Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (13)
apkapstýti
Apibrėžtis
kapstant užversti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
A. šaknis žemėmis.
apkapstýti
apkapstýti
apkārpīt
sukapstýti
Apibrėžtis
kapstýti, kãpsto, kãpstė tr.
1. žarstyti, skleisti, kratyti (mėšlą): Višta kãpsto mėžinį, ieškodama kirmių J. Viena šluoja, kita kãpsto Dkš. Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl. Mėšlus reiks dėlto per dieną kapstyti Žem. Kapstykiat mėšlą ploniau – ir taip neužteks visam laukuo KlvrŽ. Ketveriais vežė, o trys kapstytojos kãpstė Brs. Ta geriau kapsto, kuri smulkiau kapsto Plt.
| prk.: Valstietis [prieš kolektyvizaciją] buvo priverstas kapstyti žemę, dirbdamas individualiai senu inventorium (sov.) rš.
^ Mėšlų nekapstęs, taukų nelaižysi TDrVII343.
| refl.: Sąšlavyne kapstėsi kelios juodos kaip anglis kuosos rš. Vištas vadiname kapstomaisiais paukščiais rš. Tuos grūdus rastum dabar tik kapstančiojes(i) vištoj, jos viduriuos J.Jabl.
| prk.: Kapstaus kaip gaidys, o toliau iš mėšlyno negaliu nė žingsnio išsikapstyti J.Avyž.
2. kasti: Kapstýk ugnį su pelenais į ugniavietę J. Plaukdamas su rankomis ir kojomis kapstýk vandenį po savim J.
| prk.: Nepjauni, tik kapstai su dalgiu primuštus prie žemės ir sumintus dobilus rš.
3. refl. sunkiai, vargingai eiti, važiuoti, gyventi ar ką dirbti: Kapstýkis dabar pėsčias per tokį sniegą! Rm. Tokiuo oru laivas tegalėjo iš lengvo kapstytis rš. Ūkanotoje prieblandoje šniokšdamas kapstėsi garvežys sp.
| Daugiau kaip dvi dešimtys milijonų išmėtytų atskirų valstiečių ūkių kapstėsi pavieniui savo ūkiuose rš. Ar dar neturi marčios, da vis viena tebesikapstai? Ds.
4. refl. krapštytis, triūsti, knibinėtis: Jis nusigręžė ir ėmė kapstytis popieriuose rš. Nesikapstýk taip ilgai, dumk į klasę Šk. Kapstos kaip žvirblis šluotoj LTIII461.
5. kaupti: Kap rašysiu, kas kapstys bul'bas? Brsl.
6. refl. baigtis, dvėsti: Kuinas kãpstosi, baigia nusikapstyti DŽ.
apkapstýti tr.
1. apžarstyti, apkratyti kuo: Padėjau votegą arti mėšlo malkos, ėmė ir apkãpstė Yl. Su arklio mėšlais neapkapstys to viso lauko Brs.
| refl. prk.: Su krūkeliu žodžio neištrauksi – sėdi kaip mėmė už pečiaus apsikãpstęs skaruliuose Krn.
2. apkaupti; apkasti: Apkapsto gaspadinė kopūstus savo (apkaupia) J.
| Motina gailiai verkia – jau penktą vaikelį apkapstė (užkasė, palaidojo) Vlk.
3. refl. prk. kiek apsimušti, apsikulti: Apsikapsto savo tarpe, bet gyvena Šts.
4. refl. apsivalyti: Apsikapstýk, žiūrėk, visas šiaudais aplipęs Sdk.
atkapstýti tr.
1. atžarstyti, atkasti: Atkapstýk žemes ir rasi raktą [paslėptą] Rm.
2. refl. vargingai ateiti, atvažiuoti, atkakti: Šiandien labai blogas kelias, kad vos atsikãpstėm Vp. Kaip ir atskapstei per tokį sniegą? Skdt.
iškapstýti tr.
1. išžarstyti; iškasti (duobę): Kas iškapstė man pasėlio lyses? S.Nėr. Vištos iškãpstė eželę Š. Svetima višta daržą iškãpstė Ėr. Apsidairė ant skiedyno, kad šviežiai iškapstytos skiedos BsPII298.
| Po pušies šaknimis iškapstė kapą, palaidojo draugą rš.
| refl.: Pasakė: „Kapstykitės visi, mėšlai“ – ir išsikapstė (ps.) J.Jabl.
2. iškasti iš kur:
^ Gera galva moka ir iš pelenų auksą iškapstyti Vlk.
3. refl. išsikasti, išsisukti, išsigelbėti: Iš tos ligos dar senis išsikãpstė Š. Šiaip taip par žiemą išsikapstę, sulaukėm pavasario Žg. Sunki liga – nebelabai išsikapstỹs Dbk. Kaip čia dabar iš tos bėdos išsikapstyt? Dgl.
| prk.: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir.
nukapstýti tr.
1. nužarstyti; nukasinėti: Visas žemes nuo lubų nukapstysiu ir į tavo trobą šalčio prileisiu rš. Vaikai su šluotomis nukapstė nuo ledo sniegą rš.
| refl.: Žinai, vaikai – kaip tik atsigula, nusikapsto (nuspardo apklotą) ir miega per naktį nuogi Ob. Miega nusikapstęs kaip ant pečiaus Ds.
2. refl. nusibaigti: Paršelis nusikapstė Rm. Tai ir reiks žmonai nusikapstýt Bgt. Trečia jau diena kaip nusikãpstė J. Greit meitėlis nusikapstė – į pačią širdį jam peiliu pataikė Pgr. Baigia visos vištos nuskapstyt Dbk.
3. refl. vargingai nukakti: Lig pietų nusikapstýsiu an miestą [per purvyną] Ėr. Kažin kaip čia mūsiškės nusikãpstė tokiuo blogu keliu? Srv.
4. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Šiemet per kūlę baisiai nuskapsčiaũ Ut.
pakapstýti tr.
1. pažarstyti; pakasinėti: Ant kalnelio po eglės šaknimis pakapstyk ir viską rasi, ko tik nori LTR.
| refl.: Vištos pasikapsto šiukšlyne rš.
2. refl. tr. pasičiupti, pasigauti sau: Ką nors parveža į krautuvę, anie ir pasikãpsto Šts.
3. refl. pakliuvus į bėdą, pavargti:
^ Bičiulį iš tolo pamatysi, kai bėdoje pasikapstysi KrvP(Vrn).
parsikapstýti vargingai parvykti, parkakti: Led led parsikãpstė namo Kp.
prakapstýti tr.
1. pražarstyti, prakasinėti: Prakãpstė žemę ir įkišė šautuvą Ėr.
2. refl. Ds sunkiai praeiti, pravažiuoti.
prikapstýti tr.
1. prižarstyti, prikasinėti: Vištos prikãpstė grūdų ant pado [klojime] Rm.
| refl. tr.: Toj vištaitė išėjus prisikapstė, prisilesė visokių kirmėlių BsV252.
2. refl. sunkiai prieiti, privažiuoti: Molynais vėlokai prisikapstėm į plentą rš.
sukapstýti tr.
1. sužarstyti, sukasinėti: Skiedras sukapstýk į krūvą J.
2. prk. supjaustyti, subadyti: Sukãpstė visą pilvą su peiliu Šts.
3. refl. sukeliauti, suvažinėti ten ir atgal: Nu, ir greit suskapstei! Dglš.
užkapstýti tr.
1. užžarstyti, užkasioti; užkasti, palaidoti: Užkapstýti ugnelę Varn. Ravint reikia užkapstýt (apkasti, apkaupti) morkas – nebus galai žali Ėr.
| Kai pamirsim, ažkapstỹs Aps.
2. refl. vargingai užlipti, užkopti: Tik tik užsikapsčiau ant vežimo [šieno] Rm.
3. refl. menk. nusibaigti, nudvėsti: Nuo tos degtinės užsikãpstė Ėr.
1. žarstyti, skleisti, kratyti (mėšlą): Višta kãpsto mėžinį, ieškodama kirmių J. Viena šluoja, kita kãpsto Dkš. Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl. Mėšlus reiks dėlto per dieną kapstyti Žem. Kapstykiat mėšlą ploniau – ir taip neužteks visam laukuo KlvrŽ. Ketveriais vežė, o trys kapstytojos kãpstė Brs. Ta geriau kapsto, kuri smulkiau kapsto Plt.
| prk.: Valstietis [prieš kolektyvizaciją] buvo priverstas kapstyti žemę, dirbdamas individualiai senu inventorium (sov.) rš.
^ Mėšlų nekapstęs, taukų nelaižysi TDrVII343.
| refl.: Sąšlavyne kapstėsi kelios juodos kaip anglis kuosos rš. Vištas vadiname kapstomaisiais paukščiais rš. Tuos grūdus rastum dabar tik kapstančiojes(i) vištoj, jos viduriuos J.Jabl.
| prk.: Kapstaus kaip gaidys, o toliau iš mėšlyno negaliu nė žingsnio išsikapstyti J.Avyž.
2. kasti: Kapstýk ugnį su pelenais į ugniavietę J. Plaukdamas su rankomis ir kojomis kapstýk vandenį po savim J.
| prk.: Nepjauni, tik kapstai su dalgiu primuštus prie žemės ir sumintus dobilus rš.
3. refl. sunkiai, vargingai eiti, važiuoti, gyventi ar ką dirbti: Kapstýkis dabar pėsčias per tokį sniegą! Rm. Tokiuo oru laivas tegalėjo iš lengvo kapstytis rš. Ūkanotoje prieblandoje šniokšdamas kapstėsi garvežys sp.
| Daugiau kaip dvi dešimtys milijonų išmėtytų atskirų valstiečių ūkių kapstėsi pavieniui savo ūkiuose rš. Ar dar neturi marčios, da vis viena tebesikapstai? Ds.
4. refl. krapštytis, triūsti, knibinėtis: Jis nusigręžė ir ėmė kapstytis popieriuose rš. Nesikapstýk taip ilgai, dumk į klasę Šk. Kapstos kaip žvirblis šluotoj LTIII461.
5. kaupti: Kap rašysiu, kas kapstys bul'bas? Brsl.
6. refl. baigtis, dvėsti: Kuinas kãpstosi, baigia nusikapstyti DŽ.
apkapstýti tr.
1. apžarstyti, apkratyti kuo: Padėjau votegą arti mėšlo malkos, ėmė ir apkãpstė Yl. Su arklio mėšlais neapkapstys to viso lauko Brs.
| refl. prk.: Su krūkeliu žodžio neištrauksi – sėdi kaip mėmė už pečiaus apsikãpstęs skaruliuose Krn.
2. apkaupti; apkasti: Apkapsto gaspadinė kopūstus savo (apkaupia) J.
| Motina gailiai verkia – jau penktą vaikelį apkapstė (užkasė, palaidojo) Vlk.
3. refl. prk. kiek apsimušti, apsikulti: Apsikapsto savo tarpe, bet gyvena Šts.
4. refl. apsivalyti: Apsikapstýk, žiūrėk, visas šiaudais aplipęs Sdk.
atkapstýti tr.
1. atžarstyti, atkasti: Atkapstýk žemes ir rasi raktą [paslėptą] Rm.
2. refl. vargingai ateiti, atvažiuoti, atkakti: Šiandien labai blogas kelias, kad vos atsikãpstėm Vp. Kaip ir atskapstei per tokį sniegą? Skdt.
iškapstýti tr.
1. išžarstyti; iškasti (duobę): Kas iškapstė man pasėlio lyses? S.Nėr. Vištos iškãpstė eželę Š. Svetima višta daržą iškãpstė Ėr. Apsidairė ant skiedyno, kad šviežiai iškapstytos skiedos BsPII298.
| Po pušies šaknimis iškapstė kapą, palaidojo draugą rš.
| refl.: Pasakė: „Kapstykitės visi, mėšlai“ – ir išsikapstė (ps.) J.Jabl.
2. iškasti iš kur:
^ Gera galva moka ir iš pelenų auksą iškapstyti Vlk.
3. refl. išsikasti, išsisukti, išsigelbėti: Iš tos ligos dar senis išsikãpstė Š. Šiaip taip par žiemą išsikapstę, sulaukėm pavasario Žg. Sunki liga – nebelabai išsikapstỹs Dbk. Kaip čia dabar iš tos bėdos išsikapstyt? Dgl.
| prk.: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir.
nukapstýti tr.
1. nužarstyti; nukasinėti: Visas žemes nuo lubų nukapstysiu ir į tavo trobą šalčio prileisiu rš. Vaikai su šluotomis nukapstė nuo ledo sniegą rš.
| refl.: Žinai, vaikai – kaip tik atsigula, nusikapsto (nuspardo apklotą) ir miega per naktį nuogi Ob. Miega nusikapstęs kaip ant pečiaus Ds.
2. refl. nusibaigti: Paršelis nusikapstė Rm. Tai ir reiks žmonai nusikapstýt Bgt. Trečia jau diena kaip nusikãpstė J. Greit meitėlis nusikapstė – į pačią širdį jam peiliu pataikė Pgr. Baigia visos vištos nuskapstyt Dbk.
3. refl. vargingai nukakti: Lig pietų nusikapstýsiu an miestą [per purvyną] Ėr. Kažin kaip čia mūsiškės nusikãpstė tokiuo blogu keliu? Srv.
4. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Šiemet per kūlę baisiai nuskapsčiaũ Ut.
pakapstýti tr.
1. pažarstyti; pakasinėti: Ant kalnelio po eglės šaknimis pakapstyk ir viską rasi, ko tik nori LTR.
| refl.: Vištos pasikapsto šiukšlyne rš.
2. refl. tr. pasičiupti, pasigauti sau: Ką nors parveža į krautuvę, anie ir pasikãpsto Šts.
3. refl. pakliuvus į bėdą, pavargti:
^ Bičiulį iš tolo pamatysi, kai bėdoje pasikapstysi KrvP(Vrn).
parsikapstýti vargingai parvykti, parkakti: Led led parsikãpstė namo Kp.
prakapstýti tr.
1. pražarstyti, prakasinėti: Prakãpstė žemę ir įkišė šautuvą Ėr.
2. refl. Ds sunkiai praeiti, pravažiuoti.
prikapstýti tr.
1. prižarstyti, prikasinėti: Vištos prikãpstė grūdų ant pado [klojime] Rm.
| refl. tr.: Toj vištaitė išėjus prisikapstė, prisilesė visokių kirmėlių BsV252.
2. refl. sunkiai prieiti, privažiuoti: Molynais vėlokai prisikapstėm į plentą rš.
sukapstýti tr.
1. sužarstyti, sukasinėti: Skiedras sukapstýk į krūvą J.
2. prk. supjaustyti, subadyti: Sukãpstė visą pilvą su peiliu Šts.
3. refl. sukeliauti, suvažinėti ten ir atgal: Nu, ir greit suskapstei! Dglš.
užkapstýti tr.
1. užžarstyti, užkasioti; užkasti, palaidoti: Užkapstýti ugnelę Varn. Ravint reikia užkapstýt (apkasti, apkaupti) morkas – nebus galai žali Ėr.
| Kai pamirsim, ažkapstỹs Aps.
2. refl. vargingai užlipti, užkopti: Tik tik užsikapsčiau ant vežimo [šieno] Rm.
3. refl. menk. nusibaigti, nudvėsti: Nuo tos degtinės užsikãpstė Ėr.
sukratýti
Apibrėžtis
kratýti, krãto, krãtė tr.
1. ką birų pilti, versti sukrečiant: Krãto bulves iš maišo Kal. Kratýk grūdus į mi̇́egą Kal. Einant bučių kratyti, eit reikia dar tamsiai OG405. Varžas (žuvis iš varžos) kratydavo per parą kelis kartus Kp. Kaipo lakstė [aitvaras] patrobiais, ne vienas tai matė ir, nutūpęs ant stogo, ką parnešęs kratė S.Stan.
| refl. tr.: [Šventmarė] pupas sauja į gerklę kratės S.Čiurl.
2. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, purtyti: Sveikindamas ilgai krato jų rankas P.Cvir. Staiga prie lauko triukšmo prisideda skardus kratomo varpelio balsas rš. Tarytum nebyliai unkščia, rodosi pirštais, krato galvas P.Cvir. Gaidys pupą rado, višta kuodą krato Jnšk. Gaidžiai gieda, šunys loja, ožys barzdą krato Vrn. Veršis kratė savo didžiuliais ragais Vrn. Krato galvą CII504. Kratau rankas R311. Drebu visad kaip lapas, kurį krato vėjai PK88.
| Tas arklys negeras riščia joti – labai krato Kal. Kelias toks nelygus – krato, kad net dantys barška Jnš. Jei su ratais gardininkais važiuoji par brukį, ta labai krato Brs. Kratomoji lenta [kuliamosios] rš.
^ Mylėk kaip dūšią, kratýk kaip grūšią Bsg. Nė mano ratai, nė mane kratė LTR. Boba iš ratų – ratų nekrato PPr319.
| refl.: Kai su ponais, tai ir už rankų kratotės, ir kalbatės A.Vien. Motinėlė ateidama ant lazdelės kratos LTR(Bgs). Toks jam užėjo juokas, taip jis kratėsi rš. Šienas vežant kesula, krãtos ir birsta J. Kratosi, rėkia visokiais balsais [mirusio gailėdama] Gs. Širdis išsigandusi kratos ir dreba Ns1857,6.
3. versti drebėti, kelti drebulį: Jį drugys krãto KII172. Kratė mane šiurpulys rš. Siaubas krato žmones I.Simon. Išeini klėtin – tę šaltis krato BM417.
| Aš žiūrėt negaliu [, kaip jis valgo], mañ net krato (purto iš pasibjaurėjimo) Skdt.
4. purtyti, kad kas iškristų, nukristų: Keturios šiaudus bekratančios Kal.
| prk.: Reiks kratyt (reikalauti) iš jo pinigų Vdžg.
| refl. tr.: Kedulis nenoromis išlindo iš pašiūrės ir, kratydamasis prikibusius prie rudinukės šiaudus, ėjo pasitikti kunigo V.Myk-Put.
5. purtant kedenti, laisvinti: Kratysim šienelį, džiovinsim šienelį LTR(Ad). Ilgai ji purtė lovoj šiaudus, ilgai kratė drėgnus patalus A.Vencl.
6. purtant maišyti: Mes nuo Kalėdų karvėms kratinį krãtom J. Mano Jurgis daržinėj pašarėlį krato OG289. Aš tau kostiumą suausiu kratytų vilnų Sdk.
7. purtant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Mergos šiandien pūdyme mėšlą krãtė J. Eikit, mergos, mėšlo kratýt Kt. Visus laukus mėšlu apivežė, tai dabar bus darbo kratyt Dgl. Man sunku mėšlas kratyt Lš. Gavo mėšlo kratomą šakutę J.Jabl.
8. purtant skleisti, kloti (linus): Krãto (klosto) linus J.
9. kreikti: Kūginius (tvartus) krãto J. Taip kratomų tvartų mėšlas yra trąšesnis ir geresnis už mėšlą, kur pakratoms vartojami vieni tik šiaudai rš.
10. virpinti, drebinti: Gieda kratydama balsą Ėr.
| refl.: Jam pradėjo kratyties, drebėti balsas rš. Mes kratėmė̃s iš baimės Lz.
11. R, K ieškoti, krėsti, kratą daryti: Nors mes jo kišenių nekratėme, nė pinigų neskaitėme, bet matyti pagal visa ko, jog ūkininkas ne suskis Žem. Kratyk mane (ieškok, kas tavo yra manip) ir atimk BB1Moz31,32. Žandarai žmones pridraskę, prikėlę – kratę, vertę S.Čiurl.
12. refl. tr., intr. gintis, vengti ko, atsisakyti: Senelė kratėsi negalinti gerti Žem. Senutė kratėsi nebegersianti tos smarvės J.Jabl. Kratėsi nieko negirdėjusios ir nieko nemačiusios P.Cvir. Nesikratýk, valgyk! Pnd. Ko čia kratáis tos čierkikės?! Kaip boba nemato, dvi tris išgeri Krš. Nei teip prisižadėjo, nei labai kratės Sdk. Ir manim per daug nesikratýk J. Juo tu nesikratyk (nesibodėk, nesibaidyk, nesibaisėk) J.Jabl. Daug kuo net ir kratydamies nenusikratysime K.Būg. Matai, kad ans krãtos tavim – ko belendi! Als. Krãtėmos šalin nirstančiu arkliu Lnk. Nuolatos pirmyn žengia mūsų dailininkai, ryžtingai kratydamiesi svetimo formalizmo sp. Krãtos ji to senio kaip kažin ko Slm. Ji per daug nesikrãto manęs (patinku jai) Ėr. Merga krãtės, kol atsikratė nuo berno J. Kratýkis tu nuo jo kaip nuo kokio velnio! Slm. Kratykimės nuo ydų rš. Mano širdis krãtos nu tų kalbų Lkv. Jis kratėsi nuo savęs kaltę rš.
13. refl. darytis abortą: Geriau ana krãtės, ale vaikų nevedė Krš.
◊ káilis krãtosi baisu: Man kailis kratosi, jeigu matau ką iš geros valios tenai (į dvarą) einant LzP.
rankàs kratýti labai ko nenorint atsisakinėti: Nenori, krato nuo jo ir rankas Vv.
vélnias (×bi̇́esas) krãtinį krãto žyla: Jau ant tavo galvos velnias kratinį krato Šmk. Ūsuos biesas kratinį krato PPr433.
apkratýti tr.
1. apiberti: Kur tavo žirgelis? – … Šile, šile pastatytas, šiaudais apkratytas? JV177. Su vienu sykiu žemė sugriuvo ir tris iš jų akies mirksnyj apkratė Kel1881,237.
| refl.: Kokis jos pjovi̇̀mas, šiaudais apskrãčius, kai kiaulė insknisus migy Tvr.
2. refl. apsipurtyti: Tu [, karveli,] nuskridęs pasmaudykie, o pasmaudęs apskratykie (d.) Ad.
3. refl. tr., intr. nusipurtyti, apsivalyti: Kitas, ir neapsikrãtęs kojų, ateina [trobon] Lp.
| prk.: Tauta apsikratė, pamesdama nešvankumą Gmž.
4. apkapstyti: Visam laukui apkratýt reikia daug mėšlo Ds.
5. didumą iškrėsti, padaryti kratą: Apkratė ir daržinėje atrado skrynikę su knygutėmis rš.
atkratýti tr.
1. kratant privarginti: Atkrãtė rankas grabojant Km.
2. atpratinti, atgrėsti: Argi savo recenzijos žodžiais aš kiek atkračiau visuomenę ir mokyklą nuo kalbamosios monografijos? J.Jabl. Nerodyk vaikams cukraus: pamasinęs nebatkratysi Šts. Niekaip nėra galima atkratyti nuo tos ydos Blv.
3. refl. tr., intr. nuo savęs šalin varyti, atsipalaiduoti, išsisukti: Antsėdo yt velnias, negaliu atsikratýti Skd. Tampė tampė jį po teismus, o dėlto jis atsikratė (išsisuko iš bėdos) Srv. Jin tos podukros nekęsdavo, norėjo jos atsikratýt Rz. Tabokos dirbtojai gauna neatsikratomą kosulį V.Kudir. Tarybų šalies liaudis, atsikračiusi kapitalistinių išnaudotojų, vykdo taikų kūrybinį darbą, sėkmingai kuria komunistinę visuomenę (sov.) sp. Ir atsakomybės dėl namų atsikratoma A.Vien. Senis, norėdamas atsikratyti pirklio, piktumu užsidegęs, patepė pirkliui ir dešinę akį BsMtII36. Gaši merga nuo vaikio atsikratýti negal J. Norėjo nuo to pinigo atsikratyti Šd. Lenda, prašo – niekaip tu nuo jo neatsikratysi nedavęs Ds. Mes beveik visi atsikratėme nuo tos dvasios V.Kudir. Gediminas, gavęs pragumą atsikratyti nu kryžeivių, sukos su visa galia į gudus S.Dauk. Ji (ragana) geiste užsigeidė nuo Sigutės kaip norint atsikratyt VoK133. Eina dabar račiai linksmi, kad nuo pilvų atsikratė BsPII109. Jis juos (brolius) atsikratė (išmokėjo broliams ir liko vienas ūkyje) Srj. Ką daryt, kaip tą aitvarą atsikratyt? BsPIII274. Jis sumanė gudrumu atsikratyti nelauktu svečiu S.Nėr. Kaip čia man juo atsikrãčius? BŽ331. Negali nė atsikratyti tais velniais skolininkais Žem. Teip atsikratęs visais pryšininkais M.Valanč. Ką čia bareik daryti, kaip baatsikratyti ta šmėkla? Pln. Kad prisikabino – nebegaliu atsikratýt Slm. Jug nedavusi neatsikratysva su tomis bjaurybėmis M.Valanč. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors, prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč.
4. atimti atgal: Ans siūlinė[ja] jam arklį, o pasku nor atkratyti, t. y. atimti J. Jeigu tikrai žinai, kad jis pavogė, tai pasiimk liudininkų, nueik į namus ir atkratýk Up. Ar iš žąsies avižas beatkratysi? Kv. Privargsi dar, kol rankpiningius atkratýsi Krš. Mes dabar pinigų neturime – negalime atkratyti iš dvaro LzP.
įkratýti tr.
1. įpilti kratant (biralų): Įkratýk į kašę [arpos], jau nebturiu Kal.
| prk.: Urėdninkui ir asesoriui jei biškį pinigų į kišenę įkratysi, tai kaip su moliu akis užlipysi rš.
2. įbarstyti: Kam įkratei̇̃ krislus į pieną J. Pūgos ir pusnys kame ne kame [sniego] nu medžių įkratė S.Dauk.
iškratýti tr.
1. ką birų ar tirštą išpilti, išversti: Iškratýk grūdus iš maišų Kal. Iškratýk košę iš bliūdo Als. Žmogus iškratė šunis iš maišo ir užkuseno lapę BsPII321. Vainorus pakėlė sietą ir iškratė bites paklotėn V.Krėv. Noreika iškratė pypkę ir užsikišo už juostos V.Krėv. Pabarė [Puodžiūnas] ir bernus rūkorius, kad jie pašalėj numetę nuorūką ar degtuką, ar pypkę ne vietoje iškratę A.Vien.
| Kaip tik šoksiu – subadysiu, visas žarnas iškratysiu (flk.) Ad.
^ Jei nulupai kailį, tai iškratyk ir kaulus LTR(Rs).
| refl. tr.: Ko nebeišsemdavo iš dubens utaru, plačiu mediniu šaukštu, tai išsikratydavo gerklėn iš paties bliūdo Vaižg.
2. SD327, R47 išpurtyti: Iškratýk grūdus iš pakračių J. Nečystai iškrãtot [šiaudus], pasistenkiat geriau! Kal. Ilginius šiaudus darant, nusitveria darytojai ant varpų galo ir smulkiuosius šiaudus iškrato PrL. Gerai iškratýk [pašukas], kad nei vieno bumbulo nesimatytų, tai ir marškiniai kupros nebraižys Trg.
| Iškratęs iš kešenėlės paskutinį skatiką, perkas porelę lyžbų BM44.
| prk.: Savais klausinėjimais visas mano žinias iškratytumei A.Baran. Reikalingas jiems, pakol iš tavęs visą sylą ir sveikatą iškrato P.Cvir.
| refl. prk.: Pirkau šio, pirkau to ir išsikračiáu iš piningų Krš.
3. išdrabstyti, iškapstyti (mėšlą); išbarstyti, iškreikti: Išvežtas mėšlas turi būti vienodai iškratomas rš. Iškratytą mėšlą reikia lygiai paskirstyti po visą plotą rš. Iškrãtė mėšlą Ėr.
| Tu labai nelygiai trąšas iškratei: kur stora, kur dyka Ds. Karalius liepė kumelei po visą svietą išnešioti jo kaulus, iškratyti MPs. Iškratau šieną B.
4. išieškoti ko paslėpto, padaryti kratą: Bet dabar iškratė visą šatrą (paraštėje būdelę) ir nieko nerado BB1Moz31,34. Policija iškratė Jankaus namus V.Kudir. Žėdną krūmelį strielčiai iškrato BM440.
ǁ apiplėšti: Tada atėjo sūnus Jokūbo … ir iškratė (applėšė) miestą BB1Moz34,27.
5. apsvarstyti, ištirti: Iškratyk kiekvieną žodį to barimo SPI329.
6. atimti atgal, atgauti: Neduok, paskuo nebiškratysi Skd. Jis vos iškratė savo skolą Up. Šuo … anos vaiką nu vilko iškratė PP75. Tu būkis netoli krūmalyje ir iškratyk nuo manęs tą vaiką S.Dauk.
7. refl. išsivaduoti: Išsikračiáu iš rankų draugų kumpanijotų Varn.
8. refl. iškristi purtant: Nė nematėm, kaip važėčių užubraukas išsikratė važiuojant Ds. Vienas sėlenų maišas iškrito! Per duobes ėmė ir išsikratė! rš. Kad samanos bei šiaudai neišsikratytų [siunčiant skiepelius] rš.
9. Tvr padaryti abortą.
| refl.: Žmonys šneka, kad ir ana išsikrãtė Užv.
nukratýti tr.
1. kratant kiek nupilti nuo viršaus: Tokio pilno krežio nepaneši – nukratyk kaupą Als.
| refl. tr.: Jei viso maišo nepakeli, ta nusikratyk biškį – nenešk taip sunkiai Als.
2. kratant numesti žemėn, šalin nupurtyti: Nukratýk šiaudus nuo klojimo J. Jisai nukratė nuo papiroso pelenus sp. Girios štai nukrato lapus sp. Arklys nukrato [raitelį] R12. Ir šiandien dar nenukratė nu savo kojų vyžinų S.Dauk. Gelžinius nu savie nukratė S.Dauk. Kas valiai savo geležinei tiki, tas nukratys nuo rankų grandines V.Mont. Raitam bejojant, nusitveria už arklio kojos, ir sunku benukratyti Blv. Nukratyk šaknis (žemes) raudamas grikius Lp. Nukratęs dulkes juodo žemės purvo, per naktį laukiau patekant tavęs V.Myk-Put. Tas pasipurto ir nukrato juos šalin J.Bil. Nukratyti purvą nuo kojų Ds. Atlėkė trys gulbės ir, pamaryje plunksnas nukratę ir pasivertusios į panas, nuėjo į kraštą marių maudytis BsPIII42. Nukratykite dulkes nuog kojų jūsų BtMt10,14.
^ Boba ne naginė, nuo kojos nenukratysi, pasuolėn nepavarysi KrvP(Vlk).
| refl. tr.: Šiaučius purvus nusikratęs, arielkos kvortą pastatęs JD356.
| prk.: Nusikratysim tą velnią (poną) sau nuo sprando Žem.
3. papurtyti, sudrebinti: Jį nukratė šiurpas A.Vien. Nukrato ankstyvojo ryto vėsuma Vaižg. Net jį šaltis nukratė rš. Mane šaltis, šiurpas nukratė Ėr.
| refl.: Brrr! Kaip bjauru! – nusikratė mergina rš. Bernas protarpiais, it geležėlę radęs, nusikratydavo juoku rš.
4. kratant nuvarginti: Sėdėjau ant kozlo, nukrãtė, net kaulus gelia Alv.
5. apkapstyti, apžarstyti: Turėjom nukratyti da didelį mėšlu apvežtą lauko plotą J.Bil.
6. kratant nustumti tolyn, gilyn: Nukratyk tuos šiaudus toliau, čia pinasi po kojų Ėr. Pražiodė [Mendelis] Alyzo rudinės kišenę, įmetė ten degtukus ir nukratė juos gilyn J.Balt.
7. atimti ką radus apieškant, kratą darant: Ana nukrãtė nuo vagilkos drabužius J. Nori aną nukratyti, tat yra atimti nu ano tus daiktus VoL319. Neseniai buvo nukratęs vieną vaikiną, pareinantį iš Prūsų su knygomis ir gazetomis rš. Nukratytas parvažiavau, šmukulį vežęs Šts.
8. nupratinti: Vyras manė nukratysiąs pačią nu to darbo Šts. Vaikas pripranta lengviau, ale nukratyti sunku Bt.
9. refl. tr., intr. nuvaryti, numesti šalin nuo savęs, atsipalaiduoti: Lietuvių tauta, nusikračiusi išnaudotojų jungo, gyvena broliškoje Tarybų Sąjungos tautų šeimoje (sov.) sp. Taip didis kunigaikštis Lietuvos, nusikratęs kryžeivių, grįžo vėl į lenkus S.Dauk. Nenusikrato kaip prikibusio šapo Šll. Ir mes, nusikratę iž miego tinginio ir nuodėmės, neturime krūpaut atėjimo Viešpaties DP554. Dabar jau nusikračiáu nu visų bėdų Lkv. Šiaip taip nusikračiáu nuo to durniaus Als. Zuikelis … nu šunų niekaip nebnusikrato PP37. Lapei didžiausia bėda yra su blusomis, nuo kurių ji niekaip negali nusikratyti Blv. Pats neišmano, kur čia tą bėdą dėti, kaip nuo jos nusikratyti BsPII95. Jis pagraudenimą nusikrãto KI27. Piktą padūmojimą nusikratau R31. Nugi dabar, naštas vargų visas nusikrãtę, jau pasilinksmykim bensyk, česnyj susikvietę K.Donel. Kuo greičiausia nusikratykit šitą bjaurybę! LTII93. Oi, patele mano, balandele muno, kur aš tave dėsiu, kur nusikratysiu? Sd. Visos bėdos suvirto an mano pečių, kada aš jas nusikratysiu! Nč. Abejingumu reikia galutinai nusikratyti rš. Nežinodamas, kaip bitėmis nusikratyti, uždegęs trobą I.Simon. Teip nusikratė neužkentamais katalikais M.Valanč. Tuomet nusikratytumim tais velniais Žem. Nusikratys tais ilgesiais LzP. Kas čia yr, kad aš tavim negaliu nusikratyti? Tv. Vienu jau nusikračiau Als. Tad ans ir pradėjo galvoti, kaip dabar tuo Mikoliuku nusikratyti Pln. Kad mes galėtumėm nusikratyti tais savo pilvais, kokie mes turtingi būtumėm! (ps.) rš. Teip nusikratęs su gimine, pardavė tėviškę ir leidos į šventas vietas M.Valanč.
^ Džiaugiasi kaip bėdos nusikratęs (labai džiaugiasi) KrvP(Onš). Džiaugiasi kaip marti, anytos nusikračiusi KrvP(Rtn). Gyvena kaip visų bėdų nusikratęs KrvP(Klvr). Giriamas dažniausiai tas daiktas, kuriuo nusikratyti norima KrvP(Šk). Blogo kaimyno nusikračius, laimę pažinsi KrvP(Šd). Gegulės balsu skurdo nenusikratysi, vargų neatbaidysi KrvP(Drsk).
10. nunešti, nugabenti: Kur tave biesas ir nukrãtė į tą pagirį ant bado! Skr.
11. nudėvėti, nunešioti: Vos tik pasiuvom drabužius, tuojau užsivilkęs ir nukrãtė Skd.
12. refl. menk. numirti: Kaip tik gubernatorius išgėrė [nuodų], ir nusikratė Pmp.
◊ kójas (kanópas, ki̇̀nkas, kiškàs, pentinùs) nukratýti menk. numirti, nusibaigti: Nukratė kojas, nustyreno Rm. O, da senis stipras, negreit kójas nukratỹs! Dbk. Pakol aš mirsiu, tai da tu pirmas kójas nukratýsi Užp. Negerk tų stypžolių – kójas nukratýsi Plv. Aš čia ir kojas nukratysiu par tus darbus Šts. Nenusimink, broleli: dėl vienos mergos neverta kanopas nukratyti rš. Dar kinkų, seneliuk, nenukratei? B.Sruog. Jis jau nukrãtė ki̇̀nkas Kt. Jau keli žąsiukai kiškàs nukrãtė Gs. Šitaip vienas su tais darbais besiplėšdamas, greit nukratỹs pentinùs Všk.
rankàs nukratýti nustoti vilties, atsisakyti: Kur čia jam beišgyt, visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Ir eik, kur gyvas mūs šaltinis! Ne bėgti! Rankas nukratyt! Mair.
pakratýti
1. tr. SD283 kratant papilti, paberti: Kodėl tus miltus pakratéi? Kal. Durpes pakratýk čia netoli pečiaus Kv. Merga pakratė karvėms maltų burokų rš.
| Klientas pakrato Pakaušiui paskutinius savo skatikus ir eina namo rš.
2. tr. menk. palikti, pamesti, išlaipinti: Nuvežiau davatkas į Kretingą ir pakračiáu Kal. Ta mašina mane prie pat durų pakratė Krš. Pakrãtė bobas pri durų, parvažiavęs iš miesto, o pats išdūmė į sodą Kv. Atvežė pas motiną susirgusį piemenį ir pakrãtė Pp. Ans tave už nėką neturės, veš į mišką ir pakratýs KlvrŽ.
3. tr. papurtyti: Tėvukas viską dovanotų, šoktų nuo krosnies ir pakratytų jos galvutę P.Cvir. Elzytė pakratė galvą ir paprašė akimis ir ženklais jo išeit (ps.) J.Balč. Lipti ant obelės bijojo, pakratyt galės neturėjo Blv. Kap aš tave pakratýsiu, tai net žegsėt imsi Kt. Ir duosiu aš tau savo senąją mašną, tai kad pakratysi, tai pribirs tau tiek pinigų, kiek tu norėsi BsPIV199. Tas sūnus kaip griebė tėvą, pakratė, tik kaulai išbiro BsPIII246. Be karvutės ir be telyčytės aš neišeisiu, – pasakė Papievienė ir pakratė galvą A.Vien. Pakratė žirgelis galvelę, išlaužė uosio tvorelę (d.) Žž. Net pakratydami galvą gieda Lp. Juodu draugiškai rankas pakratė (pasisveikino) rš. Pakratýk (pasupk) vaiką! Ds.
| prk.: Perkūnas smarkiai suurzgė, pakratė dangų rš.
^ Triobos tik pakratýt (labai senos) Gs. Jau ir budinkai pakrãtomi Stl.
| refl. tr., intr.: Dabar vaikai nebebučiuoja rankų, tik pasikrãto (pasisveikina ranką pakratydami) Rm. Nenori su manim pasikratýt (pasisveikinti) Drsk. Na, Jonuk, pasikratýkim, senai matėmės Alk. Visi pasisveikino su manim, pasikratydami už rankų Šlč.
| Juokiasi net pasikratýdamas Pnd. Valgo sviežieną net pasikratýdamas (su dideliu apetitu) Pnd.
| Šuo bailiai pasikratė ir nubėgo rš. Pasikratýdamas šoka, ne kožna su juo pašoks Srv. Pasikratai̇̃ bejodinėdamas, tai gerai valgosi Gs. Kelionėje pasikratėte, bešokdami pasikratėte, tai gal ir tuščios vietos atsirado [valgyti] Vaižg. Aš pasikračiau, aš pasipurčiau, šimtą kareivių iškirtau JD1087.
| Grūšių pasikratýk J.
pakratydamós adv.: Kiaulės ryna usnis pakratydamós Šts.
4. tr. padrebinti: Dėdelę pakratė šiurpulys A.Vien.
| refl.: Močiutė kas rytą prieš pusryčius įvarvina į šaukštą kelis lašus ir geria labai labai susiraukdama, net pasikratydama rš.
5. tr. pakapstyti, padrabstyti: Pakratýti mėšlus po kelerių ratų paskuba viena kratėja J. Ar pakratei̇̃ trąšas? OG359.
6. tr., intr. pakreikti: Atsinešiau šiaudų ir pakračiaũ kūtes Vb. Pakratýk gurbą, dienodaržį Š. Šlapi gurbai, šiaudų da būt, a nėr kam pakrãto Dgl. Nė trukau, nė ką, o tvartą pakračiaũ Jd. Reiks kiaulėm pakratýt Slm.
7. tr. paskleisti (linus): Ašiai pati martelė linelius pakračiau LTR.
8. tr., intr. apieškoti, padaryti kratą: Pakratyk savo kišenė[je], gal rasi raktelį! Ėr. Ačiū Dievui, kad žandarai mūs (knygnešių) nepakratė Kdn.
ǁ apiplėšti: Taip, jie pagąsdinę ir pakratę vieną kitą ponelį, nes gyventi juk reikią V.Myk-Put.
9. tr. apsvarstyti, ištirti: Kaip čia atsitiko, visi pamatysma, jei tiktai jo darbus gerai pakratýsma BM444.
◊ ant šãkės (ant šakõs) pakrãtomas blogas, menkas; suplyšęs: Jo gyvenimas an šakõs pakrãtomas Prng. Tavo skarelė jau ant šakõs pakrãtoma Ml. Kas čia do švarkas, ant šãkės pakrãtomas Skr.
káulus pakratýti menk.
1. numirti: Kunigai davė žodį karaliui, jog Vilniaus vyskupas kaulus pakratė M.Valanč. Svetur kaulus pakratęs, namie vietos neteko TŽV616.
2. pašokti: Stiklelį išmetę ir seniai užsimano pakratyti kaulus Gs.
kišẽnę (mai̇̃šą) pakratýti daug pinigų pareikalauti, išleisti: Tas manapolis pakrato kišenes Žem. Užkurys parėjęs turės pakratyti savo maišą, visas skolas švogeriams išmokėti Žem.
kójas pakratýti menk. numirti, nudvėsti: Pakrãtė kójas, ir gatavas Dkš. Jau mėnuo laiko, kaip ji kójas pakrãtė Skr. Jau jis šįmet tik pakratys kojas Ilg. Gyvulys jau kójas pakrãtė Lp. Pasijusi kojas pakratęs Sz.
rankàs pakratyti
1. atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi Žem. Būč seniai išbėgusi rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Tataras, apgautas antrą kartą žalnierio, bėgo rankas pakratęs nu tokio tavorčiaus BM350.
2. nustebti, pasipiktinti: Jūzapas ir rankas pakratė išgirdęs, ką sako Paravonėnė Šts.
sùk [tavè] pakrãtęs tiek to, galas tavęs nematęs (toks keiksmas): Sùk tavè pakrãtęs! Kp. Suk pakratęs – nei aš až jo eisiu, nei niek! Ds.
pérkratyti tr., perkratýti
1. iškrėsti, išieškoti, padaryti kratą: Visus užkampius parkratyti Ls. Párkratyk šiaudus J.
| Policija perkratė kunigo namus ir net bažnyčią, beieškodama lietuviškų knygų V.Kudir. Viršininkai perkratė visus kambarius ir nieko nerado M.Valanč. Reikia visą valsčių perkratyti Ėr.
2. peržiūrėti iš eilės, ištirti: Norint pamatingai perkratyti kun. Miežinio mokslą, reikėtų parašyti visas referatas J.Jabl. Parkračius visus veiksmažodžius, vienas tiktai dirbti turi dvejopą kentėtinį priežastinį: dirb-dinu ir dirb-inu (facendum curo) Jn. Aš perkratau iš naujo savo širdį K.Kors. Sugrįžęs namon, perkračiau, ką esava kalbėjusiu su Garbeniu Blv. Viską todėl parskaičiusys ir parkračiusys M.Valanč. Reik, idant klioštoriūse kningos būt parkratomos nu išmintingų vyrų S.Dauk. Pérkratai (perkratyk) metrikus, ir rasi Ml. Ans parvažinėjo, párkratė visas mergas ir nėkur nesuderėjo Užv. Jis perkratė galvoje visus tinkamus žmones rš.
3. paliesti visus, nieko neaplenkti: Dėl to mat slogos visus perkrato Srv. Liga parkrãtė mum: iš aštuonių palikom tik dvi Lnkv.
4. perdirbti, perstatyti (iš senos medžiagos ką naują): Pérkratysiu diendaržį, ir da pastovės šmotą metų Jnšk.
prakratýti
1. tr. prapilti, praberti (pro šalį): Pilk atsargiai [bulves] – neprakratýk pro šalį! Als.
2. refl. tr. truputį atsikratyti, atsipalaiduoti: Dar miego nepraskrãtęs, o jau prie stalo lenda Tvr.
prikratýti tr.
1. kratant pripildyti: Prikračiáu pilną kašę iš vienos puspūrės Kal.
2. pribarstyti kratant: Visą pieną prikrãtė spalių Up. Ateina bobutės suvargę i prikrãto tų blusų Ps.
3. daug pridaryti kratant (mišinio): Eikit, da kratinio atneškit, yra prikratýto Pc.
4. refl. prisipurtyti: Eitumei, vaike, gulti, be mažai pavargai, kol prisikratėva tokį kelią rš.
×razsikratýti (hibr.) numirti, nusikratyti: Su vaiku razsikrãtė (gimdydama mirė) Brsl.
sukratýti tr.
1. kratant supilti: Sukratýti reiks į miegą [bulves] Kal. Ir nuvežė žmonos savo vyrus ir sukratė į upę kaip kokius rąstgalius LTR(Krt). Kad man atiduotų tą tiktai, ką mano akyse šiandien kiaulėms sukratė, būtumėm visi lig soties pavalgę LzP.
| Aš tau dantis į gerklę sukratysu (išdaužysiu dantis)! Nt.
| prk.: Aš pagavau keikti ir sukračiau ant narininko šimtą maišų juodųjų rš.
^ Ant savęs nė šiaudo nemato, ant kito vežimą sukrato Grl.
2. papurtyti indą ar maišą, kad biralai glaudžiau sugultų į dugną: Sukratyk maišą, galas antai tuščias Kal. Pakelk ir sukratýk priegalvį! Rm. Maniau, kad visus vidurius sukratys į gumulą per tokią kalnynę važiuojant Srv.
| refl. prk.: Kaip pradės eit traukinys, suskratys – atsiras vietos ir atsisėst Dbk.
3. supurtyti, suplustinti: Sukrãtė už pečio Ad. Reikia tik stipriai sukratyti medį Blv. Sukratyti vaistus rš. Palauk, kai paimsiu glėbin, kai sukratysiu, tai pažinsi mano rankeles! Dbk.
| refl. SD387: Viesulas tokis užej[o], pirkelė net suskratė Azr. Avinas suskrãtė, pabyrėjo pinigai iš avino Švnč. Lokys padavė lopą (leteną) kaip kūlę, susikrãtė (pasisveikino) ir ėmė kalbėtis apie kasdienį savo gyvenimą Š.
4. sudrebinti: Šiurpas sukrato, pagalvojus apie tokias nelaimes Pt. Tegul anuos ten devyni drugiai sukrato! A1885,118.
| prk.: Matematika man dvasią sukrato, spinduliais šviesos apsiaučia A.Baran.
| refl.: Kai pamačiau dvėseną, net širdis susikrãtė Up.
5. suvarginti kratant: Vežant ligonį smarkiai sukratė rš. Parvažiuojant taip dideliai sukratė, kad tris dienas šonai skaudėjo Skdv. Vežimas didei sukrato N. Sulaužys balnelį, sukratys žirgelį LTR(Pp).
| refl.: Susikračiau ir nuvargau bejodamas, visi sąnariai nutirpo rš.
6. R sumaišyti kratant (kratinį): Sukračiaũ mišinį gyvoliams J. Paimk šiaudų, sukratýsime kratinio Pc. Ar su šienu sukrãtėt šiaudus? Lp.
7. suvartoti, visą sudėti kratant: Kratyk [šiaudus], lig Visų šventų ir sukratysi Lnkv. Mūs linus tik į nuobrukas sukratyt: drūtės (drūtumo) visai nėra Gs.
8. sudaryti kuodelį kratant tokia lazdele: Kol pakulų nesukratýsu, negalėsu verpti Slnt. Sukratė didelį vilnų kuodelį Jnš.
9. sujaukti, sumaišyti: Nebūk ben dieną namie, tai tuoj visą sukrato, suverčia Sdk.
10. silpnai susiūti: Tik sukračiaũ tavo švarką, ir vėl kiauras Gdr.
užkratýti tr.
1. ant viršaus kratyti, užkapstyti: Jūs mano žemę užkrãtėt mėšlu Skr. Ant dobilų javenų gali vėlai rudenyje ilgo mėšlo retai užkratyti K.Donel1.
2. negyvai užpurtyti: Važiavau par bruką, tai kone ažkrãtė Ds. Mane šiandie ko neužkrãtė ant maišų Pc. Ragana Oną užkrãtė (ps.) Alk. Neažkratyk vaiko šiteip dovydamas lopšį Ds.
3. sukelti gaisrą, uždegti (rūkant pypkę): Pro šalį važiuodamas su pypke užkratė A1884,372. Teisybę pasakius, buvau truputį gėręs: kažkaip užkračiau, vos pats beišbėgau, o triobos ir visa gėrybė sudegė Blv.
1. ką birų pilti, versti sukrečiant: Krãto bulves iš maišo Kal. Kratýk grūdus į mi̇́egą Kal. Einant bučių kratyti, eit reikia dar tamsiai OG405. Varžas (žuvis iš varžos) kratydavo per parą kelis kartus Kp. Kaipo lakstė [aitvaras] patrobiais, ne vienas tai matė ir, nutūpęs ant stogo, ką parnešęs kratė S.Stan.
| refl. tr.: [Šventmarė] pupas sauja į gerklę kratės S.Čiurl.
2. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, purtyti: Sveikindamas ilgai krato jų rankas P.Cvir. Staiga prie lauko triukšmo prisideda skardus kratomo varpelio balsas rš. Tarytum nebyliai unkščia, rodosi pirštais, krato galvas P.Cvir. Gaidys pupą rado, višta kuodą krato Jnšk. Gaidžiai gieda, šunys loja, ožys barzdą krato Vrn. Veršis kratė savo didžiuliais ragais Vrn. Krato galvą CII504. Kratau rankas R311. Drebu visad kaip lapas, kurį krato vėjai PK88.
| Tas arklys negeras riščia joti – labai krato Kal. Kelias toks nelygus – krato, kad net dantys barška Jnš. Jei su ratais gardininkais važiuoji par brukį, ta labai krato Brs. Kratomoji lenta [kuliamosios] rš.
^ Mylėk kaip dūšią, kratýk kaip grūšią Bsg. Nė mano ratai, nė mane kratė LTR. Boba iš ratų – ratų nekrato PPr319.
| refl.: Kai su ponais, tai ir už rankų kratotės, ir kalbatės A.Vien. Motinėlė ateidama ant lazdelės kratos LTR(Bgs). Toks jam užėjo juokas, taip jis kratėsi rš. Šienas vežant kesula, krãtos ir birsta J. Kratosi, rėkia visokiais balsais [mirusio gailėdama] Gs. Širdis išsigandusi kratos ir dreba Ns1857,6.
3. versti drebėti, kelti drebulį: Jį drugys krãto KII172. Kratė mane šiurpulys rš. Siaubas krato žmones I.Simon. Išeini klėtin – tę šaltis krato BM417.
| Aš žiūrėt negaliu [, kaip jis valgo], mañ net krato (purto iš pasibjaurėjimo) Skdt.
4. purtyti, kad kas iškristų, nukristų: Keturios šiaudus bekratančios Kal.
| prk.: Reiks kratyt (reikalauti) iš jo pinigų Vdžg.
| refl. tr.: Kedulis nenoromis išlindo iš pašiūrės ir, kratydamasis prikibusius prie rudinukės šiaudus, ėjo pasitikti kunigo V.Myk-Put.
5. purtant kedenti, laisvinti: Kratysim šienelį, džiovinsim šienelį LTR(Ad). Ilgai ji purtė lovoj šiaudus, ilgai kratė drėgnus patalus A.Vencl.
6. purtant maišyti: Mes nuo Kalėdų karvėms kratinį krãtom J. Mano Jurgis daržinėj pašarėlį krato OG289. Aš tau kostiumą suausiu kratytų vilnų Sdk.
7. purtant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Mergos šiandien pūdyme mėšlą krãtė J. Eikit, mergos, mėšlo kratýt Kt. Visus laukus mėšlu apivežė, tai dabar bus darbo kratyt Dgl. Man sunku mėšlas kratyt Lš. Gavo mėšlo kratomą šakutę J.Jabl.
8. purtant skleisti, kloti (linus): Krãto (klosto) linus J.
9. kreikti: Kūginius (tvartus) krãto J. Taip kratomų tvartų mėšlas yra trąšesnis ir geresnis už mėšlą, kur pakratoms vartojami vieni tik šiaudai rš.
10. virpinti, drebinti: Gieda kratydama balsą Ėr.
| refl.: Jam pradėjo kratyties, drebėti balsas rš. Mes kratėmė̃s iš baimės Lz.
11. R, K ieškoti, krėsti, kratą daryti: Nors mes jo kišenių nekratėme, nė pinigų neskaitėme, bet matyti pagal visa ko, jog ūkininkas ne suskis Žem. Kratyk mane (ieškok, kas tavo yra manip) ir atimk BB1Moz31,32. Žandarai žmones pridraskę, prikėlę – kratę, vertę S.Čiurl.
12. refl. tr., intr. gintis, vengti ko, atsisakyti: Senelė kratėsi negalinti gerti Žem. Senutė kratėsi nebegersianti tos smarvės J.Jabl. Kratėsi nieko negirdėjusios ir nieko nemačiusios P.Cvir. Nesikratýk, valgyk! Pnd. Ko čia kratáis tos čierkikės?! Kaip boba nemato, dvi tris išgeri Krš. Nei teip prisižadėjo, nei labai kratės Sdk. Ir manim per daug nesikratýk J. Juo tu nesikratyk (nesibodėk, nesibaidyk, nesibaisėk) J.Jabl. Daug kuo net ir kratydamies nenusikratysime K.Būg. Matai, kad ans krãtos tavim – ko belendi! Als. Krãtėmos šalin nirstančiu arkliu Lnk. Nuolatos pirmyn žengia mūsų dailininkai, ryžtingai kratydamiesi svetimo formalizmo sp. Krãtos ji to senio kaip kažin ko Slm. Ji per daug nesikrãto manęs (patinku jai) Ėr. Merga krãtės, kol atsikratė nuo berno J. Kratýkis tu nuo jo kaip nuo kokio velnio! Slm. Kratykimės nuo ydų rš. Mano širdis krãtos nu tų kalbų Lkv. Jis kratėsi nuo savęs kaltę rš.
13. refl. darytis abortą: Geriau ana krãtės, ale vaikų nevedė Krš.
◊ káilis krãtosi baisu: Man kailis kratosi, jeigu matau ką iš geros valios tenai (į dvarą) einant LzP.
rankàs kratýti labai ko nenorint atsisakinėti: Nenori, krato nuo jo ir rankas Vv.
vélnias (×bi̇́esas) krãtinį krãto žyla: Jau ant tavo galvos velnias kratinį krato Šmk. Ūsuos biesas kratinį krato PPr433.
apkratýti tr.
1. apiberti: Kur tavo žirgelis? – … Šile, šile pastatytas, šiaudais apkratytas? JV177. Su vienu sykiu žemė sugriuvo ir tris iš jų akies mirksnyj apkratė Kel1881,237.
| refl.: Kokis jos pjovi̇̀mas, šiaudais apskrãčius, kai kiaulė insknisus migy Tvr.
2. refl. apsipurtyti: Tu [, karveli,] nuskridęs pasmaudykie, o pasmaudęs apskratykie (d.) Ad.
3. refl. tr., intr. nusipurtyti, apsivalyti: Kitas, ir neapsikrãtęs kojų, ateina [trobon] Lp.
| prk.: Tauta apsikratė, pamesdama nešvankumą Gmž.
4. apkapstyti: Visam laukui apkratýt reikia daug mėšlo Ds.
5. didumą iškrėsti, padaryti kratą: Apkratė ir daržinėje atrado skrynikę su knygutėmis rš.
atkratýti tr.
1. kratant privarginti: Atkrãtė rankas grabojant Km.
2. atpratinti, atgrėsti: Argi savo recenzijos žodžiais aš kiek atkračiau visuomenę ir mokyklą nuo kalbamosios monografijos? J.Jabl. Nerodyk vaikams cukraus: pamasinęs nebatkratysi Šts. Niekaip nėra galima atkratyti nuo tos ydos Blv.
3. refl. tr., intr. nuo savęs šalin varyti, atsipalaiduoti, išsisukti: Antsėdo yt velnias, negaliu atsikratýti Skd. Tampė tampė jį po teismus, o dėlto jis atsikratė (išsisuko iš bėdos) Srv. Jin tos podukros nekęsdavo, norėjo jos atsikratýt Rz. Tabokos dirbtojai gauna neatsikratomą kosulį V.Kudir. Tarybų šalies liaudis, atsikračiusi kapitalistinių išnaudotojų, vykdo taikų kūrybinį darbą, sėkmingai kuria komunistinę visuomenę (sov.) sp. Ir atsakomybės dėl namų atsikratoma A.Vien. Senis, norėdamas atsikratyti pirklio, piktumu užsidegęs, patepė pirkliui ir dešinę akį BsMtII36. Gaši merga nuo vaikio atsikratýti negal J. Norėjo nuo to pinigo atsikratyti Šd. Lenda, prašo – niekaip tu nuo jo neatsikratysi nedavęs Ds. Mes beveik visi atsikratėme nuo tos dvasios V.Kudir. Gediminas, gavęs pragumą atsikratyti nu kryžeivių, sukos su visa galia į gudus S.Dauk. Ji (ragana) geiste užsigeidė nuo Sigutės kaip norint atsikratyt VoK133. Eina dabar račiai linksmi, kad nuo pilvų atsikratė BsPII109. Jis juos (brolius) atsikratė (išmokėjo broliams ir liko vienas ūkyje) Srj. Ką daryt, kaip tą aitvarą atsikratyt? BsPIII274. Jis sumanė gudrumu atsikratyti nelauktu svečiu S.Nėr. Kaip čia man juo atsikrãčius? BŽ331. Negali nė atsikratyti tais velniais skolininkais Žem. Teip atsikratęs visais pryšininkais M.Valanč. Ką čia bareik daryti, kaip baatsikratyti ta šmėkla? Pln. Kad prisikabino – nebegaliu atsikratýt Slm. Jug nedavusi neatsikratysva su tomis bjaurybėmis M.Valanč. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors, prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč.
4. atimti atgal: Ans siūlinė[ja] jam arklį, o pasku nor atkratyti, t. y. atimti J. Jeigu tikrai žinai, kad jis pavogė, tai pasiimk liudininkų, nueik į namus ir atkratýk Up. Ar iš žąsies avižas beatkratysi? Kv. Privargsi dar, kol rankpiningius atkratýsi Krš. Mes dabar pinigų neturime – negalime atkratyti iš dvaro LzP.
įkratýti tr.
1. įpilti kratant (biralų): Įkratýk į kašę [arpos], jau nebturiu Kal.
| prk.: Urėdninkui ir asesoriui jei biškį pinigų į kišenę įkratysi, tai kaip su moliu akis užlipysi rš.
2. įbarstyti: Kam įkratei̇̃ krislus į pieną J. Pūgos ir pusnys kame ne kame [sniego] nu medžių įkratė S.Dauk.
iškratýti tr.
1. ką birų ar tirštą išpilti, išversti: Iškratýk grūdus iš maišų Kal. Iškratýk košę iš bliūdo Als. Žmogus iškratė šunis iš maišo ir užkuseno lapę BsPII321. Vainorus pakėlė sietą ir iškratė bites paklotėn V.Krėv. Noreika iškratė pypkę ir užsikišo už juostos V.Krėv. Pabarė [Puodžiūnas] ir bernus rūkorius, kad jie pašalėj numetę nuorūką ar degtuką, ar pypkę ne vietoje iškratę A.Vien.
| Kaip tik šoksiu – subadysiu, visas žarnas iškratysiu (flk.) Ad.
^ Jei nulupai kailį, tai iškratyk ir kaulus LTR(Rs).
| refl. tr.: Ko nebeišsemdavo iš dubens utaru, plačiu mediniu šaukštu, tai išsikratydavo gerklėn iš paties bliūdo Vaižg.
2. SD327, R47 išpurtyti: Iškratýk grūdus iš pakračių J. Nečystai iškrãtot [šiaudus], pasistenkiat geriau! Kal. Ilginius šiaudus darant, nusitveria darytojai ant varpų galo ir smulkiuosius šiaudus iškrato PrL. Gerai iškratýk [pašukas], kad nei vieno bumbulo nesimatytų, tai ir marškiniai kupros nebraižys Trg.
| Iškratęs iš kešenėlės paskutinį skatiką, perkas porelę lyžbų BM44.
| prk.: Savais klausinėjimais visas mano žinias iškratytumei A.Baran. Reikalingas jiems, pakol iš tavęs visą sylą ir sveikatą iškrato P.Cvir.
| refl. prk.: Pirkau šio, pirkau to ir išsikračiáu iš piningų Krš.
3. išdrabstyti, iškapstyti (mėšlą); išbarstyti, iškreikti: Išvežtas mėšlas turi būti vienodai iškratomas rš. Iškratytą mėšlą reikia lygiai paskirstyti po visą plotą rš. Iškrãtė mėšlą Ėr.
| Tu labai nelygiai trąšas iškratei: kur stora, kur dyka Ds. Karalius liepė kumelei po visą svietą išnešioti jo kaulus, iškratyti MPs. Iškratau šieną B.
4. išieškoti ko paslėpto, padaryti kratą: Bet dabar iškratė visą šatrą (paraštėje būdelę) ir nieko nerado BB1Moz31,34. Policija iškratė Jankaus namus V.Kudir. Žėdną krūmelį strielčiai iškrato BM440.
ǁ apiplėšti: Tada atėjo sūnus Jokūbo … ir iškratė (applėšė) miestą BB1Moz34,27.
5. apsvarstyti, ištirti: Iškratyk kiekvieną žodį to barimo SPI329.
6. atimti atgal, atgauti: Neduok, paskuo nebiškratysi Skd. Jis vos iškratė savo skolą Up. Šuo … anos vaiką nu vilko iškratė PP75. Tu būkis netoli krūmalyje ir iškratyk nuo manęs tą vaiką S.Dauk.
7. refl. išsivaduoti: Išsikračiáu iš rankų draugų kumpanijotų Varn.
8. refl. iškristi purtant: Nė nematėm, kaip važėčių užubraukas išsikratė važiuojant Ds. Vienas sėlenų maišas iškrito! Per duobes ėmė ir išsikratė! rš. Kad samanos bei šiaudai neišsikratytų [siunčiant skiepelius] rš.
9. Tvr padaryti abortą.
| refl.: Žmonys šneka, kad ir ana išsikrãtė Užv.
nukratýti tr.
1. kratant kiek nupilti nuo viršaus: Tokio pilno krežio nepaneši – nukratyk kaupą Als.
| refl. tr.: Jei viso maišo nepakeli, ta nusikratyk biškį – nenešk taip sunkiai Als.
2. kratant numesti žemėn, šalin nupurtyti: Nukratýk šiaudus nuo klojimo J. Jisai nukratė nuo papiroso pelenus sp. Girios štai nukrato lapus sp. Arklys nukrato [raitelį] R12. Ir šiandien dar nenukratė nu savo kojų vyžinų S.Dauk. Gelžinius nu savie nukratė S.Dauk. Kas valiai savo geležinei tiki, tas nukratys nuo rankų grandines V.Mont. Raitam bejojant, nusitveria už arklio kojos, ir sunku benukratyti Blv. Nukratyk šaknis (žemes) raudamas grikius Lp. Nukratęs dulkes juodo žemės purvo, per naktį laukiau patekant tavęs V.Myk-Put. Tas pasipurto ir nukrato juos šalin J.Bil. Nukratyti purvą nuo kojų Ds. Atlėkė trys gulbės ir, pamaryje plunksnas nukratę ir pasivertusios į panas, nuėjo į kraštą marių maudytis BsPIII42. Nukratykite dulkes nuog kojų jūsų BtMt10,14.
^ Boba ne naginė, nuo kojos nenukratysi, pasuolėn nepavarysi KrvP(Vlk).
| refl. tr.: Šiaučius purvus nusikratęs, arielkos kvortą pastatęs JD356.
| prk.: Nusikratysim tą velnią (poną) sau nuo sprando Žem.
3. papurtyti, sudrebinti: Jį nukratė šiurpas A.Vien. Nukrato ankstyvojo ryto vėsuma Vaižg. Net jį šaltis nukratė rš. Mane šaltis, šiurpas nukratė Ėr.
| refl.: Brrr! Kaip bjauru! – nusikratė mergina rš. Bernas protarpiais, it geležėlę radęs, nusikratydavo juoku rš.
4. kratant nuvarginti: Sėdėjau ant kozlo, nukrãtė, net kaulus gelia Alv.
5. apkapstyti, apžarstyti: Turėjom nukratyti da didelį mėšlu apvežtą lauko plotą J.Bil.
6. kratant nustumti tolyn, gilyn: Nukratyk tuos šiaudus toliau, čia pinasi po kojų Ėr. Pražiodė [Mendelis] Alyzo rudinės kišenę, įmetė ten degtukus ir nukratė juos gilyn J.Balt.
7. atimti ką radus apieškant, kratą darant: Ana nukrãtė nuo vagilkos drabužius J. Nori aną nukratyti, tat yra atimti nu ano tus daiktus VoL319. Neseniai buvo nukratęs vieną vaikiną, pareinantį iš Prūsų su knygomis ir gazetomis rš. Nukratytas parvažiavau, šmukulį vežęs Šts.
8. nupratinti: Vyras manė nukratysiąs pačią nu to darbo Šts. Vaikas pripranta lengviau, ale nukratyti sunku Bt.
9. refl. tr., intr. nuvaryti, numesti šalin nuo savęs, atsipalaiduoti: Lietuvių tauta, nusikračiusi išnaudotojų jungo, gyvena broliškoje Tarybų Sąjungos tautų šeimoje (sov.) sp. Taip didis kunigaikštis Lietuvos, nusikratęs kryžeivių, grįžo vėl į lenkus S.Dauk. Nenusikrato kaip prikibusio šapo Šll. Ir mes, nusikratę iž miego tinginio ir nuodėmės, neturime krūpaut atėjimo Viešpaties DP554. Dabar jau nusikračiáu nu visų bėdų Lkv. Šiaip taip nusikračiáu nuo to durniaus Als. Zuikelis … nu šunų niekaip nebnusikrato PP37. Lapei didžiausia bėda yra su blusomis, nuo kurių ji niekaip negali nusikratyti Blv. Pats neišmano, kur čia tą bėdą dėti, kaip nuo jos nusikratyti BsPII95. Jis pagraudenimą nusikrãto KI27. Piktą padūmojimą nusikratau R31. Nugi dabar, naštas vargų visas nusikrãtę, jau pasilinksmykim bensyk, česnyj susikvietę K.Donel. Kuo greičiausia nusikratykit šitą bjaurybę! LTII93. Oi, patele mano, balandele muno, kur aš tave dėsiu, kur nusikratysiu? Sd. Visos bėdos suvirto an mano pečių, kada aš jas nusikratysiu! Nč. Abejingumu reikia galutinai nusikratyti rš. Nežinodamas, kaip bitėmis nusikratyti, uždegęs trobą I.Simon. Teip nusikratė neužkentamais katalikais M.Valanč. Tuomet nusikratytumim tais velniais Žem. Nusikratys tais ilgesiais LzP. Kas čia yr, kad aš tavim negaliu nusikratyti? Tv. Vienu jau nusikračiau Als. Tad ans ir pradėjo galvoti, kaip dabar tuo Mikoliuku nusikratyti Pln. Kad mes galėtumėm nusikratyti tais savo pilvais, kokie mes turtingi būtumėm! (ps.) rš. Teip nusikratęs su gimine, pardavė tėviškę ir leidos į šventas vietas M.Valanč.
^ Džiaugiasi kaip bėdos nusikratęs (labai džiaugiasi) KrvP(Onš). Džiaugiasi kaip marti, anytos nusikračiusi KrvP(Rtn). Gyvena kaip visų bėdų nusikratęs KrvP(Klvr). Giriamas dažniausiai tas daiktas, kuriuo nusikratyti norima KrvP(Šk). Blogo kaimyno nusikračius, laimę pažinsi KrvP(Šd). Gegulės balsu skurdo nenusikratysi, vargų neatbaidysi KrvP(Drsk).
10. nunešti, nugabenti: Kur tave biesas ir nukrãtė į tą pagirį ant bado! Skr.
11. nudėvėti, nunešioti: Vos tik pasiuvom drabužius, tuojau užsivilkęs ir nukrãtė Skd.
12. refl. menk. numirti: Kaip tik gubernatorius išgėrė [nuodų], ir nusikratė Pmp.
◊ kójas (kanópas, ki̇̀nkas, kiškàs, pentinùs) nukratýti menk. numirti, nusibaigti: Nukratė kojas, nustyreno Rm. O, da senis stipras, negreit kójas nukratỹs! Dbk. Pakol aš mirsiu, tai da tu pirmas kójas nukratýsi Užp. Negerk tų stypžolių – kójas nukratýsi Plv. Aš čia ir kojas nukratysiu par tus darbus Šts. Nenusimink, broleli: dėl vienos mergos neverta kanopas nukratyti rš. Dar kinkų, seneliuk, nenukratei? B.Sruog. Jis jau nukrãtė ki̇̀nkas Kt. Jau keli žąsiukai kiškàs nukrãtė Gs. Šitaip vienas su tais darbais besiplėšdamas, greit nukratỹs pentinùs Všk.
rankàs nukratýti nustoti vilties, atsisakyti: Kur čia jam beišgyt, visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Ir eik, kur gyvas mūs šaltinis! Ne bėgti! Rankas nukratyt! Mair.
pakratýti
1. tr. SD283 kratant papilti, paberti: Kodėl tus miltus pakratéi? Kal. Durpes pakratýk čia netoli pečiaus Kv. Merga pakratė karvėms maltų burokų rš.
| Klientas pakrato Pakaušiui paskutinius savo skatikus ir eina namo rš.
2. tr. menk. palikti, pamesti, išlaipinti: Nuvežiau davatkas į Kretingą ir pakračiáu Kal. Ta mašina mane prie pat durų pakratė Krš. Pakrãtė bobas pri durų, parvažiavęs iš miesto, o pats išdūmė į sodą Kv. Atvežė pas motiną susirgusį piemenį ir pakrãtė Pp. Ans tave už nėką neturės, veš į mišką ir pakratýs KlvrŽ.
3. tr. papurtyti: Tėvukas viską dovanotų, šoktų nuo krosnies ir pakratytų jos galvutę P.Cvir. Elzytė pakratė galvą ir paprašė akimis ir ženklais jo išeit (ps.) J.Balč. Lipti ant obelės bijojo, pakratyt galės neturėjo Blv. Kap aš tave pakratýsiu, tai net žegsėt imsi Kt. Ir duosiu aš tau savo senąją mašną, tai kad pakratysi, tai pribirs tau tiek pinigų, kiek tu norėsi BsPIV199. Tas sūnus kaip griebė tėvą, pakratė, tik kaulai išbiro BsPIII246. Be karvutės ir be telyčytės aš neišeisiu, – pasakė Papievienė ir pakratė galvą A.Vien. Pakratė žirgelis galvelę, išlaužė uosio tvorelę (d.) Žž. Net pakratydami galvą gieda Lp. Juodu draugiškai rankas pakratė (pasisveikino) rš. Pakratýk (pasupk) vaiką! Ds.
| prk.: Perkūnas smarkiai suurzgė, pakratė dangų rš.
^ Triobos tik pakratýt (labai senos) Gs. Jau ir budinkai pakrãtomi Stl.
| refl. tr., intr.: Dabar vaikai nebebučiuoja rankų, tik pasikrãto (pasisveikina ranką pakratydami) Rm. Nenori su manim pasikratýt (pasisveikinti) Drsk. Na, Jonuk, pasikratýkim, senai matėmės Alk. Visi pasisveikino su manim, pasikratydami už rankų Šlč.
| Juokiasi net pasikratýdamas Pnd. Valgo sviežieną net pasikratýdamas (su dideliu apetitu) Pnd.
| Šuo bailiai pasikratė ir nubėgo rš. Pasikratýdamas šoka, ne kožna su juo pašoks Srv. Pasikratai̇̃ bejodinėdamas, tai gerai valgosi Gs. Kelionėje pasikratėte, bešokdami pasikratėte, tai gal ir tuščios vietos atsirado [valgyti] Vaižg. Aš pasikračiau, aš pasipurčiau, šimtą kareivių iškirtau JD1087.
| Grūšių pasikratýk J.
pakratydamós adv.: Kiaulės ryna usnis pakratydamós Šts.
4. tr. padrebinti: Dėdelę pakratė šiurpulys A.Vien.
| refl.: Močiutė kas rytą prieš pusryčius įvarvina į šaukštą kelis lašus ir geria labai labai susiraukdama, net pasikratydama rš.
5. tr. pakapstyti, padrabstyti: Pakratýti mėšlus po kelerių ratų paskuba viena kratėja J. Ar pakratei̇̃ trąšas? OG359.
6. tr., intr. pakreikti: Atsinešiau šiaudų ir pakračiaũ kūtes Vb. Pakratýk gurbą, dienodaržį Š. Šlapi gurbai, šiaudų da būt, a nėr kam pakrãto Dgl. Nė trukau, nė ką, o tvartą pakračiaũ Jd. Reiks kiaulėm pakratýt Slm.
7. tr. paskleisti (linus): Ašiai pati martelė linelius pakračiau LTR.
8. tr., intr. apieškoti, padaryti kratą: Pakratyk savo kišenė[je], gal rasi raktelį! Ėr. Ačiū Dievui, kad žandarai mūs (knygnešių) nepakratė Kdn.
ǁ apiplėšti: Taip, jie pagąsdinę ir pakratę vieną kitą ponelį, nes gyventi juk reikią V.Myk-Put.
9. tr. apsvarstyti, ištirti: Kaip čia atsitiko, visi pamatysma, jei tiktai jo darbus gerai pakratýsma BM444.
◊ ant šãkės (ant šakõs) pakrãtomas blogas, menkas; suplyšęs: Jo gyvenimas an šakõs pakrãtomas Prng. Tavo skarelė jau ant šakõs pakrãtoma Ml. Kas čia do švarkas, ant šãkės pakrãtomas Skr.
káulus pakratýti menk.
1. numirti: Kunigai davė žodį karaliui, jog Vilniaus vyskupas kaulus pakratė M.Valanč. Svetur kaulus pakratęs, namie vietos neteko TŽV616.
2. pašokti: Stiklelį išmetę ir seniai užsimano pakratyti kaulus Gs.
kišẽnę (mai̇̃šą) pakratýti daug pinigų pareikalauti, išleisti: Tas manapolis pakrato kišenes Žem. Užkurys parėjęs turės pakratyti savo maišą, visas skolas švogeriams išmokėti Žem.
kójas pakratýti menk. numirti, nudvėsti: Pakrãtė kójas, ir gatavas Dkš. Jau mėnuo laiko, kaip ji kójas pakrãtė Skr. Jau jis šįmet tik pakratys kojas Ilg. Gyvulys jau kójas pakrãtė Lp. Pasijusi kojas pakratęs Sz.
rankàs pakratyti
1. atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi Žem. Būč seniai išbėgusi rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Tataras, apgautas antrą kartą žalnierio, bėgo rankas pakratęs nu tokio tavorčiaus BM350.
2. nustebti, pasipiktinti: Jūzapas ir rankas pakratė išgirdęs, ką sako Paravonėnė Šts.
sùk [tavè] pakrãtęs tiek to, galas tavęs nematęs (toks keiksmas): Sùk tavè pakrãtęs! Kp. Suk pakratęs – nei aš až jo eisiu, nei niek! Ds.
pérkratyti tr., perkratýti
1. iškrėsti, išieškoti, padaryti kratą: Visus užkampius parkratyti Ls. Párkratyk šiaudus J.
| Policija perkratė kunigo namus ir net bažnyčią, beieškodama lietuviškų knygų V.Kudir. Viršininkai perkratė visus kambarius ir nieko nerado M.Valanč. Reikia visą valsčių perkratyti Ėr.
2. peržiūrėti iš eilės, ištirti: Norint pamatingai perkratyti kun. Miežinio mokslą, reikėtų parašyti visas referatas J.Jabl. Parkračius visus veiksmažodžius, vienas tiktai dirbti turi dvejopą kentėtinį priežastinį: dirb-dinu ir dirb-inu (facendum curo) Jn. Aš perkratau iš naujo savo širdį K.Kors. Sugrįžęs namon, perkračiau, ką esava kalbėjusiu su Garbeniu Blv. Viską todėl parskaičiusys ir parkračiusys M.Valanč. Reik, idant klioštoriūse kningos būt parkratomos nu išmintingų vyrų S.Dauk. Pérkratai (perkratyk) metrikus, ir rasi Ml. Ans parvažinėjo, párkratė visas mergas ir nėkur nesuderėjo Užv. Jis perkratė galvoje visus tinkamus žmones rš.
3. paliesti visus, nieko neaplenkti: Dėl to mat slogos visus perkrato Srv. Liga parkrãtė mum: iš aštuonių palikom tik dvi Lnkv.
4. perdirbti, perstatyti (iš senos medžiagos ką naują): Pérkratysiu diendaržį, ir da pastovės šmotą metų Jnšk.
prakratýti
1. tr. prapilti, praberti (pro šalį): Pilk atsargiai [bulves] – neprakratýk pro šalį! Als.
2. refl. tr. truputį atsikratyti, atsipalaiduoti: Dar miego nepraskrãtęs, o jau prie stalo lenda Tvr.
prikratýti tr.
1. kratant pripildyti: Prikračiáu pilną kašę iš vienos puspūrės Kal.
2. pribarstyti kratant: Visą pieną prikrãtė spalių Up. Ateina bobutės suvargę i prikrãto tų blusų Ps.
3. daug pridaryti kratant (mišinio): Eikit, da kratinio atneškit, yra prikratýto Pc.
4. refl. prisipurtyti: Eitumei, vaike, gulti, be mažai pavargai, kol prisikratėva tokį kelią rš.
×razsikratýti (hibr.) numirti, nusikratyti: Su vaiku razsikrãtė (gimdydama mirė) Brsl.
sukratýti tr.
1. kratant supilti: Sukratýti reiks į miegą [bulves] Kal. Ir nuvežė žmonos savo vyrus ir sukratė į upę kaip kokius rąstgalius LTR(Krt). Kad man atiduotų tą tiktai, ką mano akyse šiandien kiaulėms sukratė, būtumėm visi lig soties pavalgę LzP.
| Aš tau dantis į gerklę sukratysu (išdaužysiu dantis)! Nt.
| prk.: Aš pagavau keikti ir sukračiau ant narininko šimtą maišų juodųjų rš.
^ Ant savęs nė šiaudo nemato, ant kito vežimą sukrato Grl.
2. papurtyti indą ar maišą, kad biralai glaudžiau sugultų į dugną: Sukratyk maišą, galas antai tuščias Kal. Pakelk ir sukratýk priegalvį! Rm. Maniau, kad visus vidurius sukratys į gumulą per tokią kalnynę važiuojant Srv.
| refl. prk.: Kaip pradės eit traukinys, suskratys – atsiras vietos ir atsisėst Dbk.
3. supurtyti, suplustinti: Sukrãtė už pečio Ad. Reikia tik stipriai sukratyti medį Blv. Sukratyti vaistus rš. Palauk, kai paimsiu glėbin, kai sukratysiu, tai pažinsi mano rankeles! Dbk.
| refl. SD387: Viesulas tokis užej[o], pirkelė net suskratė Azr. Avinas suskrãtė, pabyrėjo pinigai iš avino Švnč. Lokys padavė lopą (leteną) kaip kūlę, susikrãtė (pasisveikino) ir ėmė kalbėtis apie kasdienį savo gyvenimą Š.
4. sudrebinti: Šiurpas sukrato, pagalvojus apie tokias nelaimes Pt. Tegul anuos ten devyni drugiai sukrato! A1885,118.
| prk.: Matematika man dvasią sukrato, spinduliais šviesos apsiaučia A.Baran.
| refl.: Kai pamačiau dvėseną, net širdis susikrãtė Up.
5. suvarginti kratant: Vežant ligonį smarkiai sukratė rš. Parvažiuojant taip dideliai sukratė, kad tris dienas šonai skaudėjo Skdv. Vežimas didei sukrato N. Sulaužys balnelį, sukratys žirgelį LTR(Pp).
| refl.: Susikračiau ir nuvargau bejodamas, visi sąnariai nutirpo rš.
6. R sumaišyti kratant (kratinį): Sukračiaũ mišinį gyvoliams J. Paimk šiaudų, sukratýsime kratinio Pc. Ar su šienu sukrãtėt šiaudus? Lp.
7. suvartoti, visą sudėti kratant: Kratyk [šiaudus], lig Visų šventų ir sukratysi Lnkv. Mūs linus tik į nuobrukas sukratyt: drūtės (drūtumo) visai nėra Gs.
8. sudaryti kuodelį kratant tokia lazdele: Kol pakulų nesukratýsu, negalėsu verpti Slnt. Sukratė didelį vilnų kuodelį Jnš.
9. sujaukti, sumaišyti: Nebūk ben dieną namie, tai tuoj visą sukrato, suverčia Sdk.
10. silpnai susiūti: Tik sukračiaũ tavo švarką, ir vėl kiauras Gdr.
užkratýti tr.
1. ant viršaus kratyti, užkapstyti: Jūs mano žemę užkrãtėt mėšlu Skr. Ant dobilų javenų gali vėlai rudenyje ilgo mėšlo retai užkratyti K.Donel1.
2. negyvai užpurtyti: Važiavau par bruką, tai kone ažkrãtė Ds. Mane šiandie ko neužkrãtė ant maišų Pc. Ragana Oną užkrãtė (ps.) Alk. Neažkratyk vaiko šiteip dovydamas lopšį Ds.
3. sukelti gaisrą, uždegti (rūkant pypkę): Pro šalį važiuodamas su pypke užkratė A1884,372. Teisybę pasakius, buvau truputį gėręs: kažkaip užkračiau, vos pats beišbėgau, o triobos ir visa gėrybė sudegė Blv.
išspárdyti
Apibrėžtis
spárdyti, -o, -ė iter. spirti.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.
paspárdyti
Apibrėžtis
spárdyti, -o, -ė iter. spirti.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.
spárdyti
Apibrėžtis
spárdyti, -o, -ė iter. spirti.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.
apmi̇̀nti
Apibrėžtis
1 mi̇̀nti, -a (mẽna Krš), mýnė
1. tr. SD39, K trypti, mindyti: Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus J. Minu aš ant tako geltonus lapus V.Myk-Put. Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį sniegą J.Balč. Bet ji eina tvirtu žingsniu, nedvejodama, lyg eitų paprastais, kasdien mintais takais I.Simon. Vainikėlį an galvelės dėsiu, o šakeles po kojelių mi̇̀nsiu (d.) Gg. Jokit, jokit, sūnytėliai, šiuom mintu keleliu JV672. Ėjau kelužiu, myniau takužius, aš per ašarėles kelio nemačiau JD63. Vaikščiojo bernytis, žalią veją mindamas KlvD12. Ir minte mynė [vargą], kardais kapojo, mano vargelis nieko neatbojo (d.) Ktv.
| Eik į kluoną grendymą mint (lyginti) Jnk.
^ Mina ir mina kai kalakutas pavalkus NžR. Mi̇̀na kaip kalakutas naginę Krž. Gyvena kap žirnis prie kelio: kas eina, tas skina, kas nori, tas mina KrvP(Srj).
| refl.: Čia tos bulbės mi̇̀nasis – reik išrinkt Šln.
ǁ bristi, klampoti: Kur karvytės ėjo, žal' žolelė žėlė. Kur jaučiukas ėjo, juodą dumblą mynė NS256. Kas subatos vakarėlį myniau juodą purvynėlį (d.) Ds.
2. intr. statyti koją, stotis, remtis kojomis: Mi̇̀nk ant šio akmens KII236. Lokiai mina visa koja rš. Ak, kaip gražiai mina (kojas stato bėgdamas) arklys An. Jei norit pereit per upę, tai minkit in mano pėdas ir pereisit BsPIV275. Mynė in tą smalą, ir liko čeverykas – prilipo ir liko smaloj BsPIV95. Mẽna (lipa) an kojos, priekabių ieško Grd. Einu par kiemelį, minù į takelį JV942. Kilpelėn myniau, žirgelin sėdau, nušoviau karvelėlį, pilką raibuonėlį LTR(Mrk). Kas jau jam buvo, šitaip iš mažuotės nemina kojele Sdk.
| refl.: Slesnų pusnagų vėžiai minas pry žemės Šts.
ǁ trepsenti: Ji mynė vietoje ir be paliovos darė reveransus rš. Kada jis ėjo, išrodė labai skubinąs, tuo tarpu mynė vis ant vietos rš. Nemink kai kuilis ant vietos Žg.
| refl.: Tylėjo vyrai, mindamies ant vietos, o jų veidai niauresni buvo V.Krėv.
3. tr. prk. žeminti, niekinti: Nė vieno žmogaus nelenk ir nemink Vj.
4. avėti, nešioti: Minsi tas kurpes be galo rš. Apsiavė ji tas kurpes, eina, mina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla ps. Ilgai myniau tuos batus, nudėvėt negalėjau rš.
ǁ daryti išklypusį, klaipinti: Kam tu man šliurių kulną mini̇̀? Rm.
5. tr. OG371 spausti kojomis kraunant, dedant (vežimą, stirtą): Tąsė pėdus, mynė vežimus, ėjo paskui akėčias J.Avyž. Tu sunkus, gali gerai šiaudus mi̇̀nt ant stirtos Rm. Tėvas dėjo vežiman, o aš myniau Lš. Miegą minte primynėm – rugiai pusiau su pelais buvo Skdv.
6. tr. kojomis ar kokiu įrankiu minkyti, maišyti (molį, durpes): Molis su pelumis mintas SD199. Nemi̇̀ntos durpės – niekam tikę Prn. Mes zumpą [durpių] su arkliais minam Gs.
^ Eik tu peklon molio mintų (eik šalin)! LTR(Ppl). Eik molio mint Jnk.
7. tr. minkštinti, daryti tinkamą, dirbti (odą, kailį): Kailius minu B. Aš tariau, kad tu linus mysi, o tu kailius mini MŽ. Odų minama stuba B. Odų minamas peilis B.
8. tr. K skirti spalius nuo pluošto, laužyti (linus, kanapes): Minu, laužau linus SD147. Neminti linai N. Linus mi̇̀na pirty su mintuvais Pžrl. Mi̇̀namasis laikas linų atėjo J. Naktimis liuobam mi̇̀nsma linus, o dieną gulėsma Štk. Mẽna linus išsiviepusios Užv. Jų bus jau linai minami J.Jabl. Parėjęs (linus) mynęs, tuojau atsigulė J.Jabl. Ar esi matęs linų minamąją mašiną? J.Jabl. Arklys buvo linus mi̇̀ntas (juo mynė linus, įkinkę į minamąją mašiną) Lnkv.
^ Aš maniau, kad tu linus minsi, o ne pirštines džiovinsi KrvP(Mrk). Kas mi̇̀ns, pakabins, kas plaks, tas ras (nesvarbu, kaip padarysi, kad tik nuo savęs atmestum) Ll.
| refl. tr., intr.: Reiks da mi̇̀ntis kanapių Pc. Ar gerai minasi linai? J.Jabl. Reikia pečelį prakūrent, kad geriau linai mintųs Lz.
9. tr. spausti pakoją, paminą verpiant, audžiant, grojant ir pan.: Kol senutė pajėgė, mynė ratelį (verpė), audė drobes P.Cvir. Dumples mi̇̀nti KII236. Sunku mi̇̀nt, ar čia nytys kaltos Sdk. Varpininkas vargonus mynė, dėl to dumplaspaudžiu vadino Šts. Išlošė koja mi̇̀namą [siuvamąją] mašiną Rm. Tas pakojas mẽna ir auda Pj. Minu dviratį pavėjui rš.
10. intr. eiti, žingsniuoti: Tu per mano slenkstį neturi mi̇̀nti, žengti, koją kelti KI229. Reik mi̇̀nti ir mi̇̀nti, kol gauni Bt. To darbo apie namus ligi kaklių – mi̇̀nk mi̇̀nk visą dieną, ir niekai[p] nepabaigi Bsg. Ans ten pri tos dukteries mi̇̀na ir mi̇̀na Skd. An Onelę mynė tiek čėso Sdk. Aš neapsistoju minù ir minù visą dieną Grg. Vienu šuoliu varstą mynė, bus ji gera gaspadinė A.Strazd.
11. refl. SD435, [K] eiti imtynių, imtis, ristis, grumtis, kovoti: Jie, kur tik abu sueina, tuoj ir mi̇̀nas Ds. Imdavo vyrai suseję mi̇̀ntis Švnč. Einam mintis – pamatysma, katras katrą pardaušma ant žemės Mlt. Kad gaidžius suleistum, anys mintų̃s Ob. Žiūrėk, piemenys kad minas kaip katinai Rk. Čia jaučiai minas baubdami ant lauko A.Baran. Gaidys labai gynės, su pirkliais mynės, betgi pasidavė LTR(Krik). Minąsis SD435.
12. refl. prk. šiaip taip gyventi, verstis: Kaip gyveni, dėde? – A, minúos po truputį An. Abudu negali (nestiprūs) – ko jie gerai minsis Ėr.
13. tr. vaisinti (paukščių patelę): Gaidys vištą mi̇̀na K, Rg. Višta gaidžio minta N.
| refl. Kin: Paukščiai mi̇̀nasi KI170.
◊ ant api̇̀varų mi̇̀nti priekabių ieškoti: Vakar per visą dieną jis man tik ant apivarų mynė Švn.
ant kulnų̃ (uodegõs, pridurų̃) mi̇̀nti sekti iš paskos, eiti įkandin: Pšemickis su vaitu ir tijūnu neatsitraukdami mina ant kulnų, varo, spartina darbininkus V.Myk-Put. Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina rš.
| Mindamas vasarai ant pridurų, lapkričiu šnarėjo ruduo rš.
dóbilą (žolýną) mi̇̀nti išlikti gyvam, gyventi, gyvuoti: Tokia sveikata neilgai dobilą mi̇̀nsi (greit mirsi) Trgn. Kaži ar beteks man mint dobilą? Št. Mikas jau nebilgai dobilą bemins Skdv. Jau aš dobilėlio neminsiu pavasarį Lp. Tas jau nemins balto dobilo LTR(Kdn). Tas daugiaus dobilo nemys PrLXVII23. Margoji nemins dobilo (dvės) Kp. Anas žolyno nemins LTIII461(Tvr).
į pė́das mi̇̀nti sekti kuo: Pranis iš mažo į tėvo pėdas mi̇̀na Plt.
kójas mi̇̀nti
1. nenoromis, be reikalo eiti: Nei tu myk kojas, nei tu vaikščiok! Lkš. Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kójas mi̇̀nsiu! Vlkv. Dirbi, dirbi, ir sekmadienį kójas mi̇̀nk Gs.
2. trepsenti: Mini̇̀ kójas, turbūt šalta ar užgėlei besėdėdamas Dkš.
mólį mi̇̀nti
1. trypti, tūpčioti vietoje: Nūžangi merga nemina ant vietos molio Plt.
2. juok. trypti, šokti: Mergos išėjo molio minti Grž.
nemi̇̀nto mólio apie ištižusį, nevykusį žmogų: Ans yr nemi̇̀nto mólio Plt. Ta anos duktė toki neminto molio Štk.
po kójų (po kójomis, po pãdų) mi̇̀nti niekinti, nepaisyti: Visas mýnė po kójų Sml. Našlys ir jauną vaikį mẽna po kojų Varn. O nebok nieko, mano mergužėlė, mink šaunius žodelius vis po kojužių JD785. Prastą žodį mink po padų Sim. Tik aš savo merguželę po kojų neminsiu KlpD83. Reiks anksti kelti, reiks vėlai gulti, dainelių, giesmelių po kojų minti LTR. Ašaras išverktas po kojų mi̇̀ndama šypsos K.Donel. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaisos J.Jabl. Kitus po kojų savo mina BPII488.
sleñkstį mi̇̀nti vaikščioti pas ką: Be reikalo man slenkstį mini J.Gruš.
1 antmi̇̀nti, añtmina, antmýnė (ž.) tr., intr. užminti, užsistoti ant ko: Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Antmýnė žmoguo ant kojos Šv.
1 apmi̇̀nti, àpmina, apmýnė tr.
1. apmindžioti, kojomis apletenti: Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti rš. Ožkos tiktai apmina pašarą B. Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką Erž. Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmýnė (ankštoje dėžėje besigrūsdamos) Vlkj.
2. padaryti nešvarų, apšiukšlinti, apteršti: Numazgok suolą – kam apmýnei! Lnkv. Paliko labai apmi̇̀ntą gryčią Ėr.
ǁ refl. Š, Ds apsileisti, apsišiukšlinti, nešvarumais aptekti: Kokia ten šeiminykė – apsimýnus ir apsimýnus amžinai Srv. Nešluoja gryčios, ir gyvena apsimýnus lig ausų Všk. Toki apsileidus, toki apsimýnus, kaip tik kiaulė Škn.
3. apkrauti kuo mindant: Apmýnėt šakę su šiaudais, o paskuo ieškot Šts. Neapmink marškos šienu, ba pelės sugrauš Mlt.
4. kiek paminti (linus, kanapes): Apmýnei, apmýnei – meti braukėjai braukti Krš.
5. apvaisinti (paukščių patelę): Žąsinas apmynė žąsį – kiaušiai būs geri Dov.
1 atmi̇̀nti, àtmina, atmýnė
1. tr. atmušti, nuvarginti minant (kojas, padus): Apsiauk kojas – grubus kelias, va, kai atmi̇̀nsi padus, nepaeisi iš vietos Dkš.
ǁ refl. minant, trenkiant atšilti: Bet kojos atsimynė, ir joms visai buvo nešalta rš.
2. tr. numinti, nuspausti: Išvedė pelėda žvirblelį šokti, atmýnė pelėda žvirbleliui koją Ad.
3. intr. I, Š atidirbti minant linus: Už tuos pinigus rudenį atmi̇̀nsi Lp.
ǁ už mynimą atsilyginti mynimu: Tu mýsi paprašytas, tavie atmýs tas dienas Vn.
atsimintinai̇̃ adv.: Atsimintinai̇̃ liuobam minti rudenimis Lnk.
◊ pė́das atmi̇̀nti (į ką) būti panašiam: Į tėvo nabaštiką ir atmynęs pėdas Vvr, Grg.
1 įmi̇̀nti, į̇̃mina, įmýnė
1. tr. kojomis įspausti, įmurdyti: Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina K.Donel1. Mūsų daiktus jie sugebėjo kojomis įminti į žemę ir apkapstyti rš. Druska … turi būt įminta purvuosna PK183.
| refl.: Lenktinis peilis pamestas įsimýnė purvynan ir sunku jis beatrasti Š.
ǁ minant koja įspausti, palikti žymę: Prie diendaržėlio – rąstų krūva ir kažkieno neseniai įmintos pėdos rš. Dar inmina arkliai (pralaužia ledelį ant kelio) Lp.
| refl.: Prisiyrė prie kranto ir išlipo ant drėgno smėlio, kur įsimynė jos pėdos rš.
2. tr., intr. J įkelti, įkišti koją kur: Neįmi̇̀nkit, čia karvių mėšlai Pc. Saugais, neįmi̇̀nk kojos kakotėn Š. Kai lapė kojas į spąstus į̇̃mina, tai jai koją drūčiai sugnybia Smln.
3. intr. Prk įžengti, įeiti: Atsikeldamas į ką įmini pirma? – Į senystę PrLXVII34.
4. refl. tr., intr. įsistoti, įsispirti: Jis atsikelia, įsimina šlepetes, apsisiaučia šiltu chalatu ir, priėjęs prie lango, įsižiūri į sodą V.Myk-Put. Įsimynė į nupjautas batų galvas A.Vencl. Neik basa, insimi̇̀nk klumpėsna – šalna lauke Alv. Seni, insimi̇̀nk čebatuosa Azr. Insimink nor klumpėm, kad nesušaltai Vrn. Ir įsimynė Igoris kniazius aukso kilpelę B.Sruog.
5. refl. tr. užminant įsidurti: Sau ką į koją įsimi̇̀nti KII236.
6. tr. pajėgti minti pakoją, paminą: Jo dviratis sunkus – aš jo neį̇̃minu Skr.
7. intr. J pajėgti laužti, minti (linus).
8. tr. Kos33 išlaužti, išminti (linus): Šmotą linų įmýniau J.
◊ pė́dą įmi̇̀nti nueiti, užeiti: Aš pė́dos neįmýsiu į ją (niekada nenueisiu) Erž.
1 išminti, i̇̀šmina, išmýnė
1. tr. kojomis ištrypti, išmindžioti: Ašvieniai i̇̀šmina pievą J. Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus J. Išminta žolė Nm. Čia daug žmonių laukia – vieta išminta Tr. Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė pareit nebgal Grg. Žirgs pralaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes KlvD50.
2. tr. koja užsistoti, užminti: Žiūrėk, ką tu išmynei (į ką įlipai)! Grž. Netikęs šuva: dieną loja kožną žmogų, naktį liežuvį išmi̇̀ntų – nesulos Rm. Naktį jis nieko negirdi (nejaučia), nors liežuvį išmi̇̀nk Rm. Vis Jonai, vis Jonai, – kada gi aš tau liežuvį išmyniau?! LTR(Šmn).
3. tr. dažnai vaikščiojant padaryti taką: Ė kas gi ten takus per pievas išmýnė, jėg ne tavo vaikai?! Ds. Takas pagrioviu išmi̇̀ntas Ėr. Ìšmena takus vaikščiodami Pj.
| prk.: Mokykla tebeeina nuo amžių išmintu taku rš.
4. tr. išmaišyti, išminkyti: Jei minklė [durpių] gerai išminta, išeina geras durpių kuras rš.
5. tr. Lex10, CI192 išrauginti, išdirbti: Odą išminu R169.
6. tr. J, K atskirti spalius nuo linų ar kanapių pluošto, išlaužti, pašalinti spalius: Jo linai buvo jau išminti J.Jabl. Išmýnę linus, imsim braukti Š. Jau dvi kartis [linų] buvom išmýnę Alk. Seniau linus išmindavo mintuvais, dabar mašinom Slk. Dvi grėdos atliko linų neišmintų̃ Lzd.
| refl. tr., intr.: Dar turiam linus išsimi̇̀nti Užv. Nori, kad linas gerai išsimintų, tai gerai išdžiovink Ds.
ǁ kurį laiką minti: Nedėlę išmysi [linus], reiks nūbangų Jdr.
ǁ minant uždirbti: Morta išėjus mina mina – ką tu ten išmi̇̀nsi Pc.
7. tr., intr. nuspausti pakoją, paminą: Gerai audi, tik da geriau turi išmi̇̀nti [pakoją] Kt. Negaliu išmint nyčių, kažkas kliūna Ldk. Vieną pakoją išmink, kita pati paskels, tada bus didesnės žiotys Vlk. Įneš ratelį neišminamą, pririš kuodelį nepaverpiamą Šd.
| refl.: Nytys nebeišsimina gerai [audimo pabaigoje] Ėr.
8. intr. pajėgti išeiti, iškelti, ištraukti kojas: Negali išmi̇̀nt, įmynęs į purvyną Klm.
9. intr. KII331 išeiti, išžengti: Iš darbininkų tarpo išmin milžiniškas vyras prš.
ǁ išstoti, pasišalinti: Aš turėjau iš vaisko išminti LC1887,6. Kas į partiją įmina, tas tura iš tikėjimo išmi̇̀nti Prk.
◊ kójas išmi̇̀nti einant pavargti, nusivaikščioti: Aš ko kójas neišmýniau – bėk bėk apie tuos svečius Gs.
1 numi̇̀nti, nùmina, numýnė
1. tr. J kojomis nutrypti, numindžioti: Žirgai numýnė rūteles JD876. Rūtos numintos, rožės nuskintos, lelijos išlankstytos RD28.
ǁ koja užsistoti ant ko, prispausti: Tu man kulnis nùmini KI33. O ir numynė pelėdos pirštą KlvD310. Džiaugėsi numynęs slibinui uodegą rš.
^ Numynė žvirblis pelėdai koją (iron.) Mrk, Užp.
| refl. tr.: Pats nusimynei koją ir pyksti ant kito Ds.
2. paniekinti, pasmerkti: Nesantarvėj gyvena, tai kad tik išeina iš kalbos, labai nùmina Kp.
3. tr. negyvai nuspausti koja: Gaidį man numýnė kumeliokas Všn. Nenumi̇̀nk viščioko Ds.
^ Ko tyli lyg varlę numynęs! LTR.
| refl.: Iš lizdo išrieda po du, po tris viščiukus, po tam dar nusi̇̀mina Ll.
4. tr. KII93 nunešioti, nuavėti (ppr. kreivai): Jis giliai įsispyrė į savo jau gerokai numintas šlepetes ir paskubomis nušlepsėjo per kiemą J.Balč. Aš numyniau jaunas kurpes ant ąžuolo grindžių KlpD106.
| refl.: Visai nusimynė tas klumpis, tuoj kiauras bus Bsg.
5. tr. KI33 dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Iš to labiau numinto tako vienur kitur ėjo siauri takeliai į šoną Mš. Aš atsikėliau anksti rytelį, žiūrau – numinta sode takelis (d.) Pls. Numyniau takelį ją belankydams RD15. Numyniau takelius į vieškelėlius LTR(Bd).
| prk.: Liūdna, kai atsižvelgiu praėjusių metų numintu keliu V.Myk-Put.
6. tr. minant nukrauti (vežimą): Mynėja į vieną šoną vežimą numýnė Grž. Krovėja numýnė kreivą vežimą Jnš.
7. tr. nuspausti (paminą, pakoją): Numynus pirmąją pakoją, nusimina pirmoji nytis rš. Tada parišamos staklių pakojos ir, numynus jas, padaromos žiotys rš.
| refl.: Abu nyčių galai visada nusimina ir pasikelia visai tiksliai, vienodai ir lygiai rš.
8. tr. šiek tiek paminti, palaužti (linus, kanapes): Koks čia išmynimas – truputį numynė [linus] ir parvežė namo Ds.
| refl.: Regis, dabar linų daug, ė kai nusimiñs, išsibrauks, išsišukuos, tai nesakysi, kad daug Ds.
9. intr. nueiti: Reikia tiek kelio nueiti, numinti Ėr. Jūs, mergos, ilgom kojom – greit numi̇̀nstat Dbk.
10. tr. apvaisinti (paukščių patelę): Ar esi matęs, kaip gaidys vištą nùmina? Žv.
◊ kójas numi̇̀nti Skr nueiti (ppr. išvargstant ir nieko nepešant, be reikalo).
1 pami̇̀nti, pàmina, pamýnė tr.
1. SD260, R384 kojomis užlipti, po kojų paspausti, sumindžioti: Kas tas pamynė viešneles (vyšneles)? End. Kur pamynė akmenėlį, ugnelė žibėjo (d.) Grž. Pamins žirgai žalią lanką, užaugs krūmai, užžels takai D70. Žirgai pamynė rūtelius, vėdliai paskynė viešneles D38. Rūtą mėtą pamynė, lelijėlę palaužė (d.) Kp. Rugelius praskirsiu, smilgeles paminsiu ir atrasiu kelelį, motinėlės dvarelį LTR(Kp). Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu (d.) Tvr. Mano žalią rūtelę po padelių pamynė Eiš. Pamýnė jis po kojų tavo gromatą J. Ir nukrito putino uogelė, ir pamynė žirgas po kojelių LTR(Žl). O kad anas sėjo, tada viena [sėkla] puolė pas kelią ir paminta buvo BtLuk8,5.
ǁ numinti, nuspausti: Pamynė žvirblelis pelėdai koją D93.
2. prk. paniekinti, pažeminti: Savo pareigą pami̇̀nti BŽ120. Tauta keliasi ieškot savo pamintų tiesų LTI151. Lietuviška kalba tapė paminta ir išvaryta A1884,373. Nerūpės tau jaunimėlis, bus pamintas vainikėlis LTR(Ob). Pasigailęs savo pamintos tautos, surašęs paminklui jos tus aukso metus S.Dauk. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė LzP. Ir pamýnė mane jauną kaip į purvynėlį, mano rūtų vainikėlį kaip į rūdynėlį JV869. Ateivių jūs nepaminkiat BB2Moz23,9. Vardą jų tu pamynei Mž399. Piktieji jo žodžius … pamins SPI347. Veliną pamynėme DP124.
3. kojomis paspaudyti, pamindžioti kraunant (vežimą): Katras man vežimą paminstat? Ds.
ǁ šiek tiek pristovėti (mėšlo): Kad būtų šiaudų, tie patys gyvuliai pamintų [mėšlo] Ėr.
4. kurį laiką laužti (linus, kanapes): Porą dienų pami̇̀nsim ir išminsim linus Ėr. Neįpratęs linų nepami̇̀nsi Alv.
5. įstengti nuspausti paminą, pakoją: Ratelis sunkus, negaliu pami̇̀nt Ėr. Tų pakojų nepàminu – kliūva kažkur Ėr.
6. pamušti, padaužti: Jojau per tiltą, grandis nulūžo, nuo žirgo nupuoliau: pamyniau koją, pamyniau ranką, sumušiau skaistų veidą Ml.
| refl.: Pasimins kojos basoms iš pirties pareitant Šts.
7. kreivai nunešioti: Tu, tėvai, nepamýk kulnį Jrb.
| refl.: Atmirks [bato] kulnies oda ir pasimys Skr. Brezentinių greit kulnys pasi̇̀mina Skr.
8. refl. po apačia prikibti nešvarumų: Palauk, aš kaliošius įsispirsiu, taip pasimi̇̀ns vailokai Lkv. Ilgai benešiojant pasi̇̀mina neplautos kojinės Šts.
9. refl. pasigalynėti, pasiimti, eiti imtynių: Einam pasimi̇̀nti Rsn. Pasimi̇̀nkit iš dyko buvimo, tai geriau valgyt norėsis Ds. Velnias vieną žmogų vedė eit pasimint (ps.) Šr.
◊ po kójų (po kójomis, po padù, po kójų padù) pami̇̀nti paniekinti, nepaisyti: Sukilki, žmonija, paminta po kojų – mes nešame laisvę žmonijai visai! (sov.) sp. Ir principus pamini po kojomis rš. Oi, kas per laikai, kas tai per gadynė, kad mužikai ponus po kojų pamynė! LTR. Aš jį tuoj pamýniau po padù Dbk. Nebok tu tų kalbužėlių, vis pami̇̀nk po kojẽlių JD334. E jūs, gentys, giminaitės, kai atsiminsit, tai jūs mane varguolėlę po kojų paminsit JD1218. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau (d.) Klvr. Ledaką žodį pamink po kojų N. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs BPII39. Ką matęs, ką regėjęs pamink po kojų padu, būsi geresnis B.
po kulniẽs pami̇̀nti paristi, įveikti: Džiaukis, kad po kulnies nepaminčiau Šts.
1 parmi̇̀nti, par̃mina, parmýnė tr.
1. parversti, pargriauti, įveikti: Ne jam mane parmi̇̀nt Vžns. Aš tave tai lengviai par̃minu, o tu manę ne Ut. Kaip tu tokį vyrą parminsi viščioku būdamas! Ds. Būgos bernas parmina jį, parmeta ant žemės SI407. Nu, dabosme, kataras katarą parmiñs Slk. Jam rodės nesą pasaulyje žmogaus, kurio jis neparmintų Vaižg. Nemačiau, ir parmýniau kurkutį (su koja parmečiau ir truputį užmyniau) Gs.
2. CII144 sutrypti.
3. nuvarginti vaikščiojant: Nuo anksti ryto eik ir eik – tais kojas visai par̃mini Gs. Aš išginiau jautelius į girelę, parmyniau kojeles į raselę (d.) Kb.
1 pérminti tr.
1. koja užsistojant sužaloti: Nepármink šaukštą J. Kiaulė patį didžiausią paršelį pármynė Up. Dabokis, kačiukas tamsus, da pármysi! Skr. Pármyniau antį, ir viskas Lkv.
^ Eina kaip pármytas ančiukas Vdžg. Šiandiej iš manę nieko dora – kaip višta parmintà (prastai jaučiuosi) Vb.
2. pereiti per ką: Visi permynė tą pinigą ir niekas nepakėlė Tvr.
3. pervarginti einant, bėgant: Arklio pármintos kojos Ggr.
4. refl. tr. išsinarinti: Koją pérsimyti KII313. Ciecorienė buvo labai skaudžiai koją persimynusi … ir turėjo nešama būti LC1889,26.
5. per daug minti, laužyti (linus): Minant reikia vengti linus perminti sp.
6. išminti paeiliui visus (linus): Par savaitę párminsam linus Jdr.
◊ tãką pérminti paveržti: Aš tau tãką nepárminsu, pirk tu, jei nori Šts. Bijau tãką párminti, lai perka kitas, bet ne aš Šts.
1 prami̇̀nti, pràmina, pramýnė tr.
1. R51, KII340 dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): Kelias pramintas SD371. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą S.Nėr. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramýnė taką Lš. Kas pramýnė takelius pro rūtų darželius?! (d.) Gs. Pramyniau takelį per lygų laukelį (d.) Ds. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau KlvD11. Dar nepramýniau takelio, dar nepraminki vardelio JV159. Užaugs medeliai, mano sodinti, užžels takeliai, mano praminti LTR(Kp). Ne aš pramyniau pievos žolelę, ne aš pabaidžiau bėrus žirgelius BsO195. Ir kreivi (keliai) bus tiesiogiais ir nepraminti bus pramintais keliais Ch1Luk3,5.
| prk.: Kitoms tautoms lengviau eiti į socializmą mūsų pramintu keliu (sov.) sp.
| refl. tr.: Eitum taip be galo per šviesius pusnynus, pro kerus šarmotus taką prasimynus V.Myk-Put.
2. K kiaurai išminti: Toks sunkus žmogus ir grindis pramintų rš. Kad par jas (klimpstančias pievas) eitam su kupetoms šieno, tai turiam skubyties, šiaip mes pràminam o (ir) įsmunkam ligi papilvio StngŽ63. Nedaug palijo – eini i smėlį pramini Ign.
| refl.: Eini per balą, kojos prasi̇̀mina pro samanas Rm.
3. refl. tvarte, kur ilgai nekreikta, stovint prašlapti (apie gyvulius): Kiaulės yra prasimýnusios, prašlapusios – gaus piemenė dyžos Šts. Prasimýnė arkliai – paveizėkiat kraiko Šts.
4. nuvarginti einant, parminti: Kojas pramini perdien bei̇̃damas Dbk.
5. refl. nusinešioti: Šitie kulnys niekad neprasimytų, neprasieitų Skr.
6. išminti, išlaužti šiek tiek (linų, kanapių): Pramýniau linų biškį J.
| refl. tr.: Prasimi̇̀nkim nor dėl pirštinių linų Ds.
7. paaštrinti, ašmenis suploti: Nunešk kirvį kalvėn, tegul pràmina Ml. Nunešiau kirvį prami̇̀nt Dglš.
◊ pro mi̇̀ntuvus prami̇̀nti privarginti: Pramýnė pro mi̇̀ntuvus, pramangė tave Vn.
1 primi̇̀nti, pri̇̀mina, primýnė
1. tr. K užsistoti, koja prispausti: Kaip primýnė man koją, kone nutrėškė pirštus J. Jis primynė sau palto kampą rš. Jis kai ryšį daro, tai vieną galą prie žemės pri̇̀mina Lš. Bėgiok po dirvą, neprimi̇̀nsi rugio – tokie reti rugiai Šts. Šoko par torą, primynė Barborą Krtn. Aš berželius pakirsiu, dobilėlius priminsiu, aš surasiu kelelį į motulės dvarelį LTR(Prl). Sugavo patį velną, jo galvą koja primynė Mž282.
| refl. tr.: Laikyk kaip gyvatę prisimynęs Žem. Ėsk tu jį kaip žaltį, koja prismynęs! Lp. Graužia svočia kaulą, svočiutėlė kaulą, viena koja prisimynus, antra atsispyrus LTR(Prn).
ǁ part. praet. prk. prisispyrus, atkakliai: Primýnęs klausiau J.
| refl.: Prisimýnęs bicuoja į darbą J. Mane važiuoti vadina prisimýnusi Pc. Prisimynęs mokėsi negaišdamas LzP. Prašo primýnusys, ka atiduočio Ms.
2. tr. prk. prispausti, suvaržyti: O kiek ta mergaitė buvo primintà: tėvai nei į vakarelius išleido, nei nėko Plt.
3. tr. primindžioti, pritrypti, pripurvinti: Kambarys buvo šaltas, prirūkytas ir primintas rš. Marti išgramdė pamotės primintą purvyną J.Avyž. Ka primýnė trobą tie vakariuškininkai, nė išplauti nebgal Grg. Da nuo šokių primi̇̀nta asla Gs. Primintus klumpius reik išplauti Šts.
| refl.: Vienas kambarys visai neprisi̇̀mina Vdn. Tai prismynė padlaga! Sdk.
4. intr. koją pastatyti, prispausti prie žemės: Ar jai kojos sutino, kad negali primi̇̀nti? Pc. Arklys nepri̇̀mina koja Lp. Skauda koją, tai su ja nei primi̇̀nt negaliu Alv. Po nakčiai anei primi̇̀nt [kojos] negalėjau Krok. Baisiai ištinus koja, anei kiek negalia primi̇̀nti Slm. Martynas tyčia stengiasi stipriau priminti, kad neatrodytų, jog jis baimingas, jog bijo kažką pažadinti I.Simon.
^ Galvą skauda – koja neprimina (iron. neserga, simuliuoja) Dkš. Galvoj guzas – koja neprimina KrvP(Smn).
5. tr. prikrauti mindant, primurdyti: Prigrūdu, prikemšu, priminu SD171. Toks dar vaikas, o vežimą gerai primina Rm. Primynei vežimą – ožio nugarą (siaurą, kreivą) Ėr.
ǁ pristovėti (mėšlo): Trąšų labai daug [peržiem] pri̇̀mina karvė Dglš.
6. tr. privarginti kojas daug vaikščiojant: Jau tiek primýniau kojas, tiek primýniau, kad vos pavelku Jd.
7. tr. prilaužti, išminti (linų, kanapių): Primýniau linų šmotą J. Daug per savo amželį aš esu kam linų primýnęs Skr. Primýniau jums linų, jau daugiau neminsiu Skr.
8. refl. pakankamai prisigalynėti, prisirungti imtynėse: Ai, prismýnėm – atvaro, būd[av]o, karves ar ką, ir davai minties Str.
◊ kója primýnus (ką daryti) labai smarkiai, be pasigailėjimo: Plėšia žmones, primynęs koja Ėr.
1 sumi̇̀nti, sùmina, sumýnė tr.
1. K kojomis sutrypti, sumindyti: O kiek pašaro da po kojom sùmina! Užp. Gyvoliai jau kraiką sumýnė Brs. Bet greitai praeivis gėlelę sumynė J.Jan. Nelįsk, vaike, arkliam po kojų – da sumiñs! Ėr. Nueina į tvartą, kur avinėlis su žąsinais buvo, rado žąsinus užbadytus ir sumytus BsPIII63. Atjojęs anuos visus sumynė su tuom žirgu, iškirto BsMtI144. Gūnios nuo arklio nusitraukta, tai kad suminta purve, net baisu paimt Ds. Atvežk gurban, tai mėšlan sumins Sdk. Ir sumynė jį žmones bromoj, jog numirė Ch2Kar7,17.
| Ginklus miestus jų sumynei Mž399.
2. prk. paniekinti: Gaila žuvusių ir paties sumintų jaunybės prakilnių svajonių A.Vien.
3. kojomis suplūkti, suspausti, padaryti kietą: Tabaką sodinant dirva tarpueiliuose gerokai suminama J.Krišč. Kai karvės sùmina mėšlą, tai esti geriau Ds.
4. sudėti, sukrauti, sumurdyti minant kojomis: Ar gerai sumynei vežimą? Trgn. Sausas šienas sunku gerai sumint Trgn. Geras mynikas ne tiek ten sumi̇̀ndavo Ss. Kurgi pašarų nė šapo, jeigu abi daržinės ko nesprogsta nuo kvepiančio šieno, suminto lyg ledas? J.Balt.
5. dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Nesumintas kelelis JV989. Sumyniau takelius per aukštus kalnelius LTR(Klm). Prilygin sėklai, puolančiai ant kieto ir žmonių suminto kelio BPI247.
ǁ nuo ilgo basomis vaikščiojimo padaryti kietą (kojos padą): Kojos (kojų padai) sumintos nebijo ir ražienų Dr.
| refl.: Darbininko žmogaus kulnis yra kieta, susimýnusi Šts. Ne tik kulnis, bet ir papirščiai buvo susimynę Šts.
6. refl. pašlapti, susimakoti nuo mynimo: Susimynusias avis reik pakreikti Šts.
7. minant, minkant pagaminti: Vakar mindą sumynė, o šiandieną sulijo Šts.
8. išminti tam tikrą kiekį (linų, kanapių): Jis sumýnė šmotą linų J. Geriau į mintuvus įdėtum ir sumi̇̀ntum Rm. Sumýniau kanapiejus, ir valaknas labai godnas Lz.
| refl. tr., intr.: Nedaug susmýnė šiemet [linų] Lp. Pats vienas susimýniau linus Ds.
9. refl. Švnč susiimti, susiremti, eiti imtynių: Susimynė du vyru – katras katrą parmins J.Jabl. Susmýnė du vaikai mintynių Ds.
◊ avių̃ sumi̇̀ntas apsileidęs: Ka jis toks avių̃ sumi̇̀ntas! Rs.
ši̇̀rdį sumi̇̀nti labai įskaudinti, įžeisti: Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir … man širdį sumynė V.Kudir.
1 užmi̇̀nti, ùžmina, užmýnė
1. tr. koja užspausti, sumaigyti, užmindyti: Senis užmynė rūkulį, pakėlė nuo žemės paklotę, paėmė sietą ir nuėjo į pirkią V.Krėv. Čia kelios bulvės buvo išdygusios, bet žmonys beeidami visai užmýnė Up. Arkliais užmina mūsų kaulelius LTIII384(Bs).
2. tr. prk. užuiti, užguiti: Tu suvis ažmi̇̀ntas nuo jų Dkšt. Jau dabar tėvai nuo vaikų ažminti̇̀ Prng.
3. tr., intr. K užsistoti, koja prispausti: Kojomis užminu R69. Ant tavo slenksčio su savo koja neužminu N. Su koja ant kojos užmýnė J. Suspigo ji lyg užminta katė, šoko prie durų J.Balt. Ko čia landžioji, be da kas užmi̇̀ns ant kojos Vvr. Jei, paskui eidamas, kam ùžmini ant kojos, jo vestuvėse šoksi (priet.) Ds. Laikausi kap žirnis prie kelio, paki neùžmina niekas Brb. Jis užmynė dobilaitį, dobilaitis suteškėjo RD23. Par šilelį jojau, šilelis dundėjo, kur užmýniau akmenėlį, ugnelė žėrėjo JD376.
^ Cypia kaip katė, uodegą užmynus KrvP(Krn). Nieko nenusimanau, lyg man avinas ausį būtų užmynęs TŽIII382.
ǁ duoti ženklą minant koją kam: Gal jis tau ant kojos užmynė, kad tu šito arklio neperki Lš.
4. intr. galėti priminti, atsistoti: Telyčiotė neùžmina an priekinės kojos – ar miksterėjo Ut.
5. tr. priteršti, priminti purvo: Kad ažmýnė gryčią, tai kaip gurbas Sv. Kaip jūs dėlto teip ir ažùminat aslą, aš nebepaspėju šluot! Sdk.
| refl.: Maž nebe teip ažsimynę dabar? Sdk.
6. refl. užsidirbti minant linus: Žiūrėk, kiek anas per visą linaminį užsi̇̀mina Ds.
ǁ refl. atidirbtinai minti kitiems linus: Šiemet labai geri linai, nežinau, kaip mes užsiminsim darbinykų Sn. Eisu kitur mynėjų užminties Šts.
7. tr. apvaisinti (paukščių patelę): Kad kiaušis nė[ra] užmi̇̀ntas, ans y[ra] vienskaris (tuščias) Dov.
◊ apvárčius (ant liežiùvio) užmi̇̀nti užkliudyti, užerzinti, supykinti: Kas tau užmýnė apvárčius, ka toks piktas? Rs. Kas ant manęs šneka – tešneka: aš nė vienam ant liežiuvio neužmyniau Sln.
kam̃štį užmi̇̀nti įgerti (alkoholinių gėrimų): Dėdė irgi buvo kamštį užmynęs rš.
1. tr. SD39, K trypti, mindyti: Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus J. Minu aš ant tako geltonus lapus V.Myk-Put. Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį sniegą J.Balč. Bet ji eina tvirtu žingsniu, nedvejodama, lyg eitų paprastais, kasdien mintais takais I.Simon. Vainikėlį an galvelės dėsiu, o šakeles po kojelių mi̇̀nsiu (d.) Gg. Jokit, jokit, sūnytėliai, šiuom mintu keleliu JV672. Ėjau kelužiu, myniau takužius, aš per ašarėles kelio nemačiau JD63. Vaikščiojo bernytis, žalią veją mindamas KlvD12. Ir minte mynė [vargą], kardais kapojo, mano vargelis nieko neatbojo (d.) Ktv.
| Eik į kluoną grendymą mint (lyginti) Jnk.
^ Mina ir mina kai kalakutas pavalkus NžR. Mi̇̀na kaip kalakutas naginę Krž. Gyvena kap žirnis prie kelio: kas eina, tas skina, kas nori, tas mina KrvP(Srj).
| refl.: Čia tos bulbės mi̇̀nasis – reik išrinkt Šln.
ǁ bristi, klampoti: Kur karvytės ėjo, žal' žolelė žėlė. Kur jaučiukas ėjo, juodą dumblą mynė NS256. Kas subatos vakarėlį myniau juodą purvynėlį (d.) Ds.
2. intr. statyti koją, stotis, remtis kojomis: Mi̇̀nk ant šio akmens KII236. Lokiai mina visa koja rš. Ak, kaip gražiai mina (kojas stato bėgdamas) arklys An. Jei norit pereit per upę, tai minkit in mano pėdas ir pereisit BsPIV275. Mynė in tą smalą, ir liko čeverykas – prilipo ir liko smaloj BsPIV95. Mẽna (lipa) an kojos, priekabių ieško Grd. Einu par kiemelį, minù į takelį JV942. Kilpelėn myniau, žirgelin sėdau, nušoviau karvelėlį, pilką raibuonėlį LTR(Mrk). Kas jau jam buvo, šitaip iš mažuotės nemina kojele Sdk.
| refl.: Slesnų pusnagų vėžiai minas pry žemės Šts.
ǁ trepsenti: Ji mynė vietoje ir be paliovos darė reveransus rš. Kada jis ėjo, išrodė labai skubinąs, tuo tarpu mynė vis ant vietos rš. Nemink kai kuilis ant vietos Žg.
| refl.: Tylėjo vyrai, mindamies ant vietos, o jų veidai niauresni buvo V.Krėv.
3. tr. prk. žeminti, niekinti: Nė vieno žmogaus nelenk ir nemink Vj.
4. avėti, nešioti: Minsi tas kurpes be galo rš. Apsiavė ji tas kurpes, eina, mina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla ps. Ilgai myniau tuos batus, nudėvėt negalėjau rš.
ǁ daryti išklypusį, klaipinti: Kam tu man šliurių kulną mini̇̀? Rm.
5. tr. OG371 spausti kojomis kraunant, dedant (vežimą, stirtą): Tąsė pėdus, mynė vežimus, ėjo paskui akėčias J.Avyž. Tu sunkus, gali gerai šiaudus mi̇̀nt ant stirtos Rm. Tėvas dėjo vežiman, o aš myniau Lš. Miegą minte primynėm – rugiai pusiau su pelais buvo Skdv.
6. tr. kojomis ar kokiu įrankiu minkyti, maišyti (molį, durpes): Molis su pelumis mintas SD199. Nemi̇̀ntos durpės – niekam tikę Prn. Mes zumpą [durpių] su arkliais minam Gs.
^ Eik tu peklon molio mintų (eik šalin)! LTR(Ppl). Eik molio mint Jnk.
7. tr. minkštinti, daryti tinkamą, dirbti (odą, kailį): Kailius minu B. Aš tariau, kad tu linus mysi, o tu kailius mini MŽ. Odų minama stuba B. Odų minamas peilis B.
8. tr. K skirti spalius nuo pluošto, laužyti (linus, kanapes): Minu, laužau linus SD147. Neminti linai N. Linus mi̇̀na pirty su mintuvais Pžrl. Mi̇̀namasis laikas linų atėjo J. Naktimis liuobam mi̇̀nsma linus, o dieną gulėsma Štk. Mẽna linus išsiviepusios Užv. Jų bus jau linai minami J.Jabl. Parėjęs (linus) mynęs, tuojau atsigulė J.Jabl. Ar esi matęs linų minamąją mašiną? J.Jabl. Arklys buvo linus mi̇̀ntas (juo mynė linus, įkinkę į minamąją mašiną) Lnkv.
^ Aš maniau, kad tu linus minsi, o ne pirštines džiovinsi KrvP(Mrk). Kas mi̇̀ns, pakabins, kas plaks, tas ras (nesvarbu, kaip padarysi, kad tik nuo savęs atmestum) Ll.
| refl. tr., intr.: Reiks da mi̇̀ntis kanapių Pc. Ar gerai minasi linai? J.Jabl. Reikia pečelį prakūrent, kad geriau linai mintųs Lz.
9. tr. spausti pakoją, paminą verpiant, audžiant, grojant ir pan.: Kol senutė pajėgė, mynė ratelį (verpė), audė drobes P.Cvir. Dumples mi̇̀nti KII236. Sunku mi̇̀nt, ar čia nytys kaltos Sdk. Varpininkas vargonus mynė, dėl to dumplaspaudžiu vadino Šts. Išlošė koja mi̇̀namą [siuvamąją] mašiną Rm. Tas pakojas mẽna ir auda Pj. Minu dviratį pavėjui rš.
10. intr. eiti, žingsniuoti: Tu per mano slenkstį neturi mi̇̀nti, žengti, koją kelti KI229. Reik mi̇̀nti ir mi̇̀nti, kol gauni Bt. To darbo apie namus ligi kaklių – mi̇̀nk mi̇̀nk visą dieną, ir niekai[p] nepabaigi Bsg. Ans ten pri tos dukteries mi̇̀na ir mi̇̀na Skd. An Onelę mynė tiek čėso Sdk. Aš neapsistoju minù ir minù visą dieną Grg. Vienu šuoliu varstą mynė, bus ji gera gaspadinė A.Strazd.
11. refl. SD435, [K] eiti imtynių, imtis, ristis, grumtis, kovoti: Jie, kur tik abu sueina, tuoj ir mi̇̀nas Ds. Imdavo vyrai suseję mi̇̀ntis Švnč. Einam mintis – pamatysma, katras katrą pardaušma ant žemės Mlt. Kad gaidžius suleistum, anys mintų̃s Ob. Žiūrėk, piemenys kad minas kaip katinai Rk. Čia jaučiai minas baubdami ant lauko A.Baran. Gaidys labai gynės, su pirkliais mynės, betgi pasidavė LTR(Krik). Minąsis SD435.
12. refl. prk. šiaip taip gyventi, verstis: Kaip gyveni, dėde? – A, minúos po truputį An. Abudu negali (nestiprūs) – ko jie gerai minsis Ėr.
13. tr. vaisinti (paukščių patelę): Gaidys vištą mi̇̀na K, Rg. Višta gaidžio minta N.
| refl. Kin: Paukščiai mi̇̀nasi KI170.
◊ ant api̇̀varų mi̇̀nti priekabių ieškoti: Vakar per visą dieną jis man tik ant apivarų mynė Švn.
ant kulnų̃ (uodegõs, pridurų̃) mi̇̀nti sekti iš paskos, eiti įkandin: Pšemickis su vaitu ir tijūnu neatsitraukdami mina ant kulnų, varo, spartina darbininkus V.Myk-Put. Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina rš.
| Mindamas vasarai ant pridurų, lapkričiu šnarėjo ruduo rš.
dóbilą (žolýną) mi̇̀nti išlikti gyvam, gyventi, gyvuoti: Tokia sveikata neilgai dobilą mi̇̀nsi (greit mirsi) Trgn. Kaži ar beteks man mint dobilą? Št. Mikas jau nebilgai dobilą bemins Skdv. Jau aš dobilėlio neminsiu pavasarį Lp. Tas jau nemins balto dobilo LTR(Kdn). Tas daugiaus dobilo nemys PrLXVII23. Margoji nemins dobilo (dvės) Kp. Anas žolyno nemins LTIII461(Tvr).
į pė́das mi̇̀nti sekti kuo: Pranis iš mažo į tėvo pėdas mi̇̀na Plt.
kójas mi̇̀nti
1. nenoromis, be reikalo eiti: Nei tu myk kojas, nei tu vaikščiok! Lkš. Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kójas mi̇̀nsiu! Vlkv. Dirbi, dirbi, ir sekmadienį kójas mi̇̀nk Gs.
2. trepsenti: Mini̇̀ kójas, turbūt šalta ar užgėlei besėdėdamas Dkš.
mólį mi̇̀nti
1. trypti, tūpčioti vietoje: Nūžangi merga nemina ant vietos molio Plt.
2. juok. trypti, šokti: Mergos išėjo molio minti Grž.
nemi̇̀nto mólio apie ištižusį, nevykusį žmogų: Ans yr nemi̇̀nto mólio Plt. Ta anos duktė toki neminto molio Štk.
po kójų (po kójomis, po pãdų) mi̇̀nti niekinti, nepaisyti: Visas mýnė po kójų Sml. Našlys ir jauną vaikį mẽna po kojų Varn. O nebok nieko, mano mergužėlė, mink šaunius žodelius vis po kojužių JD785. Prastą žodį mink po padų Sim. Tik aš savo merguželę po kojų neminsiu KlpD83. Reiks anksti kelti, reiks vėlai gulti, dainelių, giesmelių po kojų minti LTR. Ašaras išverktas po kojų mi̇̀ndama šypsos K.Donel. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaisos J.Jabl. Kitus po kojų savo mina BPII488.
sleñkstį mi̇̀nti vaikščioti pas ką: Be reikalo man slenkstį mini J.Gruš.
1 antmi̇̀nti, añtmina, antmýnė (ž.) tr., intr. užminti, užsistoti ant ko: Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Antmýnė žmoguo ant kojos Šv.
1 apmi̇̀nti, àpmina, apmýnė tr.
1. apmindžioti, kojomis apletenti: Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti rš. Ožkos tiktai apmina pašarą B. Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką Erž. Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmýnė (ankštoje dėžėje besigrūsdamos) Vlkj.
2. padaryti nešvarų, apšiukšlinti, apteršti: Numazgok suolą – kam apmýnei! Lnkv. Paliko labai apmi̇̀ntą gryčią Ėr.
ǁ refl. Š, Ds apsileisti, apsišiukšlinti, nešvarumais aptekti: Kokia ten šeiminykė – apsimýnus ir apsimýnus amžinai Srv. Nešluoja gryčios, ir gyvena apsimýnus lig ausų Všk. Toki apsileidus, toki apsimýnus, kaip tik kiaulė Škn.
3. apkrauti kuo mindant: Apmýnėt šakę su šiaudais, o paskuo ieškot Šts. Neapmink marškos šienu, ba pelės sugrauš Mlt.
4. kiek paminti (linus, kanapes): Apmýnei, apmýnei – meti braukėjai braukti Krš.
5. apvaisinti (paukščių patelę): Žąsinas apmynė žąsį – kiaušiai būs geri Dov.
1 atmi̇̀nti, àtmina, atmýnė
1. tr. atmušti, nuvarginti minant (kojas, padus): Apsiauk kojas – grubus kelias, va, kai atmi̇̀nsi padus, nepaeisi iš vietos Dkš.
ǁ refl. minant, trenkiant atšilti: Bet kojos atsimynė, ir joms visai buvo nešalta rš.
2. tr. numinti, nuspausti: Išvedė pelėda žvirblelį šokti, atmýnė pelėda žvirbleliui koją Ad.
3. intr. I, Š atidirbti minant linus: Už tuos pinigus rudenį atmi̇̀nsi Lp.
ǁ už mynimą atsilyginti mynimu: Tu mýsi paprašytas, tavie atmýs tas dienas Vn.
atsimintinai̇̃ adv.: Atsimintinai̇̃ liuobam minti rudenimis Lnk.
◊ pė́das atmi̇̀nti (į ką) būti panašiam: Į tėvo nabaštiką ir atmynęs pėdas Vvr, Grg.
1 įmi̇̀nti, į̇̃mina, įmýnė
1. tr. kojomis įspausti, įmurdyti: Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina K.Donel1. Mūsų daiktus jie sugebėjo kojomis įminti į žemę ir apkapstyti rš. Druska … turi būt įminta purvuosna PK183.
| refl.: Lenktinis peilis pamestas įsimýnė purvynan ir sunku jis beatrasti Š.
ǁ minant koja įspausti, palikti žymę: Prie diendaržėlio – rąstų krūva ir kažkieno neseniai įmintos pėdos rš. Dar inmina arkliai (pralaužia ledelį ant kelio) Lp.
| refl.: Prisiyrė prie kranto ir išlipo ant drėgno smėlio, kur įsimynė jos pėdos rš.
2. tr., intr. J įkelti, įkišti koją kur: Neįmi̇̀nkit, čia karvių mėšlai Pc. Saugais, neįmi̇̀nk kojos kakotėn Š. Kai lapė kojas į spąstus į̇̃mina, tai jai koją drūčiai sugnybia Smln.
3. intr. Prk įžengti, įeiti: Atsikeldamas į ką įmini pirma? – Į senystę PrLXVII34.
4. refl. tr., intr. įsistoti, įsispirti: Jis atsikelia, įsimina šlepetes, apsisiaučia šiltu chalatu ir, priėjęs prie lango, įsižiūri į sodą V.Myk-Put. Įsimynė į nupjautas batų galvas A.Vencl. Neik basa, insimi̇̀nk klumpėsna – šalna lauke Alv. Seni, insimi̇̀nk čebatuosa Azr. Insimink nor klumpėm, kad nesušaltai Vrn. Ir įsimynė Igoris kniazius aukso kilpelę B.Sruog.
5. refl. tr. užminant įsidurti: Sau ką į koją įsimi̇̀nti KII236.
6. tr. pajėgti minti pakoją, paminą: Jo dviratis sunkus – aš jo neį̇̃minu Skr.
7. intr. J pajėgti laužti, minti (linus).
8. tr. Kos33 išlaužti, išminti (linus): Šmotą linų įmýniau J.
◊ pė́dą įmi̇̀nti nueiti, užeiti: Aš pė́dos neįmýsiu į ją (niekada nenueisiu) Erž.
1 išminti, i̇̀šmina, išmýnė
1. tr. kojomis ištrypti, išmindžioti: Ašvieniai i̇̀šmina pievą J. Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus J. Išminta žolė Nm. Čia daug žmonių laukia – vieta išminta Tr. Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė pareit nebgal Grg. Žirgs pralaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes KlvD50.
2. tr. koja užsistoti, užminti: Žiūrėk, ką tu išmynei (į ką įlipai)! Grž. Netikęs šuva: dieną loja kožną žmogų, naktį liežuvį išmi̇̀ntų – nesulos Rm. Naktį jis nieko negirdi (nejaučia), nors liežuvį išmi̇̀nk Rm. Vis Jonai, vis Jonai, – kada gi aš tau liežuvį išmyniau?! LTR(Šmn).
3. tr. dažnai vaikščiojant padaryti taką: Ė kas gi ten takus per pievas išmýnė, jėg ne tavo vaikai?! Ds. Takas pagrioviu išmi̇̀ntas Ėr. Ìšmena takus vaikščiodami Pj.
| prk.: Mokykla tebeeina nuo amžių išmintu taku rš.
4. tr. išmaišyti, išminkyti: Jei minklė [durpių] gerai išminta, išeina geras durpių kuras rš.
5. tr. Lex10, CI192 išrauginti, išdirbti: Odą išminu R169.
6. tr. J, K atskirti spalius nuo linų ar kanapių pluošto, išlaužti, pašalinti spalius: Jo linai buvo jau išminti J.Jabl. Išmýnę linus, imsim braukti Š. Jau dvi kartis [linų] buvom išmýnę Alk. Seniau linus išmindavo mintuvais, dabar mašinom Slk. Dvi grėdos atliko linų neišmintų̃ Lzd.
| refl. tr., intr.: Dar turiam linus išsimi̇̀nti Užv. Nori, kad linas gerai išsimintų, tai gerai išdžiovink Ds.
ǁ kurį laiką minti: Nedėlę išmysi [linus], reiks nūbangų Jdr.
ǁ minant uždirbti: Morta išėjus mina mina – ką tu ten išmi̇̀nsi Pc.
7. tr., intr. nuspausti pakoją, paminą: Gerai audi, tik da geriau turi išmi̇̀nti [pakoją] Kt. Negaliu išmint nyčių, kažkas kliūna Ldk. Vieną pakoją išmink, kita pati paskels, tada bus didesnės žiotys Vlk. Įneš ratelį neišminamą, pririš kuodelį nepaverpiamą Šd.
| refl.: Nytys nebeišsimina gerai [audimo pabaigoje] Ėr.
8. intr. pajėgti išeiti, iškelti, ištraukti kojas: Negali išmi̇̀nt, įmynęs į purvyną Klm.
9. intr. KII331 išeiti, išžengti: Iš darbininkų tarpo išmin milžiniškas vyras prš.
ǁ išstoti, pasišalinti: Aš turėjau iš vaisko išminti LC1887,6. Kas į partiją įmina, tas tura iš tikėjimo išmi̇̀nti Prk.
◊ kójas išmi̇̀nti einant pavargti, nusivaikščioti: Aš ko kójas neišmýniau – bėk bėk apie tuos svečius Gs.
1 numi̇̀nti, nùmina, numýnė
1. tr. J kojomis nutrypti, numindžioti: Žirgai numýnė rūteles JD876. Rūtos numintos, rožės nuskintos, lelijos išlankstytos RD28.
ǁ koja užsistoti ant ko, prispausti: Tu man kulnis nùmini KI33. O ir numynė pelėdos pirštą KlvD310. Džiaugėsi numynęs slibinui uodegą rš.
^ Numynė žvirblis pelėdai koją (iron.) Mrk, Užp.
| refl. tr.: Pats nusimynei koją ir pyksti ant kito Ds.
2. paniekinti, pasmerkti: Nesantarvėj gyvena, tai kad tik išeina iš kalbos, labai nùmina Kp.
3. tr. negyvai nuspausti koja: Gaidį man numýnė kumeliokas Všn. Nenumi̇̀nk viščioko Ds.
^ Ko tyli lyg varlę numynęs! LTR.
| refl.: Iš lizdo išrieda po du, po tris viščiukus, po tam dar nusi̇̀mina Ll.
4. tr. KII93 nunešioti, nuavėti (ppr. kreivai): Jis giliai įsispyrė į savo jau gerokai numintas šlepetes ir paskubomis nušlepsėjo per kiemą J.Balč. Aš numyniau jaunas kurpes ant ąžuolo grindžių KlpD106.
| refl.: Visai nusimynė tas klumpis, tuoj kiauras bus Bsg.
5. tr. KI33 dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Iš to labiau numinto tako vienur kitur ėjo siauri takeliai į šoną Mš. Aš atsikėliau anksti rytelį, žiūrau – numinta sode takelis (d.) Pls. Numyniau takelį ją belankydams RD15. Numyniau takelius į vieškelėlius LTR(Bd).
| prk.: Liūdna, kai atsižvelgiu praėjusių metų numintu keliu V.Myk-Put.
6. tr. minant nukrauti (vežimą): Mynėja į vieną šoną vežimą numýnė Grž. Krovėja numýnė kreivą vežimą Jnš.
7. tr. nuspausti (paminą, pakoją): Numynus pirmąją pakoją, nusimina pirmoji nytis rš. Tada parišamos staklių pakojos ir, numynus jas, padaromos žiotys rš.
| refl.: Abu nyčių galai visada nusimina ir pasikelia visai tiksliai, vienodai ir lygiai rš.
8. tr. šiek tiek paminti, palaužti (linus, kanapes): Koks čia išmynimas – truputį numynė [linus] ir parvežė namo Ds.
| refl.: Regis, dabar linų daug, ė kai nusimiñs, išsibrauks, išsišukuos, tai nesakysi, kad daug Ds.
9. intr. nueiti: Reikia tiek kelio nueiti, numinti Ėr. Jūs, mergos, ilgom kojom – greit numi̇̀nstat Dbk.
10. tr. apvaisinti (paukščių patelę): Ar esi matęs, kaip gaidys vištą nùmina? Žv.
◊ kójas numi̇̀nti Skr nueiti (ppr. išvargstant ir nieko nepešant, be reikalo).
1 pami̇̀nti, pàmina, pamýnė tr.
1. SD260, R384 kojomis užlipti, po kojų paspausti, sumindžioti: Kas tas pamynė viešneles (vyšneles)? End. Kur pamynė akmenėlį, ugnelė žibėjo (d.) Grž. Pamins žirgai žalią lanką, užaugs krūmai, užžels takai D70. Žirgai pamynė rūtelius, vėdliai paskynė viešneles D38. Rūtą mėtą pamynė, lelijėlę palaužė (d.) Kp. Rugelius praskirsiu, smilgeles paminsiu ir atrasiu kelelį, motinėlės dvarelį LTR(Kp). Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu (d.) Tvr. Mano žalią rūtelę po padelių pamynė Eiš. Pamýnė jis po kojų tavo gromatą J. Ir nukrito putino uogelė, ir pamynė žirgas po kojelių LTR(Žl). O kad anas sėjo, tada viena [sėkla] puolė pas kelią ir paminta buvo BtLuk8,5.
ǁ numinti, nuspausti: Pamynė žvirblelis pelėdai koją D93.
2. prk. paniekinti, pažeminti: Savo pareigą pami̇̀nti BŽ120. Tauta keliasi ieškot savo pamintų tiesų LTI151. Lietuviška kalba tapė paminta ir išvaryta A1884,373. Nerūpės tau jaunimėlis, bus pamintas vainikėlis LTR(Ob). Pasigailęs savo pamintos tautos, surašęs paminklui jos tus aukso metus S.Dauk. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė LzP. Ir pamýnė mane jauną kaip į purvynėlį, mano rūtų vainikėlį kaip į rūdynėlį JV869. Ateivių jūs nepaminkiat BB2Moz23,9. Vardą jų tu pamynei Mž399. Piktieji jo žodžius … pamins SPI347. Veliną pamynėme DP124.
3. kojomis paspaudyti, pamindžioti kraunant (vežimą): Katras man vežimą paminstat? Ds.
ǁ šiek tiek pristovėti (mėšlo): Kad būtų šiaudų, tie patys gyvuliai pamintų [mėšlo] Ėr.
4. kurį laiką laužti (linus, kanapes): Porą dienų pami̇̀nsim ir išminsim linus Ėr. Neįpratęs linų nepami̇̀nsi Alv.
5. įstengti nuspausti paminą, pakoją: Ratelis sunkus, negaliu pami̇̀nt Ėr. Tų pakojų nepàminu – kliūva kažkur Ėr.
6. pamušti, padaužti: Jojau per tiltą, grandis nulūžo, nuo žirgo nupuoliau: pamyniau koją, pamyniau ranką, sumušiau skaistų veidą Ml.
| refl.: Pasimins kojos basoms iš pirties pareitant Šts.
7. kreivai nunešioti: Tu, tėvai, nepamýk kulnį Jrb.
| refl.: Atmirks [bato] kulnies oda ir pasimys Skr. Brezentinių greit kulnys pasi̇̀mina Skr.
8. refl. po apačia prikibti nešvarumų: Palauk, aš kaliošius įsispirsiu, taip pasimi̇̀ns vailokai Lkv. Ilgai benešiojant pasi̇̀mina neplautos kojinės Šts.
9. refl. pasigalynėti, pasiimti, eiti imtynių: Einam pasimi̇̀nti Rsn. Pasimi̇̀nkit iš dyko buvimo, tai geriau valgyt norėsis Ds. Velnias vieną žmogų vedė eit pasimint (ps.) Šr.
◊ po kójų (po kójomis, po padù, po kójų padù) pami̇̀nti paniekinti, nepaisyti: Sukilki, žmonija, paminta po kojų – mes nešame laisvę žmonijai visai! (sov.) sp. Ir principus pamini po kojomis rš. Oi, kas per laikai, kas tai per gadynė, kad mužikai ponus po kojų pamynė! LTR. Aš jį tuoj pamýniau po padù Dbk. Nebok tu tų kalbužėlių, vis pami̇̀nk po kojẽlių JD334. E jūs, gentys, giminaitės, kai atsiminsit, tai jūs mane varguolėlę po kojų paminsit JD1218. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau (d.) Klvr. Ledaką žodį pamink po kojų N. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs BPII39. Ką matęs, ką regėjęs pamink po kojų padu, būsi geresnis B.
po kulniẽs pami̇̀nti paristi, įveikti: Džiaukis, kad po kulnies nepaminčiau Šts.
1 parmi̇̀nti, par̃mina, parmýnė tr.
1. parversti, pargriauti, įveikti: Ne jam mane parmi̇̀nt Vžns. Aš tave tai lengviai par̃minu, o tu manę ne Ut. Kaip tu tokį vyrą parminsi viščioku būdamas! Ds. Būgos bernas parmina jį, parmeta ant žemės SI407. Nu, dabosme, kataras katarą parmiñs Slk. Jam rodės nesą pasaulyje žmogaus, kurio jis neparmintų Vaižg. Nemačiau, ir parmýniau kurkutį (su koja parmečiau ir truputį užmyniau) Gs.
2. CII144 sutrypti.
3. nuvarginti vaikščiojant: Nuo anksti ryto eik ir eik – tais kojas visai par̃mini Gs. Aš išginiau jautelius į girelę, parmyniau kojeles į raselę (d.) Kb.
1 pérminti tr.
1. koja užsistojant sužaloti: Nepármink šaukštą J. Kiaulė patį didžiausią paršelį pármynė Up. Dabokis, kačiukas tamsus, da pármysi! Skr. Pármyniau antį, ir viskas Lkv.
^ Eina kaip pármytas ančiukas Vdžg. Šiandiej iš manę nieko dora – kaip višta parmintà (prastai jaučiuosi) Vb.
2. pereiti per ką: Visi permynė tą pinigą ir niekas nepakėlė Tvr.
3. pervarginti einant, bėgant: Arklio pármintos kojos Ggr.
4. refl. tr. išsinarinti: Koją pérsimyti KII313. Ciecorienė buvo labai skaudžiai koją persimynusi … ir turėjo nešama būti LC1889,26.
5. per daug minti, laužyti (linus): Minant reikia vengti linus perminti sp.
6. išminti paeiliui visus (linus): Par savaitę párminsam linus Jdr.
◊ tãką pérminti paveržti: Aš tau tãką nepárminsu, pirk tu, jei nori Šts. Bijau tãką párminti, lai perka kitas, bet ne aš Šts.
1 prami̇̀nti, pràmina, pramýnė tr.
1. R51, KII340 dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): Kelias pramintas SD371. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą S.Nėr. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramýnė taką Lš. Kas pramýnė takelius pro rūtų darželius?! (d.) Gs. Pramyniau takelį per lygų laukelį (d.) Ds. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau KlvD11. Dar nepramýniau takelio, dar nepraminki vardelio JV159. Užaugs medeliai, mano sodinti, užžels takeliai, mano praminti LTR(Kp). Ne aš pramyniau pievos žolelę, ne aš pabaidžiau bėrus žirgelius BsO195. Ir kreivi (keliai) bus tiesiogiais ir nepraminti bus pramintais keliais Ch1Luk3,5.
| prk.: Kitoms tautoms lengviau eiti į socializmą mūsų pramintu keliu (sov.) sp.
| refl. tr.: Eitum taip be galo per šviesius pusnynus, pro kerus šarmotus taką prasimynus V.Myk-Put.
2. K kiaurai išminti: Toks sunkus žmogus ir grindis pramintų rš. Kad par jas (klimpstančias pievas) eitam su kupetoms šieno, tai turiam skubyties, šiaip mes pràminam o (ir) įsmunkam ligi papilvio StngŽ63. Nedaug palijo – eini i smėlį pramini Ign.
| refl.: Eini per balą, kojos prasi̇̀mina pro samanas Rm.
3. refl. tvarte, kur ilgai nekreikta, stovint prašlapti (apie gyvulius): Kiaulės yra prasimýnusios, prašlapusios – gaus piemenė dyžos Šts. Prasimýnė arkliai – paveizėkiat kraiko Šts.
4. nuvarginti einant, parminti: Kojas pramini perdien bei̇̃damas Dbk.
5. refl. nusinešioti: Šitie kulnys niekad neprasimytų, neprasieitų Skr.
6. išminti, išlaužti šiek tiek (linų, kanapių): Pramýniau linų biškį J.
| refl. tr.: Prasimi̇̀nkim nor dėl pirštinių linų Ds.
7. paaštrinti, ašmenis suploti: Nunešk kirvį kalvėn, tegul pràmina Ml. Nunešiau kirvį prami̇̀nt Dglš.
◊ pro mi̇̀ntuvus prami̇̀nti privarginti: Pramýnė pro mi̇̀ntuvus, pramangė tave Vn.
1 primi̇̀nti, pri̇̀mina, primýnė
1. tr. K užsistoti, koja prispausti: Kaip primýnė man koją, kone nutrėškė pirštus J. Jis primynė sau palto kampą rš. Jis kai ryšį daro, tai vieną galą prie žemės pri̇̀mina Lš. Bėgiok po dirvą, neprimi̇̀nsi rugio – tokie reti rugiai Šts. Šoko par torą, primynė Barborą Krtn. Aš berželius pakirsiu, dobilėlius priminsiu, aš surasiu kelelį į motulės dvarelį LTR(Prl). Sugavo patį velną, jo galvą koja primynė Mž282.
| refl. tr.: Laikyk kaip gyvatę prisimynęs Žem. Ėsk tu jį kaip žaltį, koja prismynęs! Lp. Graužia svočia kaulą, svočiutėlė kaulą, viena koja prisimynus, antra atsispyrus LTR(Prn).
ǁ part. praet. prk. prisispyrus, atkakliai: Primýnęs klausiau J.
| refl.: Prisimýnęs bicuoja į darbą J. Mane važiuoti vadina prisimýnusi Pc. Prisimynęs mokėsi negaišdamas LzP. Prašo primýnusys, ka atiduočio Ms.
2. tr. prk. prispausti, suvaržyti: O kiek ta mergaitė buvo primintà: tėvai nei į vakarelius išleido, nei nėko Plt.
3. tr. primindžioti, pritrypti, pripurvinti: Kambarys buvo šaltas, prirūkytas ir primintas rš. Marti išgramdė pamotės primintą purvyną J.Avyž. Ka primýnė trobą tie vakariuškininkai, nė išplauti nebgal Grg. Da nuo šokių primi̇̀nta asla Gs. Primintus klumpius reik išplauti Šts.
| refl.: Vienas kambarys visai neprisi̇̀mina Vdn. Tai prismynė padlaga! Sdk.
4. intr. koją pastatyti, prispausti prie žemės: Ar jai kojos sutino, kad negali primi̇̀nti? Pc. Arklys nepri̇̀mina koja Lp. Skauda koją, tai su ja nei primi̇̀nt negaliu Alv. Po nakčiai anei primi̇̀nt [kojos] negalėjau Krok. Baisiai ištinus koja, anei kiek negalia primi̇̀nti Slm. Martynas tyčia stengiasi stipriau priminti, kad neatrodytų, jog jis baimingas, jog bijo kažką pažadinti I.Simon.
^ Galvą skauda – koja neprimina (iron. neserga, simuliuoja) Dkš. Galvoj guzas – koja neprimina KrvP(Smn).
5. tr. prikrauti mindant, primurdyti: Prigrūdu, prikemšu, priminu SD171. Toks dar vaikas, o vežimą gerai primina Rm. Primynei vežimą – ožio nugarą (siaurą, kreivą) Ėr.
ǁ pristovėti (mėšlo): Trąšų labai daug [peržiem] pri̇̀mina karvė Dglš.
6. tr. privarginti kojas daug vaikščiojant: Jau tiek primýniau kojas, tiek primýniau, kad vos pavelku Jd.
7. tr. prilaužti, išminti (linų, kanapių): Primýniau linų šmotą J. Daug per savo amželį aš esu kam linų primýnęs Skr. Primýniau jums linų, jau daugiau neminsiu Skr.
8. refl. pakankamai prisigalynėti, prisirungti imtynėse: Ai, prismýnėm – atvaro, būd[av]o, karves ar ką, ir davai minties Str.
◊ kója primýnus (ką daryti) labai smarkiai, be pasigailėjimo: Plėšia žmones, primynęs koja Ėr.
1 sumi̇̀nti, sùmina, sumýnė tr.
1. K kojomis sutrypti, sumindyti: O kiek pašaro da po kojom sùmina! Užp. Gyvoliai jau kraiką sumýnė Brs. Bet greitai praeivis gėlelę sumynė J.Jan. Nelįsk, vaike, arkliam po kojų – da sumiñs! Ėr. Nueina į tvartą, kur avinėlis su žąsinais buvo, rado žąsinus užbadytus ir sumytus BsPIII63. Atjojęs anuos visus sumynė su tuom žirgu, iškirto BsMtI144. Gūnios nuo arklio nusitraukta, tai kad suminta purve, net baisu paimt Ds. Atvežk gurban, tai mėšlan sumins Sdk. Ir sumynė jį žmones bromoj, jog numirė Ch2Kar7,17.
| Ginklus miestus jų sumynei Mž399.
2. prk. paniekinti: Gaila žuvusių ir paties sumintų jaunybės prakilnių svajonių A.Vien.
3. kojomis suplūkti, suspausti, padaryti kietą: Tabaką sodinant dirva tarpueiliuose gerokai suminama J.Krišč. Kai karvės sùmina mėšlą, tai esti geriau Ds.
4. sudėti, sukrauti, sumurdyti minant kojomis: Ar gerai sumynei vežimą? Trgn. Sausas šienas sunku gerai sumint Trgn. Geras mynikas ne tiek ten sumi̇̀ndavo Ss. Kurgi pašarų nė šapo, jeigu abi daržinės ko nesprogsta nuo kvepiančio šieno, suminto lyg ledas? J.Balt.
5. dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Nesumintas kelelis JV989. Sumyniau takelius per aukštus kalnelius LTR(Klm). Prilygin sėklai, puolančiai ant kieto ir žmonių suminto kelio BPI247.
ǁ nuo ilgo basomis vaikščiojimo padaryti kietą (kojos padą): Kojos (kojų padai) sumintos nebijo ir ražienų Dr.
| refl.: Darbininko žmogaus kulnis yra kieta, susimýnusi Šts. Ne tik kulnis, bet ir papirščiai buvo susimynę Šts.
6. refl. pašlapti, susimakoti nuo mynimo: Susimynusias avis reik pakreikti Šts.
7. minant, minkant pagaminti: Vakar mindą sumynė, o šiandieną sulijo Šts.
8. išminti tam tikrą kiekį (linų, kanapių): Jis sumýnė šmotą linų J. Geriau į mintuvus įdėtum ir sumi̇̀ntum Rm. Sumýniau kanapiejus, ir valaknas labai godnas Lz.
| refl. tr., intr.: Nedaug susmýnė šiemet [linų] Lp. Pats vienas susimýniau linus Ds.
9. refl. Švnč susiimti, susiremti, eiti imtynių: Susimynė du vyru – katras katrą parmins J.Jabl. Susmýnė du vaikai mintynių Ds.
◊ avių̃ sumi̇̀ntas apsileidęs: Ka jis toks avių̃ sumi̇̀ntas! Rs.
ši̇̀rdį sumi̇̀nti labai įskaudinti, įžeisti: Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir … man širdį sumynė V.Kudir.
1 užmi̇̀nti, ùžmina, užmýnė
1. tr. koja užspausti, sumaigyti, užmindyti: Senis užmynė rūkulį, pakėlė nuo žemės paklotę, paėmė sietą ir nuėjo į pirkią V.Krėv. Čia kelios bulvės buvo išdygusios, bet žmonys beeidami visai užmýnė Up. Arkliais užmina mūsų kaulelius LTIII384(Bs).
2. tr. prk. užuiti, užguiti: Tu suvis ažmi̇̀ntas nuo jų Dkšt. Jau dabar tėvai nuo vaikų ažminti̇̀ Prng.
3. tr., intr. K užsistoti, koja prispausti: Kojomis užminu R69. Ant tavo slenksčio su savo koja neužminu N. Su koja ant kojos užmýnė J. Suspigo ji lyg užminta katė, šoko prie durų J.Balt. Ko čia landžioji, be da kas užmi̇̀ns ant kojos Vvr. Jei, paskui eidamas, kam ùžmini ant kojos, jo vestuvėse šoksi (priet.) Ds. Laikausi kap žirnis prie kelio, paki neùžmina niekas Brb. Jis užmynė dobilaitį, dobilaitis suteškėjo RD23. Par šilelį jojau, šilelis dundėjo, kur užmýniau akmenėlį, ugnelė žėrėjo JD376.
^ Cypia kaip katė, uodegą užmynus KrvP(Krn). Nieko nenusimanau, lyg man avinas ausį būtų užmynęs TŽIII382.
ǁ duoti ženklą minant koją kam: Gal jis tau ant kojos užmynė, kad tu šito arklio neperki Lš.
4. intr. galėti priminti, atsistoti: Telyčiotė neùžmina an priekinės kojos – ar miksterėjo Ut.
5. tr. priteršti, priminti purvo: Kad ažmýnė gryčią, tai kaip gurbas Sv. Kaip jūs dėlto teip ir ažùminat aslą, aš nebepaspėju šluot! Sdk.
| refl.: Maž nebe teip ažsimynę dabar? Sdk.
6. refl. užsidirbti minant linus: Žiūrėk, kiek anas per visą linaminį užsi̇̀mina Ds.
ǁ refl. atidirbtinai minti kitiems linus: Šiemet labai geri linai, nežinau, kaip mes užsiminsim darbinykų Sn. Eisu kitur mynėjų užminties Šts.
7. tr. apvaisinti (paukščių patelę): Kad kiaušis nė[ra] užmi̇̀ntas, ans y[ra] vienskaris (tuščias) Dov.
◊ apvárčius (ant liežiùvio) užmi̇̀nti užkliudyti, užerzinti, supykinti: Kas tau užmýnė apvárčius, ka toks piktas? Rs. Kas ant manęs šneka – tešneka: aš nė vienam ant liežiuvio neužmyniau Sln.
kam̃štį užmi̇̀nti įgerti (alkoholinių gėrimų): Dėdė irgi buvo kamštį užmynęs rš.
