Sudėtinio pavadinimo arba pastovaus žodžių junginio sutrumpinimas.
Santrumpa dažniausiai sudaroma iš junginio žodžių pirmųjų raidžių, pavyzdžiui, IKT – informacinės ir komunikacinės technologijos. Kartais į santrumpą įtraukiamos ir kelios žodžio raidės, pavyzdžiui, LIKS – Lietuvos kompiuterininkų sąjunga.
Lokalizuojant programinę įrangą susiduriama su santrumpų gausa ir įvairove angliškoje kompiuterijos leksikoje. Todėl su jomis tenka elgtis įvairiai: versti, kurti atitikmenis, palikti originalias, keisti žodžių junginiais, iš kurių jos buvo suformuotos. Jeigu santrauka turi atitikmenį lokalizacijos kalboje, tai belieka jį panaudoti – juo išversti originalo kalbos santrumpą. Jei neturi, tai reikia atitikmenį sukurti arba originalios kalbos santrauką išskleisti į žodžius, iš kurių ji kilusi ir tuos žodžiu išversti. Dažniausiai pasirenkamas antrasis variantas, nes daugelyje kalbų, tarp jų ir lietuvių, santrumpos mažiau mėgstamos, negu anglų kalboje. Pavyzdžiui, anglų kalboje standusis diskas dažnai įvardijamas santrumpa HD (hard drive). Lietuvių kalboje standusis diskas santrumpos neturi. Todėl HD verčiamas „standžiuoju disku“. Įstaigų pavadinimų santrumpos į kitas kalbas (ir iš kitų kalbų) neverčiami. Pavyzdys: Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) -> Ministry of Education and Science (ŠMM). Taip pat neverčiamos santrumpos, visiškai pakeitusios žodžių junginį, dažnai griozdišką ir neinformatyvų, pavyzdžiui, POP, MIME.
Santrumpos skaitomos tariant raidžių pavadinimus, pavyzdžiui, DB [dė-bė], DBVS [dė-bė-vė-es], IT [i-tė], IP [i-pė]. Kiekviena raidė virsta atskiru skiemeniu. Jeigu raidės pavadinime yra tikslinamasis žodis, pavyzdžiui, nosinė (a nosinė), ilgoji (u ilgoji), tai tas žodis paprastoje kalboje (greitakalbėje) praleidžiamas, pavyzdžiui, AĮ (aritmetinis įtaisas) tariama [a-i]. Jeigu santrumpą sudaro pakaitomis einančios priebalsės ir balsės, iš kurių galima sudaryti natūraliai ištariamus skiemenis, tai tariama skiemenimis, pavyzdžiui, OS [os], LIKS [liks], MIME [mi-me].
Santrumpa tariama pagal tos kalbos taisykles, kuria kalbam, o ne tos, iš kurios kilusi. Pavvyzdžiui, santrumpą LTV (Lietuvos televizija) lietuviai taria el-tė-vė, anglai el-ti-vi, vokiečiai el-te-fau.

1 naršýti, nar̃šo, nar̃šė tr., intr. versti, griozti, maišyti ieškant ko: Kam tu naršai̇̃ svetimus ryšelius, t. y. keselioji, išveizdi J. Naršýk skrynė[je] kiek tik nori, o saldainių vis vien nerasi Krš. Ko čia naršái po ne savo padėjimą? Žgč. Nenaršýk po vidurį kleckų, al nu krašto imk ir valgyk Užv. Jei perki, pirk – nenaršýk mun uogų Krš. Jis pirmiau nar̃šo mėsą, tik paskui valgo Šmk. Vienas jaunučiukas kratytojas, naršydamas mano kambariuko popiergalius, vis klausė, kur mano rašomasis stalas J.Jabl. Nar̃šo, bado [gydytojai] – nenoriu tų tyrimų Grd. Visą dieną naršęs (vaikščiojęs, landžiojęs) po pušynus ne tik stirnos nepamatydavai, bet ir kiškį ne kasdien sutikdavai sp.
| refl.: Naršáus po knygas, o tikrosios nerandu Pln. Nesinaršýk po spintą – ko te daba užsigeidei?! Jnš. Ėmė naršytis senoj skrynioj ieškodamas dokumentų rš.
1 išnaršýti tr. išgriozti, išvartyti, išžiūrinėti, išmaišyti ieškant ko: Marti išnar̃šė visus mano drabužius J. Rankos vikriai išnaršė jo kišenes rš. Visą mėsą išnaršỹs Skr. Atejęs mano visas knygas išnar̃šė Krtv.
| Kasdamas po išnaršýtais (išruopinėtais) kerais, mažai bulvių berandi Up.
ǁ išskleisti, iškratyti: Nueik į pievą ir išnaršýk šieną Rt.
1 panaršýti tr. pagriozti, pasirausti, paknaisioti: Skrynios viršų pakėlusi, pavartė, panaršė skaras Žem. Panar̃šė, panar̃šė valgius ir visai neėdė Skr.
| Panaršyk (paruopinėk) bulvių pusryčiams Up.
| refl.: Pasinaršýk po skrynią, gal rasi Krkl. Užuot ką atsakęs, senis pasinaršė gilioje savo palaidinės kišenėje rš.
| Bulvių dar nekasam, tik po kerais pasinar̃šom Up.
1 pérnaršyti tr. pergriozti, perversti: Taip mainikaudamas pernaršys visas knygas Žem.
1 prinaršýti tr. pririnkti, priruopinėti: Pilną krestį bulvių prinaršiáu Up.
1 sunaršýti tr. sujaukti, suversti, sumaišyti: Kas muno knygas taip bjauriai sunar̃šė? Up.

1 naršýti, nar̃šo, nar̃šė tr., intr. versti, griozti, maišyti ieškant ko: Kam tu naršai̇̃ svetimus ryšelius, t. y. keselioji, išveizdi J. Naršýk skrynė[je] kiek tik nori, o saldainių vis vien nerasi Krš. Ko čia naršái po ne savo padėjimą? Žgč. Nenaršýk po vidurį kleckų, al nu krašto imk ir valgyk Užv. Jei perki, pirk – nenaršýk mun uogų Krš. Jis pirmiau nar̃šo mėsą, tik paskui valgo Šmk. Vienas jaunučiukas kratytojas, naršydamas mano kambariuko popiergalius, vis klausė, kur mano rašomasis stalas J.Jabl. Nar̃šo, bado [gydytojai] – nenoriu tų tyrimų Grd. Visą dieną naršęs (vaikščiojęs, landžiojęs) po pušynus ne tik stirnos nepamatydavai, bet ir kiškį ne kasdien sutikdavai sp.
| refl.: Naršáus po knygas, o tikrosios nerandu Pln. Nesinaršýk po spintą – ko te daba užsigeidei?! Jnš. Ėmė naršytis senoj skrynioj ieškodamas dokumentų rš.
1 išnaršýti tr. išgriozti, išvartyti, išžiūrinėti, išmaišyti ieškant ko: Marti išnar̃šė visus mano drabužius J. Rankos vikriai išnaršė jo kišenes rš. Visą mėsą išnaršỹs Skr. Atejęs mano visas knygas išnar̃šė Krtv.
| Kasdamas po išnaršýtais (išruopinėtais) kerais, mažai bulvių berandi Up.
ǁ išskleisti, iškratyti: Nueik į pievą ir išnaršýk šieną Rt.
1 panaršýti tr. pagriozti, pasirausti, paknaisioti: Skrynios viršų pakėlusi, pavartė, panaršė skaras Žem. Panar̃šė, panar̃šė valgius ir visai neėdė Skr.
| Panaršyk (paruopinėk) bulvių pusryčiams Up.
| refl.: Pasinaršýk po skrynią, gal rasi Krkl. Užuot ką atsakęs, senis pasinaršė gilioje savo palaidinės kišenėje rš.
| Bulvių dar nekasam, tik po kerais pasinar̃šom Up.
1 pérnaršyti tr. pergriozti, perversti: Taip mainikaudamas pernaršys visas knygas Žem.
1 prinaršýti tr. pririnkti, priruopinėti: Pilną krestį bulvių prinaršiáu Up.
1 sunaršýti tr. sujaukti, suversti, sumaišyti: Kas muno knygas taip bjauriai sunar̃šė? Up.

kė́doti, -oja, -ojo, kėdóti, -ója, -ójo
1. tr. sklaidyti, prieš akis kiloti, vartyti, kėtoti; versti: Nekė́dok tu tos šilkinės man prieš akis, ba ir aš tokios norėsiu Rdm. Eik šalin ten tais palas nekėdójus Bgt. Skarą kėdóti Krok. Smarkus vėjas mušė Joneliui į krūtinę, kėdojo rūbus rš. Te gatavas papirosas – ką čia da kė́dosi in vėjo popierį Trgn.
2. intr. kapstytis, kėburoti, skėsčioti, mostikuoti: Kalbėdamas jis kėdója rankom Krok. Kaip mažas vaikas rankom kėdoja Krsn. [Jis] krutėjo ir kėdojo rankutėmis, ką daro visi sveiki vaikai rš. Vaikas gulėdamas kėdója kojukėm Ig.
| refl.: Tai pamatęs, raitelis dar labiau kėdodamasis ėmė šaukti V.Myk-Put. Vaikas lopšy kėdójasi (vystykluose su kojomis burzdinasi, skėtrioja) Gs. Būt susukta [mergaitė] – nesikėdótų rankutėm Kt. Nesikėdók, lyg kas nematė tų tavo kojų Grš. Kėdójosi kėdójosi [višta] ir atsigriebė Gs.
3. refl. prk. gintis: Kėdoties yra atsikratyti J.
4. intr. prastai, sunkiai vaikščioti, keverzoti: Vaikas per aslą kėdója Rmš. Kūdikis kėdó[ja], t. y. eina J. Mano vaikas palei suolą jau kėdoja Kš.
5. tr. Kos46 ne vietoje ką mesti, rioglinti, griozdoti.
iškė́doti
1. tr. išskleisti, iškėtoti: Žinojai iškė́dot audeklus, žinok ir atgal sudėt Trgn.
| refl. tr.: Kai išsikė́dojo boba marškas, kai išsirodė raštus Trgn.
2. refl. išsikapstyti, nusispardyti (apie mažą vaiką): Kūdikis išsikėdójo – ištraukė iš vystyklų rankas ir kojas, arba sterblukę atsiplėšė Vlkv, Mrj.
3. refl. išsižergti: Stovi išsikėdójus kap kokia sterva Krok.
nukė́doti intr. nuskėtrioti, nueiti: Kūdikis nukėdójo (nuėjo) J.
pakė́doti tr.
1. padraikyti, pamesti: Reikė gerai, plačiai iškratyt šienas, ne šit' in vietos pakė́dot Trgn.
2. pakilnoti, paskeryčioti (prie darbo): Jei biskį ką vieną dieną pakėdóji, tai paskui reikia atsirgt Krok.
| refl. Krok.
užkė́doti tr.
1. užskleisti: Visą stalą popieriais užkė́dojot Trgn.
| refl.: Kur čia per visą stalą ažsikė́dojot su plūksnom! Trgn.
2. užgriozdoti, užversti: Užkė́dojo visą kelią, nė kur bepraeiti Ppl.

kė́doti, -oja, -ojo, kėdóti, -ója, -ójo
1. tr. sklaidyti, prieš akis kiloti, vartyti, kėtoti; versti: Nekė́dok tu tos šilkinės man prieš akis, ba ir aš tokios norėsiu Rdm. Eik šalin ten tais palas nekėdójus Bgt. Skarą kėdóti Krok. Smarkus vėjas mušė Joneliui į krūtinę, kėdojo rūbus rš. Te gatavas papirosas – ką čia da kė́dosi in vėjo popierį Trgn.
2. intr. kapstytis, kėburoti, skėsčioti, mostikuoti: Kalbėdamas jis kėdója rankom Krok. Kaip mažas vaikas rankom kėdoja Krsn. [Jis] krutėjo ir kėdojo rankutėmis, ką daro visi sveiki vaikai rš. Vaikas gulėdamas kėdója kojukėm Ig.
| refl.: Tai pamatęs, raitelis dar labiau kėdodamasis ėmė šaukti V.Myk-Put. Vaikas lopšy kėdójasi (vystykluose su kojomis burzdinasi, skėtrioja) Gs. Būt susukta [mergaitė] – nesikėdótų rankutėm Kt. Nesikėdók, lyg kas nematė tų tavo kojų Grš. Kėdójosi kėdójosi [višta] ir atsigriebė Gs.
3. refl. prk. gintis: Kėdoties yra atsikratyti J.
4. intr. prastai, sunkiai vaikščioti, keverzoti: Vaikas per aslą kėdója Rmš. Kūdikis kėdó[ja], t. y. eina J. Mano vaikas palei suolą jau kėdoja Kš.
5. tr. Kos46 ne vietoje ką mesti, rioglinti, griozdoti.
iškė́doti
1. tr. išskleisti, iškėtoti: Žinojai iškė́dot audeklus, žinok ir atgal sudėt Trgn.
| refl. tr.: Kai išsikė́dojo boba marškas, kai išsirodė raštus Trgn.
2. refl. išsikapstyti, nusispardyti (apie mažą vaiką): Kūdikis išsikėdójo – ištraukė iš vystyklų rankas ir kojas, arba sterblukę atsiplėšė Vlkv, Mrj.
3. refl. išsižergti: Stovi išsikėdójus kap kokia sterva Krok.
nukė́doti intr. nuskėtrioti, nueiti: Kūdikis nukėdójo (nuėjo) J.
pakė́doti tr.
1. padraikyti, pamesti: Reikė gerai, plačiai iškratyt šienas, ne šit' in vietos pakė́dot Trgn.
2. pakilnoti, paskeryčioti (prie darbo): Jei biskį ką vieną dieną pakėdóji, tai paskui reikia atsirgt Krok.
| refl. Krok.
užkė́doti tr.
1. užskleisti: Visą stalą popieriais užkė́dojot Trgn.
| refl.: Kur čia per visą stalą ažsikė́dojot su plūksnom! Trgn.
2. užgriozdoti, užversti: Užkė́dojo visą kelią, nė kur bepraeiti Ppl.

kléisti, -džia, -dė (-do) tr.
1. Kv, BŽ484 be reikalo leisti, eikvoti: Daugelis žmonių sakė juodu be kokio reikalo kleidžiant savo turtus J.Jabl. Nekleisk, nes pats pritrūksi J.Jabl. Aš arielkos negeriu, piningų nekleidu M.Valanč. Veltui savo turtų nekleido, dovenų nedrepino S.Dauk. Minkštainis kléidžia visą turtą tėvų be reikalo J. Ana kléida piningus ant nieko J. Kad taip mitriai kleistų, sunku berasti kitas Brs. Nekleisk duonos Všv. Jaunas kleidi; pasenęs nebegali uždirbti – iš kurgi turėsi! Blv. Jis tiktai kleidžia, ir kito nėko, o tvarkos neveiza Gršl. Iš didystės kleid turtus Jzm. Bene kleidai piningus ant prašmatingo apdaro? P. Mes kléidom sylas J.
2. prarasti, netekti: Ką Eva buvo kleidusi, tai tu per sūnų radusi SGII89. Dvylikoj metų kleidusi, džiaugeis, aną atradusi SGII72.
iškléisti tr.
1. Š, BŽ473 išleisti, išeikvoti: Marti gal iškléisti visą naudą J. Iškleidau nemaža piningų M.Valanč. Pradėjo kleisti, iškleido viską Blv. Iškleido visą turtą savo, nuo tėvo gautąjį P.
2. išskleisti: Iškleidė savo lapelius rš.
| refl.: Šviesa …, kuri … nuog užtekėjimo ing užsileidimo išsikleidė MT40.
pakléisti tr.
1. išleisti, išeikvoti (turtą): [Kleidikas] pradėjo kleisti, iškleido viską; pagalop liko vieni kailiniai, ir tų nepakleido tik dėl to, jog žiema buvo Blv. Bet par bankietas, išeigas, puikybes pakleido dalį ir mano gėrybės M.Valanč. Nes piningus spėriaus gal ant pikto pakleisti, nekaip tus daiktus S.Dauk. Nepakleis išeidamas nė numų, nė turtų S.Dauk.
^ Nėko neturįs nėko nepakleida VP34.
2. prarasti, netekti: Idant atgaivintų svietą ir grąžintų, ką žmogus pakleido SGI55. Tvirtink mane, gerą duodams dūmojimą, kurį aš pakleidžiau per nusidėjimą SGII23. Toj gadynėj mažne visi prancūzai buvo pakleidę tikėjimą M.Valanč. Kokios nūmonės nėkaip nepakleido S.Dauk. Gyvolių nepakleidęs neik pri žynio S.Dauk.
pérkleisti tr. perskirti: Vandenius marės pusiau parkleidei AA.
prakléisti tr. išeikvoti, praleisti, išleisti: Kiaušių šitai kiek turėjau parduoti, o juk prakléidau, nepardaviau Gršl. Nėra pasakyta, jog anas tėvas būtų po tam iškalbinėjęs savo sūnui, kam prakleido savo dalį brš.
sukléisti tr. suskleisti: Ant nulenktųjų šakelių, ant sukleistųjų lapelių tupia gegutė raiboji Srv.

plėtóti, -ója, -ójo
1. tr. N, NdŽ skėsti, skleisti į šalis: Vėjas plėtoja jos skarą S.Nėr.
| refl.: Šakos plėtójasi Rm.
2. intr. skėsčioti: Rankoms plėtoja Sk.
ǁ refl. Bd žargstytis: Ko tu plėtójies, besarmate! Šlvn.
3. refl. užimti didesnį plotą, plėstis: Čia greitai plėtojosi krūmai, sodriai žėlė žolė rš. Aušra dangaus skliaute plėtojas LTR(Vlkv).
4. tr. J.Jabl plėsti, rutulioti: Poetas „Anykščių šilelį“ plėtoja kompoziciniu poetinio monologo principu A.Vencl. Vydūnas savo pažiūras plėtojo toliau rš. Šiandien mūsų literatūros kritikai privalo mokytis iš Belinskio raštų, gilinti ir plėtoti jo materialistinės estetikos principus (sov.) K.Kors. Visos tautos stengiasi plėtóti savo prekybą FT.
| refl.: Svetimtaučiai kliudė mūsų buržuazijai prideramai plėtoties J.Jan. Kraštui plėtotis ir kilti sąlygos buvo palankios rš. Lietuvių spauda vis labiau plėtojosi rš. Iš Vilniaus sekiau, kaip plėtosis karas rš. Kalba mažai tesiplėtoja rš.
atsiplėtóti
1. nusidangstyti: Atsiplėtojęs guli J.Jabl.
2. atsilapoti, atsisegioti: Užsisek guzikus, ba ir vaikščiosi atsiplėtójęs su grynu kaklu Nč.
įplėtóti tr.; R331, N, [K] įtempti, ištempti (kailį).
išplėtóti tr.
1. padaryti platesnį, erdvesnį: Nesivilk mano megztinuku, ba labai išplėtósi Lš.
| refl.: Surišk viedrą, kad neišsiplėtót Lp. Ir kojas sopa, ir plaučiai išsiplėtóję Rod.
2. refl. pasklisti, išplisti: Nešvariu vandeniu ugnies užpilti nevalia – ugnelė užpyks ir išsiplėtos Kp. Išsiplėtojusioje, atrodo, pabaigos neturinčioje Neries ir Nemuno santakoje mirgėjo žaidė auksiniai saulės spinduliai T.Tilv.
3. B, N išskleisti: Išplėtok kailį ant kaildžiaučio (kailmaučio), o drabužius ant tvoros J. Vėtra išplėtojo pėdo varpas Pns. Išplėtoja laikraštį ant kuodelio rš. Stovi beržas šaly kelio, išplėtojęs šakeles J.Jan.
4. refl. J, Rp, Ds, Klvr išsikėtoti: Eina išsiplėtójęs PnmŽ.
ǁ refl. Al užimti daug vietos: Ot išsiplėtojo, visą stalą vienas užima! Šk. Man ir nėra kur gulti, ji viena kap karvė išsiplėtójo ir guli Lš.
5. refl. Lš parvirsti (paslydus) ir išsiskėsti, parsitėkšti: Nevyk arklio, matai, kad nekaustytas: paslys ir išsiplėtõs Kvr. Nepaspėja užeit [ant ledo], tuoj ir išsiplėtója Sv.
6. išplėsti, išrutulioti: Poemomis poetas vadino ir stambesnius, kiek labiau išplėtotus siužetinius eilėraščius rš. [Sakinio] dalys labai išplėtotos J.Jabl. Tą mintį dar labiau išplėtojo rš. Plechanovas išplėtojo ir pagrindė marksistinio materializmo požiūrį (sov.) rš.
| refl.: Pramonė gali išsiplėtoti krašte, tik sudarius jai tinkamų sąlygų FT. Ilgainiui žemdirbystė išsiplėtójo ir tapo pagrindinis verslas rš.
paplėtóti tr.; rš kiek plėtoti.
pérplėtoti tr.; rš per daug išplėtoti.

×razsiplėtóti (hibr.) žr. išplėtoti 5 (refl.): Katinas kai luoptelė[jo] žemėn i razsiplėtojo kai blynas LTR(Dglš).

kėtóti, -ója, -ójo; Kos46
1. tr., intr. skėsčioti, skeryčioti, mosikuoti: Jis kalbėjo, o aš tik rankas kėtojau rš. Taip įsitvėrė į kuodą, jog šis tik inkščia ir sukinėjasi į visas puses, rankas kėtodamas J.Balt. Austras parkrito, kėtodamas rankas rš. Kėtodamas ore rankomis, nelyginant malūno sparnais, šaukė rš.
| prk.: Vynuogynai kėtojo savo nuogas šakas, kur ne kur dar prisidengusias pageltusiais lapais rš.
| refl.: Vaikas rankomis kėtójasi eidamas, t. y. rankas linguodamas eina J. Nesikėtók, su kitu kalbėdamas, da užgausi Sv. Ans žodžio nepasako nekėtodamos Kltn. Ko tu kėtójiesi (žargaisi), ar nesėdėsi gražiai?! Sb, Vb. Ko jis čia kėtojasi lyg girtas! PnmR. Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas: čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas A.Baran.
2. refl. plėstis, užimti daug vietos: Kėtokis kėtokis, pačio ar nenuvis nuo šitos vietos? Kš.
| prk.: Nesigirk, svainiuk, nesikėtok (nesididžiuok) NS655.
3. tr. skleisti; sklaidyti, draikyti; išvynioti, ištiesti: Ko tu čia kėtoji tuos siūlus? Nei pereiti nėra kur Krsn. Skvernus kėtojo ir plakė vėjas rš. Žiūrėjo, kaip jis virves kėtoja LTR. Nekėtók viso rietimo Žl.
| refl.: Sruoga kėtojasi ant vytuškų Brž. Senio ūsai kėtojosi į šalis rš. Nesikėtok čia su savo paltu – sėklas nubarstysi Ds.
4. tr. skleisti (žiedą): Pumpurėliai sprogsta ir pilnus žiedus kėtoja Vaižg. Patylomis vyšnaitė jaunoji kėtoja sapnuodama pirmą žiedelį K.Bink. Vejelis geras kėtoja žiedus, žarijas žarsto B.Sruog.
5. tr. prk. plėsti, plėtoti: Cezaras šitus žodžius kėtoja A.Baran.
| refl.: Veikalai žmonių draugystės, priemanai, kėtojas, didyn eidami A.Baran. Sakinys kėtojasi, daiktavardžiui pridedant sakaną, arba priesaką A.Baran.
iškėtóti tr.
1. išskėsti: Ligonė guli, rankas iškėtojusi rš.
| prk.: Iškėtojo savo šakas plati obelis rš.
| refl.: Su rankom ir kojom išsikėtójo Tj.
2. išskleisti, išvynioti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt Ds. Kam čia dabar iškėtójai skarą? Sulankstyk ir padėk vėl skrynion Š. Buvau gražiausiai sudėjęs, jis ir vėl iškėtójo visus popierius Kp. Tik neiškėtok visą audeklo rutulį Ėr. Iškėtója visą savo kraitį: rodo, girias Ds. Vėjas iškėtojo vėliavą rš.
| refl. tr.: Išsikėtojo visus ryzus kaip parodai Dv.
3. refl. būti išsikėtusiam; plačiai atsigulti ar atsisėsti: Sėdynė buvo pakrypusi į vieną šoną, inspektorius išsikėtojo ant visos, o jam kraštelis teko rš. Ko čia dabar stovi išsikėtójęs! Š. Kurgi čia išsikėtójai? Praeit nemožna Sdk. Išsikėtojo kaip baidyklė vidury kelio Ssk. Sėdi išsikėtójęs kaip dėdė Ds. Žvakigalio šviesoje matyti, kaip išsikėtoję susirangė, susipynė ant grindų kariai rš. Eina žmogus išsikėtojęs Brž.
4. refl. išaugti, išsiskleisti: Tas lazdynas labai išsikėtójęs, sunku kasti Šl. Išsikėtojęs klevas rš. Išsikėtojęs daiktas, niekaip suimti negalima J.Jabl.
5. prk. išplėtoti, išdėstyti: Būdvardžių stiebimas ne visas apiemta ir iškėtota A.Baran. Toksai darbas ištaiso garsmą, iškėtoja (išugdo, išlavina) protą A.Baran.
pakėtóti
1. refl. truputį rankomis paskeryčioti: Atėjo, pakalbėjo, pasikėtojo ir vėl išėjo Lnkv.
2. tr. kiek pasklaidyti, ištiesti: Pakėtojo iš tolo savo tinklą Vaižg.
prakėtóti tr. prk. daugiau išplėsti, išplėtoti: Tamsta mano mislį plačiaus prakėtosi, kad ją ir kiti galėtų suprasti A.Baran.
užkėtóti tr.
1. užimti vietą, užkėsti: Kurgi besėsi, kad jis vienas ažkėtójo ažustalę Kp. Ir sėdėsi ažkėtójęs pusę stalo, pasitrauk! Kp. Ažkėtójai visą stalą su savo marškom, ir kitam nebėr vietos Ds.
2. užgožėti: Takus užkėtojo žolė rš.

kėtóti, -ója, -ójo; Kos46
1. tr., intr. skėsčioti, skeryčioti, mosikuoti: Jis kalbėjo, o aš tik rankas kėtojau rš. Taip įsitvėrė į kuodą, jog šis tik inkščia ir sukinėjasi į visas puses, rankas kėtodamas J.Balt. Austras parkrito, kėtodamas rankas rš. Kėtodamas ore rankomis, nelyginant malūno sparnais, šaukė rš.
| prk.: Vynuogynai kėtojo savo nuogas šakas, kur ne kur dar prisidengusias pageltusiais lapais rš.
| refl.: Vaikas rankomis kėtójasi eidamas, t. y. rankas linguodamas eina J. Nesikėtók, su kitu kalbėdamas, da užgausi Sv. Ans žodžio nepasako nekėtodamos Kltn. Ko tu kėtójiesi (žargaisi), ar nesėdėsi gražiai?! Sb, Vb. Ko jis čia kėtojasi lyg girtas! PnmR. Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas: čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas A.Baran.
2. refl. plėstis, užimti daug vietos: Kėtokis kėtokis, pačio ar nenuvis nuo šitos vietos? Kš.
| prk.: Nesigirk, svainiuk, nesikėtok (nesididžiuok) NS655.
3. tr. skleisti; sklaidyti, draikyti; išvynioti, ištiesti: Ko tu čia kėtoji tuos siūlus? Nei pereiti nėra kur Krsn. Skvernus kėtojo ir plakė vėjas rš. Žiūrėjo, kaip jis virves kėtoja LTR. Nekėtók viso rietimo Žl.
| refl.: Sruoga kėtojasi ant vytuškų Brž. Senio ūsai kėtojosi į šalis rš. Nesikėtok čia su savo paltu – sėklas nubarstysi Ds.
4. tr. skleisti (žiedą): Pumpurėliai sprogsta ir pilnus žiedus kėtoja Vaižg. Patylomis vyšnaitė jaunoji kėtoja sapnuodama pirmą žiedelį K.Bink. Vejelis geras kėtoja žiedus, žarijas žarsto B.Sruog.
5. tr. prk. plėsti, plėtoti: Cezaras šitus žodžius kėtoja A.Baran.
| refl.: Veikalai žmonių draugystės, priemanai, kėtojas, didyn eidami A.Baran. Sakinys kėtojasi, daiktavardžiui pridedant sakaną, arba priesaką A.Baran.
iškėtóti tr.
1. išskėsti: Ligonė guli, rankas iškėtojusi rš.
| prk.: Iškėtojo savo šakas plati obelis rš.
| refl.: Su rankom ir kojom išsikėtójo Tj.
2. išskleisti, išvynioti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt Ds. Kam čia dabar iškėtójai skarą? Sulankstyk ir padėk vėl skrynion Š. Buvau gražiausiai sudėjęs, jis ir vėl iškėtójo visus popierius Kp. Tik neiškėtok visą audeklo rutulį Ėr. Iškėtója visą savo kraitį: rodo, girias Ds. Vėjas iškėtojo vėliavą rš.
| refl. tr.: Išsikėtojo visus ryzus kaip parodai Dv.
3. refl. būti išsikėtusiam; plačiai atsigulti ar atsisėsti: Sėdynė buvo pakrypusi į vieną šoną, inspektorius išsikėtojo ant visos, o jam kraštelis teko rš. Ko čia dabar stovi išsikėtójęs! Š. Kurgi čia išsikėtójai? Praeit nemožna Sdk. Išsikėtojo kaip baidyklė vidury kelio Ssk. Sėdi išsikėtójęs kaip dėdė Ds. Žvakigalio šviesoje matyti, kaip išsikėtoję susirangė, susipynė ant grindų kariai rš. Eina žmogus išsikėtojęs Brž.
4. refl. išaugti, išsiskleisti: Tas lazdynas labai išsikėtójęs, sunku kasti Šl. Išsikėtojęs klevas rš. Išsikėtojęs daiktas, niekaip suimti negalima J.Jabl.
5. prk. išplėtoti, išdėstyti: Būdvardžių stiebimas ne visas apiemta ir iškėtota A.Baran. Toksai darbas ištaiso garsmą, iškėtoja (išugdo, išlavina) protą A.Baran.
pakėtóti
1. refl. truputį rankomis paskeryčioti: Atėjo, pakalbėjo, pasikėtojo ir vėl išėjo Lnkv.
2. tr. kiek pasklaidyti, ištiesti: Pakėtojo iš tolo savo tinklą Vaižg.
prakėtóti tr. prk. daugiau išplėsti, išplėtoti: Tamsta mano mislį plačiaus prakėtosi, kad ją ir kiti galėtų suprasti A.Baran.
užkėtóti tr.
1. užimti vietą, užkėsti: Kurgi besėsi, kad jis vienas ažkėtójo ažustalę Kp. Ir sėdėsi ažkėtójęs pusę stalo, pasitrauk! Kp. Ažkėtójai visą stalą su savo marškom, ir kitam nebėr vietos Ds.
2. užgožėti: Takus užkėtojo žolė rš.

kėtóti, -ója, -ójo; Kos46
1. tr., intr. skėsčioti, skeryčioti, mosikuoti: Jis kalbėjo, o aš tik rankas kėtojau rš. Taip įsitvėrė į kuodą, jog šis tik inkščia ir sukinėjasi į visas puses, rankas kėtodamas J.Balt. Austras parkrito, kėtodamas rankas rš. Kėtodamas ore rankomis, nelyginant malūno sparnais, šaukė rš.
| prk.: Vynuogynai kėtojo savo nuogas šakas, kur ne kur dar prisidengusias pageltusiais lapais rš.
| refl.: Vaikas rankomis kėtójasi eidamas, t. y. rankas linguodamas eina J. Nesikėtók, su kitu kalbėdamas, da užgausi Sv. Ans žodžio nepasako nekėtodamos Kltn. Ko tu kėtójiesi (žargaisi), ar nesėdėsi gražiai?! Sb, Vb. Ko jis čia kėtojasi lyg girtas! PnmR. Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas: čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas A.Baran.
2. refl. plėstis, užimti daug vietos: Kėtokis kėtokis, pačio ar nenuvis nuo šitos vietos? Kš.
| prk.: Nesigirk, svainiuk, nesikėtok (nesididžiuok) NS655.
3. tr. skleisti; sklaidyti, draikyti; išvynioti, ištiesti: Ko tu čia kėtoji tuos siūlus? Nei pereiti nėra kur Krsn. Skvernus kėtojo ir plakė vėjas rš. Žiūrėjo, kaip jis virves kėtoja LTR. Nekėtók viso rietimo Žl.
| refl.: Sruoga kėtojasi ant vytuškų Brž. Senio ūsai kėtojosi į šalis rš. Nesikėtok čia su savo paltu – sėklas nubarstysi Ds.
4. tr. skleisti (žiedą): Pumpurėliai sprogsta ir pilnus žiedus kėtoja Vaižg. Patylomis vyšnaitė jaunoji kėtoja sapnuodama pirmą žiedelį K.Bink. Vejelis geras kėtoja žiedus, žarijas žarsto B.Sruog.
5. tr. prk. plėsti, plėtoti: Cezaras šitus žodžius kėtoja A.Baran.
| refl.: Veikalai žmonių draugystės, priemanai, kėtojas, didyn eidami A.Baran. Sakinys kėtojasi, daiktavardžiui pridedant sakaną, arba priesaką A.Baran.
iškėtóti tr.
1. išskėsti: Ligonė guli, rankas iškėtojusi rš.
| prk.: Iškėtojo savo šakas plati obelis rš.
| refl.: Su rankom ir kojom išsikėtójo Tj.
2. išskleisti, išvynioti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt Ds. Kam čia dabar iškėtójai skarą? Sulankstyk ir padėk vėl skrynion Š. Buvau gražiausiai sudėjęs, jis ir vėl iškėtójo visus popierius Kp. Tik neiškėtok visą audeklo rutulį Ėr. Iškėtója visą savo kraitį: rodo, girias Ds. Vėjas iškėtojo vėliavą rš.
| refl. tr.: Išsikėtojo visus ryzus kaip parodai Dv.
3. refl. būti išsikėtusiam; plačiai atsigulti ar atsisėsti: Sėdynė buvo pakrypusi į vieną šoną, inspektorius išsikėtojo ant visos, o jam kraštelis teko rš. Ko čia dabar stovi išsikėtójęs! Š. Kurgi čia išsikėtójai? Praeit nemožna Sdk. Išsikėtojo kaip baidyklė vidury kelio Ssk. Sėdi išsikėtójęs kaip dėdė Ds. Žvakigalio šviesoje matyti, kaip išsikėtoję susirangė, susipynė ant grindų kariai rš. Eina žmogus išsikėtojęs Brž.
4. refl. išaugti, išsiskleisti: Tas lazdynas labai išsikėtójęs, sunku kasti Šl. Išsikėtojęs klevas rš. Išsikėtojęs daiktas, niekaip suimti negalima J.Jabl.
5. prk. išplėtoti, išdėstyti: Būdvardžių stiebimas ne visas apiemta ir iškėtota A.Baran. Toksai darbas ištaiso garsmą, iškėtoja (išugdo, išlavina) protą A.Baran.
pakėtóti
1. refl. truputį rankomis paskeryčioti: Atėjo, pakalbėjo, pasikėtojo ir vėl išėjo Lnkv.
2. tr. kiek pasklaidyti, ištiesti: Pakėtojo iš tolo savo tinklą Vaižg.
prakėtóti tr. prk. daugiau išplėsti, išplėtoti: Tamsta mano mislį plačiaus prakėtosi, kad ją ir kiti galėtų suprasti A.Baran.
užkėtóti tr.
1. užimti vietą, užkėsti: Kurgi besėsi, kad jis vienas ažkėtójo ažustalę Kp. Ir sėdėsi ažkėtójęs pusę stalo, pasitrauk! Kp. Ažkėtójai visą stalą su savo marškom, ir kitam nebėr vietos Ds.
2. užgožėti: Takus užkėtojo žolė rš.