Gerai parinktas sportinis kostiumas neturės neigiamo atspalvio, net jei tu bėgsi ne po mišką pabėgioti, o į parduotuvę pamirštos grietinės. Putlutės neturėtų rinktis pliušinių kostiumų, kurie suteikia apimties. O svarbiausiai, į ką reiktų atkreipti dėmesį – tai kelnių ilgis.

TOP 10: putlutės, kurios puošia žurnalų viršelius [antraštė]

Kiekvieną dieną žiniasklaidoje ir televizijoje matome itin lieknus modelius, dažnai atsiliekančius nuo moterų realiame gyvenime. Kiekvienais metais vis didėjant suknelių dydžiams, modelių pasaulyje atsiranda vietos ir didesnių dydžių moterims.

Pavyzdžiui man labai gražu, kai eina podiumu putlutės [...] o jums? už? prieš? Gal ir mūsų mylimoj Lietuvoj tuoj atsiras storuliukių ant podiumų?

Putlutės dar kartą pademonstravo savo grožį [antraštė]

Reklamines kampanijas vykdančios bendrovės turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog didėja auditorijų sofistikacija, sparčiai keičiasi požiūris į prekės ženklus. Auga tikslinių auditorijų poreikiai, mažėja pasitikėjimas verslo pasaulio puoselėjamomis vertybėmis, vartotojai darosi kritiškesni.

Pagal inovacijų ir verslo lankstumą (sofistikaciją) Lietuva iš 48 vietos nusileido į 50 vietą.

Pagal inovacijų ir verslo sofistikacijos indeksą 2010 m. konkurencingiausia buvo Japonija, antroji - Šveicarija, trečioji - Singapūras.

Iš vis, Anupriškių restorano meniu turi labai gerą sofistikacijos ir noro maloniai prisiryti balansą – žuvienė su vėžių uodegėlėmis, elnienos dešrelės su marinuotais agurkėliais, vietinės kilmės upėtakis, ant grilio – įvairios kiaulės, karvės ir viščiukas tabaka.

Pagal inovacijų ir verslo lankstumą (sofistikaciją) 2012 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo Japonija, trečioje vietoje buvusi Švedija nukrito į penktą vietą, užleisdama poziciją Suomijai.

Vilniaus eksperimentas pakartotas Kaune – geltonu „koriu“ pažymėta probleminė sankryža [antraštė]
Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryža nuo šio antradienio vairuotojus pasitiko naujove. Specialistų teigimu, geltonomis linijomis sužymėta sankirta taps pralaidesnė. Artimiausiu metu vadinamaisiais koriais planuojama pažymėti dar dvi problemines sankryžas – įvažiavimą iš Jonavos gatvės į Pilies žiedą bei Šv. Gertrūdos ir Šauklių gatvių sankirtą.

Autobusų juosta skriejusius ir geltonų korių nepaisiusius vairuotojus tramdė policija [antraštė]
Atėjus rugsėjui, kai transporto srautai palyginti su vasara išauga iki 30 procentų, sostinės savivaldybė pastebi, kad vairuotojai, ypač naujokai didmiestyje, ignoruodami taisykles važiuoja viešajam transportui skirtomis A juostomis, užkemša geltonuosius „korius“ sankryžose. Savivaldybės inicijuoto reido metu siekta atkreipti dėmesį į vairavimo kultūrą, o taisyklių nepaisantiems vairuotojams reido metu primintos Kelių eismo taisyklės.

Naujovės keliuose: „koriai“, ribojamas greitis, koreguojami maršrutai [antraštė]
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera informavo, kad Vilniuje ir Kaune labai pasiteisinęs geltonasis „korys“, įspėjantis neužstatyti sankryžos, jau atsirado ir keliose Šiaulių sankryžose: Tilžės g. ir P. Cvirkos g. bei Vilniaus g. ir Radviliškio g. [...]
„Sprendimas elementarus: matai „korį“, vizualiai įvertini ar per „žalią“ spėsi užbaigti manevrą, t. y. išvažiuoti iš „korio“. Jeigu taip – važiuoji, jeigu matai, kad nespėsi – lauki kito žalio signalo“, – aiškina ji.

Problema į kurią norėčiau atkreipti dėmesį – patyčios, dar vadinamos “mobingu“, apibūdinamos kaip gaujos puolimas ir psichologinis smurtas darbe. Nustatytos ir mobingo rūšys – “vertikalus“, kai tyčiojamasi iš vadovo, arba “stafingas“ jei vadovė yra moteris.

Mobingas - intensyvus, ilgai trunkantis terorizavimas – ne rečiau kaip du incidentai per savaitę ir ne trumpiau kaip pusę metų. Bulingas - pavieniai užpuolimai „darbuotojas prieš darbuotoją“. Stafingas – susimokę darbuotojai puola vadovę moterį.

O kaip pavadinti reiškinį, kai darbo kolektyvas sabotuoja savo naujo vadovo nurodymus? Mobingu. Tik jis vadinamas vertikaliu (suprask, pavaldiniai puola hierarchiškai aukštesnės padėties asmenį). Žinoma, ne visuomet priešiškumą, boikotą galima pavadinti mobingu. Dažnesnis kitas reiškinys, kai darbuotojai susimoko prieš vadovę moterį. Tai vadinama stafingu.

Aukos pasitraukimas ir yra sąmoningas ar iki galo neįsisąmonintas puolėjo siekis. Tam neretai pasitelkiamas darbdavys. Puolėjas gali būti ir pats vadovas (bosingas) – tokiu atveju aukai beveik nebelieka šansų išlikti organizacijoje. Pasitaiko, kad užpuolamas ir pats vadovas, ypač kai vadovas – moteris (stafingas).

Šiuo metu nuotaikos sutrikimai po gimdymo skirstomi i tris kategorijas.
Švelniausias yra moters nuotaikos sutrikimas, kurį patiria dauguma moterų iš karto po gimdymo (net iki 85 proc.). Angliškai tai vadinama „baby blues“. Jo požymiai: depresiška nuotaika, irzlumas, nerimas, nuotaikos kintamumas, miego, apetito sutrikimai. Šių simptomų pikas – trečia penkta diena po gimdymo. Jie praeina per 24–72 val.

Per tris pirmąsias paras po gimdymo reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip moteris reaguoja į save, į naujagimį, ar neatsirado kažkokių minčių, kurių anksčiau nebuvo, ar nepadidėjo jautrumas. Miego stoka sukelia verksmingumo, liūdesio epizodus, kurie kartais angliškai vadinami „baby blues“ – motinystės melancholija. Tai tipiškas vadinamasis pogimdyvinis nuotaikų sutrikimas, liūdesys.

Kaip atpažinti, kad tai tikroji depresija po gimdymo, o ne vadinamasis baby blues (liūdesys po gimdymo, kurį sukelia nuovargis)? Kokie SOS signalai aplinkiniams?
Jūsų minimą lengvą depresinę reakciją, dar vadinamą motinystės liūdesiu, patiria apie du trečdaliai moterų.

Labai daug jaunų mamų (50-85 proc.) po vaikelio gimimo praėjus vos kelioms dienoms, aprimus pirmajam džiaugsmui, pajunta labai netikėtus ir net gąsdinančius ženklus.
[...] Moteris staiga tampa nekantri, sudirgusi, ją erzina, jaudina net smulkmenos, dalykai, į kuriuos anksčiau net nekreipdavo dėmesio. Užplūsta didžiulis liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, nerami, prislėgta.
[...] Ir dažniausiai ši savijauta (baby blues, motinystės melancholija) kaip staiga užėjo, taip staiga ir pranyksta.

Ketvirtasis darbo grupės susitikimas kryptingai dirbo ties kompetencijų portfelio suformavimu. Viešojo saugumo užtikrinimas yra bendras siekinys visos Lietuvos institucijų mastu. Tačiau siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus būtina atkreipti dėmesį į vieną svarbų elementą – darbuotojų kompetencijas. Praktika rodo, kad viena iš esminių sąlygų bendrakūrystei viešojo saugumo srityje atsirasti yra bendradarbiavimo kompetencija. Todėl jos ugdymas viešojo saugumo institucijų specialistų tarpe laikytinas prioritetiniu uždaviniu.

Kultūra kaip daugiskaitinė smulkesnių vienetų forma apibrėžia ir pačias netikėčiausias erdvių formavimo strategijas bei būdus: nuo kūrybos iki gamybos ir atvirojo kodo (pasi)dalybų – ateinančius kartu su dabarties gyvenimo realijomis, inovatyvia komunikacine ir technologine aplinka bei naujomis bendrystės, bendradarbystės ir bendrakūrystės formomis.

Bendrakūros su vartotojais svarbą pabrėžia Gustafsson ir kt. (2012), Groenroos (2008), Gentile ir kt. (2007), Zwass (2010), Ramaswamy ir Gouillart (2010), Ind ir Coates (2013). Gustafsson ir kt. šią bendrakūrystę tarp įmonės ir jos klientų apibūdina kaip fenomeną, kurio metu paslaugų tiekėjai bendradarbiauja su vartotojais, siekdami sukurti jų norimą vertę.

Šiandieniniame bardų mene sutinkame graikiškųjų visų Devynių Mūzų gyvavimo pėdsakus; regime jų bendrakūrystę bardų dainose ir žengimuose.

O faktą, kad šiandien turime daug kandidatų į prezidentus vertinčiau taip: tiesiog “dešiniukai“ ir mažosios mūsų partijos neberanda būdų, kaip į save atkreipti dėmesį, tai ir skelbia savo kandidatus bei nevykusiai bando sukelti diskusijas.

Taip, valdžia Lietuvoje vis dar šventa. [...] Valstybininkai ir aparatčikai čia dažniausiai sutaria. Valdžia geriau išmano kas prie ko. O dabartinė valdžia dar ir gudri. Ji sugebėjo apsukti aplink pirštą dešiniukus tarsi vaikus. Susižiūrėjo prieš antrąjį turą, kad Brazausko koalicijos kandidatai beveik visose apygardose turės konkuruoti su Kėdainiškio darbininkais, ir kaip mat prisijungė prie konservatorių kryžiaus žygio. Tačiau dalijantis grobį iškyla jau kitos vertybės.

Kodėl mes dabar turime rudeninį rinkimų ciklą? Tai buvo Aukščiausiosios Tarybos krizės rezultatas. Tą krizę išprovokavo Landsbergis su jo komanda. Jis faktinio vadovavimo neturėjo. Bet dešiniukai ir toliau norėjo stumti į pavadinimus „faktinis prezidentas“. Čia – visų dešiniųjų, dešiniosios žiniasklaidos bendras nuopelnas įdiegti tą naratyvą.

Praėjusių metų gal kovo mėnesį H.Kisindžeris duodamas interviu „The Washington Post“ pasakė: „Putino demonizavimas nėra politika, tai politikos nebuvimas.“ Taigi H.Kisindžeris, kuris yra „dešiniukas“, V.Putinui neturi jokių simpatijų.