Sistemiškas įvairaus pobūdžio duomenų kaupimas, kad jų pagrindu būtų galima priimti sprendimus. Pvz., ↗mokymo proceso vertinimas susijęs su ↗bendrųjų programų, mokymo ir mokymosi tikslų, ↗mokomosios medžiagos ir ↗testavimo sistemos analize. Vertinama taikant kiekybinius (pvz., testuojant) ir kokybinius metodus (pvz., stebint, skirstant į kategorijas).

Duomenų apie mokinių gebėjimus, daromą pažangą, tam tikro kurso išmokimą ir pan. kaupimas, apibendrinimas ir interpretavimas. Vertinimo funkcijos: tikrinamoji, vertinamoji, mokomoji, koreguojamoji, diagnostinė, įspėjamoji, stimuliuojamoji ir motyvuojamoji, apibendrinamoji, lavinamoji, auklėjamoji. Pagal laiką gali būti skiriamos šios vertinimo rūšys: einamasis, teminis, tarpinis, baigiamasis. Vertinama gali būti duodant ↗kontrolinius darbus, ↗testus, klausimynus, stebint, kaip mokinys atlieka užduotis ir kokią pažangą daro (↗idiografinis vertinimas), apibendrinant subjektyvias nuomones, per įskaitas, ↗egzaminus. Pvz., kitakalbių ↗tikslinės kalbos mokėjimas gali būti vertinamas mokymo procese stebint, ar mokinys supranta mokomąją medžiagą, arba jo ↗kalbos mokėjimo lygis gali būti nustatomas testais. Vertinimo rezultatai fiksuojami ↗pažymiu pagal tam tikras vertinimo skales arba išsamiu motyvuotu komentaru. „Bendruosiuose Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse“ skiriama.