Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (92)
despoil
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - plėšti; apiplėšti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atimti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - darkyti; gadinti
darkioti
Apibrėžtis
darkioti, -ioja, -iojo tr.
1. darkyti, bjauroti, gadinti: Geriaus yra mums mirti, nekaip regėti darkiojant mūsų žmones S.Dauk.
2. sklaidyti, draikyti: Vėjų darkiojamys degėsai žvilo tarsi vaitodamys S.Dauk.
išdarkioti tr. išdarkyti, išdraskyti: Išdarkiojo kūnus į skiautes S.Dauk.
1. darkyti, bjauroti, gadinti: Geriaus yra mums mirti, nekaip regėti darkiojant mūsų žmones S.Dauk.
2. sklaidyti, draikyti: Vėjų darkiojamys degėsai žvilo tarsi vaitodamys S.Dauk.
išdarkioti tr. išdarkyti, išdraskyti: Išdarkiojo kūnus į skiautes S.Dauk.
maul
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - kankinti; sužaloti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - darkyti; sudarkyti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - sukritikuoti; sutaršyti
taisýti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
1
šalinti gedimus, trūkumus
ardýti
daryti, kad iširtų
Kai pradėjote vaikščioti ir jau buvo imta tikėti stebuklu, pasirodė pamišimo žymės: jūs pradėjote ardyti ir vėl taisyti savo šlepetes... Cinz. 2 daryti geresnį
ardýti
daryti pakrikusį
Gera gaspadinė namus taiso, o prasta – ardo Rud.
ardýti
daryti, kad iširtų
Kai pradėjote vaikščioti ir jau buvo imta tikėti stebuklu, pasirodė pamišimo žymės: jūs pradėjote ardyti ir vėl taisyti savo šlepetes... Cinz. 2 daryti geresnį
ardýti
daryti pakrikusį
Gera gaspadinė namus taiso, o prasta – ardo Rud.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
šalinti gedimus, trūkumus
darkýti, gadìnti, pagadìnti, sugadìnti
daryti netinkamą, prastą
Blogas artojas ne taiso, bet darko dirvą Up.
Vaistai vieną daiktą taiso, kitą gadina Šmn.
Gera kalba taiso, bloga – gadina Tr.
Ne tiek taiso, kiek gadina Dkš.
Geras giesmininkas kitų ne gadina, o taiso [giedodamas] Ds.
Rūbas žmogų taiso ir gadina Alv.
Padavei tam nugrubnagiui taisyt – da labiau pagadino Rs.
Neskubėk taisydamas, nes dar daugiau sugadinsi Čapk.
darkýti, gadìnti, pagadìnti, sugadìnti
daryti netinkamą, prastą
Blogas artojas ne taiso, bet darko dirvą Up.
Vaistai vieną daiktą taiso, kitą gadina Šmn.
Gera kalba taiso, bloga – gadina Tr.
Ne tiek taiso, kiek gadina Dkš.
Geras giesmininkas kitų ne gadina, o taiso [giedodamas] Ds.
Rūbas žmogų taiso ir gadina Alv.
Padavei tam nugrubnagiui taisyt – da labiau pagadino Rs.
Neskubėk taisydamas, nes dar daugiau sugadinsi Čapk.
išdarkùčyti
Apibrėžtis
darkùčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) tr.
1. darkyti, gadinti: Iškada ką siūlus darkùčiji (nemoki megzti) Gs.
2. refl. bjauriai, neskoningai rengtis, darkytis: Ta motriška darkùčyjas, kuri išsidarko bjauriai rėdydamos J. Ko čia darkùčijies, eik ir apsivilk žmoniškiau! Bsg.
3. euf. dergti, teršti, darkioti: Nedarkùčyk pakraščių Bsg.
4. šmeižti: Kam tu darkùčyji jį iš paskutinių žodžių, t. y. kolioji J. Darkùčyk darkùčyk, paskui vėl gerinsies Bsg.
išdarkùčyti tr. iškeikti, iškoneveikti: Kad išdarkùčijo, tai nei šuva neėstų Bsg.
pridarkùčyti tr. euf. pridergti, priteršti: Vištos pridarkùčijo priesienį Bsg.
1. darkyti, gadinti: Iškada ką siūlus darkùčiji (nemoki megzti) Gs.
2. refl. bjauriai, neskoningai rengtis, darkytis: Ta motriška darkùčyjas, kuri išsidarko bjauriai rėdydamos J. Ko čia darkùčijies, eik ir apsivilk žmoniškiau! Bsg.
3. euf. dergti, teršti, darkioti: Nedarkùčyk pakraščių Bsg.
4. šmeižti: Kam tu darkùčyji jį iš paskutinių žodžių, t. y. kolioji J. Darkùčyk darkùčyk, paskui vėl gerinsies Bsg.
išdarkùčyti tr. iškeikti, iškoneveikti: Kad išdarkùčijo, tai nei šuva neėstų Bsg.
pridarkùčyti tr. euf. pridergti, priteršti: Vištos pridarkùčijo priesienį Bsg.
ragožius
Apibrėžtis
ragõžių pastatýti
1.parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė, ragožių pastatė. Jrb.
2.sėdėti ar gulėti išsižergus: Pastatęs ragožių ir guli pakrūmėje. Gl. Negražu taip sėdėt ragožių pastačius. Jrb.
ragõžium statinė́ti kraipyti, darkyti: Būtų labai gerai, kad svetimtaučiai rašėjai, vartodami savo veikaluose lietuviškus žodžius, nestatinėtų jų taip ragožium be jokio pasigailėjimo. Kudir.
ragožiùs statýti išsidarinėti, kraipytis, darkytis: Lenkuotojai lietuviškų pravardžių, stengdamiesi permankštyti lietuvišką pavardę į lenkišką, statote ragožius, pritinkančius vien tik cirko arenai. Kudir.
ragõžių užver̃sti neig. mirti: Kai užversi ragožių, tai tau bus visko gana. Lkš. Puotoj kartą linksmai užvertė ragožių. rš.
bjaũrinti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
(ką) daryti bjaurų, negražų: Didžiùlis rándas bjaũrino jõ véidą. Nervi̇̀nga, véidą iškrei̇̃pusi grimasà ją̃ tiesióg bjaũrino. Kám bjaũrinti realýbę, jéigu gãlima ją̃ pagrãžinti? • plg. darkyti.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Didžiùlis rándas bjaũrino jõ véidą. Nervi̇̀nga, véidą iškrei̇̃pusi grimasà ją̃ tiesióg bjaũrino. Kám bjaũrinti realýbę, jéigu gãlima ją̃ pagrãžinti?
2
Reikšmė
Apibrėžtis
(ką) daryti nešvarų: Kai̇̃p ti̇̀k „kilmi̇̀ngi“ šùnys ãplinką ir̃ bjaũrina, nès juõs vedžiójantys põnai i̇̀šmatų neránkioja. | neig. (ko): Nebjaũrink mán vandeñs (i̇̀š bùtelio gérdamas), įsipi̇̀lk į̇̃ stikli̇̀nę.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Nebjaũrink mán vandeñs (i̇̀š bùtelio gérdamas), įsipi̇̀lk į̇̃ stikli̇̀nę.
Kai̇̃p ti̇̀k „kilmi̇̀ngi“ šùnys ãplinką ir̃ bjaũrina, nès juõs vedžiójantys põnai i̇̀šmatų neránkioja.
corrumpo
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - gadìnti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sugadìnti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - blõginti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - prãstinti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - darkýti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - iškreĩpti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atim̃ti jėgàs
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - várginti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - alsìnti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sẽkinti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - praràsti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - netèkti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - padarýti nenaudìngą
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - klastóti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - falsifikúoti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - tvìrkinti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - demoralizúoti
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išvèsti ìš kẽlio
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sugùndyti
20
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - suvedžióti
21
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - papir̃kti
ragõžius
Apibrėžtis
ragõžius sm. (2) žr. ragočius:
1. R, FrII496, K Iš eglės šaknų bus ragõžiaus rankenos Rmš. Senovinė žagrė būtų taip nesunki, bet per didelis ir per ilgas ragõžius Žvr. Žagrė įtaisyta į ragožių J. Paėmė jisai mane ir pasodino int ragožių V.Piet.
2. Įkinkyk arklį į ragõžių Šk. Jaučiai pajungti jau į plūgą, nebe į senovės ragožių rš.
3. K malkų pjaunamasis ožys.
4. trikojis duonkubiliui pastatyti, reketys: Ar ant ragožiaus dėsi duonkubilį? Jrb.
5. stulpas su šakomis puodynėms džiauti, raguotis: Ar nematai? Prikaistuvis ant ragõžiaus Jrb.
6. mašina kūliams daryti: Pataisyk ragõžių, eisim kult ir kūlių daryt Žal.
7. KŽ keliamasis kranas.
8. gremėzdiškas daiktas: Patraukit tą ragõžių nuo kelio, čia nė pravažiuoti negali VšR. Aš tos lovos neimsiu – kam tokį ragožių padarė Plv. Ragõžius kiekvienas didesnis daiktas, kurs riogso nereikalingas Skr.
9. nevikrus, nerangus žmogus: Tai ragožius, nemato, nei kur eina, lipa, ir tiek Gž. Ot ragožius, neperlipa nė per slenkstį Vlkj.
^ Eik tu, utėlių ragõžiau! (toks plūdimasis) Skr.
10. scom. prk. stačiokas, šiurkštus žmogus: Jis mandagus, ne koks ragõžius Gs. Pristojo prie tokių ragõžių žmonių, ir pats tokiu ragõžium pavirto Gs. Primni, ne kokia ragõžius Gs.
11. žr. ragočius 8: Kad tu suplekštum ar sutekštum ir ragõžiais nudardėtum! Br. Betgi tu turi į bedugnes ragožiais krist V.Kudir. Tyst, ir apsivertė vaikas ragožium Nm. Puldamas nuo kalno, net ragožium apsivertė Ldvn. Jis nuo kalno ragožium nusivertė Mrj. Puldamas net ragõžium persivertė Alk. Trissyk, mergikės, verskitės ragõžiumi, išgirdę pirmąsyk griaujant pavasarį, ir pasku vėl trissyk J. Jis nemoka versti ragõžiaus Grk. Kelias labai slidus, lengvai galima persiversti ragožiumi rš.
| prk.: Jie karalius nuo sosto mėtė, valdystes naikino, tą visą svietą ragožium apvertė V.Piet.
ǁ Ragožių pastatau R338, MŽ. Jis stov ant galvos, jis ragõžių pastatęs KII205. Atsistok ragõžium Plv.
◊ ragõžių pastatýti
1. parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų ka davė, ragõžių pastãtė Jrb.
2. Erž kojas išžergus laikyti (atsisėdus ar atsigulus): Pastãtęs ragõžių ir guli pakrūmėje Gl. Negražu tei sėdėt, ragõžių pastãčius Jrb.
ragõžium statinė́ti kraipyti, darkyti: Būtų labai gerai, kad svetimtaučiai rašėjai, vartodami savo veikaluose lietuviškus žodžius, nestatinėtų jų taip ragožium be jokio pasigailėjimo V.Kudir.
ragožiùs statýti išsidarinėti, kraipytis, darkytis: Lenkuotojai lietuviškų pravardžių, stengdamiesi permankštyti lietuvišką pavardę į lenkišką, statote ragožius, pritinkančius vien tik cirko arenai V.Kudir.
ragõžių užver̃sti numirti: Bet puotoj kartą [gerdamas] linksmai užvertė ragožių Š. Kai užver̃si ragõžių, tai tau bus visko gana Lkš.
1. R, FrII496, K Iš eglės šaknų bus ragõžiaus rankenos Rmš. Senovinė žagrė būtų taip nesunki, bet per didelis ir per ilgas ragõžius Žvr. Žagrė įtaisyta į ragožių J. Paėmė jisai mane ir pasodino int ragožių V.Piet.
2. Įkinkyk arklį į ragõžių Šk. Jaučiai pajungti jau į plūgą, nebe į senovės ragožių rš.
3. K malkų pjaunamasis ožys.
4. trikojis duonkubiliui pastatyti, reketys: Ar ant ragožiaus dėsi duonkubilį? Jrb.
5. stulpas su šakomis puodynėms džiauti, raguotis: Ar nematai? Prikaistuvis ant ragõžiaus Jrb.
6. mašina kūliams daryti: Pataisyk ragõžių, eisim kult ir kūlių daryt Žal.
7. KŽ keliamasis kranas.
8. gremėzdiškas daiktas: Patraukit tą ragõžių nuo kelio, čia nė pravažiuoti negali VšR. Aš tos lovos neimsiu – kam tokį ragožių padarė Plv. Ragõžius kiekvienas didesnis daiktas, kurs riogso nereikalingas Skr.
9. nevikrus, nerangus žmogus: Tai ragožius, nemato, nei kur eina, lipa, ir tiek Gž. Ot ragožius, neperlipa nė per slenkstį Vlkj.
^ Eik tu, utėlių ragõžiau! (toks plūdimasis) Skr.
10. scom. prk. stačiokas, šiurkštus žmogus: Jis mandagus, ne koks ragõžius Gs. Pristojo prie tokių ragõžių žmonių, ir pats tokiu ragõžium pavirto Gs. Primni, ne kokia ragõžius Gs.
11. žr. ragočius 8: Kad tu suplekštum ar sutekštum ir ragõžiais nudardėtum! Br. Betgi tu turi į bedugnes ragožiais krist V.Kudir. Tyst, ir apsivertė vaikas ragožium Nm. Puldamas nuo kalno, net ragožium apsivertė Ldvn. Jis nuo kalno ragožium nusivertė Mrj. Puldamas net ragõžium persivertė Alk. Trissyk, mergikės, verskitės ragõžiumi, išgirdę pirmąsyk griaujant pavasarį, ir pasku vėl trissyk J. Jis nemoka versti ragõžiaus Grk. Kelias labai slidus, lengvai galima persiversti ragožiumi rš.
| prk.: Jie karalius nuo sosto mėtė, valdystes naikino, tą visą svietą ragožium apvertė V.Piet.
ǁ Ragožių pastatau R338, MŽ. Jis stov ant galvos, jis ragõžių pastatęs KII205. Atsistok ragõžium Plv.
◊ ragõžių pastatýti
1. parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų ka davė, ragõžių pastãtė Jrb.
2. Erž kojas išžergus laikyti (atsisėdus ar atsigulus): Pastãtęs ragõžių ir guli pakrūmėje Gl. Negražu tei sėdėt, ragõžių pastãčius Jrb.
ragõžium statinė́ti kraipyti, darkyti: Būtų labai gerai, kad svetimtaučiai rašėjai, vartodami savo veikaluose lietuviškus žodžius, nestatinėtų jų taip ragožium be jokio pasigailėjimo V.Kudir.
ragožiùs statýti išsidarinėti, kraipytis, darkytis: Lenkuotojai lietuviškų pravardžių, stengdamiesi permankštyti lietuvišką pavardę į lenkišką, statote ragožius, pritinkančius vien tik cirko arenai V.Kudir.
ragõžių užver̃sti numirti: Bet puotoj kartą [gerdamas] linksmai užvertė ragožių Š. Kai užver̃si ragõžių, tai tau bus visko gana Lkš.
velniúoti
Apibrėžtis
velniúoti, -iúoja, -iãvo, vélniuoti, -iuoja, -iavo
1. intr., tr. Š, Rtr, BŽ610, NdŽ, KŽ, Pc minint velnią keikti: Ana velniúoja, t. y. minavoja velnią, keikia J. Girtūklis, velniúo[ja] parsigrovęs Krš. Iš bažnyčios eina ir velniúoja Gs. Jei pats vaidinimas būdavo nekalto, „doro“ turinio, nė vienas kunigas niekad nei man, nei mano pažįstamiems jo nekeikdavo, nevelniuodavo, kelmais neversdavo J.Jabl. Kai velniuoja, sako kiti: – Nevelk, kai suvelsi, sunku bus išvelti LTR(Šmn).
^ Ima gražiai kalbėdamas, atiduoda velniuodamas KrvP(Dglš).
| refl.: Ko čia dabar velniúojies?! Š. Kogi jis te teip velniúojas? Sb. Prie mažų vaikų velniúotis negražu Km. Kai krūvoj (kartu) pagyvena, tai kasdien velniúojas Tr. Velniúoties vyrai [liuob] velniúosias, ale taip kaip daba bjaurybių rūšiškų į burną netepės Krš. Tik tu nesivelniúok, o eik ančių ieškot Jrb. Kaip tik prisprogsta, taip i velniúojas Lk. Nesivelniuok prie stalo, tėvai, – sudraudė ir jį mama rš.
^ Abu gražiu, kai bučiuojasi, o kokiu, kai velniuojasi? KrvP(Al).
2. intr. eiti kur nereikia, trenktis, bastytis: Nu, kur velniúoji, prisėsk Rs. Kur dabar velniúoji? Pj.
| refl.: Eik pry darbo nevelniúojąs Pj.
3. tr. bet kaip, prastai ką dirbti, darkyti: Žiūrėk, kad ma[n] daugiau nevelniúotum arimą Gs.
apvelniúoti tr. išvadinti velniu, minint velnią apkeikti: Apvelniãvo, aprupūžiavo – tiek gali iš pijoko gauti Krš. Ko jis ten sukinasi po daržą, ar nereikia apvelniúot? Ėr.
įvelniúoti intr. KŽ
1. Š turėti įprotį, mėgti velniuoti, keikti.
2. Š įeiti velniuojant, keikiant.
išvelniúoti tr. KŽ išvadinti velniu, iškeikti: Iškeikė, išvelniãvo mane, ir nežinau už ką Š. Išvelniãvo muni kaip kokią piemenę Krš. Papykęs išvelniãvo visus ir išėjo iš gryčios Ėr. Dar nei barščių neragavo, jau šeimyną išvelniãvo (d.) Nm.
| refl. Š, KŽ, Žvr: Jie baisiausiai susipyko, išsivelniãvo Rs.
nusivelniúoti pavadinti velniu, minint velnią nusikeikti: Nusivelniãvo, nusispjovė i numovė numie Krš. Nusivelniúok, bus ant širdies lengviau Ds.
pavelniúoti
1. intr. kiek velniuoti, velnią minint pasikeikti: Šnekėti mėgstu, pavelniúoti mėgstu Šauk.
2. tr. NdŽ kurį laiką velniuoti, velnią minint keikti.
| refl. NdŽ.
pravelniúoti intr. NdŽ
1. velniuojant, velnią minint, keikiantis praeiti.
2. refl. imti velniuotis, velnią minint keiktis.
3. refl. kurį laiką velniuotis, velnią minint keiktis.
privelniúoti
1. intr. daug velniuoti, velnią minint prikeikti: Privelniúoja, prisikeikia Ėr.
2. tr. daug apvelniuoti: Gana jau tu mane privelniavai̇̃, daugiau nebevelniuosi Ds.
suvelniúoti
1. intr. NdŽ minint velnią sukeikti: Da suvelniúoja kitas Ėr.
| refl. NdŽ: Kad susivelniuõs grodami kortom, net kortos nuo stalo nuskrenda Ds. Susvelniãvo, trenkė durim i nupylė Tr.
2. tr. bet kaip, prastai padaryti: Jis tik suvélniuoja tuos kupečius Skr.
užvelniúoti žr. suvelniuoti 1: Vyrai užvelniúoja Alvt. Kai aš tau užvelniuosiu! rš.
1. intr., tr. Š, Rtr, BŽ610, NdŽ, KŽ, Pc minint velnią keikti: Ana velniúoja, t. y. minavoja velnią, keikia J. Girtūklis, velniúo[ja] parsigrovęs Krš. Iš bažnyčios eina ir velniúoja Gs. Jei pats vaidinimas būdavo nekalto, „doro“ turinio, nė vienas kunigas niekad nei man, nei mano pažįstamiems jo nekeikdavo, nevelniuodavo, kelmais neversdavo J.Jabl. Kai velniuoja, sako kiti: – Nevelk, kai suvelsi, sunku bus išvelti LTR(Šmn).
^ Ima gražiai kalbėdamas, atiduoda velniuodamas KrvP(Dglš).
| refl.: Ko čia dabar velniúojies?! Š. Kogi jis te teip velniúojas? Sb. Prie mažų vaikų velniúotis negražu Km. Kai krūvoj (kartu) pagyvena, tai kasdien velniúojas Tr. Velniúoties vyrai [liuob] velniúosias, ale taip kaip daba bjaurybių rūšiškų į burną netepės Krš. Tik tu nesivelniúok, o eik ančių ieškot Jrb. Kaip tik prisprogsta, taip i velniúojas Lk. Nesivelniuok prie stalo, tėvai, – sudraudė ir jį mama rš.
^ Abu gražiu, kai bučiuojasi, o kokiu, kai velniuojasi? KrvP(Al).
2. intr. eiti kur nereikia, trenktis, bastytis: Nu, kur velniúoji, prisėsk Rs. Kur dabar velniúoji? Pj.
| refl.: Eik pry darbo nevelniúojąs Pj.
3. tr. bet kaip, prastai ką dirbti, darkyti: Žiūrėk, kad ma[n] daugiau nevelniúotum arimą Gs.
apvelniúoti tr. išvadinti velniu, minint velnią apkeikti: Apvelniãvo, aprupūžiavo – tiek gali iš pijoko gauti Krš. Ko jis ten sukinasi po daržą, ar nereikia apvelniúot? Ėr.
įvelniúoti intr. KŽ
1. Š turėti įprotį, mėgti velniuoti, keikti.
2. Š įeiti velniuojant, keikiant.
išvelniúoti tr. KŽ išvadinti velniu, iškeikti: Iškeikė, išvelniãvo mane, ir nežinau už ką Š. Išvelniãvo muni kaip kokią piemenę Krš. Papykęs išvelniãvo visus ir išėjo iš gryčios Ėr. Dar nei barščių neragavo, jau šeimyną išvelniãvo (d.) Nm.
| refl. Š, KŽ, Žvr: Jie baisiausiai susipyko, išsivelniãvo Rs.
nusivelniúoti pavadinti velniu, minint velnią nusikeikti: Nusivelniãvo, nusispjovė i numovė numie Krš. Nusivelniúok, bus ant širdies lengviau Ds.
pavelniúoti
1. intr. kiek velniuoti, velnią minint pasikeikti: Šnekėti mėgstu, pavelniúoti mėgstu Šauk.
2. tr. NdŽ kurį laiką velniuoti, velnią minint keikti.
| refl. NdŽ.
pravelniúoti intr. NdŽ
1. velniuojant, velnią minint, keikiantis praeiti.
2. refl. imti velniuotis, velnią minint keiktis.
3. refl. kurį laiką velniuotis, velnią minint keiktis.
privelniúoti
1. intr. daug velniuoti, velnią minint prikeikti: Privelniúoja, prisikeikia Ėr.
2. tr. daug apvelniuoti: Gana jau tu mane privelniavai̇̃, daugiau nebevelniuosi Ds.
suvelniúoti
1. intr. NdŽ minint velnią sukeikti: Da suvelniúoja kitas Ėr.
| refl. NdŽ: Kad susivelniuõs grodami kortom, net kortos nuo stalo nuskrenda Ds. Susvelniãvo, trenkė durim i nupylė Tr.
2. tr. bet kaip, prastai padaryti: Jis tik suvélniuoja tuos kupečius Skr.
užvelniúoti žr. suvelniuoti 1: Vyrai užvelniúoja Alvt. Kai aš tau užvelniuosiu! rš.
