ri̇̀sti, ri̇̀ta (reñta Gg), ri̇̀to (ri̇̀tė)
1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius ri̇̀tam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis ri̇̀tė Ob. Akmenį nuo kapo ri̇̀sti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis ri̇̀tė ri̇̀tė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito rš. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199.
| prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien.
^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis ri̇̀tamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą ri̇̀ta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinai̇̃ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.
ǁ grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu ri̇̀st Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.
ǁ voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį ri̇̀sti NdŽ.
ǁ versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.
ǁ leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai ri̇̀to ri̇̀to stalu stiklužį; už tai jis ri̇̀to, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).
ǁ sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: ri̇̀ta i ri̇̀ta pasieniais [savo porą] Prng.
ǁ stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą Mš.
2. tr. versti, griauti: Vėjas ri̇̀ta laivę ant šono Sv. Anudu ri̇̀ta kits kitą J. Ri̇̀ta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db.
| prk.: Jis ri̇̀ta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B.
| refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi MŽ23.
ǁ leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą rš. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm).
3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą ri̇̀sties reik Slnt.
4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8.
| refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį ri̇̀stis Skr.
| prk.:
^ Žodžiai kaip ristè ri̇̀tasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: ri̇̀tas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc.
5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B.
| refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, ri̇̀tas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta rš. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs).
6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai ri̇̀tas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè ri̇̀stis Raud. Kaip meška ri̇̀tos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr.
7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja rš. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai rš. Laukan pradėjo ristis mokiniai sp.
| prk.: Daba ricieliai pradės ri̇̀stis: dieną šils, naktį šals Bsg.
8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu rš. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, ri̇̀tase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb.
| prk.: Visi ri̇̀tas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais ri̇̀tas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv.
9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž.
| prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą rš. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas rš. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga rš.
10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis ri̇̀tas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų rš. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi rš. Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov.
11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas rš.
12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas ri̇̀tas greit – nė nepajunti Jrb.
13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo ri̇̀tasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas ri̇̀tas par slenkstį Kv. Dar tik ri̇̀tasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – ri̇̀tas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion ri̇̀tas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč.
^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut).
14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip ri̇̀tas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai ri̇̀tatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar ri̇̀sčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai ri̇̀stis (tvarkytis) Rdm.
15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, ri̇̀tas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai ri̇̀stis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas ri̇̀sties Slnt. Ri̇̀sties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka ri̇̀tas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie ri̇̀sties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais ri̇̀stis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau ri̇̀sties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk).
| prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms ri̇̀sties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš.
16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos ri̇̀tas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria ri̇̀tose, ka juodvi ri̇̀tose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Ri̇̀sties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Ri̇̀tamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo ri̇̀siuos? Žlp.
17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč.
18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai ri̇̀tose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau ri̇̀tas Smal. Jau perukas ri̇̀tasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų rš.
19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr.
20. intr. mainyti: Ri̇̀skim peiliais Vrb. Ri̇̀sti mėgsta čigonai Ss.
21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts.
22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasi Plv.
ri̇̀pką (ri̇̀tinį J.Jabl) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
antri̇̀sti, añtrita, antri̇̀to (ž.)
1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60.
2. refl. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito Plt.
apri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) tr.
1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti.
2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527.
3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin J.
4. refl. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito prš. Brinkt apsirito bernas ant žemės rš.
atri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) tr.
1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N.
ǁ atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą Mš.
2. Q15,653, VlnE56, Sut, N, K, M nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu SD217. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin J. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi Žvr. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą LTR(Rk). Akmenis vėl nuo kelio atrist DP31. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Mž245. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo? Ch1Mr16,3.
| refl. tr.: Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim Jž.
3. refl. K, DŽ1 atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys BsPIV37. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės LTR. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęs Smln.
4. refl. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako rš. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs rš. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito KrvP(Drsk).
5. refl. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot? Alk.
6. refl. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to Sg.
| prk.: Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė V.Bub. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia rš. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos rš.
7. refl. atsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis J.Avyž.
8. refl. prk. ateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena rš.
įri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė)
1. tr. SD407, Sut, N, K, DŽ1 įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko J. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą? Kal. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna Š. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių Vn.
| refl. tr.: Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos Ds.
| prk.: Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas Žd.
ǁ įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną rš.
2. refl. K, DŽ1 ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę (ps.) Žvr.
3. refl. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją LTI207. Jis į grabę įsirito prš.
4. refl. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas A.Vencl. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs V.Kudir.
5. refl. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga J.Avyž. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis A.Vencl.
6. refl. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį rš.
7. refl. Plv įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon Š. Sėdi insri̇̀tęs [vežime] Dglš. Insri̇̀tus paduškose guli Dglš. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą Pt. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų J.Balč. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai? Mžš.
8. refl. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke Jd. Jis vos įsiri̇̀to į trobą Gr. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako M.Valanč.
išri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) tr.
1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos J. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum Rs. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo? LKT295(Alz).
| refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub.
ǁ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn.
^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng.
ǁ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr.
2. ritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniego Jrb.
3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną! Slm.
4. refl. išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk).
ǁ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš.
ǁ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum veleno Vlk.
5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl.
6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti.
7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt.
8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš.
9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs.
10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš.
11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės Klt. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė Sdk.
^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj.
12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st Klt.
| Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų] Klt.
| refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo) Rdn. Išsi̇̀ričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks) Ll.
| Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakyk Rdn.
13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs.
14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀to Skr.
15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė Slm. Vištyčiai išsiri̇̀tę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč.
16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties) Gs.
| refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.
◊ ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos Ds. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkui Aln.
ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.
nuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė)
1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį J. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl).
| prk.: Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti KI34.
ǁ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr).
2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222.
| refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusiri̇̀si Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusiri̇̀to Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65.
| Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put.
| prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž.
^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr).
3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir.
4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš.
ǁ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp.
5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318.
6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd.
| refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš.
7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo NdŽ.
| Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš.
| prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl.
8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp.
9. refl. DŽ1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš.
10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką Erž.
| prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž.
^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR.
pari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) tr.
1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198.
ǁ truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59.
ǁ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds.
ǁ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk.
2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀ Sb.
3. SD265 paridenti po kuo.
| refl.: Kamuolys pasiri̇̀to po suolu Ėr.
ǁ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr.
4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164.
| prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) Tvr.
5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st Vs. Boba tik pasi̇̀rita KlvrŽ.
6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir.
7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė LKKII204(Zt). Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv.
| prk.: Parito mane liga ant lovos rš.
^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln).
| refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143.
| Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559.
| part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum Rdn.
ǁ nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš.
8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko Brsl.
ǁ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėny Prng.
9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą pari̇̀totav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną pari̇̀to J.
| prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš.
^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk).
| refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72.
10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv.
11. refl. pasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juo Brsl.
12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr.
| refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turės Vkš.
13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš.
parri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė)
1. tr. parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų d.
ǁ prk. parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų! Dsm.
2. refl. parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas LTR(Jz).
3. refl. sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs? Mžk. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namo rš.
4. tr. pargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to! Šk.
| refl. tr.: Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis V.Piet. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės V.Bub. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę LTR(Mrj).
5. refl. pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai Prk. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvas Rdž.
pérristi
1. tr. SD300, Sut, N, K perstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnį J.
2. refl. persiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuose A.Vencl.
3. refl. perlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti Grž. Šiaip taip pársirito par slenkstį Kv. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę Lel. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas Šl. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks rš. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn rš.
| prk.: Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt rš. Jau per tris dešimtis persiritusi pana J.Paukš. Jau persirito žiema į antrą pusę rš. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų rš. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų Užp. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm Ds. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs) Pt.
ǁ refl. pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukais rš.
4. refl. persimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisras Rod.
5. refl. vilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną Mš.
| prk.: Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai A.Vencl. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt Mrj. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulys V.Bub.
6. refl. sklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykanta Vaižg.
7. refl. užtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo Krš. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša! Krš.
prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) tr.
1. pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo Rš. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiu (d.) Tvr.
2. ridenant prastumti pro šalį.
| prk.: Daug vilnių likimas pro mane prarito rš.
3. refl. sunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeina Kv.
4. refl. pralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito! A1884,338.
5. prk. su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė Slm. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviau Klt.
6. prk. išlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleist Ml.
priri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė)
1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180.
| refl. K.
2. tr. K priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenų Šlč.
3. refl. imantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui LTsIV521.
4. refl. LL24 prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkų Ėr.
5. refl. prieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarys rš.
6. tr., intr. menk. privalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu Lp. Šuo priri̇̀to kap balkis Lš.
7. tr. prikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀to Prk.
8. tr. Trk nugalėti imtynėse.
suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) tr.
1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus Kal.
| refl. K.
2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles Ig.
| prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš.
3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J.
| refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš.
4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelin Vrn.
5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs).
6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragais Grg.
užri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) tr.
1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas Jrb. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška) LTR(Rk). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo Klt.
| refl. tr. prk.: Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito Pt.
ǁ N, K, DŽ1 užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu J.Balč. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų LTR(Klvr). O buvo duobė užrista akmeniu M.Valanč. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo Ch1Mt27,60. Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės BsPIII50.
| prk.: Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu DP182.
2. DŽ1 užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeit Jrb.
3. užkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies BsPII90. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką) Klt. Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus Užp.
| refl. tr.: Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas LTsIV570. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečių Lš.
4. refl. K, LL276 užlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška Dkšt. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas) Ad. Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi! Sdk. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų Skp. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas Vaižg. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita Sml. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio Ps. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas] Mrc. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita Mrc.
| prk.: Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai) Lp.
^ Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęs Vlk.
5. refl. pakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves rš. Saulaitė biskį užsiritusi N.
6. refl. ritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdė rš.
7. refl. iškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventa Jrb.
8. refl. Vlk parversti, pargriauti.

ri̇̀sti, ri̇̀ta (reñta Gg), ri̇̀to (ri̇̀tė)
1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius ri̇̀tam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis ri̇̀tė Ob. Akmenį nuo kapo ri̇̀sti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis ri̇̀tė ri̇̀tė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito rš. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199.
| prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien.
^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis ri̇̀tamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą ri̇̀ta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinai̇̃ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.
ǁ grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu ri̇̀st Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.
ǁ voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį ri̇̀sti NdŽ.
ǁ versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.
ǁ leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai ri̇̀to ri̇̀to stalu stiklužį; už tai jis ri̇̀to, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).
ǁ sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: ri̇̀ta i ri̇̀ta pasieniais [savo porą] Prng.
ǁ stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą Mš.
2. tr. versti, griauti: Vėjas ri̇̀ta laivę ant šono Sv. Anudu ri̇̀ta kits kitą J. Ri̇̀ta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db.
| prk.: Jis ri̇̀ta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B.
| refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi MŽ23.
ǁ leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą rš. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm).
3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą ri̇̀sties reik Slnt.
4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8.
| refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį ri̇̀stis Skr.
| prk.:
^ Žodžiai kaip ristè ri̇̀tasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: ri̇̀tas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc.
5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B.
| refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, ri̇̀tas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta rš. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs).
6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai ri̇̀tas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè ri̇̀stis Raud. Kaip meška ri̇̀tos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr.
7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja rš. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai rš. Laukan pradėjo ristis mokiniai sp.
| prk.: Daba ricieliai pradės ri̇̀stis: dieną šils, naktį šals Bsg.
8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu rš. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, ri̇̀tase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb.
| prk.: Visi ri̇̀tas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais ri̇̀tas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv.
9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž.
| prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą rš. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas rš. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga rš.
10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis ri̇̀tas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų rš. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi rš. Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov.
11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas rš.
12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas ri̇̀tas greit – nė nepajunti Jrb.
13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo ri̇̀tasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas ri̇̀tas par slenkstį Kv. Dar tik ri̇̀tasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – ri̇̀tas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion ri̇̀tas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč.
^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut).
14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip ri̇̀tas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai ri̇̀tatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar ri̇̀sčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai ri̇̀stis (tvarkytis) Rdm.
15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, ri̇̀tas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai ri̇̀stis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas ri̇̀sties Slnt. Ri̇̀sties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka ri̇̀tas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie ri̇̀sties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais ri̇̀stis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau ri̇̀sties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk).
| prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms ri̇̀sties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš.
16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos ri̇̀tas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria ri̇̀tose, ka juodvi ri̇̀tose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Ri̇̀sties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Ri̇̀tamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo ri̇̀siuos? Žlp.
17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč.
18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai ri̇̀tose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau ri̇̀tas Smal. Jau perukas ri̇̀tasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų rš.
19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr.
20. intr. mainyti: Ri̇̀skim peiliais Vrb. Ri̇̀sti mėgsta čigonai Ss.
21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts.
22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasi Plv.
ri̇̀pką (ri̇̀tinį J.Jabl) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
antri̇̀sti, añtrita, antri̇̀to (ž.)
1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60.
2. refl. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito Plt.
apri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) tr.
1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti.
2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527.
3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin J.
4. refl. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito prš. Brinkt apsirito bernas ant žemės rš.
atri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) tr.
1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N.
ǁ atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą Mš.
2. Q15,653, VlnE56, Sut, N, K, M nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu SD217. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin J. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi Žvr. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą LTR(Rk). Akmenis vėl nuo kelio atrist DP31. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Mž245. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo? Ch1Mr16,3.
| refl. tr.: Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim Jž.
3. refl. K, DŽ1 atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys BsPIV37. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės LTR. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęs Smln.
4. refl. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako rš. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs rš. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito KrvP(Drsk).
5. refl. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot? Alk.
6. refl. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to Sg.
| prk.: Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė V.Bub. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia rš. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos rš.
7. refl. atsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis J.Avyž.
8. refl. prk. ateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena rš.
įri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė)
1. tr. SD407, Sut, N, K, DŽ1 įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko J. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą? Kal. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna Š. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių Vn.
| refl. tr.: Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos Ds.
| prk.: Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas Žd.
ǁ įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną rš.
2. refl. K, DŽ1 ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę (ps.) Žvr.
3. refl. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją LTI207. Jis į grabę įsirito prš.
4. refl. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas A.Vencl. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs V.Kudir.
5. refl. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga J.Avyž. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis A.Vencl.
6. refl. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį rš.
7. refl. Plv įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon Š. Sėdi insri̇̀tęs [vežime] Dglš. Insri̇̀tus paduškose guli Dglš. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą Pt. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų J.Balč. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai? Mžš.
8. refl. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke Jd. Jis vos įsiri̇̀to į trobą Gr. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako M.Valanč.
išri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) tr.
1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos J. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum Rs. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo? LKT295(Alz).
| refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub.
ǁ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn.
^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng.
ǁ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr.
2. ritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniego Jrb.
3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną! Slm.
4. refl. išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk).
ǁ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš.
ǁ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum veleno Vlk.
5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl.
6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti.
7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt.
8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš.
9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs.
10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš.
11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės Klt. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė Sdk.
^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj.
12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st Klt.
| Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų] Klt.
| refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo) Rdn. Išsi̇̀ričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks) Ll.
| Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakyk Rdn.
13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs.
14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀to Skr.
15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė Slm. Vištyčiai išsiri̇̀tę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč.
16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties) Gs.
| refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.
◊ ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos Ds. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkui Aln.
ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.
nuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė)
1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį J. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl).
| prk.: Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti KI34.
ǁ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr).
2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222.
| refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusiri̇̀si Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusiri̇̀to Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65.
| Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put.
| prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž.
^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr).
3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir.
4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš.
ǁ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp.
5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318.
6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd.
| refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš.
7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo NdŽ.
| Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš.
| prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl.
8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp.
9. refl. DŽ1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš.
10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką Erž.
| prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž.
^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR.
pari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) tr.
1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198.
ǁ truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59.
ǁ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds.
ǁ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk.
2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀ Sb.
3. SD265 paridenti po kuo.
| refl.: Kamuolys pasiri̇̀to po suolu Ėr.
ǁ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr.
4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164.
| prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) Tvr.
5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st Vs. Boba tik pasi̇̀rita KlvrŽ.
6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir.
7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė LKKII204(Zt). Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv.
| prk.: Parito mane liga ant lovos rš.
^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln).
| refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143.
| Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559.
| part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum Rdn.
ǁ nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš.
8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko Brsl.
ǁ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėny Prng.
9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą pari̇̀totav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną pari̇̀to J.
| prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš.
^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk).
| refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72.
10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv.
11. refl. pasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juo Brsl.
12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr.
| refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turės Vkš.
13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš.
parri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė)
1. tr. parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų d.
ǁ prk. parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų! Dsm.
2. refl. parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas LTR(Jz).
3. refl. sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs? Mžk. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namo rš.
4. tr. pargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to! Šk.
| refl. tr.: Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis V.Piet. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės V.Bub. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę LTR(Mrj).
5. refl. pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai Prk. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvas Rdž.
pérristi
1. tr. SD300, Sut, N, K perstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnį J.
2. refl. persiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuose A.Vencl.
3. refl. perlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti Grž. Šiaip taip pársirito par slenkstį Kv. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę Lel. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas Šl. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks rš. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn rš.
| prk.: Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt rš. Jau per tris dešimtis persiritusi pana J.Paukš. Jau persirito žiema į antrą pusę rš. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų rš. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų Užp. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm Ds. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs) Pt.
ǁ refl. pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukais rš.
4. refl. persimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisras Rod.
5. refl. vilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną Mš.
| prk.: Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai A.Vencl. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt Mrj. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulys V.Bub.
6. refl. sklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykanta Vaižg.
7. refl. užtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo Krš. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša! Krš.
prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) tr.
1. pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo Rš. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiu (d.) Tvr.
2. ridenant prastumti pro šalį.
| prk.: Daug vilnių likimas pro mane prarito rš.
3. refl. sunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeina Kv.
4. refl. pralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito! A1884,338.
5. prk. su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė Slm. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviau Klt.
6. prk. išlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleist Ml.
priri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė)
1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180.
| refl. K.
2. tr. K priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenų Šlč.
3. refl. imantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui LTsIV521.
4. refl. LL24 prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkų Ėr.
5. refl. prieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarys rš.
6. tr., intr. menk. privalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu Lp. Šuo priri̇̀to kap balkis Lš.
7. tr. prikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀to Prk.
8. tr. Trk nugalėti imtynėse.
suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) tr.
1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus Kal.
| refl. K.
2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles Ig.
| prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš.
3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J.
| refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš.
4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelin Vrn.
5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs).
6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragais Grg.
užri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) tr.
1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas Jrb. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška) LTR(Rk). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo Klt.
| refl. tr. prk.: Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito Pt.
ǁ N, K, DŽ1 užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu J.Balč. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų LTR(Klvr). O buvo duobė užrista akmeniu M.Valanč. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo Ch1Mt27,60. Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės BsPIII50.
| prk.: Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu DP182.
2. DŽ1 užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeit Jrb.
3. užkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies BsPII90. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką) Klt. Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus Užp.
| refl. tr.: Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas LTsIV570. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečių Lš.
4. refl. K, LL276 užlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška Dkšt. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas) Ad. Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi! Sdk. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų Skp. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas Vaižg. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita Sml. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio Ps. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas] Mrc. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita Mrc.
| prk.: Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai) Lp.
^ Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęs Vlk.
5. refl. pakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves rš. Saulaitė biskį užsiritusi N.
6. refl. ritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdė rš.
7. refl. iškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventa Jrb.
8. refl. Vlk parversti, pargriauti.

ri̇̀sti, ri̇̀ta (reñta Gg), ri̇̀to (ri̇̀tė)
1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius ri̇̀tam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis ri̇̀tė Ob. Akmenį nuo kapo ri̇̀sti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis ri̇̀tė ri̇̀tė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito rš. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199.
| prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien.
^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis ri̇̀tamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą ri̇̀ta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinai̇̃ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.
ǁ grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu ri̇̀st Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.
ǁ voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį ri̇̀sti NdŽ.
ǁ versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.
ǁ leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai ri̇̀to ri̇̀to stalu stiklužį; už tai jis ri̇̀to, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).
ǁ sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: ri̇̀ta i ri̇̀ta pasieniais [savo porą] Prng.
ǁ stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą Mš.
2. tr. versti, griauti: Vėjas ri̇̀ta laivę ant šono Sv. Anudu ri̇̀ta kits kitą J. Ri̇̀ta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db.
| prk.: Jis ri̇̀ta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B.
| refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi MŽ23.
ǁ leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą rš. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm).
3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą ri̇̀sties reik Slnt.
4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8.
| refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį ri̇̀stis Skr.
| prk.:
^ Žodžiai kaip ristè ri̇̀tasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: ri̇̀tas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc.
5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B.
| refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, ri̇̀tas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta rš. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs).
6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai ri̇̀tas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè ri̇̀stis Raud. Kaip meška ri̇̀tos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr.
7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja rš. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai rš. Laukan pradėjo ristis mokiniai sp.
| prk.: Daba ricieliai pradės ri̇̀stis: dieną šils, naktį šals Bsg.
8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu rš. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, ri̇̀tase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb.
| prk.: Visi ri̇̀tas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais ri̇̀tas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv.
9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž.
| prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą rš. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas rš. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga rš.
10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis ri̇̀tas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų rš. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi rš. Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov.
11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas rš.
12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas ri̇̀tas greit – nė nepajunti Jrb.
13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo ri̇̀tasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas ri̇̀tas par slenkstį Kv. Dar tik ri̇̀tasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – ri̇̀tas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion ri̇̀tas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč.
^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut).
14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip ri̇̀tas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai ri̇̀tatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar ri̇̀sčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai ri̇̀stis (tvarkytis) Rdm.
15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, ri̇̀tas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai ri̇̀stis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas ri̇̀sties Slnt. Ri̇̀sties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka ri̇̀tas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie ri̇̀sties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais ri̇̀stis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau ri̇̀sties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk).
| prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms ri̇̀sties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš.
16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos ri̇̀tas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria ri̇̀tose, ka juodvi ri̇̀tose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Ri̇̀sties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Ri̇̀tamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo ri̇̀siuos? Žlp.
17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč.
18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai ri̇̀tose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau ri̇̀tas Smal. Jau perukas ri̇̀tasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų rš.
19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr.
20. intr. mainyti: Ri̇̀skim peiliais Vrb. Ri̇̀sti mėgsta čigonai Ss.
21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts.
22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasi Plv.
ri̇̀pką (ri̇̀tinį J.Jabl) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
antri̇̀sti, añtrita, antri̇̀to (ž.)
1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60.
2. refl. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito Plt.
apri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) tr.
1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti.
2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527.
3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin J.
4. refl. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito prš. Brinkt apsirito bernas ant žemės rš.
atri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) tr.
1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N.
ǁ atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą Mš.
2. Q15,653, VlnE56, Sut, N, K, M nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu SD217. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin J. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi Žvr. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą LTR(Rk). Akmenis vėl nuo kelio atrist DP31. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Mž245. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo? Ch1Mr16,3.
| refl. tr.: Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim Jž.
3. refl. K, DŽ1 atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys BsPIV37. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės LTR. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęs Smln.
4. refl. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako rš. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs rš. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito KrvP(Drsk).
5. refl. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot? Alk.
6. refl. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to Sg.
| prk.: Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė V.Bub. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia rš. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos rš.
7. refl. atsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis J.Avyž.
8. refl. prk. ateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena rš.
įri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė)
1. tr. SD407, Sut, N, K, DŽ1 įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko J. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą? Kal. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna Š. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių Vn.
| refl. tr.: Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos Ds.
| prk.: Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas Žd.
ǁ įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną rš.
2. refl. K, DŽ1 ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę (ps.) Žvr.
3. refl. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją LTI207. Jis į grabę įsirito prš.
4. refl. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas A.Vencl. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs V.Kudir.
5. refl. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga J.Avyž. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis A.Vencl.
6. refl. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį rš.
7. refl. Plv įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon Š. Sėdi insri̇̀tęs [vežime] Dglš. Insri̇̀tus paduškose guli Dglš. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą Pt. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų J.Balč. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai? Mžš.
8. refl. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke Jd. Jis vos įsiri̇̀to į trobą Gr. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako M.Valanč.
išri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) tr.
1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos J. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum Rs. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo? LKT295(Alz).
| refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub.
ǁ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn.
^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng.
ǁ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr.
2. ritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniego Jrb.
3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną! Slm.
4. refl. išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk).
ǁ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš.
ǁ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum veleno Vlk.
5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl.
6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti.
7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt.
8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš.
9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs.
10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš.
11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės Klt. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė Sdk.
^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj.
12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st Klt.
| Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų] Klt.
| refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo) Rdn. Išsi̇̀ričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks) Ll.
| Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakyk Rdn.
13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs.
14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀to Skr.
15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė Slm. Vištyčiai išsiri̇̀tę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč.
16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties) Gs.
| refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.
◊ ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos Ds. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkui Aln.
ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.
nuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė)
1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį J. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl).
| prk.: Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti KI34.
ǁ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr).
2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222.
| refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusiri̇̀si Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusiri̇̀to Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65.
| Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put.
| prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž.
^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr).
3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir.
4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš.
ǁ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp.
5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318.
6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd.
| refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš.
7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo NdŽ.
| Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš.
| prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl.
8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp.
9. refl. DŽ1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš.
10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką Erž.
| prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž.
^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR.
pari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) tr.
1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198.
ǁ truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59.
ǁ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds.
ǁ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk.
2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀ Sb.
3. SD265 paridenti po kuo.
| refl.: Kamuolys pasiri̇̀to po suolu Ėr.
ǁ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr.
4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164.
| prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) Tvr.
5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st Vs. Boba tik pasi̇̀rita KlvrŽ.
6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir.
7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė LKKII204(Zt). Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv.
| prk.: Parito mane liga ant lovos rš.
^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln).
| refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143.
| Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559.
| part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum Rdn.
ǁ nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš.
8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko Brsl.
ǁ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėny Prng.
9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą pari̇̀totav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną pari̇̀to J.
| prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš.
^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk).
| refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72.
10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv.
11. refl. pasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juo Brsl.
12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr.
| refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turės Vkš.
13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš.
parri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė)
1. tr. parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų d.
ǁ prk. parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų! Dsm.
2. refl. parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas LTR(Jz).
3. refl. sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs? Mžk. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namo rš.
4. tr. pargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to! Šk.
| refl. tr.: Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis V.Piet. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės V.Bub. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę LTR(Mrj).
5. refl. pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai Prk. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvas Rdž.
pérristi
1. tr. SD300, Sut, N, K perstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnį J.
2. refl. persiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuose A.Vencl.
3. refl. perlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti Grž. Šiaip taip pársirito par slenkstį Kv. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę Lel. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas Šl. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks rš. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn rš.
| prk.: Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt rš. Jau per tris dešimtis persiritusi pana J.Paukš. Jau persirito žiema į antrą pusę rš. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų rš. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų Užp. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm Ds. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs) Pt.
ǁ refl. pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukais rš.
4. refl. persimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisras Rod.
5. refl. vilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną Mš.
| prk.: Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai A.Vencl. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt Mrj. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulys V.Bub.
6. refl. sklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykanta Vaižg.
7. refl. užtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo Krš. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša! Krš.
prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) tr.
1. pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo Rš. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiu (d.) Tvr.
2. ridenant prastumti pro šalį.
| prk.: Daug vilnių likimas pro mane prarito rš.
3. refl. sunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeina Kv.
4. refl. pralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito! A1884,338.
5. prk. su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė Slm. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviau Klt.
6. prk. išlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleist Ml.
priri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė)
1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180.
| refl. K.
2. tr. K priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenų Šlč.
3. refl. imantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui LTsIV521.
4. refl. LL24 prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkų Ėr.
5. refl. prieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarys rš.
6. tr., intr. menk. privalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu Lp. Šuo priri̇̀to kap balkis Lš.
7. tr. prikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀to Prk.
8. tr. Trk nugalėti imtynėse.
suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) tr.
1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus Kal.
| refl. K.
2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles Ig.
| prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš.
3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J.
| refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš.
4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelin Vrn.
5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs).
6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragais Grg.
užri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) tr.
1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas Jrb. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška) LTR(Rk). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo Klt.
| refl. tr. prk.: Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito Pt.
ǁ N, K, DŽ1 užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu J.Balč. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų LTR(Klvr). O buvo duobė užrista akmeniu M.Valanč. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo Ch1Mt27,60. Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės BsPIII50.
| prk.: Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu DP182.
2. DŽ1 užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeit Jrb.
3. užkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies BsPII90. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką) Klt. Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus Užp.
| refl. tr.: Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas LTsIV570. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečių Lš.
4. refl. K, LL276 užlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška Dkšt. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas) Ad. Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi! Sdk. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų Skp. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas Vaižg. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita Sml. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio Ps. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas] Mrc. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita Mrc.
| prk.: Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai) Lp.
^ Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęs Vlk.
5. refl. pakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves rš. Saulaitė biskį užsiritusi N.
6. refl. ritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdė rš.
7. refl. iškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventa Jrb.
8. refl. Vlk parversti, pargriauti.

1 skri̇̀sti, skreñda (skriñda Gs; SD129,130, N, Sut, [K], skrýsta, skrañda, skri̇̀da; N), skri̇̀do (skrỹdo Mšk) intr. Š; M, LL290
1. judėti oru, mosuojant sparnais: Rudenį paukščiai į dausas skrenda J.Jabl. An, paukštė skreñda Pb. Skreñda vėl kitos trys paukštės ir kliauga BM15(Skp). Paukštis skrinda linguodamas J. Jei gervės žemai skreñda – trumpas ruduo Jz. Jeigu paukščiai skrenda languosna, tai bus kokia navyna LTR(Slk). Vanagas skri̇̀da viršuj su sykiu Pgg. Skreñdant geriausiai nušaunu antį Ad. Anys (kregždės) per lietų žemai skreñda Aps. Kai tokie orai, i tos bitys neskrýsta Mšk. Kai leidžias spiečius, neduok skri̇̀st Antr. Bitės skrañda (dial. skruñda) toli Dgp. Skreñdme (skriskime), bitele, maž išvaduosim Ad. Skreñda bužiai (vabzdžiai) i vis žu akių Rod. Troboj tylu – musę skrendant girdėtum J.Paukš. Par dūmus (dūmus leisdamas) skreñda [aitvaras] Dgč. Skrenda gulbelė par ežerėlį LTR(Užp). Vai, aš gegule namo skristau, kad tik sparnelius turėtau V.Krėv. Skrido skrido du karveliai, nusileido ant berželio LTR(Čb). [Nepasidarykite atvaizdo] sparnuoto paukščio, kursai skrinda per dangų Ch5Moz4,17.
| prk.: Kaip paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta žmogaus apgaulingi sapnai Mair.
^ Aukštai skrenda – žemai krenta LTsV269. Yra visokių vabalų: vieni aukštyn skrenda, kiti mėšlan lenda J.Jabl. Ženytis reikia, koks čia dyvas: visi paukščiai skreñda iš lizdo Mžš. Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Nėra čia ko par marias skri̇̀st vandenio ieškot Lnkv. Kepti karveliai patys burnon neskrenda An. Neskrisk padangėm, ba nulėksi patvorin LTR(Alks). Nežiopsok, kur varnos skreñda An. Sniegina purina aukštai skrenda dėt (apynys) LTR(Antz). Be sparnų skrendu, be kojų brendu (debesis) LTR.
ǁ pajėgti judėti oru, mosuojant sparnais: Paukščiukai dar nèskrenda NdŽ.
ǁ tr. lekiant persigauti: Skridaũ, skridaũ girelę, skrisiù ir kitą (d.) Ad.
2. judėti oru (apie lėktuvus, raketas ir pan.). Orlaivis vis šituo daiktu (ta vieta) skreñda Kp. Šimtą aštuonias minutes skrido kosminis laivas apie mūsų planetą sp.
| Kaip šoksta [voverės] iš medžio į medį, taip oru skreñda Upn.
ǁ keliauti, vykti (lėktuvu, raketa): Abu skri̇̀do lėktuvu, ekskursijo[je] buvo Krs. Inžinierius šypsojosi ir pasakojo, kaip žmonės iš Žemės į žvaigždes skris rš.
3. lėkti oru, erdve (vėjo nešamam, paleistam ir pan.): Skrenda debesys rš. Ir lapai skrenda kaip geltoni paukščiai S.Nėr. Sapnavau, ka tie arkliai oru skreñda Škn. Armotų kulkos kaip žąsys skrenda LTR(Šl). Stovi vaiskas kaipo sienelė, skrenda kulkos kaipo bitelės LTR(Slk). Tatai geros sūpuoklėlės: eina tiesiai kaip striūnelės, skrenda aukštai kaip paukštelės NS437.
| prk.: Skrenda laiškelis nuo brolužėlio iš juodo karo lauko S.Nėr.
ǁ sklisti oru (apie garsus): Ir skrenda žydraisiais padangių keliais tie [varpo] vario garsai su šviesos spinduliais V.Myk-Put. O, žemė – plati! ir tas skundas žmogaus be atbalsio skris per platybę! Mair. Garsas laisvai kaip vasaros vėjelis skris B.Sruog. Iš visų pusių į jį skrenda patyčios rš.
| prk.: Kunigo akys skrenda per bažnyčią, lyg jis ko ieškotų I.Simon. Vos pravėriau duris šventas, an man skrido akių šimtas Gmž.
4. bėgti: Vaikai skreñda už šitą gaisrą Vlk. I dienaut, i vakarot basos skreñda per sniegą, nėr kada makštus autis – pirkios kartum buvo Rod. Apsireikalauk ir skri̇̀sk greičiau namo Kls. Valgyt pagamina [moterys] ir skreñda pjaut [rugių] Bn. Viena tę skreñda, kita tę, o aš sėdžiu rankas sukrovę (susidėjęs) ir nežinau, ką dirbt Lz. Blyno attraukia ir per ūlyčią skreñda svirnan dažytie (ps.) Lz. Pasema košės – skrenda kamaron pieno semt LTR(Dv). Skreñda atstatę šautuvus Dbč. Skreñda [vaikas] laukan Kr. Meška greitai skreñda Eiš. Skreñda kap žvėrys, suvaldyt nemožna [bėgančių arklių] Dv. Arklys skrenda iš visų keturių kojų Pls. Tokis ir piemuva: kiaulės skreñda – anas verkia Rod. Karvė skreñda kap vėjas medin Šlčn. Avelės skreñda pavieniai Pls. Čia vilko skri̇̀sta, čia avis tę̃sta (ps.) Dv. Lape šnape, skrendi̇̀m (skriskime): dangus griūna (ps.) Lz.
^ Tam ir vilkas, kad skristų į mišką TŽV627.
5. prk. greitai bėgti, joti, važiuoti, plaukti, šokti: Ne bėgte jis bėgo, bet skriste skrido J.Jabl. Kai buvau jaunesnis, skristè skri̇̀sdavau Ėr. Kap skridaũ, tai skridaũ kap skara Nmn. Jug apsiplanuoti reik, kur jau skri̇̀sti, į kokią pusę Trk. Kur teip skrendi ant arklio? Bgs. Kad skri̇̀do, tai skri̇̀do, net ratai žemės nebesiekė PnmR. Svotai važiuoja su barškuliais, skreñda per ūlyčią Rod. Vis pasispardydamas jis skrido [šokdamas] su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Kad mane išvestų [šokti], tai aš skri̇̀sčiau Upn. Ana skreñda po visą pirkią [šokdama], o aš an daikto sau trepsėju Pls. Skreñda katinas su pūsle Ut. Automobiliai tik skreñda ir skreñda Dsn. Traukinys skriste skrido tolyn rš. Laivas lyg žuvėdra ėmė skristi bangomis J.Balč.
ǁ ilgai neišbūti vienoje vietoje: Bimbalais kumečius vadino, ka jie vieno[je] vieto[je] nestovia: skreñda i skreñda Rd.
ǁ būti priverstam pasitraukti, pasišalinti: Laikraštė[je] buvo už jeibes – skri̇̀s jau iš vietos Krš.
6. prk. greit eiti, bėgti (apie laiką): Dienos skreñda Lz. Dienos lėkė, savaitės vėju skrido, o aš nė nesuvokiau, kad jos skrenda J.Balt. Laikas skrido, jau buvo pirma valanda nakties rš.
7. DŽ1 smarkiai kilti aukštyn, sklisti į šalis: Žiežirbos viršun skreñda Lnt. Kaip tik velnias ažsikinkęs ėmė art dirvonus, verst kelmus ir akmenis, tai tik skrenda, tik skrenda kelmai ir akmenys BsPII205(Ds). Aukščiau ąžuolelio šiaudeliai skrenda (d.) Tvr.
8. pulti žemyn, kristi: Nuo pečiaus skridaũ, nedaskridau savo laškelės ir griuvau in padlogo Lz. Skriste nuskrido, t. y. nusirito J.
1 apskri̇̀sti, àpskrenda (apskreñda Skrb), apskri̇̀do
1. tr., intr. L, Š, NdŽ, DŽ1 skrendant aplėkti, apsukti ratu: Apskrindu SD1101. Tris kartus apskridę ašigalį, nuskrido toliau K.Bor.
2. tr. intr. apibėgti: Ka surinkt viso dvaro raktus ir … apskri̇̀st triskart LKKII228(Lz).
^ Mažukas, kreivukas, visus laukus apskrenda (pjautuvas) Dv.
3. greitai aplėkti, apsukti: Raitas apskridau laukus rš.
4. tr. užskristi daug ant ko: Àpskrenda jį viščiukai, o jis iš rankos duoda trupinių Ln.
5. tr. prk. greitai plintant, sklindant, pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Naujiena, kurią ji sužinodavo, viesulo greitumu apskrisdavo visą Žaliojo kalno rajoną rš.
1 atskri̇̀sti, àtskrenda (atskreñda), atskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ, NdŽ, Mlk skrendant prisiartinti, atlėkti: Atskrindu SD304, Sut, N, [K]. Toj paukštė atskri̇̀do ir lapsi prieg lango Asv. Tu paukštyte giesminyke, ko teip anksti atskridai̇̃? (d.) Šmn. Žiūrėk, vėl vanagas atàskrenda! LKT291(Svn). Skri̇̀do atskri̇̀do trys pilkos gegiutės iš žaliosios girelės (d.) Dglš. Būna skrynelė, iš pavasario ir atskrenda špokeliai, ciksi Rod. Ataskreñda anksti pempės Aps. Atskri̇̀s busilas ir atneš kamašaičius raudonus Pls. Kad tik ataskri̇̀st bitelės Dgp. Kai atskrenda skregždė ir sulipdo gūžtelę, tai znokas, kad tie namai nedegs LTR(Slk). Paukštis … tuojaus atskrinda SE48. Atskri̇̀do musė nuo pietų pusės Krs. Vienon ūlyčion kitąkart atskri̇̀sdavęs žaltys BM5(Kp).
2. atlėkti oru (vėjo nešamam, paleistam ir pan.): Žmonių padavimu, ežeras atskridęs, piemenaitė jį sulaikiusi, šaukdama tuo pačiu vardu vadinamą jautį EncIX146. Laukais atskridęs vėjas šiurens javus rš.
3. atsklisti oru, erdve (apie garsą): Smagus Jurgos juokas atskrido nuo šventoriaus K.Bor. Tik retkarčiais iš didžiojo kambario atskrenda ir praskrenda pro ausis vienas kitas sakinys I.Simon. Nuo miesto pusės atskrisdavo šūvių trenksmas rš.
4. prk. greit pasiekti ką, pasidaryti žinomam: Sakalu žinia atskrido B.Sruog. Tuomi tarpu atskrenda idėja laisvės darbo A1884,301.
^ Blogos naujienos vėju atskrenda KrvP(Lzd).
5. Vrn, Rdš atbėgti: Atskri̇̀do kap pamazgytas (labai greitai) Dglš. Piktyba mane ima, ką atskridai̇̃ be kepurės Rod. Regi – arklys atskri̇̀dęs avižosna Vlk. Kieno čia šuva atskri̇̀do? Dv. Vilkas atskri̇̀dę LKKXI227(Trak). Àtskrenda čertas, pavilgo pirštu ir akį patrina (ps.) Lz.
6. prk. atidumti, atlėkti: Ana tik atskri̇̀do, apsdairė ir vėl nuskrido Ut. Iš kiemo atskrido, atkvepėjo ponia Gaidienė I.Simon. Abu atskri̇̀do miestelin be dvasios Šmn. Jei sirgsi, nakčia dvylike atskrisiù Nč.
7. prk. nuskilti, atplyšti: Kap stuktelė[ja]u, stalas atskri̇̀do Šlčn. Kai čiuptelė[jo] už rankovės, tai rankovė atskri̇̀do Švnč.
| Basas iš Vilniaus namo atskuodė, ale ausys ir pirštai atskri̇̀do (nušalo) Švnč.
papaatskri̇̀sti, papaàtskrenda, papaatskri̇̀do (dial.) intr. daugeliui iš visur atbėgti: Bernai zara papaatskri̇̀s vitvisi ir vandenį paišlės Dv.
1 ×daskri̇̀sti, dàskrenda, daskri̇̀do (hibr.) intr.
1. Tvr (krentant) patekti.
2. pribėgti: Kap daskri̇̀do [vilkas] in arklį, kap stvėrė už pilvo, pilvą razdraskė Vlk.
1 įskri̇̀sti, į̇̃skrenda (įskreñda Klt), įskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ1 skrendant patekti į vidų: Įskrindu SD400, Sut, N, [K]. Įskri̇̀do žvirblys į priemenią J. Niaugi anos (kregždės) negali inskri̇̀st – baisiausios skylės! Mlk.
^ Tu manai, kepti karveliai patys tau į burną įskris? A.Vien.
| refl.: Insiskridau, insipuoliau tėvulio sodelin TDrV34. Insiskri̇̀dus sodelin, gailiai kukavau (d.) Jž.
2. refl. įsismaginti skristi: Įsiskri̇̀dęs kregždžiukas kad duos langan, ir užsimušė Š.
3. NdŽ užskristi, užlėkti aukštyn, į viršų: Kitos [varnos] įskrido medin ir susileido viršūnėn LTR(Kp). O vištytė negali anskri̇̀st lazdon LKKXIII22(Grv).
^ Be kojų, be sparnų įskrido į medį (sniegas) Jrg.
4. įlėkti (paleistam, pametėtam): Akmuo inskri̇̀do pro langą Ut. Kap davė kulpka ir inskri̇̀do pirkion Dbč.
5. įbėgti: Įskrido svirnan ir pamatė maišus Dv. Lapė tada inskri̇̀do narion (urvan) LTR(Šlčn).
| Iñskrenda žuvis tinklan Dv.
1 išskri̇̀sti, i̇̀šskrenda (išskreñda Klt), išskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ skrendant pasišalinti: Išlekiu, ižskrindu SD414. Išskrindu Sut, N, [K]. Išskri̇̀do paukštis iš lizdo, t. y. išlėkė J. Gervės išskri̇̀do toliau Dgp. Tokia viena sportinykė višta: i̇̀šskrenda i i̇̀šskrenda iš gardo Mžš. Ponas rytą atidarė skrynią, gaidžiukas purpt ir išskri̇̀do (ps.) LKT269(Pbr). Rytą atsikėlė jos (Elenytės) broliai ir vėl išskrido varnais LTR(Ds). Rauna linelius, pjauna žirnelius, išskrenda žąselės, pulkuoja gulbelės LTR(Kp). Manai su varnom išskri̇̀st?! (iron.) Ldvn. Aitivaras ažpykęs ir trobas sudeginęs, iš jaujos išskrisdamas LTR(Ds).
| prk.: Širdis bilda taip, tarsi tuoj tuoj purptels ir išskris iš krūtinės rš. Išskris dūšia kaip rudenį kregždė S.Nėr. Žodis iš lūpų išskrido (išsprūdo) rš.
2. išvykti lėktuvu: Jie išskrido nustatytu laiku J.Dov.
3. išlėkti, kokios jėgos nešamam: Tada bernas patepė tais tepalais katiną, ir jis taipgi pro kaminą išskrido LTR(Ant).
4. išbėgti: Sūnus užvalgė ir vėl išskri̇̀do Vlk. Kad išskri̇̀s motka iš pirkios su šluota! Rod. Šlapias kap i̇̀šskrendi in vėjo, ir bėda (gali susirgti) Lz. Anas (pamišėlis) iš po vadžių išskri̇̀do (pabėgo) Pls. Karvės išskri̇̀do medžian Vlk.
5. prk. greitai išbėgti, išdumti: Tada anas jį (keleivį) iš vežimo i šuoliom išskri̇̀do Dglš. Išskri̇̀do [supykusi] par duris kai kulka Klt. Tada šuva jau išvydo, kad ateina šeiminykai, i išskrido, o vilkas nusgėręs i liko pirty (ps.) Rš. Velnias išskrido ir par visas veselijas daugiau nė akių neberodė BsPII209.
ǁ pasitraukti kur, išvykti: Apsivogė ir išskri̇̀do iš to krašto Dglš. Papykstu ant vaikų ir i̇̀šskrendu Šmn. Kai tik užauga, i̇̀šskrenda iš savo lizdo kaip tie paukščiai LKT259(Jnšk). Vaikai ne namuose – pasaulin išskri̇̀dę Upn. Leonardas liko ir niekur neišskrido; atvirkščiai – tvirtai įsikūrė J.Dov. Sparną valgyk – greičiau išskrisi̇̀ (juok. ištekėsi) Klt.
6. išretėti, iškristi (apie lapus): Ale tai medžiai kad išskri̇̀do: kai katrie tai be lapų kaip tiktai Slm.
◊ iš galvõs išskri̇̀sti neišlikti atmintyje: Giesmės išskri̇̀do iš galvõs LKT394(Pst).
1 paišskri̇̀sti, pai̇̀šskrenda, paišskri̇̀do (dial.) intr. išbėgioti: Visi iš pirkios paišskri̇̀do medin Lz.
1 nuskri̇̀sti, nùskrenda (nuskreñda Lzd), nuskri̇̀do intr.
1. BzF171, Š, DŽ1 nulėkti, mosuojant sparnais: Nuskrindu SD211,380, Sut, N, [K]. Nuskri̇̀do paukštis, t. y. nulėkė J. Nemačiau – niekas, nei paukštukas nenuskri̇̀do Žln. Pabūgęs paukštelis purpt ir nuskrido tolyn rš. Vištos nùskrenda nuo laktų NdŽ. Karvelis per valandą nuskrenda apie 50 mylių Blv. Karvelėli mielas, nuskrisk ton šalelėn, kur mano mergelė puikius kvietkus skina LTR(Grv). Aš nuskrisiu an kapelių, kur guli mano motinėlė (rd.) Bgs.
| prk.: Jo mintys nuskri̇̀do kur kitur NdŽ.
| refl.: Aš nusiskrisčia, ašiai nusileisčia in motulės svirnelio, in vyšnelių sodelio (d.) Rš.
2. DŽ1 nuvykti (lėktuvu, raketa ir pan.): Vilniun orlaiviu nuskreñda Skdt. Medicinos požiūriu įmanoma nuskristi į Mėnulį sp.
ǁ tr. skrendant įveikti: Nùskristas kelias NdŽ. Nuskristų̃ kilometrų skaičius NdŽ.
3. nusklisti, nuaidėti oru (apie garsą): Balsas nuskrido per upę, atsimušė į statų krantą ir sugrįžo išsekęs, netekęs jėgos rš. Nuskrenda daina liūdna kaip kregždė į tolį J.Marcin.
4. Dbč, Rdš, Vlk nubėgti: Vaikai ėgi jau nuskri̇̀do medžian GrvT110. Nuskri̇̀do anas itop senopjop ir paklausė Lz. Žiemą basos nùskrendam Pls. Nuskri̇̀do kap pasiutęs Arm. Ir vėl nùskrenda kap dūmas Lz. Karvė nuskri̇̀do avižosna, miežiuosna Dv. Užbėgom kalnan – nuskri̇̀do miškelin [briedis] Dgč. Katinas aždyrė uodegą ir nuskri̇̀do Lz.
^ Kad tu nuskristái laukais! (keik.) Arm.
5. prk. greit nueiti, nulėkti, nudumti: Martynas buvo jas beužkalbinąs, bet jos, linksmai suklikusios ir nusijuokusios, nuskrido į salę I.Simon. Kai vėjas nuskri̇̀do [motociklu] Jnš.
ǁ nuvažiuoti, nuvykti: Tik nuskri̇̀do biskį į miestą, tai tuoj susivėlus, susigarbužiavus Ar.
6. J, JnšM prk. nukristi, nupulti: Žiūrėk, kad vaikas nenuskristų žemėn Ob. Lempa nuskri̇̀do nuog stalo Btrm. Kepurė nuskri̇̀do Ml. Yra skylė, ka meti, toli nùskrenda [akmuo] Dv. Čia nupuolė, čia nuskri̇̀do rūtų vainikėlis JV942. Bačkon atsisėdo, loban paleidė – nuskri̇̀do (nusirito) Klt. Kaip daviaus (virtau), tai maišelis nuskri̇̀do Dgp.
7. prk. nuskilti, nulūžti: Kai užkliuvo koja ažu slenksčio, tai šito [naga] i nuskri̇̀do Plš.
1 paskri̇̀sti, pàskrenda (paskreñda), paskri̇̀do intr.
1. truputį skristi, lėkti: Kiek paskri̇̀dęs, paukštelis nutūpė DŽ1.
2. NdŽ, DŽ1 galėti, pajėgti skristi: Jaunikliai da nepàskrenda Sb. Kur kūdas žąsinas, suvis nepaskreñda Dglš.
3. nuskristi šalin, tolyn: Paukštelis pabūgo, paskrido į šalį TS1900,1. Paskrisiu į šilus, pagyvačiausiu, – sako gandras rš.
4. skrendant patekti po kuo: Vienam uodui pavyko paskri̇̀sti po skara NdŽ.
5. palėkėti oru: Plunksna paskri̇̀do kiek tiesiai ir nusileido žemėn NdŽ.
1 ×padskri̇̀sti, pàdskrenda, padskri̇̀do (hibr.) intr. pabėgti: Aš negaliu šibkiau (greičiau) padskri̇̀st Lz.
1 parskri̇̀sti, par̃skrenda (parskreñda Mlt), parskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ skrendant pargrįžti, parlėkti: Parskrindu Sut. Parskridę varnėnai ieškojo savo pernykščių inkilėlių rš. Bitelės, kurios negali parskri̇̀sti į avilius NdŽ. Dukrele, parskri̇̀skie nor raiba gegule (rd.) Mrc.
| prk.:
^ Tavo žodis išskrido muse, parskri̇̀do jaučiu Jnš.
2. parvykti (lėktuvu): Kitą dieną be didelio vargo parskridau lėktuvu rš.
3. Vlk, Žrm, Rod parbėgti: Arkliai pasibaidė to vilko …, pamušė ragutes ir parskri̇̀do namo Aru29(Dv). Ana, žiūrėk, telukas parskri̇̀do namopi Onš.
4. prk. greitai parsirasti, pardumti: Petras iš krautuvės par̃skrenda Lkč. Einu, žiūriu – koks diedas! Aždusus parskridaũ namo Mlt. Pasibaidęs arklys perkūnu namo parskrido Vaižg.
ǁ greitai grįžti: Buvo išlėkus miestan, al baisiai sunkiai reikia dirbti – i vėl parskri̇̀do Mžš.
1 pérskristi Š, parskristi Sut
1. intr. tr. DŽ1 skrendant persigauti, perlėkti: Perskrindu SD1143. Per girelę pérskridau, per marelę perplaukiau (d.) Dbg. Pérskrido kalnus NdŽ. Nedidelius nuotolius antys dažniausiai perskrenda netvarkingu būreliu rš. Prašoko tatai visa kaip šešėlis … arba kaip paukštis, kuris pérskrinda, kurio taipajeg kelio nė vienos žymės nėr DP580. Jei gegutė kukuoja perskrisdama per namus, tai tiej namai sudegs LTR(Auk). Jei višta perskrenda per gulintį kūdikį, tai tą kūdikį užpuls nemiga LTR(Šil).
^ Musia neparskri̇̀do (menkiausia priežastis) – jau ir supyko Sml.
2. intr. NdŽ skrendant patekti iš vienos vietos į kitą.
3. intr. baigti skridimą kur: Paukščiai jau pérskrido NdŽ.
4. intr. perlėkti (pastūmėtam, paleistam): Vokietis iškėlė ranką mušti, pilkasermėgis mikliai pasilenkė, ir vokiečio ranka perskrido per orą I.Simon. Bombos nepapuolė an tų kareivių, o perlėkė, pérskrido ir an kiemo krito LKT388(Kpč).
5. intr., tr. sklindant apimti, pereiti per ką: Per klasę perskrido ūžesys rš. Šauksmas perskrido per namą rš.
| prk.: Taškais ir brūkšneliais cypsėdama, vandenyną perskrido žinia rš. Vėl perskrido maloni šypsena jo veidu rš.
6. intr. perbėgti: Ir anys sutarė, kas skaudžiau pérskris kraštan medžio (ps.) Dv.
ǁ Upn peršokti: Guly, i aš pérskrisiu LKT345(Dsn). Kad šoko anas (atsigavęs vilkas) …, pérskrido per upelę ir išgaišo LKKIII200(Lz).
7. tr. bėgant pralenkti: Sarna (stirna) ir kiškį pérskrenda Rod.
1 praskri̇̀sti, pràskrenda (praskreñda Š), praskri̇̀do Š
1. intr., tr. skrendant pralėkti pro šalį: Praskrindu SD296, Sut, N, [K]. Paukštis pro šalį praskri̇̀do, t. y. pralėkė J. Ventės rage kai kuriais metais per mėnesį praskrenda daugiau kaip milijonas paukščių T.Ivan. Bitins, sodą praskrisdamas, ryto ratutoj, lilio NS116.
| prk.: Tūkstančiai minčių praskrido galvoje rš. Toki sumetimai praskri̇̀do jam per galvą NdŽ.
^ Musė nepraskri̇̀do pro nosį (nebuvo rimtos priežasties) – pyksta dvi nedėli Mžš.
2. intr. judant oru pralėkti (apie lėktuvą): Praskri̇̀do lėktuvas DŽ1.
3. intr. pralėkti (išmestam, paleistam): Rasutė trūktelėjo meškerę. Aukštai virš galvos praskrido mažas rainas ešeriukas K.Saj.
4. intr. prk. greitai prajoti, prabėgti: Praskrido raitelis ant žirgo, ir dalgis sutemoj sužvango V.Myk-Put. Pro jį praskri̇̀do stambus arklys Klvr.
5. greitai praslinkti, prabėgti (apie laiką): Praskrido paukščiais mūsų dienos, ir jų nesugrąžinsim J.Gruš. Nepajutau, kaip praskrido jaunystė rš.
1 priskri̇̀sti, pri̇̀skrenda (priskreñda Ktk), priskri̇̀do
1. tr., intr. DŽ1 skrendant pasiekti, prisiartinti: Priskrindu SD1148. Ėgi antys „pry! pry! pry!“ priskri̇̀dę ant liūną A.Baran. Priskri̇̀do [žąsys] obelį i klausia: „Čia ejo merga su berniuku?“ (ps.) LKT344(Prng). Visi žvirbliai skrenda į vakarus, ir jis kartu priskrido prie tokio namelio LTR(Kš).
priskristinai̇̃
2. intr. pribėgti: Priskri̇̀do, kap saulė patekėjo, stvėrė už vežimo ir nuvažiavo Vlk.
3. intr. DŽ1, Mlk, Ktk daugeliui atskristi, prilėkti: Žiūri – ant dangčio tiek daug paukščių priskridę LTR(Slk). Ojojoi ąžuolas kad priskri̇̀do varnų! Slm. Nat juoda – varnų kiek priskri̇̀do Aln. Duris palikinėja – priskreñda musių Ad.
4. intr. prk. daugeliui susirinkti: Priskri̇̀do žmonių daug Pb. Kas čia per panos priskri̇̀dę? Vad.
1 suskri̇̀sti, sùskrenda (suskreñda Š), suskri̇̀do Š, NdŽ
1. intr. daugeliui atskristi, sulėkti į vieną vietą: Sùskrenda strazdai ir nulesa vyšnias DŽ1. Suskrenda varnos ant apatinių medžių šakų – vėjo laukia sp. Suskri̇̀do vištos in laktų Klt. Kur sakalelis, te geguželė – anys suskri̇̀do vienan sodelin (d.) Ad. Suskrido daug bičių ir parnakt pastatė bažnyčią [iš vaško] LTR(Ant).
| refl. NdŽ.
2. intr. įstengti skristi, paskristi: Kvaras [gandras] liekti, nesùskrenda Pls.
3. intr. subėgti: Visos suskri̇̀dom priemenėj ir laukiam Mrp. Suskri̇̀do visi žiūrėt, ale nieko nepamatė Vlk. Bobos suskri̇̀do ir ažudaužė vilką LKKIX202(Dv).
ǁ susieiti, susitikti: Suskri̇̀do any[s] až kampo abudu ir ūtarina (ps.) Lz.
4. intr. prk. daugeliui susirinkti, suvažiuoti: Mašinėlėm sùskrenda [grybautojai], pilni miškai Nč. Pats miestas Stokholmas pasistengė kuo puikiausiai priimti daugybę iš viso pasaulio čia suskridusių viešnių Pt.
5. tr. pavyti, suvaikyti: Aš jom nieko nepadarau, nesuskrendù Lz.
1 pasuskri̇̀sti, pasùskrenda, pasuskri̇̀do (dial.) intr. daugeliui iš visur subėgti, susirinkti: Kur tu tę danešiosi to vandenio: kap pasuskri̇̀do, tai rijo paparijo visą viedrą! Dv. Tos lakmitkos pasuskri̇̀dę Dv.
1 užskri̇̀sti, ùžskrenda (užskreñda), užskri̇̀do intr. Š; L
1. DŽ1 skrendant užlėkti ant viršaus, aukštyn: Užskrindu SD424, Sut, N, [K]. Katinas atsigulė ant prieždos, arčiau šiltų pelenų, o gaidys užskrido ant kartelės J.Balč. Žiūrėk, tavo gaidžiokas jau gieda, ant tvoros užskri̇̀dęs Ds. Višta an karties neužskri̇̀do, tai pataikė bačkelėn [su vandeniu] Smal. Užskri̇̀sti į tokią aukštybę NdŽ. Užskri̇̀do vanagas ant vištos J. Genys … užskri̇̀dęs arkliui ant kaktos ir ėmęs akis lest BM52(Skp). Pati ją dabojo, nedavė musei užskri̇̀st Klt.
| refl.: Viršūnėlė [ąžuolo] lai palieka, bus paukšteliam užsiskrist NS1049. Varnas užsiskrido ant medžio ir plasnojo sparnais J.Balč.
2. skrendant patekti, užsukti kur: Užskri̇̀do būrys strazdų DŽ1. Kas jum čia atvijo, kur nei joks paukštis neužùskrenda, nei joks šuva neužbėga? Skp.
ǁ DŽ skrendant (lėktuvu) užlėkti ant ko: Ant Ėriškių užskri̇̀do šeši orlaiviai Ėr. Užskri̇̀do vokiečių lėktuvas, ir nupaipijo Šmn.
3. skrendant užlįsti už ko: Lėktuvas užskri̇̀do už debesų DŽ1. Paukštis ažuskri̇̀do až kalno Ds.
4. skrendant užlėkti į priekį: Ažuskreñda vis priekin paukštė, ažuskreñda – gal veda kitas Klt.
5. užbėgti į priekį, už akių, užkirsti kelią: Jiemu važiuojant, vilkas ažuskri̇̀do LKKIX211(Dv).
6. prk. užklupti, užpulti: Nedaugį anas žumigo, o tuom čėse kazokai an Narbuto ir žuskri̇̀do Rod.

1 skri̇̀sti, skreñda (skriñda Gs; SD129,130, N, Sut, [K], skrýsta, skrañda, skri̇̀da; N), skri̇̀do (skrỹdo Mšk) intr. Š; M, LL290
1. judėti oru, mosuojant sparnais: Rudenį paukščiai į dausas skrenda J.Jabl. An, paukštė skreñda Pb. Skreñda vėl kitos trys paukštės ir kliauga BM15(Skp). Paukštis skrinda linguodamas J. Jei gervės žemai skreñda – trumpas ruduo Jz. Jeigu paukščiai skrenda languosna, tai bus kokia navyna LTR(Slk). Vanagas skri̇̀da viršuj su sykiu Pgg. Skreñdant geriausiai nušaunu antį Ad. Anys (kregždės) per lietų žemai skreñda Aps. Kai tokie orai, i tos bitys neskrýsta Mšk. Kai leidžias spiečius, neduok skri̇̀st Antr. Bitės skrañda (dial. skruñda) toli Dgp. Skreñdme (skriskime), bitele, maž išvaduosim Ad. Skreñda bužiai (vabzdžiai) i vis žu akių Rod. Troboj tylu – musę skrendant girdėtum J.Paukš. Par dūmus (dūmus leisdamas) skreñda [aitvaras] Dgč. Skrenda gulbelė par ežerėlį LTR(Užp). Vai, aš gegule namo skristau, kad tik sparnelius turėtau V.Krėv. Skrido skrido du karveliai, nusileido ant berželio LTR(Čb). [Nepasidarykite atvaizdo] sparnuoto paukščio, kursai skrinda per dangų Ch5Moz4,17.
| prk.: Kaip paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta žmogaus apgaulingi sapnai Mair.
^ Aukštai skrenda – žemai krenta LTsV269. Yra visokių vabalų: vieni aukštyn skrenda, kiti mėšlan lenda J.Jabl. Ženytis reikia, koks čia dyvas: visi paukščiai skreñda iš lizdo Mžš. Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Nėra čia ko par marias skri̇̀st vandenio ieškot Lnkv. Kepti karveliai patys burnon neskrenda An. Neskrisk padangėm, ba nulėksi patvorin LTR(Alks). Nežiopsok, kur varnos skreñda An. Sniegina purina aukštai skrenda dėt (apynys) LTR(Antz). Be sparnų skrendu, be kojų brendu (debesis) LTR.
ǁ pajėgti judėti oru, mosuojant sparnais: Paukščiukai dar nèskrenda NdŽ.
ǁ tr. lekiant persigauti: Skridaũ, skridaũ girelę, skrisiù ir kitą (d.) Ad.
2. judėti oru (apie lėktuvus, raketas ir pan.). Orlaivis vis šituo daiktu (ta vieta) skreñda Kp. Šimtą aštuonias minutes skrido kosminis laivas apie mūsų planetą sp.
| Kaip šoksta [voverės] iš medžio į medį, taip oru skreñda Upn.
ǁ keliauti, vykti (lėktuvu, raketa): Abu skri̇̀do lėktuvu, ekskursijo[je] buvo Krs. Inžinierius šypsojosi ir pasakojo, kaip žmonės iš Žemės į žvaigždes skris rš.
3. lėkti oru, erdve (vėjo nešamam, paleistam ir pan.): Skrenda debesys rš. Ir lapai skrenda kaip geltoni paukščiai S.Nėr. Sapnavau, ka tie arkliai oru skreñda Škn. Armotų kulkos kaip žąsys skrenda LTR(Šl). Stovi vaiskas kaipo sienelė, skrenda kulkos kaipo bitelės LTR(Slk). Tatai geros sūpuoklėlės: eina tiesiai kaip striūnelės, skrenda aukštai kaip paukštelės NS437.
| prk.: Skrenda laiškelis nuo brolužėlio iš juodo karo lauko S.Nėr.
ǁ sklisti oru (apie garsus): Ir skrenda žydraisiais padangių keliais tie [varpo] vario garsai su šviesos spinduliais V.Myk-Put. O, žemė – plati! ir tas skundas žmogaus be atbalsio skris per platybę! Mair. Garsas laisvai kaip vasaros vėjelis skris B.Sruog. Iš visų pusių į jį skrenda patyčios rš.
| prk.: Kunigo akys skrenda per bažnyčią, lyg jis ko ieškotų I.Simon. Vos pravėriau duris šventas, an man skrido akių šimtas Gmž.
4. bėgti: Vaikai skreñda už šitą gaisrą Vlk. I dienaut, i vakarot basos skreñda per sniegą, nėr kada makštus autis – pirkios kartum buvo Rod. Apsireikalauk ir skri̇̀sk greičiau namo Kls. Valgyt pagamina [moterys] ir skreñda pjaut [rugių] Bn. Viena tę skreñda, kita tę, o aš sėdžiu rankas sukrovę (susidėjęs) ir nežinau, ką dirbt Lz. Blyno attraukia ir per ūlyčią skreñda svirnan dažytie (ps.) Lz. Pasema košės – skrenda kamaron pieno semt LTR(Dv). Skreñda atstatę šautuvus Dbč. Skreñda [vaikas] laukan Kr. Meška greitai skreñda Eiš. Skreñda kap žvėrys, suvaldyt nemožna [bėgančių arklių] Dv. Arklys skrenda iš visų keturių kojų Pls. Tokis ir piemuva: kiaulės skreñda – anas verkia Rod. Karvė skreñda kap vėjas medin Šlčn. Avelės skreñda pavieniai Pls. Čia vilko skri̇̀sta, čia avis tę̃sta (ps.) Dv. Lape šnape, skrendi̇̀m (skriskime): dangus griūna (ps.) Lz.
^ Tam ir vilkas, kad skristų į mišką TŽV627.
5. prk. greitai bėgti, joti, važiuoti, plaukti, šokti: Ne bėgte jis bėgo, bet skriste skrido J.Jabl. Kai buvau jaunesnis, skristè skri̇̀sdavau Ėr. Kap skridaũ, tai skridaũ kap skara Nmn. Jug apsiplanuoti reik, kur jau skri̇̀sti, į kokią pusę Trk. Kur teip skrendi ant arklio? Bgs. Kad skri̇̀do, tai skri̇̀do, net ratai žemės nebesiekė PnmR. Svotai važiuoja su barškuliais, skreñda per ūlyčią Rod. Vis pasispardydamas jis skrido [šokdamas] su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Kad mane išvestų [šokti], tai aš skri̇̀sčiau Upn. Ana skreñda po visą pirkią [šokdama], o aš an daikto sau trepsėju Pls. Skreñda katinas su pūsle Ut. Automobiliai tik skreñda ir skreñda Dsn. Traukinys skriste skrido tolyn rš. Laivas lyg žuvėdra ėmė skristi bangomis J.Balč.
ǁ ilgai neišbūti vienoje vietoje: Bimbalais kumečius vadino, ka jie vieno[je] vieto[je] nestovia: skreñda i skreñda Rd.
ǁ būti priverstam pasitraukti, pasišalinti: Laikraštė[je] buvo už jeibes – skri̇̀s jau iš vietos Krš.
6. prk. greit eiti, bėgti (apie laiką): Dienos skreñda Lz. Dienos lėkė, savaitės vėju skrido, o aš nė nesuvokiau, kad jos skrenda J.Balt. Laikas skrido, jau buvo pirma valanda nakties rš.
7. DŽ1 smarkiai kilti aukštyn, sklisti į šalis: Žiežirbos viršun skreñda Lnt. Kaip tik velnias ažsikinkęs ėmė art dirvonus, verst kelmus ir akmenis, tai tik skrenda, tik skrenda kelmai ir akmenys BsPII205(Ds). Aukščiau ąžuolelio šiaudeliai skrenda (d.) Tvr.
8. pulti žemyn, kristi: Nuo pečiaus skridaũ, nedaskridau savo laškelės ir griuvau in padlogo Lz. Skriste nuskrido, t. y. nusirito J.
1 apskri̇̀sti, àpskrenda (apskreñda Skrb), apskri̇̀do
1. tr., intr. L, Š, NdŽ, DŽ1 skrendant aplėkti, apsukti ratu: Apskrindu SD1101. Tris kartus apskridę ašigalį, nuskrido toliau K.Bor.
2. tr. intr. apibėgti: Ka surinkt viso dvaro raktus ir … apskri̇̀st triskart LKKII228(Lz).
^ Mažukas, kreivukas, visus laukus apskrenda (pjautuvas) Dv.
3. greitai aplėkti, apsukti: Raitas apskridau laukus rš.
4. tr. užskristi daug ant ko: Àpskrenda jį viščiukai, o jis iš rankos duoda trupinių Ln.
5. tr. prk. greitai plintant, sklindant, pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Naujiena, kurią ji sužinodavo, viesulo greitumu apskrisdavo visą Žaliojo kalno rajoną rš.
1 atskri̇̀sti, àtskrenda (atskreñda), atskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ, NdŽ, Mlk skrendant prisiartinti, atlėkti: Atskrindu SD304, Sut, N, [K]. Toj paukštė atskri̇̀do ir lapsi prieg lango Asv. Tu paukštyte giesminyke, ko teip anksti atskridai̇̃? (d.) Šmn. Žiūrėk, vėl vanagas atàskrenda! LKT291(Svn). Skri̇̀do atskri̇̀do trys pilkos gegiutės iš žaliosios girelės (d.) Dglš. Būna skrynelė, iš pavasario ir atskrenda špokeliai, ciksi Rod. Ataskreñda anksti pempės Aps. Atskri̇̀s busilas ir atneš kamašaičius raudonus Pls. Kad tik ataskri̇̀st bitelės Dgp. Kai atskrenda skregždė ir sulipdo gūžtelę, tai znokas, kad tie namai nedegs LTR(Slk). Paukštis … tuojaus atskrinda SE48. Atskri̇̀do musė nuo pietų pusės Krs. Vienon ūlyčion kitąkart atskri̇̀sdavęs žaltys BM5(Kp).
2. atlėkti oru (vėjo nešamam, paleistam ir pan.): Žmonių padavimu, ežeras atskridęs, piemenaitė jį sulaikiusi, šaukdama tuo pačiu vardu vadinamą jautį EncIX146. Laukais atskridęs vėjas šiurens javus rš.
3. atsklisti oru, erdve (apie garsą): Smagus Jurgos juokas atskrido nuo šventoriaus K.Bor. Tik retkarčiais iš didžiojo kambario atskrenda ir praskrenda pro ausis vienas kitas sakinys I.Simon. Nuo miesto pusės atskrisdavo šūvių trenksmas rš.
4. prk. greit pasiekti ką, pasidaryti žinomam: Sakalu žinia atskrido B.Sruog. Tuomi tarpu atskrenda idėja laisvės darbo A1884,301.
^ Blogos naujienos vėju atskrenda KrvP(Lzd).
5. Vrn, Rdš atbėgti: Atskri̇̀do kap pamazgytas (labai greitai) Dglš. Piktyba mane ima, ką atskridai̇̃ be kepurės Rod. Regi – arklys atskri̇̀dęs avižosna Vlk. Kieno čia šuva atskri̇̀do? Dv. Vilkas atskri̇̀dę LKKXI227(Trak). Àtskrenda čertas, pavilgo pirštu ir akį patrina (ps.) Lz.
6. prk. atidumti, atlėkti: Ana tik atskri̇̀do, apsdairė ir vėl nuskrido Ut. Iš kiemo atskrido, atkvepėjo ponia Gaidienė I.Simon. Abu atskri̇̀do miestelin be dvasios Šmn. Jei sirgsi, nakčia dvylike atskrisiù Nč.
7. prk. nuskilti, atplyšti: Kap stuktelė[ja]u, stalas atskri̇̀do Šlčn. Kai čiuptelė[jo] už rankovės, tai rankovė atskri̇̀do Švnč.
| Basas iš Vilniaus namo atskuodė, ale ausys ir pirštai atskri̇̀do (nušalo) Švnč.
papaatskri̇̀sti, papaàtskrenda, papaatskri̇̀do (dial.) intr. daugeliui iš visur atbėgti: Bernai zara papaatskri̇̀s vitvisi ir vandenį paišlės Dv.
1 ×daskri̇̀sti, dàskrenda, daskri̇̀do (hibr.) intr.
1. Tvr (krentant) patekti.
2. pribėgti: Kap daskri̇̀do [vilkas] in arklį, kap stvėrė už pilvo, pilvą razdraskė Vlk.
1 įskri̇̀sti, į̇̃skrenda (įskreñda Klt), įskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ1 skrendant patekti į vidų: Įskrindu SD400, Sut, N, [K]. Įskri̇̀do žvirblys į priemenią J. Niaugi anos (kregždės) negali inskri̇̀st – baisiausios skylės! Mlk.
^ Tu manai, kepti karveliai patys tau į burną įskris? A.Vien.
| refl.: Insiskridau, insipuoliau tėvulio sodelin TDrV34. Insiskri̇̀dus sodelin, gailiai kukavau (d.) Jž.
2. refl. įsismaginti skristi: Įsiskri̇̀dęs kregždžiukas kad duos langan, ir užsimušė Š.
3. NdŽ užskristi, užlėkti aukštyn, į viršų: Kitos [varnos] įskrido medin ir susileido viršūnėn LTR(Kp). O vištytė negali anskri̇̀st lazdon LKKXIII22(Grv).
^ Be kojų, be sparnų įskrido į medį (sniegas) Jrg.
4. įlėkti (paleistam, pametėtam): Akmuo inskri̇̀do pro langą Ut. Kap davė kulpka ir inskri̇̀do pirkion Dbč.
5. įbėgti: Įskrido svirnan ir pamatė maišus Dv. Lapė tada inskri̇̀do narion (urvan) LTR(Šlčn).
| Iñskrenda žuvis tinklan Dv.
1 išskri̇̀sti, i̇̀šskrenda (išskreñda Klt), išskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ skrendant pasišalinti: Išlekiu, ižskrindu SD414. Išskrindu Sut, N, [K]. Išskri̇̀do paukštis iš lizdo, t. y. išlėkė J. Gervės išskri̇̀do toliau Dgp. Tokia viena sportinykė višta: i̇̀šskrenda i i̇̀šskrenda iš gardo Mžš. Ponas rytą atidarė skrynią, gaidžiukas purpt ir išskri̇̀do (ps.) LKT269(Pbr). Rytą atsikėlė jos (Elenytės) broliai ir vėl išskrido varnais LTR(Ds). Rauna linelius, pjauna žirnelius, išskrenda žąselės, pulkuoja gulbelės LTR(Kp). Manai su varnom išskri̇̀st?! (iron.) Ldvn. Aitivaras ažpykęs ir trobas sudeginęs, iš jaujos išskrisdamas LTR(Ds).
| prk.: Širdis bilda taip, tarsi tuoj tuoj purptels ir išskris iš krūtinės rš. Išskris dūšia kaip rudenį kregždė S.Nėr. Žodis iš lūpų išskrido (išsprūdo) rš.
2. išvykti lėktuvu: Jie išskrido nustatytu laiku J.Dov.
3. išlėkti, kokios jėgos nešamam: Tada bernas patepė tais tepalais katiną, ir jis taipgi pro kaminą išskrido LTR(Ant).
4. išbėgti: Sūnus užvalgė ir vėl išskri̇̀do Vlk. Kad išskri̇̀s motka iš pirkios su šluota! Rod. Šlapias kap i̇̀šskrendi in vėjo, ir bėda (gali susirgti) Lz. Anas (pamišėlis) iš po vadžių išskri̇̀do (pabėgo) Pls. Karvės išskri̇̀do medžian Vlk.
5. prk. greitai išbėgti, išdumti: Tada anas jį (keleivį) iš vežimo i šuoliom išskri̇̀do Dglš. Išskri̇̀do [supykusi] par duris kai kulka Klt. Tada šuva jau išvydo, kad ateina šeiminykai, i išskrido, o vilkas nusgėręs i liko pirty (ps.) Rš. Velnias išskrido ir par visas veselijas daugiau nė akių neberodė BsPII209.
ǁ pasitraukti kur, išvykti: Apsivogė ir išskri̇̀do iš to krašto Dglš. Papykstu ant vaikų ir i̇̀šskrendu Šmn. Kai tik užauga, i̇̀šskrenda iš savo lizdo kaip tie paukščiai LKT259(Jnšk). Vaikai ne namuose – pasaulin išskri̇̀dę Upn. Leonardas liko ir niekur neišskrido; atvirkščiai – tvirtai įsikūrė J.Dov. Sparną valgyk – greičiau išskrisi̇̀ (juok. ištekėsi) Klt.
6. išretėti, iškristi (apie lapus): Ale tai medžiai kad išskri̇̀do: kai katrie tai be lapų kaip tiktai Slm.
◊ iš galvõs išskri̇̀sti neišlikti atmintyje: Giesmės išskri̇̀do iš galvõs LKT394(Pst).
1 paišskri̇̀sti, pai̇̀šskrenda, paišskri̇̀do (dial.) intr. išbėgioti: Visi iš pirkios paišskri̇̀do medin Lz.
1 nuskri̇̀sti, nùskrenda (nuskreñda Lzd), nuskri̇̀do intr.
1. BzF171, Š, DŽ1 nulėkti, mosuojant sparnais: Nuskrindu SD211,380, Sut, N, [K]. Nuskri̇̀do paukštis, t. y. nulėkė J. Nemačiau – niekas, nei paukštukas nenuskri̇̀do Žln. Pabūgęs paukštelis purpt ir nuskrido tolyn rš. Vištos nùskrenda nuo laktų NdŽ. Karvelis per valandą nuskrenda apie 50 mylių Blv. Karvelėli mielas, nuskrisk ton šalelėn, kur mano mergelė puikius kvietkus skina LTR(Grv). Aš nuskrisiu an kapelių, kur guli mano motinėlė (rd.) Bgs.
| prk.: Jo mintys nuskri̇̀do kur kitur NdŽ.
| refl.: Aš nusiskrisčia, ašiai nusileisčia in motulės svirnelio, in vyšnelių sodelio (d.) Rš.
2. DŽ1 nuvykti (lėktuvu, raketa ir pan.): Vilniun orlaiviu nuskreñda Skdt. Medicinos požiūriu įmanoma nuskristi į Mėnulį sp.
ǁ tr. skrendant įveikti: Nùskristas kelias NdŽ. Nuskristų̃ kilometrų skaičius NdŽ.
3. nusklisti, nuaidėti oru (apie garsą): Balsas nuskrido per upę, atsimušė į statų krantą ir sugrįžo išsekęs, netekęs jėgos rš. Nuskrenda daina liūdna kaip kregždė į tolį J.Marcin.
4. Dbč, Rdš, Vlk nubėgti: Vaikai ėgi jau nuskri̇̀do medžian GrvT110. Nuskri̇̀do anas itop senopjop ir paklausė Lz. Žiemą basos nùskrendam Pls. Nuskri̇̀do kap pasiutęs Arm. Ir vėl nùskrenda kap dūmas Lz. Karvė nuskri̇̀do avižosna, miežiuosna Dv. Užbėgom kalnan – nuskri̇̀do miškelin [briedis] Dgč. Katinas aždyrė uodegą ir nuskri̇̀do Lz.
^ Kad tu nuskristái laukais! (keik.) Arm.
5. prk. greit nueiti, nulėkti, nudumti: Martynas buvo jas beužkalbinąs, bet jos, linksmai suklikusios ir nusijuokusios, nuskrido į salę I.Simon. Kai vėjas nuskri̇̀do [motociklu] Jnš.
ǁ nuvažiuoti, nuvykti: Tik nuskri̇̀do biskį į miestą, tai tuoj susivėlus, susigarbužiavus Ar.
6. J, JnšM prk. nukristi, nupulti: Žiūrėk, kad vaikas nenuskristų žemėn Ob. Lempa nuskri̇̀do nuog stalo Btrm. Kepurė nuskri̇̀do Ml. Yra skylė, ka meti, toli nùskrenda [akmuo] Dv. Čia nupuolė, čia nuskri̇̀do rūtų vainikėlis JV942. Bačkon atsisėdo, loban paleidė – nuskri̇̀do (nusirito) Klt. Kaip daviaus (virtau), tai maišelis nuskri̇̀do Dgp.
7. prk. nuskilti, nulūžti: Kai užkliuvo koja ažu slenksčio, tai šito [naga] i nuskri̇̀do Plš.
1 paskri̇̀sti, pàskrenda (paskreñda), paskri̇̀do intr.
1. truputį skristi, lėkti: Kiek paskri̇̀dęs, paukštelis nutūpė DŽ1.
2. NdŽ, DŽ1 galėti, pajėgti skristi: Jaunikliai da nepàskrenda Sb. Kur kūdas žąsinas, suvis nepaskreñda Dglš.
3. nuskristi šalin, tolyn: Paukštelis pabūgo, paskrido į šalį TS1900,1. Paskrisiu į šilus, pagyvačiausiu, – sako gandras rš.
4. skrendant patekti po kuo: Vienam uodui pavyko paskri̇̀sti po skara NdŽ.
5. palėkėti oru: Plunksna paskri̇̀do kiek tiesiai ir nusileido žemėn NdŽ.
1 ×padskri̇̀sti, pàdskrenda, padskri̇̀do (hibr.) intr. pabėgti: Aš negaliu šibkiau (greičiau) padskri̇̀st Lz.
1 parskri̇̀sti, par̃skrenda (parskreñda Mlt), parskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ skrendant pargrįžti, parlėkti: Parskrindu Sut. Parskridę varnėnai ieškojo savo pernykščių inkilėlių rš. Bitelės, kurios negali parskri̇̀sti į avilius NdŽ. Dukrele, parskri̇̀skie nor raiba gegule (rd.) Mrc.
| prk.:
^ Tavo žodis išskrido muse, parskri̇̀do jaučiu Jnš.
2. parvykti (lėktuvu): Kitą dieną be didelio vargo parskridau lėktuvu rš.
3. Vlk, Žrm, Rod parbėgti: Arkliai pasibaidė to vilko …, pamušė ragutes ir parskri̇̀do namo Aru29(Dv). Ana, žiūrėk, telukas parskri̇̀do namopi Onš.
4. prk. greitai parsirasti, pardumti: Petras iš krautuvės par̃skrenda Lkč. Einu, žiūriu – koks diedas! Aždusus parskridaũ namo Mlt. Pasibaidęs arklys perkūnu namo parskrido Vaižg.
ǁ greitai grįžti: Buvo išlėkus miestan, al baisiai sunkiai reikia dirbti – i vėl parskri̇̀do Mžš.
1 pérskristi Š, parskristi Sut
1. intr. tr. DŽ1 skrendant persigauti, perlėkti: Perskrindu SD1143. Per girelę pérskridau, per marelę perplaukiau (d.) Dbg. Pérskrido kalnus NdŽ. Nedidelius nuotolius antys dažniausiai perskrenda netvarkingu būreliu rš. Prašoko tatai visa kaip šešėlis … arba kaip paukštis, kuris pérskrinda, kurio taipajeg kelio nė vienos žymės nėr DP580. Jei gegutė kukuoja perskrisdama per namus, tai tiej namai sudegs LTR(Auk). Jei višta perskrenda per gulintį kūdikį, tai tą kūdikį užpuls nemiga LTR(Šil).
^ Musia neparskri̇̀do (menkiausia priežastis) – jau ir supyko Sml.
2. intr. NdŽ skrendant patekti iš vienos vietos į kitą.
3. intr. baigti skridimą kur: Paukščiai jau pérskrido NdŽ.
4. intr. perlėkti (pastūmėtam, paleistam): Vokietis iškėlė ranką mušti, pilkasermėgis mikliai pasilenkė, ir vokiečio ranka perskrido per orą I.Simon. Bombos nepapuolė an tų kareivių, o perlėkė, pérskrido ir an kiemo krito LKT388(Kpč).
5. intr., tr. sklindant apimti, pereiti per ką: Per klasę perskrido ūžesys rš. Šauksmas perskrido per namą rš.
| prk.: Taškais ir brūkšneliais cypsėdama, vandenyną perskrido žinia rš. Vėl perskrido maloni šypsena jo veidu rš.
6. intr. perbėgti: Ir anys sutarė, kas skaudžiau pérskris kraštan medžio (ps.) Dv.
ǁ Upn peršokti: Guly, i aš pérskrisiu LKT345(Dsn). Kad šoko anas (atsigavęs vilkas) …, pérskrido per upelę ir išgaišo LKKIII200(Lz).
7. tr. bėgant pralenkti: Sarna (stirna) ir kiškį pérskrenda Rod.
1 praskri̇̀sti, pràskrenda (praskreñda Š), praskri̇̀do Š
1. intr., tr. skrendant pralėkti pro šalį: Praskrindu SD296, Sut, N, [K]. Paukštis pro šalį praskri̇̀do, t. y. pralėkė J. Ventės rage kai kuriais metais per mėnesį praskrenda daugiau kaip milijonas paukščių T.Ivan. Bitins, sodą praskrisdamas, ryto ratutoj, lilio NS116.
| prk.: Tūkstančiai minčių praskrido galvoje rš. Toki sumetimai praskri̇̀do jam per galvą NdŽ.
^ Musė nepraskri̇̀do pro nosį (nebuvo rimtos priežasties) – pyksta dvi nedėli Mžš.
2. intr. judant oru pralėkti (apie lėktuvą): Praskri̇̀do lėktuvas DŽ1.
3. intr. pralėkti (išmestam, paleistam): Rasutė trūktelėjo meškerę. Aukštai virš galvos praskrido mažas rainas ešeriukas K.Saj.
4. intr. prk. greitai prajoti, prabėgti: Praskrido raitelis ant žirgo, ir dalgis sutemoj sužvango V.Myk-Put. Pro jį praskri̇̀do stambus arklys Klvr.
5. greitai praslinkti, prabėgti (apie laiką): Praskrido paukščiais mūsų dienos, ir jų nesugrąžinsim J.Gruš. Nepajutau, kaip praskrido jaunystė rš.
1 priskri̇̀sti, pri̇̀skrenda (priskreñda Ktk), priskri̇̀do
1. tr., intr. DŽ1 skrendant pasiekti, prisiartinti: Priskrindu SD1148. Ėgi antys „pry! pry! pry!“ priskri̇̀dę ant liūną A.Baran. Priskri̇̀do [žąsys] obelį i klausia: „Čia ejo merga su berniuku?“ (ps.) LKT344(Prng). Visi žvirbliai skrenda į vakarus, ir jis kartu priskrido prie tokio namelio LTR(Kš).
priskristinai̇̃
2. intr. pribėgti: Priskri̇̀do, kap saulė patekėjo, stvėrė už vežimo ir nuvažiavo Vlk.
3. intr. DŽ1, Mlk, Ktk daugeliui atskristi, prilėkti: Žiūri – ant dangčio tiek daug paukščių priskridę LTR(Slk). Ojojoi ąžuolas kad priskri̇̀do varnų! Slm. Nat juoda – varnų kiek priskri̇̀do Aln. Duris palikinėja – priskreñda musių Ad.
4. intr. prk. daugeliui susirinkti: Priskri̇̀do žmonių daug Pb. Kas čia per panos priskri̇̀dę? Vad.
1 suskri̇̀sti, sùskrenda (suskreñda Š), suskri̇̀do Š, NdŽ
1. intr. daugeliui atskristi, sulėkti į vieną vietą: Sùskrenda strazdai ir nulesa vyšnias DŽ1. Suskrenda varnos ant apatinių medžių šakų – vėjo laukia sp. Suskri̇̀do vištos in laktų Klt. Kur sakalelis, te geguželė – anys suskri̇̀do vienan sodelin (d.) Ad. Suskrido daug bičių ir parnakt pastatė bažnyčią [iš vaško] LTR(Ant).
| refl. NdŽ.
2. intr. įstengti skristi, paskristi: Kvaras [gandras] liekti, nesùskrenda Pls.
3. intr. subėgti: Visos suskri̇̀dom priemenėj ir laukiam Mrp. Suskri̇̀do visi žiūrėt, ale nieko nepamatė Vlk. Bobos suskri̇̀do ir ažudaužė vilką LKKIX202(Dv).
ǁ susieiti, susitikti: Suskri̇̀do any[s] až kampo abudu ir ūtarina (ps.) Lz.
4. intr. prk. daugeliui susirinkti, suvažiuoti: Mašinėlėm sùskrenda [grybautojai], pilni miškai Nč. Pats miestas Stokholmas pasistengė kuo puikiausiai priimti daugybę iš viso pasaulio čia suskridusių viešnių Pt.
5. tr. pavyti, suvaikyti: Aš jom nieko nepadarau, nesuskrendù Lz.
1 pasuskri̇̀sti, pasùskrenda, pasuskri̇̀do (dial.) intr. daugeliui iš visur subėgti, susirinkti: Kur tu tę danešiosi to vandenio: kap pasuskri̇̀do, tai rijo paparijo visą viedrą! Dv. Tos lakmitkos pasuskri̇̀dę Dv.
1 užskri̇̀sti, ùžskrenda (užskreñda), užskri̇̀do intr. Š; L
1. DŽ1 skrendant užlėkti ant viršaus, aukštyn: Užskrindu SD424, Sut, N, [K]. Katinas atsigulė ant prieždos, arčiau šiltų pelenų, o gaidys užskrido ant kartelės J.Balč. Žiūrėk, tavo gaidžiokas jau gieda, ant tvoros užskri̇̀dęs Ds. Višta an karties neužskri̇̀do, tai pataikė bačkelėn [su vandeniu] Smal. Užskri̇̀sti į tokią aukštybę NdŽ. Užskri̇̀do vanagas ant vištos J. Genys … užskri̇̀dęs arkliui ant kaktos ir ėmęs akis lest BM52(Skp). Pati ją dabojo, nedavė musei užskri̇̀st Klt.
| refl.: Viršūnėlė [ąžuolo] lai palieka, bus paukšteliam užsiskrist NS1049. Varnas užsiskrido ant medžio ir plasnojo sparnais J.Balč.
2. skrendant patekti, užsukti kur: Užskri̇̀do būrys strazdų DŽ1. Kas jum čia atvijo, kur nei joks paukštis neužùskrenda, nei joks šuva neužbėga? Skp.
ǁ DŽ skrendant (lėktuvu) užlėkti ant ko: Ant Ėriškių užskri̇̀do šeši orlaiviai Ėr. Užskri̇̀do vokiečių lėktuvas, ir nupaipijo Šmn.
3. skrendant užlįsti už ko: Lėktuvas užskri̇̀do už debesų DŽ1. Paukštis ažuskri̇̀do až kalno Ds.
4. skrendant užlėkti į priekį: Ažuskreñda vis priekin paukštė, ažuskreñda – gal veda kitas Klt.
5. užbėgti į priekį, už akių, užkirsti kelią: Jiemu važiuojant, vilkas ažuskri̇̀do LKKIX211(Dv).
6. prk. užklupti, užpulti: Nedaugį anas žumigo, o tuom čėse kazokai an Narbuto ir žuskri̇̀do Rod.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

kaip alkanà kiaũlė iš tvárto Ir braunasi (Braunasi KrvP (Ndz)) kaip alkana kiaulė iš tvarto. KrvP (Mrk).
kaip deglóji kiaũlė Prie vakarienės (Pri vakarynės Klp) ir jis susivoka (parsiranda) kaip degloji kiaulė. TDr VII 151 (Prk).
kai inmyžtà kiaũlė Tyli kai inmyžtà kiaũlė. Trgn.
kaip (kai) Jelìnsko kiaũlė Po svečius ir po svečius kaip Jelinsko kiaulė. LPP II 493. Vaikščioja kai Jelinsko kiaulė po svečius. LPP II 493 (Šd).
kaip (it, kai, kap, lyg) kiaũlė (kiaũlis)
1. Girtas kaip kiaulė. KrvP (Rdd). Galva vadalaĩ, vadalaĩ – prisisprogęs kaip kiaũlė. DūnŽ 420. Kad prisiburbino (prisigėrė) degtinės kaip kiaũlė. Ob. Prisiliuožat (prisigeriate) kaip kiaũlės i valiojatės. Krš. Prigėrė kap kiaũlė, dabar̃akai gulės visą dieną. LzŽ 79. Prisigėrei kaip kiaũlė i dabar kimbi pri munęs. Vkš. Apsigers kaip kiaulė, nesižino ką plepanti!. Žem. Ir prisigėrimas jo – kaip kiaũlės!. Pn.
2. I sėdas pri stalo mėšlinas kaip kiaũlė. Vkš. Beveik visada gi tu ateini kaip kiaũlė išsivoliojęs. Sdk. Ir murzinas tu, Jonai, kap kiaũlė. Mrj. Parė[jo] kaži kur išsivoliojęs kaip kiaũlė. KzRŽ II 518. Nusivėlus (aplipusi) kaip kiaũlė. Jnš. Kai kiaũlė išsitelepokavus (išsimurzinusi, išsitepusi). KzR II 377. Čysta (švari) kaip kiaulė. (iron). KrvP (Pn). Išsimiltavo kai kiaũlė. Ds.
3. Smalsus (landus) kaip kiaũlė. Škn. Smilus kap kiaũlė. Krok.
4. Dar̃ mano eilia, kur lendi kap kiaũlė!. Mrs. Kur lendi kaip kiaũlis?!. Mlt. Lenda kaip kiaũlė per akis. Gg. Girtas tai kai kiaũlė lenda. KltŽ 108. Kaip kiaũlė lendi daržan svetiman. Pnd. Įlindo kaip kiaũlė, pabuvo kaip žmogus. Pn. Ko ažlindai kai kiaũlė!. Sdk.
5. Nežlebsėk (nečepsėk) kaip kiaũlė. Št. Ko čia čiupnoji (čepsėdama valgai) kaip kiaũlė. Akm. Ko taip čiauški valgydamas lyg kiaũlė!. Vdžg. Jis šliupina kaip kiaũlė. Ms. Čemčioja kaip kiaũlė. Bgt. Nečelmok kaip kiaũlė. Rs. Nesrėbk kaip kiaũlė!. Bsg. Čiaukšena kaip kiaũlė. Sb. Valgyk žmoniškai, čiauškeni kaip kiaũlė!. Jž. Pliaukši (čepsi) kap kiaũlė. Krsn.
6. Ėdrus kaip kiaulė. KrvP (Ut). Maroja (godžiai valgo) kaip kiaũlė. Dgl. Žlembia (godžiai valgo) kaip kiaũlė. Kp. Tikras ėdalis – atsisėda ir ėda kaip kiaũlė. Lnkv.
7. Nutukęs kaip kiaulė. LTR. Todėl ir žmona jo kaip kiaulė nutukusi, žiedais apsimausčiusi. P.Cvir. Insiėdė kap kiaũlė. Azr.
8. Didelis kaip biesas, durnas kaip kiaulė. KrvP (Rgv). Didelis kaip jautis, durnas kaip kiaulė. KrvP (Pn).
9. Tyli kaip kiaũlė. Pnd. Tvylo (tylėdamas kiūto) kaip kiaũlė. Pln. I tvylo kaip kiaũlė, burnos nepražio[ja], akių netura kur kišti [nusikaltęs]. End.
10. Ko čia dabar žviegi (rėki) kaip kiaũlė?!. Rs. Žviegia kai kiaũlė. Zr. Kas ten jų par dainavimas, tik žviegia kaip kiaũlės. Jnš. Kaip kiaũlė – pati žviegia, pati maišą plėša. Krž.
11. Ko čia dilinies (triniesi) kaip kiaũlė?!. Grž. Ko zulzinies kaip kiaũlė?!. Šd. Ko tu čia kusenies kap kiaũlė?!. Kb.
12. Voliojas kai kiaũlė. OZ 61. Kaime visi jauni gera, varteliojas kaip kiaũlės. Krš. Prisigėrė degtienės ir dabar voliojas kaip kiaũlė. Krkn. Prysisprogo, gulėjo pagrovė[je] kaip kiaũlė. DūnŽ 231.
13. Miegta kiauras dienas be partrūkio kaip kiaũlė. Vkš. Man žygiai, man pusrytis, o jūs miegoti kaip kiaulės!. J.Jabl.
14. Gyvena kaip kiaulė – nei su žmonėmis susitikti, nei Dievui pasirodyt. KrvP (Dv). Gyvena kaip kiaulė. KrvP (Vlkv). Ir gyvena kaip kiaulė: nei snukio žegnoja, nei rankų mazgoja. KrvP (Pnd). Gyvena apsmynę kai kiaũlės. Tr.
15. Elgiasi kaip kiaulė (nemandagiai). KrvP (Ds, Sk, Vlkv). Kiaulioties yra apsieiti (pasielgti) kaip kiaũlė. J II 100.
16. Tylom kaip kiaũlė prasė[jo]. OG 97. Kiauladūra kaip kiaũlė dūrina, nė labos dienos nesako. J II 98.
17. Dvoka it kiaulės. M.Valanč.
18. Kad jį kur velniai, kad ažuvežė (pasmardino) tai kaip kiaũlė. Ds. Kažin katras čia uždulkino (pasmardino) kap kiaũlė už stalo. Mrj.
19. Seilėja kai kiaũlė. Pn. N. Apsiputojo kaip kiaulė. KrvP (Vlkv).
20. Kneižio[ja] (knaisioja) kaip kiaũlė. J II 10. Neduok daug – išknis kai kiaũlė, duok mažai – išlaižis kai šuva. An. Ne tas svečias, kurs kaip kiaulė išknisa, bet tas, kurs kaip šuva išlaižo. TŽ IV 514.
21. Šventa kaip kiaulė, čysta kaip dranka. (iron). TDr VII 153 (Dov).
kaip kiaũlė, ant ausų̃ męžamà Tyli kaip liaulė, ant ausų męžama. LTs V 111 (Sdb).
kaip (kai) kiaũlė an dẽbesį Žiūri kaip (kai Kp) kiaũlė an dẽbesį. Pšl.
kaip kiaũlė ant mėšlýno Šniukštinėja (ieškinėja) kaip kiaũlė ant mėšlýno. Ds.
kaip kiaũlė apie dẽbesį (apie líetų) iron. Nutuokia kaip kiaũlė apie dẽbesį. Dbk. Jis tiek nutuokia kaip kiaũlė apie líetų. Ds. Tu tiek nutuoki kaip kiaũlė apie dẽbesį. Lnkv. Išmano kaip kiaũlė apie dẽbesį. Msn.
kap kiaũlė apie kopūstùs Ko tu čia zuji kap kiaũlė apie kopūstùs?!. Ig.
kaip kiaũlė apie pipirùs Nusimano kaip kiaulė apie pipirus. PPr 397 (Btg).
kai (lyg) kiaũlė apie są́sparą (apie są́sparas) Zuzlinies kai kiaũlė apie są́sparą. Vrn. Ko čia zulinies lyg kiaũlė apie są́sparas?!. Stk.
kap kiaũlė, ausiñ anmyžtà Ko tyli kap kiaũlė, ausiñ anmyžtà?!. Švnč.
kai kiaũlė, ausìs suskliaũdus Tylia kai kiaũlė, ausìs suskliaũdus. Rs.
kaip kiaũlė ãvižas Nesučiupno[ja] (nesugraibo) kaip kiaũlė ãvižas. Lž.
kaip kiaũlė bažnýčion Eina kaip kiaulė bažnyčion (nieko nepaisydamas, nesidrovėdamas). KrvP (Prl).
lyg kiaũlė be varpẽlio Nuė[jo] lyg kiaũlė be varpẽlio (nepasisveikinęs). Ldvn.
kaip kiaũlė, brõgos prisigė́rus Girta kaip kiaulė, brogos prisigėrus. KrvP (Nmn).
kaip [zuinì] kiaũlė [žaliàs] bùlbes Ir čiuoksi (čepsėdamas valgo) kaip kiaulė žalias bulbes. KrvP (Lp). Ėda kaip zuini kiaulė bulbes (godžiai). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė, bùlbėsna patẽkus Džiaugiasi kaip kiaulė, bulbėsna patekus. TŽ III 385. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė bùlvėse (bùlbėse)
1. Apsiprato kaip kiaulė bulvėse. KrvP (Trš).
2. Ir čiuoksi (čepsi) kaip kiaulė bulbėse. KrvP (Mrk).
3. Taip esi čia reikalingas kaip ožys kopūstuose arba kiaulė bulbėse. (iron). TŽ V 615 (Ps).
4. Dirba kaip kiaulė bulvėse (smarkiai). KrvP (Krns).
5. Elgiasi kaip kiaulė bulbėse (nesivaržydamas). KrvP (Ndz).
kaip kiaũlė, burõką apsižiójusi Privirė košės, dabar tylia kaip kiaũlė, burõką apsižiójusi. Rt.
it kiaũlė, čemerýčių užė́dusi Apsivėmę it kiaulės, čemeryčių užėdusios. PP 16.
kaip (kap) kiaũlė daržè Graži kaip (kap LPP II 334 (Lp)) kiaulė darže. (iron). LPP II 334 (Al).
kaip (kai, kap) kiaũlė dẽbesį iron. Išmano kai kiaũlė dẽbesį. KltŽ 160. Užuodžia kaip kiaũlė dẽbesį. Užp. Pranti kap kiaũlė dẽbesį. Vrn. Pažįsta kap kiaũlė dẽbesį. Lš. Prismanai ir tu kai kiaũlė dẽbesį. Skdt.
kaip kiaũlė, dẽbesį pamãčius Kur leki kaip kiaũlė, dẽbesį pamãčius?. Šmn.
kaip kiaũlė drìgnių Apsigėrė kaip kiaulė drignių. KrvP (Jz).
kaip kiaũlė [sàvo] ė̃dalą (jõvalą)
1. Knaboja (negražiai kabindamas valgo) kaip kiaũlė ė̃dalą. Vžns. Zerletoja kaip kiaũlė ė̃dalą nenorom. Ds. Ir žlagatija kaip kiaũlė jõvalą. Brs. Jogok, jogok (maišyk) tokį valgį kaip kiaũlė jõvalą. Vvr.
2. Braido kojom kaip kiaulė savo ėdalą. KrvP (Mrk).
kai (kap) kiaũlė ėsdamà Čiauškink čia kai kiaulė ėsdama, a nemoki dorai valgyti!. Vvr. Ko tu čepsi valgydamas kap kiaũlė ėsdamà?. Grv.
kaip kiaũlė geležìnė Ot piktas žmogus – kaip kiaũlė geležìnė. Šmn.
kaip (kai) kiaũlė, į aũsį myžamà (męžamà)
1. Ko tvylai (tyli) kaip kiaũlė, į aũsį myžamà?!. Kv. Vvr. Tylia kaip kiaũlė, į aũsį myžamà (męžamà Krš). Vkš. Tyli kai kiaũlė, į aũsį męžamà. Lnkv. Ko tyli kai kiaũlė, į aũsį męžamà?!. Škn. Ką ans ten bepasakys – tvylo kaip kiaũlė, į aũsį myžamà, i viskas. KrtnŽ 462.
2. Tvailykis (gėdykis) kai kiaũlė, į aũsį myžamà. Up.
3. Ko čia stovi kaip kiaũlė, į aũsį myžamà?!. Vkš.
kaip kiaũlė į barščiùs (į batviniùs) Lendi kaip kiaulė į barščius. LTs V 273 (Gr). Sėdit visiems ant akių, kas užsimanė, tas ir laužiasi pas jus kaip kiaulė į batvinius. J.Balt.
kaip (kap, lyg) [zuinì] kiaũlė į (in) bùlves (bùlbėsna, bùlbosna, bùlvėsna, į bùlbes)
1. Įsmalo (Įsmilo Stak) kaip kiaũlė į bùlves. Srv. Pasmilo kap kiaũlė į bùlves, ir negalima atgrėst. Grl. Paprato kap kiaũlė in bùlves. Pns. Pasimagino (pasipratino) lyg kiaũlė į bùlves. Vv. Įjunko anas kap kiaũlė bùlbosna. Arm. Priprato svečiuosna kaip kiaulė bulbėsna. TŽ III 380. Pamėgo kaip kiaulė bulvėsna. TŽ V 602 (Al).
2. Lenda kaip kiaũlė į bùlves. Kt. Rs. Braunasi kaip zuini kiaulė bulbėsna. KrvP (Mrk). Ir braunasi kaip kiaulė bulbėsna. KrvP (Dg). Čia tas vokytis antpuolė kaip kiaũlė į bùlbes. Sd.
kaip kiaũlė į dar̃žą Įlindo kaip kiaũlė į dar̃žą. Lkš. Įmaukšlino kaip kiaũlė į dar̃žą i nė krukt. Kv.
kaip kiaũlė į kopūstùs Lenda kaip kiaũlė į kopūstùs. Krž.
kaip kiaũlė į lóvį Ir eina visomis keturiomis, kaip kiaulė į kovį, net snukio neperžegnojęs. KrvP (Stk).
kaip (kap) kiaũlė į [sàvo] mìgį (mìgin) Knisasi kap kiaũlė į mìgį. Kt. Galgi ponas viršaitis serga nūnai, o tu nepasiklausęs lendi kaip kiaulė migin. V.Krėv. Įlindęs kaip kiaũlė į sàvo mìgį. Vkš.
kaip kiaũlė į rogès Įsirioglino kaip kiaũlė į rogès. Srv.
kaip kiaũlė [šóną] į (an(t)) są́sparą Primygo petį prie pečiaus ir dryžula (trina) kaip kiaũlė šóną į są́sparą. Ml. Nesitrink kaip kiaũlė ant są́sparą. Rk. Zulinas kaip kiaũlė an są́sparą. Dl.
kaip (kai, kap) kiaũlė, į (in) svečiùs atliñdus Tyli kaip kiaũlė, į svečiùs atliñdus. Jrb. Tyli kai (kap Lp) kiaũlė, in svečiùs atliñdus. Jz.
kaip kiaũlė į svẽtimą dar̃žą Eina kaip kiaulė į svetimą daržą (nieko nepaisydamas). KrvP (Ut).
kaip (kai, nei) kiaũlė iš mìgio (iš svýno)
1. Kelias kaip kiaũlė iš mìgio (apsimiegojęs, apsivėlęs). Sdk. Atsikėlė kaip kiaulė iš migio ir tiesiog už šaukšto. V.Krėv. Išlindo kaip kiaũlė iš svýno (iš migio). Trk. Išlindo šiaudina kaip kiaũlė iš svýno. Trk.
2. Sėdi [svotai] ištižę, kai kiaũlės iš mìgio. Jž.
3. Iš didžio (išdidus) kai kiaulė iš migio. B 714. Didžiuojas iš didžio nei kiaulė iš migio. B 368.
kaip kiaũlė, iš purvýno išliñdusi Graži kaip kiaulė, iš purvyno išlindusi. (iron). KrvP (Ar).
kaip kiaũlė iš tvárto Ir eina visomis keturiomis, kaip kiaulė iš tvarto. KrvP (Krd).
kap kiaũlė į šventõrių Eina kap kiaulė į šventorių (nesivaržydamas). KrvP (Drsk).
kaip (kap) kiaũlė į tvõrą (į laĩdarį, į tõrą)
1. Braižosi kaip kiaulė į tvorą. KrvP (Šd). Trinas kaip kiaũlė į tõrą (į tvorą). Kv. Šll. Ir kuisos kaip kiaũlė į tõrą. Vvr. Šenas (trinasi) kaip kiaũlė į laĩdarį (į užtvarą prie tvarto gyvuliams suvaryti). DūnŽ 371.
2. Įsipaurijo (įsispraudė) kap kiaũlė į tvõrą. Vlkv.
kap (kaip) kiaũlė, į tvõrą (tvorõn) įkliùvus (inkliùvus) Rėkia kaip kiaũlė, tvorõn įkliùvus. Rz. Žviegia kap kiaũlė, į tvõrą įkliùvus Škn. Žviegia kap kiaũlė, tvorõn inkliùvus. Vrn.
kaip kiaũlė į žỹdų bùtą Lenda kaip kiaulė į žydų butą. Mit IV 332.
kaip kiaũlė į (an) žìrnius (žìrniuos(na))
1. Lenda pramušnui (per jėgą) kaip kiaũlė į žìrnius. Skr. Ir lenda jis kaip kiaũlė į žìrnius. J. Ko lendi kaip kiaũlė į žìrnius?!. Lkš. Lenda kaip kiaũlė žìrniuos[na]. Krč. Nulindo kaip kiaũlė į žìrnius. ZnŽ I 671 (Šk).
2. Pajunko kaip kiaulė į žirnius. S.Dauk. Įgudo kaip kiaũlė į žìrnius. Lž. Papratai kaip kiaulė į žirnius. VoL 454. Pasmalo kaip kiaũlė an žìrnius. Rm. Priprato kaip kiaulė žirniuosna. TŽ IV 515.
kaip kiaũlė, į žìrnius įjùnkusi Eina kaip kiaulė, į žirnius įjunkusi (nieko nepaisydamas). LTR.
kaip kiaũlė kapuõs Knisasi kaip kiaulė kapuos. LTR.
kap kiaũlė kariẽtoj Zdotnas (tinkamas) kap kiaũlė kariẽtoj. (iron). Vs.
kaip kiaũlė kariẽton Ant svetimo sprando atsisėdo kaip kiaulė karieton. KrvP (Šl).
kaip (it) kiaũlė kãsoma (kasinė́jama, kasinė́jant) Sėdėjo, rijo karklinę ir tylėjo kaip kiaulė kasoma. J.Avyž. Tyli it kiaũlė kasinė́jama. Šll. Tylia kaip kiaũlė kasinė́jant. Šv.
kaip kiaũlė klanè Graži kaip kiaulė klane. (iron). KrvP (Pg).
kaip kiaũlė knáisioja(s) Aria, kaip kiaulė knaisioja (prastai). KrvP (Ut). Dirba, kaip kiaulė knaisiojas. KrvP (Mrk, Srv).
kaip kiaũlė knyslė̃ I kiša nosę kaip kiaũlė knyslė̃ visur. DūnŽ 145.
kaip kiaũlė kuĩlio norė́dama Ana kuiliuo[ja] (laksto) kaip kiaũlė kuĩlio norė́dama. J II 271.
kap kiaũlė kūlė̃s Laukia ir laukia kap kiaũlė kūlė̃s (kūlimo). Ml.
kap kiaũlė lietuñ Zurkia (verkšlena, dejuoja) kap kiaũlė lietuñ. Lš.
kaip kiaũlė loviñ Ko langan įsigulei kaip kiaũlė loviñ?!. Kp.
kaip kiaũlė lovỹ purlẽna Gyveno, kaip kiaulė lovy purleno (labai gerai). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė lukštùs Šlemščia kaip kiaulė lukštus (pelus, ašakas). TŽ V 602 (Al).
kaip (keip) kiaũlė maišè (máišė) Ko rėki kaip kiaulė maiše?!. LTs V 132 (Kp). Ko bliauni keip kiaũlė maišè?!. Plvn. Žviegia kaip kiaũlė máišė[je] (regztėje). Mšk.
kaip kiaũlė mė́šlą Pamėgo kaip kiaulė mėšlą. TŽ V 597 (Al).
kaip kiaũlė mėšluosè Ir giliai knisis dabar žmonių darbuose, kaip kiaulė mėšluose. KrvP (Nm).
kaip ir kiaũlė mìgį Ką čia kniausi kaip ir kiaũlė mìgį?!. Rk.
kaip (kai, kap) kiaũlė mìgy (kìnė, svýne)
1. Čiūti kai kiaũlė mìgy. Krd. Guli (Drybso KrvP (Ds)) kaip (kai Sln) kiaulė migy. KrvP (Mtrk, Trgn, Vlkv).
2. Nors prieš šventes apsičiulintų – gyvena kap kiaũlė mìgy (nešvariai, metvarkingai). Vj. Gyvena kaip kiaũlė svýne (migyje). Trk. Vkš.
3. Nerši (terši) trobo[je] kaip kiaũlė kìnė[je]. Up.
kaip kiaũlė, mìgin įsiknìsusi Guli kaip kiaũlė, mìgin įsiknìsusi. Š.
kaip kiaũlė mìgio Baidosi kaip kiaulė migio. (iron). KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė neraliúota Alus kaip velnias raguotas, kaip kiaulė neraliuota (stiprus). KrvP (Klm).
kap kiaũlė nerìjus Zurzgia (bamba, niurna) boba kap kiaũlė nerìjus. Drsk.
kap kiaũlė nósia į tvõrą Pataikė kap kiaũlė nósia į tvõrą. (iron). Mrj.
kaip kiaũlė, nuo lóvio atstumtà Greitas badu skųstis kaip kiaulė, nuo lovio atstumta. KrvP (Skm).
kaip kiaũlė padebesiñ Tiek teišmanai kaip kiaũlė padebesiñ (menkai). Pnd.
kai kiaũlė paliū́tėj Ko čia kriūgaujat (dejuojat) kai kiaũlės paliū́tėj!. Trgn.
kaip kiaũlė pamazgomìs (, pamazgosè išsivoliójus) Ir džiaugiasi gi kaip kiaulė pamazgomis (pamazgose išsivoliojus KrvP (Mrk)). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė, par aũsį gãvusi I tvainos (trinka sumišęs) kaip kiaũlė, par aũsį gãvusi. Tl.
kaip kiaũlė pas lóvį
1. Čiauškina (Ėda KrvP (Žl)) kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Mrk).
2. Elgiasi kaip kiaulė pas lovį (nemandagiai). KrvP (Mrk).
3. Dvokia kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Dg).
4. Bezda kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė pažabóta Greitas kaip kiaulė pažabota. (iron). KrvP (Onš).
kaip kiaũlė pelùs Iščiunkė (išsunkė skysčius valgant) kaip kiaũlė pelùs. PnmA.
kaip kiaũlė per bãlą (per balàs)
1. Brenda per skolas kaip kiaulė per balas. KrvP (Vlk, Vrn).
2. Dūlina žmogus per gyvenimą kaip kiaulė per balą. KrvP (Lnt).
kaip kiaũlė per sprãgą Ir lenda kaip kiaũlė per spr̃agą. Srd.
lyg kiaũlė per tvõrą Vokietis juk lenda lyg kiaulė per tvorą: juo muši, juo lenda. KlvK 111.
kap kiaũlė pė̃tnyčią Supranta kap kiaũlė pė̃tnyčią. (iron). Vrn.
kaip kiaũlė pipìrą Išmano kaip kiaũlė pipìrą. (iron). Krž.
kap kiaũlė po ãvižas Pūkščia kap kiaũlė po ãvižas. Dkš.
lyg kiaũlė po ą́žuolu gìlę Nužiūrėjo lyg kiaũlė po ą́žuolu gìlę. Auk.
kaip kiaũlė po balnù Grakšti kaip kiaulė po balnu. (iron). KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė po bùlbas Knaisiojas kaip kiaũlė po bùlbas. Sld.
kaip kiaũlė po diẽndaržį Kai neėdęs, tai zuja ir zuja kaip kiaulė po diendaržį. (rš).
kap (kai) kiaũlė po dum̃blą (po purvýną) Voliojasi kap kiaũlė po dum̃blą. Gs. Voliojas kai (kap Vs) kiaulė po purvyną. NžR.
kaip kiaũlė po líetui Zuzinas (trinasi) kaip kiaũlė po líetui. Ds.
lyg kiaũlė po lõvį Ko purpi lyg kiaũlė po lõvį, ar nemoki gražiai pavalgyti?!. Jrb.
kaip kiaũlė po mėšlýną Ko čia šniukštinėji kaip kiaũlė po mėšlýną?!. Ds.
kaip (kai) kiaũlė po mìgį (po sàvo kìnį) Knisasi kaip kiaũlė po mìgį. Zp. Kuičias kai kiaũlė po sàvo kìnį. Rs.
kaip kiaũlė pri géldos Kas čia taip čiaukštelėjo (sučepsėjo) kaip kiaũlė pri géldos?. Vkš.
kap kiaũlė prie (pie) sąsparõs Ko ten zulinies kap kiaũlė prie sąsparõs?!. Lš. Zuzninies kap kiaũlė pie sąsparõs. Kls.
kaip kiaũlė prie tvorõs Ko rusinies kaip kiaũlė prie tvorõs?!. Snt.
kaip kiaũlė purvè (purvýne, purvỹnėje, purvuosè, sutrỹnėje)
1. Guli kaip kiaulė purve (purvynėje KrvP (Rod), sutrynėje KrvP (Mrk)). KrvP (Ašm). Druni be darbo dienas ir naktis kaip kiaulė purvuose. KrvP (Mlt).
2. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė purvyne. KrvP (Rod).
3. Ir gyvena kaip kiaulė purvuose (nešvariai, apsikuitęs). KrvP (Šmn).
kaip kiaũlė, purvýne išsivoliójusi Graži kaip kiaulė, purvyne išsivoliojusi. (iron). KrvP (Vlk).
kaip kiaũlė purvýnu Ir džiaugiasi kaip kiaulė purvynu. KrvP (Pun).
kap kiaũlė rãštynon Ko tu lindai kap kiaũlė rãštynon (į užraugtą duonos tešlą)?. Grv.
kaip kiaũlė, riešutų̃ priė́dusi Plepa kaip kiaũlė, riešutų̃ priė́dusi. Trš.
kaip kiaũlė ríešutus Čiauškino ir sučiauškino kaip kiaulė riešutus. KrvP (Rt).
lyg kiaũlė sàvo tvárte Susikuitei viską lyg kiaũlė sàvo tvárte. Lkš.
kaip kiaũlė skerdžiamà Garsiai žviegia, kaip kiaulė skerdžiama. KrvP (Mrk). Sukvykė kaip kiaũlė skerdžiamà. Šmn.
kai kiaũlė skẽterą Pastatęs kai kiaũlė skẽterą (pasišiaušęs). Ds.
kaip (kap) kiaũlė snukiù Rausia kap kiaũlė snukiù. LzŽ 216. Surausė kaip kiaulė snukiu. Sim. Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara. M.
kaip kiaũlė su branktù Greitas kaip kiaulė su branktu. (iron). KrvP (Rtn).
kaip kiaũlė su kaladè
1. Kaip kiaulė su kalade taip pritinka. (iron). Žem. Eina kaip kiaũlė su kaladè (apie netinkamą porą). Šll.
2. Susišneka kaip kiaũlė su kaladè. (iron). Krž.
kaip kiaũlė su purvýnu Susigiminiavo kaip kiaulė su purvynu. TŽ V 601 (Al).
it (nei) kiaũlė su ragaišiù Nešiojasi it katė su vaikais arba kiaulė su ragaišiu. TŽ V 613. Nešiojos nei kiaulė su ragaišiu. B 478.
kaip kiaũlė su tarškaliùkais (su zvaneliù) Pra[e]jo pro šalį nieko nesakiusi, kaip kiaũlė su tarškaliùkais. Ll. Praėjo pro šalį kaip kiaũlė su zvaneliù (neužkalbinęs, nepasisveikinęs). Ds. Praėjo kaip kiaũlė su zvaneliù. Vp.
kaip kiaũlė sutrìnėje Guli kaip kiaulė sutrinėje. KrvP (Mrk).
kaip (it, kai) kiaũlė su žąsià (su žąsimì, su žą̃sinu)
1. Šneka it (kaip S.Dauk) kiaulė su žąsia. (iron). VP 44. Šnekas kaip kiaulė su žąsia. J.Jabl. Ir šnekam, tai kai kiaũlė su žąsià. ZnŽ I 671 (Br). Kalbas kaip kiaũlė su žąsià. JT 260. Ūturam tai kai kiaũlė su žą̃sinu. Smal. Pasišnekam kaip kiaũlė su žą̃sinu. Lkv. Šnekas kaip kiaũlė su žą̃sinu. SkrT 13. Rokuojas kaip kiaũlė su žą̃sinu. Krtn. Koks tę jo mokėjimas – šneka kaip kiaũlė su žą̃sinu. Erž. Susikalbėjo kaip kiaulė su žąsinu. Žąsis: „Gir gir", kiaulė: „Kriu kriu". AED 285. Pasikalbam kai kiaũlė su žą̃sinu. An. Tai kalbėtis jiedviem taip buvo lengva kaip kiaulei su žąsinu. Vaižg.
2. Čiupinėjasi kaip kiaulė su žąsimi. KrvP (Čk).
3. [Dėl skatiko] dėsis su velniu kaip kiaulė su žąsinu. KrvP (Mžk).
kaip kiaũlė su žą̃sinu dėl mirkýtų žìrnių Ginčijasi kaip kiaulė su žąsinu dėl mirkytų žirnių (tuščiai). KrvP (Rs).
kaip kiaũlė svetimam̃ daržè
1. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė svetimam darže. KrvP (Ndz).
2. Elgiasi kaip kiaulė svetimam darže. KrvP (Rdš).
kaip kiaũlė svetimañ mìgin Eina kaip kiaulė svetiman migin. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė svetimosè bùlbėse
1. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė svetimose bulbėse. KrvP (Mrk).
2. Atsidūrė nenoriai, kaip kiaulė svetimose bulbėse. (iron). KrvP (Vlk).
kai kiaũlė šeriùs Pastatė zūbus kai kiaulė šerius. B 147. MŽ 337.
kap kiaũlė šiauduõs Ko čia kniurzinies (vartaisi) kap kiaũlė šiauduõs?!. Brt.
kaip kiaũlė šiẽną Žlepno[ja] (su garsu valgo) kaip kiaũlė šiẽną, rodos, kaip be dantų. Žr.
kaip kiaũlė šū́dą Bado nosimi kaip kiaulė šūdą. KrvP (Vlkv).
kaip kiaũlė, šū́dą suúodus Ir bėginioja kaip kiaulė, šūdą suuodus. KrvP (Mrc).
kaip kiaũlė tekiáutis Rėkia kaip kiaũlė tekiáutis. Ds. Vj.
kaip kiaũlė tvártan Galvos nepalenkdamas, kepurės nenusiimdamas įėjo pirkion, kaip kiaulė tvartan. KrvP (Mrk). Atėjo kaip kiaulė tvartan, net Dievo nepagarbinęs. KrvP (Ndz).
kaip kiaũlė tvárte Ta skrendla (apskretėlė) gyvena kaip kiaũlė tvárte. Pln.
kai kiaũlė tvorõj Žviegia kai kiaũlė tvorõj. Rod.
kap kiaũlė utėlių̃ Mes pinigų kap kiaũlė utėlių̃ (daug turime). Gs.
kap kiaũlė vagõj Nusmano kap kiaũlė vagõj. (iron). Švnč.
kaip (kai) kiaũlė viẽlijama (viẽlyjama) Ir žviegi kai kiaulė viẽlyjama (veriant į nosį vielą). Erž. I ko dabar žviegi kaip kiaũlė viẽlijama?!. Lkv.
kaip kiaũlė vyžúota Eina kaip kiaulė vyžuota. KrvP (Dbg).
kaip kiaũlė žaliùs óbuolius (žaliàs bùlbes) Ir čiuoksi (Čiauškia KrvP (Mrc)) kaip kiaulė žalius obuolius (žalias bulbes KrvP (Lp)). KrvP (Dbč).
kaip kiaũlė žą̃sį Kits kitą suprato kaip kiaulė žąsį. (iron). TŽ III 377. PPr 374.
kaip kiaũlė žìrniuos(e) Čiauškia (godžiai, čepsėdamas valgo) kaip kiaũlė žìrniuose. Zp. KrvP (Sd). PPr 321 (Šd). Čiauška kaip kiaũlė žìrniuos. Šd.
kaip kiaũlė žìrnius
1. Nelegok (neryk) kaip kiaũlė žìrnius!. Šk. Čiauškia kaip kiaulė žirnius. (rš).
2. Išmano kaip kiaũlė žìrnius. (iron). Pn.
kaip kiaũlė žolès Sužliaugė (godžiai surijo) kaip kiaũlė žolès. Dgč.
kai kiaũlė žolynuõs Aš nevalyva kai aviža smėlynuos, kai kiaũlė žolynuõs. Ml.
kaip kušlà kiaũlė nuo bandõs Atsiskyrė kaip kušla (žliba) kiaulė nuo bandos. KrvP (Mrk).
kaip (it) malū̃nininko kiaũlė Riebi it malū̃nininko kiaũlė. Pln. Riebi kaip malūnininko kiaulė. AED 284.
kaip nuplukýta kiaũlė Ans jau y[ra] toks kaip nuplukýta kiaũlė (užsispyręs, atkaklus): tiek anam sakęs, tiek nesakęs – ans vis tiek savo. Prk.
kaip (kap) penìmė (penimà) kiaũlė
1. Dikta merga kaip penimė kiaulė. KrvP (Vrn). Insiėdęs kap penìmė kiaũlė. Nč. Anas tokis riebus kap penìmė kiaũlė. DvŽ II 77. Ant snukio riebi kaip penimė kiaulė. KrvP (Al).
2. Gryna (nieko neturi) kaip penima kiaulė. KrvP (Prn).
kaip purvinà kiaũlė Graži kaip purvina kiaulė. (iron). KrvP (Jon).
kai vaĩto kiaũlė Durnas kai vaito kiaulė. Sln.
kaip zuinì kiaũlė Gudri kaip zuini kiaulė. KrvP (Mrk).
kaip zuinì kiaũlė bùlbėse Ilsisi kaip zuini kiaulė bulbėse. KrvP (Mrk).
kaip zuinì kiaũlė, iš bùlbių išvytà Ilsisi kaip zuini iaulė, iš bulbių išvyta. KrvP (Ndz).
kaip (kai) žiemìnė (žiemmitė̃) kiaũlė
1. Žviegi kaip kiaũlė žiemìnė. Krš. Žviegia kai kiaũlė žiemìnė. Rs.
2. Ko čia vyvuoji (dejuoji, zirzi) be reikalo kai žiemmitė̃ kiaũlė?. Jnš.
3. Maitydavomos kaip tik kiaũlė žiemmitė̃ (prastai). Varn.
4. Guliu išsiplėtusi kaip žiemìnė kiaũlė. Krš.