šáuti, -na (-ja K, Rtr, Žvr, Sutk; N), šóvė (šãvo, šãvė J) Š, BŽ30; H, N, L
1. intr., tr. leisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Šauju laukan R204, MŽ271. Gulomis, stačiomis šáuti NdŽ. Šaunamàsis ginklas LKGII340. Vaikas šaujamą lanką pasidirbo J.Jabl. Su seidoku jis šóvė gerą šūvį į lokę J. Į mierį, į cielių šáuti K. Šáuja ir šáuja – šaudo antis Vlkv. Šóvė kap iš armotos (garsiai) Kt. Šie užtaisė armetą ir šãvo par medžius Brs. Šãvė girtas i nūšavė Rdn. Anas tris kartus šãvo Kkl. Tik tan šonan šãvo i ažušavo kiškį Aps. Šausim, kur katro kulka nulėks, te to merga bus LTR(Grv). Šauk, o tik nešauk (nerėk), nes pabaidysi M. Šautoji, šautinė žaizda rš. Šóvė taip durnai, kad šáudams uždegė skūnę ir kaimynų tuo visas supleškino trobas K.Donel. Per dvarelį jojau, į dvarelį šoviau LLDII161(Rdd). Šoviau į mūro sienelę, garsinau dvarelį, kad išeitų mergelė, balta lelijėlė LTR(Alvt). Šaute šoviau ir šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo KlvD47. O kaip prijosim uošvelės dvarelį, šáukit visi, brolužėliai, į vario vartelius JV498. Par dvarelį jojau, par langelį šoviau NS357.
^ Eina – kaip šautè šáuna (smarkiai) Jnšk. O, kap šóvei mano žodžius (pasakei kaip tik tai, ką aš jau rengiausi sakyti)! Pv. Kreivas šautuvas – nori, kad tiesiai šaũtų Dkš. Šovė į kulnis, o kliuvo į nosį PPr423. Žmogus šauja, velnias kulkas neša Pkn. Ar davė ubagui kada iš armotos šáut? Ut.
2. tr., intr. leisti kulką, taikantis nukauti, nužudyti: Ką tik šáuna, visados pataiko NdŽ. Šáuti nenušavo, neužmušo, bet jau piningus atėmė Pkl. Už ką tu muni šavái? Aš tau nieko nedariau! Gd. Papasakosiu, kaip teterviną šóviau Dgč. Šaváu [varną] kokį dešimtį sykių i nenūšavau Pvn. Lydeka, kaip šaváu, tuo paplūdo (iškilo į paviršių) Als. Varnėnas nešaujamas (nemedžiojamas) paukštis J.Jabl. Negalėjo sakyti, ka pažįstu – anie tujau šáuna žemėn Šts. Šovė šovė kareivėlį pro liepelę LTR(Mrc). Šáusiu savo mergužėlę par raibą gegelę JD596. Oi broli, broli, broleli muno, kam tu šavai balandelį, kieminąjį paukštelį? D20. Ein našlelis paskui su šviesia plintele, žada muni šauti, raibą geguželę StnD13. Ūžė kulkelės kaip sodne bitelės, tatai muni šavo LMD(Lpl). Už šviežiai šautas stirnas, zuikius, kurapkas … mokam aukščiausias prekes LC1883,43. O Dievas anuos ūmai šaudys (paraštėje šaus), jog skaudės jiemus BBPs64,8. Šaukite ją, nečėdykiat strėlų BBJer50,14.
^ Kad ją šaũt! Ėmė musia ir inlindo pienan Pv. Neinsiveriu [siūlo į adatą], kad tave šaũt! Pv. Tegu ją šáuna, namo neneškit [užmuštos gyvatės], apkaskit! Dg. Paveizėk į zalkorių, koki esi šaunamà žemėn (niekam verta) Trk. Šoviau varną – nušoviau šerną LTsV207(Srd). Šãvė į du zuikiu – ne vieno nepaėmė Krš. Tu jo nė šáute neprigriebsi Jrb. Gerą paukštį dvim kulkim šauna S.Dauk. Da miške lankas, o kalvėj geležis, o jau mešką šauna LTR(Kp).
šaunamai̇̃ adv.:
^ Pabėgo į šalį kaip šaunamai̇̃ Šts.
šautinai̇̃ Šautinai̇̃ šavo Ds.
šautinõs Vagys tėvą par langą šautinõs nušavo Vkš.
| refl. Š, NdŽ: Sako, būčiu ir aš nusišavęs, būčiu šãvęs[is] žemėn Žeml.
3. intr. susidarius viduje spaudimui, su trenksmu išlėkti, iššokti, išsiveržti, sprogti: Važiuojant namo, užpakalinė padanga šóvė Rm. Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų V.Myk-Put. Anuosyk, kai atkimšo, jis (vynas) jau beveik šóvė Jrb. Dangtį nukėlus, garai šaute šaudavo į viršų rš.
ǁ atsprogus smarkiai išlėkti: Iš krosnies žarija šauna – bus svečias LTR(Užp). Jei, kūrinant pečių, šáuna žairia – atšaus svečias iš kur Vlk. Atvažiuos kas: žarija šãvo net až pripečko Švnč.
ǁ NdŽ išpilti, išmušti (prakaitui, šilumai): Kai nepasiruošęs kalbi, tai prakaitas tik šáuna Mrj. Tik šiluma šáuna Brb.
4. intr., tr. trenkti (apie perkūną): Susižaibavo ir šãvė perkūnas Rdš. Sužaibino ir šóvė Btrm. Perkūnas šóvė ir žudegė Asv. Perkūnija tankiai tikt šauna ir šauna TS1900,1. Kačei visur žaibaujant, perkūnui stulpus šaujant, ne viens iškadoj bus srš.
^ A, kad tave perkūnas šaũt! LKT376(Prl). Kad tave, berneli, perkūnėlis šautų, kap mano mergelės rūtelės nuvyto TDrIV49(Kls).
ǁ intr. smarkiai švystelėti, plykstelėti: Žaibas šóvė kryžiais KI248. Pro atidarą langą šovė į vidų linksmų spindulių pluoštas Mš.
| prk.: Maži pasityčiojimo, o gal pavydo žiburiukai šovė iš jos beveik juodų akių Pt.
ǁ tr. staigiai leisti, skleisti (ryškios šviesos pluoštą): Spindulius leisti, šáuti KII212.
5. intr. Kl, End kirsti, smogti: Kad aš su kumstoku šáusu į kaktą, tuoj tau ir akys žverbėti pradės J. Ka šáusiu su tuo grėbliu į galvą! Lkž. Par užkulnius šáuna tik su tuo dalgiu – pjauk greičiau! Trk. Šavo par ausį Šts. Ko čia lendi! Kai šáusu par nagus, tai žinosi! Pln.
ǁ tr. trenkti, daužti: Galvą į laiptus kaip šóvė, i negyvas Skd.
ǁ intr. kirsti, gilti (apie bitę): Čia ma[n] pas akį viena [bitė] šóvė Jrb.
6. tr., intr. smarkiai mesti, sviesti: Tas, sėdėdamas už kamino, šãvė tuoj girnų akmeniu an pinigų, an stalo (ps.) LKT376(Prl). Juo sakai, juo tyčioms supyks – ir šáuna į galvą, ką ranko[je] tura Krtn.
7. tr. DŽ sklęsti, stumti: Šáuti duris NdŽ. Šáuti kartį NdŽ. Pabijoj našlelė žaunierėlių, nešavė durelių šovynėlės LTR(Vs).
| refl. Š.
8. tr. R, MŽ425, N, Š, KŽ, Tlž, Rg, Dkš, Kzt kišti, stumti į krosnį kepti: Šáuk šitą didįjį kepalą į patį galą, o šitą mažąjį palik po anga – geriau iškeps Alvt. Atsargiai šáuk duoną į pečių – nesulipyk kepalų Šk. Duona jau įrūgo – laikas šáuti Plt. Į tą kaminą įlindęs[is] reikėjo ten [duoną] šáuti Plng. Reikėjo tau bandeles tenai šáut Ėr. Tėvelis liuob dirbs ližes duonai šáuti Gd. Astė pietums nupenėtą šutina gaidį ir kelis kviečių plyckus į kakalį šáuja K.Donel.
| Į skylę tinklą šáuna [ir gaudo žuvis] Rsn.
ǁ mauti: Aš kelines dideles šáunu sau an kojų Lz.
9. tr. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Žeml leisti šaudyklę audžiant: Dvim gijim audžiant, reik du šautuvu šáuti po vienas antro J. Šáuna šaudykle, paskui pykšt pokšt muša muštuvais Prn. Paskutinę šaudyklę šãvo Švd. Sėsi staklelės gailiai verkdama, šausi šūvelį nematydama LTR(Kz).
ǁ intr. sklandžiai lėkti, nerti pro žiotis (apie šaudyklę): Šaudyklėlė gražiai šáuna, siūlo neužgauna (d.) Dv.
| refl. DŽ: Nesišáuna šaudyklė, žiotys per siauros NdŽ.
10. intr. staiga smarkiai kilti į viršų: Tarsi iš laidynės paleistas grumstas vieversiukas šauna į dangų ir čirena, ryliuoja V.Bub. Į aukštį šovė liepsnos liežuviai sp.
ǁ prk. būti stačiai į viršų iškilusiam: Per kokį puskilometrį nuo kelio į dangų šovė medinės bažnytėlės bokštas J.Avyž. Šauja dangun pušys šimtametės, aukštyn veržias beržas paūgėjęs TS1903,11.
| refl.: Kiekviena iš šakų šaujas (skečiasi) pro mūrą Ch1Moz49,22.
11. intr. Š, NdŽ smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, skristi ir pan.: Paukštis šáute šáuja per orą KII153. Lėktuvas šáuna padange DŽ1. Šáuk iš čia greičiau! Vlkv. Ans ka šóvė pro duris, tik dulkės surūko! Varn. Šautè par duris šáunam tiktais, ka kas nepačiupt iš užpakalio Dj. Gal šáunam į uogas kumet? Krš. Šáuk stačiai tum takiuku, niekur nesukias Grd. Kaip šavaũ iš patalo! Ob. Aš šóviau po lovos, ka tik užkulniai nuskrabėjo Vkš. Mišku mišku vedu šáunav teip į šiaurę Šts. Čia šáuk tiesiai, i nuvažiuosi Krtn. Šáuk greičiau į lauką parvest arklių! Šl. Pastovėjaus ant keliu, nesulaukiau vyro ir šaváu numie Nt. Šáukit tiesiai šituo keliu Č. Kaip pasakiau, kad nuo mañ šóvė! Slm. Kad šãvo pro mane! Ds. Kai moterys išsiskirstė, Senavaitis kaip kulka šovė padaržiais, pakiemiais V.Bub. Arklys šãvo kaip dūmas Dbk. Arkliai tik šauna tolyn per perkasus, pelkes TS1902,1. Oi šoviẽ, jovie, raiba degute, iš vyšnelių sodelio (d.) Rdm.
šautinai̇̃ adv.: Šautinai̇̃ iššavo! Žr.
| refl. Š, DŽ, Pgr: Arklys šavė̃s in šalį ir tik vežimo neapvertė Knv. Švykšt šaujas vėžys atabulas J. Šáukis (važiuok) an dviračiu Šts. Kad šãvos pro duris! Šts. Šovė̃s in duris Lp.
ǁ prk. būti tiesiai tolyn nusitęsusiam: Plentas tiesus ligi Jonavos, paskui jis kerta geležinkelį, aplenkia miestelį, šauna per Šventąją ir ima vingiuoti per balas rš. Mum sklypelis šáuna pro egleles Skp.
| Šáunant būs šeši kilometrai lig sienai [su Klaipėdos kraštu] Krtn.
ǁ refl. staigiai leistis, pulti ką daryti: Šovėsi bėgti laiptais ir vos nepargriuvo rš.
| prk.: Jie šóvėsi lietuviškai mokytis Mrj.
ǁ Lb kristi: Kad šóviau iš medžio, tik šonas subraškėjo! Pš.
12. šiurkščiai, tiesiai sakyti, drėbti, rėžti: Kaip ana mun šáuna, ar aš galiu tylėti! Krš. Sragus toks vaikesas, šáuna kaip su strypais Krš. Pasiutęs, šáuna į akes ką susigalvojęs! Krš. Šaũs žodį kokį, kad čiaudėsi! Erž. Revinskas paraudo ir jo antakiai susitraukė piktai, rasit būtų šovęs žodį prieš žodį LzP.
13. tr., intr. gerti svaiginamuosius gėrimus, lenkti, mesti (taurelę): Buvo burnelę šaunanti̇̀, bet prilipšni bobelė Šts. Šáusma po burną, ir užteks Šts. Par daug anie burnelę šáuna Gršl. Pačiudu įejusiu į karčemą šnapšės šauti S.Dauk.
14. refl. prasikišti, išlįsti, išsiduoti: Žiūriu, kaimyn, – į senatvę abiedviejų mudviejų kupros pradeda šáutis Alvt. Pro išdaužėjusią drobę aiškiai šovėsi apvalių pinigų briaunos J.Balt.
◊ į ãkį šáuti miegoti: Abudu šáuna į ãkį Šv.
į gálvą šáuti (šáutis)
1. NdŽ staiga kilti (minčiai), būti prisimintam: O Baltaragiui tada kaip tik šovė į galvą: kodėl jis negalėtų apgauti Pinčiuko K.Bor. Autoriai dažnai nesistengia paieškoti tikslesnio žodžio ar posakio, o nusitveria pirmo šovusio į galvą KlK18,11. Bet kaip tik tuo metu man šovė į galvą protingesnė mintis K.Saj. Delnais ploti nešovė niekam į galvą Pt. Man šóvė in gálvą, kad reikia bėgt Mrj. Ot, kada kas žmogui šauna in galvą, ir padaro kap nereikia Kpč. Jau daina galvõn nesišáuna – pasenau Trak.
2. apsvaiginti: Tartum visas išgertas vynas būtų šovęs jam į galvą rš.

kai̇̃p akimi̇̀ šáuti kur tik pažvelgsi, visur aplink: Kàp akià šáut – vis pievos nuguldytos Rod.
kai̇̃p šautè stačiai, labai tiesiai: Eik per mišką, nueisi kai̇̃p šautè LD401(Lkm). Eik stačiai par dirvas, nueisi kai̇̃p šautè Ktk.
kai̇̃p šáuti (šautè, šáutas) Upn apie labai tiesų: Tiesus kelias – kai̇̃p šáut Klt. Kelias tiesus, iš Ratnyčios tai kàp šáut Azr. Kelias iš Vilkaviškio į Kapsuką tiesus kàp šautè Mrj. Tiesiai eina plentas kai̇̃p šáut Šk. Kelias – kàp šáutas į kiemą Brb.
nei̇̃ šóvęs, nei̇̃ dainãvęs nieko negavęs: Parbėgau nei̇̃ šóvusi, nei̇̃ dainiãvusi Šts.
nors tù šáuk kad ir kažin ką darytum, jokiu būdu (neįmanoma): Nors tù šáuk, nerandi, ir gatava! Dg. Neturiu pinigų, nor tù mañ šaũ! Dglš. Nor tù šáuk, nor tù šaũk – neina [vaikai namo] Drsk.
vil̃ką šáuti toks žaidimas: Visoki išmislai, juokai, žaislai: vilką šauti ar ožkapilę degti Žem.
apšáuti tr.
1. LVI129, KŽ daugelį ar visus nušauti: Galia su palemiotu (kulkosvaidžiu) duot ir apšáut visus RdN.
2. KŽ, Vlk, Rdm sudrėkinti, išmušti, išpilti (apie prakaitą): Apšauja visą prakaitas A1884,134. Nat prakaitas mane apšovė, kap itep pasakė Rod. Nuo išgąsčio net prakaitas apšãvo Str. Šaltas prakaitas apšovęs kaktą J.Avyž.
| impers.: Visą apšáuna prakaitu Btr. Tik àpšavė prakaitu, nei iš daikto nepasjudinau Vrn.
ǁ Gmž aptraukti (apie geltą): Ligonė visa gelta apšautà VšR. Geltu apšáutas, kad, rodos, pjautum, ir tai kraujas nebėgt Trgn.
| Tokiam prastam gyvenime kožną apšáuna geltas ir būva nebeskaistus Ds.
ǁ apipilti, užlieti: Vieną kiudelvaltę par Tovę apšóvė, pryšakį panarino po volo StngŽ66.
3. Š greitai apeiti, apibėgti, aplėkti: Apšáusi veikiai visus kiemus su dviračiu Šts. Greitai apšáuna tokį kelį Pvn. Jis apibėgo, kaip šautas apšóvė Grž.
4. Ck, Gdr, Rk, Up, Rsn apgauti: Vienas visus apšóvė Dkš. Kadgi visur tave ir apšáuna! Užp. Apšóvė mergiotę, ir papūsk dabar jam uodegon! Ktk. Ir velnias jo neapšaũs Ds. Aš jį apšavau tūkstančia litų Stlm. Vaikas apšóvė tokį vyrą! Krš.
| refl.: Tą karvę pirkusi apsišóviau – niekam verta Rs. Esu senas, o apsišóviau Dkš. Kur mano protas teip apsišáutei! Ktk.
^ Apsišóvė kap merga trečiu vaiku Mrj.
ǁ sutrikdyti ramybę: Daktarai apšáuna žmogų – šimtą ligų suranda Krš.
5. Ds aplenkti: Mano sartis lengvai jūsų bėrį apšáuna Km.
atšáuti
1. tr., intr. K, Š, Rtr, LVI200 iki kurios vietos atleisti kulką, pabūklo sviedinį ir pan.: Jau prūsas iki čia atšáuja Alvt. Strielba atšãvo ir vietoj žmogų nušavo Dr. Granatų atšáuta tapė i prie mūsų, bet nušautų nebuvo Plšk. Vienam vyrui toks atšautas [patrankos] akmuo galvą nuplėšė Jrk.
2. tr. M, LTR(Ut) šaunant atsviesti, atblokšti iki kur: Kaip provijo armotas su toms pakuloms…, teip ir mane įgrūdo; paskui kaip šovė, tai mane šičia atšovė BsMtII116(Nm). Ant veselės ir aš buvau: par pelų maišą kaip šovė, tai mani čia ir atšovė LMD(Sln).
3. intr. šaudant atbūti kurį laiką: Atšáusiam savo ir einam numie Plng.
4. tr. atstatyti, atkišti į priekį: Ir kaip ji stovi? Pilvą atšovusi, lyg dienė būtų… I.Simon.
| refl.: Kaip atsišovęs jo smakras ir nukumpusi ir taip kumpa nosis! rš.
5. tr. Š, RtŽ, DŽ, NdŽ, Drsk, Azr, Klp, Šv atsklęsti: Atšáuti užkaištį KŽ. Atšaunamasis spyruoklis VĮ. Mergiotė atašãvo duris Ds. Dabar langai atskleisti, langinės atšautos V.Krėv. Už durų subildėjo žingsniai, žvangtelėjo atšaunama sklendė J.Avyž. Atšaukie, našlele, šovynėlę, suleiskie žaunierius in klėtelę LTR(Vs). Miela mano motinyte, atšauk vario velkelę LTR(Jž).
| refl. tr., intr. Š, KŽ: Apačioje kam garsiau sukrebždėjus, viršuje tuoj atsišaudavo durys rš.
6. tr. audžiant ištraukti negerai įšautą (siūlą): Atšáuk siūlą vieną [audime], bus negerai Klt. Reikia paardyt atgal, atšáut PnmŽ.
ǁ audžiant primušti (siūlą): Bovelnos apmetimas, atšáudavom su linų siūlu Grž. Kai dimais audi, tai dviem siūlais atšáuni – ir lieka siūlai patisi viršuj Aln.
| refl.: Negerai užšavau, maž atsišaũs [siūlas] Aln.
7. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ sparčiai ateiti, atbėgti, atskubėti, atlėkti: Vanagas ant balandžio lyg šaute atšovė KII36. Kano kas su tokiuo gražu arkliu atšáuna? Ds. Kaip šáute atšóvė Šv. Vedu i atšáunam čia Krtn. Matociklą įsitaisyk – atšáusi greitai Pvn. Prašom pas mane kada atšáut Rm.
| refl. Lš: Bet ir nenustebo, kad atsišoviau rš.
8. šiurkščiai, griežtai atsakyti, atkirsti: Tik ažkliudyk, tai tau kad atšaũs – neturėsi kur akių dėt! Sdk. Kaip anas, ne blogiau ir aš atšavaũ Trgn. Ana atšáuna ažkart, netyli Dglš. Tas vaikas atšovė kap iš pypkės Klvr. Klausi ko – atšóvė žodį, ir pasibaigia [šneka] Gs. Moka su pamušais atšáuti Krš. Tas irgi nepasiduoti, už vieną žodį – dešimtį atšauti Žem.
| refl.: Atsišáuk, nepasiduok, ka bjaurotų Krš.

×dašáuti (hibr.)
1. intr. paleisti kulką iki numatytos vietos: Šoviau in kiškį, ale nedašóviau Klvr.
2. tr. ppr. part. praet. su neiginiu ne- nevisprotis: Jis lyg ir nedašáutas Brt, Plv.
įšáuti
1. intr., tr. R27, MŽ36, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ šaunant pataikyti į ką, kliudyti: Įšóvė į stogą i tą stogą uždegė Kv. Įšóvė į pilvą ką ten, gavo gulties pjaustyties (operuotis) Krš. Kojon inšãv[o] Pls. Brolis stačiai į vidų įšóvė J. [Tam tikrais pistoletais] į blokus įšaunamos specialios vinys rš. Į karaitį jojau, į vartus įšoviau: išeik, išeik, mergužyte, atkelk man vartaičius N349. Jis iš seidoko į mano inkstus strėlas įšovė BbRd3,13.
įšaunamai̇̃ adv.: Priejau įšaunamai̇̃ pri tetervino ir nuritinau (nušoviau) Dr.
| refl. tr. N, Rtr, NdŽ, KŽ: Šuilokas … sau … kulką į vidurius įsišovęs LC1886,7.
2. tr. šaunant pramušti: Negalėjo nė įšáuti, nė įpjauti žemę, o batviniai paaugo kaip kepalai Nt.
3. intr. įtrenkti: Įšovė žaibas į skūnę gaspadoriaus Kel1882,181.
4. intr. NdŽ smarkiai, greitai įbėgti, įvažiuoti, įplaukti ir pan.: Voverytė, pašokus nuo žemės, šaute įšovė į medį J.Balč.
| refl.: Mažu kokia lydeka insišaũs Lp. Ašakaitis balsu pasisveikino ir įsišovė į mokyklą rš.
ǁ refl. įsilaužti: O svirno yr durys dvejos, jau neįsišaus niekas LTR(Dr).
5. intr., tr. staiga pasakyti, įterpti (žodį): Ji (Šventmarė) pranašauja, – įšovė Barbutė S.Čiurl. Klauso i vis žodį kokį inšáuna Klt.
6. refl. įlįsti, įsiskverbti (apie skausmą): Insišóvė rankon sopulys Srj. Man kojose insišovė sausas sopulys Mrc. Dieglius insišóvė pečiuosa Lp. Net dieglius insišóvė iš juoko Kb.
7. tr. R306, MŽ410, N, Ppl, Krsn, Ūd įkišti, įstumti į krosnį: Duoną į pečių įšáuti KII99. Ivonėlis ėmė ir pečiun ją (raganą) įšóvė [su liže] Aru12(Grv).
| refl. N.
ǁ greit įkišti, įbrukti: Duo (duok) man savo mėsą, aš ją anšáusiu maišan Grv.
ǁ įberti, įmesti: Pelenų įšáunam kibirą, skalbam ir tvatijam [žlugtą] Užv.
8. refl. įsigerti, įkaušti: Ale visi įsišãvę parvažiuoją iš Darbėnų Dr.
9. tr. juok. skirti, priteisti: Anam įšãvo teisė[ja]s aštuonias paras daboklės Dr.
◊ į aki̇̀s įšáuti pasakyti teisybę: Jiems gali dabar įšáuti į aki̇̀s Skr.
į ši̇̀rdį įšáuti patikti: Inšóvė šitoj merga man iškart širdiñ Nč.
iššáuti
1. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, M, Š, L, Rtr, KŽ paleisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Ižšauju SD420. Iššauju pūčką, strėlą R9, MŽ12. Iššáuju kulką iš pūčkos K. Šūvį vieną iššóviau J. Iššáuti į viršų NdŽ. Tik revolveris pliaukš ir iššovė Žem. Vienas iššãvo į tą žiuburį Žr. Turėjau naganą rankoj, kap paspaudžiau per petį (nežiūrėdamas) i i̇̀ššaviau Vlk. Iš mažo kulkosvaidžio kelis kartus iššavė Sb. Paulius tarpduryje sustojo ir iššovė į tamsą V.Bub. Ir prijojau dvaružėlį, iššóviau į mūružėlį, kad išeitų mergužėlė, atkeltų ma[n] vartužius JD564. Teipo ižšausiu tris strėlas šalin jo, kaipo šaučia ženklop Ch1Sam20,20. Kaip iš šautuvo kokio iššãvo (prasidėjo netikėti įvykiai) Krtn. Ir kaime kaip iš šautuvo iššovus paplito naujiena rš. Įšokau į rūbus ir kaip iššautas išlėkiau pro duris rš. Laikas prabėgo kaip iššauta kulka rš. Prašoko tatai visa kaip šešėlis…, kaip strėla, iž kilpinio iššáuta DP580. Sarmata ne armota – neiššaũs Rgv.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Klumpiai paslydo, ka virs aukštynaikas, šautuvas pūkšt ir išsišãvo Všv.
2. tr. R46, MŽ62, KI150, Vyž šaunant sužaloti, išmušti: Iššóvė jam akį Skp. Šis, pištalietą ištraukęs, šavęs ir iššavęs jam akį S.Dauk.
| refl. tr. Lk, Kn: Susižeidžiau, par karą išsišaváu akį Všv.
3. tr., intr. susidarius viduje spaudimui, su garsu išmušti: Sultys ėmė rūgt i butelio kamštį iššóvė Prn. Tos išsuktos uogos iššóvė – nevyko [išsukti] Krš.
ǁ tr. atsprogusį smarkiai išsviesti: Sausos malkos spragsi ir lyg mažas žvaigždes iššauja žarijas E.Miež. Jei iš kūrenamo pečiaus iššauna žarijelę, tai bus svečias LTR(Tvr).
4. tr. audžiant perkišti (šaudyklę): Ji visai nemokėjo aust, nė vienos šaudyklės neiššóvė Rmš.
5. refl. Š, DŽ, KŽ išlįsti į paviršių, atsikišti: Jo kojos ilgos, kelnės trumpos, o keliai išsišovę V.Mont. Net kaulai išsišáuna an kriūtinės, kai kelia Mlt. Iššokęs kaulas tas per klupstį, visas kelienas išsišóvęs Mtl. Kaulai nugaroj išsišãvę, o buvo kai lova karvė Klt. Jo kakta labai išsišovus, kaulai išsišovę Kur. Išsišóvę tos [sąnarių] ataugos, rankos negaliu prileist Zp. Gyslos išsišãvę kojose Klt. Šitas pagalys labai išsišóvęs – ar nenupjautumėm? Alk. Kai teip pastatei, tai visos sienos išsišãvo! Trgn.
6. intr. smarkiai išbėgti, išvažiuoti ir t.t.: Tas šaute iššóvė pro duris NdŽ. Nežinau, kur anas iššãvo Ds. Iššãvo (pabėgo) po Martyno Nt. Kaip šáute iššóvė iš trobos – deviau su mazginiu par snukį Krš. Nieko po ranka nesugriebdama, paspiria klumpe puskiaulį, kuris kaip kulka iššauna laukan V.Bub. Šis nupirkęs ir iššavęs numie S.Dauk.
| refl.: Išsi̇̀šavė [iš trobos] vienas kitas – tik siuva tas per tą, tik siuva! Lp.
7. tr., intr. išgerti, išlenkti (svaiginamų gėrimų): I po vieną iššauna [puoduką], antrą, i po trečią – jau ano pradėjo pakaušis kaisti Kl. Reik iššauti porą burnų Šts.
8. tr. staiga ištarti, pasakyti: Visai iš netyčių žodį iššóviau (negerai ką pasakiau) Dkš. Priėjo tuomet prie manęs ir staiga kaip šaute iššovė: – Daili iš tamstos mergina!.. rš.
| refl.: Kas išsišáuna iš kalbos, ans tą ir užrašo Skd. Išsišavo žodis, o nenorėjau teip sakyti Šts. Į bi kokias rodas įves įves, ir išsišáus anam patinkamas žodis Dr.
^ Žodis kaip iš kišenės išsišavo (staigu) LMD(Sd). Kaip iš bato aulo anam išsišáuna žodžiai – ano nenukalbėsi Dr.
ǁ refl. netinkamai ką pasakyti, išsišokti: Jau čia tai tu, bra, išsišóvei, geriau reikė patylėt Ml.
◊ kai̇̃p iš rankóvės išsišóvė buvo greitai paruošta: Pietai kaip iš rankovės išsišavo: gera šeimininkė, greita Šts.
nušáuti
1. tr. R MŽ, Sut, N, K, M, L, LL296, Š, Rtr, KŽ šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Jūsų brolelį mūšy nušóvė NdŽ. Matom, ka nušáutas kareivelis gulia Klk. Vedu bijov sakyti, ka nenušaũtum Als. Per karą tik tik nenùšavė Adm. Ir nušáut buvau pastatytas Pn. Kur dingsi nejęs – nušáus Klp. Čiupo šautuvą ir pykšt – abudu nušovė LTR(Rk). Važiav[o] namopi, žuejo (užėjo) naktin (nakvoti), ir anys šovė ir nušóvė Dbč. Nušãvo, pakavojo karė[je], niekas nežinos, kur tu guli Trš. Kur ans ten ejo, a pri arklio – nū̃šavė ant lauko Pp. Jisai paukštį nušóvė šūviu lake J. Paukštį nuo karties nušáuti KI25. Kukuojančią gegutę nušáusi – kito pavasario nesulauksi NdŽ. Nušauk man ar tetervą, ar kurapką Prk. Iš aštuonių vilkų tik du nùšavė Krš. Nušãvo mūsų šunį – buvo aprietas Svn. Ar tu neregėjai nušautų̃ ančių? Švnč. Nušautái kiškį Rod. [Taurą] jis buvo pas Vilnių nušavęs S.Dauk. Kad [laumės arklių] nebjodytum, pakabina kūtė[je] nušautą šarką M.Valanč. Ar tu gailiesi tos nušáutosios varnos plunksnų? Br. Mėlynasis balandeli, kas tavi nušausai? D13. Nušóvė tėvulis, nupumpino, tėvulis žvirblelį nupumpino DrskD229. Aš nušáusiu mergužėlę par raibą gegelę JD1234. Jauni broliai aukso strielba tai mane nušóvė JV699.
^ Nekaisk puodo, kol paukščio nenušovei LTR(Jz). Dar lokio nenušóvęs, o jau kailį lupa BŽ241. Tik vieno aš bijau, kad, norėdami nušauti iš karto du zuikius, nepataikysime nė į vieną A.Vien. Iš karto dviejų kiškių nenušáusi Ds. Šovė kiškį – nušovė šerną J.Jabl. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušáusi NdŽ. Lapė nušáut – tai ne nusispjaut Švnč. Nušáusi iš kailinių rankovės (ką tu man padarysi)?! Vlkv. Galia ant vietos nušáuti – užmiršau, kaip vadinas [kaimas] Všv.
| refl. tr., intr. N, K, NdŽ: Ne briedį nušáusi – pats savi nusišáusi Žd. Kits kitą nusišóvė dėl ežių Grz. Kiek jų nusišãvo vienas kitą! Aln. Nusišauti vyras mėgino J.Marc. Varnienos kartais aš išsikept užsigeidęs, varnų ben porelę sau pietums nusišáuju K.Donel. Medžiojam, ir vienas jau nusi̇̀šavė šerną ir džiaugias LKT366(Mrs). Aš nuėjau į mišką, nusišoviau žebenkštį, pasisiuvau sermėgą LTR(PnmR).
^ Nors tu, žmogau, nusišauk! Žem.
ǁ pliekiant užmušti, užpoškinti: Ar aš jos nenušavaũ – lenda ta musia akysa Drsk.
^ Nušauk tu per galvą, bet nieko nebeatmenu! Brž.
2. tr. NdŽ šūviu numušti: Labai daug lėktuvų buvo nušáuti Plšk.
ǁ šūviu nutraukti, nudaužti: Yr jam nūšóvę pirštus Vn. Per šakas in ją (paukštę) šovė ir nušóvė vieną plunksną LB253.
3. tr., intr. paleisti (kulką, strėlę), kad nulėktų iki kokios vietos: Nei aš, nei kas kitas negalėjo taip toli nušauti tą strėlę J.Balč. Ar toli tu nušausi iš šito savo šautuvo? Db.
4. Lzd žr. pašauti 1: Par karą nušóvė kojas – kolūky negalėjo dirbt Bsg. Berlyne jam ranką nušóvė, sužeidė Graž.
5. intr. susidarius viduje spaudimui, su garsu atsidaryti: Kas čia – nùšavė pomidorai?! Slm.
ǁ tr. atsprogusį smarkiai išsviesti: Kad toli nušauna žariją, tai bus tolimas svečias, o kad artie, tai artimas bus svečias LTR(Slk).
6. tr. šaudykle numušti (audžiant): Ar nutrūksta, ar nušáuni [giją]? Lp.
7. tr. Nt trenkiant užmušti.
8. tr. nuobliuoti, nulyginti: Lentą nūšáuti Prk. Nūšauk man grindžių lentas Prk.
9. tr. nustumti į krosnį: Ona, ar gerai nušóvei duoną? Rdm. Negalima nušáut nuo ližės [kepalo] Ds.
| refl.: Prilipo prie ližės [kepalas], sunku pakept – nenori nusišáut Bsg.
10. intr. Š, NdŽ greitai nulėkti, nuskubėti: Nūšóvė į pakalnę vaikai Grd. Vaikali, nušáuk, užšokęs an dviračio, duonos Krš. Ans į numus šáute nušãvo, tik kudlos padulkėjo Trk. Šauk nušáuk man kiaurai par visus atolus! (bara neramią karvę) Rs. Kaip šaut nušóvė Ėr. Tiesiai nueisit [šiuo keliu], kap iš šautuvo nušáusit Plv. Nekas čia man ir Pandėlin nušáut PnmR. Nušãvo ir atšavo par minutę Ds. Nùšavė kap kulka (instr.)! Lp. Visos pelės iš baimės kaip šautos nušauna į savo urvus TS1901,6-10. Skregždės, žiūrėk, jau net kur padangėn nušovė rš.
| Spinduliai nušaus po tiesumui rš.
| refl. Trk: Kur jis nusišovė? rš.
11. refl. KII61 pavykti, pasisekti: Ma[n] pyragai šį sykį nenusišóvė Trg. Tas rykas nenusišovė jam jo (puodžiaus) rankoje brš.
pašáuti
1. tr. R, MŽ, N, Sut, M, L, LL155, S, Rtr, KŽ šūviu sužeisti: Pašóvė jis koją kiškiui J. Pašáuju paukštį K. Paukštis su pašautai̇̃s sparnais NdŽ. Nuėjęs į krūmus žiūri – kareivis guli pašáutas Gdr. Koja jam pašáuta (n.) Pb. Ma[no] mamą pàšavė, tai ir mirė Rud. Kap bėgo, tai pašãvo Švnč. Pašáutas [briedis] būva inširdęs Klt. Žmonės pašãvo vilką, tai kur jo bėgta, te kraujo šliogė Kp. Dvi kurapkas užšaviau ir vieną pàšaviau Alv. Erelis aukštyn pakilęs buvo, ale tuojaus pašautas žemyn nupuolė Tat. Karveleli mėlynasiai, kas tave pašavo? TDrIV1(Ck). Guli guli kareivėlis galvele pašautas LTR(Lyda). Pasisaugok, laputėle, pašaus tave strielčiukas (d.) Krč.
^ Nuej[o] kap pašautas (labai greitai) an vienos kojos Vrn. Elzė susigūžė lyg pašautas paukštis Pt. Šernas neria kaip pašautas į mišką rš. Eik tu, varna pašautúoju sparnu! Nt.
| refl. tr. Š, Rtr, NdŽ: Pasišoviau kojelę, pabyrėjo kauleliai LLDI236(Trs).
2. tr. šūviu sugadinti, pamušti: Pašóvė orlaivį po Kuršėnais Krš. Par Didįjį karą buvo pašóvę [bažnyčią], bokštą nuvertę Nmk. Vokyčiai vieną pašóvė trobą, dega Klk. Tai lėktuvas sminga. Pašautas viršum žalio miško V.Bub.
3. tr. NdŽ nušauti, nukauti (medžiojant): Pagausiu kiškiuką, ančiuką kokį pašáusiu Trgn. Pašautà lapė, kailelį nuėmiau (nudyriau) Klt. Pašavau, pašavau, pilką sakalėlį pašavau! LTR(Slk). Ašiai turiu aukso strielbelę, kuri pašauna pilką antelę LTR(Rš).
| refl. tr. NdŽ: Vienas strielčius pasišovęs stirną padėjo prie medžio LTR.
4. intr. Ser, NdŽ sugebėti, įstengti šauti.
5. intr. paleisti šūvį, iššauti: Kokį kartą ir pašáudavo, pagąsdydavo [ponas uogautojas] Kri.
6. tr. R, MŽ, N, Š, NdŽ, KŽ, Gs, Slv, Kp, Užp, An įstumti į krosnį kepti: Pašáuk duoną, duonkepys jau karštas! Grl. Duoną po pečiaus pašóviau Lkv. Kaip jau duoną pašáus, paliks tokį mažą pagrandinį Kl. Ant ližės padeda [kepalą] i pašáuna po pečium Grnk. Negerai pirmąjį [kepalą] pašavai̇̃, tai ir nepareina duona pečiun Sdk. Ruošie (ruošk) duonelę pašáut pečiun Prng. Pašáuk ragaišį in pečių Št. Pyragai jau guli ant skardų, ir bežiūrint juos pašauna J.Jan. Kai pašaudavo į krosnį žąsį, toji lyg aukso obuolys sutviskėdavo sp. Antaniukas raganiūtę šmurkšt pašãvo pečiun (ps.) Prng.
| Tėvas ta (tai) jau norėjo po kuknės pašáuti tą laišką Trk.
| prk.: Skaudžiai puikus raištis buvo, bet po lytaus pašaváu (nepasaugojau, lyg pakišau lietui), ir nubluko Gršl. Nekreik tų pakūgių – ar nepašausi šieną po lytaus (gali užklupti lietus)?! Šts.
| refl.: Nemaniau, kad taip gražiai kepalai pasišaũs po pečiu Kair.
7. tr. pakišti po kuo: Pašóvė ragutes po medžiu Ds.
ǁ refl. palįsti, pasmukti: Po stalu pasišóvė šuva Lp.
8. tr. atnešti, padėti: Kažin ar par Velykas man pašaus tas Velykis kokį kiaušinį? Grž. Bėkit, vaikai, ieškoti – Velykis kiaušinį pašovė! Grž.
9. tr. atkišti, atstatyti: Kokis tę eina petį pašovęs? Švn.
10. tr. įausti: Į tus juodūsius langiukus pakulas pašáunu Trg.
ǁ refl. NdŽ šaudyklei prasistumti po gijomis: Pasišauna šautuvas, i paliekta ant viršu siūlas neprisiaudęs Šts.
11. refl. tr. Rmš perkišus pasimauti: Pasišãvus in lazdos viedrą [v]andenio, možna toli nuneštie Dglš. Pasišáuna in lentos [pievoje balintus] audeklus ir ataneša Klt. Pagaliu pasišáuni par ušėtko ausis i neši Ar. Nuriepino kuperėlį su Bolesium, pasišóvę an lazdos! Lp. Savuosius [batus] Juras pasišovė ant lazdos P.Cvir.
ǁ persikišti: Pasišáusma lazdą ąsosna ir išnešma Sld.
12. intr. NdŽ sparčiai paeiti, pavažiuoti ir pan.: Aš turiu gerus arklius kur naktį su spirutu pašauti Žem.
13. tr. suvilioti, prigauti: Draugavo draugavo abu, ir ans pašóvė mergikę – reik ženyties Nmk.
14. tr. NdŽ pačiupti, gauti (ppr. turtingą jaunikį).
15. intr. atžariai, įžeidžiamai pasakyti, prikišti: Bagotas biednam dažnai pašáuna, kad utėlių nuosama Prng.
16. refl. Skd pakliūti, pasipainioti:
^ Kaip aklai vištai grūdas pasišãvo Plng. Gero ir su šakaliu nesurasi, o piktas ir pats pasišaus KrvP(Mrk).
17. refl. NdŽ pasiskubinti, užbėgti už akių: Pasikišti, pasišáuti (ing kieno vietą) I. Kitsai pasišovė I. Nesuspėjom apsidairyt apie tas vištas, pasišóvė Marijona i apžiojo Ps. Paklausyk šį kartą manęs, seno, eik dabar ir greičiau eik, susitark su Žemaičiu, o tai kitas gali pasišauti V.Krėv.
18. refl. Š, Rtr, BŽ496, KŽ pasiryžti, imtis, ketinti, pasisiūlyti ką daryti: Jis pasišóvęs rašyti knygą NdŽ. Buvau pasišóvęs jiems padėti DŽ1. Katrė teip buvo pašokus, teip pasišóvus miestan (keltis į miestą) Mžš. O tai tau buvo pirmam pasišáuti! Ll. Prašiau brolio palydėti, bet pasišóvė sesuo palydėsianti Pgr. Pasšáuna ir vėl apsėda Arm. Kadaise aš buvau pasišovęs aplankyti visus didesnius Lietuvos miestus J.Dov. Tujaus vienas už kitus juoba augęs vaikelis pasišavo į piršlius M.Valanč.
19. refl. pasisekti, pavykti: Gerai, kad paršeliai pasišãvo (pavyko gerai parduoti), būčio palikęs be cento kišenė[je] Šts.
20. tr. mėgti išgerti svaiginamų gėrimų, išlenkti (taurelę): Buvo burnelę pašauną̃s Nt.
◊ į aki̇̀s pašáuti atvirai, stačiai pasakyti, prikišti, išrėžti: Aš nežinau, ko tu bijai jai į akis pašaut Škn.
paršáuti
1. tr. K, KII92, Rtr, NdŽ, KŽ šūviu partrenkti, parblokšti, nušauti.
2. intr. Š, NdŽ, Bt, Kin greitai pareiti, parbėgti, parlėkti: Paršáus numo, kaip gerai išalks Krš. Būtumi be marškinių numie paršãvęs KlvrŽ. Vidurė[je] nakties paršãvo iš Kražių Užv. Moteris nė negrįžtelėjo, šaute paršovė namo rš.
péršauti K, paršauti M
1. tr., intr. N, L, LL191, Rtr, Š, NdŽ, KŽ perverti kulka: Kraujis burbsi, smarkiai bėga nuo páršauto žmogaus J. Ans páršavo par pat vidurį kiškį J. Ranką péršavė, nepavaldo ir dabar Adm. Jug i mun y[ra] ranka páršauta, rumbai y[ra] čia šitai Vvr. Buvo galvą páršovę, išplėšė kaulą, ale smegenų nesužeidė Vdk. Anie kaip šaudės, karvę páršovė Varn. Žmogų péršovė, tik nenušovė Šr. Vieną péršovę mergą [baudžiauninkę] Lt. Jį paršóvė bebėgantį Krs. Suskovė ir péršovė vokietį Vlk. Mano pilvas labai kietas, neparšáuna puštalietas (d.) Sml. Iš jo peršauto šono burbtelėjo, išsiveržė viršun kraujo srovelė A.Vien. Par tris sienas paršovė Rs.
| prk.: Išgąstingai … žaibuojant, trinkis orus peršauja RD204.
^ Kaip prapuolė iš akių, teip muni kaip šáute páršovė (labai išsigandau, sustirau) Jdr. Tik išsivest į vidurį laukų i péršaut kiaulašūdžiu (juok. apie netikusį žmogų) Bgt.
| refl. tr., intr. K, NdŽ: Atsargiai su ginklu, kad nepérsišautum DŽ1. Netrukus tą pačią koją persišavo Žem.
2. tr. nušauti: Kitas norėjo muni páršauti, o aš išbėgau ir už jojo nejau Skdv. Šunį reiks nepaleist – da páršaus kas Jrb. Vieną iš tų baisių [plėšikų] péršovė Lp. Bus užmuštas akmenimis aba peršautas striela Ch1PvŽ12,20.
| refl.: Pistoletą turėjo, nuėjo toliau, pats pérsišovė Lkč. Tas (vežėjas) iš tos sarmatos pérsišovė an dvaro išėjęs LB165.
3. tr. NdŽ, Srj audžiant perstumti šaudyklę: Ka nori klėtkutę padaryt – vienąsyk dvinytai péršauja Nm. Kad iš vienos pusės dusyk pagretom páršauji, audime pasidaro ožys Jrb. Nu Velykų dar nė šūvio nepáršovė (visiškai neaudė) Gr. Parspiri, páršauni, atleidi i vėl parspiri (apie audimą) KlvrŽ. Paršáuk šiaudyklę skersai audeklo ir primušk siūlą su skietu Skrb.
4. tr. perkišti, permauti: Páršaunamas kubilelis su pagaliu [per ąsas] Užv. Įvažiavimas į kiemą peršautas kartimi; vadinas, kiemas užkardintas M.Katk.
5. intr. NdŽ greit perlėkti.
6. refl. NdŽ persigerti svaiginamųjų gėrimų.
piešáuti (dial.) žr. prišauti 9: Pyšáuk ir tu kokį pusrublį Prk.
prašáuti
1. intr., tr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ šaunant nepataikyti: Prašóviau pro šalį ir nubėgau J. Prašaváu zuikį, kad skleidąs buvo šautuvas Šts. Ji taip taikliai šaudydavo, kad niekuomet neprašaudavo pro šalį Šlč.
2. tr. SD300, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ šaunant pramušti, peršauti: Šarvus prašáuti DŽ1. Ranką prašóvė Bn. Jį prašóvė, i anas pamirė GrvT110.
3. tr. nušauti: Ėmė pràšavė berną ir nuvažiav[o] – net kūnas šiūšta Lp. Prašaus tave už gegužėlę (d.) Al.
4. intr. NdŽ įstengti iššauti.
5. tr. NdŽ išbandyti (šaunamą ginklą).
6. tr. šaudant suvartoti, iššaudyti: Visą municiją prašáuti KŽ.
7. refl. prasikišti, išlįsti: Niekaip negaliu sutaikyt [lentų] – vis prasišáuna Rs. Jis prasišóvęs visa galva už kitus Gs. Vienur kitur jau prasišovė juodi laukų gauburėliai J.Balt. Iš didelės, tamsios medžių krūvos prasišauna į viršų baltas rūmų bokštelis V.Myk-Put.
| prk.: Tos progos pasigavus, pareiškiama prasišovusiam aikštėn (kuo nors pasižymėjusiam) savo nariui pagarbos ir dėkingumo Vaižg.
8. intr. NdŽ greit pralėkti: Prašãvo pro šalį Ds. Traukinys prašovė pro miestą rš. Kregždės klykdamos prašovė pro jo galvą rš.
9. tr. pragerti, išgerti kokį kiekį: Tiek prašavo [butelių] – ta (tai) ben veselė! Šts.
10. intr. An, Šts apsigauti, apsirikti, pralaimėti: Tegul apsižiūria su pamergiais, kad neprašaũt Slm. Ji daug prašóvė už jo netekėdama Rs.
◊ pro šãlį (šikšnẽlę, virvùtę) prašáuti Mrj labai suklysti, apsirikti: Vieną sykį ir ans prašóvė pro šãlį Dov. Atvirai sakant, mes čia pro šalį prašovėm rš. Kad tik man neprašovus pro šikšnelę!.. Jam neįtiksi, tai paskui grauši nagus rš. Čia jis, tamsta, smarkiai prašovė pro virvutę. Tą supratau tuojau J.Avyž.
prišáuti
1. tr. NdŽ šaunant pasiekti: Zuikį prišáuti negalėjau – tolie bėgo Šts. Briedis taip yra baugus, kad niekaip neprieisi, kiek prišauti gali Blv.
prišaunamai̇̃ Prišaunamai yr Als.
prišautinai̇̃
| refl. NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ šaunant pribaigti, nužudyti: Buvo senas šunynas, da koją kas nusukė, tai ėmiau jį i prišavaũ Ml.
3. tr. pašauti: Šavo i prišãvo kiškeliui koją Ml.
4. tr. Š, NdŽ, Dkk, Ds, Sv, Ut, Klt, Ldk, Vp, Up, Kv prie senų batų aulų prisiūti naujas galvas: Batus prišáuti J. Prišãvo naujas galvas, ir dabar visai geri batai Užp. Kažno, ar beapsmoka prie šitų aulų prišáut naujas priešavas Vžns.
| refl. tr. NdŽ.
5. tr. NdŽ prikišti pilną (kepalų): Aš kad kepu, tai man kad pilną pečių bakanų prišáut Ds. Pilnas pečius prišáutas bakanų Paį.
6. tr. primušti (muštuvais): Labiau prišau (prišauk), ba audeklas bus palaidas kai tinklas Ml.
7. tr. prijungti, pridurti: Pribrukau ataudų ir prišóviau kuo pakliuvo Nm.
8. tr. Alks uždaryti, užsklęsti: Prišóviau duris, klausau – šuva loja Brš.
9. tr. Dr pridėti, primokėti: Pryšóvė penkiasdešim rublių, i tiek Vn.
10. tr. sumokėti, sukišti kokią sumą: Ka prišáus kelias dešimtis litų, tuokart žinos palaidą šunį laikyti Vvr. Nemažai prišóvė [baudos] End.
11. intr. Š, NdŽ sparčiai priartėti, prilėkti: Kaip šaut prišóvėm prie Petro kiemo Kp.
12. intr. NdŽ prigerti svaiginamųjų gėrimų.
| refl. NdŽ.
13. tr. ppr. part. praet. kvaištelėjęs: Daug iš prišáuto nenorėk Žal.
sušáuti
1. intr. J, DŽ, Bsg paleisti kulką iš šaunamojo ginklo, iššauti: Kartą kitą, kelis kartus sušáuti NdŽ. Sušãvo, o aš aukštyn žiūriu Kp. Kažkas vidunaktį sušóvė Jnšk. Sušóvė ir ėmė rėkt Lg. Du sykiu sušóvė dar, i nebgyvas Šv.
2. refl. NdŽ vienam į kitą šauti, susišaudyti: Kapitonas pirma joja, su karalium susišovė LTR(Sln).
3. tr., intr. NdŽ suvaryti kulkas į vieną daiktą: Sušóviau du šūviu sykiu ir nušoviau kiškį J. Sušóvė po šovinį stulpan Šlvn. Abudu broliai paėmė šautuvus ir sušovė auksines kulkas į tą ąžuolą LTR(Žal). Dar kelis šūvius į jį sušovę, pliką paliko Žem.
4. tr. N, KŽ, Lb nušauti.
5. tr. šūviu išblaškyti:
^ Vestuvių būrelis išsirikiuoja į tvarką. Negi eis taip palaidi kaip sušautos gervės! TŽII178(Jnšk).
6. tr. Š, NdŽ, DŽ1, Brt, Alvt, Pls, Kpč, Vgr sukišti, pakepti (visus kepalus): Sušóviau visus bakanus an pado Slk. Lukterk, duoną pečiun sušáunu, pečiadangtę pastatau, ir einam Ds. Gerai sušáuk, bo didelė duona – kad pareitų po pečium Bsg.
ǁ sukišti, subrukti: Į karštą pečių sušáuni tuos audeklus, kad geriau išsiplautų Gž. Žvejai tinklus sušóvė į mares PrL(Tovė).
7. tr. vieną visai prie kito pristumti, prispausti (šaunamus kepalus): Atsargiai šauk, kad nesušaũtum Š(Sl). Šauk, tik žiūrėk, kad kepalai į krūvą nebūtų sušáuti! Skr.
| refl.: Duoną kepa, tai, kad nesusišaũtų, žiūria Pš.
8. tr. NdŽ glaudžiai suleisti, suderinti: Deveika pasenęs, jaunieji už jį sandariau skrynias sušauna P.Cvir. Sušóviau lentales, ir nebteka kopūstai Gršl.
9. tr. NdŽ sutraukti, sustumti, sutrumpinti: Vyrai, sušáukit ratus! Vs. Sušáuk (surangyk) virvę PrL(Tovė).
| refl. NdŽ.
10. intr. uždrožti, sušerti: Sušáuk tai kiaulei par nugarą Pj. Sušáusu gerai į kuprą, ir apsistosi kriokusi Vvr. Taip anai sušãvo par blauzdas, ka krokti pradėjo Užv. Paėmė bobulė ilgą votegą, sušavo ožiukuo par pat uodegą LTR(Dr).
11. tr. sumesti, sudėti: Sušáukiam visi po dvidešimt kapeikų pusbutelkei Prk.
12. intr. sulakstyti: Du sykiu sušóviau į miestą Krš. Sušaváu tris kartus į aptieką, bet pagydžiau kiaules Lk.
13. intr. NdŽ kartu visiems subėgti.
užšáuti
1. tr. M, L, Rtr, KŽ, Arm, Šč, Kbr šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Tokį žmogų (vagį) paimčiau ir ažušáučiau Pb. Gal da visiškai neužušóvė, ale menkai kas iš jo bebus Ds. Paėmė žu strielbos ir žušóvė Dbč. Àžšavė keturis GrvT80. Naktį ateis, ažušaũs Aps. Insiėdus (įsipykus) kam buvo, tai ir ažšãv[o] Lz. Norėj[o] mane ažušáut Bn. Mano brolį miškiniai užušãvo Žl. Aš tave išgelbėjau, o jau dabar nori mane užšáut (ps.) Jz. Jei užšaũčia zuikį, tai man jį išvirtų Brš. Kiškį, lapę ažšáuna Pst. Tik tan šonan šavo i ažušãvo kiškį Aps. Vyriausias sūnus vieną dykį (šerną) ùžšavė Azr. Jeigu užšausi ar užmuši busilą, gausi sausligę LTR(Vs). Taisykie šaudyklėlę, užšauk girios paukštelę BsO336. Jauni ponai aukso strielbom tai mane (karvelėlį) užšovė LB105. Siuntė ponas strielčių, kad vilką užšautų FM.
^ Atlėkė paukštė be sparnų, įtūpė į medį be šakų – užšovė strielčius be strielbos, išvirė kukorius be ugnies, suvalgė pana be dantų (sniegas) Dkš.
| refl. tr., intr.: Tas užsišóvė pats save Msn. Užsidarė kluonan, tracht užsišóvė Vvs. Ažsišãvo briedį Ign.
2. intr. J paleisti šūvį, iššauti.
3. tr. KI640 šaunant užmesti.
4. tr. nutrenkti (apie perkūną):
^ Kad taũ perūnas ažušaũt! LKKXIII122(Grv).
5. tr. BzF181, Š, Ser, NdŽ, KŽ užsklęsti, uždaryti skląsčius, užkišti: Užšáuna anksteinais duris, jei nori, ir braižykis pasku kaip durnius Vvr. Ka eisat gulti, neužmirškiat duris užšáuti Šv. Durės būdavo su karte užšáunamos Krš. Užšáuna duris su šautuvu Rsn. Ažušáuk duris, be vėlus laikas Ob. Duris šovikliu užšáunam Km. Nakčia duris užšáunam šova Lš. Reik eit langus užšáut, kad kas neįlįstų Rd. Vaikas užšãvo liuktą Žr. Išimtininkė … duris užšovė LC1879,4. Priemenė buvo ažušauta su medine velke BsPII237. Langelis par uolektį rąste išpjautas ir iš vidaus su lentele užšaunamas S.Dauk. Kai sulauksi vakarėlio, neužšauk durelių (d.) Smn. Mes dureles užversim, geležėlėm užšausim LTR(Prl).
| refl. tr., intr. Ser, NdŽ, KŽ: Duris dzinkt ir užsišóvė Trs. Pamatė mañ ateinant ir užsišãvo Ds. Vakarais visada ažsišáunam duris, kad būtų ramiau Ob. Miega užsišóvę – negaliu vidun įeit Pnm.
^ Nuo naminio vagies nė dviem velkėm neužsišausi PPr222.
ǁ uždaryti, užrakinti ką viduje esantį: Aš užmiršau ir užšavaũ jį gurbe Ds.
6. tr. NdŽ, Pvn, Rm užtverti, užkardyti: Užšáut reiks kartį, kad karvės avilių neišverstų Pc. Užšáuk par spragą kartį, kad gyvuliai ant daržą neliptų Paį. Grįžtant veselnykam iš bažnyčios, buvo mada užšáut kartį skersai kelio Skrb.
7. refl. užsikirsti, užstrigti: Mat aš, besukinėdamas vyskupo mikroskopą, buvau jį taip pagadinęs, kad jis užsišovęs nebesisukinėjo A.Vien.
8. tr. NdŽ sukišti, užkišti duonos kepalus į patį krosnies galą.
9. tr. NdŽ, Lp perkišti siūlą šaudykle: Menka šiuosmet iš manę audėja, kad dar nei kartelio šaudyklės nežušoviau Rod. Ne toks siūlas ažušáuta – sugadinau Klt. Kažno šiteip iš galo ar neišsitrauktų [siūlas], mat ne teip ažušavaũ Sdk.
ǁ audžiant suvartoti (šaudyklėje esančius siūlus): Šitą ažušáusiu ir daugiau nebeausiu šiandiej Aln.
10. tr. J smarkiai užduoti, uždrožti.
11. tr., intr. NdŽ tiesiai į akis, piktai, šiurkščiai, priekaištaujamai pasakyti: Užšóvė mun baisiai: tinginė! Grd. Užšóvė: tavo duktė be šliūbo gyvena! Krš. Ir aš anam užšóviau, velniuo! End. Dukterikė seniuo kad užšáuna žodį! Krtv.
ǁ vykusiai, įtikinamai, taikliai pasakyti: Nors ir nemokytas, bet kad užšaus – nieko prieš neatkirsi Rk.
12. intr. NdŽ greitai užbėgti, užsukti.
ǁ refl. greit einant susidurti su kuo, užlėkti ant ko: Ėjau ėjau grei̇̃ta ir užsišóviau an Petro Db.
13. refl. užsivilkti: Aš tik suknele užsišáusiu, ir bėgam Ktk.
◊ sklą̃stį užšáuti padaryti galą kokiam veiksmui: Tą regėdamys, kryžokai numanė aiškiai, jog jims tujau užšaus skląstį jų terionėms S.Dauk.
paužšáuti (dial.) tr. baigti viską išausti: Ik Velykai reikia stovus paužšáutie Lz.