1 vi̇̀rti, vérda (-a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), -ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283
1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę): Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje K.Daukš. Jau vérda [vanduo arbatinuke], ar teip šniokia? Aln. Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Mžš. Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Vg. Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas], tai su ta beržo šakele maišyti LMD. Žalią morkvelę indedi, kai pradė[jo] vi̇̀rt, turi geresnį smoką viralas Klt. Geras geras vanduo – jis yra šiandien viręs Pš. Turiu vandenio virusio, paemu ir pripiliu, kad būtų gelsva žolytė Žl. Pasiėmiau tos putros karštos bevérdant – pilsu Gršl. Priemenėj jau virė samavoras A.Vien. Puodas garuoja, vérda Kp. Vérda puodas, dėk kiaušinius Ėr. Parėjęs pusryčių randa puodą nevi̇̀rusį, ugnį užgesusią, bobą gulinčią (ps.) Šn. Katilas vérda, raganos ropienę vir̃s (ps.) PnmR. Gaspadinė pikta, kad da vérda (nukeltas puodas nuo ugnies) (juok.) Žl. Virinsi, kol tik pradės vi̇̀rti kubele tie drabužiai Kv. O to vandens vandinelio – vérda i vérda katilai ant ugnies Žr. Eš sakiau, regiu karštą verdantį puodą nuog pusnakties BBJer1,13.
| Vanduo karštas, verdantỹs Snt. Kad vanduo nebūt verdantỹs, bet drungnokas Pv. Verdantỹs vanduo – nusiplikysi KzR. Vérdantį valgį duodi, vaikas gerklę išsmukins Klt. Kas galia vérdančius kopūstus srėbti Vkš. Išsiverda verdančiõs arbatos i mauna viedrais Trk. Užpili vérdančio vandenio, pasáldai, tris valandas pasąla [duona] Alz. Tą vištą į vérdantį vandenį kyšt, ta višta iš vandens drykt! Kln. Pili an kokių pelenų vérdantį vandenį, plikai šarmą Lž. Paskiaus vérdantį vandenį vienas pili, du ar trys peši (paskerstą kiaulę) Kl. Vérdantį vandenį įpili rėčkos[na] ir tuos miltus pili, kad sušlaptų biškį Alz. Paskiau perrenkam gražiai, nuplaunam ir vérdančiu vandeniu nušutinam tas bruknes Pl. Indeda ušėtkan [verpalus] ir appilia vérdančiu vandeniu Rod. Apipili vérdančiu vandeniu – vėl plaki tą duoną PnmR. Anie dar mušės, motriškos su verdančiu vandeniu pylė Krt. Viseip darydavo – tuos kepalus verdančiañ vandenin inleidžia, tada kepa Kvr. Verdančiañ vandenin indėta, tai jau susvėlęs [siūlas] Pv. Sumetė į karštą vandenį gyvus [vėžius], į vérdantį Štk.
| prk.: Diena virte virė karštyje rš. O karštis! – tik vérda an kiemo! Lp.
^ Toks niurzga ir pikčiurna – visas kaip vanduo vérda Upn. Kaip puodas galva – tik vérda vérda (sklerozė) Sug. Ten Latvijo[je], ten ta liūb kaip vi̇̀rte vir̃s (buvo dideli mūšiai) Žd. O tų kalbų visokių, įvairių įvairiausių, kaip virte verda po miestelį Žem. Stankienę, rodos, kas verdančiu vandeniu perpylė (staiga supyko), pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštį prispaudė vyrui prie dantų Žem. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė Žem. Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens Vaižg.
vérdančiai adv.: Užvirinti [v]andenį vérdančiai LKT67(Trš).
virtinai̇̃ adv.:
^ Vanduo kaip virtinai̇̃ verda Akm.
ǁ ppr. part. praes. įkaisti: Anie degino, buvo šiltà, tas pečius verdą̃s Trk. Nėra teip verdanti̇̀ koklė Krtn.
ǁ kaisti, garuoti: Privedė pri tos skalkių duobės, ka tie skalkiai vérda! Gd.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kad imtų kunkuliuoti (skystis): Nei ugnė kurta, nei vanduo virta TŽI220.
| Vi̇̀rkiam kartu: i sagoną, i puodžiuką Mžš. Kad jau svečių atvažiuoja, tai semavorą vérdam Rk.
| prk.: Tik šnypščiu: terp nosies košė, atrodo, vérda – tokia sloga! Krč.
3. tr. Kr kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje daryti ką tinkamą vartoti (valgyti, gerti): Seną mėsą vi̇̀rk vi̇̀rdamas Rod. Kepenas vi̇̀rė virtinai̇̃, i nesūdė dideliai teip jau Plt. Be mėsos nėr kas vérda Ktk. Jis prisipirkęs dešros verdamõs Jrb. Sukapojov tą meisą, sukūrėv ugnį – nu i vérdam jau Als. O žydai nenorėjo [tarnauti Lietuvos kariuomenėje] nė pri gyvo kaklo, anims [ten] vi̇̀rs kiaulėną End. Kiaules geriausia pjauti pilnaty – tuomet verdama mėsa pučias ir yra skani LTR(Pn). Daugiau liuob vi̇̀rs putro[je] [skrandį] Kl. Papjoviau kiaulį – zara nėr kas vérda (greitai buvo suvalgytas) Klt. Kap ilgai vérda vėžius, pasidaro raudoni Vžn. Kitą rytmetį kopūstus vi̇̀rs – išeinant jau su porcija duos pusryčiams Kv. Veviurkos (voveraitės) vi̇̀rt gardžios, kietutės Aps. Bulves vi̇̀rdavo su kailinėliais Šmn. Anys lašinių pripjaustė, pripylė patalnėn vandenio ir verda svečiam Rk. Žuvį tai ten aliejuj pakepa, pupų, žirnių vérda [per pasninkus] PnmR. Vérdu vérdu, vérdu vérdu – [bulvės] kaip muilas Kdn. O ką gi tu man vi̇̀rsi? Cs. Kap duonos nebuvo, balandas vi̇̀rėm Btrm. Ar ant obuolių, kai vérdi, nedaug užpili vandenio? Slm. Vi̇̀rk su kauliukais [vyšnias], nespėckok Lel. Večerėms jau būs makaronai verdami̇̀ Sd. Sunkios dienos ateję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon vi̇̀rę A.Baran. Siautė baisus badas, žmonės virė ežero maurus rš. Nueinam klojiman, prisipjaunam šluotytę nuog šiaudų ir verdam nuo kosulio Upn. Liepų vi̇̀rėm, pasidaro klijus, tas klijus gerai gydo Sdb. Karvei, kaip užsigauna, vérda medatkų (kad neišsimestų) Alz. Šaltakšnį vérda nuo išgąsties JnšM. Vi̇̀rė jam žoleles kokias nuo nervų Klt. Gaspadinė girta, bulvės nevi̇̀rta (d.) Vlkv. Ką vi̇̀rsme – ar briedžiukų, ar sunktukų? Mžš. Višta nupešta, tik vi̇̀rti bereik Pln. Pagaudavom, kiaulėm vi̇̀rdavom [gyvates], bo, sako, vaistai Bsg. Ten, būdavo, vérda kiaulims tame kamine Akm. Ką čia paskutinę uogą vi̇̀rsi Užp. Brukniom cukraus nereikia, tai virtè vérda Svn. Vi̇̀rdavo virtè mama [uogas], o tų vakavimų tai nebuvo Pl. Susimilstančios moteres savo vaikus pačios turėjo virti, jeib turėtų ko valgyti BBRd4,10. Virkit tą mėsą prieš duris nuometo sueigos ir valgykit ją ten Ch3Moz8,31. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs BB2Moz34,26.
^ Ką šiandien virsim? – Katę su pupom (juok.) LTR(Vlkj). Mėsoj geležį verda (arklys pažabotas) LTR(Slk).
virtinai̇̃ virtinõs Krš, Pp.
| refl. tr.: Liepė vi̇̀rties kilbasos Dglš. Vaikai linksmi lekia namo batvinių su „žuvimi“ virtis Vaižg.
4. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje darytis tinkamam vartoti (valgyti, gerti): Ka bulbės jau benga vi̇̀rti, įdėsi tą dešrą Sd. Tever̃die ta meisa, kiečiausia kaip šikšna Krš. Neriebus viralas, marnas kąsniukas vi̇̀rė Klt. Riebulys (mėsa) vi̇̀ręs, i da smetonos pridedu Klt. Bevirdami̇̀ patys [agrastai] pasileido iš savęs Krš. Už gerai verdančius rainūsius žirnius moka geriausią prekę LC1883,5. Tada ateidavo plebono tarnas męsai beverdant BB1Sam2,13.
| Ilgai vérda viedras bulbų Žl.
| prk.: Balta lyg pieno puodas verda saulė debesų gare rš.
^ Mėsos (Meisos Štk) puode gelžis vérda (pažabotas arklys) LKT122(Rs), Jnš; Sim. Mėsiniam puode mėsa vérda (burna ir liežuvis) JT237.
ǁ būti kaitinamam kunkuliuojančiame vandenyje: Vérda vérda tas akmuoj [muilo], tuos taukus suėda, palieka tik vanduoj Kpč. Ponai dega pekloj, vérda katilėly (d.) Kt. Ponai verda peklė[je], da ir katiluose, o mas prasčiokėliai – dangaus pakraščiuose (d.) Všk. To[je] smalo[je] dūšios verda, griešnykų dūšios Grš.
5. tr. D.Pošk, I, ŠT108 gaminti kunkuliavimo temperatūroje: Eme vi̇̀rt večerios Str. Ką večeriai vi̇̀rsma? Mlk. Vi̇̀rsuot večerei putrą Lkv. [Reiks] už anytėlę pusryčiai virti (d.) Ss. Rūgštį darydavo, raugdavo sriubai virt Sdb. Tėvas, į laukus išeidamas, pažadins muni pusryčio vi̇̀rti Varn. Mama prisirinks balandų ir vi̇̀rs zupę Ub. O muno tėveliai sau mažai vi̇̀rė valgyt Rt. Kampotą vérdu iš obuolių JnšM. Plungiškiūse ketvergo vakare košę tevirdavo Šts. Žmona pietus bengė vi̇̀rti, ka ans įejo Gd. Dabar jau niekas nevi̇̀ra [pietų] Nmč. Nu ryto parejom numie jau į savo trobą, nu i dabar vi̇̀rsam bendrus pietus Akm. Iš paprastų sumaltų miltų vi̇̀rdavo kankolynes Kv. Tujau vi̇̀rsiam – vienas pila [v]andinį, antras deda bulbes Trk. Kokią putrelę bevi̇̀rsma? Kl. Padžiovini [rugių], sumali su girnom, išsiaučiam kiek ir vérdam [košę] Kp. Pavakare kiaulės pradeda labai nerimauti, viena sako: ko vir̃s, ko vir̃s? (ps.) Nm. Pusrytės nevi̇̀rs [sekmadieniais] – pieno pamilš, iš vakaro sūrį sulies Kl. Būdavo, kada jau netingim, sutariam – vi̇̀rkium šiandiej tarkienės zacirkos Šmn. Kruopų košę liūbam vi̇̀rti Sd. Kitą kartą kožną rytą liūb košę i košę vi̇̀rti seniau Krtn. Aš liuobu vi̇̀rsu, kad tik skaniau Als. Daugiau aš nevi̇̀ręs tokio viralo Rod. Kisielių vi̇̀rant… reik eiti parnešti tą tinuką LKT171(Pgg). Vieną rytą, pusryčius beverdant, ateina viena sena bobutė LTR(Alvt). Vaikai krioka, kam aš verdanti̇̀ žiūrę Dr. Mergė sau pietus beverdanti̇̀ Šts. Pietus virdamà pusrytį pavalgiau (juok.) Sd. Neturiu laiko: mano pusrytis verdamas J.Jabl. Čėstu pietų verdamų̃jų atvažiavo žmonys J. Ver̃d’ (virk), kad nori Švnč. Kad sūru, tai sako: – Gal kriaučio vi̇̀rta? Mžš. Tavo vi̇̀rta skanu Alv. Mano mama mokėjo gerai vi̇̀rt Dglš. Mergikė jau nū mažo tura mokinties vi̇̀rti, kepti Klp. Kelias dienas nevi̇̀rtą radai, kelias dienas prigėrusią muni radai? Trk. Liuob vi̇̀rs tus ėdalus gyvoliams Sd. Čiobrelius labai rinkdavom, arbatą vi̇̀rdavo Kp. Vi̇̀rsiu arbotos, ateistat kituokart, tai duosiu dilgių arbotos Rk. Gražus šienelis – možna arbota vi̇̀rt Švnč. Daugiausia barkščius vérda su aviena mėsa Sk. Kada pečiaus nebekūrena, tai tada nebėra ir ko vi̇̀rti Mšk. Vérdam grucę kruopų didžiulių Dg. Grūdam avižas, kepam blynus, vérdam kisielių Vdn. Avižinį kisielių liuob vi̇̀rs, įdės beržinę anglę Brs. Ilgai reikia anas (sirupas) virt Jž. Ir arbotą vi̇̀rdavo iš kmynų, nebuvo gi mados arbotos krautuvėj pirktie Jž. Ką pietų vi̇̀rsi? LKT99(Užv). An elektrų, an dujų vérda, ten piešų nėr Skdv. Atskiras puodelis [ramunėlių arbatai], į tą nieko kito nevérda Sk. Žiemą verdu plytoj Lt. Aną metą an pat kiemo vi̇̀rėm LKT99(Užv). Moteros puotai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė – virė karštą smalą, karštą vandenėlį V.Krėv. Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė su kisielium, kad juos sau išpleškini vi̇̀rdams K.Donel. Anys (žydai) subatą savą teip labai švenčia, kad joj nei vérda, nei kepa DP293. Ką norit kepti, kepkite, ir ką norit virti, virkite BB2Moz16,23. Vargu vi̇̀rt be ugnies, vargu kept duoną, kur miltų nebus DP125. Neišleido išeiti į tą čia vérdamąją, į tą prastąją trobą, nėkur Pln. Aplink vieną ugniakurą sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu Pč. Po verdamuoju pečiu gal žąsį, paršelį iškepti Šts. Verdamõs plytos nebuvo, tik duonkepis molio kraštas Ar.
^ Puodžius vis šukėj vérda Dglš. Ką valgysi nevi̇̀ręs, kur dingsi nemiręs LKT168(Grk). Neturtas skystą košę vérda Pl. Nevirk kitam košės – pats susrėbsi Dkšt. Iš tų miltų košės nevirsi (nieko neišeis) LTR(Lbv). Ar košę vi̇̀rsi iš tų rūbų? (klausiama, kai žmogus daug ko turi ir dar nori) Žl. Kas verda košę, o kas pirštus laižo LTR(Km). Nežiūrėk, ką virsi, tik žiūrėk, ką dirbsi PPr47. Ko neverda, to ir į puodą nededa Jz. Iš pinigų košės nevi̇̀rsi, su čemadanais į kapines neveš Jrb. Iš miego košės nevi̇̀rsi ir sotus nebūsi Ktk. Sveika vi̇̀rus (sakoma pagiriant šeimininkę) Ktk. Vi̇̀rus vi̇̀rus ir papylė (pradėjo ir nebaigė) Prng. Vi̇̀rė grybų viralą (lakštingalos pamėgdžiojimas) Žl. Vérdu krakamulių su krakavyzdžiais (atsakoma į klausimą, ką verda) Šk. Ne vérdamas, ne kepamas, ne ant stalo dedamas, o ir ubagas, ir karalius valgo (motinos pienas) End.
| refl. intr., tr. Arm: Sau pietų vi̇̀rtis K. Tai ką daba, mama, vérdys? Krž. Sode kūrenosi didelis laužas, matyt, vokiečiai virėsi pietus rš. Kiaulėm par rudenį vérdasi Ėr. Ji išėjo iš jo i virėse ant to kelmo Jrb. Iš miltų vi̇̀rasi ir iš vienų kunodų vi̇̀rasi putra Zt. Šiaip teip patys ten [liuob] vi̇̀rsias, patys ten ką Sd. Verdiẽs (virkis) pati, kad aš netropiju Dglš. Ar tebesivérdat jovalus? Šts.
ǁ virinimu gaminti: Verdamos druskos (verdant vartojamos), galvijų druskos ir smulkios sviesto druskos… parduoda LC1883,43. Pasistatė ir dervos verdamą fabrikėlę J.Jabl. Iš beržinių kelmų degutą verda Ob. Iš pušų šaknų smalą vi̇̀rdavo Šauk. Ka kiaulė padvės, ta iš to liuob vi̇̀rti muilą Šv. Nebuvo muilo nė kokio, nė trupinio, vi̇̀rsma kokį grobgalį kame sugreibę Lk. Verda tam šarme mėsą, paskui akmino įdeda (muilą verda) Bsg. Akmeno nuperka, iš žarnų, iš kokių mėsgalių vi̇̀rdavo muilą Žl. Tą muilą mokėjom vi̇̀rt iš tokių riebalų, tokių atliekų Gž. Čia tą cimantą vérda i vérda, i žiemą, i vasarą Vgr. Seniau čia druską vi̇̀rdavo, yra ir šaltiniai: vanduo sūrus labai Btr. Pusė mūsų kaimo anksčiau prie šito šaltinio druską virė rš.
^ Eik peklon smalos vi̇̀rtie! Sug.
6. intr. gamintis, kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Roputės jau vérda K. Nors juoda bulbynė, bet švariai vi̇̀rė Sd. Gardūs kopūstai, su višta vi̇̀rę Klt. Vi̇̀rk, kisieliau, bėk, Motiejau (d.) Ss. Jau yra vi̇̀rusios arbatos Klvr.
| prk.: Mano kojos vérda ir vérda (skauda) Nmn.
^ Mylimam svečiui ir neišvirusi – virusi, ir nekepusi – kepusi (geram svečiui visi valgiai skanūs) B. Tos bobos kaip puodai: ką nepilsi, viskas vérda LTR(Srd). Juodas puodas galu lauko vérda (skruzdėlynas) JT166.
ǁ virinimu gamintis: Buvo rūkai geležiniai, katile smala vi̇̀rė Grv.
7. tr. Plšk gaminti garinimu (ppr. degtinę): Vi̇̀rė tą samagoną ir tep lakė Kč. Ka ta šnapšė buvo tokia, kad anos kaime nebuvo, vi̇̀rti nėkas nèvirė Kl. Kur samagoną vérda, tik eina ten kaip į didžiąją Kalvariją, kaip į atlaidus Sd. Tas ūkininkas būk vi̇̀ręs šnapšę i papuolė į kalėjimą Plt. Vérdant šnapšę, da šiltą liūb kaštavos i vaikščios išsiplėtę Trkn.
ǁ N, KŽ daryti (alų): Pirmiau dirbdavo [alų], vi̇̀rė iš runkelių, bet daba nėkas nevérda Vkš.
8. intr. SD421, Sut burbuliuojant, kunkuliuojant veržtis iš požemių (apie šaltinį): Versmė verdanti SD176. Versmė vérda – oi skanus vanduo Trgn. Vanduo verdąs N. Tę vanduo verčias – vérda i vérda Jrb. Vérdamas šaltenis buvo, akis Pln. Kalnas tur vandens versmę žemyn tekančią, tik mums nežinoma, kokiam aukštume ji verda Bs. Vérda akys – matyt, gyvas vanduo: verčia pieską, akmenukus Iš. Akis vérda ir vérda, neužšąla nigdi Dbč. [V]anduo vérda iš kalno And. Mūsų šaltinelis, kad anas ten vi̇̀rė, margėjo! End. Šaltinis vi̇̀rdavo ir vi̇̀rdavo žiemą vasarą Škt. Kasė kasė ir antkasė verdantį šaltenį Šts. Ten pri prūdo galo y[ra] šaltenis verdą̃s LKT47(Trkn). Tas šaltinis vi̇̀rdavo teip kaip katilai Rm. Ji priėjo prie verdančio šaltinio, rieškutėmis pasisėmė vandens J.Balč. Tan kaime akivaras buvo toj sodyboj, krūmai tokie užaugę, o tenai tai kaip ir sodželka, ir jy vérda, sukas ir sukas vanduo Kp.
| prk.: Seilė verda burnoj, bet spjaut nėra kas Švnč.
ǁ Sut kunkuliuoti, sūkuriuoti (apie vandenį): Siaučia marios, verda, kunkuluoja SD22. Drungnas vanduo aukščiau kelių, jis putoja per akmenis, sūkuriais verda V.Bub. Vanduo šaltiny vérda kap puode Vrn. Net vérda nuo pašalių, kad bėga [v]anduo Skp. Šaltinukas teka, net vérda Mrj. Ežeras putojo, virė, tamsoje blykčiojo baltos bangos V.Bub.
| Akis nuleidi it beviltį mostą, ir verda raibsta ratilai žali J.Aist. Eidami į mokyklą jie (vaikai) šokinėjo per verdančius griovius, brido per klanus rš. Šito upė pienu teka, ano – krauju vérda JT233.
| prk.: Jaunų krau[ja]s pats vérda, jaunas džiugus Krš. Traškėjo, ūžė, virė liepsnų liežuviai V.Bub. Kamuoliai smėlio, šiaudų, virkščių, žaibų vi̇̀rė tuomel tai aukštyn, tai žemyn nusleisdami BM56(Žb). Debesys vérda tik vérda [prieš pat lietų] Pc. Oras aplinkui virė ir maišėsi rš.
ǁ vaikščioti, rūgti: Reikia žiūrėt, kad alus virtų̃ LKT288(Šr). Kol alus vérda, uždenk gerai kubilą Jnš.
9. intr. prk. intensyviai vykti, judėti, eiti: Dabar ten verda triukšmingas gyvenimas, o kadaise buvo nykios pakrantės K.Bor. Pokylis virė keletą valandų rš. Karas vakaruose virė rš. Kažkur dvaro pusėje aiškiai virė mūšis J.Avyž. Kaip parvažiuoju, vakare pry muno lovos vérda rietenos, kas su munim miegos Lkv. Tratėjo žalios girios, juokas, šokiai žolėj virė rš. Teip pasaulis vérda ir vérda, nėra pakajaus ir nebus Pgg. Bildėjo dienas naktis, vi̇̀rte vi̇̀rė, kaip kokia bulbynė (ėjo frontas) Yl. Visur vi̇̀rte vérda, vieną kartą velnias juoksias Krš. Pirmadienį atsikeliam – o vérda viskas, ūžia (karas, šaudo aplinkui) Graž. Darbas vérda kaip iš pypkės KrvP(Jnš). Gaspadoriaus darbas rankose verda, o darbininko – kap šlapias dega KrvP(Vlk). Boikios [moterys] in darbą – kai ateina, tai vérda Švnč. Dvasiai krupštant nemenkiaus verda kunkuliuodamas katilas darbų žmogaus A1884,5. Kalba virte virė, visiems namiškiams dalyvaujant Pt.
| Miestelyje jau virė jomarkas A.Vencl. Kožną dieną [sendaikčių turgus] vérda i vérda Grz. Pasiekė jau savo ūkės, kuri it virte pradėjo virti nuo kušumo ir džiaugsmo Vrp1892,59. Visi namai virė, šurmuliavo, šitokių svečių sulaukę J.Balt. O kai netrukus ateis Sekminės, Vilnius virte virs, triumfuodamas savo laisve, visais varpais skambindamas I.Šein. Ugnis virė visu ruožu, ir mes jau žinojome, kad ir mūsų kaimynės, antroji ir ketvirtoji kuopos, panašiu būdu priplaktos prie žemės rš. Už miškelio, lygumėlėj, virė šautuvėliai LTR.
| Sunku gyvent, kai visur neteisybė vérda Rmš.
| impers.: Sviete vi̇̀rė i vi̇̀rs (bus neramumų), taip y[ra] priliktà Rdn.
10. intr. prk. kilti, stiprėti, būti intensyvaus pobūdžio (apie jausmus, nuotaikas ir pan.): Kokie dabar jausmai verda jų krūtinėse – lengva atminti V.Kudir. Širdyje virė didelė neapykanta savo broliams prš. Jis rėkia, atvertęs galvą į viršų, jo balse verda džiaugsmas ir neapykanta rš. Jo sieloje pradėjo virti lyg koks apmaudas rš. Prekyvietėje verda aistros rš. Vaikams galvo[je] vérda mislės – neklausyti, savaip varyti Krš. Piršlys pripratęs prie melavimo, jam galvoj vérda viskas Užp. Kas dukters širdyje verda, veide nepaslėpsi J.Dov. Mergaičių kalbos ėmė verpetu virti Žem.
^ Taip sunkumas užėjo, lyg kas verda krūtinėje rš.
11. būti apimtam stipraus jausmo, karščiuotis: Vyrai tankiáu pikti, anie viduo[je] vi̇̀rte vérda Krš. Su vyrais tik nepradėk vi̇̀rti, makaluoties, ramiai visada susišnekėsi Krš. Vėjo paputama, o iš pasiutimo vérda Krš. Raulas net iš džiaugsmo verda K.Bink. Užtat, kai sugrįžo Valentas kitą rytą, šeimininkė vėl virė rūstybe J.Balt. Veikiai visa stovykla virė džiaugsmu ir pasigėrėjimu rš. Kuliganai tik vérda (siunta), nori krautuvę išplėšt Al. Ans valdžios netekęs, visas vi̇̀rte vérda Krš. Net vérda, net vérda [vaikas], kad kas bloga padaryt Slk. Net vérda kai puodas (nori išgerti) Klt. Berniokas net vérda in kačiokus, ritas par slenkstį tvartan Klt.
| Vaikai visi kad žiūri, kad net akys vérda Mrj. Verda akys kaip vagies Šmk. To vaiko vérda akys kakto[je] – šelmystę galvoja Snt. Akimirkai virė jos akys piktumu ir neapykanta V.Piet. Svajojo, kad galybė auga jo krūtinėje, kad širdis verda narsumu V.Krėv. Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, tylėjau tačiau kaip naktis! Mair.
| Visas kaimas vi̇̀rė: senutė vaikus užaugino, o pasenusią išmetė Kč. Po kaimas daba, kaip su tai žeme prasidėjo (ėmė grąžinti), vérda liežuviai i piktumai Krš.
^ Ko čia vérdi, kaip Smukučių pelkė? Šts. Ko vérdi? – paspėsi numirti Slk. Išeiki virdamas, pareiki garuodamas (sakoma supykusiam) (flk.) A.Sal.
12. intr. prk. maišytis, judėti vienam šalia kito (apie daug objektų): Nenuobodu – gyvenam prie gatvės, tai žmonės vérda ir vérda Dbk. Jauni vi̇̀rte vérda, laksto po mitingus vėliavas nusitvėrę Krš. Viščiokų pilnas atšlaimas, led vérda Pbs. Musės krūvoms apspito ligonį ūždamos virdamos rš. Paukščiukai kaip košėj vérda, dainuoja Kdn. Jau kap iš visur vanduoj subėgo, tai po tuo tiltu, tai tos vėgėlės – žuves tokios – ir jau jos tik vérda tam purvyne Srj. Te (ežere) smėlỹs, pakrašty saulė, žuvytės tik vérda vérda Sug. Ka pradėjo vi̇̀rti vi̇̀rti vi̇̀rti – nespėjo palėkti [vabalai, papurškus dichlofosu] Žlb. Tik šnypščia, tik vérda – pilna duobė gyvačių Sld. Menčupys bėga i bėga, vérda i vérda akmeniukai Škt.
| Akyse kaip kokie krislai vis verda verda, kai pasilenkęs atsikeli Skm. Aplinkui laukai žaliuoja, paukščių balsai verda J.Paukš. Paukšteliai po sprogstančius medžius visokiais balsais virte verda Žem. Perdien pilve vérda OG99.
ǁ greitai judėti: O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, skutuliai [bulvių] į visas šalis tik teška, tik lekioja V.Krėv. Nepasėdi, juda, vérda virtè vaikas Drsk. Karkvabalis keburuojasi aukštyn kojom, virte verda kojytės rš.
13. daug ir smarkiai kalbėti: Bobos suėję tik šneka, vérda vienos kitą parrėkdamos Rm. Ana vis vérda i vérda su boboms Žr. Kaip čia dabar, kad vérda žodį po žodžio bledė… Akm. Jis kitam neduoda kalbėt, pats vérda ir vérda Ėr. Žydai šūlė[je] vérda Kv. Troboje kaip šiupinys virė (garsiai kalbėjo, klegėjo), kol tik visus butelius ištuštino Žem.
◊ ãkys vérda Mrc, Rmš labai nori, trokšta (ko nors): Ir jam vérda ãkys nusipirkt Prn. In bernus tai jos tik ãkes vérda Pv. Ir in parėdus ãkys vérda Vlk.
galỹnę (galų̃ kõšę Žd) vi̇̀rti baigti austi: Šiandien vi̇̀rsu galỹnę Šts.
galvà (galvojè, galvõn) nevérda Dglš, Bgt apie nesugebantį protauti: Nieko nemoku – galvà nevérda Pnm. Galvà nevérda – tiek šunų laikyt! Žln. Labai išsigandau, i galvà nevérda Ad. Senas, jau be mažai ko septyniasdešimt penkeli – galvõj jau ne tep vérda Grv. Jo galvõn jau nevérda – senęs persenęs Drsk.
galvà vérda (vi̇̀ra)
1. apie protingą, sumanų žmogų: Kad anas nemokėjo rašyt, bet jo galvà vi̇̀rė Ml. A, jų (ponų) galvà vi̇̀ra – anys žino, ką daro Ck.
2. galvoja, mãno: Žmogaus galvà mažu tep vérda Drsk.

galvojè vérda kõšė apie neprotingą: Tokius vaikesus reik trumpai laikyti, anų galvi̇̀kėse kõšė vérda Krš.
išei̇̃ti šuni̇̀ms pùtrą vi̇̀rti juokiantis iš nevedusio: Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims pùtrą vi̇̀rti J.
jõvalas (kãtilas Jnš) vérda apie barnius, muštynes: Kol susistovės, kol susitupės, taip i vi̇̀rs kãtelas Krš. Tenai vérda baisiausiai jovalai̇̃: duodas bobos kaip pasiutusios Krš. Pasiutusi boba su velnio liežuviu – vis jõvalą vérda užmaišiusi Krš.
kepenà vérda ima pyktis: Da vis šneka, da vis pasako[ja], o jau tai tik kepenà vérda NmŽ.
kẽptas ir vi̇̀rtas daug matęs, iškentęs: Jų širdys ne nuo šios dienos ir keptos ir virtos Pt.
kõšę vi̇̀rti Krš
1. pyktis, bartis: Jau ans y[ra] geras, ana pati kõšę vérda Ms.
2. kurstyti nesantaiką: Kas čia kõšę vérda, kas čia yra, sunku pasakyti Krš.

kõšė vérda (vérdasi) yra kovojama, pykstama, baramasi: Be karo svietas nestova, tai šen tai ten vis vérda kõšė Krš. Vir̃s kõšė, kolek rusas mūs nepaleis Drsk. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs Pt. Pamatyste – vėleik vi̇̀rsias kõšė Krš.
kõšės nevi̇̀rti neturėti naudos: Iš poterių košės nevirsi Tr. Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi! A.Vien. Iš miego košės nevirsi, o šnekta geras daiktas, kai rūpesčiai galvą ėda K.Bor.
kraliùkai galvojè vérda Grv apie pasigėrusį.
kraũjas vérda [gýslose] Ėr apie susijaudinusį, supykusį: Stovėdamai, eidamai vérda kraũjas iš piktumo Drsk. Toks nevala – kraũ[ja]s vi̇̀rė veizant End. Kraũ[ja]s vérda, širdis peiliūse Pln. Jaučiau, kad jo delnas dega, kraujas verda gyslose rš.
kuñkuliais vi̇̀rti tūžti: Aš tik kuñkuliais vérdu, nebsitveru Skd.
makaũlė vérda rš juok. apie protingą žmogų.
nei̇̃ kẽpęs nei̇̃ vi̇̀ręs LTR nevykęs. ×
peklà (pẽklos) vérda apie barnius, nesantaiką, muštynes ir pan.: Jei peklà vérda, kur ten [vedusius] besutaikinsi Krš. Vi̇̀rė peklà i tebvérda [ūkyje] – a yr tvarka? Rdn. Bendrovė[je] vérda vérda pẽklos, vaga Rdn. Visur peklà vérda, i vis par sprogimą (šeimos nesugyvena, nes vyrai geria) Rdn. Par man’ gi visa peklà gi vi̇̀rė, čiagi viskas, gegužinės buvo Trgn. ×
pẽklą vi̇̀rti bartis, ginčytis: Ana visą pẽklą vi̇̀rė, kaip išejo – ramybė Krš.
pi̇̀kį vi̇̀rti
1. pykti: Ar jau vėl, Ona, pi̇̀kį vérdi? Alk.
2. knarkti, šnarpšti: Šnarpšta miegodamas – pi̇̀kį vérda Škn.

prãgaras vérda apie smarkias kautynes: Karas, tris dienas prãgaras vérda Sem.
širdi̇̀s kraujuosè (kraujù Kp, Trg, kraujai̇̃s Arm, kuñkuliu) vérda yra graudu, skaudu: Mano širdi̇̀s kraujuõs vérda Plv. Širdi̇̀s kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti Vkš.
širdi̇̀s (širdyjè Šk) vérda [kraujỹ] Prn
1. yra apimtas pykčio: Ėdė, skalampijo, įkrėnijo taip, ka širdi̇̀s vi̇̀rė Krš. Širdi̇̀s vérda kaip an dujinės, kai pamatau par langą skundiką Pš. Širdis dažnai virė, kaip niekino jo dievus krivis svetimos šalies V.Krėv. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi Žem. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda I.Simon.
2. yra graudu, skaudu: Širdi̇̀s vérda, o verkt negaliu Dg. Ė momos širdi̇̀s kraujỹ vérda Švnč. Tai aš prisiminiau sau, tai kai aš pasdabojau an tų pačių daiktelių, tai man širdelė verda, kap upėj vandenėlis LTR(Rod). ×

zui̇̃kiai vérda šnãpšę End kyla rūkas.
1 antvi̇̀rti, antvérda, añtvirė (ž.)
1. tr. daugiau išvirti: Reik bliūdą košės antvi̇̀rti, būs daugiau valgytojų šiandieną Šts.
2. intr. pradėti virti: Viską kaitink ant lengvos ugnies lig antverdant rš.
1 apvi̇̀rti, apvérda, àpvirė KŽ, DŽ1, LzŽ
1. tr. Skrb, Rmš, Ktk, Pv kurį laiką (ppr. neilgai) kaitinti ką kunkuliuojančiame vandenyje: Grybus apivérda, tada gi merkia Dgp. Tą [Velykų] paršiuką jau apvérda, ne žalią kiša [kepti] Grz. Liuob apvi̇̀rsma, išsidirbdavom kavos – koki skani kava būdavo iš gilių Kv. Nuvalysu grybas, apvi̇̀rsu, būs gerai Rdn. Valgau vos apvirusią mėsą rš.
| refl. tr.: To boba apsi̇̀virė obuolių, grybų prisirinko Slm. Vienuo rozuo apsi̇̀viriau [dešrą], ale vis tiek negaliu valgyt (kieta) Žl.
2. intr. Sdk, Dglš, Yl kurį laiką kaisti kunkuliuojančiame vandenyje: Apvi̇̀rusi meisa, dar apsūdysu, nesusmirs Krš.
ǁ Srj kaistant kunkuliuojančiame vandenyje sunykti, sumažėti: Gal kap pavirs, tai apvir̃s kiek putos, nereiks tiek ir graibyt Pv.
3. tr. aprūpinti virtu maistu, prigaminti (kam) virto maisto: Kas jus apvérda, apvelėja, kas ką? Drsk. Dešimty buvom, reikėjo apvi̇̀rt šeši vyrai, apiplaut Brš.
4. tr. apšutinti, aptvilkyti: Rūgšti kopūstai, matai, anie apvi̇̀rs bulbes, nebišvirs Lk.
5. žr. atvirti 2: Apvérdam vandenį puode Dv.
1 atvi̇̀rti, atvérda, àtvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q50, R, R228,327, MŽ, MŽ304,438, N, M, L
1. intr. R40, MŽ52, Slnt, Kv, Yl pakaitintam pradėti kunkuliuoti (apie vandenį, skystą masę): [V]anduo àtvirė, miltus išplakei, supili, suvirini Sd. Kaip tiktai atverda, nuokaisk nuog ugnies IM1846,24. Šišon atvi̇̀ręs vanduo Kin. Ir tad plikom: pila su atvi̇̀rusiu vandiniu LKT135(Prk).
| Bute (priemenėje), kol katilas atvi̇̀rs, užsikvempusi miegtu Grd. Katilai atvirė ir užbėgo ugnį Žem.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Antkaitu rindelelė[je] vandinį čystą ir atvérdu Lpl. Geriau atvi̇̀rk pieną ir palik virtuvėj Ob. Ar jūs turit atvi̇̀rto vandens? Vlkv.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: O kitas i valdomas savo sriubą atvérda Slnt.
4. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, naudoti): Bulbas atvérdi, nulupi, i su raugiene valgai Trgn. Àtvirei [baravykus], ar su alyva, ar su sviestu pakepei – visap pasdarom Vlk. Atvi̇̀rsim tą žolę ir gersim Rod. Turi̇̀ turėti atvirusio pieno karšto, o kiteip apsals ta košė Kl.
5. intr. Grd pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Erbeta dar neàtvirė Šts. Meisa jau àtvirė, nušumavojau tas putas Sd.
6. tr. Plng kurį laiką kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje nuvalyti nuo apnašų: Bulbes atvi̇̀rs, sukriuš ir į tas bulbes suminkys tus miltus Žd. Žarnas razskrodžia, išmazgoja po kiek vandenų ir puodžiukan tokian atvérda, išima, paskui verda kap reikia Dv.
7. tr. Ds, Rs, Snt antrą kartą virti tą patį valgį: Buvo net baltos, suscukruję. Paėmiau, atàviriau, va – gardžiausios uogos Švnč. Turėjau vakarykščių kopūstų, àtviriau ir pietums pasrėbiau Vkš. Atvirtų̃ kopūstų man nepaduosi Pv.
| refl. tr.: Kopūstus galėsit atsivi̇̀rt Snt.
8. intr. kunkuliuojant, putojant artėti (apie vandenį): Ateina, atvérda didžiausios bangos Dkš.
1 ×davi̇̀rti, davérda, dàvirė (hibr.) KŽ, LzŽ; SD45, D.Pošk
1. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Rodos, košė ant ugnies ir plepėjo, ale da nedavi̇̀rus Ut.
^ Nelipk, smãla nedavi̇̀rus! (sakoma įkyriems vaikams) Dkš.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti): Nedavi̇̀rę pautas Lz. Tada mañ’ anys pagadino (paleido vidurius), gal buvo nedavi̇̀rę kurapkiokai Žl. Ne kiaušinis nedavi̇̀ręs, ale tu nedašutęs (puskvailis) Mžš.
3. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą valgyti: Išvi̇̀rdavo kviečių [Kūčioms], kas nedavérda – tam blogai (išbrinksta viduriuose) Kp. Žalios bulbos, nedavi̇̀rta Pb. Namie pasiliko nedavirtų uogienių puodas ir kelio ruoša J.Sav.
1 įvi̇̀rti, įvérda, į̇̃virė K, Rtr, KŽ, LzŽ; Lex29, Q148, CI542, R115, MŽ149, N
1. intr. pradėti kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį): Į̃virė gerai puodas J.
| Kai įvir̃s puodas, tai tada dėk virtinius Š. Puodas įviręs labai aštriai Žsl.
| refl.: Įsivi̇̀ręs beklega puodas, ne kiek jam ir ugnies reikia Skr.
2. tr. užkonservuoti (maisto produktus): Šviežiai [mėsą] į tus stiklus įvi̇̀rdavom, kitką rūkyt ar į rasalą appildavom Rsn. Jei gerai neinvi̇̀rsi tų grybų, možna pamirt Dv. Į̃viriau žiemai rabarbarų, braškių Tlž.
3. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje susimaišyti (apie maisto produktus): Į bulves įverda druska ir vėžiai – yr skaniausia vėžių šutynė Bržr.
ǁ sulipti: Įvi̇̀ręs plaukas į klecką, fi! Krš.
4. K, KŽ žr. 1 išvirti 3: Įvi̇̀rkie man tris kiaušinius, aš pats išsigriebsiu Š.
| refl. tr.: Įsivi̇̀riau tik vieną kiaušinį Š.
5. refl. prk. įnikti šnekėti, plepėti: Kad bobos įsivérda, tad ir kalba be galo Lnk.
1 išvi̇̀rti, išvérda (i̇̀švira LzŽ), i̇̀švirė K, J, LVI830, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD193, SD388, B, R, R158, MŽ, MŽ208, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL262
1. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, vartoti): Grybai reikia išvirt tirštai ir pramest JnšM. Jei ūmėdė kokia, tada [nedžiovinę] suvalom suvalom ir išvérdam Žsl. Mes liuob bulbes nuskusma i išvi̇̀rsma, ir karvę pamilšma Tv. Seniau tai išvérdam [grybus] ir da plaudžiam šaltu vandeniu Plvn. Ìšvirė žirnių bliūdą, patėškė ant stalo – žinokiatės Varn. Pamirkai, išvérdi [pupas] – gi baika valgyt Vdn. Kruopas išvérda ir sumaišo su krauju Dgp. Užgavėnės ka būs, būs meisos, būs dešros išvirtõs Sd. Išvi̇̀rs tokių kruopų, kad būs i dangus matyti Kv. Anie (kiaušiai) išvirti̇̀ būs, į bažnyčią neš i šventins Sd. Sugrūdi bulbas išvi̇̀rtas, palaikai ben kiek, tada dedi miltus Alz. Anys gi apšutinta tiej miltai vandeniu karštu, tai jau kap išvi̇̀rta Btrm. Tuos [vantų] lapus išvérdam nubraukę, įdedam alūno – ir tokie kaip salotų spalvos [margučiai] Kvr. Juodo aliksnio žievę nuskuta, išvérda ir nudažo gijas Slč. Šuva [mieste] neėda žalių [žuvų galvų], reikia jos išvi̇̀rt Kp. Jūs jo (avinėlio) nevalgykiat nei iškepto, nei vandenyje išvirto BB2Moz12,9. Maistui vartoti [vėgėlę] reikia atsargiai, gerai išvirtą arba gerai iškeptą LEXXXIII271. Krupis, ka kaklą užema, saldžiam piene išvérda [jį], pamačija Gd. Reika išvirt nabašnyko kaulas ir duot gert: nuomaris pareina nuo išgąsčio LTR(Slk). Tai tų ramunių išvérdi – geltoni dažai Vdn. Balto vištos mėšlo išvirt ir gert nuo geltligės Tvr. Jeigu išvérda [pelyno] stambus, tai tą skystimą išgeria Kpr. Anai reik durnaropių išvi̇̀rti Varn. Burokų skiltis išverda, pakepina ant aliejaus ir valgo Šmn. Buč bulbių išvirus, kad elektra degt Rk. Turtingosios tėvynaitės liuob atsinešti ne vien kokius zamalakus, bet dar pridrėbtus bliūdalius varškėtų kleckų, šiltų, vos ko išvirtų M.Valanč. Nei te alus, nei ką: apynių išvi̇̀rta ir cukraus prigrūsta Ob. Ji užkaitė didžiausią katilą kiaulienos, ir kai mėsa išvirė, atnešė ant stalo J.Balč. Pamerk pasolius (pupeles), tegu išmirksta, ė tai nevalgysi išvi̇̀rus Švnč. Pusryčiuo buvo bulvės išvérdamos Skd. Burokų sausai išvi̇̀rus alieju prametinėdavom Ad.
| Vaikų dvylika: puodą bulbių išvérda – kas daugiau bulbių prilups, tas ir greičiau privalgys Grv. Bulbų negi priskus – išvérda su lupynom puodą PnmR.
| prk.: Pamatysma, ką ta boba toliau išvi̇̀rs Krš.
^ Užmušiau musę, i̇̀šviriau pusę DrskD244. Dar daug laiko – velnią su vaikais gali̇̀ išvi̇̀rti (daug nuveikti) Krš. Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, išvirė virėjas be ugnies, suvalgė boba be dantų (sniegas, saulė) LTR.
| refl. tr.: Nu pupų liūbam išsivi̇̀rti senovė[je] Vkš. Nežinau, kiek anie ten tura ėsti, nė mėsos nėkuomet neišsivérda Trk. Lašiniukai patys tie išsivi̇̀rt, prie kūdumelei Klt. Išsivertè ir valgaite žuvis Dglš. Nu jau vedi ką noriav, tą išsivérdav Skd. Tas penkias bulves į skardinę dėžutę išsi̇̀viriau – tai buvo mano dienos valgis Plšk. Išsivérdam pelyno – kartus, nedaug indedi Kvr. Ir aš išsivérdu liepžiedžių, medaus [įsidedu], išgeriu, ir lengvina Jdp. Prisiraudavom airių, išsiverdam ir mazgojam tais airiais [plaukus] Plvn.
ǁ išvirinti, išbalinti (drabužius): Drobinį kad išvérda pelenuos – balti kaip tiktai Skp.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti, vartoti): Ìšvirė bulbės jau, nukaisk nuo ugnies J. Tos bulbės kietesnės buvo, da nelabai išvi̇̀rusios Jrb. Kaip jau išvérda kresnos, teip skaniai valgyti šviežios Kl. Ar ilgai būsi pas mus? – Būsu, kol builės išvi̇̀rs (neilgai) Pln. Nebūs išvi̇̀rusi gerai, kaip ana (mėsa) laikysias! Kl. Išvérda anys – pasipūtę kai pampuškos būva [duoniniai pyragaičiai] Kvr. Kad y[ra] gabaluotas [dangus], ta žinokiat, ka bulbių būs daug i skanios, miltingos išvi̇̀rusios būs Klk. Virale išvi̇̀rus, gardžiausia mėsa Klt. Išvi̇̀ręs kiaušinis sukas, žalias – nesisuka Erž. Jau galėjo per tą laiką akmuo, senas jautis išvi̇̀rt, o bulvės nei̇̀švirė dar Klvr.
ǁ pradėti virti, užvirti: Sauso šakelio pakiši, ižverda [vanduo] greit Drsk.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: Ko gi jums šiandie išvi̇̀rti? Š. Ką gi išvir̃s – bulbų i̇̀švirė Imb. O ka paršelį paskerdu, tirštą šiupinį išvérdu Kl. Ta reikėjo išvi̇̀rti košės bliūdą i padėti asablyvai Lnk. Ka išvi̇̀rsi košę, i liežuvį nurysi Plt. Prastus barščius i̇̀švirei – dangus matyt Šd. Išvir̃s viralo kokio, kad nemožna praryt Ker. Paveiza, galvą įkišęs, ką i̇̀švirei – ir sudievu Trk. Kiaušiuką išvi̇̀rti galiu, tiek jau iš munęs Krš. Velykoms išvi̇̀rdavo penkis šimtus kiaušių KlbXL21(Kin). Būdavo, kai išvérdu kisielių, tai gali peiliu pjaustyt Klt. Aš neišvérdu neparagavus Jz. Ka kas arbatos išvir̃tum! Lk. Lig septynių turėjai išvi̇̀rti pusrytį, ką galėtumi išeiti į lauką dirbti Akm. Cinoko dar neišvirė pusryčio, o Baltaragio jau susėdo valgyti Žem. Tad mergė ejo bandą ganyti, aš ejau numo valgyti išvi̇̀rti Vgr. Ìšvirei su dideliu [v]andiniu – būs geriausiai Trk. Valgyk, yr išvirtà, pavalgysi – gulk Yl. Išvi̇̀rta mano davaliai, tegul išsrebia tiktai Skp. Kai vis gerai, vis išvi̇̀rta, tai pavalgai, ir nieko Pb. Manų košikė išvirtà į vandenį Erž. Pietus išvi̇̀rsuot ir eisuot Šv. Einu pietų virt, išvi̇̀rsu skaniai, riebiai, tirštai i daug Šll. Parejom an pavakarės, išvirtà šutynė toki Als. Mano būdavo viskas padaryta, apliuobta, išvirta, apmazgota LKKXVII27(Rgv). Paršui yra išvi̇̀rta, telukas pagirdytas Alv. Prašo valgyti, aš buvau bulbynę išvi̇̀rusi – duodu Lpl. Mun sesuo buvo išvi̇̀rusi – skani uogynė y[ra] Sd. Kur tu neši tą košę manų išvi̇̀rusys? Knt. Ko nori išvérdamas (ko nori, kad išvirčiau)? Lkv. Iš mėsos ir prieskonių išverdamas sultinys rš.
| Da žabų prisieis atnešt i uždėt: neišvir̃s tie puodai Mžš.
^ I iš akėtvirbalio gal srubą išvi̇̀rti Ub. Aš tau išvirsiu arbatos iš senų žiponų vatos LTR(Pkn). Išvi̇̀rsiu burbulo su akmeniu Š. Gerai išvirsi, gerai ir valgysi PPr35. Virė šeimynai – išvirė šuniui J.Jabl. Ką samtis išvirs, tą šaukštas pavalgys LTR. Kukorius išverda be ugnies, ponai suvalgo be burnų (sniegas ir saulė) LMD(Vb). Iš mergos grožio košės neišvirsi Kp. Iš miego košės neišvi̇̀rsi JT435. Sveika vi̇̀rus nenumirus; o kad tu būtum numirus, tai kita gardžiau būtų išvi̇̀rus Š. Jei gerai i̇̀švirei, gerai ir valgysi Sch82. Užkurk karštai, įdėk tirštai ir išvi̇̀rsi greitai End.
| refl. tr., intr. K: Viralą išvalgau ir vėl naują išsi̇̀viru Vrn. Kol tu beišsivérdi, kol tu ką, kurs laikas ateina! Tl. Išsivi̇̀rsiam bulvynės ryto metą – juoda juoda liuob būs Bdr. Uogų daug, košės reik išsivi̇̀rties LKT111(Kltn). Nė niekas turėjo uogienių tokių išsivi̇̀rę, tiktai susirgus kokį puodelį Mšk. Liūb išsivi̇̀rti putros i srėbti Trkn. Vakare apsiliuobę, išsivi̇̀rę valgyt ir einam gult Krs. Par valandą išvi̇̀rsias, būs pietai pirmo[je] Krš. Aš išeitu į mišką, atsinešu [malkų] ir išsivérdu Žlb. Nebuvau ištežusi – ant akminims valgyti [liuob] išsivi̇̀rsu Sd. Išsivi̇̀rtųp (con.) LKKXIV213(Zt).
| Kožnas savo katiliuką išsivérdam Skdv. Nėra pas juos puodų kur išsivirt LTR(Pkr).
^ Ką išsivi̇̀rsi, tą ir suvalgysi (srėbsi LTR(Dkk)) Vvr.
ǁ virinimu pagaminti: Dabar sirapas možna iš cukraus išvi̇̀rt – daug pridėk ir išvi̇̀rsi Jž. Sirupą išverdi, kad jom (bitėms) viduriam geriau Dgč. Pelenus nusijoji, išvérdi šarmo Alz. O kai kas tai labai mokėdavo baltą gražų [muilą] išvi̇̀rt – tai, sakydavo, kiaušinių reikia dėt Skp.
| Česnakų supjaustyk, išvi̇̀rk piene ir karštą, kaip pakenti, gerk – kaip ranka ataema [gerklės skausmą] Srd. Duodi šaukštelį išgert išvi̇̀ręs, tai tada jau praeina [liga] Sld.
4. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Kaip pusrytys išvérda, ta jau aũšta, ta reik ginti bandą Klk. An krosnies išvi̇̀rtūs pietūs ir garuoja Brž. Bulbienė išvi̇̀rus, užbaltinta, bais skani Pc. Apvynius dedi, kada išvi̇̀rus misa, labai ilgai juos virini Alz. Nu, ateini gryčio[n], pusrytis išviręs, sėdi, pavalgai Pin. Ka ben neišvi̇̀rę tiek greitai! Trk. Išvir̃s až adynos Dv.
5. intr. verdant išgaruoti (apie skystį): Išverda laukan šarmas, ilgai virinamas, į garus išeita Šts. Ka išvérda [vanduo], liekta an dugno druska LKT125(Bt). Visa sunka i̇̀švirė, liko tik tirštumos Užp. Par maž vandenio ant bulbių užpylei, ir i̇̀švirė Pc. Būdavo: vérda vérda vérda [cukrinius runkelius], ligi jau išvérda [skystis] viškai, sirapas pasdirba Jž.
| Virė virė, užmiršo [vyras], visas katilas išvi̇̀ręs Krš.
ǁ verdant išnykti, ištirpti: Buvo su raudonais kvietkais [skarelė] – i̇̀švirė (nubluko) Žl. Grybas [sūdytas] kap pagauna kvapo, tai jau neišvir̃s, versk laukan Pv.
6. tr. pagaminti garinimu (degtinę): Gal senis krūminės kokios ištraukė, jis gi išvérda Užg. I samagoną mokėjau išvi̇̀rti, tik neviriau Akm. Šnapso i̇̀švirė iš rugių Všt.
| refl. tr.: Šienui pjautie išsi̇̀viriau [naminės] – apsimoka, jeigu talka Dgp. Aš šnapšę buvau išsivi̇̀ręs par karą Žr.
ǁ pagaminti (alų): Par vestuves išvérda alaus, avinioką papjauna Slk.
| refl. tr.: Naminio [alaus] daugiausia išsivérdam Slm.
7. intr. prk. nudžiūti, nuleipti (nuo karščio, šalčio): Ką pasodini, tas išvérda Skr. Vagose kaip jei išvi̇̀rusios bulbės, kepte kepa Krš. Tokią šaltą žiemą ir obelys, ir braškės išvérda Pkr. Par šią naktį visos ruputės i̇̀švirė Šv. Daržas i̇̀švirė, par naktį kaip ataušta, atsigauna Plt.
^ Atsikėliau toks kaip išvi̇̀ręs (prastai jausdamasis) Rdn. Gerk [vaistus] – blogai, negerk – blogai, toks esi kaip išvi̇̀ręs, kaip iš miego pažadintas End. Karštà, kaip išvi̇̀rusi esu Krš. Ne su visu kvailas, bet kaip išviręs paliko po tos ligos KlvrŽ.
ǁ nuo uždegimo sunykti: Daktarė sakė, ka išvi̇̀rę plaučiai [nuo uždegimo] Všv.
ǁ pavargti nuo karščio: Išvi̇̀rę, išbuvę par tas kaitras, neina darbai Krš.
8. intr. prk. būti ištižusiam: Biškį išvi̇̀ręs, ištežęs žmogus minkštoms lūpoms aukštų balsų nepaimsi [grieždamas klarnetu] End. Iškaitę, ižvi̇̀rę visi žmonys – labai karšta Nmj.
◊ berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rti prilupti (vaiką) su rykšte: Berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rsiu, kad nieko nenorėsi Rš.
kõšę išvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką: Tos bobos taip moka kõšę išvi̇̀rti! Krš. Koją įkėlė, kõšę baisiausią i̇̀švirė – ot velnio boba! Krš.
kõšės (pùtros) išsivi̇̀rti pasidaryti nemalonumų: Taip beplepėdamos ir išsivirė košės Žem. Žmogų tampei, parsivežei, pats išsivirei sau putros, dabar srėbk besveikas Žem. ×
pẽklą išvi̇̀rti susibarti, susiginčyti: Nesakyk nėko, atlėkusi tik pẽklą išvi̇̀rs Krš.
1 nuvi̇̀rti, nuvérda, nùvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD222,425, Sut, N, RtŽ, M
1. intr. Dglš, Lp virinant, kaitinant nusekti: Pažiūrėk, gal jau nùvirė vanduoj nuo burokų Pv. Ilgiau virini – labai nuvérda Krš. Nuvi̇̀rs, i būs mažai: įpilu daugiau [vandens] Krš.
| Kruopos nùvirė – tik vienos tirštumos likę Trgn.
2. intr. riebiai išvirti (apie maistą): Sruba nuvi̇̀rusi, stipri, darbininkuo žmoguo kaip tik Krš. Insdėk po šmotelį [mėsos], tai ir viralas nuvir̃s Sdk. Nuo lašinių viralas nelabai nuvérda Trgn. Nū kaulų verėnas geriau nuvérda kaip nū liesos meisos Lkv. Riebi zupė, gerai nùvirė Krš. Nùvirė nuo to gaidžio sriuba – kokia gera Jrb.
| Nùvirę kopūstai yr skani, riebi Lk. Kad yra gera mėsa, tai puodas nuverda, t. y. tampa riebus viralas J.
3. Skrd žr. 1 išvirti 3: Barščių tų, būdavo, nuvérda, ir pavalgai Snt. Ir mano boba skaniai nuverda A.Vaičiul.
^ Kožna žuvis savo sriubą nuverda (kiekvienas padaro tiek, kiek sugeba) Erž. Tas kiokštas nuvirs savo sriubą, padarys ko reik apsižanijęs J.
| refl. tr., intr.: Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas, vos jau žinom, ką nusivi̇̀rt ir kuo pasisotyt K.Donel. Kap kada ir nenusivérda gerai tus kisielius Kpč.
4. žr. 1 išvirti 4: Kaži ar gerai nuviriau kiaušinius? Rs. Piengrybiai, jie geri grybai, tik juos numirkyt, nuvi̇̀rt [reikia] Bsg. Makaronai gerai nuvirti: i nesusmukę, i nekieti Rs.
| refl. tr.: Ramunėlių nusi̇̀virė tirštai – ir lekia lekia (paleido vidurius) Kvr. Pavogdavom iš pono vištą, nusipešdavom, nusivi̇̀rdavom Šln.
ǁ intr. verdant išskirti riebalus: Jauno paršo tai puodas nenuvérda – vis tiek sriuba ne tokia Pv.
5. žr. 1 apvirti 1: Tuos kopūstus nuvi̇̀rt reikia, i nebus sūrūs Jrb. Triskart [grybus] nuvérdu, nusunkiu Drsk. O kiti sūdydavo [grybus] nenuvi̇̀rę Aln.
6. žr. 1 apvirti 2: Nuvi̇̀rs meiselė, būs minkštesnė, skanesnė Krš. Tura grikai gerai nuvi̇̀rti, tus rudumus reik nupilti Krš.
7. intr. ilgai verdant dingti, išnykti (apie virinamo daikto savybes): Paviryk, ir visas kartumas nuvir̃s Mrj. Kaip tik ilgiau paverdi, ir nuverda [dažai] Kš.
8. intr. verdant nusistoti: Kokios rūdės nuvérda – bjaurus miesto [v]anduo! Krš.
9. intr. prk. nudžiūti, nuvysti, patirti žalą (nuo karščio, šalčio, drėgmės): Bulbės labai prastos: mat nuo lietų nuvirė bulbienokai Mžš. Sklypelis visas nuvi̇̀ręs, ruožais nuėjo, kur amoniakas stovėjo Antš. O dėl ko be kepurės, a nori, ka ausys nuvi̇̀rtų? End.
^ O pas mane nudžiūvo visi žiedai, kaip virtè nùvirė Všn.
10. intr. prk. triukšmingai nuslinkti: Kunkuliuojantis griausmas nelauktai nuslinko, nuvirė į palatvijį rš.
1 pavi̇̀rti, pavérda, pàvirė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. kurį laiką virinti: Nepavirtõs [dešros] neinkąsi – kaip geležinė Rk. Tyrė su uogomis maišant paverdama dar 10 minučių rš.
| Tan skystiman siūlus sudedam, pavérdam Kp. Dvinytas audeklas poretis, nestipras; pavérdi, pašutini – sušoka (sutankėja) Sur.
2. intr. kurį laiką būti verdamam: Tiej makaronai pavérda kiek, tada ažbalint [reikia] Ad. Kaulelis pavir̃s, tai viralas bus gardus Klt. Tepaverd’ [bulvės], do labai barba Švnč. Tepaver̃die, negreibk da – būs pusžaliai [didžkukuliai] Krš. Padrėbs an stalo, biškį pavirė jau, šekiat, ėskiat Trk. Paverdu, kad ne toksai sūrus būt [lašinių gabalas] Lt. Grybus reikia pavi̇̀rtie, [v]andenyj išplautie – pasūdai ir kepi Ign. Pavi̇̀rk obuoliukus, tai gerai kiaulės ės Dglš.
| prk.: Burną gėrus krau[ja]s yra lygu paviręs Šts.
3. tr. pagaminti, išvirti: Mergelė pavirė virinėlius Asv. Tę (miestuose) tep pavérda, aš (motina) geriau pavérdu Lp. Nuo plaučių vaikam pavi̇̀rdavo aviečių arbatukės Krkš. Imbrikiukan įdedi pelynų šakelę ir pavérdi Kp. Namiepi man žolių pavérda, ir geriau Rud. Motina išėjo turbūt pavirti švęstų žolių sunkos rš.
| refl. tr.: Pàsvirėm braškių, žeminių uogų Kpč. Savo pasivi̇̀rsu ir nešu į laukus sūnuo Jdr. Sustojom pagiry, pasi̇̀virėm pietų Ūd.
4. žr. 1 išvirti 3: Jau bulbos pàvirė, o valgyt nėra kam Žrm.
1 pérvirti K, KŽ, DŽ1, pervi̇̀rti K, Rtr; Q538, D.Pošk, M
1. tr. Lz, Kvr dar kartą išvirti: Jei [sodo] tepalas per kietas, jį reikėtų pervirti, įdėjus aliejaus rš. Vyšnios sumacnėjo, mun reikėjo pérvirt jąsias Erž. Paėmiau, pérviriau [uogienę] – stovi kai stiklas Švnč. Aš ėdalą pérviriau ir padaviau kiaulei Srj.
2. tr. per ilgai verdant sugadinti: Parviriau, sukrito bulvės baisiausia! Mžš. Kiaušiniai gal pérvirti? Aps. Kai sirupas patamsėja, uogienė pervirta rš. Žuvį [reikia] virti, tik nepervirti, kad nesukristų rš.
3. intr. per ilgai verdant pasigadinti: Košė párvirs J. Bulbės bus ne tik išvirę, bet ir pervirę J.Balč. Bulbos pérvirė, niekam nevortos Klt. Kiaušinių ilgiau kaip keturias minutes nevirkit, ba pervir̃s Skrb. Muno kiaušiai párvirė Krš. Vienos bulbės bus parvirę, kitos neišvirę Ėr. Tuo tarpu užkaista kava virė ir pervirė rš.
4. Grg žr. 1 išvirti 2: Jei jau párvirė, tai imkit kukulius iš puodo Skr.
5. tr. išvirti tam tikrą (ppr. didelį) kiekį: Kiek aš bulbelių pérviriau [per savo amžių]! Dglš.
◊ per ši̇̀rdį pérvirti staigiai, intensyviai pasireikšti (apie jausmus): O man per ši̇̀rdį tik pérvirė, kai sūnų trenkė Vrn.
1 pravi̇̀rti, pravérda, pràvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; M
1. tr., intr. nedaug ko išvirti; pagaminti šiek tiek maisto: Liolį (netvarką) gi palinka: pravérda ir išlekia darban Mžš. Nebeišeikit, va tuoj pravérdu, ir pavalgysta Slm. Duonos kepti nereik, tai da valgyti an dienos sykį ka pravérda – daba kaip ponios moterės Krž. Pravi̇̀rkiat vaikuo košės ar ko nors, kad nekrioktum Šts. Būk, aš tau bulbynės pravi̇̀rsu (juok.) Rdn. Virtinių truputį pravi̇̀rsiu Rm. Būtum vi̇̀ralo pravi̇̀rusi Rdn. Eikš, pieneliu tuo tarpu papusryčiausi, kol ko šilto pravirsime Vaižg. Reiks pravi̇̀rt vakarienės Mžš. Pravi̇̀rt turit kai ką vakare Všn. Kaip tik pravirė, tuo davė po šmotuką vaikam BsPIV10.
| refl. tr.: Duoda miltų putrai prasivi̇̀rt ir pieno lašelį Pnd. Iš ryto kad eini į darbą, ką reik prasivi̇̀rti? Erž. Noru uogų prasivi̇̀rties Krš. Prasivi̇̀rdavau košikę Erž. Kol gali valgyt prasivi̇̀rt, palauk, nevažiuok ant vaikus Slm.
ǁ refl. tr. virinimu kiek pasigaminti: Beržinės smalos iš tošės tie miškinaičiai liuob prasivi̇̀rs LKT62(Pp).
2. tr. pagaminti kiek (degtinės): Kumet ne kumet praverdu šnapšę Šts.
| refl. tr.: Daug kas turėjo numinės, prasvi̇̀rs koki boba Sd.
ǁ gaminant degtinę išeikvoti: Virdamas buvo praviręs šešis aktarus (konfiskavo už bausmę), bet brolis gelbėjo, davė atsitiesti Šts.
3. intr. kurį laiką virti: Aš septynius metus pràviriau, o tu vieną kartą negali išvirti Krš.
4. intr. užvirti: Kaip pravi̇̀rs, nukaisk sagoną J.
| refl.: Kad viralas prasiverda ir virsno[ja] dailiai, nebėga Šts.
5. intr. Jrb, Žgč beveik išvirti (apie maistą, maisto produktus): Lupk iš puodo, juk jau mėsa pràvirė Šmk. Tai tos mėsos biskis buvo, jau ji pusiau pravi̇̀rus Iš.
6. intr. verdant nunykti, sumažėti: Labai sūrus kumpis buvo, žiūrėk, pràvirė ben kiek [sūrumas] Aln.
1 privi̇̀rti, privérda (pri̇̀vira Lz), pri̇̀virė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N
1. tr. daug išvirti: Tu pri̇̀virei daug virtinių, košės J. Žirnių privérda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr. Tų kiaušinių privi̇̀rdavo, margydavo [prieš Velykas] Kri. Kisielių privérda, alaus pridaro – putoja uzbonai Antš. Kap sumala malūnan rugius, tadui privérdam vandenio, užmaišom buizą tokią, o anryt kepam Kč. Visa dirbom, ką pasakė: ir prikepam viso, ir pri̇̀viram viso LKKII209(Zt). I alaus duoda, i kopūstų privérda Kr. Mamytė privérda su puodu [žirnių] ten kokių Šln. Buzos jau pri̇̀virė, tik semk Btrm. Pri̇̀virė [maisto] kaip ir dešiumčiai žmonių Ppl. Tad anie, matai, privérda nu ryto tų patrovų daugiau Akm. Kopūstų privérda, mėsos – ir vestuvės Blnk. Parėjęs namon liepė savo pačiai pyragų privirti BsPII64.
| Keturiais viedrais dieškelę ąžuolinę bruknių privérdu, obuolių pridedu Klt. Gryčiutėj nieko nėra, tuščia gryčiutė, tiktai trys lovos, puodas košės privirtas DvP375. Bulvių buvo sklepe priskustà, privirtà katilas meisos su bulvėms Gršl. Užmušiau uodą, pri̇̀viriau puodą, prašom svetelių pasisylyt DrskD244. Meisos privi̇̀rsi bliūdalį i padėsi an stalo Ms.
^ Jau pri̇̀virei Adomo vaikam (labai daug) Ar. Kad privirė, dar ir Grigo vaikam liks! Db. Kad pri̇̀viriau kruopų, užteks ir mum, ir Grigo vaikam Ktk. Privirė – užteks i pajūrio vokyčiams LTR(Kv).
| refl. tr.: Būdavo, didžiojoj nedėlioj prisivérdam pupų sausai ir valgom su raugiene Švnč. Jau prisivérdi an pusryčių mėsos Gž. Ir kiaulėm pràsmali, ir sau, iš tų minkštų miltų prisivérdi buzos Kpč. Prisivi̇̀rus ji buvo i mėsos, i dešrelių – laukė ateinant Jrb.
| Per vasarą uogienės prisivérdu, per žiemą anūkui išdalinu Dt. Prisivérda prisivérda uogų, paskiau pūdo, rūgsta Rk.
ǁ išvirti, pagaminti: Aš privirsiu gardžios večerios jumi Zt. Privi̇̀rt [reikia] žirnių sa kunodomi ir kruopomi Zt. Pri̇̀virė pieno – ir gulėk Dv. Kopūstų privir̃s Ker.
ǁ priekandai, užkąsti išvirti: Pliki kopūstai su privirtõms bulvėms Ggr.
ǁ LL101 verdant prigaminti: Tai privérda, būdavo, muilo, lentynas pridžiauna Jž. Liepė tarnam privirti smalos ir pripilti karštos į statinę LTR(Rk). Aš buvau muilo privi̇̀rus, kiaulę ka papjovė RdN.
| refl. tr. Kpr.
2. intr. riebiai išvirti: Lašiniokų su kūda indedu, privérda viralas Klt. Riebulio inmeti viralan, privérda, ir jau sočiau Sld. Privirs zupos gerai nuo anties Dglš.
| Kai mėsa su kaulais, puodas geriau privérda Trgn. Kumpio puodan deda, kad privir̃t puodas Klt. Viralas privirė – gardi vištiena Ker. Nepri̇̀virė barščiai, maža mėsos teįdėjai Srv.
3. LL103, Alk žr. 1 užvirti 1: Pri̇̀virė, ir nukelk! Kt. Kam nudengei bulbynę, tepriver̃die pienas Užv.
4. žr. užvirinti: Supilam pieną puodan, privérdam ir tada valgom Rdš. Vandenio privérdi, užupili [salyklą] Kvr. Kad ponas privirtai puodą vandenio ir įpiltai tan kubilan, tai velnias iššokt[ų] iš ten LTR(Kb).
5. tr. kaitinant pridaryti nuoviro: Tai, būdavo, vis privérdam [žievių], siūlus kišam (dažome) Plvn.
| refl. tr.: Atsineša kokį puodelį dažų prisivi̇̀rus, ir dažom abidvi [margučius] Kpč. Prisvérdi žolynų, liepos žiedų, čėbrų Pls. Reikia prisvi̇̀rt Jono žolynų Rod.
6. tr. (ilgai) vartoti verdant: Iš molio nuklijuoja [puodą], iš molio nulipdo, išdeginta, kiekgi privi̇̀rsi – išsiskiria Žl.
7. intr. verdant prisvilti: Šiandien bulvės tiek privirė, kad jau iš kažkur atsiduoda Mrj.
ǁ stipriai prilipti: Blusų šūdai pri̇̀virė, jau nebišplausi Šts. Tokia kaitra šutino, ka marškiniai ant nugaros pri̇̀virė Jnš.
| refl.: Apačioj [siuvamosios] prisivi̇̀rę siūlų On.
8. intr. prk. supūti: Tie obuoliai toki privi̇̀rę KzR.
9. tr. verdant pritraukti: Puodas visokių kalkių pri̇̀virė Mrj.
10. daug ko pridaryti, prikrėsti: Merga tik bėdų gali privi̇̀rt Jd. Kur tik jis nueina, visur ką nors privirs rš.
| refl. tr.: Toks atsargus, drausmingas, pareigingas, o tų bėdų vis prisiverdi, a? K.Saj.
11. intr. prk. susirinkti (apie daugybę žmonių): Kur kokis darbas atsigirsta, tai svieto i privérda kai musių Str.
◊ alaũs privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Na ką, vyručiai? Privirėte, kaip girdžiu, alaus V.Krėv.
berži̇̀nės kõšės privi̇̀rti primušti, duoti pylos: Palauk, privi̇̀rsiu berži̇̀nės košẽlės Rš.
kõšės privi̇̀rti BŽ198 pridaryti nemalonumų: Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Su tokiomis pažiūromis tu gali tokios košės privirti, kad sunku bus iškabinti rš.
kõšės (pùtros) prisivi̇̀rti prisidaryti bėdų, nemalonumų: Prisi̇̀virė kõšės, daba bijo ana ir nosį į miestą iškišti Vvr. Pri̇̀svirei košės, tai i kabink atslošęs Tr. Pri̇̀sviriau kõšės kaip durnius giros Km. Prisi̇̀virė putros, daba nebišsreba Krš.
šiùpinio privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Taip ir reikia, – ragana, buvo ji šiupinio privirus, – tarė Usnienė LzP.
1 ×razvi̇̀rti, razvérda, ràzvirė (hibr.) žr. 1 suvirti 2: Putron ràzvirė žuvis Dglš. Anpilk žirnių, kad razvir̃t Dv. Bulbos su visu razvi̇̀rę, razkritę Prng.
1 suvi̇̀rti, suvérda (sàvira Zt), sùvirė K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; R, R367, MŽ, MŽ492, N
1. intr. verdant sutirštėti, sukietėti: Putra sùvirė kaip košė Grg. Įpili pieno, atskiedi – ta košė sukietė[ja], suvérda Kl. Ale jau suvi̇̀rusi, tiršta kleckynė Grd. Sùvirė jau [avižinis kisielius], pila į lėkštes ir valgo Trš. I tatai į tą grūstynę įdės dar žirnių, įpils kanapių pieno, toki būs suvi̇̀rusi, patirštė̃, o skanybė – negalėsi prisrėbti nėkaip End. Šitą sunką ir verda, ir suvérda tirščiausias šitas [kisielius] Kp. Suvirus baltymams, sultinys pastatomas šaltoje vietoje nusistoti rš.
| refl.: Susivérdas uogos (uogienė) – gali pjaustyti Krš.
2. intr. verdant suminkštėti, sukristi: Žirniai nesuvi̇̀rę brązga J. Bulbos miltuosen suvirė Švnč. Šiemet suvérda bulvės Ėr. Bulbos jau gerai suvérda Klt. Labai geri batvinėliai, gerai suvi̇̀rę Kp. Mūsų šulinio vandeny suvérda žirniai Šln. Tokie balti [žirniai], pažiūrėt gražūs, ale nesuverdą̃ Erž. Kai nenulupi obuolių – nesuvérda [obuolienė], lupynos tąsos Ktk. Saldūs [obuoliai], tai anys nesuvérda saldiejie, anys gabaliukais ir būna Dgč. Par dvi valandi meisa vištėna visai suvérda, ištinža Krš. Parvirė jau [lašiniai], sùvirė į smuklį Erž. Rūpestinga šeimyna turi iš vasaros pasitiekusi suverdančių žirnių, pupų M.Katk. Pašutinam kviečius [Kūčioms], kviečiai labai suvérda Aln.
ǁ verdant susitraukti, sumažėti: Devė meisos nu taip šimtą gramų, nu suvérda, kaulai atsiema Akm.
ǁ verdant žūti: Liepė tujaus pieno katilą užkaisti ir kaip tas pienas užvirs, tada kupriuką įdėti į tą vaną ir kad jis ten suvirtų DS78(Rs). Įdėjo [moterį] į verdantį katilą, bet kad nesuvirė, sūdžia įsakė nukirsti jos galvą M.Valanč.
ǁ sustingus žūti: Praretino [speigai] tų ištroškusių (girtuoklių): ne vienas sùvirė į ledą Skdv.
3. tr. verdant daryti minkštą: Kurią savaitės dieną iškrinta sniegas, tai tą dieną sėja pavasarį žirnius, tai žirniai suverdami bus LTR(Vlkv). Aprinkdinėtas kunodas sàviram ir pagrūdžiam an košės Zt.
4. žr. 1 išvirti 3: Būdavo, bulbių skilčių supjausto, suvérda barščių Adm. Sùvirėm uogienės keturis kibirus Mrs. Ana sàvira jam ėsti ir būsta Zt. Nesuvérda [valgio] par greitumą Lk. Boba subaton pautų nesùvirė Lz. Sùvirė dešimts pautų LKKXI221(Trak). I bulbių sukasti, i jovalus suvi̇̀rti [reikia] Trk.
^ Su juo pieno nesuvirsi, košės nesuvalgysi TŽIII378.
| refl. tr.: Užvalgai kokių barščių, ką sùsvirė ir tu eik tęnai [ganyti] Sn.
5. žr. 1 išvirti 2: O jos buvo durnadagių suvi̇̀rusios Rg. Kai sùvirė man žolių, kap išgėriau, tai pasidariau kap geležinė Graž.
| Ėmė ir sàvirė tą berniuką (ps.) Zt.
6. tr. suvartoti verdant: Suvérdu pardien tris kašeles bulbų Klt. Seną sviestą suvi̇̀rk arba sukepk Prn. Sùviriau visas bulbas Dglš. Vieną kopūsto galvą jau sùviriau Aln. Vakar kiaulę pjovė, šiandien sùvirė Bgt.
7. žr. 1 nuvirti 1: Kruopai į pat dugną sùvirė Trg.
8. intr. per stipriai rūgti (apie alų): Nuo suvi̇̀rusio alaus sirgt reikia Sb. Neataušė alaus, kai suvi̇̀ręs alus [rūgsta], tai labai vemia [gėrėjai] Slm.
9. nuo karščio sunykti, išdžiūti, išsilydyti: Suvi̇̀rs viskas [per kaitrą], keptinos kepa viskas Rdn. Sùkišėm bulbas anksti, tai ir sùvirė kaitroj žiedai Ut. Karšto [vandens] užpilsi – suvir̃s [augalai] Bsg. Padabok, kad kiaušinienė nesuvir̃t Klt. Kaip tik reikia sulydyt, niekaip nesuvérda geležis Aln.
ǁ labai sukaisti karštyje: Atidaryk langus – šiltas oras, i tei[p] suvi̇̀rsim Jrb. Klėtelėj tai visai suvérdu šiluma (instr.) Gs.
10. intr. prk. staiga susijaudinti, sudrebėti: Aš jau sùviriau visà Rod. O aš iš baimės vos nesùviriau PnmA. Kap pažiūrėj[o] an tos suknelės, tai net sùvirė moteriškė (labai patiko) Pv. Pasakyk ką vaikui, tai ir suvérda Sv. Tėvelis pamatė an miesto [su kavalieriumi], tik sùvirė sùvirė Skp. Kap rikteria, vaikas nat suvérda visas Nč. Kap dav[ė] vaikuo botagu, tai tik sùvirė nebagas Grv.
| Any[s] paskui mane ir sùvirė verksmu Lz.
◊ galvà nesuvérda
1. apie nesugebantį protauti: Reikia gi pasakyt bobai, jos galvẽlė jau nesuvérda Slk.
2. apie nežinantį, nemokantį ko nors: Jo galvà nesuvérda, kap padaryt Dglš.

galvà suvérda apie sumanų žmogų: Va šitą (sukčiavimą) tai jos galvà suvérda Slk. Galva gera, gerai suvérda Ml.
kraũjas suvérda greitai supyksta: Senas aš, o pagalvojus, tai tik kraujas suverda! rš. ×
peklà susivérda apie barnius, nesantaiką: Teip susi̇̀virė peklà, ka nebišardysi Grdm.
širdi̇̀s suvérda staiga susijaudina: Man kap suvérda širdi̇̀s, tai nežinau ką padarysiu Vrn. Nat širdẽlė sùvirė, kap mergelė pro langelį bernelį išvydo Rod.
širdi̇̀s suvi̇̀rusi kraujù LTR(Kltn), JD842 yra graudu, skaudu: Bevelyčiau numirusi, nekai jauna pražuvusi, širdi̇̀s kraujù suvi̇̀rusi (d.) Grk.
1 užvi̇̀rti, užvérda (ùžvira), ùžvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD265, Sut, N, M, L, PolŽ56
1. intr. kaitinamam pradėti kunkuliuoti (apie skystį): Paki [v]anduo ažvérda, i nupešu vištą Klt. Kad pakvipo vyšniom, kai ùžvirė arbata Skp. Ažsikaičiau pamazgų, kažin kada jos užvir̃s Kp. Pelenus ažpila vandeniu ir pečiun pastato, kad ažvir̃t Arm. Tuo metu ant dujinės viryklos užverda pienas ir pasilieja per kraštus rš.
| Iš to pečiaus eina ta ugnis ir iš to vieno šono tie puodai užvérda Akm. Mažesnis puodas greičiau užvérda JT457. Bulbos ùžvirė i sukrito Apt.
| prk.: Upė kunkuliavo lyg užvirusi rš. Nematei garinių katilų nasrų, kur kaitra svilina odą, o prakaitas lyg užviręs garuoja! V.Kudir.
užvirtinai̇̃ adv.: Atsargiai virinti užvirtinai pusę adynos rš. Sušildyk vandenį karštai, užvirtinai̇̃ Skr.
ǁ perkaitus pradėti putoti, kunkuliuoti ir pan.: Reikia ataušyt gerai [alų], bo, matai, mieles gali sudegyt, jegu šiltas, ir užvir̃s, nebus skanus alus Skp.
2. tr. kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Vandenio ùžvira, tų pelūnų ažupila Btrm. Užvérdi vandenį, vyšnias suberi i miltus pili PnmŽ. Voro ažvérdi ir pili Ad. Ažvérdam vandenio ir atšaldom Dv. Vėliau uogienė užverdama, suberiamas likęs nuo sirupo cukrus rš. Užvi̇̀rsiu vandinio kiaulėmi, tadul pašersiu Drsk. Kad burbulą jau kelia, jau reikia imt [uogas], nelaukiu, kad užvirtų̃ Kvt.
3. žr. 1 išvirti 3: Mama užvi̇̀rs žolynės, ten duos Pln. Užvirtõs arbotos yra, ar gersi? Drsk. Tokį didžiausį kubilą užvi̇̀rs šarmo, nusistos Tl.
4. žr. 1 išvirti 1: Mėsą iš vakaro užvi̇̀rsim, ka rytó anksti jau būtų Jrb.
5. žr. 1 virti 2: Nuo veršienos liesos neužvirs strova, nebus skanumo ir riebumo J.
6. intr. verdant susidaryti: Iš pūkio ir taukas ant viršaus užvérda Klp.
7. intr. pradėti kunkuliuoti, raibuliuoti (apie vandenį): Buch – vienas [sviedinys] puolė palei lieptu, vanduo ùžvirė Sem. Žvejys išvydo, kaip tolumoje jūros paviršius užvirė nuo paukščių, krintančių į vandenį ir vėl pakylančių į orą su laimikiu snape rš. Paskuigalyje užverda, sukunkuliuoja vanduo, ir valtis, kilstelėjusi nosį aukštyn, puola priekin rš.
8. intr. sušalti, sustingti: Šaltà, kojos užvi̇̀rusios, kaip su viena kojinike ejau Krš.
9. intr. prk. pradėti intensyviai vykti, judėti, eiti: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišaudyt, nu tai ažvérda [barnis], nor iš namų bėk Slk. Pavasarį visi darbai užvérda Bgt. Darbas virte užvirė LzP. Už pusvalandžio vėl, kad jau ùžvirė [mūšis] – tiek davėsi, tiek pliekėsi! Graž. Užverda labai smarkios rungtynės rš. Tarp jų (ginčininkų) užvirė gyva kalba rš.
| Bematant visas paplūdimys užverda lyg skruzdėlynas rš. Nuo krašto iki krašto sujudo ir užvirė kaimas J.Balt.
10. intr. prk. pradėti smarkiai reikštis: Virte užvirė krūtinėje pasiryžimas nenusilenkti tokiems žiauriems valdžios įsakymams Pt.
11. intr. prk. susijaudinti, supykti: Senis kad ùžvirė, tuoj jauniejie pro duris Kp. Kazys kartais užvirdavo ant brolio pavydu, bet laiku susitūrėdavo, kad neišsiduotų A.Rūt.
^ Ko ùžvirei kaip puodas Akm.
◊ kõšę (piktùmą, vélniavą, vélnio vakariẽnę) užvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką, karą, pridaryti nemalonumų: Tai ji visą šitą piktùmą ùžvirė Mrj. A užvi̇̀rs kõšę, a sumaišys dangų su žeme Krš. Kõšę ùžvirė, ka daugiau galėtų vogti [valdininkai] Krš. Kokią čia dabar vélnio vakariẽnę ùžvirei? Vlkv. Kokią velniavą tu vakar ten užvirei, a?! rš.
kõšė (makalỹnė, prãgaras) užvérda pradedama pyktis, bartis: Dabar jau tikra košė užvirė Žem. Normantiškėje užvirė tikras pragaras Vaižg. Pas mane namie tokia makalynė užvirė rš.
kraũjas [širdyjè, gýslose] (káilis, krūti̇̀nė, širdi̇̀s) užvérda (kam) (kas) susijaudina, supyksta: Pamačius, kas atsitiko, žvirbliui taip užvirė kraujas, kad jis šoko tiesiog ant gaidžio A.Vaičiul. Vieną kartą užvi̇̀rs kraũ[ja]s, susikibs į kaltūnus Krš. Mun káilis ùžvirė, žadėjau blęsti Krš. Kai širdis užverda, tai daug kas ištrūksta nuo liežuvio Alz. Jam vis dar užverda kraujas pagalvojus, kaip ji neteisingai ir žiauriai tą moterį apšmeižė V.Aln. Augustino gyslose užvirė kraujas J.Avyž. Dičiaus pulsas ėmė plakti, kraujas užvirė širdy T.Tilv. O kai vakar pasakė, kad pas tą mergą nuėjęs, tai ir užvirusi širdis J.Paukš. Ažuvirė lapei širdis an varnos ir nusprendė jai nedovanotie BsPII320. Širdis virte užvirė! LzP. Kai pasakė, net kriūti̇̀nė ažùvirė Klt. Galva [vištos] žikt žemėn, širdi̇̀s tik užvérda man Pnd.

1 vi̇̀rti, vérda (-a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), -ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283
1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę): Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje K.Daukš. Jau vérda [vanduo arbatinuke], ar teip šniokia? Aln. Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Mžš. Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Vg. Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas], tai su ta beržo šakele maišyti LMD. Žalią morkvelę indedi, kai pradė[jo] vi̇̀rt, turi geresnį smoką viralas Klt. Geras geras vanduo – jis yra šiandien viręs Pš. Turiu vandenio virusio, paemu ir pripiliu, kad būtų gelsva žolytė Žl. Pasiėmiau tos putros karštos bevérdant – pilsu Gršl. Priemenėj jau virė samavoras A.Vien. Puodas garuoja, vérda Kp. Vérda puodas, dėk kiaušinius Ėr. Parėjęs pusryčių randa puodą nevi̇̀rusį, ugnį užgesusią, bobą gulinčią (ps.) Šn. Katilas vérda, raganos ropienę vir̃s (ps.) PnmR. Gaspadinė pikta, kad da vérda (nukeltas puodas nuo ugnies) (juok.) Žl. Virinsi, kol tik pradės vi̇̀rti kubele tie drabužiai Kv. O to vandens vandinelio – vérda i vérda katilai ant ugnies Žr. Eš sakiau, regiu karštą verdantį puodą nuog pusnakties BBJer1,13.
| Vanduo karštas, verdantỹs Snt. Kad vanduo nebūt verdantỹs, bet drungnokas Pv. Verdantỹs vanduo – nusiplikysi KzR. Vérdantį valgį duodi, vaikas gerklę išsmukins Klt. Kas galia vérdančius kopūstus srėbti Vkš. Išsiverda verdančiõs arbatos i mauna viedrais Trk. Užpili vérdančio vandenio, pasáldai, tris valandas pasąla [duona] Alz. Tą vištą į vérdantį vandenį kyšt, ta višta iš vandens drykt! Kln. Pili an kokių pelenų vérdantį vandenį, plikai šarmą Lž. Paskiaus vérdantį vandenį vienas pili, du ar trys peši (paskerstą kiaulę) Kl. Vérdantį vandenį įpili rėčkos[na] ir tuos miltus pili, kad sušlaptų biškį Alz. Paskiau perrenkam gražiai, nuplaunam ir vérdančiu vandeniu nušutinam tas bruknes Pl. Indeda ušėtkan [verpalus] ir appilia vérdančiu vandeniu Rod. Apipili vérdančiu vandeniu – vėl plaki tą duoną PnmR. Anie dar mušės, motriškos su verdančiu vandeniu pylė Krt. Viseip darydavo – tuos kepalus verdančiañ vandenin inleidžia, tada kepa Kvr. Verdančiañ vandenin indėta, tai jau susvėlęs [siūlas] Pv. Sumetė į karštą vandenį gyvus [vėžius], į vérdantį Štk.
| prk.: Diena virte virė karštyje rš. O karštis! – tik vérda an kiemo! Lp.
^ Toks niurzga ir pikčiurna – visas kaip vanduo vérda Upn. Kaip puodas galva – tik vérda vérda (sklerozė) Sug. Ten Latvijo[je], ten ta liūb kaip vi̇̀rte vir̃s (buvo dideli mūšiai) Žd. O tų kalbų visokių, įvairių įvairiausių, kaip virte verda po miestelį Žem. Stankienę, rodos, kas verdančiu vandeniu perpylė (staiga supyko), pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštį prispaudė vyrui prie dantų Žem. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė Žem. Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens Vaižg.
vérdančiai adv.: Užvirinti [v]andenį vérdančiai LKT67(Trš).
virtinai̇̃ adv.:
^ Vanduo kaip virtinai̇̃ verda Akm.
ǁ ppr. part. praes. įkaisti: Anie degino, buvo šiltà, tas pečius verdą̃s Trk. Nėra teip verdanti̇̀ koklė Krtn.
ǁ kaisti, garuoti: Privedė pri tos skalkių duobės, ka tie skalkiai vérda! Gd.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kad imtų kunkuliuoti (skystis): Nei ugnė kurta, nei vanduo virta TŽI220.
| Vi̇̀rkiam kartu: i sagoną, i puodžiuką Mžš. Kad jau svečių atvažiuoja, tai semavorą vérdam Rk.
| prk.: Tik šnypščiu: terp nosies košė, atrodo, vérda – tokia sloga! Krč.
3. tr. Kr kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje daryti ką tinkamą vartoti (valgyti, gerti): Seną mėsą vi̇̀rk vi̇̀rdamas Rod. Kepenas vi̇̀rė virtinai̇̃, i nesūdė dideliai teip jau Plt. Be mėsos nėr kas vérda Ktk. Jis prisipirkęs dešros verdamõs Jrb. Sukapojov tą meisą, sukūrėv ugnį – nu i vérdam jau Als. O žydai nenorėjo [tarnauti Lietuvos kariuomenėje] nė pri gyvo kaklo, anims [ten] vi̇̀rs kiaulėną End. Kiaules geriausia pjauti pilnaty – tuomet verdama mėsa pučias ir yra skani LTR(Pn). Daugiau liuob vi̇̀rs putro[je] [skrandį] Kl. Papjoviau kiaulį – zara nėr kas vérda (greitai buvo suvalgytas) Klt. Kap ilgai vérda vėžius, pasidaro raudoni Vžn. Kitą rytmetį kopūstus vi̇̀rs – išeinant jau su porcija duos pusryčiams Kv. Veviurkos (voveraitės) vi̇̀rt gardžios, kietutės Aps. Bulves vi̇̀rdavo su kailinėliais Šmn. Anys lašinių pripjaustė, pripylė patalnėn vandenio ir verda svečiam Rk. Žuvį tai ten aliejuj pakepa, pupų, žirnių vérda [per pasninkus] PnmR. Vérdu vérdu, vérdu vérdu – [bulvės] kaip muilas Kdn. O ką gi tu man vi̇̀rsi? Cs. Kap duonos nebuvo, balandas vi̇̀rėm Btrm. Ar ant obuolių, kai vérdi, nedaug užpili vandenio? Slm. Vi̇̀rk su kauliukais [vyšnias], nespėckok Lel. Večerėms jau būs makaronai verdami̇̀ Sd. Sunkios dienos ateję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon vi̇̀rę A.Baran. Siautė baisus badas, žmonės virė ežero maurus rš. Nueinam klojiman, prisipjaunam šluotytę nuog šiaudų ir verdam nuo kosulio Upn. Liepų vi̇̀rėm, pasidaro klijus, tas klijus gerai gydo Sdb. Karvei, kaip užsigauna, vérda medatkų (kad neišsimestų) Alz. Šaltakšnį vérda nuo išgąsties JnšM. Vi̇̀rė jam žoleles kokias nuo nervų Klt. Gaspadinė girta, bulvės nevi̇̀rta (d.) Vlkv. Ką vi̇̀rsme – ar briedžiukų, ar sunktukų? Mžš. Višta nupešta, tik vi̇̀rti bereik Pln. Pagaudavom, kiaulėm vi̇̀rdavom [gyvates], bo, sako, vaistai Bsg. Ten, būdavo, vérda kiaulims tame kamine Akm. Ką čia paskutinę uogą vi̇̀rsi Užp. Brukniom cukraus nereikia, tai virtè vérda Svn. Vi̇̀rdavo virtè mama [uogas], o tų vakavimų tai nebuvo Pl. Susimilstančios moteres savo vaikus pačios turėjo virti, jeib turėtų ko valgyti BBRd4,10. Virkit tą mėsą prieš duris nuometo sueigos ir valgykit ją ten Ch3Moz8,31. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs BB2Moz34,26.
^ Ką šiandien virsim? – Katę su pupom (juok.) LTR(Vlkj). Mėsoj geležį verda (arklys pažabotas) LTR(Slk).
virtinai̇̃ virtinõs Krš, Pp.
| refl. tr.: Liepė vi̇̀rties kilbasos Dglš. Vaikai linksmi lekia namo batvinių su „žuvimi“ virtis Vaižg.
4. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje darytis tinkamam vartoti (valgyti, gerti): Ka bulbės jau benga vi̇̀rti, įdėsi tą dešrą Sd. Tever̃die ta meisa, kiečiausia kaip šikšna Krš. Neriebus viralas, marnas kąsniukas vi̇̀rė Klt. Riebulys (mėsa) vi̇̀ręs, i da smetonos pridedu Klt. Bevirdami̇̀ patys [agrastai] pasileido iš savęs Krš. Už gerai verdančius rainūsius žirnius moka geriausią prekę LC1883,5. Tada ateidavo plebono tarnas męsai beverdant BB1Sam2,13.
| Ilgai vérda viedras bulbų Žl.
| prk.: Balta lyg pieno puodas verda saulė debesų gare rš.
^ Mėsos (Meisos Štk) puode gelžis vérda (pažabotas arklys) LKT122(Rs), Jnš; Sim. Mėsiniam puode mėsa vérda (burna ir liežuvis) JT237.
ǁ būti kaitinamam kunkuliuojančiame vandenyje: Vérda vérda tas akmuoj [muilo], tuos taukus suėda, palieka tik vanduoj Kpč. Ponai dega pekloj, vérda katilėly (d.) Kt. Ponai verda peklė[je], da ir katiluose, o mas prasčiokėliai – dangaus pakraščiuose (d.) Všk. To[je] smalo[je] dūšios verda, griešnykų dūšios Grš.
5. tr. D.Pošk, I, ŠT108 gaminti kunkuliavimo temperatūroje: Eme vi̇̀rt večerios Str. Ką večeriai vi̇̀rsma? Mlk. Vi̇̀rsuot večerei putrą Lkv. [Reiks] už anytėlę pusryčiai virti (d.) Ss. Rūgštį darydavo, raugdavo sriubai virt Sdb. Tėvas, į laukus išeidamas, pažadins muni pusryčio vi̇̀rti Varn. Mama prisirinks balandų ir vi̇̀rs zupę Ub. O muno tėveliai sau mažai vi̇̀rė valgyt Rt. Kampotą vérdu iš obuolių JnšM. Plungiškiūse ketvergo vakare košę tevirdavo Šts. Žmona pietus bengė vi̇̀rti, ka ans įejo Gd. Dabar jau niekas nevi̇̀ra [pietų] Nmč. Nu ryto parejom numie jau į savo trobą, nu i dabar vi̇̀rsam bendrus pietus Akm. Iš paprastų sumaltų miltų vi̇̀rdavo kankolynes Kv. Tujau vi̇̀rsiam – vienas pila [v]andinį, antras deda bulbes Trk. Kokią putrelę bevi̇̀rsma? Kl. Padžiovini [rugių], sumali su girnom, išsiaučiam kiek ir vérdam [košę] Kp. Pavakare kiaulės pradeda labai nerimauti, viena sako: ko vir̃s, ko vir̃s? (ps.) Nm. Pusrytės nevi̇̀rs [sekmadieniais] – pieno pamilš, iš vakaro sūrį sulies Kl. Būdavo, kada jau netingim, sutariam – vi̇̀rkium šiandiej tarkienės zacirkos Šmn. Kruopų košę liūbam vi̇̀rti Sd. Kitą kartą kožną rytą liūb košę i košę vi̇̀rti seniau Krtn. Aš liuobu vi̇̀rsu, kad tik skaniau Als. Daugiau aš nevi̇̀ręs tokio viralo Rod. Kisielių vi̇̀rant… reik eiti parnešti tą tinuką LKT171(Pgg). Vieną rytą, pusryčius beverdant, ateina viena sena bobutė LTR(Alvt). Vaikai krioka, kam aš verdanti̇̀ žiūrę Dr. Mergė sau pietus beverdanti̇̀ Šts. Pietus virdamà pusrytį pavalgiau (juok.) Sd. Neturiu laiko: mano pusrytis verdamas J.Jabl. Čėstu pietų verdamų̃jų atvažiavo žmonys J. Ver̃d’ (virk), kad nori Švnč. Kad sūru, tai sako: – Gal kriaučio vi̇̀rta? Mžš. Tavo vi̇̀rta skanu Alv. Mano mama mokėjo gerai vi̇̀rt Dglš. Mergikė jau nū mažo tura mokinties vi̇̀rti, kepti Klp. Kelias dienas nevi̇̀rtą radai, kelias dienas prigėrusią muni radai? Trk. Liuob vi̇̀rs tus ėdalus gyvoliams Sd. Čiobrelius labai rinkdavom, arbatą vi̇̀rdavo Kp. Vi̇̀rsiu arbotos, ateistat kituokart, tai duosiu dilgių arbotos Rk. Gražus šienelis – možna arbota vi̇̀rt Švnč. Daugiausia barkščius vérda su aviena mėsa Sk. Kada pečiaus nebekūrena, tai tada nebėra ir ko vi̇̀rti Mšk. Vérdam grucę kruopų didžiulių Dg. Grūdam avižas, kepam blynus, vérdam kisielių Vdn. Avižinį kisielių liuob vi̇̀rs, įdės beržinę anglę Brs. Ilgai reikia anas (sirupas) virt Jž. Ir arbotą vi̇̀rdavo iš kmynų, nebuvo gi mados arbotos krautuvėj pirktie Jž. Ką pietų vi̇̀rsi? LKT99(Užv). An elektrų, an dujų vérda, ten piešų nėr Skdv. Atskiras puodelis [ramunėlių arbatai], į tą nieko kito nevérda Sk. Žiemą verdu plytoj Lt. Aną metą an pat kiemo vi̇̀rėm LKT99(Užv). Moteros puotai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė – virė karštą smalą, karštą vandenėlį V.Krėv. Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė su kisielium, kad juos sau išpleškini vi̇̀rdams K.Donel. Anys (žydai) subatą savą teip labai švenčia, kad joj nei vérda, nei kepa DP293. Ką norit kepti, kepkite, ir ką norit virti, virkite BB2Moz16,23. Vargu vi̇̀rt be ugnies, vargu kept duoną, kur miltų nebus DP125. Neišleido išeiti į tą čia vérdamąją, į tą prastąją trobą, nėkur Pln. Aplink vieną ugniakurą sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu Pč. Po verdamuoju pečiu gal žąsį, paršelį iškepti Šts. Verdamõs plytos nebuvo, tik duonkepis molio kraštas Ar.
^ Puodžius vis šukėj vérda Dglš. Ką valgysi nevi̇̀ręs, kur dingsi nemiręs LKT168(Grk). Neturtas skystą košę vérda Pl. Nevirk kitam košės – pats susrėbsi Dkšt. Iš tų miltų košės nevirsi (nieko neišeis) LTR(Lbv). Ar košę vi̇̀rsi iš tų rūbų? (klausiama, kai žmogus daug ko turi ir dar nori) Žl. Kas verda košę, o kas pirštus laižo LTR(Km). Nežiūrėk, ką virsi, tik žiūrėk, ką dirbsi PPr47. Ko neverda, to ir į puodą nededa Jz. Iš pinigų košės nevi̇̀rsi, su čemadanais į kapines neveš Jrb. Iš miego košės nevi̇̀rsi ir sotus nebūsi Ktk. Sveika vi̇̀rus (sakoma pagiriant šeimininkę) Ktk. Vi̇̀rus vi̇̀rus ir papylė (pradėjo ir nebaigė) Prng. Vi̇̀rė grybų viralą (lakštingalos pamėgdžiojimas) Žl. Vérdu krakamulių su krakavyzdžiais (atsakoma į klausimą, ką verda) Šk. Ne vérdamas, ne kepamas, ne ant stalo dedamas, o ir ubagas, ir karalius valgo (motinos pienas) End.
| refl. intr., tr. Arm: Sau pietų vi̇̀rtis K. Tai ką daba, mama, vérdys? Krž. Sode kūrenosi didelis laužas, matyt, vokiečiai virėsi pietus rš. Kiaulėm par rudenį vérdasi Ėr. Ji išėjo iš jo i virėse ant to kelmo Jrb. Iš miltų vi̇̀rasi ir iš vienų kunodų vi̇̀rasi putra Zt. Šiaip teip patys ten [liuob] vi̇̀rsias, patys ten ką Sd. Verdiẽs (virkis) pati, kad aš netropiju Dglš. Ar tebesivérdat jovalus? Šts.
ǁ virinimu gaminti: Verdamos druskos (verdant vartojamos), galvijų druskos ir smulkios sviesto druskos… parduoda LC1883,43. Pasistatė ir dervos verdamą fabrikėlę J.Jabl. Iš beržinių kelmų degutą verda Ob. Iš pušų šaknų smalą vi̇̀rdavo Šauk. Ka kiaulė padvės, ta iš to liuob vi̇̀rti muilą Šv. Nebuvo muilo nė kokio, nė trupinio, vi̇̀rsma kokį grobgalį kame sugreibę Lk. Verda tam šarme mėsą, paskui akmino įdeda (muilą verda) Bsg. Akmeno nuperka, iš žarnų, iš kokių mėsgalių vi̇̀rdavo muilą Žl. Tą muilą mokėjom vi̇̀rt iš tokių riebalų, tokių atliekų Gž. Čia tą cimantą vérda i vérda, i žiemą, i vasarą Vgr. Seniau čia druską vi̇̀rdavo, yra ir šaltiniai: vanduo sūrus labai Btr. Pusė mūsų kaimo anksčiau prie šito šaltinio druską virė rš.
^ Eik peklon smalos vi̇̀rtie! Sug.
6. intr. gamintis, kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Roputės jau vérda K. Nors juoda bulbynė, bet švariai vi̇̀rė Sd. Gardūs kopūstai, su višta vi̇̀rę Klt. Vi̇̀rk, kisieliau, bėk, Motiejau (d.) Ss. Jau yra vi̇̀rusios arbatos Klvr.
| prk.: Mano kojos vérda ir vérda (skauda) Nmn.
^ Mylimam svečiui ir neišvirusi – virusi, ir nekepusi – kepusi (geram svečiui visi valgiai skanūs) B. Tos bobos kaip puodai: ką nepilsi, viskas vérda LTR(Srd). Juodas puodas galu lauko vérda (skruzdėlynas) JT166.
ǁ virinimu gamintis: Buvo rūkai geležiniai, katile smala vi̇̀rė Grv.
7. tr. Plšk gaminti garinimu (ppr. degtinę): Vi̇̀rė tą samagoną ir tep lakė Kč. Ka ta šnapšė buvo tokia, kad anos kaime nebuvo, vi̇̀rti nėkas nèvirė Kl. Kur samagoną vérda, tik eina ten kaip į didžiąją Kalvariją, kaip į atlaidus Sd. Tas ūkininkas būk vi̇̀ręs šnapšę i papuolė į kalėjimą Plt. Vérdant šnapšę, da šiltą liūb kaštavos i vaikščios išsiplėtę Trkn.
ǁ N, KŽ daryti (alų): Pirmiau dirbdavo [alų], vi̇̀rė iš runkelių, bet daba nėkas nevérda Vkš.
8. intr. SD421, Sut burbuliuojant, kunkuliuojant veržtis iš požemių (apie šaltinį): Versmė verdanti SD176. Versmė vérda – oi skanus vanduo Trgn. Vanduo verdąs N. Tę vanduo verčias – vérda i vérda Jrb. Vérdamas šaltenis buvo, akis Pln. Kalnas tur vandens versmę žemyn tekančią, tik mums nežinoma, kokiam aukštume ji verda Bs. Vérda akys – matyt, gyvas vanduo: verčia pieską, akmenukus Iš. Akis vérda ir vérda, neužšąla nigdi Dbč. [V]anduo vérda iš kalno And. Mūsų šaltinelis, kad anas ten vi̇̀rė, margėjo! End. Šaltinis vi̇̀rdavo ir vi̇̀rdavo žiemą vasarą Škt. Kasė kasė ir antkasė verdantį šaltenį Šts. Ten pri prūdo galo y[ra] šaltenis verdą̃s LKT47(Trkn). Tas šaltinis vi̇̀rdavo teip kaip katilai Rm. Ji priėjo prie verdančio šaltinio, rieškutėmis pasisėmė vandens J.Balč. Tan kaime akivaras buvo toj sodyboj, krūmai tokie užaugę, o tenai tai kaip ir sodželka, ir jy vérda, sukas ir sukas vanduo Kp.
| prk.: Seilė verda burnoj, bet spjaut nėra kas Švnč.
ǁ Sut kunkuliuoti, sūkuriuoti (apie vandenį): Siaučia marios, verda, kunkuluoja SD22. Drungnas vanduo aukščiau kelių, jis putoja per akmenis, sūkuriais verda V.Bub. Vanduo šaltiny vérda kap puode Vrn. Net vérda nuo pašalių, kad bėga [v]anduo Skp. Šaltinukas teka, net vérda Mrj. Ežeras putojo, virė, tamsoje blykčiojo baltos bangos V.Bub.
| Akis nuleidi it beviltį mostą, ir verda raibsta ratilai žali J.Aist. Eidami į mokyklą jie (vaikai) šokinėjo per verdančius griovius, brido per klanus rš. Šito upė pienu teka, ano – krauju vérda JT233.
| prk.: Jaunų krau[ja]s pats vérda, jaunas džiugus Krš. Traškėjo, ūžė, virė liepsnų liežuviai V.Bub. Kamuoliai smėlio, šiaudų, virkščių, žaibų vi̇̀rė tuomel tai aukštyn, tai žemyn nusleisdami BM56(Žb). Debesys vérda tik vérda [prieš pat lietų] Pc. Oras aplinkui virė ir maišėsi rš.
ǁ vaikščioti, rūgti: Reikia žiūrėt, kad alus virtų̃ LKT288(Šr). Kol alus vérda, uždenk gerai kubilą Jnš.
9. intr. prk. intensyviai vykti, judėti, eiti: Dabar ten verda triukšmingas gyvenimas, o kadaise buvo nykios pakrantės K.Bor. Pokylis virė keletą valandų rš. Karas vakaruose virė rš. Kažkur dvaro pusėje aiškiai virė mūšis J.Avyž. Kaip parvažiuoju, vakare pry muno lovos vérda rietenos, kas su munim miegos Lkv. Tratėjo žalios girios, juokas, šokiai žolėj virė rš. Teip pasaulis vérda ir vérda, nėra pakajaus ir nebus Pgg. Bildėjo dienas naktis, vi̇̀rte vi̇̀rė, kaip kokia bulbynė (ėjo frontas) Yl. Visur vi̇̀rte vérda, vieną kartą velnias juoksias Krš. Pirmadienį atsikeliam – o vérda viskas, ūžia (karas, šaudo aplinkui) Graž. Darbas vérda kaip iš pypkės KrvP(Jnš). Gaspadoriaus darbas rankose verda, o darbininko – kap šlapias dega KrvP(Vlk). Boikios [moterys] in darbą – kai ateina, tai vérda Švnč. Dvasiai krupštant nemenkiaus verda kunkuliuodamas katilas darbų žmogaus A1884,5. Kalba virte virė, visiems namiškiams dalyvaujant Pt.
| Miestelyje jau virė jomarkas A.Vencl. Kožną dieną [sendaikčių turgus] vérda i vérda Grz. Pasiekė jau savo ūkės, kuri it virte pradėjo virti nuo kušumo ir džiaugsmo Vrp1892,59. Visi namai virė, šurmuliavo, šitokių svečių sulaukę J.Balt. O kai netrukus ateis Sekminės, Vilnius virte virs, triumfuodamas savo laisve, visais varpais skambindamas I.Šein. Ugnis virė visu ruožu, ir mes jau žinojome, kad ir mūsų kaimynės, antroji ir ketvirtoji kuopos, panašiu būdu priplaktos prie žemės rš. Už miškelio, lygumėlėj, virė šautuvėliai LTR.
| Sunku gyvent, kai visur neteisybė vérda Rmš.
| impers.: Sviete vi̇̀rė i vi̇̀rs (bus neramumų), taip y[ra] priliktà Rdn.
10. intr. prk. kilti, stiprėti, būti intensyvaus pobūdžio (apie jausmus, nuotaikas ir pan.): Kokie dabar jausmai verda jų krūtinėse – lengva atminti V.Kudir. Širdyje virė didelė neapykanta savo broliams prš. Jis rėkia, atvertęs galvą į viršų, jo balse verda džiaugsmas ir neapykanta rš. Jo sieloje pradėjo virti lyg koks apmaudas rš. Prekyvietėje verda aistros rš. Vaikams galvo[je] vérda mislės – neklausyti, savaip varyti Krš. Piršlys pripratęs prie melavimo, jam galvoj vérda viskas Užp. Kas dukters širdyje verda, veide nepaslėpsi J.Dov. Mergaičių kalbos ėmė verpetu virti Žem.
^ Taip sunkumas užėjo, lyg kas verda krūtinėje rš.
11. būti apimtam stipraus jausmo, karščiuotis: Vyrai tankiáu pikti, anie viduo[je] vi̇̀rte vérda Krš. Su vyrais tik nepradėk vi̇̀rti, makaluoties, ramiai visada susišnekėsi Krš. Vėjo paputama, o iš pasiutimo vérda Krš. Raulas net iš džiaugsmo verda K.Bink. Užtat, kai sugrįžo Valentas kitą rytą, šeimininkė vėl virė rūstybe J.Balt. Veikiai visa stovykla virė džiaugsmu ir pasigėrėjimu rš. Kuliganai tik vérda (siunta), nori krautuvę išplėšt Al. Ans valdžios netekęs, visas vi̇̀rte vérda Krš. Net vérda, net vérda [vaikas], kad kas bloga padaryt Slk. Net vérda kai puodas (nori išgerti) Klt. Berniokas net vérda in kačiokus, ritas par slenkstį tvartan Klt.
| Vaikai visi kad žiūri, kad net akys vérda Mrj. Verda akys kaip vagies Šmk. To vaiko vérda akys kakto[je] – šelmystę galvoja Snt. Akimirkai virė jos akys piktumu ir neapykanta V.Piet. Svajojo, kad galybė auga jo krūtinėje, kad širdis verda narsumu V.Krėv. Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, tylėjau tačiau kaip naktis! Mair.
| Visas kaimas vi̇̀rė: senutė vaikus užaugino, o pasenusią išmetė Kč. Po kaimas daba, kaip su tai žeme prasidėjo (ėmė grąžinti), vérda liežuviai i piktumai Krš.
^ Ko čia vérdi, kaip Smukučių pelkė? Šts. Ko vérdi? – paspėsi numirti Slk. Išeiki virdamas, pareiki garuodamas (sakoma supykusiam) (flk.) A.Sal.
12. intr. prk. maišytis, judėti vienam šalia kito (apie daug objektų): Nenuobodu – gyvenam prie gatvės, tai žmonės vérda ir vérda Dbk. Jauni vi̇̀rte vérda, laksto po mitingus vėliavas nusitvėrę Krš. Viščiokų pilnas atšlaimas, led vérda Pbs. Musės krūvoms apspito ligonį ūždamos virdamos rš. Paukščiukai kaip košėj vérda, dainuoja Kdn. Jau kap iš visur vanduoj subėgo, tai po tuo tiltu, tai tos vėgėlės – žuves tokios – ir jau jos tik vérda tam purvyne Srj. Te (ežere) smėlỹs, pakrašty saulė, žuvytės tik vérda vérda Sug. Ka pradėjo vi̇̀rti vi̇̀rti vi̇̀rti – nespėjo palėkti [vabalai, papurškus dichlofosu] Žlb. Tik šnypščia, tik vérda – pilna duobė gyvačių Sld. Menčupys bėga i bėga, vérda i vérda akmeniukai Škt.
| Akyse kaip kokie krislai vis verda verda, kai pasilenkęs atsikeli Skm. Aplinkui laukai žaliuoja, paukščių balsai verda J.Paukš. Paukšteliai po sprogstančius medžius visokiais balsais virte verda Žem. Perdien pilve vérda OG99.
ǁ greitai judėti: O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, skutuliai [bulvių] į visas šalis tik teška, tik lekioja V.Krėv. Nepasėdi, juda, vérda virtè vaikas Drsk. Karkvabalis keburuojasi aukštyn kojom, virte verda kojytės rš.
13. daug ir smarkiai kalbėti: Bobos suėję tik šneka, vérda vienos kitą parrėkdamos Rm. Ana vis vérda i vérda su boboms Žr. Kaip čia dabar, kad vérda žodį po žodžio bledė… Akm. Jis kitam neduoda kalbėt, pats vérda ir vérda Ėr. Žydai šūlė[je] vérda Kv. Troboje kaip šiupinys virė (garsiai kalbėjo, klegėjo), kol tik visus butelius ištuštino Žem.
◊ ãkys vérda Mrc, Rmš labai nori, trokšta (ko nors): Ir jam vérda ãkys nusipirkt Prn. In bernus tai jos tik ãkes vérda Pv. Ir in parėdus ãkys vérda Vlk.
galỹnę (galų̃ kõšę Žd) vi̇̀rti baigti austi: Šiandien vi̇̀rsu galỹnę Šts.
galvà (galvojè, galvõn) nevérda Dglš, Bgt apie nesugebantį protauti: Nieko nemoku – galvà nevérda Pnm. Galvà nevérda – tiek šunų laikyt! Žln. Labai išsigandau, i galvà nevérda Ad. Senas, jau be mažai ko septyniasdešimt penkeli – galvõj jau ne tep vérda Grv. Jo galvõn jau nevérda – senęs persenęs Drsk.
galvà vérda (vi̇̀ra)
1. apie protingą, sumanų žmogų: Kad anas nemokėjo rašyt, bet jo galvà vi̇̀rė Ml. A, jų (ponų) galvà vi̇̀ra – anys žino, ką daro Ck.
2. galvoja, mãno: Žmogaus galvà mažu tep vérda Drsk.

galvojè vérda kõšė apie neprotingą: Tokius vaikesus reik trumpai laikyti, anų galvi̇̀kėse kõšė vérda Krš.
išei̇̃ti šuni̇̀ms pùtrą vi̇̀rti juokiantis iš nevedusio: Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims pùtrą vi̇̀rti J.
jõvalas (kãtilas Jnš) vérda apie barnius, muštynes: Kol susistovės, kol susitupės, taip i vi̇̀rs kãtelas Krš. Tenai vérda baisiausiai jovalai̇̃: duodas bobos kaip pasiutusios Krš. Pasiutusi boba su velnio liežuviu – vis jõvalą vérda užmaišiusi Krš.
kepenà vérda ima pyktis: Da vis šneka, da vis pasako[ja], o jau tai tik kepenà vérda NmŽ.
kẽptas ir vi̇̀rtas daug matęs, iškentęs: Jų širdys ne nuo šios dienos ir keptos ir virtos Pt.
kõšę vi̇̀rti Krš
1. pyktis, bartis: Jau ans y[ra] geras, ana pati kõšę vérda Ms.
2. kurstyti nesantaiką: Kas čia kõšę vérda, kas čia yra, sunku pasakyti Krš.

kõšė vérda (vérdasi) yra kovojama, pykstama, baramasi: Be karo svietas nestova, tai šen tai ten vis vérda kõšė Krš. Vir̃s kõšė, kolek rusas mūs nepaleis Drsk. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs Pt. Pamatyste – vėleik vi̇̀rsias kõšė Krš.
kõšės nevi̇̀rti neturėti naudos: Iš poterių košės nevirsi Tr. Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi! A.Vien. Iš miego košės nevirsi, o šnekta geras daiktas, kai rūpesčiai galvą ėda K.Bor.
kraliùkai galvojè vérda Grv apie pasigėrusį.
kraũjas vérda [gýslose] Ėr apie susijaudinusį, supykusį: Stovėdamai, eidamai vérda kraũjas iš piktumo Drsk. Toks nevala – kraũ[ja]s vi̇̀rė veizant End. Kraũ[ja]s vérda, širdis peiliūse Pln. Jaučiau, kad jo delnas dega, kraujas verda gyslose rš.
kuñkuliais vi̇̀rti tūžti: Aš tik kuñkuliais vérdu, nebsitveru Skd.
makaũlė vérda rš juok. apie protingą žmogų.
nei̇̃ kẽpęs nei̇̃ vi̇̀ręs LTR nevykęs. ×
peklà (pẽklos) vérda apie barnius, nesantaiką, muštynes ir pan.: Jei peklà vérda, kur ten [vedusius] besutaikinsi Krš. Vi̇̀rė peklà i tebvérda [ūkyje] – a yr tvarka? Rdn. Bendrovė[je] vérda vérda pẽklos, vaga Rdn. Visur peklà vérda, i vis par sprogimą (šeimos nesugyvena, nes vyrai geria) Rdn. Par man’ gi visa peklà gi vi̇̀rė, čiagi viskas, gegužinės buvo Trgn. ×
pẽklą vi̇̀rti bartis, ginčytis: Ana visą pẽklą vi̇̀rė, kaip išejo – ramybė Krš.
pi̇̀kį vi̇̀rti
1. pykti: Ar jau vėl, Ona, pi̇̀kį vérdi? Alk.
2. knarkti, šnarpšti: Šnarpšta miegodamas – pi̇̀kį vérda Škn.

prãgaras vérda apie smarkias kautynes: Karas, tris dienas prãgaras vérda Sem.
širdi̇̀s kraujuosè (kraujù Kp, Trg, kraujai̇̃s Arm, kuñkuliu) vérda yra graudu, skaudu: Mano širdi̇̀s kraujuõs vérda Plv. Širdi̇̀s kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti Vkš.
širdi̇̀s (širdyjè Šk) vérda [kraujỹ] Prn
1. yra apimtas pykčio: Ėdė, skalampijo, įkrėnijo taip, ka širdi̇̀s vi̇̀rė Krš. Širdi̇̀s vérda kaip an dujinės, kai pamatau par langą skundiką Pš. Širdis dažnai virė, kaip niekino jo dievus krivis svetimos šalies V.Krėv. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi Žem. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda I.Simon.
2. yra graudu, skaudu: Širdi̇̀s vérda, o verkt negaliu Dg. Ė momos širdi̇̀s kraujỹ vérda Švnč. Tai aš prisiminiau sau, tai kai aš pasdabojau an tų pačių daiktelių, tai man širdelė verda, kap upėj vandenėlis LTR(Rod). ×

zui̇̃kiai vérda šnãpšę End kyla rūkas.
1 antvi̇̀rti, antvérda, añtvirė (ž.)
1. tr. daugiau išvirti: Reik bliūdą košės antvi̇̀rti, būs daugiau valgytojų šiandieną Šts.
2. intr. pradėti virti: Viską kaitink ant lengvos ugnies lig antverdant rš.
1 apvi̇̀rti, apvérda, àpvirė KŽ, DŽ1, LzŽ
1. tr. Skrb, Rmš, Ktk, Pv kurį laiką (ppr. neilgai) kaitinti ką kunkuliuojančiame vandenyje: Grybus apivérda, tada gi merkia Dgp. Tą [Velykų] paršiuką jau apvérda, ne žalią kiša [kepti] Grz. Liuob apvi̇̀rsma, išsidirbdavom kavos – koki skani kava būdavo iš gilių Kv. Nuvalysu grybas, apvi̇̀rsu, būs gerai Rdn. Valgau vos apvirusią mėsą rš.
| refl. tr.: To boba apsi̇̀virė obuolių, grybų prisirinko Slm. Vienuo rozuo apsi̇̀viriau [dešrą], ale vis tiek negaliu valgyt (kieta) Žl.
2. intr. Sdk, Dglš, Yl kurį laiką kaisti kunkuliuojančiame vandenyje: Apvi̇̀rusi meisa, dar apsūdysu, nesusmirs Krš.
ǁ Srj kaistant kunkuliuojančiame vandenyje sunykti, sumažėti: Gal kap pavirs, tai apvir̃s kiek putos, nereiks tiek ir graibyt Pv.
3. tr. aprūpinti virtu maistu, prigaminti (kam) virto maisto: Kas jus apvérda, apvelėja, kas ką? Drsk. Dešimty buvom, reikėjo apvi̇̀rt šeši vyrai, apiplaut Brš.
4. tr. apšutinti, aptvilkyti: Rūgšti kopūstai, matai, anie apvi̇̀rs bulbes, nebišvirs Lk.
5. žr. atvirti 2: Apvérdam vandenį puode Dv.
1 atvi̇̀rti, atvérda, àtvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q50, R, R228,327, MŽ, MŽ304,438, N, M, L
1. intr. R40, MŽ52, Slnt, Kv, Yl pakaitintam pradėti kunkuliuoti (apie vandenį, skystą masę): [V]anduo àtvirė, miltus išplakei, supili, suvirini Sd. Kaip tiktai atverda, nuokaisk nuog ugnies IM1846,24. Šišon atvi̇̀ręs vanduo Kin. Ir tad plikom: pila su atvi̇̀rusiu vandiniu LKT135(Prk).
| Bute (priemenėje), kol katilas atvi̇̀rs, užsikvempusi miegtu Grd. Katilai atvirė ir užbėgo ugnį Žem.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Antkaitu rindelelė[je] vandinį čystą ir atvérdu Lpl. Geriau atvi̇̀rk pieną ir palik virtuvėj Ob. Ar jūs turit atvi̇̀rto vandens? Vlkv.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: O kitas i valdomas savo sriubą atvérda Slnt.
4. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, naudoti): Bulbas atvérdi, nulupi, i su raugiene valgai Trgn. Àtvirei [baravykus], ar su alyva, ar su sviestu pakepei – visap pasdarom Vlk. Atvi̇̀rsim tą žolę ir gersim Rod. Turi̇̀ turėti atvirusio pieno karšto, o kiteip apsals ta košė Kl.
5. intr. Grd pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Erbeta dar neàtvirė Šts. Meisa jau àtvirė, nušumavojau tas putas Sd.
6. tr. Plng kurį laiką kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje nuvalyti nuo apnašų: Bulbes atvi̇̀rs, sukriuš ir į tas bulbes suminkys tus miltus Žd. Žarnas razskrodžia, išmazgoja po kiek vandenų ir puodžiukan tokian atvérda, išima, paskui verda kap reikia Dv.
7. tr. Ds, Rs, Snt antrą kartą virti tą patį valgį: Buvo net baltos, suscukruję. Paėmiau, atàviriau, va – gardžiausios uogos Švnč. Turėjau vakarykščių kopūstų, àtviriau ir pietums pasrėbiau Vkš. Atvirtų̃ kopūstų man nepaduosi Pv.
| refl. tr.: Kopūstus galėsit atsivi̇̀rt Snt.
8. intr. kunkuliuojant, putojant artėti (apie vandenį): Ateina, atvérda didžiausios bangos Dkš.
1 ×davi̇̀rti, davérda, dàvirė (hibr.) KŽ, LzŽ; SD45, D.Pošk
1. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Rodos, košė ant ugnies ir plepėjo, ale da nedavi̇̀rus Ut.
^ Nelipk, smãla nedavi̇̀rus! (sakoma įkyriems vaikams) Dkš.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti): Nedavi̇̀rę pautas Lz. Tada mañ’ anys pagadino (paleido vidurius), gal buvo nedavi̇̀rę kurapkiokai Žl. Ne kiaušinis nedavi̇̀ręs, ale tu nedašutęs (puskvailis) Mžš.
3. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą valgyti: Išvi̇̀rdavo kviečių [Kūčioms], kas nedavérda – tam blogai (išbrinksta viduriuose) Kp. Žalios bulbos, nedavi̇̀rta Pb. Namie pasiliko nedavirtų uogienių puodas ir kelio ruoša J.Sav.
1 įvi̇̀rti, įvérda, į̇̃virė K, Rtr, KŽ, LzŽ; Lex29, Q148, CI542, R115, MŽ149, N
1. intr. pradėti kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį): Į̃virė gerai puodas J.
| Kai įvir̃s puodas, tai tada dėk virtinius Š. Puodas įviręs labai aštriai Žsl.
| refl.: Įsivi̇̀ręs beklega puodas, ne kiek jam ir ugnies reikia Skr.
2. tr. užkonservuoti (maisto produktus): Šviežiai [mėsą] į tus stiklus įvi̇̀rdavom, kitką rūkyt ar į rasalą appildavom Rsn. Jei gerai neinvi̇̀rsi tų grybų, možna pamirt Dv. Į̃viriau žiemai rabarbarų, braškių Tlž.
3. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje susimaišyti (apie maisto produktus): Į bulves įverda druska ir vėžiai – yr skaniausia vėžių šutynė Bržr.
ǁ sulipti: Įvi̇̀ręs plaukas į klecką, fi! Krš.
4. K, KŽ žr. 1 išvirti 3: Įvi̇̀rkie man tris kiaušinius, aš pats išsigriebsiu Š.
| refl. tr.: Įsivi̇̀riau tik vieną kiaušinį Š.
5. refl. prk. įnikti šnekėti, plepėti: Kad bobos įsivérda, tad ir kalba be galo Lnk.
1 išvi̇̀rti, išvérda (i̇̀švira LzŽ), i̇̀švirė K, J, LVI830, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD193, SD388, B, R, R158, MŽ, MŽ208, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL262
1. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, vartoti): Grybai reikia išvirt tirštai ir pramest JnšM. Jei ūmėdė kokia, tada [nedžiovinę] suvalom suvalom ir išvérdam Žsl. Mes liuob bulbes nuskusma i išvi̇̀rsma, ir karvę pamilšma Tv. Seniau tai išvérdam [grybus] ir da plaudžiam šaltu vandeniu Plvn. Ìšvirė žirnių bliūdą, patėškė ant stalo – žinokiatės Varn. Pamirkai, išvérdi [pupas] – gi baika valgyt Vdn. Kruopas išvérda ir sumaišo su krauju Dgp. Užgavėnės ka būs, būs meisos, būs dešros išvirtõs Sd. Išvi̇̀rs tokių kruopų, kad būs i dangus matyti Kv. Anie (kiaušiai) išvirti̇̀ būs, į bažnyčią neš i šventins Sd. Sugrūdi bulbas išvi̇̀rtas, palaikai ben kiek, tada dedi miltus Alz. Anys gi apšutinta tiej miltai vandeniu karštu, tai jau kap išvi̇̀rta Btrm. Tuos [vantų] lapus išvérdam nubraukę, įdedam alūno – ir tokie kaip salotų spalvos [margučiai] Kvr. Juodo aliksnio žievę nuskuta, išvérda ir nudažo gijas Slč. Šuva [mieste] neėda žalių [žuvų galvų], reikia jos išvi̇̀rt Kp. Jūs jo (avinėlio) nevalgykiat nei iškepto, nei vandenyje išvirto BB2Moz12,9. Maistui vartoti [vėgėlę] reikia atsargiai, gerai išvirtą arba gerai iškeptą LEXXXIII271. Krupis, ka kaklą užema, saldžiam piene išvérda [jį], pamačija Gd. Reika išvirt nabašnyko kaulas ir duot gert: nuomaris pareina nuo išgąsčio LTR(Slk). Tai tų ramunių išvérdi – geltoni dažai Vdn. Balto vištos mėšlo išvirt ir gert nuo geltligės Tvr. Jeigu išvérda [pelyno] stambus, tai tą skystimą išgeria Kpr. Anai reik durnaropių išvi̇̀rti Varn. Burokų skiltis išverda, pakepina ant aliejaus ir valgo Šmn. Buč bulbių išvirus, kad elektra degt Rk. Turtingosios tėvynaitės liuob atsinešti ne vien kokius zamalakus, bet dar pridrėbtus bliūdalius varškėtų kleckų, šiltų, vos ko išvirtų M.Valanč. Nei te alus, nei ką: apynių išvi̇̀rta ir cukraus prigrūsta Ob. Ji užkaitė didžiausią katilą kiaulienos, ir kai mėsa išvirė, atnešė ant stalo J.Balč. Pamerk pasolius (pupeles), tegu išmirksta, ė tai nevalgysi išvi̇̀rus Švnč. Pusryčiuo buvo bulvės išvérdamos Skd. Burokų sausai išvi̇̀rus alieju prametinėdavom Ad.
| Vaikų dvylika: puodą bulbių išvérda – kas daugiau bulbių prilups, tas ir greičiau privalgys Grv. Bulbų negi priskus – išvérda su lupynom puodą PnmR.
| prk.: Pamatysma, ką ta boba toliau išvi̇̀rs Krš.
^ Užmušiau musę, i̇̀šviriau pusę DrskD244. Dar daug laiko – velnią su vaikais gali̇̀ išvi̇̀rti (daug nuveikti) Krš. Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, išvirė virėjas be ugnies, suvalgė boba be dantų (sniegas, saulė) LTR.
| refl. tr.: Nu pupų liūbam išsivi̇̀rti senovė[je] Vkš. Nežinau, kiek anie ten tura ėsti, nė mėsos nėkuomet neišsivérda Trk. Lašiniukai patys tie išsivi̇̀rt, prie kūdumelei Klt. Išsivertè ir valgaite žuvis Dglš. Nu jau vedi ką noriav, tą išsivérdav Skd. Tas penkias bulves į skardinę dėžutę išsi̇̀viriau – tai buvo mano dienos valgis Plšk. Išsivérdam pelyno – kartus, nedaug indedi Kvr. Ir aš išsivérdu liepžiedžių, medaus [įsidedu], išgeriu, ir lengvina Jdp. Prisiraudavom airių, išsiverdam ir mazgojam tais airiais [plaukus] Plvn.
ǁ išvirinti, išbalinti (drabužius): Drobinį kad išvérda pelenuos – balti kaip tiktai Skp.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti, vartoti): Ìšvirė bulbės jau, nukaisk nuo ugnies J. Tos bulbės kietesnės buvo, da nelabai išvi̇̀rusios Jrb. Kaip jau išvérda kresnos, teip skaniai valgyti šviežios Kl. Ar ilgai būsi pas mus? – Būsu, kol builės išvi̇̀rs (neilgai) Pln. Nebūs išvi̇̀rusi gerai, kaip ana (mėsa) laikysias! Kl. Išvérda anys – pasipūtę kai pampuškos būva [duoniniai pyragaičiai] Kvr. Kad y[ra] gabaluotas [dangus], ta žinokiat, ka bulbių būs daug i skanios, miltingos išvi̇̀rusios būs Klk. Virale išvi̇̀rus, gardžiausia mėsa Klt. Išvi̇̀ręs kiaušinis sukas, žalias – nesisuka Erž. Jau galėjo per tą laiką akmuo, senas jautis išvi̇̀rt, o bulvės nei̇̀švirė dar Klvr.
ǁ pradėti virti, užvirti: Sauso šakelio pakiši, ižverda [vanduo] greit Drsk.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: Ko gi jums šiandie išvi̇̀rti? Š. Ką gi išvir̃s – bulbų i̇̀švirė Imb. O ka paršelį paskerdu, tirštą šiupinį išvérdu Kl. Ta reikėjo išvi̇̀rti košės bliūdą i padėti asablyvai Lnk. Ka išvi̇̀rsi košę, i liežuvį nurysi Plt. Prastus barščius i̇̀švirei – dangus matyt Šd. Išvir̃s viralo kokio, kad nemožna praryt Ker. Paveiza, galvą įkišęs, ką i̇̀švirei – ir sudievu Trk. Kiaušiuką išvi̇̀rti galiu, tiek jau iš munęs Krš. Velykoms išvi̇̀rdavo penkis šimtus kiaušių KlbXL21(Kin). Būdavo, kai išvérdu kisielių, tai gali peiliu pjaustyt Klt. Aš neišvérdu neparagavus Jz. Ka kas arbatos išvir̃tum! Lk. Lig septynių turėjai išvi̇̀rti pusrytį, ką galėtumi išeiti į lauką dirbti Akm. Cinoko dar neišvirė pusryčio, o Baltaragio jau susėdo valgyti Žem. Tad mergė ejo bandą ganyti, aš ejau numo valgyti išvi̇̀rti Vgr. Ìšvirei su dideliu [v]andiniu – būs geriausiai Trk. Valgyk, yr išvirtà, pavalgysi – gulk Yl. Išvi̇̀rta mano davaliai, tegul išsrebia tiktai Skp. Kai vis gerai, vis išvi̇̀rta, tai pavalgai, ir nieko Pb. Manų košikė išvirtà į vandenį Erž. Pietus išvi̇̀rsuot ir eisuot Šv. Einu pietų virt, išvi̇̀rsu skaniai, riebiai, tirštai i daug Šll. Parejom an pavakarės, išvirtà šutynė toki Als. Mano būdavo viskas padaryta, apliuobta, išvirta, apmazgota LKKXVII27(Rgv). Paršui yra išvi̇̀rta, telukas pagirdytas Alv. Prašo valgyti, aš buvau bulbynę išvi̇̀rusi – duodu Lpl. Mun sesuo buvo išvi̇̀rusi – skani uogynė y[ra] Sd. Kur tu neši tą košę manų išvi̇̀rusys? Knt. Ko nori išvérdamas (ko nori, kad išvirčiau)? Lkv. Iš mėsos ir prieskonių išverdamas sultinys rš.
| Da žabų prisieis atnešt i uždėt: neišvir̃s tie puodai Mžš.
^ I iš akėtvirbalio gal srubą išvi̇̀rti Ub. Aš tau išvirsiu arbatos iš senų žiponų vatos LTR(Pkn). Išvi̇̀rsiu burbulo su akmeniu Š. Gerai išvirsi, gerai ir valgysi PPr35. Virė šeimynai – išvirė šuniui J.Jabl. Ką samtis išvirs, tą šaukštas pavalgys LTR. Kukorius išverda be ugnies, ponai suvalgo be burnų (sniegas ir saulė) LMD(Vb). Iš mergos grožio košės neišvirsi Kp. Iš miego košės neišvi̇̀rsi JT435. Sveika vi̇̀rus nenumirus; o kad tu būtum numirus, tai kita gardžiau būtų išvi̇̀rus Š. Jei gerai i̇̀švirei, gerai ir valgysi Sch82. Užkurk karštai, įdėk tirštai ir išvi̇̀rsi greitai End.
| refl. tr., intr. K: Viralą išvalgau ir vėl naują išsi̇̀viru Vrn. Kol tu beišsivérdi, kol tu ką, kurs laikas ateina! Tl. Išsivi̇̀rsiam bulvynės ryto metą – juoda juoda liuob būs Bdr. Uogų daug, košės reik išsivi̇̀rties LKT111(Kltn). Nė niekas turėjo uogienių tokių išsivi̇̀rę, tiktai susirgus kokį puodelį Mšk. Liūb išsivi̇̀rti putros i srėbti Trkn. Vakare apsiliuobę, išsivi̇̀rę valgyt ir einam gult Krs. Par valandą išvi̇̀rsias, būs pietai pirmo[je] Krš. Aš išeitu į mišką, atsinešu [malkų] ir išsivérdu Žlb. Nebuvau ištežusi – ant akminims valgyti [liuob] išsivi̇̀rsu Sd. Išsivi̇̀rtųp (con.) LKKXIV213(Zt).
| Kožnas savo katiliuką išsivérdam Skdv. Nėra pas juos puodų kur išsivirt LTR(Pkr).
^ Ką išsivi̇̀rsi, tą ir suvalgysi (srėbsi LTR(Dkk)) Vvr.
ǁ virinimu pagaminti: Dabar sirapas možna iš cukraus išvi̇̀rt – daug pridėk ir išvi̇̀rsi Jž. Sirupą išverdi, kad jom (bitėms) viduriam geriau Dgč. Pelenus nusijoji, išvérdi šarmo Alz. O kai kas tai labai mokėdavo baltą gražų [muilą] išvi̇̀rt – tai, sakydavo, kiaušinių reikia dėt Skp.
| Česnakų supjaustyk, išvi̇̀rk piene ir karštą, kaip pakenti, gerk – kaip ranka ataema [gerklės skausmą] Srd. Duodi šaukštelį išgert išvi̇̀ręs, tai tada jau praeina [liga] Sld.
4. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Kaip pusrytys išvérda, ta jau aũšta, ta reik ginti bandą Klk. An krosnies išvi̇̀rtūs pietūs ir garuoja Brž. Bulbienė išvi̇̀rus, užbaltinta, bais skani Pc. Apvynius dedi, kada išvi̇̀rus misa, labai ilgai juos virini Alz. Nu, ateini gryčio[n], pusrytis išviręs, sėdi, pavalgai Pin. Ka ben neišvi̇̀rę tiek greitai! Trk. Išvir̃s až adynos Dv.
5. intr. verdant išgaruoti (apie skystį): Išverda laukan šarmas, ilgai virinamas, į garus išeita Šts. Ka išvérda [vanduo], liekta an dugno druska LKT125(Bt). Visa sunka i̇̀švirė, liko tik tirštumos Užp. Par maž vandenio ant bulbių užpylei, ir i̇̀švirė Pc. Būdavo: vérda vérda vérda [cukrinius runkelius], ligi jau išvérda [skystis] viškai, sirapas pasdirba Jž.
| Virė virė, užmiršo [vyras], visas katilas išvi̇̀ręs Krš.
ǁ verdant išnykti, ištirpti: Buvo su raudonais kvietkais [skarelė] – i̇̀švirė (nubluko) Žl. Grybas [sūdytas] kap pagauna kvapo, tai jau neišvir̃s, versk laukan Pv.
6. tr. pagaminti garinimu (degtinę): Gal senis krūminės kokios ištraukė, jis gi išvérda Užg. I samagoną mokėjau išvi̇̀rti, tik neviriau Akm. Šnapso i̇̀švirė iš rugių Všt.
| refl. tr.: Šienui pjautie išsi̇̀viriau [naminės] – apsimoka, jeigu talka Dgp. Aš šnapšę buvau išsivi̇̀ręs par karą Žr.
ǁ pagaminti (alų): Par vestuves išvérda alaus, avinioką papjauna Slk.
| refl. tr.: Naminio [alaus] daugiausia išsivérdam Slm.
7. intr. prk. nudžiūti, nuleipti (nuo karščio, šalčio): Ką pasodini, tas išvérda Skr. Vagose kaip jei išvi̇̀rusios bulbės, kepte kepa Krš. Tokią šaltą žiemą ir obelys, ir braškės išvérda Pkr. Par šią naktį visos ruputės i̇̀švirė Šv. Daržas i̇̀švirė, par naktį kaip ataušta, atsigauna Plt.
^ Atsikėliau toks kaip išvi̇̀ręs (prastai jausdamasis) Rdn. Gerk [vaistus] – blogai, negerk – blogai, toks esi kaip išvi̇̀ręs, kaip iš miego pažadintas End. Karštà, kaip išvi̇̀rusi esu Krš. Ne su visu kvailas, bet kaip išviręs paliko po tos ligos KlvrŽ.
ǁ nuo uždegimo sunykti: Daktarė sakė, ka išvi̇̀rę plaučiai [nuo uždegimo] Všv.
ǁ pavargti nuo karščio: Išvi̇̀rę, išbuvę par tas kaitras, neina darbai Krš.
8. intr. prk. būti ištižusiam: Biškį išvi̇̀ręs, ištežęs žmogus minkštoms lūpoms aukštų balsų nepaimsi [grieždamas klarnetu] End. Iškaitę, ižvi̇̀rę visi žmonys – labai karšta Nmj.
◊ berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rti prilupti (vaiką) su rykšte: Berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rsiu, kad nieko nenorėsi Rš.
kõšę išvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką: Tos bobos taip moka kõšę išvi̇̀rti! Krš. Koją įkėlė, kõšę baisiausią i̇̀švirė – ot velnio boba! Krš.
kõšės (pùtros) išsivi̇̀rti pasidaryti nemalonumų: Taip beplepėdamos ir išsivirė košės Žem. Žmogų tampei, parsivežei, pats išsivirei sau putros, dabar srėbk besveikas Žem. ×
pẽklą išvi̇̀rti susibarti, susiginčyti: Nesakyk nėko, atlėkusi tik pẽklą išvi̇̀rs Krš.
1 nuvi̇̀rti, nuvérda, nùvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD222,425, Sut, N, RtŽ, M
1. intr. Dglš, Lp virinant, kaitinant nusekti: Pažiūrėk, gal jau nùvirė vanduoj nuo burokų Pv. Ilgiau virini – labai nuvérda Krš. Nuvi̇̀rs, i būs mažai: įpilu daugiau [vandens] Krš.
| Kruopos nùvirė – tik vienos tirštumos likę Trgn.
2. intr. riebiai išvirti (apie maistą): Sruba nuvi̇̀rusi, stipri, darbininkuo žmoguo kaip tik Krš. Insdėk po šmotelį [mėsos], tai ir viralas nuvir̃s Sdk. Nuo lašinių viralas nelabai nuvérda Trgn. Nū kaulų verėnas geriau nuvérda kaip nū liesos meisos Lkv. Riebi zupė, gerai nùvirė Krš. Nùvirė nuo to gaidžio sriuba – kokia gera Jrb.
| Nùvirę kopūstai yr skani, riebi Lk. Kad yra gera mėsa, tai puodas nuverda, t. y. tampa riebus viralas J.
3. Skrd žr. 1 išvirti 3: Barščių tų, būdavo, nuvérda, ir pavalgai Snt. Ir mano boba skaniai nuverda A.Vaičiul.
^ Kožna žuvis savo sriubą nuverda (kiekvienas padaro tiek, kiek sugeba) Erž. Tas kiokštas nuvirs savo sriubą, padarys ko reik apsižanijęs J.
| refl. tr., intr.: Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas, vos jau žinom, ką nusivi̇̀rt ir kuo pasisotyt K.Donel. Kap kada ir nenusivérda gerai tus kisielius Kpč.
4. žr. 1 išvirti 4: Kaži ar gerai nuviriau kiaušinius? Rs. Piengrybiai, jie geri grybai, tik juos numirkyt, nuvi̇̀rt [reikia] Bsg. Makaronai gerai nuvirti: i nesusmukę, i nekieti Rs.
| refl. tr.: Ramunėlių nusi̇̀virė tirštai – ir lekia lekia (paleido vidurius) Kvr. Pavogdavom iš pono vištą, nusipešdavom, nusivi̇̀rdavom Šln.
ǁ intr. verdant išskirti riebalus: Jauno paršo tai puodas nenuvérda – vis tiek sriuba ne tokia Pv.
5. žr. 1 apvirti 1: Tuos kopūstus nuvi̇̀rt reikia, i nebus sūrūs Jrb. Triskart [grybus] nuvérdu, nusunkiu Drsk. O kiti sūdydavo [grybus] nenuvi̇̀rę Aln.
6. žr. 1 apvirti 2: Nuvi̇̀rs meiselė, būs minkštesnė, skanesnė Krš. Tura grikai gerai nuvi̇̀rti, tus rudumus reik nupilti Krš.
7. intr. ilgai verdant dingti, išnykti (apie virinamo daikto savybes): Paviryk, ir visas kartumas nuvir̃s Mrj. Kaip tik ilgiau paverdi, ir nuverda [dažai] Kš.
8. intr. verdant nusistoti: Kokios rūdės nuvérda – bjaurus miesto [v]anduo! Krš.
9. intr. prk. nudžiūti, nuvysti, patirti žalą (nuo karščio, šalčio, drėgmės): Bulbės labai prastos: mat nuo lietų nuvirė bulbienokai Mžš. Sklypelis visas nuvi̇̀ręs, ruožais nuėjo, kur amoniakas stovėjo Antš. O dėl ko be kepurės, a nori, ka ausys nuvi̇̀rtų? End.
^ O pas mane nudžiūvo visi žiedai, kaip virtè nùvirė Všn.
10. intr. prk. triukšmingai nuslinkti: Kunkuliuojantis griausmas nelauktai nuslinko, nuvirė į palatvijį rš.
1 pavi̇̀rti, pavérda, pàvirė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. kurį laiką virinti: Nepavirtõs [dešros] neinkąsi – kaip geležinė Rk. Tyrė su uogomis maišant paverdama dar 10 minučių rš.
| Tan skystiman siūlus sudedam, pavérdam Kp. Dvinytas audeklas poretis, nestipras; pavérdi, pašutini – sušoka (sutankėja) Sur.
2. intr. kurį laiką būti verdamam: Tiej makaronai pavérda kiek, tada ažbalint [reikia] Ad. Kaulelis pavir̃s, tai viralas bus gardus Klt. Tepaverd’ [bulvės], do labai barba Švnč. Tepaver̃die, negreibk da – būs pusžaliai [didžkukuliai] Krš. Padrėbs an stalo, biškį pavirė jau, šekiat, ėskiat Trk. Paverdu, kad ne toksai sūrus būt [lašinių gabalas] Lt. Grybus reikia pavi̇̀rtie, [v]andenyj išplautie – pasūdai ir kepi Ign. Pavi̇̀rk obuoliukus, tai gerai kiaulės ės Dglš.
| prk.: Burną gėrus krau[ja]s yra lygu paviręs Šts.
3. tr. pagaminti, išvirti: Mergelė pavirė virinėlius Asv. Tę (miestuose) tep pavérda, aš (motina) geriau pavérdu Lp. Nuo plaučių vaikam pavi̇̀rdavo aviečių arbatukės Krkš. Imbrikiukan įdedi pelynų šakelę ir pavérdi Kp. Namiepi man žolių pavérda, ir geriau Rud. Motina išėjo turbūt pavirti švęstų žolių sunkos rš.
| refl. tr.: Pàsvirėm braškių, žeminių uogų Kpč. Savo pasivi̇̀rsu ir nešu į laukus sūnuo Jdr. Sustojom pagiry, pasi̇̀virėm pietų Ūd.
4. žr. 1 išvirti 3: Jau bulbos pàvirė, o valgyt nėra kam Žrm.
1 pérvirti K, KŽ, DŽ1, pervi̇̀rti K, Rtr; Q538, D.Pošk, M
1. tr. Lz, Kvr dar kartą išvirti: Jei [sodo] tepalas per kietas, jį reikėtų pervirti, įdėjus aliejaus rš. Vyšnios sumacnėjo, mun reikėjo pérvirt jąsias Erž. Paėmiau, pérviriau [uogienę] – stovi kai stiklas Švnč. Aš ėdalą pérviriau ir padaviau kiaulei Srj.
2. tr. per ilgai verdant sugadinti: Parviriau, sukrito bulvės baisiausia! Mžš. Kiaušiniai gal pérvirti? Aps. Kai sirupas patamsėja, uogienė pervirta rš. Žuvį [reikia] virti, tik nepervirti, kad nesukristų rš.
3. intr. per ilgai verdant pasigadinti: Košė párvirs J. Bulbės bus ne tik išvirę, bet ir pervirę J.Balč. Bulbos pérvirė, niekam nevortos Klt. Kiaušinių ilgiau kaip keturias minutes nevirkit, ba pervir̃s Skrb. Muno kiaušiai párvirė Krš. Vienos bulbės bus parvirę, kitos neišvirę Ėr. Tuo tarpu užkaista kava virė ir pervirė rš.
4. Grg žr. 1 išvirti 2: Jei jau párvirė, tai imkit kukulius iš puodo Skr.
5. tr. išvirti tam tikrą (ppr. didelį) kiekį: Kiek aš bulbelių pérviriau [per savo amžių]! Dglš.
◊ per ši̇̀rdį pérvirti staigiai, intensyviai pasireikšti (apie jausmus): O man per ši̇̀rdį tik pérvirė, kai sūnų trenkė Vrn.
1 pravi̇̀rti, pravérda, pràvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; M
1. tr., intr. nedaug ko išvirti; pagaminti šiek tiek maisto: Liolį (netvarką) gi palinka: pravérda ir išlekia darban Mžš. Nebeišeikit, va tuoj pravérdu, ir pavalgysta Slm. Duonos kepti nereik, tai da valgyti an dienos sykį ka pravérda – daba kaip ponios moterės Krž. Pravi̇̀rkiat vaikuo košės ar ko nors, kad nekrioktum Šts. Būk, aš tau bulbynės pravi̇̀rsu (juok.) Rdn. Virtinių truputį pravi̇̀rsiu Rm. Būtum vi̇̀ralo pravi̇̀rusi Rdn. Eikš, pieneliu tuo tarpu papusryčiausi, kol ko šilto pravirsime Vaižg. Reiks pravi̇̀rt vakarienės Mžš. Pravi̇̀rt turit kai ką vakare Všn. Kaip tik pravirė, tuo davė po šmotuką vaikam BsPIV10.
| refl. tr.: Duoda miltų putrai prasivi̇̀rt ir pieno lašelį Pnd. Iš ryto kad eini į darbą, ką reik prasivi̇̀rti? Erž. Noru uogų prasivi̇̀rties Krš. Prasivi̇̀rdavau košikę Erž. Kol gali valgyt prasivi̇̀rt, palauk, nevažiuok ant vaikus Slm.
ǁ refl. tr. virinimu kiek pasigaminti: Beržinės smalos iš tošės tie miškinaičiai liuob prasivi̇̀rs LKT62(Pp).
2. tr. pagaminti kiek (degtinės): Kumet ne kumet praverdu šnapšę Šts.
| refl. tr.: Daug kas turėjo numinės, prasvi̇̀rs koki boba Sd.
ǁ gaminant degtinę išeikvoti: Virdamas buvo praviręs šešis aktarus (konfiskavo už bausmę), bet brolis gelbėjo, davė atsitiesti Šts.
3. intr. kurį laiką virti: Aš septynius metus pràviriau, o tu vieną kartą negali išvirti Krš.
4. intr. užvirti: Kaip pravi̇̀rs, nukaisk sagoną J.
| refl.: Kad viralas prasiverda ir virsno[ja] dailiai, nebėga Šts.
5. intr. Jrb, Žgč beveik išvirti (apie maistą, maisto produktus): Lupk iš puodo, juk jau mėsa pràvirė Šmk. Tai tos mėsos biskis buvo, jau ji pusiau pravi̇̀rus Iš.
6. intr. verdant nunykti, sumažėti: Labai sūrus kumpis buvo, žiūrėk, pràvirė ben kiek [sūrumas] Aln.
1 privi̇̀rti, privérda (pri̇̀vira Lz), pri̇̀virė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N
1. tr. daug išvirti: Tu pri̇̀virei daug virtinių, košės J. Žirnių privérda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr. Tų kiaušinių privi̇̀rdavo, margydavo [prieš Velykas] Kri. Kisielių privérda, alaus pridaro – putoja uzbonai Antš. Kap sumala malūnan rugius, tadui privérdam vandenio, užmaišom buizą tokią, o anryt kepam Kč. Visa dirbom, ką pasakė: ir prikepam viso, ir pri̇̀viram viso LKKII209(Zt). I alaus duoda, i kopūstų privérda Kr. Mamytė privérda su puodu [žirnių] ten kokių Šln. Buzos jau pri̇̀virė, tik semk Btrm. Pri̇̀virė [maisto] kaip ir dešiumčiai žmonių Ppl. Tad anie, matai, privérda nu ryto tų patrovų daugiau Akm. Kopūstų privérda, mėsos – ir vestuvės Blnk. Parėjęs namon liepė savo pačiai pyragų privirti BsPII64.
| Keturiais viedrais dieškelę ąžuolinę bruknių privérdu, obuolių pridedu Klt. Gryčiutėj nieko nėra, tuščia gryčiutė, tiktai trys lovos, puodas košės privirtas DvP375. Bulvių buvo sklepe priskustà, privirtà katilas meisos su bulvėms Gršl. Užmušiau uodą, pri̇̀viriau puodą, prašom svetelių pasisylyt DrskD244. Meisos privi̇̀rsi bliūdalį i padėsi an stalo Ms.
^ Jau pri̇̀virei Adomo vaikam (labai daug) Ar. Kad privirė, dar ir Grigo vaikam liks! Db. Kad pri̇̀viriau kruopų, užteks ir mum, ir Grigo vaikam Ktk. Privirė – užteks i pajūrio vokyčiams LTR(Kv).
| refl. tr.: Būdavo, didžiojoj nedėlioj prisivérdam pupų sausai ir valgom su raugiene Švnč. Jau prisivérdi an pusryčių mėsos Gž. Ir kiaulėm pràsmali, ir sau, iš tų minkštų miltų prisivérdi buzos Kpč. Prisivi̇̀rus ji buvo i mėsos, i dešrelių – laukė ateinant Jrb.
| Per vasarą uogienės prisivérdu, per žiemą anūkui išdalinu Dt. Prisivérda prisivérda uogų, paskiau pūdo, rūgsta Rk.
ǁ išvirti, pagaminti: Aš privirsiu gardžios večerios jumi Zt. Privi̇̀rt [reikia] žirnių sa kunodomi ir kruopomi Zt. Pri̇̀virė pieno – ir gulėk Dv. Kopūstų privir̃s Ker.
ǁ priekandai, užkąsti išvirti: Pliki kopūstai su privirtõms bulvėms Ggr.
ǁ LL101 verdant prigaminti: Tai privérda, būdavo, muilo, lentynas pridžiauna Jž. Liepė tarnam privirti smalos ir pripilti karštos į statinę LTR(Rk). Aš buvau muilo privi̇̀rus, kiaulę ka papjovė RdN.
| refl. tr. Kpr.
2. intr. riebiai išvirti: Lašiniokų su kūda indedu, privérda viralas Klt. Riebulio inmeti viralan, privérda, ir jau sočiau Sld. Privirs zupos gerai nuo anties Dglš.
| Kai mėsa su kaulais, puodas geriau privérda Trgn. Kumpio puodan deda, kad privir̃t puodas Klt. Viralas privirė – gardi vištiena Ker. Nepri̇̀virė barščiai, maža mėsos teįdėjai Srv.
3. LL103, Alk žr. 1 užvirti 1: Pri̇̀virė, ir nukelk! Kt. Kam nudengei bulbynę, tepriver̃die pienas Užv.
4. žr. užvirinti: Supilam pieną puodan, privérdam ir tada valgom Rdš. Vandenio privérdi, užupili [salyklą] Kvr. Kad ponas privirtai puodą vandenio ir įpiltai tan kubilan, tai velnias iššokt[ų] iš ten LTR(Kb).
5. tr. kaitinant pridaryti nuoviro: Tai, būdavo, vis privérdam [žievių], siūlus kišam (dažome) Plvn.
| refl. tr.: Atsineša kokį puodelį dažų prisivi̇̀rus, ir dažom abidvi [margučius] Kpč. Prisvérdi žolynų, liepos žiedų, čėbrų Pls. Reikia prisvi̇̀rt Jono žolynų Rod.
6. tr. (ilgai) vartoti verdant: Iš molio nuklijuoja [puodą], iš molio nulipdo, išdeginta, kiekgi privi̇̀rsi – išsiskiria Žl.
7. intr. verdant prisvilti: Šiandien bulvės tiek privirė, kad jau iš kažkur atsiduoda Mrj.
ǁ stipriai prilipti: Blusų šūdai pri̇̀virė, jau nebišplausi Šts. Tokia kaitra šutino, ka marškiniai ant nugaros pri̇̀virė Jnš.
| refl.: Apačioj [siuvamosios] prisivi̇̀rę siūlų On.
8. intr. prk. supūti: Tie obuoliai toki privi̇̀rę KzR.
9. tr. verdant pritraukti: Puodas visokių kalkių pri̇̀virė Mrj.
10. daug ko pridaryti, prikrėsti: Merga tik bėdų gali privi̇̀rt Jd. Kur tik jis nueina, visur ką nors privirs rš.
| refl. tr.: Toks atsargus, drausmingas, pareigingas, o tų bėdų vis prisiverdi, a? K.Saj.
11. intr. prk. susirinkti (apie daugybę žmonių): Kur kokis darbas atsigirsta, tai svieto i privérda kai musių Str.
◊ alaũs privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Na ką, vyručiai? Privirėte, kaip girdžiu, alaus V.Krėv.
berži̇̀nės kõšės privi̇̀rti primušti, duoti pylos: Palauk, privi̇̀rsiu berži̇̀nės košẽlės Rš.
kõšės privi̇̀rti BŽ198 pridaryti nemalonumų: Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Su tokiomis pažiūromis tu gali tokios košės privirti, kad sunku bus iškabinti rš.
kõšės (pùtros) prisivi̇̀rti prisidaryti bėdų, nemalonumų: Prisi̇̀virė kõšės, daba bijo ana ir nosį į miestą iškišti Vvr. Pri̇̀svirei košės, tai i kabink atslošęs Tr. Pri̇̀sviriau kõšės kaip durnius giros Km. Prisi̇̀virė putros, daba nebišsreba Krš.
šiùpinio privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Taip ir reikia, – ragana, buvo ji šiupinio privirus, – tarė Usnienė LzP.
1 ×razvi̇̀rti, razvérda, ràzvirė (hibr.) žr. 1 suvirti 2: Putron ràzvirė žuvis Dglš. Anpilk žirnių, kad razvir̃t Dv. Bulbos su visu razvi̇̀rę, razkritę Prng.
1 suvi̇̀rti, suvérda (sàvira Zt), sùvirė K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; R, R367, MŽ, MŽ492, N
1. intr. verdant sutirštėti, sukietėti: Putra sùvirė kaip košė Grg. Įpili pieno, atskiedi – ta košė sukietė[ja], suvérda Kl. Ale jau suvi̇̀rusi, tiršta kleckynė Grd. Sùvirė jau [avižinis kisielius], pila į lėkštes ir valgo Trš. I tatai į tą grūstynę įdės dar žirnių, įpils kanapių pieno, toki būs suvi̇̀rusi, patirštė̃, o skanybė – negalėsi prisrėbti nėkaip End. Šitą sunką ir verda, ir suvérda tirščiausias šitas [kisielius] Kp. Suvirus baltymams, sultinys pastatomas šaltoje vietoje nusistoti rš.
| refl.: Susivérdas uogos (uogienė) – gali pjaustyti Krš.
2. intr. verdant suminkštėti, sukristi: Žirniai nesuvi̇̀rę brązga J. Bulbos miltuosen suvirė Švnč. Šiemet suvérda bulvės Ėr. Bulbos jau gerai suvérda Klt. Labai geri batvinėliai, gerai suvi̇̀rę Kp. Mūsų šulinio vandeny suvérda žirniai Šln. Tokie balti [žirniai], pažiūrėt gražūs, ale nesuverdą̃ Erž. Kai nenulupi obuolių – nesuvérda [obuolienė], lupynos tąsos Ktk. Saldūs [obuoliai], tai anys nesuvérda saldiejie, anys gabaliukais ir būna Dgč. Par dvi valandi meisa vištėna visai suvérda, ištinža Krš. Parvirė jau [lašiniai], sùvirė į smuklį Erž. Rūpestinga šeimyna turi iš vasaros pasitiekusi suverdančių žirnių, pupų M.Katk. Pašutinam kviečius [Kūčioms], kviečiai labai suvérda Aln.
ǁ verdant susitraukti, sumažėti: Devė meisos nu taip šimtą gramų, nu suvérda, kaulai atsiema Akm.
ǁ verdant žūti: Liepė tujaus pieno katilą užkaisti ir kaip tas pienas užvirs, tada kupriuką įdėti į tą vaną ir kad jis ten suvirtų DS78(Rs). Įdėjo [moterį] į verdantį katilą, bet kad nesuvirė, sūdžia įsakė nukirsti jos galvą M.Valanč.
ǁ sustingus žūti: Praretino [speigai] tų ištroškusių (girtuoklių): ne vienas sùvirė į ledą Skdv.
3. tr. verdant daryti minkštą: Kurią savaitės dieną iškrinta sniegas, tai tą dieną sėja pavasarį žirnius, tai žirniai suverdami bus LTR(Vlkv). Aprinkdinėtas kunodas sàviram ir pagrūdžiam an košės Zt.
4. žr. 1 išvirti 3: Būdavo, bulbių skilčių supjausto, suvérda barščių Adm. Sùvirėm uogienės keturis kibirus Mrs. Ana sàvira jam ėsti ir būsta Zt. Nesuvérda [valgio] par greitumą Lk. Boba subaton pautų nesùvirė Lz. Sùvirė dešimts pautų LKKXI221(Trak). I bulbių sukasti, i jovalus suvi̇̀rti [reikia] Trk.
^ Su juo pieno nesuvirsi, košės nesuvalgysi TŽIII378.
| refl. tr.: Užvalgai kokių barščių, ką sùsvirė ir tu eik tęnai [ganyti] Sn.
5. žr. 1 išvirti 2: O jos buvo durnadagių suvi̇̀rusios Rg. Kai sùvirė man žolių, kap išgėriau, tai pasidariau kap geležinė Graž.
| Ėmė ir sàvirė tą berniuką (ps.) Zt.
6. tr. suvartoti verdant: Suvérdu pardien tris kašeles bulbų Klt. Seną sviestą suvi̇̀rk arba sukepk Prn. Sùviriau visas bulbas Dglš. Vieną kopūsto galvą jau sùviriau Aln. Vakar kiaulę pjovė, šiandien sùvirė Bgt.
7. žr. 1 nuvirti 1: Kruopai į pat dugną sùvirė Trg.
8. intr. per stipriai rūgti (apie alų): Nuo suvi̇̀rusio alaus sirgt reikia Sb. Neataušė alaus, kai suvi̇̀ręs alus [rūgsta], tai labai vemia [gėrėjai] Slm.
9. nuo karščio sunykti, išdžiūti, išsilydyti: Suvi̇̀rs viskas [per kaitrą], keptinos kepa viskas Rdn. Sùkišėm bulbas anksti, tai ir sùvirė kaitroj žiedai Ut. Karšto [vandens] užpilsi – suvir̃s [augalai] Bsg. Padabok, kad kiaušinienė nesuvir̃t Klt. Kaip tik reikia sulydyt, niekaip nesuvérda geležis Aln.
ǁ labai sukaisti karštyje: Atidaryk langus – šiltas oras, i tei[p] suvi̇̀rsim Jrb. Klėtelėj tai visai suvérdu šiluma (instr.) Gs.
10. intr. prk. staiga susijaudinti, sudrebėti: Aš jau sùviriau visà Rod. O aš iš baimės vos nesùviriau PnmA. Kap pažiūrėj[o] an tos suknelės, tai net sùvirė moteriškė (labai patiko) Pv. Pasakyk ką vaikui, tai ir suvérda Sv. Tėvelis pamatė an miesto [su kavalieriumi], tik sùvirė sùvirė Skp. Kap rikteria, vaikas nat suvérda visas Nč. Kap dav[ė] vaikuo botagu, tai tik sùvirė nebagas Grv.
| Any[s] paskui mane ir sùvirė verksmu Lz.
◊ galvà nesuvérda
1. apie nesugebantį protauti: Reikia gi pasakyt bobai, jos galvẽlė jau nesuvérda Slk.
2. apie nežinantį, nemokantį ko nors: Jo galvà nesuvérda, kap padaryt Dglš.

galvà suvérda apie sumanų žmogų: Va šitą (sukčiavimą) tai jos galvà suvérda Slk. Galva gera, gerai suvérda Ml.
kraũjas suvérda greitai supyksta: Senas aš, o pagalvojus, tai tik kraujas suverda! rš. ×
peklà susivérda apie barnius, nesantaiką: Teip susi̇̀virė peklà, ka nebišardysi Grdm.
širdi̇̀s suvérda staiga susijaudina: Man kap suvérda širdi̇̀s, tai nežinau ką padarysiu Vrn. Nat širdẽlė sùvirė, kap mergelė pro langelį bernelį išvydo Rod.
širdi̇̀s suvi̇̀rusi kraujù LTR(Kltn), JD842 yra graudu, skaudu: Bevelyčiau numirusi, nekai jauna pražuvusi, širdi̇̀s kraujù suvi̇̀rusi (d.) Grk.
1 užvi̇̀rti, užvérda (ùžvira), ùžvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD265, Sut, N, M, L, PolŽ56
1. intr. kaitinamam pradėti kunkuliuoti (apie skystį): Paki [v]anduo ažvérda, i nupešu vištą Klt. Kad pakvipo vyšniom, kai ùžvirė arbata Skp. Ažsikaičiau pamazgų, kažin kada jos užvir̃s Kp. Pelenus ažpila vandeniu ir pečiun pastato, kad ažvir̃t Arm. Tuo metu ant dujinės viryklos užverda pienas ir pasilieja per kraštus rš.
| Iš to pečiaus eina ta ugnis ir iš to vieno šono tie puodai užvérda Akm. Mažesnis puodas greičiau užvérda JT457. Bulbos ùžvirė i sukrito Apt.
| prk.: Upė kunkuliavo lyg užvirusi rš. Nematei garinių katilų nasrų, kur kaitra svilina odą, o prakaitas lyg užviręs garuoja! V.Kudir.
užvirtinai̇̃ adv.: Atsargiai virinti užvirtinai pusę adynos rš. Sušildyk vandenį karštai, užvirtinai̇̃ Skr.
ǁ perkaitus pradėti putoti, kunkuliuoti ir pan.: Reikia ataušyt gerai [alų], bo, matai, mieles gali sudegyt, jegu šiltas, ir užvir̃s, nebus skanus alus Skp.
2. tr. kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Vandenio ùžvira, tų pelūnų ažupila Btrm. Užvérdi vandenį, vyšnias suberi i miltus pili PnmŽ. Voro ažvérdi ir pili Ad. Ažvérdam vandenio ir atšaldom Dv. Vėliau uogienė užverdama, suberiamas likęs nuo sirupo cukrus rš. Užvi̇̀rsiu vandinio kiaulėmi, tadul pašersiu Drsk. Kad burbulą jau kelia, jau reikia imt [uogas], nelaukiu, kad užvirtų̃ Kvt.
3. žr. 1 išvirti 3: Mama užvi̇̀rs žolynės, ten duos Pln. Užvirtõs arbotos yra, ar gersi? Drsk. Tokį didžiausį kubilą užvi̇̀rs šarmo, nusistos Tl.
4. žr. 1 išvirti 1: Mėsą iš vakaro užvi̇̀rsim, ka rytó anksti jau būtų Jrb.
5. žr. 1 virti 2: Nuo veršienos liesos neužvirs strova, nebus skanumo ir riebumo J.
6. intr. verdant susidaryti: Iš pūkio ir taukas ant viršaus užvérda Klp.
7. intr. pradėti kunkuliuoti, raibuliuoti (apie vandenį): Buch – vienas [sviedinys] puolė palei lieptu, vanduo ùžvirė Sem. Žvejys išvydo, kaip tolumoje jūros paviršius užvirė nuo paukščių, krintančių į vandenį ir vėl pakylančių į orą su laimikiu snape rš. Paskuigalyje užverda, sukunkuliuoja vanduo, ir valtis, kilstelėjusi nosį aukštyn, puola priekin rš.
8. intr. sušalti, sustingti: Šaltà, kojos užvi̇̀rusios, kaip su viena kojinike ejau Krš.
9. intr. prk. pradėti intensyviai vykti, judėti, eiti: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišaudyt, nu tai ažvérda [barnis], nor iš namų bėk Slk. Pavasarį visi darbai užvérda Bgt. Darbas virte užvirė LzP. Už pusvalandžio vėl, kad jau ùžvirė [mūšis] – tiek davėsi, tiek pliekėsi! Graž. Užverda labai smarkios rungtynės rš. Tarp jų (ginčininkų) užvirė gyva kalba rš.
| Bematant visas paplūdimys užverda lyg skruzdėlynas rš. Nuo krašto iki krašto sujudo ir užvirė kaimas J.Balt.
10. intr. prk. pradėti smarkiai reikštis: Virte užvirė krūtinėje pasiryžimas nenusilenkti tokiems žiauriems valdžios įsakymams Pt.
11. intr. prk. susijaudinti, supykti: Senis kad ùžvirė, tuoj jauniejie pro duris Kp. Kazys kartais užvirdavo ant brolio pavydu, bet laiku susitūrėdavo, kad neišsiduotų A.Rūt.
^ Ko ùžvirei kaip puodas Akm.
◊ kõšę (piktùmą, vélniavą, vélnio vakariẽnę) užvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką, karą, pridaryti nemalonumų: Tai ji visą šitą piktùmą ùžvirė Mrj. A užvi̇̀rs kõšę, a sumaišys dangų su žeme Krš. Kõšę ùžvirė, ka daugiau galėtų vogti [valdininkai] Krš. Kokią čia dabar vélnio vakariẽnę ùžvirei? Vlkv. Kokią velniavą tu vakar ten užvirei, a?! rš.
kõšė (makalỹnė, prãgaras) užvérda pradedama pyktis, bartis: Dabar jau tikra košė užvirė Žem. Normantiškėje užvirė tikras pragaras Vaižg. Pas mane namie tokia makalynė užvirė rš.
kraũjas [širdyjè, gýslose] (káilis, krūti̇̀nė, širdi̇̀s) užvérda (kam) (kas) susijaudina, supyksta: Pamačius, kas atsitiko, žvirbliui taip užvirė kraujas, kad jis šoko tiesiog ant gaidžio A.Vaičiul. Vieną kartą užvi̇̀rs kraũ[ja]s, susikibs į kaltūnus Krš. Mun káilis ùžvirė, žadėjau blęsti Krš. Kai širdis užverda, tai daug kas ištrūksta nuo liežuvio Alz. Jam vis dar užverda kraujas pagalvojus, kaip ji neteisingai ir žiauriai tą moterį apšmeižė V.Aln. Augustino gyslose užvirė kraujas J.Avyž. Dičiaus pulsas ėmė plakti, kraujas užvirė širdy T.Tilv. O kai vakar pasakė, kad pas tą mergą nuėjęs, tai ir užvirusi širdis J.Paukš. Ažuvirė lapei širdis an varnos ir nusprendė jai nedovanotie BsPII320. Širdis virte užvirė! LzP. Kai pasakė, net kriūti̇̀nė ažùvirė Klt. Galva [vištos] žikt žemėn, širdi̇̀s tik užvérda man Pnd.