Prokuroras nurodė, kad toks kaltinimo ir tarptautinių teisės normų formalumų suderinimas nereikalingas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Baudžiamojo kodekso 100 str. ir 103 str.) nėra blanketinės normos ir vien jose nurodytų dispozicijų išdėstymas visiškai pakankamas kaltinimui aiškiam suformuluoti.

Tas įstatymas, kuris nustato vartotinas asmenvardžių lytis, yra blanketinės LR CK normos: jau minėta 3.282 str. nuostata ir 3.281 str. norma: „Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras.“ [...]
Be to, CK 3.1 str. nurodo, kad šeimos santykiams kitų CK knygų normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja trečioji knyga „Šeimos teisė“. Vadinasi, pastaroji knyga, apimanti tiesiogines ir blanketines teisės normas, nurandančias reikalavimą laikytis lietuvių kalbos taisyklių, yra specialioji norma kitų CK knygų nuostatų atžvilgiu.

Siūlytume Projekte atsisakyti perteklinių (blanketinių) nuostatų pvz., Projekto 5 straipsnio 1 dalies 12 punkto, [...].

Z. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas kaltinant jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teismas pažymi, kad jam inkriminuotas teisės pažeidimas yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas ar teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, [...].

Lietuvos Aukščiausiasis teismas mano, kad dauguma projekto nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio ir nenustatančios jokių teisės normų, o tik deklaruojančios bendro pobūdžio taisykles. Tokiu atveju, šio įstatymo nuostatos turės būti aiškinamos ir taikomos kiekvieną kartą individualiai.

Šiuose papunkčiuose, kuriais remiantis ir buvo nutraukta sutartis, išdėstytos nuostatos yra blanketinio pobūdžio, t.y. nukreipia į tos pačios Sutarties taisykles arba kitus teisės aktus bei juose išdėstytas normas.

Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatos blanketinį pobūdį, būtina vadovautis ir kitais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (šiuo atveju Operatyvinės veiklos įstatymu).

„Nesinorėtų, kad tai būtų tik simbolinis, kaip sakoma, „blanketinis“ dokumentas, todėl net ir atostogų sezonu vyksta tolimesnės derybos dėl jo teksto didesnės prasmės ir svorio. Tuo labiau, kad visos pusės yra pateikusios daug visokiausių pasiūlymų, kuriuos tikrai verta aptarti“, – teigė p. Radišauskienė.

Kartais tokia dispozicija būna nurodanti į kitus teisės aktus (blanketinė norma) ar nukreipianti į kitą to paties įstatymo vietą (nukreipiamoji norma).