dygsniúoti, -iúoja, -iãvo
1. tr., intr. dygsniais siūti, siuvinėti: Sparčiai dygsniúoji – būtum geras kriaučius Sdk. Kodėl tu tep dygsniúoji, tankiau siūk! Alk.
2. tr. taškuoti, taškais žymėti: Siuvėjas kreida dygsniavo medžiagą rš.
| Dygsniúoti (tatuiruoti) kūną gražiais raštais BŽ557.
3. intr. eiti, bėgti, digsėti: Taip retai dygsniúoja Ds.
išdygsniúoti tr. dygsniais išsiūti, išsiuvinėti: Ir pašluostes raudonais siūlais išdygsniavo rš.
nudygsniúoti
1. tr. dygsniais nusiūti: Sakytum, tyčia kas kelią per laukus šilko siūlais nudygsniavo rš.
2. intr. nudigsėti: Nudygsniãvo tokiais dideliais žingsniais Ds. Kai surėkiau, tuoj visi vaikai kaip kiškiai kur pastvėrę nudygsniavo Vj.
pridygsniúoti tr. dygsniais prisiūti: Rankom pridygsniuota, tai ir iš tolo siūlai matos Žl.
sudygsniúoti tr. dygsniais susiūti: Kole sudygsniavaũ rankovę, tai ir privargau Dkšt. Sudygsniãvo suknelę, ir iširo Ob.
uždygsniúoti tr. dygsniais užsiūti: Suknia uždygsniuota rš.

žymė́ti, žỹmi (žỹmia, -ėja Rtr, žyma N, [K]), -ė́jo I, [K], K.Būg, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD417, S.Dauk, Sut, N, M, LL326, L, ŠT169, Rtr
1. intr. būti matomam, reikštis: Kai išėjom, jau žymė́jo diena Rm. Taip besvarstant, ir diena ėmė žymėti, pragydo pirmasis vyturėlis J.Paukš. Nežymė́jo, kur kelio būta Mžš. Perniai nė lapų nežymėjo, kiek obuolių buvo Šd. Aš teip galvoju vis, kad gyvent, kad jau žymė́tų, kad gyvenęs Ėr. Paaugę jau buvo [viščiukai], jau vištytės žymė́jo Sur. Paskui karalius liepė atnešti statinę aukso, ją vos galėjo pavilkti šešiolika tvirtų vyrų, o tas stipruolis paėmė su viena ranka, įsimetė į maišą ir paklausė: – Kodėl iš karto daugiau neatnešėt, tos statinės ir žymėti nežymu maiše? J.Balč. Ir žymėjo, kaip jis (akmuo) vilktas, nes buvo didelis griovys, pristumtas žemių ir medžio šaknų LTsIV601. Keleivių veidus, sumurusius, nurudintus saulės, žymėjo nuovargis P.Cvir. Batai lengvai plumpsėjo kietu dirvonuojančios žemės paviršiumi, kuriame dar žymėjo susigulėjusios kažkada buvusio arimo vagos J.Avyž. Saulėlydžių tik menkutė žarelė bežymėjo viršum miško M.Katil.
| prk.: Jojo veide žymėjo rūstybė, sielvartas ir nesugrįžtama ryžtis rš.
^ Šeši jaučiai šokinėjo, o jų pėdų nežymėjo (blusa) LTsV538(Rgv). Pernai ponas važiavo, šįmet vėžos žymia (ugniakuro vieta) Brž. Pernai lokys gulėjo, šiemet guolis žymia (ugniakuras) Brž.
| impers. tr.: Žymėjo aušrą ir mes išvažiavom Pn.
žymė́tai adv.: Sodnas, apyniai, taboka, vis pusiau su gaspadoriu laikant, žymėtai padidino jo gaspadorystę Rp.
žymė́tinai
| refl.: Jeigu vieną dujai įdėsi, tai nesižymė̃s [kiaušiniai prėskame sūryje] Alz. Jis stovėjo prie vaiko šono, žiūrėdamas į jo galvutę, rankutes, kojytes, kurios žymėjosi iš po antklodėlio rš.
| prk.: Jos veide žymėjosi nuliūdimas rš.
2. tr. daryti žymę, ženklinti: Aš žymiù avis, paršelius įskeldamas jiems ausį J. Kaimas žỹmia avis: įverdavo siūlą ar tai įskelia ausis Slm. Vienas teip, kitas teip žymė́davo [gyvulius] Sk. Žymė́davai [avis]: į ausis du ramteliai, kitam skylelė, kitam siūlelis koks raudonas įvertas Gsč. Žąsis tai žymė́davo Slm. Žymė́davo kailius, jei nežymė́si – nė[ra] kaip atsiimt Škt. Maisto buvimo vietą specialiomis išskyromis žymi ir bitės rš. Prisidaręs karklyne kuoliukų, [šeimininkas] nuėjo grioviavietės žymėti J.Avyž. Plieno markė žymima skaičiais ir raidėmis rš. Skaitomai vietai žymėti naudojama juostelė rš.
| refl. tr.: Mūsų šimtmečio antrajame ketvirtyje Mažeikių ir Seirijų dirbtuvėse puodžiai savo dirbinius žymėdavosi kokiu nors savo ženklu rš.
3. tr. būti ženklu: Apleistų žvyrduobių pakrašty, už ganyklų, [kryžius] žymėjo ten mirusį žmogų, kurio vardo niekas nebežinojo M.Katil. Ratais nugremžtos liepų, beržų šaknys žymėjo kelią, kartais visai užgožtą per viršų susimetusių šakų L.Dovyd.
| prk.: Gotikos tradicijas žymi smailios langų arkos rš.
4. tr. užrašyti (mintis, duomenis): Atsigulęs Stepukas žymėjo popieriuje įdomesnius kelionėje matytus daiktus, sudarinėjo apylinkės žemėlapį J.Marc. Parapijose buvo vedamos penkių rūšių knygos, kuriose buvo žymimi visi svarbesnieji parapijos gyvenimo įvykiai LEXVIII312. Salomėja Nėris ilgus metus rašė dienoraštį, kuriame žymėjo savo pergyvenimus ir meninius įspūdžius LKXIII311.
| refl. tr.: Kiauras valandas sėdėjau vakarais Vinco Kudirkos bibliotekoje, apmetinėjau naujų apsakymų siužetus, žymėjausi temas J.Balt. Tuoj puoliau žymėtis, širdis sudunksėjo džiaugsmo nerimu, – šit kieno paskaitų teks klausytis LKXVII452. Jis nesitraukia nuo grūdų, sveria, žymisi važtaraščiuose rš.
5. tr. įrašyti (ženklą): Vidurinė priegaidė žymima ženklu s KlbI96. Vienodi garsai žymimi kartais nevienodomis raidėmis J.Jabl. Žymėdamas priegaides, J. Jablonskis negalėjo palikti nelietęs ir kirčio vietos LKV244. Kirtį Daukša žymėjo diakritiniu ženkleliu virš raidės, paprastai stogeliu (ˆ) arba akūto ženklu ('), kuris kartais atspaustas neaiškiai ir atrodo lyg taškas rš. Sen[ovės] Egipte, Kinijoje, Indijoje, Mesopotamijoje, inkų ir actekų valstybėse buvo vartojami ženklai skaičiams žymėti LTEI343.
| refl. tr.: Įsiveržiu formą, pradedu žymėtis vietas, kur reikės naujas skyles gręžti J.Jank.
6. tr. reikšti: Spalvą žyminčių būdvardžių nedaug, bet jie labai dažnai kartojasi LKXVI413. Pirmieji žodžiai žymėję įvairius konkrečius daiktus ir reiškinius, susijusius su žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimu rš. Afiksas -si- gali žymėti tiek vadinamąją tiesioginę sangrąžinę reikšmę, tiek ir kitas reikšmes KlbXXXI(1)7. Skirtingos balsio kiekybės ištiktukai gali žymėti tą patį, bet kito intensyvumo veiksmą arba nevienodos kiekybės imituojamuosius garsus KlK59,63. Jis išmokė, kaip ranka žymėti taktą V.Myk-Put. Skiriamos dvi [kalbos ženklų] pusės: žyminčioji, arba jo forma (išreikšta kalbos garsais ar rašto ženklais), ir žymimoji, arba jo turinys LTEI191. Dažniausiai gnoseologijos terminas žymi mokslą, nagrinėjantį pažinimo galimumo būtinas sąlygas EncIX207.
7. intr. reikštis, išsiskirti: [Durnažolė] žymi ypatingu kvapsniu rš. Zanavykai iš visų būdo ypatybių labiausiai žymėjo religingumu LTII203. Kada studentai lietuviai labiau žymėjo mūsų kultūros darbe – seniau ar šiuo metu? A.Sm.
| refl.: Aš nigdi pirmutinė nenorėdavau, kad niekuo nesižymė́čia iš kitų Šmn. Jiedu greitai pradėjo žymėtis kitų jaunųjų tarpe drąsa rš.
8. tr. nurodyti, skelbti: Tuo laiku jis (M. Jankus) buvo žymimas ir laikraščio atsakinguoju redaktoriumi LEIX284. Čia grybai ir šungrybiai, vardais nežymė́ti A.Baran.
apžymė́ti J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; M, L
1. LVI138 žr. pažymėti 1: Jau aš apžymė́jau avis J. Apžymėtas medis tegal stovėti iki trejų metų S.Dauk.
2. refl. žr. pažymėti 4 (refl.): Ogi, ta mergiščia sporte jau buvo apsižymė́jus Kbr.

×atžymė́ti (nlt.) Rtr, NdŽ, KŽ; M, L, SkŽ32
1. žr. pažymėti 1: Smaigais atžymėti LL298. Virvės ilgis padalytas lygiais atstumais, kurie atžymėti mazgais, įpintais į virvę LEXVIII26. Siuva jaukioje giminių seklytėlėje, neskuba, pamatuoja, siūles atžymi A.Mišk. Netgi komandiruotės pažymėjimo fabrike neatžymėjo rš.
| refl. tr. LL233: Tai anys atsižymėjo tą vietą, padėjo pagaliuką LTR(Antz).
2. DŽ žr. pažymėti 3: Žinoma, pradžią reikia kuo nors atžymėti rš. Joninių diena ypatingai esti atžymima rš.
3. žr. pažymėti 4 (refl.): Kasdienine kalba h[erojumi] vadinami žmonės, itin atsižymėję drąsa, narsa, nepaprastais žygiais, ypač karo metu LEVIII221. Didžiu darbu jis atsižymėjo V.Kudir. Armėnai ypač atsižymi visur narsumu Pt. Kariūmenėje labai atsižymėjo ir išėjo į didelius vyresniuosius Tat. Lietuviai tę buvo labai atsižymė́ję Pns. Sonetai atsižymi kalbos vaizdingumu rš. Kikilių šeimyna atsižymi savo gabumu Blv.
4. refl. pasirodyti, išryškėti: Pulkininkas išpūtė lūpas ir sušvilpė, o jo veide atsižymėjo pašaipa Pč.
įžymė́ti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, L
1. SD193,291, Sut, N, [K], M, Š padaryti žymę, pažymėti: Paženklintas, įžymėtas SD456. Avis visas įžymė́jau, t. y. žymes įdėjau J. Įžymė́tos avytės būdavo, tai ausytė įkirpta, tai vilnų kuokštelytė kai kur palikta PnmR. Ka pažintų, teip jau juos (ėriukus) įžymė́davo Sk. Dar įžymė́jo aną akmenėlį, kreida patepė Trgn. Savo maišą inžymė́jau, kad nesusmaišytų Ktk. Neįžymė́jau jurginų rudenį, dabar nežinau, koks katras bus Slm. Rūta mėta įžymėta, kad rytoj pažinčiau (d.) Kp. Paliepė savo gaspadinei iškept duonos, vienan bakanėlin kepant įdėt dešimtį raudonųjų, o tą bakanėlį įžymė́t BM11(Skp).
| Platūs bus rankšluosčiai ir ilgi, ir įžymės ji gražiom didelėm raidėm S.Čiurl.
| prk.: Gilmėj širdies muno įžymėk šventą baimę Dievo brš. Papenėjęs [Viešpats] mus tuo nekaltu avinėliu, o to šventu kūnu savo, o įžymėjęs duris dūšelės mūsų tuo šventu krauju savo, užlaiko mus nuog kožnos pamstos ir nupolio mūsų MP150.
| refl. tr. Rtr: Įsižymė́k tą vainikėlį, kad žinotum [burdamas švento Jono naktį] Bsg. Tuoj insižymėjo vietą ir atsinešęs iš namų lopetą ėmė kast BsPII200(Jž). Kad jos (bitės) tokią vietą radusios, kurią jos pamėgsta ir kur jų spietlius gražiai gyventi gali, šičion vis pryšais pri angos lakio[ja] ir vis draugu lygiai ema ir tokią vietą gerai įsižymė[ja] S.Dauk.
2. KŽ įsidėmėti, žinoti: Giliai širdin savo inžymėkim J.Jabl. Garsūs žmonės, kurių vardai visuomenės įžymėti, laimėjo darbus entuziazmo pagalba rš.
| refl. Š: Praeitais metais, dabar aš neatamenu, misliau insižymė́siu, ar snigo, ar nesnigo Kūčiosu Sld.
3. refl. pasireikšti: Imdavo ir įsižymėdavo tautoje savo gabumais arba darbais vienas kuris žmogus rš. Jau iš pat pradžios [laikraštis] įsižymėjo tuo, kad jame buvo bent kalbama apie lietuvių reikalus Vlt1908,18. Aukų davimu tuojau įsižymėjo keli žinomi žmonės Vd. Mokslo draugijos ima savo tarpan tik rinktinius žmones, išėjusius vidurinę ar aukštąją mokyklą ar bent įsižymėjusius mokslo darbu A.Sm. Charakteris reiškia ir rodo sintetinės kultūros pobūdį, kiek jis yra įsižymėjęs tautos žmonių dvasioje P.Klim.
4. pabrėžti, akcentuoti: Turim tačiau įžymėti, jog nesu dar įsitikrinęs rš. Tame daikte reikia įžymėti, kokiose dingstėse yra įgytas vienas ar kitas palinkimas tautos ir susidėjęs visas jos pobūdis A1885,278.
5. prk. primušti, prikulti: Aš tave taip įžymė́siu, kad daugiau nelįsi Ėr.
išžymė́ti tr. Š, Rtr, KŽ; SD191, Sut, N
1. panaikinti žymę: Išžymė́k, t. y. žymes išimk J.
2. sužymėti: Ižžymiu, ižžiedžiu, ižspaudžiu SD417. Nuėjo ir išžymė́jo tuos medžius RdN.
3. refl. pasireikšti, išsiskirti: Publika buvo, žodžiu sakant, pilka, niekuo neišsižyminti, neįdomi VŽ1904,11. [Miestas] lig šiolei niekuom neišsižymėjo nuo kitų TS1899,3. Kūčių diena gertuvėje išsižymėdavo iš visų kitų dienų M.Katk.
nužymė́ti tr. BŽ182, DŽ, KŽ
1. padaryti žymę, paženklinti: Pionieriai nužymė́jo vietą apkasams kasti NdŽ. Dabar kiaurai visą kelią akmenėliais nužymėjo Grž. Šiandien pat apmatuos griovį, nužymės kuoleliais [kur kasti] J.Avyž.
| prk.: Milžinų kapais mūs kelias nužymėtas J.Aist.
2. nurodyti, nusakyti: Dažnai išdidi karalienė nužymėtu laiku įsakydavo save nešti pro Libano namus rš. Kas kuo gali, tuo istoriškuosius metus nužymi sp. Visi tie dabarties bruožai tik nužymėti rš. Kiekviena visuomenė savaip nužymi žmonijos kelią K.Kors. Apysakoje pastabiai nužymėtos ryškesnės jo būdo ir elgesio ypatybės rš.
| refl. tr.: Jis gi siekia tikslo, kurį nusižymėjęs rš.
3. reikšti: Vienas žinovas jam pasakęs, ką tie jo tėvo žodžiai nužymi Sln.
4. refl. įsidėmėti: Apmatavo šiaučius dangų akimis, nusižymėjo, kur saulė sėdo, ir bėgte marš nosies tiesumu į Šilų kaimą P.Trein.
pažymė́ti tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD187,113, S.Dauk, Sut, I, N, LL13,124,309,317, ŠT21,34, SkŽ38 padaryti žymę, paženklinti: Pažymė́ti yra žymes įdėti J. Mažiučiam gėriukam įkirpdavo, vis būdavo pažymė́tos [avys] Žg. Kaip kerpam pavaserį avis, tai paliekam kuokštą [vilnos] ant nugaros, teip būdavo pažymė́tos avys Alz. Reikėjo apsigynimo liniją pažymė́ti Plšk. Pažỹmi gal kiek baroniukus [avių bandoje] Vdn. Ten dar keturi medžiai y[ra] tokie, ten buvo didžiojo altoriaus vieta, i dabar tebė[ra] da pažymė́ta KlvrŽ. Čia atsimeni savo pasėlio nepažymėjęs – bėgi atgal, pagalėlius kelis pasigavęs Mš. Visai ir pamiršau duoti pažymėti geležinkelio stoty savo bilietą A.Vien. Buvo kapais pažymė́ti visi keliai ir keleliai (karo metu) Šmn. Pažymėta yra ant mūsų šviesybė veido tavo SPI20. Nors ir pažymėta mirties ženklu, ji tebetryško nepalaužtos dvasios kūrybiniais polėkiais rš.
| prk.: Pažymėjai ežias, aba rubežius jo (amžiaus), kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
| refl. tr. LL124: Pinigus nunešė sodan, išėmė gražiai su lopeta velėną ir pasižymėjęs tą sodo vietą LTR(Kur). Štai nugramdyta žievė – visai neseniai meška perbraukė nagais per kedrą ir pasižymėjo sau taką rš.
^ Pasižymėk ant bambos [, kad nepamirštum] Tr.
ǁ intr. būti žymu, matoma: Vidgirių girioj yra tokia dvarvietė, – ir dabar pažymi jo pamatai SI380.
2. ŠT250 patvirtinti, paliudyti: Šiuo pažỹmima, kad pilietis N tikrai dirba valstybiniame banke DŽ. Kareiviai reikalavo knygutę, kur pažymė́ta, kas aš esu Plšk.
ǁ ŠT103 nurodyti ypatybę: Sudėtinis būdvardinis ir dalyvinis pažyminys gali eiti ne tik prieš pažymimąjį žodį, bet ir po jo rš. Šituos įvardžius, skirdami nuo parodomųjų, vadinsime pažymimaisiais J.Jabl. Šis žodis pažymi ne tiek laiko ilgį, kiek laiko tėkmės būdą A.Mac.
3. DŽ minėti kaip reikšmingą, svarbų: Tėvynės prisikėlimą pažymė́ti NdŽ. Sėskis. Nuodėmė būtų nepažymėti įkurtuvių rš. Jungtuves pažymėjo tarp savųjų rš.
| refl. tr., intr.: Labai jau pasižymė́davo, kad ir pašalinis užvažiavai ir pamatysi, kur vardinės Kpr. Lietuva jo žygius bus gražiai pasižymėjusi Vaižg.
4. išskirti kokia nors ypatybe: Negerais darbais pažymėtas rš.
| refl. Rtr, DŽ, KŽ: Jau yra tie vaikai pasižymė́ję gerai kaip peštukai Trg. Jis buvo tykus, ramus, niekuo nenorėjo pasižymėti I.Simon. Kalvis pasižymėjo sąmoju ir aštriu liežuviu V.Myk-Put. Ji įrodinėjo savo vyrui Jokūbui, kad retai dar ir žmogus pasižymi tokia švara P.Cvir. Sutartinių giesmininkai dažnai būdavo ir pasižymėję skudutininkai, ragų bei daudyčių pūtėjai rš. Netrukus ir čia pasižymėjo, tik jau ne kojomis, bet galva Ašb. Simbolinis menas pasižymįs kilnumu ir milžiniškais mastais LEVIII163.
5. ŠT319,365 nurodyti, pabrėžti, pasakyti: Turiu pažymėti, kad ne tik pirkliai ir matrosai, bet ir visi pajūrio gyventojai moka abidvi kalbas J.Balč. Noriu čia trumpai pažymėti, ką mačiau, girdėjau A.Damb. Pažymėtina, kad naminės pelėdos skiriasi tarp savęs spalva – vieni individai yra pilkos spalvos, kiti – rudos T.Ivan. Tarp šitos rūšies įnagininkų pažymėtini yra ypačiai tarinio įnagininkai J.Jabl.
6. SD172 paskirti, lemti: Dievas teip pažymė́jo kokį amžių gyvęt Grš. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. O anas tarė jump: daugiaus negeiskite per tai, kas jumus pažymėta yra Ch1Luk3,13. Šitie namai Dievo ant tarnavimo ir ant garbės Dievo, ant sakymo žodžio Dievo ir ant eikvojimo šventųjų sakramentų jo yra atiduoti ir pažymėti DP572. Dvasias anas dangujęjas, kurias angelais vadiname, ant išprovinėjimo dūšių žmonių ir ant pralydėjimo jų tūlais būdais galop savop Dievas pažymė́t teikės DP520.
7. įrašyti į sąrašą: Pažymė́ta yr i ana butui (nj.) Klt.
8. refl. tr. užsirašyti: Aš knygą perskaičiau ir kai kuriuos sakinius į tą knygą pasižymė́jau Plšk. Akiniuotasis čiupinėjo kiekvieną popieriuką, vedžiojo pirštu po didįjį lapą, pieštuku ką pasižymėdamas V.Bub. Jis atskleidė puslapį, kurį turėjo pasižymėjęs rš.
9. (neol.) part. įvardžiuotinis: Būdvardžiai esti: pažymėti ir nežymėti A.Baran. Skaitant sakoma daugiausiai vis nežymėti skaitvardžiai, atskiriant gi kurį nuo kitų, arba parodžiant jam didesnį pareiškinimą – sakoma pažymėtais A.Baran.
péržymėti NdŽ
1. tr. Ser iš naujo pažymėti.
2. refl. NdŽ žymint suklysti.
pražymė́ti tr.
1. paženklinti: Ėrelį savo pražymė́k, t. y. prapjauk ausį su peiliu dėl žymės J.
2. SD301, D.Pošk, Sut, N paskirti, nulemti.
3. refl. išsiskirti: Kiekviename Lietuvos miestelyje bažnyčia daugiausiai prasižymi savo didumu TS1899,2.
prižymė́ti tr.
1. NdŽ daug priženklinti.
2. S.Dauk antspaudų prispausti.
sužymė́ti Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. L, Jdp suženklinti, padaryti žymes: Visos sužymė́tos – vienai [avelei] stančkiukė į ausį, kitai skylė Bsg. Kito gyvenimo (ūkio) – kitoj kojoj įkirpta [avis], sužymė́ta būdavai Mšk. Važiuoja turgun [šykštuolis], sužỹmi aruodus Žb.
| refl. NdŽ.
2. tr. surašyti: Žemaičiuose 2424 km pakelėse Ig. Končius sužymėjo 1725 įvairias statulėles LEIX452. Sužymė́ti puslapius NdŽ. Viskas buvo aiškiausiai surašyta ir sužymėta, kada ką reikėjo dirbti J.Balč.
| Žodžiai ir sakiniai, kaip jau sakyta, ir kirčiais sužymimi J.Jabl.
| refl. tr.: Susižymė́jo egzaminų dienas DŽ1. Ant atskirų lapelių susižymėjo pastabas rš.
3. tr. pažymėti padalas: Iš anksto sužymėta juosta SkŽ116. Reikia turėti liniuotę matavimui, sužymėtą milimetrais rš.
4. intr. pasirodyti: Veide sužymėjo smalsumas Db.
užžymė́ti tr. J, NdŽ, DŽ1; S.Dauk
1. Grz užženklinti, padaryti žymę: Kai išsitrauki numarius [daržams ravėti], tai ažužỹmi Pnm. Ažužymė́k, kiek nupjaut JT430. Užžymėta vieta N. Yr tenoj užužymė́ta, ligi kur patręšta Sb. Daba čia dykuma, o seniau būdavo užžymė́ta stulpelių stulpeliais Mšk. Yra toki pušelė, ažžymė́ta, eik tik nuskirsk Sv. Siena – užužymė́ta audimas Aln. Užžymė́kit maišus Ėr. Vokietis duos popieriuką, reiks krauju užžymė́t (ant paso padėti piršto atspaudą) Jnš. Rankose turėjo kastuvą ir kasė duobę, prieš tai užžymėjęs ją ratu J.Balt. Ir nepraleido nei subatai, nei šventei Velykų, bet nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymė́tas ir sargais apveizdėtas grabas jo DP183.
| prk.: Užužymė́jai kaip maišelyje nuodžias manas DP9.
| refl. tr.: Ažsižymė́jo tą daiktą ir ejo kastų pinigų Šmn. Užsižymė́jo tik vietą, o tos mergytės jau neberado: žvėrių sudraskyta buvo Krs. Užsižymė́jo, užsirašė, atpjovė va tokius du ruoželius, nu i abiem kojom i suraukė [nagines] Skrb.
2. užrašyti: O aš pasilikęs užžymiu, kas pagalbos atvažiuoja Vlkv. Tai išgirdęs, jis išsiėmė knygutę ir užžymėjo A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Mokestis buvo nuo žemės rūšies, užsižymė́kit Graž.
3. refl. pradėti gesti, pūti: Daug užsižymė́jusių bulbių Ėr.

brė́žti, -ia, -ė
1. intr. K drėksti, rėžti: Su nagais brė́žia katė J. Tas kūlaitis brė́ža į stiklą Grg. Paleisk, brė́šu į ranką! Grg. Brė́žk pirštais į duris J. Brė́žti su žiokeriu (vilkti ūdas) Plng.
ǁ būti aštraus skonio: Ta pipirinė brė́žia, oi karti, kaip ją gali gert! Jrb.
ǁ refl. žymėti, darytis pastebimam: Išgąstis ir rūpestis brėžėsi ant jo veidų V.Piet. Vargo raukšlės brėžėsi veiduos sp.
| Toli rytuose brėžėsi vos pastebima šviesesnė juosta rš. Mėnulio pašvaitoj tolumoje aiškiai brėžėsi namas rš.
| prk.: Jo mintyse vaizdai šiurpiausi brėžės T.Tilv.
2. tr. J įvesti (liniją): Nustačius visoms linijoms atskaitas, brėžiama kreivė J.Mat.
ǁ prk. rašyti: Vyriškis brėžė draugui laišką rš.
3. tr. skrieti: Brė́žti ratą DŽ.
4. tr. braukti, žiebti, degti (degtuką): Brė́žk brėžuką, dek lempą Grg. Tebūnie gi Dievo garbei! – murmtelėjo, brėždamas žiburį LzP.
×5. intr. Užv, Mrj meluoti: Ar nebrė́ži į šalį? Dr. Tu jau, vaikeli, čia brė́ži Pln. Tu, melagiau, par daug brė́ži Vdk.
apibrė́žti tr.
1. apskrieti, apvesti aplinkui (liniją): Daugiakampis apibrėžtas apie apskritimą rš. Apibrė́žk ratą aplinkuo Grg.
| refl. tr., intr.: Apsibrė́žk ir išpjauk variniuo (katilui) dangtį Grg.
| Akys jam įdubo ir juodai apsibrėžė, veidas apvyto Vaižg.
2. nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją: Apibrėžė valstybės užsienio politiką kaip taikos politiką sp. Apibrėžiamasis epitetas rš.
ǁ nurodyti būdinguosius kieno nors bruožus: Agota Puodžiūnienė, nors ir gana probėgomis autoriaus teapibrėžta, kaip romano personažas yra pakankamai gyva K.Kors.
ǁ nurodyti kurio nors dalyko ar reiškinio ribas: Apibrė́žti reiškia nustatyti suvokiamąsias dalyko ribas FT. Reikia pirmiausia apibrėžti aukštumų skirtumus dviejuose punktuose VĮ. Neapibrėžtosios lygtys Z.Žem.
atbrė́žti tr.
1. atvesti (liniją) ligi kurios vietos: Atbrė́žk brėžį lig šišion Grg.
2. refl. tr. atsiskirti: Ans atsibrė́žė ežės galą tabokuo Grg.
ǁ prk. atsiriboti: Niekas neskyrė jų nuo valstiečių, jie patys griežtai atsibrėžė nuo jų, užsidarė luominėn kaston rš.
įbrė́žti
1. tr., intr. K, Rdn įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrė́žė į ranką Vkš.
| refl. tr., intr.: Įsibrė́žiau ranką Sv. Su tuo stiklu įsibrė́žiau į ranką Grg.
2. tr., intr. įskrieti, įrašyti (liniją) ko nors viduje: Tas daugiakampis yra įbrėžtas į apskritimą rš. Į nugarą su kreida įbrė́žė Tv.
ǁ palikti kokią žymę: Jos veidas pilnas raukšlių, įbrėžtų ilgų, didžių vargų, skausmų ir rūpesčių metų I.Simon.
| refl.: Pykčio grimasa įsibrėžė jo veide P.Cvir.
| prk.: Tas įvykis giliai įsibrėžė į mano sąmonę P.Cvir.
3. tr. Jn uždegti, įžiebti: Tie brėžukai atdrėkę, nebgal beįbrė́žti Grg. Įbrėžiau degtuką: pieno puodai, lašiniai kybo LzP.
| refl. tr.: Įbrė́žkis brėžuką ir pasišviesk Vvr.
išbrė́žti tr. K brėžiant išrašyti: Duok cirkelį, išbrė́šiu žvaizdę Grg.
| refl. prk.: Mano vaizduotėje išsibrėžia palinkusi figūra rš.
nubrė́žti tr.
1. nudrėksti: Šaka nubrėžė koją rš.
| refl.: Man ranka nusibrė́žė J.
2. išvesti (liniją): Nubrėžti apskritimą rš.
ǁ išpiešti: Tuos daiktus nubrė́žė visai kaip yra Smln.
ǁ nuskirti, nustatyti: Čia nebūna tokių atvejų, kad nubrėžtieji planai liktų neįvykdyti sp.
3. išbraukti: Šiame sąraše gavome nubrėžti tris vardus Sr.
4. nubraukti, nudeginti (degtuką): Davė nubrė́žtą brėžuką Grg.
pabrė́žti
1. intr., tr. brėžiant pabraukti: Su geležine pirštine kai pabrėž par nugarą, ir nuardė su visom gyslom VoL329. Pabrėžk ranką, ir ji sujus Vd.
2. tr. išskirti iš kitų ar iš aplinkos, paryškinti, akcentuoti: Jos nori pabrėžti, koks niekam vertas yra vokiečiu pasidaręs lietuvininkas I.Simon. Jos tamsūs plaukai dar ryškiau pabrėžė blyškų, tarsi pavargusį veidą rš. Pabrėžiamaisiais vadiname tokius įvardžiuotinius būdvardžius, kurie pabrėžia žymimojo daikto ypatybę rš.
pabrė́žiamai adv.: Čia kiekvienas atskiras žodis sakomas pabrėžiamai rš.
pabrėžtinai̇̃ adv.: Skaitytojams pabrėžtinai patariu iš šios vietos pavyzdžių įsidėmėti J.Jabl.
3. tr. parašyti: Pabrė́žė man kelis žodžius ir tariasi laišką parašęs Sr. Pabrė́žk man laišką Šln.
| refl. tr.: Jis bėgščia rašysena pasibrėžė savo pavardę rš.
×4. intr. J pameluoti: Čia jau, ponali, pabrė́žei Als. Ans visumet tau pabrė́š, tiesos nepasakys Pln.
pérbrėžti tr.
1. perdrėksti: Párbrėžė katinas ranką Pln.
| refl. tr.: Kame taip kaktą pársibrėžei? Grg.
2. išvesti (liniją) skersai: Pérbrėžė mokytojas visą puslapį raudonu rašalu Sr.
3. nubrėžti brėžinį iš naujo: Prietaisas vartojamas perbrėžiant planus rš.
prabrė́žti
1. tr. K pradrėksti: Vario galūnė prabrėžė jam sprandą HI.
| Paliko ūdas jūros dugne, nebesuėmiau nė vienos – prabrė́žiau (pravilkau) su žiokeriu pro šalį Plng.
| refl. tr. K: Ūkininkas buvo kairiosios rankos pirštus mažumą prasibrėžęs prš.
×2. intr. nevykusiai pameluoti: Brėžei brėžei, bet pro šalį, vaikeli, prabrė́žei Sr.
susibrė́žti susižeisti, susižaloti: Visi, kurie norės tą (akmenį) nukelti, susibrėš CII924.
užbrė́žti tr.
1. J užžymėti linija: Užbrė́žk, lig kiek nupjauti Grg. Užbrėžė ribas tarp parakvijų M.Valanč.
| refl.: Čia užsibrė́žkis, ir nutašysi Grg.
2. uždegti, įžiebti (degtuką): Užbrė́žk brėžuką Grg.
| refl. tr.: Užsibrėžė degtuką rš.
3. refl. tr. P užsirašyti.
4. nustatyti, paskirti: Jie užbrėžtus jiems uždavinius atlieka gerai rš.
| refl. tr., intr.: Galutinai baigti laivų statybą mes užsibrėžėme ligi navigacijos pradžios sp. Jis pasiekė užsibrėžtąjį tikslą rš.

brė́žti, -ia, -ė
1. intr. K drėksti, rėžti: Su nagais brė́žia katė J. Tas kūlaitis brė́ža į stiklą Grg. Paleisk, brė́šu į ranką! Grg. Brė́žk pirštais į duris J. Brė́žti su žiokeriu (vilkti ūdas) Plng.
ǁ būti aštraus skonio: Ta pipirinė brė́žia, oi karti, kaip ją gali gert! Jrb.
ǁ refl. žymėti, darytis pastebimam: Išgąstis ir rūpestis brėžėsi ant jo veidų V.Piet. Vargo raukšlės brėžėsi veiduos sp.
| Toli rytuose brėžėsi vos pastebima šviesesnė juosta rš. Mėnulio pašvaitoj tolumoje aiškiai brėžėsi namas rš.
| prk.: Jo mintyse vaizdai šiurpiausi brėžės T.Tilv.
2. tr. J įvesti (liniją): Nustačius visoms linijoms atskaitas, brėžiama kreivė J.Mat.
ǁ prk. rašyti: Vyriškis brėžė draugui laišką rš.
3. tr. skrieti: Brė́žti ratą DŽ.
4. tr. braukti, žiebti, degti (degtuką): Brė́žk brėžuką, dek lempą Grg. Tebūnie gi Dievo garbei! – murmtelėjo, brėždamas žiburį LzP.
×5. intr. Užv, Mrj meluoti: Ar nebrė́ži į šalį? Dr. Tu jau, vaikeli, čia brė́ži Pln. Tu, melagiau, par daug brė́ži Vdk.
apibrė́žti tr.
1. apskrieti, apvesti aplinkui (liniją): Daugiakampis apibrėžtas apie apskritimą rš. Apibrė́žk ratą aplinkuo Grg.
| refl. tr., intr.: Apsibrė́žk ir išpjauk variniuo (katilui) dangtį Grg.
| Akys jam įdubo ir juodai apsibrėžė, veidas apvyto Vaižg.
2. nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją: Apibrėžė valstybės užsienio politiką kaip taikos politiką sp. Apibrėžiamasis epitetas rš.
ǁ nurodyti būdinguosius kieno nors bruožus: Agota Puodžiūnienė, nors ir gana probėgomis autoriaus teapibrėžta, kaip romano personažas yra pakankamai gyva K.Kors.
ǁ nurodyti kurio nors dalyko ar reiškinio ribas: Apibrė́žti reiškia nustatyti suvokiamąsias dalyko ribas FT. Reikia pirmiausia apibrėžti aukštumų skirtumus dviejuose punktuose VĮ. Neapibrėžtosios lygtys Z.Žem.
atbrė́žti tr.
1. atvesti (liniją) ligi kurios vietos: Atbrė́žk brėžį lig šišion Grg.
2. refl. tr. atsiskirti: Ans atsibrė́žė ežės galą tabokuo Grg.
ǁ prk. atsiriboti: Niekas neskyrė jų nuo valstiečių, jie patys griežtai atsibrėžė nuo jų, užsidarė luominėn kaston rš.
įbrė́žti
1. tr., intr. K, Rdn įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrė́žė į ranką Vkš.
| refl. tr., intr.: Įsibrė́žiau ranką Sv. Su tuo stiklu įsibrė́žiau į ranką Grg.
2. tr., intr. įskrieti, įrašyti (liniją) ko nors viduje: Tas daugiakampis yra įbrėžtas į apskritimą rš. Į nugarą su kreida įbrė́žė Tv.
ǁ palikti kokią žymę: Jos veidas pilnas raukšlių, įbrėžtų ilgų, didžių vargų, skausmų ir rūpesčių metų I.Simon.
| refl.: Pykčio grimasa įsibrėžė jo veide P.Cvir.
| prk.: Tas įvykis giliai įsibrėžė į mano sąmonę P.Cvir.
3. tr. Jn uždegti, įžiebti: Tie brėžukai atdrėkę, nebgal beįbrė́žti Grg. Įbrėžiau degtuką: pieno puodai, lašiniai kybo LzP.
| refl. tr.: Įbrė́žkis brėžuką ir pasišviesk Vvr.
išbrė́žti tr. K brėžiant išrašyti: Duok cirkelį, išbrė́šiu žvaizdę Grg.
| refl. prk.: Mano vaizduotėje išsibrėžia palinkusi figūra rš.
nubrė́žti tr.
1. nudrėksti: Šaka nubrėžė koją rš.
| refl.: Man ranka nusibrė́žė J.
2. išvesti (liniją): Nubrėžti apskritimą rš.
ǁ išpiešti: Tuos daiktus nubrė́žė visai kaip yra Smln.
ǁ nuskirti, nustatyti: Čia nebūna tokių atvejų, kad nubrėžtieji planai liktų neįvykdyti sp.
3. išbraukti: Šiame sąraše gavome nubrėžti tris vardus Sr.
4. nubraukti, nudeginti (degtuką): Davė nubrė́žtą brėžuką Grg.
pabrė́žti
1. intr., tr. brėžiant pabraukti: Su geležine pirštine kai pabrėž par nugarą, ir nuardė su visom gyslom VoL329. Pabrėžk ranką, ir ji sujus Vd.
2. tr. išskirti iš kitų ar iš aplinkos, paryškinti, akcentuoti: Jos nori pabrėžti, koks niekam vertas yra vokiečiu pasidaręs lietuvininkas I.Simon. Jos tamsūs plaukai dar ryškiau pabrėžė blyškų, tarsi pavargusį veidą rš. Pabrėžiamaisiais vadiname tokius įvardžiuotinius būdvardžius, kurie pabrėžia žymimojo daikto ypatybę rš.
pabrė́žiamai adv.: Čia kiekvienas atskiras žodis sakomas pabrėžiamai rš.
pabrėžtinai̇̃ adv.: Skaitytojams pabrėžtinai patariu iš šios vietos pavyzdžių įsidėmėti J.Jabl.
3. tr. parašyti: Pabrė́žė man kelis žodžius ir tariasi laišką parašęs Sr. Pabrė́žk man laišką Šln.
| refl. tr.: Jis bėgščia rašysena pasibrėžė savo pavardę rš.
×4. intr. J pameluoti: Čia jau, ponali, pabrė́žei Als. Ans visumet tau pabrė́š, tiesos nepasakys Pln.
pérbrėžti tr.
1. perdrėksti: Párbrėžė katinas ranką Pln.
| refl. tr.: Kame taip kaktą pársibrėžei? Grg.
2. išvesti (liniją) skersai: Pérbrėžė mokytojas visą puslapį raudonu rašalu Sr.
3. nubrėžti brėžinį iš naujo: Prietaisas vartojamas perbrėžiant planus rš.
prabrė́žti
1. tr. K pradrėksti: Vario galūnė prabrėžė jam sprandą HI.
| Paliko ūdas jūros dugne, nebesuėmiau nė vienos – prabrė́žiau (pravilkau) su žiokeriu pro šalį Plng.
| refl. tr. K: Ūkininkas buvo kairiosios rankos pirštus mažumą prasibrėžęs prš.
×2. intr. nevykusiai pameluoti: Brėžei brėžei, bet pro šalį, vaikeli, prabrė́žei Sr.
susibrė́žti susižeisti, susižaloti: Visi, kurie norės tą (akmenį) nukelti, susibrėš CII924.
užbrė́žti tr.
1. J užžymėti linija: Užbrė́žk, lig kiek nupjauti Grg. Užbrėžė ribas tarp parakvijų M.Valanč.
| refl.: Čia užsibrė́žkis, ir nutašysi Grg.
2. uždegti, įžiebti (degtuką): Užbrė́žk brėžuką Grg.
| refl. tr.: Užsibrėžė degtuką rš.
3. refl. tr. P užsirašyti.
4. nustatyti, paskirti: Jie užbrėžtus jiems uždavinius atlieka gerai rš.
| refl. tr., intr.: Galutinai baigti laivų statybą mes užsibrėžėme ligi navigacijos pradžios sp. Jis pasiekė užsibrėžtąjį tikslą rš.

žénklinti (-yti K, DrskŽ; Q638), -ina, -ino tr. KBII190, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII408, KŽ, žeñklinti ZtŽ; SD448, H163, R, R410, MŽ, MŽ553, I, M, L, ŠT34,131, ŽŪŽ132
1. daryti ženklą, žymėti: Žyminu, pėtnavoju, ženklinu SD110. Ėrus, oželius, žąselius žénklink J. Ženklinti su kreida S.Dauk. Avis žénklino ausysna, kitom – an kaklo mazgus [rišo] Dg. Ženklina mieteliais vietas, į kurias diegai būs diegamys S.Dauk. Sugavus ženklintą gyvūną, ženklas grąžinamas nurodytai įstaigai, kartu pranešant sugavimo datą ir vietą LTEIV123. Lietuvoje ženklintos antys aptiktos Austrijoje, Vakarų Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje sp. Kai kur elgetos buvo ženklinami, tremiami, kartais baudžiami mirtimi LTEIII336. Statyčiau stulpelį, rasi neklysi, ženklinčiau bernytį, rasi pažysiu KlvD92. Jai buvo labai lengvas grįžimas, nes atitiko kelią, kuris buvo ženklytas atvažiuojant BsPIII99. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Bet po vieną balsę rašydamys ženklina jas (dvibalses ir tribalses) įvairiais ženklais S.Dauk. Ženklink, tėveli, savo sūnelį, reik jam krygužėn joti LTR(Bt).
^ Ir ženklintą avį vilkas neša PPr189. Dievo ženklytas, kad žmones pažintų, su kuo reikalą turi KrvP(Mrj).
| refl. K, Š: Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? KlpD9.
ǁ rodyti, išreikšti: Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų Poną est atradę, ženklin per trejas dovanas, jog Jezus est žmogus bei Dievas Mž224. Tuo darbu šventu ženkliname vienybę, kurią su Christu turime PK125. Teipag tada tatai gi mumus ženklino ir ansai akrūtas Noes MP138. Norėjo Ponas Kristus krikštą priimti nuog Jono, jeib visi krikščionys iki svieto galo žinotų Poną Dievą mylintį šventą krikštą ir jo Sūnų todėlei krikštą priėmusį, idant tuo ženklintų save tas žmones mylintį, kurios yra apkrikštytos, ir save norintį tokiuo apkrikštytu žmonių draugu būti BPI144. O tatai bylojo [Viešpatis] žénklindamas, kuriuo mirimu turėjo mirt DP506. Apreiškimas Jėzaus Kristaus, kurį jam davė Dievas, idant parodytų, kas nusiduoti turi veikiai, ir ženklino nusiuntęs per angelą savo tarnui savam Jonui BtApr1,1. Juodgalvienė numojo ranka, tuo ženklindama, kad jai jau užtenka tų pliauškalų I.Simon.
ǁ rodytis, reikštis (kame): Žmogus žvelgė į didelį mėnulį lyg į tuštumą, išblyškusį jo veidą ženklino kančia rš. Skulptoriaus darbus visada ženklino didelis profesionalumas sp.
2. rodyti, žymėti: Rubežių žénklino siaura sausa grabė Smln. Tėvo gimtinę žénklino tas medis Rg. Jaunesnių alyvų krūmas ir mažas pakilimas ženklina amžinos ramybės vietą L.Dovyd. Tik medinis, aptriušęs kryželis ženklina tą vietą, kur ilsisi taip savo tėvynę mylėjusios ir tiek veikusios širdies palaikai Pt.
| prk.: Anksti rytą. Dar tamsu. Aušra tik ženklina rytų šalį V.Krėv.
| refl.: Prasbunda, jau ženklinas diena, zaria paskėlus an dangaus Prng.
ǁ būti ko ženklu: Todrin moterystė žmonių ženklina moterystę Viešpaties Christaus su Bažnyčia, jog viena tiktai turi būt motė vyrui savo Naujame Testamente, ne dvi, ne trys, ne kaip Sename Testamente vienas vyras turėdavo daug moterų SPI216. Marios ženklina mumus žmonių gyvenimą ant žemės SPI269. Tai yra kūnas mano, tai yra tai ženklina kūną mano, duona ta yra duona, notsimaino ing kūną, bet tiktai yra ženklu kūno SPI288. Vienas jų (karių) laikė iškeltą trikampę vėliavą, ženklinančią karališkos šeimos nario buvimą vilkstinėje rš. Toji apyjuoka Viešpaties Herodiep išmanos mišioj š[ventoj] per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos, kaip ir visi kiti rūbai kunigų žénklina paslaptę kančios V. Christaus DP167.
| refl.: O kaip faraonas tatai antrą kartą sapnavo, ženklinasi Dievą tatai iš tiesos ir ūmai darysiantį BB1Moz41,32. Ketveriopą tad atejimą jo rašte randame, kuris žénklinas per tas keturias nedėlias advento švento DP2. O ant žmonių razumo didžiais stebuklais paprovijo, idant tuo tobulai ženklintųs, kad tatai buvo tiesa, ką tiektai jiemus bylot teikės MP67. Kas tada ženklinase toksai vandenio chrikštas Vln27. Nardus (nardas) yra žema žolė, o iškuopiantyji krūtis, jog šviesiai nusižeminimas per šitą žolelę ženklinas, kurios kvapas ir gražumas malonę Dieviep atrado DP624. Nesa per alyvą žénklinas mielaširdumas DP5. Veizdėkig, kad jau tą mielą afierą afieravoti tamui šventamui kunigui ir ižganytoju savamui, ką gi ženklys ansai kitas žvirblis, valnai išleistas MP76.
3. refl. SD448, Sut, N daryti kryžiaus ženklą, žegnotis: Ženklas kryžiaus švento, kuriuo ženklinamės, yra kaip suma koki viso tikėjimo mūsų DK17. Teipajag ir Tertulionas, kuris arti amžio apaštalų buvo, regimai apie tatai liudija, jog amžiuose jo visi krikščionys kryžiumi šventuoju prieg kiekvieno veikalo savo, įeidami, išeidami, pirtyje, skomiaip, prieg žvakei ir visur žegnojos ir žénklinos DP455.
4. H166, R55, MŽ73, Sut, N, ŠT17 reikšti: Žodis, vardą daikto ženklinąs D.Pošk. Tylite, tai žénklina, kad neturite ką mums prikišti NdŽ. Įvairios tų vardų formos … ženkliną gelsvą (pagal spalvą) žvėrį LTI7(Bs). Reiškinys „gavau urėdą“ jų kalboje ženklina ne „gavau vietą, darbą“, bet „gavau žmogų“, kursai mane vaduos J.Jabl. Ką tai ženklina tas balsas trimitų A1884,308. Nė aš nesuprantu, ką ženklina kalba tavoji V.Kudir. Atėjo vėl in stubą, klausia tas tėvas: „Kas čia yra? Ką tai ženklin, ką čia aš mačiau?“ BsPIV28(Brt). Skara taip vadinama nu žodžio „suskiręs“, ženklina seną ir sudriskusią skepetą StnD3. Urtė žiūrėjo norėdama žinoti, ką tas viskas ženklinąs prš. Faktai nieko dar neženklina V.Piet. Jeigu perai yra gana žemai, tai ženklina, kad aukštai ir užpakalyje korių yra daug medaus rš. Grybšta, arba apostropas (apostrofas), ženklina išleidimą balsinės raidės rš. Naujieji metai antradienį ženklina šaltą, bet pastovią žiemą, lietingą ir ilgą pavasarį LTR(Ds). Aistų vardas neženklina „rytų gyventojus“ A1885,111.
5. KII187 duoti ženklą, signalizuoti.
6. piešti: Moliavonę, abrozą ženklinu R291, MŽ389.
apžénklinti tr.
1. B, R, R73,387, MŽ96,521, N, KŽ pažymėti: Šiaudų pluoštu apženklintus kelius negal vartoti prš. Prilyginimu apženklintas D.Pošk.
| refl. tr.: Kur šakotas rąstas, stavariuotas, tai apsižénklina ir kirviais aptašo Kč.
2. refl. N persižegnoti.
3. reikšti: Savyveikslis apžénklina tokį veiksmą, kurs sugrįžta ant paties veikėjo Jn.
4. refl. atsirasti, pasirodyti: Apsižénklino lengvesnis darbas, nekamuoja tavę Srj.
atžénklinti tr.
1. pažymėti, padaryti ženklą: Skriestuvu atženklinu D.Pošk.
| prk.: Įdėmėti, neguoda atženklinti LL97.
2. refl. Sut atsižegnoti: Atsiženklint kryžiu šventu SD218.
3. pažymėti, išskirti: Bet iš to dar neišpuola, kaip klieda klaidžiatikiai, jog Kristus Viešpats nebūtų atženklinęs Petro švento nuo kitų apaštalų ir nebūtų jam davęs aukščiausios piemenystės A.Baran.
| refl. KŽ: Ant galo tie tebūs diduomiais, kurie gerais darbais ir dorybe už visus didesniai atsiženklins S.Dauk. Boleslavas buvo atsiženklinęs karėse su pamarionimis S.Dauk. Veiziant giliūse amžiūse į gimines, dyvytis reik iš jų įvairių atmainų, kaipogi vienas mokslu atsiženklinusias, kitas pasidariusias valdytojomis visos pasaulės, kitas buvusias ilgą laiką povyziumi dorybės ir teisybės S.Dauk. Pirmieji tie tikintys atsiženklindavo visokiomis dorybėmis brš. Visu geroji [obuolynė] tura atsiženklinti stiprumu, vyniniu skanumu S.Dauk. Lapai jų (Virginijos tabako) pūslėti, beje, pavėdi į pūslę, atsiženklina tuomi, jog ankstesniai pribręsta S.Dauk.
įžénklinti (-yti; Q151) tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; CI130, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, ŠT36
1. pažymėti, padaryti žymę, ženklą: Įžénklink man kepurę, kad su kitų (kepurėmis) nesumainyčia Š. Mūs naminiai maišai i inžénklinti Dglš. Mano arklys anžeñklintas, neprapuls Nmč.
| refl. tr. K, Rs: Aš tai sau knygose įsižénklinau KI71. Įsižénklinti liuobam auselę [avies], i kožnas savo ženklą žinosam rudinį End.
2. nustatyti: Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo, kurį tu įženklinai BBDan6,14.
3. nužymėti, ženklais parodyti: Kristus negerus mokytojus dvejais ženklais inženklin šioje evangelijoje BPII162. Ponas Kristus inženklino prigimimą ir būdą piktųjų koznadėjų BPII165.
išžénklinti
1. tr. Sut, N pavaizduoti: Ižvaidau, ižženklinu, imu vaidą, paveikslą sau darau iž ko SD103.
2. refl. pasižymėti, išsiskirti: Išsiženklino jis per karžygiškumą ir kytrybę prš. Anglų tauta išsiženklina savo sveikata, ramiu būdu, dideliu ištvermingumu Kel1937,17. Estijos paviršius niekuomi ypatingai neišsiženklina Kel1937,21.
nužénklinti tr. K, KŽ; Q15, CI50, R12, MŽ16, N
1. padaryti ženklą, pažymėti: Buto budavonę nužénklinti KII133. Kaip aš tau tus namus ir jo stotkus nuženklinsiu, taipo darykiat BB2Moz25,9. Ir nurašė plunksna (paraštėje nuženklino spilka) BB2Moz32,4.
| prk.: Po daugelio dienų trankymosi Lietuvos krašte, po triukšmingų kovų, krauju ir gaisrais nuženklintu keliu, jis ordeno (ordino) gurguolėje buvo atvežtas į Marienburgą rš.
| refl. tr. K.
2. prk. ženklais nurodyti, pažymėti: Kelias ant to yra nuženklintas to zokano užmanyme LC1878,41.
3. nusakyti: Aš tau tai triumpai nužénklysiu KI22.
4. pažymėtą pradanginti: Ana nužénklino avį, t. y. prapuldė, pagavo ir ženklintą J.
pažénklinti (-yti DrskŽ; Q91, R, MŽ) tr. K, I, J, Rtr, DŽ, KŽ; H166,176, R40,410, MŽ54,553, Sut, N, M, L, LL136, ŠT29
1. pažymėti, padaryti ženklą: Paženklintas daiktas H178. Ji vilko ženklu buvo pažénklinta NdŽ. Pažénklyk ežias, kur morkves pasėjai Krsn. Tavo dėželės yra pažénklytos kryželiais Vlkv. Reikia, kad būt pažénklytos telingosios [karvės] Slm. Ne vieną šimtą didžiųjų ančių rezervato darbuotojai paženklina žiemos metu sp. Mūs aves pažénklytos ausin Pns. [Berniukui] rūpėjo pempės lizdas, kurį Keršis užėjo, pirmą kartą akėdamas pernykštį arimą, ir tą vietą paženklino karkline rykšte, kad nesumindžiotų J.Avyž. Žvyruotas vieškelis perdirbtas į solidų platoką plentą ir užbaigtas taip neseniai, kad net kilometriniai stulpai dar nespėta paženklinti I.Šein. Vyčiu buvo paženklinti Vilniaus miesto Aušros vartai – taip parodant šį miestą esant Lietuvos sostine rš. Pagal jos (virvės) eidamas paženklina vietas, kuriose diegai būs diegamys S.Dauk. „Aš tau algos paskiriu tris avis“, – ir paženklino tais avis BsPIV126(Brt). Ant pečiais paženklintas yra kryžiumi, idant visokias priklastis, sau nu kitų padarytas, pakeltų M.Valanč.
| Ketvirtasis mėnuo šienpjovinis (liepos) buvęs paženklintas liepos lapu, kas rodydavo, kad laukai ir girios lapais visiškai pasipuošė A1884,28. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Būdvardžiai turi dvi išvaizdi: vieną nepažénklintą (forma indefinita): mažas …, – antrą pažénklintą (forma definita): mažasis Jn. Visos dainos tarp 1865–1874 m. surinktos ir tais metais paženklintos BsO(I,XIVpsl.).
| prk.: Bet šalia jo guli pageltęs ir jau juodais spuogais mirties paženklintas lapas I.Simon. Karo perkūnija šaudo vis macniaus savo žaibus, o sugriuvimai bei kraujai paženklina kelią, kur jos vėtra ėjusi Kel1877,128. Lietuvos upeliai kraujais patvino, lygius laukelius kapais paženklino TŽIV598(Paį). Tebus paženklintas vardu tavuoju ir šitas mano dvasios sušvitimas V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Tuo tarpu pasiženklinau keliolika medžių laivui dirbti Š. Aš buvau pasižénklinęs, dar akminų padėjęs ten to[je] vieto[je] Brs.
2. NdŽ išreikšti, parodyti: Ir tarp gerų krikščionių buvo, dabar esti ir iki sūdnos dienos bus įmaišyti pikti, Dievo tikrai nesibijantys žmonės, kaip tatai Ponas Kristus ir per kitu du prilyginimu paženklina apie tinklą žvejų ir apie svodbą BPI212. O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų Bt2PvT3,14.
3. LL101,299, ŠT12 paskirti, nurodyti: Kur pažénklins, ten ir dirbs Tvr. Buvo pažeñklyta daugest duot ZtŽ. Dieną [Jėzui nukryžiuoti] paženklino ne šventoj tieg dienoj, bet kitoj, tai yra pėtnyčioj SPII162. Nuog Christaus vadina mus krikščionimis, kuris pažénklino mus sau ant krikšto dvasia sava DP367. Tataig mumus šią dieną Viešpatis Christus kalba, jog tas metas trumpas gyvatos mūsų ne ant prabangų, nei gėrių, nei ant menkų puotų ir pompų to pasaulio mumus yra paženklintas, bet idant vynyčioje Viešpaties dirbtumbime net ik vakari DP500. Tu nuog amžių motina Dievo paženklinta SGI23. Reikia žinot septynis sakramentus ir priimdinėt juos savu metu, kad liepia ir paženklina Bažnyčia Dievo DK94. Atlikusys pakūtą, nu Viešpaties Dievo paženklintą, eina į dangų brš.
4. padaryti kryžiaus ženklą prieš ką, peržegnoti: Motina paženklino kryžiumi sodybą, pati persižegnojo rš.
| refl.: Tasai ženklas (kryžius) ir nuodus, ir velinus atatremia tolyn, ir mokslą juodųjų kunigų gadina, ką ir Julionas Apostata prakeiktasis prityrė, norint jau užsigynęs Christaus, kad ižgąstyje tuo ženklu paženklinos DP455.
pérženklinti
1. tr. NdŽ iš naujo paženklinti.
2. refl. KII317, NdŽ klaidingai, blogai paženklinti.
pražénklinti tr.; Sut
1. parodyti, pažymėti: Šitą skaičių dvylikos apaštalų tūlomis figūromis sename ir naujame testamente Dievas praženklino DP622. Per ką dvasia Dievo gana pirm praženklino aną ateisiantį atmainymą DP418.
2. paskirti: Sakome ižmintį Dievo paslaptėj aną ažuslėptą, kurią Dievas praženklino pirma amžių ant garbos mūsų SPII205.
prižénklinti tr. K, NdŽ, KŽ daug pažymėti: Jis tai tikt paviršumis … prižénklino KI57. Prižénklinta eilia, plecius namam [statyti] Ad.
| refl.: Jis daug prisižénklinęs KI72.
sužénklinti tr. J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; MŽ, N, ŠT355 visus sužymėti: Sukarpė tąs avis, sužénklino i paliko – tai da sykį! Jrb. Padarius vagas virbaliniu ženklintuvu skersai vagų suženklinama, kur reikės sodinti bulves J.Krišč. Tu nežinai, o jis (arkangelas Gabrielius) žinojo, kad buvau nykščiu suženklinęs kortas, ir bepigu man buvo tave aplošti (ps.) A.Vaičiul.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1, Kč: Medžius susižénklino, kad statydami atsirinkt Krsn.
užžénklinti tr. K, Rtr; L
1. NdŽ, KŽ pažymėti: Užžénklysiu, kur siūt Mrj. Jis ten nuej[o], užžénklino visą [auksą] Dg. Langus sienoj užžeñklino Upn. Tada jau pripylė dvi plėčkuti. Ir užženklino, katroje gyvas, katroje gydomas vanduo yra DS125(Šmk). Užžénklinu, kiek kartų skutu tuo peiluku Vlkv. Užžénklyta, kuoliukai buvo Brt. Tokioj tai dienoj atjosiu su pačia savo ant arklių ant šitos vietos, kur yra užženklyta DS241. Žydai grabą užženklino, pečėtimi prispausdino Mž276. Jie atstoję apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristatė sargus DP180. Uždaryk dures ir anas užženklink su savo paties piršto žiedu I.
^ Mūs žemė kap užžénklyta – inmėžta Drsk.
| refl. tr. NdŽ: Palaidojo Šilavoto kapinyne, užsiženklino vietą ir sakė, kad atvažiuos savo draugui paminklą pastatyt LTsIV663.
2. paskirti, lemti: Ansai Juozefas užženklintas apiekūnas jo MP43. Pajudino jampi pranašystę Danieliaus, pranašystę Ezdrošiaus, Dovydo ir kitų apie čėsą atejimo jo užženklintą MP91.
3. pažymėti, pasakyti, pareikšti: Pirmiausiai turiu užženklinti labai tankius policijos kratymus, ypač Suvalkų gubernijoje Vrp1897,1.
ǁ refl. pasižymėti, atkreipti kieno dėmesį: Užsižénklino jis man per tas šventes Kpč.

žénklinti (-yti K, DrskŽ; Q638), -ina, -ino tr. KBII190, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII408, KŽ, žeñklinti ZtŽ; SD448, H163, R, R410, MŽ, MŽ553, I, M, L, ŠT34,131, ŽŪŽ132
1. daryti ženklą, žymėti: Žyminu, pėtnavoju, ženklinu SD110. Ėrus, oželius, žąselius žénklink J. Ženklinti su kreida S.Dauk. Avis žénklino ausysna, kitom – an kaklo mazgus [rišo] Dg. Ženklina mieteliais vietas, į kurias diegai būs diegamys S.Dauk. Sugavus ženklintą gyvūną, ženklas grąžinamas nurodytai įstaigai, kartu pranešant sugavimo datą ir vietą LTEIV123. Lietuvoje ženklintos antys aptiktos Austrijoje, Vakarų Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje sp. Kai kur elgetos buvo ženklinami, tremiami, kartais baudžiami mirtimi LTEIII336. Statyčiau stulpelį, rasi neklysi, ženklinčiau bernytį, rasi pažysiu KlvD92. Jai buvo labai lengvas grįžimas, nes atitiko kelią, kuris buvo ženklytas atvažiuojant BsPIII99. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Bet po vieną balsę rašydamys ženklina jas (dvibalses ir tribalses) įvairiais ženklais S.Dauk. Ženklink, tėveli, savo sūnelį, reik jam krygužėn joti LTR(Bt).
^ Ir ženklintą avį vilkas neša PPr189. Dievo ženklytas, kad žmones pažintų, su kuo reikalą turi KrvP(Mrj).
| refl. K, Š: Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? KlpD9.
ǁ rodyti, išreikšti: Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų Poną est atradę, ženklin per trejas dovanas, jog Jezus est žmogus bei Dievas Mž224. Tuo darbu šventu ženkliname vienybę, kurią su Christu turime PK125. Teipag tada tatai gi mumus ženklino ir ansai akrūtas Noes MP138. Norėjo Ponas Kristus krikštą priimti nuog Jono, jeib visi krikščionys iki svieto galo žinotų Poną Dievą mylintį šventą krikštą ir jo Sūnų todėlei krikštą priėmusį, idant tuo ženklintų save tas žmones mylintį, kurios yra apkrikštytos, ir save norintį tokiuo apkrikštytu žmonių draugu būti BPI144. O tatai bylojo [Viešpatis] žénklindamas, kuriuo mirimu turėjo mirt DP506. Apreiškimas Jėzaus Kristaus, kurį jam davė Dievas, idant parodytų, kas nusiduoti turi veikiai, ir ženklino nusiuntęs per angelą savo tarnui savam Jonui BtApr1,1. Juodgalvienė numojo ranka, tuo ženklindama, kad jai jau užtenka tų pliauškalų I.Simon.
ǁ rodytis, reikštis (kame): Žmogus žvelgė į didelį mėnulį lyg į tuštumą, išblyškusį jo veidą ženklino kančia rš. Skulptoriaus darbus visada ženklino didelis profesionalumas sp.
2. rodyti, žymėti: Rubežių žénklino siaura sausa grabė Smln. Tėvo gimtinę žénklino tas medis Rg. Jaunesnių alyvų krūmas ir mažas pakilimas ženklina amžinos ramybės vietą L.Dovyd. Tik medinis, aptriušęs kryželis ženklina tą vietą, kur ilsisi taip savo tėvynę mylėjusios ir tiek veikusios širdies palaikai Pt.
| prk.: Anksti rytą. Dar tamsu. Aušra tik ženklina rytų šalį V.Krėv.
| refl.: Prasbunda, jau ženklinas diena, zaria paskėlus an dangaus Prng.
ǁ būti ko ženklu: Todrin moterystė žmonių ženklina moterystę Viešpaties Christaus su Bažnyčia, jog viena tiktai turi būt motė vyrui savo Naujame Testamente, ne dvi, ne trys, ne kaip Sename Testamente vienas vyras turėdavo daug moterų SPI216. Marios ženklina mumus žmonių gyvenimą ant žemės SPI269. Tai yra kūnas mano, tai yra tai ženklina kūną mano, duona ta yra duona, notsimaino ing kūną, bet tiktai yra ženklu kūno SPI288. Vienas jų (karių) laikė iškeltą trikampę vėliavą, ženklinančią karališkos šeimos nario buvimą vilkstinėje rš. Toji apyjuoka Viešpaties Herodiep išmanos mišioj š[ventoj] per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos, kaip ir visi kiti rūbai kunigų žénklina paslaptę kančios V. Christaus DP167.
| refl.: O kaip faraonas tatai antrą kartą sapnavo, ženklinasi Dievą tatai iš tiesos ir ūmai darysiantį BB1Moz41,32. Ketveriopą tad atejimą jo rašte randame, kuris žénklinas per tas keturias nedėlias advento švento DP2. O ant žmonių razumo didžiais stebuklais paprovijo, idant tuo tobulai ženklintųs, kad tatai buvo tiesa, ką tiektai jiemus bylot teikės MP67. Kas tada ženklinase toksai vandenio chrikštas Vln27. Nardus (nardas) yra žema žolė, o iškuopiantyji krūtis, jog šviesiai nusižeminimas per šitą žolelę ženklinas, kurios kvapas ir gražumas malonę Dieviep atrado DP624. Nesa per alyvą žénklinas mielaširdumas DP5. Veizdėkig, kad jau tą mielą afierą afieravoti tamui šventamui kunigui ir ižganytoju savamui, ką gi ženklys ansai kitas žvirblis, valnai išleistas MP76.
3. refl. SD448, Sut, N daryti kryžiaus ženklą, žegnotis: Ženklas kryžiaus švento, kuriuo ženklinamės, yra kaip suma koki viso tikėjimo mūsų DK17. Teipajag ir Tertulionas, kuris arti amžio apaštalų buvo, regimai apie tatai liudija, jog amžiuose jo visi krikščionys kryžiumi šventuoju prieg kiekvieno veikalo savo, įeidami, išeidami, pirtyje, skomiaip, prieg žvakei ir visur žegnojos ir žénklinos DP455.
4. H166, R55, MŽ73, Sut, N, ŠT17 reikšti: Žodis, vardą daikto ženklinąs D.Pošk. Tylite, tai žénklina, kad neturite ką mums prikišti NdŽ. Įvairios tų vardų formos … ženkliną gelsvą (pagal spalvą) žvėrį LTI7(Bs). Reiškinys „gavau urėdą“ jų kalboje ženklina ne „gavau vietą, darbą“, bet „gavau žmogų“, kursai mane vaduos J.Jabl. Ką tai ženklina tas balsas trimitų A1884,308. Nė aš nesuprantu, ką ženklina kalba tavoji V.Kudir. Atėjo vėl in stubą, klausia tas tėvas: „Kas čia yra? Ką tai ženklin, ką čia aš mačiau?“ BsPIV28(Brt). Skara taip vadinama nu žodžio „suskiręs“, ženklina seną ir sudriskusią skepetą StnD3. Urtė žiūrėjo norėdama žinoti, ką tas viskas ženklinąs prš. Faktai nieko dar neženklina V.Piet. Jeigu perai yra gana žemai, tai ženklina, kad aukštai ir užpakalyje korių yra daug medaus rš. Grybšta, arba apostropas (apostrofas), ženklina išleidimą balsinės raidės rš. Naujieji metai antradienį ženklina šaltą, bet pastovią žiemą, lietingą ir ilgą pavasarį LTR(Ds). Aistų vardas neženklina „rytų gyventojus“ A1885,111.
5. KII187 duoti ženklą, signalizuoti.
6. piešti: Moliavonę, abrozą ženklinu R291, MŽ389.
apžénklinti tr.
1. B, R, R73,387, MŽ96,521, N, KŽ pažymėti: Šiaudų pluoštu apženklintus kelius negal vartoti prš. Prilyginimu apženklintas D.Pošk.
| refl. tr.: Kur šakotas rąstas, stavariuotas, tai apsižénklina ir kirviais aptašo Kč.
2. refl. N persižegnoti.
3. reikšti: Savyveikslis apžénklina tokį veiksmą, kurs sugrįžta ant paties veikėjo Jn.
4. refl. atsirasti, pasirodyti: Apsižénklino lengvesnis darbas, nekamuoja tavę Srj.
atžénklinti tr.
1. pažymėti, padaryti ženklą: Skriestuvu atženklinu D.Pošk.
| prk.: Įdėmėti, neguoda atženklinti LL97.
2. refl. Sut atsižegnoti: Atsiženklint kryžiu šventu SD218.
3. pažymėti, išskirti: Bet iš to dar neišpuola, kaip klieda klaidžiatikiai, jog Kristus Viešpats nebūtų atženklinęs Petro švento nuo kitų apaštalų ir nebūtų jam davęs aukščiausios piemenystės A.Baran.
| refl. KŽ: Ant galo tie tebūs diduomiais, kurie gerais darbais ir dorybe už visus didesniai atsiženklins S.Dauk. Boleslavas buvo atsiženklinęs karėse su pamarionimis S.Dauk. Veiziant giliūse amžiūse į gimines, dyvytis reik iš jų įvairių atmainų, kaipogi vienas mokslu atsiženklinusias, kitas pasidariusias valdytojomis visos pasaulės, kitas buvusias ilgą laiką povyziumi dorybės ir teisybės S.Dauk. Pirmieji tie tikintys atsiženklindavo visokiomis dorybėmis brš. Visu geroji [obuolynė] tura atsiženklinti stiprumu, vyniniu skanumu S.Dauk. Lapai jų (Virginijos tabako) pūslėti, beje, pavėdi į pūslę, atsiženklina tuomi, jog ankstesniai pribręsta S.Dauk.
įžénklinti (-yti; Q151) tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; CI130, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, ŠT36
1. pažymėti, padaryti žymę, ženklą: Įžénklink man kepurę, kad su kitų (kepurėmis) nesumainyčia Š. Mūs naminiai maišai i inžénklinti Dglš. Mano arklys anžeñklintas, neprapuls Nmč.
| refl. tr. K, Rs: Aš tai sau knygose įsižénklinau KI71. Įsižénklinti liuobam auselę [avies], i kožnas savo ženklą žinosam rudinį End.
2. nustatyti: Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo, kurį tu įženklinai BBDan6,14.
3. nužymėti, ženklais parodyti: Kristus negerus mokytojus dvejais ženklais inženklin šioje evangelijoje BPII162. Ponas Kristus inženklino prigimimą ir būdą piktųjų koznadėjų BPII165.
išžénklinti
1. tr. Sut, N pavaizduoti: Ižvaidau, ižženklinu, imu vaidą, paveikslą sau darau iž ko SD103.
2. refl. pasižymėti, išsiskirti: Išsiženklino jis per karžygiškumą ir kytrybę prš. Anglų tauta išsiženklina savo sveikata, ramiu būdu, dideliu ištvermingumu Kel1937,17. Estijos paviršius niekuomi ypatingai neišsiženklina Kel1937,21.
nužénklinti tr. K, KŽ; Q15, CI50, R12, MŽ16, N
1. padaryti ženklą, pažymėti: Buto budavonę nužénklinti KII133. Kaip aš tau tus namus ir jo stotkus nuženklinsiu, taipo darykiat BB2Moz25,9. Ir nurašė plunksna (paraštėje nuženklino spilka) BB2Moz32,4.
| prk.: Po daugelio dienų trankymosi Lietuvos krašte, po triukšmingų kovų, krauju ir gaisrais nuženklintu keliu, jis ordeno (ordino) gurguolėje buvo atvežtas į Marienburgą rš.
| refl. tr. K.
2. prk. ženklais nurodyti, pažymėti: Kelias ant to yra nuženklintas to zokano užmanyme LC1878,41.
3. nusakyti: Aš tau tai triumpai nužénklysiu KI22.
4. pažymėtą pradanginti: Ana nužénklino avį, t. y. prapuldė, pagavo ir ženklintą J.
pažénklinti (-yti DrskŽ; Q91, R, MŽ) tr. K, I, J, Rtr, DŽ, KŽ; H166,176, R40,410, MŽ54,553, Sut, N, M, L, LL136, ŠT29
1. pažymėti, padaryti ženklą: Paženklintas daiktas H178. Ji vilko ženklu buvo pažénklinta NdŽ. Pažénklyk ežias, kur morkves pasėjai Krsn. Tavo dėželės yra pažénklytos kryželiais Vlkv. Reikia, kad būt pažénklytos telingosios [karvės] Slm. Ne vieną šimtą didžiųjų ančių rezervato darbuotojai paženklina žiemos metu sp. Mūs aves pažénklytos ausin Pns. [Berniukui] rūpėjo pempės lizdas, kurį Keršis užėjo, pirmą kartą akėdamas pernykštį arimą, ir tą vietą paženklino karkline rykšte, kad nesumindžiotų J.Avyž. Žvyruotas vieškelis perdirbtas į solidų platoką plentą ir užbaigtas taip neseniai, kad net kilometriniai stulpai dar nespėta paženklinti I.Šein. Vyčiu buvo paženklinti Vilniaus miesto Aušros vartai – taip parodant šį miestą esant Lietuvos sostine rš. Pagal jos (virvės) eidamas paženklina vietas, kuriose diegai būs diegamys S.Dauk. „Aš tau algos paskiriu tris avis“, – ir paženklino tais avis BsPIV126(Brt). Ant pečiais paženklintas yra kryžiumi, idant visokias priklastis, sau nu kitų padarytas, pakeltų M.Valanč.
| Ketvirtasis mėnuo šienpjovinis (liepos) buvęs paženklintas liepos lapu, kas rodydavo, kad laukai ir girios lapais visiškai pasipuošė A1884,28. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Būdvardžiai turi dvi išvaizdi: vieną nepažénklintą (forma indefinita): mažas …, – antrą pažénklintą (forma definita): mažasis Jn. Visos dainos tarp 1865–1874 m. surinktos ir tais metais paženklintos BsO(I,XIVpsl.).
| prk.: Bet šalia jo guli pageltęs ir jau juodais spuogais mirties paženklintas lapas I.Simon. Karo perkūnija šaudo vis macniaus savo žaibus, o sugriuvimai bei kraujai paženklina kelią, kur jos vėtra ėjusi Kel1877,128. Lietuvos upeliai kraujais patvino, lygius laukelius kapais paženklino TŽIV598(Paį). Tebus paženklintas vardu tavuoju ir šitas mano dvasios sušvitimas V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Tuo tarpu pasiženklinau keliolika medžių laivui dirbti Š. Aš buvau pasižénklinęs, dar akminų padėjęs ten to[je] vieto[je] Brs.
2. NdŽ išreikšti, parodyti: Ir tarp gerų krikščionių buvo, dabar esti ir iki sūdnos dienos bus įmaišyti pikti, Dievo tikrai nesibijantys žmonės, kaip tatai Ponas Kristus ir per kitu du prilyginimu paženklina apie tinklą žvejų ir apie svodbą BPI212. O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų Bt2PvT3,14.
3. LL101,299, ŠT12 paskirti, nurodyti: Kur pažénklins, ten ir dirbs Tvr. Buvo pažeñklyta daugest duot ZtŽ. Dieną [Jėzui nukryžiuoti] paženklino ne šventoj tieg dienoj, bet kitoj, tai yra pėtnyčioj SPII162. Nuog Christaus vadina mus krikščionimis, kuris pažénklino mus sau ant krikšto dvasia sava DP367. Tataig mumus šią dieną Viešpatis Christus kalba, jog tas metas trumpas gyvatos mūsų ne ant prabangų, nei gėrių, nei ant menkų puotų ir pompų to pasaulio mumus yra paženklintas, bet idant vynyčioje Viešpaties dirbtumbime net ik vakari DP500. Tu nuog amžių motina Dievo paženklinta SGI23. Reikia žinot septynis sakramentus ir priimdinėt juos savu metu, kad liepia ir paženklina Bažnyčia Dievo DK94. Atlikusys pakūtą, nu Viešpaties Dievo paženklintą, eina į dangų brš.
4. padaryti kryžiaus ženklą prieš ką, peržegnoti: Motina paženklino kryžiumi sodybą, pati persižegnojo rš.
| refl.: Tasai ženklas (kryžius) ir nuodus, ir velinus atatremia tolyn, ir mokslą juodųjų kunigų gadina, ką ir Julionas Apostata prakeiktasis prityrė, norint jau užsigynęs Christaus, kad ižgąstyje tuo ženklu paženklinos DP455.
pérženklinti
1. tr. NdŽ iš naujo paženklinti.
2. refl. KII317, NdŽ klaidingai, blogai paženklinti.
pražénklinti tr.; Sut
1. parodyti, pažymėti: Šitą skaičių dvylikos apaštalų tūlomis figūromis sename ir naujame testamente Dievas praženklino DP622. Per ką dvasia Dievo gana pirm praženklino aną ateisiantį atmainymą DP418.
2. paskirti: Sakome ižmintį Dievo paslaptėj aną ažuslėptą, kurią Dievas praženklino pirma amžių ant garbos mūsų SPII205.
prižénklinti tr. K, NdŽ, KŽ daug pažymėti: Jis tai tikt paviršumis … prižénklino KI57. Prižénklinta eilia, plecius namam [statyti] Ad.
| refl.: Jis daug prisižénklinęs KI72.
sužénklinti tr. J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; MŽ, N, ŠT355 visus sužymėti: Sukarpė tąs avis, sužénklino i paliko – tai da sykį! Jrb. Padarius vagas virbaliniu ženklintuvu skersai vagų suženklinama, kur reikės sodinti bulves J.Krišč. Tu nežinai, o jis (arkangelas Gabrielius) žinojo, kad buvau nykščiu suženklinęs kortas, ir bepigu man buvo tave aplošti (ps.) A.Vaičiul.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1, Kč: Medžius susižénklino, kad statydami atsirinkt Krsn.
užžénklinti tr. K, Rtr; L
1. NdŽ, KŽ pažymėti: Užžénklysiu, kur siūt Mrj. Jis ten nuej[o], užžénklino visą [auksą] Dg. Langus sienoj užžeñklino Upn. Tada jau pripylė dvi plėčkuti. Ir užženklino, katroje gyvas, katroje gydomas vanduo yra DS125(Šmk). Užžénklinu, kiek kartų skutu tuo peiluku Vlkv. Užžénklyta, kuoliukai buvo Brt. Tokioj tai dienoj atjosiu su pačia savo ant arklių ant šitos vietos, kur yra užženklyta DS241. Žydai grabą užženklino, pečėtimi prispausdino Mž276. Jie atstoję apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristatė sargus DP180. Uždaryk dures ir anas užženklink su savo paties piršto žiedu I.
^ Mūs žemė kap užžénklyta – inmėžta Drsk.
| refl. tr. NdŽ: Palaidojo Šilavoto kapinyne, užsiženklino vietą ir sakė, kad atvažiuos savo draugui paminklą pastatyt LTsIV663.
2. paskirti, lemti: Ansai Juozefas užženklintas apiekūnas jo MP43. Pajudino jampi pranašystę Danieliaus, pranašystę Ezdrošiaus, Dovydo ir kitų apie čėsą atejimo jo užženklintą MP91.
3. pažymėti, pasakyti, pareikšti: Pirmiausiai turiu užženklinti labai tankius policijos kratymus, ypač Suvalkų gubernijoje Vrp1897,1.
ǁ refl. pasižymėti, atkreipti kieno dėmesį: Užsižénklino jis man per tas šventes Kpč.

rašýti, rãšo, rãšė; H180, R, Sut
1. tr., intr. N, K brėžti popieriuje ar kur kitur kokius grafinius ženklus (žodžius, skaitmenis ir t.t.): Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti Mž16. Rašau į akmenį R75. O kad būt kas išmoko mane rašýt Lnkv. Mokykloj nesu vienos dienos buvęs, o rašýt geriausiai išmokau Ob. Taisyklingai tai aš nemokėjau rašýt LKT194(Grš). Ir aš buvau pradėjus [mokytis] rusiškai rašýt Žln. Aš rašiaũ kitap, o žodžiai kitap stovi Ūd. Rašiau kaip mokėjau, nors viena raidė į pietus, kita į šiaurę žiūrėjo rš. Ir rašyt gražiai rašai P.Cvir. Rãšai jau, kad rašai̇̃ Mlk. Tai nabagėlis rãšo ir rãšo Grv. Aš pats rašýsiu Aps. Kad būtum berašąs buvęs, būtum ir plunksną turėjęs rankoje J.Jabl. Skliausteliais išskirto įterptinio sakinio gale gali būti rašomas klaustukas arba šauktukas rš. Velnias rašė rašė, prirašė pilną skūrą – jau nėr kur rašo LTR(Prng). Rãšo kap višta su koja (negražiai) Kt. Rašo kaip gaidys ant kiemo LTR(Pp). Rašo lyg katinas su lopa Šll. Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Rašomieji egzaminai būsią vėliau J.Jabl. Rašomoji bei šnekamoji kalba K.Būg. Čia yra jo rašomoji mašina, rašomieji įnagiai J.Jabl. Rãšomas popierius Ds. Rãšomoji šikšna, pergamentas KII106. Plunksna rašoma R317. Čia jo rašomasis stalas J.Jabl. Tos [toblyčios] buvo iš akmens ir rašytos pirštu dievo BB2Moz31,18. O kad liepė sau paduot rašomą toblyčią, parašė kalbėdamas: Jonas yra jo vardas Ch1Luk1,63.
^ Rašo nei į kaktą, nei į staktą Ggr. Kas skaito rašo, duonos neprašo Pd. Plunksna rašo, grašio prašo S.Dauk. Po kuodeliu nerašis, kačerga pečiuj rašis (teigiant, kad mergaitei mokslo nereikia) Vlk. Pritraukia dulkių an padlagių, ka ant rytojaus gali rašýti Bt. Nemoku nei rašyt, nei skaityt, o mane nori karalium išrinkdyt LTR(Dv).
ǁ intr. būti tinkamam brėžti grafiniams ženklams (apie rašymo priemonę): Plunksna gerai rãšo DŽ1.
2. tr. R420 sudaryti kokį tekstą, dėstyti raštu: Rašinį rašė J.Jabl. Rašė penketui (penkiems) – parašė dvejetui (dviem) J.Jabl. Pasisėdau už stalelio raštelius rašyti KlvD192. Kam čia rašai laišką, ar sūnui? J.Jabl. Jei laišką rašai̇̃ (moki rašyti), tai toli apeisi Paž. Apie tą nelaimę dar ir dabar [laikraščiai] teberašo Grž. Laikraščiuosa nereikia meluot rašýdamiem Drsk. Rãšo tus laikraščius, gauna piningiuko Krš. Aure, Baltrukas vakar rašė rašęs ir apsiriko tris kartus Blv. Diena, kurioj lakštas yra rašytas Vilniuj SD39. Idant tau duočiau akmenio tablyčias ir zokaną bei prisakymus, kurius aš rašiau BB2Moz24,12.
^ Man galvoj, kap kas rãšo (greit susiorientuoju) Lzd.
rašýtinai adv., rašytinai̇̃: Geriau parašyk rašytinai̇̃ Lkv.
3. tr., intr. kreiptis į ką raštu, siųsti laišką: Jam rašau R18. Aš jam nerašysiu, kad ir kažin kaip jis prašytų J.Jabl. Rašyk man šituo adresu J.Jabl. Nor negreitai grįšiu, dažnai aš rašysiu KrvD217. Viena sesutė numirė, kita ir dar̃ dár gyvena, lakštus rãšo LKT373(Btrm). Jau aš jam daugiau nerašęs gromatėlių Rod. Rãšė laišką, ka atvažiuotum – nevažiavo LKT101(Kv). Ar daug duosiu, ar maža, rašysiu vis apdraustais laiškais J.Jabl.
^ Kad čia ne prie man rašýta (juok. sako neperskaitantis ar nemokantis skaityti) Trgn.
rašýtinai adv.: Ir rašýtinai (raštiškai, raštu) prašė, ir vyrai važiavo, bet negavo Šts.
| refl.: Rãšės, ka ant švenčių pareiti, o jau i po šventei, o ano kaip nėr, teip nėr Slnt.
ǁ refl. susižinoti laiškais: Kol gyvi būsim, rašýsimės Krs. Aš žinau: tau mama neleid rašýties su vaikiukais Trk.
4. tr., intr. kurti veikalą: „Anykščių šilelį“ A. Baranauskas rašė pačiais kūrybingiausiais metais rš. Vaižgantas tada rašė „Pragiedrulius“ V.Myk-Put. Ir žiūrint, ar tai gera, ar liūdna, aš rašydama ir džiaugiuos, ir verkiu I.Simon. Eiles rašydamas į knygą, žadėjau juoktis, o verkiu E.Miež. Daug rašė labai gražių eilių ir dainų A1884,85. Kaip veikalą tą rašiau ne dėlei lietuvininkų, ale dėl tikrųjų žemaičių P.
5. tr. žymėti, fiksuoti: Kap tik aš šnekėt, tep jis rašýt Bgt. A puodų, šaukštų nerašýste (klausia viską užsirašinėjančių dialektologų)? Dbg. Nerãšai, ba nemoku [dainos] Grv. Tokia [daina] nėr kaip rãšo knygon Tvr. Rãšotė ir rãšotė, pasilsėkitė, bus ir rytdiena LKT403(Šč). Tada maliodiją, kad norit, rãšait Grv. Perdien rašýtūtėt, galėtūt rašýt Vlk. Bū[k] prie man ir rãšai an manę Aps. Matai, rãšant kalbos nėra Km. Kaimo gyvenimas turėjo savus nerašytus moralinius įstatymus bei humanistinius papročius rš.
| prk.: Ilgi ilgi gyvenimo metai rašė tame veide sopulius ir ašaras, ir vargų klaikumą – rašė rūpestingai, be pasigailėjimo J.Bil.
| refl. tr.: Tos paskaitos nerašýsiuos Mžk.
6. tr. traukti į sąrašą, registruoti: Jau rašė bites [dėl mokesčio] Dv. Vai augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, o da n’užaugo pusėn ūgelio, girdžiu – karužin rašo BsO337. Reik rašýti lentas Gršl. Niekame nerašyti, niekam nieko nemokėjo, niekų nieko nedirbdami, mito iš apgauties ir vagystės M.Valanč. Aš po Darbėnais buvau rašytas Plng.
ǁ (germ.) Pgg, Sg būti iš eilės: Šešiasdešimt kad rašỹs (kai bus šešiasdešimtieji metai), tai bus karas Ktč. Tuokart rašė vieną tūkstantį septynis šimtus ir devynis I.Simon.
7. tr. traukti į narius: Uždraudė zokaninkams be žinios ar daleidimo vyskupo rašyti į tretįjį zokaną motriškosias M.Valanč.
| refl. Sd: Ir dabar daug kas rašąsi į blaivybę J.Jabl. Rašėsi draugijon ne tik Vilniaus miesto, bet ir Vilniaus kaimo lietuviai rš. Rašýkis pri mūsų Žeml. Rašýčiakės (rašyčiausi) i aš važiuotie GrvT88.
8. tr. skirti dokumentu: Lauką turėjo nerašytą N. Tėvas vakar savo turtą sūnui rašė J.Jabl. Tos žemelės du hektarai: vienas man rašýtas, kitas – mano seseriai Skr. Atsivedė ir sūnų rašytąjį (rašytinį, kuriam laukas rašytas) J.Jabl. Tai aš rašyčia pusę majentkėlio, bi pribudinčia savo motinėlę TŽI286(Mrs). Tas nebuvo į dienas rašyta, dėl to aš ir nepadariau Šts.
| refl.: Žemė ant motkos rãšos Alv. Viena an manę, kita an sūno (sūnaus) karvė rãšosi Rod.
9. skirti ką gauti: Tu mun mažiau tų vaistų rašýk, jau aš visai pasibaigsiu Skdv. Rãšo senį į ligoninę Rdn.
10. tr. metrikuoti: Aš ir nevinčiuitas, ir nerašýtas Švnč.
| refl.: Sutarė jau rašýtis Jnšk.
11. refl. dėti parašą: Rašýtis po pareiškimu DŽ. Mes rašomės po taikos atsišaukimu, nes žinome, kad šimtų milijonų žmonių valia yra nenugalima A.Vencl. Visi beraščiai kaip rãšės? – Kryželiais Plt. Kažin, daugiau pasirašė kas nors [skundą] ? – Kas ten jiems rašysis K.Saj.
12. tr. N marginti, ornamentuoti: Jis patsai guli rašyto[je] lovelė[je] J. Gražiai rašytas yr R134. Rašytas akmuo Q339. Margutį rašyti A1885,378. Jūs rasit mane linksmą, drobužes audžiant, raštužius rašant, su bernužiu bekalbant JV860. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? ArchIV603(Vlkš). Ne stakles dėsi, ne šešnyčius rašysi Sln. Jin gražiai pirštines rãšo – ot duot jai numegzt! Lnkv. Kad mane paimtų karalius, tai aš rašyčia raštelius be skietų, be skietelių Švnč. Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti KlpD115. Ta, kuri šilkais rašo, bus mano mylimoji RD85. Kad aš emu ranko[n] grėblelį rašytą, mano myliamiausio rankelių taisytą (d.) Brūnava (Latvija). Mergužę guldysiu į margą vygelę, aš pats atsigulsiu rašýto[j] lovelė[j] JD781. Puikus ir jo žirgytis obuolėliais rašytas KlvD78. Baltos liepos laivelis, rožėms rašýts žėglelis LB18. Mano skrynužėlės ašaroms rašýtos JD708. Tų bitelių, tų gaudžiančių koreliai rašýti JD55.
| prk.: Tėvas stovi vienplaukis, ir aš matau, kaip šaltis rašo mėlynes jo veide J.Balt. Šalna pirmoji rašė langus S.Nėr. Oi apyneli, žals puroneli, kam rašai veidelį mano, veidelį? D52. Anytėlės dvarely vargai vartuos rašyti JD513.
^ Genys margas nerašytas TDrIV164.
13. tr. oficialiai vadinti: Tik be reikalo jie mūsų karaliais visur save rašo (rašosi) J.Jabl.
| refl.: Vienas gaspadorius rašėsi Kumpys Cp. Subatiškė tik rãšės, o mus vadina Meškiniais Ad. Rãšėmės Kukliais (pavardė) iš Kaziulių (kaimo) Dv. Ana rãšos pase lietuvė Smal. Rãšosis lenkas Pls. Vijolė ir dokumentuos rãšos Km.
14. tr. varduoti, užkalbėti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė Šts.
◊ kai̇̃p rašýte rãšo apie gražiai bėgantį: Arklys bėga gražiai, kaip rašyte rašo J.
kitù galù žẽmę rašýti labai stengtis: Nor jūs rašýkit kitù galù žẽmę, tai vis tiek Krok.
kójomis rašýti bėgti, gražiai metant kojas: Apjoj kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys liš kójom rãšo, kap skraido Lz.
skū̃rą rašýti mušti: Paims bizūną, rašys tau skūrą LTR(Rk).
antrašýti (ž.) tr. J.Jabl, Š užrašyti: Antrãšo daugiau, negu išgėrėm Šts.
aprašýti tr.; Sut
1. H161, R, N, Š raštu pavaizduoti, nupasakoti: Aprašýk tą nusidavimą K. Žmogų aprašant, reikia su žmogumi gyventi, juoktis, kentėti P.Cvir. Nu ka teip bjauriai buvo aprašýtas, jug reikėjo gražiai aprašýti Als. Miokardo infarktas pirmą kartą buvo aprašytas XIX amžiaus pabaigoje rš. Plačiau ir geriau tas kalbos paminklas bus aprašytas, jei jis bus kada antrą kartą išleistas ir pasidarys prieinamas mokslo žmonėms KlbIII242(J.Balč). Jau toj knygoj visa teip aprãšo Km. O kai visai nėra lietuviško atitikmens, originalo žodis išverčiamas aprašomuoju būdu rš. Aprašydamas užliecavoja MP65.
| refl.: Prieg tam apsirašo toj knygoj dar kiti griekai Ch4Moz(įžanga).
2. siunčiamu laišku papasakoti: Aprašiaũ visas savo bėdas Krs. Turu kada, aprašáu visas naujynas Krš.
| refl.: Aple vaikius apsirãšo viena kitai Krš.
3. aplinkui ar ištisai prirašyti: Tos toblyčios buvo apirašytos iš abiejų šalių savo, apirašytos buvo iš vienos ir iš kitos šalies Ch2Moz32,15.
4. pažymėti, pavaizduoti, užfiksuoti: Tas velnias visas išlindo, ir jis visą gražiai aprašė, nupiešė taip, kaip gyvą velnią BsPIV51.
5. Grv, Sdk sudaryti dokumentą, ką paskiriant, paimant: Jis savo turtą aprašė sūnui J.Jabl. Senis Kindys aprašė užkuriui visą savo ūkį ir pats nutarė „ilsėtis“ V.Krėv. Jai dėdė namus aprãšė Ktk. Viena jau aprãšė svetimam sa[vo] pirkią Pls. Lig smerčiai gyven', ale neaprãšai [pirkios] niekam Pst. Namai seniai vaikam aprašýti Klt. Karaliu[i] labai patiko tas jaunikaitis, jis aprašė jam savo dvarą LTR(Smn).
| refl. tr., intr.: Buvom pas notarą apsirašyt Smn. Tėvas apsirãšė iš vaikų karšybos Š. Urbonas su velniu ant trisdešimties metų apsirašė LTR(Šlv). Atejus Jogailai į Vilnių, sandarą su anuo padarė ir apsirašė, jog, jei Vytautas mirs bevaikiu, visa Lietuva teksai (teks) lenkams S.Dauk. Turėjo lauką an savęs apsirašę Vlkv. Aš už jo neisiu, kol jis visko neapsirašys (kol jam tėvas neužrašys ūkio) Jnšk.
6. Asv sudaryti turto aprašą, sąrašą (areštuojant, iškeldinant, apskaičiuojant kiekį ir pan.): Jam aprãšė namus už skolą J. Aprašė mano paskutinę kumelėlę Jnšk. Jiem už nesumokėtus mokesčius karvę aprašė Ėr. Mum ar aprãšė ant iškėlimo [iš melioruojamų žemių] Grz. Ateis aprašýti pašarų Vdk.
7. SD228 apibrėžti, nustatyti: Apskrienu, aprašau SD223. Dievas apirašo rubežius Kanaan Ch4Moz34(turinys).
8. išmarginti raštais: Seniau drobiniai (marškiniai) buvo aprašyti Klp.
9. refl. apsiskelbti: Daugiau jis apsirašęs visiems: vyskupui ir popiežiui ir visiems ponams ir kunigams, kad jis gražiausią bažnyčią pastatysiąs Sln.
atrašýti tr.
1. SD213, Q621, R, Sut, N, K, J, Š parašyti (laišką) ir atsiųsti: Atrãšė lakštą OG95. Buvo atrãšęs laišką – aš nenurašiau Ktk. Stasė tujau pat atrašýs tą laišką Trk. Potam atrãšė, kad jau eš esmu ligonėj (ligoninėje) Pb. Vis jis pats atrašýdavo laišką, o dabar sūnaus atrašýta, kad tėvas serga Krs. Iž Amerikės atrãšė: numirė sesuoj Azr. Gaunu laiškų iš Vokytijos, dabar atrašýs vėl Kin. Kad jeigu atvažiuosi, tai atrašýk laišką Mlk. Aš tau atrašýsiu margą gromatėlę su juodais krašteliais, su viernais žodeliais (d.) Plm. O ir atrãšė iš Vilniaus gromatėlę JD1171. Atrašysiu motinėlei baltą popierėlį NS507. Atrašė bernelis negerą navyną LTR(Skp).
| refl.: Sesuo iš Amerikos atsirašė Šk.
ǁ parašyti atsakymą: Skubu atrašyti į Tamstos laišką J.Jabl. Seniai nurašiau laišką, ale ma neatrãšo Plv. Karalius, gavęs tokią žinią, atrašė atgal BsMtI87. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl. Jos tuoj atrašė mielai padėsiančios man susirasti kambarį ir įsikurti nepažįstamame mieste LzP. Dėdut, būk geras, skubiai man atrašýk atsakymą Pkr. A būtumei atrãšiusi atsakymą? Trk.
2. refl. Š pakankamai, iki valios rašyti.
3. dokumentiškai panaikinti teises (į turtą): Ji tebebuvo neatrašyta, nenorėjo, kad ūkis būtų pavestas broliui rš.
| refl.: Broliai atsirãšė, pri žemės nebkabinsias Užv. Aš neesu atsirašęs nu butos Šts. Kvailelis atsirašo nuo savo dalies ir išeina Jd.
4. panaikinti užrašymą: Užrašei namus ir tylėk: jau daugiau neatrašysi Vlkv.
ǁ atgal perrašyti užrašytojui: Aprašau, o už dvejų man atrašys Lp. Selvestras norėjo atgal tėvui namus atrašyti V.Piet.
5. išbraukti iš sąrašų, išregistruoti: Atejau mirusį vaiką atrašyti Lnk.
6. refl. Nv išstoti, pasitraukti: Jis jau buvo atsirãšęs iš šaulių Rm. Buvo prisirašę, bet pabijoję, kad blogai nebūtų, vėl atsirãšė Šd.
7. refl. iš naujo prisirašyti, persirašyti: Girininkai (kaimas) atsirãšė pry Naumiesčio parapijos: vieškelį jie greičiau prygauna Vn.
8. refl. atsisakyti: Ar sunku buvo atsirašyti nuo lietuvių tariamuoju jų kalbos „mužikiškumu“? Vaižg. Pasileido gerti vyralis ir gavo atsirašyti nū gyvenimo Ggr. Žinoma, tokie tada ir nuo bažnyčios atsirašo LC1886,19.
9. ką parašytą atnaujinti, paryškinti: Su bronza tas raides atrãšė iš naujo Jrb.

×darašýti (hibr.) tr.; SD43, Sut baigti rašyti: Dabar visi išėjo, palikau viena, galiu dar darašýti laisvai Rs.
įrašýti tr. K; SD403, R, I, N
1. ženklais pažymėti: Kada kurpius numanė, kad jau į tą vietą jį atvedė, tada pasakė žmogžudžiui, kuris priėjęs ir su kreida įrašė į duris BsPIII14-15.
2. pateikti raštu, užfiksuoti: Įrašýk ir tą žodį, t. y. įpiešk J. Įrašau, įrašą uždemi SD166. I aplink mūso kolkozą į laikraštį įrãšė (sov.) Grg. O ta evangelija yra įrašyta per Lukošių šventą tais žodžiais MP87. Yra senovės raštūse įrašyta S.Dauk. Ne visa yra Biblijoj įrašýta, ko reikia tikėt DP217. Visi tavo vargai angelo sargo šventa rankele lieka įrašyti į dangaus gyvenimo knygą V.Krėv. Aš tau atrašysiu margą gromatėlę, aš tau inrašýsiu vardą prievardėlę DrskD207.
| prk.: Ties supiltais kapais, ties griuvėsiais sustoję, mes naują priesaiką įrašome širdyje S.Nėr.
3. užfiksuoti garsus: Mūsų visas grajijimas plokštelėsna įrašýtas buvo Krs.
4. įtraukti į sąrašą, įregistruoti: Pradžioje ta svetima moteris augino jį slaptai, po karo įrašė Fridriko vardu J.Gruš. Mechaninė linija įrašyta į valstybinį naujos technikos planą (sov.) rš. Knygose įrašýti Velniakiai (kaimas) Krs. Sodelin (į vaikų darželį) inrãšė vaiką, ir būna anas tę Dv. Įrašytas terp šventų SD83. Į Ragainės bažnyčią buvo įrašýta Rsn.
| prk.: Kai įrašýdavo į vyrus, turėdavo duot kvortą šnapso, tada priimdavo į šokius Vlkv. Aš tau bijau pasakot, kad manęs bėdon neinrašytum Ml. Kiba jau tu inrašýtas šiton lazdon (visą laiką ją nešiojiesi) Trgn.
| refl. Sut, K: Ejo tada visi įsirašyt, kožnas miestan savo Ch1Luk2,3.
5. refl. įstoti: Atsirado tokių, kurie iš karto paklausė vokiečių ir įsirašė į Vlasovo armiją J.Avyž. Jau penkti metai, kaip esu įsirašius į davatkas Sz. Aš nuėjau Dauronys ir įsirašiaũ kolchozan pati pirmutinė (sov.) Lz. Meskit girtystę ir pijokystę, įsirašýkit į šventą blaivystę Kp. Mano brolis Jurgis įsirãšė į lietuvių draugiją Ktč. Nei niekur insirãšęs buvau, o kaip mane mygo visokiais būdais Antz.
6. refl. įsimiklinti rašant, pradėti gerai rašyti: Kai daug rašai, tai ir įsirašai̇̃ ir gali gražiau parašyti Mrj.
7. J išmarginti: O kas tau įrãšė drobelės kraštelius, o kas išvingiavo patį vidurėlį? JD793.
išrašýti tr. K; SD416, R, Sut
1. B nupasakoti raštu, aprašyti: Anys išrãšė, kokiais buvo apvilkalais, kokiais čebatais Str. Kaipogi aš radau, jog tose knygose daug rods tiesa ir gerai yra išrašyta, bet ir daug yra, kas mūsų krašte po visam nenaudingu, bet ir iškadingu yra S.Dauk. Dovydas, ansai didis pranašas, gražiai išrašė tą karalystę jo ant daug vietų, o labiausiai psalme 71 MP85. Apie tatai pilnai išrašo keturi evangelistai BPI255. Nei joksai liežuvis iškalbėt, nei joksai raštas išrašyt negali MPIII8. Taip Šventas Raštas mums išrašo Mž265.
2. parašyti: Tai aš vis, šipulėlį net nusidrožus, į rašalą dažau ir vedžioju, kur brolio buvo išrašýta LKT194(Grš). Parneš gromatėlę, krauju išrašytą LTR. Gromatėlę išrašiau, pas motulę nusiunčiau LTR(Vlk). Išrašė vyruo, ka šunyčiai gimė (ps.) Grd. Parneš juodais kraujais išrašytą margą gromatelę S.Dauk.
| refl. tr.: Puikų liudijimą pats sau buvo išsirašęs Grėtės tėvas I.Simon.
3. sukurti: Anie paskuo iš tų kningas išrašýs Ms. Jo dėdės išrašyta daina An. Išrašė knygas pamokslų, tais visas svietas negalėjo atsidžiaugtie Tat. Tą „Vitolio raudą“ pirmučiaus išrašė lenkų rašlyvas J. J. Kraševskis LC1883,2.
4. B, Š nukopijuoti, perrašyti: Rašykit, rašykit, kad daug išrašýtūt Dgč. Ans buvo išrašęs negerai, i gavo dvejetą Všv. Išrašysiu tau cielą padėjimą, išimtą iš kningos P.
| refl. tr. Š, Ds: Gimnazijoje tai girdėjęs ir tą dainą išsirašęs A1884,412. Iš senų bobučių išsirašiaũ vaistus nuo plaučių Krs. Dainą kur gražią išsirašyk kokią Plv.
5. suženklinti (visus): Išėjusi pamatė tą ženklą ir tuojau tokiais pat ženklais išrašė visų kaimynų duris J.Balč.
6. nupiešti: Pakabino gražią maliavonę, arba abrozą, išrašytą valakų žemė[je] par Leonardą de Vinči M.Valanč. Buvo lenton išrašýtas verpstas Mlt. Tablyčia arba drobė, ant kurios svietas ižrašytas yra (žemėlapis) SD142.
| prk.: Šaltis išrašys languos tulpes, ramunes S.Nėr. [Laumės juosta] kyla aukščiau dar, lanką žavingą išrašius padangėj S.Čiurl. Išrašo viražą lėktuvas kaip didelis baltas drugys E.Miež. Daug dar vargo matė, bet išrašytieji širdy paveikslai nebeišdilo J.Bil.
^ Rožė, ant popierių išrašyta, nekvep VP40.
7. H180, R išmarginti, išraštuoti: Išrašytas darbas Q143, B. Auksu išrašytas N. Gražiai išrašyti patalai B. Paduok man tas išrašýtas pirštines Lnkv. Marškiniai išrašyti kvietkeliais Šlu. Buvo atvažiavę iš Vilniaus, tai lanko ieško, išrašýto gražiai Slm. Nei joks audeklas niekuomet nebuvo taip išrašytas, kaip paupių pieva Blv. Ir atnešė šilkų kuską, vingių vingiais išrašýtą JD1559. Nuo senų tėvulių seniai pasakyta, kad mergelių meilė auksu išrašýta (d.) Pb. Išsiūs man marškinelius, išrašys meilės žodelius RD92. [Audėja] išrašė raštelius kai bitės korelius NS14. Mok mano mergelė dailiai siūti, vingriuotais rašteliais išrašyti KlpD43. Pasiūk ma[n] marškinėlius, išrašýk rankovėles LB38. Sermėgėlė išrašýta JV661. Vienąkart [išdykėliui] nuleidėm kelneles, su anglia pašlapinę kad išrãšėm pilvą! Ppl. Kas tau išrašė baltą veidelį: ar tai midučio žalia spurgelė, ar šio alučio balta putelė? BsO128. Jūs veidmainiai, kurie lygūs este grabams išrašytiems BPII421. Jeib padarytų visokį darbą, pjauti, austi ir išrašyti geltonais šilkais BB2Moz35,35.
| Išperėjo sau vištyčius, margus, išrašytus LTR(Ob).
| prk.: Kailį svirpliai kaip rašyt išrašė (išgraužinėjo) Nmk.
| refl.: Laukiniai žmonės be juokų puikiai išsirašę [dažais] Vr.
8. Mžš išleisti (atitinkamai įforminant): Užgeso ligą ir išrãšo iš ligoninės Všv. Nors dar buvau be galo silpnas, vos tik galėjau pastovėti ant kojų, mane iš ligoninės išrašė ir grąžino į senąją kamerą rš.
9. pašalinti: Jį išrãšė iš partijos Gs.
10. panaikinti: Išrašýk metriką, kad nebūtum knygo (?) J.
11. paskirti (atitinkamu dokumentu); parengti atitinkamą dokumentą (kur vykti, ką gauti ir pan.): Išrãšė vaistus tris mėnesius Rm. Kap anas išrašýtų man šiferio Nmč. Komandiruotė jau išrašyta, dienpinigiai paruošti rš. Antrą sykį nuėjus, daktaras nieko negelbėjo, bet išrãšė į Kauną važiuoti Skr. Daugiau judesiais negu žodžiais paprašė pardavėją išrašyti [čekį prekei] J.Avyž. Kai buhalterijoje išrašys kvitą, tuomet ir galėsi keliauti rš. Vargoninkuo reikėjo būti raštingam, reikėjo metrikus išrašyti Plt.
| refl. tr.: Išsirãšė išimtinę, neatidevė į teismą! Krš.
12. refl. išstoti: Kiek teko susekti, Australijos moterys užpernai jau iš tos sąjungos išsirašė Pt.
13. refl. išsituokti: Dabar lengvai susirašo ir išsirãšo Vdk.
14. užprenumeruoti: Sudėkim visi pinigų ir išrašykim „Lietuvos pionierių“ (sov.) rš.
| refl. tr.: Laikraščių neišsirašiau Šts. Turi išsirašęs daug laikraščių ir jiems dalija Žem.
15. parsiųsdinti: Grafas ją išrãšė iš Varšuvos Aps. Galgi anas išraši̇̀s svotą, kai neturi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Turėjau išsirãšęs šautuvą Dgč.
◊ káilį išrašýti prilupti: Kap aš tau išrašýsiu káilį, tai atsiminsi, kada gimei! Al.
paišrašýti (dial.) tr. viską surašyti: Visas tas giesmes paišrãšė LKKIX203(Dv).
nurašýti; Q2
1. tr. N, K parašyti ir nusiųsti: Gromatą nurašiaũ ten J. Tos pačios šeimininkės patarimu nurašė jie abu laišką jos pusseserei A.Vien. Nurašiaũ gromatą, o jie nepraskaito Lkm. Maž gromatą rašai, taigi linkėjimas reikia nurašýt Mlk. Slūga nurãšė raštą ant karalių BM19-20(Skp). Ėmė nurašė močeka ragana gromatą int karaliūnaitį LB266. Prašė gerų dienų nurašýti Grž. Būs nurašančių į gazetas ir be tavęs Šts.
2. tr. N, K nukopijuoti, padaryti teksto (ar jo dalies) nuorašą.
| refl. tr. K: Ir jūs tikriausiai prisimenate, kaip ne kartą apsimetėt nepastebėjęs nusirašyto jo klasės rašomojo darbo rš. Jis kruopščiai nusirašė dainą apie baudžiauninko buitį V.Myk-Put.
3. tr. prirašyti ko: Ant mėlyno popierio su kreida nurãšo Žg.
4. intr. sugebėti aprašyti: Gražiai nurãšo – skaitai i seilę ryni Krš.
5. intr. negražiai parašyti: Nagi ir nurašei, nei išskaityt negalima Alv.
6. refl. netekti sugebėjimo kurti, išsisemti: Daugelis itin talentingų mūsų rašytojų nusirašė, begamindami laikraštinę makulatūrą K.Kors.
7. tr. išpiešti, išmarginti, išraštuoti: Nupirko klumpius nurašýtus gražiai Grg. Aš nemoku dviejų siūlų gražiai nurašýt pirštinių, geriau man paprastu megzt Lnkv. Ar jau nurašėte kiaušinius? Lnkv. Nijolė nurãšė raides, aiškiai buvo matyt – tokios didelės Jrb. Jų pastatai ir namai yra nurašyti išdrožinėjimais, kertelėmis, apvadžiojimais Šlč. Man grėblelis nurašytas, bernužėlio išprašytas (d.) Pn.
| prk.: Šaltis nurašė ledinėmis gėlėmis langus rš.
8. tr. nubraukti, panaikinti; pripažinti netinkamu: Jau buvo nurãšę visa (visus nuostolius) Vlk. Inventorius nurašytas rš. Nurašýk šimtą aštuoniasdešimt (praloštas akis, lošiant tūkstantį) Krš. Tai kokių sausainių nurašo, tai teip kokia kapeika užeina Mžš.
| prk.: Jau nurašýtas – niekur neinu Rs. Sakau, aš jau lãpėm nurašýtas Gg.
9. refl. rašant nusidilinti: Plunksna nusirãšiusi KI26.
10. tr. burtais išgydyti, nuvarduoti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė. Ne visi temoka rožes nurašyti Šts. Taip pat nurašomas apriejimas LTR(Alks).
◊ káilį (kar̃tį, per kudãšių, skū̃rą, šiki̇̀nę) nurašýti prilupti: Da gal nebuvo kailis gerai nurašytas, kad šitaip šneka LTR(Ds). Paims bizūną, nurašis skūrą LMD(Kp). Kai ben kartą smarkiai nurašýt šiki̇̀nė, tai žinotumėt, kaip su savais ir kaip su svetimais! Km. Gaspadorius gaspadinei kartẽlį nurãšė LTR(Pnd). Už tokį darbą nurašysiu per kudašių, tai daugiau taip nebedarysi! Km.
parašýti K; SD263,276, H157, R, Sut
1. tr., intr. nubrėžti popieriuje ar kur kitur ženklus (raides, skaitmenis ir t.t.): Mūsų kalbos garsus raidėmis parašome J.Jabl. Ant to akmens raidės parašýtos Gg. Lentą ant kaklo nešiodavo juodą, [mokykloje] parašydavo, kad [lenkiškai] nemoka Krs. Kai mės Vilniuj buvom, te lietuviškai [gatvės] parašýta ir ruskai Mlk. Reikia suprast parašýt žodis Rmš. Su šita plūksna neparašýsi – pagedus Sb.
ǁ truputį rašyti: Tam kartuo parašáu, paskaitau Trš. Mane pamokino parašýt tėvas Rud. Vaiske išsimokiau parašýt, paskaityt Grv.
2. tr., intr. sudėti kokį tekstą; išdėstyti raštu: Parašyk, kiek jis ėmė N. Ir tep greit parašýk viską! Vlkv. Dirbysiu skrynelę jaunajai mergelei, oi ir parašysiu vardą, pavardelę KlpD42. Parašysiu gromatėlę baltan popierėlin NS1055. Buvo kaime vienas žmogus, ką laišką moka parašýt Rud. Parãšė su krauju tą raštą (ps.) Brs. Tada parašė Moziešius visus žodžius pono BB2Moz24,4. Kur tatai yra parašyt? Vln28. Kur apie tatai parašyt yra? Vln32.
^ Rodos, aišku kaip parašýta Gs. Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta LTR(Km). Ant nosies neparašýta, koks jis yra Jnš. Ant kaktos gi neparašyta Ad. Aiškiai pasakyta, bet neaiškiai parašyta KrvP(Lp).
| refl. tr. N: Visą savo kalbą jis turėjo pasirãšęs DŽ1. Aš pasirašýčiau ir pasiskaityčiau savo mergos vardelį į šviesųjį kardelį JV1042.
^ Šneka kaip pasirãšęs (sklandžiai) Krš.
3. tr. sukurti: Aš žadėjau kada ne kada vieną kitą „kalbos dalykėlį“ parašyti J.Jabl. Įbruko jam kningeles, įdėm tai dienai parašytas M.Valanč. Tada ir mane ištrink iš tavo knygų, kurias tu parašei BB2Moz32,32.
4. tr. CI572 sudaryti metmenis, eskizą.
5. žr. surašyti 5: Jau aš yra parašýta (mano pasakos užrašytos) Dv.
6. tr. R375, BPI48, Ev sužymėti, surašyti; užregistruoti: Anuo metu išejo ediktas nuog ciecoriaus Augusto, idant būtų parašýtas visas pasaulis DP37. Daug teipag ir kitų ženklų padaręs yra Jėzus po akimis pasiuntinių savo, kurie neesti parašyti tose knygose MP174.
| refl.: Aš pasirašiau par mūrininką, muni ir išvežė vokyčiai mūrų dirbti Lnk. Ir ėjo visi pasirašyti kiekvienas ing miestą savo brš.
7. tr. R39 išdėstyti raštu ir nusiųsti: Jis parašė gromatą J. Sūnus lakštą parãšė Pb. Parašaũ nors trumpai Krs. Parãšai lakštelį sūneliui Lkm. Jis parašė atgal, kad, kas gimė, tegul auga LTR(Rk). Parėjęs namon, parašė laišką prie Dobilienės LzP. Paskui tėvelis parašė pasiilgęs Irkos Pč. Dar̃ vaikelis mažutis jau gali laišką parašýt Rud. Sakė paraši̇̀s laišką – viską sužinos Klvr. Vieną laišką parãšė, ka parvažiavo, antrą į savaitę – ka jau mirė Erž. O kas tau taip greitai žinias parãšė? JD712. Kas man parašė vaiskelį joti? NS493.
8. refl. intr., tr. SD263, Q586, R384, Sut, N, K padėti parašą, ką patvirtinant, kam pritariant: 500 milijonų žmonių pasirašė Stokholmo atsišaukimą, daugiau kaip 600 milijonų žmonių – reikalavimą sudaryti Taikos Paktą sp. Abudu nemoka nė vardo pasirašýt Pgg. Moki perskaityt, pasrašýt – gana [mokytis] Rud. Su kaire ranka pasirašáu Všv. Tik pasirašýti buvau išmokusi, dabar i tą užmiršau Lpl. Čia pat [Muravjovas] pasirašė mirties nuosprendį V.Myk-Put. Išveš gydytis nuo pijokystės: tėvas su seseria jau pasirãšė Mžš. Reikia mamai pasirašýt – nedaro operacijos be mamos Dgč. Pasirãšaite, ka jūs neleisit in mano žemės, neganysit gyvulių Aps. Pasrašýkit man juodaknygėn (ps.) Rod. Išdavė vekselį, kur niekas nepasrãšęs, taip ir negavo tų pinigų Grv. Krauju pasrãšė [sutartį su velniu] ir pagovė tą žuvį Grv. Gėriau, valgiau, miegojau ir pasirašydavau, ką pišorius pakišdavo Blv. Tokio nutarimo aš niekad nepasirašysiu J.Dov.
pasirašýtinai Reikia jam įteikti įspėjimą pasirašytinai rš.
ǁ refl. tr., intr. padėti parašą, atsisakant ko: Kad jau pasirãšęs, tai ko da ieškai? Srv. Tu man dūšią pasirašyk, aš tau pinigų pristatysiu an gyrų DS340(Vlk). Pasrašýk, ko namie nepalikai Eiš.
9. tr. paskirti: Negaili žmogaus pinigų, bet vaistų parãšo Dgč. Karalius parašė savo vienatiniam sūnui visą karalystę BsMtII252. Jau parašytas ant tos smerties Q395.
10. tr. nupiešti: Ant tos vėliavos buvę parašyti trys dievų paveikslai K.Būg.
| prk.: Gali ji būti parašýta (graži) merga, o kad ne tos vieros, tai ir po ženybų Gs.
^ Tai gražūs vaikai, kaip parašýti Ig. I toks gražus vaikinas: kai parašýtas Jrb. Ir ant balnelio jaunas bernelis kai rašyt parašytas šio[je] margo[je] gromatėlė[je] ArchIV602(Vlkš). Steponas šešetu arklių važiuoja, kuinai Dievo dovana kaip parašyti! Tat.
11. tr. išmarginti, išpuošti: Kol neparašei̇̃ karavojų? Dv.
12. refl. pasidaryti žymu: Prieš pat paskūjį pradėjo pasirašýti ant baltumo (mirdama pabalo) Prk.
papasirašýti (dial.) padėti parašus, pasirašyti: Ar jau visi papasirãšėt? Dv.
parrašýti tr.; Sut, M parašius parsiųsti: Ui broti, brotereli, parrašyk man gromatelę KlpD17. Sako, kad tėvams parrašąs gromatas verksmingas, kad jam ten blogai einą Sln.
pérrašyti tr. K; SD298
1. iš naujo suregistruoti, surašyti: Eis pérrašyt gyvulius Gs.
2. N naujai parašyti; pakeisti rašant: Vakare laiškas buvo švariai perrašytas, įdėtas į voką V.Myk-Put. Parrašyk par naują visą lakštą J. Aš [raštininkams] teisybę sakiau, o anie antrai̇̃p párrašė Krš. Tas karalius tada suprato, kad tą gromatą perrašė tos raganos BsMtI90. Paštininkė perrašė [laišką], kad gimė ne duktė, o pelė LTR(Rk).
3. padaryti nuorašą: Iš minėtojo sąrašo, perrašyto „lenkiškomis“ raidėmis, duodu sekančius vardus K.Būg.
4. Vkš dokumentu perduoti, paskirti: Aš tau perrašiau ūkį dėl to, kad tu pirmasis mano sūnus ir kad tu darbščiausias iš kitų vaikų I.Simon. Dar nepérrašyta žemė an jų Alv. Anas išdegino, bo anas jau an save pérrašė strychauką LKKII206(Zt).
5. refl. brėžiant persidalyti: Stalą per vidurį parsirašę su kreida pusiau: tas mano, o tas tavo galas Sln.
6. refl. N padaryti klaidą rašant: Aš pérsirašiau KII169.
pierašýti (dial.) tr.
1. prirašyti: Jau cielą šmotą pyrašéi, o nieko nepapasakojau Klp.
2. įtraukti į tam tikrą raštą, dokumentą, patvirtinantį teisę kuo naudotis: Aš esu ant išimtinės pyrašýta Prk.
prirašýti tr.; R420, Sut, I
1. K rašant užpildyti: Aš kad mokėčia rašyt, tai prirašýčia lakštą Dglš. Ana prirãšė pilną lapą J. Buvo pilna skrynia popierių prirašýta Krs. Prirãšai tu kortelę, duo[k] paukštaitei, kad ana ažneštų LKKIII202(Lz).
| refl. tr.: Prisrãšo lapus didžiausius Rš.
2. papildomai parašyti: Draugas Gaulė ar draugė Liliana galėjo prirašyti visko K.Saj.
| refl.: Pranė neseniai rašė tik kelis žodžius, prisirašė ir jos Pranytė su Petrike Žem.
3. daug parašyti: Ponas [dialektologas], kap pagovei manę [klausinėti], tu regi, kiek prirãšėm Šlčn. Jau ką tik prirašysi, tai bus! (apie prastai rašantį) Lp. Lygu nuo kirvio (stačiokiškai) prirãšė Lz.
^ Kai pasigeriu, galva kaip prirašyta: tik spėk šnekėti Kair.
| refl. tr.: Iš mūsų dviejų prisirašýsi pusę knygos Km.
4. Srv, Kls, Ms išrašyti, paskirti: Vaistų prirãšė, pagėriau, buvau apsgydžius Klt. Geramų vaistų daktaras prirãšė Vvr.
5. daug prikurti: Niekas nepasirūpina, kame tie raštai, kas juos prirašo Žem. Tokių nesąmonių prirašo, kad gėda skaityti V.Myk-Put. Tuokart reikalavo nu mokytinių, kad prirašytum plačius lakštus ant garbės geradėjų ir didžiūnų M.Valanč.
6. papildomai prikurti: Antrajam romano leidimui Žilionis prirašė keturis skyrius rš.
7. dokumentiškai paskirti, patvirtinti teisę kuo naudotis: Jis išsistums taip, kol tėvas tik pagaliau prirašys jam ūkį I.Simon. Notaras prirãšė išimtinę [tėvams] Grz. Ir jeigu ji nesutiks su atitekėjusia marčia, tai viską paims, kaip prirašyta I.Simon.
| refl. tr.: Jau Vilkienė prisirašė gerą išimtinę, nebijok I.Simon. Ans karvę prisirašė BzF162.
8. N priskirti, prijungti: Vienus [baudžiauninkus] prirašė prie miestelių, kitus pavertė nuomininkais, o vis tai dėl to, kad vienus ir kitus galėtų lengviau spausti V.Myk-Put.
9. Alv įtraukti į sąrašus, priregistruoti.
| prk.: Parėjau namo, pasisakiau tetei, kad mañ neprirãšo prie bernų Mžš.
| refl.: Jis iš anos pusės Nemuno buvo, bet šitoj pusėj prisirãšęs Skr. Labai vertėtų, kad mūsų inteligentai pasirūpintų laiku prisirašyti į valsčių rš. Prisirãšęs prie pionierių (sov.) Plv.
10. neteisėtai pridėti: Kaip ana visokiais būdais prirãšo [pinigų], da niekas nepadaris Lel.
| refl. tr.: Tų darbadienių jis pats iš savo kepurės (savo nuožiūra) prisirãšo Jnš.
11. refl. būti papildomai įrašytam, prisidėti: Aštuntas vežimas (kortuojant) prisirãšės Krš.
12. primarginti: Visas baltas miško apdangalas prirašytas, primargintas alkanų žvėrelių rš.
×13. (l. przypisać) laikyti kieno padarytu, priskirti kam (kokį dalyką): Kodėlei žodžiuosa vieros vienam tėvu[i] sutvėrimas prirašomas yra? MT39. Ir išradimas purpuro ponicijonams prirašomas prš.
×14. (l. przypisać) skirti, dedikuoti: Tavo mylistos vardui ją (giesmę) prierašyti pastačiau Mž81.
paprirašýti (dial.) tr. visko prirašyti: Ten mes visa paprirãšėm Dv.

×razsirašýti (hibr.) padėti parašą, pasirašyti: Nėr kas daro – razsirãšė tada Ml. Nemoku nei čitot, nei rašyt, nei razsirašýt Asv.
ǁ atsisakyti nuo ko pasirašant: Vot, nuo dėdės dalios razsirãšot, i nuo tėvykščios razsirašýt reikia Ml.
surašýti tr. K, J; R
1. R37 parengti, parašyti kokį dokumentą, raštą: Tai surašiau pareiškimą (sov.) rš. Pirklys sugrįžo namo, džiaugdamasis lengvai suvystęs Alį Kodžą, o tas ėmė ir surašė skundą J.Balč. Iš naujo surašytas karaliaus prisakymas prš. Protingesni žmonės taigi popierius surašo. Kad žinotų, kas kam priklauso, kam ko ir kiek atitenka J.Balt. Surašýsiu margąją gromatėlę Sn. Ar jau surašei̇̃ laišką, einu į pačtą Skr. Gromatėlę surašiaũ, pas močiutę nuleidau JV848.
| refl. tr.: Ana pati iš knygų aktą susirãšo – ir kišeniun Dgč. Kitas skaitys iš kningos, būs susirãšęs, o kitas iš atminties Lpl. Anas kalbą susrãšęs turėjo Ktk.
^ Kepa motinai kaip susirãšiusi Krš.
2. tam tikrą kiekį įrašyti: Čia yra surašyta 6 sakiniai J.Jabl. Į jaučio odą nesurašýsi, ką jis moka Mrj. Kiek jau išmanysu, tiek aš surašýsu tų vaistų Ms. Dar daug ką turėtume papasakoti Jums, mokytojau, bet argi surašysi viską? rš. Tai ji visa surãšė ir užnešė tam Kameliui Eiš.
3. sunaudoti rašant: Čia jo surašýti keturi sąsiuviniai J.Jabl.
4. refl. N bendrauti laiškais: Ar susirãšot su juo? Jnšk. Rečiau besusirašo laiškais Ps. Smulkmenos paaiškės vėliaus. Susirašysime J.Jabl. Su savo vaikais aš kiek susirašaũ, tai viskas Pgg. Susirãšom abu terp savęs Jnk. Brolio mergelė ma[n] parãšo, tai aš su ta susirašau Vlkš. Susirašęs grometomis, siuntinius į Vilnių išleido S.Dauk.
5. užfiksuoti raštu, aprašyti: Ka mokėčio surašýti, jaučio skūrą prirašyčio LKT70(Dr). Kad aš galėtau rašyt, aš būtau surãšius, regėtumėt! Kls. Surašýčia visą knygą, ką žinau Rs. Tatai Valančius vyskūpas teip surãšė tatai Kal. Yra bet ir kitų daugel daiktų, kuriuos darė Jėzus, kurie kada turėtų būt po vieną surašyti BtJn21,25.
| prk.: Ištisa krašto istorija surašyta žaliojoj miško begalybėj, jo griovose, slėniuose, kauburiuose J.Balt.
6. suregistruoti, sužymėti: Į knygas surašyti N. Žiūrėkit, kad būt surašýta visi žmonės Vv. Surãšė visas vištas Tršk. Vakar visas mūso karves surãšė Vkš. Ar jau surašei savo daiktus? J.Jabl. Jo buvo visas gymis surašýtas: ir plaukai, ir akys, visos žymės Skr.
| prk.: Kai buvau jaunas, mano galvoj viskas buvo surašýta, aš viską žinojau Raud. Na, tę surašýta viskas galvo[je], stovi Plv.
^ Par ją viskas kaip surašyta (gera atmintis) Ds.
| refl. tr., intr.: Brigadininkas saviškai susirãšo [darbadienius] Skr. Visi susrãšė Rod. Visi susrãšėm, kad geras žmogus, kad palei̇̃st Adm.
7. žr. aprašyti 6: Surãšė viską, ką turi, i viskas Vlkv. Sūdas surašė Juškos daiktus A1884,190.
8. refl. visiems įstoti: Vargingiausi Pelkelės artojai susirašė kolūkin kaip vienas (sov.) rš. Į kolūkį susirašėm – buožių duonos nebeprašom (sov.) LTR.
9. sudaryti sutuoktuvių dokumentus, sutuokti: Tik užrašų įstaigoje juodu surašytu tesančiu I.Simon.
| refl. Vdk: Jau eis jaunieji nedėlioj susrašýt Dbk.
10. refl. Vkš pateikti dokumentus santuokai: Pirma pasogą dera, paskui važiuoja an kunigą – susrãšo Antr. Ėjo [pas kunigą] susirašýtų Žl.
pasurašýti (dial.) tr. surašyti, užfiksuoti: Visa ką pasurãšot? GrvT69.
užrašýti tr.; R, Sut
1. K pažymėti (žodžiais, skaitmenimis, ženklais): Ažrašýk, kiek ma[no] metų – dideli ma[no] metai Šlčn. Tai jau ažrašýta? Dbg. Aš darbujau, tik neažurãšė [darbadienių] Btrm. O tu mano pavardėlę gromatėlėj užrašei (d.) Snt. Kitas Nevėžio intakas užrašytas Júoda KlbX281(J.Balč).
2. užfiksuoti tekstą: Ant švaraus popieriaus lapo didelėmis raidėmis užrašiau antraštę rš. Šnekamąja liaudies kalba nėra lengva užrašyti pasaka, daina ir kitas vadinamosios tautosakos dalykėlis J.Jabl. Ir taũ ažraši̇̀s [dialektologas], kaip uturi Mlk.
| prk.: Senovės [dalykai] kaip į pakaušį užrašýta (gerai prisimenu) Užv. Iš kur žinosi, kad vagis – ant kaktos niekas neužrašė Vkš.
| refl. tr. N, K: Motina mėgdavo ne tik dainuoti, bet ir užsirašydavo dainas į sąsiuvinį rš. Senus sakyti prašykim, žodžius jų užsirašykim Sln. Ka neraštingas teesi, užsirãšęs neturi Plt. Aš pautursiu prie ažupentį, ė tu ažsirašysi Tvr.
| prk.: Sau ant kaktos užsirašýk, ka neatmeni Šln. Klausykiat ir visi tą atsakymą užrašykiatės į širdį P.
3. įtraukti į sąrašą, užregistruoti: Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž. Iš akies apmetė ir užrašė tuos arus Jnš. Ažrãšo, ir gan! Kp. Jis nusivedė ją į kambarį užrašyti mišių, paskirti dienos V.Myk-Put. O da n’užaugo pusės ūgelio, jau karužį užrašė JD638. Ko, sūneli, nekeli, o žirgelį nešeri, seniai užrašytas į vainelę jotie? LB121. Užrašė mane ing vaiskelį S.Dauk. Jei tu manę neklausysi, aš vaiskelin užrašýsiu DrskD196.
| refl.: Katrie norėjo grįžti namon – namon užsirãšė LKT229(Žž). Užsirašiaũ ligoninėj Vlkv. Mano draugas užsirašęs pirmutinis (kalbėti) J.Jabl. Jeigu dabar užsirašýsi, tai tik po trijų keturių mėnesių teprieisi Vdžg. Neisi dabar, tai į senmerges galėsi užsirašyti A.Vencl.
4. žr. aprašyti 6: Šiandien antstolis vėl vieną karvę užrašė I.Simon.
5. N, K, Sd paskirti (dokumentu): Ažurašo kam ką, testamentą daro SD54. Ana užrašė dalį jamui J. Sako, motina viską žentui užrašỹs Vdžg. Duoną (išlaikymą) užrašiaũ Vlkv. Davė jam keturis iktarus žemės i neužrãšė – dokumentų nepadirbo Mžš. Užrašýk tu man tą, ko nepalikai namie BM277(Šlv). Pačiam vyskupui užrašė ir amžinai atidavė Lieplaukę M.Valanč. Jei Teraspolio nenori, tai Simoniškį, vis tiek vieną ūkį turi užrašyti jai J.Paukš. Ka biesas mun paskolintų, koc dūšią užrašỹčiu, ale tiktai bi gaučiu piningų Žr.
| refl. tr.: Jug ans užsirãšė an savo pavardės viską Als. Jis an save užsirãšė Rmš.
6. refl. Skdt pateikti dokumentus santuokai: Užsirašýt važiuosma Gaidė̃n [prieš jungtuves] Rš. Jau jie užsirašė ir užsakus padavė Jnšk. Petriukui dingtelėjo į galvą padaryti motinai siurprizą; jis nuvažiavo ir užsirašė su ja rš.
7. refl. tr. užsiprenumeruoti: Kviečiame visus užsirašyti laikraštį „Vienybę“ rš. Ledve inkužinau, kad Juozas užsirašytų laikraštį Pns.
8. padaryti įkarpą, rantą: Užrašyk, kurioj vietoj ir kaip capai pjaut Ds. Vienas galas užrašýtas, kad nenusmukt virvė Km. Užrašýk pakojas, kad audžiant virvelės nesmuktų Krd. Užrašyk botagaitį, kad nenusmuktų botagas Sv. Giliau branktą užrašyk, bo pastarankas nusmuks Mlt. Užrašýk iš naujo – matai, kad nulūžo Žl.