tarnáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr. KBII196, K, Š; SD1169, SD343, H, H166, Sut, L
1. R, MŽ, N, M, Š, Rtr, BŽ227, DŽ, NdŽ, KŽ, Brs, Žr, Klk, Kš, Dkš, Lkč, Ktč, Sem, Mrc, Btrm, Dbč, Jž, Bgs, Dbg, Prng, Dgp, Akn, Č būti samdiniu, tarnu, dirbti parsisamdžius kitam: Kas iš viso neturėjo žemės, tas ejo tarnáuti pas ūkininkus Bdr. Pas tokį žmogų mano sūnus tarnãvo, tai kad pas jį šunys tarnaũt! Dg. Nei šuo netarnáutų už piemenį Krž. Keliais eisiu, klupinėsiu, kad tik mano vaikas netarnáutų Šmn. Tokio[je] vieto[je] tarnavaũ, ka pr[i]eidavo dvylekta, kol gulsi, o nuo kokios ketvirtos reik kelt Mšk. Kas jau netarnãvęs, nematė tokio skurdo LKT153(Žg). Nebuvo kada mergaut, visą laiką tarnavaũ Kvr. Išvarė tarnáut mažiutę [našlaitę] par svietą Aps. Kaip jau pramokau darbų, tuokart jau buvo geriau tarnáuti Kl. Tarnáunant pas ponus visko teko matyt Grnk. Tarnáuna, purvą braido – lig pažastų šlapi Užv. Tarnáuni, visokių pereini žmonių Mlt. Tarnãvom nuo mažumės Brž. Tarnáuna vaikai, būlo, dar maži Drsk. Nuog pačio mažo tarnãvom Drsk. Mano tarnáuta daug Kpč. Du bernai prie jojo tėvo tarnãvo Vlkš. Tarnavaũ už pusbernį ir teko kult iš jaujos Bsg. Tarnavaũ bernuos ČrP. Aš netarnavaũ, tai miegojau, kol norėjau, ir atsiguliau, kada norėjau Kp. Taip dienums esam eję daug, bet tarnáuti netarnãvusi Lk. Merga buvo tarnáujanti, o vyrą gavo ministrą Plng. O ji teip pat tarnáujanti paprasta tarnaite Stak. Ka paaugau, par pusmergę išėjau tarnáut, par mergę tarnavaũ Žg. Po svetimas rankas tarnaváu Skdv. Da mergõs tarnavaũ, kad paleisdavau kasas, tai ažu šikinės, ir kad drūtos! Rk. Nė vienas negal dviem ponam tarnauti VlnE111, MP114.
^ Kaip tarnáusi, taip gausi J. Eik tarnaut par vilką, jeigu mėgsti mėsą LTR(Grv). Kai dviem ponam tarnáusi, tai duonos negausi Švnč. Dvim davatka tarnauna: Dievuo i velniuo Grd. Pačiai praudos nesakyk, ponui viernai netarnauk LTR(Ant).
2. Q51, SD185,134, SD169,279, MP107, BtMt41,11, LL198, KŽ, Trš, Kpr, Švnč teikti paslaugą, prižiūrėti, padėti: Metus [tėvas] lovoj gulėj[o], reikėj[o] dukteriai tarnáut jam, nešiot viską Pv. Svočios tarnáuna už nuoteką, nuoteka nieko nedaro Mrc. Ažu pinigus pasisamdo, o nė vienam dovanai netarnauja SPI201. Bene tarnavai žydams par jų šventes? P. Ant krūtine išsiūdina žmogaus kaukolę kaipo ženklą, jog tur tarnauti sergantims ir mirštantims M.Valanč. Aitvaras tau tarnaũs, jis tau prineš, ko tik tu norėsi Pn. Čia tau nespėsi tarnáuti! Trk. Aš šlūžmos nieko nenorėsu, ale metų gale vieną dieną mun turėsi tarnáuti (ps.) Krp. Nėra nė vieno žmogaus, kad jis kam netarnautų P.Vaičiūn. Jis vokiečiam labai tarnáuja Ėr.
3. LL229, KŽ, Dbč, Vlkv, Skp, Kp, Šmn, Pln turėti tarnautojo tarnybą: Sūnus vešlus išaugęs, tarnáu[ja] pri elektrų Gd. Motyna pri mokyklos tarnáu[ja] [valytoja] Všv. Tada aš tarnavaũ valgykloj Sl. Jis ten ilgai mokytoju tarnavo J.Jabl. Tarnáuti sargu BŽII434. Tarnáuti banke NdŽ. O kurie altoriui tarnauja, dalį tur iš altoriaus? GN1PvK9,13.
4. būti savo veikla naudingam kam, darbuotis kieno gerovei: Tarnauti darbo liaudžiai – reiškia tarnauti pačiai tautai, žmonijai, tarnauti tam, kas progresyvu (sov.) P.Cvir.
5. Mž115, BB2Moz14,5, PK227, SGI22, Ch1Luk4,8, M.Valanč vykdyti kieno valią, paklusti kam: Jam teip jau pasisekė: bobom vis tarnáuja, tarnáuja Kp. Kurs man nor tarnauti, tas teseka mane VlnE166. Idant aš … tau tarnáučia šventybėje ir teisybėje DP170. Viešpatis Dievas nori, idant mes jam tarnáutumbime DK76. Minyška Dievui tarnaujantyji SD1208. Teip ir tarnai Dievo vieni kaip samdinykai, kiti kaip sūnūs geri jam tarnauja SPI202.
6. Kp, Jsv, Bsg, Jrb, Gd atlikti savo paskirtį, būti tinkamam: Jei sveikata tarnáus, tai pabaigsiu tuos darbus Grš. Kad mano pradeda nebetarnáut ir ausys, ir akys Trgn. Užpakaliniai dantys neilgai tarnáu[ja] Skr. Jos kojos atsisakė tarnáuti NdŽ. Jau seni akiniai, man netarnáuna Pv. Kelinti metai jau man tarnáuja lopetėlė Šmn. Jos (pelės) aštrūs, kabūs nagai tarnavo jai kaip reikiant J.Jabl. Senobės lietuviai deivės žodžiu taipogi vadino didelį akmenį, kurs tarnaudavo aukuro vietoje LTI213(K.Būg). Tokios konstrukcijos guoliai gali išlaikyti palyginti mažą apkrovimą ir neilgai tetarnauja rš.
^ Nemiega, nevalgo, neturi nei kojų, nei rankų, o visam svietui tarnauja labiausiai (šaukštas) Pnd. Geras daiktas ilgai netarnáuja Mžš.
7. NdŽ, BŽII434, Slv, LKT125(Trg), Gršl, Knt, Žr, Mžš, Ps, Sb, Žl, DrskŽ atlikti karinę tarnybą: Anas tarnãvo kariuominėj Dgp. Tretį mėnesį tarnáuna [kariuomenėje] Grd. Kai tarnavaũ kariuominėj, kariavom su lenkais Antz. Penkius metus tarnavaũ arklių pulke Dgč. Palikau netarnãvęs, nežinau, kas karūmenė y[ra] Bdr.
8. Kv, Vdžg, Slm, Klt bažn. padėti kunigui per mišias, būti ministrantu: Berniokas eidavo tarnaut mišiosna, tai mokėjo krikšto žodžius LTR(Slk). Gudeliuose aš išmokau dar vieno dalyko – tarnauti kunigui prie mišių V.Myk-Put. Tarnáuti mišioms NdŽ.
9. NdŽ stovėti ant užpakalinių kojų (apie šunį): Gražiai moka tarnáut [šuniukas] Švnč.
aptarnáuti; Ser
1. tr., intr. KŽ, DrskŽ, Sl, Mžš, Sdb, Slv, Als, Trk patenkinti reikmes, atlikti reikiamus darbus, teikti paslaugas: Kad atėjai, aptarnáuk dabar i darbu, i valgiu, viskuo Bsg. Mama mano buvo audėja, aš aptarnáudavau: aš skalbiu, dažau, aš pritrinu šeivas, aš apliuobiu Kp. Jis viską aptarnãvo: vyrus nuvežė į pievas, parvežė atgal Jrb. Kad tik aš savi aptarnáunu, ko ten svetimo bereik Šv. Ir vaikus aptarnáusi, ir kiaules pašersi, ir karves pamilši – jug tie darbai apdirbami Yl. Tiek vedu beišsigaliav, jau buvov susirgusiu, kiti beaptarnãvo Slnt. Kol aš anus visus aptarnáusu, o munie vasarą ir aušrelė aušta Klk. Anas turi apie vaiką aptarnáut Aln. Trūksta technikos fermoms aptarnauti sp.
^ Slinka pati nora aptarnaujama, o balta kumelė – numazgojama Dr.
| refl. tr., intr. PnmR, Sdb: Pats viską apsitarnáuna Stk. Mes šeši buvom ir apsi̇̀tarnavom, samdyti nieko nereikėjo Als. Man visas linksmumas, ka da sveika: apsitvarkau, apsitarnáuju Mžš. Aptarnáujas, patinka tokims [paslaugios merginos] Rdn.
×2. (nlt.) tr. atlikti darbus, susijusius su mašinų įrenginių naudojimu, priežiūra: Jūrininkai aptarnáuja laivą KŽ. Angaras – pastatas lėktuvams, malūnsparniams laikyti, aptarnauti ir remontuoti LTEI224.
3. tr. kng. atlikti tam tikrą funkciją: Teismo medicina aptarnauja teismą rš.
atitarnáuti J, atatarnáuti Š, attarnáuti Dbč, Krm, Žeml
1. intr. Ser, NdŽ, BŽII91, KŽ darbu atsiteisti, atsilyginti, atidirbti: Kol galėjo, padėjo mun krutėti, turu jai atitarnáuti Krž. Duok šimtą litų, vaikai atitarnáus Krš. Attarnáuju K; SD1108, SD216, Sut, N.
| refl. LL205, KŽ: Man labai malonu, jei galiu Jum kuo nors atsitarnauti J.Balč.
2. intr., tr. J, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Krt, Krp, Tršk, Sb, LTR(Šil), Pns išbūti kiek laiko samdiniu, baigti tarnybą, išdirbti sutartą laiką: Keturius penkius metus atitarnáudavo [piemeniu] Antr. Išsilygsti, iki Kalėdų atitarnáuji ir namo pareini Žg. Metų gale atitarnavai̇̃ – a sugrįžai, a nesugrįžai, vis tiek tau duodavai [paviržį] Mšk. Jeigu jau pono tokia šventa valia, – užmokėk man už atitarnautą laiką, ir aš išeinu J.Paukš. Kaip atatarnavaũ tarnystę – eiguliu stojau Dgč.
| refl.: Anie buvo atsitarnãvę, tie vaikiai pas ūkininkus End. Ka išeisi atsitarnãvęs, ta visumet liuobs įduos paviržį Bdr.
3. intr., tr. KŽ, DŽ1, Akm, Dgp, Stak, LKT151(Žg), Akm, Bsg, LKT254(Trs), Vdn, Dg, Pns atlikti karinę tarnybą, atbūti kariuomenėje: Caruo atitarnãvęs dvidešimtį penkius metus Nv. Attarnavaũ kariuomenėn ir grįžau Nč. Attarnavau karaliaus slūžbelę ir sugrįžau jaunas pas mergelę LLDIII324(Dsm). Tas kareivis atitarnavo, jau jį paleido suvisai BsPIV188(Brt).
| refl. BŽII91, DŽ1, KŽ: Laukiu tavęs, sūneli, sveiko, atsitarnãvusio Skr. Kada vaikinas da neatsitarnavęs kariuomenėje – nevesdavosi Grš. Retai kuriame kieme nebuvo atsitarnavusio kareivio Vaižg.
4. intr. BŽII91 ilgą laiką naudojamam, vartojamam pasidaryti nebetinkamam: Attarnãvęs arklys Sg. Išradingas pilietis išsigudrino panaudoti atitarnavusias automašinų padangas gėlėms auginti rš.
| refl.: Stikliukas jau buvo atsitarnavęs rš.
įsitarnáuti Rtr
1. NdŽ, KŽ įsitraukti, įprasti, įgusti į tarnybą: Iš pradžių buvo sunku, paskui įsitarnavaũ, įsitraukiau tarnybon Š.
ǁ BŽ166 ilgai būti tarnyboje: Vargu bau pasiliksi tamsta toje vietoje, nors esi ir įsitarnavęs rš.
| Mūsų bėrasai tiek buvo rimtas ir įsitarnavęs ašvienis, kad mes, nors labai jį mylėjom, niekad nepavadinom, kaip kitus, bėriuku arba bėrioku Vaižg.
2. NdŽ, KŽ tarnaujant pasiekti, nusipelnyti: Iki generolo įsitarnavo, medalius turėjo J.Paukš.
ištarnáuti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Pns, Gž, Krt, Krš, Lc, Gsč, Nj kurį laiką išbūti, išdirbti samdiniu, tarnu: Ištarnaváu aštuonioleka metų, visi daužė, spardė, stumdė Krž. Keturiolika metų ištarnavaũ pas ūkinykus, mačiau viso: ir šilto, ir šalto Šmn. Ištarnaváu aš šmotą metų, nė pati aš nebžinau, kiek aš ištarnaváu Žlb. Kokius septynis metus ištarnãvo par vaikį pas muno tėvus Vkš. Aš po kokius keturius penkius metus į vieną vietą ištarnáudavau Žml.
2. intr. KŽ, Nv, Všv kurį laiką tarnauti kariuomenėje: Vienas kareivis, ištarnavęs dvidešium penkerius metus, grįžo namo LTR(Rk).
3. intr. kurį laiką tarnauti, būti tarnyboje: Kiek metų ištarnavaũ sargu Subačiuj Sb.
ǁ LL24, NdŽ baigti tarnybą.
| refl. Š, Rt, KŽ.
4. tr. KŽ tarnaujant uždirbti: Pensiją ištarnáuti NdŽ. Buvom keturios seserys, visos tarnavom. Tas mūsų namelis kruvinai ištarnáutas (pirktas iš samdinio algų) Šd.
| refl. tr.: Gal būčia aš te išsitarnãvęs ir pensiją Sb. Išsitarnavaũ pensiją, gerai dabar Kp.
5. refl. tr., intr. tarnaujant nupelnyti: Ten jis (Z. Sierakauskas) išsitarnavo karininko laipsnį, buvo amnestuotas, grįžo į Peterburgą V.Myk-Put. Jis vienintelis valdyboje išsitarnavo nuo draudimo agento iki skyriaus vedėjo rš.
6. intr. kurį laiką būti tinkamam naudotis: Iš namų namai buduiti, negali anys ištarnáut dviejų viekų Str.
nutarnáuti
1. Vgr žr. ištarnauti 1: Septynius metus nutarnavaũ Juodžionỹs Krč.
2. refl. Š tarnaujant nusigyventi.
patarnáuti intr.
1. N, K, LL116, KŽ, Sv, Kpč atlikti darbus tenkinant kieno poreikius: Patarnáuk jam, jis užmokės J. Ligonie turi̇̀ patarnáuti Pj. Moterys kelios patarnãvo, o jie valgė, gėrė, juokus krėtė Rg. Aš čia jiem patarnavaũ: vandenio pasėmiau, pieno Pšš. Tuo[j] viena [laumė] ėmė aust, antra šeivas trint, o trečia tik patarnauja BsPIV140(Brt). Gaubys stengiasi patarnaujančiai mergaitei – Margarėtei – pasakyti mandagių žodžių I.Simon. Šeimininkė patarnãvo prie stalo DŽ1. Kuo galiu tamstai patarnáuti? NdŽ.
| refl. NdŽ, KŽ: Turėsi pati pasitarnáuti DŽ1. Aš bėgu, stengiuosi tinkamai pasitarnauti I.Simon.
2. M, LL169, Rtr, DS113(Rs), Sb kurį laiką dirbti samdiniu, tarnu: Teko ir pas ūkinykus, ir pas ponus patarnáut Ps. Patarnavái du metu, [už algą] galėjai į Ameriką išeiti Grd. Vaikai eidavo patarnáut Sug. Eisiu patarnáuti kambarine, už kambarinę NdŽ.
^ Dviem ponam nepatarnausi – vienam LTR(Rm).
| refl. NdŽ.
3. kiek tarnauti kariuomenėje: Penkis mėnesius patarnãvo [kariuomenėje], ir užmušė Krm.
4. įstengti, ištverti tarnaujant: Septynių metų [vaikas] – kiek ans patarnáus! Grd. Žemės daug, valgyt nė[ra] ką, bėgtum, sako, ka nepatarnáuji – reik kęst, iškenčiau Gdž.
5. padaryti paslaugą, būti naudingam, prisidėti prie kieno gerovės: Aš saviems žmonėms visuomet esu pasiruošęs patarnauti A.Vien. Mano kalavijas visuomet jums patarnaus V.Krėv.
| refl. NdŽ prk.: Niekas tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi kaip knyga J.Marcin. Profesorių Vidiną kankina klausimas: kam pasitarnaus jo moksliniai atradimai – gyvenimui ar mirčiai? rš.
6. refl. nusipelnyti, užsitarnauti: Mylėti dar nėra už ką, dar nepasitarnãvo NdŽ.
7. NdŽ, Kkl bažn. padėti kunigui per mišias, pabūti ministrantu: Patarnáuja prie mišių vaikai Sdb.
8. Rsn pastovėti ant užpakalinių kojų (apie gyvūną): Šuo moka patarnáut DŽ1.
pértarnauti intr.
1. žr. ištarnauti 2: Pertarnavau karaliui 25 metus, dabar einu namon BsMtI15(Brt).
2. TS1902,10 kliudyti, trukdyti: Jis nuo darbo neatsisako, tiktai, matote, yra kliūčių, kurios pertarnauja V.Piet.
3. dar kartą patarnauti, pastovėti ant užpakalinių kojų: Reksi (šuns vardas), pártarnauk, duosu kąsnelį! Rdn.
pratarnáuti
1. intr. LL190, Vž, Ar, Ppr, Ėr praleisti laiką tarnaujant samdiniu, tarnu: Pratarnaváu devynioleka metų Krž. Metus pratarnãvo Ad. Ilgai pratarnavaũ už pusdykę Mrj.
2. intr. išbūti tarnautoju: Pratarnavo koks valdininkėlis 50 metų ir laukia, ir laukia, kad draugai jubiliejų jam iškeltų rš.
3. intr. Alz kurį laiką ištarnauti kariuomenėje: Devynis metus pratarnãvo tėvas Vn. Pratarnavo jis kareivijoj, kaip kitąsyk po kiek metų tarnaudavo BsPIV35(Brt).
4. tr. prastai tarnaujant ko netekti: Pratarnavai̇̃ nosį, – sako popas, ir atpjovė tarnui nosį (ps.) Kli.
pritarnáuti
1. tr. tarnaujant užsidirbti, įsigyti: Vaikai nieko nepritarnãvo, nors trejus metus tarnavo Dr.
| refl. tr.: Kad būtų tarnavusi, būtų visa ko prisitarnãvusi: ir apdaro, ir vilnų Šts.
| prk.: Prysi̇̀tarnavo vaiką dvare nu ponaičio Varn.
2. intr. NdŽ ilgai dirbti pasisamdžius: Kiek tę mano pritarnáuta! Jrb.
| refl. LL99: Kur aš neprisitarnãvusi – pri visokių pasiutėlių! Krš. Kam tau po svetimus, užteks jau, prisitarnavai rš.
3. refl. tarnaujant pasiekti: Prisitarnãvo ligi trijų tūkstančių rublių algos NdŽ.
4. intr. LL169, NdŽ, Rd kiek padėti tenkinant kieno poreikius, suteikti paslaugą: Ligonei pritarnáuju, kai prašo Prn. Ir aš galėsiu pritarnaut jam J.Jabl.
| refl. Sut: Jei kam prieteliškai prisitarnaujame … džiaugiamės TS1901,4-5. Anas tikėjos, idant tuo prisitarnautų Sut1(MP15).
5. Jrb, Slm, Kp žr. patarnauti 7: Būdamas jaunas, pritarnáudavau prie mišių Skr.
sutarnáuti
1. tr. Ser, NdŽ tarnaujant uždirbti, pelnyti: Sutarnáuti (pensiją) BŽ125.
| refl. tr. NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką ištarnauti.
užtarnáuti
1. tr. NdŽ, KŽ, Rdn tarnaujant uždirbti, įgyti: Kiek užtarnavaũ, atnešiau tėviem tą algą LKT239(Žml). Užtarnaváu dviratį par metą Krž. Kai rado visų užtarnáuta, užvargta, tai galia smarkaut Jrb. Pardavę tą žemę ir pridėję kiek užtarnauto skatiko, nupirkome Paberžį rš.
| refl. tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, DrskŽ, Všk, Lp, Ar, Klk, Yl: Dešimtį rublių až vasarą ažsitarnauni [bernaudamas] Rš. Užsi̇̀tarnavau tų piningų, ejau pas ūkininkų Vž. Jisai baltinius dėl save neužsitarnãvo Krm. Užsitarnãvus pinigų, gryčią nusipirkau brangiais pinigais LKT295(Alz). Aš užsitarnavau brangiąją algelę, brangiąją algelę, dvi sėrų sukneli BsO196.
ǁ darbu nupelnyti: Užtarnáutas poilsis DŽ1.
| refl. tr.: Pensiją gerą gauna, ji užsitarnãvo Mrj.
2. tr. Sut, NdŽ, KŽ nupelnyti, pasiekti savo elgesiu, veikla: Širdis vėl suskudo dėl neužtarnautos skriaudos ir akys vėl paplūdo ašaromis Pt. Tokia jautri vaiko siela dėl patirtos neteisybės, neužtarnautos bausmės! V.Myk-Put.
| refl. tr. L, Rtr, LL110, Žln, Pnd, Ds: Autoritetą reikia užsitarnauti sp. Priekaišto jis neužsitarnáuja NdŽ. Pabaru jį, kai užsitarnáuja NdŽ. Dar neužsitarnavai̇̃, kad tave girtų Jrb. Bloga, kai žmogus nebesugeba užsitarnauti žmonių meilės K.Saj.
^ Ir gavo, kiek užsitarnavo, ir dar su kaupu KrvP.
3. refl. tr. įgauti: Ažsitarnãvo ligą visam amžiui Trgn.
| prk.: Tarnavo vieno[je] vieto[je] i užsi̇̀tarnavo vaiką Vvr.

tei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. Š, L, LL219, Rtr, K.Būg, VĮ nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį tei̇̃sė ir nuteisė kalėti DŽ. Jis tei̇̃siamas jau trečią kartą NdŽ. Ka tei̇̃sė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams Trk. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin tei̇̃sti Krs. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Vd. Tei̇̃stinas NdŽ; Ser.
ǁ privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau tei̇̃sė ponai LKT225(Plm). Itokių atsitikimų (nužudymų) žmonės patys nèteisė Grv. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras rš. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami SkvMt7,1. Te teisia mane dangus ir žemė V.Krėv.
2. refl. L, DŽ, NdŽ, Klt bylinėtis: Aš galėjau tei̇̃stise, ale nenorėjau Raud. Anie tei̇̃sės del tų piningų, del turto Trk. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesitei̇̃sčiau Dt.
^ Neturi pinigų – nesiteisk TŽV596. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk LMD(Vv).
3. NdŽ teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Tei̇̃s tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas Jdr. Buvo tei̇̃stas penkioleka metų Kl. Juos (žmogžudžius) reikia tei̇̃st gerai – ar nušaut, tai tada bijotų Dg. Ar tamsta buvai tei̇̃stas? KŽ. Visus smarkiai tei̇̃sė Žlp. Aš jau būčio teisė[ja]s, aš tei̇̃sčio už tėvų nemylėjimą Sd. Ką gi čia šūdo tei̇̃s (nieko nepriteis) Mžš.
4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Tei̇̃sti iš sąžinės NdŽ. Na tai, sako, kaip ponas tei̇̃si: kam to šoblia priklauso? Sb.
5. NdŽ, Jrb aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej[o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę tei̇̃sia Pv. Moterys tik liežuviais moka tei̇̃st Rd. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių J.Balt. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia S.Nėr. Nereikia kito tei̇̃st, dabok savęs Klt.
^ Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs LTR(Lkv).
6. SD214, Sut, Kos55, N, [K], J1, KŽ, FrnW vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus tei̇̃sia NdŽ. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų AK56.
ǁ Sv atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù Slm. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ Kp. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį rš. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro O.
7. Š, Ser mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti.
| refl. Kos58, DŽ, NdŽ, Skr: Jijė tei̇̃sias tai žmonai, nuo kurios vogė linus J. Tei̇̃skis, kol atsiteisi iš visų krustulių J. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek tei̇̃sės Jrb. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – tei̇̃simės čia už tą darbą Lkč. Kaip galėsme, taip tei̇̃smės Ll. Aš gerai žinau, kad man už juos (daiktus) reikės tei̇̃stis Rs. Tei̇̃siasi jau treji metai ir vis skolingas Šd.
8. teisinti: Vieni skundė, kiti tei̇̃sė, pons teisėjas jų neklausė (d.) Grš.
| refl.: Anas nemokėjo tei̇̃stis Lb.
aptei̇̃sti, -ia (àpteisia Grd, Eiš), àpteisė (api̇̀teisė) tr.
1. Arm išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteisti̇̀ Eiš.
2. refl. KŽ išsibylinėti.
3. Ktv žr. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt Rmš. Teismas jį àpteisė an dviej[ų] metų Dbč. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių Knv. Kaip teismas aptei̇̃s, taip būs Krš. Tokį vagį tik teismu aptei̇̃st Rs. Jeigu nuganei [pasėlius], àpteisė tavi, i užsimokėsi Krž.
| Netei̇̃skiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas Krš.
4. apsvarstyti, nuspręsti: Dabar prašom apteist, kam jis (vaikas) priklauso LTsIV86. Kūmut, kūmut, aptei̇̃sk mus (ps.) Klt. Aptei̇̃skit mane, kap aš padariau Rmš. Turiat aptei̇̃sti, kas kaltas Grd.
5. apkalbėti, pasmerkti: Patys žmonės ją àpteisė Rmš. Api̇̀teisėm visus, apkalbėjom Ob. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia Žž. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė Krš. Paki savo akia nematai, tai negali aptei̇̃st Pv.
| refl. tr.: Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia Rs.
6. refl. Rtr apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: Tėvai jau apsi̇̀teisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo J.
7. refl. Rtr pasiteisinti, išsiteisinti.
atitei̇̃sti, -ia (ati̇̀teisia Pv), ati̇̀teisė KŽ; L, Rtr, attei̇̃sti, -ia, àtteisė FrnW; N, atatei̇̃sti, -ia, atàteisė Š, Rtr
1. tr. Š, NdŽ, KŽ teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą TTŽ. Šitą žemę man ati̇̀teisė J.Jabl. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos A.Gric.
ǁ refl. tr. Š teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsi̇̀teisė budinkus Pv. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsi̇̀teisė Klt. Tai dabar, kai par teismą atsi̇̀teisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name Pn.
ǁ priteisti: Ati̇̀teisė mokėt jai [alimentus] Vlkv.
2. tr. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atitei̇̃sti vyrą nu pačios a pačią nu vyro! Jdr.
| refl.: Kažin ar anie atsitei̇̃sę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne? Trk.
3. intr. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai S.Dauk. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas S.Dauk.
4. tr. SD319, Sut įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė DP20. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę DP465. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam (Dievui) prieitis, atatei̇̃siame DP572.
| refl. SD319, N, Užp.
ǁ refl. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atatei̇̃simės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi DP619.
ǁ atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų? Slm.
5. tr. L, Rtr, FrnW atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė J.
| Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes KN89.
| refl. Š, Rtr, L, BŽ83, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Brt: Atsiteisiu (orig. atsiteistu) kuo SD208. Ji atsi̇̀teisė, t. y. atidavė pirštines J. Ar jau atsi̇̀teista (atsilyginta)? J.Jabl. Reik atsitei̇̃st su žmogum, tik negali likt skolingas Bgt. Jau aš jam visai atsi̇̀teisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas Trg. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsitei̇̃st Sdk. Pirma atsitei̇̃sk, o paskum skolinkis daugiau Krs.
| Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs K.Saj. Už gera geru atsitei̇̃sti DŽ. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsitei̇̃sti už savo griekus A.Baran.
| prk.: Aš primigau penkias minutas – ir atsitei̇̃sęs (pailsėjęs) Nmk.
ǁ prk. išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei KN184. Karštis širdies… vis atatei̇̃st galėjo DP35.
6. tr. SD1107, Sut atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas SD214.
įtei̇̃sti, -ia, į̇̃teisė tr. įkaltinti: Ka į̇̃teisei [už vogimą], tai jau tiesiai į nugarą (primušė) Mšk.
ištei̇̃sti, -ia (i̇̀šteisia KŽ), i̇̀šteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185
1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsi̇̀teisiau Š.
2. Ser teismo sprendimu grąžinti.
| refl. tr.: Par teismus išsi̇̀teisė žemės ir tada apsiženijo Všv.
ǁ teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį i̇̀šteisė iš kambario Mlt.
3. NdŽ taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime S.Dauk.
4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą ištei̇̃sia Klt.
5. SD346 įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neištei̇̃susi, ir pradės skalatyti liežuviais Šts. Kar[i]onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti Mž107.
ǁ Sut, Š, Rtr, FrnW ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Neižteisiu žodžių SD458. Ką žadėjai, žodį davei, ištei̇̃sk, ataduok J.
| refl. J, Rtr.
6. Sut, J, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, Sv atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam SD79. Sūnus i̇̀šteisė visas tėvo skolas Š. Vekselis i̇̀šteistas Zr. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neištei̇̃si tų didžių skolelių VD328.
| refl. tr. Rtr, Š, KŽ: Jijė, uošvė, išsi̇̀teisė skolininkams, t. y. atidavė J. Spėjo savąsias skolas išsiteisti LTI497. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė J.Bil.
7. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsitei̇̃s, nesakydamas pamokslų? A.Baran.
8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė[je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai S.Dauk.
nutei̇̃sti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).
2. tr., intr. LL312, KŽ skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nutei̇̃sę dešimtį metų kalėjimo Tl. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus Gd. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime Als. Daboja, kad nenutei̇̃st lig smerti Ml. Nùteisė in dvie[jų] metų darban Klt. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti J.Balč. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo Blv. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas Trk.
| refl.: Kiek nutei̇̃sias (nuteisiama), tiek gausias [plėgų] Krš.
ǁ lemti: Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų Žeml. Lei ans ilsas ramybė[je], Dievas anus nutei̇̃s visus Plt. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas? Vd.
3. refl. Š teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti.
4. tr. teismo sprendimu grąžinti, priteisti: Kažno ar jai nutei̇̃s, ar nenutei̇̃s [namus]? Klt.
5. tr. LL225, Yl apkalbėti, pasmerkti: Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negali̇̀, tai negali̇̀ Srj. Kitą tai moka nutei̇̃st Dglš.
| refl. tr.: Pirm savę nusiteisk, paskum kitą Šln.
6. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusitei̇̃sti?! Lnk.
patei̇̃sti, -ia (pàteisia), pàteisė
1. tr., intr. NdŽ panagrinėti bylą teisme: Patei̇̃sti kurį laiką BŽ410.
2. refl. NdŽ kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasi̇̀teisė, gražiai pasi̇̀teisė! Sb.
3. intr. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt Stk.
4. tr. NdŽ kurį laiką apkalbinėti, smerkti.
5. refl. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems J.
pérteisti
1. tr. Ser iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Párteisk vedu, parsūdyk Dr.
2. refl. iki valios prisibylinėti: Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu Krš.
3. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms] Šts.
pratei̇̃sti, -ia (pràteisia), pràteisė tr.
1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų Rs.
2. refl. tr. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasi̇̀teisė Rmš.
3. kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau Dbk.
pritei̇̃sti, -ia (pri̇̀teisia), pri̇̀teisė Š; LL197
1. tr. NdŽ, Klk, Krp, Vkš pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Pri̇̀teisė jam dvejus metus pataisos darbų DŽ1. Muni kitur neišvežė, nepri̇̀teisė kitur (neištrėmė) Vdk. Pritei̇̃s kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt Klt. Pri̇̀teisė, kad aš (motina) kalta, o ne tie vaikai Žl. Priteisė pelėdai šimtą botagų LLDI193. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę J.Jabl. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo Žem.
2. tr., intr. NdŽ, Gs, Smln, Trš, Klk teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo Jrb. Vienam pritei̇̃s vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav Jdr. Teismas buvo Eišiškėj ir pri̇̀teisė pusę žemės Rod. Aš išsiprovojau tą pievą, i pri̇̀teisė šešioleka ektarų Upn. Kada pritei̇̃sia ką, atimsi negi Iš. I pri̇̀teisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką LKT225(Plm). Buvo pri̇̀teista šešiolika tūkstančių mokėti Užv. Buvo man pri̇̀teista pinigais mokėt Sb. Tėvam pri̇̀teisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą] Alz.
ǁ refl. tr. NdŽ, Všv, Lk, Skd teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisi̇̀teisė tėvo palikimą DŽ1. Trobas tiktai prisitei̇̃stum tuokart, ka tėvai mirs Trk. Prisitei̇̃sk tu pusę namo Č. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisitei̇̃sdavo duoną (išlaikymą) Mžš.
3. refl. NdŽ pakankamai prisibylinėti.
4. tr. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir pri̇̀teisiau, kam to šoblia Sb. Ji jau pri̇̀teisė, ka Dievo nėr Vdk.
susitei̇̃sti, -ia (susi̇̀teisia), susi̇̀teisė ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Su viršininku susi̇̀teisiau Mrj.
užtei̇̃sti, -ia (ùžteisia), ùžteisė tr. NdŽ atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Turėtum užtei̇̃st jį, jei ką ėmęs J.Jabl(Vl).

tei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. Š, L, LL219, Rtr, K.Būg, VĮ nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį tei̇̃sė ir nuteisė kalėti DŽ. Jis tei̇̃siamas jau trečią kartą NdŽ. Ka tei̇̃sė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams Trk. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin tei̇̃sti Krs. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Vd. Tei̇̃stinas NdŽ; Ser.
ǁ privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau tei̇̃sė ponai LKT225(Plm). Itokių atsitikimų (nužudymų) žmonės patys nèteisė Grv. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras rš. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami SkvMt7,1. Te teisia mane dangus ir žemė V.Krėv.
2. refl. L, DŽ, NdŽ, Klt bylinėtis: Aš galėjau tei̇̃stise, ale nenorėjau Raud. Anie tei̇̃sės del tų piningų, del turto Trk. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesitei̇̃sčiau Dt.
^ Neturi pinigų – nesiteisk TŽV596. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk LMD(Vv).
3. NdŽ teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Tei̇̃s tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas Jdr. Buvo tei̇̃stas penkioleka metų Kl. Juos (žmogžudžius) reikia tei̇̃st gerai – ar nušaut, tai tada bijotų Dg. Ar tamsta buvai tei̇̃stas? KŽ. Visus smarkiai tei̇̃sė Žlp. Aš jau būčio teisė[ja]s, aš tei̇̃sčio už tėvų nemylėjimą Sd. Ką gi čia šūdo tei̇̃s (nieko nepriteis) Mžš.
4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Tei̇̃sti iš sąžinės NdŽ. Na tai, sako, kaip ponas tei̇̃si: kam to šoblia priklauso? Sb.
5. NdŽ, Jrb aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej[o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę tei̇̃sia Pv. Moterys tik liežuviais moka tei̇̃st Rd. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių J.Balt. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia S.Nėr. Nereikia kito tei̇̃st, dabok savęs Klt.
^ Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs LTR(Lkv).
6. SD214, Sut, Kos55, N, [K], J1, KŽ, FrnW vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus tei̇̃sia NdŽ. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų AK56.
ǁ Sv atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù Slm. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ Kp. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį rš. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro O.
7. Š, Ser mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti.
| refl. Kos58, DŽ, NdŽ, Skr: Jijė tei̇̃sias tai žmonai, nuo kurios vogė linus J. Tei̇̃skis, kol atsiteisi iš visų krustulių J. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek tei̇̃sės Jrb. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – tei̇̃simės čia už tą darbą Lkč. Kaip galėsme, taip tei̇̃smės Ll. Aš gerai žinau, kad man už juos (daiktus) reikės tei̇̃stis Rs. Tei̇̃siasi jau treji metai ir vis skolingas Šd.
8. teisinti: Vieni skundė, kiti tei̇̃sė, pons teisėjas jų neklausė (d.) Grš.
| refl.: Anas nemokėjo tei̇̃stis Lb.
aptei̇̃sti, -ia (àpteisia Grd, Eiš), àpteisė (api̇̀teisė) tr.
1. Arm išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteisti̇̀ Eiš.
2. refl. KŽ išsibylinėti.
3. Ktv žr. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt Rmš. Teismas jį àpteisė an dviej[ų] metų Dbč. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių Knv. Kaip teismas aptei̇̃s, taip būs Krš. Tokį vagį tik teismu aptei̇̃st Rs. Jeigu nuganei [pasėlius], àpteisė tavi, i užsimokėsi Krž.
| Netei̇̃skiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas Krš.
4. apsvarstyti, nuspręsti: Dabar prašom apteist, kam jis (vaikas) priklauso LTsIV86. Kūmut, kūmut, aptei̇̃sk mus (ps.) Klt. Aptei̇̃skit mane, kap aš padariau Rmš. Turiat aptei̇̃sti, kas kaltas Grd.
5. apkalbėti, pasmerkti: Patys žmonės ją àpteisė Rmš. Api̇̀teisėm visus, apkalbėjom Ob. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia Žž. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė Krš. Paki savo akia nematai, tai negali aptei̇̃st Pv.
| refl. tr.: Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia Rs.
6. refl. Rtr apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: Tėvai jau apsi̇̀teisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo J.
7. refl. Rtr pasiteisinti, išsiteisinti.
atitei̇̃sti, -ia (ati̇̀teisia Pv), ati̇̀teisė KŽ; L, Rtr, attei̇̃sti, -ia, àtteisė FrnW; N, atatei̇̃sti, -ia, atàteisė Š, Rtr
1. tr. Š, NdŽ, KŽ teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą TTŽ. Šitą žemę man ati̇̀teisė J.Jabl. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos A.Gric.
ǁ refl. tr. Š teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsi̇̀teisė budinkus Pv. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsi̇̀teisė Klt. Tai dabar, kai par teismą atsi̇̀teisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name Pn.
ǁ priteisti: Ati̇̀teisė mokėt jai [alimentus] Vlkv.
2. tr. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atitei̇̃sti vyrą nu pačios a pačią nu vyro! Jdr.
| refl.: Kažin ar anie atsitei̇̃sę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne? Trk.
3. intr. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai S.Dauk. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas S.Dauk.
4. tr. SD319, Sut įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė DP20. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę DP465. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam (Dievui) prieitis, atatei̇̃siame DP572.
| refl. SD319, N, Užp.
ǁ refl. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atatei̇̃simės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi DP619.
ǁ atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų? Slm.
5. tr. L, Rtr, FrnW atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė J.
| Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes KN89.
| refl. Š, Rtr, L, BŽ83, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Brt: Atsiteisiu (orig. atsiteistu) kuo SD208. Ji atsi̇̀teisė, t. y. atidavė pirštines J. Ar jau atsi̇̀teista (atsilyginta)? J.Jabl. Reik atsitei̇̃st su žmogum, tik negali likt skolingas Bgt. Jau aš jam visai atsi̇̀teisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas Trg. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsitei̇̃st Sdk. Pirma atsitei̇̃sk, o paskum skolinkis daugiau Krs.
| Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs K.Saj. Už gera geru atsitei̇̃sti DŽ. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsitei̇̃sti už savo griekus A.Baran.
| prk.: Aš primigau penkias minutas – ir atsitei̇̃sęs (pailsėjęs) Nmk.
ǁ prk. išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei KN184. Karštis širdies… vis atatei̇̃st galėjo DP35.
6. tr. SD1107, Sut atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas SD214.
įtei̇̃sti, -ia, į̇̃teisė tr. įkaltinti: Ka į̇̃teisei [už vogimą], tai jau tiesiai į nugarą (primušė) Mšk.
ištei̇̃sti, -ia (i̇̀šteisia KŽ), i̇̀šteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185
1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsi̇̀teisiau Š.
2. Ser teismo sprendimu grąžinti.
| refl. tr.: Par teismus išsi̇̀teisė žemės ir tada apsiženijo Všv.
ǁ teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį i̇̀šteisė iš kambario Mlt.
3. NdŽ taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime S.Dauk.
4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą ištei̇̃sia Klt.
5. SD346 įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neištei̇̃susi, ir pradės skalatyti liežuviais Šts. Kar[i]onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti Mž107.
ǁ Sut, Š, Rtr, FrnW ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Neižteisiu žodžių SD458. Ką žadėjai, žodį davei, ištei̇̃sk, ataduok J.
| refl. J, Rtr.
6. Sut, J, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, Sv atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam SD79. Sūnus i̇̀šteisė visas tėvo skolas Š. Vekselis i̇̀šteistas Zr. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neištei̇̃si tų didžių skolelių VD328.
| refl. tr. Rtr, Š, KŽ: Jijė, uošvė, išsi̇̀teisė skolininkams, t. y. atidavė J. Spėjo savąsias skolas išsiteisti LTI497. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė J.Bil.
7. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsitei̇̃s, nesakydamas pamokslų? A.Baran.
8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė[je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai S.Dauk.
nutei̇̃sti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).
2. tr., intr. LL312, KŽ skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nutei̇̃sę dešimtį metų kalėjimo Tl. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus Gd. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime Als. Daboja, kad nenutei̇̃st lig smerti Ml. Nùteisė in dvie[jų] metų darban Klt. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti J.Balč. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo Blv. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas Trk.
| refl.: Kiek nutei̇̃sias (nuteisiama), tiek gausias [plėgų] Krš.
ǁ lemti: Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų Žeml. Lei ans ilsas ramybė[je], Dievas anus nutei̇̃s visus Plt. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas? Vd.
3. refl. Š teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti.
4. tr. teismo sprendimu grąžinti, priteisti: Kažno ar jai nutei̇̃s, ar nenutei̇̃s [namus]? Klt.
5. tr. LL225, Yl apkalbėti, pasmerkti: Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negali̇̀, tai negali̇̀ Srj. Kitą tai moka nutei̇̃st Dglš.
| refl. tr.: Pirm savę nusiteisk, paskum kitą Šln.
6. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusitei̇̃sti?! Lnk.
patei̇̃sti, -ia (pàteisia), pàteisė
1. tr., intr. NdŽ panagrinėti bylą teisme: Patei̇̃sti kurį laiką BŽ410.
2. refl. NdŽ kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasi̇̀teisė, gražiai pasi̇̀teisė! Sb.
3. intr. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt Stk.
4. tr. NdŽ kurį laiką apkalbinėti, smerkti.
5. refl. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems J.
pérteisti
1. tr. Ser iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Párteisk vedu, parsūdyk Dr.
2. refl. iki valios prisibylinėti: Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu Krš.
3. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms] Šts.
pratei̇̃sti, -ia (pràteisia), pràteisė tr.
1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų Rs.
2. refl. tr. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasi̇̀teisė Rmš.
3. kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau Dbk.
pritei̇̃sti, -ia (pri̇̀teisia), pri̇̀teisė Š; LL197
1. tr. NdŽ, Klk, Krp, Vkš pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Pri̇̀teisė jam dvejus metus pataisos darbų DŽ1. Muni kitur neišvežė, nepri̇̀teisė kitur (neištrėmė) Vdk. Pritei̇̃s kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt Klt. Pri̇̀teisė, kad aš (motina) kalta, o ne tie vaikai Žl. Priteisė pelėdai šimtą botagų LLDI193. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę J.Jabl. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo Žem.
2. tr., intr. NdŽ, Gs, Smln, Trš, Klk teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo Jrb. Vienam pritei̇̃s vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav Jdr. Teismas buvo Eišiškėj ir pri̇̀teisė pusę žemės Rod. Aš išsiprovojau tą pievą, i pri̇̀teisė šešioleka ektarų Upn. Kada pritei̇̃sia ką, atimsi negi Iš. I pri̇̀teisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką LKT225(Plm). Buvo pri̇̀teista šešiolika tūkstančių mokėti Užv. Buvo man pri̇̀teista pinigais mokėt Sb. Tėvam pri̇̀teisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą] Alz.
ǁ refl. tr. NdŽ, Všv, Lk, Skd teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisi̇̀teisė tėvo palikimą DŽ1. Trobas tiktai prisitei̇̃stum tuokart, ka tėvai mirs Trk. Prisitei̇̃sk tu pusę namo Č. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisitei̇̃sdavo duoną (išlaikymą) Mžš.
3. refl. NdŽ pakankamai prisibylinėti.
4. tr. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir pri̇̀teisiau, kam to šoblia Sb. Ji jau pri̇̀teisė, ka Dievo nėr Vdk.
susitei̇̃sti, -ia (susi̇̀teisia), susi̇̀teisė ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Su viršininku susi̇̀teisiau Mrj.
užtei̇̃sti, -ia (ùžteisia), ùžteisė tr. NdŽ atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Turėtum užtei̇̃st jį, jei ką ėmęs J.Jabl(Vl).