Termino paieška - pridurti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (102)

pi̇̀nti

Apibrėžtis

pi̇̀nti, -a (pẽna, pi̇̀nti), pýnė K; SD254, R
1. tr. daryti kokį daiktą perkaišant kuo (pvz., karnomis, vytelėmis, šakomis ir pan.): Kraitelės iš šiaudų ir vytelių pi̇̀nta JnšM. Reikia eit vytelių ir pi̇̀nt keselys, kol laiko yr PnmR. Karklų prisipjovė kašikam pi̇̀nt Rud. Atsisėdęs ant akmens, ir pina vyželę BsMtII74. Aš nemokėjau vyžų pint Rud. Kolei gyvas gyvensiu, trumpų vyžų nepi̇̀nsiu (d.) Slk. Kaminus pýnė iš žagarų, moliu išlipdė Rud. Ne lentinės, iš šakų buvę pi̇̀ntos durys A.Baran. Kamščiais kištūs langeliai, šiaudų pintos durelės NS772. Nors tasai laikas buvo dar toli, tačiau Petras jau pynė iš balanų lopšį, laimingai šypsodamas J.Bil. Razskelt ana jas (šakneles) ir pi̇̀nti Zt. Iš šiaudų pýnė [pynes] ir korė an langų Kb. Seniau tai kepeliušus pindavau Slk. Kančiukėlis iš šimto vielelių pi̇̀ntas NdŽ. Pi̇̀nk iš kanapių jaugtas dėl užrišimo jungo ant ragų J.
^ Kalba, kaip vyžą pina Kp. Pina kaip bajoras vyžas Šl, PPr81. Aš tiek vyžų nepyniau, kiek tu baloj gulėjai KrvP(Švnč). Basas vaikščioja, ba šuo vyžų nenupynė LTR. Pýte pýtas, regzte regztas Alvt. Šimtu pyta, šimtu vyta, šimtu pavijota (kopūstas) LTR(Graž).
ǁ R410 tverti tvorą, perkišant, sukeičiant šakas: Tvorą pýti KII367. Egles ka nūgenės, [iš šakų] statinius pýs Vn.
ǁ megzti: Ma[no] merga (duktė) pi̇̀na pirštines Žrm. Ponas liepė slūgom pinti tinklus TDrIV218. Jei voras tinklą pina, bus giedra MTtV20.
ǁ sukti, krauti (lizdą): Karklų krūmely pyniau lizdelį LTR(Mrj). Žagarėlius nešė, leliumai, ir 1izdelį pynė, leliumai DvD47. Siaudžia, griaudžia [paukščiai] lizdus pindami LTR(Skp).
2. tr. dėti į pynę (plaukus), daryti kasą: Dvi kasi pýnė Zt. Ištekėjus neseka pint plaukų – pinsis gyvenimas (priet.) Vrn.
| Duokit man šitą pi̇̀ntą (pynės pavidalo) bandą Mrj.
| refl. tr., intr.: Ji pýnėsi išsileidusią kasą NdŽ. Aš jau nusiprausiau, dabar pinúosi Rm. Jūsų seselė aukštam svirnely, aukštam svirnely pinas galvelę LTR(Nm).
ǁ refl. ardytis, išsileisti iš pynės: Kasa jau viena pi̇̀nas lauk Jrb. Išsitrinkau vakar, o šiandieną nebgaliu besutūrėti [plaukų] – pi̇̀nas lauku Ms.
3. tr. jungti (gėles, šakeles ir pan.) į pynę, vainiką: Pinu vainiką SD398, R403. Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus, žydėsiu, kaip žydi laukai Mair. Vainikus pi̇̀na iš pataisų JnšM. Su siūlu [vestuvių vainiką] peni̇̀ – nepryema [stalo užgrobėjai] vainiko Užv. Mokyklo[je] vainikus pýnė mergikės Grd. Nėr man seselių vainikui pinti J.Jabl. Segė rūtų pintą vainikėlį J.Jabl. Kad mergytė rūtas skynė, muni minavojo, ir kad pynė vainikelį, muni garbavojo StnD7. O šie rūtų pumpurėliai vainikėliui pinti KlvD18. Pýniau rūtą, pýniau mėtą, pyniau lelijėlę, pýniau savo jaunas dienas kaip žalias rūteles JV469. Turiu rūtą skinamą, … vainikėlį pi̇̀namą JD901. Aš daugiau nepinsiu nei rūtų vainikėlio LTR(Trak). Pinù čibulius kason Vb.
| prk.: Mes pradėjom su juo reikalą pi̇̀nti Mrj.
^ Nepinsi gražumą į vainiką B. Anys gyvena, kap vainiką pina (taikiai) Dglš.
| refl. tr., intr.: Pinkise vainikelį, dėkise ant galvelės StnD20.
| prk.: Ir lūkesčio pilnas svajoju linksmai, ir pinas į dainą jausmai J.Jan. Dienos pinasi į savaites, savaitės ištirpsta į mėnesius I.Simon. Kažkaip man nesi̇̀pina giesmė Žrm.
^ Dainuot man – kaip vainikas pi̇̀nas (lengva) Klov. Žmonių gyvenimas kaip vainikas pi̇̀nas (sudėtingas) Grd.
4. tr. perkaišant užraizgyti: Langą pi̇̀nti geležiniais virbalais DŽ.
5. tr. raizgyti, painioti: Siūlus pi̇̀nti DŽ.
| refl.: Šitie siūlai labai pi̇̀nas Ds.
ǁ refl. vyniotis, raitytis: Ją žalčiai išvydę, pinasi aplink S.Nėr.
ǁ refl. draikytis: Jei vortinklės aukštai pinas – priš lytų Šts.
6. refl. maišytis, painiotis: Kamgi reikia tokios ilgos suknelės, kad tarp kojų pinas! Ds. Ilgi rūbai tarp kojų pi̇̀nasi Jnk.
| prk.: Ot šiap tep pinamės (vargdami manomės, gyvename) penkiuosa an aštuontoko Rod.
7. refl. landžioti kaitaliojantis (šokant): Pi̇̀nas visaip, lankstos [senoviškus šokius šokdami], o dabarčiuo tik susispaudę Ub. Keturios poros susto[ja] i par kits kitą pẽnas pẽnas Užv.
8. refl. sumišai, kartu būti, jungtis: Tos žemės pynėsi su valstiečių ir didžiojo kunigaikščio žemėmis rš. Ir visoki žiedeliai teip tarp savę pi̇̀nas, kad iš tolo tik regis gražus margumynas A.Baran. Į vyrų balsus [dainuojant] pynėsi ir švarus moteries balsas rš. Atidrėkusių debesų spalvos pynėsi viena su kita rš. Štai slenka ir pinas vaizdai ateities S.Nėr. Šios abi romantizmo kryptys tarp savęs pynėsi ir Kanuto Rusecko tapyboje rš.
ǁ refl. rigzti, mišti: Jam pýnėsi mintys NdŽ. Kuo ilgiau galvojo, tuo labiau jam pynėsi mintys J.Balč. Pi̇̀nasi galvoje, negaliu atsimint Al. Eina po galvą mislys, viskas pi̇̀nas Jd. Į galą [kalbėtojas] toks buvo mieguistas, kad viskas galvoj pynėsi, pynėsi S.Čiurl.
9. tr., intr. prk. prasimanant, suktai, painiai kalbėti, pasakoti: Dūda turėjo įgimtų gabumų pinti tokias apysakas P.Cvir. Milicija pi̇̀na, kad iena galvon užumuštas Slm. Petrikėnas pi̇̀na, kad mes visi trys vienamečiai Slm. Mūsų kalbos nesuprasi – mes pinam kaip vyželę Zr. Pinti niekus MitI231(Šd). Pýnė pýnė, ir nieko negalėjau suprasti Jnšk. Ateis, tai meluos meluos, piñs piñs, kad nė grausmo nesuprasi Ds. Kap susrinko par mus žmonės, kap ėmė pi̇̀nt pie vainą! Grv. Nepi̇̀nk, ko nereikia Dv. Kaip kas mokėjo, teip tas pýnė Ker. Moma ir lovą ažumena, ir stalą ažumena (užmina tokias mįsles) – pi̇̀na ir pi̇̀na Dv.
10. tr. prk. klastingai veikti, turint tikslą kam pakenkti; regzti intrigas: Kokį velnią jis te prieš manę pi̇̀na?! Sb. Pýnė pýnė, makliavojo, makliavojo ir pats kaip toj musė voratinklin inkliuvo Ut.
| refl.: Pýnės pýnės del tos žemės, pagaliau laimėjo! Ds.
◊ ãkys pi̇̀nasi raibsta, mirguliuoja akyse: Akys pinas, lyg avinas aplink trinas Ps.
ant liežùvio pi̇̀nasi apie didelį norą paklausti: Jonui visą laiką pinasi ant liežuvio vienas klausimas rš.
kójos pi̇̀nasi netvirtas žingsnis kieno, svirduliuoja, svyruoja kas: Sudžiūvo, susisuko, kójos pi̇̀nas Krš. Eina, ir kójos pi̇̀nasi Mrc. Kojos pinasi, linksta kaip girtam rš. Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau – kojos pinase Jrb. Taip nepagaliu, net kójos pi̇̀nas einant Ds. A kójos nèpinas nu tų pienų? Rdn.
liežùvį pi̇̀nti kalbėti: Pina liežuvį lenkiškai kai vyžus Msn.
liežùvis pi̇̀nasi sunkiai pakalba: Jau užgėręs parejo, liežùvis kad pi̇̀nas Pp. Man liežùvis pi̇̀nas, neklauso manės Šln. Bene, vyrait, būsi užmetęs, ka taip liežùvis pi̇̀nas?! Krš.
liežuviù (liežùviais, liežiùviais, liežuviùs) pi̇̀nti (pi̇̀ntis) liežuvauti: Pi̇̀nti liežuviu NdŽ. Pi̇̀ntis liežùviais NdŽ. Moterys vaikštinėja ir pliauškia, plepa, pina liežiuviais Gmž. Pýnė liežuviùs ta gyvatė Krš.
po akių̃ pi̇̀ntis nuolat maišytis, būti kieno akivaizdoje: Pinkis vis po akių, vis pajuokuok su jaunikiu Žem.
po kójų (po kójom) pi̇̀ntis kliudyti vaikščioti, maišytis: Vaikai, pasitraukit nuo čia, kur reikia vaikščioti, ir nesipinkit po kojų! Jz. Nesipi̇̀nk jam po kójom! Lš. Pini̇́es pini̇́es kaip šūdina virvė po kójom Pnd.
vỹžą pi̇̀nti niekus kalbėti: Ką čia pini̇̀ vỹžą?! Jnšk.
apipi̇̀nti, api̇̀pina, apipýnė tr., appi̇̀nti K
1. aplinkui narpliojant, perkaišant kuo sutvirtinti: Aprezgiu, apipinu SD228. Tošimis apipi̇̀nti BŽ24. Daržely loveles api̇̀pina (aptaiso kraštus vytelėmis) Vl. Àppina brazdais Pls. Statiniais daržą api̇̀pena (aptveria) Vn. Žilviais (žilvičiais) àppina [kaminą darydami] Rud. Bizūną pindamas, jis api̇̀pina šniūrelį, šikšnelę J.
| refl. K, Š.
2. Vb apjuosti, apraizgyti (vainikais, žalumynų pynėmis): Vartai vainikais apipinti rš. Marga lova išdabinta, vainikėliu apipinta KrvD123. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką Tvr. Tas vaikinas gulia apkaišytas, vainikais apipýtas Jrb.
| prk.: Ir upės čia nedidelės, ir visos žilvičiais ir alksniais apipintos rš.
| refl.: Aš vainikais visa apsipynus, apsisiautus auksiniais plaukais K.Bink.
| prk.: Girinykija apspýnus, apaugus krūmais Dbč. Jau liūnai ir balų klampynė žole ir žiedais apsipynė V.Myk-Put.
3. apraizgyti: Voras musę apipýnė savo siūlais DŽ.
| Gyslų storu tinklu apipinta ranka nieko neranda rš.
| refl.: Visas vortinkliais apsipynęs ėjo kaimo pardavėjas rš.
4. prk. daug sukurti, apgaubti (pasakojimais): Sunku čia rasti tokį kampelį, kalvą ar net gilesnį ežero duburį, kuris nebūtų apipintas padavimais, pasakomis, sakmėmis rš. Miestas apipintas daugeliu pasakojimų rš.
5. prk. apgauti, apsukti: Pernai, kai arklius mainėm, tai anas mane drūtai apipynė Ml.
atpi̇̀nti, àtpina, atpýnė K
1. tr. M, Š išardyti supintą: Neatsivožijo niekas kaselių atpintie, atsivožijo jaunas bernelis atpintie (d.) Ad.
| refl.: Vaikas siūlais apsikraigaliojo ir nebeatsipina Krs. Pynė atsipina K. Tavo kasos atsipynę traukia prie savęs mane K.Bink. Jau atsipynė gelsvos kasaitės N255.
2. žr. nupinti 1: Neatpynęs ausies, neįdėsi krežiuo parpino Šts.
3. intr. ateiti svyruojant, atšlitiniuoti: Jis ėjo ir ėjo, pagaliau vieną gražią dieną atpina pas mane girtas girtutėlis J.Marc.
ǁ refl. atsidurti: Aš kap iššokau iš namų, tai net až kiemo atsipýniau Grv.

×dapi̇̀nti, dàpina, dapýnė (hibr.) tr. pridėti, prikurti: Užgirdai [dainuojant] ir savo dapýnei Mrc.
įpi̇̀nti, į̇̃pina, įpýnė K; R113
1. tr. pynę pinant įrišti, įtvirtinti: Įpainioju, įpinu SD403. Kasininkus į plaukus kasos įpýnė merga J. Tuos kaspiniukus tėvas jai nupirko, o ji lėlei įpýnė Skr. Vytelėm inpi̇̀nta akėčios kastilis Ck. Pasvadino į kraselę, šukuo[ja] geltonas kaseles, į̇̃pina raudoną štančkelę Kl. Į plaukus gėlę įpi̇̀nti DŽ. Kas auselę ankerpa, kas vilnon kaspiną añpina [avims į ganyklą leisdami] Ad.
| Prašyk mieląją svočiulę vainikėlio pinti, tiktai vargiųjų dienelių prašyk neinpinti LTR(Užp). Supinkit, sesutės, rūtų vainikėlį, tik neįpinkit vargų dienelių LTR(Slk).
| refl. tr.: Įsipýnė mergaitė kason rūtų šakelę Š.
ǁ refl. įsiraizgyti: Tarp medžių šakų įsipynę, žybčioja žalsvi spinduliai K.Bink.
2. refl. įsimaišyti į kieno tarpą, įsiskverbti: Tarp galvijų įsipynė kumeliokai Antš. Bet jis patsai nekėlė jokios abejonės, liežuviai (paskalos) kol pikti neįsipynė B.Sruog.
ǁ refl. prikibti, įsisukti (apie ligą): Liga gali įsipi̇̀nt, ir dot (baigta) Plv.
3. tr. prk. įtraukti, įpainioti į kokį nemalonų reikalą, dalyką: Čia ne jo vieno darbas, ir kiti įpinti̇̀ Slm. Lietuviai žemaičiai, būdamys patys įpinti į kares gudų, maž ką tame laike tegalėjo šelpti prūsus S.Dauk.
| refl.: Ir aš buvau tame mušimès (mušimesi) tada įsipynęs J.Jabl. Inspýnei bėdon, dabar pats neberodas (nepatenkintas) Ds. Kam tau reikėjo įsipi̇̀nt į svetimus reikalus?! Jnšk.
4. tr. prk. įterpti, įjungti: O jeigu su kuo kalbėjęs, tai tik vokiškai arba nors įpindavęs nesuprantamų vokiškų žodžių I.Simon. Baranauskas rašė tėvams laiškus, į juos įpindamas ir savo eilių rš. Šios legendos įpintos į objektyvaus istorinio proceso foną rš. Įpink giesmę į darbo žygį K.Kors.
| refl.: Jis taip pat įsipynė į mūsų kalbą rš. Į epinį poemos toną įsipina sarkazmo, ironijos, epigraminio stiliaus elementai rš.
5. refl. tr. prk. nusičiupti, nusitverti (ppr. apie jaunikį): Kažin kaip ji įsipynė tą šlubį (ištekėjo už jo), lyg nebuvo vyrų Kp.
išpi̇̀nti, i̇̀špina, išpýnė tr. K
1. išardyti ką supintą, nupintą: Kol merga, tai kasos supintos, o kap ištekėjo, tai kasas išpynė dz. Išpinu kasas, pynius R43. Privylė mergelę, motulės dukrelę, išpynė kaselę, išbarstė rūtelę (d.) Lp. Kas tavo, seselė, kasas išpýnė? JV684. Išpynei kaselę – jau nesupinsi, išeisi iš motulės – jau nesugrįši LTR(Tvr). Išpi̇̀nk vyžą, jei negerai nupynei J.
| refl.: Pynė išsipina K. Išsipýnė kasa, susipink Š. Reiks kirpti žemyn, nestovia tie plaukai, išsi̇̀pina Ms. Pusberniai buvo kumelei uodegą supynę, tai kol išsipýnė lauka, i vaikščiojo kaip su strypu Škn. Neužmezgė mezgų, pametė teip, išsipýnė ta mezgytuvė, susinarpliojo, daba nons pasiusk Škn. Viškum išsipynė to čibulių kasa, nebesituri čibuliai Krs.
ǁ išimti ką įpintą į pynę: Nuimtas vainikėlis, išpi̇̀ntas kasnykėlis, nepriderėsi prie vainikėlio, prie šilkų kasnykėlio (d.) Jž. Nuog galvelės rūtelę nuimčiau, iš kaselės šilkelius išpinčiau LTsI61.
2. žr. nupinti 1: Išpýniau krėslą J. Atsisėda prie angos iš plėšų išpintoje kėdėje I.Simon. Vokelė (sėtuvė) iš šiaudų išpi̇̀nta Grv. Kubilas būna tokis iš šiaudų išpi̇̀nta Grv. Tvora iš šakų išpi̇̀nta – tai tuinas Nmč. Iš vyšnių šakelių išpinsiu laivelį LTR(Stk).
| Prastos staklės – vos išpýniau (šiaip taip retą išaudžiau) audeklą Slm.
| refl. tr.: Kas atsitiko su jo trobele, kurią jis buvo iš karklų išsipynęs J.Marc.
3. perkaišant užpildyti pinamo daikto tarpus: Aš išpýniau šiaudais lovą J. Padarys kretilą didelį: sulenks kampus, išpi̇̀ns su šakelėms Brs. Išpi̇̀ntas [žilvičiais], aplipdytas [moliu] kaminukas Kb. Iš pajūrio (Jūros upės pakraščio) parsineša plėšų, su toms plėšoms [tvoras] i̇̀špina Pj. Eglelėm išpi̇̀nta [tvora] gražiai Pb. Žabrai (tokios šakutės) tinka tvoroms išpinti Šlv. Ratų galą su viela išpýnė Krš. Langai buvo išpinti geležimis, kad kelionėje būtų geriau apsisaugoti nuo nelaimės J.Balč. Ką išpýti (orig. išpį̇́ti) KII293. Tai aš išpinčia kelelį juostelėm LTR(Klt).
| prk.: Gyvenimas vargais išpintas rš.
| refl. tr.: Išsipýniau tvorą Š.
4. refl. prk. išsisukti, išsinarplioti: Kad išsipint iš šitų gyvačių skolų, tai daugiau nieko nenorėč Ds. Šiemet vasarą led išsipýniau (vos išsiverčiau, vos pragyvenau) Nč. Tik gudrumu tenai buvo išsipi̇̀nta [iš nelaimės] Dkš.
5. refl. prk. suprastėti, išnykti: Pirma turėjo tokių gražių kiaulių, o dar̃ visos išsipýnė Kb.
6. tr. prk. suprantamai pasakyti, išaiškinti: Pina pina ir nieko nei̇̀špina – nežinau, ką jis nori pasakyt Ėr.
nupi̇̀nti, nùpina, nupýnė K; R
1. tr. perkaišant, narstant padaryti: Nupinta virvė, rėtis iž sparto žolės SD74. Jisai nupynė krapšą J. Karbijos iš šiaudų nupi̇̀nta Arm. Perdien du kašikai možna nupi̇̀nt kap niekas Dglš. Sėtuvės iš sluoksnelių nupi̇̀ntos kaip kubilelis iš ievos medžio Klk. Ir atneš sesulė pievon juostą pažadėtą: raudonmargę, šilkaruožę, iš gijų nupintą B.Sruog.
^ Basas vaikščioja, ba šuo vyžų nenupynė LTIII460.
| refl. tr.: Kašeles nusipi̇̀ndavo Slk. Einu Rygon druskos, tris poras vyžų nusi̇̀pinu Šmn. Vyžų sau nenuspindavo OG371. Nusivijo virvę, nusipynė tokį lopšį, ir sako tas drūtasis: „Jūs manę leiskit in tą skylę“ BsPIII243.
^ Džiaugiasi kaip gudas, vyžus nusipynęs KrvP(Rtn).
ǁ numegzti: Nenupyniau tinklelių, neprigaudžiau žuvelių TDrIV62.
| refl. tr.: Aš nusipinsiu šilkų tinklelį ir pasigausiu aukso žuvelę LTR(Sb).
2. tr. padaryti vainiką: Liuob nupi̇̀ns gaspadoriuo iš rugių varpų vainiką Brs. Nùpina vainiką iš varpų ir neša pjovėjom Dv. Vainiką nupýnėm, apkalėm duris: reikėjo sveikint Škn. Nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo ant galvos BtMt27,29.
| refl. tr.: Jinai nusipýnė sau vainiką J. Ten tu pasiskinsi, ten tu nusipinsi žalių rūtų vainikelį StnD15. Vainikėlį nusipinsiu, an galvelės užsidėsiu KrvD62. Nusipinsiu vainikėlį iš rūtelių, iš gėlių, iš gailiųjų ašarėlių, iš saulytės spindulių S.Nėr.
ǁ prk. apjuosti, apdėti (žalumynais): Tik gaila jai kranto, vainikais nupinto, tik gaila tų dainų, kur skamba skardžiai Mair.
3. refl. tr. prk. išsisukti, atsikratyti: Kad tik šitą bėdą nuspi̇̀nč, tai ir viskas būt gerai Ktk.
4. refl. prk. nuvargti, nusivaryti: Tai nusmūčijau, tai nuspýniau an visų šonų Vlk. Nuspynęs kai vyžas Vlk.

×panusipi̇̀nti, panusi̇̀pina, panusipýnė (hibr.) žr. nupinti 1 (refl.): Bernai vyžus panùspina Dv.
papi̇̀nti, pàpina, papýnė
1. tr. kurį laiką pinti (pynę): Tu ma[n] tik pačią pradžią tos pyniukės papi̇̀nk, toliau aš jau i pati mokėsiu Škn. Eik pri vaiko, aš papi̇̀nsu tą kasą Krš.
| refl. tr. KI104.
2. žr. nupinti 1: Nuejo diedas krūmuos, pripjovė žvagulių ir papýnė lopšį Lz.
3. žr. supinti 3: Svogūnus papýnė Rod. Pàpina i pakaria in pečiaus [svogūnus] Ad.
4. refl. tr. galėti pintis (pynę): Nepasipinsi kasdieną plaukų (neturėsi kada), geriau nusikirpus Šts.
5. tr. Lš, Rtn, Rm pakišti (koją) kitam, kad pargriūtų: Pàpina koją ir parverčia visus Grž. Visi jūs tokie. Vienas neapkenčia, kitas pavydi, koją papintų, kad galėtų V.Krėv. Jis papýnė koją [imtynėse] ir pargriovė mane Jnšk.
ǁ užkliudyti (koją), sutrukdyti žingsnį: Skersai kelią buvo pertiesta virvė. Ji papynė žirgui kojas V.Piet.
| refl.: Rugiuos da greičiau kojos paspiñs (susipainios, užklius) Ndz. Koja paspýnė (užkliuvo), ir nugriuvau Mrc.
6. tr., intr. sudaryti sąlygas netikėtai kam atsirasti, kilti: Plynia papynė čia tave! J.Jabl. Nelabasis papynė užsidegti sekmadienį J.Avyž.
7. refl. pasitaikyti, pasipainioti: Pasipýnė kitas, ir ištekėjo Ėr. Kad užkurys pasipiñt, tai da eit Slm. Čia pat pasipynė dėdė Titas, taip pat nusiminęs Vaižg. Pasipýnė gražesnis vaikis, i sutrūko meilės Krš. Miesteliuose linksmiau, dažnai kareiviai pasipina Pt. Kaip tik pasipynė ir velnias LTR(Auk). Miške jam pasipina po kojų voverė S.Nėr. Mums ten pasipýnė po kojų tas pasiutėlis, tai ir apkaustėm Alk.
| Proga tam dalykui veikiai pasipynė rš. Vargai pasipina BPII40.
8. tr. prk. paplepėti: Daug ką mes pàpinam. Kad viską dėtum į širdį, reiktų iš galvos išeit Jnšk.
pérpinti tr. K; SD298
1. pinant iškaišyti: Po du kuolu sumušta ir pérpinta vytim Grv. Kojų tarppirščius parpink ruginiais šiaudais I.
2. iš naujo supinti: Susipynei kaip ne žmogus: párpink tas kasas Krš. Par naktelę nemiegojau, rūtų vainikėlį parpyniau (d.) Šln.
3. suvartoti pinant: Visus linus párpyniau į pynę J.
4. išraizgyti: Viršutinis durpyno sluoksnis dažniausiai būna apneštas žemėmis ir perpintas žolių šakniastiebiais rš. Lubos pintais perpintais fantastiniais pagražinimais išmargintos rš.
| refl.: Nurudusios, negyvos šakos čia persipynė į nepralendamą raizginį, stipriai surišus plonus eglaičių kamienus tarpusavy J.Balt.
5. sukeisti (akis) mezgant virbalais: Paprastosios akys, perpinant su išvirkščiosiomis, gali būti įvairiai pakreipiamos rš.
6. sukryžiuoti, sukeisti (kojas): Vyras parėjo iš darbo – parpýnė kojas, i sėdžia, o ta moterėlė vargšė laksto, bėga! Šd.
7. (sl.) žr. supinti 6: Eilės vienų pėdų gali būti perpintos eilėmis kitų pėdų V.Kudir. Lyriniais epizodais perpinta visa poema rš. Apsakymas gana sentimentalus, perpintas nenatūraliais pagrindinio herojaus prisipažinimais rš.
| refl.: Praeities dabarties gyvenimo persipinančiais kontrastais poetas išreiškė liaudies nepasitenkinimo nuotaikas rš.
prasipi̇̀nti, prasi̇̀pina, prasipýnė vargingai pragyventi, prasistumti: Šitą žiemą šiap tep prasipýnėm Vrn. Nor ir neturėjau pinigų, bet šiap tep prasipýniau Vrn.
pripi̇̀nti, pri̇̀pina, pripýnė tr. K; SD306
1. pridurti pinant, pridėti pynės: Aš pripýniau ir tą galą, kur nedateko J. Tas [nukirptas] kasas pripi̇̀nt možnės Pc.
| refl. tr.: Bene žmonės nemato, kad padirbtas kasas prisipýnus Skr. Jos kasos striukos, nutriaušėję, tai prisipýnus nešioja Pc. Nusikirpai kasas, o dabar sumanytum – prisipintum Vb.
ǁ pridėti, prijungti papildomai prie pynės: Pripi̇̀nk da vieną cibulį prie kasos Pn. Strugas vainikas – pripi̇̀nk porą pluokščiukų [lapų] Krš. Da iš šitos pusės šakelę pripink, kad virvės nebūt matyt Vb.
ǁ pinant pridėti daug ko: Pripi̇̀ns [patvirkėlės] bizus ilginių ir varys aplink bažnyčią keliais Ggr.
2. pinant daug pridaryti (krepšių, vyžų ir pan.): Tiek keselių pripyniau, o tu dejuoji, kad bul'bų nėr kur pilt Vb. Pripýnė par žiemą daug kašikų, visai vasarai užteks Ds. Davė [pasogos] virtinę vyžų pripintą ir baravykų žiemai džiovintų (d.) Dgl.
| refl. tr.: Prisipýnęs krepšų devynias galybes – tura senis čėso Krš. Prisideda terbon valgyt, vyžų prisi̇̀pina ir eina Daujėnų dvaran dirbt Kp.
3. daug pridaryti (pynių): Kad prikabinau pilną kamarą cibulių [kasų] pripýnus Brt. Tai pripynėm vainikų – ne tik vestuvėm, bet ir krikštynom pakaks! Vb.
| refl. tr.: Prisipýnė tų vainikų, prikarstė visais palubiais – i troba jau graži Škn.
4. refl. prisivelti, prisipainioti: Prispynė akėčion varpio, ir velka žemes Ds.
5. refl. prk. prisijungti, pritapti: Ko čia prispýnei: seka, seka kai našlaitis gėriokas! Ds. Prisipi̇̀nti reikia prie procesijos Kls.
ǁ refl. prilipti, prisikabinti (apie ligą): Tą ligą išsiliginau, prisipýnė karštinė Onš. Liga prispýnė Rod. Kad pas taũ prispiñt nuosunkiausia liga! Arm.
6. prk. duoti mintį, sugundyti: Ir velnias pripynė ten eiti! rš.
7. I prk. priplepėti, prišnekėti: Pripynei, pripaistėjai visokių niekų Vb. Nuejo ir pripýnė, o dabar kalbos ir paskėlė Ds. Pripýnė, prikalbėjo ant jos – nebėr jau žmogaus Ut. Daug pasakų – kur te jų pripi̇̀nsi! Ad.
◊ su liežùviu pripi̇̀nti pripliaukšti, priplepėti: Nuejus pripýnė pripýnė su liežuviù Grv.
supi̇̀nti, sùpina, supýnė tr. K; SD347
1. padaryti kokį daiktą perkaišant, narpliojant: Seniutė atsinešė parodyt – pintinis supinta iš šešių vytinių Dgč. Čia supi̇̀nta iš pagaliukų Rš. Reikia kašikas supi̇̀nt Nmč. Kietai sùpina, kaip skūrinis krepšas Krš.
2. sudėti į pynę (plaukus), padaryti kasą: Net Gustei supyniau plaukus į daug daug kaselių I.Simon. Klausinėjo seserėlės: „Kas tave supynė?“ J.Jabl. Katrytę supi̇̀nsiu i valgysiu Ėr. Nuo kojelių šilkelius nurištau ir mergelei kaseles supintau (d.) Mrk. Šukuos galvužėlę, supiñs kasužėles JV513. Kelkias kelkias, matušelė, supink supink mun kaselę! D56. Jie (naktigoniai) baliušką daro, sùpina arkliam kasas Grv.
| prk.: Žmona gulia kojas supýnus (paralyžiuota) Šln.
^ Tėvo skrynia nepavežama, brolio žirgas neužturiamas, sesės kasos nesupinamos (krosnis, dūmai, liepsna) LTR.
| refl.: Jane, ar tu jau susipynei? Skr.
| Tupi šarka susipýnus, nor ji ištekėti JD344.
3. J dedant, rišant vieną prie kito sujungti į pynę, į vainiką: Duok, cibulius supi̇̀nsiu Rmš. Vaikai laukia [vestuvininkų], sùpina didelį, ilgą vainiką ir neleidžia per kelią Dbč. Eikš tu, sesyčiute, mes tave išpirksme, iš žaliųjų rūtytelių vainiką supi̇̀nsme! Dglš. Ne rūtų sėsi, nei skysi, nei supysi N253. Vai kas juos (ievos žiedelius) supins į žalią vainikėlį?! Ktv. Mamutyte, senulyte, ar suskynei skynimėlį, ar supynei rūtų vainikėlį? LTR. Ir supynė lapus figų ir padarė sau žiurčius (orig. Schurczus) BB1Moz3,7.
| refl. tr.: Tę tu pasiskinsi, tę tu susipi̇̀nsi žalių rūtų vainikėlį JV491.
4. perkaišant sujungti: Tada per dieną supýnėme tik po dvi [sielių] lovas Lp. Ir vėliavas ąžuolo ūgiais supynę, mes triskart pasveikinom žemę gimtinę V.Myk-Put. Akelėm, akelėm – i sùpinam [mezginį] Rod.
ǁ surišti, supančioti: Vieną avį supýniau, kitos palaidos tegu bėga Prn. Kai ema [karvė] dūkt, saugaus, kad lenciūgan nesupintų̃ (neįpainiotų) Ob. Pažindyk jį, o Viešpat, supink vystyklomis SGI53.
| prk.: Supynė man širdelę bernelis, sunku be jo Str.
5. suraizgyti: Jėgu pradėt[ų] šėliotis [karvė], tai supiñt[ų] lenciūgus Slm.
| Raides supýnė – nieko nesuprasi [kieno parašas] Šl.
| refl.: Didelės kirmys susipynusios į kasą J. Susipýnė [linų] galvelės, lekia in viršų Žln. Ąžuolų daug suspýnę Dsn. Suspynusias viršūnes vėjas plevėsuoja A.Baran. Susipynė žilvičiai, berželiai prie šaltinio skaidraus S.Nėr. Visos buvę viršūnės vienybėn suspýnę, kaip lietuvnykų širdys ant vieną tėvynę A.Baran. Pavadžiai, viržiai ir vadelės susipynė – nutrūko V.Mont. Sunku išnarplioti susipynusias gijas rš. Kur yra tėvo lauke dvylika ąžuolų, susipynusių šakomis MPs. Saspynė (susipynė) kap akėčia Zt.
6. prk. glaudžiai susieti, sumaišyti: Rašytojas įdomiai supina žmonių santykius rš.
| refl.: Čia par mus kalbos suspýnę Rš. Čia ne lengvabūdė mergelė rūpi, bet susipynęs tautų likimas V.Krėv. Liūdesys ir džiaugsmas visados susipynę P.Vaičiūn. Stiliai susikryžiuoja ir susipina tarpusavy rš.
7. refl. įsipainiojus, įsivėlus kojoms, netekti pusiausvyros: Vištos suspi̇̀nta pakulos[e], ir guli paslika Ds. Atrodė, kad susipynusi ilgame sijone, ji parvirs rš.
ǁ refl. Rdn susikliudžius ėjimui, susipainioti, pakrypti, sulinkti (apie kojas): Man kojos susipýnė, vos neparvirtau Vlkv. Kaži kap ten man kojos susipýnė, ir pargriuvau Alk.
8. refl. prk. būti nevikriam: Tokio susipýnusio vyro dar nemačiau Gs.
9. refl. prk. labai susidraugauti, susinešti: Suspýnė su tuo bernu ir niekur neišsiskiria Ds.
ǁ refl. prasidėti su kuo, įsitraukti, įsivelti: Ne vyrų darbas suspi̇̀nt su pletkais Užp. Nieko buvo berniokas, ale susipýnė su mergiotėm (dėl jų pateko į keblią, nemalonią padėtį) Krs.
10. prk. sutrikdyti: Nutilkit, nebešnekėkit, man supýnėt laiško rašymą! Slm.
| refl.: Kalbėjo, kalbėjo ir susipynė, ir [teisėjas] sugavo meluojant Jnšk. Susipýnė pryš teisėją, ir tiesa iškilo į viršų Plng. Mano kūmai tai negalėjo suspi̇̀nt, be protingi žmonės buvo Švnč.
11. prk. nesuprantamai pakalbėti, pasakyti: Supynė kažką atėjęs, ir niekas negalėjo suprast Jnšk. Dėl akių tiktai guldamas supýnė (šiaip taip sukalbėjo) poterius Kb.
12. prk. apkalbėti: Jam tik supi̇̀nt žmogų, šlovę nuplėšt Ut.
ǁ intr. skleisti kalbas, pasakoti: Maž ir ne tep, ale supýniau Grv. Daug svieto visiaip sùpina, sukalba Š.
13. refl. kergtis, vaisintis (apie gyvulius): Gyvoliai susipynė Bržr.
◊ liežuviùs (liežiuviùs, pletkùs) supi̇̀nti suliežuvauti: Supina liežuvius, įskunda vienas kitą Ggr. Liežiuviùs supýnė negražius Dglš. Vėl jau an Miškinį eina, tai, žiūrėk, supiñs kokiuos pletkùs Sdk. Šitos bobos liežiuviùs sùpina visap Rš. Pynė, pynė i supýnė bobos liežuviùs Krš.
vyžàs supi̇̀nti pabėgti iš tarnystės: Slūžij[o], buvo, buvo, vargo, ir supýnė vyžàs Arm.
užpinti, ùžpina, užpýnė tr. K
1. perkaišant užtaisyti, užlopyti: Kašikas reikia užpint vytimi ar kuo Vlk. Skylę kresčio užpýniau J.
ǁ perkaišant užtverti: Namukas su mažais, grotomis užpintais langeliais, išlaužtom durim A.Vencl. Vienas langas, ir tas grotomis užpintas, dulkėmis užakęs J.Balt.
2. pradėti pinti: Kašio akelės ažpi̇̀ntos Grv. Àžpini matūzelius, pyneles Grv.
3. padaryti pynę: Ažpýnė moma mergutai kaseles Lz.
4. apraizgyti: Ažupi̇̀ntas priemenės langelis Aps. Šermukšliais reik duris užpýti, kad karves nesuraganotų [per Jonines] (priet.) Dov. Sprenk su vyte kuolą, kad nevirstų, ir užpi̇̀nk J. Voratinkliai duris užpynė rš.
| prk.: Gyvenant pamatysi, koki jo tinklai, kaip anas tave ùžpina Smal.
5. refl. užkliūti, užsikabinti: Aš tiek įsidaužiau, kaži kaip koja už koją užsipýnė Ms.
6. refl. prk. būti labai užsiėmusiam, nebespėti apsidirbti: Nejaugi jis tę su tais darbais tep užsipynęs?! Vrn. Užsipýnė vasarą darbais Mrc.
7. refl. prk. prasidėti, užsimegzti: Prie stikliuko užsi̇̀pina kalbos Mrj.

Daugiau informacijos

prasipi̇̀nti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

apvi̇̀rinti

Apibrėžtis

vi̇̀rinti (-yti K, DrskŽ), -ina, -ino K, Rtr, NdŽ; SD1191, R, R228, MŽ304, Sut, KBII190, M, L, LL273, Šlč
1. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT230, ŽŪŽ24 kaitinti skystį ar skystą masę, kol pradės virti: Itaigi vi̇̀rintas [v]anduoj LzŽ. Sumala su girnom [salyklą], daugiau nevi̇̀rintą vandenį uždeda [darydami alų] Kri. Tada vi̇̀rinto vandenio inpili nedaugį Šlčn. Sudžiovini šitas šakneles [valerijonų], nuplaudi gražiai, nuskutinėji, užsipili vandeniu vi̇̀rytu ir geri Kp. Mieste pienas koks prėskas, visai neskanus, sako, vi̇̀rintas Vdn. Pienas nevi̇̀rintas daug gardesnis gert Žl. Pradė[ja]u pieną vi̇̀rint, pradė[ja]u atsikosėt Klt. Kūdikį galima maitinti ir karvės bei ožkos pienu, tik jį reikia virinti rš. Vi̇̀rintu vandeniu atšaldytu ažmaišyt miltus Ad. Gerti neturiam [vandens], jei nori, gerk ir vi̇̀rintą, mes iš upelio nešam Trk. Vi̇̀rindavo [v]andenį, in marškas supildavo pelenus, tada [v]andenį pildavo in pelenų Antz. Kas gi kitas taip moka paruošti virintą alų, kaip senoji? M.Katk.
2. tr. kaitinti skystyje, kol išvirs: Blynus i iš vi̇̀rytų bulvių iškepdavo PnmŽ. Vi̇̀rysi vi̇̀rysi bulbas, o jos kap akmuo Jz. Susišildyk vi̇̀rytas roputes i pavalgysi Erž. Dikčiai skaniai yr kastinis su vi̇̀rintoms bulbėms Jdr. Bulbes reik sudėti, ka virtum smarkiai, i anų nereik ilgai vi̇̀rinti Lpl. A tu su vandeniu vi̇̀ryk, ar tu be vandenio – šiemet nekrinta (nemiltingos) tos bulbės anė kiek Mš. Bulves vi̇̀rintas mirkydavo i valgydavo tą rasalą Krž. Rasalą valgo su bulviums vi̇̀rytums Nmk. Atsikasėm tą arklį [belaisviai], vi̇̀rinom i valgėm Pst. Vi̇̀rins cielus grūdus i dės į tą duoną kepant Yl. Kitas vi̇̀rina apynius, kitas deda tiesiog į salyklą Žg. Avietes su žemuogėm vi̇̀rinom Pv. Vakare parginiau karves, motina padėjo suvaryti į tvartą, o paskui valgėm virintų bulvių su rūgusiu pienu J.Ap. Vieną valandą reik vi̇̀rinti tą žuvį Slnt. Budes vi̇̀rina vandeny karštam Dv. Minavota Marikė virino miežių kruopus, įlašino į viralą tris lašus kraujo iš savo piršto įpjauto M.Valanč. Ką sakė apynelis, į katelą dedamas? – Jei tu muni nevirinsi, kartį alų gersi D16. Bei erelio neviryk, kolei savo augyvės pieną žinda BB2Moz23,19.
| Vi̇̀rink puodus prisistojusi J. Varinį vi̇̀rinu J.
ǁ Kvr, Kal ilgai kaitinti, virti, kad suminkštėtų, pakankamai išvirtų: Vi̇̀rinu vi̇̀rinu burokus, drūtūs (kieti) Drsk. Runkelius sutarkuosma, vi̇̀rinsma vi̇̀rinsma, išsunksma, pasidirbsma tokį cyrupą Lpl. Vi̇̀rinau trijūse [v]andeniūse Trk. Raudonos akys – vi̇̀rinam [žuvį], neraudonos – valgom Klt. Apynėli žaliasis, pūronėli gražusis, tave tirštai virina, mane graudžiai virkdina TDrV97.
3. tr. Š, NdŽ, Gršl, LTR(Skd) verdant gaminti valgymą, gėrimą ar jovalą gyvuliams: Ji (moteris) turi visiems valgį virinti, karves milžti, kiaules šerti, paukščius lesinti Pt. [Šeimininkė] pristatė ant stalo virintų kiaušinių, sūrio ir arbatos Pt.
| refl. tr. Š, NdŽ: Jiems valgį besivirinant šūvis ant jų kaip kruša atlėkė prš.
ǁ gaminti (degtinę): Kad saldžios, kad gardžios arielkėlės vi̇̀rintos JV769.
ǁ N daryti (alų).
ǁ kaitinant ar verdant ištekinti, išskirti: Dervą, muilą vi̇̀rinti NdŽ. Parvežk akmens, muilą noriu vi̇̀ryt Skr. Vi̇̀rino smalą ir toj smala užsidegė Kč.
4. tr. Graž verdant gaminti vaistinį nuovirą: Kosuliuo [gydyti] liuob virinti cibules Krtn. Reikia eglės augmenėlių šviežių vi̇̀ryt ir šutyt [skaudančias kojas] Kvr. Ka tų daktarų tiek tebuvo, liuobam visokias žoleles vi̇̀rinsiam, gersiam Krt. Ka jau gripu sirgs, jau vi̇̀rina liepų žiedus Sd. Ramuleles vi̇̀rins, arbatą duos Klk. Virinta gyvatė – gyvuliams vaistas nuo suso MTtIII127(Vb). Ne, jau vis tiek bjauriai – katino šūdą virino i davė vaikuo gerti End.
| prk.: Aiškiai justi, kad eretikas visą pusmetį virino karčiausias žoleles bitininko dančiui P.Cvir.
| refl. tr.: Juokai būdavo iš senų žmonių, kad žolikes vi̇̀rysis Erž.
ǁ verdant su dezinfekuojančiomis žolėmis šalinti kokį netinkamą skonį, tvilkyti: Seniau puodynes taigi kiečiais vi̇̀rydavom Kpr.
5. tr. Klp verdant su įvairiomis skalbimo priemonėmis šalinti nešvarumus, balinti: Nėko neišplausi nevi̇̀rinęs, gali pasiusti Trk. Ka stori drabužiai, su pelenais reik vi̇̀rinti Všv. Balino tuos siūlus pelenuos, vi̇̀rino Vdn. Vi̇̀rinti reikėjo, pelenūse liuobam Gršl. Sruogas vi̇̀rydavo su pelenais, išvirina, tad tik galėdavo aust Všk. Mama vi̇̀rydavo terp pelenų siūlus, aš ausdavau Všk. Katrie nemargi [drabužiai], tai vi̇̀rinam, o margų nevi̇̀rinam ir paskui vežamės in ežerą Užp. Namie ar vi̇̀rini, ar trini tuos rūbus su muilu Kvr. Padaro iš pelenų šarmo i virina, i išėda tą [linų] žalumą Pžrl. Rūbus pirma skalaunam (suvilgom), tada vi̇̀rinam LzŽ. Pavaserį jau vi̇̀rini, báldai pelenuos [verpalus] ir taisai aust Alz. Senai buvo beviryti [drabužiai], labai buvo užsidargoję Slm. Ka parejau, koki dvi nedėli liuob samdyti motrišką tas utis vi̇̀rinti Kal. Skaras (drabužius) vi̇̀rydavo pečiun, jei nebūt vi̇̀rinę, tai brudas būt užėdęs Kpč. Kuriej [skalbiniai] nešiodami (nešiojami), tiej vi̇̀rinami Dv. Galop paėmė ji katilą, užkaitė ant ugnies ir pradėjo virinti siūlus J.Balč.
| refl.: Vi̇̀rinsiuos ir skalbsiuos visą dieną Šts.
6. tr. kaitinant verdančiame vandenyje, daryti liaunesnį ar atsparesnį, grūdinti: Virinti klumpiai juo neplyšinė[ja] Šts. Stabules ratams ir virina [v]andenė[je], aptepa silkės sulte, kad nekimgriaužiotų Šts. Stebulę vi̇̀rino, ka jijė nepárdžiūtų i nesitrauktų, neskilinėtų Jrb. Vieną galą suverži, tada šutini katile, vi̇̀rini, tada pradedi veržt su tais lankais – ir išeina tokia graži bačkelė Kpr. I ten vi̇̀rina tas skiedas, i teip išvi̇̀rina, ka kaip bulvė ka išverda Vž.
7. tr. Š, Šlč, Kpč kaitinant lydymosi temperatūroje durti, jungti metalines dalis: Virinu, lipiu SD174. Tėvas dumples spaudžia, o sūnus geležį vi̇̀rina žaizdre BM190(Šl). Pasimk anglių, gal reiks geleži̇̀s vi̇̀rint Trgn. Buvo meistrai, kas vi̇̀rino, kas dirbo tus lankus Akm. Jau i lankus vi̇̀rinu, jau i padkavas dirbu Als. Vasarą reikia šina vi̇̀ryt, taigi prakaitas bėgte bėga, šilta, karšta Pl. Ugny geležį vi̇̀ryt tai reikia paprast Jrb.
| refl. Š: Sausos smilties reik pilt, tai geležis ne tei[p] vi̇̀rinase Jrb.
8. smarkiai šalti, spausti: Ka šaltis vi̇̀rina, toros sproginė[ja] Užv. Kaip pradėjo šaltis spirginti nuo Naujų metų, taip ir virino ištisus du mėnesius J.Avyž.
ǁ tr. smarkiai šaldyti: Kad anus speigai virina, kailiais užsidaro S.Dauk. Orai gi atvėso, naktimis šalna virino namų stogus J.Balt.
ǁ gairinti, plikyti (ppr. apie vėją): Koks vė[ja]s, vi̇̀rinti vi̇̀rina Krš.
9. intr. ppr. impers. Vb, Snt smarkiai šilti, kaisti: Taip vi̇̀ryt vi̇̀rina, Dievasžin kaip čia bus Slm.
ǁ tr. smarkiai kaitinti: Visą kūną virino karštis, atimdamas rankas ir kojas V.Bub.
10. mušti, kirsti, duoti: Vi̇̀rink jam per kojas botagu Š. Kad aš jai ėmiau vi̇̀ryti su botagu par šonus Skr. Kai vi̇̀rini, tai net prilimpa Kp.
11. smarkiai šaudyti: Kad pasiunta vokyčiai vi̇̀rinti iš pabūklų – prancūzai šoka iš kamantų Dr.
12. intr. prk. garsiai staugti: Vilkai kap ėmė vi̇̀ryt, tai net miškas ūžia Vrn. Nugi ir vi̇̀rina vilkai, turbūt daugelis jų ten yra Trak.
13. intr. prk. skubant važiuoti: Kur teip greit vi̇̀rini? KlvrŽ.
14. virškinti: Viduriai gerai vi̇̀rina Grž.
| Tos ligos priežastis, tai blogas ir sunkus pilvui virinti pašaras rš.
◊ akimi̇̀s vi̇̀rinti smalsiai žiūrėti, spoksoti: Aš žiūrau in šitą skarelę ir akim̃ vi̇̀rinu, tep jos noriu Prn.
ãkys vi̇̀rina įdėmiai žvelgia: Ne vieno akys virina iš kampų: ak tas Jurgėliukas! V.Bub.
gálvą vi̇̀rinti Al varginti.
pi̇̀kį vi̇̀rinti pykti (ppr. be reikalo): Ko čia dabar pasipūtęs pi̇̀kį vi̇̀rini? Kt. Tai moki ilgai pi̇̀kį vi̇̀ryt! Snt. Kas vi̇̀rina pi̇̀kį, tam valgyt nereik Skr.
ši̇̀rdį (ši̇̀rdis) vi̇̀rinti Knv kelti skausmą, rūpestį: Blogi vaikų darbai tėvam ši̇̀rdis vi̇̀rina Rod. Kas neturėjo nieko, tai tam gerai, o kas turėjo, tai tam [varomam į kolchozą] ši̇̀rdį vi̇̀rino Sug.
antvi̇̀rinti (ž.) tr. lydant pridurti metalinę detalę: Pryšnagis y[ra] privirinamas, kad nudela (nudyla), kitą antvi̇̀rina Šts.
apvi̇̀rinti tr. K, Rtr, KŽ; SD204, Sut, N, Ak, LVI136
1. Š kiek virinti, aptvilkyti: Nulupsyt tą žievę, apvi̇̀rinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kv. Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvi̇̀rinti Vkš. Jeigu reikia senesnio paukščio mėsą kepti, tai ji prieš tai apvirinama rš. Kas lašiniais kelia veseilią, tai tik apvi̇̀rina [lašinius] šaltan vandenin Lp. Buvo geros duonos ir iš tolo kvepiančio raudono, apvirinto kumpio Vaižg.
| refl. tr.: Ir dešrą apsivi̇̀ryk, nevalgyk žalios Mžš.
2. išvirti, padaryti ką tinkamą valgyti: Apvi̇̀rinsiu kąsnelį mėsos pietum Klt.
ǁ išvirti (ppr. bulves su lupenomis): Apvi̇̀rinti bulves, brandį J. Bulvių apvi̇̀rys, kastinio padės Jdr. Bulbių apvi̇̀rinau, su kopūstais būs Lkv. Bulbių apvi̇̀rindavo, rasalo padarydavo Žlp. Vakarienei apvi̇̀rysiu ropučių [su lupenomis], i bus gerai Trg. Bulbienė – tai nuskustos ir apvirintos bulbės su skystimu M.Katk.
| refl. tr.: Reik ropučių apsivi̇̀ryt, nėkas nevalgo su duona LKT125(Bt). Bulbų apsvi̇̀rina, su [v]andeniu pavalgo i gyvena, nemiršta Klt.
3. refl. tr. verdant pasigaminti vaistinį nuovirą: Apsivi̇̀rink varpučių, kibių ir kiečių šaknų visoms ligoms Šts.
4. Kr nuplikyti, nutvilkyti: Apvi̇̀rinau ranką voru Dsn. Kad apvi̇̀rina ranką, tai būna pūslėta Brsl. Vandeniu a[p]vi̇̀rinau pirštą, pūsles iškėlė Dv.
| refl.: Dar nebuvau apsvirinę macnai Dv.
5. verdant pelenų šarme pašalinti nešvarumus: An šarmenį apvi̇̀rindavo, [v]andeniu užpildavo, nu ir tada rūbus pamerkia ir pilia gi iškart Rk.
6. LTEX499 kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti metalines dalis: Vamzdžiai dažniausiai virinami rankiniais elektriniais aparatais rš.
7. Brs prk. nušaldyti: Kad ir šaltis rugius apvirino, bet visgi žybso Vlkv.
atvi̇̀rinti tr. K, Š, Rtr, NdŽ; Q50, SD1109, R327, MŽ13,52,438, N, S.Dauk, M, LL119, L, Ak
1. DŽ užvirinti: Pirma atvi̇̀rink pieną, tados duok vaikui gert Skrb. Pieną atvi̇̀rink, pagirdyk vaiką Krš. Saldį pieną atvi̇̀rinsiu, tujau rūgšto antdėsiu Žd. Varškei reik saldžio pieno atvi̇̀rinti i pasku tokia jau nerūgšta Kv. Sūrius teip [daro], saldį [pieną] atvi̇̀rins, rūgšto įpils ir maišys Yl. Nėkaip negaliu atvi̇̀ryt [pieno], į varškę sutraukia Šln. Čia barščiam pieno noriu atvi̇̀rint Pc. Pieną atvi̇̀rinau i supyliau Pvn. Atvi̇̀rinau pieną ligoniui J. O paskui antrąjį, dar karštą vandenį atvi̇̀rytą užpilsam LKT170(Pgg). Atvirink vandenį Rp. [V]andinį atvi̇̀rins su apyniais, sukro dės, kumet atvės – ka būs to alaus skanumas! Yl. Vandinį antsikaitei, atvirinai, tas duonos plutas įdėjai Rt. Atvi̇̀rinsiu [v]andinį i merksiu tą pirštą Yl. Atvi̇̀rinam vandenio, inpiliam, pamaišom ir pasdaro kieta skani, tokia kaip ir košė [iš avižinių miltų] Kvr.
| refl. tr. DŽ1, Tl: Atsivi̇̀rink pieno ir užgerk, kol išvirsu stipriau Krš. Atvi̇̀rinsias pieno i su bandeliuku išgersias Krš. [V]andenį atsivi̇̀rinam, aguonas sumalam, supilam [ant prėskučių] Vg. Atsivi̇̀rinsi vandenį, pelenų prikrausi, gerai išplovei End.
2. išvirti: Tris dienas čia buvo, arbatos atvi̇̀rydavau Vn. Reik atvi̇̀rinti arbatelės atsigerti Rdn. Atvi̇̀rys bulbes i valgys, būdavo, su kisielium Žgč. Atvi̇̀rino žirnių, dideli kai nykščių galai, pupiniai, net partrūkę Skr.
3. KI109, Š, Ps iš naujo virinti, pervirti: Paskiau cukraus pridėsu ir atvi̇̀rinsu [uogas] Krš.
| refl. tr.: Atsivi̇̀rinau sriubos ir pavalgiau Bgt.
4. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Paėmęs saują apynių atvirink kvortoje saldžių išrūgų, o gerk [sirgdamas] LMD. Jonažolynių, būlo, atvi̇̀rini, dar ko nuo kunigės DrskŽ.
◊ šónus atvi̇̀rinti primušti, įkrėsti: Eik eik po svetimus agurkus, kai atvi̇̀rins, kas nutvėręs, šónus, tai žinosi! Ds.

×davi̇̀rinti (hibr.) tr.; D.Pošk
1. iki galo išvirti: Dav[ė] nedavi̇̀rintų kopūstų LzŽ.
2. daugiau papildomai išvirti: Yra maža, davi̇̀rink bulvių dėl šeimynos be verėno J.
įvi̇̀rinti KI347, Rtr, Š; Q148, N
1. tr. labai įkaitinti, padaryti, kad virtų: Aš įvi̇̀rinau puodus, ir verda J.
2. tr. pakankamai daug privirti, prišutinti: Ji dar spėja tuo pačiu laiku ir vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti Kel1936,58.
3. tr. verdant (ppr. ilgai) pagaminti vaistinį nuovirą: Motina pasitikdavo jį dar prie durų, iš anksto sugriebusi iš karštų židinio pelenų molinėlį garuojančių čiobrelių, įvirintų iki juodumo J.Balt.
4. tr. įkaitinus lydymosi temperatūroje sujungti metalines dalis: Suvirinant dvipusiu sandūriniu būdu, gaunama geresnė siūlė, geriau įvirinamas siūlės pagrindas rš.
5. intr. prk. smarkiai primušti, įkirsti: Kai gerai įvi̇̀rino, tai kelias dienas neprisėdau Slv.
◊ į pãsubinį įvi̇̀rinti vlg. pradėti smarkiai šaudyti: Ka anims (stribams) miškiniai į pãsubinį įvi̇̀rina, spauda kai pasiutę Krtn.
išvi̇̀rinti tr. K, Š, Rtr, DrskŽ; D.Pošk, S.Dauk, LL288, L, PolŽ57
1. SD1204, R158, MŽ208, N, KŽ, Pln, Žž verdant pagaminti valgį ar gėrimą: Išvi̇̀rinau aš gerai verėną J. Tus batvinius išvi̇̀rys katele Gd. Kruopus liuobam išvi̇̀rinti sumaišiusi į kraujus Plt. Mes tai išvi̇̀rydavom [grybus], tai karštus su druska suslegiam Kp. Tas avižas išvi̇̀rina, daugiau išdžiovina, labai skanios būva kruopos Pš. Tu išvi̇̀rink bulbas, dabok, kad nesušustų Mlt.
| refl. Š, KŽ: Ką sakė apynelis iš katilo emams? – Jei tu muni išvirinsi, saldį alų gersi D16.
ǁ kaitinant pagaminti degtinės: Tuo tarpu čėrkelė su krupniku ejo apsukuo, mat saldžiai išvirinta [degtinė] duodas gertie Sz. Ji (seselė) užkais, išvi̇̀rins arielkėlės mums saldžios JV685.
2. užvirinti: Nevartoti pieno neišvi̇̀rinus KŽ. Vandenį tik išvi̇̀rinau Krm. Sveikas visas vanduo, išvi̇̀rintas Dg.
| refl. KŽ.
3. kurį laiką virinti: Greibk, kiek čia išvi̇̀rinsi! Krš.
4. verdant pašalinti riebalus: Išvirintoms parūgoms rūgštinti viralą teleido gavėnio[je] [kunigai] Šts.
5. ilgai verdant per daug suminkštinti: Mėsa smunka nuo kaulo, kad per daug išvi̇̀rinta JT513.
6. Sln verdant padaryti vaistinį nuovirą: Išvi̇̀rinti gydomų žolelių NdŽ. Avižoms [gydosi], kad dideliai kosulys užeita: išvi̇̀rinti anas [v]andenė[je] ir, kaip gali̇̀ kentėt, kojas merkti Yl. Kai karvė po telioko neapsičystija, tada duoda karvei gerti išvirinę česnakų LTR(Slk). Gyvatę sugaudavo, išvi̇̀rydavo i duodavo kiaulėm po biškį dėl apetito Bsg. Avispirų išvi̇̀rinau su beržo lapais, užgirdžiau Plt.
| refl. tr.: Avietės metūges susidžiovinę, išsivirinę geria nuo kosulio Sln.
ǁ Plvn, Lš verdant (ppr. žieves) pagaminti augalinių dažų: Juodalksnio žieves išvi̇̀rina, ir drobinius gerai nukanda Šmn. Ar ąžuolo žievės, ar alksnio išvi̇̀rina išvi̇̀rina Sd. Alksnius nuskusi, išvi̇̀rysi ir daugiau kiši tas vilnas Škn.
ǁ ilgai kaitinant, verdant išdezinfekuoti: Jeigu puodus išvi̇̀rinsi, uogos nėkumet nepelės Vkš.
7. DŽ verdant pelenų šarme padaryti švaresnį: Išvi̇̀rinę rūbus išgręžiam ir džiovinam LzŽ. Išvi̇̀rins pelenūse drabužius Klk. Išvi̇̀rina [skalbinius] į pelenus įmetę Žlp. Priverps priverps tų gijų, pasku išvi̇̀rins pelenūse, pakabins an kartės i šals ir apsnigs, pabūs ir išbals, suminkštės End. Siūlus baldžia, išvi̇̀rina tuos pelenuos Kpr. Ka jau suverpi, išvi̇̀rina tas [linų, pakulų] gijas, išbaldo Gsč. Sumerksi tujau prinešiotų drabužių, išvi̇̀rinsi Skd. Mačiau [nešvarų] koštuvį, misliju, duokit išvi̇̀rinsiu Žl. Išvi̇̀rinsi, būdavo, drapanas pelenuos, velėt žiemą išeini, tai net pyška kultuvė Slm. Rūbai išvi̇̀ryta, pilna virtuvė garų Pv. Būdavo tokia linų spalva, ka jos neišvi̇̀rysi, tamsi Bsg.
| refl. Vdn: Išsivi̇̀rydavo, gražūs būdavo drabužiai – balti balti Bsg.
ǁ Trkn verdant padaryti šarmą: Išvi̇̀rinti, išplikyti pelenai KII11. Skalbdavo gi drapanas su šarmu, pelenus išvi̇̀rina, nupilia nuo pelenų Ppl.
8. Vkš išplikyti, išdeginti (verdančiu vandeniu): Išvi̇̀rino jurginus po langu su verdančiu [v]andeniu Krš. Ana šliūkšt akysna, ir išvirino LKKIX220(Dv).
9. Žž kaitinant, verdant padaryti liaunesnį ar atsparesnį, užgrūdinti: Paskuo anus (šiaudus) išvi̇̀rinau, kad anie nelūžinėtų [pinant] Žlb. I ten vi̇̀rina tas skiedas, i teip išvirina, ka kaip bulvė, ka išverda Vž. Ąžuolinės pintys, kap jas išvirina pelenuosa ir an kulbės padėję kirviapente gerai išdaužo, būna geras pūzdras skiltuvu ugnį inskelt Lš.
10. prk. smarkiai kaitinant išdeginti, nusvilinti: Saulė burokus išvi̇̀rino, kaži ar beatsigaus Vkš. Bus audra: vėjas atžagaria ranka purto medžius, blaško saulės išvirintus lapus E.Miež.
◊ ausi̇̀s išvi̇̀rinti primušti: Išvi̇̀rino gerai ausi̇̀s, ir įgavo baimės Vvr.
gálvą išvi̇̀rinti išvarginti: Tegu kiti galvas virina, o aš savą galvą jau išvi̇̀rinus Al.
nuvi̇̀rinti tr. KI4, Š; SD265, R7, MŽ8, Sut, N, LL123
1. K, Š, ŠT3, KŽ kiek apvirinti: Nuvi̇̀rinau [mėsą], viską nupyliau, dar pavi̇̀rinau Krš. Labai sūri mėsa, reik nuvi̇̀ryti Lnkv. Pirma reikia nuvi̇̀rinti [grikius] ir tada kepti Db. Pūkuotes nuvi̇̀rina i sūdo an žiemos Kvr. Avižas nuvi̇̀rinsma su visoms sėlenoms Všv. Paskui apynius atskirai nuvi̇̀rina, palaiko porą trejetą valandų ir tekina Sk. Sultinys nukošiamas, nuvirinamas ir užpilamas ant žuvies rš. Peršalus ūmai reikia nuvirinti avižinių šiaudų ir tame vandenyje reikia apmazgoti kojas LMD(Igl).
2. ilgai verdant išgarinti skystį, vandenį: Nuvi̇̀rinai dideliai strovas, jau nepilni puodai J.
3. kiek pavirti: Merga ale nuvirino miežius, o ponui nusiuntė, o jis tuos turėjo įsėt BsPI5(Rg). Rugius gerai gerai nuvi̇̀rina nuvi̇̀rina ir tada deda cukrų, mieles ir tada varo [degtinę] Č. Par du [v]andinis nuvi̇̀rinu [grybus] Žlb. Nuvi̇̀rinsi antrą kartą, būs geri grybai Rdn. Mes jau gerai nuvi̇̀rinam paalksniukes, prisisūdom kibirus Škt. Par tris vandenis nuvi̇̀rint, tai geriausi grybai esą Erž. Tad du viedru miežių gerai nuvi̇̀rins, tas [v]anduo būs toks tumus Žd.
^ O graži kaip nuvirintas velykinis kiaušinis Vaižg.
4. Š nuplikyti verdančiu vandeniu, nušutinti: Žmogus užkaitė katilą vandens, atvirinęs sukišo vaikus, nuvirino ir numaudė, parėdė, už stalo pasodino BsPIII38. Bet jie (švedai) vis savo baisius darbus dirbę, o mūsų moterys juos su vandeniu nuvirindavai Sln.
5. apvirti (ppr. neskustas bulves): Nuvi̇̀rinau bulbių – turia laiko, galia nusilupti Trg.
6. verdant pelenų šarme išbalinti ar pašalinti nešvarumus: Nuvi̇̀rinau gijas Brs.
| refl. tr.: Pelenūse, sako, nusivi̇̀rysi tus drabužius Rt.
7. DŽ prk. kaitinant išdeginti, nusvilinti: Kaitros nuvi̇̀rino žolę Pš. Kas čia beaugs, viską [karštis] nuvi̇̀rino Ut. Klanuos – pavasarį išpuvo, smėly – pagada nuvi̇̀rino Sdk. Iškart nuvi̇̀rino labai smagiai rugius Mlt. Saulė užejo, nūvi̇̀rino virkščias tas Tn.
8. DŽ, KŽ, Ds prk. nušaldyti: Šalnos diegus pakąs ir nuvirins J.Jabl. Virinte nuvi̇̀rins pumpurus i viską [šaltis], būs blogi metai Krš. Šaltis nuvi̇̀rino bulves par šventą Joną Trk. Še, agurkai užmezgę užmezgę, o nuvi̇̀rinti gatavai Skr. Va, tik uždygo [miežiai], nuvi̇̀rino Švnč. Šalna kad užeit, nuvi̇̀rin žoleles JD1507. Žemėn krito ir krito šalnų nuvirinti tuopų lapai, dar skaisčiai žali, bet jau mirę J.Balt.
9. prk. nupūdyti: Po Žolinei – lietai: kad nors bulbių nenuvi̇̀rytų Mžš. Jeigu tik lietai bulbienokus nuvi̇̀rino – bulbelės jau nebeaugs, po bulbelėm Mžš. Šito rūdis nuvi̇̀rino bulbienius Klt.
ǁ išgadinti, nuėsti: Išsipaišinęs, pypkės nusvilintais ūsais, tabako nuvirintais dantimis M.Katil.
10. prk. primušti: Reikalui esant šeimininkas skaudžiai nuvirins tuo botagu rš.
◊ ausi̇̀s nuvi̇̀rinti primušti: Tėvas vaikui virinte nuvirino ausis rš.
pavi̇̀rinti tr. Rtr; Sut, M
1. L, DŽ, KŽ truputį pavirti, apvirti: Kad aš turu meisos, aš įdedu meisą, pirmu pavi̇̀rinu Lpl. Pavi̇̀rins miltų, toks būs makalas su bulbėms KlvrŽ. Kaip taukus nūpili, kresnas ta da pavi̇̀rini, įdedi pipirų, lapelių, druskos Kl. Da skrupsnios kruopos – reikia pavi̇̀rinti Ktk. Ką te tą žalią mėsą tampysi, da pavi̇̀rink Klt. Dabar kąsnį pavi̇̀rin (pavirink) kuliešę LzŽ. Sultys dar pavirinamos, kol pradeda tirštėti rš.
| Piene pavi̇̀rinti tai nebąla [lininio audeklo raštai] Antz.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ, Žlb pakankamai virinti, aukštoje temperatūroje išvirti, pagaminti verdant: Pavi̇̀rinti strovą J. Pakepk a pavi̇̀rink kiaušių vaikuo Trk. Įpilu kokį pavi̇̀rinusi viralą ten Trk. Pomidorų lapų pavi̇̀ryt, pakrapyt – nebus nė vieno [kirmino] Bsg.
3. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Pavi̇̀rinti žolelių NdŽ.
4. ŽIb verdant žievę pagaminti augalinius dažus.
ǁ Slnt nudažyti verdant augaliniuose ar cheminiuose dažuose: Sudedi matkus tarp tų žievių ir pavi̇̀rini Kp. Cibulių lukštų pavi̇̀rins, įdės kiaušinius, nudažys [Velykoms] Tl.
5. Sd pagaminti šarmą verdant pelenus: Iš pelenų pavi̇̀rinai, nustovini, švari šarma Akm.
6. Plvn, Rk verdant pelenų šarme pabalinti: Drobes vis su pelenais pavi̇̀rindavom Žg. Pavi̇̀rysi, tai išbals, bus kap sniegas, šito [medžiaga] nerus, nerūdžiuos Pv. Kap pavi̇̀rinau [drobę], tai minkštesnė, slidesnė pasdarė Pv. Pavi̇̀rinusi plaunu, balčiau išsiplaunas Krš. Pelenūs liuob biškį pavi̇̀rins [linų, nuošukų gijas], i neskalbtas an sniego išmėtys, ka baltum Kl. Pavi̇̀rini, biškį sušlapini [audeklą] i tiesi an pievos Škt.
| refl.: Kai susipjausto, pasisiuva, tai pasivi̇̀rina po biškį [audeklas] Škt.
7. keletą kartų pavirinti (ppr. šarme): Kap pavi̇̀rini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą turi, tep netikęs Pv.
8. L, NdŽ kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti, sudurti metalines dalis.
9. SD284, NdŽ prk. smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti: Šalna pavirino žoles N.
10. NdŽ prk. kiek pamušti.
11. prk. peršauti: Drožk greitai šalin, o ka ne – kojas pavi̇̀rinsiu iš automato Bdr.
◊ akimi̇̀s pavi̇̀rinti NdŽ įdėmiai, smalsiai pažiūrėti.
akimi̇̀s pasivi̇̀rinti NdŽ įdėmiai, smalsiai pasižiūrėti.
parvi̇̀rinti intr. prk. greitai, paskubomis parvažiuoti: Parvi̇̀rinau numie vienu vėju KlvrŽ.
pérvirinti tr. K, KŽ, pervi̇̀rinti Rtr; Q541, SD300, Sut, N
1. NdŽ iš naujo, pakartotinai pervirti: Reikia užpilti vandeniu ir pérvirinti DŽ1. Viską dar pérvirink Ds. Pérviryt reikia medus ir sumaišyt [tešlon] Drsk.
2. Š, DŽ per daug virinti: Nepérvirink bulvių – sukris DŽ1. Párvirinai, raudoni kruopai Krš. Jijė párvirino bulves par daug J. Nepérvirink, kad būt minkšti [kiaušiniai] Lz.
^ Jo kraũjas lyg vanduo pérvirintas Ad.
| refl. tr. NdŽ: Aliejų reikia pérsiviryt, kad neapkarstų Vlkv.
^ Duonos neperminkysi, kisieliaus nepervirinsi LTsV374(Pp).
3. LL185, Alv apvirinti: Grybus pérvirini, susūdai – išeina kartumas Lp.
4. NdŽ ppr. impers. smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti.
5. pakartotinai pavirti pelenų šarme: Dar kartą parvi̇̀ryti [reikia], gal bus baltesnės [sruogos] Lnkv.
6. Š, NdŽ, Srv prk. suduoti, sukirsti: Tu jį gerai pérvirink, tada arklys bijos Trgn. Aš tave kaip parvi̇̀rinsiu botagu, tai nustosi meluot! Upt.
7. NdŽ prk. peršauti, perverti: Kulką sau per galvą pervirinęs TP1880,32.
8. prk. suprasti, suvokti: Aleksys nepamena tokio, kada nesimėklino aplink jį esamųjų gamtos dalykų, saviškai jų nepervirindamas Vaižg.
9. NdŽ suvirškinti.
◊ akimi̇̀s pérvirinti NdŽ įdėmiai, smalsiai pažvelgti.
pravi̇̀rinti tr. Rtr, KŽ
1. užvirinti: Aš pravi̇̀rinau puodą, virs dabar ir nuo mažos ugnies, nebėgs J.
2. per daug virinti, pervirti: A būsu pravi̇̀rinusi, leku greitai numo Krš.
3. NdŽ virinant gaminti valgį.
| refl. NdŽ.
4. NdŽ nedaug pravirti.
5. virinant metalą padaryti kiaurymę: Visas gaminys kiauriai pravirinamas iš abiejų pusių rš.
6. NdŽ šaldant sunaikinti, nušaldyti.
7. NdŽ peršauti, kulka pramušti.
◊ gálvą pravi̇̀rinti užmušti: Aš tau, žmogžudy, pasaulio išgama, smagenis pramušiu, galvą pravirinsiu! V.Krėv.
vėsulai̇̃s pravi̇̀rinti labai greitai pravažiuoti: Mes velkamos palengveliais iš Sedos, o [grafas] vėsulai̇̃s pravi̇̀rino pro šalį KlvrŽ.
privi̇̀rinti
1. tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ daug privirti: Reikia dabar privi̇̀rinti pilną katilą [v]andenio LzŽ. Privi̇̀rino puodą pilną smalos Slk. Ušėtką privi̇̀rini [v]andenio, tada marškiniuos pelenų gi pridedi Slk. Gerk, tėte, [pieną] gerk, aš nebenoriu. To pieno aure mama privi̇̀rino baisybę Mžš.
| refl. tr. NdŽ, Erž: Prisivi̇̀rinau uogų, poni [esu] Krš. Prisirenki šitų uogų, prisivi̇̀rini, ir gerai būdavo Skp.
2. tr. DrskŽ pakartotinai kiek pavirti: Priblendus arba pieno įpylus į strovą privi̇̀rinau J. Pieną geriau privi̇̀rink DŽ1. Sveikesnė sriuba, kai užbaltinus privi̇̀rini pieną Gs. Baigiant virti [kankolynę], įpils pieno, privi̇̀rins da, i ka mes liuobam srėbti! Kl. Kab metinis vaikas, tai gražių [grikių] kruopų pridaro, piene privi̇̀rina, sviesto inmeta, tai vaikas valgo! Eiš. Neprivi̇̀ryta druska nepagardina valgymo Brš.
3. tr. pakankamai pavirti: Biškelelį pagyžęs [pienas], neprivi̇̀rink, ir nesutrauka Krš.
4. tr. iš naujo užvirti: Kap puodas nuverda, tai privirina [įpiltą vandenį] Lp.
5. tr. užvirinti, įkaitinti vandenį iki virimo temperatūros: [V]andenio pirty karštybė, koją apsišutinau – jau ne prišildė, ale privi̇̀rino! Slk.
6. tr. kaitinant sulydyti (ppr. riebalus): Karvę papjauni, lajo privi̇̀rini, su tuo laju blynus kepi Grž.
7. tr. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Po du kūliuku susitaisiau, privi̇̀rinu [kraujažolių] Šd. Man drobinių siūlų privi̇̀rino, išprausė, ir prapuolė [gelta] Kvr. Naminio taboko privi̇̀ryt ir praust vaikam [nuo utėlių] Sn. Šiltų arbatų privi̇̀rins, prigirdys – i būsi sveikas Pln.
8. refl. tr. virinant pelenus vandenyje pagaminti šarmą: Pelenų prisivi̇̀rini, šarmo padarai Alz.
9. refl. išvirinus pelenų šarme pašalinti nešvarumus: Gali ir plaut, jeigu turi prisivi̇̀rinus daugiau Skp.
10. tr. virinant (ppr. žieves) pagaminti augalinius dažus: Žievių privi̇̀rina tirštai tirštai, kad būt kaip ir rudas [vanduo vilnoms dažyti] Plvn. Juodalksnio žievių privi̇̀rina, da alūno kiek dėdavo Sur.
11. tr. Sut, N, BŽ269, LL196, Š, DŽ, NdŽ, KŽ prilituoti metalines dalis: Nulaužtos šakės, negal nė kalvis privirinti Dr. Paimk gelžies pryšnagiuo privi̇̀rinti Slnt. In priešakines padkavas kalvis privi̇̀rino gripus Brb. Dėjom gelžius artie, sukom i privi̇̀rinom Akm. Viršus reikia privi̇̀rintei, nusilupė Ut.
| prk.: Liemenė tarsi pušų sakais prie jo privirinta, nė raukšlelė nesigarankščiuoja rš. Prilydė man šitą vardą. Kaip smala privirino J.Balt.
12. tr. NdŽ šaldant sunaikinti, nušaldyti: Lapai, šalna privirinti, nukrinta SE48.
13. tr. prk. kaitinant sunaikinti: Be laiko rugius privi̇̀rino, bus mažas grūdas Trgn.
14. intr. prk. sudrožti: Privi̇̀rink tam šuniui botagu – ko jis amsi Ėr.
15. intr. prk. nubausti, paskirti bausmę, priversti atlyginti nuostolius: Jam dar ažu tuos medžius privi̇̀rins Ut. Jiem privi̇̀rino da po penkiolika metų Šmn. Čia tau gal až pernykščius metus privi̇̀rino mokėt Skdt.
16. tr. suvirškinti: Penas keliauja pilvan, kur jį pilvo syvai privirina, t. y. apverčia ant maitinančio syvo TS1901,1b.
◊ lū́pą privi̇̀rinti primušti: Su dzūkais neprasidėk, ba galia privi̇̀ryt lū́pą Slm.
suvi̇̀rinti K, Rtr, NdŽ; SD1182, M, LL210, L
1. tr. S.Dauk, Š, KŽ verdant pagaminti valgį, išvirti: Šlapia malka, nieko nesuvi̇̀rinsi LzŽ. Suvirinu savimp valgyklą SD372. Aguonų sumals, įpils to pieno, suvi̇̀rins Nt. Aš tą varškę suvi̇̀rinsu į sūrį, pamatysi, būs skaniausis sūris Krš. Kad nor keturi litarai suvi̇̀ryt [uogų] Vlk.
| refl. tr. NdŽ, Pl: Visokių uogų turu susivi̇̀rinusi Krš. Susivi̇̀rinu uogų, kad užtektų žiemą vaikam ir sau Nmj. Cukraus atavežė, ar uogų kokių susivi̇̀rinsma Skp. Serbentų raudonų su grūdeliais susivi̇̀rinau aštuonis litrus Mžš.
2. tr. NdŽ ilgai virinti, kad pakankamai suminkštėtų: Gal selyklui nemalt, gal supilt į puodą, stipriai suvi̇̀ryt, sušutyt Mšk. Menkių galvas nusuki, lieverį sudedi, gerai suvi̇̀rini Plng. Suvi̇̀rinai blandžiai kruopus J.
3. tr. NdŽ sudėjus, sumaišius pakankamai pavirinti: Gerklę skaudant, gėrė karštą medų, suvirintą su pienu LEXVIII105. Suvi̇̀rina kvynus su sukru arielko[je] ir gauna kvyninį likerį Vkš. Jei tam kartuo ją (putrą) virė, tad buvo [v]anduo su miltais suvirintas ir truputį pienu saldžiu pražilinta S.Dauk. Nu tą [v]andenį suvi̇̀rina su druska ir apipila [mėsą] Ms.
4. tr. kaitinant, virinant sulydyti (ppr. riebalus): Pastovi [sviestas], suvi̇̀rink, supilk kur, kad nepasenėt Klt.
5. refl. tr. išsiplikyti: Karštą srebi – grobus susivi̇̀rinsi Krš.
6. tr. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Kokių žolių suvi̇̀rino ir davė gert Kp. Žoles suvi̇̀rinam, viduriai kad jau valni, a kas Pln. Devė kažkokių ten žolių suvi̇̀rinusi Als. Metylių lei suvi̇̀rina, pradėjo viduriai skaudėt Klk. Puplaiškiai gerai suvi̇̀rinti mačija nu plaučių uždegimo Bdr. Našlaites baltąsias suvirinę geria nuo išgąsčių Sln. Kokį norint naginių įklotą suvi̇̀rino ir užgirdė [norėdama prisivilioti vyrą] Trk. Kankorėžių suvi̇̀rino, sudevė, i kumelė nebišsimetė Yl. Karvė jei persiėda dobiluose, reik girdyt suvirytais kmynais LTR(Šmk).
| refl. tr. Pl: Susivi̇̀rina tąs žoles i geria Smln. Tai tokių susivi̇̀rinam [naminių] liekarstvų, tai tokių PnmŽ. Susivi̇̀rinau jeronimą, kaip ranka atėmė, nė kokių dygulių nebliko Yl. Šv. Jono naktyj jodvi susivirinusios puodelį kasžin kokių ten žolių BsMtI75(Sln).
ǁ virinant (ppr. žieves) pagaminti augalinius dažus: Suvi̇̀rinu juodalksnio žieves, pataisau dažų kiaušiams Žd. Anas (žieves) nudrožti, paskiau įdėti mėleno akmenelio [dažant siūlus] Žlb.
7. tr. Sut, D.Pošk, S.Dauk, L, Š, Šlč, DŽ, NdŽ, KŽ lydant sujungti metalines dalis: Suvirinu geležį N. O niekap nesuvi̇̀rinu OG334. Jau gelžį kiaurai mokėjau suvi̇̀rinti, arklį segti Als. Nepažįt visai, kur suvi̇̀rytos tos rinkės Jrb. Kai suvi̇̀rino ratalankį, ir šiandiej važinėju Mlt. Ėmė ir nutrūko vogelio žiedas – nešk pas kalvį, tai suvi̇̀rys Šn. Ratlankius, viską veizėk, ten suvi̇̀rins, nepasakysi nėko Yl. Su toms medinėms [anglimis] suvi̇̀rinti gelžio negalėjo Bdr. Kavoliau, štai nudilo ir trūko vienas brizgilo žiedas. Ar negalėtum suvirinti, o gal kitu pakeistum V.Myk-Put. Kalviui nematant, įmes į žaizdrę vario šmočiuką – tas nebegalia gelžies suviryt Sln.
| refl.: Naudojant nikelį plienas geriau susivirina rš.
8. sušaldyti: Šalna suvi̇̀rino žolynus Sn.
9. tr. M.Valanč virinant nužudyti: Senelis nuėjęs pas suvirytą bajoraitę, paėmęs kaulą pūstelė[jo] su kvapu, ir stojosi sveika ir gyva BsPIII74.
ǁ virinant sunaikinti: Utėles visas suvi̇̀rina, paskui išplauja tuos baltinius Snt.
10. suvarginti, nualinti; sunaikinti: Užėjo perkūnas su ledais, sumušė, suvi̇̀rino [rugelius] Nm. Suvi̇̀rina žmogų tie rūpesčiai, vargai LKT202(Iš). Staigi liga jį suvi̇̀rino, i jau po žeme Vlkv. Jį labai greit suvirino ta džiova: nė metai neišėjo, i gatavas Rd. Tai suvi̇̀rino žmogystę liga Klt. Šitokis karštis, tai keliom dienom ir suvi̇̀rina žmogų Rdm. Ligos ir suvi̇̀rina žmogų Plm. Karštis suvi̇̀rino plaučius, ir mirė Bgt. Kaip nuėjau už to šelmio bernelio, bernelio, suvi̇̀rino mane jauną kaip žuvį, kaip žuvį JV973.
11. suduoti, sukirsti, uždrožti: Jis man suvi̇̀rino į nugarą Bgt. Arklio nereikia dažnai kapoti – kartą suvi̇̀rinai, ir užtenka Ėr.
12. tr. SD188, LL239, Grž suvirškinti: Pilvas kap šunio, i su kaulais suvi̇̀rina Ml.
| Jei penukšlu ir duona yra daiktai dvasingi, tada reikia jų sukramtinėt, gramult, nuryt ir viduriuose suvirint karščiu jų SPI188.
◊ ši̇̀rdį suvi̇̀rinti sugraudinti, įskaudinti: Šelmis bernelis dar ne rozą man širdelę suvirys LTR(Srj).
užvi̇̀rinti Š, Rtr; SD424, Sut, N, LL304, Šlč
1. tr. L, NdŽ, KŽ, DŽ1 įkaitinti iki virimo temperatūros: Užvi̇̀rinti vandenį dėl žolelių J. Tau užvi̇̀rysiu, gal kovos gersi? DrskŽ. Ažvi̇̀rinau [v]andenio nėšinį katilą Dglš. Pirma užvi̇̀rysim vandenį, po tam sudėsim kiaušinius ir išvirsim Skrb. Ažvi̇̀rini vandenį su mėsa Arm. Užvi̇̀rydavo vandenį, pelenų užberdavo – būdavo šarmas Žg. Vandenį pastatai, užvi̇̀rini ir tada supili tą kvarbą Eiš. Užvi̇̀rini [ožkos pieną], tai kaip kumštis lieka tos varškės Sb. Dedu druskos, biškį rūgščiosios druskelės, cukraus, sudedu agurkus, įkamšau krapų ir užvi̇̀rintu tuo (marinatu) užpilu Žg. Tai tada, būdavo, selyklą sumali ir pradedi užvi̇̀rinęs vandenį saldyt Skp. Įplaka miltus į vandenį ir užvi̇̀rina, įpila ir y[ra] veršputrė Akm. Raugydavo [odas] – raugų tokių, daugiausiai alksnio luobų pridrožia pridrožia, vandenį užvi̇̀rina, sukiša Sk. Užpilk užvi̇̀rytu vandiniu Pns. Norint gauti maistingesnius bei sultingesnius produktus, reikia juos dėti į verdantį skystį ir skubiai užvirinti rš.
| prk.: Nusistovėjęs ir geroje bačkoje sustiprėjęs alus dar labiau juos įkaitino, virinte užvirino J.Mik. Kad čia užvi̇̀rinom, tai jį (kaimyną) net iš kapų kas Slm.
| refl. tr. NdŽ: Prisisamstau vandenio, pakuriu [ugnį] ir užsivi̇̀rinu DrskŽ. Užsivi̇̀rina vandenį, sumaišo tokį maišinį, užtaiso kubilą: ten įdeda medžiukų ant dugno, paskui įdeda šiaudų [darydami alų] Mšk. Tas bernas užsivirinęs vandens, tuos vaikus nuplikęs, nuvirinęs (ps.) Sln.
2. tr. iš naujo, pakartotinai užvirti: Papildžiau [bulvienę], dabar reikia užvi̇̀ryt Mžš.
3. tr. virinant ar plikant pagaminti vaistinį nuovirą: Kada kiaulė serga raudonlige, tai užvi̇̀rini, užpili karštu [v]andeniu nasturtes ir paduodu Yl.
| refl. tr.: Jeigut jauti kokį negerumą, žolių užsivi̇̀rini Kl. Užsivi̇̀rinu puplaiškių nuo pilvo Bb.
4. tr. virinant pelenus vandenyje pagaminti šarmą: Pelenus užvi̇̀rins, nusistovės šarmas, i plaus drabužius Akm. Par mus būdavo pelenų į [v]andenį pripila ir užvi̇̀rina, taip šarmą pasdarydavo Smal.
5. tr. virinant (ppr. rūdis) pagaminti naminius dažus: Gelžių primerkdavom į vandenį, užvi̇̀rindavom rūdes i laikydavom po savaitę Krž.
6. tr. per ilgai ar netinkamai virinant įjuodinti: Ažvi̇̀rinau rūbus, dabar nors dantim graužk Ktk.
7. tr. verdančiu vandeniu negyvai nuplikyti: Kai radau [gyvačiukus], ažvi̇̀rinau Skdt.
8. tr. Šlč, NdŽ kaitinant lydymosi temperatūroje užlydyti kiaurymę, užlituoti: Matuoklį sudaro statmenas vamzdis, kurio apatinis galas aklinai užvirintas sp. Šit jau užvi̇̀rino ir pradėjo kalti užvirytą geležį BM190(Šl).
9. intr. ppr. impers. NdŽ prk. imti labai šalti.
10. intr. ppr. impers. Snt prk. užkaitinti, užkepinti: Ažvi̇̀rino [karštis], i nėr bulbų Dglš.
11. intr. NdŽ, DŽ1, Vdžg, Skr, Šk sukirsti, sušerti: Ažvi̇̀rink jam botagu per kojas Sl. Prisitaikęs užvi̇̀rino per ausį Mrj. Per strėnkaulį lazda užvi̇̀rino Žl. Seniau užstovas kai užvi̇̀rindavo botagu, tai nežinodavai kur lėkt Vžns. Kaime, būdavo, kad kas nors kuolu kad užvirindavo, rodos, į žemę iki smakro sukals A.Gric. Par tokią pelkę gali išvažiuoti, tik arkliams gerai užvi̇̀rink Ll.
12. intr. prk. imti staugti, užstaugti: Žiemą vilkai miške kad užvi̇̀rina, tai net baisu klausyt Trak.
◊ į aki̇̀s užvi̇̀rinti aštriai, atžariai pasakyti: Tep ir užvi̇̀rino akysa prieg visų Kpč.
kraũją užvi̇̀rinti Vlk sukelti aistrą: Toji jauna žydinti mergaitė užvirinusi jam kraują rš.

Daugiau informacijos

pavi̇̀rinti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pravi̇̀rinti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

apdarýti

Apibrėžtis

darýti, dãro, dãrė
1. tr. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro Gs. An marių darė (statė) namą Dglš. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Prng. Šiandie darýsim durpes Rdm. Pas mano tėvą dãrė sūrį Vlkv. Žagrele ariau, vagelę dariaũ Rdm. Mūsų daržas nedarýtas dar Skr. Lovelę dariau JD643. Pats pušį kirtau, laivužį dariau JD15. Iš žiedelių … padkavėles darė VoL436. Vasarą bitės daugiaus motynų daro S.Dauk. Liepynas … žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs A.Baran. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė RD20. Lizdą darau SD61. Raukšles darau SD52. Sieksnius dãro (malkas krauna į sieksnius) OG139. Duobę darai̇̃, idant ing ją įlįstumbei DP200. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava SGI44.
^ Girio[je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia (smuikas) Sch64.
| refl. tr., intr.: Jis pats dãrosi ratus, neperka Rm. Žadam darýtis alaus šventėms Jnšk.
| Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą Pn.
ǁ megzti, nerti: Darýt lengviau, nei ardyt Dsn. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ Brsl.
ǁ refl. atsirasti: Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės Dbg. Kunkalai darosi vandeny SD4. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus Tat.
2. tr., intr. K dirbti, darbuotis: Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo Rod. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu Prng. Daugiau šneka, bet nieko nedãro Plv. Ką tu čia darai? Slč. Jis to nedaro, ko an svieto nėra (visų galų žmogus) Lp. Ne velnią darysi, reiks dirbt Sdk. Ketverius metus an traktoriaus dãrė Brsl. Anas kriaučium dãro Brsl. Tu nemoki darbelių daryti KrvD179. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė DP106.
ǁ vykdyti, atlikti; ruošti, kelti (ppr. junginyje su abstrakčiu daiktavardžiu, kuris nusako konkrečią veiksmo reikšmę): Dirbami daiktai, daromi dalykai FT. Šiandie vakaruškas dãro Pn. Subatvakariais jie šokius dãro Gs. Kad viską išvalgai, tai pagadą darai̇̃ Gs. Jie žada daryti mainą (kitas kito seserį vesti) Rdm. Kam tiems vaikeliams daryti badą (kam alkinti juos) Lnkv. Darysiu aš tau smertį Švnč. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau Skd. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą (bėk)! Alk. Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys (nekenks) Vvr. Tas šuo niekam nieko nedãro (nepiktas) Vvr. Neik, nė kelionės nedaryk Pc. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys Žem. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams J.Jabl. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti J.Jabl. Arielka sveikiems ligą daro rš. Vaidą daryti, kerštą daryti B. Atakes jis man daro (keršija) B. Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves M.Valanč. Su tom savo šnekom ma[n] tik sarmatą dãro Vlkv. Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro S.Dauk. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro Sz. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė (teisė) S.Dauk. Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką I. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą BsO18. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro Tat. Jis nė vienam netiesos nedarė BPII421. Galą darau (baigiu) SD42. Turgų darau (kainoju) SD23. Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes MP139. Darbai mūsų pikti žalos nedãro DP217. Palaiminti pakajų dãrą DK103. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome DP486. Daro valią tėvo mano DP570. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome PK21. Tenedãrai jo neprivalumi DP255. Du tiktai daiktu nemidaryk BBJob13,20.
| Dãrantieji dalyviai (participia activa) Jn.
^ Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo VP11. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk B.
| refl.: Naktys jau šaltos dãrosi Pc. Akyse tamsu dãrosi Gs. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą Ėr. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Vvr. Nuo tų grybų man net pikta dãrosi (verčia vemti) Rdm. Pati nežinau, kas man darosi J.Jabl. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Pn. Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Rm. Šienui pašaly nieko nesidari̇̀s, neužlis Trgn.
| Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro (neliūdi) Jrb.
ǁ veikti, elgtis: Nėr ką darýt, reikia eit Rm. Nebeliko kas jam bedarýt Grž. Tu vis ką nors darai̇̃ atbulai: ne taip, kaip visas svietas Lkč. Nėr kas jam darą Dglš. Jis man ant keršto taip dãro Ėr. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant Skr. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? J.Jabl. Nieko nedarýsi – vėlu Sdk. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip darei̇̃ Rm. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo (darydavo) MT174. Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą DP172. Ar nedera man, ką noriu, darýt DP93.
^ Dãraime kaip reikia, ne kaip norime J.Jabl. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris B. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk Grk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi Prk. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi Grž. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Nm. Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis Sln. Daryk mandriai, veizėk galo VP11.
3. intr. dėti, skirti: Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti J.Jabl. Daro mus vaikais šviesybės Mž182.
ǁ tr. teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą J.Jabl. Už nieką … daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž133. Dãro juos kurčius DP118. Velinas daro žmones nužemintus SPII47.
| refl.: Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra Pš. Iš vaikų darosi piliečiai J.Jabl. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota Iš.
4. refl. dėtis: Audėja dãros, o austi nemoka Šts. Jis dãrės numirėliu J.Jabl. Ansai, kuris dãrės numirusiu, … iž tiesos numirė DP459.
5. refl. impers. rodytis: Man dãros, šiandien bus lietaus Krok. Dãros, aš ten nelabai išsigandau Lp. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam Sn. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis Krok.
6. tr. dėti, rinkti, kaupti: Daraũ pinigus arkliui pirkt Sld. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus Gs. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt Ut. Trys auksinai dãro dorelį KI144.
| Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės A.Janul.
7. tr. doroti, valyti: Žmonės jau vasarojų dãro Ds. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek Trgn. Eik daryt kopūstų Lp.
8. tr. rengti, vilkti: Kam taip šiltai vaiką darái? Grg. Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam Šv. Drabužiais išeiginiais darė S.Dauk.
| refl.: Jau laikas darytis Slnt. Vyrai darosi milo sermėgomis M.Valanč. Kailiais meškų, lūšių darės S.Dauk.
ǁ dėti luobus knygai, rišti: Jis čia knygas daro J.Jabl.
9. tr. kimšti, dėti: Pjausim kiaulę, darysim vėdarų Grg. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą Grg.
^ Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias S.Dauk.
10. tr. raišyti, valyti: Ar dabar žuvis darýsma? Trgn. Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė Dkšt. Žuvelę dariau, rankas mazgojau JV1031.
| Kol niekas grybų nedãro? Mlt.
11. tr. kastruoti: Vasarą arklį darýti nesveika Slnt. Dãrė arklį, ir nudãrė (padvėsė) Trk.
12. tr. dažyti; tepti: Ji gijas daro J.Jabl. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro Dr. Milą juodai darýsim Dgl. Varnelaitis … juodas nedarytas JD30.
| refl.: Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus] Grg.
13. tr. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: Ar darei̇̃ kruopas? Jei nedarei̇̃, uždarýk Skr. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai Snt. Sriubą ar nedarytą valgysim? J.Jabl. O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim K.Donel.
^ Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam PPr63.
14. tr. prk. apgauti, sukti, vogti: Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus Trgn.
15. intr. euf. dergti, teršti: Kad tu po savim darýtai! Arm. Čia ėda, čia dãro Vlkv.
16. tr. skirti: Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė (pragaišino) Lp.
17. tr. verti (langus, duris): Darýk duris, vysiu šunį laukan Rm. Darýk duris, nešaldyk gryčios Ėr. Langų nedãro (neatidaro, neuždaro) J.Jabl. Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn Kp. Skrynias darýsi, drobes rėžysi Grš.
^ Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius VP9.
ǁ vesti į patalpą neišleistinai: Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom Up.
18. tr. Šts ištaisyti (šautuvą).
◊ ãlų darýti Lp rėkauti, triukšmą kelti.
gãlą darýti (darýtis)
1. nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros LTR(Kp). Vištos galą daro, kad neduodi grūdų Arm.
2. žudyti: Rėkia it galą daromas J.Jabl.

galùs darýtis labai išgyventi, graužtis: Jis galùs dãrosi Gr.
ganà darýti; SD38 bažn. atsilyginti.
ne ką̃ dãrąs geras, nieko sau: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs An.
antdarýti (ž.) tr. truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti: Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms Lnk. Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai Šts.
apdarýti tr.
1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdarýk Lp.
2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Ds. Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Sdk. Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme Mlt.
| refl.: Su šienu nebe vargas – apsidãrėm Ds. Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk Trgn.
ǁ apgenėti, apipjaustyti: Visus kopūstus apdaraũ Lp. Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis Lš. Apdarýk burokų, pamerksma Skdt.
3. aprengti, apvilkti: Apdaryk aną, kad nesušaltum J. Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti Tl. Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą S.Dauk. Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas S.Stan. Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk P. Karališkomis drapanomis būtų apdarytas BBEst6,8.
| Sodas pėroms apdarytas N.
^ Maža maža panelė visą svietą apdãro (adata) Prk.
| refl. tr., intr.: Apsidãrė kitus drabužius Plng. Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas Pln. Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę Grg. Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs Šv. Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi Žem. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs LzP. Moteriškės apsidariusios striupkėmis M.Valanč. Plonai buvau apsidaręs BM289.
| prk.: Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu SkvJob29,14.
ǁ aptaisyti; papuošti: Visi kareiviai ginklais apdaryti I.
| Apdarau auksu ką SD228. Sienas marmuru apdarau SD332.
ǁ Gs įrišti (knygą): Papuoštos visos [knygos], puikiai apdarytos A1884,337.
4. apdažyti: Apdãrė juodai siūlus Lzd.
apdarýtinai adv.: Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti J.
5. euf. apdergti, apteršti: Vaikas apdãrė motinai sterblę Ukm.
| refl.: Apsidãriusį vaiką apkuopė Grž.
6. prk. apgauti: Vienas neik pirkt, ba apdarỹs Slk. Apdãrė mergą, o dabar neima Ktk.
| Šiąnakt juos apdãrė (apvogė), tik sienos paliko Ds.
atidarýti
1. intr. atidirbti, atsilyginti darbu: Kaip darysi, taip būs atdarýta Vž. Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles Brsl. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs Ad.
2. intr. padaryti kaip buvę, atitaisyti: Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Arm. Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt Nč.
| refl.: Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro Str.
3. tr. SD213, R39, K atverti (duris, langus …): Brązgina duris, kad atdarytum J. Atidarýkit duris, išvarykit šunis Plv. Atadãraite dureles! Dglš. Ir guli langu atdarýtu? Slnt. Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti D36.
| Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo BsPIV283. O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! BsPIV25. Klambenkite, ir bus jumus atadaryta DP220.
| Sena sula atdãrė vidurius kiaurai Šts.
| prk.: Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos Sim.
^ Atdãrė Dievas savo daržinę (apie pavasarį pradedančią želti ganyklą) Grg. Atidara burna smirdi LTR(Zp). Be kojų, be rankų – vartus atidaro (vėjas) LTR.
| refl. tr., intr.: Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio Ėr. Jis ima tą grabą atsidãro Vlkv. Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų BM133. [Žemė,] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų Tat. Atsidarė akys, pamatė savo miestą BsPIV189.
| prk.: Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys (sov.) sp.
^ Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė Lp.
4. tr. prk. pradėti: Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas (sov.) sp. Kalba atdaryti susirinkimą LL304.
ǁ refl. prasidėti: Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis Trgn. Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys LTR(Snt).
ǁ įsteigti, pradėti veikimą: Krautuvę atidarė rš. Atidaryta paroda rš.
| refl.: Atsidarė dar dvi mokyklos kaime J.Avyž. Spauda atsidãrė [1904 m.] Nm.
ǁ suformuoti: Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai M.Valanč.
5. tr. Ml atšipinti: Britva atdaryta visai nepjauna Švnč.
◊ aki̇̀s atidarýti padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį: Tavo kalba man akis atidãrė Jnšk. Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti rš.
ãkys atsidãrė pasidarė protingas, daug žinantis: Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys Slm. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą M.Valanč.
bùrną atidarýti
1. kalbėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti I.Simon.
2. bjauriai, daug kalbėti, plepėti: Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt Ds. Neatidariau burnos, nesiskundžiau brš.

kišẽnę atidarýti turėti išlaidų: Akių neatidarei – atidarysi kišenę PPr161.
nasrùs atidarýti kalbėti: Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose BtMt13,35.
ši̇̀rdį atidarýti tapti atviram: Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti J.Bil. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam M.Valanč.
įdarýti tr.
1. SD403 padaryti, padirbti, įdėti: Paties viskas (grindys, langai, baldai) įdarýta Lp. Paveikslai rėmuose įdarýti Brt.
| Jau man durniaus neindarýsit (kortuojant) Lp.
2. refl. pasidaryti, tapti: Diena graži įsidãrė Pls. Dabar viskas kitap insidãrė Klvr.
3. sutaisyti, sudėti: Koks jos kraitis įdarýtas! Brt.
4. aprengti, išpuošti: Jų vaikai visi įdarýti Brt.
| refl.: Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint Gs. Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius Brt.
ǁ išdailinti: Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas Azr. Ot gražiai indãrė langines Kls.
5. pridėti, įkimšti: Įdarýti į vėdarą minklę J. Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos Vlkš. Antiena įdarýta Vlkš. Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės rš.
6. (germ.) įmarinuoti: Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda Kel1881,93. Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti prš. Įdarýta žuvis KII46.
7. išsidažyti, nusitepti: Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta Ds. Smalon ranką indariaũ vakar Rod. Jūs čebatus indarýsit Pls.
| refl. tr., intr.: Įsidariaũ marškinių rankovę Srj. Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia Nmn. Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu Pls. Ot sutra boba: ana labai insidãrius Arm. Insidariaũ rankeles in geltonus linelius Nč.
išdarýti tr.
1. SD191 padirbti: Išdãrė mažesnius metrikus Lp. Kaune yra išdarytų (pastatytų) baisių namų Plv.
| refl. tr.: Išsidãrė popierius (dokumentus) Lp.
ǁ paruošti: Liepė išdarýt pietus Alv.
| refl. tr.: Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą Pgg.
2. padaryti, atlikti, nuveikti: Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro Brt. Tu tę vienas nieko neišdarysi! Lp. Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! S.Dauk. Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas S.Dauk.
| Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Gs. Nieko neišdarysi, reiks duot Ppr.
ǁ erzinančiai elgtis, išdykauti: Susiėję ko jie neišdãro! Gs.
3. išauginti, pataisyti, atkutinti: Žalia žolė tai greitai išdaro arklį Lp.
| refl.: Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Lp. Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė Lš.
| Iš dirvonų išsidarė gera žemė Alv. Graži diena išsidãrė Lp.
^ Išsidãrė kap šuva po metų Alv.
4. išvilkti, išrengti: Kratant aną buvo plikai išdãrę Grg.
| refl.: Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių Plt. Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo M.Valanč.
5. išpuošti, ištaisyti: Kad išdãrė, net miela pažiūrėti Snt.
| refl.: Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima Mrj.
6. išvalyti, išraišyti: Žarnas išdarýk J. Išdarýtas lydys, gali kept Ktk. Ir vištą reikia mokėt išdaryt Ds. Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt Sdk. Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi? Km.
| refl. tr.: Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų Š.
7. J iškastruoti: Drigantuką išdariáu Kal. Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus Srv. Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei Jnš. Ateik avinukus išdarýti Užv.
8. išdažyti, ištepti: Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti! Alk.
| refl. tr.: Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Al. Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidarei̇̃? Švnč.
9. išgadinti, išniokoti: Kiaulė bulbas išdãrė Dkšt. Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi Kbr. Kiaulės avižas išdarė Rod. Kad išdãrė mano pievą arkliais! Nč.
ǁ išplūsti: Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė! Vlk.
10. išskirti, iškelti: Ant kolionijų išdãrė Lp.
◊ garánkštes išdarýti gerai prisivalgyti, prisikirsti: Nu, jau dar išdarýsim garánkštes! Lp.
nudarýti
1. tr. padaryti, padirbti: Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta Vaižg. Kas nudaro tą midų – tai gardus Rmš.
ǁ refl. tr. nusimegzti: Pančekas storas nusidariaũ Rmš.
2. tr., intr. Krš prastai padaryti: Jau tu visai nudarei̇̃ Jrb. Visai nuo koto (prastai) nudarei̇̃ tais klumpes Gs.
3. intr. pasielgti: Kaži kap nudarỹs – gal parduos Gs.
4. refl. impers. pasirodyti: Jam nusidãrė, kad sakė Lp.
5. tr. nuvalyti, nudoroti: Nudãrėm jau visą vasarojų Slk. Ar jau daržus nudãrėt? Trgn. Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja Sdk. Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt AK5.
ǁ nugenėti: Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim Ds. Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta Skr.
6. tr. nurengti, nuvilkti: Drabužius nudaryk nuo žmogaus J. Vaikas nori eiti gulti, nudarýk Mžk.
| refl. tr., intr.: Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Skd. Reikia, nusidarius drapanas, bristi BsPII145.
ǁ nudengti, nuvožti: Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę LMD.
ǁ refl. nusigiedrinti: Nusigaidro, nusidaro SD412.
7. tr. nuvalyti, nuraišyti: Nudãrė visas didesniąsias žuvis Ktk.
8. tr. prastai iškastruoti: Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną Vkš.
9. tr. SD85 nudažyti: Dažyvėse nudaryk gijas J. Ar jau nudarei̇̃ kiaušinius? Brž. Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis Kp. Man apsiavimas nudãrė kojas Km. Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau LC1884,21. Vynas žolėmis nudarýtas KI711.
| prk.: Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė BM445.
| refl.: Dariáu juodai, nusidãrė pilkai Grg.
10. tr. nubaltinti, nuriebinti, pagardinti: Valgį taukais nudarýti, uždaryti KII364. Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas K.Donel.
11. tr. Lp sugadinti, pragaišinti: Žąsys visą miežių lauką nudarė Krok.
12. nusidergti: Nubėgo nusidarýt Grš.
13. tr. nuverti: Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami Šts. Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti Vkš.
| refl. tr.: Nusidarė pirštus su durimis Šts.
padarýti
1. tr. padirbti, pagaminti (konkretų objektą): Reikia kultuvė padarýti Zt. Padarysiu vaikams sūpynę Kt. Padarýk avimi kratinio Rdm. Padãrė sūrį kap kelmą Arm. Galėsime daugiau sviesto padarýti Ėr. Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti PnmA. Padarýk ką nors valgyt Gs. Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt Sdk. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro Tat. Padarė alutį iš miežio grūdo JD593. Tai mes … padarytum liepos suolelį TŽI296. Padarė jai visus rūbus saulės LB157. Žmogus padarė skylę per lubas BsPIV34. Namai pastatyti, padaryti SD20. Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus DP499. O pirm Adomą rojuj padarė PK119. [Sėkla] užaugus padarė vaisių SPI338.
| refl. tr.: Ar daržo turit kiek pasidãrę? Brt. Reikia pasidarýt tabako žiemai Skr. Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti Rdm. Pasidariaũ rūgšties barščiam Ėr. Žiburį pasidaryti N. Pasdarýsiu ratus OG380. Padarykis akmenio peilius BBJoz5,2. Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą Sch242.
ǁ refl. atsirasti: Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė J. Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Blv. Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo MPs. Ižg daugio akmenų … padarosi kalnas aukštas DP505.
^ Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro LTR. Skylė ir nedaroma pasidaro J.Jabl.
ǁ išmegzti, nunerti: Vieną virbalą padariaũ Dsn. Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti Brsl.
| refl. tr.: Tegu pats pasdãro [kojines] Dsn. Pasdariaũ pirštines an žiemos Švnč.
2. tr., intr. R įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą): Jis man sarmatą padãrė Rm. Padarýk man tą loską Ėr. Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) Dglš. Audekle padãrė ožką (klaidą) Klt. Poilsį padarýt prašo Vlkv. Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves Pc. Kiek nūnai kelio padarei̇̃ (sukeliavai)? Alk. Mergai vaiką padãrė Dkš. Palauk, aš tau padarýsiu (atkeršysiu)! Plv. Jis padarė įstangą ir atliko darbą J. Nepadaryk man apgaulės J. Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos J. Nekoks lietus – tik rasą padarė (truputį palijo) Pc. Lytus badą padarė M.Valanč. Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs Žem. Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu V.Myk-Put. Dėlei tuščios baimės padarei niekus Blv. Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį JV938. Kam didelę baimę padarýti KI1. Maž padarýsime (išgersime) po vienai OG380. Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą LB243. Žinią padarau R5. Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu Mž479. Aš padarysiu atilsį jumus BtMt11,28.
| Padaromasis (reiškiantis darymą) veiksmažodis J.Jabl.
^ Kad padãromai nėr, nepadarýsi Plt. Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi Rm. Vienas turgaus nepadarysi Tsk. Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei Blv. Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs Ds. Lengva pasakyti, sunku padaryti Sim. Kaip tarė, taip padarė Sim. Padarysiu, kad nė lapė nelos PPr398. Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus PPr43. Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! (iron. sakoma, stebintis iš paprasto dalyko) Ds. Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi TŽV599.
padarýtinai adv.: Ką idant padarytinai (tikrai) apturėti galėtų brš.
| refl. tr., intr.: Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito Ėr. Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ Gs. Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi Blv. Ką pirštam pasidarei̇̃? Pc. Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Ėr. Pasidãrė tamsu Krn. Bėda pasidãrė Zt. Per tą jomarką pasidãrė baisi košė (susigrūdimas) Vlkv. Daug liesesnis pienas pasidãrė Kl. Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro Jnšk. Pirtį pasidãrėm (pasikūrėme), išsimaudėm Trs. Pirty man negera buvo pasidarę Jnšk. O kap šalta pasidãrė! Vlkv. Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti J.Jabl. Garbę pasidaryti N. Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė K.Donel1. O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti Sz. Jam nuobodu pasidarė J.Jabl. Iš to man liga pasidãrė KII314. Pasidarė kruvina karė Tat. Jis iš didžio turto nieko nepasidãro KBI13. Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! MPs. Kaip pasakė, taip ir pasidarė BM33. Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis MP329.
ǁ pasielgti: Ką tu padarysi: dirbt visur reik Pš.
^ Padarai su manim kai turkas (barbariškai) N.
3. intr., tr. paversti, paskirti, uždėti: Tėvas jį žmogum padãrė (išleido į mokslus) Ėr. Gali padaryti ubagu visam amžiui Blv. Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti P.Cvir. Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu J.Jabl. Lygius juos mums padarei J.Jabl. Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo M.Valanč. Ir padarė mus visus tobulus MP134. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius BPII366. Mes tą dukterį padarysim gyvą LB189. Ir padarei mane karaliumi vietoj jo Ch2Krn1,8. Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus R154. Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum Ba1Moz43,14.
^ Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro LTR(Vl). Ir juodą darbą pinigas padaro baltu TŽV594. Iš velnio vargamistros (vargonininko) nepadarysi (apie netinkamą kam žmogų) Erž.
| refl.: Moma pasdãrė egle Brsl. Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot J.Bil. Gentim pasidaryti N.
^ Benešant i gaidys į aviną pasidãro Rt.
4. refl. impers. pasirodyti: Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta Lš.
5. tr. sudėti, sutaisyti, sudaryti: Vienas valakas padãro tris gryčias Vp. Padariaũ dvi tūkstančias Dglš. Nėr iš ko pinigų padaryt Bgt. Rudenį septynis šimtus už sodą padarė Skr. Septynios dienos padãro nedėlę KI144.
| refl. tr.: Ketu aš savo ūkį …, daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti LC1883,5. Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę Srv. Pilnos akys ašarų pasidarė Sz.
◊ gãlą pasidarýti nusižudyti: Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi P.Cvir. Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti rš.
kõšės padarýti sukelti sąmyšį, netvarką: Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs Srv.
pir̃tį padarýti duoti į kailį, primušti: Padarýsiu aš tau pir̃tį! Rdm.
pérdaryti tr.
1. SD292 perkeisti, kitokiu padaryti: Pérdaryk iš naujo tais duris Gs. Turės eilutę antrusyk pérdaryt (persiūti) Brt. Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus CII534.
| Jaunus greitai pérdaro Arm. Jis nori pačią ant savo pérdaryt Brt. Didė yr galybė, … jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali DP255.
2. perrengti, pervilkti: Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius Nt.
| refl.: Pársidaryk kitais drabužiais Grg. Jos (mergaitės) persidariusios į baltus drabužius S.Dauk.
3. Ds perdažyti: Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt Grg.
4. perskirti, pertverti: Šitas tvartas reikia pérdaryt Alk. Su perdoriu perdaryk kiaules, kad nesutinka J. Klėtys pérdarytos: viena dėl drabužių, kita grūdam Ps. Pérdaryk avelę nuo teliokų Vj. Argi ir juodu reikės kaip paršelius párdaryti Up.
| refl. tr.: Išsipjoviau lentų ir pérsidariau stubą Gs.
5. atvožti, atverti: Akių nepárdaro ligonas – mirs Šts.
| refl.: Pársidarė abrinelis, ir pabiro saldainiai Štk.
pradarýti tr.
1. menkai, kiek padaryti, pagaminti: Turėjo vyriškieji alaus pradaryti S.Dauk. Pradãrai man sinkesnės malkos prakurti Tvr.
| Pradaryk pirm veido mano kelį tavo Mž511.
| refl. tr.: Prasidãrėm mynei alaus Grg.
2. kiek pagerinti valgį uždaru, prabaltinti, pariebinti, pagardinti: Šiandien baltai putrą pradariáu Kal. Pradarýk valgį su pienu J.
^ Mandagumu puodo nepradarysi VP29.
| refl. tr.: Visą puodą [sriubos] nedaryk, prasidarýkim biskį į bliūduką, ir užteks Skr.
3. praverti: Kad ar duris pradarytumėt – galvą sugaus Sdk. Pradaręs laikrodį, žiūriu rš. Kaip tik pradãrė duris, pro kojas vilkas išbėgo BsPIV172. Aš pradarysiu dainų skrynelę JD569.
| refl. tr.: Žiūri mano mergužėlė, prasidãrius langą Lnkv.
◊ aki̇̀s pradarýti duoti suprasti, atvesti į protą: Pradãrė aki̇̀s anam nelaimės Dr.
pridarýti
1. tr. SD306 pridirbti, prigaminti: Senis per žiemą pridãrė grėblių Rm. Daug alučio pridarýta, giminėlių priprašyta Kp. Daug vogių pridarei̇̃, nemoki arti! Rm.
| refl. tr.: Prisidarė jis šaudyklių J. Prisidãrėm kūlių – bus stogui Rm. Prisirausiu linelių, prisidarýsiu drobelių Vlk. Kad prisidãrė burnoj pernakt kokio gleimo Ds.
2. tr. atikti, nuveikti (dalyką, reikalą): Atėjęs daug juokų pridãrė Rm. Gal jis ant jos pridãrė kokių šnektų! Lp. Vilkas pridaro daug jeibių Blv.
| refl. tr.: Su tais išėjimais tik bėdų prisidãro Gs.
3. intr. pridurti: Čia austa, o čia pridarýta su rankom JnšM.
4. refl. prisidėti: Prisidãro dažniai i velnias prie baugintojų Sdb.
5. tr. daug sudėti, sutaisyti: Ji man pridãrė žolių vaistam Trgn.
6. tr. prikimšti, pridėti: Grobas pridarýtas su žirniais J. Duoda jauniemsiems ir svotbai užkąsti: žąsį keptą, paršą pridarytą JR57.
7. tr. priraišyti, privalyti: Žuvelių pridariaũ pilną bliūdą Ktk.
8. tr. pridažyti: Kad pridarýta verpalų, net tvoros lūžta Ds.
| refl. tr.: Prisidariáu visokių siūlų nėriniams Grg.
9. tr. euf. pridergti, pridirbti: Vaikas kelnes pridãrė Ėr.
| Pilvo pridaryto (apie nėščią) B.
10. tr. priverti: Pridarýk kluono duris Up. Namas pridarýtas, o vištos mato, kur užsikarti Pc. Aš nemiegu, aš tik akis pridarau I.Simon.
| refl. tr.: Pridarýkis langą guldamas Grg.
ǁ refl. tr. darant prisiverti: Šitai prisidariáu sijoną, duris bedarydama Grg.
sudarýti tr.
1. SD176 pagaminti, padirbti (konkretų objektą): Kad sudãrė mumi gražius langus Antanas! Lp. Jau buvo laukai susėti, ežios sudarýtos Lp. Dariau sūrį ir nesudariaũ Brš. Sudarýk gyvuliam pašaro Lp. Sudarýk ko svečiui perkąst Rod.
| refl. tr.: Bitės pačios vašką susdãro Azr.
ǁ sukurti, padaryti: Turėjo rašybos vadovėlį sudaryti J.Jabl. Aktus sudãro pas notarą Mrj.
ǁ gaminant sunaudoti: Jis kitam sudãrė [mano geležis] Lp. Sudariaũ kamuoliuką (iš siūlų kamuoliuko pridariau kutų) Klvr.
2. atlikti, suorganizuoti: Jam buvo jau spąstai sudarýti Brt. Jaunikis nuvažiavęs vestuves sudãrė Lz. Kas sudaro mūsų partijos jėgą? rš. Koncertas nepasisekė sudaryti J.Jabl. Moters susirinkusios pletkus sudãrė Vlkv. Darbas tūlai sudarytas SD332.
| Arkliai dantis sudãrė (užaugino) Lp.
| Anas sudãrė (suvalgė) visą puodą bulvių Dgl.
| refl. tr., intr.: Išūgenau mergą, susdariaũ sau bėdą Brsl. Viską susidãrius, laukė tik pradėt kepti pyragus Brt. Visiem susidãrė juokas Lp.
3. sudėti, surinkti, sukaupti, sutaisyti: Vandenio vos sudarom ant puodų (dėl virimo) Šn. Paskolint tik greit, o sudarýt – sunku Sld. Iš kur čia sudãrius pinigo mokesčiam Sdk. Beraginės kaimą sudãrė Glytas ir Senkus Gs. Šįmet vos sudariaũ sėklą Brt. Kiek metų dabar bus, aš negaliu sudaryt Rk. Valdininkai buvo sudaromi iš bajorų rš. Linijos sudaro kampą Z.Žem. Sudaryti lygtis Z.Žem. Eglės vietomis sudaro ištisus miškus rš.
^ Grūdas prie grūdo sudaro aruodą sp.
| refl. tr., intr.: Susidariaũ vežimuką knygų Kdn. Kalba susidãro iš žodžių J.Jabl. Šių dienų lietuvių kalba yra susidariusi iš senovės tikrųjų lietuvių ir iš sulietuvėjusių sėlių K.Būg. Susidãrė visi ūlyčios vaikai ir nuėjo maudytis Ds. Meškos susidãrė krūvon ir eina per girią Tvr. Susdaraũ visa, kas mano, ir išeinu Sdk. Kai nebus duonos, tai ir trupinius susdarýstat Sld. Susidãrė debesiai, ir lyja Ėr. Susdãrė abu toki OG44.
| Pirma barė, paskui susidãrė (susituokė) Ds.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys susidãro, tai ir žmogų suėda Slk.
4. sutaisyti, suauginti: Jei geras pavasaris, tai rugius sudãro Lp.
| refl.: Po lietaus susidarỹs dar geros bulbos Žln. Kolei kas tai menki miežiai, gal paskui susidarỹs Alv.
5. sudoroti, suvalyti, sutvarkyti: Sudarýk šaukštus nuo stalo Vžns. Senelis sudãrė šakeles, sukapojo ir – pečiun Ml. Paėmęs grėblį, sudarýk šieną nuo tako Km. Ar jau sudãrėt vasarojų? Trgn. Ūkininkui vargas, kol naudą sudarai̇̃ – kluone jau ne bėda Slk. Sudarýk (sudėstyk) gražiai skarą ir padėk Ds. Sudãrai plaukelius, subraukai, tai galvelė bus kap aguona Tvr.
| refl. tr., intr.: Šiemet labai gražiai šienas susidãrė Ds. Susidarýk savo kojas – patiesei per visą gryčią! Ds. Pabarėm katę, tai imta ir susidarýta (pasiimta) vaikai nuo pečiaus Ds. Knygeles kelias rado [žandarai] ir susidarė rš.
6. refl. apsirengti, prisivilkti: Storai esu susidãręs Šts.
7. suteršti, sutepti: Paėmė maršką, visą sudãrė, – ot nečiuinėlė Krok.
ǁ refl. euf. susidergti, susidirbti:
^ Sėdi tylėdamas kap susidãręs Brt.
8. sumaišyti: Į jovalą kai sudaraũ žoles, tai kiaulė neėda, o kai lapukus įmetu, tai ėda Skr.
| refl. tr.: Su smetona susidãrė agurką Gs.
9. sugadinti, sudaužyti, sumindyti: Traktoriai sudãrė kelią Ūd. Kad tą staliuką taip sudãrė (sulaužė), tai man jau ir gaila Km. Bernai vakarėly vienas kitą sudãrė Jz. Sudarytas lavonas klaksojo ant žemės rš.
| refl.: Bet susidãrius (sumenkus) jūs toj merga, gal serga? Rdm.
10. visus uždaryti: A žąsys jau sudarýtos? Škn. Reiks kiaules sudarýt Šč. [Ožkikes] sudarėm su kiaulėmis į kūtį JD1513.
| Mūsų karves sudãrė (sugrėbė) Žsl.
| refl. tr.: Ant bobų nėr ko skųstis: vištas susidãro Mlt.
◊ dantų̃ (nãstrų) nesudarýti neužsičiaupti (labai kosint, juokiantis): Merga nesudãro nãstrų ir žvingina kap kumelė Rdš. Teip kosti, kad ir dantų̃ nesudãro Trgn.
uždarýti tr.
1. padaryti: Vienam mėlynes uždaro, kitiem ir plaukus nuvaro LTR(Alv).
2. refl. užsivilkti, apsirengti: Verpalų ir drabužių nepažįsta – kad anus speigai virin, kailiais užsidaro S.Dauk.
3. R pagerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), užbaltinti, pariebinti: Uždarýk kopūstus su taukais Jrb. Su uždaru uždaryk strovę, verėną, t. y. druskos, uždaro dėk J. Uždarýtas puodelis iš tolo kvepia Sdk. Reikia pienu uždarýti kruopas Ldk. Pipirais ažudarytas SD248.
^ Gražumu puodo neaždarýsi Ds.
| refl. tr.: Išsiviriau šiandiej bulbų su sunka, ale neturiu kuo užsidarýt Vžns. Gerai kopūstus užsidaryk, bus gardu ir valgyti Brt.
4. R421 užverti: Uždarýk duris, langą Rm. Aždãraite duris – Jonas ateina Lkm. Kai iškūreni, tai uždarýk kaminą Smn. Yra uždaroma skrynia, kad žiurkės neįlįstų Ėr. Tavo tėvas ir skūnės duris uždarydavo, o tu nei stubos durų neuždarei B. Avilio koriai kartais prilimpa prie uždaromojo plautelio J.Jabl.
^ Ir duris uždarius laikas bėga VP18. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas – kojas taisyk M.
| refl.: Jam įėjus, vartai vėl užsidarė MPs. Pasako: užsidaryk, kapšiuk! Kapšiukas užsidaro BM133.
ǁ užtverti, padaryti užtvarą: Uždãrė kelią Gs. Kas gal vandeniui kelią uždarýti? Grg. Skitija uždaryta yr iš vienos pusės mare Juodąja S.Dauk.
| prk.: Kapitalizmas uždaro darbo žmonėms kelią į žinias, kultūros laimėjimus (sov.) sp.
^ Akėčiomis kiemo neuždarysi TŽIII382. Kiemas uždãromas, o žmonių liežuvis neuždãromas Lp.
ǁ užpildyti: Skyles uždarau R247.
| refl.: Rona užsidãro KII382.
ǁ užtaisyti (šautuvą): Nepalik uždarýtos strielbos, dar kas parsišaus! Grg. Gricius, ėmęs strielbą, uždarė su smulkiais šruotais BsPII16.
| refl. tr.: Vaikštinėju papelkiais, užsidaręs šaudyklę Žem.
ǁ atskirti, neleisti būti palaidam, įvesti į patalpą neišleistinai: Reikia arkliai uždarýt tvartan Dv. Per žiemą gyvulius ant šiaudų uždarýdavo (vienais šiaudais šerdavo) Skrd. Gal tu kokį mėnesį grabe buvai aždarýtas, kad toks baisus? Trgn. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas J.Jabl. Širmelis žvengia tvarte uždarytas T.Tilv. Koriūse yra uždarytų ir neuždarytų perų S.Dauk.
| Arklys įėjo vasarojun, ir uždãrė Vb.
| refl.: Arkliai kap užsidãro [į tvartą], šiaudo mažai mato Klvr.
| Tėvas po pietų kai užsidarė savo svirne, taip ir nebepasirodė A.Vien. Karalaitis užsidarė vienam kambaryje BsPIII18.
ǁ pasodinti (į kalėjimą): Daug jų (žmonių) suėmė, uždarė, o kitus sušaudė T.Tilv. Už piktus darbus uždarė į kalėjimą rš.
ǁ užmerkti: Kodėl gaidys akis uždaro begiedodamas? Jrg.
| refl.: Negaliu nė matyti, akys užsidaro [iš neapykantos] Pgg. Jam akys užsidãro KII376. Vokai užsidaro refleksiškai rš.
5. prk. baigti, nutraukti veikimą: Uždarė draugiją rš. Napoleonas I buvo uždaręs jūras (uždraudęs plaukioti jūromis) M.Valanč. Uždarė nes Viešpats visiškai visas gimdyves (sulaikė gimdymą) Ch1Moz20,18.
| refl.: Kai jau užsidarys miške uogos, tada ir aš pasilsėsiu Lkč. Pas Vincienę dabar užsidarỹs vakaruškos, kai ištekės mergaitė Bsg. Daugiau gal jau ir užsidarỹs važiavimas Pc.
ǁ išjungti: Ar uždãrėt radiją, perkūnas trenkė Kair.
6. refl. prk. būti neatviram, atsiskyrusiam: Kaimynai apsiprato su paniurusia, užsidariusia kampininke J.Avyž. Velionė buvo nuo visų užsidariusi, tad ir į kapus ją palydėjo tik visų artimiausieji LzP.
| Užsidarė širdyje savo P.
◊ dùrų neuždarýti nuolat turėti lankytojų: Jam paskolink, tai ir dùrų neaždarýsi Sld.
dùrys neužsidãro nuolat ateina, eina ir eina: Dùrys neužsidãro nuo piršlių Rm. Šiandien pas mus tiek žmonių, kad durys neužsidaro Jnš.
aki̇̀s uždarýti; N mirti.
ãkys užsidãrė mirė: Mano ãkys veikiai užsidarýs Prk.
bùrną (danti̇̀s, kakari̇̀nę, pùtarną, srėbtùvę, tvártą, válgomąją) uždarýti nutilti: Uždarýk bùrną, neaušink be reikalo! Ėr. Uždarýk bùrną, par daug jau! Skdt. Liepa visiems uždarė burnas, apšaukdamas sabotažininko užtarėjais J.Avyž. Vieną kartą uždarýk tą savo kakari̇̀nę, nusibodo klausyti Jnš. Geriau būtų, kad uždarýtum savo pùtarną Pbr. Daug nekalbėk, uždarýk srėbtùvę Jnš. Uždarýkit savo tvártą Lp. Uždarýk válgomąją, gana čia niekus tauzyti Jnš. Nebegal anų (dantų) beuždaryti BM289.
kiautè užsidarýti; sp nesidomėti aplinka, nebendrauti su nieku.

Daugiau informacijos

nuleñkti

Apibrėžtis

leñkti, -ia, -ė tr.
1. SD59, R, K daryti nulinkusį, netiesų: Leñk medį į tą pusę J. Taip lenk, kad linktų, o ne taip, kad lūžtų Šauk. Malkos vežimą leñkia (nuo sunkumo) Rm. Dideli raudoni rudeniniai obuoliai net lenkė obelų šakas V.Myk-Put. Žalioj girelėj berželį lenkčiau, berželio rasele burnelę prausčiau RD45. Palinko liepelė nelenkiama JV912. Pasilenksiu sau šakelę lenkiamą Smn. Dilbio srityje yra lenkiamieji raumenys V.Laš.
^ Lenk medį, kol jaunas Brž, Trgn, Krtn. Aukštą medį visi vėjai lenkia KrvP(Krk). Bėda bėdą varo, o trečia kaklą lenkia Arm. Tai ne žmogus, kad, kurion pusėn lenki̇̀, ton ir linksta Rod. Maž sylos turia: kur lenksi, linksta J.
| refl.: Lenkės stalai, nukrauti valgiais Blv.
^ Lenk medį, kol lenkiasi: paskui nepalenksi Vrb.
2. daryti ką lanko formos, riesti: Jis leñkė dėl rogių lenkes iš medžliepio, iš uosių J. Jis leñkia rogėm pavažas Ėr. Lenkiù lanką iš lazdos Sr.
^ Lenkiaũ dieną, lenkiaũ naktį, niekad Dievo diržą nesùlenkiau (kelias) MitII192(BsM).
| refl.: Lankai leñkias daugiausia iš guobos ar klevo Šč.
3. žemyn leisti, sverti: Senelis klausė, žilą galvą ant žemę lenkė V.Krėv. Nė galvos neleñkia (neėda gyvulys) Ds. Svambios varpelės rugelių lenkė ma[n] jaunai galvelę LB105. Miegas lenkia man, brolyti, galvą jau seniai Mair. Kaip jis bėgo, žemelė dundėjo, o eglelės viršūnėles in žemelę lenkė V.Krėv. Be vėjo ievelė šakeles lenkė JV449. Nelenkdams pečių po naštos sunkumu, kaip milžinas stosiu į kovą Mair. Senatvė lenkia jam pečius sp. Jau lenkiamà statinė, todėl su mielėm Grž.
| refl.: Gaidienė lenkiasi prie Martyno peties I.Simon. Dar nelenkusys yra, stati, o eina devintą dešimtį Gršl. Man lenktis negerai Lz.
^ Tu bagotas, o anas badais lenkias (badą kenčia) Tvr. Lenkiasi lenkiasi, parejęs namo išsitiesia (kirvis) Lš.
4. lošti, laužti (peilį, šaudyklę ir pan.): Nèlenkto peilio nepalikdinėk ant stalo Lp. Leñkė (laužė) šaudyklę ir nusišovė Šts. Lenkia pūčkas, riktavoja NS500.
| refl. tr.: Išgėrė ir peilį leñkas, tuo[j] puls muštis Šts.
5. drabužio, odos ir pan. kraštą pariesti: Reikia rankovių galus lenkt, jau atspurę Rm. Sijonas per ilgas, reikia leñkt Prn.
6. einant aplink, supti, siausti: Iš lieknų pakapėse išeidavo keistos žmogystos, keistos, baltos, už rankų pasiėmusios, lenkė visą pilį ir dainavo LzP.
7. einant daryti vingį, lanką, sukti į šalį: Gavau leñkti didelį vingį, dėl to ir pavėlavau Šts. Lenkiau kelią nu šaligatvio – girti virsdami eina Vkš.
ǁ refl. krypti: Saulė jau lenkės į vakarus Pč. O diena buvo pradėjusi vakarop lenktis GNLuk9,12.
8. R192, MŽ255, Šk, Kv, Ds nuo ritės (špūlės) siūlus vynioti, vyti ant lankčio, krijo ar kito kurio prietaiso: Leñk gijas ant lankčio J. Verpalus nuo špūlės leñkti KI592. Motina skubinai lenkė špuoles Žem. Vaiku tebebūdama, lenkė gijas, drožė skalas M.Valanč. O ką mes ar aus, kad verpt ir leñkt nenorėjo K.Donel. Tuojau sėdo jos verpt, kitos – lenkt – tik tolkų prikabino pilną klėtį BsMtI110. Mes verpiam, o Jurgis špūles leñkia Pc.
9. prk. gerti: Taurelę išmoko lenkti kaip trisdešimt metų karčemoje sėdėjęs P.Cvir. Jis lenkia iš paties [butelio] ir kiša kaimynui I.Simon. Ant alkūnės pasirėmęs sėdi rūstas, nešnekus; vien iš boso pasisėmęs lenkia midaus puodukus Mair. Nutraukęs nuo lentynos, savo mylimą baltakę lenkė lenkė lenkė… kol nė lašo nebeliko Žem. Leñk burnikę ir pats, tokiame šaltė[je] pareis ir tau Šv. Lenk (srėbk) lapus, daugiau nieko nebus TŽV612.
10. stengtis paveikti, įtikinti, kreipti norima kryptimi: Kai kunigui nepavyko, vieną vėlų vakarą atėjo lenkti Namiejūno liaudininkai rš. Bet lenkiamas ir nepalenkiamas, žudomas ir vis gyvas lietuvis sėjo savo sėklą P.Cvir. Nelenkęs iš anksto, kur tu ją, žmogus, suvaldysi paskui S.Čiurl. Gal tasai statumas lenkė silpnesnės valios vaikus Vaižg. Kalbėdamas apie savo tautiečius, aš švelninau jų ydas ir kiekvieną daiktą lenkiau į geresnę pusę J.Balč. Žmones, terpu savęs nesutinkančius, veda ir lenkia vienybėn A.Baran. Tolei lenk vaiką, kolei lenkiamas Kpr. Vaikas yra lenkamuoju ir mokomuoju Šts. Ir lenkė jopi savo susimilimą (paraštėje Ir pakreipė jopi savo loską) BB1Moz39,21.
| Ir mane pradėjo lenkti į miegą (apėmė miegas) A.Vencl. Mane vis labiau lenkia miegas rš.
| refl.: Jie galiausiai šimtais ir tūkstančiais tiesospi lenkėsi Ns1832,4.
11. pavijus pro šalį eiti, lėkti ar važiuoti: Visada reikia lenkti kitą važiuotoją iš kairės kelio pusės rš. Ar tu jį lenksi̇̀ važiuodamas? Lp. Bėgau lauką, lenkiau krūmą, tariau, bene išbėgsiu JV560. Tas žirgelis juodbėrėlis bėgdamas vėjelį lenkia, o jo aukso packavėlės in padanges žemę mėto TŽII269.
| Sesuo seserį leñkia (jaunesnė pirma išteka už vyresnę) Ad.
^ Diena lenkė dieną (greit bėgo laikas) rš. Darbas darbą lenka LTR(Šll).
| refl.: Geras žodis su tiesa nesilenkia KrvP(Mlt).
12. prk. būti pranašesniam kuo: Ar tu žinai, kad jis dabar tave leñkia? Rm. Savo vystymosi tempu apskritai mūsų pramonė lenkia ir pralenkia kapitalistinių šalių pramonės vystymąsi (sov.) rš.
13. praleisti: Vieną dieną nešu pieną, kitą lenkiù Drsk. Kai bulves sodinam, tai vieną vagą vis leñkiam Lš. Mikelionį sykį reikėtų leñkt, o sykį važiuot (siųsti su pastote) Vlkv.
14. išskirti: Be tavęs, tave lenkus R42. Nei vienas žmogus, lenkus … Jėzų Christų MT50.
15. apeiti ką vengiant susitikti, šalintis ko: Jei tikrai gaila, nelenk manęs, kartais gerą žodelį duok, o aš tamstai dėkinga būsiu LzP. Nors ir labiausiai skubinosi, lenkė kelio, by tik neit pro aukštus pilies rūmus V.Krėv. Ilžė seniai ieškojo progos [pasikalbėti], bet Barbė lenkė ją, kur ir kaip tiktai galėjo I.Simon. Juk kokia ožka yra ir Domicė, o Petras anos leñkti neturia ko Plt. Leñk tam berazumiui kelią Jnšk. Eisiu kalneliu ir pakalnelėms, lenksu piktą vyrelį Žr. To saugotųsi ir lenktų VlnE2. Vakare kur eidama, neminėk žvėries, kad reikia, lenkiamu susakyk (ne tiesiog, švelnesniu vardu pavadink) Trgn.
| refl. R: Aš lenkiuos nuo josios, t. y. šalinuos J. Nieko nebijojau: visi manęs lenkės J.Bil. Simanas buvo rimtas, mažakalbis, paprastai lenkėsi žmonių LzP. Lenkėsi jisai plačių ir gilių upių, lenkėsi kiek galėdamas V.Piet. Lenkiaũs iš kelio BM3. Visi jo bijodavo ir iš tolo lenkdavos BsPII183. Pati, rimta moteriškė būdama, lenkdavos barnių VŽ1904,5. Šitokių žmonių lenkis kaip ugnies užkritimo Sdk. Blogų žmonių lenkis iš tolo Užp, Ut. Nesilenk, tai visur užkliūsi Ds. Nepirkęs neleñksys (reiks pirkti) Grg. Oi lenkias lenkias giedra saulelė juodųjų debesėlių KrvD39, TDrIV26 (Kb), Eiš. Mokėk, dukryte, bernelių lenktis JD1229. Taip tu lenksies anytėlės, kaip ugnelės kibirkštėlės JV26. Sparčiais darbeliais, meiliais žodeliais tai motinėlės lenkis BsO258. Lenkiasi tų žodžių, bevelydamas tylėt, negi niekus kalbėt SPII55.
^ Durniaus lenksies, daugiau laimėsi KrvP(Švnč). Girto ir su šieno vežimu lenkis rš. Mėšlo leñkis ne dėl baimės – dėl smarvės Pnd. Kaip velnias kryžiaus jis manęs lenkiasi Rdm.
ǁ praeiti nepalietus ko, praleisti ką: Baras su visais, nė vieno nelenk[ia] KlvrŽ. Visus reikia kviest, nė vieno negali leñkt Skr. Mirtis nelenkia nei seno, nei jauno Skdt. Jos čerkele neleñkia Dkšt. Gerdami gerkit, leiskit aplinkui, nelenkit manę, vargo sesulės KrvD183.
^ Saulė ir kelmo neleñkia (visiems lygiai šviečia) Ds, Šll, Pnd, Prng, An. Nė vieno medelio saulė nelenkia Rz.
16. Skdv, Slnt gerbti, godoti, stengtis įtikti: Marti turia didelę aplanką, žėdną vyresnį turia lenkti, klausyti J. Motynėle mano mylimoji, įkalbinėjai man nuo širdies: tėvus lenkti, klausyti Žem. Dabar aš anus lenkù, o paskuo ant piršto suvyniosu Užv. Kad jau reik gyventi, reik leñkti Škn. Anytą lenksi ir šeimą dengsi, o pati jauna kasdien verksi JV949. Rasim … jauną dukrytę beverpiančią, seną močiutę belenkiančią N58. Nieks nelenks mane jauną meiliuoju žodeliu JV869. Mylėti ir lenkti prigimtą kalbą yra tai doro žmogaus priedermė VŽ1905,67.
^ Lenk saulę ir mėnesį, o žvaigždes pasaučiai B.
| refl.: Tegu … vienas kitą šėnavojas, vienas kito lenkias BM449.
ǁ daryti ką sau palankų, gerintis kam: Ir kalvį reikėjo leñkti (pavaišinti, papirkti) Ėr.
17. refl. teikti pagarbą, sveikinti: Labai žemai lenkiúos, nusižeminęs sveikinu, siunčiu labas dienas BŽ293. Jam (prieš jį) reikia lenktis Lnkv. Vėliavos prieš vieną kitą lenkėsi, sveikinosi Žem. Nesilenksi prieš juos ir negarbinsi brš.
^ Ko aš turiu uodegai lenktis, tai geriau galvai LTR(Šll). Aukšta panelė prieš visus lenkiasi (svirtis) Sim.
18. Ds, Dsn, Ign, Sld ginti, saugoti: Dieve leñk nuo tokios nelaimės! An. Pažaras buvo, kaimynai degė, Dievas leñkė, mes nesudegėm Aps. Kad tik Dievas lenktų! Vdš. Girioj tik šermukšnio lazda telenks nuo piktųjų (brt.) Dglš. O kaip brolį, teip lenk jį DP76.
| refl.: Lenkiuosi, saugausi, serguosi SD26.
◊ aũsį leñkti klausyti, būti paklusniam: Lenksi ausį savo prisakymump ir sergėsi visų jo įstatymų Ch2Moz15,26.
Diẽve leñk!
1. ne, jokiu būdu!: Dieve leñk aš jos nepjausiu! Ad.
2. baisu!: Leñk Dieve, tę velnias sėdi kampe Vdn. Leñk Dieve, šiandiej kaip nuslapatojau Ktk.

keliùs leñkti klauptis: Savo kamarėlėj lenkė kelius prieš visų karalių Karalių I.Simon.
gálvą leñkti
1. sveikinti: Pro šalelę praeidama, man galvelę lenkė JD530.
2. teikti pagarbą: Visa liaudis su didžia meile lenkia galvą savo rašytojai Žemaitei sp. Lenkiau galvelę palei žemelę tėveliui motinėlei (d.) Smn. Gal tau, motinele, nelenkė galvelės, nepakėlė kepurelės? TDrIV45(Klt). Tėvui, močiutei reiks galvelę lenktie, broliams, seselėms „sudievu“ sakytie BsO110. Prieš žiliausią plauką galvos nelenki! V.Krėv.

liežùvį leñkti mokyti kitaip kalbėti: Mokyklos jau lenkia liežuvį Trak.
nùgarą leñkti būti nuolankiam, paklusniam: Nuo pat jaunystės ji lenkė savo nugarą eksploatatoriams buožėms (sov.) sp. Dorą giria, prieš sukčių nugarą lenkia TŽIII388.
sáulės lankčiù leñktis Pn iš tolo vengti.
ši̇̀rdį leñkti stengtis paveikti, patraukti į ką: Širdį lenkti ant ko N. Lenkei širdį kai nendrelę prie širdies girtuoklio d. Ydant širdį … ant ko lenktų srš.
antleñkti, -ia, añtlenkė (ž.) tr.
1. užlenkti: Kalvis antlenka pryšnagį ant nago, kad pasaga nenuslystum Šts.
2. J, Š uždėti lanką, apjuosti lanku.
3. refl. tr. J lenkiant pritaisyti ką: Rankeną reik antsileñkti dalgiuo Šts. Kampiną antsilenka dalgiuo tik varstuo (vasarojui) Šts.
4. refl. užsikvempti, pasilenkti ant ko: Senelė, antsilenkusi ant jo, klausosi, ar jis jau [miega] I.Simon. Ta pana antsileñkusi par langą šnekas su kitais Užv. Atvertė kūlį ir antsilenkė paveizėti, kas ten po kūlio BM405.
apleñkti, -ia, àplenkė tr.
1. aplink apjuosti, lanku apsupti: Apleñkti kubilą su lanku J. Lanką aplink kibirą apleñkti K. Nuvežiau pas kalvį, kad apleñktų (apkaustytų) man vežimą Vv. Patvoriais vyšnių, slyvų krūmais kaip vainiku sodnas aplenktas Žem. [Laumės] apsirėdžiusios baltais, plonai aplenkiančiais liemenį rūbais LTI142.
ǁ apdengti, apdėti kuo iš visų pusių: Apleñk knygą, tai apdarai nepliš Lš.
| refl. tr.: Apsileñk knygas – nes baigi jau suteršti Mrj.
2. nuleisti žemyn, nusvyrinti: Rūtele mano, žalioji mano, o kam apvytai, žalia būdama, oi kam aplenkei žalias šakeles (d.) Pns. Jeigu sniegas medžius aplenkia – bais mirs žmonės Zr.
3. SD151, R422 apeiti, apjoti, apiplaukti, apvažiuoti aplink, norint ko išvengti: Dvaro užvis neužkenčiu ir aplenkiu jį iš tolo kaip širšių lizdą V.Kudir. Prijodavo pelkių, raistų, ramių ežerėlių, o Šarka visur aplenkdavo ir vėl jodavo ta pačia linkme A.Vien. Mes šešiese paspėjome dar sušokti į laivę ir laimingai aplenkėme uolą J.Balč. Su tinklu àplenkė kliūtą, kad neužkliūtum tinklas J.
| Ir levita, kaip atėjo ant tos vietos, išvydęs jį aplenkė BPII376.
^ Nori nenori, o balą reikia apleñkti LTR(Dkk). Dėl ko kiekvienas ant kelio akmenį aplenkia? (kad akmuo nesilenkia) Sim.
| refl. tr.: Apsilenkiù klaną K. Reikia blogo žmogaus apsileñkt Trgn. Kad aš tavę apsilenkęs (neėmęs, nevedęs), būčia kitą išsirinkęs (d.) Prng. Nuej[o] brolelis šienelio kirstie, apsilenkdamas tą papartelį (d.) Ad.
4. praeiti, pravažiuoti pro šalį, neužsukus kur, nepastebėjus, nepalietus ko, nedavus kam ko: Neaplenkia nei vieno fabriko, dirbtuvės; iš visur kviečia savo draugus, šaukia gatvėn ir vėl eina toliau – ramiai, rimtai, iškilmingai J.Bil. Tamsta kieminėjai vienur ir kitur, o Dusetas apilenkei Blv. Bet laimė, – ji veik visados aplenkdavo šį krantą E.Miež. Ir aplenks mane mirtis, ir kulka nelies S.Nėr. Tą klausimą jūs aplenkiate iš tolo V.Kudir. Kažin kaip čia aplenkė [lietus], kaip marti su dovenoms Vvr. Tave visi svečiai apleñks (neaplankys) Ėr. O kam juos àplenkei (išskyrei, praleidai), reikėjo ir jiem duot žinią Srv. Žada mane kaimynėlis stikleliu apleñkti Vlkv. Teaplenkia mane tas kielichas BtMt26,39. Apšluosiu kojas, brolys (pajaunys) su dovana apleñks Skr. Neapleñk manęs šluodama, ba paskui marti su dovanom apleñks Rdm.
| Kiek čia yr aplenktų̃ (praleistų, nepaliestų) dalykų toj pasakoj[je], visos nebatminu Šts. Kai kokį žodį àplenkiau (praleidau) Ūd. Aplink serga, ir mūsų neapleñks Ėr. Aplenkęs ausies sudėjimo smulkmenas, pasakysiu tik tiek, jog jos viduje yra bubinėlis Blv.
^ Saulė ir kelmo neapleñkia, o tu ir savųjų sutikti nenori Ds. Saulė kelmo neapleñkia, kaip čia gali žmogų apleñkt (pilstant alų) Bsg. Neaplenk vieškelio dėl kelelio mažo S.Dauk.
5. SD151 greičiau einant, važiuojant… palikti kitą užpakaly savęs: Jis pirma iš namų išėjo, o aš aplenkiau ir pirma į miestą nuėjau Mrj. Tą kumelę nedaug kas aplenkia Ds. Šiemet tu manęs nebeaplenksi [lenktynėse] Sdk.
| prk.: Tikrovė aplenkia svajones rš.
| refl.: Šlubis, pirma eidamas, nesidavė apsilenkti Ašb.
6. būti greitesniam, pranašesniam; greičiau padaryti ką už kitą: Iš pradžių linai lėtai auga, užtat piktžolės gerokai juos aplenkia sp. Pagarsėjo kaip neaplenkiama darbininkė J.Avyž. Aš, jaunesnė, àplenkiau seserį (pirma ištekėjau) KzR. Aplenkiau ką kuomi R119.
7. refl. einant priešingomis kryptimis, nesusitikti: Apsilenkėm – aš vienu keliu ėjau, jis kitu Rm. Aš vis laukiu, kada ją sutiksiu, o mūsų jau seniai apsi̇̀lenkta Ds.
8. Jn išskirti: Visi mokytiniai, aplenkus Joną ŽCh232.
9. apsaugoti, apginti: Ogi dabar, aplenk Dieve, kad primanytų, tai viens kitą pražudytų Gmž.
10. refl. nesilaikyti ko, nutolti nuo ko: O tu pabandyk apsilenkti su pareiga, ir išlįsi kaip yla iš maišo J.Avyž. Aš tenai su teisybe apsilenkiau rš.
atleñkti, -ia, àtlenkė K
1. tr. SD210, R419 sulenktą atitiesti arba atgal lenkti: Atgal àtlenkiau gelžį įlinkusį J. Vinis su àtlenkta galvele BŽ213.
| refl.: Tuoj pečiai atsilenkė ir rankos pakilo Vaižg. Perdien roviau neatsilenkdamà Lp. Dirba neatsileñkdamas Rod.
| prk.: Kap sudegėm, tai sunku atsileñkt (prasigyventi) per kiek metų Vrnv.
2. tr. atlošti, atlaužti: Pamatė jo rankoje atlenktą peilį J.Balč. Atlenkiamas (lenktinis) peilis Krsn. Atlenktu briauningu įbėgo pri pačios Šts. Veidrodis kartais įtaisomas ir atlenkiamame stalelio blate rš.
| refl. tr., intr.: Atsilenkė peilį ir susigalando į bato aulą Šts.
| Ir davė jam lazdelę, sakydamas: „prijojęs vartus ar tvorą, pamosuok su ja – vartai atsidarys, tvoros atsilenks“ BsPII136.
ǁ atversti: Atlenkę lapą, pamatysime jį gražiai išmargintą rš.
3. tr. atraityti: Kailiniai sujuosti, apikaklė pastatyta, tik jos kraštai atlenkti, kad nekliudytų pypkei J.Balt.
4. refl. lanku atsitolinti, saugantis ko, nenorint susidurti su kuo; šalintis, vengti ko: Kam tenka žiemą pro tuos ežerokšnius važiuoti, tai gerokai toli nuo jų atsilenkia LTR(Kp). Jų marti nemėgsta bartis, ji gatava musės atsileñkti Jrb. Šunio pasiutusio atsileñk Tsk. Girto žmogaus atsileñk, tai būsi protingesnis Užp. Tu atsilenksi karštos ugnelės LTR(Nm). Kaip atsilenkia mėnuo saulelės, saulelė debesėlių, taip atsileñksiu tavęs, berneli, tavo rūsčios širdelės (d.) Zp. Dukružėle mano, lelijėle mano, tu mokėk atsilenkti jaunųjų mošelių LTR(Šk). Ir visi mano artimieji praeit atsilenkdami, manęs biedno vengdami KN33.
| prk.: Atsilenkia nuog įstatymo (nevykdo, nesilaiko) SE95. Teatsilenkia nuog pikto, o tedaro ger Bt1Ptr3,11.
^ Ir pėdų atsileñk J. Blogo šunies kaip nors gali atsilenkt, o žmogaus blogo neatsilenksi Krkn. Durniaus atsilenkęs – kaip dešimt nuveikęs LTR(Jnš). Kad savo ligą žinotum, už mylios atsilenktum LTR(Šmn).
5. intr. atsakyti, pridurti: Karalienė atlenkė, kad Marė esanti atsigimusi į Šalteikių giminę tik išvaizda I.Simon. Vyresnieji ale ir dar atlenkė… BzF135. Ale berods čia reik vėl atlenkti, kad negalima visiems senųjų pabarimams klausyti brš.
6. refl. gerbti, godoti, stengtis įtikti: Seniau atsleñkdavo vyresnio, o dabar žvėrys, ne vaikai Ut.
◊ añtra atleñkus kitu požiūriu, antra vertus: O antra atlenkus, juk sesuo, mokės atsibarti I.Simon.
rañką atleñkti padaryti kokį darbelį: Tingi ranką atlenkti (durų neuždaro) Lp.
sáulės lanksmù (lankčiù) atsileñkti iš tolo vengti: Kad būč žinojęs tokią mergelę …, būč atsilenkęs saulelės lanksmu JV922. Kad jis žinotų, saulės lankčiu atsilenktų nuo tokios bjaurybės Bsg.
su atlenktai̇̃s galai̇̃s užtektinai, su viršum: Man tų septynių rub. vienam valgiui per mėn[esį] su atlenktais galais užtenka Žem. Kelnės išeis iš tos medžiagos su atlenktai̇̃s galais, aš manau, kad išeis dar ir šalbierka Brs.
įleñkti, -ia, į̇̃lenkė tr. K
1. padaryti lanko formos, netiesų, įgaubti: Gelžį į̇̃lenkiau į vidų J. Įlenkiau lazdą (geležinę) ir nebegaliu ištiesti Š. Lapai tribriauniais pamatais, skiauterėtomis nugarėlėmis, įlenktais paviršiais, statūs P.Snar. Raštuota įlenktais kampais kepuraitė sp. Vertė ir su piktumu ant krūtinės užklaupė ir du šonkaulius į̇̃lenkė Skr. Kenkles įleñkęs lindo vel[nia]s į pušales Lnk.
| refl. K: Įlanka yra vieta, kur upė (jūra) įsilenkus J.Jabl.
2. refl. pasilenkti: Šulnin insleñkęs žiūri ir juokias Sdk. Pjovėja kai insi̇̀lenkė (susilenkusi įniko) pjaut, tai, kol nenupjovė, neatsilenkė Vlk.
3. paraityti, patrumpinti: Tai nieko, kad ilgas, gali gi inleñkt (palenkti, patrumpinti drabužį) Sdk.
4. refl. tr. įsivynioti, įsivyti: Į tinklo mezgamąją šeivą gijas įsilenkti Prk.
5. prk. įgerti: Į̃lenka ir anie, tik girti nerodos Šts.
išleñkti, -ia (i̇̀šlenkia), i̇̀šlenkė tr. K
1. padaryti lanko formos, išgaubti: Jis išvydo artinantis prie jo neregėto didumo bjaurią būtybę ir mojuojant išlenktą kardą J.Balč. Kiškis išlenkė nugarą ir kūrė dar smarkiau rš. Arklys, išlenkęs gražų juodą kaklą, ėjo žingine rš. Dėmių takai mūsų reginyje tuomet atrodo išlenkti į pietų pusę rš.
| refl.: Šoniniai lapai išilgai išsilenkę laivelio pavidalu P.Snar.
ǁ palenkti, nulenkti: Uosio kuolus išlaužė, ievos tvoras išlenkė, žolynėlius išmynė JV545. Rūtelės iškirsčiau, lelijas išlenkčiau, kad aš savo bernužį kasdien pamatyčiau JD403.
ǁ iškloti kuo visą: Išleñkti reikia krežį sviestiniu popieriu, jei nori, kad pirktų uogas Šts.
ǁ refl. išsikišus persisverti, pasilenkti: Pamatė iš [traktoriaus] kabinos išsilenkiantį su raktų dėže Gatulį J.Avyž. Išsilenkęs žiūri, kur tie nuėjo S.Čiurl. Išsi̇̀lenkiau pro duris (išsikišau) Plng.
2. lenkiant padaryti, pagaminti: Pavažas i̇̀šlenka Škn. Tekinius iš vieno medžio išlenka S.Dauk. Aš iš viršūnėlės lingelę išlenksiu, o iš pašaknėlės lovelę padirbsiu LTR(Lnkv).
| refl. tr.: Išsi̇̀lenkiau lanką (iš vinkšnos) Š.
3. pavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, pralenkti: Anas visus savo arkliu išlenkė Ds. Kokiu geru arkliu tai anas važiuojant visus išleñks Vrnv.
ǁ būti greitesniam, pranašesniam, viršyti kitus: Nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos SPI311. Tai tu jį i̇̀šlenkei: jam [gimė] mergička, o tau sūnus Pkr.
4. refl. prasikeisti susitikus: Duryse susitiko su Edvardu ir, vienas kitam nepasakę nė žodžio, išsilenkė A.Vien. Gal nežinai, katra puse išsileñkt reikia! Ds.
5. refl. apeiti aplink, norint nesusitikti, išvengti ko: Tokio žmogaus geriau viškai išsileñkt, nesusitikt Ds. Neišsi̇̀lenkė giedri saulelė juodojo debesėlio, neišsilenksi̇̀, jauna mergele, manęs jauno bernelio (d.) Rdm. Vai kaip man išsilenkt senos anytos? BsO262. Aš išsilenkiau visokių šalelių, neišsilenkiau našlelio rankelės LTR(Lp).
| prk.: Aš išsilenkiu (išsisuku, išvengiu) su atsakymais Pš. I eisva pri Želvėnės, be to neišsilenksva Slnt.
6. išsukti: Išlenkti iš kelio Grž. Ir išlenkė iš ano kelio, kurį prisakiau jiemus Ch2Moz32,8.
| refl.: Ko teip bėgi ir kodėl iš kelio išsilenkei? BsPII193.
7. prk. išvaryti, išginti: Tuoj tave pro duris lauk išleñksiu Erž.
8. išvyti, išvynioti: Išlenk siūlus į sruogas iš špūlių Bsg. Būk geras, išlenk špuoleles – mun reik verpti Dr. Išlenk špulią ant rekečio Knv.
9. K prk. išgerti: Vasaris į užgėrimą atsakė ir išlenkė savąjį iki dugno V.Myk-Put. Mokėjo jis prisuokti burnelę išlenkti Žem. Šis, paėmęs stiklelį, klukš ir išleñks Plt.
nuleñkti, -ia (nùlenkia), nùlenkė tr.
1. padaryti nulinkusį, netiesų: Nekabink tiek daug ant vieno kablio – nuleñksi Rm. Nulenk vinį žemyn, kad nekliūtų Prn. Vaisiai nulenkė šakas E.Miež. Rūtele žalioji, vai kam nulenkei aukso viršūnėlę? KrvD117. Te nulenkė tvoreles nuo šviesiųjų kardelių JD1072. Kad man skauda petį, kur karvė nùlenkė (išnarino) Skr.
| refl.: Nukrypstu, nusilenkiu, nusisveriu SD161. Laikas, sūnau, miežiai pjautie, varpos nusleñkę Dglš.
ǁ baigti lenkti žemyn (statinę, leidžiant iš jos alų): Ir paskutinę bačką jau nulenkiau (buvo jau leidžiant palenkiama, o dabar visai pasibaigė – nebebėga) Grž.
2. refl. tr. lenkiant pasigaminti: Nusilenkė iš geležies tokią lazdą, kuri svėrė dvylika birkavų LTR.
3. žemyn nuleisti: Ėjo susimąstęs, nulenkęs galvą J.Avyž. Nulenkė mano galvelę gailių dirgėlėlių vainikėlis TDrIV167(Kb). Tas žmogus eina, galvą nuleñkęs Klp.
| refl.: Antanukas ištiesė rankutes ir, sugriebęs nusilenkusios prie jo senelės kaklą, apkabino ir pabučiavo V.Krėv. Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku I.Simon.
| Nusilenkė lig žemės vakaro šešėliai V.Mozūr. Palūkėkim iki dienai nusilenkus (pasibaigus) BBTeis19,8.
4. refl. palenkti galvą ar liemenį, teikiant pagarbą, sveikinant: Ponas pamislijo, kad čia koks karalius atvažiuoja, pasuko į šalį, nusiėmė kepurę ir žemai nusilenkė BsMtII7. Galvos nepramuši, senam žmogui nusilenkdamas KrvP(Dbg). Gal tu iš vieno kaulo, kad nusilenkti negali KrvP(Rs). Kam aš turiu kojoms lenktis, aš galiu galvai nusilenkt LTR(Krk).
^ Aukšta merga, ilga kasa, kas prieina, tam nusilenkia (svirtis) flk.
5. refl. prk. nusileisti, paklusti kam, nusižeminti: Lietuvos liaudis niekad nenusilenkė buržuazijos diktatūrai (sov.) rš. Tik žodį tark – prie tavo kojų nusilenks pasaulis B.Sruog. Nusilenks žaibai tau, vėtra kelią duos tau! S.Nėr. Jijė nenoria nusilenkti prieš anytą J. Dar ne vienas čia apsiverks, kol nusilenkt mane privers KrvP(Smn).
6. R6 nuvyti, nuvynioti siūlus nuo ritės ant lankčio: Verpalus nuo špūlės nulenkti KI14. Jau visos špulios priverptos, reikia nuleñkti Ob. Atsinešk lenktuvą ir nuleñk špulias – nebeturiu kur verpt Slm. Reikia siūlai nuo ragočiaus nulenkt Ad.
7. DK93, SPI213 įtikti kam, gerbti, godoti: Sunku aną nuleñkti, tokį pikčiurną Užv. Nemokėjo marti tėvų nuleñkti, dėl to ir geros dienos nematė Vkš.
| refl.: Kad aš netylėčia, nenusileñkčia, nesugyventume Gs. Vyresnio nenusilenkiau J.
ǁ padaryti sau palankų, patraukti į savo pusę, prisigerinti: Vienu tuo paminėjimu nulenkdavo motiną Vaižg. Jei nori iš jo ką gero gauti, turi jį nuleñkti Jrb. Jį reikia pirma kuo nuleñkt, paskui prašyt Ėr. Aš močiutę nulenksiu: jai ugnelę sukursiu LB145. Nulenk seną tėtušėlį ir senąją matušėlę – pažadės dukrelę LTIII416. Aš šunelius nulenksiu: strypų glėbį pririnksiu JD967. Vilkas ateidamas, aviną nešdamas teisėjui nulenkti LTR(Pn). Rasi uošvelę nenulenkiamą, rasi mošelę neprikalbamą JD1497. Rasi anytą nepermanytą ir šešurėlį nenulenkiamą NS605. Nenulenkste to pono jaučiu nei avinu PK46.
| refl.: Seno paklausysiu, mažo nusileñksiu, būsiu slauna panytėlė, kad ir našlaitėlė (d.) Kp. Mes vis jos nusilenkiam, tai ji mums ir gera Skr. O kaip aš įtiksiu senai anytėlei? Kaip nusilenksiu jaunų mošelių? JV884.
8. patenkinti kuo: Duok ko nors gardesnio širdelei nulenkti Svn.
| refl.: Ligonis niekuo nebenusileñkia: nei vištiena, nei arbata (viskas negardu) Sv. Aš tuo valgymu nebenuslenkiù (man nebetinka) Kp. Nei kuo nusileñkt be mėsos Skp. Iš kurgi par mane bus sveikata, kad aš valgymu nenusilenkiù Užp. Dabar tavim Petronėlė nusilenkia, su tavim širdį atsigauna Vaižg.
9. prk. nukreipti, pašalinti: Vagių užpuolimą ir ugnį nulenkei PG. Nulenk nuo manęs visus niekingus ir nederingus žodžius bei darbus brš. Bandę kiti Europos viešpačiai karą nulenkti KA93.
ǁ refl. išvengti, apsisaugoti: Mokėk nusilenkti dagilio šakelės NS1307. Tas nusilenkia piktybių SPII57. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi ir smertis nenusilenkiama pripuolusi SPII95. Nusilenkė (pasislėpė) nuog minios GNJn5,13.
10. prk. nugerti: Nulenkęs ligi pusės, susiraukęs pildė stiklelį Žem.
◊ ausi̇̀s nuleñkti išklausyti: Nulenk ausis tavo balsop maldosp mano Mž477. Klausyk, duktė, o veizėk ir nulenk ausį tavo brš.
ausi̇̀s nuleñkti nusikreipti nuo ko, neišklausyti: Nuo tūlo savo veidą paslepi, savo ausis nulenki ir jam kaip ir pakalą prigręži KlM23.
gálvą nuleñkti
1. paklusti, nusižeminti: Lietuvių tauta nenulenkė galvos prieš engėjus sp.
2. numirti: Vargo vargo ir nùlenkė galvą Arm.
3. prisiglausti kur, gauti pastogę: Ir neturėjo kur galvos savos nulenkt DP347.

nuleñkti lañką (dū̃šią) numirti: Jau man šiemet kad nepriseit lanką nulenkti Vlk. Aš zara dūšelę nulenksiù nuog tokios buities Arm.
ragùs nuleñkti J palaužti puikybę: Teismas jam galia nuleñkt ragùs Kp.
strė́nas nuleñkti Krkl kailį išperti, primušti: Aš tau strė́nas nuleñksu Varn. Pajus mano tėvas, nuleñks tavo strė́nas, bėk, bėk, bėk, berneli Kltn. Kur tu imsi ne savo, potam kas nors strėnas nulenks Lkv.
ši̇̀rdį nuleñkti nustoti mylėti: Jos meilės minėdams, taip graudžiai verksiu, kol savo širdužę nuo jos nulenksiu RD15. Nulenkė širdį savo Ch1Kar11,9.
žõdį nuleñkti užsileisti kalboje: Jei vienas antram nenorės žodžio nulenkti, iš to pasidarys rūstybė, užgauliojimai brš. Dideliai stragi yra, žodžio nenùlenka: pasakai vieną žodį – ana dešimtį Vkš.
paleñkti, -ia (pàlenkia), pàlenkė tr. K
1. R padaryti kiek nulinkusį: Karklelius aš palenksiu RD166. Palenksiu beržą braškantį, pakarsiu šelmį bernelį KlvD21. Aukšti kalneliai neperlipami, drūti medeliai nepalenkiami LTR(Skp). Ei, augo augo žalias klevelis, šakeles palenkdamas JD504. Lenk medį, kol jaunas; kai pasenės, nebepaleñksi Pnd. Suaugusio medžio nebepaleñksi Pšl.
| refl. tr.: Pasi̇̀lenkia šakas ir skina grūšas Klvr. Nusieičiau į girelę, pasilenkčiau sedulėlę JD732.
ǁ padaryti sulinkusį: Jos ir jaunõs buvo pàlenktos kojos Ut. Reikia liežuvis paleñkt (sunku ištarti) Vrn.
| refl.: Tada berželis pasi̇̀lenkė, važelis pasidirbo (ps.) Slk. Suminkštintas ragas pasilenkdavo LTII114.
2. lenkiant pagaminti, padaryti: Pakirsk medžio ir palenk lanktį, nes be lankčio nėra ant ko meta BsPII254. Sulaužei man važelį, eik dabar palenk LTR(Rš). Iš viršūnelės palenks lanktelį, iš tvirtumelės padirbs lovelę LTR(Rš).
| refl.: Lapė nuejo miškan i gieda: „Sviru lingu medeliai, pasleñkte lapei rateliai“ (ps.) Prng.
3. lenkiant patrumpinti: Siuvėjas palenkė švarko rankoves rš. Paleñk man kelnes, ba per ilgos Lš. Suknelė ilga, reikia iš apačios palenkt Prn.
| refl. tr.: Senyn žmogus eini vis mažyn: visi sijonai man jau per ilgi, reikia pasileñkt Jnšk.
4. žemyn nuleisti, pakreipti: Čionai pabalę rugiai stovėjo, palenkę sunkias savo varpas J.Bil. Gal tu vilko kaulo, kad galvos palenkti negali? KrvP(Vlk). Tai gražiai bėgo bėras žirgelis, galvelę palenkdamas JV634. Kėlėsi prieš juos ir palenkė veidą savo žemėsp BB1Moz19,1. Palenk savo ąsotį, kad aš atsigerčiau brš.
| refl.: Ans pasilenkęs sėdi J. Per dieną pasilenkusi linksojau, linus raudama J. Juodu susėdo šalimais ir pasilenkė vienas prie kito J.Dov. Marytė pasilenkė to daiktelio ir suriko iš džiaugsmo J.Jabl. Man tik kapt už sprando, kad aš nei pasileñkt, nei atsistot negaliu Vb. Pasilenkai (pasilenk) ir išsiimkai iš burnos LTR(Ob).
| Nepajuto, kaip jam diena praslinko, o kad jau saulė buvo gerai pasilenkusi į vakarus, jis pasimislijo grįžti namo BsPII157. Ir kaip anys … atėjo, pasilenkusi buvo diena BBTeis19,11. Pasilenkė (kloniojos) ponui žemėspi BB1Moz24,26.
^ Nepasilenk šis, it mietą prarijęs VP33. Kaip kaulą pilvo gale turėdamas, nepasilenka LTR(Šll). Ar pilve kaulas išaugo, kad negali pasilenkti? LTR. Kol didžiasis pasileñks, mažasis ir pagaus Lkv.
5. patraukti į kieno pusę, paveikti: Jis mėgino palenkti į save kovotojus rš. Galų gale jei ne Skrodskis, jis duotųsi palenkiamas ir sutiktų dukterį už Petro leisti V.Myk-Put. Buvo tai nuolaidus žmogus, bet kovoje – kietas ir nepalenkiamas rš. Jos balsas palenkė jį į dorybės kelią J.Jabl. Ji visų širdis į save palenkė Vaižg. Iš pradžių jai nesisekė skaityti, bet paskui knyga į save palenkė LzP. Nieks neprisipiršo, nepalenkama buvo Krš. Jis janją po savim pàlenkė J. Prašymais … palenkt negalėjo DP23. Kas palenkė (nuteikė) girininką, tas gavo miško Lp. Jauną mošulę gal palenksi̇̀ (d.) Msn. Kai paaugs vaikas, nebepaleñksi (nebepriveiksi) Pkr. Palenkt piktop DP60. Ach duktė mano, visiškai palenkei mane ir esi terp tų, kurie drumsčia mane ChTeis11,35.
| refl.: Jis turįs po jo vyriausiąja valdžia pasilenktis (pasiduoti) LC1878,34.
6. paskirti: Amerikoje Pranas Krukelis visą savo gyvenimą palenkia vienam dalykui – doleriams dirbti A.Vencl.
ǁ pajungti: Palaidi gyvenimo faktai čia nebuvo palenkti vieningai idėjinei ir kompozicinei minčiai A.Vencl.
7. prk. išgerti: Išsitraukęs buteliuką, palenkė porą klukšnių Žem. Palenk stiklelį, nėkas nenutiks Klk.
◊ aũsį paleñkti paklausyti: Reikoje palenk manęsp ausį tavo Mž472. Toji … palaiminta, kuryji žodžiui … ausį palenkė DP491. Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane brš.
ši̇̀rdį paleñkti nukreipti, patraukti į ką: Palenkiau širdį maną ant ižpildymo prisakymo tavo DP561.
gálvą paleñkti
1. prisiglausti kur, gyventi: Jog kad lapės turi olas ir paukščiai lizdus, o jis neturėjo kur galvą palenktų DP488.
2. pasveikinti: Ir sustikau mergelę, ir palenkiau galvelę TDrIV18(Vlk).
3. nusižeminti: Kazimieras niekam nepalenkdavo galvos rš. Duok anytai gerą žodį, palenki galvelę JD225. Tai išmokai patylom vaikščioti, prieš vyresnį kepurėlę kelti, prieš karalių galvelę paleñkti Dkš.

keliùs paleñkti su pagarba nusilenkti: Palikau sau septynis tūkstančius vyrų, kurie nepalenkė kelių savo Baalui BtPvR11,4.
kójas paleñkti atsisėsti: Prašom nors valandelei kojeles palenkti Krž.
žõdį paleñkti meiliai, įtinkant pasakyti: Paleñk žõdį, geriau būs Krš.
parleñkti, -ia, par̃lenkė tr. K nulenkti žemėn.
pérlenkti tr. K
1. per daug sulenkti: Medis del kinklankio párlenktas par daug J. Parbėgto arklio y[ra] kojos párlenktos Šts.
ǁ pusiau sulenkti: Perlenkite brėžinį per skersmenį rš.
| refl.: Ko vaikštai persilenkęs, būk tiesus! Ėr.
2. refl. lenkiantis persisverti per ką: Juodu – artimu kaimynu, kone kas dieną sueina, per tvorą persilenkusiu, pasikalba I.Simon. Persilenkė per langą ir šūktelėjo LzP.
3. refl. prasilenkti: Aš, jo turguj ieškodamas, kiek kartų pérslenkiau, ale neregėjau Dglš. Ar neperslenkė pro jus mergelė? Tvr.
4. DŽ prk. perdėti, per toli nueiti (pvz., politikoje).
5. prk. perlaužti, įveikti: Save pérlenkti BŽ357.
praleñkti, -ia, pràlenkė tr.
1. pavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, aplenkti: Aš jį pavijau ir pràlenkiau pro šalį J. Bepigu kvailą apgauti, raišą pralenkti KrvP.
2. refl. susitikus prasikeisti: Siauras kelias, sunku prasileñkt Dbk.
| Kiekviena planeta protarpiais prasilenkia Zodiake su Saule ir tuomet kuriam laikui dingsta iš akių P.Slavėn.
3. refl. einant priešingomis kryptimis, nesusitikti: Mes prasi̇̀lenkėm Jrb.
4. apeiti, išsilenkti: Rožytes aš pralenksu, rūtytes aš pamysu, tai eisu, tai lankysu savo seną mamužę RD166.
| refl.: Po šituo ąžuolu vaidinasi – visi iš tolo jo prasileñkia Srv. Užvertė kelią tokiais drūtais rąstais, jog važiuotas niekaip negalėjo prasilenkti J.Balč. Pro liežuvingą žmogų prasileñkti reikia J. Dabar neprasileñksi lietaus (sulis) Vlkv. Aš, pro vilką prasilenkęs, eisiu namo gulti JD249.
5. praleisti: Praleñks vieną naktį, i vė dausio[ja] Gs. Liga mane pràlenkė (praleido) Šts. Šitą krūmą reik praleñkt, čia nieko nesugausim Kbr.
6. prk. pasirodyti pranašesniam, viršyti: Mūsų statyba pralenkė statybas kapitalistinėse šalyse (sov.) sp. Nepaprastas nakties šviesų įvairumas tiesiog stebino vaizduotę savo nepralenkiamu ir nepalyginamu grožiu A.Vencl. Daiktai, kurie prigimimą pralenkia SPI313. Dirbančiam pavydėk, jį pralenkti panorėk KrvP(Ktk).
| refl.: Tu neturi duotis prasileñkti, apsigauti KII249.
7. refl. nesilaikyti ko, neatitikti ko, nutolti nuo ko: Autoriaus kalba kai kada prasilenkia su įprastinėmis gramatikos bei sintaksės normomis A.Vencl.
^ Gero žmogaus žodis su darbais neprasilenkia KrvP(Rdm).
8. lenkiant siūlus, nepataikyti ant lankčio ragelio: Atlenk siūlą atgal, jug matai, kad jau pràlenkei Slnt.
9. pradaryti, praverti (sukrypusias duris): Pralenkusi duris net nustebo: jos vyras bemiegąs Žem.
10. refl. susikryžiuoti: Prasilenkiamos tiesiosios (geom.) Z.Žem.
prileñkti, -ia, pri̇̀lenkė tr.
1. SD303, K priartinti lenkiant žemyn: Prilenk prilenk žalią liepelę lig žemei LTR(Tvr). Tik vienas senis, senatvės prilenktas prie pat žemės, keikė malūnininką P.Cvir. Berželiai dar prilenkamys, gal išgenėti Šts. Prilenkia žalčio sprandą MTtIII179. Jau nebgalia: senatvia pri̇̀lenkė (pribaigė) Žr.
| Kad suskauda galva, plaukų su kuskele neprylenku (negaliu priliesti, prispausti) Kl.
| prk.: Tikra meilė prilenks dangų, nuplaus gyvenimo purvus LzP.
^ Lenk medį, kol dar prilenki; bausk vaiką, kol dar priveiki TDrVII432.
| refl. tr., intr.: Telyčia obuolius prisilenkdama nukanda Gs. Prisileñk medį ir skabyk uogas Šts.
| Nes šitai vakars, ir diena prisilenkė (baigėsi) BPI404.
ǁ truputį sulenkti, suriesti: Visai nesuriesk, tik prilenk Als.
2. refl. pasilenkti arti prie ko: Martynas prisilenkia prie lavono ir stebi mirusio veidą I.Simon. Į prūdą neprisilenksi [praustis], prauskis praustuvėj Šts. Kap iš mažens in darbą neprilenki (neįpranta dirbti), tai senystoj neprislenks Rod.
3. lenkiant pridaryti ko: Nepri̇̀lenkiau žiemą lankų, dabar ir negaliu krapšių dirbti Pc.
4. privynioti: Aštuonis posmus jau pri̇̀lenkiau [į lanktį] Gs. Ot prilenkiau siūlų – užteks visam audeklui Vj.
5. priversti: Nujau neprileñktumi mušti žmogaus Dr. Ciesorius kam prilenkė tikėjimą priimti brš.
6. žr. 2 prikumpti: Prilenkusi buvo diena: žemai ejo debesys Kltn.
7. užtikti, užklupti: Prỹlenkė vyrą su kita Šv.
◊ ausi̇̀s prileñkti išklausyti: Bėdoj prilenk savo ausis manęspi brš. Iš gilumo šauku tavęsp… Meilės ausis prilenk manęsp Mž340.
prileñkti kójas prisėsti: Prašom toliau, prilenk kojas, užsidek pypkę Žem. Prileñk kójas, būsi svečias Užv.
ši̇̀rdį prileñkti
1. pamilti, pamėgti: Metai nešnekuos su ana, nepri̇̀lenku širdiẽs Krš. Aš tik negaliu prilenkti širdies prie to žmogaus Vd. Pri tokio senio kaip tą ši̇̀rdį reik prileñkti Krš.
2. patraukti prie ko nors: Darbuosiuos ir tikiuosi prilenkti motinos širdį LzP. Prilenk visų kariaujančiųjų širdis ant pakajaus brš.
suleñkti, -ia, sùlenkė tr.
1. R, K padaryti lanko formos, suriesti: Aš tos lazdos nesulenkiu; ji nelinksta J.Jabl. Į lanką ką sulenkti N. Medžius laužyti aš galiu, sulenkti lanką niekaip negaliu Blv. Geležį kalvis sùlenkė Rm.
| Labonis sėdėjo po medžiu, alkūnes pasidėjęs ant sulenktų kelių ir rankomis suspaudęs smilkinius J.Dov. Anos galva nusvyra ant sulenktos alkūnės rš.
^ Tėvo diržas nesulenkiamas (kelias) Pjv.
2. lenkiant padaryti: Pavažos rogėm dailiai sulenktos Ėr.
| refl. tr.: Susilenk porą gerų lankų, nudirbsi doklą Ėr. Ant šakutės susileñkia vąšelius ir meškerioja Lkš.
3. sudėti dvilinką: Suleñkiamas peilis KII56. Sulenkiamos kopėčios rš. Kajetonas užsega portfelį, sulenkia jį ir padeda ant stalo kampo J.Paukš. Jis paėmė raštą, sulenkė jį, įsidėjo už kepurės pamušalo ir išėjo P.Cvir. Jo piniginė buvo sulenkiamà Rm. Suleñk gražiai skarelę, nesuglamžyk Rm.
| refl. tr., intr.: Susileñkęs peilį įsidėjo į kišenę Ėr. Rumbas, peilis susi̇̀lenkė J.
4. padaryti palinkusį žemyn, susikūprinusį: Kalėjimas sulenkė jį ir suvargino V.Kudir. Pavarguliu stojausi ir sulenktas esmi Mž469.
| Adomas suprato ir atjautė motiną ir dukterį. Viena į žemę veik sulenkta amžiaus… Kita vėl pataluosna gulti ruošiasi rš.
| refl.: Darbuojas smarkiai: tarsi penkias menkes neša ant kupros susilenkęs Šts. Susilenkęs dvilinkas eina Ėr. Ans susilenkęs kumpso J.
^ Nesusileñkia, kaip vieno kaulo Ds. Susilenkė kaip Vicento velnias VP43.
5. Brs suvyti, suvynioti siūlus į lanktį: Dvi špules sulenkiau Rm. Šituos verpalus suleñk ant lankčio, tai pažiūrėsim, kiek bus tolkų Snt. Ji sulenkė tuos šilkų siūlus, vakare parginė namon BsPIV89.
◊ suleñkti keliùs priklaupti: Ne kartą kelių nesulenkė I.Simon.
suleñkti kójas
1. atsisėsti: Suleñkit kojas Nd, Skdv.
2. nusižeminti prieš ką: Nesulenksiu prieš jį savo kojų V.Mont.

sùlenktas kriùkis baigta: Pasakytum, ir sulenktas kriukis! rš.
užleñkti, -ia, ùžlenkė tr.
1. K padaryti netiesų, lenktą, užriesti: Ažulenkiu SD164. Epušė gerai duodas ažuleñkt Šlčn. Galima išskaičiuoti išcentrinį pagreitį, kuris kyla, Mėnuliui skriejant užlenktu taku aplink Žemę P.Slavėn. Užleñk vinį Prn. Užlenkiau vielos galą Vlkv.
| refl.: Tarp suskirdusių pirštų ir po ilgais užsilenkusiais nagais matėsi niekad neišplaunamos žemės ir suodžiai rš. Kūnui artėjant prie Saulės, takas aiškiai užsilenkia P.Slavėn.
2. sulenkti (lenktinį peilį): Turėjau tokį gerą užlenkiamą peilį ir pamečiau Vvr.
3. uždėti, užmauti (lanką): Užlenkia lanką ant kubilo J.
4. drabužio, odos ir pan. pakraštį palenkti: Užleñk rankoves, per ilgos Prn. Reikia užleñkti skardos kraštą Pn.
| Užleñk vaiko kojeles su siaustuve, ka nesušaltų Šts.
5. refl. užsigulti, užsikvempti: Užsilenkęs ant stalo, [Karalius] atremia smakrą į rankas ir taip užsisvajojęs ilgai styri I.Simon.
6. užsukti: Traktorius padarė ratą, paskui užlenkė kelis kampus, sustojo J.Avyž.
| refl.: Ejo ejo kap rozas in mane, užsilenkė ežia Vlk.
7. Vvr, Šts užtikti, užklupti, rasti: Užlenkiau anuos begulint, t. y. aptikau J. Nepalaima mane ùžlenkė KII242. Jį vėtra užleñkusi KII269. Mus žada karas užleñkti KI180. Andai Vilius užlenkė juodu taip linksmai bepietaujant – su vynu, su raudonais veidais I.Simon. Sykį, užlenkusi poni Zosę bevalgant duoną, užniko tardyti Žem. Vos beužlenkė kelis tiktai gyvus S.Dauk.
8. apsupti iš visų pusių, užspeisti: Ot ir ùžlenkiau tave į kertę – dabar sugausiu Skd. Ryto metą, auštant, pradėjo šaudyties: anus ùžlenkė Žvirblaičiūse Plt. Neleida išartose dirvose užlenktõs bandos laikyti Skd. Kaimyno berniukas, užlenkęs jį (šunį) kertėj, sudavė didžiai su lazda M.Valanč.
9. žr. aplenkti 5: Tik užleñks visus ir vėl lieka užpakaly Ds. Vežimas mune ùžlenkė netoli numų Šv. Vos užlenkiau karves Lš. Ot, greitumėlis: utėlę užlenkia! (juok.) LTR(Ds).
10. žr. palenkti 5: Mat anys ažleñkia brigadinyką Dbk. Aš tėtutį ažlenksiù, porą veršių nupirksiu LMD(Švnč).
◊ úodegą užleñkti pastipti: Kap pašėrėj čystais šiaudais karvę, tai ir ažùlenkė úodegą Arm.

Daugiau informacijos

pérlenkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

mèsti

Apibrėžtis

mèsti, mẽta, mẽtė
1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Meti̇̀ (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji má[n] metė obuolėlį par stiklo langelį JD665. Anas negi metė [akmens] – tik iš rankų paleidė Km. Mèskie stiklelį in akmenėlį, lieki vynelį in purvynėlį (d.) Klvr. Ar mesti kūlį nuo stogo? Pn. Kai starkus meta iš lizdo kiaušinius, bus geri metai, kai vaikus – blogi (priet.) Pnd. Metė jį žemėn J.Jabl. Kaip aną mesi – vis ans kaip katė ant kojų nukris Plt. Neduokit to, kas yra šventa, šunims, nei meskit perlų jūsų prieš kiaules Ch1Mt7,6. Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį duobėna BB1Moz37,22. Mèskit Perliušę [į] gilų Dunojų (d.) Vlkv. Nė koks žmogus: šake mèstinas pro duris Šts. Sprogyklas (bombas) mesti, laidyti I. Vilyčia metama MŽ548. Metama ugnis (raketa) N. Akmenelis toks, kaip iš rankos metamas Šts. Metamąsias velėnas (durpes) uždura su duru Šts.
| Su liže duoną pečiun meta (šauna) Antš.
| Mesk (leisk) kortą par tris kartus: jeigu ben kartą išloši, tai gerai BM41.
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį NžR. Nemesk lazdos, šunų dar nepraėjęs PPr217. Senio žodis ne klanan mestas (teisingas, išmintingas) Dkš. Kam čia mèst į balą vandenį (kam šelpti turtingą) Gs. O išgamos! Pirštinę štai geležinę dabar metu jums į akis (šaukiu į dvikovą)! Mair. Ir jis, kas svetima, nemeta (mėgsta pasisavinti) Ds. Dabar mergų pilna: kur pagalį mesi̇̀ – vis an mergos Užp. Tai kviečiai! Kepurę mesk – neįkris (tankūs, geri) Šl. Tokias akėčias tik mèst par tvorą (prastos) Rd. Mèsk jauną, kaip jis (senas) eina (jaunas neprilygsta senam, taip greit nepaeina) Ėr. Prieš šitą arklį mesk kitus į šalį (kiti daug prastesni) Ėr. Oho, tas vaikas kai dirba, tai ir didelį berną mesk į šalį Srv. Geri kortai silkus meta (vertesni už šilką) Varn. Mesk šunį an kiaulės, ka nepjauna (sakoma, kai kas nenori ko siūlomo imti) Kt. Kad yr i jaunų visokių: kitam mesk šunį viršuo – ans trauksis, i tiek Vgr.
mestinai̇̃ adv., mestinõs: Mestinai̇̃ antmečiau vaiką ant šieno vežimo kaip kunkolą Skd. Ans mestinõs meta Vkš. Iš lovos išmetė mestinõs Trkn.
ǁ tr., intr. sviesti kuo taikant į ką nors: Gaspadinė jį pamatė, pagriebus su samčiu metė JD265. Jisai čebatu ją metė LB158.
^ Žmonės juos purvais meta (mėto, drabsto) J.Jabl. Aš į jį metù duona, o jis į mane akmeniu Klvr. Kuo mesi, tuo teksi: medum – medum, lašiniais – lašiniais (kuo kaltinsi, tuos bus kaltas) Trgn.
ǁ refl. sviesti ką tolyn lenktyniaujant: Eikiv mestis: kas toliau numesav, tas piningus palaikysav TDrVII106. Meskiavos pypkoms, katro toliau nukris Ggr.
ǁ nusivilkti (drabužį): Namie jau tai aš nemetu kailinių nuo pečių Rmš. Šilta, reikia mesti nuo pečių milinę rš.
2. tr. pašalinti, nebelaikyti (nereikalingą, netinkamą): Mesiu tą sviestą – žibalu atsiduoda Vb. Mesk tu tuos griozdus stalus – nebegali jau gražesnių įsitaisyt Slm. Mèskit lauk tais supuvusias bulves, ką da čia laikot Gs.
| Ledą metant neršta lydekos Šts. Nosvaity (ežeras) ledą jau baigia mest Užp.
3. tr. VlnE137, Ch1Mr1,16 leisti, gramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę, inkarą): Mès tą tinklaitį Rsn. Bet ant tavo žodžio tinklą mesiu BPII272. Eik pas marias, mesk meškerę BtMt17,27. Mesk aukso inkarelį KlpD10.
ǁ leisti nukristi iš rankų: Papuneli, mèsk cukraus į arbatą KlvrŽ. Rozu metėm (sodinome) bulbas Lp. Ar čia metamà (vaga, į kurią sodinant metamos bulvės)? Sdk.
^ Pirma mèsi, paskui rasi (ką gera padaręs, vėliau gausi atpildą) Gs. Ką vasarą mesi, tą žiemą rasi Vl. Nori rasti – pirma tur mesti PPr222.
4. tr. iškrauti, tuštinti (prikrautą vežimą): Einam vežimo mesti KlvrŽ. Vienas lauke į vežimą krauna, o kitas daržinėj iš vežimų mẽta Jnš. Šienas yr mẽtamas, turu padėti, negaliu šnekėties Vn.
5. tr. krėsti, pilti: Tėtė po kamarą jau baigia putrą mèsti (krėsti į kubilą) Jnšk. Meta (beria) krušą savo CII453. Ėmusys su plačiomis beržinėmis vantomis nemeilingai plakti, vis jau karštą, jau šaltą vandenį mesdamys (gausiai pildami, užversdami), svetį savo lygiai pėrusys S.Dauk.
ǁ Užp dėti raugimui (burokus): Burokai, mesti̇̀ senagaly, gardūs Ktk.
ǁ įdėti mėsos, riebalų, uždaryti (viralą, košę): Kuo gi košė mestà, kad teip negardu? Ktk. Mẽstas puodas Dglš.
ǁ daryti (krūvą), krauti: Kap toli namo vežt ar kelias šlapias, tada kūgį mẽta Lz.
^ Šimtakys stirtą (kūgį Tvr) meta (sietas) LTR(Pkl).
6. tr. dėti, duoti savo dalį (ppr. pinigų) kokiam tikslui: Kai rinko pinigus, daug kas metė Jnšk. Nu gieda, nu piningus meta Trk. Drąsiai visi gėrė, nes visų buvo mesti pinigai Žem. Ir tie mestų seseriai po keletą dešimtų Žem. Rinkliavą rink, mezliavą mèsk, pyliavą pilk J.
7. tr. smūgiu blokšti, griauti, versti: Kad metė aukštielinką ant žemės, net dirvonai suskambėjo Jnšk. Priėjo prie tokios balos – kaip mes tą gaspadorių in tą balą! BsPIV46.
ǁ priversti griūti (apie epilepsijos priepuolį): Jį mažą mèsdavo nuomaras Pc. Nuomara mesdavo, o kai jis išgydė, jau nebemesdavo Rm. Kas turi metamąją ligą (epilepsiją), viena diena suverpti, suausti, pasiūti ir apvilkti – sugis LMD(Km).
| impers.: Buvo apgydę, bet dabar vėl jį dažnai mẽta Dbk. Šunio išsigąsdino, pradėjo mèst Trak. Girdėjom, kad mẽta nuomarin Bgs.
ǁ stumti atgal, blokšti, versti iš vietos: Viena banga varo „Argą“ priekin, kita meta jį atgal rš. Negaliu įlipt į vyšnią, mẽta lauk vėjas Skr.
| Ratelis mẽta šniūrą pr.
ǁ refl. tiestis, loštis: Kap metės [sūpuodamasis], tai išsigrūdo iš sūpluokių Dglš.
ǁ staigiai kreipti: Kai akis meti, tokios musytės akyse tik sijoja, sijoja Ant.
8. tr. varyti, šalinti (iš užimamos vietos): Mèsti iš buto DŽ. Jau mes savo seniūną mèsim, rinksim naują Nmn. Sueję mesmà storastą Ds.
ǁ atitolinti, atstumti: Nemesk mus nuog meilės tavo Mž335.
9. tr. kelti, tiesti į priekį ar į šalį (kojas, rankas): Klyš kleiš, klyš kleiš kojas mẽta (į šonus stato) eidamas Vkš. Kareivis turėjo gerai kojas mèsti Prk. Arklys meta koją į koją, parsvieda paskutinę koją par pirmąją Šts. Rankas mesdamys vaikščio[ja] kareiviai Šts. Šalta? Met' kojas (eik) kap išgali, i sušilsi Ml.
| Jų arklio ilgos kojos, užtai jis meta didelį šakymą Dglš. Plačiai žingsnį meta (žergia) Srv. Mẽtė žingsnį ir pastvėrė Gs.
| Ir metė (pakėlė) ant jo rankas savo, ir pagavo jį Ch1Mr14,46.
10. tr. sutelkus siųsti, gabenti kur: Antantės valstybės nutarė mesti stambias karo jėgas prieš Tarybų šalį (sov.) rš.
11. tr. prk. tiesti, skleisti (šviesą, šešėlius): Medžiai mẽta ilgus šešėlius KII149. Saulutė prabėgdama spindulį metė į mano langelį S.Nėr. Balkšvas mėnuo metė pro langą šviesos nuotrupas rš.
12. tr. Upt, Lš, Ut netekti senųjų (dantų, plunksnų, plaukų, ragų) prieš dygstant naujiems: Vaikas dantelius meta Grž. Gal ar dantis karvė meta, kad neėda Ds. Senoji kumelė dantis meta Šts. Senės vištos rudenį meta plunksnas (šeriasi) Ėr. Seni briedžiai ragus meta anksčiau – lapkričio–gruodžio mėnesiais, o jaunesni – dažnai sausio mėnesį rš. Daba anie (katinai) kūdi, plauką meta šalin Tl. Medžiai pagelto, pradėjo mesti lapus A.Vien.
^ Vilkas plauką meta, o natūros nemeta Škn.
13. intr. Pgr, Rs keisti, mainyti kuo nemačius daikto, į kurį keičiama: Ar meti, ar ne su manim peiliais? Snt. Na, Jonai, metame dalgėm! – Ne, mano geresnė Slk. Aš su tavim nemesiu, gali apgaut Kp. Čigonėli, meskim pypkėm Šn.
| refl. Brs, Als, Žd, Skd: Paaugę maino arklius, o piemenys peiliais mesdavos Trk.
14. tr. sumažinti, nuleisti (kainą): Sakau, da mèsk penkis rublius, tai pirksu Lkv.
15. tr. SD345, R vynioti ant mestuvų ar ant sienos audeklo metmenis: Mūsų šiandie moterys audeklą meta po gryčią, ir vietos ten nėr Jnšk. O ką mès ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo? K.Donel. Ar susirikiojot mesti audeklo gijas? Šts. Nuo krijelio mẽta an sienų Prn. Ant mieto, įbesto sienon, mèsk geinį, driką J. Atneš krijelius, įkals kuolelius, reikės man jaunai drobeles mesti LTR. Ant sienų nė nemetus, ant mestuvų nepapratus Plv. Mesiù žilu, o atausiu žaliu Alv. Bernyti mano, pliudrinės tavo tai gražiai mestos ir atskersuotos JD835.
^ Auksu mesta, sidabru atausta, deimanto peiliu rėžta (vaivorykštė) Pnd.
ǁ užnerti reikiamą akių skaičių mezgant: Dvylikos akių mečiau kojinę Šts.
16. tr. dėti, traukti (lanką ant statinės): Bačkeles mečiáu lankais cielą dieną Šateikių bravare Štk. Liuob eis pavasarį par sodas, mesdamas lankus Šts.
17. tr. privirinti, pridurti plieno prie norago, prie kirvio, dalgio ašmenų: Metu, užmetu noragą MŽ522. Reikia mèst dalgė Lp.
18. tr., intr. prk. griežtai, trumpai pasakyti, ištarti: Lik vietoj! – metė aviatorius Gecevičius Petrui lyg įsakymą, o pats nubėgo su kitais draugais prie garažo rš. Tėvas pastovėjo, o paskui išpūtė susitvenkusį krūtinėj orą, dusliai metė: – Šį kartą aš dar ateisiu J.Balt.
| Partija metė (iškėlė) naują strateginį šūkį – pasirengti socialistinei revoliucijai (sov.) rš.
19. tr. prk. griežtai reikšti, skelbti: „Sakmės“ autorius meta aštrų priekaištą feodaliniams valdovams K.Kors. Dovydas meta prakeikimą ant savo priešų brš. Jis – paprastų darbo žmonių pusėje, giliai užjaučia skriaudžiamuosius ir meta panieką skriaudėjams (sov.) rš.
20. tr., intr. Grd, Ds, Plv gerti (svaiginamuosius gėrimus): Jau jie penktą bakalą mẽta Vlkv. Mèsk stiklelį Gs. Kad ana samagonką meta KlvrŽ. Iš jo bus didelis pijokas – meta arielką kaip [v]andenį Vžns. Nebuvo parsigėręs, bet, žinoma, jau metęs Šts.
ǁ turėti įprotį gerti, girtauti: Tas vyras metą̃s, sako, gerai gerąs Vgr.
ǁ valgyti: Skani košė, ir vedvi našiai mẽtėm KlvrŽ.
21. intr. smogti, skelti: Metė per ausį vienąkart, kitąkart, ir užteko Jnšk. Mesk į kramę (makaulę) ir stumk pro duris Šts.
22. intr. greitai eiti: Meta kaip jaunas Žr.
23. refl. KlvrŽ, Vn ne laiku, per anksti turėti (apie kumelę, karvę): Mūsų kumelė metasi. Ar nežinai kokių žolių ant suturėjimo? Skd. Karvės papilvė nutįsusi, mesis laukan Šts.
24. tr. atsiskiriant, išvykstant palikti, nebesirūpinti; nebebūti kur, su kuo drauge: Žada jis tą pačią mesti Pn. Šiandien ves, rytoj mes LTR(Šll). Nė jis mane ves, nė mes Rd. Paniulaitė mumis meti̇̀, žadi ryto poni būti JD1558. Sūnus buvo mẽtęs mane Nmč. Kodėl anas jus mẽta be jokios prieglaudos? Str. Neturtingieji meta žemę ir virsta samdomais darbininkais rš. Visa metus, žusrišo akis ir leidos, kur kojos nešė Rod. Ir nuliūdo širdis bernelio, kad visi jį vieną paliko, vieną metė priešininkų kerštui V.Krėv.
^ Pupa sėklos nemeta (koks tėvas, tokie ir vaikai) Rod, Šmn.
| refl.: Kad greit anas nuo jos mẽtės, kai pamatė, koks žmogus Ut.
25. tr. toliau nebevartoti, nebesinaudoti: Mečiau dviratį, dabar pėsčias vaikštau Vb. Pradėjau skaityt knygą, negraži, i mečiaũ Dglš. Pamatysi – pabūsi mieste, mesi visas senas sukneles, užsimanysi naujų Vb.
^ Nemesk kelio dėl takelio Mrj, Ds.
ǁ nebetęsti, nutraukti (darbą, įprotį …), atsisakyti įprasto dalyko: Draugai, meskit visi darbą, eikit gatvėn – šiandien mūsų šventė, Gegužės Pirmoji J.Bil. Sesės meta dainą, dundančias stakles S.Nėr. Meskim visas kalbas į šalį rš. Jei mes visus šitus papročius mestume, tuomet mūsų gyvenimas būtų daug lengvesnis rš. Mèsk savo sumanymą BŽ326.
| refl. tr.: Ar dar jis savo papročio [rūkyti, gerti, bartis] nèsmetė? Lp. Ar dar jis vis nèsmeta mados rėkt? Ar jau metės? Lp.
ǁ intr. (su veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu ar bendratimi) liautis, nustoti ką darius: Rašė, rašė ir metė rašęs J.Jabl. Artojas metė aręs Grž. Metė rūkęs, bet nuo stiklelio neatsisakydavo rš. Meskiat rūkyti Štk. Meskie, mergele, kaselę mezgus, te sidabro žiedelis (d.) Rod. Gydausi, bet ašaros dar nemetė bėgusios Zr. Mesk, broleli, rašytie, imk grėblelį taisytie LB134. Vištos metė dėt, nėr kiaušinių Arm.
| refl.: Mestųsi vogęs Lp.
26. tr. palikti kieno daliai, skirti kam: Jūs patys pirštais išsivarpot [valgį], tada jau man mẽtat Str. Vieną lauką mẽta pūdymui, kitą – rugiam, trečią lauką – vasarojui Brsl.
27. tr. palikti toje pačioje vietoje, tokioje pat būklėje: Aš būčia senį mẽtus (pasilikusi prie savęs), bet kai šit, kap sau nori – tedarai (tegu sau važiuoja, eina, kur nori) Str. Lenkia ji vyresnę [seserį], mẽta (palieka netekėjusią namie) Str. Labai gerai mokias, an penketukų, draugus visus sa[vo] mẽta (pralenkia) Str. Nesmokini, tai po pamokų tada mẽta Str.
28. refl. staigiai leistis bėgti, šokti kuria kryptimi: Puolė Alfonsas dešinėn, metėsi kairėn, bet traukinys tarytum šokinėjo nuo bėgių ant bėgių ir ėjo stačiai ant jo A.Vien. Antanas metėsi bėgliams iš paskos J.Avyž. Metė̃s vienon šalin, metė̃s kiton, ir susturėj[o] Arm. Arklių nesutavalioju, mẽtasi ir mẽtasi į visas puses Kt. Tuo tarpu mergaitės metasi skersai gatvę rš. Matai, kad arkliai mẽtas prie šulnio Šd. Skrido tiesiai, paskui metė̃s tiesion šalin Rod. Nulipo nuo arklio, metėsi (puolė) į savo pačios glėbį rš.
| Kano katran dabar šonan mesis (pereis) su rinkliavom Užp. Nu vieno darbo mẽtas pri kito (vieną palikęs, nebaigęs, griebiasi kito) Krš.
| prk.: Kap tik užsiminiau apie veseilią, Jonas mẽtėsi kiton kalbon (pradėjo kitą kalbą) Lp. Paskui kitap metė̃s [šnekėti] Lp.
ǁ refl. eiti, pulti kur ieškant išeities: Kur dabar mèstis, kurio galo stvertis? Arm. Mečiausi aš šen, mečiausi ten, ir jokios vilties ant pagerinimo padėjimo V.Piet. Meskis (kreipkis) pas ką kalvėk, gal pažyčiosi koc nedaugį pinigų Arm.
ǁ refl. šlietis, glaustis: Pri vieno vaiko metuos, pri kito, o savo kerčios neturu Krš.
| Aš mesiuos prie Jono (eisiu drauge su juo) Pn.
ǁ refl. pulti, šokti (ant ko): Užpuolu, metuosi ant ko SD378. Žalnieriūs prišoko ir metės ant Viešpaties DP156. Iš pasuolės, piktai cypiamai lodamas, metėsi į ją Elfas rš. Akliai prie karvių dažniausia mẽtasi Pš.
ǁ refl. prasiveržti, siūbtelėti: Tatai visiškai pakirto silpnas jo spėkas, metėsi per burną kraujas rš. Liepsna metėsi iš krosnies į trobą ir išsitiesė kaip paklodė Pn. Kraujas karšta banga metėsi jam į veidą rš.
| prk.: Silpnas alus nemetas į galvą (nesvaigina) Šts.
ǁ refl. pasisukti; pakrypti: Ka prieisi karvidę, mèskias į dešinę Lk.
| Tas kelias mẽtas į šalį, paskuo vėl pasimeta Krtn. Kelias nuo Veiverių mèsis in šoną Iš.
ǁ refl. smarkiai imtis, pulti ką daryti (ppr. su bendratimi): Jau griebiau vanagui už uodegos, bet kai mẽtėsi lėkt, tiek jo ir temačiau Srv. Pradžioj metė̃s keliu bėgt, o potym (po to) pasukė medžian Arm. Mečiáus eiti Kin.
| An brudną darbą nesi̇̀meta Ob. Visi į mokslą metėsi (ėmė mokytis) rš. Metasi ing provas (ima bylinėtis) srš. Metės į rusų kalbą, bet, rusiškai nemokėdamas, nėko neišaiškino Plng.
29. refl. pradėti, mėginti ką daryti: Mẽtas skaudėti jamui akys J. A pūliuotis mẽtas tas tavo pirštas? Grg. Dar jaunas mūso murzis, bet jau metas loti Grg. Pamatęs tai, Jonas metės pykti M.Valanč. Iš to piktumo ir kriokti metas, ir ką nedaro Krt. Jau sniegas metės būti, kad Kęstaičius budeliojo Šts. Mèsas (mesis) ant šalimo, teip pradėjo sniegas rastis Grg. Šįrytais buvo besimetanti lyti Grg. Metas ant lytaus kelintą dieną, bet nepralyna Šts. Kai aš parejau, jau link aušros mẽtėsi Up. Miškas jau į žalumą metėsi Žem.
30. refl. linkti, turėti patraukimą: Metės ant daktarystės, bet į daktarus neišejo Šts. Ant ko tu mèsies, pabengęs mokslus? Skd. Kas ant ko metas nu pat mažystei, tą ir senatvėj randa Dr. Ans iš pat jauno metėsi ant darbo Brs. Vaikas nemetas ant amato Šts. Ta mẽtės ant to dainiavimo, o mes nèmetėmos ant dainų Prk. O jo širdis tuo daugiaus ant jūsų metasi, jog atmena paklusnystę jūsų visų Bt2PvK7,15.
ǁ refl. kibti, lįsti prie ko: Mergos mẽtas ant vaikių J. In ją mẽtės vokietys Ktk. Ta boba mẽtės pri ano (berno) Krš.
31. refl. telktis, burtis, spiestis: Tada (motinai atlėkus) bitės ir tikrai pradeda jau mesties į vieną vietą S.Dauk. Žiūrau, jau mẽtasi bitės į slyvukę Gs.
32. refl. Lnkv veistis, rastis: Žirnių sėti negalima priešpilniu – kirminai metas Sk. Ten drėgna yr, tai visokie vabalai metas KlvrŽ. Pelės metasi į drėgnus šiaudus Šts. Kad lynant sėsi, smilga mèsias Trš. Į pusiaudienio pusę stogo kerpės nemetas, tik į šiaurės Šts. Drigniažolė mẽtasi pati, ir niekaip negali jos išnaikinti Grž. Šiaudūs taip nèmetės blusos (tiek blusų nebuvo) Nv.
| Drėgmė metasi [į stiklinius indus] visuomet prieš oro atmainą Blv. Man blūzgai mẽtas į galvą Šts.
ǁ refl. atsirasti (apie ligą, skausmą): Kad teip mestumias rožė, visims išsigandusims prisimestų Šts. Pradeda niežai mestis Als. Kad mẽtėsi rankon dieglys! Pn. Visur mẽtas skaudumai, ka pavaikščioju Plng.
ǁ refl. kibti, lipti: Vėžys ar metas žmoguo? Trk.
33. tr. su daiktavardžiais reiškia susidarymą, atsiradimą paviršiuje to, kas žymima daiktavardžiu: Milas pasiūtas rukšlas meta (raukšlėjasi) Šts. Veidas rukšlas meta, jau senstu Šts. Ištisi teip y[ra] anos plaukai, į garbaną nemeta Ms. Kad siena pilvą meta (išsiriečia), sudeda du sienmiečius, ir siena nebriesis Trk. Vanduo atrodo toks ramus, o tik įspjauk – ir žiūrėk, kaip jis lankus meta I.Simon.
| refl.: Kai ji eina, jai gražiai klostai metasi Jnšk. Kad į pryšakį [plaukus] sušukuo[ja], mẽtas garbanos Krš. Rukšlė metas (drabužyje pasidaro raukšlė) MitI75. Raukšlos į kaktą metas, jau senatvia Varn. Raukšlės metas ant burnos Vn. Kupra mẽtas Lkv. Metas į gurgždulius (raitosi, garankštėja) sukriai suverpti siūlai Šts. Augo, augo į aukštį, dabar pradėjo į kuprą mèstis (kūprintis) Trg. Būk išsitiesęs, nemeskias ing kuprą IM1860,60. Vaikas į kuprystę mẽtasi Rm.
ǁ išleisti iš savęs į paviršių, į aplinką: Duok su dalba į pat dugną, kad burbulą mestų (kad burbulas iškiltų), jei nori žuvį išbaidyti Slnt. Geras alus sujudintas putodamas meta karolius (atsiranda daug burbuliukų), galvos neapsuka I. Vanduo verda, kunkulį mesdamas (kunkuliuodamas) rš. Geras dalgis zyza ilgai, mėleną ugnį meta Šts. Kibirkštes mesti I.
34. tr. berti (spuogais, pūslėmis): Sako, labai spuogais mẽta vaikus Gdr. Prieš liepsną nešildo vaikui prausti vandens, nes kenkia – meta vaiką pūslėm (priet.) LTR(Lš).
35. refl. atlėgti, kristi (apie šaltį), nurimti (apie vėją): Jau ir šaltis metasi Pln. Par nedėlią rast mèsas šaltis Prk. Jeigu šaltis nesimès, reikės krosnį taisyt Up. Liovės vėjas, metės oras, tylus oras SD31. Metąsis (nepastovus) kai oras N.
36. refl. S.Dauk dėtis kuo, apsimesti: Ir jis kažin kodėl ėmė kvailiu mestis J.Jabl. Ir jis metasi (stengiasi apsimesti) sergąs J.Jabl. Geru metas, o nagus raito KrvP(Ds).
37. tr. apytikriai nustatyti dydį: Užsivertęs žiūrėjo į aukštą, akimis metė [ąžuoliuko] stiebo ilgumą Žem. Iš akių metus, bus čia penki hektarai Yl.
38. intr. sverti: Litras vandens meta beveik 1000 gramų, tuo tarpu litras vandenilio tesveria mažiau kaip 1/10 gramo rš.
39. intr. spėti, manyti: Aš tep ir mečiaũ, kad jis pinigų ieško Lp. Aš metu, kad čia bus koki penki karčiai rugių Lš. Kaip tu meti ant tos kumelės (kaip manai, kiek ji verta)? Drsk.
40. intr. suprasti, orientuotis: Nieko nemetu, mano galva maišos Ad.
41. intr. priekaištauti: Pats (vyras) meta, kad ne ano vaikas esąs, bet kaimynų vaikio Šts.
◊ ãkį (akimi̇̀, akià, akimi̇̀s) mèsti žvilgterėti, pasižiūrėti: Aš tai greit žmogų pažįstu, koks anas yr: va, mečiau akį ir jau žinau Pbs. Na, luktelk. Aš mesiu akį, kas ten atsitiko rš. Nei akies nemetė, pro šalį praėjo Trs. Apsižvalgę Palangoje, galime mesti akį į jos apielinkę A1884,263. Vyriškis rudomis liepsnotomis akimis metė šen ir ten Žem. Kur tik metei akimis, matei žymę rūpestingų rankų V.Piet. Tėvas mẽtė ant sūnaus akià Rdm.
ãkį mèsti (ant ko, į ką) domėtis kuo, reikšti kam simpatiją: Jis ant Onos ãkį mẽta (Ona jam patinka) Ss. Aš gi tau sakau, kad ji į tave akį metė, – toliau juokavo Petryla V.Myk-Put.
alkū́nę mèsti vingiuotis: Senutė (upė) alkū́nes mẽtė; daba iškasė ir patiesino Šlu.
bė̃dą mèsti (ant ko, kam) kaltinti: Nemesk ant kito bėdos! Kp. Vienas an kito bėdą meta Pbs. Tik kad jo nėra, tai ant jo mes bėdą Plv. Be reikalo ant manę bė̃dą meti̇̀ Sim. Pats padirbo, o dabar kitam bė̃dą mẽta Dbk. Dabar jie visi mẽta bė̃dą man Up.
bùrtus (bùrtas) mèsti naudojantis tam tikrais ženklais gauti į ką teisę, įsipareigoti ką daryti: Ka tep nepasidalinat, tai mèskit bùrtus Gs. Ir metė burtus sargybosp vienas prieš kitą Ch11Krn25,8. Burtas metu, per burteles ką daliju SD135. Iždalijo sau rūbus manus ir ant jupos manos metė burtas DP172.
į ãkį mèsti miegoti: Gulk i mésk į ãkį Štk.
į aki̇̀s mèsti priekaištauti: Jisai jų neviernumą jiems nei į akis nemeta prš.
į aki̇̀s mèstis išsiskirti savo išvaizda, patraukti dėmesį: Jo apsirengimas visiem mẽtasi į aki̇̀s Jnš. Gražus namas iš pirmo žvilgsnio metėsi į akis rš.
į kãklą (į gérklę) mèsti gerti svaiginamuosius gėrimus: Turgaus dieną žmonys meta į kaklą Sd. Į gérklę nèmetė – į žemę [pinigus] krušo Vn.
į plùtą mèsti mušti: Meta į plutą [pačiai] prisigėręs Grd.
į savè mèsti valgyti, gerti: Tu gerai meti į save Šts.
iš galvõs mèsti (rūpesčius, bėdas) užmiršti, atsikratyti ko: Meskit iš galvos tuos rūpesčius, tais bėdas Gs.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) meti̇̀ kiek užmatyti, labai didelis: Vakzalas – kap akià meti̇̀ Lp.
kai̇̃p už ausiẽs mèsti greit išgerti: Jam tik duok – meta kaip už ausies Kp. ×
kabolùs mèsti Aln, Žl burti.
kal̃tę (kaltýbę) mèsti (ant ko) kaltinti: Tyčiomis maluo[ja], mesdamas ant kitų kaltybę P. Baltrus vis kaltę metė ant jos MPs.
káulus (kauleliùs) mèsti NdŽ žaisti, lošti kauleliais.
kortàs (kartàs, kõrtomis) mèsti burti: O kai aš, o kai aš jaunutė buvau, cigonas melagis korteles metė (d.) Nč. Ir kortom mečiau – vis tą patį Sdk. Kartàs mẽtė Škn. Meskiamos kartas Šts.
kū́ną (lãšinius) mèsti liesėti: Karas, ir kūno nemeta Ėr. Jis rūkymu lãšinius nuo pilvo mẽta Skr.
kuñkulį mèsti Vvr virti.
mãtą mèsti
1. R67 kelti vestuves pagal lietuviškus papročius (?).
2. CI26 matuoti, seikėti.

mèsti ir áusti (atáusti) išsigalvoti, meluoti: Pats audžia, pats meta B. Ir audžia, ir meta ST521. Čia meta, čia atauda VP10.
mė́šlą (mė́šlus) mèsti euf. tuštintis: Arklys nedirbdamas meta mėšlus kas 5–6 val. rš. Kietą mėšlą meta karvė Ul. Miške gimęs, miške augęs, ant lauko išėjęs, mėšlą riekėm meta (arklas) Lg.
per bálkį (per bažnýčią) mèsti psn. skelbti bažnyčioje būsimas vedybas, užsakyti: Jau sekmadienį juodu mès per bálkį Gs. Metė per bažnyčią virėją su siuvėju Kn.
pi̇̀nkles mèsti; I daryti išdaigas, krėsti juokus.
pri̇̀žadus mèsti; I burti.
skaràs į kùpetą mèsti sukurti šeimą, vesti: Ko veizi, mèsk skaràs į kùpetą! Nesigailėsi, graži merga Sd.
sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandą An.
spri̇̀ndį mèsti tiesti pirštus ką matuojant: Mèsk spri̇̀ndį, tai žinosi, kokio ilgumo naginių tau reik Jnšk. Jis kaip vyras meta sprindį – didelė koja, didelių naginių reiks Jnšk.
sū́kumą mèsti daryti lankstą: Kel[ia]s sūkumą meta Vgr.
už akių̃ mèsti tiesiai sakyti: Paikas aštriai už akių meta (į akis kalba) CII803.
už akių̃ (už aki̇̀s) mèsti priekaištauti: Man daugis už akių meta, kad aš pirm to socialdemokratus užstojęs LC1878,40. Prarakas žydams už akis meta, kad kožno šilingo pasigaili brš. Kam ką bardamas už akių̃ mèsti KII332.
vándenį mèsti Šts euf. šlapintis: Ta kumelė kosa, perda ir vandenį meta Grg.
vi̇̀ngį mèsti sukti į šalį, daryti lanką einant, važiuojant: Pėstieji, eidami naktį pro tą vietą, mesdavo didžiausius vingius rš. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko. Metę didelį vingį, jie klaidina apylinkės gyventojus I.Simon. Vingį metęs per mišką, aš vėl už akių! Kl. Pasižyčiojo piningų, dabar vingį meta pro šalį, nenora susitikti Vkš.
| Ūmai miškas pasibaigė, kelias metė vingį, ir balta jo dulkių juosta įsirėmė į žalią kalvos gūbrį rš.
žãgrę mèsti verstis kūlversčiais: Žagrę mesdavo dėl to, kad paskiau visą vasarą neskaudėtų galvos rš.
žaibùs mèsti Skd, Žml; MŽ459 žaibuoti: Žaibus kas kartą tankiau metė, griaustinė tankiau griovė Žem. Tiek meta žáibus, ka visi pašaliai tviska Vvr. Žiebus meta – būs perkūnija Lkv. Kai žaibùs mẽta, tai baisu stovėt po dideliu medžiu – gali trenkti Jnšk.
žõdį mèsti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Tai gal Endrė jam kokį žodį metė? – Ką jis ten mes J.Paukš. Piktais žodžiais metęs buvo ant Dovydo už neišpildymą duoto žodžio I. Vienas žodį, kitas žodį meta – kūmoms nė išsižioti, nė pasiteisinti Žem. Žodį po žodžio meta – akės plinka Krš.
žvil̃gsnį mèsti pasižiūrėti: Žvilgsnį mesk ir į mane Šd. Mesti žvilgsnį į ateitį Sr.
antmèsti, añtmeta, añtmetė (ž.)
1. tr. užmesti, užsviesti: Kepurę švilpt ir antmetė ant stogo Grg. Antmesk man tą šakę ant vežimo Slnt. Añtmetė šarką ant kėdės Krtn.
| Koks čia lytus, tik truputį rasą antmetė (palašnojo) Šv.
2. tr. užkloti, užtiesti: Antmèsk ką an kojų – šala Jdr. Ančmèsk ką – šalt gulėti Pvn.
3. refl. tr. užsidėti, užsikelti (ant pečių): Puspūrę grūdų antsi̇̀metė an pečių Šv.
4. refl. tr., intr. užsivilkti: Jinai, niekam nieko nesakiusi, nusimetė prinešinius drabužius, antsimetė geresnius ir išbėgo I.Simon.
| prk.: Antsimetę (prisidengę) ličyna vieros, norėjo jiems brangią jų liuosybę išplėšti S.Dauk.
5. tr. dar kiek pridėti, uždėti: Vieną silkę antmeta ant būrio Šts.
6. refl. užšokti, užsikabinti: Vaikas antsi̇̀metė tėvuo ant pečių Krtn.
7. tr. priversti priimti: Norėjo jiems savo tikėjimą antmesti S.Dauk. Šie ne sykį priešinosi antmestiems bažnyčios teismams A.Janul. Iš oro niekas neantmes nei lygybės, nei brolybės dėsnių, jei visa tai nedygs iš širdžių Vaižg.
8. tr. sukelti, užleisti (ligos antkrytį, ligą): Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, žmogui, nors kaip atsčiai gyvenančiam, antmesti ligą M.Valanč.
9. refl. atsirasti, iškilti (apie spuogus ir pan.): Antsi̇̀metė jamui ant burnos spuogai J. Čia toks pumpurelis ant sprando antsi̇̀metė Rnv. Tas skaudulys ne vieto[je] ansimetė Skd.
10. refl. imtis ko, pasišauti ką daryti: Buvo antsimetę žmonis reviduoti, bet patys pakliuvo Šts.
11. intr. užduoti, užpliekti: Kad antmèsiu, netiks! Šts.
◊ ãkį antmèsti pažvelgti: Akį antmečiau ir pažinau savąjį rūbą Šts. Ana añtmeta ãkį i moka End. Nieko nei klausinėjo [gydytojas], nei čiupinėjo, tik añtmetė ãkį ir sako: „Žinau tavo ligą“ Skd. Dabar verki, o svietas ant tavo ašarų nė akies neančmeta Jzm.
bė̃dą (karãbą) antmèsti (ant ko, kam) nekaltai apkaltinti: Añtmetė bė̃dą kitam Krtn. Led prisitikau, añtmetė ant manęs karãbą J.
kuñkulį antmèsti užvirti, sukunkuliuoti: Bereik kunkulį antmesti, ir atvirs kruopai Šts.
prãstą ãkį antmèsti priet. apžavėti: Prãstą ãkį añtmetė, ir susirgo karvė Šts.
apmèsti, àpmeta, àpmetė
1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg.
| prk.: Dvariškiai beveizdint apmetė ją darbais Žem.
2. tr. apsodinti (mėtant po vieną bulvę): Apmesim ir vienos Lp. Nuej[o] pažiūrėt, ar apmetė Lp.
3. refl. tr., intr. apsivilkti, apsigobti: Apsimesk geresniais drabužiais – tuoj talka pareis pavakarių Lkš. Apsimetė kokia drapanele – tai visas jos apsvilkalas Tvr. Apsi̇̀mečiau skranda ir išėjau lauk pažiūrėti, kas ten atsitiko Žvr. Apsimèsk su skara greitai J. Skepetą aplink pečius apsidėti, apsimèsti KII255.
4. refl. apsitraukti, aptekti iš paviršiaus: Kopūstai apsimeta pelėjais ir pradeda pūti IM1847,31. Kad apsimeta burna niežais, reik dėti plėnis į pastijolką ir tepti Šts.
5. tr. išvynioti ant mestuvų (ar ant sienos) audeklo metmenis: Apmèsk audimą ant mestuvų J. Aš apmesiu audeklą ir be lankčio an sienos! BsPII254. Ikpiet penkias sienas drobės àpmečiau Alv. Pailso ranka bemetant audimą Grk. Ar jau ir kitą audeklą api̇̀metėt? Trgn. Šiandien divonus apmečiau, apriečiau ir užaudžiau Srj. Aš nū apmečiau keturnytį Lz. Apmečiau kelis lankus metmenų Krok. Ant kiek posmų àpmetei? Smn. Ir apmečiau ploną sieną, ir suaudžiau ploną drobę KrvD153.
^ Gera audėja ir ant kuolo apmeta KrvP(Mrc, Erž, Ds). Ant kuolų apmetė, tvorelėj išaudė LTR.
| refl. tr.: Gražus tas [kaklaraiščio] raštas, tik aš nemoku teip apsimèst Jnšk. Apsi̇̀mečiau tiek daug ir ataudų pritrūkau Trg. Ji apsimetė keturnyčius Auk. Kai inkelsiu mestuvus, galėsi drobę apsimesti Sdk.
ǁ užnerti pirmąsias mezginio akis: Duokiat, aš apmèsu antrą pančeką KlvrŽ.
ǁ Prk pradėti nerti tinklą.
6. tr. prk. parengti, sudaryti bendrais bruožais: Ištremtyje Leninas apgalvojo ir apmetė revoliucinės proletariato partijos įkūrimo planą (sov.) rš. Sunkiausia man buvo apmesti šią įžangą, kurią čia skaitei rš.
| refl. tr.: Apsimečiau satyrinio pobūdžio komediją rš.
7. tr. BŽ303 apsiūti, apmėtyti pakraštį: Reik siūles apmèsti, o pradės rykšti Vvr.
8. tr. aptraukti, suveržti (lanku, viela): Visus kubilus apmetė naujais lankais Krkl. Viedras iš eglinių šulų padirbtas ir lazdos lankais apmestas Plt. Su drata apmesti klumpiai ir pamaliavoti Rt.
| refl. tr.: Parskilo mano klumpis, i apsi̇̀mečiau su drote Kl.
9. tr. Ml prilieti, privirinti plieno (prie norago, kirvio ašmenų): Kausto jis ratus, apmeta noragus, virina drapakų spyruokles J.Balt.
10. tr. apytikriai pamatuoti: Apmečiau tik žingsniais, ir išejo penkiasdešimt metrų ploto Plng.
11. tr. CII559 padaryti, kad aptektų, būtų apipultas, apniktas: Teipajeg tuojaus jį tais piktais niežais … apmetė BPI190. Aną apmeta utimis, kuriomis tas žmogus niekados nebgalia nusikratyti FrnS176(Kv).
ǁ apnikti, visą apiberti: Skauduliai apmèsdavo žmonis Pj.
12. refl. apsikrėsti, susirgti: Liga apsimetu B, R, N.
13. refl. dėtis kuo, rodytis ne tokiam, koks esi, vaizduoti save kitokį norint suklaidinti, apgauti: Aš apsimečiau miegąs, tuo tarpu viską girdėjau A.Vien. Jis apsimetė nėko neišmanąs Tt. Apsimečiau nėko negirdįs ir nėko nematąs Brs. Jis tik apsimeta nekaltas esąs Ssk. Vincas, apsimetęs abejingas, mostelėjo galva į daržinę V.Myk-Put. Brolis, pamatęs lokį, apsimetė negyvas J.Jabl. Kartais apsimesdavo nepykstanti, bet tai būdavo tik klasta Blv. Ans apsimetė nežinančiu Klm. Karalaitis buvo apsmẽtęs paprastu kareiviu (ps.) Ds. Ji pati atsigulė į Alenėlės lovą ir apsimetė liga (dėjosi serganti) BsMtII159. Apsimetęs vilko liga, ant lovos gulėjo (d.) Kp. Apsi̇̀mečiau miegu i knarku Krš. Tinginiu apsimèsti Krš. Vyras tyčiomis snauduliu apsimetė (dėjosi snaudžiąs) LTR. Nemoku apsimesti ir meluoti rš. Ateina pas juos tai duonos, tai ko apsimẽtę, o paskui geria Žml. Ne tiek girtas, kiek apsimeta Vj. Jis apsimeta, ka negirdžia Pš. Princesė labai bijojo, kad gydytojai neimtų tikrinti jos pulso, tad jie suprastų, kad ji sveika ir jos liga apsimesta J.Balč.
14. refl. apsigauti, apsirikti: Biškį apsi̇̀mečiau: iš septynių kiaušinių tik vienas viščiukas Lk.
◊ akimi̇̀s (akià, žvilgsniù) apmèsti apžvelgti: Daktaras apmetė akimis ranką Dr. Kaziukas apmetė visus išdidžiu žvilgsniu J.Avyž. Tai jų rugių daug, net akim̃ neseka apmèst Lš. Aš pakilęs apmečiau akia apygardę, kur dingt V.Piet.
[liežuviù] apmèsti ir atáusti mokėti prišnekėti, pagražinti, pameluoti: Bepigu su tokiu liežuviu: bematant apmeta ir atauda Šv. Ans moka ir apmesti, ir atausti KlvrŽ. Pati api̇̀meta, pati atáudžia Krs. Geras jo (piršlio) liežuvėlis apmetė ir ataudė Žem.
atmèsti, àtmeta, àtmetė
1. tr. R mesti artyn, šen; atsviesti iki tam tikros vietos: Visi trys mes yrėmės, kiek tik turėjom sveikatos, ir greit buvome taip toli, jog milžinai nebegalėjo atmesti akmenų lig mūsų J.Balč. Gal tu man šukas atmesi̇̀? Pc. Atmèsk šen akmenaitį K. Žmogau, pasislink į šalį – paviržio atmetu! BsMtII8.
| refl. tr.: Atsimèsk rugių – reikės kulti Mrj.
2. tr. nusviesti tolyn, į šalį: Jei tave piktina ranka tavoji …, atkirsk ją ir atmesk nuog savęs DP516. Ir bus, kaip ir tu ponu būsi, ir jo jungą nuog tavo kaklo atplėši (atmesi) BB1Moz27,40.
| prk.: Nuog jo atmes (nuims) prakeikimą, žmogaus vaikamus priegimtą Mž386.
ǁ staigiu judesiu atitraukti atgal, atstumti į šalį: Taip kalbėdamas galiūnas atmetė uždangalą ir parodė man pavergtą žmoniją J.Bil. Audeklas, vėjo atmestas, atidengė atvirą įėjimą rš. Atmèsk (atidaryk, atkelk) vartus – parvažiuoja su rugiais Rdm. Par durų skylę peilį užkišau i àtmečiau (atkabinau) tą kabliuką Šmk.
| prk.: Àtmeta mane valgymo (nesinori valgyti) Arm.
3. tr. K atidėti į šalį, atskirti kaip netinkamą, nereikalingą: Atmeskime apipuvusias bulves, kad nepradėtų kitos pūti rš. Mažutes bulbas atàmetu (rinkdama dedu skyrium) Aps. Akmuo, kurį atmetė budaunykai, tas stojos galva sąsparos (kampinis akmuo) BtMr12,10. [Kitos dainos] arba suvisu atmestos buvo, arba šiame tiktai dainų surinkime nėra talpintos S.Stan.
| Žmogų atmetus (išskyrus), pingvinas nedaug teturi neprietelių Blv.
| refl.: Rugiai grūdas į grūdą. Paprastai priemaišų nuo pūdo kilogramas atsimeta. Iš šitų nė saujos neatsimes J.Avyž. Menka nauda iš tų bruknių – perpus atsi̇̀meta Vb.
4. tr. atkasti, atžerti (žemes nuo ko): Atmèsk rūsį K.
5. tr. atkraginti, užversti (galvą): Kalnai buvo statūs kaip bokštai, į kiekvieno viršūnę reikėjo žiūrėti visai atmetus galvą Šlč. Snaudulys snučas galvą àtmeta kikinkt J. Giedotum galvą atmẽtus, kai išgertum Grv. Galvą atmetęs (išdidus, pasipūtęs) sėdi Rm. Sėdžia daktaras, barzdą atmẽtęs Ėr.
| Eina atmetęs (atsismaukęs) kepurę Grž.
6. tr. ištiesti į šalį, nukreipti atgal (ranką, koją, uodegą): Jis atsigulė, atmetė rankas už galvos ir ėmė į lubas žiūrėti rš. Ponas mat: viską po nosim jam padėk, nė rankos atgal negali atmest Srv. Paršelis vos gyvas, kojas atmetęs begulįs Šts. Žmogus guli, visas keturias atmetęs J. Sėdi kojas atmetęs ir kalbasi kaip prezidentas Plv. [Lapė] užbėgo jam už akių, atsigulė ant kelio, atmetė uodegą ir guli lyg negyva BsPIII310. Nu ką tu veiki? Guli per dienas atmetus pasturgalį, ir tiek Rdm.
^ Prieš pečių klūpo atmetęs lūpą LMD(Sln).
7. tr. Žg palikti, nutraukti, atidėti (darbą): Viską atmetę, tuojau ėmė ruoštis į kelionę LzP. Ravėsiu visus darbus atmetusi Šts. Viską atmetę, turim eiti šiek tiek pataisyti tas duobes ir tiltuką Žem.
| Jau atmesčiau davatkystą, o priimčiau moterystą JD409.
8. tr. nepripažinti esant tinkamą ar reikalingą, nepritarti, nepriimti: Ji tą teoriją atmeta LTII478. Labai bloga, kai susidaro grupelė jaunų rašytojų, kurie giria vienas kitą, atmesdami kritiką, pasakytą iš šalies A.Vencl. Jam tarpais rodėsi, kad tai jo pašluostė, bet greitai atmesdavo tokią mintį rš.
9. tr. nepriimti, nepatenkinti: Atmetė viršininkas muno prašymą Šts. Jo pasiūlymai buvo atmesti rš. Atsakė žmonėms ir jų geidimą atmetė S.Stan.
| Atmes tą darbą (nepripažins tinkamą, atliktą) Lp.
10. tr. atstumti nuo savęs, atsisakyti nuo bendravimo (su kuo): Aš bevelyčiau aukštus kalnus kasti, nekaipo mylėjęs mergelę atmesti JD551. Galvą padėsiu, bet neatmesiu tamstą nuo savo širdelės Grž. Aš esmu sirata, nuog visų atmesta (d.) Nm. O neatmesk manęs nuog veido tavo PK63. Atmeskiat nuog jūsų svetimus dievus BB1Moz35,2. Dieną ir naktį prieg savęs mane laikykiat ir niekada manęs nuog jūsų neatmeskiat Mž9.
| Atmetu nuog tėviškystės (atimu tėviškės paveldėjimo teisę) Sut.
^ Poną Dievą mylia, bet ir velnio neatmeta NžR.
11. tr. atsisakyti, susilaikyti: Vyras taigi stipriausis su rūstybe atmetė užgintą valgį S.Stan. Nenori griekus atmesti brš.
ǁ pašalinti: Neatmeta iš savo širdies neapkantos ir supykimo ant artimo P. Mes turime mokėti atmesti bet kokią baimę rš. Visas tokias pramones jūs turiat atmesti, jei noriat, kad jums bitės vyktų S.Dauk.
ǁ atsispirti, nepasiduoti: Idant mumus pastiprintų pagundymams atmesti, jeigu mumus užtiktų A.Baran.
12. refl. atsiskirti nuo ko, pasitraukti iš kur: Visi susimetė po pusę rublio, aš atsi̇̀mečiau (neprisidėjau) Slm. Daug jų atsimetė nuo tos draugijos Pg. Vis didesnis darbininkų skaičius atsimeta nuo socialdemokratų ir dedasi prie komunistų partijos (sov.) rš. Paukščiukų lizdelio neapdūsuok – paukštelė atsimes Klt. Ir atsimetė pelėda nuo to kiaušinio Al. Nuo Dievo atsimẽtusis BŽ30.
13. refl. atsisakyti nuo to, kas buvo suderėta, žadėta: Ji atsi̇̀metė nuo darbo: mat per pigiai suderėjo Alv. Nupirkt tai nupirko, ale kažin ar neatsimes Srv. Piningus sumokėjus sunku atsimèsti Vvr. Suderėjo karvę ir vėl atsi̇̀metė Ds. Nuomininkas turi teisę atsimesti nuo sutarties rš. Ką? Nori atsimesti duotojo žodžio? B.Sruog. Tave sako buvus jau i suderėjus (susižadėjus), bet atsimetus Plt. Jau ne čėsas atsimèsti, kaip į vinčių reikia vesti JD1084. Kad anis (bernas) atsimèst, tai šitam tektų [nuotaka] Lp.
ǁ refl. atsisakyti nuo ko gauto, turėto, siūlomo ar norimo gauti: Noriu atsimèsti nuo to sklypo Kair. Ana pavasarį atsi̇̀metė daržo Dkšt. Visi pirkėjai nuo jo karvės atsi̇̀metė (atlyžo, atstojo) Ds. Kur tik jį statyk pirmą, tai jis vis atsimeta Lp. Buvo sandėlininkas, bet nuo pavasario atsimetė (atsisakė šių pareigų) Skr. Tai ji (jaunoji) šitaip atsimeta: „Negi eisiu iš vietelės be tikro tėvelio“ LMD(S.Dauk).
14. refl. nuprasti, nugristi: Sunku nuo tabokos atsimesti rš.
15. tr. greit atlikti, nusikratyti (darbu): Nesirūpina, idant galėtų viską padarytie ko geriausiai, ale bile kaip, bile tiktai atmestie Tat. Reikia kokia maldelė atmèst ar litanija (greit, bet kaip sukalbėti) Krok.
^ Steigiasi kuo greičiausiai tuo darbu nusikratyti, kaip yra sakoma, nuo rankų atmesti Žem. Seni meistrai tai netaiko, bile atmestóji (padaro bet kaip) Skr. Bet tik nu rankų atmestoji (kad tik atsikratyta darbu) Lkv.
16. tr. grąžinti, atiduoti: Mano žentas didumą àtmetė skolų, t. y. atidavė J. Atàmetė pinigus Pl.
| Peilis atsirado: turėj[o] kai pavogę – àtmetė (slapta grąžino) Krok.
17. tr. Žg, KlvrŽ, Žm, Pšl, Trš duoti grąžos: Ans munie atmetė mažiau, kaip reikėjo Slnt. Jis mun neàtmetė pusę rublio Gr.
18. tr. padaryti nereikalingą eiti, dirbti: Eisim čia, tiesiog, tai kavalką kelio atmesim Lp. Daba jau tą vingį àtmetė – biskį ištiesino kelią Jrb.
| refl.: Čia daug arčiau, daug kelio atsi̇̀meta Brš. Šiuo keliu važiuojant atsimeta vingis, beliekta kilometras Šts. Su kombainu daug darbo atsi̇̀meta Ėr.
| Jau pustrečios valandos atsimetė nakties (tiek sutrumpėjo naktis) Mlt.
ǁ atskaičiuoti, neįtraukti: Penkiasdešims [metų] atgalion atmest, tai čia visi buvo lietuviai Dv.
19. refl. R, KI511, Užv, Vdk, Pln, Alk, Jrb, Lš sumažėti, atsileisti, atsimėtėti (apie šaltį): Kol atsimes tas šaltis, da tau i nosis ištįs Prk. Biškį atsi̇̀metė šaltis, t. y. atsileido J. Langai nubėgę, matyti, speigas atsimetė Šts. Po apyvartų gali ir oras atsmèst Trgn. Ale sakyk, kad ir neatsi̇̀meta nė kiek: šąla ir šąla Mlt. Jau kiek atsi̇̀metė, nenušalsi nosies Lkm.
20. refl. praeiti (apie ligą): Liga atsimeta R.
21. tr. sumažinti, pašalinti (karštį): Degino, ale išgėriau vaistų, tai tep karštį ir àtmetė Vlk.
ǁ intr. sumažėti, nukristi: Tai vėl atmeta karštis Rmš.
22. refl. pakeisti kryptį, atsisukti (apie vėją): Iš rytų i iš rytų vėjas, neatsi̇̀meta iš vakarų Bsg. Vėjas žiemių. Ką tik buvo pietų atsimetęs Pc. Vėjas pūtė pūtė nuo pietų, dabar atsimetė nuo vakarų Jnšk.
| prk.: Tas žmogus savo dūmoj atsi̇̀metė (staiga ėmė kitaip galvoti) K. Aš atsi̇̀mečiau antraip (ėmiau kalbėti priešingai) ir, prisigerindamas ponuo, ėmiau žeminties Šts.
23. refl. atsigręžti: Atsi̇̀metu, paisau – vilkas Arm. Gudai ėmė jus vyti. Lietuviai, noris keliu suvargusys, vienok veikiai atsimetė an gudų ir kuo narsesniai susirėmė S.Dauk.
ǁ refl. atsitiesti: Valkus dalgis tas tėra geras, kurs palankuotas vėl atsimeta į vietą Ggr.
ǁ refl. atsilošti: Atsimetė su kirviu kirst Ml.
24. refl. pasukti į šalį, padaryti lankstą, kad geriau būtų įvažiuoti ar apsigręžti: Priš į žardieną įvažiuodamas, gerai atsimèsk, ka až štulpo neužkliūtumi Plt. Atsimesk, kad neužkliūtum už vartų Lkž. Atsi̇̀meta kumelė pati, norėdama sukties į kelią, nereik nė sukinėti Šts. Arklys nemokėjo atsimesti ir išvertė vežimą Šts.
25. tr. SD406 atremti (priešą).
26. tr., intr. apimti tai pačiai ligai pakartotinai, atkristi: Kap àtmetė jį liga, tai jau ir nepasveiko Nč. Buvo nedaugį atgijęs, ir vėlei àtmetė Vrnv. Paisyk, kad tau neatmest po itokiai ligai Vrnv.
| refl.: Šiltinė atsimetė, ir šešiuras numirė Ldk. Liga jam vėl atsi̇̀metė Up. Šiandien mokyklon neik, ba da atsimesi Bgs.
27. refl. Kv, Lkv atšipti: Dantys nu rūkštų obulų atsi̇̀metė Tl. Pjautuvo dantys visai atsimetė Jž.
28. tr. atarti vagų galuose nesuartos žemės liekaną: Jonai, atmeskie nuo kelio Rdm. Dabar kap arsi, tai į ežią reikės atmesti Lš.
29. tr. pralenkti, palikti: Àtmetė kur! Lp.
30. tr. atskirti, nepainioti: Mokytas žmogus àtmeta gerą nuo blogo Smn.
◊ lū́pą atmèsti būti nepatenkintam: Àtmet lū́pą – neprašnekinsi Krš. Susiraukęs visumet, lūpą atmetęs Šts.
pastar̃galį (sùbinę) atmèsti Lp apsirgti: Sprogo (gėrė), kol sùbinę àtmetė Užv.
šatràs atmèsti menk. mirti: Badas vėl negerai: gali šatras atmest Vlk.
úodegą atmèsti
1. pastipti: Tas šuniukas kaip tik paragav[o], tep tuo uodegą atmetė Brt. Jautis pimt ir uodegą atmetė Šts. Žmogus tik pykšt lapei iš strielbos – lapė ir atmetė uodegą Rod.
2. atsigulti: Jau vėl atmetei uodegą Rdm.

×damèsti, dàmeta, dàmetė (hibr.) tr.
1. numesti iki skirtos vietos: Mesk, a damesi lig to kelmo Als.
2. kiek duoti, primesti: Dvyleka rublių gaunu, vaikai demeta, i stumuos Krš.
įmèsti, į̇̃meta, į̇̃metė
1. tr. SD404 įsviesti: Kad taip nekenti manęs, matuše, buvo mažą neauginti: buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Įmeskime jį duobėna BB1Moz37,20. Bernelį … įmetė ing pečių degantį DP140. A ant balą įmetėm, a jam atidavėm – tai tas pats Upt. Tas arklys jį kaip meste įmetęs į kalną (labai greit užnešęs) S.Dauk.
^ Jei pats nesirūpinsi, niekas per langą neįmès (neduos, neatneš) Ėr. Sėdėk sėdęs, niekas į dantis neįmès nestorojusys J. Šį kaip į ugnį įmečiau (labai supyko), kad pasakiau Lnk. Po Užgavėnių šmakšt ir įmetė gužutis Jonienei sūnų (jai gimė sūnus) Žem. Į pilvą ką įmeti (ką suvalgai), tas gerai rš. Kap nuejau in juos, tai tik pirkion bėdą inmečiau (pridariau bėdos, tapau bėdos priežastimi) Rod.
2. tr. įdėti, padėti į vidų: Įmèsk į puodą mėsos šmotelį J. Ar daug jau rugių į̇̃metei (įvežei, sukrovei) į daržingalį? Šv. Tėvas tuos miltus į̇̃metė ir vėl išlėkė, dalgį pasėmęs Kp. Ar paršiukam į̇̃metei šiaudų? Pc. Neužmiršk įmèst laiško [į pašto dėžutę] Rs. Kirto medžius ir ten pat degino, kad galėtų, šmotelį žemės išarę, grūdą įmesti (pasėti) M.Valanč. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, … nė vieno vaisiaus notneš DP486.
| Ugnį inmesk (padek), tai jau ir bėk iš medžio (miško) Šlčn.
| prk.: Ir rusišką žodį iñmeta (pavartoja, įterpia kalbėdamas lietuviškai) Vdš.
| refl. tr.: Tai kiaušinuką insimeta puodan, tai ko Lp. In ragažę kiaušinį insi̇̀meta Jz. Įsi̇̀metu į burną vieną i sučiulpiu Šmk. Įsimetėm į ratus arkliams pašaro ir išvažiavom rš. Pagriebęs karvę įsimetė į vežimą … ir važiuoja BsPIII65. Įsimetęs (įsisodinęs) Anuprą į vežimą, nurūkdavo su savo dvejetu obuolmušių K.Bor.
| Kas kokią kumelkšę turėj[o], insimetė ienosna (pasikinkė) dz.
3. tr. įleisti, nugramzdinti (tinklą, inkarą): Vėl prilyginta yra karalysta dangaus tinklui, įmestamuojam mariosna VlnE186. Pasukau į tą pusę ir netrukus įmečiau inkarą prie krašto J.Balč. Katą įmesti N.
4. refl. Sut, KII349 įšokti; įkristi, įpulti: Simonas Petras … apsijuosė marškiniais (nes buvo nuogas) ir įsimetė į marias NTJn21,7. Visas pulkas kiaulių skradžiai (didžiu tranksmu) įsimetė mariosna ir padvėsė vandenyje BtMt8,32.
| prk.: Kitiemus pagundose duosti pagalbą savo, kurie ne patys josna įsimeta (įpuola, pasiduoda) SPII11.
5. refl. greit įbėgti, įsmukti: Tai tavo laimė, kad paspėjai į butą įsimest – šiaip tave pačią teip sudraskiusi būčiau BsV116.
6. tr. uždaryti (į kalėjimą): Įmetė jį į kalėjimą J.Jabl. Įmetu kalinėn SD230. Jis paleido į kalėjimą įmestąjį brš. Daug čia į tuos mūsų bokštus žmonių į̇̃mesta ir užmiršta Skr.
| Bet nuėjo ir įmetė jį saituosna (surakino), kolei užmokėtų skolą DP359.
7. tr. Šv, Gdž išvynioti ant mestuvų audeklo metmenis: Įmečiau penkioleka sieksnių lininio Brs. Ant mūsų mestuvų daugiausia galima įmèsti tai penkias sienas Pš. Į kiek posmų šitą audimą į̇̃metei? Alk. Reik suskaityt, kiek audimo nori įmèst, kokio pločio Jrb.
ǁ įmaišyti kitokių siūlų metant: Norint išausti languotą staltiesę, į metmenis įmetama spalvotų dryžių rš. Ar man juostos įmèst maišan (ar apmesti kitokios spalvos siūlų, kad maišų audeklas būtų juostuotas), ar iš vieno mest? Lp.
8. refl. apsigyventi, įsikurti: Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių. Kartą nuėjęs pasižiūrėtų, ar neinsimetė bitelės, rado insimesta BsPII269. Kad da tan avilin įsimestų̃, tai užtekt Slm. Tose drevėse įsimesdavo bitės, kurios sunešdavo daug medaus LTR(Užp). Įsi̇̀metė bitės į pačią [medžio] viršūnę – kap tu jais i susemsi Gs. Pradžio[je] trylektojo amžiaus įsimetė Mozūrų žemė[je] vokyčių zokaninkai M.Valanč. Įsimetus vokyčiams į Žemaičių pajūrius, [lietuviai] į akminį ir [v]andenį vertė tą kraštą, kuriame vokyčiai norėjo įsikurti S.Dauk. Matai, ir vėl duona suvalgyta – jau kas nors pas mus yra negeras įsimetęs BsPII88. Vieno ūkininko jaujoj buvę biesai įsimetę S.Dauk.
9. refl. įsiveisti, atsirasti: Į mūso tapalį širšūnai įsi̇̀metė Slnt. Tą šiaudinį stogą uždenk: pelės, žiurkės įsimeta ir stogą tau su metais sukapoja Nm. Senoji, tebebūdama gyva, kai kada ištraukdavo iš skrynios [drabužius] pažiūrėti, ar neįsimetusios kandys I.Simon. Kirmėlės įsimẽtusios į mėsą Pgg. Nukirto tas pušis – įsi̇̀metė beržai Lnkv. Tuščiosiose vietose įsimeta varpučiai rš.
ǁ refl. atsirasti (apie ligą, skausmą ir kt.): Į lūpą įsi̇̀metė vėžys, paskui į kaklą, i užsmaugė Jrb. Kojon rožė insimetė Ds. Įsimetė vieną sykį į pirštą aptakas I.Simon. Man landuonis buvo įsimẽtusi KlvrŽ. Įsi̇̀metė kaltūnas į galvą, nė iššukuot nebegaliu Srv. Skausmas, įsimẽtęs į narį, yra grižas J. Iš rudenes kas kad insi̇̀metė kojon, tai ir nū su lazdom vaikštau Rod. Įsi̇̀metė skaudulys Skd. Į nugarą įsimetė dieglys rš. Pasirodė dėl to ronas įsimetus, kad senis niekumet jų (kojų) neplovė M.Valanč. Nespjaudyk ugnin – insmes veidan votis LTR(Dkk). Pupinelė ant nosies įsi̇̀metė Plng. Raupai odoj visiškai įsimeta Ch3Moz13,12. Jei insi̇̀metė grybas naman ir nieko jam nedarysi, tai po namų Alv. Drėgnoj vietoj greit įsimeta puvinys rš. Į roną karštis įsimẽtęs (žaizda paraudusi, dega nuo karščio) KI383. Žiemospirgis į subinę įsimetė, ir lenda pri pečiaus (juok.) Skdv. Ko čia gąsdini! Rožė į kišenę įsimes (juok.) Slnt.
| prk.: Įsimetė (įsisuko) nelaimė rš. Kas gi tau galvon įsi̇̀metė (įlindo), kad vis šneki ir šneki apie sūnų Ds.
10. refl. įprasti, įjunkti ką daryti: Įsimetė naktim eiti į svetimą sodą Jnš.
11. refl. įsižiūrėti, pamilti: Jis į ją mirtinai įsimẽtęs KII207.
12. intr., tr. Ut, Rdn išgerti, įkaušti: Vestuvininkai buvo jau gerai įmetę ir ėmė dainuoti Tt. Ne naujyna, ka vyras į̇̃metė Pp. Aš jau ben kiek įmetęs Pnd.
ǁ intr. mėgti, turėti įprotį išgerti: Esu įmetąs žmogus, bet ne pijokas Šts.
13. intr. užduoti, užpliekti: Nu, ka būt pasitaikęs, būč įmẽtęs į tą nosę (sumušęs) Ms.
14. refl. pradėti (kalbą): Su juo kad įsimesi̇̀ kalbon – nė galo, nė krašto Mžš.
15. intr. priekaištauti, priminti ką nemalonų: Aš jam visą gyvenimą įmesiu del tos mergos Brž.
◊ į ãkį įmèsti ką nemalonaus tiesiai pasakyti: Neužmiršk agranomei tą į ãkį įmèsti Vgr.
į ãpmaudą įmèsti supykdyti: Jei kuomet prašė vyro kokį niekniekį nupirkti, tad į pikčiausią apmaudą kaip į ugnį įmesdavo Žem. Vaikai tankiai įmeta muni į apmaudą KlvrŽ.
į gálvą įmèsti Grd įsigerti, įkaušti: Senis „į̇̃meta į gálvą“, t. y. įkaušta J.
į gróbo gãlą įmèsti užvalgyti: Į gróbo gãlą į̇̃metei i gana Vn.
į kar̃štį įmèsti Stak karščiuoti: Ėmė sirgti, į karštį, į kleją įmetė – ir mirė Gs.
į ki̇̀tą kal̃bą įsimèsti pradėti kalbėti apie kitką: Kalbėjau, kalbėjau, bet kai priminė pinigus, tai kitõn kalbõn įsi̇̀mečiau Vrn.
į klẽją įmèsti Gs kliedėti, klejoti.
į li̇̀gą (ligàs) įmèsti susargdinti: Maža baimė į ligą neįmès Pln. Negandink žmogų – įmesi į ligas Dr. Jie tą mergelę į ligas įmès. Kur ji dings? Gr.
į li̇̀gą įsimèsti
1. susirgti: Ji insimetė in ligą Klvr. Insi̇̀metė Kasiulė ligelėn, užsimanė marių žolynėlių (d.) Mrc.
2. apsimesti sergančiu: Norėdamas iš tarnystės ištrūkti, į li̇̀gą įsi̇̀metė Plv. Dar tyčia insi̇̀metė ligõj Krok. Jei tik tep ligõn insimestáu, tai tada nereiktų eit Vs.

į mandrỹstą įsimèsti išpuikti: Prie poniškų buvo, tai ir įsi̇̀metė į mandrỹstą Skr.
į ši̇̀rdį įmèsti paskatinti, sukelti: Pergalėjimai įmetė pavydą ing pagonų širdį I. Velnias jau buvo įmetęs ing širdį Judošiaus Simono Iskarijoto, idant jį išduotų GNJn13,2.
į var̃gą (vargùs, skur̃dą) įmèsti nuskurdinti, suvarginti: Įmeta į vargą ta šnapšė žmonis Šts. Vyras pačią įmetė į vargus Šts. Vokiečių okupacijos metai jį įmetė į dar didesnį skurdą sp.
išmèsti, i̇̀šmeta, i̇̀šmetė
1. tr. R išsviesti lauk: Kad gandras išmeta vieną arba du savo vaiku iš lizdo, būs blogi metai Klp. Išmesk tą katę per langą Vb. Arklys pašoko ir išmetė iš balno raitelį tartum kamštį iš butelio P.Cvir. Nesėsk, Joneli, ant rauduko: tas beprotis kartais baidosi, gali tave išmesti Žem. Ko tik iš lovų nei̇̀šmetė [trenksmas], kap bombardavo Gs.
| prk.: Jis nenori pardavinėti kiaulių dabar, išmesti pusvelčiui I.Simon.
^ Bagotam ir velnias vaiką pasupa, o biednam ir iš lopšio išmeta Mrc.
išmestinai̇̃ adv. labai pigiai, pusvelčiui: Krautuvę iškelia kitur, viską išmestinai pardavinėja rš.
| refl. tr., intr.: Ar neišsi̇̀metė vienas kito iš ratų? Pc. Arklys išsimetė iš ienų (išsikinkė) Ldk.
2. tr. neišlaikyti, leisti iškristi: Velnias jį (akmenį) kažkur nešęs, tik per Šventąją pernešt nepajėgęs – ėmęs ir išmetęs Mš. Dingt ir i̇̀šmetė raktus J. Neimk daug [indų], žiūrėk, ka neišmèstum [benešdama] Gs.
3. refl. SD277, R, KII315, Skd, Klp, Lnkv, Aps, Svn, Jrb ne laiku atsivesti negyvą jauniklį: Kumelė išsi̇̀metė, kiaulė išsibarstė, žmona parsileido J. Kumelė, karvė, ožka, avis išsimetė, kiaulė išsibarstė B. Nesiseka mums su gyvuliais: pernai karvė išsimetė, šiemet kumelė Nmn.
4. tr. pašalinti (nereikalingą, netinkamą): Jau aš stovus iš pirkios išmečiau Rod. Arielka iš namų išmesta paliko Sz. Broli, duok išmesiu krislą ižg akies tavos DP283. Išmetė kaip žąsino uodegą iš kopūstų Škn.
^ Iš dainos žodžio neišmèsi Kt. Marių vanduo neišneštie, giesmės žodis neišmèstie Tvr. Išmesiu iš akių sarmatą (nugalėsiu sarmatą) ir nueisiu, nor neprašo Vlk.
| refl. tr.: Pabaigsiu audimus, išsimesiu stakles, ir bus ramu Kt. Marti išsi̇̀metė naudas, t. y. iš vienos butos į kitą [išvežė], kad neatimtum rubauninkai J.
5. tr. priversti išeiti, išvaryti: O jeigu išmès mane ant tokio sniego, kur pasidėsiu? Upt. Par du rozu išmečiau karvę iš pievos Ktk. Grapas neišmetė mūso tėvalių, tėvaliai su geru išejo Plng. Ažpykęs paėmė ir išmetė juos iš dangaus žemėn BsPII196.
| Kad išmetė velnią, prakalbėjo nebylys brš.
6. tr. atleisti, pašalinti iš užimamos vietos: Ponas noria išmèsti gaspadorių J. Reiks išmest tas storasta, niekam netikęs Ds. Sako, jau mūsų viršaitį išmetė Up. Daugelis išmestųjų iš fabrikų darbininkų badavo, neturėdami kuo duonos nusipirkti J.Bil. Iš urėdo išmesti B. Išmesti iš vyresnybės (pažeminti), nukelti nuog ko vyresnybę I.
| refl.: Tėvas buvo šaltyšius, tai išsimetė (atsisakė nuo tų pareigų) Lp. Tuščia jo, išsimèsk (mesk šaltyšiavęs) Lp.
ǁ išbraukti, pašalinti iš draugijos: Išmetu, išvarau iš draugystės R52. Išmetu iš surinkimo B. Revoliucija mobilizuoja savo jėgas, išmesdama iš savo tarpo susitaikėlius iš menševikų ir eserų (sov.) rš.
| refl.: Kas jūsų nenori tokios bičiuolystės ir iš jos išsimeta? Vaižg.
7. tr. Škn išsviesti aukštyn, į viršų: Velnias paėmė akmenėlį ir išmetė teip labai aukštai, kad led už trijų adynų akmenėlis nukrito BM166. Mane tik švyst ir išmetė iš gilumos aukštyn į orą Mš. Grunto vanduo … išmetamas kartais aukščiau žemės paviršiaus EncIX713. Ka yr pašalas, šaltis išmeta (iškelia) šaknis Krtn. Puokes liuobam išmesti (ištraukti) ant meškerės Šts.
^ Išmetė save į palubes (labai išaugo), išstypo į pusantro jonkelio Varn.
ǁ sukrėsti, patempti (ranką) metant: Nemesk bulvės smarkiai – gali ranką išmèsti An. Išmečiau vakar ranką, tai nė pakelt nebegaliu Ds. Neatsargiai sviesdamas žmogus išmeta ranką Lnkv.
8. refl. sviesti tolyn lenktyniaujant: Einam išsimesti – katras toliau numesiav Šts. Einav išsimèsti (mesti nuo kojos lazdą), kam kliūs dvaras (žaidžiant) Ms.
9. tr. nuleisti (inkarą): Voi, kad išmesi aukso inkarelį, lipk mastų viršūnelėj KlpD10. Prasidėjo ruduo, užėjo šalčiai, jūroje atsirado ledo kalnų, ir laivai turėjo išmesti inkarus rš.
10. tr. Rod, Lp, Pc, Jnš. Kž iškrauti (prikrautą vežimą): Išmèsk dobilų vežimą Kt. Eikit, vyručiai, išmesti tą vežimą rugių, o paskui nuvažiuokit padraikų parvežt Šn. Ìšmetėv vežimą su Stasiu KlvrŽ. Išmèskit šieną iš vežimo Gs.
| refl. tr.: Aš savo vežimą šakų išsimečiau, o tavo pasiliko Jrb.
ǁ iškasti, iškabinti: Nuėjo ton vieton … ir pradėjo kast. Išmetę keletą lopetų, užkasė supuvusį šunį BsPII201.
11. tr. su jėga išstumti, išnešti į paviršių, kraštą: Išmesto žvejininko nelaido tujau, lauk, bene atsiskelbs giminės Plng. Ima turtus arba išmestus iž marių tavorus srš. Laivą ledai išmetė ant kranto rš.
| Beatradom, ka ledą išmetė (išnešė) Lkž.
12. tr. išskirti iš savęs į aplinką: Sviestas sukamas pasukų dar neišmetė, dar reik sukti Ggr. Fotosfera be paliovos išmeta spinduliais didelius energijos kiekius P.Slavėn.
13. tr. Prk staigiu judesiu ištiesti į šalį, iškelti aukštyn (rankas, kojas): Šalimais ant sniego, plačiai rankas išmetęs, guli kalėjimo sargybinis J.Dov. Jie ėjo sportiška žingine, aukštai išmesdami dešiniąją ranką rš. Ponas išmetė į viršų rankas tarytum pagalius rš. Alyzas jau sėdėjo ant trobos slenksčio, plačiai išmetęs susiklaipiusias kojas J.Balt.
| Ir taip šuo baigė savo dienas, pririštas prie plačiai šakas išmetusio beržo rš.
14. tr. Krš išlenkti, išriesti (nugarą, kuprą, krūtinę): Lapės bėga, kuprą išmetusios, nu medžiotojų Šts. Katinas, kuprą išmetęs, gluosniuojas pri kojų Skd. Arklys ėjo, nugarkaulį išmetęs, šnerves išpūtęs, sunkiai alsuodamas rš. Jo papratimas – stovėti krūtinę išmetus rš. Šitas langas biškį kuprą išmẽtęs (kreivas) Rs. Pjūklas išmeta muldą (kuprą) (išsilenkia) Šts.
| refl.: Dumšliais išsi̇̀metė audeklas (išėjo nelygus, dumšlėtas) J.
15. refl. išsikišti į priekį: Šitas medis iš miško išsimetęs, reikia nupjaut Ml.
16. tr. netekti (dantų, plunksnų, plaukų, ppr. dygstant, augant naujiems): Kiek metų tas arklys? – Ar nematai, kad dar dantų neišmẽtęs tebėra! Šv. Jau visus dantis išmečiau Lp. Plunksnas išmesti (išsišerti) LL293. Išmès mano jautužėliai savo palšus plaukelius JD1000. Pavasarį vėžiai kailį neišmetę, murzoti Krn. Skolą atiduosiu, kad medžiai išmes lapus (kai nukris lapai) Plng.
17. tr. Svn išvynioti (audeklo metmenis ant mestuvų): Jau išmečiau siūlus an mestuvų Klt. Siūlų kai turi, tai daugiau, ilgiau ir plačiau išmesi Pb.
18. tr. išleisti, prapirkti (pinigus): Tiek pinigo išmest! Klvr. Tus du šimtus i̇̀šmečiau kaip į pelkę, be jokio reikalo Trg. Jis saldainiams išmetęs paskutinius rublius rš.
19. tr. Kal, Jnš, Trgn duoti kam ko (ppr. pinigų) dovanai̇̃ iš dosnumo ar atsilyginant: Nuėjo Katinas į dvarą, kad grapas nors kiek ant pačios grabo išmestų P.Cvir. Ìšmečiau penkis rublius už sviestą Ėr. Tau gal da sūnus parvažiuodamas po kiek i̇̀šmeta Ds. Išmesk magaryčių, tai nuvešiu Šts. Gal kada kokį pūdą išmès Vlk.
| refl.: Nu jo gali netykoti – neišsimès Ll. Bepigu su tokiu ponu: biškį pavežei, tujau i išsi̇̀meta Vdk. Ezavas buvo lengvios širdies ir išsimetąs (dosnus) I. Jam gali padus nuplauti, i tai nieko negausi: jis neišsimetą̃s (šykštus) Vdk.
20. tr. nuleisti (kainą): Brangiai nori – reikia išmèsti porą desėtkų Jnš.
21. tr. Rm duoti grąžos: Neturėsiu rublio išmèsti Pmp. Iš penkinės išmetė tris rublius Dkk.
22. tr. neįtraukti į bendrą skaičių, atmesti: Maišams svėrė[ja]s išmetė po du kilu nu maišo Šts. Ant kiaulės išmeta (atmeta nuo gyvo svorio) pusantro pūdo Gl. Kiemas i̇̀šmestas (neįskaitytas į sodybos plotą) Klvr.
| refl.: Iš dalyklo išsimeta ta suma rš.
23. tr. padalyti, išskirstyti: An penkių dalių išmèskite Lp.
24. tr. aprėpti, apimti matu, išmatuoti: Nu ir šamą sugovė – sieksniu neišmesi̇̀ Drsk. Kap sprindžiu išmest – tokis dydžio Rod. Trimi sieksniais tai gal ir išmestái Lp. Ne ką išmesi į sprindį – tokie ilgi buvo senųjų kiaulių šeriai Šts. Kas tikėtum šiandien į taip dideliai didelius žvėris, šioje pasaulėje buvusius, kurių vienos garankšties sprindžiu negal išmesti S.Dauk. Penki sieksniai buvo lenciūgo, kap i̇̀šmeti Lp.
25. tr. siekti (tam tikrą dydį): Ištiesti sparnai išmesdavo 4 sieksnius rš. Sprindžio nei̇̀šmeta (apie trumpą dainą) Brš.
26. tr. užleisti didesnę dalį, pailginti: In geresnės kumelės išmèsk nedaugį žagrės (paleisk ilgesnį branktelio galą), ba itai (menkesnei kumelei) sunku Arm.
27. intr. Ds išburti kortomis: Až pinigus ir aš galiu išmèst Trgn.
28. intr. kliūti, tekti pagal burtų parodymą: Kasmet anas (slibinas) reikalaująs vieno žmogaus an prarijimo, ir dėl to meta tokiuos pagaliukus. Šiemet išmetė an karaliūčios BsPII303.
29. tr., intr. išgerti, išlenkti (ppr. svaiginamųjų gėrimų): Alfonsiuk, nepasididžiuok su mumis prastais išmesti po burnelę A.Vien. Eitumi burną išmèsti Krtn. Ìšmečiau pusbonkę – kaip niekur nieko, nė just nejuntu Srv. Išmesk kokią čėrką Al. Jis daug degtinės yr išmetęs par savo amželį Dr. Ìšmečiau dvi stiklines arbatos Grk. Ne pijokas, ale išmèst tai ukvatnas Ktk. Rodos, ir tavo žentas po trupučiuką i̇̀šmeta Up. Jau matyt, ka gerokai išmẽtęs Rs.
| refl. tr.: Išsi̇̀metu stiklelį, i drąsiau Gs. Nuėję, rodos, tik po burnelę išsimetėm – štai ir vakaras Grl.
30. refl. eiti imtynių, persiristi: Einav išsimesti, pamatysiav, katras katrą nugalėsiav Sd.
ǁ refl. tr. pargriauti imantis: Jie susiginčijo iš literio, katras katrą išsimès Skr.
31. refl. pasikeisti (ppr. peiliais), iš anksto nemačius daikto, į kurį keičiama: Ar einam peiliais išsimèsti? Brs.
32. refl. Brt išsiskirti kuo iš kitų: Prie svečiais reikia neišsimèsti iš kumpanijos Žž. Jis nė kiek ne kitoniškas, iš kitų nė kiek neišsi̇̀meta Ėr. Ne tavo yr tas vaikas: išsimẽtęs iš pamilijos Lnkv. Mūsų karvė neišsi̇̀meta, kad senapienė, duoda tiek pat pieno, kaip ir kitos Všk.
33. refl. tr., intr. greitomis apsisiausti, užsimesti: Išsimesk kokiu ryzu ir pastovėk pas skatynas, kad nenueit škadon Vrnv. Kaip išgirdo riksmą, iššoko iš lovos, išsimetė skrebučius ir išsinešė pro duris Rod.
34. tr. išarti: Ką stovi kumelė be darbo, tai išsimestái žuoganėlę Rod. Iš lysų išmesti (pirmąsyk išarti) N.
◊ ant akių̃ išmèsti padaryti priekaištą, išbarti: Bet Abrahomas išmetė ant akių Abimelechui dėl vandenies šulnio, kurį atėmė gvoltu tarnai Abimelecho Ch1Moz21,25.
į gãtvę išmèsti palikti be priežiūros, be pragyvenimo šaltinio: Karas, bado metai išmetė į gatvę šimtus tūkstančių benamių vaikų rš. Į gatvę buvo išmesta daugiau kaip 100 tūkstančių darbininkų rš.
iš bū̃do išsimèsti pasikeisti iš veido, pasidaryti kitokiam: Marytė išsimetus ir iš būdo Lp.
iš galvõs išmèsti užmiršti: Pasakyk ką, ir neišmet iš galvos Krš. Išmesk šitas mintis iš galvos! V.Krėv. ×
kabolùs išmèsti išburti (kortomis ar iš rankos): Buvo cigonė ir išmetė kabolus Žl.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) išmèsti kiek galima aprėpti žvilgsniu: Pievos tęsias kap akià išmèst Arm. Vasarojus – kap akià išmèst (geras) Arm.
kai̇̃p už ausiẽs (ant ausiẽs) išmèsti labai greit išgerti, išvalgyti: Alaus bitoną išmetė kap ant ausies Gs. Išmeta vakare kruopų puodą kaip už ausies KzR. Mano kiaulė labai greit ėda, kaip už ausies išmeta Upt. Kai susirinko talka, tai iš karto kisielių kaip už ausies išmetė rš.
kortàs išmèsti (išsimèsti) Jnš iš(si)burti: Čigonė man išmetė kortas, kad būsiu šviesiuos namuos Slm. Kad aš pati moku išsimest kortas! Lp.
lãšinius (mėsàs) išmèsti suliesėti: Paulelius turbūt išmetė lašinius KlvrŽ. Kožnas išmèst mėsas, kad šitokiam varge pabūt Trgn.
per bálkį išmèsti psn. paskelbti užsakus: Ar daug porų klebonelis išmetė par balkį? Skd.
pro duri̇̀s išmèsti išvaryti: Visai nekaltą žmogų išmetė pro duris rš.
raudõnį išmèsti padaryti, kad paraustų: Šnapšė raudonį išmeta (nuo degtinės žmogus parausta) Šts.
žiñgsnį išmèsti žengti, eiti: Aš jau nebišmetu žingsnį Vn.
žõdį išmèsti Skr pasakyti: Vyras užpykęs tą žodį neapdūmodamas išmet Jrk74.
numèsti, nùmeta, nùmetė
1. tr. nusviesti tolyn, žemyn: Numetė akmeną lig balai Mlt. Boliukas vieną draugą stūmė į klaną, kitam kepurę numetė per tvorą Žem. Numesim žiedelį in rūdymelių (d.) Tvr. Numetęs ryšulį prie uosio, pats atsisėdau šalia ir braukiu rankove prakaitą V.Mont. Pliaukšt šaukštą nùmetė ant stalo ir nevalgo Gs. O tas meškinas, parėjęs in laužą, žiūri – akmuo nuog angos numestas (nuristas), ir jau jų nėra BsPIV274.
| Parnešė paskenduolį ir numetė kaip pagalį Jnš.
^ Su viena ranka numetęs, nė su dviem nerasi LTR(Jnš). Ką pirma numesi, tą paskuo atrasi (gera padaręs, vėliau gausi atpildą) Sim. Jį toliau numèsi, nė nusiųsi (apie negreitą žmogų) Klvr.
| refl. tr.: Svečias nusimetė ant suolo krepšį, nusiėmė skrybėlę A.Vencl. Nusimèsk nuo tvarto šieno i pašerk karves Gs.
ǁ Lp paduoti nenoromis, nepagarbiai: Girtas prišlyvino in stalą, tai ir nùmetėm porą kiliškų – nesnorėj[o] bartis Vlk. Valgį man numetė kaip šuniui N. Nùmetė penketą rublių i nuvažia[vo] Dglš.
| prk.: Pavalgydink kaip poną, o jis tau nė dėkui išeidamas nenumeta (nepasako) A.Vencl.
2. tr. Lpl užkliudžius ar pastūmus nuversti: Nùmečiau beimdamas nuo viršaus J. Nuo daržinės stogo vėjas numetė vieną lotą Paį. Storai leido, užkišė kūlėją, numetė diržą – dabar visi gaišta Lnkv.
3. tr. nusivilkti (drabužį): Tuo jo tais pelenuotas drapanas numetė, aprėdė jį gražiom BsPIV242. Kvartūką galėjau numèst, nerodyt viešniom Pnd. O ans, numetęs ploščių savo, kėlės ir atajo Jėzausp Ch1Mr10,50.
| refl. tr. Šlčn: Jis nusimetė apsiaustą ir įėjo į kambarį rš. Eik namo, kelnes nusmesi̇̀ ir išdžiovinsi Pls.
ǁ prk. pašalinti (dangą): Visi upeliai ir upės ledus numetė rš. Kai sniegą numes, tai vė darbų bus: tai ravai kast, tai buduit Švnč.
| refl. tr.: Nusimetė žiemos apklotą baltą T.Tilv.
4. tr. prk. pašalinti, nusikratyti: Ma[no] tėvelis pasako[jo], kap baudžiavą nùmetė Onš. Tegu žemė visa pasiryžta nuo savęs priešo jungą numest S.Nėr. Vargus nuomesk, taip ir ryšius Mž58. Nusiuntęs [Pilotas] jį Herodop, idant tą sūdą nuog savęs numestų DP167. Ir patis ciesorius …, numẽtęs didžiavimą, stovi melsdamas DP540.
| refl. tr.: Nusimesti nuo savęs atsakomybę LmŽ672.
5. tr. Pgr, Lkš, Svn atleisti iš pareigų, pašalinti, nuversti: Pirminykai neprityrę buvo, tai juos nùmetė Brt. Nùmetė carą Lnkv. Kaip šunį numetė nuo tarnystės Srv.
| refl.: Aną seniūną nùmetė, ar jis pats nusi̇̀metė (atsisakė pareigų)? Ėr.
6. tr. parblokšti, pargriauti: Eidamas su kuolabarzdžiu mintynių, kad numečiau vienąkart ant žemės, net išsitiesė! Jž.
7. tr. užmušti: Jautį tenumeta akmenimis bei jo mėsą tenevalgo BB2Moz21,28. Akmenimis numeti tus, kurie nusiųsti yra tavęsp Ch1Mt23,37.
8. tr. labai nusilpninti, atimti jėgas (apie ligą): Nebesiblaškė, nebekliedėjo, bet visa išblyškusi ir numesta gulėjo A.Vien. Vakar perdien vaikas numestas buvo, norėjom ir daktarą vežt Skdt. Nei nieko labai sopa, ale vat visas numestas, ir baigta Sdk.
| Išgėriau vieną, kitą, trečią stiklinę [degtinės] ir nepamačiau, kaip nùmetė Dbk.
9. tr. prapuldyti, nukišti: Ir turėk tas pirštines, nenumesk Pc. Kur nùmetėt tą kepurę, ka negalima rast? Gs.
| refl. Grz, Trgn: Nusi̇̀metė kur šėpos raktas, ir dabar negalima atidaryti Mrj.
10. tr. Jnš, Šts netekti (plaukų, lapų), leisti nukristi, nusišerti: Geras arklys ankstie nùmeta žiemos plauką Vvr. In geros ganiavos kai papuolė, plauką numetė – kaip kita karvė dabar Skdt. Medžiai, kad ateit metas žiemos, … lakštus numeta DP585. Miškai jau buvo lapus numetę rš.
^ Vilkas, kad ir plauką numeta, būdo nepameta LTR.
11. tr. Ėr apkrėsti (mėšlu): Šįmet užtekom mėšlo, visą lauką nùmetėm, ir dar liko Jnšk. Žemė, miežiams paskirta, turi būti gera, išpurėjusi ir mėšlu numesta rš.
12. tr. atidėti, netęsti (pradėto darbo): Linus numetė į šalį, ginė pri laukų Vvr.
ǁ atsisakyti nuo ko įprasto: Nùmetė taboką vyrai (atprato nuo rūkymo, liovėsi rūkę) Jdr.
13. tr. sumažinti: Po penkis metus kalėjimo nùmetė Onš. Nùmeta mokesčius Arm. Ka kas numèstų dešimtį metų, būtų gerai Krš.
ǁ netekti, kiek prarasti (svorio): Normaliai misdamas nepriauga ir nenumeta svorio rš. Per vasarą tris kilogramus numečiau Kn.
ǁ nuleisti (kainą): Derėk, maž kiek numes Sdk. Reik derėtis – derantis visad nùmeta Skr.
14. tr. atmesti, neįskaityti: Kai sverstat vilnas, tai numeskit ir an maišo Užp. Turi numèst gyvo svorio ant žarnų Skr.
15. refl. nueiti niekais, dingti: Vienus metus sirgo, kitus teip nebėjo [į mokyklą] – teip dveji metai ir nusi̇̀metė Dbk. Atsimetus [nuo sutarties], daug nusi̇̀meta (pvz., žūva rankpinigiai) Ds.
16. tr. ne laiku atvesti, gimdyti: Pernai mūsų kumelė numetė kumeliuką Lz. Ištinka nėščią moteriškę, jog vaisių numeta Ch2Moz21,22.
17. refl. smarkiai nupulti žemyn: Vanagas lyg šaute šaudamas nusimetė (nupuolė) ant balandžio KI630.
18. intr. susiorientuoti, suprasti: Aš kitaip nenùmetu, ale aš tep metu, kad Stasei dešimti metai: Bolesiu dvylikti, o jy dvejais jaunesnė Lp.
◊ akių̃ nenumèsti atidžiai, įsispyrus žiūrėti: To mergiotė tai akių̃ nenùmeta nuo Prano Ktk. Nenumesk akių, ba kruopos nubėgs Lš. Akis nenumesk į šalį (neišleisk iš akių) Gršl.
bė̃dą (kaltýbę) numèsti (kam, ant ko) apkaltinti, suversti kaltę: Nepakėlė – žmonai bėdą numes Plng. Ubagai teisinos, kad esą žabali, ir visą kaltybę numetė an pravadariaus BsPII307.
dū́mą numèsti parūkyti: Einam dūmą numest Pkr.
káušą numèsti Skdv išgerti degtinės.
kortàs (kartàs, kartõms, kartosè) numèsti (nusimèsti) iš(si)burti: Prisispyrus prašo, kad jai numestų kortas, ar išloš loterijoje Jnš. Man kortàs nùmetė, kad rėksiu, ir dar akis niežti, tai jau tikrai rėksiu Šk. Buvau numetęs kartose didelius piningus Šts. Nusimesk kartas ir žinosi, kas pavogė tavo ožkelę Dr. Nusimečiau kartoms, kad sena mirsu Ggr.
lãšinius numèsti (nusimèsti) Šv suliesėti: Žiūrėk, kaip ji lãšinius nùmetė: sudžiūvo, subliuško Skr. Padirbtų sunkiau, tai i nusimèstų lãšinius Gs.
nuo akių̃ numèsti prastai, greitosiomis padaryti: Kitas meistras tik nu akių numeta, o nepadirba Gršl.
nuo galvõs numèsti pašalinti (rūpestį): Džiaugėsi rūpestį numetusi nuo galvos Žem.
rãką numèsti paskirti, nustatyti laiką: Ir ponas numetė raką bylodams BB2Moz9,5.
vándenį numèsti (nusimèsti) euf. nusišlapinti: Palaukiat, vyrai, numèskiam vándenį Grg. Atsiprašau, aš biškį vandenį numèsuos Pln.
žiñgsnį numèsti bėgti, žengti: Mažas arklys netoli numeta žingsnį (negreit bėga) Rm.
žõdį numèsti Gž užgauliai pasakyti, atkirsti: Gerai, ka jam užvažiavai, ba ir jis kitam dažnai nùmeta žõdį Gs. Toks žabtus senis! Kad tik kiek, ir nùmeta žõdį Gs.
pamèsti, pàmeta, pàmetė
1. tr. SD278, R prapuldyti, pragaišinti: Pamèst pàmečiau, o rast neradau Lp. Radau pamestą kely J.Jabl. Pametė grašį B. Ir pàmetė žirgužėlis plieno padkavėlę JD774. Karvė lenciūgą pàmetė Skr. Kurs žmogus iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir jei vieną pamestų, ar nepaliekt devynių dešimtų ir devynių girioje ir eit pamestospi, ik ją atranda? BPII217.
^ Eina kaip pinigus pamẽtęs (labai nusiminęs) Lnkv. Jam rublis dabar pamestini (nedideli, nebrangūs) pinigai tėra J.Jabl. Už pamestinus pinigus (nebrangiai) nupirks Ilg. Visa tai buvo parduodama kaip paprastai pamestina kaina (labai pigiai) Šlč. Su tokiu žmogum nei radus, nei pametus LTIII459. Geriau su protingu pamest, nei su kvailu rast Lš. Nesidžiauk radęs, nedejuok pametęs J.Jabl. Liepė savo nepamesti, o svetimo nenorėti M.Valanč. Kas ieško pyragų, tai pàmeta ir duoną Krok. Dugnelį pametei (sakoma pagadinusiam orą) Ds. Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirado mėnuo, sugaišino saulė (rasa) R174.
pamestinai̇̃ labai pigiai, pusvelčiui: Šiandie žąsys turguje buvo visai pamestinai̇̃ Gs. Į rudenį pamestinai̇̃ tų karvių bus [turguje] Gl. Ans pamestinai̇̃ javus parduoda J. Turėjau žuvis pamestinai̇̃ parduot – bijojau, kad nesugestų Plv.
| refl. tr., intr.: Pamesys piningus – įsikišk giliau Šts. Kažkur sagutę pasi̇̀mečiau Skr. Pamečiaus adatą ir nebrandu Lnk.
| Mano peilis čia kažkur viduj pasimetė (dingo) Grz. Sumauk pirštines, kad nepasimestų̃ Lp.
2. tr. R371 nebematyti, išleisti iš akių: Šuva kiškį pametė (pametė jo pėdas vydamasis) Ėr. Pametu kelią, paklystu SD386. Važiuodami pametė kelią ir išvažiavo ing tankų karklyną BM263.
^ Pametęs kelį, keiksi takelį S.Dauk.
3. tr. prarasti, nustoti, netekti: Katram rodu savo pamèst (nė vienas nenori savo prarasti)! Ps. Kodėlei eš jus (sūnus) abudu vieną dieną pamesčiau? BB1Moz27,45. Ką surinkimas per šio nabašninko atstojimą pameta, jo klausytojai žinom geriausiai LC1883,2. Jų karvė atariją pàmetė (nebegromuliuoja) Lš. Jau mūsoji žalė pàmetė gromulį – musintais sirgs Slnt. Pakeikiau, kad karvė pieną pàmetė (nebeduoda pieno) Lp. Pàmečiau balsą, užkimęs Onš. Ant senatvės apetitą pàmetėt Pn. Jis jau negal atsidvėsti, jis žadą pamẽtęs KI137–138. Jis jau sąmonę buvo pamẽtęs KI236. Jis savo akių žiūrėjimą pametė brš. Motina, pametus kantrybę, verkė diena naktis Brt. Garbę pamẽtęs – viską pamẽtęs, tai jau paskujęjis Kin. Drąsos nepametęs LL110. Dievabaimumą pameta DP570. Po ligos visai pamečiau atmintį Gs. Saulė ir mėnuo skaistumą pames CII409. Duok į vandenį numirti žiuvei – spalvą pamès, duok į sausą – spalva paliks Klp. Medžiai želmenį jau būtinai pametę J.Jabl. Medis lapus pamẽtęs KII30. Moterišką pavardę pàmetei [ištekėjusi] Rsn. Abudu vaiku savo kalbą (tarmę) pamẽtusiu (užmiršę) Šv.
4. tr. nusikratyti (kokiu jausmu, įpročiu ir pan.), nugalėti (kokį polinkį, jausmą ir pan.): Aš tą rūpestį pàmečiau KII36. Pati pametė savo pyktį, ir anys abu labai gražiai pragyveno savo amžių BsPII269. O patys savo ydą pamesti nenoriam M.Valanč. Pagimesk griekus SE15. Lapė, pamẽtus išgąstį urve, pradėjo klausinėt BM260. Sarmatą pamẽtus, reikia nusivilkti Ėr. Pamẽtę gėdą, į kašes krovė JV750.
| Ligą pamèsti KII36. Jis drugį pàmetė (nebeserga drugiu) KII299.
^ Pono nepavijęs, mužiko (storžieviškumo) nepametęs LTR(Yl).
5. tr. R374 atsisakyti ko: Kaukus, žemėpatis ir lauksargus pameskiat, visas velnuvas deives apleiskiat Mž9. Pametė Dievą B. Naujo tikėjimo kunegai privers jus pamesti savo kalbą, o lieps mokyties vokiškai ir lenkiškai M.Valanč. Svetimoms šalėms tą paprotį pametus, žemaičiai ilgai dar nemetė M.Valanč. Nepameskite būdo neraugin[tos] duonos BB2Moz12,17. Jau pameta (nustoja vartoję) tokius pavadinimus Smn. Zdramys pametė taboką (neberūko) Pln.
^ Ne žmogus griekus pàmeta, bet griekai žmogų (senam neberūpi tai, nuo ko jaunas negalėjo atsisakyti) Gs. Prie ko priprasi, sunkiai pamesi LTR(Jnš). Ir saldu radus, reik pamèst Gs.
6. tr. SD208 atsiskiriant, išvykstant palikti; nebebūti drauge: Pàmečiau žmoną, pàmečiau vaikus, pàmečiau visą gaspadorystę Lz. Oi tu, mergele, gali suprastie: ilgai mylėjus, sunku pamèstie (d.) Ds. Tad mokytiniai jo, pametę jį, visi pabėgo DP154. Kaip tik kareivis subirbino birbyne, tuoj skerdžius, pametęs galvijus, pradėjo šokti LTR(Alvt). Nemitusi motina pametė ją ir ejo viena namo M.Valanč. Tas gizelis su tuo kriaučium susipyko ir pametė jį Gs. Tokiuos mažus vištelius višta pametė (nustojo vedžioti) Ėr.
| Žmonys, bijodamys nelaimės, pametė butas ir dirvas neartas, o kur pakliūk po miškus slapstės M.Valanč. Ponai pàmetė dvarus, išbėgo Ds. Ne vieną kartą baudžiaus slapta namus pamesti I.
| Liga nepameta (nesibaigia, nepraeina), ir gana Žem. Šįmet ta sloga pames, pames, tai ir vėl Kt. Vakar sekmą hadyną drugys jį pametė BPII475.
^ Dirbkim, kad duona nepamèstų (vis būtų, nesibaigtų) Mrj. Valgyk, kad dūšia kūno nepamestų VP48. Valgyk, kad kailis kaulų nepamestų LMD. Gaila kap busilui bala pamesti KrvP(Drsk). Jau utėles esam pamẽtę (švarūs) Grd.
nepamestinai̇̃ adv.: Eikš, širdait, tave bučiuosu, nepamestinai globosu brš.
| refl.: Jis gyvena pasimetęs (išsiskyręs) su pačia Kp. Ana buvo su vyru pasmẽtus, paskui vėl suejo draugėn Km. Pasi̇̀metė tai pasi̇̀metė, ale kur vaikai dėsis? Ktk. Pagyvenau aš su juo tris metus ir pasi̇̀mečiau Plv.
7. tr. nutraukti, nebetęsti (darbo, pareigų): Išblyškusios merginos, pasilenkę, pajuodavę seniai ir jauni vaikinai, – visi aprūkę, paišini, ką tik darbą pametę, fabrikus palikę J.Bil. Nė pusės darbo neišvaręs, pametė Srv. Dirbęs dirbęs negi pamesi̇̀ Ut. Visus darbus pamẽtusi, reiks dumpleles dumpti JV251. Visa pamẽtęs, šokau atrašytų A.Baran. Reiks, pamẽtus visa kas, važiuot Ds. Pameskitek šitą be reikalo barnį apie vyresnybę DP500. Pametu, paliauju prietelystę R35. Kiti, pametusys kunegystę, gyvena it šiaipjau žmonys M.Valanč. Voveris paseno, Levui įkyrėjo, metas buvo pamesti tarnystę Blv. Būtum pamẽtus aveles (atsisakiusi aveles prižiūrėti), būčia nubraukęs vasaros darbą Ps. Kad visur nei metų neišbuvai, pametei ir pametei (pasitraukei iš darbo, atsisakei nuo tarnybos), kiek žinom Smn.
^ Karui kilus, pamesk valgį, galąsk dalgį TŽV608.
| refl. tr., intr.: Skripkelę rankon, smičilėlį antron, visi darbai pasimetus, reiks kazokas šokti (d.) Knv. Jis pasimetė pats (metė tarnybą) Lnkv.
8. intr. (paprastai su bendratimi ar veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu) liautis, nustoti ką darius: Kai pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Daktarai pametė ją gydę Blv. Oi, pamesk pūtęs, šiaury vėjeli, oi, pamesk baręs, šelmi berneli TDrIV68. Pamèsk, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti JD122. Pamèsk tu niekus tauzyt Ign. Ir pàmetė jam dantį sopėję Lp. Nėra lietaus – pàmetė augt dobilai Mlt. Kad labai kieta, tai pamesk [aręs] Mlt. Ir kuomet jis degtinę pames gerti! Pln. Kad drugys pamestų žmogų krėtęs, reikia balną uždėti ant ligonio (priet.) Snt. Bus du orkestrai: vienas pàmeta – kitas grajija Dkšt. Pamesk (duok ramybę) OG46. Pamesk tu koc, nei su tavo vaiku buvo kas, nei bus Nč.
| refl.: Buvau pradėjęs rūkyti, bet dabar pasi̇̀mečiau Svn. Taip užsidegęs dirbo ir dabar jau pasi̇̀metė Grž. Geria? Dabar, sako, pasimetė Prng.
9. tr. Dv, Dkšt palikti kur (pačiam nueinant): Arklius pamèsme krašte miško Rš. Senus arklius pririša ir pameta, ir nueina namop Lz. Bobos dukterys ją papjovė, apmetė laužu ir pametė tenai Aru26. Prisakė savo tarnams išvežti pusčion girion, kur niekas neužeina, ir pamest MPs. Čia nerasi, kai pamesi̇̀ Str.
| Kap eisi, tai vieną pirkią pamesi̇̀ (praeisi), o kita – jos Dv.
10. tr. padėti, paskirti, palaikyti kokiam reikalui: Pamèsk sėklai bulbų Stlm. Šitą pamèsk del veislės Rš. Ar gana bus tau šero, kad tiek gyvuolių pàmetei žiemai? Prng. Kap daug pàmeta bitėm maisto, tep pačia negerai Arm. Brachaunius grašius nupylė, o gerus grašius pàmetė Lz. Šluostykis, šluostykis ir man galiuką [sauso rankšluosčio] pamèsk Str.
| refl. tr.: Pasimečiau dvi aveles žiemai Dkšt. Man duo pusę, o pusę sau pasmèt' Ml. Aš pàsmečiau pieno Dv.
ǁ palikti, neimti, nešaukti: Dar metus pamès mane (nešauks į kariuomenę): motina nesveikatinga, sesutės mažos Str. Buvo pamẽtę (atleidę nuo karo tarnybos) an metų, o paskui vėl sugrinė Str.
11. tr. atiduoti, palikti kam: Atsiminė bočis, kad jam kūmas pàmetė arkliuką Aru47. Anys pàmetė mum daug knygų Dv. Aš jam pamèsiu [pinigų], del jo čia davė Str.
12. tr. palikti vietoje, neleisti išeiti: Nieko nėra namie pamèst – visa šeimyna [vyras su žmona] Dv.
13. tr. palikti kokioje būklėje: Vaikai duris pàmeta (palieka atviras) dažnai, ažtat ir musių yra Švnč. Vartus pàmetei atkilus Dv.
14. refl. Ėr netyčia išsiskirti (ppr. žmonių būryje), nebesusirasti, nebematyti kits kito: Ėjom sykiu, ale nė nepamačiau, kai pasi̇̀metėm Alk. Traukėmės kartu su broliu, bet paskui pasimetėme rš. Pasimetėm abu ir ieškom vienas kito Trgn. Ar pasimetei nuo ko? P.Cvir. Pasimečiau su vaikais Kp.
| prk.: Atsisveikinę su šeimininkais, jie paliko stepėje pasimetusį (atsiskyrusį nuo kitų) kaimelį rš.
15. refl. paklysti: Buvau girio[je] pasimetęs Kltn.
16. refl. suglumti, nebesusiorientuoti: Aš sustojau ir stovėjau išsižiojęs ir pasimetęs: visko mačiau savo gyvenime, bet verkiantį vyrą… J.Balt. Net ir Povilas, už kitus turįs daugiau patyrimo, labiau subrendęs, kažkodėl lemiamu momentu pasimetė, neparodė ryžtingumo, iniciatyvos rš. Išsigandau, pasi̇̀mečiau, visiškai nieko nebenutveriu Užp. Tokioj daugybėj darbų pasimetė, nebežino, ką daryti Mrj.
17. tr. R206 staigiu judesiu padėti kur, numesti: Gervė, įkišusi savo ilgą kaklą į gerklę vilko, ištraukė kaulą ir pàmetė ant žemės PP19. Paleiskie žirgelį ant pūdymėlio, pameskie žiedelį ant rūdymėlio (d.) Lp. Tai išgirdęs, brinkt pamečiau ant stalo jam pusę auksino M.Valanč. Po troba pàmetėme (po slenksčiu padėjome) vieną plytą Lp. O kaip jau nebebuvo vandens plėčkoje, pametė ji bernelį po medžiu BB1Moz21,15.
^ Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi Rod. Iš jo žmogus tai velnio neštas ir pàmestas (nedoras, prastas) Trgn. Vilko neštas ir pamestas VP50.
| refl. tr.: Danielius įėjo į karčemą, pasimetė pas pečių maišą su knipeliais BsMtII22. Oi tu svotai, tu begėdi, žiūrėk, kap tu sėdi: šalin barzdą pasimetęs, tiekiai mėsą ėdi (d.) Vlk. Kap sunyksta dūkt, pasi̇̀meta (nusivelka, nusimeta) i švernelius Žal.
18. tr. numesti po kuo: Caras Aleksandras važiavo, ir jam bombą po karieta pametė Raud.
ǁ Jnšk įmesti, įdėti: Pamèsk da malkų po pečium Ėr. Nekietai užminkiau [duoną], led po pečium pàmečiau Tj.
19. tr. Skdt, Lš, PnmR paduoti, padėti ties kuo kam naudotis: Pamèsk kiaulėm lapūkų Nč. [Martynaitis] sugraibstė pirštais arkliams pamestus dobilus, sumetė į vežimo galą I.Simon. Pamèsk arkliam glėbelį šieno, beką tep krankso Rdm. Išėmė Savelina iš savo ryšuliuko pyrago ir pametė šuniui Jnš. Kokis galuosa gaspadorius, kad dalios vištai saujelės miežių neturi pamest Rod. Netink vaikamus imti duoną, o aną šunims pamesti BPI284.
^ Nė šuo, nemandagiai kaulą pamestas, uodegos nevizgina Pln.
| refl. tr.: Vakare burokų karvėm pasimeta Ėr.
20. tr. pakloti, patiesti: Pamèsk čia lupatą – daug [v]andenio PnmR. Pamèsk (pakreik) arkliui šiaudų po kojų Jnš.
| prk.: Visa pametei po kojomis jo … ir gyvį lauko, ir paukščius oro DP521.
| refl. tr.: Pasmetęs šienykelį po šonu, ažusnūdau Ml. Pasmeta kokį ryzą an sklepo ir guli Lp.
^ Ka neturi kur, šikną pasimèsk an žemės i atsisėsk (sakoma nerandančiam kur atsisėsti) Žal.
21. tr. padėti netvarkingai, ne vietoje: Pameta kas kame kur kokį daiktą, pasku ir męsk pusę dienos Vvr. Kuris kame ką turėjo, ten ir pametė Žem.
22. tr. leisti iškristi, išmesti: Papyko jis kerštu ir pametė tablyčią iš savo rankos BB2Moz32,19.
23. intr. pajėgti, galėti mesti tolyn: Prieš vėją nelabai tepamesi̇̀ Sb.
24. tr. padėti (kiaušinį): Gūžinėja kap višta, ieškodama, kur kiaušinį pamesti KrvP(Mrc). Gegutė neperi savo vaikų, prie kielės pameta Lnkv.
ǁ padėti ne vietoje (kiaušinį): Jau antra diena margoji pameta kiaušį Slnt. Mūs raiboji jau tris kiaušinius pàmetė Lš.
25. refl. tr. pasikišti (po pažastimi): Veselion eit – tai ne pirtin: vantos, pasmetęs pažastin, nenusneši Prng. Vasarą pasmetei vaiką ir eini rugių pjaut Kb.
26. refl. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Štyvai pasimetęs BzF141.
27. refl. Sut užpulti.
28. refl. vykstant pakeisti kryptį, pasisukti (į šalį): Pasimesk po kairios ir anteisi trobelę Šts. Ans pasimetė į šalį, o mes sekioties ėmėm, gaudyti Šts.
29. refl. lįsti, kibti, šlietis: Pasimeta ir ana an kavalierius Ds.
30. refl. užsidegti, pasiryžti ką padaryti: Krūpaudamys, idant Alcibiades, pasimetęs išliuosuoti savo ūkę, neišsikeltum į naujį Viešpatį S.Dauk. Vokyčių meldžionys, krisčioniškos tikybos aitra pasimetę, norėjo kalnėnų ir žemaičių tuo pragumu ne vien lobį ir žemę pasavinti, bet dar pačius nuvergti S.Dauk.
31. refl. dėtis kitokiam, apsimesti: Žmona pàsmetė gera Lp. Durniu pasimetusi, nešė maišą Pn. Pàsmetė liga (apsimetė sergąs) Alv. Spąslus į ranką paėmęs ir medinčiu pasimetęs, nuneša į Persus S.Dauk. Pasimetęs eitąs ligonio lankyti, laimingai parsigavo par rubežių S.Dauk.
32. refl. prisigerinti: Tai kad nor būt gražiai pasmẽtęs tiem palicijantam… Lp.
33. refl. atsigimti į ką: Mano visi vaikai pasi̇̀metė po tėvu Skd.
◊ dvãsią pamẽtus (ką daryti) labai greitai: Dvãsią pamẽtus einu Ps.
gálvą pamèsti suglumti, negalvoti, apkvaišti: Tik niekad nereikia pamesti galvos! J.Paukš. Nieko nebežino, visai pametė galvą Jnš.
káulus pamèsti atsigulti: Ka nuvargus, tai bet kap káulus pàmetu, i gerai Gs.
kójas pamèsti Rdn labai nuvargti: Aš buvau didžiai greita – pàmečiau kójas Dov.
pil̃vą pamèsti apie labai didelį juoką: Bet jau gali pilvus pamesti Dkš.
prõtą pamèsti Grd apkvaišti, suglumti: Nelaimėje pameta protą ir nebežino, kas daryti Blv.
žõdį pamèsti trumpai, griežtai pasakyti: Žõdį pamèsu ir eisu Sg.
papamèsti, papàmeta, papàmetė tr. (dial.) palikti: Prastas žemes papàmetė Dv.
parmèsti, par̃meta, par̃metė
1. tr. R, Ps, Brž, Rod pargriauti, parblokšti: Parmetu ką, bloškiu žemėn SD196. Mažas, o didelį par̃meta Gs. Daugiausia tai einam veltynių, ir aš beveik visuomet parmetu jį apačion J.Balt. Jis velnio nestengęs parmest BsMtII65. Po didesnės vėtros arba audros reikia lauką apžiūrėti, nes būna daug parmestų ant žemės pėdų J.Krišč. Vėjas par̃metė rugius [lauke sustatytus] Pls.
| refl. tr. Lp: Juozas, parsimẽtęs aną ant žemės, ėmė smaugti Užv. Jonas, išgirdęs, kad jau ponas supyko, parsimetęs išrėžė jam tris diržus iš nugaros BsMtII188.
2. refl. KII93 parpulti, prikristi prie žemės: Pailsęs jis parsimetė ant žemės Rdž. Jis parsimetė ant žemės ir, ausį pridėjęs, klausės rš. Lapė, už akių užbėgus, parsi̇̀metė šalia kelio išsišiepus, neva negyva Jrk38. Visi parsimetė ant kelių prš. Dabar parsimeta ji vyskupui Nonui prie kojų, apkabina jo kelius LC1887,9.
3. intr. greitai pareiti: Ten viena motriška par̃meta teip staigiai Kl.
pérmesti
1. tr. SD298, B, Ob metant nusviesti per ką, per kieno viršų: Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gan greit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Jeigu per bičių avilį permesi zuikio koją arba kiaulės mėšlą, tai bitės išnyksta (priet.) LTR(Žg). O aš jam užduosiu sunkų darbelį: parmest akmenėlį par jūres mareles JV960.
^ Ar neparmes kas it mėšlą par koją VP6.
2. tr. greit perdėti, perkelti iš vienos vietos į kitą: Nešikai stabtelėjo valandėlę kartims ant kito peties permesti rš. Kartais prekės reikia iš vieno vagono permesti į kitą rš.
ǁ greit nukreipti, perkelti į kitą objektą (akis, žvilgsnį): Reik akį pármesti nu lapės ant šautuvo, kiteip prašausi Sd. Nuo Žemės permeskime žvilgsnį į Mėnulį rš.
3. tr. uždėti taip, kad persisvertų per ką: Permetę švarkus per petį, užsidėję dalges, šnekučiavo, kiek padaryta šiandien J.Balt. Senukas šluotas suriša ir parmeta par kartelę Ps. Jis sėdėjo, permetęs per kelį koją rš.
| refl. tr.: Kazys lengvai persimetė per petį obuolių maišiuką rš. Jis nusivelka jaką, persimeta per rankos staibulą I.Simon. Pérsmet[ė] vyžus per petį i nuė[jo] šalčio ieškot (ps.) Ml.
4. tr. nutiesti skersai sujungiant dvi puses: Tas tiltas buvo permestas per gilų upelį J.Balč. Per bedugnes nuo vieno kalnagūbrio ant antro permesti kabantieji tiltai rš.
| refl. tr.: Pérsimesk lieptą per griovį, o paskui tik eik Žvr.
ǁ pertverti: Priemenę pérmetė per vidų, tai vienam šone padarė kamarelę rūbam pakart Švnč.
5. tr. skubiai perkelti, pergabenti: Kariuomenė geležinkeliu buvo permetama į šiaurę rš. Šiuo metu visa darbo jėga permesta miško medžiagai gaminti sp.
6. tr. perversti, apversti: Dar sykį šiandieną pérmesme, ir būs dobilai sausi, galėsma vežti Šv.
7. refl. greit peršokti, persiristi: Vienu galingu šūksniu milžinas kraujalakis (liūtas) persimeta par žiogrį pasiimti sau tinkamą auką Blv. Tik opc ir pérsimetė per turniką Ds.
8. refl. pasukti, pasiduoti kita, priešinga kryptimi: Kiškis bėgo į rugius, staiga pérsimetė į mišką Jnš.
| prk.: Jis paskui persimetė į inžinerijos skyrių ir baigė jį 1914 metais Vaižg.
ǁ pereiti, perbėgti į priešo pusę: Jis pérsimetė priešų pusėn BŽ364. Kas persimetė į kapitalistų lekajų lagerį, iš to nieko gera laukt negalima rš.
9. refl. pereiti į kitą objektą, apimti kitus: Ugnis bematant persimetė į garažus ir grėsė pačiam fabrikui rš. Blakės pérsimetė į kitą kambarį Jnš. Džiaugsmas ir juokas persimeta į priešakinius suolus rš.
10. tr. perimti, apimti visą: Pármetė muni didis karštis, silpnumas Šts.
11. tr. pargriauti: Aš kitą sykį ir vyrišką pármesu, dėsu an žemės Krš.
| refl. tr.: Pársimetė ant slenksčio ir priplakė Lk.
12. refl. Vvr, Rs, Brs, Ds, Alv eiti imtynių, persiristi: Einam pársimesti, matysiam, katras esav stipresnis Mžk. An pievukės minkšta, tai bus gerai eit pérsimest Krok. Eikše, persimesiva sykį! BsV332.
13. refl. pasivaikščioti, pajudėti: Einam pársimesti. Sustingau pri knygų besėdėdamas Plng.
14. tr. pakelti, įveikti ligą: Bene pármes, jug dar toks jaunas Užv. Parnešė liekarstų, dėl to teip greitai i pármetė Slnt. Ar ana pármes ligą (nugalės ligą, pasveiks), ar mirs J.
| Liga aną pármetė (liga persilaužė, pakrypo į gerąją pusę), eina geryn J. Išgys dar, pármes aną liga Šts.
15. tr. paskubomis kiek paduoti (pašaro): Galvijam pérmesiu ir ateisiu Sdk. Iš kur tos karvės duos pieno, jei per dieną parmeta po glėbelį šiaudų, ir viskas Paį.
16. tr. pakartotinai kiek pakurti, perkurti: Dar reikia pérmesti pečius – neiškeps duona Brt.
17. pakeisti (plauką): Pármes plauką beaugdamas Šts.
18. intr. pasikeisti kuo, pasimainyti: Permetėm arkliais Upn. Mes permeskim kailiniais Vrn.
19. refl. tr., intr. skubiai persirengti, persivilkti: Va tuoj pérsimeta kitais rūbais ir važiuoja Al. Palūkėk mažą brydelį, aš noriu drabužius parsimesti Klp.
20. refl. KII349 pasidaryti kreivam, išsilenkti, persisukti, sukrypti: Labai nedžiovink lentų, ba pérsmes Mlt. Kaip gavo drėgnumo lenta, ir pársimetė Vvr. Skiedras reikia iš viršaus prislėgti, kad džiūdamos kuo mažiausiai persimestų rš. Pársimetęs skietas, stalas, durys J. Durys pérsimetė, neužsidaro Jnš. Žalio medžio padirbo [komodą], ir pérsimetė Skp. Mestuvai visiškai pérsmetę ir audeklo negalima apmest Užp. Žiūrėk, kad nebūtų pérsimetę muštuvai Kt. Nelaidyk žirklių, būs ir pársimetusios Šts. Kerpant avis nereikia žirklių peržergt – žirklės persimeta Kp. Parsimetęs dalgis Ggr.
ǁ Rs, Grš persikreipti, susiriesti (apie nesveiką žmogų, gyvulį): Ko vaikščioji tep pérsimetęs, lyg sulaužytas? Gs. Kartą atvarė į lagerį tokį persimetusį, apykreivį pilietį B.Sruog. Ta motina jos pársimetė, sulinko Skr. Tai menki jūs paršai, net pérsimetę Rdm.
ǁ perkristi, suliesėti: Tu jau visai pérsimetei, tik skūra Švn. Simas po ligos labai pérsimetęs Mrj. Kiba gert nedavei visądien bėriu[i], kad tokis pérsimetęs Krok.
21. tr. peržvelgti ką parašyta: Norkūnas greitosiomis permetė raštą, ir jo veidu nejučiomis perbėgo šypsnys rš. Permesk antrąkart, ba galėjai apsirikti pirmąkart skaitydama Lš.
22. intr. greitomis užvalgyti, užkąsti: Permeskit šio to ir važiuokit dobilų vežtų: lietaus ateina Vžns.
23. tr. Trgn, Mlt greitomis sukalbėti (poterius): Na, dar reikia permest kokį poterį, paskum gultis Ėr. Permesiu „Tėve mūsų“ ir einu Žmt.
24. intr. sulošti (kortomis): Sėski, permesim kokį sykį kitą, – gundė pašydamas kortas rš.
25. tr. per daug įmesti, įdėti: Pármetė mergė putrą (persūdė), sūra be galo Dr. Druskos neparmesk, kas bevalgys parmestą Dr.
26. tr. kurį laiką mesti apmatus: Audeklą pusę dienos pármečiau Šv.
27. intr. suklysti metant, perkelti apmatų siūlą, padaryti perlanką: Kad sustoji bemesdama, galia greit pármesti. Šiaip galiu mesti – nepármesiu Grg.
28. intr. grasinti, priekaištauti: Be reikalo tu pármetei anam Akm.
◊ akimi̇̀s (akià, žvilgsniù) pérmesti greit peržiūrėti, peržvelgti: Vilius dar kartą permeta akimis savo laukus ir apsisuka grįžti namo I.Simon. Pérmetei akimi̇̀s žmogų ir žinai, ko jis vertas Alv. Atsinešė laikraštį, permetė akimis užsienio žinias J.Avyž. Pinigų nei neskaitė, tik akià pérmetė Rod. Kas tau?… – kartą per pusryčius paklausė Antaną tėvas, žiūrėdamas jam į akis, iš pradžių permetęs jį žvilgsniu nuo galvos iki kojų A.Vien.
akimi̇̀s (žvilgsniù, žvil̃gsniais) pérsimesti pažvelgti vienam į kitą, susižvalgyti: Vyrai pérsimetė akim̃ ir viską suprato Jnš. Grovienė persimetė žvilgsniu su Sonia rš. Tėvas su motina žvilgčiojo į sūnų, persimesdavo daug reiškiančiais žvilgsniais ir tarp savęs A.Vien.
al̃kį (bãdą) pérmesti Užv kiek pasisotinti: O kad jau alkį permetė, seniukas vėl pradėjo kalbėti brš.
per bálkį (per bažnýčią) pérmesti psn. paskelbti užsakus: Jau Norvilaitę pérmetė per bálkį Krkl. Tepermes jus kunigėlis per bažnyčią V.Krėv.
per lū́pas pérmesti suvalgyti: Permetei per lūpas kur ką, i gerai Prng.
žõdį pérmesti; žõdžiais (žodžiù, po žõdį) pérsimesti trumpai pasikalbėti: Pármesiav žodẽlį ir parsiskirsiav Šts. Kaip eini darbuosna, tai porą žõdžių pérmeti Slk. Likusį kelio gabaliuką juodu pravažiavo tylėdami, retkarčiais persimesdami vienu kitu žodžiu rš. Persimetęs keliais žodžiais su čia pat buvusiais eisenos tvarkytojais, Arvydas vėl priėjo prie Poderio A.Vien. Jiedviem pakako persimesti po vieną žodį – ir viskas buvo pasakyta, suprasta V.Myk-Put. Nė nebuvau sustojus, tik iš tolo po žõdį pérsimetėm Lkč. Buvo dar tik pirmosios jų draugystės dienos, ir tai persimesdavo aštresniais žodžiais (pasakydavo vienas kitam aštresnį žodį) J.Avyž. Dėl balandžių auginimo net kaimynai žodžiais persimeta (susibara, susižodžiuoja) Jnš.
pramèsti, pràmeta, pràmetė
1. tr. numesti pro šalį, nepataikyti: Kam teip tolie pasidėjai krežį – daug bulbių prameti pro šalį Als.
| refl.: Iš toli negali pataikyt – pro šalį prasi̇̀meta Gs.
2. tr. praskleisti į šalis, praskirti: Svotas [kvailą] primokė, kad, sako, kai atsisėsi ažustalėn, tai pramèsk palas Dglš.
| refl. tr.: Ėjau prasimesdamas nuo tako žabus rš.
3. refl. pasitraukti į šalį: Kap važia[vo] automobiliu, tai tiktau žmonys prasimet[ė], prasimet[ė] šonan – padarė jam kelią Tvr. Ale ir skrido! Ledva pràsmetėm iš kelio Dv.
4. refl. pasidėti: Pas kaimyną prasimetė [daiktus], kad nepragertų J.
5. tr. padaryti išlaidų, praleisti (pinigus): Visi anys daug pinigų pro šalį prameta Ds. Begrodamas kortom daug pinigų pramečiau Slk. Pràmečiau (pragėriau) par naktį dešimt rublių Šts.
ǁ turėti nuostolio (pinigais): Šiandien pràmečiau pusketvirto rublio (antrąkart turėjau apmokėti sąskaitą) Mrj. Pavasarį duos brangiau už cibulius, o jei dabar parduosi, tai pramèsi Skr. Anys karvę meste prametė (pusvelčiui pardavė) Ds. Pramečiau šnapšę bevarydamas Varn.
6. tr. prarasti, netekti: Pràmečiau pensiją, išejusi iš kolkozo Trš. Sakė tave karčemėlėj vainiką prametus KlvD297.
ǁ praleisti, pražiopsoti: Vieną dieną pramèsi [derlių valant], nūstolį turėsi šimtą (šimteriopai didesnį) Užv.
7. intr. prakišti, apsigauti: Už jo eidama nepramèstų – vyras darbinykas, ne girtuoklis Gs. Ji tai pràmetė su tom ženybom Gs. Dideliai pramečiau, kad tos karvės nepirkau Užv. Prametė pigiai pardavęs Jnš. Pramečiau šituo rozu, n'ale daugiau tai jau nebūsiu toks durnas Skdt.
| refl.: Aš labai prasi̇̀mečiau, kad ėmiau šitą vienasėdį Ds.
ǁ pralaimėti, pralošti: Būčio nukirtęs, o dabar pramečiau [lošdamas kortomis] Šts. Matai, pràmetei (pralaimėjai lažybas) – atiduok pinigus! Kt.
| refl.: Kad tu visiškai nemoki kortom grot, vis prasi̇̀meti Ds.
8. refl. per daug duoti, dovanoti (pinigų): Pradžios gyvenimui aš jam penkis šimtus išmečiau, bet turbūt per daug prasi̇̀mečiau Kair.
9. tr., intr. lošiant kortomis apsižiopsoti, ne taip išmesti, išmesti anksčiau reikalingą kortą: Pràmetėm gilius kaip žiopliai Krš. Dabar tai jau pralošiu, ba gilių devynakę pràmečiau Mrj. Saugokis, nepramesk kortos grodamas Sl.
| refl.: Kad nebūčia prasimetęs, būčia išlošęs Sb.
10. intr. baigtis, praeiti (ligai): Liga jau pràmetė, t. y. praejo J.
11. refl. pasišalinti, pasitraukti: Tokiam laike visi kur nors prasi̇̀meta Trgn.
12. refl. išsiskirti iš kitų kuo: I prasi̇̀metė vienas iš to būrio negalįs srėbti rūgšto pieno Plt. Ana prasimetusi pro visus, nesutelpa su visais J. Aš prasimesiu, meistru būsiu J.
13. refl. prasimanyti kokį reikalą, priežastį kur einant, turint visai kitą tikslą: Pirmą sykį visada piršliai atvažiuoja ko nors prasimetę: ar avižų pirkti, ar kelio klausia Kair. Petras tik degtukų prasimetęs atejo, o jam rūpėjo paklaust, iš kur piršliai buvo Užp. Reikia ko nors prasimest eit miestan Kp. Turi ko prasimèst: nueis žibalo pasiskolint – gaus alaus Srv. Kuo čia prasimetus ir nuėjus pažiūrėti Rapolienės? Vaižg. Pasikvietė tad Vaclovą, prasimetęs brolyste, norėdamas jo privilioti ir nužudyti A.Baran. Atvažiavo prasimẽtę, kad avis išbėgo Pc. Ažejau prasmẽtęs būk tai karvės pirktų Ds. Tetulė atėjo prasmetus, ana labai sukta Zr. Pasiėmėm pinigų, einam į Truskavą dažylų pirkt prasimetę Rm.
14. refl. kaip nors įsigyti, prasimanyti ko: Prieš sukeltuves svotai noria prasimesti (prasimanyti pinigų išgertuvėms) ir vagia gyvolius nuo kaimynų J.
15. tr. prabūti, praleisti (laiką): Vieną sparną pasklosiu, kitu užsiklosiu, vis tą žiemelę pramèsiu Ktk.
16. tr. pradėti ką daryti: Jijė prametė kalbą, t. y. pradėjo besiedą J.
17. tr. Sut padėti pamatus.
18. tr. [K], Lb, Al, Dbč, Mrj paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu): Prametu, ažutrinu viralą SD223. Sriuba neriebi – jau lašinius pabaigiau, neturiu kuo pramèsti Prl. Pramesk kopūstus nes (nors) del akių Ktk. Kisielių pràmeta sviestu ar lašiniais Aps. Liepė valgyt tik avižienę košę, sviestu pramestą Ad. Tep nieko neturiu nei kuoj puodo pramest Lzd.
| Oi, sunki mergaitė! Numirtų, tai žemę pramestų̃ (patręštų) Lp.
^ Gražumu puodo nepramesi Slk.
| refl. tr.: Kai reikia, tai ir tuo trupučiu prasimeti Trgn.
◊ bė̃dą pramèsti apsimesti, prasimanyti: Nenorėdamas eiti į alų (į balių), pràmečiau bė̃dą, kad sergu Jnšk.
žemýną pramèsti numirti: Kad aš būtau maža žemyną prametus, anižėli (negu) tokį vargą vargt Arm.
žõdį pramèsti Trgn pasakyti ką nereikalinga, prasitarti: Dabok, nepramèsk žõdžio, ba sarmata bus paskui Slk.
primèsti, pri̇̀meta, pri̇̀metė
1. intr. numesti iki tam tikros vietos: Kartais permesdavo, kartais neprimesdavo ir retai kada pataikydavo į taikinį A.Vien.
^ Neprimesi su kepure – toki eilė pri biliotų! Šts.
primetamai̇̃ adv.: Pasitraukęs nuo jų akmenimi primetamai rš.
primestinai̇̃ adv.: Nė iš tolo, nė primestinai̇̃ negal prieiti pri agurkų – varžos pirkliai Dr.
| refl.: Susitraukė prie kelio minia, kad nei su kepure neprisimesi, nei grūste neprisigrūsi rš.
2. tr. N metant iš tolo paduoti: Ilžė primetė jai raktus ir pati nusisuko į langą I.Simon. Tai plikai panai karalius primetė ploščių apsivilkti (ps.) Plng. An smerties vedama, šaukė brolius į pagalbą, ir atlėkė devyni varnai kriunkdami. Tiems ji marškinius jau veik gatavus pri̇̀metė Jrk101. Man prišaukė, kad jam kartę primesčiau LMD. Matrozai jiems lyną primetė Rdž.
3. tr. daug pridėti metant: Iš markos primetė didžiausią krūvą žemių Lnkv. Kas gi taip daro: pri̇̀metė, pri̇̀metė be jokios tvarkos! Srv.
| refl. tr.: Pri̇̀smetė tų [rugių], katrų jis nori Lp.
ǁ prikrauti, pripildyti metant: Primetė pečių medžių Jnš. Pri̇̀metėm pilną rėčką bulvių Gs.
| refl. tr.: Netrukome prisimèstie vežimą žvyriaus Mrj.
4. tr. daugiau, dar įmesti, įdėti (malkų į krosnį): O kad baigia kūrintis, o dar neužminkyta! Primèsk, dar tepasikūrina Sml.
5. tr. R30 pridėti, prikrėsti prie ko: Kalkių prie sienos, žemių prie medžių primèsti KI88.
| Plyšius užlaistyti, primèsti KII315.
6. tr. Trgn, Ad paduoti po truputį, retkarčiais (pašaro): Jei kada pri̇̀meti kokį gorčių avižų, tai ar tokiu arkliu greitai važiuosi! Alv. Gal kiaulėm ką pri̇̀metėt? Pc. Gyvuliam – kap Dievas davė: pri̇̀metė – nepri̇̀metė, bile jis pavalgęs Dkš. Žėdnas nenori valgint, tik kap šuniu primeta Arm. Turėjo žolę vargingai suieškoti arba svėres rankiot, kad tikt vakarais savo melžamoms karvėms ką primesti galėtų K.Donel1.
7. tr. duoti dovanai, iš malonės: Pasidalino anie broliai turtą tėvo, o tam kvailiui tik primetė tokį mažą veršiuką (ps.) Brt. Pirkit knygas, tai ir aš primesiu kokį skatiką Rod. Tetulė dažnai pri̇̀meta po rūbelį Ds. Kad būt župonuką davę, o dar̃ pri̇̀metė kokį (seną) Lp. Džiaugėsi kaip išalkęs vargdienis, plutelę primestas J.Jabl. Džiaugiasi primestas kokį menką grašgalį Žem. Niekados nevilkias, kad tiesiog iš dangaus tau ką primes S.Dauk. O tai visa bus jumus primesta SPII86.
| Šiąnakt mums sūnų Dievas primetė (mums gimė sūnus) BsPII94.
ǁ duoti šiek tiek atsilyginant: Vaikams už žąsiagonę žadėjai puspūdį rugių primest, tai kur tie rugiai? J.Balt. Pri̇̀metė ben kiek už tuos daiktus Dbk. Motinai kepaluką pagrandelį primes ir lieps vaikus supti ir namie būti Sz. Primesk kelis rublius, i pažiūrės tau tą karvę Šmk. Kad nieko nesušnekėjai, tai primes tau kelis rublius, ir galėsi džiaugtis Lkč.
ǁ dar kiek primokėti, pridėti: Aš tamstai savo karvę parduosiu, jei dar porą rublių ant uodegos primèsi Vkš.
| Tu dar primestumi (pridėtum bausmės), kad galėtumi Nt.
8. tr. prievarta priskirti, įbrukti: Gegužės vargas – kur svetimą lizdą surasti, kam savo vaikelį primesti KrvP(Grk). Primetė kaip gegužė kielei vaiką LTR(Kv). Ar anas tau mergos primestas, ar giminietis? Tvr. Jam arklys primestas J.Jabl. Kam tu man svetimą bėdą pri̇̀meti?! Dbk. Negi gegulė esi, kad savas bėdas kitam primestum! PPr390. Jie mums primeta savo skonį rš. Tarybų Sąjungai karas buvo primestas (sov.) sp. Čia turime kelius sakinius, kuriems trūksta veiksnių, ir – kas svarbiausia – tų trūkstamųjų veiksnių čia nė neprimesi J.Jabl.
9. tr. prijungti, priskirti: Klaipėdos kraštą prie Lietuvos pri̇̀metė Vlkš. Šiaudviečiai buvo primesti prie Užpelkių Pgg.
×10. žr. užmesti 32: Kiekviename žingsnyje man primestų, kokią malonę man jos sūnus padaręs ir kad aš jo neverta I.Simon. Jau ma[n] pri̇̀metė, kam leidžiu su eržilu dirbt Žl. Nė vienas nepri̇̀metė, kad aš neteisinga, tik tu Trgn. Kas jūsų gali primesti man nuodėmę? brš. Dabar man tą patį pri̇̀meta: sako, kad ir aš kartu su jais sūrius vogęs Dbk.
11. tr. Alk, Užv, Sml, Rm grąžinti sugadintą daiktą tam, kas jį sugadino, išreikalaujant jo vertę: Negerai pasiuvo kailinius, tai pri̇̀mečiau Rdm. Visi stebas, kad tu to audeklo audėjai neprimeti Plt. Mergos sutepė jos skepetą, tai ir pri̇̀metė jom Lp.
12. refl. tr. apsimesti daug metmenų: Kada beišausi tiek drobės prisimetusi? Kp.
13. refl. paskubomis apsisiausti, užsimesti drabužį: Prismesk kokia skara – lauke labai vėjas pučia Lš. Kap jam nešalta: tik su marškiniais ir skrebukais prismẽtęs Dbč.
14. priglausti, prikišti (prie žemės): Primès galvelę in žemę, i užgirdo: jau velniai dunda (ps.) Tvr.
ǁ refl. priglusti, prikristi (prie žemės): [Moterys] meldės, vos ne visos klaupusios ar pri grindų prisimetusios M.Valanč. Jūs tokio bijokiatės, kurs, pri žemės prisimèsdamas, pilvu slinkdamas, pažemiais eit PP84. Ne tiek ji grėbė, kiek graudžiai verkė, int margo grėblelio pasiremdama, prie juodos žemelės prisimesdama KlpD88. Nė prisimetus (prisikišus) negal matyti – toki tamsi naktis Šts. Paršelis prisimesdamas (labai godžiai) ėda jovalą Šts.
15. refl. Tvr prisiglausti, pasislėpti: Kai pradės lyt, kur tu prismesi̇̀? Sdk. Čia zuikis prisimes, dėl to aš i padėjau tą šaką lapuotą Šts. Prisimèsti norėjo už medžių krūvos Dr.
16. refl. prisigretinti, prisidėti, pritapti: Svetimas šuo prisi̇̀metė pri munęs: kur aš, ten ir šuo Šts. Einant vakare prisi̇̀metė kažkoks žmogus. Gavau pabėgti, kol atsikračiau Trg. Norėjo ir jis prisimest prie mūsų kompanijos, tik močia neleido Ėr. Aš prisimèsiu, ir ans nuveš muno grūdus su savaisiais į malūną Lk.
ǁ Žg prikibti, prisigretinti, prisimeilinti: Reiks atstoti nuo mergaičių, prisimesti prie našlelės NS1037. Ta mergė prisi̇̀metė pri to vaikio Vkš.
ǁ kur prisiglausti, apsigyventi: Likus našle, prisimetė prie brolio ir gyvena Ign. Gera jai, prie bagoto našlio prismetus Ds. Neturiu kur prisimesti N. Kažkieno rudas katinas pri mūsų prisi̇̀metė Up.
17. refl. Skr, Ktk. Trg, Skd, Vkš prikibti (apie ligą): Ažusikrečiu, prisimeta manęsp liga SD437. Kano, ar jau liga kokia prisimes: taip nesigali, nei valgyt norisi Ds. Prisimetė džiova, ir mirė Šts. Ilgai vartojant taboką, prisimeta nosies sloga V.Kudir. Prisimetė jam po tam gelta BPI112.
| Buvo prisimetęs karštis akyse; iš kelių daktarų ėmiau vaistų, ir atpuolė Pšl. Nagais pačiupinėjo, ir karštis prie ronos prisimetė, paraudo aplink Mrj. Ugnis prisimetė R402. Pri̇̀smetė ugnis ingi koją, vėlei sopa Arm.
18. refl. privisti, atsirasti: Niežų prisimetė galva vaikams Šts. Tame darže prisi̇̀metė usnių Škn. Prisimeta pilnos dirvos, kad linūse suskis randas Šts. Kailiniuose prisimetė utėlių Jnš.
19. refl. užsikrėsti, išsiplėsti žaizdai: Šunio dantys – tai žinai: pri̇̀smeta nuog jo [įkandimo] Lp. Nekrapštyk to šašo – kap prismès, tai sunku bus išgydyti Nč. Rodos, tik truputį įdrėskiau ranką, ale kad prisi̇̀metė, tai atsivėrė baisus sopulys Mrs. Kad neprismestų visoki indrėskimai, labai gerai kiaulės tulžim užtept, kai tik insidreski Krok. Kap sušalo, tai vėl žaizda prisi̇̀metė ant kojos toj pačioj vietoj Pns.
20. refl. Dglš dėtis kuo, apsimesti: Kaip tik kas dirbt, tai tu vis sergančiu prisi̇̀meti Sdk. Aš bent tikrai negaliu kęsti tų šventaisiais prisimetusių LzP. Žinojo visa, tik prisimetė nežinančiu Ds. Lapė atsigulė šone kelio ir prisimetė negyva (ps.) Mlt. Vaikas nemiegojo, tik buvo prisimetęs, kad miega TŽII254.
^ Angelu prisimetęs, velnio darbą atliko KrvP(Mrk).
21. refl. prasimanyti kokį reikalą norint kur nueiti: Prisimetęs kažkokiu reikalu, nuėjau pas draugą rš. Nuėjau pas juos, prisimetęs rėčio Ėr.
22. tr. Jž, Kp privirinti, prilieti metalo gabalą (prie norago, prie kirvio ašmenų): Šitos žagrės jau nebegalės pasmailinti, reikės primesti Ps. Nešk į kalvę kirvį, tegul ašmenis primeta Lnkv.
23. tr. paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu), pramesti: Viralą kiek primeti, tai vis gardžiau Rš. Šiandie ne prasta [diena] – primestà (viralas uždarytas riebalais) Al.
24. tr. pritraukti (valktį): Žiūrėk, arklys sunkiai veža – primèsk valktį Km.
25. tr., intr. prigerti svaiginamųjų gėrimų: Primetė šnapšės, kad ėmė keikties Šts. Abudu primẽtę buvo Vkš.
| refl.: Prisimetusiu besugrįžo iš miestalio Šts.
26. intr. pridėti (žodį), pridurti: Ar nepavelysite tamistos prie jūsų kalbos keletą žodžių primestie? Rp. Duok Dieve sveikatos! – primetė moteriškė LzP. Išbalo kaip popierelis, – primetė Striaukienė S.Čiurl.
◊ kùmščią primèsti užduoti, smogti: Jis jai kokią kùmščią pri̇̀metė i pabarė Gs.
po žõdį primèsti pritarti, patarti: Visi primetė po žodį, kad ženytųsi, o dar̃ tylėkit, nieko nekaltinkit Arm. Kap primetėm po žodį, tai ir paklausė Arm.
šùnkojes primèsti; M.Valanč veltui suvaikščioti: Šunkojes primečiau, t. y. darmiai sucangavau, suvaikščiojau J.
žõdį primèsti
1. pasakyti, pratarti: Pratūzino pro šalį, žodžio neprimetęs Šts. Nėkas žodelio doro neprimetė vargšuo par amžių Šts.
2. užtarti: Jei reiks, ir aš primèsiu kokį žodẽlį Gs. Nekurie senatoriai rasi būt ir primetę kokį žodelį katalikams, bet kad pats ciecorius parsisakė jų neužkentąs, todėl nėkas nebdrįso jų ginti M.Valanč.

×razsimèsti, razsi̇̀meta, razsi̇̀metė (hibr.) pasimesti, išsiskirti: Be žmonos gyvena: razsi̇̀metė, i baigta Str.
sumèsti, sùmeta, sùmetė
1. tr. visus įmesti, įsviesti į ką, į kieno vidų: Žmogaus medžius in ežerą sùmetė Vv. Tie žmogžudžiai visus turtus nuog jų atėmė, o juos visus sumetė in vandenį BsPIV192. Sumečiau (paslėpiau) į stalčių nuo katės tuos blynus Jrb.
^ Dar kregždės nematęs, vyžas balon sumetė KrvP(Ps).
2. tr. Plng sukrauti metant: Privažiuok prie pieninės, sumèsi bitonus, ir važiuosim Skr. Mergės šiaudus turia sunešti ir ant kūtei turia sumesti D110. Krauju, sukrauju, sumetu krūvą SD123. Šiemet sumečiau keturius kūgius šieno, tai šero bus gana Nč. Šį metą sùmečiau (sutalpinau) visus javus į daržinę Šv.
| prk.: Po žodžiui sumeta (pasako), ir tai vienam gana Trgn.
| refl. tr.: Susimeskite pėdus arti šalinės krašto Žvr. Susmečiau vežimėlį malkos ir nuvežiau Lp.
ǁ refl. tr. metant susirinkti, susikaupti: Mesk po kapeiką [į taupyklę] – matysi, kiek par porą metų susimèsi (susitaupysi) Krš.
3. tr. Jnšk supilti, sudėti, sukrėsti: Reik sumest, sukrėst alų Škn. Atejus subatos dienai, nuvedusys savo svetį į pirtį; sumetusys tenai garo po kelis atvejus ant krosnį, ėmusys su plačiomis beržinėmis [v]antomis nemeilingai plakti S.Dauk.
ǁ užraugti žiemai (daržoves): Sumečiau žiemai pusantros staunelės burokų Vdš. Ar jau sùmetei kopūstus? Trgn.
| refl. tr.: Mes pilną rėčką susimetėm cvikliukų Užp.
ǁ patalpinti skyrium, atskirti (penėjimui): Prielaidinius jau sùmetėm į peną Pjv. Žąsys jau sùmestos į peną Pjv.
4. tr. Lex21, CI433, Varn sudėti po dalį, suaukoti: Sumetė visi mesliavą pinigų J. Svečiai sùmetė muzikantam keletą rublių Rm. Nu ar daug tau sùmetė pinigų? Vdn. Sau gėdą daro visuomenės sumestais pinigais šitaip šeimininkaudami Pt. Kiek jai dovanų sumetė per vestuves, kiek rūbų, audeklų! Ds.
| refl. tr., intr. Šn: Krušai javus pamušus ar ugnelei aplankius, tuojau visi susimeta ir pavargėlį sušelpa S.Dauk. Susimetėme ir pirkome alaus, midaus J. Nedėlioj susmesmà ant buteliuko Dbk. Susimetė anie piningų ir nusipirko gerą daiktą Vvr.
5. tr. Krš sudėti vieną ant kitos (rankas): Geniulis, rankas sumetęs už nugaros, ėmė vaikščioti po kambarį J.Dov. Prejo berniokas artyn ir pamatė, kad jo dėdės rankos ažupkalin sumestos ir viržiais apie eglės prisuktos BsPII203. Moteriškė stovėjo, rankas sumetus ant krūtinės rš.
6. tr. glaudžiai vieną ant kito uždėti, susiausti (skvernus): Sumèsk skvernus, kad nebūtų išsikėtoję Km.
| refl. tr.: Per šaltį negali vaikščioti tik susisegiojęs: reikia sagas atsegti, gerai susimesti ir kietai kokiu pančiu susiveržti Ps. Jau dabar susimečiau kalinių palas, bus šilta Dkšt. Susimesk ploštį, diržu susijuosk – bus šilčiau Ėr.
7. tr. Km, Trgn suveržti, sutraukti, surišti (pavalkus): Žiūrėk, gerai sumesk sąmatą – toli važiuojam Rš. Labai platus lankas, nemožna sumest pavalkai Dgl.
| refl.: Sąmatas stipriai susimetė – neišsikinkys arklys Jnšk.
8. tr. Lš suimti, įlenkti (per platų drabužį): Sumeskit man kelnių antjuostį: man per didelis, ir kelnės smunka Mrj.
| refl. tr.: Kad kelnių juosmuo per platus, tai kodėl pats negali susimèst? Srv.
9. tr. užlenkti, sudėti (klostę): Jei nori, tai siūk rankovaitę, o kur nor koldą sumèsit, kur regėsit Rtn.
ǁ sulenkti: Kirmėlė sumeta kampą (išsilenkia) ir kanda Šts. Kupri, kupri, kuprą sumẽtęs (susikūprinęs), leka i leka Krš.
10. tr. aptraukti, suveržti lanku: Parsinešiau lankų, reiks kipalę sumesti Krt. Šulus dailiai sustatys, lazdos lankais sumes Plt. Trūbas eglės šakos sumestas su mediniais lankeliais (kad būtų garsingesnis) Šts.
ǁ apkalti, apjuosti: Klumpes reik iš anksto sumèsti [viela], ka neparsprogtų Lkv.
11. tr. Gs išarti pirmas dvi vagas suverčiant vieną prieš kitą, padaryti sumetimą: Vagas sumesti N. Juk sumetimą pirmiausia sumeta ir tik paskui viską gali suart Lp.
| refl. tr., intr.: Žiūrėk, kaip jis bjauriai susi̇̀metė: vienur siauriau, o kitur plačiau Šn. Man tai tik susmèst bėda, o paskun tai jau gerai art Lp. Tokiam valkūne susimèst sunkiausia Al. Tiesiai tik susimèsk sumetimą Žvr.
12. tr. sukasti: Po dešine kapai sumesti Všk. Sumesiu prieš tave pylimą ir padirbsiu sustiprinimų tau apgulti SkvIz29,3.
13. tr. apmesti audeklo metmenis: Sumèst sùmečiau, o išaust – kap Dievas duos Lz. Metmenys sumetami spalvotais dryžiais rš. Gražiai sumestą raštą reik gražiai ir atausti Dr.
| prk.: Sumesti planą rš.
| refl. tr.: Pagedo mestuvai, negaliu susimèst siūlus, negaliu nė aust Gs. Sumarginsiu, sumèsiuos ir išausiuos bent pryš mirtį par tris dienas Gršl.
14. tr. suvartoti apmatams: Sùmečiau visus siūlus, ir dar neužteko Als.
| refl.: Susi̇̀metė visas kilogramas bovelnos Jrb.
15. refl. sulėkti, supulti kur: Paukščiai susimetė į krūmus rš. Dezertyrai, sako, į krūmus susimetę rš.
ǁ Pbr sulėkus apsigyventi, įsikurti: Atlėkė bitys ir susimetė man į tą drevę ir prinešė medaus BsPII93. Atmini, kaip blezdingos buvo susimẽtusios į kūtę Krš.
16. refl. susitelkti, susispiesti, susiburti į vieną vietą, į krūvą: Paukšteliai, rudenio sulaukę, sùsmeta vienan daiktan ir lekia šiltuosna kraštuosna Nč. Avys, užvydę vilką, sùsmetė krūvon Grv. Arkliai susi̇̀metė prie ugnies, per ugnį nešoka Rm. Bitės dėl oro atšalimo susimeta į kamuolį J.Krišč. Bitys spieta, susimetusios į kurkūlę Plt. Pažiūriu – ant šakos bitės susimetusios Pš. Bitės dažnai medin susi̇̀meta [spiesdamos] Trgn. Netrukus skrido kitas pulkas žąsų, susimetęs į dvi lygiagretes kartis J.Balč. Zylelės vaikus susi̇̀meta perėti Pp.
ǁ sueiti, susirinkti: Susimetė žmonių būrys ir pradėjo dainiuoti Vvr. Vyrai pypkiauja, susimetę kur į patvorį Mrj. Visi, susimetę priemenės duryse, žiūrėjo kieman A.Vien. Žmonys nuog vargų ginas kap stotkas nuog vilkų, krūvosna susmẽtę Asv. Susimeskite (paraštėje susirinkitės) ir ateikiat še visi BBJoel4,11. Susi̇̀metėm visas būrys bobų ir pradėjom pletkavoti Krkn. Susi̇̀metėm pašokti valandelę Nt. Katram kieme susi̇̀meta ir pavakaruoja [jaunimas] Kp.
| prk.: Nebetoli pakalnėj sumarguliavo krūvon susimetęs miestelis J.Bil. Svietas iš reto gyveno, tankiausiai susimetęs į kaimus V.Piet.
17. refl. susikoncentruoti, susilieti: Iš puodo garai kilo į lubas, šen ten susimesdami į stambius lašus rš. [Prakaitas,] susimetęs kaktos raukšlėse, stambiais lašais sruvo veidu P.Cvir. Per stiklelį spinduliai susimeta į vieną tašką Mš. Druskos krikštolėliai laiveliu susimetę rš. Visų geriausiai pastijolka susimeta ir užsilaiko pri 10 žingių (laipsnių) šilimos I.
18. refl. pereiti, persimesti į kitą vietą, susitelkti kitoje vietoje: Jūros dugnas iškilo, nusausėjo, vanduo kitur susimetė, ten, kur kevalas buvo naujai įdubęs Mš. Ugnis, šimtąkart nuvyta nuo tvartų, susimetė ant kluono V.Kudir. Pirmiau ranka skaudėjo, paskum skausmas į koją susimetė Up. Kraujas susimetė (suplūdo) jai į veidą rš. Virto, i susi̇̀metė krau[ja]s į sprandą Krš. Krau[ja]s ka kur susi̇̀meta, tad kravauninkas išsklaido Tl.
19. refl. Dbk, Mlt, Kt, Šauk, Vkš, Pvn imti gyventi poroje nesusituokus, susidėti: Susi̇̀meta neženoti i gyvena Smn. Bobą pametė, su merga susi̇̀metė Skr. Visos anos dukterys susimẽtusios gyvena Pp.
20. refl. susidraugauti: Bernas su merga susimetė Jnšk. Mes nebuvom susimẽtę, nesimylėjom Lnkv.
21. refl. susidaryti, atsirasti (apie raukšlę, nelygumą): Raukšlės rankovė[je] susimetė Kltn. Jos veidas buvo išgeltęs, kaulėtas, apie akis susimetusios gilios raukšlės rš. Gunkla susimetė audime, ir per tai nelygus J. Ant delno susimetė popūkštė nuo darbo J. Susimetė ant sprando didžiausis skaudulys Vvr. Uždančiai susimeta arkliams iš ėdimo pelų miežinių Šts.
| Stalas susimetė į gunklas Užv. Gyvulio oda kakle susimetė į raukšles P.Cvir.
22. refl. Kal, Brs, Vrn persikreipti, išlinkti, susikreivinti: Šiek tiek susimẽtus stalo lenta, tai kliba Rdm. Žalias medis bedžiūdamas susi̇̀metė Bt. Kas gi tom durim pasdarė, kad neseka uždaryt? – Naigi sùsmetė nuog šalčio Lp. Į duris įdėk skersinį: vienos lentos neturia tvermės, susi̇̀meta Skr. Trobos siena susimetė Sn. Iš to neišeis gražus grėblakotis, bo labai susimẽtęs Vdžg. Ratas susimẽtęs, važiuot ledoka Vrnv. Susimetęs kaip melnyčios sparnas LMD.
23. refl. susiraityti, susisukti: Atnarpliok vadeles, tę kur susi̇̀metė Al.
| Mergaitės plaukai gražiai susimẽtę Kš.
| Kelias suktais vingiais susimetęs rš. Žaibas susi̇̀metė KII157.
| prk.: Man klysta liežuvis, susi̇̀meta (susipainioju kalbėdamas) Šln.
24. refl. susiriesti, susigūžti, susitraukti: Anupras iš pradžių verkė, o vėliau sėdėjo susimetęs į krūvutę it ežiukas rš. Jis pasiliko tiesus, nors ir kiek susimetęs per pečius V.Myk-Put. Ta karvė jau visai susimetus, kažin ar kas bus jau iš jos VšR. Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo BsPII328.
| Paseno, susi̇̀metė į kuprą (susikūprino) žmogus – negali jau nė pažinti Trg. Kad duosiu vidupetėn, tuoj kupron susmesi Kp. Cinokas ėjo tylomis, rankas į rankoves susinėręs, į kuprą susimetęs Žem. Į devynias kupras susimetusi moterėlė A.Vencl.
25. refl. Trgn staiga apsigręžti, pasukti priešinga kryptimi: Susi̇̀metė atgal, i bėgt kiek tik gal Žal. Ejo plentu, bet paskui susi̇̀metė vieškelin Lš. Arklys bėgo keliu, bet staiga susi̇̀metė į lauką Jnš.
ǁ šokti, mestis į vieną ir į kitą pusę: Kap šoviau, tai vilkas sùsmetė ir parvirto Vrnv.
26. refl. Plt, Krš, Vkš, Mžk, Šk įtempti jėgas dirbant, suskasti, sujusti, paskubėti: Šįmet su darbais reik susimèsti, būs ankstybas ruduo Šts. Motriškosios, susimèskiat su pusryčiais (greičiau virkite pusryčius)! Šts. Tik biškį susimesk, vyruti, ir pabaigsi lig vakaro pjaut Žg. Kad ir stovėjom lig pietų, paskuo susi̇̀metėm rauti [linus] Nt. Greitai susimèskim, ir pavysim juos Pžrl. Kad aš dar greit susi̇̀mečiau namo, tai nė tamsa neužtiko mieste Žvr. Mitri, susi̇̀metanti motriška Šts.
27. refl. greit suvaikščioti, suvažinėti ten ir atgal: Ot tu greit susimetei (nubėgai ir grįžai) Šl. Mat kaip greit susi̇̀mečiau: per tris valandas penkiolika žmonių į talką pakviečiau Kair.
28. tr., intr. suprasti, suvokti, susiorientuoti: Aš iš karto nesumečiau, ko tau reikia Sdb. Sùmečiau, ka teisybės tokims negal sakyti Krš. Tuoj sumetė, kas atsakyt Ds. Buvau jį susitikęs, tik nesùmečiau paklausti Ll. Tuo pasimatymu (susitikimu) nesumečiau (nesusipratau, nesusiprotėjau) pakalbėti su juo J.Jabl. Jis greit sùmeta, jam daug aiškinti nereikia Lkš. Sumečiau [paklydęs], kad numai būs to[je] pusė[je] Dr. Tu bręsti sparčiai ir jau daug dalykų sumeti teisingai Vaižg.
| refl.: Aš tik tiek susi̇̀mečiau, kad jis pasiklydęs Ėr. Tada nesusi̇̀mečiau paprašyti, gal būtų pažadėjęs Ll. Pradėjo sakyti, paskui susimetė (susigriebė, susilaikė) Ėr.
29. intr., tr. suskaičiuoti: Manai, jis sumès, kiek ten žmonių buvo Tj. Sumèsk – pažiūrėsim, ar tiek ir pas tave gauta Mrk. Sumèsti skaičius (apskaičiuoti) BŽ89.
30. tr. sugalvoti: Paklausykit, ką mano galva sumetė J.Marc. Sumečiau mislią J.
ǁ sukurti, sudėti: Ans sùmetė dainą J.
31. intr., tr. suduoti, sušerti: Vaikuo sùmečiau par nosį už vaipymos Šts. Tam vaikinuo reik į kuprą sumèsti Šv. Eik, nebijok, kad kiek ir sumès per sprandą – neužmuš, bet užtat viską pamatysi ir sužinosi Lk. Žalnierius vėl pašoko ant tos raganos: „Ar tai tu da mane čia ant juoko laikysi!“ – ir vėl da kelias kumščias sumetė BsMtII49.
32. tr., intr. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Užeikiam į karčemą, sumeskiam po burną M.Valanč. Vyrai, einam pas mane sumest Lnkv.
33. tr. susiorganizavus ką padaryti: Sumetė (sulošė) proferansą rš. Visas būrelis sumesdavome (sudainuodavome) ne vieną dainą rš. Sùmetu (sušoku) dar polką ir aš Grd.
34. refl. pasirengti (ką daryti): Rožė susimetusi yr kiurti, bet nekiursta Šts.
35. refl. traukti burtą metant lazdas: Susimeskiam lazdoms, eisiam „kiaulę varyti“ Šts.
36. tr., intr. greitomis sukalbėti (poterius), permesti: Nuejęs bažnyčion, poterius sumečiau ir vė namo Prng. Sumèsk kokius poteriukus ir už mane Lp. Nėr man laiko daug melstis: sùmetu kokį poterį vakare, ir gana Šmn. Šeimyna pavalgys, sumes po poterį ir eis gulti rš.
◊ akimi̇̀s sumèsti aprėpti, apimti žvilgsniu: Jau ir išaugo didelė pupelė, jau akim negalima sumesti (ps.) Prng.
aki̇̀s sumèsti pradėti miegoti, užmigti: Vos tik sumečiau akis, ir pabudinai Plt. Visą naktį neatsitraukė nuo jos lovos nesumesdamas akių rš.
bė̃dą sumèsti (ant ko) nekaltai apkaltinti: Pametė piningus, o ant piemenuko sumetė bėdą, būk ans pavogęs Užv. Ant jo visą bėdą sumetė, ir dabar sėdi [kalėjime] Kp.
bùčkį sumèsti Varn pasibučiuoti.
į dẽbesis sumèsti sudainuoti: Na, vyrai, eitam sumesti į debesis Šts.
kai̇̃p žaibùs sumèsti greit aplakstyti: Beždžionė lapei atsakė: „ … su savo lakiu šūksniu kaip žaibùs visur sùmeti“ PP45.
kal̃tę (kaltýbę) sumèsti (ant ko) nepagrįstai apkaltinti: Sùmetė ant manęs tą kaltýbę Lnk. Jis kaltę sumetė ant manęs rš.
krỹžių sumèsti persižegnoti: Nujau ledu neledu kryžių besumet Dr. Nežymiai sumeta ir jis kryžių ant krūtinės J.Paukš. ×
kùmštą sumèsti Grg padaryti staigmeną.
lùkutus į krū̃vą (į kùpetą) sumèsti Lkv, Tl susituokti.
matùs sumèsti J gudriai sumekuoti, apsukti.
pė́das sumèsti paslėpti, sumaišyti pėdsakus, kad negalima būtų susekti, kur eita, bėgta: Tik į mišką įjota, pė́dos sùmestos, i nė žinios, kur nujota Bsg. Jis kaip lapė moka sumesti savo pėdas V.Krėv.
po žõdį (pórą žõdžių) sumèsti trumpai pasikalbėti: Eidamas pakluonėmis sùmečiau pórą žõdžių su ja Šl. Susitikę sùmetė po žodẽlį ant greitųjų Jnš.
ri̇̀nkį sumèsti sustoti ratu: Ta dingste virtinės žemaičių, savo būdu sumetusios rinki̇̀, teip smarkiai surėmė tą pulką … S.Dauk.
skar̃malus (škurliùs) sumèsti susituokti: Tai mat susiuostinėjo ir sùmetė skar̃malus Šv. Sumèskiam škurliùs, utėlės pačios sueis (taip pašiepdavo be santuokos gyvenančius) Krš.
žaibùs (ži̇́ebus) sumèsti sužaibuoti: Sumetė žaibus, graustinė trenkė ir vėl sugrumėjo Žem. Sumetė žáibus ir prakiuro lyti Šts. Kad žaibus kryžiškai sumeta – trenks LMD. Sùmetė žaibùs ing tą stulpą Žml. Ži̇́ebus kelis sykius sùmetė, gal to lytaus sulauksma Šv.
žõdį po žõdžio sumèsti trumpai pasikalbėti: Sumetėm žodelį po žodelio ir parejom iš vyrijos Rod.
žvilgsniù susimèsti susižvalgyti: Klausom, klausom, – nepatikimai numykė Kuopaitis ir sąmokslininko žvilgsniu susimetė su motina ir sūnum rš.
pasumèsti, pasùmeta, pasùmetė (dial.) tr. visus sumesti: Itas lovas pakapojo ir pasùmetė ugnin Dv.
užmèsti, ùžmeta, ùžmetė
1. tr. Šv, Krok, Mrj metant užsviesti ant ko: Vaikas grėblį ant stogo užmetė Ėr. Ùžmečiau klėty ant užlų lazdą: kai reiks, pasiimsiu Jnšk. Didelė banga kaip kalnas pagavusi užmetė mane ant kranto J.Balč.
^ Ko prieš kalną negal užmesti? (plunksnos) Sim. Neužmesi šunies ant kiaulės, kad pats nepjauna Gdž.
2. refl. tr. pakėlus aukštyn užsidėti, užsikelti (ant pečių): Keleivis atsistojo, užsimetė ant pečių maišelį ir tvirtais žingsniais ėjo toliau J.Bil. Pirmiau užsimèsdavau centnerį, dabar centneris mane sugniuždytų Gs. Parnešiau tokią naštą žolių – vos tik užsi̇̀mečiau Jrb. Pagaliau Bernardas užsimetė ant peties šautuvą, ir jie pasuko į mišką rš.
3. tr. R36 uždėti ant kieno viršaus: Aš tuoj nuvelku nuo savęs skrandą ir ją ùžmetu palviui an sprando Vlkv. Atvedė tada asilaitį Jezausp ir užmetė rūbus savo ant jo, o ans užsėdo ant jo Ch1Mr11,7. Elena stovėjo prieš veidrodį su užmestu ant peties audiniu ir žiūrėjo į save rš.
ǁ SD117 užkloti, užtiesti: Lovą galėtum užmèsti atsikėlusi Rdn. Galinienė kumšteri Barbei; ta padeda duoną ir lašinius ant suolo ir užmeta prijuoste rš.
ǁ prk. pavesti, palikti kam kuo rūpintis: Užmeskit ant jo visą rūpestį Bt1Ptr5,7. Nei maldos, nei įsistojimo šventųjų už lengva sau turėkime, nei viso ant jų užmeskime DP540.
4. refl. tr., intr. ant pečių užsisiausti (drabužį); skubiai apsivilkti: Veliulis tik nuo pečiaus, kailinius užsi̇̀metė ir išlėkė Pc. Grėtė Karalienė užmiršo, kad ją buvo paėmęs baugumas, ji atsikelia, kažką užsimeta ir nueina į virtuvę I.Simon. Užsimesk nors skepetą, tep neik! Šn. Užsimèskit kokius vatinukus, ir nebus šalta Jnšk. Tuoj užsi̇̀metu kalniais ir einu Ds. Turėk tu gražią širdį ir apkuoptą, o Dievui mėgsi ir kuo tuo užsimetės SPII177.
5. tr. metant užnerti, užkabinti: Ugi – man dėdis virvę ant kaklo užmetė ir traukia po balkiu BsPIII80. Voras musei lekant ùžmetė savo šniūrą už koją PP83. Jie pataisė kilpą, ùžmetė an kaklo ir ištraukė pirmą vilką Lnkv.
| refl. tr.: Skolinausi iš privačių asmenų ir buožių, užsimesdamas ant kaklo naują kilpą (patekdamas į sunkią, be išeities padėtį) (sov.) sp.
6. tr. užkišti (angą) metamu daiktu: Mano (vilko) gerklė nei kuolu neužbedama, nei ratu neužsukama, tiktai paršeliu užmetama (ps.) Prng.
^ Gulia sau pupa ausį užmetęs (dedasi nieko nežinąs, nesuprantąs) S.Dauk.
7. tr. staigiai keliant uždėti ant ko, už ko: Grėtė užmeta rankas ant sprando, atsikolia atgal į kėdę I.Simon. Užmetė rankas į užpakalį, nedavė pabučiuoti Šts. Endrė sėdasi ant suolelio, užmeta koją ant kojos, papučia gurklį ir rūko papirosą J.Paukš.
| Eita koją užmesdamas už kojos, lygu klišas būtų Šts. Užmeta kojas pastaras ant pirmųjų, ir vadina [tokį] arklį strykulys Ggr.
| refl. tr.: Jis pats atsisėdo prie staliuko ant sofos, užsimetė koją ant kojos ir rodė merginai vietą šalia savęs V.Myk-Put.
8. tr. Grd įleisti, nugramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę): Šioj gilmėj užmeskiat tinklus M.Valanč. Dai aš užmesiu šilko tinklelį, dai aš pagausiu marių žuvelę (d.) Tvr. Ir užmeskite tinklus jūsų BPII271. Kai atvyko broliai, davė jiems išsirinkti geriausias vietas, o pats užmetė meškerę paskui J.Balč. Kad tu ir nemoki meškeries ažmèst! Vdn.
9. tr. numesti, leisti nukristi už ko: Kas ùžmetė pirštinę už pečiaus? Šv. Kur tu ažùmetei malkas až pečiaus! Dabar neiškrapštysi Ds.
^ Aš kaip už sienos užmesta (vyrui mirus) Mrc.
10. tr. užgriebti, užkabinti (pjaunant pjautuvu): Jauna mano dukrelė jau nuvargo, jau nuilso, kuo tankiausiai pjautuvėliu užmesdama, užmesdama, kuo tankiausiai saujelėn beimdama, beimdama TDrV199.
11. tr. užkasti, užversti: Šulinį užmèsti KII387. Eik ir ažmesi̇̀ didžiosias duobes an kelio Sdk.
ǁ užtverti: Kelią užmesti N.
12. tr. paduoti kiek (gyvuliui pašaro): Nueik tvartan, avims kokių šiengalių užmesk, kaip pašėlusios bliauna visas rytas! J.Balt. Užmèsk arkliams ant nakties Rs. Užmèsk karvėms šiaudų Jnš.
13. tr. papildomai įdėti kuro (į krosnį): Užmèsk dar kokią pliuskę, bus šilčiau Jnšk. Duoną pašovus, kad apimtų, reikia užmesti užkuro Antš. Tegu merga da ùžmeta pečių – duona bus žalia Sdb.
14. tr. kiek pasnigti: Kad dar̃ dár eilukę sniego užmestų̃! Lp. Ùžmetė kiek sniego, ir važiuoja su rogėm Ėr. Šiandien biškį patraukta, biškį ùžmesta Skr.
15. tr. duoti rankpinigių: Reikia suderėt ir užmèst kiek Lp. Kiaulę suderėjo ir pusę pinigų užmetė, ir lauk dabar jo Lš.
ǁ I duoti viršaus, pridėti daugiau: Jei mylės, klausys, galiu dar kokį šimtą užmesti S.Čiurl.
16. tr. Krok, Ldk, Trgn, Ds, Pn, Slv privirinti, pridurti plieno (prie norago, prie kirvio ašmenų): Kirvį daro iš geležies, ašmenis užmeta plieno Kp. Jau mano noragas visai sudilo, reiks nešt pas kalvį, kad užmestų Mrj. Kirviui plieną priskelti, užmèsti KII201. Užmetu noragą R388. Plienu ažmetu SD351.
^ Tai vynas – šlakelę tegėriau, o dūšią kaip plienu užmetė CII554.
ǁ pastorinti (ką nudilusį): Subrūžino siečkarnos ašis, reikia užmest nedaugį Nč. Nudilus ašis, reikės duot užmest Gs.
17. tr. R34, Šl apmesti audeklo metmenis: Kaip be mestuvų užmesi audeklą, aš nesuprantu Rm. Grabnyčių dienoj užmetus audeklą audžiant labai sukasi (priet.) TŽIII346. Užmès bovelnike, ataus pakulike (juok.) Grd.
ǁ metant įdėti pakraščiams kitos spalvos siūlų: Reik dažyvių ben pašaliams užmesti Šts. Paraštės užmestos plačios, būs puikus audeklas Šts.
18. tr. užlenkti, uždėti (klostę): Pečių linijoje užmetamas dygsniuotas klostas sp.
| refl.: Sijonas lygus, priekyje į vieną pusę užsimeta klostė sp.
19. tr. Lš, Gs sutrumpinti (viržį) užneriant, sumezgant: Užmèsk viržius, bus lengviau arkliams Čk.
20. tr. Trg prapuldyti, nudanginti, nukišti: Ùžmetei kur, o dabar rask, kai reikia Grš. Žùmetei kur kampan, tai ir nerasi dartės Rod.
| refl.: Prapult neprapuolė visai, bet turbūt tik užsimetė kur nors Srv. Užsi̇̀metė kur raštelis, nerandu Lp.
21. tr. palikti, nebetęsti (darbo, sumanymo): Visą darbą užmetė ir išvažiavo an miestą Ėr. Mokslas jo vėl užmetamas rš. Tik neužmeskime šito užmanymo, kaip daug kitų užmanymų! V.Kudir.
| refl.: Baimės paimtas žmogus nebeįstengia susivaldyti: visi jo darbai užsimeta, nieko jis nebepasidaro išmintingai Š.
ǁ atsisakyti, nuprasti nuo ko: Užùmetė lietuvišką kalbą Šr. Rūkiau ir gėriau, o dabar visa ùžmečiau – širdis neleidžia Nmč.
ǁ apleisti, nesirūpinti: Užmesti̇̀ laukai Jz. Naujas dvaro savininkas Trojeckas kirto, pardavinėjo ponų užaugintus miškus, užmetė durpių kasyklą ir pats, ir visi dvariškiai kūreno malkomis A.Vien.
22. tr. Šmk, Šts, Ll atskirti penėti (gyvulį, paukštį), pradėti penėti uždarius: Paršą užmèsim, pašersim, ir bus mėsos Gs. Jau ir mes savo kiaules ùžmetėm Slm. Mūsų jau žąsis ùžmetė Jnšk. Kiaules užmetė penėti, kitas į bulbienas paleido Žem. Da nežino, a bus kas, a ne (apie vestuves), o jau ir jautį ùžmetė penėti Bsg. Užmečiau savo dvi kiaules penui Vv. Ar jau užmetėt žąsis ant peno? Lkš.
| refl. tr.: Nuo rudenio du paršiokus ažsi̇̀metėm. Kad eis doran, tai pavasarį geri bekonai bus Ktk.
23. refl. greit užbėgti, užsiglausti už ko: Jaunoji ažsi̇̀met[ė] až durų priemenėj, kad svotai neregėtų Ml. Kai pamatė bernuželį, už berželio užsimetė ir skarele užsileido Dkšt. Nue[jo] daržinėn i ažsi̇̀metė (pasislėpė), kad niekas jo i nerastų Tvr. Užsimetęs už galvų galo bestovįs velnias Šts.
24. refl. KII178 užšokti, greitai užlipti ant ko: Jis, ant kumelio ketvergio tuojaus užsimẽtęs, skubinos ir kitiems kaimynams urdelį rodyt K.Donel. Kai ji jau per girią bėgo ir anie paskui, tai ji užsimetė ant vieno medžio BsPI10. Užsimetu, užšoku ant arklio R323.
ǁ greit užlėkti: Musė užsi̇̀meta seneliui an kaktos (ps.) Brž.
| Tvartą uždegė, nuo kurio ugnis tada ir ant skūnės užsimetė prš.
25. refl. apsisukti, apsigręžti: Aš žùsmečiau ir išejau iš namų, o tu būk sau čia vienas Rod. Žùsmečiau ir nuejau savo keliu Rod.
26. refl. susilenkti, susikraipyti, persimesti: Visas lygus sienojis, tik galas ažsimetęs Ml.
27. tr. SPI146 užduoti, paskirti ką daryti: Darbą užmesdavo, ir dirbk Kp. Kunigas užumetė tris sveikamarijas už gyvus ir mirusius Slm. Ùžmetė šį metą veršiuką auginti Grd. Sirijos karalius užmetė donį mokėti I. Mezliava bus užmesta CI150.
28. tr. nustatyti, paskirti (laiką): Žmonės del savo tiesų ažumeta sau tikrą dieną, kurioj tiesavojasi, aba bylinėja SPI4. Užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
29. tr. priversti elgtis kaip, užsipulti: Aš jums neužmetu. Nenorite eiti dienų – neganysite medėse Žem. Aš tau savo maršruto neužmetu, važiuok, kaip nori rš.
| refl.: Kad nenorite nuo manęs pinigų, neskolinkite, aš nė vienam su savo pinigais neužsimetu rš.
30. refl. lįsti, prikibti prie ko: Nereikia niekam per daug užsimesti, ypač labai užsiėmusiems žmonėms Pč. Niekad nereik su savo draugyste užsimèsti Alk. Užsimesti senstančiam Rapolui ji nieku būdu negalėjo Vaižg. Norėjo užsimèsti tam vaikiuo Šv.
ǁ apipulti: Jau kaip buvo užsimẽtę vilkai – baisu! Dgč.
31. refl. labai užsinorėti, užsimanyti ko; prisispyrus prašyti, reikalauti ko labai norimo, geidžiamo: Vaikas užsi̇̀metė obuolio Grž. Jis kad užsi̇̀meta barankų kaip mažas vaikas Ps. Sykį užsimetei ko, tai jau tau turi duoti Erž. Sesuo užsi̇̀metė šėpos drapanom Jnšk. Kad jau labai užsi̇̀meti, tai imk sau Sl. Kad užsi̇̀metė, tai niekaip neišsisukiau nedavęs Svn. Užsi̇̀metė – nupirk jam peilį, ir gana On. Kad užsimetė Juzė – leisk ir leisk ant vakaruškų Ps.
ǁ atkakliai pasiryžti, užsispirti ką daryti: Užsi̇̀metė važiuot į miestą, negalim perkalbėt Jnšk. Vakar užsi̇̀metė jin eit į kiną Šd. Tamsta matomai užsimetei viską sužinoti iš pat pašaknių Blv. Vaikinas užsimetė vesti pačią A1884,14. Nėra tokio daikto pasaulyje, ko žmonija užsimetus nepadarytų Vaižg. Kad užsi̇̀meta stovėt, tai nors basliu mušk – nesijudys iš vietos Skp. Pasiutęs ginčas: kad užsimès ką ginčyt, nors tu jam galvą kirsk – neparginčysi Bsg.
×32. (l. zarzucać) tr., intr. padaryti priekaištą: Vienok ir šitai sistemai galima šį tą užmesti V.Kudir. Moka užmesti kitam, o pati toki pat Dr. Ùžmetė, ka pri darbo neinu Užv.
ǁ intr., tr. prikišti kaltę, apkaltinti: Ùžmeta, kad aš jo piningus paėmęs Up. Man užùmeta, kad mano darbas Tj. Kam tu ùžmeti nežinodamas, a? Ktk. Ùžmetė ant jos, nors nekalčiausia Dbk. A matei? Kaip tu gali tokią vagystę užmèsti?! Grd.
33. tr. įdėti riebalų, užspirginti: Ùžmeta riebuliais ir sukepa dešrą Pst. Da ir pervasar turėjom ažmest viralui po trupučiui Ktk. Šįvakar košė ažmestà Ktk.
ǁ pasūdyti: Jei druska nesūra tampa, kuomi užmesim (nudarysim)? CII582.
34. intr., tr. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Šoperis užmẽtęs važiavo, ir matai, kas atsitiko Krš. Kai parduosi arklį, eisiam i traktierių užmèsti Up. Stiklinę degtienės ažùmeta burnon Gdr.
| refl.: Per štarkiai drąsos užsimetęs BzF141.
35. tr. skubiai šiek tiek užvalgyti, užkąsti: Koks čia valgymas, kai gyvuliai palaidi: pribėgsi, užmesi bent kamarėlę ir vėl lėk nuo stalo Ds.
36. tr., intr. Jrk36, Lkč, Lkv užduoti, užpliekti: Nė mušo, nė ką, tik truputį par kuprą ùžmetė Šv. Mykolas, sugriebęs didesnį kūjį, užmetė velniui par kaktą BsMtII112. Dar gal i munie užmesti į pakaušį Pln. Arkliuo kad užmes su bizūnu! Šts. Ažsipyktinęs diedas ùžmetė ožkai lazda Grv. Ausų jam ùžmetėm ir išginėm Grd. Neklauso, reiks vaikuo diržų užmèsti Krš. Jis užmetė arkliui trečią ir ketvirtą smūgį, ir tas arklys dar smarkiau traukė SI418.
37. tr. pradėti (kalbą): Aš su juo ùžmečiau šnektą, o jis nuėjo, net klausyti nenorėjo Kn. Pamatys žmogų, prilįs, užmès tokią ilgą kalbą Skr. Jis tuo kitą kalbą ùžmeta, neįsišnenka nuo skolos Jrb.
38. tr. pasakyti: Storasta sakė, kad jam jau pusę skolos parsiuntė Domukas, – užmetė tetutė Žem. Arklius da pavogdinsi nuo karčemos, – užmetė Raulas V.Piet. Kap kada tai kad ùžmeta jis kokį juoką! Lp.
ǁ priminti: Aš jam tankiai ùžmetu, kad jis ma[n] skolingas da Jrb.
39. tr. sukelti (baimę, ligą): Policija užmeta tokią baimę žmoguo, kad nė žodžio nebištara Trk. Indrius nuvargęs atsigėrė [v]andenio šalto ir apsirgo: gal kas užmetė ligą O.
◊ ãkį (aki̇̀s, akià, akimi̇̀, akimi̇̀s) užmèsti pažvelgti, dirstelėti: Užmetė ant jo akį ir pažino, kas jis toks Šl. Vieni tik pusberniai… – Žinoma, tokiai panai, kaip tau, nėr kur akies užmesti, – juokėsi antroji Žem. Aš tik užmečiau akį į tuos popiergalius ir supratau, kuo čia kvepia Lkč. Retkarčiais užmesk akį, kad gyvuliai į javus nesueitų Lš. Eidamas pro šalį užmesk akis J. Ana akim tik užmetė, ir žino viską Ds. Ak mergele, ak dienele, užmesk akelėm Tvr. Akià užmẽtęs ir žinau, kiek čia yra Skp. Savo akims ant ko užmesti B.
akimi̇̀ (akimi̇̀s) užmèsti aprėpti žvilgsniu, užmatyti: Didelė, plati mūsų Dzūkija, jos akimis neužmesi VŽ1905,129. Švarūs maži ryžių laukai tęsėsi, kiek buvo galima akimi užmesti rš.
aki̇̀s užmèsti (dirbant ką) prastai, paviršutiniškai: Daro – tik akis žumest Rod. Padarė – tik akis žumetė Rod.
al̃kį užmèsti (užsimèsti) Šts kiek pasisotinti: Vaikučiai, užmetę alkį, pradėjo savo tarpe žaisti Žem. Drūktenis, valgydamas pietus, alkį jau užmetęsis, ėmė savo žmonai pasakoti Žem. Ùžmetėmos al̃kį, dabar galėsma pabūti lig pietų Pln.
bė̃dą (kaltýbę) užmèsti (ant ko) apkaltinti, suversti kaltę: Ant tos savo mošos visą bė̃dą ùžmetė Plv. Jis ant manęs bėdą ùžmetė Ėr. Marė norėjo užmesti visą kaltybę ant kito rš.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) užmèsti (ùžmeti, užmèsi) labai didelis, kiek užmatomas: Vakzalas kap akià užmèst Lp. Kap akià ùžmeti – didžiuliai plotai Smn. Žemės daug, kap akià ùžmeti, ale menka Lp. Keliu į dangų, kaip akimi užmesi, nebuvo matyti nei vieno keliaujančio V.Krėv.
kai̇̃p už ausų̃ (už ausiẽs, už savę̃s) užmèsti labai greitai suvalgyti: Nešk daugiau, čia jam nieko nėr, kaip až ausų̃ ažùmetė Ut. Kas čia tokiam vyrui – kaip už ausiẽs ùžmetė, ir gana Skdt. Kai žu savęs žumečiau Pls.
kláusimą užmèsti paklausti: Ivonas užmetė klausimą apie tai V.Piet.
matùs užmèsti J gudriai sumeluoti, apsukti.
mį̇̃slę užmèsti J.Jabl(ž.) užklausti.
núobodulį užmèsti prasiblaškyti, nenuobodžiauti: Buvo patenkintas, nes turėjo kur užmesti nuobodulį rš.
per aki̇̀s užmèsti laikyti kuo: Rūstai mumus kalbėjo, tikėdamas (užmesdamas mumus per akis) mus esančius spiegoriais žemės BB1Moz42,30.
rankàs užmèsti (ant ko) nustverti, pačiupti: Ir norėjo anoj valandoj vyriausi kunigų ir mokytojai rašto rankas užmest ant jo GNLuk20,19.
ši̇̀kną užmès nieko gera nebus: Eis perdien viksvų pjaut, užmès tą ši̇̀kną! Lp. Pavalgysi tu tę spirginio, užmesi̇̀ ši̇̀kną! Lp.
už lū́pos užmèsti
1. kiek užvalgyti: Bobut, duok ką užmèst už lūpos Ukm.
2. išgerti kiek svaigiųjų gėrimų: Jau jis biskį už lū́pos užmẽtęs Skr.

žõdį užmèsti užtarti: Nor motka už ją palaiko, kokį žõdį ùžmeta, ir tai gerai Alv. Jis už mane žadėjo irgi kokį žodį užmesti Lš. Jis ùžmetė už jį žõdį, ir paliko neišmetę iš buto Rm.
žvil̃gsnį užmèsti dirstelėti: Povilas retkarčiais užmesdavo pavydų žvilgsnį į nerūpestingus bendrakeleivius J.Avyž.

Daugiau informacijos

apšáuti

Apibrėžtis

šáuti, -na (-ja K, Rtr, Žvr, Sutk; N), šóvė (šãvo, šãvė J) Š, BŽ30; H, N, L
1. intr., tr. leisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Šauju laukan R204, MŽ271. Gulomis, stačiomis šáuti NdŽ. Šaunamàsis ginklas LKGII340. Vaikas šaujamą lanką pasidirbo J.Jabl. Su seidoku jis šóvė gerą šūvį į lokę J. Į mierį, į cielių šáuti K. Šáuja ir šáuja – šaudo antis Vlkv. Šóvė kap iš armotos (garsiai) Kt. Šie užtaisė armetą ir šãvo par medžius Brs. Šãvė girtas i nūšavė Rdn. Anas tris kartus šãvo Kkl. Tik tan šonan šãvo i ažušavo kiškį Aps. Šausim, kur katro kulka nulėks, te to merga bus LTR(Grv). Šauk, o tik nešauk (nerėk), nes pabaidysi M. Šautoji, šautinė žaizda rš. Šóvė taip durnai, kad šáudams uždegė skūnę ir kaimynų tuo visas supleškino trobas K.Donel. Per dvarelį jojau, į dvarelį šoviau LLDII161(Rdd). Šoviau į mūro sienelę, garsinau dvarelį, kad išeitų mergelė, balta lelijėlė LTR(Alvt). Šaute šoviau ir šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo KlvD47. O kaip prijosim uošvelės dvarelį, šáukit visi, brolužėliai, į vario vartelius JV498. Par dvarelį jojau, par langelį šoviau NS357.
^ Eina – kaip šautè šáuna (smarkiai) Jnšk. O, kap šóvei mano žodžius (pasakei kaip tik tai, ką aš jau rengiausi sakyti)! Pv. Kreivas šautuvas – nori, kad tiesiai šaũtų Dkš. Šovė į kulnis, o kliuvo į nosį PPr423. Žmogus šauja, velnias kulkas neša Pkn. Ar davė ubagui kada iš armotos šáut? Ut.
2. tr., intr. leisti kulką, taikantis nukauti, nužudyti: Ką tik šáuna, visados pataiko NdŽ. Šáuti nenušavo, neužmušo, bet jau piningus atėmė Pkl. Už ką tu muni šavái? Aš tau nieko nedariau! Gd. Papasakosiu, kaip teterviną šóviau Dgč. Šaváu [varną] kokį dešimtį sykių i nenūšavau Pvn. Lydeka, kaip šaváu, tuo paplūdo (iškilo į paviršių) Als. Varnėnas nešaujamas (nemedžiojamas) paukštis J.Jabl. Negalėjo sakyti, ka pažįstu – anie tujau šáuna žemėn Šts. Šovė šovė kareivėlį pro liepelę LTR(Mrc). Šáusiu savo mergužėlę par raibą gegelę JD596. Oi broli, broli, broleli muno, kam tu šavai balandelį, kieminąjį paukštelį? D20. Ein našlelis paskui su šviesia plintele, žada muni šauti, raibą geguželę StnD13. Ūžė kulkelės kaip sodne bitelės, tatai muni šavo LMD(Lpl). Už šviežiai šautas stirnas, zuikius, kurapkas … mokam aukščiausias prekes LC1883,43. O Dievas anuos ūmai šaudys (paraštėje šaus), jog skaudės jiemus BBPs64,8. Šaukite ją, nečėdykiat strėlų BBJer50,14.
^ Kad ją šaũt! Ėmė musia ir inlindo pienan Pv. Neinsiveriu [siūlo į adatą], kad tave šaũt! Pv. Tegu ją šáuna, namo neneškit [užmuštos gyvatės], apkaskit! Dg. Paveizėk į zalkorių, koki esi šaunamà žemėn (niekam verta) Trk. Šoviau varną – nušoviau šerną LTsV207(Srd). Šãvė į du zuikiu – ne vieno nepaėmė Krš. Tu jo nė šáute neprigriebsi Jrb. Gerą paukštį dvim kulkim šauna S.Dauk. Da miške lankas, o kalvėj geležis, o jau mešką šauna LTR(Kp).
šaunamai̇̃ adv.:
^ Pabėgo į šalį kaip šaunamai̇̃ Šts.
šautinai̇̃ Šautinai̇̃ šavo Ds.
šautinõs Vagys tėvą par langą šautinõs nušavo Vkš.
| refl. Š, NdŽ: Sako, būčiu ir aš nusišavęs, būčiu šãvęs[is] žemėn Žeml.
3. intr. susidarius viduje spaudimui, su trenksmu išlėkti, iššokti, išsiveržti, sprogti: Važiuojant namo, užpakalinė padanga šóvė Rm. Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų V.Myk-Put. Anuosyk, kai atkimšo, jis (vynas) jau beveik šóvė Jrb. Dangtį nukėlus, garai šaute šaudavo į viršų rš.
ǁ atsprogus smarkiai išlėkti: Iš krosnies žarija šauna – bus svečias LTR(Užp). Jei, kūrinant pečių, šáuna žairia – atšaus svečias iš kur Vlk. Atvažiuos kas: žarija šãvo net až pripečko Švnč.
ǁ NdŽ išpilti, išmušti (prakaitui, šilumai): Kai nepasiruošęs kalbi, tai prakaitas tik šáuna Mrj. Tik šiluma šáuna Brb.
4. intr., tr. trenkti (apie perkūną): Susižaibavo ir šãvė perkūnas Rdš. Sužaibino ir šóvė Btrm. Perkūnas šóvė ir žudegė Asv. Perkūnija tankiai tikt šauna ir šauna TS1900,1. Kačei visur žaibaujant, perkūnui stulpus šaujant, ne viens iškadoj bus srš.
^ A, kad tave perkūnas šaũt! LKT376(Prl). Kad tave, berneli, perkūnėlis šautų, kap mano mergelės rūtelės nuvyto TDrIV49(Kls).
ǁ intr. smarkiai švystelėti, plykstelėti: Žaibas šóvė kryžiais KI248. Pro atidarą langą šovė į vidų linksmų spindulių pluoštas Mš.
| prk.: Maži pasityčiojimo, o gal pavydo žiburiukai šovė iš jos beveik juodų akių Pt.
ǁ tr. staigiai leisti, skleisti (ryškios šviesos pluoštą): Spindulius leisti, šáuti KII212.
5. intr. Kl, End kirsti, smogti: Kad aš su kumstoku šáusu į kaktą, tuoj tau ir akys žverbėti pradės J. Ka šáusiu su tuo grėbliu į galvą! Lkž. Par užkulnius šáuna tik su tuo dalgiu – pjauk greičiau! Trk. Šavo par ausį Šts. Ko čia lendi! Kai šáusu par nagus, tai žinosi! Pln.
ǁ tr. trenkti, daužti: Galvą į laiptus kaip šóvė, i negyvas Skd.
ǁ intr. kirsti, gilti (apie bitę): Čia ma[n] pas akį viena [bitė] šóvė Jrb.
6. tr., intr. smarkiai mesti, sviesti: Tas, sėdėdamas už kamino, šãvė tuoj girnų akmeniu an pinigų, an stalo (ps.) LKT376(Prl). Juo sakai, juo tyčioms supyks – ir šáuna į galvą, ką ranko[je] tura Krtn.
7. tr. DŽ sklęsti, stumti: Šáuti duris NdŽ. Šáuti kartį NdŽ. Pabijoj našlelė žaunierėlių, nešavė durelių šovynėlės LTR(Vs).
| refl. Š.
8. tr. R, MŽ425, N, Š, KŽ, Tlž, Rg, Dkš, Kzt kišti, stumti į krosnį kepti: Šáuk šitą didįjį kepalą į patį galą, o šitą mažąjį palik po anga – geriau iškeps Alvt. Atsargiai šáuk duoną į pečių – nesulipyk kepalų Šk. Duona jau įrūgo – laikas šáuti Plt. Į tą kaminą įlindęs[is] reikėjo ten [duoną] šáuti Plng. Reikėjo tau bandeles tenai šáut Ėr. Tėvelis liuob dirbs ližes duonai šáuti Gd. Astė pietums nupenėtą šutina gaidį ir kelis kviečių plyckus į kakalį šáuja K.Donel.
| Į skylę tinklą šáuna [ir gaudo žuvis] Rsn.
ǁ mauti: Aš kelines dideles šáunu sau an kojų Lz.
9. tr. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Žeml leisti šaudyklę audžiant: Dvim gijim audžiant, reik du šautuvu šáuti po vienas antro J. Šáuna šaudykle, paskui pykšt pokšt muša muštuvais Prn. Paskutinę šaudyklę šãvo Švd. Sėsi staklelės gailiai verkdama, šausi šūvelį nematydama LTR(Kz).
ǁ intr. sklandžiai lėkti, nerti pro žiotis (apie šaudyklę): Šaudyklėlė gražiai šáuna, siūlo neužgauna (d.) Dv.
| refl. DŽ: Nesišáuna šaudyklė, žiotys per siauros NdŽ.
10. intr. staiga smarkiai kilti į viršų: Tarsi iš laidynės paleistas grumstas vieversiukas šauna į dangų ir čirena, ryliuoja V.Bub. Į aukštį šovė liepsnos liežuviai sp.
ǁ prk. būti stačiai į viršų iškilusiam: Per kokį puskilometrį nuo kelio į dangų šovė medinės bažnytėlės bokštas J.Avyž. Šauja dangun pušys šimtametės, aukštyn veržias beržas paūgėjęs TS1903,11.
| refl.: Kiekviena iš šakų šaujas (skečiasi) pro mūrą Ch1Moz49,22.
11. intr. Š, NdŽ smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, skristi ir pan.: Paukštis šáute šáuja per orą KII153. Lėktuvas šáuna padange DŽ1. Šáuk iš čia greičiau! Vlkv. Ans ka šóvė pro duris, tik dulkės surūko! Varn. Šautè par duris šáunam tiktais, ka kas nepačiupt iš užpakalio Dj. Gal šáunam į uogas kumet? Krš. Šáuk stačiai tum takiuku, niekur nesukias Grd. Kaip šavaũ iš patalo! Ob. Aš šóviau po lovos, ka tik užkulniai nuskrabėjo Vkš. Mišku mišku vedu šáunav teip į šiaurę Šts. Čia šáuk tiesiai, i nuvažiuosi Krtn. Šáuk greičiau į lauką parvest arklių! Šl. Pastovėjaus ant keliu, nesulaukiau vyro ir šaváu numie Nt. Šáukit tiesiai šituo keliu Č. Kaip pasakiau, kad nuo mañ šóvė! Slm. Kad šãvo pro mane! Ds. Kai moterys išsiskirstė, Senavaitis kaip kulka šovė padaržiais, pakiemiais V.Bub. Arklys šãvo kaip dūmas Dbk. Arkliai tik šauna tolyn per perkasus, pelkes TS1902,1. Oi šoviẽ, jovie, raiba degute, iš vyšnelių sodelio (d.) Rdm.
šautinai̇̃ adv.: Šautinai̇̃ iššavo! Žr.
| refl. Š, DŽ, Pgr: Arklys šavė̃s in šalį ir tik vežimo neapvertė Knv. Švykšt šaujas vėžys atabulas J. Šáukis (važiuok) an dviračiu Šts. Kad šãvos pro duris! Šts. Šovė̃s in duris Lp.
ǁ prk. būti tiesiai tolyn nusitęsusiam: Plentas tiesus ligi Jonavos, paskui jis kerta geležinkelį, aplenkia miestelį, šauna per Šventąją ir ima vingiuoti per balas rš. Mum sklypelis šáuna pro egleles Skp.
| Šáunant būs šeši kilometrai lig sienai [su Klaipėdos kraštu] Krtn.
ǁ refl. staigiai leistis, pulti ką daryti: Šovėsi bėgti laiptais ir vos nepargriuvo rš.
| prk.: Jie šóvėsi lietuviškai mokytis Mrj.
ǁ Lb kristi: Kad šóviau iš medžio, tik šonas subraškėjo! Pš.
12. šiurkščiai, tiesiai sakyti, drėbti, rėžti: Kaip ana mun šáuna, ar aš galiu tylėti! Krš. Sragus toks vaikesas, šáuna kaip su strypais Krš. Pasiutęs, šáuna į akes ką susigalvojęs! Krš. Šaũs žodį kokį, kad čiaudėsi! Erž. Revinskas paraudo ir jo antakiai susitraukė piktai, rasit būtų šovęs žodį prieš žodį LzP.
13. tr., intr. gerti svaiginamuosius gėrimus, lenkti, mesti (taurelę): Buvo burnelę šaunanti̇̀, bet prilipšni bobelė Šts. Šáusma po burną, ir užteks Šts. Par daug anie burnelę šáuna Gršl. Pačiudu įejusiu į karčemą šnapšės šauti S.Dauk.
14. refl. prasikišti, išlįsti, išsiduoti: Žiūriu, kaimyn, – į senatvę abiedviejų mudviejų kupros pradeda šáutis Alvt. Pro išdaužėjusią drobę aiškiai šovėsi apvalių pinigų briaunos J.Balt.
◊ į ãkį šáuti miegoti: Abudu šáuna į ãkį Šv.
į gálvą šáuti (šáutis)
1. NdŽ staiga kilti (minčiai), būti prisimintam: O Baltaragiui tada kaip tik šovė į galvą: kodėl jis negalėtų apgauti Pinčiuko K.Bor. Autoriai dažnai nesistengia paieškoti tikslesnio žodžio ar posakio, o nusitveria pirmo šovusio į galvą KlK18,11. Bet kaip tik tuo metu man šovė į galvą protingesnė mintis K.Saj. Delnais ploti nešovė niekam į galvą Pt. Man šóvė in gálvą, kad reikia bėgt Mrj. Ot, kada kas žmogui šauna in galvą, ir padaro kap nereikia Kpč. Jau daina galvõn nesišáuna – pasenau Trak.
2. apsvaiginti: Tartum visas išgertas vynas būtų šovęs jam į galvą rš.

kai̇̃p akimi̇̀ šáuti kur tik pažvelgsi, visur aplink: Kàp akià šáut – vis pievos nuguldytos Rod.
kai̇̃p šautè stačiai, labai tiesiai: Eik per mišką, nueisi kai̇̃p šautè LD401(Lkm). Eik stačiai par dirvas, nueisi kai̇̃p šautè Ktk.
kai̇̃p šáuti (šautè, šáutas) Upn apie labai tiesų: Tiesus kelias – kai̇̃p šáut Klt. Kelias tiesus, iš Ratnyčios tai kàp šáut Azr. Kelias iš Vilkaviškio į Kapsuką tiesus kàp šautè Mrj. Tiesiai eina plentas kai̇̃p šáut Šk. Kelias – kàp šáutas į kiemą Brb.
nei̇̃ šóvęs, nei̇̃ dainãvęs nieko negavęs: Parbėgau nei̇̃ šóvusi, nei̇̃ dainiãvusi Šts.
nors tù šáuk kad ir kažin ką darytum, jokiu būdu (neįmanoma): Nors tù šáuk, nerandi, ir gatava! Dg. Neturiu pinigų, nor tù mañ šaũ! Dglš. Nor tù šáuk, nor tù šaũk – neina [vaikai namo] Drsk.
vil̃ką šáuti toks žaidimas: Visoki išmislai, juokai, žaislai: vilką šauti ar ožkapilę degti Žem.
apšáuti tr.
1. LVI129, KŽ daugelį ar visus nušauti: Galia su palemiotu (kulkosvaidžiu) duot ir apšáut visus RdN.
2. KŽ, Vlk, Rdm sudrėkinti, išmušti, išpilti (apie prakaitą): Apšauja visą prakaitas A1884,134. Nat prakaitas mane apšovė, kap itep pasakė Rod. Nuo išgąsčio net prakaitas apšãvo Str. Šaltas prakaitas apšovęs kaktą J.Avyž.
| impers.: Visą apšáuna prakaitu Btr. Tik àpšavė prakaitu, nei iš daikto nepasjudinau Vrn.
ǁ Gmž aptraukti (apie geltą): Ligonė visa gelta apšautà VšR. Geltu apšáutas, kad, rodos, pjautum, ir tai kraujas nebėgt Trgn.
| Tokiam prastam gyvenime kožną apšáuna geltas ir būva nebeskaistus Ds.
ǁ apipilti, užlieti: Vieną kiudelvaltę par Tovę apšóvė, pryšakį panarino po volo StngŽ66.
3. Š greitai apeiti, apibėgti, aplėkti: Apšáusi veikiai visus kiemus su dviračiu Šts. Greitai apšáuna tokį kelį Pvn. Jis apibėgo, kaip šautas apšóvė Grž.
4. Ck, Gdr, Rk, Up, Rsn apgauti: Vienas visus apšóvė Dkš. Kadgi visur tave ir apšáuna! Užp. Apšóvė mergiotę, ir papūsk dabar jam uodegon! Ktk. Ir velnias jo neapšaũs Ds. Aš jį apšavau tūkstančia litų Stlm. Vaikas apšóvė tokį vyrą! Krš.
| refl.: Tą karvę pirkusi apsišóviau – niekam verta Rs. Esu senas, o apsišóviau Dkš. Kur mano protas teip apsišáutei! Ktk.
^ Apsišóvė kap merga trečiu vaiku Mrj.
ǁ sutrikdyti ramybę: Daktarai apšáuna žmogų – šimtą ligų suranda Krš.
5. Ds aplenkti: Mano sartis lengvai jūsų bėrį apšáuna Km.
atšáuti
1. tr., intr. K, Š, Rtr, LVI200 iki kurios vietos atleisti kulką, pabūklo sviedinį ir pan.: Jau prūsas iki čia atšáuja Alvt. Strielba atšãvo ir vietoj žmogų nušavo Dr. Granatų atšáuta tapė i prie mūsų, bet nušautų nebuvo Plšk. Vienam vyrui toks atšautas [patrankos] akmuo galvą nuplėšė Jrk.
2. tr. M, LTR(Ut) šaunant atsviesti, atblokšti iki kur: Kaip provijo armotas su toms pakuloms…, teip ir mane įgrūdo; paskui kaip šovė, tai mane šičia atšovė BsMtII116(Nm). Ant veselės ir aš buvau: par pelų maišą kaip šovė, tai mani čia ir atšovė LMD(Sln).
3. intr. šaudant atbūti kurį laiką: Atšáusiam savo ir einam numie Plng.
4. tr. atstatyti, atkišti į priekį: Ir kaip ji stovi? Pilvą atšovusi, lyg dienė būtų… I.Simon.
| refl.: Kaip atsišovęs jo smakras ir nukumpusi ir taip kumpa nosis! rš.
5. tr. Š, RtŽ, DŽ, NdŽ, Drsk, Azr, Klp, Šv atsklęsti: Atšáuti užkaištį KŽ. Atšaunamasis spyruoklis VĮ. Mergiotė atašãvo duris Ds. Dabar langai atskleisti, langinės atšautos V.Krėv. Už durų subildėjo žingsniai, žvangtelėjo atšaunama sklendė J.Avyž. Atšaukie, našlele, šovynėlę, suleiskie žaunierius in klėtelę LTR(Vs). Miela mano motinyte, atšauk vario velkelę LTR(Jž).
| refl. tr., intr. Š, KŽ: Apačioje kam garsiau sukrebždėjus, viršuje tuoj atsišaudavo durys rš.
6. tr. audžiant ištraukti negerai įšautą (siūlą): Atšáuk siūlą vieną [audime], bus negerai Klt. Reikia paardyt atgal, atšáut PnmŽ.
ǁ audžiant primušti (siūlą): Bovelnos apmetimas, atšáudavom su linų siūlu Grž. Kai dimais audi, tai dviem siūlais atšáuni – ir lieka siūlai patisi viršuj Aln.
| refl.: Negerai užšavau, maž atsišaũs [siūlas] Aln.
7. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ sparčiai ateiti, atbėgti, atskubėti, atlėkti: Vanagas ant balandžio lyg šaute atšovė KII36. Kano kas su tokiuo gražu arkliu atšáuna? Ds. Kaip šáute atšóvė Šv. Vedu i atšáunam čia Krtn. Matociklą įsitaisyk – atšáusi greitai Pvn. Prašom pas mane kada atšáut Rm.
| refl. Lš: Bet ir nenustebo, kad atsišoviau rš.
8. šiurkščiai, griežtai atsakyti, atkirsti: Tik ažkliudyk, tai tau kad atšaũs – neturėsi kur akių dėt! Sdk. Kaip anas, ne blogiau ir aš atšavaũ Trgn. Ana atšáuna ažkart, netyli Dglš. Tas vaikas atšovė kap iš pypkės Klvr. Klausi ko – atšóvė žodį, ir pasibaigia [šneka] Gs. Moka su pamušais atšáuti Krš. Tas irgi nepasiduoti, už vieną žodį – dešimtį atšauti Žem.
| refl.: Atsišáuk, nepasiduok, ka bjaurotų Krš.

×dašáuti (hibr.)
1. intr. paleisti kulką iki numatytos vietos: Šoviau in kiškį, ale nedašóviau Klvr.
2. tr. ppr. part. praet. su neiginiu ne- nevisprotis: Jis lyg ir nedašáutas Brt, Plv.
įšáuti
1. intr., tr. R27, MŽ36, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ šaunant pataikyti į ką, kliudyti: Įšóvė į stogą i tą stogą uždegė Kv. Įšóvė į pilvą ką ten, gavo gulties pjaustyties (operuotis) Krš. Kojon inšãv[o] Pls. Brolis stačiai į vidų įšóvė J. [Tam tikrais pistoletais] į blokus įšaunamos specialios vinys rš. Į karaitį jojau, į vartus įšoviau: išeik, išeik, mergužyte, atkelk man vartaičius N349. Jis iš seidoko į mano inkstus strėlas įšovė BbRd3,13.
įšaunamai̇̃ adv.: Priejau įšaunamai̇̃ pri tetervino ir nuritinau (nušoviau) Dr.
| refl. tr. N, Rtr, NdŽ, KŽ: Šuilokas … sau … kulką į vidurius įsišovęs LC1886,7.
2. tr. šaunant pramušti: Negalėjo nė įšáuti, nė įpjauti žemę, o batviniai paaugo kaip kepalai Nt.
3. intr. įtrenkti: Įšovė žaibas į skūnę gaspadoriaus Kel1882,181.
4. intr. NdŽ smarkiai, greitai įbėgti, įvažiuoti, įplaukti ir pan.: Voverytė, pašokus nuo žemės, šaute įšovė į medį J.Balč.
| refl.: Mažu kokia lydeka insišaũs Lp. Ašakaitis balsu pasisveikino ir įsišovė į mokyklą rš.
ǁ refl. įsilaužti: O svirno yr durys dvejos, jau neįsišaus niekas LTR(Dr).
5. intr., tr. staiga pasakyti, įterpti (žodį): Ji (Šventmarė) pranašauja, – įšovė Barbutė S.Čiurl. Klauso i vis žodį kokį inšáuna Klt.
6. refl. įlįsti, įsiskverbti (apie skausmą): Insišóvė rankon sopulys Srj. Man kojose insišovė sausas sopulys Mrc. Dieglius insišóvė pečiuosa Lp. Net dieglius insišóvė iš juoko Kb.
7. tr. R306, MŽ410, N, Ppl, Krsn, Ūd įkišti, įstumti į krosnį: Duoną į pečių įšáuti KII99. Ivonėlis ėmė ir pečiun ją (raganą) įšóvė [su liže] Aru12(Grv).
| refl. N.
ǁ greit įkišti, įbrukti: Duo (duok) man savo mėsą, aš ją anšáusiu maišan Grv.
ǁ įberti, įmesti: Pelenų įšáunam kibirą, skalbam ir tvatijam [žlugtą] Užv.
8. refl. įsigerti, įkaušti: Ale visi įsišãvę parvažiuoją iš Darbėnų Dr.
9. tr. juok. skirti, priteisti: Anam įšãvo teisė[ja]s aštuonias paras daboklės Dr.
◊ į aki̇̀s įšáuti pasakyti teisybę: Jiems gali dabar įšáuti į aki̇̀s Skr.
į ši̇̀rdį įšáuti patikti: Inšóvė šitoj merga man iškart širdiñ Nč.
iššáuti
1. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, M, Š, L, Rtr, KŽ paleisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Ižšauju SD420. Iššauju pūčką, strėlą R9, MŽ12. Iššáuju kulką iš pūčkos K. Šūvį vieną iššóviau J. Iššáuti į viršų NdŽ. Tik revolveris pliaukš ir iššovė Žem. Vienas iššãvo į tą žiuburį Žr. Turėjau naganą rankoj, kap paspaudžiau per petį (nežiūrėdamas) i i̇̀ššaviau Vlk. Iš mažo kulkosvaidžio kelis kartus iššavė Sb. Paulius tarpduryje sustojo ir iššovė į tamsą V.Bub. Ir prijojau dvaružėlį, iššóviau į mūružėlį, kad išeitų mergužėlė, atkeltų ma[n] vartužius JD564. Teipo ižšausiu tris strėlas šalin jo, kaipo šaučia ženklop Ch1Sam20,20. Kaip iš šautuvo kokio iššãvo (prasidėjo netikėti įvykiai) Krtn. Ir kaime kaip iš šautuvo iššovus paplito naujiena rš. Įšokau į rūbus ir kaip iššautas išlėkiau pro duris rš. Laikas prabėgo kaip iššauta kulka rš. Prašoko tatai visa kaip šešėlis…, kaip strėla, iž kilpinio iššáuta DP580. Sarmata ne armota – neiššaũs Rgv.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Klumpiai paslydo, ka virs aukštynaikas, šautuvas pūkšt ir išsišãvo Všv.
2. tr. R46, MŽ62, KI150, Vyž šaunant sužaloti, išmušti: Iššóvė jam akį Skp. Šis, pištalietą ištraukęs, šavęs ir iššavęs jam akį S.Dauk.
| refl. tr. Lk, Kn: Susižeidžiau, par karą išsišaváu akį Všv.
3. tr., intr. susidarius viduje spaudimui, su garsu išmušti: Sultys ėmė rūgt i butelio kamštį iššóvė Prn. Tos išsuktos uogos iššóvė – nevyko [išsukti] Krš.
ǁ tr. atsprogusį smarkiai išsviesti: Sausos malkos spragsi ir lyg mažas žvaigždes iššauja žarijas E.Miež. Jei iš kūrenamo pečiaus iššauna žarijelę, tai bus svečias LTR(Tvr).
4. tr. audžiant perkišti (šaudyklę): Ji visai nemokėjo aust, nė vienos šaudyklės neiššóvė Rmš.
5. refl. Š, DŽ, KŽ išlįsti į paviršių, atsikišti: Jo kojos ilgos, kelnės trumpos, o keliai išsišovę V.Mont. Net kaulai išsišáuna an kriūtinės, kai kelia Mlt. Iššokęs kaulas tas per klupstį, visas kelienas išsišóvęs Mtl. Kaulai nugaroj išsišãvę, o buvo kai lova karvė Klt. Jo kakta labai išsišovus, kaulai išsišovę Kur. Išsišóvę tos [sąnarių] ataugos, rankos negaliu prileist Zp. Gyslos išsišãvę kojose Klt. Šitas pagalys labai išsišóvęs – ar nenupjautumėm? Alk. Kai teip pastatei, tai visos sienos išsišãvo! Trgn.
6. intr. smarkiai išbėgti, išvažiuoti ir t.t.: Tas šaute iššóvė pro duris NdŽ. Nežinau, kur anas iššãvo Ds. Iššãvo (pabėgo) po Martyno Nt. Kaip šáute iššóvė iš trobos – deviau su mazginiu par snukį Krš. Nieko po ranka nesugriebdama, paspiria klumpe puskiaulį, kuris kaip kulka iššauna laukan V.Bub. Šis nupirkęs ir iššavęs numie S.Dauk.
| refl.: Išsi̇̀šavė [iš trobos] vienas kitas – tik siuva tas per tą, tik siuva! Lp.
7. tr., intr. išgerti, išlenkti (svaiginamų gėrimų): I po vieną iššauna [puoduką], antrą, i po trečią – jau ano pradėjo pakaušis kaisti Kl. Reik iššauti porą burnų Šts.
8. tr. staiga ištarti, pasakyti: Visai iš netyčių žodį iššóviau (negerai ką pasakiau) Dkš. Priėjo tuomet prie manęs ir staiga kaip šaute iššovė: – Daili iš tamstos mergina!.. rš.
| refl.: Kas išsišáuna iš kalbos, ans tą ir užrašo Skd. Išsišavo žodis, o nenorėjau teip sakyti Šts. Į bi kokias rodas įves įves, ir išsišáus anam patinkamas žodis Dr.
^ Žodis kaip iš kišenės išsišavo (staigu) LMD(Sd). Kaip iš bato aulo anam išsišáuna žodžiai – ano nenukalbėsi Dr.
ǁ refl. netinkamai ką pasakyti, išsišokti: Jau čia tai tu, bra, išsišóvei, geriau reikė patylėt Ml.
◊ kai̇̃p iš rankóvės išsišóvė buvo greitai paruošta: Pietai kaip iš rankovės išsišavo: gera šeimininkė, greita Šts.
nušáuti
1. tr. R MŽ, Sut, N, K, M, L, LL296, Š, Rtr, KŽ šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Jūsų brolelį mūšy nušóvė NdŽ. Matom, ka nušáutas kareivelis gulia Klk. Vedu bijov sakyti, ka nenušaũtum Als. Per karą tik tik nenùšavė Adm. Ir nušáut buvau pastatytas Pn. Kur dingsi nejęs – nušáus Klp. Čiupo šautuvą ir pykšt – abudu nušovė LTR(Rk). Važiav[o] namopi, žuejo (užėjo) naktin (nakvoti), ir anys šovė ir nušóvė Dbč. Nušãvo, pakavojo karė[je], niekas nežinos, kur tu guli Trš. Kur ans ten ejo, a pri arklio – nū̃šavė ant lauko Pp. Jisai paukštį nušóvė šūviu lake J. Paukštį nuo karties nušáuti KI25. Kukuojančią gegutę nušáusi – kito pavasario nesulauksi NdŽ. Nušauk man ar tetervą, ar kurapką Prk. Iš aštuonių vilkų tik du nùšavė Krš. Nušãvo mūsų šunį – buvo aprietas Svn. Ar tu neregėjai nušautų̃ ančių? Švnč. Nušautái kiškį Rod. [Taurą] jis buvo pas Vilnių nušavęs S.Dauk. Kad [laumės arklių] nebjodytum, pakabina kūtė[je] nušautą šarką M.Valanč. Ar tu gailiesi tos nušáutosios varnos plunksnų? Br. Mėlynasis balandeli, kas tavi nušausai? D13. Nušóvė tėvulis, nupumpino, tėvulis žvirblelį nupumpino DrskD229. Aš nušáusiu mergužėlę par raibą gegelę JD1234. Jauni broliai aukso strielba tai mane nušóvė JV699.
^ Nekaisk puodo, kol paukščio nenušovei LTR(Jz). Dar lokio nenušóvęs, o jau kailį lupa BŽ241. Tik vieno aš bijau, kad, norėdami nušauti iš karto du zuikius, nepataikysime nė į vieną A.Vien. Iš karto dviejų kiškių nenušáusi Ds. Šovė kiškį – nušovė šerną J.Jabl. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušáusi NdŽ. Lapė nušáut – tai ne nusispjaut Švnč. Nušáusi iš kailinių rankovės (ką tu man padarysi)?! Vlkv. Galia ant vietos nušáuti – užmiršau, kaip vadinas [kaimas] Všv.
| refl. tr., intr. N, K, NdŽ: Ne briedį nušáusi – pats savi nusišáusi Žd. Kits kitą nusišóvė dėl ežių Grz. Kiek jų nusišãvo vienas kitą! Aln. Nusišauti vyras mėgino J.Marc. Varnienos kartais aš išsikept užsigeidęs, varnų ben porelę sau pietums nusišáuju K.Donel. Medžiojam, ir vienas jau nusi̇̀šavė šerną ir džiaugias LKT366(Mrs). Aš nuėjau į mišką, nusišoviau žebenkštį, pasisiuvau sermėgą LTR(PnmR).
^ Nors tu, žmogau, nusišauk! Žem.
ǁ pliekiant užmušti, užpoškinti: Ar aš jos nenušavaũ – lenda ta musia akysa Drsk.
^ Nušauk tu per galvą, bet nieko nebeatmenu! Brž.
2. tr. NdŽ šūviu numušti: Labai daug lėktuvų buvo nušáuti Plšk.
ǁ šūviu nutraukti, nudaužti: Yr jam nūšóvę pirštus Vn. Per šakas in ją (paukštę) šovė ir nušóvė vieną plunksną LB253.
3. tr., intr. paleisti (kulką, strėlę), kad nulėktų iki kokios vietos: Nei aš, nei kas kitas negalėjo taip toli nušauti tą strėlę J.Balč. Ar toli tu nušausi iš šito savo šautuvo? Db.
4. Lzd žr. pašauti 1: Par karą nušóvė kojas – kolūky negalėjo dirbt Bsg. Berlyne jam ranką nušóvė, sužeidė Graž.
5. intr. susidarius viduje spaudimui, su garsu atsidaryti: Kas čia – nùšavė pomidorai?! Slm.
ǁ tr. atsprogusį smarkiai išsviesti: Kad toli nušauna žariją, tai bus tolimas svečias, o kad artie, tai artimas bus svečias LTR(Slk).
6. tr. šaudykle numušti (audžiant): Ar nutrūksta, ar nušáuni [giją]? Lp.
7. tr. Nt trenkiant užmušti.
8. tr. nuobliuoti, nulyginti: Lentą nūšáuti Prk. Nūšauk man grindžių lentas Prk.
9. tr. nustumti į krosnį: Ona, ar gerai nušóvei duoną? Rdm. Negalima nušáut nuo ližės [kepalo] Ds.
| refl.: Prilipo prie ližės [kepalas], sunku pakept – nenori nusišáut Bsg.
10. intr. Š, NdŽ greitai nulėkti, nuskubėti: Nūšóvė į pakalnę vaikai Grd. Vaikali, nušáuk, užšokęs an dviračio, duonos Krš. Ans į numus šáute nušãvo, tik kudlos padulkėjo Trk. Šauk nušáuk man kiaurai par visus atolus! (bara neramią karvę) Rs. Kaip šaut nušóvė Ėr. Tiesiai nueisit [šiuo keliu], kap iš šautuvo nušáusit Plv. Nekas čia man ir Pandėlin nušáut PnmR. Nušãvo ir atšavo par minutę Ds. Nùšavė kap kulka (instr.)! Lp. Visos pelės iš baimės kaip šautos nušauna į savo urvus TS1901,6-10. Skregždės, žiūrėk, jau net kur padangėn nušovė rš.
| Spinduliai nušaus po tiesumui rš.
| refl. Trk: Kur jis nusišovė? rš.
11. refl. KII61 pavykti, pasisekti: Ma[n] pyragai šį sykį nenusišóvė Trg. Tas rykas nenusišovė jam jo (puodžiaus) rankoje brš.
pašáuti
1. tr. R, MŽ, N, Sut, M, L, LL155, S, Rtr, KŽ šūviu sužeisti: Pašóvė jis koją kiškiui J. Pašáuju paukštį K. Paukštis su pašautai̇̃s sparnais NdŽ. Nuėjęs į krūmus žiūri – kareivis guli pašáutas Gdr. Koja jam pašáuta (n.) Pb. Ma[no] mamą pàšavė, tai ir mirė Rud. Kap bėgo, tai pašãvo Švnč. Pašáutas [briedis] būva inširdęs Klt. Žmonės pašãvo vilką, tai kur jo bėgta, te kraujo šliogė Kp. Dvi kurapkas užšaviau ir vieną pàšaviau Alv. Erelis aukštyn pakilęs buvo, ale tuojaus pašautas žemyn nupuolė Tat. Karveleli mėlynasiai, kas tave pašavo? TDrIV1(Ck). Guli guli kareivėlis galvele pašautas LTR(Lyda). Pasisaugok, laputėle, pašaus tave strielčiukas (d.) Krč.
^ Nuej[o] kap pašautas (labai greitai) an vienos kojos Vrn. Elzė susigūžė lyg pašautas paukštis Pt. Šernas neria kaip pašautas į mišką rš. Eik tu, varna pašautúoju sparnu! Nt.
| refl. tr. Š, Rtr, NdŽ: Pasišoviau kojelę, pabyrėjo kauleliai LLDI236(Trs).
2. tr. šūviu sugadinti, pamušti: Pašóvė orlaivį po Kuršėnais Krš. Par Didįjį karą buvo pašóvę [bažnyčią], bokštą nuvertę Nmk. Vokyčiai vieną pašóvė trobą, dega Klk. Tai lėktuvas sminga. Pašautas viršum žalio miško V.Bub.
3. tr. NdŽ nušauti, nukauti (medžiojant): Pagausiu kiškiuką, ančiuką kokį pašáusiu Trgn. Pašautà lapė, kailelį nuėmiau (nudyriau) Klt. Pašavau, pašavau, pilką sakalėlį pašavau! LTR(Slk). Ašiai turiu aukso strielbelę, kuri pašauna pilką antelę LTR(Rš).
| refl. tr. NdŽ: Vienas strielčius pasišovęs stirną padėjo prie medžio LTR.
4. intr. Ser, NdŽ sugebėti, įstengti šauti.
5. intr. paleisti šūvį, iššauti: Kokį kartą ir pašáudavo, pagąsdydavo [ponas uogautojas] Kri.
6. tr. R, MŽ, N, Š, NdŽ, KŽ, Gs, Slv, Kp, Užp, An įstumti į krosnį kepti: Pašáuk duoną, duonkepys jau karštas! Grl. Duoną po pečiaus pašóviau Lkv. Kaip jau duoną pašáus, paliks tokį mažą pagrandinį Kl. Ant ližės padeda [kepalą] i pašáuna po pečium Grnk. Negerai pirmąjį [kepalą] pašavai̇̃, tai ir nepareina duona pečiun Sdk. Ruošie (ruošk) duonelę pašáut pečiun Prng. Pašáuk ragaišį in pečių Št. Pyragai jau guli ant skardų, ir bežiūrint juos pašauna J.Jan. Kai pašaudavo į krosnį žąsį, toji lyg aukso obuolys sutviskėdavo sp. Antaniukas raganiūtę šmurkšt pašãvo pečiun (ps.) Prng.
| Tėvas ta (tai) jau norėjo po kuknės pašáuti tą laišką Trk.
| prk.: Skaudžiai puikus raištis buvo, bet po lytaus pašaváu (nepasaugojau, lyg pakišau lietui), ir nubluko Gršl. Nekreik tų pakūgių – ar nepašausi šieną po lytaus (gali užklupti lietus)?! Šts.
| refl.: Nemaniau, kad taip gražiai kepalai pasišaũs po pečiu Kair.
7. tr. pakišti po kuo: Pašóvė ragutes po medžiu Ds.
ǁ refl. palįsti, pasmukti: Po stalu pasišóvė šuva Lp.
8. tr. atnešti, padėti: Kažin ar par Velykas man pašaus tas Velykis kokį kiaušinį? Grž. Bėkit, vaikai, ieškoti – Velykis kiaušinį pašovė! Grž.
9. tr. atkišti, atstatyti: Kokis tę eina petį pašovęs? Švn.
10. tr. įausti: Į tus juodūsius langiukus pakulas pašáunu Trg.
ǁ refl. NdŽ šaudyklei prasistumti po gijomis: Pasišauna šautuvas, i paliekta ant viršu siūlas neprisiaudęs Šts.
11. refl. tr. Rmš perkišus pasimauti: Pasišãvus in lazdos viedrą [v]andenio, možna toli nuneštie Dglš. Pasišáuna in lentos [pievoje balintus] audeklus ir ataneša Klt. Pagaliu pasišáuni par ušėtko ausis i neši Ar. Nuriepino kuperėlį su Bolesium, pasišóvę an lazdos! Lp. Savuosius [batus] Juras pasišovė ant lazdos P.Cvir.
ǁ persikišti: Pasišáusma lazdą ąsosna ir išnešma Sld.
12. intr. NdŽ sparčiai paeiti, pavažiuoti ir pan.: Aš turiu gerus arklius kur naktį su spirutu pašauti Žem.
13. tr. suvilioti, prigauti: Draugavo draugavo abu, ir ans pašóvė mergikę – reik ženyties Nmk.
14. tr. NdŽ pačiupti, gauti (ppr. turtingą jaunikį).
15. intr. atžariai, įžeidžiamai pasakyti, prikišti: Bagotas biednam dažnai pašáuna, kad utėlių nuosama Prng.
16. refl. Skd pakliūti, pasipainioti:
^ Kaip aklai vištai grūdas pasišãvo Plng. Gero ir su šakaliu nesurasi, o piktas ir pats pasišaus KrvP(Mrk).
17. refl. NdŽ pasiskubinti, užbėgti už akių: Pasikišti, pasišáuti (ing kieno vietą) I. Kitsai pasišovė I. Nesuspėjom apsidairyt apie tas vištas, pasišóvė Marijona i apžiojo Ps. Paklausyk šį kartą manęs, seno, eik dabar ir greičiau eik, susitark su Žemaičiu, o tai kitas gali pasišauti V.Krėv.
18. refl. Š, Rtr, BŽ496, KŽ pasiryžti, imtis, ketinti, pasisiūlyti ką daryti: Jis pasišóvęs rašyti knygą NdŽ. Buvau pasišóvęs jiems padėti DŽ1. Katrė teip buvo pašokus, teip pasišóvus miestan (keltis į miestą) Mžš. O tai tau buvo pirmam pasišáuti! Ll. Prašiau brolio palydėti, bet pasišóvė sesuo palydėsianti Pgr. Pasšáuna ir vėl apsėda Arm. Kadaise aš buvau pasišovęs aplankyti visus didesnius Lietuvos miestus J.Dov. Tujaus vienas už kitus juoba augęs vaikelis pasišavo į piršlius M.Valanč.
19. refl. pasisekti, pavykti: Gerai, kad paršeliai pasišãvo (pavyko gerai parduoti), būčio palikęs be cento kišenė[je] Šts.
20. tr. mėgti išgerti svaiginamų gėrimų, išlenkti (taurelę): Buvo burnelę pašauną̃s Nt.
◊ į aki̇̀s pašáuti atvirai, stačiai pasakyti, prikišti, išrėžti: Aš nežinau, ko tu bijai jai į akis pašaut Škn.
paršáuti
1. tr. K, KII92, Rtr, NdŽ, KŽ šūviu partrenkti, parblokšti, nušauti.
2. intr. Š, NdŽ, Bt, Kin greitai pareiti, parbėgti, parlėkti: Paršáus numo, kaip gerai išalks Krš. Būtumi be marškinių numie paršãvęs KlvrŽ. Vidurė[je] nakties paršãvo iš Kražių Užv. Moteris nė negrįžtelėjo, šaute paršovė namo rš.
péršauti K, paršauti M
1. tr., intr. N, L, LL191, Rtr, Š, NdŽ, KŽ perverti kulka: Kraujis burbsi, smarkiai bėga nuo páršauto žmogaus J. Ans páršavo par pat vidurį kiškį J. Ranką péršavė, nepavaldo ir dabar Adm. Jug i mun y[ra] ranka páršauta, rumbai y[ra] čia šitai Vvr. Buvo galvą páršovę, išplėšė kaulą, ale smegenų nesužeidė Vdk. Anie kaip šaudės, karvę páršovė Varn. Žmogų péršovė, tik nenušovė Šr. Vieną péršovę mergą [baudžiauninkę] Lt. Jį paršóvė bebėgantį Krs. Suskovė ir péršovė vokietį Vlk. Mano pilvas labai kietas, neparšáuna puštalietas (d.) Sml. Iš jo peršauto šono burbtelėjo, išsiveržė viršun kraujo srovelė A.Vien. Par tris sienas paršovė Rs.
| prk.: Išgąstingai … žaibuojant, trinkis orus peršauja RD204.
^ Kaip prapuolė iš akių, teip muni kaip šáute páršovė (labai išsigandau, sustirau) Jdr. Tik išsivest į vidurį laukų i péršaut kiaulašūdžiu (juok. apie netikusį žmogų) Bgt.
| refl. tr., intr. K, NdŽ: Atsargiai su ginklu, kad nepérsišautum DŽ1. Netrukus tą pačią koją persišavo Žem.
2. tr. nušauti: Kitas norėjo muni páršauti, o aš išbėgau ir už jojo nejau Skdv. Šunį reiks nepaleist – da páršaus kas Jrb. Vieną iš tų baisių [plėšikų] péršovė Lp. Bus užmuštas akmenimis aba peršautas striela Ch1PvŽ12,20.
| refl.: Pistoletą turėjo, nuėjo toliau, pats pérsišovė Lkč. Tas (vežėjas) iš tos sarmatos pérsišovė an dvaro išėjęs LB165.
3. tr. NdŽ, Srj audžiant perstumti šaudyklę: Ka nori klėtkutę padaryt – vienąsyk dvinytai péršauja Nm. Kad iš vienos pusės dusyk pagretom páršauji, audime pasidaro ožys Jrb. Nu Velykų dar nė šūvio nepáršovė (visiškai neaudė) Gr. Parspiri, páršauni, atleidi i vėl parspiri (apie audimą) KlvrŽ. Paršáuk šiaudyklę skersai audeklo ir primušk siūlą su skietu Skrb.
4. tr. perkišti, permauti: Páršaunamas kubilelis su pagaliu [per ąsas] Užv. Įvažiavimas į kiemą peršautas kartimi; vadinas, kiemas užkardintas M.Katk.
5. intr. NdŽ greit perlėkti.
6. refl. NdŽ persigerti svaiginamųjų gėrimų.
piešáuti (dial.) žr. prišauti 9: Pyšáuk ir tu kokį pusrublį Prk.
prašáuti
1. intr., tr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ šaunant nepataikyti: Prašóviau pro šalį ir nubėgau J. Prašaváu zuikį, kad skleidąs buvo šautuvas Šts. Ji taip taikliai šaudydavo, kad niekuomet neprašaudavo pro šalį Šlč.
2. tr. SD300, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ šaunant pramušti, peršauti: Šarvus prašáuti DŽ1. Ranką prašóvė Bn. Jį prašóvė, i anas pamirė GrvT110.
3. tr. nušauti: Ėmė pràšavė berną ir nuvažiav[o] – net kūnas šiūšta Lp. Prašaus tave už gegužėlę (d.) Al.
4. intr. NdŽ įstengti iššauti.
5. tr. NdŽ išbandyti (šaunamą ginklą).
6. tr. šaudant suvartoti, iššaudyti: Visą municiją prašáuti KŽ.
7. refl. prasikišti, išlįsti: Niekaip negaliu sutaikyt [lentų] – vis prasišáuna Rs. Jis prasišóvęs visa galva už kitus Gs. Vienur kitur jau prasišovė juodi laukų gauburėliai J.Balt. Iš didelės, tamsios medžių krūvos prasišauna į viršų baltas rūmų bokštelis V.Myk-Put.
| prk.: Tos progos pasigavus, pareiškiama prasišovusiam aikštėn (kuo nors pasižymėjusiam) savo nariui pagarbos ir dėkingumo Vaižg.
8. intr. NdŽ greit pralėkti: Prašãvo pro šalį Ds. Traukinys prašovė pro miestą rš. Kregždės klykdamos prašovė pro jo galvą rš.
9. tr. pragerti, išgerti kokį kiekį: Tiek prašavo [butelių] – ta (tai) ben veselė! Šts.
10. intr. An, Šts apsigauti, apsirikti, pralaimėti: Tegul apsižiūria su pamergiais, kad neprašaũt Slm. Ji daug prašóvė už jo netekėdama Rs.
◊ pro šãlį (šikšnẽlę, virvùtę) prašáuti Mrj labai suklysti, apsirikti: Vieną sykį ir ans prašóvė pro šãlį Dov. Atvirai sakant, mes čia pro šalį prašovėm rš. Kad tik man neprašovus pro šikšnelę!.. Jam neįtiksi, tai paskui grauši nagus rš. Čia jis, tamsta, smarkiai prašovė pro virvutę. Tą supratau tuojau J.Avyž.
prišáuti
1. tr. NdŽ šaunant pasiekti: Zuikį prišáuti negalėjau – tolie bėgo Šts. Briedis taip yra baugus, kad niekaip neprieisi, kiek prišauti gali Blv.
prišaunamai̇̃ Prišaunamai yr Als.
prišautinai̇̃
| refl. NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ šaunant pribaigti, nužudyti: Buvo senas šunynas, da koją kas nusukė, tai ėmiau jį i prišavaũ Ml.
3. tr. pašauti: Šavo i prišãvo kiškeliui koją Ml.
4. tr. Š, NdŽ, Dkk, Ds, Sv, Ut, Klt, Ldk, Vp, Up, Kv prie senų batų aulų prisiūti naujas galvas: Batus prišáuti J. Prišãvo naujas galvas, ir dabar visai geri batai Užp. Kažno, ar beapsmoka prie šitų aulų prišáut naujas priešavas Vžns.
| refl. tr. NdŽ.
5. tr. NdŽ prikišti pilną (kepalų): Aš kad kepu, tai man kad pilną pečių bakanų prišáut Ds. Pilnas pečius prišáutas bakanų Paį.
6. tr. primušti (muštuvais): Labiau prišau (prišauk), ba audeklas bus palaidas kai tinklas Ml.
7. tr. prijungti, pridurti: Pribrukau ataudų ir prišóviau kuo pakliuvo Nm.
8. tr. Alks uždaryti, užsklęsti: Prišóviau duris, klausau – šuva loja Brš.
9. tr. Dr pridėti, primokėti: Pryšóvė penkiasdešim rublių, i tiek Vn.
10. tr. sumokėti, sukišti kokią sumą: Ka prišáus kelias dešimtis litų, tuokart žinos palaidą šunį laikyti Vvr. Nemažai prišóvė [baudos] End.
11. intr. Š, NdŽ sparčiai priartėti, prilėkti: Kaip šaut prišóvėm prie Petro kiemo Kp.
12. intr. NdŽ prigerti svaiginamųjų gėrimų.
| refl. NdŽ.
13. tr. ppr. part. praet. kvaištelėjęs: Daug iš prišáuto nenorėk Žal.
sušáuti
1. intr. J, DŽ, Bsg paleisti kulką iš šaunamojo ginklo, iššauti: Kartą kitą, kelis kartus sušáuti NdŽ. Sušãvo, o aš aukštyn žiūriu Kp. Kažkas vidunaktį sušóvė Jnšk. Sušóvė ir ėmė rėkt Lg. Du sykiu sušóvė dar, i nebgyvas Šv.
2. refl. NdŽ vienam į kitą šauti, susišaudyti: Kapitonas pirma joja, su karalium susišovė LTR(Sln).
3. tr., intr. NdŽ suvaryti kulkas į vieną daiktą: Sušóviau du šūviu sykiu ir nušoviau kiškį J. Sušóvė po šovinį stulpan Šlvn. Abudu broliai paėmė šautuvus ir sušovė auksines kulkas į tą ąžuolą LTR(Žal). Dar kelis šūvius į jį sušovę, pliką paliko Žem.
4. tr. N, KŽ, Lb nušauti.
5. tr. šūviu išblaškyti:
^ Vestuvių būrelis išsirikiuoja į tvarką. Negi eis taip palaidi kaip sušautos gervės! TŽII178(Jnšk).
6. tr. Š, NdŽ, DŽ1, Brt, Alvt, Pls, Kpč, Vgr sukišti, pakepti (visus kepalus): Sušóviau visus bakanus an pado Slk. Lukterk, duoną pečiun sušáunu, pečiadangtę pastatau, ir einam Ds. Gerai sušáuk, bo didelė duona – kad pareitų po pečium Bsg.
ǁ sukišti, subrukti: Į karštą pečių sušáuni tuos audeklus, kad geriau išsiplautų Gž. Žvejai tinklus sušóvė į mares PrL(Tovė).
7. tr. vieną visai prie kito pristumti, prispausti (šaunamus kepalus): Atsargiai šauk, kad nesušaũtum Š(Sl). Šauk, tik žiūrėk, kad kepalai į krūvą nebūtų sušáuti! Skr.
| refl.: Duoną kepa, tai, kad nesusišaũtų, žiūria Pš.
8. tr. NdŽ glaudžiai suleisti, suderinti: Deveika pasenęs, jaunieji už jį sandariau skrynias sušauna P.Cvir. Sušóviau lentales, ir nebteka kopūstai Gršl.
9. tr. NdŽ sutraukti, sustumti, sutrumpinti: Vyrai, sušáukit ratus! Vs. Sušáuk (surangyk) virvę PrL(Tovė).
| refl. NdŽ.
10. intr. uždrožti, sušerti: Sušáuk tai kiaulei par nugarą Pj. Sušáusu gerai į kuprą, ir apsistosi kriokusi Vvr. Taip anai sušãvo par blauzdas, ka krokti pradėjo Užv. Paėmė bobulė ilgą votegą, sušavo ožiukuo par pat uodegą LTR(Dr).
11. tr. sumesti, sudėti: Sušáukiam visi po dvidešimt kapeikų pusbutelkei Prk.
12. intr. sulakstyti: Du sykiu sušóviau į miestą Krš. Sušaváu tris kartus į aptieką, bet pagydžiau kiaules Lk.
13. intr. NdŽ kartu visiems subėgti.
užšáuti
1. tr. M, L, Rtr, KŽ, Arm, Šč, Kbr šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Tokį žmogų (vagį) paimčiau ir ažušáučiau Pb. Gal da visiškai neužušóvė, ale menkai kas iš jo bebus Ds. Paėmė žu strielbos ir žušóvė Dbč. Àžšavė keturis GrvT80. Naktį ateis, ažušaũs Aps. Insiėdus (įsipykus) kam buvo, tai ir ažšãv[o] Lz. Norėj[o] mane ažušáut Bn. Mano brolį miškiniai užušãvo Žl. Aš tave išgelbėjau, o jau dabar nori mane užšáut (ps.) Jz. Jei užšaũčia zuikį, tai man jį išvirtų Brš. Kiškį, lapę ažšáuna Pst. Tik tan šonan šavo i ažušãvo kiškį Aps. Vyriausias sūnus vieną dykį (šerną) ùžšavė Azr. Jeigu užšausi ar užmuši busilą, gausi sausligę LTR(Vs). Taisykie šaudyklėlę, užšauk girios paukštelę BsO336. Jauni ponai aukso strielbom tai mane (karvelėlį) užšovė LB105. Siuntė ponas strielčių, kad vilką užšautų FM.
^ Atlėkė paukštė be sparnų, įtūpė į medį be šakų – užšovė strielčius be strielbos, išvirė kukorius be ugnies, suvalgė pana be dantų (sniegas) Dkš.
| refl. tr., intr.: Tas užsišóvė pats save Msn. Užsidarė kluonan, tracht užsišóvė Vvs. Ažsišãvo briedį Ign.
2. intr. J paleisti šūvį, iššauti.
3. tr. KI640 šaunant užmesti.
4. tr. nutrenkti (apie perkūną):
^ Kad taũ perūnas ažušaũt! LKKXIII122(Grv).
5. tr. BzF181, Š, Ser, NdŽ, KŽ užsklęsti, uždaryti skląsčius, užkišti: Užšáuna anksteinais duris, jei nori, ir braižykis pasku kaip durnius Vvr. Ka eisat gulti, neužmirškiat duris užšáuti Šv. Durės būdavo su karte užšáunamos Krš. Užšáuna duris su šautuvu Rsn. Ažušáuk duris, be vėlus laikas Ob. Duris šovikliu užšáunam Km. Nakčia duris užšáunam šova Lš. Reik eit langus užšáut, kad kas neįlįstų Rd. Vaikas užšãvo liuktą Žr. Išimtininkė … duris užšovė LC1879,4. Priemenė buvo ažušauta su medine velke BsPII237. Langelis par uolektį rąste išpjautas ir iš vidaus su lentele užšaunamas S.Dauk. Kai sulauksi vakarėlio, neužšauk durelių (d.) Smn. Mes dureles užversim, geležėlėm užšausim LTR(Prl).
| refl. tr., intr. Ser, NdŽ, KŽ: Duris dzinkt ir užsišóvė Trs. Pamatė mañ ateinant ir užsišãvo Ds. Vakarais visada ažsišáunam duris, kad būtų ramiau Ob. Miega užsišóvę – negaliu vidun įeit Pnm.
^ Nuo naminio vagies nė dviem velkėm neužsišausi PPr222.
ǁ uždaryti, užrakinti ką viduje esantį: Aš užmiršau ir užšavaũ jį gurbe Ds.
6. tr. NdŽ, Pvn, Rm užtverti, užkardyti: Užšáut reiks kartį, kad karvės avilių neišverstų Pc. Užšáuk par spragą kartį, kad gyvuliai ant daržą neliptų Paį. Grįžtant veselnykam iš bažnyčios, buvo mada užšáut kartį skersai kelio Skrb.
7. refl. užsikirsti, užstrigti: Mat aš, besukinėdamas vyskupo mikroskopą, buvau jį taip pagadinęs, kad jis užsišovęs nebesisukinėjo A.Vien.
8. tr. NdŽ sukišti, užkišti duonos kepalus į patį krosnies galą.
9. tr. NdŽ, Lp perkišti siūlą šaudykle: Menka šiuosmet iš manę audėja, kad dar nei kartelio šaudyklės nežušoviau Rod. Ne toks siūlas ažušáuta – sugadinau Klt. Kažno šiteip iš galo ar neišsitrauktų [siūlas], mat ne teip ažušavaũ Sdk.
ǁ audžiant suvartoti (šaudyklėje esančius siūlus): Šitą ažušáusiu ir daugiau nebeausiu šiandiej Aln.
10. tr. J smarkiai užduoti, uždrožti.
11. tr., intr. NdŽ tiesiai į akis, piktai, šiurkščiai, priekaištaujamai pasakyti: Užšóvė mun baisiai: tinginė! Grd. Užšóvė: tavo duktė be šliūbo gyvena! Krš. Ir aš anam užšóviau, velniuo! End. Dukterikė seniuo kad užšáuna žodį! Krtv.
ǁ vykusiai, įtikinamai, taikliai pasakyti: Nors ir nemokytas, bet kad užšaus – nieko prieš neatkirsi Rk.
12. intr. NdŽ greitai užbėgti, užsukti.
ǁ refl. greit einant susidurti su kuo, užlėkti ant ko: Ėjau ėjau grei̇̃ta ir užsišóviau an Petro Db.
13. refl. užsivilkti: Aš tik suknele užsišáusiu, ir bėgam Ktk.
◊ sklą̃stį užšáuti padaryti galą kokiam veiksmui: Tą regėdamys, kryžokai numanė aiškiai, jog jims tujau užšaus skląstį jų terionėms S.Dauk.
paužšáuti (dial.) tr. baigti viską išausti: Ik Velykai reikia stovus paužšáutie Lz.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (102)

pi̇̀nti

prasipi̇̀nti

apvi̇̀rinti

pavi̇̀rinti

pravi̇̀rinti

apdarýti

nuleñkti

pérlenkti

mèsti

apšáuti