Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (3)
atgùdinti
atprãtinti
gùdinti
Apibrėžtis
1 gùdinti, -ina, -ino tr. K, gudi̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no Ms
1. pratinti, jaukinti: Gùdink avį, kuri prigunda prie rankų J. Gudi̇̀nti veršelį gerti Slnt.
| refl.: Gudinuos nu meisos Šts. Tu nori gùdintis, t. y. paprasti, gerti J. Negudinkis miegpuvauti S.Dauk.
2. mokyti, lavinti; gudrinti: Gùdink jį, kol įgus skaityti, piešti, rašyti J. Kurs gùdina, mėgina (kitą) darbą dirbti, tas mėgintuvas J.Jabl. Gùdinti į raštą BŽ563. Meldžiu mokinti, meldžiu gùdinti mane jauną mergelę JD456. Vaikus reikia iš mažo gudi̇̀nti pri darbo Užv. Kelionės, regėjimai žmogų gudina, galvą pripildo rš.
| refl.: Gùdinkis darbą dirbti, t. y. mokinkis J. Jaunuomenė medžiojo šernus ir teip gudinos ir stiprino save S.Dauk. Iš jaunų dienų gudinos į mokslą S.Dauk.
1 atgùdinti tr. atpratinti, atjaukinti: Kitąsyk verkdavo, dabar kaži kas verkt atgudino LzP. Meškūčio, vos iš krūmo išvesto, niekas negalėjo veikiai atgudinti nu braižymosi M.Valanč. Atgudink jįjį, kad negertum, t. y. atgrasink J.
1 įgùdinti tr.
1. įpratinti: Mane bernelį valio augino, į miegelį įgudino Tvr. Tu juos įgudinsi būti normaliais žmonėmis rš.
| refl.: Mūso vaikas įsigùdino naktimis kriokti Vkš.
2. išmokyti, išlavinti: Įgudinęs ranką ant savo priešų rš.
| refl.: Brolis įsigùdino, t. y. įprato, rašyti J. Kai įsigùdina, nebereik mokyti – pats žino Lkv.
1 išgùdinti tr. išlavinti, išmokyti; išgudrinti: Inteligentija nebuvo dar taip išgudinta ir gyveno per daug užsidariusi J.Jabl. Kiekvienas auginimas turi žmogaus esybę … ištaisyti ir išgudinti A1884,32.
| refl.: Išsigùdinti, įsimitrinti, įsimiklinti BŽ268.
1 nusigùdinti nusipratinti, atsipratinti: Nusigudináu, nebrūkau Šts.
1 pagùdinti tr. papratinti: Tą nu jaunų metų pagudino visūse darbūse padoriai elgtis M.Valanč.
| refl.: Pasigudináu kasmet vaikščioti į Erškėtinę Dr.
1 pragùdinti tr. pralavinti, pramokyti: Aš pati vaikus pragudináu Ggr.
| refl.: Prasigudina raštinė[je], o paskiau ir gauna vietą Dr.
1 prigùdinti tr. prijaukinti, pripratinti: Ana prigùdino prie rankų avį, duodama duoną J. Arklį vos prigudináu, kad galėtų juo joti Pln.
| Nuo puikybės tave išgelbės, o prie kantrybės prigudins srš.
| refl. tr.: Vaiką pamaželiais pri savęs prisigùdink Vkš.
1. pratinti, jaukinti: Gùdink avį, kuri prigunda prie rankų J. Gudi̇̀nti veršelį gerti Slnt.
| refl.: Gudinuos nu meisos Šts. Tu nori gùdintis, t. y. paprasti, gerti J. Negudinkis miegpuvauti S.Dauk.
2. mokyti, lavinti; gudrinti: Gùdink jį, kol įgus skaityti, piešti, rašyti J. Kurs gùdina, mėgina (kitą) darbą dirbti, tas mėgintuvas J.Jabl. Gùdinti į raštą BŽ563. Meldžiu mokinti, meldžiu gùdinti mane jauną mergelę JD456. Vaikus reikia iš mažo gudi̇̀nti pri darbo Užv. Kelionės, regėjimai žmogų gudina, galvą pripildo rš.
| refl.: Gùdinkis darbą dirbti, t. y. mokinkis J. Jaunuomenė medžiojo šernus ir teip gudinos ir stiprino save S.Dauk. Iš jaunų dienų gudinos į mokslą S.Dauk.
1 atgùdinti tr. atpratinti, atjaukinti: Kitąsyk verkdavo, dabar kaži kas verkt atgudino LzP. Meškūčio, vos iš krūmo išvesto, niekas negalėjo veikiai atgudinti nu braižymosi M.Valanč. Atgudink jįjį, kad negertum, t. y. atgrasink J.
1 įgùdinti tr.
1. įpratinti: Mane bernelį valio augino, į miegelį įgudino Tvr. Tu juos įgudinsi būti normaliais žmonėmis rš.
| refl.: Mūso vaikas įsigùdino naktimis kriokti Vkš.
2. išmokyti, išlavinti: Įgudinęs ranką ant savo priešų rš.
| refl.: Brolis įsigùdino, t. y. įprato, rašyti J. Kai įsigùdina, nebereik mokyti – pats žino Lkv.
1 išgùdinti tr. išlavinti, išmokyti; išgudrinti: Inteligentija nebuvo dar taip išgudinta ir gyveno per daug užsidariusi J.Jabl. Kiekvienas auginimas turi žmogaus esybę … ištaisyti ir išgudinti A1884,32.
| refl.: Išsigùdinti, įsimitrinti, įsimiklinti BŽ268.
1 nusigùdinti nusipratinti, atsipratinti: Nusigudináu, nebrūkau Šts.
1 pagùdinti tr. papratinti: Tą nu jaunų metų pagudino visūse darbūse padoriai elgtis M.Valanč.
| refl.: Pasigudináu kasmet vaikščioti į Erškėtinę Dr.
1 pragùdinti tr. pralavinti, pramokyti: Aš pati vaikus pragudináu Ggr.
| refl.: Prasigudina raštinė[je], o paskiau ir gauna vietą Dr.
1 prigùdinti tr. prijaukinti, pripratinti: Ana prigùdino prie rankų avį, duodama duoną J. Arklį vos prigudináu, kad galėtų juo joti Pln.
| Nuo puikybės tave išgelbės, o prie kantrybės prigudins srš.
| refl. tr.: Vaiką pamaželiais pri savęs prisigùdink Vkš.
