draikant apskleisti

kiek suvelti, sudraikyti

apraizgyti, apdraikyti

visą apdraikyti

apdraikyti

draiskýti, drai̇̃sko, drai̇̃skė žr. draikyti 1.
apdraiskýti žr. apdraikyti 1: Su šiaudais važiuo[ja] par kiemą i apdrai̇̃sko Dov.
sudraiskýti žr. sudraikyti: Vos kepurę numovus, plaukai buvo sudraiskyti M.Valanč.

draiki̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no K žr. draikyti 1: Aš draikinù pėdpuses J.
apdraiki̇̀nti; R68 žr. apdraikyti 1: Apdraikinai̇̃ šiaudais visus pašalius J.
padraiki̇̀nti; MŽ2194 žr. padraikyti 1.

veiksmą, vykstantį aplink ką

veiksmą, vykstantį pro ko nors šalį

apsupimą, apdengimą iš visų pusių

veiksmą, apimantį daugelį objektų

viršijimą, pralenkimą, nugalėjimą

veiksmą, sukeliantį blogus padarinius

veiksmo paskirtį

veiksmo mažybę

vien veiksmo galą

individualios reikšmės veiksmą

iš veiksmo kilusį konkretų daiktą

su veiksmu susijusią abstrakčią sąvoką

jo vediniai įvardija vietą ar daiktą aplink ką nors

būdvardžiai su juo žymi turėjimą iš veiksmo einančių ypatybių

turi įvairių reikšmių prieveiksmiai ir prielinksniai

draikýti, drai̇̃ko, drai̇̃kė iter. driekti:
1. Jei vorai voratinklius draiko, būs giedra MTtV20(Skdv).
| prk.: Dar skambino ji, dar draikė garsus rš.
| refl.: Žiūrėk, kokis čia siūlas drai̇̃kosi – gal nutrūkęs Rdm. Voratinkliai draikės be vėjo Mair. Ant čiuprynos plaukai draikos JD856. Po visą orą draikės dūmų rūkai Vaižg.
2. R344, K Nedraikýk linų be reikalo Kal. Nedraikýkiat šiaudų, tegul stovi krūvo[je] Kv. Vėjas plaukus drai̇̃ko (taršo) Krkl. Kam draikai̇̃ siūlus? Rdm. Jo avižas arkliai drai̇̃kė, o dabar ant kitų barasi Ds.
| refl.: Drai̇̃kos po kojomis siūlai, šiaudai Š. Visokių šiaudagalių čia drai̇̃kosi – surink tuojaus! Kt. Kokios čia pakulos drai̇̃kosi po priesėnį? Ėr. Rugiai išsivartę – labai drai̇̃kosi pjaunant Ėr. Debesys jau pradeda draikytis, vėjas kiek pasisuko I.Simon.
| prk.: Draikėsi galvoj mintys sp.
ǁ refl. prk. painiotis, maišytis: Pasitrauk, ko čia po kojoms draikaisi Pp. Žąsiukai draikėsi po dobilus – niekap negalėjau išvaryti Brt. Du stikliuku išgers ir draikosi pasuolėmis rš.
3. refl. Šd lakstytis, rujoti: Kalė drai̇̃kos – šunų pilna Vb.
4. refl. valkiotis, daužytis: Valkiojuosi, daužausi, draikausi SD15. Po svietą valkiojos ir draikės rš.
5. refl. nerimtai elgtis, ištvirkauti: Ta šmaižmė drai̇̃kosi (meilinasi, lenda) ir prie mano sūnaus Jnšk. Ta pana drai̇̃kosi (vaiposi, maivosi) kap kokia pamaiva Alvt.
6. refl. pykti, keršyti: Duok, jeib gražiai laikyčiaus, ant artimo nedraikyčiaus PG.
antdraikýti (ž.) tr. uždraikyti, užkratyti: Antdraikýk mėšlo ir apark Ggr.
apdraikýti
1. K iter. apdriekti 2: Apdrai̇̃kė visą žardieną šiaudais Kal. Spalių prinešta ant lubų, tik neapdraikýta Ėr. Paėmus rėčkelę, prikimšo pakulų, viršuj apdraikė siūlais ir padėjo pasuolin BsPII254.
| Su pora kar̃čių tokį šmotą tik apdrai̇̃kė (retai apsėjo) Brt.
| refl.: Belandžiodamas po tas pastoges, visas apsidraikiau vortinklėms Vvr. Rugeliai siūbuoja, žiedais apsidraikę, dulka, net miglojas Žem.
| Karvikė apsidraikė, jaučių ieško Užv.
2. tr. kiek sutaršyti, supainioti: Šitas matkas [siūlų] ben kiek apdraikýtas Slm.
įdraikýti tr. K į vidų padraikyti.
išdraikýti
1. tr. R, K išsklaidyti, išblaškyti, išmėtyti: Išdrai̇̃kė vaikas šiaudus po visus pašalius J. Vaikai pakulas išdraikė po gryčią Kp. Pas krosnį ant suolelio išdraikyti skurleliai, vaikų taisomos lėlės Žem. Rakandai išdraikýti po visą atšlaimą Onš. Įpykęs visus po kampus išdrai̇̃kė (išmėtė, išblaškė) Brt. Aveles išvaikė, vilneles išdrai̇̃kė po laukus Rdm. Gubojos krosninės žiedai išdraikyti rš. Jis dar sparčiau užkasė duobę ir smilteles išdraikė aplinkui Vaižg.
| refl.: Šiaudai išsidrai̇̃kę po pėdą, reikia sugrėbstyti Š. Išsidrai̇̃kę tie siūlai į visas puses Skr. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč.
| Tas vaikas guli išsidrai̇̃kęs per visą lovą Rdm. Žmonės išsidraikę kaip varnos, nei sugaudyt negali Slv. Vaikai į visas šalis išsidrai̇̃kė (iškriko) Brt. Antukai beveik visi išsidrai̇̃kė (išnyko) Brt. Taip išsidrai̇̃kiusių trobų niekur nemačiau – viena nuo kitos už kilometro Slv. Berželis, danguj išsidraikęs, styro tylių tyliausiai rš.
2. refl. išsimesti: Pernai juodoji išsidraikė Skr.
3. refl. išsivalkioti, ištvirkti: Gera mergiotė, tik išsidraikiusi Ss.
nudraikýti tr. nubarstyti, numėtyti: Šienu visas kelias nudraikýtas Rm. Vos nudrai̇̃kė šiaudagaliais dirvą (silpnai įmėžė), ir nori, kad augtų Kp.
| refl.: Žiūrėk, kad per daug nenusidraikytų [šieno] Kt.
padraikýti tr.
1. K paskleisti: Ploną eilę padrai̇̃kė mėšlo, kas gi gali augt! Rk. Padraikýta linai Ds.
| refl.: Audekle keli palaidi siūlai pasidrai̇̃kę Slm.
| prk.: Tik keli žmonės bažnyčioj pasidrai̇̃kę Gs.
ǁ refl. pasitaršyti: Surišk šieną, tai taip nepasidraiko N.
2. pakreikti, pakratyti: Padraikýk karvėm šiaudų Lnkv.
3. refl. pasirujoti: Kalė pasdrai̇̃kė Kur. Kalė pasidrai̇̃kius atsivedė šuniukus Pšl.
pradraikýti
1. tr. praskirstyti: Pradraikýk šieną, geriau džius Gs.
| refl.: Greit debesų palšų miglos prasidraiko I.
2. refl. prasibastyti: Su vaiku po žmones prasidrai̇̃ko (praminta) Brt.
ǁ refl. išsiversti, apsieiti: Per žiemą kap nors prasidraikýsiu ir be kailinių Brt.
pridraikýti tr. pribarstyti, priskleisti: Jis pridrai̇̃kė pilnus takus pašaro, šieno J.
| refl.: Prisidrai̇̃kius pilna stuba skiedrų – iššluok! Kt. Prisidrai̇̃kęs pilnas kambarys dūmų – lig žemei Rm.
sudraikýti tr. sutaršyti, suvelti: Vėjas paskleistus linus sudrai̇̃kė Krkl. Aš riečiu audimą pats, todėl bijau, kad nesudraikýtų kitas driekos J. Ištisas kūlys nesudraikytų linų, šiaudų J. Perkūnas … patamsino pazalotus, sudraikė abrūsą IM1864,37.
sudraikýtai adv.: Sudraikýtai pjausi vasarojų, jei nebūs lanketo Varn.
| refl.: Nuo vėjo susidraikė linai J. Vyras pabraukė ranka per susidraikiusius plaukus rš.
uždraikýti tr. apsklaidyti, apskleisti: Uždraikyk žabangas šiaudagaliais, kad nesimatytų Rm.
| refl.: Visas kelias ažsidraikė šienu Ds.

draikýti, drai̇̃ko, drai̇̃kė iter. driekti:
1. Jei vorai voratinklius draiko, būs giedra MTtV20(Skdv).
| prk.: Dar skambino ji, dar draikė garsus rš.
| refl.: Žiūrėk, kokis čia siūlas drai̇̃kosi – gal nutrūkęs Rdm. Voratinkliai draikės be vėjo Mair. Ant čiuprynos plaukai draikos JD856. Po visą orą draikės dūmų rūkai Vaižg.
2. R344, K Nedraikýk linų be reikalo Kal. Nedraikýkiat šiaudų, tegul stovi krūvo[je] Kv. Vėjas plaukus drai̇̃ko (taršo) Krkl. Kam draikai̇̃ siūlus? Rdm. Jo avižas arkliai drai̇̃kė, o dabar ant kitų barasi Ds.
| refl.: Drai̇̃kos po kojomis siūlai, šiaudai Š. Visokių šiaudagalių čia drai̇̃kosi – surink tuojaus! Kt. Kokios čia pakulos drai̇̃kosi po priesėnį? Ėr. Rugiai išsivartę – labai drai̇̃kosi pjaunant Ėr. Debesys jau pradeda draikytis, vėjas kiek pasisuko I.Simon.
| prk.: Draikėsi galvoj mintys sp.
ǁ refl. prk. painiotis, maišytis: Pasitrauk, ko čia po kojoms draikaisi Pp. Žąsiukai draikėsi po dobilus – niekap negalėjau išvaryti Brt. Du stikliuku išgers ir draikosi pasuolėmis rš.
3. refl. Šd lakstytis, rujoti: Kalė drai̇̃kos – šunų pilna Vb.
4. refl. valkiotis, daužytis: Valkiojuosi, daužausi, draikausi SD15. Po svietą valkiojos ir draikės rš.
5. refl. nerimtai elgtis, ištvirkauti: Ta šmaižmė drai̇̃kosi (meilinasi, lenda) ir prie mano sūnaus Jnšk. Ta pana drai̇̃kosi (vaiposi, maivosi) kap kokia pamaiva Alvt.
6. refl. pykti, keršyti: Duok, jeib gražiai laikyčiaus, ant artimo nedraikyčiaus PG.
antdraikýti (ž.) tr. uždraikyti, užkratyti: Antdraikýk mėšlo ir apark Ggr.
apdraikýti
1. K iter. apdriekti 2: Apdrai̇̃kė visą žardieną šiaudais Kal. Spalių prinešta ant lubų, tik neapdraikýta Ėr. Paėmus rėčkelę, prikimšo pakulų, viršuj apdraikė siūlais ir padėjo pasuolin BsPII254.
| Su pora kar̃čių tokį šmotą tik apdrai̇̃kė (retai apsėjo) Brt.
| refl.: Belandžiodamas po tas pastoges, visas apsidraikiau vortinklėms Vvr. Rugeliai siūbuoja, žiedais apsidraikę, dulka, net miglojas Žem.
| Karvikė apsidraikė, jaučių ieško Užv.
2. tr. kiek sutaršyti, supainioti: Šitas matkas [siūlų] ben kiek apdraikýtas Slm.
įdraikýti tr. K į vidų padraikyti.
išdraikýti
1. tr. R, K išsklaidyti, išblaškyti, išmėtyti: Išdrai̇̃kė vaikas šiaudus po visus pašalius J. Vaikai pakulas išdraikė po gryčią Kp. Pas krosnį ant suolelio išdraikyti skurleliai, vaikų taisomos lėlės Žem. Rakandai išdraikýti po visą atšlaimą Onš. Įpykęs visus po kampus išdrai̇̃kė (išmėtė, išblaškė) Brt. Aveles išvaikė, vilneles išdrai̇̃kė po laukus Rdm. Gubojos krosninės žiedai išdraikyti rš. Jis dar sparčiau užkasė duobę ir smilteles išdraikė aplinkui Vaižg.
| refl.: Šiaudai išsidrai̇̃kę po pėdą, reikia sugrėbstyti Š. Išsidrai̇̃kę tie siūlai į visas puses Skr. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč.
| Tas vaikas guli išsidrai̇̃kęs per visą lovą Rdm. Žmonės išsidraikę kaip varnos, nei sugaudyt negali Slv. Vaikai į visas šalis išsidrai̇̃kė (iškriko) Brt. Antukai beveik visi išsidrai̇̃kė (išnyko) Brt. Taip išsidrai̇̃kiusių trobų niekur nemačiau – viena nuo kitos už kilometro Slv. Berželis, danguj išsidraikęs, styro tylių tyliausiai rš.
2. refl. išsimesti: Pernai juodoji išsidraikė Skr.
3. refl. išsivalkioti, ištvirkti: Gera mergiotė, tik išsidraikiusi Ss.
nudraikýti tr. nubarstyti, numėtyti: Šienu visas kelias nudraikýtas Rm. Vos nudrai̇̃kė šiaudagaliais dirvą (silpnai įmėžė), ir nori, kad augtų Kp.
| refl.: Žiūrėk, kad per daug nenusidraikytų [šieno] Kt.
padraikýti tr.
1. K paskleisti: Ploną eilę padrai̇̃kė mėšlo, kas gi gali augt! Rk. Padraikýta linai Ds.
| refl.: Audekle keli palaidi siūlai pasidrai̇̃kę Slm.
| prk.: Tik keli žmonės bažnyčioj pasidrai̇̃kę Gs.
ǁ refl. pasitaršyti: Surišk šieną, tai taip nepasidraiko N.
2. pakreikti, pakratyti: Padraikýk karvėm šiaudų Lnkv.
3. refl. pasirujoti: Kalė pasdrai̇̃kė Kur. Kalė pasidrai̇̃kius atsivedė šuniukus Pšl.
pradraikýti
1. tr. praskirstyti: Pradraikýk šieną, geriau džius Gs.
| refl.: Greit debesų palšų miglos prasidraiko I.
2. refl. prasibastyti: Su vaiku po žmones prasidrai̇̃ko (praminta) Brt.
ǁ refl. išsiversti, apsieiti: Per žiemą kap nors prasidraikýsiu ir be kailinių Brt.
pridraikýti tr. pribarstyti, priskleisti: Jis pridrai̇̃kė pilnus takus pašaro, šieno J.
| refl.: Prisidrai̇̃kius pilna stuba skiedrų – iššluok! Kt. Prisidrai̇̃kęs pilnas kambarys dūmų – lig žemei Rm.
sudraikýti tr. sutaršyti, suvelti: Vėjas paskleistus linus sudrai̇̃kė Krkl. Aš riečiu audimą pats, todėl bijau, kad nesudraikýtų kitas driekos J. Ištisas kūlys nesudraikytų linų, šiaudų J. Perkūnas … patamsino pazalotus, sudraikė abrūsą IM1864,37.
sudraikýtai adv.: Sudraikýtai pjausi vasarojų, jei nebūs lanketo Varn.
| refl.: Nuo vėjo susidraikė linai J. Vyras pabraukė ranka per susidraikiusius plaukus rš.
uždraikýti tr. apsklaidyti, apskleisti: Uždraikyk žabangas šiaudagaliais, kad nesimatytų Rm.
| refl.: Visas kelias ažsidraikė šienu Ds.