Vasaros pabaiga.

Funkcija, iš duomenų įrašo arba jo rakto, apskaičiuojanti maišos reikšmę.
Funkcijos algoritmas priklauso nuo to, kam bus naudojama jos reikšmė. Pavyzdžiui, jeigu projektuojama įrašų apie įmones paieška, kurioje numatoma įrašus suskirstyti į 100 apylygių sričių, tai iš įrašo rakto, kuriuo gali būti įmonės pavadinimas, funkcija turi gauti skaičių iš intervalo (1; 100). Tai galima padaryti šitaip: sudėti visų įmonės pavadinime esančių ženklų kodus, rasti dalybos iš 100 liekaną (ji bus nuo 0 iki 99) ir prie jos pridėti vienetą.
Jeigu maišos reikšmė bus naudojama duomenų nepažeistumui nustatyti, tai maišos funkcija galėtų atlikti analogišką skaičiavimą, tik su visais įrašo ženklais, ir jos reikšmių intervalas turėtų būti daug didesnis, nes reikia, kad pakeitus pranešime bent vieną ženklą pasikeistų ir maišos reikšmė.

Laiško antraštės laukas, į kurį rašoma trumpa informacija, kurią mato laiško gavėjas dar neatvėręs laiško ir iš kurios sužino, apie ką laiške rašoma.
Kai atsakoma į gautą laišką, pasinaudojus atsakymo komanda, į šį lauką programa įrašo žodelį „Ats:“ (Re:) ir gauto laiško temos pavadinimą. Pradinio laiško autorius iš to matys, į kurį laišką jis gavo atsakymą.
Pašto programos dažniausiai neanalizuoja temos lauko, nebent laiško gavėjas būtų nurodęs savo programai atlikti kokius nors veiksmus su laišku, turinčiu tam tikrus užrašus šiame lauke.
Lauko pavadinimas laiške žymimas anglišku žodžiu Subject. Pašto programa šį žodį gali rodyti ta kalba, į kurią ji išversta.

Struktūrizuotas adresų knygos duomenų rinkinys adresatui apibūdinti.
Skirtingų elektroninio pašto programų įrašai gali turėti skirtingus laukus. Pagrindiniai laukai – elektroninio pašto adresas ir asmenvardis arba gavėjų grupės pavadinimas. Daugelis pašto programų turi ir kitų laukų, kuriuose rašoma: adresato namų ir darbo adresai, telefonų numeriai, asmeninės svetainės adresas, pareigos, gimimo data, nuostatos, nurodančios, kuriuo formatu adresatas pageidauja gauti laiškus, sinchroninio bendravimo programų registracijos duomenys ir kt. Jei adresatai skirstomi į aplankus, tai nurodoma, į kurį aplanką įrašomi adresato duomenys. Jei galima sudaryti adresatų sąrašus, tai nurodoma, kuriam sąrašui adresatas priklauso.
Lokalizuojant programinę įrangą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar galima adresyno įrašo laukuose vartoti visus lietuviškus rašmenis, ar duomenų įvedimo langelių išdėstymas (datai, adresui, pašto kodui įvesti ir pan.) atitinka Lietuvoje priimtas normas.

Struktūrizuotas adresyno duomenų rinkinys vienam ištekliui, paprastai – tinklalapiui, apibūdinti.
Įvairių naršyklių adresynų įrašai gali turėti įvairius laukus. Dažnai vienas adresyno įrašas turi šiuos laukus: universalusis adresas, tinklalapio (svetainės) pavadinimas, santrumpa, kurią galima vartoti vietoj universaliojo adreso ištekliui naršyklėje atverti, aprašas ir aplanko, į kurį įdėtas šis įrašas, vardas.
Naršyklių, kuriomis galima skaityti sklaidos kanalus, adresynų įrašai gali keistis dinamiškai: kai tik tinkle pasikeičia straipsnių antraštės, jos įkeliamos į adresyną.
Lokalizuojant programinę įrangą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar leidžiama adresyno įrašo laukuose (ypač – pavadinimo, santrumpos, aprašo, aplanko vardo) vartoti visus lietuviškus rašmenis.
Dar žr. adresyno importas.