apaugti barzda, plaukais

plyšti, skarti.

negražiai apaugti plaukais, barzda

apiplyšti, apskarti

apsitraukti kuo augančiu

apsitraukti kuo augančiu (augmenimis, plaukais ir kt.)

apskresti

apaugti plaukais
apskùsti
pašalinti skustuvu plaukus
Smakras to vokiečio apskustas, o pasmakrys apžėlęs, neskustas J.

šèpti, šem̃pa, šẽpo intr. Š, DŽ, NdŽ, OGLII34, KŽ; Kos54 negražiai, netvarkingai augti (apie plaukus, barzdą): Šem̃pa tavo barzda, t. y. želia, skeberdė[ja] kaip šepetys J.
apšèpti intr. NdŽ, KŽ
1. Š, DŽ negražiai apaugti, apželti plaukais, barzda: Teip apšẽpo, kad net baisu pažiūrėt Ps. Ans bjauriai apšẽpęs su tais plaukais Varn. Visas apšẽpęs, nenūsiskutęs Lkv. Gyvaplaukiais apaugęs, visas apšẽpęs Skrb. Teipgi baisiai atrodžia: butelių prisikišęs, visas apšẽpęs Slm. Koj tu toks apšẽpęs – nei mergos nežiūrės Kp. Jis nebejaunas, gerai apšepęs, t. y. jo barzda apžėlusi J. Tėvas išsitiesia ir suima ranka apšepusį smakrą rš.
^ Ko tu neskuti barzdos, apšepęs kai vieversys Žg. Apšẽpęs kaip uodega katino, o dar girias, kad gražus Srd. Nė jis barzdos skuta, apšẽpęs kai kelmelis Bsg. Jis retai skutas – visas apšẽpęs kaip meitėlio pi̇́lvas Vb. Apšepęs kaip meškos kuškis KrvP(Jnš).
ǁ apaugti kuo styrančiu: [Grybo] kotas baltas, apšepęs pilkais, rudais plaušeliais – žvyneliais rš. Medžio kamėnas kerpėms apšẽpęs Krkl. Ilgainiui tie pamiršti akivarai apaugo krūmais, apšepo ajerais, švendrėmis A.Vien. Dilgėlės stiebai statūs, apšepę šiurkščiais dilginančiais plaukeliais rš. Apšepusi kepurėlė BTŽ201.
2. aplipti, apsivelti, apkibti, apsitraukti: Visas briedgauriais apšẽpęs Krkl. Kur tu, vaikel, buvai, kad visas apšepęs voratinkliais Prn. Išlindo atgal, visas apšepęs akuotais ir nuovėtom J.Balt.
3. Gs apsileisti, suvargti: Kojos va sveikos, ale teip apšẽpo jy (ji), paseno Pnd. Kai apsiženijo, tai tuoj ir apšẽpo Slk. Ar tu toks apšẽpęs ir par šventes būsi? Plt. Suvis apšẽpęs diedukas – devintą [dešimtį] baigia Dg. Jisai jau sumenkėjęs, apšẽpęs žmogelis Jrb. Apseno žmogelis, apšepo – nebebuvo to Juozapo, kuris gražiai rengėsi, gražiai su žmonėmis kalbėjo rš. Nū nebestipras svietas, greitai apšempa J.
4. apsitrinti, aptriušti, apskurti: Apšepo jau stubos, oi oi! Šn. Stogai apšẽpę, pamatai išgriuvę Dkš. Buvo tai dviejų galų mūrinis pastatas, iš lauko apšepęs, bet dar gerai išsilaikęs V.Myk-Put. Jo drapanos jau visai apšẽpę Gdl. Tavo sermėga jau apšẽpusi Všv.
ǁ apsusti, sumenkti: Kur dėsi tokią apšẽpusią karvę? Mrs.
5. K.Būg(Gmž) apgirsti, apkaušti.
nušèpti intr.
1. Š apaugti, nuželti plaukais, barzda: Visas apaugęs žilais plaukais ir nušepęs aštria barzda J.Balt.
2. apsileisti, nesusitvarkyti: Nušẽpęs nubuvęs, i barzos nenusigrando Krš.
3. Up nusigyventi, nuskursti: Į tuos nušẽpusius ūkinykus nežiūri Gs.
4. nusitrinti, nutriušti, nuskarti: Čiagi jau nušẽpę viskas, bet ką jau darysi – mes nestatysim [trobesių] Šil. Nušẽpus medžiaga Zp. Švarkas labai nušepęs, pabrizgęs rš. Višta nušẽpus, plunksnos byra Jrb.
pašèpti intr.
1. NdŽ, KŽ truputį apaugti, apželti plaukais: Pašẽpęs gyvaplaukiais Jnšk.
2. truputį apaugti plaukeliais: Pialka pašepus (bot. našlaitė pašepėlė) rš. Klauso dideli, minkštai pašepę lazdynų lapai rš.
3. NdŽ apsidėvėti, apsinešioti, apsitrinti.
4. NdŽ kiek nuskursti, nusigyventi.
prašèpti intr. NdŽ
1. gana apželti plaukais, apšepti.
2. gana nuskursti.
prišèpti intr.
1. NdŽ pasidaryti susivėlusiam, pasišiaušusiam, gauruotam.
2. Š prisivelti plaukų, pūkų ar pan.
3. priskresti: Šaukštai nemazgoti, puodai prišẽpę, priskretę Gs.

gerbė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., gérbėti, -ėja, -ėjo darytis gerbenei, riestis: Ant mano galvelės rūtelės gerbė́jo Kš. Jau tavo plaukai ima gerbė́ti Krok.
apgerbė́ti intr. apaugti, aptekti: Apgerbė́jai plaukais kaip kelmas Ss. Apgerbė́jo stogas žolėm Ss. Auga puikiausia obelis, apgerbėjusi vaisiais, nepaprasto kvapo rš. Apgerbė́jusi obelis (žievė nelygi) Pš. Tam seniui ūsai ledais kad apgerbėję (apkibę, apšalę) Pmp.
nugerbė́ti žr. apgerbėti: Žirniai teip nugerbėję, kad vienos ankštys Nj. Teip nugerbėjęs lazdynas riešučiais, kad net sunkus Klov.
sugerbė́ti intr. susigarbiniuoti: Mūsų avukių vilnelės truputį sugerbė́jusios Mrk.
ǁ susiriesti, susigruoblėti: Sugérbėjęs medis tai labai miklus J.Jabl. Sėdi kojas susikeitęs ant senos sugerbėjusios beržinės kaladės rš.
| Rumbas vos dar suaugęs, sugerbėjęs toks rš.