gnybiant atidalyti, truputį atpjauti

gnýbti, -a (-ia K), -o (-ė K), gnỹbti Rdm, Mrk
1. tr., intr. dviem pirštais, snapu ar kuo kitu spausti, žnybti: Į paukščius žiūrėk: viens prastą kirminą kramto, o kitsai, stokodams grūdo, gnýbia žolelę K.Donel. Pro šalį eidamas [vyras] kap žąsinas gnýba Slk. Vienas kitą drasko, kanda, gnyba, muša rš.
| Beržas gnyba pjūklą Šts.
2. tr. prk. galą daryti, skersti, pjauti: Reikia gnýbti paršelis mėsai Ds.
3. tr., intr. prk. griebti, skaudinti: Šaltis gnýba, kap čia reiks ir namo pareit Ml. Šaltis gnýbia, griebia, ima Grž. Jei kur [žodžiai] naujai sutverti, tegul negnyb ausis A1884,18. Man pilvą didei skaust, gnýb KI566.
atgnýbti tr. gnybant ko atlaužti, atlupti: Atgnýbk vaikui duonos Švn.
| refl.: Atsignýbk, kiek patinka [pyrago] Sml.
įgnýbti
1. tr., intr. gnybant įskaudinti: Su pirštais gnýbdamas, įgnýbo skaudžiai broliui J. Kap tik pasiekė, ir ingnybo Dkš. Žąsinas į pakinklę įgnýbė Krkl.
| prk.: Toks jau jis žmogus, kad nori kitą vis įgnýbti (įskaudinti, įžeisti) Jnšk.
| refl.: Įsignýbk sau šlaunin Š.
2. refl. į šonus rankomis įsispręsti: Kokis puikus – stovi įsignýbęs ! Lp.
◊ į ši̇̀rdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į širdį Skd.
išgnýbti tr. gnybant iš ko nors išlupti, ištraukti: Išgnýbk (nukirsk) kokį alksnį malkom Sn.
| refl. tr.: Išsignýbo vaikas uogą iš pyrago Š.
nugnýbti tr.
1. gnybant ką nutraukti, nuspausti, nuskinti: Žvakės knatą nugnýbiau J. Viena ranka šitą dratą replėm nugnyba Lš. Nespausk teip nosės, o nugnýbsi Kal.
| Bijo, nenugnybčiau (nepaveržčiau) jam pelno Pč.
| refl. tr.: Norėjau nusignýbti kelius agurkus Upt.
| Miške berželį nusignýbau (nusikirtau) Ds.
2. prk. papjauti: Rugpjūtei paršelį nugnýbom Ktk. Pati nugnýbė porą gaidaičių Plt.
| Pievose vos tik žolelės parodo pakaušėlį, tuoj šalna nugnybia Žem. Nugnýbia ir javus, kad žemė sudžiūna Šts.
| refl. tr.: Gal reikėtų vištelę kokią nusignýbt šventėm? Ėr. Tai kokį paršiuką, tai vištuką nusignýba Rdm.
pagnýbti tr.
1. euf. pavogti, pasisavinti: Bando kokį stukelį gintaro pagnybti prš.
2. prk. papjauti: Giltinė tave pagnýbs J. Tai ir jūs jau pagnýbot kiaulioką? Ut.
| refl. tr.: Vieną paršą pasignýbo, o tokia šeimyna – tuoj mėsos pristigs Dbk.
3. paraukti, kiek pasmaugti (drabužius): Rūbai buvo pagnybti iš užpakalio Dr.
pérgnybti tr., pergnýbti
1. gnybant perspausti: Tvėrė pargnybs dalgkotį, jei nepadėsi skardelės Šts. Da pergnýbk šitą kleckelį – labai didelis Slm.
2. labai persmaugti (drabužius); per vidurį labai suplonėti, susiaurėti: Suknelė per liemenį pergnybta rš. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė I.Simon. Párgnybtas šuo, sako, ir zuikį prigenąs (apie kurtą) Šts. Jis buvo mirtinai išblyškęs, ir jo veidas buvo pergnybtas rš.
| refl.: Ji buvo pérsignybusi (labai susiveržusi diržu) Slnt. Jei ligonio nosis labai persignybus, tai jis mirs Vrn.
3. refl. įsispręsti rankomis į šonus: Nedirba, tik stovi persignybęs Lš.
pragnýbti tr.
1. gnybimu mažą skylę kur padaryti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs Pns.
2. refl. tr. prapjauti: Prasignýbom bakanėlį Lp.
prignýbti tr.
1. gnybant ką prispausti: Nykščiu prignybęs pintį, geležim jis takštelėjo per akmenį, iš kurio iššoko kibirkštis rš. Šuo, uodegą prignybęs (pabrukęs), surgdams kapynų link ėjo BsV71. Pavasarį, metūgiams paūgėjus, jie prignybami (gnybant patrumpinami) aukščiau ketvirto lapuko rš.
| Reikėjo akis tinkamai prignybti (primerkti), jeigu norėjai visa taip pamatyti I.Simon.
2. prk. įkliudyti į bėdą, prigriebti: Save vaduodamas, kitus prignýbiau Šts.
sugnýbti tr.
1. gnybant suspausti: Žolės nebuvo nė su nagu sugnybti Ggr. Iš žiemių pusės nepjauk medį – tuoj ima ir sugnýba geležį KzR.
| Jis lūpas sugnybo (kietai suspaudė) rš.
2. prk. suspausti, suskaudinti: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas V.Kudir. Su piningais sugnýbė žmones ta krizė Šts.
užgnýbti tr.
1. gnybant ką užspausti: Užgnýbk žvakę, kad nerūktų J.
2. prk. užpjauti, papjauti: Užgnybk tu mumi paršgalį Ukm. Iš kur anys turės mėsos – tik vieną meičioką ažgnýba! Ktk. Tas lytus galia užgnýbti nepjautūsius rugius Krtn.
| refl. tr.: Žiemą kai kas paršą užsignýbia Vlk. Žusgnybau paršėką Rod.

laũpti, -ia, -ė tr.
1. Upt, Nmk su pirštais lupti, gnybti, plėšti: Kam laupi̇̀ duonai plutą, ar negali atsiriekt! Ėr. Mat, koks išgurbėlis: minkštimą laũpa, o plutą paliekta Užv.
2. Kos47 prk. ryti, ėsti: Žiūriu – tame name bobos suklaupę ragaišį laupia, vyrai suklaupę – medų maukia P.Cvir.
atlaũpti, -ia, àtlaupė tr. atgnybti, atlaužti: Atlaũpk ir man truputį duonos Pg. Vėjas stogo gūbrį àtlaupė (atplėšė) Ėr.
| refl. tr.: Atsi̇̀laupiau biškelį duonos minkštimo Užv.
išlaũpti, -ia, i̇̀šlaupė tr. išknaibyti, iškabinti: Lapė minkštimą i̇̀šlaupė, o plutą paliko Užv.
nulaũpti, -ia, nùlaupė tr. nulaužti, nulupti: Nùlaupė duonai plutą Št.
užlaũpti, -ia, ùžlaupė tr. užlaužti: Karvė sau nagą ùžlaupė – reik nukirsti Vdk.

kniẽbti, -ia, -ė
1. tr., intr. kneibti, gnybti, knaibyti: Ji tuoj ėmė kniebti, krapštyti, kaip tik begalėdama, plyšį rš. Lakišiai kniẽbia (by kanda) barzdą J. Utis kniẽbia J.
| Mažas bulves kniẽbk (lupinėk) J.
2. tr. valgyti, kabinti: O štai zuikys košę kniẽbia (sako valgančiam vaikui) Skr. Tas vaikas kniẽbia su pirštu sviestą Skr. Žiūriu, ir jis kažką kamputy bekniebią̃s Skr.
3. tr. pakenčiamai skaudėti; gnybiamai, spaudžiamai skaudėti: Man galvą kniẽbia Vdžg. Maniau, greit pereis, o kniẽbia ir kniẽbia tą užgautą vietą Vdžg. Šalta, man rankas kniẽbia Vdžg.
atkniẽbti, -ia, àtkniebė tr. atlaužti, atgnybti: Atkniẽbk truputį pyrago Jrb. Atkniebk ir man dalelę Lnkv.
įkniẽbti, -ia, į̇̃kniebė tr. įsmeigti, įbesti: Žemė dabar įdžiūvus – su tokiu kastuvu maža ką teįkniẽbsi Jrb.
| prk.: Į̃kniebė žvilgsnį ir ėmė sekt Dglš.
iškniẽbti, -ia, i̇̀škniebė tr. iškneibti, išgriežti, išrausti: Iškniẽbk bulvių akutes Br. Iškniẽbk anglį iš duonos Br. Kam tą duobutę čia i̇̀škniebei? Jrb. Perplėšę krūtinę, iškniebė širdį VŽ1905,212.
| prk.: Žiūri, bile tik iš kito iškniẽbt (gauti) Gs.
prakniẽbti, -ia, pràkniebė tr. BŽ447 prakabinti, pragnybti: Radau pràkniebtą sviestą Skr. Pràkniebiau (prakasiau) truputį žemę, ir pradėjo vanduo sruvęt Jrb.

knebénti, -ẽna, -ẽno tr.
1. K knaibyti, lupinėti; krapštyti, rausti: Jis labai nevalgus: paduok mėsos, tai knebẽna knebẽna, kol pavalgo Žvr. Žąsis knebéna šiaudus par skylę iš daržinės J. Gaspadorius kviečius pjauna, o velnias šaknis knebena, išknebenęs sukedena (ps.) rš.
| prk.: Šios mintys nesiliovė jį kankinusios – knebeno jos vis labyn jo protą, širdį (nerimą, rūpestį kėlė) Vrp1902,214.
2. MŽ300 lesti, knapoti: Inpilk jom pelų, tegul knebẽna Ds. Zylelė godžiai pradėjo knebenti mėsos gabaliuką, laikydama nagučiais rš. Užšoko višta ant stalo ir ėmė knebenti duoną iš viso kepalo Klov. Višta knebẽna – lesa, knapoja Jon. Tuo snapu jis viską dirba: krapšto, rausia, knebena Blv.
3. R, MŽ šį tą dirbinėti, knibinėti: Knebénti yra lengvai dirbti J. Bus kas iš tavo juostos: jau kelintą dieną knebeni, ir vis nieko neišeina Srv. Vaikas beknebendamas dėžutę atidarė Erž.
apknebénti tr. K apknaibyti, aplupinėti.
| refl. K.
atknebénti tr.
1. K atgnybti: Atknebénk duonos krislelį Šts.
| refl. tr. K.
2. atrišti, atnarplioti: Stipriai surišau ir suveržiau mezgą, bet jis šiaip taip atknebeno Klov.
| refl.: Knebeno knebeno višta mezgą ir atsiknebẽno (buvo pririšta ir pasileido) Ėr.
išknebénti tr. K
1. rš išknaibyti, išlupinėti.
2. išlesti, iškapoti snapu: Paukščiai visus nukritusius obuolius išknebẽna Pš.
nuknebénti tr. K nulesti, nugnybti; nukapoti; nuknebinėti: Nuknebẽno žąsiukai žolelę nuo kiemo Bsg.
| Tas pušeles nuriubino, nuknebẽno – kelmai vieni Bsg.
paknebénti tr.
1. kiek pagnaibyti, paknėbčioti: Nevalgė tos mėsos, paknebẽno kiek ir paliko Ėr. Aš daug saločių nevalgau, biškį paknebenu, ir viskas Krtn.
2. pakrapštinėti, paknibinėti: Truputį paknebeno – mašina ir vėl eina Klm.
praknebénti tr. K, Bsg pralesti, praėsti; praknebinėti.
suknebénti tr. sulesti, sukapoti: Ateis antys ir suknebeñs obuolius Ėr.

gnýbti, -a (-ia K), -o (-ė K), gnỹbti Rdm, Mrk
1. tr., intr. dviem pirštais, snapu ar kuo kitu spausti, žnybti: Į paukščius žiūrėk: viens prastą kirminą kramto, o kitsai, stokodams grūdo, gnýbia žolelę K.Donel. Pro šalį eidamas [vyras] kap žąsinas gnýba Slk. Vienas kitą drasko, kanda, gnyba, muša rš.
| Beržas gnyba pjūklą Šts.
2. tr. prk. galą daryti, skersti, pjauti: Reikia gnýbti paršelis mėsai Ds.
3. tr., intr. prk. griebti, skaudinti: Šaltis gnýba, kap čia reiks ir namo pareit Ml. Šaltis gnýbia, griebia, ima Grž. Jei kur [žodžiai] naujai sutverti, tegul negnyb ausis A1884,18. Man pilvą didei skaust, gnýb KI566.
atgnýbti tr. gnybant ko atlaužti, atlupti: Atgnýbk vaikui duonos Švn.
| refl.: Atsignýbk, kiek patinka [pyrago] Sml.
įgnýbti
1. tr., intr. gnybant įskaudinti: Su pirštais gnýbdamas, įgnýbo skaudžiai broliui J. Kap tik pasiekė, ir ingnybo Dkš. Žąsinas į pakinklę įgnýbė Krkl.
| prk.: Toks jau jis žmogus, kad nori kitą vis įgnýbti (įskaudinti, įžeisti) Jnšk.
| refl.: Įsignýbk sau šlaunin Š.
2. refl. į šonus rankomis įsispręsti: Kokis puikus – stovi įsignýbęs ! Lp.
◊ į ši̇̀rdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į širdį Skd.
išgnýbti tr. gnybant iš ko nors išlupti, ištraukti: Išgnýbk (nukirsk) kokį alksnį malkom Sn.
| refl. tr.: Išsignýbo vaikas uogą iš pyrago Š.
nugnýbti tr.
1. gnybant ką nutraukti, nuspausti, nuskinti: Žvakės knatą nugnýbiau J. Viena ranka šitą dratą replėm nugnyba Lš. Nespausk teip nosės, o nugnýbsi Kal.
| Bijo, nenugnybčiau (nepaveržčiau) jam pelno Pč.
| refl. tr.: Norėjau nusignýbti kelius agurkus Upt.
| Miške berželį nusignýbau (nusikirtau) Ds.
2. prk. papjauti: Rugpjūtei paršelį nugnýbom Ktk. Pati nugnýbė porą gaidaičių Plt.
| Pievose vos tik žolelės parodo pakaušėlį, tuoj šalna nugnybia Žem. Nugnýbia ir javus, kad žemė sudžiūna Šts.
| refl. tr.: Gal reikėtų vištelę kokią nusignýbt šventėm? Ėr. Tai kokį paršiuką, tai vištuką nusignýba Rdm.
pagnýbti tr.
1. euf. pavogti, pasisavinti: Bando kokį stukelį gintaro pagnybti prš.
2. prk. papjauti: Giltinė tave pagnýbs J. Tai ir jūs jau pagnýbot kiaulioką? Ut.
| refl. tr.: Vieną paršą pasignýbo, o tokia šeimyna – tuoj mėsos pristigs Dbk.
3. paraukti, kiek pasmaugti (drabužius): Rūbai buvo pagnybti iš užpakalio Dr.
pérgnybti tr., pergnýbti
1. gnybant perspausti: Tvėrė pargnybs dalgkotį, jei nepadėsi skardelės Šts. Da pergnýbk šitą kleckelį – labai didelis Slm.
2. labai persmaugti (drabužius); per vidurį labai suplonėti, susiaurėti: Suknelė per liemenį pergnybta rš. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė I.Simon. Párgnybtas šuo, sako, ir zuikį prigenąs (apie kurtą) Šts. Jis buvo mirtinai išblyškęs, ir jo veidas buvo pergnybtas rš.
| refl.: Ji buvo pérsignybusi (labai susiveržusi diržu) Slnt. Jei ligonio nosis labai persignybus, tai jis mirs Vrn.
3. refl. įsispręsti rankomis į šonus: Nedirba, tik stovi persignybęs Lš.
pragnýbti tr.
1. gnybimu mažą skylę kur padaryti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs Pns.
2. refl. tr. prapjauti: Prasignýbom bakanėlį Lp.
prignýbti tr.
1. gnybant ką prispausti: Nykščiu prignybęs pintį, geležim jis takštelėjo per akmenį, iš kurio iššoko kibirkštis rš. Šuo, uodegą prignybęs (pabrukęs), surgdams kapynų link ėjo BsV71. Pavasarį, metūgiams paūgėjus, jie prignybami (gnybant patrumpinami) aukščiau ketvirto lapuko rš.
| Reikėjo akis tinkamai prignybti (primerkti), jeigu norėjai visa taip pamatyti I.Simon.
2. prk. įkliudyti į bėdą, prigriebti: Save vaduodamas, kitus prignýbiau Šts.
sugnýbti tr.
1. gnybant suspausti: Žolės nebuvo nė su nagu sugnybti Ggr. Iš žiemių pusės nepjauk medį – tuoj ima ir sugnýba geležį KzR.
| Jis lūpas sugnybo (kietai suspaudė) rš.
2. prk. suspausti, suskaudinti: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas V.Kudir. Su piningais sugnýbė žmones ta krizė Šts.
užgnýbti tr.
1. gnybant ką užspausti: Užgnýbk žvakę, kad nerūktų J.
2. prk. užpjauti, papjauti: Užgnybk tu mumi paršgalį Ukm. Iš kur anys turės mėsos – tik vieną meičioką ažgnýba! Ktk. Tas lytus galia užgnýbti nepjautūsius rugius Krtn.
| refl. tr.: Žiemą kai kas paršą užsignýbia Vlk. Žusgnybau paršėką Rod.

gnýbti, -a (-ia K), -o (-ė K), gnỹbti Rdm, Mrk
1. tr., intr. dviem pirštais, snapu ar kuo kitu spausti, žnybti: Į paukščius žiūrėk: viens prastą kirminą kramto, o kitsai, stokodams grūdo, gnýbia žolelę K.Donel. Pro šalį eidamas [vyras] kap žąsinas gnýba Slk. Vienas kitą drasko, kanda, gnyba, muša rš.
| Beržas gnyba pjūklą Šts.
2. tr. prk. galą daryti, skersti, pjauti: Reikia gnýbti paršelis mėsai Ds.
3. tr., intr. prk. griebti, skaudinti: Šaltis gnýba, kap čia reiks ir namo pareit Ml. Šaltis gnýbia, griebia, ima Grž. Jei kur [žodžiai] naujai sutverti, tegul negnyb ausis A1884,18. Man pilvą didei skaust, gnýb KI566.
atgnýbti tr. gnybant ko atlaužti, atlupti: Atgnýbk vaikui duonos Švn.
| refl.: Atsignýbk, kiek patinka [pyrago] Sml.
įgnýbti
1. tr., intr. gnybant įskaudinti: Su pirštais gnýbdamas, įgnýbo skaudžiai broliui J. Kap tik pasiekė, ir ingnybo Dkš. Žąsinas į pakinklę įgnýbė Krkl.
| prk.: Toks jau jis žmogus, kad nori kitą vis įgnýbti (įskaudinti, įžeisti) Jnšk.
| refl.: Įsignýbk sau šlaunin Š.
2. refl. į šonus rankomis įsispręsti: Kokis puikus – stovi įsignýbęs ! Lp.
◊ į ši̇̀rdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į širdį Skd.
išgnýbti tr. gnybant iš ko nors išlupti, ištraukti: Išgnýbk (nukirsk) kokį alksnį malkom Sn.
| refl. tr.: Išsignýbo vaikas uogą iš pyrago Š.
nugnýbti tr.
1. gnybant ką nutraukti, nuspausti, nuskinti: Žvakės knatą nugnýbiau J. Viena ranka šitą dratą replėm nugnyba Lš. Nespausk teip nosės, o nugnýbsi Kal.
| Bijo, nenugnybčiau (nepaveržčiau) jam pelno Pč.
| refl. tr.: Norėjau nusignýbti kelius agurkus Upt.
| Miške berželį nusignýbau (nusikirtau) Ds.
2. prk. papjauti: Rugpjūtei paršelį nugnýbom Ktk. Pati nugnýbė porą gaidaičių Plt.
| Pievose vos tik žolelės parodo pakaušėlį, tuoj šalna nugnybia Žem. Nugnýbia ir javus, kad žemė sudžiūna Šts.
| refl. tr.: Gal reikėtų vištelę kokią nusignýbt šventėm? Ėr. Tai kokį paršiuką, tai vištuką nusignýba Rdm.
pagnýbti tr.
1. euf. pavogti, pasisavinti: Bando kokį stukelį gintaro pagnybti prš.
2. prk. papjauti: Giltinė tave pagnýbs J. Tai ir jūs jau pagnýbot kiaulioką? Ut.
| refl. tr.: Vieną paršą pasignýbo, o tokia šeimyna – tuoj mėsos pristigs Dbk.
3. paraukti, kiek pasmaugti (drabužius): Rūbai buvo pagnybti iš užpakalio Dr.
pérgnybti tr., pergnýbti
1. gnybant perspausti: Tvėrė pargnybs dalgkotį, jei nepadėsi skardelės Šts. Da pergnýbk šitą kleckelį – labai didelis Slm.
2. labai persmaugti (drabužius); per vidurį labai suplonėti, susiaurėti: Suknelė per liemenį pergnybta rš. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė I.Simon. Párgnybtas šuo, sako, ir zuikį prigenąs (apie kurtą) Šts. Jis buvo mirtinai išblyškęs, ir jo veidas buvo pergnybtas rš.
| refl.: Ji buvo pérsignybusi (labai susiveržusi diržu) Slnt. Jei ligonio nosis labai persignybus, tai jis mirs Vrn.
3. refl. įsispręsti rankomis į šonus: Nedirba, tik stovi persignybęs Lš.
pragnýbti tr.
1. gnybimu mažą skylę kur padaryti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs Pns.
2. refl. tr. prapjauti: Prasignýbom bakanėlį Lp.
prignýbti tr.
1. gnybant ką prispausti: Nykščiu prignybęs pintį, geležim jis takštelėjo per akmenį, iš kurio iššoko kibirkštis rš. Šuo, uodegą prignybęs (pabrukęs), surgdams kapynų link ėjo BsV71. Pavasarį, metūgiams paūgėjus, jie prignybami (gnybant patrumpinami) aukščiau ketvirto lapuko rš.
| Reikėjo akis tinkamai prignybti (primerkti), jeigu norėjai visa taip pamatyti I.Simon.
2. prk. įkliudyti į bėdą, prigriebti: Save vaduodamas, kitus prignýbiau Šts.
sugnýbti tr.
1. gnybant suspausti: Žolės nebuvo nė su nagu sugnybti Ggr. Iš žiemių pusės nepjauk medį – tuoj ima ir sugnýba geležį KzR.
| Jis lūpas sugnybo (kietai suspaudė) rš.
2. prk. suspausti, suskaudinti: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas V.Kudir. Su piningais sugnýbė žmones ta krizė Šts.
užgnýbti tr.
1. gnybant ką užspausti: Užgnýbk žvakę, kad nerūktų J.
2. prk. užpjauti, papjauti: Užgnybk tu mumi paršgalį Ukm. Iš kur anys turės mėsos – tik vieną meičioką ažgnýba! Ktk. Tas lytus galia užgnýbti nepjautūsius rugius Krtn.
| refl. tr.: Žiemą kai kas paršą užsignýbia Vlk. Žusgnybau paršėką Rod.