Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (111)
nesutupė́tas
Apibrėžtis
nesutupė́tas, -a adj. (1) Kv, Trg nevikrus, ištižęs, žioplas: Visi anų vaikai nesutupė́ti Krž. Nesutupėta ta jūsų duktė, nei be šiokia, nei be tokia Šts. Ta jo pati tokia nesutupė́ta Kln. Toks nesutupė́tas, tur būti ne laiku gimė Užv.
^ Išperėtas, ale nesutupėtas LTR(Klp).
^ Išperėtas, ale nesutupėtas LTR(Klp).
awkward
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nevikrus; nerangus
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - neparankus; nepatogus
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - keblus; blogas
dramblótas
Apibrėžtis
dramblótas, -a adj. (1) sutukęs, sudribęs, nevikrus: Žiūrėk, ana koks dramblótas žmogus eina Gž. Vaikas dar tik trijų dienų, bet stambus ir dramblótas Vrb. Jo tėvas toks pat drūtas, kresnas ir dramblotas J.Jabl. Tupi drūti, drambloti vanagai J.Jabl. Tokia dramblóta merga Rdm.
| Nežinojo, kur nukreipti dramblotus sunkius žingsnius rš.
dramblótai adv.: Kad jis labai dramblótai eina Rdm.
| Nežinojo, kur nukreipti dramblotus sunkius žingsnius rš.
dramblótai adv.: Kad jis labai dramblótai eina Rdm.
stagódūris
Apibrėžtis
stagódūris, -ė adj., smob. (1)
1. stačiokas, storžievis: Tokie bernai stagódūriai: akysna žeria visa ką Ant. Nebūk tu toks stagódūris Krns. Ką tu čia kviesi svečiuos tokį stagódūrį Žl.
2. Aln kas nerangus, nevikrus: Tas stagódūris visur kliūva Ant. Atsistojo ir stovi kaip stagódūris Km. Kol tu toksai stagódūris – nemoki nei kuolo nutašyt Vdn.
1. stačiokas, storžievis: Tokie bernai stagódūriai: akysna žeria visa ką Ant. Nebūk tu toks stagódūris Krns. Ką tu čia kviesi svečiuos tokį stagódūrį Žl.
2. Aln kas nerangus, nevikrus: Tas stagódūris visur kliūva Ant. Atsistojo ir stovi kaip stagódūris Km. Kol tu toksai stagódūris – nemoki nei kuolo nutašyt Vdn.
judrùs
Apibrėžtis
1
kuris linkęs nuolat krutėti, vikrus, gyvas
nejudrùs
kuris nelinkęs krutėti, nevikrus 2 kuris lengvai lankstosi
nejudrùs
kuris sunkiai lankstosi
Buvusios kadaise tokios lanksčios ir judrios jo motinos rankos dabar styrojo kaip pagaliai, o gumbuoti nejudrūs pirštai veltui bandė atknebinėti skarelės mazgą rš.
nejudrùs
kuris nelinkęs krutėti, nevikrus 2 kuris lengvai lankstosi
nejudrùs
kuris sunkiai lankstosi
Buvusios kadaise tokios lanksčios ir judrios jo motinos rankos dabar styrojo kaip pagaliai, o gumbuoti nejudrūs pirštai veltui bandė atknebinėti skarelės mazgą rš.
kevérza (1)
1
Reikšmė
Apibrėžtis
bendr. menk. kas nerangus, nevikrus; sin. kerėpla, griozdas: Pãmotė ją̃ vadi̇̀no kevérza. Eini̇̀ kai̇̃p kevérza, kójų nepakéldamas. Kàs ùž tókio kevérzos tekė̃s?!
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Pãmotė ją̃ vadi̇̀no kevérza. Eini̇̀ kai̇̃p kevérza, kójų nepakéldamas. Kàs ùž tókio kevérzos tekė̃s?!
2
Reikšmė
Apibrėžtis
kreivas, susiraičiusiomis šakomis medis: Čià teáugo kevérzos pušẽlės.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Čià teáugo kevérzos pušẽlės.
gremė̃zdas
Apibrėžtis
gremė̃zdas sm. (2)
1. koks senas, keblus daiktas, griozdas: Kam čia gremė̃zdai po kojom! Ds. Pilna čia visokių gremė̃zdų Alk. Privertė pilną pirkią visokių gremė̃zdų Vj. Anyta prigriauzdė gremė̃zdų pilną stubą J. Ale ir padarei roges – gremė̃zdą! Ssk.
2. scom. sudribęs, nevikrus žmogus, kelmas, griova, drimbla: Tas gremė̃zdas vis užklius Tj. Ką ji gražiai suverps – tokia gremė̃zdas ! Dgl. Eina kaip gremė̃zdas, vos paslenka Snt. Eik tu, gremė̃zde, juk jau vėl parvirtai! Skr. Tai gremė̃zdas merga! Slm.
1. koks senas, keblus daiktas, griozdas: Kam čia gremė̃zdai po kojom! Ds. Pilna čia visokių gremė̃zdų Alk. Privertė pilną pirkią visokių gremė̃zdų Vj. Anyta prigriauzdė gremė̃zdų pilną stubą J. Ale ir padarei roges – gremė̃zdą! Ssk.
2. scom. sudribęs, nevikrus žmogus, kelmas, griova, drimbla: Tas gremė̃zdas vis užklius Tj. Ką ji gražiai suverps – tokia gremė̃zdas ! Dgl. Eina kaip gremė̃zdas, vos paslenka Snt. Eik tu, gremė̃zde, juk jau vėl parvirtai! Skr. Tai gremė̃zdas merga! Slm.
griõzdas (2)
1
Reikšmė
Apibrėžtis
ne vietoje stovintis kliudantis, kliūvantis ar pan. didelis, kerėpliškas daiktas; sin. gramozdas, gremėzdas: Nugriáuti nereikali̇̀ngą griõzdą. Senų̃ griõzdų pilnà palė́pė. Užkliuvaũ ùž kažkókio griõzdo ir̃ pargriuvaũ. Màno nãmas ti̇̀kras griõzdas.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Nugriáuti nereikali̇̀ngą griõzdą. Senų̃ griõzdų pilnà palė́pė. Užkliuvaũ ùž kažkókio griõzdo ir̃ pargriuvaũ. Màno nãmas ti̇̀kras griõzdas.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
bendr. menk. nerangus, nevikrus stambus žmogus; sin. gremėzdas, kerėpla: Kóks tù vi̇̀s dėlto griõzdas.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Kóks tù vi̇̀s dėlto griõzdas.
strapáila
Apibrėžtis
strapáila scom. (1) menk.
1. Nm, Ig kas eidamas griuvinėja, svirduliuoja: Neik šokt su tuo strapáila! Alk.
2. NdŽ, Kt kas nevikrus, griozdiškas: Kur lipi, tu strapáila! Pžrl. Šitas strapáila ir sumindžiojo žąsuką Rdm. Gerai, kad tave strapáila ir vadina, kad nei ant arklio neužsėdi Mrj.
3. kas vietoje nenustovi, šokinėja, nenuorama: Dieną dėl šito strapáilos negalima miegoti Gs. Tokia strapáila – in tėvą Rdm. Varyk tą strapáilą į tvartą, kad jis čia strapalioja, musių kandamas VšR. Ko spardaisi kap arklys strapáila?! Lbv.
1. Nm, Ig kas eidamas griuvinėja, svirduliuoja: Neik šokt su tuo strapáila! Alk.
2. NdŽ, Kt kas nevikrus, griozdiškas: Kur lipi, tu strapáila! Pžrl. Šitas strapáila ir sumindžiojo žąsuką Rdm. Gerai, kad tave strapáila ir vadina, kad nei ant arklio neužsėdi Mrj.
3. kas vietoje nenustovi, šokinėja, nenuorama: Dieną dėl šito strapáilos negalima miegoti Gs. Tokia strapáila – in tėvą Rdm. Varyk tą strapáilą į tvartą, kad jis čia strapalioja, musių kandamas VšR. Ko spardaisi kap arklys strapáila?! Lbv.
tùpu
Apibrėžtis
tùpu interj. DŽ1, tupù NdŽ, Vrn, tūpù kartojant nusakomas:
1. lėtas, nevikrus vaikščiojimas, ėjimas, šokimas: Visą dieną tùpu tùpu po trobą Pj. Tùpu tùpu čia, tùpu čia, nieko nėr Šv. Senukė čiuku čiuku, tùpu tùpu ir nuėjo namo Rmš. Ar būs gražiau, kai aš tūpù tūpù tūpuosu KlvrŽ. Tupù tupù eita veršis Slnt. Atsigręžiu – didžiausias šuva: anas nė neloja, nė nekanda, ale eina tupù tupù, lydi Rš. Tùpu tùpu – šoka Krn.
2. šlitiniavimas, svirduliavimas: Tùpu tùpu į sieną, tùpu tùpu nu sienos girtitelaitis DūnŽ.
1. lėtas, nevikrus vaikščiojimas, ėjimas, šokimas: Visą dieną tùpu tùpu po trobą Pj. Tùpu tùpu čia, tùpu čia, nieko nėr Šv. Senukė čiuku čiuku, tùpu tùpu ir nuėjo namo Rmš. Ar būs gražiau, kai aš tūpù tūpù tūpuosu KlvrŽ. Tupù tupù eita veršis Slnt. Atsigręžiu – didžiausias šuva: anas nė neloja, nė nekanda, ale eina tupù tupù, lydi Rš. Tùpu tùpu – šoka Krn.
2. šlitiniavimas, svirduliavimas: Tùpu tùpu į sieną, tùpu tùpu nu sienos girtitelaitis DūnŽ.
