spáusti, spáudžia, spáudė Š
1. tr., intr. SD185, SD31,289, H167, R, MŽ, K, I, KŽ svoriu, jėga slėgti, sloginti: An tų virbų ritini akminis, kad spáustų [merkiamus linus] Vž. Kailiniai dideliai sunki, pečius mun spáuda Vkš. Patalai svyrna ant žemės i muno kojas spáuda Lkv. Sunki našta mano sprandą spaudžia TS1900,6-7. Siera žemelė, žalia vejelė, spaudžia baltos lentelės JD904. Jeigu dūmus spáuda žemyn, tai pryš lytų Prk. Spáudąs oras daba y[ra], matai – sunku i dvasią atgauti Dov. Linus minti tokie buvo mintuvai, ka spáusi, kiek galėsi Skd. Pirma buvo mašina savim spaudamà, turėjom i mas tokią Kl. Išaustą milelį velia, spáudžia ir da kartais jam pūką kerpa Slm. Pilia jin miltus, o ponas vis spáudžia juos, ka būt mažiau LKT259(Jnšk). Lengvas vėjas nebespaudė burės rš. O tu nespausk, – pasakė Rapolas vėl man. – Kiek pjūklas sveria, tiek tegul ir eina į medį J.Balt. Durys braška, iš oro spaudžiamos V.Krėv. Berniokas spaudė plūgo rankenas žemyn, kad žagrė ne taip giliai kabintų – sarčiui lengviau būtų J.Paukš. Vargonykas spaudž vargonus, linksmin svotelius ir ponus (d.) Vp. Tas kraučius paėmė tą kailuką, kad ans varo su nykščiais, ka ans varo, ka spáuda, ka dura! Jdr. Spaudžiamasis vandentiekis PolŽ50. Spáusti šieną NdŽ.
| prk.: Mus mūsų tikrieji nusidėjimai žemyniu spáudžia DP611.
^ Mažas vaikas motinai kelius spauda, didelis – širdį Lk. Maži vaikai tėvam kelius spaudžia, o dideli širdį graužia Jnš. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago VP33. Spausk, kol duodasi LTR(Zp).
| refl.: Čia armoškos po du klepanu spáudas, o bandonija spáudas po keturis Plt.
ǁ versti priglusti: Fašistai bangomis lipo ant pylimo, mes juos spaudėme prie žemės, sprogdinome, šaudėme, neleidome persiristi į mūsų pusę rš.
2. tr. LL221, Rtr, KŽ apkabinus, suėmus veržti, gniaužti: Kaip čia mygs, kad didžiausias rumbas aplink spáudžia Ob. Rankoje kalaviją spáudė DŽ1. Bet, ginklą spausdami kiečiau, į priekį žengėm vis tvirčiau rš. Martynas, suėmęs rankas, spaudžia pirštus iki skausmo, kad nepravirktų iš džiaugsmo I.Simon. Taip šimtą trisdešimt parų laivas buvo spaudžiamas ledų ir kiekvieną akimirką galėjo būti sutriuškintas ir nugramzdintas į dugną K.Bor. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Spausiu raktelius, kad neskambėtų, pakelsiu dureles, kad negirgždėtų LTR(PnmR). Negispauski mano galvelės žaliais šilkeliais LMD(S.Dauk). Kai tik neišsimiegu, galvą pradeda spáust Klm.
| refl.: Velniukas ir tarė Mykolui: – Eikiva spausties! Jeigu tu mane nuspausi, tai tau liks dvaras, o jeigu aš tave, tai man BsMtII112.
3. tr. R221, MŽ295, M, Šlčn gaminti slegiant: Šildau varškę – sūrį spáusiu Mžš. Ir dar̃ spáudžiam sūrius, ale aš tai po akmenu Nmn. Sūrį spáustą čia tokį kapojo, dalino Gršl. Kas bites turi, spáudžia vašką Dg.
ǁ gaminti sunkiant: Sėmenis padžiovindavo, sumaldavo ir spáusdavo aliejų Adm. Sa[vo] darėme aliejų, spáudėme iš kanapių LKT379(Btrm). Prietaisas aliejui spáusti NdŽ. Iš vaisių sultis spaudžia rš. Patraukė tiesiog į nedidelę trobelę: tai buvo vieta, kur vyną spaudė Ašb. Buvo pasidaręs sėmenų spáudamą mašiną Krž.
| prk.: Iš centnerio selyklo dešim viedrų pirmoko [alaus] gali spáust Mžš. Spáudžia šitą degtinę Ker.
4. tr., intr. šalinti skystį sunkiant, maigant, traiškyti, gniužinti: Citriną spáusti DŽ1. Pūlius spáudžia iš voties DŽ1. Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spáudu anai (karvei) skaudžiai Trk. I tas vel[nia]s spáuda spáuda, ką ans išspáus [iš akmeniuko] Jdr. Spaudžiu, treškiu SD40.
| prk.: Saulė dar prakaito nespáudė NdŽ. Tie yra teip sunki našta, kurie jam šitą kruviną prakaitą spaudžia DP153.
spaustinai̇̃ adv.: Spaustinai̇̃ sunkiau yr milžt kai trauktinai Jrb.
| refl.: Kada šitas guzas spaudžias, traukia kažin kas man Brž.
5. tr. iš ankštumo veržti: Maži batai spáudžia koją DŽ1. Pampos tokios atsiranda, kam spáuda klumpiai Jdr. Ta kurpė mažesnė, ale ma[n] nespáudžia Jrb. Tavo kepurė mun par maža – galvą spáuda Vkš. Apykaklė veržia, spáudžia, smaugia (kaklą) BŽI196. Pavalkai spáudžia kumelei kaklą NdŽ.
6. tr. I, L, Rtr, KŽ spausdinti: Tilžėj spáusdavo tas knygas Stk. Ciesorius neleidžia nė lietuviškos gazietos spausti V.Myk-Put. Knygas duoti spausti B. Spaudžiamà knyga NdŽ. Įdavė jam kningelę, 1641 metūse Vilniuj spaustą M.Valanč.
| refl.: Kad knygos Vilniuj, Kaune spaustųsi, kad nereikėtų eit į Paprūsį A1884,280.
7. tr. glausti, šlieti: Spáuskim krikšto tėvus, kad naujagimio dantys nebūtų reti Gdl. Kietai spaudė prie savęs maišelį su bankos bilietais J.Balč. Šaltą pageltusį lapą spaudžiu prie degančių lūpų S.Nėr. O aš viena vargo diena vis spaudžiu galvą prie sienos JD863.
| refl.: Prie langų spaudėsi vaikų veidai rš. Arkliai spaudėsi į krūvą rš. Jos spáudėsi viena prie kitos NdŽ.
ǁ refl. prk. ieškoti globos, užtarimo: Spáusties pri giminės reik Vgr.
ǁ mygti esant ankštumoje: Spauda žemėn, neatalsuoju Šts. Priešais klubo spaudė kaip bažnyčioje J.Balč. Mokytojau, minia tave spaudžia ir slegia, o kalbi: – Kas dasilytėjo manęs? Ch1Luk8,45.
| Ką nebūs lytaus, dėl ko tą smiltį spáuda Mžk.
spaustinai̇̃ adv.: Stovėjo spaustinai̇̃ susispaudę Db.
| refl.: Žmonys bažnyčio[je] spáudas, virsta, būna Šts.
| Kaime plačiai gyvena, nenora mieste spáusties Krš. Keturios šeimos spaudėsi ir niovėsi kaip katės viename maiše rš.
8. tr. (akių vokus) glausti: Nu y[ra] miręs, nu reik tas akis užspausti; kaip ans ims tas akis spáusti, kaip ans grobs anam su dantėms už tos rankos Klk.
9. tr. kišti, smeigti: Pats mačiau, kaip spaudė į jų košę žvakgalius M.Valanč.
| refl.: Pėda plati basa spaudžias į smulkų ežero žvyrą rš.
10. tr. SD161, Sut pulti, atakuoti: Kareiviai, eilėmis eidami, durtuvus sustatę spaudė žmones, neturinčius nei pagalių, nei strypų M.Valanč. Jų spaudžiami pėstieji spruko į tarpuvartes LKGIII29. Stipresnių priešo jėgų spaudžiami žygiavome Molodečno link rš. Užpuolu ant ko, spaudžiu ką R20, MŽ26.
11. tr. dumti, pūsti: Jeigu į kalvę atejai, tai spáusk dumples Slnt. Tėvas dumples spáudžia, o sūnus geležį virina žaizdre BM190(Šl).
12. tr. varyti (ašaras): Macnios tokios buvo krienos, kad ašaras spáudė Lk. Mėlynos musės kaip žarijos krito į akis, spausdamos gličias ašaras P.Cvir.
13. refl. Sut, Rtr, NdŽ stengtis kur patekti, brautis, spraustis, skverbtis, tarpintis: Kur didelė spūstis yra, ten reikia spáustis J. Spáudas į vidurį, rodos, ka kitur vietos nė[ra] Kv. Spáuskimės į priekį (reikiant išlipti iš autobuso) Jrb. Spaudės atgal į kluoną LKGII452. Spaustis per žmonių tytveiką L. Kap pirtin žmonės spáudžias Vvs. Heretikas … ten spaudžias, ten veržias, kur pirm seniai buvo tikrieji krikščionys DP246. Daug žmonių eis ir spausis tosp afierosp dvasiškosp DP35. Ir tie veidamainiai spaudės ponop savo MP244. Žmonės spaudės klausyti jo pamokslų M.Valanč.
14. tr. Rod, Pgg, Krg smaugti, dusinti, sloginti: Laumės naktį žmonis spáuda į lovą (lovoje) Plik. Sako, tos laumės spáudžia: arklius, karves spáusdavo Vlkš. Kad laumė spáuda karvę, tai reikia karvei tarp ragų iš šermukšlių surištą šluotą pyrišti Rsn. Anas papasakos, kap jį velniai spáudė Ad.
15. versti ką daryti, varu varyti, spirti, raginti: Pasisamdydavo šeimyną, prie darbo spáusdavo, valgyt prastai duodavo Ar. Gerai, kai spáudžia iš mažų dienų prie darbo Ob. Mūso vaikai i nespaudami̇̀ dirba Rdn. Tėvelis mus į darbą spáudė Prn. Tėvas toks šnerkšlys, spaudžia prie darbo kaip pašėlęs Žem. Jis spaudė save į darbą kaip ponas baudžiauninką V.Myk-Put. Aš patenkinta, kad tėveliai taip spáudėt mane mokytis Grš. Mokytojai labiai spáudžia, nėr kada po miestą valkiotis Jnšk. Šitai spáuda, kad mokytumias toliau Plng. Labai prieš karą ėmė spáust kalbėt vokiškai Smln. Pasidarė be galo dideli mokesniai, ėmė be galo lupti, spausti lažus Žem. Kas tamstą spáudžia: ka negaliat, negerkiat LKT239(Žml). Aš nevažiuoč – giminės spáuda Šlu. Jis tuojau susivokė, kas čia darosi, ir iš visų jėgų tik spaudė arklius rš. Ka darbo turi, pats darbas spáuda – nežiopsosi Krš. Ir teip juos badais spaudė DP311. Idant nieks nespaustų, neigi prigautų kokiame daikte brolį savo Bt1PvT4,6.
^ Kitą vargan spausi, tuoj sau plaukus rausi LTR(Šš).
spaustinai̇̃ adv.: Spaustinai spaudžia vaikus eiti į seminariją A1885,356.
| refl.: Te darbop spaudžiuosi brš.
16. tr. I varginti, kamuoti, sunkinti: Sloginu, sunkinu, spaudžiu SD61. Tos duoklės spáudžia, o kult nėra kam Rdm. Vokytis spauda žemyn žmonis Šts. Spáuda [šalčiai] paukščius, spáus i žmonis – būs blogi metai Krš. Vaikai tyli, pati myli, padotkai nespáudžia (d.) Čb. Su baudžiava, su dvaro darbais spaudžia Žem. I darbai, i vargai spáudžia žmogų Vrn. Rūpesniai spáuda kaip pupa širdį Slnt. Vargų spaudžiama (papjauta) nežino, ką kalba CII1122. Žinai, kūmyte, vargas spaudžia! V.Kudir. „Ak“, tarė, „miels brolau, bėda mane didelė spáudžia“ K.Donel. Spauskite tas žmones darbais, idant turėtų darbo ir neklausytų falšyvų žodžių BB2Moz5,9. Kaip norėsiu, taipgi spausiu PK69. Lėtieji ir mi spaudžiami dėl mano piktybių KN265. Par stiprį pasnyką spaudžiau kūną savo brš. Bet kuo juos (žmones) labiaus spaudė, tuo anysjan labiaus dauginos Ch2Moz1,12. Ir spáudžia mus prisakymas jo DP528. Jį dabar tačiau grynumas spáudžia ir privalumas visų daiktų DP194.
17. tr. R103, MŽ136 primygtinai, prisispyrus reikalauti, klausti: Spáusk skolą, kol jis čia tebėra, o kaip išeis, tai jo nebesugaudysi Up. Ką čia prastas žmogus suprasi, ką spausti ir iš ko išspausti A.Vien. Kiekvienai progai pasitaikius, jis spaudė tėvus, brolį ir seserį, kad būtų žmoniški ir giminiški neturtingiems giminaičiams V.Myk-Put. Per egzaminus vis labiau spaudžia rš.
| Atitempia dvaro vežėją žvalgybon ir spaudžia: – Kas šovė? rš.
18. tr., intr. L teikti skausmo, slėgti, sloginti, gniaužti: Kai tik neišsimiegtu, galvą pradeda spáusti Klm. Apsirgo, jam spáudžia jau ir krūtinę, ir visa ką LKT395(Grv). Ilgai Mortukė nesitaisė. Jai spaudė po krūtine, sunku buvo atgauti kvapą A.Vencl. Vaikuo spáus širdį: prisivalgys bulvių nekąsnotų Plt. Sprangi obūlai spauda širdį Šts. Ka liga spáudžia, nieko nepadarysi Jrb. Pabuvo metus, pradėjo dejuoti, ka muni dideliai spáuda, muni troškina Plt. Tai kam mane niekina! – atsakė Andriukas, kuriam jau verksmas spaudė gerklę Pč. O kap senatvė spáudžia, tai jau vis tiek Dbč. Oi atstok atstok, jaunas berneli, oi spaudžia spaudžia tavieji žodeliai TDrIV44(Nč). Kaip vilko marškinėliais, laužė mano rankeles, o kaip juosė su juostele, spáudė mano širdelę JD566. Gailesys spáudžia BŽ138. Tik Katrei graudi nerimastis spaudė širdį V.Myk-Put. Skausmas kaip replėm širdelę jam spaudžia V.Krėv. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšią spaudžia Sch79.
19. tr. prk. engti, išnaudoti: Jie (darbininkai) supras, kad vyriausybė ir jos valdininkai palaiko fabrikantų pusę, o įstatymai sudaromi taip, kad savininkui būtų lengviau spausti darbininką rš. Kaimo varguomenę vienodai spausdavo tiek dvaras, tiek ir buožės rš. Ka motina turia, tai jie tą motiną spáudžia, o pats tūkstančius krau[ja] Jrb. Kaltais yra gaspadoriai, par daug spaudantys šeimyną savo brš.
20. tr., intr. šnek. taupiai gyventi, taupyti: Antano apsikrovę gyvuliais, ryzuoja, spáudžia, o kam jie spáudžia – nė[ra] žinios Mžš. Kad dabar nespáusi, iš ko senatvėj gyvensi Srv. Jie negėrę, nevalgę, neapsiavę spáudė, tai atadalijo [pasogą] Slm. Gardesnį kąsnį nuo savęs atitraukdamas vežė į turgų ir spaudė centą prie cento V.Bub. Moka kapeiką spáusti Prn. Spáuda to piningo, dirba kaip jaučiai Krš. Taip spáusčiau pinigus, kad tik skolą atiduočiau Rm. Pašėlau spausti rublį prie rublio, dėti prie tų gautųjų iš brolių J.Avyž.
^ Kas snaudžia, tai sau naudą spaudžia LMD.
| refl. tr., intr.: Spáuduos, bet klumpių neperku, kentu basas Dr. Jis vienas, ko jam čia spáustis Erž. Jis savo pinigus tai spáudžias, ma[n] neduoda Jrb. Jis nelabai spaudžiasi su pinigais J.Balč.
21. refl. prk. siekti ko, labai norėti, stengtis, veržtis: Spáudas vyrukas, nora pasirėdyti Krš. Mokslas nepatiko, nespáudės pry mokslo krupiai Pvn. Kam čia reik tei spáustis – pasilsėk Jrb. Spáudžiaus taip, ka užsidirbčiuo duonos Klk. Spáudės mokyties ir išejo į ponus Šts. Benor pasitaisyti muno koja, bet dar skauda, negaliu spausties dirbti Trk. Kulsi, spáusys klojime kaip šuo Pp. Visaip spáudiesi geriau šnekėt, ale neišeina Jon. O spaudės mokslop jo MP227. Dėl to tai samdinykai spaudės į jo namus M.Valanč.
22. intr. šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Ka spáuda, ka spáuda išsiviepę, vos paginiau Krš. Spáudėm tai spáudėm, nepamačiau, kaip paupy atsidūrėm Dbk. Spáusk, vyreli, ko greičiau, ka nepasivėluotum! Jrb. Spáudav numie tiktai, i gan, ką greičiau Kl. Spáusk tik greičiau, kad negautum drūtgalėlio! Antš. Kur spáudi su dviračiu? Dr. Spáusk, vaikali, iš akių, o gausi į kailį! Vvr. Spáusk nestovėjęs! Kdl. Spáusk, kol kailis sveikas! Šk. Tiktai spáusk pats pavėjuo i nė atsisukęs neveizėk! Trk. Spaustū̃me, jei turėtume tokią mašiną Drsk.
23. intr. šnek. smarkiai reikštis (ppr. šalti ar kaitinti): Šiandien šaltis gerai spáudžia Jnš. Šiąnakt dar smarkiai spáudžia Snt. Teip sau spáudžia be vėjo Pc. Šaltis spáudžia vienu pradėjimu Ob. Spaudžia speigas, siaučia pūgos, dieną naktį sninga sninga V.Myk-Put. Kad ir tyki, bet kad spáudžia, net už nosies griebia Šl. Speigas taip spaudžia, net tvoros pauška Žem. Saulė teip spáudžia, kad net smėlys karštas On. Tu negirdėjai šiąnakt kaip lijo, spaustè kaip spáudė Kp.
◊ ãšaras iš akių̃ spáusti graudinti, virkdyti: Ir Elzė nė nejuto, kaip toji jos dabar gyvenamoji valanda jai ašaras iš akių spaudė Pt. Nespausk ašarų iš akių motinos nepaklausymais savo Rp.
ãšaras spáudžia graudu: Ašaras spaudžia į ją žiūrint. O buvo mergina – kraujas ir pienas rš.
čià spáudžia, čià nèvarva Mrc apie šykštuolį, kuris gailėdamasis duoda.
į kójas spáusti Jnš greitai eiti, skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotumi Dr.
į vė́ją spáusti nešdintis, šalintis: Duosu tau piningų, i spáusk į vė́ją Prk.
pupà spáudžia ši̇̀rdį LTR neiškenčia nepasakęs.
rañką (rankàs) spáusti sveikinti: Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad mūsų šalis turi daug draugų A.Vencl. Spáudžia sesė baltas rankas paskutinį kartą (d.) An. Rankeles spaudžiau, žiedelius mausčiau (d.) prš.
rankàs spáustis sveikintis: Lingavo galvas, spaudėsi kitas kitam rankas rš.
raudóną kir̃miną spáusti labai stengtis: Nors ir raudóną kir̃miną spáusi, bet visų rugių per dieną nesuveši Jnš.
sū́rį spáusti toks žaidimas: Sū́rį spáudžiant sukrito vaikai į kurkulę J. Vaikai, einam sū́rio spáust Ėr.
ši̇̀rdį spáusti
1. darytis liūdna, graudu, skaudu: Ligi ašarų ši̇̀rdį spáudžia Dkš. O vis dėlto širdį spaudžia, kad šitoje vietelėje bus jau tuščia Vaižg. Spaudžia, drasko širdis kartus sopulys S.Nėr. Visų namiškių širdis spaudė sunkus nujautimas – vargu ar daugiau bepasimatys? K.Bor. Ak man, Dieve, širdį spaudžia skirtis iš to krašto J.Jabl(Kp). Lenda tas verksmas, spáudžia ši̇̀rdį Aln. Ai, man širdį spaudžia, sopa! A.Baran. Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kad replėmis ją gniaužo Mair. Mušei žirgelį vis per galvelę, spáudė maną širdẽlę (d.) Žln.
2. kelti rūpesčių: Maži vaikai kelius spaudžia, dideli – širdį LKT156(Grz).
antspáusti (ž.) tr.
1. BŽ80, KŽ uždėti antspaudą, ženklą, sužymėti, padaryti žymę: Žibt antspaudą i ančspáudė Pvn. Aš ant tavo kamanėlių rašysiu laiškelį ir antspausiu antspaudėlį raudona raidele TDrVII27(Prk).
2. užmauti: Nupynusys iš erškėčių vainiką antspaudė jam ant galvos M.Valanč.
3. prk. palikti žymę: Gėdą kam antspáusti BŽ154. Kiekviena karta antspausdavo savo kultūrines pasiekas naujuose žodžiuose ir sakymbūdžiuose rš.
apspáusti tr. K, Rtr, KŽ
1. N, K apslėgti kuo, apmygti iš viršaus ar aplink: Kiš [milą] po duonkepio pečiaus nelabai karšto ir apdės akminimis ten, apspáus aną ir ans sau, kad ištrauks, tra tra tra i spindąs būs Lpl. Pasodinti daigai iš visų pusių apspaudžiami, kad jų šaknelės susisiektų su žeme rš. Prideda [bulvių košės], apspáudžia su šaukštu ir valgo, kap kas nor, iš vieno bliūdo Asv.
2. spaudžiant apimti, apglėbti: Apspáudęs tą kruviną pirštą ir turi Pc. Na, nebešildyk apspáudęs [stiklinės] – išgerk K.Saj. Arterijų sienelės įtemptos ir laiko kraują apspaustą V.Laš. Laikau saujoj penkrublę apspaudęs rš.
| prk.: O senis viską apspaudęs laiko – ir mūrus, ir dvarą, ir auksą S.Čiurl. O kartais apspaustas yra kryžiumi ir vargais MT100.
3. Upn užveržti: Imkit šalin gipsą, ba apspaũs gysles, i mirs Ln.
4. kiek nuspausti, spaudžiant nuvarvinti, nulašinti: Iš krakmolo išėmęs drabužį apspáusk biškį ir padžiauk J. Sutarkuotas bulves, sukrėtus į maišelį, reikia truputį apspausti rš.
5. spaudžiant aprėžti: Šiaučius su ruletka apspáuda rantą aplinkuo padą Vkš.
6. Brž žr. prispausti 6: Ūkininkas apspáustas, mokesniai dideli buvo Eig.
◊ ši̇̀rdį apspáusti truputį nuliūdinti: Apspaustà širdi̇̀s yr visų jaunųjų karės metais Šts.
atspáusti KŽ; R39, MŽ53
1. tr. R34, MŽ45, N, K spaudžiant atstumti, atidaryti.
2. tr. Pv padaryti atkerusią, neprilipusią (plutą): Nu kaip ten dėsi atbulai [duonos kepalą], plutą atspáusi Ms. Atspaustà duona Ūd.
3. tr. slegiant įskaudinti: Atspáudė man karvė ranką, ir dabar į senatvę atliepia Skr.
4. tr. LL287, Š, Rtr išspausdinti: Raštą apei bitis, antrą kartą atspaudęs, pagal mūsų suokos skelbu S.Dauk. Laikraštyje buvo atspausta ir mažytė nuotrauka rš.
| Menininkai geri, galia padirbti, atspáusti tokį pat piningą End.
| refl.: Čia neaiškiai raidės atsispáudę – negali paskaityti Jž.
5. tr. spaudžiant grąžinti į seną padėtį: Nirinį reik atspáusti, patempti Vkš. Atspáusk tešlą duonmaišy, kad kyla J.
6. tr. uždėti, įspausti (antspaudą, ženklą), palikti (žymę): Atrašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir atspausiu antspaudėlį rūtų vainikėliu LTR(Auk).
| prk.: Gražiose jos akutėse geiduliai dar nebuvo atspaudę savo antspaudos rš. Jėzus atspaudęs ant žemės šventas pėdas savo, teberegimas dar jo gadynėje A.Baran.
| refl.: Ten, kur jis (velnias) dėjo koją, paliko jo pėda atsispaudusi akmenyje SI225.
7. intr. šnek. skubiai ateiti, atbėgti: Atspáuda atspáuda toks vaikiukas: – Priimk nakoti Vn.

×dasispáusti (hibr.); SD41, Sut, N įsiskverbti, prasiskverbti.
įspáusti Rtr, KŽ; L
1. tr. Sut, M, Š, PolŽ40 spaudžiant, mygant padaryti įdubimą, įlenkti: Kumščiu viršugalvyje įspaudė duobę T.Tilv. Visi miestai lomose – dideli numai žemę įspáuda Rdn. Viriau iš avižinių kruopų kisielio, nu tei avižiniai kruopai tie įspausti̇̀ (sutraiškyti) Lpl.
| refl. K: Būgnelis kartais įsispaudžia lakūnams ir keleiviams lėktuvui tupiant ant žemės rš.
2. tr. spaudimu padaryti specialios paskirties žymę: Šiaučius su ruletka įspáuda rante griovelius Vkš. Skareles išsiausdavo, paskui nunešė pas mildažį, kvietkas, gėles įspáudė LKT205(Mrj). Ramūnas paima misinginę sagą su įspausta penkiakampe ir sugniaužia saujoje V.Bub. Visiem bakanam aplinkui pirštu duobukes inspaudžiau, kad kepdami nesutrūktų Kpč. Ir jis ištraukė visus liežiuvius iš to smako galvų ir įspáudė ing kožną liežiuvį tos panelės vardą BM129(Pš).
| prk.: Skruostuose šypsnis įspausdavo duobutes P.Cvir.
| refl.: Moteris nusišypsojo – skruostuose įsispaudė apvalios duobutės J.Paukš. Įsispáusti (atmintyje) BŽ68.
3. tr., intr. SD161 pajėgti spausti: Jis daug įspáudžia DŽ1. Tavo kočiolai sunkūs, a gali valiot juos įspáust? Jrb. Klavišai buvo kieti, vos įspaudžiami K.Bor.
4. tr. įveržti, suveržti: Lig vakarui tiek įspáudžia [guma koją], kad didžiausias rumbas Ob. Vadžios inspáust vežimu[i] Šlčn. Slimslai (silpnai) inspáustas šienas LKKXIV216(Zt).
| refl.: Vežimą veržant, šienveržė įsispáuda giliai į šieną, ir vežimo šonai išsiputa Všk.
5. tr. K spaudžiant, kišant įdėti į vidų, įterpti, įsprausti: Įspáusk biškį varškės, sviesto į vogoną, į puragą J. Įspáusk silkę į košę ir valgyk Ggr. Į rietus [vindo] įspáuda ratą Vn. Tu ma[n] to ratuko gerai n'įspáudei, i iškrito Jrb. Kitą kartą ponas Dievas, sutvėręs visokius gyvolius, įspaudė visims akis BsPII5. Sėklas įspaudžiantis volelis ŽŪŽ94. Įkamšau, įspaudžiu SD407.
| prk.: Įspausti, įspūdį daryti LL282. Ka galėtum, įspáustum tą mokslą su klėbiu Vž. Už reikalą vaikui į užpakalį įspáudžiu (įkertu) Smn. Įspáus rykščių Šts.
^ Ko čia topsai kaip subinė, į mūrą įspaustà? J.Jabl(Als).
| refl. tr., intr. SD407, K: Sviesto įspáuskis į tą košę Dr. Insispáudęs tarpukojin terbą blynų ir valgo Arm. Insispáudus diedo galvą terpu kojų, kūlokais mušė per nugarą Lzd.
| Pats savo rankomis pasistatė spąstus ir įsispaudė Vaižg.
ǁ Erž suspaudus, sutrėškus įdėti, įtrėkšti: Įspáusk šunie [į lakalą] kelias roputes Šv. Žmogui į kūną tą nuodą gyvatė įspáuda Plšk.
6. tr. išspausdinti: Duomi knygas drukavoti, įspausti R44, MŽ58. Knygas iš naujo įspaudžiu R36, MŽ48. Tarnavimas smerties (užvertas) rašte o and akmenų įspaustas Ch12PvK3,7.
7. refl. Sut, Š įlįsti, įsiveržti, įsisprausti: Ir kapgi jai te insispáust Dv. Eilėse tų visų rasi kur įsispaudusius ir vakarykščius draugus Pt. Įsispaudus tarp pulko žmonių dasilytėjo rūbą jo MP379.
8. tr. prk. įduoti, įbrukti, įkišti: Mergaitei inspáudžiu šimtą rublių – nešk, sakau Drs. Anam neįspáudei, ans nerašys tavie Štk. Neįspáudęs į delną, nieko negausi Rs. Suradau kišenėj du skatiku ir atsikėlęs įspaudžiau jai rankon J.Bil. Ji įspaudė po degančią žvakę Anskiui ir Anei į rankas I.Simon. Išdavei dukrelę martelėsa, inspaudei rūtelę rankelėsa (d.) Rod.
9. intr. šnek. nuskubėti, nueiti: Tik ant sumos beįspáudžiau į Šates Šts.
◊ į ši̇̀rdį įspáusti; N, LC1885,27 įdiegti, įskiepyti: Įspausk į mano širdį tus žodžius rš. Savo parapijonams į širdis įspausti tiesą pasirūpino brš. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.
išspáusti K, Rtr, KŽ, DŽ1; L
1. tr. SD410, R42, MŽ57, N, M, Š spaudžiant išstumti, išgrūsti, išdaužti: Viena mergaitė, kaži kaip betrindama, ir išspaudė veidrodžio stiklą Žem. Kažkas išspaudė langą, ir pabiro ant aslos stiklai A.Vien.
| refl. K, Š.
2. tr. spaudžiant išstumti iš vidaus: Būdamas už vandenį lengvesnis, strazdas [nardydamas] imasi įvairių gudrybių, kad nebūtų išspaustas viršun sp. Ant durių pasidės i smauks, išspáus tus spalius lauk Lpl.
| prk.: Vieną išspauda (pagimdo), du, o jau daugiau i nebnora vaikų Všv. Paleistuvauti tinka, o vaiką išspáusti – ne Rdn. Jei višta kiaušinį išspáudė (padėjo), nešė Druskinykuosna Drsk.
| refl.: Oras iš skilties išsispaudžia, ir skiltis subliūška EncIV767.
3. tr. R45, MŽ61, LL286,297, BŽ264 spaudžiant išgauti, išsunkti: Aš jau išspáudžiau syvus iš uogų J. Ką tu išspáusi iš tiek obuolių – kilogramas, daugiau nebus Jrb. Uogas išspáuda par merlį Krp. Toks buvo pienas iš kanapių, sugrūs, išspáus i tada valgys Lž. Ištirpytą vašką, į maišelį įpylęs, išspaudu ir ataušti duodu S.Dauk.
| Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spaudu anai (karvei) skaudžiai Trk. Spaudė spaudė gydytojas ir išspáudė [gyvatės nuodus] Bsg. Čystijo aną įsisenėjusią žaizdą ižspausdamas ir ižsvilindamas ikgal anuos pūlius ir aną bjaurumą DP598. Nei erškėčiai, nei vinys kraują jam ižspáudžia DP153. Išspaudžiu, ižtreskiu SD421. Paskum reikėdavo įdurt kairės rankos mažajan pirštan, išspaust kraujo ir tuo krauju pasirašyt LTR(Kp). Tam velniuo atkrapštęs akminuką, i tas vel[nia]s spauda spauda, ką ans išspáus? Jdr. Iš uolos vandenį lengviau išspausti kaip iš pasaulio teisingumą J.Gruš.
| Išspáus (išplaus) mun mergos marškinius Krš.
| prk.: Kam atdūsių išspáusti KI146.
^ Iš šūdo vaško neišspausi LTR(Lkv), Ub.
| refl.: Koriams sutirpus, presą prisuki, ir visas vaškas išsispaudžia Rdž.
ǁ prk. sunaikinti: Daktarė sako, ka darbas išspáudė [skrandžio] sultis Jnš.
4. tr. BŽ78, Krž pagaminti sunkiant: Aliejaus iš linsėmenių išspáusti KI146. Salako Šileikis iš kanapių labai gerą aliejų išspáusdavo Slk.
ǁ prk. pagaminti degtinės: Nors gina valdžia, draudžia, ale vis da išspáudžia Jon. Išspáudžiau in švenčių iš pūdelio Ktk.
5. tr. Vln42, BPI1, DP456, Sut, S.Dauk išspausdinti: Ižspaudžiu raštą, knygas SD47. Antrą kartą ižspaust SD294. Knygas raštais išspáusti KI5. Išspáustas raštas KI5. Geistinas yra daiktas, idant visiškas gražesniųjų dainų žemaitiškų surinkimas ištiektas ir išspaustas būtų StnD(6psl.). Visos dainos, išspáustos šime surinkime svotbinių dainų, užrašytos buvo iš žodžių veliuoniškių lietuvių dainininkų ir dainininkių JV(XVpsl.). Giesmės chriksčioniškos …, išspaustos Karaliaučiuj Mž149. Katechizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioni privalus …, išspaustas Vilniuje DK1. Išspausta Karaliaučiuje Prūsų MT(titulinis.psl.).
6. tr. SD417 spaudimu padaryti žymę: Eikš, aš tau [plaukų] bangas išspáusiu Skr. Sienos buvo išmuštos audiniais ir oda su išspaustais raštais rš. Kad būtų gražiau, tai pagal bakano šonus išspáudžia tokias duobeles su pirštu – katės pėdas Jnšk. Žymė, ižspaudžiama ant pinigų SD54. Išspaudžiu pavyzdus SD408.
| prk.: Šitą žymę lietuvio būde turbūt išspaudė jo apgyventa žemė LTII98(Sab). Idant tąjag prisakymą parašytų ir ižspaustų ant širdų savų ištikimųjų DP31. Tverdamas Dievas žmogų, ižspaudė ant jo vaizdą ir tolygybę savo SPI98.
7. tr. išvaryti: Nuovargis pakirto pakinklius, išspausdamas ant kaktos prakaito rasą J.Avyž. [Garstyčia] ašaras ižg akių išspáudžia DP90. Didis graudumas ir gailėjimas jos širdies … teip gausias versmes ašarų ir verksmo ižg jos išspáudė DP478.
| refl.: Nubraukė nuo veido išsispaudusias iš akių ašaras J.Bil.
8. išreikalauti, išgauti, išvilioti: Sumanytų jis iš žmogaus galiautinę kapeikėlę išspaustų Jnšk. Nežinau, ar tu beišspáusi iš jo skolą Ds. Ka galėtų, išspaũstų viską iš tėvų ir praūžtų Krš. Šitie spėliojo, kokią naudą išspaus šykštuolis dėdė iš neturtingų giminaičių, pavedęs jiems tą griuvėsį V.Myk-Put.
| refl. tr.: O jei valdininkai sugeba dar kai ką išspausti, tai tegu sau išsispaudžia Vaižg.
9. tr. sugebėti išgauti, padirbti: Pirštai išspaudžia iš akordeono dumplių graudžius akordus E.Miež.
| Duosu duosu liuob, išspáusu liuob (suverpsiu) kaip silkinį siūlą Krš.
ǁ prk. sugebėti gauti, pasiekti: Reikia taip gyventi, Gailiūnai, kad iš vieno lito du tris litus išspaustum! A.Vien. Jis iš tuščio pinigą išspáudžia Mrj. Žinai, ko reikia žemei, kad išspaustum iš jos dešimtą penkioliktą grūdą J.Avyž.
10. tr. išgalėti duoti: Gal po tris rublius išspaũs už darbadienį Jnš.
11. tr. spiriant, verčiant padaryti, kad pasiektų: Senutis išspáudė [mokydamas], i paskaitau, i parašau Rdn.
| Jis mokslą varo, nori ką išspáust Jon.
12. greitai išeiti, išvykti, išbėgti: Tas ant dviračio išspáudė į miestą Kbr. Ilgai nebuvo – išspáudė numie Krš. Kai tik tėvas išvažiavo, tep jis ir išspáudė iš namų Mrj. Ponas spaudė ir išspáudė į Ameriką Lk.
13. tr. prk. lėtai ištarti, pasakyti: Tik balsas jo nuolat mainosi – čia sunkus, pro sukąstus dantis išspaustas, čia tvirtas ir ryžtingas V.Bub. Nedavė žemės, šėtonai! Čia tu, brol, atspėjai, – išspaudė kimiai J.Balt. Jis nenoromis išspaudė porą žodžių rš.
◊ ãšarą (ãšaras) išspáusti [iš akių̃]
1. L pravirkdyti: Ne vieną tau ãšarą vargas išspaũs, kap liksi be motkos Arm. Taip griaudu buvo žiūrėt, ka man net ãšaras išspáudė Skrb. O ašarėlę sidabrinę ant veido meilė teišspaus Mair. Pasakodamas savo vargus, ne vienam klausytojui ir ašaras išspaudė Žem. Tu man, vaikel, tiek išspáudei ãšarų, kad aš tave josa galėtau išpraust Nč. Šio pasaulio ižgaišinimas miesto Hierusalem … ižspaudė ašaras ižg akių Viešpati mūsų DP310.
2. pravirkti: Úarą išspáudžiau i gavau piningų Vn.

žõdį išspáusti prašnekinti: Iš jos žõdis tai jau sunku išspáust Užp.
nuspáusti K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ; L
1. tr. SD185, H171, Q2, Sut, N, M svoriu suslėgti, prislėgti: Nušukuotus [linus] veš į marką, apkraus virbais ir akiminimis, nuspáus, nu i mirkys Ms.
2. tr. spaudžiant suteikti deramą išvaizdą, supresuoti: Tiktai suverpiau, išaudžiau, įdeviau į Telšius, suvėlė, nuspáudė – i gražiausis audeklas buvo Lpl. Negražiai bjaurybė melnykas nuspáudė milelį Slm. Milą nuspáusdavo, nudažydavo Žg.
3. tr. LL119, NdŽ nuo ankštumo įveržti, nutrinti: Čeverykai kojeles nuspáudė, kasnykėliai petelius nulenkė (d.) Vlk.
| refl. LL128.
4. tr. nuo sunkumo spaudžiant įskaudinti: Nenuspáusk man kojos J. Užsivilk žiuponėlį – nešant virvė pečius nuspaũs Pc. Subinę galėjo nuspáusti beaudant Všv. Plikos svirno lentos nuspaudė [gulinčiųjų] šonus rš. Nuspaudė man rankas pančiai geležiniai LTR(Aln). Seno našlelio maži vaikeliai, oi nuspaus mano baltas rankeles LTR(Mrs).
5. tr. sutraiškyti: Nelįskiat, nenūspáuskiat munie kiaušius Sg.
| refl. tr.: Bobos kiaušius nūsispáuda į mašiną Sg.
6. tr. Bb žemyn nulenkti: Įjungiant šviesą, mygtukas nuspáudžiamas NdŽ. Klemką nuspáudžiau, pastūmiau duris – neatsidaro Skr. Adomas nepabarbenęs nuspaudė rankeną ir įėjo į kabinetą J.Avyž. Neina nuspáust tų mintuvų, i gana – sunkūs linai Jrb.
7. tr. spaudžiant nusausinti, išspausti vandenį, nusunkti: Vilnonio rūbo nereikia gręžt, tik nuspáust Ktk. Nuspaudus vandenį, siūlai suvyniojami į minkštą rankšluostį rš. Nė to maišo gali nugręžt, nė nuspáust Jrb. Pavirina tas grybas, nuspáuda sausai, nuplauna, ka nebūtų glitumų Krp. Atsikėlusi nuspáudu tus avižinius miltus, iškošu ir einu virt kisielių Žgč. Parašė ir nuspáudė sugeriamuoju popierium NdŽ. Nuspaudžiamasis popierius PolŽ33.
| prk.: Pasiderėjus dar galima koks šimtukas nuspaust (nusiderėti) Db.
| refl. tr.: Nusispáusk panosę Švnč.
8. tr. Š, NdŽ spaudžiant uždusinti, sutrėkšti: Prigulė kiaulė paršelį ir negyvai nuspáudė Vkš. Kad ėmė kimštis tarpdury, ko nenuspáudė Srv. I mažne jau ten muni nuspáudė, par plaukelį išlikau gyva Trš. Kaip medų ėmė, musėt motynikę ir nuspáudė Rdn. Ranką antdėsiąs an to vaiko, kiek to proto, jug gali i nuspáusti Dr.
| prk.: Lašiniai nuspaudė Šts. Mes ejom jau tave nuspáust (numarinti) Gr. Buklumų ir spąstų ieško, kaip tiesą užraust ir nuspáust galėtų DP343.
| refl.: Kalakučiukai būna neramūs, gali susiburti į krūvelę ir kai kurie nusispausti sp.
9. nuvarginti, nukamuoti: Žmonės tada buvo nuspáusti, apie visokius niekus negalvojo Ll. Vargai jį nuspáudė KII92. Antrą mumus pavaizdą paliko, idant ne tiektai žodžiais tiešytumbime nuspáustus, bet ir rankomis mašnump ištiestumbime DP336. Buvo nuspaudęs ir apgulęs miestą Jeruzalem MP80.
| To vaiko nėkaip negal nuspáusti (užmigdyti): nemiegta Slnt.
| prk.: Daug rūpesnių ir skausmų ne sykį širdį nuspaudė Žem. Nuspaudė dūšią maną CII139-140.
10. tr. prk. paengti, pajungti: Netrauk į Parusį paduoti ranką nuspaustiesims, kurie buvo kėlusys numesti jungą kruvinos vergybos S.Dauk. Jie tylėjo ir tylėjo kaip kitos nuspaustos giminės prš. Nauda Mokslo draugystės … būtų išgelbėjimas bei praplatinimas mūsų nuspaustosios bei papeiktosios kalbos LC1882,39. Tada stovės teisieji su dide drąsybe prieš tuos, kurie jus nuspaudė VlnE149. [Faraonas] buvo nuspaudęs žmones Dievo MP80.
11. greitai nuvykti, nuvažiuoti, nueiti, nudrožti: Tu imk ir nuspáusk in Vilnių Mrj. Galėsi nūspáusti pasiteirauti Vn. Jei būtų sausa, sėsčiau ant dviračio ir nuspausčiau rš.
◊ ãšarą nuspáusti bent kiek apsiverkti: Kazimieras ir net Juoziokas taip pat nuspaudė ašarą J.Balt.
ši̇̀rdį nuspáusti Dgp įskaudinti.
paspáusti Š, KŽ
1. tr., intr. K, J, LL150,261, Brs kiek spausti, spustelėti: [Adomas] paspaudė rankeną, ir durys girgžtelėjusios prasivėrė J.Avyž. Tik paspáudei, i visur šviesu Trg. Ka paspáusk, ta teip kaip skaudulys skausta Žeml. Stipriai paspáudžiau [rakštį], ir pati išlindo Vkš. Tie grybai – kur paspáudi, mėlynūs Dgp. Vėl paspaudė plūgo rankenas, kad artųsi greičiau J.Paukš. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu V.Myk-Put.
| Pasveikinau mergužėlę, rankelę paspaudžiau LTR(Brž). Vyskūpėlis galvas mums paspáudė [dirmavodamas] J.Jabl(Lp). Amalis paėmė Veronikos ranką ir dėkingai, nuoširdžiai ją paspaudė J.Dov.
^ Graži panaitė, kap paspaudi – juoda smala bėga (rašomoji plunksna) Krok.
| refl.: Buvo tokia plati viešnė (vyšnia), pasispáudė, i nukritau Všv.
ǁ refl. tr. vienas kitam spustelėti: Atsisveikino abu kaip geri pažįstami. Rankas pasispaudė rš. Jei šiandie rankų per skverną nepasispausita, niekados nieko jau prie širdies nebeprisispausi Vaižg.
2. tr. Žrm prislėgti po apačia: Kai arklį ažumušė, šitą koją paspáudė Ob. Eina gaspadorius keliu per girę ir randa smaką po šlėme paspáustą LB236.
| refl.: Radau smaką po šlėme pasispáudusį, ir jis prašėsi, kad aš jį paleisčia LB237.
3. tr. Krš, Bt, Lp užslėgti gaminant: Motina sūrį paspaudė Rs. Vieną [sūrį] šviežią paspáudžiau – antai maiše da Jrb.
ǁ refl. tr. slegiant pasigaminti: Sėmenys tai aliejui, šiek tiek pasispáusdavom Slv.
4. intr. kurį laiką veržti (apie batus): Tie naujiejai batai paspáus iš pradžios Krš.
5. tr. pabrukti, pakišti: Valentina suima sauja chalato atlapus, paspaudžia kumštelį po smakru ir skubiai atsisėda prie rašomojo stalo V.Bub.
^ Eina kaip vilkas paspaudęs uodegą E.
| refl. tr.: Tuoj muzikantas, pasispaudęs po pažasčia skripkelę, instvėrė virvės galo ir ėmė leisties duobėn BsPII217.
6. tr. kiek suglausti: Paspáusk baltinius lagamine, ir sutilps DŽ1.
| refl.: Pasispáuskit ir visi tilpsit prie stalo Upt. Konduktorė vis liepia pasispausti rš. Mes galėtumėm kiek pasispausti, prigultų žmogus B.Sruog.
7. refl. tr., intr. šnek. kiek pataupyti: Tegu tik pasispáudžia, ir atiduos skolą Srv. Turim pasispáudę tris šimtus rublių Dkš.
8. tr. spaudimu paraginti, prispirti, pavaryti: Arklį paspáusk, tai netruksi nujot Vlkv. Nujojęs paspaudė pentinais arklį ir užjojo ligi pusės kalno LTR(Rk).
| prk.: Paspáusk jį labiau prie darbo, tai nenorės naktim lakstyt Ėr. Tu jį paspáusk, ir padarys DŽ. Aš paspáusčiau tus žmonis girtūklius Grd.
9. intr. šnek. greitai paėjėti, pabėgėti, pasiskubinti: Tik paspauskim gerai, pavysim, nebetoli An. Biskį paspáuskime, ba kada mes nueisim tokį didelį kelio galą Kt. Vilius paspaudė visu greičiu J.Dov.
10. intr., tr. prk. imti smarkiai ką daryti, stipriai pasireikšti, pasistengti: Paspaudę visą lauką rugių nurėžėm per vieną dieną rš. Paspáudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą pritekčio Vž. Reikia paspausti žingsnius, kad kiti mums ant kulnų neliptų J.Paukš. Ka paspáudė, tai paspáudė šaltelis! Skrb. Kad tik būt pagada paspáudę (palaikiusi) Lp. Gripas paspáudė, ir numirė seniokas Ktk. Paspausdamas žodžius, visiems skundės Vaižg.
| refl.: Kai pasispáudžiam, tai daugiau ir uždirbam Ig. Pasispáudėm ir padarėm KzR. Po pietų pasispáudėm ir lig vakaro pabengėm linus rauti Vkš. Vai pasispáusk, kad neliktum gale ratų Mrj. Biškį reik i pasispáusti, gabumų reik, ale i pasistengti Grd. Pikčiurnai teks pasispausti, jis turės ilgiau kalbėti ir ne bet kaip, bet įdomiai I.Simon.
◊ po padù paspáusti nieko nereiškia: Man šitie piemenys tai tik po padù paspáust Užp.
úodegą paspáusti pasijusti nejaukiai, išsigąsti: Nesitikėjęs to, meistras labai nusistebėjo ir, paspaudęs uodegą, dūlino pro duris J.Bil. Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegą kaip katinai, pieną palieję V.Myk-Put.
parspáusti
1. tr. KŽ prie žemės prispausti.
2. intr. šnek. skubiai pareiti, parvažiuoti: Dar tas neparspáuda iš miško, o jau būtų laikas Užv. Aš tik noru greičiau parspáusti numie Lnk.
pérspausti tr.
1. N, K, I, L, Rtr, NdŽ, KŽ spaudžiant sulaužyti ar perdalyti, sutraiškyti: Ar párspausi riešutą tarp pirštų? J. Muno rankos stiprios – pirštais riešutą galiu párspausti Vkš. Žaltys visas puodynes apsiriesdamas párspaudęs Skr. Tas paemąs bulvę – pukš párspaudąs, o tam velniuo atkrapštęs akminuką Jdr. Sveikydams panelę, ranką suspaudžiau, auksinį žiedelį pusiau perspaudžiau LTR(Plk).
| refl.: Da anksti pjaut rugiai, grūdas su nagu parsispáudžia Krs.
2. spaudžiant įlenkti: Šiaučiuo linkšnitis (toks prietaisas) reikalingas linkiuo párspausti Vkš.
3. NdŽ per daug įspausti, suspausti, persmaugti: Moterų rūbai buvo siuvami perspaustais liemenimis rš.
4. NdŽ spaudžiant išstumti, išversti.
5. NdŽ nustoti spausti.
6. L, Rtr perspausdinti: Pérspausti draudžiama NdŽ. Medžiaga lietuvių kalbos fonetikai. Perspausta iš „Laisvosios minties“ rš.
7. NdŽ įspauduoti, perantspauduoti.
piespáusti (dial.) tr.
1. prislėgti: Laumė mane buvo pyspáudusi Prk. Kanda bitis, kad pyspáudi Krg. Pamatinę kaip pyspáudi, cypa Dov.
| prk.: Dikt esu su liga pyspáusta Klp.
2. negyvai nuspausti: Kiaulė liuobėjo paršuką pyspáusti Dov.
praspáusti tr.
1. K, Rtr, NdŽ kiaurai perspausti, pradurti: Praspaudė popierių, ir išbiro sukrus Šts. Praspaudžia mažesnę skylę, o paskui pragręžia iki reikiamo dydžio rš.
2. KI102, NdŽ spaudžiant prakiurdyti: Nepraspáusk skaudulį, praspáustas skaudulys ilgiau gys Šts.
3. NdŽ kiek išspausti sulčių.
4. refl. BŽ88, PnmA pralįsti, prasibrauti, prasiveržti, prasigrūsti: Vos prasispáudėm pro žmones Dkš. Su tuo jausmu krūtinėje jis prasispaudė pro minią rš.
prispáusti
1. tr. SD303,334, H154, R20,29, MŽ26, N, K, I, M, LL93,199 jėga ar svoriu tvirtai prislėgti: Nusmilko man ranka prispaustà J. Kad galva prispaustà, ale subinė kruta, – sako boba J. Tus pėdus [linų] apklos apklos i su akminimis prispáus Krtn. Da esu tus maglius mačiusi, ten gerai prispáuda jau, skrynia pilna akminų Lž. Kai kopūstus sodina, tai pirmąjį kopūstą prispaudžia su akmenu, sako, kopūstai bus tokio dydžio kai tasai akmuo LTR(Auk). Muni mažą vieną kartą prispáudė pri sienos Sd. O pats atsisėdęs sėdi pakelėje ir laiko kepurę prispaudęs BsPIV236. Vienu pirštu prispáudžiu tokį apsisnargliavusį [berną] Žln. Stumiamas pirmyn prieš galąstuvą peilis prispaudžiamas, traukiamas atgal atleidžiamas rš. Nedaug lijo, tik dulkes prispáudė Srd. Priespausti H167. Žagariečiai jau liežiuvį prispáudžia [, tardami garsus] Žg. Prispaudei sprandą, nupjauk ir galvą LTR. Čypia kaip varlė, rato prispausta KrvP(Všn).
| Prispausti, pristelbti [ugnį] LL194.
| prk.: In upelę prispáudėm, tai nėra kur dedas [kiškiui] Mlk. Paklausė jis prispaustu (dusliu) balsu rš.
| refl. Š, Sut.
ǁ spaudžiant pažeisti: Turėjau koją skaudančią, a ten prispáusta, a kas ten buvo Slnt.
2. tr. L, Rtr, Š stipriai priglausti, prišlieti: Prispáudžiau prieg tvorai Btrm. Staiga Vilius pačiumpa Grėtės ranką ir delnu prispaudžia prie savo lūpų I.Simon. Norėčiau lygiai aš visus prispaust prie degančios krūtinės Mair. Pridėjau ranką prie kepurės, kitą kietai prispaudžiau prie šono, kaip pridera einant su raportu rš.
| refl. Š, KŽ: Prie medžių prisispáudę išbuvom, kol ėjo ta ugnis per karą Šil. Jis gula po juoda stora egle, prisispaudžia prie žemės J.Dov. Ale tas gaidys bijo pažiūrėt, o toj lapė prisispaudė prie sienos ir laukia BsPIV288. Prisispáudė pry vienas antro i kenta Kv. Lėnė apkabino Gerberiui kaklą ir prisispaudė visai arti prie jo I.Simon. Tie marškiniai geri: rankovės prisispáudusios (prigludusios) Jrb.
ǁ greta pristatyti: Pryspáudė varandikę pry buto, turu kur ką pasidėti Vn.
ǁ refl. tr. prisikinkyti: Prysispáus kumelikę pry [žambio] ienų i brazins (ars) tą žemę Grd.
3. tr. L, Pbs, Brš pridėti (antspaudą): Uosto policija prispaudė išvažiuojamą antspaudą Šlč. Edelmonas tokiam laiškui savo pečvėtį prispausti tur prš.
4. tr. I priveržti: Su kartimi prispáusti vežimą NdŽ. Liepiniu lankeliu [sieto] kraštus prispaudė ir skaidulom apsiuvo Kpč. Klynelis prispáudžia dalgę ingi dalgakotį Šlčn. Prispaudžiamieji laikikliai rš.
| prk.: Ne tas yra didis, prieš ką milijonai prispausti retėžiais žemyn galvas lenkia, o dvasioje keikia V.Kudir.
5. tr. sunkiant prigaminti, prisunkti: A tų citrinų tu tę prispáudei, a ko? Jrb.
| refl. tr.: Baisiai sultingi obūliai: sulčių prisispáudžiau viedrą Krš. Vynelio prisispáusiu Mžš.
ǁ refl. tr. slegiant prigaminti: Sako, kubilus jau te šile prisispáudę turia grybių Slm.
6. tr. P, I, LL196, LKKII206(Zt), Ėr, Alks priversti, prispirti ką daryti: Prispiriu, primygu, prispaudžiu, įveikiu SD41. Prispaudžiu, labai veju R262, MŽ351. Prispáusk jąją prie darbo J. Kad prispáustų prie darbo, suplonėtų, nebūtų tokia riebi Srv. Kad kas prispaustų prie darbo, supliukštų jos lašiniai Žem. Valdžia prispáudė atduoti piningus Akm. Pradžioj tas žiūlikas tylėjo, bet paskui, kad prispáudėm, tai viską pasakė Krp. Reik prispáusti pijokus, trumpai paimti – kitaip nieko nebūs Rdn. Kad pradžio[je] ben biškį prispaustumėm, viskas paskiaus eitum sklandžiai ir linksmai M.Valanč. Bet nei angelas, nei velinas gal juos nevaliosp priverst nei prispaust DP60. Teprispaud juos ižg viršaus reikalais DP278.
prispaustinai̇̃ Prispaustinai, įveiktinai, įgautinai I.
| refl. P, BŽ267, Krž: Prisispáudam pri darbų ir apsidarbuojam Ggr. Pradžio[je] nebuvo lengvu, ale prisispáudžiau Up. Žmonės čia mažai prisispáudę prie darbo Rm. Reik prisispáudusio žmogaus užgalėms su pirštais nupinti Šts. Mokysiuos prisispaudęs, idant savo laiku pastočiau doru žmogumi IM1864,28. Kad prisispaus, ir Juozelis išmoks arti rš. Et, kaip reikės, ir dirbs, kaip prisispaus, ir visa ko išmoks M.Valanč. Bet negana norėti, reik ir prisispausti Jzm.
prisispaustinai̇̃ adv.: Neprisispaustinai, nedabotinai, neįstelgtinai I.
7. tr. prk. imti kamuoti, varginti, apsunkinti, prislėgti: Varginu, prispaudžiu, raminu R68, MŽ91. Vilką prispáudė badas, ej[o] ieškot žyro Vlk. Lapė yra drąsi, bet tik bado prispausta Blv. Teip sunkiai prispaudž[ia] badai žemę Kanaan BB1Moz47,4. Kai vargas prispáudžia, tai žmogus protingas pasidaro Mrj. Prispáudę buvo visoki vargai Arm. Vargais … prispausti PK139. Kai liga, bėda prispáudžia, tai visur nebegerai, nebemiela Upn. O tokius jaunus žmones prispáudžia tokios sunkios ligos Stak. O vėl jį liga kap prispáudė – tik nesuvirbėj[o] Lp. Per dieną arba dvi, arba tris liga kokia prispáudžia DP191-192. Prispáudė sunkumas (astma) Dgp. Visus vienodai sielvartas prispaudė B.Sruog. O gobšai baisiausiais neturtais bus prispausti M.Valanč. Prispausti laikai užejo Šts. O brangumas prispaudė žemę BB1Moz43,1. Nes kad mus kas pikto prispaudžia, tad mumus regis Dievas kaip miegąs DP79.
8. pajungti, pavergti: Jų chlopai dar labiau prispausti ir nuniokoti negu mūsiškiai V.Myk-Put. Kariavo už savo tautiečius, turkų jungo prispaustus rš.
| Už cėro (caro) buvo prispaustà (paniekinta) kalba: sa[vo] kalbos sarmatinos jauni LKKXI223(Trak).
9. tr. H153, R, MŽ sukelti baimę, įbauginti.
10. intr. Dv, Ėr smarkiai pasireikšti (ppr. šalti): Gerai pradėt kult, kai šaltis prispaudžia LTR(Auk).
11. refl. tr. spaudžiant ką pasiekti: Spaudžia varpuką [ponas], ka atneštų pančekas, neprisispáudžia (neprisiskambina) nieko Grd.
◊ liežùvį prispáusti tylėti: Jau kaip žmogui reikia liežùvį prispáusti, nesakyk KlK9,73(Užv). Liežùvį prispáudęs laikau Ob.
lóvą prispáudus laikýti miegoti, gulėti: Kur šeimininkė? – Lovą prispaudus laiko Krns.
nãgą prispáusti pasistengti: Noriant šios dienos pabaigt darbus, prispausk nagą, o ant rytojaus tiktai atidėk pyragą IM1852,36.
prie si̇́enos prispáusti priversti: O va suvažiuos profsąjungų delegatai iš visos Lietuvos kampų ir prispaus valdžią prie sienos, kad ji rimtai žiūrėtų liaudies reikalų! rš.
úodegą prispáusti
1. suvaržyti laisvą: Žiema kiekvienam žvėriui uodegą prispaudžia ir žmonių neaplenkia rš. Dabar abu geru, kai bėda uodegą prispaudė KrvP(Drsk). Diedoko uodegà prispaustà (vedęs) Dbk.
2. ištikti (nelaimei): O kad kokia úodegą prispaustų̃, nebijok, prie namų glausis Trgn.

úodegą (sùbinę) prispáudęs klusniai, niekur nesikišant (būti, sėdėti ir pan.): Sėdėkiat úodegas prispáudę numūse LKT109(Kv). Tylėk sùbinę prispáudus, i viskas Gs.
suspáusti Š, KŽ; L, Rtr
1. tr. Q653, R267, MŽ357, N, K, I, M svoriu, jėga suslėgti, prislėgti, supresuoti: Suspáusdavo dideliai [skilandį] į medinius tokius Kv. Vilnas gerai suspáudžiau, ir sutilpo visos [į maišą] Vkš. Turi milą suspáusti Užv. Kietimų su skystimais ir didžiausia jėga negalima suspausti rš. Dirvą suspaudžiantis volas ŽŪŽ94. Ot išverda mėsa – gali su lūpomis suspáust Jrb. Pirmokart reikėjo suspaust akmuo teip, kad iš jo imt bėgt skystimas LTR(Pmp). Suspáustos kaip silkės bačkoj Pnd. Mane žmonės kaip sūrį suspáudė Pkn. Suspáudi kaip tais mintuvais (be dantų valgydamas) Msn.
| prk.: Giliai atsikvepia Marčius Kreivėnas ir suspaustu balsu užtraukia savo senovinę dainą V.Bub.
^ Dešimts tūkstančių apkabina ir nesuspaudžia (akys) LTR.
| refl. Š, N: Patalus kietai suvyniojau, plunksnos susispáudė, ryšys ir paliko mažesnis Vkš. Lytaus nebuvo, gal susispáudė tas kelias Jrb.
ǁ spaudžiant pažeisti: Žinai – da skauda: tik jau gerai suspáudė [karvė koją] Jrb.
2. tr. SD334, LL302,321 stipriai suimti, apglėbti, sugniaužti: O daba paėmei, su pirštais suspáudei i sulankstei Trk. Eidamas pro šalį, suspáusk mano ranką, kad aš žinočiau J. Rankeles da suspáudu, bet išminkyti nebgalėčio pyragų Slnt. Įsisenėjo [sąnarių liga] – botkočio negaliu suspáust Gsč. Kalvis gniaužtuvais suspáudė geležį NdŽ. Jis suėmė abiem rankom persimetusį ratą, suspaudė iš visų jėgų – ratas ir atitiestas J.Paukš. Rankos kap į reples suspáustos Kbr. Jo rankos labai kietos, suspáudė kaip su replėm Jnš. Suspáustas kap pelė slastuosa Lp. Dabar šauktų galvą suspaudę, kad bereiktų keturiasdešimt naktų linus minti Šts. Kai man pins kaseles, suspaus man galvelę LTR(Pnd). Lokeli, lokeli, kam suspaudeim (suspaudei man) galvelę? J.Jabl. Matė suspáudė mano galvelę, labai graudžiai verkdama JV92. Sveikindamas kalbindamas ranką suspáudžiau (d.) Grž. Paimi, suspáudi teip kiaušinį i muši Škn. Ir kaip gimė, vis laiko suspaudęs rankos kumštį LTR(Skd). Liūtas suspaudęs velnią ir kaip davęs jį į žemę, kad pasidarius pelkė LTR(Šmk). Begrėbiant jai kas už kojos nustvėrė ir smarkiai suspaudė LTR(Brt). Ties gryčios durimis, pavėsyje, sėdi motina, keliais suspaudusi muštuvį V.Bub. Žirgą suspaudęs kaip žaibas išnyko (nujojo) TS1900,12. Gaidelis į saują suspaudamas (nedidelis) Krš.
| Ir suspaus tave iš visų šalių Ch1Luk19,43.
| prk.: Tas tavo Vilnius kalnų suspáustas Krš.
| refl. tr., intr.: Visi [žaidėjai] susispáudžia rankom ir nepaleidžia vilkelio Ktk. Ponas mato, kad blogai, už galvos susispáudė Vdk. Pilvą susispáudus laikau, kad nepabėgtų (iron.) Skr. Mergos, ko sėdat, pilvus susispáudusios – ėsti taisykiatės! Krš. Gyvoliai, patys kas kartas prastesnį pašarą krimsdami, tankiai žvalgės į duris, o žmonėms – nors galvą susispaudęs bėk į laukus! Žem. Aš tą kumelaitę susispáudęs ir parjojau Gs.
3. tr. Lp, Pns, Jnšk spaudžiant pagaminti, suslėgti: Suspaudei sūrį ir nešk ant stalo Db. Tau ant kelio reiktum suspáusti kokį sūraitį Slnt. Supilsi į maišelį, nuvarvinsi, suspáusi gerai [varškę] Kv.
| Suspaudžiau didelę minkštą gniūžtę ir paleidau į ją rš.
| refl. tr.: Šįryt susispáudžiau tokį ilgą sūrį, galėsit valgyt Jrb. Susispáusk sūrelį gardų ir nusiveši Vilniun Kp. Retinybė[je] vyriškas kokią varškę susispáudas Krš.
ǁ sunkiant pagaminti: Prašom parvažiuot Velykom, gal suspausim kiek rudžiuko (alaus) Grž. Ir ėmiau uogas, ir suspaudžiau anas ing kupkelę BB1Moz40,11.
| refl. tr.: Žiemai bulvikių turėsim, aliejaus susispáusim Skr.
4. tr. Sut, LL331 spaudžiant suveržti, susukti: Vaiką teip sau suvynios su tuo tatai valiniu, dideliai suspáus aną Lpl. Ma[n] stambus pinigas tai geriau: suspaudei, įkišai ir eik Jrb. Ištepk dureles lašiniais, suspausk raktelius marškiniais LTR(Klvr).
| Aš dar atmenu suspáudamus (persmaugtus) sijonus Šts. Suspaustais šonais arklys vadinas briauzgis Šts.
| refl.: Kareivis gražia miline susispaudęs rš.
5. tr. SD353 suglausti, suartinti: Suspáudžiau abidi kojas į krūvą i stoviu Jrb. Kai jau insigeria visi, tai kūmus suspáudžia Pnm. Jei nespausią kūmų, tai ir kūdikio danteliai išaugs nesuspausti LTR(Šil). Vyrai vedėsi mane suspaudę pečiais rš. Turėjau, bet nepalaikiau tošinį nesuspaudamą parasodninką Šts. Žmonys, bažnyčio[je] suspausti, kraušos su alkūnėmis vienas į kitą J. Mus autobuse tep suspáudė, kad net akys sproginėjo Dkš. Ir apguls tave, ir suspaũs tave ižg visų šalių, ir su žeme tave sulygins DP309.
| Suspáusk (pagreitink) vestuves, piršlėnele, ir būs gerai Tv.
| refl. Š: Susispáuskiat, i sutilpsma visi Kv. Susispáuskit prie stalo arčiau, kad ir kitiem būt vietos Ėr. Nuvažiuosim ir šeši, kaip nors vis susispáusim į vežimą Vdžg. Šalta, susispáuskiam – šilčiau būs Akm. Susispáudėm in vieną kambariuką Rmš. Vejant visi susispaudžia ir tankiai dainuoja LTR(Slk). Susispauskite, kūmaitės, susispauskite, – šaukia bobos, – kad vaiko dantukai nebūtų reti Žem. Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok Vaižg. Visa minia susispaudė į vieną krūvą rš. Kai orą iškvepiame, krūtinė susispaudžia Db.
| Visos valstybės į krūvą susispáudę vis nugalės Alk.
| prk.: Tylėsiu aš anam susispáudusi, o ans pri kitų lįs Trk. Esu susispáudusi, neturu piningų Šts.
ǁ sumažinti apimtį: Daba žemė jau suspáusta: žiūri, kad pasodytų agurkų, kriučkų a burokų, – tai tabokai vietos nėra Ar. Nėr kur avių laikyt: jau arai ir suspáusti Jrb.
6. tr. spaudžiant nužudyti, uždusinti: Vieną viščiuką tarp kiaušinių suspáudė Jrb. Kaip avelės pilkos suslinko į pievelę žalią žmonės. Teisingi, taikūs – musės nesuspaus B.Sruog.
ǁ Š sutraiškyti, sutrupinti: Traktoriai važiavo, suspáudė trūbas [tilto] Smln.
7. tr. prk. suimti, suremti (apie skausmą, ligą); imti kamuoti (apie vargą, nelaimę): Ka staigiai suspauda [liga], visi laksto Krš. Jinai plaučių uždegimą turėjo, paskui gripas suspáudė Ar. Suspáudė mėšliūgas Ppl. Da gali numirt – suspaus širdį Brb. Ma[n] širdį suspáudė, pradėjau rėkt Jrb. Kai žmogų [liga] suspáudžia, visko gana Ukm. Nėra jam čėso vaitoti, ligų suspaustam gulėti A.Strazd. Susišaldė ir gavo karštligę, kuri palaikė jį suspaudus porą nedėlių TS1901,2­3. O muno širdelę vargeliai suspaudė LTR(Plt). Muno širdis yr suspausta visokių vargų Plng. Gailesiu tebturėjo suspaustą širdį I. Bijau ir užsiminti apie senybę, tuoj suspáudžia visą Šmn. Akyse iš karto pažaliavo, krūtinę suspaudė didelis sunkumas, – niekaip negalėjau atgauti kvapo A.Vencl. Buvo ir jo tėvas, vargo suspaustas (bėdos prispaustas, ligos suimtas) senelis J.Jabl. Dvasią smūtną, širdį suspaustą ir sutrintą, Dieve, nepapeiksi Mž540. Suspausti esme neturte, duonos badu sunkiu ir viso didžiu brangumu MKr41. Jis dar̃ suspáustas sėdi be jokio cento Lp. Zosei suspaudė skausmas kaip su replėmis širdį Žem. Oi suspaus suspaus mano širdelę kaip lytis lytelę TŽI299(Mrs).
^ Bėdai suspaudus, i drąsos atsiranda LTR(Vdk).
| refl.: Tai kodėl dabar nuo tos dainos taip skaudžiai susispaudė širdis? V.Myk-Put.
8. suvaržyti laisvę, neleisti laisvai reikštis, prislėgti: Dabar čia tie darbai suspáudė Šn. Mes tada gyvenom suspausti Prn. Ka i suspausti̇̀, linksmi buvom Žr. Visų suspáusta buvo Lietuva Grv. Seniau buvo žmonės suspausti̇̀ Btg. Valdžia tikrai mūsų kalbą suspaudė TS1901,11-12. Čia buvo toks ėdrus, karūmenė[je] biškį suspáus Krš. Užtark nuo savęs žodelį už mane. Matai, kaip esu kaimynų suspaustas Žem. Teikis būt … suspaustų gelbėtoju PK31-32. Anas šaukia kožną suspaustą, nužemintą savęsp MP120.
9. intr. prk. smarkiai ką daryti: Pirmiau šaltis jau buvo suspáudęs, o dabar ir vėl atleidė Vb.
10. refl. tr. šnek. pasistengti ką pasidaryti, pasirūpinti: Tas jų vaikinas pirmiau vaiką susispáudė, o tik paskui ženijos Jrb. Du vaikeliu susispáudė, i viskas Krš. Žiūrėjom, ka tik numelį susispaũstumėm Krš. Trobelę būtų kokią susispáudę Užv.
11. tr. šnek. sutaupyti, sukrauti, sukaupti: I dabar, kas spaudžia [rublius], tai suspáudžia Mžš. Žinau, kaip sunku kapeiką suspausti TS1900,1. Kokią porą šimtų mažu galėsiu suspáust Gs. Labiau gal suspáust tų pinigų, ka yr iš ko Skrb.
| refl. intr., tr.: Kas statosi, tas turi susispáust Mrj. Susispáudę gyvena, kapeikos neleidžia, teip ir sudeda dukterim pasogas Ėr. Sunkmečiui užejus, susispáudėm ir šiaip taip iškentėjom Up. Turėjo šimtą rublių susispáudus Rmš.
◊ blaksti̇́enas suspáusti trumpai prisnūsti: Jie tik išaušus blakstienas kiek suspaudė S.Čiurl.
pil̃vą susispáudus; pil̃vą susispáusti apie smarkų juoką: Juokės visi, pilvùs susispáudę Jd. Tokias pasakas [sakė], ka reik pil̃vą susispáust iš juoko Šln.
sáujoje laikýti suspáudus taupyti: Kiekvieną grašgalį tėvas laikė suspaudęs saujoj, taupė, stenėjo A.Vencl.
suspáusta širdimi̇̀ tramdant nepasitenkinimą, pyktį: Suspausta širdimi ir sukandęs dantis priėmė bajoras Nykštys po savo pastoge amžinus Lietuvos priešus A.Vien. Survilai suspausta širdimi vaišino nekviestuosius svečius popiečio kava V.Myk-Put.
ši̇̀rdį suspáusti nuliūdinti: Ši̇̀rdį suspáudė, kad tėvelis mirė Mrj. Man suspaudžia širdį, lyg būčiau amžinai praradęs savo tėviškę P.Cvir. Ją apima liūdesys, ir širdį suspaudžia tokia vienatvė, nors verk rš. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o tam trečiam bernužėliu širdẽlę suspáudė DrskD261.
užspáusti Rtr, Š, KŽ
1. tr. Q2, M, Amb, Sk, Vdk spaudžiant uždaryti, užstumti, užsegti: Jonukas greit instūmė ją (raganą) pečiun ir užspaudė su pečiadangte LTR(Auk). Duris užspáudžiau Mrc. Gerai užspáusk langą, kad kartais vė[ja]s neatklibintų Vkš. Plerpa, dantis sukandęs, užspaudė portfelį T.Tilv. Užspáudė stiklainio viršelį DŽ1. Užspaudžiamóji saga NdŽ.
| Užspáusiu paukštį po žambu, niekas ir nematys vagant Plng. Galustalėje, užspausti iš abiejų šonų, prakaitavo jaunieji rš. Užmerki akis kietai kietai ir pirštais užspauski ausis! V.Myk-Put. Antdėjo tokį dangtį medinį, užspáudė Jdr. Stasė ranka kietai užspaudė man burną rš.
| refl. tr.: Aš jį virtuvė[je] į kampą užsispáudžiau Jrb.
ǁ Auk spaudžiant prislėgti: Po grumsto sėtinį (jo daigą) pakiši, užspáudi, i užauga Krž.
| prk.: Jau senatvė užspáudė Pgg. Ji lyg norėjo užspausti savo širdies sopę Vaižg.
2. tr. N, L spaudžiant palikti žymę (antspaudą): Gromatą rašydavo ir su pavogtąja pečviete užspausdavo ir karaliui nusiųsdavo BsPI20. Reljefai buvo užspaudžiami antspaudėliais ir moliniais ritinėliais rš.
| refl.: Kai užsispáudžia to rūta, išema iš slėgtų Skrb.
3. tr. spaudžiant uždėli (ant galvos): Pagaliau vyras, netekęs kantrybės, greitai užspaudžia nuometą ant galvos LTR(Plv). Nupynė karūną iž erškėčių ir užspáudė ją ant galvos jo šventos DP169.
| refl. tr.: Apykaklę aukštai pasistatė, kepurę ant akių užsispaudė ir išėjo LzP.
4. tr. privarginti: Šiandie mane darbas užspáudė Mrj. Ažuspausti̇̀ žmonės, neduoda atsikvėpt Arm.
5. tr. užveržti, suveržti, užsukti stabdant judėjimą kame ar pro ką: Užspáusti žarną NdŽ. Užspausti kraujagyslę rš. Užspausti nosį rš. Nenugalimas drovumas užspaudžia lūpas rš. Taip skauda krūtinę, kad užspáudžia kvapą Jnš. Ilgai negalime ištarti pirmo žodžio, gėla sunki užspaudžia gerklę mūs S.Nėr. Ašaros, žinoma, ašaros užspaudė gerklę I.Simon.
6. tr. K ką atvirą (ppr. akis) suglausti: Užspáusk mirusio akis J. Y[ra] miręs, reik tas akis užspáusti Klk. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstienums, žmones, atejusys į budynę, sako: – Tas numirėlis išveizės dar du to buto M.Valanč. Užspausk akis ir dėk į grabą Žem. Norisi kristi ant grindinio, ir, rodos, tuojau saldus ir ilgas miegas maloniai užspaustų akis rš.
7. tr. spaudžiant užgesinti: Steponas pasklaido ranka dūmus, užspaudžia cigaretę į nuorūkų prikaupuotą peleninę V.Bub.
| Man reikėjo tada tiktai užspausti ugnį ir iš to nebūt buvę nieko Ašb.
| refl. tr.: Papirosą užsispáusiu, užgesysiu Sd.
8. tr. spaudžiant atimti gyvybę, užgriuvus negyvai prispausti: Ne vieną ir užspáudė tokiam susigrūdime Alk. Vos neužspáudė minia PnmA. Kad vėjas – tai bijok, kad mane neužspáustų [sukrypusioje troboje] Upn. Antrą [vaiką] jų pačių mašina manieže užspaudė Vaižg. Trenkė perkūnas, perskėlė medį, ir krisdama viršūnė vaiką negyvai užspaudė V.Bub. Mirtis užspáudžia žmogų, ir baigta Skr.
9. tr. prispirti, priversti: Muni užspáudė, kad tuoj atiduočiau skolą Up. Tėvas užspáudė dviratį nuvalyti Krš. Užspaudžiu, išmokiu SD166.
| Šiaip teip gavau užspáust (užmigdyti vaiką) Sk.
10. tr. šnek. sutaupyti, pasilaikyti: Kitas vyras pinigus užspáudęs laiko Jrb. Čia turė[jo]m tą ar šimtą rublių užspáudę Trk.
| refl.: O kad jis teip užsispáudęs, tai i turi Upt.
11. intr. šnek. skubant užeiti: Užspáusti ant ko NdŽ. Užspáusti už ko NdŽ.
ǁ trumpam atvykti: Užspáusti pas ką NdŽ.
ǁ refl. tr. skubant, spaudžiant priartinti: Kiek tokių spaudžia spaudžia ir užsispáudžia smertį Ukm.
12. tr. užglausti, užkišti: Teresė gražiai sumuštus rugius tik griebia, griebia į sterblę, perjuosia ryšiu ir galus susuka, užspaudžia ir nubloškia pėdą V.Bub.
| refl.: Užsispáusti už ko NdŽ.
◊ aki̇̀s užspáusti
1. Grd, Vkš numarinti: Jau nėra motinėlės, šiandien aki̇̀s užspáudžiau Jnš. Viena kaip pirštas, nebūs nė kam aki̇̀s užspáusti KlK11,79(Pj). Ir badas, juos gana kankinęs, pasigaili ir užspaudžia pagaliau akis I.Simon. Kai man akis užspaus, gyvenkit teip pat gražiuoju tarp savęs, nesipykit, nepavydėkit viens kitam Kair.
2. kiek prisnūsti: Vakare atsiguliau mažą biškutį, aki̇̀s užspáudžiau Skdv.

liežùvį užspáusti tylėti, neplepėti: Kad tu liežuvį turėsi užspaudus, aš tau viską pasakysiu LTR(Bsg).
pirštù sùbinę užsispáudęs vlg. be nieko, be dovanų, nieko nenusinešant: Nenueisi pirštu subinę užspaudęs[is] į krikštynas – reik pyragų Šts.
tik aki̇̀s užspáusk apie labai silpną, sunykusį: Nieko iš jo nebė[ra] – tik akis užspausk KlK17,80(Jnš).