Komanda žymėtiesiems keitiniams atmesti.
Naudojama žymėtųjų keitinių peržiūroje. Vykdant šią komandą iš dokumento pašalinamas pasirinktas keitinys, visi keitiniai iš pažymėtos dokumento dalies arba iš viso dokumento.
Priešinga komanda – priimti keitinius.

Komanda programos siūlymams atmesti.
Davus šią komandą siūlymas nevykdomas: neįrašomi į dokumentą keitiniai, neatsakoma į skambučius ir pan.

Komanda žymėtiesiems keitiniams priimti.
Naudojama žymėtųjų keitinių peržiūroje. Davus šią komandą į dokumentą įtraukiamas pasirinktas keitinys, visi keitiniai iš pažymėtos dokumento dalies arba iš viso dokumento, o tų keitinių žymėjimai panaikinami.
Priešinga komanda – atmesti keitinius.

Žymėtųjų keitinių nepriėmimas dokumente – pasirinkto keitinio, visų keitinių pašalinimas iš pažymėtos dokumento dalies arba iš viso dokumento. Realizuojamas vykdant komandą „Atmesti keitinius“.

Dokumento nuostata, kai jį taisant (ką nors iškerpant, įdedant, pakeičiant) išlieka ir tai, kas buvo prieš taisant, ir abu variantai skirtingai pažymimi: nuspalvinami, pabraukiami ir pan.
Žymėtuosius keitinius galima laikyti tik siūlymais ką nors pakeisti – vėliau juos bus galima dar kartą peržiūrėti ir nuspręsti, kuriuos priimti ir kuriuos atmesti.
Ketinius gali žymėti raiškiojo teksto rengyklės, pavyzdžiui, „MS Word“. Paprastai ketinių žymėjimu naudojamasi, kai dokumentą rengia keli žmonės. Pavyzdžiui, vienas parengia pradinį variantą, kitas jį skaito, neabejotinas klaidas ištaiso čia pat, o keitinius, dėl kurių nėra tikras, pažymi. Pradinio teksto autorius ar kuris nors kitas dokumento rengėjas turi galimybę dar kartą peržiūrėti dokumentą ir galutinai nuspręsti, ką daryti su pažymėtais keitiniais: primti ar atmesti.

Dokumente esančių žymėtųjų keitinių peržiūrėjimas ir sprendimo dėl kiekvieno keitinio priėmimas: priimti, atmesti ar dar palikti kitai peržiūrai (kol kas nenuspręsti).
Tokią galimybę turi raiškiojo teksto rengyklės, pavyzdžiui, „Word“, galinčios žymėti keitinius. Dažniausiai ja pasinaudojama, kai dokumentą rengia keli žmonės. Pavyzdžiui, vienas parengia pradinį variantą, kitas jį skaito, neabejotinas klaidas ištaiso čia pat, o keitinius, dėl kurių nėra tikras, pažymi. Pradinio teksto autorius arba kuris nors kitas darbo dalyvis vėl peržiūri dokumentą ir galutinai nusprendžia, ką daryti su pažymėtais keitiniais.