Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (84)
dúombazė
Apibrėžtis
Turinti struktūrą ir naudojimosi prieigą elektroninė duomenų sankaupa.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
... aišku, galima ir pasvajoti, kad internete būtų prieinama bendra visų egzistuojančių lietuviškų žodynų duombazė.
Duomenų bazių sistema yra skirta tvarkyti, rūšiuoti ir manipuliuoti informaciją. Kadangi MySQL duomenų bazė leidžia įtraukti, keisti ir ištrinti informaciją iš kelių lentelių vienu metu pagal nurodytus kriterijus, ji priskiriama reliacinėms duombazėms (angl. "relational").
Na duomenų bazė skirtingame hoste nėra pats geriausias sprendimas, ypač kai tas duombazės serveris sėdi kažkur kitam Europos gale.
Byloje nagrinėjami kaltinimai, esą „Facebook“ iš vartotojų žinučių, pažymėtų užraktu „privatu“, renka nuorodas ir kitokią informaciją apie vartotojus ir parduoda ją reklamos, rinkodaros kompanijoms ir duombazėms.
Automobilių registracijos kompanijos „Regtransfers“ duombazėse pažymėta, kad „F1“ numeris kainuoja 10 009 995 svarų.
Austrijos valdžia tik prasidėjus krizei pradėjo vystyti elektroninių mokymo išteklių duombazę. Kroatai valstybės mastu organizavo filmuotas pamokas, kad mokiniai turėtų galimybę pasiekti visus mokymosi siekinius. Estai ir prancūzai parengė tinklalapį, kuriame medžiaga keliama pagal dalykų temas ir klases.
Apie informacinę sistemą, kuri būtų sujungta su gyventojų registru, savivaldybės laidojimo leidimų duombaze bei kitomis valstybės ir savivaldybių duombazėmis belieka tik pasvajoti, nors tai yra taip nesunkiai padaroma!
Ar išei įdėt jpg paveiksliuką į paradox tipo duombazę, bmp įdėt išėjo, o kitų formatų neišeina. Ar duombazė palaiko kitus formatus? Ai beja laukelio tipas Graphic. Ir ar yra sprendimas be konvertavimo? Iš anksto dėkui.
Gal galit patarti, iš kur gauti visų Lietuvos miestų pavadinimus duombazėje?
Sveiki, po duombazes perkėlimo, į tekstinį failą, ikelūs duombazę atgal visos raidės virto heroglifais, ir tuopačiu mysql duombazėje rodoma heroglifai.
Duombazei rodo:" Pagaliau, YAY!!! Mano pasiÃ...«limas ivygditas. :)" Tinklalapije atvaizduojama taipat.
Norečiau sužinoti kaip pakeisti tarkim tą heroglifą į normalią raidę visai duombazei. Tai būtų galima atlikti kiekvienai raidei atskirai, pirmiausia ą, paskui ū ir tt.
Iškilo būtinybė uždėti limitą duombazės dydžiui.
Naujai duombazei naudokite nustatymus: Name MuOnline ir tada paspauskite Enter, kad sukurtumėte naują duombazę
„Haktyvistai“ „Anonymous“ skelbia karą Izraeliui: uždarė prezidento internetinę svetainę, ištrynė Jeruzalės banko duombazę ir nutekino asmeninius 5 tūkst. pareigūnų duomenis [antraštė]
Jei pasakys jums, kad teks dirbti dar 14 darbo dienų, darbdavys bus teisus, nes tai yra jo teisė. O jei jus nedirbsite, tuomet jus atleis už pravaikštas. O str. pagal kuį jus esate atleistas yra matomas sodros duombazei.
pavirti̇̀mas
Apibrėžtis
virti̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. → virsti 1: Atliepė munie ilgai tas virti̇̀mas End. Bugštus esu virtimo, neisiu geriau tokie slydie Šts. Iš to virti̇̀mo atsiradau netikusi (prastai jaučiuosi) Krš. Pri virti̇̀mo esu greita – susisuka galva, i kiverzai Krš. Jeigu pajuntam, kad automobilis gali virsti arba jau virsta, reikia staiga pasukti vairą virtimo kryptimi rš.
2. → virsti 7: Antroji tora laikės, o pirmoji an virti̇̀mo Sg.
3. → virsti 10: Šviesos kritimas buvo fiziškai sunkus, lyg sniego virtimas rš. Vandens virti̇̀mas (krioklys) KII337.
4. → virsti 9: O virti̇̀mas žmonių iš bažnyčios! Kv. Toks virti̇̀mas – nešte įnešė į mašiną Krš.
| Bangų virti̇̀mas (mūša) KII347. Dūmai eita smarkiu virtimu, tumulais Rt.
5. K.Būg → virsti 11: Pinigų virtimas kapitalu ETŽ. Virtimas ledu GTŽ. Virtimas lėlyte ŽŪŽ161. Daugeliu atvejų dukterinis branduolys būna taip pat radioaktyvus, ir tęsiasi radioaktyviųjų virtimų grandinė rš. Vienos medžiagos virtimas kita susijęs su sudėties, struktūros ir molekulių stambumo pakitimais K.Daukš.
ǁ A.Sal lingv. keitimasis: Pagal informacijos teoriją dažnas žodžio vartojimas yra ir to žodžio semantinio sustabarėjimo, virtimo stilistine kliše rodiklis LKXVI123. Kuršių, sėlių, galbūt ir žiemgalių kalbas, panašiai kaip lietuvių, ši virtimo banga pasiekė visai nusilpusi rš.
apvirti̇̀mas sm. (2) KŽ; Sut → apvirsti 1.
ǁ padėties pasikeitimas: (Žarnos) apvirti̇̀mas BŽ147.
atvirti̇̀mas sm. (2); Ser
1. KŽ → atvirsti 1.
2. → atvirsti 5: Dėkavonė už geros gadynos atvirtimą KlM112.
3. → atvirsti 6: Taip įvyksta jo atvirtimas, gręžimasis į Kristų SkvApD9,6(komentaras). Ir atvirtimų buvo apsčiai ypač per mišras moterystes Vaižg.
įvirti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įvirsti 1.
išvirti̇̀mas sm. (2) KŽ; D.Pošk, S.Dauk
1. → išvirsti 1: Bijau [vežimo] išvirti̇̀mo – daug nekrauk Dbk.
2. → išvirsti 6: Kraujo išvirti̇̀mas KI251.
3. → išvirsti 9: Apatinio voko išvirtimas rš.
4. PolŽ23 pasvirimas, nuolaidumas: Ratų išvirti̇̀mas… toks ratinės transporto mašinos ratų tvirtinimas, kad jų sukimosi plokštumos kirstųsi žemiau kelio paviršiaus LTEIX337.
5. K.Būg → išvirsti 14: Dėl šito ja išvirtimo je lietuviai ir suskilo į žemaičius ir aukštaičius A.Sal.
6. NdŽ → išvirsti 15.
nuvirti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → nuvirsti:
1. Jie gėrė iki nuvirti̇̀mo Snt. Alaus būs salyklinio geriausio, prigers kaip vel[nia]s lig nuvirti̇̀mo Trk.
ǁ apalpimas: [Epileptiko pašaukimas] sujudina kraują, i nėr to nuvirti̇̀mo Nmk.
2. Nuvirti̇̀mas nuo strėkio (šalinės) buvo laimingas, kad net neužsigavo Grž.
ǁ nuslinkimas, nušliaužimas: Naktyje į utarninką nusidavė uoliniuos kalnynuos… didis sniego nuvirtimas LC1883,8.
3. Koks čia nuvirti̇̀mas, kad netrukus ir vėl pakėlė Grž.
◊ nuo kójų nuvirti̇̀mas mirimas: Po Stalino nū kójų nuvirti̇̀mo palengvėjo Vn.
pavirti̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ
1. → pavirsti 1: Pavirs ir atsikels – nėr ko to vaiko pavirti̇̀mo žiūrėti Krš.
2. → pavirsti 3: Iš susibarimo prie žolių kraitelių, iš tavo staigaus pavirtimo, kai pakvėpinai tos žolelės, sprendžiu, kad tu esi žolelėmis pakerėtas J.Balč.
ǁ pakrypimas: Reikia motociklo lopšelio pavirti̇̀mą gerai nustatyt Slm.
3. KII349 → pavirsti 8: Toks staigus žmonių pavirtimas į nieką Kleopui pasirodė be galo skaudus rš. Mergų pavirti̇̀mas į ledergas begalinis Krš.
ǁ lingv. pasidarymas, kitoks garso iškilimas: Pavirtimo įnagininkas („pavirto arkliu“) J.Balč.
parvirti̇̀mas sm. (2); Ser
1. NdŽ → parvirsti 1.
2. NdŽ → parvirsti 3.
pérvirtimas sm. (1) → pervirsti 7: Parvirtimas į katalikus M.Valanč.
privirti̇̀mas sm. (2)
1. → privirsti 2: Ir sniego gi privirtimas tokiu metu! rš.
2. → privirsti 7: Svečių privirtimẽlis: visims atostogai, kaimas kvepa Rdn.
suvirti̇̀mas sm. (2)
1. → suvirsti 4: Išgulimas – dalinis ar visiškas žemės ūkio augalų suvirtimas tam tikrame plote ant žemės LTEIV557.
2. susigrūdimas, sankaupa: Jų (kalnų) suvirtimas jūrių ar ežerų pakrantėmis perima žmogų baime, nužemina, smelkia Vaižg.
3. suirutė: Pačiam suvirtimè apsirgo Gdr.
užvirti̇̀mas sm. (2)
1. NdŽ → užvirsti 2.
2. NdŽ → užvirsti 4.
3. PolŽ167 → užvirsti 5.
4. → užvirsti 6: Užvirti̇̀mas, užgruvimas, užplūdimas žmonių I. Tą žemę pirko priš pat draugų (sovietų) užvirti̇̀mą – nėkais išejo Krš. Užvirtimas, apnikimas (nuog neprieteliaus) I.
1. → virsti 1: Atliepė munie ilgai tas virti̇̀mas End. Bugštus esu virtimo, neisiu geriau tokie slydie Šts. Iš to virti̇̀mo atsiradau netikusi (prastai jaučiuosi) Krš. Pri virti̇̀mo esu greita – susisuka galva, i kiverzai Krš. Jeigu pajuntam, kad automobilis gali virsti arba jau virsta, reikia staiga pasukti vairą virtimo kryptimi rš.
2. → virsti 7: Antroji tora laikės, o pirmoji an virti̇̀mo Sg.
3. → virsti 10: Šviesos kritimas buvo fiziškai sunkus, lyg sniego virtimas rš. Vandens virti̇̀mas (krioklys) KII337.
4. → virsti 9: O virti̇̀mas žmonių iš bažnyčios! Kv. Toks virti̇̀mas – nešte įnešė į mašiną Krš.
| Bangų virti̇̀mas (mūša) KII347. Dūmai eita smarkiu virtimu, tumulais Rt.
5. K.Būg → virsti 11: Pinigų virtimas kapitalu ETŽ. Virtimas ledu GTŽ. Virtimas lėlyte ŽŪŽ161. Daugeliu atvejų dukterinis branduolys būna taip pat radioaktyvus, ir tęsiasi radioaktyviųjų virtimų grandinė rš. Vienos medžiagos virtimas kita susijęs su sudėties, struktūros ir molekulių stambumo pakitimais K.Daukš.
ǁ A.Sal lingv. keitimasis: Pagal informacijos teoriją dažnas žodžio vartojimas yra ir to žodžio semantinio sustabarėjimo, virtimo stilistine kliše rodiklis LKXVI123. Kuršių, sėlių, galbūt ir žiemgalių kalbas, panašiai kaip lietuvių, ši virtimo banga pasiekė visai nusilpusi rš.
apvirti̇̀mas sm. (2) KŽ; Sut → apvirsti 1.
ǁ padėties pasikeitimas: (Žarnos) apvirti̇̀mas BŽ147.
atvirti̇̀mas sm. (2); Ser
1. KŽ → atvirsti 1.
2. → atvirsti 5: Dėkavonė už geros gadynos atvirtimą KlM112.
3. → atvirsti 6: Taip įvyksta jo atvirtimas, gręžimasis į Kristų SkvApD9,6(komentaras). Ir atvirtimų buvo apsčiai ypač per mišras moterystes Vaižg.
įvirti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įvirsti 1.
išvirti̇̀mas sm. (2) KŽ; D.Pošk, S.Dauk
1. → išvirsti 1: Bijau [vežimo] išvirti̇̀mo – daug nekrauk Dbk.
2. → išvirsti 6: Kraujo išvirti̇̀mas KI251.
3. → išvirsti 9: Apatinio voko išvirtimas rš.
4. PolŽ23 pasvirimas, nuolaidumas: Ratų išvirti̇̀mas… toks ratinės transporto mašinos ratų tvirtinimas, kad jų sukimosi plokštumos kirstųsi žemiau kelio paviršiaus LTEIX337.
5. K.Būg → išvirsti 14: Dėl šito ja išvirtimo je lietuviai ir suskilo į žemaičius ir aukštaičius A.Sal.
6. NdŽ → išvirsti 15.
nuvirti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → nuvirsti:
1. Jie gėrė iki nuvirti̇̀mo Snt. Alaus būs salyklinio geriausio, prigers kaip vel[nia]s lig nuvirti̇̀mo Trk.
ǁ apalpimas: [Epileptiko pašaukimas] sujudina kraują, i nėr to nuvirti̇̀mo Nmk.
2. Nuvirti̇̀mas nuo strėkio (šalinės) buvo laimingas, kad net neužsigavo Grž.
ǁ nuslinkimas, nušliaužimas: Naktyje į utarninką nusidavė uoliniuos kalnynuos… didis sniego nuvirtimas LC1883,8.
3. Koks čia nuvirti̇̀mas, kad netrukus ir vėl pakėlė Grž.
◊ nuo kójų nuvirti̇̀mas mirimas: Po Stalino nū kójų nuvirti̇̀mo palengvėjo Vn.
pavirti̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ
1. → pavirsti 1: Pavirs ir atsikels – nėr ko to vaiko pavirti̇̀mo žiūrėti Krš.
2. → pavirsti 3: Iš susibarimo prie žolių kraitelių, iš tavo staigaus pavirtimo, kai pakvėpinai tos žolelės, sprendžiu, kad tu esi žolelėmis pakerėtas J.Balč.
ǁ pakrypimas: Reikia motociklo lopšelio pavirti̇̀mą gerai nustatyt Slm.
3. KII349 → pavirsti 8: Toks staigus žmonių pavirtimas į nieką Kleopui pasirodė be galo skaudus rš. Mergų pavirti̇̀mas į ledergas begalinis Krš.
ǁ lingv. pasidarymas, kitoks garso iškilimas: Pavirtimo įnagininkas („pavirto arkliu“) J.Balč.
parvirti̇̀mas sm. (2); Ser
1. NdŽ → parvirsti 1.
2. NdŽ → parvirsti 3.
pérvirtimas sm. (1) → pervirsti 7: Parvirtimas į katalikus M.Valanč.
privirti̇̀mas sm. (2)
1. → privirsti 2: Ir sniego gi privirtimas tokiu metu! rš.
2. → privirsti 7: Svečių privirtimẽlis: visims atostogai, kaimas kvepa Rdn.
suvirti̇̀mas sm. (2)
1. → suvirsti 4: Išgulimas – dalinis ar visiškas žemės ūkio augalų suvirtimas tam tikrame plote ant žemės LTEIV557.
2. susigrūdimas, sankaupa: Jų (kalnų) suvirtimas jūrių ar ežerų pakrantėmis perima žmogų baime, nužemina, smelkia Vaižg.
3. suirutė: Pačiam suvirtimè apsirgo Gdr.
užvirti̇̀mas sm. (2)
1. NdŽ → užvirsti 2.
2. NdŽ → užvirsti 4.
3. PolŽ167 → užvirsti 5.
4. → užvirsti 6: Užvirti̇̀mas, užgruvimas, užplūdimas žmonių I. Tą žemę pirko priš pat draugų (sovietų) užvirti̇̀mą – nėkais išejo Krš. Užvirtimas, apnikimas (nuog neprieteliaus) I.
suvirti̇̀mas
Apibrėžtis
virti̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. → virsti 1: Atliepė munie ilgai tas virti̇̀mas End. Bugštus esu virtimo, neisiu geriau tokie slydie Šts. Iš to virti̇̀mo atsiradau netikusi (prastai jaučiuosi) Krš. Pri virti̇̀mo esu greita – susisuka galva, i kiverzai Krš. Jeigu pajuntam, kad automobilis gali virsti arba jau virsta, reikia staiga pasukti vairą virtimo kryptimi rš.
2. → virsti 7: Antroji tora laikės, o pirmoji an virti̇̀mo Sg.
3. → virsti 10: Šviesos kritimas buvo fiziškai sunkus, lyg sniego virtimas rš. Vandens virti̇̀mas (krioklys) KII337.
4. → virsti 9: O virti̇̀mas žmonių iš bažnyčios! Kv. Toks virti̇̀mas – nešte įnešė į mašiną Krš.
| Bangų virti̇̀mas (mūša) KII347. Dūmai eita smarkiu virtimu, tumulais Rt.
5. K.Būg → virsti 11: Pinigų virtimas kapitalu ETŽ. Virtimas ledu GTŽ. Virtimas lėlyte ŽŪŽ161. Daugeliu atvejų dukterinis branduolys būna taip pat radioaktyvus, ir tęsiasi radioaktyviųjų virtimų grandinė rš. Vienos medžiagos virtimas kita susijęs su sudėties, struktūros ir molekulių stambumo pakitimais K.Daukš.
ǁ A.Sal lingv. keitimasis: Pagal informacijos teoriją dažnas žodžio vartojimas yra ir to žodžio semantinio sustabarėjimo, virtimo stilistine kliše rodiklis LKXVI123. Kuršių, sėlių, galbūt ir žiemgalių kalbas, panašiai kaip lietuvių, ši virtimo banga pasiekė visai nusilpusi rš.
apvirti̇̀mas sm. (2) KŽ; Sut → apvirsti 1.
ǁ padėties pasikeitimas: (Žarnos) apvirti̇̀mas BŽ147.
atvirti̇̀mas sm. (2); Ser
1. KŽ → atvirsti 1.
2. → atvirsti 5: Dėkavonė už geros gadynos atvirtimą KlM112.
3. → atvirsti 6: Taip įvyksta jo atvirtimas, gręžimasis į Kristų SkvApD9,6(komentaras). Ir atvirtimų buvo apsčiai ypač per mišras moterystes Vaižg.
įvirti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įvirsti 1.
išvirti̇̀mas sm. (2) KŽ; D.Pošk, S.Dauk
1. → išvirsti 1: Bijau [vežimo] išvirti̇̀mo – daug nekrauk Dbk.
2. → išvirsti 6: Kraujo išvirti̇̀mas KI251.
3. → išvirsti 9: Apatinio voko išvirtimas rš.
4. PolŽ23 pasvirimas, nuolaidumas: Ratų išvirti̇̀mas… toks ratinės transporto mašinos ratų tvirtinimas, kad jų sukimosi plokštumos kirstųsi žemiau kelio paviršiaus LTEIX337.
5. K.Būg → išvirsti 14: Dėl šito ja išvirtimo je lietuviai ir suskilo į žemaičius ir aukštaičius A.Sal.
6. NdŽ → išvirsti 15.
nuvirti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → nuvirsti:
1. Jie gėrė iki nuvirti̇̀mo Snt. Alaus būs salyklinio geriausio, prigers kaip vel[nia]s lig nuvirti̇̀mo Trk.
ǁ apalpimas: [Epileptiko pašaukimas] sujudina kraują, i nėr to nuvirti̇̀mo Nmk.
2. Nuvirti̇̀mas nuo strėkio (šalinės) buvo laimingas, kad net neužsigavo Grž.
ǁ nuslinkimas, nušliaužimas: Naktyje į utarninką nusidavė uoliniuos kalnynuos… didis sniego nuvirtimas LC1883,8.
3. Koks čia nuvirti̇̀mas, kad netrukus ir vėl pakėlė Grž.
◊ nuo kójų nuvirti̇̀mas mirimas: Po Stalino nū kójų nuvirti̇̀mo palengvėjo Vn.
pavirti̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ
1. → pavirsti 1: Pavirs ir atsikels – nėr ko to vaiko pavirti̇̀mo žiūrėti Krš.
2. → pavirsti 3: Iš susibarimo prie žolių kraitelių, iš tavo staigaus pavirtimo, kai pakvėpinai tos žolelės, sprendžiu, kad tu esi žolelėmis pakerėtas J.Balč.
ǁ pakrypimas: Reikia motociklo lopšelio pavirti̇̀mą gerai nustatyt Slm.
3. KII349 → pavirsti 8: Toks staigus žmonių pavirtimas į nieką Kleopui pasirodė be galo skaudus rš. Mergų pavirti̇̀mas į ledergas begalinis Krš.
ǁ lingv. pasidarymas, kitoks garso iškilimas: Pavirtimo įnagininkas („pavirto arkliu“) J.Balč.
parvirti̇̀mas sm. (2); Ser
1. NdŽ → parvirsti 1.
2. NdŽ → parvirsti 3.
pérvirtimas sm. (1) → pervirsti 7: Parvirtimas į katalikus M.Valanč.
privirti̇̀mas sm. (2)
1. → privirsti 2: Ir sniego gi privirtimas tokiu metu! rš.
2. → privirsti 7: Svečių privirtimẽlis: visims atostogai, kaimas kvepa Rdn.
suvirti̇̀mas sm. (2)
1. → suvirsti 4: Išgulimas – dalinis ar visiškas žemės ūkio augalų suvirtimas tam tikrame plote ant žemės LTEIV557.
2. susigrūdimas, sankaupa: Jų (kalnų) suvirtimas jūrių ar ežerų pakrantėmis perima žmogų baime, nužemina, smelkia Vaižg.
3. suirutė: Pačiam suvirtimè apsirgo Gdr.
užvirti̇̀mas sm. (2)
1. NdŽ → užvirsti 2.
2. NdŽ → užvirsti 4.
3. PolŽ167 → užvirsti 5.
4. → užvirsti 6: Užvirti̇̀mas, užgruvimas, užplūdimas žmonių I. Tą žemę pirko priš pat draugų (sovietų) užvirti̇̀mą – nėkais išejo Krš. Užvirtimas, apnikimas (nuog neprieteliaus) I.
1. → virsti 1: Atliepė munie ilgai tas virti̇̀mas End. Bugštus esu virtimo, neisiu geriau tokie slydie Šts. Iš to virti̇̀mo atsiradau netikusi (prastai jaučiuosi) Krš. Pri virti̇̀mo esu greita – susisuka galva, i kiverzai Krš. Jeigu pajuntam, kad automobilis gali virsti arba jau virsta, reikia staiga pasukti vairą virtimo kryptimi rš.
2. → virsti 7: Antroji tora laikės, o pirmoji an virti̇̀mo Sg.
3. → virsti 10: Šviesos kritimas buvo fiziškai sunkus, lyg sniego virtimas rš. Vandens virti̇̀mas (krioklys) KII337.
4. → virsti 9: O virti̇̀mas žmonių iš bažnyčios! Kv. Toks virti̇̀mas – nešte įnešė į mašiną Krš.
| Bangų virti̇̀mas (mūša) KII347. Dūmai eita smarkiu virtimu, tumulais Rt.
5. K.Būg → virsti 11: Pinigų virtimas kapitalu ETŽ. Virtimas ledu GTŽ. Virtimas lėlyte ŽŪŽ161. Daugeliu atvejų dukterinis branduolys būna taip pat radioaktyvus, ir tęsiasi radioaktyviųjų virtimų grandinė rš. Vienos medžiagos virtimas kita susijęs su sudėties, struktūros ir molekulių stambumo pakitimais K.Daukš.
ǁ A.Sal lingv. keitimasis: Pagal informacijos teoriją dažnas žodžio vartojimas yra ir to žodžio semantinio sustabarėjimo, virtimo stilistine kliše rodiklis LKXVI123. Kuršių, sėlių, galbūt ir žiemgalių kalbas, panašiai kaip lietuvių, ši virtimo banga pasiekė visai nusilpusi rš.
apvirti̇̀mas sm. (2) KŽ; Sut → apvirsti 1.
ǁ padėties pasikeitimas: (Žarnos) apvirti̇̀mas BŽ147.
atvirti̇̀mas sm. (2); Ser
1. KŽ → atvirsti 1.
2. → atvirsti 5: Dėkavonė už geros gadynos atvirtimą KlM112.
3. → atvirsti 6: Taip įvyksta jo atvirtimas, gręžimasis į Kristų SkvApD9,6(komentaras). Ir atvirtimų buvo apsčiai ypač per mišras moterystes Vaižg.
įvirti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įvirsti 1.
išvirti̇̀mas sm. (2) KŽ; D.Pošk, S.Dauk
1. → išvirsti 1: Bijau [vežimo] išvirti̇̀mo – daug nekrauk Dbk.
2. → išvirsti 6: Kraujo išvirti̇̀mas KI251.
3. → išvirsti 9: Apatinio voko išvirtimas rš.
4. PolŽ23 pasvirimas, nuolaidumas: Ratų išvirti̇̀mas… toks ratinės transporto mašinos ratų tvirtinimas, kad jų sukimosi plokštumos kirstųsi žemiau kelio paviršiaus LTEIX337.
5. K.Būg → išvirsti 14: Dėl šito ja išvirtimo je lietuviai ir suskilo į žemaičius ir aukštaičius A.Sal.
6. NdŽ → išvirsti 15.
nuvirti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → nuvirsti:
1. Jie gėrė iki nuvirti̇̀mo Snt. Alaus būs salyklinio geriausio, prigers kaip vel[nia]s lig nuvirti̇̀mo Trk.
ǁ apalpimas: [Epileptiko pašaukimas] sujudina kraują, i nėr to nuvirti̇̀mo Nmk.
2. Nuvirti̇̀mas nuo strėkio (šalinės) buvo laimingas, kad net neužsigavo Grž.
ǁ nuslinkimas, nušliaužimas: Naktyje į utarninką nusidavė uoliniuos kalnynuos… didis sniego nuvirtimas LC1883,8.
3. Koks čia nuvirti̇̀mas, kad netrukus ir vėl pakėlė Grž.
◊ nuo kójų nuvirti̇̀mas mirimas: Po Stalino nū kójų nuvirti̇̀mo palengvėjo Vn.
pavirti̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ
1. → pavirsti 1: Pavirs ir atsikels – nėr ko to vaiko pavirti̇̀mo žiūrėti Krš.
2. → pavirsti 3: Iš susibarimo prie žolių kraitelių, iš tavo staigaus pavirtimo, kai pakvėpinai tos žolelės, sprendžiu, kad tu esi žolelėmis pakerėtas J.Balč.
ǁ pakrypimas: Reikia motociklo lopšelio pavirti̇̀mą gerai nustatyt Slm.
3. KII349 → pavirsti 8: Toks staigus žmonių pavirtimas į nieką Kleopui pasirodė be galo skaudus rš. Mergų pavirti̇̀mas į ledergas begalinis Krš.
ǁ lingv. pasidarymas, kitoks garso iškilimas: Pavirtimo įnagininkas („pavirto arkliu“) J.Balč.
parvirti̇̀mas sm. (2); Ser
1. NdŽ → parvirsti 1.
2. NdŽ → parvirsti 3.
pérvirtimas sm. (1) → pervirsti 7: Parvirtimas į katalikus M.Valanč.
privirti̇̀mas sm. (2)
1. → privirsti 2: Ir sniego gi privirtimas tokiu metu! rš.
2. → privirsti 7: Svečių privirtimẽlis: visims atostogai, kaimas kvepa Rdn.
suvirti̇̀mas sm. (2)
1. → suvirsti 4: Išgulimas – dalinis ar visiškas žemės ūkio augalų suvirtimas tam tikrame plote ant žemės LTEIV557.
2. susigrūdimas, sankaupa: Jų (kalnų) suvirtimas jūrių ar ežerų pakrantėmis perima žmogų baime, nužemina, smelkia Vaižg.
3. suirutė: Pačiam suvirtimè apsirgo Gdr.
užvirti̇̀mas sm. (2)
1. NdŽ → užvirsti 2.
2. NdŽ → užvirsti 4.
3. PolŽ167 → užvirsti 5.
4. → užvirsti 6: Užvirti̇̀mas, užgruvimas, užplūdimas žmonių I. Tą žemę pirko priš pat draugų (sovietų) užvirti̇̀mą – nėkais išejo Krš. Užvirtimas, apnikimas (nuog neprieteliaus) I.
rinki̇̀mas
Apibrėžtis
rinki̇̀mas sm. (2) BŽ76, K, DŽ; Sut, N, M, rinki̇̀masis (1)
1. → rinkti 1: Tiek daug grybių! Gal trijų rinki̇̀mų sudėjai Ps. Daugelis žmonių Islandijoj verčiasi pūrų rinkimu A.Vencl. Vynuogių rinkimas LL279. Varpų rinkimas, varparinktė SD94.
ǁ Akmenų rinkimo mašina ŽŪŽ90.
2. → rinkti 3: Mokesčių rinkimas (ėmimas) ETŽ. Žodyninės medžiagos rinkimas siejosi su kitu didžiuliu darbu – tautosakos rinkimu rš. Reikėtų tuojau suorganizuoti Latgalos vietų vardų rinkimą K.Būg.
3. → rinkti 4: Vieni ant gėrių kūno, o kiti ant godo ir rinkimo penigų pagrįžo DP83.
4. refl. → rinkti 6 (refl.): Kupstuotas žemės paviršius trukdo vandens nutekėjimą ir rinkimąsi į griovius rš.
5. → rinkti 7: Už rugių rinki̇̀mą par dieną mokėjo po rublį Pšš. Pri rugių rinki̇̀mo už dieną – trisdešimt kapeikų Krš.
6. → rinkti 11: Visi to rudens rinkimo vyrai buvo kaip ąžuolai rš. Kareivių rinkimas LL148.
7. → rinkti 10: Tie akiniai gydytojo Grundžio rinki̇̀mo Rd. Iš didelio rinki̇̀mo [sau poros] išėjo už durnio JnšM.
8. → rinkti 13: Išgirdo, kad ten karalių rinkimas (ps.) Brt.
9. → rinkti 14: Po trijų savaičių rinkimo darbas bus pabaigtas K.Būg. Rinkimas kursyvu rš.
10. susirinkimas: Čia tokis rinki̇̀mas buvo Baltojoj kontoroj Aps.
11. žr. 1 rinkinys 3: Aštuonnytų neaudžiau, neturėjau rinki̇̀mo Všv.
12. → rinkti 26: Daug rinki̇̀mo buvo likę [pirkioj] Dglš.
aprinki̇̀mas sm. (2) Q167, Sut, I
1. N → aprinkti 4: Valgys ir gers, ką norės, be apirinkimo valgymų DP13. Duomi ant aprinkimo (laisvai, savo nuožiūra pasirinkti) SD198.
| refl.: Dėl apsirinki̇̀mo sau paniškos išvažiavo į tolimą šalį BM274(Šlv).
2. → aprinkti 5: Evangelija … apie aprinkimą dvylikos apaštalų DP618. Senas ir labai ažurietėjęs būdas yra tasai žmonių, kurį turi aprinkimuose kitų ant vyresnybės kokios SPI75.
atrinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; N
1. → atrinkti 1: Netikusių prekių atrinki̇̀mas BŽ33. Kirstinų ir paliekamų augti medžių atrinkimas yra pati atsakingiausia ugdomųjų kirtimų operacija rš. Nuostolius gali sumažinti rūpestingas nesveikų [bulvių] gumbų atrinkimas EncIV1093.
2. → atrinkti 3: Donies atrinkimas SD256.
įrinki̇̀mas sm. (2)
1. → įrinkti 3: Piningų įrinki̇̀mas KI509. Mokesnių įrinkimus ir įrinkimų būdą pertaisyti dabar nesąs pritinkąs čėsas Kel1865,50. Karalystės gaspadorystės piningų įrinkimas bei išleidimas gerai surokuotas LC1879,8.
2. įrengimas: Mano medžiaga, ė tavo inrinki̇̀mas – ir pastatysim sau gyventuvę Tvr.
3. Sut apsirengimas, puošnumas: Tad tačiaug kokis norint žiedelis ir kokis norint šėkas toli yra gražesnis, o neg tavo visas įrinkimas DP332.
išrinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; Q55, SD1199, H173, R129, Sut, N
1. → išrinkti 6: Aš nestenguos išrinki̇̀mo [dirsių iš rugių], tik taip sau barstau Šts.
2. → išrinkti 8: Paskui prasideda prekės išrinkimas Šlč. Duomenų išrinkimas SkŽ35.
| refl.: Išsirinkimas fonografiškos knygos ne taip lengvas V.Kudir.
3. B592, P → išrinkti 9: Rūpinkitės, idant par gerus darbus išrinkimą jūsų patvirtintumėt M.Valanč. Žinodami, broliai numylėti, apie jūsų nuog Dievo išrinkimą Bt1PvT1,4.
4. → išrinkti 10: Gana svarbus aktas pačioje suvažiavimo pradžioje buvo biuro arba prezidiumo išrinkimas rš. Išrinkimo balsas I.
5. rš → išrinkti 12.
6. refl. Sut → išrinkti 18 (refl.): Išsirėdymas, ižsirinkimas ant karionės SD417. Jog ižsirinkimas ant sūdo lyginasi rašte karionei SPI13.
parinki̇̀mas sm. (2)
1. N → parinkti 12: Lemiama politinių uždavinių sėkmingo įvykdymo sąlyga yra tinkamas kadrų parinkimas sp. Audinių lietuviškus raštus lengva atskirti iš spalvų parinkimo rš. Dėl vardo parinki̇̀mo tarės abu tėvai Ps.
| refl. DŽ1: Nei laisvo suolo, nei pasirinkimo su kuo sėsti rš. Kaip į šį pasirinkimą žiūrėjo šeima, nežinia rš. Kiekvieno žmogaus kelio pasirinkimą sąlygoja tūkstančiai faktorių, – ir laikas, ir aplinka, ir atskiri žmonės rš. Didelė paranka kartais pirkėjui ir pasirinkimą pasunkina rš.
2. → parinkti 16: Parinkimas turtų nuog visotimės SD102.
pérrinkimas sm. (1) DŽ1
1. Sut, N → perrinkti 1: Perrinkimas, aplasymas SD18.
2. → perrinkti 4: Įvykdyti perrinkimus kuopelėse rš.
pririnki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. I → pririnkti 3.
2. refl. → pririnkti 5 (refl.): Toks gi prisirinki̇̀mas tų žmonių – kaip niekada! Sb.
3. LL21 → pririnkti 6.
| refl. Sut.
4. refl. puošnūs drabužiai: Prisrinki̇̀mas jos mudriausis, tik šiūpsi, tik žėri šilkai Tvr. Prisirinkimas, rėdyklos SD2.
5. SD64, Sut → pririnkti 10.
| refl. SD303: Apie reikalą prisirinkimo sakramentop gailystos SPI142. Ne su prisirinkimu spaviedojosi brš.
surinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; Q145
1. SD341, K → surinkti 1.
2. → surinkti 3: Mokesčių iš gyventojų surinkimas sp. Jis atsako už žinių surinkimą rš. Sakos apie surinkimą tos biblijos krainikų iš raštų kitų pranašų Ch1Krn(santrauka).
3. → surinkti 4: Javų, penukšlos surinkimas SD246.
| refl.: Susirinkimas žemės ir mantos į vienų rankas A1884,303.
4. SD340 → surinkti 5: Iš kolūkių pienas gabenamas į pieno surinkimo punktus rš. Prasidėjo cukrinių runkelių vežimas iš surinkimo vietų sp. Vandens surinkimo baseinas PolŽ23. Surinkimas, sukrovimas, sudėjimas SD123.
5. telkinys, sankaupa: Žvaigždžių surinkimas (žvaigždynas) I. Surinkimą vandenų vadino jūromis CII29.
| refl.: Ir susirinkimą vandenų vadino jis jūrėmis BB1Moz1,10.
6. StnD(5psl.), N rinkinys, kolekcija: Aš, pamatęs kunigo Juškevyčios milžinišką surinkimą, pasinorėjau nors po kelias ir savo kampo svodbines dainas užrašyti LMD(Sln). Tie surinkimai neapima … nė dešimtos dalies … pasakų A1884,309. Išrodžiau, kiek naudos bus iš to surinki̇̀mo dainų mokslingiems vyrams Jn. Tame muno surinkime ne visos tėra senovės dainės S.Dauk. Surinkimas veliuoniškių dainų spaudintas yra JD(III,Xpsl.).
7. → surinkti 8: Už giktaro [žiemkenčių] surinki̇̀mą rublį mokėjo Krš.
8. → surinkti 9: Šieno surinkimas yra labai svarbus sp. Vėliau jiems (miežiams) išdžiūvus, pradalgėmis eina javų surinkimui pritaikytas kombainas rš. Surinkimas vaisių SD444.
9. Q557, R370, K, M, LL319, DŽ1 suėjimas, sueiga, sambūris: Buvau nuejusi į surinki̇̀mą, ka naujį pirmininką rinkom Trkn. Suvarys surinkimùs i lazdų atneš: kas neklausys – i gulkis Lnk. Darė surinkimùs, atvažiuodė ponas Grv. Didelis surinki̇̀mas karalių ir senatų visokių pas mano brolį yra LB268. Surinkime daug žmonių buvo Ns1832,6. Surinkimas, sąrinkis SD444.
^ Kunigų surinkimas – bieso pragėrimas PPr79.
| refl. Q557, R298, N: Gerai organizuoti darbininkų susirinkimai sp. Dabar Arvydas reguliariai lankė tokius ratelio susirinkimus A.Vien. Susirinkimas baigėsi vėlai, beveik priešaušryje J.Balt. Susirinkimas – tribūna kritikai bei savikritikai ugdyti sp. Susirinkimą skelbiu pradėtą KlK17,18. Veliju … tokius monus ir susirinkimuose parodyti A1884,215. Girdėt buvo, kap gieda, kap jaunimo susrinkimas Azr. Kada merginos buvo, visas susirinki̇̀mas mūs namuosa Btrm. Tę visas jaunimo susrinki̇̀mas Al. Nu, ka jau taip susirinki̇̀mas didelis, tai jau ten išgera stiklinikę a ten čierkikę kokią Pp. Par susirinki̇̀mą (vestuves) visokių balabaikų barabanija Krtn. Jagu name susirinki̇̀mas koks, veselia ar krikštynos, katė išneša savo vaikus ir nepareina į tą tarpą Skr. Susirinkimas, sueiga, susiėjimas kanonykų (kapitula) SD84. Susirinkimas sūdo I. Susirinkimas dėl kokio susitarimo arba sutaikinimo (konferencija) I. Kunegų nemaž atvažiavo į susirinkimą M.Valanč.
10. drauge suėję, susirinkę žmonės, būrys, pulkas: Idant jūs šitą visą surinkimą (svietą) badu numarintumbit BB2Moz16,3. Kalbėkite visam surinkimui (paraštėje pulkui) Izraelio BB2Moz12,3. [Aprašo] to didžio surinkimo penketu duonos pasotinimą SE68. Žvilgterėk … ant to surinkimo šeimynos tavo PK196.
| refl. I, LL276, Šln: Susirinkimas nusiskyręs vyresnybę – viršininką, raštininką ir piningių A1885,25. Susirinkimas visas, užlaikydamas kvapą, klausė pasakos V.Piet. Susirinko susirinkimas kaipo vienas žmogus ChTeis20,1. Ir visas jų susirinkimas pakilęs nusivedė jį pas Pilotą brš.
ǁ refl. šeima (apie bites): Jogei bičių susirinkimas iš trijų vaisių yra sutvertas, tada motina, arba bitinelis, trejokius kiaušinius tur dėti Nz.
11. tikinčiųjų sueiga, suėjimas melstis: Maldų surinki̇̀mas KII304. Moteres jūsų tetyl surinkime BB1PvK14,34. Išduos jus ing rodą ir surinkimuose savo nuplaks jus BtMt10,17.
| refl.: Neperstovės piktieji ant sūdo, nei griešnieji susirinkime Mž505. Ne tiektai namie mokia vyrus savus …, bet ir bažnyčioj arba susirinkimuose savuose bylot ir mokyt … negėdis DP277. Moterims nepritinka susirinkime kalbėti Bb11PvK14,35.
ǁ buvusios Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto liuteronų namuose rengiamos pamaldos: Į tą butą liuobėjo surinki̇̀mai būti Sg. Muno numai – surinki̇̀mo numai Rsn. Surinki̇̀mai buvo pie būrų Šlu. Vyrai eina į surinkimùs Pgg. Ploniai surinkimo nepriima ir, apskritai imant, ne taip jau dažnai surinkimus lanko I.Simon.
12. Q112 tikinčiųjų bendruomenė, bažnyčia: Tikiu surinkimą šventų krikščionių Mž22. Surinkimas krikščionių tikrų SD107. Teip tarė apaštalump ir kitump mokytiniump savo, kurie buvo drauge ir surinkimas jo, aba bažnyčia jo SPI203. Yra visas surinkimas tikrųjų krikščionių, kurie turi ir ižpažįsta Viešpatį Christų DK39. Surinkimą Dievo piktina PK204. Duok … pakajų ant švento surinkimo tavo MP4. Po akimis surinkimo krikščioniško tur būti venčiavoti tais žodžiais Vln49. Teapsako anys jus visai bažnyčiai, tatai esti surinkimui BPII388. Kursai prarakauja, tas gerin (ugdo) surinkimą BB1PvK14,3. Tada sūdys surinkimas terp mušėjaus ir terp pamstytojo kraujo Ch135. Tenai atėjo ir surinko surinkimą BtApD14,27. Nuog zbaro, arba surinkimo, yra pasiųsti DP302. Jeigu ir surinkimo neklauso, tai laikyk jį per pagonį ir muitininką NTMt18,17. Išmesti iš surinkimo CI53. Atskyrimas nuo surinkimo H159. Vilniaus kalvinų surinkimas M.Valanč. Įvairi eretikų nekatalikų surinkimai M.Valanč.
13. → surinkti 11: Spaustuvei už paskutinio numerio surinkimą liko nesumokėta nemaža suma A.Vencl. Spaustuvė, kuri paprastai naktį neveikdavo, dabar turėjo ekstra užsakymų, ir apie slaptą partijos lapelių surinkimą nebebuvo kalbos rš.
14. → surinkti 13: Statomos traktorių surinkimo įmonės sp. Staklės pažįstamos, mūsiškės. Aš pats prie jų surinkimo triūsiu J.Dov.
15. sudėtis, turinys: Augymės yra kūnai, kurie auga, tur surinkimą tikrą ir tvirtą dalelių P. Tos rūdys radose kitokio surinkimo Nz.
16. SD357 → surinkti 14.
1. → rinkti 1: Tiek daug grybių! Gal trijų rinki̇̀mų sudėjai Ps. Daugelis žmonių Islandijoj verčiasi pūrų rinkimu A.Vencl. Vynuogių rinkimas LL279. Varpų rinkimas, varparinktė SD94.
ǁ Akmenų rinkimo mašina ŽŪŽ90.
2. → rinkti 3: Mokesčių rinkimas (ėmimas) ETŽ. Žodyninės medžiagos rinkimas siejosi su kitu didžiuliu darbu – tautosakos rinkimu rš. Reikėtų tuojau suorganizuoti Latgalos vietų vardų rinkimą K.Būg.
3. → rinkti 4: Vieni ant gėrių kūno, o kiti ant godo ir rinkimo penigų pagrįžo DP83.
4. refl. → rinkti 6 (refl.): Kupstuotas žemės paviršius trukdo vandens nutekėjimą ir rinkimąsi į griovius rš.
5. → rinkti 7: Už rugių rinki̇̀mą par dieną mokėjo po rublį Pšš. Pri rugių rinki̇̀mo už dieną – trisdešimt kapeikų Krš.
6. → rinkti 11: Visi to rudens rinkimo vyrai buvo kaip ąžuolai rš. Kareivių rinkimas LL148.
7. → rinkti 10: Tie akiniai gydytojo Grundžio rinki̇̀mo Rd. Iš didelio rinki̇̀mo [sau poros] išėjo už durnio JnšM.
8. → rinkti 13: Išgirdo, kad ten karalių rinkimas (ps.) Brt.
9. → rinkti 14: Po trijų savaičių rinkimo darbas bus pabaigtas K.Būg. Rinkimas kursyvu rš.
10. susirinkimas: Čia tokis rinki̇̀mas buvo Baltojoj kontoroj Aps.
11. žr. 1 rinkinys 3: Aštuonnytų neaudžiau, neturėjau rinki̇̀mo Všv.
12. → rinkti 26: Daug rinki̇̀mo buvo likę [pirkioj] Dglš.
aprinki̇̀mas sm. (2) Q167, Sut, I
1. N → aprinkti 4: Valgys ir gers, ką norės, be apirinkimo valgymų DP13. Duomi ant aprinkimo (laisvai, savo nuožiūra pasirinkti) SD198.
| refl.: Dėl apsirinki̇̀mo sau paniškos išvažiavo į tolimą šalį BM274(Šlv).
2. → aprinkti 5: Evangelija … apie aprinkimą dvylikos apaštalų DP618. Senas ir labai ažurietėjęs būdas yra tasai žmonių, kurį turi aprinkimuose kitų ant vyresnybės kokios SPI75.
atrinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; N
1. → atrinkti 1: Netikusių prekių atrinki̇̀mas BŽ33. Kirstinų ir paliekamų augti medžių atrinkimas yra pati atsakingiausia ugdomųjų kirtimų operacija rš. Nuostolius gali sumažinti rūpestingas nesveikų [bulvių] gumbų atrinkimas EncIV1093.
2. → atrinkti 3: Donies atrinkimas SD256.
įrinki̇̀mas sm. (2)
1. → įrinkti 3: Piningų įrinki̇̀mas KI509. Mokesnių įrinkimus ir įrinkimų būdą pertaisyti dabar nesąs pritinkąs čėsas Kel1865,50. Karalystės gaspadorystės piningų įrinkimas bei išleidimas gerai surokuotas LC1879,8.
2. įrengimas: Mano medžiaga, ė tavo inrinki̇̀mas – ir pastatysim sau gyventuvę Tvr.
3. Sut apsirengimas, puošnumas: Tad tačiaug kokis norint žiedelis ir kokis norint šėkas toli yra gražesnis, o neg tavo visas įrinkimas DP332.
išrinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; Q55, SD1199, H173, R129, Sut, N
1. → išrinkti 6: Aš nestenguos išrinki̇̀mo [dirsių iš rugių], tik taip sau barstau Šts.
2. → išrinkti 8: Paskui prasideda prekės išrinkimas Šlč. Duomenų išrinkimas SkŽ35.
| refl.: Išsirinkimas fonografiškos knygos ne taip lengvas V.Kudir.
3. B592, P → išrinkti 9: Rūpinkitės, idant par gerus darbus išrinkimą jūsų patvirtintumėt M.Valanč. Žinodami, broliai numylėti, apie jūsų nuog Dievo išrinkimą Bt1PvT1,4.
4. → išrinkti 10: Gana svarbus aktas pačioje suvažiavimo pradžioje buvo biuro arba prezidiumo išrinkimas rš. Išrinkimo balsas I.
5. rš → išrinkti 12.
6. refl. Sut → išrinkti 18 (refl.): Išsirėdymas, ižsirinkimas ant karionės SD417. Jog ižsirinkimas ant sūdo lyginasi rašte karionei SPI13.
parinki̇̀mas sm. (2)
1. N → parinkti 12: Lemiama politinių uždavinių sėkmingo įvykdymo sąlyga yra tinkamas kadrų parinkimas sp. Audinių lietuviškus raštus lengva atskirti iš spalvų parinkimo rš. Dėl vardo parinki̇̀mo tarės abu tėvai Ps.
| refl. DŽ1: Nei laisvo suolo, nei pasirinkimo su kuo sėsti rš. Kaip į šį pasirinkimą žiūrėjo šeima, nežinia rš. Kiekvieno žmogaus kelio pasirinkimą sąlygoja tūkstančiai faktorių, – ir laikas, ir aplinka, ir atskiri žmonės rš. Didelė paranka kartais pirkėjui ir pasirinkimą pasunkina rš.
2. → parinkti 16: Parinkimas turtų nuog visotimės SD102.
pérrinkimas sm. (1) DŽ1
1. Sut, N → perrinkti 1: Perrinkimas, aplasymas SD18.
2. → perrinkti 4: Įvykdyti perrinkimus kuopelėse rš.
pririnki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. I → pririnkti 3.
2. refl. → pririnkti 5 (refl.): Toks gi prisirinki̇̀mas tų žmonių – kaip niekada! Sb.
3. LL21 → pririnkti 6.
| refl. Sut.
4. refl. puošnūs drabužiai: Prisrinki̇̀mas jos mudriausis, tik šiūpsi, tik žėri šilkai Tvr. Prisirinkimas, rėdyklos SD2.
5. SD64, Sut → pririnkti 10.
| refl. SD303: Apie reikalą prisirinkimo sakramentop gailystos SPI142. Ne su prisirinkimu spaviedojosi brš.
surinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; Q145
1. SD341, K → surinkti 1.
2. → surinkti 3: Mokesčių iš gyventojų surinkimas sp. Jis atsako už žinių surinkimą rš. Sakos apie surinkimą tos biblijos krainikų iš raštų kitų pranašų Ch1Krn(santrauka).
3. → surinkti 4: Javų, penukšlos surinkimas SD246.
| refl.: Susirinkimas žemės ir mantos į vienų rankas A1884,303.
4. SD340 → surinkti 5: Iš kolūkių pienas gabenamas į pieno surinkimo punktus rš. Prasidėjo cukrinių runkelių vežimas iš surinkimo vietų sp. Vandens surinkimo baseinas PolŽ23. Surinkimas, sukrovimas, sudėjimas SD123.
5. telkinys, sankaupa: Žvaigždžių surinkimas (žvaigždynas) I. Surinkimą vandenų vadino jūromis CII29.
| refl.: Ir susirinkimą vandenų vadino jis jūrėmis BB1Moz1,10.
6. StnD(5psl.), N rinkinys, kolekcija: Aš, pamatęs kunigo Juškevyčios milžinišką surinkimą, pasinorėjau nors po kelias ir savo kampo svodbines dainas užrašyti LMD(Sln). Tie surinkimai neapima … nė dešimtos dalies … pasakų A1884,309. Išrodžiau, kiek naudos bus iš to surinki̇̀mo dainų mokslingiems vyrams Jn. Tame muno surinkime ne visos tėra senovės dainės S.Dauk. Surinkimas veliuoniškių dainų spaudintas yra JD(III,Xpsl.).
7. → surinkti 8: Už giktaro [žiemkenčių] surinki̇̀mą rublį mokėjo Krš.
8. → surinkti 9: Šieno surinkimas yra labai svarbus sp. Vėliau jiems (miežiams) išdžiūvus, pradalgėmis eina javų surinkimui pritaikytas kombainas rš. Surinkimas vaisių SD444.
9. Q557, R370, K, M, LL319, DŽ1 suėjimas, sueiga, sambūris: Buvau nuejusi į surinki̇̀mą, ka naujį pirmininką rinkom Trkn. Suvarys surinkimùs i lazdų atneš: kas neklausys – i gulkis Lnk. Darė surinkimùs, atvažiuodė ponas Grv. Didelis surinki̇̀mas karalių ir senatų visokių pas mano brolį yra LB268. Surinkime daug žmonių buvo Ns1832,6. Surinkimas, sąrinkis SD444.
^ Kunigų surinkimas – bieso pragėrimas PPr79.
| refl. Q557, R298, N: Gerai organizuoti darbininkų susirinkimai sp. Dabar Arvydas reguliariai lankė tokius ratelio susirinkimus A.Vien. Susirinkimas baigėsi vėlai, beveik priešaušryje J.Balt. Susirinkimas – tribūna kritikai bei savikritikai ugdyti sp. Susirinkimą skelbiu pradėtą KlK17,18. Veliju … tokius monus ir susirinkimuose parodyti A1884,215. Girdėt buvo, kap gieda, kap jaunimo susrinkimas Azr. Kada merginos buvo, visas susirinki̇̀mas mūs namuosa Btrm. Tę visas jaunimo susrinki̇̀mas Al. Nu, ka jau taip susirinki̇̀mas didelis, tai jau ten išgera stiklinikę a ten čierkikę kokią Pp. Par susirinki̇̀mą (vestuves) visokių balabaikų barabanija Krtn. Jagu name susirinki̇̀mas koks, veselia ar krikštynos, katė išneša savo vaikus ir nepareina į tą tarpą Skr. Susirinkimas, sueiga, susiėjimas kanonykų (kapitula) SD84. Susirinkimas sūdo I. Susirinkimas dėl kokio susitarimo arba sutaikinimo (konferencija) I. Kunegų nemaž atvažiavo į susirinkimą M.Valanč.
10. drauge suėję, susirinkę žmonės, būrys, pulkas: Idant jūs šitą visą surinkimą (svietą) badu numarintumbit BB2Moz16,3. Kalbėkite visam surinkimui (paraštėje pulkui) Izraelio BB2Moz12,3. [Aprašo] to didžio surinkimo penketu duonos pasotinimą SE68. Žvilgterėk … ant to surinkimo šeimynos tavo PK196.
| refl. I, LL276, Šln: Susirinkimas nusiskyręs vyresnybę – viršininką, raštininką ir piningių A1885,25. Susirinkimas visas, užlaikydamas kvapą, klausė pasakos V.Piet. Susirinko susirinkimas kaipo vienas žmogus ChTeis20,1. Ir visas jų susirinkimas pakilęs nusivedė jį pas Pilotą brš.
ǁ refl. šeima (apie bites): Jogei bičių susirinkimas iš trijų vaisių yra sutvertas, tada motina, arba bitinelis, trejokius kiaušinius tur dėti Nz.
11. tikinčiųjų sueiga, suėjimas melstis: Maldų surinki̇̀mas KII304. Moteres jūsų tetyl surinkime BB1PvK14,34. Išduos jus ing rodą ir surinkimuose savo nuplaks jus BtMt10,17.
| refl.: Neperstovės piktieji ant sūdo, nei griešnieji susirinkime Mž505. Ne tiektai namie mokia vyrus savus …, bet ir bažnyčioj arba susirinkimuose savuose bylot ir mokyt … negėdis DP277. Moterims nepritinka susirinkime kalbėti Bb11PvK14,35.
ǁ buvusios Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto liuteronų namuose rengiamos pamaldos: Į tą butą liuobėjo surinki̇̀mai būti Sg. Muno numai – surinki̇̀mo numai Rsn. Surinki̇̀mai buvo pie būrų Šlu. Vyrai eina į surinkimùs Pgg. Ploniai surinkimo nepriima ir, apskritai imant, ne taip jau dažnai surinkimus lanko I.Simon.
12. Q112 tikinčiųjų bendruomenė, bažnyčia: Tikiu surinkimą šventų krikščionių Mž22. Surinkimas krikščionių tikrų SD107. Teip tarė apaštalump ir kitump mokytiniump savo, kurie buvo drauge ir surinkimas jo, aba bažnyčia jo SPI203. Yra visas surinkimas tikrųjų krikščionių, kurie turi ir ižpažįsta Viešpatį Christų DK39. Surinkimą Dievo piktina PK204. Duok … pakajų ant švento surinkimo tavo MP4. Po akimis surinkimo krikščioniško tur būti venčiavoti tais žodžiais Vln49. Teapsako anys jus visai bažnyčiai, tatai esti surinkimui BPII388. Kursai prarakauja, tas gerin (ugdo) surinkimą BB1PvK14,3. Tada sūdys surinkimas terp mušėjaus ir terp pamstytojo kraujo Ch135. Tenai atėjo ir surinko surinkimą BtApD14,27. Nuog zbaro, arba surinkimo, yra pasiųsti DP302. Jeigu ir surinkimo neklauso, tai laikyk jį per pagonį ir muitininką NTMt18,17. Išmesti iš surinkimo CI53. Atskyrimas nuo surinkimo H159. Vilniaus kalvinų surinkimas M.Valanč. Įvairi eretikų nekatalikų surinkimai M.Valanč.
13. → surinkti 11: Spaustuvei už paskutinio numerio surinkimą liko nesumokėta nemaža suma A.Vencl. Spaustuvė, kuri paprastai naktį neveikdavo, dabar turėjo ekstra užsakymų, ir apie slaptą partijos lapelių surinkimą nebebuvo kalbos rš.
14. → surinkti 13: Statomos traktorių surinkimo įmonės sp. Staklės pažįstamos, mūsiškės. Aš pats prie jų surinkimo triūsiu J.Dov.
15. sudėtis, turinys: Augymės yra kūnai, kurie auga, tur surinkimą tikrą ir tvirtą dalelių P. Tos rūdys radose kitokio surinkimo Nz.
16. SD357 → surinkti 14.
