Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (28)
įérzin‖ti
Apibrėžtis
įpykinti, įkiršinti, įjaudinti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Šunį į.
įérzinti
Atitikmuo (-ys)
Latvių kalba - iekairināt
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
į. šùnį
įdūki̇̀n‖ti
įdi̇̀rgin‖ti
Apibrėžtis
įerzinti, įjaudinti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Į. kam nervus.
įrėkdýti
Apibrėžtis
įerzinti, kad imtų verkti
nutìldyti
nuraminti pravirkusį ar verkiantį
Inrėkdei vaiką, tai ir nutildyt neseka (negalima) Rod.
nutìldyti
nuraminti pravirkusį ar verkiantį
Inrėkdei vaiką, tai ir nutildyt neseka (negalima) Rod.
grąžtai
Apibrėžtis
į grąžtùs eĩti
1.dūkti, šėlti, karščiuotis: Tik ištarus žodį „malonė", nors ir visai nepagalvojus apie kaimynus, – juk ir šventuose raštuose tasai žodis labai dažnai minimas, – Pikčiurnienė tiesiog į grąžtus eidavo. Simon.
2.nematyti saiko: O su krikštynom tai dabar į grąžtus eina.... Simon.
į grąžtùs išeĩti įsisvajoti: Begalvodamas taip ir išeini į grąžtus, mintimis nueini vargs nežino kur, kai tuo tarpu širdį graužia prakeiktas klausimas: ką daryti, kur eiti?. Simon.
į grąžtùs išvarýti įpykinti, įerzinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti. Simon.
iš grą̃žtų išvarýti įpykinti, įerzinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų. rš.
įbiñginti
Apibrėžtis
2 biñginti, -ina, -ino tr. duoti įsigalėti (ligai): Biñgina ligą, neina pri daktaro Slnt.
2 įbiñginti tr. įpykinti, įerzinti: Par vis įbingino jį elgimos kalavijonų su jo dėde Treineičiu (Treiniota) S.Dauk.
2 įbiñginti tr. įpykinti, įerzinti: Par vis įbingino jį elgimos kalavijonų su jo dėde Treineičiu (Treiniota) S.Dauk.
pãdūkis
Apibrėžtis
pãdūkis sm. (1), padū̃kis (2)
1. K padūkimas, pasiutimas, siutas: Tą jautį galima lig pãdūkio įerzinti Klov. Užėjo pãdūkis, tai ir nerimsta Lnkv. Kad užeina koks pãdūkis, nors tu ką nori daryk – neperkalbėsi Grž. Dabar alaus pats padū̃kis (stiprumas) Šd.
2. apie labai sunkų, prastą reikalą: Tikras pãdūkis dabar su darbinykais: niekur nėr jų gauti Grž. Ar ne pãdūkis: niekaip nerandu Grž.
1. K padūkimas, pasiutimas, siutas: Tą jautį galima lig pãdūkio įerzinti Klov. Užėjo pãdūkis, tai ir nerimsta Lnkv. Kad užeina koks pãdūkis, nors tu ką nori daryk – neperkalbėsi Grž. Dabar alaus pats padū̃kis (stiprumas) Šd.
2. apie labai sunkų, prastą reikalą: Tikras pãdūkis dabar su darbinykais: niekur nėr jų gauti Grž. Ar ne pãdūkis: niekaip nerandu Grž.
įziñtyti
Apibrėžtis
ziñtyti, -ija, -ijo intr.
1. Užp bartis, vaidytis, ginčytis: Ko čia vienokiai ziñtiji kai insiutęs Ds.
2. delsti, vilkinti, vengti ką daryti: Ko ziñtiji, ko neini? Užp. Nedirba, ziñtija, laukia, kad kitas padirbtų Ds. Ziñtijo ziñtijo, in galo dalto lentų ir pažyčiojo Dgl.
įziñtyti tr. įerzinti ginču: Jo pati tai kožną įziñtija Ds.
nuziñtyti intr. nudelsti: Žadėjo padirbt, bet ir nuzintijo Slk.
1. Užp bartis, vaidytis, ginčytis: Ko čia vienokiai ziñtiji kai insiutęs Ds.
2. delsti, vilkinti, vengti ką daryti: Ko ziñtiji, ko neini? Užp. Nedirba, ziñtija, laukia, kad kitas padirbtų Ds. Ziñtijo ziñtijo, in galo dalto lentų ir pažyčiojo Dgl.
įziñtyti tr. įerzinti ginču: Jo pati tai kožną įziñtija Ds.
nuziñtyti intr. nudelsti: Žadėjo padirbt, bet ir nuzintijo Slk.
nuziñtyti
Apibrėžtis
ziñtyti, -ija, -ijo intr.
1. Užp bartis, vaidytis, ginčytis: Ko čia vienokiai ziñtiji kai insiutęs Ds.
2. delsti, vilkinti, vengti ką daryti: Ko ziñtiji, ko neini? Užp. Nedirba, ziñtija, laukia, kad kitas padirbtų Ds. Ziñtijo ziñtijo, in galo dalto lentų ir pažyčiojo Dgl.
įziñtyti tr. įerzinti ginču: Jo pati tai kožną įziñtija Ds.
nuziñtyti intr. nudelsti: Žadėjo padirbt, bet ir nuzintijo Slk.
1. Užp bartis, vaidytis, ginčytis: Ko čia vienokiai ziñtiji kai insiutęs Ds.
2. delsti, vilkinti, vengti ką daryti: Ko ziñtiji, ko neini? Užp. Nedirba, ziñtija, laukia, kad kitas padirbtų Ds. Ziñtijo ziñtijo, in galo dalto lentų ir pažyčiojo Dgl.
įziñtyti tr. įerzinti ginču: Jo pati tai kožną įziñtija Ds.
nuziñtyti intr. nudelsti: Žadėjo padirbt, bet ir nuzintijo Slk.
