Astr. koordinačių sistema, nusakanti šviesulio padėtį matematinio horizonto ir dangaus dienovidžio atžvilgiu. Šviesulio padėtį nusako jo aukštis h (vertikalo lankas nuo matematinio horizonto iki šviesulio) ir azimutas a (matematinio horizonto lankas nuo p. taško iki šviesulio vertikalo ir horizonto sankirtos taško). Aukštis matuojamas į abi puses nuo horizonto – nuo 0° iki ±90° (teigiamas zenito, neigiamas nadyro kryptimi), azimutas – nuo p. taško į v. – nuo 0° iki 360°. Vietoj aukščio kartais naudojamasi zenitiniu nuotoliu z = 90°–h (vertikalo lanku nuo zenito iki šviesulio).

Astronominių koordinačių horizontinės sistemos koordinatė – matematinio horizonto lankas tarp dienovidžio ir šviesulio vertikalo. Astronomijoje azimutas dažniausiai matuojamas nuo p. taško į vakarus, geodezijoje – nuo š. taško į rytus nuo 0° iki 360°.