Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (9)
aptrùpin‖ti
Apibrėžtis
apibarstyti trupiniais
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Visą stalą ~o.
aptrùpinti
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Latvių kalba - apdrupināt
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Latvių kalba - piedrupināt
aptrùpinti
Apibrėžtis
1 trùpinti (-yti K, Alz, Kb; Q103), -ina, -ino KBII190, K, Š; SD126, H164, R, MŽ, Sut, N, I, L
1. tr. SD115, KI717, M, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Kv, Vvr, Pln, Alz, On dalyti, ardyti į trupinius: Tu trùpini duoną su pirštais paršeliams J. Antukam duoną trùpina Dkš. Lapeikienė trobos gale trupino ančiukams duonos riekę M.Katil. Trùpinam duoną vandenin ir cukraus įdedam – vadinam čiupnyku Plvn. Nykštukas eidamas trupino duoną, kad galėtų rasti kelią namo LTR(Rk). Netrùpin’ duonos LzŽ. Sutrini tą tešlą i trùpini į blėtą Smln.
| refl. tr. K.
ǁ skaidyti, daužyti, skaldyti į gabaliukus, gurinti, laužyti, smulkinti: Ar nori, kad [žemę] trùpytų, ar kad gražiai verstų? LKT212(Klvr). Medinis plūgas trùpina velėną Dg. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trùpyt K.Donel. Vietomis matėsi šmeižikų darbo: tai svirties kartis atkabinta ir užskersinta tarpvarty, tai grumstų trupinamasis volas pastatytas galu ir paremtas branktu M.Katil. Vinis išplėša, ištrupina [šiferį], o ka su grąžtuku pagrąžai, ta jau nėkas nebetrùpina Krž. Trupinamasis malūnas Rtr. Mašina kuldavo [pupas], arkliais trùpino Č. Kaulus trupino, griaužė, pyrago ir mėsos jiems (vilkui ir šuniui) nukrisdavo LTR. Ar ne ugnim yra žodžiai mano ir kūju, kuris trupina ir sukulia uolas? SPI355.
| prk.: Naujos dienos praeitį visą baigia trupint – lašas po lašo J.Marcin. Ir taip kiekvienas išgama laužo ir trupina mūsų gyvenimą! rš. Smertis trupina visus stonus, rauna lygiai vergus ir ponus (d.) S.Dauk.
2. tr. J.Jabl, Sn, Lp, Dg, Mrc, Kb, Rtn, Rod pjaustyti: Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau SD46. Reikia kiaulėm žolė trùpint Plš. Bobulė vėl viena, skubinasi greičiau su bulbėmis: saulė nebeaukštai, o dar žolė netrupinta V.Krėv. Su šituo peiliu reikia riekt duona, o jis taboką trupina Kpč. Nebturiam taboko, aš numinio liuob turėsu – trùpinsma i rūkysma Kl. Trùpink i trùpink kurkinam notres Dglš. Kopūstai reikia kirst ir trùpyt Dbč. Trùpina kopūstus, tik traikši galva DrskŽ. Vieną bačką kopūstų deda trùpintų, o kitą galvom deda. Trùpintus kopūstus valgo pirmiau Dv. Burokus trùpinam ir kiaulėm duomam LzŽ. Boba trùpino brokus ir insipjovė pirštą LKT378(Eiš). Trùpyk agurkų, ko gailiesi? Drsk. Kumpis karštas trùpint negerai Švnč. Trùpysiu mėsą ir kepsiu kotletų DrskŽ. Trupink lašinius (košei paspirgyti) J.Jabl. Trùpina taukus Btrm.
| refl. tr.: Toliau patys svečiai trùpinas – duoną, pyragą raiko Tvr.
3. tr. prk. dalyti, skirstyti į smulkesnius vienetus, smulkinti: Ir gana lankstus buvo kunigas Mykolas, vykdydamas žemės reformą, trupindamas sklypelius rš.
4. po truputį dalyti, naudoti, skalsinti, šykštėti: Par žiemą trùpinau trùpinau tą malką Krž. Trùpinu tą pašarą, trùpinu, ale iki pavasario nesuteksiu Rs. Ko taip trùpini, pilk, jei pili – išlenks burnikę toks vyras! Krš. Trùpino kaip višta – vienu žygiu nedavė Vn. Trùpina trùpina kai utėliums (labai nedaug teduoda medžiagos ratams dirbti) Rs. Baisiai skunda, trùpina tos žemės (neduoda arų) Lks.
ǁ prk. ką nutylint, šykščiai sakyti, pasakoti: Trùpina trùpina, visos teisybės nesako Krš.
5. intr. eiti, bėgti mažais žingsneliais: O kur tu trùpini, rakari? Lp. Ot trùpina kumelė, kap parodei botagą! Arm.
6. tr., intr. greitai, neaiškiai kalbėti: Ką čia daba trùpini? Pln. Tie žemaičiai gargia, trùpina, kad nieko nesupranti Srj. A tu supranti, ką ana tau trùpina – tiek smulkiai, tiek smulkiai! End. Tokiais trumpais žodžiais trùpina – kap i kukulius leistinius Bgt.
◊ ši̇̀rdį trùpinti žadinti gailestį, graudinti: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas A.Baran. Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužis ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes SPI356.
1 aptrùpinti tr. Š, NdŽ, DŽ1
1. K apibarstyti trupiniais: Vaikai visą stalą aptrùpino Pln.
| refl.: Apsitrùpinai ėsdamas, parsibrauk kelius Krš.
2. aplupinėti, apdaužyti, apardyti: Kruša… apdaužė sienas, mūrus aptrupino IM1862,24.
1 atitrùpinti, atatrùpinti Š
1. tr. Š trupinant atskirti, atidalyti.
| refl. tr. Š.
2. refl. tr. nusipjauti: Trupino boba batvinius ir atsitrupino nykštutį (ps.) Vlk.
1 įtrùpinti tr.
1. SD185, SD392, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL274, NdŽ, DŽ1 trupinant įbarstyti, įberti: Įtrùpink duonos paršeliams į geldą J. Pienan intrùpini duonos – ir čiupka Str. Vandenin indedi cukraus, duonos intrùpini – tai juodasiai gaidys (mutinys), ė kai pienan – tai baltasiai Prng. Vyšnių sutrydavo, duonos įtrùpydavo – toks mutinys, ir vadino vyšnaine Snt. Kad noriat, dar įtrùpinsiu sūrio Pc. Intrùpink teliokui bulbų Klt. Dabar pats turėjo išvalgyt, ką kitiems įtrupinęs buvo TP1880,36.
| refl. tr. DŽ1, Rod, Ds, Kp: Įsitrùpinu duonos į pieną K. Įsitrùpinęs giron duonos, bernas pavalgė ir išejo malkų pjautų Š. Duonos instrùpinau [v]andenin i pavalgiau Dglš. Aš į barščius įsitrùpinu duonos Mrj.
^ Kaip kas sau įsitrupina, taip turi ir išvalgyti I.Simon. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia I.Simon.
2. Mrs įpjaustyti: Intrùpyk batviniuosna nor kiek spirginių Nč. Antrùpin' cibulių burokeliuos LzŽ. Intrùpini morkvių, zupę prabaltai – ot gerai! DrskŽ. Va dar svogūnuko intrùpysiu, tai bus kitas smokas Pv. Lapų intrùpini meičiokam, tai geriau ėda Dglš. Intrùpinu burokelį karvei ar ką Klt.
| refl. tr.: Instrùpina cibulių tan skystimukan, pasisūdo, ir labai skanu Kpč.
1 ištrùpinti NdŽ, DŽ1
1. tr. M, LL290 trupinant išbarstyti: Vaikai mažieji ne tiek suvalgė, kiek po aslą ištrupino Žem. Kiek ištrùpina duonelės vištums, kiek išvaro kiauliums! Krš. Anas ištrùpins [bandelę], trupinių pridirbs mašinoj Žl. Vaikas ištrùpino vėdarą šunie Šts. Netrùpink, netrùpink, pienes ištrùpinsi Rdn.
^ Neduok duonos – ištrupinsiu, neduok miltų – išdulkinsiu LTR(Slk).
2. tr. Pnm, Pnd, Krž sudaužyti į smulkias dalis, sugurinti: Paėmęs pagalį ištrupinsiu aš tau visus langus Š. Langus išdaužė, ištrùpino Šmn. Ramai [akėčių] užeis an akmenio ir ištrùpins, nesuspėji taisyt žmogus Pb.
| prk.: Jis organizuotas tautos žmogus, tautos rūmo viena plytelė, kurios nevalia ištrupinti Vaižg.
^ Kad tau dantis ištrùpintų! Ds. Aš misliju, kad jisai, besidžiaugdamas Tamstą inkandęs, nei nesupranta dantis sau ištrùpinęs A.Baran.
| refl. tr., intr. Š: Ištrùpinosi LKKXIV213(Zt).
3. refl. tr. prk. po truputį duodant, skalsinant išsimitinti, išsišerti: Tai grūdų saujikę, tai runkulį, tai šieno glėbelį – tei[p] jis ir išsitrùpino savo arklį Skr.
4. refl. prk. išsieikvoti, išsimėtyti: Išsitrùpina pinigeliai par ilga Klt.
1 nutrùpinti tr. KI4, K, Š, DŽ, NdŽ; RtŽ, LL263
1. trupinant pabarstyti: Cibulio laiškų nutrùpina Škt.
2. trupinant pašalinti: Kalinys, nutrùpinęs duoną, rado suvyniotą mažą popierėlį NdŽ.
ǁ nudaužyti, nudaužti: Kas čia nutrùpino tą puodelio kraštą? NdŽ. I vėl kuls, i vėl kuls, kol anus ten nutrùpinsi (nukulsi) Lks.
| Dusinos dusinos – ir nutrùpino (nulaužė) koją Arm.
ǁ refl. nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: Puodas iš senumo nusitrùpina NdŽ. Nesopėj[o]: pasdarė juodi ir nustrùpino [dantys] Lz.
3. apibarstyti trupiniais, aptrupinti kieno paviršių: Visą stalą nutrùpino trupiniais Grž.
1 patrùpinti tr.
1. K, M, LL263, NdŽ, DŽ1, Jd, Ėr kiek trupinti: Vištoms duonos trupinti, patrùpinti KI717. Patrùpinsiu bulbų vištom Ktk. Eisiu ančiukams kiaušinį patrùpyt Jrb. Duonos patrùpino gi, skepeton surišė – tas [vaikas] valgo Rk. Patrùpinu duonos pienan, tai baisiausia gardu Klt. Kindziuką [buvo mada] dėl kvapo bulbienėn patrùpyt Mžš. Kur nebūs geri [grybai]: druskos biškį užbarsto, cibulių žalių, biškį da babko lapų patrùpina padžiovinusios Krp.
| refl. tr.: Ji pasitrùpino duonos NdŽ. Neturi ko į pieną pasitrupinti ST81.
ǁ patrinti, pamaigyti: Mat aną (linų pluoštą) teip biškį liuobs patrùpinsi, jau tie spaliai būs valni, anie birs Kl.
ǁ sudaužyti, sulaužyti, sutrupinti: Langus patrùpinti NdŽ. Anas jau te sumuštas, visas šiuža, jo jau kaulai patrùpinta, visas minkštas Ml. Ana (meška) šitom nagom palaužė, patrùpino [duris] (ps.) Apt.
2. Onš, Kpč, Lp, Mrs, Dv, Pst, Asv, Rod papjaustyti: Patrùpyk svečiu[i] ko: lašinukų, kumpio Azr. Mėsos an lėkštukės tik an juoko patrùpino Sn. Tu jiemi patrùpyk lašinių, agurkų DrskŽ. Legėsių patrùpinu, apšuntu ir padarau kaladnyko Grv. Reikia patrùpyt abuolių, ižvirt kampoto DrskŽ.
| refl. tr.: Pastrùpinau duonos riekelėm ir valgau Vlk.
ǁ supjaustyti: Mėsą drabnickai patrùpinsim, pasūdysim LzŽ. Tą silkę patrùpina ir inpila makaronuos Asv.
ǁ pakapoti, paskaldyti: Patrùpinsiu kiek malkelių pakurui Klt.
3. NdŽ prk. po truputį duoti, dalyti: Patrùpino po dešimtį kitą – nejutau tos skolos Krš. Visims vaikams patrùpino patrùpino, – kiek čia to palikimo Krš.
1 prasitrùpinti tr. maigant, gurinant prasikrapštyti, prasiardyti: Nekantri [ligonė], daug kur prasitrùpino gipsą Grd.
1 pritrùpinti tr. K, NdŽ; SD185, LL94, Amb
1. Kpr, Mžš, JnšM, Pb, Pls, Dv trupinant kiek įberti į ką: Pritrùpina duonos [v]andenin, ažsaldo, ir itai čiūra LzŽ. Juka: kraujo, duonos pritrùpydavo, rūgštumo dėdavo Sdb. Vaikam, būdavo, arielkos pripilia bliūdą ir duonos pritrùpina, tai anys pavalgo ir miega Rk.
| refl. tr. Plvn, Krč: Prisitrùpinam vandenin duonos ir valgom Dbč. Prisitrùpina, paskui neišvalgo Dkš. Aš prisitrùpinsiu duonos [į pieną] ir valgysiu JnšM.
ǁ pakankamai sutrupinti: Pritrùpinau vištom duonos – tegu ryja Klt. Iš palėpės išsitraukia rūklį, prilaužo, pritrupina pjaulų ir dega šipuliukus, kuria V.Bub. Pritrùpinti durpių DŽ.
| refl. tr. Dbč: Pristrùpinai [duonos] trupučių Pls.
2. trupinant pribarstyti, priteršti: Visą pastalę duonos pritrùpino tie vaikai Brž. Visi stalai pritrùpinti, pridrabstyti, pribūti Trk. Pritrùpys pusę mokyklos tų trupinių Šv. Visų mučės perkraipytos, sūrio ūsai pritrupyti LTR(Br). Po slenksčiu radau duonos pritrùpyta, pribarstyta Sl. Nebeduok, – sako, – Viešpatie, piemenims duonos! Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrùpinta! J.Jabl.
3. Drsk, Nmj, Ūd, Sn pripjaustyti: Mėsos pritrùpini, duonos pritrùpini – ir valgai Ktv. Svočios sūrio, sviesto, mėsos pritrùpino, kiek turėjo, vaišino Srj. Cibulių pritrùpink gražiai LKKXIII22(Grv). Pritrùpina mėsos ir žarnosna kemša Žrm. Jiem bus dos (gana) kopūstų, kur pritrùpinom LzŽ. Dirgėlių pritrùpina, paverda Pns. Prižoliaunu, pritrùpinu kurkučiam, apžiūrau Pv.
| refl. tr.: Lašinių pristrùpinus, kiaušinienės prisdarius ir valgo Vlk. Pristrùpinau šviežio tabako parūkyt Alv.
4. prk. po truputį sudėti, sukrauti, sutaupyti: Kromininkas nor sau pritrùpinti po trupinėlį parduodamas smulkmes J.
1 ×raztrùpinti (hibr.) žr. 1 sutrupinti 1: Raztrùpino vaikas duoną Aps.
1 sutrùpinti tr. K; SD165,108,130, SD263, MŽ, Sut, N, M, LL154,159
1. Kp, Alz, Krč, Upn, Pb suardyti, sutrinti į trupinius: Sutrùpink tą kriaukšlę vištoms DŽ1. Trupiniais sutrùpino duoną rš. Vandenį pasaldo, duoną sutrùpina ir valgo – tai mutinys Šk. Tą varškę sutrùpini smulkiai ir da pieno rūgusio ben puodynę… Kp. Sutrùpini molinian bliūdan sūrį, inpili pieno, sušildai ir valgai, o kad gardu! DrskŽ. Kam stambiai sutrùpinai kleckus? J. Padžiovini, sutrupini, sutrini [mėtas] – dėk varškėn Kvr. Koks te sūris – vištom sutrùpinau Klt. [Žaltys,] ištaręs tuos žodžius, pagriebęs akmenį, sugniaužęs ir sutrùpinęs BM5(Kp).
^ Neduok duonos – sutrupinsiu, neduok bulbų – išbarstysiu LTR(Sv).
| refl.: Turpai sausi, daug susitrupys N.
ǁ sutrinti, sumaigyti: Mašinos liuob sutrùpins [linus], paskuo išminsi saujas Krtn. Tas ruilis susmulkina tus šiaudus, sutrùpina Akm.
ǁ SD1127, P, DŽ, NdŽ, End, Skd, Grz, Sk sudaužyti, sugurinti: Sutrupinu, sugurinu, truškinu SD116. Netrukus pakilo baisi vėtra, mūsų laivą ėmė kaip skiedrą svaidyti tarp putojančių bangų, pagaliau trenkė į uolą ir sutrupino į šipulius J.Balč. Ale teip gražiai akmenį skėlė, pagal šlaitus, tiek sutrùpino Č. Kūlę atsinešė, sutrùpino akmenį, tai aptaisėm svirtį Slm. Dievuliau, duoda durys šitos (loc. pl.), sutrùpino spyną, raktelį nusukė Kp. [Kombainas] pagaus akmenį, sutrùpis, sudaužis – ir po kombaino Kp. Šokdamas sutrupink zelkorį į smulkius trupinius MPs. Išpyliau stiklus iš maišo sutrùpytus Smn. Rodos, ir kaulus te sutrùpins – teip mušas! Trgn. Kartą [išsigandęs mašinos] ka davės kieman Kupišky arklys, Jėzau Jėzau, misliau, kad sutrùpis! Kp. Penkius šešius kartus galvą sutrùpina – ir baigta, daina sudainuota tokio Č. Dviem daiktam arklys koją sutrùpino Pst. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat. Arklys sutrùpino visą vežimą Šmn. Mašina Jonuo ranką sutrùpino Pln. Bombos sutrùpino miestą visai Sur. Panemunėlio stotį sudaužė visą, sutrùpino Pnm. Keturioliktais metais klėtys sutrùpintos buvo Sl. Čia visą namą sutrùpino Km. Perkūnas kaip muša, tai ir ąžuolą sutrupina LTR(Tršk). Tol vežiojo mergiotes, kol mašinėlę sutrùpino Pnd. Visas septynias lazdas sutrùpino bemušdamas [velnius] BM162(Jnšk). Sutrupino tą telią ir garbintojus jo ažumušė SPI73. Jei kada jį (diementą) vieną kartą sutrùpina, tad teip ing mažas dulkes pabyra, jog jas vos gali kas akimi pamatyt DP9. Jis mano dantis sutrupino BBRd3,16. Sutrupino peklą MP178. Sutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas negalėjo jo suvaldyti SkvMr5,4.
| prk.: Jaunius žadėjo parašyti Mierzynskio „Romovės“ kritiką ir jį, kaip sako Būga, sutrupinti į šipulius Db. Pamačiau tokią nesutrupinamą galią, kurios neišgąsdins nei kulkos, nei kankinimai, nei mirtis rš. Sutrupinus tą vienybę, dvi sostinės – Vilnius ir Varšuva – iki šios dienos karčiai teberaudančios A.Baran. Galėjo sutrupint ir sugurint visas sylas priesakių savų DP155. Man niekas džiaugsmo nesutrùpino, linksmas buvau Pnm. Ronos yra kūju, kuris sudaužo ir sutrupina kietą ir ažuretėjusią dūšią senuose ant pikto pajunkimuose SPII255.
^ Kad jaunų daug mirt, tai peklą sutrùpytų Vb. Kad tau kaulus sutrùpintų! Ds.
| refl. NdŽ.
2. prk. sumušti, apdaužyti; užmušti: Žmogus, kol jaunas, velnią sutrùpytum Antš. Kai karas užeina, sutrùpina jaunus vyrus Šmn. Stipras, ans tavi galia sutrùpinti, – nepradėk su vyru mušties Rdn. O tas stipresnis būs, ans galia nutverti muni, išmesti lauk i sutrùpinti Jdr. [Viešpatie,] sutrynei, sutrupinai anus (izraelitus), o vienok nenorėjai priimti mokymo P. Eš tavo žirgus ir raitinykus sutrupinsiu BBJer51,21. O ansai smarkus smakas, kursai buvo vadinamas šėtonu, buvo sutrupintas, sunaikintas o pamintas žemėsna MP118. Sutrupino aną smertį amžiną MP158.
^ Kad tave perkūnas sutrupytų kurioj pekloj! LTR(Plv).
| refl.: Mašiną turėjo ir sustrùpino pats, ir dabar ligoninėj Skp.
3. Dbč, Vlk, Rdš, Lš, Mrs, Rod supjaustyti: Dar kopūstai reikia sutrùpyt Rtr. Lambelius sutrùpinam ir verdam batvinius Sem. Sutrùpyt kap šiaudus ir valgyt kap salotus DrskŽ. Paskui atnešė lašinių kąsnelį, sutrupino, pasidėjusi ant dugnelio, ir padavė artojui V.Krėv. Reikia sutrùpint itie lašiniai kąsneleliais Pst. Mėsą sukapojo, lašiniukus čirškint sutrùpino Švnč. Sutrùpinu mėsą, konservuot tokiais dideliais gabalais kap kindziun dėt Kpč. Svotas sutrùpina duoną, mėsą supjausto, visi valgo, ūlioja GrvT139. Sutrùpini [v]andenin burokų – ir viralas Lnt. Kopūstus sutrùpina, cagonelin sumeta, mėsos anmeta ir verda LzŽ. Kopūstus sutrùpini, krapų, morkvių, spalgenų uogų indedi [rauginant] Kpč. Trikšt trikšt sinkiai sutrùpinu česnaką i valgau Klt. Lakštus (lapus) reikia sutrùpint peiliu kap kopūstus Lz. Apskritai šitep sutrùpinam grybų kočiukus i verdam Ign. Kap sutrùpina [tabaką] – gražu žiūrėt: kvepia, dūmas gražus, pelenai balti Pv. Burokelį sutrùpinu karvei, ar bulbų Klt.
ǁ suskaldyti, sukapoti: Nū paskuitinį [medį] supjauna ir sutrùpina Drsk. Toj malka prašosi sutrùpinama Drsk.
| prk.: Piliečiai keleiviai, kas pajėgsit sutrupinti šimtinę? J.Mik.
4. prk. po truputį atiduoti, sunaudoti: Paskutinį trupinį nesutrùpink pyliavoms Šts.
◊ sutrùpintos dvãsios (širdiẽs) apimtas gailesčio, sugraudintas: Nusiuntė mane sakyt evangeliją ubagamus, gydyt tus, kurie yra sutrupintos širdies Ch1Luk4,18. Gyveni ir su tais, kurie yra sutrupintos ir nužemintos dvasios MKr97.
ši̇̀rdį sutrùpinti sužadinti gailestį, sugraudinti: Miklos širdys mūkomis Dievo nu verksmo bus suminkštintos ir sutrupintos ŽCh257.
ši̇̀rdžia sutrùpinta nuolankiai: Dėkavojame tau širdžia sutrupinta ir nužeminta PK30.
1 pasutrùpinti (dial.) tr. papjaustyti: Pasutrùpino cibulių Ad.
1 užtrùpinti tr. K trupinant užbarstyti: Burokų skilčių supjausto, ben kiek silkės užtrùpina Alz.
1. tr. SD115, KI717, M, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Kv, Vvr, Pln, Alz, On dalyti, ardyti į trupinius: Tu trùpini duoną su pirštais paršeliams J. Antukam duoną trùpina Dkš. Lapeikienė trobos gale trupino ančiukams duonos riekę M.Katil. Trùpinam duoną vandenin ir cukraus įdedam – vadinam čiupnyku Plvn. Nykštukas eidamas trupino duoną, kad galėtų rasti kelią namo LTR(Rk). Netrùpin’ duonos LzŽ. Sutrini tą tešlą i trùpini į blėtą Smln.
| refl. tr. K.
ǁ skaidyti, daužyti, skaldyti į gabaliukus, gurinti, laužyti, smulkinti: Ar nori, kad [žemę] trùpytų, ar kad gražiai verstų? LKT212(Klvr). Medinis plūgas trùpina velėną Dg. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trùpyt K.Donel. Vietomis matėsi šmeižikų darbo: tai svirties kartis atkabinta ir užskersinta tarpvarty, tai grumstų trupinamasis volas pastatytas galu ir paremtas branktu M.Katil. Vinis išplėša, ištrupina [šiferį], o ka su grąžtuku pagrąžai, ta jau nėkas nebetrùpina Krž. Trupinamasis malūnas Rtr. Mašina kuldavo [pupas], arkliais trùpino Č. Kaulus trupino, griaužė, pyrago ir mėsos jiems (vilkui ir šuniui) nukrisdavo LTR. Ar ne ugnim yra žodžiai mano ir kūju, kuris trupina ir sukulia uolas? SPI355.
| prk.: Naujos dienos praeitį visą baigia trupint – lašas po lašo J.Marcin. Ir taip kiekvienas išgama laužo ir trupina mūsų gyvenimą! rš. Smertis trupina visus stonus, rauna lygiai vergus ir ponus (d.) S.Dauk.
2. tr. J.Jabl, Sn, Lp, Dg, Mrc, Kb, Rtn, Rod pjaustyti: Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau SD46. Reikia kiaulėm žolė trùpint Plš. Bobulė vėl viena, skubinasi greičiau su bulbėmis: saulė nebeaukštai, o dar žolė netrupinta V.Krėv. Su šituo peiliu reikia riekt duona, o jis taboką trupina Kpč. Nebturiam taboko, aš numinio liuob turėsu – trùpinsma i rūkysma Kl. Trùpink i trùpink kurkinam notres Dglš. Kopūstai reikia kirst ir trùpyt Dbč. Trùpina kopūstus, tik traikši galva DrskŽ. Vieną bačką kopūstų deda trùpintų, o kitą galvom deda. Trùpintus kopūstus valgo pirmiau Dv. Burokus trùpinam ir kiaulėm duomam LzŽ. Boba trùpino brokus ir insipjovė pirštą LKT378(Eiš). Trùpyk agurkų, ko gailiesi? Drsk. Kumpis karštas trùpint negerai Švnč. Trùpysiu mėsą ir kepsiu kotletų DrskŽ. Trupink lašinius (košei paspirgyti) J.Jabl. Trùpina taukus Btrm.
| refl. tr.: Toliau patys svečiai trùpinas – duoną, pyragą raiko Tvr.
3. tr. prk. dalyti, skirstyti į smulkesnius vienetus, smulkinti: Ir gana lankstus buvo kunigas Mykolas, vykdydamas žemės reformą, trupindamas sklypelius rš.
4. po truputį dalyti, naudoti, skalsinti, šykštėti: Par žiemą trùpinau trùpinau tą malką Krž. Trùpinu tą pašarą, trùpinu, ale iki pavasario nesuteksiu Rs. Ko taip trùpini, pilk, jei pili – išlenks burnikę toks vyras! Krš. Trùpino kaip višta – vienu žygiu nedavė Vn. Trùpina trùpina kai utėliums (labai nedaug teduoda medžiagos ratams dirbti) Rs. Baisiai skunda, trùpina tos žemės (neduoda arų) Lks.
ǁ prk. ką nutylint, šykščiai sakyti, pasakoti: Trùpina trùpina, visos teisybės nesako Krš.
5. intr. eiti, bėgti mažais žingsneliais: O kur tu trùpini, rakari? Lp. Ot trùpina kumelė, kap parodei botagą! Arm.
6. tr., intr. greitai, neaiškiai kalbėti: Ką čia daba trùpini? Pln. Tie žemaičiai gargia, trùpina, kad nieko nesupranti Srj. A tu supranti, ką ana tau trùpina – tiek smulkiai, tiek smulkiai! End. Tokiais trumpais žodžiais trùpina – kap i kukulius leistinius Bgt.
◊ ši̇̀rdį trùpinti žadinti gailestį, graudinti: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas A.Baran. Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužis ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes SPI356.
1 aptrùpinti tr. Š, NdŽ, DŽ1
1. K apibarstyti trupiniais: Vaikai visą stalą aptrùpino Pln.
| refl.: Apsitrùpinai ėsdamas, parsibrauk kelius Krš.
2. aplupinėti, apdaužyti, apardyti: Kruša… apdaužė sienas, mūrus aptrupino IM1862,24.
1 atitrùpinti, atatrùpinti Š
1. tr. Š trupinant atskirti, atidalyti.
| refl. tr. Š.
2. refl. tr. nusipjauti: Trupino boba batvinius ir atsitrupino nykštutį (ps.) Vlk.
1 įtrùpinti tr.
1. SD185, SD392, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL274, NdŽ, DŽ1 trupinant įbarstyti, įberti: Įtrùpink duonos paršeliams į geldą J. Pienan intrùpini duonos – ir čiupka Str. Vandenin indedi cukraus, duonos intrùpini – tai juodasiai gaidys (mutinys), ė kai pienan – tai baltasiai Prng. Vyšnių sutrydavo, duonos įtrùpydavo – toks mutinys, ir vadino vyšnaine Snt. Kad noriat, dar įtrùpinsiu sūrio Pc. Intrùpink teliokui bulbų Klt. Dabar pats turėjo išvalgyt, ką kitiems įtrupinęs buvo TP1880,36.
| refl. tr. DŽ1, Rod, Ds, Kp: Įsitrùpinu duonos į pieną K. Įsitrùpinęs giron duonos, bernas pavalgė ir išejo malkų pjautų Š. Duonos instrùpinau [v]andenin i pavalgiau Dglš. Aš į barščius įsitrùpinu duonos Mrj.
^ Kaip kas sau įsitrupina, taip turi ir išvalgyti I.Simon. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia I.Simon.
2. Mrs įpjaustyti: Intrùpyk batviniuosna nor kiek spirginių Nč. Antrùpin' cibulių burokeliuos LzŽ. Intrùpini morkvių, zupę prabaltai – ot gerai! DrskŽ. Va dar svogūnuko intrùpysiu, tai bus kitas smokas Pv. Lapų intrùpini meičiokam, tai geriau ėda Dglš. Intrùpinu burokelį karvei ar ką Klt.
| refl. tr.: Instrùpina cibulių tan skystimukan, pasisūdo, ir labai skanu Kpč.
1 ištrùpinti NdŽ, DŽ1
1. tr. M, LL290 trupinant išbarstyti: Vaikai mažieji ne tiek suvalgė, kiek po aslą ištrupino Žem. Kiek ištrùpina duonelės vištums, kiek išvaro kiauliums! Krš. Anas ištrùpins [bandelę], trupinių pridirbs mašinoj Žl. Vaikas ištrùpino vėdarą šunie Šts. Netrùpink, netrùpink, pienes ištrùpinsi Rdn.
^ Neduok duonos – ištrupinsiu, neduok miltų – išdulkinsiu LTR(Slk).
2. tr. Pnm, Pnd, Krž sudaužyti į smulkias dalis, sugurinti: Paėmęs pagalį ištrupinsiu aš tau visus langus Š. Langus išdaužė, ištrùpino Šmn. Ramai [akėčių] užeis an akmenio ir ištrùpins, nesuspėji taisyt žmogus Pb.
| prk.: Jis organizuotas tautos žmogus, tautos rūmo viena plytelė, kurios nevalia ištrupinti Vaižg.
^ Kad tau dantis ištrùpintų! Ds. Aš misliju, kad jisai, besidžiaugdamas Tamstą inkandęs, nei nesupranta dantis sau ištrùpinęs A.Baran.
| refl. tr., intr. Š: Ištrùpinosi LKKXIV213(Zt).
3. refl. tr. prk. po truputį duodant, skalsinant išsimitinti, išsišerti: Tai grūdų saujikę, tai runkulį, tai šieno glėbelį – tei[p] jis ir išsitrùpino savo arklį Skr.
4. refl. prk. išsieikvoti, išsimėtyti: Išsitrùpina pinigeliai par ilga Klt.
1 nutrùpinti tr. KI4, K, Š, DŽ, NdŽ; RtŽ, LL263
1. trupinant pabarstyti: Cibulio laiškų nutrùpina Škt.
2. trupinant pašalinti: Kalinys, nutrùpinęs duoną, rado suvyniotą mažą popierėlį NdŽ.
ǁ nudaužyti, nudaužti: Kas čia nutrùpino tą puodelio kraštą? NdŽ. I vėl kuls, i vėl kuls, kol anus ten nutrùpinsi (nukulsi) Lks.
| Dusinos dusinos – ir nutrùpino (nulaužė) koją Arm.
ǁ refl. nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: Puodas iš senumo nusitrùpina NdŽ. Nesopėj[o]: pasdarė juodi ir nustrùpino [dantys] Lz.
3. apibarstyti trupiniais, aptrupinti kieno paviršių: Visą stalą nutrùpino trupiniais Grž.
1 patrùpinti tr.
1. K, M, LL263, NdŽ, DŽ1, Jd, Ėr kiek trupinti: Vištoms duonos trupinti, patrùpinti KI717. Patrùpinsiu bulbų vištom Ktk. Eisiu ančiukams kiaušinį patrùpyt Jrb. Duonos patrùpino gi, skepeton surišė – tas [vaikas] valgo Rk. Patrùpinu duonos pienan, tai baisiausia gardu Klt. Kindziuką [buvo mada] dėl kvapo bulbienėn patrùpyt Mžš. Kur nebūs geri [grybai]: druskos biškį užbarsto, cibulių žalių, biškį da babko lapų patrùpina padžiovinusios Krp.
| refl. tr.: Ji pasitrùpino duonos NdŽ. Neturi ko į pieną pasitrupinti ST81.
ǁ patrinti, pamaigyti: Mat aną (linų pluoštą) teip biškį liuobs patrùpinsi, jau tie spaliai būs valni, anie birs Kl.
ǁ sudaužyti, sulaužyti, sutrupinti: Langus patrùpinti NdŽ. Anas jau te sumuštas, visas šiuža, jo jau kaulai patrùpinta, visas minkštas Ml. Ana (meška) šitom nagom palaužė, patrùpino [duris] (ps.) Apt.
2. Onš, Kpč, Lp, Mrs, Dv, Pst, Asv, Rod papjaustyti: Patrùpyk svečiu[i] ko: lašinukų, kumpio Azr. Mėsos an lėkštukės tik an juoko patrùpino Sn. Tu jiemi patrùpyk lašinių, agurkų DrskŽ. Legėsių patrùpinu, apšuntu ir padarau kaladnyko Grv. Reikia patrùpyt abuolių, ižvirt kampoto DrskŽ.
| refl. tr.: Pastrùpinau duonos riekelėm ir valgau Vlk.
ǁ supjaustyti: Mėsą drabnickai patrùpinsim, pasūdysim LzŽ. Tą silkę patrùpina ir inpila makaronuos Asv.
ǁ pakapoti, paskaldyti: Patrùpinsiu kiek malkelių pakurui Klt.
3. NdŽ prk. po truputį duoti, dalyti: Patrùpino po dešimtį kitą – nejutau tos skolos Krš. Visims vaikams patrùpino patrùpino, – kiek čia to palikimo Krš.
1 prasitrùpinti tr. maigant, gurinant prasikrapštyti, prasiardyti: Nekantri [ligonė], daug kur prasitrùpino gipsą Grd.
1 pritrùpinti tr. K, NdŽ; SD185, LL94, Amb
1. Kpr, Mžš, JnšM, Pb, Pls, Dv trupinant kiek įberti į ką: Pritrùpina duonos [v]andenin, ažsaldo, ir itai čiūra LzŽ. Juka: kraujo, duonos pritrùpydavo, rūgštumo dėdavo Sdb. Vaikam, būdavo, arielkos pripilia bliūdą ir duonos pritrùpina, tai anys pavalgo ir miega Rk.
| refl. tr. Plvn, Krč: Prisitrùpinam vandenin duonos ir valgom Dbč. Prisitrùpina, paskui neišvalgo Dkš. Aš prisitrùpinsiu duonos [į pieną] ir valgysiu JnšM.
ǁ pakankamai sutrupinti: Pritrùpinau vištom duonos – tegu ryja Klt. Iš palėpės išsitraukia rūklį, prilaužo, pritrupina pjaulų ir dega šipuliukus, kuria V.Bub. Pritrùpinti durpių DŽ.
| refl. tr. Dbč: Pristrùpinai [duonos] trupučių Pls.
2. trupinant pribarstyti, priteršti: Visą pastalę duonos pritrùpino tie vaikai Brž. Visi stalai pritrùpinti, pridrabstyti, pribūti Trk. Pritrùpys pusę mokyklos tų trupinių Šv. Visų mučės perkraipytos, sūrio ūsai pritrupyti LTR(Br). Po slenksčiu radau duonos pritrùpyta, pribarstyta Sl. Nebeduok, – sako, – Viešpatie, piemenims duonos! Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrùpinta! J.Jabl.
3. Drsk, Nmj, Ūd, Sn pripjaustyti: Mėsos pritrùpini, duonos pritrùpini – ir valgai Ktv. Svočios sūrio, sviesto, mėsos pritrùpino, kiek turėjo, vaišino Srj. Cibulių pritrùpink gražiai LKKXIII22(Grv). Pritrùpina mėsos ir žarnosna kemša Žrm. Jiem bus dos (gana) kopūstų, kur pritrùpinom LzŽ. Dirgėlių pritrùpina, paverda Pns. Prižoliaunu, pritrùpinu kurkučiam, apžiūrau Pv.
| refl. tr.: Lašinių pristrùpinus, kiaušinienės prisdarius ir valgo Vlk. Pristrùpinau šviežio tabako parūkyt Alv.
4. prk. po truputį sudėti, sukrauti, sutaupyti: Kromininkas nor sau pritrùpinti po trupinėlį parduodamas smulkmes J.
1 ×raztrùpinti (hibr.) žr. 1 sutrupinti 1: Raztrùpino vaikas duoną Aps.
1 sutrùpinti tr. K; SD165,108,130, SD263, MŽ, Sut, N, M, LL154,159
1. Kp, Alz, Krč, Upn, Pb suardyti, sutrinti į trupinius: Sutrùpink tą kriaukšlę vištoms DŽ1. Trupiniais sutrùpino duoną rš. Vandenį pasaldo, duoną sutrùpina ir valgo – tai mutinys Šk. Tą varškę sutrùpini smulkiai ir da pieno rūgusio ben puodynę… Kp. Sutrùpini molinian bliūdan sūrį, inpili pieno, sušildai ir valgai, o kad gardu! DrskŽ. Kam stambiai sutrùpinai kleckus? J. Padžiovini, sutrupini, sutrini [mėtas] – dėk varškėn Kvr. Koks te sūris – vištom sutrùpinau Klt. [Žaltys,] ištaręs tuos žodžius, pagriebęs akmenį, sugniaužęs ir sutrùpinęs BM5(Kp).
^ Neduok duonos – sutrupinsiu, neduok bulbų – išbarstysiu LTR(Sv).
| refl.: Turpai sausi, daug susitrupys N.
ǁ sutrinti, sumaigyti: Mašinos liuob sutrùpins [linus], paskuo išminsi saujas Krtn. Tas ruilis susmulkina tus šiaudus, sutrùpina Akm.
ǁ SD1127, P, DŽ, NdŽ, End, Skd, Grz, Sk sudaužyti, sugurinti: Sutrupinu, sugurinu, truškinu SD116. Netrukus pakilo baisi vėtra, mūsų laivą ėmė kaip skiedrą svaidyti tarp putojančių bangų, pagaliau trenkė į uolą ir sutrupino į šipulius J.Balč. Ale teip gražiai akmenį skėlė, pagal šlaitus, tiek sutrùpino Č. Kūlę atsinešė, sutrùpino akmenį, tai aptaisėm svirtį Slm. Dievuliau, duoda durys šitos (loc. pl.), sutrùpino spyną, raktelį nusukė Kp. [Kombainas] pagaus akmenį, sutrùpis, sudaužis – ir po kombaino Kp. Šokdamas sutrupink zelkorį į smulkius trupinius MPs. Išpyliau stiklus iš maišo sutrùpytus Smn. Rodos, ir kaulus te sutrùpins – teip mušas! Trgn. Kartą [išsigandęs mašinos] ka davės kieman Kupišky arklys, Jėzau Jėzau, misliau, kad sutrùpis! Kp. Penkius šešius kartus galvą sutrùpina – ir baigta, daina sudainuota tokio Č. Dviem daiktam arklys koją sutrùpino Pst. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat. Arklys sutrùpino visą vežimą Šmn. Mašina Jonuo ranką sutrùpino Pln. Bombos sutrùpino miestą visai Sur. Panemunėlio stotį sudaužė visą, sutrùpino Pnm. Keturioliktais metais klėtys sutrùpintos buvo Sl. Čia visą namą sutrùpino Km. Perkūnas kaip muša, tai ir ąžuolą sutrupina LTR(Tršk). Tol vežiojo mergiotes, kol mašinėlę sutrùpino Pnd. Visas septynias lazdas sutrùpino bemušdamas [velnius] BM162(Jnšk). Sutrupino tą telią ir garbintojus jo ažumušė SPI73. Jei kada jį (diementą) vieną kartą sutrùpina, tad teip ing mažas dulkes pabyra, jog jas vos gali kas akimi pamatyt DP9. Jis mano dantis sutrupino BBRd3,16. Sutrupino peklą MP178. Sutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas negalėjo jo suvaldyti SkvMr5,4.
| prk.: Jaunius žadėjo parašyti Mierzynskio „Romovės“ kritiką ir jį, kaip sako Būga, sutrupinti į šipulius Db. Pamačiau tokią nesutrupinamą galią, kurios neišgąsdins nei kulkos, nei kankinimai, nei mirtis rš. Sutrupinus tą vienybę, dvi sostinės – Vilnius ir Varšuva – iki šios dienos karčiai teberaudančios A.Baran. Galėjo sutrupint ir sugurint visas sylas priesakių savų DP155. Man niekas džiaugsmo nesutrùpino, linksmas buvau Pnm. Ronos yra kūju, kuris sudaužo ir sutrupina kietą ir ažuretėjusią dūšią senuose ant pikto pajunkimuose SPII255.
^ Kad jaunų daug mirt, tai peklą sutrùpytų Vb. Kad tau kaulus sutrùpintų! Ds.
| refl. NdŽ.
2. prk. sumušti, apdaužyti; užmušti: Žmogus, kol jaunas, velnią sutrùpytum Antš. Kai karas užeina, sutrùpina jaunus vyrus Šmn. Stipras, ans tavi galia sutrùpinti, – nepradėk su vyru mušties Rdn. O tas stipresnis būs, ans galia nutverti muni, išmesti lauk i sutrùpinti Jdr. [Viešpatie,] sutrynei, sutrupinai anus (izraelitus), o vienok nenorėjai priimti mokymo P. Eš tavo žirgus ir raitinykus sutrupinsiu BBJer51,21. O ansai smarkus smakas, kursai buvo vadinamas šėtonu, buvo sutrupintas, sunaikintas o pamintas žemėsna MP118. Sutrupino aną smertį amžiną MP158.
^ Kad tave perkūnas sutrupytų kurioj pekloj! LTR(Plv).
| refl.: Mašiną turėjo ir sustrùpino pats, ir dabar ligoninėj Skp.
3. Dbč, Vlk, Rdš, Lš, Mrs, Rod supjaustyti: Dar kopūstai reikia sutrùpyt Rtr. Lambelius sutrùpinam ir verdam batvinius Sem. Sutrùpyt kap šiaudus ir valgyt kap salotus DrskŽ. Paskui atnešė lašinių kąsnelį, sutrupino, pasidėjusi ant dugnelio, ir padavė artojui V.Krėv. Reikia sutrùpint itie lašiniai kąsneleliais Pst. Mėsą sukapojo, lašiniukus čirškint sutrùpino Švnč. Sutrùpinu mėsą, konservuot tokiais dideliais gabalais kap kindziun dėt Kpč. Svotas sutrùpina duoną, mėsą supjausto, visi valgo, ūlioja GrvT139. Sutrùpini [v]andenin burokų – ir viralas Lnt. Kopūstus sutrùpina, cagonelin sumeta, mėsos anmeta ir verda LzŽ. Kopūstus sutrùpini, krapų, morkvių, spalgenų uogų indedi [rauginant] Kpč. Trikšt trikšt sinkiai sutrùpinu česnaką i valgau Klt. Lakštus (lapus) reikia sutrùpint peiliu kap kopūstus Lz. Apskritai šitep sutrùpinam grybų kočiukus i verdam Ign. Kap sutrùpina [tabaką] – gražu žiūrėt: kvepia, dūmas gražus, pelenai balti Pv. Burokelį sutrùpinu karvei, ar bulbų Klt.
ǁ suskaldyti, sukapoti: Nū paskuitinį [medį] supjauna ir sutrùpina Drsk. Toj malka prašosi sutrùpinama Drsk.
| prk.: Piliečiai keleiviai, kas pajėgsit sutrupinti šimtinę? J.Mik.
4. prk. po truputį atiduoti, sunaudoti: Paskutinį trupinį nesutrùpink pyliavoms Šts.
◊ sutrùpintos dvãsios (širdiẽs) apimtas gailesčio, sugraudintas: Nusiuntė mane sakyt evangeliją ubagamus, gydyt tus, kurie yra sutrupintos širdies Ch1Luk4,18. Gyveni ir su tais, kurie yra sutrupintos ir nužemintos dvasios MKr97.
ši̇̀rdį sutrùpinti sužadinti gailestį, sugraudinti: Miklos širdys mūkomis Dievo nu verksmo bus suminkštintos ir sutrupintos ŽCh257.
ši̇̀rdžia sutrùpinta nuolankiai: Dėkavojame tau širdžia sutrupinta ir nužeminta PK30.
1 pasutrùpinti (dial.) tr. papjaustyti: Pasutrùpino cibulių Ad.
1 užtrùpinti tr. K trupinant užbarstyti: Burokų skilčių supjausto, ben kiek silkės užtrùpina Alz.
apdrupināt
paskrambýti
Apibrėžtis
skrambýti, skram̃bo, skram̃bė tr. neaštriu kirviu, smulkiai kapoti, skaldyti: Skrambaũ medžius pečiui prakurti, t. y. smulkinu J. Ans skrambo į mažus šmotelius šakalį, t. y. skaldo J. Kur dings vargšė – pati medžius skram̃bo Žr. Visa šeimyna susėdusi skrambo kirviu sūrį ir kramto Pp.
apskrambýti tr. kiek aptrupinti, apdaužyti: Krumslius bent apskrambýk, pryš diegdamas žoles Trk.
paskrambýti tr. paskaldyti, pasmulkinti: Paskrambiáu šakalių, gali kurti ugnę Krž. Vaikams paskram̃bo kieto sūrio Pp.
praskrambýti tr. prakapoti, praskaldyti: Praskrambýk skalų, laiko turėdamas Šts. Neturu praskrambýtų medžių, negaliu įkurti ugnies Užv.
| refl. tr.: Prakuruo šakalių prasiskrambiáu Užv.
priskrambýti tr. priskaldyti, prikapoti: Priskrambýk prakurams šakalių Krkl. Priskram̃bė kaip su kojoms – kur aš dėsiu tokius skalus! Brs.
suskrambýti tr. Mžk suskaldyti, sukapoti (ppr. smulkiai): Malkų visą vežimą suskram̃bėm Varn.
| Veizėk, kaip dirbi: jug tiek suskrambýsi [bulves], ka nė į puodelį nebibūs ką dėti! NmŽ.
apskrambýti tr. kiek aptrupinti, apdaužyti: Krumslius bent apskrambýk, pryš diegdamas žoles Trk.
paskrambýti tr. paskaldyti, pasmulkinti: Paskrambiáu šakalių, gali kurti ugnę Krž. Vaikams paskram̃bo kieto sūrio Pp.
praskrambýti tr. prakapoti, praskaldyti: Praskrambýk skalų, laiko turėdamas Šts. Neturu praskrambýtų medžių, negaliu įkurti ugnies Užv.
| refl. tr.: Prakuruo šakalių prasiskrambiáu Užv.
priskrambýti tr. priskaldyti, prikapoti: Priskrambýk prakurams šakalių Krkl. Priskram̃bė kaip su kojoms – kur aš dėsiu tokius skalus! Brs.
suskrambýti tr. Mžk suskaldyti, sukapoti (ppr. smulkiai): Malkų visą vežimą suskram̃bėm Varn.
| Veizėk, kaip dirbi: jug tiek suskrambýsi [bulves], ka nė į puodelį nebibūs ką dėti! NmŽ.
užtrùpinti
Apibrėžtis
1 trùpinti (-yti K, Alz, Kb; Q103), -ina, -ino KBII190, K, Š; SD126, H164, R, MŽ, Sut, N, I, L
1. tr. SD115, KI717, M, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Kv, Vvr, Pln, Alz, On dalyti, ardyti į trupinius: Tu trùpini duoną su pirštais paršeliams J. Antukam duoną trùpina Dkš. Lapeikienė trobos gale trupino ančiukams duonos riekę M.Katil. Trùpinam duoną vandenin ir cukraus įdedam – vadinam čiupnyku Plvn. Nykštukas eidamas trupino duoną, kad galėtų rasti kelią namo LTR(Rk). Netrùpin’ duonos LzŽ. Sutrini tą tešlą i trùpini į blėtą Smln.
| refl. tr. K.
ǁ skaidyti, daužyti, skaldyti į gabaliukus, gurinti, laužyti, smulkinti: Ar nori, kad [žemę] trùpytų, ar kad gražiai verstų? LKT212(Klvr). Medinis plūgas trùpina velėną Dg. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trùpyt K.Donel. Vietomis matėsi šmeižikų darbo: tai svirties kartis atkabinta ir užskersinta tarpvarty, tai grumstų trupinamasis volas pastatytas galu ir paremtas branktu M.Katil. Vinis išplėša, ištrupina [šiferį], o ka su grąžtuku pagrąžai, ta jau nėkas nebetrùpina Krž. Trupinamasis malūnas Rtr. Mašina kuldavo [pupas], arkliais trùpino Č. Kaulus trupino, griaužė, pyrago ir mėsos jiems (vilkui ir šuniui) nukrisdavo LTR. Ar ne ugnim yra žodžiai mano ir kūju, kuris trupina ir sukulia uolas? SPI355.
| prk.: Naujos dienos praeitį visą baigia trupint – lašas po lašo J.Marcin. Ir taip kiekvienas išgama laužo ir trupina mūsų gyvenimą! rš. Smertis trupina visus stonus, rauna lygiai vergus ir ponus (d.) S.Dauk.
2. tr. J.Jabl, Sn, Lp, Dg, Mrc, Kb, Rtn, Rod pjaustyti: Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau SD46. Reikia kiaulėm žolė trùpint Plš. Bobulė vėl viena, skubinasi greičiau su bulbėmis: saulė nebeaukštai, o dar žolė netrupinta V.Krėv. Su šituo peiliu reikia riekt duona, o jis taboką trupina Kpč. Nebturiam taboko, aš numinio liuob turėsu – trùpinsma i rūkysma Kl. Trùpink i trùpink kurkinam notres Dglš. Kopūstai reikia kirst ir trùpyt Dbč. Trùpina kopūstus, tik traikši galva DrskŽ. Vieną bačką kopūstų deda trùpintų, o kitą galvom deda. Trùpintus kopūstus valgo pirmiau Dv. Burokus trùpinam ir kiaulėm duomam LzŽ. Boba trùpino brokus ir insipjovė pirštą LKT378(Eiš). Trùpyk agurkų, ko gailiesi? Drsk. Kumpis karštas trùpint negerai Švnč. Trùpysiu mėsą ir kepsiu kotletų DrskŽ. Trupink lašinius (košei paspirgyti) J.Jabl. Trùpina taukus Btrm.
| refl. tr.: Toliau patys svečiai trùpinas – duoną, pyragą raiko Tvr.
3. tr. prk. dalyti, skirstyti į smulkesnius vienetus, smulkinti: Ir gana lankstus buvo kunigas Mykolas, vykdydamas žemės reformą, trupindamas sklypelius rš.
4. po truputį dalyti, naudoti, skalsinti, šykštėti: Par žiemą trùpinau trùpinau tą malką Krž. Trùpinu tą pašarą, trùpinu, ale iki pavasario nesuteksiu Rs. Ko taip trùpini, pilk, jei pili – išlenks burnikę toks vyras! Krš. Trùpino kaip višta – vienu žygiu nedavė Vn. Trùpina trùpina kai utėliums (labai nedaug teduoda medžiagos ratams dirbti) Rs. Baisiai skunda, trùpina tos žemės (neduoda arų) Lks.
ǁ prk. ką nutylint, šykščiai sakyti, pasakoti: Trùpina trùpina, visos teisybės nesako Krš.
5. intr. eiti, bėgti mažais žingsneliais: O kur tu trùpini, rakari? Lp. Ot trùpina kumelė, kap parodei botagą! Arm.
6. tr., intr. greitai, neaiškiai kalbėti: Ką čia daba trùpini? Pln. Tie žemaičiai gargia, trùpina, kad nieko nesupranti Srj. A tu supranti, ką ana tau trùpina – tiek smulkiai, tiek smulkiai! End. Tokiais trumpais žodžiais trùpina – kap i kukulius leistinius Bgt.
◊ ši̇̀rdį trùpinti žadinti gailestį, graudinti: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas A.Baran. Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužis ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes SPI356.
1 aptrùpinti tr. Š, NdŽ, DŽ1
1. K apibarstyti trupiniais: Vaikai visą stalą aptrùpino Pln.
| refl.: Apsitrùpinai ėsdamas, parsibrauk kelius Krš.
2. aplupinėti, apdaužyti, apardyti: Kruša… apdaužė sienas, mūrus aptrupino IM1862,24.
1 atitrùpinti, atatrùpinti Š
1. tr. Š trupinant atskirti, atidalyti.
| refl. tr. Š.
2. refl. tr. nusipjauti: Trupino boba batvinius ir atsitrupino nykštutį (ps.) Vlk.
1 įtrùpinti tr.
1. SD185, SD392, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL274, NdŽ, DŽ1 trupinant įbarstyti, įberti: Įtrùpink duonos paršeliams į geldą J. Pienan intrùpini duonos – ir čiupka Str. Vandenin indedi cukraus, duonos intrùpini – tai juodasiai gaidys (mutinys), ė kai pienan – tai baltasiai Prng. Vyšnių sutrydavo, duonos įtrùpydavo – toks mutinys, ir vadino vyšnaine Snt. Kad noriat, dar įtrùpinsiu sūrio Pc. Intrùpink teliokui bulbų Klt. Dabar pats turėjo išvalgyt, ką kitiems įtrupinęs buvo TP1880,36.
| refl. tr. DŽ1, Rod, Ds, Kp: Įsitrùpinu duonos į pieną K. Įsitrùpinęs giron duonos, bernas pavalgė ir išejo malkų pjautų Š. Duonos instrùpinau [v]andenin i pavalgiau Dglš. Aš į barščius įsitrùpinu duonos Mrj.
^ Kaip kas sau įsitrupina, taip turi ir išvalgyti I.Simon. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia I.Simon.
2. Mrs įpjaustyti: Intrùpyk batviniuosna nor kiek spirginių Nč. Antrùpin' cibulių burokeliuos LzŽ. Intrùpini morkvių, zupę prabaltai – ot gerai! DrskŽ. Va dar svogūnuko intrùpysiu, tai bus kitas smokas Pv. Lapų intrùpini meičiokam, tai geriau ėda Dglš. Intrùpinu burokelį karvei ar ką Klt.
| refl. tr.: Instrùpina cibulių tan skystimukan, pasisūdo, ir labai skanu Kpč.
1 ištrùpinti NdŽ, DŽ1
1. tr. M, LL290 trupinant išbarstyti: Vaikai mažieji ne tiek suvalgė, kiek po aslą ištrupino Žem. Kiek ištrùpina duonelės vištums, kiek išvaro kiauliums! Krš. Anas ištrùpins [bandelę], trupinių pridirbs mašinoj Žl. Vaikas ištrùpino vėdarą šunie Šts. Netrùpink, netrùpink, pienes ištrùpinsi Rdn.
^ Neduok duonos – ištrupinsiu, neduok miltų – išdulkinsiu LTR(Slk).
2. tr. Pnm, Pnd, Krž sudaužyti į smulkias dalis, sugurinti: Paėmęs pagalį ištrupinsiu aš tau visus langus Š. Langus išdaužė, ištrùpino Šmn. Ramai [akėčių] užeis an akmenio ir ištrùpins, nesuspėji taisyt žmogus Pb.
| prk.: Jis organizuotas tautos žmogus, tautos rūmo viena plytelė, kurios nevalia ištrupinti Vaižg.
^ Kad tau dantis ištrùpintų! Ds. Aš misliju, kad jisai, besidžiaugdamas Tamstą inkandęs, nei nesupranta dantis sau ištrùpinęs A.Baran.
| refl. tr., intr. Š: Ištrùpinosi LKKXIV213(Zt).
3. refl. tr. prk. po truputį duodant, skalsinant išsimitinti, išsišerti: Tai grūdų saujikę, tai runkulį, tai šieno glėbelį – tei[p] jis ir išsitrùpino savo arklį Skr.
4. refl. prk. išsieikvoti, išsimėtyti: Išsitrùpina pinigeliai par ilga Klt.
1 nutrùpinti tr. KI4, K, Š, DŽ, NdŽ; RtŽ, LL263
1. trupinant pabarstyti: Cibulio laiškų nutrùpina Škt.
2. trupinant pašalinti: Kalinys, nutrùpinęs duoną, rado suvyniotą mažą popierėlį NdŽ.
ǁ nudaužyti, nudaužti: Kas čia nutrùpino tą puodelio kraštą? NdŽ. I vėl kuls, i vėl kuls, kol anus ten nutrùpinsi (nukulsi) Lks.
| Dusinos dusinos – ir nutrùpino (nulaužė) koją Arm.
ǁ refl. nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: Puodas iš senumo nusitrùpina NdŽ. Nesopėj[o]: pasdarė juodi ir nustrùpino [dantys] Lz.
3. apibarstyti trupiniais, aptrupinti kieno paviršių: Visą stalą nutrùpino trupiniais Grž.
1 patrùpinti tr.
1. K, M, LL263, NdŽ, DŽ1, Jd, Ėr kiek trupinti: Vištoms duonos trupinti, patrùpinti KI717. Patrùpinsiu bulbų vištom Ktk. Eisiu ančiukams kiaušinį patrùpyt Jrb. Duonos patrùpino gi, skepeton surišė – tas [vaikas] valgo Rk. Patrùpinu duonos pienan, tai baisiausia gardu Klt. Kindziuką [buvo mada] dėl kvapo bulbienėn patrùpyt Mžš. Kur nebūs geri [grybai]: druskos biškį užbarsto, cibulių žalių, biškį da babko lapų patrùpina padžiovinusios Krp.
| refl. tr.: Ji pasitrùpino duonos NdŽ. Neturi ko į pieną pasitrupinti ST81.
ǁ patrinti, pamaigyti: Mat aną (linų pluoštą) teip biškį liuobs patrùpinsi, jau tie spaliai būs valni, anie birs Kl.
ǁ sudaužyti, sulaužyti, sutrupinti: Langus patrùpinti NdŽ. Anas jau te sumuštas, visas šiuža, jo jau kaulai patrùpinta, visas minkštas Ml. Ana (meška) šitom nagom palaužė, patrùpino [duris] (ps.) Apt.
2. Onš, Kpč, Lp, Mrs, Dv, Pst, Asv, Rod papjaustyti: Patrùpyk svečiu[i] ko: lašinukų, kumpio Azr. Mėsos an lėkštukės tik an juoko patrùpino Sn. Tu jiemi patrùpyk lašinių, agurkų DrskŽ. Legėsių patrùpinu, apšuntu ir padarau kaladnyko Grv. Reikia patrùpyt abuolių, ižvirt kampoto DrskŽ.
| refl. tr.: Pastrùpinau duonos riekelėm ir valgau Vlk.
ǁ supjaustyti: Mėsą drabnickai patrùpinsim, pasūdysim LzŽ. Tą silkę patrùpina ir inpila makaronuos Asv.
ǁ pakapoti, paskaldyti: Patrùpinsiu kiek malkelių pakurui Klt.
3. NdŽ prk. po truputį duoti, dalyti: Patrùpino po dešimtį kitą – nejutau tos skolos Krš. Visims vaikams patrùpino patrùpino, – kiek čia to palikimo Krš.
1 prasitrùpinti tr. maigant, gurinant prasikrapštyti, prasiardyti: Nekantri [ligonė], daug kur prasitrùpino gipsą Grd.
1 pritrùpinti tr. K, NdŽ; SD185, LL94, Amb
1. Kpr, Mžš, JnšM, Pb, Pls, Dv trupinant kiek įberti į ką: Pritrùpina duonos [v]andenin, ažsaldo, ir itai čiūra LzŽ. Juka: kraujo, duonos pritrùpydavo, rūgštumo dėdavo Sdb. Vaikam, būdavo, arielkos pripilia bliūdą ir duonos pritrùpina, tai anys pavalgo ir miega Rk.
| refl. tr. Plvn, Krč: Prisitrùpinam vandenin duonos ir valgom Dbč. Prisitrùpina, paskui neišvalgo Dkš. Aš prisitrùpinsiu duonos [į pieną] ir valgysiu JnšM.
ǁ pakankamai sutrupinti: Pritrùpinau vištom duonos – tegu ryja Klt. Iš palėpės išsitraukia rūklį, prilaužo, pritrupina pjaulų ir dega šipuliukus, kuria V.Bub. Pritrùpinti durpių DŽ.
| refl. tr. Dbč: Pristrùpinai [duonos] trupučių Pls.
2. trupinant pribarstyti, priteršti: Visą pastalę duonos pritrùpino tie vaikai Brž. Visi stalai pritrùpinti, pridrabstyti, pribūti Trk. Pritrùpys pusę mokyklos tų trupinių Šv. Visų mučės perkraipytos, sūrio ūsai pritrupyti LTR(Br). Po slenksčiu radau duonos pritrùpyta, pribarstyta Sl. Nebeduok, – sako, – Viešpatie, piemenims duonos! Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrùpinta! J.Jabl.
3. Drsk, Nmj, Ūd, Sn pripjaustyti: Mėsos pritrùpini, duonos pritrùpini – ir valgai Ktv. Svočios sūrio, sviesto, mėsos pritrùpino, kiek turėjo, vaišino Srj. Cibulių pritrùpink gražiai LKKXIII22(Grv). Pritrùpina mėsos ir žarnosna kemša Žrm. Jiem bus dos (gana) kopūstų, kur pritrùpinom LzŽ. Dirgėlių pritrùpina, paverda Pns. Prižoliaunu, pritrùpinu kurkučiam, apžiūrau Pv.
| refl. tr.: Lašinių pristrùpinus, kiaušinienės prisdarius ir valgo Vlk. Pristrùpinau šviežio tabako parūkyt Alv.
4. prk. po truputį sudėti, sukrauti, sutaupyti: Kromininkas nor sau pritrùpinti po trupinėlį parduodamas smulkmes J.
1 ×raztrùpinti (hibr.) žr. 1 sutrupinti 1: Raztrùpino vaikas duoną Aps.
1 sutrùpinti tr. K; SD165,108,130, SD263, MŽ, Sut, N, M, LL154,159
1. Kp, Alz, Krč, Upn, Pb suardyti, sutrinti į trupinius: Sutrùpink tą kriaukšlę vištoms DŽ1. Trupiniais sutrùpino duoną rš. Vandenį pasaldo, duoną sutrùpina ir valgo – tai mutinys Šk. Tą varškę sutrùpini smulkiai ir da pieno rūgusio ben puodynę… Kp. Sutrùpini molinian bliūdan sūrį, inpili pieno, sušildai ir valgai, o kad gardu! DrskŽ. Kam stambiai sutrùpinai kleckus? J. Padžiovini, sutrupini, sutrini [mėtas] – dėk varškėn Kvr. Koks te sūris – vištom sutrùpinau Klt. [Žaltys,] ištaręs tuos žodžius, pagriebęs akmenį, sugniaužęs ir sutrùpinęs BM5(Kp).
^ Neduok duonos – sutrupinsiu, neduok bulbų – išbarstysiu LTR(Sv).
| refl.: Turpai sausi, daug susitrupys N.
ǁ sutrinti, sumaigyti: Mašinos liuob sutrùpins [linus], paskuo išminsi saujas Krtn. Tas ruilis susmulkina tus šiaudus, sutrùpina Akm.
ǁ SD1127, P, DŽ, NdŽ, End, Skd, Grz, Sk sudaužyti, sugurinti: Sutrupinu, sugurinu, truškinu SD116. Netrukus pakilo baisi vėtra, mūsų laivą ėmė kaip skiedrą svaidyti tarp putojančių bangų, pagaliau trenkė į uolą ir sutrupino į šipulius J.Balč. Ale teip gražiai akmenį skėlė, pagal šlaitus, tiek sutrùpino Č. Kūlę atsinešė, sutrùpino akmenį, tai aptaisėm svirtį Slm. Dievuliau, duoda durys šitos (loc. pl.), sutrùpino spyną, raktelį nusukė Kp. [Kombainas] pagaus akmenį, sutrùpis, sudaužis – ir po kombaino Kp. Šokdamas sutrupink zelkorį į smulkius trupinius MPs. Išpyliau stiklus iš maišo sutrùpytus Smn. Rodos, ir kaulus te sutrùpins – teip mušas! Trgn. Kartą [išsigandęs mašinos] ka davės kieman Kupišky arklys, Jėzau Jėzau, misliau, kad sutrùpis! Kp. Penkius šešius kartus galvą sutrùpina – ir baigta, daina sudainuota tokio Č. Dviem daiktam arklys koją sutrùpino Pst. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat. Arklys sutrùpino visą vežimą Šmn. Mašina Jonuo ranką sutrùpino Pln. Bombos sutrùpino miestą visai Sur. Panemunėlio stotį sudaužė visą, sutrùpino Pnm. Keturioliktais metais klėtys sutrùpintos buvo Sl. Čia visą namą sutrùpino Km. Perkūnas kaip muša, tai ir ąžuolą sutrupina LTR(Tršk). Tol vežiojo mergiotes, kol mašinėlę sutrùpino Pnd. Visas septynias lazdas sutrùpino bemušdamas [velnius] BM162(Jnšk). Sutrupino tą telią ir garbintojus jo ažumušė SPI73. Jei kada jį (diementą) vieną kartą sutrùpina, tad teip ing mažas dulkes pabyra, jog jas vos gali kas akimi pamatyt DP9. Jis mano dantis sutrupino BBRd3,16. Sutrupino peklą MP178. Sutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas negalėjo jo suvaldyti SkvMr5,4.
| prk.: Jaunius žadėjo parašyti Mierzynskio „Romovės“ kritiką ir jį, kaip sako Būga, sutrupinti į šipulius Db. Pamačiau tokią nesutrupinamą galią, kurios neišgąsdins nei kulkos, nei kankinimai, nei mirtis rš. Sutrupinus tą vienybę, dvi sostinės – Vilnius ir Varšuva – iki šios dienos karčiai teberaudančios A.Baran. Galėjo sutrupint ir sugurint visas sylas priesakių savų DP155. Man niekas džiaugsmo nesutrùpino, linksmas buvau Pnm. Ronos yra kūju, kuris sudaužo ir sutrupina kietą ir ažuretėjusią dūšią senuose ant pikto pajunkimuose SPII255.
^ Kad jaunų daug mirt, tai peklą sutrùpytų Vb. Kad tau kaulus sutrùpintų! Ds.
| refl. NdŽ.
2. prk. sumušti, apdaužyti; užmušti: Žmogus, kol jaunas, velnią sutrùpytum Antš. Kai karas užeina, sutrùpina jaunus vyrus Šmn. Stipras, ans tavi galia sutrùpinti, – nepradėk su vyru mušties Rdn. O tas stipresnis būs, ans galia nutverti muni, išmesti lauk i sutrùpinti Jdr. [Viešpatie,] sutrynei, sutrupinai anus (izraelitus), o vienok nenorėjai priimti mokymo P. Eš tavo žirgus ir raitinykus sutrupinsiu BBJer51,21. O ansai smarkus smakas, kursai buvo vadinamas šėtonu, buvo sutrupintas, sunaikintas o pamintas žemėsna MP118. Sutrupino aną smertį amžiną MP158.
^ Kad tave perkūnas sutrupytų kurioj pekloj! LTR(Plv).
| refl.: Mašiną turėjo ir sustrùpino pats, ir dabar ligoninėj Skp.
3. Dbč, Vlk, Rdš, Lš, Mrs, Rod supjaustyti: Dar kopūstai reikia sutrùpyt Rtr. Lambelius sutrùpinam ir verdam batvinius Sem. Sutrùpyt kap šiaudus ir valgyt kap salotus DrskŽ. Paskui atnešė lašinių kąsnelį, sutrupino, pasidėjusi ant dugnelio, ir padavė artojui V.Krėv. Reikia sutrùpint itie lašiniai kąsneleliais Pst. Mėsą sukapojo, lašiniukus čirškint sutrùpino Švnč. Sutrùpinu mėsą, konservuot tokiais dideliais gabalais kap kindziun dėt Kpč. Svotas sutrùpina duoną, mėsą supjausto, visi valgo, ūlioja GrvT139. Sutrùpini [v]andenin burokų – ir viralas Lnt. Kopūstus sutrùpina, cagonelin sumeta, mėsos anmeta ir verda LzŽ. Kopūstus sutrùpini, krapų, morkvių, spalgenų uogų indedi [rauginant] Kpč. Trikšt trikšt sinkiai sutrùpinu česnaką i valgau Klt. Lakštus (lapus) reikia sutrùpint peiliu kap kopūstus Lz. Apskritai šitep sutrùpinam grybų kočiukus i verdam Ign. Kap sutrùpina [tabaką] – gražu žiūrėt: kvepia, dūmas gražus, pelenai balti Pv. Burokelį sutrùpinu karvei, ar bulbų Klt.
ǁ suskaldyti, sukapoti: Nū paskuitinį [medį] supjauna ir sutrùpina Drsk. Toj malka prašosi sutrùpinama Drsk.
| prk.: Piliečiai keleiviai, kas pajėgsit sutrupinti šimtinę? J.Mik.
4. prk. po truputį atiduoti, sunaudoti: Paskutinį trupinį nesutrùpink pyliavoms Šts.
◊ sutrùpintos dvãsios (širdiẽs) apimtas gailesčio, sugraudintas: Nusiuntė mane sakyt evangeliją ubagamus, gydyt tus, kurie yra sutrupintos širdies Ch1Luk4,18. Gyveni ir su tais, kurie yra sutrupintos ir nužemintos dvasios MKr97.
ši̇̀rdį sutrùpinti sužadinti gailestį, sugraudinti: Miklos širdys mūkomis Dievo nu verksmo bus suminkštintos ir sutrupintos ŽCh257.
ši̇̀rdžia sutrùpinta nuolankiai: Dėkavojame tau širdžia sutrupinta ir nužeminta PK30.
1 pasutrùpinti (dial.) tr. papjaustyti: Pasutrùpino cibulių Ad.
1 užtrùpinti tr. K trupinant užbarstyti: Burokų skilčių supjausto, ben kiek silkės užtrùpina Alz.
1. tr. SD115, KI717, M, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Kv, Vvr, Pln, Alz, On dalyti, ardyti į trupinius: Tu trùpini duoną su pirštais paršeliams J. Antukam duoną trùpina Dkš. Lapeikienė trobos gale trupino ančiukams duonos riekę M.Katil. Trùpinam duoną vandenin ir cukraus įdedam – vadinam čiupnyku Plvn. Nykštukas eidamas trupino duoną, kad galėtų rasti kelią namo LTR(Rk). Netrùpin’ duonos LzŽ. Sutrini tą tešlą i trùpini į blėtą Smln.
| refl. tr. K.
ǁ skaidyti, daužyti, skaldyti į gabaliukus, gurinti, laužyti, smulkinti: Ar nori, kad [žemę] trùpytų, ar kad gražiai verstų? LKT212(Klvr). Medinis plūgas trùpina velėną Dg. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trùpyt K.Donel. Vietomis matėsi šmeižikų darbo: tai svirties kartis atkabinta ir užskersinta tarpvarty, tai grumstų trupinamasis volas pastatytas galu ir paremtas branktu M.Katil. Vinis išplėša, ištrupina [šiferį], o ka su grąžtuku pagrąžai, ta jau nėkas nebetrùpina Krž. Trupinamasis malūnas Rtr. Mašina kuldavo [pupas], arkliais trùpino Č. Kaulus trupino, griaužė, pyrago ir mėsos jiems (vilkui ir šuniui) nukrisdavo LTR. Ar ne ugnim yra žodžiai mano ir kūju, kuris trupina ir sukulia uolas? SPI355.
| prk.: Naujos dienos praeitį visą baigia trupint – lašas po lašo J.Marcin. Ir taip kiekvienas išgama laužo ir trupina mūsų gyvenimą! rš. Smertis trupina visus stonus, rauna lygiai vergus ir ponus (d.) S.Dauk.
2. tr. J.Jabl, Sn, Lp, Dg, Mrc, Kb, Rtn, Rod pjaustyti: Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau SD46. Reikia kiaulėm žolė trùpint Plš. Bobulė vėl viena, skubinasi greičiau su bulbėmis: saulė nebeaukštai, o dar žolė netrupinta V.Krėv. Su šituo peiliu reikia riekt duona, o jis taboką trupina Kpč. Nebturiam taboko, aš numinio liuob turėsu – trùpinsma i rūkysma Kl. Trùpink i trùpink kurkinam notres Dglš. Kopūstai reikia kirst ir trùpyt Dbč. Trùpina kopūstus, tik traikši galva DrskŽ. Vieną bačką kopūstų deda trùpintų, o kitą galvom deda. Trùpintus kopūstus valgo pirmiau Dv. Burokus trùpinam ir kiaulėm duomam LzŽ. Boba trùpino brokus ir insipjovė pirštą LKT378(Eiš). Trùpyk agurkų, ko gailiesi? Drsk. Kumpis karštas trùpint negerai Švnč. Trùpysiu mėsą ir kepsiu kotletų DrskŽ. Trupink lašinius (košei paspirgyti) J.Jabl. Trùpina taukus Btrm.
| refl. tr.: Toliau patys svečiai trùpinas – duoną, pyragą raiko Tvr.
3. tr. prk. dalyti, skirstyti į smulkesnius vienetus, smulkinti: Ir gana lankstus buvo kunigas Mykolas, vykdydamas žemės reformą, trupindamas sklypelius rš.
4. po truputį dalyti, naudoti, skalsinti, šykštėti: Par žiemą trùpinau trùpinau tą malką Krž. Trùpinu tą pašarą, trùpinu, ale iki pavasario nesuteksiu Rs. Ko taip trùpini, pilk, jei pili – išlenks burnikę toks vyras! Krš. Trùpino kaip višta – vienu žygiu nedavė Vn. Trùpina trùpina kai utėliums (labai nedaug teduoda medžiagos ratams dirbti) Rs. Baisiai skunda, trùpina tos žemės (neduoda arų) Lks.
ǁ prk. ką nutylint, šykščiai sakyti, pasakoti: Trùpina trùpina, visos teisybės nesako Krš.
5. intr. eiti, bėgti mažais žingsneliais: O kur tu trùpini, rakari? Lp. Ot trùpina kumelė, kap parodei botagą! Arm.
6. tr., intr. greitai, neaiškiai kalbėti: Ką čia daba trùpini? Pln. Tie žemaičiai gargia, trùpina, kad nieko nesupranti Srj. A tu supranti, ką ana tau trùpina – tiek smulkiai, tiek smulkiai! End. Tokiais trumpais žodžiais trùpina – kap i kukulius leistinius Bgt.
◊ ši̇̀rdį trùpinti žadinti gailestį, graudinti: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas A.Baran. Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužis ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes SPI356.
1 aptrùpinti tr. Š, NdŽ, DŽ1
1. K apibarstyti trupiniais: Vaikai visą stalą aptrùpino Pln.
| refl.: Apsitrùpinai ėsdamas, parsibrauk kelius Krš.
2. aplupinėti, apdaužyti, apardyti: Kruša… apdaužė sienas, mūrus aptrupino IM1862,24.
1 atitrùpinti, atatrùpinti Š
1. tr. Š trupinant atskirti, atidalyti.
| refl. tr. Š.
2. refl. tr. nusipjauti: Trupino boba batvinius ir atsitrupino nykštutį (ps.) Vlk.
1 įtrùpinti tr.
1. SD185, SD392, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL274, NdŽ, DŽ1 trupinant įbarstyti, įberti: Įtrùpink duonos paršeliams į geldą J. Pienan intrùpini duonos – ir čiupka Str. Vandenin indedi cukraus, duonos intrùpini – tai juodasiai gaidys (mutinys), ė kai pienan – tai baltasiai Prng. Vyšnių sutrydavo, duonos įtrùpydavo – toks mutinys, ir vadino vyšnaine Snt. Kad noriat, dar įtrùpinsiu sūrio Pc. Intrùpink teliokui bulbų Klt. Dabar pats turėjo išvalgyt, ką kitiems įtrupinęs buvo TP1880,36.
| refl. tr. DŽ1, Rod, Ds, Kp: Įsitrùpinu duonos į pieną K. Įsitrùpinęs giron duonos, bernas pavalgė ir išejo malkų pjautų Š. Duonos instrùpinau [v]andenin i pavalgiau Dglš. Aš į barščius įsitrùpinu duonos Mrj.
^ Kaip kas sau įsitrupina, taip turi ir išvalgyti I.Simon. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia I.Simon.
2. Mrs įpjaustyti: Intrùpyk batviniuosna nor kiek spirginių Nč. Antrùpin' cibulių burokeliuos LzŽ. Intrùpini morkvių, zupę prabaltai – ot gerai! DrskŽ. Va dar svogūnuko intrùpysiu, tai bus kitas smokas Pv. Lapų intrùpini meičiokam, tai geriau ėda Dglš. Intrùpinu burokelį karvei ar ką Klt.
| refl. tr.: Instrùpina cibulių tan skystimukan, pasisūdo, ir labai skanu Kpč.
1 ištrùpinti NdŽ, DŽ1
1. tr. M, LL290 trupinant išbarstyti: Vaikai mažieji ne tiek suvalgė, kiek po aslą ištrupino Žem. Kiek ištrùpina duonelės vištums, kiek išvaro kiauliums! Krš. Anas ištrùpins [bandelę], trupinių pridirbs mašinoj Žl. Vaikas ištrùpino vėdarą šunie Šts. Netrùpink, netrùpink, pienes ištrùpinsi Rdn.
^ Neduok duonos – ištrupinsiu, neduok miltų – išdulkinsiu LTR(Slk).
2. tr. Pnm, Pnd, Krž sudaužyti į smulkias dalis, sugurinti: Paėmęs pagalį ištrupinsiu aš tau visus langus Š. Langus išdaužė, ištrùpino Šmn. Ramai [akėčių] užeis an akmenio ir ištrùpins, nesuspėji taisyt žmogus Pb.
| prk.: Jis organizuotas tautos žmogus, tautos rūmo viena plytelė, kurios nevalia ištrupinti Vaižg.
^ Kad tau dantis ištrùpintų! Ds. Aš misliju, kad jisai, besidžiaugdamas Tamstą inkandęs, nei nesupranta dantis sau ištrùpinęs A.Baran.
| refl. tr., intr. Š: Ištrùpinosi LKKXIV213(Zt).
3. refl. tr. prk. po truputį duodant, skalsinant išsimitinti, išsišerti: Tai grūdų saujikę, tai runkulį, tai šieno glėbelį – tei[p] jis ir išsitrùpino savo arklį Skr.
4. refl. prk. išsieikvoti, išsimėtyti: Išsitrùpina pinigeliai par ilga Klt.
1 nutrùpinti tr. KI4, K, Š, DŽ, NdŽ; RtŽ, LL263
1. trupinant pabarstyti: Cibulio laiškų nutrùpina Škt.
2. trupinant pašalinti: Kalinys, nutrùpinęs duoną, rado suvyniotą mažą popierėlį NdŽ.
ǁ nudaužyti, nudaužti: Kas čia nutrùpino tą puodelio kraštą? NdŽ. I vėl kuls, i vėl kuls, kol anus ten nutrùpinsi (nukulsi) Lks.
| Dusinos dusinos – ir nutrùpino (nulaužė) koją Arm.
ǁ refl. nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: Puodas iš senumo nusitrùpina NdŽ. Nesopėj[o]: pasdarė juodi ir nustrùpino [dantys] Lz.
3. apibarstyti trupiniais, aptrupinti kieno paviršių: Visą stalą nutrùpino trupiniais Grž.
1 patrùpinti tr.
1. K, M, LL263, NdŽ, DŽ1, Jd, Ėr kiek trupinti: Vištoms duonos trupinti, patrùpinti KI717. Patrùpinsiu bulbų vištom Ktk. Eisiu ančiukams kiaušinį patrùpyt Jrb. Duonos patrùpino gi, skepeton surišė – tas [vaikas] valgo Rk. Patrùpinu duonos pienan, tai baisiausia gardu Klt. Kindziuką [buvo mada] dėl kvapo bulbienėn patrùpyt Mžš. Kur nebūs geri [grybai]: druskos biškį užbarsto, cibulių žalių, biškį da babko lapų patrùpina padžiovinusios Krp.
| refl. tr.: Ji pasitrùpino duonos NdŽ. Neturi ko į pieną pasitrupinti ST81.
ǁ patrinti, pamaigyti: Mat aną (linų pluoštą) teip biškį liuobs patrùpinsi, jau tie spaliai būs valni, anie birs Kl.
ǁ sudaužyti, sulaužyti, sutrupinti: Langus patrùpinti NdŽ. Anas jau te sumuštas, visas šiuža, jo jau kaulai patrùpinta, visas minkštas Ml. Ana (meška) šitom nagom palaužė, patrùpino [duris] (ps.) Apt.
2. Onš, Kpč, Lp, Mrs, Dv, Pst, Asv, Rod papjaustyti: Patrùpyk svečiu[i] ko: lašinukų, kumpio Azr. Mėsos an lėkštukės tik an juoko patrùpino Sn. Tu jiemi patrùpyk lašinių, agurkų DrskŽ. Legėsių patrùpinu, apšuntu ir padarau kaladnyko Grv. Reikia patrùpyt abuolių, ižvirt kampoto DrskŽ.
| refl. tr.: Pastrùpinau duonos riekelėm ir valgau Vlk.
ǁ supjaustyti: Mėsą drabnickai patrùpinsim, pasūdysim LzŽ. Tą silkę patrùpina ir inpila makaronuos Asv.
ǁ pakapoti, paskaldyti: Patrùpinsiu kiek malkelių pakurui Klt.
3. NdŽ prk. po truputį duoti, dalyti: Patrùpino po dešimtį kitą – nejutau tos skolos Krš. Visims vaikams patrùpino patrùpino, – kiek čia to palikimo Krš.
1 prasitrùpinti tr. maigant, gurinant prasikrapštyti, prasiardyti: Nekantri [ligonė], daug kur prasitrùpino gipsą Grd.
1 pritrùpinti tr. K, NdŽ; SD185, LL94, Amb
1. Kpr, Mžš, JnšM, Pb, Pls, Dv trupinant kiek įberti į ką: Pritrùpina duonos [v]andenin, ažsaldo, ir itai čiūra LzŽ. Juka: kraujo, duonos pritrùpydavo, rūgštumo dėdavo Sdb. Vaikam, būdavo, arielkos pripilia bliūdą ir duonos pritrùpina, tai anys pavalgo ir miega Rk.
| refl. tr. Plvn, Krč: Prisitrùpinam vandenin duonos ir valgom Dbč. Prisitrùpina, paskui neišvalgo Dkš. Aš prisitrùpinsiu duonos [į pieną] ir valgysiu JnšM.
ǁ pakankamai sutrupinti: Pritrùpinau vištom duonos – tegu ryja Klt. Iš palėpės išsitraukia rūklį, prilaužo, pritrupina pjaulų ir dega šipuliukus, kuria V.Bub. Pritrùpinti durpių DŽ.
| refl. tr. Dbč: Pristrùpinai [duonos] trupučių Pls.
2. trupinant pribarstyti, priteršti: Visą pastalę duonos pritrùpino tie vaikai Brž. Visi stalai pritrùpinti, pridrabstyti, pribūti Trk. Pritrùpys pusę mokyklos tų trupinių Šv. Visų mučės perkraipytos, sūrio ūsai pritrupyti LTR(Br). Po slenksčiu radau duonos pritrùpyta, pribarstyta Sl. Nebeduok, – sako, – Viešpatie, piemenims duonos! Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrùpinta! J.Jabl.
3. Drsk, Nmj, Ūd, Sn pripjaustyti: Mėsos pritrùpini, duonos pritrùpini – ir valgai Ktv. Svočios sūrio, sviesto, mėsos pritrùpino, kiek turėjo, vaišino Srj. Cibulių pritrùpink gražiai LKKXIII22(Grv). Pritrùpina mėsos ir žarnosna kemša Žrm. Jiem bus dos (gana) kopūstų, kur pritrùpinom LzŽ. Dirgėlių pritrùpina, paverda Pns. Prižoliaunu, pritrùpinu kurkučiam, apžiūrau Pv.
| refl. tr.: Lašinių pristrùpinus, kiaušinienės prisdarius ir valgo Vlk. Pristrùpinau šviežio tabako parūkyt Alv.
4. prk. po truputį sudėti, sukrauti, sutaupyti: Kromininkas nor sau pritrùpinti po trupinėlį parduodamas smulkmes J.
1 ×raztrùpinti (hibr.) žr. 1 sutrupinti 1: Raztrùpino vaikas duoną Aps.
1 sutrùpinti tr. K; SD165,108,130, SD263, MŽ, Sut, N, M, LL154,159
1. Kp, Alz, Krč, Upn, Pb suardyti, sutrinti į trupinius: Sutrùpink tą kriaukšlę vištoms DŽ1. Trupiniais sutrùpino duoną rš. Vandenį pasaldo, duoną sutrùpina ir valgo – tai mutinys Šk. Tą varškę sutrùpini smulkiai ir da pieno rūgusio ben puodynę… Kp. Sutrùpini molinian bliūdan sūrį, inpili pieno, sušildai ir valgai, o kad gardu! DrskŽ. Kam stambiai sutrùpinai kleckus? J. Padžiovini, sutrupini, sutrini [mėtas] – dėk varškėn Kvr. Koks te sūris – vištom sutrùpinau Klt. [Žaltys,] ištaręs tuos žodžius, pagriebęs akmenį, sugniaužęs ir sutrùpinęs BM5(Kp).
^ Neduok duonos – sutrupinsiu, neduok bulbų – išbarstysiu LTR(Sv).
| refl.: Turpai sausi, daug susitrupys N.
ǁ sutrinti, sumaigyti: Mašinos liuob sutrùpins [linus], paskuo išminsi saujas Krtn. Tas ruilis susmulkina tus šiaudus, sutrùpina Akm.
ǁ SD1127, P, DŽ, NdŽ, End, Skd, Grz, Sk sudaužyti, sugurinti: Sutrupinu, sugurinu, truškinu SD116. Netrukus pakilo baisi vėtra, mūsų laivą ėmė kaip skiedrą svaidyti tarp putojančių bangų, pagaliau trenkė į uolą ir sutrupino į šipulius J.Balč. Ale teip gražiai akmenį skėlė, pagal šlaitus, tiek sutrùpino Č. Kūlę atsinešė, sutrùpino akmenį, tai aptaisėm svirtį Slm. Dievuliau, duoda durys šitos (loc. pl.), sutrùpino spyną, raktelį nusukė Kp. [Kombainas] pagaus akmenį, sutrùpis, sudaužis – ir po kombaino Kp. Šokdamas sutrupink zelkorį į smulkius trupinius MPs. Išpyliau stiklus iš maišo sutrùpytus Smn. Rodos, ir kaulus te sutrùpins – teip mušas! Trgn. Kartą [išsigandęs mašinos] ka davės kieman Kupišky arklys, Jėzau Jėzau, misliau, kad sutrùpis! Kp. Penkius šešius kartus galvą sutrùpina – ir baigta, daina sudainuota tokio Č. Dviem daiktam arklys koją sutrùpino Pst. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat. Arklys sutrùpino visą vežimą Šmn. Mašina Jonuo ranką sutrùpino Pln. Bombos sutrùpino miestą visai Sur. Panemunėlio stotį sudaužė visą, sutrùpino Pnm. Keturioliktais metais klėtys sutrùpintos buvo Sl. Čia visą namą sutrùpino Km. Perkūnas kaip muša, tai ir ąžuolą sutrupina LTR(Tršk). Tol vežiojo mergiotes, kol mašinėlę sutrùpino Pnd. Visas septynias lazdas sutrùpino bemušdamas [velnius] BM162(Jnšk). Sutrupino tą telią ir garbintojus jo ažumušė SPI73. Jei kada jį (diementą) vieną kartą sutrùpina, tad teip ing mažas dulkes pabyra, jog jas vos gali kas akimi pamatyt DP9. Jis mano dantis sutrupino BBRd3,16. Sutrupino peklą MP178. Sutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas negalėjo jo suvaldyti SkvMr5,4.
| prk.: Jaunius žadėjo parašyti Mierzynskio „Romovės“ kritiką ir jį, kaip sako Būga, sutrupinti į šipulius Db. Pamačiau tokią nesutrupinamą galią, kurios neišgąsdins nei kulkos, nei kankinimai, nei mirtis rš. Sutrupinus tą vienybę, dvi sostinės – Vilnius ir Varšuva – iki šios dienos karčiai teberaudančios A.Baran. Galėjo sutrupint ir sugurint visas sylas priesakių savų DP155. Man niekas džiaugsmo nesutrùpino, linksmas buvau Pnm. Ronos yra kūju, kuris sudaužo ir sutrupina kietą ir ažuretėjusią dūšią senuose ant pikto pajunkimuose SPII255.
^ Kad jaunų daug mirt, tai peklą sutrùpytų Vb. Kad tau kaulus sutrùpintų! Ds.
| refl. NdŽ.
2. prk. sumušti, apdaužyti; užmušti: Žmogus, kol jaunas, velnią sutrùpytum Antš. Kai karas užeina, sutrùpina jaunus vyrus Šmn. Stipras, ans tavi galia sutrùpinti, – nepradėk su vyru mušties Rdn. O tas stipresnis būs, ans galia nutverti muni, išmesti lauk i sutrùpinti Jdr. [Viešpatie,] sutrynei, sutrupinai anus (izraelitus), o vienok nenorėjai priimti mokymo P. Eš tavo žirgus ir raitinykus sutrupinsiu BBJer51,21. O ansai smarkus smakas, kursai buvo vadinamas šėtonu, buvo sutrupintas, sunaikintas o pamintas žemėsna MP118. Sutrupino aną smertį amžiną MP158.
^ Kad tave perkūnas sutrupytų kurioj pekloj! LTR(Plv).
| refl.: Mašiną turėjo ir sustrùpino pats, ir dabar ligoninėj Skp.
3. Dbč, Vlk, Rdš, Lš, Mrs, Rod supjaustyti: Dar kopūstai reikia sutrùpyt Rtr. Lambelius sutrùpinam ir verdam batvinius Sem. Sutrùpyt kap šiaudus ir valgyt kap salotus DrskŽ. Paskui atnešė lašinių kąsnelį, sutrupino, pasidėjusi ant dugnelio, ir padavė artojui V.Krėv. Reikia sutrùpint itie lašiniai kąsneleliais Pst. Mėsą sukapojo, lašiniukus čirškint sutrùpino Švnč. Sutrùpinu mėsą, konservuot tokiais dideliais gabalais kap kindziun dėt Kpč. Svotas sutrùpina duoną, mėsą supjausto, visi valgo, ūlioja GrvT139. Sutrùpini [v]andenin burokų – ir viralas Lnt. Kopūstus sutrùpina, cagonelin sumeta, mėsos anmeta ir verda LzŽ. Kopūstus sutrùpini, krapų, morkvių, spalgenų uogų indedi [rauginant] Kpč. Trikšt trikšt sinkiai sutrùpinu česnaką i valgau Klt. Lakštus (lapus) reikia sutrùpint peiliu kap kopūstus Lz. Apskritai šitep sutrùpinam grybų kočiukus i verdam Ign. Kap sutrùpina [tabaką] – gražu žiūrėt: kvepia, dūmas gražus, pelenai balti Pv. Burokelį sutrùpinu karvei, ar bulbų Klt.
ǁ suskaldyti, sukapoti: Nū paskuitinį [medį] supjauna ir sutrùpina Drsk. Toj malka prašosi sutrùpinama Drsk.
| prk.: Piliečiai keleiviai, kas pajėgsit sutrupinti šimtinę? J.Mik.
4. prk. po truputį atiduoti, sunaudoti: Paskutinį trupinį nesutrùpink pyliavoms Šts.
◊ sutrùpintos dvãsios (širdiẽs) apimtas gailesčio, sugraudintas: Nusiuntė mane sakyt evangeliją ubagamus, gydyt tus, kurie yra sutrupintos širdies Ch1Luk4,18. Gyveni ir su tais, kurie yra sutrupintos ir nužemintos dvasios MKr97.
ši̇̀rdį sutrùpinti sužadinti gailestį, sugraudinti: Miklos širdys mūkomis Dievo nu verksmo bus suminkštintos ir sutrupintos ŽCh257.
ši̇̀rdžia sutrùpinta nuolankiai: Dėkavojame tau širdžia sutrupinta ir nužeminta PK30.
1 pasutrùpinti (dial.) tr. papjaustyti: Pasutrùpino cibulių Ad.
1 užtrùpinti tr. K trupinant užbarstyti: Burokų skilčių supjausto, ben kiek silkės užtrùpina Alz.
įtaškýti
Apibrėžtis
1 taškýti, tãško, tãškė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1124, SD255,291, R, MŽ, Sut, N, M, L iter. tėkšti.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.
prataškýti
Apibrėžtis
1 taškýti, tãško, tãškė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1124, SD255,291, R, MŽ, Sut, N, M, L iter. tėkšti.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.
raztaškýti
Apibrėžtis
1 taškýti, tãško, tãškė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1124, SD255,291, R, MŽ, Sut, N, M, L iter. tėkšti.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.
