apsiplikyti

nagų̃ krimtìmas gailėjimasis: Vieną sykį reikia gerai įsidėti į galvą, kad nuo savęs nepabėgsi ir tada... nereikės tų visokių griaužačių ir nagų krimtimo. Ap.
nagų̃ užšikìmas vlg. gero vardo gadinimas dėl niekų: Toks vogimas – tik nagų užšikimas. Tr.
nagų̃ nagaĩs greitai (ką padaryti): Nagų nagais supuolė ir padirbo. Krš. Vyšnios tokios geros, Kuršėnų bobos nagų nagais išgrobstė. Krš.
nagų̃ tárpe bežiūrint, nejuntamai (dingo, pavogė): Beskaitant, bečiupinėjant, į kišenę ir iš kišenės bekaišant, sykį į turgų, sykį į jomarką nuvykus, žiūrėk, Drūkteniui nagų tarpe ir sutirpo pinigai. Žem. Pranyko nagų tarpe. Sd.
atbulaĩs nagaĩs nenoromis, bet kaip: Dirba atbulais nagais. Jnš.
auksìniai nagaĩ nagingas žmogus: Auksinius nagus ans turi. Varn. Nagai auksiniai, o vilko gerklė. Grk.
dykaĩs nagaĩs be dovanos, tuščiomis: Dykais nagais nenueisi, reikia dovanėlė kokia nešt. Mžš.
geležìniais nagaĩs drãsko apie dvasines kančias: Aš vaidinu linksmą, besidominčią kelione, o tuo tarpu viduje geležiniais nagais drasko. Švaist.
gerì nagaĩ apie nagingą žmogų: Gerai gyvena: nagai gerūs – ką paims, tą padarys. Mžš.
gerų̃ nagų̃ nagingas: Tas tėvas labai gerų nagų buvo, nesėdėjo nevalgę. Sml. Tėvelis buvo gerų nagų. Slč.
gerùs nagùs turė́ti būti nagingam: Tas žmogus gerus nagus turi: ką ima, tą dirba. Up. Gerus nagus turi, dailiai padaryta. Pc. Tas anos vyras gerus nagus turi – yra kreždirbis. Štk. Turi gerus nagus, tik nedirba. Sv.
graibščiùs nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Merga graibščius nagus turi, nieko nepasidėsi. Jnš.
ilgų̃ nagų̃ linkęs vogti: Ta boba jau tokių ilgų nagų, iš kiemo nudžiauna. Jnš.
ìlgus nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kai ji jauna buvo, ilgus nagus turėjo, biskį vaginėjo. Skr. Mūs piemenė turi ilgus nagus. Alk. Saugokis jo – jis turi ilgus nagus. Lš. Ans turi per daug ilgus nagus. Krtn. Jokio darbo nemokėjęs ir dar ilgus nagus turėjęs, ėmęs vis dažniau kalėjime sėdėti negu namie. Simon.
kumpì nagaĩ apie vagišių: Ar nėra kumpi nagai?. Kv. Nagai kumpi ką pavogti, ką pagauti. Žr.
kumpùs nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kumpus nagus turi. prš.
mìklūs nagaĩ apie ką gerai mokantį: Miklūs tavo nagai (puikiai griežia), – pagyrė kartą jį Gruzdys. Mont.
nečystų̃ nagų̃ vagišius: Ans nečystų nagų. rš.
nenupùvusius nagùs turė́ti gerai mokėti: Rimta buvo Magdė, nenupuvusius nagus turėjo. LzP.
pãtys nagaĩ labai tinka: Paimk medaus prie tos arbatos, bus patys nagai. Lk.
praskirtì nagaĩ laisvesnė nuo darbo valandėlė, poilsis: Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė praskirtų nagų. Ssk. Prie ūkei sunkiausias gyvenimas – nėr tau praskirtų nagų. Mžš.
sugrùbusiais nagaĩs atmestinai (dirbti): Nuėjai ir dirbi sugrubusiais nagais. Sur.
svetimaĩs nagaĩs išnaudojant: Tu nori svetimais nagais gyventi. Dkš.
nagáms šveñta nenusitveriant darbo, nieko neveikiant: Kad nagams šventa, subinei pasninkas. Šts.
trumpùs nagùs turė́ti nebūti linkusiam vogti: Geras buvo žmogus, kol trumpus nagus turėjo. Šv.
nagùs apsišùtinti įkliūti: Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas. KrvP.
nagùs atką́sti nusivilti: Tai iššaukimas mums! Gerai! Priimsim, jis atkąs nagus!. Sruog.
nagùs atkìšti apie siekiantį gauti pinigų ar savanaudį: Jos nagai atkišti. Švnč. Ir tegu pasiunta tas gelžkelis, bobos ir tie į tėvo pinigų kapšį nagus atkišę vaikai. Ap.
nagùs atkìšęs atmestinai (dirba): Tokia ir pagalbininkė, nagus atkišus dirba. Krč.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo, nieko neveikiant: Tas tėvas ir vaikšto visą dieną nagus atstatęs. Jrb.
nagaĩ atšìpo nusivylė: Dabar tegul kiti pabando. Dar ne vieno nagai atšips į tuos kolūkius. rš.
nagaĩ dẽga nori (ką nors daryti): Nagai dega, noris muštis. Šts.
nagaĩ dýgę subinėjè vlg. apie nieko nemokantį padaryti: Ar subinėj nagai dygę, kad vyrai t[v]orų neužtveria vištoms. Šts.
nagùs galą́sti rengtis niekšybei: O beprotystei, galandančiai nagus mane čiupti, nepasiduosiu!. Pt.
nagùs gráužti gailėtis: Nagus graužiu, kai netekau tėvų. Kp. Slinko jis tais pačiais koridoriais į naują, nežinomą vietą grauždamas nagus, spjaudydamas ir keikdamas savo gimdytojus. Tilv. Bet man tada taip sekėsi, kad kiekvienas galėjo iš pavydo nagus graužti. Dvd. Kažin, ar dar negrauši kada nagų, šituos savo žodžius prisiminęs. Zur.
nagùs griáužtis gailėtis: Paskui nagus griaušies, kad neėmei. Vkš.
nagùs įkìšti įkliūti: Jis ir (irgi) nagus inkišo, rupūžė, kaltas, ir viskas!. Pv. Ne tokie dabar laikai, kad darbo žmogus sau dirbtų. Ypač kaip jūs va: į tą prakeiktą banką nagus įkišę. Gric.
nagùs įkìšti į šū́dą vlg. patekti į nemalonią padėtį: Atrodo rimtas žmogus, paliesk jį – įkiši šūdan nagus. KrvP.
nagùs įléisti į šìrdį apimti (apie jausmus): Kiekvienam kalbėtojui baimė dėl savo ir savųjų likimo jau gerokai buvo savo aštrius nagus į širdį įleidusi. Pt.
nagaĩs išnèšti greit išpirkti: Išnešė bobos perkelį nagais. Ktk.
nagùs išskė̃sti parodyti godumą: Kada pajuto, kad viską turi savo rankose, gali gąsdint ir draskyt, o nieks anė cyptels – išskėtė nagus. Kudir.
nagùs káišioti vagiliauti: Būtų geras vaikas, ale kad nagus kaišioja. Jrb.
nagaĩ kãsa po savim̃ apie savanaudiškumą: Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti, bet pritraukus apdės mokesniais, ot, ir po pažadų, visų nagai po savim kasa, ne nuo savęs. LzP.
nagùs kė̃sti norėti pasisavinti: Ant svetimo gero nagų nekėsk. KrvP.
nagùs kìšti
1.liesti, imti: Ko nagus kiši, kur ne ta[vo]. Grv. Aš nė nagų nekišau prie to vaško, pati kur nors nukišai. Jnš. Nekišk nagų prie mergaičių. Lg. Gulėjo sau sukalti pagaliai palei daržinę ir tegul būtų gulėję, kam reikia kišti nagus. Ap.
2.kiek suduoti: Kaip tu drįsti nagus kišti prie mano vaiko?!. Paukš.
3.vogti: Ne pirmas kartas Petronė jį kalbinėja kišti nagus prie sėklinių grūdų. rš. Visiems pasidarė aišku, kad jei ką iš saviškių galima įtarti nagus prie arklių kišant, tai tik Šimo Petrą. Gric.
4.be reikalo kuo rūpintis, kištis: Nekišk nagų, kur nereikia. Ds. Tu visur savo nagus kiši. M. Nekišk nagų, nudegsi. Kt.
5.padirbėti, prisidėti prie darbo: Tiesė trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti. Krš. Aš pati ką pasitaisau, o tėvas nė nagų nekiša pri tokių smulkių daiktų. Erž. Jau jis niekur nekiša nagų, išsipustęs. Lkš. Jis nekišo nė nagų, tai ką aš viena padarysiu. Mžš. Stengtis įtikinti tokius tamsuolius, kad bijau ir nagų kišti prie tokios sunkios ligos, – tai vis tiek, ką sakyti, jog keršiju jam už jo darbelius. Pt.
nagùs kìšti į šū́dą vlg. imtis sėkmės neužtikrinančio darbo: Būčiau žinojęs, būčiau šūdan nagų nekišęs. Slm.
nagaĩ kniẽčia nori (ką bloga daryti): Kad jam vis mat nagai kniečia. Km. Tau visą laiką tenai nagai knietė. Ut. Teip i knieti nagai, kad ką nudžiovus. Kp.
nagaĩ knìta nori (ką bloga daryti): Jau tau ir knita nagai naują lempą sudaužyti. Slm. Knita jau tau nagai ką nors pagadinti. Tr. Tam vaikui knita nagai, nebenusėdi vietoj: tai peilį paima – įsipjauna, tai vėl ką sudaužo, sugadina. Vb.
nagùs kramtýti gailėtis: Berods, rytoj pasigailėsi... Dar šiandien kramtysi nagus. Gric.
nagùs krim̃sti gailėtis: Jei nori, nagus krimsk, o vis tiek nebepadės. Vvr. Būdama jaunesnė už mane, kiek kremta nagus, kad taip anksti insikinkė darban. Upn. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi. Slnt. Kitas nagus sau kremta, gailisi apleidęs savo nuskurdusią šalelę.... Žem. Frankas krimto nagus, jis nežinojo ką daryti. Cvir.
nagùs krim̃stis gailėtis: Jis dabar nagus kremtasi, kad taip padarė. Lš. Galėjo parduoti, bet nepardavė, o po karo, kai viską atėmė valdžia, nagus krimtosi, kad taip nepadarė. Bub.
naguosè laikýti priversti klausyti: Tėvas nelaikydavo baisiai to vaiko naguos. Trg.
nagaĩ lenktì į savè apie savanaudiškumą: Visų nagai in save lenkti. Smn.
nagaĩ lim̃pa sekasi dirbti: Negi visiem limpa nagai prie visko. Skp. Jo niekur nagai nelimpa. Lš.
nagaĩ neatkrãpšto rūrõs vlg. apie nesusitvarkantį, apsileidusį: Pana didžiausioji, o nagai rūros neatkrapšto. Varn.
nagaĩ nepakeñčia apie norintį kitus užkabinėti: Ir kriokina tuos vaikus kaip mažvaikis, ar nagai nepakenčia ?!. Vvr.
nagų̃ neprikìši viskas kaip reikiant, labai geras: Nieko! Prie tos sodybos nagų neprikiši! – ramino policijos vadas. – Čia, kaip sakoma, pats velnias į košę taukus drebia. Gric.
nagaĩ nerìmsta rūpi (ką bloga daryti): Smaliži, begėdi, ko nerimsta nagai?. Dov.
nagaĩ niẽžti nori (ką bloga daryti): Jam vis nagai niežti. Ds. Ar nagai niežti, kad rakinėji laikrodį?. Trš. Ir pradėjo – Rožytei per kaklą su viksva perbraukė, Marijonai geriant ąsotėlį stuktelėjo, ši apsiliejo. Labiausiai niežtėjo nagai prie viešnios. Paukš. Niežėjo nagai aprašyti iš vežimo išmestų pusinteligenčių bedarbių ir valkatėlių. Andr.
nagùs niẽžti nori nori (ką bloga daryti): Jau jam niežti nagus – lenda kur nereikia. Pc. Nagus niežti pamačius svetimą gerą. Jnš. Šlapdriba Laisvės alėjoje. Taip ir niežti nagus užsukti į centralkę. Andr.
nagùs nudègti
1.įkliūti: Už miško pardavinėjimą nudegė nagus. Jnš. Vieną sykį nudegė nagus ir mamos vyras, nors iki tol jam viskas klodavosi kaip sviestu patepta. Mač.
2.nieko nepešti: Kas lindo prie tos mergos, vis nudegė nagus, bet vienas aplaužė jai ragus. Krč.
nagùs nusikramtýti apie labai skanų valgį: Nagus galima nusikramtyti bečiulpaujant [keptus žiobrius]. Švaist.
nagùs nusikrė̃sti įkliūti, nukentėti: Neliesk – nagus nusikrėsi. On.
nagùs nusikrim̃sti gailėtis: Geriau būčiau padariusi, kad tėvų būčiau klausiusi: ėjusi už Kubiliaus... šiandien nagus galiu nusikrimsti. Simon.
nagùs nusvìlti įkliūti: Ir jis mat jau nusvilo nagus. An. Verčiau tegul neprasideda, bo nusvils nagus. Sb.
nagùs pagalą́sti norėti vogti: Jeigu pagalando nagus į valdinį turtą, tai kam į tą nešvarų darbą painioja kitus žmones?. Dvd.
nagùs pakasýti padirbėti: Tai buvo žiemos metas, kada matininkai dienų dienas prasėdėdavo Žemės ūkio ministerijos braižyklose, neturėdami kur dėti jėgų, ieškodami progų pakasyti augančius nagus. Andr.
nagùs pakratýti
1.labai nenorėti, atsisakyti: Kai aš užsiminiau jam apie paskolą, jis ir nagus pakratė. Lš. Kai sužinosit, kiek kainuos, nagus pakratysit. Snt.
2.mirti: Iš gero gyvenimo nagus pakratė. Škt.
nagùs paplė́šti labai stengtis: Nagų nepaplėšęs, dantų nerakinėsi. Krtn. Oi, dėl to siekio negaila nagų paplėšti. LzP.
nagùs paródyti
1.išryškinti jėgas, galią, smarkumą: Kalbama toliau, kad Rusija savo nagus parodė, besigindama nuo Napoleono. Pt. Palaukit, dar vasaris parodys savo nagus. Krč. Vasario pradžioje žiema dar kartą parodė savo nagus: ištisą savaitę spaudė toks šaltis, kad, rodės, ne tik žemė, bet visa, kas gyva, sustingo į akmenį. rš.
2.nuskriausti: Pirmą kartą gyvenimas parodė jam savo nagus, pirmą kartą jo mažo širdelė atjautė žmonių neteisybę ir sunkią nelaimę. Bil.
nagùs pasiknabdýti pačiupti ką: Malonu būtų, broleliai, nagus pasiknabdyti, kad tik patiems neprisieitų į spirgus prie košės pakliūti. LzP.
nagùs pašìpinti pelnyti: Pernai jis pašipino nagus su javais. Smn.
nagaĩ peršė́jo apie sunkų darbą: Oo! Jums nagai neperšėjo tiek linų suverpti ir išausti... – O ar tamstos peršėjo?. Žem. Trejus metus ištarnavau, kiek čia paliko mano prakaito!.. kunigo nagai dėl tos naudos neperšėjo.... Žem.
nórs nagùs pjáuk jokiu būdu ne, niekaip: Aš jo ilgai prašiau, bet jis neduoda, nors nagus pjauk!. Dkš.
nagùs praskìrti pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė praskirti nagų. Rm.
nagaĩ prìdegė pasidarė striuka: Jau jam nagai pridegė. Skr.
nagùs pridègti įkliūti: Jau kartą nagus pridegęs galėjai būt atsargesnis [vesdamas antrą kartą]. Sur.
nagùs pridė́ti padirbėti: Pridėjo nagus, ir viskas kaip ir buvę (pasitaisė). Krš.
nagùs prikìšti
1.kiek suduoti: Prikišk prie svetimo vaiko nagus, tai tada tik liežuviai. Krš.
2.nuolat dirbti, padirbėti, prisidėti prie darbo: Prie braškių nagus prikišus reikia būt, į velėną virsta. Vdžg. Ligonis kaip ligonis: prikišo nagus prie darbo ir serga. Bgt. Žiūrėk, jos vaikai, pati ir vyras – visi naminiais, čerkasiniais. Tokiam būriui ar nereikia prikišti nagų, suverpti ir išausti. Žem. Taip ir trypčiojo visą dešimtį metų aplink visus darbus, nė nagų neprikišdamas prie bet kurio. Vaižg. Visi kiti, nuo virėjos ir virtuvės mergų ligi piemenų ir piemenių, ištvirko, pasišiaušė ir, be tiesioginio savo darbo, niekur kitur nagų prikišti nenori. Myk-Put.
3.nedaug padaryti: Nagus prikišo, i mokėk!. Lg.
4.neatsargiai, netinkamai dirbant sugadinti: Čia kas prikišo nagus prie girnų ir pagadino pumpurę. Al. Tik leisk jiems prikišti nagus, tai viską iš pamatų išgriausite, sienojus remontuot užsimanysite! Ir sakyk tu man dabar!. Myk-Put.
5.įsikišti, prisidėti (ppr. padarant ką netinkama): Ir čia, matyt, ar nebus tik velnias savo nagus prikišęs. KrvP. Nėra abejonės, kad pats ponas mokytojas čia prikišo nagus. Avyž. Jau kieno nors liežuvis yr prikišęs nagus. Sim. Vyskupas savo autoritetu apgynė kai kuriuos kunigus, prikišusius nagus prie sukilimo manifesto. Mač.
6.įkliūti: Neliesk, o prikiši nagus!. Als.
nagaĩ prilìpo įkliuvo (už vagystę): Tie tavo nagai kartą prilips. prš.
nagų̃ priplė́šyti privargti (dirbant): Kaip gana priplėšo nagų prie linam. Pst.
nagùs pristriùkinti nubausti: Daug nepavogs – policija tuoj nagus pristriukins. Ps.
nagùs privė́rė įkliuvo už vagystę: Vagiliavo po Pasvalį, kol nagus privėrė. Ps.
nagùs raitýti rengtis ką bloga daryti: Geru metas, o nagus raito. KrvP.
nagùs sukìšti daugeliui įkliūti: Dabar visi sukišo nagus. Šln.
nagaĩ sunìžo parūpo (padaryti ką savaip): Kalbininkams sunižo nagai ūmai perkeisti savo rašybą. rš.
nagùs suriẽsti neig. mirti: Nagus surietė. Lk.
nagùs susikrim̃sti labai gailėtis: Dabar gatavas nagus susikrimsti. Klvr.
nagùs šìpinti sunkiai dirbti: Da ravėk, nagus šipink, o nauda menka. Rs.
nagùs šìpti sunkiai dirbti: Dirbkit, šipkit nagus. KzR. Kadai jis ten šimpa nagus prie to nieko. Skr. Kam kalviui nagai šipt, kad jis turi reples. Krok.
nagùs tèpti gadinti gerą vardą dėl niekų: Dėl kokių laikrodėlių neapsimoka tept nagai: pagaus – gi kalėjimas!. Mžš.
nagùs tèptis
1.imtis negero darbo: Gailu, kad geri žmonys nagus tepas. Krš.
2.prasidėti su kuo: Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk. LTR.
nagùs turė́ti gerai mokėti kokį amatą: Šitokius nagus turėdamas jis neprapuls. Lš. Tas tai nagus turi, suvirintojas geras. Sur. Jis turi nagus, tik kad tingi. Ll. Neturi ans nagų, nieko nepadirbs. End. Turi jis nagus šitokiems dalykams ir ką padaro, tai žiūrėt neatsižiūrėsi. Mark. Na, ką tu pagiedosi? Turi nagus, paršelis! – tarė apkirptas dėdė. Cvir.
nagaĩ užknìto parūpo (ką padaryti): Mat nagai užknito: dar turėjos stiklas, čiupinėjo čiupinėjo, kolei sudaužė. An.
nagùs užkrė̃sti pridaryti nemalonumų, bėdos: Ta bjaurybė užkrės kam nagus, suės kokį vaikį. Krš. Būdama tokios slabnios sveikatos, tik nagus gali kam užkrėsti išeidama (ištekėdama). Upt.
nagaĩ užnìžo parūpo (padaryti ką bloga): Ar tau nagai užnižo, kad supjaustei tą virvę?. An.
nagùs užriẽsti gobšiai griebti: Kuo daugiau turi, tuo labiau užrietę nagus į dalias, pasogas, kraičius. rš.
nagùs užsikrė̃sti prisidaryti nemalonumų, bėdos: Svetimą dviratį pasiėmęs tik nagus užsikrėsi. Krš.
nagùs užsiñti pasipelnyti: Maskolius užsinė nagus pinigų radęs. Vlk.
nagaĩ užsìrietė neig. mirė: Užsirietė nagai, ir viskas. Vrn.
nagiùkai vìrpa labai nori (knebinėti): Vaikiukams jų nagiukai virpa knebinėti, ardyti. Krš.
ant nagų̃ eĩti sektis: Kupčiavot tai jam eina ant nagų. Lp.
ant nagų̃ nunèšti greit išpirkti: Būlavo (būdavo) už tokius obuolius po tris rublius, nuneša ant nagų. Kpč.
be nagų̃
1.negrabiai: Kaip čia imi be nagų!. Al.
2.apie nemokantį amato: Ir negali sakyt, kad jis be nagų – ką paima, tą padaro. Al.
į svẽtimus nagùs žiūrė́ti tikėtis pagalbos: Motina sakė, kad kiekvienai mergaitei reikia mokėti adatą valdyti, susilopyti ar ką pasitaisyti – nežiūrėti į svetimus nagus. Žem.
negalė́ti į nagùs įkrìsti apie labai liesą: Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi. Šts.
į (kieno)nagùs pakliū́ti
1.pasidaryti nuo ko priklausomam: Kai pakliūsi į vyro nagus, išpers kailį, kaukdama imsies darbo!. Žem. Ar tik jau nebūsi kokiems nenaudėliams naguosin pakliuvęs?. Šein. Tegul prašvis, – pamaniau aš, – tada jūs, pajuodėlės, pakliūsit į mano nagus. Mont.
2.būti suimtam: Stebiuosi, kaip jis lig šiol nepakliuvo į žandarų nagus. Myk-Put.
į (kieno)nagùs papùlti pasidaryti nuo ko priklausomam: Jeigut į jo nagus papulč, neduok Dieve!. Šln. Dabar papuls čigonėms į nagus! Joms jis visada krenta į akis. Ap.
iš nagų̃ verčiantis amatu: Žemės neturi, iš nagų gyvena (apie siuvėją). Ėr. Iš nagų geriau gyvena kaip ant žemės. Ds.
iš (kieno)nagų̃ iš bėdos (ištrūkti, ištraukti, išgelbėti): Iš vieno nagų kitam ant ragų. LTR. Jis (Zygfrydas Imerzelbė) geistų greta Elzės bent dviem mėnesiams, bent mėnesiui pamiršti pasaulį, ištrūkti iš įkyrėjusios reklamos ir propagandos nagų. Šein. Jei ne veršiuką, tai teliuką, o kartais ir visą karvę išgelbėdavo iš ligos nagų aštrus veterinaro peilis.... Ap.
iš (kieno)grynų̃ nagų̃ apie fizinį darbą, amatą: Keturiems reikėjo misti iš grynų mano nagų uždarbio. Žem.
iš nagų̃ išlùpti atimti jėga: O šiandieną, žiūrėk, – jaunos, tvirtos bobos arba vyrai žaliūkai, akmenis galėtų ritinėti, mušasi, riejasi prie duonos, o kapeiką įmanytų iš nagų išlupti. Žem. Angelui aišku, kad Rimoška girtas kaip pėdas, bet neišlupsi iš velnio nagų, nors ir iš jauno minkštaragio. Dovyd.
iš nagų̃ kriñta nesiseka dirbti: Darbas krito iš nagų, o mintys lyg pririštos vis sukosi apie vieną daiktą. rš.
iš nagų̃ neišléisti nenustoti dirbti: Senelė buvo be galo darbšti: ir viešėti atvykusi ji neišleisdavo darbo iš nagų. rš.
iš nagų̃ spìrtis labai stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų. Raud.
per nagùs bematant (išpirkti): Turguje žmonės per nagus išgraibsto kiaušinius. Jnš.
per nagùs krìsti daug turėti: Kad ir per nagus kristų, o neduos. Gs.
per nagùs pérleisti daug pagaminti: O kiek žmonėms ir dvarams pakinktų per savo nagus perleido... nagai geri. Žem.
prie nagų̃ nelim̃pa nesiseka: Jam darbas prie nagų nelimpa. Jnšk.
su nagaĩs mokantis amatą, nagingas: Su nagais besanti motriška: krepšį padirbo. Rdn. Žiūrėk, koks gražus vežimas, tikrai žmogus su nagais. Kb.
su atbulaĩs nagaĩs negrabiai, bet kaip: Imi ką su atbulais nagais, ir krinta viskas. Grdm.
su dykaĩs nagaĩs be ginklų: Ką darysi su dykais nagais. Ėr.
už nagų̃ užeĩti
1.atšalti pirštus: Užėjo už nagų. Lp.
2.pridaryti rūpesčių: Jam tai už nagų užėjo. Lp.
viršum̃ nagų̃ léisti Rm. paviršutiniškai dirbti:
nagaĩs ir dantimìs įnirtingai, iš paskutiniųjų (ginti): Savo privilegijas pasiryžusi ginti nagais ir dantimis. Vencl.
kaĩp be nagų̃
1.negrabus; negrabiai: Nupuvanagi, tu kaip be nagų, ką imi, viskas lekia iš rankų!. Ds. Toks yra kaip be nagų, dirba viską atbulai. End. Dirba kaip be nagų. Vl.
2.nepatogu, negerai: Be peilio kaip be nagų. KrvP. Prie varstoto be obliaus – kaip be nagų. Snt. Be virtuvės – kaip be nagų. Mžš. Be laikrodžio – kaip be nagų. Jnš. Pamačiau žmonių, pasaulio, supratau, kad be mokslo – kaip be nagų. Vencl.
kaĩp nesavaĩs nagaĩs nevikriai: Imk imdamas, dabar ima kaip nesavais nagais. Grž.
kaĩp nupùvusiais nagaĩs netvarkingai: Dirba kaip nupuvusiais nagais. Ds.
kaĩp šaltaĩs nagaĩs abejingai, nekreipiant dėmesio: Tu dirbi viską lyg šaltais nagais. Kt.
aukso nagai žr auksas
aukso nagus turėti žr auksas
balana pridegė nagus žr balana
bieso nagai žr biesas
iš giltinės nagų išrauti (ištraukti) žr giltinė
kapeikos neišmušti per nagus žr kapeika
katės nagais žr katė
katino nagais laikytis žr katinas
iš mirties nagų ištraukti žr mirtis
iš mirties nagų pasprukti žr mirtis
[su] ragais ir [su] nagais žr ragas
subinė nukando nagus žr subinė
vanago nagai žr vanagas
varnos nagai žr varna
velnio nagai žr velnias
kaip į velnio nagus žr velnias
kaip višta su nagais žr višta
žarijas žarstyti svetimais nagais žr žarija

šùtinti (-yti; Q606), -ina, -ino Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1119, SD242, R, MŽ, Sut
1. tr. N, K, LL172, M, Š pamažu virti (paprastai uždarame inde nedideliame skysčio kiekyje ar garuose), virinti, troškinti: Šùtinti bulves su smetona, žirnius, pupas, t. y. šusti J. Kiaulėm reikia bulbų šùtyt Btrm. Kūčioms bulbes šùtina su žirniais Lkv. Ui, sena višta, kaip kumeliena – šùtyk šùtyk! Mžš. Astė pietums nupenėtą šùtina gaidį K.Donel. Sudeda [mėsą] į puodą, uždeda taukų i šùtina an ugnies a po pečiaus LKT107(Tt). Kai tik alų daro, apynius i šùtina į tą puodą Šd. Rugius šùtinau i daviau karvei prieš teliuką Klt. Kaulus gelia: šutina apynius su taukais ir tepa LMD(Sln). Bruknes šùtinsiu Klt. Mikolaiska vaina (instr. sing.) žmones samanas malė, grikių pelus maišė ir lubinų šùtino, virino Eiš. Tave žalią šùtino, mane jauną budino, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256. Šermukšnį šutina ir vartoja moterys nuog savų ligų LTR(Onš). Muno kiaulės pasiutusios – neėda nešùtintų lapų Krš. Čia yra šùtintūs kopūstai Kr. Daržovės, kurios nevalgomos žalios, turėtų būt šutinamos, o tai jų pačių drėgmėje ir uždarytos Vd. Maltinius darom iš šùtintų avižų Smal. Šùtina i dabar kopūstus sausus Kr. Šùtinti kopūstai mun oi kaip tinka! Pvn. Brazdus deda i šùtina kugelį Drsk. Reik šùtyti, kol tie dygliai y[ra] minkšti Dov. Išgerk šùtinto pieno su medum, ir perstos gerklę sopėt Žl. Šùtintas pienas su grietine BŽ43. Kokius mylit kiaušinius: šùtytus ar keptus? Rod.
^ Ir kiaulė geriau ėda šutytas bulbas LTR(Srj).
| refl. tr. K: Šùtinsias ten, kiaulėms virs Lk.
ǁ kaitinant džiovinti (grūdus): Kruopos grikinės yra, ale ne tokios – jos šùtytos dabar Eiš.
2. tr. Žlp gaminti (naminę degtinę): Šùtina šnapsą po miškus Grd.
3. tr. Trk, Lž, Všv, Kv, Stl, Vg, Šmn, Dbk, JnšM, Lp virinti pelenų šarme (drabužius, audinius, siūlus): Tu šùtini drabužius žluginant, o ans vytę po pečiumi J. Tų muilų nebuvo – šùtins pelenūse [drabužius] Grd. Sruogas pelenūse šùtindavom, anas balindavom Vg. [Reikia] velėt, šùtint, ir anys (skalbiniai) tada bus balti Pb. Kap išaudžia, tada tą audeklą mirko, šùtina, baltina Btrm.
| refl.: Su pelenais glitus [v]anduo, greit šùtinas [audeklas], greit išbąla Kvr.
4. tr. Gdr minkštinti, daryti liauną laikant karštame vandenyje ar garuose: Garu šùtina ratlankius Pl. Sukdavom vytis, šùtinom pirty Klt. Šaltekšnis lazdom gerai: nukirsk tu jį ir šaltą lenk, kaip tu jį nori, nei šùtint nereikia Ob. Ratlankiam medį šùtindavo karštam vandeny Slk. Šerdį išlupi, išbrūžini, jos nereikėj[o] šùtyt Pls. Pirtį kūrinai, [v]antą šutinai, Nausėdžių bobutes išvanojai NS663.
5. tr. Q103, R86, MŽ112, KBII190, K, Pun plikyti (verdančiu vandeniu): Šùtintą duoną aš pasidaboju: ana saldi, gardi Slk. Čiobrelius šùtino, arbatą virė [nuo kosulio] Dg. Rumiankas ir vaikamu šùtina Dv. Šùtina šitas ragulkas, geria Pun. Šitas žoleles reikia šùtintie ir gertie Aps. Neapšutinau [miltų], ir stovi nešùtinta Žl. Pelus gyvuliam šerdavom, šùtindavom karštu [v]andeniu Aln.
6. tr. tvilkant valyti: Čėbreliai labai gerai uzbonai šùtintie – pienas gardus Grv.
| refl.: Aždengs šitą diečką [su karštu vandeniu] – i ana tę šùtinas Pb.
7. tr. gydant šildyti, kaitinti skysčiu: Šùtink burną [ramunėlių arbata] – nesopės dantų Klt. Anksčiau šùtino – darė, kad netvinktų jisai (sužeistas pirštas) Upn. [Peršalus] šutint kojas vandeny ir gert žemuogių kartu su šaknim išvirtą arbatą LTR(Šil). Aš kojas šùtinsiu int bulbų, mažu ir pusiaujį šùtinsiu Aps.
| refl. tr. Ss.
8. tr. laikyti šilumoje, daryti, kad kaistų, prakaituotų, šustų: Kam tu šitą vaiką šùtini pirkioj? Klt. Veltiniai koją šùtina PnmA.
| refl.: Jie į kurortus važiuoja, o mum, seniukam, reikia šùtintis (dirbti, prakaituoti karštyje) Grž. An palelių [pirtyje] užlindo ir šùtinas LzŽ. Vasara, o šùtinas su juodais drobužiais – žėlava Krš.
ǁ deginti, tvilkyti: Pirtin an krūsnies vandinio kaip užpili, tai paras net šonus šutina Lš. Saulė ka šùtina, net nė[ra] kur lįst Lnkv. Šùtina skūrą saulė darbuojantys kaitroms Dr.
9. intr. ppr. impers. Š, BŽ161, LzŽ, Žž, Klt, Glv, Ut, PnmR labai šildyti, kaitinti, kepinti (tvankią dieną): Visą dieną šutino kaip puode, bet pavakarėn atvėso truputį V.Krėv. Kiek ta saulė gali šùtyt?! Slv. Ka tep šùtina, bus lytaus Gs. Praejo lietus, ir šùtina Rod. Debesų nematyt, ale šùtina labai Grv. Šùtina, šùtina nuo saulės Pb. Liūtis bus, kad teip šùtina Sug. Kad ir šùtinte šùtina, ale džiovos nėr Krš. Kai lyja ir šùtina, tai šienas labai pūsta Svn.
ǁ karštai kūrenti: Gerai šùtina, šiltai gyvenam Mlt.
10. tr. šiluma ir drėgme gadinti, pūdyti: Kerpė šùtina stogą Šts. Šùtina tolis lentas Grdm. Geriau augtų [augmenija], ale po lietaus šùtina Smal.
11. tr. blukinti: Saulė šùtina drapaną NdŽ.
12. smarkiai mušti: Nugarą šutinti N. Kad ėmė jį lazdomi šùtyt! Lp. Vaiką iš mažo šùtyk, karšk – bus vaikas geras Vlk. Kai pradėjo šùtyt par galvą! Tj. Kad jis ėmė tą katiną šùtyt Jnšk.
ǁ intr. Skd tvoti, trenkti: Tokiam šùtinu par ausį ir einu sau! Krš.
ǁ tr. sviesti, mesti: Šùtink, Prani, [kamuolį] mun! Krtn.
13. godžiai, smarkiai valgyti ar gerti, ėsti, lesti: Ka šùtina košę, barzda puto[ja] Šts. Tik tus saldainius šùtina, pusryčio nenora ėsti iš viso Trk. Nepaskųs išvirti dešros, i šùtinsma Pvn. Na ir šùtino – viso puodo nebėr! Šl. Šùtykit kiek patinka medaus Vb. Šùtink, šùtink – man [v]andenio neiškada Ktk. Tie kalakutyčiai šùtina sau tą žolę Jrb. Žvirbliai šùtina kanapes Lp.
^ Šiupinys šutinti ir tinginiui nesunku J.Jabl.
ǁ Plv, Al, Ktk gerti svaigiuosius gėrimus, girtuokliauti: Kelias dienas šùtinau, tai visiškai nusvariau Dbk. Jis tą naminę šùtina Gs.
14. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Šùtinkiam numie, lytaus ateina Rdn. Šùtina per laukus, kiek kojos įkerta Slv. Aš vieną sykį gavau nuo vokiečio šùtyt Gsč. Aš kaip šùtinu pora arklių! Ob.
15. skubant, smarkiai ką dirbti, daryti: Šùtina (neša) didžiausiais klėbiais medžius į vidų – matysiam, a ilgai anų užteks Vvr. Vakar Ruigiai rugius šùtino (vežė) Šll. I šùtyk (dirbk) su spatu tokiam karšty! Jrb. Atlėkė tų raplanų ir ėmė šùtyt (bombarduoti) Gs. Rugius kai pradės šùtint (pjauti), tai akys nesuregi Sdk. Da ir čia, ant ūlyčios, kad šùtino (griežė) su armonika! Slm. Kur Romas? – Nugi ana an pečiaus šùtina (miega) Al.
16. intr. šnek. smarkiai lyti: Šiandiej šùtino šùtino Ds. Kad gerai šùtytų, žolelė tuoj atsigautų Šmk.
17. tr. šnek. kurti, degti: Pareisiu, ugnį šùtinsiu Gdr.
◊ aki̇̀s šùtinti jausti gėdą: Akis visą valandą šutinau – vis per tavo kvailą galvą KrvP(Alv).
káilį šùtinti Jnš mušti: [Smuklininkas] ėmė šutinti nedorėliui kailį P.Cvir. Kad aš tau imsiu káilį šùtinti! Ll.
lýg šùtintas vėžỹs apie raustantį iš gėdos: Užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimtaučių, paraudonuoja lyg šutintas vėžys V.Kudir.
apšùtinti Rtr
1. tr. K, LL132, KŽ, LKT272(Ps), Skr, Dbg apvirinti, aptroškinti: Anie biškį tik apšùtino tą meisą – i valgykiat Trk. Inpili puodan vandenio, avižų indedi, pastumi pečiun, apšùtini Gdr. Apšùtyk bulvių kiaulėm! Slv. Pastatis sau burokus – apšùtins paršeliam Pb. Mergos apšutino žirnių rš.
| prk.: Apšùtino (šiek tiek pamokė, pralavino), o ne išmokė Vn.
| refl. tr. Klt: Mes bulbes apsišùtinam ir silkes valgom Erž.
2. tr. užpilti verdančiu vandeniu (skalbinius, balinamą audeklą, siūlus): Apšùtink drabužius žlugte, o pasku skalbk J. Iš rozo merki audeklą ceberan, vandeniu karštu apšùtini, tai greičiau bąla Eiš. Audeklą apšùtinai [v]andeniu karštu, [jis] pamirko, tada kloji an žolės Trgn.
| refl. tr.: Apsišùtinau gijas pelenūse (sukišau į pelenus ir apipyliau karštu vandeniu) Šts.
3. tr. SD114, K, KŽ, LKT385(Drsk), Mrc, Ml, Lnt, Aps, Kvr karštu vandeniu apiplikinti, nutvilkyti, apmukinti: Ben kiek apšùtinu duoną, tai negreit sudžiūsta Dkk. Greit peli duona, gal kad apšùtinta Sdk. Šmarškus (bobausius) karštu vandeniu apišùtina Dgp. Gal žemiauoges reikia verdančiu [v]andeniu apšùtint, o tai karsteria Slk. Avižas apšùtina karštu vandeniu ir tada išdžiovina, sumala, ir vadinas šustamilčiais Dg. Anys gi apšùtinta, tiej miltai Btrm. Sausų miltų neryja [karvė], apšùtinu Klt. Tai sėmenų apšutins kojoms pašildyti J.Balt. Aš vilką prišauksiu, tai vilką apšutinsim ir turėsim vilnos LTR(Rod).
| refl.: Miltai [kiaulėms] teip gražiai apsišùtino, nors imk ir valgyk Žl.
4. tr. N, Š, Kt, Lš, Lb, Ds karštais garais, karštu vandeniu apdeginti, apiplikyti, pažeisti: Kai davė butelys, sprogo, apšùtino ir burną, ir rankas Antr. Garas apšùtino jam rankas Plv.
^ Elena, putinu paraudusi, neįkūrusi dar trikojo, spruko kaip vandeniu apšutinta iš trobos V.Krėv. Mano draugas tartum apšutintas kad šoks tolyn!.. T.Ivan.
| refl. intr., tr. Kpč, Sn: Vaikas apsišùtinę LKKIII193(Lz). Apsišùtinau, tuoj pūtim visą iškėlė Ob. Neversk tep [puodo], da apsišùtysi Gs. Verdančiu vandeniu ranką apsišùtinau Ėr.
5. tr. nublukinti (spalvą), nudeginti: Saulė apšùtino man kaklaryšį Db.
6. kiek apmušti, apkulti, apdaužyti: Apšùtino [vaiką] su diržu – pagerėjo Krš. Apšùtinau iš pagalio, gal būs lipšnesnė Krš. Atėjo marti, apšùtino ir uošvį, ir uošvienę Všk.
ǁ mušant priveikti: Ė! delto tave apšùtino! Kam pasidavei? Slk.
7. tr. šnek. apgauti: Ot, mama, matai, apšùtinau poną (ps.) Šln.
| refl. Al: Gana rozą mes apsišùtinom su tais vaistais senais! Krok.
◊ nagùs (pirštùs) apsišùtinti
1. įkliūti: Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas KrvP(Mrj).
2. apsigauti: Tai merga apsišùtino pirštùs tę eidama! Sn.
atšùtinti Rtr
1. tr. Š, NdŽ, Upt, Pb išvirti, išvirinti: Atšùtino katilą pieno, praaušė i ažmaišė pyragą – minkštumas, baltumas! Klt. Atšùtytas pienas ilgai nepagenda Mžš. Nu, pieną atšùtins albo teip atšaldytą ima Pb. Man porą kiaušinių atšùtyk Vlkv.
2. tr. M, Š atmirkyti karštuose garuose ar vandenyje: Atšùtinam rūbus, išglamžom JnšM.
| refl.: Pirty atsišùtina itas purvis visokis LzŽ.
ǁ refl.: Š pakankamai atsiperti, atsivanoti.
3. tr. šutinimu paveikti, apgydyti: Turia sunkos, kad ar užpūliauja, ar ką, makt stiklinėn ir atšùtina Slm. Šutino, šutino – atšùtino koją (atslūgo sutinimas) Klt.
4. tr. Š, NdŽ šutinant sužaloti, nudeginti, nuplikinti.
5. apmušti, apdaužyti: Ot aš jam atšùtinau, tai net sčiaudėj[o] Rod.
6. iki soties atsivalgyti.
◊ káilį (šónus) atšùtinti primušti: Reikia jum gerai atšùtint káilis diržu, tai nustosta dūkt Ds. Atšùtysiu lazda šónus Rod.

×dašùtinti (hibr.) tr. pakankamai iššutinti: Supyliau [vyną] stiklan, gal anas buvo nedamazgotas, nedašùtintas (vynas pagedo) Žl.
įšùtinti Rtr
1. N, NdŽ žr. iššutinti 1: Inšùtini, su rūškyniais sutaisai ir valgai Drsk.
| refl. tr.: Tai žirnių insišùtini, kap neturi pieno, saldės pasdarai Kpč.
2. tr. SD166, N, Š, KŽ įkaitinti karštu vandeniu ar garais.
| refl.: Da neik in lauką, pirma insišùtyk Kt. Insišùtina gerai [kopūstų kubilas] su karštais akmenais, ir kopūstai būna skanūs Dg.
3. tr. impers. įkaitinti (orą): Dabar tai jau bus perkūnas, labai inšùtinta Upn.
4. suduoti, įkirsti: Lig sienos jį sargyba nulydės, pasieny šimtą rykščių jam įšutins – atlyginti už medicinos meną B.Sruog. Jy vyrą ir inšùtina gerai Drsk.
5. refl. šnek. pakliūti į nemalonią, keblią padėtį, įsivelti, įsipainioti: Mūsų Onutė kad insišùtino, tai insišùtino: nei i tę, nei atgal! Al.
6. įsigerti, įkaušti: Šiandien jis ilgai nepareina, grįš įsišùtinęs Snt.
iššùtinti Rtr
1. tr., intr. Q54, M, LL295, KŽ, Kpč, Srj, Šil, Vv, Auk, Trgn, Kvr išvirti, ištroškinti: Tas ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą ir, kad verdam ką, valgius iššùtina puode ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti K.Donel. Iššùtino ropučių, i pavalgėm su rūgštu pienu Kv. Lukštuose svogūnų pamerkiam, iššùtinam – labai gražūs kiaušiniai Dg. Iššùtina avižas, pečiuj sagone džiovina Pb. Reikia iššùtint kokių žolių albo aviečių Dv. Iššutyk man pieno Gs.
| refl. tr. KŽ, Žr, Lb, Sug, Knv, Grl, Klvr: Ar ne gerai, kad per mėšlus spirgini spirgus ir kad per rugius į mielą baudžiavą bėgdams argi namėj ką veikdams sau išsišùtini kumpį? K.Donel. Išsišùtini kiaušinį su duona Rud. Reikia bulbų išsišùtyt ir saldės padaryt Eiš.
2. tr. BŽ83, Lž, Brs, Lk, Krš, Grz išvirinti, kad nueitų nešvarumai: Reikia šarmuko padaryti, marškiniukų vaikams iššutinti Žem. Po nedėlę mirkysiam i pelenūse iššùtysiam tokias paklodes numines Žd. Tas gijas išplausma, iššùtinsma, vysma į kamūlius Žr. Iššùtina audeklus šarme, išvelėja su kultuvėm Bsg. Reikia iššùtint [linus] Pb.
| refl. tr., intr.: Vakar išsišùtinau drabužius Tl. Išsišùtydavo [paklodes] – baltos, gražios Sdb.
3. tr. Mžš suminkštinti karštai mirkant medieną: Tą ratlankį reikia labai karštai iššùtyt ir tada lenkt Sml. Karklų priskerta in žiemos, iššùtina pečiuj i kadokes pina Klt. Iššùtinto kadagio šluota kad nusipersi, tvoskės, peršės kelias dienas Šts.
4. tr. Q54, SD416, SD1202, Sut, N, LL292, NdŽ tvilkant išvalyti, išplikyti: Iššutinu bačką B. Iššùtink puodus su karštu vandenimi, kad nerūgtum pienas J. Akmenim diečką kopūstam iššùtina, medum ištrina Klt. Nes kursaig žmogus… yra teip kantrus, kursai to ryko, kurio, viežlybai bylant, išeigoje vartojo, norėtų vėl vartot skomiaip savaip, norint jį geriausiai išmazgotų ir ižšùtintų? DP95.
| Dėdė liepė verdančiu [v]andeniu vilnas iššutint, nes, sako, kandžių privisę BsPII287.
^ Ji mane apvylė. Ji man dabar kaip puodynė neiššutinta P.Vaičiūn.
5. tr. garuose ar karštame vandenyje atmirkyti: Reikia gerai išmirkyt [koją], iššùtint – nulėks i pats mazolis Klt.
| refl. Žl: Išsišùtinu, išsivanoju pirty, tai guliu kai suvystyta Klt.
6. refl. daug prisikūrenti: Kad šiandie jie išsišùtinę, išsikūrenę! Snt.
7. tr. ppr. impers. šilumai ir drėgmei išgadinti, supūdyti: Galėtų ir nebesnigti – rugius pavasarį iššutins rš. Šiluma ir lietus bulves iššùtino Dkš. Buvo stora sniego, o šalčio maža, tai iššùtino pievą Lz.
8. tr. ppr. impers. karščiu, nuodingomis medžiagomis išsvilinti, išdeginti: Pernai iššùtino [augalus], šiemet supūdys Vn. Kaip davė kemikalais, tai visus kvietkus iššùtino Slm.
9. tr. tvilkant sužaloti: Cit, ba akis iššùtysiu kap prancūzuo Vlk.
| refl. tr.: Vaikas su karštu vandeniu išsišùtino akis Ds.
ǁ refl. tr. Rtr nusideginti, nusitvilkyti, išsiplikyti: Sūnelis srėbė to valgio pirmiausia ir išsišutino sau burną – net ašaros ištryško jam iš akių LTR.
10. tr. tvilkant išnaikinti: Jas (skruzdes), čia susiejusias, iškaskiat arba iššutinkiat su karštu [v]andeniumi S.Dauk. Reiktų iššùtint blakutės Ds.
| prk.: [Nuodėmes] ugnis čysčiaus mūspi išdeginti, iššutinti turi SE152. Prigimtos ydos, kad ir iššutintum, sugrįš TŽV608.
11. godžiai išvalgyti, išgerti: Pusbliūdį batvinių iššùtino Krš. Vaikas pieno pusę puodelio iššùtino Grž.
12. tr. šnek. daug išvežti, išgabenti: Didžiausį dobilų vežimą iššùtino į miestą Kv.
13. intr. šnek. kurį laiką smarkiai lyti: Iššùtino [lietus] par visą dieną Ds.
◊ káilį (šónus) iššùtinti Skr primušti, prilupti: Iššùtino tėvas bernu káilį Srj. Iššùtins tau mama šónus Vkš.
nušùtinti Rtr, KŽ
1. tr. K išvirti, ištroškinti: Maž jau nušùtinai bulbas? Vvs. Nušutino tų kiaušinių, pusžalių atnešė, an stalo padėjo BsPIII219(Brt). Gerai nušùtyti kiaušiniai Pv.
| refl. K.
2. tr. J, Trk išvirinti (drabužius): Motyna ėmė sukties aplink katilą su nušutintais skalbiniais Žem. Audeklus nušùtini, išplausti (išplauni) ir džiovini Drsk.
3. tr. Q2, N karštu vandeniu nutvilkyti, numukinti: Prieš kepant grybus reikia pirma karštu vandeniu gerai nušùtinti NdŽ. Užverda vanduo, nušùtinu [džiovintus obuolius], rankom nutrinu nutrinu Žl. Batvinių lapelius supjaustom, tada – puodžiokan ir nušùtinam karštu [v]andeniu Rk. [Vištoms] galvas nukaposiu, nušùtinsiu – nuvešiu turgun Klt. Nušutinu plaukus odų SD57. Paršiuką papjauni, tai namie nesvilini, nušùtini kur paskavojęs [per Didįjį karą] Vdn.
4. tr. karštu vandeniu atmirkyti, suminkštinti: Nušùtinu mazolius, i vė užauga Klt.
| refl. tr.: Karštu [vandeniu] nusišùtink burną, tada švelnu Ktk.
5. tr. N, Š, LL232, E, Žž, Trgn, Ds kuo karštu sužaloti: Nušùtinau ranką – neturiu kur dėtis iš sopės Ktk. Liepia vietą nušutintą tept olyvu, dėt pienu rūgusiu O.
^ Jų ir mergaitė nesveika: visa raudona kaip nušùtinta Slk. Levas kaip nušutytas pradėjo graudžiai rėkt ps. Gal tau velnias ragu šiknon bado, kad leki kaip nušùtintas Ds.
| refl. tr., intr. N, Š, LL232, NdŽ, Brs: Nekišk rankų ant garų – nusišùtinsi Rs. Verdantis vanduo, tik nenusišùtyk! Rm. Ranką garais nusišùtinau, tai kelias dienas sopa ir sopa An.
^ Kas pienu nusišutina, šaltą vandenį muša LMD(Jz).
6. tr. negyvai užplikyti: Privirinus [v]andenio, ėmė ir nušutino tuos visus bačkos[e] LTR(Rk). O anie nežiūri, ar ponas, ar ne ponas, tuo – in brogą ir nušutino kaip šunį BsPIV125(Brt).
7. tr. nublukinti spalvą: Saulė visai nušùtino kepurę – ruda pasidarė Ėr. Nušùtinai kasnykėlius, patrotinai jaunystėlę per sa[vo] durną razumėlį (d.) Vlk.
8. primušti: Tėvo tai bijo, tas mat nušùtydavo Slm. Sugriebus rykštę kai nušùtinsiu, tai nustosta dovytis! Ktk.
9. greitai, sparčiai ką padaryti: Ponią nušùtinau (nuvežiau) į Užreseinį Ll. Aš jau du kartu nušùtinau (nuravėjau) bulbas Slm. Ligi pusryčiui pusę pievos nušùtinau (nušienavau) An. Man kad pjaut, tai pjaut – žibt, ir nušùtinai! Slk.
10. intr. šnek. smarkiai nulyti: Dabar tai palijo gerai, par du kartu kad nušùtino! Slm. Kad nušùtino, net klanai stovi Ds.
11. apgauti: Nušùtino žydas bobą Brž.
12. tr. šnek. nuskurdinti, nugyventi: Nušùtino dvarą su šnapše, ir pats nušuto Šts.
ǁ nugalėti, įveikti: Aš šitaip lošdamas jau ne vieną nušùtinau Mrj.
ǁ nubausti: Po trisdešimt rublių nušùtyt – kiti jau bijõs! Šd.
13. refl. šnek. nusigerti: Žentas negeria be reikalo, tik jau baliuj tai nusišùtina Skp.
◊ káilį nušùtinti NdŽ primušti: O aš jūsų piemenį vis dėlto nukulsiu ir gerai kailį nušutinsiu V.Krėv.
pašùtinti Rtr, KŽ; I
1. tr. Žž, Alv, Krkš kiek išvirti, ištroškinti, pavirinti: Gal pašùtyk burokų Pv. Žirnių pašùtina, valgo su tuoj [grybų] rasalu Dg. Man pašùtino [vaistažolių], pridėjo, ir visas skausmas nue[jo] Eiš. Pašùtina bulbų su lupynom, tas lupynas aplupa Ktv. Tu vaikui pieno pašùtink – kosti Klt. Gaidėnos pašùtinsu – jauną gaiduką pagnybiau! Krš. Kopūstų ten pašùtinsi par vestuves – vestuvės buvo tokios paprastos Klk.
| refl. tr. Krž, Vrn: Paimkim pieno kiek pasišùtyt vaikam Dg. Cibulainės pasišùtinom Erž.
2. tr. N, K, NdŽ, Akm truputį, neilgai pavirti, patroškinti, pakepinti: Bulves pašùtink J. Pašùtinu [jovalą], miltų įdedu i šeru Krtn. Uždedi aliejaus [ant virtų grybų], pašùtini i valgai PnmŽ. Jeigu pieno nėr, nons ramunių pašùtink! Upt. Kai dančius pradeda skaudėt, pašùtydavo [paliejų] i pridėdavo Sdb. Didelėj staunioj maišą skrudėlių pašùtina ir eina vonion Skdt.
| refl. tr., intr. K: Aš išeinu, o tą mėsą judu pasišùtykita Jrb. Instãtai kopūstus pečiun, tepasšùtina LzŽ.
ǁ pakaitinti, padžiovinti (grūdus): Grikius pirma pašùtindavo pečiuj, tada maldavo kruopom Slk.
3. tr. Pb pavirinti (audinius, drabužius): Dabar su milteliais tais, a matai, i pašùtina, i baltai išplauna Trk. Nešutyto audeklo nenubaltysi – reikia gerai pašùtyt Drsk.
4. tr. Grž, Pb karštai pagarinti, suminkštinti (linus, medieną): Kad yra kieti, reik linus pašùtinti su garu Tl. Pašùtintais beržienais stipinus aplenkiu, ir laikos rogės ben dešim metų Šmn. Pečiuj [karklus] pašùtina i pina vyžas Klt.
^ Pagniužo kaip pašutintas karklas rš.
5. tr. paplikyti (karštu vandeniu): Pašùtina karštu [v]andeniu tuos miltus, ir salymas pasdaro JnšM.
6. tr. tvilkant pavalyti: Kur vėsulas susuka žemes, su toms puodynes pašutyk, tai bus ant pusės smetona LMD(Sln).
7. refl. tr. kuo karštu išsiplikyti, išsideginti, susižeisti: Pasišùtysit burnas [karštais kopūstais]! Lp.
8. tr. OG333, Imb pamirkyti (karštame vandenyje), pašildyti, kad pagytų: Pašùtink, vaikel, [tvinkstantį pirštą] karštam [v]andeny, tai tuoj atleis PnmR. Ramuniais pašùtink gerklę, ne teip sopės Klt. Jau galiu vaikščiot, vakar dieną pašùtinau [koją] Lt.
9. intr. ppr. impers. NdŽ, Antr pakaitinti, pakepinti: Kelias dienas pašùtino, i viskas, i po vasaros Krš. Pašùtino valandą – tuoj debesys ū ū i atūžia Mžš. Pašùtino saulė, bus lietaus Mlt. Kelias dienas pašùtina pašùtina, ale kad pàlija, gerai in bulbų Dbč.
10. tr. karštai išmaudyti, išperti: Suprakudijai (padarei žalą) ponui – tas tave pirtin, pašùtina ir dvidešim penkelių vaiskan Pst.
ǁ refl. BŽ384 pašusti, pasikaitinti: An palotkų lipkit pasišùtyt Užg. Pasišùtinau in pečiaus užlipus Klt.
11. tr. papūdyti, palaikyti, kad pašustų: Pašùtinta (ilgai žalia palaikyta, nesūdyta) naginė nestipri Šts.
12. tr. pablukinti (spalvą): Klojam [audeklus] saulėn, kad saulė kiek pašùtytų Dg.
13. tr. šnek. smarkiai pamušti: Dakteras pasilsėjęs davė pašutindamas ir prikalbėdamas užu jų kaltybes LTR. Anksti rytelio [dukrelės] nepabudino, šmirkščia rykštele nepašùtino (d.) Tvr.
14. daug godžiai pavalgyti, pagerti: Po keturius kiaušinius davė, pašùtinom kai dideli Rd. Neina valgyt, o kai atsisėda, tai pašùtina kaip reikiant Slm. Prie darbo tai kaip ir nėra, o prie stalo tai oho kad pašùtina! Sb.
ǁ gerai įkaušti: Tais metais gerai pašùtinom, retai diena tokia pasitaikydavo, kad negertumėm Dbk.
15. intr. šnek. smarkiai palyti: Pašùtins ir nustos Ds.
paršùtinti šnek.
1. intr. Ggr, Dr greitai pareiti, parbėgti, parvykti: Gavęs į sprandą paršùtinau namo Rs.
2. tr. skubant parvežti, pargabenti: Jau lynant paskutinį šieno vežimą paršùtino Kv.
péršutinti
1. tr. K, KŽ, NdŽ, Knv, Lp per ilgai šutinti, pervirinti: Bulbų nepéršutink Dv. Gal paršùto to mėsa – negerai labai paršùtyt Mžš. Kiaušinį turbūt péršutinau Prn.
| refl. NdŽ, KŽ.
2. tr. NdŽ iš naujo, dar kartą šutinti, virinti.
3. refl. M persikaitinti (pirtyje).
4. užduoti, nupliekti: Toks pienburnis reikia tik peršutyt Brž.
5. persivalgyti.
6. greitai perbėgti (per ką).
prašùtinti
1. refl. tr. NdŽ kiek prasivirti: Tujau anie prasišutino tos mėsos i taip atlaikė Užgavėnes LTR(Vdk).
2. tr. šutinant, kaitinant pratrūkinti, prakiurdyti: Votį uždėk pala, karštu vandeniu suvilgęs, tai prašùtis Lš. Pridėjo [žolių], prašùtino koją, i paliko nu [caro] karūmenės Krš.
3. refl. šuntant kiek suminkštėti (apie audeklą): Šutino šutino marškas, tai ir prasišùtino ben kiek – nebe tokios kietos Kp.
4. intr. šnek. kurį laiką praleisti geriant: Aš tai visą šitą savaitę ir prašùtinau Sv.
5. tr. šnek. niekais paleisti: Jis prašùtino visą tėvo dvarą Btr.
6. greitai praeiti, pravažiuoti, pralėkti.
prišùtinti Rtr
1. tr. I, NdŽ, KŽ, Pn, Btrm, Užg, Pns daug privirti, pritroškinti: Marikė prišùtino roputikių kiaulėms Kv. Bulbų prišùtino, an stalo pripylė Asv. Kviečių prišùtina [krosnyje], prigrūda su miešimu ir valgo Adm. Liepė savo pačiai, kad padirbtų misos ir prišutintų pupų BsPII213(Jž). Katilioką prišùtini žuvų Dglš. Prišùtinu mekynų vištom Klt. Mėsos, sako, prišùtinsme, privirsme Str. Boba prišùtino vandenio Pls. Prišùtina ir primargina, kad tų kiaušinių daugis būtų Kpč. Prišùtino ponas kiaušinių ir liepė viščiukus išperėt (ps.) Srj.
| refl. tr. NdŽ: Bulbų prisišùtysi, su salde būd[av]o gardu Dg. Kiaušinių kap prisišùtinam [Velykoms], tai kokį šimtą Dg. Uogaut išvarydavo visus, tai mėlynių prisišùtydavo Mžš. Prisišùtinsiu kiaulėm ėdalo, kad par rytdieną užtektų Ėr.
2. tr. Krs, Ds pavirinti, pakaitinti, kad prišustų, gerai išvirtų ar išsitroškintų: Prišùtink [su pienu] bulbienę, bus gardžiau Skp.
ǁ LzŽ, Rod, Dv, Upn užplikintą šiltai palaikyti, kad pritrauktų: Gumbažoles užpila karštu vandeniu, prišutina ir geria kaip arbatėlę rš. Pelynų uzbonėlį prišùtinau, atsigeriu, būdavo, – ir išgijau Kp. Balto bezo reikia žiedų sudžiovyt, prišùtyt, išplaust ir uždėt, tai užtraukia [žaizdą], gydžia Lzd.
| Tada prišùtinam kiaušinius viena spalva Kp.
| refl. tr.: Prisišùtinau, prigėriau liekvarstų Aps.
3. refl. NdŽ užtektinai prisikaitinti (pirtyje): Prisivanoję, prisišùtinę lekiam oran atvėst Krs.
4. intr. NdŽ prišildyti, prikaitinti (apie saulę).
ǁ tr. karštai prikūrenti: Eik pakūrenk kamarėlę, tik neprišùtyk! Kair.
5. tr. šutinimu, kaitinimu sukelti: Saulyka prišùtino lietaus Rod.
6. primušti, prilupti: Pagavęs sode prišùtino diržu tuos vagilius Ėr. Kai prišùtino jį, tai kelias savaites nesivaldė Srv.
7. daug, sočiai privalgyti, prigerti, priėsti: Naktį [karvė] nusitraukė, prišùtino, kiek anai patiko Škn. Ot kad prišùtinau lašinių, nei vakarienės nenorėsiu! Rd. Prišùtinau sulos – net pilvą kelia Ktk.
| refl. tr., intr. Nv, Jnš: Tai tau dėkui, gaspador, prisišutinau visiems metams J.Marc. Kad prisišùtinau bulvinių blynų – galiu kęst iki vakaro Stak. Prisišùtino gerai, kad net karšta Lp.
◊ káilį prišùtinti primušti: Sako, jis káilį gerai prišùtinęs ir žmonai, ir uošvienei Jnš.
velnių̃ prišùtinęs apie suktą žmogų: Velnių̃ prišùtinęs kaip ankščių, suktas be vieno galo Krš.
sušùtinti tr. Rtr
1. I, K, NdŽ, KŽ, Mšk išvirinti, ištroškinti: Reikia sušùtintie pienuko Grv. Ar sušùtint kiaušinis? Švnč. Po litrai sušùtint i duot rugių [karvei] prieš teliuką Klt. Vakar barščiuosa buvom (ravėjom), tai, sakau, nupjaukim lapus, sušùtysu Kpč. Nedidelę šakelę dievmedžio sušutint ir gert LTR(Tvr). Gyvatę sukapoja kavalkuosna, sušutina ir duoda karvėm LTR(Slk). Sušùtyk bulbų su mundurais (neskustų) Kp. Sėmenas sušutinę kloja prie skaudulių, nuplikusių nudegusių vietų LMD(Sln). Sušùtydavo avižas, kruopų pataisydavo Skrb.
| refl. tr. NdŽ: Man čia reiks telioku miltai susišùtyt Kp.
2. per daug suvirinti, pervirti: Jau sušùtinai mėsą, sakiau, ka imk! Pv. Sušùtintos bulvos nebegardžios: paeina vandeniu Ds.
3. užplikyti, kad suminkštėtų, atmirktų (drabužiai, siūlai): Naktin sušùtykit siūlus Lp.
4. karštai suminkštinti (medieną, linus): [Ievos medžius] atnešę po pečium tuojaus sušutindavo, kad būtų minkšti LMD. Jaujoj sušutini [linus], pasidaro rudi, su tokium čižium Grz.
5. K nuplikyti, nutvilkyti.
| refl.: Jum neprisejo susišùtintie Dgp.
6. sudeginti: Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, ubagais einančių, kurius sušùtino liepsnos? K.Donel.
ǁ negyvai nutroškinti: Vagonuose [veždami] daug žmonių sušùtino Ėr.
7. NdŽ padaryti, kad labai sušiltų, suprakaituotų, sukaistų: Kam su kaldra užklojot? Sušùtinste vaiką! Grd.
8. padaryti, kad atsirastų iššutimų: Jei nepervystysi, sušùtinsi vaiką Rm.
9. NdŽ netinkamai laikant sugadinti, supūdyti: Nevirina knepšės (žioplės) uogų, sùšutins, i tiek Krš. Perniai sušùtino labai daug bulbių Krs.
10. Nv šnek. primušti, sudaužyti: Nei žodžio neištaręs, kai tik priėjo Pliauga į piemenis, tai ir sušutino juos botagu V.Krėv. Jis tik pasiėmė uzboną, užsimojęs kaip rėžė ir sušùtino galvą Slm.
ǁ intr. suduoti, sukirsti: Liūb gerai anam sušùtins, ka įsius Trk. Sušùtyk arkliui, kad greičiau bėgtų Vdžg.
11. NdŽ, Gršl, Vkš, Užv, Mšk, Vb šnek. daug ir godžiai suvalgyti ar išgerti: Ta teip pasivaržydami sušùtysiam po cielą dešimtį [kiaušinių] Žd. Nesušùtykit viso pyrago, pasilikit vakarui Kair.
12. šnek. greitai suvežti, sugabenti: Par vieną dieną viską sušùtino į daržinę Kv.
13. Vlkv šnek. veltui, be naudos išleisti, sukišti: Šitiek pinigų sušùtinau ir nieko neturiu Lp. Tau aš savo drobę sušùtinau Lp.
◊ batviniùs sušùtinti susikeikti: Ana tik sušùtino batviniùs Ob.
užšùtinti
1. tr. NdŽ, Kpč užpilti karštu vandeniu, užplikyti: Kitąsyk užšùtini [duoną], kad saldesnė būtų Kvr. Užšùtinu pelų kiaulėmi Drsk. Grikines kruopas užšùtydavo: vandeniu užpila, užšunta Dg. Pritarkavos bulbų, užšùtins [v]andeniu čia šiultu Pb. Ažšùtin liepinių žydėjų LzŽ. Užšùtydavo šustinių iš avižinių miltų Rm. [Linų sruogas] užšùtinam karštu vandeniu, tai tas vanduo gi žalias, tai tų žaliaukių duoda gert, ir pereina [geltligė] Dg. Šiandiej ažušùtinom rūbus Ds. Kap jau išima iš stovų, tai jau karštu vandeniu užšùtina šitą audeklą Kpč.
| refl. NdŽ.
2. tr. padaryti, kad šusdamas atmirktų, išsivalytų: Ažušùtinau diečką akmenim kopūstam Klt.
3. intr. ppr. impers. NdŽ, PnmA, Dkš, Vrn, Ds užkaitinti: Iš ryto užšùtino smarkiai, tai lis Gs. Kad užšùtino saulė, tai nėr kur dėtis, prakaitas bėga Ėr. Ažušùtino, debesuojas, matos – lietaus bus Dbk.
4. užduoti, užkirsti: Turi pančiagalį, kad užšùtina! Drsk. Užšùtintų kas tokiam šatonuo, gal nesprogtų Krš. Kad užšùtysiu par kinkas! Kp. Tik jam botagu užšutyk, negailėk LTR(Rm).
5. intr. šnek. nubarti: Boba kap jau užšùtino, tai greitai nuvažiavo parsivežt Ignaciaus Plm.
6. užvalgyti.
7. refl. šnek. įsigerti, įkaušti: Jis negirtas, bet gerokai užsišùtinęs Snt.

šùtinti (-yti; Q606), -ina, -ino Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1119, SD242, R, MŽ, Sut
1. tr. N, K, LL172, M, Š pamažu virti (paprastai uždarame inde nedideliame skysčio kiekyje ar garuose), virinti, troškinti: Šùtinti bulves su smetona, žirnius, pupas, t. y. šusti J. Kiaulėm reikia bulbų šùtyt Btrm. Kūčioms bulbes šùtina su žirniais Lkv. Ui, sena višta, kaip kumeliena – šùtyk šùtyk! Mžš. Astė pietums nupenėtą šùtina gaidį K.Donel. Sudeda [mėsą] į puodą, uždeda taukų i šùtina an ugnies a po pečiaus LKT107(Tt). Kai tik alų daro, apynius i šùtina į tą puodą Šd. Rugius šùtinau i daviau karvei prieš teliuką Klt. Kaulus gelia: šutina apynius su taukais ir tepa LMD(Sln). Bruknes šùtinsiu Klt. Mikolaiska vaina (instr. sing.) žmones samanas malė, grikių pelus maišė ir lubinų šùtino, virino Eiš. Tave žalią šùtino, mane jauną budino, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256. Šermukšnį šutina ir vartoja moterys nuog savų ligų LTR(Onš). Muno kiaulės pasiutusios – neėda nešùtintų lapų Krš. Čia yra šùtintūs kopūstai Kr. Daržovės, kurios nevalgomos žalios, turėtų būt šutinamos, o tai jų pačių drėgmėje ir uždarytos Vd. Maltinius darom iš šùtintų avižų Smal. Šùtina i dabar kopūstus sausus Kr. Šùtinti kopūstai mun oi kaip tinka! Pvn. Brazdus deda i šùtina kugelį Drsk. Reik šùtyti, kol tie dygliai y[ra] minkšti Dov. Išgerk šùtinto pieno su medum, ir perstos gerklę sopėt Žl. Šùtintas pienas su grietine BŽ43. Kokius mylit kiaušinius: šùtytus ar keptus? Rod.
^ Ir kiaulė geriau ėda šutytas bulbas LTR(Srj).
| refl. tr. K: Šùtinsias ten, kiaulėms virs Lk.
ǁ kaitinant džiovinti (grūdus): Kruopos grikinės yra, ale ne tokios – jos šùtytos dabar Eiš.
2. tr. Žlp gaminti (naminę degtinę): Šùtina šnapsą po miškus Grd.
3. tr. Trk, Lž, Všv, Kv, Stl, Vg, Šmn, Dbk, JnšM, Lp virinti pelenų šarme (drabužius, audinius, siūlus): Tu šùtini drabužius žluginant, o ans vytę po pečiumi J. Tų muilų nebuvo – šùtins pelenūse [drabužius] Grd. Sruogas pelenūse šùtindavom, anas balindavom Vg. [Reikia] velėt, šùtint, ir anys (skalbiniai) tada bus balti Pb. Kap išaudžia, tada tą audeklą mirko, šùtina, baltina Btrm.
| refl.: Su pelenais glitus [v]anduo, greit šùtinas [audeklas], greit išbąla Kvr.
4. tr. Gdr minkštinti, daryti liauną laikant karštame vandenyje ar garuose: Garu šùtina ratlankius Pl. Sukdavom vytis, šùtinom pirty Klt. Šaltekšnis lazdom gerai: nukirsk tu jį ir šaltą lenk, kaip tu jį nori, nei šùtint nereikia Ob. Ratlankiam medį šùtindavo karštam vandeny Slk. Šerdį išlupi, išbrūžini, jos nereikėj[o] šùtyt Pls. Pirtį kūrinai, [v]antą šutinai, Nausėdžių bobutes išvanojai NS663.
5. tr. Q103, R86, MŽ112, KBII190, K, Pun plikyti (verdančiu vandeniu): Šùtintą duoną aš pasidaboju: ana saldi, gardi Slk. Čiobrelius šùtino, arbatą virė [nuo kosulio] Dg. Rumiankas ir vaikamu šùtina Dv. Šùtina šitas ragulkas, geria Pun. Šitas žoleles reikia šùtintie ir gertie Aps. Neapšutinau [miltų], ir stovi nešùtinta Žl. Pelus gyvuliam šerdavom, šùtindavom karštu [v]andeniu Aln.
6. tr. tvilkant valyti: Čėbreliai labai gerai uzbonai šùtintie – pienas gardus Grv.
| refl.: Aždengs šitą diečką [su karštu vandeniu] – i ana tę šùtinas Pb.
7. tr. gydant šildyti, kaitinti skysčiu: Šùtink burną [ramunėlių arbata] – nesopės dantų Klt. Anksčiau šùtino – darė, kad netvinktų jisai (sužeistas pirštas) Upn. [Peršalus] šutint kojas vandeny ir gert žemuogių kartu su šaknim išvirtą arbatą LTR(Šil). Aš kojas šùtinsiu int bulbų, mažu ir pusiaujį šùtinsiu Aps.
| refl. tr. Ss.
8. tr. laikyti šilumoje, daryti, kad kaistų, prakaituotų, šustų: Kam tu šitą vaiką šùtini pirkioj? Klt. Veltiniai koją šùtina PnmA.
| refl.: Jie į kurortus važiuoja, o mum, seniukam, reikia šùtintis (dirbti, prakaituoti karštyje) Grž. An palelių [pirtyje] užlindo ir šùtinas LzŽ. Vasara, o šùtinas su juodais drobužiais – žėlava Krš.
ǁ deginti, tvilkyti: Pirtin an krūsnies vandinio kaip užpili, tai paras net šonus šutina Lš. Saulė ka šùtina, net nė[ra] kur lįst Lnkv. Šùtina skūrą saulė darbuojantys kaitroms Dr.
9. intr. ppr. impers. Š, BŽ161, LzŽ, Žž, Klt, Glv, Ut, PnmR labai šildyti, kaitinti, kepinti (tvankią dieną): Visą dieną šutino kaip puode, bet pavakarėn atvėso truputį V.Krėv. Kiek ta saulė gali šùtyt?! Slv. Ka tep šùtina, bus lytaus Gs. Praejo lietus, ir šùtina Rod. Debesų nematyt, ale šùtina labai Grv. Šùtina, šùtina nuo saulės Pb. Liūtis bus, kad teip šùtina Sug. Kad ir šùtinte šùtina, ale džiovos nėr Krš. Kai lyja ir šùtina, tai šienas labai pūsta Svn.
ǁ karštai kūrenti: Gerai šùtina, šiltai gyvenam Mlt.
10. tr. šiluma ir drėgme gadinti, pūdyti: Kerpė šùtina stogą Šts. Šùtina tolis lentas Grdm. Geriau augtų [augmenija], ale po lietaus šùtina Smal.
11. tr. blukinti: Saulė šùtina drapaną NdŽ.
12. smarkiai mušti: Nugarą šutinti N. Kad ėmė jį lazdomi šùtyt! Lp. Vaiką iš mažo šùtyk, karšk – bus vaikas geras Vlk. Kai pradėjo šùtyt par galvą! Tj. Kad jis ėmė tą katiną šùtyt Jnšk.
ǁ intr. Skd tvoti, trenkti: Tokiam šùtinu par ausį ir einu sau! Krš.
ǁ tr. sviesti, mesti: Šùtink, Prani, [kamuolį] mun! Krtn.
13. godžiai, smarkiai valgyti ar gerti, ėsti, lesti: Ka šùtina košę, barzda puto[ja] Šts. Tik tus saldainius šùtina, pusryčio nenora ėsti iš viso Trk. Nepaskųs išvirti dešros, i šùtinsma Pvn. Na ir šùtino – viso puodo nebėr! Šl. Šùtykit kiek patinka medaus Vb. Šùtink, šùtink – man [v]andenio neiškada Ktk. Tie kalakutyčiai šùtina sau tą žolę Jrb. Žvirbliai šùtina kanapes Lp.
^ Šiupinys šutinti ir tinginiui nesunku J.Jabl.
ǁ Plv, Al, Ktk gerti svaigiuosius gėrimus, girtuokliauti: Kelias dienas šùtinau, tai visiškai nusvariau Dbk. Jis tą naminę šùtina Gs.
14. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Šùtinkiam numie, lytaus ateina Rdn. Šùtina per laukus, kiek kojos įkerta Slv. Aš vieną sykį gavau nuo vokiečio šùtyt Gsč. Aš kaip šùtinu pora arklių! Ob.
15. skubant, smarkiai ką dirbti, daryti: Šùtina (neša) didžiausiais klėbiais medžius į vidų – matysiam, a ilgai anų užteks Vvr. Vakar Ruigiai rugius šùtino (vežė) Šll. I šùtyk (dirbk) su spatu tokiam karšty! Jrb. Atlėkė tų raplanų ir ėmė šùtyt (bombarduoti) Gs. Rugius kai pradės šùtint (pjauti), tai akys nesuregi Sdk. Da ir čia, ant ūlyčios, kad šùtino (griežė) su armonika! Slm. Kur Romas? – Nugi ana an pečiaus šùtina (miega) Al.
16. intr. šnek. smarkiai lyti: Šiandiej šùtino šùtino Ds. Kad gerai šùtytų, žolelė tuoj atsigautų Šmk.
17. tr. šnek. kurti, degti: Pareisiu, ugnį šùtinsiu Gdr.
◊ aki̇̀s šùtinti jausti gėdą: Akis visą valandą šutinau – vis per tavo kvailą galvą KrvP(Alv).
káilį šùtinti Jnš mušti: [Smuklininkas] ėmė šutinti nedorėliui kailį P.Cvir. Kad aš tau imsiu káilį šùtinti! Ll.
lýg šùtintas vėžỹs apie raustantį iš gėdos: Užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimtaučių, paraudonuoja lyg šutintas vėžys V.Kudir.
apšùtinti Rtr
1. tr. K, LL132, KŽ, LKT272(Ps), Skr, Dbg apvirinti, aptroškinti: Anie biškį tik apšùtino tą meisą – i valgykiat Trk. Inpili puodan vandenio, avižų indedi, pastumi pečiun, apšùtini Gdr. Apšùtyk bulvių kiaulėm! Slv. Pastatis sau burokus – apšùtins paršeliam Pb. Mergos apšutino žirnių rš.
| prk.: Apšùtino (šiek tiek pamokė, pralavino), o ne išmokė Vn.
| refl. tr. Klt: Mes bulbes apsišùtinam ir silkes valgom Erž.
2. tr. užpilti verdančiu vandeniu (skalbinius, balinamą audeklą, siūlus): Apšùtink drabužius žlugte, o pasku skalbk J. Iš rozo merki audeklą ceberan, vandeniu karštu apšùtini, tai greičiau bąla Eiš. Audeklą apšùtinai [v]andeniu karštu, [jis] pamirko, tada kloji an žolės Trgn.
| refl. tr.: Apsišùtinau gijas pelenūse (sukišau į pelenus ir apipyliau karštu vandeniu) Šts.
3. tr. SD114, K, KŽ, LKT385(Drsk), Mrc, Ml, Lnt, Aps, Kvr karštu vandeniu apiplikinti, nutvilkyti, apmukinti: Ben kiek apšùtinu duoną, tai negreit sudžiūsta Dkk. Greit peli duona, gal kad apšùtinta Sdk. Šmarškus (bobausius) karštu vandeniu apišùtina Dgp. Gal žemiauoges reikia verdančiu [v]andeniu apšùtint, o tai karsteria Slk. Avižas apšùtina karštu vandeniu ir tada išdžiovina, sumala, ir vadinas šustamilčiais Dg. Anys gi apšùtinta, tiej miltai Btrm. Sausų miltų neryja [karvė], apšùtinu Klt. Tai sėmenų apšutins kojoms pašildyti J.Balt. Aš vilką prišauksiu, tai vilką apšutinsim ir turėsim vilnos LTR(Rod).
| refl.: Miltai [kiaulėms] teip gražiai apsišùtino, nors imk ir valgyk Žl.
4. tr. N, Š, Kt, Lš, Lb, Ds karštais garais, karštu vandeniu apdeginti, apiplikyti, pažeisti: Kai davė butelys, sprogo, apšùtino ir burną, ir rankas Antr. Garas apšùtino jam rankas Plv.
^ Elena, putinu paraudusi, neįkūrusi dar trikojo, spruko kaip vandeniu apšutinta iš trobos V.Krėv. Mano draugas tartum apšutintas kad šoks tolyn!.. T.Ivan.
| refl. intr., tr. Kpč, Sn: Vaikas apsišùtinę LKKIII193(Lz). Apsišùtinau, tuoj pūtim visą iškėlė Ob. Neversk tep [puodo], da apsišùtysi Gs. Verdančiu vandeniu ranką apsišùtinau Ėr.
5. tr. nublukinti (spalvą), nudeginti: Saulė apšùtino man kaklaryšį Db.
6. kiek apmušti, apkulti, apdaužyti: Apšùtino [vaiką] su diržu – pagerėjo Krš. Apšùtinau iš pagalio, gal būs lipšnesnė Krš. Atėjo marti, apšùtino ir uošvį, ir uošvienę Všk.
ǁ mušant priveikti: Ė! delto tave apšùtino! Kam pasidavei? Slk.
7. tr. šnek. apgauti: Ot, mama, matai, apšùtinau poną (ps.) Šln.
| refl. Al: Gana rozą mes apsišùtinom su tais vaistais senais! Krok.
◊ nagùs (pirštùs) apsišùtinti
1. įkliūti: Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas KrvP(Mrj).
2. apsigauti: Tai merga apsišùtino pirštùs tę eidama! Sn.
atšùtinti Rtr
1. tr. Š, NdŽ, Upt, Pb išvirti, išvirinti: Atšùtino katilą pieno, praaušė i ažmaišė pyragą – minkštumas, baltumas! Klt. Atšùtytas pienas ilgai nepagenda Mžš. Nu, pieną atšùtins albo teip atšaldytą ima Pb. Man porą kiaušinių atšùtyk Vlkv.
2. tr. M, Š atmirkyti karštuose garuose ar vandenyje: Atšùtinam rūbus, išglamžom JnšM.
| refl.: Pirty atsišùtina itas purvis visokis LzŽ.
ǁ refl.: Š pakankamai atsiperti, atsivanoti.
3. tr. šutinimu paveikti, apgydyti: Turia sunkos, kad ar užpūliauja, ar ką, makt stiklinėn ir atšùtina Slm. Šutino, šutino – atšùtino koją (atslūgo sutinimas) Klt.
4. tr. Š, NdŽ šutinant sužaloti, nudeginti, nuplikinti.
5. apmušti, apdaužyti: Ot aš jam atšùtinau, tai net sčiaudėj[o] Rod.
6. iki soties atsivalgyti.
◊ káilį (šónus) atšùtinti primušti: Reikia jum gerai atšùtint káilis diržu, tai nustosta dūkt Ds. Atšùtysiu lazda šónus Rod.

×dašùtinti (hibr.) tr. pakankamai iššutinti: Supyliau [vyną] stiklan, gal anas buvo nedamazgotas, nedašùtintas (vynas pagedo) Žl.
įšùtinti Rtr
1. N, NdŽ žr. iššutinti 1: Inšùtini, su rūškyniais sutaisai ir valgai Drsk.
| refl. tr.: Tai žirnių insišùtini, kap neturi pieno, saldės pasdarai Kpč.
2. tr. SD166, N, Š, KŽ įkaitinti karštu vandeniu ar garais.
| refl.: Da neik in lauką, pirma insišùtyk Kt. Insišùtina gerai [kopūstų kubilas] su karštais akmenais, ir kopūstai būna skanūs Dg.
3. tr. impers. įkaitinti (orą): Dabar tai jau bus perkūnas, labai inšùtinta Upn.
4. suduoti, įkirsti: Lig sienos jį sargyba nulydės, pasieny šimtą rykščių jam įšutins – atlyginti už medicinos meną B.Sruog. Jy vyrą ir inšùtina gerai Drsk.
5. refl. šnek. pakliūti į nemalonią, keblią padėtį, įsivelti, įsipainioti: Mūsų Onutė kad insišùtino, tai insišùtino: nei i tę, nei atgal! Al.
6. įsigerti, įkaušti: Šiandien jis ilgai nepareina, grįš įsišùtinęs Snt.
iššùtinti Rtr
1. tr., intr. Q54, M, LL295, KŽ, Kpč, Srj, Šil, Vv, Auk, Trgn, Kvr išvirti, ištroškinti: Tas ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą ir, kad verdam ką, valgius iššùtina puode ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti K.Donel. Iššùtino ropučių, i pavalgėm su rūgštu pienu Kv. Lukštuose svogūnų pamerkiam, iššùtinam – labai gražūs kiaušiniai Dg. Iššùtina avižas, pečiuj sagone džiovina Pb. Reikia iššùtint kokių žolių albo aviečių Dv. Iššutyk man pieno Gs.
| refl. tr. KŽ, Žr, Lb, Sug, Knv, Grl, Klvr: Ar ne gerai, kad per mėšlus spirgini spirgus ir kad per rugius į mielą baudžiavą bėgdams argi namėj ką veikdams sau išsišùtini kumpį? K.Donel. Išsišùtini kiaušinį su duona Rud. Reikia bulbų išsišùtyt ir saldės padaryt Eiš.
2. tr. BŽ83, Lž, Brs, Lk, Krš, Grz išvirinti, kad nueitų nešvarumai: Reikia šarmuko padaryti, marškiniukų vaikams iššutinti Žem. Po nedėlę mirkysiam i pelenūse iššùtysiam tokias paklodes numines Žd. Tas gijas išplausma, iššùtinsma, vysma į kamūlius Žr. Iššùtina audeklus šarme, išvelėja su kultuvėm Bsg. Reikia iššùtint [linus] Pb.
| refl. tr., intr.: Vakar išsišùtinau drabužius Tl. Išsišùtydavo [paklodes] – baltos, gražios Sdb.
3. tr. Mžš suminkštinti karštai mirkant medieną: Tą ratlankį reikia labai karštai iššùtyt ir tada lenkt Sml. Karklų priskerta in žiemos, iššùtina pečiuj i kadokes pina Klt. Iššùtinto kadagio šluota kad nusipersi, tvoskės, peršės kelias dienas Šts.
4. tr. Q54, SD416, SD1202, Sut, N, LL292, NdŽ tvilkant išvalyti, išplikyti: Iššutinu bačką B. Iššùtink puodus su karštu vandenimi, kad nerūgtum pienas J. Akmenim diečką kopūstam iššùtina, medum ištrina Klt. Nes kursaig žmogus… yra teip kantrus, kursai to ryko, kurio, viežlybai bylant, išeigoje vartojo, norėtų vėl vartot skomiaip savaip, norint jį geriausiai išmazgotų ir ižšùtintų? DP95.
| Dėdė liepė verdančiu [v]andeniu vilnas iššutint, nes, sako, kandžių privisę BsPII287.
^ Ji mane apvylė. Ji man dabar kaip puodynė neiššutinta P.Vaičiūn.
5. tr. garuose ar karštame vandenyje atmirkyti: Reikia gerai išmirkyt [koją], iššùtint – nulėks i pats mazolis Klt.
| refl. Žl: Išsišùtinu, išsivanoju pirty, tai guliu kai suvystyta Klt.
6. refl. daug prisikūrenti: Kad šiandie jie išsišùtinę, išsikūrenę! Snt.
7. tr. ppr. impers. šilumai ir drėgmei išgadinti, supūdyti: Galėtų ir nebesnigti – rugius pavasarį iššutins rš. Šiluma ir lietus bulves iššùtino Dkš. Buvo stora sniego, o šalčio maža, tai iššùtino pievą Lz.
8. tr. ppr. impers. karščiu, nuodingomis medžiagomis išsvilinti, išdeginti: Pernai iššùtino [augalus], šiemet supūdys Vn. Kaip davė kemikalais, tai visus kvietkus iššùtino Slm.
9. tr. tvilkant sužaloti: Cit, ba akis iššùtysiu kap prancūzuo Vlk.
| refl. tr.: Vaikas su karštu vandeniu išsišùtino akis Ds.
ǁ refl. tr. Rtr nusideginti, nusitvilkyti, išsiplikyti: Sūnelis srėbė to valgio pirmiausia ir išsišutino sau burną – net ašaros ištryško jam iš akių LTR.
10. tr. tvilkant išnaikinti: Jas (skruzdes), čia susiejusias, iškaskiat arba iššutinkiat su karštu [v]andeniumi S.Dauk. Reiktų iššùtint blakutės Ds.
| prk.: [Nuodėmes] ugnis čysčiaus mūspi išdeginti, iššutinti turi SE152. Prigimtos ydos, kad ir iššutintum, sugrįš TŽV608.
11. godžiai išvalgyti, išgerti: Pusbliūdį batvinių iššùtino Krš. Vaikas pieno pusę puodelio iššùtino Grž.
12. tr. šnek. daug išvežti, išgabenti: Didžiausį dobilų vežimą iššùtino į miestą Kv.
13. intr. šnek. kurį laiką smarkiai lyti: Iššùtino [lietus] par visą dieną Ds.
◊ káilį (šónus) iššùtinti Skr primušti, prilupti: Iššùtino tėvas bernu káilį Srj. Iššùtins tau mama šónus Vkš.
nušùtinti Rtr, KŽ
1. tr. K išvirti, ištroškinti: Maž jau nušùtinai bulbas? Vvs. Nušutino tų kiaušinių, pusžalių atnešė, an stalo padėjo BsPIII219(Brt). Gerai nušùtyti kiaušiniai Pv.
| refl. K.
2. tr. J, Trk išvirinti (drabužius): Motyna ėmė sukties aplink katilą su nušutintais skalbiniais Žem. Audeklus nušùtini, išplausti (išplauni) ir džiovini Drsk.
3. tr. Q2, N karštu vandeniu nutvilkyti, numukinti: Prieš kepant grybus reikia pirma karštu vandeniu gerai nušùtinti NdŽ. Užverda vanduo, nušùtinu [džiovintus obuolius], rankom nutrinu nutrinu Žl. Batvinių lapelius supjaustom, tada – puodžiokan ir nušùtinam karštu [v]andeniu Rk. [Vištoms] galvas nukaposiu, nušùtinsiu – nuvešiu turgun Klt. Nušutinu plaukus odų SD57. Paršiuką papjauni, tai namie nesvilini, nušùtini kur paskavojęs [per Didįjį karą] Vdn.
4. tr. karštu vandeniu atmirkyti, suminkštinti: Nušùtinu mazolius, i vė užauga Klt.
| refl. tr.: Karštu [vandeniu] nusišùtink burną, tada švelnu Ktk.
5. tr. N, Š, LL232, E, Žž, Trgn, Ds kuo karštu sužaloti: Nušùtinau ranką – neturiu kur dėtis iš sopės Ktk. Liepia vietą nušutintą tept olyvu, dėt pienu rūgusiu O.
^ Jų ir mergaitė nesveika: visa raudona kaip nušùtinta Slk. Levas kaip nušutytas pradėjo graudžiai rėkt ps. Gal tau velnias ragu šiknon bado, kad leki kaip nušùtintas Ds.
| refl. tr., intr. N, Š, LL232, NdŽ, Brs: Nekišk rankų ant garų – nusišùtinsi Rs. Verdantis vanduo, tik nenusišùtyk! Rm. Ranką garais nusišùtinau, tai kelias dienas sopa ir sopa An.
^ Kas pienu nusišutina, šaltą vandenį muša LMD(Jz).
6. tr. negyvai užplikyti: Privirinus [v]andenio, ėmė ir nušutino tuos visus bačkos[e] LTR(Rk). O anie nežiūri, ar ponas, ar ne ponas, tuo – in brogą ir nušutino kaip šunį BsPIV125(Brt).
7. tr. nublukinti spalvą: Saulė visai nušùtino kepurę – ruda pasidarė Ėr. Nušùtinai kasnykėlius, patrotinai jaunystėlę per sa[vo] durną razumėlį (d.) Vlk.
8. primušti: Tėvo tai bijo, tas mat nušùtydavo Slm. Sugriebus rykštę kai nušùtinsiu, tai nustosta dovytis! Ktk.
9. greitai, sparčiai ką padaryti: Ponią nušùtinau (nuvežiau) į Užreseinį Ll. Aš jau du kartu nušùtinau (nuravėjau) bulbas Slm. Ligi pusryčiui pusę pievos nušùtinau (nušienavau) An. Man kad pjaut, tai pjaut – žibt, ir nušùtinai! Slk.
10. intr. šnek. smarkiai nulyti: Dabar tai palijo gerai, par du kartu kad nušùtino! Slm. Kad nušùtino, net klanai stovi Ds.
11. apgauti: Nušùtino žydas bobą Brž.
12. tr. šnek. nuskurdinti, nugyventi: Nušùtino dvarą su šnapše, ir pats nušuto Šts.
ǁ nugalėti, įveikti: Aš šitaip lošdamas jau ne vieną nušùtinau Mrj.
ǁ nubausti: Po trisdešimt rublių nušùtyt – kiti jau bijõs! Šd.
13. refl. šnek. nusigerti: Žentas negeria be reikalo, tik jau baliuj tai nusišùtina Skp.
◊ káilį nušùtinti NdŽ primušti: O aš jūsų piemenį vis dėlto nukulsiu ir gerai kailį nušutinsiu V.Krėv.
pašùtinti Rtr, KŽ; I
1. tr. Žž, Alv, Krkš kiek išvirti, ištroškinti, pavirinti: Gal pašùtyk burokų Pv. Žirnių pašùtina, valgo su tuoj [grybų] rasalu Dg. Man pašùtino [vaistažolių], pridėjo, ir visas skausmas nue[jo] Eiš. Pašùtina bulbų su lupynom, tas lupynas aplupa Ktv. Tu vaikui pieno pašùtink – kosti Klt. Gaidėnos pašùtinsu – jauną gaiduką pagnybiau! Krš. Kopūstų ten pašùtinsi par vestuves – vestuvės buvo tokios paprastos Klk.
| refl. tr. Krž, Vrn: Paimkim pieno kiek pasišùtyt vaikam Dg. Cibulainės pasišùtinom Erž.
2. tr. N, K, NdŽ, Akm truputį, neilgai pavirti, patroškinti, pakepinti: Bulves pašùtink J. Pašùtinu [jovalą], miltų įdedu i šeru Krtn. Uždedi aliejaus [ant virtų grybų], pašùtini i valgai PnmŽ. Jeigu pieno nėr, nons ramunių pašùtink! Upt. Kai dančius pradeda skaudėt, pašùtydavo [paliejų] i pridėdavo Sdb. Didelėj staunioj maišą skrudėlių pašùtina ir eina vonion Skdt.
| refl. tr., intr. K: Aš išeinu, o tą mėsą judu pasišùtykita Jrb. Instãtai kopūstus pečiun, tepasšùtina LzŽ.
ǁ pakaitinti, padžiovinti (grūdus): Grikius pirma pašùtindavo pečiuj, tada maldavo kruopom Slk.
3. tr. Pb pavirinti (audinius, drabužius): Dabar su milteliais tais, a matai, i pašùtina, i baltai išplauna Trk. Nešutyto audeklo nenubaltysi – reikia gerai pašùtyt Drsk.
4. tr. Grž, Pb karštai pagarinti, suminkštinti (linus, medieną): Kad yra kieti, reik linus pašùtinti su garu Tl. Pašùtintais beržienais stipinus aplenkiu, ir laikos rogės ben dešim metų Šmn. Pečiuj [karklus] pašùtina i pina vyžas Klt.
^ Pagniužo kaip pašutintas karklas rš.
5. tr. paplikyti (karštu vandeniu): Pašùtina karštu [v]andeniu tuos miltus, ir salymas pasdaro JnšM.
6. tr. tvilkant pavalyti: Kur vėsulas susuka žemes, su toms puodynes pašutyk, tai bus ant pusės smetona LMD(Sln).
7. refl. tr. kuo karštu išsiplikyti, išsideginti, susižeisti: Pasišùtysit burnas [karštais kopūstais]! Lp.
8. tr. OG333, Imb pamirkyti (karštame vandenyje), pašildyti, kad pagytų: Pašùtink, vaikel, [tvinkstantį pirštą] karštam [v]andeny, tai tuoj atleis PnmR. Ramuniais pašùtink gerklę, ne teip sopės Klt. Jau galiu vaikščiot, vakar dieną pašùtinau [koją] Lt.
9. intr. ppr. impers. NdŽ, Antr pakaitinti, pakepinti: Kelias dienas pašùtino, i viskas, i po vasaros Krš. Pašùtino valandą – tuoj debesys ū ū i atūžia Mžš. Pašùtino saulė, bus lietaus Mlt. Kelias dienas pašùtina pašùtina, ale kad pàlija, gerai in bulbų Dbč.
10. tr. karštai išmaudyti, išperti: Suprakudijai (padarei žalą) ponui – tas tave pirtin, pašùtina ir dvidešim penkelių vaiskan Pst.
ǁ refl. BŽ384 pašusti, pasikaitinti: An palotkų lipkit pasišùtyt Užg. Pasišùtinau in pečiaus užlipus Klt.
11. tr. papūdyti, palaikyti, kad pašustų: Pašùtinta (ilgai žalia palaikyta, nesūdyta) naginė nestipri Šts.
12. tr. pablukinti (spalvą): Klojam [audeklus] saulėn, kad saulė kiek pašùtytų Dg.
13. tr. šnek. smarkiai pamušti: Dakteras pasilsėjęs davė pašutindamas ir prikalbėdamas užu jų kaltybes LTR. Anksti rytelio [dukrelės] nepabudino, šmirkščia rykštele nepašùtino (d.) Tvr.
14. daug godžiai pavalgyti, pagerti: Po keturius kiaušinius davė, pašùtinom kai dideli Rd. Neina valgyt, o kai atsisėda, tai pašùtina kaip reikiant Slm. Prie darbo tai kaip ir nėra, o prie stalo tai oho kad pašùtina! Sb.
ǁ gerai įkaušti: Tais metais gerai pašùtinom, retai diena tokia pasitaikydavo, kad negertumėm Dbk.
15. intr. šnek. smarkiai palyti: Pašùtins ir nustos Ds.
paršùtinti šnek.
1. intr. Ggr, Dr greitai pareiti, parbėgti, parvykti: Gavęs į sprandą paršùtinau namo Rs.
2. tr. skubant parvežti, pargabenti: Jau lynant paskutinį šieno vežimą paršùtino Kv.
péršutinti
1. tr. K, KŽ, NdŽ, Knv, Lp per ilgai šutinti, pervirinti: Bulbų nepéršutink Dv. Gal paršùto to mėsa – negerai labai paršùtyt Mžš. Kiaušinį turbūt péršutinau Prn.
| refl. NdŽ, KŽ.
2. tr. NdŽ iš naujo, dar kartą šutinti, virinti.
3. refl. M persikaitinti (pirtyje).
4. užduoti, nupliekti: Toks pienburnis reikia tik peršutyt Brž.
5. persivalgyti.
6. greitai perbėgti (per ką).
prašùtinti
1. refl. tr. NdŽ kiek prasivirti: Tujau anie prasišutino tos mėsos i taip atlaikė Užgavėnes LTR(Vdk).
2. tr. šutinant, kaitinant pratrūkinti, prakiurdyti: Votį uždėk pala, karštu vandeniu suvilgęs, tai prašùtis Lš. Pridėjo [žolių], prašùtino koją, i paliko nu [caro] karūmenės Krš.
3. refl. šuntant kiek suminkštėti (apie audeklą): Šutino šutino marškas, tai ir prasišùtino ben kiek – nebe tokios kietos Kp.
4. intr. šnek. kurį laiką praleisti geriant: Aš tai visą šitą savaitę ir prašùtinau Sv.
5. tr. šnek. niekais paleisti: Jis prašùtino visą tėvo dvarą Btr.
6. greitai praeiti, pravažiuoti, pralėkti.
prišùtinti Rtr
1. tr. I, NdŽ, KŽ, Pn, Btrm, Užg, Pns daug privirti, pritroškinti: Marikė prišùtino roputikių kiaulėms Kv. Bulbų prišùtino, an stalo pripylė Asv. Kviečių prišùtina [krosnyje], prigrūda su miešimu ir valgo Adm. Liepė savo pačiai, kad padirbtų misos ir prišutintų pupų BsPII213(Jž). Katilioką prišùtini žuvų Dglš. Prišùtinu mekynų vištom Klt. Mėsos, sako, prišùtinsme, privirsme Str. Boba prišùtino vandenio Pls. Prišùtina ir primargina, kad tų kiaušinių daugis būtų Kpč. Prišùtino ponas kiaušinių ir liepė viščiukus išperėt (ps.) Srj.
| refl. tr. NdŽ: Bulbų prisišùtysi, su salde būd[av]o gardu Dg. Kiaušinių kap prisišùtinam [Velykoms], tai kokį šimtą Dg. Uogaut išvarydavo visus, tai mėlynių prisišùtydavo Mžš. Prisišùtinsiu kiaulėm ėdalo, kad par rytdieną užtektų Ėr.
2. tr. Krs, Ds pavirinti, pakaitinti, kad prišustų, gerai išvirtų ar išsitroškintų: Prišùtink [su pienu] bulbienę, bus gardžiau Skp.
ǁ LzŽ, Rod, Dv, Upn užplikintą šiltai palaikyti, kad pritrauktų: Gumbažoles užpila karštu vandeniu, prišutina ir geria kaip arbatėlę rš. Pelynų uzbonėlį prišùtinau, atsigeriu, būdavo, – ir išgijau Kp. Balto bezo reikia žiedų sudžiovyt, prišùtyt, išplaust ir uždėt, tai užtraukia [žaizdą], gydžia Lzd.
| Tada prišùtinam kiaušinius viena spalva Kp.
| refl. tr.: Prisišùtinau, prigėriau liekvarstų Aps.
3. refl. NdŽ užtektinai prisikaitinti (pirtyje): Prisivanoję, prisišùtinę lekiam oran atvėst Krs.
4. intr. NdŽ prišildyti, prikaitinti (apie saulę).
ǁ tr. karštai prikūrenti: Eik pakūrenk kamarėlę, tik neprišùtyk! Kair.
5. tr. šutinimu, kaitinimu sukelti: Saulyka prišùtino lietaus Rod.
6. primušti, prilupti: Pagavęs sode prišùtino diržu tuos vagilius Ėr. Kai prišùtino jį, tai kelias savaites nesivaldė Srv.
7. daug, sočiai privalgyti, prigerti, priėsti: Naktį [karvė] nusitraukė, prišùtino, kiek anai patiko Škn. Ot kad prišùtinau lašinių, nei vakarienės nenorėsiu! Rd. Prišùtinau sulos – net pilvą kelia Ktk.
| refl. tr., intr. Nv, Jnš: Tai tau dėkui, gaspador, prisišutinau visiems metams J.Marc. Kad prisišùtinau bulvinių blynų – galiu kęst iki vakaro Stak. Prisišùtino gerai, kad net karšta Lp.
◊ káilį prišùtinti primušti: Sako, jis káilį gerai prišùtinęs ir žmonai, ir uošvienei Jnš.
velnių̃ prišùtinęs apie suktą žmogų: Velnių̃ prišùtinęs kaip ankščių, suktas be vieno galo Krš.
sušùtinti tr. Rtr
1. I, K, NdŽ, KŽ, Mšk išvirinti, ištroškinti: Reikia sušùtintie pienuko Grv. Ar sušùtint kiaušinis? Švnč. Po litrai sušùtint i duot rugių [karvei] prieš teliuką Klt. Vakar barščiuosa buvom (ravėjom), tai, sakau, nupjaukim lapus, sušùtysu Kpč. Nedidelę šakelę dievmedžio sušutint ir gert LTR(Tvr). Gyvatę sukapoja kavalkuosna, sušutina ir duoda karvėm LTR(Slk). Sušùtyk bulbų su mundurais (neskustų) Kp. Sėmenas sušutinę kloja prie skaudulių, nuplikusių nudegusių vietų LMD(Sln). Sušùtydavo avižas, kruopų pataisydavo Skrb.
| refl. tr. NdŽ: Man čia reiks telioku miltai susišùtyt Kp.
2. per daug suvirinti, pervirti: Jau sušùtinai mėsą, sakiau, ka imk! Pv. Sušùtintos bulvos nebegardžios: paeina vandeniu Ds.
3. užplikyti, kad suminkštėtų, atmirktų (drabužiai, siūlai): Naktin sušùtykit siūlus Lp.
4. karštai suminkštinti (medieną, linus): [Ievos medžius] atnešę po pečium tuojaus sušutindavo, kad būtų minkšti LMD. Jaujoj sušutini [linus], pasidaro rudi, su tokium čižium Grz.
5. K nuplikyti, nutvilkyti.
| refl.: Jum neprisejo susišùtintie Dgp.
6. sudeginti: Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, ubagais einančių, kurius sušùtino liepsnos? K.Donel.
ǁ negyvai nutroškinti: Vagonuose [veždami] daug žmonių sušùtino Ėr.
7. NdŽ padaryti, kad labai sušiltų, suprakaituotų, sukaistų: Kam su kaldra užklojot? Sušùtinste vaiką! Grd.
8. padaryti, kad atsirastų iššutimų: Jei nepervystysi, sušùtinsi vaiką Rm.
9. NdŽ netinkamai laikant sugadinti, supūdyti: Nevirina knepšės (žioplės) uogų, sùšutins, i tiek Krš. Perniai sušùtino labai daug bulbių Krs.
10. Nv šnek. primušti, sudaužyti: Nei žodžio neištaręs, kai tik priėjo Pliauga į piemenis, tai ir sušutino juos botagu V.Krėv. Jis tik pasiėmė uzboną, užsimojęs kaip rėžė ir sušùtino galvą Slm.
ǁ intr. suduoti, sukirsti: Liūb gerai anam sušùtins, ka įsius Trk. Sušùtyk arkliui, kad greičiau bėgtų Vdžg.
11. NdŽ, Gršl, Vkš, Užv, Mšk, Vb šnek. daug ir godžiai suvalgyti ar išgerti: Ta teip pasivaržydami sušùtysiam po cielą dešimtį [kiaušinių] Žd. Nesušùtykit viso pyrago, pasilikit vakarui Kair.
12. šnek. greitai suvežti, sugabenti: Par vieną dieną viską sušùtino į daržinę Kv.
13. Vlkv šnek. veltui, be naudos išleisti, sukišti: Šitiek pinigų sušùtinau ir nieko neturiu Lp. Tau aš savo drobę sušùtinau Lp.
◊ batviniùs sušùtinti susikeikti: Ana tik sušùtino batviniùs Ob.
užšùtinti
1. tr. NdŽ, Kpč užpilti karštu vandeniu, užplikyti: Kitąsyk užšùtini [duoną], kad saldesnė būtų Kvr. Užšùtinu pelų kiaulėmi Drsk. Grikines kruopas užšùtydavo: vandeniu užpila, užšunta Dg. Pritarkavos bulbų, užšùtins [v]andeniu čia šiultu Pb. Ažšùtin liepinių žydėjų LzŽ. Užšùtydavo šustinių iš avižinių miltų Rm. [Linų sruogas] užšùtinam karštu vandeniu, tai tas vanduo gi žalias, tai tų žaliaukių duoda gert, ir pereina [geltligė] Dg. Šiandiej ažušùtinom rūbus Ds. Kap jau išima iš stovų, tai jau karštu vandeniu užšùtina šitą audeklą Kpč.
| refl. NdŽ.
2. tr. padaryti, kad šusdamas atmirktų, išsivalytų: Ažušùtinau diečką akmenim kopūstam Klt.
3. intr. ppr. impers. NdŽ, PnmA, Dkš, Vrn, Ds užkaitinti: Iš ryto užšùtino smarkiai, tai lis Gs. Kad užšùtino saulė, tai nėr kur dėtis, prakaitas bėga Ėr. Ažušùtino, debesuojas, matos – lietaus bus Dbk.
4. užduoti, užkirsti: Turi pančiagalį, kad užšùtina! Drsk. Užšùtintų kas tokiam šatonuo, gal nesprogtų Krš. Kad užšùtysiu par kinkas! Kp. Tik jam botagu užšutyk, negailėk LTR(Rm).
5. intr. šnek. nubarti: Boba kap jau užšùtino, tai greitai nuvažiavo parsivežt Ignaciaus Plm.
6. užvalgyti.
7. refl. šnek. įsigerti, įkaušti: Jis negirtas, bet gerokai užsišùtinęs Snt.

pir̃štų bãdymas tyčiojimasis: Daužoma žodžiais mergaitė, plaukusi ašaromis kokį laiką, nebeužtekdama kantrybės kentėti to pirštų badymo bobelių, ieško pasigelbėti, dažnai palįsdama pati po žemės. Žem.
pir̃što bedimù aklai, atsitiktinai: Pranciulis piršto bedimu pasirinko mokytojų seminariją. Andr.
víenas pir̃štas burnojè, kìtas uodegojè apie sunkiai besiverčiantį: Sukė, kombinavo, o dabar vienas pirštas burnoj, kitas uodegoj. Msn. Ot bagočius – vienas pirštas burnoj, kitas uodegoj. Žl.
pir̃što dėjà labai nedidelis plotelis: Kiek čia to mūsų daržo – piršto dėjos. Erž.
pir̃što dėjìmas labai nedidelis plotelis: Kaip piršto dėjimas langučiai [audekle]. Gs. Taip prikupinau pečių kepalų, nepaliko vietos nė piršto dėjimui. Užv.
pir̃štų galaĩs
1.paviršutiniškai, atmestinai: Padarė, ale padarė galais pirštų. LTR.
2.atsargiai: Cit, eikiat pirštų galais!. Varn.
pir̃štų galùs nudègti nepasiekti: Aš dar kartą nusivyliau savo svajonėmis, nudegiau pirštų galus. Tilv.
pir̃štų galaĩs váikščioti (apie ką) labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo. Žem. O visi vaikšto pro juos pirštų galais, bijo smarkiau įžeisti. rš. Geras buvo žmogus – protingas ir užjaučiantis, jis visą laiką vaikščiojo apie mane pirštų galais, bijodamas užkliudyti dar neužgijusią žaizdą. Ap.
ant pir̃štų galų̃ váikščioti pataikauti: Seniukė tokia sudžiūvusi, prijuostę pasirišusi, vaikšto aplink mus ant pirštų galų. Ap. Vaikšto aplink brigadyrių ant pirštų galų ir galvą linkčioja. Tr. Niekam nereikia meluoti, prieš nieką vaikščioti ant pirštų galų. Avyž.
pir̃što pajùdinimas koks nors darbas: Nė už vieną piršto pajudinimą neužmoka [vaikai]. Krš.
pir̃štų tárpe bežiūrint, nejučiomis: Išeina pinigai pirštų tarpe, nė juste nepajuntam. Gršl.
pir̃štai uodegojè apie nevikrų, nesumanų: Ką jis padarys, kad pirštai uodegoj. Srv.
ilgì pir̃štai vagišius: Darbininkas geras, tik pirštai ilgi. KrvP. Ilgais pirštais buvo merga. Ds.
ìlgus pirštùs turė́ti vaginėti: Kad Tūnaitienė turi ilgus pirštus – Ilžė seniai žino. Simon.
kruvinaĩs pir̃štais sunkiai, daug (dirbti): Dirbti reikia kruvinais pirštais. Dglš.
mãžojo pirštẽlio nepajùdinti nieko nedirbti: Paaukštinimą reikia išsitarnauti, čia ne koldūnų porcija, neužsisakysi restorane, dėl tokio dalyko Telkša mažojo pirštelio nepajudins. Avyž.
penkì pir̃štai apie tai, kas įsigyjama vagiant: Kiek mokėjai? – Penkis pirštus. Šd. Penki pirštai, biškį baimės – ir troba [pastatyta]. Krš.
penkiaĩs pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiais pirštais nupirksi. Trgn.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštus poilgius anas gal turėjo. Lel.
stačiaĩs pir̃štais nerangiai, nevikriai, nenoromis: Dirba stačiais pirštais – bet tik iš akių. Slk. Gana jau, luokmaiša! Stačiais pirštais visur. Ktk.
tirštù pirštù daug, gausiai: Per storulį četvergą tirštu pirštu. Vrn.
trumpì pir̃štai apie gerą, teisingą žmogų: Jis geras žmogus, jo pirštai trumpi. Kt.
víeną pir̃štą prikìšti menkai tepadėti: Jis, kaip kelia maišą, tai tik vieną pirštą prikiša. Ūd.
víenas pir̃štas į bùrną, kìtas į úodegą apie beviltišką padėtį: Kralikus išpjovė, vištos išstipo; dabar vienas pirštas burnon, kitas uodegon. Sur.
pirštùs apsišùtinti apsigauti: Tai merga apsišutino pirštus ten eidama!. Sn.
nė̃ pir̃štui apvynióti visai nieko nėra: Atėjau kambarin – viskas išnešta, nė pirštui apvynioti. Bgs.
pirštù atidùrti į ãkį priminti skriaudą, atlyginti: Dievas neūmus, ale ir nemaršus: pirštu akin ataduria, tik negreit. Mžš. Atadūrė ir jam Dievas pirštu į akį. LTR.
pir̃štą atką́sti privargti: Atkąsi pirštą, kolei vaiką pripratinsi prie darbo. Ds.
atriẽtęs pirštùs gobšus, savanaudis: Visi atrietę pirštus, tik ant savęs. Sur.
pirštùs atsiką́sti privargti: Tik neik pas vaikus, ba aš jau pirštus atsikandau pas juos. Brž.
pir̃štais badýti tyčiotis, pašiepti: Jei mergą prigautą užuodžia, pirštais bado. Krš. Jis neapsikenčia, tik nusispjauna į šalį, rodos, kuo prasikaltęs, rodos, visi pirštais bado. Žem. Visas svietas pirštais bado. Kt. Aš – raštvedys?! Pirštais greit mane badys!. Tilv.
pirštùs èiul̃pti
1.gėrėtis: Bet projektai gražūs, jei tau papasakočiau, galbūt net pirštus čiulptum. Bil.
2.gailėtis, apgailestauti: Ta dabar galės pirštus čiulpti, kad taip pigiai karvę pardavė. Šll.
nórs pirštù dùrk labai tamsu: O tamsi naktis, nors pirštu durk. Dkš.
pirštù dùriamas į ãkį tamsu: Naktis – nors pirštu akį duriama. Šts.
pirštù dùrk į ãkį labai tamsu: Einu, nieko nesmato – pirštu akin durk, ale niekas man neprisidavinėdė. Grv. Tamsu, nors pirštu durk akin. Trgn. Taip tamsu, nors pirštu į akį durk. Kt. Lauke taip tamsu, nors pirštu į akį durk. Erž. Naktį – nors pirštu durk į akį – tokia tamsybė!. Žem.
pirštùs gráužti gailėtis: Pirštus, vaikeli, graužiu, kam jo paklausiau. Marc. Et, kvaila merga, dar grauš pirštus, kad patikėjo ponaičiuku. Vien.
nė̃ pir̃štui įkìšti visai nėra (vietos prisirinkus daugybei): Dėdinos plati pažintis – dar platesnė giminė: sukviestų svečių į veselę pilnas dvaras, nė pirštui įkišti vietos. Žem.
pir̃štą įsiką́sti gailėtis: Vilius skaudžiai pirštą įsikąs atsisakęs Anės Šmitikės, – sako Tūnaitienė. Simon.
pir̃štais iškaišýti išsityčioti, išjuokti: Kas yra pikto, netylėtų, vis tai pirštais iškaišytų. Gmž.
pir̃štais káišioti tyčiotis, pajuokti: Bijau, kad vaikai kaišios pirštais. Tr.
pirštùs káišioti tarp svetimų̃ dùrų kištis į kitų reikalus: Petušinskis mano draugas, aš negaliu tarp svetimų durų pirštų kaišioti. Marc.
pir̃štais kaišýti Šmn. tyčiotis:
nórs pir̃štą ką́sk labai (ko) trūksta: Išdrabstė pinigus ir dabar nežino kaip gyventi – nors pirštą kąsk. Jnšk.
pir̃štą kìšti tarp dùrų kištis į kitų reikalus: Nekišk pirštų tarp durų – nuvers. Krkl. Kam kiša pirštus tarp durų. Dkš.
pirštùs kìšti ir laižýti gėrėtis: Kiša pirštus ir laižo. End.
pirštùs kramtýti gailėtis, graužtis: Atvažiavo namo, o dabar pirštus kramto. Švnč. Tiek pinigo prašvilpė, dar pirštus kramto, bet jau po laiko. Alv. Jis verkė, raudojo, kramtė pirštus. Balč.
pirštùs krim̃stis gailėtis, graužtis: Dabar jis pirštus kremtasi – taip padarė. Pg. Paskui atmindamas vis dažniau sau pirštus krimtos, kam Petro neleido į mokslus. Vaižg.
pirštù krùstelėti vos pareikšti norą: Ona, tik pirštu krustelėjus, puolanti jo valios pildytų. Vaižg.
pirštùs laižýti gardžiuotis: Kad kas duotų tokių silkių, kaip senovėj kad buvo, pirštus laižytumėm. Žeml.
pirštùs láužyti sielvartauti: Motušė valandą pirštus laužė, lyg sakyti nenorėdama. LzP.
pirštùs láužytis sielvartauti: Karalius net pirštus laužėsi iš gailesties. LTR.
pir̃štai lenktì į savè apie savanaudį: Ji (motina) labiausiai gailėjo dienąnakt lydimų įsiūčio, aklo pykčio, težinančių, kad žmonių pirštai lenkti į save, visiems terūpi savas kailis. rš.
pirštù maĩšomas menku laikomas: Kito bėda pirštu maišoma. Plt.
pir̃što nedė́ti
1.neliesti: Tu be mano žinios nedėk nė piršto į mano vaiką. Ml.
2.nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė piršto nededa, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė. Rm.
pirštù nedė́ti nepadėti: Nieko mumiem nedarė, anei pirštu nedėjo. Lp.
nė̃ pir̃što nedė́ti pirštù nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė pirštu piršto nedėsiu. Gs.
pirštù nekabìnti nepatirti: Gerumo jos tu dar pirštu nekabinai. rš.
pirštù nekiẽsti pir̃što nieko nedirbti: Pirmoje po Velykų seredoje nė vienas ūkinykas senovėje nė pirštu piršto nekietė. Valanč.
pir̃što nekìšti
1.nedirbti, nieko neveikti: Tėvas nė piršto nekišdavo. Šmn. Jau tuojaus pietai, o dar niekur nė piršto nėra kišta. Vvr.
2.nekliudyti: O ką?! Aš nė piršto prie paties nekišau. rš.
3.nesidomėti: Tas (žmogelis), kuris buvo jau beveik užaugęs, po mokytojo mirties prie knygų nebekišo nė piršto. Ap.
4.nelįsti: Bet aš žinau, kad geriau niekur nekišti nė piršto. Gruš.
pir̃što nekrùtinti nieko nedaryti: Niekur neina ir piršto nekrutina nieko blogo daryt. Vdk.
pirštù nemainýti pir̃što Šts. nieko nedirbti:
pirštù nemóstelėti nepadėti: Čia (mieste) dykai nė pirštu niekas nemostelės. Žem.
pir̃što nepajùdinti
1.niekuo nesidomėti: Įsimetė į avilį tranas – piršto nepajudina, o kiti už jį turi plušti. Cvir. Su jaunimu reikia daug ir išmintingai dirbti. Kitaip turėsime dar vieną didžiulį miegančių, visa kuo nepatenkintų, bet piršto nepajudinančių būrį su jaunais kūnais ir nuvytusia dvasia. rš.
2.nieko nedaryti: Visi žinojo Pečiūros žiaurumą ir atkaklumą, ne vienas tikėjosi baisių įvykių, tačiau nė vienas ir piršto nepajudino tai grėsmei pašalinti. Vien. Nė piršto nepajudino nekaltiems gelbėti. Sąžinė jo negraužė. Sruog.
pirštù nepajùdinti nieko nedaryti: Dėl kitų nepajudino nei pirštu. KrvP.
pir̃što nepakélti
1.niekam nerūpėti: Ir užmiršt jį per dvi tris dienas suskubo, nieks ir piršto nepakėlė, neparodydamas noro opiau įžvelgt tikrąją priežastį. Cvir.
2.neįskaudinti: Piršto prieš nieką nepakėliau. Mrj.
pir̃što nepaklìbinti nieko nedirbti: Prie darbo nė piršto nepaklibina. Žal.
pirštù nepakliudýti nepadėti: Niekas ir pirštu nepakliudė. Dglš.
pir̃što nepakrùtinti visai nedirbti: Tėvas prie darbo ir piršto nepakrutina. Užp.
pirštù nèpenimas gudrus, apsukrus: Tas pirštu nepenimas, žino, ką šneka. Vencl.
pir̃štų nepraskìrti turėti daug (darbų): Darbų tiek, kad pirštų nepraskiriu. Kvr.
pir̃što nepridė́ti
1.visai neliesti: Žiūrėk, nė piršto prie jo nepridėk. Grž.
2.nieko nedirbti: Kiti dirba, o jis nė piršto neprideda – ponas. Sb. Ir kas aptvarko, apžygiuoja – jis nė piršto neprideda. Mžš. Jis nė piršto nepridėjo, o nori viską gauti. Snt.
pir̃štų nepridùrti nepadėti dirbti, daryti: Nepridūrei savo pirštų, ir nieko neišeina. Dbk.
pir̃što neprikìšti nesirūpinti: Sutikau tik su sąlyga, kad bent porą metų nereikėtų nė piršto prikišti prie naujos vietos. Andr.
pirštù neprìliestas nenukentėjęs: Tik jis vienas liko nuo karo nei pirštu nepriliestas. Lš.
pir̃što nereĩkia apie mėgstantį gerti: Jis jau vyras užaugo, jam prie degtinės piršto nereikia. Jnš. Ištuštinę baltakę, piršto nereikia. Žem.
pir̃što nesiaũsti pirštù nieko neveikti: Darbo nedirbo: pirštu piršto nesiautė. Šts.
pir̃štų nesudė́ti su Dievù apie nežinomą rytojų: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinau, kaip bus. Slv.
pir̃što nesudùrti su Dievù M. apie nežinomą ateitį: Su Dievu piršto nesudūrei, nieko nežinai. Ant.
pir̃štais nesudùrti su Dievù apie nežinomą ateitį (giriantis būsimais laimėjimais): Nesudūrei su Dievu pirštais!. B. Dar nežinai, kaip bus, dar nesudūrei su Dievu pirštais. Ds.
pir̃štų nesukeĩsti nieko nedirbti: Nė pirštų nesukeiti, t. y. niekam nedirbi. J.
pir̃štų nesukìšti su Dievù apie nežinomą ateitį: Ir tu dar su Dievu pirštų nesukišai. Dauk.
pir̃što nesutę̃sti pirštù nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei pirštu piršto nesutęsia. Rod.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti: Pasenau – pirštai akuoto nebturi, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos. Šts.
pirštù neužgáuti visai neliesti: Niekas nemušė, nei piršteliu neužgavo. Žem.
pirštù neužkabìnti nekliudyti, nekibti: Jei mums padėsi, tai gali būti visai ramus, niekas tavęs nė pirštu neužkabins. rš.
pir̃štai niẽžti labai rūpi, knita (ką daryti): Advė pasijunta, kad jai stačiai niežti pirštai tverti to vyro nešvarias kudlas, papurtinti jį. Simon. Katram čia pirštai niežtėjo – išvartyta kuparas. Skdt.
pirštùs niẽžti labai rūpi, knita (ką kliudyti, imti): Jau niežti pirštus kokį zbitką padaryti. Skdt.
pir̃štais nubadýti išjuokti: Už tokį darbą tave pirštais žmonės nubadys – ar tu turi sarmatos?!. Jnšk.
nórs pirštùs nučiul̃pk apie ką gražų, geidžiamą: O jau mergelės moterėlės apie Medininkus, tai nors pirštus nučiulpk – vien čiulbuonėlės. Vien.
pirštùs nudègti
1.apsigauti: Pamėginti lengva; tik pirštus nudegus, ar beatsitaisysi?. Vaižg.
2.nukentėti: Vienas jau nudegė pirštus, tai dabar antras lenda. Pg. Ir pats Grinius – šio sumanymo sėjėjas – nudegs pirštus. Avyž.
3.susigėsti: Kai Jonas teisybę pasakė, ir anas pirštus nudegė. Ds.
pirštù nudùrti labai neapkęsti: Kad primanytų, pirštu nudurtų. LTR.
pir̃štais nuródyti išsityčioti: Pirštais tave nurodytų, jei atlaidų drabužiais eitum į vakaruškas. Als. Aukso kubke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei pirštais nurodytas, nei žodžiais nukalbėtas (apie rūtų vainiką). Ukm.
pirštùs nusiką́sti labai gailėtis ar jausti apmaudą: Primanytų – pirštus nusikąstų. Alk.
pirštùs nusvìlti nukentėti, apsigauti, įkliūti: Jis mėgdavo grabštaut, ale vieną kartą pirštus nusvilo. Ėr. Mama man dažnai sakydavo, kad per daug pasitikiu savimi ir anksčiau ar vėliau galiu nusvilti pirštus. rš.
pirštù pajùdinti
1.panorėti: Bagotam tik pirštu pajudinti – ir draugų kiek nori gali turėti. KrvP.
2.ką nors nuveikti: Tiek amžiaus pragyvenau ponu ant savęs, o dabar be jūsų nevalia piršto pajudinti?. Avyž.
pir̃štą pakeĩsti pirštù ką nors dirbti: Kogi parėjai, kad taip nenori pirštu pirštą pakeisti?. Žem.
pir̃štą pakuštýti padirbėti: Per visą savo amželį poni pirštą bijojo pakuštyti. Žg.
pirštù paliẽsti nubausti: Šiandien geri, o ryt verksi, kai Dievas tave už girtuokliavimą savo pirštu palies. Krėv.
pirštù pamóti pakviesti: Jai tik pirštu pamoti tereikia – ir viskas atliekama kaip tikrai poniai. Simon. Pirštu pamok – ir aš čia. Dkš. Jei anas [vyras] pasirodys nevertas tavęs, tu man tik pirštu pamok. Žil. Ko eit tarnaut lyg šuniui, vos svetimas pirštu pamoja?. Zur.
pir̃štą paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys. Zp.
pirštù pasíekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai. rš.
pir̃štą pasikìšęs tuščiomis, be nieko: Pirštą pasikišęs į veselę nenueisi. Rdn.
ne pirštù pẽnimas gudrus: Tu nemokyk, žinau! Jau ne pirštu penimas. Cvir.
pirštùs prarýti apie ką nors labai gardų: Visi valgom [šviežią žuvį], koks skanumas, rodos, ir pirštus prarytum. Žž.
pir̃štą pridė́ti
1.kiek padirbėti: Kad būtų nonts pirštą pridėjus!. Rd.
2.truputį pakenkti: Mykolas prie tavęs tik pirštą pridėjo. Avyž.
pirštù pridė́ti paliesti: Niekam neleido jos nė pirštu pridėti. Vaižg.
pirštùs pridė́ti
1.padirbėti: Ir aš ten pridėjau pirštus. Btrm.
2.atlikti netikusį darbą: O suspėjo „išgarsėti". Jau pridėjęs pirštelius: suklastojęs raštelius. Tilv.
pirštù priduriamaĩ tuoj pat, greitai: Pirštu priduriamai i karvė ves, bado nebebus. Krž. Pirštu priduriamai reikėjo į mokyklą vesti, ir mirė [vaikas]. Grd. Pirštu priduriamai ir antroji galės tekėti. Krž.
pirštù prikišamaĩ
1.visai arti, labai greitai: Rugiai baltuoja kaskart didžiau, pirštu prikišamai užeis ir rugiapjūtė. Žem. Vestuvės pirštu prikišamai, reikia ir pasiūti, pataisyti. Žem.
2.labai aiškiai: Turėjo pirštu prikišamai parodyti savo tautos kruviną nuoskaudą. Pt. Jei pirštu prikišamai jam neparodai, tai jis ir nemoka padaryti. Alk.
3.labai sočiai: Pirštu prikišamai privalgęs, užgėrė. Valanč.
pir̃štą prikìšti
1.padėti: Kad prikišo savo pirštą, tai buvo prikišta: vežimą tuoj ant kojų pastatėm. rš.
2.bent kiek padirbėti: Pirštus prikiša, ir duok dvidešimtpenkinę. Snt. Neprikišau pats piršto – ir nejuda [darbas]. rš.
3.prisiliesti: Joneliui net akelės žibėjo, bet prie lementoriaus ir piršto prikišti nedrįso. Žem.
pirštùs prilaikýti nevogti: Laimė savo keliu. Tik kad nebūtų arti tamstos blizgančių dalykų... Ir kad pirštus truputį prilaikytum. Gric.
pir̃štai prilim̃pa vagiliauja: Jo pirštai prilimpa. R.
pirštù prisiektinaĩ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu prisiektinai, tai ir prasidėjo šnekos. Balt.
pirštùs pū̃sti gailėtis (po laiko): Kas tėvo motkos neklauso, tas pirštus pučia. Arm.
pir̃štais rodinė́ti tyčiotis: Visi rodinėja jį pirštais, juokias. Tvr.
pir̃štais ródyti niekinti, tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane rodo pirštais. Ds. Ant mergičkų pirštais rodo. Sln. Niekas manęs nesigailėjo, visi rodė pirštais, visi neapkentė. rš.
pirštùs sudègti apsigauti: Mislė (manė) – visus apgaus, bet ėmė pirštus ir sudegė. Ds.
pirštùs sudùrti susitikti, susiimti: Ne palaukš tu man, broleli brangus, su tavim mes dar sudursime pirštus!. Balt. Juk morams reikia mirties, o su mirtimi, apie kurią čia gulėdama galėčiau pasakoti, pirštais tebuvau sudūrusi bėgdama. Jank.
pirštùs sukeĩsti krỹžiais nieko neveikti, tinginiauti: Bet tinginiui į lovą niekas nieko neatneš, o pirštus kryžiais sukeitus, darbai neatliekami. Simon.
pirštùs sutèpti prisidėti prie negarbingo darbo: Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti. Mair.
pir̃štais užbadýti išjuokti: Ar tu iš proto išėjai?! Nori, kad mane mokiniai pirštais užbadytų.... Vien. Kad tik pamato kitaip apsirengusias, tai, rodos, primanę pirštais užbadys. Gs. Jei vienas iš minios atsiranda nesavanaudis, kuriam ne vien savo gerovė terūpi, tą kiti skuba pirštais užbadyti. Pt. Mane čia (Čikagoje) pirštais užbadytų, sakytų, va, eina tas grinorius, kuris verčiasi iš nuomos. Andr. Gerai, kad jo (stribo) nėra jau gyvo: o taip pirštais žmonės užbadytų. Graž.
pir̃štui uždė́ti apie labai nuskurusį: Suplyšęs, nei pirštui uždėt sveikos vietos nerastum. Ds.
pirštù užsispáudęs sùbinę vlg. be dovanų, nieko nenusinešant: Nenueisi pirštu subinę užsispaudęs į krikštynas – reik pyragų. Šts.
pir̃štais varpýti koneveikti, pajuokti: Žmonės ims tave pirštais varpyti: žiūrėkit, sakys, kaip klumpiškės mergos pasiuto. rš.
ne vãkar pirštù žebótas N. patyręs, nekvailas:
ne pirštù žìndžiamas patyręs: Jau nebe pirštu žindžiamas: ir pats supranta, kas reikia daryt. Trgn.
ant pir̃štų tyliai: Vaikščioja ant pirštų. Plv. Kaip anas atsikelia, tai vis ant pirštelių eina, kad vaikų nepažadintų. Grv.
ant pir̃što apvynióti padaryti klusnų: Ant piršto tu mūsų neapvyniosi, mergele.... Dvd.
ant pir̃štų skaičiúojami nedaug yra: Jis didelis meistras. Tokie ant pirštų skaičiuojami respublikoj. Trein.
ant pir̃štų suskaičiúoti gãlima nedaug: Bet juos ant pirštų galima suskaičiuoti. Mont.
ant pir̃štų suskaitýti gãlima nedaug: Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti. Žem. Mes tik vien juodas dienas matom, o tų baltų tai ant pirštų gali suskaityti. Brž.
ant pir̃što suvynióti valdyti ką, daryti paklusnų: Dabar aš anuos lenkiu (pataikauju), o paskui ant piršto suvyniosiu. Užv.
ant pir̃štų váikščioti pataikauti: Vaikščioja ant pirštų apie ją (marčią). Klt.
ant pir̃što vyniójamas labai nuolankus: Kai aš aną pamokysiu, tai ant piršto vyniojamas pasidarys. Krž.
ant pir̃što vynióti
1.valdyti ką, daryti paklusnų: Uošvienė vynio[ja] ant piršto žentą. Varn. Jį kaip nori ant piršto vyniok. Krs.
2.apgaudinėti: Teip mum vynioja visus an piršto. Všn.
ant pir̃što vyniótis būti nuolankiam: Bet jis neprivalo duotis ant piršto vyniotis tai bobai. Simon.
ant pir̃štų žiūrė́ti domėtis, ką veikia: Dabar uošvienė, žinoma, nieko nesakys, bet labai žiūrės martelei ant pirštų, – vėl Žiobrienė. Simon.
apie pir̃štą apvynióti apgauti: Pirmiausia tu, mergyt, žinok – nieko neapvyniosi apie pirštą. Zur.
apie pir̃štą vynióti apgaudinėti: Iš kur jau tokios gudrios, kad visąlaik mus vynios apie pirštą. Zur. Vyniodamas apie vieną pirštą profesionalus, apie kitą pirštą seklys turi apvynioti skaitytoją. Žil.
apliñk pir̃štą apsivynióti padaryti paklusnų: Kaip nori, taip gali jį aplink savo pirštą apsivynioti, destis, išnaudoti. Vaižg.
apliñk pir̃štą apvynióti padaryti paklusnų: Pasakoju tam, kad tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą. Krėv.
apliñk pir̃štą vynióti apgaudinėti: Kad tasai mandrasis Šalteikių Karalius duodasi tam žalčiui aplink pirštą vyniojamas, tai tiesiog gėda. Simon.
be pir̃što mielai (gerti): Geria be piršto. Mrc.
į kum̃pą pir̃štą Šts. neteisingas:
į pir̃štą ką́stis gailėtis, graužtis: Nuspirkau neapgalvojus, paskiau kandaus pirštan. Ktk.
iš kumpų̃ pir̃štų vogdamas: Gyvena iš kumpų pirštų, tokia apvagė̃. Lkž.
iš penkių̃ pir̃štų naudodamasis darbo pajamomis, neturėdamas atsargų: Aš gyvenu iš penkių pirštų. Mrj. Jis iš savo penkių pirštelių namus stato. Rm. Iš penkių pirštų reikia gyvent. Krs. Kaip tėvai pradėjo gyvent – iš penkių pirštų. Gdž. Tėvelis tik iš savo penkių pirštų visus maitina. Paukš. Begyveno šiokie tokie, kurie tik iš savo daržo ir iš penkių pirštų vertėsi. Gran.
iš trijų̃ pir̃štų kombinuojant: Iš trijų pirštų dvarą įsigijo. Vencl.
iš pir̃što iščiul̃pti sugalvoti, pramanyti: Tačiau ir tarp šitų tokių negausių kūrinių negaliu nurodyti nė vieno, kurį man būtų pasisekę iščiulpti iš piršto. Balt.
iš pir̃što išláužti
1.išgalvoti, pramanyti: Bet kam čia rūpėjo vamptelėti? Sako, neišlaužė iš piršto, neišlaužė! Kokio čia bereikia išlaužimo!. Žem. Buvo, kaip nebuvo, iš piršto gi neišlauš. Lnkv. Ne, žinau, suprantu, neišlaužei iš piršto. Bet ar kiti tuo patikės?. Avyž.
2.sakoma, kai neįmanoma gauti: Iš kur aš gausiu, ar iš piršto išlaušiu, kad neturiu. Grž.
iš pir̃što išsiláužti užsidirbti: Iš piršto išsilaužė ir nupirko namą. Ėr.
iš pir̃što láužti išsigalvoti, pramanyti: Jei nežinai, iš piršto nelaužk: sakyk tik, ką pats gerai žinai. Grž. Gal iš tikrųjų Petro pagyrimai ne iš piršto laužti – esąs puikus vyras, ne zirzlys, ne įkyruolis. Zur. Tokią kainą ne iš piršto laužiu. Viskas apgalvota ir aptarta. Daut.
iš pir̃što neišláužti neįmanoma gauti: Iš kur tau imsiu: iš piršto neišlaušiu. Lp.
nuo penkių̃ pir̃štų nieko neturint: Nuo penkių pirštų pradėjom, buvom biedni. Grd.
per pirštùs lengvai, netaupant: Ans per pirštus viską praleido – ką aš pati viena užplėšiu!. Krš.
per penkìs pirštùs švil̃pti skaniai miegoti: Rast jau švilpia per penkis pirštus. End.
per pirštùs léisti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš nieko nepaisiau, viską leidau per pirštus. Drsk.
per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Per pirštus nušvilpia, nežiūri nieko. Grd.
per pirštùs pašvil̃pk nieko nepadarysi, po laiko: Pašvilpk per pirštus – tas jau prapuolė, nebgausi. Lk.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos. Mork.
per pirštùs žiūrė́ti nekreipti dėmesio: Nesusiprato visai, kad toks Pstrumskis aukauja viršininkui ne dėl pagerbimo, o tik dėl to, idant viršininkas žiūrėtų per pirštus ant jo darbų (= į jo darbus) valsčiuje. Kudir.
prie pir̃što taupiai, šykščiai: Tai bent prie piršto gyvena. Klvr.
pro pirštùs išslýsti Avyž. išsisukti:
pro pirštùs nuléisti nekreipti dėmesio: Taip negalima nuleisti pro pirštus. Avyž.
pro pirštùs pažiūrė́ti nekreipti dėmesio: Marytė jauna, tai daug pasako, dėl to nieko neatsitiks, jei vieną sykį ir pro pirštus pažiūrėsi. Simon.
pro pirštùs praléisti išeikvoti, iššvaistyti: Pro pirštus viską praleido. Krš.
pro pirštùs veizė́ti nieko nepaisyti, nesirūpinti: Jei pro pirštus veizėtumėm, tai duonos jau neturėtumėm. Vkš.
pro pirštùs žiūrė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Pripratę gerti, o neturėdami iš ko, pradeda nuo tėvo vogčioti; tankiai motina, nors numanydama, žiūri į tokius darbus pro pirštus. Žem. Vieni mokytojai iš mokinių reikalauja per daug, o kiti, priešingai, į savo darbą žiūri pro pirštus. Dvd. Man rodos, tu pradedi į mokslą žiūrėti pro pirštus. Mik.
su penkiaĩs pir̃štais nieko neturint: Vargdienys su penkiais pirštais prasigyveno. Šv.
nórs su pirštù dùrk į ãkį apie tamsą: Dabar nū vakaro santėmis – nors su pirštu į akį durk. Lkv.
su pirštù paródyti viską paaiškinti: Nusakau, su pirštu parodau, iš žioplos vis žiopla!. Ds.
su pirštù pérduriamas perkaręs, sulysęs: Čia karvė su pirštu perduriama. Akm.
su pirštù prìduriamas Valanč. labai arti esantis:
tarp (kieno)pir̃štų sudìlti būti pavogtam: Jei tų pinigų dalis ir sudils tarp valdininkų plonų pirštelių, visgi pro tarpupirščius iškris kiek ir bedarbiams. rš.
viršum̃ pir̃štų
1.netiksliai, abejingai: Ką dirba, tai tik viršum pirštų. Ds.
2.su kaupu, užtektinai: Jau jam viršum pirštų pasogos atiduota. Vlk.
kaĩp penkìs pirštùs puikiai (pažinti, mokėti): Aš jį pažįstu kaip penkis pirštus. Šlčn. Linksniuotes žinojau kaip savo penkis pirštus, visus artikelius turėjau kaip kišenėj. Vien. Aš jau jį žinau kaip savo penkis pirštus. Ds.
kaĩp pir̃štas
1.apie vienišą: Vienas aš kaip pirštas! Nei man tėvų, nei man namų!... rš. Sėdžiu ir sėdžiu kaip pirštas, in seną niekas ir nesglaudžia, in mažą dar greičiau. Ck. Visi numirė, likau viena lyg pirštas. Mrj. Kai pirštą mane vieną paliko. M.
2.apie neturtingą: Visas padarynes išvežė, paliko kaip pirštas. Užv. Kada jis paliko plikas kaip pirštas, tada buvo man be vertės. Simon. Apsivedėm, tai gryni kaip pirštai buvom. Arm. O buvo kaip pirštas, plikiausias buvo. Lk. Likome kaip pirštas, visa sudegė. Sug.
kaĩp pir̃štą be nieko, tuščiomis rankomis: Giminės to vyro ją išvarė gryną kaip pirštą. PnmŽ.
kaĩp pirštù į ãkį
1.tikslus: Jonas žiūri pro langą. Kiekvienas žodis – lyg pirštu į akį. Zur.
2.tiksliai: Tu turi baisų liežuvį, bet tu visada pataikai kaip pirštu į akį. Simon. Pataikei kaip pirštu į akį. Skr.
kaĩp pirštù į akìs ryškiai (spigina): Taigi, išėjau, ir man į akis kaip pirštu – plūgas. Saulės nušviestas, žvilga sidabru. Dovyd.
kaĩp pirštù į dañgų tiksliai: Pataikė kaip pirštu į dangų. Krč.
badymas pirštais žr badymas
dienos skaičiuojamos pirštais žr diena
Dievo apvaizdos (rankos)pirštas žr Dievas
Dievo pirštas žr Dievas
Dievas parodė pirštą žr Dievas
ant galų pirštų vaikščioti žr galas
išlaužimas iš piršto žr išlaužimas
ne vakar košę valgė pirštu žr košė
laumės pirštas žr laumė
likimo pirštas žr likimas
gali medų išsemti pirštu žr medus
nė tvarto pirštui žr tvartas
velnio pirštas žr velnias
žodį ištraukti su pirštu žr žodis