padaryti pjūvį, įpjauti.

skrósti, skródžia, skródė K, BzF171, Š, NdŽ, skrõsti
1. tr. R, MŽ389, Sut, Kos53, N, K, M, L, RtŽ, DŽ, Lp, Plng, Sd, Kv, Skr, Paį imti vidurius, darinėti (ppr. žuvis): Skrósti paršą, žuvį, t. y. mėsinėti J. Paskersta kiaulė tuojau svilinama ir, švariai nuplovus, skrodžiama rš. Skróstos menkės, šviežios, be galvų Krtn. Žuvies marti neskródžia, nedarinėja – bridijas Klt. Gyvuolys neskrostas J.Jabl. Peši, skrodi̇̀ pagautus paukštaičius (ganydamas) Mrc. Skrodžiamàsis peilis NdŽ.
ǁ refl. Sut, N prk. plyšti, sprogti iš pykčio, skausmo: Plyštu, skrodžiuosi SD310.
2. tr. DŽ daryti skrodimą, ppr. norint nustatyti mirties priežastį: Kažin ar tą numirusį skródė? Smn. Numirusį vežė skróst ant Panevėžį Rm. I mirė staigiai, tiktai ka skródė, anie matė Trk. Antikinėje Graikijoje drausta skrosti žmonių lavonus rš.
| prk.: Jis skros (tardys, tyrinės), mėsinės, narstys po kaulelį. Argi tu leisies? J.Gruš.
3. tr. Lp, Klvr skusti, valyti (žarnas): Žarnas skrodžia išverstas Pc. Žarnos da neskrostos J.Jabl.
^ Išvarys tavi grobų skrósti (dirbti prasto darbo) Dr.
4. tr. skelti (ppr. išilgai): Pradėsime skrosti medžius Dkš. Vyrai garadas (kartis) skrodžia Paį. Skróstosios malksnos DŽ. Bloga šakė – bulves skrodžia Br.
| prk.: Kelias tarsi skrodė kalvelę pusiau rš.
5. tr. rėžti, pjauti (paviršinį sluoksnį): Padarydavo du noragus kalvis: vieną, kad apačią skróstų, o kitą, kad atpjautų Gl.
ǁ rėžiant versti, varyti (vagą): Artojas skródė pirmą vagą DŽ.
6. tr. judant daryti ruožą, praskirti, kirsti paviršių: Žvejai pakėlė bures, ir valtis, narsiai skrosdama vandenį, greitai tolo nuo kranto A.Vencl. Žaibo greitumu padangės mėlynę skrodžia lėktuvai sp. Slėnį skrodžia iš kalnų bėgantis upeliukas rš.
ǁ prk. kiaurai eiti, kirsti (apie šviesą): Spinduliai pražulniai skrodžia storus oro sluoksnius P.Slavėn.
skródžiamai adv.: Mackevičius žiūrėjo į ją – aštriai, skrodžiamai, ligi pat jos sielos dugno įsiskverbdamas V.Myk-Put.
ǁ prk. sklindant trikdyti tylą (apie stiprų garsą): Nakties tylą skrodė baugus spiegimas rš.
7. tr. KI421, VĮ, DŽ, Kv daryti išdrožą, išpjovą: Skrósk skrodą šule J. Skróstosios gontos yr geresnės už visas kitas stogams dengti Šts. Skrostiejai mintuvai arba kriaukliniai yr lengvesni linams laužti Šts. Skrodžiamàsis oblius NdŽ.
ǁ drožti, skaptuoti: Jis pasilenkęs skrodė su skapteliu šaukštą LzP.
8. tr. besti, smeigti, durti: Mano širdelėn peilis skrósta, kaselėsna akmuoj rišta Aru19(Dv). Mano širdelė peileliu skrostà, o galvelė akmenėliu slėgta Dv.
ǁ teikti skausmo, rėžti: Skródžia vidurius, negal liauties Stl. Kožna ir ją skródė šoplynė (kalavijas) BM425.
9. refl. smegti: Ta vieta visai eit negalima, kiaurai skródžias liūnan Kvr. Kai važiuoji pabaliais, tai ratai labai skrodžias, kad vos arklys išveža Kp.
10. tr. prk. skaudinti, varginti, skriausti: Kas daba iš vaikų: jie skródžia i skródžia tuos tėvus – tai to duok, tai to duok Vl. Nedoras vyras pačią skróda Dr. Tai čia skrodžia tave Rmš. Ko rėki, kas skróda?! Krkl.
^ Ar biesas tave skródžia, ko rėki? J.
11. tr. prk. versti, reikalauti: Kadai jau skróste skróda su piningais – kad turėtumėm, tujau atiduotumėm Užv. Ar velnias tave skródė pasisakyt?! Skr.
12. intr. prk. greitai bėgti, skuosti, lėkti: Žvėrys tolyn skrodė rš. Traukinys, išriedėjęs iš miesto, pradėjo skrosti per žalias girias, laukus ir pievas A.Vien.
13. refl. veržtis, spaustis: Nesiskrosk pirmas prie stalo, duok pirma svečiam prieit Vl.
14. intr. pūsti kiaurai: Vėjas skródžia per sienas Švnč.
◊ ši̇̀rdį skrósti; N kelti širdgėlą, skaudinti: Persiskyrus gal širdį skrodžia LTR(Šk). Tie žodžiai skros tau širdį J.Paukš. O ašaroms savo net širdį man skrodi, nes aš negaliu tau padėt! TS1899,7-8. Krimtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki SD68.
atskrósti tr. atpjauti: Atskrósk ir man sėtinio gabalą Up.
įskrósti tr.; Ser įpjauti, įrėžti.
išskrósti tr., išskrõsti, išskrõdžia, i̇̀šskrodė; L
1. SD416, Q59, MŽ2115, N, K, M, Š, BŽ83, DŽ, NdŽ, Plng išimti vidurius, išdarinėti: Ižskrodžiu žuvį SD253. Marti išskródė žuvį ir nuvalė J. Visas žuvis išskródė, šaltu vandeniu apipylė Užp. Išskrósta žuvis dar šokinėja Up. Kapgi tu gali neišskrostas žuvis kept! Nč. Ir išskrodžiau aukso žuvį ant marių kraštelio NS134. Gėriokas išskróstas guli Krs.
^ Plona mergaitė, kaip išskrósta Up.
| refl. tr. K: Išsiskródęs žuvį išsikepiau ir suvalgiau Š.
ǁ refl. prk. nusigyventi: Anie taip išsiskródė, ka nieko nebetura Krž.
2. padaryti skrodimą: Vežė į Telšius an skrodimo, išskródė dabar, ryto laidos Lpl. Veterinaras galėtų šunį išskrosti Vaižg.
3. išvalyti, išskusti (žarnas): Išskrosk žarnas Pc. Bene velnias jumis taip išskródė (taip baisiai išalkote), kad sausą duoną rynat Lk.
| prk.: Teliùs i̇̀šskrodė (smarkiai suviduriavo), tik ką šilti gyvi liko Arm. Skrodė ir i̇̀šskrodė vidurius Lp.
^ Prasitampę nuo pat pusryčių, darbininkai kaip išskrosti Vaižg.
4. DŽ giliai išrėžti, išspausti: Tegu nevažiuoja par ganyklas: tokia šlapuma, gi išskrõs! Mžš. Ratų kelias taip išskróstas – sunku išvažiuot, klimpsta Jnšk. Ilgai buvę žiemą ratais išskrostos vėžos Kos245. Vandeniams vietą rodei, upėms vagas išskrodei brš.
ǁ išbraidyti: Gyvuliai i̇̀šskrodė visus kviečius Km.
5. R43, VĮ, Vkš padaryti išskrodą: Išskrósk skrodą, kiaurymę suole J. Vagelė išskrósta yr par tą lazdelę Pln. Galus jų (kartelių) į išskrostus balkius įbraukė ir pri kits kito suvarė S.Dauk. Pašventė kieme pastatytą kryžių, kuriame Jūzupas išskrodė metas ir dieną užgimimo pirmutinio sūnaus savo Juzės M.Valanč. Apvalainis ablius dera apvaliems raveliams išskrosti Š.
ǁ išskaptuoti: Aviliai iš medžio išskrosti Pb. Šaukštus išskrosti N.
6. perrėžti, išdrėksti: Visą rietą išskródė, parplėšė Vn.
7. refl. tr. išsipjauti, išsižudyti: Čia žmonės vienas kitą negyvai išsiskros rš.
nuskrósti
1. tr. nudrėksti, nubrozdinti: Vienam beržiukui žievė nuskrósta Nmk. Traktorium obelį visą nuskródė Klt. Kerėpla koks, teip nuskródė pirštus Srv.
| refl. tr.: Kiaulė buvo nusiskródusi kruvinai visą nugarą Užv. Tei skaudžiai nusiskródžiau piršto galą Jrb.
2. tr. NdŽ, Ser nurėžti, nupjauti viršutinį sluoksnį: Visai pagal kaulą nuskródė tą mėsą Jrb. Nuskróst – tai nukast plonai Erž. Vartoja pakraikai šiaudus, lapus, samanas, pelkę (durpę) ir ant galo nuskrostus ir gerai išdžiovintus pievų kupstus rš.
| refl.: Nusiskróda griežineliai į vieną pusę, jei dalgis geras Šts.
3. refl. apgriūti, apirti: Upės vaga nusiskródžia BŽ307.
4. refl. įsirėžti, įklimpti: Par tą pievą vežimas giliai nusiskródžia, tai ir išvažinėja giliai Vb.
5. intr. Rš nusmelkti, nudiegti: Kap užgirdau, tai ir nuskrodė per širdį Tvr. Kai pamatau, tai ir nuskródžia per krūtinę Prng. Nuskródė karaliui po krūtine (ps.) Švnč.
paskrósti tr.
1. nudurti, paskersti: Jis pats kelis stumbrus paskrodė K.Kors.
2. NdŽ kurį laiką skrosti.
3. NdŽ iš apačios padrožti.
4. nuo viršaus pakasti: Tų pažaliavusių žemių nuo pamato paskródė paskródė i apdėjo koją Jrb.
5. NdŽ prk. kurį laiką versti, reikalauti.
pérskrosti tr. Š
1. SD1158, Sut, Ser perpjauti, perrėžti (vidurius): Párskrosk paršą arba žuvį nuo uodegos iki galvos ir išrinksi iš vidaus žarnas J. Nepérskrostos žuvys neišsiplaudžia gerai Užp. Párskrosk – kame tą vėžį rasi? O sako, vėžiu sirgęs Šts. Párskrodė, o tulžies – nė balso Všv. Pilvus parskrodusys, miežių pripylė M.Valanč.
| Lovos čiužinys perskrostas išilgai, šiaudai iškraiglioti po visas kertes J.Balt.
^ Pasirgau, tai visi viduriai kap pérskrosti Ml. Meškos neperskrodęs, nepardavinėk kailio TS1901,4-5.
2. NdŽ perskelti, perrėžti pusiau, išilgai: Nemoka art: per vidurį vagos kad davė, bulves pérskrodė Prn. Kailį párskroda par pusę ir pamerka į šaltą vandenį Vkš. Maišydama puodą, žiūrėk, nepárskrosk tų pyragaičių (didžkukulių) Jrb.
3. SD1143, P, G101, DŽ1 kiaurai perdurti, perrėžti: Karvei šonas pérskrostas Lp. Su aštria geležia liežuvį jo perskrostie Tat. Abu, ragus palenkusiu, susiremia beregint ir su dideliu gabumu taiko perskrosti priešui pilvą Blv. Krūtinė pérskrosta peiliu NdŽ.
| prk.: Amalis, rodos, jį perskrodė žvilgsniu it durklu J.Dov. Jis peržvelgė visus ir kiekvieną atskirai, aštriu žvilgsniu perskrosdamas tą ligi širdies gelmės V.Myk-Put. Akimis jį perskrodusi [teta] ėmė klausti, teirautis J.Paukš.
ǁ prk. prasiskverbti, paveikti: Gyvas tieg yra Dievo žodis … labiaus perskrodąs negi kalavijas, abišaliai aštras SPI14.
4. judant padaryti ruožą, perkirsti, perrėžti paviršių: Kalva perskrosta skersai keletu gilių griovių Šlč.
ǁ DŽ1 prk. kiaurai einant, perkirsti (apie šviesą): Dangų perskrodė įvairiaspalvių raketų ir trasuojančių kulkų girliandos P.Cvir. Švystelėjo žaibas ir perskrodė juodą dangų J.Dov.
ǁ sklindant sutrikdyti (tylą), kiaurai perlėkti, nuaidėti (apie stiprų garsą): Popiečio tylą perskrodė skardūs šūviai V.Bub. Norisi suklykti nesavu balsu, taip suklykti, kad balsas visą girią perskrostų A.Gric. Kaip paleis savo liežuvėlį, tai tarytum visą žemę kiaurai perskrodžia TS1901,6-10.
5. refl. įklimpti, susmegti: Matai, įvažiavau an balą, ratai parsiskródė, i arkliai nė iš vietos Ėr.
6. persmelkti: Tas pats aštrus skausmas, jaučiamas pėdose, perskrodė jo kūną iš apačios į viršų rš. Baimė perskrodė širdį rš.
| Mane pérskrodžia šaltis NdŽ.
7. prk. pervažiuoti: Perskrodęs išilgai Atlantą dešimtis tūkstančių kilometrų, pro Europą ir Afriką pasiekė poliarines pietų jūras K.Bor.
◊ pérskrosta širdi̇̀s (kieno) apimtas širdgėlos, sielvarto: Širdis mano parskrosta S.Dauk.
praskrósti tr.
1. Sut prapjauti, prarėžti: Su nagu praskródė cibulį, tuo patrynė, i gerai Jrb. Vėjas nešiojo praskrostos pagalvės plunksnas rš.
| refl. tr.: Prasiskródžiau pirštą, i kadai negy[ja] Jrb.
2. Ser žr. perskrosti 4.
3. refl. prasigraužti, prasiskverbti: Nemunas dar nebuvo prasiskrodęs per aukštumas EncI303.
priskrósti tr., priskrõsti, priskrõdžia, pri̇̀skrodė
1. privalyti, pridarinėti: Kad pri̇̀skrodė puodą žuvų! Lp.
2. priskaldyti išilgai: Žiūrėk, šiandie daugiau kaip vakar priskrodėm garadų Paį.
suskrósti tr.
1. NdŽ viską išdarinėti.
2. suskaldyti, supjaustyti: Girnas pakėlė, grūdus pusiau suskródė Kt.
3. subadyti, subraižyti: Erškėčiai suskrodė kūną A.Baran.
4. NdŽ suleisti, sujungti išskrodomis: Lentas suskrósti DŽ.