apaugti samanomis

apsileisti, apšepti.

sãmanomis apáugti apsileisti: Jaunas žmogus, o samanomis apaugęs. Arm. Paseno ir apaugo samanom. Klov.
sãmanomis apžélti apsileisti: Aš nenoriu samanomis apželti. Gric. Aš bent stengiuosi, kaip sakoma, neapželti samanom, neatsilikti nuo amžiaus. rš.
širdį apauginti samanomis žr širdis

samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

3 kárti, ką̃ra (-sta), kãro intr. BŽ504,506 linkti žemyn, svirti.
3 apkárti intr. apkibti, apaugti: Augo grūšė, apkarusi vaisiais rš. Pamatai tokį samanomis apkarusį uolų ąžuolą rš.
3 atkárti intr.
1. atsilošti: Nuo ilgo pjovimo atkãro ir dalgis Kv. Per daug atkaręs dalgis, kažin ar papjausi Žvr.
2. atvipti, atsiknoti: Paskui jos akys taip nuliūdo, o grakščios lūpelės taip atkaro Pč.
| Atkaro nuo sienos pamušalai rš.
3 nukárti intr. nukabti, nusvirti: Nukãro varpos miežių J. Nuo stogų nukaro varvekliai rš. Kraštą gulė debesys, kurie plūduriavo nukarę pažemėje P.Cvir. Nukarę medžių šakos Ob. Tėvo rankos buvo nukarusios palei šonus sp. Senio ūsai žemyn nukarę rš. Didelis plaukų kuokštas nukaro jam ant akies rš. Jo (buliaus) sprandas buvo riebus, pagurklis nukaręs ir banguotas rš. Dangus buvo nukaręs, tamsus rš. Atsvyravo klišakojis dėdė Martusevičius, apsivilkęs nukarusiais skvernais švarku J.Dov.
3 pakárti intr. pakabti, pakibti: Nuo viršutinių dantų iki gerklės ėjo didelis raudonas plyšys su pakarusiais mėsgaliais rš.
3 užkárti intr. užkibti: Liūdnas prūsų likimas vokiečių junge, užkarusi grasmė visai Lietuvai rš.

keróti, -ója, -ójo intr.
1. gerai augti, tarpti, šakoti, plėstis, kerėti: Kalne augo kerojo dideli ąžuolai rš. Ir ėmė žemės paviršiuje želti žolė, žydėti gėlės, keroti medžiai Mš. Prisiekiu: tos usnys ilgai nekeros! Mair. Javai keró[ja] našio[je] dirvo[je] J. Bulvės, miežiai, avižos keró[ja] J. Gluosniai greit keró[ja] Skr. Usnys mūs žemėj per amžius kerojo Paį. Prigijo vinkšna, vešliai augo, vešliai kerojo, į viršų stiepėsi J.Balt. Geriausias jo veido bruožas buvo akys po tankiais kerojančiais antakiais rš.
| refl.: Laukuose ėmė kerotis obelys, kriaušės, klevai J.Avyž. Kerojasi figų medžiai, auga kiparisai rš. Šaknys turi kerótis! Lp.
2. prk. įsigalėti, stiprėti: Rašytojas pavaizdavo stiprų moters charakterį, nepajėgiantį susitaikyti su aplinkui kerojančiu neteisingumu rš. Darbininko ir valstiečio pirkiose, kur anksčiau skurdas kerojo, partijos ir tarybinės vyriausybės dėka vešliai tarpsta vienybės ir laimės ūgliai (sov.) sp. Mano vargelį mindžiojo tapojo – mano vargelis geriau kerojo (d.) Kb. Mes narsūs kovoje, bet ir mūsų širdyj dorybė keroja A1884,399.
| refl.: Ši mintis kerojosi kaskart plačiau, nustelbdama abejones ir neaiškumus V.Myk-Put. Kažkoks šlykščiai slegiąs skausmas plačiai kerojasi jautrioje krūtinėje rš.
apkeróti intr. apaugti, apželti kerotais medžiais: Pietuose nusileidžia į pat paežerį apkerojęs medžiais Gelvankų dvaras rš.
įkeróti intr.
1. plačiai įleisti šaknis: Gėlės neseniai sodintos, dar neįkerójusios Rs.
| refl.: Tai tavo rūtos įsikerójusios! Stl.
2. refl. prk. įsigalėti, įsistiprinti: Čia buvo ryšku aštri, neginčijama, giliai įsikerojusi veiklos jėga rš.
iškeróti intr.
1. išsišakoti, plačiai išaugti: Sodo medžiai dar didesni, dar labiau iškeroję A.Vencl. Iškeroję tie tavo kvietkai, kad nė ant lango netelpa Vv. Kad jau įaugę, kad iškeróję obelės, nė pralįst negalima Srv.
| refl.: Tarp tų aptrešusių lauželių karaliauja puikus klevas, išsikerojęs, išsišakojęs prie trobos galo, po pat langais Žem. Baisiai išsikerójo medis Srv. Sėmeninių linų stiebai būna išsikeroję ir turi daug galvelių rš. Ragai [briedžio] išsikeroję kaip ąžuolo šakos rš. Akys po išsikerojusiais antakiais buvo išblukusios, bet veriančios rš. Jų rudos barzdos buvo išsikerojusios kaip giria ir siekė diržą rš.
2. refl. prk. įsigalėti, išplisti: Kai kurie mūsų aukštųjų mokyklų darbuotojai dar nesupranta, kad ten, kur nėra kritikos, trūkumai išsikeroja, įsišaknija sp. Tokio papročio, matyt, labai būta išsikerojusio Vr.
nukeróti intr. išsišakoti: Eglės kad nukerojo, tai šakos net ant tvoros guli Lp.
pasikeróti bent kiek įsikeroti: Kada augalas jau šiek tiek pasikerojęs, mažiau pavojaus yra jam nugaišti rš.
sukeróti intr. tankiai suaugti, suželti: Našio[je] dirvo[je] sukerójo javai, t. y. tankūs pasidarė J. Jis puolė į minkštas sukerojusias samanas rš.
| refl.: Kai žolė suskerõs, tai eis apravinėti Pc.
užkeróti
1. intr. išsikeroti: Medis užkerójo J.
2. intr. apaugti, apželti: Praeitis samanomis apžėlė, užkerojo rš.
3. tr. užgožti: Užkerojo mano kraštą varnalėšos S.Nėr.
4. intr. užaugti kernezu, nuskursti: Jo vaikai ažkeróję kai kernezai Ml.