Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (6)
atsiìrti
atirties
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsiirti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - nusiirti
atvairúoti
Apibrėžtis
1 vairúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. Jn(Vlkj), L, LL238, Š, ŠT252, Rtr, BŽ494, DŽ, KŽ valdyti, vairu reguliuoti judėjimo kryptį: Leidimas vairúoti mašiną NdŽ. Vairuojamasis ratas KlK44,34. Vairuoti automašiną vakare ar naktį ne taip jau paprasta rš. Gali būti blogas laivas, bet mokėk jį vairuoti A.Gric. Vis tiek arklys tura tą dišlių vairúoti a su kojėms, a su pats savim Kl. Su prysu vairúoji galvą [sielių] Mrk.
| prk.: [Krago] uodegos plunksnos visai mažos, tad paukštis ir ore, ir vandenyje vairuoja ne uodega, bet kojomis T.Ivan. Nardančiųjų ančių vairuojamosios plunksnos būva dažniausiai sudėvėtos T.Ivan.
| Vairúoja žuvis uodega Brb. Bužungalvis su uodegele vairúo[ja] Mžk. Katinas ėjo, uodega vairuodamas LTR(Msn).
2. intr., tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Vl, Skr, Kin irti, irkluoti: Su vairais vairúok J. Vairúok palengva, iki tinklą išmesiu Plk. Kėlėsi [per Nemuną] nemokantys vairúot PnmŽ. Tėvas sėdi gale ir ilgu irklu vairuoja, kad valtis lygiai, nesimėtydama kiltų prieš srovę rš.
| refl. Plšk.
3. rikiuoti, tvarkyti: Vairúoti valstybės aparatą DŽ. Galva kojų nebvairúo[ja], nebė[ra] nieko iš vyrų Krš. Durniui i tai reikia savo durnystę vairúot Bsg. Piningas viską vairúo[ja]: įbrauka [daktarui], i padaro abortą Rdn. Tas velnias rublis viską vairúo[ja] Vvr.
| Mėlenės kaip yr gerai, kaip vidurius gerai vairúo[ja]! Pln.
^ Kap vairúoja, tep eini Ldvn.
ǁ kreipti, sukti tam tikra linkme (kalbą): Tikriausiai kvailai atrodžiau, nesuprasdamas, kur jis vairuoja rš.
4. intr. eiti: Nueinu pas vaikus, kiek pasizauksojęs i vairúoju į savo numelį Šv.
| refl.: Reik vairúotis pas karvę, jau po pusė vienuoliktos Jrb.
1 apvairúoti
1. tr. KŽ vairuojant apvežti.
2. intr. ŠT300 aplink apiplaukti.
1 atvairúoti
1. tr. vairuojant atvežti: Kas atvairavo jachtą į šią tylią užuolanką? rš. Į paruges traktorininkai atvairavo kertamąsias sp.
2. intr. kurį laiką vairuoti: Sėdi užpakaly [mašinos], rūko cigarą, šnekasi. Nužilę, savo metus jau atvairavę J.Balt.
3. refl. K, KŽ atsiirti.
1 įvairúoti
1. tr. DŽ1 vairuojant įvežti, įgabenti: Garlaivį įvairúoti į sąsiaurį DŽ.
2. intr. vairuojant įvažiuoti: Per metus visai suvaryta mašinėlė: ir in grebę invairúota, ir in tvorą Prn.
| refl. prk.: Bus įsivairavęs į tokią skylę, į tokį akligatvį, iš kurio jokių perspektyvų nesimato M.Katil.
3. tr. sugebėti vairuoti: Jis gerai invairúoja mašiną Vrn.
1 išvairúoti
1. tr. vairuojant išvežti, išgabenti: Tą mašiną iš mūsų sandėlio išvairavo jo atsivestas šoferis J.Dov. Lėktuvas jau išvairuotas į pakilimo taką J.Balt. Beveik visi remonto reikalavę traktoriai išvairuoti iš dirbtuvių sp.
| prk.: Turim padėti vyriausybei išvairuoti valstybės laivą per šių dienų neramumus rš.
2. intr. vairuojant išvažiuoti (ppr. aplenkiant kliūtis): Povilas stengėsi, kiek įmanoma, išvairuoti tarp tų duobių rš. Pro duris [vaikas] išvairúoja su dviračiu, nei ažkliūva Ktk.
3. tr. sugebėti, įstengti vairuoti: Pavargsi, mašinos neišvairúosi Aln.
4. tr. prk. padaryti, nuveikti: Ūkė[je] viskas buvo savo prakaitu, savo protu išvairúojama Krš.
5. intr. prk. suvokti: Senas, ans jau gerai nebišvairúo[ja], nukvakęs Krš.
1 nuvairúoti
1. tr. KŽ vairuojant nuvežti, nugabenti: Nuvairúoti laivą į prieplauką DŽ1. Tomas nuvairavo sunkvežimį rš.
| prk.: Pasemiu pilną šaukštą, o kol nuvairuoju prie burnos – kone pusė nusilaisto J.Balt. Kas bus? Kur jie nuvairuos krašto likimą?.. K.Bor.
2. intr. vairuojant nuvykti: Ir ji (antis) iš pradžių nedrąsiai palėkėjo oru, paskui nuvairavo uodega prie brolio Mš. Graužikas [bebras] nuvairavo prie storulių gluosnių rš.
3. tr. sugebėti, įstengti vairuoti: Valgyk, ba nei nenuvairúosi mašinėlės Pv.
4. refl. K, KŽ nusiirti.
5. intr. Šmn nueiti: Kol nueisit, nuvairúosit, tai ir sutems Skr.
| prk.: Aš nuoširdžiai gailiuos, kad jūsų dalia taip nuvairavo LKXVII216.
1 pavairúoti
1. intr. NdŽ vairuojant pavažiuoti.
| refl. NdŽ.
2. tr. NdŽ vairuojant pasukti kur.
3. intr. K, KŽ pairkluoti, pairti.
| refl. K.
1 parvairúoti
1. intr. parirti: Nuo Ventės rago parvairãvo [vyrai] Krg.
| refl. K, KŽ.
2. refl. pareiti: Vos vos parsivairavaũ Jrb.
1 pérsivairuoti K, Jrb persiirti: Parsivairuok par upį su vairais J.
1 pravairúoti intr. NdŽ pro šalį nuvairuoti.
1 privairúoti
1. tr. vairuojant privežti: Mašiną Kalvelis privairavo prie kultūros namų rš.
2. intr. vairuojant privažiuoti: Motociklas aplenkė mane ir taip pat privairavo arčiau griovio rš.
1 suvairúoti tr.
1. vairuojant, iriantis suvaldyti: Nemokėjo laivelio suvairúot i prigėrė Vp.
2. NdŽ visus nuvairuoti kur.
3. susigaudyti, susivokti: Kai nebeinlipsiu, nebesusvairúosiu, tada nebevažiuosiu Kvr.
4. prk. suorganizuoti, gauti: Dar mes čia viską suvairúosim Zp.
| refl. tr.: Ans partinis, susivairúo[ja] visako, susižino Rdn.
1 užvairúoti intr. NdŽ vairuojant užvažiuoti: Pilotas patogiai užvairuoja, o medžiotojas: persisvėręs per lėktuvo bortą, šauna [į vilką] rš.
1. tr. Jn(Vlkj), L, LL238, Š, ŠT252, Rtr, BŽ494, DŽ, KŽ valdyti, vairu reguliuoti judėjimo kryptį: Leidimas vairúoti mašiną NdŽ. Vairuojamasis ratas KlK44,34. Vairuoti automašiną vakare ar naktį ne taip jau paprasta rš. Gali būti blogas laivas, bet mokėk jį vairuoti A.Gric. Vis tiek arklys tura tą dišlių vairúoti a su kojėms, a su pats savim Kl. Su prysu vairúoji galvą [sielių] Mrk.
| prk.: [Krago] uodegos plunksnos visai mažos, tad paukštis ir ore, ir vandenyje vairuoja ne uodega, bet kojomis T.Ivan. Nardančiųjų ančių vairuojamosios plunksnos būva dažniausiai sudėvėtos T.Ivan.
| Vairúoja žuvis uodega Brb. Bužungalvis su uodegele vairúo[ja] Mžk. Katinas ėjo, uodega vairuodamas LTR(Msn).
2. intr., tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Vl, Skr, Kin irti, irkluoti: Su vairais vairúok J. Vairúok palengva, iki tinklą išmesiu Plk. Kėlėsi [per Nemuną] nemokantys vairúot PnmŽ. Tėvas sėdi gale ir ilgu irklu vairuoja, kad valtis lygiai, nesimėtydama kiltų prieš srovę rš.
| refl. Plšk.
3. rikiuoti, tvarkyti: Vairúoti valstybės aparatą DŽ. Galva kojų nebvairúo[ja], nebė[ra] nieko iš vyrų Krš. Durniui i tai reikia savo durnystę vairúot Bsg. Piningas viską vairúo[ja]: įbrauka [daktarui], i padaro abortą Rdn. Tas velnias rublis viską vairúo[ja] Vvr.
| Mėlenės kaip yr gerai, kaip vidurius gerai vairúo[ja]! Pln.
^ Kap vairúoja, tep eini Ldvn.
ǁ kreipti, sukti tam tikra linkme (kalbą): Tikriausiai kvailai atrodžiau, nesuprasdamas, kur jis vairuoja rš.
4. intr. eiti: Nueinu pas vaikus, kiek pasizauksojęs i vairúoju į savo numelį Šv.
| refl.: Reik vairúotis pas karvę, jau po pusė vienuoliktos Jrb.
1 apvairúoti
1. tr. KŽ vairuojant apvežti.
2. intr. ŠT300 aplink apiplaukti.
1 atvairúoti
1. tr. vairuojant atvežti: Kas atvairavo jachtą į šią tylią užuolanką? rš. Į paruges traktorininkai atvairavo kertamąsias sp.
2. intr. kurį laiką vairuoti: Sėdi užpakaly [mašinos], rūko cigarą, šnekasi. Nužilę, savo metus jau atvairavę J.Balt.
3. refl. K, KŽ atsiirti.
1 įvairúoti
1. tr. DŽ1 vairuojant įvežti, įgabenti: Garlaivį įvairúoti į sąsiaurį DŽ.
2. intr. vairuojant įvažiuoti: Per metus visai suvaryta mašinėlė: ir in grebę invairúota, ir in tvorą Prn.
| refl. prk.: Bus įsivairavęs į tokią skylę, į tokį akligatvį, iš kurio jokių perspektyvų nesimato M.Katil.
3. tr. sugebėti vairuoti: Jis gerai invairúoja mašiną Vrn.
1 išvairúoti
1. tr. vairuojant išvežti, išgabenti: Tą mašiną iš mūsų sandėlio išvairavo jo atsivestas šoferis J.Dov. Lėktuvas jau išvairuotas į pakilimo taką J.Balt. Beveik visi remonto reikalavę traktoriai išvairuoti iš dirbtuvių sp.
| prk.: Turim padėti vyriausybei išvairuoti valstybės laivą per šių dienų neramumus rš.
2. intr. vairuojant išvažiuoti (ppr. aplenkiant kliūtis): Povilas stengėsi, kiek įmanoma, išvairuoti tarp tų duobių rš. Pro duris [vaikas] išvairúoja su dviračiu, nei ažkliūva Ktk.
3. tr. sugebėti, įstengti vairuoti: Pavargsi, mašinos neišvairúosi Aln.
4. tr. prk. padaryti, nuveikti: Ūkė[je] viskas buvo savo prakaitu, savo protu išvairúojama Krš.
5. intr. prk. suvokti: Senas, ans jau gerai nebišvairúo[ja], nukvakęs Krš.
1 nuvairúoti
1. tr. KŽ vairuojant nuvežti, nugabenti: Nuvairúoti laivą į prieplauką DŽ1. Tomas nuvairavo sunkvežimį rš.
| prk.: Pasemiu pilną šaukštą, o kol nuvairuoju prie burnos – kone pusė nusilaisto J.Balt. Kas bus? Kur jie nuvairuos krašto likimą?.. K.Bor.
2. intr. vairuojant nuvykti: Ir ji (antis) iš pradžių nedrąsiai palėkėjo oru, paskui nuvairavo uodega prie brolio Mš. Graužikas [bebras] nuvairavo prie storulių gluosnių rš.
3. tr. sugebėti, įstengti vairuoti: Valgyk, ba nei nenuvairúosi mašinėlės Pv.
4. refl. K, KŽ nusiirti.
5. intr. Šmn nueiti: Kol nueisit, nuvairúosit, tai ir sutems Skr.
| prk.: Aš nuoširdžiai gailiuos, kad jūsų dalia taip nuvairavo LKXVII216.
1 pavairúoti
1. intr. NdŽ vairuojant pavažiuoti.
| refl. NdŽ.
2. tr. NdŽ vairuojant pasukti kur.
3. intr. K, KŽ pairkluoti, pairti.
| refl. K.
1 parvairúoti
1. intr. parirti: Nuo Ventės rago parvairãvo [vyrai] Krg.
| refl. K, KŽ.
2. refl. pareiti: Vos vos parsivairavaũ Jrb.
1 pérsivairuoti K, Jrb persiirti: Parsivairuok par upį su vairais J.
1 pravairúoti intr. NdŽ pro šalį nuvairuoti.
1 privairúoti
1. tr. vairuojant privežti: Mašiną Kalvelis privairavo prie kultūros namų rš.
2. intr. vairuojant privažiuoti: Motociklas aplenkė mane ir taip pat privairavo arčiau griovio rš.
1 suvairúoti tr.
1. vairuojant, iriantis suvaldyti: Nemokėjo laivelio suvairúot i prigėrė Vp.
2. NdŽ visus nuvairuoti kur.
3. susigaudyti, susivokti: Kai nebeinlipsiu, nebesusvairúosiu, tada nebevažiuosiu Kvr.
4. prk. suorganizuoti, gauti: Dar mes čia viską suvairúosim Zp.
| refl. tr.: Ans partinis, susivairúo[ja] visako, susižino Rdn.
1 užvairúoti intr. NdŽ vairuojant užvažiuoti: Pilotas patogiai užvairuoja, o medžiotojas: persisvėręs per lėktuvo bortą, šauna [į vilką] rš.
įi̇̀rti
Apibrėžtis
3 i̇̀rti, i̇̀ria, ýrė
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.
iši̇̀rti
Apibrėžtis
3 i̇̀rti, i̇̀ria, ýrė
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.
antsikàsti
Apibrėžtis
kàsti, kãsa, kãsė tr.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdami̇̀ prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K.Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk.
^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr).
kastinai̇̃ adv.: Ilgus plaukus kastinai̇̃ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr.
| refl.: Višta po savim kasasi, ieško B.
2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę:
^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb.
ǁ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm.
| refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk.
6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446.
| refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk.
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč.
8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp.
^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds.
| Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr.
◊ po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont.
antsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč.
apkàsti, àpkasa, àpkasė tr.
1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė Slm.
| refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč.
| prk.: Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) Skr. Darbuos apskasę (turi daug darbų) Skdt. Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe LTR. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) Ds. Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)! Rdm. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eis Švnč.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo Ds. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas rš. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave brš.
3. refl. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė rš. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti rš.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti Šts.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]? Lp.
6. refl. tr. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) Slm.
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst Ssk.
| refl.: Gyvas žemėn neapsikasi̇̀ Rud.
atkàsti, àtkasa, àtkasė tr.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč.
| prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) Krtn.
| refl. tr.: Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė Brs.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį Lp.
| refl.
atsikastinai̇̃ adv.: Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant] Brs.
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom Lp.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją Lp.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm Kp. Į turgų atsikasė vėlokai rš. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį Ukm. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti Ds. Atsikasė ir senelis rš.
◊ aki̇̀s atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis Žem. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes Yl.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs J.Jabl(Rs).
aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis! Dr.
×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė (hibr.) prk. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų Gž. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan rš.
įkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasė tr.
1. R, SD430,400 įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą J. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt Š. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę M.Valanč.
^ Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas Skdt. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly A.Vien. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas rš.
| refl. R, OG409: Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną J.Jabl. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta S.Dauk. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) Rod. Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint Blv. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų J.Jabl. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim LB210.
| Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa CII103. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos brš.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀ Kp. Baisiai kieta, neį̇̃kasu Kp.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių] Bsg.
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas rš.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite] K.Donel1.
iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasė tr.
1. SD413 išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai rš. Iškasami daiktai N. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀ Trgn. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia DP525.
| prk.: Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas Skr. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė Lp.
| Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? V.Kudir.
^ Ką iškasi, tą sulesi VP24. Kiek iškasiu, tiek sulesiu Auk. Kas iškàs, tai tam ir bus Švnč. Gaidys, ką iškas, tą ir sules D165. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi Pnd. Be dulkės neiškasi Vdk.
2. refl. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas) Pš. Iš žemės išsikàsti J.
3. išrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti sp. Jau griovį kasa, tuoj iškas J.Jabl. Aš iškasiau gilų griovį J. Jau iškasė duobę OG360. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė Gs. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti Žem. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei) M.Valanč. Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) Tvr. Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė JV1048.
| refl. tr.: Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną Blv.
4. refl. prk. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) Pc. Vos iš mirties nagų išsikasiau rš. Neišsikas iš rūpesčių B. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė Vl. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos Užp. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas J.Jabl. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu A.Vien.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos Ps.
nukàsti, nùkasa, nùkasė tr.
1. R, N, M nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes J. Nukask pagrėbstas nuo vežimo Sdk.
| Nenukàsk lempos nuo stalo Rm.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà Ėr.
3. refl. tr. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà! Slm.
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva Skr. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja Slm.
| refl. tr., intr.: Rudenį žmogus nusikasė bulves LTR. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė Ds. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) Slm.
5. refl. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70° rš.
6. refl. prk. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs Kp. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs Gž. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn BM57. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas) Ds. Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume! Sml.
panukàsti, panùkasa, panùkasė (dial.) tr. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim Dv.
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr.
1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv.
| refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiau Tvr.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9.
| refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami … palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų DP552.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn.
^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč.
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀ Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd.
^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr.
8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa Gž.
◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
parsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg.
2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž.
3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą] Gs. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną Šn. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Pg. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Kb. Palauk da, paki jis parsikas Pg. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo Lš. Manė su nakčia parsikasią namo A.Vien.
pérkasti
1. tr. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu SD295.
^ Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi Šll.
2. tr., intr. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia rš. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon Kp.
3. intr. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną Bržr.
4. refl. prk. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina Bržr.
5. tr. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti rš. Perkasta žemė yra derlinga Šl.
prakàsti, pràkasa, pràkasė tr.
1. M, J, N prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti rš. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles Slm. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti rš.
| Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų BsPI7.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį Šts.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų! Slm.
| refl. tr.: Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas… Plš. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikia Slm.
4. refl. prk. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink! V.Krėv.
prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasė tr.
1. prieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp.
prikastinai̇̃ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai) Šts.
| refl. tr., intr.: Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta P.Slavėn. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi rš.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių J. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų Tvr.
| refl. tr.: Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių Slm. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau! Pc.
| Pigai to lobio prikàsimės DP525.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną Als.
| refl. tr.: Prisikasėm turpių dvejims metams Als.
4. refl. prk. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų Ds. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų A.Vencl. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs Rm. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto BŽ24. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namų Up.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą rš.
sukàsti, sùkasa, sùkasė tr.
1. M suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti Pc. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus P.Cvir.
| refl. tr.: Jie patys stulpus susikasė Grl.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta Žem. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę rš. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) Lp. Sùkasė, sužarstė pelenelius Klt.
ǁ suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų Všv. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti S.Dauk.
| refl. tr.: Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs Sr.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta Lp.
| refl. tr.: Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį Upn.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė Gl. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus LTII398.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo] Lp. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) Ut. Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm] Ign.
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes? Als.
| refl. tr.: Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis Als.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė tr.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės J. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu BsPIV266. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai Rod. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau Rm.
| prk.: Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) Ll.
| refl.: Užsikasa pusnynuose iki akių Blv.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm Ob.
| refl.: Grabe gyva užsikast turiu rš.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna Dglš. Yra žemėj pinigai užkasti M.Valanč.
^ Užkasti pinigai nešildo M, Sim.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą Up. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų BsPII200.
5. refl. tr. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų Skdt. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigų Ėr.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
7. refl. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė Ktk. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali Gmž.
8. refl. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi? Ėr.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdami̇̀ prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K.Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk.
^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr).
kastinai̇̃ adv.: Ilgus plaukus kastinai̇̃ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr.
| refl.: Višta po savim kasasi, ieško B.
2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę:
^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb.
ǁ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm.
| refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk.
6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446.
| refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk.
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč.
8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp.
^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds.
| Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr.
◊ po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont.
antsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč.
apkàsti, àpkasa, àpkasė tr.
1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė Slm.
| refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč.
| prk.: Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) Skr. Darbuos apskasę (turi daug darbų) Skdt. Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe LTR. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) Ds. Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)! Rdm. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eis Švnč.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo Ds. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas rš. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave brš.
3. refl. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė rš. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti rš.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti Šts.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]? Lp.
6. refl. tr. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) Slm.
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst Ssk.
| refl.: Gyvas žemėn neapsikasi̇̀ Rud.
atkàsti, àtkasa, àtkasė tr.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč.
| prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) Krtn.
| refl. tr.: Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė Brs.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį Lp.
| refl.
atsikastinai̇̃ adv.: Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant] Brs.
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom Lp.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją Lp.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm Kp. Į turgų atsikasė vėlokai rš. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį Ukm. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti Ds. Atsikasė ir senelis rš.
◊ aki̇̀s atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis Žem. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes Yl.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs J.Jabl(Rs).
aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis! Dr.
×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė (hibr.) prk. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų Gž. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan rš.
įkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasė tr.
1. R, SD430,400 įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą J. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt Š. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę M.Valanč.
^ Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas Skdt. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly A.Vien. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas rš.
| refl. R, OG409: Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną J.Jabl. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta S.Dauk. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) Rod. Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint Blv. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų J.Jabl. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim LB210.
| Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa CII103. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos brš.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀ Kp. Baisiai kieta, neį̇̃kasu Kp.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių] Bsg.
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas rš.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite] K.Donel1.
iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasė tr.
1. SD413 išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai rš. Iškasami daiktai N. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀ Trgn. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia DP525.
| prk.: Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas Skr. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė Lp.
| Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? V.Kudir.
^ Ką iškasi, tą sulesi VP24. Kiek iškasiu, tiek sulesiu Auk. Kas iškàs, tai tam ir bus Švnč. Gaidys, ką iškas, tą ir sules D165. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi Pnd. Be dulkės neiškasi Vdk.
2. refl. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas) Pš. Iš žemės išsikàsti J.
3. išrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti sp. Jau griovį kasa, tuoj iškas J.Jabl. Aš iškasiau gilų griovį J. Jau iškasė duobę OG360. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė Gs. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti Žem. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei) M.Valanč. Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) Tvr. Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė JV1048.
| refl. tr.: Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną Blv.
4. refl. prk. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) Pc. Vos iš mirties nagų išsikasiau rš. Neišsikas iš rūpesčių B. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė Vl. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos Užp. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas J.Jabl. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu A.Vien.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos Ps.
nukàsti, nùkasa, nùkasė tr.
1. R, N, M nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes J. Nukask pagrėbstas nuo vežimo Sdk.
| Nenukàsk lempos nuo stalo Rm.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà Ėr.
3. refl. tr. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà! Slm.
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva Skr. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja Slm.
| refl. tr., intr.: Rudenį žmogus nusikasė bulves LTR. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė Ds. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) Slm.
5. refl. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70° rš.
6. refl. prk. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs Kp. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs Gž. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn BM57. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas) Ds. Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume! Sml.
panukàsti, panùkasa, panùkasė (dial.) tr. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim Dv.
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr.
1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv.
| refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiau Tvr.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9.
| refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami … palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų DP552.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn.
^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč.
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀ Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd.
^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr.
8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa Gž.
◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
parsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg.
2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž.
3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą] Gs. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną Šn. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Pg. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Kb. Palauk da, paki jis parsikas Pg. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo Lš. Manė su nakčia parsikasią namo A.Vien.
pérkasti
1. tr. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu SD295.
^ Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi Šll.
2. tr., intr. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia rš. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon Kp.
3. intr. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną Bržr.
4. refl. prk. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina Bržr.
5. tr. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti rš. Perkasta žemė yra derlinga Šl.
prakàsti, pràkasa, pràkasė tr.
1. M, J, N prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti rš. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles Slm. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti rš.
| Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų BsPI7.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį Šts.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų! Slm.
| refl. tr.: Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas… Plš. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikia Slm.
4. refl. prk. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink! V.Krėv.
prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasė tr.
1. prieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp.
prikastinai̇̃ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai) Šts.
| refl. tr., intr.: Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta P.Slavėn. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi rš.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių J. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų Tvr.
| refl. tr.: Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių Slm. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau! Pc.
| Pigai to lobio prikàsimės DP525.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną Als.
| refl. tr.: Prisikasėm turpių dvejims metams Als.
4. refl. prk. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų Ds. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų A.Vencl. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs Rm. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto BŽ24. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namų Up.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą rš.
sukàsti, sùkasa, sùkasė tr.
1. M suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti Pc. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus P.Cvir.
| refl. tr.: Jie patys stulpus susikasė Grl.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta Žem. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę rš. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) Lp. Sùkasė, sužarstė pelenelius Klt.
ǁ suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų Všv. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti S.Dauk.
| refl. tr.: Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs Sr.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta Lp.
| refl. tr.: Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį Upn.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė Gl. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus LTII398.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo] Lp. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) Ut. Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm] Ign.
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes? Als.
| refl. tr.: Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis Als.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė tr.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės J. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu BsPIV266. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai Rod. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau Rm.
| prk.: Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) Ll.
| refl.: Užsikasa pusnynuose iki akių Blv.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm Ob.
| refl.: Grabe gyva užsikast turiu rš.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna Dglš. Yra žemėj pinigai užkasti M.Valanč.
^ Užkasti pinigai nešildo M, Sim.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą Up. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų BsPII200.
5. refl. tr. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų Skdt. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigų Ėr.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
7. refl. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė Ktk. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali Gmž.
8. refl. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi? Ėr.
