Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (103)
cautus
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsargùs
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apdairùs
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pàtikimas
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - saugùs
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - gudrùs
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sùktas
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - caveo
atsarguõlis, atsarguõlė
Apibrėžtis
Kas atsargus, atsargiai elgiasi.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Kai prisipažinome esantys žurnalistai, vyras pravėrė iš vidaus grandinėle užkabintas duris ir pro plyšelį paprašė parodyti pažymėjimus.
Bet ir po to durų plačiau neatvėrė: „Nepažįstamus žmones įsileidžiu tik iš anksto susitaręs. Beje, esu saugos darbuotojas.“
Atsarguolis apsaugojo savo butą, bet kaimynus paliko rizikingoje situacijoje: juk į laiptinę pašalinius vis dėlto įleido.
tutus
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - saugùs
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apsáugotas
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pàtikimas
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - tìkras
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - aprū́pintas
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsargùs
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apdairùs
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - tueor
attentus
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - į̃temptas
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atidùs
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įdėmùs
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - dėmesìngas
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - rūpestìngas
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuoširdùs
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - taupùs
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - spulùs
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - ekonòmiškas
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsargùs
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - attendo
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - attineo
patraukinė́jimas
Apibrėžtis
traukinė́jimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. M → traukinėti 1.
2. → traukinėti 2.
ǁ Nepaprastai vargino jį atsargus traukinėjimas kojų iš dumblo rš.
3. → traukinėti 4: Girdisi iš už sienos krėslų traukinėjimas Vaižg.
4. kėlinėjimasis: Po daug šen bei ten traukinėjimų patraukė juodu su savo žmonėmis visai į kitą šalį LC1885,3.
atsitraukinė́jimas sm. (1) → atitraukinėti 6 (refl.): Su atsitraukinėjimu ir vos ne priversti dapildome tą krikščionišką prigulėjimą Pron.
patraukinė́jimas sm. (1) NdŽ → patraukinėti 1.
pértraukinėjimas sm. (1) → pertraukinėti 2: Pasikalbėjimo [telefonu] metu neturi būti ūžesių, traškėjimų, kalbos pertraukinėjimų rš.
susitraukinė́jimas sm. (1) → sutraukinėti 2 (refl.): Širdies skilvelių susitraukinėjimai sp.
1. M → traukinėti 1.
2. → traukinėti 2.
ǁ Nepaprastai vargino jį atsargus traukinėjimas kojų iš dumblo rš.
3. → traukinėti 4: Girdisi iš už sienos krėslų traukinėjimas Vaižg.
4. kėlinėjimasis: Po daug šen bei ten traukinėjimų patraukė juodu su savo žmonėmis visai į kitą šalį LC1885,3.
atsitraukinė́jimas sm. (1) → atitraukinėti 6 (refl.): Su atsitraukinėjimu ir vos ne priversti dapildome tą krikščionišką prigulėjimą Pron.
patraukinė́jimas sm. (1) NdŽ → patraukinėti 1.
pértraukinėjimas sm. (1) → pertraukinėti 2: Pasikalbėjimo [telefonu] metu neturi būti ūžesių, traškėjimų, kalbos pertraukinėjimų rš.
susitraukinė́jimas sm. (1) → sutraukinėti 2 (refl.): Širdies skilvelių susitraukinėjimai sp.
i̇̀švirkščias
Apibrėžtis
i̇̀švirkščias, -ià adj. (3b) K, J, Š, BŽ265
1. išverstas į kitą pusę: Išvirkšti̇̀ marškiniai, išvirkščià rankovė Dkš. Išvirkščiais marškiniais apsivilkęs besąs Brs. Išversk marškinius, juk nesivilksi su išvirkščiais Nm. Žiūrėk, kad tavo kailiniai išvirkšti̇̀ Jz. Išviršti (išvirkšti̇̀) kailiniai KI162. Tamsu buvo, tai ir apvilkau padušką išvirkščiu novalškiu Trgn. Išvirkščiais marškiniais dėvint, neapgauna raganos (priet.) Kp. Užkločiau savo našlelį su ekėčioms išvirkščioms KlvD189. Ir užklosiu akėčiomi išvirkščiomi VoL455.
išvirkščia n.: Prie manęs viskas išvirkščia ar apsukta Ns1845,1.
išvirkščiai̇̃ adv.: Lašiniukai lyg išpurpę, verdant gaubės išvirkščiai rš.
2. prk. ne toks, kaip įprasta, atvirkščias, priešingas, negeras: Jis mėgsta išvirkščią (nepadorią, dviprasmišką) kalbą rš. Da pabandysiu paieškoti žmonių pavietyje su išvirkščiomis nuomonėmis V.Kudir. Dirbt dirba, bet kas iš to, kad i̇̀švirkščias (prastas) darbas Gs.
^ Valgai kap išvirkščiais dantimi (nenoromis) Gs. Patinginiausi – išvirkščiu šaukštu valgysi (nevalgęs būsi) Rz.
išvirkščiai̇̃ adv.: Jis viską dirba išvirkščiai (atvirkščiai): važiuoja į stotį, kada jau išėjo traukinys rš. Tą dalyką pasakysiu kaip tik išvirkščiai rš. Atsargus visur, šįkart pasielgei išvirkščiai Blv. Išvirkščiai (atvirkščiai), tie gyvulėliai yra labai naudingi Blv.
1. išverstas į kitą pusę: Išvirkšti̇̀ marškiniai, išvirkščià rankovė Dkš. Išvirkščiais marškiniais apsivilkęs besąs Brs. Išversk marškinius, juk nesivilksi su išvirkščiais Nm. Žiūrėk, kad tavo kailiniai išvirkšti̇̀ Jz. Išviršti (išvirkšti̇̀) kailiniai KI162. Tamsu buvo, tai ir apvilkau padušką išvirkščiu novalškiu Trgn. Išvirkščiais marškiniais dėvint, neapgauna raganos (priet.) Kp. Užkločiau savo našlelį su ekėčioms išvirkščioms KlvD189. Ir užklosiu akėčiomi išvirkščiomi VoL455.
išvirkščia n.: Prie manęs viskas išvirkščia ar apsukta Ns1845,1.
išvirkščiai̇̃ adv.: Lašiniukai lyg išpurpę, verdant gaubės išvirkščiai rš.
2. prk. ne toks, kaip įprasta, atvirkščias, priešingas, negeras: Jis mėgsta išvirkščią (nepadorią, dviprasmišką) kalbą rš. Da pabandysiu paieškoti žmonių pavietyje su išvirkščiomis nuomonėmis V.Kudir. Dirbt dirba, bet kas iš to, kad i̇̀švirkščias (prastas) darbas Gs.
^ Valgai kap išvirkščiais dantimi (nenoromis) Gs. Patinginiausi – išvirkščiu šaukštu valgysi (nevalgęs būsi) Rz.
išvirkščiai̇̃ adv.: Jis viską dirba išvirkščiai (atvirkščiai): važiuoja į stotį, kada jau išėjo traukinys rš. Tą dalyką pasakysiu kaip tik išvirkščiai rš. Atsargus visur, šįkart pasielgei išvirkščiai Blv. Išvirkščiai (atvirkščiai), tie gyvulėliai yra labai naudingi Blv.
priskrem̃bti
Apibrėžtis
1 skrem̃bti, -ia (-a Š), -ė (-o Š) tr.
1. NdŽ, Krkl, KlvrŽ krimsti, barti, peikti: Skrembiaũ vaikus, kad nešėltų, t. y. baudžiau, skriblijau J. Anos neskrembs kita kitos, kad numaldysi J. Skrembiáu aš mergikę, bariau [už ėjimą su vaikiais] Grd.
2. raginti, liepti: Poni vėl kasdien skrembia Zosę būti su visais geruoju Žem. Dabar ir tamsta jau žinosi tą savo ponaitį skrembti, kad būtų atsargus Žem.
3. plėšti, reikalauti: Skrem̃ba iš saviškio, kaip iš svetimo Up. Kam daba skrembi̇̀ žmogų?! Up. Veizdėkite, plėškite ir mane, skrembkite, – šokos senis Žem.
1 apskrem̃bti, -ia (àpskrembia), àpskrembė tr. apiplėšti, apgrobti: Mortė žadėjo važiuoti, visus nuo krašto apskrembti Žem.
1 priskrem̃bti, -ia (pri̇̀skrembia), pri̇̀skrembė tr. priversti: Kai pri̇̀skrembė, tuoj viską ir išpasakojo Up.
1 suskrem̃bti, -ia (sùskrembia), sùskrembė tr.
1. paraginti, paliepti: Suskrembiau, kad greičiau duotų valgyti J.
2. Up subarti: Aš vaikus savo sùskrembu, kad nejodytumias Šts.
1. NdŽ, Krkl, KlvrŽ krimsti, barti, peikti: Skrembiaũ vaikus, kad nešėltų, t. y. baudžiau, skriblijau J. Anos neskrembs kita kitos, kad numaldysi J. Skrembiáu aš mergikę, bariau [už ėjimą su vaikiais] Grd.
2. raginti, liepti: Poni vėl kasdien skrembia Zosę būti su visais geruoju Žem. Dabar ir tamsta jau žinosi tą savo ponaitį skrembti, kad būtų atsargus Žem.
3. plėšti, reikalauti: Skrem̃ba iš saviškio, kaip iš svetimo Up. Kam daba skrembi̇̀ žmogų?! Up. Veizdėkite, plėškite ir mane, skrembkite, – šokos senis Žem.
1 apskrem̃bti, -ia (àpskrembia), àpskrembė tr. apiplėšti, apgrobti: Mortė žadėjo važiuoti, visus nuo krašto apskrembti Žem.
1 priskrem̃bti, -ia (pri̇̀skrembia), pri̇̀skrembė tr. priversti: Kai pri̇̀skrembė, tuoj viską ir išpasakojo Up.
1 suskrem̃bti, -ia (sùskrembia), sùskrembė tr.
1. paraginti, paliepti: Suskrembiau, kad greičiau duotų valgyti J.
2. Up subarti: Aš vaikus savo sùskrembu, kad nejodytumias Šts.
lokdáunas
Apibrėžtis
Griežtas žmonių judėjimo apibrėžtoje teritorijoje apribojimas dėl susidariusios nepaprastosios padėties.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
„Lokdauno“ nebus: Donaldas Trumpas pasirašė biudžetą [antraštė]
„Matyt, kad mes galime galvoti, kad per vasarą visus suskiepijus, štai tarsi galėsime atsipūsti. Bet aš kaip atsargus žmogus, mes vis tiek vasarą turime neatostogauti, o galvoti, kaip pasiruošti algoritmus mokykloms, kad nebūtų taip, kaip šį pavasarį, kaip pasiruošti kitus sprendimus, kurie leistų išvengi griežtų lokdaunų, o leistų pasitikėti suderintomis procedūromis ir jų laikymusi“, – sakė ministrė pirmininkė.
Priešingai nei Kinija, įvedusi drakoniškas izoliacijos priemones, ar Europa, paskelbusi masinį karantiną, ar didieji JAV miestai, nurodę žmonėms izoliuotis, Japonija neįvedė jokio lokdauno.
Pirkėjai grūdosi kepyklėlėse dėl šiltos garuojančios „Bianca“ picos. Mėsinė Kampo dei Fiori aikštėje buvo tokia pilnutėlė, jog klientams teko dalyti numerėlius. Ir tada naktį iš šeštadienio į sekmadienį G. Conte paskelbė apie apribojimus šiaurinėje dalyje, o pirmadienį Italija tapo pirmąja demokratine valstybe nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, įvedusi lokdauną viso šalies mastu.
„[...] Tai yra apsisprendimo klausimas. Aš manau, kad gali visuomenė susitelkti, pavasarį ji tą akivaizdžiai parodė, kad tikrai galime būti solidarūs. To reikia vėl dabar. Tikrai reikia stengtis visiems išvengti pilno lockdown'o (izoliacijos) šalyje“, - sakė A. Veryga.
krópti
Apibrėžtis
2 krópti, -ia, -ė tr.
1. K.Būg, G93, Kos47, FrI434, BzBkXIX265, I, Pln sukti, apgaudinėti: Jis krópė krópė, kol nukropė (apgavo) mane J. Gerus žmones krópa J. Nedorai pasielgti gali, jei kitus kropsi ir juos apvogsi S.Dauk. Ans tik žmonys krópti težino Lž.
2. plėšti: Kryžeiviai, namo grįždami, kropė gyventojus, kurius galėjo prigauti, ir degino jų namus M.Valanč. Ėjo krópdamas žmonis Pp.
2 apkrópti tr. apgauti: Mane gerai apkrópė su ta karve Vkš. Ans mane apkrópė (apgavo) J(Ms). Ans mane apkrópė su ta parduosena Žd.
| refl.: Kad aš čia apsikropiau! Skd.
2 iškrópti tr.
1. G87, BŽ81 išgauti, išvilioti, išprašyti: Sūslys (suoslys) iškrópė šieną, t. y. išprašė J. Karvę iškrópti – gauti už niekus J(Ms). Žiūrėk, tas ir iškropė (gavo už pigią kainą) tą laikrodį Lž. Iškrópė iš munęs peilaitį Skd.
2. atimti, išplėšti: Kito nieko netykojo nuo jo, kaip tiktai žemes iškropti S.Dauk.
3. išgauti (klausinėjant): Ir iškrópė, kas anam yr Grg.
2 nukrópti tr.
1. G98 apgauti: Jijė nukrópė tave (apgavo) J. Tave nukropė krikščionys, grįžk į tikėjimą tėvų tavo S.Dauk. Veizėk, ir prisirietė muni nukropti Skd. Su dobilais kaimynas mane nukrópė (per brangiai paėmė) Sr.
2. apiplėšti, apvogti: Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė A1884,143.
3. nuskriausti: Taip tankiai, matai, nukropia kumetį ponas A1884,181.
4. nugalėti, pavergti: [Kryžiuočiai,] pasitelkdami drąsiausius ir bukliausius kareivius, … stengėsi … nukropti lietuvius A1884,30.
2 pakrópti
1. tr. atitraukti, nuvesti: Jis norėjo tave atvesti (pakropti) nuog (orig. nog) Pono tavo Dievo BB5Moz13,10.
2. refl. tr. pasigrobti: Meldamasis, pasikrópk, vis tiek nedžiaugsys! Kal.
2 prikrópti tr. apgauti, apsukti: Kad mane prikrópė bile kokiu daiktu – nugavo, nusuko, ant piningų nuskaitė Škn. Veizėk, būk atsargus: ans tave prikróps besiveizant Skd. Neprikrópk munojo bemainikaudamas Kal. Regėsi, kaip ans tave prikróps Lkž.
ǁ suvedžioti: Prikrópė vaikis mergelę Skd.
1. K.Būg, G93, Kos47, FrI434, BzBkXIX265, I, Pln sukti, apgaudinėti: Jis krópė krópė, kol nukropė (apgavo) mane J. Gerus žmones krópa J. Nedorai pasielgti gali, jei kitus kropsi ir juos apvogsi S.Dauk. Ans tik žmonys krópti težino Lž.
2. plėšti: Kryžeiviai, namo grįždami, kropė gyventojus, kurius galėjo prigauti, ir degino jų namus M.Valanč. Ėjo krópdamas žmonis Pp.
2 apkrópti tr. apgauti: Mane gerai apkrópė su ta karve Vkš. Ans mane apkrópė (apgavo) J(Ms). Ans mane apkrópė su ta parduosena Žd.
| refl.: Kad aš čia apsikropiau! Skd.
2 iškrópti tr.
1. G87, BŽ81 išgauti, išvilioti, išprašyti: Sūslys (suoslys) iškrópė šieną, t. y. išprašė J. Karvę iškrópti – gauti už niekus J(Ms). Žiūrėk, tas ir iškropė (gavo už pigią kainą) tą laikrodį Lž. Iškrópė iš munęs peilaitį Skd.
2. atimti, išplėšti: Kito nieko netykojo nuo jo, kaip tiktai žemes iškropti S.Dauk.
3. išgauti (klausinėjant): Ir iškrópė, kas anam yr Grg.
2 nukrópti tr.
1. G98 apgauti: Jijė nukrópė tave (apgavo) J. Tave nukropė krikščionys, grįžk į tikėjimą tėvų tavo S.Dauk. Veizėk, ir prisirietė muni nukropti Skd. Su dobilais kaimynas mane nukrópė (per brangiai paėmė) Sr.
2. apiplėšti, apvogti: Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė A1884,143.
3. nuskriausti: Taip tankiai, matai, nukropia kumetį ponas A1884,181.
4. nugalėti, pavergti: [Kryžiuočiai,] pasitelkdami drąsiausius ir bukliausius kareivius, … stengėsi … nukropti lietuvius A1884,30.
2 pakrópti
1. tr. atitraukti, nuvesti: Jis norėjo tave atvesti (pakropti) nuog (orig. nog) Pono tavo Dievo BB5Moz13,10.
2. refl. tr. pasigrobti: Meldamasis, pasikrópk, vis tiek nedžiaugsys! Kal.
2 prikrópti tr. apgauti, apsukti: Kad mane prikrópė bile kokiu daiktu – nugavo, nusuko, ant piningų nuskaitė Škn. Veizėk, būk atsargus: ans tave prikróps besiveizant Skd. Neprikrópk munojo bemainikaudamas Kal. Regėsi, kaip ans tave prikróps Lkž.
ǁ suvedžioti: Prikrópė vaikis mergelę Skd.
šẽškas
Apibrėžtis
šẽškas sm. (4) KBII51, Š
1. JbL355, R, MŽ, N, K, M, L, Rtr, E, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Tlž, Dv, Mrk, Ad, Šr, Krs, Paį, Sml, Pš, Vkš, Akm zool. plėšrus kiaunių šeimos žvėrelis (Mustela putorius): Šeškas – naktinis žvėrelis rš. Šeškas girinis tai juodas toks, o naminis rudas, nėr toks gražus Jrb. Šeškas naras (Putorius lutreota) be galo yra panašus į tikrąjį šešką, skirias tik plėvėmis tarpupirščiuose Blv. Šẽškas ilgaliemenis J. Juodasis šeškas sp. Ir vištas dusina šẽškas, ir pelę sugaus – kap ir katinas Rdš. Šẽško norėta traukt tie žąsiokai urvan, ale negalėta Svn. Spirginį padedi [į spąstus], šeškùs gaudai Pls. Pavasarį arkliai serga pažandėm, tada šẽšką [tvarte] kabina nuluptą Bsg. Iš dantų metimo arklys gauna šẽško plauką Ggr. Žiurkės su šeškai̇̃s iš šalto pašalio traukės K.Donel. Su spąstais gaudo šẽšką J. Kad šẽškas pabezda, tai višta nukrinta J. Aš nutvėriau šeškẽlį, kailį ten nulupau Sd.
^ Džiūva kaip šeškas, į spąstus uodegą įkišęs LTsV199(Srd). Pakliuvai kaip šeškas į slastas LMD(Vlkv). Jis atsargus kaip šeškas sp. Tie vaikai mušas kai šeškai̇̃ Brž. Išdykusi yr – kaip vienas šẽškas Ms. Esi jau kytras kaip šẽškas Pžrl. Kiaušinius [vokiečiai] tai kaip šeškai geria žalius Pt. Smirda kaip šeškas VP41, Dkš. Senis kaip šẽškas, taboka pasmirdęs Kp. Susmirdo kaip šẽškas, kiaušinių priėdęs Lnkv. Visako turiu kaip šẽškas prisikrovusi J. Ir šeškas turi dantis PPr188. Tavo kiškos šeškų̃ išgertos (labai plonos) Snt.
2. NdŽ, DŽ1 prk. apie smirdantį žmogų.
3. Vkš prk. apie piktą, priekabų žmogų, priešginą: Tokiam šẽškui neverta duot saldainių Kvt. Jau anie buvo abudu šeškai̇̃ Ll.
4. V.Piet prk. bailys.
5. vestuvių apeigų veikėjas: Šẽšką nugi rišdavom, verždavom, kad jau [galėtumėm] išveržt ką nors – negi už dyką abrūsą duosim! Mžš.
6. iš saviškių pavogtas daiktas: Šẽšką įvarė į šiaudus Kt. Parduos šẽšką, tai turės už ką gert Kt. Jonas šešką pagavo: iš tėvo rugių pavogė Mrj.
7. NdŽ susuktas į grįžtę koks skarinys mušti žaidžiant, žiužis: Suvyti šešką N.
8. J cunnus.
◊ šẽško ãšaros Šts naminė degtinė.
šẽšką blõkšti toks žaidimas: Šẽšką blõkšti reik turėti didelį strėnų vinklumą Šts.
šẽšką pardúoti BzF182, KŽ toks mergaičių žaidimas.
šẽšką gáudyti (pagáudyti); rš toks žaidimas: Vyrai, eime šẽšką pagáudyt Pžrl.
šẽšką paléisti pagadinti orą, užsmardinti: Ar ne tu šẽšką paléidai? Snt.
šẽško pakutrà NdŽ, Brs menk. niekam tikęs žmogus.
1. JbL355, R, MŽ, N, K, M, L, Rtr, E, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Tlž, Dv, Mrk, Ad, Šr, Krs, Paį, Sml, Pš, Vkš, Akm zool. plėšrus kiaunių šeimos žvėrelis (Mustela putorius): Šeškas – naktinis žvėrelis rš. Šeškas girinis tai juodas toks, o naminis rudas, nėr toks gražus Jrb. Šeškas naras (Putorius lutreota) be galo yra panašus į tikrąjį šešką, skirias tik plėvėmis tarpupirščiuose Blv. Šẽškas ilgaliemenis J. Juodasis šeškas sp. Ir vištas dusina šẽškas, ir pelę sugaus – kap ir katinas Rdš. Šẽško norėta traukt tie žąsiokai urvan, ale negalėta Svn. Spirginį padedi [į spąstus], šeškùs gaudai Pls. Pavasarį arkliai serga pažandėm, tada šẽšką [tvarte] kabina nuluptą Bsg. Iš dantų metimo arklys gauna šẽško plauką Ggr. Žiurkės su šeškai̇̃s iš šalto pašalio traukės K.Donel. Su spąstais gaudo šẽšką J. Kad šẽškas pabezda, tai višta nukrinta J. Aš nutvėriau šeškẽlį, kailį ten nulupau Sd.
^ Džiūva kaip šeškas, į spąstus uodegą įkišęs LTsV199(Srd). Pakliuvai kaip šeškas į slastas LMD(Vlkv). Jis atsargus kaip šeškas sp. Tie vaikai mušas kai šeškai̇̃ Brž. Išdykusi yr – kaip vienas šẽškas Ms. Esi jau kytras kaip šẽškas Pžrl. Kiaušinius [vokiečiai] tai kaip šeškai geria žalius Pt. Smirda kaip šeškas VP41, Dkš. Senis kaip šẽškas, taboka pasmirdęs Kp. Susmirdo kaip šẽškas, kiaušinių priėdęs Lnkv. Visako turiu kaip šẽškas prisikrovusi J. Ir šeškas turi dantis PPr188. Tavo kiškos šeškų̃ išgertos (labai plonos) Snt.
2. NdŽ, DŽ1 prk. apie smirdantį žmogų.
3. Vkš prk. apie piktą, priekabų žmogų, priešginą: Tokiam šẽškui neverta duot saldainių Kvt. Jau anie buvo abudu šeškai̇̃ Ll.
4. V.Piet prk. bailys.
5. vestuvių apeigų veikėjas: Šẽšką nugi rišdavom, verždavom, kad jau [galėtumėm] išveržt ką nors – negi už dyką abrūsą duosim! Mžš.
6. iš saviškių pavogtas daiktas: Šẽšką įvarė į šiaudus Kt. Parduos šẽšką, tai turės už ką gert Kt. Jonas šešką pagavo: iš tėvo rugių pavogė Mrj.
7. NdŽ susuktas į grįžtę koks skarinys mušti žaidžiant, žiužis: Suvyti šešką N.
8. J cunnus.
◊ šẽško ãšaros Šts naminė degtinė.
šẽšką blõkšti toks žaidimas: Šẽšką blõkšti reik turėti didelį strėnų vinklumą Šts.
šẽšką pardúoti BzF182, KŽ toks mergaičių žaidimas.
šẽšką gáudyti (pagáudyti); rš toks žaidimas: Vyrai, eime šẽšką pagáudyt Pžrl.
šẽšką paléisti pagadinti orą, užsmardinti: Ar ne tu šẽšką paléidai? Snt.
šẽško pakutrà NdŽ, Brs menk. niekam tikęs žmogus.
