Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (23)
Apie gyvates
Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Margos gyvatės yra labai didelės. Jeigu įkanda marga gyvatė, galima užkalbėti, bet po metų tą pačią dieną žmogus pasidaro toks margas kaip ta gyvatė. Kitą dieną tas margumas išnyksta. Taip kartojasi daugelį metų.
Kur skruzdės, ten gyvačių nėra. Vištos gyvatės irgi nebijo. Bacėnas (gandras) ryja gyvates.
Originalus tekstas: Margos gyvatės yra labai didelės. Jeigu įkanda marga gyvatė, galima užkalbėti, bet po metų tą pačią dieną žmogus pasidaro toks margas, kaip ta gyvatė. Kitą dieną tas margumas išnyksta. Taip kartojasi daugelį metų.
Kur skruzdės, ten gyvačių nėra. Vištos gyvatės irgi nebijo. Bacėnas (gandras) ryja gyvates
Pastabos: užkalbėti - paveikti burtažodžiais, užburti
Užrašymo laikas: 1970
Signatūra: LTR 4232(585)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Adomas Ravaitis
Fiksuotojas: Natalija Vnukauskaitė
Fiksuotojas: Zita Jurkūnaitė
Fiksuotojas: Silva Čeporiūtė
Vieta: Knystuškės (k.), Gervėčių apyl., Astravo r., Gardino sr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Mokslinė klasifikacija: Gyvūnijos Supratimas
Apie gyvates
Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Geležinė (gyvatė) kurčia ir akla, suduosi, tai ir subyrės.
Nuo juodų gyv. [gyvačių] negalima užkalbėt, o nuo kitų – galima.
Kai turėjo 12 metų, grybavo miške, tai pamatė 20 cm storio gyvatę, baltą su juodais. Buvo labai ilga.
Originalus tekstas: Geležinė (gyvatė) kurčia ir akla, suduosi, tai ir subyrės.
Nuo juodų gyv. negalima užkalbėt, o nuo kitų – galima.
Kai turėjo 12 metų, grybavo miške, tai pamatė 20 cm storio gyvatę, baltą su juodais. Buvo labai ilga.
Pastabos: užkalbėti - paveikti burtažodžiais, užburti
Užrašymo laikas: 1970
Signatūra: LTR 4232(611)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Ona Aleksienė (iš Galčiūnų)
Fiksuotojas: Natalija Vnukauskaitė
Fiksuotojas: Zita Jurkūnaitė
Fiksuotojas: Silva Čeporiūtė
Vieta: Galčiūnai (k.), Gervėčių apyl., Astravo r., Gardino sr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Mokslinė klasifikacija: Gyvūnijos Supratimas
Apie gyvates negalima kalbėti valgant
Apibrėžtis
Originalus tekstas: pia gyvatias valgant kalbėt negalima.
P.s. Plačiai žinoma.
Užrašymo laikas: 1936
Signatūra: LTR 780(104)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Antanas Mažiulis
Fiksuotojas: Antanas Mažiulis (rinkėjas)
Vieta: Žukliškės (k.), Dusetų sen., Zarasų r. sav., Utenos apskr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Apie gyvates, jų rūšis, karalių
Apibrėžtis
Originalus tekstas: Gyvačių rūšys: geležinės, rudos, žilos, dryžuotos. Jos turi savo karalių. Jei šviesiai rudos spalvos, eina sukdamos galvą. Yra žmonių, kurie užkalbinėja nuo gyvatės įkandimo.
Užrašymo laikas: 1970
Signatūra: LTR 4232(550)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Vitalijus Petrika
Fiksuotojas: Natalija Vnukauskaitė
Fiksuotojas: Zita Jurkūnaitė
Fiksuotojas: Silva Čeporiūtė
Vieta: Petrikai (k.), Gervėčių apyl., Astravo r., Gardino sr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Mokslinė klasifikacija: Gyvūnijos Supratimas
Jei apie gyvates valgydamas kalbėsi, kirs
Apibrėžtis
Originalus tekstas: Apia gyvatias valgunt negalima kalbėt - kirs.
Užrašymo laikas: 1936
Signatūra: LTR 780(315)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Antanas Mažiulis
Fiksuotojas: Antanas Mažiulis (rinkėjas)
Vieta: Žukliškės (k.), Dusetų sen., Zarasų r. sav., Utenos apskr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Apie gyvates; apie mokėjusį išvaryti gyvates iš miško
Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Odzinų yra įvairiausių spalvų: margų, juodų. Raudonų būna tik viena.
Vienas maskolius pasakojo, kad jis galįs išvyt visas gyvates iš miško, bet sakė, kad po to jį odzinų karalius įkirs ir jis turės mirt.
Originalus tekstas: Odzinų yra įvairiausių spalvų: margų, juodų. Raudonų būna tik viena.
Vienas maskolius pasakojo, kad jis galįs išvyt visas gyvates iš miško, bet sakė, kad po to jį odzinų karalius įkirs ir jis turės mirt.
Pastabos: odzina - gyvatė;
maskolius - 1. caro kariuomenės kareivis; 2. rusas
Užrašymo laikas: 1970
Signatūra: LTR 4232(577)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Adomas Ravaitis
Fiksuotojas: Natalija Vnukauskaitė
Fiksuotojas: Zita Jurkūnaitė
Fiksuotojas: Silva Čeporiūtė
Vieta: Knystuškės (k.), Gervėčių apyl., Astravo r., Gardino sr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Mokslinė klasifikacija: Gyvūnų Įvardijimas
Apie gyvates ir jų karalių; gydymas nuo gyvatės įkandimo
Apibrėžtis
Originalus tekstas: Gyvatės būna žalios, juodos, raudonos, baltos spalvos. Karalius būna baltas arba raudonas. Jis būna su ragais ir labai ilgas. Vienas žmogus pasakojo, kad jo žmona mačiusi odzinų karalių. Jis buvęs apie 2m. ilgio, labai storas, įvairių spalvų, galva didelė, akys kaip katino, net su ūsais.
Kai įkanda gyvatė, reikia išspaust krauja ir tą vietą aždėt pelenais iš pypkės.
Užrašymo laikas: 1970
Signatūra: LTR 4232(533)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Paulina Skurkienė
Fiksuotojas: Natalija Vnukauskaitė
Fiksuotojas: Zita Jurkūnaitė
Fiksuotojas: Silva Čeporiūtė
Vieta: Girios (k.), Gervėčių apyl., Astravo r., Gardino sr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Mokslinė klasifikacija: Liaudies Medicina
Apie gyvates: jų rūšys, gyvačių karalius, kaip vaikus veda, užkalbėjimai įkandus
Apibrėžtis
Originalus tekstas: Gyvačių yra įvairių rūšių: raudonos, rudos, margos, šlakuotos. Gyvatės labai baisies – „a išvau negu vilkas“. Raudonas būna tik gyvačių karalius. Karalius dar kitaip vadina „mouma“ (motina). Karalius būna labai didelis. Gyvatės vaikus veda ant šakos pasikabinusios. Yra žmonių, kurie užkalbinėja nuo gyvatės įkandimo. Jų gyvatės „nigdi nedaužia“.
Užrašymo laikas: 1970
Signatūra: LTR 4232(509)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Zabelė Karmazienė
Fiksuotojas: Natalija Vnukauskaitė
Fiksuotojas: Zita Jurkūnaitė
Fiksuotojas: Silva Čeporiūtė
Vieta: Girios (k.), Gervėčių apyl., Astravo r., Gardino sr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Mokslinė klasifikacija: Liaudies Zoologija
Šuo gali išprotėti nuo danties skausmo
Apibrėžtis
Originalus tekstas: Na dunčia sopias ir šuva išsiunta.
P.s. Šiais, ypač apie gyvates ir rože ji tiki. Tiki ir apylinkės gyventojai.
Užrašymo laikas: 1936
Signatūra: LTR 780(220)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Masia Truklicienė
Fiksuotojas: Antanas Mažiulis (rinkėjas)
Vieta: Sniegiškės (k.), Dusetų sen., Zarasų r. sav., Utenos apskr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
atskrùdinti
Apibrėžtis
skrùdinti (-yti Slm), -ina, -ino caus. skrusti.
1. tr. Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ, Ds, Kp kaitinant, kepinant rusvinti, gruzdinti: Grūdus skrùdina dėl kavos Brž. Bulves skrùdinti DŽ. Pyragėlius jis deda ant keptuvės, šildo ir skrudina juos rš.
2. tr. kaitinant džiovinti: Saulė skrudina lapus J.Jabl.
3. intr. smarkiai kaitinti (apie saulę): Šiandiej kad skrùdina, tai skrùdina saulė, net negalima prikišt piršto prie blėkos Rk.
4. intr. šnek. labai smarkiai ką daryti: Girdžiu – kažin kas čiuža, žiūriu – abidvi kad skrùdina (smarkiai šoka)! Slm. Motociklu tai skrùdini (greit leki) kaip didelis Slm.
apskrùdinti DŽ1; Ser caus. apskrusti 2: Nebelaukė mėsos iškepant, bet kiek apskrùdino ir valgo Jž. Mėsa apskrudinama keptuvėje įkaitintame aliejuje rš.
atskrùdinti intr. šnek. labai smarkiai atbėgti: Neradom ir vėl atskrùdinom, mat labai užsiėmę darbu Slm.
išskrùdinti BŽ79; Ser caus. išskrusti: Kurgi bus medaus – išskrùdino visus žiedus Slm.
nuskrùdinti; Ser caus. nuskrusti.
1. nudeginti, nusvilinti: Vakare senelis Dominykas ilgai suko apie smilių pypkės nuskrudintą ūsą rš.
2. išdžiovinti, nusvilinti (apie saulę): Saulė nuskrudino veją rš.
3. smarkiai nurudinti, nudeginti: Saulė nuskrudino veidą, suskirdo lūpos sp.
paskrùdinti BŽ165, NdŽ; Ser caus. paskrusti:
1. NdŽ.
2. NdŽ Saulėgrąžos, ant petelne paskrudintos, y[ra] baisiai skanios Skd. Paskrùdintus žirnius labai mėgdavau mažas Km. Paskrudinti keletą kąsnelių cukraus, užpylus trupučiu vandens rš.
praskrùdinti caus. praskrusti.
1. NdŽ karščiu pradeginti: Vyras atsitraukė nuo laužo ir žiūrėjo į beržo lapus – gal nenukris, tik skyles praskrudino [žiežirbos] juose rš.
2. NdŽ nedidelį kiekį paskrudinti.
priskrùdinti DŽ1 caus. priskrusti 1: Tavo bulbienė šiandiej priskrùdinta Ut.
suskrùdinti NdŽ, DŽ1, Ktk; Ser caus. suskrusti 1: Neik prie ugnies – suskrùdinsi suknelę Brž. Džiovink, ir suskrùdinsi Rm. Kam suskrùdinai blynus? Ds. Būdavo, [gyvates] sudžiovena, suskrùdina net ir padeda in lentynos Skdt.
užskrùdinti intr. uždūmyti, užsmilkyti: Kad užskrùdina savo pypke, net vemt verčia Sb.
1. tr. Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ, Ds, Kp kaitinant, kepinant rusvinti, gruzdinti: Grūdus skrùdina dėl kavos Brž. Bulves skrùdinti DŽ. Pyragėlius jis deda ant keptuvės, šildo ir skrudina juos rš.
2. tr. kaitinant džiovinti: Saulė skrudina lapus J.Jabl.
3. intr. smarkiai kaitinti (apie saulę): Šiandiej kad skrùdina, tai skrùdina saulė, net negalima prikišt piršto prie blėkos Rk.
4. intr. šnek. labai smarkiai ką daryti: Girdžiu – kažin kas čiuža, žiūriu – abidvi kad skrùdina (smarkiai šoka)! Slm. Motociklu tai skrùdini (greit leki) kaip didelis Slm.
apskrùdinti DŽ1; Ser caus. apskrusti 2: Nebelaukė mėsos iškepant, bet kiek apskrùdino ir valgo Jž. Mėsa apskrudinama keptuvėje įkaitintame aliejuje rš.
atskrùdinti intr. šnek. labai smarkiai atbėgti: Neradom ir vėl atskrùdinom, mat labai užsiėmę darbu Slm.
išskrùdinti BŽ79; Ser caus. išskrusti: Kurgi bus medaus – išskrùdino visus žiedus Slm.
nuskrùdinti; Ser caus. nuskrusti.
1. nudeginti, nusvilinti: Vakare senelis Dominykas ilgai suko apie smilių pypkės nuskrudintą ūsą rš.
2. išdžiovinti, nusvilinti (apie saulę): Saulė nuskrudino veją rš.
3. smarkiai nurudinti, nudeginti: Saulė nuskrudino veidą, suskirdo lūpos sp.
paskrùdinti BŽ165, NdŽ; Ser caus. paskrusti:
1. NdŽ.
2. NdŽ Saulėgrąžos, ant petelne paskrudintos, y[ra] baisiai skanios Skd. Paskrùdintus žirnius labai mėgdavau mažas Km. Paskrudinti keletą kąsnelių cukraus, užpylus trupučiu vandens rš.
praskrùdinti caus. praskrusti.
1. NdŽ karščiu pradeginti: Vyras atsitraukė nuo laužo ir žiūrėjo į beržo lapus – gal nenukris, tik skyles praskrudino [žiežirbos] juose rš.
2. NdŽ nedidelį kiekį paskrudinti.
priskrùdinti DŽ1 caus. priskrusti 1: Tavo bulbienė šiandiej priskrùdinta Ut.
suskrùdinti NdŽ, DŽ1, Ktk; Ser caus. suskrusti 1: Neik prie ugnies – suskrùdinsi suknelę Brž. Džiovink, ir suskrùdinsi Rm. Kam suskrùdinai blynus? Ds. Būdavo, [gyvates] sudžiovena, suskrùdina net ir padeda in lentynos Skdt.
užskrùdinti intr. uždūmyti, užsmilkyti: Kad užskrùdina savo pypke, net vemt verčia Sb.
