Rasti išteklių įrašai (99)
aplikántas, aplikántė
Dar daugiau, JAV siekė pademonstruoti, kad rugsėjo 11 d. įvykiai neturėjo jokios neigiamos įtakos Amerikos pozicijai ir principams jokioje srityje, įskaitant NATO plėtrą. Tai, kad Lietuva (kaip ir kitos aplikantės) krizės atveju elgėsi kaip tikra JAV ir NATO sąjungininkė teigiamai įtakojo politinį psichologinį plėtros kontekstą. [...]
Aplikančių politinis ir praktinis bendradarbiavimas, pradėtas 2000 m. gegužės mėn.
JAV ambasada išduodama vizą ketina reikalauti, kad aplikantas, be kitų duomenų, pateiktų ir savo socialinių tinklų paskyras.
Ieškantiems darbo įprastais metodais, vis dar tenka kurti tradicinius gyvenimo aprašymus. Norint išsiskirti iš kitų aplikantų, verta skirti daugiau dėmesio ne tik CV turiniui, bet ir jo dizainui. Tikėtina, kad vizualiai patrauklus gyvenimo aprašymas greičiau patrauks darbdavio akį ir paskatins atidžiau jį peržiūrėti.
Vertinami tiek aplikanto doktorantūros darbai, tiek pasiūlyto projekto naujumas ir svarba, tiek siūlomo vadovo laboratorijos mokslinis stiprumas atitinkamoje srityje. Pagal šiuos kriterijus atrinkti geriausi kandidatai kviečiami į interviu, kuriame turi detaliai pristatyti siūlomą projektą parinktam EMBO nariui.
Pirmiausia, fizinis ir juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl jam tiesiogiai skirto akto. Šis pagrindas ieškinio pareiškimui yra aiškiausias ir mažiausiai komplikuotas, kadangi vienintelis dalykas, kurį reikia įrodyti aplikantui, yra ginčijamo teisės akto adresatas.
Neturintis klausimų aplikantas nėra patrauklus tokiems darbdaviams.
Visų pirma, prisijungti pasiūlėme „užtikrintoms“ agentūroms, t. y., toms, kurios skaičiuoja ilgametę darbo patirtį, bendradarbiauja su pasaulinio lygio prekiniais ženklais ir turi tikrai gerą reputaciją. Na, o aplikantes-agentūras vertiname pagal tam tikrus, mūsų versle jau nusistovėjusius kriterijus.
Žinoma, padoriau atrodo į CV įrašytas teiginys, kad „2008-2010 metais dirbau someljė", nors kiekvienas patyręs HR iškart supranta, kad po šia fraze slypi banalus faktas, kad aplikantas tuos metus nieko neveikė, o tiesiog gėrė.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
grūdaĩ
pelaĩ, pẽlūs, šãpai, šiūkaĩ, šiùkšmės, šiùkšnės, šliūkaĩ
augalų varpų nuokulos, prasti grūdai, skirti pašarui
Su vėtykle iš vieno daikto į kitą pila, atsiskiria pelai nuo grūdų PnmŽ.
Vėto su rankom – pelai sau, grūdai sau atsiskiria Gg.
Geresni grūdai toliau lekia, kaip vėtai, o pelai virsta an daikto Vlk.
Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo Katil.
Atatverta pelūs nuo grūdų Šr.
Iš ankstybųjų grūdai, iš vėlybųjų pelai Sim.
Nebūtina skirti pelus nuo grūdų – vis vien dygsta tiktai grūdai rš.
Toks tu man būk vepelis: visus grūdus su pelais sumaišė Lkv.
Žirgas kaip suprunkštė, papūtė in tą krūvą, tai visi aguonų grūdai atsiskyrė nuog pelų LTR. Imb.
Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt LTR. Ant.
Grūdus su pelais sumaišė rš.
Išbrukšnojo (išėdė) kiaulė grūdus, o pelus paliko Šts.
Bearbuodamas nestoviniuok, ba grūdai byra į pelus Žvr.
Priešokiais nušlavinėk šapus nuo grūdų J.
Kiaulės grūdus išrenka, o šliūkus palieka J.
Kiti nesigėdi grūdų vietoje šiukšmes atgabenti prš.
Ne grūdų prisipylei, o tik vienų šiukšnių Žvr. 2 vertingas, reikšmingas dalykas
pelaĩ, pẽlūs, šãpai, šiūkaĩ, šiùkšmės, šiùkšnės, šliūkaĩ
bevertis, bereikšmis dalykas
Jeigu mėginu iš viso to, ką perskaičiau, atrinkti jo minčių grūdus, – dažniausiai randu vien tik pelus rš.
Iš tų pelų nebus grūdų Pln.
Ateis laikas, kai bus atskirti pelai nuo grūdų, todėl kad ateitis priklauso geriems žmonėms rš.
Kuo greičiau išmoksime atskirti pelus nuo grūdų, tuo greičiau kasdienė mūsų duona bus baltesnė Saj.
Jei rinkėjai atskirs grūdus nuo pelų – balsuos už politikus, bet ne politikierius, valdžios krizę bus galima įveikti rš.
Antonimų žodynas
slemas
Dar radikaliau tradicinę poezijos sampratą ir funkciją neigia slemas. Nuo įprastų poezijos skaitymų slemas skiriasi ne tiek erdve (vyksta baruose, lauko kavinėse), kiek skaitomais tekstais (jų forma, turiniu) ir atlikimo būdu. [...] Vertinant tekstus atsietai nuo atlikimo technikos, būdo ir aplinkos, retas kuris galėtų būti pavadintas meniniu tekstu, tačiau tuo slemai ir skiriasi nuo eilinių skaitymų, kad tekstas tampa blyksniu, įvykiu, atsirandančiu kaip skaitovo, publikos ir erdvės dialogo rezultatas, taigi nuo tradicinės poezijos sampratos nutolta dar labiau nei eilėraščių-daiktų ar eilėraščių-vaizdų atveju.
Nyderlandų atstovas atkreipia dėmesį į jų poezijoje vyraujantį destruktyvumą: „Grožis nudegino grožiui veidą“, – sako, ir sunku juo netikėti. Kitas kraštutinumas – Amerikoje šiuo metu populiarus „slamas“, atsiradęs kaip reakcija į poeziją, prieinamą tik koledžuose. Kurti „slamą“ reikia viešai, vos ne atsistojus ant statines, kurią šiemet apdainavo Gytis Norvilas [...].
Šiemet V audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ toliau mėto tinklus tarpdisciplininėms idėjoms. Šių metų „Tarp“ programa sudaryta iš penkių dalių: poezijos filmų peržiūrų; eilėraščių parodų; poetų ir muzikantų koncertų; poezijos performansų ir improvizacinių slamo bei poezijos jam session skaitymų.
Susivienijęs su slamo poezijos entuziastais, „Tarp“ tapo tarptautinis ir spalio 12 d. Fluxus ministerijoje pristatė slamą tokį, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Žiūrovai negalėjo atsistebėti svečiu iš JAV Bobu Holmanu (už kurį esame dėkingi Poetiniam Druskininkų rudeniui). B. Holmanas – solidaus amžiaus poetas, turintis talentą stebinti oratoriniais sugebėjimais.
J. Tumasonytė papasakojo apie naujuosius kultūrinius reiškinius – „slemus“, kurie, jos manymu, pagyvina kūrybines erdves: „Keista, kad tas naujoves kai kurie kritikai vertina priešiškai, esą tai yra išsišaipymas iš poezijos. Bet manau, kad „slemai“ gali vykti. Šitas dabartinis reiškinys yra atsiradęs Amerikoje praėjusio amžiaus 9–ajame dešimtmetyje. „Slemo“ skaitymai vyksta dvikovų principu. Scenoje kiekvienas dalyvis turi tris minutes. Jis savo parašytą tekstą kiek pavaidindamas skaito garsiai bare („Bix“), o žiūrovai/klausytojai balsuoja. Aišku, jei parašysi sunkų tekstą, bus sunku tavęs klausyti.
„Esame vieni iš atliekamosios poezijos, vadinamojo slemo pradininkų. Jis atsirado praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį už Atlanto ir paplito pasaulyje. Scenoje naudojame stilių sintezę, eksperimentuojame“, – pasakojo Ž. Kudirka.
Slemą veda slemeris Bob... [toliau – pavardė. – Red. past.].
Kaip rašoma knygos „Slemas Lietuvoje!" prakalboje, slemo renginiai yra poetų varžytuvės ir nuobodžiam poezijos skaitymų tonui nepaklūstantis poetinis tūsas.
Knygos „Slemas Lietuvoje!“ („Kitos knygos“) šventimas prasidėjo D. Raibio greitakalbe ir klausimu, ar tikrai slemas pavojingas poezijai, jei neretai renginyje skaito 4 žmonės, o du iš jų girti. [...] Tada pereita prie slemo praktikos.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
galvų̃ medžiõklė
„Užsienio universitetų Lietuvoje vykdoma galvų medžioklė tampa masiniu reiškiniu. Jie buvusius mūsų gimnazistus, kaip ir visus savo studentus, samdo, prašo važiuoti ir agituoti. Tai teisinga veikla, aš nelabai suprantu, kodėl mūsų universitetai tuo neužsiima“, - DELFI kalbėjo B. Burgis.
„Galvų medžioklės“ (angl. „head hunting“) paslauga pradedama taikyti ne tik ieškant aukščiausio lygio vadovų kaip anksčiau, bet tokiu būdu pradedama ieškoti ir vidutinio lygio darbuotojų“ [...].
Indigroup vykdo vieną iš rezultatyviausių personalo paieškos metodų – “Galvų medžioklę“. “Galvų medžioklė“ – tai potencialių kandidatų paieškos metodas, kuris dažniausiai taikomas aukštesniojo ir aukščiausiojo lygio darbuotojams atrinkti. Tai būdas, kai labiausiai Jūsų poreikius atitinkantys kandidatai yra pritraukiami prisijungti prie organizacijos.
Pasaulyje "galvų medžioklė" prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, o Lietuvoje ji atsirado su pirmųjų tarptautinių įmonių įžengimu į mūsų rinką.
Galvų medžioklė (angl. – headhunting) arba tiesioginė paieška, yra vienas brangiausių darbuotojų paieškos būdų. Jis reikalauja specifinių žinių ir bendravimo įgūdžių, o kartais sukelia ir etinių konfliktų.
Vienas iš rezultatyviausių šiandien personalo paieškos metodų - tiesioginė darbuotojo paieška ir atranka (angl. "headhunting"). „Galvų medžioklė“ dažniausiai taikoma ieškant vadovaujančių darbuotojų arba itin aukštos kvalifikacijos tam tikros srities specialistų. Konsultantai tiesiogiai kreipiasi į šiuos specialistus, norėdami pateikti jiems darbo pasiūlymą bei juos sudominti.
„Galvų medžioklės“ atveju garantuojamas griežtas konfidencialumas abiems pusėms – tiek kompanijai, tiek ir kandidatui.
Galvų medžioklė (angl. head hunting) – tai Jungtinėse Valstijose po Antrojo pasaulinio karo atsiradęs tiesioginės darbuotojų paieškos būdas, kuriuo siekiama įdarbinti pačius geriausius specialistus rinkoje. Galvų medžioklė nuo įprastos darbuotojų atrankos skiriasi tuo, kad žmonės į tam tikrą poziciją yra ne atrenkami, bet surandami.
Galima pagalvoti, kad konkurentai pradėjo galvų medžioklės sezoną, nes siekia patikusius vadovus persivilioti į savo pusę.
Dar vienas metodas yra vadinamas "galvų medžiokle". Tuo gali užsiimti tiek įdarbinimo agentūros, tiek pačios darbuotojų ieškančios įmonės. "Galvų medžioklė" yra darbuotojo "perviliojimas" iš vienos bendrovės į kitą. Bendrovės arba įdarbinimo agentūros renka duomenis apie gerus darbuotojus, kuria jų duomenų bazę, ir gali "pervilioti" žmones pasiūlydami geresnes sąlygas.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
atskirti̇̀s
2013 m. gruodžio 12-13 d. Lietuvos edukologijos universitete (Studentų g. 39, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, edukacija: nuo atskirties įtraukties link“.
Finansinė atskirtis tarp savivaldybių nepaliauja augti. Tai rodo per praėjusius metus padidėjęs atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų, konstatuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę
Rugsėjo 22 d. Terminologijos pakomisė apsvarstė terminų žodyno „Eurovoc“ 4.2 versijos papildymus. [...] Posėdyje pasiūlyta pataisyti kai kuriuos terminus, pvz.: [...] skaitmeninis sklastas (= skaitmeninė atskirtis), angl. digital divide.
Ši veikla yra labai svarbi, nes ji padės mums išvengti nepageidautino, socialinę įtampą keliančio reiškinio – skaitmeninės atskirties, angliškai vadinamos digital divide.
„Socialinė atskirtis“ – nevienareikšmiškai apibrėžiama sąvoka. Dauguma tyrėjų apsiriboja tikslinių grupių klasifikavimu pabrėždami atskirties pavojingumą, atsirandantį dėl tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, ekonominių, fizinių, geografinių, kurie sukelia keblumų. Tuo tarpu sąvoka „skurdas“ suprantama kaip pajamų trūkumas, sąvoka „socialinė atskirtis“ apima daugiadimensinę atskirties proceso prigimtį, kuri turi polinkį plėstis.
Baltijos ir Šiaurės šalys perspėjo, kad sprendimų paieška skolų krizei įveikti neturėtų padidinti atskirties tarp euro zonos šalių ir bendros valiutos neturinčių valstybių, po premjerų susitikimo pirmadienį sakė Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Deja, bet ir vėl galima drąsiai tvirtinti, kad Lietuvos kaimo ir didžiųjų miestų socialinė bei ekonominė atskirtis pernelyg didelė.
Vienas skaitmeninės atskirties mažinimo projektų, finansuotų prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis, – šių metų vasaros pabaigoje pradėjusi veikti virtualioji aklųjų biblioteka.
VAIKŲ KULTŪRINĖ ATSKIRTIS AR BENDRABŪVIS? [antraštė]
Iš tiesų, kiek Lietuvoje turime tokių bendro subuvimo su vaikais erdvių? Kultūros vietų? Ir apskritai, ar mums tas pasaulis yra bendras? [...]
Daugybę sykių yra toptelėję, kad greta sąvokos „socialinė atskirtis" galima vartoti posakį „vaikų kultūrinė atskirtis". To, kas vaikams, nebūtina vertinti, reflektuoti, nebūtina plačiai žinoti.
520 dienų atskirtis – būsimo skrydžio į Marsą įžanga [antraštė] Pamaskvyje, Biomedicininių problemų institute, įrengtų 180 kv. m eksperimentinių modulių raizgalynėje prieš daugiau nei 18 mėnesių buvo uždaryti šešiese: italas D.Urbina, prancūzas Romainas Charlesas, rusai Aleksejus Sitiovas, Suchrobas Kamolovas, Aleksandras Smolejevskis ir kinas Wangas Yue.
Po griežtos atrankos atrinkti 15 mln. dolerių vertės eksperimento dalyviai praleido 520 dienų be saulės, gaivaus oro ir tiesioginio kontakto su išorės pasauliu (išskyrus 20 minučių vėluojantį radijo ryšį).
Projekto AKIM tikslas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas. Tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą.
Kalbėsiu apie socialinių mokslų misiją, jų paskirtį ir jų atskirtį nuo tiksliųjų mokslų.
Kaimo mokykla: atskirtis su miesto mokykomis
Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.
Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.
Tikslas: aptarti su visuomene kaimo ir miesto mokyklų atskirties problemas.
Rezultatas: visuomenės nuomonė dėl priemonių kaimo ir miesto mokyklų atskirčiai mažinti.
Žmonės, neturintys e-įgūdžių, patiria skaitmeninę atskirtį [antraštė]
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
rinki̇̀mas
1. → rinkti 1: Tiek daug grybių! Gal trijų rinki̇̀mų sudėjai Ps. Daugelis žmonių Islandijoj verčiasi pūrų rinkimu A.Vencl. Vynuogių rinkimas LL279. Varpų rinkimas, varparinktė SD94.
ǁ Akmenų rinkimo mašina ŽŪŽ90.
2. → rinkti 3: Mokesčių rinkimas (ėmimas) ETŽ. Žodyninės medžiagos rinkimas siejosi su kitu didžiuliu darbu – tautosakos rinkimu rš. Reikėtų tuojau suorganizuoti Latgalos vietų vardų rinkimą K.Būg.
3. → rinkti 4: Vieni ant gėrių kūno, o kiti ant godo ir rinkimo penigų pagrįžo DP83.
4. refl. → rinkti 6 (refl.): Kupstuotas žemės paviršius trukdo vandens nutekėjimą ir rinkimąsi į griovius rš.
5. → rinkti 7: Už rugių rinki̇̀mą par dieną mokėjo po rublį Pšš. Pri rugių rinki̇̀mo už dieną – trisdešimt kapeikų Krš.
6. → rinkti 11: Visi to rudens rinkimo vyrai buvo kaip ąžuolai rš. Kareivių rinkimas LL148.
7. → rinkti 10: Tie akiniai gydytojo Grundžio rinki̇̀mo Rd. Iš didelio rinki̇̀mo [sau poros] išėjo už durnio JnšM.
8. → rinkti 13: Išgirdo, kad ten karalių rinkimas (ps.) Brt.
9. → rinkti 14: Po trijų savaičių rinkimo darbas bus pabaigtas K.Būg. Rinkimas kursyvu rš.
10. susirinkimas: Čia tokis rinki̇̀mas buvo Baltojoj kontoroj Aps.
11. žr. 1 rinkinys 3: Aštuonnytų neaudžiau, neturėjau rinki̇̀mo Všv.
12. → rinkti 26: Daug rinki̇̀mo buvo likę [pirkioj] Dglš.
aprinki̇̀mas sm. (2) Q167, Sut, I
1. N → aprinkti 4: Valgys ir gers, ką norės, be apirinkimo valgymų DP13. Duomi ant aprinkimo (laisvai, savo nuožiūra pasirinkti) SD198.
| refl.: Dėl apsirinki̇̀mo sau paniškos išvažiavo į tolimą šalį BM274(Šlv).
2. → aprinkti 5: Evangelija … apie aprinkimą dvylikos apaštalų DP618. Senas ir labai ažurietėjęs būdas yra tasai žmonių, kurį turi aprinkimuose kitų ant vyresnybės kokios SPI75.
atrinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; N
1. → atrinkti 1: Netikusių prekių atrinki̇̀mas BŽ33. Kirstinų ir paliekamų augti medžių atrinkimas yra pati atsakingiausia ugdomųjų kirtimų operacija rš. Nuostolius gali sumažinti rūpestingas nesveikų [bulvių] gumbų atrinkimas EncIV1093.
2. → atrinkti 3: Donies atrinkimas SD256.
įrinki̇̀mas sm. (2)
1. → įrinkti 3: Piningų įrinki̇̀mas KI509. Mokesnių įrinkimus ir įrinkimų būdą pertaisyti dabar nesąs pritinkąs čėsas Kel1865,50. Karalystės gaspadorystės piningų įrinkimas bei išleidimas gerai surokuotas LC1879,8.
2. įrengimas: Mano medžiaga, ė tavo inrinki̇̀mas – ir pastatysim sau gyventuvę Tvr.
3. Sut apsirengimas, puošnumas: Tad tačiaug kokis norint žiedelis ir kokis norint šėkas toli yra gražesnis, o neg tavo visas įrinkimas DP332.
išrinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; Q55, SD1199, H173, R129, Sut, N
1. → išrinkti 6: Aš nestenguos išrinki̇̀mo [dirsių iš rugių], tik taip sau barstau Šts.
2. → išrinkti 8: Paskui prasideda prekės išrinkimas Šlč. Duomenų išrinkimas SkŽ35.
| refl.: Išsirinkimas fonografiškos knygos ne taip lengvas V.Kudir.
3. B592, P → išrinkti 9: Rūpinkitės, idant par gerus darbus išrinkimą jūsų patvirtintumėt M.Valanč. Žinodami, broliai numylėti, apie jūsų nuog Dievo išrinkimą Bt1PvT1,4.
4. → išrinkti 10: Gana svarbus aktas pačioje suvažiavimo pradžioje buvo biuro arba prezidiumo išrinkimas rš. Išrinkimo balsas I.
5. rš → išrinkti 12.
6. refl. Sut → išrinkti 18 (refl.): Išsirėdymas, ižsirinkimas ant karionės SD417. Jog ižsirinkimas ant sūdo lyginasi rašte karionei SPI13.
parinki̇̀mas sm. (2)
1. N → parinkti 12: Lemiama politinių uždavinių sėkmingo įvykdymo sąlyga yra tinkamas kadrų parinkimas sp. Audinių lietuviškus raštus lengva atskirti iš spalvų parinkimo rš. Dėl vardo parinki̇̀mo tarės abu tėvai Ps.
| refl. DŽ1: Nei laisvo suolo, nei pasirinkimo su kuo sėsti rš. Kaip į šį pasirinkimą žiūrėjo šeima, nežinia rš. Kiekvieno žmogaus kelio pasirinkimą sąlygoja tūkstančiai faktorių, – ir laikas, ir aplinka, ir atskiri žmonės rš. Didelė paranka kartais pirkėjui ir pasirinkimą pasunkina rš.
2. → parinkti 16: Parinkimas turtų nuog visotimės SD102.
pérrinkimas sm. (1) DŽ1
1. Sut, N → perrinkti 1: Perrinkimas, aplasymas SD18.
2. → perrinkti 4: Įvykdyti perrinkimus kuopelėse rš.
pririnki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. I → pririnkti 3.
2. refl. → pririnkti 5 (refl.): Toks gi prisirinki̇̀mas tų žmonių – kaip niekada! Sb.
3. LL21 → pririnkti 6.
| refl. Sut.
4. refl. puošnūs drabužiai: Prisrinki̇̀mas jos mudriausis, tik šiūpsi, tik žėri šilkai Tvr. Prisirinkimas, rėdyklos SD2.
5. SD64, Sut → pririnkti 10.
| refl. SD303: Apie reikalą prisirinkimo sakramentop gailystos SPI142. Ne su prisirinkimu spaviedojosi brš.
surinki̇̀mas sm. (2) DŽ1; Q145
1. SD341, K → surinkti 1.
2. → surinkti 3: Mokesčių iš gyventojų surinkimas sp. Jis atsako už žinių surinkimą rš. Sakos apie surinkimą tos biblijos krainikų iš raštų kitų pranašų Ch1Krn(santrauka).
3. → surinkti 4: Javų, penukšlos surinkimas SD246.
| refl.: Susirinkimas žemės ir mantos į vienų rankas A1884,303.
4. SD340 → surinkti 5: Iš kolūkių pienas gabenamas į pieno surinkimo punktus rš. Prasidėjo cukrinių runkelių vežimas iš surinkimo vietų sp. Vandens surinkimo baseinas PolŽ23. Surinkimas, sukrovimas, sudėjimas SD123.
5. telkinys, sankaupa: Žvaigždžių surinkimas (žvaigždynas) I. Surinkimą vandenų vadino jūromis CII29.
| refl.: Ir susirinkimą vandenų vadino jis jūrėmis BB1Moz1,10.
6. StnD(5psl.), N rinkinys, kolekcija: Aš, pamatęs kunigo Juškevyčios milžinišką surinkimą, pasinorėjau nors po kelias ir savo kampo svodbines dainas užrašyti LMD(Sln). Tie surinkimai neapima … nė dešimtos dalies … pasakų A1884,309. Išrodžiau, kiek naudos bus iš to surinki̇̀mo dainų mokslingiems vyrams Jn. Tame muno surinkime ne visos tėra senovės dainės S.Dauk. Surinkimas veliuoniškių dainų spaudintas yra JD(III,Xpsl.).
7. → surinkti 8: Už giktaro [žiemkenčių] surinki̇̀mą rublį mokėjo Krš.
8. → surinkti 9: Šieno surinkimas yra labai svarbus sp. Vėliau jiems (miežiams) išdžiūvus, pradalgėmis eina javų surinkimui pritaikytas kombainas rš. Surinkimas vaisių SD444.
9. Q557, R370, K, M, LL319, DŽ1 suėjimas, sueiga, sambūris: Buvau nuejusi į surinki̇̀mą, ka naujį pirmininką rinkom Trkn. Suvarys surinkimùs i lazdų atneš: kas neklausys – i gulkis Lnk. Darė surinkimùs, atvažiuodė ponas Grv. Didelis surinki̇̀mas karalių ir senatų visokių pas mano brolį yra LB268. Surinkime daug žmonių buvo Ns1832,6. Surinkimas, sąrinkis SD444.
^ Kunigų surinkimas – bieso pragėrimas PPr79.
| refl. Q557, R298, N: Gerai organizuoti darbininkų susirinkimai sp. Dabar Arvydas reguliariai lankė tokius ratelio susirinkimus A.Vien. Susirinkimas baigėsi vėlai, beveik priešaušryje J.Balt. Susirinkimas – tribūna kritikai bei savikritikai ugdyti sp. Susirinkimą skelbiu pradėtą KlK17,18. Veliju … tokius monus ir susirinkimuose parodyti A1884,215. Girdėt buvo, kap gieda, kap jaunimo susrinkimas Azr. Kada merginos buvo, visas susirinki̇̀mas mūs namuosa Btrm. Tę visas jaunimo susrinki̇̀mas Al. Nu, ka jau taip susirinki̇̀mas didelis, tai jau ten išgera stiklinikę a ten čierkikę kokią Pp. Par susirinki̇̀mą (vestuves) visokių balabaikų barabanija Krtn. Jagu name susirinki̇̀mas koks, veselia ar krikštynos, katė išneša savo vaikus ir nepareina į tą tarpą Skr. Susirinkimas, sueiga, susiėjimas kanonykų (kapitula) SD84. Susirinkimas sūdo I. Susirinkimas dėl kokio susitarimo arba sutaikinimo (konferencija) I. Kunegų nemaž atvažiavo į susirinkimą M.Valanč.
10. drauge suėję, susirinkę žmonės, būrys, pulkas: Idant jūs šitą visą surinkimą (svietą) badu numarintumbit BB2Moz16,3. Kalbėkite visam surinkimui (paraštėje pulkui) Izraelio BB2Moz12,3. [Aprašo] to didžio surinkimo penketu duonos pasotinimą SE68. Žvilgterėk … ant to surinkimo šeimynos tavo PK196.
| refl. I, LL276, Šln: Susirinkimas nusiskyręs vyresnybę – viršininką, raštininką ir piningių A1885,25. Susirinkimas visas, užlaikydamas kvapą, klausė pasakos V.Piet. Susirinko susirinkimas kaipo vienas žmogus ChTeis20,1. Ir visas jų susirinkimas pakilęs nusivedė jį pas Pilotą brš.
ǁ refl. šeima (apie bites): Jogei bičių susirinkimas iš trijų vaisių yra sutvertas, tada motina, arba bitinelis, trejokius kiaušinius tur dėti Nz.
11. tikinčiųjų sueiga, suėjimas melstis: Maldų surinki̇̀mas KII304. Moteres jūsų tetyl surinkime BB1PvK14,34. Išduos jus ing rodą ir surinkimuose savo nuplaks jus BtMt10,17.
| refl.: Neperstovės piktieji ant sūdo, nei griešnieji susirinkime Mž505. Ne tiektai namie mokia vyrus savus …, bet ir bažnyčioj arba susirinkimuose savuose bylot ir mokyt … negėdis DP277. Moterims nepritinka susirinkime kalbėti Bb11PvK14,35.
ǁ buvusios Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto liuteronų namuose rengiamos pamaldos: Į tą butą liuobėjo surinki̇̀mai būti Sg. Muno numai – surinki̇̀mo numai Rsn. Surinki̇̀mai buvo pie būrų Šlu. Vyrai eina į surinkimùs Pgg. Ploniai surinkimo nepriima ir, apskritai imant, ne taip jau dažnai surinkimus lanko I.Simon.
12. Q112 tikinčiųjų bendruomenė, bažnyčia: Tikiu surinkimą šventų krikščionių Mž22. Surinkimas krikščionių tikrų SD107. Teip tarė apaštalump ir kitump mokytiniump savo, kurie buvo drauge ir surinkimas jo, aba bažnyčia jo SPI203. Yra visas surinkimas tikrųjų krikščionių, kurie turi ir ižpažįsta Viešpatį Christų DK39. Surinkimą Dievo piktina PK204. Duok … pakajų ant švento surinkimo tavo MP4. Po akimis surinkimo krikščioniško tur būti venčiavoti tais žodžiais Vln49. Teapsako anys jus visai bažnyčiai, tatai esti surinkimui BPII388. Kursai prarakauja, tas gerin (ugdo) surinkimą BB1PvK14,3. Tada sūdys surinkimas terp mušėjaus ir terp pamstytojo kraujo Ch135. Tenai atėjo ir surinko surinkimą BtApD14,27. Nuog zbaro, arba surinkimo, yra pasiųsti DP302. Jeigu ir surinkimo neklauso, tai laikyk jį per pagonį ir muitininką NTMt18,17. Išmesti iš surinkimo CI53. Atskyrimas nuo surinkimo H159. Vilniaus kalvinų surinkimas M.Valanč. Įvairi eretikų nekatalikų surinkimai M.Valanč.
13. → surinkti 11: Spaustuvei už paskutinio numerio surinkimą liko nesumokėta nemaža suma A.Vencl. Spaustuvė, kuri paprastai naktį neveikdavo, dabar turėjo ekstra užsakymų, ir apie slaptą partijos lapelių surinkimą nebebuvo kalbos rš.
14. → surinkti 13: Statomos traktorių surinkimo įmonės sp. Staklės pažįstamos, mūsiškės. Aš pats prie jų surinkimo triūsiu J.Dov.
15. sudėtis, turinys: Augymės yra kūnai, kurie auga, tur surinkimą tikrą ir tvirtą dalelių P. Tos rūdys radose kitokio surinkimo Nz.
16. SD357 → surinkti 14.
Lietuvių kalbos žodynas
aprinkinė́ti
1. viena po kito ėmioti ir dėti į vieną vietą: Po laukus akminus rinkinė́jau Krš. Ko čia rinkinė́ji po vieną uogelę – semk su sauja! Krš. Trys mergelės vaikštinėjo, juodas uogas rinkinėjo LTR(Auk). Sode obuolelius tu rinkinė́si, kalne riešutus ėskinėsi Klt.
2. lasyti: Rinkinė́[ja] paukšteliai kirminus, gerą darbą dirba Krš. Velėnoj, kur kovas kenkėjų vikšrus rinkinėja, pavasario saulė daigus sukilnos V.Myk-Put. Po kelelį šienelį rinkinė́ju (sako ožys) LTsIII280(Kb).
3. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti: Patariu rinkinėti senobės liekanas rš.
ǁ refl. elgetauti: Davatkelė, tegauna aštuonius rublius – rinkinė́jas DūnŽ.
4. imti nuo lauko (derlių): Pasėta rugeliai ir jų, pradėjo riñkinėt Aps.
5. daryti raštus audžiant: Rinkimus, arba žičkus, rinkinė́k J.
aprinkinė́ti iter. dem. aprinkti.
1. vieną po kito imant, kiek apmažinti.
| prk.: Par mus aprinkinė́jo žmones labai (nemažai mirė) Pst. Aprinkinė́jo čia senius – mirė ir mirė Krš.
2. pasirinkti, pasiskirti: Sudraudžia svečius, kurie pirmas vietas aprinkinėja ir skiria Pron. Našlės šventosios …, visa ant to pasaulio apleidusios, gyvatą dievobaimią … ir aštrą … sau aprinkinė́ja DP525. Prastojęs tiesą …, aprinkinė́ja sau paklydimus DP243.
3. paskirti, išrinkti (kokioms pareigoms): Jį žydai didžiaus aprinkinė́ja už mesijošių DP22(klaidų.atitaisyme). Teip anie Izaijašiump vieną aprinkinėjo ažu vyresnį sau SPI76.
4. apiplėšti, apgrobti: Žada mus [vagys] aprinkinė́t, viską atimot Str. Aprinkinė́ja svietą [plėšikai] Dsn.
atrinkinė́ti iter. dem. atrinkti 1: Faktus reikėjo iš tautosakos atrinkinėti rš.
išrinkinė́ti iter. dem. išrinkti.
1. išiminėti vieną po kito: Pulkas vyrų sėdi ir vėto grūdus – po vieną grūdą išrinkinėja iš pelų LKT286(Msn).
2. išlasyti: Žąsys išbaigs kutenti (išrinkinės varpas iš rugienų) J.Jabl(Pšl).
3. peržiūrinėti, patikrinti: Išrinkinė́ju, išveizinėju po uogelę Krš.
4. rinktis tinkamą: Dai in rinkelio, dai in miestelio berneliai dalges išrinkinėja: katara aštra, katara aštresnė TDrIV90(Tvr).
| refl. tr.: Eik, iš penkiasdešimt [karvių] išsirinkinė́k Str.
5. refl. išsikraustyti, išsinešdinti: Išsirinkinė́j (lipk) iš traukinio, i baigta Ad.
nurinkinė́ti iter. dem. nurinkti 1.
ǁ Nurinkinė́jo [Kolorado vabalus] duktė ir krapino [nuodingomis medžiagomis] kiek Ad. Nuo kiaulės galvos tu tuos plaukus nurinkinė́k, nuskutinėk, kiek darbo! KzR.
parinkinė́ti iter. dem. parinkti.
1. vieną po kito paimti, padėti į vietą: Turi ronytus parinkinė́t Pst.
| refl. tr.: Savaitelė lengvi, uogų pasirinkinė́su DūnŽ.
2. iš įvairių asmenų kiek gauti, sužinoti: Būdavo, kunigai parinkinė́ja jų dainas Ad.
3. suimti nuo lauko: Tadajeinos parinkinė́ja [paklotus linus] nuo pievos, nusausinėja Aps.
4. paieškinėti tinkamo: Greta to parinkinėjau tekstus vertimams iš lietuvių kalbos į rusų arba lenkų kalbas ir atvirkščiai LKI32(Z.Žem).
5. nudoroti, nuimti (nuo stalo): Po abiedai boba šaukštus parinkinė́ja, diedas karnas lupinėja Rš.
pérrinkinėti iter. dem. perrinkti.
1. peržiūrinėti, patikrinti, atmetant netinkamus: Rūgštėlius pérrinkinėjam – možna virt Aps. Bulves reikia dažnai perrinkinėti rš.
2. rinkti, skirtis tinkamą: Aš nepérrinkinėju nieko (visomis kalbomis kalbu) Ppr.
| Mirtis nepérrinkinėja Str.
| refl. tr.: Ana gal daugiau pérsirinkinėjo (labai rinkosi jaunikius, todėl ir neištekėjo) Str.
3. apkalbėti, kritikuoti: Tai pérrinkinėja ana visus vyrus! Švnč.
prarinkinė́ti Dsn iter. dem. prarinkti; suimti, sudarinėti: Mielagėnų parapijos žvejai, išeidami žvejoti, neleidžia prarinkinėti šiaudų ir šluoti aslos, kad sektųs žvejoti M.Unt.
pririnkinė́ti
1. iter. dem. pririnkti 1: I baravykų pririnkinė́ja svietas Aps.
2. tr. priminti: Tau sakai sakai, i vis ažmiršti. Nusbodo kožnas žodis pririnkinė́t Ml.
×razrinkinė́ti iter. dem. razrinkti.
1. rinktis tinkamą: Anas nerazrinkinė́ja Ad.
2. išardyti: Jau tau rūpi razrinkinė́t [laikrodis] Švnč.
3. refl. išsiskirstyti, išsivaikščioti: Kai pamatė, ką prasti miltai, tuoj razrinkinė́jo [iš parduotuvės] Švnč.
surinkinė́ti iter. dem. surinkti.
1. imant po kiek, sudėti į vieną vietą: Surinkinė́[ja] po uogelę, po uogelę Rdn. Davai tą rasą surinkinė́t Lz.
^ Karalaitė ėjo, ašaros byrėjo, saulė motinėlė jas surinkinėjo (rasa) Jon.
2. iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Sekminėse naktigonykai surinkinė́ja, kas ką duos Aps.
3. sukaupti, sukrauti, sutaupyti: Seniau rublelį surinkinė́davo, vis kad žemės nupirkt Ad.
4. refl. gauti pajamų, pardavinėjant ką: Susrinkinė́[jo] pinigų iš sviesto Dglš.
5. sušaukti, suvesti, suburti: Vaikščiojo par kaimais ir surinkinė́jo moteris Ad. Papeikiame visus tuos …, kurie … ne kaip reikia žmones surinkinė́ja DP588.
| refl. Sut: Kap trąšas veža an pūdymo, talka susrinkinė́ja Aps. Visi susrinkinė́[jo] vaikeliai Aps. Susrinkinė́ja senesni čia, jaunesni te Ad. Tosp žymėsp … visi žmonės susirinkinėt turi SPI193.
6. refl. ruoštis, rengtis: Susrinkinė́jom kariaut Pst.
| Susirinkinė́ja amžinybėn (ruošiasi mirti) Ad.
7. paderinti, apgalvoti: Pamaželeliu, surinkinė́damas darau avilį Aps.
Lietuvių kalbos žodynas
atrinkinė́ti
1. viena po kito ėmioti ir dėti į vieną vietą: Po laukus akminus rinkinė́jau Krš. Ko čia rinkinė́ji po vieną uogelę – semk su sauja! Krš. Trys mergelės vaikštinėjo, juodas uogas rinkinėjo LTR(Auk). Sode obuolelius tu rinkinė́si, kalne riešutus ėskinėsi Klt.
2. lasyti: Rinkinė́[ja] paukšteliai kirminus, gerą darbą dirba Krš. Velėnoj, kur kovas kenkėjų vikšrus rinkinėja, pavasario saulė daigus sukilnos V.Myk-Put. Po kelelį šienelį rinkinė́ju (sako ožys) LTsIII280(Kb).
3. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti: Patariu rinkinėti senobės liekanas rš.
ǁ refl. elgetauti: Davatkelė, tegauna aštuonius rublius – rinkinė́jas DūnŽ.
4. imti nuo lauko (derlių): Pasėta rugeliai ir jų, pradėjo riñkinėt Aps.
5. daryti raštus audžiant: Rinkimus, arba žičkus, rinkinė́k J.
aprinkinė́ti iter. dem. aprinkti.
1. vieną po kito imant, kiek apmažinti.
| prk.: Par mus aprinkinė́jo žmones labai (nemažai mirė) Pst. Aprinkinė́jo čia senius – mirė ir mirė Krš.
2. pasirinkti, pasiskirti: Sudraudžia svečius, kurie pirmas vietas aprinkinėja ir skiria Pron. Našlės šventosios …, visa ant to pasaulio apleidusios, gyvatą dievobaimią … ir aštrą … sau aprinkinė́ja DP525. Prastojęs tiesą …, aprinkinė́ja sau paklydimus DP243.
3. paskirti, išrinkti (kokioms pareigoms): Jį žydai didžiaus aprinkinė́ja už mesijošių DP22(klaidų.atitaisyme). Teip anie Izaijašiump vieną aprinkinėjo ažu vyresnį sau SPI76.
4. apiplėšti, apgrobti: Žada mus [vagys] aprinkinė́t, viską atimot Str. Aprinkinė́ja svietą [plėšikai] Dsn.
atrinkinė́ti iter. dem. atrinkti 1: Faktus reikėjo iš tautosakos atrinkinėti rš.
išrinkinė́ti iter. dem. išrinkti.
1. išiminėti vieną po kito: Pulkas vyrų sėdi ir vėto grūdus – po vieną grūdą išrinkinėja iš pelų LKT286(Msn).
2. išlasyti: Žąsys išbaigs kutenti (išrinkinės varpas iš rugienų) J.Jabl(Pšl).
3. peržiūrinėti, patikrinti: Išrinkinė́ju, išveizinėju po uogelę Krš.
4. rinktis tinkamą: Dai in rinkelio, dai in miestelio berneliai dalges išrinkinėja: katara aštra, katara aštresnė TDrIV90(Tvr).
| refl. tr.: Eik, iš penkiasdešimt [karvių] išsirinkinė́k Str.
5. refl. išsikraustyti, išsinešdinti: Išsirinkinė́j (lipk) iš traukinio, i baigta Ad.
nurinkinė́ti iter. dem. nurinkti 1.
ǁ Nurinkinė́jo [Kolorado vabalus] duktė ir krapino [nuodingomis medžiagomis] kiek Ad. Nuo kiaulės galvos tu tuos plaukus nurinkinė́k, nuskutinėk, kiek darbo! KzR.
parinkinė́ti iter. dem. parinkti.
1. vieną po kito paimti, padėti į vietą: Turi ronytus parinkinė́t Pst.
| refl. tr.: Savaitelė lengvi, uogų pasirinkinė́su DūnŽ.
2. iš įvairių asmenų kiek gauti, sužinoti: Būdavo, kunigai parinkinė́ja jų dainas Ad.
3. suimti nuo lauko: Tadajeinos parinkinė́ja [paklotus linus] nuo pievos, nusausinėja Aps.
4. paieškinėti tinkamo: Greta to parinkinėjau tekstus vertimams iš lietuvių kalbos į rusų arba lenkų kalbas ir atvirkščiai LKI32(Z.Žem).
5. nudoroti, nuimti (nuo stalo): Po abiedai boba šaukštus parinkinė́ja, diedas karnas lupinėja Rš.
pérrinkinėti iter. dem. perrinkti.
1. peržiūrinėti, patikrinti, atmetant netinkamus: Rūgštėlius pérrinkinėjam – možna virt Aps. Bulves reikia dažnai perrinkinėti rš.
2. rinkti, skirtis tinkamą: Aš nepérrinkinėju nieko (visomis kalbomis kalbu) Ppr.
| Mirtis nepérrinkinėja Str.
| refl. tr.: Ana gal daugiau pérsirinkinėjo (labai rinkosi jaunikius, todėl ir neištekėjo) Str.
3. apkalbėti, kritikuoti: Tai pérrinkinėja ana visus vyrus! Švnč.
prarinkinė́ti Dsn iter. dem. prarinkti; suimti, sudarinėti: Mielagėnų parapijos žvejai, išeidami žvejoti, neleidžia prarinkinėti šiaudų ir šluoti aslos, kad sektųs žvejoti M.Unt.
pririnkinė́ti
1. iter. dem. pririnkti 1: I baravykų pririnkinė́ja svietas Aps.
2. tr. priminti: Tau sakai sakai, i vis ažmiršti. Nusbodo kožnas žodis pririnkinė́t Ml.
×razrinkinė́ti iter. dem. razrinkti.
1. rinktis tinkamą: Anas nerazrinkinė́ja Ad.
2. išardyti: Jau tau rūpi razrinkinė́t [laikrodis] Švnč.
3. refl. išsiskirstyti, išsivaikščioti: Kai pamatė, ką prasti miltai, tuoj razrinkinė́jo [iš parduotuvės] Švnč.
surinkinė́ti iter. dem. surinkti.
1. imant po kiek, sudėti į vieną vietą: Surinkinė́[ja] po uogelę, po uogelę Rdn. Davai tą rasą surinkinė́t Lz.
^ Karalaitė ėjo, ašaros byrėjo, saulė motinėlė jas surinkinėjo (rasa) Jon.
2. iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Sekminėse naktigonykai surinkinė́ja, kas ką duos Aps.
3. sukaupti, sukrauti, sutaupyti: Seniau rublelį surinkinė́davo, vis kad žemės nupirkt Ad.
4. refl. gauti pajamų, pardavinėjant ką: Susrinkinė́[jo] pinigų iš sviesto Dglš.
5. sušaukti, suvesti, suburti: Vaikščiojo par kaimais ir surinkinė́jo moteris Ad. Papeikiame visus tuos …, kurie … ne kaip reikia žmones surinkinė́ja DP588.
| refl. Sut: Kap trąšas veža an pūdymo, talka susrinkinė́ja Aps. Visi susrinkinė́[jo] vaikeliai Aps. Susrinkinė́ja senesni čia, jaunesni te Ad. Tosp žymėsp … visi žmonės susirinkinėt turi SPI193.
6. refl. ruoštis, rengtis: Susrinkinė́jom kariaut Pst.
| Susirinkinė́ja amžinybėn (ruošiasi mirti) Ad.
7. paderinti, apgalvoti: Pamaželeliu, surinkinė́damas darau avilį Aps.
Lietuvių kalbos žodynas
sumakalúoti
1. tr., intr. Slnt, Vb, Erž smarkiai maišyti, plakti: Su menturiu màkaluok košę J. Mama kisielių makaluoja Vj. Kam čia dabar tas žarijas makaluoji?! Ktk. Pieną puodelė[je] mãkaluoja su šaukštu Kv. Nemakalúok samčiu po puodą Kp. Nemàkaluok, gražiai maišyk! Alk. Nemakalúok, sudrumsi vandenį Rk. Sviestą makalúodamas apsitaškei Ds.
^ Su savo liežuviu galėsi velniui smalą makaluoti LTR(Vdk).
| refl.: Kai neši su naščiais, vanduo nesimakalúoja Ar.
2. tr., intr. judinti: Ko màkaluoji koją, ar velniukus supi? Gs. Kam makaluoji (suki) tais girnas taip smarkiai? Vv. Ožys malė makalavo, ožka pikliavojo (d.) Klm.
^ Makaluoji liežuvį kai kalė uodegą LTR(Sdb). Liežuvis be kaulo: kaip nori, teip makaluok Sln.
| refl.: Eina eina, o valgyt baisiai išalkęs, grobai tušti po pilvą makaluojas rš.
3. intr. mojuoti, mosuoti: Bemàkaluodama su pagaikščiu ir langą išdūrei J. Jis, per langą mane sveikindamas, makalúoja su ranka Pn. Votegu mãkaluo[ja] aplei akis Kv. Ką tu čia man po nosia màkaluoji? Skrd. Jis nuo tolo pradėjo makaluot su skarele rš. Ne tiek jis yrėsi, kiek irklu makalavo V.Piet.
ǁ maskatuoti: Skurlis makalavo, vėjo pučiamas Skr. Boba vežas senį girtą, kojos, iš ratų išlėkę, makalúoja Ds.
4. intr. smarkiai eiti, nuolat vaikščioti, važiuoti: Mums, pašonėj gyvenantiems, būtų gėda, arklį pasikinkius, miestan makaluoti rš. Jis vėl su tuo kirviu, vėl makaluot namo BsPIV105. Màkaluoja ir màkaluoja kap koks šaltyšius Gs. Makaluoji ir makaluoji (važiuoji) į tą Kauną su kiaušiniais Skr. Aš, kad Dievs laikys, tarp jūsų mūdriai makaluodams (sukiodamasis, maišydamasis), ne tiktai, kad mėšit, jus viernai pridabosiu, bet ir iš širdies, kad gramdyt reiks, pamokysiu K.Donel.
| refl.: Tai kur daba màkaluojies, susied? Žg.
5. refl. painiotis, bastytis: Nesimakaluok po kojų Ll. Ko čia makaluojys vis po trobą – galėtum išeiti į kiemą Bt. Neleisk gyvoliams makaluoties po kiemą Bt. Ko čia makalúojys apei tus langus – da išmuši! Vkš.
6. intr. skubant, prastai ką daryti: Dirbk protingai, nemakaluok Klm. Juo mokytesnis, juo labiau mãkaluo[ja] (prasčiau rašo) Pvn. Reik išmokti po natos kulti [su spragilu] – teip nemàkaluosi Jdr. Visą laiką Juzė makalãvo prie rugių, kol persipjovė koją Sr. Nemakaluok, būk rimtesnis – bemakaluodamas ką nors sudaužysi Škn.
ǁ greitai, neaiškiai kalbėti: Ką tu čia makaluoji – kalbėk aiškiau! Žvr. Šneka, màkaluoja – nieko negali̇̀ suprast Jrb. Kalbi – kalbėk aiškiai, o ne màkaluok! Rs.
7. tr. J menkas, trumpas dainas dainuoti.
◊ liežuviù makalúoti Vlkv plepėti.
apmakalúoti tr. prastai, paviršutiniškai ką padaryti: Kas tavie gerai išars – apmàkaluo[ja] i sė[ja] Jdr.
išmakalúoti
1. tr. Škn išmaišyti: Gerai išmàkaluok jovalą, kad nenusistotų tirštimai ant dugno Grz. Išmàkaluok pieną Ll. Tą duobę antys išterleno, išmakalãvo Bsg.
2. tr. maišant išmesti, iškrapštyti: Piemenys su kartėms iš vanago lizdo kiaušinius išmàkalavo Up.
| Įkištų kas ranką pro langą ir išmàkaluotų (išvogtų, išgraibytų) įrankius Mrj.
3. tr. maišant, makaluojant ištrempti: Prilyti keliai, išmàkalavo duobes – nė išvažiuot negali̇̀ Jrb.
4. intr. išeiti, išmaskatuoti: Išmàkalavo į kaimą kur Gs.
5. refl. MŽ41 išsigauti, išsikapanoti iš kur.
numakalúoti intr. nuvažiuoti, nueiti: Įsikišo kumelpalaikę į roges ir numàkalavo į miestą Jrb.
| refl.: Nusimàkalavau pas seniukus Žg.
pamakalúoti
1. tr., intr. pamaišyti: Pamàkaluok tankiai puodą, kad šiupinys neprisviltų Erž. Pamãkalavo i nubėgo, o košė i prisvilo Šll. Gerai pamàkaluok su grūstuvu košę Krkl. Toks ten iš jo kaminkrėtis – su pečšluoste pamakaluoja, ir viskas Kv.
| Pamakalúok (paplak) sviestą Ds.
2. intr. pamojuoti: Pamãkalavo kumste po nosės Kv.
3. intr. pašnekėti nerimtai, paplepėti: Jis pamàkaluoja pamàkaluoja, bet nepadaro Žlp. Pasakyk jam, tai visam pasauliui pamakaluõs Ds.
4. tr. padainuoti dainušką: Pamakalavaũ tabalainę J.
pramakalúoti intr. praeiti pro šalį, pramaskatuoti: Keli vežimai dzūkų pro mus nubarškėjo, juodaskriblis gogas pramakalavo pro šalį rš.
primakalúoti intr. prastai privirti, prigaminti: Primakalãvo kokios buzos, ir valgyk, kad geras Rm.
◊ kõšės primakalúoti niekus šnekant užsitraukti bėdą: Primakalãvo kõšės, dabar tegu pati ir ėda Vj.
liežuviù primakalúoti pripliaukšti, prišnekėti niekų: Ji nieko nežino, tik liežuviù primàkaluoti Gs.
sumakalúoti
1. tr. sumaišyti, suplakti, sujaukti: Sumakalúok kiaulėms ėdalą Ar. Sumàkalavo tą pieną iš visų puodynių, supilstė, o dabar i sugyžo Jrb. Sumakalavo rūgštį, įkišęs samtį Br. Paėmė stiklą vandens, įpylė kažin kokių miltelių, gerai sumàkalavo ir tik tada davė gerti NmŽ.
| Jis visus raštus sumakalãvo į vieną krūvą, dabar sunku atrinkti, kas reikia Jnš.
| prk.: Tie dalykai yra par daug sumàkaluoti, suvelti Prk.
2. refl. apsirikti: Dainuodama susimakalavaũ, t. y. apsirikau J.
3. intr. neaiškiai sukalbėti: Kažkaip sumàkalavo – negalėjau nė besuprasti Krkl.
Lietuvių kalbos žodynas
eksceleñcija
Šio projekto metu KTU bus įsteigtas Organinių puslaidininkių tyrimo ekscelencijos centras, kuriame mokslininkai kurs naujus organinius puslaidininkius, skirtus organiniams šviesos diodams bei organiniams plonasluoksniams tranzistoriams.
tarptautinis mobilumas ir tęstinis mokslininkų ir kitų tyrėjų profesinis tobulinimasis visuose karjeros etapuose ES mokslo (ekscelencijos) centruose
Pagerbdamas už Estijos laisvę kritusių aukų atminimą, Seimo Pirmininkas V. Gedvilas su delegacija padėjo gėlių prie paminklo kovai už nepriklausomybę Laisvės aikštėje. Seimo delegacija taip pat apsilankė NATO kibernetinio saugumo centre, aptarė NATO ekscelencijos centrų veiklą bei NATO misijų ir pratybų planus Baltijos šalyse.
Europos Komisija kartu su Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis patvirtino reglamentą, kuriuo įsteigė Europos inovacijų ir technologijų institutą. Institutas yra pavyzdinis išskirtinės kompetencijos (excellence) centras, apjungiantis inovacijas, mokslinius tyrimus ir aukštąjį mokslą.
Beje, reikėtų skirti vadinamuosius išskirtinius (excellence) centrus ir kompetencijos (competence) centrus. Angliškai sąvokai excellence kol kas neturime tikslaus vertimo. Vertinys išskirtinis yra ne visai tikslus, bet pakankamai geras. [...]
Kalbėdami apie išskirtinius, aukščiausio lygio (excellence) centrus, mintyje turime, kad yra pajėgių tarptautinio lygmens mokslininkų grupė, kuri su pasauliu gali kalbėti aukščiausiu lygiu.
Pristatydamas savo darbo prioritetus, K.Strupas vienu pagrindinių tikslų įvardijo klinikų referencijos/ekscelencijos centrų veiklą, – jų kūrimasis pasaulyje prasidėjo prieš 3-4 metus. Šie centrai nustatomi atsižvelgiant į kokybiško gydymo atvejų skaičių per metus. Referencijos centrai privalo garantuoti ištisą parą specialistų teikiamą pagalbą, atitikti kitus rodiklius. Šiuo metu Santariškių klinikos turi 18 tokių centrų.
2005 metais inicijuoti ir pradėjo veikti studijų ekscelencijos centrai (pirmieji ES, imant pavyzdį iš paplitusių ES moksliniams tyrimams skirtų centrų), kurių veiklai skirtos labai didelės lėšos (apie 1 mlrd. svarų trejiems metams). Šie centrai (jų įvardijama apie 70) yra skirti atskiroms studijų kryptims, kiekvienai iš jų parinkta po tris geriausius studijų rezultatus parodžiusius universitetus.
Europos Komisija (EK) inicijavo konkursą finansuoti ekscelencijos centrų kūrimą ar esamų atnaujinimą regionuose su žemais mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų vykdymo rodikliais. Atsižvelgdama į tai, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė išankstinių paraiškų konkursą atrinkti institucijas, kurios galėtų kurti ekscelencijos centrus Lietuvoje.
Finansuoti aukštos kokybės matematikos mokytojų profesinį tobulinimą, kurį vykdo Nacionalinis matematikos mokymo ekscelencijos centras (National Centre for Excellence in the Teaching of Mathematics).
Iš viešumoje pasirodančių, kalbančių, rašančių, įvairiomis formomis visuomenės gyvenime dalyvaujančių akademinės, mokslinės bendruomenės narių bendrumą dar jaučiame. Bet netrukus pajusime, o gal jau ir juntame, kaip mus skaido, skaldo ir valdo projektai, jų sėkmės ir nesėkmės, akiratyje jau pasirodę, nors dar ir nerealūs ekscelencijos centrai...
Katedra yra užmezgusi ryšius su daugeliu Europos, JAV bei Azijos mokymo ir mokslo įstaigų. Vykdant aukščiau minėtus projektus, rengiant publikacijas bei paraiškas bendradarbiauta su: [...] Darnių vandens technologijų ekscelencijos centru (Wetsus, Olandija) [...].
Jean Monnet nuo 2007 metų sudaro ES Mokymosi visą gyvenimą programos dalį ir skirta skatinti dėstymą ir mokslinius tyrimus bei diskusijas apie Europos integracijos prasmę, procesą ir ateitį. [...] Pagal Jean Monnet programą remiamos institucijos (universitetai, tikslinės 6 institucijos, tinklai) ir akademinės veiklos, susijusios su Europos integracijos klausimais. Projektų tipai:
1. Jean Monnet profesūros ir ad personal Jean Monnet profesūros
2. Jean Monnet ekscelencijos centrai [...].
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia kvietimą teikti išankstines paraiškas pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) srities „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ priemonę „Komandų kūrimas“ (WIDESPREAD-1-2014: TEAMING).
Priemonė „Komandų kūrimas“ (angl. Teaming) (toliau – Priemonė) – pažangių mokslo institucijų ir institucijų iš regionų su žemais MTEP ir inovacijų vykdymo rodikliais partnerystė, skirta ekscelencijos centrų (angl. Centres of excellence) kūrimui ar esamų atnaujinimui regionuose su žemais MTEP ir inovacijų vykdymo rodikliais.
2001 metais Jungtinėje Karalystėje Mokymosi ir įgūdžių taryba sukūrė Profesinės ekscelencijos centrų sistemą (Centres of Vocational Excellence – CoVEs). Profesinės ekscelencijos centrai (PEC) yra tradiciškai tęstinio mokymo įstaigose įsikūrę padaliniai, įsteigti siekiant parengti aukštos kokybės specifinių profesinio
rengimo sričių specialistus. Centrai nukreipti į trečio lygio profesinių įgūdžių tobulinimą. Tokie centrai iš esmės yra orientuoti į įgūdžių vystymą ir darbdavių poreikių patenkinimą vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir sektoriniu lygmenimis.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas