ãsmeninti, -ina, -ino tr. BŽ318, asmẽninti NdŽ, FT daryti asmeniu, gyvinti.
įãsmeninti tr. vaizduoti ką nors kaip gyvą būtybę, kaip asmenį: Senovėje buvo įasmenintos gamtos jėgos kaip dievai rš. Kitur dainius žaltvykšles įasmenina ir daro jas savo pelkių poezijos mūzomis rš.
nuãsmeninti tr. DŽ
1. atimti asmeniškas, individualias savybes, supanašinti su kitais: Kapitalizmas nuasmenina, standartizuoja asmenybę (sov.) sp. Vergavimas nuasmenina žmogiškąjį individą rš.
2. atimti asmenišką atsakomybę: Kolektyvinio ūkio valstiečio ar grandies darbas nėra nuasmenintas (sov.) sp.
suãsmeninti tr. NdŽ suteikti gyvų būtybių ypatybių, personifikuoti.