ppr. senėjant pasidaręs baltas, nubalęs (apie plaukus): Màno plaukai̇̃ jaũ visái žili̇̀. Nėrà nė̃ vi̇́eno ži̇̀lo pláuko. Jõ barzdà žilà. Nudažýti žilùs pláukus nè visadà pasi̇̀seka. Ži̇̀las pláukas galvõn, vélnias uodegõn (flk.). | prk.: Pačiosè pi̇́evų pažemėse sklai̇̃dėsi žilà miglà.

turintis nubalusius plaukus: Močiùtė žilà i̇̀t obeli̇̀s. Kai kuriẽ màno vaikỹstės draugai̇̃ jaũ žili̇̀.

siekiantis tolimą praeitį, labai senas: Jaũ žilojè senóvėje žmónės žinójo, kàd bi̇̀čių pi̇̀kis gýdo žaizdàs. Paprotỹs mi̇̀rusiajam į̇̃ kãpą dė́ti pinigų̃ bùvo papli̇̀tęs nuõ žilõs senóvės.

užkratalỹs sm. (34b) kas gali užkrėsti: Kap dvidešim penkių metų buvau, tai vienas žilas plaukas galvo[je] buvo – užkratalỹs Plv.

paausỹs sm. (3b) Vlk, Rk, Užv, Tvr, pãausis (1) K vieta apie ausį: Sunku buvo atspėti, kiek jam metų, nors paausiuos maišėsi jau ir žilų plaukų A.Vien. Tai tas karalius išsipešė iš paausio plaukų, padavė jam, sako: „Te tau šituos plaukus“ BsPIII216. Jo paausiai̇̃ yra žili, t. y. plaukai tarp ausų ir skruostų J. Tik ką tenai trupučiuką plaukų yr paausiai̇̃s Nmč. Vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės pribėga prie kiškio ir su plaktukais jį užmuša, duodami kiškiui į paausius SI286. Paausiai̇̃s tokie susivėlę plaukai Jdr. Žandas suputo ir po dviejų savaičių prakiuro pačiame paausy Skd. Kai ben kartą gerai atplėš pãausius (gerai suduos), tai žinosi! Sdk. Valgo, net paausiai taukuoti (labai smarkiai, godžiai) J.Dov. Ko tu čia man zirzi paausiñ (neduodi ramybės, kvaršini galvą)! Ds. Dabar ta varna nekvarksės jam paausiuos rš. Paausio liaukos uždegimas rš.
^ Žilas plaukas paausy, velnias pauodegy LTR(Al). Tai būta vyro – dar paausiai šlapi (visai jaunas, nesubrendęs) Dkš.

per pláuko mẽtą vos vos: Iš visos sylos metė į pačią taip, kad ko tik nabagei galvos neperskėlė, tiktai per plauko metą pro šalį peilis praslydęs į sieną įsmigo. rš.
ikì plaukų̃ šaknų̃ labai (rausti): Kaupys krenkštelėjo sumišęs. Ir išraudo staiga. Iki pat plaukų šaknų. Balt.
gyvàsis pláukas landuonis: Kam yra gyvasiai plaukas, su žolėm gydo. Dgp.
nė̃ gývo pláuko tuščia: O pirkioj – nė gyvo plauko. Žrm.
ìlgas pláukas apie moterį: Kam tu klausai ilgo plauko – turi galvą. Grv. Ilgas plaukas – trumpas protas. Zp.
kàs pláukas taĩ lãšas apie labai suprakaitavusį, sušilusį: Sušilau, suprakaitavau, kas plaukas tai lašas. Dkš.
kìto pláuko ne toks kaip visi: Visai kito plauko žmogus Juozas Misiulis. Krėv. Ta jos duktė jau kito plauko, vis mėgsta kieminėt. Pun.
kitókio pláuko ne toks kaip visi: Turime mes visi savo nuosavą velnią. Kiekvienas pagal savo sukirpimą: kitokio užmojo, kitokio būdo, kitokio plauko. Dovyd.
kitóniško pláuko visai kitoks: Nieko gera iš jo, jis kitoniško plauko, nepridėsi prie tėvo. Sk.
skur̃sno pláuko neturtingas: Skursno plauko mes. Gs.
plaukaĩ stãtūs išsigandęs: Kad ji nieko nedaro – man plaukai tiesiog statūs. RdN.
šil̃to pláuko nematýti nesuplukti, nesušilti: Arklys nematė šilto plauko. Šts.
šil̃to pláuko neturė́ti būti nė trupučio nesušilusiam: O kad Liudvika nė šilto plauko neturi – dirbo ve!. Grš. Šilto plauko nėr turėjęs nė dirbdamas, nė šokdamas. Šv.
tõ patiẽs pláuko visai toks pat: Kartu prie staliuko sėdėjo du jo draugai, kurie iš karto pasirodė Audrei to paties plauko kaip ir jis pats. rš.
víeno pláuko toks pat: Bobos lieka bobos, jos visos vieno plauko. Simon.
nė̃ víenas pláukas nenukrìs nuo galvõs nieko blogo neatsitiks: Nebijok, nė vienas plaukas tau nuo galvos nenukris. Jnšk.
visókio pláuko įvairūs: Šiandien visokio plauko žmonių priėjo. Pc.
žìlas pláukas
1.senatvė: Nusilenk žilam plaukui. Tr. Nepagerbs nei žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi nei kas atsakyti, nei kur akys padėti. Krėv. Niekas jo negalėjo įveikti, tik įveikė senatvė, žilas plaukas. Šein. Ką?! Tyčiotis užsimanėte iš mano žilo plauko. Tilv. Iki žilo plauko ji nepamiršo jo. Šl.
2.senas žmogus: Kur pažvelgsi, vis jauni veidai, tiktai kur ne kur švysteli žilas plaukas. Balt. Aš nenoriu žilo plauko užgauti, todėl nutylėsiu, ką pasakyt turėtau. Krėv.
žìlą pláuką gáuti pasenti: Žilą plauką gaus belakstydamas. Vvr.
žilų̃ plaukų̃ neáuga nevargsta: Tau dėl to karo, matyt, žilų plaukų neauga. Simon.
žìlo pláuko suláukti pasenti: Žilo plauko sulaukei, o neišmanai, kad melstis tik tada gerai, kai nieko nereikia iš Dievo. Balt.
pláukus apė́sti privarginti: Apės ir plaukus tie vištukai, kol užaugs. Alv.
pláukus apráuti apmušti: Kad aprovė jai plaukus – padėjo: truputį liovės. Rd.
pláukus apsiráustyti susipešti: Jau ir plaukus jaunieji apsirausto. Rdn.
plaukaĩ atsistójo pasidarė baisu: Pamačiau tokį muriną pikčių, kad man plaukai atsistojo. Cvir.
plaukaĩ atsistójo piestù pasidarė baisu: Ponaičio net plaukai piestu atsistojo: jau dabar žengsiu smako gerklėj. Ml.
plaukaĩ atsistójo statì pasidarė baisu: Man, sako, ir plaukai stati atsistojo. Trk.
plaukaĩ atsistójo ant galvõs pasidarė baisu: Man plaukai atsistojo ant galvos sužinojus. Dt. Bet kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo. Mont. Visi plaukai Mataušui ant galvos atsistojo: iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo. Bil.
(kieno) pláuku gyvénti aklai klausyti: Geri vyrukai, kol bobos plauku gyvena. KrvP.
plaukaĩ kẽliasi ant galvõs ima baimė: Kai pamislini, plaukai kelias ant galvos. Vrn.
pláukas nekriñta nuo galvõs nieko bloga neatsitinka: Be Dievo valios ir plaukas nuo galvos nekrinta. Erž.
pláukas nenukrìto nieko neatsitiko: Už tėvo galvos nė plaukas nenukrito. LTR. Be mano rankos – ir plaukas nenukris. Grv.
pláukas nenukrìto nuo galvõs nieko bloga neatsitiko: Be Dievo valios plaukas nuog galvos nenukris. Grv. Bet toliau aš jį imu savo globon ir prisiekti galiu, kad daugiau nuo jo galvos ir plaukas nenukris. Vien. Mano pastogėj nei vienas plaukas nenukris tau nuog galvos. Švaist.
pláukas nepakrutė́jo ant galvõs neturėjo rūpesčių: Kolei tėvas buvo gyvas, tai jam ir plaukas ant galvos nepakrutėjo, jokio klapato neturėjo. Skdt.
nė̃ pláuko nepaláužtų labai nusilptų: Per dvi dieni nevalgę, rytoj nė plauko niekam nepalaužtume. LzP.
pláukas nesuklibė́jo ant galvõs visai nesirūpino: Jos ir plaukas ant galvos nesuklibėjo dėl nieko. Klt.
pláukus nuvarýti labai išvarginti: Duktė motinai baigia plaukus nuvaryt. Švn.
pláuką paliẽsti bent kiek skriausti: Pati jo nebijok: jei nors plauką palies, aš jam sprandą nusuksiu. Jnš.
plaukaĩ pasistójo pasidarė baisu: Man tik plaukai pasistojo, verkt neverkiau. Jnš.
plaukaĩ pasistójo ant galvõs pasidarė baisu: Man ir plaukai pasistojo ant galvos – jau vis tiek čia baido kažin kas. Als.
plaukaĩ pasistójo ant pakáušio pasidarė baisu: Kad aš pasakyčiau, ką ana sakė, tau plaukai ant pakaušio pasistotų!. Krš.
plaukaĩ pasišiáušė apėmė išgąstis: Ką dabar reik daryti? Plaukai pasišiaušė. Ldv.
plaukaĩ pasišiáušė ant galvõs Lš. apėmė išgąstis, nusigando: Šiurpas jį nukrato, plaukai ant galvos pasišiaušia. Šein. Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukai tau ant žilos galvos pasišiaušis. Donel.
plaukaĩ pastė̃ro ant galvõs labai išsigando: Sako: kaip buvo strošna, tai plaukai pastėro ant galvos. Grv.
pláukus pašiáušti įvaryti baimės: Kad atėjo bandomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė. rš.
pláukus pašiáušti ant galvõs sukelti baimę: Netikėjau tai staigiai minčiai, bet ji net plaukus pašiaušė ant mano galvos. Šein.
plaukaĩ pašiur̃psta apima baimė: Nuo šitų žinių pašiurpo Aršiojo plaukai. Piet.
plaukaĩ pašiùšo apėmė baimė: Motiejui net plaukai pašiušo, kai pamatė, kad parvežė tiek eglių. Al.
plaukaĩ pašiùšo ant galvõs apėmė baimė: Pamačius tokius išdaigus, net plaukai ant galvos pašiušo. Al.
pláukus plė́štis peštis: Ar jiem pirmoji? Praeis diena kita, ir vėl plaukus plėšis. Žg.
plaukaĩ raũsta ima gėda: Skaitau tą straipsnį ir jaučiu, kad rausta man net plaukai – atrodo, kad, išleisdamas rinkinių, aš padariau siaubingą nusikaltimą. Vencl.
pláukus ráuti labai sielvartauti: Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovė. Krėv.
pláukus ráutis labai sielvartauti: Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo. Paukš. Gali plaukus rauties, galvą į sieną duoti – ar padės?. Rdn.
pláukus ráutis nuo galvõs labai sielvartauti: Motina plaukus nuo galvos rovės, kaip pamušė vaikus. Grv.
plaukaĩ stãtosi ant galvõs ima siaubas: Plaukai statos ant galvos, jei reiks per tą žiemą dar vargti. End.
plaukaĩ stója ima siaubas: Apie ją (žiemą) kalbant, net plaukai stoja, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja. Kp.
plaukaĩ stója piestù ima siaubas: Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja. Krėv.
plaukaĩ stója statì ima siaubas: Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo. Žem.
plaukaĩ stója ant galvõs ima siaubas: Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną. Bil. Plaukai ant galvos stoja, kraujas stingsta gyslose, manant apie Kražius. Kudir.
plaukaĩ stójasi ima siaubas: Pasiklausai, kas senovėje buvo, – plaukai stojas. Lk.
plaukaĩ stójasi ant galvõs ima siaubas, labai baisu: Nusgandau, tai nusgandau, net plaukai ant galvos stojos. Pls.
plaukaĩ susišiáušė apėmė baimė: Man jau plaukai susišiaušė, bet, misiliju, nepasiduosiu. Lnk.
plaukaĩ sustójo statì siaubas paėmė: Berankiui net plaukai stati sustojo. Žem.
plaukaĩ sustójo statì ant galvõs siaubas paėmė: Persigandau, plaukai ant galvos stati sustojo. Rdn.
pláukus sušiáušti įvaryti baimės: Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams. rš.
plaukaĩ sutìno labai įkyrėjo: Nuo tavo zirzimo man jau plaukai sutino. Lnkv.
plaukaĩ šiáušiasi ima baimė, išgąstis: Kai važiuoji per laukus, plaukai šiaušias. Sv. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai. Simon. Darbo daug – plaukai šiaušias. Krš. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės. Vaižg. Mano miela Lietuvėle, rašant šiaušiasi plaukai. Geltonuoja mūs laukai, apstatyti šautuvėliais. Tilv.
plaukaĩ šiáušiasi ant galvõs ima baimė, išgąstis: Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi. Žem.
plaukaĩ šiur̃psta ima baimė: Girdi iš tolo Mauškus kurtų balsą; girdi, ir plaukai jo šiurpsta. Piet.
plaukaĩ šiur̃psta ant galvõs ima baimė: Man plaukai tik šiurpsta ant galvos. Ds.
plaukaĩ šiùša ima baimė: Kai pagalvoji, tai net plaukai šiuša. Vdn.
pláukui užkrìsti nedúoda labai saugo: Taip myli, kad ir plaukui neduoda užkrist ant jos. Ml.
ant pláuko
1.vos vos: Vieną sykį, Gustavo spiriama kroketuoti Donato kulipką, paleido savo tik tik ant plauko pro šalį. Pt.
2.tiksliai: Nutekina stebules, iškala skyles – visai nemieravęs, ir jam išeina ant plauko. rš.
ant pláuko kabė́ti grėsti pavojui, vos laikytis (gyvybei): Gyvybė tik ant plauko kabėjo. Krkl.
ant pláuko kabóti grėsti pavojui, vos laikytis (gyvybei): Jų dviejų gyvybė kabojo ant plauko. Vencl. Ne kartą ir gyvybė kabojo ant plauko. rš. Sveikata ant plauko kaba, kur čia beeisi. Krč.
ant pláuko kýboti Vvr. būti pavojuje, arti pražūties: Jo likimas kybojo ant plauko. rš.
ant pláuko kỹburti labai silpnai laikytis, būti pavojuje: Bekybura ant plauko, mirs. Dr. Mūsų viršininkas savo vietoje vos ant plauko bekybura. rš.
ant pláuko pakàbti grėsti pavojui: Gyvybė ant plaukelio pakabusi. rš.
nė̃ ant pláuko visai ne, nė kiek: Kol nujoja, kol sukuria laužą, kol jauni, tai nė ant plauko neužmiega. Rud.
be pláuko
1.visiškai (viskas, viską): Kurapkos nebsukrykštauja: prapuolė be plauko. Šts. Viską pavogė, be plauko. Nt.
2.visiškai be nieko: Be plauko ąžuolo palikau, visus iškirto. Dr.
į pláukus įsivélti primušti, prigriebti: Tik prilįsk, kai įsivelsiu į plaukus, tai žinosi!. Jnš. Įsivėlė tau mergos į plaukus – neužvadžiosi anų. Krš.
į pláukus kìbti susipešti: Dar saulei nepatekėjus, jau visi jie krūvoje ir kelia tokį lermą, lyg tuoj kibs kits kitam į plaukus, ne į pievos žolę. Vaižg. Pranculis pasirinko kampą už palmių, kur nereikėjo nei valdžios kritikuoti, nei rodyti išminties, nes čia turėjai tik mokėt gerai lošti šachmatais, nesikarščiuoti, nekibti į plaukus išlošusiems. Andr.
į pláukus susikabìnti susipešti: Nereikės nė metų, kaip į plaukus susikabins, pamatysi. Šl.
į pláukus šókti pulti peštis: Bobos kai susibars, pamatysi, tuoj į plaukus šoks viena kitai. Rd.
ikì paskutìnio pláuko viską smulkiai, rūpestingai: Dasisakysiu aš tau iki paskutinio plauko. Nč.
ne pagal̃ pláuką nepatinka: Man ne pagal plauką, ir nešneku. Ukm.
per pláuką
1.nedaug trūko: Dvaro kūtė per plauką nesudegė. Trk. Per plauką neįlindo (neįkliuvo) ir pats. Grdm. Per plauką gyvas išliko iš tų muštynių. Užv. Katė griebė jas (peles) koja ir tik per plaukelį nepačiupo!. Mš. Ir mes tik per plauką išvengėm panašios krušos. Švaist. Tik per plauką nežuvo brolis Julius. Cvir.
2.visai arti: Per plauką buvo nuo mirties. Vaižg.
per gývą pláuką vos vos (ne): Neužsimušė veikiau per gyvą plauką. Plt.
per meñką pláuką visai nedaug trūko: Per menką plauką nepapuoliau po mašinos. Krš. Per menką plauką būtų išvežę. Erž.
per víeną pláuką visai nedaug trūko: O tą pačią vasarą juk būčiau jos netekusi, per vieną plauką, galima sakyti. Simon.
nė̃ per pláuką visiškai, nė trupučio: Tauko nė per plauką nematyt, o sako – valgyk košę. Rt. Nė per plauką nenusileisiu – geriau tegul mane gyvą sudrasko!. Vkš. Nė per plauką nieko nedavė. Prk. Jo žmona nė per plaukelį negali pakreipti jo paliepimų. Žem. Varžytinės šį kartą turi praeiti tvarkingai, nė per plauką nenukrypstant nuo taisyklių ir sąlygų. Gric. Jis nei per plauką nėra geresnis. K.
po pláuką kiekvienos rūšies po vieną: Gavo pradžiai dalies gyvulių po plauką. Žem.
po pláuko patinkamas: Sutiko po plauko, ir veselė. KlvrŽ.
po pláuku Erž. patinkamai:
ne po pláukui priešingai, nepatinkamai: Motutė gal kokį žodį pasakė ne po plaukui, ir išėjo merga. Kp.
prieš pláuką priešingai, nepatinkamai: Kai teip aš kalbėjau, nepatiko – prieš plauką. Dbk.
prieš pláuką nevarýti elgtis atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį prieš plauką nevaryk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt. Erž.
prieš pláuką paglóstyti pakritikuoti: Tegu visuomenė abu paglosto prieš plauką. rš.
prieš pláuką pakedénti pakritikuoti: Vėliau, kai jau mano motina našlavo, ir Prancišiukas pasidarė Pranciškėliu, jis būdavo mūsų namuose vis dažnas svečias ir savo šnekaluose kartais pakedendavo prieš plauką dievotas moterėles. Andr.
prieš pláuką pašukúoti pakritikuoti: Reikia jį gerai prieš plauką pašukuot, tada žinos, kad nedera kelt rankos prieš žmogų. Mark.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukavo prieš plauką susirinkime. Slm. Kartą mačiau jį vyriausiojo inžinieriaus kabinete šukuojamą prieš plauką. rš.
su visaĩs plaukaĩs
1.lengvai: Tamsta nuperki tuos naujakurius su visais plaukais. Gric.
2.labai: Pašėlęs su visais plaukais. Pvn.
už plaukų̃ susikìbti susipešti: Pamatysi, pagyvens kiek ir vėl už plaukų susikibs. Rd.
už plaukų̃ vedžiótis muštis: Bobos iš lauko nepareina – susibara, o namie tai ir vedžiojas už plaukų. Ktk. Stancijoje vėl dvi giminaitės vedžiojosi už plaukų, nepasidalindamos kunigo laikrodėliu. rš.
nė̃ pláuko visiškai, visai nieko: Par ją nė plauko nebuvo kiaulių. Aps. Cukro parsinešk – nebėr nė plauko. KlvrŽ. Po kiek sykių išrabavojo dvarą maištininkai: arklio nė plauko nebeliko, duoną, miltus, mėsą po kiek sykių išvežė. Žem.
neĩ pláuko neĩ pėdõs visiškai (nėra): Nei plauko nei pėdos žiemą vilko niekas nebematė. Grz.
kaĩp ant pláuko
1.tiksliai: Nustačiau dureles kaip ant plauko. Slm.
2.vos vos, sunkiai: Dabar viskas laikosi kaip ant plauko. Srv. Per žiemą tai kaip ant plauko laikiaus, vis sirginėjau. Šl.
kaĩp ant pláuko kãbo vos laikosi: Mano gyvybė tai kaip ant plauko kabojo – taip sunkiai sirgau. Užp. Šiais laikais žmogaus gyvenimas kaip ant plauko kabo. Myk-Put.
katės plaukai žr katė
pilna kepurė priaugo plaukų žr kepurė
nė per pusę plauko žr pusė
nei raugo nei plauko žr raugas
šunų plaukų pakėlimas žr šuo
nei taukų nei plaukų žr taukai
vilko plaukai žr vilkas
vilko plauko žr vilkas
vilko plauką turėti žr vilkas

1 viršutinė žmogaus kūno dalis
kója
apatinės žmogaus kūno dalis
Kuo žmogus aukščiau iškelia galvą, tuo skaudžiau nusimuša koją Saj.
Vienas kitą apkabina už vidurio taip, kad vienas būna į apačią galva, į viršų kojom, ir tokioj turėtyj (padėty) turi sugniaužęs kitą Vlk.
Pirma [gegutė] skraidė, sėdosi (= tūpė) prieg galvai, o kita sėdosi pas širdį, o trečia sėdosi jo kojosa Zt.
Tą [žmogų] atradę galvą į žemę įsismeigus, kojas aukštyn pasistačius Sln.
Nors kojos neįsivaizduojamai sunkiai mina savo maratoną, paklusdamos įsakymui nesustoti, galva lengva tarsi debesis plaukia, rodos, visai kitoj erdvėj rš.
Kap kojos suskres, tai ir galva suspras Kb.
Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengą varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
Mažos, guvios akutės nekviestą svečią varstė nuo galvos iki kojų Mik. 2 aukštutinė kokio įtaiso dalis
kója
žemutinė kokio įtaiso dalis
Verpiant verpstuku buvo naudojamos medinės verpstės kuodeliui pritvirtinti, susidedančios iš dviejų dalių: viršutinės, vadinamosios galva, ir apatinės dalies, ant kurios verpėja atsisėsdavo, vadinamos koja rš.

viršutinė kūno dalis
kul̃nas
užpakalinė pėdos dalis
Šiurpulys nuėmė mane nuo galvos ligi kulnų Š.

1 viršutinė kūno dalis
pastùrgalis, subinė̃, uodegà
apatinė kūno dalis
Ir galvok tu man žmogus ne galva, bet pasturgaliu KrvP. Ndz.
Ir čia, matyti, už durnos galvos griekus (nuodėmes) pasturgalis atsakys KrvP. Plt.
Kad galva prispausta, ale subinė kruta, – sako boba J.
Imk į galvą, o ne į subinę Slnt.
Už durną galvą subinelę atlups LTR. Vdk.
Neičiau nei už Levuko... Geriau kišk galvą į tvorą, tegul uodegą varnos lesa Žem.
Žilas plaukas galvoje, velnias uodegoje Jabl.
Žylis galvon, velnias uodegon flk.
Žilis galvoj, devyni nakščiai (biesai) uodegoj J. 2 priekinė kūno dalis
pastùrgalis, subinė̃, uodegà
užpakalinė kūno dalis
Galvos arkliop neatsigrįždinėjo, ale anys (anie) atsigrįždinėjo uodegosp Lz.
Gaji kap gyvatė – galvą nukirsi, uodega dar kruta Rtn.
Žuvį reikia skusti nuo uodegos į galvą, kad netikštų į visas šalis sriuogai (žvynai) rš.
Silkę paimu, nuo galvos lig uodegai nuvalgau Žl.
Šeimynai par tris vieną silkę: piemeniui – uodega, vaikesui – galva, o mergaitei – vidurys Kri.
Vėgėlės galva stora, o uodega ilga Akm.
O kunegas apieravojo tam dievuo pieną, medų, pirmskrajus visokių vaisių, galvą ir uodegą stuorės (eršketo) Dauk.
Uodeguotoji zylė ilga juoda su baltu uodega, galva ir visa apatinė kūno dalis balta rš.
Visi tulžiai – tai kresni, drūti paukščiai, neproporcingai didele galva, trumpu kaklu ir trumpute uodega Ivan.
Užgavėnių žirniai būdavo šutinami su kiaulės galva ir uodega, kad įgautų specifinį skonį rš. 3 bet kokio kūno priekis ar viršus
pastùrgalis, subinė̃, uodegà
bet kokio kūno galas ar apačia
Baisi kemelionė su agrazdais – kol nuznaibai galvas ir uodegas Slk.
Kometos „plaukai", arba „gaurai", su branduoliu sudaro galvą, o nuo jos tęsiasi ilga kometos uodega, arba skraistė Slavėn.
Piemuo su uodega ant galvos (botagas) LTR. 4 išminties simbolis
pastùrgalis, subinė̃, uodegà
nemokšiškumo simbolis
Ko aš turiu uodegai lenktis, tai geriau galvai Trg.
Uodega galvą mokina Brž.
Galvos ant uodegos nemainyk! Pn. LTR. Brž. 5 svarbus asmuo
pastùrgalis, subinė̃, uodegà
prastas žmogus
Jis tau skolins, bet jam tu neskolinsi, jis bus galva, o tu uodega ŠR.
Viešpats tave padarys galva, o ne uodega ŠR.

proto simbolis
širdìs
jausmų simbolis
Šeimyna būdavo: tėvas – galva, motina – širdis Srj.
Galvai dirbant, širdis pailsi rš.

sliñkti, sleñka (-a Zt, -sta, slenkia R), -o (sleñkė) intr. K, Rtr, Š; H, N, I, Sut, L
1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. Audeklas sliñksta per veleną žemyn Ps. Slenkančioji kopa ŽŪŽ65. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka sp.
| Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą BTŽ.
| prk.: Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą J.Marc. Kambarin slinko vakaro šešėliai rš.
2. SD36, Q308, I šliaužti: Pilvu slinkti B822. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio Brs. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį S.Dauk. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti LTR(Žgč). Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty Rg. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno LTR(Mrj). Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit PP84. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja) BB3Moz11,42. Kirmėlės … ant žemės slenka CI1114. Ma[n] kopūstų tarplysė[je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito MitII51.
slinktinai̇̃ adv.: Nepaslenku. – Neslink slinktinai̇̃ – pilvą pasirakštinsi (pasijuokiama iš aptingusio) End.
3. lėtai eiti: Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką Žem. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų J.Paukš. Sleñka kaži kur kaip višta Trk. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka K.Donel. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems Jrb. Tas trukla neina, tik sleñka Dkš. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka V.Kudir. Ko slenki it bestrėnis prie varškės LTR.
| prk.: Metai po metų sliñksta žmogus žemyn Alks. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo Žem. Anims gerai, ka rublis sleñka (kad gauna pelno), o tu plikdykias Vgr. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai rš.
^ Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia LTR(Brž). Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia V.Piet. Kas paskui slenka – likučius renka LTsV352(Vlk).
| refl.: Joj vis sleñkas pagal sieną Dbč.
ǁ sėlinti: Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo], prislinko i paėmė tą karalaitę (ps.) Rdd. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis J.Balč. Katė susigaužus slinksta prie pelės LKGIII537(Tr).
ǁ prk. būti labai pamažu vykdomam: Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka Žem. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas Vd.
4. lėtai važiuoti, plaukti: Jau sleñka traukinys Mrj. Ir sieliai slenka taip iš lėto E.Miež. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį P.Cvir. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus J.Gruš. Pro jos langą slinko vežimai su šienu V.Kudir.
ǁ lėtai sroventi, tekėti: Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi rš. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas A1884,279.
5. KlK3,42 atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi (apie žemę): Pakriaušius sleñka KII140. Žemė sleñka nuo kalno J. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės Kkl. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų rš.
6. smukti, slysti: Man sliñksta [kaproninė skarelė], i nepakenčiu aš jų Grnk. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia Mžš.
ǁ impers. būti slidu: Tada sliñko, keliai buvo bjauri Ub.
7. lėtai judėti erdve: Debesis sleñka iš lengvo J. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys A.Vien. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka V.Myk-Put.
ǁ Ėr apie dangaus kūnus: Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina S.Nėr. Saulė jau slinko vakarop rš. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų BM104(Sb).
8. NdŽ, DŽ1 iš lėto eiti (apie laiką): Slinko diena po dienos J.Jabl. Tyliai slinko naktis P.Cvir. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai A.Vencl. Gyvenimas slinko su metais I.Simon. Diena slenka vakarop P.Vaičiūn. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! B.Sruog. Slinko sunkios ir ilgos minutės rš. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio LKGII605(Lnkv). Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu rš. Slinko metai po metų rš.
ǁ pamažu artėti: Pietai sleñka jau, artyn eina Trk.
9. N, K, I, Pc, Ldvn, Dg, Ob, Ant kristi (apie plaukus): Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos J. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo Klvr. Plaukai man tai saujom sleñka Al. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta Sk. Kailinių vilna sleñka Lp.
10. trauktis arčiau: Ko čia slenki̇̀, ar negali sėdėti ant vietos? J. Jono kviečiami, slinko arčiau stalo Žem. Sliñk ant stalą Krs. Sliñk arčiau [prie stalo] Ėr. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Upt. Slink aukštyn N.
| prk.: Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas Jrb.
| refl.: Slinkis artyn pečiaus Gs. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis Vaižg. Prašom sliñktis užu stalo Pl. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą Kp. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Sv. Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos JV540.
11. linkti į ką: Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti Jrb. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko LTR(Pnd).
12. turėti noro, netingėti: Aš nepaslenku eiti, o tu slenki̇̀ kalbėti, dirbti J. Nė patriarko nebslenka klausyti Žlv.
13. I blukti, šusti (apie spalvą).
◊ akmuõ sleñka nuo širdiẽs darosi lengviau, ramiau: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo J.Marc.
prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam (apie valgį): Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą Šts.
antsliñkti, añtslenka, -o (ž.) intr.
1. atplūsti: Išvydęs didžias vilnis antslenkant, nusigando, pradėjo grimzti M.Valanč.
2. žr. užslinkti 2: Nieko netrukus antslinko juodas debesis M.Valanč.
3. žr. užslinkti 4: Nelaimei antslinkus, vilkias praslinksiant VP32.
apsliñkti, àpslenka, -o Rtr
1. tr. R205, N, K slenkant aplink apeiti, apsukti.
ǁ atslinkus apgaubti, apimti: Ir atėjo debesis, ta apglobo juos (paraštėje užtemo, apslinko) BBMr9,7.
2. intr. apgriūti: Piliakalnio šlaitai gana statūs, kiek apslinkę rš. Apžėlę volai, vartai atdaryti, apslinkę grabės, kuolai išardyti A1884,307.
3. tr. Š apšliaužti: Suolu pagal jis apsliñko visą užstalį J.
4. intr. J aptingti: Parejau, apslinkáu ir sėdu Krg. Apslinkáu ir aš į senatvę Šts. Apsliñkęs siūti, išejo nu kriaučiaus BM392(Šts).
atsliñkti, àtslenka, -o K, J, Rtr; R94, N, Skr
1. intr. K, Š atšliaužti: Jau bebaigiant virt, ateina milžinas, peržengė per medžius, krantus ir, prigulęs ant pilvo, atslinko pas Joną BsPIII23. Kad ben žaltienė ne taip palengva atslinktų! Vd.
2. intr. Sdr, Upn, Rm tyliai, pamažu ateiti: Jis ir pas mus àtslenka Dkš. Atsliñkit, tėvuk, kada nors Alk. Kaip da šernai čia neàtslenka! Upt. Boba šile grybus rinko, štai liesvinčius ataslinko A.Strazd. Kad būtai, berneli, pančeka užspringęs, nei per tėvo langą pas mane atsliñkęs (d.) Rdm.
| prk.: Atsliñks liuobei silpnumas toks: tiktai krypu krypu į vieną pusę, į kitą Krš. Liūdesys atslenka paskui sava brolį skausmą rš.
3. intr. lėtai judant oru, priartėti: Matau atslenkant lytų su perkūnija, norėčiau būti po stogu M.Valanč. Migla atslinks lankon rš. Vakar į pavakarę atslinko iš kažkur žvarbi ūkana rš. Praėjus kelioms dienoms, iš pietų atslinko šilto oro srovė rš.
4. intr. ateiti, prisiartinti (apie laiką): Àtslenka jau ir ruduo NdŽ. Pamažu atėjo atslinko taip laukiamas pavasaris I.Simon. Iš rytų atslinko šėmas vakaras rš. Štai tretieji jau atslenka metai sp.
5. tr. atstumti, atitraukti: Atsliñkit [griozdus nuo suolo] ir sėskit Grv. Aš atslinksiu šitas draperijas rš.
6. refl. Q615, N pasitraukti, paeiti atgal: Atsitraukiu, atsislenkiu SD1106.
◊ ãkys àtslenka patiria tiesą: Atsliñko ãkes prieš patį smertį Drsk.

×dasliñkti, dàslenka, -o (hibr.)
1. intr. prieiti, priartėti: Daslinkome iki durų rš.
2. refl. netingėti, prisirengti: Aš pati nedasi̇̀slenku važiuot Žrm.
įsliñkti, į̇̃slenka, -o intr. K, Rtr, NdŽ; Q147, R115,310, N, LL284
1. J.Jabl įšliaužti, įsliuogti: Vos įslinkaũ (įsliuogiau) į medį prie paukščių J. Ieva, po daržą bevaikščiodama, pamatė įslinkusį į užgintąjį medį žaltį M.Valanč.
2. įsisprausti, įsitaisyti: Svečias pirmas įsliñko ažustalėn Š.
| refl.: Įsisliñk giliau ažustalėn, kogi čia taip iš krašto sėdi Š.
3. iš lėto, tyliai įeiti: Įslinko jis į girią, ir nematyt Jrb. Nedrąsiai pro atviras duris įslinko Šarūnas J.Avyž. Ta pasku ir įsliñko ten pri tokio kaimyno Jdr. Štai vieną dieną įslenka pirkelėn žmogus Ašb. Baugščiai įslinko į virtuvę katinas ir atsitūpė po stalu I.Simon.
| prk.: Lyg tarytum ramumas teip dūšion intsliñko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko A.Baran. Su pasaka įslinko į širdį karšta meilė TS1902,12.
| refl. Rtr.
4. pamažu įvažiuoti, įriedėti: Automobilis įslinko pro vartus rš.
5. byrant įgriūti, sukristi: Žemė gale klėties įsliñko – ar ne šulnio ten būta kada Š. Šitas kalnas įsliñks palengvo Nemunan Š.
išsliñkti, i̇̀šslenka, -o intr. Rtr
1. K tyliai išeiti: Kaži kur juodu išsliñko Jrb. Iš priemenės išslinko žilas, plaukais apžėlęs senis J.Paukš.
| prk.: Neduža sveikata, nejauti, kap išslenka, iššliaužia iš žmogaus Alv.
2. B, N iškristi (apie plaukus).
3. Š išslysti: Iš ančio nosinė (skarelė) išsliñko ir nukrito ant žemės J. Tas vaikas, žinai, sujudėjo – ans iš rankų ir išsliñko lauk Lk.
| prk.: Pinigas greitai i̇̀šslenka Rmš.
nusliñkti, nùslenka, -o intr.
1. H184, K, M, Š nuropoti: Nusliñko, nuropojo iš skausmo pri [v]andens Rdn. Kad kirminėlis, nuslinkęs žemyn, prašė dalies, vaikesas koja sutrėškė jį Blv. Piršliai [žalčio] tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka BsPIII317.
2. nueiti iš lėto: Kai naktį jie užmigo, jis nusliñko į jų kambarį NdŽ. Atsigaivėjo boba, nūsliñko lig kaimynų Pvn. Nusliñksu parsivesti karvę Šts. Nusliñksime palengva ir ligi tų krūmų Smln. Temstant ir mudu nusliñkova pas juos Jrb. Nuslinkęs iki tvoros galo, jis pasijuto stovįs prie daktaro namų P.Cvir. Vilkas nuslinko tankumynu Ašb. Ir nuslinko kai debesis Sln.
| prk.: Kalvio akys nuslinko į dvilinkas pauparių būdų eiles Žem.
3. pamažu nuvažiuoti: Ant galo ratai su kūnu vyskupo nuslinko Varnių linkan M.Valanč.
| refl.: Metė viską ir nusisliñko toliau Bn.
4. Amb nuolaiduma nubyrėti, nukristi: Žemės nuo kranto vėl nuslenka į griovį rš. Galas [prikrauto šieno] vežimo nusliñko Ėr.
| Namas jau nusliñkęs (įgriuvęs, susmegęs) Pnm.
5. lėtai judant nusistumti nuo ko: Tokie ledo kalnai galėjo nuslinkti tiktai nuo apledėjusių salų K.Bor.
ǁ nutirpti: Lygia dalia, vos sniegui nuslinkus, diegė cibules ir sėjo morkus M.Valanč. Kad tik nusliñko sniegas, tai ir varo [galvijus] Ktv.
ǁ atslūgti: Pakol nuslinko tai vandenėlis, bernelis mergelę jau priviliojo TDrV174(Vlk).
| refl.: Jau pavandenis nusisliñko Vlk.
6. nusileisti: Man visi viduriai nusliñkę žemyn Pnd. Ant jo plačios kaktos, ant akių buvo nuslinkęs plaukų kuokštas J.Marc. Nuslenkantieji lapai BTŽ242.
| prk.: Apatinis intervalas nuslinksta lig kvartai LTII100(Sab).
nuslinktinai̇̃ adv.: Lapai nuoslinktinai grutėti, balžanuojantys P.
7. nueiti tolyn erdve: Nusliñko debesys, ir vėl saulelė skaisčiai nušvito NdŽ. Žiūrėk! Debesėlis slinko slinko ir nuslinko P.Vaičiūn.
ǁ apie dangaus kūnus: Saulė nuslinko į guolį baltą S.Nėr.
8. praeiti (apie laiką): Dar kiek laiko nusliñko besibaudžiant NdŽ. Nusliñko metai, nei rugių, nei bulbų – badas Dglš. Pypkiuojant, kortuojant laikas nepamatytas nuslinks Pt. Daug nuslinko ramių, giedrų ir niūrių metelių praeitin rš. Daug iškentėjai nuslinkusiuose metuose brš. Turėtų mums tas čėsas dykai nuslinkti SE181.
9. L, Rtr nukristi, išsmukti (apie plaukus): Nuslenka plaukai B. Plaukai pabėga, nuslenka R43. Plaukai nusliñko nuo galvos J. Po šiltinės dažnai plaukai žmogui nùslenka NdŽ. Jam visi plaukai nusliñko nuo galvos Kb. Didelėm kasom nereikia dyvytis – nuslinks (priet.) Vlž. Iš kažkur iššoko juodas katinas – liesas, nuslinkusiais plaukais rš. Apžiūrėk avis, ba nusliñko vilna Lp.
^ Be valios Dievo ir plaukas žmogui nuo galvos nenuslenka brš.
ǁ nusinerti, nueiti: Senasis nagas buvo nuslinkęs, dabar užsidėjo naujas, jis toks jautrus I.Simon. Ir valkius nuslinko nuo jo akių kaip plėvelė nuo pauto CII553.
10. refl. pasitraukti tolyn: Kur tu nusislinkai̇̃ nuog šviesos? Lp.
11. SD15, Sut, LL232 nublukti, nušusti, nusišerti (apie spalvą): Šitie dažai nenuslenka rš.
12. NdŽ nučiaužti, nuslysti, nusmukti: Nuslinkaũ nuo kranto J. Tai ji nusliñko per arklio užpakalį (ps.) Žž. Įlinko lovelė, nuslinko kaldrelė, – bėk bėk, berneli jaunasis (d.) Žr.
| prk.: Iš tokių didelių namų nusliñko (atsidūrė) tik an šešmargio – per gėrimą vis Plv.
13. nutekėti, nubėgti: Vynas lengvai nuslenka N. Ašara senukui raukšlėmis nuslinko S.Nėr.
14. praeiti, liautis, baigtis (apie ligą, negerumą, rūpestį ir pan.): Su vandeniu nugėriau tą tabletę, i tuo nusliñko nuo širdies Jrb. Tabliečių, ka jau dikčiai bėda, ta jau pradedu vartoti, i vėl nūslenka Kv. Ka atsiraugu, ta biškį nūsliñksta Lkv. Išgėriau vaistų, ir nusliñko PnmA. Man didelis rūpestis nuo širdies nusliñko Mrj. Sumesk porą čerkelių, tuojau visi blogumai nuo širdies nuslinks rš. Visi išgąsčiai laimingai nuslinko Žem. Paprašai, ka dovenotų, ir nùslenka viskas Krš. Kai su žmogum pasišneki, nùslenka viskas Žlp. Nusliñko šėla, ir vėl gerai Rm. Drauge su prakaitu lengva palengva ir slogutis nuslenka A1884,134. Rodos, kožnam nuslinko nu širdies sunkus nuliūdimas Sz. Man tai jau nors viena bėda nusliñko nuo galvos Kt. Kai sužinojau, ka brolis pasveiko, teip ir nusliñko sunkumas nuo krūtinės Skrb.
ǁ išnykti, dingti: Nuo jo lūpų retai kada nuslinkdavo šypsena sp.
15. būti kurį laiką juntamam, pastebimam, atsirasti ir išnykti: Jo veidu nuslinko susirūpinimas J.Avyž. Poetės veidu nuslinkdavo susimąstymo ir skausmo šešėlis A.Vencl. Kreivėnienės nugara nuslenka šaltukas V.Bub. Prisiminus jos (raganos) baisius geltonus dantis, nykštukams net šaltis per nugarą nuslinko K.Saj.
◊ lyg kálnas nusliñko labai palengvėjo: Lyg kalnas nuslinko nuo manęs, kada galop ir jis pasikėlė Pt.
pasliñkti, pàslenka (pàslenkia), -o (pàslenkė)
1. intr. Sut pasitraukti (artyn ar tolyn): Toliau pàslenku ant suolu sėdėdamas J. Jonukas paslinko už stalo Žem. Senis iš kerčios paslinks, vietą prie pečiaus parinks LTR(Mrj).
| Kad rasi pasliñkusį kiaušinį, tai pastumk vėl po višta LKT255(Pg).
| refl.: Pasisliñkit, moterėlės, pasisliñkit arčiau prie stalo Skrb. Vaike, tu ant šę pasislink Vdžg. Pasisliñk toliau už stalo Ėr. Nepasi̇̀slenka kaip apatinė girnų pusė Prn. Aš jau pasi̇̀slinkiau, pasisliñkit ir jūs ant man Kp. Pasliñkis, gulsu ir aš Šts. Oi panele, pasislink, mane jauną tu priimk (d.) Ob. Aš nebijau, – sako kurpius ir pasislinko tolyn už stalo BsPIII286.
2. tr. SD274 pastumti, patraukti: Pasliñkime stalą arčiau lango DŽ1. Valgykite, – paslinko jis keptuvę merginai rš. Kada jau raganiūkštė gerai užmigo, tai ją paslinko an krašto (ps.) Brt.
| prk.: Tas biskį pasliñko (atidėjo) darbą, ir aš visai gerai apsidirbau Gs.
3. intr. N, K pamažu paeiti, patraukti kuria kryptimi: Gulti dar nesinorėjo – išėjo laukan. Paslinko iki pakluonės J.Paukš. Taip paslinkę dešimtį minučių, jie pasiekė mažos upės krantą J.Balč.
| refl. N, Rtr: Pasislink truputį, galelį J.Jabl.
4. refl. kiek paeiti (apie dangaus kūnus): Saulė apsiniaukia, pasislinkdama už debesiuko sp.
5. refl. atvažiuoti: Agota sėdėj[o] sėdėj[o], tai kap galėj[o] našlys pasislinkt, tai ana ir ištekėj[o] žu jo Rod.
6. intr. I, Sut, Jzm, BzF172, Ser, NdŽ netingėti, turėti noro: Jei pasliñksiu, tai ateisiu J. Jei kas pasliñktum, virbinę torą užtvertum Jdr. Pàslenka su tuo vaiku modžiotis Lkv. O tu pàslenki plunksnas plėšyti? Slnt. Ar tu bepàslenki taip anksti keltis? Skd. Buvo tokių žmonių, norinčių mušti i pàslenkančių Trk. Kas, vaikai, pasliñks dėdyną palydėti? Skdv. Nepasliñko eiti daugiaus mokslo Dov. Brigadierius kenta dėl judums: ne vienas pàslenkatav dirbti, ne antras Kl. Nepàslenku ne vaikščiot Vgr. Tiek nepàslenku tų vežimų kraut! Vkš. Je nori, šok, je nepàslenki, nešok Brs. Iš tų pasakų, ilgos yr[a], aš nebipàslenku anų išpasakoti Ms. Aš toks šiandien esu nepasleñkąs darbo dirbti Kal. Ans paslenkąs yra: a suramontuoti ką, a padirbti Štk. Tinginė, nepàslenki linguoti vaiką Grdm. Dabar nebipàslenku plėšų [pintinėms] ieškoties Grd. Nebepàslenku i aš kaip pirma: sunkios i kojos, i rankos pasidarė Jnš. Juokus vadžioti nepaslenku: aš jau neb vienos dienos beesu (nejaunas) Gršl. Nepaslinkdamys patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti S.Dauk. Tankiai nepaslenku daugel ko skaityti ir klausyties M.Valanč. O kūltupis nepasliñko eiti kasti PP81.
^ Jei nepàslenki, reik patepti (atkertama sakančiam „nepaslenku ką nors daryti“) Slnt. Tinginys ir valgyti nepàslenka Sd. Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis VP15.
nepaslinktinai̇̃

×padsliñkti, pàdslenka, -o (hibr.) tr. prisitraukti artyn: Vogdami (vogčiomis) neėsk, o padsliñk [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt).
parsliñkti, par̃slenka, -o intr.
1. K, NdŽ pareiti iš lengvo: Tai jau parslinkai̇̃ Jrb.
2. pamažu parvažiuoti: Po vieną kitą jau parsliñko Gs. Iš kur par̃slenki teip daug maišų prisimetęs [į vežimą]? Dr.
| prk.: Devintas grūdas visumet parsliñko į svirną Užv.
pérslinkti intr.
1. K, Ser peršliaužti per ką: Nakties čėse per rymijonų eiles perslinkęs, lauko žolių maistui parsinešdavo Jrk.
2. pamažu pereiti: Malonus ir susimąstęs josios veidas perslinkdavo šaline puikios šventovės nava rš.
3. refl. pajėgti išvažiuoti, persistumti: Prastos mašinos tai pérsislenka [keliu] Rud.
4. pamažu išplisti: Prisimeta nosies sloga, kuri perslenka net ant gomurio plonės V.Kudir.
5. būti kurį laiką juntamam, atsirasti ir išnykti: Šaltas šiurpulys perslinko per jų nugarą rš. Jo veidu perslinko nejaukumo šešėlis Pt.
prasliñkti, pràslenka (-sta), -o K, Š, Rtr, NdŽ; N, LL190,191, Ser
1. intr. slenkant praeiti pro šalį: Audros debesys prasliñko šonais DŽ1. Debesys nelijusios prasliñko J.
| Pro mane praslinko kaži kieno šešėlis rš. Frontui praslinkus, aš persikrausčiau į Birėtiškį rš.
| refl. Rtr.
2. intr. iš lėto pravažiuoti: Ir troleibusas praslenka lyg skalikas, ant pasaito pririštas rš.
3. intr. praeiti (apie laiką): Praslinko dar pusantro amžiaus, ir tik tada žmonės aiškiai suprato tų radinių svarbumą J.Jabl. Taip praslinkdavo jo tarnybinė diena P.Cvir. Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų Mair. Jau kiek metų prasliñksta, kap šitie septyni broliai vargsta Dglš. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis M.Valanč. Metam prasliñkus, parvažiavo sūnus namo BM121(Rz).
^ Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią VP14.
praslinktinai̇̃
4. tr. tarpą padaryti, praskirti: Dieduli dieduli, praslink man lubeles (sako pupa) LTsIII190(Šlčn). Boba sako: – Diedai diedai, prasliñk lubas (ps.) Pls.
| refl.: Juodvi greit prasisliñko ir į vidurį senį pasodino Skr.
5. intr. praeiti, baigtis: Ma[n] tik tamsu akise, kartu, ale tuo[j] kiek prasliñko Jrb. Vienai nelaimei ar pagundai praslenkant, kita ateina M.Valanč. Yra jau praslinkęs pavojus garbei, kuri brangesnė jai už gyvybę V.Krėv. Diena per dieną slenka, bet bėdos nepraslenka KrvP(Iš). Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiu VP28. Dar anksti, kaitra nepraslinko V.Krėv.
prisliñkti, pri̇̀slenka (-sta), -o K, Š; Sut, N, LL22
1. intr. prieiti, prisėlinti: Prislenkiu SD305. Ans, prisliñkęs pri tų piemenų su tąj vyte, ka pagavęs duoti! Krp. Ana (katė) tura prisliñkti artie, prieis, burną palaižys, pauosti nės KlvrŽ. Jis prislinko prie tvoros ir dirstelėjo pro plyšį V.Mont. Uogeles rinko, meiliai prislinko, prislinkęs takšt pabučiavo (d.) Gr. Žmogus [pasilenkęs] nematė, kaip tas levas prie jo prislinko BsPIII267.
| refl. SD1127,149: Prisisliñkęs jį įkando K.
2. tr. NdŽ prieiti, prišliaužti.
3. intr. priartėti (apie laiką): Prislinko dvylikta valanda rš.
4. intr. Rtr prisitraukti, priartėti: Prisliñk arčiau J. Jis arčiau prislinko prie ugnies sp.
| refl. Rtr: Prisisliñk arčiau prie Petro, bus geriau kalbėtis Kp.
ǁ refl. prk. prisidėti: Prisislinksiu ir aš teipogi prie pagyrimo tavęs TS1900,1.
5. tr. NdŽ priartinti, pritraukti.
6. intr. daug prisisunkti, pridribti: Prisliñko į šulnį purvo – kaip išvalyti Rdn.
ǁ prisipildyti ko slenkančio, byrančio: Siena pažymėta seniai jau prislinkusiu žemės grioviu I.Simon. Tie prūdai prisliñko (užako) Vgr.
susliñkti, sùslenka, -o intr.
1. K, NdŽ iš lėto sueiti: Labai tykiai suslinkom į didįjį kambarį J.Balt.
2. suėjus, suartėjus susėsti: Susliñko visi ažustalėn Š.
ǁ refl. vienam prie kito arčiau prieiti, prisėsti, prisispausti: Visi penki pirkliai sutiko ir susislinko arčiau, pasisodinę svečią į vidurį J.Balč. Po du susisliñkę ir kalbasija Kp. Susisliñkite, ir aš dar atsisėsiu prie stalo Pc. Susisliñkit arčiau prie stalo – vietos užteks Ėr. Taip Stepui bešnekant, visi seniai susislinko į daiktą pasiklausyti Ašb. Susislinkit, susislinkit, sveteliai, už stalų LTR(suv.).
3. pamažu suslūgti, susmegti: Žemė, iš rudens aparta, suslenka Kv. Dabar nedidelis, susliñkęs toks kalnas Pgg. Iš ko suslinko aukštas kalnelis? KlvD324.
ǁ įdubti: Kaip te buvo, kad susliñko žemė ir ežerėlis pasidarė Šd.
užsliñkti, ùžslenka, -o K
1. intr. DŽ užsipildyti kuo slenkančiu, byrančiu; užgriūti: Molijoj grioviai bežiūrint užslenka Brs. Šulinys jau užsliñkęs, niekas neiškuopia Dt. Duobė užsliñko žemėm, ale da gili Ėr. Dabar anos jau užsliñkusios y[ra], tos vilkaduobės Tl. Užsliñko, užaugo ta duobė Krm. Seniai nusausintų dirvų grioviai užslinko, apaugo krūmais rš. To[je] vieto[je] seniai dvaras buvo i užslinko LKT122(Rs). Tvenkinys užslinko Ser. Upelis dar neužsliñkęs, o kūdra jau visai užsliñkus PnmA.
ǁ užželti: Jeigu šarką supykdysime – šulinys išseks arba žali maurai užslinks flk. Užslinko keliai berželiais, takeliai dobilėliais LTR(Srj).
2. intr. užeiti ant ko arba už ko, slenkant erdve: Mėnulis užsliñko už debesų BŽ171. Ant saulės užslinko stori debesys – nebekaitina Žem. Saulė jau buvo perpus užslinkus už kalno J.Balč. Saulė užsliñko už kopų NdŽ, DŽ1.
3. tr. slenkant užtemdyti, uždengti: Tasgatis, ar nematot, debesis užslinko saulę ir nebšvieta kaip reikiant M.Valanč.
| Namus tuos sutemos užslinko S.Nėr.
4. intr. prk. atsirasti, įsivyrauti: Ant jo veido užslinko šešėlis J.Dov. Užslinko prieblanda rš. Užslinko tyla ir kelionės nuovargis rš. Dirstelėjo į langą, už kurio jau buvo užslinkus naktis V.Kudir.
5. intr. ateiti, prasidėti: Užslinko šlapios ir purvinos rudens dienos V.Bub. Duok Dieve, idant užslinkstančiai metai geresniais būtų brš.
6. intr. traukiantis užlįsti: Tėvas, užslinkęs už stalo iš antros pusės, prisisėdo prie marčios Žem. Čia jis, užslinkęs užstalėn, ėmė rašyti J.Paukš.
7. refl. pasistumti, prisitraukti: Siūlas an siūlo užsi̇̀slenka [audžiant] Lp.
8. intr. prk. apsitraukti, užtemti: Akys teip mun nušvinta, a ùžslenka – i viskas Nmk.

sliñkti, sleñka (-a Zt, -sta, slenkia R), -o (sleñkė) intr. K, Rtr, Š; H, N, I, Sut, L
1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. Audeklas sliñksta per veleną žemyn Ps. Slenkančioji kopa ŽŪŽ65. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka sp.
| Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą BTŽ.
| prk.: Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą J.Marc. Kambarin slinko vakaro šešėliai rš.
2. SD36, Q308, I šliaužti: Pilvu slinkti B822. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio Brs. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį S.Dauk. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti LTR(Žgč). Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty Rg. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno LTR(Mrj). Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit PP84. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja) BB3Moz11,42. Kirmėlės … ant žemės slenka CI1114. Ma[n] kopūstų tarplysė[je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito MitII51.
slinktinai̇̃ adv.: Nepaslenku. – Neslink slinktinai̇̃ – pilvą pasirakštinsi (pasijuokiama iš aptingusio) End.
3. lėtai eiti: Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką Žem. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų J.Paukš. Sleñka kaži kur kaip višta Trk. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka K.Donel. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems Jrb. Tas trukla neina, tik sleñka Dkš. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka V.Kudir. Ko slenki it bestrėnis prie varškės LTR.
| prk.: Metai po metų sliñksta žmogus žemyn Alks. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo Žem. Anims gerai, ka rublis sleñka (kad gauna pelno), o tu plikdykias Vgr. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai rš.
^ Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia LTR(Brž). Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia V.Piet. Kas paskui slenka – likučius renka LTsV352(Vlk).
| refl.: Joj vis sleñkas pagal sieną Dbč.
ǁ sėlinti: Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo], prislinko i paėmė tą karalaitę (ps.) Rdd. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis J.Balč. Katė susigaužus slinksta prie pelės LKGIII537(Tr).
ǁ prk. būti labai pamažu vykdomam: Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka Žem. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas Vd.
4. lėtai važiuoti, plaukti: Jau sleñka traukinys Mrj. Ir sieliai slenka taip iš lėto E.Miež. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį P.Cvir. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus J.Gruš. Pro jos langą slinko vežimai su šienu V.Kudir.
ǁ lėtai sroventi, tekėti: Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi rš. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas A1884,279.
5. KlK3,42 atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi (apie žemę): Pakriaušius sleñka KII140. Žemė sleñka nuo kalno J. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės Kkl. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų rš.
6. smukti, slysti: Man sliñksta [kaproninė skarelė], i nepakenčiu aš jų Grnk. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia Mžš.
ǁ impers. būti slidu: Tada sliñko, keliai buvo bjauri Ub.
7. lėtai judėti erdve: Debesis sleñka iš lengvo J. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys A.Vien. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka V.Myk-Put.
ǁ Ėr apie dangaus kūnus: Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina S.Nėr. Saulė jau slinko vakarop rš. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų BM104(Sb).
8. NdŽ, DŽ1 iš lėto eiti (apie laiką): Slinko diena po dienos J.Jabl. Tyliai slinko naktis P.Cvir. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai A.Vencl. Gyvenimas slinko su metais I.Simon. Diena slenka vakarop P.Vaičiūn. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! B.Sruog. Slinko sunkios ir ilgos minutės rš. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio LKGII605(Lnkv). Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu rš. Slinko metai po metų rš.
ǁ pamažu artėti: Pietai sleñka jau, artyn eina Trk.
9. N, K, I, Pc, Ldvn, Dg, Ob, Ant kristi (apie plaukus): Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos J. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo Klvr. Plaukai man tai saujom sleñka Al. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta Sk. Kailinių vilna sleñka Lp.
10. trauktis arčiau: Ko čia slenki̇̀, ar negali sėdėti ant vietos? J. Jono kviečiami, slinko arčiau stalo Žem. Sliñk ant stalą Krs. Sliñk arčiau [prie stalo] Ėr. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Upt. Slink aukštyn N.
| prk.: Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas Jrb.
| refl.: Slinkis artyn pečiaus Gs. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis Vaižg. Prašom sliñktis užu stalo Pl. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą Kp. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Sv. Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos JV540.
11. linkti į ką: Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti Jrb. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko LTR(Pnd).
12. turėti noro, netingėti: Aš nepaslenku eiti, o tu slenki̇̀ kalbėti, dirbti J. Nė patriarko nebslenka klausyti Žlv.
13. I blukti, šusti (apie spalvą).
◊ akmuõ sleñka nuo širdiẽs darosi lengviau, ramiau: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo J.Marc.
prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam (apie valgį): Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą Šts.
antsliñkti, añtslenka, -o (ž.) intr.
1. atplūsti: Išvydęs didžias vilnis antslenkant, nusigando, pradėjo grimzti M.Valanč.
2. žr. užslinkti 2: Nieko netrukus antslinko juodas debesis M.Valanč.
3. žr. užslinkti 4: Nelaimei antslinkus, vilkias praslinksiant VP32.
apsliñkti, àpslenka, -o Rtr
1. tr. R205, N, K slenkant aplink apeiti, apsukti.
ǁ atslinkus apgaubti, apimti: Ir atėjo debesis, ta apglobo juos (paraštėje užtemo, apslinko) BBMr9,7.
2. intr. apgriūti: Piliakalnio šlaitai gana statūs, kiek apslinkę rš. Apžėlę volai, vartai atdaryti, apslinkę grabės, kuolai išardyti A1884,307.
3. tr. Š apšliaužti: Suolu pagal jis apsliñko visą užstalį J.
4. intr. J aptingti: Parejau, apslinkáu ir sėdu Krg. Apslinkáu ir aš į senatvę Šts. Apsliñkęs siūti, išejo nu kriaučiaus BM392(Šts).
atsliñkti, àtslenka, -o K, J, Rtr; R94, N, Skr
1. intr. K, Š atšliaužti: Jau bebaigiant virt, ateina milžinas, peržengė per medžius, krantus ir, prigulęs ant pilvo, atslinko pas Joną BsPIII23. Kad ben žaltienė ne taip palengva atslinktų! Vd.
2. intr. Sdr, Upn, Rm tyliai, pamažu ateiti: Jis ir pas mus àtslenka Dkš. Atsliñkit, tėvuk, kada nors Alk. Kaip da šernai čia neàtslenka! Upt. Boba šile grybus rinko, štai liesvinčius ataslinko A.Strazd. Kad būtai, berneli, pančeka užspringęs, nei per tėvo langą pas mane atsliñkęs (d.) Rdm.
| prk.: Atsliñks liuobei silpnumas toks: tiktai krypu krypu į vieną pusę, į kitą Krš. Liūdesys atslenka paskui sava brolį skausmą rš.
3. intr. lėtai judant oru, priartėti: Matau atslenkant lytų su perkūnija, norėčiau būti po stogu M.Valanč. Migla atslinks lankon rš. Vakar į pavakarę atslinko iš kažkur žvarbi ūkana rš. Praėjus kelioms dienoms, iš pietų atslinko šilto oro srovė rš.
4. intr. ateiti, prisiartinti (apie laiką): Àtslenka jau ir ruduo NdŽ. Pamažu atėjo atslinko taip laukiamas pavasaris I.Simon. Iš rytų atslinko šėmas vakaras rš. Štai tretieji jau atslenka metai sp.
5. tr. atstumti, atitraukti: Atsliñkit [griozdus nuo suolo] ir sėskit Grv. Aš atslinksiu šitas draperijas rš.
6. refl. Q615, N pasitraukti, paeiti atgal: Atsitraukiu, atsislenkiu SD1106.
◊ ãkys àtslenka patiria tiesą: Atsliñko ãkes prieš patį smertį Drsk.

×dasliñkti, dàslenka, -o (hibr.)
1. intr. prieiti, priartėti: Daslinkome iki durų rš.
2. refl. netingėti, prisirengti: Aš pati nedasi̇̀slenku važiuot Žrm.
įsliñkti, į̇̃slenka, -o intr. K, Rtr, NdŽ; Q147, R115,310, N, LL284
1. J.Jabl įšliaužti, įsliuogti: Vos įslinkaũ (įsliuogiau) į medį prie paukščių J. Ieva, po daržą bevaikščiodama, pamatė įslinkusį į užgintąjį medį žaltį M.Valanč.
2. įsisprausti, įsitaisyti: Svečias pirmas įsliñko ažustalėn Š.
| refl.: Įsisliñk giliau ažustalėn, kogi čia taip iš krašto sėdi Š.
3. iš lėto, tyliai įeiti: Įslinko jis į girią, ir nematyt Jrb. Nedrąsiai pro atviras duris įslinko Šarūnas J.Avyž. Ta pasku ir įsliñko ten pri tokio kaimyno Jdr. Štai vieną dieną įslenka pirkelėn žmogus Ašb. Baugščiai įslinko į virtuvę katinas ir atsitūpė po stalu I.Simon.
| prk.: Lyg tarytum ramumas teip dūšion intsliñko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko A.Baran. Su pasaka įslinko į širdį karšta meilė TS1902,12.
| refl. Rtr.
4. pamažu įvažiuoti, įriedėti: Automobilis įslinko pro vartus rš.
5. byrant įgriūti, sukristi: Žemė gale klėties įsliñko – ar ne šulnio ten būta kada Š. Šitas kalnas įsliñks palengvo Nemunan Š.
išsliñkti, i̇̀šslenka, -o intr. Rtr
1. K tyliai išeiti: Kaži kur juodu išsliñko Jrb. Iš priemenės išslinko žilas, plaukais apžėlęs senis J.Paukš.
| prk.: Neduža sveikata, nejauti, kap išslenka, iššliaužia iš žmogaus Alv.
2. B, N iškristi (apie plaukus).
3. Š išslysti: Iš ančio nosinė (skarelė) išsliñko ir nukrito ant žemės J. Tas vaikas, žinai, sujudėjo – ans iš rankų ir išsliñko lauk Lk.
| prk.: Pinigas greitai i̇̀šslenka Rmš.
nusliñkti, nùslenka, -o intr.
1. H184, K, M, Š nuropoti: Nusliñko, nuropojo iš skausmo pri [v]andens Rdn. Kad kirminėlis, nuslinkęs žemyn, prašė dalies, vaikesas koja sutrėškė jį Blv. Piršliai [žalčio] tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka BsPIII317.
2. nueiti iš lėto: Kai naktį jie užmigo, jis nusliñko į jų kambarį NdŽ. Atsigaivėjo boba, nūsliñko lig kaimynų Pvn. Nusliñksu parsivesti karvę Šts. Nusliñksime palengva ir ligi tų krūmų Smln. Temstant ir mudu nusliñkova pas juos Jrb. Nuslinkęs iki tvoros galo, jis pasijuto stovįs prie daktaro namų P.Cvir. Vilkas nuslinko tankumynu Ašb. Ir nuslinko kai debesis Sln.
| prk.: Kalvio akys nuslinko į dvilinkas pauparių būdų eiles Žem.
3. pamažu nuvažiuoti: Ant galo ratai su kūnu vyskupo nuslinko Varnių linkan M.Valanč.
| refl.: Metė viską ir nusisliñko toliau Bn.
4. Amb nuolaiduma nubyrėti, nukristi: Žemės nuo kranto vėl nuslenka į griovį rš. Galas [prikrauto šieno] vežimo nusliñko Ėr.
| Namas jau nusliñkęs (įgriuvęs, susmegęs) Pnm.
5. lėtai judant nusistumti nuo ko: Tokie ledo kalnai galėjo nuslinkti tiktai nuo apledėjusių salų K.Bor.
ǁ nutirpti: Lygia dalia, vos sniegui nuslinkus, diegė cibules ir sėjo morkus M.Valanč. Kad tik nusliñko sniegas, tai ir varo [galvijus] Ktv.
ǁ atslūgti: Pakol nuslinko tai vandenėlis, bernelis mergelę jau priviliojo TDrV174(Vlk).
| refl.: Jau pavandenis nusisliñko Vlk.
6. nusileisti: Man visi viduriai nusliñkę žemyn Pnd. Ant jo plačios kaktos, ant akių buvo nuslinkęs plaukų kuokštas J.Marc. Nuslenkantieji lapai BTŽ242.
| prk.: Apatinis intervalas nuslinksta lig kvartai LTII100(Sab).
nuslinktinai̇̃ adv.: Lapai nuoslinktinai grutėti, balžanuojantys P.
7. nueiti tolyn erdve: Nusliñko debesys, ir vėl saulelė skaisčiai nušvito NdŽ. Žiūrėk! Debesėlis slinko slinko ir nuslinko P.Vaičiūn.
ǁ apie dangaus kūnus: Saulė nuslinko į guolį baltą S.Nėr.
8. praeiti (apie laiką): Dar kiek laiko nusliñko besibaudžiant NdŽ. Nusliñko metai, nei rugių, nei bulbų – badas Dglš. Pypkiuojant, kortuojant laikas nepamatytas nuslinks Pt. Daug nuslinko ramių, giedrų ir niūrių metelių praeitin rš. Daug iškentėjai nuslinkusiuose metuose brš. Turėtų mums tas čėsas dykai nuslinkti SE181.
9. L, Rtr nukristi, išsmukti (apie plaukus): Nuslenka plaukai B. Plaukai pabėga, nuslenka R43. Plaukai nusliñko nuo galvos J. Po šiltinės dažnai plaukai žmogui nùslenka NdŽ. Jam visi plaukai nusliñko nuo galvos Kb. Didelėm kasom nereikia dyvytis – nuslinks (priet.) Vlž. Iš kažkur iššoko juodas katinas – liesas, nuslinkusiais plaukais rš. Apžiūrėk avis, ba nusliñko vilna Lp.
^ Be valios Dievo ir plaukas žmogui nuo galvos nenuslenka brš.
ǁ nusinerti, nueiti: Senasis nagas buvo nuslinkęs, dabar užsidėjo naujas, jis toks jautrus I.Simon. Ir valkius nuslinko nuo jo akių kaip plėvelė nuo pauto CII553.
10. refl. pasitraukti tolyn: Kur tu nusislinkai̇̃ nuog šviesos? Lp.
11. SD15, Sut, LL232 nublukti, nušusti, nusišerti (apie spalvą): Šitie dažai nenuslenka rš.
12. NdŽ nučiaužti, nuslysti, nusmukti: Nuslinkaũ nuo kranto J. Tai ji nusliñko per arklio užpakalį (ps.) Žž. Įlinko lovelė, nuslinko kaldrelė, – bėk bėk, berneli jaunasis (d.) Žr.
| prk.: Iš tokių didelių namų nusliñko (atsidūrė) tik an šešmargio – per gėrimą vis Plv.
13. nutekėti, nubėgti: Vynas lengvai nuslenka N. Ašara senukui raukšlėmis nuslinko S.Nėr.
14. praeiti, liautis, baigtis (apie ligą, negerumą, rūpestį ir pan.): Su vandeniu nugėriau tą tabletę, i tuo nusliñko nuo širdies Jrb. Tabliečių, ka jau dikčiai bėda, ta jau pradedu vartoti, i vėl nūslenka Kv. Ka atsiraugu, ta biškį nūsliñksta Lkv. Išgėriau vaistų, ir nusliñko PnmA. Man didelis rūpestis nuo širdies nusliñko Mrj. Sumesk porą čerkelių, tuojau visi blogumai nuo širdies nuslinks rš. Visi išgąsčiai laimingai nuslinko Žem. Paprašai, ka dovenotų, ir nùslenka viskas Krš. Kai su žmogum pasišneki, nùslenka viskas Žlp. Nusliñko šėla, ir vėl gerai Rm. Drauge su prakaitu lengva palengva ir slogutis nuslenka A1884,134. Rodos, kožnam nuslinko nu širdies sunkus nuliūdimas Sz. Man tai jau nors viena bėda nusliñko nuo galvos Kt. Kai sužinojau, ka brolis pasveiko, teip ir nusliñko sunkumas nuo krūtinės Skrb.
ǁ išnykti, dingti: Nuo jo lūpų retai kada nuslinkdavo šypsena sp.
15. būti kurį laiką juntamam, pastebimam, atsirasti ir išnykti: Jo veidu nuslinko susirūpinimas J.Avyž. Poetės veidu nuslinkdavo susimąstymo ir skausmo šešėlis A.Vencl. Kreivėnienės nugara nuslenka šaltukas V.Bub. Prisiminus jos (raganos) baisius geltonus dantis, nykštukams net šaltis per nugarą nuslinko K.Saj.
◊ lyg kálnas nusliñko labai palengvėjo: Lyg kalnas nuslinko nuo manęs, kada galop ir jis pasikėlė Pt.
pasliñkti, pàslenka (pàslenkia), -o (pàslenkė)
1. intr. Sut pasitraukti (artyn ar tolyn): Toliau pàslenku ant suolu sėdėdamas J. Jonukas paslinko už stalo Žem. Senis iš kerčios paslinks, vietą prie pečiaus parinks LTR(Mrj).
| Kad rasi pasliñkusį kiaušinį, tai pastumk vėl po višta LKT255(Pg).
| refl.: Pasisliñkit, moterėlės, pasisliñkit arčiau prie stalo Skrb. Vaike, tu ant šę pasislink Vdžg. Pasisliñk toliau už stalo Ėr. Nepasi̇̀slenka kaip apatinė girnų pusė Prn. Aš jau pasi̇̀slinkiau, pasisliñkit ir jūs ant man Kp. Pasliñkis, gulsu ir aš Šts. Oi panele, pasislink, mane jauną tu priimk (d.) Ob. Aš nebijau, – sako kurpius ir pasislinko tolyn už stalo BsPIII286.
2. tr. SD274 pastumti, patraukti: Pasliñkime stalą arčiau lango DŽ1. Valgykite, – paslinko jis keptuvę merginai rš. Kada jau raganiūkštė gerai užmigo, tai ją paslinko an krašto (ps.) Brt.
| prk.: Tas biskį pasliñko (atidėjo) darbą, ir aš visai gerai apsidirbau Gs.
3. intr. N, K pamažu paeiti, patraukti kuria kryptimi: Gulti dar nesinorėjo – išėjo laukan. Paslinko iki pakluonės J.Paukš. Taip paslinkę dešimtį minučių, jie pasiekė mažos upės krantą J.Balč.
| refl. N, Rtr: Pasislink truputį, galelį J.Jabl.
4. refl. kiek paeiti (apie dangaus kūnus): Saulė apsiniaukia, pasislinkdama už debesiuko sp.
5. refl. atvažiuoti: Agota sėdėj[o] sėdėj[o], tai kap galėj[o] našlys pasislinkt, tai ana ir ištekėj[o] žu jo Rod.
6. intr. I, Sut, Jzm, BzF172, Ser, NdŽ netingėti, turėti noro: Jei pasliñksiu, tai ateisiu J. Jei kas pasliñktum, virbinę torą užtvertum Jdr. Pàslenka su tuo vaiku modžiotis Lkv. O tu pàslenki plunksnas plėšyti? Slnt. Ar tu bepàslenki taip anksti keltis? Skd. Buvo tokių žmonių, norinčių mušti i pàslenkančių Trk. Kas, vaikai, pasliñks dėdyną palydėti? Skdv. Nepasliñko eiti daugiaus mokslo Dov. Brigadierius kenta dėl judums: ne vienas pàslenkatav dirbti, ne antras Kl. Nepàslenku ne vaikščiot Vgr. Tiek nepàslenku tų vežimų kraut! Vkš. Je nori, šok, je nepàslenki, nešok Brs. Iš tų pasakų, ilgos yr[a], aš nebipàslenku anų išpasakoti Ms. Aš toks šiandien esu nepasleñkąs darbo dirbti Kal. Ans paslenkąs yra: a suramontuoti ką, a padirbti Štk. Tinginė, nepàslenki linguoti vaiką Grdm. Dabar nebipàslenku plėšų [pintinėms] ieškoties Grd. Nebepàslenku i aš kaip pirma: sunkios i kojos, i rankos pasidarė Jnš. Juokus vadžioti nepaslenku: aš jau neb vienos dienos beesu (nejaunas) Gršl. Nepaslinkdamys patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti S.Dauk. Tankiai nepaslenku daugel ko skaityti ir klausyties M.Valanč. O kūltupis nepasliñko eiti kasti PP81.
^ Jei nepàslenki, reik patepti (atkertama sakančiam „nepaslenku ką nors daryti“) Slnt. Tinginys ir valgyti nepàslenka Sd. Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis VP15.
nepaslinktinai̇̃

×padsliñkti, pàdslenka, -o (hibr.) tr. prisitraukti artyn: Vogdami (vogčiomis) neėsk, o padsliñk [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt).
parsliñkti, par̃slenka, -o intr.
1. K, NdŽ pareiti iš lengvo: Tai jau parslinkai̇̃ Jrb.
2. pamažu parvažiuoti: Po vieną kitą jau parsliñko Gs. Iš kur par̃slenki teip daug maišų prisimetęs [į vežimą]? Dr.
| prk.: Devintas grūdas visumet parsliñko į svirną Užv.
pérslinkti intr.
1. K, Ser peršliaužti per ką: Nakties čėse per rymijonų eiles perslinkęs, lauko žolių maistui parsinešdavo Jrk.
2. pamažu pereiti: Malonus ir susimąstęs josios veidas perslinkdavo šaline puikios šventovės nava rš.
3. refl. pajėgti išvažiuoti, persistumti: Prastos mašinos tai pérsislenka [keliu] Rud.
4. pamažu išplisti: Prisimeta nosies sloga, kuri perslenka net ant gomurio plonės V.Kudir.
5. būti kurį laiką juntamam, atsirasti ir išnykti: Šaltas šiurpulys perslinko per jų nugarą rš. Jo veidu perslinko nejaukumo šešėlis Pt.
prasliñkti, pràslenka (-sta), -o K, Š, Rtr, NdŽ; N, LL190,191, Ser
1. intr. slenkant praeiti pro šalį: Audros debesys prasliñko šonais DŽ1. Debesys nelijusios prasliñko J.
| Pro mane praslinko kaži kieno šešėlis rš. Frontui praslinkus, aš persikrausčiau į Birėtiškį rš.
| refl. Rtr.
2. intr. iš lėto pravažiuoti: Ir troleibusas praslenka lyg skalikas, ant pasaito pririštas rš.
3. intr. praeiti (apie laiką): Praslinko dar pusantro amžiaus, ir tik tada žmonės aiškiai suprato tų radinių svarbumą J.Jabl. Taip praslinkdavo jo tarnybinė diena P.Cvir. Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų Mair. Jau kiek metų prasliñksta, kap šitie septyni broliai vargsta Dglš. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis M.Valanč. Metam prasliñkus, parvažiavo sūnus namo BM121(Rz).
^ Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią VP14.
praslinktinai̇̃
4. tr. tarpą padaryti, praskirti: Dieduli dieduli, praslink man lubeles (sako pupa) LTsIII190(Šlčn). Boba sako: – Diedai diedai, prasliñk lubas (ps.) Pls.
| refl.: Juodvi greit prasisliñko ir į vidurį senį pasodino Skr.
5. intr. praeiti, baigtis: Ma[n] tik tamsu akise, kartu, ale tuo[j] kiek prasliñko Jrb. Vienai nelaimei ar pagundai praslenkant, kita ateina M.Valanč. Yra jau praslinkęs pavojus garbei, kuri brangesnė jai už gyvybę V.Krėv. Diena per dieną slenka, bet bėdos nepraslenka KrvP(Iš). Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiu VP28. Dar anksti, kaitra nepraslinko V.Krėv.
prisliñkti, pri̇̀slenka (-sta), -o K, Š; Sut, N, LL22
1. intr. prieiti, prisėlinti: Prislenkiu SD305. Ans, prisliñkęs pri tų piemenų su tąj vyte, ka pagavęs duoti! Krp. Ana (katė) tura prisliñkti artie, prieis, burną palaižys, pauosti nės KlvrŽ. Jis prislinko prie tvoros ir dirstelėjo pro plyšį V.Mont. Uogeles rinko, meiliai prislinko, prislinkęs takšt pabučiavo (d.) Gr. Žmogus [pasilenkęs] nematė, kaip tas levas prie jo prislinko BsPIII267.
| refl. SD1127,149: Prisisliñkęs jį įkando K.
2. tr. NdŽ prieiti, prišliaužti.
3. intr. priartėti (apie laiką): Prislinko dvylikta valanda rš.
4. intr. Rtr prisitraukti, priartėti: Prisliñk arčiau J. Jis arčiau prislinko prie ugnies sp.
| refl. Rtr: Prisisliñk arčiau prie Petro, bus geriau kalbėtis Kp.
ǁ refl. prk. prisidėti: Prisislinksiu ir aš teipogi prie pagyrimo tavęs TS1900,1.
5. tr. NdŽ priartinti, pritraukti.
6. intr. daug prisisunkti, pridribti: Prisliñko į šulnį purvo – kaip išvalyti Rdn.
ǁ prisipildyti ko slenkančio, byrančio: Siena pažymėta seniai jau prislinkusiu žemės grioviu I.Simon. Tie prūdai prisliñko (užako) Vgr.
susliñkti, sùslenka, -o intr.
1. K, NdŽ iš lėto sueiti: Labai tykiai suslinkom į didįjį kambarį J.Balt.
2. suėjus, suartėjus susėsti: Susliñko visi ažustalėn Š.
ǁ refl. vienam prie kito arčiau prieiti, prisėsti, prisispausti: Visi penki pirkliai sutiko ir susislinko arčiau, pasisodinę svečią į vidurį J.Balč. Po du susisliñkę ir kalbasija Kp. Susisliñkite, ir aš dar atsisėsiu prie stalo Pc. Susisliñkit arčiau prie stalo – vietos užteks Ėr. Taip Stepui bešnekant, visi seniai susislinko į daiktą pasiklausyti Ašb. Susislinkit, susislinkit, sveteliai, už stalų LTR(suv.).
3. pamažu suslūgti, susmegti: Žemė, iš rudens aparta, suslenka Kv. Dabar nedidelis, susliñkęs toks kalnas Pgg. Iš ko suslinko aukštas kalnelis? KlvD324.
ǁ įdubti: Kaip te buvo, kad susliñko žemė ir ežerėlis pasidarė Šd.
užsliñkti, ùžslenka, -o K
1. intr. DŽ užsipildyti kuo slenkančiu, byrančiu; užgriūti: Molijoj grioviai bežiūrint užslenka Brs. Šulinys jau užsliñkęs, niekas neiškuopia Dt. Duobė užsliñko žemėm, ale da gili Ėr. Dabar anos jau užsliñkusios y[ra], tos vilkaduobės Tl. Užsliñko, užaugo ta duobė Krm. Seniai nusausintų dirvų grioviai užslinko, apaugo krūmais rš. To[je] vieto[je] seniai dvaras buvo i užslinko LKT122(Rs). Tvenkinys užslinko Ser. Upelis dar neužsliñkęs, o kūdra jau visai užsliñkus PnmA.
ǁ užželti: Jeigu šarką supykdysime – šulinys išseks arba žali maurai užslinks flk. Užslinko keliai berželiais, takeliai dobilėliais LTR(Srj).
2. intr. užeiti ant ko arba už ko, slenkant erdve: Mėnulis užsliñko už debesų BŽ171. Ant saulės užslinko stori debesys – nebekaitina Žem. Saulė jau buvo perpus užslinkus už kalno J.Balč. Saulė užsliñko už kopų NdŽ, DŽ1.
3. tr. slenkant užtemdyti, uždengti: Tasgatis, ar nematot, debesis užslinko saulę ir nebšvieta kaip reikiant M.Valanč.
| Namus tuos sutemos užslinko S.Nėr.
4. intr. prk. atsirasti, įsivyrauti: Ant jo veido užslinko šešėlis J.Dov. Užslinko prieblanda rš. Užslinko tyla ir kelionės nuovargis rš. Dirstelėjo į langą, už kurio jau buvo užslinkus naktis V.Kudir.
5. intr. ateiti, prasidėti: Užslinko šlapios ir purvinos rudens dienos V.Bub. Duok Dieve, idant užslinkstančiai metai geresniais būtų brš.
6. intr. traukiantis užlįsti: Tėvas, užslinkęs už stalo iš antros pusės, prisisėdo prie marčios Žem. Čia jis, užslinkęs užstalėn, ėmė rašyti J.Paukš.
7. refl. pasistumti, prisitraukti: Siūlas an siūlo užsi̇̀slenka [audžiant] Lp.
8. intr. prk. apsitraukti, užtemti: Akys teip mun nušvinta, a ùžslenka – i viskas Nmk.

1 skùsti, skùta, skùto (skùtė Š)
1. tr. SD62,179, H, R304, Sut, I, N, K, M, L, Rtr, DŽ, Sd, Slnt, LTR(Slk) pjauti skustuvu plaukus palei odą: Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas Tl. Barzdą skùst reikia – ranka dreba LKT356(Nmč). Nepaslinko barzdos skùsti, matyties Als. Ar skusi̇̀ barzdą? Nmč. Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs (priet.) Pn. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie LKKXIII118(Grv). Aičiukas avis skùta (vilnas nupeša) Vlk. Skutamasis peilis LL11.
^ Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta Sln. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis B908. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne LTR(Švnč). Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti PPr106. Tyli kaip skutamas Sim, Klvr. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) Šll, Lkv. Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti LTR(Srd). Eik verčiau šunims kules skusti LTR(Šmk).
skustinai̇̃ adv.: Kam teip skustinai̇̃ (ligi plikumo) skuti̇̀? Grž.
| refl. tr., intr. Sut, I, K, Rtr, Š: Ūsus skùtasi DŽ. [Vyras] skutė̃s Lz. Jaunuomenė lig 40 metų skutos S.Dauk. Dešimta [valanda], da nesiprausiau, nesi̇̀skučiau – tinginys pasdariau Adm. Skusčiapė̃s (skusčiausi) LKKXIV212(Zt).
2. tr. BzF172, DŽ, NdŽ, Vkš, Grg, Brs, Trk, Trš, Dr, Plm, Rod, LTR(Kpč), LTR(Šlčn) gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes] Trg. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos Slnt. Skuti̇̀t bulbas, o mes ūtarysim Lz. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins Jdr. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s Gr. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim Plv. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė Dv. Jau laikas vakarienę (bulves vakarienei) skùst Skr. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt[ų] (būtų mokyta)? Lkm. I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau Varn. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams rš. Stvėriaus smalos imt, pušų skust Klt. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves LKT124(Trg). Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti Tl. To Magdutė bulbas skùtė (flk.) Krs.
^ Eik bulvių skust (eik šalin), čia nesimaišęs! Jnš.
3. tr. SD339, R, N, K, NdŽ valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: Ešeriai skùstie sunku labai Kzt. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti Plt. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko Grz. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Klt. Žarną paima, deda an suolo ir skùta Dgp. Niekočias skučiau Asv. Butą tur iš vidaus skusti CII379. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus BsMtI165.
| prk.: Nuo tų kruopų man vidurius skùta (skauda) Alk.
^ Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù (kasausi) Upt.
ǁ NdŽ grandant naikinti ką netinkama: Skùsti sąsiuvinyje klaidą DŽ.
4. tr. drožti, gremžti: Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj Klt. Ratai skùta [velėną], i negali pavažiuot Jrb.
^ Dvi seseli sviestą skuta (per sniegą važiuojančių rogių pavažos) B.
5. tr. DŽ, NdŽ, ŽŪŽ129, Kt arti paviršiumi: Ražienas reikia pradėti skusti rš. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst Mrj. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais Grš.
6. tr. NdŽ trumpai pjauti dalgiu, šienauti: Eisime pievų skusti Vaižg. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę Ėr. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Švnč. Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta! Mlt.
| prk.: Skutamàsis skridimas (pažeme) NdŽ, DŽ1.
^ Šiandien pusto, ryto[j] skùs J. Neskusi – nepusi LMD(Mrj), Stak.
7. brangiai imti, plėšti: Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta Krš.
8. išnaudoti, skriausti, spausti: Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi Sml. Žmogų skùta, i tiek Grd. Ans aną skùta kaip ešerį Štk. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn Ggr.
9. mušti, pliekti: Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas (ps.) Tvr.
| refl.: Ko dabar čia skùtatės? Krs.
ǁ intr. smogti, kirsti: Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Žvr. Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi! Pns.
10. godžiai valgyti: Skùta [barščius], kad net ausys linksta Krš. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Trgn. Vyrai susėdę skùta blynus su grietine Jnš.
ǁ ėsti: Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta Blv. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu Pbs. Teip skùta, teip skùta: ana (karvė) nuo ryto nekelta Klt. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Dsn. Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles LTI524.
ǁ graužti: Aš tep obuolius skutù vienu dančiu Lz. Šuva kaulą skùta Ėr. Ožka skùta žievę Nj. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint Ds.
^ Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią Krž.
11. greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: Skùsk, da gali pavyti Jrb. Skùsk greitai, o pavėluosi Skdv. Skùsk namo, bo gausi pilt Šk. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs Vvr. Kad skutáu numie, viską palikęs Krš. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro Kv. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Vkš. Skùta kaip sudegęs Ėr. Kur taip skuti̇̀, kaip akis išdegęs? Vkš. Antai jau skùta pasipustęs padus Plk. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga LTR(Grk). Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Alk. Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną Kv. Arklys linksmas skuto kuone zovedais Žem. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų Vlk. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim Dsn.
◊ ẽšerį (ẽšerio Ds) skùsti skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo rš.
į stáibius skùsti bėgti, sprukti: Bijo, skùta į stáibius Krtn.
káilį skùsti DŽ1, Sml, Šmn, Ppr, LTR(Šr), Gdr, Ign, LTR(Vv) mušti, lupti: Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? V.Krėv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž.
kir̃pta skùsta trumpa ir aišku: Par jį tai kir̃pta skùsta (moka greitai kitą sukirsti) Trgn.
morkvès skùsti Sn lipti ant kulnų, einant iš paskos.
nei̇̃ skùstas nei̇̃ lùptas KlK2,49 nei šioks nei toks, prastas.
núobarinę skùsti mušti: Anas diržu skus tavo nuobarinę J.Paukš.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti P.Cvir.
skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį P.Cvir.
1 antskùsti, añtskuta, antskùto (ž.) tr. priskusti viršaus kieno daliai: Valgyk bulvių, mes svečiuo antskùtom – nepritrūks Ggr.
1 apskùsti, àpskuta, apskùto (àpskutė) tr.
1. SD216, H161, R63,64, Sut, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Ad, Kpč skustuvu apipjauti plaukus palei odą: Apskùsk barzdą su skutekliu, barzdskučiu J. Visų jaunasis tas munie apskùto barzdą, apkirpo plaukus Akm. Api̇̀skutė – plikas likau Smal. Dabar api̇̀skutė: buvo juodi ūsai ir barzdą labai didelė Ker. Tas ponaitis jį apskùto, apiprausė, aprengė rūbais labai gražiais (ps.) Užg. Pusę ožio nulupė, ė kitą àpskutė GrvT86. Jobas …, galvą apskutęs, puolė ant žemės Mž433. Ir apskutė jį, ir atmainė rūbus jo Ch1Moz41,14.
| refl. tr., intr. K, Sut, Š, DŽ1, Sdk, Klt, Jsv, Mlk: Apsi̇̀skutė barzdą Grv. Kur žmogus apsiskùtęs, tai gražu Smal. Žmona nepažino, ale jis apsiprausė, apsi̇̀skutė, tada pažino (ps.) Eiš.
2. Klt nugremžti luobelę, nulupti lupenas: Bulbas àpskuti paviršiuj, nuplauni Kls. Api̇̀skuti bulbų, išverdi, sugrūdi – ir košė Lnt. Bulbas àpskutam, sutrupinam (supjaustom) ir dedam puodan Rdš.
3. aplink aplupti luobą, žievę: Api̇̀skuta pagalį tą ir padžiauna Švnč. Api̇̀skučiau tvorą lenkena Dkšt. Kažkoks nedorėlis apskuto aplink visą liepą, ir ji nudžiūvo rš. Išsikasa jį, aptaiso, àpskuta itą beržą Grv.
4. apgraužti: Paskutinę obeliūtę kiškiai api̇̀skutė Klt. Šiemet kiškiai nurijo vieną šaką, api̇̀skutė aplink Trgn.
5. Smn prk. apgauti, apsukti: Àpskutė jie tave, vyrel, iš visų pusių – kas gi matęs teip pigiai parduot! Sml. Jį, sako, su arkliu bus visai apskùtę Grž. Jie, ką nori, apkerpa, ką nori, àpskuta Rod. Jis tavę sūde apskus aštriai Qu234.
6. prk. apretinti, apmažinti, išmarinti: Jau apskuto senūsius Šts.
1 atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė) Rtr
1. refl. J, Rtr apsiskusti, nusiskusti.
ǁ J nuskusti vienam kitą.
atsiskustinai̇̃ adv.: Atsiskustinai̇̃ barzdą skùskiva J.
2. tr. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką Btrm.
3. tr. M, Š atgrandyti, atplėšti žievę: Žievę nuo medžio atskùsk J.
| prk.: Nuo mergos niekap vyruko neatskùto (neatitraukė, neatskyrė) Krok.
4. tr. prk. atimti: Dvejus metus arai buvo atskusti̇̀ Vgr.
| refl.: Šimteriopai jūs iš manęs atsiskutot rš.
5. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Iš kur tu teip àtskuti? Skr.
◊ ẽšerio (pãausius, pléiskanų) atskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal nori, kad ẽšerio atskùsčiau? Ds. Kai atskusiù pãausius pasigavęs, net cypsi! Ds. Nelįsk an manę – tau pleiskanų atskusiu Pg.
1 įskùsti, į̇̃skuta, įskùto (į̇̃skutė) K, Rtr
1. tr. NdŽ, KŽ skustuvu nupjauti kiek plaukų palei odą: Pusėn teįskùtęs pametė skutėjas ir nuejo tolyn Š.
2. tr. NdŽ truputį palupti lupeną, žievę.
3. tr. nuskutus įdėti, pridėti: Inskusim bulbelių ir išvirsim ką LTR(Rod). Inskùst mėlynių [bulvių į kitas] Db.
4. tr. prk. apgauti: Nūnai jis mane su arkliu gerai inskutė Kb.
5. tr. prk. įveikti: Mes ir dviesa jo neinskutam [kortuodami] Lp.
6. intr. šnek. įperti, įkirsti, suduoti: Kiba tu jai iñskutei gerai? Lp. Bizūnu man tai neiñskutė Lz.
7. intr. šnek. greitai įbėgti: Šūkais įskùto į kalną arklys su rąstu Dr.
◊ ešerių̃ (ẽšerio Antz, grū̃šnių Trgn) įskùsti skaudžiai pabraukti per galvą nykščiu prieš plauką: Nepasitaisysi – ešerių plikėn įskusiu, žvirblių kanapėsna skaičiuoti paleisiu (sakoma neklaužadai vaikui) sp. Iñskučiau tam varlei grūšnių ir paleidžiau Ds.
1 išskùsti, i̇̀šskuta, išskùto (i̇̀šskutė)
1. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpjauti skustuvu plaukus palei odą: Žilas plaukas smilkiny reikia britva išskùst Všn. Kap i̇̀šskutu kap mašinka žirklelėm Pls.
| refl. intr., tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Griežia smuiką rūpestingai išsiskutęs vokietys Mair. Išsiskùtęs ūsųs ir barzdą Grv.
2. tr. nulupti lupenas: Ką aš čia beišskùsu: išvirsu [bulves] su kailiniukais, patys nusilupste Krš.
3. tr. išvalyti, grandant viršutinį sluoksnį: Kailius su krūku ištęsdinėja, išdarbuidinėja, kad galėtų išskùst gerai; dalge i̇̀šskuta – ir kailis Pls. Išdirbta, išskusta, be vilnų, plaukų Kv. Dešrinės žarnos ringėtos, tų negalima išskùstie Dgp. Ìšskustos, išdarinėtos [žarnos dešroms] – tik dėt Klt. Taigi, sakau, reikia išvalyti parkas, tvenkinys, išžvyruoti kelias, išskusti alėjos ir takai V.Myk-Put.
ǁ grandant pašalinti ką netinkama: Išskùsti klaidingai įrašytą žodį DŽ1.
^ Dažo liežiuviu, neišskusi ir peiliu KrvP(Mrs).
ǁ prk. išmarinti: Liga toki užsisuko, nu išskùto kaip lapus, i gan Slnt.
4. tr. trumpai išpjauti dalgiu, iššienauti: Su samanom i̇̀šskutė, iššienavo pievą, neaugs Klt. Jo net raudonai i̇̀šskusta to pievelė Mžš. O gerų pjovėjų dalgiais pieva turi būti kaip skustuvu išskusta J.Paukš.
5. tr. išruopti: Buroką išskùs, lajaus įdės, knatą Krž.
| refl.: Iš amžiaus čia buvo šito paskliundelė išsiskùtus (sausa) Klt.
6. tr. skutant padaryti: Išskùto gražų ornamentą DŽ1.
7. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Išskutáu košės bliūdą Šts.
ǁ plikai išgraužti, išėsti (žolę): Avelės i̇̀šskuta visą žolę Klt. Ale ot karvės išskùto žolę, kur druskos užpylė! Al. Gera karvelė: ją kur pririši, tai i̇̀šskuta lyg žemei Skdt. Kur pririši veršioką, te i̇̀šskuta lig pado Dbk.
8. intr. šnek. greitai išeiti, išbėgti, išsiskubinti: Buvo buvo čia – sekmadienį ans ir išskùto Krtn. Anksteinais išskùto į mokyklą Kv.
◊ káilį (skū̃rą) išskùsti primušti, prilupti: Palauk, atjoja Šarūnas, jis tau išskus kailį, kaip tavo broliui buvo sumanęs V.Krėv. Aš jam skū̃rą išskusiù, tada mane paminės Ml.
1 nuskùsti, nùskuta, nuskùto (nùkutė)
1. tr. SD221, R9,218, Sut, K, LL157,288,322, Rtr, Š nupjauti skustuvu plaukus palei odą: Nuskùto jis barzdą su skutekliu J. Kaimynas mune plikai nuskuto Klp. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia Klk. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo End. Galvą sau nuskuto it bepročiai S.Dauk. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano ChTeis16,17. Visos barzdos nuskustos BBJer48,37. Nùskustas veidas NdŽ.
| Kai šitie nagai nùskusta (trumpai nukirpta), greit insdursi pirštą Lb.
^ Nupjovė pievą, kai nùskusta Jd. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust Sln. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto (išnaikino) V.Myk-Put. Nuskuto kaip meška savo vaiką Ggr. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! (užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo) Ck. Kaltu barzdos nenuskusi LTR(Lbv).
| refl. tr., intr. Š, DŽ, NdŽ, Žeml, Pjv: Nusiskutaũ barzelę Erž. Nusiskùtęs atsijaunino ans J. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins Eiš. Nusi̇̀skučiau – kaip ir lengviau pasdarė Adm. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs B.Sruog.
2. tr. DŽ, NdŽ, Žeml, Lž, Nv, Krtn, Ilg, Pb nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė LKT119(Pgr). Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y[ra] bulbynė KlvrŽ. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys Plng. Nuskusk pietums ropes Klp. Gal nori morko nū̃skutamas (kad tau nuskusčiau)? Lkv. Jis lazdai žievę nùskutė Pnd. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą Jrb. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti Varn. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas Škn.
| refl. tr.: Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti Krš. Nusiskutaũ pietus (bulves pietums), reikia ugnelę kurti Skr.
3. tr. SD216,231, R, N, LL122, Klp nugrandyti, nuvalyti paviršių: Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku LKT242(Lnkv). Žuviai žvynas nuskùsti KŽ. Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau Lel. Kai nusvilini [kiaulę], reikia gerai nuskùstie toj šiaurė (nešvarumai) Dgp. Nenuskusi̇̀ dažų, čia i dantim nenugrauši Klt. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko (apie operuotą vietą) Jrb. Nuskutu su drožliu R6. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų DrskD163.
^ Tyli kaip nùskustas Dbk.
ǁ NdŽ grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama.
4. tr. nuarti paviršiumi: Ar jau nuskùtote rugienas? Mrj. Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu Rdn. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu J.Krišč.
5. tr. DŽ1 trumpai nupjauti, nušienauti: Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo Žem. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai Ėr. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva Klt.
nuskustinai̇̃ adv.: Nuskustinai̇̃ (visiškai plikai) nepjauk teip Grž.
6. apgauti: Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai Mrj. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję Sml. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas, tai žinosys, su kuo reikalą turi Vvr.
7. tr. prk. pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs Slk. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė Slk. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs Ant.
8. tr. šnek. godžiai suvalgyti: A matai, par minutę nùskutė visą stalą Upt.
ǁ suėsti: Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė Rš.
ǁ nugraužti: Visas obelaites nuskùto zuikiai Dr. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė Krns.
9. greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: Jis nuskuto per kiemą vartų link I.Simon. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną Kv. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė Ssk. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė Rod. Nuskùto par laukus kaip dūmas Šll. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko Kv. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino Vkš.
◊ ẽšerį nuskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Aš tau nuskusiu ešeriukus! Sn.
káilį nuskùsti Db primušti, prilupti.
pilvùs nuskùsti prigriebti: Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm Ar.
1 paskùsti, pàskuta, paskùto (pàskutė) tr.
1. K, LL152, Rtr, NdŽ, DŽ1 truputį nuskusti (plaukus): Daba užejo mada paskustai̇̃s uosteliais būti Šts. Skutėjas paausius aukščiau paskuto rš.
ǁ refl. NdŽ nusiskusti: Pasiskùt', pasnieduosi, tada eisi Pst.
2. NdŽ, DŽ1 pagremžti luobelę, palupti lupenas, žievę: Reikia paskùst bulbų truputį Pb.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1 Berniukas nubėgo į giraitę su lenkena juodalksnio žievių pasiskusti rš.
ǁ NdŽ pajėgti skusti: Su tokiu dideliu [peiliu] nepaskùsi – par didelis tevie Rdn.
3. kiek pavalyti, grandant paviršių: Paskùsk man pleiskanas iš galvos Skr. Jis kumpį paskùto NdŽ.
ǁ pagrandyti, kad išnyktų kas netinkama: Paskustà vieta NdŽ.
4. smulkiai padrožti, patrinti: Ąžuolų žievę paskutaũ i užrišau Jrb. Dėlėms (kirmėlėms) pasikėlus, … paskusk nuo žarsteklio (kačergos) galo anglių TŽIV488(Vrn).
^ Vėjo paskusk, ledo padžiovink (negalimo nepadarysi) Vb. Akmenio paskusk, debesio papešk Sl.
5. NdŽ papjauti dalgiu: Pàskusta kiek suvytusių dobiliukų, pašienauta Klt. Jis jau tokiais kirčiais paskus, kad su devinta pradalge tave varysis priekyje (nespėsi rišti rugių) J.Avyž.
6. refl. prk. įsismaginti skriausti, engti: Skuto žmonis pasiskùsdamas Dr.
◊ ẽšerio paskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal reikia tau ẽšerio paskùst? Ds.
1 parskùsti, par̃skuta, parskùto (par̃skutė) intr. Dr, Grd, Kin, Bgt, Slč šnek. greitai parbėgti, parlėkti: Anė, nieko nebelaukusi, pabėgo ir parskuto namo I.Simon. Kaip pradėjo lytus kilti, kūlvertinais iš laukų parskùto Kv. Tas bernas dideliai persigandęs ir parskuto namo SI387(Vdk).
1 pérskusti tr. K
1. iš naujo nuskusti, nugrandyti: Aš tik paploninu lenteles, perskusiù paskiau Slm.
2. išskusti ruožą išilgai: Rekrūtams nutvertiems liuob parskus galvas Šts.
1 praskùsti, pràskuta, praskùto (pràskutė Š) Rtr
1. tr. Sut, L, KŽ išskusti tam tikrą plotą plaukų: Paskui kunigėliu norėjau palikti, net pakaušį jau buvo praskutę rš. Nerašo, idant galvose pleišes praskustų MP249.
2. tr. NdŽ kiek paskusti: Praskùsk bulvių pietums DŽ1. Tai bulbų pràskuta, tai karves pamelžia Skp.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. K, J, NdŽ skutant, grandant padaryti skylę, tuščią tarpą: Kiaurai praskùto popierių DŽ1.
| refl. NdŽ.
4. greitai pralėkti: Pavijo ir pràskutė pro šalį Ėr.
ǁ pažeme praskristi lėktuvu: Per miestą praskutu penkiasdešimties metrų aukštyje J.Dov.
1 priskùsti, pri̇̀skuta, priskùto (pri̇̀skutė) tr.
1. NdŽ pripjauti skustuvu plaukų tam tikrą kiekį:
^ Jau ans barzdos rėtį priskutęs (nebejaunas) Šll. Barzdos rėtį priskutęs, o proto neįgijęs Šts. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai Sln.
2. refl. tr. pakankamai daug kartų skusti (plaukus): Jau aš jų (Jonelio ir Adomėlio barzdų) prisi̇̀skučiau Lp.
3. NdŽ, DŽ1, Vkš, Gršl, Jnšk, Sb, Šlčn pakankamai nuskusti, prilupti: Rankinė tokia didelė, niekaip negalėjo priskusti [pilną bulvių] Žem. Šeimynai priskùsk tų bulbų, pridaryk visa ko – be rankų lieki Klt.
4. K prigrandyti, pridrožti: Alksnių pri̇̀skuta, nudažo kokio rainio, ir gerai Šmn. Tokių palkučių prispjaunam, šaknių priskutam, nu tada ir pinam LTR(Grv). Šitų akmeniukų liekvarstai pri̇̀skuta šaltan vandenin ir duoda gertie, kad lengviau gimtų Aps.
| refl. tr.: Pirm laiko prisiskutęs ridikų lovį, išgėręs, atsigulęs ir tais suskustais ridikais visas apsidėjęs Sln.
5. dalgiu pripjauti, prišienauti: Šiemet pašaro gerai priskùtom, nebus stygiaus Jnš.
6. prk. prigriebti, privarginti: Jėgu ilgiau teks tau su juo pabūt, tai anas dėlto priskùs tave Sdk. Nebėdok, kad vėlai ištekėjai, ir teip da vyras priskùs Ds.
7. NdŽ šnek. privalgyti: Priskutėm keliom dienom LTR(Lnkv). Ar jau priskutei, kad daugiau nebeimi? Slč.
ǁ priėsti: Arklys kad pri̇̀skutė dobilų – skersai platesnis Ėr. Skuta skuta i pri̇̀skuta telyčiūtė, kad i dirvone Klt.
| refl. NdŽ.
◊ ẽšerio priskùsti skaudžiai braukyti nykščiu per galvą prieš plauką: Priskusiù ẽšerio, net akys[e] bus žalia Ds.
1 suskùsti, sùskuta, suskùto (sùskutė Š) tr. Š
1. L, Rtr, NdŽ, DŽ1, Ds, LTR(Šil), Krtn pakankamai nuskusti: Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes V.Krėv. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio Sl. Suskutáu bulbių šutiniuo Krš.
| refl. tr.: Susi̇̀skutam vakarienei bulbų ir pavalgom Ds.
2. K gremžiant susmulkinti, sugrandyti: Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį Lnkv. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio LTR(Ppl). Suskusti lašiniai Lp.
| refl. tr.: Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę Sln.
3. susiaurinti, ariant suploninti: Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo Sml.
4. sutaisyti grandant, lyginant: Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium], tai oi! Slm.
5. refl. šnek. susimušti, susipešti: Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo Dsn. Susi̇̀skutė paršai Krs.
6. DŽ, NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė Ėr. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt Trgn. Kaip to[je] pasako[je]: suskùto visą jautį Šts.
ǁ sugraužti: Šuo kaulą suskùto DŽ1.
1 užskùsti, ùžskuta, užskùto (ùžskutė)
1. tr. NdŽ skustuvu gražiai sutvarkyti (ūsus).
2. tr. NdŽ uždirbti skutant.
3. tr. K skutant užberti: An lašinių kamparo užskùsi nū kaklo Grd.
4. smarkiai suduoti, užkirsti, užrėžti: Pasigavęs užskùsk gerai, tai nelandžios, kur nereikia Al. Karvės dribsi, parietusios uodegas, stumdosi išsipūtusiais šonais, tarpais užskuta viena kitai aštriu ragu V.Bub.
5. intr. prk. išbarti, prigriebti: Na, ponas jiem užskùs gerai! Lp.
6. intr. šnek. pradėti, sujusti: Užskùto vyt vištas Vrn. Šuo veršiuką kai užskùto vytis, aš net pabalau Užg.
◊ ẽšerio (grū̃šią Plv) užskùsti skaudžiai užbraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Ažùskutė ẽšerio – bliauna Antz. Mama, man Jonas grū̃šią užskùto Mrj.
óžką užskùsti aplenkti pjaunant dalgiu: Jei geras pjovėjas menką pjovėją priveja su antru pradalgiu ir dar pralenkia, tai barzdiškiai (Šakių apskr.) sako, kad „užskuto ožką“ MTtVIII106.

1 skùsti, skùta, skùto (skùtė Š)
1. tr. SD62,179, H, R304, Sut, I, N, K, M, L, Rtr, DŽ, Sd, Slnt, LTR(Slk) pjauti skustuvu plaukus palei odą: Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas Tl. Barzdą skùst reikia – ranka dreba LKT356(Nmč). Nepaslinko barzdos skùsti, matyties Als. Ar skusi̇̀ barzdą? Nmč. Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs (priet.) Pn. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie LKKXIII118(Grv). Aičiukas avis skùta (vilnas nupeša) Vlk. Skutamasis peilis LL11.
^ Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta Sln. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis B908. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne LTR(Švnč). Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti PPr106. Tyli kaip skutamas Sim, Klvr. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) Šll, Lkv. Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti LTR(Srd). Eik verčiau šunims kules skusti LTR(Šmk).
skustinai̇̃ adv.: Kam teip skustinai̇̃ (ligi plikumo) skuti̇̀? Grž.
| refl. tr., intr. Sut, I, K, Rtr, Š: Ūsus skùtasi DŽ. [Vyras] skutė̃s Lz. Jaunuomenė lig 40 metų skutos S.Dauk. Dešimta [valanda], da nesiprausiau, nesi̇̀skučiau – tinginys pasdariau Adm. Skusčiapė̃s (skusčiausi) LKKXIV212(Zt).
2. tr. BzF172, DŽ, NdŽ, Vkš, Grg, Brs, Trk, Trš, Dr, Plm, Rod, LTR(Kpč), LTR(Šlčn) gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes] Trg. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos Slnt. Skuti̇̀t bulbas, o mes ūtarysim Lz. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins Jdr. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s Gr. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim Plv. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė Dv. Jau laikas vakarienę (bulves vakarienei) skùst Skr. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt[ų] (būtų mokyta)? Lkm. I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau Varn. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams rš. Stvėriaus smalos imt, pušų skust Klt. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves LKT124(Trg). Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti Tl. To Magdutė bulbas skùtė (flk.) Krs.
^ Eik bulvių skust (eik šalin), čia nesimaišęs! Jnš.
3. tr. SD339, R, N, K, NdŽ valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: Ešeriai skùstie sunku labai Kzt. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti Plt. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko Grz. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Klt. Žarną paima, deda an suolo ir skùta Dgp. Niekočias skučiau Asv. Butą tur iš vidaus skusti CII379. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus BsMtI165.
| prk.: Nuo tų kruopų man vidurius skùta (skauda) Alk.
^ Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù (kasausi) Upt.
ǁ NdŽ grandant naikinti ką netinkama: Skùsti sąsiuvinyje klaidą DŽ.
4. tr. drožti, gremžti: Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj Klt. Ratai skùta [velėną], i negali pavažiuot Jrb.
^ Dvi seseli sviestą skuta (per sniegą važiuojančių rogių pavažos) B.
5. tr. DŽ, NdŽ, ŽŪŽ129, Kt arti paviršiumi: Ražienas reikia pradėti skusti rš. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst Mrj. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais Grš.
6. tr. NdŽ trumpai pjauti dalgiu, šienauti: Eisime pievų skusti Vaižg. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę Ėr. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Švnč. Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta! Mlt.
| prk.: Skutamàsis skridimas (pažeme) NdŽ, DŽ1.
^ Šiandien pusto, ryto[j] skùs J. Neskusi – nepusi LMD(Mrj), Stak.
7. brangiai imti, plėšti: Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta Krš.
8. išnaudoti, skriausti, spausti: Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi Sml. Žmogų skùta, i tiek Grd. Ans aną skùta kaip ešerį Štk. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn Ggr.
9. mušti, pliekti: Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas (ps.) Tvr.
| refl.: Ko dabar čia skùtatės? Krs.
ǁ intr. smogti, kirsti: Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Žvr. Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi! Pns.
10. godžiai valgyti: Skùta [barščius], kad net ausys linksta Krš. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Trgn. Vyrai susėdę skùta blynus su grietine Jnš.
ǁ ėsti: Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta Blv. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu Pbs. Teip skùta, teip skùta: ana (karvė) nuo ryto nekelta Klt. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Dsn. Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles LTI524.
ǁ graužti: Aš tep obuolius skutù vienu dančiu Lz. Šuva kaulą skùta Ėr. Ožka skùta žievę Nj. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint Ds.
^ Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią Krž.
11. greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: Skùsk, da gali pavyti Jrb. Skùsk greitai, o pavėluosi Skdv. Skùsk namo, bo gausi pilt Šk. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs Vvr. Kad skutáu numie, viską palikęs Krš. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro Kv. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Vkš. Skùta kaip sudegęs Ėr. Kur taip skuti̇̀, kaip akis išdegęs? Vkš. Antai jau skùta pasipustęs padus Plk. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga LTR(Grk). Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Alk. Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną Kv. Arklys linksmas skuto kuone zovedais Žem. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų Vlk. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim Dsn.
◊ ẽšerį (ẽšerio Ds) skùsti skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo rš.
į stáibius skùsti bėgti, sprukti: Bijo, skùta į stáibius Krtn.
káilį skùsti DŽ1, Sml, Šmn, Ppr, LTR(Šr), Gdr, Ign, LTR(Vv) mušti, lupti: Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? V.Krėv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž.
kir̃pta skùsta trumpa ir aišku: Par jį tai kir̃pta skùsta (moka greitai kitą sukirsti) Trgn.
morkvès skùsti Sn lipti ant kulnų, einant iš paskos.
nei̇̃ skùstas nei̇̃ lùptas KlK2,49 nei šioks nei toks, prastas.
núobarinę skùsti mušti: Anas diržu skus tavo nuobarinę J.Paukš.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti P.Cvir.
skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį P.Cvir.
1 antskùsti, añtskuta, antskùto (ž.) tr. priskusti viršaus kieno daliai: Valgyk bulvių, mes svečiuo antskùtom – nepritrūks Ggr.
1 apskùsti, àpskuta, apskùto (àpskutė) tr.
1. SD216, H161, R63,64, Sut, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Ad, Kpč skustuvu apipjauti plaukus palei odą: Apskùsk barzdą su skutekliu, barzdskučiu J. Visų jaunasis tas munie apskùto barzdą, apkirpo plaukus Akm. Api̇̀skutė – plikas likau Smal. Dabar api̇̀skutė: buvo juodi ūsai ir barzdą labai didelė Ker. Tas ponaitis jį apskùto, apiprausė, aprengė rūbais labai gražiais (ps.) Užg. Pusę ožio nulupė, ė kitą àpskutė GrvT86. Jobas …, galvą apskutęs, puolė ant žemės Mž433. Ir apskutė jį, ir atmainė rūbus jo Ch1Moz41,14.
| refl. tr., intr. K, Sut, Š, DŽ1, Sdk, Klt, Jsv, Mlk: Apsi̇̀skutė barzdą Grv. Kur žmogus apsiskùtęs, tai gražu Smal. Žmona nepažino, ale jis apsiprausė, apsi̇̀skutė, tada pažino (ps.) Eiš.
2. Klt nugremžti luobelę, nulupti lupenas: Bulbas àpskuti paviršiuj, nuplauni Kls. Api̇̀skuti bulbų, išverdi, sugrūdi – ir košė Lnt. Bulbas àpskutam, sutrupinam (supjaustom) ir dedam puodan Rdš.
3. aplink aplupti luobą, žievę: Api̇̀skuta pagalį tą ir padžiauna Švnč. Api̇̀skučiau tvorą lenkena Dkšt. Kažkoks nedorėlis apskuto aplink visą liepą, ir ji nudžiūvo rš. Išsikasa jį, aptaiso, àpskuta itą beržą Grv.
4. apgraužti: Paskutinę obeliūtę kiškiai api̇̀skutė Klt. Šiemet kiškiai nurijo vieną šaką, api̇̀skutė aplink Trgn.
5. Smn prk. apgauti, apsukti: Àpskutė jie tave, vyrel, iš visų pusių – kas gi matęs teip pigiai parduot! Sml. Jį, sako, su arkliu bus visai apskùtę Grž. Jie, ką nori, apkerpa, ką nori, àpskuta Rod. Jis tavę sūde apskus aštriai Qu234.
6. prk. apretinti, apmažinti, išmarinti: Jau apskuto senūsius Šts.
1 atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė) Rtr
1. refl. J, Rtr apsiskusti, nusiskusti.
ǁ J nuskusti vienam kitą.
atsiskustinai̇̃ adv.: Atsiskustinai̇̃ barzdą skùskiva J.
2. tr. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką Btrm.
3. tr. M, Š atgrandyti, atplėšti žievę: Žievę nuo medžio atskùsk J.
| prk.: Nuo mergos niekap vyruko neatskùto (neatitraukė, neatskyrė) Krok.
4. tr. prk. atimti: Dvejus metus arai buvo atskusti̇̀ Vgr.
| refl.: Šimteriopai jūs iš manęs atsiskutot rš.
5. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Iš kur tu teip àtskuti? Skr.
◊ ẽšerio (pãausius, pléiskanų) atskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal nori, kad ẽšerio atskùsčiau? Ds. Kai atskusiù pãausius pasigavęs, net cypsi! Ds. Nelįsk an manę – tau pleiskanų atskusiu Pg.
1 įskùsti, į̇̃skuta, įskùto (į̇̃skutė) K, Rtr
1. tr. NdŽ, KŽ skustuvu nupjauti kiek plaukų palei odą: Pusėn teįskùtęs pametė skutėjas ir nuejo tolyn Š.
2. tr. NdŽ truputį palupti lupeną, žievę.
3. tr. nuskutus įdėti, pridėti: Inskusim bulbelių ir išvirsim ką LTR(Rod). Inskùst mėlynių [bulvių į kitas] Db.
4. tr. prk. apgauti: Nūnai jis mane su arkliu gerai inskutė Kb.
5. tr. prk. įveikti: Mes ir dviesa jo neinskutam [kortuodami] Lp.
6. intr. šnek. įperti, įkirsti, suduoti: Kiba tu jai iñskutei gerai? Lp. Bizūnu man tai neiñskutė Lz.
7. intr. šnek. greitai įbėgti: Šūkais įskùto į kalną arklys su rąstu Dr.
◊ ešerių̃ (ẽšerio Antz, grū̃šnių Trgn) įskùsti skaudžiai pabraukti per galvą nykščiu prieš plauką: Nepasitaisysi – ešerių plikėn įskusiu, žvirblių kanapėsna skaičiuoti paleisiu (sakoma neklaužadai vaikui) sp. Iñskučiau tam varlei grūšnių ir paleidžiau Ds.
1 išskùsti, i̇̀šskuta, išskùto (i̇̀šskutė)
1. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpjauti skustuvu plaukus palei odą: Žilas plaukas smilkiny reikia britva išskùst Všn. Kap i̇̀šskutu kap mašinka žirklelėm Pls.
| refl. intr., tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Griežia smuiką rūpestingai išsiskutęs vokietys Mair. Išsiskùtęs ūsųs ir barzdą Grv.
2. tr. nulupti lupenas: Ką aš čia beišskùsu: išvirsu [bulves] su kailiniukais, patys nusilupste Krš.
3. tr. išvalyti, grandant viršutinį sluoksnį: Kailius su krūku ištęsdinėja, išdarbuidinėja, kad galėtų išskùst gerai; dalge i̇̀šskuta – ir kailis Pls. Išdirbta, išskusta, be vilnų, plaukų Kv. Dešrinės žarnos ringėtos, tų negalima išskùstie Dgp. Ìšskustos, išdarinėtos [žarnos dešroms] – tik dėt Klt. Taigi, sakau, reikia išvalyti parkas, tvenkinys, išžvyruoti kelias, išskusti alėjos ir takai V.Myk-Put.
ǁ grandant pašalinti ką netinkama: Išskùsti klaidingai įrašytą žodį DŽ1.
^ Dažo liežiuviu, neišskusi ir peiliu KrvP(Mrs).
ǁ prk. išmarinti: Liga toki užsisuko, nu išskùto kaip lapus, i gan Slnt.
4. tr. trumpai išpjauti dalgiu, iššienauti: Su samanom i̇̀šskutė, iššienavo pievą, neaugs Klt. Jo net raudonai i̇̀šskusta to pievelė Mžš. O gerų pjovėjų dalgiais pieva turi būti kaip skustuvu išskusta J.Paukš.
5. tr. išruopti: Buroką išskùs, lajaus įdės, knatą Krž.
| refl.: Iš amžiaus čia buvo šito paskliundelė išsiskùtus (sausa) Klt.
6. tr. skutant padaryti: Išskùto gražų ornamentą DŽ1.
7. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Išskutáu košės bliūdą Šts.
ǁ plikai išgraužti, išėsti (žolę): Avelės i̇̀šskuta visą žolę Klt. Ale ot karvės išskùto žolę, kur druskos užpylė! Al. Gera karvelė: ją kur pririši, tai i̇̀šskuta lyg žemei Skdt. Kur pririši veršioką, te i̇̀šskuta lig pado Dbk.
8. intr. šnek. greitai išeiti, išbėgti, išsiskubinti: Buvo buvo čia – sekmadienį ans ir išskùto Krtn. Anksteinais išskùto į mokyklą Kv.
◊ káilį (skū̃rą) išskùsti primušti, prilupti: Palauk, atjoja Šarūnas, jis tau išskus kailį, kaip tavo broliui buvo sumanęs V.Krėv. Aš jam skū̃rą išskusiù, tada mane paminės Ml.
1 nuskùsti, nùskuta, nuskùto (nùkutė)
1. tr. SD221, R9,218, Sut, K, LL157,288,322, Rtr, Š nupjauti skustuvu plaukus palei odą: Nuskùto jis barzdą su skutekliu J. Kaimynas mune plikai nuskuto Klp. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia Klk. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo End. Galvą sau nuskuto it bepročiai S.Dauk. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano ChTeis16,17. Visos barzdos nuskustos BBJer48,37. Nùskustas veidas NdŽ.
| Kai šitie nagai nùskusta (trumpai nukirpta), greit insdursi pirštą Lb.
^ Nupjovė pievą, kai nùskusta Jd. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust Sln. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto (išnaikino) V.Myk-Put. Nuskuto kaip meška savo vaiką Ggr. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! (užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo) Ck. Kaltu barzdos nenuskusi LTR(Lbv).
| refl. tr., intr. Š, DŽ, NdŽ, Žeml, Pjv: Nusiskutaũ barzelę Erž. Nusiskùtęs atsijaunino ans J. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins Eiš. Nusi̇̀skučiau – kaip ir lengviau pasdarė Adm. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs B.Sruog.
2. tr. DŽ, NdŽ, Žeml, Lž, Nv, Krtn, Ilg, Pb nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė LKT119(Pgr). Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y[ra] bulbynė KlvrŽ. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys Plng. Nuskusk pietums ropes Klp. Gal nori morko nū̃skutamas (kad tau nuskusčiau)? Lkv. Jis lazdai žievę nùskutė Pnd. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą Jrb. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti Varn. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas Škn.
| refl. tr.: Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti Krš. Nusiskutaũ pietus (bulves pietums), reikia ugnelę kurti Skr.
3. tr. SD216,231, R, N, LL122, Klp nugrandyti, nuvalyti paviršių: Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku LKT242(Lnkv). Žuviai žvynas nuskùsti KŽ. Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau Lel. Kai nusvilini [kiaulę], reikia gerai nuskùstie toj šiaurė (nešvarumai) Dgp. Nenuskusi̇̀ dažų, čia i dantim nenugrauši Klt. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko (apie operuotą vietą) Jrb. Nuskutu su drožliu R6. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų DrskD163.
^ Tyli kaip nùskustas Dbk.
ǁ NdŽ grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama.
4. tr. nuarti paviršiumi: Ar jau nuskùtote rugienas? Mrj. Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu Rdn. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu J.Krišč.
5. tr. DŽ1 trumpai nupjauti, nušienauti: Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo Žem. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai Ėr. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva Klt.
nuskustinai̇̃ adv.: Nuskustinai̇̃ (visiškai plikai) nepjauk teip Grž.
6. apgauti: Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai Mrj. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję Sml. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas, tai žinosys, su kuo reikalą turi Vvr.
7. tr. prk. pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs Slk. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė Slk. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs Ant.
8. tr. šnek. godžiai suvalgyti: A matai, par minutę nùskutė visą stalą Upt.
ǁ suėsti: Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė Rš.
ǁ nugraužti: Visas obelaites nuskùto zuikiai Dr. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė Krns.
9. greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: Jis nuskuto per kiemą vartų link I.Simon. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną Kv. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė Ssk. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė Rod. Nuskùto par laukus kaip dūmas Šll. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko Kv. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino Vkš.
◊ ẽšerį nuskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Aš tau nuskusiu ešeriukus! Sn.
káilį nuskùsti Db primušti, prilupti.
pilvùs nuskùsti prigriebti: Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm Ar.
1 paskùsti, pàskuta, paskùto (pàskutė) tr.
1. K, LL152, Rtr, NdŽ, DŽ1 truputį nuskusti (plaukus): Daba užejo mada paskustai̇̃s uosteliais būti Šts. Skutėjas paausius aukščiau paskuto rš.
ǁ refl. NdŽ nusiskusti: Pasiskùt', pasnieduosi, tada eisi Pst.
2. NdŽ, DŽ1 pagremžti luobelę, palupti lupenas, žievę: Reikia paskùst bulbų truputį Pb.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1 Berniukas nubėgo į giraitę su lenkena juodalksnio žievių pasiskusti rš.
ǁ NdŽ pajėgti skusti: Su tokiu dideliu [peiliu] nepaskùsi – par didelis tevie Rdn.
3. kiek pavalyti, grandant paviršių: Paskùsk man pleiskanas iš galvos Skr. Jis kumpį paskùto NdŽ.
ǁ pagrandyti, kad išnyktų kas netinkama: Paskustà vieta NdŽ.
4. smulkiai padrožti, patrinti: Ąžuolų žievę paskutaũ i užrišau Jrb. Dėlėms (kirmėlėms) pasikėlus, … paskusk nuo žarsteklio (kačergos) galo anglių TŽIV488(Vrn).
^ Vėjo paskusk, ledo padžiovink (negalimo nepadarysi) Vb. Akmenio paskusk, debesio papešk Sl.
5. NdŽ papjauti dalgiu: Pàskusta kiek suvytusių dobiliukų, pašienauta Klt. Jis jau tokiais kirčiais paskus, kad su devinta pradalge tave varysis priekyje (nespėsi rišti rugių) J.Avyž.
6. refl. prk. įsismaginti skriausti, engti: Skuto žmonis pasiskùsdamas Dr.
◊ ẽšerio paskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal reikia tau ẽšerio paskùst? Ds.
1 parskùsti, par̃skuta, parskùto (par̃skutė) intr. Dr, Grd, Kin, Bgt, Slč šnek. greitai parbėgti, parlėkti: Anė, nieko nebelaukusi, pabėgo ir parskuto namo I.Simon. Kaip pradėjo lytus kilti, kūlvertinais iš laukų parskùto Kv. Tas bernas dideliai persigandęs ir parskuto namo SI387(Vdk).
1 pérskusti tr. K
1. iš naujo nuskusti, nugrandyti: Aš tik paploninu lenteles, perskusiù paskiau Slm.
2. išskusti ruožą išilgai: Rekrūtams nutvertiems liuob parskus galvas Šts.
1 praskùsti, pràskuta, praskùto (pràskutė Š) Rtr
1. tr. Sut, L, KŽ išskusti tam tikrą plotą plaukų: Paskui kunigėliu norėjau palikti, net pakaušį jau buvo praskutę rš. Nerašo, idant galvose pleišes praskustų MP249.
2. tr. NdŽ kiek paskusti: Praskùsk bulvių pietums DŽ1. Tai bulbų pràskuta, tai karves pamelžia Skp.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. K, J, NdŽ skutant, grandant padaryti skylę, tuščią tarpą: Kiaurai praskùto popierių DŽ1.
| refl. NdŽ.
4. greitai pralėkti: Pavijo ir pràskutė pro šalį Ėr.
ǁ pažeme praskristi lėktuvu: Per miestą praskutu penkiasdešimties metrų aukštyje J.Dov.
1 priskùsti, pri̇̀skuta, priskùto (pri̇̀skutė) tr.
1. NdŽ pripjauti skustuvu plaukų tam tikrą kiekį:
^ Jau ans barzdos rėtį priskutęs (nebejaunas) Šll. Barzdos rėtį priskutęs, o proto neįgijęs Šts. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai Sln.
2. refl. tr. pakankamai daug kartų skusti (plaukus): Jau aš jų (Jonelio ir Adomėlio barzdų) prisi̇̀skučiau Lp.
3. NdŽ, DŽ1, Vkš, Gršl, Jnšk, Sb, Šlčn pakankamai nuskusti, prilupti: Rankinė tokia didelė, niekaip negalėjo priskusti [pilną bulvių] Žem. Šeimynai priskùsk tų bulbų, pridaryk visa ko – be rankų lieki Klt.
4. K prigrandyti, pridrožti: Alksnių pri̇̀skuta, nudažo kokio rainio, ir gerai Šmn. Tokių palkučių prispjaunam, šaknių priskutam, nu tada ir pinam LTR(Grv). Šitų akmeniukų liekvarstai pri̇̀skuta šaltan vandenin ir duoda gertie, kad lengviau gimtų Aps.
| refl. tr.: Pirm laiko prisiskutęs ridikų lovį, išgėręs, atsigulęs ir tais suskustais ridikais visas apsidėjęs Sln.
5. dalgiu pripjauti, prišienauti: Šiemet pašaro gerai priskùtom, nebus stygiaus Jnš.
6. prk. prigriebti, privarginti: Jėgu ilgiau teks tau su juo pabūt, tai anas dėlto priskùs tave Sdk. Nebėdok, kad vėlai ištekėjai, ir teip da vyras priskùs Ds.
7. NdŽ šnek. privalgyti: Priskutėm keliom dienom LTR(Lnkv). Ar jau priskutei, kad daugiau nebeimi? Slč.
ǁ priėsti: Arklys kad pri̇̀skutė dobilų – skersai platesnis Ėr. Skuta skuta i pri̇̀skuta telyčiūtė, kad i dirvone Klt.
| refl. NdŽ.
◊ ẽšerio priskùsti skaudžiai braukyti nykščiu per galvą prieš plauką: Priskusiù ẽšerio, net akys[e] bus žalia Ds.
1 suskùsti, sùskuta, suskùto (sùskutė Š) tr. Š
1. L, Rtr, NdŽ, DŽ1, Ds, LTR(Šil), Krtn pakankamai nuskusti: Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes V.Krėv. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio Sl. Suskutáu bulbių šutiniuo Krš.
| refl. tr.: Susi̇̀skutam vakarienei bulbų ir pavalgom Ds.
2. K gremžiant susmulkinti, sugrandyti: Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį Lnkv. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio LTR(Ppl). Suskusti lašiniai Lp.
| refl. tr.: Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę Sln.
3. susiaurinti, ariant suploninti: Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo Sml.
4. sutaisyti grandant, lyginant: Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium], tai oi! Slm.
5. refl. šnek. susimušti, susipešti: Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo Dsn. Susi̇̀skutė paršai Krs.
6. DŽ, NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė Ėr. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt Trgn. Kaip to[je] pasako[je]: suskùto visą jautį Šts.
ǁ sugraužti: Šuo kaulą suskùto DŽ1.
1 užskùsti, ùžskuta, užskùto (ùžskutė)
1. tr. NdŽ skustuvu gražiai sutvarkyti (ūsus).
2. tr. NdŽ uždirbti skutant.
3. tr. K skutant užberti: An lašinių kamparo užskùsi nū kaklo Grd.
4. smarkiai suduoti, užkirsti, užrėžti: Pasigavęs užskùsk gerai, tai nelandžios, kur nereikia Al. Karvės dribsi, parietusios uodegas, stumdosi išsipūtusiais šonais, tarpais užskuta viena kitai aštriu ragu V.Bub.
5. intr. prk. išbarti, prigriebti: Na, ponas jiem užskùs gerai! Lp.
6. intr. šnek. pradėti, sujusti: Užskùto vyt vištas Vrn. Šuo veršiuką kai užskùto vytis, aš net pabalau Užg.
◊ ẽšerio (grū̃šią Plv) užskùsti skaudžiai užbraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Ažùskutė ẽšerio – bliauna Antz. Mama, man Jonas grū̃šią užskùto Mrj.
óžką užskùsti aplenkti pjaunant dalgiu: Jei geras pjovėjas menką pjovėją priveja su antru pradalgiu ir dar pralenkia, tai barzdiškiai (Šakių apskr.) sako, kad „užskuto ožką“ MTtVIII106.