Visuma priemonių ir procedūrų, užtikrinančių platinimui skirto produkto atitikimą standartams ir kitiems reikalavimams.
Pageidautina, kad programinės įrangos kokybės užtikrinimo priemonių būtų imamasi visose jos projektavimo ir priežiūros stadijose. Ji būtų nuolat testuojama, bandoma, ieškoma klaidų ir jos šalinamos. Dažnai naudojama speciali programa šiems darbams atlikti, pavyzdžiui, klaidoms aptikti.
Vienas iš svarbių darbų yra lokalizuotos programinės įrangos testavimas. Aptinkamos ir šalinamos lokalizacijos klaidos. Aptinkamos sąsajos tekstų ir žinynų vertimo klaidos, derinamos eilutės, kai jos komponuojamos iš keleto dalių, tikrinama, ar datos, laiko, skaičių ir kt. užrašymai atitinka lokalės standartus ir priimtas taisykles. Speciali programinė įranga gali padėti aptikti lokalizuojamos programos grafinės sąsajos vietas, kuriose netelpa išverstas tekstas, patikrinti lokalizuoto žinyno saitus ir pan.

Psichologijos šaka, kurianti metodus, kuriais nustatomos žmogaus individualios ypatybės, numatoma asmenybės vystymosi perspektyva. Pradėjo klostytis XIX a. (Dž. M. Katelis, JAV, F. Goltonas, D. Britanija, H. Ebinghauzas, Vokietija, ir kt.). Didelę įtaką jai turėjo prancūzo psichologo A. Binė ir jo bendradarbių sukurti vaikų protinio vystymosi diagnostikos metodai, ypač 1905-11 sukurta intelekto skalė. Sukurta daug specialių psichodiagnostikos metodikų, įvairiais aspektais tiriančių individualias ypatybes: anomalijos ir normos, išsimokslinimo ir žmogaus amžiaus, mokymosi, profesinės, sportinės veiklos ir kitais aspektais. Svarbiausios metodų rūšys: ↑ testai ( ↑ Intelekto testai, ↑ Žinių testai, ↑ Kriterinis testavimas, ↑ Projekciniai testai ); ↑ anketos ir ↑ klausimynai (padeda atskleisti pagrindines asmenybės nuostatas, santykius, polinkius ir pan.), psichofiziologinės metodikos (diagnozuojamos individo nervų sistemos savybės, kurios reiškiasi dinaminėmis psichikos ypatybėmis - veiklos tempu, persijungimo lengvumu, darbingumo trukme ir kt.). Bet kuri psichodiagnostinė metodika turi atitikti tikslumo, patikimumo, ↑ validumo reikalavimus. Psichodiagnostika tuo efektyvesnė, kuo labiau ji remiasi fundamentaliais psichologijos tyrimais.

Priemonių visuma, padedanti raidos sutrikimų turintiesiems tapti visavertėmis asmenybėmis.

Testų rengėjams skirtas klausimų sąrašas, pagal kurį pasitikrinama, ar tikrai visi testo sandai parengti pagal reikalavimus, pateiktus testo apraše, ar tikrai testas apima visus tikrintinus dalykus. Kontrolinis klausimynas dažnai yra testavimo stebėjimo ar analizavimo priemonė.

↗Punkto parametras, kurio skaitinė išraiška rodo, kiek procentų ↗kandidatų punktą atliko gerai. Jei sunkumo indeksas yra mažiau kaip 20 – punktas labai sunkus, jei daugiau kaip 80 – labai lengvas.

Vadinamojo proto amžiaus PA ir tikrojo, chronologinio asmens amžiaus santykis, žymimas simboliu IQ ir reiškiamas formule PA/TA∙100%=IQ∙PA nustatomas intelekto testais, lyginamas su intelekto amžiaus skalėmis. Kad galėtų išspręsti daugelio įtrauktų į įvairias amžiaus skales testų užduotis, tiriamasis turi mokėti loginius, logiško suvokimo ir aritmetinius veiksmus, orientuotis praktinėse situacijose, būti išprusęs, turėti valingą atmintį ir kt. Sudarydamas amžiaus skales, psichologas parenka uždavinius, kurie įtrauktais dalykais (terminais, sąvokomis, grafiniais piešiniais ir kt.) ir stimuliuojamų proto veiksmų pobūdžiu būtų prieinami tam tikros socialinės bendrijos amžiaus grupėms, kurias apima skalė. Tai dažniausiai patikrinama eksperimentais, kuriems parenkami amžiaus grupių atstovai. Intelekto koeficientas nustatomas taip. Iš pradžių tiriamajam pateikiamos užduotys, atitinkančios vienais metais jaunesnį amžių, negu jo, einant amžiaus skale žemyn, būtina gauti penkis iš eilės teisingus atsakymus. Taip nustatomas vadinamasis proto bazinis amžius. Paskui, einant skale aukštyn, reikia tol teikti užduotis, kol bus gauti penki iš eilės klaidingi atsakymai. Tuo testavimas baigiamas. Paskui prie bazinio amžiaus testų skaičiaus pridedamas atsakymų skaičius. Specialioje lentelėje suieškoma, kokį proto amžių atitinka gautoji suma. Tada pagal formulę apskaičiuojamas intelekto koeficientas.

↗Testo tinkamumo rodiklis, parodantis, kiek užduočių forma tinka norimiems gebėjimams matuoti. Ar testas yra pagrįstas formos atžvilgiu, dažniausiai nusprendžiama subjektyviai, neatliekant jokios objektyvios testo analizės. Formos pagrįstumas nelaikomas objektyviu pagrįstumu. Dažniausiai tiesiog pasakoma, kad „testas patinka“.

Vienas iš testo ↗patikimumo įrodymų. Pakartotinio testavimo patikimumas nustatomas, kai tie patys kandidatai tą patį ↗testą tomis pačiomis sąlygomis atlieka du kartus, o jų gauti rezultatai sugretinami. Tai leidžia įvertinti, ar kandidatų rezultatai nepriklauso nuo šalutinių veiksnių.

Testo užduotis – testo sudedamoji dalis, t. y. užduoties formuluotės, ↗įvesties ir atsakymų visuma. Paprastai vieną užduotis sudaro keli ↗punktai, bet tikrinimo ↗židinys tas pats. Pvz., skaitymo užduotį sudaro užduoties formuluotė (ko ↗kandidatų prašoma atlikti), tekstas, kelių pasirinkčių punktai ir kandidatams nerodomi užduočių rengėjų pridedami teisingi atsakymai.

Standartizuotos formos užduočių sistema, kuria tikrinamas kalbos mokėjimas ar žinios. Testas atliekamas vienodomis sąlygomis, vertinamas pagal tuos pačius kriterijus. Gero testo požymiai: ↗pagrįstumas, ↗patikimumas, gera punktų ↗skiriamoji geba, ↗praktiškumas. Esama įvairių testų rūšių: (1) pagal tikrinimo tikslą skiriami ↗išmokimo, ↗mokėjimo, ↗grupavimo, ↗diagnostiniai, ↗gabumų testas; (2) pagal tikrinimo laiką mokymo procese – pažangos, baigiamieji testai; (3) pagal tikrinimo objektą ir tikrinamosios veiklos pobūdį – ↗žinių vertinimo, ↗atlikties testas; (4) pagal atlikimo greitį – ↗spartos; (5) pagal testų užduotis – ↗pavienių punktų testas, ↗integruotieji testai, (6 )pagal santykį su norma ir kriterijais – ↗kriteriniai, ↗norminiai testai; (7 )pagal užduočių tikrinimo formą – ↗objektyvieji, ↗subjektyvieji testai; (8) pagal atlikimo priemones – atliekami kompiuteriu ar popieriuje. Keli to paties testo variantai, kuriais pagal tą patį aprašą tikrinami tie patys dalykai, turi būti vienodo sunkumo, tokios pat apimties. Jie vadinami ↗lygiaverčiais testo variantais. Kai kada testu vadinamas ↗kontrolinis darbas.