Vienas artimiausių padrikųjų žvaigždžių spiečių Berenikės Garbanų žvaigždyne. Nuotolis nuo Saulės ~260 šm.

~800 galaktikų spiečius Berenikės Garbanų žvaigždyne. Užima 4° skersmens plotą. Masė ~10¹⁶ Mi{S}, nuotolis nuo Saulės ~330 mln. šm, tolimo nuo Galaktikos greitis 7500 km/s. Su kitais spiečiais sudaro Berenikės Garbanų superspiečių, užimantį 7°×20° dydžio plotą

Žvaigždžių telkiniai, susidedantys iš dešimčių ar šimtų, kartais tūkstančių gravitacijos siejamų žvaigždžių. Telkiasi Galaktikos diske ir vijose. Skersmuo 5–50 šm, amžius 10⁶ – 8·10⁹ m. Chem. sudėtis panaši į Saulės, nors kai kurie seniausi padrikieji spiečiai turi iki 10 kartų mažiau metalų. S. pusrutulyje plika akimi matomi padrikieji žvaigždžių spiečiai: Hiados, Sietynas, Prakartas, Persėjo h ir χ, Berenikės Garbanų spiečius.

Nakties danguje matomų šviesulių visuma. Giedrą nemėnesėtą naktį vienu metu plika akimi galima pamatyti ~2500 žvaigždžių (iki 6 ryškio), visame danguje ~4800 žvaigždžių. Per žiūroną matoma ~42 000 žvaigždžių (iki 8 ryškio), per 15 cm skersmens teleskopą – ~6 mln. žvaigždžių (iki 13 ryškio). Per teleskopus t. p. matomi žvaigždžių spiečiai ir asociacijos, difuziniai ir planetiškieji ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai, kvazarai, Saulės sistemos kūnai (planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, meteorai, dirbtiniai Žemės palydovai). Plika akimi iš jų galima pastebėti padrikuosius žvaigždžių spiečius Hiadas, Sietyną, Prakartą, Berenikės Garbanų, Persėjo h ir χ, kamuolinius žvaigždžių spiečius Centauro Omega ir Tukanos 47, Didįjį Oriono ūką, Andromedos galaktiką, Magelano Debesis, Jupiterio, Marso, Merkurijaus, Saturno, Urano, Veneros planetas, kai kurias kometas, meteorus, ryškesnius dirbtinius Žemės palydovus. Dėl įvairių procesų Žemės atmosferoje žvaigždėtasis dangus t. p. švyti (↗nakties dangaus švytėjimas); kartais matomos polinės pašvaistės.