Standartas, kurio tekstas laisvai ir nemokamai prieinamas visuomenei.

Standartas arba specifikacija, kurių tekstas laisvai ir nemokamai prieinamas visuomenei.
Atvirąjį standartą, priešingai nei nuosavybinį, kiekvienas gali analizuoti, jo pagrindu gaminti produkciją. Tai gerina įvairių gamintojų kuriamos programinės įrangos ir aparatinės įrangos suderinamumą. Viena iš sparčiai plintančių sričių, kurioje naudojami atvirieji standartai, yra saitynas.
Populiariausių atvirųjų standartų pavyzdžiai: HTML, XML, PDF, SQL, TCP, IP.

Visuma laisvai ir nemokamai platinamų kūrybinio darbo rezultatų (knygų, straipsnių, paveikslų, vaizdo, garso medžiagos ir kt.), kai kada net esant galimybei juos modifikuoti.

Visiems prieinamas, nemokamai naudojamas tiesiogiai pagal paskirtį arba kitiems gaminiams kurti.
Autoriui priklauso intelektinės nuosavybės teisės.

Laisvai ir nemokamai platinamų kūrybinio darbo rezultatų (knygų, straipsnių, paveikslų, vaizdo, garso medžiagos ir kt.) visuma.
Tam tikras atvirasis turinys gali būti ne tik laisvai platinamas, bet ir modifikuojamas. Atvirojo turinio naudojimo taisykles gali nusakyti specialios atvirojo turinio licencijos (pvz., GNU laisvosios dokumentacijos licencija), kurios paprastai leidžia naudoti turinį, tačiau jeigu jo modifikacijos arba panaudojimas kituose produktuose turi būti apsaugotas ta pačia licencija, t. y. būti taip pat atviras.

Dokumentas, kuriuo nustatomi vienodi reikalavimai gaminiams, veiklai, dokumentų formoms ir kt., priimtas ir patvirtintas autoritetingos vyriausybinės arba nekomercinės organizacijos.
Tarptautinius standartus tvarko Tarptautinė standartų organizacija ISO (graikiškai isos – lygus). Atskirų sričių standartus kuria atitinkami moksliniai komitetai ir jų darbo grupės. Tarptautinių standartų pavadinimai prasideda raidėmis ISO.
Europos standartus tvarko Europos standartų komitetas CEN (pranc. Comité Européen de Normalisation). Jo sukurtų standartų pavadinimai prasideda raidėmis EN. Komitetą CEN sudaro atskirų sričių technikos komitetai. Informacijos technologijos standartus kuria komitetas TC 304 Europos lokalizacijos reikalavimai.
Lietuvos standartus tvarko Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Atskirų šakų standartus priima technikos komitetai. Pagrindinius informacijos technologijos standartus kuria ir priima komitetas TK 4 Informacinė technologija.
Su lietuvių kalba ir informatika susijusius standartus kuria ir kiti technikos komitetai: TK 34 Metrologija, TK 37 Terminologija.

Vertimo atminties XML kalbos pagrindo standartizuotas formatas.
Sukurtas 1998 m. Lokalizavimo pramonės standartų asociacijos (LISA) darbo grupės. Pagrindinė formato paskirtis – vertimo atminties duomenų perkėlimas be praradimų tarp įvairių gamintojų lokalizavimo programinės įrangos. Formatą apibrėžia atvirasis standartas.