Termino paieška - pasveikti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (91)

antvil̃kti

Apibrėžtis

1 vil̃kti, vel̃ka (-a Zt), -o KBII164, K, Rtr, Š, BŽ56, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1195, R, R311, MŽ, MŽ416, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, RtŽ, L1
1. tr., intr. traukti taip, kad šliaužtų: Jis eidamas kojas vel̃ka KII159. Jis tur vel̃kamą eiseną KII159. Vilkti pažemiu kojomis I. Jis ligonis buvo, koją vieną vil̃ko Sdb. Vil̃k žeme pagal J. Koją vilktè vil̃ko – radikulitas įsimetė Smln. Velki̇̀ koją – ką tu eisi, būk namie Jrb. Su kaliošais čiukšt, čiukšt – kojas vel̃ka Kbr. Y[ra] toki šliūžė, taip kaip kailinių rankovė vilktà Gd. Mažileliai šarkais apvalkstyti, rankoves vil̃ks lig žemės Jdr. Šeimininkė šluotą apsižergs ir eis vilkdamà par tą rasą Tl. Ten bėga lapės teip kaip šunys uodegas vil̃kdamos Sd. Žąselė vieną sparnelį vel̃ka per vandenį ir svirduliuoja (ps.) Grš. Būdavo, [elgetos] šliures vel̃ka, krepšiai skuduriniai tabaluoja Snt. Mes kurpes vil̃kom, su kurpiukėm ėjom Ar. Kurpes vil̃kdavau ant kojų, nepanešdavau Nmk. Kaipgi tuplius vilksi̇̀ – sausa, karšta, apsiauk nagines Skp.
^ Uodegą vil̃ko – šliūža paliko (įsitaisė vaiką) Kal.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Velka tą gūnią vilktinai̇̃ RdN. Paskuo piemeneliuo įsmilko nugara benešant, pradėjo vilktinos vilkti par akminis LTR(ž.).
| refl. D.Pošk: Arklį mažą turėjo, ka ans jos, kuo ne žeme vel̃kas i kojos Plt. Sijonai buvo lig pat žemės, jau vil̃ksas pagal žeme Vgr. Išsiaudžiam sijonus, pasisiuvam gražiai – ne kad žeme vil̃ktųsi Krk. Ilgais andarokais apsirengus eit labai bloga: andaroko kraštai minas, andarokas žeme vel̃kas ir dulkes kelia Lš. Sijonai dideli išausti, ilgi toki, ka žeme vel̃kas Trg. Sijonai buvo ilgi, o ta uodega šliukš, šliukš iš paskos i vil̃ksas, taką nušluos tie sijonai End. Jau buvom pasistruginusios, mun jau nebvil̃kos sijonai Krš. Rankovės atraitytos, o kai neatraitytos – žeme vel̃kas Kp. Diržo atsijuosta, gerasai galas už juosmenio laikos, o sagtelė vel̃kas ir skamba Kp. Uodega ant žemės vel̃kas Klp. Ji trinko galvą par metus du sykiu, kasos vil̃kos žeme (buvo ilgos) Jrb. Karukus prikabydavo – rąstai ilgi, žeme vil̃ktųs Pšš. Apžėlęs kaip meška, gaurai žeme vel̃kas (labai ilgi) Krš.
^ Kur eiti vyža, čia velkas ir apvarta RD213. Jo snerglys da žeme vel̃kas (apie mažą vaiką) Tr.
2. refl. šliaužti, ropoti paviršiumi: Vaikas su šaukštu kaukš tam žalčiui par kaktą, tas ir vilkdavęsis – čykš, čykš čypdamas atgal po pečka Sln.
3. tr. Skr traukiant paviršiumi keisti daikto padėtį erdvėje: Pati [katė] atbulai eina, pacą žeme velka Grz. Par storąsias lūpeles katė pelę vilko, par retuosius dantelius kisielėlį sunkė LTR(Brž). Du berželiu nukerta, ant šitų berželių prikrauna šieno, ir velki̇̀ par vandenį Šmn. Užmigusį piemenį už kojų suriša ir vel̃ka, kad prabustų Kdn. Vel̃kamas tinklas KII159. Buvo ir velkami̇̀ tinklai Smln. Velkamasis tinklas būdavo pririšamas prie valties ir tempiamas rš. Ka vagą kerta bebrų ar vėtrų pakirsti medžiai, tada baidares tenka vilkti krantu rš. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu. Jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31. Paskui vilko bluką per kiemus, beje, senuosius metus, tabalus mušdamys (toks senovinis Kalėdų paprotys) S.Dauk. [Jėzus] davės vilkt ir tęst tiemus žalnieriumus šarvuotiemus, idant tavęs velinas netrauktų ant pasmerkimo amžino DP157.
^ Tai viralas – vilkas šunį velka Kp. Tą valgį gali ir už kojų vel̃kamas valgyt (geras) Plv. Negyvas gyvą velka (šepetys utėles šukuoja) B304.
vilktinai̇̃ adv.: Išvers iš šlajikių, o pasku vilktinai̇̃ įtrauks į trobą [girtuoklį] End.
4. tr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Cielą vežimą pora arklių sau vel̃ka, i gan Vvr. Tas vaikinas vel̃ka tąs roges jau sulūžusias Jrb. Jegu čia tei[p] bjauru, tai ma[n] dviratį neapsimoka nė vil̃kt Jrb. Žmona keravoja tą plūgą, o aš velkù Ppl. Arkliai geri: pora arklių keturias ekėčias vil̃kdavo Grz. Velkamieji padargai rš. Velkamas rulys sukasi ir kuolais kaip alkūnėmis galveles maigo, kol visi sėmenys iš jų išbyra rš. Ir aš (arklys), kad buvau jaunas, kad galėjau traukti žambį, vilkti ekėčias, nešti balną, buvau geru gaspadoriui S.Dauk.
^ Prastai mokinas: vos velka cibė ratus Jrb. Vel̃ka lyg cibė ratus (prastai gyvena) Lkš. Vel̃ka kaip šuo rages Užv. Vel̃ka kai gudas ratus (apie lėtai ką darantį) Gs.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą): Aš žiūriu, kad anas (ratelio raištis, ryšys) nevel̃ka Žl.
ǁ pririšus tempti, buksyruoti: Laivą vilkti LL47. Vilkti laivą virvėmis ŠT279. Velkamàsis garlaivis DŽ1. Automobilių velkamasis kablys KlK46,42. Priekabos velkamoji kilpa KlK46,42. Velkama transporto priemonė dažniausiai pririšama lanksčia vilktimi rš. Vėplį užkabino velkamuoju diržu ir ėmė tempti į krantą rš.
5. tr. tempte imti iš kur: Vil̃kdavom iš balų žolę, prisitaisę valkčius Rm. Būdavo, velki̇̀ velki̇̀ iš vandenio tą šieną Krs. Nedėlią mirksta, paskum vel̃ka, traukia iš tos sodželkos tuos linus Svn. I tujau parrėžė pilvą, grobus kaip kiaulės sau vel̃ka Jdr. Jau paugterėjusį sūnų tėvas vedė su savim silkelių žvejoti ir vilkti iš jūros kerpes su gintarais M.Valanč.
| prk.: Kitas kitą iš vargo vel̃ka (apie pametinukus vaikus) End.
ǁ pajėgti išgriebti, ištraukti (žuvis).
vilktinai̇̃ adv.: Tura žuvies nevilktinai̇̃ – daug Lk.
6. tr. sunkiai nešti, tempti: Kiti vilko ant pečių užsidėję sunkiai panešamus ryšulius A.Vien. Matos – nelengvas daiktas, kad vos vel̃ka Lel. Sunku, ar geležų velki̇̀ prisikrovus Brš. Visą dieną tuos medžius vilkaũ – net akys lindo Sk. Sesuo net elksnius vil̃kdavo pasikirtus iš miško PnmŽ. Aš dykas nebūvu: šakas velkù nuo pavasario Jrb. Žmogus akmenis vil̃ko vil̃ko visą dieną Sb. Neša vel̃ka an kupros šienus – galia pasprogti End. An pečių viską tęsėm, vil̃kom, kas tau arklį duos Nmj. Neši ant pakraštį, velki̇̀, tai šitep ir prisišienaudavom su savo žmogum [nuo griovių] PnmR. Pryš lytų gandras vel̃ka kokių velėnų, šienų į lizdą – i susipurvina Grd. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pelus vil̃kt, šiaudus varyt lauko Sk. Vandenį velkù karvei tokio[je] tolybė[je] – nebė[ra] vargo didesnio Mžš. Vil̃ksi vil̃ksi tą vandenį i liesi vis tą daržalį End. Privertė, idant paskui jį kryžių jo vilktų SPII220.
| prk.: Gerai vaikai mokos – vel̃ka penketus kaip pacus Krš. Velkù savo vargą per dienas Mrj. Įkyrna senatvė[je] vargą vil̃kti, kaip koks škurlis visims painiojys Krš. Gerai žinau, kokią darbo naštą Tamsta velki Pč. Jūs vergai, velkantieji ant savo sprando jungą! Jūs jį velkate jau nebe vieną tūkstantį metų J.Bil. Nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bevelki ir… tylėk J.Paukš. Ne kitaip piešia baudžiavą ir valstiečiai senoliai, kurie dar tebegyvena ir kurie yra ją vilkę ant savo pečių A.Sm. Petras savo karčeminėj kantriai vilko bobelio buitį, vos nuo bado beatsigindamas V.Myk-Put. Nebepaslinkom nuvažiuoti, senus kaulus kur vil̃ksi Rdn.
^ Tėvui terbos sutrūko bevelkant, o vaikams nuo tėvo bevagiant TŽV621. Ko jis mirs dabar laisvė[je] gyvendamas: doklos nebereikia vil̃kt (nebereikia sunkiai dirbti) Mžš. Jau jai reikia lazdelė vil̃kt (jau ji sena) Mžš.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Nešvari [marti] – valkčiais visa ko vilktinõs tura uošvėnė vilkti Krš.
| refl. tr.: Jau ji ant rytojaus imas viską i vel̃kase Jrb.
ǁ gausiai nešti, gabenti: Dešimt karvių melžamų – viedrais vel̃ka tą pieną Lpl. Vil̃ksu krapšais kiaušius [į turgų], būs piningo kaip molio Krš. Ana numie vel̃ka maišais tus miltus Trk. Toksai baltapūkis ka saldainius vil̃ko [merginai]! Krš. Po tris karves turia, Jėzus Marija, kad vel̃ka pieną [į pieninę] Slm. Kūrina našiai, tik spėk vil̃kti cigarietus Trk. Tarnai tik velka ir velka valgius vis prašmatnesnius TS1902,1. Nori ko gauti, turi vil̃kti kyšio pluokštais Krš. Ir pyeina toks kaukaitis, kur piningus vel̃ka Rsn. Aitvaras, nepažinęs, ar šventyta, ar ne, lunkus vis nenustojąs vilkęs BsPIII274(Vlkv).
ǁ paslapčiomis pjauti, grobti: Čia tokie kuisynai, krūmynai, tai vilkai aves vil̃kdavo Krž.
ǁ paslapčiomis paėmus, pavogus nešti, gabenti, grobstyti: Iš kolkozo obelų tai žmonės vil̃ko vil̃ko obuolius Slm. Ką nutvėrus visa iš namų vel̃ka Skp. Vãga kaip pasiutę, vel̃ka bulbes priekaboms, mauna i mauna numie Trk. Vil̃ko į numus kaip kaukas Krš. Visi grieba, visi vel̃ka, kas tik kur prieina Rsn. Šit kaimynūse vel̃ka iš numų, pardalio[ja], liuoža – šeimynai kryžius Krš. Sako, ana velkantýs šieną kupetums Krš. Tiek metų vil̃kę, nešę, iš sykio negalia nustoti Krš. Pirmininkai, brigadininkai vel̃ka viską visais kraštais, i nėkas nėko nesako Krš. Dešras [iš fabriko] vel̃ka, neapėda Rdn.
| Kiaušinius tai tikrai ežys vel̃ka Svn.
| refl. tr.: Kas nori, vel̃kasi mūs obuolius Ig. Sako, ka i deputatai piningus vel̃kas Eig.
7. tr. vežti (ką sunkų): Šieną vel̃ka su žieminėms šlajėms Žr.
ǁ vežant sunkiai gabenti: Iš Bielarusijos, iš kaži kur anos pačios vel̃ka [paltus], nė[ra] tų pavasarinių Trk.
8. tr. nešti, traukti drauge su savimi: Kelias užpūstas, i vel̃ka [vėjas] pagal žemę sniegą Sk.
| impers.: Pečius dideliai traukus yr, i vel̃ka liepsną lauku Štk.
9. intr. turėti trauką, traukimą: Toks duslus oras, da medžiai aplinkui, už tai ir nèvelka kaminas Akn.
10. tr. jėga vesti, versti eiti: Vel̃ka pačią pri darbų Krš. Karves [pavasarį] reikėjo vil̃kti su arkliais iš kūtės lauk (buvo nusilpusios) Sd. Nebereikia pavasarį gyvuliai vil̃kt laukan Vb. Meta [piršliui] abrūsą už kaklo ir vel̃ka karti Tl. Aš tai einu, širdele, maniškio iš smuklės vilkti J.Marc.
| prk.: Už menką mažmožį kaimynas kaimyną velka į sūdą TS1902,2–3. Vilko jį iš miesto laukan CII442–443.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Tie, sudavę cigonui dar porą kartų į kuprą, mažne vilktinai pas horodničą nuvedė DS371.
| prk.: Neteisingumas ir ardymas lygybės vilktinai vilko į bedugnį A1884,1(J.Šliūp). Muni snaudulys vilktinõs įvilko į lovą – būs lytaus Krš.
ǁ prk. kalbinti, vadinti, raginti: Seniau ir muni liuob kunigai vil̃ks pri partijų Dr.
ǁ prk. traukti, vilioti, masinti: Vis tiek vel̃ka ir vel̃ka gimtinė RdN. Tiesą pasakius, jį vilko labiausiai visokie žaislai ir gimnastika rš.
11. refl. Sut lėtai, sunkiai, vos eiti, šliaužti: Tu tavaliojies, velki̇́es po kojų kaip kišenė nutįsusi J. Vel̃kas kaip atsėjęs (viską pasėjęs), rodos, kojų nepavelka Šll. Tai vel̃kasi lyg negyvas Prn. Eik greičiau, ko daba velkys koja pro koją Erž. Senis vel̃kas – perdyla suvisu Švnč. Vel̃kas kaip ežis, pusė dienos užtruks, kol pareis numie Pln. Kur aš prinešiosiu [vandens] – vos pati velkúos Alks. Bobos darbas – eini velki̇́es nepasivilkdama, tei[p] reikia Lkč. Paskui plūgą ir aš velkúosi Dt. Jei pavasarį dar kiek vilktų̃si kumelė… Sdk. Arklys liuob vil̃ksias kuprą išpūtęs Plt. Arkliai vilkosi koja už kojos viduriu kelio Žem. Alkanas aš vos velkuosi B.Sruog.
^ Velkasi kap uodega paskui Gž. Velkasi kap šlapiu maišu per špokinyčią gavęs Vlkv. Velkas kaip kelnių palagas S.Dauk. Velkas kaip carienės padurkai LTR(Grk). Ko velkies kai šūdina virvė LTR(Šmn). Velkas kaip vyžos apivaras Pnd. Na ir velkas – kaip vyžos pavara LTR(Zp). Velkas kaip utėlė par kailinius Up. Velkas kaip utėlė į šašą Krp. Vel̃kas kaip žirnių kirminas Eig. Velkies kaip vėžys su mielėm LTR(Lnkv). Koja už koją vel̃kas – kaip žydas silkininkas Plt. Velkas kaip Zablockio ratai LTR(Zp).
ǁ menk. eiti: Kur velkýs negalėdama, sėdėk numie Krš. Pasakyk, tegu vel̃kas namo Trgn. Einam gryčion, kurgi velki̇́es LKT314(Ob). Tegu pavaikšto tėvas, negi aš vil̃ksiesu KzR. Anas vil̃kasi negalėdamas Zt. Spaudimą turu, susirietusi velkúos visur Krš. Kur velkýs naktį [šokti], a vaiką nori parsinešti?! Krš. Ko ten mergoms vil̃kties į kitą sodą – jokia mada [šokti] neleido Krš. To boba vis tiek vil̃ksis iš paskos, nepaliks jo vieno Krs. Tai ko čia reikėjo vil̃ktis, jei tingi dirbt Rgv. Par balsavimus lynanti, kas tau vil̃ksias į tolybes Krš. Jeigu kurs [mokinys] patvirkęs, lai ans vel̃kas [kur nori], jei nemačija – meta iš mokyklos Yl. Vil̃kis greičiau iš čia Bgt. A jau vil̃ksies gult? Slv. Kad jau levui nusibodo medžiotie, liepė asilui sau namo vilktis Tat.
| Norėčiu ką dirbti, ale kojos nèvelkas Krš.
| prk.: Jis negaudavo stipendijos, nes vilkosi studentų uodegoje rš. Visi iš jo juokėsi ir erzino, kad, pramiegojęs orės pradžią, dabar su visais darbais per visus metus turėsiąs uodegoj vilktis V.Myk-Put. Jo užpakalis per sieksnį vel̃kas iš paskos Tr. Mun grabas vel̃kas pasku Vn. Vekseliai paskuo karietą šluotoms vel̃kas – toks ans bagotas Šts.
ǁ menk. vykti: Ar negali kur vilktis į svietą sau duonos storotis? DS61(Rs). Savo turėdama, vil̃ksuos aš tau [gyventi] pri marčios į miestą Krš. Atsižadėjusi ir savo šlovės, ir turtelio, ir giminės, ir savo pašalio eina, velkas losnai šliužė paskuo pulką, kuriame yra jos myliamasis P.
ǁ menk. lankytis, bastytis: Per robaksus vil̃kosi vil̃kosi, kol paseno Plv.
12. refl. iš lėto, pamažu važiuoti: Iš lengvo velkas traukinys Mair.
| menk.: Per Kamajus visos mašinos vel̃kas Vilniun Pnm. Pagal jų nuomonės, ratūse vilkties vergo darbas buvo, ne liuoso žmogaus S.Dauk.
13. refl. lėtai judėti erdve, slinkti: Tie debesys teip vel̃kas pažemiu, o saulelė pro to debesies kraštą prasikišusys veiza End. Skersai per kelią velkasi baltas šešėlis – bene katinas I.Simon.
14. refl. iš lėto eiti, slinkti (apie laiką): Vel̃kas tas gyvenimas kai šūdinas pantis Bsg.
15. refl. galėti, pajėgti krutėti, judėti, dirbinėti: Gerai, ka velkúos – vaikai laimingi Rdn.
16. refl. sunkiai eitis, sektis: Matematika ėjo gerai, kalbos tik tik vil̃kdavos Akn.
17. refl. šiaip taip laikytis, gyvuoti: Par žiemą da vil̃ksamos. – Kaip nevil̃ksys, reik vil̃kties, ką darysi End. Kolkozai dar vil̃ksis vienus kitus metus Btg.
18. refl. šiaip taip kuo dirbti: Kazalė tas muno jug tuo mokytoju vis būtų galėjęs vil̃kties šiaip teip – nenorėjo bjaurybė End.
19. tr. sunkiai dirbti: Susilpo [tėvas] – žentas visus darbus vil̃ko Rdn.
20. tr. atlikinėti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Lietuvis, noris krikščionys, nė kokio amato vilkti negalėjo S.Dauk. Motriškosios, numie palikusios, ūkę vilko, beje, numų darbus be vyriškųjų atliko S.Dauk. Nesuskaitomus melus ir paklepus vel̃ka ant mūsų DP535.
^ Sunku ūkę vilkti, kad laimos nėra S.Dauk.
21. tr. traukti ant kūno (drabužį), mauti: Jau jis (kūdikis) miego norės, jau kelneles reik vil̃kt kitas Žlp. Dė[l] ko tas kelnes vilkái? Subjauros, i gan Trk. Vaikuo ką vil̃ksi, sunešios, girtūkliuo ko pakiši, surys Krš. Nu i vil̃ks ta duktė kožną vakarą kitus marškinius Trk. Ne mes tų batelių austėm, ne mes tų kelnikių vil̃kom Dr. Kame aš prisiūsiu kožnam – vil̃k i nešiok Trkn. Velkamų̃ drobužių galybės an sienos prikabinta Krš. Taip nupirk, ka būtum vel̃kamas Rdn. Vakaruot neduodavo mamos visų suknių vil̃kt Alz. Žiemą kailinius velka po sermėga M.Valanč. Kaip tik jau pamato sniegą, žėdnas vel̃ka skrandą JD198. Kai šukavo galvytėlę, ašaros birėjo, kai mum vil̃ko marškinėlius, kauleliai braškėjo (d.) Pl. Kad ir velka [pamotė] šniūrelkelę, spaudo muno širdelę D30. Mes knatinių nebevil̃ktum ir baronais apsivil̃ktum (d.) Slm.
| Pakulinės kaldros buvo, tai kas tę vil̃ks [užvalkalą] Kpč.
^ Pigų rūbą dvi dieni velka TŽV599. Panelė balta, marškiniai raudoni, kai juos velki̇̀, gailiai raudi (svogūnas) JT76.
| refl. tr.: Vaikis kožną savaitę turėjo vil̃kties [švarius baltinius] End. Svetį pamatom, tai gražesnį jupiką vel̃kamos Grd. Tėvas jau vel̃kas sermėgą, važiuos į turgų Pln. Palig saũ vilksiúos švarką Aln. Nieko gudresnio negali vil̃kties, tuoj išsimaknoja Ps. Karailiuoja [suknelė] – nėr in ko vel̃kas (tokia sulysusi) Švnč. Tus baltinius pasiūs, drebės širdis, ka reiks vil̃kties pirmą kartą Žr. Devyni kostiumai nupirkti, nė vieno nesivel̃ka Kvr. Iš to vargo ka įlipo į tą gerovę, tai nebežino nė ką vil̃ktis, nė ką autis Grz. Kelnes vel̃kas tėvalis KlvrŽ. Eisiav eisiav kelnikes vil̃kties Trk. Avęs[is] kojas, jau vil̃kęs[is] kelnes Trk. Velkúos mantelį eit Jrb. Išejo apsiausto nevil̃kusys Lkv.
ǁ nuo kūno traukti drabužį: Vil̃k tas kelnes po bieso – koks atrodai End. Nu ta reik vil̃kti nu tos subinės tims vaikams tas kelnes Trk. Vil̃k šarką žemėn Kal. Tas tik sugrobė muni už apkaklio – pri žemės, vel̃ka tas kelnes žemėn Yl.
| refl. tr.: Marškinių nuo pečių nesvel̃ka, paki supūsta – dilina dilina Klt. Burnoselį vel̃kas nuo savęs, duoda tėvas vokiečiui Klt. Vil̃kis tik švarką žemėn ir eik gulti! BM181(Jnš).
22. tr. rengti (drabužiais): Tuom strošnu audeklu [vaikus] vilkaũ Aps. Su tuo burnosu gal vil̃kti i motrišką Ms. Paskuo gavau vil̃kti kitus, tus nuvilkau Kl. Bene aš juos kelnėmis vilksiu? Žem. Kap vil̃ko marškinėliais, laužė mano rankeles DrskD212. Numirėlis negalima vilkti kiauru rūbu LTR(Užp).
| refl. M.Valanč: Skubinkim vil̃kties ir einam Užp. Važiuotam reikia labiau vil̃kties Dglš. Sniegas do stovi in žemės, vil̃kis šiultai Klt. Kuo aš čia vil̃ksiuosi: jeigu šilta, plonąja [suknele], jeigu šalta – čerkasine Slm. Daba mažiausis vaikas nevil̃ksis tokio drabužio Vdk. Panešiotu rūbu niekas nenori vil̃kties Dglš. Jaisiais (marškiniais) nesvil̃kie, velėtie reikia GrvT70. Kelinėmu vilkaũs Dv. Da gi aš nei avusys, nei vil̃kusys Švnč. Kelinėlėm vilkaũs, čebatėliais aviaus (d.) Dv.
ǁ refl. nusirengti: Vilkiẽs lig grynam (iki nuogumo) Rš.
ǁ refl. puoštis drabužiu, taisytis: Ko ana šite rėdos, vel̃kas, gražinas? Dglš. Pasenęs gali vil̃kties, gali auties – nėkai Krš.
23. tr. aprūpinti apranga, drabužiais: Anys tą mergaitelę ir vel̃ka, ir mokina Aps. Močia davė padušką, kaldrą, paklodę, o toliau jos sūnų tegul pati marti vel̃ka Ps. Nei ana valgyt davė, nei ana vil̃ko [vaiko] – keliai nuogi, ir duonos neduoda, užrakina šėpoj Žl. Reikėjo man juos (senukus) i mazgot, i vil̃kt, i papenėt Kr. Kas jį (vaiką) vil̃ko kada, – stovi stovi pašaly basas Klt. Iš linų audžiama drobė – jąja šeimininkė velka save, vyrą ir vaikus M.Katk. Tinginių mes nevalgydinam ir nevelkam rš.
| prk.: Balabaikos mane nevalgins ir nevil̃ks Ml.
^ Tu geriau vil̃kt nei penėt (sakoma daug valgančiam) Dglš.
24. tr. siūti, kalti kuo iš viršaus ar aplinkui, traukti, mušti: Kailius vil̃kdavom [milu] mas – i moteriškos [dėvėjom], i vyram apvilkdavom Grz. Nevilktų̃ dekių nebuvo – kertuotas, uždėtas milas Sdb.
25. tr. kloti, dengti sluoksniu kieno paviršių: Lindo švininių debesų kamuoliai ir vilkte vilko dangų Šlč.
| impers.: Ka dirbu pasilenkusi, vel̃ka miglą už akių (temsta akyse) Šts.
ǁ impers. Dg, Krž traukti valkiumi (apie kataraktą): Akis vel̃ka, nematau Šd. Vargšuo tas akis vel̃ka jau Rnv. Jau suka, vel̃ka akį šitą gerąją Dbk. Sako, vis da lašyk tuos lašelius, kad vel̃ka [akis] iš pakraščių jau Alz. Akį anam, sako, iš apačios velką̃ Krš. Da vis buvo neapibaigta vil̃kt [akis]. Apibaigė vil̃kt – nebesimato jau Kp. Seniau nevil̃ko tų akių kap dartės Drsk. Va tą akį vel̃ka, va kairę Št. Tais vėgėlės kepenų taukais ir tepa velkamas akis Sln.
| refl.: Vilkis vel̃kas, nebmatau Krš.
ǁ impers. traukti valkčių (apie miltligę): Agrastų uogas valkčiu velka Al. Preitą metą vil̃ko i šį metą agrastus, musti, koki žemė y[ra] netinkama Gršl.
ǁ impers. dengtis debesimis, niauktis: Vakaruose vel̃ka Grž.
26. tr. impers. šalčiui stingdant dėti ko sluoksnį, dengti: Po biškį vel̃ka gruodą – gal šals Dr.
27. tr. Slm ilgai, ištęstai tarti, kalbėti: Vieną žodį vel̃ka, o kitą taip stačiai sako Antš. Kas čia bus gero – vis tos pačios bėdos, – vilko žodžius Paliutė J.Paukš. Petrui ėmė rodytis juokinga, kam jie ne taip taria, kaip užnemuniečiai, ir velka Vaižg.
28. refl. tęstis, trukti: Nusprendžia jaunuomenę suprašyt i viską padaryt, kad i gėrimas dykai, i valgymas dykai ka būtų, i tris dienas vil̃ktuos ilgumo [puota] Žg. Karas vilkos dvylika metų M.Jan. Su pertraukomis liga velkasi per daug mėnesių ir metų P.Aviž.
ǁ trukti, tęstis, užsilikti: „Iš kalno“ padaryta klaida velkasi per keletą amžių LTIII282.
29. tr. sunkiai, vargingai leisti (laiką): Velkame nelinksmas dienas ir nežinome, ką atneš rytdiena J.Paukš.
^ Teip ir vel̃kam metus kaip žydai ratus Krč. Šep tep vel̃ka dienas kap Grigas ratus Kt.
30. intr., tr. delsti, tęstis, vilkinti, atidėlioti: Jis vel̃ka ir vel̃ka, vis negalia pradėt savo darbo dirbt Pmp. Tu velki̇̀ velki̇̀ ir vis da nepradedi to darbo Jnšk. Sakė, paleis paleis, o čia vis vel̃ka ir vel̃ka Ėr. Ar tu žinai, kiek mum karvė ilgai vil̃ko (nedavė pieno, buvo užtrūkusi) Akn. Nelyginant kaip tas nusidėjėlis: ką tolyn spaviednį vel̃ka, tą vargiaus jam prisiruošti A.Baran. Jei ką prižadėjai Dievu, nevilk išpildyti brš.
^ Velka kai smertį Brž.
| refl. SD400, I, N, Tat: Kokis tinginys, tai iki Užgavėnių vel̃kasi kūlimas Graž. Bėga, lekia viens pro kitą, o darbai vel̃kasi – susikuitę, apsivertę Lkč. Tai šę, tai tę, o darbai vis vel̃kasi Bgt. Darbas vilkosi, pamaži apsiaubdamas jo mislis ir norus V.Kudir. O daugumui ir metas nuo meto skolos vilkdavos ir didyn augdavo Sln.
31. tr. tiesti, rengti, kloti: Gelžkelį vil̃ko vokiečiai čia, prie gelžkelio varė – dirbom Svn. Vil̃ko visas tas gronyčias ir mum prijungė prie Latvijos Akn.
32. refl. būti panašiam į ką: Ant latvišką [kalbą] čia mum daug vel̃kas (daug latviškų žodžių) RdN.
◊ aki̇̀s vil̃kti apgaudinėti: Kam čia dar akis žmonėms vilkti TS1899,3.
bãdą vil̃kti Gž badauti: Taupom, bãdą vel̃kam, norim taksiuką pirkt Mrj. Duonos neturėjo, bãdą vil̃ko, bet rūkė Graž. Karvės bãdą vel̃ka po šilus šiokie sausie Lnk.
gyvýbę (gývastį) vil̃kti Vkš būti vos gyvam, gyvalioti: Ans gývastį savo vel̃ka, i pakajus Dov. Šiaip teip biškį apsikriuša, gyvýbę vel̃ka Yl. Širdį kiek pastiprino, i dar vel̃ka gývybę Krš. Koks muno be gyvenimas – tiktai gyvybę velku Šts.
júodą klùmpę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Aš nuo mažens júodą klùmpę vilkaũ Jrb. ×
jupàs vil̃ktis mokytis kunigu: Tėvai norėjo, ir išejo jùpų vil̃kties Šv.
kitùs káilinius vil̃kti keisti įsitikinimus, pažiūras: Kum pasižadėjau, tum i mirsu, – kitų̃ kailinių̃ nevil̃ksu Akm.
kójas (kepšès) vil̃kti įstengti eiti: Senas – vos kójas vel̃ka Msn. Toks tinginys, led vel̃ka kójas Krs. Kaip nèbvelka kójų, pri Dievo šaukas Krš. Keli seniai [kaime], kójas vos vel̃ka Sutk. Jis vos kojas velka, o čia braidžiok tokioj palaidoje, tokioje slidumoj, iki klupsčio šlapias, purvinas V.Krėv. Atliko kai bizūnas, led kójas vel̃ka Šmn. Kójų kai nèvelki – ką padirbsi!? Adm. Kryžiškai senis pjaustytas (daug sykių operuotas), o dar vel̃ka kepšès Krš.
krỹžių vil̃kti Šmn vargingai gyventi, vargti: Vilkáu i velkù krỹžių – visas toks gyvenimelis Krš.
nãginę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Jis taip pat vil̃ko nãginę nuo tamsos iki tamsos Ps.
per siū́lą vil̃kti nesistengti, pritingėti: Anas mokytis tik tik per siūlą vel̃ka, ir sunkiai einasi Akn. ×
rõdą vil̃kti meiliai kalbėtis: Bene velki̇̀ rõdą su panoms Šts. Aš bulbėse ravėjau, ans atejo tatai, vedu rõdą vil̃kov po bulbes Lpl.
skersàs kójas vil̃kti apie girto ėjimą: Jau girtas, jau skersàs kójas vel̃ka Iš.
velniai̇̃ vel̃ka danginasi: Kur naktį velniai vel̃ka, neik! Krš.
1 antvil̃kti, añtvelka, -o (ž.) Š, NdŽ; M
1. Skd, Lnk žr. 1 užvilkti 6: Jis antvil̃ko sermėgą ant kailinių J. Antvil̃ks nūšukinius marškinius ant kupros, ir eik End. Daba mūso vaikiams antvil̃ktum kas tokias kelnes? – Pasiusk, neantvil̃ksi! Sd. Iš marškono pasiūs jupelę, antvil̃ks tam vaikuo, ne kaip dabar kad eina silkūse Lpl. Neturėjėm nė marškinių dorų, nebibuvo ant nugaros ką beantvil̃kti Trkn. Antvil̃ko naujus tus užvalklius, o blusos visos paliko Krt. Švarias dvilinkes antvil̃kdavom Kv.
| refl. tr. Lnk, Krtn, Všv: Antsi̇̀vilk tą juodąjį šarkelį Slnt. Baltą skarelę antsigobsi, švaresnę bliuską antsivil̃ksi, kvartugelį antsinersi Žlb. Antsivil̃k kitus marškinius Vvr. Einat ar į sodą, a kur, antsivil̃kiat švaresnį drabužį Sd. Geresnį skurlį ančsivil̃kos – nosę pakėlė! Pvn. Pamėlinavusios kokios kenklės – negali kokias kelnes antsivil̃kti?! End. Kelnes teip per milines antsivilkęs S.Dauk.
2. žr. 1 užvilkti 7: Kas antvil̃ko tavi? Krtn. Kad kas ančvil̃ktų žmogų senovės drobužiais, parsigąstų Ub. Ten pirmosias kelnes antvil̃ko Žlb. An toros kelnes antvil̃k, i ta (tai) mergos veizėtum End.
| refl.: Kur senesnės – su sijonu, su nažutka, kokia sermėga antsivil̃ks Sd. Kunegas, baltais drobiniais antsivilkęs, ejo ar važiavo į tą butą, katro[je] ligonas typsojo M.Valanč.
1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196
1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę LMD(Žg).
2. tr. H156, Š užtraukti ką ant kūno, užmauti: Apvilkti sermėgą B. Ir apvilks kunigas drobės rūbus savo, apvilks teipag drobės apatines kelnes and kūno savo Ch3Moz6,10. Apvilko Ester karališkį rūbą ChEst5,1.
| prk.: Jėzus Christus [yra] drapana nekaltybės mūsų, rūbas išganymo, kurį ant savę per krikštymą šventą apvelkam PK193.
| refl. tr., intr. N: Apsivil̃k sermėgą K. Sermėgą apsi̇̀velka, būdavo, ir joja naktigonių Vdn. An tų gerų [kailinių], kad važiuoji, tai apsi̇̀velki šituos nemuštus kailinius Plvn. Tai lengviai apsivil̃kęs, tai sušalsi Mšg. Jug daba ans apsivil̃ktų gerą kostimą, gerus marškinius antsivil̃ks – nu gražiausis vyras Trk. Kaip tik aš apsi̇̀velku šituos kaproninius [marškinius], Jėzau Marija, mañ’ kaip velniai ėda (graužia) Rk. Aš, kai augom, neturėjau drabužio apsivil̃kt Bsg. Turia burnosą apiplyšusį apsivil̃kęs Grnk. Du rozu apsvil̃ko i nusviedė rūbą Klt. Palitus ilgus kad apsi̇̀velkas, kad eina į tokį balių Akm. Kelines buvau apsvil̃kę išvirkščiai Dv. Eik tu, gyvate, tu nebapsi̇̀velki kelnių, nu kaip tu bepavažiuosi Kal.
| prk.: Žodis mums kūnu stojose, kailiu žmogaus apvilkose SGI46.
3. tr. SD199, H160, R, R30, MŽ, MŽ40, LL114,124, ŠT15,29 aprengti, aptraukti kuo: Baltai, baltais rūbais apvilktas N. Vaiką apvil̃k baltais marškiniais J. Vaikus api̇̀velku, išvedu mokyklėn Ukm. Trys mergelikės: jei nori, iš kailio išeik – nėr kuo apvil̃kti End. Žvigdė žvigdė vaiką, paki apvil̃ko Klt. Visumet šviežiais marškiniais àpvelkam Trk. Ka paauga, tai suknele koka àpvelki, tai tada nė kelnaičių nebuvo Gž. Dabar kad apvil̃ktų drobiniu, tai badytų labai Kvr. Apvil̃ko ją suknute, kap pamirė Vlk. Apvil̃ko muni tokiu ilgu sijonu Sd. Àpvelka muni tokioms kelnėms – pakulinėms, išdėvėtoms Vkš. Su bateliais apaus, gražioms suknelėms apvil̃ks Als. Vaikas didyn – bet kuo neapvilksi̇̀ (išrankūs darosi) Mžš. Api̇̀vilktos [baidyklės] vyriškai, pagaliai da užpakalin inspirta Slk. Moteriškė priėjo, žiūri – šilkais àpvilktas tas vaikelis (ps.) LKT333(Dbg). Tarp tų buvo viena mergelė, su dryžais kartūneliais apvilkta M.Valanč. Apvilko jį paties rūbais ir vedė jį ant nukryžiavojimo VlnE206. Baltarūbis kunigas, baltais rūbais apvilktas SD101. Ansai karalius… baltu rūbu… buvo apvilktas DP164. Ir apvilko jį drobina sermėga, ir juosė jį juosta BB3Moz8,7. Šarvais apvelku, šarvoju ką SD445. Serdoku geležiniu apvilktas SD240.
| prk.: [Dievas] tikinčius ing jį apvelka juos savo teisybe, dovanoja Dvasią Š[ventą] MT18(pratarmė). Tamęjag kūne, kurime dabar esme apvilkti̇̀, turime būt prikelti iž numirusių DP584. O jog tas didžturis lapino kūną savą švelniuose ir putluose rūbuose, todrin nū àpvilktas yr liepsnomis laiždančiomis DP272.
^ Įkapių nedalyk, ka tavęs neapvil̃ktų (nesiūlyk kitiems mirties, kad pačiam pirma netektų) Krš.
apvilktinai̇̃
| refl. intr., tr. H156, R, MŽ, MŽ40, Š, ŠT15,17: Apsivil̃k su kailiniais J. Vaikiuką apsivilkaũ, pati apstaisiau i einam Klt. Nieko anam nereikėjo, bi ans turėjo su kuo apsivil̃kti End. Neturiu kuom apsivil̃kties LKT102(Vg). Nėr kada ir apsvel̃ka Mlk. Mes apsivil̃kom su kelnėms, apsiavėm su naginėms Trk. Graži buvo: kuo apsvil̃kdavo, tas derėdavo Klt. Bėgova į klėtį apsivil̃kti gražesnėm suknelėm Grš. Apsivil̃k kuom papuola Nmč. Eik nusprausk, šventinėm drapanom apsivil̃k JT259. Negi suplyšus [esu], apsi̇̀velku kaip reikia tartum Kp. Anos (samdinės) buvo geriau apsivil̃kę už tas, kur turėjo žemės Dgč. Beveik kap gryna, neapsvil̃kus vaikščioji Ml. Jau aš buvau suaugus pana, tai jau tada prašvitę žmonės buvo jau, nešiodavo jau gražiau apsivil̃kę Plvn. Žmonėsna eidamas gražesniuom apsvil̃k KlbIII8(Lkm). Ka kas būtų bi skurlelį mums atkišęs, o išbėgom kaip apsivil̃kę [namui užsidegus] End. Seniau naminiais rūbais visi buvo apsvil̃kę Dglš. Medžiolais apsievus, sermėgele apsvil̃kus Dglš. Ana tokia: apsvel̃ka berno sermėga ir eina Sug. Su kailiniukais apsivil̃ksam – pasiūs kraučiai Akm. Skrebučiukais apsivil̃kus, graužia plutą net suslenkus (d.) Švnč. Ėjo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat. Apsivelku rūbu, drebužiu, apsirėdau R25, MŽ33. Apsivilkime, idant nuogi nebūtumbime rasti MT139. Ir tur apsivilkti savo kitais rūbais ir po tam laukan žmoniumpi išeiti BBEz42,14. O eš, aniems sergant, apvilkaus maišu BBPs35,13.
| prk.: Dievui Tėvui lygus esi, norint kūnu apsivilkaisi Mž153. Šventas sutvertojis visų daiktų apsivilko kūnu žmogišku Mž178. Apvilkitės gamta kantrumo DP591. Apvilkimės šarvu šviesybės DP5.
^ Apsivilko kaip pelėda su sermėga KrvP. Tankiai su sermėga apsivilkusi vaikščio[ja] tikra išmintis M.Valanč. Vasarą kailiniais apsivilkęs, o žiemą nuogas (žirnis) LTR(Dbk). Gimsta apsivil̃kęs, miršta nuogas (sūris) Kp. Graži pana šimtu suknelių apsivilkus (višta) LTR(Mrk). Balta ponia raudonom suknelėm apsivilkus (svogūnas) LTR(Lp). Senas diedukelis šimtu kailiniukų apsivilkęs, kap pakliudai, verki (svogūnas) Dglš. Striukas bukas vokiečiukas šimtu rūbų apsivil̃kęs (kopūstas) JT163. Žiemą plikas, vasarą apsivelka (medis) LTR(Vdk).
ǁ refl. apsigaubti: Ir važiuodavom, ir eidavom, apsivil̃kdavom šitom skarom Zr. Patys kaimo bernai apsivil̃kdavo kokiom baltom marškom ir gąsdydavo Alz.
ǁ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Noris gi jaunam ir apsiaut, apsivil̃kt – visko reikėjo Zr. Ką aš eisiu šokt, kad aš neapsivil̃kus, marškinių neturiu (ps.) KzR. Kaip aš eisiu šokti, ka aš neturiu marškinelių apsivil̃kti (ps.) Žd.
4. tr. aprūpinti drabužiais: Bėda vaikus pripenėt i apvil̃kt Aps. Kiek mokėjo, mokino, apvil̃ko tuos vaikus Slm. Kito neapvilksi̇̀, neprigirdysi (reikia savo šeima rūpintis) Klt. Grynas basas atejo, ana apvil̃ko – basioku atejo (apie užkurį) Švnč. Sena, gana vaikai ką apvil̃ko Ad. Pasoginę karvę pardaviau i apvilkaũ povaikius Klt. Kap ištekėsi až bagoto, būsi aptaisyta, api̇̀vilkta Rš. Kokių jam rūbų nebėr, kuo jis nebeapi̇̀vilktas? PnmR. Reikia i apvil̃kt, i apaut bernas Imb. Kuris àpvelka visus, nuogas šaltyje guli DP39.
^ Ubago nei pavalgensi, nei apvilksi̇̀ Dglš. Maža bobelė visą svietą apivelka (adata) LTR(PnmR).
| refl.: Neapsvilksi̇̀, neapstaisysi iš penkiolikos kapeikų už [darbo] dieną Kvr. Reikia žmogu[i] gyvent, reikia apsiaut, reikia apsivil̃kt Plvn. Ir pavalgęs, ir apsivil̃kęs, apvelėtas [senukas] – gerai gyvena Aln. Pats perkasi ir apsivil̃kt, ir apsiaut, ir iš indų, kas reikalinga Krs. Latvijoj gerai mokėjo, te ūkinykai dideli, tai, būdavo gi, ir apsi̇̀velki [iš algos] Zr. Linų neturėsi, tai ir neapsivilksi̇̀ Vvs. Reikdavo gi apsvil̃ktienai, tai verpdavom ir ausdavom LKT306(Skm). Kai reikia apsvil̃kt, eini grybauni, parduodi Kpč. Mes apsvil̃kdavom baravykais (pardavę baravykus) Dglš.
5. tr. R59, MŽ79, N, Lp, Ds apsiūti, apkalti kuo iš viršaus ar aplinkui, aptraukti, apmušti: Sagas padarydavo iš medinių pagaliukų ir apvil̃kdavo kailiu Bsg. Lopšio lankas àpvilktas medžiaga Dg. Apvilkti̇̀ kaliniai Ker. I vyram apvil̃kdavom [kailinius] – spindžia tie milai Grz. Apvilkti misingiu L65. Apvilkti ratą B. Apvil̃kti ratpėdžius, t. y. aplėgioti J. Mašinas visokias kuliamas taisydavo, visokius daiktus, ratus visokius apvil̃kdavo Kp. Legas būt gerai vytelėm apvil̃kus Sdk. Padirbdino skrynią sandaros, tikru auksu apvilktą, į kurią įdėjo toblyčias įstatymo Dievo S.Stan. Bevelijos tukint savo šunis ir kuinus, apvil̃kt sienas šilkais ir auksu DP16.
| prk.: Mokėjo mintį apvilkti taip, kad jau sunku buvo ją nedviprasmiškai suvokti B.Radz.
ǁ apmauti (dantis): Du dančiu apvil̃ko i da liko [aukso] Slm. Lig šaknų nulūžta [dantys], išgriūva, kad ir apvil̃ktas Plvn.
ǁ padengti: Ankštys su kevalais iš lauko ir iš vidaus žieve skūrinta apvilktos P. Kad kartais minkštainį pameta višta, tokia plėvike tik àpvilktas Erž. Tik kaulai, oda apvilkti̇̀ (toks sudžiūvęs) Drsk.
| prk.: Apvilkai mane negarbe ir gėda V.Kudir.
6. tr. apkloti užsidedant, apaugant ir pan., apeiti: Sunkūs, tamsūs debesiai apvilko dangų V.Piet. Žvaigždes apvilko juodi debesys J.Marc. Dūmikai smagesni prie darbo iš ryto, kada smagenys jų da neapvilktos tabaku V.Kudir.
| prk.: Reikia…, idant ana (šviesybė) nebūtų apvilkta debesimis ir rūku žemiško drėgnumo A1884,331. Jau ir akis man apvilko silpnybė S.Dauk. Kokis skausmas taip didis tau akis apvilko? V.Kudir.
| impers.: Liežuvis apvilktas KlK12,7. Akys tik àpvilktos, jau gėręs Snt. O jiem akys girtiems apivilktos LMD(Pl). Jau girta, akes išverstos, kokios tik àpvilktos, veidai jau raudoni Srj. Apvilktõm akim parė[jo], visas purvinas KzR. Iš baimės jau jai ir akis apvilko: pataikė in medį ir užsimušė (ps.) Brt.
| refl.: Medis kai apsi̇̀velka geleže, tai da baika Slm. Ašis apsivil̃ko purvais – negal šalant bepavažiuoti Šts. Tvenkinys apsivil̃ko dumblu BŽ162. Apsivil̃ko visas dangus, ilgai lys Vvr. Dirvos jau apsivilko žaliu javų ir žolių rūbu TS1899,5.
ǁ impers. N, Lkč, Nmj, Kt, Kp aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Akys apvilktos, tik baltakiuoja Snt. Jo [akys] baltai api̇̀vilkta Dbk. Jos viena akis apvilktà, kažna, ana juo mato? Klt. Buvo àpvilktos akys tokia tamsa Grd. Api̇̀vilktos mano akys, juoda tik juoda viskas Žl. Į metus laiko apvil̃ko akis, aperavo, prisimetė dar kita liga Sutk. Muno vyro buvo apvil̃kę akis, Kaune anam atdarė (operavo) End. Tėvas susirgo – akims nemato, akis apvil̃ko Krž. Trissyk išgėrė tų žolikių, i jai apvil̃ko akis PnmŽ. Viena akis pradėm apvilktà Šv. Apvil̃ko abi aki, devyniasdešimt metų – kas lups tą vilkį Krš. Apvil̃ko akį, daktarai lups Rdn. Kiba tau akis apvil̃ko, kad nieko nematai Lp. Kad akys arba kaltymu apvilktos yra, arba pusėtinai apakusios: tad tuojau kiti sąnariūs tamsybėse gyvena DP559.
| refl. Skr: Mano akys apsivil̃ko, nieko nebemato Ėr.
ǁ impers. aptraukti valkčiu (apie miltligę): Vienais metais buvo labai apvilkti̇̀ agrazdai Žl. Apvilkti̇̀ agrazdai pigiau Kvr.
7. intr. aplink apibraukti: Jis pirštu tik apvil̃ko ir atasukė butelį Slm.
◊ aki̇̀s apvil̃kti Alv apgauti, įtikinti melu: Lietuviams inteligentams apvelka akis kiti, kad nebesugeba pamatyti savo giminumo A.Sm. Jau, matyt, mums tik akis nori apvilkti TS1904,1. Daugumas, norėdamas tikriems lietuviams akis apvilkti, įšneka, būk lietuviai dirbą dėl Maskolijos A1884,176. Ir negirtam kai kada aki̇̀s apvel̃ka Trgn.
pelė́dos sermėgà apsivil̃kti; MŽ, N, S.Dauk esant neramiai sąžinei, ko gėdijantis, slapta pasišalinti, nepasirodyti: Apsivilko pelėdos sermėga B. ×
vélnio skūrà apsivil̃kti Šv, Krš, Pp pasidaryti suktam.
vil̃ko káiliu apsivil̃kti; E nenorėti klausyti: Aš matau, kad tu vilko kailiu apsivilkai KlK10,39(Šmn).
1 atvil̃kti, àtvelka, -o tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, N, M, L
1. traukiant atitempti, atitęsti: Atatraukiu, atvelku SD218. Atvil̃kęs pro langą tiktai cinkt į tą langą tą šunį Žd. Pri balos atvil̃kęs i užkasęs tą avį [vilkas] Krž. Medžius liuob atvil̃ks su jaučiais teip pat paprasti žmonys Brs. Par peleniją, kaip būdavo baliai kur nors, žiūrėk, ir àtvelka stulpą kokį prisirišę Grz. Traktoriais atvil̃ko klėtį ir pastatė prie mūsų Šd. Pavasariais jiems (vaikams) visokių gėrybių atvelka B.Radz. Beregiant vaikiukai atvilko ekėtes, paguldė ant tų piršlį nebagą ir traukė M.Valanč.
| refl. tr.: Atsivilkaũ aš šitan galan [kubiliuką] ir užsitraukiau ant pirmutinio to pastoliuko Kpr. Atsivil̃ko int kiemo tuos medžius Nmj. Kur klėtis yra, tai tą atsivil̃kom, ir kryželį atsivil̃kom Antš. Mūso svirną kulkozas nusitempė, aš atsi̇̀velku atgaliau Krš.
2. sunkiai atnešti: Vos atvilkaũ tokią naštą šieno J. Maišą mėsos atvil̃ko Dglš. Velnias atvil̃ko geležį labai didelę, kad žmogus nė vieno galo nepajudina (ps.) Sb. Ką tas vaikas àtvelka – patrūks Krš. Da jy telyčiom [v]andenio atàvelka Kp.
| refl. tr.: Atsi̇̀velki [gyvulio] galvą dviejuos nueję Kp.
ǁ menk. atnešti: Šaukščiokus atàvelku, išsimaišysta arbotą Vj. Šnypšdamas atvil̃ko šampano butelį, palaižėm susėdę Krš. Starklizdis yra, tai starkai gyvačių àtvelka Vb. Kai aš mirsiu, man vainiką atvil̃k, ka niekas negalėtų panešt (ps.) Pš. Bėgi bėgi žmogus, pasijusim, ka čia (į kapus) atvil̃ks greit Jrb. Tau paštininkė atvil̃ko laiškų Krš. Aš neprašau atvil̃kt, kad àtvelka – nemesi KzR.
| prk.: Ar mato šito pavidalo polemistas, kiek pragaišties atvelka jis lietuvystės reikalams? V.Kudir.
| refl. tr.: Atsivil̃ko viską, ką ji tura Rsn.
3. menk. atvežti, atgabenti: Pamatė visi, kad ana àtvelka kažin ką ragės[e] Als. Va kokią kukelę atvil̃ko Švnč. Kai jijė atvažiuo[ja], àtvelka skudurų Smln.
4. jėga, prievarta atvesti: Vilktinai atvil̃ko tą vaikį, nenorėjo eiti Krš. Ir mañ atvil̃ko už rankos to[ja] mergaitė įsitvėrus Kp.
| prk.: Nenusigąsk, ka į pasaulį neatvil̃ksi kokių kluikių (nepagimdysi vaikų) Šll.
5. ateiti: Ans atsivil̃ko kaip valkačia J. Čia koks ubagas atsivil̃ko Vžns. Viškum gi girtas atsivil̃kęs ir sugriuvo prie durų Slm. Ko čia atsivilkai̇̃ girtas kai šuva? Dbk. Prasimeta, kad eina tėvų palankyt, o atsi̇̀velka pagert Mžš. Je, lauksu aš ten, kol ans atsivil̃ks! KlvrŽ. Kur būs buvęs, atsivil̃ko ir tas! Užv. Atsivil̃ko kokia bobyna ir sėdi Mlk. Atsivil̃ko čia visi, do ir sėdi Zt. Šutink, iš kur atsivil̃kęs Eig. Šuo lo[ja] – kas nors jau atsi̇̀velka pri mūso Dr. Tiek lakstė, tiek lupė kumelę jodinėdamas, kad an rytą led gyva beatsivilko an klėtį BsPII232. Kurie ledva vieną sykį ant metų spavėdnės šventos atlikti ant Velykų privesti atsivelka, negadni yra akių Dievo Tat.
| prk.: Atėjo pavasaris ir vėl ta pati bėda atsivilko TS1900,9.
6. refl. menk. lėtai atvažiuoti: Visą dieną važiuodami, vos vakarop in Čekiškę teatsivilkomės Rp.
7. atitolinti, atidėti: Kaip tai negerai yra atvilktie pakūtą šventą nuog čėso iki čėsui, nuog dienos iki dienai Tat.
◊ kójas atvil̃kti šiaip taip, sunkiai ateiti: Dar kójas atvilkaũ į miestelį Ėr.
1 ×davil̃kti, dàvelka, -o (hibr.)
1. tr. D.Pošk traukiant pritempti, pritęsti prie ko.
| refl. tr. D.Pošk.
2. refl. pakankamai apsivilkti: Mano vaikai vargo regėję: i nedavalgę, i nedasvil̃kę Dglš.
1 įvil̃kti, į̇̃velka (įvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, M, Amb, L
1. velkant paviršiumi įtraukti į vidų: Kad nebepàneši ant pečių šiaudų naštos, tai vilktè įvil̃k Š. Pirma lazdą inkėlė, paskui kojas invil̃ko Srj. Šiaip taip ratus į vazaunę įvilkáu Vkš. Tėvo lovą aš čia įvil̃ksiu, tegu jis čia miega Jrb. Karvė jį įvil̃ko į tokius brūzgus Sutk. Į̃velka tą žmogų į trobą negyvą Lk.
| refl. tr.: Ka būč nepamačius, šuo būt į būdą įsivil̃kęs Jrb.
2. menk. įnešti: Velniams tus bezdus įvilkái – smirda pats ožys End.
| prk.: Idant dabar šita išgaišinanti ir teriojanti sloga į mūsų žemę neįvilkta būtų prš. Čia ta liga, per svetimus galvijus, čionai slapta iš kito kampo atgabentus, įvilkta Kel1856,35.
3. įvežti, įgabenti: Du vežimuku dobilų įvilkáu Grg.
| prk.: [Vaikas] užganė keturiosdešimts pudų javo, invil̃ko namam Drsk.
4. jėga, prievarta įvesti, įtempti: Paskiau ir į jaunųjų lovą į̇̃velka [piršlį] Tl.
| refl. tr.: Taip muni [į trobą] įsivil̃kęs[is], a primuši? Rdn. Kitas kitą įsivil̃kdavo į prūdą, mėšlus išvežę Vn.
5. užtraukti ant kūno, užmauti: Pasiuvus naujį drabužį įvil̃k, t. y. įsiausk J. Da į̇̃velka, bet jau ankšta toki [jupelė] Trk.
| refl. tr.: Labai sunku insivilkt [paltą] Brb. Jeigu pernai siuvo, šiemet gal jau neįsivil̃ksi Vdžg. Jug aš ir ne velnias, įsivil̃ksu kelnes Krg.
6. ŠT47 aprengti (drabužiu): Apsisiautęs vaikščioja, neįvilktõm rankom Š. Ranka sutino, nei rankovėn invil̃kt Tvr. Berniokas tik iñvilktas baltais marškiniais Klt. Davatkavo baltoms skarelėms, o kaip išmoko regulas, įvilko į juodas jupeles Pln. Taip ir gulėjo senasis Dirda ant lentos, įvilktas į įkapes J.Balt.
| Ans į maišą į̇̃velka šakę i dalgį LKT147(Rsn).
| prk.: Tik tuo rūsčiu metu, dėvint kario milinę, suvokiau į poetinį rūbą įvilkto žodžio ypatingumą rš.
| refl.: Tai nutuko: nė į vienus marškinius n’įsi̇̀velka Jrb. Tokia siaura rudinė, kad negaliu įsivil̃kti Š. Ateina kokios, abi juodais paltais insvil̃kę Klt. I putras įsivil̃kę, o papeisiai muilini (nenusiprausę) Erž. Suknia (instr. sing.) šilko tik insvil̃kus i tampos Klt. Sėdės an kelio į kailinius įsivil̃kęs Akm. Senis kiurksojo užkrosnyje, įsivilkęs į ilgus drobinius marškinius J.Balt. Ant nakties vėžys išeina iš savo skūros, o rytą vėl įsivelka LMD(Rz).
ǁ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Insrėdžius, insvil̃kus, gražiausia [merga] Dglš.
7. užakėti: Miežiai neįvilkti̇̀ paliko Jnšk.
įvilktinai̇̃ adv.: Įvilktinai̇̃ sėti miežius, t. y. po ekėčiomis J. Pasėjom rugius įvilktinai̇̃ Yl.
8. refl. lėtai, sunkiai įeiti: Šiaip ne teip įsivilkęs į trobą, Švaksas pasisakė labai susirgęs TS1899,3.
ǁ menk. įeiti: Kurgi čia dabar įsivilkai̇̃! Š. Kai sustempa orie, tai įsivel̃ka tada gryčion Ds. Te nereikia kuryt, sakis, kas čia buvo įsivil̃kę Slm.
9. refl. nusitęsti, užsivilkinti: Įsivilko ilgas lietus sp. Jei nelyna, nelyna, jei įsi̇̀velka – tai nė su kumščia nebužkiši Vvr.
10. pastatyti, įtaisyti: Par mum nebuvo kam įvil̃kt stulpų alektrai Akn.
◊ į drabužiùs įvil̃kti išmokyti kunigu: Sūnus jau buvo įvilktas į drabužius LTR(Žg).
1 išvil̃kti, i̇̀švelka (išvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q65, SD422, H153,159, R, MŽ, Sut, N, LL298
1. tr. iš vidaus ištraukti, ištempti paskui save: O mūsų užvakar sarčiukas išdvėsė, išvilko jį į pakluonę Vaižg. Kiti ir su skūra, toliau ir nuo namų [nustipusį gyvulį] išvil̃kę, paliekti šunim sugraužt Lš. Mes ar kad kiek, ir būtume išvil̃kę [nustipusią] karvę už uodegos Sk. Vyras išvil̃ko iš karčemos girtą J. Aš šią naktį apdegiau, muni pusgyvį išvil̃ko iš trobos Krt. Aš ją (bičių motiną) į kitą gerą ir sveiką aulį įleidau, bet čia, neilgai trukus, bitės ją papjautą išvilko laukan S.Dauk. Akėjant… išraunamos dygstančios piktžolės, išvelkami daugiamečių piktžolių šakniastiebiai LTEI104. Pliaukši botagai, ragina, bet arkliai neišvelka už kažin kokios velnio ausies užkliuvusių ratų L.Dovyd.
| refl. tr.: Įėjęs viena ranka išsivil̃ko tą stalą Krs. Petrelis, išsivilkęs savo rogeles, pats atsisėdo priešakyje Mš. Matytum, kai antys ryja išsivil̃kusios varlę Jrb.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus išimti, ištraukti: Iš šulinio išvilkau pilną kibirą vandens sp. Šieną iš liūno led išvil̃kdavom Krs. Būdavo tokia [klampi] vieta, kad vilkte reikdavo išvil̃kt šienas iš Šiekštės Alz. Valkčiais i̇̀švelkam žolę an krašto Rm. Ir išvil̃ksma pašarus ant kalvos – bjaurios pievos Rt. Pažiūri, nuo stiebo pluoštas jau skirias, tai tada vėl i̇̀švelka iš tos sodželkos [linus] Kp. Rąstų buvo, liuob iš upės išvilkti̇̀, kur jau patapas buvęs Ms. O tie vėžiai kad apkibs, ta vos ištrauksi, vos išvil̃ksi tus vėžius Vž. Pamary ant kranto išvilktas stovi prakiuręs burinis laivas I.Simon. Tuo tarpu kiti apaštolai traukė tinklus, o išvilkę tujaus pradėjo kepti žuvį ir valgyti M.Valanč. O anie, išvilkę laivus ant krašto, vis palikę, nuėjo paskui jį BtLuk5,11. O kuo metu [tinklas] pilnas yra, tada išvelka ant krašto VlnE187.
ǁ gelbstint jėga ištraukti įklimpusį, nugrimzdusį: Karvės įlįsdavo gatavai, reikdavo išvil̃kt Antš. Atėję trys ar keturi vyrai su virvėm ištraukdavo tą karvę iš balos ir išvil̃kdavo ant sausumos Sb. Gerai, kad žuvautojai kirto ekertę, tai išvil̃ko [skęstantį] Kp. Nebgyvą jau beišvil̃ko [iš upės], bet biškį judėjo Gršl.
ǁ iš vidaus išimti: Jau sūri [mėsa], tai i̇̀švelka iš sūrymo ir kaminan [rūko] Alz.
ǁ ištraukti, pavogti: Įkišo ranką ir išvil̃ko lietsargį Krš.
2. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Kelis žodžius dar jis prišaukė Matui, kurių svetimieji nesuprato, o tada išvilko vokiečiai jaunąjį lietuvį bajorą I.Simon. Išvilko Andrių tėvas ir Jonas į prieangį ir ėmė mušti P.Cvir.
| refl. tr.: Jis ir mane išsivil̃kdavo į svečius Bgt.
ǁ prievarta ištempti, ištraukti: Išvil̃ko jį iš traktoriaus i suspardė, sužaliavo (nj. sužalojo) Vdk. Vos mes išvedėm: įsispiria tai kojom, tai rankom, keturi vilkom ir vos išvil̃kom laukan [išvežti į psichiatrijos ligoninę] Kpr. Jį už plaukų nutvėrė, išvil̃ko Lg. Aš jau vedėja buvau dainuot, tai vyrai poneval išvil̃kdavo iš namų Slm.
| refl. tr.: Tik mane už plaukų išsivil̃ko, ka ėmė duot ma[n] su rykšte Stak. Išsitraukdavo, išsivil̃kdavo iš po palovio [girtas parėjęs] i nulupdavo kūčkailį (primušdavo) Up.
ǁ ištraukti, išvesti kitur gyventi: Prietelkos paleistuvės vyrus savo vilkte išvelka iš tėviškių P.
3. tr. išnešti, ištempti (ką sunkų): Da maišą miltų išvilkáu į kaimynus Gršl. Kiek aš [v]andens [žąsims] išvilkáu Užv. Nagom visa ką išvel̃ka žmonės, pigu Sug. Visa ką išnešė, išvil̃ko Krs.
| refl. tr.: Ji visą maistą išsivil̃kus, išsinešus Bgt.
ǁ refl. tr. nudobus išsinešti: Jei vilkas užuodė, ka avinas yra, tai pamatus išsikasdavo i išsivil̃kdavo PnmŽ.
4. tr. menk. išvežti, išgabenti: Išvil̃ksu aš tus katinus po šimts keturioleka Krš. Matai, kiek grūdų išvilkaũ prievolei Slm. A lašinį kokį palaikysi – suleka išsmukę (peralkę) [vaikai] i i̇̀švelka į tus savo miestus End.
ǁ prievarta išvežti, ištremti: Per karą mano mama buvo į Rusiją išvilktà Smln. Ji buvo išvilktà, o dabar partraukė Smln.
5. tr. impers. esant traukai išnešti, ištraukti: Kai kaminą pašildau, tuoj visa (šilumą) i̇̀švelka Akn.
6. tr. išreikalauti, išgauti: Gaunu pensiją, vaikai ir i̇̀švelka Krš. Kiek tie vaikai kapeikų iš munęs i̇̀švelka! Krš. Naudos negalia išvil̃kti, nereik i tėvo Rdn. Sūnus labai daug išvelka pinigų iš namų A1885,98. Pirmiau reik visus gilius (kryžius, tokias kortas) iš anos išvil̃kti Krš.
7. refl. menk. išeiti: Išsivil̃ko kažin kur iš namų ir valkiojas visą dieną Š. Viską suėdė, išgėrė ir išsivilko! V.Piet. Vyras kažkur išsivil̃ko iš namų Jnš. Kad ir kojų nepavelka, dėlto tanciun išsivelka LTR(Aln). Ko tos giltinės išsivil̃kusios neparsivelka? Krš. Bernai, velniai, išsivilko į gūžynes, o man liko arkliai šert Brt. Sekmadienė[je] buvau išsivil̃kęs į svečius Grd. Boba kaži kur išsivil̃ko vaikus palikusi Pgr. Pijokai kaip įsigera, nebžino, ka reik išsivil̃kti Pln. Išsi̇̀velka kožną vakarą i tampos patvoriais su tom mergelkom Grz. Man tiek pikta, ka Jonas vėl kur išsivil̃ko Brž. Kur tas nelabasis buvo išsivil̃kęs? Krš. Nėkur nebuvai čia išsivil̃kusi teip tolie? Trk. Sudiev, išsi̇̀velku! Rdn.
8. tr. šiaip taip išlaikyti, iššerti: Ilgiau neišvilks savo gyvolių kaip lig Velykų: pritrūks pašaro Dr. Žolės, pieno, parūgų į vandenį įpilti [paršui vasarą] – teip ir i̇̀švelki Kl.
| refl.: Lig rudenies būtumiam išsivil̃kę kaip nors End.
ǁ išauginti: Mano dukrą sesuo išvil̃ko Akn.
9. intr. Yl šiaip taip išgyventi kurį laiką: Jug anam reik tą dieną išvil̃kti Trkn. Jeigu išvil̃ksim šią žiemą, tada ilgai gyvensim Šln. Kažin, gal neišvilksiù tiek (šimto metų), kontrakto sudaryta nėr (juok.) Pnd.
10. tr. Sut, ŠT14 nutraukti nuo kūno, numauti: Išvilko anys jam jo sermėgą BB1Moz37,23. Tur po tam savo rūbus išvilkti ir kitais rūbais apsivilkti BB3Moz6,11.
| refl. tr. R, MŽ: Išsivil̃k mantelį KI32. O strokais pamiršo žvaigzdžių rūbus išsivil̃kt Jrk80. Dvi laumi skalbės ir buvo išsivil̃kusi savo plunksnų drobužes VoL286.
| prk.: Išsivilkis, Jeruzale, savo gedulingą rūbą BbBar5,1.
ǁ nutraukus nuo kūno atimti: Paletą išvil̃ko, pinigus atėmė Aln. Teip atsitiko, kad ir man jeką išvil̃ko Plšk. Anie nučiupinėjo, ka kelnes merga tura, ir išvil̃ko kelnes sau Rt. Sermėgelę milo pilką žyds už orielką išvil̃ko (d.) Plt.
11. tr. ŠT52 išrengti: Iš drabužių išvil̃kti vagį J. Vagys žmogų išvil̃kę nuogą paleido Š. Išvilkai̇̃ tokį velnią! Mlt. Nevalkiokias naktims – išvil̃ks vieną sykį iš švarko Krš. Išvil̃ko iš paleto Krž. Tu nevilkis su ta bliuska, išvil̃ks tavi kas norint (labai graži) End. Išvil̃ko tokį vyrą iš kelnių – i viskas Trk. Ka jie plauna [vaikus], išvil̃kę, marškinėlius pakeldami Mšk. Kaip tik pienas užvirė, liepė jį išvilkti nuogą DS78(Rs). Sūnus Tavo davės išvilkti iš rūbų savo brš. Jį išvilko ir apvilko kanicha BPI382.
| Jis išvil̃kęs iš tų apdarų ma[n] knygą šitą Graž.
^ Čia išvilko, ten nudavė KrvP(Grš). Maža moteriškėlė dvejais kailiniukais, ją išvelkant reikia verkti (svogūnas) prš.
| refl. R50, MŽ67, Sut: Darbymety tik reikia išsivilkti ir kirsti iš peties J.Paukš. Tasai (sūnus) iš naminio darbo rūbo neišsivelka kaip kažkoks vargšas samdininkėlis V.Krėv. Išsivil̃k, šiltà į stubą Sg. Pjaunam visi išsivil̃kę Lnkv. Išsivil̃kęs – paršalsi! Rdn. Ką tu čia plika išsivil̃kusi po tą pievą darei? Dov. Ana, išsivilkusi iš drabužių, lindo į pečių DS233.
^ Prie darbo apsivilkęs, prie valgio išsivilkęs LTR(Plng). Iš namų apsirėdyk, girioj išsivilk B.
ǁ refl. apsinuoginti, madingai nepridengti kūno dalių: Išsivil̃kusios mergos, valkiojas be jokios sarmatos Krš.
ǁ apiplėšti: Ir išvilkęs kunigaikštystes ir valdžias, vedė jas ant pavaizdo, regimai triumfą darydamas iš jų pats per save BtPvKol2,15.
12. tr. išnerti, nulupti kam odą: Lupikas arklius išvilko N. Karvę iš marškinių (kailio) išvil̃ko Alk. Geras katinas – guli pelės tik i̇̀švilktos iš skūros Klt. Vienas žuvis iš kailio i̇̀švelka, kitas marinuoja Adm.
13. refl. išsinerti, išlįsti iš odos: Pavasarį, kovo mėnasį, tai jos išsivel̃ka iš savo rūbų, gyvatės Ml.
14. tr. atitikti tam tikrą dydį, išimti, išpildyti: Tu gerai išvelki̇̀ šitą suknelę Klt. Tu išvelki̇̀ rūbą, o man par žemę tęsias Klt.
15. tr. sunkiai ką pasakyti, ištarti: Pakol i̇̀švelka žodį, nusibosta ir laukti Krp. Jau ana led žodį i̇̀švelka Trgn. Grafo gerklę siaubas užsmaugė, jis nebegalėjo žodžio išvilkti rš.
16. tr. išgiedoti: Kregždės visokiom notom i̇̀švelka tą giesmę Žml.
17. tr. pratęsti: Reiktų da išvil̃kt šitą darbą koc metus Tr.
ǁ intr. pragyventi kurį laiką: Ligonis po operacijos dar išvil̃ko metus ir tuoj mirė Bgt.
18. tr. išplakti, ištinti: Dalgio ašmenis reik plačiai išvil̃kti Šts.
◊ [sàvo] gyvýbę išvil̃kti šiaip taip išgyventi: Kas tau duos [gerai pavalgyti] – ka tik gyvýbę i̇̀švelki End. Žiemos laiku nereik kiaulėms daug miltų, jos išvelka savo gyvybę per žiemą su menku pašaru rš.
į áikštę (aikštė̃n, į šviẽsą) išvil̃kti kng. iškelti į viešumą, viešai paskelbti, išaiškinti: Ir kam iš tikro buvo namų dalykus išvilkti į aikštę TS1900,4–5. Teismas išvilko aikštėn šių nežmoniškų nusikaltimų įkvėpėjus sp. Tiesą nelengva išvilkti į šviesą! P.Vaičiūn. Išvilktas aikštėn tarmės žodis yra senų seniausias, nors jis kitam rodosi naujadaras A.Sm. ×
iš jùpų išvil̃kti Jdr, Brs pastūmėti mesti kunigystę: I seniau neištūrės [klierikai]: veizėk, ir išvil̃kusi kokį iš jùpų gražesnė merga Krš. Ne vieną [klieriką] mergės yr iš jùpų išvil̃kusios – jug ir anie vyrai, nenusilaiko kitas Eig.
iš kélnių išvil̃kti nuskurdinti: Šiemet mane žemės ažėmimai ir iš kélnių išvil̃ko Prng.
iš rū̃bų išsivil̃kti mesti kunigystę: Anai metais buvo išsivil̃kę iš rū̃bų du kunigai Šmn.
kójas išvil̃kti
1. sunkiai išeiti: Arkliai vos i̇̀švelka kójas iš tvarto Rmš. Ir Eliukę reikia gydyti, ir kaliniui maisto nors šiek tiek patiekti. Kitaip jis ir kojų neišvilktų Pt.
2. išsigelbėti, pasveikti: Šiaip teip kojas išvilko Všk. Vos kójas išvilkaũ iš ligos Rmš. Kaži ar beišvil̃ks tėvas kójas? Sml.

liežùvį išvil̃kti sunkiai pratarti, pasakyti: Latvis nenoromis kalba lietuviškai, o lietuvis, jei šiaip taip latviškai išvelka liežuvį, stengiasi pasirodyti latvis A.Sm.
nósį išvil̃kti išsigelbėti, pasveikti: Kažin ar aš išvilksiu nosį po tos aperacijos Slm.
rankóvę išvil̃kti pralošti: Aš išvilkaũ rankóvę Šts.
svei̇̃ką káilį išvil̃kti pasprukti, išsigelbėti: Ką ten! tas vaikigalis ir vakar vos vos tik spėjo išvilkti sveiką kailį par duris, būtų ta (motina) vėl aptalžius KlK10,38(Jnš).
1 nuvil̃kti, nùvelka (nuvel̃ka), -o tr. Š, DŽ, NdŽ; SD1204
1. SD462, Sut, K, LL316 paviršiumi nutempti, nutraukti, nutęsti: Nuvelku kur SD442. Nuvil̃k maišą ten J. Už kojų virvę užnarysi i nuvil̃ksi Jrb. Až kojų ažrišę miestelin nuvil̃kdavo ir an rinkos numesdavo [miškinį] Skp. Nuvil̃ko į tą duobę ir užkasė [žmogų] Sk. Išrautas kelmas ir nuvilktas – tik šliūžė BsPIV22(Brt).
^ Neina kaip perskaityt: kai atžagarias kačiukas nùvilktas per lapą Pžrl.
| refl. tr.: Pamatėm, kad šliūžė: nusi̇̀vilkta [avis] in griovį, bent kiek paėsta [vilko] Kp. Galėste tą patį namą nusivil̃kt [į gyvenvietę] Grz.
ǁ nugalėti velkant: Suriša keturias vištas į krūvą i žiūri, katra nuvil̃ks Pš.
2. sunkiai nunešti: Su dvim tašim nuvil̃ko visa ko Krš. Toj lapė, nuvilkus gana gerą galą, atsirišo maišą pažiūrėt, ar riebios vištos BsPIV282(Brt). Po daugio kilių grybų nùvelka punktan Drsk. Bent keselį [grybų] nùvelku per bolių Šmn. Levokas dvi kašeles vyšnių nuvil̃ko parduot Dglš.
ǁ menk. nunešti: Paskerdei jau paršelį – rūpi nuvilkti motynai mėsos ryšį! Žem. Ant veselijos nuėjo, nuvil̃ko paklodžių glėbį – nei prie stalo nekvietė! Mžš. Tuos pinigus nuvilko in karčemą, tol gėrė, pakol visus pragėrė BsPIII165(Brt).
ǁ nepastebėtą nunešti: Meisą jau šunys nuvilkę LTR(Plng). Vilkas veršį papjovęs nuvil̃ko NdŽ.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuvil̃ko Gl.
| refl. tr.: Vilkas paršelį nusivil̃ko į mišką ir suėdė NdŽ.
3. nuvežti, nugabenti: Nenuneši ekėčių pats į dirvą – ant ekėtvilkų antsidės i nuvil̃ks End. Įduosu kokiam šoperiukuo – nuvil̃ks tau uogų, obūlių Krš.
4. jėga nuvesti: Negali nuvil̃kt tas avis, neina Gs. Nuvil̃ks tus gyvolelius į tą žvyro duobę, ten anų gyvybę atims Varn. Nematė nėkas, kaip aną kur nuvil̃ko į tą kalėjimą Lk. Nuvil̃k, sako, šitą [girtą] diedą Kbr. Ka atvažiuo[ja], ta nū̃velku į bažnyčią Kv. Paėmęs už barzdos, nuvil̃ko [senį] in girią BsPIV22(Brt).
5. nueiti: Nusvel̃ka ūlyčion ir sėdi pardien – namie darbo tiek yr Skdt. Mano vyras nusivil̃kęs girtuokliauja Upn. Vėl buvo pas tuos bernus nusivil̃kus, tris dienas girtuokliavo Krs. Pasenau, be kojų, nenusi̇̀velku nė į bažnyčią Krš. Nusvilkai net in kitą sodžių Lš. Po to nušaudymo kelintą dieną nusivilkáu į tą miškelį – o smarvė! o kraujo! Plt. Koks vienas iš kaimo nusivil̃ks liuob, pabalsuos, o taip nejo Rdn. Nenusivil̃k tol, paskui atgal kelio nežinosi Sld. Nusivilko į savo trobą ir lig savo guolio Vd.
ǁ nuvykti: Pavasarį nusivilkau į Salantus Sekminių atpuskus pelnyti M.Valanč.
6. refl. sunkiai nuvažiuoti: Dvesa, rodos, muno kumelė, i gana, šiaip teip nusivil̃kov lig Rietavo End.
7. SD1204, H153, MŽ67, N, LL174,321 nutraukti nuo kūno, numauti: Nuvelku rūbus SD462. Neduoda rūbo nuo pečių nuvil̃kt velėt, sako, suplėšysi Klt. Saulė ir vėjas derėjęsis, katras nuvilks žmogui sermėgą Sln. Nu savęs [girtuoklis] nuvil̃ks, už kelias kapeikas užstatys šarką End. Nu nuvil̃ko mun tas kelnes žemėn, aš palikau plika Vgr. Kaži kumet brangį drabužį nu savo nugaros nuvilkęs atidavė nuogam M.Valanč. Šventieji mūčelnykai nuvilkdavo rūbus savus ir dėdavo ant kelio DP5.
| prk.: Ąžuoleli, kas tavo žalią kostymą nuvil̃ko, kas su pilku apvilko? End. Ligas nuovilkęs Adomo užustojo sūnu Dievo Mž416. Nuvilk… senuosius anuos rūbus, tatai yra visas nuodėmes ir piktuosius papratimus DP4. Nuvilk nuog tave piktą paprotį tavo: nunuogink dūšią tavo po akim kunigo SPII169. Rūstenybes nuog save nuvelkam PK193.
| refl. tr. R50, MŽ67, N: Nusivil̃k marškinius J. Šlapius drabužius nusivil̃ko Vkš. Nusvelkù nuo savęs rūbus i minu šieną, niekas nepadeda Klt. Tėvas nusivil̃ko parėdnes Jrb. Nusvil̃k tas skaras, ba su skūra nuvilksu Mrc. Tus gerūsius drabužius reikėjo nusivil̃kti Sd. Ans tus drabužius nusivil̃kęs – pliumpt į tą [v]andenį – i nuskendęs LKT49(Pkl). Nueidavo paupėn maudytis, nusi̇̀velka tuos rūbus, numeta – supranti, blusos šoka PnmR. Ragana vėl liepė jai nusivilkt marškinius VoK132(Mrj). Nusivil̃ko visas drapanas Dl. Savo ploščių nusivilkáu purviną, padėjau ant rankos ir įejau Varn. Šarką nusivil̃kęs, ten pasidėjęs ant ežios Plt. Sejoną nusvilkaũ, atsigulau – da nemiegu. Tik smilkt kas (gyvatė įkando) Dgč. Vyrai, katrie buvo pijokai, o neturėjo iš ko gert, nevet ir apatines kelnes nusivil̃ko ir užstatė Krp. Reikėjo, sako, kelnes nusivil̃kti i parodyti: šitai muno dvaras y[ra] Skd. Ir nusvil̃ko dukružėlė baltus marškinėlius, ir parodė motinėlei mėlynus petelius DrskD103.
| Jaunasis prieš gulsiant nusivelka vėžio odelę ir palieka neišpasakytai gražiu jaunikaičiu LTR(Brž).
| prk.: O nusivilk ir atmesk anus senus rūbus anų senų užblūdijimų savo MP131. Ąžuolas nusivilko savo žaliąjį rūbą J.Balč.
ǁ nurengus, numovus pasisavinti, pavogti: Jei eisi už to bambizo, tai viską nuvil̃ksiu, tik su marškiniais paleisiu RdN. Yra kad ir čiukolus nuvel̃ka [senelių namuose] Avl.
ǁ numovus paimti kaip užmokestį: Sermėgėlę milo pilko žyds už arielką nuvil̃ko JD1425.
ǁ refl. pajėgti nusimauti: Tims jauniesims kad reikėtų taip dirbti, tai gatkų (apatinių kelnių) nebnusivil̃ktų Akm.
8. SD1101, SE259 nurengti: Kūnas jo saulės nematęs, nuvil̃k vaiką Klt. Nuvil̃ko nuogą ir su kareivišku diržu žakt Žl. Nuvil̃kdavo juos (šaudomus žydus) – nenuvil̃ks, tai daug aukso prapuls Kp. Ir nuvil̃kę apvilko jį skreiste purpuros DP167.
| Tuojau juos sutiko namų savininkė, nuvilko juos ir pasodino SI176.
| refl. intr., tr.: Nusvilkaũ ir atsiguliau Aln. Parejęs [girtas] nigdi nedegdavo žiburio, nebenusi̇̀velka ir gula jau Kpr. Aš sena, negreita: kol aš apsivelku, kol nusi̇̀velku – krapštulė gi jau Plvn. Jis liepė mane nuogą nusivilkt Ln.
^ Iš namų apsirėdyk, girio[je] nusivil̃k Sch90.
9. nulupti, nudirti: Kaip bematant žydas [gyvulio] odą nuvil̃ko Rd. Jis (šuniukas) tuoj ir skūrą nuo jo nuvil̃ks, bet katinas tyli Kpč.
^ Vilkui skūrą nuvil̃k, anas vis tiek vilkas Klt.
| refl.: Prisplėšia, pamerkia [liepos] šakas, atšunta – tuoj tas kailis (žievė) ir nusvel̃ka Žl.
10. pašalinti (valkių): Vežė pas daktarą, tei nuvil̃ko, nuėmė valkį [nuo akių] PnmŽ. Kaip užtrauks dar [akis], atvažiuok, nūvil̃ksma Grd.
11. tęsiamai ištarti, nutęsti: Nuo Panemunėlio tai te jau nùvelka žodžius, o čia stačiai [kalba] Pnd. Biržėnai tai teip trumpai taria takš takš, onuškėnai nùvelka ilgiau Svn. Kalba tai nei Dievu[i], nei žmogu[i] – giedodama kad nùvelka Slm.
12. Alk volu nulyginti, nuvoluoti: Kelią nuvil̃kti reikėjo Tlž. Nuvil̃k išvažiuotą kelią pirm, kol pradės šalti Klp.
13. nutęsti, nuvilkinti: Meistrai labai nuvil̃ko [darbą] Ėr.
| refl.: Visi darbai nusivil̃ko, sunku būs apsidirbti Ll.
◊ drabužiùs nuvil̃kti nuo kuprõs išprašyti viską: Su jais prasidėk, tai nuvil̃ks drabužiùs nuo kuprõs Snt.
kójas nuvil̃kti sunkiai nueiti: Pakilo ir nuvil̃ko kójas tolyn JT468.
paskutiniùs márškinius nuvil̃kti išnaudoti, atimti viską: Geras sūnus – nėr ko sakyti: kad sumanytų, tai paskutinius marškinius tėvui nuvilktų! A.Vien.
paskutiniùs márškinius nusivil̃kti nieko nepagailėti, viską atiduoti: Labutis yra linkęs nusivilkti paskutinius marškinius ir kovoti iki galo už savo teises rš.
paskuti̇̀nį sijõną nuvil̃kti gauti, išvilioti viską: Aš anai galiu paskuti̇̀nį sijõną nuvil̃kti, jei aš norėčiau Trk.
sutãną nusivil̃kti mesti kunigystę: Jeigu aš nusivil̃kč sutãną, tėvus kaip basliu užmušč Užp.
1 pavil̃kti, pàvelka (pavel̃ka), -o K, Rtr, KŽ, DŽ1; L
1. tr. SD286, Sut kiek vilkti paviršiumi: Pavilkaũ iš vietos maišą, pilną grūdų J. Gerokai pavil̃ko rąstą NdŽ. Pagriebęs už kojų [vagį], pavilko į laukymę, iškasė duobę, įmetė ir užkasė BsPII44. Tą vieną moterišką kareiviai pasiėmė ir pavilko toliau nuo tos malkinės Plšk.
| Intsakė, pavil̃kom namus in šoną – viskas atstatyta [prof. J. Kazlausko tėviškėje] Nmj.
| refl. tr.: Pragera, į šalį pasivil̃kę (pavogę) maišą kūlėjai Krš.
2. tr. velkant pakišti po apačia: Rytmetė[je] rado po pečiaus pàvilktą, sudegusį [žmogų] Nv. Ale tas i po šunio būda buvo pàvilktas Srd. Mūsų muzikantus katinas papjovė, po pečiaus pavil̃ko, kojos nepatilpo (d.) Lk.
| refl. tr.: Kaip tik [motinai] numirus, tuoj ta marti ją pasivilkus po lova, su jos ranka atkrapščius tuos piningus Sln.
3. tr. pajėgti, įstengti vilkti, tempti: Geri gyvoliai (arkliai), anie pavil̃ks i didelius tus ratus Kl. Arkliai vežimą vos pàvelka KII159. Arkliukas, prie stagutės prikinkytas, vos pavelka ją I.Simon. Arkliai ką tik pavelka, ką tik išbrenda, kėblina vos gyvi Žem. Rodos, kad kas būtų dešimt centnerių įdėjęs, ledva pavelka [arkliai] LTR(Krž). Arklys turi išeit an pavasarį geras, kad galėtum su juo dirbt žemę, o jeigu jis plūgo nepàvelka, ti niekai Jdp. Arkliai pavargo, vos drapaką pàvelka Jd.
| Senis šliūkčio[ja] kojų negalėdamas pavil̃kti J. Ma[n] tep koją skauda, ka tik pavil̃kt galiu Graž. Tą koją ma[n] sunku pavil̃kt Jrb.
^ Da šluotą ledu pàvelka, da galia ženytis (juok.) Jrb. Kai sulauksi mano metų, ledu pūslės nebepavilksi̇̀ Skp.
pavilktinai̇̃ adv.: Tris šimtelius algos gaunu, tai teip pavilktinai̇̃ ir gyvenu Rt.
4. tr. pajėgti pavesti: Kai tik kokio gyvulio nepàvelki, tuoj užstovas blauzdeles atamuša Trgn. Nu paskiau jau čiut bepavilkáu aš aną (karvę) Rdn.
5. tr. pajėgti panešti: Stamantus tėtukas mano jaunystėj buvo, po kelis maišus grūdų ant nugaros pavil̃kdavo Kbr. Jis nepàvelka tų drabužių Lkč. Nežymu, Antanas an katrą pusę eina, doklą velka nebepàvelka Mžš. Pašildę ką, įdėjo kiek [pietų darbininkams] – daug tas vaikas nepavil̃ks Sdb. Nepàvelkamus čimodanus grūdas į miestus Krš.
^ Ot netikęs – pats savę nepàvelka Nmj. Lūšis didžiausias, užpakalio tik nepàvelka Kp. Išsiėdusios bobos, lašinių nepàvelka – sveika pabadauti Krš.
| prk.: Ai, vieni vargai, aš jau anų nepàvelku Krš. Vargą, sako, gal pavil̃kti Yl.
pavelkamai̇̃ adv.: Prisipirkę saldainių nepavelkamai̇̃ Rs. O kainos, kainos: piningų turi̇̀ pluokštais, nepavelkamai̇̃ nešti! Krš.
6. refl. menk. pajėgti eiti: Kojų nebeturiu, tai nebepasi̇̀velku Antš. Aš ledva pasi̇̀velku Nmk. Drūkta, kojums nepasi̇̀velka Krš. Skausta pakinkiai, nepasi̇̀velka Rdn. Eina teliokas, eina, nepasi̇̀velka – aš jam tik vėst išilgai nugaros su lazda! Zr. Toki tinginė rambi darban, vos pasi̇̀velka Krs. Jeigu da gali žmogus, da pasi̇̀velki, tai gali gyvent Šmn. Senė nepasi̇̀velka, o nora mandravoti Varn. Ana nepasvel̃ka, o mados galvoj Ktk. Ir insėt gal nebaigsiu – arklys jau visai nepasvel̃ka Skdt. Jis tą giltinę tep paalsino, kad ji ką tik galėjo pasivilkt LMD(Vlkv).
7. refl. menk. nueiti: Pasivil̃ko kaži kur, čia vos tik buvo Šts. Skaudžiai buvo, dar pasivilkáu biškį nu kelalio Sd. Meška… atgal į krūmą pasivil̃ko BM344(Dr).
8. tr. išvežti, prievarta išgabenti: Per pirmąjį karą buvau į Rusiją pavilktà – tris metus ir šešis mėnesius Vlkš.
9. tr. apsimauti, pasirengti po apačia: Ans pàvelka kailinius po apsiaustu J.
| refl. tr., intr.: Pasivilktàsis (apatinis) drabužis NdŽ. Apačio[je] storiau pasi̇̀velku – nešalta Mžš. Jeke žalia pasvilkaũ apačion, tai sukaitau gražiai Pv. Reikė tau pasvil̃kt drobiniai marškiniokai – bus šalta Sdk. Pasivilk ką po apačia Rmš. Aš po juo pasi̇̀velku megztinį Jrb. Apačion pasvilk andarokelį kokį Klt. Po gunče pasvilk dar ir kailinius Lš. Pasivilk balakaną po kailinių, kad nesušaltum Užv. Nematysi, ką ans tura pasivil̃kęs End. Kiek bepasivil̃ktum apačion [drabužių], kai kojom šalta, tai ir visam šalta Ut. Apačion kad ir ryzą kokį pasivilksi̇̀, niekas te tavo nematis Skdt. Teko pasivilkti dar kelis sijonus, kad atrodytų šiek tiek žmoniškiau I.Simon.
ǁ padėti, įsiūti (ppr. pamušalą): Po tokio milo iškada tokį gerą pamušą pavil̃kti Up.
10. tr. N, LL153 aptraukti, padengti: Pavil̃kt storiau reik kokiu skuduru [kamštį] Erž. Tas kamštis gumu pàvilktas Alk. Reikia pavil̃kt kirvis (apvynioti kirvio kotą audeklu prieš kišant į pentį) Lp. Prieg tam pavilko aslą anų namų auksu iš apačios ir iš viršaus Ch1Kar6,30.
11. tr. Km tariant patęsti: Panemunėlis jau pavil̃kdavo žodžius Pnd. Kas čionai da pavil̃ks „Bajoriūnas“: „Bajoras“, i gatava Jnšk. Ana ka gražiai šneka, tus žodžius ka ana pàvelka, ka pasako (apie suvalkietę) Plt. Jo tokia pavilktinà kalba Slm. Šneka pavilkdamõs J.Jabl(Als).
pavilktinai̇̃ adv.: Jis ir kalba pavilktinai̇̃, ne taip kaip mes, kupiškėnai Kp. Rokišky tai labai pavilktinai̇̃, o kai mes, tai paprastai [kalbam] Kpr. Kazliškis pavilktinai̇̃ kalba Žb.
12. intr. kiek išgyventi, pagyventi: Tik pàvelka kas vienus, kas dvejis, kas trejus metus [po operacijos], o paskui visi eina žemės[na] Ppl.
13. tr. Rz kiek uždelsti, užvilkinti (laiką): Ji tik mislija, kaip pavilkti čėsą, kad tiktai ji rykščių negautų Sln.
| refl. tr.: Dar ir su pelais vieną kitą dieną pasivilks Ll.
◊ gyvýbę pavil̃kti gyvalioti: Karvės tik gývybę pavil̃ko nu tokio pašaro Trk. Turbūt jau vos gývybę bepàvelki – sudžiūvai kaip menkė KlvrŽ.
káulus (×kadokùs, kepšès, ×klỹną, kójas, kulnùs, kū́ną) pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bepavelki J.Paukš. Nedaug turiam [šienauti], ale káulų nepàvelkam Krž. Ko tep povaliai judinies, ar kadõkų nebepàvelki? Srj. Tiek metų, o dar krapštos, pàvelka kepšès Krš. Klỹno jau nepàvelka, o dar apie mergas šneka Skr. Dabar nei tau sūnų, nei tau žentų: dirbi, pakol pàvelki kójas Mžš. Vos kójas pavil̃kdavo Tlž. Aš rankų nebepakeliu, kójų nebepàvelku, o jis dykai dykas! Mžš. Kójų pavil̃kt nebegaliu, kur čia benueisi Sdb. Tep parsiplakiau, kad kójų nepàvelku Prn. Kójas vos tik pàvelku – jau turbūt baigsiuos Jrb. Daug ėdu, o šūdas išeina, – kójų nepàvelku Krš. Kad šitep kójų nepavil̃ktau – geriau negyvęt KzR. Nepaėsi i kójų nepavil̃ksi Krš. Šliauži šliauži kójų nepavil̃kdamas, eini eini Krš. Nusmenčijau, jau ir kójų nepàvelku LKKXXIX(Lz). Rodėsi kojų nepavelkąs Žem. Tie seniai greit ir kójų nebepavil̃ks Akn. Musėk, voverės kūmūs buvai, ka taip kojų nepavelki LTR(Vdk). Da pàvelku kulnùs Vb. Pardien teip nusiakėjau, kad vos kulnùs pàvelku JT250. Tas šuo iš bado kulnų nepavilkdamas išė[jo] nuo to žmogaus (ps.) Brt. Tokia šiluma – negali pavil̃kt tą kū́ną Gs.
liežùvį pavil̃kti įskųsti: Pavil̃ko kas liežùvį ir pražudė žmogų Rm.
nãgines pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Negaliu pavil̃kt tas nãgines Žml.
paki̇̀nklius (pastùrgalį, pil̃vą, strė́nas Graž, stubárgalį, sùbinę, úodegą) pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Kad jau duoti – tai duoti, kad bestija pakinklių nebepavilktų! B.Sruog. Pasturgalio nepavelka, sprogtina ant nosies Žem. Karvės teip įsiliuobė, kad ir pilvų nepavelka Ds. Per daug polkų [jaunystėje] sutrenkta turbūt – dabar strė́nų nepàvelku Snt. Strėnų nepavelku nėkaip Kv. Vienas paršas nepàvelka stubárgalio, ir tiek Pc. Jau nėkai senis – sùbinės nepàvelka Pln. Tėvai, sùbinės nepàvelki, tos žemės nebnorėk Rdn. Buvau vežimų krovėja pašaukta, dabar uodegõs nepàvelku Rdn.
1 parvil̃kti, par̃velka (parvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut
1. Bgt partempti ką paviršiumi: Pririšę kelmą didžiausį [karvei prie uodegos] i parvil̃ko Mšk. Vakare plūgą parvil̃k namo Pc. Po tos ašies pasiriša mietą, tas mietas į žemę brėš, i parvažiuos šiaip teip, i parvil̃ks ratus End. Norint, kad agurkai geriau augtų, reikia, radus vyžą ant lauko, parvilkt atžagarią ir mest ant agurkų LTR(Nj).
| refl. tr.: Paėdęs [ežys arklio mėsos] ir norėjęs visą [arklį] namo parsivilkti Sln.
2. sunkiai parnešti: Susisėmė bernas pinigus į maišą ir parvilko namo (ps.) rš. Grybų parvilkaũ iš kokios tolybės Upt. Kol aš parvil̃ksiu tą krežį iš miško, grobai lįs lauko[n] Sd. Suñkis [kopūsto] galvõs, vos parvilkáu Krš. O iš kur tų medžių tiek parvilkái? Trš.
| prk.: Parvil̃ks [bobelė] klėbiais naujynų! Krš.
| refl. tr.: Ir iš kur tokį gremėzdą parsivilkai̇̃? Slv. Parsivilkáu tokių virbų, knabojuos Trk. Vargau, kol aš parsivilkáu tus miltus Varn. Nu Užvenčio parsivil̃kusi mėlenių krapšą, nusivariusi labai Krš. Parsivilko didžiausią ryšį linų, neverptų ir suverptų, akys slysta žiūrint, kaip tik šilkai! Žem. Motyna (žmona) parsivil̃ko katiną, tat žiurkių nebibūs Krš.
ǁ menk. parnešti: Par̃velka visokių niekų – nė kur juos dėt, nė kur išmest Slv. Nekokių grybų parvilkai̇̃: lepšės, ūmėdėlės, storalūpiai Mžš. I vėl parvil̃ko skarmalą naują – a bežinai, kelis turi? End. Žaltys, matai, dar to samagono parvil̃kusi Trk.
| prk.: Visos tos mergos po vaiką parvil̃ko (pasigavo) Krš. Tankiau išgirsi parvilktą iš kariūmenės, iš tolo atsiduodančią saldotų dainą V.Kudir.
| refl. tr.: Parsivilkáu vaistų už aštuonius rublius, a čia mun padės Krš.
3. parvežti, pargabenti: Čia parvil̃ko mun anie i daktarą, i kunigą – gulėjau a dvi dieni lovo[je] Sd. Aleksis atvažiuos su ragikėms i parvil̃ks [miltus] End. Porą valkčiukų šieno parvilkáu Krž.
| refl. tr.: Kelmus parsivil̃kdavo savė[je] namõ i sukapodavo Erž. Parsivil̃kęs viską (įrankius, mašinas) turi persidaryt, persirinkt Stk.
4. Bgt jėga parvesti: Aš nebiparvil̃ksu, gausu už kritės tempti į autobusą End. Tuojau jis liepė savo greičiausiems velniams jų gintis ir abudu gyvus parvilkt BsPII83. Parvilkáu nū tų kekšių nežanotą [sūnų] Šv.
| refl. tr.: Pareidamas parsivil̃ko tą girtuoklį į namus Jnš.
5. refl. menk. pareiti: Led ne led parsvilkaũ namo Lel. Kaip išsivilkau, teip parsivilkáu Trk. Išlekia dabar, o žiūrėk, parsivil̃ks apie vidunaktį Pl. Kone žėdna diena parsi̇̀velka namo girtas ir štrumija Šmn. Parsi̇̀velkas prisisprogęs, ką tu su tokiu Krš. Pagaliau ir jis parsivil̃ko namo Č. Kad ans, rupūžė, neparsi̇̀velka daba! Krž. Ka parsivil̃ko prieš rytą, ta jau į darbą neprikelsi Jnš. Kaip vakare išeina, tai tik į rytą namo parsi̇̀velka Slv. Kogi anas teip neparsivel̃ka? Sug.
| Užmeta [pamotei] – an mūso gero parsivilkái Rdn.
ǁ parvykti: Dėl didžio visame kūne silpnumo niekam nebderėdamas parsivilko į Kražius ir įsikūrė ypatingo[je] trobalė[je] M.Valanč.
◊ káilį (kójas, kulnùs) parvil̃kti įstengti pareiti: Tris metus ištarnavau, vos tik káilį parvilkáu Skd. Sutemus šiaip taip parvilkau kojas Jnš. Tik tik kójas parvilkáu, šiltà be vieno galo Krš. Led ne led parvil̃ko kulnùs namo BM76(Vb).
1 pérvilkti KI540, K, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, pervil̃kti Rtr, KŽ
1. tr. SD292, N pertempti į kitą vietą: Nuėmė [klėtį] nuo pamūro, užtraukė ant šliūžių ir párvilko apie kokį kilometrą Šd. Nepárvilksi tų mūrų [iš gyvenvietės], ne rąstai čia Krš. Kol nebuvo išrastas ratas, žmogus naudojo primityvias roges sunkumams pervilkti žeme LEXXXIII486.
2. tr., intr. perbraukti: Pasiema iš pečiaus kaktos tokią lupatą suodiną ir pérvelka tau par burną, par rūbus PnmR. Pervilko su piršteliais per plonąsias stygas LTR(Upn). Dėdė dar kartą pervilko sugrubusia ranka karsto viršų ir pasižiūrėjo į delną J.Mik.
| prk.: Levukui lyg kieno maloni ranka pervilko per pačią širdį J.Paukš. Krinta nuotaika, kaip dilgynė širdį pervelka L.Dovyd. Vis kartojo ji tą patį, nejučiom žvilgsniu pervilkdama abu nelauktus svečius J.Mik.
ǁ pertraukti: Tiek tos žemės: akėčiom žmogus dukart pérvelka, ir viskas Vrb.
3. tr. numovus pakeisti (drabužį, patalynę): Pérvilkau marškiniukus, i vė šlapi Klt. Párvilkau patalynę, t. y. juodus nuvilkau, baltus užvilkau J. Po pirties párvilksu patalynę, viską išvėdinsu Rdn. Párvilksu viską, būk švarus par šventes Krš.
| refl. tr. Vkš: Pérsvelk’ marškinius, ažnešioji, paskui nemožna išvelėt Švnč. Tus drabužius pársivilkau kitais, i nėko Sd. Kaip važiavo, pársivilko geresnes kelnes Varn. Lukter’, ė suknią pérsvelku Dglš.
ǁ refl. tr. iš eilės pavilkėti: Ana visus muno drobužius pársivelka, aš taip nenoru Krš.
4. tr. perrengti kitais drabužiais: Nusidirbusiom rankom motina pervilko mane švariais drobiniais marškiniais J.Balt. Nuvedė pirtin [ubagą], numazgojo, pérvilko rūbais Skp. Ka parejom, nėko neradom – drabuželio vaikuo párvilkti, visos skrynės tuščios Sd.
| Jau pervilkot mašinos ratą? Slm.
| refl.: Namie pérsivilksim sausais rūbais Sdk. Imk švarius marškinius, persivilk J.Ap. Pérsvilk i lėk, maž do suspėsi in traukinio Klt. Vežas skrynioj parėdnias, tada per žydus pérsvelka Dglš. Antrą dieną jaunoja pérsivelka kitu rūbu, jau ne šliūbo PnmR. Ar bus te kur pérsvelka? Sdk.
5. refl. apsitaisyti kuo, persirengti: Kartą kalifas išėjo su savo didžiuoju viziriu, persivilkę pirkliais, pasižvalgyti po Bagdado miestą J.Balč.
◊ per lū́pas (zūbùs) pérvilkti šiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų: Per lū́pas parvilko ir nužleibo Lnkv. Pérvilko par zūbùs ir jau girtas Všk.
1 pievil̃kti, piẽvelka, -o (dial.) tr. privežti, prigabenti: Tie pelkininkai vežimų vežimais tų ropių (bulvių) pyvil̃ks Dov.
1 pravil̃kti, pràvelka, -o tr. K, NdŽ, KŽ, DŽ1
1. vilkti pro šalį: Tokias patrankas priešas pro mus pravilko sp.
2. refl. tr. trumpam nusirengti: Galėtum prasvil̃kt Vj. Rūbus prasivil̃kit ir sėskit Dg. Prasvel̃k’ maninarką, šilta bus Dglš. Tuoj prasivil̃k, duosiu karštimo Ut.
3. praeiti: Mačiau, pro šalį tas prasivil̃ko Up.
4. kiek pailginti, padaryti ilgesnės trukmės: Gal būt pravil̃kę [gyvenimą] kiek, pagydę geri daktarai Jd.
| refl. Sut: O kuo ilgiaus pietūs prasi̇̀velka, tuo… tūlesni gėriai ižg tūlų ėdesių ir gardumynų vieno po antram išeit DP597. Apgulimas prasivilko iki pradžiai lapkričio prš.
5. šiaip taip praleisti, prastumti: Piemens, dairydamies į užsėdančią saulę, traukėsi koja už kojos, kad nors kiek laiką pravilkus Vaižg.
1 privil̃kti, pri̇̀velka, -o K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD309, N, M, L, LL199
1. tr. velkant priartinti prie ko, pritempti: Senelis pri̇̀velka rogeles, pakiša ir mešką užritina an rogelių (ps.) Brž.
2. tr. daug ko pritempti: Atvažiavo gaisrininkas, tų gyslų privil̃ko Gršl.
| Pri̇̀vilkta dviračių apie krautuvę Slm.
3. tr. daug ko prinešti: Medžių pilną kerčią privilkaũ J. Oho! Tu privil̃k, prinešk tiek žalio šieno [teliukams]! Slm. Pryvilkáu medelių, prysvadinsiu Grd. To vandenio privil̃kt tiek [pirtin]! Mžš. Ko pamačiusi, vis nuperka, i pri̇̀velka visa ko Krš. Stiprios bitės privil̃ktų daug medaus Ėr. Ji tę visko prinešė ir da visokių valgių privil̃ko į namus Vlkv. Privil̃ko iš visų kampų ma[n] tų vištų, nežinau, nė kiek jų yr Jrb. Kovo mėnesė[je], ka troško žuvis po ledo, Dieve Dieve, privil̃ko kamarą tos žuvies End. Privil̃ko dovenų par Oną (vardines), labiáu skarikių Rdn.
| Jug da vyro netura – iš kur tus vaikus privil̃ks? Trk.
| refl. tr.: Prisivilko aną pilną užpečkį šliurkštų Vvr. Pamatytum, kiek sausų šakų iš miško prisvilkaũ Slk. Prisi̇̀velka iš klojimo malkų visokių ir kūrina ugnį Kp. Kiek te jie prisivil̃ko tų grybių! Kp. Prisivyteliavo, prisivil̃ko, o tie karklai visai netinkami karbam! Mžš. Pensininkai miestūse prisi̇̀velkas visako – nedirba, o eina par krautuves Krš.
ǁ pripustyti: Velka i velka vėjas sniegą; privil̃ks pilnus pašalius Sk.
4. refl. tr. daug ko prisivežti, prisigabenti: Prisivil̃ko iš kaimo [bulvių], nesuėda Krš. Jūs patys privežkit, prisivil̃kit fermon pašaro Krs.
5. tr. jėga privesti: [Mane] vilkte privilko prie fortepijono, užžibino žvakes, atskleidė natas Pt.
6. daug ko prieiti: Prisvil̃ko pilna gryčia vyrų Ds. Girtų kaip aulų prisvil̃ko pilna pirkia Krd.
7. refl. menk. prisiartinti: Tiliponas duoda duoda, nėkas neprisi̇̀velka ragiuko pakelti Rdn.
8. tr. daug ko prirengti: Privil̃ko megztinių, kad nesušaltų DŽ1.
| refl. intr., tr.: Ale tu ir prisvil̃kus! Slk. Nebevilksiu suknelės, aš ir taip šiltai prisivilkaũ Rm. Aš apačioj daug prisvil̃kus, nešalta Klt. Prisi̇̀velki drapanų, prisiauni kojinių – tai i šaltis nebaisus Mžš. Kiek turiu, tiek prisivilkaũ Žl.
9. refl. tr. kartais apsivilkti: Šiaip tas nertinis retsykiais prisivilkti geras, ale dėvėti ne piktuojuo netikęs Vvr. Bjaurie reik turėti prastesnį drabužį prisivil̃kti Vvr. Gi apsivilko prisi̇̀velkamu (išeiginiu) paltu ir išėjo in miestą Mrj. Pasisiuvau sau kartūnėlio jakę, tai bus prisivelkama Sn. Prisi̇̀velkamos skaros veliasi sykiu su kasdieninėm Rdm.
ǁ prisimatuoti: Siuvėjas sakė ateiti prisivilkti kelnių Ggr.
10. intr. užvilkti, uždelsti: Vilks vilks, privil̃ks, kad ir nebegalės operuot Ob. Ans nori privilkti lig vakaro LTR(Žg).
1 paprisivil̃kti, paprisi̇̀velka, -o (dial.) žr. privilkti 8 (refl.): Šiltai paprisvil̃kę, ir sunku Dv.
1 ×razvil̃kti, razvel̃ka, -o (hibr.)
1. refl. ištįsti, nusidriekti: Atšlaimas buvo didelis, razsivil̃kęs Ign.
2. žr. 1 išvilkti 11: Sėdė[jo] i nerazvilkti̇̀, nepriėmiau kaip reikia Klt.
| refl.: Razvil̃kitės, čia par mum šiulta Pb. Banditai liepė razsivil̃kt Švnč. Razsivilkaũ, kad atvėsus kiek, i pūsterėjo vėjas Klt. Ana (sesuo) razsivil̃ko, paklausė laumės i paganė tuos arklius (ps.) Aps.
1 suvil̃kti, sùvelka (suvel̃ka), -o tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1; M, L
1. sutraukti, sutęsti į krūvą: Tu akėdamas suvelki̇̀ visus varpius Ds. Tik neskersuokit (skersai lauko nevažiuokit), paskui nuo manęs žoles suvil̃ks Slv. Kur nesùvilkta [šienas], tai jau sausa Slm. Visus vištyčius papjovusi žiurkė i suvil̃kusi po to kubilo Rnv.
| refl. tr.: Žebenkštė pjauna vištas i susi̇̀velka į urvą Vdk.
2. sunkiai sunešti: Priemenėn suvil̃kom [grūdus], tai paskui susitvarkysiu Slm. Už butelį vaikiai sklypuką suara, maišus sùvelka Krš. Visus žabus i akmenus ant namus suvil̃ko Upt. Gaspadinė liepė suvil̃kti visus medžius į vieną malką i sudegint Lpl. Kai lietus, tai sùvelki tuos audeklus su dvasia (labai greitai) Bsg.
| Žmonys sùvelka šimtus daktarams Krš. Iš numų viskas būs sùvilktas į karčiumas Klk.
| refl. tr.: Ant taukšto susivil̃kusi skrynes pilnas tura Rsn. Susivil̃kom visus medžius po pastogės Krš.
3. sugabenti: Ka traktoriai geri, tai viską sùvelka: i grūdus, i silosą Snt. Iš tėvų daugiau viskas suvilktà Rdn.
| refl.: Par laiką velkas, kas velkas, i susi̇̀velkas (susikaupia turto) Krš.
4. refl. menk. sueiti, susirinkti: Susivil̃ko viso miesto bernai ir dūksta Ds. Susi̇̀velka bobos i pliurpa Krš. Į tais profteknines susi̇̀velka negeri – kiek tokių bernų Barbierišky! Brb. Kad ir kojų nepavelka, ant vestuvių susivelka LTR(Lel). Kas ir kojų nepavilko, tanciavotie susivil̃ko (d.) LKKXXIX185(Lz).
5. refl. tr., intr. daug prisirengti: Mes susi̇̀velkam švarkus, megztinius, užsisagstom kietai Pkl. Ji kudurų susivil̃kusi, nešvariai yr Rsn. Maž dvejais susvilksi̇̀ marškiniais? Dglš. Negi aš ben keliom susivilksiù [suknelėm] Kp. Vilkus susvil̃kus jos rūbais i eina Klt. A ketverias kelnes susivilkáu – vis tiek šalta Trk. Susivil̃k šiltai, labai šaltas vėjis užkilo Krš. Susi̇̀velku viską, nešalnu, ligos neieškaus Rdn.
6. refl. susivilkinus, nusitęsus susidaryti daugeliui (reikalų, darbų): Į rudenį visi darbai susivil̃ko Gs. Vienas darbas susivil̃ko, kitas, ir nieko nebus Snt. Iš to nemaža darbų susivil̃ko A.Baran.
7. suvalgyti, sušveisti: Sùvelka [bernaitis] tokį šmotą pyrago Drsk.
8. supūsti: Atidaro duris – iš visų pusių vėjas sùvelka Akn.
1 užvil̃kti, ùžvelka, -o Rtr, NdŽ, KŽ; M, L
1. tr. užtempti, užnešti ant ko: Tas maišas baisiai smagus – ledva užvilkáu ant viršaus Pp. Nuneša valgyt: įdeda tokiam lopšely, užùvelka tą valgymą (ps.) Brž. Ùžvelka kopėčias an dangčiaus JT430. Ant kalniuko led užvil̃kom tuos sienojus Krs. Stebules ant kalno ùžvelkam, uždegam ir na dūktų tada! On.
| refl. tr.: Užsivilkaũ an gryčios dvi baleikas Kpr. Užsivilko luotą an krašto, kad nenuneštų vilnys, pats ėjo an salos, ar neras ko valgyt LTR(Ps). Jie jį rado ant kalno su rogutėms, tas jis vis aukštyn užsivil̃ko, o po tam pakalniui nusileido SchL190.
2. tr. užtempti, užnešti už ko: Ažùvelka kopėčias až gurbų JT430. Ta i papjovęs tą savo žmoną, užvil̃kęs į užpečkį (ps.) Jdr. Užvil̃ko rąstą už namo DŽ1.
3. tr. užstumti: Ažvel̃k’ pirties duris, kad kas mintuvų neišneštų Ml.
4. tr. prisukti, užvesti (laikrodį): Kai kada užmirštu užvil̃kt [laikrodį], sustoja Krč.
5. refl. menk. užeiti: Prikūrijo gryčią – tas Atkočiūniokas užsivil̃ko Slm. Gerai, kad niekas neužsi̇̀velka, netrukdo Šmn. Niekas neužsivil̃ko nereikalingų Gs. Ema ir užsi̇̀velkas, o aš taip ano nenoru Krš.
6. tr. SD423, Sut užtraukti, užmauti: Užvelku rūbus SD199. Užvil̃ko sejoną lig žemės Grnk. Ant jo užvilkdavo kokius suplyšusius kailinius ar paltą Sb. Išvirkščius kailinius užvil̃kdavo, i būdavo toks ožys Sk. Ir vos tik užvilko jam pirmąsias kelnaites, kaip ir išvarė sau duoną pelnytis I.Simon. Uždės man kiverėlį, užvilks man munderėlį NS507. Ant patalo naują užvalkalą užvilkti N. Arkliui pavalkus užvil̃ko Dg. Ūkinykai kaip nulupa avelę, an to kailiavelkio ùžvelka Pš.
| prk.: Numesk, tėvyne, rūbą seną, kurį užvilko svetimi! Mair.
| refl. tr.: Daba žiemą kailinius gerus užsivilkái – nebuvo šalta Vgr. Vaikšto suknę tokią šiltą užsivil̃kus par karštybę Mžš. Deltai sermėgą kai užsivelki̇̀ in kalnių – kas kita: keliam šilčiau Skdt. Ana užsivil̃kusi tokį megztinį bjaurį Varn.
^ Trumpa drūta panelė, daugel rūbų užsivilkusi, į ją žiūrint ašaros byra (svogūnas) LTR.
ǁ užsitraukti, užsimauti ant kūno: Suknelę užvil̃kt reikia Šk. Viešpats karaliaut per savo stiprybę nor, ažuvilkęs ant savęs gražybę SGII49. Tada perplėšė Mardocheušas rūbus savo ir užvilko maišą su pelenais ChEst4,1.
7. tr. Mžš aptraukti kuo, aprengti: Su dvilinke užvil̃k patalus J.
| refl. tr., intr.: Įdedu užvalkalą, galėsi padušką užsivil̃kt Jnšk. Sermėga ant viršaus užsivil̃k J. Užsivil̃kt ir vėl neturėjo kuom Ker. Nebuvo kuom ažsivil̃kt Nmč. Spadnyčiūte trumpučiute, puspalčiuku užsivil̃kus Klt. Apsipuošė: čia jau kepures užsidėjo, paltais geraisiais užsivil̃ko Alz.
8. refl. turėti aprangos: Reikia pavalgyt, reikia užsivil̃kt Ėr.
9. tr. kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus: Užvil̃kom ant tekinio lanką Kv. Ant stipinų lankas medinis užvil̃ktas Lnkv.
10. tr. apkloti, aptraukti, apeiti: Dūmai akis užvilko, nematai nė plautų, nė [v]antos Lk.
| prk.: Debesys užvilko visą Lietuvos padangę V.Piet.
ǁ impers. aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Užvil̃ko akis, ir nematau Krm. Užvilktos akys nė kaip par miglą nemato Žeml. Viena ta akelė užvilktà, o su antroja ana ir į adatą da įvera Žd. Visai užvil̃ks akis, myžt neižeisi Drsk.
11. intr., tr. uždelsti, užtęsti, užvilkinti: Mes dar užvil̃kom, tik paskiau išvažiavom Žg. Mūs karvė šįmet užvil̃ko dvylika dienų Jrb. Vis tiek žinojo Ksaverą neužvilksiant ir ateisiant Vaižg. Jeigu da kaltininkas paprašydavo užvilkt sugrąžinimą skolos, tai raštninkėlis ir iš čia pelnydavo V.Kudir.
| refl.: Užsi̇̀velka ta kelionė, nusitęsia: vis nėr kada Jd. Užsivilko iki naujo meto N.
ǁ gaišinti: Tu nebužvil̃k nė gydytojaus, nė pats neleisk piningų Pln.
12. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Eina pri vieno, eina pri kito [gydytojo] – užvilktà liga Žgn.
| refl.: Darbai užsivil̃ko lig rudenio Ėr. Mum tie darbai baisiai užsivil̃ko Brž. Tas arimas užsivil̃ko iki vėlybo rudens Alk. O tep užsivil̃ks, užsitęs remontas Mrj. Netikėtai prasidėjo šokiai prie gęstančios saulelės šviesos ir užsivilko iki drūčiai sutemus V.Piet.
13. intr. dar kiek pagyventi: Gal dar kiek užvil̃ks žmona Jrb.
14. intr. užtvoti: Šalinkis iš čia, užvilksiu su lakatu par nosį Dr.
×15. (sl.) tr. priimti: Kad vardana jo (Kristaus) est krikštijami [kūdikiai], aną ant savę su visomis gėrybėmis, bažnyčiai smerčia jo padarytomis,… užvelka PK196. Užvilkite ant savęs Jėzų Christų, tai yra jo gėrybių būkite sekiotojais, jo nekaltybe ir šventybe apsidenkite SPII132.

Daugiau informacijos

parvil̃kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

dagáuti

Apibrėžtis

gáuti, gáuna (gáuja Vlkv; N), gãvo (góvė)
1. tr. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį sp. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena P.Cvir. Kiek gáuni algos per mėnesį? Mrk. Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą J.Jabl. Kur gáusi pinigų? K. Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi Žem. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno P.Cvir. Jau seniai gavaũ laišką iš namų Ldvn. Gãvo dovanų Dkš. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę P.Cvir. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi Žem. Daug benorėdamas, nėko nebegausi Prk. Be penkių rublių negausi J.Jabl. Avelė bliauna, kol šieno gauna Vl. Pradžiugo, kad alaus gausiąs P.Cvir. Grąžink, iš kur gavęs P.Cvir. Iš peklos tu jį ir gavai! Ds. Esamo[je] vieto[je] kodėl negáusi? J. Gaunami̇́eji raštai Š. Klausdami tegautume atsakymą J.Jabl.
| Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai Sml. Žalioj giružėj … tai mudu gausva nakvynėlę JD732.
| Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama (padaroma) neteisinga išvada (sov.) rš.
| Ieškojau po kamarą, ar negausiu (nerasiu) valgyti Grž. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio S.Stan. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Šts. Ar gãvot kiek grybų? Nj. Tik sušlapom, o žuvies negãvom Pn.
| Gavo (pataikė) gerą pačią Pn. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave BsMtII49. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti J.Jabl. Gavai bernelį kaip bijūnėlį Mrj. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą OG379. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs JD300. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu KlpD25. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę StnD5. Tai labai rūsčią anytą gavau StnD22.
^ Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas (nieko nebegausi) J.Jabl. Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą (sunkiai begausi) Ktk. Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi Ds. Sienas ir ienas begavo Šts. Iš miško gautas į mišką žiūri (jo neperdirbsi) S.Dauk. Jis džiovą gavo (susirgo džiova) Jnk. Persišaldei ir gavai̇̃ kosulį (ėmei kosėti) Jnšk. Upės pradžią gauna (prasideda) tolimesnėse vietose J.Jabl. Iš to savo vardą gavęs (pramintas tuo vardu) Jrk110. Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste (šiek tiek laiko turėsit) KlvrŽ. Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko (atitrūkęs nuo kitų darbų), linksnių ir prielinksnių mokslą J.Jabl. Gavome progą (pasitaikė) susipažinti su tomis pasakomis Bs. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus (sulijo) Grž. Kad tik [žolė] lietaus gautų (kad užlytų žolę), sužaliuotų Srv. Lytų̃ gavęs raištis (sulytas) – nublukęs Gršl. Už muštynes nieko negaus (nebus baustas) Ėr. Neik ant ledo – gáusi pylos (muš) Rg. Gausi lazdų už tokį darbą Ldvn. Vai gausi žandų (apdaužys tave, apmuš)! Alk. Dažnai gáudavo lupimų (buvo lupamas, mušamas) BM27. Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! K.Donel. Gavęs į sprandą, eik namo Sim. Kad gausi į nosį, vis žinosi Šts. Jei neklausysi, gausi mušt Rg. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini Sml. Nerėk, bo gausi beržinio medaus (lupti)! Slm. Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie (bardavo ją) VoK132. Gausi kai lytaus (smarkiai būsi baramas) Plv. Nedūk, bo gáusi (muš, bars tave) N. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? B. Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! S.Dauk. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs (kaip dagiu įdurtas) Žvr. Vaikas gavo (paveldėjo) siutinio kraują iš motinos Šts. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), aš pašersiu žirgelį JV80. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo (pradėjo mylėti) JV1048. Vaikas, valią gavęs (nevaldomas, nesudraudžiamas), ką nor, tai daro Alk. Net ir smertį gavo (mirė) BM34. Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) Pc. Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos (neturėtų būti vartojami) nė gramatikos terminams daryti J.Jabl. Gãvus dėl ko raudoti (dėl niekų nėra ko raudoti)! Pc.
| refl.: Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti Šts.
2. tr. pelnyti, naudos turėti: Ką gáusi jį primušęs?! Pn. Su juo tiek tegausi Krkl. Pernai góvėm (prisiėmėm) medaus Drsk. Šiemet nemažai gãvom medaus Jnšk. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius sp. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam (beprimelžiam) Sml.
3. intr. turėti, reikėti kam ką daryti (su bendratimi): Gausi tuojau eit pas vadą rš. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti Up. Rytoj gausim rugius pjauti Krtn. Rytoj gausit miškan važiuoti J.Jabl. Gausi nunešti man į kiemą Skd. Gausi papekliais ožius ganyti Šts. Ar negáusim (ar nereiks mums) savim kulti? KlvrŽ. Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti Grg.
4. intr. tekti; galėti (su bendratimi): Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais P.Cvir. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus J. Iš šito rašto gauname žinoti K.Būg. Turbūt gavo kur išsigąsti Jnšk. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti (priet.) Kair. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti Skd.
5. intr. suspėti, pasisekti (su bendratimi): Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti Vrb. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas Alvt.
6. tr. čiupti, griebti, stverti: Aš mesiu, tu gáuk Ds. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų JD49. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti Lp. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele Mrk. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė TŽI166. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę JV191. Maža sesulė govė ožį žabotą TŽI213. Tinklas visokias žuvis gauna brš. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite BPI367.
^ Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą (uždusdami) V.Kudir.
| refl.: Gáunas (puola, griebiasi, pradeda) muštis Arm.
ǁ prk. svaiginti: Gáuna galvas (yra smalkių), atadarykit aukštinį Užp. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! Slm.
| Kai padarė alų, net man galvą gãvo Slk.
7. refl. tr., intr. eiti, vykti: Rytoj gáusuos į Kretingą Kal. Tokius kelius reiks gauties į miestą Šts. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko Arm.
| Viščiukas gavosi (ritosi) iš kiaušinio Lp.
^ Gaukis peklon (eik šalin) iš mano akių! Trgn. Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas (linksta į kitus) Sim.
8. tr. (ppr. su neiginiu) siekti: Negavo dugno, ir nuskendo Plng. Miške vėjas nė kiek negáuna (nepasiekia pro medžius, neužpučia) Trgn.
^ Eita žemės kojoms negaudamas (labai greitai) Bdr. Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja (labai smarkiai lekia) Šts.
gautinai̇̃ adv. pasiekiamai: Obulių gal ir gautinai̇̃ prigauti, nereik nė krėsti Slnt.
| refl.: Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas Šts.
9. tr. liesti; pakenkti: Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja Šts. Obuoliai šalčio gauti Pš.
| refl.: Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi (skaudžiai liečiasi) į kūlius Šts.
10. refl. gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: Mūsų mama vis po truputį gáunasi Up. Iš ligos gáutis J. Regėjimas pradeda gautis P.Aviž. Jauna kumelė, reikėtų gautis Pc. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis (prigijęs) Skd. Negáunas karvė, neita į kūną Šts. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos (nepasipenėjo) Užv.
| Gáunasi daržai po lytaus Šts.
| Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti M.Valanč.
^ Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos (garsesnis darėsi) S.Stan.
11. tr. kūdikį pradėti: Mano motina griekuosu mane gavusi esti Mž538.
◊ gãlą gáuti mirti: Jis ko galo negavo J.Jabl. Kad galą gautų ir nusigalautų KlvD147.
į káilį gáuti būti mušamam: Tuojau gausi į kailį P.Cvir.
nósį gáuti būti sugėdintam: Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi Ll.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių Ll.
vir̃šų gáuti nugalėti: Kai atsigaus, viršų gaus Kair. Mes ant jų viršų gausime CII164.
antsigáuti (ž.)
1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigaváu ant stogo Als.
2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui).
apgáuti tr.
1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
| prk.: Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi Vlk.
^ By kuo pilvą beapgauni (bet ko pavalgai) Lkv. Lipšniai kalbantis taisos apgauti Sim. Seno vilko neapgausi VP40.
apgautinai adv. apgaulingai: Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų VŽ1905,122. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta PP42.
| refl.: Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni Vvr. Taip darydamas neapsigavau rš. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi J.Jabl. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė Mrc.
2. suvedžioti (mergaitę): Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri Nj.
| refl.: Ji su kunigu apsigavo SI157.
3. apimti: Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna (duona gražiai apkepa, paruduoja) Ktk. Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps Užv.
| Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio], paskui atsejo (atsigavo, atsitaisė) Prng.
4. viršyti, lenkti: Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo K.Donel1.
atgáuti
1. tr. atgal gauti, susigrąžinti: Skolas sunku buvo atgauti P.Cvir. Jau kad paėmė [kirvį], tai nebeatgáusi Jnšk. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas Skp. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti BtLuk6,34. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos (nebe toks sveikas, kaip pirma) Slm. [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys (pasidarą vėl jauni) S.Dauk. Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių JV1066. Atgavęs žadą (vėl galėdamas kalbėti), skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką P.Cvir. Teip parsigandau, žado nebatgáunu (nebegaliu kalbėti iš baimės) Skd. Jau valandomis dvasios nebeatgaunu (dūstu) LzP.
^ Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems LTR. Iš žąsino avižų neatgausi Lnkv.
2. tr. vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: Prekijai … ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna DP526.
atgautinai̇̃ adv.: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą LC1878,8.
| refl.: Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Skd. Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu Tat.
3. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Davė kitų žolių, ir atgavo Ėr. Krūvą pinigų paleido [vaistams], ale atgavo, o tai būt numiręs Arm. Lytus atgavo žemę, augs žolė Lnk.
| Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė J.
| prk.: Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo TŽV616. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu (atitaisau, nuraminu paerzintą) Užv.
^ Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti (pailsėti, atsikvėpti) Ėr. Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna (nebegali atsikvėpti, dūsta) Vvr. Palikt skylelę kvapui atgáut (orui praeiti) BM49. Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti (išsipagirioti) J.
| refl.: Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti (sov.) sp. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu A.Vien. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus Prng. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia Vvr. Atsigavo vos dūšelė B. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius rš. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ KBI49. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti BPI222. Iš tos ligos atsigavau MŽ218. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus Ėr.
^ Atsigavo jo širdis, akys, kalba (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) P.Cvir. Širdis atsigavo (pasidarė geriau, smagiau), kaip užgėriau vandens J. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs (pailsės protas) A.Baran. Jo ausys vėl atsigãvusios (vėl girdi) KI503. Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) Nj. Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna (nepraeina oras) Šts. Neatsigaunu nosimis (negaliu kvėpuoti pro nosį) – turiu slogas Šts.
4. refl. ateiti, atvykti, atkeliauti: Kaip tu atsigavai per tas pusnis? rš. Labai privargome, kol iki namų atsigavome rš.
5. refl. atidrėkti: Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti Pc. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti Plt.
6. intr. atkeršyti: Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės SPI24. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut SPII222.
| refl.: Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė Paį. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Sml. Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti! Sml.
◊ bãdą atgáuti kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: Tik bãdą atgáuna Ėr. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą Grž. Ben kiek badeliùs atgavai̇̃? An.

×dagáuti (hibr.)
1. tr. pasiekti: Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės JV634.
2. refl. nuvykti, nukeliauti (sunkiai): Kaip dasigavot lig Šiaulių? rš. Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu Rs.
įgáuti
1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį Žem. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė Žem. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti prš.
| prk.: Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė S.Dauk. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus (sov.) rš.
| Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) Kp. Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį (paaugus) per dvi ar tris kurpes S.Dauk. Pons, baimės įgavęs (nusigandęs), įlindo vėl į ąžuolą BsV278. Turėjo įgauti naują išvaizdą (pasidaryti kitoks) K.Būg. Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą rš. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą P.Cvir. Gėrė po keletą taurelių …, įgavo kalbos ir palinksmėjo Žem. Ypatingai didelę reikšmę įgavo (pasidarė reikšmingi) statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu (sov.) sp. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį (pasidarys masiški) (sov.) sp. Sūnus ligą įgãvo (susirgo) kely J.
^ Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) Plt. Dantis praėdęs, proto neįgavęs (be dantų, senas, o mažo proto) S.Dauk. Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų (atsikertama žmogui, žadančiam kitam ką pikta padaryti) Srv.
| refl. tr.: Dabar ir trobelę įsigáusi Plt. Įsigavęs pinigų, pirko namus M.Valanč.
| prk.: Įsigavo bėdą Pp.
2. žr. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavai̇̃ Kair. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs rš.
3. tr. įvilioti: Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą Up. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti BM333.
4. tr. įgabenti: Šitos šėpos per šitas duris neįgausim Lp.
5. intr. įeiti, įvažiuoti, patekti: Saulė į trobą per medžius neįgáuna (neįšviečia) Užv.
| refl.: Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt Vrnv. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų (bičių) įsigauti S.Dauk. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti BsPIII276. O kaip būsit miestana insigavę (miestą paėmę), tada jį ugnimi uždekite BBJoz8,8.
| prk.: Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron Sim. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos Švn. Žodžiai n'įsigáuna į ausis KI12.
6. tr. paliesti; pažeisti, pakenkti: Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų (medžių) neįgauna Žem. Batvinis jau įgautas šalčio Šts. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė Skr. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė S.Dauk.
| refl. tr.: Ai, kaip įsigavaũ ranką! Ob.
7. tr. RBJoz24,8 užvaldyti.
8. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut Grš.
| refl.: Arklys po ligai įsigãvo J. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini Skr. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos P.Cvir. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti P.Cvir. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges Dr.
| Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo BB1Moz26,13. Kad jau sykį įsigáuni (prasigyveni), tai paskui bėdos nebėra Up.
išgáuti
1. tr. sunkiai ką gauti, atgauti: Paskolink jam [pinigų], tai jau ir nebeišgáusi Jnšk. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors Gs. Led išgavaũ iš jo tą daiktą J.
| prk.: Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų (sov.) rš. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana rš. Nieko iš tavęs išgáut (iškvost) negali An. Tik tyko žodį išgaut Ds. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo BsPIII20. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų (kanklių) išgauti graudingą gaidą A1884,85.
| Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus (kol išprakaituosi) Šts.
2. tr. iškviesti, išvadinti, išvilioti: Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti JD472. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko S.Dauk.
3. tr. ištraukti: Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų BsV220. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus rš.
4. refl. išeiti, išvykti, ištrūkti: Vyras išsigáuna iš namų ir geria J. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė Arm. Per girią išsigavo į kelią rš. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs Vj.
| prk.: Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti KI163.
5. refl. išeiti už vyro, ištekėti: Ta duktė gerai išsigóvė Vrnv.
nugáuti
1. žr. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia Rod. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna Dglš. Anas dar iš šono kai ką nugáuna (užsidirba) – tai akmenis veža, tai ant plento dirba Ds.
| Nugavaũ valandėlę (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) pamiegoti Glv. Nugáusiu laisvą dieną (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), tai pats atvažiuosu Šauk.
| Kap nugóvė diržo (gavo plakti), tai miegti kap vandeny Vrnv.
| refl.: Kaip čia da kur žabų nusgavus? Sdk.
| Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) atbėgsu Kv.
2. refl. nusigyventi: Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią A1884,272.
3. tr. pačiupti, nustverti: Nesiskubink, Dievo žu (už) barzdos nenugausi Rod.
| prk.: Nugãvo šilma galvą Žr.
| refl. tr.: Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą Žem.
4. tr. apsukti, apgauti: Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna K.Donel. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau J. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia prš. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo (nuviliojo) prš. Antrą kartą manęs nebnugáusi Pln.
5. tr. nuimti, nutraukti (su vargu): Žiedą nuo piršto nugáuti KI2. Šėpį nuo seklumos nugáuti KII34. Su tokia pabūkle (prie karties pririšta sėtuve) galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti S.Dauk. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti prš.
6. refl. intr., tr. nuvykti, nukeliauti: Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo Šmn. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu Kv. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių M.Valanč. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro S.Dauk. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų LC1878,25.
7. refl. ištrūkti, nusislėpus ką daryti: Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti Šv. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi J. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti BsMtII181. Nusigãvęs atlėk Als.
8. tr. pažeisti, pakenkti: Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo Vj. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo Vj. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė Vdšk.
9. tr. nuskriausti: Mažesnįjį visi nugáuna Up.
10. tr. nustelbti, užgožti: Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs Skp.
| Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs J.
pagáuti
1. tr. pačiupti, pagriebti: Pagóvėm bičių spiečių Ndz. Pagausi tu paukštį lauke Mlt. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo BsPIV141. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų Vlkv. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį Vlkv. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas] Klvr. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais Vlkj. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs Sml. Mesk obuolį, aš pagáusiu Ėr. Juras pagauna jos ranką P.Cvir. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą BB1Moz14,5.
| prk.: Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno Žem. Pora žodžių pagóvė (spėjo užrašyti) Arm. Pagavai man iš burnos žodį (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) Žem. Ateisiu laiko pagavęs (turėdamas laiko) Šts. Šeimininkas net nepagavo žodžio (nesusigriebė, nesusiorientavo) atsakyti rš. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti rš. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj J.Balt. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti rš. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo rš. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna (nenupjauna) Rk. Senis pagavo mano žvilgsnį rš. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus (užeis, užklups) rš. Dar ant kelio mane lietus pagóvė Lš. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus Gs. Vėjo pagáuni (įkvepi) – ir kosėji Ėr. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką Rm. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis Ėr.
^ Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta (buvo nejauku, nedrąsu) Gs. Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi Skdt. Mešką miške pagavę išmoko Sim. Kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) J.Jabl.
pagautinai adv.: Gyvena pagautinai (kaip išdavikas) BBJer6,28.
| refl. tr.: Vieną katę lapė pasigavo Ėr. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė Lš. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies] OG365. Pasigavęs kad prilupė vaiką Jnšk. Labai nepasigáunamas (nesiduoda pagauti) OG408.
| prk.: Laiko pasigavęs (atliekamo laiko turėdamas), išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę Šts. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna (greit įsidega) Antš. Jau aš pasgóviau (susipainiojau, apsirikau) Vrn.
2. tr. paimti, pastverti: Pagavęs akmenį metė į šunį Mš. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda Nj. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės Žem. Kas tau davė? O gal pagavai (paėmei, pavogei)? Žem. Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi Alk. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom (suspėjome įvežti) Ll. Neliepama dirbo, ką tik pagavo (kas pakliuvo į rankas), o nėkumet veltuo netruko M.Valanč. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka (prageria) Srv.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus B. Kad tave giltinė pagautų (toks keiksmas)! Grž.
pagautinai adv.: Neduosi geruoju – pagautinai pagausime Žem.
| refl.: Išlakstė, kur kas pasgavęs (kur kam pakliuvo) Trgn.
3. tr. prk. apimti, užvaldyti: Darbas pagavo lyg karštligė rš. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti S.Nėr. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą rš. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską J.Balt. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo rš. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna rš. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna Sz. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis J.Jabl. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo (slogos prisikabino) Ėr. Vargšą pagavo kosulys Mš. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo … nežinojo ką kalbąs DP595.
| Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo (pilvu serga) Rdm.
^ Blaškosi kap šiltinės pagautas Vrn.
4. žr. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna (atsitiktinai gauna) Ūd.
| prk.: Vaikas išplaktas pagauna baimę (pradeda bijoti) Šts. Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą (tuo vardu vadinamas) Gž. Neauga linai – žolės pagavo viršų (nustelbė) Šts. Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus Švnč. Šiaurys vėjas, pagavęs valią (pasijutęs laisvas), dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės Žem.
| refl. tr.: Pinigų truputį pasigavome Žem. Jie te pinigų pasigãvo Ėr. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi Vj. Žalionių žiemą pasigauti (retkarčiais po truputį vartoti) gerai Antš.
5. refl. tr. pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ll. Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Ll. Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi Srv. Tiek iš jo ką pasigausi Krkl. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie Užv.
| Greit ir savo pienelio pasigáusiam (mūsų pačių karvė atsives) Vkš.
6. tr. DP565 paimti: Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės Sml.
^ Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna (ima kalbėti) žemaitiškai Žem. Kur pagãvot šitą kelią (kur juo pradėjot eiti)? Pls. Vaikėzai jau pagaunami (paimami prie darbo, tinka darbui) Pg. Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) BPI56.
| refl. tr., intr.: „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna (taip dažnai sako, toks jo pertaras) Lp. Spaudos skubiai savo laiku pasigauta (apie tai rašė spauda) rš. Jis kalbėdamas dažnai pasigauna (dažnai sako) tą žodį Lš. Tas šaukštas pasigaunamas (dažnai vartojamas) – visų nenoriu kamšyti į puodą Lnkv. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį Klvr. Gerai turėti pasigaunamas (prieinamas) kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai Dgl. Kad pasigauna (susiima, pasistengia), jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų Dr. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu (įsižiūrėtu) būdu, laikė lininius jos plaukus rš.
7. tr. pajusti; suvokti, suprasti: Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis sp. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut (išgirsti) jo žodžius Mš. Klausa mūs jautri, pagauna garsus rš. Kokį žodį pagáuna (nugirsta), ir užsirašo Vrn. Neina (nesiseka) pagaut, kas per žodis Žal. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą (nesuvokiamą) prasmę rš. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis FT.
| refl. tr.: Aš to žodžio nepasigáunu (neperprantu) Al.
8. intr. pradėti; suskasti (su bendratimi): [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas P.Cvir. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt rš. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti RD57. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis Kair. Visi pagãvo bėgti KI46. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo K.Donel. Musės pagaus dėti kiaušius J.Jabl. Veikiai pagaváu pritarti kulti Dr.
| refl.: Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo Šts. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau JD710. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru M.Valanč. Pasigavo į daktarus (ėmė daktarauti) Šts.
9. refl. paeiti, išvykti; pasijudinti: Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius Brs. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti Kel1881,6.
| Kad šaknys pasigáuna į gilumą (prigyja), tuokart medis pradeda augti Vvr. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą (pradeda augti) Šts.
10. tr. pasiekti: Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra Rt.
| Tik galingais teleskopais pagaunama (pamatoma) žvaigždutė rš.
11. tr. paliesti, pažeisti, pakenkti: Jų žiedų šalnos nepagauna (nepakerta) rš. Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti Rm. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo Šts. Neik basas, pagaũs vėjas Pc. Gal sušilusį vėjas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas Sdk. Vienas dobilų laukas yra pagautas Pln. Kaip ugnies pagautas išbėgo greitai Grž. Vėjas pagáuna (užpučia), tai i šalta Pžrl.
12. refl. intr., tr atsigaivinti, sustiprėti, pasveikti: Aš dar nemirsiu, aš dar jums parodysiu, tik leiskite man kiek pasigauti I.Simon. Jau man niekas neskauda – pasigavau Gr. Ilgai sirgo, bet dabar jau pasigãvo Rg. Kojas pasigavo (pasigydė) ir išejo iš namų Šts. Ana pasigãvo iš vargo J. Ko baltakiuoji: kad pasigausiu, atiduosiu Skd.
| Jau pasigãvo (įsigalėjo) ugnis degti, nebužges Dr. Kad bent tos šalnos nors kartą nustotų – nė žolė negali pasigauti Žem. Jų sėkla nepasigaus (netarps) CI161.
13. refl. atsigauti, atsikeršyti: Vyras ant katės supyko, o ant pačios pasigavo rš.
14. tr. gimdant pabūti priėmėja: Ji man mergučę pagavo Skr.
15. refl. tr. pagimdyti: Neserga, tik mažą pasigavo Šts.
◊ vir̃šų pasigáuti nugalėti: Motyna, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais Žem.
pargáuti
1. intr. pareiti, parkeliauti: Gerai įgėręs buvau, o reikėjo pargáuti namie Plng.
| refl.: Kol parsigaváu namie, ir pusnaktė atejo Vvr. Tiktai rytmety į Klaipėdą parsigavo Kel1881,5. Parsigavo dar ažu pãdos (su giedra) namo Arm.
2. tr. perkelti šen: Bene pargáusma aną į šią pusę, tada greit nebepaleisma Užv.
pérgauti
1. tr. per daug gauti: Jau tu iš mūsų gavai ir pergavai, daugiau nė prašyti nebegražu Sml. Kad ir gausiu pergausiu, ale tokio negausiu JD858.
2. tr. perkeldinti: Aš noriu pérgauti jįjį iš vienos vietos į kitą J.
| refl.: Pérsigavau per upį J. Kad tik mes pársigausim per Jūrą, tai paskuo būsim be bėdos Up. Vanduo nunešė lieptą – kaip mes pérsigausim per tą ravą? Ssk. Dabar per Nemuną sunku pérsigauti, vanduo didelis Lš. Iki Rusnės žvejų kiemo reik man persigauti KlvD358.
3. tr. paliesti, pakenkti: Vėjai pergauna žemę, neapdengtą sniegu S.Dauk.
4. tr. perimti, permušti (viršyti): Pipirų tiek tedėki, kad tik kvapą pargautų Šll.
5. tr., intr. persūdyti; perdėti: Párgavai kruopynę, kas besrėbs tokią sūrybę Šts. Batviniai daugiau párgauti nekaip be druskos Užv.
| Na, tie vyrai visumet párgauna (neišlaiko saiko) Up.
6. intr. pervalgyti; perkąsti: Trupučiuką pergavau, jau dabar dalauksiu pietų Ml.
| refl.: Jonas persigavo obuolių Gmž.
◊ bãdą pérgauti kiek pasisotinti, užkąsti: Kiek čia to valgymo – tik kad badą pergavau Sml.
pragáuti
1. žr. gauti 1: Imk druskos ant burgos, kol pragausi pinigų J.
| refl. tr.: Vasarai paršelį bene prasigausiu Šts.
2. refl. sunkiai pro kliūtis praeiti, prasiskverbti: Prasigavau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą rš. Prasigauti iš Vilniaus į Kauniją Kajetonui Graužiniui buvo daug sunkiau rš. Prasigavęs nuo jųjų, atbėk prie manęs J. Pro šią plėvelę prasigauna produktai, kuriais branduolys ir protoplazma keičiasi rš.
3. refl. tr. sunkiai ką pradėti: Čia nuosklanda, niekas neprasigauna naują kelią per sniegus J.
4. refl. prabusti: Vidunaktį prasgaunu ir negaliu ažumigt ažu rūpesčių Arm. Kad prasgáusi nakčia, tai nueik papaisyk karvės Arm. Prasgóviau, o čia jau šviesu Arm.
prigáuti
1. tr. kiek apgauti, apsukti: Darbininke, nieks daugiau jau tavęs neprigaus L.Gir. Vieną kartą tu mane prigavái, bet daugiau jau nebapgáusi Slnt. Jis ją prigavo valgyme, t. y. daugiau suvalgė J. Savęs neprigavęs, antro nepamylėsi Šts. Jei ką prigavau, ataduomi ketveriopai DP35. Tuo metu anus velinas prigaun BPI213. Kursai priesiek artimam savo ir neprigaun Mž537. Žaltys mane šiteipo prigavo BB1Moz3,13. Nieko neprigauk BtMr10,19.
| prk.: Su arbata gali prigauti pilvą (pasotinti), reikalaujantį pripildymo V.Kudir.
prigautinai adv. piktai: Anys prigautinai prieš mane kalba visur BBPs109,3.
| refl.: Jis prisigavo, t. y. pigiai pardavė J. Aš neduosiuos prisigáuti KII8.
2. tr. suvedžioti (mergaitę): Jaunas mergas vyrai greit prigáuja Brt. Tegu jis ir ima tą mergelę, kurią prigavo I.Simon. Vakar šoko ir dainavo, šiandien verkia, kad prigavo Srv. Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę StnD12.
3. tr. pasiekti: Kad prigautų Jono rankas, bučiuote bučiuotų Žem. Aš nėkaip negaliu prigáuti kepurės Slnt. Pakabink kilbasus ant lubų, ka katinas neprigáutum Slnt. Dėkuo, dėkuo, prigáusu duonelę (pasieksiu ant stalo) Rt. Aš to obuolio niekaip neprigáunu, jis per daug aukštai Rg. Lapė, pamačiusi uogas ant medžių, norėjo prigauti S.Dauk. Nėkaip negaliu lubų prigáuti Pkl. Tu didesnis – prigáuk man raktą nu gembės Plt. Par aukšta yra, negaliu prigauti Krtn. Kad aš jįjį prigaučiau, kepurę nutraukčiau J. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prigavau KlvD22. Įkrito į šulinį viedras, ir negaliu ano prigauti Skd. Nerk, ar prigáusi dugną Kl. Laivas, dugnu žemės prigavęs, apsistojo M.Valanč.
| Prigavau krūmus (priėjau, privažiavau) ir pasislėpiau Šts. Paklydau bevažiuodamas: miške nei žmogaus prigauti, nei kiemo matyti – nors pasikark Dr.
prigáunamai adv. pasiekiamai: Nepadėk peilio prigáunamai, kad vaikai neįsipjautų kartais Als. Žemo[je] obelė[je] ir obulai auga ranka prigáunamai Als. Prigaunamai (visai arti) yr vieškelis Šts.
| refl. tr.: Nevalgyk sausos duonos, bet ir sviesto prisigáuk Šv.
| Prisigavau juostą (siją), juosta trakš, bilst – ir nukritau Nt.
| Čaika prakiuro, ir mes vos ne vos krantą prisigóvėm (pasiekėm) Lš.
4. tr. sunkiai prieiti; privaryti: Prigavus kraštą, pirmasis Aleksandra vilyčią įsviedė S.Dauk. Nor laivelį prie krantos prigauti arba iššokti prš.
| refl.: Prie karalaitės prisigaut norėjo BsPI48. Prie krašto prisigáuti KII3. Smertis niekaip negalėjo prie galvos prisigáuti BM396.
5. žr. gauti 1: O ką prigáusi nevalgęs?! Skr. Gyventojai prigauna žuvies iš kur arba perka silkių M.Valanč. Mes teprigavome pačius pastaruosius numerius pernykščių metų rš. Susirgęs nei vandens nepajėgsi prigauti, nei pagalbos prisišaukti rš.
| Laiko prigãvęs apravėsu daržą Užv.
| refl. tr.: Liokajus, prisigavęs pinigų, nė minavoti apie nakvynę nebminavojo BM341.
6. tr. kiek paliesti, pažeisti, pakenkti: Prigãvo šalčiukas bul'bas Švnč. Apgenėjus šakas, veikiaus šaltis prigauna ir pirmąsias sprogymes gal pagadinti S.Dauk. Jei šaltis neprigáus, turėsiam obulų Skd. Šitie obuoliai šalčio prigauti, ilgai nestovės Rdm. Mūs bulvės prigautos (pašalusios) Lš. Mano kojos šalčio prigáutos, tai man greit šalta Rdm. Šitas arklys jau dusulio prigáutas Al. Prigavo man gynagį Sr. Įstatymas apie galutinių balsių sutrumpinimą nebegalėjo jų prigauti žodžių viduryje Jn.
| refl.: Sušilęs negerk šalto vandens, kad neprisigautái (kad nepakenktų) Kb. Padžiovink rugius, ba prisgaus (pages) Arm. Miltai nedaugį prisgóvę, duona negardi Arm.
sugáuti
1. tr. BtMt21,33, BB1Moz19,16 pagriebti, sučiupti: Lapę gyvą sugavo J.Jabl. Pritykino katė žvirblį ir sugavo J. Žalią zylelę sugavau KlvD11. Šunys žąsį sugavę daknija, drasko J. Karosėli geltonasis, kas tave sugavo? Nm. Pavyksmu vyk ir sugausi J. Jie labai daug žuvų sugóvė Alv. Sugaus mane žvejužėliai, būsiu žvejų martelė JV440. Kad sugaučiau tą paukštelį, vynu pagirdyčiau KlvD40. Strielčius sugóvė daug kiškių Prl.
| prk.: Ne kartą atsigrįžusi Monika sugaudavo vyro žvilgsnį P.Cvir. Piktą žodį paleisi, atgal jo nesugausi (nebeatšauksi) TŽV598. Gal tu sugavai̇̃ kokią giesmę (iš atminties ištraukei, prisiminei)? Tvr. Jos akys jau sugauna kiekvieną smulkmeną J.Avyž.
| Nuo tokios krosnelės visiems sugaudavo galvas A.Vien. Galvą sugãvus, reikia kramtyt žirniai Vžns. Smarki gryčia, sugaũs galvas visiems Š. Kad sugáuna galvą, reik šiltu vandeniu mazgoti Sml. Net galvą sugãvo nuo tavo liuikos Ktk. Pirtin neisiu – bijau, kad galvos nesugautų̃ Užp. Nelįsk į gailius – galvą sugaus Jnš. Kana kol mano galva šiandien teip sunki, lyg sugauta Ds.
^ Senis jautėsi tartum sugautas (nedrąsiai) A.Vencl. Seniai atpratusios nuo tokios puikios ir gausios draugijos, seselės pasijuto it sugautos A.Vien. Seno žvirblio ant pelų nesugausi Sim. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušausi LTR.
| refl. tr., intr.: Vagys, keliu eidami, jį susigavo Jrk25. Mes ir žuvies susgautumbe Slk. Teip didis apstas žuvų sugavos DP288. Norėjau žentą turguj susgaut (sutikti) Ds.
^ Net susgavau (susikompromitavau) Gmž. Sirginėja šita mergaitė, tai kap susgavus (nedrąsi) Prng.
2. intr., tr. išaiškinti: Gali kaip sau nori šnekėti, o vis tiek sugauna bemaluojant Vvr. Jis labai moka meluoti, jo niekur nesugaus Lš. Melavo, kol sugavo J.Jabl. Dreba, kad jo nesugautų nieko nemokančio! Gmž. Tikrai Viešpatį sugãvo žodyje DP116.
| refl.: Kaip tik pradėsi meluoti, tuoj susgausi (išsiduosi) Sdk. Daug bekalbėdamas pats susigavo laikrodį pavogęs An.
3. tr. prk. pajusti, suvokti; susiorientuoti: Akimis jis ryžosi sugauti didžiulės salės plotį rš.
| refl.: Vos susigavaũ, kokioj vietoj bestoviu Svn. Visi iš jo juokės, o jis vis nesusigãvo Svn. Susgãvo ir anas, tik jau po čėso (susiprato negerai padaręs) Ds. Paskui susgoviau ne tep pasakęs Rod. Žmogus inejo pirkion i susgãvo: suprato, kad ne te pakliuvo Prng.
| Ko dar̃ jis tep greit susigóvė (supyko, įsižeidė)? Lzd.
4. tr. atgauti, sustiprinti, sutaisyti; pasitaisyti: Burnelę išgėrusi, nusiskanino: „Atatata, kūmalės! Teip širdelę sugavau, teip sugavau“ rš.
| refl.: Kviečiai iš pavasario buvo visai prasti, o po lytaus susigavo Šmk. Rugiai jau pradeda susigauti Pb. Jau antra diena po keliui, ė da susgaut negaliu Tvr. Arkliai nuo dobilo susigãvo Jnšk.
5. refl. brš kūdikį pradėti: Motyna manimi žyvate susigãvo K.
◊ zui̇̃kį sugáuti
1. parvirsti: Sugaváu zui̇̃kį teip greitai bebėgdamas Slnt.
2. baigti pjauti javus: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule Krtn.
užgáuti
1. tr. paliesti: Atradęs apsigobusias mergaites, capt užgavo su pirštu vieną mergaitę ir tarė: „Sveika, martele!“ M.Valanč. Dešine ranka užgauna stygas, o kaire tildžia Sab. Kur užgavo akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV565. Kur tik sparneliais užgauni, gert ir valgyt visur gauni Pn. Aš jį tikt vos užgavaũ K. Aš užgausiu piemenį, ir bandos avys išsisklaidys brš.
| prk.: Vaikai, ko čia užgáunat (liečiat) ne savo daiktą, ar eisat šalin?! Vvr. Negaliu iškęsti neužgavęs dviejų dalykų V.Kudir. Keleivių nosis maloniai užgavo viralo kvapas S.Nėr. Žiūrėjo į dar jauną žmonos veidą, bet jau vargo raukšlių užgautą rš. Mokytojas buvo jaunutis, vos 25 metus teužgavęs (tepradėjęs) rš. Jį neprivalo nei mažiausysis vėjelis užgáuti KII37. Ant lubomis džiovinant, reik veizėti, kad ne visai per daug saulė užgautų džiūnančius apynius S.Dauk. Kai tik didelė šviesa užgauna, tuoj akys ima tavaruoti Ps. [Žinia] kaip žaibas visus užgavo Žem. Jos žodžiai kaip elektra užgavo visus Žem. Kodėl tavo suknelę raselė užgavo (sudrėkino)? Nm. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų pelėsys, tai ir bus rūgštelė nepagedusi Vaižg. Jis gailesties užgáutas rodės KI61.
^ Aukštą medį visi vėjai užgauna Brž.
2. tr., intr. skaudamai suduoti: Netikėtai užgavo ranką į kažkokį kietą, iš šieno styrintį daiktą rš. Užgavai̇̃ vaiką, ir verkia dabar Jnšk. Tuomet metė iš svilksnės akmenį ir užgavo filistiną į smilkmenį S.Stan. Vienok uodo nenušauna, tik per plikę sau užgáuna Kp.
^ Kad norėsi užgauti, tai ir pagalį gausi Jnšk. Kur skauda, ten ir užgauni K.Būg.
užgautinai̇̃ adv. skaudamai: Užgautinai̇̃ mušė Pl.
| refl. tr.: Užsigavaũ ančiakį, net akis aždribo Ds. Koja patinus, gal užsigavai̇̃ kur griūdamas? Srv.
^ Kur skausta, ten ir užsigauna VP26.
3. tr. įžeisti: Tarutis jautėsi visai užgautas P.Cvir. Niekas žodžio užgaunančio tau nesakys rš. Uošvelė, po trobą bevaikščiodama, užgãvo martelę pirmu žodeliu JD1495. Nė per pusę lūpų neužgaus niekuomet tavęs Žem. Jis tą žmogelį lig kaulo užgãvo su savo liežuviu Dr. Ar tai seną, ar tai jauną bloga burna vis užgauna A.Strazd.
^ Saviškio užgaunamesnis plūdimas negu svetimo rš.
užgaunančiai adv.: Jis kalbėjo užgaunančiai rš.
| refl.: Žiūrėk, ponaitis, užsigãvo, suprask, užrietė nosį Paį. Už tai baisiai ji užsigautų ir būtų nelaiminga rš.
4. tr. pačiupti, pagriebti: Tasai vilktinis … užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526.
| Paskui ažugóvė (užklupo) karas Arm.
5. refl. ant ko užlipti su didelėmis pastangomis: Ant kalno viršaus užsigáuti KI542. Kad tik ant tos šakos užsigaut galėčiau rš. Jis jam … ant sprando užsigavo BsPI102.
6. tr. žr. gauti 1: Nuvažiuoju te, kokį pudą užgáunu (gaunu pirkt) ir vėl grįžtu Ad.
◊ ši̇̀rdį užgáuti
1. įžeisti: Kasdie tėvui širdį užgáuna Dkš.
2. patirti malonumo: Aš užgavaũ širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Su taboku širdį beužgaunu Plng. Neturim kuomi širdies užgauti, nieko kito neturėdami, kaip tiktai maną S.Stan.

Daugiau informacijos

įgáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pérgauti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

nunèšti

Apibrėžtis

nèšti, nẽša, nẽšė
1. tr. SD194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Slnt. Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Slnt. Nẽšant (jeigu jau nešei, ėmeisi nešti) reikėjo daugiau atnešt malkų Mžš. Išejo nešdamas su savimi gausias dovanas S.Stan. Pridėjo obuolių, kad yr kas nèšt Alk. Neša kap akmenį šimtapūdį Mrk. Nešu šalin R395. Tenešiẽ jis, kam aš turiu nèšt Vdk. Dabar negi̇̀nešam nieko Kp. Kai pašlampa, vaikus raitus nẽša į mokyklą Rm. Pagaliau išėjęs ponas iš kambario apsiašarojęs, išnešęs parašytą telegramą ir padavęs vežikui raitam nešti ją į Ukmergės paštą A.Vien. Ateit tinklą nešąs SchG316. Sunku [v]andenėlis prieš kalnelį nèštie, da sunkiau man jaunai mylėjus pamestie (d.) Ds. Kitų marčios pietus nešė, o manoji pusrytelius KlpD21. Vesk žirgelį į stainelę, nešk balnelį į svirnelį JV774. Nuplyšus sermėgėlė, malkas benešanti NS659. Vel[nia]s nešąs nenešąs – ir nėkaip nepripiląs duobės piningų (ps.) Šts. Jūs nieko nug jo mėsos laukan užu namus (viršuje iš namų) neneškite BB2Moz12,46. Tą privertė, idant neštų̃ kryžių DP171. Plaukia gulbelė per Nemunėlį, neša vainiką per Dunojėlį DvD403. Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nẽšamą (juok.) Ps. Bernas pagavo merginą ir nẽša kaip vanagas vištą Jnš.
| Kai jaunas buvau, spiritą nešiaũ (slapta gabenau per sieną) Vlkv. Seniau žmonės iš Prūsų nešdavo knygas J.Jabl.
| Aš septyniuose kūmuose buvau, septynis vaikus nešiaũ [krikštyti] Skr. Muno nẽštas po krikštu Krš.
| Iš tiesų laimingi tie maži paukšteliai: kur širdelė trokšta, te neša sparneliai (d.) Ds.
^ Ejau kaip vėjo nešamà Kb. Keikiasi, plūstasi, nors dievus iš pirkios nešk! V.Krėv. Pri eisenos y[ra] mitri, ne motina: ta kad ejo, kaip bitis nẽšė (labai pamažu, atsargiai) Ms. Kad šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė (labai lengvai šokdino) DvD413. Tėvai praplėšia kišenius vaikams benešdami, o vaikai – nuo tėvų beslėpdami Vlkj. Ik čėsui puodas vandenį neša – iki ąsa nutrūks B. Nešk, kur augo (sakoma, kai valgis per daug karštas) B. Jau ji nẽša savajam (sakoma, kai valgant trupinių prikimba ant krūtinės ar ant veido) Skr. A vel[nia]s nẽšė – ko čia koreis iš miesto?! Vkš. Kur tave velnias neša? Alv. Bãlas nẽšė ir išnešė vokiečius Kž. Kur tave nẽša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie! Arm. Kurį čia velnią dar neša (kas ateina)? – piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą V.Krėv. Nèš jį velniai (tegu jį velniai)! Dglš.
neštinai̇̃ adv., neštinõs: Ponas mano, kadgi bernas neštinai daug neparneš šiaudų SI243. Ją neštinai parnešti turėjo prš. Neštinõs parsinešiau duonos, ale riebiai (daug) Šts.
| refl. tr.: Galėjo nèšties, kiek norėjo Krg. Šuva piktas – pagalį reikia neštis Ėr. Sutikau vakar ir žmogų, nešusįsi (ir žmogų nešantis) jau kremblių kraitelę J.Jabl. Gaspadinė [vaiką] … nešantysi į lauką BM256. Liūtas bėgo ir nešėsi ežį su savim LTR.
ǁ einant, vaikščiojant turėti užsidėjus, paėmus su savimi: Visos nẽšė vainikėlius an gelsvų kaselių, mano miela panytėlė – sūnų an rankelių (d.) Plv. Kad buvau jaunas, galėjau vilkt ekėčias, nešti balną (sako senas arklys) S.Dauk.
ǁ atėjus, atvykus teikti, perduoti (žinią): Tie savo tarpe kalbas, o tas vienas vis nẽša žinias ponuo Grg. Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, oi, neša neša liūdną žinelę DvD4.
ǁ Rm, Nj laikyti, turėti iškėlus, statyti (apie kūną ir jo dalis; paprastai einant ar bėgant): Tai gražiai neša mano žirgelis galvelę bėgdamas pas jauną mergelę (d.) Nč. Šiandien Giniotis jautėsi esąs „dvariškis“: rankas turėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai LzP. Kap aš jojau per dvarelį, ir sustikau mergužėlę labai puikiai einant ir galvelę nešant KrvD22. Tykiai nešù tą [lūžusią] koją (lėtai einu) Grd. Arklys plačiai nẽša kojas Š. Matai, kaip šita karvė kojas neša? Pn.
2. tr. savo judėjimo jėga versti judėti ta pačia kryptimi, varyti, plukdyti, traukti drauge su savimi: Mūsų laivo nieko nebebuvo matyti; bet netoli pastebėjom kitą laivą, į kurį mus nešė vilnys J.Balč. Pateko į plaukiančius ledynus, kurie juos nešė dešimt dienų į pietų pusę K.Bor. Tris dienas nešė upė ledus rš. Tebuvau skiedra, kurią nešė didelė upė J.Dov. Vėjo nešamos nėr nei saujos žemės (nėra menkos žemės, smiltyno) Lp. Nẽšamas smėlis Mrk. Par daug juška atkišta – visą ugnį nẽša lauk par kaminą Jrb. Mano dainą neša vėjai per girias S.Nėr. Bet kaip skardu! Balsą kažin kur neša rš.
| prk.: Kažkokia nenugalima jėga nešte nešė mus pirmyn rš. Petras nuėjo į sodą, išsitiesė po obelimi ir davėsi laisvai nešamas savo jausmų bei minčių V.Myk-Put. Mane baimė neša par lauką Vlkš. Mane baimė nẽša (bijausi) Vlkš.
^ Vanduo mėšlą toli nèneša, į kraštą išmeta Bsg. Bėga be kojų, neša be rankų (vanduo) Rud.
3. tr. Ėr, Pc labai smarkiai bėgant vežti, traukti (ppr. apie arklį): Nežinia, ar išgąsdinti šūvių, ar Zablecko iš visų jėgų vejami, arkliai nešė bričką pašėlusiu greičiu rš. Pasibaidė arklys, ir nẽša kiek tik įkabina Gs. Arklys nẽša kaip velnias, baisu, kad neišdaužytų Jnš. Neinžabota kumelė nemožna važiuot – nẽša kaip padūkus Ut. Arklys kai padūkęs nasrais nẽša, tik putos drimba Prng. Arkliai: važiuosi – an vadelių nẽša Brb. Traukinys mane nešė tolyn rš.
4. intr. labai greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kaip ema duot kaunieriun, tai visi nẽša kur katras Slm. Balnoki žirgelį, katras lengvai neša LTR(Km).
| refl.: Ilgakojis sartis nešėsi kaip vėjas, lenkdamas iš bažnyčios grįžtančius valstiečius J.Avyž. Arklys nešėsi kaip žaibas rš. Arkliai nešasi šuoliais rš. Palig arklio tai da ir baika nẽšas Skdt. Nešasi visom keturiom rš. Nešasi kaip velnias į peklą (labai greitai bėga) rš. Ot nẽšas kap skepeta Mrc. O kuria, o nešas kiek tik gali! Lp. Nẽšasi kiek tik drūtas Žal. Mes tik nẽšamės kur katras Brž. Kiek ta mašina nẽšas (pajėgia lėkti), tiek i leidžia Krč. Toli šunkeliu nešėsi trys motociklistai rš.
| Makaronai nẽšas (bėga, kyla virdami), ir galas su jais! Rod.
^ Gera žinia lėtai eina, piktas gandas šuoliu nešas KrvP(Rtn).
5. tr. kelti iš vienos vietos į kitą: Išejom an sklypų – reikia nèšt tvartai ir pirkia kiton vieton Onš. Jis nẽšė trobas į kolionijas (kėlėsi į vienkiemius) Btg.
| Nešama krasė B. Lovelė nešama R326.
| refl. tr., intr.: Triobas nešėmės [į viensėdžius] Žl. Kūmas, matyt, nešasi į kolkozą J.Avyž.
6. tr. Grz griebti, grobti, vogti: Vilkai neša kaip nešę aveles į girią J.Jabl. Keli metai čia nèneša lapės vištų Vlkv. Balti višteliai, bus gerai̇̃ varnai nèšt; ka juodi – nemato Šlčn. Špokai baigia vyšnias nèšt Skr. Neša viską kap šeškas Šn.
| Gal vėjas draskyt, ugnis nèšt (apie neapsaugotą daiktą, namus) Plv.
7. tr. po truputį renkant dėti į vieną vietą, krauti: Bitės medų neša N. Bitelės dūzgė, saldų medutį nešė DvD226. Bitutė nešė saldų midutėlį, o bitinėlis – geltoną vaškelį JV556. Nenešk lizdelio viršuj medelio …, pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114.
^ Neša gūžtą erškėtinę, dės kiaušinį šimtatrynį (agurkas) LTR(An).
8. intr. sklisti kvapui, kvepėti, atsiduoti: Iš sodelio neša šviežiu žydinčių liepų medumi rš. Poviliokas dar pasilinguoja pats, sėdi atsilošęs kaip koks vyskupas ir jau neša šaltmėtine J.Balt. Nuo jo iš tiesų nešė degtine J.Avyž. Ir graži, girdi, Rūkaitė, ir puošni, o dūmais neša nuo jos kaip nuo kampininkės J.Balt. Nuo jo tabaku nẽša Jnš.
9. intr. būti nėščiai: Klausiau, kiek ožka nẽša Lkv.
10. tr. nešioti, dėvėti: Uždės tavie gendrolėliai manderėlę nèšti JD1124.
11. tr. turėti (vardą): Visos žiuvės vardus nẽša Kin. Nė kokio vardo nèneša griovikė Prk. Mes nežinojom, kokį vardą jis neša, ir pravadinome Rastiniu BsMtII38. Kas neša pravardę, tas nėr žmogus kaip reik Gršl.
12. tr. dėti (kiaušinius), duoti (pieno): Įsimanė mūsų kiemo vištos nešti kiaušinius ant užlų J.Balt. Višta nešanti, kuri desti SD96. Kam ta karvelė? – Pieneliui nešti DvD428. Ėsk, karvyte, po kelmynę, ralioj, ralioj, nešk pienelio po puodynę LTR.
^ Kad višta aukso kiaušinius neštų, ją altoriun patupdytų TŽV594.
13. tr. duoti derlių: Kiek žolės bei sveiko pašaro tokia dalis ganyklos, taip pridabota, galvijams nešti gal! K.Donel1. Laukas neneša, gyvuliai stimpa, namai baigiasi V.Kudir. Mums prikėlė nenešančios žemės Šts. Suskręstanti žemė nieko gero neneša Šts. Žalpių žemė daugiau nẽša Vn. Buvo bagotas žmogus, kurio laukas daug javų nešė BPII377. Dešimt ketvirčių sėklos tikt vieną ketvirtį neš CII10. Labai šykščiai grūdą nešė smėlingieji totorkalniai rš. Nulūžęs stiebas neneš vaisiaus S.Dauk. Žydėjimas nešė tikrą ir skalsą vaisių B. Ta obelė nẽša vaisių kasmet Prk. Medžiai vieną metą neša, antrą ne Šln. Geras medis nenèš tau blogo obuolio Pgg. Pupos y[ra] didliai nẽšančios – daug dagos duoda Dov. Po … stiklo langužaičiu alyvužė žydėjo …, juodas uogaites nešė RD35. Aug[a] ievelė, žaliuoja, žyd[a] baltai, neš[a] juodų uogų N34. Kasdien vis vandenį pilt, kol ta lazda atžels ir obuolius nèš Sch185. Vaisingas, vaisius nešąs SD236.
^ Kad karklas uogas neš (niekada)! B.
14. refl. gerai augti: Po lietaus bulvės tep nẽšasi, tep nẽšasi, kad, rodos, matai jas augant Lš. Darže labai nẽšas žolė Sml. Jo barzda tai nešasi Rgv. Nẽšasi par metus metrą Krč. Augti, nèšties ėmė Grd.
15. tr. teikti, duoti: Žodinis menas nešamas į plačiąją liaudį GK1940,118. Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Mair. Tegu neša ne prakeikimą, o gyvenimą, palaimą J.Gruš. Nekurius noriu čia paminėti, kad gyvieji skaitydamys drąsiaus neštum pagalbą artimui M.Valanč. Raulys apytikriai paskaičiavo, kiek nuostolių neša kolūkiui toks ūkininkavimas, ir susiėmė už galvos J.Avyž. Visi turtai Žemaičių vyskupo apei 1710 m. tenešė pelną metų būvė[je] 13000 timpų M.Valanč. Maža ūkė neša didelį pelną A1885,87. Jis kaip arklys dirbtų ir ponams naudą neštų rš. Sodas didelę naudą nẽša Kt. Išėjo už jo ir nẽšė dešimt tūkstančių [pasogos] Jnšk. Narsą nešei Mž247. Linksmu mylavimu sugrįžtančius ižg kario miestas … priima ir pasiteka prieš nešantiemus pergalėjimą ižg priesakio padobto DP542.
ǁ būti priežastimi, sukelti kaip padarinį: Mes, lietuviai, žinome, ką taikioms tautoms neša agresorių įsiveržimas A.Vencl. Karas visas blogybes nẽša: ligas, bėdas Žal. Žiema nešė sniegą ir šaltas vėtras P.Cvir.
^ Šukės laimę nẽša (priet.) Vkš.
16. tr. Lp patirti, kęsti (priespaudą, vargą): Kai aš vargo daug nẽšus, visiem pagodau Str. Per visą sa[vo] viekelį nešiaũ su juom vargelį Arm. Dabar per amželį tu neši vargelį Vrn. Nesiklausk niekad metų, ba jie tau nepadės vargelį nešti LTR(Zp). Kantriai nèškiam, nemurmėkiam pryš Šlu. I aš visą amžių nešù kryžių Btg. Tatai yra avinas Dievo, kursai svieto griekus neš BPII128.
17. tr. atlikti, eiti (prievolę, tarnybą): Jam tai mano tėvai baudžiavą nešė J.Bil. Kareivis kaip paikas savo tarnybą nẽšė, i viskas Prk. Petras neilgai sargybą nẽšė PnmR.
18. tr., intr. pajėgti, ištverti, pakelti, išlaikyti: Sveikata man nẽšė, tik šviesybės (regėjimo) netekau Mrj. Nèneša mano sveikata, jau mano dienos atadirbtos Skdt. Ma[no] sveikata nèneša itokio darbo darbuit Arm. Buvau pas siuvėją pristojęs, mečiau – neneša sveikata Ms. Dirbčia, ale jėgos nèneša Mrj. Taigi kad jau kojos nèneša [medžioti] Lp. Muno rankos nèbneša, nebgaliu bemilžti Kal. Neneša muno kantrybė į tokius darbus veizant Šts. Neneša muno kantrybė – tiek daug tų vaikų Lkž. Kap jaunas buvo, tai gerai nešė arielką (galėjo daug jos gerti) Arm. Sako, kvortinį nešąs (galįs išgerti kvortą degtinės) OG53. Vis tiek jau vyro galva daugiau neša nekaip bobos Ut. Galva nenešė į jūrą eiti (neleido galvos silpnumas) Plng.
19. tr., intr. turėti jėgos įveikti atstumą: Ar tolie neša ta strielba? Vkš. Parabelis juk gerai neša kulką Kl.
| Šita akis neneša (nemato) taip toli Dgl.
20. refl. Alk didžiuotis, įsivaizduoti: Sūnūs mėgo puošniai apsirengti, „nešėsi“ prieš kitus, nosį rietė – temato žmonės, kad jie ne taip sau, prasti bernai, bet Misiuliai, Juozo Misiulio sūnūs V.Krėv. Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Mš. Purvinas, nuplyšęs, pavalgyt tai dienai neturi, ė kaip nẽšas! Ds. Kas jis, o žiūrėk, kap nẽšasi – nesusikalbėsi Lš. Neštis nešas, bet kad dyka kešenė Antš. Ne sulig savo nosim neši̇́es Ds.
ǁ laikyti save kuo, dėtis kuo: Didžiu nẽšas, su visais nekalba Jnš. Jis nešas neprastu Slm. Nors jis nešas išmintingu, bet dar tamsus žmogus rš. Jam linksma, kad Matelis jaunu nešasi rš. Kad ir nẽšas mokytu, ale visas apsejimas kaip piemenio Užp.
21. intr. būti panašiam, panėšėti: Abu vaikai neša in motiną Aln.
| refl.: Žilvitis į pilkumą labiau nẽšas (pilkesni lapai) Sml.
22. refl. MitI61 būti linkusiam į ką: Ant ko žmogus nẽšas: vienas ant to, o kitas – ne Dov.
ǁ pradėti ką daryti: Ta duona jau nẽšasi pelėt, visi pakraščiai užsinešę Vb.
23. tr. siekti, sudaryti, prilygti, turėti (svorio, ilgio, dydžio, vertės): Kožnas muštinis nešė tuokart 34 mūsų berlinkas M.Valanč. Svaras [sterlingų] 20 markių neša TP1881,43. Kiek tas skaitlius nẽša? Slnt. Bėriukas daugiau šimto neša Žem. Kas vieni metai duoda pašalpos, kiek neša visų metų alga rš. [Ūkė] neša į 40–60 desintinų A1885,24. Ar tas rugių maišas nẽša centnerį? Vdžg. Tie mūs ėriukai riebūs, jie gerai nẽša (sveria) Jrb. Ta eglė visą kietmetrį nẽšė Lkš. Tas stiebas trisdešimt metrų aukščio neša Lš. Padarė platų vieškelį, kokius aštuonis metrus gali nèšt Plv. Žiūrėk, jau tryliktus metus nẽša, o protas kaip mažo vaiko Ut.
ǁ ištekti, atitikti (dydį): Lentos ilgis nèneša (per trumpa) DŽ.
24. tr. reikšti: Ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas neparmano S.Dauk. Stalgis, kūtis, staldas, tvartas tą patį žodį neša J. Daug neša reikšmės, ar girtas tą padarė, ar negirtas Šts.
ǁ teigti, byloti: Senos bylos neša, senos giesmės gieda, kad Lietuvos kitkart ant Dunojaus būta A.Baran. Neša pryžodis rš.
25. tr. reikalauti, versti atitinkamai ką daryti: Petrui … duoti ir tie raktai, tai est galybė … statymo statutų, top tarnaujančių, kaip kuris metas ir reikalas … neša DP470.
26. tr. leisti, kurti (?): Kurs svietą neš ir valdo Mž185.
◊ aki̇̀s nèšti eiti pasirodyti: Skolos neatidaviau, kaip reik aki̇̀s nèšti?! Krš.
ant ãpjuoko nèšti; CII399 pajuokti.
galvà (prõtas) (kieno) nẽša kas išmano, turi supratimą; kam kaip atrodo (kaip ką daryti): Mano galvà nèneša, ką čia pradėt Alk. Kad jų galvà tep nẽša (taip jiems atrodo geriau) Smn. Kaip gálvos senovės žmonių nẽšė, taip gyveno Krš. Kaip prõtas nẽša, teip ir daro Ktk.
galvà (kieno) nèneša Btg atmintis, protas nusilpo: Dar̃ mano galvà nèneša Rud. Nemoku pasakyti, galvà nèbneša Mžk.
gar̃siai nèštis garsėti, būti garsiam: Kol jaunas buvo, garsiai nešėsi V.Krėv.
káilį nèšti bėgti, nešdintis: Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius A.Vien.
[kai̇̃p] žẽmės nènešamas nuliūdęs: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Jis žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn.
kai̇̃p (ką̃) séilė nẽša (kalbėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Šnekėjo, kàp tik jų séilė nẽšė Al. Kvailas kalba, ką seilė neša TŽIII389.
kélnias nèšti Slm bėgti, sprukti.
kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu, ×krõmą Plv, ×krõmo, kukurių̃ Alk) nèšti ant nugaros užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešk mane kiaurų puodų Plv. Paimi už pakinkių, vaikas apsikabina kaklą i neši̇̀ kiáuru púodu Erž. Kitai[p] nepakeliu, tai kiauru puodu nešdavau Erž. Toks tokį kromo neša Sb.
ki̇́ek gerklė̃ (plaũčiai) nẽša (rėkti) labai smarkiai: Čia vaikai išsirėkaudavo kiek gerklė nešdavo rš. Rėkė kiek tik plaučiai nešė rš.
ki̇́ek kójos nẽša (eiti, bėgti) labai smarkiai: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti kiek kojos nešė J.Balč. Visi velniai kad spruko pro duris kiek tik kojos nešė SI325. Pamatęs vilką, kad jau ėjau ki̇́ek tik kójos nẽšė Srv. Martynas kabina kiek kojos neša I.Simon.
kirdai̇̃lį nèšti Slm bėgti (ppr. iš tarnybos).
kirvẽlį nèšti bėgti, nešdintis: Nesuspėjau nei arčiau prieit: pamatė mane ir nẽša kirvẽlį Vb.
kišẽnė nẽša yra pinigų kam įsigyti: Tiek jau mano kišẽnė nebèneša Sv. Ką akys mato, kišẽnė nẽša Srv.
ki̇̀valo (vãnago) nèšti Skp ant pečių pasisodinus, nešti (vaiką): Tėvas vaiką vãnago nẽša Skp.
klišès (kudãšių J, kuldãšį; rš, kuldãšių) nèšti Skr bėgti, nešdintis, sprukti: Nẽša kudãšių kaip velnias Ut. Tas jau nẽša kuldãšių, ka negautų į kailį Kv.
kójos nèneša Kls nėra sveikatos.
kulni̇̀s nèšti
1. LL25 sprukti, bėgti.
2. eiti, vykti: Man tik kulni̇̀s nèšt į darbą Šln.

kum̃bliną nèšti Užv bėgti, nešdintis.
kur kójos (aki̇̀s) nẽša (bėgti) bet kur, kur pakliūva: Ir dui bėgti, kur kojos neša LTR(Pp). Spruko, kur kojos neša A.Vien. Jis bėgs, kur akis neš V.Piet.
nei nèšti, nei vèžti Ds, Sv netinkamai, nei šį, nei tą (pasakyti): Kad pasakė – nei nèšt, nei vèžt Dbk.
Nešamóji nakti̇̀s J.Jabl religinė žydų šventė rugsėjo mėnesį, Neštinės.
nósį [aukštai̇̃] nèšti Skr didžiuotis, įsivaizduoti: Tas vaikinas nosę neša aukštai Grd.
pečiai̇̃s nèštis Skr stumdytis, grūstis spūstyje: Pečiai̇̃s nẽšas – tiek daug žmonių Jrb. ×
rõdą nèšti kalbėtis, tartis: Susėdusios kaip matušės ir nẽša par kiaurą dieną rodą Vvr.
seimùs nèšti būriuotis (apie paukščius): Gandrai seimùs nẽša – ruduo atejo Kv.
sveikãtą nèšti J bėgti, nešdintis.
širdi̇̀s (kam, kieno) nèneša
1. netraukia (eiti): Ka ma[no] nèneša širdis eit Jnš.
2. negali kas ko daryti dėl jautrumo, gailesčio: Muno širdis neneša pjauti karvę ar arklį Plng. Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti Plng. ×

ùnorą nèšti išdidžiai laikytis: Tėvas vis tokį ùnorą nẽša Jrb.
vélnio (vil̃ko; S.Dauk) nẽštas ir pàmestas (pàliktas Dglš) Ds, Lp; VP50 prastas, nedoras, suktas.
antnèšti, añtneša, añtnešė (ž.) tr., ančnešti užnešti, užkeiti: Maišus su grūdais añtneša ant aukšto Slnt. Aš galiu ančnèšti dvi lentas ant pat viršaus Užv.
apnèšti, àpneša, àpnešė tr.
1. K, J einant apgabenti aplink: Kad skrynią septynis kartus apnešė, mūrai ir bokštai patys sugriuvo S.Stan. Nekalba, tik àpneša triskart [burdama] Dv. Aš apnešiau [kumelę aplink ežerą] tris eilias (kartus), ant sprando užsidėjęs BsMtI31.
2. apskelbti, paskleisti, išpasakoti daugeliui iš eilės: Nepaspėjai pasakyt, ė ana jau visam svietui api̇̀nešė Ds. Sužinojo ta liežuvneša ir àpnešė boboms Krš.
3. apiberti, apdengti, aptraukti kuo paviršių: Rado sesutę Dunojuj pilkais žvirgždeliais apneštą BsO377. O ir pamatė sesužę, prie jūrės kranto gulinčią …, baltomis pieskelėmis apneštą KlvD24. Vanduo pievas smiltimis àpnešė KII305. Jo veidas buvo įdegęs, įraudęs, apneštas lengvu dulkių sluoksneliu rš. Gryčiutė iki langų buvo apneštà sniegu NdŽ. Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žemėm apneštà Dbk. Akys nuo ašarų gausių lyg apneštos, visi daiktai man rodosi migloti V.Kudir.
| Raistas mišku api̇̀neštas, apaugęs Aps.
| prk.: Pokalbis su Drižu pažadino joje daugelį tų minčių, kurias laikas jau buvo lyg ir apnešęs užmaršties dulkėmis rš.
| refl.: Reikia šiandien kambariuką išplauti, grindys apsinešė LzP. Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė J.Balč. Dabar ta medžiaga negraži, pūkais apsinẽšusi Vdžg. Tik truputį šaukštus nepavalyk, jau žiūrėk, anie ir apsinẽšę (nebeblizga) Gršl. Visi tavo pirktieji peiliai kažin kuo apsi̇̀nešė Pbr. Žiedas apsi̇̀nešė Vkš. Vaivorai panaši į mėlenes, tik apsinẽšę kaip su pelėsais Krš. Apsinẽšę (įdėvėti, įjuodiję) marškiniukai, vos ištryniau Krš. Vokų junginė apsinešusi pilkšvai balta plėvele P.Aviž. Dangus debesimis apsinešė – būs lytaus Kltn. Apsi̇̀nešė (apsiniaukė) iš visų pusių – lys Pj.
ǁ refl. pasikeisti spalvai, išraiškai (apie veidą): Bus veidas apsinẽšęs, kad sunkumo[je] moteriška J.
4. refl. Ob apgirsti, įkaušti: Jis biškutį apsinešė, t. y. įkaušo, apsigėrė J. Alus buvo stiprus, juo visi apsinẽšę buvo Krs. Kaip išgėrė pirmoko, tuoj visi apsi̇̀nešė Krs. Ko svirykuoji kai apsinẽšęs! Prng. Nuo dviejų stikliukų baltosios ir apsi̇̀nešei Vdš.
5. refl. aprūgti: Pastat' (pastatyk) pieną an pripečko, kad apsineštų Ml.
◊ žemè apsinèšti patamsėti, papilkėti (apie mirštančiojo veidą): Jis neilgai jau gyvens – jo veidas žemè apsinẽšęs Ss. Mirštančio veidas žeme apsineša Vaižg.
atnèšti, àtneša, àtnešė tr.
1. SD305, R einant atgabenti paėmus, užsidėjus: Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs J.Bil. Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Pš. Nėr kuom atàneša [v]andenio Tvr. Atnèšk maniui (man) gerti J. Padėjo lašinių šmotelį, àtnešė kaip ant juoko Jnš. Arbatą stalan atanešė Ds. Atminešk valgyt MP328. Bei aš atnešiu jumus kąsnį duonos BB1Moz18,5. Žadėjo žadėjo atnèšti, bet i dabar tebneša Slnt. Kas buvo atnešęs tuos daiktus? J.Jabl. Centnerą bulbių nuog lauko àtnešu da Plm. Petris lai àtneša kirvį, o tu tujau parbėgi ir àtneši vyrams pjūklą Pkl. Atagi̇̀nešė an man, jaunuolytę, girnapusėlę (rd.) Ds. Ką ger atnešė? B. Neprieikig tad, šiaudus atnešdamas arba malkas, arba šieną, idant ugnies nepriduotumbei DP36. Àtnešė snapely margą gromatėlę (d.) Plm.
| Ta skara da mano mamos atneštóji (kraitinė) Jnš. Kiek tūkstančių jis [vesdamas] atneš į tavo ūkį! I.Simon.
| Aš kiek vaikų esu atnẽšusi (buvau priėmėja) Jdr.
^ Atnešė kap katė pelę KrvP(Dg). Atneši įsikandęs (būsi priverstas atnešti)! J.Jabl. Ne[a]tiduodi skolos – po smerčiui reik dantỹs įsikandus atnèšt Vb. Dantyse tu man atneši̇̀, kad nenori ataduot geruoju Dglš. Jo niekur nepasiųsi, jei tik mirties atnèšt (jis labai nerangus, negreitas) Klvr. Kas tave čia àtnešė (kas privertė ateiti), tu visai nereikalingas! Mrj. Gal aitvaras tave čion atnešė, nelauktą, netikėtą? KrvP(Vlk). Ar velnias čia taũ atànešė? Krd. Velniai jį atnešė taip ne laiku! B.Sruog.
| refl. tr.: Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Dabar grįžk atsineštų kirvio, kad ažmiršai Ds. Valgykit, aš burokėlių atsinešiù Grv. Nešte atsinešiù, nereiks ir arklio Dbk.
| Ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienus metus surūkąs A.Vien. Tas vaikas jos atsi̇̀neštas (mergautinis) Rm.
^ Nėko neatsinešei, nėko ir neišsineši Lkv.
ǁ atėjus, atvykus suteikti, perduoti (žinią): Kiekviena diena atneša vis naujų ir džiaugsmingų žinių apie puikias pergales sp. Žinią, žodį atnešu R81. Atnešt piktą garsą B. Pažiūrėsma, kokių šiandiej naujienų atneš iš turgaus Užp.
2. savo judėjimo jėga atvaryti, atplukdyti: Iš laivo skeveldrų ir srovės atneštų medžių pasistatė šiokią tokią trobelę K.Bor.
| Kraujas atneša ląstelėms deguonies ir pasiima anglies dvideginį rš.
3. refl. atsikelti, atsikraustyti: Mes atsinẽšę iš ten Dv. Ėjom ant sklypų, tai tadui atsinešėm Paeglynin Bgs.
4. refl. prisirinkti, prisikrauti: Sau neatsinešė medaus [bitės] Ėr.
5. duoti (pieno): Greit jau karvė atnèš mumim pieno Vrnv.
6. pagimdyti, atvesti (vaikus): Kiaulelė atànešė vaikelių Aps. Jauna kiaulė àtnešė penkius Rš.
| refl. tr., intr.: Ankstyva karvytė – jau ant Kalėdų ją atsi̇̀nešė Brž. Tai karvė atsinẽšusies, tai šis, tai tas Klk. Bergždinė, ka paliekta neatsinẽšusies Klk.
7. duoti derlių, užauginti: Kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė Tat. Atneš gluosnužiai raudonas uogeles LB21. Vieton uogų vyno, išsirpusių ir saldžių, ta vynyčia atanešė ir davė uogas karčias miškines SPI333. Seniai jau buvo tokie rugiai: pamislyk tik – keturioliktą grūdą àtnešė! Srv. Geros, àtnešančios bulvės Ggr.
^ Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos NžR. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas …, nė vieno vaisiaus notneš DP486.
8. sutelkti, duoti: Nė saulė neatneša linksmumo Vnž. Neižbylomą jiemus labumą ataneša DP267. Jis atneš jums išganymą Mž184. Jei tasai davimas būtų ką pikto atnešąs, tad ir tasai, kuris jį davė, nebūtų meilaširdis DP263. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Gero atneša R149. Niekas tiek pelno neatàneša, kiek žirniai Trgn. Piningai, sukišti bankose, mažas palūkas teatneša Žem. Man šitas arklys atnešė keletą litų (uždirbau parduodamas) Ds.
^ Nei Dievas duos, nei velnias atnèš Rš.
ǁ atnašauti, aukoti: Teatneš ponui užu savo nusidėjimą … du kurkleliu alba du jaunu balandžiu BB3Moz5,7.
9. refl. iš anksto turėti ateinant, gimstant: Berods atsinešame ateidami į šį svietą tai, kas mums priguli Blv. Meilę broliukui Jonas atsinešė iš gimtosios trobos rš. Jis par Petro dieną gimė, ir Petrą (Petro vardą) atsi̇̀nešė Mžš.
◊ ką̃ séilės àtneša (šnekėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilės atneš V.Kudir.
káulų neatnèšti nebegrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo Ut.
neatnèšti stikli̇̀nės vandeñs; neatnèšti gérti neprilygti: Ana negali atnèšti stikli̇̀nę [v]andeñs tai paštininkei Vgr. Nė gérti neàtneša muno atmintis pryš pirma (kokia buvo pirmiau) Šv. Kovienė, nesena dar žmona, taip pat nemėgo, nosį nuleidusi ar susiraukusi, sėdėti, bet Jonienės štukoms nė gerti neatnešė Žem.
paatnèšti, paàtneša, paàtnešė (dial.) tr. kelis kartus atnešti: Iš pirkaitės bulbų paàtnešė Lz.
papaatsinèšti, papaatsi̇̀neša, papaatsi̇̀nešė (dial.) visiems, keliems atsinešti: Mergos vandenį papaatsi̇̀neša pirkion ir papanusprausia Dv.

×danèšti, dàneša, dànešė (hibr.)
1. tr. prinešti iki tam tikros vietos: Vai žirge, … ar daneši mane in uošvelę? TŽI230.
2. žr. pranešti 7: Kas galėjo danešti jo žmonai, kad jis geria? Vv. Nagi gal kas danešė, tai atvažiavo ir išsivežė Skdt. Ir danešė prie karaliaus, kad yra toks ir toks kareivis (ps.) Gdr.
| refl.: Jeigu teipag tai dasineš storastosp, žinosimės su juo ir padarysime, kad niekuo nesirūpintumbite Ch1Mt28,14.
įnèšti, į̇̃neša, į̇̃nešė tr.
1. SD401, R, K einant įgabenti paėmus, užsidėjus: Vyrams bešnekant Katrė įnešė praustis Žem. Įneš tavo margas skrynias į aukštą svirnelį JV1071. Į vidų įnèšti reikia J. Ar jis į̇̃nešė maišą klėtin? Vb. Eik pro įnešamąsias duris Yl. Šitą tu tėvui įneši valgyti BB1Moz27,10.
^ Dainuodama einu – velnias į̇̃nešė į tą duobę mane Ar.
| refl. tr. K: Įsinešk darbą vidun, mat kad orie šalta dirbti Š.
2. savo judėjimo jėga įvaryti, įstumti: Laivą audra įnešė į ramų užutekį tarp akmenų ir kranto uolų K.Bor.
3. greitai bėgant įvežti: Tegu mato visi, kaip šaunūs arkliai įneš į miestelį fajetoną A.Vencl.
ǁ greitai užvežti: Susikūprinęs arklys beveik risčia įnešė ratus į statų skardį rš.
4. refl. įsismaginti bėgti: Arkliai kap insi̇̀nešė nuo kalno! Lp.
5. refl. įlįsti, patekti: Višta ansi̇̀nešė rasodnykan ir rasodą palupė (iškapstė) Lz.
6. pririnkus įdėti, įkrauti (apie bites): Tu čėsu buvo visur girės ir pievos. Todėl bitės tu čėsu ir daug [medaus] galėjo įnešti S.Dauk. Da į̇̃nešė kiek medaus bitės Ėr. Ka neša, vis kiek į̇̃neša Gs.
| refl. tr.: Daugumas [spiečių] negalėjo gana maisto ant žiemos įsinešti LC1884,1.
7. įmokėti, duoti įnašą, dalį: Įnešė dalies pusę milijono Nm. Anys mat neskaito, kiek jo tuos namuos įnešta, rokavoja – čia jų viskas Skdt.
| prk.: Lietuvių tauta įnešė savo indėlį į pergalę sp. Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas įneša savo dalį į bendrą darymą būdo, įpročių J.Jabl.
8. įtraukti, pateikti; suteikti: Antrą kartą mėgino įnešti pataisą Ašb. Veikiamųjų dalyvių pati bevardė gimtis į sakinį nieko nauja neįneša J.Jabl. Visa tai užkrečią kitus vaikus ir įnešą mokyklon nesveiką reiškinį P.Cvir. Nors raižybos katedra ir įnešė nemaža gyvumo į Lietuvos meno gyvenimą, bet grafikos plačiai paskleisti ji neįstengė rš. Bus mistrai meluoją, kurie įneš sektas prapulties DP301.
išnèšti, i̇̀šneša, i̇̀šnešė
1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas J. Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos BB3Moz6,11. Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę VoL295. Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu (tik mirusį, negyvą) išneša Dgč. Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? JD1172.
| Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu LTR(Jz).
| Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę I.Simon. Tave su lova galėjo išnèšt (taip kietai miegojai) – ką tu girdėsi! Btg. Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt (neišsemti) Ad. Kad taũ išnèšt ažustipusį! (keik.) Arm. Velnias kažkur jį i̇̀šnešė Jnš. Ko iš pirkios neišneša? (šešėlio) Pls.
išnešamai̇̃ adv.: Nedaug bėra – išnešamai̇̃ Als. Neišnešamai daug vandens bėga į rūsį Trg.
išneštinai̇̃ adv.: Čia alų parduoda išneštinai̇̃ K.Būg. Gėrimų pardavimas išneštinai̇̃ BŽ82.
| refl. tr.: Viršūnėlę laušiu, iš šaknelių rausiu, o aš savo lelijėlę drauge išsinèšiu JV976. Išeina močiutė iš aukšto svirnelio, išsi̇̀neš[a] rankelė[je] baltus marškinėlius JD914. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Bil tik išsinèšk iš akių [daiktus] Kp.
^ Išėjo ir kedutę išsinešė (ilgai nepareina) LTR(Zr).
ǁ kylant iškelti aukštyn; ištraukti į viršų: Prašvitus paukštis pakilo skristi ir išnešė mane taip aukštai, jog nebemačiau žemės J.Balč. Tas pabalnojęs [kumelę] užsėdo, toj tuo[j] jį išnešė in padanges BsMtII122. Skandink, Dievai, žirgužį ir tymelio balnužį, išnèšk, dievai, jaunąjį brolelį JD160. Lįsk į tos upės dugną ir, paėmęs du akmenėliu, išnešk man! SI1.
2. tr. išpasakoti, išplatinti: Ką tėvai namuos kalba, vaikas viską išneša iš namų Jnš. Tarp saviškių visko pasitaiko, bet to neišnèšti iš namų Jnš. Eidami per visą pasaulį, evangeliją … toli ir plačiai išnešė DP621.
3. tr. kurį laiką nešti iš kur: Kokius penkius metus iš mūso [v]andenį i̇̀šnešė, kol savo [šulinį] išsikasė Krš.
4. tr. pristatyti reikiamą kiekį per tam tikrą laiką: Ar galėsi išnèšti pieną (atiduoti reikiamą duoklę)? Ėr. Kap išnèš visą nedėlią [pieną], tada užmokėsit Lp.
5. tr. savo judėjimo jėga išmesti, išvaryti, išstumti: Ledus jau išnešė Neris rš. Banga išnešė karalių į krantą S.Nėr. O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv.
6. tr. Arm, Kš išmušti, išdaužti, išplėšti: Kuosai langus išnèš Šmk. Lydys i̇̀šnešė (pradūrė) triūbicą Ėr. Kai davė akmeniu burnon, tai visus dantis i̇̀šnešė Švnč. Jam par karą koją nutraukė ir akį i̇̀šnešė Skr. Regis, ne kiek ažkliuvo, ale visą mėsą išnešė iš blauzdos Skdt. Kaip granata sprogo, i̇̀šnešė jam šoną Jnšk.
| refl. tr.: Kur krūmai, tę ir akis išsinèšt lengva Rod. Kai jis (bernelis) šoko per upelį, išsi̇̀nešė (išsinarino) sau kojelę (d.) Dglš.
ǁ Nt išversti, išgriauti, iškabinti: Ravą i̇̀šnešė, kai bėgo vanduo Pc. Pavasarį Dubysa i̇̀šnešė daug užtvankų Btg. Dar ratai šlapią žemę išnešė Lp. Kur sesutės išvažiuota, raselės nukrėsta, kur žirgelių arcavota, žemelė išnešta LTR(Žl).
| Nuo rūgštaus pieno labai i̇̀šnešė (paleido) vidurius Ln.
7. intr. pradėti smarkiai bėgti, pasibaidyti (apie arklį): Kap i̇̀šnešė arkliai, tai sugurino visus ratus Nč. Turėk stipriai vadeles, ba gali išnèšt arklys Nč.
8. refl. Dgl greit išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Jiej greičiau išsi̇̀nešė iš miško Lzd. Tik tik spėjom per langą išsinešti, ažna gramožt stogas ir suvirto Rod. Išsi̇̀nešė per duris! Lp.
9. tr. iškraustyti, iškelti iš vienos vietos į kitą: Paskui i̇̀šnešė ant sklypų – pasidarė daug stipriau Kkl.
| refl.: Išsi̇̀nešėm an viensėdžius Grv. Išsinèšt būt geriau, tik su pinigu ankšta Ad. Seniau [čia] toks buvo, dabar išsi̇̀nešė Gl. Mes jau išsinẽšę iš ūlyčios [į vienkiemius] Dglš.
10. tr. išeinant pasiimti: Jau teip daug pinigų išmetei – kiti vis parneša, o tu vis išneši ir neparneši BsMtII75. Gerai, seselė, išbėgusi, jaunas dieneles išnešusi (išgelbėjusi, saugojusi) JD27.
| Išnešiau (išlošiau) šimtą markių par vieną vakarą Šts.
| Iš ten ir lietuvių pasakos išneštos LTII566(Bs). Iš čion tai buvus išnešta Asijon toji kalba LTI6(Bs).
^ Sūnus parneš, duktė išneš LTR(Jnš). Gervė išneša pavakarius ir pogulį (rudenį, gervėms išskridus, žmonės nebevalgo pavakarių ir nebegula pogulio) LTR(Kur). Gervės pietus išneša, o pavasarį atneša KrvP(Zr, Ds). Reikia išleisti, kad nakties neišnèštum (sakoma išlydint svečią) Pg. Ašiai išlydėsiu, išleisiu, kad nakties neišnèštum Ob. Išleisiu, kad dieną neišnèštut Pkn. Palydėsiu, kad dienos neišnèštum Krs.
| refl. tr.: Ką išsineši [dalies, kraičio], tai ir turėsi, ė jau paskui sunku užsigyvent Sdk.
| Tokius atsiminimus ir įspūdžius Majakovskis išsinešė iš Gruzijos T.Tilv. Iš ten … jie išsinešė teipogi nuovoką apie žvėris ir paukščius, kurių savo naujoje tėviškėje nerado LTI3(Bs).
ǁ pavogti, pagrobti: Dėl tokios spynos gali da kada visa išnešt Sdk. Laikykiat da ilgiau svirnalių atdarą, be įėjęs kas išneš visus drabužius Vvr. Ir išdraskė [vanagas] lizdelį, ir išnešė vaikelius, likau senas ir biednas strazdelis JD26.
ǁ išskinti, nurinkti (ne laiku): Da ir buvo uogų, ale kad žalias išnešė Sdk. Jau išnešti̇̀ riešutai Ėr.
11. tr. duoti derlių: Kaip sau norit, bet dvieiliai miežiai daug daugiau išneša už šešiaeilius – tas jau seniai visų pribota Srv.
12. refl. smarkiai išaugti: Bulvės kad išsi̇̀nešė! DŽ. Mano pasodytos saulagrąžės kad išsi̇̀nešė! Al.
13. tr. iškęsti (vargą): Mylėjau panelę, žadėjau ją vest, kad ji padėtų vargelio išnešt LTR(Ob). Jie jau šitos bėdos neišnèš Rtn. Žmogus gyvendamas nieko neužgyvena, tik vargą neišnešamą Skr.
14. tr., intr. išgalėti, pajėgti, pakelti, išlaikyti: Nebegaliu tokio sunkaus darbo dirbt, mano sveikata nebei̇̀šneša Srv. Kupra nei̇̀šneša, mušamos [su pačia] Grk. Martynaitytė dirba, kiek jos jėgos išneša I.Simon. Kojos neišnešė toliau paeiti Sn. Kai i̇̀šnešiau, tai i̇̀šnešiau, dabar negaliu [rūkyti] Dglš. Ne štuka susilygti gerą algą, ale reik ir išnèšti (įstengti dirbti) Krš. Susiderėjai tokią algą, tik kažin, ar tu ją išneši savo darbu Vv.
ǁ būti pakankamam (apie pajamas, lėšas): Leido jį mokytis, skirdamas tam net daugiau, kaip jo menkos lėšos išnešė J.Jabl. Man už kiekvieną mažmožį reiks užmokėti, nė alga mano nebeišneš Žem. Pretenzijų buvo prirašyta tiek daug ir taip brangiai jos įkainotos, jog nebeišnešė ir Alfonso namai A.Vien. Žemė išnešė ir tvartų, ir skaityklos statybą J.Avyž.
15. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Nenuseina man žmogus, katras ne pagal savęs išsi̇̀neša Ds. Jis ne palig savęs išsi̇̀neša Stk. Kad ir kaip išsineši̇̀, bet tas, kas esi, vis liksi Slk.
ǁ dėtis kuo, laikyti save kuo: Išsi̇̀neša ponia, o gryčioj kai tvarte Ut. Išsi̇̀neša mokytesniu už visus Ds. Marė gražesnė išsi̇̀nešė už visas Ds.
16. tr. siekti, sudaryti: Skaitlius sandarbininkų neišneša skaitliaus vienos rankos pirštų V.Kudir. Kiekvienas nešėjas tiek tura piningų pardėtiniui atskaityti, kiek išneša duotos jam žolės M.Valanč. Išlaidos su parsigabenimu išneša 330 rublių LTI288. Tik viena gera eglė daug išneša (kainuoja) Alv. Sienos turėjo lig šimto pėdų storumo ir buvo pastatytos iš tašytų akmenų, kurių kiekvienas išneša keturiasdešimt ketvirtainių pėdų J.Balč. Jo ilgos kojos – žingsnis visą metrą i̇̀šneša Plv. Atkarpa AB išneša, sudaro atkarpos CD penktąją dalį Z.Žem. Žemė išnešė dvi desencinas Vlk.
| refl.: Dorelis laiko (tiek išsi̇̀neša …, kaip) trisdešimt trečiokų KI583.
ǁ tr., intr. ištekti, atitikti (dydį): Kažin ar tos lentos ilgis išnèš (ar nebus per trumpa)? Alk. Svirties kartis jau per trumpa, nei̇̀šneša (šuliniui išdžiūvus), negaliu pasemt Plv. Nei̇̀šneša stulpai, plati Venta [ir neįveda elektros] Krš. Jo ūgis kaip tik i̇̀šneša tą švarką Jnš. Jau išneša tėvo apsiaustą Skdv. Būtų šiaip viskas gerai, tik nei̇̀šnešu pečiūse Skdv.
17. tr., intr. reikšti: Žodis kvailas taip (tiek) išneš kai paikas N.
18. intr. gerai, puošniai atrodyti: Toj jų nauja troba tai jau i̇̀šneša Vs.
ǁ tr. puošti: Mergaitę kasos labiausiai i̇̀šneša Al.
◊ ant ausų̃ išnèšti greitai išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų̃ i̇̀šnešė Nm.
ant sàvo pečių̃ išnèšti vienam, pačiam atlikti, padirbti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių J.Avyž.
dū̃šią išsinèšti spėti išeiti iš pavojaus, išlikti gyvam: Tik dūšiàs išsi̇̀nešė, ė visas gėris sudegė Prng. Kad kiek, tai [būtų] i dū̃šių neišsinẽšę Prng.
(kieno) galvà (prótas, pakáušis, rãzumas) i̇̀šneša supranta, nusimano kas: Kaip mano galva išneša, taip ir sakau Krm. Tik meistro galvà i̇̀šneša, kaip tokį namą pastatyti Jnš. Sena galvà, ką ana beišnèš Km. Jo pakáušis nei̇̀šneša, kaip išbristi iš skolų Jnš. Kaip reiks priklausančią jam vietą užimti, jo protas neišnešė LzP. Kaip prótas i̇̀šneša, taip ir daro Krp. Razumas išneša, kojos neneša Srj. Mano galva visai neišneša, kas čia darosi Gs. Kaip čia padarius, jau mano galvà nei̇̀šneša Zr. Taip gudriai pasakei, kad jau man galvà nebei̇̀šneša, kaip čia išeina Sml. Kap kokias durnystas daryt, tai jo galva išneša, o kap gera, tai ne Arm. Tai ma[no] bludna galvelė, tai ana neišneša, iš kur vargeliai eina (rd.) Rod.
gálvą [svei̇̃ką] išnèšti Btg pabėgti, išsigelbėti: Turėtum tik džiaugtis pati, sveiką galvą beišnešusi J.Jabl. Dabar tu jau galvelės nebeišneši, – ponas apsidžiaugė LTR(Dkk). Kytras galvą išneša B.
gývastę (gývybę) išnèšti išsigelbėti nuo mirties: Gývastę gavom išnèšti šiaip taip Vn. Atmovė keturi vyrai, vos gývybę i̇̀šnešė Krš. Vos ne vos gyvybę savo beišnešiau S.Dauk.
i̇̀ltį išnèšti išgyventi kur ilgą laiką: Dieve duok, kad ir iltį išneščia B.
káilį [svei̇̃ką] išnèšti BM56 pasprukti, išsigelbėti: Džiaugiuos aš sveiką kailį išnešęs Srv.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai da išnèšt kélnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu Vb.
ki̇́ek gerklė̃ i̇̀šneša (rėkti, dainuoti) labai smarkiai: Keletą kartų mėginau kiek tik gerklė išneša rėkti, bet niekas manęs neklausė J.Balč. Namiejūnui buvo labai keista, kad dvarokai, jokių ponų nepaisydami, plėšia (dainuoja) kiek tik gerklė išneša per visą dvarą rš.
kirvẽlį išnèšti Vb pabėgti, išsinešdinti.
kišẽnė i̇̀šneša užtenka pinigų: Rengiasi pirkti, ale kaži ar kišẽnė išnèš Gs. Daugumas, kas jį matę, galvas guldė, kad jų kišenės neišneštų užmokėti už tuos veršiukus, iš kurių odos pasiūti jo batai J.Balč. Kešenė neišnešė – būt instaisęs kuliamą Skdt.
kójomis išnèšti ištrypti, sumindžioti: Užbėgo arklys per rasodą ir išnešė visa kojom Ds. ×
kokià būrà i̇̀šnešė Vrnv kas privertė išeiti, išvykti iš kur.
kudãšį (kudãšių, kudẽšį; Gs, kuldãšių; Upn) išnèšti Rm pasprukti, išsigelbėti: Per praeitą karą du sykius vos vos išnešiau kudašių Lkč. Ìšnešė kudãšių svetur Jnš.
kuõdą [svei̇̃ką] išnèšti Jnš pasprukti, išsigelbėti.
mui̇̃lą išnèšti pabėgti, pasprukti: Aš per senas muilą išnešti J.Marc.
nósį išnèšti Dl pasveikti.
paišnèšti, pai̇̀šneša, pai̇̀šnešė (dial.) tr. daug, keletą kartų išnešti: Mes visa paišnẽšę Dv.
nunèšti, nùneša, nùnešė tr.
1. K einant nugabenti paėmus, užsidėjus: Paršiukam nunešiu [ėsti], ir bus apsiliuobta Ėr. Tris nėšius vandens nùnešiau arkliams J. Reikia nunèštienos Rš. Nunešu žemyn R199. Po mirties vaikis tą senąjį nùnešė į reją Mžk. Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti, buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Priženkite (eikite) bei nuneškite jūsų brolius … laukan užu abazą (paraštėje guolį) BB3Moz10,4. Ant patalo gulintį su patalu nešte nuneš rankomis savo iki tų namų BPII457. Nùnešiau nùnešiau, į Tilžės miestelį nùnešiau JV1040. Susemiema tą sidabrą, nunešiema ant kalvelį NS18. Ką nunèšiu mergužėlei brangių dovanėlių? JD1008. Nugineški mano draugelei margą gromatėlę (rd.) Jž. Mažas muno bėras žirgelis, nenuneš vedums į svečią šalelę D88.
^ Už ausies nenuneši (sakoma nenorinčiam prietemoje valgyti) LTIII461(Tvr). Kad ten mano varnas kaulo nebenuneštų, kur aš buvau (niekad nenorėčiau ten vėl patekti) NžR. Tegu juos nunešęs! Srd. Kad tave velnias nuneštų į pūsčias pelkes! I.Simon. Kad tave velnias nuneštų į padanges! B. Velnias jį tenai nùnešė – bene jis galo graistės! Nmn.
| refl. tr.: Ji paėmė katytę, nusinešė į savo kambarį NdŽ. Nusiskyniau negelkelių dvylika, nusinešiau į Ragainę vyskupui N132.
2. R395 savo judėjimo jėga nuvaryti, nustumti, nupūsti: Vėtra nùnešė stogą Rm. Taip aštuntame šimtmetyje vienas vikingas, Nadodras, buvo audros nuneštas prie Islandijos krantų K.Bor. Kai pagriebė vėjas, tai ir nùnešė man kepurę Lš. Daug Nemunas su savo vaikais nunešė tyro vandenėlio į plačią Baltijos jūrą rš. Nunešė kaip upė šapus Sim, Ob.
| Hemoglobinas paima iš plaučių oro deguonį ir nuneša jį audiniams rš.
^ Ta[vo] itus darbus pavasario vanduo nunèš (taip pajuokiamas negalintis užbaigti pradėtų darbų žmogus) Arm.
3. numušti, nutraukti, nuplėšti: Visą pirštą nùnešė ligi kaulo, dabar nieko negalia dirbt Jrb. Jai par karą ranką nùnešė Šmk. Kai ejo frontas, jos vyrui pusę galvos nùnešė Kln. Skūrą teip visą ir nùnešė nuo pirštų Ktk. Kulkutė pakaušį nunešė vienam vaikinui Vlkv. Tai tas velnias kaip ėjęs iš jo, taip beveik jam nosį nunešęs BsMtI128. Kai pauostai to lekiančio spiruto, tai gali nosį nunèšti (labai smarkus, suerzina nosį) Šn.
ǁ išgriauti, nuversti: Du tiltu nùnešė vanduo OG213.
4. refl. greitai nubėgti, nulėkti: Ot nusi̇̀nešė kiškis per lauką! Švnč. Du piemenai per kalną nùsnešė Vlk.
5. SD381 pačiupti, pavogti, pagrobti: Kažkas botagą nuo rogių nùnešė Jnšk. Neišeik iš numų, ka lapė [ančiuko] nenūneša Vkš.
^ Nesprausk baltai, be šarka nunèš Ds. Jei velnias nunešė karvę, tai tegu nešasi ir šniūrą LTR(Grk). Abu labu: gaila tik, kad velnias nenunešė KrvP(Mrc). Geras kap vilkas, ėriuką nunešęs, meilus kap lapė, vištą nupešus LTR(Mrj). Ilgą iešmą drožiant šuo kepsnį nuneša rš.
| refl. tr.: Vanagas nusi̇̀nešė vištelį BŽ413. Nusinešė kaip vilkas avį LTR(Jnš).
ǁ neatiduoti, negrąžinti: Jau kad ir nunèši pinigų už kokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daug vaikų turi Jrb. Nūnèšti galia algą [samdytojas] be sutarties Grd.
ǁ refl. tr. išeinant, pasitraukiant pasiimti:
^ Gervės pusrytį nusinešė! (atėjus rudeniui nebevalgoma priešpusryčių) KrvP(Č). Aukso su savim nenusineši, bet per jį dangun kelią surasi KrvP(Al). Numirsi – nenusineši NžR.
6. SD42 išgirstą pasakyti, perduoti: Bobos tuoj nùneša Ėr. Tik ką sužino, tuoj best tą i nùneša Rs. Nunèšk labas dieneles mano tėveliui ir motynėlei JD1204.
7. iškentėti, patirti, pakelti: Pati septinta likau su vaikais, vargo daug nùnešiau Vlk. Itiek vargo nùnešiau Vrnv. Daug vargo tamsta nunẽšus, kol išmokai Btg. Kiek aš nunešiau žmonių kalbelių, kiek aš nukenčiau, vargo mergelė KrvD214.
8. būti pranašesniam, nugalėti: Mūs žaloj jūs margąją nùneša Lš. Mano motina greitai nuneša (viršija kalboje) tėvą: jam nė išsižiot netenka Žm. Jis mus visada nùneša (nulošia) Krok.
◊ kójomis (ant kójų) nunèšti sumindžioti, iškapstyti: Javai kojomis nunešti S.Dauk. Karvės kójums nùnešė visus daržus Krš. Vištos viralus in kójų nùnešė Arm. ×
krõmo nunèšti Slm užsidėjus ant nugaros (vaiką), nugabenti.
kudãšių nunèšti nubėgti, pasprukti: Padėk diržą, jau vaikas nùnešė kudãšių Smn.
šuõ (vélnias) ant uodegõs nùnešė (nusi̇̀nešė) niekais nuėjo: Aš tau seniai sakiau, kad tavo mokslą šuvà ant uodegõs nunèš Ds. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė PnmR. Nusinešė velnias ant uodegos LTR(Jnš).
panunèšti, panùneša, panùnešė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nunešti: Buvau tę megztinių panunẽšus Dv.
2. savo judėjimo jėga visus nugriauti: Vanduo tiltus panùnešė Grv.
panèšti, pàneša, pànešė
1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr.
^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei[p] rėkia. – Aš tau panèšiu! (sakoma grasinant) Jrb.
| refl. tr.: Pasinešęs į šalį, suplėšiau tą lapelį Šts.
2. tr. K pajėgti nešti: Panešdavo tris pūrus OG100. Sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamai̇̃s turtais BM106. Kieno nugara plati, gali daug panešti Mrj. Kariui derantys vyrai buvo, kurie skydą ir kardą panešdavo BB1Krn6,18. Mažas mano žirgužėlis, nepanèš mudu abu jaunu JD734. Tai vyras mažilelis – vos kepurę pàneša (juok.) Krš. Kad aš jojau par lankas, par žaliąsias lankeles, nepànešė žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1477.
^ Ėsk, kiek pilvas paneša (kiek telpa) KrvP(Krsn). Valgyk – kelnių nepanèši (nusilpsi) Krš. Panaberijos nepàneša (labai išdidus) Ds. Tinginio nepàneša (labai tingi) Klvr. Sunku panešt, gailu pamest Tvr. Pasakys žodį (stipriai susikeiks), kad nepaneši (apstulbsi) Ėr. Saldus, gardus, bliūde nepanešamas (miegas) Sim. Iš vieno kampo nei pavežt, nei panešt (krosnis) Kzt.
panešamai̇̃ adv.: Pridėjo daug, ale da panešamai̇̃ Alk. Uždėjo, prikrovė nepanešamai̇̃, nepavežamai Lp.
| refl. tr.: Tiek turto da turiu, kad nepasinèštum Kp.
| Riebumas jos – savęs nepasi̇̀neša (vos bepaeina) Ds. Nepasi̇̀neša iš gero gyvenimo Mžš.
^ Ir būdavo gi linksmas, ak, kad tave devynios! Ir būdavo gi naudinga, ak, kad tu nebepasineštumei! Vaižg.
3. tr. tam tikrą laiką nešti, tiekti: Du mėnesius pànešė pieną [į pieninę] ir nustojo Rm.
4. refl. tr. nusinešti tolyn: Vagis tada paėmė aviną ir pasinešė M.Valanč. Sprandus žąsų nusukusys, pasi̇̀nešė ir suėdė PP62.
| Man pànešė vieną vištą Pgg. Vanagas vištą paneš Nmč.
5. tr. savo judėjimo jėga nustumti, nuversti, patraukti drauge su savimi: Toks vandens sūkurys paėmė – ir pànešė Pgg. Neužgreibė, Venta lig Romučių panẽšusi [lavoną] Krš. Nebėra nei vieno namo su stogu, nes juos audra nuvertė arba panešė prš.
ǁ savo judėjimo jėga pajėgti pastumti, patraukti: Kad papuls, tai šitokis vėjas ir žmogų panèš Nmč.
^ Ko vėjas nepaneša? (akmens) Dkšt.
ǁ nugriauti, nuversti: Buvo srovinga upė, kuri vis tiltus panešdavo brš.
6. tr. pajėgti išlaikyti, pakelti (svorį, krūvį): Ledas laiko, pakelia, pàneša KII232.
7. tr. parinkti, pakrauti: Mano bitės gerai pànešė iš šaltekšnių [medaus] Ėr.
8. refl. paūgėti, suklestėti: Rugiai iš pavasario labai pasinešė Mrs. Po lietaus visi javai pasi̇̀nešė Lš.
9. refl. einant, bėgant pakrypti, pasukti, patraukti kuria nors linkme: Pasibaidę arkliai pasi̇̀nešė į namų pusę Jnš. Arklys pasinešė par kapines LTR(Tt). Žebrikė (karvės vardas) pasinešė į dobilus Rs. Jeigu stirna nebūtų supratus pasinèšt krūmuos, būtume pagavę Ds. Žiūrėjau – vis ėjo link mūs, o paskui pasi̇̀nešė į mišką Lkč. Barbutė vėl pasineša pro duris S.Čiurl.
| Saulė jau gerokai į vakarus pasinešusi rš. Debesys į vakarus gerai pasi̇̀nešė Skrd.
ǁ nubėgti, pabėgti: Gerai, kad pàsnešė iš tę, ba būt gerai apdaužytas Rod. Aš greit pasi̇̀nešiau už kluono Gs.
10. refl. būti linkusiam, pasirengusiam kam nors: Vilnius – tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studijuoti meno istoriją ne iš vadovėlių rš. Į parėdus Ona buvo labai pasinešusi A.Vencl. Jis buvo pasinẽšęs bėgti, ir nelaikiau Ėr. Agurkai buvo pasinẽšę žydėt Kp. Matai – pasi̇̀nešas kitas py mokslo, kitas py žemės Dov. Pirma buvo pasinẽšus už jo eit, o dar̃ neina Alv. Aš pasinẽšęs ant miegojimo, kortos nusibodo Jnš. Pasinešus diena ant lietų Pl.
ǁ pradėti ką daryti: Pavarykite kurį jautuką bent iki sodybų galo, paskui keliu gal pasineš eiti Žem. Kad pasi̇̀nešė karvės lėkt par laukus? Bsg. Karalaitė tuoj pasinešė atgal bėgti LTR(Sml). Pasi̇̀nešė augti, išsidrėbė labai Krš.
11. tr. iškentėti, patirti, pakelti: Esu šmotą vargų panẽšusi Trš. Ka ruduo šlapias, tai panèšt to vargo negali̇̀ Gs. Neženota mažiau vargo panèš Gs. Motinėle, … kiek jūs panešėt didelių vargelių TŽI284. Didelį rūpesnį ana pànešė par karę vaikus augindama be vyro Dr. Kiek ma[n] reik panèšt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt Gs. Su tais medžiais (iš girios juos veždamas) jis vargo ir šalčio pànešė Gs.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti: Tėvas, paėmęs diržą, duos tiek, kad panešti negali Ėr. Tos raudonos vištos gerai šaltį pàneša Dl. Vaikas juo šaltį pàneša Plng. Aš nepànešu tokių didelių barnių Jnš. Mano galva nepàneša nemiegio Vkš. Kaip aš pamenu, mano mama vargo, jau aš jos to vargo nepanèščiau Raud. Užpuolė nepanešami̇̀ vargai Gs.
| Anas daug pàneša – žiūrėk, kiek geria, o nenugriūva Rk. Retai kas tiek daug degtinės paneša, kaip mūsų kaimo kalvis Ds.
12. intr. būti panašiam, panėšėti: Jų visi vaikai pàneša į tėvą sp. Sūnus in tėvą, o duktė in motiną pàneša Vlk. Bronius biskį pàneša dėdę, ir kalba lyg su kąsniu Skr. Ji in senovišką giesmę pàneša Rdš. Šiandiej in lietų nepaneša Ds.
| refl.: Vaikai ant močią pasinẽšę Ps. Žiedas aplink kaklą yra juodai juodas, stuburys geltonai raudonas, pasinešęs į skaudžiai raudoną Blv. Naras – [v]andeninis paukštis, ant antį pasnešęs, kojos trumputės, šalin kėstos Kp.
13. refl. kvepėti, atsiduoti: Tas medis imbierų kvapu pasineša B.
14. refl. didžiuotis: Pasnèš, kap pirkią išsimėš Vlk.
^ Pàsnešė šūdas ant šakių Vlk.
◊ buldõkų (klùmpių, pil̃vo, strė́nų) nepanèšti vos paeiti; sunkiai eiti: Pasiuvo tokius buldokùs, kad negalima nė panèšt Smn. Eina – rodos, klùmpių nepàneša Gs. Kad pririjo, pil̃vo nebepàneša Ds. Neprisirengiu [eiti], nepànešu tas strė́nas Vlkv.
galvojè (į gálvą) panèšti atsiminti: Kad ir daug išmoksti, bet galvo[je] negali panešti Gs. Į galvą viską negali panešt Krtn.
gar̃siai pasinèšti pagarsėti, iškilti: Ne vienas jų taip garsiai pasinešė, kad jų vardu skambėjo vaidilų kankliai V.Krėv. Dar niekas, kaip seni pamena, taip garsiai nepasinešė, kaip jaunasai jo sūnus Zubrys V.Krėv. Ir gyvi esame, ir garsiai pasinešėm, ir tėvus atkeršėm V.Krėv.
gývastę panèšti kaip nors pagyventi: Ka galėčiau kiek dar gývastę panèšti Grd.
kiaurų̃ púodų (×krõmo) panèšti kiek nešti (ppr. vaiką) ant nugaros prilaikant už kojų: Panèšk mane kiaurų̃ púodų Plv. Eikš, panešiù krõmo Sb.
kójas panèšti įstengti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojas, nors visai neturėjo vilties rasti J.Balč.
lašinių̃ (mėsõs, pil̃vo, paliáukio, taukų̃) nepàneša storas, nutukęs: Kiaulė jau nebepàneša pil̃vo Jnš. Eina kaip rupūžė, mėsõs nepàneša Lb. Jis jau nepàneša savo lašinių̃, nusiėdė Jnš. Taukų nepaneša, o da serga! Plv. Nebipàneša nė paliáukio, o buvo kaip lenta Krš.
parnèšti, par̃neša, par̃nešė tr.
1. SD213, R, K atgal, namo pargabenti: Nunešt nunešė, o parnèšt nėr kam Gs. A nereiks suolus parnèšti? Gršl. Eik parnešk dalgį Rs. Parnešiau raibąją kurapkėlę ir margąją paukštelę TDrIV59. Du kilogramus jautėnos par̃nešiau Slnt. O jūs eikiat ir parneškiat, ką pirkot dėlei bado BB1Moz42,19. Prašyk seną motynėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Nešte, rasi, aš parnešiu KlvD194. Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Blezdinga lėkė ugnelę iš čysčiaus parnèšti, dėl to uodega išdegusi su šuke ir po dūmus peria J. Parnešė gulbės liūdną laiškelį DvD4. Imk pušies šaką ir marių putos saują, tai tu parneši savo anytėlei žiemužės šėko, vasaružės sniego (d.) J.Jabl.
| Po metų ji par̃nešė vaiką (jai gimė vaikas) Lnkv.
^ Iš miško parneštas, miškan žiūri LTR(Brt). Išėjo kaip ežys mielių parnešti (ilgai negrįžta) LTR(Smn). Ans geras smerčiuo parnèšti (apie nerangų, ilgai gaištantį žmogų) Krš.
| refl. tr.: Man ir šiaudas sunkus parsnèšt Vlk. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Buvom lig numų beparsinešantys katūtį Tv.
^ Ateik nuogas – parsineši anty[je] (nieko neatsineši, ir tau nieko neduos) KrvP(Ps).
ǁ užnešti užkrečiamą ligą: Par̃nešiau numie tymus, visas butas susirgo Vn. Visai šeimynai par̃nešė niežus Bt. Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč.
ǁ atėjus, atvykus perduoti (žinią): Tai aš nuskrisiu in tavo bernelį, tik neparnešiu linksmos žinelės LTR(Dkk). Naujynų par̃neša klėbiais Grd. Oi tu, sakūn sakūneli, dyvnasis paukšteli, ką parneši naujienelės nu mano mergelės? KlpD2. Zylelė … parneš mergelei naujieną JD597. Labas dienas nuo jos tėvo jai parnešė BsPI75.
2. refl. pareiti, parsinešdinti: Parsi̇̀nešiau ir būnu Plv.
3. duoti, suteikti: Aš pripiršiu tokią, katra tris tūkstančius parnèš Skr. Sakalai parneš mum laimę iš už jūrų marių S.Nėr.
^ Sūnus parneš, duktė išneš PPr157.
◊ ×kantapliùs parnèšti sunkiai pareiti, parsivilkti: Aš visas sušilęs, vakare ledvai kantapliùs par̃nešu namo Kp.
kirvẽlį parnèšti; rš grįžti namo neištarnavus sutarto laiko.
klùmpes parnèšti parbėgti, pasprukti: Kai iškilo muštynės, tai kiti vos klùmpes par̃nešė Plv.
paparsinèšti, paparsi̇̀neša, paparsi̇̀nešė (dial.) visiems, daugeliui parsinešti: Nuėjo žmones medin ir paparsi̇̀nešė medžiagos Dv.
pérnešti
1. tr. K einant pergabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Lovą mano pérnešė Rs. Nakčia pernešdavo ją su narvu iš svetainės į miegamąjį kambarį rš. Pérnešk mane per upę DŽ.
^ Ko per pirkią neperneši? (vandens rėtyje) Tvr.
ǁ perduoti, išplatinti užkrečiamą ligą: Dažnai posargos pérnešamos rankomis NdŽ.
2. tr. priversti judėti savo judėjimo jėga ta pačia kryptimi, pervaryti, perstumti: Vanduo parnešė arklį par upę Pn. Rugiai apsivaisina kryžmiškai vėjo pernešamomis žiedadulkėmis J.Krišč. Deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dvideginį iš audinių į plaučius perneša kraujas rš.
| Nė nejutau, kas per tą tvorą mane pérnešė (greitai peršokau) Gs.
3. tr. Arm, Šlčn perkelti, perkraustyti iš vienos vietos į kitą: Sunku, kai reikia triobas párnešt. Su dyka ranka neparneši Krkn. Šitas stubas galėsim pérneštie Gs. Jis nuėjo karvikę párnešt į kitą vietą Šmk.
| refl.: Nuėj[o] į kitą miestą, pérsinešė Plv. Jau pérsinešėm čia būt Pls.
| Akies mirksnyje persinešė ugnis ant arti skūnės esančio staldo prš.
4. tr. perduoti žinią, pranešti: Perneškite tai Jonui, ką girdėjote ir ką regėjote DP18.
5. (sl.) tr., intr. Vlkv perkęsti, patirti: Šitiek vargo pérnešė, šalčio ir bado Dgl. Kiek aš an savo kailio esu pérnešęs bėdų, tai sunku apsakyt Užp. In savo kupros visas bėdas pernešiau Skdt. Bobutė keturius karus párnešė Krš. Kiek aš pérnešiau, kaip be galvos likau Alks.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti, pakęsti: Bet esant čia pat žmogui lyg ir lengviau pernešt skausmus I.Simon. Aš tokių nelaimių negaliu pérnešt Vžns. Aš negaliu párnešt tokių kalbų Jrb. Negaliu aš pérnešt to vaikų rėksmo Skdt. Jin nepárneš tos drėgmės Rd. Paskui jau vonių nebepérnešė širdis PnmR.
6. tr. pralenkti, viršyti: Jis pérneša visus savo apsukrumu Lp. Tu savo piktumu tai ir velnią pérneši Nč. Tokis miestas ir Kauną pérneša Mrk.
7. intr. suduoti, pertraukti: Aš tau kai pérnešiu diržu, tai liausies brajyt! Ml.
◊ (kieno) galvà nepérneša nesupranta kas: Muno galvà nepárneša Vvr. ×
kromù pérnešti Sch206 ant nugaros užsidėjus (vaiką) panešioti.
piesinèšti, piesi̇̀neša, piesi̇̀nešė prisinešti, prisigrobti: Iš miesto pysi̇̀nešė daug ko Rsn.
pranèšti, pràneša, prànešė
1. tr. K pro šalį pragabenti: Negali nė praeiti, nė maišelio pranèšti [pro nedorus kaimynus] Krš. Paskui velnias pasitikęs girnių prašė, kad jį, pakavojęs maiše, pro dvarą ir pro tą žmogų praneštų SI309. Kada jis sėdos į stalą, ledva galėjo turėti rankose šaukštą – pranešdavo jį tankiai pro gerklę ir išliedavo valgį BM200.
| refl. NdŽ.
2. tr. panešti į šalį: Stovi anos, niekas gi jų nepràneša Tvr. Praneša toliau stalą Ad.
3. tr. tam tikrą kiekį, dalį išgabenti, išnešti: Reikia pranešt da rūbų didumas – gali visa paimt Sdk.
4. tr. pajėgti panešti, pastumti, pavaryti savo judėjimo jėga: Aš (upelis) ir šiap bėgu, ir tep bėgu – pilko akmenelio nepranešu (d.) Tvr.
5. refl. Švnč išeiti, pasišalinti: Prasi̇̀nešė kur toliau nuo namų Trgn. Prasnèšk geriau, kolei jam pyktis pereis Ktk.
6. tr. SD295 perkelti iš vienos vietos, būsenos į kitą: Nuog smerties pranešti esme ing gyvenimą SPII00.
| refl.: Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia tėvą, motiną … ir prasineša namuosna … vyro savo SPI217.
7. tr., intr. R duoti žinią, paskelbti, pasakyti: Prànešė liūdną žinią Vlkv. Lauras savo bėdas ir išgąsčius mums pràneša kartais K.Donel. Jis prànešė vyresnybei J. Tada tas žmogus pranešė palicijai, ir jį pagav[o] BsPIV30. Skubinkitės, idant jei tokią žinią praneštumbit pirm, neng ji numiršta! Jrk113. Praneštas apei tai, daktaras tuo[j] atvažiavo Žr. Mes silpni daiktai, kaip švents mums pràneša Dovyds, nei žolelės ant laukų dar augdami žydim K.Donel. Jie vadinosi pranešamaisiais, arba reliacijų, seimeliais A.Janul. Vis išpildė, kas pirm pranešt rašte buvo Mž332. Sugrįžta ing Jeruzalem, idant tą linksmą žodį ir kitiemus apaštalams praneštų BPII27-28. Susirinkitės, idant eš jumus praneščiau, kas jumus būsiančiame čėse prisitiks BB1Moz49,1. Tataig buvo per pranašą seniai pranẽšęs DP187.
| refl.: Iš vyro Olė tegavo tik vieną laišką, kuriame jis prasinešė laimingai nuvažiavęs į Ameriką LzP. Pasakykiat, prasinèškiat, jums būs lengviau Gršl. Kai kas pasako žodį, tai ir prasi̇̀neša aplink (pasklinda gandas) Slm.
8. intr. SD290 nuspėti, pranašauti: Iš rankų įžiūrėjimo pranešu CII887.
9. tr. iškęsti, patirti: Tiek vargelių pranẽšus visą gyvenimą Sem.
10. tr. būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: Šikšnosparnis greitumu ir vikrumu visumet praneš [žvirblį] J.Jabl. Jau anas tuoj pranèš ir brolį Sv. Jis moksle tave pràneša Jnšk. Giedojime praneša jinai, t. y. balsiau gieda J. Ir pranešdavo išmintis Salomono išmintį visų rytiečių ir egiptėnų Ba3Kar4,30. Šitoj tiesa labai vargu suprasti dėl to, kad mūsų išmanymą praneša A.Baran.
| refl.: Žmogus prasineša iš kitų būtybių Vr. Jis visur prasi̇̀neša Gs.
ǁ refl. pralenkti einant, bėgant: Iš pirmų žingsnių jau buvo matyti, jog prasinešti rengiasi Romano žirgas, tiktai vienas Armino širmis nuo jo neatsiliko V.Piet. Aš buvau gerokai prasinẽšęs, bet jie vėl pralenkė Alk.
ǁ būti didesniam, viršyti kokį nors kiekį: Paukščio temperatūra dažnai praneša 43°C rš.
ǁ refl. pasižymėti: O kad ne ji (Algutė), gal jau jis būtų seniai ar pasitraukęs nuo Aršiojo į šalį, pas Trakių, prasinešusį valdoną, ar gal būtų sugrįžęs namon V.Piet. Tėvai … prasinešdlavo visokiais lemtumais BzB118(MT460).
◊ vė́jus pranèšti; R77 apgaudinėti.
prinèšti, pri̇̀neša, pri̇̀nešė tr.
1. R421 prigabenti, atnešti daug: Pri̇̀nešė statinę vandens DŽ. Kad pri̇̀nešė valgymų! Dv. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešąs J.Jabl.
| Vaikai in kambarį šalčio pri̇̀nešė Mrj.
^ Gandras mėšlo neprineš LTR(Rs).
| refl. tr.: Prisi̇̀nešiau malkų pilną užpečkį – užteks keliom dienom Vlkv. Garnys ir varlių į lizdą prisinešė, o šeimyna dar miega LTR(Zp).
ǁ priminti (purvo, žemių): Nu tik prinèšk tu man purvo! Mžš.
| refl.: Mūso troba prisinẽšusi – vaikai prinešio[ja] Šts.
2. paėmus priartinti, prikišti prie ko: Ji paėmė vieną taurę ir prinešė prie lūpų, dėdamasi truputį nugėrusi J.Balč. Pamirkė meduje rykščikę, kurią turėjo ranko[je], ir prinešė ją pri burnos S.Stan. Nykštukas pagriebė žolelę ir prinešė prie nosies J.Balč.
| refl. tr.: Jis prisinešė arčiau žvakę rš.
ǁ nunešti, pristatyti: Žmogelis niekur negalėjęs gaut kūmos savo sūnui prie krikšto prinešti BsV34.
3. savo judėjimo jėga daug atgabenti: Vanduo pri̇̀nešė pilną pievą maurų NdŽ. Tie akmenai vandenio prinẽštūs (sunešti) Brž.
ǁ savo judėjimo jėga pristumti, atplukdyti prie ko: Rytą pri̇̀nešė [v]anduo žilvitį ant tiltą BM10.
4. Srj pririnkti, prikrauti: Jei tokia graži vasara pabus, bitės prinèš medaus Ėr.
^ Viena bitė avilin neprineša medaus Tsk.
| refl. tr.: Prisineša sau kinį Blv.
5. pranešti (toli gyvenančiam), papasakoti: Man tuoj pri̇̀nešė kiti Jnš. Niekas nepri̇̀nešė, kad ans yra par mergas ejęs, ir apsižanijo Plt.
6. daug iškęsti, patirti: Tiek vargo prinẽšus! Lp.
◊ Diẽvas į rankàs (prie rañkos) prinèš pasiseks: Šitam mėnasy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn. Kad Dievas prie rankos rugius prineštų B.

×raznèšti, ràzneša, ràznešė (hibr.) tr.
1. išnešioti, išgrobstyti: Po smerčiai jo visą turtą svetimi ràznešė Dglš.
2. ištaršyti, išardyti: Saulė veidą apdegino, vėjas kasą dai raznešė LTR(Ml).
3. žr. išnešti 7: Nežebotas arklys greit gali raznèšt Dglš.
4. refl. įsismaginti: Vaikai kad razsi̇̀nešė (įsisiautėjo) – dūksta i dūksta Rš. Nu ir razsi̇̀nešė (įsismarkavo, įpyko)! Rš. Su šitieka pinigų labai nerazsineši (nepasišvaistysi, greit pritrūksi) Dglš.
sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn
1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau grūdus į aruodą Stk. Vakar sùnešė daug vilnų [kar̃šti] Mšk. Sùnešė cielą jaučio mėsą Ūd. Pirkliui nuvažiavus, atbėgo vilkas, sunešė abi vaikelio pusi, sulaižė sulaižė, ir vaikas atliko sveikas BsMtII20.
| refl. tr.: Šieną nešte susinèšim – nereiks arklių Erž. Susinèšk nuo tvoros rūbus – lietaus ateina Ds. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs BsPIV272. Žabarskis gryčią susi̇̀nešė iš girios Rm.
ǁ refl. būti sugabentiems: Kažin ar tilps bulvos, kai visos susinèš sklepan Ds. Viskas susi̇̀nešas į pringį Krš.
2. tr. savo judėjimo jėga suvaryti, supūsti (į vieną vietą): Vėjas debesis sùneša į krūvą, ir paskui vali̇̀ lyti Gs. Čia sùneša labai giliai sniego Rs. Vėjas sunešė didelius vėpūtinius rš. Prie tilto sunešti ledai NdŽ.
ǁ refl. susirinkti, susikaupti: Iš sterblės purtė susinešusias dulkes rš.
3. refl. greit subėgti: Sùsnešė visos kiaulės kieman Lp.
ǁ refl. atlėkus apsistoti, susimesti: O toje drevėje buvo bitės susinešusios rš.
4. refl. tr., intr. susikelti, susikraustyti į kitą vietą: Susnešė an Plėnūtiškės (ant Plėnūčio žemės) budinkus Srj. Jau daug katrie buvo išsinešę, dabar susi̇̀nešė vėl atgal Bgs.
5. tr. padaryti, kad susidraugautų, artimai santykiautų, įsimylėtų:
^ Velnias sùnešė, velnias ir išskirs Plv.
| refl. Slk: Pagyveno arti̇̀, tai ir susi̇̀nešė Ml. Su ledokais žmonėm sùsnešė, ir pats ledokas Arm. Kap sùsnešė Mariutė su Agota, tai užteko visai ūlyčiai pletkų Vrn. Tep susi̇̀nešė vaikai, kad baisiausia, neatskirsi jų Al. Susi̇̀nešė kap šuva su katinu Rod. Sùsnešė su tuoj pijoku, tai jau gero nebus Drsk. Susi̇̀nešė su tokia boba Šmk. Dar už nabaštikės galvos visus metus jie susinẽšę buvo Rdm. Jo žmona jau su kitu vyru susi̇̀nešė Srv.
6. refl. susisiekti, susižinoti: Žmonys dabar be galo greitai susi̇̀neša Krp. Dabar žmonės ir už marių vienas su kitu susi̇̀neša Ds. Kaip tik nebesusinešu su broliu, taip ir nežinau, kaip jam ten einas Žg. Musintais anie susi̇̀nešė kaip norintais, kitaip jau nebūtų pajutęs aplei tą Vkš. Kaip būtų smagu ir padoru su visais tais lietuviais susinešti V.Kudir.
| Visa soda susi̇̀nešė (susitarė), kad to kelio netaisys Up.
7. tr. SD123 surinkti, sukrauti: Bet už tą tokios bitės (kurios nespiečia) daug medaus kas metą suneša S.Dauk. Sùnešė paukštė lizdą Dv.
| refl. tr.: Ant vienos sausos šakos susinešė lizdą gužas J.Balč. Starkas vinkšnoj susi̇̀nešė gūžtą Jnšk. Susinešė pova šilkinę gūžtelę (d.) Dkšt.
| Kaip man vienam čionai augti ir lapelius susinešti …, ir žiedelius susikrauti? DvD111.
8. tr. iškęsti, išlaikyti, pakelti: Aš daug vargo sunẽšus Gdr. Nemožna buvo sunèšt bėdų Arm. Aš to neramumo negaliu sunèšti Pn. Aš tą panieką sunèšiu Ar. Kad ji nesùneša kantrybės (nesusilaiko, nekantri) Brž.
9. intr. Aps galėti, pajėgti suprasti, suvokti: Čia jau mano galva nesùneša Prng. Čia reikia geros galvos, kad suneštų Ds. Tokiam būtų gerai pardavėjuo, ka uždaviniai teip lengvai yr sùnešamys Yl.
10. tr. I sudėti į krūvą, suskaičiuoti: Raides pažįsta, tik žodžio nesùneša Rdš. Sunèšk į vieną vietą visą žemę – bus hektaras Ėr. Sunèšk, motin, kiek už javus gavom piningų Krtv. Kai visus piningus sùnešė, pasirodė, kad trūksta pora litų Up. Sunèšk, kiek išeis už penkias gijeles bielių (baltų medvilninių siūlų) Vkš. Sunešk, kiek kartų tai darei P.
11. intr. suduoti, uždrožti: Atsitūpė kampe ir tupi – bijo, kad vė nesunešt per galvą (ps.) Tvr.
◊ klùmpes sunèšti Msn susituokti.
liežuviùs sunèšti liežuvauti, apkalbėti: Suneša visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą V.Kudir.
pasunèšti, pasùneša, pasùnešė (dial.) tr. keliems, kelis kartus atnešti: Rudenį pasùnešė kiemas kas spirgelį, kas miltų dulkelę Dv.
užnèšti, ùžneša, ùžnešė
1. tr. R204, K paėmus, užsidėjus užgabenti: Ant viškų ùžnešiau lašinius J. Helijošius … ant liepsnų vežimo buvo užneštas ing dangų DP594.
| refl. tr.: Būdavo, užsi̇̀neša an tvarto patalynę i miega Vlkv. Toj lapė insikraustė in pečių, o ten buvo pakeptos dešros, – ji tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė ant šieno kūgio ir ėda BsPIV286. Senas patinas ramiai nusileido nuo kalno viršūnės, pasiėmė mums žadėtąją ir, nieko nepaisydamas, nei mūsų, nei šunų, užsinešė aukštyn Blv.
2. tr. trumpam užsukant, pro šalį einant, atnešti: Ùžnešė [į kalvę] butelį naminės ir nugirdė Ėr. Kranauskienė šiandie buvo – ùžnešė puodynę Srv. Gal velnias tave te ir ùžnešė šiton karčemon (kogi ten ėjai)! Ds. Gal jum pats velnias užùnešė! Pl.
ǁ atsitiktinai daug ko sunešti: Kap daugiau ùžneša [į turgų parduoti], pigiau būna Alk.
ǁ atsitiktinai įgabenti su savim: Žliūgių sėklų kūdron gali užnešti varlės arba ir vėjas įpūsti rš.
3. tr. Jnk bendraujant paskleisti užkrečiamą ligą: Jie ùžnešė šiltines Ėr. Tos katės i šunys ligas ùžneša Trg. Raupai užnešamà liga Ml. Užnešiu ligą B.
4. tr. kiek panešti (į priekį): Užnèšk aną rąsto galą į priekį Lš.
5. refl. pakilti užsimojant: O ranka jo užsinešė kirviu nukirst medį Ch5Moz19,5.
6. tr. pristatyti reikiamą kiekį (ppr. apie prievoles): Mes jau ùžnešėm pieną, sakė pienininkas Ggr. Šį mėnesį kiaušius esam užnešę Šts.
| Man su pinigais bepigė, tik nuošimtis ùžneša ant smulkmenų (nuošimčio užtenka smulkmenoms) Gs.
7. tr. savo judėjimo jėga užkelti, užvaryti, užstumti: Laivą audra užnešė ant seklumos tarp uolų K.Bor. Vėjas, baisiai nešdamas, užnešė ant kranto tos salutės Joną, kuris jau vos gyvas buvo likęs BsPIII26.
ǁ savo judėjimo jėga atvaryti, atpūsti: Sėklas ùžnešė, i apsprogo laukas pušelėms Prk.
^ An lėto vėjas užneša, greitas pats užsibėga (savo likimo neišvengsi) LTR(Krn).
8. intr. užtęsti nėštumą: Pernai karvė nė biškį neùžnešė, tei[p] lygiai diens į dieną devynis mėnesius Erž.
9. tr. uždengti, padengti, aptraukti paviršių kuo: Po pavasario šita pieva visada esti užnešta žemėm Nmn. Potvynis visas lankas ùžnešė smėliu Srv. Davė [v]anduo, ažùnešė pievas Dglš. Ravus ažùnešė, o čystyt dabar jau nėr kam Skdt. Autobusai nevažiuoja – keliai užnešti̇̀ Lnkv. Kelias sniegu ažunešta, neženklu, tai net ažblūdijau Ml. Pasislėpė palapinėje ir sumigo, bet pabudę pamatė, kad juos visai užnešė sniegas K.Bor. Dulkės akis ùžnešė Vlk.
| Akys buvo per daug užneštos (blausios, apsvaigusios, girtos) V.Kudir.
ǁ refl. apaugti, apželti: Kiemas užsinešęs žole, išknistas kiaulių ir pridraikytas stogo šiaudų A.Vien. Pievelės, paantvalniai, ežios – visa, kas tik buvo plūgu nepaliesta, storai užsinešė tarpia žole Vaižg. Visa pieva alksniais ažsi̇̀nešė, jau perniai negalėjo pjaut Ktk.
10. tr. atvykus paskleisti, išplatinti: [Indų pasakos] per susidūrimą su Europos gyventojais ir čion užneštos tapusios arba gyvu žodžiu, arba rašto keliu per literatūrą LTII477(Bs). Deivės kultas … buvo užneštas ne tik Galijon LTII530(Bs). Buvo užnẽšę [jaučių], arėm su jautukais Krš.
11. tr. pranešti, papasakoti: Kai tik susipyko, tuoj nubėgo ir ùžnešė žandaram Lp. Reikės milicijai užnèšti Skdv. Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, pasakas ir niekus visokius ùžneša draugui K.Donel. Dau[g] pasakų užnešė (daug primelavo) N.
| refl.: Dėdė apie pinigus nei neužsinešė (neužsiminė) Žž.
12. refl. Kp pradėti gerai, vešliai augti: Kur išakėjau, kad užsi̇̀nešė bulbės! Ėr. Nežinia, kaip šįmet dobilai augs, bet dabar iš pavasario labai gražiai užsi̇̀nešė Kt. Iš pradžių kopūstai labai užsi̇̀nešė, bet kurmiai iškėlė Rdm. Linų užsi̇̀nešta būta Ds. Toks buvo gražiai užsinẽšęs čiepelis, ir nulaužė Drsk. Šįmet visko gerai užsinẽšę, ka tik Dievas duotų suvalyt Gs. Linai tokie buvo juodi iš pavasario, užsinẽšę Ėr. Vaikai mūs labai užsi̇̀nešė iš mažens Brt. Telyčiotės tešmeniukas jau ažsinešęs Ktk. Jam užsi̇̀nešė tokia tanki graži barzdelė Jnšk.
13. intr. būti panašiam, panėšėti: Jis šiek tiek ùžneša in tėvą Alv. Gražesnė būtai, kad in momą užneštái Lp. Mano Zigmulis visai in mane ùžneša Mrs. Ale šitas namas tai į mūs ùžneša KzR. Veidas visai neùžneša, kad tas pats, tik iš balso pažinau Gs. Jo kalba ùžneša į tavo Nmn. Šita spalva lyg ùžneša į melsvą Alk. Biskį užneša kopūstais [skonis] Lp. Davė davė skripka zirzint, ė tan balsan neažùneša Ml. Kai kada nieko, o kai kada tai jis man an kvailo ùžneša Lkč.
14. tr. pradėti: Jis ùžnešė kokią kalbą Ėr. Klemusia čia man naują kalbą užùnešė Slm. Ei, klausykit, užnèškit giesmę Dsm. Maria, užnèšk „Bijūnėlį“ Nč. Užnešiu balsą (paduodu toną) B. Buvo Lazdijuosa užnèšt provos su švogriais Lp.
| refl.: Užsi̇̀nešė ne laiku šulinį kasti Ldk. Kad tik kiek, tai užsineša verkt! Mrs. Užsi̇̀nešės vaikai išeiti Grd. Daktarai yr užsinešę klyno negydyti Trk. Jau buvo užsinẽšę ant dienos (pradėjo švisti), kap mes kėlėme Brt.
15. tr. būti pranašesniam, pralenkti: O tai kaip gražiai ji apsitaisius – ùžneša visas mergas Ėr.
16. intr. užduoti, uždrožti: Užnèšk, motin, tam vaikui, kad nesiustų Sml. Jau tokiam, jeigu neklauso, gali ir užnèšt Vs. Tik pakš takš – kad ažùnešė atsivėdėjęs iš kairės, tai tas šliop i nudribo Prng. Vieni vyrai pasipeškit, moterėlėm neužneškit! LTR(Lnkv). Ot ùžnešė per ausį, net galva apsisukė Švnč. Užnešiu gerai per dantis, ir nustosi lojęs Vvr. Kai ùžnešiau šluotražiu par kuprą, ir nebeateina Kair. Kap ùžnešė sprandan, tai ir griuvo Sn. Lįsk lįsk tik prie manęs – kai užnèšiu par kinkas! Srv.
| refl. intr., tr.: Kad daviau aprimesčiu, bet ne arkliui, o sau ažsi̇̀nešiau kaktą Ml.
17. intr. aštriai, užgaulingai ką pasakyti: Kad užùnešė – nei ko atsakyt Sb.
18. (ž.) refl. užpykti, užsigauti: Ką gi aš jam čia pasakiau, kad reiktų taip užsinešti? S.Čiurl. Dėl tokių nėkų teip užsi̇̀nešė, kad nebšnekas nė iš tolo Krt. Pasakiau kelius žodžius, ir užsi̇̀nešė baisiausiai Krš. Nepyk, neužsinèšk, aš atidalysiu skolą, kad ir ne iš karto Plng. Turbūt tu užsinešei ko nors, kad nebeatejai pas mumis Nv. Ans šiandien labai užsinẽšęs KlvrŽ.
◊ kiáuru puõdžium užnèšti; Tat užsidėjus ant nugaros (vaiką) užgabenti.

Daugiau informacijos

antšókti

Apibrėžtis

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

Daugiau informacijos

atšókti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pašókti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

šókti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (91)

antvil̃kti

parvil̃kti

dagáuti

įgáuti

pérgauti

nunèšti

antšókti

atšókti

pašókti

šókti