Rasti išteklių įrašai (23)
aiškiai nurodyti
σαφηνίζω
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
kasãcija (1)
1
Reikšmė
2
Reikšmė
signpost
1
Reikšmė
2
Reikšmė
matãvimo rezultãtas
matãvimo pri̇́emonės pastovùmas
mažatar̃šis, mažatar̃šė
2014 m. ES aiškiai įsipareigojo iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose kolektyviai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m. Trečiadienio pasiūlymuose nurodyti metiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo 2021-2030 m. rodikliai, kuriuos valstybės narės, vykdydamos ES klimato politiką, privalo pasiekti transporto, pastatų, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriuose. [...]
Be to, Komisija skelbia mažataršio judumo strategiją, kurioje nurodo kryptį, kaip ES mastu remti mažataršes ir visai netaršias transporto priemones ir alternatyvų mažataršį kurą.
aplikúoti, aplikúoja, aplikãvo
Savaime suprantama, patirties svarba ir atitikimas priklauso nuo pozicijos, kuriai aplikuoji, tad gali pasilikti ir pirminį gyvenimo aprašymą, kuriame bus sužymėti įvairūs postai ir projektai, kad turėtum į ką užmesti akį, kandidatuojant į įvairius darbo postus.
Rotary akademija – aštuntus metus vykdomas projektas, trunka akademinius metus, t.y. 9 mėnesius. Kaip viskas vyksta: skelbiama registracija, studentai aplikuoja, po to vyksta atrankos etapai. Taip yra dėl to, kad norima atsirinkti tik labiausiai motyvuotus studentus, kadangi mentorių skaičiui yra limitas. Po to, studentai turi reguliarius susitikimus su savo mentoriais, kurių metu bendravimas vyksta pagal kiekvieno studento išsikeltus lūkesčius, ką jis nori gauti iš šio projekto.
Norint aplikuoti (pardon lituanistai, sugalvokite tinkamesnį žodį nuostabiajam „apply“) į stažuotę, formaliai tereikia atitikti tris reikalavimus: [...].
Taigi, jei atitinkate reikalavimus ir nors kiek domitės ES reikalais, esate tinkami pretendentai.
Moterys: Kaip aplikuoti į tam tikras darbo pareigas? [antraštė]
Motyvacinį laišką reikia pridėti prie savo CV. Jis turi būti glaustas ir trumpas. Jame turi būti aiškiai parašyta, kodėl aplikuojate, pvz., į pareigas. Jame nurodoma asmeninė motyvacija, aiškiai išdėstoma, kokias funkcijas ar darbą norite atlikti.
Apsilankę (arba nebūtinai) tokiuose renginiuose, patikusioms kompanijoms studentai teikia paraiškas dėl darbo. Paprastai jaunuoliai apsiriboja 20–30 kompanijų, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie aplikuoja ir į dar daugiau skirtingų darboviečių, taip didindami savo šansus įsidarbinti bent vienoje iš jų. Kiekvienoje iš kompanijų laukia atranka, susidedanti iš rašytinio egzamino bei pokalbių dėl darbo.
Istorija labai įdomi – buvau užprogramuotas sėkmei. Kai aš mokiausi 1 kurse, brolis man padovanojo džemperį su NASA logotipu ir pajuokavo, kad turėčiau aplikuoti į MITA konkursą. Tuomet dar rimtai negalvojau, nes 1-2 kurse neturėjau tiek žinių, mokiausi tik bendruosius dalykus universitete, dar neturėjau specialiųjų telekomunikacijos dalykų, todėl negalėjau pretenduoti ir parašyti tinkamą motyvacinį laišką.
Namą pasistatę vilniečiai kurį laiką buvo ramūs, mat kol vyresnis vaikas lankė darželį, jiems net į galvą nešovė, kad kažkas galėtų pasikeisti: „Mūsų gatvė buvo priskirta Jeruzalės progimnazijoje esančiai teritorijai, taip pat netoliese yra Abraomo Kulviečio gimnazija, į kurią irgi aplikavome, tačiau nepatekome.
Pasiūlymai, galintys pakeisti situaciją: mokslo populiarinimas per žiniasklaidą (mokyklų aplankymas, straipsniai, bendradarbiavimas su žiniasklaida); vadybos kokybės ženklo visiems siekimas; grantų fondo ir sistemos sutvarkymas su moksliniais prioritetais; aiškus identifikavimas agentūrų; mokslininkų skatinimas aplikuoti (dalyvauti) naujausiose programose.
"Atrankos kriterijai labai priklauso nuo pozicijos, į kurią kandidatas aplikuoja. Žinoma, jeigu ieškome vadovo ar specialisto - svarbu išsilavinimas, patirtis ir, žinoma, veiklos rezultatai, darbo stilius, vertybės, - teigė S. Karkauskaitė. - Tačiau ieškant kandidato, tarkime, į asistento poziciją svarbiau ne žinios ir patirtis, o gebėjimai, asmeninės savybės, požiūris ir vertybės."
LAPKRIČIO 30d! Data, kuriai ne taip, kaip koliokviumui, geriau nesiruošti paskutinę dieną. Kodėl? Ogi todėl, tai paskutinė diena aplikuoti į BEST kursus. [...]
Aplikuoti galima siunčiant savo motyvacinius laiškus adresu: www.best.eu.org/courses.
„Aplikuojant į darbo skelbimus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar tuose darbo skelbimuose pateikta informacija yra teisinga, ir vien skelbimu nepasikliauti“, – tikina specialistė. Verta pasidomėti kompanijos vadovu, komanda, darbo vieta, surinkti rekomendacijas iš pažįstamų ir ten dirbusių žmonių.
„Pagrindinis mūsų skirtumas yra tas, kad tereikia sukurti projektą, jį aprašyti, nurodyti kokių žmonių ieškai, ir gali eiti degintis į paplūdimį. Vėliau tereikia prisijungti prie sistemos ir patikrinti, kiek yra susidomėjusių pateiktu pasiūlymu. Iš karto matai, kam tinka laikas ir idėja. Žmonės aplikuoja, o tu iš visų jų išsirenki tinkamiausius. Labai daug laiko ir nervų sutaupai. Modeliai taip pat laimi. Jiems tereikia išsirinkti patikusią fotosesiją“, – kalbėjo jis.
išbrė́žti
1. intr. K drėksti, rėžti: Su nagais brė́žia katė J. Tas kūlaitis brė́ža į stiklą Grg. Paleisk, brė́šu į ranką! Grg. Brė́žk pirštais į duris J. Brė́žti su žiokeriu (vilkti ūdas) Plng.
ǁ būti aštraus skonio: Ta pipirinė brė́žia, oi karti, kaip ją gali gert! Jrb.
ǁ refl. žymėti, darytis pastebimam: Išgąstis ir rūpestis brėžėsi ant jo veidų V.Piet. Vargo raukšlės brėžėsi veiduos sp.
| Toli rytuose brėžėsi vos pastebima šviesesnė juosta rš. Mėnulio pašvaitoj tolumoje aiškiai brėžėsi namas rš.
| prk.: Jo mintyse vaizdai šiurpiausi brėžės T.Tilv.
2. tr. J įvesti (liniją): Nustačius visoms linijoms atskaitas, brėžiama kreivė J.Mat.
ǁ prk. rašyti: Vyriškis brėžė draugui laišką rš.
3. tr. skrieti: Brė́žti ratą DŽ.
4. tr. braukti, žiebti, degti (degtuką): Brė́žk brėžuką, dek lempą Grg. Tebūnie gi Dievo garbei! – murmtelėjo, brėždamas žiburį LzP.
×5. intr. Užv, Mrj meluoti: Ar nebrė́ži į šalį? Dr. Tu jau, vaikeli, čia brė́ži Pln. Tu, melagiau, par daug brė́ži Vdk.
apibrė́žti tr.
1. apskrieti, apvesti aplinkui (liniją): Daugiakampis apibrėžtas apie apskritimą rš. Apibrė́žk ratą aplinkuo Grg.
| refl. tr., intr.: Apsibrė́žk ir išpjauk variniuo (katilui) dangtį Grg.
| Akys jam įdubo ir juodai apsibrėžė, veidas apvyto Vaižg.
2. nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją: Apibrėžė valstybės užsienio politiką kaip taikos politiką sp. Apibrėžiamasis epitetas rš.
ǁ nurodyti būdinguosius kieno nors bruožus: Agota Puodžiūnienė, nors ir gana probėgomis autoriaus teapibrėžta, kaip romano personažas yra pakankamai gyva K.Kors.
ǁ nurodyti kurio nors dalyko ar reiškinio ribas: Apibrė́žti reiškia nustatyti suvokiamąsias dalyko ribas FT. Reikia pirmiausia apibrėžti aukštumų skirtumus dviejuose punktuose VĮ. Neapibrėžtosios lygtys Z.Žem.
atbrė́žti tr.
1. atvesti (liniją) ligi kurios vietos: Atbrė́žk brėžį lig šišion Grg.
2. refl. tr. atsiskirti: Ans atsibrė́žė ežės galą tabokuo Grg.
ǁ prk. atsiriboti: Niekas neskyrė jų nuo valstiečių, jie patys griežtai atsibrėžė nuo jų, užsidarė luominėn kaston rš.
įbrė́žti
1. tr., intr. K, Rdn įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrė́žė į ranką Vkš.
| refl. tr., intr.: Įsibrė́žiau ranką Sv. Su tuo stiklu įsibrė́žiau į ranką Grg.
2. tr., intr. įskrieti, įrašyti (liniją) ko nors viduje: Tas daugiakampis yra įbrėžtas į apskritimą rš. Į nugarą su kreida įbrė́žė Tv.
ǁ palikti kokią žymę: Jos veidas pilnas raukšlių, įbrėžtų ilgų, didžių vargų, skausmų ir rūpesčių metų I.Simon.
| refl.: Pykčio grimasa įsibrėžė jo veide P.Cvir.
| prk.: Tas įvykis giliai įsibrėžė į mano sąmonę P.Cvir.
3. tr. Jn uždegti, įžiebti: Tie brėžukai atdrėkę, nebgal beįbrė́žti Grg. Įbrėžiau degtuką: pieno puodai, lašiniai kybo LzP.
| refl. tr.: Įbrė́žkis brėžuką ir pasišviesk Vvr.
išbrė́žti tr. K brėžiant išrašyti: Duok cirkelį, išbrė́šiu žvaizdę Grg.
| refl. prk.: Mano vaizduotėje išsibrėžia palinkusi figūra rš.
nubrė́žti tr.
1. nudrėksti: Šaka nubrėžė koją rš.
| refl.: Man ranka nusibrė́žė J.
2. išvesti (liniją): Nubrėžti apskritimą rš.
ǁ išpiešti: Tuos daiktus nubrė́žė visai kaip yra Smln.
ǁ nuskirti, nustatyti: Čia nebūna tokių atvejų, kad nubrėžtieji planai liktų neįvykdyti sp.
3. išbraukti: Šiame sąraše gavome nubrėžti tris vardus Sr.
4. nubraukti, nudeginti (degtuką): Davė nubrė́žtą brėžuką Grg.
pabrė́žti
1. intr., tr. brėžiant pabraukti: Su geležine pirštine kai pabrėž par nugarą, ir nuardė su visom gyslom VoL329. Pabrėžk ranką, ir ji sujus Vd.
2. tr. išskirti iš kitų ar iš aplinkos, paryškinti, akcentuoti: Jos nori pabrėžti, koks niekam vertas yra vokiečiu pasidaręs lietuvininkas I.Simon. Jos tamsūs plaukai dar ryškiau pabrėžė blyškų, tarsi pavargusį veidą rš. Pabrėžiamaisiais vadiname tokius įvardžiuotinius būdvardžius, kurie pabrėžia žymimojo daikto ypatybę rš.
pabrė́žiamai adv.: Čia kiekvienas atskiras žodis sakomas pabrėžiamai rš.
pabrėžtinai̇̃ adv.: Skaitytojams pabrėžtinai patariu iš šios vietos pavyzdžių įsidėmėti J.Jabl.
3. tr. parašyti: Pabrė́žė man kelis žodžius ir tariasi laišką parašęs Sr. Pabrė́žk man laišką Šln.
| refl. tr.: Jis bėgščia rašysena pasibrėžė savo pavardę rš.
×4. intr. J pameluoti: Čia jau, ponali, pabrė́žei Als. Ans visumet tau pabrė́š, tiesos nepasakys Pln.
pérbrėžti tr.
1. perdrėksti: Párbrėžė katinas ranką Pln.
| refl. tr.: Kame taip kaktą pársibrėžei? Grg.
2. išvesti (liniją) skersai: Pérbrėžė mokytojas visą puslapį raudonu rašalu Sr.
3. nubrėžti brėžinį iš naujo: Prietaisas vartojamas perbrėžiant planus rš.
prabrė́žti
1. tr. K pradrėksti: Vario galūnė prabrėžė jam sprandą HI.
| Paliko ūdas jūros dugne, nebesuėmiau nė vienos – prabrė́žiau (pravilkau) su žiokeriu pro šalį Plng.
| refl. tr. K: Ūkininkas buvo kairiosios rankos pirštus mažumą prasibrėžęs prš.
×2. intr. nevykusiai pameluoti: Brėžei brėžei, bet pro šalį, vaikeli, prabrė́žei Sr.
susibrė́žti susižeisti, susižaloti: Visi, kurie norės tą (akmenį) nukelti, susibrėš CII924.
užbrė́žti tr.
1. J užžymėti linija: Užbrė́žk, lig kiek nupjauti Grg. Užbrėžė ribas tarp parakvijų M.Valanč.
| refl.: Čia užsibrė́žkis, ir nutašysi Grg.
2. uždegti, įžiebti (degtuką): Užbrė́žk brėžuką Grg.
| refl. tr.: Užsibrėžė degtuką rš.
3. refl. tr. P užsirašyti.
4. nustatyti, paskirti: Jie užbrėžtus jiems uždavinius atlieka gerai rš.
| refl. tr., intr.: Galutinai baigti laivų statybą mes užsibrėžėme ligi navigacijos pradžios sp. Jis pasiekė užsibrėžtąjį tikslą rš.
pabrė́žti
1. intr. K drėksti, rėžti: Su nagais brė́žia katė J. Tas kūlaitis brė́ža į stiklą Grg. Paleisk, brė́šu į ranką! Grg. Brė́žk pirštais į duris J. Brė́žti su žiokeriu (vilkti ūdas) Plng.
ǁ būti aštraus skonio: Ta pipirinė brė́žia, oi karti, kaip ją gali gert! Jrb.
ǁ refl. žymėti, darytis pastebimam: Išgąstis ir rūpestis brėžėsi ant jo veidų V.Piet. Vargo raukšlės brėžėsi veiduos sp.
| Toli rytuose brėžėsi vos pastebima šviesesnė juosta rš. Mėnulio pašvaitoj tolumoje aiškiai brėžėsi namas rš.
| prk.: Jo mintyse vaizdai šiurpiausi brėžės T.Tilv.
2. tr. J įvesti (liniją): Nustačius visoms linijoms atskaitas, brėžiama kreivė J.Mat.
ǁ prk. rašyti: Vyriškis brėžė draugui laišką rš.
3. tr. skrieti: Brė́žti ratą DŽ.
4. tr. braukti, žiebti, degti (degtuką): Brė́žk brėžuką, dek lempą Grg. Tebūnie gi Dievo garbei! – murmtelėjo, brėždamas žiburį LzP.
×5. intr. Užv, Mrj meluoti: Ar nebrė́ži į šalį? Dr. Tu jau, vaikeli, čia brė́ži Pln. Tu, melagiau, par daug brė́ži Vdk.
apibrė́žti tr.
1. apskrieti, apvesti aplinkui (liniją): Daugiakampis apibrėžtas apie apskritimą rš. Apibrė́žk ratą aplinkuo Grg.
| refl. tr., intr.: Apsibrė́žk ir išpjauk variniuo (katilui) dangtį Grg.
| Akys jam įdubo ir juodai apsibrėžė, veidas apvyto Vaižg.
2. nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją: Apibrėžė valstybės užsienio politiką kaip taikos politiką sp. Apibrėžiamasis epitetas rš.
ǁ nurodyti būdinguosius kieno nors bruožus: Agota Puodžiūnienė, nors ir gana probėgomis autoriaus teapibrėžta, kaip romano personažas yra pakankamai gyva K.Kors.
ǁ nurodyti kurio nors dalyko ar reiškinio ribas: Apibrė́žti reiškia nustatyti suvokiamąsias dalyko ribas FT. Reikia pirmiausia apibrėžti aukštumų skirtumus dviejuose punktuose VĮ. Neapibrėžtosios lygtys Z.Žem.
atbrė́žti tr.
1. atvesti (liniją) ligi kurios vietos: Atbrė́žk brėžį lig šišion Grg.
2. refl. tr. atsiskirti: Ans atsibrė́žė ežės galą tabokuo Grg.
ǁ prk. atsiriboti: Niekas neskyrė jų nuo valstiečių, jie patys griežtai atsibrėžė nuo jų, užsidarė luominėn kaston rš.
įbrė́žti
1. tr., intr. K, Rdn įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrė́žė į ranką Vkš.
| refl. tr., intr.: Įsibrė́žiau ranką Sv. Su tuo stiklu įsibrė́žiau į ranką Grg.
2. tr., intr. įskrieti, įrašyti (liniją) ko nors viduje: Tas daugiakampis yra įbrėžtas į apskritimą rš. Į nugarą su kreida įbrė́žė Tv.
ǁ palikti kokią žymę: Jos veidas pilnas raukšlių, įbrėžtų ilgų, didžių vargų, skausmų ir rūpesčių metų I.Simon.
| refl.: Pykčio grimasa įsibrėžė jo veide P.Cvir.
| prk.: Tas įvykis giliai įsibrėžė į mano sąmonę P.Cvir.
3. tr. Jn uždegti, įžiebti: Tie brėžukai atdrėkę, nebgal beįbrė́žti Grg. Įbrėžiau degtuką: pieno puodai, lašiniai kybo LzP.
| refl. tr.: Įbrė́žkis brėžuką ir pasišviesk Vvr.
išbrė́žti tr. K brėžiant išrašyti: Duok cirkelį, išbrė́šiu žvaizdę Grg.
| refl. prk.: Mano vaizduotėje išsibrėžia palinkusi figūra rš.
nubrė́žti tr.
1. nudrėksti: Šaka nubrėžė koją rš.
| refl.: Man ranka nusibrė́žė J.
2. išvesti (liniją): Nubrėžti apskritimą rš.
ǁ išpiešti: Tuos daiktus nubrė́žė visai kaip yra Smln.
ǁ nuskirti, nustatyti: Čia nebūna tokių atvejų, kad nubrėžtieji planai liktų neįvykdyti sp.
3. išbraukti: Šiame sąraše gavome nubrėžti tris vardus Sr.
4. nubraukti, nudeginti (degtuką): Davė nubrė́žtą brėžuką Grg.
pabrė́žti
1. intr., tr. brėžiant pabraukti: Su geležine pirštine kai pabrėž par nugarą, ir nuardė su visom gyslom VoL329. Pabrėžk ranką, ir ji sujus Vd.
2. tr. išskirti iš kitų ar iš aplinkos, paryškinti, akcentuoti: Jos nori pabrėžti, koks niekam vertas yra vokiečiu pasidaręs lietuvininkas I.Simon. Jos tamsūs plaukai dar ryškiau pabrėžė blyškų, tarsi pavargusį veidą rš. Pabrėžiamaisiais vadiname tokius įvardžiuotinius būdvardžius, kurie pabrėžia žymimojo daikto ypatybę rš.
pabrė́žiamai adv.: Čia kiekvienas atskiras žodis sakomas pabrėžiamai rš.
pabrėžtinai̇̃ adv.: Skaitytojams pabrėžtinai patariu iš šios vietos pavyzdžių įsidėmėti J.Jabl.
3. tr. parašyti: Pabrė́žė man kelis žodžius ir tariasi laišką parašęs Sr. Pabrė́žk man laišką Šln.
| refl. tr.: Jis bėgščia rašysena pasibrėžė savo pavardę rš.
×4. intr. J pameluoti: Čia jau, ponali, pabrė́žei Als. Ans visumet tau pabrė́š, tiesos nepasakys Pln.
pérbrėžti tr.
1. perdrėksti: Párbrėžė katinas ranką Pln.
| refl. tr.: Kame taip kaktą pársibrėžei? Grg.
2. išvesti (liniją) skersai: Pérbrėžė mokytojas visą puslapį raudonu rašalu Sr.
3. nubrėžti brėžinį iš naujo: Prietaisas vartojamas perbrėžiant planus rš.
prabrė́žti
1. tr. K pradrėksti: Vario galūnė prabrėžė jam sprandą HI.
| Paliko ūdas jūros dugne, nebesuėmiau nė vienos – prabrė́žiau (pravilkau) su žiokeriu pro šalį Plng.
| refl. tr. K: Ūkininkas buvo kairiosios rankos pirštus mažumą prasibrėžęs prš.
×2. intr. nevykusiai pameluoti: Brėžei brėžei, bet pro šalį, vaikeli, prabrė́žei Sr.
susibrė́žti susižeisti, susižaloti: Visi, kurie norės tą (akmenį) nukelti, susibrėš CII924.
užbrė́žti tr.
1. J užžymėti linija: Užbrė́žk, lig kiek nupjauti Grg. Užbrėžė ribas tarp parakvijų M.Valanč.
| refl.: Čia užsibrė́žkis, ir nutašysi Grg.
2. uždegti, įžiebti (degtuką): Užbrė́žk brėžuką Grg.
| refl. tr.: Užsibrėžė degtuką rš.
3. refl. tr. P užsirašyti.
4. nustatyti, paskirti: Jie užbrėžtus jiems uždavinius atlieka gerai rš.
| refl. tr., intr.: Galutinai baigti laivų statybą mes užsibrėžėme ligi navigacijos pradžios sp. Jis pasiekė užsibrėžtąjį tikslą rš.
