kójų apačiojè bū́ti klausyti (ko): Vyras buvo pačios kojų apačioj. Šts.
kójų apačiosè yrà susijęs su darbštumu: Žmogaus turtai kojų apačiose. Jz.
kójų ãpačias iščiupinė́ti smulkmeniškai iškritikuoti: Kojų apačias iščiupinėjo Druskius. Jabl.
iš kójų apačių̃ smarkiai (barti, keikti): Išsibariau, išsiriejau, išsiėmiau iš pat kojų apačių, iš pat panagučių. Šts.
nuo kójų apačių̃ smarkiai (barti, keikti): Ji tą žmogelį nuo kojų apačių išdirba su liežuviu. Dr.
kójų atsukìmas į durìs Šln. mirtis:
į kójos aũtą smarkiai (išbarti, iškeikti): Išdirbo į kojos autą. Kal. Aš šiokia, tokia ir anokia – išdirbo į kojos autą. Slnt.
kójos aũto nestóvi niekam tikęs: Aš nė kojos auto nestoviu, kad ans mane taip kreizavoja. Šv.
kójomis galvomìs labai greitai (eina, bėga): Ėjau kojoms galvoms, kad buvo vidurius bepaleidžią. Šts.
kója grabè arti mirties: Grabe jau koja, o teisybės prie tavęs nė už grašį. Žem. Kokie gi ten dabar be giedotojai, kad jų koja jau grabe. Mžš.
kójos grabè arti mirties: Jau kojos grabe, o dar ženytis ruošies. Ds. Kojos grabe, jau ana tokia ir bus, nepakeisi. End. Dabar grabe kojos žmonių, kogi bedurniuot. Ut.
kójos karstè arti mirties: Karste kojos yr. Kv.
po kójų pãdais padė́ti leisti nugalėti: Tu žinai, kad mano tėvas negalėjo statyti namų Viešpaties, savo tėvo, vardu per jam grasinančius priešus, kol Viešpats nebuvo jų padėjęs jam po kojų padais. ŠR.
po kójų padù pamìnti paniekinti, nepaisyti: Ką matęs, ką regėjęs, pamink po kojų padu, būsi geresnis. B.
iš kójų panagių̃ smulkmeniškai, išsamiai (klausinėti): Jis viską iš kojų panagių klausinėdavo. Raud.
kójų plakìmas ėjimas (be reikalo, veltui): Svietelis subėgo supuolė gminon (valsčiun) miltų ir nieko negavo, tik gaila dienos ir kojų plakimo. Tvr.
kója rankà apie nerišlią kalbą: Kokia ten jo kalba – koja ranka, bet aš susgaudau. Lš.
kójas rankàs bučiúoti nusižeminus, labai prašyti: Bučiavo kojas rankas, kad dovanok, žmonel, dovanok!. Mžš.
kójas rankàs padžiáuti mirti: O kai padžiausiu kojas rankeles, tada išvargsiu savo vargelį. Zp.
kójų sūkulìmas nuėjimas (be reikalo, be naudos, veltui): Šįmet gailu tik kojų sukūlimo. Žem.
abíem kójomis rem̃tis rš. turėti tvirtą pagrindą:
abíem kójomis stovė́ti turėti tvirtą pagrindą: Jis abiem kojom stovi, neprapuls. rš. Jis gal net abiem kojomis semitinėje rasėje stovi (yra semitas). Šein.
aukštỹn kójomis netvarka, suversta: Kaži kaip ta Lietuva, a nebus aukštyn kojom. Graž. Kai susimušė, viskas ėjo aukštyn kojom. Mrj. Tai išeina, kad visi mūsų planai aukštyn kojom. Dovyd. Tarėmės tarėmės, – vėl sumurmėjo Alis, – o jis viską žybt aukštyn kojom. Saj.
aukštỹn kójomis apsiver̃sti
1.iš esmės pakisti: Neapsakomai daug kas per šitą valandą apsivertė aukštyn kojom. Zur. Kodėl viskas taip aukštyn kojom apsivertė: ir vėliava, ir tokios kalbos, ir bažnyčia. Krš.
2.suirti tvarkai: Motinai sergant namuose viskas apsivertė aukštyn kojomis. rš. Kitaip pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis. rš.
aukštỹn kójomis apver̃sti
1.iš esmės pakeisti: Karas viską sujaukė, apvertė aukštyn kojom. Daut. Aš ta pati Virginija Tyrulytė, kuri viską aukštyn kojomis apvertė internate!. Zur. Ir atėjo tada pavasaris, kuris Prano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Cvir.
2.padaryti netvarką: Tada mudu juokdavomės visa gerkle ir visai iš niekų, apversdavom butą aukštyn kojom.... Bub. Nejaugi tie žmonės, be jokių ceremonijų įsiveržę į svetimus namus ir apvertę juos aukštyn kojomis, pagaliau prisiminė šeimininką?. Avyž. Kas jo nežino: kol geras – geras, o kai supyksta, tai tokia audra pakyla, kad, rodos, viską pasirengęs aukštyn kojom apversti. Paukš. Gyvena bendrabutyje, disciplina, kliauzūra, lygu vienuolyne, bet Myliutė sugebėjo viską aukštyn kojomis apversti. Žem. Vaikas apvertė gryčią aukštyn kojom. Tr.
aukštỹn kójomis apvir̃sti iš esmės pasikeisti: Einant nuo durų iki egzaminatorių stalo, man apvirto viskas kojom aukštyn. Gric. Paskui buvo Didysis karas, viskas aukštyn kojom apvirto, visi giminės kažkur išnyko. Mont. Agotai atėjus į Noreikų sodybą, per dešimtis metų įprasta tvarka apvirto aukštyn kojomis. Avyž.
aukštỹn kójomis išver̃sti sujaukti: Viską išvertė aukštyn kojom. Mrj.
aukštỹn kójomis lė̃kti darytis netvarkai: Ši diena vargšelei viena iš tų, kai viskas lekia aukštyn kojom. rš.
aukštỹn kójomis ver̃sti
1.iš esmės keisti: Jūs viską verčiate aukštyn kojom. Gruš.
2.daryti netvarką, jaukti:
aukštỹn kójomis ver̃stis
1.iš esmės keistis: Pati matote, kas iš to išeina... Visos jūsų programos verčiasi aukštyn kojomis. rš. Dar čia gali viskas aukštyn kojom verstis. Mrj.
2.darytis netvarkai: Viskas kažkaip aukštyn kojomis vertėsi ir vakar, ir užvakar. rš.
nė̃ basà kója nesistóti ant žẽmės nesivarginti pradėti ką nors dirbti: Pati žebravojo, o jisai tai nė basa koja nestojos ant žemės. Vlk.
drūktomìs kójomis nėščia: Padirbo mergą drūktomis kojomis, o nepaėmė. Nt.
ìlgos kójos greitas: O kas per tą laiką įvyko Daučiūnuose ir tolimesnėse apylinkėse? Vargui, sako, ilgos kojos. Marc.
ìlgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga. Pt.
kairią́ja kója išlìpti iš lóvos Ds. apie prastai nusiteikusį: Prieš šaukdamas pasiklaustum. Kaire koja iš lovos išlipai?. rš.
kairią́ja kója išsirõpšti iš lóvos būti prastai nusiteikusiam: Žinokite visi, kad panelė Elzė šiandien kairiąja kojyte iš lovelės išsiropštė. Pt.
kám kója kám rankà bet kaip, atmestinai: Primetė tom karvyštėm kokios siečkos kam koja kam ranka ir nuėjo švirkšdamas kieman. Arm. Kam koja kam ranka nudaužia – kokis ten jo darbas. Grv. Kada ar bulbes nečystai renka ar ką, tai sako: kokis tę darbas – kam koja kam ranka. Pls.
katrà kója ráišti
1.kaip išsisukti (iš keblios padėties): Nežinojo žmonės po karo kaip šokinėti, katra koja raišti. Vn.
2.kokią turi silpnybę: Dabar žinosi, katra koja raišti. Šts.
kreivà kója atsistóti iš pãtalo prastai nusiteikti: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo. Krėv.
kurià kója ráišti kaip išsisukti (iš keblios padėties): Ot skubu, tai skubu, nebeišmanau, kuria koja beraišti!. Gršl.
laisvà kója galima bet ką daryti: Kai tu išvažiuosi, man bus laisva koja. Pln. Palmyrai dabar laisva koja. Lkv. Kol buvau netekėjusi, buvo laisva koja. Krž. Jis gali važiuoti kur tik nori, jam laisva koja, o moteriška turi būti namie. Stl. Vaikiams, vyrams laisvesnė koja, gyvena pašvytraudami. Krš.
liuosà kója be rūpesčių: Ko jam reik – dabar liuosa koja. Erž. Petronėlei Dauginienei dar liuosa koja. Nutekėjo pernai rudenį, grynai iš meilės. Žem. Šiandie ir tavo liuosa koja. Lkv.
naujàs kójas pastatýti vėl vesti: Anas senas, ale kai pati pamirė, užsigeidė naujas kojas pastatyt. Grv.
naujàs kójas statýti vėl dirbti: Augini augini vaikus, o senystoj ir statyk naujas kojas [iškrikus vaikams]. Vlk.
paskutìnėmis kójomis kàsti siekti daugiau naudos: Šita kai atėjo – dabar kas kojom paskutinėm, kilstels kainas. Sur.
sàvo víeno kójomis pastovė́ti savarankiškai gyventi: Dvidešimt vienerių metų tu jau savo vieno kojomis pastovėsi. Jabl.
skersà kója nėščia: Ko tamsta iš jos benori, juk matai, kad jau skersa koja. Žg.
skersàs kójas vil̃kti apie girto ėjimą: Jau girtas, jau skersas kojas velka. Iš.
smėliúotomis kójomis sakoma apie žmogų, ką tik palaidojusį ką iš artimųjų: Smėliuotom kojom, ir jau ženijas. Ds.
stačiomìs kójomis išvargęs: Grįžom stačiom kojom. Dg.
sunkių̃ kójų nėščia: Ano žmona buvo sunkių kojų. NmŽ.
sunkiomìs kójomis nėščia: Ana sunkiom kojom. Sug. Jau mano pati sunkiom kojom vaikščioja. Tvr.
ne tà kója atsikė́lė iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Tu šiandien turbūt ne ta koja iš lovos atsikėlei. Jabl.
ne tą̃ kóją iškė́lė iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Kas čia tarp jūsų atsitiko? Ar ne tą koją iš lovos iškėlėte, ar ką?. Saj. Gal ne tą koją iš lovos iškėlei, kad toks piktas?. Všk.
ne tą̃ kóją iškė́lė pìrmą iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Iš tikrųjų ji šiandien ne tą koją pirmą iš lovos bus iškėlusi. Paukš.
ne tà kója išlìpo iš lóvos Jrb. apie prastai nusiteikusį: Kas tau, tėve, šiandien atsitiko? – juokdamasi paklausė ji. – Ne ta koja iš lovos išlipai ar blogą sapną sapnavai?. rš. Jis paniuręs ir, kaip atrodo, ne ta koja išlipęs iš lovos. Cinz.
trumpomìs kójomis nėščia: Buvo trumpomis kojomis. Nt. Trumpom kojom netoli nueisi. Pnd.
víena kója beveik (būti kur): Ir pragare kaip teatre esmi jau viena koja. Trein.
víena kója grabè arti mirties: Ar galima stebėtis, kad visi jaučiamės viena koja jau grabe. Pt. Motutė viena koja jau kaip ir grabe, tėvas – tas vėl vos krutuliuojas. Vien. Žmogus – jau viena koja grabe – ir dar jam visko reikia!. Mžš. Nors jau viena koja grabe, o vis savo kalba. Pnd.
vienà kója karstè arti mirtis: Mano viena koja seniai karste. Rmš.
vienà kója prãšo šiẽno kità šiaudų̃ sunkiai eina, šlubuoja: Nebepaeinu – viena koja prašo šieno kita šiaudų. Rm.
víena kója stovė́ti (kur) būti arti kokios grėsmės: Tu viena koja ant laužo stovi (būsi greitai sudegintas), todėl taip kalbi. Krėv. Ilgai laukti aš negalėsiu, viena koja garbe stoviu, kad tiktai spėčiau tave užauginti!. Bor. Nyku. Apima tokia nuotaika, tartum pati jau stovėtum viena koja grabe. Avyž.
víena kója stovė́ti prie grãbo grėsti mirčiai: Šoferio gyvenimas: viena koja stovi prie grabo, kita – prie kalėjimo. Klrv.
víena kója teñ kità čià apie greitą nuėjimą kur ir sugrįžimą: Sulakstei greitai in Alponą, ale kad viena koja ten kita čia!. Švnč.
kójomis apsikepurė́ti neig. mirti: Ans apsikepurėjo kojomis, t. y. mirė. J.
kójomis apsiklóti smarkiai virsti: Kai duosiu, net kojom apsklosi. Akn.
kójas apšìlti
1.kiek apsiprasti: Sūnaitis dar nei kojų neapšilo. Grv. Dar kojų nespėjęs apšilti šiame aukščiausiame poste, įžengė jis su vėjeliu į mūsų teatrą. Trein.
2.kiek pabūti: Nespės kojas apšilti, jau pažadins kulti su spragilais rugius. Kv. Matai, kaip apšilai kojas pas marčią!. Klt. Pas jį ir kojų neapšilsi. Švnč.
kójos apšìlo apsiprato: Dar kojos neapšilo [stojus tarnauti], kelk su gaidžiais kulti. Krš.
kójas atgrę̃žti į durìs mirti: Ji nuvaikščiotas kojas atgręžė į vėjo klabenamas duris. Nėr.
kójas atim̃ti pailsti (einant): Kai reik striokuot, tai atima kojas. Gs.
kójas atitę̃sti lėtai, sunkiai ateiti: Čiut kojas atitęsiau, tokis klampynas. Grv.
kóją atitráukti trumpam išeiti: Vaikas negeruoja, tai nė kojos negaliu iš namų atitraukti. Ds.
kóją atkélti ateiti: Jis bijo pas mus ir koją atkelti. Als. Neatkelsiu aš pas tave kojos, ne!. Vkš. Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia. Srv. Sirgau, o duktė kojos neatkėlė prie motinos. Šts.
kójas atkélti daug dirbti, gerokai padirbėti: Prie žemės reik atkelti kojas. Gs.
kójas atmèsti nugaišti: Atmetė kojas to žvynė. Kvt.
kójos atsãkė sunku eiti: Nežinau, kaip būčiau bepasivilkusi... kojos atsakė... dvasios nebeatgaunu. Žem.
kójos atsisãkė negali paeiti: Per šventes buvau taip nusigėręs, kad ir kojos atsisakė. Vkš.
kójas atstatýti mirti: Gyveno gyveno, ėmė ir atstatė kojas. Grž. Jei kraujas sustos, ir atstatysi kojas. Rdn.
kójas atstatýti į durìs mirti: Vai ilgai dar teks palaukti, kad aš kojas į duris atstatysiu. Bub.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsukus kojas. Plv.
kójas atsùkti ant dùrų mirti: Kojas atsuksi ant durų, bus be vargo. Rdn. Šiandieną Jonų senelė atsuko kojas ant durų. Šlv. Jei kojas ant durų neatsuksiu, tai susitiksim. Jd.
kójas atsùkti į durìs Pjv. mirti: Tai atsuko vargšelis kojas į duris. Mrj. Gydykis, ba gali kojas atsukt į duris. Šk.
kójas atvil̃kti sunkiai ateiti: Dar kojas atvilkau į miestelį. Ėr.
kójas aũtis baigtis (apie maisto produktus): Duonelę baigiam, bet jau ir bulvelės kojeles aunas. Šts. Badas ateina – duona per kluoną išbėgo, o putra jau kojas aunas. Sim.
kójomis briksė́ti Ds. dvėsti:
kójomis bùrti dvėsti: Jau tik kojomis buria. Alk.
kójose bū́ti turėti paklausą: Dabar obuolių košė tai kojose bus. Skrb. Labai jau obuolas kojose. Lkv. Šį metą obuoliai kojose. KlvrŽ.
kójos dẽga nerimsta vienoje vietoje, linkęs lakstyti: Ans prie ūkininko negali išbūti – ano kojos dega. Dr. Nepasėdi, dega ano kojos. Plt.
atmìnti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant mušti: Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmintų visą buitį, iš kur kojos dygsta. Rod.
pamatýti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant: Nu nu, pamatysite, iš kur kojos dygusios, jei kalbėsit ant pirmininko. Šln.
parodýti, iš kur̃ kójos dýgsta Krs. sakoma grasinant primušti ar kitaip nuskriausti: Aš tau greit parodysiu, iš kur kojos dygsta!. Užp. Joną kapan nuvarė, tai dabar Petras parodys jiems, iš kur kojos dygsta!. Balt. O, jeigu man dabar būtų keturiolika! Parodyčiau Albinui, iš kur kojos dygsta. Bub.
pažiūrė́ti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant: Pažiūrėsiu, iš kur tavo kojos dygsta!. Grž. Reiks pažiūrėti, iš kur tavo kojos dygsta!. Alk. Dabar mes patys jį pačiupinėsim, pažiūrėsim, iš kur kojos dygę. rš. Tik supipsėk nors kartą, vėl pažiūrėsiu, iš kur kojos dygsta. Ss.
kójoms dúoti žinóti nueiti, pasišalinti: Pavalgiau ir daviau kojoms žinoti. Btg.
kíek kójos įkabìna greitai: Juodbėris nusistovėjęs pasileidžia kiek kojos įkabina. Dovyd.
kóją įkélti
1.bent trumpam įeiti, ateiti: Neįkels jis kojos į mano gryčią. Bsg. Kone mirties bausme buvo uždrausta be reikalo ir koją įkelti. Vien. Nespėjau kojos įkelti, tuoj tu į kišenę, – šaukia. – Aš tau pamokysiu!. Žem. Kai tik įkels mūsų gyvulys koją jų daržan, tai ji tuoj ir atsidrasko. Slm. Jei ne tos aplinkybės, gal niekad nebūtų įkėlęs kojos į žemaičių kraštą. Švaist.
2.atsikelti gyventi: O tas tik įkėlęs koją iš armijos pasakė: – Būtų gerai, kad iš čia išeitum. Ap. Kad tik aš ten įkelsiu koją, manęs nebeišvarys. Lnkv. Greitai pradėjo jie mirti. Nespėjo kojos įkelti ir jau miršta. Švaist.
kójos įkéltos grabè visai prie mirties: Grabe kojos įkeltos, o dar žemės gauti graibsto. Šts.
kója įkirstà labai susirūpinęs: Kad vyras išeina kur, žmonai vis koja įkirsta. Bsg. Anos koja vis įkirsta, kad vaikas neapsivogtų. Užv.
kójas įkir̃tęs pasirengęs (ką daryti): Jau ir mes kojas įkirtę išbėgt (per karą). Alvt.
kíek kójos į̃kerta greitai: Bėk kiek kojos įkerta!. Slv.
kóją įkìšti
1.trumpam įeiti: O sesuo, namie pasilikus, ėmė ir įkišo koją pas tuos žmogžudžius. Bs.
2.pradėti kokią veiklą: Kur jis koją įkišo, tai ir paliko. Mrc.
kóją įsikir̃sti turėti daug rūpesčių: Tai aš dabar įsikirtus koją su tais paršiukais. Kž.
kójas išdaũžti suvilioti: Ką jis nebus mandras, kad jis jai pirma kojas išdaužė. Skr.
kóją iškélti
1.trumpam išeiti: Taip pribaidė, kad dabar bijo vienas ir kojos į orą iškelti. Grž. Mus suvarė į barakus, pastatė sargybas su šunimis ir uždraudė po saulės sėdimo ir koją iš barakų iškelti. Vien. Kai tik Marė koją iškėlė iš bažnyčios, prie pat slenksčio Tautkus su piršliu belaukią poterių vestis. Žem. Būk namie, kad man niekur iš trobos kojos neiškeltumei. Vvr. Per tuos vaikus nė kojos iš gryčios negaliu iškelti. Srv. Tokiais atvejais tik iškelk koją iš namų, tau visados kas nors pasidarys ne taip. Myk-Put.
2.išlipti: Per visą žiemelę karšusi, dususi, taip parsisirgo, nusikamavo, ant pavasario visai nublogo, jog nė iš lovos kojos nebeiškelia. Žem.
kóją iškìšti tumpam išeiti: Tik iškiši koją, ir pasineri purvan. Dbk.
kójas iškìšti atsikėlus išeiti trumpam: Perdien lovoj pratupėjau, tik dabar kojas iškišau. Švnč.
kójas išmìnti nusivaikščioti: Aš ko kojas neišmyniau – bėk bėk apie tuos svečius. Gs.
kóją išnèšti pabėgti, išsigelbėti: Niekas gyvas kojos neišnešė. Pt.
kójas išnèšti pabėgti: Gerai, kad išnešė kojas, o būt užmušę. Pst.
kójas išraitýti
1.pabėgti: Tuo pačiu akimirksniu išraitė kojas ir jo draugas. rš.
2.gražiai šokti: Matyt, dar nesenas, kad prie armonikos taip išraito kojas. Ėr.
kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! Kojas išsitempusi. Akm.
kójas ištaisýti galą gauti: Kad tu sa[vo] kojas ištaisytai. Rod. Ištaisys kojas taip lakiodama. Mrk.
kójas ištem̃pti pasiligoti: Per Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištempęs kojas. Kp.
kójas ištiẽsti
1.pailsėti: Sakėsi dar nevedęs ir labai mielai norėtų sukurti savo šeimynėlę, norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas, ir taip toliau. Simon.
2.mirti: Maniau, kad jau kojas ištiesiu. Ob. Davė marčiai darbo anytėlė, kad ištiesė kojas per nedėlėlę. KrvP. Išgėrė šilto alaus ir ištiesė kojas. Krč. Kur nenusigąs – vaikų skruzdėlynas – ką jis darytų, jei boba kojas ištiestų?. Paukš. Aš manau, kad senis auštant išties kojas. LzP.
3.pastipti: Jei telią nuo karvės atimdinėsi, greit kojas išties. Rod. Iš ryto lesė [višta], per pietus jau žiūriu – kojas ištiesus. Žl. Kad ta kiaulė tik kojų neištiestų!. Krš.
kójas išvil̃kti
1.sunkiai išeiti: Arkliai vos išvelka kojas iš tvarto. Rmš. Ir Eliuką reikia gydyti, ir kaliniui maisto nors šiek tiek patiekti. Kitaip jis ir kojų neišvilktų. Pt.
2.pasveikti: Šiaip taip kojas išvilko. Všk. Vos kojas išvilkau iš ligos. Rmš. Kaži ar beišvilks tėvas kojas?. Sml.
kójas jùdinti dirbti: Kas kojas judina, tai ir duoną valgo. Grv.
kójomis kabìnti smarkiai eiti: Kabina kojom kiek tik gali ir šnervėm orą uodžia. Mont.
kóją káišioti nuolat kliudyti: Anglija nesiliovė jam (Napoleonui) kaišiojusi koją. rš.
kóją kélti eiti, žengti (ppr. ateinant, išeinant ar nueinant): Būk apdairus, kai keli koją į Dievo namus. ŠR. Jeigu ponas šauktų rokuotis dėl ganyklų, nevalnu nė vienam kojos kelti prie pono. Žem. Eglei naramu – bijo kelti kojos iš tėvų namų. Nėr.
kójos kẽliasi ima didelis noras: Kai šokt, tai kojos kelias, o kai darbui, tai ne. Vrn.
kójas kilnóti šokti: Visi džiaugiasi, kojas kilnoja. LTR.
kóją kìšti trukdyti, kliudyti: Ten kas nors koją kiša. Rmš.
kójas kratýti mirti: Prirūko [vyrai], prigeria ir kojas krato. Krš.
kóją kùlti eiti (be tinkamos naudos): Dėl kelių rublių nėr ko ir koją kulti. Krš.
kójas kùlti smarkiai ar toli eiti, daug lakstyti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė. Bs. Kur tik kojas kūlęs, žiūrėk, ir čia besąs. Ll.
kójas laižýti pataikaujant žemintis: Kur žmogus laižo kojas, tai jo kaip velnio bijok. Ob. Kiti galinčiams laižo kojas, kad šviesią dalį nor įgyt. Mač-Kėk. Laižo visi kojas pirmininkui. Slm.
kójas mainýti pavaduoti: Kai tau kojas mainė ir be skatiko, tai gera buvo. Prng. Tavo, motinėle, kojų nemainysiu. Str.
kójas mìndžioti niekinti: Mindžioja mums kojas ir juokias iš mūs veršiško būdo. Kudir.
kójomis mìndžioti niekinti: Teisybę kojomis mindžioti. K.
kójas mìnti eiti (nepasiekiant norimo tikslo): Nei tu mink kojas, nei tu vaikščiok!. Lkš. Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kojas minsiu!. Vlkv. Dirbi dirbi, ir sekmadienį kojas mink. Gs.
kójomis mìnti naikinti, žaloti, gadinti: Tik tas karas, tas karas! Visus žmogaus geriausius jausmus mina kojomis.... Pt.
kójos mìrga apie smarkų bėgimą: Vyriškis ėmė vytis Alyzą. Šis kūrė neatsisukdamas, tik kojos jo mirgėjo. Balt.
kójas mùšasi eiti (be naudos): Tik dovanai kojas muši – negausi. Rdm.
kójos mùšasi į ùžpakalį apie greitą bėgimą: Kad lekia, net kojos į užpakalį mušas. LTR.
kad ir̃ kójos nebū́tų sakoma reikalaujant daugiau neateiti: Kad daugiau mano namuose jo ir kojos nebūtų!... Vien.
kad nė̃ kójos nebū́tų sakoma reikalaujant daugiau neateiti: Kad mano namuose daugiau tavo nė kojos nebūtų, – kartą riktelėjo supykęs senis Gerulavičius. Vien. Kad daugiau nė kojos čia nebūtum!. Ėr. Eik iš mano akių, kad tavo čia nė kojos nebūtų!. Rod.
kad nė̃ kója nepastovė́tų sakoma reikalaujant daugiau nesilankyti: Kad tu man šitaip padarei, tai žiūrėk, kad tavo nė koja čia daugiau nepastovėtų!. Gs. Kad man nė tavo koja karčemoj nepastovėtų!. Gdl.
(kieno) kójos nebùvo nėra lankęsis: Kai gyvas – mano kojos teisme nėra buvę!. Gric.
kójos neįkélti neužeiti: Jūs man nepavydėkite, jus tik myliu ir į vestuves prašau, o Jokimukas su Kaziu kojos pas mane neįkels!. Žem. Anasis girininkas, gali sakyti, kasdien užsukdavo, o jūs kojos neįkeliat. Ap. Daugiau ji čia man nė kojos neįkels. Mont.
kójų nejaũsti būti išvargusiam: Išvarginti kelių dienų kelionės akinančioje saulėje, nebejausdami kojų jie nugriuvo kažkokioje sodyboje ant šieno ir užmigo. rš.
kójų nejaũsti po savimì
1.būti išvargusiam, negalėti greitai eiti: Eina Jonukas ir kojų po savim nejaučia. Svyruoja kaip girtas.... Nėr.
2.apie greitą bėgimą: Kaip išsigandau, tai taip nešiausi, kad net kojų po savim nejaučiau. Ml.
kójos nekélti
1.neužeiti: Kaip sau nori, bet tavim dėtas aš ten mažiausiai savaitę kojos nekelčiau. Mark. Ir aš daugiau kojos ten nebekėliau. Žeml. Mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus. ŠR. Daugiau pas mane nė kojos nekelk. Šk. Ir tetulė, pati eidama išpažinties pas altaristą, nekėlė kojos klebonijon. Dovyd. Jis jau seniai pas mus kojos nekelia. Lš. Pasiuski! – sušnibždėjo Simonaitienė. – Kojos niekur nekeliu nuo šios dienos, kam aš čia sveikatą dėsiu. LzP.
2.neišeiti: Būčiau žinojęs, būčiau ir kojos iš namų nekėlęs. Vien. Kelias savaites kaimynas kojos nekėlė iš namų – tvarkė savo biblioteką. rš. Tarp saviškių galima ir atviriau: baisokas ten (Afganistane) gyvenimas. Be ginklo nekeliam kojos. Vienas gatvėj nepasirodyk. Ap.
kójos neláužia neverčia skubėti: Tas reikalas kojos nelaužia!. Rs. Neskubink, niekas kojos nelaužia. Ėr.
kójos nelim̃pa į žẽmę greitai eina: Eina, net kojos nelimpa į žemę. Klt.
kójomis nelypója apie greitą bėgimą: Kaip šoko bėgti, tai nelypojo ir kojom, kaip žaibas prapuolė. Vrn.
kójos nenutrū̃ks sakoma sutinkant ar raginant kur nueiti: Nubėgsiu, man kojos nenutrūks, aš savo kojų negailiuos. Dr.
kójų nepàkelia
1.nerangus: Ė jau šita tai kojų nepakelia. Sdk.
2.silpnas: Kai kojų nepakeliu, tai ir stumdo. Rmš.
kójų nepanèšti labai pavargti: Labai gerai statyba vyksta – kojų nebepanešu. Sur. Tai pavargau, kojų nepanešu. Mrj.
kójų nepavil̃kti
1.sunkiai, tingiai eiti: Eidamas darban, kojų nepavelka, iš darbo – arklį pralenkia. KrvP. Eina ir kojų nepavelka. Kt. Rajono gydytojai gydė patys juokaudami, kad toks jaunas ir jau nebepavelka kojų. Ap. Aš rankų nebepakeliu, kojų nebepavelku. Mžš.
2.nusilpti: Ką čia įskalsinsi! Kojų nepavilksi. Krš.
kójos neródyti visai neateiti: Tol laidė, kol neliko nė skatiko, o tuomet, žinoma, ir kojos nerodė. Ml.
kójos nesíekia žẽmės smarkiai bėga: Ir aš išvykau baisiausiai bijodamas, kad tasai karas nesibaigtų, man dar nenuvažiavus į vietą. Mano kojos žemės nesiekė, kol aš nuvykau į kazarmę. Simon.
kójos nesíekia žẽmių nori šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kojos žemių nebesiekia. Šmn.
kójas nèšti eiti (nuvargusiam): Nusivazojau – tik ką kojas nešu. Ktk.
kíek kójos nẽša labai greitai (eiti, bėgti): Nuėjo kaip gali, kiek kojos nešė. Krok. Ištrūkęs vaikas nudūmė kiek kojos neša. Jnš. Pamatęs vilką kad jau ėjau, kiek tik kojos nešė. Srv. Vyresnysis liepė broliui bėgti kiek kojos neša į kaimą ir šaukti žmones. rš.
kur̃ kójos nẽša bet kur (eiti): O jie nebeteks gerai apmokamo, garbingo ir pelningo darbo ir turės išeiti kur akys veda, kur kojos neša. Tilv. Einu, kur akys mato, kur kojos neša, kur bėdos žmonių dar nesurado. KrvP. Eisiu kur kojos neš. Sv. Kur kojos neša eitau, kad tik to vargo išvengtau. Lš.
kójomis nẽšinas vos paeinantis: Nuėjo kojomis nešinas. Pvn.
kójų netèkti nuvargti: Eini eini, ir kojų netenki, o dar kiekvienas tau prikiša, kad nieko nedirbanti. Krėv.
kójų neužkélti neiti (kur): Reikia užsistatyti ir kojų neužkelti. Krš.
kóją nukélti bent kiek apsilankyti, nueiti: Gal teks ir man į tas vestuves koją nukelti. Jnšk. Nenukėliau kojos aš ten. Ggr. Jei tik šį vakarą manęs nepaprašys, neleisiu nė tavęs nė kojos nukelti... Kokie mat begėdžiai!. Žem. Daugiau kojos nenukelsiu. Ms.
kójas nukratýti neig. mirti: Negerk tų stypžolių – kojas nukratysi. Plv. Pabraidyk šaltan vandeny – tuoj kojas nukratysi. Sur. Aš čia ir kojas nukratysiu per tuos darbus. Šts. O, dar senis stiprus, negreit kojas nukratys!. Dbk. Nė metų nepagyveno apsiženijęs, ir nukratė kojas. Ker. Kad bent kojas nukratytų, tai būčiau ramus. Vencl.
kóją nukùlti toli nueiti: Pas jį Jonas nukūlė koją – gavo penkiasdešimt litų. Lš.
kójas numìnti pailsti (einant): Taip kojas numyniau, o visai be reikalo. Skr.
kójomis nunèšti nuniokoti, apversti: O čia Beržėnus įmanė kojomis nunešti klausiukai beieškodami Čapskio. Žem. Javai kojomis nunešti. Dauk. Karvės kojomis nunešė visus daržus. Krž.
kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimušiu koją pas tave. Kt. Tai dar aš vis tėviškėje koją nusimušu. Plv. Kitąsyk visi atėjo, visi koją nusimušė pas juos. Gs.
kójomis nusitargýti mirti: Senelė kojom nustargytų, jei negautų taip iš žmonių. Drsk.
kója nuspìrti lengvai padaryti: Ką pirma koja nuspyriau, dabar ranka nepaimu. Dkš.
kójomis nuspárdomas lengvai padaromas: Mūsų darbai kojomis nuspardomi, nepavargstas. Šts.
kójas nustirénti neig. mirti: Tu čia pat ir nustirensi kojas. Jnšk.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau kojas nusukusi ant durų, kad ne tie vaistai. Skdv.
kójas nušálti būti silpnam: Be duonos valgysi, ir kojas nušalsi. Yl.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas veterinoriaus nesulaukęs. Balt.
kójomis nutrỹpti dažnai kur lankytis: Šaligatvis į „Versalį" buvo jo kojomis nutryptas, o prie bufeto, kurį jis vadindavo altoriumi, jis visada rasdavo pripiltą klebonišką. Tilv.
kójas nuvar̃vinti turėti pastogę, prisiglausti, nukaršti: Tėvai vis sakydavo, kad Jurgis blogas vaikas, o dabar ir gerai, kai gauna senatvėje kojas nuvarvinti. Žvr. Turėsiu senatvėj nors kur kojeles nuvarvinti. Skr.
kójas nuvìrbinti neig. numirti: Tokion Rūdiškėn ligoninė – tik kojas nuvirbinti. Onš.
kójomis pabùrti sakoma apie stimpantį, mirštantį: Paskui nusimoviau klumpę ir drožiau per galvą taip smarkiai, kad jis tik pabūrė kojomis, išsižiojo ir išleido paskutinį atodūsį.... Mont. Eik eik prie arklių, kaip spirs, tuojau pabursi kojomis!. Dkš. Jis tik kojomis pabūrė ir atliko (nugaišo). Plv.
kójas padžiáuti
1.mirti: Padžiausime kojas tuoj mes visi. Ds. Ar čia seniai jis ūžė, linksminosi, o jau šiandien kojas padžiovęs. Srv.
2.atsisėsti pailsėti:
kójas pakáustyti sumušti: Dar labiau apniuko ir išėjo. Ir jau kelinta diena nebesirodo. Arba jam Petras kojas pakaustė, arba oras kliudo. Balt.
kóją pakélti pasirengti išeiti: Ir Petras jau koją pakėlęs. Rs. Ar žinote, kad jau mūsų Bronė koją pakėlė. Skr. Aš vis pakėlęs koją ieškoti darbo. Lkš.
kójas pakélti
1.imti bėgti, sprukti: Pakėlė ir Vanka kojas, kai pradėjo smalyt (šaudyti). Skdt. Tada tai pakėliau kojas!. Gdr.
2.imti šokti: Užplėšk užplėšk (užgriežk), tegul ir seniai pakelia kojas. Ktk.
3.sugebėti darbuotis: Kolei kojas pakeliu, tolei ir skurstu. Dg.
kóją pakė́lęs pasiruošęs išvykti: Jis seniai koją pakėlęs miestan. Kp.
kóją pakylė́ti trumpam išeiti: Tik koją kur pakylėki, tai ir tu ten. rš.
kójas pakir̃sti
1.sujaudinti, išgąsdinti: Per rugiapjūtę vieną vakarą Marelei, rodos, kas kojas pakiro – krito į lovą. Žem. Apie Šarūno nelaimę stengiausi negalvoti, bet, kai pamačiau dvi juodas gegnes, sugniaužė širdį, pakirto kojas. Mik.
2.apgauti (merginą): Vaikis mergei pakirto kojas. Skdv.
kóją pakìšti sukliudyti, sutrukdyti ką daryti, pakenkti: Jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę. ŠR. Bėda, kiekvienas nori didesnis, mandresnis pasirodyti, – įsimaišė kitas, – o labiausiai kitam už akių užbėgti, koją pakišti, labiausiai tą trirublinę sau išmilminti. Žem. Ir ką gi jis gavo, kad draugui koją pakišo?. Alv. Velnias, matyt, koją pakišė, kad nebesulaukiam ateinant. Alz. Pamidorai labai pakišė koją agurkam: kad ne pamidorai, gal ir agurką valgytų. Mžš.
kójas pakìšti po (kieno)stalù gyventi nesavarankiškai: Kol po tėvo stalu kojas pakišęs. Snt.
kójas pakratýti neig.
1.mirti: Dar nesenas buvo, o jau, veizėk, ir pakratė kojas. Šll. Jau mėnuo laiko, kaip ji kojas pakratė. Skr. Nuo tokio valgio gali ir kojas pakratyti. Ll. O tai kas padės? Ar kad aš čia toj baltoj lovoj pastipsiu, kojas pakratysiu?. Ap. Tas jau kojas vieną kartą pakratė. Skd. O dabar tik ir stypčiojat aplink lovą, tik žvairiakiuojat visi ratu: kada tas senis kojas pakratys, kada griebsim viską. Balt.
2.pastipti: Gyvulys jau kojas pakratė. Lp. Veršiukas jau pakratė kojas. Alz. Kada ta kumelė poną pamatė, ausis pastatė, kojas pakratė. An.
kójas pakùlti apvaisinti: Muderės kojas pakūliau (žmona pagimdė). B.
kójas paléisti į dárbą sprukti: Jam vieną tik šūvį būt tereikėję iššauti, ir darbininkai būtų paleidę savo kojas į darbą. SnV.
kójas paleñkti atsisėsti: Prašom nors kojeles palenkti. Krž.
kója pamèsti nevertinti (kokio daikto): Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi. Rod.
kójas pamèsti
1.nuvargti bevaikščiojant: Kojas gali pamesti tie paštaljonai benešiodami paštą. Šts. Ir kojas pamečiau, iki tave suradau. Brs. Aš buvau didžiai greita – pamečiau kojas. Dov. Aš bevaikščiodama ir kojas pamečiau. Mrj.
2.galą gauti: Per tokią muižę (baudžiavą) ir kojas reiks pamesti. Lk.
kójos pamirgė́jo apie greitą bėgimą: Kad pasileido nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo. Švnč.
kójas panèšti
1.sunkiai paeiti: Lyg ėjo kažkas labai senas, vos kojas panešdamas. Krėv. Kai ženijos, tai čiut šiltas buvo, vos kojeles panešė. Šauk.
2.sugebėti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojos, nors visai neturėjo vilties rasti. Balč.
kójas papùrtinti mirti: Galvą į tvorą – kojas papurtinu, ir gana, – ne ko už našlio ėjusi. Šts.
kóją pariẽtus smarkiai (eiti): Eina koją perietęs. KrvP.
kójas parvil̃kti sunkiai pareiti: Sutemus šiaip taip parvilkau kojas. Jnš. Tik tik kojas parvilkau, šilta be vieno galo. Krš.
kójas pasipustýti pasirengti ką daryti: Pasipustysma, vyrai, kojas – vienas, du, trys. On.
kójos pasistãtė parvirto: Kad pastumtum girtą, tai tuoj kojos pasistatytų. Jrb.
kója paspirtà
1.labai nori: Yra anos koja paspirta su tais baliais, šokiais. Šts.
2.apie nėščią: Cilei besanti koja paspirta. KlvrŽ.
kója paspìrti neig. labai mažai (yra): To darbo – tik koja paspirti. Bgt.
kójos paspìrtos apie nėščią: Kojos paspirtos anos, t. y. nėščia. J.
kójas pastatýti neig.
1.ne laiku, negražiai atsigulti: Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastatęs. Jrb.
2.mirti: Dabar senis ponas kojas pastatė, o žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso!... Žem. Kojas visi pastatė, tie gudrieji. Pj. Vieną valandą šneki, kitą kojas pastatai. End. Per tą didelę sprogseną ir kojas pastatė. Vkš. Dirbsi dirbsi ir bedirbdama kojas pastatysi. Vdk. O pėsčiam tai ne juokai yra suklankti, paskui dar kojas galiu pastatyti. LzP.
3.pastipti: Vienas gaidelis, veizam, kojas pastatęs. Mžk. Arė arė, kol arklys kojas pastatė. Šll.
kójas pastatýti aukštỹn neig. mirti: Valgyk, o aukštyn kojas pastatysi!. Grg.
kójas pastatýti į aũkštą neig. mirti: Jei neėsi, kojas pastatysi į aukštą. Krš.
kójas pastatýti į vir̃šų neig. mirti: Reiks visiems kojas pastatyti į viršų. Grd.
kójas pastatýti prieš mėnùlį galą gauti: O boncai dabar jau veik veik pastatysią kojas prieš mėnulį, nes jie patys juk dirbti nemoką, o darbininkų jie dabar, po karo, nė vieno nebegausią. Simon.
nėrà kur̃ kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nėr kur būt, kur kojos pastatyt. Švn.
kójos pàsuktos ant dùrų miręs: Kojos ant durų pasuktos, nieko nebenorėk. Ukm.
kójas pašálti
1.būti apgautai, suvedžiotai: Mergė kojas pašalo ant švento Jono. Tršk. Ona pašalė kojas. Akm.
2.nusikalsti: Tas vaikis buvo kojas pašalęs, turėjo kitur išbėgti. Vkš.
kójas patem̃pti mirti: Kojas patempsma visi, čia niekas neatsipirks. Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų. rš.
kójas patiẽsti mirti: Turbūt greit teks patiesti kojas. Mont. Tu man pieno atnešk ir duonos kokį kriaukšlį, kad iš bado kojų nepatiesčiau. Bor. Dar stiprus senis, toks kojų greit nepaties. Sb.
kójomis patrem̃ti suniekinti: Neras jie niekuomet rimasties, jog dėl tuštybės savo patrėmė kojomis prakilniausias savo pareigas ir užduotis. Mač-Kėk.
kójas paver̃sti neig. mirti: Kad nemylėtų, tai gal seniai pavertus kojas būčiau. Trgn. Senesnių jau nebėr, pavertė kojas jau visi. Ob.
kójas pavil̃kti sunkiai paeiti: Pavargau, vos kojas pavelku. Mrj. Aš taip esu pavargusi, kad vos tik kojas pavelku. Skr. O koks čia begali būti grūmimasis, jeigu paskui teodolitą vos bepavelki kojas?. Ap. Dabar nei tau sūnų, nei tau žentų: dirbi, pakol pavelki kojas. Mžš. Kojų pavilkt nebegaliu, kur čia benueisi. Sdb.
kójas pìlti eiti smarkiai (toli ar ilgai): Atėjai iš kolionijos, dabok, tuoj ir vėl pilk kojas kolionijon atgalio. Vj.
kójos pìnasi svirduliuoja, svyruoja: Sudžiūvo, susisuko, kojos pinas. Krš. Ar kojos pinas nuo tų pienų?. Rdn. Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau – kojos pinasi. Jrb.
kójas plàkti eiti (be naudos): Neverta kojas plakt. Ml.
kójas plū̃kti eiti (be naudos): Be reikalo kojas plūkei. Sdk.
kójas praskìrti išeiti: Jis man neduoda niekur kojas praskirt. Skr.
kójomis praskìrti negalì labai daug yra: Ot prigyvenom – moterų kojom praskirt negali, o vyrai turi puodus kilot!. Ob.
kójas pridė́ti šùniui veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šuniui kojas prideda. Skr.
kóją prikìšti atsikratyti kuo įskundžiant: Dievobaimingam činovninkui neparankus buvo viršininkas, persekiojantis kyšius, taigi prisitaikęs prikišo jam koją. Kudir.
kójas prileñkti prisėsti: Prašom toliau, prilenk kojas... užsidek pypkę. Žem. Prilenk kojas, būsi svečias. Užv.
kójas primainýti pakankamai dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu. Prng.
kóją primýnus
1.smarkiai (muša): Koją primynęs jam davė [į kailį]. Rsn.
2.labai daug (reikalauja): Plėšia [už kambarį] koją primynę. Ėr.
kójas priplū̃kti einant privargti: Tik kojas priplūkiau, o nieko gera negavau. Svn. Tai priplūkiau kojas – kelias blogas. Dglš.
kóją prispáudus labai daug (reikalauja): Iš tokio bagočiaus tai galima plėšti koją prispaudus. Užp.
kójas raitýti teig.
1.smarkiai bėgti: Žiūrėk, jis kad raito kojas, tai raito!. Rm. Kad bėga risokas, kad raito kojas, gražu žiūrėt. Ob.
2.suktis, darbuotis: Petras gerai kojas raito. Ds. Tai raito kojas, raito!. Upt.
kójomis rašýti teig. gražiai bėgti (apie arklį): Apjojo kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys tik kojom rašo, kaip skraido. Lz.
kója rãšo labai mokytas: Prasgėręs, praslakęs, bet koja rašo. Ml.
kójomis skaitýti
1.gražiai bėgti (apie arklį): Sartukas kojukėm tik skaito. Pns.
2.brūkščioti stimpant: Arklys dvėsdamas jau tik kojomis skaito. Švnč.
kójos smeñga į žẽmę nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga. Žem. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atdarė duris ir vietoje kaip įkastas pasiliko. LzP.
kójos smìrdi grabù senatvė, arti mirties: Jeigu kojos smirda grabu, kamgi reikėjo to senio dėl to laužo. Mžš.
kójomis stirénti neig. mirti: Kas geria, tas kojom stirena. Rš.
kójose stovė́ti
1.galėti vaikščioti: Kai jau kojose stovėjau, išvežė į Kauną. Slnt.
2.savarankiškai gyventi: Kaip vaikai kojose stovės, tada [tėvai] skirsis. Krš. Kojose visi vaikai stovi. Vn.
kójomis subùrti sakoma apie stimpantį: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojomis subūrė ir atliko. Brt.
kójomis sùkti ant dùrų mirti: Jei ji man nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kojas sukti ant durų. Skdv.
kójas sùkti prie dùrų mirti: Vargsti vargsti, žiūrėk, jau reik sukti kojeles prie durų. Btg.
kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo būtumei kojas sukūlusi, nebūtumei išplikusi dantų. Žem. Be reikalo kojas sukūliau, o neradau daktaro. Šts.
kójas suleñkti
1.atsisėsti: Adomas, tiesa, parbėgęs retai tesulenkia kojas. Simon. Kur tu paklydai? Seniai bematyta. Še kėdę, sulenk kojas. Simon.
2.nusižeminti: Nesulenksiu prieš jį savo kojų. Mont.
kójos suliñdo į sùbinę vlg. sakoma pavargus nuo vaikščiojimo: Kol visus žygius apėjau, kojos į subinę sulindo. Krš.
kójos suliñdo į úodegą sakoma pavargus nuo stovėjimo: Nusibodo stovėt – net kojos į uodegą sulindo. Srv.
kójos suliñdo į ùžpakalį pavargo: Per dieną kojos į užpakalį sulindo. Krš. Kur ten beeisi, ir taip kojos į užpakalį sulindo. Avyž.
kójomis sumìnti lengvai nugalėti: Tvirtai jie tikėjosi visas kliūtis pergalėsią, visus priešininkus kojomis suminsią. Žem.
kójas suplàkti be naudos suvaikščioti: Nuėjau, tik kojas suplakiau ir nieko negavau. Plš.
kójas suplū̃kti einant nuvargti: Suplūkei kojas be vieno reikalo. Lkm. Et, be reikalo tik kojas suplūkiau. Ds.
kójas suraitýti greit pasileisti bėgti: Suraityk gerai kojas, ir suspėsi. Ds.
kójas sušìldyti apsiprasti: Dar kojų čia nesušildė. KrvP.
kójas sušìlti apsiprasti, priprasti: Sušils kojas ir vėl lėks kur. Vrn. Jau paėmėt piemenį ant dantų, – pasakė tyliai. – Vaikas dar kojų nesušilo, o jau čia visi jūs: er – rr, er – rr!. Balt. Kitą pavasarį Martynas su savo anūku įsikūrė savo sodyboj, tačiau dar gerai nesušilo kojų, kai brakšt – karas.... Avyž. Nė šilt kojų nesušilo; parvažiavo – ir vėl tuoj išvažiuot. Srv. Kurgi taip skubiniesi, nė kojų nespėjęs sušilt. Krs. Tas šunadvokatis kojų Amerikoj nesušilęs grįžo atgal. Dovyd.
kójomis sutabalúoti mirti: Reikia mokėt [grybus] paruošt, ba ne, tai ir kojom sutabaluosi. Srj.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirmà kojas sutaisysi!. Lp.
kójas šìldyti gyventi (ppr. namie): Anas maža kada namie šildo kojas. Arm. Neilgai aš pas jį šildžiau kojas – prasvarė. Arm.
kójas šìlti gyventi kur: Pas tėvus kojas šyli, tėvų ir klausyk. KzR.
kójas taisýti rengtis ką daryti: Taisykit, mergos, kojas – šiandien kaimynuos šokis. Gs. Vokietys taiso kojas an karo. Krš. Taisyk kojas, brauksim – ir taip sutems, kol parsikapstysim. Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk. Dauk.
kójas taisýti į grãbą rengtis mirti: Žmogus sulaužytas ligų, tai tik taisyk kojas graban. Svn.
kójas tę̃sti lėtai eiti: Ot pavargau mieste, čiut kojas tęsiu. Grv.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiesim kojas, visiem tas bus, ale visi dar norim pagyvent. Bb.
kójas trankýti daug eiti: Vis Panevėžin kojas trankydavo. Mžš.
kóją uždė́ti už ausiẽs tinginiauti: Šiandien nėra valgyt, virėja koją už ausies uždėjo. Vrn.
kóją uždė́ti už galvõs gimdyti: Ma[no] boba uždėjo koją už galvos. Arm.
kójas uždìrti nusibaigti: Tik bumt iš muškietos ir uždyrė kojas kiškelis. Nč. Prisikūreno pirtį drūčiai, nuė[jo] ir aždyrė kojas. Grv. Jau jis uždyrė kojas. Knv.
kóją užkélti apie ilgai neateinantį, nepareinantį: Kame tas daktaras buvo koją užkėlęs taip ilgai?. Žem. Jau dabar anys seniai nebuvo, kaži kur koją užkėlė. Akn. Jau kad neparėjo, must užkėlė koją kur nors. End.
kójas užkélti
1.nusibaigti: Knirkia paršelis, nebeišrėkia, greit užkels kojas. Srv.
2.mirti: Jis jau užkėlė kojas. Ds. Dirbo labai ir užkėlė kojas. Krš.
3.apie ilgai neateinantį, užtrukusį: Turbūt kojas ir užkėlė, – bambėjo sau, – čyst jau pavakarė, o dar nėra!. Žem.
kóją užkélti už galvõs apie ilgai neateinantį, negrįžtantį: Tėvai, bene užkėlei koją už galvos?. Šts.
kóją užkélti už kãklo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį: Bene buvai koją už kaklo užkėlusi. J.
kójas užláužti neig. mirti: Gyveno dar senis su sūnum, senis užlaužė kojas, o sūnus kažkur dingo. Ap.
kóją užmìnti nuskriausti: Dar ne vienam koją užmins, kol jo veidai patins. KrvP.
kójas užplė́šti neig. mirti: Ar dar kojų neužplėšė?. Ker.
kójas užriẽsti neig. mirti: Senis bėgo bėgo, kol užrietė kojas. Skdt. Kugėjo kugėjo (drebėjo) nuo šalčio ir užrietė kojeles. Lkm. Su darbais apsieiliosim, kai kojas užriesim. Al. Mums kas, daug čia liko? Užriesi kojas... ir baigta. Mark. Jei kojų neužriesiu, nuvažiuosiu kada. Švn. Juk tai Gimbutis! Ot, broleli, kur jo atsikraustyta kojų užriesti. Zob.
kóją užsidė́ti už ausiẽs mirti: Jau ana žusdės koją žu ausies. Rod.
kóją užsidė́ti už kãklo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Gal ji ten koją užsidėjo už kaklo. Krok.
kóją užsikélti apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Sakau, kur ana koją užsikėlė, o mat serga. Krž.
kóją užsikélti ant sprándo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Ar jis koją užsikėlęs ant sprando ar ką, kad neateina?. Prn.
kóją užsikélti už sprándo sakoma apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Ar anie ten koją užsikėlė už sprando?. Sd.
kójomis užsiklóti smarkiai parvirsti: Kad galėčiau, tai kad duočiau aš šituos kiauliapirkius iš trobos, kad net savo kojomis užsiklotų. Vaižg. Kaip pavargsiu, tai ir kojomis užsiklosiu. Nč. Kaip virto, tai net kojom užsiklojo. Arm.
kójomis užsivirbénti neig. numirti: Iššoko iš patiltės, kaukšt kupčiui kakton tuinu – ir užsivirbeno anas kojom. Ml.
kójas užvartýti išmirti: Visi kojeles užvartysma. Krš.
kójas užver̃sti
1.mirti: Jau metai, kai Šikšnių kaimo burtininkas užvertė kojas. Ds. Palauk, kol dar senis užvers kojas, tai tu turėsi vargti be duonos kąsnio. Lš. Tas nevidonas kojas užvertė. Šn. Nuo tokios supyliotos degtienės kiek jau kojas yr užvertusių. Krš. Sugrąžins [žemę], kai jau būsi kojeles užvertęs. Brš. Greit ir man reikės kojas užverst. Ker. Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet tik nenoriu rankų purvint. Krėv.
2.pastipti: Du mano paršai užuvertė kojas. Krs. Sveikiausi arkliai pradėdavo kriokti ir užversdavo kojas. Bor. Kojas užvertęs paukštelis gulėjo palangėje. Sav.
kójas užver̃sti aukštỹn neig. mirti: Užversi kojas aukštyn, ir liks ir ragutėlės, ir ragutės. Žl.
kójomis užvirbénti neig. mirti: Pasiėmęs lazdą drykst diedukui – tik tas ir užvirbeno kojom. Ign.
kójomis užvirbė́ti neig. mirti: Barės barės, tas kirvapente galvon ir užmušė motką – tik kojom užvirbėjo. LTR.
kójomis užvìrbinti neig. mirti: Anas jau greit kojom užvirbins. Rš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tabletes, užtai pusamžiai ir varto kojas į aukštą. Krš.
kójas vẽjant sunkiai, svirduliuojant (eiti): Taip sylos nebeturiu: einu kojas vydama. Skd. Ko tu čia eini kojas vydamas?. Yl. Kojas vydami ėjom – tokie buvom susibaigę. Šts.
kójas ver̃sti neig. mirti: Visi žino, kad reiks verst kojas, tik raminas, kad negreit. Jd. Jau maniau kojas versiu. Bb.
kójomis ver̃stis į vir̃šų keisti gyvenimą: Vaikai verčias kojom į viršų. Nmn.
kójas vil̃kti sunkiai eiti nuvargus, nusilpus: Jis per dieną dirbdavo ir vakarais pareidavo vos vilkdamas kojas, visas apskretęs moliu. Mont. Ir pas mus ne Velykos – vos kojas velkame. Vencl. Atliko kaip bizūnas, led kojas velka. Šmn. Senas – kojas vos velka. Msn. Toks tinginys led velka kojas. Krs. Jis vos kojas velka, o čia braidžiok tokioj palaidoje, tokioj slidumoj, iki klupsčio šlapias, purvinas. Krėv.
ant kójų
1.stojasi, keliasi, atsikėlęs: Apie Severją sakydavo: tereikią paliesti sieną ir ji tuoj ant kojų – tokia esanti budri ir klusni. Vaižg. Saulė įspinsta, aš ant kojų. Krš. Kelkis, tinginy, nemiegojęs. Aš senesnis už tave, o štai, matai, seniai jau ant kojų. Krėv.
2.stovi, pastovi: Jonelis pervirto per galvą, bet stypt – ir vėl ant kojų. Mont. Šidlauskiokas nusidažęs (pasigėręs), vos ant kojų, piršliais atvažiavo mat. Slm.
3.dirba, triūsia, vaikščioja: Ne tik prieš kunigėlį, bet prieš patį Dievą parvežant reikia tinkamai pasiruošti, – todėl visi ant kojų. Žem. Visą dieną ant kojų, neprisėdo nė minutės. Jnš. Ir piemeniui nelengva: visa diena ant kojų ir ant kojų. Kp. Aš papratus: aš daugiau ant kojų ir ant kojų. Graž. Ar tau lietus lyja, ar griaustinis griaudžia, ar sniegas sninga – vis ant kojų ir ant kojų... vis bėk.... Pt. Jį išvežė greitoji, ir galas žino, kaip ten bus toliau, o aš va ant kojų.... Avyž. Žinai, per dienas ant kojų ir ant kojų. Vakare, nusivaręs kaip šuo, sėdžiu ligi išnaktų prie popierių. Bub.
ant (kieno)kójų kliūdamas, trukdydamas: Pirma gyvenau ant visų kojų. Mrj.
ant antrõs kójos sakoma raginant išgerti: Dar po vieną! Ant antros kojos, – perbraukia lūpas delnu. Dovyd.
ant naujų̃ kójų stóti rūpintis kitais reikalais: Man vėl ant naujų kojų reikia stoti. Drs.
ant naujų̃ kójų stótis imti naujai gyventi: Reikėjo ant naujų kojų stotis. Mlt.
ant sàvo kójų atsistóti pradėti savarankiškai gyventi: Daug prisikamavo, kol ant savo kojų atsistojo. KrvP. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos. Simon. Laimė?! Laimė – tai atsistoti ant savo kojų. Mik.
ant sàvo kójų stovė́ti savarankiškai gyventi: Jis jau ant savo kojų stovi. Alv.
ant savų̃ kójų atsistóti pradėti savarankiškai gyventi: Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai. Baran.
ant skaudamõs kójos užmìnti M. paliesti jautrią vietą:
ant stipresnių̃ kójų atsistóti prasigyventi: O kaip tik turėtume džiaugtis, kad štai jau ir lietuvių vienas kitas atsistoja ant stipresnių kojų. Gruš.
ant sunkių̃ kójų nėščia: Tiesa, po kelerių metų sugrįžo viena duktė – Marė, nuvargusi, nuliūdusi, pageltusi ir ant sunkių kojų. Simon. Ji ir vėl vaikščioja ant sunkių kojų. Ck. Ant sunkių kojų buvau. Šln.
ne ant tõs kójos atsistóti būti blogos nuotaikos: Piktas, kaip ne ant tos kojos atsistojęs. Krs.
ant tõs kójos pataikýti išlìpti iš lóvos būti geros nuotaikos: Ar tame jo posėdyje vakar kas nors gerai nusisekė, ar ant tos kojos pataikė iš lovos išlipti, bet nusiteikęs jis buvo puikiai. Ap.
ant trumpų̃ kójų eĩti būti nėščiai: Ji eina ant trumpų kojų. prš.
ant vienõs kójos
1.trumpai (būti kur): Nebūsiu ilgai – tik ant vienos kojos. Lp.
2.apie svaigalų gėrimą: Ant vienos kojos išgėrė, reik ir ant antrosios. End.
ant vienõs kójos apsisùkęs greitai: Šis ant vienos kojos apsisukęs, greit padavęs gerti. Šts.
ant vienõs kójos stovė́ti būti pasiruošusiam greitai išvykti: Kas dar kaltas, kad verkia Poli-na, kad Steponas čia ant vienos kojos stovi?. Bub.
ant vienõs kójos sùktis
1.džiaugtis: Linksmiausioji, sukas ant vienos kojos. Lž.
2.būti judriam, vikriam: Septyniasdešimt metų, o dar sukas ant vienos kojos. Klt. Tai mano boba, kaip ratas ant ašies, tik sukas ant vienos kojos. Ml.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: Ant vienos kojos šokom, kad carą nuvertė. Btg. Vyras džiaugės, ant vienos kojos šoko, kad karas prasidėjo. Trgn. Kad tu itokį namą turėtum, tai ant vienos kojos šoktum. Švnč.
ant kójų atsistóti
1.prasigyventi, atkusti: O vis dėlto Kazys turi racijos: norint tvirčiau atsistot ant kojų, negalima vien sentimentais vadovautis. Vien. Šitaip, brolau, niekada ant kojų neatsistosi. Jei ganysi centą, tai litas pas tave pats atsiras. Gric. Jau žmogus prasigyveno, jau ant kojų atsistojo. Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistosiu ant kojų, tai pagyvensiu ne šitaip. Užp. Vaikinas, matyt, rimtas, jau atsistojęs ant kojų. Mark. Antanavičius, besiversdamas knygomis, stipriai atsistojo ant kojų. Švaist. Kol jie (išeiviai) negrįš, tėvynė tegul nė nebando atsistoti ant kojų. Andr.
2.susitvarkyti, įeiti į vėžes: Prekyba jau visai atsistojo ant kojų. rš.
3.pasveikti: Jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų. Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus. Saj. Buvai aplankyti Toleikio?.. – Gero mėnesio prireiks, kol atsistos ant kojų. Avyž. Kai Jurgis vėl atsistojo ant kojų, juodviejų keliai nesuėjo. Mart.
ant kójų išbė́gęs ištįsęs, išaugęs ne pagal amžių: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kojų išbėgus – argi tai pora?!. Vlk.
ant kójų kélti išjudinti, paskatinti veikti, telkti: Viktoras kėlė vyrus ant kojų ir tęsė drąsų žygį. rš.
ant kójų laikýtis
1.pastovėti: Buvau be galo nuvargusi ir vos besilaikiau ant kojų, arba, teisingiau pasakius, ant savo kriukio. Simon. Bet bajorai, nors ir neblaivūs, dar ant kojų laikos. rš.
2.šiaip taip pragyventi: Prisimušiau žuvų, ir laikomės ant kojų.... rš.
ant kójų léistis paūgėti: Pas mus taip: vaikai leidos ant kojų, tai darbuja ir darbuja. Pls.
ant kójų lìpti užbėgti už akių, nekantrauti: Kiek, kiek, kiek... tūkstančių? – nedavė toliau kalbėti iš nekantrumo valdininkai, lipdami teisėjui ant kojų. Cvir.
ant kójų nepastovė́ti labai išvargti: Eini eini žmogus, kol viską apeini, ir ant kojų nebepastovi. Srv.
ant kójų nunèšti iškapstyti, išmynioti: Vištos viralus ant kojų nunešė. Arm.
ant kójų nupùlti nepaeiti: Nagai atbuko, išbirėjo tie dantys, kuriais draskydavo neprietelius, nupuolė nuo kojų. Blv. Kiaulė nupuolė nuo kojų, nebegali nė iš kinio bepasikelti. Vkš.
ant kójų pakélti
1.išjudinti, paskatinti veikti: Parvažiuosiu namo, kad pakelsiu ant kojų visus!. Upt. Kai atėjo su armonika, tuoj visus pakėlė ant kojų. Sdk. Mūsų aprašomo miestelio ponija buvo išgąsdinta, tiesiog ant kojų pakelta naujo įvykio. Cvir. Tu pakeli ant kojų visas ligas tiek vaistų gerdama. Sur.
2.padaryti, kad prasigyventų: Vainos kitus pakelia ant kojų. Gs.
ant kójų pastatýti
1.prikelti, sukelti: Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų. Myk-Put. Pastatė visą šeimyną ant kojų. Upn.
2.išgydyti: Na, nieko, aš jį tuoj pastatysiu ant kojų. Dvd. O kai pradingo Karusės motina, pardavė paskutinę ožką, aulines pušnis ir vis dėlto pastatė Jurgį ant kojų. rš. Motinos rankos pastatys ant kojų, ir mes vėl turėsim kovotoją. Bub.
3.parengti savarankiškam gyvenimui, išmokyti: Aš daug nukenčiau nemokytas, – galvoja tėvas, – bet mano nors vienas vaikas nebekentės, pastatysiu ant kojų, palauk.... Žem. O man dar reikia du vaikus ant kojų pastatyti. Trein. Jis vaikus ant kojų pastatė, išmokino, aprūpino. Mrj. Daug vaikų gerai, bet kol juos užauginai, ant kojų pastatei.... Nmk.
4.sutvarkyti: Tu galėtum pastatyti spaustuvę ant kojų, nes tu esi teisingas žmogus. Mont. Sakysime, pastatę visą biznį ant kojų, mes galėsime paleist į darbą po penketą tūkstančių grabų per dieną. Cvir.
5.įgalinti prasigyventi: Aš jį pastačiau ant kojų, – vis dar nenorėdamas sutikti su tuo, ką Piskarskis pasakė, dantim griežė Spiritavičius, – o jis man užpakalį parodė!. Tilv. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiau ant kojų. Btr. Auksas ir sidabras žmogų ant kojų pastato. ŠR. Jį arkliai ant kojų pastatė. Alv.
võs ant kójų pastovė́ti būti silpnam, ligotam: Juk Marė visiškai iš veido buvo išėjusi, vos ant kojų bepastovėjo, kai pagaliau ją išvežė į Bachmaną. Simon.
ant kójų stótis
1.keltis ir eiti: Kaip tik užtrūbija, tai visos moterys ant kojų stojasi. Grv.
2.pasveikti: Nieko nedarbuik, kol net ant kojų nestosies. Arm.
3.prasigyventi: Naujakuriai tvirtai stojasi ant kojų. rš. Jų vaikai stipriai stojos ant kojų. Grv.
ant kójų stovė́ti būti nepjautam: Tegu pieva tavo ant kojų stovi. Btg.
ant kójų sukélti visus išjudinti, paskatinti veikti: Praeitą savaitę ji sukėlė visą mokyklą ant kojų. Bub. Nei savęs, nei artimųjų nematydamas, visus žmones ant kojų sukėlęs, meistrauja paslapčia kažką. Daut. Ponija buvo išgąsdinta, tiesiog ant kojų sukelta. Cvir. Sukėlė sargė valsčiaus ponus ant kojų. Trein.
ant kójų sukìlti visiems išjudėti, sujusti: Visas Kaunas ant kojų sukilo. Marc.
ant kójų užmìnti įkyrėti, vis kliūti: Savo šeimoje Rokas taip pat saugojosi, kad neužmintų kam nors ant kojų. Avyž.
be kójų nuvargęs belakstydamas: Daugelio ponų slūga be kojų. KrvP.
be kójų lìkti vaikščiojant labai nuvargti: Vaikas ištisą dieną miške grybavo ir vakarop liko be kojų. rš.
be kójų padarýti nugirdyti: Kada tik jis atvažiuodavo į Naupylę, tai visą biurą, anot žydo pasakos, padarydavo be kojų: nuo Dinės jau rėplomis grįždavo namo. Kudir.
be kójų palìkti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi. Als. Jei jūs pėsti, va Jėzus Marija, reiks be kojų palikti. Plt.
į kóją sutartinai (eiti): Gyvenimas eina pirmyn ir negailestingai baudžia tuos, kurie nespėja eiti su juo į koją. Tilv. Nešant sužeistąjį, reikia eiti ne į koją, kad einant nesisuptų. rš.
į kójas apie greitą bėgimą: Per krūmus ir į kojas. Bsg. Vaikai, į kojas, žąsiukai darže!. Jrb. Akvilė kyštelėjo liežuvį ir į kojas. Avyž.
kója į kóją
1.sutartinai: Gerai žengti koja kojon su visais: tada nejauti nuovargio. rš. Einame koja į koją su mūsų amžiumi. rš. Fizinio lavinimo mokytojas visą koloną turėjo nuvesti iki šventoriaus, o iš tenai jau žygiuoti koja kojon pro mokyklą, kur ant cementinių laiptų stovėjo svečiai. Ap.
2.lėtai (vykti, eiti): Koja kojon stūmėmės. Trgn.
į kójas atsistóti pasveikti: O kažin ta boba ar atsistojo į tas kojas?. Trk.
į kójas bū́ti kliūti: Kas tai padarė, kas buvo toks beširdis, kam buvo tos bitelės į kojas?. Simon.
į kójas dė́ti
1.bėgti: Lekiu, sutvarkysiu, – dėjo į kojas dar vienas veidas. Žil.
2.sprukti: Vyrukas dėjo į kojas, dingęs šlaito krūmuose. Andr.
į kójas dúoti greitai bėgti: Pajutęs pavojų, davė į kojas ir pasislėpė. Jnš. Vokiečių armija bėga. Matyt, kad jau paliko miestą, o gal ir ne, tik tam tikra dalis duoda į kojas. Simon. Unguriai pagavo raitytis, bėgt, kad jis davės į kojas nuo tų ungurių!. Kin.
į kójas įstatýti padėti tapti savarankiškam: Ans mane mokė, į kojas įstatė. Krš.
į kójas léistis greitai bėgti, sprukti: Leiskis į kojas, kad sveikus šonus išneštum. Šts. Pamatęs gaspadorių ateinant, piemuo leidosi į kojas. Šts. Danielius pašoko ir leidosi į kojas. Bub.
į kójas lìpti keltis iš patalo: Tuojau lipk į kojas, juk išmiegojai. Dr.
į kójas nerem̃ti nepastovėti, nepaeiti: Jau cielų metų vaikas, o dar nė biškį neremia į kojas. Vvr. Neremia į kojas ir kalboje klysta ana. Pj.
į kójas nuspiẽsti nubėgti: Vyrai buvo jau nuspietę į kojas. Plng.
į kójas padýžti Krtn. pabėgti:
į kójas pakùrti pabėgti: Jonas nusigandęs pakūrė į kojas. Dr.
į kójas pasė́sti apsvaiginti: Padėk man eiti dėl to, kad ta degtinė pasėdo man į kojas. Šts.
į kójas pastatýti
1.išgydyti: Daktarai mane bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs. Šts. Karvę pastatėm į kojas. Plt.
2.padėti įsikurti: Visus keturis vaikus pastatysi į kojas. Als.
į kóją patáikyti sugyventi, sutarti: Kas gali su juo, tokiu lepūnu, į koją pataikyti. rš. Man būdavo skaudžiai sunku žiūrėti į šį švelniasielį savo kolegą, tyliai pasiskųsdavusį, kaip jam sunku pataikyti savo viršininkui į koją. Trein.
į kójas puldinė́ti nuolankiai žemintis pagerbiant: Regėdamas Korneliusą, puldinėjantį kojump jo, idant jam kloniotųs, atatiesė jį. Dk.
į kójas pùlti žemintis (prašant): Į kojas puolu. R. Tėvas nori, kad į kojas jam pultų. Jnš. Puolė broliui kojosun. Rs. Priėjęs kloniojos jam ir puolė kojosemp jo ant veido savo. Dk. Pulk savo motinėlei labai žemai į kojas. JD. Jonas š. puolė kojosemp jo, idant jam duotų pakloniojimą. Dk. Pulk į kojas vienas prieš vieną. Jeigu nepavyktų – pulsim visas teatras. Trein.
į kójas spáusti skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotum. Dr.
į kójas spìrti bėgti: Velnias greit spyrė į kojas, o žmogus, ant kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko. ps.
į kójas stóti keltis: Pirma [valandą] – jau turi į kojas stoti ir kulti. KlvrŽ. Saulė teka – stoji į kojas ir varai bandą. Mšk.
į kójas stótis
1.pasveikti: Stojaus į kojas ir vaikščioju. Skd.
2.atsigauti: Katrie ūkininkai vėl tuojau stojos į kojas. Trš.
į kójas sukélti visus išjudinti, paskatinti judėti: Visus žmones į kojas sukėlė tas gaisras. Šts.
į kóją sutáikyti sutartinai veikti: Ir anksčiau jis su žmona nekaip sugyveno, vis negalėjo sutaikyti į koją – jis varė vienaip, o ji bandė sukti savaip. rš.
į kójas varýti bėgti: Tas vyras, tą kunigą pamatęs, pagavo varyti į kojas. Klp.
kójos ikì žẽmės juok. raminama dėl mažo ūgio: Nesvarbu, kad jis mažas, bet užtat kojos lig žemės. Trš.
iš kairė̃s kójos atsikélti apie prastą nuotaiką: Kolgi toks piktas, gal iš kairės kojos atsikėlei?. Ds.
iš kójų bū́ti pasidaryti silpnam, nedarbingam: Senyn einam: tuoj būsim iš kojų. Brt.
ìš kójų eĩti smarkiai bildėti: Iš kojų eidavo tos šliurės, kai šokdavom patalky. Jrb.
ìš kójų išeĩti nusidirbti: Viena merga ant tokio namo gali išeiti iš kojų. Brt.
iš kójų iškir̃sti parversti, priversti gultis: Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti. Skd.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kojų išsivarydavo. Skr.
ìš kójų išsivartelióti išmirti: Kas bus, kai visi seniai iš kojų išsivartelios?. Drsk.
iš kójų išvarýti labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Toks vaikščiojimas išvarys mane iš kojų. Mrj. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia. Bor.
iš kójų išver̃sti pargriauti: Galva pradeda suktis, akyse pažaliuoja, nei juste nepajuntu, kaip išverčia iš kojų. Skd.
iš kójų išvir̃sti
1.nusigerti: Be to, turėjo būti parodoma, kad senovėje gerdavo ne iš stiklinių, bet iš ąsočių, o išvirtę iš kojų dar įvairias karžygių dainas dainavo. Cvir.
2.nualpti: Per pat sumą išvirto iš kojų. Varn.
kõ iš kójų neišvir̃to sakoma apie smarkų juoką: Mes pirmąjį kartą ko iš kojų neišvirtom, tavo jojimą pamatę. Vkš.
iš kójų išvýti labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvaryta, išvyta kumelė iš kojų. Alvt.
iš kójų ver̃sti
1.atleisti iš pareigų: Tu anam nei gera, nei bloga nepadarysi: vis tiek aną jau vers iš kojų. Štk.
2.pakirsti jėgas: Iki pietų darbas eidavo palyginti greitai, o į vakarą nuovargis versdavo iš kojų. rš. Atpūškoję aikštėn, turim sustoti: vėjas verčia iš kojų, ir sniego gilu. Dovyd. Senam tai tas suskausta, tai tas – verčia iš kojų jau. Krš.
iš kójų vir̃sti
1.alpti: Vienu tarpu labai virtau iš kojų. Krš.
2.netekti jėgų: Jūs teisus, sūnų matau tik vakare, kai pats iš kojų virstu. rš.
iš po kójų iš čia pat: Kurapka pakilo iš po kojų. Jnš. Eik iš po kojų, ko čia vis maišai?. Jrb.
iš po kójų ir rañkų iš čia pat: Mūsų buvo daug, [vilkas] bijojo imt iš po kojų ir rankų [šunį]. Vlk.
nuo kójų nukrìsti apšlubti: Arklys nukrito nuo kojų, visai nepaeina. Jnš.
nuo kójos nuléisti papjauti: Vieną dieną pamatysi – aš tą senį nuleisiu nuo kojos. Žml.
nuo kójų nulė̃kti nuvirsti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kojų nulėkė. Dglš. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų. Skdt.
nuo kójų numùšti
1.atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, taip numuš nuo kojų. Ds.
2.nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas. rš.
3.sugadinti nuotaiką: Aš, taip sakydamas, visiškai numušiau jį nuo kojų. Šlv.
nuo kójų nupùlti
1.nepajėgti eiti, nepaeiti: Mano teta jau visai nuo kojų nupuolė. Al. Su bėriu greit nepavažiuosi – nuo kojų nupuolęs. Krok. Nėr kur išleisti, nupuls vištos nuo kojų. Krš.
2.nusilpti: Tas darbas žmogų turi: be darbo nuo kojų nupultum. Krš.
nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, nuvargti: Tie rugiai tokie tiršti, taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų. Bsg. Eit negaliu, kaip nusimušiau nuog kojų – ir teip toli. Arm. Kol nuėjau Balatnon, tai čystai nuo kojų nusimušiau. Arm.
nuo kójų nusivarýti
1.nuvargti dirbant, einant, nusidirbti: Na ir nusivariau vakar nuo kojų. Šk. Buvo taip nusivariusi nuo kojų, jog peržengė slenkstį ir tuoj susmuko ant suolo. Balt. Būtų gera išsimaudyti ežere, bet visi taip nusivarę nuo kojų, kad kiekvienas žingsnis brangus. Avyž. Visai nusivarė arkliai nuo kojų. Jrb. Nusivariau nuo kojų bevaikščiodama. Ig.
2.išsekti, nusilpti: Nusvarysi nuo kojų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą. Aln.
nuo kójų nustóti negalėti paeiti: Tėtė nustojo nuo kojų – per Didįjį karą aną išgandino. Akm.
nuo kójų nuvarýti
1.labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ji buvo veikli labdaroje, net tiek, kad nuvarė nuo kojų visas miesto aukštuomenės moteris. Šein. Kam taip vaikai arklį – nuvarysi nuo kojų, i bus po gyvulio. Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarytas nuo kojų. Ut.
2.išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kojų nuvarė. Ukm.
nuo kójų nuver̃sti nugirdyti: Šeimininkė nuvers nuo kojų didžiausią armiją svečių. Andr.
nuo kójų ver̃sti svaiginti (išgėrus): Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės – šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų. Vien.
nuo kójų ikì galvõs
1.daug (apsirengimo): Drabužio turi nuo kojų lig galvos prisikrovusi. Lnkv.
2.ištisai, visą: Nelė nesivaržydama apžiūrinėjo ją nuo kojų iki galvos. rš. Švelnus vėjelio pūtimas perbėgo nuo kojų lig galvos ir išblaškė tylias mintis. Šein.
kója per kóją lėtai, pamažu: Vakar per pusę adynos koja per koją Peleson nuėjau. Pls.
kójas per pẽtį apie greitą bėgimą: Reikėjo matyti, kaip „džentelmenas" pasižiūrėjo į mane ir, nemeluodama galiu sakyti, kad jis tik savo kojas per petį ir dui!. Simon.
per sàvo kójas klùpti būti nuvargusiam: Garsiai murmėdami įėjo bernai, per savo pačių kojas klupdamos vos įsivilko mergos. Simon.
po kójomis nesvarbu: Jei [yra] meilė, o turtas po kojomis. Šts.
po (kieno)kójomis priklausomybėje: Visas miestas būtų po jos kojomis. Pt.
po kójų klóti duoti, teikti: Tik reikia džiaugsmą po kojų kloti ir žengt prie laimės gražiu taku!. Mont.
po kójų maišýtis
1.kliudyti, kliūti: Ko tu čia, vaikeli, maišaisi po kojų, eik šalin!. Mrj. Vysiu lauk tave: nieko man nepadedi, tik po kojų maišaisi. Lkč.
2.atkreipti į save dėmesį: Geriau nepakliūti šnipams į akis ir nesimaišyti po kojų. rš.
po kójomis maišýtis
1.kliudyti, trukdyti: Iš mūsų jokios naudos. Tik maišomės po kojomis. rš.
2.atkreipti į save dėmesį: Dabar jisai bijo trobon beeiti. Verčiau jau ant spalių gulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišytis. Bil.
po kójomis mìndyti niekinti: Ji visą jį ardo, po savo kojomis mindo. Šein.
po kójų mìnti
1.būti geresniam, pralenkti: Našlys ir jauną vaikį mina po kojų. Varn.
2.niekinti, nepaisyti: Visas mynė po kojų. Sml. O nebok nieko, mano mergužėle, mink šaunius žodelius vis po kojužių. JD. Kitus po kojų savo mina. Bret. Ašaras išverktas po kojų mindama šypsos. Donel.
po kójomis mìnti niekinti: Kas šventa, kas brangu, tą po kojomis mina. KzR. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaros. Jabl.
po kójomis nesimė́to turi vertę: Klebonas pasijuto kaip rūkorius, atradęs papirosus, bet pametęs degtukus: penkiasdešimt litų po kojom nesimėto, bet ir Liūto gaila. Skodž.
po kójomis nueĩti niekais virsti: Kokis ponas, koki pinigai buvo: visus regėjom – visi nuėjo po kojom. Šlčn.
po kójų pablõkšti atiduoti, perleisti (demonstratyviai): Ak, kad jis dabar turėtų tiek, kiek Pals–Pamarneckas: kokie būtų jam niekai visi tie dvarai, kokiu nusijuokimu juos pablokštų Severjai po kojų. Vaižg.
po kójų padė́ti padaryti ką nugalėtoju: Sėskis mano dešinėje, iki kol padėsiu tavo priešus po tavo kojų. brš.
po kójomis padúoti padaryti ką nugalėtoju: Visa padavė po kojomis jo. Dk.
po (kieno)kója pagniáužti pavergti: Pečius išskėtęs, viršum dangų remia, tarytum plačią Palemono žemę stiebias pagniaužti po kryžioko koja. Mač-Kėk.
po kójų páiniotis trukdyti (arti būnant): Nesipainiok po kojų!. Rk. Po visam, einant per miestelį, mergos kaip tyčiomis painiojosi jam po kojų. Žem. Ten paviešės savaitę kitą, kol pamatys iš akių, iš veidų, kad jau darosi našta, kad pradeda visiems painiotis po kojų. Gran.
po kójų paklóti atiduoti: Net ir toji pajėga buvo paklota jankiui po kojų. rš.
po kójų pamìnti paniekinti, nepaisyti: Nebok tu tų kalbužėlių, jas pamink po kojelių. JD. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau. Klvr. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs. Bret. Tas bagotesnis tave pagal tavo biednystę po kojų pamins. Klp.
po kójomis pamìnti paniekinti, nepaisyti: Ir principus pamini po kojomis. rš.
po kójų pìntis trukdyti (arti būnant): Nenusinešiu šios lovos, kur taip švaru, minkšta ir ramu buvo miegoti... Nei šios klėtelės, kur niekas po kojų nesipynė. Vaižg.
po kójomis pìntis trukdyti (arti būnant): Ko čia tas kačiūkštis pinas po kojom?!. Vb.
po kójų pùlti žemintis, maldauti: Pulk po kojų brolutėliui paskutinį kartą. LTR. Leonardžiuk, pulk po kojų, prašyk! Prašyk nusižeminęs, visaip prašyk!. Dovyd. Nepulsiu aš po kojų piktam seniui. Nėr.
po kójų spjáuti nelaikyti svarbiu, niekinti: Dabar kiekvienas pasvalietis spjauna jam po kojų. Ps.
po kójų sùktis trukdyti (arti būnant): Nuėjęs nesprūdo kur kampe, ale sukasi po kojų. Dkš.
po kóją sumèsti susituokti: Ana nekokia buvo, kaip ir jis, ir sumetė po koją. Šmk.
po sàvo kójomis žiūrė́ti tik savimi rūpintis: Nereikia tik po savo kojomis žiūrėti. rš.
prie (kieno)kójų nusižeminęs: Aš esu kaip mažas sargas prie tvirtovės vartų budėjimu saldžiuoju gyvas... Ženklo sulauksiu vos – ir jau prie tavo kojų.... Sruog. Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, padėjai visa prie jo kojų. ŠR.
prie kójos bū́ti pagelbėti (darbe): O juk ar aš nedirbu? Ir dar kaip! Visą vasarą prie kojos buvau. Simon.
prie kójos prikabìntas trukdo: Kūdikis man prie kojos prikabintas. B.
kója pro kóją lėtai, sunkiai (eiti): Eik greičiau, ko velkies koja pro koją!. Erž. Pasiskubink kiek, ką bimbini koja pro koją!. Vlk. Koja pro koją bepaeina. Lk.
su kójomis atmestinai (dirba): Jie su kojom, o ne su rankom dirba. Mrj.
su kairè kója péržegnoti visai nekreipti dėmesio, ignoruoti: Kad būčiau žinojusi, būčiau peržegnojusi su kaire koja. Brs.
su kójomis ir su rañkomis visiškai: Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom atvalgo. Asv.
šalìp kójos apie suplyšusią avalynę, kojines: Kad yra nušiuręs čystai, batai šalip kojos. Trk. Matysi, kad bus pančekos šalip kojos. Trk.
kója už kójos R. lėtai, sunkiai (eina): Koja už kojos jis ėjo per kalvotus miškelius. Ap. Koja už kojos parėjau namo sirgdamas. Mrj. Čia ėjome koja už kojos. Žem. Iš gilios Lietuvos koja už kojos vilkosi į Rygą keturios dešimtys vežimų su sėmenimis. Kudir. Ėjo namo koja už kojos. Alz. O tie bindzina koja už kojos. Cvir. Saulė iš lėto, pavargusi, koja už kojos lipo į antrąjį aukštą. Švaist.
virš kójomis apver̃sti sujaukti: Pagaliau užėjo revoliucija ir karas virš kojomis apvertė. Sav.
anė̃ kójos negalima eiti: Į vestuves anė kojos, nė pro duris, nei vaikai, nei niekas... tegul juos velniai!. Žem.
kur̃ kója kur̃ galvà viskas išmėtyta: Priemenėj kur koja kur galva. Šk.
kur̃ kója kur̃ rankà
1.menkas, prastas: Dainos mano – tai jau kur koja kur ranka. Lkš.
2.prastai, kaip pakliuvo, ne iš eilės: Aš kur koja kur ranka – visos pasakos nemoku. rš. Eidavo Šešiapūdis kur koja kur ranka. Cvir. Kaip jau ten mokino, kur koja kur ranka. Dg. Viską reik savon vieton padėt, o ne taip – kur koja kur ranka. Gž.
ne (kieno)kójai nevertas (ko): Juk tu žinojai, kad už jo netekėsi – ne tavo kojai jis, tai kamgi jį erzinai, ko lindai prie jo?. Paukš.
nė̃ kójos
1.negalima eiti: Kai tik lakstysit, pamatys ponas ir iššaudys kaip šuniukus! Nė kojos man niekur.... Žem.
2.visai (neužeiti): Pamėgink, seneli, apsiženyt, čia mūsų nė kojos nebus. Gdž. Anelė pas mum visai nebuvo, nė kojos. Mžš.
3.visai (nevertas): Jau aš jo nė kojos neverta buvau, o gražus, o didelis [vyras]. Mrc.
kaĩp kójomis labai prastai (atliktas): Jei dirba, jo darbas kaip kojomis. Tat.
kaĩp nesavomìs kójomis išvargęs: Kaip nesavomis kojomis neriu atgal pas Emiliutę. Dovyd.
kaĩp ne sàvo kójomis prastai, silpnai (eina): Eina kaip ne savo kojom. KrvP. Na ir eina, kaip ne sa[vo] kojom, čia sustodo, čia eina. Grv.
kaĩp kóją įkir̃tęs susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę. Gs. Jau kelintas mėnuo mes kaip koją įkirtę, dieną ir naktį ant atsargos. Piet. Nuo mažens maniškis brolutis kaip koją įkirtęs. Katil. Mano tas gyvenimas tai lyg koją įkirtus. Dkš.
kaĩp kóją įsikir̃tęs susirūpinęs, neramus: Visą laiką esu kaip koją įsikirtęs. Krž. Vakar visądien kaip koją insikirtus sėdėjau. Pv.
kaĩp kójas pasvìlęs greitai (išbėgo): Pabėgo kaip kojas pasvilęs. LTR.
kaĩp ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kaip an naujų kojų atsistojai – tokį žentą gerą gavai. Ut.
kaĩp be kójų silpnai, lėtai (eiti): Eina kaip be kojų. Vl.
kaĩp į kóją įkir̃tęs turi rūpesčių: Kol Bukotukas būtų buvęs pilėje ir mūsų rankose, tol būtume mes turėję ramybę. O dabar vėl kaip kojon įkirtę. Piet. Taip kaip į koją įkirstas, kad reikia laukti. Lkv. Taip dabar po to visko nesmagu, aš kaip į koją įkirtus. Mrj.
kaĩp į kóją įsikir̃tęs labai susirūpinęs: Negerai taip ilgai rengtis į kelionę, vis kaip į koją įsikirtęs, rūpesnis prieš akis. Žem. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs. Slm. Visi kaip į koją įsikirtę, nežino, ko laukia. Mrj. Ir ana kaip kojon įsikirtus su sveikata. Aln.
kaĩp su kójomis labai prastai (atliktas): Koks čia tavo darbas? Koks prosijimas?.. Kaip su kojomis... vienos raukšlės.... Žem. Dirba kaip su kojomis. Grdm.
nė po arklio koja žr arklys
asilo koja žr asilas
iš (kieno)burnos ir Dievo kojose nekliudytų žr burna
Dieve duok kojas žr Dievas
Dievą stvarstyti už kojų žr Dievas
dyselį valdyti koja žr dyselis
kaip gaidys su koja žr gaidys
galvomis kojomis žr galva
gudas kiša koją žr gudas
karvė įkėlė koją žr karvė
laumės koja žr laumė
meška išsilaužtų kojas žr meška
nosį šluostyti su koja negebėti žr nosis
ožkos koja žr ožka
paršo koja žr paršas
pusė kojos žr pusė
rankai kojai žr ranka
rankas kojas atlaužti žr ranka
rankas kojas bučiuoti žr ranka
rankas kojas išbučiuoti žr ranka
rankas kojas nubučiuoti žr ranka
rankas kojas nukirsti žr ranka
rankas kojas pakirsti žr ranka
rankas kojas susinerti žr ranka
rankas kojas užkrutėti žr ranka
abi rankas ir kojas kelti žr ranka
abiem rankomis ir abiem kojomis žr ranka
rankomis ir kojomis žr ranka
rankas ir kojas atimti žr ranka
rankas ir kojas mušti žr ranka
rankas ir kojas pakelti žr ranka
rankas ir kojas surišti žr ranka
kur ranka kur koja žr ranka
svietą laiminti kojomis žr svietas
tarantulas perbėgo per kojas žr tarantulas
ubago kojos žr ubagas
uodas neįkištų kojos žr uodas
valią duoti kojoms žr valia
varlės koja žr varlė
varlių kojelės žr varlė
velnias kojose žr velnias
velnias nusilaužtų (nusisuktų)koją žr velnias
velnias pasisukeliotų kojas žr velnias
vietos nėra kojai žr vieta
virtimas iš kojų žr virtimas
vištos koja žr višta
kaip ant vištos kojos žr višta
kaip su vištos koja žr višta
kaip višta su koja žr višta
žemė dega po kojomis žr žemė
žemė dreba po kojų žr žemė
žemės negriebti (neliesti)kojomis žr žemė
žemės nelypauti kojomis žr žemė
žemės nelypoti (nelypstoti)kojomis žr žemė
žemės nesiekia kojomis žr žemė
žemė skiriasi po kojų žr žemė
žemės slysta iš po kojų žr žemė
žibainys eina iš po kojų žr žibainys
žinią duoti kojoms (į kojas) žr žinia

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

ei̇̃ti, ei̇̃na (ei̇̃ti, ei̇̃ta, ei̇̃ma), ė̃jo (ẽjo)
1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai ei̇̃na riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada ei̇̃na Ds. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria A.Baran. Ėjau ėjau ir priėjau mišką J.Jabl. Variau, bet nej[o] Lp. Ejom rubežių (per valstybės sieną naudos reikalais) Plng. Kasdien ei̇̃davom per tą mišką Pn. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti J.Jabl. Tai kad ei̇̃na – kiaušinis nuo galvos nenulėktų Pg. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti Kt. Jei eini̇̀, tai ei̇̃k ir nepareik Jnš. Kas tę eis – nebėjęs Sdk. Išejom eiti namo ir paklydom Šts. Ei̇̃su, kur akys ves, kur kojos neš Krkl. Namo neisiu ir čia negulėsiu Ds. Kas ei̇̃s ryto ganyt? Rm. Ei̇̃sim namo naktį Kp. Ei̇̃sme, broleliai, namo Ds. Ei̇̃stėt oran? Km. Sakė ans ryto ei̇̃siąs Slnt. Reik man pavalgyt ir ei̇̃t į darbą Pc. Į grybus reikia eiti ankstie Skd. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą rš. Ir buvo tę tau ei̇̃t, kad niekas neprašė Ds. Jau reikia ei̇̃tienai, nebeanksti Ds. Kur dabar aš ei̇̃t (kur man eiti)? Lkš. Ei̇̃na kaip be kojų Vl. Ei̇̃na kaip nesavom kojom Jnš. Ei̇̃na kap girtas Švnč. Eina kap durnius su durelėm Lš. Eina kap vyžus pindamas LTR(Srj). Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B. Pirma eimi SD143. Eitù jaučio pirkti Klp. Kur tu eiti̇̀? Skd. Pirma eita du vyru brš. Jūs eitate keliu brš. Tep ilgai eimù ir galo nerandu Lz. Eimù Gaidžiop (einu pas Gaidį) Zt. Ani ei̇̃ma ir ei̇̃ma krūvo[je] visi nuog vienos selos kiton selon Aru38(Lz). Kudėl neimat večeros? Zt. Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs Jrk44. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs J.Jabl. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs S.Dauk. Vakar ei̇̃nant namo lietus pagavo Rdm. Pamaži ei̇̃damas nepavargau Gs. Ei̇̃damas eik (jei eini, tai eik), ko čia dairais! Slm. Keliu ẽjint (eidamas) sutikau ubagą J. Eindamas parpuolė po sunkybe brš. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃ Lz. Eidami̇́em vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti J. Čia kelelis pėsčių einamas (takas) J.Jabl. Durys visiem ei̇̃namos (visi gali eiti) Pc. Ei̇̃čiau aš sodan Ds. Sėsčiau nuo žirgelio, ei̇̃čiau į darželį LB16. Ei̇̃čiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė JV315. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti LB114. Eičiak (eičiau), kad čėso turėčiak Grv. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau V.Krėv. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! rš. Visi ei̇̃tų, kad galėtų Prn. Pasakyk vaiku[i], kad neitų̃ ant šulnį Slm. Ei̇̃tumbe miestan, kad lietus nelytų Dglš. Su džiaugsmu priešais eitumbim Ns1858,2. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus Slm. Čia mano ei̇̃tas kelias, miškas, eità vieta Š. Čia nesenai žmogaus ei̇̃ta Kp. Jau man ei̇̃tina Kv. Ei̇̃k iš paskos ir sek jį Lš. Ei̇̃k, tinginy, ei̇̃k dirbt, pelnykis viežlybai duoną K.Donel. Eik tu sau, iš kur atėjai! Tat. Ei̇̃k laukan! Grž. Antanai, ei̇̃ka pietų! Slm. Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Ob. Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin Ant. Eimè pietų! Slm. Eimè sykį galą Cp. Eimèkit drauge Cp. Eimetè, vyrai, gana! Lp. Emè namo, ką čia žiopsosi Gs. Emèkit pas mus į svečius Alk. Emẽte (einame) lenktynėsan! Dsn. Eiva SD266. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę JD1174. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti JV292. Eivà, sesyte, brolyčio laukti Sch15. Eikiv mudu pro svirnelį JD559. Eikiav, sese, į darželį D32. Eikit vidun J.Jabl. Vaikai, eiktè (eikite) valgyt! Švnč. Eitè (eikite), vaikai, namo! Dglš. Eite manęspi WP69. Eikš į mano namus KBI26. Martyn, ei̇̃kš artyn! (juok.) Ds. Ei̇̃kš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti K.Donel. Eikše šenai, mergužėle! KlvD27. Eikšę̃, mergele! Mrk. Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Gs. Ei̇̃kšte šen manęspi, jūs vargingiejie KII71. Einỹt gi, ko čia sustojot! Rš. Eikšte artyn ir regėkite Ns1832,8. Vaikai, ei̇̃kšit valgyt! Ktk. Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę SPI6. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus BsPI102. Eikšę̃te čia – bus daugiau Nmj. Eikšę̃te čia! Gs. Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Grš. Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Rdm. Eikšenkite, vyručiai, arčiau! rš. Vaikai, eikšenkit čionai! rš. Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Snt. Ekšę̃, duosiu obuolį! Snt. Ekšęnái! Rdm. Ekšeñkit (orig. akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše J. Joni Joni, Miki Miki, … ekšeñkikit, ekšeñkikit! PP23. Vaikai, eikšė̃kit (eikšę̃kit?), eisim kartu Rd. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Rdm. Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną brš. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus brš. Ein seselė dūsaudama JV78. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? KlpD19. Eit bernelis keliu švilpydams KlpD78. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ JD306. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai D31. Aš ei̇̃siu ei̇̃siu žalią lankelę … šienelio grėbti JV932. Nemunėly daug žuvelių, ei̇̃sva mudu du broleliu pažvejoti JD952. Eisav mudu, mergel, gulti KlpD21. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant KlvD9. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai JD919. Eidama šokti staklužes taisė KlvD295. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum (eitų) brolio pasveikinti JD1542. Eite išeisiu JD110. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio JD486. Ei̇̃kel, bėkel (eik, bėk) Šl. Viešpatie, nežinome, kana eisi (eini) DP447. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis BB2Moz10,9. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties Ev. Šitai eimè (einame) Jerosoliman DP102. Teji (orig. Tęii) (teeina) maži berneliai manęsp DP485. Nori gi, tai tei̇̃ (teeina), pasbastai po giriai! Tvr. Kas vaikščioja tamsumuose …, tasai nežino, kur ejąs DP510. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį (einantį) Mž270. Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save DP73. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi BPII355. Ejant jiemus ing Jerozolimą SPI195. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent (einant) jam, šitai du vyru stojos pas juos DP288. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu BBTeis4,8. Dera jumus …, kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą DP620. Eikig, o jau daugesn nenusidėk DP348. Eikieg mūsump, Jėzau SD29. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios PG. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim Mž185. O ėmęs eitumbei namopi DP35. Eidami mokykiat visas žmones Mž24.
| Guluosi, eimi gultų SD91. Vedu pakaičio eisav miegoti Pln. Nesulaukia nė vakarienės, ei̇̃na gult su vištom Jnš.
^ Ne taip eini̇̀, kaip nori, ale kap kojos neša Iš. Ėdžios pas arklį nei̇̃na Grl. Kur eisi, vis save atrasi Sim. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Sim. Aklas netoli teeis Sln. Jei bijai vilko, neik nei į mišką NžR. Ei̇̃k akių šviesumu, nosies tiesumu SkrT. Eisi šunim šėko raut Ukm. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot B. Tai gardumėlis, nors pilvais eik Rdm. Ei̇̃k, vargše, ką tu čia padarysi! Ms. Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti M.Valanč. Net anie eina ten (grįžtamasis sakinys) sp.
| refl.: Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais RD86. Eikis drauge IM1866,66. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt Mtl.
ǁ intr. sugebėti žingsniuoti: Vaikas neturia metų, o jau ei̇̃na Mžk. Ne kožnas arklys ienose ei̇̃na Pmp.
ǁ intr. trauktis, atstoti: Ei̇̃k nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Rm. Ei̇̃k iš po kojų! Ėr. Eik man iš akių! B. Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo M.Valanč. Eikite nuog manęs, prakeiktieji DP526.
| Naktis ei̇̃t dienai iš kelio KII343.
| prk.: Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs Vaižg.
ǁ intr. lankyti: Mūsų bernas ei̇̃na pas Oną Rm. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom Dbk. Tai, kitas, žiūrėk, ei̇̃na penkius metus, ir tai pameta Sdk.
| Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos[na] ei̇̃na Dbk. Ar jau eini̇̀ į mokyklą? Jrb.
ǁ intr. ropoti, šliaužti: Žiūrėk, koks vabalas ant žemės ei̇̃na Gs. Ana, kirmėlė ei̇̃na per stalą! Pjv. Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama Tvr.
2. intr. BPII80 vykti, keltis kitur gyventi: Jis tikrai Amerikon ei̇̃na Slm. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką ei̇̃davo Gs. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi (eini)? DP215. Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė[je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą S.Dauk.
3. intr. smarkiai judėti kuria nors kryptimi: Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina rš. Penkios kulkelės pro šalį ejo Plt. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės Vb. Kad vėtra, tai kad ei̇̃tų (virstų) ta stirta! Pc.
| Jos kad ei̇̃na (kyla) iš padūkimo pyragas: supykus maišė Jrb.
ǁ smarkiai bėgti, lėkti: Ei̇̃na avis kaip pastipus par lauką Pc. Kad ei̇̃na par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Skr. Kad ei̇̃na arklys, kiek tik iškerta Srv. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas V.Kudir. Ei̇̃na kaip bieso nešamas Prk. Ei̇̃na kap akis išdegęs Gs. Eina kai eitvaras Sln. Ne tau pavyt, kai jis pasineša ei̇̃t Srv. Pasiuto ei̇̃ti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal Vvr. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią BsMtII42.
ǁ smarkiai pulti, mestis: Ant vanago visos varnos iš vieno eina Vdk. Tei[p] ei̇̃davo špokai į vyšnias, tei ei̇̃davo, kad nuguldavo vyšnią Skr.
4. intr. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: Ledai upe ei̇̃na DŽ. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas rš. Debesiai tik ei̇̃na ir ei̇̃na – gal ant vakaro bus lietaus Rdm. Ei̇̃na ir ei̇̃na būriais [lietus] Pc.
| Medžiaga neskęsta – eina vandeniu Pls.
| Vėjas ei̇̃t per žemę, per jūres ir per mares KI226. Liepsna tep eina, net ūžia Smn.
| Tiesė kabelius elektrai eiti rš.
| O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai A.Vencl.
| Ein saulelė aplink dangų LMD(Švn). Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės NS282. Saulė savo vieta eiti Mž176. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo TŽI148.
| prk.: Su karu ei̇̃na nelaimės BŽ56. Taip sopa, net diegliai ei̇̃na Šr. Bėdos vargai ei̇̃na ne miškais, bet žmonių kaklais Rk. Pavasarį kas čia ligų ei̇̃s! Gs.
| Žaidimas ėjo prie galo rš. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos KlM1701.
ǁ važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): Traukinys ei̇̃na DŽ. Kap atvažiavau, jau mašina (traukinys) ė̃jo Rdm. Kada dabar ei̇̃s autobusas ant Panvežį? Sb. Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu Plng. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną sp. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364. Tąja upe gali šiepis ei̇̃ti KII154. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė S.Dauk.
ǁ lėkti, skristi (būriu): Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai ei̇̃na Sl. Aure spiečius ei̇̃na, vykit! Rm. Pro mum vienas spiečius ė̃jo Pc. Orlaivių tę – kap amaras ei̇̃na! Kt.
| Šiandie labai bitės ei̇̃na Pn. Bitės ratuotos iš lauko ei̇̃na Pkr. Jei šilta, bitės ei̇̃na oran (spiečiasi) On. Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb S.Dauk.
ǁ srūti, tekėti: Srauniai srauniai Nemunėlis ei̇̃na JV390. Vanduo viršum liepto ei̇̃na Rdm. Ravai tai kunkulais ei̇̃na Pc. Upė lankom ė̃jo (buvo labai patvinusi) Pc. Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe ei̇̃na [degtinė] Lp.
| Mėsą valgydavo su pirštais: tai ei̇̃na par pirštus taukai Kp. Pilnas kaip akis, kad net par viršų ei̇̃na Trgn.
| prk.: Vienas darbas po kito ei̇̃ta viršuo (daug darbų reikia vienu metu atlikti) Dov.
ǁ veržtis: Prasta bačka – alus pro šulus ei̇̃na Slm. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti S.Dauk. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto ei̇̃na? Vb. Iš akių ašaros ei̇̃na Vrn. Seilės iš burnos ei̇̃na ir ei̇̃na, gal ką negero suvalgiau Rdm. Dūmai ei̇̃na iš kamino Upt. Pro plyšį dūmai ei̇̃na Slm. Pro skylelę [virtuvo] garas ei̇̃na Slm. Uždaryk tvartą, sniegas eina Pn. Reik užkaišiot skyles, kad vė[ja]s neeitų S.Dauk. Daryk langą, šaltis ei̇̃na Rm.
5. intr. slinkti (apie laiką): Eina jau ketvirta savaitė J.Jabl. Į pavasarį jau dienos ei̇̃na Grž. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai rš. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu Lp.
6. intr. tekėti (už vyro): Katrą tik ims, tó ir eis Trgn. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu LB240. Už Jurgio ei̇̃k – už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs BsO316. O aš nenorėjau už bernužio ei̇̃ti JV191. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti NS1170. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria Slm.
^ Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio PPr228. Jei eini̇̀ į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius (už našlės) – abi Gs.
| refl.: Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? Šts.
7. intr. vykti: Tai puikiai ei̇̃na darbas Sv. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai K.Bor. Pasiutęs šmukulis (spekuliacija) eita par sieną Vvr. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto rš. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis rš. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus rš. Eit sūdas paskutinis DP2.
8. tr., intr. atlikinėti (darbą, pareigas): Jis tarnybą eina J.Jabl. Savo pareigas ei̇̃ti NdŽ. Jei gaus motrišką (pačią) bėgančią, eitančią, gyvens Grg. Tupikio namuose ėjo apyvoką (ruošėsi) senelė Žem. Kitą savaitę ei̇̃s liuobą Ona Ck. Žygiai eiti Jzm. Papunis apei gyvolius ei̇̃ta Krtn. Į lauką ei̇̃na marti, aš tik po namus Pš.
| Ana darbus ẽjo (dvare dirbo) Švnč. Moters dvarui dienas eidavo J.Jabl. Jos tada buvo dienos einamos J.Jabl. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis Rp. Ponams ẽjo lažus Plt. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume V.Krėv.
| Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Mair. Einù sargybą K.Būg. Ei̇̃davo kaimas pãnaktę (nakties sargybą) Gs.
| Kelionių ei̇̃t nereikia Ėr. Gausiam jau pradėti į dirvą ei̇̃ti Prk. Nemoka įnamystės, darbu eita Ggr.
ǁ intr. bažn. atlikinėti (tam tikras apeigas): Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos rš.
| Prieg Dievo stalo eiti Q112.
ǁ mokytis: Ką jūs dabar einate mokykloje? J.Jabl. Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje J.Jabl. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? J.Jabl. Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo rš. Par tiek metų ėjaũ iškalas PP31. Ans eita par knygas, y[ra] didliai mokslus Šts. Tau reikia ei̇̃t už daktarą Ėr. Vienas sūnus ant daktarų ei̇̃na Jnš. Sūnus ant jūrinyko ei̇̃na Brž.
ǁ intr. imtis (kokio darbo): Pasisamdyt sunku, niekas nebei̇̃na Jnšk. Du vaiku dabot – tu par pigiai eini̇̀ Skr. Mano mama ė̃jo į svočias Pc. Jai į bobutes ė̃jo Skr. O kad jie ėjo į kareivėlius JD622. Pryš į kareivius eitant susirgau Plng.
^ Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną Lš.
ǁ intr. mesti darbą: Iš tokio gaspadoriaus vis bernai ei̇̃na Rm.
ǁ intr. verstis (kuo): Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus (už kerdžių) ė̃jo Ėr. Sudegė viskas, tai ei̇̃na pavargėliaudama Rdm. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu Šts. Putros ir ubagais ei̇̃damas gausu Plt. Tėvai jau ei̇̃s ant duonos Skr. Ans eina štukoms, darbo neemas Šts. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau (apie vilką) NS37.
ǁ intr. būti (kuo): Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas J.Jabl.
9. intr. veikti, dirbti: Marūnas ei̇̃na kelinta diena Pc. Girnos negerai ei̇̃na Sv. Ar tartokas šiandiej ei̇̃na ar ne? Lb. Storas audeklas – mašina nei̇̃na (nesiuva) Rdm. Per stori siūlai – skietas nei̇̃na Rdm. Kaip sviestu eina dalgė rš. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas D42. Kai mašiną gerai sutaisė, tai ei̇̃na kaip perkūnas Jnš. Laikrodis ei̇̃na Pn. Ar radija gerai ei̇̃na? Pgr.
| Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas ei̇̃na (verda) Skr. Ar beei̇̃t gyslos (ar muša pulsas)? Dr. Kai varpai ei̇̃davo (skambėdavo), tai ir prie mūsų būdavo girdėt Pgg.
10. intr. sekti, keistis: Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai rš. Juk metai visiems sykiu ei̇̃na Skr.
11. intr. tęstis, trauktis: Kelias ei̇̃na pagal upę DŽ. Kur ei̇̃t tas kelias? KII340. Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį KlvD9. Skersai mūsų kapotinį kelelis ei̇̃davo Pc. Pro juos geležinkelis ei̇̃na Gs. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos V.Piet. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos Žd. Kalnai ei̇̃t išilgai jūrių krašto KII11. Aplink miestą ėjo mūro siena J.Balč. Išilgai ei̇̃na balti ir raudoni dryžiai Rdm. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar ei̇̃na randas Upt. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės LTI143. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! S.Čiurl. Abi meliodiji eina labai arti viena kitos Sab. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose brš.
12. intr. tilpti, išsitekti: Kiek ei̇̃na stiklinių į tą uzboną? Jnšk. Žalių rugių ei̇̃na daugiau vogon Lp. Kiek čia ei̇̃s javų į tą maišą? Ėr. Nei̇̃s alus į tą bačką Srv. Keturiolika rąstų eis sienon Alv. Kiek tau ė̃jo apmest (kiek reikėjo siūlų metant audeklą)? Kp.
13. intr. lįsti, smigti: Kalk, kuolas ei̇̃na gerai Jnš. Vinis gerai ei̇̃na į medį Jnš. Toks storas čviekas nei̇̃s šiton sienon Vb. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję prš.
| Jau greit ir vištukai pradės ei̇̃t (riedėti) Rdm.
| Sankulas (pelinė duona) nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms Žeml.
14. intr. sklisti, plisti: Per girią toli ei̇̃na balsas Rm. Eina garsas nuo pat Vilniaus Mair. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką rš. Dar šiandien patarlė eina LTR. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai rš. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo LTR(Ob). Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau Šts. Ei̇̃na rupūžės (keiksmai) iš jo burnos Gs. Kad kalba, rodos, žodžiai patys ei̇̃na Kb. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis Mž329.
^ Šunies balsas nei̇̃na į dangų Bsg.
15. intr. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina Jnš. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Lkč. Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo Ėr. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai rš.
ǁ būti apyvartoje: Sakė, šitie pinigai ei̇̃sią Mlt. Dabar tie pinigai nei̇̃na Nj.
ǁ kainuoti, būti parduodamam: Ka javai ei̇̃na par šimtą, neapsimoka kiaulių šert Jrb. Dabar medžias kokia gi čienia ei̇̃na! Kp.
16. intr. vartotis, eikvotis: Duonos mažai, tai bulbės tik ei̇̃na Pkn. Greit ei̇̃na duona – tik buvo briauna, jau ir nėr Ml. Ne vienas pečius, – malkos labai ei̇̃na Ėr. Po darbo per pietus viskas gerai ei̇̃na Jnš. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo T.Tilv.
| Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal Trk.
| refl.: Malkos labai ei̇̃nasi Ėr.
17. intr. nykti, gurti: Rogių kelias eina Grž. Tai ei̇̃na plaukai – pluoštais krinta Rdm. Tų avių vilnos ei̇̃na kap vanduo (plinka) Gž. Linai labai nedrūti – ei̇̃na po mintuvais Alk. Ropės išnokę, sausos – ei̇̃na kap vanduo (byra) Lzd. Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai ei̇̃ta šalin Vvr. Mano nagas ei̇̃ta žemėn berubinėjant tus gelžgalius Šts.
| Sermėga ei̇̃ta iš siūlų laukan (irsta) Šts.
18. intr. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man ei̇̃t Jnš. Na, gal einam iš savo mosčių? Alk.
ǁ išrinkti švietalus: Su tokia prasta kvorta nereikia ei̇̃t Skr.
19. intr. Dbk būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: Ei̇̃na ir ei̇̃na krivūlės (raginimas raštu), kad neštum pinigus Rdm. Dabar ilgai ei̇̃na laiškai Pn. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu Žem. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą J.Balč. Per jo rankas viskas ei̇̃davo (apie prekes) Ėr. Ei̇̃na laikraštis BŽ88.
20. intr. būti pelnomam, gaunamam: Jam tas pelnas vis ei̇̃na Pš. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina LzP. Jam tada alga ei̇̃s ir namie sėdžiant Pc. Jis tik žiūri, kad jam pinigai ei̇̃tų Gs. Jam pensija ei̇̃na Slm.
21. intr. augti, želti: Šiemet rugiai gerai ei̇̃na Ėr. Tarpiai eina obelė Ėr. Ot nauda (javai) ei̇̃na, net juoda Tvr. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno Grž. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą rš. Šįmet jau tep samanom nei̇̃na Rdm. Kad jos visas veidas tokiais pampliai̇̃s ei̇̃na Rdm. Bulbės, rūsė[je] būdamos, jau ei̇̃na į lapus Užv. Daigai jau ei̇̃ta į antrus lapus Šts. Čia daržas prasčiau tei̇̃ta Grg. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo Plng. Anum ei̇̃ta iš visum šakum žiedai Kl. Apušė ir tapalis leida palaipas, ei̇̃ta palaipoms Šts. Paršas taip gražiai ei̇̃na, kaip iš pieno Dl. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo Gs. Kad pinavijos pradės ei̇̃ti (smarkiai augti)! Skr. Kap ei̇̃s kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli LTR(Kpč).
22. intr. bręsti, nokti: Šiemet visas vasarojus greit ei̇̃na Kair. Ir miežiai jau baigia ei̇̃ti Kair. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė Ėr.
23. intr. tapti, virsti (kuo): Sukrūs siūlai, į garankštes ei̇̃na Pc. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai ei̇̃s į degulius Šts. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas Šts. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti Ggr. Košė kleckais ei̇̃na Grž. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? J.Jabl. Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Žem. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn Žem. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn ei̇̃na Mžš. Mūsų reikalų eina daugyn rš. Brangyn eimi SD46. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn B. Šešėliai ilgyn ei̇̃t KII299. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit S.Dauk. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn S.Dauk. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs TP1880,44.
ǁ leistis (į ką): Kai tik po pilnačiai, pradeda ei̇̃t į delčių, šaltesnis oras darosi Srv. Pykti ir eiti į nekantrybę brš. Vyriškystėn eimu, tampu vyru SD146. Ei̇̃na bobelė atgal (sveikata mažėja) Ėr. O, dabar tai eina į madą (taisosi) tavo darbas Vkš. Eiti į kalbą Šts.
ǁ suteikti (ko): Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs Gs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam nei̇̃na į naudą Vl. Ėda penimis, ale naudon nei̇̃na Rdm. Jam tas valgis ei̇̃na į kūną Alk. Man darbas ei̇̃na į sveikatą Alk. Gerai valgai, tai ir eini̇̀ lašiniuosan Švnč. Neina kumelė mėson Ds.
24. intr. keistis padėčiai: Jis vis aukštyn ė̃jo (geresnes vietas gavo) Ėr. Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo M.Valanč.
25. intr. kilti (iš ko), rastis: Kas iš to ei̇̃na? Ds. Nuo dilgynių spaugai ei̇̃na Vdn. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę K.Būg. Malda … yra svari …, iš tikros vieros ejanti SE198. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno Mž382.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos Plng.
26. intr. Tršk, Kž gyventi, varyti amžių: Kelintus metus eini? J.Jabl. Ona daba jau devynioliktus metus ei̇̃na Pš. Jau septintą dešimtį ei̇̃na mano tėtis Skr.
27. intr. palaikyti (ką, kurią pusę): Jis visada už mane ei̇̃na Gs. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir ei̇̃na Srv. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo Vlkv. Eimi už ką R373.
^ Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams TP1881,21.
ǁ nepalaikyti, prieštarauti: Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti J.Jabl. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu B.Sruog.
28. intr. sektis, klotis, vykti: Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? K.Būg. Kaip gerai mokyklo[je] ẽjo? Klk. Anam ei̇̃ta mokslas, ans y[ra] mokslus Šts. Labai gerai ẽjo mokslas GB81. Kažin ko man korta nei̇̃na Slm. Mūsų Onytei nei̇̃na tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga Jnšk. Bitės jam ei̇̃na Nč. Ejo visi gyvuliai Ml. Kaip ėjo medžioklė? MPs. Jo kalvė[je] ėjo darbs labai gerai BsPI81. Nebei̇̃ta nė vilnų verpimas – šaltà Šts. Visi darbai kaip iš pypkės ei̇̃na Užp. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Ns1832,2. Jūs matytumėt, kap jai ei̇̃na rinkt [uogas] Pjv.
^ Kad ei̇̃na, tai ir švilpia Vdžg.
| refl.: Kaip tau ei̇̃nas mokslas? Dbk. Kaip ei̇̃nasi? Dkš. Nesiei̇̃na, t. y. nesiseka J. Jam labai ei̇̃nasi visi gyvuliai augint Brt. Man nesiei̇̃na kiaulės – vis serga ir serga Ldk. Vogtos bitės neinasi gerai Nz. Tinginiui visi darbai nei̇̃nas Lš. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai sei̇̃na BM209. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį rš. Ei̇̃sis kap ant pieno Gs. Ne kožnam eisis lygiai gerai Tat. Jau kad nei̇̃tis tai nei̇̃tis – ir stubos sudegė, ir arklys krito Vlkv.
×29. (vok. es geht) impers. būti galima, įmanoma: Vinis giliai įkalta, nei̇̃s ištraukt Jrb. Be dantų nei̇̃na gyvent Klvr. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt ei̇̃na per jį Alvt. Namo nė̃jo parvažiuot Vlkv.
30. intr. būti laikomam, priimamam (kuo): Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina J.Jabl. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina J.Jabl.
31. intr. priklausyti (pagal eilę): Rytoj mano eilia eina ganyt Rm. Kam šiandie ei̇̃na jot nakties? Pn.
32. intr. turėti vietą (eilėje): Pirma visų eina su darbu Vj.
33. impers. praversti, reikėti: Ir jam daug visko ei̇̃na Pn.
34. intr. (ppr. neigiamai) būti nuimamam, išimamam: Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo Rdm. Jam pypkis tai jau niekad nei̇̃na iš burnos Gs.
35. intr. tikti, pritikti: Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme] Nm. Į pirmą rūšį eina [grūdai] Plv. Tai eina į mano programą J.Balč. Man valgis nei̇̃na (nenoriu valgyti) Klt.
| refl.: Ingi krupnyką pienas geriau ei̇̃nasi Dv.
36. intr. netekti: Jis jau ei̇̃na iš arklių Šd. Senesnis gyvulys ir iš pinigų ei̇̃na (pinga) Trgn.
37. tr., intr. žaisti, lošti: Ei̇̃ti slinkį Skd. Kai prisišoka, tada ratelio ei̇̃na Mžš. Seniau kadrilių tokį ẽjo Rdš. Vaikai užkaltinio ei̇̃na Antz. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo A.Vien. Ei̇̃nam kavotynių Mžš. Vaikai, ei̇̃nam dabar ką nors kita Skr. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina rš. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo BsO369.
ǁ varžytis, rungtis, imtis: Anuodu ei̇̃ta teismu, nenora susitaikinti Šts.
| Su pagaliais ė̃jom (mušėmės) Skr.
ǁ įsitraukti į varžybas: Vieni ei̇̃na imtynių (imasi), kiti lenktynių BM44. Topelis ei̇̃na su beržu lenktynių [augdami] Pc. Emẽte (eikime) lenktynėsan! Dsn. Tiesiog peštynių eiti (peštis) įsinorėjo rš. Ei̇̃nam veltynių, mėtytynių Kp. Aleksys su meškom ei̇̃na galỹnėn Alv. Eimè imčių̃! Rm. Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių J.Jabl. Paskui jie eina iš ginčių LB250. Ei̇̃nam muštỹn (mušti kiaušiniais) Alk.
38. intr. imti (apie miegą ir pan.): Šiandie miegas man kad ei̇̃na – pačios akys merkiasi Jnšk. Man jau miegas ei̇̃na – kelinta valanda? Skd. Šiandien taip miegas ei̇̃na – turbūt bus lietaus Pkr. Kaži ko neina miegas Žem. Atsigulus nėjo miegas rš. Man ei̇̃na čiaudulys, ei̇̃na žiovulys Brž.
39. intr. būti linkusiam (į ką): Ji pasiutusiai ant degtinės ei̇̃na (mėgsta degtinę) Gl. Nieks dabar nei̇̃na ant pinigų (netaupo) Gs.
40. intr. (su bendratimi) imti, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, ei̇̃siu aš ją nešt namo! Pš. Ei̇̃siu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Aš ei̇̃siu tylėti? Už ką? Šts. Ei̇̃siu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Šts. Bei̇̃siu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? Šts.
41. intr. dėtis (į giminystę): Jie baigia ei̇̃t į giminystę Rm.
42. intr. Prng lakstytis, pasibėgioti: Abi karvės jaučiuos eina Ob. Karvė nei̇̃na jaučiuos, ir gana Kp.
| refl.: Karvė ẽjosi penktõ[je] birželio, zaraz jau bus su teliu Rud.
◊ áitais (áitom Ėr) ei̇̃ti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais ei̇̃na Slm.
ant pei̇̃lių ei̇̃ti Užg muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių A1884,258. ×
ant rãzumą ei̇̃ti protėti: Eidami ant razumą … pametė čiužinėjimus BM43.
ant šárkų bažnýčios ei̇̃ti mirti: Jau jis ei̇̃s ant šárkų bažnýčios Rdm.
ant vi̇́eno (vienõs) ei̇̃ti būti pasiryžusiam (ką daryti): Tas eita ant vieno ž. Vienas pasiėmė kirvį, o kitas briauninką ir ė̃jo ant vienõs Skr.
dai̇̃niais ei̇̃ti Sln lengvai įgyti.
didžiù ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Kožnas didžiu eina, nor pranešt kitą A.Baran. ×
dỹvais ei̇̃ti stebėtis: Man eit dyvais Šts.
ei̇̃k [jaũ] ei̇̃k; ei̇̃k tù sakoma neigiant ir stebintis: Eik tu, ką tu rasi! Sln. Ei̇̃k jau ei̇̃k, ką kalbi niekus! Grš. Eik eik, niekus šneki! Rš. Eikit eikit, nė taip buvo, nė ką, – žmonės daug ko prikalba Brž.
ei̇̃k jaũ bañ ei̇̃k; ei̇̃k tu keik. sakoma sustiprinti epitetui, reiškiant nesutikimą: Ei̇̃k jau ban ei̇̃k, avinai (tikras avinas)! Š. Eik tu, beproti! Ms. Eik tu, blusiau (žalkty, išgveraburni)! Ds. Eik tu, malagi! Slnt.
ei̇̃k tù (su kuo) sakoma lyginant ir stebintis: Kam verta buvo, o dabar šilkuos čiuža, ir ei̇̃k tu su ja! Slm.
ẽžiomis ei̇̃ti valiūkauti, neklausyti: Tas vienas berniokas, ir tas ei̇̃na ẽžiom Rgv.
galvomi̇̀s ei̇̃ti Vkš dūkti, šėlti: Visi jie ten tik galvom ei̇̃na Alk. Nustokit jūs galvõm ei̇̃ti! Grž. Tie vaikai, vieni namie pasilikę, galvõms ei̇̃na Jrb.
į gai̇̃lesį ei̇̃ti imti gailėtis: Ẽjo į didelį gailesį, kad pamatė sergantį Plng.
į gálvą ei̇̃ti svaiginti: Stiprus alus – ei̇̃na galvon Slm. Dėl ko gėrimas jauniems į galvą, o seniems į kojas eina? rš.
į grąžtùs ei̇̃ti I.Simon šėlti, pykti.
į padaukùs ei̇̃ti; R105 niekais virsti.
į pakálnę ei̇̃ti
1. Pgg senti.
2. Vn mirti.

į prõtą ei̇̃ti protėti: Tai žmogus – neina į protą, ale iš proto kraustos Srv. Kada gi Saulius pradės eiti į protą? Vaižg.
į rañką ei̇̃ti sektis: Man arkliai tai ei̇̃na į rañką, o karvės ne Skr. Viskas ei̇̃na rañkon Kp.
į savè ei̇̃ti sveikti, taisytis: Po ligos baigia ei̇̃ti į savè Šd.
iš čiùro ei̇̃ti Mrj žaisti gaudynes.
iš di̇̀džio ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Jie labai iš di̇̀džio ei̇̃na Alk.
iš galvõs ei̇̃ti
1. Gdr kvailėti: Tu iš galvõs ei̇̃ni visai Tj.
2. užsimiršti: Liudai vis nėjo iš galvos jo žodžiai rš.

iš kẽlio ei̇̃ti išsilenkti (vengiant ko): Aš kažin kur jam iš kelio eisiu Rdm.
iš prõto ei̇̃ti kvailėti: Povilai, tu eini iš proto SkvApD26,24. Karalius iš gailesio einąs iš proto MPs.
jáučiuose ei̇̃ti galynėtis: Mes jaučiuosa ẽjom Lp.
kai̇̃p ei̇̃t visi iki vieno: Nūnai visi kap ei̇̃t nuvažiavo turgun Nč.
katinai̇̃s ei̇̃ti Rt užsikabinus už kaklo apynasrių pavadžius rėpla stengtis vienas kitą nutraukti: Piemenys miške katinais eina Ėr.
katinuosè ei̇̃ti Lš galynėtis.
kẽliais alkū́nėmis ei̇̃ti sunkiai dirbti, turint mažai sveikatos: Dirbu kiek galėdamas: keliais alkūnėms einu Erž.
keliù nei̇̃ti būti sugedusiam: Ant senystos dantes neina keliu Ck. Tavo razumas ne keliu ei̇̃na (tau trūksta proto) Arm.
kreivai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Ėr blogai elgtis, gyventi.
[krỹžiaus] keliùs ei̇̃ti
1. Pn bažn. tam tikras apeigas giedoti.
2. labai vargti, kankintis: Su tais bekonais, kol priduoda, žmonės kryžiaus kelius eina Rm.

kū̃nas ei̇̃na pagaugai̇̃s Prl darosi baisu.
laukai̇̃s ei̇̃ti
1. vėjavaikiškai elgtis: Iš jo geras vaikas nebus – jau laukais eina Alv.
2. kvailioti, iš proto eiti: Tai jų Petrui vė su nervom negerai – laukai̇̃s ei̇̃na Klt.

laukañ ei̇̃ti euf. tuštintis: Ar ligonis ei̇̃na laukañ? Pn.
netiesiù keliù ei̇̃ti blogai elgtis: Tai tik man širdį sopa, kad mano vaikas netiesiu keliu eina Ut.
nùgara ei̇̃na pagaugai̇̃s Kt darosi baisu: Šuva kad kaukia – baisu klausyt, nugara pagaugais eina A.Vencl.
nuo rañkos ei̇̃ti sektis: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti Žg.
padaũkais ei̇̃ti
1. Vlkv valkiotis, trankytis.
2. Gž, KzR niekais virsti.

padrikõm ei̇̃ti Jnšk krikti.
paipari̇̀bais ei̇̃ti Ms niekais virsti.
pakálkomis ei̇̃ti
1. J trainiotis, valkiotis.
2. Vkš niekais virsti.

pakal̃niuo ei̇̃ti
1. Šv smukti, nusigyventi.
2. Kl senti.

pakalstomi̇̀s ei̇̃ti Šts šlaistytis, dykinėti.
palparỹbais ei̇̃ti
1. J dykinėti.
2. Sd niekais virsti.

pei̇̃liais ei̇̃ti muštis: Jų vaikai peiliais eina Ėr.
per ausi̇̀s ei̇̃ti kelti nemalonų klausos jutimą: Užsuk radiją, per ausi̇̀s ei̇̃na Ėr. Aš gal sirgsiu – tik ei̇̃na per ausi̇̀s Rdm.
per kū́ną ei̇̃ti imti (baimei, išgąsčiui): Išgąstis man ė̃jo per kū́ną KI417.
per kū̃ną ei̇̃na pagaugai̇̃s; rš šiurpas ima.
per ši̇̀rdį ei̇̃ti skaudinti: Žodis man per širdį ėjo Ns1833,1. Jis apsakė labai per širdį ei̇̃nantį žodį KI64. Ir eit jiemus tas žodis per širdį BPI95.
piestõms ei̇̃ti priešintis, nesutikti: Ta boba piestum̃s ei̇̃na – negal susitarti Krž.
plačiai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Dr nedorai elgtis.
po akių̃ nei̇̃ti nesisekti: Nei̇̃ta po akių̃ žmoguo, i gana Vvr.
po padaũkais ei̇̃ti Gs nešdintis.
põnais ei̇̃ti dykinėti: Pusė brigados põnais ei̇̃t Gršl.
prie kártės ei̇̃ti Ggr samdytis.
prie širdiẽs ei̇̃ti tikti, patikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina rš. Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina I.Simon. Tai eit prie širdies KBI55. Neita pri širdie ta meisa Dr. Jokūbui tas prypuolis su pamokslu gan ejo pri širdies, rados truputį geresnis M.Valanč. Motinos kalba jam prie širdies nėjo LzP.
rankà ei̇̃na sekasi: Man tavo rankà nei̇̃na Ėr. Man gyvuliai ei̇̃na rankà Nč. Avys ranka neina, nesekas Šts.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik prašom rankom neit Slm.
sàvo gálva (žarù) ei̇̃ti savavališkai, pagal savo išmanymą elgtis: Jis nieko neklauso, eina savo galva Ėr. Ei̇̃na savo žarù Ds.
si̇́enomis ei̇̃ti
1. dūkti, šėlti: Palik vaikus vienus, tai si̇́enom ei̇̃na Gs. Šerk kiaules greičiau – ūža, sienoms eina, negali klausytis Rs.
2. apie labai bijantį: Gavo džabos, kad sienoms ejo iš baimės Šts.

stulpù ei̇̃ti gerai augti, vešėti: Javai tie stulpu eina Pls. ×
svi̇́etą ė̃jęs daug patyręs: Ans y[ra] žmogus svi̇́etą ẽjęs Šts.
šaliñ ei̇̃ti mirti: Tas jau eis šalin Vvr.
šónais ei̇̃ti svirduliuoti (girtam): Privaišinu, kad eita šonais Ggr.
už niẽką ei̇̃ti darytis, būti netikusiam: Du vaikai už niẽką ei̇̃na, tėvam labai širdį skauda Ėr.
viršuõ ei̇̃ti kamuoti: Ei̇̃na žmogaus viršuõ senatvia Mžk.
viršum̃ ei̇̃ti pulti: Supykęs jautis eina viršum ant žmogaus Jnš.
žemỹn ei̇̃ti stipti: Jau antroji kiaulė ei̇̃ta žemyn Slnt.
žiniojè nei̇̃ti nesisekti: Man tas pjovimas nei̇̃n žiniõ[je] Brž.
antei̇̃ti (ž.)
1. intr. užeiti, užlipti (ant ko): Antẽjo ant tilto Tl. Antei̇̃k ant klėtės Vvr.
2. intr. užslinkti: Perkūnija antei̇̃ta KlvrŽ. Antẽjo smarkus būrys lytaus Šts. Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis didžiai veikiai po praejusios šilimos S.Dauk.
| Pieva potvyniais anteita Ggr.
| prk.: Ant visos Balkanų pussalės antėjo tamsi naktis rš. Antẽjo pikta mislis Vvr.
ǁ daug atsirasti, užplūsti: Dabar meisa atpigo, žąsys yr antẽjusios Krtn.
3. tr. pasivyti: Jį pamatęs antejaũ ir pasakiau, kad nevėluotųs Klp. Aš aną antejáu pas mišką KlvrŽ.
4. tr. atrasti, aptikti, užklupti: Antei̇̃ti aną vieną, t. y. antkumpti netikėtai J. Paklydau – nebanteitu durų Šts. Buvau palikęs peilį pievo[je], bet vėl antejáu Grg. Antejáu gyvatės lizdą Vvr. Antejáu katės vaikus Skd. Traukdamys par girias, kame anteję, kiemus tus sudegino S.Dauk.
5. intr. užslinkti kariaujant, okupuoti: Ilgainiui teutonai tus erulius, tenai gyvenančius, antejo ir jus nuvergė S.Dauk. Jau buvo vokyčiai antẽję Pln.
6. intr. Brs užeiti viršaus: Kas pūras sėtuvė[je] antei̇̃ta Vvr. Gal ten kokia viena antra stiklinė [pieno] ir antei̇̃na ant gorčiaus Plt.
ǁ būti pelnomam: Antẽjo keli šimtai pelno Varn.
7. intr. apimti (apie miegą, ligą): Antẽjo miegas Šts. Antei̇̃ta galva skaudėti ir pareita Šts. Antẽjusi yr toki liga, tokie aptekimai niežais Šts.
◊ vélnio pė́das antei̇̃ti paklysti: Eitu neitu, nebrandu galo, matau, kad esu antẽjusi vélnio pė́das Šts.
apei̇̃ti; SD196
1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apei̇̃ti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš.
| Apei̇̃namas pušynas (nedidelis) Rd.
^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apei̇̃na Ds.
ǁ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR.
2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apei̇̃k gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apei̇̃ta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435.
| prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr.
^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apei̇̃na (pjautuvas) Lš.
3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637.
4. intr. apsitraukti, aptekti: Visas jau dangus dūmais apė̃jo Šd. Visa bala [v]andeniu apẽjus, nepereisi Tvr. Kap užpyksta, tai net akys krauju apei̇̃na Rdm. Kad tu ežeru apei̇̃tum! Krž.
5. intr. apaugti: Mūsų rugiai šiemet varputėms apẽjo Krž. Visi daržai žole apẽ[jo] Dkšt. Pievos apẽję kadagiais Lkv. Avižos apei̇̃na rūde Šts. Ežeras liūnais ir viksvomis apėjęs rš. Veidas šašais apẽjo Up. Mūsų vaikas taip bjauriai apẽjo Up.
| Širdis apėjo taukais rš. Kriuksi taukais apėjusi kiaulė rš.
6. tr. apruošti, aptvarkyti: Jau apẽjo ruošą Dgl. Kol apeini̇̀ gyvulius, ir sutemsta Rdm. Žiemą kas darbo – gyvolius apei̇̃ti, į medę važiuoti Plt. Bėda, kol tokį pulką vaikų apeini̇̀ – pavalgydink juos, apvilk Trgn. Eini̇̀ eini̇̀ žmogus, kol viską apeini̇̀, ir ant kojų nebepastovi Srv. Ji jau man visą žygį apei̇̃na (apsiruošia) Vkš. Mergė žygiams apei̇̃ti Šts. Jis vienas visus darbus apei̇̃na Lš. Viena iš mergių namus apeina, o kita audžia rš. Apejaũ viena visą apydairą Rdm. Būdavo tiek daug svečių, kad šeimininkė vos galėdavo juos apeiti rš.
| refl. tr., intr.: Ar jau apsejai rytinę ruošą? Krd. Kol apsejaũ, tai ir sutemo Arm. Jeigu viską apsejai̇̃, tai grįžtam namo Dgl. Pirma reikia apsei̇̃t, o paskui eit valgyt Arm. Palūkyte jūs, berniukai, aš visą ką apseisiù, eisiu ir aš tada Tvr.
7. tr. rasti, aptikti: Apejaũ girio[je] gerą ąžuoliuką Erž. Tokius gerus ratus apėjaũ, tik neturiu pinigų nusipirkt Vb. Aš čia apėjaũ labai daug uogų Ssk. Aš apėjaũ, kur gaspadinė laiko medų Rdm.
8. intr. apsivynioti aplink, apimti: Juosta tris rozus apie mane apei̇̃na ir da galas atlieka Rdm. Taip nusipenėjai, kad net diržas nebeapei̇̃na Slm.
9. tr. įveikti, nugalėti: Aš jo neapeinù, jis stipresnis už mane Ut. Tu tokio mažo neapeini Mlt. Anas tave jau apei̇̃na Pls. Paėmė tokią smarkią marčią, kad nė pats vyras jos neapei̇̃na Brt. Šitas mažiukas gaidžiukas viso kiemo gaidžius apei̇̃na Rdm. Kap suskovė, tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apẽjo Vrn. Mūsų veršis apẽjo jų veršį Dglš. Bematant aš tave apeisiù (aplenksiu, apjuoksiu) Ds. Rugiai kviečius apė̃jo Skr.
ǁ pralenkti: Jis jaunesnis, bet brolį apei̇̃na visur – ir kalboj, ir darbe Mrj. Vienas mitrus šimtą tinginių apei̇̃s Ob. Ant darbo jo tai jau neapeisi – reta tokių An.
10. tr. apgauti, apsukti: Jis gudrus, ale ir aš nekvailas – vis tiek aš jį apėjaũ Jrb. Tėvą sunku apei̇̃ti, gudrus Ll. Jis ir patį velnią apei̇̃na Svn. O, jis brolį keliom eiliom apei̇̃na (sumanesnis už brolį) Kt. Anos neapei̇̃si – yra keturioms segta Šts. Reikia gero vagies, kad vagį apeitų On.
11. tr. papirkti: Jis teismą apẽjo, pinigais užpylė Rs.
12. (l. obchodzić się) refl. J išsiversti: Žmogus be žmogaus neapsei̇̃na Bsg. Šiemet darbo nedaug, tai nieko nesamdysim, apsiei̇̃sim ir taip Snt. Gali neateit – apsei̇̃sim ir be tavęs Št. Aš galiu be jo apseit, o jis be manęs negali Lš. Nieks be kitų pagalbos negalės apsieiti M.Valanč. Apsieimi be to SD196. Nė vienos dienos neapsei̇̃na be lietaus Rk. Jis su penkiais litais per visą mėnesį apsei̇̃na Lš. Mes ir be kirvio apsei̇̃nam Ds.
| Jis vienu išgąsčiu apsiė̃jo BŽ331.
| Apsieimi gerai, viso pilnas esmi R290.
^ Apsẽj[o] vėžys be akių, apseisiu aš be tavę Rod.
ǁ refl. įvykti: Be mano tėvo neapsieidavo nė vienos vestuvės rš. Gėrimas be pasigėrimo neapseina Sz.
13. (l. obchodzić się) refl. J, Rmč elgtis: Ji labai švariai apsei̇̃na Lš. Jis gražiai apsiei̇̃na žmonyse Žsl. Jis svečiuose gražiai apsei̇̃na Mrj. Nemokame katės gerbti, apsieiname su ja kaip pamotė su podukre Blv. Ir šiurkščiai su juo apsieit SPII57. Gailiuos, jogei neapsiėjau pagal apšvietimą, dabar man duotą brš. Žinai gerai, kaip [ponas] … su vargdieniu žmogeliu apsei̇̃davo BM25. Su visais meilingai apsieikime brš.
ǁ refl. gražiai sugyventi: Su žmonėmis apsieitąs – vyras kas vien reikiant Dr. Su Jonu vis būtume apsė̃ję (susitaikę), tik tos bobos viską sugadino Gs.
^ Su žmonėm apsei̇̃si – visur nueisi Jnš.
14. (sl.) refl. kainuoti, kaštuoti: Kas brangiai apsei̇̃na, už dyką nedalijama Vj. Kiek kasmet apsieisiąs jų remontas? rš.
15. tr. suvartoti, sunaudoti: Jūs labai greit apẽjot pyragus Trgn.
16. tr. sumušti, sudaužyti: Vaikas kiaušinį apẽjo Grv.
| refl. tr.: Apsejo kumelę, ir išsimetė Dkšt. Nejok greit, da arklį apseisi̇̀ Ml.
ǁ užmušti: Jau vieną gaidį apẽjom Arm. Aš itą kiaulę vis vientara apeisiu kada kalvek Arm.
| refl. tr.: Savo arklį apsẽjo Slk. Apsejo vištą Dkšt.
ǁ refl. tr. sugadinti: Žiūrinėjai laikrodį, kol apsejai̇̃ Vdšk.
| prk.: Jis man vaiką apsejo su savo tokiom kalbom Dglš. Gana jau vieną vaiką apsejai̇̃, kito nenorėk Trgn.
17. (l. obchodzić) intr. Tvr kelti rūpestį: Jam tavo bėdos neapei̇̃na Mrk. Aš tai bijausi, o jai nieks neapei̇̃na Gs. Kas man apei̇̃na apie jo reikalus! Alv. Kas tau apei̇̃na, ką aš geriu! Dkš. Kas jam apei̇̃na apie mane, tegul tik savęs žiūri Mrj.
| Gali čia stovėt tie baldai – jie man nieko neapeina (netrukdo) Lkč.
18. refl. pasisekti: Šį kartą apsiėjo man laimingai rš.
19. tr. Šmk apvaisinti: Jautis karvę apejo Pln. Geras jautukas būtų, karves apeitų Užv.
| refl. R117: Kūginės avys apsei̇̃ta tik su geru avinu Šts. Du kuiliu, kiaulėms apsieiti tinkamu, tur parduoti LC1889,12.
◊ keliùs apei̇̃ti Skd sunkiai dirbti, vargti.
širdi̇̀s apė̃jo
1. pasidarė bloga, silpna: Kad davė į pilvą, ir širdi̇̀s apẽjo Slnt. Kažkas širdi̇̀s apẽjo nu to saldumo Kv.
2. pasidarė skaudu, pikta: Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdis apejo Krž. Apei̇̃na širdi̇̀s, ugnis leka iš akių, bet viską numanau Šts.

ši̇̀rdį apė̃jo
1. pasidarė pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana Rs. Man taip tukt ir apėjo širdį Dl.
2. gailestis apėmė: Kai pamačiau vaiką mušant, man ši̇̀rdį apẽjo Šauk.

ši̇̀rdį apei̇̃ti užgauti: Su tokia kalba jis man tik ši̇̀rdį apẽjo Varn.
širdi̇̀s apei̇̃na kraujai̇̃s pasidaro pikta: Man net ši̇̀rdis kraujai̇̃s apei̇̃na, kai jis taip šneka Pc.
atei̇̃ti intr.
1. H einant priartėti: Atei̇̃na pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz. Aš atei̇̃siu pas tave K. Tas tik laukęs savo draugų ateinančių Jrk18. Čia karvės atei̇̃ta Pc. Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta J.Jabl. Girdėjau atei̇̃siant ir tetulė mūsų aplankyt Ds. Prašom daugiau nebeatei̇̃ti Rgvl. Aš atei̇̃čia ir naktį, jei reikėtų Pn. Ateitų tavo globos lūgoti S.Dauk. Kol subatos vakarėlį n'atėjai̇̃, n'atėjai̇̃? Čb. Ir sutikom tris sesytes kelužiu ateinant KlvD9. Eimi ir ateimi jūsump DP235. Ateimi į vidų R200. Išvydę greitai ataėjo PK154. Vardan pono ateisi (ateini) Mž161. Nei vieno savęsp atenčio netremia SE168. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria Ev.
^ Kada gi avižos an žąsiną atẽjo? Trgn. Atei̇̃s ožka prie vežimo! Bsg. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Atejau neprašoma, išeisiu nevaroma Kl.
| Kad tu į budelio rankas ateitumbei! B.
ǁ Lz pareiti: Iš Vilniaus pėsčias gi atėjaũ namo Gdr. Atẽ[jo] namo ir atagulė Dglš.
2. atvykti: Iš dangaus ateimi aukšto Mž183. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime BB2Moz24,14. Išvys Sūnų žmogaus atajentį debesyje SPI1. Ko norite? Ateisiu gu jūsump su rykšte arba su meile Bt1PvK4,21. Ir jam atent, turės visi žmonės keltisi BPII188. Pagirtas būk ateinąsis vardan Viešpaties NTMt21,9. Ar tu esi ans ateisiąsis arba ar kito lauksime? NTLuk7,19. Teip atentyji dvasia visą apvilsta dūšią DP251.
| prk.: Norint tu bijais …, mirtis tačiau ateis DP583. Teateinie tavo karalystė NTMt6,10. Visi tie daiktai ateis and tos giminės Ch1Mt23,36.
^ Pinigų kalno neradom ateidami (gimdami), neimsim ir išeidami Sim.
3. atslinkti: Lietaus atei̇̃na, dėkit šieną Rm. Vėjas kur nor pučia, ir tu girdi jo ūžimą, bet nežinai, iš kur jis ateit ir kur jis nueit prš. Kaip man bus, jei didis sniegs ateis? Ns1832,2.
| prk.: Veikiai ateis galas gyvenimo jo DP583.
^ Kas praėjo, tas nebateis Sim.
ǁ atlėkti, atskristi (būriu): Paukščiai oro ateit ir gyvena ant šakų jo Ev. Mano broliui atẽjo bitės (spiečius) Trgn. Žiūriu – ateina ateina par lauką didžiausis spiečius Pš.
ǁ atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei): Kada ateina traukinys? Pn. Ana, traktorius atei̇̃na Rdš. Atei̇̃na laivas Rk. Ei atei̇̃n atei̇̃n trys laivužėliai par didį Nemunėlį JV1049. Eiva, broluži, į pamaružę, ateis juodi laivužiai JV338.
ǁ atitekėti: Upė atei̇̃na nuo Erzvėto (ežeras) Tvr. Aptekà (upė) atei̇̃na nuo Lėno ežero Rm. Ulmas atei̇̃ta nu Pakalnės (kaimas) Rsn.
ǁ prk. priartėti prie kokios nors ribos: Mūso karvė jau atẽjo į tris lyterius Skd.
4. atslinkti, būti (apie laiką): Jau vakaras atei̇̃na Ėr. Ateit žiemelė, šalts rudenelis D48. Ei ateis ateis šilts pavasarėlis, išauš gražios dienužėlės JD454. Atei̇̃s naktis, gausiu pailsėt Lg. Kaip tik atėjo gaidžiai, tas velnias prapuolė BsV314. Palik darbą ateinančiai dienai Rdž. Tai atė[jo] laikas – skiltas perėtas (kiekvienas) mokinasi Dkš. Cigonkos iš rankų ir akių būrė ir ateinančius daiktus žmonėms ževernojo Rp. Ant atẽjantės vasaros atvažiuos ans, ant atẽjančio meto padirbs J. Atenčius metus lietuviai tiekės į karę su kryžeiviais S.Dauk. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę A.Baran. Lynant ar naktie atejus, apdenk ta drobe išvarstytus lauke tabokus S.Dauk. Atei̇̃siančios žiemos ilgumo nežinom K.Donel. Ateisiančiame pavasary pašars be mieros brangus rasis TP1880,48. Štai ateisiančiuose septyniuose metuose bus didis apstas visoj žemėj Egipto Ch1Moz41,29.
| refl.: Ir diena atsiejo (išaušo), ir vis dar jo nėra Dv.
5. apsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis): Atėjaũ, radau pulką žmonių (vyro brolių, seserų…) Jnšk. Kai jau ateisi̇̀, gerai atsiverksi Jnšk. Pavogė arklį, kai žentas atė̃jo [užkuriõm] Ėr. Atėjo Adomas Dagys, atnešė daug tūkstančių I.Simon.
6. tęstis, trauktis artyn: Nuo kur šitas kelias atei̇̃na? Dbk.
7. sklindant pasiekti: Viešpatie, … šauksmas mano tavęsp teateit Mž472. Atėjo garsas Herodop apie Jėzų BPII243.
8. refl. kainuoti: Šis darbas atsieina brangiai rš. Kiek tas daiktas atsiei̇̃na? Lz. Brangius drabužius pirkti pigiau atsei̇̃na, kai pigius Kair. Asilo išlaikymas atsieina visai nebrangiai Blv. Par brangiai atsiẽjo trobos pataisymas Vvr. Man tas arklys brangiai atsiė̃jo Lnkv.
| prk.: Nemaža jam sveikatos atsiejo K.Bor.
9. refl. impers. vertėti, išsimokėti: Prieš pečių košeliena virti neatsei̇̃na – ir taukai, ir puodas dega Pkr.
10. būti atsiunčiamam: Lentos ateina išmatuotos, sužymėtais nupjovimo kampais rš. Tau pinigų atei̇̃na Ss. Atei̇̃na kalendoriai tiem, kas ima tą laikraštį Jnšk. Ir atejo gromatėlė joti in vainelę TDrIV19(Vlk). Šmakšt atejo raštas nu karaliaus, kad važiuotum į Varšuvą M.Valanč. Tamstos trys dainos atėjo A1884,287. Gal ateis žinelė iš svetimos šalelės Mrs.
11. būti gaunamam: Žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums ateina LzP. Ir kitam dykai niekas neatei̇̃na Sld. Visa nauda mums būtinai nu vienų dirbančiųjų bičių ateit S.Dauk.
^ Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina Sim. Kas lengvai atėjo, lengvai taiposgi ir nuėjo Gmž.
12. pribręsti, prinokti: Atẽjo žirniai pjaunami Šts. Šiemet ir ankstyvosios bulbos vėlai atėjo Antš.
13. R200 kilti, atsirasti: Supratimas metais eina, kol ateina Blv. Tokia bėda jam atė̃jo Pn. Ir ko čia ta tyla atėjo? rš. Ir ta daina iš ten yra atejusi S.Stan.
| Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas, dėl kurių notmiėjo (neatmiėjo, t. y. neatėjo man) ir miegelis mielas SE207.
^ Liga ateina ir nevadinama Sim. Ateit liga nešaukiama B.
| refl.: Iš ko tai atsiei̇̃t, kad ši žiema tokia šalta? KII30. Iš to karas pakilo, atsiė̃jo KII284. Sveikata atsiėjo Pg.
14. sulaukti (kurio amžiaus): Vaikas atėjo į ketvirtus metus Klvr. Atejęs į vyro amžių vedė moterį M.Valanč. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko S.Dauk. Tėvas atejo į senatvę S.Dauk. Ganiau, kol atėjaũ in merginą Iš. Jau atėjote trijump dešimtump metų … gyvatos jūsų DP580.
15. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai gerai atsei̇̃na Mžš. Mums viskas sunkiai atseina rš. Jam karvės neatsei̇̃na Ds. Kas pirmą dieną atvežė dobilus, tam geriausiai atsė̃jo iškult Srv. Na kaip, ar atsė̃jo byla (ar laimėjai)? Dgl. Jam miškas atsėjo pirkti Ds.
16. impers. tekti, reikėti: O kada ateis skirtis su tuo kūnu, tu patsai, pone, būk man apiekūnu brš.
| refl.: Man rytoj atsei̇̃na važiuoti į miestą Pšl. Nėr ledokiau, kap itokiu purvu atsei̇̃na eit Vrnv. Man atsiėjo ir mergauti, ir tinginys vyras gauti O. Man dažnai atsiei̇̃davo Vilniun važiuot Žž.
17. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Gyvenime visaip atsei̇̃na Žl. Jam tai vis atsei̇̃na – tai karvę kumelė užkirto, tai šiemet vaikas mirė Rš. Tikrai motinai ir tai visaip atsei̇̃na prie marčios, o man, močekai, kaip gali atsei̇̃t? Srv. Ir man snaust atsieina, kai miegas užeina O. Per vainą visko atsei̇̃na – nušauna ir gyvą pagauna Pn. Teip atsiėjo ir su mūsų Giliumi prš. Jai atsėjo už gero vyro ištekėti Krk. Ką gali žmogus žinot, kada kas atsei̇̃s Ds. Kaip tau atsiei̇̃s, taip ir padaryk Gr. Argi ir tau negal teip atsieiti? P.
18. refl. patikti: Naujas mokytojas visiem labai atsei̇̃na Pnd. Man jūsų Jonas visiškai neatsei̇̃na Ds. Gal tau labai atsei̇̃na Ona, kad tu taip apie ją sukies Dgl. Jau tau ta mergaitė, matyt, atsei̇̃na Slm. Pasogos nežiūrėk, jei atseina merga, tai ir imk Tršk. Jam labai atsẽjo mergiotė, tik kažin, ar až jo tekės Ds. Kaip tau atsei̇̃na mano naujasai arklys? Vb. Aš dar niekada nevalgiau tokių obuolių, kad būt taip atseję Ds. Man neatsei̇̃na, kai tu taip darai Č.
| Gal, kaimynėl, atseitų (malonėtum) kiek pašaro – nebeturiu tai savo ožkelei ko paduot Jnšk.
19. pasveikti, pasitaisyti, atsigauti: Dabar biškį atėjau, nebe taip slabnu Mšk.
| refl.: Kaži Ignasiaus tėvas da atsiei̇̃s? Str.
| Jau karvės sutinimas kiek atsẽjo (atslūgo) Ml. Sugurino galvą, net guzas iššoko, ir vėliai atsẽj[o] Arm.
| Po veselijai dar negaliu atsiei̇̃ti, t. y. atsikvaitelioti J.
ǁ refl. prasigyventi: Jį dabar kap pribloškė, tai jis vargiai atsiei̇̃s Lš.
20. refl. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man atsiei̇̃na brolėnas BŽ438. Da ir giminės mums atsein Sz.
◊ ant savę̃s atsiei̇̃ti prasigyventi: Per karą tep suvargau, kad dabar negaliu atsei̇̃t ant savę Srj.
dai̇̃niais atei̇̃ti Upt lengvai įgyti.
į gálvą atei̇̃ti kilti minčiai: Jis sakydavo visa tai, kas tik ateidavo į galvą Rz. Man atė̃jo į gálvą, kad tu tąsyk negerai padarei Skr. Neatė̃jo nė į gálvą pasidairyt, po kam rugiai Srv.
į metùs atei̇̃ti sulaukti pilnametystės, subręsti, užaugti: Paaugo tuodu vaikeliai ir atẽjo ing metùs BM235. Ir į metus atėjo, ir ūsą prigyveno, ir dar toks minkštas Srv.
| Ta obelė jau atei̇̃na į metùs Pc.
į pasáulį (ant ×svi̇́eto) atei̇̃ti Klvr gimti: Da jis per karą nė ant svi̇́eto nebuvo atẽjęs Slm.
į prõtą atei̇̃ti
1. susiprotėti: Ir tu kitaip šnekėsi, kai atei̇̃si į prõtą Alk. Paaugs, atei̇̃s į prõtą ir nebesidarkys Srv. Žmonės protan atejo Sz.
2. kilti minčiai: Neatẽjo man į prõtą paprašyti leidimo Šts.

į savè (savi̇̀p) at[si]ei̇̃ti pasveikti, atsigauti: Po šitos ligos dar vis niekaip neateinù į savè Lkč. Da in savè neateinù – pėsčia vaikščiot negaliu Rdm. Nespėjo vargšas į save ateiti (atgauti žadą) V.Piet. Kap ateisiù savi̇̀p, tada eisiu darban Arm.
vė́jais (vė́ju) atei̇̃ti lengvai įgyti: Atejo [turtas] vėjais, išejo vėjais LTR(Ds). Duona ne vėju ateina TŽV606.

×daei̇̃ti (hibr.)
1. tr., intr. prieiti (ligi ko): Daėjau ligi pat tvoros rš. Trečion dienon daėjom mes ir Vilnių Žž.
2. intr. pribręsti, prinokti: Rudenį bulvės yr daejusios Lk.
ǁ parsibaigti, sublogti: Jau mūs diedulis tep daej[o], kad vaikšto tik kap šešėlis Rod.
3. tr., intr. Ldk susekti: Milicija tuoj daei̇̃s, kas tuos arklius išjojo Šn.
◊ į prõtą daei̇̃ti susiprotėti: Dabar daejo protan, ale jau po čėsiai Skdt.
į savè daei̇̃ti pasveikti: Ji po tos ligos jau beigia ing save daeit Lp.
įei̇̃ti intr.
1. SD392, R, H eiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion Jz. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo LB180. Keliskart anuos vyrus įei̇̃nant ir išeinant pamatė Jrk76. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda Rdm. Ineidamas nešūkavau, išeidamas neūkavau LTR(Ds). Imta, durys atplėšta ir iñeita Rdm. Iš lauko įei̇̃k (įvei̇̃k) į vidų J. Tik įeisi – kaip šuo, nutvėręs blyną, ir vėl eik Ukm. Durys pančiu užsukta …, negaliu intei̇̃t VoL303. Vagis pro langą norėjo inei̇̃tienai, tik žmonės apmatė Km. Įeinamieji bilietai ar čia parduodami? J.Jabl. Tai intei̇̃na tas karaliūnaitis in vidurį pažiūrėt LB162. Aš įeinu į darželį JD505. Ir įėjo į darželį ir paskynė rūtą JD730. Kaip įeisi į saklyčią, tai manę gedėsi JD39. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį StnD14. Anei̇̃k pirkion! Ad. Anbrido anas vandenin ir anẽjo duobėn (paskendo) Gdr. Kurs vėl įeiti (įeina) pro duris, tas est piemuo avių VlnE80. Peržegnok mus įenčius, taip ir išenčius, miels pone! PG. Įent (įeinant) į namus KZ43,376. Giesmė apie garbę Christaus karaliaus, kurią jam darė žmonės, inents ing Hierusalem Mž159.
^ Įeinant akys kaista, išeinant pakaušis LTR(Šll). Inei̇̃t kelias platus, išeit – siauras Trgn. Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR. Ardvi vartai būt įeit, bet ankšti išeit B. Šuva šuniui pavyd į kuknią įeit Sim.
| refl.: Insieinu priesienin, pasižiūriu palubin Ant. Ko čia beįė̃jetavs (beįsiėjota) judu, šuniu? J.
ǁ sugebėti, turėti galimybių įžengti: Kas eina, tas įei̇̃na Rm. Iš krašto įei̇̃namas smėlis [prie ežero] Ėr. Neįeinama bala Ėr. Kad ir ineinama žemė, vadinsis sala Zr. Aš neinejau aukštona klėtelėn Mrk. Giltinė įeit per tuos langus DP202.
ǁ einant pasiekti: Da neįėjau į pusę aslelės JV997.
| prk.: Ar net septyniasdešimt puslapių inejau (perskaičiau) Lp.
ǁ būti sąlygoms užeiti dirbti: Negali̇̀ įei̇̃t į dirvą (šlapia, negalima laukuose dirbti) Skr. Anksti mes negalim įei̇̃t ant laukus Pn.
2. atvykti (į kur): Vienu būdu ant to pasaulio įeimè, tokiąjag išeiga ižg jo išeit turime DP33. Idant kiekvienas … su tavimi įeitų̃ anon gyvaton amžinon DP181.
ǁ prk. įsigauti, patekti: Šitie visi vargai ing pasaulį įėjo DP583. Badas įei̇̃s į pilvą, kad būsi nevalgęs Šts.
^ Pro vieną ausį įejo, pro antrą išejo S.Dauk.
ǁ Lp apsigyventi: Mes jau naujon pirkion inẽjom Ml. Dabar į tą gyvenimą Plaušinis įė̃jo (atėjo į žentus) Skr.
3. įslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei): Karieta bematant įė̃jo į mišką Rm. Da neįėjo visas vežimas į kluoną (galas liko lauke) Gs. Laivas įėjo į uostą rš.
| refl.: Automobilis įsiėjo tiesiog į minią rš.
ǁ Mšg įtekėti: Mituva įei̇̃na į Nemuną po Jurbarku Jrb. Gulbinas ties Pilviškiais įei̇̃na į Šešupę Gs. Audrupys įei̇̃na Sartų ežeran Rk. Įeinamoji srovė VĮ.
ǁ įsiveržti: Reik užkaišioti skyles, kad vė[ja]s neįeitų S.Dauk.
ǁ pratilpti: Durys siauros, spinta neįei̇̃s Skdv.
4. refl. įsitraukti, imti greitai eiti: Kaip insieina, tai ir šlubavimo nebežymu Ds. Pradėjus eiti kojos buvo sustingusios, paskui įsiėjaũ Š.
ǁ refl. imti greitai važiuoti: Traukinys iš palengvo juda, kol įsieina Ll.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Kaip įsiei̇̃s girnos, mals smulkiai – reik, kad įsiei̇̃tų Šts. Pradžioj nesiseka [darbas], toliau įsiei̇̃s Gs.
ǁ refl. imti normaliai pasirodyti: „Ateičiai“ jau įsiėjus, kartą vasarą užėjau pas Dambrauską rš.
ǁ įsileisti (į ką): Kap ji inei̇̃na šnekėt, tai visa net juda Brt. Į kalbą neįejus, išpasakot negal Krtn.
5. galėti eiti: Jau greit neįjeinù Brt. Per adyną šešis verstus ineini̇̀ Lp. Kad ir senas, dar įei̇̃na Jrb.
6. praslinkti (apie laiką): Mėnuo buvo įejęs, ir nebepriėmė mano skundo Šts. Trys dienos kad įeis, gali dar vekselį protestuoti Šts.
7. įsirėžti: Pievos skvernas įei̇̃na į dirbamą žemę Pn.
8. būti, pasidaryti sudedamąja dalimi: Pasakėčiomis S. Stanevičius labiausiai išgarsėjo ir kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrą rš.
9. tilpti, sutilpti: Šešias sienas apmečiau [audeklo], ale įė̃jo Bsg. Gal da įei̇̃s dvidešimtas posmas Pc. Jokia pašauklùkė neinei̇̃na [audžiant] Rdm.
10. įlįsti, įsmigti: Vinis įėjo į medį rš. Kylys gerai įėjo į skylę Jnš.
11. pasiekti (kurią kainą): Javai pavasarį įei̇̃s į didelę kainą Lnkv. Greitai karvė į keturias tūkstantes įei̇̃s Krš. Maišas įeis į penkias dešimtis rublių Ėr.
12. būti gaunamam: Tie keturi rubliai piningų įėjo A1884,289. Įejo par šimtą rublių daugiau Plng. Kožną dieną vis piningas inei̇̃ta Pgg.
13. sulaukti (kurio amžiaus): Įejaũ į dvidešimtus metus Skp. Užbuvau, į tokį ilgą amžių įejau, laikas mirti Šts. Izaokas buvo įejęs ing senatvės amžiaus dienas I.
14. patekti, pakliūti: Į tokią bėdą įė̃jo žmogus Pn. Įẽjo į vargus, įkrito į ligas, ir paliko visi turtai par nėką Plng. Daug vargų buvo iškentėjęs ir į skolą buvo įejęs S.Dauk.
| Ineik jo padėjiman, tai pamatysi, kaip bus Ds.
15. virsti, tapti: Buvo tokia punktuali, kad jos punktualumas įejo net į vietos žmonių priežodį A.Vien.
16. įgyti (ko): Tas žmogus įejo į didelius piningus Šv. Kad tik būt gero pašaro, ganyklos, kaipmat gali į gyvolius įei̇̃ti Užv.
| prk.: Į garbę įeimi R27. Geran ūpan įėjęs rašo į savo pažįstamus rš.
17. persiimti (kuo): Mūsų atstovams yra įėję madon daug žadėti ir maža tesėti rš. Palinkimas derėtis yra įėjęs į jų kūną ir kraują J.Balč. Žmonys buvo įeję į puikybę Šts.
18. pasisekti, pavykti: Juk tu supranti, kad tas darbas gerai neįeis Skr.
| refl.: Kai neinsei̇̃na, tai nieko nepadarysi Trgn.
19. sueiti (į kokius nors santykius): Artimieji karaliai įėjo į prietelystę su Salemonu S.Stan. Idant neįeitų̃ ing sūdą su tarnais savais DP171. Jeigu bernaitis ir mergaitė įeina moterystėn todėl, kad vienas ant kito atsiremtų, juodu daro gerai Blv. Ot kur gerai inẽj[o] žentuosna! Lp.
ǁ lytiškai santykiauti: Ir stojos vakaro metu, jog ėmė dukterį savo Leą ir atvedė ją jop, o ansjen įėjo jon Ch1Moz29,23.
◊ į aki̇̀s įei̇̃ti būti gerai matomam: Drin savo šviesumo arba žibėjimo visiemus įeit ing akis DP458.
į gálvą įei̇̃ti imti svaiginti: Tik vieną stikliuką išmečiau, ir tai jau galvõn inẽjo Ds.
į gálvą (pakáušį Jdr) įei̇̃ti sugalvoti: Buvau krautuvė[je], o neįẽjo į galvą paimti cukraus Dr. Nė vienam neįėjo į galvą mintis, kad ne vaikų tai kaltė I.Simon.
į metùs įei̇̃ti sulaukti pilnametystės: Paskui įėjau į metus J.Jabl.
į ši̇̀rdį įei̇̃ti Plng sugalvoti: Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30.
į vėžès įei̇̃ti surasti teisingą gyvenimo ar veikimo būdą: Niekis, vaikinas greit įeis į vėžes rš.
išei̇̃ti
1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita J.Jabl. Per kur radai išeita [kiaulės]? Lp. Išej[o] eit namo Vlk. Kelias dienas neišei̇̃t iš kambario! Lkš. Be žmogaus jau neišẽjo lašiniai iš kamaros Dr. Išent, įent saugok mane, jeib aš nebūčiau bėdoje PG. Sebastijonas, atidarydamas daktarui išeinamąsias duris, paprašė Mš.
^ Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo S.Dauk. Išei̇̃ti plačios durys, pareiti – siauros Užv.
išeitinai̇̃ adv.: Peklon neišeitinai stumia SE206.
| refl.: Ižsieję iž miesto, numetė rūbus savo nuog save SPII169.
ǁ pasišalinti iš namų: Dabar išeinù, tuoj grįšiu Vb. Apsivilko kailiniais ir išė̃jo Vb. Jis išė̃jo cielą valandą iš namų Rm. Ji išejanti vandenį parnešti J.Jabl. Tik išejaũ pas kaimyną eit, ažna brūkšt svečiai per duris invažiuoja Rod. Jis kai iš namų išeidavo, niekas nežinodavom, kur ir ko jis eina J.Jabl. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Išėjo sėjėjas sėtų sėklas savo VlnE37. Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų BPI369. Išėjo kaip ežis mielių ir prapuolė VP19.
^ Išeik iš namų nevalgęs, ir kitur negausi Sim.
| refl.: Išejaus iš namų, kad policijai nekliūčio į rankas Šts.
ǁ einant (iš kur) patekti: Jis išėjo į kiemą Grž. Duktė į tėvus išėjo J.Jabl. Išėjo jam priešais ir šaukė rš. Mes išeinam į darbą rš. Broliukai mano mielas, išgitiei̇̃kai vidun kiemelio, nulenki žemai galvelę (rd.) Jž.
| Kap tik išej[o] karvės an žolės, ir daugiau pieno duoda Alv.
| refl.: Išsiẽjo į darželį, nusiskynė rūtytėlę Š.
ǁ išropoti: Aure iš plyšio išė̃jo prūsokas Pn.
2. intr. išvykti, iškeliauti; išsikelti: Išėjau bernautų J.Jabl. Aš taukš ir išejáu slūžyti KlvrŽ. Vasarą namie padeda, žiemą an ažudarbių išeina Ds. Jis pabuvo čia metus ir išė̃jo į Šimkaičius Skr. Tėvo draudžiamas, susidėjęs su kitais bernais, išėjo į Ameriką A.Vencl. Išėjaũ už marių, kur kielė trąšos nemeta Šmn. Išėjo į lenkus N. Išėjau nuog tėvo ir atajau ing tą pasaulį DP580.
^ Kam čia taip dirbi, ir pamažu išei̇̃s dūšia iš kūno Lnkv.
3. intr. išslinkti, ištraukti: Mūšoj ledai išė̃jo Jnšk. Pavasarį, kai tik išeina (išneša ledus) upės, ančių pasirodo daug rš. Saulė buvo jau iš dvylekos išẽjusi Als.
ǁ išskristi (būriu): Jų bitės išė̃jo (spiečius išlėkė) Ėr.
ǁ išvažiuoti (susisiekimo priemonei): Traukinys iš čion išeina aštuoniomis J.Jabl.
ǁ išlėkti (smarkiai): Būt išė̃jęs langas Pc. Paršas par statinius išė̃jo kai kulka Skr.
ǁ pranykti: Aną pavasarį vėlai išėjo pašalas rš. Slanktas greitai neišei̇̃na Ėr. Ka tos slogos i neišei̇̃na! Ps. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos J.Jabl. Jei bus išeinamà liga, tai pagysiu Ėr. Visas saldumas iš vaško išejęs yra S.Dauk. Išejo muslininių mada, ir suplėšėm į vystyklus Trk. Tokios kalbos ir atsiminimai neišeidavo iš galvos ir iš kalbos Žem. Išė̃jo iš apyvartos BŽ77.
^ Iš marių vanduo neišdžiūsta, iš giesmės žodis neišei̇̃na Str. Liga raita atjoja, pėsčia išeit B.
ǁ ištekėti: Vidauja išei̇̃na iš girių Jrb. Audrupys išei̇̃na iš Rokiškėlio ežeriuko Rk. Gruntinis vanduo į žemės paviršių išeina šaltiniu rš. Išeinamoji srovė VĮ.
ǁ iškrypti: Iš vagos išeiti B.
ǁ pasitraukti: Tai jau mes seniai išė̃jom iš giminystės, nesiprašom Kt. Nuo tada mes ir išė̃jom iš giminių Alk. Su jais jau baigiam išeit iš giminės, jau gal penktoj eilioj Slm. Ji drovėjosi savo senų batelių su auliukais ir išėjusios iš mados suknelės rš. Bet dabar tos iškabos išeina iš mados Blv.
^ Iš ubagų išẽjęs, ponų nepavijęs Rdm. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs B. Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
ǁ išsiveržti: Aš vis bijau, kad tik neišei̇̃tų pro kaminą ugnis Srv. Iš akmens išėjo ugnis LTI48(Bs).
ǁ prk. ištrūkti: Išeitumėte iš tų vargų, kuriuose šiandieną esate paskendę Rp. Iš tos bėdos jis išeitų rš. Karalius tris kartus nuog mirties išejo (išsigelbėjo) S.Dauk. Jau numanoma, kad iš tos ligos neišeis (neišgis) OsG175.
ǁ būti nusikreipusiam (į kur): Vienintelis langelis palubėje išėjo į virtuvę rš.
4. intr. pasirodyti: Kad nors porą valandų saulė išeitų Ėr. Arklys taip nuvargo, net putos išė̃jo Vb. Šviežiai išejęs iš žemės akmenukas Dglš. [Oda] pilna skylių, per kurias išeina prakaitas Blv. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė, pro kurią gylis išeit S.Dauk.
| Laukiu, kol galas išei̇̃s, tada nustosma vyt Slm.
| Juodvarniai išẽjo į laukus, jau šalčio nebebūs Mžk.
| prk.: Žinojau, bet neišei̇̃na ant minties (neatsimenu) Pls.
ǁ prk. iškopti (į kur), iškilti: Išėjo į didelius vyresniuosius Tat.
ǁ kilti, prasidėti, atsirasti: Dabar išė̃jo mada taip nešioti Pn. Nuog to laiko išẽjo paprotys čiaudant sakyti „ant sveikatos“ BM238. Išėjo kalba apie šokius rš. Buvo išė̃jus tokia kalba Kp. Tep man išė̃jo iš kalbos, tai ir paklausiau Alk. Iš mažos kibirkštėlės išeina didis gaisras rš. Sarmatos išeinamoji reikšmė buvusi yra „raũdonojimas“ ir „raudonumas“ K.Būg. Ir žiedas ižg šaknies jo išeis DP625. Ašaros …, išėjusios ižg graudžios širdies, gal numazgoti visas nuodžias DP481. Dvasė saldyji iš Tėvo ir Sūnaus išenti Mž317.
| Kaip tat neišei̇̃ta vaikai iš tėvų (panašūs į tėvus)! Grg.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Jis iš Gudžiūnų išei̇̃na Pc. Anas išei̇̃na iš miesto, tik čia gyvena Ds. Anas išei̇̃na nuo Tverečiaus Dkšt.
ǁ išsiperėti, išriedėti: Gal da išei̇̃s keli viščiukai Ėr. Už nedėlios ir žąsiukai iš pautų išei̇̃s Lz. Iš tokio [motynos] kiaušelio po kelių dienų išeit maža kirmėlė it kaip kandis S.Dauk.
ǁ išdygti: Tiems ančiukams da ne visos plunksnos išė̃jusios Jrb.
ǁ išsiskirti: Man iš penkių literių smetonos išei̇̃na kilogramas sviesto Krd.
5. intr. mesti kokį darbą, tarnybą: Mūsų išė̃jo mergaitė, dabar kitõs sunku gaut Jnšk. Buvau pasisamdęs piemenį, bet išėjo Vb. Grapas neišmetė mūso tėvalių – tėvaliai su geru išejo Plng. Per suktybę jis išėjo iš kariuomenės Kp. Tasai teslūžija tau šešis metus, sekmą metą teišeit tikrai valnas BB2Moz21,2.
6. tr. daugelį pereiti, visur, daug išvaikščioti: Visą sodžių išejaũ, niekur akėčių̃ negavau Lp. Visas bobas išejaũ (perėjau per visas prekininkes turguje) Ėr. Daugiau jiedu ėję ėję, vėl išėję kitas tris karalystes Sln.
7. refl. įsismaginti eiti: Kai išsieinù, tai neskauda kojos Pc.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Ta mašina, kai išsiei̇̃na, nėra taip sunku sukt Kair.
8. intr. galėti praeiti: Neišei̇̃namas kelias Gs. Ar bėra ten takas išei̇̃tamas? Gršl. Čionai išeime lengvai MP382. Smagenys džiūvo neišeitiname labirinte visokių terminų rš.
^ Su klasta niekur neišeisi B. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Sml. Eisi siaurai, išeisi kiaurai Šd.
ǁ galėti rasti kelią: Žinodamas visada išeini̇̀ ant medžių: nuo žiemių medis arkliadantis KzR.
9. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Kaipmat vasara išė̃jo Ėr. Man su vaikais visas laikas išeina J.Bil. Pusėtinai laiko išėjo, iki sugrįžo J.Jabl. Jau išėjo keli metai, ir užmiršo jis tą razbainyką LB230. Neišẽjo nė metų, kaip ans viską išleido BM404. Juokais žiema išejo, be kokio speigo Šts. Dveji treji meteliai, kaip drobeles verpiu; išei̇̃s ir ketvirti, pakol aš išausiu JV982. Kol užsakai išė̃jo, kelius alus jaunasai darė Jnšk.
10. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Dvidešimts antrų metų išei̇̃na Ėr. Jų duktė išė̃jo ten į marčias Vrb. Sesuo jau išẽjo, dabar pasiliko abu broliai Up. Kaip išẽjo už to latro, šunį apsikabinusi kaukė Užv. Ne už marių išei̇̃si, kai norėsi – ateisi Sdk. Vyresnysis sūnus išẽjo į žentus Užv.
11. tr. atlikti (darbą, pareigas): Ko sėdi, ar ruošą jau išejái? Akm. Išejai̇̃ pakãsą (pradalgę) vieną, atsilsėjai ir vėl eik Lz. Visas savo dienas išei̇̃ti J. [Veronika] visus kadrilius, visas polkas išeiti mokėjo A.Vien.
ǁ išmokti: Mokslo programą išeidavau pagal direkcijos reikalavimus rš. Aš jau visą lementorių išėjau Kp. Lietuvių kalbos kursas išeinamas vidurinėse mokyklose J.Jabl. Argi jūs išeisit vienais metais visą šitą vadovėlį? J.Jabl. Tomis keliomis dienomis jie gražiausiai išėjo savo mokslo abėcėlę rš.
ǁ baigti (mokyklą, klasę ir pan.): Patys jie nė vienos klasės nebuvo išėję A.Vien. Yra išėję gerą mokyklą rš. Duktė jai išėjo visas mokyklas RdN. Išẽjęs klesas Lp.
ǁ intr. imti verstis: Jau gal viena išẽj[o] už gaspadines! Lp. Kanteris išėjo į kunigus N.
12. intr. pradėti (laukų) darbus: Jų kalnesni laukai, jie gali anksčiau išei̇̃ti pavasarį Sml. Vėlai šiemet svietas sėt išejo Ds. Jis toks apsileidęs, vis paskutinis laukan išei̇̃na Slm.
13. intr. tęstis, trauktis: Gražiai išei̇̃na laukas Srv. Pievos paupiais išei̇̃ta Als. Mūsų žemė išei̇̃ta miškais, aramos nedaug Šts. Takelis išėjo ant balos A1884,21.
14. intr. praeiti, pralįsti: Kulka išė̃jo kiaurai BŽ81.
15. intr. R127 pasklisti: Sakyk, nebijok, iš mūsų jau neišei̇̃s Sdk. Pas mus buvo išė̃jus kalba Str. Ir išėjo tas garsas po visą aną žemę BPII507. Žodžiu, kursai išeiti iš nasrų Dievo MP107. Koksai kalbesys iš jo burnos išeit BBJob37,2.
ǁ išsiskirstyti: Mūsų kaimas išėjęs viensėdžiais rš. Viskas išė̃jo į šalis, į dalis Jrb.
16. intr. pabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus): Užsukit laikrodį – išė̃jo Skr. Galgi baigė laikrodis išeit, reiks užsukt Ėr. Kolgi stovi, gal išėjęs (apie laikrodį) Sdk.
17. intr. atsieiti, kaštuoti: Naminiai drabužiai brangiau išei̇̃na, kaip pirktiniai DŽ. Piga išei̇̃na toks alus dirbti Ds. Padieniuo darbininkus samdyti išei̇̃na brangiau Pln.
ǁ impers. apsimokėti: Neišeina pirkt, kai toks brangumas Skdt. Už tiek pinigų man neišei̇̃na daryt tas darbas Lš. Dabar su daug lauko ir nelabai išei̇̃na Gs.
18. intr. būti išparduotam: Turėjau paršų, tuoj visi išė̃jo Rm. Visi kiaušiniai išė̃jo Jnš.
19. intr. pakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį): Vieni kviečiai nebuvo rublio 20 kapeikų išėję Pt. Kiaušinis neišei̇̃na iš dviejų kapeikų Pn. Šalčiai iš 25° neišeina rš.
20. intr. susivartoti, susieikvoti: Pietum išė̃jo svaras lašinių Jnš. Jiem medus bematant išei̇̃na Rm. Tuoj išei̇̃s mėsa – visiem reikia duot Ėr. Greit išei̇̃s ta drobė Ėr. Iš daržinės visas šienas išėjo Nj. Priimdyt vitaminus reikia, al jau išejo Šč.
| prk.: Sveikata taip ir išė̃jo Pn.
ǁ būti išleistam (apie pinigus): Man visi pinigai išė̃jo mašinai pirkt Brž. Ir jum išei̇̃na pragyvent, o mes vis pinigų prašom Jnšk. Daugel reikia, daugel išeina tavo jauniems sveteliams JV1017.
21. intr. būti leidžiamam, išleistam: Mūsų laikraštis išeina ir išeis kaip išėjęs A1884,290. Knygų išeidavo maža rš. Laikraštis išeina kas savaitę ketvirtadieniais rš. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto Ev.
22. tr. Jnš išleisti (kortą).
23. intr. likti nepralošusiam (lošiant kortomis): Šį kartą atrodė, kad tikrai sėdės, bet išei̇̃na Jnš. Nė vienas neišlošėva, lygiai išė̃jova Skr. Iš durniaus kortavova – aš išėjaũ, o jis liko durnius Skr.
ǁ išlošti: Aš turu išeitamą kartą, galiu eiti už akį Šts.
24. refl. lenktyniauti: Kareiviai ejo išsiei̇̃ti KlvrŽ.
25. intr. išaugti: Avižos kad jau išė̃jusios (didelės)! Skr. Ąžuolaitis į šakas išė̃jo, visai be liemenio Alk. Gručkai į lapus tik išė̃ję, o gumbai maži Alk. Bulvės į virkščiàs išė̃ję Gs. Jei beržas į ruoplį nėr išejęs, dera tošėms lupti Šts. Kad neišei̇̃tų cibulės į žyduoles, sėk, kad mėnuo neregamas Šts. Tas meičkutis būt į didelius lašinius n'išė̃jęs (iš jo nebūtų gerų lašinių) Gs. Višta išejo į taukus, švait ir papjoviau Ggr. Per pavasarį kiaules beganant, burna išejo į pleikatas M.Valanč. Veršukas į pilvus išẽjo, per daug duoda gerti Užv. Mano rankos gražiai išė̃ję Vlkv. Bronė išẽjo į rietus, toki stypla KlvrŽ.
26. intr. tapti, pavirsti (kuo): Lytus sykiais migla išei̇̃ta Grg. Lytaus nebūs, išei̇̃s į miglas Šts. Neprižiūrimos žemuogės išei̇̃s į laukines Alk. Nekokie šiemet miežiai, į avižas išėję Srv. Pienas išeina į parūgas šiltai laikomas Varn. Duok juodos duonos, ta balta į trupinius išė̃jus Skr. Piktdagiais visa lanka išė̃jus Skr. Bitis reik pasmilkyti, kad neišeitų į perus KlvrŽ. Visi kiaušiniai kažkodėl paperais išėjo Grž. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant Šts. Kaip jūs manęs neišgersit (sako apynėlis), putele išeisiu! Plv. Ta jo išgąstis į kaltūnus išė̃jo (nusigandęs sirgo ir įgavęs kaltūnus pagijo) Vlkv. Jų maži vaikeliai į niekus išėjo Tat. Žmogus kartais į niekus išeina LTR(Grž). Anų visas gyvenimas ant nėko išẽjo Vvr. Jam viskas visur išeina į gerą rš. Neteisingai įsigytas turtas neišei̇̃s į gerą Jnš. Tokia kelionė išeitų geran jo sveikatai rš. Žmogui visadai ant gera išeit BPII79.
| prk.: Gyvulys apšyla, išeina į putas rš. Nebaidyk vaikų, bet išeis į ligas Varn. Pilvu vienu išei̇̃ta Kal.
^ Nėra blogo, kuris neišeitų in gerą Ds.
ǁ likti: Iš žiemos išėjo prastos karvės, negreit atsigaus Ėr.
27. intr. pasidaryti: Kažin ar kas iš to vaiko išei̇̃s Vb. Kas iš tavęs išei̇̃s, kad tu toks pardykęs Skr. Kas galėjo pasakyti, kad toks išei̇̃si Slnt. Iš gerai mokinamų vaikelių išeina šaunūs žmonės rš. Gerai, piktai išeit N. Bet kas jiems iš to išėjo – šlapią šieną vilkt reikėjo rš. Jis norėjo viską pasakyti, bet susiturėjo matydamas, kad iš to nieko neišeis J.Balč. Supykęs ėmė ją lupt, ir tai nieko doro neišėjo BsPII314. Vienok išėjo atžagariai Blv. Iš tavo darbo neišei̇̃na nei velnias, nei gegutė Mrj. Kartais vieno rašytojo kalba išeina per daug marga J.Jabl. Kalba išėjo nemaloni rš. Tik mano aprašymas išeis ilgas rš. Išei̇̃na dvi dienos šventos Skdv. Po poros savaičių jau išei̇̃na šienapjūtė Skdv.
ǁ atsitikti: Išei̇̃na atsitikimų visokių J.Jabl. Kaip čia išẽjo, kad nieks neatẽjo Pln.
ǁ baigtis: Ir mums parašykit, kaip ten išei̇̃s su tais popieriais Jnšk. O jei karas kitaip išėjo, ne jos kaltė I.Simon. Kaip ten jiems su teismu išẽjo? Lž. Tat jam sausai neišei̇̃s BŽ456. Jau tu su tuo šautuvu gerai neišei̇̃si (tau gerai nesibaigs) Skr.
ǁ pasirodyti, paaiškėti: Teip išeina, kad nebeatvažiuos Sdk. Jo nuomonė išeidavo visuomet teisingiausia rš. Ar ne mano tiesa išẽjo! Lp. Ką tik žmonės kalbėjo, vis teisybė išė̃jo Jrb. Gal išei̇̃s jo teisybė Ėr. Išeina, kad silpnesniam visur bėdos Blv. Tada išeina, kad ropinė pati susikūlė rš.
ǁ tikti, pritikti: Tai kad man te eit kaip ir neišei̇̃na Sdk. Drąsi tai drąsi, ale kas neišei̇̃na, tai ir neišei̇̃na Sdk. Pamierkavok, ar tau išei̇̃na tep daryt Nmn.
ǁ aplinkybėms leisti: Gyvenk, kap išeina, ne kap nori Mrk. Čia, matai, nieko nepadarysi – kaip kada išei̇̃na Sdk. Man neišei̇̃na turgun vykti Krk. Šiais metais neišei̇̃na linai sėt Ml.
ǁ išsispręsti: Dėdytė ir nežino, kodėl dabar visi uždaviniai išeina S.Čiurl.
28. intr. ištekti, ganėti: Žiūrėkit su medžiu kap tik išei̇̃s Alv. Ar išei̇̃s iš tų miltų duona? Gd. Iš tokio mažo pagalio rankena neišei̇̃s Vrb. Dar peilį mislijo nukalti, ir tas neišẽjo BM191. Iš to galo [audinio] da gal man kelnės išei̇̃s Jnšk. Nė gaidžiui kelnės neišei̇̃na Dkš.
ǁ išsiversti: Su pašarais mes šią žiemą vos ne vos išejom Lš. Su duona kasmet lengvai išeidavo Ašb. Išdalykit savo valgius, kad per visą metą su tais išeitumbit prš.
ǁ susitvarkyti (gaunant naudos), pelnyti: Jis labai gerai išė̃jo su cukriniais runkeliais Srv. Jis išei̇̃s su medžiais, velnias jo neims Alv.
29. impers. tekti, reikėti: Iš viso išei̇̃na man dešims rublių mokėti Jnšk.
30. intr. peraugti (kurį amžių): Kai pradėjau iš piemenio išei̇̃t, užgynė tam miške ganyt Pc. Jau išėjęs iš piemenio metų Ėr. Gražios egliokės – iš gegnių išė̃jusios (storesnės už gegnes) Pg.
| Jau išejęs iš metų (po kariuomenės) Ml. Išėjęs iš metų nebepriimamas gimnazijon rš.
ǁ išnykti augant, išaugti: Tavo plaukai išei̇̃s iš baltų ir bus juodi Skr.
31. intr. remtis (kuo) (darant išvadą): Išeidamas iš priesagos senoviškumo, negalėjo pripažinti skolinimo nuo slavų K.Būg.
32. intr. R405 pasisekti, pavykti: Tai išėjo viskas – kaip iš pypkio Skr. Jis geras siuvėjas, jam rūbai vis gerai išei̇̃na Šd. Jiem gerai išejo Pln. Dar nėsu dirbęs, tai neišei̇̃na Kdl. Kad visi giedotų, tai ir išeitų Sdk.
| Pažiūrėk, kap mes gražiai išė̃ję (fotografijoje) Brš.
33. tr., intr. išnešioti, pradėvėti: Dvi vasaras išėjaũ pančekas Jrb. Su tuo skriblium išė̃jo penkias vasaras Alk. Su šituo paltu šįmet išeisiu, kitai žiemai jau naują taisysiuosi Gs.
34. intr. netekti, prarasti: Jau mes visai išėjom iš arklių Vdžg. Jau baigiam išei̇̃t iš kiaulių – kasmet paršai išstimpa Alk. Per karą išė̃jom iš vištų Vlkv. Išė̃jo iš gyvulių Kp. Turiu ir pats [paršelių], tiesa, bet išėjau iš geros veislės I.Simon. Išėjom iš sėklos – pirma rugiai augdavo kap mūras, o dar pusiau su piktžolėm Sn. Taip išė̃jom iš pinigų, kad nei degtukam nėr iš ko Srv. Esu gatavai iš piningo išejęs Vvr. Kartais iš tos kapeikos taip išeini! Kž. Iš marškinių išėjaũ Ss. Jau aš visai iš kelinių išėjaũ Gs. Mes jau baigiam išei̇̃ti iš drabužių – nė išsiausti nesuspėjam Šl. Taip išėjome iš vadelių, kad nebėra nei kuo įvadelėt Lnkv. Išėjau iš puodų, kai Petras iš kailinių B.
| Mano pavardė Janušis, aš nenoriu išei̇̃t iš tos pavardės Ps.
| Sena karvė išeina iš pieno Lp.
| prk.: Iš kantrybės išei̇̃ti NdŽ.
35. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man brolėnas išei̇̃na Kp. Jurgis iš giminės išei̇̃na (yra giminė) Pl.
◊ áitais išei̇̃ti niekais virsti: Jie išė̃jo áitais Lnkv. Jų visi vaikai áitais išė̃jo (išsiblaškė po pasaulį, žuvo) Slm.
ant vė́jo išei̇̃ti Ar euf. nusišlapinti.
dai̇̃niais išei̇̃ti lengvai prarasti: Dainiais ėjo, dai̇̃niais ir išė̃jo J.Jabl.
į áikštę išei̇̃ti paaiškėti, išryškėti: Aikštėn išėjo visos pavasario grožybės J.Jabl. Tiesa greit išei̇̃s aikštė̃n NdŽ. Tik audrotie išeina aikštėn jūreivio menas J.Jabl.
į blizgès išei̇̃ti niekais virsti: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susirega su kokia lederga Šts.
į kalbàs išei̇̃ti išsikalbėti: Žodis po žodžio į kalbas išėjo LzP.
į lankàs (pū́dymus) išei̇̃ti imti niekus plepėti: Išẽjo į lankas Plt. Šnekėjo šnekėjo ir savo kalba visai išė̃jo į pū́dymus Jnš.
į páinius išei̇̃ti Sg ištvirkti, pasileisti.
į šviesýbę (į vir̃šų) išei̇̃ti paaiškėti: Piktas darbas, ar anksčiaus ar vėliaus, visados išeina į viršų V.Kudir. Tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn DP244.
į žmónes išei̇̃ti susidaryti gerą padėtį visuomenėje: Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo Mair.
iš bū̃do išei̇̃ti pasikeisti, pasidaryti nebepanašiam: Nebepažintum jau jo – visiškai iš to būdo išėjęs Vj. Ana visai išẽjus iš bū̃do Kzt.
iš burnõs neišei̇̃ti Skdt nuolat sakyti, kartoti. ×
iš dỹvų neišei̇̃ti neatsistebėti: Da ir dabar iš dỹvų neišeinù Ign. Aš iš dỹvų neišeitù Šts. Negalėjau iš dyvų išeiti aš tokiais tvirtais dantimis rš.
iš galvõs išei̇̃ti
1. pakvaišti: Ar iš galvõs išė̃jot – tep stūgaut! Gs. Iš didelio mokslo išė̃jo iš galvõs Ldk. Ji kaip iš galvos išėjusi šaukdama išbėgo Ns1857,1. Jam nė nerūpi, kad ir iš galvos aš visai išeičiau V.Kudir.
2. pasimiršti: Man neišei̇̃na iš galvõs, kad tep pasibaigęs Kt. Man visai išė̃jo iš galvõs tavo prašymas Ldk. Pasakos išẽjo iš galvõs Šts.

iš ×gluzdų̃ (káilio) išei̇̃ti pakvaišti: Iš bėdų žmonės iš gluzdų išeina Arm. Kur tu duosi taukus šunie, ar iš kailio išejai? KlvrŽ. Ką tu darai, ar iš kailio išejęs ir esi? Skd.
iš kalbõs išei̇̃ti nukalbėti niekus: Išei̇̃ta iš kalbõs par didelį plepalą Šts. Išėjo iš kalbos kaip ubags iš maldos B.
iš kójų išei̇̃ti nebepavaikščioti, nebegalėti vaikščioti: Mažukė mergaitė išẽjo iš kójų – skauda ir skauda Rdm. Viena mergaitė ant tokio namo gali išeiti iš kojų (nusidirbti) Brt.
iš krantų̃ išei̇̃ti ištvinti: Ši upė mėgsta kaitalioti savo vagą, be to, dažnai po didesnių liūčių išeina iš krantų A.Vencl. Išėjo Nemunas iš krantų Lkš.
iš krãšto išei̇̃ti Rs neišsilaikyti normos ribose: Iš didelio rašto išejo iš krašto Mrk.
iš mẽtų išei̇̃ti nusenti: Išėjęs iš metų žmogus, o dirba Brb. Kai žmogus išei̇̃na iš mẽtų, ką tada benumano? Lnkv. Išei̇̃na iš mẽtų, išei̇̃na ir iš leistrų Ds. Kad tėvas būt išejęs iš metų, tai man nebereiktų kariuomenėn Ds. Manęs pri darbo nebvarys – esu išẽjusi iš mẽtų Šts. Iš metų išėjęs arklys – kas jį bepirks! Grž. ×
iš mislių̃ (misliẽs) išei̇̃ti pasimiršti: Man niekaip neišei̇̃na iš mislių tas bernas Ds. Šis (turkas) tikt negalėjo iš mislies išeiti Ns1832,7.
iš narių̃ išei̇̃ti nebesuvaldyti savęs, subirti: Tekinis išejo iš narių Šts.
iš namų̃ (parõs) išei̇̃ti pakvaišti: Jis tokis iš namų̃ išẽjęs Rdm. Kiba tu iš paros išejai! Rod.
iš prõto išei̇̃ti
1. B pamišti, pakvaišti: Justinas kalėjime išėjo iš proto ir netrukus mirė J.Avyž. Ar iš prõto išėjai̇̃? Grž. Tie šauk … lyg iš proto išėję Kel1865,57.
2. pasimiršti: Man visai išejo iš proto, kad šiandie šventadienis Lš.

iš rañkos išei̇̃ti imti nebesisekti: Paršai iš rañkos išė̃jo, nesiseka Jnš.
iš siūlių̃ išei̇̃ti iširti: Visi marškiniai išejo iš siūlių – taip sustorėjau Šts.
iš siū́lų išei̇̃ti praskisti: Čia nesuplyšę, tik iš siū́lų išė̃ję Kt.
iš tõ (šiõ) ×svi̇́eto (pasáulio) išei̇̃ti mirti: Daug žmonių negeru smerčiu iš to svieto išein brš. Išeimi iš šio svieto R94. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580.
iš tur̃gaus išei̇̃ti nebetikti parduoti: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išejęs iš turgaus Vkš.
iš var̃go išei̇̃ti paaugus nekelti rūpesčių: Jau veršiukas iš vargo išejęs, užgirdytas Ll.
iš véido (veidų̃) išei̇̃ti sulysti, išblykšti: Kas tau, ar sergi, kad taip iš veido išėjai? Upt. Tai išsigando – iš veido išėjo Skr. Visai išėjęs iš veido, nebegalima nei pažint Kp. Mergaitė iš veidų̃ išei̇̃na Krk.
iš vėžė̃s išei̇̃ti neišsilaikyti normos ribose: Kalbėdamas iš vėžės išei̇̃ti KII226.
laũk išei̇̃ti euf. tuštintis: Jų vaikas lauk neišeina, kieti viduriai Grš.
Luõkės keliai̇̃s išei̇̃ti netekti gero vardo: Taip darydamas išeisi Luokės keliais S.Dauk.
padaũkais (padalkais Žem) išei̇̃ti Upt niekais išvirsti.
padrikõm išei̇̃ti Jnšk iškrikti.
pagáirėmis (paperai̇̃s) išei̇̃ti Varn niekais išvirsti: Kaip nežino, ką daro, tai paperai̇̃s ir išei̇̃na Grž. Kaimynas paperai̇̃s išė̃jo Grž.
pakálkomis išei̇̃ti
1. J prasitrainioti.
2. Rt niekais išvirsti.

pamojai̇̃s išei̇̃ti Užv niekais išvirsti.
per pakáušį išei̇̃ti
1. suteikti daug nemalonumų: Man tas mokslas par pakáušį išė̃jo Skr.
2. Lkč užsimiršti. ×

plė̃kų šinkúoti išei̇̃ti Šll niekais virsti.
po kélmo išei̇̃ti suskursti: Buvo išejęs dvaras po kelmo, ponas nė paėstis nebturėjo ko Lkž. ×
po ùbago išei̇̃ti blogai pasidaryti: Karštas pečius, imk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
si̇́enomis išei̇̃ti prašėlti (kurį laiką): Kad sopėjo dantį – visą naktį si̇́enom išėjaũ Slm.
su savù (savim̃) išei̇̃ti neturėti nei pelno, nei nuostolio: Aš vos vos tik su savù išejaũ Up. Vos išejau su savim su tais sūriais Šts. Jei negalėsu su savim išeiti, parduosu gyvenimą Šts.
šuni̇̀ms šė́ko pjáuti (šunų̃ lódyti) išei̇̃ti niekais virsti: Mokėsi mokėsi, ir išė̃jo šunim šė́ko pjáut Grž. Išė[jo] šunų lodyt Kt. ×
ubagai̇̃s išei̇̃ti suskursti: Kad tu priimsi kontraktą, atmink, kad beveizint ubagais išeisi Žem.
[keturiai̇̃s] vė́jais išei̇̃ti Rm be naudos išnykti: Genio turtai išei̇̃s vė́jais Pc.
võliais išei̇̃ti niekais virsti: Võliais išė̃jo sūnus, t. y. pasileido gerti J. Võliais išė̃jo merga, t. y. į niekus pavirto ir į apžadus išė̃jo J.
žadai̇̃s išei̇̃ti neįvykdyti pažadų: Žada žada, žadais ir išeis Sln.
paišei̇̃ti intr. daugeliui išeiti (ištekėti): Likom penkios seseres, kolei už jaunikio paišẽjom, buvom namiep Lz.
nuei̇̃ti
1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592.
ǁ nužingsniuoti šalin, pasitraukti: Nebegalėjo nuo tos vietos nuei̇̃ti NdŽ. Tas senuks nuėjo sau BsPIV15. Anà, vãrine velkinà, nuẽjo varydama žąsis J. Jumus privalu yra ir naudinga, idant nueičio DP216.
^ Vienus aplanko nueidamas, kitus pareidamas Sim. Kad tu vandenais nueitai! (keik.) Pls. Kad tu stulpais nuei̇̃tum! Plv.
ǁ nužingsniuoti (pas ką ar į kur): Nueimi kur SD208. Nuejaũ in jį Eiš. Į veseliją kaip nuei̇̃na, tai rėkia, dainuoja Nm. Žmogus su tais šunimis dabar nueina pas karalių ir sako BsPI6. A tavo vaikas nãjo į miestą? Rs. Nuėjęs į pirtį randa jį dar tebekūrenantį BsPII162. Ar nežinai, ar senelis buvęs nuė̃jęs, kaip buvęs žadėjęs? Grž. Būdavo, verksiu nuėjus kamaron ir mislysiu sau Sz. Karusia į Liñgę nuẽjus Ds. Nueisiu žalian sodelin Lz. Nuei̇̃kai į mišką Plng. Ale jūs nieko nežinot apie tą miestą, kur aš nueimi Kel1881,56. Mano sūnus numieis su jumis BB1Moz42,38. Nuėjo tėvelis miežių lankyt JD500. Nuejo linų klot Zt.
^ Nuẽjo ir sutirpo kai sakų kumelė (pragaišo) Kp. Nuẽjo ragaišio ir pati pragaišo Alv. Kur nueisiu – čia nameliai, kur numirsiu – čia kapeliai NžR. Su melu netoli nueisi̇̀ Trgn.
| refl. intr. (tr.): Aš nusiėjaũ pasižiūrėti JV1004. Ko nenusiėjo, kol buvo sveika? Žem. Aš, nusiėjus pas jos kapelį, krikštužį glosčiau ir graudžiai verkiau KlvD267. Aš nusieisiu į Tilžės miestą KlvD96. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele StnD13. Nusieik, dukrele, ant aukšto kalnelio JV509. Tu nusieiki į pušynelį – į pušynelį, į pamarelį StnD22. Nusiei̇̃ki, bernužėli, su ja pakalbėsi JV1041. Nusieika ant girelę NS349. Aš nusieičiau į Klaipėdužę KlvD294. Nusieičiau žalią girią, pasilaužčiau rykštę JV998.
ǁ nužingsniuoti (tam tikrą atstumą): Kaip tu nueisi tokį kelią pėsčias! J.Jabl. Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Nė pusės kelaičio nenuėjau ir sutikau brolutėlį priešais atjojantį (d.) Žg.
2. tr. nudirbti ropojant: Visa muno žemė yr nueità kẽliais, o reiks kokiam plikšuo dovenoti Šts.
3. intr. nuvykti, nukeliauti: Nežinote, iš kur ateimi ir kur nueimi BtJn8,15. Šiteipo ėmė tarnas dešimtį velbludų … ir nuėjo BB1Moz24,10.
| prk.: Palyginęs mūsų dabarties laikraščių kalbą su „Aušros“ kalba, matai, kad netoli mūsų tenueita rš.
ǁ prk. išsiplėtoti: Liga buvo per daug toli nuėjusi rš.
4. intr. smarkiai nulėkti, nubėgti: Nuejo vėsulas Kal. Ale ot lietus nuėj[o]! Str. Zuikis ėjo ir nuėjo per girią BsMtII42. Kap ištrūko iš jo rankų, tai nuej[o] kap dūmas Arm.
5. intr. nuslinkti: Man šaltis per nugarą nuėjo rš. Kūnu nuėjo silpnumas, akyse patamsėjo P.Cvir. Kaip saulė nuei̇̃s (bus pavakarys), sėsiu bulves Plng. Praeitis nuėjo į istorijos amžinybę rš.
ǁ nuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei): Per dieną garvežys nuėjo visą kelią rš.
| Neišvirtom, tik rogės paskliùndom nuė̃jo (nuslydo) Rdm. Nueiti nuo bėgių rš.
ǁ nuvykti (tam tikrą atstumą): O aš nuėjau šimtą mylelių laively sėdėdamas JV845. Laivu nuẽjom ežerą (persikėlėme) Dglš.
| prk.: Jis turi gerą galvą, o su tokia galva toli nuei̇̃s (daug pasieks) Jnš.
6. intr. pranykti, dingti: Kai niekoji, tai nuo kviečių nuei̇̃na visos ašakytės Sl. Pavasarį anksti sniegas nuėjo (nutirpo) rš. Tvanų nebūs, sniegas nuei̇̃s putoms Šts. Reik daboti, kad apyniai būtų nuimamys, rasai nuejus S.Dauk.
| Pas mus žemė kap rėtis – palijo, ir viskas nuẽjo (susigėrė) Vrn.
| Patinsta tuosyk, ir vėl nuei̇̃na Arm.
| Kur nor trobelė nuẽj[o] (sudegė) Lp.
| Kad sudaviau gerai per vakarėlį, tuoj puspadžiai nuė̃jo Jnšk.
| prk.: Nueis pyktis, ir vėl šnekės Ds.
^ Jau ir jo nuej[o] kepti karveliai! Lp.
ǁ pasitraukti: Ratelis jau nuej[o] iš mados (nebe madoje) Čb.
ǁ nukristi augant, nusinerti: Rodos, nedaug susimušiau pirštą, bet nagas pajuodo ir nuė̃jo Gs. Senoji oda man pavasarį nuėjo rš. Visa skūra nuẽjo nu rankos KlvrŽ.
ǁ nublukti: Žalis ar nenai̇̃s greit? Sml.
ǁ nugrimzti: Akmuo su burbulais nueina į kubilo dugną rš.
ǁ prk. nustoti vertės: Jau mano gyvenime rubliai, markės ir litai nuẽjo Ut.
ǁ prk. žūti: Per karą nuė̃jo viskas Brž. Per jo rankas nuej[o] mano vaikas Lš.
7. intr. patekti: Da mano nė vienas bekonas blogon rūšin nenuejo Ds. Žmonės buvo nuė̃ję į puikę (išpuikę) Gs. Tavo galvelė po kardeliu nuėjo JD1241.
8. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Visa vasara ir nuej[o] an vieno budinko Alv. Pusė valandos dar nuei̇̃s Vlk. Jei nuei̇̃t kelios dienos, nebepagydysi [rožės] Šts.
| Gyliava kaip nuejo, išginiau karves Šts. Kai karas nuė̃jo, tai vienos grįžom atgal Šr.
ǁ sukakti: Šeši metai nuė̃jo an mojaus mėnesio Ad. Nuo lapkričio jau treti metai nuẽjo, kap serga Ck.
9. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Až katro norėjau, až to ir nuejaũ Dglš. Už jaunikio nuejo Lz. Buvo gerai nuẽjusi į gerą vietą Šts. Užkuriõm buvo nuė̃jęs Ėr.
10. intr. įstoti: Nue[jo] klėštoriun OZ25.
11. intr. atlikti (darbus): Vakar kūlė, tai taip ir nuėjo viena diena Mlt.
12. tr. išmokti: Kiek lementoriaus nuė̃jot? Rm.
13. intr. nusitęsti, nusitraukti: Tos balos nuei̇̃na net in kitą parapiją Rdm. Mūsų laukas nuei̇̃na lig girelei Slm. Obuoliai visai žemai nuėjo VoL310.
14. intr. pasklisti: Tai nuėjo ir balselis toli JD474. Paskalas nuėjo apie jį per visus žmones rš.
ǁ paplisti: Kultūra nuẽjo, radijas kožnoj pirkioj Str.
15. intr. susivartoti, susieikvoti: Šiaudų jau pusė stirtos nuė̃jo, o da kur pavasaris! Ėr. Žiūrėk, pusė bakano duonos nuė̃jo Tj.
16. intr. išaugti: Kap tik pamėžiau, tai tep ir nuẽjo tie mano medeliai Dg. Kap galėj[o] lietulis nulyt, tai javas akysa nuej[o] Rod.
ǁ užderėti: Kopūstai nuei̇̃ta metais – kitą metą nė sėklos negaunu, kad neuždera Šts.
17. intr. prinokti, pribręsti: Riešutai kartu su žirniais nuei̇̃na Kair. Vasarojus jau nuė̃jo, reiks pjauti Šd. Ir mano avižos, mačiau, taip nuė̃ję, kad tik pjauk Bsg. Jau ir kviečiai bus nuė̃ję Lnkv. Pernai apie tą laiką rugiai buvo jau nuė̃ję, o šiemet dar minkšti Pkr. Prieš saulę arbūzai jau nuẽjo, tokie geltoni Ut.
18. intr. būti nubertam, apsitraukti (kuo): Visas kūnas raupais nuẽjo Nč. Kojos buvo nuėjusios pūslėm Ėr. Visa burna spaugais nuẽjus Mlt. Visas kūnas šašais nuẽjo Krž.
19. intr. tapti, pavirsti (kuo): Mano marškiniai buvo nuėję dreiskanomis (sudriskę) rš. Dažnai pasakomis nuei̇̃na kitų teisybė KrvP(Ds). Paperais visi kiaušiniai nuẽjo Ds.
| Dėl šito ubaguos nenueisi LTR(Ds).
| O aš kap nueisiù jaunyn (pajaunėsiu) Lp. Nieks daugiaus nespaudž manę, ak širdis lengvyn nuėjo PG.
| Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo K.Bor. Jei niekų žiūrėsi, tai niekais ir nuei̇̃si Pl. Daug ant nieko nuė̃jo žmonėm grūdų Kp. Visi tavo nuopelnai ant niekų nueis Tat. Kolek klaũsė motinėlės, kaip rožė žydėjo, o kai paklausė bernužėlio, už nieką nuė̃jo Srv. Visa nuẽjo ažniek BM46.
20. intr. pasidaryti, įvykti: Gyveni žmogus, ale nežinai, kaip da nuei̇̃s, kas bus Vj.
| Sidoklis, – patraukiau per dalgę, – pusiau ir nuė̃jo (perlūžo) Pc. Dyselys šmakšt ir nuė̃jo pusiau Kt.
ǁ pasitaikyti: Visaip gyvenime nuei̇̃na Dgl.
| refl.: Man dar nenusẽj[o] sa[vo] buity išsivysti vilkas Rod.
ǁ baigtis: Jei tik nuei̇̃s gerai, tai ir gerai Trgn. Kaip nueis su kiaulėm, nežinia, kai vis nestaiso Sdk. Ale vis laimingai nuė̃jo Šr. Jums taip nenueis – sunkiausiai baus Gmž. Tos mergelės auka nenuė̃jo veltui NdŽ.
| refl.: Tai nenusieis tau veltuo, užmokėsi J.
21. refl. pasisekti, pavykti: Jiem te nusiėjo Str. Mum labai gerai nusė̃jo Pn. Nusẽjo kaip šuniui botagu Trgn. Labai pigiai nupirkt nusẽjo Mlt. Šį kartą man alus padaryti nenusiė̃jo Brt. Tai man šiandie nusẽjo – nuo pusės kelio pavėžėjo Švd. Tai man važiuojant nenusẽjo – visi ratai pabyrėjo Švnč. Nusẽj[o] kap miške supuvusį grybą rast Ml.
22. intr. pasekti: Vaikas po tėvais nuẽj[o] Rod. Ana tokia bielieva (blondinė) po bočiu nuej[o] Zt.
23. refl. nuvargti, nusikamuoti: Nusiei̇̃na vaikas per diena prie galvijų Ėr. Nusiẽjom, kol išsikūlėm Šts.
24. tr. padaryti sau palankų: Vienas nuẽj[o] vuitą, kitas – mokytoją, ir abu nori in save mokyklos Vlk.
25. tr. nuavėti, nunešioti: Kad jis toks sunkus, tai greitai kulnį nuei̇̃na Skr. Nenueisiu tų batų nė par metus – tokie stipri Šts.
26. intr. nunykti, nustipti: Jam nuė̃jo labai gera karvelė Brž. Mano trys karvės nuẽjo Kal. Stančiuo nuẽjo ir antras paršelis Trk.
27. refl. patikti: Jau ana man kad nusei̇̃na, tai nusei̇̃na Užp. Kaip tamstai martelė nusei̇̃na? Ds. Ar nuseinanti gi jam pana, kur piršlėm buvo? Ds. Man švieži kopūstai nenusei̇̃na Ds.
28. intr. netekti, prarasti: Nemokėjo žmogus laikytis, tai ir nuẽjo nuo žemės (nugyveno, nulaisino žemę) Sn.
◊ ant drãlo nuei̇̃ti Lzd niekais virsti. ×
ant skūrõs nuei̇̃ti nudvėsti: Jei būčiau bėrio negydęs, būt an skūros nuejęs Alv.
ant šuñs [uodegõs, karnõs Ut] nuei̇̃ti niekais virsti: Tas jo mokslas ant šuñs uodegõs nuė̃jo Snt. Ir antra diena ant šunies uodegos nuėjo!.. A.Vien. Tavo darbas nuẽj[o] an šunio! Lp.
į dõrą nuei̇̃ti pasveikti: Kadai duktė pasilpnėjus suvalgė džiovintą kirmėlę ir nuejo doron Antr.
į giriàs nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jis bekalbėdamas nuejo į girias Krtv.
į kapùs nuei̇̃ti numirti: Pirm laiko nuė̃jo vyras į kapùs Jnš.
į padùs nuei̇̃ti pajusti ką malonaus: Kap užgėrė, tai net į padùs nuẽjo Smn.
į pū́dymus nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jau nebežino, ką kalba, visai nuė̃jo į pū́dymus Jnš.
į šárkų bažnýčią nuei̇̃ti padvėsti: Jau šitas žąsiokas, man regis, nuei̇̃s šárkų bažnýčion Trgn. ×
nuo dỹvų nenuei̇̃ti neatsistebėti: Aš nė nuo dyvų nenueinu Šts.
nuo kóto nuei̇̃ti nusigyventi: Jo vaikai nuėjo nuo koto Sn.
nuo laukų̃ (laũko) nuei̇̃ti apsidirbti, suvežant derlių: Šiemet žmonės greit nuo laukų̃ nuė̃jo Jnšk. Kap nuei̇̃sim nuog laũko, tada bus geriau Arm.
nuo širdiẽs nuei̇̃ti dingti (rūpesčiui): Visi sopuliai nuejo nuo širdies [išgėrus] Plng.
padárgais nuei̇̃ti Rm sunykti, išnykti.
padaũkais nuei̇̃ti
1. BsPIV49 nudumti tolyn.
2. niekais virsti: Ir gerų tėvų sūnūs nuei̇̃na padaũkais Krtv.

padaũkiais (padáužom Vel) nuei̇̃ti KzR niekais virsti.
pagaugai̇̃s (pagaugiai̇̃s, pagaugomis V.Krėv) nuė̃jo Dg drebulys apėmė išsigandus, pasidarė baisu: Kai tik pamačiau jojant, tai man tep ir nuėjo pagaugiais Mrs.
papauribais (paperu Tvr) nuei̇̃ti Gmž niekais išvirsti.
pėdomi̇̀s nuei̇̃ti pasekti: Valstiečiai nuėjo darbininkų pėdomis rš.
per danti̇̀s nuei̇̃ti sukelti nemalonų jausmą: Net per dantis nuẽjo – koks šaltis Klt.
per padùs nuė̃jo [diegliai̇̃] sakoma apie išsigandusį: Marti išgirdo meitėlio žviegimą, ir jai net diegliai per padus nuėjo (manė, kad vagia) A.Vencl. O man tep nuė̃jo per padùs lyg grąžtu Rmš.
per ši̇̀rdį nuei̇̃ti
1. suskausti, nudiegti: Kaip kandau plutelę, tai net per ši̇̀rdį nuẽjo Ds.
2. sukelti skausmą, nemalonumą: Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį K.Bor. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjo Jnšk.

per tvõrą nuei̇̃ti padvėsti: Mano karvė nuejo per tvorą Pls.
po žẽmėmis nuei̇̃ti numirti: Tai daug jaunų nečėse nuejo po žemėm Ut.
šùnio karnõn nuei̇̃ti Ut neduoti naudos.
šuni̇̀ms šė̃ko pjáuti nuei̇̃ti niekais virsti: Neprižiūrėtas vaikas nuei̇̃s šuni̇̀m šėko pjauti Jnš.
vagà nuei̇̃ti pasisekti: Kai nenuei̇̃na vagà, tai tada blogai Skdt.
vė́jais nuei̇̃ti niekais virsti: Jau trečios piršlybos nueina vėjais I.Simon. Viskas nuẽjo vė́jais Kv.
velnióp (po velniai̇̃s) nuei̇̃ti blogai baigtis: Viskas velniop nuėjo J.Jabl. Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniai̇̃s nuei̇̃s (sudaužysiu) Jnšk.
žemỹn nuei̇̃ti nudvėsti: Karvė mūso nuẽjo žemỹn Slnt.
panuei̇̃ti intr. būriu nueiti: Vyrai panuẽjo balosna šienaut Dv.
paei̇̃ti
1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paei̇̃na po tiltu Lp. Po stogu paei̇̃ti KBI43.
2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir paeiti rš. Aš kad paeinù greičiau, tai iš širdies uždunstu Pn.
| refl.: Kiek pasiėjo tylėdami V.Krėv. Jis pasiej[o] ing kelią Azr.
3. intr. R galėti eiti: Teip pailsau, kad vos paeinù Alv. Kojoms nebepaeinù Šts. Nepaeina, kojas sopa Lp. Dabar mašinos nedyvai, negali keliu par jas paei̇̃t Skr. Radau vieną vištą nepaeinant Ėr. Buvo paeitama sniego viršu (nesmuko) Šts.
^ Turi daug kojų ir paei̇̃t negali (akėčios) Pnd.
| refl.: Ans su manim pasiei̇̃t (gerai eina) Vvr.
4. intr. H pasitraukti, pasišalinti: Tu nu vežimo toli nepaei̇̃k! Up. Kur tas būt paẽjęs? Trg. Kad kitas nu stalo paei̇̃na, rodos, kad paršelis ėdė Vvr. Jis man iš kelio paė̃jo KI502. Vyrai atsisveikino ir paėjo kiekvienas į savo namus prš. Dabar sėdos tėvas dūlių kepti, o sūnus paėjo baidyti BM382. Sako, jog paeidamas anims liepęs sau donę mokėti S.Dauk.
| refl.:
^ Kad tu ant galgių paseitumbei! B.
ǁ pasitraukti iš santuokos: Pati paejo šalin nu vyro Dr.
5. intr. išvykti, iškeliauti: Aš butą sau sudeginau ir nuo to čėso po svietą paėjau rš. Dvasia ateina ir paeina pagal savo tikslą M.Valanč.
ǁ išvažiuoti: Šoko ant paeinančio traukinio bėgių Grž.
6. intr. paslinkti, patraukti: Saulė jau aukštai paė̃jusi Ėr. Vakarop buvo, saulė buvo paẽjusi į medžius (medžių aukštumo) Šts.
| refl.: Siena grinčios pasiė̃jo iš vietos J.
ǁ paplaukti: Pusę dienos laivas beveik iš vietos nepaėjo J.Balč.
7. intr. pasrūti, aptekti: Mūs visos pievos [v]andeniu paeję Trgn. Jaujoj pečius išgriuvo – vanduo iš apačios paė̃jo Ėr. Jau prūdas vandeniu paẽjo, ledas tirpsta Ds.
| Vandeniu paė̃jus duona Kp. Vandeniu paẽjusios bulbės (vandeningos) Rod. Visi avies dūbliai vandeniu paė̃jo Lnkv. Pienas išrūgom paẽjęs Ds. Tavo dešinė akis krauju paẽjusi Ds. Mėsa kraujais paė̃jus Ėr.
| refl.:
^ Po gulinčiu akmeniu vanduo nepasei̇̃t Dv.
ǁ apsitraukti (kuo): Dūmais paė̃jo kaminėlis [lempos] Ėr. Juoda žemelė dūmais paėjo LTR(Lnkv). Ilgai dairėsi į rūku paėjusį sienoje kabantį veidrodį rš. Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs J.Paukš. Bluzganom paė̃jęs (bluzganotas) Grž.
8. intr. mesti darbą, tarnybą: Paẽjo tarnaitė Dr. Nuo ūkininko paėjo, sakydamas norįs vėl iškeliauti prš.
9. intr. būti kilusiam (iš kur ar iš ko): Ji paei̇̃na nuo Pašakių Pc. Jis paei̇̃na iš Kybartų Vlkv. Jis paei̇̃na iš geros giminės Krs. Tai žmogus iš beždžionės paeina? rš. Ar šuo paeina nuo vilko ar nuo kito ko, sunku įspėti Blv. Didesnė dalis šitų pasakų paeina iš Griškabūdžio valsčiaus Bs. Alaus kartumas paeina nuo apynių daugumo rš. Ligos bičių paeina iš nemokėjimo apsiėjimo su jomis Nz. Prūsai tuomet dar tvirtai laikėsi savo iš senovės paeinančios tikybės Bs.
^ Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia Sim. Iš sutikimo paeina tvarka, iš kovos – suirutė Sim.
10. intr. nusitęsti: Ežeras paei̇̃na po Gudeliais Rm.
11. intr. įlįsti, įsmigti (po kuo): Rakštis po nagu paė̃jo Ėr.
12. intr. pasklisti, paplisti: Paẽjo kalba, ka dukterei jau nebgerai Krš. Bet kokia kalba par žmones greit paei̇̃na Vžns. Seniai paẽjo žinia apie vestuves Sv. Paẽjo paskalas, kad anys jau ženijas Ut. Visi … sužiuro į tą pusę, iš kur balsas paėjo A1884,371. Ir paėjo plačiai tas garsas BsMtII107. Paėjus tokiai žiniai net mums blusos užmirė rš.
13. intr. susinaudoti, susieikvoti: Aure kiek jau taukų paė̃jo! Pn.
14. intr. apaugti: Lėkšti, toli įbrendami ežero krantai paėję nendrėmis J.Balt. Žolėm paejo tie akmenėliai, kur broliukai sėdėjo (d.) Užp.
15. intr. prinokti, pribręsti: Paei̇̃s rugiai Šr.
16. intr. imti darytis: Kaip tik paei̇̃s naktys ilgyn, rudenį liuob ir vaikščios žvakelės po laukus Trk. Mokslinyčia geryn paejo, vaikų kas metą buvojo į 200 M.Valanč.
17. intr. įvykti, atsitikti: Regėt, ką gali paeit šitep Šč.
| refl.: Taip pasiė̃jo, t. y. iš netiesų atsitiko J.
18. intr. atsigimti: Nu gaidžio paẽjo viščiukai visi raudoni Užv. Po kokiai veislei šitas arklys paei̇̃na? Alv. Jūs kumeliukas po kumeliu paẽjęs Lš.
19. refl. įskausti, pasimušti (beeinant): Pasieit kojos nuo smilties, kad basa eini keliu, t. y. skauda padus J. Toli eitant pasieita kojų apačios Vvr. Bevaikščiojant ir kojos pasiẽjo Pš. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai M.Valanč. Užvažiavom ant brukio, kojos [arklio] pasiejo Vvr.
20. tr. palenkti į savo pusę, papirkti: Jis visus policninkus paejo Up. Sako, ans viršaitį su šimtine paejo Šauk. Iš kalbos matyti, kad viršaitis yra ano paeitas Kv. Griežto žmogaus nepaei̇̃si Ll.
21. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai pasiei̇̃na – kokį tik užliks, tai kap iš pieno plaukia Ign. Jau anam pasei̇̃na Dglš. Kai kada ir iš niekų pasei̇̃na prasgyventi Ds. Pirktos bitės nepasei̇̃na Mlt. Šiuokart pasẽjo gera karvė pirkt Ut. Nepasiejo mumiem su šita gira Lzd.
| Kas pasei̇̃s (klius), tą nutversim Ėr.
22. refl. Kv pasirodyti, pasireikšti (kuo): Ji visus ponams skundžia, žinoma, liežuviu pasieidama gera Žem. Vytautas, norėdamas dar geru pasieiti kryžeiviams, patsai padėjo jiems piles suardytąsias atstatyti S.Dauk. Pašvęsk man druską gyvoliams, aš geru pasieisiu (atsilyginsiu) J. Gera pasẽjo, bičių spietlių davė Užv. Nori darbščiu pasieit, todėl ir dirba Nmk.
23. intr. priklausyti: Laikas nuėmimo paeit daugiaus nu pribrendimo tabokų S.Dauk.
24. intr. palošti (kieno naudai išleisti kortą): Išeidamas gilę jam paėjai̇̃, dabar ims jo karalius Jnš.
25. intr. nustipti: Šį metą jau dvi karvės paẽjo Kl. Pernai par lytotas dienas šmotas vištalukų paẽjo šalin Vvr.
26. refl. patikti: Man pasei̇̃na ta karviotė Km.
27. refl. tikti, būti tinkamam: Paveizėk, ar tas raktas nepaseis į tas duris Akm.
28. intr. Krtn pasilakstyti, pasivaikyti: Paeina karvė R. Kumelė paẽjus Pnd.
| refl.: Pasiėjo karvė B. Karvė tik iš antro karto pasiė̃jo Jnš. Pasėjo kumelė B. Mano kumelė gal bus jau pasẽjusi Lš.
◊ dienosè paei̇̃ti pasenti: O abu buvo paejusiu dienose savo GNLuk1,7.
į kū́ną paei̇̃ti pariebėti: Į kū́ną paẽjo kaip gerą išėdį gavo Šts.
mẽtai paei̇̃na darosi suaugęs: Mergaitei jau mẽtai paei̇̃na, jau gali ir už vyro eit Mrp.
mẽtuose paei̇̃ti susenti: Ona buvo labai metūse paejusi I.

×padei̇̃ti (hibr.) intr.
1. prisiartinti: Jau žiema. – Jau ir čėsas padei̇̃na Švnč.
2. neilgą laiką paeiti: Kiek padeinù, pasilsiu ir vėl einu Aps.
3. pakilti: Saulelė padeina aukščiau Lz.
4. Slk patikti: Kaip tau, man tai nepadeina šitoj mergiotė Skdt.
ǁ reikšti simpatijas: Tai jų Jonas an Stasią padei̇̃na? Klt.
5. būti panašiam: Šitie liežuviai, latviškas ir lietuviškas, padei̇̃na vienas in kitą Brsl.
parei̇̃ti intr.
1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu namolei pareiti J. Sutikom seselę parei̇̃nančią Lzd. Laukė duktės pareinant LB158. O aš parėjaũ pas savo močiutę JD558. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti JD814. Kelias dienas parėjai atostogų? J.Jabl. Gintautas parėjo persivilktų Vaižg. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s Lp. Iš kur parė̃jot? Vl. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau J.Jabl. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus JD721. Parėjęs šokęs laukužį arė KlvD295. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę J. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai J.Jabl. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus J.Jabl. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu Plv. Ar greit pareisi̇̀ namo? Ds. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm? Sln. Parei̇̃s tėtukas priešpiečių Nm. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD11. Parent žmonėms ing namus savo Mž492.
^ Veršiu išėjo, jaučiu parėjo J.Jabl. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas LTR(Šll). Mainai verkdami parei̇̃ta (numaino) Šts. Neduos Dievas nueidamas, duos parei̇̃damas Rm.
| refl.: Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė JD1229. Parsei̇̃ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi! Dsn.
2. parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj Plng. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus I.Simon. Po penkių metų parẽjo Vžns.
| prk.: O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo parei̇̃tų Gs.
3. atvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir parei̇̃s (ateis gyventi) dar pas mumis Vkš. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima Kel1881,34. Ar iš tolo parėjai čia gyventi? J.Jabl.
pareitinai̇̃ adv.: Jis pardavė ūkį pareitinai̇̃ NdŽ.
ǁ prk. gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save I.Simon. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs) Gs. Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis) KI473.
4. atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas parei̇̃ta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas Šts. Parei̇̃ta lytaus – juodi visi pašaliai Plng. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris parei̇̃na Nm. Bet jau dabar ir žiema parejo S.Dauk. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą I.Simon. Nesijuokit, vyreliai, parei̇̃s ir jums tos dienelės Skr. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm Gs. Pareis toki čėsai Žem. Rakas mano pareit R118. Parei̇̃ta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo Dov. Mislijau, kad man galas pareis Ašb.
^ Kaip pareis laikas, bus ir vaikas LTR(Jnš).
ǁ parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš S.Dauk. Jei būs parei̇̃tančios bitys, pareis pačios Dr.
ǁ atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada parei̇̃na autobusas? Rdm.
ǁ atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) parei̇̃na nū Kamščių Pgg. Šaltuona, kas ją žino, parei̇̃na ji gal nuo Kauno Jrb.
ǁ priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu[i] in vainelę joti (d.) Kb. Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturu Skdv.
5. kilti (iš ko): Jis parei̇̃na iš Žūkų giminės Drsk. Vilkauja upė buvo, nuo jos parėjo vardas Vilkaviškis Vlkv. Parėjo tas sprendimas iš to Vd.
| Jei parei̇̃s iš šnekos, aš ir pasakysiu Gs. Man neparė̃jo į šneką, tai ir nepaklausiau Ss.
6. apsiimti tarnauti: Pareik pas mane į vaikius Dr. Rasit pas mane pareitumėte už berną? rš.
7. tilpti: Kiek parei̇̃na rugių maišan? Mlt. Į maišą du pūrai avižų neparei̇̃na Šl. Šitam maiše daug grūdų parei̇̃na Svn. Neparei̇̃na aruodan grūdai Ds. Šitan vežiman parei̇̃na pusantros kapos rugių Ds. Į tą geldą parei̇̃na kokie trys viedrai Pc. Kešenės didelės, daug parei̇̃na Ėr. Ar visi maišai parėjo vežiman? Sb. Pienas kaip tik puodynėlėn parė̃jo Dl. Šiemet linai į vieną marką neparė̃jo An. Rugiai miežiai užderėjo, kluonan svirnan neparėjo LTR(Slk). Parei̇̃s visi javai klėty Brž. Obuoliai šiemet ant užlų neparei̇̃s Trgn. Tavo ranka į tokią pirštinaitę neparei̇̃s Pn. Pasistumk, visi parei̇̃sma ažu stalo Ds. Ar parei̇̃s skietan audeklas? Slm. Maža stuba, kur tau tiek žmonių parei̇̃s! Brt. Pareista visi namuos – kam muštis! Km. Ką gi pykstatės, ar jau gryčioj nepareinat? Ant.
| prk.: Kaip mokytojai parei̇̃na (žino, moka) tiek daug? Pn.
^ Nedėk jo kišenėn, ir maišan nepareis TŽIV514. Jei į peklą nepareis, vis tiek į dangų suleis LTR(Jnš).
ǁ prk. sutikti, sugyventi: Neparei̇̃na su gyventojais Ut. Ką jūs nepareinat, aš tuoj paimsiu rykštę Ut.
8. susinaudoti, susieikvoti: Kiek turėjau drobės išsiaudus, tai visa ir parẽjo marškiniam Ds. Parei̇̃na sau, daug nėra Pl. Iš kur čia, kūmutėle, sudėsim tą sviestą, patiem parei̇̃na – tiek šeimynos Jnšk. Augančiam pareita du kilu duonos dieno[je] Šts. Anam visas milas parejo – maniau, kad liks ir man švarkas Plt. Visi pinigai jam vienam parejo Plt.
9. sklindant pasiekti: Garsas parėjo iki manęs J.Jabl. Parejo žodis, kad miręs vyras Šts. Iš Rymo pareit žinia, kad popiežiaus paskiausioji adynėlė jau visiškai netoli beesanti LC1877(bandom.numeris).
10. nusmegti: Langai žemėn jau parėję, išsikreipę durys rš.
| prk.: Suvaikėjęs, in mažų dienas parė̃jęs Grl.
11. impers. reikėti, prisieiti: Argi jau parei̇̃s prie daktaro kreiptis? NdŽ. Parei̇̃s i mums veselė kelti Skdv. Kam parei̇̃na važiuot? Lp.
| refl.: Mūsų prabočiams nuolat parsieidavo kovoti už savo žemę prš. Pareitisi mumus visiemus rūpinties BPII88.
12. atsidurti, pakliūti: Parė̃jo į bėdą, o kas kaltas? Gs. Aš į didelius vargus parėjaũ, įpuoliau KII21. Jis į skolą parė̃jęs KI521. Taip ir parėjai ant prapuolimo kelio I.Simon. Kad aš ir į cuktūžę pareisiu … [, bet mušiu] I.Simon. Po kieno valdžia parei̇̃ti KBI43.
ǁ patekti: Ir Brinkių ūkis parėjo į Gaičiaus rankas I.Simon.
13. būti atsiunčiamam, atsiųstam: Man grometa atėjo, parė̃jo KII377. Laiškas parė̃jo Srd. Pas mus net keli laikraščiai parei̇̃na Gs. „Tilžės Keleivis“ pareit kas nedėlę prš. Dideli tau pinigai tuoj parei̇̃s Ss. Kai žvirblis į lango stiklą atsimuša, tai pareis kokia naujiena LTR(Lš).
14. užaugti: Palauk, kai jis parei̇̃s į vyrus, tai tau vis tiek nedovanos Gs. Palauk, nekirsk, tegul parei̇̃na nors į pagalį Ss.
ǁ sukakti: Kai parei̇̃si į septyniolika aštuoniolika metų, galėsi vaikščiot į vakarėlius Skr.
15. tapti, išvirsti: Vaikai visai į nėkus parejo Ll. Žmogus ligoj ant niekus parei̇̃na Pg. Koki gėda taip ant nieko pareiti prš. Ant naudos pareit R337. Šis paaukštinimas ir visiems jo broliams ant gero parėjo brš.
16. žr. įeiti 16.
| prk.: Į garbę rūtos parėjo LTR(Plv). Ir kopūstai šiandien parė̃jo į garbę Alk.
17. atrodyti: Kaip tau geriau parei̇̃s, teip tu ir padaryk Skr.
18. atsitikti, išeiti: Taip nebus, ant to nepareis R229. Vis tiek ant to pačio parei̇̃s Srj. Man teip sakė ir teip parė̃jo Pgg. Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština! BsPIV6. Aš tau sakiau, kad tu teisybės niekam nesakytum, matai, kaip tau parėjo BsMtI151. Sakyk, kap tau ten parẽjo? Lš.
ǁ pasitaikyti: An svieto gyvenant visaip parei̇̃na Klvr. Ką matėm, tai matėm, daugiau neparei̇̃s matyt Sdr.
19. pasisekti, pavykti: Jiems su žeme dabar gerai parei̇̃s Žlp.
20. priklausyti, priderėti: Po kiek jam ant dienos parė̃jo? Gž. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) parei̇̃na penki šimtai Lkv. Tai kiek čia dabar man pinigų parei̇̃na už tuos kviečius? Ss. Man dar penki centai parei̇̃na Al.
parei̇̃nančiai
pareitinai̇̃
| refl. BPI13: Parsieit padonims klausyti vyriausybės CI769. Tie piningai man parei̇̃tis KII378. Man parei̇̃tis duoti, o tau imti K. Ne, gaidaũ, nesiūlyk joms, kas joms neparei̇̃tis K.Donel. Nėsa čionai iš tiesų pareitis sakyti – juo veikiaus, juo geriaus prš. Kaip pareitis (pagal nuopelnus) N.
21. būti priklausomam (nuo ko): Nuo to parei̇̃na jūsų likimas NdŽ. Veršio sveikata pareina nuo karvės sveikatos rš. Pasigailėti ir dovanoti nuo teismo nepareina rš. Nuo jo pareidavo, kiek kuriam padegėliui miško duoti A.Vien. Šis sakinys parei̇̃na nuo kito J.Jabl. Brangumas parei̇̃na ant sviesto [rūšies] Trg.
| Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi J.Jabl.
^ Kad ant didumo parei̇̃tų, karvė kiškį pagautų J.Jabl.
parei̇̃namai
22. tikti, pritikti: Miežiai pareina sėti po žieminių javų rš. Taip elgtis nepareina J.Jabl. Nepareina gi tep! Sn.
| refl.: Elkimės, kaip mums pareitis MŽ. Mums pareitis klausyti BPII83.
^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B.
ǁ praversti: Ačiū! Labai jau pareis Žem.
23. Alk kainuoti, kaštuoti: Kiek tau tas kostiumas parẽjo? Kv. Su visu parei̇̃na lig dviejų šimtų rublių Skdv. Jai dvidešimt keturi šimtai parei̇̃na tas šienas Jrb.
24. būti (pagal giminystės ryšius): Jis pareina man giminietis BŽ117. Aš nepareinù jom teta Lp.
◊ į aki̇̀s parei̇̃ti (kam) pasirodyti (kieno) akivaizdoje: Jis vengia man į aki̇̀s parei̇̃ti KI55.
į gálvą parei̇̃ti kilti minčiai: Vilkui parėjo į galvą, kad liūtas nestiprus J.Jabl. Man nė į galvą nepareitų taip kalbėti J.Balč. Ma[n] apie tai visai neparė̃[jo] in gálvą Prn.
į kẽlią (kẽlį, kójas) parei̇̃ti nusidėti, užkliūti (kam): Aš tau niekad į kẽlią neparėjaũ, ko tu mušiesi? Alk. Jis man į kẽlį parė̃jo KII363. Apie mano Vilių nesirūpink – jis niekam nepareina į kojas I.Simon.
į metùs parei̇̃ti suaugti: Jau parėjau į metus – jau turite žentą imtie LTI17. Kai parėjo į metus, ir įgijo sau ragus LTR(Snt).
į prõtą (prie prõto) parei̇̃ti suprotėti: Vyriausias sūnus suaugo, parėjo į protą V.Kudir. Kada išeis už vyro, savaime prie proto pareis I.Simon.
į véidą parei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o da į veidą nepareina, da sudžiūvus Gs.
ki̇́ek [ti̇̀k] parei̇̃na smarkiai (mušti): Duoda vagiui, ki̇́ek parei̇̃na Pn. Prilupę kiek tik parejo, veselnykai sviedė Joną lovon ir vėl ėmė šokt BsPII245.
namõ parei̇̃ti mirti: Nedagalinėj[o] nedagalinėj[o] ir parẽj[o] namo Vrnv.
paparei̇̃ti intr. būriu pareiti: Mergos paparẽjo iš uogų Dv.
péreiti
1. tr., intr. H peržingsniuoti: Péreiti ribą DŽ. Ana párėjo par lieptą J. Per lieptą tai aš neperei̇̃siu – galva sukas Slm. Péreik per vieną lentą nesverdakuliuodamas Ds. Nebijojau tamsią naktį laukelį pereitie BsO156. Purvais pereiti negali N. O kur mes ėjom, kur mes parėjom, nežels žalia žolelė JD954. A nepáreitamos buvo ganyklos Pln. Laukas tiktai par tris dienas pareinamas I. Jos vyras tarnavęs pereinamojo punkto viršininku rš.
^ Lauko nepereisi, kelio neišmatuosi TŽIII376. Su neteisybe visą svietą pereisi, bet atgal negrįši NžR. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas nė per slenkstį neperžengsi B. Duona – basas velnias nepereit (prasta) rš.
ǁ peržingsniuoti skersai priešais einantį: Už ką tu kęsi, už ką tu vargsi, niekam bloga nepadarius, viešo kelio niekam neperėjus V.Krėv. Jei tau par kelią pareis žmogus arba parbėgs katinas, arba sutiksi mergaitę einant, atsitiks nelaimė (priet.) Prk.
ǁ tr. išvaikščioti: Beieškodamas sau tinkamos vietos, jis perėjo dešimt namų J.Balč. Perėjo kalnus, aprašė jų augalus Ašb. Jisai pérejo tą miestą skersai ir išilgai BM293. Pereikite žemę, ją aprašykite ir sugrįžkite pas mane SkvJoz18,8. Visą sodelį parėjau, vyšnių uogelių neradau JV226.
ǁ intr. nustoti, baigti eiti: Didiejai žmonių būriai párejo, dabar tik viena kita boba dar kiūbrina Up.
2. tr. einant peržiūrėti, patikrinti: Vis samdininkų darbą páreik Grdž. Kelį páreikiat, vyrai, – gubernatorius važiuos Als.
3. intr. išeiti pasivaikščioti: Popiet péreisiu iš nuobodumo Sdk. Sėdi sėdi tamsta namie, nė nepéreini niekur Ds. Neturėdamas apsivilkt nepéreisi Trgn. Reikia péreit ben kiek An. Turiu geresnę drapaną, tai tą reik čėdyt péreit, o namie bile kap apseit galiu Gs.
| refl.: Nor toli, ale pérsieisi, dar jaunas Azr.
4. tr. beeinant pamušti: Pérėjau pėdą, dėl to nepaeinu skaudėjimu Plv. Pérėjau turbūt koją, kad tep man dabar skauda Plv. Páreitas kojas mes negydom – pasakė daktaras Nt.
ǁ refl. pervargti beeinant: Ejo žmogus į Plungę ir parsiejo Pln. Kitas arklys eina, ligi pérsieina, bet nestovės Ds. Vieną dieną pérsieisi, tai kitądien kojų nepatrauksi Ds.
5. intr., tr. persikelti: Žemaičiai lietuviai, viena valanda tokiose valtėse upę parėję, gudus iš nežinių antpuolė S.Dauk. Tę povaliau eis, ant kitų rėlių péreina Mrj. Pakilo da didesnis vėjas, perėjo liepsna į kitą pusę kelio Ašb. Štai mes pereitam pas vyrus šituos Ba1Kar14,8.
| prk.: Pereina tėvų nuodėmės ant vaikų ligi į trečią ir ketvirtą eilę I.Simon. Dūšia su kūnu ne miršta …, bet pereit ižg mirimo ing gyvatą DP578.
| Pérėjo kiton vieron Pnd.
ǁ intr. pakeisti (darbą, vietą ir pan.): Péreiti į kitą kursą DŽ. Iš teorijos péreiti į praktiką NdŽ.
ǁ intr. atitekti (kitam): Jo turtas perėjo į svetimas rankas rš.
ǁ intr. pabuvoti: Péreis per jo rankas – sugadintas daiktas Klt.
6. intr. būti suvartojamam: Augančiam páreita du kilu duonos dienõ[je] Šts. Kvartūgelių turėdavusi po devynis, po dešimtį, o ir taip visi pareidavę Plt.
7. intr. perlįsti: O tai parėjo par jo širdelę ta kulka kaip bitelė JD1085. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston DP484.
8. intr., tr. prasiskverbti: Pereina saulė miglą R83. Ir saulė per purpurą nepéreina (neperšviečia) Trgn.
^ Ateit ubags, ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepéreit (žąsis) Sch68.
ǁ intr. pasrūti, aptekti: Bulvės rūsė[je] [v]andeniu párejo Šts.
ǁ tr. paveikti: Alus pereit mane B. Ans yr aistros páreitas – lyg beprotis Šts. Šaltis pérėjo, bet da tiko valgyti [bulvės] Ėr.
ǁ intr. persmelkti: Šiurpas perėjo per visą kūną J.Balč. Kuriam par kūną nepareis šaltis? brš.
ǁ tr. persmeigti: Nes ateis čėsai, jog kalavijas galingas pereis širdį tavo MP45. Ir tavo dūšią pereis kalavijas BPI114.
9. intr. praslinkti: Gaidykste perėjo būrys lytaus Žem. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis péreina, tai nieko Trgn. Pérė[jo] per kaimą krivuilė (raginimas raštu), kad važiuotų į stuiką Gs.
| Kiek per jo rankas pinigų pérėjo! Gs. Bylos péreidavo per jo rankas NdŽ.
10. tr., intr. pervažiuoti, perslinkti: Dirbo ant geležinkelio, ir pérėjo mašina – kojas nupjovė Rdm. Tekinis párejo ir sulaužė šakę Šts. Žemė minkšta – párejai porąsyk su drapaku, ir gerai Šts. Dirvą reikia tik pereiti su akėčiom (lengvai išakėti) Jnš.
| Koks čia siuvimas, páreina (susiuva) su mašina Skr. Trobą, prieangį su šluota pereina (pašluoja) rš.
| Marios kas diena pereit (užlieja) kraštus ir vėl sugrįžta SPI270.
ǁ intr. peršokti: Párejo par tvorą Rs.
11. intr. pavirsti, pasikeisti: Trečiasis taurėlaiškis panašus į vainiklapį ir pereina į pentinėlį rš. Jo meilė pérėjo į neapykantą DŽ. Jo balsas pérėjo į šnibždėjimą NdŽ.
12. intr. nustoti, liautis, pasibaigti: Tuoj pereis lietus, galėsma važiuot Dbk. Parėjo lyti Grg. Perėjo noras SD209. Pereina visas noras dirbti, kada nematyti jokios naudos I.Simon. Užgėrė sviesto sūrymo, ir gumbas pérėjo Lnkv. Gal péreis [liga], jau nebe taip karšta galva Sdk. Ar perėjo skaudėti dantis? Vkš. Nuo tų liekarstų pérėjo karštis Gs. Pareis rūstybė brolio tavo S.Stan. Išgąsčiui parėjus kėlės M.Valanč. Tep negali péreit Azr. Sakai, jau visi rūpesčiai párėję Skr. Laimė, kad tep gerai viskas pérėjo Gs. Pakavojo tą tėvą, ir taip gerai jam perėjo BsPIV30. Prilygintas … miegui, veikiai perenčiamui KN255. Dangus ir žemė pereis, bet žodžiai mano nieku būdu nepereis Ch1Mr13,31.
ǁ pasikeisti: Laukiau mieste péreinant oro Krsn.
ǁ tr., intr. nustoti skaudėti: Išgerk žolynų, tai ir pilvas pereis Rod. Ar tau da nepérėjo galvą? Alk. Kad tie dantys páreitų, vėl ateičio Grg.
13. intr. R367 praeiti, praslinkti (apie laiką): Vos kelios naktys perėjo, štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Pereina tas žmogaus gyvenimas kap vanduo Jz. Péreina jaunysta Jz. Atmena seniai perėjusių metų negirdėtą vėtrą Tat. Pereis tiek metų, kiek yr lašų mariose vandenio brš. Péreitus metus, péreitą rudenį J.Jabl. Iki metui péreinant R75.
ǁ pasibaigti (skirtam, įprastam laikui): Pusę metų buvau párejęs, dėl to manęs neėmė į kantoną Šts. Taip norėjau valgyti, perejo per parą, ir nebenoriu Ds.
14. tr. išmokti: Visus mokslus pilnai ir tobulai perėjęs Ns1833,1. Vaikelis gan gerai mokės – gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
ǁ baigti (mokyklą, mokslą): Maža klasių pérejus Aps. Perėjo mokslus didelių mokslainių Tat.
15. tr. CII559 būti pranašesniam, viršyti: Jį ne bet kas péreina Up. Vaikas péreis ir tėvą (bus piktesnis už tėvą) Gs. Su liežuviu ano nėkas nepáreis Vvr. Pri mokslo ana visas páreita Slnt. Šiaudiniai auliai toli pareit medinius S.Dauk. Drūktenis perėjo abu švogerius stovyla, galva ir iškalba Žem. Visokią išmintį žmogaus pereit … ansai gražumas DP542. Mokintinis nepereit savo mokintojį BtMt10,24.
^ Zopostingas pereit turtingąjį B. Sveikata viską gi pereit B. Sviets griekais, pekla velniais pereit B.
16. intr. būti duodama viršaus: Kur mano nepéreina – imk sau ir šitą Ds. Ką čia su tavim ginčysies, tegu mano péreina Alv. Kad taip tai taip, tegul mano péreina (nusileidžiu)! Alk. Motiejus tau oho – jo nepereis šiaudas! Lp.
17. tr. nulenkti, papirkti: Ans teismo nebijo – teisė[ja]s yr ano páreitas Sd. Mano gi̇̀zelis buvo péreitas, greit sumalė Ėr.
18. intr. sekti vienas kitą, pasikeisti: Kiek vainų párėjo jau man Brž. Čia per metus ar aštuoni vargonykai perėjo Rm.
19. intr. pakeisti objektą: Pradėti gydytis reikia nuo lengvesnių vaistų, o paskui pereiti prie stipresnių rš. Pereinu prie antrosios ataskaitos dalies sp. Jis dažnai pereidavo [nuo „tu“] prie „jūs“ rš.
ǁ imtis ko nauja: Kariuomenė pérėjo į puolimą DŽ. Jam nesmagu, kad svečiai į tokius ginčus perėjo I.Simon.
20. tr. pasklisti, apimti: Ir perėjo garsas jo visą Siriją BtMt4,24.
21. tr. perkęsti, pernešti: Jis jau pérėjo visus bandymus Gs. Kožnas šventasis daugel vargų ir pagundinimų parejo M.Valanč.
22. tr. pereilioti: Kai péreisiu visus diržu, tai ir rejestys išbėgs Ds. Ir teip pereik visus titulus, o rasi maža ne visus bažnyčiai duotus SPI222.
◊ ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai ãkys péreina Ds.
per gálvą péreiti pagalvoti: Mislijau, aną į pačtą nusiuntė – taip sau par gálvą párejau Slnt. Per jų visų galvas perėjo tos pačios mintys V.Kudir.
per metùs péreiti senstelėti: Jau per metùs pérėjus ši pana Ds.
per rankàs péreiti užeiti kitam iš priešakio (pjaunant javus): Anas man perejo per rankas – pjaut negaliu, kap sopa Vrnv.
[per] ši̇̀rdį péreiti sujaudinti: Par ši̇̀rdį párejo ta baisi žinia Šts. Verkia ponas, ir man širdį perėjo, apsiverkiau LzP.
širdi̇̀s pérėjo atsileido pyktis: Pérejo širdi̇̀s, ir nuejo Rdš.
pieei̇̃ti (dial.) intr. ateiti: Žiema pieei̇̃ta, lõša grajy[ja] pasisėdę Kin.
praei̇̃ti
1. intr., tr. H, R pražingsniuoti (pro šalį): Niekaip nepraeisi jų nepastebėjęs Blv. Nepraeik pro mane, užeik pas mane J. Jis niekad nepraei̇̃na pro mus nepašnekinęs Gs. Ižgirdo minią praenčią DP102. Savo kelią praė̃jo (neatitiko kelio) Ėr. Jau pro liepą praėjo rš. Potam ne tiktai kaip praeidams jiemus pasirodo, bet ir gerą valandą pas juos ir po jų akim pasiliekt BPII22.
^ Nepraejęs šunų, strypų neišmėtliokis Kv.
| refl.: Tylom kap kiaulė prasiejo (praėjo nepasisveikinęs) OG27. Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio BsV158.
ǁ tr. išvaikščioti, pereiti: Panūdo jaunas praeit pasaulį rš.
2. refl. nueiti šalin, pasišalinti: Sakau tau, prasei̇̃k iš kelio! Trgn. Šuva iš viedro lakė pieną, kap prilakė, ir prasiẽjo Ml. Prasei iš lango (neužstok lango), bo man nieko nesregėt Grv. Prašom prasei̇̃t, jėg par mum nepatinka Ds. Kad žinojęs, tai būč prasẽjęs Trgn.
3. intr. praslinkti, nuslinkti: Lukterėk, kol praei̇̃s lietus Dbk. Griaustinis baigia praei̇̃t, jau saulė pasirodė Sdb. [Nustebus] tarytum šaltis per jo nugarą būtų praėjęs rš.
ǁ pravažiuoti: Dieniniai traukiniai buvo jau praėję rš.
4. intr. pranykti, pasitraukti, nustoti, liautis, dingti: Trumpalaikiai priepuoliai praeina, nesuspėjus panaudoti bet kokią terapiją rš. Ar jau tau tas galvos sopėjimas praė̃jo? Vb. Sutinimas jau praėjo rš. Išėjau į orą, ir praė̃jo miegas Gs. Ji apsvaiginta kanapėmis, ir tas svaigulys visai praeis J.Balč. Man praėjo bet koks noras juoktis iš jo rš. Praejus pirmam džiaugsmui pradėjo vadžioti I. Viskas šioj pasaulėj praeina ir mainos prš. Tai vis daiktai praeinami J. Nepraeis šita giminė, iki tatai vis stosis BtMt24,34.
^ Kas praėjo, tas negrįš PPr199. Geras darbas nepraeis dykai Rs. Kentėk, dantis sukandęs, nelaimė buvusi praeis M. Žadėtoji nepraeis S.Dauk.
praeitinai̇̃ adv.: Da ligšiole sopėjo dantį, ale praeitinai, ė dabar be perstojės Ml.
5. intr. prasiskverbti: Griovys taip užakęs, kad vanduo nebepraei̇̃na Sb. Jegu tik bus koks plyšelis, šaltis ir praei̇̃s Sb. Pro taip uždangstytus langus mažai šviesos tepraei̇̃na Sb.
ǁ pralįsti, pratilpti: Norėjom išnešti bačką, ale pro duris nepraejo Up.
6. refl. įsitraukti į ėjimą: Paki prasei̇̃na, vis iš tyko eina Sld.
7. intr. praslinkti (apie laiką): Taip praeina kelios savaitės J.Jabl. Čia brikšt, te brikšt, i praei̇̃na diena Mžš. Visas amžius praėjo, ir nieko gero Pn. Praẽjo tavo jaunos dienelės Ds. Naktis praėjo laimingai rš. Neilgai betrukus praejo baisi gadynė M.Valanč. Kai trys metai jau praėjo, tai pareit jaunikis šis KlvD61. Šiemet taip praėjo uogos, nieko neprisiviriau Ėr. Praẽjusį metą taip nelijo Vkš. Nuo praejusio meto baisus badas buvo visoj Teutonijoj S.Dauk. Praėjusi žiema buvo ne per šalta Bsg. Laikai yra šie: dabarti̇̀nis, arba ẽsąsis, praė̃jęsis ir bū́siąsis Jn. Praeis dienos, praeis metai, praeis amžiai P. Šimtas metų praeis, mūsų nei vieno nebus Bsg. Žiema praeis, vasara ateis Pnd. Pràeitas laikas J. Aš nebuvau ten nuo praeitų metų Grž. Pràeitą naktį pasnigo Rm. Šnekam čia su kaimynėliu praeitąsias (apie praėjusius laikus) Jnšk.
^ Praeita ir užmiršta Sim.
8. intr. baigtis: Už tas šunybes nepraei̇̃s tau gerai Gs. Nepraeis tau taip, vis tiek aš tau atkeršysiu Jnšk. Tai ko čia pyktis, tegu jau taip praeina! rš. Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė B.Sruog.
ǁ įvykti: Vakarai, spektakliai, paskaitos ir šokiai praeidavo su didžiausiu pasisekimu rš.
9. tr. būti pranašesniam, viršyti: Jau jos niekas neprai̇̃s an tų dainų Šmk. Jis ir mane praei̇̃na Gs. Jūs ožkas praei̇̃nat savo strainumu PP64. Paūgterėjusi pradėjo taip guviai austi audeklus, jog savo mokytoją praejo M.Valanč. Praeimi kitą SD301.
10. intr. būti duodama viršaus: Tegul jau tavo biskį praei̇̃na (tu daugiau mokėsi) Alk.
11. intr. būti išleistam: Jam pinigai praei̇̃davo su ta diena Kp.
12. refl. pasveikti: Nei numirsi, nei praseisi̇̀ Str.
13. intr. atvėsti, praaušti: Da tura pečius praei̇̃ti, negal da kepti – da karštà y[ra] Dov.
14. intr. būti išrinktam: Dvarininkai norėjo vieni praeiti atstovais rš.
ǁ būti priimtam: Pasiūlymas praė̃jo NdŽ.
◊ laukañ praei̇̃ti euf. galėti tuštintis: Eitu laukan, nepraeitù Šts.
priei̇̃ti
1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas pačiūčiuosu, atsitraukdams pabučiuosu BsO23. Prejau ežerelį, čystą vandenelį, randu randu bernuželį žirgelius begirdant StnD8.
^ Priei̇̃s ožka pri vežimo Vvr.
| refl.: Aš prieituos arti ir girdu visą pamokslą Dr. Prieikitės jop ir būkite apšviesti DP576.
ǁ užeiti (pas ką): Pri anų aš kiekus metus prieitù (dažnai nueinu) Grg. Neturia mieste žmogaus prieitamo, kur dings nuejusi? Šts.
2. intr. daug sueiti, prisirinkti: Priėjo kiemas didžių svetelių J.Jabl. Agranomas kai atvažiavo, tai kad priė̃jo žmonių – pilna gryčia stačių! Sml. Vakarais prei̇̃na jaunimo pilna, padūksta Sdk.
| Bet dar ir kasdien prieinančių samdininkių samdo I.Simon.
3. intr. daug privažiuoti: Pilnas turgus priė̃jo mašinų Pn.
4. intr. pribėgti, prisisunkti: Laivas priė̃jo vandens DŽ.
ǁ prisipildyti: Kambarys priei̇̃na dūmų Lp. Priė̃jo daug dulkių BŽ267. Prejo pilna gryčia garų Slm.
5. intr., tr. prislinkti, prisigauti: Priėjusios prie javų ar prie vaisių, pradeda savo pragaištingą darbą Blv. Vos ugnis pri šiaudo priejo, tujaus tas nudegė M.Valanč. Reikia žiūrėti …, idant oras prie jos (vopnos) negalėtų prieiti A1884,354.
| prk.: Badas visur priė̃jo Ėr. Priei̇̃s galas ir jam Pc. Nesijuok iš kitų, priei̇̃s ir tau bėda Gs. Jamui trūdna prieit loskosp pono savo MP79.
^ Siūlas kamuolį turi prieiti Vdk. Pradėjo nuo virvelės, priė̃jo prie kumelės (apie vagį) Vel.
ǁ tr. (galėti) pasiekti: Ar ežeras priei̇̃namas? Rm. Vietose taip pat neprieitamose S.Dauk. Aukštos neprieinamos uolos rš.
| Daugelio dokumentų negalėjau prieiti J.Jabl.
ǁ prk. įgyti palankumo, susitarti: Kaip anas priėjo prie teisėjo? Sdk. Jis moka prie visų priei̇̃t Gs. Kai reikia kur prei̇̃t, tai be pinigų ir tuntuok (vaikštinėk) aplink Trgn. An jį be raudonos kepurės neprieisi Str. Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs M.Valanč. Prieitama merga (pasileidusi) Šts.
ǁ prk. pasiekti (mąstant, kalbant): Prieina prie tos nuomonės K.Būg. Turime prieiti prie išvados K.Būg. Jokių galutinių išvadų dar neprieita NdŽ. Lyginimu pri̇̀einame gerą rezultatą K.Būg.
| refl.: O kaip in kalbą prisėjo, ne kartą sakė, kad sūnų užmuštų V.Krėv.
6. intr. prislinkti, priartėti (apie laiką): Priei̇̃na laikas, ir miršta žmogus Pn. Šiliškė prei̇̃na Pc. Vakarui prei̇̃nant, pakinkė motyna arklius Jrk24. Tiek berasis – priei̇̃s ir vakaras parvažiuoti Šts. Po tą mišką bevažinėjant, priėjus naktis Sln. Jam vis anksti – priei̇̃s mirt, ir tai da bus anksti Rm. Kenti kenti, bet priei̇̃na, kad daugiau nebegali iškęst Rod.
| Kas prieis: be arklių važiuos, lakstys padebesiais Lnk.
| refl.: Ir jam prisiėjo laikas J.Jabl.
ǁ intr. ateiti terminui: Prieina jau ir mokesčiai mokėt Rm.
7. tr. susitikti, pasimatyti: Man reikia dėdę priei̇̃ti Ėr. Ar tu jo dabar neprieini̇̀? Rm. Jei pamatysi, prei̇̃k Joną Slm. Ir norėjo, kad tik prieitų kokį žmogų J.Jabl. Ir dienai veikiai besibaigiant, priėjo jį jo mokintiniai Bb1Mr6,35.
8. intr. bažn. atlikti (tam tikras apeigas): Ar jau prėjai̇̃ velykinės? Slm. Abi priẽjom [išpažinties] OG91. Kas gyvas galįs nu Verbų lig pravadų nedėlios turėjo prieiti pri kunigo ir švenčiausį sakramentą priimti M.Valanč. Kartą metuose prieime DP36.
| Sakyti kozonį … prientiemus Dievo stalop Mž499.
| refl.: Liepė munie prieities išpažinties S.Čiurl.
9. tr., intr. apžiūrėti: Reik visus priei̇̃ti, pašerti Užv. Kai apsimušim (apsidirbsime), reiks prie bičių priei̇̃t Gs. Dabar nėra kam pri gyvolio priei̇̃ti Žlp.
10. intr. rasti progą, rasti laiką: Vis neprieinù, taip stovi darbas Pn. Kai turėsiu laiko, prei̇̃siu prie to mezgimo Jrb. Kada aš rašysiu, pats žinai, kad niekad nepriėjaũ Mrj. Dėl daug lauko darbų negalėjo prieit aust BsPI71. Ot, prieidamas ir padariau Alk. Priei̇̃damas, priei̇̃damas ir apsidengiau stogą Skr.
11. tr., intr. tęstis, siekti: Neprieina prieg ežero laukai Lp. Ištisas žemės plotas prieina Baltijos jūrą J.Jabl.
^ Ant tvoros stovia gaidys, uodega priei̇̃na lig žemei, o balsas – dangun eina (varpas) LTR(PnmR).
ǁ intr. prigulti, tikti, nepaliekant tarpo: Durys nepriei̇̃na, žiemą reikės užkimšt Skr. Ta lenta labai gerai priei̇̃na prie anos Jnšk. Kurgi neis šaltis, kad durys an slenkstį neprei̇̃na Sld.
12. intr. būti pelnomam, uždirbamam: Ką darysiu nedirbus – vis kokiu centu daugiau priei̇̃na Ps. Jis turi gerą tarnystę, ir iš šalies dar prieina rš. Užsisiuva, da už seniūnystę dvidešimt penki litai mėnesiui priei̇̃na Ds.
13. intr. pribręsti, prinokti: Šiemet anksčiau prė̃jo rugiai Kp. Smėlėtoj žemėj ir kviečiai greičiau priei̇̃na Up. Vasariniai obuoliai anksčiau priei̇̃na kaip žieminiai Št. Pernai anksti priẽjo riešutai Vvr. Kasmet da nepriẽjusius riešutus išneša Vj. Aviečių yra, gal priei̇̃s jau Vlkv.
14. intr. pasitaikyti: Kaip priei̇̃na, taip ir pasakau Žd. Jei priẽjo kumet išgerti burną – neatsisakė Plt. Ir mylimės, ir baramės, – kap kada priei̇̃na Prng.
| refl.: Visaip prisei̇̃na – tenka žmogui ir pavargti, ir lengviau pagyvent Vdžg. Gyvenime prisiei̇̃ta ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. Prisiei̇̃nant kam prisiekti, reikia pirma gerai pasimislyt apie tatai A.Baran. Taip prisiė̃jo, kad jis visus išvadavo Lnkv. Kaipgi tau prisẽj[o] išgurint langą? Arm. Prisieidavo man pačiam tarpininkauti Blv. Kad sveikas gyvensiu, dar prisei̇̃s ir Kaunan nuvažiuot Trgn. Neprisejo sutikt Aps.
15. intr. reikėti, tekti: Tą daržo vietą priei̇̃s su dalgiais nupjauti Grg.
| refl.: Prisiėjo mums vargti, kol prasigyvenom Rs. Balsavimą prisiėjo atidėt, nes trūko kvorumo rš. Garbeniui prisiėjo liudyti Blv.
^ Oi nespjauk į vandenį, gali pačiam prisieit atsigert LTR(Brž).
ǁ prireikti: Vaikį ir piemenį tepriẽjo samdyti Plt.
| refl.: Kur kokį daiktą turi, tai tę ir palieka, o kap kada prisei̇̃na, tai suk galvą, ieškok Švn. Nemesk nei kokio daiktelio, kada nors prisei̇̃s, ir turėsi Ds. Neskolinsi, tai ir tau, kai priseis, nepaskolins Ds.
16. intr. tekti, priklausyti: To ūkio ketvirtadalis man priei̇̃na Kltn. Ir jam, ir man po lygiai priei̇̃na Trgn. O ką mes apie anus sakėm, toktai ir mums priein prš.
| refl.: Da ir man dalelė prisiei̇̃na Sdk. Kas jam pačiam ir jo išrinktiemus prisieit, bus sugrąžinta SPI14. Ne tau toji dūšia, bet man prieitis, nes man tarnavo DP523.
ǁ refl. sietis su kuo, liesti, priklausyti: O kas prieitis galo ir naudos …, tos yra didės ir tūlos DP134. Tau nieko prieitis, nerūp nieko CI97.
ǁ atitekti: Jiems nereiktų nė trobų kelti, ir pievos prieitų kiekvienam A.Vien.
ǁ refl. priderėti: Labai reiktų tuos baust, kurie svetimų nuodžių neuždengia, kaip jiems priei̇̃tis DP478. Tesi pagerbimas ir liaupsė jam prisienti DP599. Prisieinančiu būdu N.
17. intr. kng. reikšti požiūrį, elgtis, suvokti: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos rš. Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriai rš.
18. intr. kainuoti: Misliji, rūbas pigiai prei̇̃na? Mlt.
19. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Brolienė priei̇̃na ji man Brž. Jis man dėdė (giminė) priei̇̃na Sv.
| refl.: Aš jam dėdė priseinu Mšg.
ǁ būti tuo pačiu, sutapti: Ans nėr man gentis, tik pavardė priei̇̃ta Plng.
20. intr. apibėgioti, susikergti: Geras jaučias – priẽjo kartą, ir pasivaikė karvė Ds. Ar jau priẽjo arklys an kumelę? Ds.
◊ [liẽpto] gãlą priei̇̃ti atsidurti padėtyje be išeities: Liepto galą priėjo R184. Galą priėjau N. Ilgai jam sekės su vogtu mišku, bet kartą priėjo liepto galą (pakliuvo) Jnš.
į savè priei̇̃ti pasitaisyti, suriebėti: Kai priei̇̃s in savè arklys, tada parduosim Alv.
į ši̇̀rdį (prie širdiẽs) priei̇̃ti rūpėti, jaudinti: Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo LzP. Meilingi žodeliai in ši̇̀rdį priẽjo Tvr.
prie prõto priei̇̃ti susiprasti: Tu ir dabar dar prie proto nepriėjai I.Simon.

×razei̇̃ti (hibr.) intr. išsiskirti: Pasbars kada i razei̇̃s Arm.

×parazei̇̃ti intr. išsivaikščioti: Visi sūnai parazẽję, liš moma ir duktė pirkioj Lz.
suei̇̃ti
1. tr., intr. susitikti: Ar jį kada sueini? J.Jabl. Aš su juo dažniau sueinù Vv. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos Ut. Dabar man jo nebepapuola suei̇̃t Pš. Jūs bijot į akis suei̇̃ti Vkš. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį Alk. Kiekvienas, suėjęs su pažįstamu, sveikinasi rš.
^ Kalnas su kalnu suei̇̃na, o dar žmogus su žmogum nesuei̇̃s Ėr.
| refl. tr., intr. SD333: Šiandien susėjau ir tavo tėtušį Žem. Jie dažnai susieina Zp. Pasibūk, matai̇̃, retai susiei̇̃nam Ėr. Aš su juomi susiėjaũ KBI29. Vakar turguj dėdiną buvau susiėjęs Sdb. Ir susėjo du broleliu kalbėtis JV73. Susiẽjova mudu kaktomušais tarp durų J. Jėzus dažnai susieidlavo su pasiuntiniais savo VlnE189.
2. intr. susirinkti į krūvą: Kitą dieną kitan kieman visos suei̇̃davo Kp. Sueina žmonės paprašyti, kad jiems sudarytų įvairių aktų rš. Agatos išleisti į aną pusę (pas jaunąjį) visas sodžius suė̃jo Sml. Kelkis, tėvuli, … jau suẽj visi susiedėliai TŽI278.
| prk.: Visi darbai suė̃jo į krūvą (sykiu reikia dirbti) Gs. Vėl Vilnius, Kaunas, Klaipėda sena po mūs kovinga vėliava suėjo V.Mozūr.
| refl.: Čia ir lietuvių darželio vaikai susieina prš. Be reikalo mes čia susiėjom Sz. Susieidavo ir susitardavo savitarpyje dėl visokių bendrų reikalų A.Janul. Penkiõs, keturiõs susiei̇̃davom verpti Zr. Ciecorystės saimas ant pavasario … susieisiąs LC1885,2. Visas sodžius buvo susiė̃jęs prie galukiemio vartų Onš. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim B. Kur du arba trys vardan mano yra susiėję, tenai aš esmi viduje jų DP190. Tie visi susiėjo pakalnėj Sidim BB1Moz14,1. Susieimi draugėn R419. Suėjose rodon vienon Mž505.
| prk.: Ir kitų mokesnių dabar labai menkai tesusieina prš. Daug piningų susiė̃jo KII383. Rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis Lz. Dvi natūri suėjos DP474.
3. intr. bendrauti, draugauti: Mes su Emile labai suei̇̃davom Sdk. Kolei nespykom, tai suei̇̃davom Dbk. Kaip anais metais susipykom, teip ir ligšiol dar vis nesuei̇̃nam Sml. Jie labai sueinami̇̀ žmonės Žml. Jie tokie šeškai, nesueinamas kiemas Sml. Kaipgi eis – nesuei̇̃namas žmogus? Pl. Treji metai, kaip jie sueinami̇̀ (mylisi) Pl. Dvylikos metelių suei̇̃ti pradėjom, penkiolikos metų viens kitą mylėjom Grž.
| refl.: Seniau, dar gimnazijoj būdamas, su savo krašto jaunuomene beveik nesusieidavo J.Bil. Mes susiei̇̃davom su ja, kaip mergaitės būdavom Pš. Susieidavom su teisėjais, advokatais rš.
4. intr. visiems įeiti (į kur): Visi pirkion suẽjo Švnč. Juodvarniai tik sukranksėjo, nusileido ir suėjo žmonėmis į trobą J.Jabl. Anie suė̃jo į vidų J. Arkliai pasiliko vieni, dar į javus sueis V.Kudir.
| refl.: Karvės susė̃jo į daržą Rs.
5. tr. suvaikščioti: Daug kelio suejáu, kol į Vilnių nusigavau Šv. Par visą amžių esu kokį šimtą mylių suejęs Šv.
6. intr. suvažiuoti, suplaukti: Visi vežimai suėjo į kiemą Rm. Visi laivai suė̃jo į uostą NdŽ.
ǁ sutekėti: Eiškūnas ir Bartava suei̇̃na į vieną krūvą Ms. Miestas pastatytas toj vietoj, kur sueina dvi upės J.Balč. Trys upės suej[o], trys seserys suvažiav[o] Pls.
ǁ prk. susibėgti į krūvą: Buvo atvažiavę į stotį, kur sueina daugybė geležinkelių rš.
| refl.: Ten susieina visi trys keliai V.Krėv.
ǁ prk. susiderinti: Mūsų nuomonės nesuei̇̃na NdŽ.
7. intr. sukakti: Marytei sueina šešiolika metų Plv. Jau aš suėjaũ aštuoniasdešimt vieną metą Vlkv. Šiais metais man jau šešiasdešim antri suei̇̃s Užv. Dar nesuė̃jo pusė metelių, jau ir prapuolė meilūs žodeliai Vlkv. Termino sueinamoji diena rš.
ǁ baigtis, praslinkti: Taip suejo diena pirmoja A.Baran. Suėjo dvi valandos rš.
8. refl. susituokti: Metų nėra, kaip susiėjom rš. Pirm nekaip susiėjo, rasta yra nėščia NTMt1,18.
ǁ grįžti po išsiskyrimo: Jis su pačia buvo persiskyręs, bet jau vėl suẽjo Alv.
9. intr. pradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.): Aš noriu į pažintį sueiti Lž. Sueinu in tavorčystą, t. y. kliaunuos su juomi J. Suėjome į pažintį A1884,364. Nemaniau, kad teks mums suei̇̃ti į gimines Gs. Ir seniau kviesdavoms, o dabar giminėn suė̃jom, tai kurgi nebesikviesma?! Slm. Taigi labai metas, pamiršus savybės ginčus, santarvėn sueiti rš. Suei̇̃ti į derybas NdŽ.
| refl.: Kada žmonės susieis ing vienybę Mž475.
10. intr. susidurti, ribotis: Jie kaimynai – laukas su lauku sueina Vdn. Jų sodybos suei̇̃na Jnšk. Su šventorium sueina kapinės rš.
| refl.: Jų laukai su laukais susei̇̃na Lp. Žiemiuose Lietuva susieina su Latvija BŽ193. Rubežiais susieimi R22. Mūsų ganyklos susiei̇̃n Trg. Kelyje susieina trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis rš. Dainavos laukai sasiei̇̃na [su Zasečių laukais] Zt.
ǁ sutekti: Tas ploščius per siauras, nesuei̇̃na, susegt negalima Ėr. Marškinių apikaklė nesuei̇̃na Jnšk. Tempk, kad galai suei̇̃tų NdŽ. Pasiuvo tokį siaurą žiponėlį, kad nė vienas guzikas nesuei̇̃na Ds.
| Žiūrėk, ar sueina galai, tada pjauk Sdk.
| prk.: Suei̇̃s pienas su pienu (viena karvė užtrūks, kita atsives) Lp. Dabar nelabai su pinigais suei̇̃nam Gs.
| refl.: Apsiausto skvernai nesusiei̇̃na Trgn. Tujau reik įkišti medžio kylelį, idant plyšiai nesusieitų S.Dauk.
11. intr. susinaudoti, susieikvoti: Ant tiek šeimynos greit viskas suei̇̃na Gs. Apsiaustui milo suei̇̃na šeši mastai NdŽ. Padėjau pilną bliūdelį košės, tai ir suẽjo visas Mlt. Kai šonuos (į užsienį) linus traukdavo, tai visoki suei̇̃davo Ds. Kai norėsi valgyt, tai visa suei̇̃s Ds. Kiaulėm visi šiaudai suei̇̃s Sb.
12. refl. susidėvėti: Apsiaustas visai susẽjo Ll.
13. intr. pavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskilti: Visos malė, nesumalė, kaip svočiutė priėjo, į miltus suė̃jo JV711. Nukrito puodas nu stalo, ir suẽjo į čeženas Vvr. Kaip šavo trakš! trakš! muškieta šupuliuos suejo BsPII247-248.
14. intr. derintis, sutikti: Tie žodžiai gražiai suei̇̃na Vl. Mūsų, bobul, kalba suei̇̃na Ml. Avelės nepardaviau – dviejais zlotais nesuvejau, tai parsivežiau namo Prng.
15. refl. tikti: Paderu ant to, susieimi SD62.
16. intr. sulįsti: Vinis suė̃jo į sieną NdŽ. Suei̇̃ti į skylę NdŽ. Tuomet velniai išėjo iš žmogaus ir suėjo į kiaules SkvLuk8,33.
ǁ visiems įsmukti, nugrimzti: Upiuos (pelkė) arkliai suė̃jo Brsl.
ǁ susisunkti: Vanduo greit suei̇̃na į žemę NdŽ.
17. intr. susimušti (apie sviestą): Jau pradeda sueiti sviestukas Dov. Mušu mušu, nieko negaliu padaryt – niekaip sviestas nesuei̇̃na Št. Šiltas smetonas su pienais sukamas sueita į didžiąjį sviestą – trupa, yr apsirėkęs Ggr.
ǁ rūgstant sustandėti: Kažin ar da nesuėjo pienas, man tep rūgštaus norisi Al.
◊ į metùs susiei̇̃ti suaugti: Kai mergaitė susieis į metus, jai žemę paliksim Šd.
į kū́ną suei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Kū́nan suė̃jus, kaip mulas Kp. Taip atsitaisė [vaikas po ligos], suėjo kūnelin Slm.
į kùprą suei̇̃ti susikūprinti: Iš senystėlės kuprelėn suejau Rod.
į pórą su[si]ei̇̃ti susituokti: Tai jei tu iškentėsi, tai gal mudu sueisim in porą BsPIV39. Kol du į porą susieina, kipšas devyniasdešimt devynias poras batų nudrasko belakstydamas, piktas kalbas bekeldamas I.Simon.
į prõtą (×rãzumą) suei̇̃ti suprotėti: Ir vaikai gudrūs, visi suėjo į protą Rdm. Dabar svietas suėjo į protą Vaižg. Kai suaugs, tai suei̇̃s razumañ Ds.
į ragùs suei̇̃ti sumažėti (pienui): Dabar pienas karvei raguos suejo Trgn.
sùeitas kẽlias be ypatingų pastangų gaunama nauda, abipusė nauda: Kad tu, pakeliui eidamas, atneštum man grėblį – būt sùeitas kẽlias Dglš. Čia labai sùeitas kẽlias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiu Trgn.
pasuei̇̃ti (dial.) intr. daugeliui susirinkti: Bobos su mintuvais pasùeima ir mina Lz. Pasuẽjom pirkion ir papietujom Dv.
užei̇̃ti
1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užei̇̃t už stalo Lp. Ažei̇̃k priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užei̇̃siu Pc.
| refl.: Užsiejáu už pelkių Skdv. Neužsiei̇̃k už akmenų Skdv.
ǁ greičiau paeiti: Širvi, užei̇̃k, širvi, atleisk! (sakoma, jaučiais ariant) Šts. Bet tas velniūkštis vis užeina pirma tos bobos ir išrenka kur geruosius grybus SI30.
ǁ tr., intr. einant užuolankomis, užstoti: Bėk, karvę užeisi Ds. Užei̇̃k karvę nuo vasarojaus Ut. Nekliudyk, skubu – noriu užei̇̃t dar jam už akių Srv. Ir einančiam ing vieną miestelį užėjo jam dešimtis vyrų raupuotų Ev. Užejo jiemus Ponas Jėzus kelią MP156.
2. intr. SD162, H eiti (ant ko), užlipti: Snigti pradėjo, ne vienas ant pečiaus greitai užėjo rš. Užėjau ant kalnelio, ant močiutės kapelio RD7. Kalnas čionai buvo labai status, beveik ir dabar neužeinamas LTI326. Tęsėsi neužeinamas raistas Rmš. Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina K.Donel1. Užei̇̃k an kalnelio, ir matysi, kur galvijai Ds. Vincukai mano, broliukai mano, užgititei̇̃kai aukštan kalnelin (rd.) Ant. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517.
3. intr., tr. apsilankyti (einant): Užei̇̃na kartais koks svečias Paį. Joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda BsPII176. Karalaitis eina ir užeina į karališką miestą MPs. Taigi užeikime į tuos gražiuosius laukus J.Jabl. Aš šiandie vakare pas tave užei̇̃siu Rdm. Aš savo amžiuo[je] kiemo anų nebužei̇̃su Slnt. O kas čia tave, Jonai, į tą taip tolimą ir niekam neužeinamą šalį atgabeno? BsPIII92. Ten labai užeinama vieta Alk. Užeinamesnėse vietose yra ir kitas namų galas, vadinamas seklyčia LTII426. Visi murmeno bylodami, jog žmogausp nuodėmėtop užėjo DP571.
ǁ tr. aplankyti: Šitai, pone, užeikite namus tarno jūsų BB1Moz19,2.
4. intr. užslinkti (už ko): Saulė ažẽjo až debesio Ds. Mėnulis užẽj[o] už debesio Lp.
ǁ nusileisti: Saulė ažẽj[o] Lz.
5. intr. pakilti: Oi tai užėjo aukštai saulelė TŽI304. Saulė jau buvo gerokai užejus, kai jie atsikėlė Lš.
ǁ užtekėti: Paki saulė užei̇̃na, tai labiau šalta Trgn. Užeis šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis BsO113.
6. intr. atslinkti: Lietus užei̇̃na Pc. Lietui užėjus, nebėra kur pasidėti Blv. Užė̃jo lyt Ėr. Užeis didis debesėlis, sulis lankoj šienelį LB134. Kai užei̇̃na vėtra, ir medžius išlaužo Vb. Nuo tos balos užei̇̃na toks rūkas negeras Ėr. Rasa užeina N.
ǁ pasirodyti: Ant stalų vėl geresni daiktai užėjo, ir suvytę veidai vėl atsigavo Ns1850,1.
ǁ atkilti: Kai užẽjo vokiečiai, valgyt nelabai buvo ko Mlt.
7. tr. sutikti (einant): Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas LzP. Juda nuėjo (atstojo) nuog savo brolių ir užėjo vyrą iš Oddam BB1Moz38,1. Užėjau jį ant turgaus Įstrutyje B.
^ Dveigys treigį užẽjo (gudrus sutiko dar gudresnį) Krž.
8. intr. užvažiuoti, užplaukti (ant ko): Lengva dirbt – užėjai̇̃ akėčiom, ir tuoj supurejo žemė Gs. Parvažiuojant kam užejo ratas, ir toj vietoj išlaužė rugius Rp. Ne tiktai ledynai buvo pavojingi, bet ir seklumos, ant kurių laivas užeidavo K.Bor.
| Mašina užei̇̃nant (ne perdėm) tik gal pjaut Gs.
9. intr. užlįsti, užsimauti: Kepurė vos užei̇̃na ant galvos Jnš.
ǁ pritekti: Per mažas kaunierius, an ausų neužei̇̃na Rdm. Tvarkingai, kad vieno [mėsos] griežinėlio kraštas užeitų ant kito, sudėti į pusdubenį ir užpilti padažu rš.
| prk.: Turime pieniško, mėsa ant mėsos užeina (senosios mėsos nesuvalgius, pasipjaunama naujos) MTtIV99.
10. intr. paplūsti, pasrūti: Kaip tik pradeda malūne malt, ir užei̇̃na ant ledo vanduo Ds. Šįmet visos balos užejo vandeniu Sn. Kasant [v]anduo ažẽjo, tai ir pametė Mlt. Pašluostysiu akis, užėjo ašarom, nematau Al. Besiklausant ašaromis užeidavo jos akys LzP. Kraujas užė̃jo, ir negali ištraukt rakšties Ėr.
ǁ apsitraukti: Visas dangus ažẽjęs – ar tik lietaus nebus? Trgn. Akys kai dūmais užėjo, nieko nematau Gdr.
| Pamastas (grindys) lengviau mazgot neažẽjęs Dkšt.
11. intr., tr. užslinkti (apie laiką): Bebūnant Elzytei miške, užėjo naktis J.Balč. Įšilęs pavasaris tiesė rankas užeinančiai vasarai rš. Visokių laikų užė̃jo Ėr. Užei̇̃s jums tamsi naktis, neatrasit kelio JD559. Senatvė mus pamažu užei̇̃t KII247.
12. intr. kilti, prasidėti: Užė̃jo baisūs karščiai DŽ. Man užvalgius dažnai užei̇̃na pilvo skaudėjimas Lš. Vaikui užẽjo kirmėlės Lp. Kad užei̇̃s kada sopstas – nors rėk Mlt. Buvo užeję dantis gelti Šts. Užė̃jo negera, ir nuėjo gult Ėr. Bernui užeina kvaitulys – eisiu, sako, į Ameriką V.Kudir. Kas tau užė̃jo, kad taip dūksti? Vb. Mūs visiem paršam galas užėjo Lš. Man užėjo striukė Jnšk. Vos dagas buvo pabaigtas, tai brangybė užėjo Ns1850,1. Kalba užėjo apie grožį rš. Kaip tik šuva pamato katę, tuoj užeina jam mislis, kad ana nugaišeno jo gromatą, ir veja katę BsPII197. Man visai į galvą ta mintis neužejo Lš. Galėjo perti kailį dvarponiams, kada tik užeidavo noras V.Kudir. Jam užėjo pyktis rš.
ǁ pradėti: Grybai buvo užė̃ję dygt, paskui vėl nustojo Ėr.
ǁ tr., intr. apnikti: O kad tave vargas užei̇̃tų! Bsg. Kad užė̃jo man miegas! Grž. Miegas man užei̇̃t KI69. Visokias rūpestis jį užeis CI66. Piktenybės mano užejo ant galvos mano Mž468.
ǁ ateiti į galvą, užsimanyti: Par tą laiką iš ploščiaus kišenių galėsi semti piningų kiek tik užeina LTR(Žg).
13. tr. atlikti, nuveikti (vietoje kito): Aš esmi jaunas, galu ankstie kelti ir tėvelio žygius užeiti M.Valanč. Nėr kam užei̇̃ti sunkių darbelių, nėr kam ma[n] užtarti šaunių žodelių JD497.
14. intr. vesti: Užėjęs an seseries užkurion Krn. Kad užėjau už mergelę, kaip karklynas pavytau BzF31. Vyrelis jau kelintą žiemą laksto, ar neras kur užei̇̃t už žentus Srv.
15. intr. sekti vienam po kito, keistis: Toj bažnyčioj popiežius paskui popiežių … užeit … kaip diena paskui dieną DP460. Paskui Anicetą užėjo Soter DP588.
16. tr. rasti, aptikti: Šiandiej daug uogų užejaũ Ktk. Kad užėjom grybų! Upt. Paslėpk peilį, kad vaikai neužei̇̃tų Skdv. Tik spėjau saldainius pasidėti, vaikai ir užejo Up. Užẽjo uogas vaikai ir nuskabė visas Šts. Toliaus eidami užẽjo jie medy bites BM147. Javai taip gražūs, kad retai kur tokius užeisi Tat. Ir tenai miltų kalno neužei̇̃si Rm. Ir man dažnai pasiseka grybų užei̇̃t Pn. Kad užeič kur gerą karvę, tai negailėč pinigų Ds. Padėk butelį į rugius, kad kas nors neužei̇̃tų Up. Užeitas grybas nebauga Šts.
ǁ užklupti: Aš jį užejau obuolius beskinant Lš. Visi mane užei̇̃na, visi mane pabaido JD313.
17. intr. pakliūti, pataikyti (ant ko): Užei̇̃ti ant minos NdŽ. Jis neužejo kur ant gero, o jam būt parodę! Lš. Užeisi kada ant tokio, kur ir tau galvą nusuks Ds.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos užėjo LTR.
18. intr. pasitaikyti: Man nebūtų įveikę, bet tokia minutė užėjo Rz.
19. tr. užimti, okupuoti: Vokiečiai užė̃jo mūsų kraštą Šd. Taip tai įviso biurokratija užeituose kraštuose A1884,111.
20. tr. būti pranašesniam, viršyti: Užeit pasiutęs nerimstantį B.
21. intr. būti viršaus: Kaip reik atidavėm grūdus – koks sykelis dar užė̃jo Jnšk. Tegu nors kiek užei̇̃na ant maišo (užpilk daugiau, kiek maišas sveria) Gs. Ar svorio dar bent kiek užei̇̃na? Ds.
ǁ prisidėti: Nuo Kalėdų pradės po minutėlę užeit [dienos] Krkn.
22. intr. versti (apie kiaušinius), užsiperėti: Iš aštuonių tik trys kiaušiniai ažẽjo Ktk. Kai ančių, tai visi kiaušiniai ažei̇̃na Trgn. Leidėm perėt vištą an šešių žąsų kiaušinių, ir tik vienas ažejo Vj. Šį kartą kiek tik kiaušinių pasėdinau, tai visi ažẽjo Ml. Nė vieno kiaušinio nėr ažẽjusio Ds. Neažẽję kiaušiniai esti paperai Dglš.
23. intr. būti pelnomam, uždirbamam, vertam: Jam mažai užei̇̃na, jis ir neduoda Pc. Kad keli skatikai ir užeina viršaus, tai niekis Jnšk. Jam užei̇̃na kokis svaras [, dalijant lašinius] Lp. Anos ta žemė ir tie trobesiai už tą skolą nebužei̇̃na Plt. Už darbą nebužei̇̃na, pasėjus linus į pavasarį suartas dirvas Dr. Ant šito tavoro man nė kiek neužei̇̃na Lš. Man daugiau užei̇̃ta nu ponų nekaip algos gaunu Šts.
| refl.: Ji siuvėja, jis kalvis, tai ir užsieina po truputį Lš. Iš vištų neažsieisi̇̀ (nepragyvensi) Trgn.
ǁ būti atlyginimu už darbą: Paršelio nepirkom – dienoms užejom Lk. Kailių išdirbimas užeita už egles pirktas Šts.
ǁ tr. uždirbti: Ir asmoką neseka niekur ažuei̇̃t Arm.
| refl.: Jis jau užsieina pats ant savę Lš.
24. intr. užželti, apaugti: Vel visa pieva karklais ažẽjo Dgl. Usnėm visas daržas ažejo Dbk. Dabar mišku ažẽjo Ds. Dirvonas užei̇̃s berželiais, ir bus miško An. Žemė gera, tik pievos raistu užẽję Alv. Mūs rugiai dirsom užẽję Lp. Jau tie šaltinėliai žolele užẽjo LTR(Vrn). Ta mūs bala tuoj jau visai užei̇̃s (užaks) Lš.
25. tr. nulenkti, papirkti: Kaip jis bylos nelaimės – visus liudinykus užė̃jo Svn. Jau viršaitį jų radau ùžeitą, todėl ką bepapūsi Ds. Visi sūdžios jų užeiti̇̀ Kp.
^ Pinigais ir patį velnią užeisi Svn.
| refl.: Jau ãnas užsiẽjo (įsiteikė) OG107.
26. tr. pamušti einant: Labai toli ėjau, koją užėjaũ, skauda, sustingo Šk. Matyt, užėjaũ koją, kad dabar skauda Snt.
27. intr. užtirpti: Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali pajudinti pirštų J.Bil.
28. intr. užgelti nuo šalčio: Jam dažnai žiemą rankos užei̇̃na Pbr. Kad užėjo rankos, tai nežinau, kur dėtis Vb. Velėjant žlugtį, labai ažẽjo rankos Sdk. Kad rankos neužeitų, reikia trinti sniegu Šlv. Nušalęs rankas tuoj prie ugnies šildžiau, tai kad užẽjo, tai negalėjau iškęst, kaip skaudėjo Ign. Pirštai labai atšalo, o dabar užėjo Krik. Sušalau beieškodama [šalty], nagai užė̃jo Ėr. Aš negaliu mėtytis sniegais, man greit panagės ažei̇̃na Sv. Ploviau rūbus, tai kad užẽjo už nagų, tai nor imk ir rėk Alv. Užei̇̃na už nagùčių [sušalus], verkia Klvr. Šaltas vanduoj – net už dantų užejo (atsigėrus) Lp.
29. refl. sugyventi, sutikti: Taip nieko gyvena, tik su žentu neužsiei̇̃na Tj. Jonas su Petru dėl kiaulių jau antri metai neužsiei̇̃na Ut. Kam pjaunas gyvuliai tarp savęs, kodėl ir jie neužsieina? rš.
30. intr. apibėgioti, susikergti: Bulius ant karvės užė̃jo Gs. Bulius dusyk užejo, i karvė pasiieškojo Rs. Jautis tris kartus užė̃jo ant karvės Jnš.
◊ ×ant mi̇̀slės užei̇̃ti kilti minčiai: Kas jai … užei̇̃na ant mi̇̀slės BM29. Užejo jam ant mislės pasižiūrėt, kas tam maiše yra Ds.
ant prõto užei̇̃ti atsiminti: Gerai, kad man užejo ant proto, o būtau užmiršęs Lš.
ant séilės užei̇̃ti
1. menk. kilti minčiai, pagalvoti: Užė̃jo kas ant séilės, ir pasakė Pc. Jis tai viską išplepa, kas tik ant séilės užė̃jo Alk.
2. kilti norui, įsigeisti: Kur užėjo ant seilės, te ir eina Ėr. Kas jai tik užei̇̃s ant séilės, močia tuoj ir perka Slm.
3. prisiminti: Kai užeis ant seilės, pasakysiu Ds.

į pãnages (panagė́sna) užei̇̃ti Vrnv užpykti.
į ši̇̀rdį užė̃jo supykino: Tas laidokas man teip žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertau Rod.
kraũjas užei̇̃na supyksta: Jei jam užei̇̃na kraũjas, kerta, kuo papuola Lš.
šilimõs užei̇̃s klius, nukentės: Da ir tau šilimos užeis dėl to šautuvo Slm.
širdi̇̀s užė̃jo
1. supyko: Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau Mrs. Man užė̃jo širdi̇̀s, ir pasakiau ne vietoj žodį Jnšk. Širdžiai užejus pasakiau Šts.
2. susigraudino: Taip širdi̇̀s užė̃jo, kad kiek neapsiverkiau Srv.

už nagų̃ užei̇̃ti nepatikti, įsižeisti: Jam tai užejo už nagų Lp.

ei̇̃ti, ei̇̃na (ei̇̃ti, ei̇̃ta, ei̇̃ma), ė̃jo (ẽjo)
1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai ei̇̃na riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada ei̇̃na Ds. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria A.Baran. Ėjau ėjau ir priėjau mišką J.Jabl. Variau, bet nej[o] Lp. Ejom rubežių (per valstybės sieną naudos reikalais) Plng. Kasdien ei̇̃davom per tą mišką Pn. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti J.Jabl. Tai kad ei̇̃na – kiaušinis nuo galvos nenulėktų Pg. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti Kt. Jei eini̇̀, tai ei̇̃k ir nepareik Jnš. Kas tę eis – nebėjęs Sdk. Išejom eiti namo ir paklydom Šts. Ei̇̃su, kur akys ves, kur kojos neš Krkl. Namo neisiu ir čia negulėsiu Ds. Kas ei̇̃s ryto ganyt? Rm. Ei̇̃sim namo naktį Kp. Ei̇̃sme, broleliai, namo Ds. Ei̇̃stėt oran? Km. Sakė ans ryto ei̇̃siąs Slnt. Reik man pavalgyt ir ei̇̃t į darbą Pc. Į grybus reikia eiti ankstie Skd. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą rš. Ir buvo tę tau ei̇̃t, kad niekas neprašė Ds. Jau reikia ei̇̃tienai, nebeanksti Ds. Kur dabar aš ei̇̃t (kur man eiti)? Lkš. Ei̇̃na kaip be kojų Vl. Ei̇̃na kaip nesavom kojom Jnš. Ei̇̃na kap girtas Švnč. Eina kap durnius su durelėm Lš. Eina kap vyžus pindamas LTR(Srj). Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B. Pirma eimi SD143. Eitù jaučio pirkti Klp. Kur tu eiti̇̀? Skd. Pirma eita du vyru brš. Jūs eitate keliu brš. Tep ilgai eimù ir galo nerandu Lz. Eimù Gaidžiop (einu pas Gaidį) Zt. Ani ei̇̃ma ir ei̇̃ma krūvo[je] visi nuog vienos selos kiton selon Aru38(Lz). Kudėl neimat večeros? Zt. Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs Jrk44. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs J.Jabl. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs S.Dauk. Vakar ei̇̃nant namo lietus pagavo Rdm. Pamaži ei̇̃damas nepavargau Gs. Ei̇̃damas eik (jei eini, tai eik), ko čia dairais! Slm. Keliu ẽjint (eidamas) sutikau ubagą J. Eindamas parpuolė po sunkybe brš. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃ Lz. Eidami̇́em vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti J. Čia kelelis pėsčių einamas (takas) J.Jabl. Durys visiem ei̇̃namos (visi gali eiti) Pc. Ei̇̃čiau aš sodan Ds. Sėsčiau nuo žirgelio, ei̇̃čiau į darželį LB16. Ei̇̃čiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė JV315. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti LB114. Eičiak (eičiau), kad čėso turėčiak Grv. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau V.Krėv. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! rš. Visi ei̇̃tų, kad galėtų Prn. Pasakyk vaiku[i], kad neitų̃ ant šulnį Slm. Ei̇̃tumbe miestan, kad lietus nelytų Dglš. Su džiaugsmu priešais eitumbim Ns1858,2. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus Slm. Čia mano ei̇̃tas kelias, miškas, eità vieta Š. Čia nesenai žmogaus ei̇̃ta Kp. Jau man ei̇̃tina Kv. Ei̇̃k iš paskos ir sek jį Lš. Ei̇̃k, tinginy, ei̇̃k dirbt, pelnykis viežlybai duoną K.Donel. Eik tu sau, iš kur atėjai! Tat. Ei̇̃k laukan! Grž. Antanai, ei̇̃ka pietų! Slm. Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Ob. Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin Ant. Eimè pietų! Slm. Eimè sykį galą Cp. Eimèkit drauge Cp. Eimetè, vyrai, gana! Lp. Emè namo, ką čia žiopsosi Gs. Emèkit pas mus į svečius Alk. Emẽte (einame) lenktynėsan! Dsn. Eiva SD266. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę JD1174. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti JV292. Eivà, sesyte, brolyčio laukti Sch15. Eikiv mudu pro svirnelį JD559. Eikiav, sese, į darželį D32. Eikit vidun J.Jabl. Vaikai, eiktè (eikite) valgyt! Švnč. Eitè (eikite), vaikai, namo! Dglš. Eite manęspi WP69. Eikš į mano namus KBI26. Martyn, ei̇̃kš artyn! (juok.) Ds. Ei̇̃kš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti K.Donel. Eikše šenai, mergužėle! KlvD27. Eikšę̃, mergele! Mrk. Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Gs. Ei̇̃kšte šen manęspi, jūs vargingiejie KII71. Einỹt gi, ko čia sustojot! Rš. Eikšte artyn ir regėkite Ns1832,8. Vaikai, ei̇̃kšit valgyt! Ktk. Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę SPI6. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus BsPI102. Eikšę̃te čia – bus daugiau Nmj. Eikšę̃te čia! Gs. Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Grš. Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Rdm. Eikšenkite, vyručiai, arčiau! rš. Vaikai, eikšenkit čionai! rš. Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Snt. Ekšę̃, duosiu obuolį! Snt. Ekšęnái! Rdm. Ekšeñkit (orig. akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše J. Joni Joni, Miki Miki, … ekšeñkikit, ekšeñkikit! PP23. Vaikai, eikšė̃kit (eikšę̃kit?), eisim kartu Rd. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Rdm. Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną brš. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus brš. Ein seselė dūsaudama JV78. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? KlpD19. Eit bernelis keliu švilpydams KlpD78. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ JD306. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai D31. Aš ei̇̃siu ei̇̃siu žalią lankelę … šienelio grėbti JV932. Nemunėly daug žuvelių, ei̇̃sva mudu du broleliu pažvejoti JD952. Eisav mudu, mergel, gulti KlpD21. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant KlvD9. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai JD919. Eidama šokti staklužes taisė KlvD295. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum (eitų) brolio pasveikinti JD1542. Eite išeisiu JD110. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio JD486. Ei̇̃kel, bėkel (eik, bėk) Šl. Viešpatie, nežinome, kana eisi (eini) DP447. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis BB2Moz10,9. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties Ev. Šitai eimè (einame) Jerosoliman DP102. Teji (orig. Tęii) (teeina) maži berneliai manęsp DP485. Nori gi, tai tei̇̃ (teeina), pasbastai po giriai! Tvr. Kas vaikščioja tamsumuose …, tasai nežino, kur ejąs DP510. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį (einantį) Mž270. Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save DP73. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi BPII355. Ejant jiemus ing Jerozolimą SPI195. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent (einant) jam, šitai du vyru stojos pas juos DP288. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu BBTeis4,8. Dera jumus …, kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą DP620. Eikig, o jau daugesn nenusidėk DP348. Eikieg mūsump, Jėzau SD29. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios PG. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim Mž185. O ėmęs eitumbei namopi DP35. Eidami mokykiat visas žmones Mž24.
| Guluosi, eimi gultų SD91. Vedu pakaičio eisav miegoti Pln. Nesulaukia nė vakarienės, ei̇̃na gult su vištom Jnš.
^ Ne taip eini̇̀, kaip nori, ale kap kojos neša Iš. Ėdžios pas arklį nei̇̃na Grl. Kur eisi, vis save atrasi Sim. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Sim. Aklas netoli teeis Sln. Jei bijai vilko, neik nei į mišką NžR. Ei̇̃k akių šviesumu, nosies tiesumu SkrT. Eisi šunim šėko raut Ukm. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot B. Tai gardumėlis, nors pilvais eik Rdm. Ei̇̃k, vargše, ką tu čia padarysi! Ms. Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti M.Valanč. Net anie eina ten (grįžtamasis sakinys) sp.
| refl.: Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais RD86. Eikis drauge IM1866,66. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt Mtl.
ǁ intr. sugebėti žingsniuoti: Vaikas neturia metų, o jau ei̇̃na Mžk. Ne kožnas arklys ienose ei̇̃na Pmp.
ǁ intr. trauktis, atstoti: Ei̇̃k nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Rm. Ei̇̃k iš po kojų! Ėr. Eik man iš akių! B. Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo M.Valanč. Eikite nuog manęs, prakeiktieji DP526.
| Naktis ei̇̃t dienai iš kelio KII343.
| prk.: Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs Vaižg.
ǁ intr. lankyti: Mūsų bernas ei̇̃na pas Oną Rm. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom Dbk. Tai, kitas, žiūrėk, ei̇̃na penkius metus, ir tai pameta Sdk.
| Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos[na] ei̇̃na Dbk. Ar jau eini̇̀ į mokyklą? Jrb.
ǁ intr. ropoti, šliaužti: Žiūrėk, koks vabalas ant žemės ei̇̃na Gs. Ana, kirmėlė ei̇̃na per stalą! Pjv. Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama Tvr.
2. intr. BPII80 vykti, keltis kitur gyventi: Jis tikrai Amerikon ei̇̃na Slm. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką ei̇̃davo Gs. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi (eini)? DP215. Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė[je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą S.Dauk.
3. intr. smarkiai judėti kuria nors kryptimi: Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina rš. Penkios kulkelės pro šalį ejo Plt. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės Vb. Kad vėtra, tai kad ei̇̃tų (virstų) ta stirta! Pc.
| Jos kad ei̇̃na (kyla) iš padūkimo pyragas: supykus maišė Jrb.
ǁ smarkiai bėgti, lėkti: Ei̇̃na avis kaip pastipus par lauką Pc. Kad ei̇̃na par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Skr. Kad ei̇̃na arklys, kiek tik iškerta Srv. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas V.Kudir. Ei̇̃na kaip bieso nešamas Prk. Ei̇̃na kap akis išdegęs Gs. Eina kai eitvaras Sln. Ne tau pavyt, kai jis pasineša ei̇̃t Srv. Pasiuto ei̇̃ti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal Vvr. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią BsMtII42.
ǁ smarkiai pulti, mestis: Ant vanago visos varnos iš vieno eina Vdk. Tei[p] ei̇̃davo špokai į vyšnias, tei ei̇̃davo, kad nuguldavo vyšnią Skr.
4. intr. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: Ledai upe ei̇̃na DŽ. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas rš. Debesiai tik ei̇̃na ir ei̇̃na – gal ant vakaro bus lietaus Rdm. Ei̇̃na ir ei̇̃na būriais [lietus] Pc.
| Medžiaga neskęsta – eina vandeniu Pls.
| Vėjas ei̇̃t per žemę, per jūres ir per mares KI226. Liepsna tep eina, net ūžia Smn.
| Tiesė kabelius elektrai eiti rš.
| O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai A.Vencl.
| Ein saulelė aplink dangų LMD(Švn). Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės NS282. Saulė savo vieta eiti Mž176. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo TŽI148.
| prk.: Su karu ei̇̃na nelaimės BŽ56. Taip sopa, net diegliai ei̇̃na Šr. Bėdos vargai ei̇̃na ne miškais, bet žmonių kaklais Rk. Pavasarį kas čia ligų ei̇̃s! Gs.
| Žaidimas ėjo prie galo rš. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos KlM1701.
ǁ važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): Traukinys ei̇̃na DŽ. Kap atvažiavau, jau mašina (traukinys) ė̃jo Rdm. Kada dabar ei̇̃s autobusas ant Panvežį? Sb. Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu Plng. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną sp. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364. Tąja upe gali šiepis ei̇̃ti KII154. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė S.Dauk.
ǁ lėkti, skristi (būriu): Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai ei̇̃na Sl. Aure spiečius ei̇̃na, vykit! Rm. Pro mum vienas spiečius ė̃jo Pc. Orlaivių tę – kap amaras ei̇̃na! Kt.
| Šiandie labai bitės ei̇̃na Pn. Bitės ratuotos iš lauko ei̇̃na Pkr. Jei šilta, bitės ei̇̃na oran (spiečiasi) On. Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb S.Dauk.
ǁ srūti, tekėti: Srauniai srauniai Nemunėlis ei̇̃na JV390. Vanduo viršum liepto ei̇̃na Rdm. Ravai tai kunkulais ei̇̃na Pc. Upė lankom ė̃jo (buvo labai patvinusi) Pc. Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe ei̇̃na [degtinė] Lp.
| Mėsą valgydavo su pirštais: tai ei̇̃na par pirštus taukai Kp. Pilnas kaip akis, kad net par viršų ei̇̃na Trgn.
| prk.: Vienas darbas po kito ei̇̃ta viršuo (daug darbų reikia vienu metu atlikti) Dov.
ǁ veržtis: Prasta bačka – alus pro šulus ei̇̃na Slm. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti S.Dauk. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto ei̇̃na? Vb. Iš akių ašaros ei̇̃na Vrn. Seilės iš burnos ei̇̃na ir ei̇̃na, gal ką negero suvalgiau Rdm. Dūmai ei̇̃na iš kamino Upt. Pro plyšį dūmai ei̇̃na Slm. Pro skylelę [virtuvo] garas ei̇̃na Slm. Uždaryk tvartą, sniegas eina Pn. Reik užkaišiot skyles, kad vė[ja]s neeitų S.Dauk. Daryk langą, šaltis ei̇̃na Rm.
5. intr. slinkti (apie laiką): Eina jau ketvirta savaitė J.Jabl. Į pavasarį jau dienos ei̇̃na Grž. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai rš. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu Lp.
6. intr. tekėti (už vyro): Katrą tik ims, tó ir eis Trgn. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu LB240. Už Jurgio ei̇̃k – už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs BsO316. O aš nenorėjau už bernužio ei̇̃ti JV191. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti NS1170. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria Slm.
^ Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio PPr228. Jei eini̇̀ į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius (už našlės) – abi Gs.
| refl.: Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? Šts.
7. intr. vykti: Tai puikiai ei̇̃na darbas Sv. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai K.Bor. Pasiutęs šmukulis (spekuliacija) eita par sieną Vvr. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto rš. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis rš. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus rš. Eit sūdas paskutinis DP2.
8. tr., intr. atlikinėti (darbą, pareigas): Jis tarnybą eina J.Jabl. Savo pareigas ei̇̃ti NdŽ. Jei gaus motrišką (pačią) bėgančią, eitančią, gyvens Grg. Tupikio namuose ėjo apyvoką (ruošėsi) senelė Žem. Kitą savaitę ei̇̃s liuobą Ona Ck. Žygiai eiti Jzm. Papunis apei gyvolius ei̇̃ta Krtn. Į lauką ei̇̃na marti, aš tik po namus Pš.
| Ana darbus ẽjo (dvare dirbo) Švnč. Moters dvarui dienas eidavo J.Jabl. Jos tada buvo dienos einamos J.Jabl. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis Rp. Ponams ẽjo lažus Plt. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume V.Krėv.
| Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Mair. Einù sargybą K.Būg. Ei̇̃davo kaimas pãnaktę (nakties sargybą) Gs.
| Kelionių ei̇̃t nereikia Ėr. Gausiam jau pradėti į dirvą ei̇̃ti Prk. Nemoka įnamystės, darbu eita Ggr.
ǁ intr. bažn. atlikinėti (tam tikras apeigas): Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos rš.
| Prieg Dievo stalo eiti Q112.
ǁ mokytis: Ką jūs dabar einate mokykloje? J.Jabl. Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje J.Jabl. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? J.Jabl. Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo rš. Par tiek metų ėjaũ iškalas PP31. Ans eita par knygas, y[ra] didliai mokslus Šts. Tau reikia ei̇̃t už daktarą Ėr. Vienas sūnus ant daktarų ei̇̃na Jnš. Sūnus ant jūrinyko ei̇̃na Brž.
ǁ intr. imtis (kokio darbo): Pasisamdyt sunku, niekas nebei̇̃na Jnšk. Du vaiku dabot – tu par pigiai eini̇̀ Skr. Mano mama ė̃jo į svočias Pc. Jai į bobutes ė̃jo Skr. O kad jie ėjo į kareivėlius JD622. Pryš į kareivius eitant susirgau Plng.
^ Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną Lš.
ǁ intr. mesti darbą: Iš tokio gaspadoriaus vis bernai ei̇̃na Rm.
ǁ intr. verstis (kuo): Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus (už kerdžių) ė̃jo Ėr. Sudegė viskas, tai ei̇̃na pavargėliaudama Rdm. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu Šts. Putros ir ubagais ei̇̃damas gausu Plt. Tėvai jau ei̇̃s ant duonos Skr. Ans eina štukoms, darbo neemas Šts. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau (apie vilką) NS37.
ǁ intr. būti (kuo): Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas J.Jabl.
9. intr. veikti, dirbti: Marūnas ei̇̃na kelinta diena Pc. Girnos negerai ei̇̃na Sv. Ar tartokas šiandiej ei̇̃na ar ne? Lb. Storas audeklas – mašina nei̇̃na (nesiuva) Rdm. Per stori siūlai – skietas nei̇̃na Rdm. Kaip sviestu eina dalgė rš. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas D42. Kai mašiną gerai sutaisė, tai ei̇̃na kaip perkūnas Jnš. Laikrodis ei̇̃na Pn. Ar radija gerai ei̇̃na? Pgr.
| Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas ei̇̃na (verda) Skr. Ar beei̇̃t gyslos (ar muša pulsas)? Dr. Kai varpai ei̇̃davo (skambėdavo), tai ir prie mūsų būdavo girdėt Pgg.
10. intr. sekti, keistis: Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai rš. Juk metai visiems sykiu ei̇̃na Skr.
11. intr. tęstis, trauktis: Kelias ei̇̃na pagal upę DŽ. Kur ei̇̃t tas kelias? KII340. Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį KlvD9. Skersai mūsų kapotinį kelelis ei̇̃davo Pc. Pro juos geležinkelis ei̇̃na Gs. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos V.Piet. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos Žd. Kalnai ei̇̃t išilgai jūrių krašto KII11. Aplink miestą ėjo mūro siena J.Balč. Išilgai ei̇̃na balti ir raudoni dryžiai Rdm. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar ei̇̃na randas Upt. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės LTI143. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! S.Čiurl. Abi meliodiji eina labai arti viena kitos Sab. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose brš.
12. intr. tilpti, išsitekti: Kiek ei̇̃na stiklinių į tą uzboną? Jnšk. Žalių rugių ei̇̃na daugiau vogon Lp. Kiek čia ei̇̃s javų į tą maišą? Ėr. Nei̇̃s alus į tą bačką Srv. Keturiolika rąstų eis sienon Alv. Kiek tau ė̃jo apmest (kiek reikėjo siūlų metant audeklą)? Kp.
13. intr. lįsti, smigti: Kalk, kuolas ei̇̃na gerai Jnš. Vinis gerai ei̇̃na į medį Jnš. Toks storas čviekas nei̇̃s šiton sienon Vb. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję prš.
| Jau greit ir vištukai pradės ei̇̃t (riedėti) Rdm.
| Sankulas (pelinė duona) nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms Žeml.
14. intr. sklisti, plisti: Per girią toli ei̇̃na balsas Rm. Eina garsas nuo pat Vilniaus Mair. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką rš. Dar šiandien patarlė eina LTR. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai rš. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo LTR(Ob). Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau Šts. Ei̇̃na rupūžės (keiksmai) iš jo burnos Gs. Kad kalba, rodos, žodžiai patys ei̇̃na Kb. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis Mž329.
^ Šunies balsas nei̇̃na į dangų Bsg.
15. intr. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina Jnš. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Lkč. Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo Ėr. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai rš.
ǁ būti apyvartoje: Sakė, šitie pinigai ei̇̃sią Mlt. Dabar tie pinigai nei̇̃na Nj.
ǁ kainuoti, būti parduodamam: Ka javai ei̇̃na par šimtą, neapsimoka kiaulių šert Jrb. Dabar medžias kokia gi čienia ei̇̃na! Kp.
16. intr. vartotis, eikvotis: Duonos mažai, tai bulbės tik ei̇̃na Pkn. Greit ei̇̃na duona – tik buvo briauna, jau ir nėr Ml. Ne vienas pečius, – malkos labai ei̇̃na Ėr. Po darbo per pietus viskas gerai ei̇̃na Jnš. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo T.Tilv.
| Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal Trk.
| refl.: Malkos labai ei̇̃nasi Ėr.
17. intr. nykti, gurti: Rogių kelias eina Grž. Tai ei̇̃na plaukai – pluoštais krinta Rdm. Tų avių vilnos ei̇̃na kap vanduo (plinka) Gž. Linai labai nedrūti – ei̇̃na po mintuvais Alk. Ropės išnokę, sausos – ei̇̃na kap vanduo (byra) Lzd. Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai ei̇̃ta šalin Vvr. Mano nagas ei̇̃ta žemėn berubinėjant tus gelžgalius Šts.
| Sermėga ei̇̃ta iš siūlų laukan (irsta) Šts.
18. intr. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man ei̇̃t Jnš. Na, gal einam iš savo mosčių? Alk.
ǁ išrinkti švietalus: Su tokia prasta kvorta nereikia ei̇̃t Skr.
19. intr. Dbk būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: Ei̇̃na ir ei̇̃na krivūlės (raginimas raštu), kad neštum pinigus Rdm. Dabar ilgai ei̇̃na laiškai Pn. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu Žem. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą J.Balč. Per jo rankas viskas ei̇̃davo (apie prekes) Ėr. Ei̇̃na laikraštis BŽ88.
20. intr. būti pelnomam, gaunamam: Jam tas pelnas vis ei̇̃na Pš. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina LzP. Jam tada alga ei̇̃s ir namie sėdžiant Pc. Jis tik žiūri, kad jam pinigai ei̇̃tų Gs. Jam pensija ei̇̃na Slm.
21. intr. augti, želti: Šiemet rugiai gerai ei̇̃na Ėr. Tarpiai eina obelė Ėr. Ot nauda (javai) ei̇̃na, net juoda Tvr. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno Grž. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą rš. Šįmet jau tep samanom nei̇̃na Rdm. Kad jos visas veidas tokiais pampliai̇̃s ei̇̃na Rdm. Bulbės, rūsė[je] būdamos, jau ei̇̃na į lapus Užv. Daigai jau ei̇̃ta į antrus lapus Šts. Čia daržas prasčiau tei̇̃ta Grg. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo Plng. Anum ei̇̃ta iš visum šakum žiedai Kl. Apušė ir tapalis leida palaipas, ei̇̃ta palaipoms Šts. Paršas taip gražiai ei̇̃na, kaip iš pieno Dl. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo Gs. Kad pinavijos pradės ei̇̃ti (smarkiai augti)! Skr. Kap ei̇̃s kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli LTR(Kpč).
22. intr. bręsti, nokti: Šiemet visas vasarojus greit ei̇̃na Kair. Ir miežiai jau baigia ei̇̃ti Kair. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė Ėr.
23. intr. tapti, virsti (kuo): Sukrūs siūlai, į garankštes ei̇̃na Pc. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai ei̇̃s į degulius Šts. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas Šts. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti Ggr. Košė kleckais ei̇̃na Grž. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? J.Jabl. Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Žem. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn Žem. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn ei̇̃na Mžš. Mūsų reikalų eina daugyn rš. Brangyn eimi SD46. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn B. Šešėliai ilgyn ei̇̃t KII299. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit S.Dauk. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn S.Dauk. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs TP1880,44.
ǁ leistis (į ką): Kai tik po pilnačiai, pradeda ei̇̃t į delčių, šaltesnis oras darosi Srv. Pykti ir eiti į nekantrybę brš. Vyriškystėn eimu, tampu vyru SD146. Ei̇̃na bobelė atgal (sveikata mažėja) Ėr. O, dabar tai eina į madą (taisosi) tavo darbas Vkš. Eiti į kalbą Šts.
ǁ suteikti (ko): Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs Gs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam nei̇̃na į naudą Vl. Ėda penimis, ale naudon nei̇̃na Rdm. Jam tas valgis ei̇̃na į kūną Alk. Man darbas ei̇̃na į sveikatą Alk. Gerai valgai, tai ir eini̇̀ lašiniuosan Švnč. Neina kumelė mėson Ds.
24. intr. keistis padėčiai: Jis vis aukštyn ė̃jo (geresnes vietas gavo) Ėr. Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo M.Valanč.
25. intr. kilti (iš ko), rastis: Kas iš to ei̇̃na? Ds. Nuo dilgynių spaugai ei̇̃na Vdn. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę K.Būg. Malda … yra svari …, iš tikros vieros ejanti SE198. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno Mž382.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos Plng.
26. intr. Tršk, Kž gyventi, varyti amžių: Kelintus metus eini? J.Jabl. Ona daba jau devynioliktus metus ei̇̃na Pš. Jau septintą dešimtį ei̇̃na mano tėtis Skr.
27. intr. palaikyti (ką, kurią pusę): Jis visada už mane ei̇̃na Gs. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir ei̇̃na Srv. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo Vlkv. Eimi už ką R373.
^ Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams TP1881,21.
ǁ nepalaikyti, prieštarauti: Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti J.Jabl. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu B.Sruog.
28. intr. sektis, klotis, vykti: Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? K.Būg. Kaip gerai mokyklo[je] ẽjo? Klk. Anam ei̇̃ta mokslas, ans y[ra] mokslus Šts. Labai gerai ẽjo mokslas GB81. Kažin ko man korta nei̇̃na Slm. Mūsų Onytei nei̇̃na tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga Jnšk. Bitės jam ei̇̃na Nč. Ejo visi gyvuliai Ml. Kaip ėjo medžioklė? MPs. Jo kalvė[je] ėjo darbs labai gerai BsPI81. Nebei̇̃ta nė vilnų verpimas – šaltà Šts. Visi darbai kaip iš pypkės ei̇̃na Užp. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Ns1832,2. Jūs matytumėt, kap jai ei̇̃na rinkt [uogas] Pjv.
^ Kad ei̇̃na, tai ir švilpia Vdžg.
| refl.: Kaip tau ei̇̃nas mokslas? Dbk. Kaip ei̇̃nasi? Dkš. Nesiei̇̃na, t. y. nesiseka J. Jam labai ei̇̃nasi visi gyvuliai augint Brt. Man nesiei̇̃na kiaulės – vis serga ir serga Ldk. Vogtos bitės neinasi gerai Nz. Tinginiui visi darbai nei̇̃nas Lš. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai sei̇̃na BM209. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį rš. Ei̇̃sis kap ant pieno Gs. Ne kožnam eisis lygiai gerai Tat. Jau kad nei̇̃tis tai nei̇̃tis – ir stubos sudegė, ir arklys krito Vlkv.
×29. (vok. es geht) impers. būti galima, įmanoma: Vinis giliai įkalta, nei̇̃s ištraukt Jrb. Be dantų nei̇̃na gyvent Klvr. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt ei̇̃na per jį Alvt. Namo nė̃jo parvažiuot Vlkv.
30. intr. būti laikomam, priimamam (kuo): Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina J.Jabl. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina J.Jabl.
31. intr. priklausyti (pagal eilę): Rytoj mano eilia eina ganyt Rm. Kam šiandie ei̇̃na jot nakties? Pn.
32. intr. turėti vietą (eilėje): Pirma visų eina su darbu Vj.
33. impers. praversti, reikėti: Ir jam daug visko ei̇̃na Pn.
34. intr. (ppr. neigiamai) būti nuimamam, išimamam: Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo Rdm. Jam pypkis tai jau niekad nei̇̃na iš burnos Gs.
35. intr. tikti, pritikti: Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme] Nm. Į pirmą rūšį eina [grūdai] Plv. Tai eina į mano programą J.Balč. Man valgis nei̇̃na (nenoriu valgyti) Klt.
| refl.: Ingi krupnyką pienas geriau ei̇̃nasi Dv.
36. intr. netekti: Jis jau ei̇̃na iš arklių Šd. Senesnis gyvulys ir iš pinigų ei̇̃na (pinga) Trgn.
37. tr., intr. žaisti, lošti: Ei̇̃ti slinkį Skd. Kai prisišoka, tada ratelio ei̇̃na Mžš. Seniau kadrilių tokį ẽjo Rdš. Vaikai užkaltinio ei̇̃na Antz. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo A.Vien. Ei̇̃nam kavotynių Mžš. Vaikai, ei̇̃nam dabar ką nors kita Skr. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina rš. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo BsO369.
ǁ varžytis, rungtis, imtis: Anuodu ei̇̃ta teismu, nenora susitaikinti Šts.
| Su pagaliais ė̃jom (mušėmės) Skr.
ǁ įsitraukti į varžybas: Vieni ei̇̃na imtynių (imasi), kiti lenktynių BM44. Topelis ei̇̃na su beržu lenktynių [augdami] Pc. Emẽte (eikime) lenktynėsan! Dsn. Tiesiog peštynių eiti (peštis) įsinorėjo rš. Ei̇̃nam veltynių, mėtytynių Kp. Aleksys su meškom ei̇̃na galỹnėn Alv. Eimè imčių̃! Rm. Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių J.Jabl. Paskui jie eina iš ginčių LB250. Ei̇̃nam muštỹn (mušti kiaušiniais) Alk.
38. intr. imti (apie miegą ir pan.): Šiandie miegas man kad ei̇̃na – pačios akys merkiasi Jnšk. Man jau miegas ei̇̃na – kelinta valanda? Skd. Šiandien taip miegas ei̇̃na – turbūt bus lietaus Pkr. Kaži ko neina miegas Žem. Atsigulus nėjo miegas rš. Man ei̇̃na čiaudulys, ei̇̃na žiovulys Brž.
39. intr. būti linkusiam (į ką): Ji pasiutusiai ant degtinės ei̇̃na (mėgsta degtinę) Gl. Nieks dabar nei̇̃na ant pinigų (netaupo) Gs.
40. intr. (su bendratimi) imti, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, ei̇̃siu aš ją nešt namo! Pš. Ei̇̃siu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Aš ei̇̃siu tylėti? Už ką? Šts. Ei̇̃siu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Šts. Bei̇̃siu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? Šts.
41. intr. dėtis (į giminystę): Jie baigia ei̇̃t į giminystę Rm.
42. intr. Prng lakstytis, pasibėgioti: Abi karvės jaučiuos eina Ob. Karvė nei̇̃na jaučiuos, ir gana Kp.
| refl.: Karvė ẽjosi penktõ[je] birželio, zaraz jau bus su teliu Rud.
◊ áitais (áitom Ėr) ei̇̃ti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais ei̇̃na Slm.
ant pei̇̃lių ei̇̃ti Užg muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių A1884,258. ×
ant rãzumą ei̇̃ti protėti: Eidami ant razumą … pametė čiužinėjimus BM43.
ant šárkų bažnýčios ei̇̃ti mirti: Jau jis ei̇̃s ant šárkų bažnýčios Rdm.
ant vi̇́eno (vienõs) ei̇̃ti būti pasiryžusiam (ką daryti): Tas eita ant vieno ž. Vienas pasiėmė kirvį, o kitas briauninką ir ė̃jo ant vienõs Skr.
dai̇̃niais ei̇̃ti Sln lengvai įgyti.
didžiù ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Kožnas didžiu eina, nor pranešt kitą A.Baran. ×
dỹvais ei̇̃ti stebėtis: Man eit dyvais Šts.
ei̇̃k [jaũ] ei̇̃k; ei̇̃k tù sakoma neigiant ir stebintis: Eik tu, ką tu rasi! Sln. Ei̇̃k jau ei̇̃k, ką kalbi niekus! Grš. Eik eik, niekus šneki! Rš. Eikit eikit, nė taip buvo, nė ką, – žmonės daug ko prikalba Brž.
ei̇̃k jaũ bañ ei̇̃k; ei̇̃k tu keik. sakoma sustiprinti epitetui, reiškiant nesutikimą: Ei̇̃k jau ban ei̇̃k, avinai (tikras avinas)! Š. Eik tu, beproti! Ms. Eik tu, blusiau (žalkty, išgveraburni)! Ds. Eik tu, malagi! Slnt.
ei̇̃k tù (su kuo) sakoma lyginant ir stebintis: Kam verta buvo, o dabar šilkuos čiuža, ir ei̇̃k tu su ja! Slm.
ẽžiomis ei̇̃ti valiūkauti, neklausyti: Tas vienas berniokas, ir tas ei̇̃na ẽžiom Rgv.
galvomi̇̀s ei̇̃ti Vkš dūkti, šėlti: Visi jie ten tik galvom ei̇̃na Alk. Nustokit jūs galvõm ei̇̃ti! Grž. Tie vaikai, vieni namie pasilikę, galvõms ei̇̃na Jrb.
į gai̇̃lesį ei̇̃ti imti gailėtis: Ẽjo į didelį gailesį, kad pamatė sergantį Plng.
į gálvą ei̇̃ti svaiginti: Stiprus alus – ei̇̃na galvon Slm. Dėl ko gėrimas jauniems į galvą, o seniems į kojas eina? rš.
į grąžtùs ei̇̃ti I.Simon šėlti, pykti.
į padaukùs ei̇̃ti; R105 niekais virsti.
į pakálnę ei̇̃ti
1. Pgg senti.
2. Vn mirti.

į prõtą ei̇̃ti protėti: Tai žmogus – neina į protą, ale iš proto kraustos Srv. Kada gi Saulius pradės eiti į protą? Vaižg.
į rañką ei̇̃ti sektis: Man arkliai tai ei̇̃na į rañką, o karvės ne Skr. Viskas ei̇̃na rañkon Kp.
į savè ei̇̃ti sveikti, taisytis: Po ligos baigia ei̇̃ti į savè Šd.
iš čiùro ei̇̃ti Mrj žaisti gaudynes.
iš di̇̀džio ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Jie labai iš di̇̀džio ei̇̃na Alk.
iš galvõs ei̇̃ti
1. Gdr kvailėti: Tu iš galvõs ei̇̃ni visai Tj.
2. užsimiršti: Liudai vis nėjo iš galvos jo žodžiai rš.

iš kẽlio ei̇̃ti išsilenkti (vengiant ko): Aš kažin kur jam iš kelio eisiu Rdm.
iš prõto ei̇̃ti kvailėti: Povilai, tu eini iš proto SkvApD26,24. Karalius iš gailesio einąs iš proto MPs.
jáučiuose ei̇̃ti galynėtis: Mes jaučiuosa ẽjom Lp.
kai̇̃p ei̇̃t visi iki vieno: Nūnai visi kap ei̇̃t nuvažiavo turgun Nč.
katinai̇̃s ei̇̃ti Rt užsikabinus už kaklo apynasrių pavadžius rėpla stengtis vienas kitą nutraukti: Piemenys miške katinais eina Ėr.
katinuosè ei̇̃ti Lš galynėtis.
kẽliais alkū́nėmis ei̇̃ti sunkiai dirbti, turint mažai sveikatos: Dirbu kiek galėdamas: keliais alkūnėms einu Erž.
keliù nei̇̃ti būti sugedusiam: Ant senystos dantes neina keliu Ck. Tavo razumas ne keliu ei̇̃na (tau trūksta proto) Arm.
kreivai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Ėr blogai elgtis, gyventi.
[krỹžiaus] keliùs ei̇̃ti
1. Pn bažn. tam tikras apeigas giedoti.
2. labai vargti, kankintis: Su tais bekonais, kol priduoda, žmonės kryžiaus kelius eina Rm.

kū̃nas ei̇̃na pagaugai̇̃s Prl darosi baisu.
laukai̇̃s ei̇̃ti
1. vėjavaikiškai elgtis: Iš jo geras vaikas nebus – jau laukais eina Alv.
2. kvailioti, iš proto eiti: Tai jų Petrui vė su nervom negerai – laukai̇̃s ei̇̃na Klt.

laukañ ei̇̃ti euf. tuštintis: Ar ligonis ei̇̃na laukañ? Pn.
netiesiù keliù ei̇̃ti blogai elgtis: Tai tik man širdį sopa, kad mano vaikas netiesiu keliu eina Ut.
nùgara ei̇̃na pagaugai̇̃s Kt darosi baisu: Šuva kad kaukia – baisu klausyt, nugara pagaugais eina A.Vencl.
nuo rañkos ei̇̃ti sektis: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti Žg.
padaũkais ei̇̃ti
1. Vlkv valkiotis, trankytis.
2. Gž, KzR niekais virsti.

padrikõm ei̇̃ti Jnšk krikti.
paipari̇̀bais ei̇̃ti Ms niekais virsti.
pakálkomis ei̇̃ti
1. J trainiotis, valkiotis.
2. Vkš niekais virsti.

pakal̃niuo ei̇̃ti
1. Šv smukti, nusigyventi.
2. Kl senti.

pakalstomi̇̀s ei̇̃ti Šts šlaistytis, dykinėti.
palparỹbais ei̇̃ti
1. J dykinėti.
2. Sd niekais virsti.

pei̇̃liais ei̇̃ti muštis: Jų vaikai peiliais eina Ėr.
per ausi̇̀s ei̇̃ti kelti nemalonų klausos jutimą: Užsuk radiją, per ausi̇̀s ei̇̃na Ėr. Aš gal sirgsiu – tik ei̇̃na per ausi̇̀s Rdm.
per kū́ną ei̇̃ti imti (baimei, išgąsčiui): Išgąstis man ė̃jo per kū́ną KI417.
per kū̃ną ei̇̃na pagaugai̇̃s; rš šiurpas ima.
per ši̇̀rdį ei̇̃ti skaudinti: Žodis man per širdį ėjo Ns1833,1. Jis apsakė labai per širdį ei̇̃nantį žodį KI64. Ir eit jiemus tas žodis per širdį BPI95.
piestõms ei̇̃ti priešintis, nesutikti: Ta boba piestum̃s ei̇̃na – negal susitarti Krž.
plačiai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Dr nedorai elgtis.
po akių̃ nei̇̃ti nesisekti: Nei̇̃ta po akių̃ žmoguo, i gana Vvr.
po padaũkais ei̇̃ti Gs nešdintis.
põnais ei̇̃ti dykinėti: Pusė brigados põnais ei̇̃t Gršl.
prie kártės ei̇̃ti Ggr samdytis.
prie širdiẽs ei̇̃ti tikti, patikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina rš. Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina I.Simon. Tai eit prie širdies KBI55. Neita pri širdie ta meisa Dr. Jokūbui tas prypuolis su pamokslu gan ejo pri širdies, rados truputį geresnis M.Valanč. Motinos kalba jam prie širdies nėjo LzP.
rankà ei̇̃na sekasi: Man tavo rankà nei̇̃na Ėr. Man gyvuliai ei̇̃na rankà Nč. Avys ranka neina, nesekas Šts.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik prašom rankom neit Slm.
sàvo gálva (žarù) ei̇̃ti savavališkai, pagal savo išmanymą elgtis: Jis nieko neklauso, eina savo galva Ėr. Ei̇̃na savo žarù Ds.
si̇́enomis ei̇̃ti
1. dūkti, šėlti: Palik vaikus vienus, tai si̇́enom ei̇̃na Gs. Šerk kiaules greičiau – ūža, sienoms eina, negali klausytis Rs.
2. apie labai bijantį: Gavo džabos, kad sienoms ejo iš baimės Šts.

stulpù ei̇̃ti gerai augti, vešėti: Javai tie stulpu eina Pls. ×
svi̇́etą ė̃jęs daug patyręs: Ans y[ra] žmogus svi̇́etą ẽjęs Šts.
šaliñ ei̇̃ti mirti: Tas jau eis šalin Vvr.
šónais ei̇̃ti svirduliuoti (girtam): Privaišinu, kad eita šonais Ggr.
už niẽką ei̇̃ti darytis, būti netikusiam: Du vaikai už niẽką ei̇̃na, tėvam labai širdį skauda Ėr.
viršuõ ei̇̃ti kamuoti: Ei̇̃na žmogaus viršuõ senatvia Mžk.
viršum̃ ei̇̃ti pulti: Supykęs jautis eina viršum ant žmogaus Jnš.
žemỹn ei̇̃ti stipti: Jau antroji kiaulė ei̇̃ta žemyn Slnt.
žiniojè nei̇̃ti nesisekti: Man tas pjovimas nei̇̃n žiniõ[je] Brž.
antei̇̃ti (ž.)
1. intr. užeiti, užlipti (ant ko): Antẽjo ant tilto Tl. Antei̇̃k ant klėtės Vvr.
2. intr. užslinkti: Perkūnija antei̇̃ta KlvrŽ. Antẽjo smarkus būrys lytaus Šts. Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis didžiai veikiai po praejusios šilimos S.Dauk.
| Pieva potvyniais anteita Ggr.
| prk.: Ant visos Balkanų pussalės antėjo tamsi naktis rš. Antẽjo pikta mislis Vvr.
ǁ daug atsirasti, užplūsti: Dabar meisa atpigo, žąsys yr antẽjusios Krtn.
3. tr. pasivyti: Jį pamatęs antejaũ ir pasakiau, kad nevėluotųs Klp. Aš aną antejáu pas mišką KlvrŽ.
4. tr. atrasti, aptikti, užklupti: Antei̇̃ti aną vieną, t. y. antkumpti netikėtai J. Paklydau – nebanteitu durų Šts. Buvau palikęs peilį pievo[je], bet vėl antejáu Grg. Antejáu gyvatės lizdą Vvr. Antejáu katės vaikus Skd. Traukdamys par girias, kame anteję, kiemus tus sudegino S.Dauk.
5. intr. užslinkti kariaujant, okupuoti: Ilgainiui teutonai tus erulius, tenai gyvenančius, antejo ir jus nuvergė S.Dauk. Jau buvo vokyčiai antẽję Pln.
6. intr. Brs užeiti viršaus: Kas pūras sėtuvė[je] antei̇̃ta Vvr. Gal ten kokia viena antra stiklinė [pieno] ir antei̇̃na ant gorčiaus Plt.
ǁ būti pelnomam: Antẽjo keli šimtai pelno Varn.
7. intr. apimti (apie miegą, ligą): Antẽjo miegas Šts. Antei̇̃ta galva skaudėti ir pareita Šts. Antẽjusi yr toki liga, tokie aptekimai niežais Šts.
◊ vélnio pė́das antei̇̃ti paklysti: Eitu neitu, nebrandu galo, matau, kad esu antẽjusi vélnio pė́das Šts.
apei̇̃ti; SD196
1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apei̇̃ti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš.
| Apei̇̃namas pušynas (nedidelis) Rd.
^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apei̇̃na Ds.
ǁ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR.
2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apei̇̃k gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apei̇̃ta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435.
| prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr.
^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apei̇̃na (pjautuvas) Lš.
3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637.
4. intr. apsitraukti, aptekti: Visas jau dangus dūmais apė̃jo Šd. Visa bala [v]andeniu apẽjus, nepereisi Tvr. Kap užpyksta, tai net akys krauju apei̇̃na Rdm. Kad tu ežeru apei̇̃tum! Krž.
5. intr. apaugti: Mūsų rugiai šiemet varputėms apẽjo Krž. Visi daržai žole apẽ[jo] Dkšt. Pievos apẽję kadagiais Lkv. Avižos apei̇̃na rūde Šts. Ežeras liūnais ir viksvomis apėjęs rš. Veidas šašais apẽjo Up. Mūsų vaikas taip bjauriai apẽjo Up.
| Širdis apėjo taukais rš. Kriuksi taukais apėjusi kiaulė rš.
6. tr. apruošti, aptvarkyti: Jau apẽjo ruošą Dgl. Kol apeini̇̀ gyvulius, ir sutemsta Rdm. Žiemą kas darbo – gyvolius apei̇̃ti, į medę važiuoti Plt. Bėda, kol tokį pulką vaikų apeini̇̀ – pavalgydink juos, apvilk Trgn. Eini̇̀ eini̇̀ žmogus, kol viską apeini̇̀, ir ant kojų nebepastovi Srv. Ji jau man visą žygį apei̇̃na (apsiruošia) Vkš. Mergė žygiams apei̇̃ti Šts. Jis vienas visus darbus apei̇̃na Lš. Viena iš mergių namus apeina, o kita audžia rš. Apejaũ viena visą apydairą Rdm. Būdavo tiek daug svečių, kad šeimininkė vos galėdavo juos apeiti rš.
| refl. tr., intr.: Ar jau apsejai rytinę ruošą? Krd. Kol apsejaũ, tai ir sutemo Arm. Jeigu viską apsejai̇̃, tai grįžtam namo Dgl. Pirma reikia apsei̇̃t, o paskui eit valgyt Arm. Palūkyte jūs, berniukai, aš visą ką apseisiù, eisiu ir aš tada Tvr.
7. tr. rasti, aptikti: Apejaũ girio[je] gerą ąžuoliuką Erž. Tokius gerus ratus apėjaũ, tik neturiu pinigų nusipirkt Vb. Aš čia apėjaũ labai daug uogų Ssk. Aš apėjaũ, kur gaspadinė laiko medų Rdm.
8. intr. apsivynioti aplink, apimti: Juosta tris rozus apie mane apei̇̃na ir da galas atlieka Rdm. Taip nusipenėjai, kad net diržas nebeapei̇̃na Slm.
9. tr. įveikti, nugalėti: Aš jo neapeinù, jis stipresnis už mane Ut. Tu tokio mažo neapeini Mlt. Anas tave jau apei̇̃na Pls. Paėmė tokią smarkią marčią, kad nė pats vyras jos neapei̇̃na Brt. Šitas mažiukas gaidžiukas viso kiemo gaidžius apei̇̃na Rdm. Kap suskovė, tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apẽjo Vrn. Mūsų veršis apẽjo jų veršį Dglš. Bematant aš tave apeisiù (aplenksiu, apjuoksiu) Ds. Rugiai kviečius apė̃jo Skr.
ǁ pralenkti: Jis jaunesnis, bet brolį apei̇̃na visur – ir kalboj, ir darbe Mrj. Vienas mitrus šimtą tinginių apei̇̃s Ob. Ant darbo jo tai jau neapeisi – reta tokių An.
10. tr. apgauti, apsukti: Jis gudrus, ale ir aš nekvailas – vis tiek aš jį apėjaũ Jrb. Tėvą sunku apei̇̃ti, gudrus Ll. Jis ir patį velnią apei̇̃na Svn. O, jis brolį keliom eiliom apei̇̃na (sumanesnis už brolį) Kt. Anos neapei̇̃si – yra keturioms segta Šts. Reikia gero vagies, kad vagį apeitų On.
11. tr. papirkti: Jis teismą apẽjo, pinigais užpylė Rs.
12. (l. obchodzić się) refl. J išsiversti: Žmogus be žmogaus neapsei̇̃na Bsg. Šiemet darbo nedaug, tai nieko nesamdysim, apsiei̇̃sim ir taip Snt. Gali neateit – apsei̇̃sim ir be tavęs Št. Aš galiu be jo apseit, o jis be manęs negali Lš. Nieks be kitų pagalbos negalės apsieiti M.Valanč. Apsieimi be to SD196. Nė vienos dienos neapsei̇̃na be lietaus Rk. Jis su penkiais litais per visą mėnesį apsei̇̃na Lš. Mes ir be kirvio apsei̇̃nam Ds.
| Jis vienu išgąsčiu apsiė̃jo BŽ331.
| Apsieimi gerai, viso pilnas esmi R290.
^ Apsẽj[o] vėžys be akių, apseisiu aš be tavę Rod.
ǁ refl. įvykti: Be mano tėvo neapsieidavo nė vienos vestuvės rš. Gėrimas be pasigėrimo neapseina Sz.
13. (l. obchodzić się) refl. J, Rmč elgtis: Ji labai švariai apsei̇̃na Lš. Jis gražiai apsiei̇̃na žmonyse Žsl. Jis svečiuose gražiai apsei̇̃na Mrj. Nemokame katės gerbti, apsieiname su ja kaip pamotė su podukre Blv. Ir šiurkščiai su juo apsieit SPII57. Gailiuos, jogei neapsiėjau pagal apšvietimą, dabar man duotą brš. Žinai gerai, kaip [ponas] … su vargdieniu žmogeliu apsei̇̃davo BM25. Su visais meilingai apsieikime brš.
ǁ refl. gražiai sugyventi: Su žmonėmis apsieitąs – vyras kas vien reikiant Dr. Su Jonu vis būtume apsė̃ję (susitaikę), tik tos bobos viską sugadino Gs.
^ Su žmonėm apsei̇̃si – visur nueisi Jnš.
14. (sl.) refl. kainuoti, kaštuoti: Kas brangiai apsei̇̃na, už dyką nedalijama Vj. Kiek kasmet apsieisiąs jų remontas? rš.
15. tr. suvartoti, sunaudoti: Jūs labai greit apẽjot pyragus Trgn.
16. tr. sumušti, sudaužyti: Vaikas kiaušinį apẽjo Grv.
| refl. tr.: Apsejo kumelę, ir išsimetė Dkšt. Nejok greit, da arklį apseisi̇̀ Ml.
ǁ užmušti: Jau vieną gaidį apẽjom Arm. Aš itą kiaulę vis vientara apeisiu kada kalvek Arm.
| refl. tr.: Savo arklį apsẽjo Slk. Apsejo vištą Dkšt.
ǁ refl. tr. sugadinti: Žiūrinėjai laikrodį, kol apsejai̇̃ Vdšk.
| prk.: Jis man vaiką apsejo su savo tokiom kalbom Dglš. Gana jau vieną vaiką apsejai̇̃, kito nenorėk Trgn.
17. (l. obchodzić) intr. Tvr kelti rūpestį: Jam tavo bėdos neapei̇̃na Mrk. Aš tai bijausi, o jai nieks neapei̇̃na Gs. Kas man apei̇̃na apie jo reikalus! Alv. Kas tau apei̇̃na, ką aš geriu! Dkš. Kas jam apei̇̃na apie mane, tegul tik savęs žiūri Mrj.
| Gali čia stovėt tie baldai – jie man nieko neapeina (netrukdo) Lkč.
18. refl. pasisekti: Šį kartą apsiėjo man laimingai rš.
19. tr. Šmk apvaisinti: Jautis karvę apejo Pln. Geras jautukas būtų, karves apeitų Užv.
| refl. R117: Kūginės avys apsei̇̃ta tik su geru avinu Šts. Du kuiliu, kiaulėms apsieiti tinkamu, tur parduoti LC1889,12.
◊ keliùs apei̇̃ti Skd sunkiai dirbti, vargti.
širdi̇̀s apė̃jo
1. pasidarė bloga, silpna: Kad davė į pilvą, ir širdi̇̀s apẽjo Slnt. Kažkas širdi̇̀s apẽjo nu to saldumo Kv.
2. pasidarė skaudu, pikta: Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdis apejo Krž. Apei̇̃na širdi̇̀s, ugnis leka iš akių, bet viską numanau Šts.

ši̇̀rdį apė̃jo
1. pasidarė pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana Rs. Man taip tukt ir apėjo širdį Dl.
2. gailestis apėmė: Kai pamačiau vaiką mušant, man ši̇̀rdį apẽjo Šauk.

ši̇̀rdį apei̇̃ti užgauti: Su tokia kalba jis man tik ši̇̀rdį apẽjo Varn.
širdi̇̀s apei̇̃na kraujai̇̃s pasidaro pikta: Man net ši̇̀rdis kraujai̇̃s apei̇̃na, kai jis taip šneka Pc.
atei̇̃ti intr.
1. H einant priartėti: Atei̇̃na pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz. Aš atei̇̃siu pas tave K. Tas tik laukęs savo draugų ateinančių Jrk18. Čia karvės atei̇̃ta Pc. Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta J.Jabl. Girdėjau atei̇̃siant ir tetulė mūsų aplankyt Ds. Prašom daugiau nebeatei̇̃ti Rgvl. Aš atei̇̃čia ir naktį, jei reikėtų Pn. Ateitų tavo globos lūgoti S.Dauk. Kol subatos vakarėlį n'atėjai̇̃, n'atėjai̇̃? Čb. Ir sutikom tris sesytes kelužiu ateinant KlvD9. Eimi ir ateimi jūsump DP235. Ateimi į vidų R200. Išvydę greitai ataėjo PK154. Vardan pono ateisi (ateini) Mž161. Nei vieno savęsp atenčio netremia SE168. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria Ev.
^ Kada gi avižos an žąsiną atẽjo? Trgn. Atei̇̃s ožka prie vežimo! Bsg. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Atejau neprašoma, išeisiu nevaroma Kl.
| Kad tu į budelio rankas ateitumbei! B.
ǁ Lz pareiti: Iš Vilniaus pėsčias gi atėjaũ namo Gdr. Atẽ[jo] namo ir atagulė Dglš.
2. atvykti: Iš dangaus ateimi aukšto Mž183. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime BB2Moz24,14. Išvys Sūnų žmogaus atajentį debesyje SPI1. Ko norite? Ateisiu gu jūsump su rykšte arba su meile Bt1PvK4,21. Ir jam atent, turės visi žmonės keltisi BPII188. Pagirtas būk ateinąsis vardan Viešpaties NTMt21,9. Ar tu esi ans ateisiąsis arba ar kito lauksime? NTLuk7,19. Teip atentyji dvasia visą apvilsta dūšią DP251.
| prk.: Norint tu bijais …, mirtis tačiau ateis DP583. Teateinie tavo karalystė NTMt6,10. Visi tie daiktai ateis and tos giminės Ch1Mt23,36.
^ Pinigų kalno neradom ateidami (gimdami), neimsim ir išeidami Sim.
3. atslinkti: Lietaus atei̇̃na, dėkit šieną Rm. Vėjas kur nor pučia, ir tu girdi jo ūžimą, bet nežinai, iš kur jis ateit ir kur jis nueit prš. Kaip man bus, jei didis sniegs ateis? Ns1832,2.
| prk.: Veikiai ateis galas gyvenimo jo DP583.
^ Kas praėjo, tas nebateis Sim.
ǁ atlėkti, atskristi (būriu): Paukščiai oro ateit ir gyvena ant šakų jo Ev. Mano broliui atẽjo bitės (spiečius) Trgn. Žiūriu – ateina ateina par lauką didžiausis spiečius Pš.
ǁ atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei): Kada ateina traukinys? Pn. Ana, traktorius atei̇̃na Rdš. Atei̇̃na laivas Rk. Ei atei̇̃n atei̇̃n trys laivužėliai par didį Nemunėlį JV1049. Eiva, broluži, į pamaružę, ateis juodi laivužiai JV338.
ǁ atitekėti: Upė atei̇̃na nuo Erzvėto (ežeras) Tvr. Aptekà (upė) atei̇̃na nuo Lėno ežero Rm. Ulmas atei̇̃ta nu Pakalnės (kaimas) Rsn.
ǁ prk. priartėti prie kokios nors ribos: Mūso karvė jau atẽjo į tris lyterius Skd.
4. atslinkti, būti (apie laiką): Jau vakaras atei̇̃na Ėr. Ateit žiemelė, šalts rudenelis D48. Ei ateis ateis šilts pavasarėlis, išauš gražios dienužėlės JD454. Atei̇̃s naktis, gausiu pailsėt Lg. Kaip tik atėjo gaidžiai, tas velnias prapuolė BsV314. Palik darbą ateinančiai dienai Rdž. Tai atė[jo] laikas – skiltas perėtas (kiekvienas) mokinasi Dkš. Cigonkos iš rankų ir akių būrė ir ateinančius daiktus žmonėms ževernojo Rp. Ant atẽjantės vasaros atvažiuos ans, ant atẽjančio meto padirbs J. Atenčius metus lietuviai tiekės į karę su kryžeiviais S.Dauk. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę A.Baran. Lynant ar naktie atejus, apdenk ta drobe išvarstytus lauke tabokus S.Dauk. Atei̇̃siančios žiemos ilgumo nežinom K.Donel. Ateisiančiame pavasary pašars be mieros brangus rasis TP1880,48. Štai ateisiančiuose septyniuose metuose bus didis apstas visoj žemėj Egipto Ch1Moz41,29.
| refl.: Ir diena atsiejo (išaušo), ir vis dar jo nėra Dv.
5. apsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis): Atėjaũ, radau pulką žmonių (vyro brolių, seserų…) Jnšk. Kai jau ateisi̇̀, gerai atsiverksi Jnšk. Pavogė arklį, kai žentas atė̃jo [užkuriõm] Ėr. Atėjo Adomas Dagys, atnešė daug tūkstančių I.Simon.
6. tęstis, trauktis artyn: Nuo kur šitas kelias atei̇̃na? Dbk.
7. sklindant pasiekti: Viešpatie, … šauksmas mano tavęsp teateit Mž472. Atėjo garsas Herodop apie Jėzų BPII243.
8. refl. kainuoti: Šis darbas atsieina brangiai rš. Kiek tas daiktas atsiei̇̃na? Lz. Brangius drabužius pirkti pigiau atsei̇̃na, kai pigius Kair. Asilo išlaikymas atsieina visai nebrangiai Blv. Par brangiai atsiẽjo trobos pataisymas Vvr. Man tas arklys brangiai atsiė̃jo Lnkv.
| prk.: Nemaža jam sveikatos atsiejo K.Bor.
9. refl. impers. vertėti, išsimokėti: Prieš pečių košeliena virti neatsei̇̃na – ir taukai, ir puodas dega Pkr.
10. būti atsiunčiamam: Lentos ateina išmatuotos, sužymėtais nupjovimo kampais rš. Tau pinigų atei̇̃na Ss. Atei̇̃na kalendoriai tiem, kas ima tą laikraštį Jnšk. Ir atejo gromatėlė joti in vainelę TDrIV19(Vlk). Šmakšt atejo raštas nu karaliaus, kad važiuotum į Varšuvą M.Valanč. Tamstos trys dainos atėjo A1884,287. Gal ateis žinelė iš svetimos šalelės Mrs.
11. būti gaunamam: Žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums ateina LzP. Ir kitam dykai niekas neatei̇̃na Sld. Visa nauda mums būtinai nu vienų dirbančiųjų bičių ateit S.Dauk.
^ Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina Sim. Kas lengvai atėjo, lengvai taiposgi ir nuėjo Gmž.
12. pribręsti, prinokti: Atẽjo žirniai pjaunami Šts. Šiemet ir ankstyvosios bulbos vėlai atėjo Antš.
13. R200 kilti, atsirasti: Supratimas metais eina, kol ateina Blv. Tokia bėda jam atė̃jo Pn. Ir ko čia ta tyla atėjo? rš. Ir ta daina iš ten yra atejusi S.Stan.
| Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas, dėl kurių notmiėjo (neatmiėjo, t. y. neatėjo man) ir miegelis mielas SE207.
^ Liga ateina ir nevadinama Sim. Ateit liga nešaukiama B.
| refl.: Iš ko tai atsiei̇̃t, kad ši žiema tokia šalta? KII30. Iš to karas pakilo, atsiė̃jo KII284. Sveikata atsiėjo Pg.
14. sulaukti (kurio amžiaus): Vaikas atėjo į ketvirtus metus Klvr. Atejęs į vyro amžių vedė moterį M.Valanč. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko S.Dauk. Tėvas atejo į senatvę S.Dauk. Ganiau, kol atėjaũ in merginą Iš. Jau atėjote trijump dešimtump metų … gyvatos jūsų DP580.
15. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai gerai atsei̇̃na Mžš. Mums viskas sunkiai atseina rš. Jam karvės neatsei̇̃na Ds. Kas pirmą dieną atvežė dobilus, tam geriausiai atsė̃jo iškult Srv. Na kaip, ar atsė̃jo byla (ar laimėjai)? Dgl. Jam miškas atsėjo pirkti Ds.
16. impers. tekti, reikėti: O kada ateis skirtis su tuo kūnu, tu patsai, pone, būk man apiekūnu brš.
| refl.: Man rytoj atsei̇̃na važiuoti į miestą Pšl. Nėr ledokiau, kap itokiu purvu atsei̇̃na eit Vrnv. Man atsiėjo ir mergauti, ir tinginys vyras gauti O. Man dažnai atsiei̇̃davo Vilniun važiuot Žž.
17. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Gyvenime visaip atsei̇̃na Žl. Jam tai vis atsei̇̃na – tai karvę kumelė užkirto, tai šiemet vaikas mirė Rš. Tikrai motinai ir tai visaip atsei̇̃na prie marčios, o man, močekai, kaip gali atsei̇̃t? Srv. Ir man snaust atsieina, kai miegas užeina O. Per vainą visko atsei̇̃na – nušauna ir gyvą pagauna Pn. Teip atsiėjo ir su mūsų Giliumi prš. Jai atsėjo už gero vyro ištekėti Krk. Ką gali žmogus žinot, kada kas atsei̇̃s Ds. Kaip tau atsiei̇̃s, taip ir padaryk Gr. Argi ir tau negal teip atsieiti? P.
18. refl. patikti: Naujas mokytojas visiem labai atsei̇̃na Pnd. Man jūsų Jonas visiškai neatsei̇̃na Ds. Gal tau labai atsei̇̃na Ona, kad tu taip apie ją sukies Dgl. Jau tau ta mergaitė, matyt, atsei̇̃na Slm. Pasogos nežiūrėk, jei atseina merga, tai ir imk Tršk. Jam labai atsẽjo mergiotė, tik kažin, ar až jo tekės Ds. Kaip tau atsei̇̃na mano naujasai arklys? Vb. Aš dar niekada nevalgiau tokių obuolių, kad būt taip atseję Ds. Man neatsei̇̃na, kai tu taip darai Č.
| Gal, kaimynėl, atseitų (malonėtum) kiek pašaro – nebeturiu tai savo ožkelei ko paduot Jnšk.
19. pasveikti, pasitaisyti, atsigauti: Dabar biškį atėjau, nebe taip slabnu Mšk.
| refl.: Kaži Ignasiaus tėvas da atsiei̇̃s? Str.
| Jau karvės sutinimas kiek atsẽjo (atslūgo) Ml. Sugurino galvą, net guzas iššoko, ir vėliai atsẽj[o] Arm.
| Po veselijai dar negaliu atsiei̇̃ti, t. y. atsikvaitelioti J.
ǁ refl. prasigyventi: Jį dabar kap pribloškė, tai jis vargiai atsiei̇̃s Lš.
20. refl. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man atsiei̇̃na brolėnas BŽ438. Da ir giminės mums atsein Sz.
◊ ant savę̃s atsiei̇̃ti prasigyventi: Per karą tep suvargau, kad dabar negaliu atsei̇̃t ant savę Srj.
dai̇̃niais atei̇̃ti Upt lengvai įgyti.
į gálvą atei̇̃ti kilti minčiai: Jis sakydavo visa tai, kas tik ateidavo į galvą Rz. Man atė̃jo į gálvą, kad tu tąsyk negerai padarei Skr. Neatė̃jo nė į gálvą pasidairyt, po kam rugiai Srv.
į metùs atei̇̃ti sulaukti pilnametystės, subręsti, užaugti: Paaugo tuodu vaikeliai ir atẽjo ing metùs BM235. Ir į metus atėjo, ir ūsą prigyveno, ir dar toks minkštas Srv.
| Ta obelė jau atei̇̃na į metùs Pc.
į pasáulį (ant ×svi̇́eto) atei̇̃ti Klvr gimti: Da jis per karą nė ant svi̇́eto nebuvo atẽjęs Slm.
į prõtą atei̇̃ti
1. susiprotėti: Ir tu kitaip šnekėsi, kai atei̇̃si į prõtą Alk. Paaugs, atei̇̃s į prõtą ir nebesidarkys Srv. Žmonės protan atejo Sz.
2. kilti minčiai: Neatẽjo man į prõtą paprašyti leidimo Šts.

į savè (savi̇̀p) at[si]ei̇̃ti pasveikti, atsigauti: Po šitos ligos dar vis niekaip neateinù į savè Lkč. Da in savè neateinù – pėsčia vaikščiot negaliu Rdm. Nespėjo vargšas į save ateiti (atgauti žadą) V.Piet. Kap ateisiù savi̇̀p, tada eisiu darban Arm.
vė́jais (vė́ju) atei̇̃ti lengvai įgyti: Atejo [turtas] vėjais, išejo vėjais LTR(Ds). Duona ne vėju ateina TŽV606.

×daei̇̃ti (hibr.)
1. tr., intr. prieiti (ligi ko): Daėjau ligi pat tvoros rš. Trečion dienon daėjom mes ir Vilnių Žž.
2. intr. pribręsti, prinokti: Rudenį bulvės yr daejusios Lk.
ǁ parsibaigti, sublogti: Jau mūs diedulis tep daej[o], kad vaikšto tik kap šešėlis Rod.
3. tr., intr. Ldk susekti: Milicija tuoj daei̇̃s, kas tuos arklius išjojo Šn.
◊ į prõtą daei̇̃ti susiprotėti: Dabar daejo protan, ale jau po čėsiai Skdt.
į savè daei̇̃ti pasveikti: Ji po tos ligos jau beigia ing save daeit Lp.
įei̇̃ti intr.
1. SD392, R, H eiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion Jz. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo LB180. Keliskart anuos vyrus įei̇̃nant ir išeinant pamatė Jrk76. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda Rdm. Ineidamas nešūkavau, išeidamas neūkavau LTR(Ds). Imta, durys atplėšta ir iñeita Rdm. Iš lauko įei̇̃k (įvei̇̃k) į vidų J. Tik įeisi – kaip šuo, nutvėręs blyną, ir vėl eik Ukm. Durys pančiu užsukta …, negaliu intei̇̃t VoL303. Vagis pro langą norėjo inei̇̃tienai, tik žmonės apmatė Km. Įeinamieji bilietai ar čia parduodami? J.Jabl. Tai intei̇̃na tas karaliūnaitis in vidurį pažiūrėt LB162. Aš įeinu į darželį JD505. Ir įėjo į darželį ir paskynė rūtą JD730. Kaip įeisi į saklyčią, tai manę gedėsi JD39. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį StnD14. Anei̇̃k pirkion! Ad. Anbrido anas vandenin ir anẽjo duobėn (paskendo) Gdr. Kurs vėl įeiti (įeina) pro duris, tas est piemuo avių VlnE80. Peržegnok mus įenčius, taip ir išenčius, miels pone! PG. Įent (įeinant) į namus KZ43,376. Giesmė apie garbę Christaus karaliaus, kurią jam darė žmonės, inents ing Hierusalem Mž159.
^ Įeinant akys kaista, išeinant pakaušis LTR(Šll). Inei̇̃t kelias platus, išeit – siauras Trgn. Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR. Ardvi vartai būt įeit, bet ankšti išeit B. Šuva šuniui pavyd į kuknią įeit Sim.
| refl.: Insieinu priesienin, pasižiūriu palubin Ant. Ko čia beįė̃jetavs (beįsiėjota) judu, šuniu? J.
ǁ sugebėti, turėti galimybių įžengti: Kas eina, tas įei̇̃na Rm. Iš krašto įei̇̃namas smėlis [prie ežero] Ėr. Neįeinama bala Ėr. Kad ir ineinama žemė, vadinsis sala Zr. Aš neinejau aukštona klėtelėn Mrk. Giltinė įeit per tuos langus DP202.
ǁ einant pasiekti: Da neįėjau į pusę aslelės JV997.
| prk.: Ar net septyniasdešimt puslapių inejau (perskaičiau) Lp.
ǁ būti sąlygoms užeiti dirbti: Negali̇̀ įei̇̃t į dirvą (šlapia, negalima laukuose dirbti) Skr. Anksti mes negalim įei̇̃t ant laukus Pn.
2. atvykti (į kur): Vienu būdu ant to pasaulio įeimè, tokiąjag išeiga ižg jo išeit turime DP33. Idant kiekvienas … su tavimi įeitų̃ anon gyvaton amžinon DP181.
ǁ prk. įsigauti, patekti: Šitie visi vargai ing pasaulį įėjo DP583. Badas įei̇̃s į pilvą, kad būsi nevalgęs Šts.
^ Pro vieną ausį įejo, pro antrą išejo S.Dauk.
ǁ Lp apsigyventi: Mes jau naujon pirkion inẽjom Ml. Dabar į tą gyvenimą Plaušinis įė̃jo (atėjo į žentus) Skr.
3. įslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei): Karieta bematant įė̃jo į mišką Rm. Da neįėjo visas vežimas į kluoną (galas liko lauke) Gs. Laivas įėjo į uostą rš.
| refl.: Automobilis įsiėjo tiesiog į minią rš.
ǁ Mšg įtekėti: Mituva įei̇̃na į Nemuną po Jurbarku Jrb. Gulbinas ties Pilviškiais įei̇̃na į Šešupę Gs. Audrupys įei̇̃na Sartų ežeran Rk. Įeinamoji srovė VĮ.
ǁ įsiveržti: Reik užkaišioti skyles, kad vė[ja]s neįeitų S.Dauk.
ǁ pratilpti: Durys siauros, spinta neįei̇̃s Skdv.
4. refl. įsitraukti, imti greitai eiti: Kaip insieina, tai ir šlubavimo nebežymu Ds. Pradėjus eiti kojos buvo sustingusios, paskui įsiėjaũ Š.
ǁ refl. imti greitai važiuoti: Traukinys iš palengvo juda, kol įsieina Ll.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Kaip įsiei̇̃s girnos, mals smulkiai – reik, kad įsiei̇̃tų Šts. Pradžioj nesiseka [darbas], toliau įsiei̇̃s Gs.
ǁ refl. imti normaliai pasirodyti: „Ateičiai“ jau įsiėjus, kartą vasarą užėjau pas Dambrauską rš.
ǁ įsileisti (į ką): Kap ji inei̇̃na šnekėt, tai visa net juda Brt. Į kalbą neįejus, išpasakot negal Krtn.
5. galėti eiti: Jau greit neįjeinù Brt. Per adyną šešis verstus ineini̇̀ Lp. Kad ir senas, dar įei̇̃na Jrb.
6. praslinkti (apie laiką): Mėnuo buvo įejęs, ir nebepriėmė mano skundo Šts. Trys dienos kad įeis, gali dar vekselį protestuoti Šts.
7. įsirėžti: Pievos skvernas įei̇̃na į dirbamą žemę Pn.
8. būti, pasidaryti sudedamąja dalimi: Pasakėčiomis S. Stanevičius labiausiai išgarsėjo ir kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrą rš.
9. tilpti, sutilpti: Šešias sienas apmečiau [audeklo], ale įė̃jo Bsg. Gal da įei̇̃s dvidešimtas posmas Pc. Jokia pašauklùkė neinei̇̃na [audžiant] Rdm.
10. įlįsti, įsmigti: Vinis įėjo į medį rš. Kylys gerai įėjo į skylę Jnš.
11. pasiekti (kurią kainą): Javai pavasarį įei̇̃s į didelę kainą Lnkv. Greitai karvė į keturias tūkstantes įei̇̃s Krš. Maišas įeis į penkias dešimtis rublių Ėr.
12. būti gaunamam: Tie keturi rubliai piningų įėjo A1884,289. Įejo par šimtą rublių daugiau Plng. Kožną dieną vis piningas inei̇̃ta Pgg.
13. sulaukti (kurio amžiaus): Įejaũ į dvidešimtus metus Skp. Užbuvau, į tokį ilgą amžių įejau, laikas mirti Šts. Izaokas buvo įejęs ing senatvės amžiaus dienas I.
14. patekti, pakliūti: Į tokią bėdą įė̃jo žmogus Pn. Įẽjo į vargus, įkrito į ligas, ir paliko visi turtai par nėką Plng. Daug vargų buvo iškentėjęs ir į skolą buvo įejęs S.Dauk.
| Ineik jo padėjiman, tai pamatysi, kaip bus Ds.
15. virsti, tapti: Buvo tokia punktuali, kad jos punktualumas įejo net į vietos žmonių priežodį A.Vien.
16. įgyti (ko): Tas žmogus įejo į didelius piningus Šv. Kad tik būt gero pašaro, ganyklos, kaipmat gali į gyvolius įei̇̃ti Užv.
| prk.: Į garbę įeimi R27. Geran ūpan įėjęs rašo į savo pažįstamus rš.
17. persiimti (kuo): Mūsų atstovams yra įėję madon daug žadėti ir maža tesėti rš. Palinkimas derėtis yra įėjęs į jų kūną ir kraują J.Balč. Žmonys buvo įeję į puikybę Šts.
18. pasisekti, pavykti: Juk tu supranti, kad tas darbas gerai neįeis Skr.
| refl.: Kai neinsei̇̃na, tai nieko nepadarysi Trgn.
19. sueiti (į kokius nors santykius): Artimieji karaliai įėjo į prietelystę su Salemonu S.Stan. Idant neįeitų̃ ing sūdą su tarnais savais DP171. Jeigu bernaitis ir mergaitė įeina moterystėn todėl, kad vienas ant kito atsiremtų, juodu daro gerai Blv. Ot kur gerai inẽj[o] žentuosna! Lp.
ǁ lytiškai santykiauti: Ir stojos vakaro metu, jog ėmė dukterį savo Leą ir atvedė ją jop, o ansjen įėjo jon Ch1Moz29,23.
◊ į aki̇̀s įei̇̃ti būti gerai matomam: Drin savo šviesumo arba žibėjimo visiemus įeit ing akis DP458.
į gálvą įei̇̃ti imti svaiginti: Tik vieną stikliuką išmečiau, ir tai jau galvõn inẽjo Ds.
į gálvą (pakáušį Jdr) įei̇̃ti sugalvoti: Buvau krautuvė[je], o neįẽjo į galvą paimti cukraus Dr. Nė vienam neįėjo į galvą mintis, kad ne vaikų tai kaltė I.Simon.
į metùs įei̇̃ti sulaukti pilnametystės: Paskui įėjau į metus J.Jabl.
į ši̇̀rdį įei̇̃ti Plng sugalvoti: Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30.
į vėžès įei̇̃ti surasti teisingą gyvenimo ar veikimo būdą: Niekis, vaikinas greit įeis į vėžes rš.
išei̇̃ti
1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita J.Jabl. Per kur radai išeita [kiaulės]? Lp. Išej[o] eit namo Vlk. Kelias dienas neišei̇̃t iš kambario! Lkš. Be žmogaus jau neišẽjo lašiniai iš kamaros Dr. Išent, įent saugok mane, jeib aš nebūčiau bėdoje PG. Sebastijonas, atidarydamas daktarui išeinamąsias duris, paprašė Mš.
^ Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo S.Dauk. Išei̇̃ti plačios durys, pareiti – siauros Užv.
išeitinai̇̃ adv.: Peklon neišeitinai stumia SE206.
| refl.: Ižsieję iž miesto, numetė rūbus savo nuog save SPII169.
ǁ pasišalinti iš namų: Dabar išeinù, tuoj grįšiu Vb. Apsivilko kailiniais ir išė̃jo Vb. Jis išė̃jo cielą valandą iš namų Rm. Ji išejanti vandenį parnešti J.Jabl. Tik išejaũ pas kaimyną eit, ažna brūkšt svečiai per duris invažiuoja Rod. Jis kai iš namų išeidavo, niekas nežinodavom, kur ir ko jis eina J.Jabl. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Išėjo sėjėjas sėtų sėklas savo VlnE37. Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų BPI369. Išėjo kaip ežis mielių ir prapuolė VP19.
^ Išeik iš namų nevalgęs, ir kitur negausi Sim.
| refl.: Išejaus iš namų, kad policijai nekliūčio į rankas Šts.
ǁ einant (iš kur) patekti: Jis išėjo į kiemą Grž. Duktė į tėvus išėjo J.Jabl. Išėjo jam priešais ir šaukė rš. Mes išeinam į darbą rš. Broliukai mano mielas, išgitiei̇̃kai vidun kiemelio, nulenki žemai galvelę (rd.) Jž.
| Kap tik išej[o] karvės an žolės, ir daugiau pieno duoda Alv.
| refl.: Išsiẽjo į darželį, nusiskynė rūtytėlę Š.
ǁ išropoti: Aure iš plyšio išė̃jo prūsokas Pn.
2. intr. išvykti, iškeliauti; išsikelti: Išėjau bernautų J.Jabl. Aš taukš ir išejáu slūžyti KlvrŽ. Vasarą namie padeda, žiemą an ažudarbių išeina Ds. Jis pabuvo čia metus ir išė̃jo į Šimkaičius Skr. Tėvo draudžiamas, susidėjęs su kitais bernais, išėjo į Ameriką A.Vencl. Išėjaũ už marių, kur kielė trąšos nemeta Šmn. Išėjo į lenkus N. Išėjau nuog tėvo ir atajau ing tą pasaulį DP580.
^ Kam čia taip dirbi, ir pamažu išei̇̃s dūšia iš kūno Lnkv.
3. intr. išslinkti, ištraukti: Mūšoj ledai išė̃jo Jnšk. Pavasarį, kai tik išeina (išneša ledus) upės, ančių pasirodo daug rš. Saulė buvo jau iš dvylekos išẽjusi Als.
ǁ išskristi (būriu): Jų bitės išė̃jo (spiečius išlėkė) Ėr.
ǁ išvažiuoti (susisiekimo priemonei): Traukinys iš čion išeina aštuoniomis J.Jabl.
ǁ išlėkti (smarkiai): Būt išė̃jęs langas Pc. Paršas par statinius išė̃jo kai kulka Skr.
ǁ pranykti: Aną pavasarį vėlai išėjo pašalas rš. Slanktas greitai neišei̇̃na Ėr. Ka tos slogos i neišei̇̃na! Ps. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos J.Jabl. Jei bus išeinamà liga, tai pagysiu Ėr. Visas saldumas iš vaško išejęs yra S.Dauk. Išejo muslininių mada, ir suplėšėm į vystyklus Trk. Tokios kalbos ir atsiminimai neišeidavo iš galvos ir iš kalbos Žem. Išė̃jo iš apyvartos BŽ77.
^ Iš marių vanduo neišdžiūsta, iš giesmės žodis neišei̇̃na Str. Liga raita atjoja, pėsčia išeit B.
ǁ ištekėti: Vidauja išei̇̃na iš girių Jrb. Audrupys išei̇̃na iš Rokiškėlio ežeriuko Rk. Gruntinis vanduo į žemės paviršių išeina šaltiniu rš. Išeinamoji srovė VĮ.
ǁ iškrypti: Iš vagos išeiti B.
ǁ pasitraukti: Tai jau mes seniai išė̃jom iš giminystės, nesiprašom Kt. Nuo tada mes ir išė̃jom iš giminių Alk. Su jais jau baigiam išeit iš giminės, jau gal penktoj eilioj Slm. Ji drovėjosi savo senų batelių su auliukais ir išėjusios iš mados suknelės rš. Bet dabar tos iškabos išeina iš mados Blv.
^ Iš ubagų išẽjęs, ponų nepavijęs Rdm. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs B. Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
ǁ išsiveržti: Aš vis bijau, kad tik neišei̇̃tų pro kaminą ugnis Srv. Iš akmens išėjo ugnis LTI48(Bs).
ǁ prk. ištrūkti: Išeitumėte iš tų vargų, kuriuose šiandieną esate paskendę Rp. Iš tos bėdos jis išeitų rš. Karalius tris kartus nuog mirties išejo (išsigelbėjo) S.Dauk. Jau numanoma, kad iš tos ligos neišeis (neišgis) OsG175.
ǁ būti nusikreipusiam (į kur): Vienintelis langelis palubėje išėjo į virtuvę rš.
4. intr. pasirodyti: Kad nors porą valandų saulė išeitų Ėr. Arklys taip nuvargo, net putos išė̃jo Vb. Šviežiai išejęs iš žemės akmenukas Dglš. [Oda] pilna skylių, per kurias išeina prakaitas Blv. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė, pro kurią gylis išeit S.Dauk.
| Laukiu, kol galas išei̇̃s, tada nustosma vyt Slm.
| Juodvarniai išẽjo į laukus, jau šalčio nebebūs Mžk.
| prk.: Žinojau, bet neišei̇̃na ant minties (neatsimenu) Pls.
ǁ prk. iškopti (į kur), iškilti: Išėjo į didelius vyresniuosius Tat.
ǁ kilti, prasidėti, atsirasti: Dabar išė̃jo mada taip nešioti Pn. Nuog to laiko išẽjo paprotys čiaudant sakyti „ant sveikatos“ BM238. Išėjo kalba apie šokius rš. Buvo išė̃jus tokia kalba Kp. Tep man išė̃jo iš kalbos, tai ir paklausiau Alk. Iš mažos kibirkštėlės išeina didis gaisras rš. Sarmatos išeinamoji reikšmė buvusi yra „raũdonojimas“ ir „raudonumas“ K.Būg. Ir žiedas ižg šaknies jo išeis DP625. Ašaros …, išėjusios ižg graudžios širdies, gal numazgoti visas nuodžias DP481. Dvasė saldyji iš Tėvo ir Sūnaus išenti Mž317.
| Kaip tat neišei̇̃ta vaikai iš tėvų (panašūs į tėvus)! Grg.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Jis iš Gudžiūnų išei̇̃na Pc. Anas išei̇̃na iš miesto, tik čia gyvena Ds. Anas išei̇̃na nuo Tverečiaus Dkšt.
ǁ išsiperėti, išriedėti: Gal da išei̇̃s keli viščiukai Ėr. Už nedėlios ir žąsiukai iš pautų išei̇̃s Lz. Iš tokio [motynos] kiaušelio po kelių dienų išeit maža kirmėlė it kaip kandis S.Dauk.
ǁ išdygti: Tiems ančiukams da ne visos plunksnos išė̃jusios Jrb.
ǁ išsiskirti: Man iš penkių literių smetonos išei̇̃na kilogramas sviesto Krd.
5. intr. mesti kokį darbą, tarnybą: Mūsų išė̃jo mergaitė, dabar kitõs sunku gaut Jnšk. Buvau pasisamdęs piemenį, bet išėjo Vb. Grapas neišmetė mūso tėvalių – tėvaliai su geru išejo Plng. Per suktybę jis išėjo iš kariuomenės Kp. Tasai teslūžija tau šešis metus, sekmą metą teišeit tikrai valnas BB2Moz21,2.
6. tr. daugelį pereiti, visur, daug išvaikščioti: Visą sodžių išejaũ, niekur akėčių̃ negavau Lp. Visas bobas išejaũ (perėjau per visas prekininkes turguje) Ėr. Daugiau jiedu ėję ėję, vėl išėję kitas tris karalystes Sln.
7. refl. įsismaginti eiti: Kai išsieinù, tai neskauda kojos Pc.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Ta mašina, kai išsiei̇̃na, nėra taip sunku sukt Kair.
8. intr. galėti praeiti: Neišei̇̃namas kelias Gs. Ar bėra ten takas išei̇̃tamas? Gršl. Čionai išeime lengvai MP382. Smagenys džiūvo neišeitiname labirinte visokių terminų rš.
^ Su klasta niekur neišeisi B. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Sml. Eisi siaurai, išeisi kiaurai Šd.
ǁ galėti rasti kelią: Žinodamas visada išeini̇̀ ant medžių: nuo žiemių medis arkliadantis KzR.
9. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Kaipmat vasara išė̃jo Ėr. Man su vaikais visas laikas išeina J.Bil. Pusėtinai laiko išėjo, iki sugrįžo J.Jabl. Jau išėjo keli metai, ir užmiršo jis tą razbainyką LB230. Neišẽjo nė metų, kaip ans viską išleido BM404. Juokais žiema išejo, be kokio speigo Šts. Dveji treji meteliai, kaip drobeles verpiu; išei̇̃s ir ketvirti, pakol aš išausiu JV982. Kol užsakai išė̃jo, kelius alus jaunasai darė Jnšk.
10. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Dvidešimts antrų metų išei̇̃na Ėr. Jų duktė išė̃jo ten į marčias Vrb. Sesuo jau išẽjo, dabar pasiliko abu broliai Up. Kaip išẽjo už to latro, šunį apsikabinusi kaukė Užv. Ne už marių išei̇̃si, kai norėsi – ateisi Sdk. Vyresnysis sūnus išẽjo į žentus Užv.
11. tr. atlikti (darbą, pareigas): Ko sėdi, ar ruošą jau išejái? Akm. Išejai̇̃ pakãsą (pradalgę) vieną, atsilsėjai ir vėl eik Lz. Visas savo dienas išei̇̃ti J. [Veronika] visus kadrilius, visas polkas išeiti mokėjo A.Vien.
ǁ išmokti: Mokslo programą išeidavau pagal direkcijos reikalavimus rš. Aš jau visą lementorių išėjau Kp. Lietuvių kalbos kursas išeinamas vidurinėse mokyklose J.Jabl. Argi jūs išeisit vienais metais visą šitą vadovėlį? J.Jabl. Tomis keliomis dienomis jie gražiausiai išėjo savo mokslo abėcėlę rš.
ǁ baigti (mokyklą, klasę ir pan.): Patys jie nė vienos klasės nebuvo išėję A.Vien. Yra išėję gerą mokyklą rš. Duktė jai išėjo visas mokyklas RdN. Išẽjęs klesas Lp.
ǁ intr. imti verstis: Jau gal viena išẽj[o] už gaspadines! Lp. Kanteris išėjo į kunigus N.
12. intr. pradėti (laukų) darbus: Jų kalnesni laukai, jie gali anksčiau išei̇̃ti pavasarį Sml. Vėlai šiemet svietas sėt išejo Ds. Jis toks apsileidęs, vis paskutinis laukan išei̇̃na Slm.
13. intr. tęstis, trauktis: Gražiai išei̇̃na laukas Srv. Pievos paupiais išei̇̃ta Als. Mūsų žemė išei̇̃ta miškais, aramos nedaug Šts. Takelis išėjo ant balos A1884,21.
14. intr. praeiti, pralįsti: Kulka išė̃jo kiaurai BŽ81.
15. intr. R127 pasklisti: Sakyk, nebijok, iš mūsų jau neišei̇̃s Sdk. Pas mus buvo išė̃jus kalba Str. Ir išėjo tas garsas po visą aną žemę BPII507. Žodžiu, kursai išeiti iš nasrų Dievo MP107. Koksai kalbesys iš jo burnos išeit BBJob37,2.
ǁ išsiskirstyti: Mūsų kaimas išėjęs viensėdžiais rš. Viskas išė̃jo į šalis, į dalis Jrb.
16. intr. pabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus): Užsukit laikrodį – išė̃jo Skr. Galgi baigė laikrodis išeit, reiks užsukt Ėr. Kolgi stovi, gal išėjęs (apie laikrodį) Sdk.
17. intr. atsieiti, kaštuoti: Naminiai drabužiai brangiau išei̇̃na, kaip pirktiniai DŽ. Piga išei̇̃na toks alus dirbti Ds. Padieniuo darbininkus samdyti išei̇̃na brangiau Pln.
ǁ impers. apsimokėti: Neišeina pirkt, kai toks brangumas Skdt. Už tiek pinigų man neišei̇̃na daryt tas darbas Lš. Dabar su daug lauko ir nelabai išei̇̃na Gs.
18. intr. būti išparduotam: Turėjau paršų, tuoj visi išė̃jo Rm. Visi kiaušiniai išė̃jo Jnš.
19. intr. pakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį): Vieni kviečiai nebuvo rublio 20 kapeikų išėję Pt. Kiaušinis neišei̇̃na iš dviejų kapeikų Pn. Šalčiai iš 25° neišeina rš.
20. intr. susivartoti, susieikvoti: Pietum išė̃jo svaras lašinių Jnš. Jiem medus bematant išei̇̃na Rm. Tuoj išei̇̃s mėsa – visiem reikia duot Ėr. Greit išei̇̃s ta drobė Ėr. Iš daržinės visas šienas išėjo Nj. Priimdyt vitaminus reikia, al jau išejo Šč.
| prk.: Sveikata taip ir išė̃jo Pn.
ǁ būti išleistam (apie pinigus): Man visi pinigai išė̃jo mašinai pirkt Brž. Ir jum išei̇̃na pragyvent, o mes vis pinigų prašom Jnšk. Daugel reikia, daugel išeina tavo jauniems sveteliams JV1017.
21. intr. būti leidžiamam, išleistam: Mūsų laikraštis išeina ir išeis kaip išėjęs A1884,290. Knygų išeidavo maža rš. Laikraštis išeina kas savaitę ketvirtadieniais rš. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto Ev.
22. tr. Jnš išleisti (kortą).
23. intr. likti nepralošusiam (lošiant kortomis): Šį kartą atrodė, kad tikrai sėdės, bet išei̇̃na Jnš. Nė vienas neišlošėva, lygiai išė̃jova Skr. Iš durniaus kortavova – aš išėjaũ, o jis liko durnius Skr.
ǁ išlošti: Aš turu išeitamą kartą, galiu eiti už akį Šts.
24. refl. lenktyniauti: Kareiviai ejo išsiei̇̃ti KlvrŽ.
25. intr. išaugti: Avižos kad jau išė̃jusios (didelės)! Skr. Ąžuolaitis į šakas išė̃jo, visai be liemenio Alk. Gručkai į lapus tik išė̃ję, o gumbai maži Alk. Bulvės į virkščiàs išė̃ję Gs. Jei beržas į ruoplį nėr išejęs, dera tošėms lupti Šts. Kad neišei̇̃tų cibulės į žyduoles, sėk, kad mėnuo neregamas Šts. Tas meičkutis būt į didelius lašinius n'išė̃jęs (iš jo nebūtų gerų lašinių) Gs. Višta išejo į taukus, švait ir papjoviau Ggr. Per pavasarį kiaules beganant, burna išejo į pleikatas M.Valanč. Veršukas į pilvus išẽjo, per daug duoda gerti Užv. Mano rankos gražiai išė̃ję Vlkv. Bronė išẽjo į rietus, toki stypla KlvrŽ.
26. intr. tapti, pavirsti (kuo): Lytus sykiais migla išei̇̃ta Grg. Lytaus nebūs, išei̇̃s į miglas Šts. Neprižiūrimos žemuogės išei̇̃s į laukines Alk. Nekokie šiemet miežiai, į avižas išėję Srv. Pienas išeina į parūgas šiltai laikomas Varn. Duok juodos duonos, ta balta į trupinius išė̃jus Skr. Piktdagiais visa lanka išė̃jus Skr. Bitis reik pasmilkyti, kad neišeitų į perus KlvrŽ. Visi kiaušiniai kažkodėl paperais išėjo Grž. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant Šts. Kaip jūs manęs neišgersit (sako apynėlis), putele išeisiu! Plv. Ta jo išgąstis į kaltūnus išė̃jo (nusigandęs sirgo ir įgavęs kaltūnus pagijo) Vlkv. Jų maži vaikeliai į niekus išėjo Tat. Žmogus kartais į niekus išeina LTR(Grž). Anų visas gyvenimas ant nėko išẽjo Vvr. Jam viskas visur išeina į gerą rš. Neteisingai įsigytas turtas neišei̇̃s į gerą Jnš. Tokia kelionė išeitų geran jo sveikatai rš. Žmogui visadai ant gera išeit BPII79.
| prk.: Gyvulys apšyla, išeina į putas rš. Nebaidyk vaikų, bet išeis į ligas Varn. Pilvu vienu išei̇̃ta Kal.
^ Nėra blogo, kuris neišeitų in gerą Ds.
ǁ likti: Iš žiemos išėjo prastos karvės, negreit atsigaus Ėr.
27. intr. pasidaryti: Kažin ar kas iš to vaiko išei̇̃s Vb. Kas iš tavęs išei̇̃s, kad tu toks pardykęs Skr. Kas galėjo pasakyti, kad toks išei̇̃si Slnt. Iš gerai mokinamų vaikelių išeina šaunūs žmonės rš. Gerai, piktai išeit N. Bet kas jiems iš to išėjo – šlapią šieną vilkt reikėjo rš. Jis norėjo viską pasakyti, bet susiturėjo matydamas, kad iš to nieko neišeis J.Balč. Supykęs ėmė ją lupt, ir tai nieko doro neišėjo BsPII314. Vienok išėjo atžagariai Blv. Iš tavo darbo neišei̇̃na nei velnias, nei gegutė Mrj. Kartais vieno rašytojo kalba išeina per daug marga J.Jabl. Kalba išėjo nemaloni rš. Tik mano aprašymas išeis ilgas rš. Išei̇̃na dvi dienos šventos Skdv. Po poros savaičių jau išei̇̃na šienapjūtė Skdv.
ǁ atsitikti: Išei̇̃na atsitikimų visokių J.Jabl. Kaip čia išẽjo, kad nieks neatẽjo Pln.
ǁ baigtis: Ir mums parašykit, kaip ten išei̇̃s su tais popieriais Jnšk. O jei karas kitaip išėjo, ne jos kaltė I.Simon. Kaip ten jiems su teismu išẽjo? Lž. Tat jam sausai neišei̇̃s BŽ456. Jau tu su tuo šautuvu gerai neišei̇̃si (tau gerai nesibaigs) Skr.
ǁ pasirodyti, paaiškėti: Teip išeina, kad nebeatvažiuos Sdk. Jo nuomonė išeidavo visuomet teisingiausia rš. Ar ne mano tiesa išẽjo! Lp. Ką tik žmonės kalbėjo, vis teisybė išė̃jo Jrb. Gal išei̇̃s jo teisybė Ėr. Išeina, kad silpnesniam visur bėdos Blv. Tada išeina, kad ropinė pati susikūlė rš.
ǁ tikti, pritikti: Tai kad man te eit kaip ir neišei̇̃na Sdk. Drąsi tai drąsi, ale kas neišei̇̃na, tai ir neišei̇̃na Sdk. Pamierkavok, ar tau išei̇̃na tep daryt Nmn.
ǁ aplinkybėms leisti: Gyvenk, kap išeina, ne kap nori Mrk. Čia, matai, nieko nepadarysi – kaip kada išei̇̃na Sdk. Man neišei̇̃na turgun vykti Krk. Šiais metais neišei̇̃na linai sėt Ml.
ǁ išsispręsti: Dėdytė ir nežino, kodėl dabar visi uždaviniai išeina S.Čiurl.
28. intr. ištekti, ganėti: Žiūrėkit su medžiu kap tik išei̇̃s Alv. Ar išei̇̃s iš tų miltų duona? Gd. Iš tokio mažo pagalio rankena neišei̇̃s Vrb. Dar peilį mislijo nukalti, ir tas neišẽjo BM191. Iš to galo [audinio] da gal man kelnės išei̇̃s Jnšk. Nė gaidžiui kelnės neišei̇̃na Dkš.
ǁ išsiversti: Su pašarais mes šią žiemą vos ne vos išejom Lš. Su duona kasmet lengvai išeidavo Ašb. Išdalykit savo valgius, kad per visą metą su tais išeitumbit prš.
ǁ susitvarkyti (gaunant naudos), pelnyti: Jis labai gerai išė̃jo su cukriniais runkeliais Srv. Jis išei̇̃s su medžiais, velnias jo neims Alv.
29. impers. tekti, reikėti: Iš viso išei̇̃na man dešims rublių mokėti Jnšk.
30. intr. peraugti (kurį amžių): Kai pradėjau iš piemenio išei̇̃t, užgynė tam miške ganyt Pc. Jau išėjęs iš piemenio metų Ėr. Gražios egliokės – iš gegnių išė̃jusios (storesnės už gegnes) Pg.
| Jau išejęs iš metų (po kariuomenės) Ml. Išėjęs iš metų nebepriimamas gimnazijon rš.
ǁ išnykti augant, išaugti: Tavo plaukai išei̇̃s iš baltų ir bus juodi Skr.
31. intr. remtis (kuo) (darant išvadą): Išeidamas iš priesagos senoviškumo, negalėjo pripažinti skolinimo nuo slavų K.Būg.
32. intr. R405 pasisekti, pavykti: Tai išėjo viskas – kaip iš pypkio Skr. Jis geras siuvėjas, jam rūbai vis gerai išei̇̃na Šd. Jiem gerai išejo Pln. Dar nėsu dirbęs, tai neišei̇̃na Kdl. Kad visi giedotų, tai ir išeitų Sdk.
| Pažiūrėk, kap mes gražiai išė̃ję (fotografijoje) Brš.
33. tr., intr. išnešioti, pradėvėti: Dvi vasaras išėjaũ pančekas Jrb. Su tuo skriblium išė̃jo penkias vasaras Alk. Su šituo paltu šįmet išeisiu, kitai žiemai jau naują taisysiuosi Gs.
34. intr. netekti, prarasti: Jau mes visai išėjom iš arklių Vdžg. Jau baigiam išei̇̃t iš kiaulių – kasmet paršai išstimpa Alk. Per karą išė̃jom iš vištų Vlkv. Išė̃jo iš gyvulių Kp. Turiu ir pats [paršelių], tiesa, bet išėjau iš geros veislės I.Simon. Išėjom iš sėklos – pirma rugiai augdavo kap mūras, o dar pusiau su piktžolėm Sn. Taip išė̃jom iš pinigų, kad nei degtukam nėr iš ko Srv. Esu gatavai iš piningo išejęs Vvr. Kartais iš tos kapeikos taip išeini! Kž. Iš marškinių išėjaũ Ss. Jau aš visai iš kelinių išėjaũ Gs. Mes jau baigiam išei̇̃ti iš drabužių – nė išsiausti nesuspėjam Šl. Taip išėjome iš vadelių, kad nebėra nei kuo įvadelėt Lnkv. Išėjau iš puodų, kai Petras iš kailinių B.
| Mano pavardė Janušis, aš nenoriu išei̇̃t iš tos pavardės Ps.
| Sena karvė išeina iš pieno Lp.
| prk.: Iš kantrybės išei̇̃ti NdŽ.
35. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man brolėnas išei̇̃na Kp. Jurgis iš giminės išei̇̃na (yra giminė) Pl.
◊ áitais išei̇̃ti niekais virsti: Jie išė̃jo áitais Lnkv. Jų visi vaikai áitais išė̃jo (išsiblaškė po pasaulį, žuvo) Slm.
ant vė́jo išei̇̃ti Ar euf. nusišlapinti.
dai̇̃niais išei̇̃ti lengvai prarasti: Dainiais ėjo, dai̇̃niais ir išė̃jo J.Jabl.
į áikštę išei̇̃ti paaiškėti, išryškėti: Aikštėn išėjo visos pavasario grožybės J.Jabl. Tiesa greit išei̇̃s aikštė̃n NdŽ. Tik audrotie išeina aikštėn jūreivio menas J.Jabl.
į blizgès išei̇̃ti niekais virsti: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susirega su kokia lederga Šts.
į kalbàs išei̇̃ti išsikalbėti: Žodis po žodžio į kalbas išėjo LzP.
į lankàs (pū́dymus) išei̇̃ti imti niekus plepėti: Išẽjo į lankas Plt. Šnekėjo šnekėjo ir savo kalba visai išė̃jo į pū́dymus Jnš.
į páinius išei̇̃ti Sg ištvirkti, pasileisti.
į šviesýbę (į vir̃šų) išei̇̃ti paaiškėti: Piktas darbas, ar anksčiaus ar vėliaus, visados išeina į viršų V.Kudir. Tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn DP244.
į žmónes išei̇̃ti susidaryti gerą padėtį visuomenėje: Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo Mair.
iš bū̃do išei̇̃ti pasikeisti, pasidaryti nebepanašiam: Nebepažintum jau jo – visiškai iš to būdo išėjęs Vj. Ana visai išẽjus iš bū̃do Kzt.
iš burnõs neišei̇̃ti Skdt nuolat sakyti, kartoti. ×
iš dỹvų neišei̇̃ti neatsistebėti: Da ir dabar iš dỹvų neišeinù Ign. Aš iš dỹvų neišeitù Šts. Negalėjau iš dyvų išeiti aš tokiais tvirtais dantimis rš.
iš galvõs išei̇̃ti
1. pakvaišti: Ar iš galvõs išė̃jot – tep stūgaut! Gs. Iš didelio mokslo išė̃jo iš galvõs Ldk. Ji kaip iš galvos išėjusi šaukdama išbėgo Ns1857,1. Jam nė nerūpi, kad ir iš galvos aš visai išeičiau V.Kudir.
2. pasimiršti: Man neišei̇̃na iš galvõs, kad tep pasibaigęs Kt. Man visai išė̃jo iš galvõs tavo prašymas Ldk. Pasakos išẽjo iš galvõs Šts.

iš ×gluzdų̃ (káilio) išei̇̃ti pakvaišti: Iš bėdų žmonės iš gluzdų išeina Arm. Kur tu duosi taukus šunie, ar iš kailio išejai? KlvrŽ. Ką tu darai, ar iš kailio išejęs ir esi? Skd.
iš kalbõs išei̇̃ti nukalbėti niekus: Išei̇̃ta iš kalbõs par didelį plepalą Šts. Išėjo iš kalbos kaip ubags iš maldos B.
iš kójų išei̇̃ti nebepavaikščioti, nebegalėti vaikščioti: Mažukė mergaitė išẽjo iš kójų – skauda ir skauda Rdm. Viena mergaitė ant tokio namo gali išeiti iš kojų (nusidirbti) Brt.
iš krantų̃ išei̇̃ti ištvinti: Ši upė mėgsta kaitalioti savo vagą, be to, dažnai po didesnių liūčių išeina iš krantų A.Vencl. Išėjo Nemunas iš krantų Lkš.
iš krãšto išei̇̃ti Rs neišsilaikyti normos ribose: Iš didelio rašto išejo iš krašto Mrk.
iš mẽtų išei̇̃ti nusenti: Išėjęs iš metų žmogus, o dirba Brb. Kai žmogus išei̇̃na iš mẽtų, ką tada benumano? Lnkv. Išei̇̃na iš mẽtų, išei̇̃na ir iš leistrų Ds. Kad tėvas būt išejęs iš metų, tai man nebereiktų kariuomenėn Ds. Manęs pri darbo nebvarys – esu išẽjusi iš mẽtų Šts. Iš metų išėjęs arklys – kas jį bepirks! Grž. ×
iš mislių̃ (misliẽs) išei̇̃ti pasimiršti: Man niekaip neišei̇̃na iš mislių tas bernas Ds. Šis (turkas) tikt negalėjo iš mislies išeiti Ns1832,7.
iš narių̃ išei̇̃ti nebesuvaldyti savęs, subirti: Tekinis išejo iš narių Šts.
iš namų̃ (parõs) išei̇̃ti pakvaišti: Jis tokis iš namų̃ išẽjęs Rdm. Kiba tu iš paros išejai! Rod.
iš prõto išei̇̃ti
1. B pamišti, pakvaišti: Justinas kalėjime išėjo iš proto ir netrukus mirė J.Avyž. Ar iš prõto išėjai̇̃? Grž. Tie šauk … lyg iš proto išėję Kel1865,57.
2. pasimiršti: Man visai išejo iš proto, kad šiandie šventadienis Lš.

iš rañkos išei̇̃ti imti nebesisekti: Paršai iš rañkos išė̃jo, nesiseka Jnš.
iš siūlių̃ išei̇̃ti iširti: Visi marškiniai išejo iš siūlių – taip sustorėjau Šts.
iš siū́lų išei̇̃ti praskisti: Čia nesuplyšę, tik iš siū́lų išė̃ję Kt.
iš tõ (šiõ) ×svi̇́eto (pasáulio) išei̇̃ti mirti: Daug žmonių negeru smerčiu iš to svieto išein brš. Išeimi iš šio svieto R94. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580.
iš tur̃gaus išei̇̃ti nebetikti parduoti: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išejęs iš turgaus Vkš.
iš var̃go išei̇̃ti paaugus nekelti rūpesčių: Jau veršiukas iš vargo išejęs, užgirdytas Ll.
iš véido (veidų̃) išei̇̃ti sulysti, išblykšti: Kas tau, ar sergi, kad taip iš veido išėjai? Upt. Tai išsigando – iš veido išėjo Skr. Visai išėjęs iš veido, nebegalima nei pažint Kp. Mergaitė iš veidų̃ išei̇̃na Krk.
iš vėžė̃s išei̇̃ti neišsilaikyti normos ribose: Kalbėdamas iš vėžės išei̇̃ti KII226.
laũk išei̇̃ti euf. tuštintis: Jų vaikas lauk neišeina, kieti viduriai Grš.
Luõkės keliai̇̃s išei̇̃ti netekti gero vardo: Taip darydamas išeisi Luokės keliais S.Dauk.
padaũkais (padalkais Žem) išei̇̃ti Upt niekais išvirsti.
padrikõm išei̇̃ti Jnšk iškrikti.
pagáirėmis (paperai̇̃s) išei̇̃ti Varn niekais išvirsti: Kaip nežino, ką daro, tai paperai̇̃s ir išei̇̃na Grž. Kaimynas paperai̇̃s išė̃jo Grž.
pakálkomis išei̇̃ti
1. J prasitrainioti.
2. Rt niekais išvirsti.

pamojai̇̃s išei̇̃ti Užv niekais išvirsti.
per pakáušį išei̇̃ti
1. suteikti daug nemalonumų: Man tas mokslas par pakáušį išė̃jo Skr.
2. Lkč užsimiršti. ×

plė̃kų šinkúoti išei̇̃ti Šll niekais virsti.
po kélmo išei̇̃ti suskursti: Buvo išejęs dvaras po kelmo, ponas nė paėstis nebturėjo ko Lkž. ×
po ùbago išei̇̃ti blogai pasidaryti: Karštas pečius, imk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
si̇́enomis išei̇̃ti prašėlti (kurį laiką): Kad sopėjo dantį – visą naktį si̇́enom išėjaũ Slm.
su savù (savim̃) išei̇̃ti neturėti nei pelno, nei nuostolio: Aš vos vos tik su savù išejaũ Up. Vos išejau su savim su tais sūriais Šts. Jei negalėsu su savim išeiti, parduosu gyvenimą Šts.
šuni̇̀ms šė́ko pjáuti (šunų̃ lódyti) išei̇̃ti niekais virsti: Mokėsi mokėsi, ir išė̃jo šunim šė́ko pjáut Grž. Išė[jo] šunų lodyt Kt. ×
ubagai̇̃s išei̇̃ti suskursti: Kad tu priimsi kontraktą, atmink, kad beveizint ubagais išeisi Žem.
[keturiai̇̃s] vė́jais išei̇̃ti Rm be naudos išnykti: Genio turtai išei̇̃s vė́jais Pc.
võliais išei̇̃ti niekais virsti: Võliais išė̃jo sūnus, t. y. pasileido gerti J. Võliais išė̃jo merga, t. y. į niekus pavirto ir į apžadus išė̃jo J.
žadai̇̃s išei̇̃ti neįvykdyti pažadų: Žada žada, žadais ir išeis Sln.
paišei̇̃ti intr. daugeliui išeiti (ištekėti): Likom penkios seseres, kolei už jaunikio paišẽjom, buvom namiep Lz.
nuei̇̃ti
1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592.
ǁ nužingsniuoti šalin, pasitraukti: Nebegalėjo nuo tos vietos nuei̇̃ti NdŽ. Tas senuks nuėjo sau BsPIV15. Anà, vãrine velkinà, nuẽjo varydama žąsis J. Jumus privalu yra ir naudinga, idant nueičio DP216.
^ Vienus aplanko nueidamas, kitus pareidamas Sim. Kad tu vandenais nueitai! (keik.) Pls. Kad tu stulpais nuei̇̃tum! Plv.
ǁ nužingsniuoti (pas ką ar į kur): Nueimi kur SD208. Nuejaũ in jį Eiš. Į veseliją kaip nuei̇̃na, tai rėkia, dainuoja Nm. Žmogus su tais šunimis dabar nueina pas karalių ir sako BsPI6. A tavo vaikas nãjo į miestą? Rs. Nuėjęs į pirtį randa jį dar tebekūrenantį BsPII162. Ar nežinai, ar senelis buvęs nuė̃jęs, kaip buvęs žadėjęs? Grž. Būdavo, verksiu nuėjus kamaron ir mislysiu sau Sz. Karusia į Liñgę nuẽjus Ds. Nueisiu žalian sodelin Lz. Nuei̇̃kai į mišką Plng. Ale jūs nieko nežinot apie tą miestą, kur aš nueimi Kel1881,56. Mano sūnus numieis su jumis BB1Moz42,38. Nuėjo tėvelis miežių lankyt JD500. Nuejo linų klot Zt.
^ Nuẽjo ir sutirpo kai sakų kumelė (pragaišo) Kp. Nuẽjo ragaišio ir pati pragaišo Alv. Kur nueisiu – čia nameliai, kur numirsiu – čia kapeliai NžR. Su melu netoli nueisi̇̀ Trgn.
| refl. intr. (tr.): Aš nusiėjaũ pasižiūrėti JV1004. Ko nenusiėjo, kol buvo sveika? Žem. Aš, nusiėjus pas jos kapelį, krikštužį glosčiau ir graudžiai verkiau KlvD267. Aš nusieisiu į Tilžės miestą KlvD96. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele StnD13. Nusieik, dukrele, ant aukšto kalnelio JV509. Tu nusieiki į pušynelį – į pušynelį, į pamarelį StnD22. Nusiei̇̃ki, bernužėli, su ja pakalbėsi JV1041. Nusieika ant girelę NS349. Aš nusieičiau į Klaipėdužę KlvD294. Nusieičiau žalią girią, pasilaužčiau rykštę JV998.
ǁ nužingsniuoti (tam tikrą atstumą): Kaip tu nueisi tokį kelią pėsčias! J.Jabl. Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Nė pusės kelaičio nenuėjau ir sutikau brolutėlį priešais atjojantį (d.) Žg.
2. tr. nudirbti ropojant: Visa muno žemė yr nueità kẽliais, o reiks kokiam plikšuo dovenoti Šts.
3. intr. nuvykti, nukeliauti: Nežinote, iš kur ateimi ir kur nueimi BtJn8,15. Šiteipo ėmė tarnas dešimtį velbludų … ir nuėjo BB1Moz24,10.
| prk.: Palyginęs mūsų dabarties laikraščių kalbą su „Aušros“ kalba, matai, kad netoli mūsų tenueita rš.
ǁ prk. išsiplėtoti: Liga buvo per daug toli nuėjusi rš.
4. intr. smarkiai nulėkti, nubėgti: Nuejo vėsulas Kal. Ale ot lietus nuėj[o]! Str. Zuikis ėjo ir nuėjo per girią BsMtII42. Kap ištrūko iš jo rankų, tai nuej[o] kap dūmas Arm.
5. intr. nuslinkti: Man šaltis per nugarą nuėjo rš. Kūnu nuėjo silpnumas, akyse patamsėjo P.Cvir. Kaip saulė nuei̇̃s (bus pavakarys), sėsiu bulves Plng. Praeitis nuėjo į istorijos amžinybę rš.
ǁ nuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei): Per dieną garvežys nuėjo visą kelią rš.
| Neišvirtom, tik rogės paskliùndom nuė̃jo (nuslydo) Rdm. Nueiti nuo bėgių rš.
ǁ nuvykti (tam tikrą atstumą): O aš nuėjau šimtą mylelių laively sėdėdamas JV845. Laivu nuẽjom ežerą (persikėlėme) Dglš.
| prk.: Jis turi gerą galvą, o su tokia galva toli nuei̇̃s (daug pasieks) Jnš.
6. intr. pranykti, dingti: Kai niekoji, tai nuo kviečių nuei̇̃na visos ašakytės Sl. Pavasarį anksti sniegas nuėjo (nutirpo) rš. Tvanų nebūs, sniegas nuei̇̃s putoms Šts. Reik daboti, kad apyniai būtų nuimamys, rasai nuejus S.Dauk.
| Pas mus žemė kap rėtis – palijo, ir viskas nuẽjo (susigėrė) Vrn.
| Patinsta tuosyk, ir vėl nuei̇̃na Arm.
| Kur nor trobelė nuẽj[o] (sudegė) Lp.
| Kad sudaviau gerai per vakarėlį, tuoj puspadžiai nuė̃jo Jnšk.
| prk.: Nueis pyktis, ir vėl šnekės Ds.
^ Jau ir jo nuej[o] kepti karveliai! Lp.
ǁ pasitraukti: Ratelis jau nuej[o] iš mados (nebe madoje) Čb.
ǁ nukristi augant, nusinerti: Rodos, nedaug susimušiau pirštą, bet nagas pajuodo ir nuė̃jo Gs. Senoji oda man pavasarį nuėjo rš. Visa skūra nuẽjo nu rankos KlvrŽ.
ǁ nublukti: Žalis ar nenai̇̃s greit? Sml.
ǁ nugrimzti: Akmuo su burbulais nueina į kubilo dugną rš.
ǁ prk. nustoti vertės: Jau mano gyvenime rubliai, markės ir litai nuẽjo Ut.
ǁ prk. žūti: Per karą nuė̃jo viskas Brž. Per jo rankas nuej[o] mano vaikas Lš.
7. intr. patekti: Da mano nė vienas bekonas blogon rūšin nenuejo Ds. Žmonės buvo nuė̃ję į puikę (išpuikę) Gs. Tavo galvelė po kardeliu nuėjo JD1241.
8. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Visa vasara ir nuej[o] an vieno budinko Alv. Pusė valandos dar nuei̇̃s Vlk. Jei nuei̇̃t kelios dienos, nebepagydysi [rožės] Šts.
| Gyliava kaip nuejo, išginiau karves Šts. Kai karas nuė̃jo, tai vienos grįžom atgal Šr.
ǁ sukakti: Šeši metai nuė̃jo an mojaus mėnesio Ad. Nuo lapkričio jau treti metai nuẽjo, kap serga Ck.
9. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Až katro norėjau, až to ir nuejaũ Dglš. Už jaunikio nuejo Lz. Buvo gerai nuẽjusi į gerą vietą Šts. Užkuriõm buvo nuė̃jęs Ėr.
10. intr. įstoti: Nue[jo] klėštoriun OZ25.
11. intr. atlikti (darbus): Vakar kūlė, tai taip ir nuėjo viena diena Mlt.
12. tr. išmokti: Kiek lementoriaus nuė̃jot? Rm.
13. intr. nusitęsti, nusitraukti: Tos balos nuei̇̃na net in kitą parapiją Rdm. Mūsų laukas nuei̇̃na lig girelei Slm. Obuoliai visai žemai nuėjo VoL310.
14. intr. pasklisti: Tai nuėjo ir balselis toli JD474. Paskalas nuėjo apie jį per visus žmones rš.
ǁ paplisti: Kultūra nuẽjo, radijas kožnoj pirkioj Str.
15. intr. susivartoti, susieikvoti: Šiaudų jau pusė stirtos nuė̃jo, o da kur pavasaris! Ėr. Žiūrėk, pusė bakano duonos nuė̃jo Tj.
16. intr. išaugti: Kap tik pamėžiau, tai tep ir nuẽjo tie mano medeliai Dg. Kap galėj[o] lietulis nulyt, tai javas akysa nuej[o] Rod.
ǁ užderėti: Kopūstai nuei̇̃ta metais – kitą metą nė sėklos negaunu, kad neuždera Šts.
17. intr. prinokti, pribręsti: Riešutai kartu su žirniais nuei̇̃na Kair. Vasarojus jau nuė̃jo, reiks pjauti Šd. Ir mano avižos, mačiau, taip nuė̃ję, kad tik pjauk Bsg. Jau ir kviečiai bus nuė̃ję Lnkv. Pernai apie tą laiką rugiai buvo jau nuė̃ję, o šiemet dar minkšti Pkr. Prieš saulę arbūzai jau nuẽjo, tokie geltoni Ut.
18. intr. būti nubertam, apsitraukti (kuo): Visas kūnas raupais nuẽjo Nč. Kojos buvo nuėjusios pūslėm Ėr. Visa burna spaugais nuẽjus Mlt. Visas kūnas šašais nuẽjo Krž.
19. intr. tapti, pavirsti (kuo): Mano marškiniai buvo nuėję dreiskanomis (sudriskę) rš. Dažnai pasakomis nuei̇̃na kitų teisybė KrvP(Ds). Paperais visi kiaušiniai nuẽjo Ds.
| Dėl šito ubaguos nenueisi LTR(Ds).
| O aš kap nueisiù jaunyn (pajaunėsiu) Lp. Nieks daugiaus nespaudž manę, ak širdis lengvyn nuėjo PG.
| Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo K.Bor. Jei niekų žiūrėsi, tai niekais ir nuei̇̃si Pl. Daug ant nieko nuė̃jo žmonėm grūdų Kp. Visi tavo nuopelnai ant niekų nueis Tat. Kolek klaũsė motinėlės, kaip rožė žydėjo, o kai paklausė bernužėlio, už nieką nuė̃jo Srv. Visa nuẽjo ažniek BM46.
20. intr. pasidaryti, įvykti: Gyveni žmogus, ale nežinai, kaip da nuei̇̃s, kas bus Vj.
| Sidoklis, – patraukiau per dalgę, – pusiau ir nuė̃jo (perlūžo) Pc. Dyselys šmakšt ir nuė̃jo pusiau Kt.
ǁ pasitaikyti: Visaip gyvenime nuei̇̃na Dgl.
| refl.: Man dar nenusẽj[o] sa[vo] buity išsivysti vilkas Rod.
ǁ baigtis: Jei tik nuei̇̃s gerai, tai ir gerai Trgn. Kaip nueis su kiaulėm, nežinia, kai vis nestaiso Sdk. Ale vis laimingai nuė̃jo Šr. Jums taip nenueis – sunkiausiai baus Gmž. Tos mergelės auka nenuė̃jo veltui NdŽ.
| refl.: Tai nenusieis tau veltuo, užmokėsi J.
21. refl. pasisekti, pavykti: Jiem te nusiėjo Str. Mum labai gerai nusė̃jo Pn. Nusẽjo kaip šuniui botagu Trgn. Labai pigiai nupirkt nusẽjo Mlt. Šį kartą man alus padaryti nenusiė̃jo Brt. Tai man šiandie nusẽjo – nuo pusės kelio pavėžėjo Švd. Tai man važiuojant nenusẽjo – visi ratai pabyrėjo Švnč. Nusẽj[o] kap miške supuvusį grybą rast Ml.
22. intr. pasekti: Vaikas po tėvais nuẽj[o] Rod. Ana tokia bielieva (blondinė) po bočiu nuej[o] Zt.
23. refl. nuvargti, nusikamuoti: Nusiei̇̃na vaikas per diena prie galvijų Ėr. Nusiẽjom, kol išsikūlėm Šts.
24. tr. padaryti sau palankų: Vienas nuẽj[o] vuitą, kitas – mokytoją, ir abu nori in save mokyklos Vlk.
25. tr. nuavėti, nunešioti: Kad jis toks sunkus, tai greitai kulnį nuei̇̃na Skr. Nenueisiu tų batų nė par metus – tokie stipri Šts.
26. intr. nunykti, nustipti: Jam nuė̃jo labai gera karvelė Brž. Mano trys karvės nuẽjo Kal. Stančiuo nuẽjo ir antras paršelis Trk.
27. refl. patikti: Jau ana man kad nusei̇̃na, tai nusei̇̃na Užp. Kaip tamstai martelė nusei̇̃na? Ds. Ar nuseinanti gi jam pana, kur piršlėm buvo? Ds. Man švieži kopūstai nenusei̇̃na Ds.
28. intr. netekti, prarasti: Nemokėjo žmogus laikytis, tai ir nuẽjo nuo žemės (nugyveno, nulaisino žemę) Sn.
◊ ant drãlo nuei̇̃ti Lzd niekais virsti. ×
ant skūrõs nuei̇̃ti nudvėsti: Jei būčiau bėrio negydęs, būt an skūros nuejęs Alv.
ant šuñs [uodegõs, karnõs Ut] nuei̇̃ti niekais virsti: Tas jo mokslas ant šuñs uodegõs nuė̃jo Snt. Ir antra diena ant šunies uodegos nuėjo!.. A.Vien. Tavo darbas nuẽj[o] an šunio! Lp.
į dõrą nuei̇̃ti pasveikti: Kadai duktė pasilpnėjus suvalgė džiovintą kirmėlę ir nuejo doron Antr.
į giriàs nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jis bekalbėdamas nuejo į girias Krtv.
į kapùs nuei̇̃ti numirti: Pirm laiko nuė̃jo vyras į kapùs Jnš.
į padùs nuei̇̃ti pajusti ką malonaus: Kap užgėrė, tai net į padùs nuẽjo Smn.
į pū́dymus nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jau nebežino, ką kalba, visai nuė̃jo į pū́dymus Jnš.
į šárkų bažnýčią nuei̇̃ti padvėsti: Jau šitas žąsiokas, man regis, nuei̇̃s šárkų bažnýčion Trgn. ×
nuo dỹvų nenuei̇̃ti neatsistebėti: Aš nė nuo dyvų nenueinu Šts.
nuo kóto nuei̇̃ti nusigyventi: Jo vaikai nuėjo nuo koto Sn.
nuo laukų̃ (laũko) nuei̇̃ti apsidirbti, suvežant derlių: Šiemet žmonės greit nuo laukų̃ nuė̃jo Jnšk. Kap nuei̇̃sim nuog laũko, tada bus geriau Arm.
nuo širdiẽs nuei̇̃ti dingti (rūpesčiui): Visi sopuliai nuejo nuo širdies [išgėrus] Plng.
padárgais nuei̇̃ti Rm sunykti, išnykti.
padaũkais nuei̇̃ti
1. BsPIV49 nudumti tolyn.
2. niekais virsti: Ir gerų tėvų sūnūs nuei̇̃na padaũkais Krtv.

padaũkiais (padáužom Vel) nuei̇̃ti KzR niekais virsti.
pagaugai̇̃s (pagaugiai̇̃s, pagaugomis V.Krėv) nuė̃jo Dg drebulys apėmė išsigandus, pasidarė baisu: Kai tik pamačiau jojant, tai man tep ir nuėjo pagaugiais Mrs.
papauribais (paperu Tvr) nuei̇̃ti Gmž niekais išvirsti.
pėdomi̇̀s nuei̇̃ti pasekti: Valstiečiai nuėjo darbininkų pėdomis rš.
per danti̇̀s nuei̇̃ti sukelti nemalonų jausmą: Net per dantis nuẽjo – koks šaltis Klt.
per padùs nuė̃jo [diegliai̇̃] sakoma apie išsigandusį: Marti išgirdo meitėlio žviegimą, ir jai net diegliai per padus nuėjo (manė, kad vagia) A.Vencl. O man tep nuė̃jo per padùs lyg grąžtu Rmš.
per ši̇̀rdį nuei̇̃ti
1. suskausti, nudiegti: Kaip kandau plutelę, tai net per ši̇̀rdį nuẽjo Ds.
2. sukelti skausmą, nemalonumą: Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį K.Bor. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjo Jnšk.

per tvõrą nuei̇̃ti padvėsti: Mano karvė nuejo per tvorą Pls.
po žẽmėmis nuei̇̃ti numirti: Tai daug jaunų nečėse nuejo po žemėm Ut.
šùnio karnõn nuei̇̃ti Ut neduoti naudos.
šuni̇̀ms šė̃ko pjáuti nuei̇̃ti niekais virsti: Neprižiūrėtas vaikas nuei̇̃s šuni̇̀m šėko pjauti Jnš.
vagà nuei̇̃ti pasisekti: Kai nenuei̇̃na vagà, tai tada blogai Skdt.
vė́jais nuei̇̃ti niekais virsti: Jau trečios piršlybos nueina vėjais I.Simon. Viskas nuẽjo vė́jais Kv.
velnióp (po velniai̇̃s) nuei̇̃ti blogai baigtis: Viskas velniop nuėjo J.Jabl. Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniai̇̃s nuei̇̃s (sudaužysiu) Jnšk.
žemỹn nuei̇̃ti nudvėsti: Karvė mūso nuẽjo žemỹn Slnt.
panuei̇̃ti intr. būriu nueiti: Vyrai panuẽjo balosna šienaut Dv.
paei̇̃ti
1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paei̇̃na po tiltu Lp. Po stogu paei̇̃ti KBI43.
2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir paeiti rš. Aš kad paeinù greičiau, tai iš širdies uždunstu Pn.
| refl.: Kiek pasiėjo tylėdami V.Krėv. Jis pasiej[o] ing kelią Azr.
3. intr. R galėti eiti: Teip pailsau, kad vos paeinù Alv. Kojoms nebepaeinù Šts. Nepaeina, kojas sopa Lp. Dabar mašinos nedyvai, negali keliu par jas paei̇̃t Skr. Radau vieną vištą nepaeinant Ėr. Buvo paeitama sniego viršu (nesmuko) Šts.
^ Turi daug kojų ir paei̇̃t negali (akėčios) Pnd.
| refl.: Ans su manim pasiei̇̃t (gerai eina) Vvr.
4. intr. H pasitraukti, pasišalinti: Tu nu vežimo toli nepaei̇̃k! Up. Kur tas būt paẽjęs? Trg. Kad kitas nu stalo paei̇̃na, rodos, kad paršelis ėdė Vvr. Jis man iš kelio paė̃jo KI502. Vyrai atsisveikino ir paėjo kiekvienas į savo namus prš. Dabar sėdos tėvas dūlių kepti, o sūnus paėjo baidyti BM382. Sako, jog paeidamas anims liepęs sau donę mokėti S.Dauk.
| refl.:
^ Kad tu ant galgių paseitumbei! B.
ǁ pasitraukti iš santuokos: Pati paejo šalin nu vyro Dr.
5. intr. išvykti, iškeliauti: Aš butą sau sudeginau ir nuo to čėso po svietą paėjau rš. Dvasia ateina ir paeina pagal savo tikslą M.Valanč.
ǁ išvažiuoti: Šoko ant paeinančio traukinio bėgių Grž.
6. intr. paslinkti, patraukti: Saulė jau aukštai paė̃jusi Ėr. Vakarop buvo, saulė buvo paẽjusi į medžius (medžių aukštumo) Šts.
| refl.: Siena grinčios pasiė̃jo iš vietos J.
ǁ paplaukti: Pusę dienos laivas beveik iš vietos nepaėjo J.Balč.
7. intr. pasrūti, aptekti: Mūs visos pievos [v]andeniu paeję Trgn. Jaujoj pečius išgriuvo – vanduo iš apačios paė̃jo Ėr. Jau prūdas vandeniu paẽjo, ledas tirpsta Ds.
| Vandeniu paė̃jus duona Kp. Vandeniu paẽjusios bulbės (vandeningos) Rod. Visi avies dūbliai vandeniu paė̃jo Lnkv. Pienas išrūgom paẽjęs Ds. Tavo dešinė akis krauju paẽjusi Ds. Mėsa kraujais paė̃jus Ėr.
| refl.:
^ Po gulinčiu akmeniu vanduo nepasei̇̃t Dv.
ǁ apsitraukti (kuo): Dūmais paė̃jo kaminėlis [lempos] Ėr. Juoda žemelė dūmais paėjo LTR(Lnkv). Ilgai dairėsi į rūku paėjusį sienoje kabantį veidrodį rš. Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs J.Paukš. Bluzganom paė̃jęs (bluzganotas) Grž.
8. intr. mesti darbą, tarnybą: Paẽjo tarnaitė Dr. Nuo ūkininko paėjo, sakydamas norįs vėl iškeliauti prš.
9. intr. būti kilusiam (iš kur ar iš ko): Ji paei̇̃na nuo Pašakių Pc. Jis paei̇̃na iš Kybartų Vlkv. Jis paei̇̃na iš geros giminės Krs. Tai žmogus iš beždžionės paeina? rš. Ar šuo paeina nuo vilko ar nuo kito ko, sunku įspėti Blv. Didesnė dalis šitų pasakų paeina iš Griškabūdžio valsčiaus Bs. Alaus kartumas paeina nuo apynių daugumo rš. Ligos bičių paeina iš nemokėjimo apsiėjimo su jomis Nz. Prūsai tuomet dar tvirtai laikėsi savo iš senovės paeinančios tikybės Bs.
^ Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia Sim. Iš sutikimo paeina tvarka, iš kovos – suirutė Sim.
10. intr. nusitęsti: Ežeras paei̇̃na po Gudeliais Rm.
11. intr. įlįsti, įsmigti (po kuo): Rakštis po nagu paė̃jo Ėr.
12. intr. pasklisti, paplisti: Paẽjo kalba, ka dukterei jau nebgerai Krš. Bet kokia kalba par žmones greit paei̇̃na Vžns. Seniai paẽjo žinia apie vestuves Sv. Paẽjo paskalas, kad anys jau ženijas Ut. Visi … sužiuro į tą pusę, iš kur balsas paėjo A1884,371. Ir paėjo plačiai tas garsas BsMtII107. Paėjus tokiai žiniai net mums blusos užmirė rš.
13. intr. susinaudoti, susieikvoti: Aure kiek jau taukų paė̃jo! Pn.
14. intr. apaugti: Lėkšti, toli įbrendami ežero krantai paėję nendrėmis J.Balt. Žolėm paejo tie akmenėliai, kur broliukai sėdėjo (d.) Užp.
15. intr. prinokti, pribręsti: Paei̇̃s rugiai Šr.
16. intr. imti darytis: Kaip tik paei̇̃s naktys ilgyn, rudenį liuob ir vaikščios žvakelės po laukus Trk. Mokslinyčia geryn paejo, vaikų kas metą buvojo į 200 M.Valanč.
17. intr. įvykti, atsitikti: Regėt, ką gali paeit šitep Šč.
| refl.: Taip pasiė̃jo, t. y. iš netiesų atsitiko J.
18. intr. atsigimti: Nu gaidžio paẽjo viščiukai visi raudoni Užv. Po kokiai veislei šitas arklys paei̇̃na? Alv. Jūs kumeliukas po kumeliu paẽjęs Lš.
19. refl. įskausti, pasimušti (beeinant): Pasieit kojos nuo smilties, kad basa eini keliu, t. y. skauda padus J. Toli eitant pasieita kojų apačios Vvr. Bevaikščiojant ir kojos pasiẽjo Pš. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai M.Valanč. Užvažiavom ant brukio, kojos [arklio] pasiejo Vvr.
20. tr. palenkti į savo pusę, papirkti: Jis visus policninkus paejo Up. Sako, ans viršaitį su šimtine paejo Šauk. Iš kalbos matyti, kad viršaitis yra ano paeitas Kv. Griežto žmogaus nepaei̇̃si Ll.
21. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai pasiei̇̃na – kokį tik užliks, tai kap iš pieno plaukia Ign. Jau anam pasei̇̃na Dglš. Kai kada ir iš niekų pasei̇̃na prasgyventi Ds. Pirktos bitės nepasei̇̃na Mlt. Šiuokart pasẽjo gera karvė pirkt Ut. Nepasiejo mumiem su šita gira Lzd.
| Kas pasei̇̃s (klius), tą nutversim Ėr.
22. refl. Kv pasirodyti, pasireikšti (kuo): Ji visus ponams skundžia, žinoma, liežuviu pasieidama gera Žem. Vytautas, norėdamas dar geru pasieiti kryžeiviams, patsai padėjo jiems piles suardytąsias atstatyti S.Dauk. Pašvęsk man druską gyvoliams, aš geru pasieisiu (atsilyginsiu) J. Gera pasẽjo, bičių spietlių davė Užv. Nori darbščiu pasieit, todėl ir dirba Nmk.
23. intr. priklausyti: Laikas nuėmimo paeit daugiaus nu pribrendimo tabokų S.Dauk.
24. intr. palošti (kieno naudai išleisti kortą): Išeidamas gilę jam paėjai̇̃, dabar ims jo karalius Jnš.
25. intr. nustipti: Šį metą jau dvi karvės paẽjo Kl. Pernai par lytotas dienas šmotas vištalukų paẽjo šalin Vvr.
26. refl. patikti: Man pasei̇̃na ta karviotė Km.
27. refl. tikti, būti tinkamam: Paveizėk, ar tas raktas nepaseis į tas duris Akm.
28. intr. Krtn pasilakstyti, pasivaikyti: Paeina karvė R. Kumelė paẽjus Pnd.
| refl.: Pasiėjo karvė B. Karvė tik iš antro karto pasiė̃jo Jnš. Pasėjo kumelė B. Mano kumelė gal bus jau pasẽjusi Lš.
◊ dienosè paei̇̃ti pasenti: O abu buvo paejusiu dienose savo GNLuk1,7.
į kū́ną paei̇̃ti pariebėti: Į kū́ną paẽjo kaip gerą išėdį gavo Šts.
mẽtai paei̇̃na darosi suaugęs: Mergaitei jau mẽtai paei̇̃na, jau gali ir už vyro eit Mrp.
mẽtuose paei̇̃ti susenti: Ona buvo labai metūse paejusi I.

×padei̇̃ti (hibr.) intr.
1. prisiartinti: Jau žiema. – Jau ir čėsas padei̇̃na Švnč.
2. neilgą laiką paeiti: Kiek padeinù, pasilsiu ir vėl einu Aps.
3. pakilti: Saulelė padeina aukščiau Lz.
4. Slk patikti: Kaip tau, man tai nepadeina šitoj mergiotė Skdt.
ǁ reikšti simpatijas: Tai jų Jonas an Stasią padei̇̃na? Klt.
5. būti panašiam: Šitie liežuviai, latviškas ir lietuviškas, padei̇̃na vienas in kitą Brsl.
parei̇̃ti intr.
1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu namolei pareiti J. Sutikom seselę parei̇̃nančią Lzd. Laukė duktės pareinant LB158. O aš parėjaũ pas savo močiutę JD558. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti JD814. Kelias dienas parėjai atostogų? J.Jabl. Gintautas parėjo persivilktų Vaižg. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s Lp. Iš kur parė̃jot? Vl. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau J.Jabl. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus JD721. Parėjęs šokęs laukužį arė KlvD295. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę J. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai J.Jabl. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus J.Jabl. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu Plv. Ar greit pareisi̇̀ namo? Ds. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm? Sln. Parei̇̃s tėtukas priešpiečių Nm. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD11. Parent žmonėms ing namus savo Mž492.
^ Veršiu išėjo, jaučiu parėjo J.Jabl. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas LTR(Šll). Mainai verkdami parei̇̃ta (numaino) Šts. Neduos Dievas nueidamas, duos parei̇̃damas Rm.
| refl.: Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė JD1229. Parsei̇̃ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi! Dsn.
2. parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj Plng. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus I.Simon. Po penkių metų parẽjo Vžns.
| prk.: O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo parei̇̃tų Gs.
3. atvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir parei̇̃s (ateis gyventi) dar pas mumis Vkš. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima Kel1881,34. Ar iš tolo parėjai čia gyventi? J.Jabl.
pareitinai̇̃ adv.: Jis pardavė ūkį pareitinai̇̃ NdŽ.
ǁ prk. gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save I.Simon. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs) Gs. Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis) KI473.
4. atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas parei̇̃ta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas Šts. Parei̇̃ta lytaus – juodi visi pašaliai Plng. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris parei̇̃na Nm. Bet jau dabar ir žiema parejo S.Dauk. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą I.Simon. Nesijuokit, vyreliai, parei̇̃s ir jums tos dienelės Skr. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm Gs. Pareis toki čėsai Žem. Rakas mano pareit R118. Parei̇̃ta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo Dov. Mislijau, kad man galas pareis Ašb.
^ Kaip pareis laikas, bus ir vaikas LTR(Jnš).
ǁ parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš S.Dauk. Jei būs parei̇̃tančios bitys, pareis pačios Dr.
ǁ atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada parei̇̃na autobusas? Rdm.
ǁ atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) parei̇̃na nū Kamščių Pgg. Šaltuona, kas ją žino, parei̇̃na ji gal nuo Kauno Jrb.
ǁ priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu[i] in vainelę joti (d.) Kb. Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturu Skdv.
5. kilti (iš ko): Jis parei̇̃na iš Žūkų giminės Drsk. Vilkauja upė buvo, nuo jos parėjo vardas Vilkaviškis Vlkv. Parėjo tas sprendimas iš to Vd.
| Jei parei̇̃s iš šnekos, aš ir pasakysiu Gs. Man neparė̃jo į šneką, tai ir nepaklausiau Ss.
6. apsiimti tarnauti: Pareik pas mane į vaikius Dr. Rasit pas mane pareitumėte už berną? rš.
7. tilpti: Kiek parei̇̃na rugių maišan? Mlt. Į maišą du pūrai avižų neparei̇̃na Šl. Šitam maiše daug grūdų parei̇̃na Svn. Neparei̇̃na aruodan grūdai Ds. Šitan vežiman parei̇̃na pusantros kapos rugių Ds. Į tą geldą parei̇̃na kokie trys viedrai Pc. Kešenės didelės, daug parei̇̃na Ėr. Ar visi maišai parėjo vežiman? Sb. Pienas kaip tik puodynėlėn parė̃jo Dl. Šiemet linai į vieną marką neparė̃jo An. Rugiai miežiai užderėjo, kluonan svirnan neparėjo LTR(Slk). Parei̇̃s visi javai klėty Brž. Obuoliai šiemet ant užlų neparei̇̃s Trgn. Tavo ranka į tokią pirštinaitę neparei̇̃s Pn. Pasistumk, visi parei̇̃sma ažu stalo Ds. Ar parei̇̃s skietan audeklas? Slm. Maža stuba, kur tau tiek žmonių parei̇̃s! Brt. Pareista visi namuos – kam muštis! Km. Ką gi pykstatės, ar jau gryčioj nepareinat? Ant.
| prk.: Kaip mokytojai parei̇̃na (žino, moka) tiek daug? Pn.
^ Nedėk jo kišenėn, ir maišan nepareis TŽIV514. Jei į peklą nepareis, vis tiek į dangų suleis LTR(Jnš).
ǁ prk. sutikti, sugyventi: Neparei̇̃na su gyventojais Ut. Ką jūs nepareinat, aš tuoj paimsiu rykštę Ut.
8. susinaudoti, susieikvoti: Kiek turėjau drobės išsiaudus, tai visa ir parẽjo marškiniam Ds. Parei̇̃na sau, daug nėra Pl. Iš kur čia, kūmutėle, sudėsim tą sviestą, patiem parei̇̃na – tiek šeimynos Jnšk. Augančiam pareita du kilu duonos dieno[je] Šts. Anam visas milas parejo – maniau, kad liks ir man švarkas Plt. Visi pinigai jam vienam parejo Plt.
9. sklindant pasiekti: Garsas parėjo iki manęs J.Jabl. Parejo žodis, kad miręs vyras Šts. Iš Rymo pareit žinia, kad popiežiaus paskiausioji adynėlė jau visiškai netoli beesanti LC1877(bandom.numeris).
10. nusmegti: Langai žemėn jau parėję, išsikreipę durys rš.
| prk.: Suvaikėjęs, in mažų dienas parė̃jęs Grl.
11. impers. reikėti, prisieiti: Argi jau parei̇̃s prie daktaro kreiptis? NdŽ. Parei̇̃s i mums veselė kelti Skdv. Kam parei̇̃na važiuot? Lp.
| refl.: Mūsų prabočiams nuolat parsieidavo kovoti už savo žemę prš. Pareitisi mumus visiemus rūpinties BPII88.
12. atsidurti, pakliūti: Parė̃jo į bėdą, o kas kaltas? Gs. Aš į didelius vargus parėjaũ, įpuoliau KII21. Jis į skolą parė̃jęs KI521. Taip ir parėjai ant prapuolimo kelio I.Simon. Kad aš ir į cuktūžę pareisiu … [, bet mušiu] I.Simon. Po kieno valdžia parei̇̃ti KBI43.
ǁ patekti: Ir Brinkių ūkis parėjo į Gaičiaus rankas I.Simon.
13. būti atsiunčiamam, atsiųstam: Man grometa atėjo, parė̃jo KII377. Laiškas parė̃jo Srd. Pas mus net keli laikraščiai parei̇̃na Gs. „Tilžės Keleivis“ pareit kas nedėlę prš. Dideli tau pinigai tuoj parei̇̃s Ss. Kai žvirblis į lango stiklą atsimuša, tai pareis kokia naujiena LTR(Lš).
14. užaugti: Palauk, kai jis parei̇̃s į vyrus, tai tau vis tiek nedovanos Gs. Palauk, nekirsk, tegul parei̇̃na nors į pagalį Ss.
ǁ sukakti: Kai parei̇̃si į septyniolika aštuoniolika metų, galėsi vaikščiot į vakarėlius Skr.
15. tapti, išvirsti: Vaikai visai į nėkus parejo Ll. Žmogus ligoj ant niekus parei̇̃na Pg. Koki gėda taip ant nieko pareiti prš. Ant naudos pareit R337. Šis paaukštinimas ir visiems jo broliams ant gero parėjo brš.
16. žr. įeiti 16.
| prk.: Į garbę rūtos parėjo LTR(Plv). Ir kopūstai šiandien parė̃jo į garbę Alk.
17. atrodyti: Kaip tau geriau parei̇̃s, teip tu ir padaryk Skr.
18. atsitikti, išeiti: Taip nebus, ant to nepareis R229. Vis tiek ant to pačio parei̇̃s Srj. Man teip sakė ir teip parė̃jo Pgg. Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština! BsPIV6. Aš tau sakiau, kad tu teisybės niekam nesakytum, matai, kaip tau parėjo BsMtI151. Sakyk, kap tau ten parẽjo? Lš.
ǁ pasitaikyti: An svieto gyvenant visaip parei̇̃na Klvr. Ką matėm, tai matėm, daugiau neparei̇̃s matyt Sdr.
19. pasisekti, pavykti: Jiems su žeme dabar gerai parei̇̃s Žlp.
20. priklausyti, priderėti: Po kiek jam ant dienos parė̃jo? Gž. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) parei̇̃na penki šimtai Lkv. Tai kiek čia dabar man pinigų parei̇̃na už tuos kviečius? Ss. Man dar penki centai parei̇̃na Al.
parei̇̃nančiai
pareitinai̇̃
| refl. BPI13: Parsieit padonims klausyti vyriausybės CI769. Tie piningai man parei̇̃tis KII378. Man parei̇̃tis duoti, o tau imti K. Ne, gaidaũ, nesiūlyk joms, kas joms neparei̇̃tis K.Donel. Nėsa čionai iš tiesų pareitis sakyti – juo veikiaus, juo geriaus prš. Kaip pareitis (pagal nuopelnus) N.
21. būti priklausomam (nuo ko): Nuo to parei̇̃na jūsų likimas NdŽ. Veršio sveikata pareina nuo karvės sveikatos rš. Pasigailėti ir dovanoti nuo teismo nepareina rš. Nuo jo pareidavo, kiek kuriam padegėliui miško duoti A.Vien. Šis sakinys parei̇̃na nuo kito J.Jabl. Brangumas parei̇̃na ant sviesto [rūšies] Trg.
| Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi J.Jabl.
^ Kad ant didumo parei̇̃tų, karvė kiškį pagautų J.Jabl.
parei̇̃namai
22. tikti, pritikti: Miežiai pareina sėti po žieminių javų rš. Taip elgtis nepareina J.Jabl. Nepareina gi tep! Sn.
| refl.: Elkimės, kaip mums pareitis MŽ. Mums pareitis klausyti BPII83.
^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B.
ǁ praversti: Ačiū! Labai jau pareis Žem.
23. Alk kainuoti, kaštuoti: Kiek tau tas kostiumas parẽjo? Kv. Su visu parei̇̃na lig dviejų šimtų rublių Skdv. Jai dvidešimt keturi šimtai parei̇̃na tas šienas Jrb.
24. būti (pagal giminystės ryšius): Jis pareina man giminietis BŽ117. Aš nepareinù jom teta Lp.
◊ į aki̇̀s parei̇̃ti (kam) pasirodyti (kieno) akivaizdoje: Jis vengia man į aki̇̀s parei̇̃ti KI55.
į gálvą parei̇̃ti kilti minčiai: Vilkui parėjo į galvą, kad liūtas nestiprus J.Jabl. Man nė į galvą nepareitų taip kalbėti J.Balč. Ma[n] apie tai visai neparė̃[jo] in gálvą Prn.
į kẽlią (kẽlį, kójas) parei̇̃ti nusidėti, užkliūti (kam): Aš tau niekad į kẽlią neparėjaũ, ko tu mušiesi? Alk. Jis man į kẽlį parė̃jo KII363. Apie mano Vilių nesirūpink – jis niekam nepareina į kojas I.Simon.
į metùs parei̇̃ti suaugti: Jau parėjau į metus – jau turite žentą imtie LTI17. Kai parėjo į metus, ir įgijo sau ragus LTR(Snt).
į prõtą (prie prõto) parei̇̃ti suprotėti: Vyriausias sūnus suaugo, parėjo į protą V.Kudir. Kada išeis už vyro, savaime prie proto pareis I.Simon.
į véidą parei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o da į veidą nepareina, da sudžiūvus Gs.
ki̇́ek [ti̇̀k] parei̇̃na smarkiai (mušti): Duoda vagiui, ki̇́ek parei̇̃na Pn. Prilupę kiek tik parejo, veselnykai sviedė Joną lovon ir vėl ėmė šokt BsPII245.
namõ parei̇̃ti mirti: Nedagalinėj[o] nedagalinėj[o] ir parẽj[o] namo Vrnv.
paparei̇̃ti intr. būriu pareiti: Mergos paparẽjo iš uogų Dv.
péreiti
1. tr., intr. H peržingsniuoti: Péreiti ribą DŽ. Ana párėjo par lieptą J. Per lieptą tai aš neperei̇̃siu – galva sukas Slm. Péreik per vieną lentą nesverdakuliuodamas Ds. Nebijojau tamsią naktį laukelį pereitie BsO156. Purvais pereiti negali N. O kur mes ėjom, kur mes parėjom, nežels žalia žolelė JD954. A nepáreitamos buvo ganyklos Pln. Laukas tiktai par tris dienas pareinamas I. Jos vyras tarnavęs pereinamojo punkto viršininku rš.
^ Lauko nepereisi, kelio neišmatuosi TŽIII376. Su neteisybe visą svietą pereisi, bet atgal negrįši NžR. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas nė per slenkstį neperžengsi B. Duona – basas velnias nepereit (prasta) rš.
ǁ peržingsniuoti skersai priešais einantį: Už ką tu kęsi, už ką tu vargsi, niekam bloga nepadarius, viešo kelio niekam neperėjus V.Krėv. Jei tau par kelią pareis žmogus arba parbėgs katinas, arba sutiksi mergaitę einant, atsitiks nelaimė (priet.) Prk.
ǁ tr. išvaikščioti: Beieškodamas sau tinkamos vietos, jis perėjo dešimt namų J.Balč. Perėjo kalnus, aprašė jų augalus Ašb. Jisai pérejo tą miestą skersai ir išilgai BM293. Pereikite žemę, ją aprašykite ir sugrįžkite pas mane SkvJoz18,8. Visą sodelį parėjau, vyšnių uogelių neradau JV226.
ǁ intr. nustoti, baigti eiti: Didiejai žmonių būriai párejo, dabar tik viena kita boba dar kiūbrina Up.
2. tr. einant peržiūrėti, patikrinti: Vis samdininkų darbą páreik Grdž. Kelį páreikiat, vyrai, – gubernatorius važiuos Als.
3. intr. išeiti pasivaikščioti: Popiet péreisiu iš nuobodumo Sdk. Sėdi sėdi tamsta namie, nė nepéreini niekur Ds. Neturėdamas apsivilkt nepéreisi Trgn. Reikia péreit ben kiek An. Turiu geresnę drapaną, tai tą reik čėdyt péreit, o namie bile kap apseit galiu Gs.
| refl.: Nor toli, ale pérsieisi, dar jaunas Azr.
4. tr. beeinant pamušti: Pérėjau pėdą, dėl to nepaeinu skaudėjimu Plv. Pérėjau turbūt koją, kad tep man dabar skauda Plv. Páreitas kojas mes negydom – pasakė daktaras Nt.
ǁ refl. pervargti beeinant: Ejo žmogus į Plungę ir parsiejo Pln. Kitas arklys eina, ligi pérsieina, bet nestovės Ds. Vieną dieną pérsieisi, tai kitądien kojų nepatrauksi Ds.
5. intr., tr. persikelti: Žemaičiai lietuviai, viena valanda tokiose valtėse upę parėję, gudus iš nežinių antpuolė S.Dauk. Tę povaliau eis, ant kitų rėlių péreina Mrj. Pakilo da didesnis vėjas, perėjo liepsna į kitą pusę kelio Ašb. Štai mes pereitam pas vyrus šituos Ba1Kar14,8.
| prk.: Pereina tėvų nuodėmės ant vaikų ligi į trečią ir ketvirtą eilę I.Simon. Dūšia su kūnu ne miršta …, bet pereit ižg mirimo ing gyvatą DP578.
| Pérėjo kiton vieron Pnd.
ǁ intr. pakeisti (darbą, vietą ir pan.): Péreiti į kitą kursą DŽ. Iš teorijos péreiti į praktiką NdŽ.
ǁ intr. atitekti (kitam): Jo turtas perėjo į svetimas rankas rš.
ǁ intr. pabuvoti: Péreis per jo rankas – sugadintas daiktas Klt.
6. intr. būti suvartojamam: Augančiam páreita du kilu duonos dienõ[je] Šts. Kvartūgelių turėdavusi po devynis, po dešimtį, o ir taip visi pareidavę Plt.
7. intr. perlįsti: O tai parėjo par jo širdelę ta kulka kaip bitelė JD1085. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston DP484.
8. intr., tr. prasiskverbti: Pereina saulė miglą R83. Ir saulė per purpurą nepéreina (neperšviečia) Trgn.
^ Ateit ubags, ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepéreit (žąsis) Sch68.
ǁ intr. pasrūti, aptekti: Bulvės rūsė[je] [v]andeniu párejo Šts.
ǁ tr. paveikti: Alus pereit mane B. Ans yr aistros páreitas – lyg beprotis Šts. Šaltis pérėjo, bet da tiko valgyti [bulvės] Ėr.
ǁ intr. persmelkti: Šiurpas perėjo per visą kūną J.Balč. Kuriam par kūną nepareis šaltis? brš.
ǁ tr. persmeigti: Nes ateis čėsai, jog kalavijas galingas pereis širdį tavo MP45. Ir tavo dūšią pereis kalavijas BPI114.
9. intr. praslinkti: Gaidykste perėjo būrys lytaus Žem. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis péreina, tai nieko Trgn. Pérė[jo] per kaimą krivuilė (raginimas raštu), kad važiuotų į stuiką Gs.
| Kiek per jo rankas pinigų pérėjo! Gs. Bylos péreidavo per jo rankas NdŽ.
10. tr., intr. pervažiuoti, perslinkti: Dirbo ant geležinkelio, ir pérėjo mašina – kojas nupjovė Rdm. Tekinis párejo ir sulaužė šakę Šts. Žemė minkšta – párejai porąsyk su drapaku, ir gerai Šts. Dirvą reikia tik pereiti su akėčiom (lengvai išakėti) Jnš.
| Koks čia siuvimas, páreina (susiuva) su mašina Skr. Trobą, prieangį su šluota pereina (pašluoja) rš.
| Marios kas diena pereit (užlieja) kraštus ir vėl sugrįžta SPI270.
ǁ intr. peršokti: Párejo par tvorą Rs.
11. intr. pavirsti, pasikeisti: Trečiasis taurėlaiškis panašus į vainiklapį ir pereina į pentinėlį rš. Jo meilė pérėjo į neapykantą DŽ. Jo balsas pérėjo į šnibždėjimą NdŽ.
12. intr. nustoti, liautis, pasibaigti: Tuoj pereis lietus, galėsma važiuot Dbk. Parėjo lyti Grg. Perėjo noras SD209. Pereina visas noras dirbti, kada nematyti jokios naudos I.Simon. Užgėrė sviesto sūrymo, ir gumbas pérėjo Lnkv. Gal péreis [liga], jau nebe taip karšta galva Sdk. Ar perėjo skaudėti dantis? Vkš. Nuo tų liekarstų pérėjo karštis Gs. Pareis rūstybė brolio tavo S.Stan. Išgąsčiui parėjus kėlės M.Valanč. Tep negali péreit Azr. Sakai, jau visi rūpesčiai párėję Skr. Laimė, kad tep gerai viskas pérėjo Gs. Pakavojo tą tėvą, ir taip gerai jam perėjo BsPIV30. Prilygintas … miegui, veikiai perenčiamui KN255. Dangus ir žemė pereis, bet žodžiai mano nieku būdu nepereis Ch1Mr13,31.
ǁ pasikeisti: Laukiau mieste péreinant oro Krsn.
ǁ tr., intr. nustoti skaudėti: Išgerk žolynų, tai ir pilvas pereis Rod. Ar tau da nepérėjo galvą? Alk. Kad tie dantys páreitų, vėl ateičio Grg.
13. intr. R367 praeiti, praslinkti (apie laiką): Vos kelios naktys perėjo, štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Pereina tas žmogaus gyvenimas kap vanduo Jz. Péreina jaunysta Jz. Atmena seniai perėjusių metų negirdėtą vėtrą Tat. Pereis tiek metų, kiek yr lašų mariose vandenio brš. Péreitus metus, péreitą rudenį J.Jabl. Iki metui péreinant R75.
ǁ pasibaigti (skirtam, įprastam laikui): Pusę metų buvau párejęs, dėl to manęs neėmė į kantoną Šts. Taip norėjau valgyti, perejo per parą, ir nebenoriu Ds.
14. tr. išmokti: Visus mokslus pilnai ir tobulai perėjęs Ns1833,1. Vaikelis gan gerai mokės – gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
ǁ baigti (mokyklą, mokslą): Maža klasių pérejus Aps. Perėjo mokslus didelių mokslainių Tat.
15. tr. CII559 būti pranašesniam, viršyti: Jį ne bet kas péreina Up. Vaikas péreis ir tėvą (bus piktesnis už tėvą) Gs. Su liežuviu ano nėkas nepáreis Vvr. Pri mokslo ana visas páreita Slnt. Šiaudiniai auliai toli pareit medinius S.Dauk. Drūktenis perėjo abu švogerius stovyla, galva ir iškalba Žem. Visokią išmintį žmogaus pereit … ansai gražumas DP542. Mokintinis nepereit savo mokintojį BtMt10,24.
^ Zopostingas pereit turtingąjį B. Sveikata viską gi pereit B. Sviets griekais, pekla velniais pereit B.
16. intr. būti duodama viršaus: Kur mano nepéreina – imk sau ir šitą Ds. Ką čia su tavim ginčysies, tegu mano péreina Alv. Kad taip tai taip, tegul mano péreina (nusileidžiu)! Alk. Motiejus tau oho – jo nepereis šiaudas! Lp.
17. tr. nulenkti, papirkti: Ans teismo nebijo – teisė[ja]s yr ano páreitas Sd. Mano gi̇̀zelis buvo péreitas, greit sumalė Ėr.
18. intr. sekti vienas kitą, pasikeisti: Kiek vainų párėjo jau man Brž. Čia per metus ar aštuoni vargonykai perėjo Rm.
19. intr. pakeisti objektą: Pradėti gydytis reikia nuo lengvesnių vaistų, o paskui pereiti prie stipresnių rš. Pereinu prie antrosios ataskaitos dalies sp. Jis dažnai pereidavo [nuo „tu“] prie „jūs“ rš.
ǁ imtis ko nauja: Kariuomenė pérėjo į puolimą DŽ. Jam nesmagu, kad svečiai į tokius ginčus perėjo I.Simon.
20. tr. pasklisti, apimti: Ir perėjo garsas jo visą Siriją BtMt4,24.
21. tr. perkęsti, pernešti: Jis jau pérėjo visus bandymus Gs. Kožnas šventasis daugel vargų ir pagundinimų parejo M.Valanč.
22. tr. pereilioti: Kai péreisiu visus diržu, tai ir rejestys išbėgs Ds. Ir teip pereik visus titulus, o rasi maža ne visus bažnyčiai duotus SPI222.
◊ ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai ãkys péreina Ds.
per gálvą péreiti pagalvoti: Mislijau, aną į pačtą nusiuntė – taip sau par gálvą párejau Slnt. Per jų visų galvas perėjo tos pačios mintys V.Kudir.
per metùs péreiti senstelėti: Jau per metùs pérėjus ši pana Ds.
per rankàs péreiti užeiti kitam iš priešakio (pjaunant javus): Anas man perejo per rankas – pjaut negaliu, kap sopa Vrnv.
[per] ši̇̀rdį péreiti sujaudinti: Par ši̇̀rdį párejo ta baisi žinia Šts. Verkia ponas, ir man širdį perėjo, apsiverkiau LzP.
širdi̇̀s pérėjo atsileido pyktis: Pérejo širdi̇̀s, ir nuejo Rdš.
pieei̇̃ti (dial.) intr. ateiti: Žiema pieei̇̃ta, lõša grajy[ja] pasisėdę Kin.
praei̇̃ti
1. intr., tr. H, R pražingsniuoti (pro šalį): Niekaip nepraeisi jų nepastebėjęs Blv. Nepraeik pro mane, užeik pas mane J. Jis niekad nepraei̇̃na pro mus nepašnekinęs Gs. Ižgirdo minią praenčią DP102. Savo kelią praė̃jo (neatitiko kelio) Ėr. Jau pro liepą praėjo rš. Potam ne tiktai kaip praeidams jiemus pasirodo, bet ir gerą valandą pas juos ir po jų akim pasiliekt BPII22.
^ Nepraejęs šunų, strypų neišmėtliokis Kv.
| refl.: Tylom kap kiaulė prasiejo (praėjo nepasisveikinęs) OG27. Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio BsV158.
ǁ tr. išvaikščioti, pereiti: Panūdo jaunas praeit pasaulį rš.
2. refl. nueiti šalin, pasišalinti: Sakau tau, prasei̇̃k iš kelio! Trgn. Šuva iš viedro lakė pieną, kap prilakė, ir prasiẽjo Ml. Prasei iš lango (neužstok lango), bo man nieko nesregėt Grv. Prašom prasei̇̃t, jėg par mum nepatinka Ds. Kad žinojęs, tai būč prasẽjęs Trgn.
3. intr. praslinkti, nuslinkti: Lukterėk, kol praei̇̃s lietus Dbk. Griaustinis baigia praei̇̃t, jau saulė pasirodė Sdb. [Nustebus] tarytum šaltis per jo nugarą būtų praėjęs rš.
ǁ pravažiuoti: Dieniniai traukiniai buvo jau praėję rš.
4. intr. pranykti, pasitraukti, nustoti, liautis, dingti: Trumpalaikiai priepuoliai praeina, nesuspėjus panaudoti bet kokią terapiją rš. Ar jau tau tas galvos sopėjimas praė̃jo? Vb. Sutinimas jau praėjo rš. Išėjau į orą, ir praė̃jo miegas Gs. Ji apsvaiginta kanapėmis, ir tas svaigulys visai praeis J.Balč. Man praėjo bet koks noras juoktis iš jo rš. Praejus pirmam džiaugsmui pradėjo vadžioti I. Viskas šioj pasaulėj praeina ir mainos prš. Tai vis daiktai praeinami J. Nepraeis šita giminė, iki tatai vis stosis BtMt24,34.
^ Kas praėjo, tas negrįš PPr199. Geras darbas nepraeis dykai Rs. Kentėk, dantis sukandęs, nelaimė buvusi praeis M. Žadėtoji nepraeis S.Dauk.
praeitinai̇̃ adv.: Da ligšiole sopėjo dantį, ale praeitinai, ė dabar be perstojės Ml.
5. intr. prasiskverbti: Griovys taip užakęs, kad vanduo nebepraei̇̃na Sb. Jegu tik bus koks plyšelis, šaltis ir praei̇̃s Sb. Pro taip uždangstytus langus mažai šviesos tepraei̇̃na Sb.
ǁ pralįsti, pratilpti: Norėjom išnešti bačką, ale pro duris nepraejo Up.
6. refl. įsitraukti į ėjimą: Paki prasei̇̃na, vis iš tyko eina Sld.
7. intr. praslinkti (apie laiką): Taip praeina kelios savaitės J.Jabl. Čia brikšt, te brikšt, i praei̇̃na diena Mžš. Visas amžius praėjo, ir nieko gero Pn. Praẽjo tavo jaunos dienelės Ds. Naktis praėjo laimingai rš. Neilgai betrukus praejo baisi gadynė M.Valanč. Kai trys metai jau praėjo, tai pareit jaunikis šis KlvD61. Šiemet taip praėjo uogos, nieko neprisiviriau Ėr. Praẽjusį metą taip nelijo Vkš. Nuo praejusio meto baisus badas buvo visoj Teutonijoj S.Dauk. Praėjusi žiema buvo ne per šalta Bsg. Laikai yra šie: dabarti̇̀nis, arba ẽsąsis, praė̃jęsis ir bū́siąsis Jn. Praeis dienos, praeis metai, praeis amžiai P. Šimtas metų praeis, mūsų nei vieno nebus Bsg. Žiema praeis, vasara ateis Pnd. Pràeitas laikas J. Aš nebuvau ten nuo praeitų metų Grž. Pràeitą naktį pasnigo Rm. Šnekam čia su kaimynėliu praeitąsias (apie praėjusius laikus) Jnšk.
^ Praeita ir užmiršta Sim.
8. intr. baigtis: Už tas šunybes nepraei̇̃s tau gerai Gs. Nepraeis tau taip, vis tiek aš tau atkeršysiu Jnšk. Tai ko čia pyktis, tegu jau taip praeina! rš. Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė B.Sruog.
ǁ įvykti: Vakarai, spektakliai, paskaitos ir šokiai praeidavo su didžiausiu pasisekimu rš.
9. tr. būti pranašesniam, viršyti: Jau jos niekas neprai̇̃s an tų dainų Šmk. Jis ir mane praei̇̃na Gs. Jūs ožkas praei̇̃nat savo strainumu PP64. Paūgterėjusi pradėjo taip guviai austi audeklus, jog savo mokytoją praejo M.Valanč. Praeimi kitą SD301.
10. intr. būti duodama viršaus: Tegul jau tavo biskį praei̇̃na (tu daugiau mokėsi) Alk.
11. intr. būti išleistam: Jam pinigai praei̇̃davo su ta diena Kp.
12. refl. pasveikti: Nei numirsi, nei praseisi̇̀ Str.
13. intr. atvėsti, praaušti: Da tura pečius praei̇̃ti, negal da kepti – da karštà y[ra] Dov.
14. intr. būti išrinktam: Dvarininkai norėjo vieni praeiti atstovais rš.
ǁ būti priimtam: Pasiūlymas praė̃jo NdŽ.
◊ laukañ praei̇̃ti euf. galėti tuštintis: Eitu laukan, nepraeitù Šts.
priei̇̃ti
1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas pačiūčiuosu, atsitraukdams pabučiuosu BsO23. Prejau ežerelį, čystą vandenelį, randu randu bernuželį žirgelius begirdant StnD8.
^ Priei̇̃s ožka pri vežimo Vvr.
| refl.: Aš prieituos arti ir girdu visą pamokslą Dr. Prieikitės jop ir būkite apšviesti DP576.
ǁ užeiti (pas ką): Pri anų aš kiekus metus prieitù (dažnai nueinu) Grg. Neturia mieste žmogaus prieitamo, kur dings nuejusi? Šts.
2. intr. daug sueiti, prisirinkti: Priėjo kiemas didžių svetelių J.Jabl. Agranomas kai atvažiavo, tai kad priė̃jo žmonių – pilna gryčia stačių! Sml. Vakarais prei̇̃na jaunimo pilna, padūksta Sdk.
| Bet dar ir kasdien prieinančių samdininkių samdo I.Simon.
3. intr. daug privažiuoti: Pilnas turgus priė̃jo mašinų Pn.
4. intr. pribėgti, prisisunkti: Laivas priė̃jo vandens DŽ.
ǁ prisipildyti: Kambarys priei̇̃na dūmų Lp. Priė̃jo daug dulkių BŽ267. Prejo pilna gryčia garų Slm.
5. intr., tr. prislinkti, prisigauti: Priėjusios prie javų ar prie vaisių, pradeda savo pragaištingą darbą Blv. Vos ugnis pri šiaudo priejo, tujaus tas nudegė M.Valanč. Reikia žiūrėti …, idant oras prie jos (vopnos) negalėtų prieiti A1884,354.
| prk.: Badas visur priė̃jo Ėr. Priei̇̃s galas ir jam Pc. Nesijuok iš kitų, priei̇̃s ir tau bėda Gs. Jamui trūdna prieit loskosp pono savo MP79.
^ Siūlas kamuolį turi prieiti Vdk. Pradėjo nuo virvelės, priė̃jo prie kumelės (apie vagį) Vel.
ǁ tr. (galėti) pasiekti: Ar ežeras priei̇̃namas? Rm. Vietose taip pat neprieitamose S.Dauk. Aukštos neprieinamos uolos rš.
| Daugelio dokumentų negalėjau prieiti J.Jabl.
ǁ prk. įgyti palankumo, susitarti: Kaip anas priėjo prie teisėjo? Sdk. Jis moka prie visų priei̇̃t Gs. Kai reikia kur prei̇̃t, tai be pinigų ir tuntuok (vaikštinėk) aplink Trgn. An jį be raudonos kepurės neprieisi Str. Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs M.Valanč. Prieitama merga (pasileidusi) Šts.
ǁ prk. pasiekti (mąstant, kalbant): Prieina prie tos nuomonės K.Būg. Turime prieiti prie išvados K.Būg. Jokių galutinių išvadų dar neprieita NdŽ. Lyginimu pri̇̀einame gerą rezultatą K.Būg.
| refl.: O kaip in kalbą prisėjo, ne kartą sakė, kad sūnų užmuštų V.Krėv.
6. intr. prislinkti, priartėti (apie laiką): Priei̇̃na laikas, ir miršta žmogus Pn. Šiliškė prei̇̃na Pc. Vakarui prei̇̃nant, pakinkė motyna arklius Jrk24. Tiek berasis – priei̇̃s ir vakaras parvažiuoti Šts. Po tą mišką bevažinėjant, priėjus naktis Sln. Jam vis anksti – priei̇̃s mirt, ir tai da bus anksti Rm. Kenti kenti, bet priei̇̃na, kad daugiau nebegali iškęst Rod.
| Kas prieis: be arklių važiuos, lakstys padebesiais Lnk.
| refl.: Ir jam prisiėjo laikas J.Jabl.
ǁ intr. ateiti terminui: Prieina jau ir mokesčiai mokėt Rm.
7. tr. susitikti, pasimatyti: Man reikia dėdę priei̇̃ti Ėr. Ar tu jo dabar neprieini̇̀? Rm. Jei pamatysi, prei̇̃k Joną Slm. Ir norėjo, kad tik prieitų kokį žmogų J.Jabl. Ir dienai veikiai besibaigiant, priėjo jį jo mokintiniai Bb1Mr6,35.
8. intr. bažn. atlikti (tam tikras apeigas): Ar jau prėjai̇̃ velykinės? Slm. Abi priẽjom [išpažinties] OG91. Kas gyvas galįs nu Verbų lig pravadų nedėlios turėjo prieiti pri kunigo ir švenčiausį sakramentą priimti M.Valanč. Kartą metuose prieime DP36.
| Sakyti kozonį … prientiemus Dievo stalop Mž499.
| refl.: Liepė munie prieities išpažinties S.Čiurl.
9. tr., intr. apžiūrėti: Reik visus priei̇̃ti, pašerti Užv. Kai apsimušim (apsidirbsime), reiks prie bičių priei̇̃t Gs. Dabar nėra kam pri gyvolio priei̇̃ti Žlp.
10. intr. rasti progą, rasti laiką: Vis neprieinù, taip stovi darbas Pn. Kai turėsiu laiko, prei̇̃siu prie to mezgimo Jrb. Kada aš rašysiu, pats žinai, kad niekad nepriėjaũ Mrj. Dėl daug lauko darbų negalėjo prieit aust BsPI71. Ot, prieidamas ir padariau Alk. Priei̇̃damas, priei̇̃damas ir apsidengiau stogą Skr.
11. tr., intr. tęstis, siekti: Neprieina prieg ežero laukai Lp. Ištisas žemės plotas prieina Baltijos jūrą J.Jabl.
^ Ant tvoros stovia gaidys, uodega priei̇̃na lig žemei, o balsas – dangun eina (varpas) LTR(PnmR).
ǁ intr. prigulti, tikti, nepaliekant tarpo: Durys nepriei̇̃na, žiemą reikės užkimšt Skr. Ta lenta labai gerai priei̇̃na prie anos Jnšk. Kurgi neis šaltis, kad durys an slenkstį neprei̇̃na Sld.
12. intr. būti pelnomam, uždirbamam: Ką darysiu nedirbus – vis kokiu centu daugiau priei̇̃na Ps. Jis turi gerą tarnystę, ir iš šalies dar prieina rš. Užsisiuva, da už seniūnystę dvidešimt penki litai mėnesiui priei̇̃na Ds.
13. intr. pribręsti, prinokti: Šiemet anksčiau prė̃jo rugiai Kp. Smėlėtoj žemėj ir kviečiai greičiau priei̇̃na Up. Vasariniai obuoliai anksčiau priei̇̃na kaip žieminiai Št. Pernai anksti priẽjo riešutai Vvr. Kasmet da nepriẽjusius riešutus išneša Vj. Aviečių yra, gal priei̇̃s jau Vlkv.
14. intr. pasitaikyti: Kaip priei̇̃na, taip ir pasakau Žd. Jei priẽjo kumet išgerti burną – neatsisakė Plt. Ir mylimės, ir baramės, – kap kada priei̇̃na Prng.
| refl.: Visaip prisei̇̃na – tenka žmogui ir pavargti, ir lengviau pagyvent Vdžg. Gyvenime prisiei̇̃ta ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. Prisiei̇̃nant kam prisiekti, reikia pirma gerai pasimislyt apie tatai A.Baran. Taip prisiė̃jo, kad jis visus išvadavo Lnkv. Kaipgi tau prisẽj[o] išgurint langą? Arm. Prisieidavo man pačiam tarpininkauti Blv. Kad sveikas gyvensiu, dar prisei̇̃s ir Kaunan nuvažiuot Trgn. Neprisejo sutikt Aps.
15. intr. reikėti, tekti: Tą daržo vietą priei̇̃s su dalgiais nupjauti Grg.
| refl.: Prisiėjo mums vargti, kol prasigyvenom Rs. Balsavimą prisiėjo atidėt, nes trūko kvorumo rš. Garbeniui prisiėjo liudyti Blv.
^ Oi nespjauk į vandenį, gali pačiam prisieit atsigert LTR(Brž).
ǁ prireikti: Vaikį ir piemenį tepriẽjo samdyti Plt.
| refl.: Kur kokį daiktą turi, tai tę ir palieka, o kap kada prisei̇̃na, tai suk galvą, ieškok Švn. Nemesk nei kokio daiktelio, kada nors prisei̇̃s, ir turėsi Ds. Neskolinsi, tai ir tau, kai priseis, nepaskolins Ds.
16. intr. tekti, priklausyti: To ūkio ketvirtadalis man priei̇̃na Kltn. Ir jam, ir man po lygiai priei̇̃na Trgn. O ką mes apie anus sakėm, toktai ir mums priein prš.
| refl.: Da ir man dalelė prisiei̇̃na Sdk. Kas jam pačiam ir jo išrinktiemus prisieit, bus sugrąžinta SPI14. Ne tau toji dūšia, bet man prieitis, nes man tarnavo DP523.
ǁ refl. sietis su kuo, liesti, priklausyti: O kas prieitis galo ir naudos …, tos yra didės ir tūlos DP134. Tau nieko prieitis, nerūp nieko CI97.
ǁ atitekti: Jiems nereiktų nė trobų kelti, ir pievos prieitų kiekvienam A.Vien.
ǁ refl. priderėti: Labai reiktų tuos baust, kurie svetimų nuodžių neuždengia, kaip jiems priei̇̃tis DP478. Tesi pagerbimas ir liaupsė jam prisienti DP599. Prisieinančiu būdu N.
17. intr. kng. reikšti požiūrį, elgtis, suvokti: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos rš. Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriai rš.
18. intr. kainuoti: Misliji, rūbas pigiai prei̇̃na? Mlt.
19. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Brolienė priei̇̃na ji man Brž. Jis man dėdė (giminė) priei̇̃na Sv.
| refl.: Aš jam dėdė priseinu Mšg.
ǁ būti tuo pačiu, sutapti: Ans nėr man gentis, tik pavardė priei̇̃ta Plng.
20. intr. apibėgioti, susikergti: Geras jaučias – priẽjo kartą, ir pasivaikė karvė Ds. Ar jau priẽjo arklys an kumelę? Ds.
◊ [liẽpto] gãlą priei̇̃ti atsidurti padėtyje be išeities: Liepto galą priėjo R184. Galą priėjau N. Ilgai jam sekės su vogtu mišku, bet kartą priėjo liepto galą (pakliuvo) Jnš.
į savè priei̇̃ti pasitaisyti, suriebėti: Kai priei̇̃s in savè arklys, tada parduosim Alv.
į ši̇̀rdį (prie širdiẽs) priei̇̃ti rūpėti, jaudinti: Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo LzP. Meilingi žodeliai in ši̇̀rdį priẽjo Tvr.
prie prõto priei̇̃ti susiprasti: Tu ir dabar dar prie proto nepriėjai I.Simon.

×razei̇̃ti (hibr.) intr. išsiskirti: Pasbars kada i razei̇̃s Arm.

×parazei̇̃ti intr. išsivaikščioti: Visi sūnai parazẽję, liš moma ir duktė pirkioj Lz.
suei̇̃ti
1. tr., intr. susitikti: Ar jį kada sueini? J.Jabl. Aš su juo dažniau sueinù Vv. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos Ut. Dabar man jo nebepapuola suei̇̃t Pš. Jūs bijot į akis suei̇̃ti Vkš. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį Alk. Kiekvienas, suėjęs su pažįstamu, sveikinasi rš.
^ Kalnas su kalnu suei̇̃na, o dar žmogus su žmogum nesuei̇̃s Ėr.
| refl. tr., intr. SD333: Šiandien susėjau ir tavo tėtušį Žem. Jie dažnai susieina Zp. Pasibūk, matai̇̃, retai susiei̇̃nam Ėr. Aš su juomi susiėjaũ KBI29. Vakar turguj dėdiną buvau susiėjęs Sdb. Ir susėjo du broleliu kalbėtis JV73. Susiẽjova mudu kaktomušais tarp durų J. Jėzus dažnai susieidlavo su pasiuntiniais savo VlnE189.
2. intr. susirinkti į krūvą: Kitą dieną kitan kieman visos suei̇̃davo Kp. Sueina žmonės paprašyti, kad jiems sudarytų įvairių aktų rš. Agatos išleisti į aną pusę (pas jaunąjį) visas sodžius suė̃jo Sml. Kelkis, tėvuli, … jau suẽj visi susiedėliai TŽI278.
| prk.: Visi darbai suė̃jo į krūvą (sykiu reikia dirbti) Gs. Vėl Vilnius, Kaunas, Klaipėda sena po mūs kovinga vėliava suėjo V.Mozūr.
| refl.: Čia ir lietuvių darželio vaikai susieina prš. Be reikalo mes čia susiėjom Sz. Susieidavo ir susitardavo savitarpyje dėl visokių bendrų reikalų A.Janul. Penkiõs, keturiõs susiei̇̃davom verpti Zr. Ciecorystės saimas ant pavasario … susieisiąs LC1885,2. Visas sodžius buvo susiė̃jęs prie galukiemio vartų Onš. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim B. Kur du arba trys vardan mano yra susiėję, tenai aš esmi viduje jų DP190. Tie visi susiėjo pakalnėj Sidim BB1Moz14,1. Susieimi draugėn R419. Suėjose rodon vienon Mž505.
| prk.: Ir kitų mokesnių dabar labai menkai tesusieina prš. Daug piningų susiė̃jo KII383. Rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis Lz. Dvi natūri suėjos DP474.
3. intr. bendrauti, draugauti: Mes su Emile labai suei̇̃davom Sdk. Kolei nespykom, tai suei̇̃davom Dbk. Kaip anais metais susipykom, teip ir ligšiol dar vis nesuei̇̃nam Sml. Jie labai sueinami̇̀ žmonės Žml. Jie tokie šeškai, nesueinamas kiemas Sml. Kaipgi eis – nesuei̇̃namas žmogus? Pl. Treji metai, kaip jie sueinami̇̀ (mylisi) Pl. Dvylikos metelių suei̇̃ti pradėjom, penkiolikos metų viens kitą mylėjom Grž.
| refl.: Seniau, dar gimnazijoj būdamas, su savo krašto jaunuomene beveik nesusieidavo J.Bil. Mes susiei̇̃davom su ja, kaip mergaitės būdavom Pš. Susieidavom su teisėjais, advokatais rš.
4. intr. visiems įeiti (į kur): Visi pirkion suẽjo Švnč. Juodvarniai tik sukranksėjo, nusileido ir suėjo žmonėmis į trobą J.Jabl. Anie suė̃jo į vidų J. Arkliai pasiliko vieni, dar į javus sueis V.Kudir.
| refl.: Karvės susė̃jo į daržą Rs.
5. tr. suvaikščioti: Daug kelio suejáu, kol į Vilnių nusigavau Šv. Par visą amžių esu kokį šimtą mylių suejęs Šv.
6. intr. suvažiuoti, suplaukti: Visi vežimai suėjo į kiemą Rm. Visi laivai suė̃jo į uostą NdŽ.
ǁ sutekėti: Eiškūnas ir Bartava suei̇̃na į vieną krūvą Ms. Miestas pastatytas toj vietoj, kur sueina dvi upės J.Balč. Trys upės suej[o], trys seserys suvažiav[o] Pls.
ǁ prk. susibėgti į krūvą: Buvo atvažiavę į stotį, kur sueina daugybė geležinkelių rš.
| refl.: Ten susieina visi trys keliai V.Krėv.
ǁ prk. susiderinti: Mūsų nuomonės nesuei̇̃na NdŽ.
7. intr. sukakti: Marytei sueina šešiolika metų Plv. Jau aš suėjaũ aštuoniasdešimt vieną metą Vlkv. Šiais metais man jau šešiasdešim antri suei̇̃s Užv. Dar nesuė̃jo pusė metelių, jau ir prapuolė meilūs žodeliai Vlkv. Termino sueinamoji diena rš.
ǁ baigtis, praslinkti: Taip suejo diena pirmoja A.Baran. Suėjo dvi valandos rš.
8. refl. susituokti: Metų nėra, kaip susiėjom rš. Pirm nekaip susiėjo, rasta yra nėščia NTMt1,18.
ǁ grįžti po išsiskyrimo: Jis su pačia buvo persiskyręs, bet jau vėl suẽjo Alv.
9. intr. pradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.): Aš noriu į pažintį sueiti Lž. Sueinu in tavorčystą, t. y. kliaunuos su juomi J. Suėjome į pažintį A1884,364. Nemaniau, kad teks mums suei̇̃ti į gimines Gs. Ir seniau kviesdavoms, o dabar giminėn suė̃jom, tai kurgi nebesikviesma?! Slm. Taigi labai metas, pamiršus savybės ginčus, santarvėn sueiti rš. Suei̇̃ti į derybas NdŽ.
| refl.: Kada žmonės susieis ing vienybę Mž475.
10. intr. susidurti, ribotis: Jie kaimynai – laukas su lauku sueina Vdn. Jų sodybos suei̇̃na Jnšk. Su šventorium sueina kapinės rš.
| refl.: Jų laukai su laukais susei̇̃na Lp. Žiemiuose Lietuva susieina su Latvija BŽ193. Rubežiais susieimi R22. Mūsų ganyklos susiei̇̃n Trg. Kelyje susieina trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis rš. Dainavos laukai sasiei̇̃na [su Zasečių laukais] Zt.
ǁ sutekti: Tas ploščius per siauras, nesuei̇̃na, susegt negalima Ėr. Marškinių apikaklė nesuei̇̃na Jnšk. Tempk, kad galai suei̇̃tų NdŽ. Pasiuvo tokį siaurą žiponėlį, kad nė vienas guzikas nesuei̇̃na Ds.
| Žiūrėk, ar sueina galai, tada pjauk Sdk.
| prk.: Suei̇̃s pienas su pienu (viena karvė užtrūks, kita atsives) Lp. Dabar nelabai su pinigais suei̇̃nam Gs.
| refl.: Apsiausto skvernai nesusiei̇̃na Trgn. Tujau reik įkišti medžio kylelį, idant plyšiai nesusieitų S.Dauk.
11. intr. susinaudoti, susieikvoti: Ant tiek šeimynos greit viskas suei̇̃na Gs. Apsiaustui milo suei̇̃na šeši mastai NdŽ. Padėjau pilną bliūdelį košės, tai ir suẽjo visas Mlt. Kai šonuos (į užsienį) linus traukdavo, tai visoki suei̇̃davo Ds. Kai norėsi valgyt, tai visa suei̇̃s Ds. Kiaulėm visi šiaudai suei̇̃s Sb.
12. refl. susidėvėti: Apsiaustas visai susẽjo Ll.
13. intr. pavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskilti: Visos malė, nesumalė, kaip svočiutė priėjo, į miltus suė̃jo JV711. Nukrito puodas nu stalo, ir suẽjo į čeženas Vvr. Kaip šavo trakš! trakš! muškieta šupuliuos suejo BsPII247-248.
14. intr. derintis, sutikti: Tie žodžiai gražiai suei̇̃na Vl. Mūsų, bobul, kalba suei̇̃na Ml. Avelės nepardaviau – dviejais zlotais nesuvejau, tai parsivežiau namo Prng.
15. refl. tikti: Paderu ant to, susieimi SD62.
16. intr. sulįsti: Vinis suė̃jo į sieną NdŽ. Suei̇̃ti į skylę NdŽ. Tuomet velniai išėjo iš žmogaus ir suėjo į kiaules SkvLuk8,33.
ǁ visiems įsmukti, nugrimzti: Upiuos (pelkė) arkliai suė̃jo Brsl.
ǁ susisunkti: Vanduo greit suei̇̃na į žemę NdŽ.
17. intr. susimušti (apie sviestą): Jau pradeda sueiti sviestukas Dov. Mušu mušu, nieko negaliu padaryt – niekaip sviestas nesuei̇̃na Št. Šiltas smetonas su pienais sukamas sueita į didžiąjį sviestą – trupa, yr apsirėkęs Ggr.
ǁ rūgstant sustandėti: Kažin ar da nesuėjo pienas, man tep rūgštaus norisi Al.
◊ į metùs susiei̇̃ti suaugti: Kai mergaitė susieis į metus, jai žemę paliksim Šd.
į kū́ną suei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Kū́nan suė̃jus, kaip mulas Kp. Taip atsitaisė [vaikas po ligos], suėjo kūnelin Slm.
į kùprą suei̇̃ti susikūprinti: Iš senystėlės kuprelėn suejau Rod.
į pórą su[si]ei̇̃ti susituokti: Tai jei tu iškentėsi, tai gal mudu sueisim in porą BsPIV39. Kol du į porą susieina, kipšas devyniasdešimt devynias poras batų nudrasko belakstydamas, piktas kalbas bekeldamas I.Simon.
į prõtą (×rãzumą) suei̇̃ti suprotėti: Ir vaikai gudrūs, visi suėjo į protą Rdm. Dabar svietas suėjo į protą Vaižg. Kai suaugs, tai suei̇̃s razumañ Ds.
į ragùs suei̇̃ti sumažėti (pienui): Dabar pienas karvei raguos suejo Trgn.
sùeitas kẽlias be ypatingų pastangų gaunama nauda, abipusė nauda: Kad tu, pakeliui eidamas, atneštum man grėblį – būt sùeitas kẽlias Dglš. Čia labai sùeitas kẽlias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiu Trgn.
pasuei̇̃ti (dial.) intr. daugeliui susirinkti: Bobos su mintuvais pasùeima ir mina Lz. Pasuẽjom pirkion ir papietujom Dv.
užei̇̃ti
1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užei̇̃t už stalo Lp. Ažei̇̃k priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užei̇̃siu Pc.
| refl.: Užsiejáu už pelkių Skdv. Neužsiei̇̃k už akmenų Skdv.
ǁ greičiau paeiti: Širvi, užei̇̃k, širvi, atleisk! (sakoma, jaučiais ariant) Šts. Bet tas velniūkštis vis užeina pirma tos bobos ir išrenka kur geruosius grybus SI30.
ǁ tr., intr. einant užuolankomis, užstoti: Bėk, karvę užeisi Ds. Užei̇̃k karvę nuo vasarojaus Ut. Nekliudyk, skubu – noriu užei̇̃t dar jam už akių Srv. Ir einančiam ing vieną miestelį užėjo jam dešimtis vyrų raupuotų Ev. Užejo jiemus Ponas Jėzus kelią MP156.
2. intr. SD162, H eiti (ant ko), užlipti: Snigti pradėjo, ne vienas ant pečiaus greitai užėjo rš. Užėjau ant kalnelio, ant močiutės kapelio RD7. Kalnas čionai buvo labai status, beveik ir dabar neužeinamas LTI326. Tęsėsi neužeinamas raistas Rmš. Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina K.Donel1. Užei̇̃k an kalnelio, ir matysi, kur galvijai Ds. Vincukai mano, broliukai mano, užgititei̇̃kai aukštan kalnelin (rd.) Ant. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517.
3. intr., tr. apsilankyti (einant): Užei̇̃na kartais koks svečias Paį. Joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda BsPII176. Karalaitis eina ir užeina į karališką miestą MPs. Taigi užeikime į tuos gražiuosius laukus J.Jabl. Aš šiandie vakare pas tave užei̇̃siu Rdm. Aš savo amžiuo[je] kiemo anų nebužei̇̃su Slnt. O kas čia tave, Jonai, į tą taip tolimą ir niekam neužeinamą šalį atgabeno? BsPIII92. Ten labai užeinama vieta Alk. Užeinamesnėse vietose yra ir kitas namų galas, vadinamas seklyčia LTII426. Visi murmeno bylodami, jog žmogausp nuodėmėtop užėjo DP571.
ǁ tr. aplankyti: Šitai, pone, užeikite namus tarno jūsų BB1Moz19,2.
4. intr. užslinkti (už ko): Saulė ažẽjo až debesio Ds. Mėnulis užẽj[o] už debesio Lp.
ǁ nusileisti: Saulė ažẽj[o] Lz.
5. intr. pakilti: Oi tai užėjo aukštai saulelė TŽI304. Saulė jau buvo gerokai užejus, kai jie atsikėlė Lš.
ǁ užtekėti: Paki saulė užei̇̃na, tai labiau šalta Trgn. Užeis šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis BsO113.
6. intr. atslinkti: Lietus užei̇̃na Pc. Lietui užėjus, nebėra kur pasidėti Blv. Užė̃jo lyt Ėr. Užeis didis debesėlis, sulis lankoj šienelį LB134. Kai užei̇̃na vėtra, ir medžius išlaužo Vb. Nuo tos balos užei̇̃na toks rūkas negeras Ėr. Rasa užeina N.
ǁ pasirodyti: Ant stalų vėl geresni daiktai užėjo, ir suvytę veidai vėl atsigavo Ns1850,1.
ǁ atkilti: Kai užẽjo vokiečiai, valgyt nelabai buvo ko Mlt.
7. tr. sutikti (einant): Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas LzP. Juda nuėjo (atstojo) nuog savo brolių ir užėjo vyrą iš Oddam BB1Moz38,1. Užėjau jį ant turgaus Įstrutyje B.
^ Dveigys treigį užẽjo (gudrus sutiko dar gudresnį) Krž.
8. intr. užvažiuoti, užplaukti (ant ko): Lengva dirbt – užėjai̇̃ akėčiom, ir tuoj supurejo žemė Gs. Parvažiuojant kam užejo ratas, ir toj vietoj išlaužė rugius Rp. Ne tiktai ledynai buvo pavojingi, bet ir seklumos, ant kurių laivas užeidavo K.Bor.
| Mašina užei̇̃nant (ne perdėm) tik gal pjaut Gs.
9. intr. užlįsti, užsimauti: Kepurė vos užei̇̃na ant galvos Jnš.
ǁ pritekti: Per mažas kaunierius, an ausų neužei̇̃na Rdm. Tvarkingai, kad vieno [mėsos] griežinėlio kraštas užeitų ant kito, sudėti į pusdubenį ir užpilti padažu rš.
| prk.: Turime pieniško, mėsa ant mėsos užeina (senosios mėsos nesuvalgius, pasipjaunama naujos) MTtIV99.
10. intr. paplūsti, pasrūti: Kaip tik pradeda malūne malt, ir užei̇̃na ant ledo vanduo Ds. Šįmet visos balos užejo vandeniu Sn. Kasant [v]anduo ažẽjo, tai ir pametė Mlt. Pašluostysiu akis, užėjo ašarom, nematau Al. Besiklausant ašaromis užeidavo jos akys LzP. Kraujas užė̃jo, ir negali ištraukt rakšties Ėr.
ǁ apsitraukti: Visas dangus ažẽjęs – ar tik lietaus nebus? Trgn. Akys kai dūmais užėjo, nieko nematau Gdr.
| Pamastas (grindys) lengviau mazgot neažẽjęs Dkšt.
11. intr., tr. užslinkti (apie laiką): Bebūnant Elzytei miške, užėjo naktis J.Balč. Įšilęs pavasaris tiesė rankas užeinančiai vasarai rš. Visokių laikų užė̃jo Ėr. Užei̇̃s jums tamsi naktis, neatrasit kelio JD559. Senatvė mus pamažu užei̇̃t KII247.
12. intr. kilti, prasidėti: Užė̃jo baisūs karščiai DŽ. Man užvalgius dažnai užei̇̃na pilvo skaudėjimas Lš. Vaikui užẽjo kirmėlės Lp. Kad užei̇̃s kada sopstas – nors rėk Mlt. Buvo užeję dantis gelti Šts. Užė̃jo negera, ir nuėjo gult Ėr. Bernui užeina kvaitulys – eisiu, sako, į Ameriką V.Kudir. Kas tau užė̃jo, kad taip dūksti? Vb. Mūs visiem paršam galas užėjo Lš. Man užėjo striukė Jnšk. Vos dagas buvo pabaigtas, tai brangybė užėjo Ns1850,1. Kalba užėjo apie grožį rš. Kaip tik šuva pamato katę, tuoj užeina jam mislis, kad ana nugaišeno jo gromatą, ir veja katę BsPII197. Man visai į galvą ta mintis neužejo Lš. Galėjo perti kailį dvarponiams, kada tik užeidavo noras V.Kudir. Jam užėjo pyktis rš.
ǁ pradėti: Grybai buvo užė̃ję dygt, paskui vėl nustojo Ėr.
ǁ tr., intr. apnikti: O kad tave vargas užei̇̃tų! Bsg. Kad užė̃jo man miegas! Grž. Miegas man užei̇̃t KI69. Visokias rūpestis jį užeis CI66. Piktenybės mano užejo ant galvos mano Mž468.
ǁ ateiti į galvą, užsimanyti: Par tą laiką iš ploščiaus kišenių galėsi semti piningų kiek tik užeina LTR(Žg).
13. tr. atlikti, nuveikti (vietoje kito): Aš esmi jaunas, galu ankstie kelti ir tėvelio žygius užeiti M.Valanč. Nėr kam užei̇̃ti sunkių darbelių, nėr kam ma[n] užtarti šaunių žodelių JD497.
14. intr. vesti: Užėjęs an seseries užkurion Krn. Kad užėjau už mergelę, kaip karklynas pavytau BzF31. Vyrelis jau kelintą žiemą laksto, ar neras kur užei̇̃t už žentus Srv.
15. intr. sekti vienam po kito, keistis: Toj bažnyčioj popiežius paskui popiežių … užeit … kaip diena paskui dieną DP460. Paskui Anicetą užėjo Soter DP588.
16. tr. rasti, aptikti: Šiandiej daug uogų užejaũ Ktk. Kad užėjom grybų! Upt. Paslėpk peilį, kad vaikai neužei̇̃tų Skdv. Tik spėjau saldainius pasidėti, vaikai ir užejo Up. Užẽjo uogas vaikai ir nuskabė visas Šts. Toliaus eidami užẽjo jie medy bites BM147. Javai taip gražūs, kad retai kur tokius užeisi Tat. Ir tenai miltų kalno neužei̇̃si Rm. Ir man dažnai pasiseka grybų užei̇̃t Pn. Kad užeič kur gerą karvę, tai negailėč pinigų Ds. Padėk butelį į rugius, kad kas nors neužei̇̃tų Up. Užeitas grybas nebauga Šts.
ǁ užklupti: Aš jį užejau obuolius beskinant Lš. Visi mane užei̇̃na, visi mane pabaido JD313.
17. intr. pakliūti, pataikyti (ant ko): Užei̇̃ti ant minos NdŽ. Jis neužejo kur ant gero, o jam būt parodę! Lš. Užeisi kada ant tokio, kur ir tau galvą nusuks Ds.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos užėjo LTR.
18. intr. pasitaikyti: Man nebūtų įveikę, bet tokia minutė užėjo Rz.
19. tr. užimti, okupuoti: Vokiečiai užė̃jo mūsų kraštą Šd. Taip tai įviso biurokratija užeituose kraštuose A1884,111.
20. tr. būti pranašesniam, viršyti: Užeit pasiutęs nerimstantį B.
21. intr. būti viršaus: Kaip reik atidavėm grūdus – koks sykelis dar užė̃jo Jnšk. Tegu nors kiek užei̇̃na ant maišo (užpilk daugiau, kiek maišas sveria) Gs. Ar svorio dar bent kiek užei̇̃na? Ds.
ǁ prisidėti: Nuo Kalėdų pradės po minutėlę užeit [dienos] Krkn.
22. intr. versti (apie kiaušinius), užsiperėti: Iš aštuonių tik trys kiaušiniai ažẽjo Ktk. Kai ančių, tai visi kiaušiniai ažei̇̃na Trgn. Leidėm perėt vištą an šešių žąsų kiaušinių, ir tik vienas ažejo Vj. Šį kartą kiek tik kiaušinių pasėdinau, tai visi ažẽjo Ml. Nė vieno kiaušinio nėr ažẽjusio Ds. Neažẽję kiaušiniai esti paperai Dglš.
23. intr. būti pelnomam, uždirbamam, vertam: Jam mažai užei̇̃na, jis ir neduoda Pc. Kad keli skatikai ir užeina viršaus, tai niekis Jnšk. Jam užei̇̃na kokis svaras [, dalijant lašinius] Lp. Anos ta žemė ir tie trobesiai už tą skolą nebužei̇̃na Plt. Už darbą nebužei̇̃na, pasėjus linus į pavasarį suartas dirvas Dr. Ant šito tavoro man nė kiek neužei̇̃na Lš. Man daugiau užei̇̃ta nu ponų nekaip algos gaunu Šts.
| refl.: Ji siuvėja, jis kalvis, tai ir užsieina po truputį Lš. Iš vištų neažsieisi̇̀ (nepragyvensi) Trgn.
ǁ būti atlyginimu už darbą: Paršelio nepirkom – dienoms užejom Lk. Kailių išdirbimas užeita už egles pirktas Šts.
ǁ tr. uždirbti: Ir asmoką neseka niekur ažuei̇̃t Arm.
| refl.: Jis jau užsieina pats ant savę Lš.
24. intr. užželti, apaugti: Vel visa pieva karklais ažẽjo Dgl. Usnėm visas daržas ažejo Dbk. Dabar mišku ažẽjo Ds. Dirvonas užei̇̃s berželiais, ir bus miško An. Žemė gera, tik pievos raistu užẽję Alv. Mūs rugiai dirsom užẽję Lp. Jau tie šaltinėliai žolele užẽjo LTR(Vrn). Ta mūs bala tuoj jau visai užei̇̃s (užaks) Lš.
25. tr. nulenkti, papirkti: Kaip jis bylos nelaimės – visus liudinykus užė̃jo Svn. Jau viršaitį jų radau ùžeitą, todėl ką bepapūsi Ds. Visi sūdžios jų užeiti̇̀ Kp.
^ Pinigais ir patį velnią užeisi Svn.
| refl.: Jau ãnas užsiẽjo (įsiteikė) OG107.
26. tr. pamušti einant: Labai toli ėjau, koją užėjaũ, skauda, sustingo Šk. Matyt, užėjaũ koją, kad dabar skauda Snt.
27. intr. užtirpti: Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali pajudinti pirštų J.Bil.
28. intr. užgelti nuo šalčio: Jam dažnai žiemą rankos užei̇̃na Pbr. Kad užėjo rankos, tai nežinau, kur dėtis Vb. Velėjant žlugtį, labai ažẽjo rankos Sdk. Kad rankos neužeitų, reikia trinti sniegu Šlv. Nušalęs rankas tuoj prie ugnies šildžiau, tai kad užẽjo, tai negalėjau iškęst, kaip skaudėjo Ign. Pirštai labai atšalo, o dabar užėjo Krik. Sušalau beieškodama [šalty], nagai užė̃jo Ėr. Aš negaliu mėtytis sniegais, man greit panagės ažei̇̃na Sv. Ploviau rūbus, tai kad užẽjo už nagų, tai nor imk ir rėk Alv. Užei̇̃na už nagùčių [sušalus], verkia Klvr. Šaltas vanduoj – net už dantų užejo (atsigėrus) Lp.
29. refl. sugyventi, sutikti: Taip nieko gyvena, tik su žentu neužsiei̇̃na Tj. Jonas su Petru dėl kiaulių jau antri metai neužsiei̇̃na Ut. Kam pjaunas gyvuliai tarp savęs, kodėl ir jie neužsieina? rš.
30. intr. apibėgioti, susikergti: Bulius ant karvės užė̃jo Gs. Bulius dusyk užejo, i karvė pasiieškojo Rs. Jautis tris kartus užė̃jo ant karvės Jnš.
◊ ×ant mi̇̀slės užei̇̃ti kilti minčiai: Kas jai … užei̇̃na ant mi̇̀slės BM29. Užejo jam ant mislės pasižiūrėt, kas tam maiše yra Ds.
ant prõto užei̇̃ti atsiminti: Gerai, kad man užejo ant proto, o būtau užmiršęs Lš.
ant séilės užei̇̃ti
1. menk. kilti minčiai, pagalvoti: Užė̃jo kas ant séilės, ir pasakė Pc. Jis tai viską išplepa, kas tik ant séilės užė̃jo Alk.
2. kilti norui, įsigeisti: Kur užėjo ant seilės, te ir eina Ėr. Kas jai tik užei̇̃s ant séilės, močia tuoj ir perka Slm.
3. prisiminti: Kai užeis ant seilės, pasakysiu Ds.

į pãnages (panagė́sna) užei̇̃ti Vrnv užpykti.
į ši̇̀rdį užė̃jo supykino: Tas laidokas man teip žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertau Rod.
kraũjas užei̇̃na supyksta: Jei jam užei̇̃na kraũjas, kerta, kuo papuola Lš.
šilimõs užei̇̃s klius, nukentės: Da ir tau šilimos užeis dėl to šautuvo Slm.
širdi̇̀s užė̃jo
1. supyko: Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau Mrs. Man užė̃jo širdi̇̀s, ir pasakiau ne vietoj žodį Jnšk. Širdžiai užejus pasakiau Šts.
2. susigraudino: Taip širdi̇̀s užė̃jo, kad kiek neapsiverkiau Srv.

už nagų̃ užei̇̃ti nepatikti, įsižeisti: Jam tai užejo už nagų Lp.