Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (108)
operètė (2)
1
Reikšmė
Apibrėžtis
lengvo, žaismingo turinio sceninis muzikos kūrinys, kuriame dainavimas jungiamas su dialogais ir šokiais: Kùrti [statýti] operetès.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Kùrti [statýti] operetès.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
vns. tokių kūrinių visuma kaip meno rūšis: Jiẽ mė́gsta operètę.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Jiẽ mė́gsta operètę.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
teatras, kur statomos ir vaidinamos operetės: Einù į̇̃ operètę. | jo pastatas: Kadà bai̇̃gs statýti operètę?
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Einù į̇̃ operètę.
Kadà bai̇̃gs statýti operètę?
čiviliãvimas
Apibrėžtis
Dainavimas Rositos Čivilytės maniera.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Kartais žmonės manęs klausia: „Kodėl tu ten taip daug vinguriuoji, čiviliuoji? Juk galėtum kažkaip paprasčiau.“ Negaliu jiems paaiškinti, kodėl: to čiviliavimo neišmoksi, tiesiog taip girdžiu, taip jaučiu. Bet nepykstu, jei manęs nesupranta, tik truputį gaila, kad kai kurie neugdo savo muzikinio skonio.
TV3 televizijos muzikinio projekto „X Faktorius“ vienas teisėjų Vytautas Šapranauskas nebūtų Vytautas Šapranauskas, jei ne jo kandžios, bet itin taiklios replikos, šmaikštūs juokeliai [...].
Šapras sviedė daugiau nei 254 juokelius, kurių TOP 10 štai čia išrikiuota: [...]
3. Aš vadinu tai rositiniu čiviliavimu.
nusibliovi̇̀mas
Apibrėžtis
bliovi̇̀mas sm. (2), blióvimas (1) K → bliauti.
1. SD1160, R77 rėkimas (apie avis, ožkas): Avių bliovi̇̀mas, negali apsiklausyt Rm. To veršio blióvimas! Grg. Karvytę šiandien papjovė, tai karvė to bliovi̇̀mo (bliauna ir bliauna) Kp.
2. menk. verkimas: Ale ir bliovi̇̀mas to vaiko – kap veršio! Gs.
3. negražus dainavimas: Ir bliovi̇̀mas tų bernų – neit už kelių kaimų girdėt! Gs.
4. pliauškimas, dergimas, blevyzgojimas: Už tą prakeiktą bliovi̇̀mą anas išvarė berną Ds.
išbliovi̇̀mas sm. (2) → išbliauti 10: Ir išbliovi̇̀mas tų pirštinių! Jrb.
nusibliovi̇̀mas sm. (2) → nubliauti 4 (refl.): Nusiblióvimas to vaiko – akys užputusios Vvr.
užbliovi̇̀mas sm. (2); Sut → užbliauti 4: Eikit sau su savo tokiu užbliovimù Gs.
1. SD1160, R77 rėkimas (apie avis, ožkas): Avių bliovi̇̀mas, negali apsiklausyt Rm. To veršio blióvimas! Grg. Karvytę šiandien papjovė, tai karvė to bliovi̇̀mo (bliauna ir bliauna) Kp.
2. menk. verkimas: Ale ir bliovi̇̀mas to vaiko – kap veršio! Gs.
3. negražus dainavimas: Ir bliovi̇̀mas tų bernų – neit už kelių kaimų girdėt! Gs.
4. pliauškimas, dergimas, blevyzgojimas: Už tą prakeiktą bliovi̇̀mą anas išvarė berną Ds.
išbliovi̇̀mas sm. (2) → išbliauti 10: Ir išbliovi̇̀mas tų pirštinių! Jrb.
nusibliovi̇̀mas sm. (2) → nubliauti 4 (refl.): Nusiblióvimas to vaiko – akys užputusios Vvr.
užbliovi̇̀mas sm. (2); Sut → užbliauti 4: Eikit sau su savo tokiu užbliovimù Gs.
užbaubi̇̀mas
Apibrėžtis
baubi̇̀mas sm. (2) → baubti:
1. SD8 Savo jautį pažįstu iš baubi̇̀mo Kp. Veršį papjovėm, dabar tos karvės baubi̇̀mas! Grg. Gyvis, išėjęs ižg girių, staugimu, kaukimu, baubimù … baisus bus DP7. Koks ten jų dainavimas, kaip jaučių baubi̇̀mas Ėr.
2. Ne kalba, bet kažkoks baubimas sp.
3. prk. kaukimas, staugimas: Patrankų baubimas kasdien buvo girdėti vis labiau rš.
įbaubi̇̀mas sm. (2) storu balsu išdainavimas, išrėkimas: Ale ir įbaubi̇̀mas tų vyrų, už kelių kaimų girdėt! Gs.
pabaubi̇̀mas sm. (2) → pabaubti: Ar dar toli Paliepių sodžius? – Nebetoli: jaučio pabaubi̇̀mas (toks tolumas, per kiek girdėti jautis baubiant) Jnšk. Dar reiks jaučio pabaubimo važiuoti TDrI65.
užbaubi̇̀mas sm. (2) → užbaubti 2: Tokiu jo užbaubimù visi pasipiktino Gs.
1. SD8 Savo jautį pažįstu iš baubi̇̀mo Kp. Veršį papjovėm, dabar tos karvės baubi̇̀mas! Grg. Gyvis, išėjęs ižg girių, staugimu, kaukimu, baubimù … baisus bus DP7. Koks ten jų dainavimas, kaip jaučių baubi̇̀mas Ėr.
2. Ne kalba, bet kažkoks baubimas sp.
3. prk. kaukimas, staugimas: Patrankų baubimas kasdien buvo girdėti vis labiau rš.
įbaubi̇̀mas sm. (2) storu balsu išdainavimas, išrėkimas: Ale ir įbaubi̇̀mas tų vyrų, už kelių kaimų girdėt! Gs.
pabaubi̇̀mas sm. (2) → pabaubti: Ar dar toli Paliepių sodžius? – Nebetoli: jaučio pabaubi̇̀mas (toks tolumas, per kiek girdėti jautis baubiant) Jnšk. Dar reiks jaučio pabaubimo važiuoti TDrI65.
užbaubi̇̀mas sm. (2) → užbaubti 2: Tokiu jo užbaubimù visi pasipiktino Gs.
Kad muzikantui stygos nutrūktų
Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Jei kuliant grūdas inlakia in burną, tai tą grūdą reikia pasidėt, o kur norint an veselios muzikantu grajinant kramtyti burnoj jį, tai striūnos nutrūks.
Originalus tekstas: Burtas.
Jei kuliant grūdas inlakia in burną, tai tą grūdą reikia pasidėt, o kur norint an veselios, muzikantu grainant, kramtyti burnoj jį, tai striūnos nutruks.
Pastabos: inlėkti - įlėkti;
in - į;
an veselios - vestuvėse;
grajinti - griežti;
striūna - styga
Užrašymo laikas: 1922
Signatūra: LTR 1834(554)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: S. Lazauskas
Fiksuotojas: J. Lazauskas
Vieta: Kruonis (mstl.), Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., Kauno apskr.
Mokslinė klasifikacija: Derliaus Nuėmimas, Apdorojimas, Sandėliavimas
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Mokslinė klasifikacija: Vedybos Ir Vestuvių Jubiliejai
Mokslinė klasifikacija: Muzikavimas Ir Dainavimas
Mokslinė klasifikacija: Raganavimas
išrairúoti
Apibrėžtis
1 rairúoti, -úoja, -ãvo intr. šnek.
1. DŽ iš lėto ką daryti (pasakoti, dirbti): Rairuos rairuos, kol žodį pasakis Trgn. Rairavo pusę dienos – nenupynė nei vyžos Trgn. Nenoriu klausyt, kap anas rairúoja Švnč. Rairúoja ir rairúoja kai šimto metų senis Dglš. Nerairuok, kinkyk greičiau arklį! Krd.
2. DŽ plepėti, niekus kalbėti: Nerairuok, nerairuok, niekas tavęs neklauso Šmn. Rairuosta čia, o ryt nepaskelsta Prng.
3. DŽ neaiškiai, negražiai dainuoti: Koks čia jos dainavimas – bet tik rairúoja Kp. Šiandien jam linksmoji: visa diena rairúoja Kp. Mergiotės, padainuokit gražiau, kąg (ką gi) čia rairuojat Km.
4. Š(Sl) dainuoti su refrenu „rai“.
1 atrairúoti tr. šnek. skubiai atgiedoti: Salamiestinis vargonykas greit mišparus atrairúoja Slm.
1 išrairúoti šnek.
1. tr., intr. DŽ iš lėto pasakyti, pakalbėti: Regis, ir trijų skatikų nevertas, o kad sudeda, kad išrairúoja, tai kap senis, yra ko ir paklausyt Ign. Lauksi lauksi, kolei žodį išrairúoja Dglš.
2. intr. Š išeiti, dainuojant su refrenu „rai“.
1 nurairúoti šnek.
1. intr. nukalbėti niekus: Tu jau nurairavai̇̃: nei teip buvo, nei niek Ktk.
2. tr. gerai suprasti, suvokti: Kai ką ir gerai anas nurairúoja Trgn.
1 parairúoti intr. šnek.
1. bet kaip padainuoti, paniūniuoti: Kai aš viena kada užmisliju, tai parairúoju, o teip an greitųjų pasakyt negaliu Pn.
2. pakalbėti, paplepėti: Einam gult, ryt da bus diena parairuot! Prng.
3. lėtai padirbti, paknebinėti: Dar parairúok, tai ir pavėluosi Ob.
1 prirairúoti tr. šnek. pridaryti: Ale kad duobių daug prirairúota (prikasta)! Slm.
1 susirairúoti šnek. skurdžiai, vargais negalais užaugti: Rodės, bulbų visiškai nebus, ale da susrairãvo Trgn.
1 užrairúoti intr. šnek. skurdžiai, palengva užaugti: Tik trys žąsiokai šiaip teip užrairãvo Ktk.
1. DŽ iš lėto ką daryti (pasakoti, dirbti): Rairuos rairuos, kol žodį pasakis Trgn. Rairavo pusę dienos – nenupynė nei vyžos Trgn. Nenoriu klausyt, kap anas rairúoja Švnč. Rairúoja ir rairúoja kai šimto metų senis Dglš. Nerairuok, kinkyk greičiau arklį! Krd.
2. DŽ plepėti, niekus kalbėti: Nerairuok, nerairuok, niekas tavęs neklauso Šmn. Rairuosta čia, o ryt nepaskelsta Prng.
3. DŽ neaiškiai, negražiai dainuoti: Koks čia jos dainavimas – bet tik rairúoja Kp. Šiandien jam linksmoji: visa diena rairúoja Kp. Mergiotės, padainuokit gražiau, kąg (ką gi) čia rairuojat Km.
4. Š(Sl) dainuoti su refrenu „rai“.
1 atrairúoti tr. šnek. skubiai atgiedoti: Salamiestinis vargonykas greit mišparus atrairúoja Slm.
1 išrairúoti šnek.
1. tr., intr. DŽ iš lėto pasakyti, pakalbėti: Regis, ir trijų skatikų nevertas, o kad sudeda, kad išrairúoja, tai kap senis, yra ko ir paklausyt Ign. Lauksi lauksi, kolei žodį išrairúoja Dglš.
2. intr. Š išeiti, dainuojant su refrenu „rai“.
1 nurairúoti šnek.
1. intr. nukalbėti niekus: Tu jau nurairavai̇̃: nei teip buvo, nei niek Ktk.
2. tr. gerai suprasti, suvokti: Kai ką ir gerai anas nurairúoja Trgn.
1 parairúoti intr. šnek.
1. bet kaip padainuoti, paniūniuoti: Kai aš viena kada užmisliju, tai parairúoju, o teip an greitųjų pasakyt negaliu Pn.
2. pakalbėti, paplepėti: Einam gult, ryt da bus diena parairuot! Prng.
3. lėtai padirbti, paknebinėti: Dar parairúok, tai ir pavėluosi Ob.
1 prirairúoti tr. šnek. pridaryti: Ale kad duobių daug prirairúota (prikasta)! Slm.
1 susirairúoti šnek. skurdžiai, vargais negalais užaugti: Rodės, bulbų visiškai nebus, ale da susrairãvo Trgn.
1 užrairúoti intr. šnek. skurdžiai, palengva užaugti: Tik trys žąsiokai šiaip teip užrairãvo Ktk.
prirairúoti
Apibrėžtis
1 rairúoti, -úoja, -ãvo intr. šnek.
1. DŽ iš lėto ką daryti (pasakoti, dirbti): Rairuos rairuos, kol žodį pasakis Trgn. Rairavo pusę dienos – nenupynė nei vyžos Trgn. Nenoriu klausyt, kap anas rairúoja Švnč. Rairúoja ir rairúoja kai šimto metų senis Dglš. Nerairuok, kinkyk greičiau arklį! Krd.
2. DŽ plepėti, niekus kalbėti: Nerairuok, nerairuok, niekas tavęs neklauso Šmn. Rairuosta čia, o ryt nepaskelsta Prng.
3. DŽ neaiškiai, negražiai dainuoti: Koks čia jos dainavimas – bet tik rairúoja Kp. Šiandien jam linksmoji: visa diena rairúoja Kp. Mergiotės, padainuokit gražiau, kąg (ką gi) čia rairuojat Km.
4. Š(Sl) dainuoti su refrenu „rai“.
1 atrairúoti tr. šnek. skubiai atgiedoti: Salamiestinis vargonykas greit mišparus atrairúoja Slm.
1 išrairúoti šnek.
1. tr., intr. DŽ iš lėto pasakyti, pakalbėti: Regis, ir trijų skatikų nevertas, o kad sudeda, kad išrairúoja, tai kap senis, yra ko ir paklausyt Ign. Lauksi lauksi, kolei žodį išrairúoja Dglš.
2. intr. Š išeiti, dainuojant su refrenu „rai“.
1 nurairúoti šnek.
1. intr. nukalbėti niekus: Tu jau nurairavai̇̃: nei teip buvo, nei niek Ktk.
2. tr. gerai suprasti, suvokti: Kai ką ir gerai anas nurairúoja Trgn.
1 parairúoti intr. šnek.
1. bet kaip padainuoti, paniūniuoti: Kai aš viena kada užmisliju, tai parairúoju, o teip an greitųjų pasakyt negaliu Pn.
2. pakalbėti, paplepėti: Einam gult, ryt da bus diena parairuot! Prng.
3. lėtai padirbti, paknebinėti: Dar parairúok, tai ir pavėluosi Ob.
1 prirairúoti tr. šnek. pridaryti: Ale kad duobių daug prirairúota (prikasta)! Slm.
1 susirairúoti šnek. skurdžiai, vargais negalais užaugti: Rodės, bulbų visiškai nebus, ale da susrairãvo Trgn.
1 užrairúoti intr. šnek. skurdžiai, palengva užaugti: Tik trys žąsiokai šiaip teip užrairãvo Ktk.
1. DŽ iš lėto ką daryti (pasakoti, dirbti): Rairuos rairuos, kol žodį pasakis Trgn. Rairavo pusę dienos – nenupynė nei vyžos Trgn. Nenoriu klausyt, kap anas rairúoja Švnč. Rairúoja ir rairúoja kai šimto metų senis Dglš. Nerairuok, kinkyk greičiau arklį! Krd.
2. DŽ plepėti, niekus kalbėti: Nerairuok, nerairuok, niekas tavęs neklauso Šmn. Rairuosta čia, o ryt nepaskelsta Prng.
3. DŽ neaiškiai, negražiai dainuoti: Koks čia jos dainavimas – bet tik rairúoja Kp. Šiandien jam linksmoji: visa diena rairúoja Kp. Mergiotės, padainuokit gražiau, kąg (ką gi) čia rairuojat Km.
4. Š(Sl) dainuoti su refrenu „rai“.
1 atrairúoti tr. šnek. skubiai atgiedoti: Salamiestinis vargonykas greit mišparus atrairúoja Slm.
1 išrairúoti šnek.
1. tr., intr. DŽ iš lėto pasakyti, pakalbėti: Regis, ir trijų skatikų nevertas, o kad sudeda, kad išrairúoja, tai kap senis, yra ko ir paklausyt Ign. Lauksi lauksi, kolei žodį išrairúoja Dglš.
2. intr. Š išeiti, dainuojant su refrenu „rai“.
1 nurairúoti šnek.
1. intr. nukalbėti niekus: Tu jau nurairavai̇̃: nei teip buvo, nei niek Ktk.
2. tr. gerai suprasti, suvokti: Kai ką ir gerai anas nurairúoja Trgn.
1 parairúoti intr. šnek.
1. bet kaip padainuoti, paniūniuoti: Kai aš viena kada užmisliju, tai parairúoju, o teip an greitųjų pasakyt negaliu Pn.
2. pakalbėti, paplepėti: Einam gult, ryt da bus diena parairuot! Prng.
3. lėtai padirbti, paknebinėti: Dar parairúok, tai ir pavėluosi Ob.
1 prirairúoti tr. šnek. pridaryti: Ale kad duobių daug prirairúota (prikasta)! Slm.
1 susirairúoti šnek. skurdžiai, vargais negalais užaugti: Rodės, bulbų visiškai nebus, ale da susrairãvo Trgn.
1 užrairúoti intr. šnek. skurdžiai, palengva užaugti: Tik trys žąsiokai šiaip teip užrairãvo Ktk.
susirairúoti
Apibrėžtis
1 rairúoti, -úoja, -ãvo intr. šnek.
1. DŽ iš lėto ką daryti (pasakoti, dirbti): Rairuos rairuos, kol žodį pasakis Trgn. Rairavo pusę dienos – nenupynė nei vyžos Trgn. Nenoriu klausyt, kap anas rairúoja Švnč. Rairúoja ir rairúoja kai šimto metų senis Dglš. Nerairuok, kinkyk greičiau arklį! Krd.
2. DŽ plepėti, niekus kalbėti: Nerairuok, nerairuok, niekas tavęs neklauso Šmn. Rairuosta čia, o ryt nepaskelsta Prng.
3. DŽ neaiškiai, negražiai dainuoti: Koks čia jos dainavimas – bet tik rairúoja Kp. Šiandien jam linksmoji: visa diena rairúoja Kp. Mergiotės, padainuokit gražiau, kąg (ką gi) čia rairuojat Km.
4. Š(Sl) dainuoti su refrenu „rai“.
1 atrairúoti tr. šnek. skubiai atgiedoti: Salamiestinis vargonykas greit mišparus atrairúoja Slm.
1 išrairúoti šnek.
1. tr., intr. DŽ iš lėto pasakyti, pakalbėti: Regis, ir trijų skatikų nevertas, o kad sudeda, kad išrairúoja, tai kap senis, yra ko ir paklausyt Ign. Lauksi lauksi, kolei žodį išrairúoja Dglš.
2. intr. Š išeiti, dainuojant su refrenu „rai“.
1 nurairúoti šnek.
1. intr. nukalbėti niekus: Tu jau nurairavai̇̃: nei teip buvo, nei niek Ktk.
2. tr. gerai suprasti, suvokti: Kai ką ir gerai anas nurairúoja Trgn.
1 parairúoti intr. šnek.
1. bet kaip padainuoti, paniūniuoti: Kai aš viena kada užmisliju, tai parairúoju, o teip an greitųjų pasakyt negaliu Pn.
2. pakalbėti, paplepėti: Einam gult, ryt da bus diena parairuot! Prng.
3. lėtai padirbti, paknebinėti: Dar parairúok, tai ir pavėluosi Ob.
1 prirairúoti tr. šnek. pridaryti: Ale kad duobių daug prirairúota (prikasta)! Slm.
1 susirairúoti šnek. skurdžiai, vargais negalais užaugti: Rodės, bulbų visiškai nebus, ale da susrairãvo Trgn.
1 užrairúoti intr. šnek. skurdžiai, palengva užaugti: Tik trys žąsiokai šiaip teip užrairãvo Ktk.
1. DŽ iš lėto ką daryti (pasakoti, dirbti): Rairuos rairuos, kol žodį pasakis Trgn. Rairavo pusę dienos – nenupynė nei vyžos Trgn. Nenoriu klausyt, kap anas rairúoja Švnč. Rairúoja ir rairúoja kai šimto metų senis Dglš. Nerairuok, kinkyk greičiau arklį! Krd.
2. DŽ plepėti, niekus kalbėti: Nerairuok, nerairuok, niekas tavęs neklauso Šmn. Rairuosta čia, o ryt nepaskelsta Prng.
3. DŽ neaiškiai, negražiai dainuoti: Koks čia jos dainavimas – bet tik rairúoja Kp. Šiandien jam linksmoji: visa diena rairúoja Kp. Mergiotės, padainuokit gražiau, kąg (ką gi) čia rairuojat Km.
4. Š(Sl) dainuoti su refrenu „rai“.
1 atrairúoti tr. šnek. skubiai atgiedoti: Salamiestinis vargonykas greit mišparus atrairúoja Slm.
1 išrairúoti šnek.
1. tr., intr. DŽ iš lėto pasakyti, pakalbėti: Regis, ir trijų skatikų nevertas, o kad sudeda, kad išrairúoja, tai kap senis, yra ko ir paklausyt Ign. Lauksi lauksi, kolei žodį išrairúoja Dglš.
2. intr. Š išeiti, dainuojant su refrenu „rai“.
1 nurairúoti šnek.
1. intr. nukalbėti niekus: Tu jau nurairavai̇̃: nei teip buvo, nei niek Ktk.
2. tr. gerai suprasti, suvokti: Kai ką ir gerai anas nurairúoja Trgn.
1 parairúoti intr. šnek.
1. bet kaip padainuoti, paniūniuoti: Kai aš viena kada užmisliju, tai parairúoju, o teip an greitųjų pasakyt negaliu Pn.
2. pakalbėti, paplepėti: Einam gult, ryt da bus diena parairuot! Prng.
3. lėtai padirbti, paknebinėti: Dar parairúok, tai ir pavėluosi Ob.
1 prirairúoti tr. šnek. pridaryti: Ale kad duobių daug prirairúota (prikasta)! Slm.
1 susirairúoti šnek. skurdžiai, vargais negalais užaugti: Rodės, bulbų visiškai nebus, ale da susrairãvo Trgn.
1 užrairúoti intr. šnek. skurdžiai, palengva užaugti: Tik trys žąsiokai šiaip teip užrairãvo Ktk.
Apie Šimą Augulį: grojo smuiku ir užanty nešiojosi pelę
Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Aš vaikų supu par veseilę. Un skripkos grojo Šimutis. Par rytų atsikėlė visi, jaunoji pasaldino arielkų. Pastatė pautienos, pastatė košelienos. Anas pakrapštė už ančio, šust in bliūdą. Tik karstosi ta pelė bliūde, ale neišropoja. Išsiėmė iš to bliūdo pelį, apčiulpė ir vėl, sako, eik atgal užantin. Įdėjo, ažsisegė. Pelį tai ir pati regėjau.
Originalus tekstas: Aš vaikų supu par veseilę. Un skripkos grojo Šimutis. Par rytų atsikėlė visi, jaunoji pasaldino arielkų. Pastatė pautienos, pastatė košelienos. Anas pakrapštė už ančio, šust in bliūdą. Tik karstosi ta pelė bliūde, ale neišropoja. Išsiėmė iš to bliūdo pelį, apčiulpė ir vėl, sako, eik atgal užantin. Įdėjo, ažsisegė. Pelį tai ir pati regėjau.
Pastabos: veseilė - vestuvės;
un - ant;
skripka - smuikas;
par rytų - iš ryto;
arielka - degtinė;
pautiena - kiaušinienė;
košeliena - šaltiena;
anas - jis;
in - į;
bliūdas - dubuo;
ale - bet
Užrašymo laikas: 1970
Signatūra: LTR 4232(33)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Malvina Drėmienė
Pateikėjas: Povilas Drėma
Fiksuotojas: Prutenis Janulis
Fiksuotojas: Birutė Burauskaitė
Fiksuotojas: Reda Jakučionytė
Vieta: Trakai (k. dal.), Gervėčių apyl., Astravo r., Gardino sr.
Mokslinė klasifikacija: Elgesys Su Gyvūnais
Mokslinė klasifikacija: Muzikavimas Ir Dainavimas
Mokslinė klasifikacija: Biografiniai Pasakojimai
bliuzmènas, bliuzmènė
Apibrėžtis
Bliuzo atlikėjas.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Jeigu ta žalga Keit su dviejų metrų ilgumo kojomis, besistaipanti prieš ventiliatorių (su 14 tūkstančių eurų kainavusia suknele) yra žinomiausia Europos dainininkė, tai aš – žinomiausia Afrikos bliuzmenė.
Aštuonioliktus metus organizuojamos "Bliuzo naktys" viliojo visame pasaulyje pripažintų muzikantų sąrašu bei žinomais bliuzmenais iš Lietuvos.
Vilniuje balandžio 26 dieną koncertuos žinomas bliuzo atlikėjas Džonas Li Hukeris jaunesnysis (John Lee Hooker Jr.). Legendinio amerikiečių bliuzmeno sūnaus koncertą sostinės pramogų centro "Forum Palace" klube "Galaxy" rengia radijo stotis "Relax FM".
Viena mergina talentų atrankoje drąsiai pareikš esanti žymiosios bliuzo dainininkės Arinos mokinė. Tokiu pareiškimu suintrigavusi mergina ims dainuoti, o ar jos dainavimas prilygs, o gal – net aplenks žymiosios bliuzmenės talentą?
Karjeros pradžioje septintojo dešimtmečio viduryje muzikantas sutiko legendinį bliuzmeną Albertą Collinsą (Kolinzą), kuris pasiūlė groti būgnais jo grupėje.
Jei norite suprasti mūsų šaknis, vykite, kaip daugelyje dainų pasakoja rokmenai, bliuzmenai, džiazmenai, į Naująjį Orleaną, nebūtinai Mardi Gras festivalio dieną.
Du šaunūs „pasidaryk pats“ renginiai, aklas bliuzmenas ir puikus sovietinės nostalgijos kamuojamas choras [antraštė]
Gegužės 23 dieną, antradienį, Vilniaus klube „Galaxy“ ir trečiadienį naujame „Combo“ klube Kaune koncertavo „pasauliniu bliuzo gitaros ir vokalo korifėjumi“ tituluotas aklas bliuzmenas Bryan Lee.
Po netrumpo net 15 koncertų turo Lenkijoje, bliuzmenai iš Anglijos atvyksta ir į Lietuvą, kur surengs 2 koncertus: lapkričio 30 d. – Kaune, klube „Combo“ ir gruodžio 1 d. - Vilniuje, klube „New York“.
„Bliuzo naktyse 2008“ – geriausias Jungtinės Karalystės bliuzmenas [antraštė]
