pūkúoti, -úoja, -ãvo
1. refl. augti pūkais: Nepjauk tokių mažų viščiukų, tepūkuõjies Krš.
ǁ refl. augti pirmaisiais ūsų plaukeliais: Nors man jau pūkuojasi panosė, tačiau labai mėgstu ledus rš.
2. intr. skleisti pūkus, velti pūkais: Nešluostyk, abrūsas pūkúoja Ėr. Kam tu čia pūkúoji: čia ir drabužiai kabo, ir baltiniai džiūsta Žvr.
| refl.: Linus pradeda sėti, kada gluosniai pūkuojasi LTR(Ant). Karklai, topoliai, epušės pūkavos kaip peraugusi avies vilna rš.
apsipūkúoti J
1. apaugti pūkais: Vandenyje plaukiojo žąsų būreliai, nardė ką tik apsipūkavę žąsiukai J.Marc.
2. apkibti, apsivelti pūkais: Pasisaugok, paduškas vilkdama, neapsipūkúok – an vilnonį rūbą labai lempa Ds. Labai apsipūkãvus kepurė, nudaužyk su delnu Ėr.
3. apaugti plonyčiais plaukeliais: Užlenktas lapo kraštas nenormaliai pastorėjęs ir apsipūkavęs rš. Šilagėlės išskleidusios melsvai violetinius žiedus, apsipūkavusius sidabru sp.
išpūkúoti tr. Š apvelti pūkais.
| refl.: Gulėjai kur lovoj, kad išsipūkavai̇̃ Dkš. Išsipūkãvęs visas, gal pūkuos kur buvai atsigulęs Š.
nupūkúoti
1. tr. apvelti pūkais:
^ Atsigulė vainikuota, atsikėlė nupūkuota (šalna ant žolės) Škn.
| refl.: Ji tuojau nusivelka nuoga, įlipa į tą bačką, nusidegutuoja, paskiau į plunksnas nusipūkuoja ir išėjusi netoli miško ropinėja SI360.
2. refl. apaugti plonyčiais plaukeliais: Pastatyta po aukštą puodynėlę blindžių šakelių, nusipūkavusių, papurusių geltonai, tartum vienadieniai viščiukai rš.
papūkúoti intr. apkibti pūkais: Jie (paukščiukai) išskrenda paskui užaugę ir sustiprėję, palikdami mums tuščią, papūkavusį, dar šiltą savo lizdelį J.Balt.
prisipūkúoti tr. prisikimšti pūkų: Prisipūkaváu patalus, būs šilta gulėti Trg.
susipūkúoti
1. apaugti plunksnomis, pamesti pūkus: Suspūkãvo žąses Dglš.
2. išplūšyti, apspurti: Nešliktuoti siūlai yra ne toki stiprūs, susipūkavę, pasipūtę rš.

žélti, žẽlia (žẽli), žė́lė (žė́lo) KBII162, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ
1. intr. Q236, R390, MŽ, MŽ525, OsG72, D.Pošk, Sut, N, K, M, L, ŠT242, ŽŪŽ35 augti žaliuojant, žaliuoti (apie daržoves, žoles ir pan.): Želiu, vaisausi, riečiuosi SD117. Darže morkvelės vis žẽlia Mrj. Anys (baltieji dobilai) ganykloj labiau jau žẽlia, daugiau žolės esti Rk. Krūmas vilninis, kelmas vilnų želiąs, ant kurio vilna želia, krūmas, ant kurio vilna auga SD7. Buvo želiami metai (labai žėlė žolė) Pn. Kad pailsėdavo, į šviežią dirvą tai nebūdavo tiek žolių, nežéldavo Rsn. Reikia [trąšų], kad žolė geriau žel̃tų PnmŽ. Maž do atolas žel̃s, pasišienausiu Klt. Jau žẽlia, nauja žolė žẽlia Lz. Žolė dar nėko daug žėlusi nėra šį pavaserį Lkž. Pavasarį, kai jau žolė ima biskutį žélt, juos (audeklus) klodavo Sk. Paki žolė pradeda žélt, niekas neina vasariniais rūbais Klt. Iš pavasario da užsiema [daržas], o kai pradeda žélt [piktžolės], tai žẽlia ir žẽlia Žl. Kaip čia žẽla ta žolė, jau pieva didžiausia Krž. Žolė sulig juostos žė́lė Gdr. Žolės tos žẽla kaip iš velnio Kl. O jei jau želą̃s metas, daugiau pašaro Kl. Anta kelių žẽlia, seni nevaikščiojame, niekas neatvažiuoja Drsk. Kur mūs brolukai gėrė, tę bijūnėliai žė́lė DrskD226. Kur mudu stovėjom, žolelė nežėlė LTR(Auk). Žélki, žolelė, lapok, medeli, daryk mums slaunumėlį JD954. Tę rūtelė ne tep želia TŽI182(Vlk). Kai malūne linus mins, geltoniejai kviečiai žel̃s, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu (d.) Grl. Aš negrįšiu nuduota, nežels rūta paskinta StnD30. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais žẽlia A.Baran. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai M.Valanč. Žalios samanos ant kuorų želia J.Marcin. Žinau, pažįstu seną lūšnelę – prie pat jos slenksčio piktžolės želia rš. Mokslas apie prigimimą želančių daiktų Kos16. Želiant žolė savo žiedus kečia PK50.
| prk.: Teip Dievo žodis regisi kaip smulkus grūdelis, bet pasėtas širdyj iždygsta, želia ir užauga medžiu labai didžiu, plačiu, aukštu SPI305. Ant galo pasėtas yra ant geros žemės, ant kurios labai gražiai želia SPI346.
^ [Žmogus] žela kaip žolė ir nukrinta BPII511. Dėl kito tegul nė žolė neželia, bet tik man gerai KrvP(Vlkv). Kur tankiai eina, ten žolė neželia PPr269. Kol maža buvau, žole žėliau, kai užaugau, marčia tapau (ramunė) LTR.
ǁ K, DŽ, KŽ, DrskŽ, JT260, Švn augti plaukams, barzdai: Barzda, plaukai želia N. Ano želia barzda J. Jau ūsai žẽlia, čėsas ženytis LzŽ. Ut barzda kad žẽlia, kaip šluota Ant. Buvo vaikelukas, anam nebžė́lė plaukiukai, tokia liga buvo End. Jei vyrui plaukus kirpsi jaunam mėnesyje, tai labai žels LTR(Pmp). Vyram, kai ūsai žẽlia ar žyla, tai jiem išdygsta piktas plaukas po smakru PnmR. Bet štai! Kad ūsai pirmi jau pradeda žélti, ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti, ai! Kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims K.Donel. Didžiuliai antakiai žėlė kaip miške krūmai rš.
| prk.: Jau tums uogums uostai žẽla (pelija) Krš.
^ Barzdai dar neželant, senius mokai VP8. Nenorėk barzos skusti, kol uostai da neželia LTR(Vdk). O tai bagotas: pilna rūra plaukų ir da žẽlia Kp.
2. intr., tr. ŽŪŽ35, Dv dygti daigams, augalams, žolei: Nulaužysi daigus [bulvių], anys vėl žel̃s Ob. [Miežiai salyklui] pradeda žélt, daigus leidžia leidžia Kp. Kurgi žel̃s [daigai] – va gruodas Pv. Kas tau žéls – tokios kaitros Krš. Žė́lę peržėlę kalnai grūdų Žln. Velniškai žė́lė daržai, nors su dalgiu varyk Rdn. Daržą žliūgė trauka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žẽla Klm.
| Gerai, kad neroviau tos obelytės: paskum kad žė́lė atažalų – obuolių pilna Svn. Apie kovo mėnasį pradeda žiurbėt šakutės, žélt Pv. In pavasarį pradės [nupjauto jeronimo] lapai žélt Klt. Žiūriu – jisai žẽlia, tai užsmeigiau su pagaliukais Jrb.
| prk.: Juodas vargas žẽlia NdŽ. Naujos pajautos gražiai širdyje žẽlia A.Baran.
ǁ užaugti, užželti: Mano neželia pėdos, aš vis numinu, t. y. vis dirbu J.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ apaugti žolėmis, priaugti žolių: Šiemet nežė́lus pieva Dsn. Po Jono ganyklos menkai žéldavo Plšk. Ganyklas saugok, nušliauši, nebžéls anos Rdn. Kemsynų ir kupstų vietoje žėlė trąši, atgaivinta pieva M.Katil. Šiemet gi žė́lė pasiutiškai: daržan nė įbrist! Mžš. Neturim kur ganyt, pieva nežė́lė Dbč. Daubalė ta kokia želanti̇̀, koks pašaras End. Žė́lė bulbės šiuosmet Drsk. Baisiai žemė yra žẽlanti, derlinga Kv. Ganykla vis žė́lė ant tokio šaltinio Žgč. O pievos šiemet žė́lę – pradalgys prie pradalgio Ktk. Šiemet viškum nežė́lus Pyvesa Slm. Matai, ka žẽla, i ravėk, neblauk laiko kokio Rdn. Baisiai žẽla batviniai tie, burokai žẽla, tik ravėk i ravėk Tl. Į seną dirvą didžiai žéldavo tų piktžolių Rsn. Einu per lauką, laukas nežėlęs LMD(Dsn). Apaugo žėlė žalios rūtelės, tai tinginėlės jaunos mergelės LTR(Kp). Jam ir javai deria, ir pievos želia BM209(Pg). Kryžius kiminais žẽla, reiks su šepečiu nutrinti Krš. Žemai gulinčios pievos iš viso ir yra geriaus žėlusios kaip praėjusiuose metuose Kel1882,220.
^ Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų staktos ir asla) LTsV570(Dkšt).
ǁ tr. NdŽ dengti apaugant: Karklai upę želia, baigia upę želti J.Jabl.
ǁ intr., tr. apaugti barzda, plaukais: Plaukai man žėlė R186, MŽ248. Barzda baigia pasmakrę želti J.Jabl. Vyrai juo želą̃, i nosės prižėlusios, i krūtinės nuklotos Krš. Pamažu žẽlia skūrelė [triušių] Klt. Pusė jo galvos žėlė baltais plaukais rš. Katro sprandas žẽla, tas y[ra] malagis (juok.) Lkv.
^ Vyrai durniuo[ja] želdami̇̀ i žildami Krš. Kas nedūko želdamas, tas uždūks žildamas LTsV87(Kp).
4. intr. tvinkti, keltis: Man an rankos votis žẽlia Trgn.
| Oi, pani gaspadoriau, sako, tavo gyja ir žẽlia, o mano kaip moliūgas toks va pūliuoja visą laiką Sb.
apžélti, àpželia, apžė́lė
1. intr. SD112, SD201, R, R70,374, MŽ, MŽ93,502, MŽ213, Sut, I, M, LL110, L, ŠT353, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, OGLII331 pasidaryti apdengtam kuo augančiu, žaliuojančiu: Pieva gerai apžė́lusi K. Pievos su krūmais yra apžėlusios N. Kiminais apžėlęs D.Pošk. Tai josios (liepos) žievė apžė́lus tokia samana Iš. Davė sklypą žolėm apžė́lusį Jnšk. Visa žemė buvo tokiais miškais apžė́lusi Žr. Visi jau takai apaugę, apžė́lę DrskŽ. Panemunis žalias apžė́lęs, meilus tai meilus PnmR. Atšlaimas apžė́lęs kai velėna Klt. Kaip su žambriais ardavo, tie laukai apžė́lę būdavo Mšk. Ežeriuko visi krantai apžė́lę, kad nėr kap preitie Sem. Šen bei ten dunkso medžiais apžėlusios sodybos I.Simon. Kapai žė́lę apžė́lę visai Ig. Užklysdavo į kapines kokia senutė pasimelsti prie savo mirusių artimųjų apžėlusio kapo V.Aln. Liko tik vienas kapas, aukštas, pailgas, ėgliais apžėlęs V.Krėv. Apžė́lė mišku ta pieva – kiek mes gaunam to šieno Vdk. Tiek apžė́lėm tais krūmaliais, ka dabar negal regėti nėko aplinkuo Lnk. Tas kalnas tokiais ąžuolynais apžė́lęs Šts. Kalnai pakalnės apžė́lę, gražu Strn. [Dirva] paarta, apžélta i niekuom nesėta Dglš. Tie jau kryžiai apžė́lę, ne tik kapai Vdk. O bulbiena nėr ko anksti paart, paskui api̇̀želia Žl. Apžė́lusius tokius vaisius (persikus) iš tolie pardavo[ja] Krš. Buvo tokios ganyklalės, ten i miškas, apžė́lusi, gyvoliai ten ganės Lnk. Ežerėlis visas apžė́lęs – trys akys likę Brb. Rūmas žolėmis apžėlęs buvo kaip girė alba kalnai BB1Mak4,38.
| prk.: Negražu, kad tautinė sąmonė iš paviršiaus kerpėmis apžėlus A.Sal. Senatvia vargais àpžela, visims tik velys po kojų Krš.
^ Nori kelk, nori gulėk, nori apžélk begulėdamas Trš. Akys tuoj krūmais apžel̃s, ne tik laukai Skdt. Vieto[je] gulėdamas ir akmuo apžela D(167psl.). Prie vietos kelmas, kad ir plikas, vis tiek apželia LTsV338(Šd). Stipriai stovi, aukštai karo, visas apžėlęs, tik galiukas baltas (riešutas) LTR(Bd). Aukštai kabo, žemyn žiūri, visas apžėlęs, tik galiukas plikas (riešutas) LMD(Slv). Pats apžė́lęs, galas laukas Dg. Du apžėlę ir susploję trečią pliką pakavoję (akis) Švn. Bobų remestas, par tvorą mestas, aplink apžė́lęs, vidury skylė (vainikas) Lel. Pusė pliko, pusė apžėlusio (šluota) LTR(Užv). Du gniūžčiu plikumos, pats gardumas apžė́lęs (vanta) Mlk. Vasarą apžėlęs, o žiemą nuogas (miškas) LTR(Žg).
ǁ tr. apdengti želiant: Karklai upę apžėlė J.Jabl. Žilvičiai krantus kuokštais apžėlę S.Čiurl.
ǁ D.Pošk, S.Dauk, N, LL312 apaugti barzda, plaukais, plunksnomis: Veidas apžė́lęs K. Apžėlęs plaukais R287, MŽ383. Plaukais, pūkais apželiu R143, MŽ189. Apžė́lusią barzdą nuskusk J. Barzda iki žemės, visas želte apžėlęs V.Krėv. Veidas apžė́lęs didele juoda barzda NdŽ. Àpželia tas vaikas – negalia apkirpti tėvas! Mžš. Apžel̃tum i plaukais, ten beganydamas Stl. Eik nusigrandyk barzdą, esi apžė́lęs kaip pondievas End. Dėl manęs galit jūs vaikščiot apžė́lę barzdom Prn. Dabar aš tą barzdą nugreibsu, vėl gali ir apžélti Sd. Jug norėtų, ka ta galva apžel̃tum Trk. Kur žmogus apsiskutęs, tai gražu, ė kur su barzda, apžė́lęs, tai dykarius Smal. Apžė́lę eina bernai, gal koki kuliganai, plėšikai Drsk. Berniokai kap pacukai apžė́lę DrskŽ. Atvažiavo kai abroziukas, barzdele apžė́lęs Švnč. Išejo iš kapų sau apžė́lęs kaip meška, nu ir tujau an to žmogaus puolė Tl. Jo visas kūnas gyvaplaukiais apžėlęs – tikras žėlūnas Lš. Jau toks pasibaigęs, apžė́lęs barzda, nu nepažįstamas Plt. Apsikirpk, apžėlęs kaip kelmas Snt. Ka apžė́lęs, tai kaip velnias Šd. Jo buvo apžė́lę ančiakiai Ps. Barzdos apžė́lusios, kaip velniukai atrodėm Yl. Apžė́lęs rudai kaip šuo Rdn. Atradęs tokį seniuką visą apžėlusį nuo galvos ligi kojų žilais plaukais Sln. Api̇̀želia kralkiukai kai paduška Klt. Apžėlusios i tos letenos [šuns] – visas kiaurai apžė́lęs Lk. Apžėlęs kaip Samsonas Rk. Apžėlęs kai meškų patinas NžR. Apžėlęs kaip ožio pautai KrvP(Mrk). Jei žmogaus kūnas apžėlęs plaukais, tai jis bus turtingas LTR(Vb). Blauzdos apžė́lę – būsi dalinga Lb. Apžel̃s kiek plūksnom, reiks parduot [viščiukus] Klt. Storas kaip velenas [sprandas], raudonas, plaukais apžėlęs J.Paukš. Plunksnomis apželiu R135, MŽ178. Plūksnos apžė́lę an gaidžio kojukių Brb. Visi kaulai yra apaugę raumenimis ir taukais, o raumenys yra aptraukti skylėta oda, apžėlusia plaukais, vilnomis, šeriais, plunksnomis Blv. Apžels kulšė pelėdos LLDI306(Vb). Pirmasis, kursai išėjo, buvo rudas plaukuotas (paraštėje apželtas) BB1Moz25,25. Turėjo rankas apželtas, kad jamui turėjo pašlovint Izaokas tėvas jo, apsiuvo rankas savo odele telio MP89.
^ Kaip dar tau liežuvis neapželia? Snt. Teisybė – teisybė dabar plaukais apžė́lusi (nebėra teisybės) Krš. Kad ir bliuznijam, vyrai, tik nepasakykime ką nors ant Dievo, kad dantys plaukais neapželtų Vlkv. Su apžėlusiu gera peštis kožnam plikiui LTR(Ds). Viena pusė apželtõs, antra pusė neapželtõs (kailiniai) LTR(Užv). Du apžėlę susikloja, vieną pliką pakavoja (šaudyklė audžiant) Erž. Kieno dantys yra apžėlę? (šukų) Sim. Aplink apžėlęs, vidurys plikas (vainikas) LTR(An).
ǁ būti pasiūtam iš plaukuotos odos: Eidavom į mokyklą su apžė́lusiom naginėm Grz. Švarką turėjo, apžė́lusias nagines – i visas ano turtas Trk. Nagines liuob parauks iš veršelio tos kaktos tokias apžė́lusias Vkš.
2. intr. kiek išaugti, suželti: Jau buvo rugiai apžė́lę, varnai išplakė, išlesė atlėkę Klt. Par karą viską sunaikino, parejom – žolės apžė́lusios, i viskas Skd. Aplink kapą rūtos gražiai apžė́lę Klt. Ten daba alksniais, medžiais apžė́lusi toki duobė Jdr. O daba ką suraunam [sukasam bulvių]? Piktžolės àpžela, i ravėjam Plng.
3. intr., tr. priaugti žolių, apaugti žole: Daržas apžėlęs N. Į darželį bėgs ravėti, ka i apžė́lęs Trk. Apžėlę apibuvę viskas apie daržus, baisu žiūrėt Ppl. Žolei geri metai, nuravėjau ir vėl apžė́lę [daržai] Slm. Stovi neaparinėtos, dabar kad kėlės žolė, ir terpežiai, ir tos vagos, kur burokus apžė́lė Kpr. Parėjau čia – daržas apžė́lęs Jrb. Dirba dirba, o bulbos apžė́lę kaip miškas Slm. Bulbos apžė́lę dirvonu Klt. Daržai apžė́lę par slinkumą Trk. Sode apžė́lė [žole] krūmai Bsg. Jei tą vinyčią apleisime ir duosime jai apžélt dilgynėmis, ne tiektai užmokėjimo neimsime, bet ir tatai tą pagadysime DP96.
4. intr. prk. apsitraukti, apeiti, apskresti: Viskas apžel̃tų, kad motriška neitumi [tvarkytis] Krš. Be manę apželtų̃ viskas, sutromi apeitų DrskŽ. Neapžė́lusios kerčios, dar neapsileidę seniai Rdn. Senas buvo, tokis apžė́lęs, vaikščiojo jis kap kevalas Srj. Nusivalyk spatą, visas moliais apžė́lęs Snt. Puodas sūdžiais par pirštą apžė́lęs Rs. Aš plūkiu linus – visa apžė́lus linais Kair. Pirma dulkiums apžė́lęs buvai, kol išmynei linus Erž. Koks tas samtis – visas apžė́lęs koše KlvrŽ. Lįsk į pirtį i nusikaišk – esi apžė́lęs Krš. Tik nusiprausk nors kartą – apžė́lęs visas ir vaikščioji Jrb. Apžėlęs kap šepečio kotas Lp. Apžel̃s staklelės vortinklėliais JD79.
| Mesk kaulą po pušine – apžel̃s Skdt. Kaulą palikai mėsa apžė́lusį – išpjauk, ba gausi nuo meistro Jz. Ledai šiandie labiau apžė́lę (apšalę) eina Vlkv. Jei apžė́lusį (apsitraukusį plėvele) šiaudą ištrauksi, būsi turtingas Upn. Seniai suskintos, apžė́lusios tos uogos, nora iškišti Krš. Jos (kumelės) šonkauliai bei strėnos dar nebuvo kaip reikiant apžėlę mėsa I.Simon.
| Tik šogerio toks arklys buvo, suskiu tokiu apžė́lęs Pln.
| prk.: Apžė́lę tinginiai, jei su trimis aktarais badau[ja] – vėjų kalbos laikraščiūse Krš. Piningas gulia, maurais àpžela (darosi bevertis) Krš.
^ Nekeik, jug apželsi [žalčiais] Tv. Apžė́lęs, apskretęs, visų šiknas mato (slenkstis) Lbv. Apžėlęs senis, visi per jį lipa (slenkstis) LTR.
5. intr. prk. pasidaryti turtingam, praturtėti: Greita tu jau apžė́lei, kitas ubagas DrskŽ. Aš, matai, dabar apžė́lęs, nori manęs nupešiot [vaikai] Klt.
ǁ NmŽ, Kv, Žln daug turėti: Ot visko turiu, apžė́lus ir da želia Vdn. Apžė́lęs klebonas pinigais, tik namus perka Rtn. Tie sẽniai tura apžė́lusio piningo! Krš. Turtais apžėlęs gyvenimas, o mokslo neišleido nė vieno vaiko Šts. Turam piningo apžė́lusio, neturam ko pirkti Rdn.
| prk.: Žmogus bėdums apaugęs apžė́lęs Krš. Parvažiavo vargais apžė́lęs, nėko gero Krš.
apžė́lusiai adv.: Piningo tinai tura apžė́lusiai Krš.
6. intr. prk. įsigyventi: Tu apžė́lei Vilniuo[je], nebnori kokių kuršė́nų, papi̇̀lių Krš.
◊ sãmanomis apžélti apsileisti: Aš nenoriu samanomis apželti A.Gric.
atžélti, àtželia, atžė́lė intr.
1. Q622, R, R401, MŽ, MŽ540, D.Pošk, Sut, N, K, J, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ atsigauti, vėl suželti: Atželia kaip atvašos CII300, B. Ataželiu SD215. Žieminės [gėlės] atžė́lė, o tiej (jurginai) ir sušalo Kpč. Iškerti iškerti krūmus i vėl àtželia Ėr. Atžel̃s, ale tokios nebus jau jos (nušalusios bulvės) Pun. Ir dabar jau ataugęs, jau atžė́lęs tas miškas, mat jau kiek metų Sb. Vienam daikte ganom, kitam – atàželia JnšM. Ar atžéls žolelė, a kiek pasipjausma Krš. Atžė́lė bulbos [po ledų] Rod. Àtželia bulbės nušalę DrskŽ. Totorkos (ajerai) atžéldavo per kiek laiko Nm. Nendrė prie nendrės buvo, davė, nuėdė tos žiurkės tas nendres, dabar vėl àtželia po biskį Graž. Gerai neiškulti ilginiai ir ant stogu àtžela, varpos žaliuo[ja] Ggr. Atžels viešnelės iš šaknų, o žalios rūtelės iš grūdų LTR(Plt). Tai atžel̃s rūtelės, tai atžel̃s mėtelės, – negrįš tavo jaunosios dienelės JD1255. Nuskins rūteles, atžels ir kitos, mirė močiutė, nebėr man kitos LTR(Lzd). Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina K.Donel1. Lyg susiraičiusi rankovė driekėsi Varnės upelis, o priešais jį – nušienauta ir jau gerai atžėlusi pieva J.Ap. Ganė atrėžiuose ir pūdyme, iki po saulės grąžos, atžėlus dobilų atolui, bus galima pradėti rišti M.Katil. Atžels po akimis jo kaip atžala ir kaip šaknis iš sausos žemės VlnE214.
| Jos striumas (striuma) i vė atžė́lė [po operacijos] Klt.
| Piktis nuslūgsta, vėleik iškilna, kaip žolė àtžela Krš. Ta Lietuva kaip karklai nupjauti: nupjovė ir vėl atžė́lė, nupjovė ir vėl atžė́lė Snt. Nelyginant kaip tas senas ąžuolas atžalomis, t. y. mokytiniais savo, vienas buvęs mišku atželsi, pulku mokytų vyrų tapsi A.Baran.
ǁ ataugti plaukams, barzdai, plunksnoms: Nuskusta barzda jau atžė́lė J. Atžė́lus barzda Pns. Kaip vištikių plunksnos àtžela, teip i deda apent, jei ankstie nusišera End. Nu žibalo nusmuko [veršiuko] plaukiukai, atžė́lė pasku, o utys pabūgo End. Ateis šiltas pavasarėlis, atžel̃s mano plūksnelės (d.) Rdm. Ilgai bemalant atžėlė Samsonui plaukai M.Valanč.
2. išsprogti pumpurams: Atžel̃s, išsprogs ir bus žiedai ant šitos obelies Eiš. Alyvos vė susprogo, vė atžė́lė Brt. Kai brolelis kuolą kals, an rytojaus jis atžel̃s, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu DrskD132. Nukris lapeliai, atžels ir kiti, numirs motinėlė, jau nebus kitos DvD387. Visos medžiagėlės atžė́lė, o tu [, motin,] eini žemėn (rd.) Rod.
| prk.: Jis atželia tik atminime, skamba ir siaudžia tik vaizduotėje A.Baran. Aš didei džiaugiuos Viešpatyje, jog vėl išbudot (budrūs tapėt … atsigijot, atžėlėt) CII891.
įžélti, į̇̃želia, įžė́lė intr.
1. R, MŽ, N, K, M, L, J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ gerai užaugti, suželti: Kai želmenys labai į̇̃želia, tai negalima leist gyvulių Snt. Įžė́lę buvo rugiai Vn. Įžė́lė rugiai, kaip siena rugiai Jdr. Pievos įžė́lusios šįmet J. Anksti pievą apsėjau salietra, i inžė́lė Klt. Mūs šiuosmet pieva gerai inžė́lus Rod. Ė kluoniena inžė́lus, dalge išsukt nemožna Švnč. Nėr ko šienaut, neanžė́lę pievos Grv. Rods daiktais, kur gruntas kiek lengvesnis buvo ir aukštai gulėjo, mačiau jau įmanytinai įžėlusių rugių Kel1864,166.
| prk.: Mūs Jonas inžėlo kai ąžuolas Rod.
ǁ Lp apie plaukus: Pabraukė delnu per smakrą. Barzda net subrazdėjo, įžėlusi per savaitę karklynu M.Katil.
| refl.: Atkišti, tankūs, įsižėlę antakiai rš.
ǁ labai priaugti žolių: Bulvelės teip įžė́lusios End. Šiteip terpuežiai inžė́lę, žolė kaip miškas Slk. Žemė iñželia, toki gaspadoriai Pjv. Stovi žemė, kas ją inžė́lusią indirbs Drsk. Norėjau eit kapus taisyt, al labai įžė́lusi Pgg.
ǁ apaugti iš visų pusių (žole): Einories Antano rave kad įžė́lę akėtėlės Slm. Nupjovė šieną, pradėjo lyt, galia įžélt Slm. Inžė́lė jau velėnon šienas nuo lietaus Klt. Kaladės žolėj inžė́lę stovi Dglš.
2. gerai įsikabinti šaknimis, sudygti, prigyti: Katras da įžė́lė, gerai, katras pavėlavo, i neauga Vrt. Iš rudenio rugiai buvo gražiai inžė́lę, o pavasarį iššuto Slk. Rugiai iki šalčių da inžel̃s Pns. Gaspadoriams netiko, ka dideliai įžélti gaus [rugiai]: sukrimta anie, prispauda sniegas, pradeda pūti End. Rugiai ir kviečiai žieminiai rudenį gerai įžela, o žalesį reikia rudenį nuoganyti IM1864,12. Rudenį rugiai gražiai sudygo, įžėlė – duonos bus! J.Paukš. Įžėlusiems diegams šalna nebekenkia Vd.
| refl.: Rods ir taipo žolė augo, bet daugiau ne taip gerai, kaip kad ji taipo įsiželt gal, ik plaštakos ilgumą įgyja K.Donel1.
išžélti, i̇̀šželia, išžė́lė intr.
1. Q257, R204, MŽ271, N, KI158,633, K, Š, ŠT241, Rtr, NdŽ, KŽ išaugti, augant išlįsti: Iš vidaus kelmo išžė́lė atžala J. Kur obelų atažalos išžėlę, tai duota duota, suryta kiškių Klt. Išžel̃s žalia žolužėlė po mano staklelių JV982. Vienuokart, rodydamas pagonams tikrybę tikėjimo, inbedęs žemėn sausą lazdą ir maldomis ją bežiūrint išsproginęs, ir šakos iš jo išžėlę A.Baran. Apleistose trobose žolės pro langus išžėlė S.Dauk. Septynios pilnos ir dailios varpos išžėlusios iš vieno šiaudo Skv1Moz41,5. Mes verti būtumbim, kad tu mums neg vienos žolelės neduotumbei iš žemės išželti brš. Kai brolelis kuolą kals, – ant rytojaus jis išžels, tada mažu, motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(Mrj).
| prk.: Ant šio išsvilusio po kalnus lydimo teip daug širdy i̇̀šželia ramaus atminimo A.Baran.
ǁ sudygti: Ilgai lijo, ir rugiai išžė́lė Zp. In pavasarį bulbės būna išžė́lę, išauga želkai Kč. Avižom užpilta sula gražiai i̇̀šželia, skani būna Krkš.
ǁ paaugti: Išžel̃s žolė, bus gyvis kur ganyt LzŽ.
2. užaugti žole: Dirvos išžėlusios traškės arant, o dabar su plūgu riekte rieka Plng. Daba jau yr visi keleliai išžė́lę užbuvę Klk.
nužélti, nùželia, nužė́lė intr. Š apaugti: Nužė́lė kapai, nė[ra] kam taisyti Pp. Be švendrynų ir viksvomis nužėlusių plotų, nieko geresnio nesimato M.Katil. Pusė kalno pušimis apaugusi, o kita pusė alksniais nužėlusi rš.
ǁ apaugti plaukais: Ta nė rankomis neįsispyrė į jo gaurais nužėlusią krūtinę M.Katil.
pažélti, pàželia, pažė́lė intr.
1. S.Dauk, Sut, KI87, K, DŽ, NdŽ, KŽ, Eig kiek paaugti: Jei dar atolo pažel̃s, bus kuoj karvukę šert DrskŽ. Atolas pažė́lė, nupjausma, būs šieno Rdn. Po lietui pažė́lė žolės Klt. Sako, lanko[je] žolės yra, pažė́lusi Vg. Turėsma pieno – ganyklos pažė́lusios Krš. Kur nuganyta, žolė mažai pažė́lė Snt. Bulbos pažė́lo kap kuodelis Rod. Jau trečiaeiliai dobilai ir nemažai pažė́lė Mrj. Jau yra pavilniukas pažė́lęs to[je] dobilynė[je] Erž. Pievos yr pažėlusios, kur eini, ar nematai? Lnk. Raistai dar būt pažė́lę, nereikėj[o] tep greita šienaut Lp. Tepažel̃’ do kluoniena Dglš. Iš to sausumo negali i pažélt Klt. Kad nėra ko pjaut, nepažė́lę da Sug. Palijo, pažel̃s truptį, gal vis kai kaip išsiversma su ganykla Slm. Atoliukas pažė́lė, tai i daužės su karvėm Klt. Tegu ganykla pažel̃s labiau iki kokiai penkiolikei Kp. Na, ir pažė́lė pieva Bgs.
| prk.: Dabodamies idant kas nebūtų, kuriam netektų iš malonės Dievo: idant kokia šaknis kartumo nepaželtų BtPvŽ12,15.
ǁ sudygti (varpose): Kap lietus rugius ažugauna, tai anys pàželia Dv. Pažė́lę miežiai, nedigs Klt.
ǁ paaugti barzdai, ūsams: Jo barzda gerokai pažė́lė NdŽ. Pūtė jis į menkai pažėlusį ūsą ir apie debesį nė nesapnavo rš.
2. ataugti: Iškaposi [krūmus] i vė pažel̃s Klt. Kur arklys išgraužia ir paskui pàželia, ot ėda karvės Ktk.
ǁ apaugti žole: Tie patorukai tokie pažė́lę, ans (arklys) ir eita ėsdamas End. Ta vietelė pažéls karvei pririšti Yl. Vieną kiemo galą pjauni, kitas pàželia Grd. Jau pažéls dirva rudinį, ten liūbam ganyti Žd.
ǁ pasidengti kuo augančiu: Vieni [kviečiai] buvo su akuotais, o kiti pažė́lę kai pūkeliukais Žlp.
pérželti intr., tr. KI324, Rtr, KŽ; Sut, paržélti; M
1. peraugti, per daug suaugti: Péržėlusi roputė K. Atolų prižėlė páržėlė, nešienaujas, ko lauka? Rdn. Palijo, šil̃ta ir žolė péržėlė žolę Drsk. Daržas jau paržė́lė Ėr. Katrie pasėjo anksti rugius, tai péržels, gali pradėt plaukiot Žl. Svogūnai (nj.) páržėlė, kame gerus rasi? Nv. Tinginiai, pijokai: bulbės, daržai žė́lusi páržėlusi, ir ėsti pritrūksta Krš. Žėlė péržėlė žolės, laukas vienos žolės Vj. Išsklaidai ją (salyklą), patiesi plonai, tankiai maišai, ka neparžéltų Bsg. Ir lapeliai nubiro, ir žolelė peržėlė, o da mano bernužėlis da neišmiegojo LTR(Šl).
| refl.: Anksti pasėjau rugius, bijau, kad nepersiželtų Ds.
2. želiant išlįsti į viršų, per ką nors perlįsti: Šienas guli antra savaitė žole páržėlęs Skr. Išgulė, žolės péržėlusios, sugrabaliot negali Snt. Par pradalgę žolė paržėlusi: nėr laiko suvežti šieną Šts. Čystai miežiai, sako, žole páržėlę Trk. Rugiai išguldyti, péržėlę, varpos juoduoja, stovi vanduo visur Snt. Páržela žolė par juos (miežius), galvikes iškiša Rmč. Miežiai kai jau peržydi, kad ir pérželia, grūdų esti Sug. Ko neakėjai [bulvių], ko nevagojai: žolė žėlė páržėlė Pvn. Javai išgulę, žole péržėlę Prn. Bulvės paržela varpučiais Šts. Kuitynūse būna geros žolės: vis párželtos pradalgės Lk.
◊ gõdas péržėlęs per aki̇̀s Prk, Sg labai šykštus: Kaimynai aną stačiai iškernoja sakydamys, kad godas anam par akis páržėlęs J.Jabl. Juk žiedo dalyką galėtum duoti, ale kur tu duosi, tau jau godas per akis peržėlęs I.Simon.
piežélti, piẽželia, piežė́lė (dial.) KlbIX67(Prk) žr. priželti 2: Mano runkeliai pyžė́lė, išutinėti neita Klp. Upės dugnas pyžéls stambioms žolėms Sg.
pražélti, pràželia, pražė́lė
1. intr. N, NdŽ pradėti želti: Pieva jau pražė́lė, t. y. pradėjo želti J.
ǁ pradėti želti plaukams, plunksnoms: Mokintinis galėjo turėti aplink dvidešimtį metų, nes jo barzda ir ūsai jau gerai buvo pražėlę Vrp1889,51. Dar sparneliai nepražėlę, man išsprukti negalėste I.
2. tr. aplenkti augant: Barzda uostus pražė́lė J(Als).
prižélti, pri̇̀želia, prižė́lė intr.
1. K, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 daug priaugti: Miškas buvo nukirstas, o tę prižė́lė krūmų Jdp. Atoluko pri̇̀želia rudenin, karvaitėmi geriau Drsk. Žolės prižė́lę, ė avys bliauna i neėda Ck. Kad prižė́lė alksnynų, kad priaugo tų medynų, tai baugu net išeit Snt. Nesė[ja], prižéls karklų, usnių – viskas eina blogyn blogyn Krš. Pilnas pastatinys visokių atžalų prižė́lęs Erž. Te tokia sėslumelė (žemuma), žolės gražios prižė́lę Švnč. Regis jų i grūdų nebuvo, o prižė́lę kiauliamigių rugiuos Klt. Ka prižė́lė šebakštynai tokie juodalksnynė[je] Lkv. Prižė́lė lanko[je] žolės lig kẽlių Vvr. Kaip prižė́lė [šaltamėčių], nors kirviu kapok Kvr. Žolės šįmet daug prižė́lę, mat lytaus buvo Rs. Lytotą metą daug žolės pri̇̀žela Pln. Prỹžela KlbIX67(Klk).
| prk.: I riebumas tos kiaulės – an šonkaulių y[ra] tiek taukų prižė́lę, ka raumenų beveik nė[ra] Rs.
| Senas esi ligų žélte prižė́lęs Krš.
ǁ tankiai priaugti plaukų: Jis buvo su tamsiais ūseliais ir tokia pat tankiai pasmakrėje bei pažandėse prižėlusia barzdele rš.
2. MŽ39, N gausiai želiant priaugti kokį plotą: Prižėlė pieva R29. Pieva prižė́lusi, o kubūrė plika J. Šiemet ta pieva labai prižė́lė Bgs. Kad prižéldavo rugiai, tai paleisdavo aves Krž. Jau prižė́lę pievos, galit pjaut Pns. Ta lenkutė yr prižė́lus Jrb. Reikė nepjaut, da neprižė́lė Plvn. Visi pašaliai pilni prižė́lę Erž. Kame būs prižė́lusi, aš įbrisu, aš paravėsu Plt. Prižė́lęs telėdnykas, kai veilokas žolė Klt. Patorys prižė́lęs visokių notrynų End. Takas eina per medžių prižėlusias žemumas Mš. Proskynos gražiai prižėlusios, tarpais vos ne sulig juosta žolė V.Bub. Viksvų prižė́lus visa bala, ale jų niekas neėda Lel. Usnimis priželta dirva Krz218.
^ Dirva neišgyvenama usnimis prižel[ia] ST535.
ǁ daug priaugti plaukų: Vyrai juo želą, i nosės prižė́lusios Krš. Pakreipė plaukų prižėlusią ausį, pasiklausė J.Paukš.
3. DŽ, Lš, Mžš prk. pasidengti kuo, priaugti, priskresti: Priželtų̃ visi kampai, jei vienas būtų DrskŽ. Negerk iš šitos stiklinės, ba ji visa prižė́lus Mrj. Išplaudžiau butelį, buvo labai prižė́lęs Adm. Puodas musėt kokia nedėlia nemazgotas, kad tep prižė́lę Plm. Gelda labai prižė́lus Sml. Jo ausys tiek prižė́lusios, kad bulves galėtum sodint Rs. Apvažiõs gaspadinės visumet prižė́lęs puodelis Šts. Tavo šaldytuvas žélte prižė́lęs, o tu netirpini Krš. Viena triušio ausis prižė́lė [grybelio], jis nyko nyko i padvėsė Jrb. Vaikali, lakstai, duodys, prauskias, auselės prižė́lusios Krš.
| Kaži kaip linksmi buvo žmonys, o dabar dantys prižė́lę kaip varlių (nebedainuoja) Pgr.
4. išleisti daigų, pridygti: Prižė́lę [bulvių] diegų sulig viršu sklepo Klt. Prižė́lusių grūdų lauke (dirvoje) stovi baisiausia Klt.
5. Ds priaugti, įsitvirtinti: Pri̇̀želia [rugių] varpos in smėlį, neina pjaut, tingi Klt.
| prk.: Judėkiat judėkiat, a prižė́lę esat [autobuse] Pgr.
sužélti, sùželia, sužė́lė intr.
1. R420, MŽ568, Sut, N, K, M, L, Rtr, BŽ67, Š, DŽ, KŽ želiant išaugti, sutankėti: Reti rugiai sužė́lė, t. y. sutankėjo J. Ne rozą ir savo laukuosa sužė́lė rugiai DrskŽ. Ik šalnom rugiai jau būsta sužė́lę LzŽ. Sudygo ir sužė́lė rugiai Ėr. Rudenį sùžela i žaliuo[ja], jei ankstie yr sėti [rugiai] Kl. Jau rugiai sužė́lę, jau varnos želmenỹs nesmato Slk. Kaip puikiai sužė́lė dobilų atolas! Klp. I be trąšos sužė́lė pievos, i seniau neliuob pilti Rdn. Jauna žolytė pirmametė teip gražiai sužė́lė Krs. Tę buvo alksnynas sužė́lęs, nieko nematyt Skr. Iškirto, dabar vė sužė́lė [miškas] Ck. Al žolė ka sužė́lė šią pavasarį – kaip mūras Varn. Aš tę neariu, kur sužė́lę, gaila, drūta, inžėlę – kap pabalys Lp. Sužė́lė [javai], galia katinas vaikščioti Krš. Avižas suželtas tris kartus nupjauna kiaulėms Ggr. Krapai sudygo, sužė́lė kaip šepetys Mžš. Kiečiai sužė́lė – tiek naudos Rdn. Sužels rugeliai želmeniuosna, o žalios rūtelės garbiniuosna LLDII122(Kš). Aš pasėjau lauke avižą, aviža sužėlė LTR(Grv). Laukai gražiai sugulę, miškai žaliai sužėlę J.Marcin. Alksniai, lepšių sodyba palaukėm sužė́lę A.Baran. Lazdynai kelmais sužė́lė A.Baran. Ir žiemkenčiai gražiai jau sužėlę J.Mik. Saulė padžiovina žoles …, o gerai sužė́lusiomis ir vietose drėgniose augančiomus, ne tiektai kliaudžia, bet ir augliui padauginimą duost DP100.
| prk.: Teisybė ir meilė ant širdžių sužė́lė A.Baran. Ir sužė́lė mokslas kaip toj girioj medžias A.Baran.
^ Dvi sesutės nesuteka, žalia pieva nesuželia (durų staktos ir vidurys gryčios) LTR(Rk).
ǁ užaugti barzdai, plaukams: Jo juoda, tankiai sužėlusi barzda buvo taukuota, o ūsuose maigėsi duonos trupiniai V.Aln. Lengvas šiltas vėjas lietė jo veidą, judino tirštai sužėlusius antakius P.Cvir. Apie ausis ir ant lūpų kaip šalnelė matėsi sausi gyvaplaukiai ant labai plačios viršutinės lūpos tirščiau sužėlę J.Dov.
2. sudygti, pradėti žaliuoti: Velėnon rugiai sužel̃s nupjauti – lyja i lyja Klt. Gaspadoriai [kolchozuose] – žagūse liūb rugiai sužels Akm. Rugius, būdavo, nukerti, tai kap duoda lietus, tai sùželia Srj. Ir sužė́lę, būdavo, rugiai, tai leidžiam rugius, tada išdžiūsta, tada vežam Dg. Sužéldavo gubõs rugiai, kai būdavo šlapios vasaros kada Lel. Lupa boba miežius iš kūgio – sužė́lę Klt. Senos bulbės suvytusios, sužė́lusios, nebgal ėsti Rdn. Sklepe labai greit sùželia [bulvės], kai dideli daigai, ne teip gerai sodint Kpr. Senos bulvės vasarą sùželia, sudrimba, ale kiaulėm gerai Šlvn. Tiek sužė́lė bulbos, reiks laužyt daigai Slm. Su kirviu kertamys rugiai sužė́lę miego[je], maišuose J. Ant vir̃šų uždeda avižų grūdų, grūdai sùželia Sdb. Tos avižos sùžela, pasidaro toks kaip dangtis LKT45(Lž). Sùželia gerai par maišą [miežiai], daigai jau pradeda lįst oran, pažiūri, da pamaišai Č. Salyklą su rankom ištrinam, ka nebūt miežiai sužė́lę Všk. Kai brolelis kuolus kals, an rytojaus jie sužels, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(VšR). Cit neverk, panytėle, aš tave paimsiu, kai sužels sužaliuos balti akmenėliai LTR(Pg). Gerdavo ją (sulą) per šienapjūtę šaltą, skobtelėjusią, pasisemdami iš katiliuko po sužėlusia avižų pluta M.Katil.
| Tau greitai an kaklo ropės sužéls, begėdi! Krš.
3. N, KII316 apaugti kuo, apželti: Dirva sužėlė R374, MŽ503. Žole sužė́lę bulbės DrskŽ. Sužė́lė daržas, ravėjau, kap linėlius roviau Drsk. Ižravėji, vė sùželia kap pieva Drsk. Sužė́lė [piktžolės] kai šepetys, kai kanapės Švnč. Sunkesnių ir sužėlusių dirvų kultivatoriumi negalima gerai įdirbti LEXXXV239. Sužė́lė tėtušio dirvelės JV1076.
| prk.: Kitam i sužéls piningas: tiek tura, o pirkti nė[ra] ko Krš.
4. suaugti: Muno [sulaužyti] kaulai blogai sužė́lė Krž. Sužéls koja Rs. Jeigu jam sužéls gyslos, tai teip i bus [kreivas] Vdk. Sužėlė grobai į krūvą, nebišejo maistas ir gavo dirbti operaciją Lk.
užžélti, ùžželia, užžė́lė
1. intr. MŽ, Sut, S.Dauk, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ75 želiant užaugti, sužaliuoti: Ažuželiu, stembiuosi, ing stiebą išaugu SD27. Neduosiu užužélt žolei Žl. Miškai tankūs užžė́lę, tai i uogų neliko Krž. Jaunos apušalės užžéls, i tie raudonikiai dygs End. Užžel̃s užžel̃s žalios girios ant to vieškelėlio (d.) Š(Zp). Užaugs ąžuolai, užžel̃s dobilai, n[e]atrasi kelelio pas tėvelį JD494.
2. intr., tr. MŽ, Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, ŽŪŽ75, KŽ apaugti, pasidaryti apdengtam augalijos: Ažuaugu, ažuželiu SD132. Užžels beržai kelelius, užries dobilai takelius B, PrLXVII26. Rūtos užžėlė kelią N. Užžė́lė laukai pušelėm Lb. Ažužė́lė, žolė kūpa iš dirvos Sug. Jų laukas baigia žužélt beržiukais Dbč. Piliakalnis toks buvo, bet tiktai medžiais yr užžė́lęs toks Sd. Ans (laukas) užejo mišku, užžė́lė Kv. Žolėm užžė́lė visur, baisu Vj. Žėlę ažužė́lę visur apie namus Dglš. Tėvų kapai užžė́lę Aln. Visur užžė́lusi užbuvusi, krūmėkšliai vieni Krš. Te paligonas, visi keliai takai užžė́lę Azr. Vaikystėje išmynioti takai užžėlė P.Trein. Takas į Jono Biliūno kapą niekuomet neužžels A.Vien. Ažužel̃s čia visa kas dirvonais, kai manęs nebus Klt. Užžė́lė takeliai, užlinko medeliai, nebipargrįšu (d.) Krš. Ažužel̃s visi mano keleliai žolele, kur ašiai vaikščiojau JT366. Užaugo girelės, užžėlė takeliai į matušės kiemelį, į rūtelių darželį StnD23. Užžel̃s takai berželiais, nepareisi namolio (d.) Mrj. O užžel̃s užžel̃s kojų takužėliai JV493. Ažužėlė tie laukeliai žaliais dobileliais TDrIV67(Švnč). Suspaudė mano šonelius lentelės, nuslėgėjo mano širdelę žemelė, užžėlė žalia žolele akelės LTR(Prng). Tas šaltinėlis žolele užžė́lė, o toj tavo mergužėlė už kito nuejo DrskD88. Ana, ant mano tėvelį užžėlė žolės takelį A.Strazd. Dirvos užžėlusios, pievos medžiais užaugusios S.Dauk. Laukas užžė́lė, užbuvo ir nieko nėra (kaimo neliko) Apt. Dėl manęs keliai usnimis užželtų M.Katil.
| Ažužė́lė visi langai – jazminų krūmas Pl.
ǁ Brš apaugti stelbiant (kitus augalus): Bulbės užžė́lė daugi, sėdėjau bulbėsa mėnesį Drsk. Užželą̃ daržai, neravėsi, nėkas neaugs, nėko nebūs Krš. Užžė́lusi užžė́lusi, čia jau jokia bulbelė neužsikars Krš. Gal užžė́lė tie mėlenynai, nėko nebmatyti Rdn. Pieva užžė́lė karklais Ėr.
ǁ plaukais apaugti: Dabar aš jau barzda ažužė́liau Pnm. O tie plaukai karvei neužžė́lė, ta jau nebužžéls Trk. Tokiu razumu nedyvai, kad ir akys plaukais užželtų M.Katil.
| Mat Valacku[i] tik pakaušis užužė́lė, tuoj dukterį išvijo Slm.
3. intr. paviršiui užsitraukti samanomis, dumblu, užakti: Ežeras jau benga užžélti Tl. Balos užžė́lusios: gali̇̀ raičiotis – sausa Smln. Seniau tai buvo užžė́lus [Pyvesa], paskui pradėjo griovius kast Alz. Ažužė́lęs ežerėlis, tik vidury biškį, o teip liūnas Sld. Alierais, plūkščiais užžė́lus upė Drsk. Dabar tas upelis užžė́lęs, nėr maudyklių Brž. Ežeras yr buvęs, užžė́lė su kiminais, ano ten nebėr visai Yl. Užžė́lusi y[ra] [upė], ana eina vingių vingiais Akm. Taip ilgainiui ežerai visiškai užželia – tampa pelkėmis rš. Šiandien girėms išnykus, daugelis ir upių nuseko, daugumas ežerų suvisai užslinko ir užžėlė A1885,402.
| Gal kokia boba jame būs užžė́lusi, kad vardas (Bobskendis) toks Krž.
ǁ tr. impers. užkimšti: Nepakvėpuoju – nosį užžė́lė Rs.
ǁ intr. užsikimšti:
^ Ar dantys užžėlė kaip varlės po švento Jono? LTR(Krž). Ar dantys buvo užžėlę, kad negalėjai pasakyti? Kltn. A snukis užžėlė, ka prašnekint nesiduodi LTR(Vdk).
4. intr. išsprogti: Nukris lapeliai, užžel̃s kiti, numirs močiutė, jau nebus kitos (d.) Bgt. Nukris lapeliai, užžel̃s ir kiti, numirs tėvelis, jau nebus kito JD535.
5. intr. būti nešvariam, užsiteršti: Šveičia [sienas], kai kokian kieme tai gražiai gyvena, o kur kokian kieme tai tenai ažrūkę, ažžė́lę te Kp.
| prk.: Užužė́lę visi kraštai, visus ganyk ir ganyk (mokyk suaugusius vaikus) Sug.

2 li̇̀pti, lim̃pa (lem̃pa, liẽmpa, lim̃psta), -o intr.
1. R, K kibti, klijuotis prie ko: Purvai lim̃pa prie kojų J. Labai li̇̀po sniegas prie drabužių Upt. Molis veliasi, lim̃pa prie ratų Ėr. Prasti klijai – nelim̃pa prie popierio Rm. Ot geras alus – net prie lūpų lim̃pa! Dbk. Limpa kaip pikis prie rankų TP1881,42.
| Pavilgo vadeles, tai geriau limpsta, kai muša Aps.
| prk.: Šaltas drėgnas oras negailestingai limpa prie kaulų J.Marc. Balta kvarba, tai saulė nelim̃pa (atsimuša spinduliai) Aps.
| Ir lipo (šliejosi, jungėsi) metas nuo meto prie jo gardai, gardeliai, sklypeliai žemės V.Piet.
^ Berk žirnius į sieną, bene lips (prilips) M. Tiek li̇̀pdavo, kap an sieną žirnis – nesglaudžia nė kiek Ad.
2. merktis (labai norint miego) (apie akis): Akys lim̃pa – nebegaliu daugiau skaityt, eisiu gult Prn. Net akys lim̃pa, kaip norisi miego Pg. Jau akys lim̃pa, vėlus laikas Jnš. Jautė, kad nuvargo nuilso, o akys lipo kaip medumi išteptos V.Krėv. Ir bluostai tau limpa nuo miego E.Miež.
3. prk. būti priimtam, įstrigti, laikytis (apie žodžius, balsą): Žodis širdysa jų nelimpa, net noprosnai jiemus sakoms yra BPI247. Ne visump lips jo žodis BPI243. Tie balsai, rodos, limpa prie širdies V.Kudir. Visi tamstos meilūs žodžiai ant širdį man lim̃pa BM451. Tavo giesmės lips ant širdies kaip liepsna ant malkas A.Baran. Jo kalbos taip lim̃pa žodžiai, kaip žirniai į sieną Bsg.
ǁ tr. pritapti: Nelimpa jo sarmata – geras akis turi, jos gėdos nebijo V.Krėv.
4. prk. turėti patraukimą, kibti prie ko: Mergelė guodės, kad vaikiukas limpa prie jos ir jinai negalia atsikarapyti nuo jo J. In tau mergos lim̃pa kai bitės in medų Ds. Liẽmpa kap musės in medų Plm. Bautrys in Agotą smala lim̃pa Rod. Pradžioj pradėjo li̇̀pti, bet paskui išsiskyrė Antš.
| Jis užsiaugino meitėlį taip riebų, jog pirkėjai lipte lipo (norėjo gauti, nusipirkti) rš.
^ Širdžiai tinka, ir akys limpa LTR(Jnš). Kas netinka, nei nelimpa LTR(Mrj).
liptinai̇̃ adv.: Brolis Petras su broliene Verute liptinai prilipo prie Napalio Vaižg.
| refl.: Nors jaunikis be timpos, vienok prie tokių limpas (d.) Nm.
ǁ patikti: Kuris bernas liẽmpa, tai sukiesi, kad atsisėstai šalia Lz.
ǁ linkti, būti traukiamam: Širdis nelimpa pri pikto žmogaus Šts. Limpa širdis tavo prie pinigų brš.
5. kibti, būti užkrečiamam (apie ligą): Niežai lim̃pa, nesiglausk Ėr. Jo liga limpama J.Jabl. Lim̃pančių ligų daktarą parvežė Prk. Lim̃pančiom ligom sirgo visi Brž. Džiova – lim̃pama liga Jnk. Limpanti liga B.
6. būti tinkamam, pritikti, derėti: Kaip tik gerai pasiūta, tai katro apsvelka, tai lem̃pa Sdk. Kad ir jos ir parneš rūtų vainikėlį, jau netiks, jau nelips prie mano galvelės LTR(Zp).
| Ana po tėvi (tėvui mirus) verkė, žodeliai li̇̀po tep (sklandžiai ėjo) Rod.
ǁ derintis: Jis išveizėjo kaipo iš blogai parinktų gabalų sudėtas, – gabalų, kurie vienas prie antro nelipo rš. Kur gražiai tie balsai lim̃pa, tai man patinka Brž.
◊ nagai̇̃ nelim̃pa nemoka (dirbti): Jo niekur nagai̇̃ nelim̃pa Lš.
prie nagų̃ nelim̃pa nesiseka (dirbti): Jam darbas prie nagų̃ nelim̃pa Jnšk.
prie širdiẽs (į ši̇̀rdį, širdiñ) li̇̀pti patikti: Kaži kas nelipo ponui prie širdies, kad lažininkas toks jėgingas P.Cvir. Aš to žmogaus negaliu dabot, nelim̃pa širdiñ Pls. Išsirink, berneli, iš pulkelio vieną, kur limpa į širdelę kaip medus į sieną LTR.
2 antli̇̀pti (ž.) žr. 2 prilipti 1:
^ Perkamikės drabužiai visada kaip antlipę. Be galo gerai ji siuva I.Simon.
2 apli̇̀pti
1. intr. apkibti: Purvu aplipo klumpės rš. Rankos buvo meduotos ir apli̇̀po pūkais Ėr.
| prk.: Pasišovusiu be atodairos nugramdyti aplipusias negeroves rš.
ǁ nešvarumais aptekti, apskresti: Nei jinai tų vaikų žiūri – aplipę, apstyrę Antš.
2. intr. gausiai apkibti kuo nors, apkermėti: Obelis apli̇̀pus obuoliais – šakos lūžta Alk. Aplipo vyšnios baltais žiedais, pražydo gėlės, žaliavo pievos, rugiai J.Marc. Mergaitę palik prie didelio krūmo, aplipusio raudonomis uogomis J.Balč. Lazdynai buvo lipte aplipę riešutų kekėmis J.Dov. Visi vagonai aplipę žmonėm Dbk. Net ir tvoros bus aplipusios žmonėmis ir vaikais I.Simon. Vaikių apli̇̀pusi tora Gršl. Inkišk uodegą eketėn, tai i aplips žuvim (ps.) Tvr.
| prk.: Kuris vyras yr kuliganiškas, tas yr apli̇̀pęs mergoms Pln.
ǁ tr., intr. apspisti: Aplipę langus, juos smalsiai sekė vaikai rš. Vaikai apli̇̀po šunį ir malonėja Kn. Vaikai aplipo kaip vabalai Prk.
2 atli̇̀pti intr.; SD211 atsiklijuoti, atkibti, atšokti: Pamirkyk vandeniu, ir atli̇̀ps skuduriukas [nuo žaizdos] Ėr. Buvo sulipę lapai, sudrėgo ir atli̇̀po Rm. Niekaip neatlim̃pa tešla nuo pirštų Rm. Spirk su kojom, tai rankos atlips BsPII230.
| prk.: Jaunučiai, dar nuo mokyklos suolo neatlipę valstybės steigėjai labai griežtai daro reformas – savo vaizduotėje Vaižg.
2 įli̇̀pti intr. Š; N įsiklijuoti kur, prikibti prie ko: Varna ištraukė vieną koją, antra įli̇̀po Grdž. Varnos uodega įli̇̀po į smalą Grdž.
2 išli̇̀pti intr. išsitepti visam, išsiklijuoti kur nors: Tešlos tiek maža, kad visa išli̇̀po po rėčką Š. Šaukštu apgrando išli̇̀pusios duonkepės kraštus Kp.
2 nuli̇̀pti intr. gausiai ko būti, apkibti, apaugti: Tame sode medžiai buvo nulipę gražiausiais vaisiais J.Balč. Ot obelė kad nuli̇̀pus obeliais – kasõm kasõm! Pc. Visas nulipęs – akuotas prie akuoto Grž. Vienos votys – kojos nuli̇̀pę buvo Ėr.
2 pali̇̀pti intr.; M prilipti po apačia: Po nosim pali̇̀pęs kraujo krešuliukas Rm.
2 prili̇̀pti
1. intr. SD305, K, J prisiklijuoti, prikibti: Pripylė deguto, ir prilipo jos kojos J.Jabl. Įėjo ūkininkas su prilipusiu šiaudu prie milinės rš. Prili̇̀po kaip degutas prie kulno Rm. Prilipo kaip smala pri tekinio Žr. Prili̇̀po kaip smala prie čebato Nj. Prili̇̀po kaip šlapias šluotos lapas Pnd. Prilipo kaip drebulės lapas LTR. Prilipo kap musė prie medaus Mrk. Prilipo kap žirniai prie sienos (iron.) PPr408(Krok). Prilipo kaip knatas prie vyžos LTR(Rm). Prilipęs kap erkė Arm.
| Prilipo (priaugo) liežuvis [naujagimiui] N. Prielipo kaulai mano kūnop mano Mž472.
^ Kaip lipte prilipo delnai (skėlus į ausį) J.Balč. Kaip duosiu per galvą, tai tuoj prie sienos prili̇̀psi! Antš. Mano mokiniai lipte prilipo akimis prie lentos rš. Mesk žirnį ant sieną – žirnis neprilempa LTR(Ob). Atriekta riekė nebeprilips (ištekėjusi namo negrįš) Ds, Jnš. Atšokus pluta neprilips Skdt. Tik tavo nagai kartą prilips Sch110. Kad tu priliptum an smalą! (keik.) Str. Liežuvis prilipo prie gomurio – tokia skani buvo kalakutiena J.Dov. Rimantui žodis prilipo gomuryje (neištarė žodžio) J.Dov.
2. intr. prk. prisišlieti, priglusti: Aleksiukas prilipo veidu prie sienos Vaižg. Prilipo kaip senis prie krosnio LTR(Zp). Ketvirti metai prilipęs prie šautuvo (kariauja) rš. Tavo auses prili̇̀pę (prisiploję) Brsl.
ǁ pritapti, tekti: Sena pravardė prilipo ir laikėsi jo iki mirties V.Krėv. A, tegul kalba, vaikel: jeigu neteisybė – neprili̇̀ps Dbk. Blogiau už ligą piktos kalbos prilimpa KrvP(Jnš). Turi gi šis tas ir man prilipti iš jūsų malonybės išminties rš.
3. intr. prk. prisirišti, prisigretinti: Vaikai prie jo taip prilipo, lyg būtų visus metus buvęs V.Kudir. Jis kad prili̇̀po prie manęs – nebeatsitraukia Rm. Taip ir prilipau aš prie jos lyg degutas prie ašies J.Balt. Prilipau prie jų šeimos rš. Jam kad tik gražesnė, tai tuoj ir prilim̃pa (ima gretintis) Gs. Ė vot prili̇̀po, i(r) gyvena OG319.
ǁ palinkti, būti traukiamam: Ir prilipo širdis jo Dinosp, dukteriesp Jokūbo Ch1Moz34,3. Ir širdis jo prilipusi buvo jai BB1Moz34,3.
^ Kur tinka, ten prilim̃pa Rz.
4. tr., intr. prikibti (apie užkrečiamą ligą): Prilimpanti liga R20. Neik pas juos, ba gali dar ligos prili̇̀pti Lš. Jie ir sakomi nelabai tiki trachomą prilimpant P.Aviž. Žiovulys prilim̃pa (užkrečiamas) Pn. Prilipsit ligas (užsikrėsite ligomis) Lp. Nesėsk prie jo, gali prilipt ligą Mrj.
◊ pir̃štai prilim̃pa vagiliauja: Jo pirštai prilimpa R140.
prie širdiẽs (į ši̇̀rdį) prili̇̀pti patikti, pamėgti: Patiko ir prie širdies prilipo Pšl. Kad berneliui pritikau, į širdelę prilipau LTR. Labai ją pamylėjo, prilipo in širdį Mrc.
2 suli̇̀pti intr.
1. SD210 vienam su kitu sukibti, susiklijuoti: Suli̇̀po popierio lapai, nebeatplėši Rm. Suli̇̀po jiejie į kupetą J. Nuo prakaito sulipo plaukai rš. Sudžiūvo [fotografijos], ir sùlipta Lp.
ǁ užsimerkti (labai norint miego) (apie akis): Bet vos tiktai akys sulipo, į svirną jau beldžiasi P.Cvir.
2. nešvarumais aplipti, suskresti: Suli̇̀pęs žmogus KII163. Mano sijonas jau šonais suli̇̀pęs (nešvarus) Skr. Toj duktė iš tolo jo nenori – jis visas sulipęs pelais BsMtII23.
3. prk. susiglausti, susišlieti: Rugiai mendeliuos suliẽmpa gražiai Trak. Vaikšto suli̇̀pę kelinti metai Ėr.
4. prk. artimai susidraugauti, sutapti: Tep suli̇̀po jiedu, kad nė atsiskirt negali Gs. Kap suspažino, tep ir suli̇̀po (susimylėjo) Srj.
| Idant mes … vienybe, meile suliptumbime DP573.
◊ dangùs suli̇̀po su žemè kilo audra: Dangùs su žemè suli̇̀po Lp, Mrk.
2 užli̇̀pti intr.; M užsiklijuoti: Burna kažno kuo ažli̇̀po Antz.

nèšti, nẽša, nẽšė
1. tr. SD194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Slnt. Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Slnt. Nẽšant (jeigu jau nešei, ėmeisi nešti) reikėjo daugiau atnešt malkų Mžš. Išejo nešdamas su savimi gausias dovanas S.Stan. Pridėjo obuolių, kad yr kas nèšt Alk. Neša kap akmenį šimtapūdį Mrk. Nešu šalin R395. Tenešiẽ jis, kam aš turiu nèšt Vdk. Dabar negi̇̀nešam nieko Kp. Kai pašlampa, vaikus raitus nẽša į mokyklą Rm. Pagaliau išėjęs ponas iš kambario apsiašarojęs, išnešęs parašytą telegramą ir padavęs vežikui raitam nešti ją į Ukmergės paštą A.Vien. Ateit tinklą nešąs SchG316. Sunku [v]andenėlis prieš kalnelį nèštie, da sunkiau man jaunai mylėjus pamestie (d.) Ds. Kitų marčios pietus nešė, o manoji pusrytelius KlpD21. Vesk žirgelį į stainelę, nešk balnelį į svirnelį JV774. Nuplyšus sermėgėlė, malkas benešanti NS659. Vel[nia]s nešąs nenešąs – ir nėkaip nepripiląs duobės piningų (ps.) Šts. Jūs nieko nug jo mėsos laukan užu namus (viršuje iš namų) neneškite BB2Moz12,46. Tą privertė, idant neštų̃ kryžių DP171. Plaukia gulbelė per Nemunėlį, neša vainiką per Dunojėlį DvD403. Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nẽšamą (juok.) Ps. Bernas pagavo merginą ir nẽša kaip vanagas vištą Jnš.
| Kai jaunas buvau, spiritą nešiaũ (slapta gabenau per sieną) Vlkv. Seniau žmonės iš Prūsų nešdavo knygas J.Jabl.
| Aš septyniuose kūmuose buvau, septynis vaikus nešiaũ [krikštyti] Skr. Muno nẽštas po krikštu Krš.
| Iš tiesų laimingi tie maži paukšteliai: kur širdelė trokšta, te neša sparneliai (d.) Ds.
^ Ejau kaip vėjo nešamà Kb. Keikiasi, plūstasi, nors dievus iš pirkios nešk! V.Krėv. Pri eisenos y[ra] mitri, ne motina: ta kad ejo, kaip bitis nẽšė (labai pamažu, atsargiai) Ms. Kad šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė (labai lengvai šokdino) DvD413. Tėvai praplėšia kišenius vaikams benešdami, o vaikai – nuo tėvų beslėpdami Vlkj. Ik čėsui puodas vandenį neša – iki ąsa nutrūks B. Nešk, kur augo (sakoma, kai valgis per daug karštas) B. Jau ji nẽša savajam (sakoma, kai valgant trupinių prikimba ant krūtinės ar ant veido) Skr. A vel[nia]s nẽšė – ko čia koreis iš miesto?! Vkš. Kur tave velnias neša? Alv. Bãlas nẽšė ir išnešė vokiečius Kž. Kur tave nẽša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie! Arm. Kurį čia velnią dar neša (kas ateina)? – piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą V.Krėv. Nèš jį velniai (tegu jį velniai)! Dglš.
neštinai̇̃ adv., neštinõs: Ponas mano, kadgi bernas neštinai daug neparneš šiaudų SI243. Ją neštinai parnešti turėjo prš. Neštinõs parsinešiau duonos, ale riebiai (daug) Šts.
| refl. tr.: Galėjo nèšties, kiek norėjo Krg. Šuva piktas – pagalį reikia neštis Ėr. Sutikau vakar ir žmogų, nešusįsi (ir žmogų nešantis) jau kremblių kraitelę J.Jabl. Gaspadinė [vaiką] … nešantysi į lauką BM256. Liūtas bėgo ir nešėsi ežį su savim LTR.
ǁ einant, vaikščiojant turėti užsidėjus, paėmus su savimi: Visos nẽšė vainikėlius an gelsvų kaselių, mano miela panytėlė – sūnų an rankelių (d.) Plv. Kad buvau jaunas, galėjau vilkt ekėčias, nešti balną (sako senas arklys) S.Dauk.
ǁ atėjus, atvykus teikti, perduoti (žinią): Tie savo tarpe kalbas, o tas vienas vis nẽša žinias ponuo Grg. Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, oi, neša neša liūdną žinelę DvD4.
ǁ Rm, Nj laikyti, turėti iškėlus, statyti (apie kūną ir jo dalis; paprastai einant ar bėgant): Tai gražiai neša mano žirgelis galvelę bėgdamas pas jauną mergelę (d.) Nč. Šiandien Giniotis jautėsi esąs „dvariškis“: rankas turėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai LzP. Kap aš jojau per dvarelį, ir sustikau mergužėlę labai puikiai einant ir galvelę nešant KrvD22. Tykiai nešù tą [lūžusią] koją (lėtai einu) Grd. Arklys plačiai nẽša kojas Š. Matai, kaip šita karvė kojas neša? Pn.
2. tr. savo judėjimo jėga versti judėti ta pačia kryptimi, varyti, plukdyti, traukti drauge su savimi: Mūsų laivo nieko nebebuvo matyti; bet netoli pastebėjom kitą laivą, į kurį mus nešė vilnys J.Balč. Pateko į plaukiančius ledynus, kurie juos nešė dešimt dienų į pietų pusę K.Bor. Tris dienas nešė upė ledus rš. Tebuvau skiedra, kurią nešė didelė upė J.Dov. Vėjo nešamos nėr nei saujos žemės (nėra menkos žemės, smiltyno) Lp. Nẽšamas smėlis Mrk. Par daug juška atkišta – visą ugnį nẽša lauk par kaminą Jrb. Mano dainą neša vėjai per girias S.Nėr. Bet kaip skardu! Balsą kažin kur neša rš.
| prk.: Kažkokia nenugalima jėga nešte nešė mus pirmyn rš. Petras nuėjo į sodą, išsitiesė po obelimi ir davėsi laisvai nešamas savo jausmų bei minčių V.Myk-Put. Mane baimė neša par lauką Vlkš. Mane baimė nẽša (bijausi) Vlkš.
^ Vanduo mėšlą toli nèneša, į kraštą išmeta Bsg. Bėga be kojų, neša be rankų (vanduo) Rud.
3. tr. Ėr, Pc labai smarkiai bėgant vežti, traukti (ppr. apie arklį): Nežinia, ar išgąsdinti šūvių, ar Zablecko iš visų jėgų vejami, arkliai nešė bričką pašėlusiu greičiu rš. Pasibaidė arklys, ir nẽša kiek tik įkabina Gs. Arklys nẽša kaip velnias, baisu, kad neišdaužytų Jnš. Neinžabota kumelė nemožna važiuot – nẽša kaip padūkus Ut. Arklys kai padūkęs nasrais nẽša, tik putos drimba Prng. Arkliai: važiuosi – an vadelių nẽša Brb. Traukinys mane nešė tolyn rš.
4. intr. labai greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kaip ema duot kaunieriun, tai visi nẽša kur katras Slm. Balnoki žirgelį, katras lengvai neša LTR(Km).
| refl.: Ilgakojis sartis nešėsi kaip vėjas, lenkdamas iš bažnyčios grįžtančius valstiečius J.Avyž. Arklys nešėsi kaip žaibas rš. Arkliai nešasi šuoliais rš. Palig arklio tai da ir baika nẽšas Skdt. Nešasi visom keturiom rš. Nešasi kaip velnias į peklą (labai greitai bėga) rš. Ot nẽšas kap skepeta Mrc. O kuria, o nešas kiek tik gali! Lp. Nẽšasi kiek tik drūtas Žal. Mes tik nẽšamės kur katras Brž. Kiek ta mašina nẽšas (pajėgia lėkti), tiek i leidžia Krč. Toli šunkeliu nešėsi trys motociklistai rš.
| Makaronai nẽšas (bėga, kyla virdami), ir galas su jais! Rod.
^ Gera žinia lėtai eina, piktas gandas šuoliu nešas KrvP(Rtn).
5. tr. kelti iš vienos vietos į kitą: Išejom an sklypų – reikia nèšt tvartai ir pirkia kiton vieton Onš. Jis nẽšė trobas į kolionijas (kėlėsi į vienkiemius) Btg.
| Nešama krasė B. Lovelė nešama R326.
| refl. tr., intr.: Triobas nešėmės [į viensėdžius] Žl. Kūmas, matyt, nešasi į kolkozą J.Avyž.
6. tr. Grz griebti, grobti, vogti: Vilkai neša kaip nešę aveles į girią J.Jabl. Keli metai čia nèneša lapės vištų Vlkv. Balti višteliai, bus gerai̇̃ varnai nèšt; ka juodi – nemato Šlčn. Špokai baigia vyšnias nèšt Skr. Neša viską kap šeškas Šn.
| Gal vėjas draskyt, ugnis nèšt (apie neapsaugotą daiktą, namus) Plv.
7. tr. po truputį renkant dėti į vieną vietą, krauti: Bitės medų neša N. Bitelės dūzgė, saldų medutį nešė DvD226. Bitutė nešė saldų midutėlį, o bitinėlis – geltoną vaškelį JV556. Nenešk lizdelio viršuj medelio …, pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114.
^ Neša gūžtą erškėtinę, dės kiaušinį šimtatrynį (agurkas) LTR(An).
8. intr. sklisti kvapui, kvepėti, atsiduoti: Iš sodelio neša šviežiu žydinčių liepų medumi rš. Poviliokas dar pasilinguoja pats, sėdi atsilošęs kaip koks vyskupas ir jau neša šaltmėtine J.Balt. Nuo jo iš tiesų nešė degtine J.Avyž. Ir graži, girdi, Rūkaitė, ir puošni, o dūmais neša nuo jos kaip nuo kampininkės J.Balt. Nuo jo tabaku nẽša Jnš.
9. intr. būti nėščiai: Klausiau, kiek ožka nẽša Lkv.
10. tr. nešioti, dėvėti: Uždės tavie gendrolėliai manderėlę nèšti JD1124.
11. tr. turėti (vardą): Visos žiuvės vardus nẽša Kin. Nė kokio vardo nèneša griovikė Prk. Mes nežinojom, kokį vardą jis neša, ir pravadinome Rastiniu BsMtII38. Kas neša pravardę, tas nėr žmogus kaip reik Gršl.
12. tr. dėti (kiaušinius), duoti (pieno): Įsimanė mūsų kiemo vištos nešti kiaušinius ant užlų J.Balt. Višta nešanti, kuri desti SD96. Kam ta karvelė? – Pieneliui nešti DvD428. Ėsk, karvyte, po kelmynę, ralioj, ralioj, nešk pienelio po puodynę LTR.
^ Kad višta aukso kiaušinius neštų, ją altoriun patupdytų TŽV594.
13. tr. duoti derlių: Kiek žolės bei sveiko pašaro tokia dalis ganyklos, taip pridabota, galvijams nešti gal! K.Donel1. Laukas neneša, gyvuliai stimpa, namai baigiasi V.Kudir. Mums prikėlė nenešančios žemės Šts. Suskręstanti žemė nieko gero neneša Šts. Žalpių žemė daugiau nẽša Vn. Buvo bagotas žmogus, kurio laukas daug javų nešė BPII377. Dešimt ketvirčių sėklos tikt vieną ketvirtį neš CII10. Labai šykščiai grūdą nešė smėlingieji totorkalniai rš. Nulūžęs stiebas neneš vaisiaus S.Dauk. Žydėjimas nešė tikrą ir skalsą vaisių B. Ta obelė nẽša vaisių kasmet Prk. Medžiai vieną metą neša, antrą ne Šln. Geras medis nenèš tau blogo obuolio Pgg. Pupos y[ra] didliai nẽšančios – daug dagos duoda Dov. Po … stiklo langužaičiu alyvužė žydėjo …, juodas uogaites nešė RD35. Aug[a] ievelė, žaliuoja, žyd[a] baltai, neš[a] juodų uogų N34. Kasdien vis vandenį pilt, kol ta lazda atžels ir obuolius nèš Sch185. Vaisingas, vaisius nešąs SD236.
^ Kad karklas uogas neš (niekada)! B.
14. refl. gerai augti: Po lietaus bulvės tep nẽšasi, tep nẽšasi, kad, rodos, matai jas augant Lš. Darže labai nẽšas žolė Sml. Jo barzda tai nešasi Rgv. Nẽšasi par metus metrą Krč. Augti, nèšties ėmė Grd.
15. tr. teikti, duoti: Žodinis menas nešamas į plačiąją liaudį GK1940,118. Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Mair. Tegu neša ne prakeikimą, o gyvenimą, palaimą J.Gruš. Nekurius noriu čia paminėti, kad gyvieji skaitydamys drąsiaus neštum pagalbą artimui M.Valanč. Raulys apytikriai paskaičiavo, kiek nuostolių neša kolūkiui toks ūkininkavimas, ir susiėmė už galvos J.Avyž. Visi turtai Žemaičių vyskupo apei 1710 m. tenešė pelną metų būvė[je] 13000 timpų M.Valanč. Maža ūkė neša didelį pelną A1885,87. Jis kaip arklys dirbtų ir ponams naudą neštų rš. Sodas didelę naudą nẽša Kt. Išėjo už jo ir nẽšė dešimt tūkstančių [pasogos] Jnšk. Narsą nešei Mž247. Linksmu mylavimu sugrįžtančius ižg kario miestas … priima ir pasiteka prieš nešantiemus pergalėjimą ižg priesakio padobto DP542.
ǁ būti priežastimi, sukelti kaip padarinį: Mes, lietuviai, žinome, ką taikioms tautoms neša agresorių įsiveržimas A.Vencl. Karas visas blogybes nẽša: ligas, bėdas Žal. Žiema nešė sniegą ir šaltas vėtras P.Cvir.
^ Šukės laimę nẽša (priet.) Vkš.
16. tr. Lp patirti, kęsti (priespaudą, vargą): Kai aš vargo daug nẽšus, visiem pagodau Str. Per visą sa[vo] viekelį nešiaũ su juom vargelį Arm. Dabar per amželį tu neši vargelį Vrn. Nesiklausk niekad metų, ba jie tau nepadės vargelį nešti LTR(Zp). Kantriai nèškiam, nemurmėkiam pryš Šlu. I aš visą amžių nešù kryžių Btg. Tatai yra avinas Dievo, kursai svieto griekus neš BPII128.
17. tr. atlikti, eiti (prievolę, tarnybą): Jam tai mano tėvai baudžiavą nešė J.Bil. Kareivis kaip paikas savo tarnybą nẽšė, i viskas Prk. Petras neilgai sargybą nẽšė PnmR.
18. tr., intr. pajėgti, ištverti, pakelti, išlaikyti: Sveikata man nẽšė, tik šviesybės (regėjimo) netekau Mrj. Nèneša mano sveikata, jau mano dienos atadirbtos Skdt. Ma[no] sveikata nèneša itokio darbo darbuit Arm. Buvau pas siuvėją pristojęs, mečiau – neneša sveikata Ms. Dirbčia, ale jėgos nèneša Mrj. Taigi kad jau kojos nèneša [medžioti] Lp. Muno rankos nèbneša, nebgaliu bemilžti Kal. Neneša muno kantrybė į tokius darbus veizant Šts. Neneša muno kantrybė – tiek daug tų vaikų Lkž. Kap jaunas buvo, tai gerai nešė arielką (galėjo daug jos gerti) Arm. Sako, kvortinį nešąs (galįs išgerti kvortą degtinės) OG53. Vis tiek jau vyro galva daugiau neša nekaip bobos Ut. Galva nenešė į jūrą eiti (neleido galvos silpnumas) Plng.
19. tr., intr. turėti jėgos įveikti atstumą: Ar tolie neša ta strielba? Vkš. Parabelis juk gerai neša kulką Kl.
| Šita akis neneša (nemato) taip toli Dgl.
20. refl. Alk didžiuotis, įsivaizduoti: Sūnūs mėgo puošniai apsirengti, „nešėsi“ prieš kitus, nosį rietė – temato žmonės, kad jie ne taip sau, prasti bernai, bet Misiuliai, Juozo Misiulio sūnūs V.Krėv. Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Mš. Purvinas, nuplyšęs, pavalgyt tai dienai neturi, ė kaip nẽšas! Ds. Kas jis, o žiūrėk, kap nẽšasi – nesusikalbėsi Lš. Neštis nešas, bet kad dyka kešenė Antš. Ne sulig savo nosim neši̇́es Ds.
ǁ laikyti save kuo, dėtis kuo: Didžiu nẽšas, su visais nekalba Jnš. Jis nešas neprastu Slm. Nors jis nešas išmintingu, bet dar tamsus žmogus rš. Jam linksma, kad Matelis jaunu nešasi rš. Kad ir nẽšas mokytu, ale visas apsejimas kaip piemenio Užp.
21. intr. būti panašiam, panėšėti: Abu vaikai neša in motiną Aln.
| refl.: Žilvitis į pilkumą labiau nẽšas (pilkesni lapai) Sml.
22. refl. MitI61 būti linkusiam į ką: Ant ko žmogus nẽšas: vienas ant to, o kitas – ne Dov.
ǁ pradėti ką daryti: Ta duona jau nẽšasi pelėt, visi pakraščiai užsinešę Vb.
23. tr. siekti, sudaryti, prilygti, turėti (svorio, ilgio, dydžio, vertės): Kožnas muštinis nešė tuokart 34 mūsų berlinkas M.Valanč. Svaras [sterlingų] 20 markių neša TP1881,43. Kiek tas skaitlius nẽša? Slnt. Bėriukas daugiau šimto neša Žem. Kas vieni metai duoda pašalpos, kiek neša visų metų alga rš. [Ūkė] neša į 40–60 desintinų A1885,24. Ar tas rugių maišas nẽša centnerį? Vdžg. Tie mūs ėriukai riebūs, jie gerai nẽša (sveria) Jrb. Ta eglė visą kietmetrį nẽšė Lkš. Tas stiebas trisdešimt metrų aukščio neša Lš. Padarė platų vieškelį, kokius aštuonis metrus gali nèšt Plv. Žiūrėk, jau tryliktus metus nẽša, o protas kaip mažo vaiko Ut.
ǁ ištekti, atitikti (dydį): Lentos ilgis nèneša (per trumpa) DŽ.
24. tr. reikšti: Ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas neparmano S.Dauk. Stalgis, kūtis, staldas, tvartas tą patį žodį neša J. Daug neša reikšmės, ar girtas tą padarė, ar negirtas Šts.
ǁ teigti, byloti: Senos bylos neša, senos giesmės gieda, kad Lietuvos kitkart ant Dunojaus būta A.Baran. Neša pryžodis rš.
25. tr. reikalauti, versti atitinkamai ką daryti: Petrui … duoti ir tie raktai, tai est galybė … statymo statutų, top tarnaujančių, kaip kuris metas ir reikalas … neša DP470.
26. tr. leisti, kurti (?): Kurs svietą neš ir valdo Mž185.
◊ aki̇̀s nèšti eiti pasirodyti: Skolos neatidaviau, kaip reik aki̇̀s nèšti?! Krš.
ant ãpjuoko nèšti; CII399 pajuokti.
galvà (prõtas) (kieno) nẽša kas išmano, turi supratimą; kam kaip atrodo (kaip ką daryti): Mano galvà nèneša, ką čia pradėt Alk. Kad jų galvà tep nẽša (taip jiems atrodo geriau) Smn. Kaip gálvos senovės žmonių nẽšė, taip gyveno Krš. Kaip prõtas nẽša, teip ir daro Ktk.
galvà (kieno) nèneša Btg atmintis, protas nusilpo: Dar̃ mano galvà nèneša Rud. Nemoku pasakyti, galvà nèbneša Mžk.
gar̃siai nèštis garsėti, būti garsiam: Kol jaunas buvo, garsiai nešėsi V.Krėv.
káilį nèšti bėgti, nešdintis: Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius A.Vien.
[kai̇̃p] žẽmės nènešamas nuliūdęs: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Jis žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn.
kai̇̃p (ką̃) séilė nẽša (kalbėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Šnekėjo, kàp tik jų séilė nẽšė Al. Kvailas kalba, ką seilė neša TŽIII389.
kélnias nèšti Slm bėgti, sprukti.
kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu, ×krõmą Plv, ×krõmo, kukurių̃ Alk) nèšti ant nugaros užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešk mane kiaurų puodų Plv. Paimi už pakinkių, vaikas apsikabina kaklą i neši̇̀ kiáuru púodu Erž. Kitai[p] nepakeliu, tai kiauru puodu nešdavau Erž. Toks tokį kromo neša Sb.
ki̇́ek gerklė̃ (plaũčiai) nẽša (rėkti) labai smarkiai: Čia vaikai išsirėkaudavo kiek gerklė nešdavo rš. Rėkė kiek tik plaučiai nešė rš.
ki̇́ek kójos nẽša (eiti, bėgti) labai smarkiai: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti kiek kojos nešė J.Balč. Visi velniai kad spruko pro duris kiek tik kojos nešė SI325. Pamatęs vilką, kad jau ėjau ki̇́ek tik kójos nẽšė Srv. Martynas kabina kiek kojos neša I.Simon.
kirdai̇̃lį nèšti Slm bėgti (ppr. iš tarnybos).
kirvẽlį nèšti bėgti, nešdintis: Nesuspėjau nei arčiau prieit: pamatė mane ir nẽša kirvẽlį Vb.
kišẽnė nẽša yra pinigų kam įsigyti: Tiek jau mano kišẽnė nebèneša Sv. Ką akys mato, kišẽnė nẽša Srv.
ki̇̀valo (vãnago) nèšti Skp ant pečių pasisodinus, nešti (vaiką): Tėvas vaiką vãnago nẽša Skp.
klišès (kudãšių J, kuldãšį; rš, kuldãšių) nèšti Skr bėgti, nešdintis, sprukti: Nẽša kudãšių kaip velnias Ut. Tas jau nẽša kuldãšių, ka negautų į kailį Kv.
kójos nèneša Kls nėra sveikatos.
kulni̇̀s nèšti
1. LL25 sprukti, bėgti.
2. eiti, vykti: Man tik kulni̇̀s nèšt į darbą Šln.

kum̃bliną nèšti Užv bėgti, nešdintis.
kur kójos (aki̇̀s) nẽša (bėgti) bet kur, kur pakliūva: Ir dui bėgti, kur kojos neša LTR(Pp). Spruko, kur kojos neša A.Vien. Jis bėgs, kur akis neš V.Piet.
nei nèšti, nei vèžti Ds, Sv netinkamai, nei šį, nei tą (pasakyti): Kad pasakė – nei nèšt, nei vèžt Dbk.
Nešamóji nakti̇̀s J.Jabl religinė žydų šventė rugsėjo mėnesį, Neštinės.
nósį [aukštai̇̃] nèšti Skr didžiuotis, įsivaizduoti: Tas vaikinas nosę neša aukštai Grd.
pečiai̇̃s nèštis Skr stumdytis, grūstis spūstyje: Pečiai̇̃s nẽšas – tiek daug žmonių Jrb. ×
rõdą nèšti kalbėtis, tartis: Susėdusios kaip matušės ir nẽša par kiaurą dieną rodą Vvr.
seimùs nèšti būriuotis (apie paukščius): Gandrai seimùs nẽša – ruduo atejo Kv.
sveikãtą nèšti J bėgti, nešdintis.
širdi̇̀s (kam, kieno) nèneša
1. netraukia (eiti): Ka ma[no] nèneša širdis eit Jnš.
2. negali kas ko daryti dėl jautrumo, gailesčio: Muno širdis neneša pjauti karvę ar arklį Plng. Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti Plng. ×

ùnorą nèšti išdidžiai laikytis: Tėvas vis tokį ùnorą nẽša Jrb.
vélnio (vil̃ko; S.Dauk) nẽštas ir pàmestas (pàliktas Dglš) Ds, Lp; VP50 prastas, nedoras, suktas.
antnèšti, añtneša, añtnešė (ž.) tr., ančnešti užnešti, užkeiti: Maišus su grūdais añtneša ant aukšto Slnt. Aš galiu ančnèšti dvi lentas ant pat viršaus Užv.
apnèšti, àpneša, àpnešė tr.
1. K, J einant apgabenti aplink: Kad skrynią septynis kartus apnešė, mūrai ir bokštai patys sugriuvo S.Stan. Nekalba, tik àpneša triskart [burdama] Dv. Aš apnešiau [kumelę aplink ežerą] tris eilias (kartus), ant sprando užsidėjęs BsMtI31.
2. apskelbti, paskleisti, išpasakoti daugeliui iš eilės: Nepaspėjai pasakyt, ė ana jau visam svietui api̇̀nešė Ds. Sužinojo ta liežuvneša ir àpnešė boboms Krš.
3. apiberti, apdengti, aptraukti kuo paviršių: Rado sesutę Dunojuj pilkais žvirgždeliais apneštą BsO377. O ir pamatė sesužę, prie jūrės kranto gulinčią …, baltomis pieskelėmis apneštą KlvD24. Vanduo pievas smiltimis àpnešė KII305. Jo veidas buvo įdegęs, įraudęs, apneštas lengvu dulkių sluoksneliu rš. Gryčiutė iki langų buvo apneštà sniegu NdŽ. Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žemėm apneštà Dbk. Akys nuo ašarų gausių lyg apneštos, visi daiktai man rodosi migloti V.Kudir.
| Raistas mišku api̇̀neštas, apaugęs Aps.
| prk.: Pokalbis su Drižu pažadino joje daugelį tų minčių, kurias laikas jau buvo lyg ir apnešęs užmaršties dulkėmis rš.
| refl.: Reikia šiandien kambariuką išplauti, grindys apsinešė LzP. Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė J.Balč. Dabar ta medžiaga negraži, pūkais apsinẽšusi Vdžg. Tik truputį šaukštus nepavalyk, jau žiūrėk, anie ir apsinẽšę (nebeblizga) Gršl. Visi tavo pirktieji peiliai kažin kuo apsi̇̀nešė Pbr. Žiedas apsi̇̀nešė Vkš. Vaivorai panaši į mėlenes, tik apsinẽšę kaip su pelėsais Krš. Apsinẽšę (įdėvėti, įjuodiję) marškiniukai, vos ištryniau Krš. Vokų junginė apsinešusi pilkšvai balta plėvele P.Aviž. Dangus debesimis apsinešė – būs lytaus Kltn. Apsi̇̀nešė (apsiniaukė) iš visų pusių – lys Pj.
ǁ refl. pasikeisti spalvai, išraiškai (apie veidą): Bus veidas apsinẽšęs, kad sunkumo[je] moteriška J.
4. refl. Ob apgirsti, įkaušti: Jis biškutį apsinešė, t. y. įkaušo, apsigėrė J. Alus buvo stiprus, juo visi apsinẽšę buvo Krs. Kaip išgėrė pirmoko, tuoj visi apsi̇̀nešė Krs. Ko svirykuoji kai apsinẽšęs! Prng. Nuo dviejų stikliukų baltosios ir apsi̇̀nešei Vdš.
5. refl. aprūgti: Pastat' (pastatyk) pieną an pripečko, kad apsineštų Ml.
◊ žemè apsinèšti patamsėti, papilkėti (apie mirštančiojo veidą): Jis neilgai jau gyvens – jo veidas žemè apsinẽšęs Ss. Mirštančio veidas žeme apsineša Vaižg.
atnèšti, àtneša, àtnešė tr.
1. SD305, R einant atgabenti paėmus, užsidėjus: Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs J.Bil. Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Pš. Nėr kuom atàneša [v]andenio Tvr. Atnèšk maniui (man) gerti J. Padėjo lašinių šmotelį, àtnešė kaip ant juoko Jnš. Arbatą stalan atanešė Ds. Atminešk valgyt MP328. Bei aš atnešiu jumus kąsnį duonos BB1Moz18,5. Žadėjo žadėjo atnèšti, bet i dabar tebneša Slnt. Kas buvo atnešęs tuos daiktus? J.Jabl. Centnerą bulbių nuog lauko àtnešu da Plm. Petris lai àtneša kirvį, o tu tujau parbėgi ir àtneši vyrams pjūklą Pkl. Atagi̇̀nešė an man, jaunuolytę, girnapusėlę (rd.) Ds. Ką ger atnešė? B. Neprieikig tad, šiaudus atnešdamas arba malkas, arba šieną, idant ugnies nepriduotumbei DP36. Àtnešė snapely margą gromatėlę (d.) Plm.
| Ta skara da mano mamos atneštóji (kraitinė) Jnš. Kiek tūkstančių jis [vesdamas] atneš į tavo ūkį! I.Simon.
| Aš kiek vaikų esu atnẽšusi (buvau priėmėja) Jdr.
^ Atnešė kap katė pelę KrvP(Dg). Atneši įsikandęs (būsi priverstas atnešti)! J.Jabl. Ne[a]tiduodi skolos – po smerčiui reik dantỹs įsikandus atnèšt Vb. Dantyse tu man atneši̇̀, kad nenori ataduot geruoju Dglš. Jo niekur nepasiųsi, jei tik mirties atnèšt (jis labai nerangus, negreitas) Klvr. Kas tave čia àtnešė (kas privertė ateiti), tu visai nereikalingas! Mrj. Gal aitvaras tave čion atnešė, nelauktą, netikėtą? KrvP(Vlk). Ar velnias čia taũ atànešė? Krd. Velniai jį atnešė taip ne laiku! B.Sruog.
| refl. tr.: Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Dabar grįžk atsineštų kirvio, kad ažmiršai Ds. Valgykit, aš burokėlių atsinešiù Grv. Nešte atsinešiù, nereiks ir arklio Dbk.
| Ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienus metus surūkąs A.Vien. Tas vaikas jos atsi̇̀neštas (mergautinis) Rm.
^ Nėko neatsinešei, nėko ir neišsineši Lkv.
ǁ atėjus, atvykus suteikti, perduoti (žinią): Kiekviena diena atneša vis naujų ir džiaugsmingų žinių apie puikias pergales sp. Žinią, žodį atnešu R81. Atnešt piktą garsą B. Pažiūrėsma, kokių šiandiej naujienų atneš iš turgaus Užp.
2. savo judėjimo jėga atvaryti, atplukdyti: Iš laivo skeveldrų ir srovės atneštų medžių pasistatė šiokią tokią trobelę K.Bor.
| Kraujas atneša ląstelėms deguonies ir pasiima anglies dvideginį rš.
3. refl. atsikelti, atsikraustyti: Mes atsinẽšę iš ten Dv. Ėjom ant sklypų, tai tadui atsinešėm Paeglynin Bgs.
4. refl. prisirinkti, prisikrauti: Sau neatsinešė medaus [bitės] Ėr.
5. duoti (pieno): Greit jau karvė atnèš mumim pieno Vrnv.
6. pagimdyti, atvesti (vaikus): Kiaulelė atànešė vaikelių Aps. Jauna kiaulė àtnešė penkius Rš.
| refl. tr., intr.: Ankstyva karvytė – jau ant Kalėdų ją atsi̇̀nešė Brž. Tai karvė atsinẽšusies, tai šis, tai tas Klk. Bergždinė, ka paliekta neatsinẽšusies Klk.
7. duoti derlių, užauginti: Kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė Tat. Atneš gluosnužiai raudonas uogeles LB21. Vieton uogų vyno, išsirpusių ir saldžių, ta vynyčia atanešė ir davė uogas karčias miškines SPI333. Seniai jau buvo tokie rugiai: pamislyk tik – keturioliktą grūdą àtnešė! Srv. Geros, àtnešančios bulvės Ggr.
^ Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos NžR. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas …, nė vieno vaisiaus notneš DP486.
8. sutelkti, duoti: Nė saulė neatneša linksmumo Vnž. Neižbylomą jiemus labumą ataneša DP267. Jis atneš jums išganymą Mž184. Jei tasai davimas būtų ką pikto atnešąs, tad ir tasai, kuris jį davė, nebūtų meilaširdis DP263. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Gero atneša R149. Niekas tiek pelno neatàneša, kiek žirniai Trgn. Piningai, sukišti bankose, mažas palūkas teatneša Žem. Man šitas arklys atnešė keletą litų (uždirbau parduodamas) Ds.
^ Nei Dievas duos, nei velnias atnèš Rš.
ǁ atnašauti, aukoti: Teatneš ponui užu savo nusidėjimą … du kurkleliu alba du jaunu balandžiu BB3Moz5,7.
9. refl. iš anksto turėti ateinant, gimstant: Berods atsinešame ateidami į šį svietą tai, kas mums priguli Blv. Meilę broliukui Jonas atsinešė iš gimtosios trobos rš. Jis par Petro dieną gimė, ir Petrą (Petro vardą) atsi̇̀nešė Mžš.
◊ ką̃ séilės àtneša (šnekėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilės atneš V.Kudir.
káulų neatnèšti nebegrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo Ut.
neatnèšti stikli̇̀nės vandeñs; neatnèšti gérti neprilygti: Ana negali atnèšti stikli̇̀nę [v]andeñs tai paštininkei Vgr. Nė gérti neàtneša muno atmintis pryš pirma (kokia buvo pirmiau) Šv. Kovienė, nesena dar žmona, taip pat nemėgo, nosį nuleidusi ar susiraukusi, sėdėti, bet Jonienės štukoms nė gerti neatnešė Žem.
paatnèšti, paàtneša, paàtnešė (dial.) tr. kelis kartus atnešti: Iš pirkaitės bulbų paàtnešė Lz.
papaatsinèšti, papaatsi̇̀neša, papaatsi̇̀nešė (dial.) visiems, keliems atsinešti: Mergos vandenį papaatsi̇̀neša pirkion ir papanusprausia Dv.

×danèšti, dàneša, dànešė (hibr.)
1. tr. prinešti iki tam tikros vietos: Vai žirge, … ar daneši mane in uošvelę? TŽI230.
2. žr. pranešti 7: Kas galėjo danešti jo žmonai, kad jis geria? Vv. Nagi gal kas danešė, tai atvažiavo ir išsivežė Skdt. Ir danešė prie karaliaus, kad yra toks ir toks kareivis (ps.) Gdr.
| refl.: Jeigu teipag tai dasineš storastosp, žinosimės su juo ir padarysime, kad niekuo nesirūpintumbite Ch1Mt28,14.
įnèšti, į̇̃neša, į̇̃nešė tr.
1. SD401, R, K einant įgabenti paėmus, užsidėjus: Vyrams bešnekant Katrė įnešė praustis Žem. Įneš tavo margas skrynias į aukštą svirnelį JV1071. Į vidų įnèšti reikia J. Ar jis į̇̃nešė maišą klėtin? Vb. Eik pro įnešamąsias duris Yl. Šitą tu tėvui įneši valgyti BB1Moz27,10.
^ Dainuodama einu – velnias į̇̃nešė į tą duobę mane Ar.
| refl. tr. K: Įsinešk darbą vidun, mat kad orie šalta dirbti Š.
2. savo judėjimo jėga įvaryti, įstumti: Laivą audra įnešė į ramų užutekį tarp akmenų ir kranto uolų K.Bor.
3. greitai bėgant įvežti: Tegu mato visi, kaip šaunūs arkliai įneš į miestelį fajetoną A.Vencl.
ǁ greitai užvežti: Susikūprinęs arklys beveik risčia įnešė ratus į statų skardį rš.
4. refl. įsismaginti bėgti: Arkliai kap insi̇̀nešė nuo kalno! Lp.
5. refl. įlįsti, patekti: Višta ansi̇̀nešė rasodnykan ir rasodą palupė (iškapstė) Lz.
6. pririnkus įdėti, įkrauti (apie bites): Tu čėsu buvo visur girės ir pievos. Todėl bitės tu čėsu ir daug [medaus] galėjo įnešti S.Dauk. Da į̇̃nešė kiek medaus bitės Ėr. Ka neša, vis kiek į̇̃neša Gs.
| refl. tr.: Daugumas [spiečių] negalėjo gana maisto ant žiemos įsinešti LC1884,1.
7. įmokėti, duoti įnašą, dalį: Įnešė dalies pusę milijono Nm. Anys mat neskaito, kiek jo tuos namuos įnešta, rokavoja – čia jų viskas Skdt.
| prk.: Lietuvių tauta įnešė savo indėlį į pergalę sp. Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas įneša savo dalį į bendrą darymą būdo, įpročių J.Jabl.
8. įtraukti, pateikti; suteikti: Antrą kartą mėgino įnešti pataisą Ašb. Veikiamųjų dalyvių pati bevardė gimtis į sakinį nieko nauja neįneša J.Jabl. Visa tai užkrečią kitus vaikus ir įnešą mokyklon nesveiką reiškinį P.Cvir. Nors raižybos katedra ir įnešė nemaža gyvumo į Lietuvos meno gyvenimą, bet grafikos plačiai paskleisti ji neįstengė rš. Bus mistrai meluoją, kurie įneš sektas prapulties DP301.
išnèšti, i̇̀šneša, i̇̀šnešė
1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas J. Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos BB3Moz6,11. Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę VoL295. Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu (tik mirusį, negyvą) išneša Dgč. Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? JD1172.
| Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu LTR(Jz).
| Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę I.Simon. Tave su lova galėjo išnèšt (taip kietai miegojai) – ką tu girdėsi! Btg. Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt (neišsemti) Ad. Kad taũ išnèšt ažustipusį! (keik.) Arm. Velnias kažkur jį i̇̀šnešė Jnš. Ko iš pirkios neišneša? (šešėlio) Pls.
išnešamai̇̃ adv.: Nedaug bėra – išnešamai̇̃ Als. Neišnešamai daug vandens bėga į rūsį Trg.
išneštinai̇̃ adv.: Čia alų parduoda išneštinai̇̃ K.Būg. Gėrimų pardavimas išneštinai̇̃ BŽ82.
| refl. tr.: Viršūnėlę laušiu, iš šaknelių rausiu, o aš savo lelijėlę drauge išsinèšiu JV976. Išeina močiutė iš aukšto svirnelio, išsi̇̀neš[a] rankelė[je] baltus marškinėlius JD914. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Bil tik išsinèšk iš akių [daiktus] Kp.
^ Išėjo ir kedutę išsinešė (ilgai nepareina) LTR(Zr).
ǁ kylant iškelti aukštyn; ištraukti į viršų: Prašvitus paukštis pakilo skristi ir išnešė mane taip aukštai, jog nebemačiau žemės J.Balč. Tas pabalnojęs [kumelę] užsėdo, toj tuo[j] jį išnešė in padanges BsMtII122. Skandink, Dievai, žirgužį ir tymelio balnužį, išnèšk, dievai, jaunąjį brolelį JD160. Lįsk į tos upės dugną ir, paėmęs du akmenėliu, išnešk man! SI1.
2. tr. išpasakoti, išplatinti: Ką tėvai namuos kalba, vaikas viską išneša iš namų Jnš. Tarp saviškių visko pasitaiko, bet to neišnèšti iš namų Jnš. Eidami per visą pasaulį, evangeliją … toli ir plačiai išnešė DP621.
3. tr. kurį laiką nešti iš kur: Kokius penkius metus iš mūso [v]andenį i̇̀šnešė, kol savo [šulinį] išsikasė Krš.
4. tr. pristatyti reikiamą kiekį per tam tikrą laiką: Ar galėsi išnèšti pieną (atiduoti reikiamą duoklę)? Ėr. Kap išnèš visą nedėlią [pieną], tada užmokėsit Lp.
5. tr. savo judėjimo jėga išmesti, išvaryti, išstumti: Ledus jau išnešė Neris rš. Banga išnešė karalių į krantą S.Nėr. O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv.
6. tr. Arm, Kš išmušti, išdaužti, išplėšti: Kuosai langus išnèš Šmk. Lydys i̇̀šnešė (pradūrė) triūbicą Ėr. Kai davė akmeniu burnon, tai visus dantis i̇̀šnešė Švnč. Jam par karą koją nutraukė ir akį i̇̀šnešė Skr. Regis, ne kiek ažkliuvo, ale visą mėsą išnešė iš blauzdos Skdt. Kaip granata sprogo, i̇̀šnešė jam šoną Jnšk.
| refl. tr.: Kur krūmai, tę ir akis išsinèšt lengva Rod. Kai jis (bernelis) šoko per upelį, išsi̇̀nešė (išsinarino) sau kojelę (d.) Dglš.
ǁ Nt išversti, išgriauti, iškabinti: Ravą i̇̀šnešė, kai bėgo vanduo Pc. Pavasarį Dubysa i̇̀šnešė daug užtvankų Btg. Dar ratai šlapią žemę išnešė Lp. Kur sesutės išvažiuota, raselės nukrėsta, kur žirgelių arcavota, žemelė išnešta LTR(Žl).
| Nuo rūgštaus pieno labai i̇̀šnešė (paleido) vidurius Ln.
7. intr. pradėti smarkiai bėgti, pasibaidyti (apie arklį): Kap i̇̀šnešė arkliai, tai sugurino visus ratus Nč. Turėk stipriai vadeles, ba gali išnèšt arklys Nč.
8. refl. Dgl greit išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Jiej greičiau išsi̇̀nešė iš miško Lzd. Tik tik spėjom per langą išsinešti, ažna gramožt stogas ir suvirto Rod. Išsi̇̀nešė per duris! Lp.
9. tr. iškraustyti, iškelti iš vienos vietos į kitą: Paskui i̇̀šnešė ant sklypų – pasidarė daug stipriau Kkl.
| refl.: Išsi̇̀nešėm an viensėdžius Grv. Išsinèšt būt geriau, tik su pinigu ankšta Ad. Seniau [čia] toks buvo, dabar išsi̇̀nešė Gl. Mes jau išsinẽšę iš ūlyčios [į vienkiemius] Dglš.
10. tr. išeinant pasiimti: Jau teip daug pinigų išmetei – kiti vis parneša, o tu vis išneši ir neparneši BsMtII75. Gerai, seselė, išbėgusi, jaunas dieneles išnešusi (išgelbėjusi, saugojusi) JD27.
| Išnešiau (išlošiau) šimtą markių par vieną vakarą Šts.
| Iš ten ir lietuvių pasakos išneštos LTII566(Bs). Iš čion tai buvus išnešta Asijon toji kalba LTI6(Bs).
^ Sūnus parneš, duktė išneš LTR(Jnš). Gervė išneša pavakarius ir pogulį (rudenį, gervėms išskridus, žmonės nebevalgo pavakarių ir nebegula pogulio) LTR(Kur). Gervės pietus išneša, o pavasarį atneša KrvP(Zr, Ds). Reikia išleisti, kad nakties neišnèštum (sakoma išlydint svečią) Pg. Ašiai išlydėsiu, išleisiu, kad nakties neišnèštum Ob. Išleisiu, kad dieną neišnèštut Pkn. Palydėsiu, kad dienos neišnèštum Krs.
| refl. tr.: Ką išsineši [dalies, kraičio], tai ir turėsi, ė jau paskui sunku užsigyvent Sdk.
| Tokius atsiminimus ir įspūdžius Majakovskis išsinešė iš Gruzijos T.Tilv. Iš ten … jie išsinešė teipogi nuovoką apie žvėris ir paukščius, kurių savo naujoje tėviškėje nerado LTI3(Bs).
ǁ pavogti, pagrobti: Dėl tokios spynos gali da kada visa išnešt Sdk. Laikykiat da ilgiau svirnalių atdarą, be įėjęs kas išneš visus drabužius Vvr. Ir išdraskė [vanagas] lizdelį, ir išnešė vaikelius, likau senas ir biednas strazdelis JD26.
ǁ išskinti, nurinkti (ne laiku): Da ir buvo uogų, ale kad žalias išnešė Sdk. Jau išnešti̇̀ riešutai Ėr.
11. tr. duoti derlių: Kaip sau norit, bet dvieiliai miežiai daug daugiau išneša už šešiaeilius – tas jau seniai visų pribota Srv.
12. refl. smarkiai išaugti: Bulvės kad išsi̇̀nešė! DŽ. Mano pasodytos saulagrąžės kad išsi̇̀nešė! Al.
13. tr. iškęsti (vargą): Mylėjau panelę, žadėjau ją vest, kad ji padėtų vargelio išnešt LTR(Ob). Jie jau šitos bėdos neišnèš Rtn. Žmogus gyvendamas nieko neužgyvena, tik vargą neišnešamą Skr.
14. tr., intr. išgalėti, pajėgti, pakelti, išlaikyti: Nebegaliu tokio sunkaus darbo dirbt, mano sveikata nebei̇̀šneša Srv. Kupra nei̇̀šneša, mušamos [su pačia] Grk. Martynaitytė dirba, kiek jos jėgos išneša I.Simon. Kojos neišnešė toliau paeiti Sn. Kai i̇̀šnešiau, tai i̇̀šnešiau, dabar negaliu [rūkyti] Dglš. Ne štuka susilygti gerą algą, ale reik ir išnèšti (įstengti dirbti) Krš. Susiderėjai tokią algą, tik kažin, ar tu ją išneši savo darbu Vv.
ǁ būti pakankamam (apie pajamas, lėšas): Leido jį mokytis, skirdamas tam net daugiau, kaip jo menkos lėšos išnešė J.Jabl. Man už kiekvieną mažmožį reiks užmokėti, nė alga mano nebeišneš Žem. Pretenzijų buvo prirašyta tiek daug ir taip brangiai jos įkainotos, jog nebeišnešė ir Alfonso namai A.Vien. Žemė išnešė ir tvartų, ir skaityklos statybą J.Avyž.
15. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Nenuseina man žmogus, katras ne pagal savęs išsi̇̀neša Ds. Jis ne palig savęs išsi̇̀neša Stk. Kad ir kaip išsineši̇̀, bet tas, kas esi, vis liksi Slk.
ǁ dėtis kuo, laikyti save kuo: Išsi̇̀neša ponia, o gryčioj kai tvarte Ut. Išsi̇̀neša mokytesniu už visus Ds. Marė gražesnė išsi̇̀nešė už visas Ds.
16. tr. siekti, sudaryti: Skaitlius sandarbininkų neišneša skaitliaus vienos rankos pirštų V.Kudir. Kiekvienas nešėjas tiek tura piningų pardėtiniui atskaityti, kiek išneša duotos jam žolės M.Valanč. Išlaidos su parsigabenimu išneša 330 rublių LTI288. Tik viena gera eglė daug išneša (kainuoja) Alv. Sienos turėjo lig šimto pėdų storumo ir buvo pastatytos iš tašytų akmenų, kurių kiekvienas išneša keturiasdešimt ketvirtainių pėdų J.Balč. Jo ilgos kojos – žingsnis visą metrą i̇̀šneša Plv. Atkarpa AB išneša, sudaro atkarpos CD penktąją dalį Z.Žem. Žemė išnešė dvi desencinas Vlk.
| refl.: Dorelis laiko (tiek išsi̇̀neša …, kaip) trisdešimt trečiokų KI583.
ǁ tr., intr. ištekti, atitikti (dydį): Kažin ar tos lentos ilgis išnèš (ar nebus per trumpa)? Alk. Svirties kartis jau per trumpa, nei̇̀šneša (šuliniui išdžiūvus), negaliu pasemt Plv. Nei̇̀šneša stulpai, plati Venta [ir neįveda elektros] Krš. Jo ūgis kaip tik i̇̀šneša tą švarką Jnš. Jau išneša tėvo apsiaustą Skdv. Būtų šiaip viskas gerai, tik nei̇̀šnešu pečiūse Skdv.
17. tr., intr. reikšti: Žodis kvailas taip (tiek) išneš kai paikas N.
18. intr. gerai, puošniai atrodyti: Toj jų nauja troba tai jau i̇̀šneša Vs.
ǁ tr. puošti: Mergaitę kasos labiausiai i̇̀šneša Al.
◊ ant ausų̃ išnèšti greitai išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų̃ i̇̀šnešė Nm.
ant sàvo pečių̃ išnèšti vienam, pačiam atlikti, padirbti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių J.Avyž.
dū̃šią išsinèšti spėti išeiti iš pavojaus, išlikti gyvam: Tik dūšiàs išsi̇̀nešė, ė visas gėris sudegė Prng. Kad kiek, tai [būtų] i dū̃šių neišsinẽšę Prng.
(kieno) galvà (prótas, pakáušis, rãzumas) i̇̀šneša supranta, nusimano kas: Kaip mano galva išneša, taip ir sakau Krm. Tik meistro galvà i̇̀šneša, kaip tokį namą pastatyti Jnš. Sena galvà, ką ana beišnèš Km. Jo pakáušis nei̇̀šneša, kaip išbristi iš skolų Jnš. Kaip reiks priklausančią jam vietą užimti, jo protas neišnešė LzP. Kaip prótas i̇̀šneša, taip ir daro Krp. Razumas išneša, kojos neneša Srj. Mano galva visai neišneša, kas čia darosi Gs. Kaip čia padarius, jau mano galvà nei̇̀šneša Zr. Taip gudriai pasakei, kad jau man galvà nebei̇̀šneša, kaip čia išeina Sml. Kap kokias durnystas daryt, tai jo galva išneša, o kap gera, tai ne Arm. Tai ma[no] bludna galvelė, tai ana neišneša, iš kur vargeliai eina (rd.) Rod.
gálvą [svei̇̃ką] išnèšti Btg pabėgti, išsigelbėti: Turėtum tik džiaugtis pati, sveiką galvą beišnešusi J.Jabl. Dabar tu jau galvelės nebeišneši, – ponas apsidžiaugė LTR(Dkk). Kytras galvą išneša B.
gývastę (gývybę) išnèšti išsigelbėti nuo mirties: Gývastę gavom išnèšti šiaip taip Vn. Atmovė keturi vyrai, vos gývybę i̇̀šnešė Krš. Vos ne vos gyvybę savo beišnešiau S.Dauk.
i̇̀ltį išnèšti išgyventi kur ilgą laiką: Dieve duok, kad ir iltį išneščia B.
káilį [svei̇̃ką] išnèšti BM56 pasprukti, išsigelbėti: Džiaugiuos aš sveiką kailį išnešęs Srv.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai da išnèšt kélnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu Vb.
ki̇́ek gerklė̃ i̇̀šneša (rėkti, dainuoti) labai smarkiai: Keletą kartų mėginau kiek tik gerklė išneša rėkti, bet niekas manęs neklausė J.Balč. Namiejūnui buvo labai keista, kad dvarokai, jokių ponų nepaisydami, plėšia (dainuoja) kiek tik gerklė išneša per visą dvarą rš.
kirvẽlį išnèšti Vb pabėgti, išsinešdinti.
kišẽnė i̇̀šneša užtenka pinigų: Rengiasi pirkti, ale kaži ar kišẽnė išnèš Gs. Daugumas, kas jį matę, galvas guldė, kad jų kišenės neišneštų užmokėti už tuos veršiukus, iš kurių odos pasiūti jo batai J.Balč. Kešenė neišnešė – būt instaisęs kuliamą Skdt.
kójomis išnèšti ištrypti, sumindžioti: Užbėgo arklys per rasodą ir išnešė visa kojom Ds. ×
kokià būrà i̇̀šnešė Vrnv kas privertė išeiti, išvykti iš kur.
kudãšį (kudãšių, kudẽšį; Gs, kuldãšių; Upn) išnèšti Rm pasprukti, išsigelbėti: Per praeitą karą du sykius vos vos išnešiau kudašių Lkč. Ìšnešė kudãšių svetur Jnš.
kuõdą [svei̇̃ką] išnèšti Jnš pasprukti, išsigelbėti.
mui̇̃lą išnèšti pabėgti, pasprukti: Aš per senas muilą išnešti J.Marc.
nósį išnèšti Dl pasveikti.
paišnèšti, pai̇̀šneša, pai̇̀šnešė (dial.) tr. daug, keletą kartų išnešti: Mes visa paišnẽšę Dv.
nunèšti, nùneša, nùnešė tr.
1. K einant nugabenti paėmus, užsidėjus: Paršiukam nunešiu [ėsti], ir bus apsiliuobta Ėr. Tris nėšius vandens nùnešiau arkliams J. Reikia nunèštienos Rš. Nunešu žemyn R199. Po mirties vaikis tą senąjį nùnešė į reją Mžk. Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti, buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Priženkite (eikite) bei nuneškite jūsų brolius … laukan užu abazą (paraštėje guolį) BB3Moz10,4. Ant patalo gulintį su patalu nešte nuneš rankomis savo iki tų namų BPII457. Nùnešiau nùnešiau, į Tilžės miestelį nùnešiau JV1040. Susemiema tą sidabrą, nunešiema ant kalvelį NS18. Ką nunèšiu mergužėlei brangių dovanėlių? JD1008. Nugineški mano draugelei margą gromatėlę (rd.) Jž. Mažas muno bėras žirgelis, nenuneš vedums į svečią šalelę D88.
^ Už ausies nenuneši (sakoma nenorinčiam prietemoje valgyti) LTIII461(Tvr). Kad ten mano varnas kaulo nebenuneštų, kur aš buvau (niekad nenorėčiau ten vėl patekti) NžR. Tegu juos nunešęs! Srd. Kad tave velnias nuneštų į pūsčias pelkes! I.Simon. Kad tave velnias nuneštų į padanges! B. Velnias jį tenai nùnešė – bene jis galo graistės! Nmn.
| refl. tr.: Ji paėmė katytę, nusinešė į savo kambarį NdŽ. Nusiskyniau negelkelių dvylika, nusinešiau į Ragainę vyskupui N132.
2. R395 savo judėjimo jėga nuvaryti, nustumti, nupūsti: Vėtra nùnešė stogą Rm. Taip aštuntame šimtmetyje vienas vikingas, Nadodras, buvo audros nuneštas prie Islandijos krantų K.Bor. Kai pagriebė vėjas, tai ir nùnešė man kepurę Lš. Daug Nemunas su savo vaikais nunešė tyro vandenėlio į plačią Baltijos jūrą rš. Nunešė kaip upė šapus Sim, Ob.
| Hemoglobinas paima iš plaučių oro deguonį ir nuneša jį audiniams rš.
^ Ta[vo] itus darbus pavasario vanduo nunèš (taip pajuokiamas negalintis užbaigti pradėtų darbų žmogus) Arm.
3. numušti, nutraukti, nuplėšti: Visą pirštą nùnešė ligi kaulo, dabar nieko negalia dirbt Jrb. Jai par karą ranką nùnešė Šmk. Kai ejo frontas, jos vyrui pusę galvos nùnešė Kln. Skūrą teip visą ir nùnešė nuo pirštų Ktk. Kulkutė pakaušį nunešė vienam vaikinui Vlkv. Tai tas velnias kaip ėjęs iš jo, taip beveik jam nosį nunešęs BsMtI128. Kai pauostai to lekiančio spiruto, tai gali nosį nunèšti (labai smarkus, suerzina nosį) Šn.
ǁ išgriauti, nuversti: Du tiltu nùnešė vanduo OG213.
4. refl. greitai nubėgti, nulėkti: Ot nusi̇̀nešė kiškis per lauką! Švnč. Du piemenai per kalną nùsnešė Vlk.
5. SD381 pačiupti, pavogti, pagrobti: Kažkas botagą nuo rogių nùnešė Jnšk. Neišeik iš numų, ka lapė [ančiuko] nenūneša Vkš.
^ Nesprausk baltai, be šarka nunèš Ds. Jei velnias nunešė karvę, tai tegu nešasi ir šniūrą LTR(Grk). Abu labu: gaila tik, kad velnias nenunešė KrvP(Mrc). Geras kap vilkas, ėriuką nunešęs, meilus kap lapė, vištą nupešus LTR(Mrj). Ilgą iešmą drožiant šuo kepsnį nuneša rš.
| refl. tr.: Vanagas nusi̇̀nešė vištelį BŽ413. Nusinešė kaip vilkas avį LTR(Jnš).
ǁ neatiduoti, negrąžinti: Jau kad ir nunèši pinigų už kokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daug vaikų turi Jrb. Nūnèšti galia algą [samdytojas] be sutarties Grd.
ǁ refl. tr. išeinant, pasitraukiant pasiimti:
^ Gervės pusrytį nusinešė! (atėjus rudeniui nebevalgoma priešpusryčių) KrvP(Č). Aukso su savim nenusineši, bet per jį dangun kelią surasi KrvP(Al). Numirsi – nenusineši NžR.
6. SD42 išgirstą pasakyti, perduoti: Bobos tuoj nùneša Ėr. Tik ką sužino, tuoj best tą i nùneša Rs. Nunèšk labas dieneles mano tėveliui ir motynėlei JD1204.
7. iškentėti, patirti, pakelti: Pati septinta likau su vaikais, vargo daug nùnešiau Vlk. Itiek vargo nùnešiau Vrnv. Daug vargo tamsta nunẽšus, kol išmokai Btg. Kiek aš nunešiau žmonių kalbelių, kiek aš nukenčiau, vargo mergelė KrvD214.
8. būti pranašesniam, nugalėti: Mūs žaloj jūs margąją nùneša Lš. Mano motina greitai nuneša (viršija kalboje) tėvą: jam nė išsižiot netenka Žm. Jis mus visada nùneša (nulošia) Krok.
◊ kójomis (ant kójų) nunèšti sumindžioti, iškapstyti: Javai kojomis nunešti S.Dauk. Karvės kójums nùnešė visus daržus Krš. Vištos viralus in kójų nùnešė Arm. ×
krõmo nunèšti Slm užsidėjus ant nugaros (vaiką), nugabenti.
kudãšių nunèšti nubėgti, pasprukti: Padėk diržą, jau vaikas nùnešė kudãšių Smn.
šuõ (vélnias) ant uodegõs nùnešė (nusi̇̀nešė) niekais nuėjo: Aš tau seniai sakiau, kad tavo mokslą šuvà ant uodegõs nunèš Ds. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė PnmR. Nusinešė velnias ant uodegos LTR(Jnš).
panunèšti, panùneša, panùnešė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nunešti: Buvau tę megztinių panunẽšus Dv.
2. savo judėjimo jėga visus nugriauti: Vanduo tiltus panùnešė Grv.
panèšti, pàneša, pànešė
1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr.
^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei[p] rėkia. – Aš tau panèšiu! (sakoma grasinant) Jrb.
| refl. tr.: Pasinešęs į šalį, suplėšiau tą lapelį Šts.
2. tr. K pajėgti nešti: Panešdavo tris pūrus OG100. Sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamai̇̃s turtais BM106. Kieno nugara plati, gali daug panešti Mrj. Kariui derantys vyrai buvo, kurie skydą ir kardą panešdavo BB1Krn6,18. Mažas mano žirgužėlis, nepanèš mudu abu jaunu JD734. Tai vyras mažilelis – vos kepurę pàneša (juok.) Krš. Kad aš jojau par lankas, par žaliąsias lankeles, nepànešė žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1477.
^ Ėsk, kiek pilvas paneša (kiek telpa) KrvP(Krsn). Valgyk – kelnių nepanèši (nusilpsi) Krš. Panaberijos nepàneša (labai išdidus) Ds. Tinginio nepàneša (labai tingi) Klvr. Sunku panešt, gailu pamest Tvr. Pasakys žodį (stipriai susikeiks), kad nepaneši (apstulbsi) Ėr. Saldus, gardus, bliūde nepanešamas (miegas) Sim. Iš vieno kampo nei pavežt, nei panešt (krosnis) Kzt.
panešamai̇̃ adv.: Pridėjo daug, ale da panešamai̇̃ Alk. Uždėjo, prikrovė nepanešamai̇̃, nepavežamai Lp.
| refl. tr.: Tiek turto da turiu, kad nepasinèštum Kp.
| Riebumas jos – savęs nepasi̇̀neša (vos bepaeina) Ds. Nepasi̇̀neša iš gero gyvenimo Mžš.
^ Ir būdavo gi linksmas, ak, kad tave devynios! Ir būdavo gi naudinga, ak, kad tu nebepasineštumei! Vaižg.
3. tr. tam tikrą laiką nešti, tiekti: Du mėnesius pànešė pieną [į pieninę] ir nustojo Rm.
4. refl. tr. nusinešti tolyn: Vagis tada paėmė aviną ir pasinešė M.Valanč. Sprandus žąsų nusukusys, pasi̇̀nešė ir suėdė PP62.
| Man pànešė vieną vištą Pgg. Vanagas vištą paneš Nmč.
5. tr. savo judėjimo jėga nustumti, nuversti, patraukti drauge su savimi: Toks vandens sūkurys paėmė – ir pànešė Pgg. Neužgreibė, Venta lig Romučių panẽšusi [lavoną] Krš. Nebėra nei vieno namo su stogu, nes juos audra nuvertė arba panešė prš.
ǁ savo judėjimo jėga pajėgti pastumti, patraukti: Kad papuls, tai šitokis vėjas ir žmogų panèš Nmč.
^ Ko vėjas nepaneša? (akmens) Dkšt.
ǁ nugriauti, nuversti: Buvo srovinga upė, kuri vis tiltus panešdavo brš.
6. tr. pajėgti išlaikyti, pakelti (svorį, krūvį): Ledas laiko, pakelia, pàneša KII232.
7. tr. parinkti, pakrauti: Mano bitės gerai pànešė iš šaltekšnių [medaus] Ėr.
8. refl. paūgėti, suklestėti: Rugiai iš pavasario labai pasinešė Mrs. Po lietaus visi javai pasi̇̀nešė Lš.
9. refl. einant, bėgant pakrypti, pasukti, patraukti kuria nors linkme: Pasibaidę arkliai pasi̇̀nešė į namų pusę Jnš. Arklys pasinešė par kapines LTR(Tt). Žebrikė (karvės vardas) pasinešė į dobilus Rs. Jeigu stirna nebūtų supratus pasinèšt krūmuos, būtume pagavę Ds. Žiūrėjau – vis ėjo link mūs, o paskui pasi̇̀nešė į mišką Lkč. Barbutė vėl pasineša pro duris S.Čiurl.
| Saulė jau gerokai į vakarus pasinešusi rš. Debesys į vakarus gerai pasi̇̀nešė Skrd.
ǁ nubėgti, pabėgti: Gerai, kad pàsnešė iš tę, ba būt gerai apdaužytas Rod. Aš greit pasi̇̀nešiau už kluono Gs.
10. refl. būti linkusiam, pasirengusiam kam nors: Vilnius – tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studijuoti meno istoriją ne iš vadovėlių rš. Į parėdus Ona buvo labai pasinešusi A.Vencl. Jis buvo pasinẽšęs bėgti, ir nelaikiau Ėr. Agurkai buvo pasinẽšę žydėt Kp. Matai – pasi̇̀nešas kitas py mokslo, kitas py žemės Dov. Pirma buvo pasinẽšus už jo eit, o dar̃ neina Alv. Aš pasinẽšęs ant miegojimo, kortos nusibodo Jnš. Pasinešus diena ant lietų Pl.
ǁ pradėti ką daryti: Pavarykite kurį jautuką bent iki sodybų galo, paskui keliu gal pasineš eiti Žem. Kad pasi̇̀nešė karvės lėkt par laukus? Bsg. Karalaitė tuoj pasinešė atgal bėgti LTR(Sml). Pasi̇̀nešė augti, išsidrėbė labai Krš.
11. tr. iškentėti, patirti, pakelti: Esu šmotą vargų panẽšusi Trš. Ka ruduo šlapias, tai panèšt to vargo negali̇̀ Gs. Neženota mažiau vargo panèš Gs. Motinėle, … kiek jūs panešėt didelių vargelių TŽI284. Didelį rūpesnį ana pànešė par karę vaikus augindama be vyro Dr. Kiek ma[n] reik panèšt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt Gs. Su tais medžiais (iš girios juos veždamas) jis vargo ir šalčio pànešė Gs.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti: Tėvas, paėmęs diržą, duos tiek, kad panešti negali Ėr. Tos raudonos vištos gerai šaltį pàneša Dl. Vaikas juo šaltį pàneša Plng. Aš nepànešu tokių didelių barnių Jnš. Mano galva nepàneša nemiegio Vkš. Kaip aš pamenu, mano mama vargo, jau aš jos to vargo nepanèščiau Raud. Užpuolė nepanešami̇̀ vargai Gs.
| Anas daug pàneša – žiūrėk, kiek geria, o nenugriūva Rk. Retai kas tiek daug degtinės paneša, kaip mūsų kaimo kalvis Ds.
12. intr. būti panašiam, panėšėti: Jų visi vaikai pàneša į tėvą sp. Sūnus in tėvą, o duktė in motiną pàneša Vlk. Bronius biskį pàneša dėdę, ir kalba lyg su kąsniu Skr. Ji in senovišką giesmę pàneša Rdš. Šiandiej in lietų nepaneša Ds.
| refl.: Vaikai ant močią pasinẽšę Ps. Žiedas aplink kaklą yra juodai juodas, stuburys geltonai raudonas, pasinešęs į skaudžiai raudoną Blv. Naras – [v]andeninis paukštis, ant antį pasnešęs, kojos trumputės, šalin kėstos Kp.
13. refl. kvepėti, atsiduoti: Tas medis imbierų kvapu pasineša B.
14. refl. didžiuotis: Pasnèš, kap pirkią išsimėš Vlk.
^ Pàsnešė šūdas ant šakių Vlk.
◊ buldõkų (klùmpių, pil̃vo, strė́nų) nepanèšti vos paeiti; sunkiai eiti: Pasiuvo tokius buldokùs, kad negalima nė panèšt Smn. Eina – rodos, klùmpių nepàneša Gs. Kad pririjo, pil̃vo nebepàneša Ds. Neprisirengiu [eiti], nepànešu tas strė́nas Vlkv.
galvojè (į gálvą) panèšti atsiminti: Kad ir daug išmoksti, bet galvo[je] negali panešti Gs. Į galvą viską negali panešt Krtn.
gar̃siai pasinèšti pagarsėti, iškilti: Ne vienas jų taip garsiai pasinešė, kad jų vardu skambėjo vaidilų kankliai V.Krėv. Dar niekas, kaip seni pamena, taip garsiai nepasinešė, kaip jaunasai jo sūnus Zubrys V.Krėv. Ir gyvi esame, ir garsiai pasinešėm, ir tėvus atkeršėm V.Krėv.
gývastę panèšti kaip nors pagyventi: Ka galėčiau kiek dar gývastę panèšti Grd.
kiaurų̃ púodų (×krõmo) panèšti kiek nešti (ppr. vaiką) ant nugaros prilaikant už kojų: Panèšk mane kiaurų̃ púodų Plv. Eikš, panešiù krõmo Sb.
kójas panèšti įstengti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojas, nors visai neturėjo vilties rasti J.Balč.
lašinių̃ (mėsõs, pil̃vo, paliáukio, taukų̃) nepàneša storas, nutukęs: Kiaulė jau nebepàneša pil̃vo Jnš. Eina kaip rupūžė, mėsõs nepàneša Lb. Jis jau nepàneša savo lašinių̃, nusiėdė Jnš. Taukų nepaneša, o da serga! Plv. Nebipàneša nė paliáukio, o buvo kaip lenta Krš.
parnèšti, par̃neša, par̃nešė tr.
1. SD213, R, K atgal, namo pargabenti: Nunešt nunešė, o parnèšt nėr kam Gs. A nereiks suolus parnèšti? Gršl. Eik parnešk dalgį Rs. Parnešiau raibąją kurapkėlę ir margąją paukštelę TDrIV59. Du kilogramus jautėnos par̃nešiau Slnt. O jūs eikiat ir parneškiat, ką pirkot dėlei bado BB1Moz42,19. Prašyk seną motynėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Nešte, rasi, aš parnešiu KlvD194. Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Blezdinga lėkė ugnelę iš čysčiaus parnèšti, dėl to uodega išdegusi su šuke ir po dūmus peria J. Parnešė gulbės liūdną laiškelį DvD4. Imk pušies šaką ir marių putos saują, tai tu parneši savo anytėlei žiemužės šėko, vasaružės sniego (d.) J.Jabl.
| Po metų ji par̃nešė vaiką (jai gimė vaikas) Lnkv.
^ Iš miško parneštas, miškan žiūri LTR(Brt). Išėjo kaip ežys mielių parnešti (ilgai negrįžta) LTR(Smn). Ans geras smerčiuo parnèšti (apie nerangų, ilgai gaištantį žmogų) Krš.
| refl. tr.: Man ir šiaudas sunkus parsnèšt Vlk. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Buvom lig numų beparsinešantys katūtį Tv.
^ Ateik nuogas – parsineši anty[je] (nieko neatsineši, ir tau nieko neduos) KrvP(Ps).
ǁ užnešti užkrečiamą ligą: Par̃nešiau numie tymus, visas butas susirgo Vn. Visai šeimynai par̃nešė niežus Bt. Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč.
ǁ atėjus, atvykus perduoti (žinią): Tai aš nuskrisiu in tavo bernelį, tik neparnešiu linksmos žinelės LTR(Dkk). Naujynų par̃neša klėbiais Grd. Oi tu, sakūn sakūneli, dyvnasis paukšteli, ką parneši naujienelės nu mano mergelės? KlpD2. Zylelė … parneš mergelei naujieną JD597. Labas dienas nuo jos tėvo jai parnešė BsPI75.
2. refl. pareiti, parsinešdinti: Parsi̇̀nešiau ir būnu Plv.
3. duoti, suteikti: Aš pripiršiu tokią, katra tris tūkstančius parnèš Skr. Sakalai parneš mum laimę iš už jūrų marių S.Nėr.
^ Sūnus parneš, duktė išneš PPr157.
◊ ×kantapliùs parnèšti sunkiai pareiti, parsivilkti: Aš visas sušilęs, vakare ledvai kantapliùs par̃nešu namo Kp.
kirvẽlį parnèšti; rš grįžti namo neištarnavus sutarto laiko.
klùmpes parnèšti parbėgti, pasprukti: Kai iškilo muštynės, tai kiti vos klùmpes par̃nešė Plv.
paparsinèšti, paparsi̇̀neša, paparsi̇̀nešė (dial.) visiems, daugeliui parsinešti: Nuėjo žmones medin ir paparsi̇̀nešė medžiagos Dv.
pérnešti
1. tr. K einant pergabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Lovą mano pérnešė Rs. Nakčia pernešdavo ją su narvu iš svetainės į miegamąjį kambarį rš. Pérnešk mane per upę DŽ.
^ Ko per pirkią neperneši? (vandens rėtyje) Tvr.
ǁ perduoti, išplatinti užkrečiamą ligą: Dažnai posargos pérnešamos rankomis NdŽ.
2. tr. priversti judėti savo judėjimo jėga ta pačia kryptimi, pervaryti, perstumti: Vanduo parnešė arklį par upę Pn. Rugiai apsivaisina kryžmiškai vėjo pernešamomis žiedadulkėmis J.Krišč. Deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dvideginį iš audinių į plaučius perneša kraujas rš.
| Nė nejutau, kas per tą tvorą mane pérnešė (greitai peršokau) Gs.
3. tr. Arm, Šlčn perkelti, perkraustyti iš vienos vietos į kitą: Sunku, kai reikia triobas párnešt. Su dyka ranka neparneši Krkn. Šitas stubas galėsim pérneštie Gs. Jis nuėjo karvikę párnešt į kitą vietą Šmk.
| refl.: Nuėj[o] į kitą miestą, pérsinešė Plv. Jau pérsinešėm čia būt Pls.
| Akies mirksnyje persinešė ugnis ant arti skūnės esančio staldo prš.
4. tr. perduoti žinią, pranešti: Perneškite tai Jonui, ką girdėjote ir ką regėjote DP18.
5. (sl.) tr., intr. Vlkv perkęsti, patirti: Šitiek vargo pérnešė, šalčio ir bado Dgl. Kiek aš an savo kailio esu pérnešęs bėdų, tai sunku apsakyt Užp. In savo kupros visas bėdas pernešiau Skdt. Bobutė keturius karus párnešė Krš. Kiek aš pérnešiau, kaip be galvos likau Alks.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti, pakęsti: Bet esant čia pat žmogui lyg ir lengviau pernešt skausmus I.Simon. Aš tokių nelaimių negaliu pérnešt Vžns. Aš negaliu párnešt tokių kalbų Jrb. Negaliu aš pérnešt to vaikų rėksmo Skdt. Jin nepárneš tos drėgmės Rd. Paskui jau vonių nebepérnešė širdis PnmR.
6. tr. pralenkti, viršyti: Jis pérneša visus savo apsukrumu Lp. Tu savo piktumu tai ir velnią pérneši Nč. Tokis miestas ir Kauną pérneša Mrk.
7. intr. suduoti, pertraukti: Aš tau kai pérnešiu diržu, tai liausies brajyt! Ml.
◊ (kieno) galvà nepérneša nesupranta kas: Muno galvà nepárneša Vvr. ×
kromù pérnešti Sch206 ant nugaros užsidėjus (vaiką) panešioti.
piesinèšti, piesi̇̀neša, piesi̇̀nešė prisinešti, prisigrobti: Iš miesto pysi̇̀nešė daug ko Rsn.
pranèšti, pràneša, prànešė
1. tr. K pro šalį pragabenti: Negali nė praeiti, nė maišelio pranèšti [pro nedorus kaimynus] Krš. Paskui velnias pasitikęs girnių prašė, kad jį, pakavojęs maiše, pro dvarą ir pro tą žmogų praneštų SI309. Kada jis sėdos į stalą, ledva galėjo turėti rankose šaukštą – pranešdavo jį tankiai pro gerklę ir išliedavo valgį BM200.
| refl. NdŽ.
2. tr. panešti į šalį: Stovi anos, niekas gi jų nepràneša Tvr. Praneša toliau stalą Ad.
3. tr. tam tikrą kiekį, dalį išgabenti, išnešti: Reikia pranešt da rūbų didumas – gali visa paimt Sdk.
4. tr. pajėgti panešti, pastumti, pavaryti savo judėjimo jėga: Aš (upelis) ir šiap bėgu, ir tep bėgu – pilko akmenelio nepranešu (d.) Tvr.
5. refl. Švnč išeiti, pasišalinti: Prasi̇̀nešė kur toliau nuo namų Trgn. Prasnèšk geriau, kolei jam pyktis pereis Ktk.
6. tr. SD295 perkelti iš vienos vietos, būsenos į kitą: Nuog smerties pranešti esme ing gyvenimą SPII00.
| refl.: Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia tėvą, motiną … ir prasineša namuosna … vyro savo SPI217.
7. tr., intr. R duoti žinią, paskelbti, pasakyti: Prànešė liūdną žinią Vlkv. Lauras savo bėdas ir išgąsčius mums pràneša kartais K.Donel. Jis prànešė vyresnybei J. Tada tas žmogus pranešė palicijai, ir jį pagav[o] BsPIV30. Skubinkitės, idant jei tokią žinią praneštumbit pirm, neng ji numiršta! Jrk113. Praneštas apei tai, daktaras tuo[j] atvažiavo Žr. Mes silpni daiktai, kaip švents mums pràneša Dovyds, nei žolelės ant laukų dar augdami žydim K.Donel. Jie vadinosi pranešamaisiais, arba reliacijų, seimeliais A.Janul. Vis išpildė, kas pirm pranešt rašte buvo Mž332. Sugrįžta ing Jeruzalem, idant tą linksmą žodį ir kitiemus apaštalams praneštų BPII27-28. Susirinkitės, idant eš jumus praneščiau, kas jumus būsiančiame čėse prisitiks BB1Moz49,1. Tataig buvo per pranašą seniai pranẽšęs DP187.
| refl.: Iš vyro Olė tegavo tik vieną laišką, kuriame jis prasinešė laimingai nuvažiavęs į Ameriką LzP. Pasakykiat, prasinèškiat, jums būs lengviau Gršl. Kai kas pasako žodį, tai ir prasi̇̀neša aplink (pasklinda gandas) Slm.
8. intr. SD290 nuspėti, pranašauti: Iš rankų įžiūrėjimo pranešu CII887.
9. tr. iškęsti, patirti: Tiek vargelių pranẽšus visą gyvenimą Sem.
10. tr. būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: Šikšnosparnis greitumu ir vikrumu visumet praneš [žvirblį] J.Jabl. Jau anas tuoj pranèš ir brolį Sv. Jis moksle tave pràneša Jnšk. Giedojime praneša jinai, t. y. balsiau gieda J. Ir pranešdavo išmintis Salomono išmintį visų rytiečių ir egiptėnų Ba3Kar4,30. Šitoj tiesa labai vargu suprasti dėl to, kad mūsų išmanymą praneša A.Baran.
| refl.: Žmogus prasineša iš kitų būtybių Vr. Jis visur prasi̇̀neša Gs.
ǁ refl. pralenkti einant, bėgant: Iš pirmų žingsnių jau buvo matyti, jog prasinešti rengiasi Romano žirgas, tiktai vienas Armino širmis nuo jo neatsiliko V.Piet. Aš buvau gerokai prasinẽšęs, bet jie vėl pralenkė Alk.
ǁ būti didesniam, viršyti kokį nors kiekį: Paukščio temperatūra dažnai praneša 43°C rš.
ǁ refl. pasižymėti: O kad ne ji (Algutė), gal jau jis būtų seniai ar pasitraukęs nuo Aršiojo į šalį, pas Trakių, prasinešusį valdoną, ar gal būtų sugrįžęs namon V.Piet. Tėvai … prasinešdlavo visokiais lemtumais BzB118(MT460).
◊ vė́jus pranèšti; R77 apgaudinėti.
prinèšti, pri̇̀neša, pri̇̀nešė tr.
1. R421 prigabenti, atnešti daug: Pri̇̀nešė statinę vandens DŽ. Kad pri̇̀nešė valgymų! Dv. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešąs J.Jabl.
| Vaikai in kambarį šalčio pri̇̀nešė Mrj.
^ Gandras mėšlo neprineš LTR(Rs).
| refl. tr.: Prisi̇̀nešiau malkų pilną užpečkį – užteks keliom dienom Vlkv. Garnys ir varlių į lizdą prisinešė, o šeimyna dar miega LTR(Zp).
ǁ priminti (purvo, žemių): Nu tik prinèšk tu man purvo! Mžš.
| refl.: Mūso troba prisinẽšusi – vaikai prinešio[ja] Šts.
2. paėmus priartinti, prikišti prie ko: Ji paėmė vieną taurę ir prinešė prie lūpų, dėdamasi truputį nugėrusi J.Balč. Pamirkė meduje rykščikę, kurią turėjo ranko[je], ir prinešė ją pri burnos S.Stan. Nykštukas pagriebė žolelę ir prinešė prie nosies J.Balč.
| refl. tr.: Jis prisinešė arčiau žvakę rš.
ǁ nunešti, pristatyti: Žmogelis niekur negalėjęs gaut kūmos savo sūnui prie krikšto prinešti BsV34.
3. savo judėjimo jėga daug atgabenti: Vanduo pri̇̀nešė pilną pievą maurų NdŽ. Tie akmenai vandenio prinẽštūs (sunešti) Brž.
ǁ savo judėjimo jėga pristumti, atplukdyti prie ko: Rytą pri̇̀nešė [v]anduo žilvitį ant tiltą BM10.
4. Srj pririnkti, prikrauti: Jei tokia graži vasara pabus, bitės prinèš medaus Ėr.
^ Viena bitė avilin neprineša medaus Tsk.
| refl. tr.: Prisineša sau kinį Blv.
5. pranešti (toli gyvenančiam), papasakoti: Man tuoj pri̇̀nešė kiti Jnš. Niekas nepri̇̀nešė, kad ans yra par mergas ejęs, ir apsižanijo Plt.
6. daug iškęsti, patirti: Tiek vargo prinẽšus! Lp.
◊ Diẽvas į rankàs (prie rañkos) prinèš pasiseks: Šitam mėnasy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn. Kad Dievas prie rankos rugius prineštų B.

×raznèšti, ràzneša, ràznešė (hibr.) tr.
1. išnešioti, išgrobstyti: Po smerčiai jo visą turtą svetimi ràznešė Dglš.
2. ištaršyti, išardyti: Saulė veidą apdegino, vėjas kasą dai raznešė LTR(Ml).
3. žr. išnešti 7: Nežebotas arklys greit gali raznèšt Dglš.
4. refl. įsismaginti: Vaikai kad razsi̇̀nešė (įsisiautėjo) – dūksta i dūksta Rš. Nu ir razsi̇̀nešė (įsismarkavo, įpyko)! Rš. Su šitieka pinigų labai nerazsineši (nepasišvaistysi, greit pritrūksi) Dglš.
sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn
1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau grūdus į aruodą Stk. Vakar sùnešė daug vilnų [kar̃šti] Mšk. Sùnešė cielą jaučio mėsą Ūd. Pirkliui nuvažiavus, atbėgo vilkas, sunešė abi vaikelio pusi, sulaižė sulaižė, ir vaikas atliko sveikas BsMtII20.
| refl. tr.: Šieną nešte susinèšim – nereiks arklių Erž. Susinèšk nuo tvoros rūbus – lietaus ateina Ds. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs BsPIV272. Žabarskis gryčią susi̇̀nešė iš girios Rm.
ǁ refl. būti sugabentiems: Kažin ar tilps bulvos, kai visos susinèš sklepan Ds. Viskas susi̇̀nešas į pringį Krš.
2. tr. savo judėjimo jėga suvaryti, supūsti (į vieną vietą): Vėjas debesis sùneša į krūvą, ir paskui vali̇̀ lyti Gs. Čia sùneša labai giliai sniego Rs. Vėjas sunešė didelius vėpūtinius rš. Prie tilto sunešti ledai NdŽ.
ǁ refl. susirinkti, susikaupti: Iš sterblės purtė susinešusias dulkes rš.
3. refl. greit subėgti: Sùsnešė visos kiaulės kieman Lp.
ǁ refl. atlėkus apsistoti, susimesti: O toje drevėje buvo bitės susinešusios rš.
4. refl. tr., intr. susikelti, susikraustyti į kitą vietą: Susnešė an Plėnūtiškės (ant Plėnūčio žemės) budinkus Srj. Jau daug katrie buvo išsinešę, dabar susi̇̀nešė vėl atgal Bgs.
5. tr. padaryti, kad susidraugautų, artimai santykiautų, įsimylėtų:
^ Velnias sùnešė, velnias ir išskirs Plv.
| refl. Slk: Pagyveno arti̇̀, tai ir susi̇̀nešė Ml. Su ledokais žmonėm sùsnešė, ir pats ledokas Arm. Kap sùsnešė Mariutė su Agota, tai užteko visai ūlyčiai pletkų Vrn. Tep susi̇̀nešė vaikai, kad baisiausia, neatskirsi jų Al. Susi̇̀nešė kap šuva su katinu Rod. Sùsnešė su tuoj pijoku, tai jau gero nebus Drsk. Susi̇̀nešė su tokia boba Šmk. Dar už nabaštikės galvos visus metus jie susinẽšę buvo Rdm. Jo žmona jau su kitu vyru susi̇̀nešė Srv.
6. refl. susisiekti, susižinoti: Žmonys dabar be galo greitai susi̇̀neša Krp. Dabar žmonės ir už marių vienas su kitu susi̇̀neša Ds. Kaip tik nebesusinešu su broliu, taip ir nežinau, kaip jam ten einas Žg. Musintais anie susi̇̀nešė kaip norintais, kitaip jau nebūtų pajutęs aplei tą Vkš. Kaip būtų smagu ir padoru su visais tais lietuviais susinešti V.Kudir.
| Visa soda susi̇̀nešė (susitarė), kad to kelio netaisys Up.
7. tr. SD123 surinkti, sukrauti: Bet už tą tokios bitės (kurios nespiečia) daug medaus kas metą suneša S.Dauk. Sùnešė paukštė lizdą Dv.
| refl. tr.: Ant vienos sausos šakos susinešė lizdą gužas J.Balč. Starkas vinkšnoj susi̇̀nešė gūžtą Jnšk. Susinešė pova šilkinę gūžtelę (d.) Dkšt.
| Kaip man vienam čionai augti ir lapelius susinešti …, ir žiedelius susikrauti? DvD111.
8. tr. iškęsti, išlaikyti, pakelti: Aš daug vargo sunẽšus Gdr. Nemožna buvo sunèšt bėdų Arm. Aš to neramumo negaliu sunèšti Pn. Aš tą panieką sunèšiu Ar. Kad ji nesùneša kantrybės (nesusilaiko, nekantri) Brž.
9. intr. Aps galėti, pajėgti suprasti, suvokti: Čia jau mano galva nesùneša Prng. Čia reikia geros galvos, kad suneštų Ds. Tokiam būtų gerai pardavėjuo, ka uždaviniai teip lengvai yr sùnešamys Yl.
10. tr. I sudėti į krūvą, suskaičiuoti: Raides pažįsta, tik žodžio nesùneša Rdš. Sunèšk į vieną vietą visą žemę – bus hektaras Ėr. Sunèšk, motin, kiek už javus gavom piningų Krtv. Kai visus piningus sùnešė, pasirodė, kad trūksta pora litų Up. Sunèšk, kiek išeis už penkias gijeles bielių (baltų medvilninių siūlų) Vkš. Sunešk, kiek kartų tai darei P.
11. intr. suduoti, uždrožti: Atsitūpė kampe ir tupi – bijo, kad vė nesunešt per galvą (ps.) Tvr.
◊ klùmpes sunèšti Msn susituokti.
liežuviùs sunèšti liežuvauti, apkalbėti: Suneša visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą V.Kudir.
pasunèšti, pasùneša, pasùnešė (dial.) tr. keliems, kelis kartus atnešti: Rudenį pasùnešė kiemas kas spirgelį, kas miltų dulkelę Dv.
užnèšti, ùžneša, ùžnešė
1. tr. R204, K paėmus, užsidėjus užgabenti: Ant viškų ùžnešiau lašinius J. Helijošius … ant liepsnų vežimo buvo užneštas ing dangų DP594.
| refl. tr.: Būdavo, užsi̇̀neša an tvarto patalynę i miega Vlkv. Toj lapė insikraustė in pečių, o ten buvo pakeptos dešros, – ji tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė ant šieno kūgio ir ėda BsPIV286. Senas patinas ramiai nusileido nuo kalno viršūnės, pasiėmė mums žadėtąją ir, nieko nepaisydamas, nei mūsų, nei šunų, užsinešė aukštyn Blv.
2. tr. trumpam užsukant, pro šalį einant, atnešti: Ùžnešė [į kalvę] butelį naminės ir nugirdė Ėr. Kranauskienė šiandie buvo – ùžnešė puodynę Srv. Gal velnias tave te ir ùžnešė šiton karčemon (kogi ten ėjai)! Ds. Gal jum pats velnias užùnešė! Pl.
ǁ atsitiktinai daug ko sunešti: Kap daugiau ùžneša [į turgų parduoti], pigiau būna Alk.
ǁ atsitiktinai įgabenti su savim: Žliūgių sėklų kūdron gali užnešti varlės arba ir vėjas įpūsti rš.
3. tr. Jnk bendraujant paskleisti užkrečiamą ligą: Jie ùžnešė šiltines Ėr. Tos katės i šunys ligas ùžneša Trg. Raupai užnešamà liga Ml. Užnešiu ligą B.
4. tr. kiek panešti (į priekį): Užnèšk aną rąsto galą į priekį Lš.
5. refl. pakilti užsimojant: O ranka jo užsinešė kirviu nukirst medį Ch5Moz19,5.
6. tr. pristatyti reikiamą kiekį (ppr. apie prievoles): Mes jau ùžnešėm pieną, sakė pienininkas Ggr. Šį mėnesį kiaušius esam užnešę Šts.
| Man su pinigais bepigė, tik nuošimtis ùžneša ant smulkmenų (nuošimčio užtenka smulkmenoms) Gs.
7. tr. savo judėjimo jėga užkelti, užvaryti, užstumti: Laivą audra užnešė ant seklumos tarp uolų K.Bor. Vėjas, baisiai nešdamas, užnešė ant kranto tos salutės Joną, kuris jau vos gyvas buvo likęs BsPIII26.
ǁ savo judėjimo jėga atvaryti, atpūsti: Sėklas ùžnešė, i apsprogo laukas pušelėms Prk.
^ An lėto vėjas užneša, greitas pats užsibėga (savo likimo neišvengsi) LTR(Krn).
8. intr. užtęsti nėštumą: Pernai karvė nė biškį neùžnešė, tei[p] lygiai diens į dieną devynis mėnesius Erž.
9. tr. uždengti, padengti, aptraukti paviršių kuo: Po pavasario šita pieva visada esti užnešta žemėm Nmn. Potvynis visas lankas ùžnešė smėliu Srv. Davė [v]anduo, ažùnešė pievas Dglš. Ravus ažùnešė, o čystyt dabar jau nėr kam Skdt. Autobusai nevažiuoja – keliai užnešti̇̀ Lnkv. Kelias sniegu ažunešta, neženklu, tai net ažblūdijau Ml. Pasislėpė palapinėje ir sumigo, bet pabudę pamatė, kad juos visai užnešė sniegas K.Bor. Dulkės akis ùžnešė Vlk.
| Akys buvo per daug užneštos (blausios, apsvaigusios, girtos) V.Kudir.
ǁ refl. apaugti, apželti: Kiemas užsinešęs žole, išknistas kiaulių ir pridraikytas stogo šiaudų A.Vien. Pievelės, paantvalniai, ežios – visa, kas tik buvo plūgu nepaliesta, storai užsinešė tarpia žole Vaižg. Visa pieva alksniais ažsi̇̀nešė, jau perniai negalėjo pjaut Ktk.
10. tr. atvykus paskleisti, išplatinti: [Indų pasakos] per susidūrimą su Europos gyventojais ir čion užneštos tapusios arba gyvu žodžiu, arba rašto keliu per literatūrą LTII477(Bs). Deivės kultas … buvo užneštas ne tik Galijon LTII530(Bs). Buvo užnẽšę [jaučių], arėm su jautukais Krš.
11. tr. pranešti, papasakoti: Kai tik susipyko, tuoj nubėgo ir ùžnešė žandaram Lp. Reikės milicijai užnèšti Skdv. Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, pasakas ir niekus visokius ùžneša draugui K.Donel. Dau[g] pasakų užnešė (daug primelavo) N.
| refl.: Dėdė apie pinigus nei neužsinešė (neužsiminė) Žž.
12. refl. Kp pradėti gerai, vešliai augti: Kur išakėjau, kad užsi̇̀nešė bulbės! Ėr. Nežinia, kaip šįmet dobilai augs, bet dabar iš pavasario labai gražiai užsi̇̀nešė Kt. Iš pradžių kopūstai labai užsi̇̀nešė, bet kurmiai iškėlė Rdm. Linų užsi̇̀nešta būta Ds. Toks buvo gražiai užsinẽšęs čiepelis, ir nulaužė Drsk. Šįmet visko gerai užsinẽšę, ka tik Dievas duotų suvalyt Gs. Linai tokie buvo juodi iš pavasario, užsinẽšę Ėr. Vaikai mūs labai užsi̇̀nešė iš mažens Brt. Telyčiotės tešmeniukas jau ažsinešęs Ktk. Jam užsi̇̀nešė tokia tanki graži barzdelė Jnšk.
13. intr. būti panašiam, panėšėti: Jis šiek tiek ùžneša in tėvą Alv. Gražesnė būtai, kad in momą užneštái Lp. Mano Zigmulis visai in mane ùžneša Mrs. Ale šitas namas tai į mūs ùžneša KzR. Veidas visai neùžneša, kad tas pats, tik iš balso pažinau Gs. Jo kalba ùžneša į tavo Nmn. Šita spalva lyg ùžneša į melsvą Alk. Biskį užneša kopūstais [skonis] Lp. Davė davė skripka zirzint, ė tan balsan neažùneša Ml. Kai kada nieko, o kai kada tai jis man an kvailo ùžneša Lkč.
14. tr. pradėti: Jis ùžnešė kokią kalbą Ėr. Klemusia čia man naują kalbą užùnešė Slm. Ei, klausykit, užnèškit giesmę Dsm. Maria, užnèšk „Bijūnėlį“ Nč. Užnešiu balsą (paduodu toną) B. Buvo Lazdijuosa užnèšt provos su švogriais Lp.
| refl.: Užsi̇̀nešė ne laiku šulinį kasti Ldk. Kad tik kiek, tai užsineša verkt! Mrs. Užsi̇̀nešės vaikai išeiti Grd. Daktarai yr užsinešę klyno negydyti Trk. Jau buvo užsinẽšę ant dienos (pradėjo švisti), kap mes kėlėme Brt.
15. tr. būti pranašesniam, pralenkti: O tai kaip gražiai ji apsitaisius – ùžneša visas mergas Ėr.
16. intr. užduoti, uždrožti: Užnèšk, motin, tam vaikui, kad nesiustų Sml. Jau tokiam, jeigu neklauso, gali ir užnèšt Vs. Tik pakš takš – kad ažùnešė atsivėdėjęs iš kairės, tai tas šliop i nudribo Prng. Vieni vyrai pasipeškit, moterėlėm neužneškit! LTR(Lnkv). Ot ùžnešė per ausį, net galva apsisukė Švnč. Užnešiu gerai per dantis, ir nustosi lojęs Vvr. Kai ùžnešiau šluotražiu par kuprą, ir nebeateina Kair. Kap ùžnešė sprandan, tai ir griuvo Sn. Lįsk lįsk tik prie manęs – kai užnèšiu par kinkas! Srv.
| refl. intr., tr.: Kad daviau aprimesčiu, bet ne arkliui, o sau ažsi̇̀nešiau kaktą Ml.
17. intr. aštriai, užgaulingai ką pasakyti: Kad užùnešė – nei ko atsakyt Sb.
18. (ž.) refl. užpykti, užsigauti: Ką gi aš jam čia pasakiau, kad reiktų taip užsinešti? S.Čiurl. Dėl tokių nėkų teip užsi̇̀nešė, kad nebšnekas nė iš tolo Krt. Pasakiau kelius žodžius, ir užsi̇̀nešė baisiausiai Krš. Nepyk, neužsinèšk, aš atidalysiu skolą, kad ir ne iš karto Plng. Turbūt tu užsinešei ko nors, kad nebeatejai pas mumis Nv. Ans šiandien labai užsinẽšęs KlvrŽ.
◊ kiáuru puõdžium užnèšti; Tat užsidėjus ant nugaros (vaiką) užgabenti.