Didysis apskritimas, kuriuo Žemės pusiaujo plokštuma kertasi su dangaus sfera. Jo taškai vienodai nutolę nuo abiejų dangaus polių. Sudaro 90° – φ kampą su matematinio horizonto plokštuma; čia φ – stebėtojo geogr. platuma. Nuo dangaus pusiaujo skaičiuojama dangaus objektų deklinacija.

Geod. kreivė, kurios plokštuma lygiagreti dangaus sferos ar besisukančio kūno pusiaujo plokštumai. Dangaus arba paros lygiagretė lygiagreti dangaus sferos pusiaujui, Žemės arba geografinė lygiagretė – Žemės pusiaujui; tos pačios dangaus arba geografinės lygiagretės visi taškai turi vienodą deklinaciją arba geogr. platumą.

Momentas, kai Saulės skritulio centras yra dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške. Tada visoje Žemėje, išskyrus ašigalių sritis, dienos trukmė beveik lygi nakties trukmei. Žemės š. pusrutulyje pavasario lygiadienis būna apie kovo 21 d. (astr. pavasario pradžia), rudens lygiadienis – apie rugsėjo 23 d. (astr. rudens pradžia).

Žemės gravitacijos lauko vienodo potencialo paviršius, sutampantis su ramaus vandenyno paviršiumi. Geoido paviršius visuose taškuose statmenas Žemės gravitacijos jėgos krypčiai. Jei Žemės masė būtų pasiskirsčiusi tolygiai, tai geoidas sutaptų su sukimosi elipsoidu. Geoido pusiaujinis skersmuo – 12 756.2 km, ašigalinis skersmuo – 12 713.6 km, paplokštumas 1/298.

Regimasis periodinis Mėnulio svyravimas apie savo ašį arba centrą. Skiriama optinė ir fizinė libracija. Optinę libraciją sukelia Mėnulio skriejimo orbita greičio kitimas (ilgumos libracija), Mėnulio pusiaujo plokštumos pokrypio į orbitos plokštumą kitimas (platumos libracija), stebėtojo vietos Žemės paviršiuje kitimas (parinė arba paralaksinė, libracija). Fizinę libraciją sukelia Žemės traukos poveikis Mėnulio sukimosi ašiai dėl nesimetrinio masės pasiskirstymo. Dėl libracijos iš Žemės matoma 59% (o ne 50%) Mėnulio paviršiaus.

Žemės magnetinio lauko ašis pakrypusi 11.4° į jos sukimosi ašį. Žemės paviršiaus ir magnetinio lauko ašies susikirtimo taškai vadinami geomagnetiniais poliais. Šiuo metu š. magnetinis polius yra š. Kanadoje ties 105° v. ilgumos, 79° š. platumos, p. magnetinis polius yra vandenyne netoli Antarktidos kranto į p. nuo Australijos ties 138° r. ilgumos, 64° p. platumos. Geomagnetinio lauko srauto tankis kinta nuo 6·10^–5 T ties geomagnetiniais poliais iki 3·10^–5 T ties pusiauju. Liekamasis uolų magnetizmas rodo, kad du kartus per milijoną metų Žemės magnetinis laukas keičia kryptį (susikeičia vietomis š. ir p. poliai). Magnetinį lauką indukuoja skystos geležies masių judėjimas išorinėje Žemės branduolio dalyje.