Termino paieška - bars 3

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (16)

bars 3

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - baras

Daugiau informacijos

paprasti̇́eji uoli̇̀niai ešeriai̇̃

Atitikmuo (-ys)

lotynų kalba - Serranus

anglų kalba - serrans; combers; bars

rusų kalba - каменные окуни

Daugiau informacijos

bar3

1 Reikšmė

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - barjeras, skiriantis teisiamąjį nuo teisėjų

2 Reikšmė

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - įvertinimas; teismas

3 Reikšmė

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - draudimas; teisinė kliūtis

Daugiau informacijos

bar1

1 Reikšmė

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - užstumti skląsčiu; užstumti užšovu

2 Reikšmė

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - užstoti; stabdyti

3 Reikšmė

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - drausti; neleisti

Daugiau informacijos

sutrùkti

Apibrėžtis

1 trùkti, truñka, trùko intr. KBII159, Š, DŽ, KŽ; N, ŠT195
1. Tv, Plšk, Rg, Rtg kurį laiką vykti (apie veiksmą, būseną): Pasaulio evoliucija truñka iki mūsų laikų FT. Tai netur ilgiaus kaip tris dienas trukti KBI36. Tai ilgai truñka K. Bet užtvinimas truko tikt kokius tris ar keturis minutus Kel1853,151. Ilgai trunkantis lietus ŽŪŽ61. Draugyste, kuri tebetruñka lig šiolei NdŽ. Tie penki kilometrai pusę valandos truñka pėsčiam Vlkv. Ma[n] tąsyk tei ilgai trùko tas kosulys Smln. Šitai būsenai trunkant, žmogui neatsigaunant, kūnas tikrai pavojuje, jis suserga Vd.
2. impers. praeiti tam tikram laikui: Yra tokių, ka atsiima algą, truñka keturios dienos – jau eina duonos skolyt Slv. Valandai trukus, pakilo sausas, troškus vėjas V.Kudir. Pirmiau jijė mirė, o kiek čia trùko – ir jisai Jrb. Valandos netrùks, būs lytaus Šts. Netrùko pusvalandžio, ka pasiuto muni virpinti Trk. Šimtą metų netruks, kaip mūsų visų nebebūs I. Ilgą valandą trùko, kol karaliaus bėgūnai, mierį aplenkę, beparbėgą pasirodė Jrk31. Ligi aš parvažiuosiu, visai neilgai trùks Vrb. Ilgai netrùkus tura i vyrai pareiti End. Nei̇̀lga trùkus pasvijo tėvas Švnč. Rugius nupjausiam, zaras, kiek netrùkus reik vežti, vežimai kriauti Sd. Nekiek trùkus ima tas žaltys ir ateina (ps.) Plv.
3. SD150, H163, R, MŽ, Sut, N, KBII159, J gaišti: Trunku ilgai, gaištu SD7. Trunku, … dirbu ką SD1205. Eik, tik susimildamas netrùk! Š. Trukti, peslioti, marūdėti, du šuniu lupti I. Eik, bet netrùkdamas Šts. Tik neilgai, trùk, ateik LB251. Ko jie teip ilgai trunka, gaišta, neina į vidų Sln. Ilgai netrùkiatav, pareikiatav Ms. Neilgai trùkę juk parejov Šv. Ko čia betrùkti? NdŽ. Kelyje tyčia truko, kad namiškiai, sugrįžę iš bažnyčios, turėtų laiko pavalgyti ir apsitvarkyti Vaižg. Nieko netrukę, išplaukėm iš uosto J.Balč. Aš netruksiù, vandinio pasisemiu ir ateinu DrskŽ. Ne metus trùksiu, išskalbsiu veikiai Šts. Skaldžiau i suskaldžiau [malkas], ne kiek netrukáu Ms. Petruk, netrùk, gysim jaučius in Šilaičius DrskD235. Oi dukrele mano, oi jaunoji mano, kam teip ilgai trunki? D34. Dukrele mano, jaunoji mano, kame buvai, kame trukai? LTR(Šl). Sugrasykit seserėlę, kad daugiau netruktų LTsII92. Aš negaliu trukti anei valandėlės LTR(Vdžg). Niekumet būtinai veltuo netruk: bet ar skaityk, ar rašyk M.Valanč. Paprastai ara sau medžio noragus po juosta pakišusys, idant vienam nulūžus netrukdamys kitą antmautum S.Dauk. Pardiegus tabokus reik, kaip sakiau, tą pačią dieną netrunkant aplaistyti S.Dauk. Netrunkant, veikiai, netrukus I. Kurie drauge trunka ant vyno …, tiems bėda IM1863,25. Pabusk, žmogau! Ko tu trunki? Ns1832,2. Steikias[,Viešpatie,] mūsump ir netruk Mž483. Ateik netrukdamas mūsump PK97. O Ehud buvo išbėgus, jiemus netrunkant BBTeis3,26. Pakelingas žmogus, priimtas namuosna kieno, neilgai trunka, bet veikiai iž jų ižsieit SPII239. Kuo greičiausiai nieko netrukdamas nusibėk tump šventump žadėjimump Abrahomo MP240. Ir kaip ji nieko netruko, bei tekina tekėjo greitai ir su rangčia DP475.
^ Kap moki – netrunki̇̀ (greitai padarai) Pv. Kai moki – netrunki Plv.
| impers.: Tuoj vakaras, reik ma[n] netrùkt, važiuot namo Plv.
| refl. impers.: Dieną teip ir truñkas, kol apsižygiuoju M.Unt.
4. kartu su bendratimi (paprastai neigiant) nusako veiksmo greitumą: Netrùksiu tavęs pakarti NdŽ. Aš netruksiu pareit namo, palauksit nevalgę, kolei pareisiu Rod. Kiek aš trukau pareiti! Trk. Nebesušals, trukstà čia parvažiuoty Slm. Kiek ten ta pirtis truks išdegti Šts. Trùks ana nueit namo Dglš. Trùko jis čia atvežt Lp. Kiek čia truñka tie vaikai paaugti – kaip baravykai iš po nakties LKT91(Vvr). A vaikai truñka užaugt: čia mažiukai, o čia jau, žiūrėk, su vaikais Jrb. Netruñka suaugt [vaikai] Bsg. Netruko praeiti metai, ir jis turėjo keliauti J.Balč. Truñka tiej metai prabėgt, va, jau dvidešimt septyni metai Pv. I netruñka mūsų amželis praeiti: čia vargai, čia vaikai, čia nelaimės Skdv. Trùks praeit: kaip bezdalas, kaip dūmas iš paperoso – papūtė, ir nuejo žmogaus gyvenimas Žl. Kelias dienas tetrùksi pjauti Pln. Keturi nueisma, neilgai teliūbam trùkti iškulti Trk. Skarelė plona – ar trùks nuplyšt Rm. Kojinė netruñka suplyšt Jrb. Truñka te balana sudegt Šmn. Netrùks bulbos išvirt Aln. Netrùks tos žuves susvalgyt – kepsiu dar Drsk. Nekiek trùksiu sulopyti tau tus kailinius Trk. Kai uogų daug, netrunki̇̀ pribraukyt Ktk. Turiu dvidešimt vištų, a čia trunki̇̀ sudedinti Jdr. Pabūk, aš netruksiu palaidyt karvę Nč. Nuo jaunimo tėvynės meilė netruks pereiti į visuomenę TS1897,1. Viešpats mano trunka grįžt Ch1Mt24,48.
| impers.: Takai tai netrùkt išaust, greita Pv. Apsiženyt – netrùkt, bet apsiženijai, tai kai žu sienos žuvirtai Asv. Dabar netrùkt žmogų įskųst Rm. Ar tai trùkt prapult?! Lp. Ale su juo netrùkt (jis tikrai galėjo taip pasielgti) – geras diegas! Plv. Kiek čia trùko pareiti skersai kelio Lk. Kai dviračiu nuvažiuoji, tai kiek čia truñka suvažinėt Slv. A ilgai truñka čia tuos pinigus išleist, a kiek čia jų gauni Jrb.
^ Ar trunki̇̀ smertį sutikti? Bt. Ar čia trùko šuva įkąst? (apie blogą žmogų) Lnkv. Netruks velnias uodegon įlįsti LTR(Jnš).
| refl. impers.: Netruñkas atvažiuoti – kas čia yr Kuršėnai Rdn. Netrùktųs padirbti, ale nenoras pradėti Krš. A čia truñkas išplauti – išplausu Rdn. Netrùksias pakepti [grybus], jei tik nėra sukirmėję Pvn.
5. žr. 1 trikti 4: Moteriškė truko, triko R, MŽ.
1 ištrùkti intr. sugaišti, užtrukti: Ištrukáu tris dienas kelionė[je] Šts. Kelias dienas ištrukus, Otokaras su kariauna sukos į pietus S.Dauk. Aš tai ilgai neištruksiu (neišgyvensiu) – reiks jau dangun keliaut Lb. Ižganytojas mūsų … visą naktį ant maldos ižtrunka DP620.
1 nutrùkti intr.
1. MitV158(WP197) žr. 1 užtrukti 4.
| refl.: Kur teip ilgai, kur teip ilgai buvai nusitrukus? NS1138.
2. atsilikti: Daba apsirgo, nutrùks i nu mokyklos End.
1 patrùkti intr.
1. Kel1881,19 kurį laiką vykti, būti: Kas bus, jei taip dar kelerius metus patruks? A.Sm. Tai patruko tiktai vieną mirksnį J.Šliūp.
2. praeiti tam tikram laikui: Trys dienos patrùko, ir kitą viščiuką nunešė Skr.
3. Sut, S.Stan, NdŽ, Ms, Pln, Up užgaišti, užtrukti: Tu ten nuvykęs patrukai̇̃ ilgai J. Kiek aš tę patruksiu! Sugrįšiu Mrj. Patrùko visą dieną jomarke Šts. Valandelę patrukęs, sūnus išspūdino laukan M.Valanč. Viešnia, neilgai patrukus, nori atsisveikinti ir išeiti M.Katk. Reikėjo dar patrukti, būtumei radęs bešokant Žem. O tenai kad patruko dvi nedėli, pagrįžo numon, atrado numus sudegusius DS123(Šmk). O kur, močiute, patrukai̇̃, ar klėtelė[je] pamigai? (d.) Plk. Oi ko patrukai̇̃ aukšton klėtelėn? (rd.) Kb. Jei Ponas patruks, lauk Jo MT195. Bet neilgai patruksiu, vėl ateisiu jūsump MP188. O kaip jaunikis patruko, pastojo visas mieguostas ir užumigo VlnE182. Patrukom septynias dienas BtApD20,6.
| refl.: Dukteryte mano miela, kur taip pasitrukai? LTR(Ob).
4. M kiek uždelsti, pavėlinti (ppr. su bendratimi): Patrunku daryti ką N. Taipo apsistojo saulė viduje dangaus ir patruko nusileisti mažne visą dieną LC1880,40.
1 pritrùkti intr. NdŽ kiek užgaišti, užtrukti: Norėjo pamatyti tamstą i pritrùko Všv.
1 sutrùkti NdŽ
1. žr. 1 užtrukti 1: Vienas [žodyno] rašymas gali sutrukti ben 2–3 metus K.Būg. Ilgam laikui sutrunka magisterio egzaminai K.Būg.
2. Š, ŠT195, KŽ, Žlb, Kl, Šts, Rdn, Kair žr. 1 užtrukti 4: Jug papuldavo sutrùkti, vėliau pareiti Pgr. Motyn, tik nesutrùk, greit pareik Pvn. Vaikai, nesutrùkiat, eisma daržo svadinti Užv. Ilgai sutrùko pas mumis Trš. Kaip tik dieną sutrunki̇̀, pasku i nespėji Bt. Bars mane motutė, kad ilgai sutrukau LTR(Ldvn). [Vytis] toje kelionė[je] metus sutrukęs S.Dauk. Geresnė yra viena diena parbūta namūse Tavo, nekaip tūkstantė dienų, sutruktų kur kitur M.Valanč. Tie sutruko tuomi, jog, nežinodami tikrai kur žirgai, per atsargumą nujojo apžiūrėti įlankį žemės į ežerą V.Piet.
| refl.: Užveža pieną į pieninę, tai ir sutruñkas Užv.
3. intr. KŽ atsilikti: Kainavo daktaras, sutruko moksle, uždavė tėvams širdies skausmo V.Piet.
1 užtrùkti K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ
1. intr. tam tikrą laiką vykti: Dar tai valandą užtruks R28, MŽ37, N. Šis mūsų vizitas neužtruko ilgai LKXIV487. Darbas prasideda kiekvieną rudenį, kai iš laukų atvežami pirmieji grūdai, ir užtrunka vos ne iki pavasario, kol jie galutinai išvalomi ir išrūšiuojami rš. Regėjimas, kurį šis reg, ilgai užtruks BBEz12,27.
2. intr. pasidaryti ilgesnės trukmės: Užtruks tekėjimas sulos, o medžiui didžiai [v]odys S.Dauk. Jeigu kada nepagada užtrùkdavo, tada ilgai [šienapjūtė] Šln. Todėl ir ankstybas lytus tur užtrukt, ir nei joks vėlybas lytus neužeit RBJer3,3. Priėmimo procedūra užtruko, laukti saulės atokaitoje buvo net malonu rš.
3. intr. impers. praeiti tam tikram laikui: Šimtą metų užtruko, kol pastatė korabių I. Pas mus ilgai užtruñka, kol laiškus gauname Stak.
4. intr. SD1209, SD225, H156, R, MŽ, Sut, P, Lž, Žr, Pln, Kv, Stak, Dkš užsibūti, užgaišti: Ažutrunku, apleidžiu SD1113. Užsiliekmi (paskutinis), užtrunku R95, MŽ124. Kur užtrukai̇̃ taip ilgai? J. Ilgiaus neužtruk, kai tit tris dienas Sln. Tris dienas keliui užtrukau N. Kad ilginius [šiaudus] krės, da daugiau užtrùks Nv. Užtrùkom arti pirmos valandos Grž. Bais ilgai ažtrukaũ, jau ir vakaras atejo Lel. Kiek kartų buvo pas mane ilgiau užtrukęs, tiek kartų kiaulės į žirnius ar bulves buvo suėjusios ar kuri visai dingus Mš. Velnias žino, kiek mes ten užtrùksam End. Gaspadoriau, apsisuk, o kad eini, neužtrùk JD144. O jūs, svotai, kur buvot, kur buvot? Kur tep ilgai užtrùkot, užtrùkot? (d.) Str. Ei išbars išbars mane motynėlė per ilgai užtrùkus, namo neparėjus LB14. Šitame paviete magistras bei kunigaikštis užtruko dvi dieni A1883,101. O jam užtrunkant, sugavo anie vyrai jį ir jo moterį BB1Moz19,16. O nenusigąsk nei sylvartuok, jei kuo užtrukai tingėjime savo MP96.
| Jeigu laiškas neužtrùks ilgai kely, tai ji ma[n] greit parašys Stak.
5. intr., tr. Sut užgaišti, uždelsti, suvėlinti ką padaryti: Užtrukaũ atsakyti DŽ1. Su pietumi užtrùkom GrvT50. Bars manę motynėlė, ką užtrukau vandenėlio KrvD26. N'užtruk, karaliau dangiškas! N'užtruk lankyt šalis visas Ns1832,6. Neužtrukiat, broliai, seserys, manęs skaityti Mž9. Idant galėtų nusiduoti malda, kuri užtrukoma stojas veizdint ant mūsų nevertystės MT87. To pasaulio rūpesčiais apsipainioję užtrùko Viešpaties pavadinimo DP275. Neužtruks Viešpatis žadėjimą savo, bet kantriai laukia drin mūsų …, idant visi sugrįžtų gailėjimop DP569. Tačiau neužutruk su anuo raupsuočiu šaukt jop MP76. Kursai vaikščioja pagal valios jo o niekad neužutrunka ant padėjimo jamui MP72. Čia veizdėk ant tavo stano pagal dešimties prisakymų… Jei kurį pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Kad medeliui jau sprogsta, negal vasara užtrukti brš.
^ Nori užtrukti, tai skubinkis M.
| refl. impers.: Ilgai eina, su tais laiškais užtruñkas Krš.
6. intr. užsikirsti: Bekalbėdamas užtrukti N.
7. intr. užsilaikyti, užsiturėti: Kvapas jam užtrunka N.

Daugiau informacijos

tiesùs

Apibrėžtis

1 tiesùs, -i̇̀ adj. (4) K, FrnW, DŽ, KŽ, tiẽsus, -i̇̀ (4) KlbIII11(Lkm), LKGI536(Tvr), Dglš; SD290, H, R, R169, MŽ, Sut, N, Rtr
1. esantis be vingių, išlinkių, nekreivas, nesulinkęs, nevingiuotas: Tų lentų kraštai turi būt tiẽsūs – viskas vienodai Sml. Nuo čia tiesùs kelias iki Daukšių Dkš. Tiesiù keliu einant nė kilometro nebuvo Yl. Du šimtai mylių tiesaus kelelio, o trečiasai girelės LTR(Kpč). Viena linija tiesi, kita kreiva, sulaužyta Z.Žem. Kartais upės vaga tiesi tiesutėlė, ir tuomet atrodo, jog ji teka iš dangaus rš. Tiesùs takas NdŽ. Tiesùs sklastymas NdŽ. Jeigu tiẽsų barą išvesi – tais metais ištekėsi Šmn. Tu tvorele, tu tiesióji, visus girtus kėravoji (d.) Pv. Tiesesnis dalgis tura didesnį kirtį, kumpas tura mažesnį kirtį Šts. Plokštieji skutikliai gaminami su tiesiais ir lenktais galais rš. Tiesùsis įkirtis PolŽ139. Tiẽsios ožio kojelės bus brolukam lazdelės DrskD164. Tiesi̇̀ nosis NdŽ. Tiesi ranka J. Priglausčiau aš galvą prie tavo (berželio) tiesaus liemenėlio V.Myk-Put. Tiesióji žarna NdŽ. Tiẽsiasis grobas (akloji žarna) I. Tiesieji pilvo raumenys rš. Dešrinės žarnos ringėtos, netiẽsios Dgp. Pataisau, tiesumi darau SD189. Taisau, tiesum darau SD290. O tavęsp tiesų (orig. tiesa) kelią tegul rodo SGII65. Tiesut tiesus, tiesutėlis, tiesutelytis LL180. Tiesių tiesiausias, tiesutėliausias BŽ458. Tiesùsis, tiesióji K.
| prk.: Būdamas aukštos kilmės, pasieksiu tiesiu keliu V.Krėv. Survila norėjo teisybės ieškot tiesiu keliu, remtis įstatymais V.Myk-Put. Ant tako ir kelio tiesaus užvesk mus MKr50.
^ Tiẽsus kelias kap išaustas Stk. Kelias tiẽsus kaip šaut Klt. Kreivas kelias iš tiesaũs visada juokias Švnč. Tiesùs kelias ne visumet geras Pln. Tiesus kaip vežlankys (iron.) LTR(Sk). Tiesùs kaip kubilo lankas Trš. Tiesùs kaip striūna Ds. Tiesus kaip šniūras kišenė[je] LTR(Krž). Tiesus kap alkūnė Al. Tiesi vaga kaip virvė kišenėj LTR(Pgg). Tiẽsus kaip avino ragas Sb. Tiesum keliu dažnai toliau LTR(Rm). Už tiesį tiesesnis, už kumpą kumpesnis (ranka) Dr.
tiesù tiẽsu KlbIII11(Lkm); N: Kas kreiva, tebūnie tiesu SkvLuk3,5.
tiẽsiai adv.: Kumet siuvo tiesią nažutką, šonų neįėmė, šonus tiẽsiai susiuvo Vkš. Kad atmieruotų pievą tiẽsiai, vyrai eidavo brydes Ut. A tiẽsiai mano skyrimas? Mžš. Kertu kertu tiẽsiai, griūkit kreivai! (ps.) Dsn.
| prk.: Kreivai regis, pirma tiesiaũ (geriau) regėjos Ml.
^ Kas duonos nemoka tiesiai atriekt, tas ir vagos nemoka tiesiai išvaryt LTR(Šd).
tiesỹn Pavažėlės kreivyn kreivyn, stipinėliai tiesyn tiesyn – ir pasdarė raguitaitės (ps.) Nč. Vilkas nuej[o] miške ir šaukia: – Tiesyn, medeliai, kreivyn, medeliai, nepasdarykit rateliai LTR(Kb).
ǁ kurio paviršius lygus, nebanguotas, nekaubrėtas: Tiesūs plaukai N. Nuaugę, tiẽsūs, garbiniuoti plaukai – gražūs, vienu žodžiu Mžš. Tiesi̇̀ vieta NdŽ. Ir bus kumpos vietos tiesios, o nelygūs keliai lygumis DP25. Tiẽsios rankovės yra be mankietų Vkš.
ǁ kuris nesilanksto, nelankstus: Tas ano brolis buvo tiesià koja Sd. Abu (Janiokas ir Mykoliokas) turėjo po vieną tiesią koją, per kelį nesulenkiamą rš.
tiẽsiai adv.: Gyvulys koją tiẽsiai neša, nelanksto – styvas Svn.
ǁ N, NdŽ nepasviręs, statmenas: Tiesų kampą turįs, tiesiakertis tiesiakampis LL181. Tiesusis šlaitas GTŽ. Tos vištos skiauterė tiesi̇̀ Jrb. Į antrąjį aukštą vedė iš kiemo pusės tiesūs laiptai rš.
tiẽsiai adv.: Kap tiẽsiai kokią palelę pasiūna, tai būna tarba Dv. Torą atkelk tiesèsniai Ggr. Tiesiáu tura laikyti, kaip grieža Ms. Apaliai ir tiesiau nupjauti S.Dauk. Sienos tiesumo šniūrą užsitempi, kad eitų plytos tiesiáu Žlb. Būdavo, tiẽsiai nukerpi [drobę] ir ketvirtotą lopiniuką įdedi pažastin, ir tada išplatėja rankovė Kp.
2. N, KŽ, Ūd, Klt tiesiai nuaugęs, lygus, stačias, nesulinkęs, nekreivas: Kiti tokių metų suskuproję, jis – tiẽsus DrskŽ. Tiẽsus buvo, o metai seni lenkia lenkia Drsk. Greita šimto [metų], o kokis tiẽsus senis Azr. Didelis tiesùs toksai vyras – ir nėr (mirė) Vj. Tiesi̇̀ buvau, tik in seniną sulinkau Dglš. Ans toks ne visai sveikas tėr, buvo pirmu sveikas, tiesùs Pkl. Jis toks mažiukas, o ans toks tiẽsus Jrb. Ateina graži, tiesi mergelė, jauna LTR(Alv). Jei siūna [drabužį fabrike], an tiẽsio žmogaus siūna, ne an kokio kuprio kaip senis Krš. Tiesùs berniokas NdŽ. Mažą vaiką reik dar su valiniu gerai kietai suvynioti, kad išaugtų tiesùs Pln. Tiesi̇̀ laikysena NdŽ. Reikia vyzdėt, kur tiesi̇̀ eglė Dv. Vai, už girelės, už tos juodosios augo žaliavo tiesus klevelis (d.) Vdk.
^ Jis vyras tiesùs kai nendrė Mrj. Tiesùs vyras kap žvakė Vrn. Tiesus kai nendrė J.Jabl. Senelė tiesi̇̀ kap kanapėlė Dkš. Eina tiesùs kap rykštukė Pv. Tiesi̇̀ kap lazdukė Al. Senelis senas, o tiesùs kap vinis Vvs. Karusė sėdi tiesi kaip adata J.Paukš. Tiesi kaip įdiegta J.Paukš. Anie visi dideli, aukšti, tiesi̇̀ kaip stulpai Pln. Ans tiesùs kaip kumpas [lankas] (iron.) J. Tu tiesus kap rezginių lankas Gs. Ir tiesus būna kuprotas LTR(Zp). Kumpų medžių daugiaus miške nekaip tiesių VP26. Kumpą bei tiesų medį nekirsk PrLXVII39. Kumpas medis su tiesiu nesutinka M. Tiesus kalavijas nelenda kreivon makštin A.Baran.
tiesù
tiẽsiai Reik skototies, idant visos [augymės] tiesiau augtų, ir to norėdamas pridurk kiekvienai pušies mietalį S.Dauk.
3. kuris tiesios krypties, stačiai, be užuolankų einantis, vykstantis: Tiesùsis srautas FzŽ316. Tiesùs kelias man, berneliui, joti ant mergelę (d.) Ds.
^ Tiesūs keliai per žirnius (kur yra naudos, ten ne aplinkinis kelias) B418,953. Pro pupas tiesus kelis VP39. Kam tiesiausias kelias? – Paukščiams LTR.
tiesù n.: Pamiške ne teip tiesù kaip per mišką Sb. Varstų kokių penkiolika va tep tiesiaũ Ml.
tiẽsiai tiesiai̇̃ NdŽ, Rod; SGII90, Sut, M: Nevažiuok aplinkuo, važiuok tiẽsiai par builienas Pln. Durkiam tiẽsiai [per mišką] Krtn. Tiẽsiai važiuoti NdŽ. Tiẽsiai žiūrėti NdŽ. Tiesiai stovėti N. Tiesiai statyti N. Tiesiai pastatyk J. Tiẽsiai laikytis NdŽ. Kelias eina tiẽsiai, kaip šaute šauna NdŽ. Kelias ejo tiẽsiai par mišką Akm. Išeini par mišką tiesiai be kelio – takais Vdn. Mun čia vingis eiti, eisu tiẽsiai Mlk. Tai ko šito upelė neina tiẽsiai Mlk. Tiesiai per ežerą būtų ne daugiau kaip pusė kilometro LTR(Dg). Šešiolika ar aštuoniolika [Pandėlin], gal šešiolika, kad tiẽsiai, būdavo Č. Eidavau miškais, kad tik greičiau, kaip tiesiaũ Ppl. Mes te stačiai kažin kur išlindom – daug tiesiaũ Ml. Tas kelelis eita aplinkuo, o tuo taku nueisi tiesiáu KlvrŽ. Ka susiraukė tiek keistai, paveizėjo mun taip į akis tiẽsiai Trk. Saulelė išeis tiẽsiai (prieš namo langus) – ir išnešiu viščiokus Kp. Tiẽsiai iš vakarų vėjas pučia Dkš. Man atrodo, kal piliu tiẽsiai, o pilias int žemės Tr. Par Beržorą, žinai, yra tiesiáu Slnt. Anie eina par miškus, kur tiesiáu pareiti Vkš. Tai tiesiai aria bernelis pūdymėlį, tai gražiai eina palšieji jauteliai LTR(Mrs). Kap an šono [pūnelė], tai vištaitė, kap tiẽsiai (viršuje), tai gaidukas Rod. Eik tiesiáu! Rsn. Grūdžiaus tiesiáu ir aš Grg. Galiam eiti tiesiáu par laukus, juo arčiau Slnt. Dabar važiuojame tiesiáu par ežerą Sr. Veizav [su mama] – partrauka vedims vaikiai tiesiáu Bdr. Jūs bėkit tiesiau! Žem. Čia matyties toks krūmas tiesiáu Skd. Tiesiáu iš valsčiaus par daržus čia par apluoką i pabėgau Žd. Tas kelias eina tiesiáu į kapus Vkš.
^ Aplink šiandie, tiẽsiai ryto[j] Rm. Tiẽsiai arčiau, aplink greičiau Vdn. Tiẽsiai tiesiaũ, aplink arčiau Žl. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Pšl.
4. NdŽ, V.Kudir tiesiog susijęs, santykiaujantis be tarpininko ar tarpininkavimo, tiesioginis: Tiesùs balsavimas NdŽ. Tiesioji giminystės linija yra skiriama į žemutinę ir aukštutinę rš. Yra tiesus būdas išvengti ir nepralieti nekalto kraujo rš. Tiesùsis atvaizdas FzŽ25. Jie giminės tiesią́ja eile NdŽ.
tiẽsiai iš karto: Nuėjo tiẽsiai į namus NdŽ. Jis pasiskubino tiẽsiai į lovą NdŽ. Apsiliuobęs iš kūtės parėjo ir tiẽsiai lovon Krs. Jeigu arti skrenda [bičių spiečius], tai nenutupia, skrenda tiẽsiai Kpč. Tiẽsiai iš pirties NdŽ. Tiẽsiai į akis berti smėlį NdŽ. Kiauras stogas, lietus ir lyja tiẽsiai klojiman Pn. O kaip iš ligoninės – tiẽsiai išmovė į Židikus Trk. Ana kai atvažiavo, tiẽsiai ir atadrožė šičia Ob. Tiesiau ejau numie MitI80. Tiẽsiai avilin suejo spiečius On. Mauk tiẽsiai į prūdą, apsiplauk Varn. Ot koks piemuo – suginė aveles tiesiai ant avižas Ps. Tiẽsiai duoda nuo nampusės ant mašinos Mšk. Daba labai retai kad lingalvius kas dėtų į žardą – tiẽsiai kulia Sk. Eina grūdai, maišai užkabinti – tiẽsiai maišuos Trgn. Ožką milžt nereikia pasilenkt – užsikelk ant leženkos ir milžk tiẽsiai į puodą (juok.) Šd. Gale birželio parvažiavo tiesiau į Alsėdžius M.Valanč. Geriau tiẽsiai jam pačiam aprašyk Šl. Tiẽsiai akysan pasakiau GrvT41. Aš tiẽsiai savo akim šitokių dalykų nesu mačius Šmn. O jos (bitės) iš viršaus korius siūdavo – tiesiai prie [avilio] lubų Sk. Inspektų neturėdavom – tiẽsiai daržan sėdavom Kp. Mum tiẽsiai, kaip pusto, tai tiẽsiai gryčion Č. Kaip ažsimojau, kaip leidžiau, tai tiẽsiai kojon On. Medis lūžo, tiẽsiai ant jos Kz. Tuokart jau nebegenėjo gražių eglučių, bet tiesiai iškirstas dėjo į roges J.Balč. Pas tėvelį tiesiai piršlėmis atvyk S.Nėr. Įrašytųjų sintaksėje pavyzdžių daug ką esu gavęs tiesiai iš kitų žmonių J.Jabl.
^ Kad iš tavo burnos tiẽsiai Dievo ausin Ktk.
5. SD1139, SD289, MKr29, N, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ prk. teisingas, tikras, atviras, nuoširdus, sąžiningas: Tiesùs yra tas, kieno žodžiai atitinka mintis FT. Petris yra tiesùs žmogus: nėkumet nepamaluos, nėkumet neapgaus Vkš. Jis tiesùs – juo galima tikėt Grš. Jy visas pamokis, jy jau tokia tiesi̇̀, jau nepataikaus, nieko bloga, visada gerai, ir gana Slm. Nė vieno tiesaũs žmogaus nėra Ėr. Jablonskis buvo tiesus žmogus, prieš nieką nesilankstė ir netylėjo, jei matė kur negerai ką darant J.Balč. Tiẽsus žodis negerai – kitas razširsta Azr. Ištarė tiẽsų žodį – ir supyko, užširdo Drsk. Skauda man širdį, kad netiesi tavo kalba V.Krėv. Tur teipajeg širdis mūsų tiesi būt artimop DP31. Pirmas ir antras tiesùs, o trečias falšyvas DP216. Mokytojau, žinom, jog esi tiesus Ch1Mr12,14.
| Taps mūsų tiesum priešu, jeigu tik paniekysime jo straipsnius V.Kudir.
^ Tiesų žmogų visi myli LTR(Šmk). Suktas vyras tiesaus žodio nebegirdi TŽV598(Al). Tų saldžiųjų labiau bijok kaip tiesių̃jų Krš.
tiẽsiai Nu ir nesimalavo, nesigynės nėko – pasakė tiẽsiai Akm. Kai netiẽsiai ką padarysi, tai kaimynai bars Ml. Pasakysiu tiẽsiai tiẽsiai – mes tai persiriję Č. Aš tiẽsiai maunu – daug kam netinku, ale kiteip nemoku Pln. Jei kam rūpėtų, apsiimu atvirai, visai tiesiai, sąžiningai pasakyti, kurie straipsniai yra išėję iš manęs KlbV114(J.Jabl). Tiesiau sakant, nemoku skaityti M.Valanč. Tiesiausiai N.
^ Tiẽsiai nesako, aplinkuo suka Užv. Netiẽsiai eisi – visur bus negerai Mrk.
ǁ teisėtas: Vokiečių valdžia kaskart smarkiau ima mus nagan: mokesčiai ir mokesčiai – ir tiesūs, ir netiesūs, ir kaži kokie Pt.
6. paprastas, eilinis, neypatingas: Knygą parašiau paprasta ir tiesia kalba, vengdamas stilistinių ir kitokių įmantrybių K.Bor. Vokiečių gramatika (rašyba) yra tiesi̇̀, jokių ženklų neturia: kaip jie šneka, teip jie i rašo Rg. Tiesiõj dienoj vyras mirė Lb. Tiesus, prastas SD1140.
tiẽsiai adv.: Pas mus tiẽsiai kalba (neiškraipo) Vl. Mes kad kalbam, tai tiẽsiai – daužiam, kai kirviu kertam Smal. Mes tiẽsiai šnekam, nekraipom Btg. Teipog tiesiai ir mes elgiamės DP329.
7.
tiẽsiai adv., tiesiai̇̃ Šln tiesiog, stačiai, tikrai, iš tikrųjų (tikslinamosios dalelytės reikšme): Virbalio bažnyčia buvo tiesiai pilis Kbr. Jau tiẽsiai begėdis NdŽ. Ans tiesiáu kaip į sieną drožė (kalbėjo) Vvr. Aiškiai matom, jog žemaičiai stabmeldišką savą tikėjimą tiesiau sumainė į katalikišką M.Valanč. Rudenį šlapia, net blizga – buza stovi, tiẽsiai buza Ant. Balčikonis atvažiuo[ja], būlavo, tiẽsiai drebančiom rankom rašo Drsk. Kelmutės kad dygo, tai tiẽsiai jų lizdai didžiausi, iš vieno kelmelio prilipę prilipę Svn. Tie vaikai tiesiai ant galvos lipa, ir gana LKGII571(Dkš). Arklys tiẽsiai da geras Ėr. Tiẽsiai pašėlę vaikai DrskŽ. Seniau būdavo gana, o dabar tiẽsiai badas, tiẽsiai badas! Žl. Tiẽsiai po krūtine akmuoj gulėj[o] (buvo sunku) Drsk. Ir bylokime tiesiai̇̃ su angelu DP134.
◊ tiẽsios ãkys Rs;
tiesi̇̀ aki̇̀s; Ev;
tiesių̃ akių̃ apie teisingą, atvirą žmogų: Koks malonus žmogus ir tiesių̃ akių̃! Šk.
tiesi̇̀ rankà (kieno) Jnš apie taiklų žmogų: Tavo tiesi̇̀ rankà – tu gerai perkerti Rm. Ką tiesi̇̀ rankà, tai tiesi̇̀ Dbk.

Daugiau informacijos

dagáuti

Apibrėžtis

gáuti, gáuna (gáuja Vlkv; N), gãvo (góvė)
1. tr. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį sp. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena P.Cvir. Kiek gáuni algos per mėnesį? Mrk. Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą J.Jabl. Kur gáusi pinigų? K. Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi Žem. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno P.Cvir. Jau seniai gavaũ laišką iš namų Ldvn. Gãvo dovanų Dkš. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę P.Cvir. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi Žem. Daug benorėdamas, nėko nebegausi Prk. Be penkių rublių negausi J.Jabl. Avelė bliauna, kol šieno gauna Vl. Pradžiugo, kad alaus gausiąs P.Cvir. Grąžink, iš kur gavęs P.Cvir. Iš peklos tu jį ir gavai! Ds. Esamo[je] vieto[je] kodėl negáusi? J. Gaunami̇́eji raštai Š. Klausdami tegautume atsakymą J.Jabl.
| Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai Sml. Žalioj giružėj … tai mudu gausva nakvynėlę JD732.
| Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama (padaroma) neteisinga išvada (sov.) rš.
| Ieškojau po kamarą, ar negausiu (nerasiu) valgyti Grž. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio S.Stan. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Šts. Ar gãvot kiek grybų? Nj. Tik sušlapom, o žuvies negãvom Pn.
| Gavo (pataikė) gerą pačią Pn. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave BsMtII49. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti J.Jabl. Gavai bernelį kaip bijūnėlį Mrj. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą OG379. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs JD300. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu KlpD25. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę StnD5. Tai labai rūsčią anytą gavau StnD22.
^ Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas (nieko nebegausi) J.Jabl. Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą (sunkiai begausi) Ktk. Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi Ds. Sienas ir ienas begavo Šts. Iš miško gautas į mišką žiūri (jo neperdirbsi) S.Dauk. Jis džiovą gavo (susirgo džiova) Jnk. Persišaldei ir gavai̇̃ kosulį (ėmei kosėti) Jnšk. Upės pradžią gauna (prasideda) tolimesnėse vietose J.Jabl. Iš to savo vardą gavęs (pramintas tuo vardu) Jrk110. Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste (šiek tiek laiko turėsit) KlvrŽ. Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko (atitrūkęs nuo kitų darbų), linksnių ir prielinksnių mokslą J.Jabl. Gavome progą (pasitaikė) susipažinti su tomis pasakomis Bs. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus (sulijo) Grž. Kad tik [žolė] lietaus gautų (kad užlytų žolę), sužaliuotų Srv. Lytų̃ gavęs raištis (sulytas) – nublukęs Gršl. Už muštynes nieko negaus (nebus baustas) Ėr. Neik ant ledo – gáusi pylos (muš) Rg. Gausi lazdų už tokį darbą Ldvn. Vai gausi žandų (apdaužys tave, apmuš)! Alk. Dažnai gáudavo lupimų (buvo lupamas, mušamas) BM27. Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! K.Donel. Gavęs į sprandą, eik namo Sim. Kad gausi į nosį, vis žinosi Šts. Jei neklausysi, gausi mušt Rg. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini Sml. Nerėk, bo gausi beržinio medaus (lupti)! Slm. Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie (bardavo ją) VoK132. Gausi kai lytaus (smarkiai būsi baramas) Plv. Nedūk, bo gáusi (muš, bars tave) N. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? B. Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! S.Dauk. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs (kaip dagiu įdurtas) Žvr. Vaikas gavo (paveldėjo) siutinio kraują iš motinos Šts. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), aš pašersiu žirgelį JV80. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo (pradėjo mylėti) JV1048. Vaikas, valią gavęs (nevaldomas, nesudraudžiamas), ką nor, tai daro Alk. Net ir smertį gavo (mirė) BM34. Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) Pc. Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos (neturėtų būti vartojami) nė gramatikos terminams daryti J.Jabl. Gãvus dėl ko raudoti (dėl niekų nėra ko raudoti)! Pc.
| refl.: Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti Šts.
2. tr. pelnyti, naudos turėti: Ką gáusi jį primušęs?! Pn. Su juo tiek tegausi Krkl. Pernai góvėm (prisiėmėm) medaus Drsk. Šiemet nemažai gãvom medaus Jnšk. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius sp. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam (beprimelžiam) Sml.
3. intr. turėti, reikėti kam ką daryti (su bendratimi): Gausi tuojau eit pas vadą rš. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti Up. Rytoj gausim rugius pjauti Krtn. Rytoj gausit miškan važiuoti J.Jabl. Gausi nunešti man į kiemą Skd. Gausi papekliais ožius ganyti Šts. Ar negáusim (ar nereiks mums) savim kulti? KlvrŽ. Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti Grg.
4. intr. tekti; galėti (su bendratimi): Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais P.Cvir. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus J. Iš šito rašto gauname žinoti K.Būg. Turbūt gavo kur išsigąsti Jnšk. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti (priet.) Kair. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti Skd.
5. intr. suspėti, pasisekti (su bendratimi): Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti Vrb. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas Alvt.
6. tr. čiupti, griebti, stverti: Aš mesiu, tu gáuk Ds. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų JD49. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti Lp. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele Mrk. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė TŽI166. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę JV191. Maža sesulė govė ožį žabotą TŽI213. Tinklas visokias žuvis gauna brš. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite BPI367.
^ Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą (uždusdami) V.Kudir.
| refl.: Gáunas (puola, griebiasi, pradeda) muštis Arm.
ǁ prk. svaiginti: Gáuna galvas (yra smalkių), atadarykit aukštinį Užp. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! Slm.
| Kai padarė alų, net man galvą gãvo Slk.
7. refl. tr., intr. eiti, vykti: Rytoj gáusuos į Kretingą Kal. Tokius kelius reiks gauties į miestą Šts. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko Arm.
| Viščiukas gavosi (ritosi) iš kiaušinio Lp.
^ Gaukis peklon (eik šalin) iš mano akių! Trgn. Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas (linksta į kitus) Sim.
8. tr. (ppr. su neiginiu) siekti: Negavo dugno, ir nuskendo Plng. Miške vėjas nė kiek negáuna (nepasiekia pro medžius, neužpučia) Trgn.
^ Eita žemės kojoms negaudamas (labai greitai) Bdr. Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja (labai smarkiai lekia) Šts.
gautinai̇̃ adv. pasiekiamai: Obulių gal ir gautinai̇̃ prigauti, nereik nė krėsti Slnt.
| refl.: Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas Šts.
9. tr. liesti; pakenkti: Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja Šts. Obuoliai šalčio gauti Pš.
| refl.: Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi (skaudžiai liečiasi) į kūlius Šts.
10. refl. gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: Mūsų mama vis po truputį gáunasi Up. Iš ligos gáutis J. Regėjimas pradeda gautis P.Aviž. Jauna kumelė, reikėtų gautis Pc. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis (prigijęs) Skd. Negáunas karvė, neita į kūną Šts. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos (nepasipenėjo) Užv.
| Gáunasi daržai po lytaus Šts.
| Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti M.Valanč.
^ Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos (garsesnis darėsi) S.Stan.
11. tr. kūdikį pradėti: Mano motina griekuosu mane gavusi esti Mž538.
◊ gãlą gáuti mirti: Jis ko galo negavo J.Jabl. Kad galą gautų ir nusigalautų KlvD147.
į káilį gáuti būti mušamam: Tuojau gausi į kailį P.Cvir.
nósį gáuti būti sugėdintam: Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi Ll.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių Ll.
vir̃šų gáuti nugalėti: Kai atsigaus, viršų gaus Kair. Mes ant jų viršų gausime CII164.
antsigáuti (ž.)
1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigaváu ant stogo Als.
2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui).
apgáuti tr.
1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
| prk.: Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi Vlk.
^ By kuo pilvą beapgauni (bet ko pavalgai) Lkv. Lipšniai kalbantis taisos apgauti Sim. Seno vilko neapgausi VP40.
apgautinai adv. apgaulingai: Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų VŽ1905,122. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta PP42.
| refl.: Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni Vvr. Taip darydamas neapsigavau rš. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi J.Jabl. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė Mrc.
2. suvedžioti (mergaitę): Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri Nj.
| refl.: Ji su kunigu apsigavo SI157.
3. apimti: Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna (duona gražiai apkepa, paruduoja) Ktk. Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps Užv.
| Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio], paskui atsejo (atsigavo, atsitaisė) Prng.
4. viršyti, lenkti: Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo K.Donel1.
atgáuti
1. tr. atgal gauti, susigrąžinti: Skolas sunku buvo atgauti P.Cvir. Jau kad paėmė [kirvį], tai nebeatgáusi Jnšk. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas Skp. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti BtLuk6,34. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos (nebe toks sveikas, kaip pirma) Slm. [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys (pasidarą vėl jauni) S.Dauk. Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių JV1066. Atgavęs žadą (vėl galėdamas kalbėti), skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką P.Cvir. Teip parsigandau, žado nebatgáunu (nebegaliu kalbėti iš baimės) Skd. Jau valandomis dvasios nebeatgaunu (dūstu) LzP.
^ Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems LTR. Iš žąsino avižų neatgausi Lnkv.
2. tr. vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: Prekijai … ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna DP526.
atgautinai̇̃ adv.: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą LC1878,8.
| refl.: Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Skd. Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu Tat.
3. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Davė kitų žolių, ir atgavo Ėr. Krūvą pinigų paleido [vaistams], ale atgavo, o tai būt numiręs Arm. Lytus atgavo žemę, augs žolė Lnk.
| Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė J.
| prk.: Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo TŽV616. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu (atitaisau, nuraminu paerzintą) Užv.
^ Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti (pailsėti, atsikvėpti) Ėr. Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna (nebegali atsikvėpti, dūsta) Vvr. Palikt skylelę kvapui atgáut (orui praeiti) BM49. Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti (išsipagirioti) J.
| refl.: Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti (sov.) sp. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu A.Vien. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus Prng. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia Vvr. Atsigavo vos dūšelė B. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius rš. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ KBI49. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti BPI222. Iš tos ligos atsigavau MŽ218. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus Ėr.
^ Atsigavo jo širdis, akys, kalba (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) P.Cvir. Širdis atsigavo (pasidarė geriau, smagiau), kaip užgėriau vandens J. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs (pailsės protas) A.Baran. Jo ausys vėl atsigãvusios (vėl girdi) KI503. Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) Nj. Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna (nepraeina oras) Šts. Neatsigaunu nosimis (negaliu kvėpuoti pro nosį) – turiu slogas Šts.
4. refl. ateiti, atvykti, atkeliauti: Kaip tu atsigavai per tas pusnis? rš. Labai privargome, kol iki namų atsigavome rš.
5. refl. atidrėkti: Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti Pc. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti Plt.
6. intr. atkeršyti: Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės SPI24. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut SPII222.
| refl.: Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė Paį. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Sml. Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti! Sml.
◊ bãdą atgáuti kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: Tik bãdą atgáuna Ėr. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą Grž. Ben kiek badeliùs atgavai̇̃? An.

×dagáuti (hibr.)
1. tr. pasiekti: Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės JV634.
2. refl. nuvykti, nukeliauti (sunkiai): Kaip dasigavot lig Šiaulių? rš. Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu Rs.
įgáuti
1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį Žem. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė Žem. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti prš.
| prk.: Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė S.Dauk. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus (sov.) rš.
| Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) Kp. Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį (paaugus) per dvi ar tris kurpes S.Dauk. Pons, baimės įgavęs (nusigandęs), įlindo vėl į ąžuolą BsV278. Turėjo įgauti naują išvaizdą (pasidaryti kitoks) K.Būg. Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą rš. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą P.Cvir. Gėrė po keletą taurelių …, įgavo kalbos ir palinksmėjo Žem. Ypatingai didelę reikšmę įgavo (pasidarė reikšmingi) statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu (sov.) sp. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį (pasidarys masiški) (sov.) sp. Sūnus ligą įgãvo (susirgo) kely J.
^ Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) Plt. Dantis praėdęs, proto neįgavęs (be dantų, senas, o mažo proto) S.Dauk. Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų (atsikertama žmogui, žadančiam kitam ką pikta padaryti) Srv.
| refl. tr.: Dabar ir trobelę įsigáusi Plt. Įsigavęs pinigų, pirko namus M.Valanč.
| prk.: Įsigavo bėdą Pp.
2. žr. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavai̇̃ Kair. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs rš.
3. tr. įvilioti: Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą Up. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti BM333.
4. tr. įgabenti: Šitos šėpos per šitas duris neįgausim Lp.
5. intr. įeiti, įvažiuoti, patekti: Saulė į trobą per medžius neįgáuna (neįšviečia) Užv.
| refl.: Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt Vrnv. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų (bičių) įsigauti S.Dauk. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti BsPIII276. O kaip būsit miestana insigavę (miestą paėmę), tada jį ugnimi uždekite BBJoz8,8.
| prk.: Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron Sim. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos Švn. Žodžiai n'įsigáuna į ausis KI12.
6. tr. paliesti; pažeisti, pakenkti: Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų (medžių) neįgauna Žem. Batvinis jau įgautas šalčio Šts. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė Skr. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė S.Dauk.
| refl. tr.: Ai, kaip įsigavaũ ranką! Ob.
7. tr. RBJoz24,8 užvaldyti.
8. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut Grš.
| refl.: Arklys po ligai įsigãvo J. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini Skr. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos P.Cvir. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti P.Cvir. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges Dr.
| Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo BB1Moz26,13. Kad jau sykį įsigáuni (prasigyveni), tai paskui bėdos nebėra Up.
išgáuti
1. tr. sunkiai ką gauti, atgauti: Paskolink jam [pinigų], tai jau ir nebeišgáusi Jnšk. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors Gs. Led išgavaũ iš jo tą daiktą J.
| prk.: Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų (sov.) rš. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana rš. Nieko iš tavęs išgáut (iškvost) negali An. Tik tyko žodį išgaut Ds. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo BsPIII20. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų (kanklių) išgauti graudingą gaidą A1884,85.
| Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus (kol išprakaituosi) Šts.
2. tr. iškviesti, išvadinti, išvilioti: Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti JD472. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko S.Dauk.
3. tr. ištraukti: Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų BsV220. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus rš.
4. refl. išeiti, išvykti, ištrūkti: Vyras išsigáuna iš namų ir geria J. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė Arm. Per girią išsigavo į kelią rš. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs Vj.
| prk.: Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti KI163.
5. refl. išeiti už vyro, ištekėti: Ta duktė gerai išsigóvė Vrnv.
nugáuti
1. žr. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia Rod. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna Dglš. Anas dar iš šono kai ką nugáuna (užsidirba) – tai akmenis veža, tai ant plento dirba Ds.
| Nugavaũ valandėlę (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) pamiegoti Glv. Nugáusiu laisvą dieną (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), tai pats atvažiuosu Šauk.
| Kap nugóvė diržo (gavo plakti), tai miegti kap vandeny Vrnv.
| refl.: Kaip čia da kur žabų nusgavus? Sdk.
| Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) atbėgsu Kv.
2. refl. nusigyventi: Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią A1884,272.
3. tr. pačiupti, nustverti: Nesiskubink, Dievo žu (už) barzdos nenugausi Rod.
| prk.: Nugãvo šilma galvą Žr.
| refl. tr.: Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą Žem.
4. tr. apsukti, apgauti: Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna K.Donel. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau J. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia prš. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo (nuviliojo) prš. Antrą kartą manęs nebnugáusi Pln.
5. tr. nuimti, nutraukti (su vargu): Žiedą nuo piršto nugáuti KI2. Šėpį nuo seklumos nugáuti KII34. Su tokia pabūkle (prie karties pririšta sėtuve) galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti S.Dauk. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti prš.
6. refl. intr., tr. nuvykti, nukeliauti: Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo Šmn. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu Kv. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių M.Valanč. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro S.Dauk. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų LC1878,25.
7. refl. ištrūkti, nusislėpus ką daryti: Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti Šv. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi J. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti BsMtII181. Nusigãvęs atlėk Als.
8. tr. pažeisti, pakenkti: Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo Vj. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo Vj. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė Vdšk.
9. tr. nuskriausti: Mažesnįjį visi nugáuna Up.
10. tr. nustelbti, užgožti: Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs Skp.
| Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs J.
pagáuti
1. tr. pačiupti, pagriebti: Pagóvėm bičių spiečių Ndz. Pagausi tu paukštį lauke Mlt. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo BsPIV141. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų Vlkv. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį Vlkv. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas] Klvr. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais Vlkj. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs Sml. Mesk obuolį, aš pagáusiu Ėr. Juras pagauna jos ranką P.Cvir. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą BB1Moz14,5.
| prk.: Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno Žem. Pora žodžių pagóvė (spėjo užrašyti) Arm. Pagavai man iš burnos žodį (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) Žem. Ateisiu laiko pagavęs (turėdamas laiko) Šts. Šeimininkas net nepagavo žodžio (nesusigriebė, nesusiorientavo) atsakyti rš. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti rš. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj J.Balt. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti rš. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo rš. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna (nenupjauna) Rk. Senis pagavo mano žvilgsnį rš. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus (užeis, užklups) rš. Dar ant kelio mane lietus pagóvė Lš. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus Gs. Vėjo pagáuni (įkvepi) – ir kosėji Ėr. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką Rm. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis Ėr.
^ Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta (buvo nejauku, nedrąsu) Gs. Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi Skdt. Mešką miške pagavę išmoko Sim. Kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) J.Jabl.
pagautinai adv.: Gyvena pagautinai (kaip išdavikas) BBJer6,28.
| refl. tr.: Vieną katę lapė pasigavo Ėr. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė Lš. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies] OG365. Pasigavęs kad prilupė vaiką Jnšk. Labai nepasigáunamas (nesiduoda pagauti) OG408.
| prk.: Laiko pasigavęs (atliekamo laiko turėdamas), išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę Šts. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna (greit įsidega) Antš. Jau aš pasgóviau (susipainiojau, apsirikau) Vrn.
2. tr. paimti, pastverti: Pagavęs akmenį metė į šunį Mš. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda Nj. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės Žem. Kas tau davė? O gal pagavai (paėmei, pavogei)? Žem. Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi Alk. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom (suspėjome įvežti) Ll. Neliepama dirbo, ką tik pagavo (kas pakliuvo į rankas), o nėkumet veltuo netruko M.Valanč. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka (prageria) Srv.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus B. Kad tave giltinė pagautų (toks keiksmas)! Grž.
pagautinai adv.: Neduosi geruoju – pagautinai pagausime Žem.
| refl.: Išlakstė, kur kas pasgavęs (kur kam pakliuvo) Trgn.
3. tr. prk. apimti, užvaldyti: Darbas pagavo lyg karštligė rš. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti S.Nėr. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą rš. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską J.Balt. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo rš. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna rš. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna Sz. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis J.Jabl. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo (slogos prisikabino) Ėr. Vargšą pagavo kosulys Mš. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo … nežinojo ką kalbąs DP595.
| Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo (pilvu serga) Rdm.
^ Blaškosi kap šiltinės pagautas Vrn.
4. žr. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna (atsitiktinai gauna) Ūd.
| prk.: Vaikas išplaktas pagauna baimę (pradeda bijoti) Šts. Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą (tuo vardu vadinamas) Gž. Neauga linai – žolės pagavo viršų (nustelbė) Šts. Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus Švnč. Šiaurys vėjas, pagavęs valią (pasijutęs laisvas), dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės Žem.
| refl. tr.: Pinigų truputį pasigavome Žem. Jie te pinigų pasigãvo Ėr. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi Vj. Žalionių žiemą pasigauti (retkarčiais po truputį vartoti) gerai Antš.
5. refl. tr. pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ll. Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Ll. Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi Srv. Tiek iš jo ką pasigausi Krkl. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie Užv.
| Greit ir savo pienelio pasigáusiam (mūsų pačių karvė atsives) Vkš.
6. tr. DP565 paimti: Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės Sml.
^ Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna (ima kalbėti) žemaitiškai Žem. Kur pagãvot šitą kelią (kur juo pradėjot eiti)? Pls. Vaikėzai jau pagaunami (paimami prie darbo, tinka darbui) Pg. Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) BPI56.
| refl. tr., intr.: „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna (taip dažnai sako, toks jo pertaras) Lp. Spaudos skubiai savo laiku pasigauta (apie tai rašė spauda) rš. Jis kalbėdamas dažnai pasigauna (dažnai sako) tą žodį Lš. Tas šaukštas pasigaunamas (dažnai vartojamas) – visų nenoriu kamšyti į puodą Lnkv. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį Klvr. Gerai turėti pasigaunamas (prieinamas) kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai Dgl. Kad pasigauna (susiima, pasistengia), jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų Dr. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu (įsižiūrėtu) būdu, laikė lininius jos plaukus rš.
7. tr. pajusti; suvokti, suprasti: Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis sp. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut (išgirsti) jo žodžius Mš. Klausa mūs jautri, pagauna garsus rš. Kokį žodį pagáuna (nugirsta), ir užsirašo Vrn. Neina (nesiseka) pagaut, kas per žodis Žal. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą (nesuvokiamą) prasmę rš. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis FT.
| refl. tr.: Aš to žodžio nepasigáunu (neperprantu) Al.
8. intr. pradėti; suskasti (su bendratimi): [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas P.Cvir. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt rš. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti RD57. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis Kair. Visi pagãvo bėgti KI46. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo K.Donel. Musės pagaus dėti kiaušius J.Jabl. Veikiai pagaváu pritarti kulti Dr.
| refl.: Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo Šts. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau JD710. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru M.Valanč. Pasigavo į daktarus (ėmė daktarauti) Šts.
9. refl. paeiti, išvykti; pasijudinti: Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius Brs. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti Kel1881,6.
| Kad šaknys pasigáuna į gilumą (prigyja), tuokart medis pradeda augti Vvr. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą (pradeda augti) Šts.
10. tr. pasiekti: Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra Rt.
| Tik galingais teleskopais pagaunama (pamatoma) žvaigždutė rš.
11. tr. paliesti, pažeisti, pakenkti: Jų žiedų šalnos nepagauna (nepakerta) rš. Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti Rm. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo Šts. Neik basas, pagaũs vėjas Pc. Gal sušilusį vėjas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas Sdk. Vienas dobilų laukas yra pagautas Pln. Kaip ugnies pagautas išbėgo greitai Grž. Vėjas pagáuna (užpučia), tai i šalta Pžrl.
12. refl. intr., tr atsigaivinti, sustiprėti, pasveikti: Aš dar nemirsiu, aš dar jums parodysiu, tik leiskite man kiek pasigauti I.Simon. Jau man niekas neskauda – pasigavau Gr. Ilgai sirgo, bet dabar jau pasigãvo Rg. Kojas pasigavo (pasigydė) ir išejo iš namų Šts. Ana pasigãvo iš vargo J. Ko baltakiuoji: kad pasigausiu, atiduosiu Skd.
| Jau pasigãvo (įsigalėjo) ugnis degti, nebužges Dr. Kad bent tos šalnos nors kartą nustotų – nė žolė negali pasigauti Žem. Jų sėkla nepasigaus (netarps) CI161.
13. refl. atsigauti, atsikeršyti: Vyras ant katės supyko, o ant pačios pasigavo rš.
14. tr. gimdant pabūti priėmėja: Ji man mergučę pagavo Skr.
15. refl. tr. pagimdyti: Neserga, tik mažą pasigavo Šts.
◊ vir̃šų pasigáuti nugalėti: Motyna, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais Žem.
pargáuti
1. intr. pareiti, parkeliauti: Gerai įgėręs buvau, o reikėjo pargáuti namie Plng.
| refl.: Kol parsigaváu namie, ir pusnaktė atejo Vvr. Tiktai rytmety į Klaipėdą parsigavo Kel1881,5. Parsigavo dar ažu pãdos (su giedra) namo Arm.
2. tr. perkelti šen: Bene pargáusma aną į šią pusę, tada greit nebepaleisma Užv.
pérgauti
1. tr. per daug gauti: Jau tu iš mūsų gavai ir pergavai, daugiau nė prašyti nebegražu Sml. Kad ir gausiu pergausiu, ale tokio negausiu JD858.
2. tr. perkeldinti: Aš noriu pérgauti jįjį iš vienos vietos į kitą J.
| refl.: Pérsigavau per upį J. Kad tik mes pársigausim per Jūrą, tai paskuo būsim be bėdos Up. Vanduo nunešė lieptą – kaip mes pérsigausim per tą ravą? Ssk. Dabar per Nemuną sunku pérsigauti, vanduo didelis Lš. Iki Rusnės žvejų kiemo reik man persigauti KlvD358.
3. tr. paliesti, pakenkti: Vėjai pergauna žemę, neapdengtą sniegu S.Dauk.
4. tr. perimti, permušti (viršyti): Pipirų tiek tedėki, kad tik kvapą pargautų Šll.
5. tr., intr. persūdyti; perdėti: Párgavai kruopynę, kas besrėbs tokią sūrybę Šts. Batviniai daugiau párgauti nekaip be druskos Užv.
| Na, tie vyrai visumet párgauna (neišlaiko saiko) Up.
6. intr. pervalgyti; perkąsti: Trupučiuką pergavau, jau dabar dalauksiu pietų Ml.
| refl.: Jonas persigavo obuolių Gmž.
◊ bãdą pérgauti kiek pasisotinti, užkąsti: Kiek čia to valgymo – tik kad badą pergavau Sml.
pragáuti
1. žr. gauti 1: Imk druskos ant burgos, kol pragausi pinigų J.
| refl. tr.: Vasarai paršelį bene prasigausiu Šts.
2. refl. sunkiai pro kliūtis praeiti, prasiskverbti: Prasigavau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą rš. Prasigauti iš Vilniaus į Kauniją Kajetonui Graužiniui buvo daug sunkiau rš. Prasigavęs nuo jųjų, atbėk prie manęs J. Pro šią plėvelę prasigauna produktai, kuriais branduolys ir protoplazma keičiasi rš.
3. refl. tr. sunkiai ką pradėti: Čia nuosklanda, niekas neprasigauna naują kelią per sniegus J.
4. refl. prabusti: Vidunaktį prasgaunu ir negaliu ažumigt ažu rūpesčių Arm. Kad prasgáusi nakčia, tai nueik papaisyk karvės Arm. Prasgóviau, o čia jau šviesu Arm.
prigáuti
1. tr. kiek apgauti, apsukti: Darbininke, nieks daugiau jau tavęs neprigaus L.Gir. Vieną kartą tu mane prigavái, bet daugiau jau nebapgáusi Slnt. Jis ją prigavo valgyme, t. y. daugiau suvalgė J. Savęs neprigavęs, antro nepamylėsi Šts. Jei ką prigavau, ataduomi ketveriopai DP35. Tuo metu anus velinas prigaun BPI213. Kursai priesiek artimam savo ir neprigaun Mž537. Žaltys mane šiteipo prigavo BB1Moz3,13. Nieko neprigauk BtMr10,19.
| prk.: Su arbata gali prigauti pilvą (pasotinti), reikalaujantį pripildymo V.Kudir.
prigautinai adv. piktai: Anys prigautinai prieš mane kalba visur BBPs109,3.
| refl.: Jis prisigavo, t. y. pigiai pardavė J. Aš neduosiuos prisigáuti KII8.
2. tr. suvedžioti (mergaitę): Jaunas mergas vyrai greit prigáuja Brt. Tegu jis ir ima tą mergelę, kurią prigavo I.Simon. Vakar šoko ir dainavo, šiandien verkia, kad prigavo Srv. Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę StnD12.
3. tr. pasiekti: Kad prigautų Jono rankas, bučiuote bučiuotų Žem. Aš nėkaip negaliu prigáuti kepurės Slnt. Pakabink kilbasus ant lubų, ka katinas neprigáutum Slnt. Dėkuo, dėkuo, prigáusu duonelę (pasieksiu ant stalo) Rt. Aš to obuolio niekaip neprigáunu, jis per daug aukštai Rg. Lapė, pamačiusi uogas ant medžių, norėjo prigauti S.Dauk. Nėkaip negaliu lubų prigáuti Pkl. Tu didesnis – prigáuk man raktą nu gembės Plt. Par aukšta yra, negaliu prigauti Krtn. Kad aš jįjį prigaučiau, kepurę nutraukčiau J. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prigavau KlvD22. Įkrito į šulinį viedras, ir negaliu ano prigauti Skd. Nerk, ar prigáusi dugną Kl. Laivas, dugnu žemės prigavęs, apsistojo M.Valanč.
| Prigavau krūmus (priėjau, privažiavau) ir pasislėpiau Šts. Paklydau bevažiuodamas: miške nei žmogaus prigauti, nei kiemo matyti – nors pasikark Dr.
prigáunamai adv. pasiekiamai: Nepadėk peilio prigáunamai, kad vaikai neįsipjautų kartais Als. Žemo[je] obelė[je] ir obulai auga ranka prigáunamai Als. Prigaunamai (visai arti) yr vieškelis Šts.
| refl. tr.: Nevalgyk sausos duonos, bet ir sviesto prisigáuk Šv.
| Prisigavau juostą (siją), juosta trakš, bilst – ir nukritau Nt.
| Čaika prakiuro, ir mes vos ne vos krantą prisigóvėm (pasiekėm) Lš.
4. tr. sunkiai prieiti; privaryti: Prigavus kraštą, pirmasis Aleksandra vilyčią įsviedė S.Dauk. Nor laivelį prie krantos prigauti arba iššokti prš.
| refl.: Prie karalaitės prisigaut norėjo BsPI48. Prie krašto prisigáuti KII3. Smertis niekaip negalėjo prie galvos prisigáuti BM396.
5. žr. gauti 1: O ką prigáusi nevalgęs?! Skr. Gyventojai prigauna žuvies iš kur arba perka silkių M.Valanč. Mes teprigavome pačius pastaruosius numerius pernykščių metų rš. Susirgęs nei vandens nepajėgsi prigauti, nei pagalbos prisišaukti rš.
| Laiko prigãvęs apravėsu daržą Užv.
| refl. tr.: Liokajus, prisigavęs pinigų, nė minavoti apie nakvynę nebminavojo BM341.
6. tr. kiek paliesti, pažeisti, pakenkti: Prigãvo šalčiukas bul'bas Švnč. Apgenėjus šakas, veikiaus šaltis prigauna ir pirmąsias sprogymes gal pagadinti S.Dauk. Jei šaltis neprigáus, turėsiam obulų Skd. Šitie obuoliai šalčio prigauti, ilgai nestovės Rdm. Mūs bulvės prigautos (pašalusios) Lš. Mano kojos šalčio prigáutos, tai man greit šalta Rdm. Šitas arklys jau dusulio prigáutas Al. Prigavo man gynagį Sr. Įstatymas apie galutinių balsių sutrumpinimą nebegalėjo jų prigauti žodžių viduryje Jn.
| refl.: Sušilęs negerk šalto vandens, kad neprisigautái (kad nepakenktų) Kb. Padžiovink rugius, ba prisgaus (pages) Arm. Miltai nedaugį prisgóvę, duona negardi Arm.
sugáuti
1. tr. BtMt21,33, BB1Moz19,16 pagriebti, sučiupti: Lapę gyvą sugavo J.Jabl. Pritykino katė žvirblį ir sugavo J. Žalią zylelę sugavau KlvD11. Šunys žąsį sugavę daknija, drasko J. Karosėli geltonasis, kas tave sugavo? Nm. Pavyksmu vyk ir sugausi J. Jie labai daug žuvų sugóvė Alv. Sugaus mane žvejužėliai, būsiu žvejų martelė JV440. Kad sugaučiau tą paukštelį, vynu pagirdyčiau KlvD40. Strielčius sugóvė daug kiškių Prl.
| prk.: Ne kartą atsigrįžusi Monika sugaudavo vyro žvilgsnį P.Cvir. Piktą žodį paleisi, atgal jo nesugausi (nebeatšauksi) TŽV598. Gal tu sugavai̇̃ kokią giesmę (iš atminties ištraukei, prisiminei)? Tvr. Jos akys jau sugauna kiekvieną smulkmeną J.Avyž.
| Nuo tokios krosnelės visiems sugaudavo galvas A.Vien. Galvą sugãvus, reikia kramtyt žirniai Vžns. Smarki gryčia, sugaũs galvas visiems Š. Kad sugáuna galvą, reik šiltu vandeniu mazgoti Sml. Net galvą sugãvo nuo tavo liuikos Ktk. Pirtin neisiu – bijau, kad galvos nesugautų̃ Užp. Nelįsk į gailius – galvą sugaus Jnš. Kana kol mano galva šiandien teip sunki, lyg sugauta Ds.
^ Senis jautėsi tartum sugautas (nedrąsiai) A.Vencl. Seniai atpratusios nuo tokios puikios ir gausios draugijos, seselės pasijuto it sugautos A.Vien. Seno žvirblio ant pelų nesugausi Sim. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušausi LTR.
| refl. tr., intr.: Vagys, keliu eidami, jį susigavo Jrk25. Mes ir žuvies susgautumbe Slk. Teip didis apstas žuvų sugavos DP288. Norėjau žentą turguj susgaut (sutikti) Ds.
^ Net susgavau (susikompromitavau) Gmž. Sirginėja šita mergaitė, tai kap susgavus (nedrąsi) Prng.
2. intr., tr. išaiškinti: Gali kaip sau nori šnekėti, o vis tiek sugauna bemaluojant Vvr. Jis labai moka meluoti, jo niekur nesugaus Lš. Melavo, kol sugavo J.Jabl. Dreba, kad jo nesugautų nieko nemokančio! Gmž. Tikrai Viešpatį sugãvo žodyje DP116.
| refl.: Kaip tik pradėsi meluoti, tuoj susgausi (išsiduosi) Sdk. Daug bekalbėdamas pats susigavo laikrodį pavogęs An.
3. tr. prk. pajusti, suvokti; susiorientuoti: Akimis jis ryžosi sugauti didžiulės salės plotį rš.
| refl.: Vos susigavaũ, kokioj vietoj bestoviu Svn. Visi iš jo juokės, o jis vis nesusigãvo Svn. Susgãvo ir anas, tik jau po čėso (susiprato negerai padaręs) Ds. Paskui susgoviau ne tep pasakęs Rod. Žmogus inejo pirkion i susgãvo: suprato, kad ne te pakliuvo Prng.
| Ko dar̃ jis tep greit susigóvė (supyko, įsižeidė)? Lzd.
4. tr. atgauti, sustiprinti, sutaisyti; pasitaisyti: Burnelę išgėrusi, nusiskanino: „Atatata, kūmalės! Teip širdelę sugavau, teip sugavau“ rš.
| refl.: Kviečiai iš pavasario buvo visai prasti, o po lytaus susigavo Šmk. Rugiai jau pradeda susigauti Pb. Jau antra diena po keliui, ė da susgaut negaliu Tvr. Arkliai nuo dobilo susigãvo Jnšk.
5. refl. brš kūdikį pradėti: Motyna manimi žyvate susigãvo K.
◊ zui̇̃kį sugáuti
1. parvirsti: Sugaváu zui̇̃kį teip greitai bebėgdamas Slnt.
2. baigti pjauti javus: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule Krtn.
užgáuti
1. tr. paliesti: Atradęs apsigobusias mergaites, capt užgavo su pirštu vieną mergaitę ir tarė: „Sveika, martele!“ M.Valanč. Dešine ranka užgauna stygas, o kaire tildžia Sab. Kur užgavo akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV565. Kur tik sparneliais užgauni, gert ir valgyt visur gauni Pn. Aš jį tikt vos užgavaũ K. Aš užgausiu piemenį, ir bandos avys išsisklaidys brš.
| prk.: Vaikai, ko čia užgáunat (liečiat) ne savo daiktą, ar eisat šalin?! Vvr. Negaliu iškęsti neužgavęs dviejų dalykų V.Kudir. Keleivių nosis maloniai užgavo viralo kvapas S.Nėr. Žiūrėjo į dar jauną žmonos veidą, bet jau vargo raukšlių užgautą rš. Mokytojas buvo jaunutis, vos 25 metus teužgavęs (tepradėjęs) rš. Jį neprivalo nei mažiausysis vėjelis užgáuti KII37. Ant lubomis džiovinant, reik veizėti, kad ne visai per daug saulė užgautų džiūnančius apynius S.Dauk. Kai tik didelė šviesa užgauna, tuoj akys ima tavaruoti Ps. [Žinia] kaip žaibas visus užgavo Žem. Jos žodžiai kaip elektra užgavo visus Žem. Kodėl tavo suknelę raselė užgavo (sudrėkino)? Nm. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų pelėsys, tai ir bus rūgštelė nepagedusi Vaižg. Jis gailesties užgáutas rodės KI61.
^ Aukštą medį visi vėjai užgauna Brž.
2. tr., intr. skaudamai suduoti: Netikėtai užgavo ranką į kažkokį kietą, iš šieno styrintį daiktą rš. Užgavai̇̃ vaiką, ir verkia dabar Jnšk. Tuomet metė iš svilksnės akmenį ir užgavo filistiną į smilkmenį S.Stan. Vienok uodo nenušauna, tik per plikę sau užgáuna Kp.
^ Kad norėsi užgauti, tai ir pagalį gausi Jnšk. Kur skauda, ten ir užgauni K.Būg.
užgautinai̇̃ adv. skaudamai: Užgautinai̇̃ mušė Pl.
| refl. tr.: Užsigavaũ ančiakį, net akis aždribo Ds. Koja patinus, gal užsigavai̇̃ kur griūdamas? Srv.
^ Kur skausta, ten ir užsigauna VP26.
3. tr. įžeisti: Tarutis jautėsi visai užgautas P.Cvir. Niekas žodžio užgaunančio tau nesakys rš. Uošvelė, po trobą bevaikščiodama, užgãvo martelę pirmu žodeliu JD1495. Nė per pusę lūpų neužgaus niekuomet tavęs Žem. Jis tą žmogelį lig kaulo užgãvo su savo liežuviu Dr. Ar tai seną, ar tai jauną bloga burna vis užgauna A.Strazd.
^ Saviškio užgaunamesnis plūdimas negu svetimo rš.
užgaunančiai adv.: Jis kalbėjo užgaunančiai rš.
| refl.: Žiūrėk, ponaitis, užsigãvo, suprask, užrietė nosį Paį. Už tai baisiai ji užsigautų ir būtų nelaiminga rš.
4. tr. pačiupti, pagriebti: Tasai vilktinis … užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526.
| Paskui ažugóvė (užklupo) karas Arm.
5. refl. ant ko užlipti su didelėmis pastangomis: Ant kalno viršaus užsigáuti KI542. Kad tik ant tos šakos užsigaut galėčiau rš. Jis jam … ant sprando užsigavo BsPI102.
6. tr. žr. gauti 1: Nuvažiuoju te, kokį pudą užgáunu (gaunu pirkt) ir vėl grįžtu Ad.
◊ ši̇̀rdį užgáuti
1. įžeisti: Kasdie tėvui širdį užgáuna Dkš.
2. patirti malonumo: Aš užgavaũ širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Su taboku širdį beužgaunu Plng. Neturim kuomi širdies užgauti, nieko kito neturėdami, kaip tiktai maną S.Stan.

Daugiau informacijos

įgáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pérgauti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pértarti

Apibrėžtis

tar̃ti, tãria, tãrė K, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ, tárti K.Būg, Š, FrnW, Kp, Slm; R, OsG75, MŽ, Sut, L
1. tr. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį SD156. Balses tarti, iškalbėti I. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti NdŽ. Nètariamas garsas NdŽ. O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame J.Balč. Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir kokia priegaidė statyti K.Būg. Ne visi jie vienodai taria priegaidę žodžiuose labai̇̃, gerai̇̃, vaikai̇̃ rš. Dešim mėnasių [vaikas] jau tãrė žodžius Pv. Neaiškiai žodžius tari̇̀ Vkš.
| refl.: Jau pas jų nètarias taip Žlp.
2. tr., intr. M, Š, KŽ žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikšti: Atšaukiu, ką tariau SD218. Tark žodį vieną, o aš suprasiu J. I burnos neskyrė, i žodžio nètarė [pikta marti] Klt. Pargrįžęs tãrė savo prietelkai ir vaikeliams Varn. Napalys nė nenusišypsodavo į savo motulę paprastu būdu; lyg ne jam tai buvo tarta Vaižg. Atėjo marčelgos prie klebono, – tarusi pertraukė kunigų kalbą [šeimininkė] Žem. Kur reikia žodžio, jis taria dešimts V.Krėv. Tai tark, dukrele, ką širdis tau liepia! Vd. Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo LKXII225. Jis girdėjo tuos žodžius, lyg jie čia pat būtų buvę tariami jam į pačią ausį V.Myk-Put. Pati vieną kartą tarė [vyrui]: – Kam sėji [javus] vis ant mano [laimės], sėk ir ant savo LMD(Žg). Tič, – tãrė, – tu, bezliepyčia, man laikyk savo snukį! K.Donel. Anyta tãrė, martelę barė (d.) Dkš. Žodelį tãrė, antrą n'ištarė JD1101. Saulė atsakė ir tardamà tãrė (d.) Šl. Tarkim visi amen PK73. Atminkite kalbą maną, kurią jumus tariaũ DP528. Ir kaip tatai tãręs, vėl išėjo žydump ir tãrė jiemus DP164. Idant mumus tartų̃ aną meilingą žodį DP171. Tariu tam „eik“, ir eit SPI258. Tu vis dėlto, anot jo betariant, eisi šunų ganyti (šukuoti) J.Jabl. Kai imi kukuoti, tariant giedoti, visi tavim tik džiaugias J.Jabl. Žalčiai, nu tos Giedrėnės bètariant Trk. Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, not tėvo betariant, „berods, vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“ Žem. Kryžokai, regėdamys jau atdarą sau pragarą, norėjo, kaip tariama yra, ben užpakalį pastiprinti S.Dauk. Kaip taramas (paklusnus, patiklus) Kos241. Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo par daug didelis S.Dauk. Pokštaudavo vaikai arba savam, arba kaimynų kieme, kitaip tariant – mokyklai ir auklėtojams nepriklausančioj teritorijoj rš. Žodžiu tãriant NdŽ. Trumpai tãriant NdŽ. Ižg bendro ežero peną sau gamino, vienu žodžiu tariant, buvo žvejais DP377.
^ Tar̃ti žodį lengviau, negu jį atšaukti FT. Geras žodis, laiku tartas, už auksą brangesnis TŽV598. Kaip tarė, teip padarė LTR(Km).
| refl.: Tėvai su vaikais da vis lietuviškai tãrės Smln. Pasiteka prieš Viešpatį su žibančiomis lempomis ir su apstu aliejaus, kaip aukščiaus tarė̃s DP570.
ǁ tvirtinti, teigti: Ką jis tan žodin (į tą) tarė? J.Jabl. Netarsi neteisiai priš artimą savo I. Šiandien dar tariama yra: nėr meisos par kiaulieną S.Dauk. Kamgi tarei: ji est mano sesuo? BB1Moz26,9. Už tiesą, už tiesą tariu tau: jei kas notgimtų iž naujo, negal regėt karalystės Dievo DP251. Aš tariaũ: Dievai este ir sūnūs aukščiausio visi DP491. O dovanai vėl tartumbei, jog aš jam nieku nekaltas DP296. Idant išsipildytų tatai, ką Ponas per praraką taręs esti VlnE140.
| prk.: Sapnai taip taria (nurodo)! Vd. Bet ar girdi, ką taria (reiškia) oro gausmas? Vd.
^ Lig neprapūtęs netark „šaltas“ S.Dauk.
ǁ vartojamas esamojo laiko daugiskaitos pirmasis asmuo reiškiant prielaidą: Tarkime, kad vienalytis kūnas sukasi apie simetrijos ašį rš. Tarkim, kad šie samprotavimai yra teisingi sp.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Šmn spręsti, svarstyti tarpusavyje: Ką čia teip tãriat? Vžns. Tai ką gi teip ilgai tãrėt? Slm. Tãriam, ką virt valgyt Mžš. Tãrav i važiuojav kumet Šv. Tãrėm anksčiau nuvažiuot, kad da rastumėm namie Slm. Tuo reikalu būsią net kalbama ir tariama ministerių kabinete K.Būg. Vyrai pusbalsiu reikalą taria rš. Kas bus, matysiva! Dabar netarkiv! Vd. Kas jų buvo tarta, tas nutarta, ir nė kokių ginčų pas juos nebuvo Sln.
| refl. L, Rtr, KŽ: Tarties, tarybas vesti LL141. Tegul tariẽs, gal tus vaikus į armijas netampys, leis mokyties Krš. Anie pradeda tarp savęs šnekėti, anie tãras tarp savęs Žd. Jau any su saimi tãrias, kur važiuot LzŽ. Vedu buvov išejusiu į žvalgybą, ten tãravos Pln. Tę buvo daug žmonių ir tarė̃s, ką pakvies svečių Dbč. Nu tei tar̃sis: kas nubėgs į jaują, kas ten ardą parneš naktį, dvylekto[je] Mšk. Eisma į traką kokį, ka bobos nematytų, sugulę tar̃smos, kaip čia savo kraštą šviesti Žlp. Einam pažiūrėt, ką anys teip tãrias LKT312(Rk). Mat jų tártas buvo atvažiuot ant sekmadienio Všn. Visos tãriams: eisma eisma int beržų kalnelio [dainuoti] Kvr. Nykštukas buvo už durų ir visa girdėjo, ką tėvai tarės LTR(Rk). Mes tar̃sivos ir gerai gyvęsiva! LKT193(Nm). Tãrias, kaip tą karalių nužudyt (ps.) Sk. Šit, kažin ką negera prieš Veroniką tardamies, suūžė, sušnabždėjo viršūnėmis medžiai A.Vien.
^ Tãrias kai Kaušeliai (kaimo pavadinimas) ubagą pešt (ilgai) Smln, Vlkš. Ligonis jau tãrias su lopetinsku (greit mirs) Tr.
ǁ refl. klausti patarimo, konsultuotis: Ir niekam nesakė, su niekuom nesi̇̀tarė Smln. Jinai irgi kalta, kad nesi̇̀tarė su savo vyru Krs. Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryt J.Bil.
4. tr., intr. lygti, derėti: Tárdavo, kaip karvę pirkdavo Bsg.
| refl.: Sutinka velnį i tãras būti nemiegojęs tris naktis (ps.) Pln.
ǁ Rtr, DŽ, NdŽ, Kp kalbėtis dėl vedybų: Vestuves, kap tãrėm, tep ir padarėm Prn. Veselijų da nė su kuo nètarė Jnšk. Tada Valiukas da buvo neženotas, ale jau tãrė Slm. Bus nebus, ale Algis jau tãria su Adele Ps. Girdėjau, jūsų Antanas su Aldona tãria. A teisybė? Sml. Jei su piršliu tárt, tai būtų kalba, o kai su jaunikiu, tai ne Pnm.
| refl.: Boba nespėjo numirt, i jau jis tãriasi su kita Jrb. Piršlybų dainose bernelis dažniau tariasi su mergelės tėvais negu su ja pačia LKXI377. Tai eik dar̃ tu in eigulį ir tar̃kis, katra eis už tave! LKT233(Užg).
5. tr., intr. I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skd, Užv, Gs būti kokios nuomonės apie ką, manyti: Aš tariaũ, kad ketais išeis, bet ne – jau įvyko J. Savęsp tarti N. Mes tãriam, kad tau pritinkiausia prašyt Plv. Visi tãrę, kad reikia dėt stogą, o jis – kad ne Slm. Aš tariau jį nieko nežinant J.Jabl. Jei kokia nelaima numūse nutinka, tujau tarai numų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį S.Dauk. Ar tu tari, kad aš šuo esu, kad su vėzu ant munęs eini? S.Stan. Aš tuo tarpu duosiu žodį namiškiams, kad netartų Liudvelę prapuolus M.Valanč. Ar da neiškūrenai pirties? Aš tariau jau nusivanojusį BsPII162(Šd). Tamstą pamatę tarėva, kad priešais numirėlis baltas ateina J.Bil. Aš tariaũ – svočiukė geros giminės JV719. Ir prijojau žalią girią, tariaũ – rūtų daržas JV951. Eš tariau jį manęspi išeisiantį BB2Kar5,11. Nesa jis dūmojo (viršuje tarė), mažu ir tas mirs kaip jo broliai BB1Moz38,11. Svietas tarė juos labai šventus esančius BPII57. Ir kėlėsi didis šturmas ant jūrių, kaip tartumbei ekrūtą sudaužomą BBJon1,4. Bet aš galiu tart, jog širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas DP508. Idant netartų̃, jog tiektai del didžio padorumo tarp tėvo ir sūnaus pasakė DP450. Ar tari mane be Viešpaties atėjusį į šią žemę CII31.
^ Netark, kad mažas, bet daug išmanąs VP34. Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj – netark mani nieko nenumanant VP13.
| refl. H, Sut, Š, KŽ: Regimisi, tariuosi SD182. Tariaus išmintingas esąs N. Tariuos, kad tebėr, o jau nebesą pinigų kešenė[je] J. Tar̃tumbeis (mislytumbeis) girioj ėsąs KII52. Tarúos kaip girdėjusi, bet neatminu gerai Šts. Jis tariasi gerai darąs J.Jabl. Ans tãras gudriai tarą̃s (sakąs), o nežino, kokios ausys gaudo Kl. Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų K.Būg. O aš tariaũsi: ryto rasužėlė – mūsų sesutės gailios ašarėlės JD1219. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant Vaižg. Tarėsi savo kantrumu jį pergalėsianti, į gerą kelią išvesianti LzP. Bent taip atrodė Ilžei, o Ilžė tariasi retai kada teklystanti I.Simon. Degtinėje taries atsiminimus paskandinsiąs NdŽ. Tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą A1884,359. Nu tolo veizant tarsys liekną, ne kiemą regįs S.Dauk. Parnešė į trobą vilkyčius, tardamys šunyčius radusys S.Dauk. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdimierais Žemaičių žemės M.Valanč. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro SPI114. O kaip pirmieji atėjo, tarėsi daugesni gausią VlnE33. Kaip eš tave išvydau, tariaus reginti (išvydusi) angelą Dievo BBEst4,11. Kodėlei ir pats tariaus nevertas BBLuk7,7. Povilas … tarės tame gerai tarnaująs V[iešpačiui] Dievui DP234. Anys tariasi, jog del savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ir togdėl netariaus būt vertu įeit tavęsp Ch1Luk7,7.
6. tr. BŽ56 laikyti ką kuo: Mūsų protėviai tarė kadugį šventu medžiu M.Katk. Pirmu ta žolė (tabakas) buvo tariama už visu didžiausią vaistę nu visų ligų S.Dauk. Vieni istorijos rašėjai taria jį esant pasakiška žmogysta rš. Anys savą sidabrą išmes ant ūlyčių ir savą auksą anys tars purvą BBEz7,19.
^ Netark vilką raišu, kojos nepadaužęs LTR(Šts).
ǁ vadinti kuo: Tarė (sakė) mane šiokį, tarė mane tokį J.Jabl. Sviets mani tarė: valinykelis, ne tetušio sūnelis D41. Farizeušai gyrės zokonu ir prirašinėjo sau išmanymą jo kaip ir nū evangelikai, nekaltai teip tarti, praminti DP343.
7. intr. NdŽ patarti: Tãra, kaip anims rodos Šv. Tas daktaras gerai tãrė: daryk dabar operaciją Krp. Tik vyras numirė, jau pagrabe visi man tãrė, kad reikia ženytis Sv. Prabaščius tãra, kad rytą laidoti Pln. Aš netar̃čiau iš to audeklo siūtis Rm. Ne kartą jis tardavo mums imtis pavyzdžiu kitas tautas, turinčias daugiau kultūros KlbV79.
8. intr. Kp nuspręsti: Šiandiej buvom tãrę žaginius nešt, ale va dabar užlijo Mžš. O tims, kurie tarė jims vergauti ir kentėti, džiugindamys jus laimingesne atenčia, visados vienokį atsaką davė S.Dauk.
| refl.: Jis iš desperacijos buvo taręsi[s] baduoti prš.
9. intr. Ut, Alz sutikti, sugyventi: Mes tãriam abudu Kp. Sako, su tėvu labai netarią̃. – Marti negi duktė Skp. Gal nètaria tėvas su vaikais, kad pykstas? Ds.
10. intr. DŽ, NdŽ sutartinai, darniai atlikti kokį veiksmą: Mes tai su Petrusia šokt kad duodavom, Jėzau, kaip tárdavom! Slm. Nė jie (kareiviai) kojom tãria Ėr. Tárt reikia, tada lengva kult Alz. Rodos, gerai drožiau, tiesiai, kur visi tarė, o mano spragilas sutabalavo ore ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą J.Balt.
ǁ ppr. su neiginiu nederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmui: Ką gi begrajysiu, kad pirštai nebètaria, sustingę Krs. Rankos man nètaria, aš negaliu pamelžt karvės – už rankovių bėga Mžš. Kad man rankos nebètaria, mat buvo paryžavę, trys pirštai atsitaisė, o kiti nebe Slm. Man jau rankos nebètaria prie smulkaus darbo Ps. Jau senatvė, rankos ir kojos pradėjo nebetárt Antš. Ką tu čia brūžuoji, tau gi striūnos nètaria (nesuderintos) – reikia priveržt, sutardyt Krs.
11. intr., tr. DŽ, NdŽ, Kl, Up, Sml, Bsg dainuojant ar giedant antrinti: Būdavo, [chore] vienas veda, kitas tãria Tj. Tu vesk, o aš tar̃siu Lž. Tar̃ti mas abidvi galiam, o vesti negaliam Rdn. Aš kalnus tariáu gerai Akm. Kodė tu nė biškį nètari? O tokį balsą turėjai! Skdv. Tar̃ti ana negalia KlvrŽ. Giedant giesmes dviese, rinkėja dainuoja pirmąją meliodijos dalį – rinkinį, o tarėja tuo pat metu gieda pačius žodžius, tik kita gaida tardama ar pritardama EncIX1530. Po jų ėjo su violončele burmistras, kuriam tarė vaistininkas, pūsdamas vamzdį J.Balč.
| prk.: Vėjas lengvai lankstė žalias eglių viršūnes ir tarė dainai LzP. Gedimino kalne ošė šlamėjo medžiai, ir apačioje tarė jiems upelė A.Vien.
ǁ intr. pritarti: Močiutė barė, broleliai tarė, seselė graudžiai verkė JV61.
| Vieni sėja, kiti aria, o paukšteliai drauge tãria (d.) Ps.
12. intr. dėtis, apsimesti: Tarė, kad tų žodžių nesupranta Jūzapas, nesang su jais par išguldytojį kalbėjos S.Stan.
| refl. DŽ, NdŽ, Ktč, Yl: Vyrai tãrias neregį ir neratavo[ja] J. Jis tãriasi bajoras esąs BŽ78. Aš tarúos nemačiusi Sd. Tar̃kis neregįs Als. Nesakyk nė vieno žodžio, tarkis negirdįs LTsIII255. Tãratės mūso valdžia, o ko muni draskai! Pj. Tarups bešildanti trobą Šts. Nors meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepajutome, bet tarėmės pajutę J.Paukš.
◊ žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį A.Vien.
anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts.
aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptárti Š
1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe A.Janul. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą! Vd.
aptartinai̇̃ adv.: Aptartinai̇̃ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti Šts.
| refl. Žeml: Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti Grd. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti rš.
2. apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S.Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus rš. Kantas aptarė pasaulio kilmę P.Slavėn. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes (davatkas) kaip reikiant aptartų rš. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos KlbXI5. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių rš.
ǁ LL131 išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti LTII327(Jn).
3. M, LL190 nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra rš. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos brš.
4. CI58, B, P, N, LL131, DŽ, NdŽ, KŽ, Dbg, Pl, Plt, Jd kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti B57. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti I. Ãptariau aš jįjį be reikalo J. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės api̇̀taria Slm. Tavi bobos àptara Krš. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi Sml. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti M.Valanč.
5. J, Prk, Plt, Lnkv žr. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot Ėr. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį K.Bor. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines] Mšk. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt Sml. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti M.Valanč. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę Vaižg.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo Šts.
6. refl. BŽ303 apsirikti kalbant.
atitar̃ti, ati̇̀taria, ati̇̀tarė
1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410.
2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s Ėr. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria Sb. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė J.Jabl. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė rš.
ǁ priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: Jam bet tik atatárt Trgn. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio LTR(Mrk).
atitartinai̇̃ adv.: Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu MTP31.
| refl.: Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitarti Blv.
3. intr. Trgn vienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi J. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria Krs. Mas vis àttaram Varn. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė TS1902,2-3.
| refl.: Bernai ir mergos atsitardami̇̀ dainavo vieni apie kitus Sb. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda NS395(paaiškinimas).
4. intr. daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius J.Balt. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai rš.
| refl.: Dujai yra [povinai], tai duoda duoda (kapojasi) atsitardami (pakaitomis) Antš.
įtar̃ti, į̇̃taria, į̇̃tarė Rtr; L
1. tr., intr. LL163, BŽ384, NdŽ, KŽ, Vkš, Ar, Rm manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̇̃tarei J. Aš į̇̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko J. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus Š. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria Pln. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė Pv. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja Sdk. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią LKT303(And). Į̃taramas žmogus Als. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs Plšk.
įtariamai̇̃ adv.: Jie įtariamai̇̃ elgėsi NdŽ. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime A.Vencl. Įtariamai pakraipė jis savo galvą Mš.
į̇̃tariančiai adv.: Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė rš.
| refl. NdŽ, KŽ: Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras Š.
ǁ VoL181 spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̇̃tarė, ka ten pinigai yra Gsč. Supratau, kad jie į̇̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs Plšk. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs J.Avyž. Man į̇̃taria širdies ramatą Krs. Šitam ligoniu iñtaria vėžį Vrn. Buvau į̇̃tartas džiovinyku Gs. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių V.Myk-Put.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri)? Kp.
2. tr. įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama Bržr.
3. tr., intr. perspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̇̃tariau, ka piktas šunė Brž. Kai skirstė laukus, kad būt į̇̃tarta, būt palikę kelią Plk.
4. tr. įvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̇̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo Skr. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės rš. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė[je], kurią įtaręs savo vardu Spera S.Dauk. Aš anam į̇̃tariau (pramaniau) pravardę Plng.
5. refl. žr. nutarti 7 (refl.): Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis Blnk.
6. intr. Adm, Alz įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu Sdk. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia J.Balt.
7. intr. KŽ prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku Sdk.
| Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi Vaižg.
ištar̃ti, i̇̀štaria, i̇̀štarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištárti Dglš; H158, N, Sut, L
1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai J. Tai kad ir i̇̀štariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis Mlk. Jin nei̇̀štarė par čielus metus nė vieną žodį BM183(Jnš). Iš perpykio jis tą žodį ištarė KBI28. Jema ans ir i̇̀štara tus žodžius Yl. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti Varn. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys Slnt. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės LC1883,4. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi V.Krėv. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius M.Valanč. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano LLDII316(Žsl). Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių LTR(Ds). Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra Jsv. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio Yl. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal DP319.
^ Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs Sb) lūpų Mžš.
| refl. N: Dantų nėra, tai nebeišsi̇̀taria gerai Mžš.
ǁ KŽ galėti, įstengti balsu pasakyti: Vaikas nei̇̀štaria r raidės Š. Vaikas da nei̇̀štara, rodo su pirštuku Lkv. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš nei̇̀štaru Sd. Iš to išsigandimo nė žodžio nebi̇̀štara dorai Kl. Žodžio nei̇̀štarė, kai nuejau – slobnas jau Klt. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebi̇̀štara Kl. Kap kada ir žodžio nei̇̀štariu, ba dančio nei vieno neturiu Kpč.
2. tr., intr. P, M balsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti Akm. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo BsPII304. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti? M.Valanč. Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt i̇̀štaria daiktus K.Donel. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio LTII447. Kas visų mislis ištarti apsiims RD201. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies prš. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas DP194. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista BtMt12,32.
^ Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi LTR(Kp). Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save LTR(Brž).
| refl. N, KŽ: Žydas, tą pamatęs, išsi̇̀tarė Jrk68. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas! BsPII204(Jž). Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių I.Simon. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono Žem.
ǁ išvaidyti, išskaičiuoti: Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti Sln.
ǁ žodžiais nusakyti, apibūdinti: Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės PK22. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo SGII22.
ǁ refl. pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti Pt. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo rš. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarė prš.
3. tr. M.Valanč paskelbti: Ištarti, dekretavoti I. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti A1884,33. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė prš. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo brš. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištars P.
4. refl. intr., tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Kvt netyčia, nenoromis pasakyti: Par pusę burnos išsi̇̀tarė, gal nenori, kad žinotų Skdt. Ji pati išsi̇̀tarė mums vienąsyk Smln. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti Krš. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau Šts. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsi̇̀tari Pnd. Išsi̇̀tariau kažkokį žodį, nė pats nežinau Krž. Kai aš ką išsi̇̀tariu, jai jau ir nepatinka Vlkv. Aš išsi̇̀tariau, kad aš yr verkus Dgp. Tei[p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau Gr. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę Bdr. Nepamačiau, kaip išsi̇̀tariau – gal velnias až liežiuvio patraukė Ktk. Išsi̇̀taras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi Rdn. Tokių dalykų senoviškų kartais išsi̇̀taria Brž. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs LTR(Šmk). Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus Sz. I vienas ką padarei, jei išsi̇̀tarei, tujau i papuolei Vž. Stasys man išsi̇̀tarė, kad i močia ne geresnė buvo Mžš.
5. refl. KŽ kurį laiką tartis: Visą mėnesį išsi̇̀tarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybos Š.
◊ paskuti̇̀nį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį Blv.
žõdžio nei̇̀štaria apie labai sutrikusį, nustebusį: Karalius žõdžio nei̇̀štaria Btg.
nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L
1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė Trk. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu Vvr. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų Yl. Ir nùtarė padaryt provą Kdl. Kalvis y[ra] nùtartas grąžyt (kalvį nutarta grąžinti) LD385(Škn). Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos Pln. Kartą kas nutarta, tai testa šventa rš.
^ Sutarta – nutarta J.Paukš. Nutarta – padaryta A.Vien.
nutartinai̇̃ adv.: Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime rš. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti rš.
| refl.: Nusi̇̀tariau pas ją neit Rs. Kaip nūsi̇̀taria, taip duoda [už darbadienius] Grd. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs Trk. Mas jau nusi̇̀tarėm, kad tamsta parveši mum saldainių Žml. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką Pt.
ǁ tr. tariantis parinkti, paskirti, numatyti: Buvo nutarti̇̀ vyrai byloms spręsti Plng. Išbūk ligoninė[je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks Slnt. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelę Gr.
2. intr., tr. LL267 sukalbėti, sutarti: Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę Yl.
| refl. End: Jie nusi̇̀tarė, kai daryt, i visi vienai[p] daro Šmk. Kaip anie nusi̇̀tarė, nežinau, ale ana nebdirba Krš. Nusi̇̀tarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos Kl. I nusi̇̀tarėm su daktaru Žg. Nusi̇̀tariam, kiek pasogo Brž. Nusi̇̀tarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius] Pžrl.
3. tr. Q516, Sut, N, M, KŽ, VšR apkalbėti, apšmeižti: Nutariu, apkalbu, prižadu SD231. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis J. Nutariamas žmogus J.Jabl. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda Arm. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė Gž. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų Šts. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s JD1199. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas LTR(Sln). Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės SE156.
| refl.: Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba) TDrIV253(Kb).
4. tr., intr. DŽ1, Gl pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą Vd. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė DP172. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji JD69.
^ Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos Pkn. Turtingas nubars, puikus nutar̃s Al.
5. žr. įtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes Mšk. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus TS1898,8.
| Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje V.Piet. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje DP66. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą DP248.
nutartinai̇̃ adv.: Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolų V.Piet.
6. refl. Ktk, Ukm stebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama Antš. Gal teisybė ir yr, kad nusi̇̀tariau Kp. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuoks rš.
7. refl. Sdk, Tj, Pbs kalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau rš. Žmogus greit Dievui nusi̇̀taria Trgn. Aš nusi̇̀tariau Dievui ar velniui Žl. Nenustárk tik, vaike, tėvui Ktk.
^ Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj primins Ds.
8. tr. pareikšti nuomonę, pasakyti: Anys (liudininkai) kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė Str. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia V.Piet. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą Žv. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėlių LTR.
9. tr. KŽ užklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą (ėdant keimarį – tokį vaikų žaidimą žaidžiant): Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo[je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau J. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria JII65-66.
10. refl. kalbėjimu pasiteisinti: Meiliai yra nusitar̃ti Šts.
patar̃ti, pàtaria, pàtarė Rtr, Kv, Nv, patárti Š, Ktk; L
1. tr., intr. Š, LL23, DŽ1, KŽ, Vkš, Šv pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs! Smln. Gerai, ką žmogus gali patárt Švnč. Aš tep tau patartáu Kls. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas Krš. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! (sov.) Varn. Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu Krs. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai LTR(Aln). Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti LKT71(KlvrŽ). Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti Akm. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos Dgp. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus J.Jabl. Patarčiau tau jos pasisaugot V.Myk-Put. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot S.Nėr. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas Blv. Patariamàsis organas NdŽ. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą rš. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia rš.
^ Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina Krš. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti SkrT. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas Šlvn. Nėr lengviau, kai kitam patart LTR(Vdn).
patariamai̇̃ adv.: Ką patariamai̇̃ subarti NdŽ.
2. refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai LKT292(PnmR). Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasi̇̀tariau, ka jis manę bars Ln. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką Krs. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Trk. Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu V.Krėv.
^ Nei pasitar̃si, nei susitarsi (apie nesukalbamą žmogų) Jnš. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi LTR(Jnš).
3. tr. pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nv. Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus Str. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą] Mlt. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį LKKVII196(ČrP).
4. intr. pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram Yl. Kiti pàtaria ir Bartininkutė (mergaitės pavardė) Pžrl.
ǁ tr. nutarus laikyti kuo: Bagotas buvo pàtartas, del to ir išvežė Varn.
5. intr. SD1124 pritarti, sutikti: Visi po munim pàtarė, po uošvėne niekas Krš. Anytėlė barė, mošelė patarė (d.) Viln.
6. intr. NdŽ dainuoti antru balsu, antrinti: I pavesti, i patar̃ti [jauna] galėjau Grd.
7. intr. M, NdŽ užtarti, užstoti: Už ubagą patark J. Kaltininkas sako: – Vyrai, patarkite, patarkite! M.Katk.
pértarti, pertárti; L, persitar̃ti Rtr
1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pértarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi kalbėjo pertardami vieni kitus V.Piet. Šito, broli, jau vis neišsisaugosi, – pertarė brolis TS1897,1.
ǁ intr. paprieštarauti: Bet gal kas čionai partarti, jogei medis, kuriame bartis (dreves) iškirsiąs, padžiūs Nz. Kalboj nerėk balsiai, nepertark daugiau išmanantims, negink daugiaus žinantims O.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, Žrm, Šd, Ukm pamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėti: Pártark, kad nepirktum to pirkimo J. Ans pártarė, kad aš netekėčiau J. Jo nepértarsi, jis vis tiek savo laikosi Mrj. Aš norėjau eit namo, ale jis pértarė, sako: nakvok Alk. Ką tėvai pértaria [vesti kokią merginą], tai negerai Klvr. Jiej norėj[o] pirkt, ale aš pértariau Lp. Ot, kitos ims ir pértars – ir po viskam Krkš. Kad ir pértarė, nusikirpau [kasas], ir tiek! Jz. Vos bepártariau savo senį – būtinai norėjo Krt. Žadėjo atvažiuoti pártarti, ka nebartumias Užv. Protingai niekas ano nė[ra] pártaręs Trk. Buvo vaikas tėvų pártaramas – ir pasitaisė, nebgera Šts.
3. tr. įkalbinėjimu paveikti, įtikinti: Baltaragis dar paabejojo, kam čia ta sutartis, ar negalima prasčiau, bet Pinčuko pertartas pasirašė K.Bor. Šv. Timoteušas, nebgalėdamas ištūrėti, nuejo į pagonų būrį ir partarė, idant vietoj tos šmėklos tikrą Dievą garbintų M.Valanč. O tu, partare, turi tu partarti, po trijų nedėlių mane vinčiavoti JD1562.
4. refl. Pkr, Klvr susižodžiuoti, pasibarti: Juodu jau seniai ženoti, o dar nė vienu žodžiu nėra pérsitarę Pjv. Parsi̇̀tariau kartą su Liuce, tai po tam pusę metų nebesikalbėjom Ps.
5. tr., intr. NdŽ, Šts, Skr perspėti: Ans mane pártarė, kad nesakyčiau „bestija“ J. Nepártark muno vaiko – ans yra mandagus Pln. Blogai darant nepertarei, mažesnį nenubaudei Blv. Pertariame, kad tamsta be reikalo ant kiekvienos [žinios] įrašai dedikacijas TS1899,1.
6. tr., intr. NdŽ trumpai šnektelėti, pasikalbėti: Aš pertarsiu žodį su pirmininku rš. Grįždamas pertariau su Žeguliu [apie piršlybas] J.Balt.
| refl. intr., tr. BŽ473, NdŽ, KŽ: Su juo aš nesu nė žodžio pérsitaręs Pš. Persitarė žodžiu kitu, paspaudė vienas kitam ranką rš.
7. tr. ištarti, pasakyti: Kaip jį (žodį) čia pertárti? Pn.
8. tr. Ukm apibūdinti: Kas greitai valgo, juokais pértariamas: šveičia kaip leistinę valgydamas Jsv.
9. tr. užstoti, užtarti: Nepártark vaiko pri tėvo, negerai Krš.
10. refl. NdŽ pasitarti.
ǁ Mžš iš naujo, pakartotinai pasitarti: Pársitarėm su gentims: pakviesma i tus – i tie gentys Krš.
11. refl. Rtr per daug pasakyti, prasitarti.
12. refl. pergalvoti, apmastyti: Tep labai kosėjau, tai aš pérsitariu, kad kojas nušalau Rdm.
pratar̃ti, pràtaria, pràtarė Rtr, pratárti Š
1. tr., intr. M, Š, NdŽ, KŽ prabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. Vilkas žmogaus balsu pratarė LTR(Dov).
| refl.: Ak, kodėl jam nebuvo leista ir vokiškai prasitarti! I.Simon.
ǁ pasakyti įžanginę kalbą: Toms dviem moterims pratarus, prasidėjo suvažiavimo darbas Pt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Lkš, VšR, Dsn pasakyti, ištarti: Gal kitąsyk ir pratar̃tų tokį žodį, bet tikrai nežinau Vl. Žodį pràtariau, tujau „ko, ko?“ (klausinėja) Krš. O tas žmogus pratarė „gali sėst“ ir vėl tyli BsPIV13. Norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos J.Bil. Motina nieko nepratarė, tik tyliai verkė J.Marc. Manęs gyvos neliktų, jei aš dar kartą joms pratarčiau savo vardą P.Vaičiūn. Mergytė mano, jaunoji mano, pratark nors vieną žodelį manei JD586.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Nėkumet neprasimina, neprasi̇̀tara blogai, sutinka Krš. Gal blogą valandą prasitarė KrvP(Mrk). Paskui kiekvienas apie save prasitarė puse lūpų, į dideles kalbas nesileisdami V.Bub. Jie klausė, klausinėjo kitus, bet patys apie save neprasitarė nė žodžio A.Vien. Apie sėklą taip ir neprasitariau P.Cvir.
ǁ galėti, pajėgti ištarti, pasakyti: Jau aš žodžio nebipràtaru – tiek užilsau, nuplukau Varn. Tas žmogus išbėgo iš tos trobos, išbėgo visas parbalęs, plaukai į aukštį pasišiaušę, nė žodžio nebipratarą̃s Als. Motule mano miela, nepakeliu galvelės, nepratariu žodelio LLDIII329(Lp).
3. refl. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Vkš, Up netyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduoti: Kitąsyk ir aš prasi̇̀tariu kai ką Jrb. Prasi̇̀tarė – pakilo kalbos! Ps. Geriau būtau jam neprasitãrus, kam turi an mane kas čirkšt! Lš. Niekas neprašė, tai mes ir neprasi̇̀tarėm ČrP. Sugrįžę namo, nieko neprasitarė Eglei, ką padarę LTR. Prasi̇̀tarei – žmonių liežuviai plačiai išnešios Krš. Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti J.Bil. Vyras vėl užsiėmė burną, kad tik neprasitartų LTR(Rk).
prasitariamai̇̃ adv.: Prasitariamai̇̃ (puse lūpų) pasakė, kad žada taksiuką pirkt Mrj.
4. refl. NdŽ netinkamai ką pasakyti, žodžiu užgauti: Lipšnus dabar buvo sūnus ir bijojo jai blogu žodžiu prasitarti V.Krėv.
5. tr. Šts priminti: Pràtarei [vaikui] tas uogas, dabar i zys Krš.
6. refl. NdŽ praleisti kurį laiką tariantis: Dviese užsidaro ir nežinia ką ligi gilių išnaktų prasitaria rš.
pritar̃ti, pri̇̀taria, pri̇̀tarė K, Rtr, Š, pritárti VĮ, KlG172, L
1. intr. SD1152,215, Q75,89, H163, R, MŽ, Jzm, N, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu SD185. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam pritarti LL171. Seimas vienu balsu pritarė tam sumanymui J.Jabl. Aš tokims jųjų darbams nepri̇̀tariau Plšk. Ir ant manę buvo papykus, kam jai nepri̇̀tariau Krs. Pri̇̀tariu visu glėbiu Dkš. Tu nedraudi vaiko nuo kvailų darbų, o da pri̇̀tari Stak. Tėvas sūnui pritarė, motyna nenorėjo, kad sūnus ženytųsi LTR(Ndz). Bet senis nepritardavo juokui, o kažkodėl pykdavo I.Simon. Tark, kunigaikšti, žodį, kuriam pritaria ir tavo širdis V.Krėv. Mes nenorim pritarti prisakymui Antiocho BB1Mak2,22. Žmogus bagotas, rodnas, kursai nebuvo pritaręs jų rodijimu ir darbu BPI394. Geras ir teisus vyras, tas neprietarė ant jų rodos ir darbo VlnE212.
| Tam šaltinių liudijimui pritaria (jį paremia, patvirtina) upių ir gyvenamųjų vietų vardai K.Būg.
pritariamai̇̃ Kažkuris darbininkų pasakė keletą žodžių, kiti pritariamai nusijuokė J.Balt. Aukštakepuris pritariamai linguoja galvą K.Saj. Į visa tai pritariamai žiūrėjo ir daktarėlis Dimša V.Myk-Put.
pri̇̀tariančiai adv.: Pats ponas advokatas linkterėjo pritariančiai galva I.Simon.
| refl.: Prysi̇̀taru pry jų – blogai nemokytam Vn.
ǁ sutikti, neprieštarauti: Moziešius pritarė pas tą vyrą pasilikti BB2Moz2,21.
2. intr. M, LL222, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vkš, Yl, Škn, Grž, Trgn, Ds, Grv, Kpč prisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrinti: Pritark giedodamas J. Vienas užgieda, kiti pri̇̀taria, kaip kas moka Šl. Pritar̃t y[ra] kam, tik vest nė[ra] kam Mžš. Krizas užveda dainą, o pagalbininkai plonais balsais jam pritaria P.Cvir.
| Burbuliuoja tetervinai juodukai posmą po posmo, jiems pritaria kanapėtosios rš.
pri̇̀tariančiai adv.: Pritarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
3. intr. I, M, DŽ, NdŽ akompanuoti: Griežimu pritarti LL194. Levukas kad lengviai pri̇̀taria, ne teip kaip akėčiom par vargonus Petras kad groja Slm. Antroji korneta pri̇̀tara, turavo[ja] Plt. Muzikai pritariant tikrai nepaprastai ir gražiai šoko J.Balč. Giedodavome pritariami fisharmonijos, kurią maigydavo pats vyskupas A.Vien.
4. intr. NdŽ, KŽ, Šln, Yl, Dr dirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesių: Keturi abe penki turi̇̀ prytar̃ti teip, o jei neprỹtari, nepakulsi Sd. Su tais spragilais kad keli kuli̇̀, tad turi̇̀ pritar̃ti Trg. Mokė muni toks senelis kulti, pritar̃ti pri penkių Krtn. Kai penkiese muša [spragilais], pri̇̀taria kas penktas Jsv. Buvo pri muno laiko, buvo spragilai, bet aš nemokėjau i nepri̇̀tariau Žd. Liuob išsives kult, aš maža, nepri̇̀tariu Kž. Tu nepri̇̀tari, tu maišai, eik po šimts pypkių! PnmŽ. Jei maišai, nepri̇̀tari [kulti spragilu], nukerta rankas Všv. Kuris nemoka kulti, tik painioja, tą nuvarome M.Katk. Aš mokėjau milą velti, pri̇̀tariau aš i vaikiuo Kl. Kai kalvis pri̇̀taria, tai ir smagu kalti Žvr.
| Arklys nepri̇̀taria traukt Ėr.
pritartinai̇̃ adv.: Kaip užkerėtas klausė Erdivilas, pritartinai giesmės balsui mosuodamas irklais V.Piet.
ǁ padėti kartu ką daryti: Ar niekas alaus [gerti] nepri̇̀taria? Slm.
5. tr. pasakyti, ištarti: Kokį žodį pritarti N. Žodį pritark – ir paliksi kaltas, kam patarei Šts. Daug žodžių pri̇̀taria iš rusų kalbos Dglš.
6. intr. SD1150 patvirtinti, užtikrinti: Tatai pats mums žadėjai ir žodžiu savu pritarei PK69.
7. tr. Sut užtarti, užstoti.
ǁ užtariant pasakyti: Pritark žodį už jįjį J. Mudu taip pritarėva, ir ant mudums prytaro (nuomonės) apsistojo visi J.
8. refl. NdŽ pakankamai, iki valios tartis.
9. refl. numanyti: Jei pri̇̀starei, kad ryma prilipo nuog katino, uodega nosį pazulyk! (priet.) Vlk.
sutar̃ti, sùtaria, sùtarė K, Rtr, sutárti Š; L
1. intr., tr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Jau sùtarėm, atsakos nebėr Aln. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti Lk. Paskiau sùtarėm: žemę pasidalykiam, kožnas savo gyvenkiam Tl. Sùtarėv, padėjov grėblius ir atgulėv Als. Sykį sùtarėm eit į vakarėlį Lkč. Sùtarėm važiuoti žvejoti į prūdą Krt. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti – ir išėjo BsPII36. Čia lipam? – Sùtarėm čia, tai čia Jrb. A abu sùtaratav nevalgyti? Nv. Sutaramà vaikas, negal skųsties Krš. Kad va but žmonės sutariami̇̀, tai da ir dirbt nieko Slm. Visu pirmu tėvai sùtarė atiduoti didžiąją seserį į augintines Kl. Sùtaria abudu: tą parduosim, tą parduosim Skrb. Mes pasakom, tiktai sutar̃kiam visi vienu kartu bėgti Plt. Ta vedu sùtarėv su tuo draugu į rytų pusę [eiti], i pasisekė išeiti Žd. Kieminiu sūdu sùtaria: kataras kietos širdies, tas muša Grv. Tankiai sutark su numiškiais, kas kožnam atsieita daryti, jei ugnis pasirodytų S.Dauk. Atalėkė paukštis, kai buvom sutãrę (ps.) Mšg. Sùtarė operaciją daryt Bsg. Daugiau tie visi paukščiai ir paukšteliai sutarę per devynias dienas gavėt (ps.) Sln. O kad gegužinę sùtari didelę, tai tada jau atvažiuoja ir su dviračiais, ir su arkliais Kp. Medlinčiai tarp savęs sùtarė sùtarė JD965. Anys nenusiminė ir sutarė save norinčius savo žmones gelbėti BB1Mak3,43.
^ Ką du sutara, trečias sugadina LTR(Sd). Nešnekėsi – nesibarsi, neišgersi – nesutarsi J.Marcin. Nesùtaria kai Kaušeliai (kaimas) ubagą pešt Smln.
sutariamai̇̃ adv.: Tokie darbai yra sutariamai (visur be išimčių) baustini rš.
| refl. H169, R, MŽ, N, I, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Susikalbėt, susitart SD347. Anuodu susitarė, t. y. susimokė J. Mes susi̇̀tarėm tylėti K. Jiej dviese sùstarė Dsm. A judu susi̇̀tarėtav su anuo? LKT90(Rt). Jau anie teip gyvena, susi̇̀tarė su tuo vyru Trk. Par kitą (per tarpininką) ėjo kalba – nesusi̇̀tarė žmoniškai Mžš. Rėžiuose reikėjo susitártie, kur sėt, kur ką daryt Sug. Reikėjo kelims ūkininkams susitar̃ti pri javų kūlimo Plšk. Susitãrę padėdavo vieni kitiem Kp. Nu paskiau susi̇̀tarė ūkininkai: dalysiamos ganykloms KlvrŽ. Trys liuobam susitar̃ti [šukuoti vilnas]: dvijau dėsi [vilnas į mašiną], o vienas suks Kl. Pasiunta kur nora pieminį, kaip jau anų buvo susitartà Als. Jeigu netyčia nugano, tai tep (taikiai) susi̇̀taria Grv. Veda liudininkus, apmatuoja [nuganytą pievą] – ir teismas, jei nesusitari geruoju Grz. Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, su jais nesusitar̃sys Krž. O kam to karo reik, a negal ponai susitar̃ti? Pln. Anos (moterys) susi̇̀tarė: uždekiam [karčemą], lei aną balas patrauka! Krp. Dvijūs susi̇̀tarė eita kasti [pinigų] Krtn. Susitãrus buvau jį pasitikt Smln. Susi̇̀tarėm taip, ka po pietų nebkelsamos Klk. Su velniu susi̇̀tarėm sėti javus an pusės (ps.) Všv. Susitarė du melagiu eiti par svietą meluot LMD(Rz). Perpiete mergos susitãrę nuėjo maudytis Nm. Gudriejai susi̇̀tarė paikąjį paklaidinti Klp. Susidėjom, susi̇̀tarėm motriškos deiniuoti senoviškas dainas Varn. Vai ir susi̇̀tarė trys jauni berneliai jot in vieną mergelę LTR(Mrc). O kregždės susitarusios, susirinkusios ir tą žvirblį užmūrijusios (ps.) Sln. Vieną kartą kiškis su meška susitarė pakelti karą LTR(Rk).
| Tik tartum giria, pieva ir laukas sustãrę iš brangiausių kvepalų mišinį padarę A.Baran.
^ Susitarė kaip višta su vanagu TŽIII375.
ǁ tr. apsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirti: Laukia sutartõs dienos, kada atvažiuos jau tie jaunikiai Všt. Sùtarėm laiką, kada mašina atvažiuos, ir nuėjom maudytųs Alz. Praėjus sutartam laikui, sakalas vėl sako: – Leisk dabar paskraidyt, gal jau galėsiu LTR(Krč). Išaušus sutartam rytojui, Elzė papietavusi paskubino prie lieptų Pt. Išvykimo diena buvo sutarta V.Myk-Put. Ir herojai atvyko į sutartą vietą HI. Jis turėjo miške sutartas tris vietas, kur palikdavo partizanams savo surinktas žinias rš. Sùtartas ženklas NdŽ.
2. tr. Rtr, Als suderėti, sulygti: Sutar̃ti mergą, berną NdŽ. Buvo sutãrus tą ūkį parduot Jrb. Sutãrę buvom aštuonius tūkstančius Šauk. Ar te po tris dienas valgydavo [kerdžius], ar te po savaitę – kaip sùtari Krs. Šilėnuose ir skerdžius liko nesutartas, ir bandos išginimas nesutvarkytas V.Myk-Put. Kai sùtaria pasogą, [jaunieji] važiuoja in kunigą ažsirašyt Skdt. Užsakai išėjo, vestuvė sutartà Všt. Jie seniai taria, gal jau sùtarė [vestuves] Sml. Kaip tik tą dieną buvo sutartos vestuvės tų dukterų su tais trimis vyrais BsMtII252. Ona jau buvo sutãrus veselijas, bet bobos ėmė ir atraišė kavalierių Brž.
| refl. intr., tr.: Lig Visiem šventiesiem susi̇̀taria ganyt gyvį LzŽ. Susi̇̀tariau mainais malkų gaut Mžš. Mes da susi̇̀tarėm, mum dykiai duoda Kli. Atvažiuoja piršliai i susi̇̀taria [dėl vestuvių] Škt. Susi̇̀taria: ar kumelį, ar karvę duosme [dalies], pinigų, kas turi – aukso Aps. O atlyginimą turi jis (samdinys) su mamike susitarti I.Simon. Ka sutinka, tai palieka [samdinys] ir an kitų metų, kaip susi̇̀taria Ps.
3. tr. pažadėti išleisti už vyro (dukterį): Sutarė mane, t. y. suderino, aš tekėsiu J. Sutartà mergiotė Kp. Girdėjau, vaikel, sùtarė tave? Ppl. Mane jauną sùtarė (d.) Skp. Mergučės tik šaukia: – Piršliai, piršliai, sùtarė Baljonytę! Skr.
| Kadikse hercogas pasimatysiąs su Išpanų karalium, kuris bus sutartas (sužadėtas) Konaute su princesa Marija VŽ1904,15.
ǁ intr. abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybas: Kap sùtaria, tai važiuoja Jujon ir pirkdina gėles, žiedus in rankų LzŽ. Jis nuėjo pas našlę, sùtarė ir pakėlė vestuves NdŽ. Rudinį jau i pradeda piršliai važiuoti, atvažiuo[ja], sùtara Vgr. Girdėjau, pas Jonuškaičią piršliai buvo. Nežinai, gal sùtarė? Slm. Sùtariame, mane jau leidžia, teku Skr. Da jis tada buvo nesutãręs, kai piršau Slm. Vaikšto, vaikšto i nesùtaria Ps.
| refl. NdŽ: Kada jau jiej sùstaria, tai tada jau važiuoja an užsakų Dg. Jei nepatinka [vaikinas], nesusi̇̀tari, tai reikia grąžint pinigai už tą [išgertą piršlybose] butelį Alv. Jau vedu susi̇̀tarėv, jau ka reik žaninties Pln.
4. tr. pasakyti, ištarti: Jis iš miegų akim užmiegotom kažką sùtarė, bet neišgirdau ką Skr.
| Ot išej[o] man iš galvos, ir nesùtariau (nepaklausiau), kap jos vaikas Nč.
ǁ vienu kartu tą patį ištarti, pasakyti: Kalbant su kuo ir abiem ištarus tuo pačiu rozu tą patį žodį, sakoma: – Tai sutarėm – bus svečių! LTR(Ds).
ǁ sukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimą: Jau treti meteliai sutarti žodeliai LTR(Dkšt). Sutarti̇̀ žodžiai, surištos rankos, žiedeliai sumainyti (d.) Šmn. Ir sutársme mes žodelius, meilingą kalbelę (d.) Tvr.
5. intr. Š, DŽ, KŽ, Rmč, Als, Yl, Rmš, Smln, Užp sutikti, sugyventi: Juodvi sùtaria, t. y. sutinka J. Kas sùtaria, tas ir giminė Pg. Neblogai gyvenau, sùtariau gerai, puikiai, gražiai Slnt. Tėvai neliuob sutar̃ti, tie vaikai liuobam eiti pašaliais LKT64(Lkž). Mes abu, būdavo, labai sùtariam Dbk. Da piemenim mes su juo ėmėm tart ir parvis gerai sùtarėm Antš. Sùtarė su žmonimis, geri buvo žmonims Žd. Kol kas dabar tai gerai sùtaria abudu Krs. Abi brolienės sùtaria Sml. Sakė, kad ir jis nuvažiuojąs, ir tos čia atvažiuoją, sùtaria Slm. Kas sùtaria, kitas kitam padeda – gražiai gyvena Mžš. Net neramu, kaip anys nesùtaria Sdk. O tai gyvenimas, ka sùtari gyvęt! Erž. Jei norėsi, tai ir su pačiu velniu sutársi Šmn. Kaimynai, vienam kieme gyvendami, nesutaria K.Donel1. Vieni bendrapavardžiai tarp savęs giminiavosi, kiti bičiuliavosi, o treti tik kaimyniškai sutarė rš.
| Kokią Dievas pasiunčia [ligą], turia [žmogus] i sutart su ta liga Btg.
^ Mes nesùtariam kap kirvis su akmeniu Dkš. Sùtaria kap Radžiūno jaučiai (gražiai sugyvena) Ldvn. Sùtaria kaip višta su vanagu (nesugyvena) NdŽ.
6. intr. Q536, H169, R116, MŽ151, Sut, N, K, NdŽ, KŽ būti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūrio: Aš su tavimi šime dalyke nesùtariu KBI29. Jie niekados nesutar̃s: tie nenoria tokios tvarkos, tie nenoria tokios Sb. Žemė buvo gera, o nesùtarė [tėvai] gaspadorauti Kl. Sutaranti̇̀ kumpanija daug uždirba, kad neprisiema tinginių Lk. Sùtara abudu į vieną dūdą pūsti (viską vienodai daro), jau negali pykti Trš. Marti su močia gerai sùtaria, abidvi tą vyrelį obliavoja Sml. Kadangi sėlių kalba yra palikusi tik visai menkus pėdsakus, tai tyrinėtojai nesutaria dėl jos pobūdžio rš. Tačiau tame surinkime yra daugi nešventų, bet vienok moksle sutariančių MT96.
ǁ būti vienodam, sutapti (apie nuomonę, interesus, pažiūras ir pan.): Mano mislis sùtar[ia] su tavąja KII53. Nė vienos anuo metu nebus nesandaros, bet visi daiktai sutarą, visi suderą DP542. Bet jų liudymas nesutarė (nebuvo sandermingas) CII620. Daug liudijo neteisiai prieš jį, bet jų liudijimai nesutarė NTMr14,56. Todėl ne dyvai, kad abiejų giminių raštas taip labai sutaria Kel1881,26. Jo paveikslas nesutar[ia] su jų elgimu prš.
7. intr. Vžns, Sdb, Pšš, Šd suderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesius: Taip eina, ka sùtaram, kad eina po kitas kito (spragilais kuliant) Lc. Nognai liūb būs penkims sunkiai sutar̃ti kulti su spragilais Vl. O ka nesùtara, kaip sunkiai y[ra] su spragelais Pkl. Reik sutar̃ti, ka kuli, kitaip dirbti būs sunku Všv. Kūlius tai su spragilais kuldavo, i sutar̃t reikėjo mokėt Mšk. Kai daugaly kuli – ir sùtari Vdn. Kai nesùtariam kulti [spragilais], labai rankas ištampo Vdk. Nesùtariau, ka davė tėvas par spragilą, i galva (spragilo buožė) nulėkė Krš. Du vyru sustoja prie piestos ir sutardami muša grūdus M.Katk. Keturiem, septyniem velėt reikia sutart Bsg. Dviese tai sùtarėm tuos kultuvus [mušti] Ps. Su viena koja suki, o su antra dauži – teip turi sutar̃ti [milą veliant] Kl. Tei[p] gražiai sùtaria nešt grabą, supte supa Skr. Seniukai tokie šoko, teip pritarė, sùtarėm šokti, ka, rodos, kaip su jaunu šoki Žd.
| Rankos nebesùtaria ir tavo – krapštai ir krapštai Rm. Ko te iš jo norėt, kad jis i žandais nesùtaria kalbėdamas Upt.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai (koja į koją) eiti rš.
| refl.: Jei sùtaras, lengvu (spragilu) kulti Užv. Kaip sū̃taras, gražiai išsikuls Všv.
8. intr. Q656, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Trgn, Jnšk suderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojant: Šitie balsai sùtar[ia] KI37. Anuodu sùtaria dainuodami sutartinės dainas J. Dvijai [moterys] dainuoja, ale kad sùtaria! Ktk. Nesutársi – giedosi kaip statinėn tvoron inkliuvęs Ds. Nesùtara anie, gieda kaip Varnių ubagai Vkš. Visi esantieji gryčioje gieda ir sutaria M.Katk. Seniau, būdavo, užplėš jaunimas – laukas skamba, o dabar mekena kaip ožiai nesutardami̇̀ Mžš.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai̇̃ sugiedoti LKGII519.
sùtariančiai adv.: Sutarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
ǁ būti suderintam, harmoningam: Nesatarąs garsas B797. Sutariąs, sąlydus, maloniai skambąs LL46.
užtar̃ti, ùžtaria, ùžtarė K, Rtr, Š; L
1. tr., intr. H, H176, R, MŽ, Sut, N, M, LL131, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš, Srv, Vv žodžiais užstoti, ginti: Ažutariu SD1115, SD303. Užtarti, užstoti, užtaryti I. Už gėrimą aš ir savo vaiko neužtar̃su Rdn. Mamos nebuvo, kas užtar̃s, – niekas nė[ra] užtarą̃s Šv. Vis močia: ir bara, ir vėl užùtaria Slm. Sunki dalia siratos: visi jį skriaudžia, o niekas neùžtaria Lš. Nėr man' tėvelių, kurie užtartų̃ Sv. Matušė tarė ir užtardamà: – Eik eik, dukrele, ant pailselio (d.) Žv. Kas jais (tarnaujančias mergaites) užtar̃s tę Mrj. Kas jaučia jūsų kančias ir užtaria už jus? V.Kudir. Jie turėjo užtarti mane geru žodžiu V.Krėv. Visi mane barė, nei viens neužtarė RD44. Bernelis užtardamas, mergelei kalbėdamas D39. Toli mylimas bernelis, o kas mane beužtar̃s? (d.) Gž. Aš turiu močiutę, užtars mane JV1011. Kad Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ir piktas žmones užutarsit PK74.
| Daugelis čionai užtariamų žodžių jau gavo vietą ir raštuose J.Jabl.
^ Vagis vagį ùžtaria Dkš. Gaidys už gaidį ùžtara Žr.
ǁ tr. užstojant, ginant pasakyti: Užtar̃k už mane gerą žodį J. Skubinuosi užtarti žodį už tą piktą žmogų V.Piet. Ba nėr kam užeit sunkų darbelių, ba nėr kam užtar̃t graudų žodelių DrskD122. Turiu bernelį, užtars žodelį LTR(Mrk). Dievereli, broluželi, užtárk tu žodelį (d.) Dglš.
2. intr. NdŽ pritarti: Vieni niekina, kiti užùtaria Krs.
3. intr. NdŽ, Sml pritarti dainuojant, antrinti: Dainiuok, mas užtar̃sma Krš. Padėk užtar̃t Mžš. Aš šauksu kaip pablūdusi, vaikiai ùžtara, nu ka skambės! Klk. Išeis toki seniukė, ka deiniuos ana, čia ùžtaram Akm. Aš uždainiuoju, anie ùžtara – dainininkai muno vaikai Šauk. Pramatoriui vedžiojant, visoj bažnyčioj užtardavo M.Katk.
| Išmokyti šunys arklius ganė: piemuo grajija armonika, šunys ùžtaria Btg.
4. intr. dainuoti rinkinį, rinkti: Rinkėjas vadinas ir užtarėjas; šitas, vadinas, užtaria, o antrasai gieda ir vadinas giedotojas, arba patarėjas LTII101(Sab).
5. refl. nusistatyti, pasižadėti: [Vytautas] teip didžiai užsitaręs, jog niekados nei vyno, nei midaus, nei alaus negėrė S.Dauk.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (16)

bars 3

paprasti̇́eji uoli̇̀niai ešeriai̇̃

bar3

bar1

sutrùkti

tiesùs

dagáuti

įgáuti

pérgauti

pértarti