Termino paieška - labai smarkiai

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (822)

prataškýti

Apibrėžtis

1 taškýti, tãško, tãškė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1124, SD255,291, R, MŽ, Sut, N, M, L iter. tėkšti.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.

Daugiau informacijos

raztaškýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

prišnekė́ti

Apibrėžtis

šnekė́ti, šnẽka, -ė́jo KBII169, K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD72, R, R314,334, MŽ, MŽ420,447, Sut, N, L
1. intr. Kvr, Mšg naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti: Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės daina Mair. Ant kozelnyčios jis gerai kalba, bet gerai šnekėti negal N. Tę lenkiškai nešnekė́jo seniau, o čianai tai šnekė́jo visa kap Vvs. Vienas vienop seni šnekė́j[o] lietuviškai LzŽ. Tas ponas turėjo sakalą tokį, kad buvo išmokytais šnekėt ir gerai medžiot BsPIII185. Imu [pavyzdžius] iš šnekamosios ir rašomosios mūsų kalbos J.Jabl.
^ Marių panos, šilkų kasos, vokiškai šneka (nendrės) Pnd. Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėt moka (knyga) LTsV657.
ǁ sugebėti, mokėti reikšti mintis žodžiais: Vaikas jau šnẽka NdŽ. Jei nešnekė̃s, ot bus nelaiminga vaikas! Pv. Jeigu vaikui veidrodį rodysi, tai nešnekė̃s ilgai (priet.) Br.
ǁ tarti žodžius tam tikru būdu: Anie šnẽka po gramatikos End. Sutikau tą Marutę, kur į nosis (per nosis) šnẽka LKKIX161. Par nosį šnẽka LKKVII203(ČrP). Kadais šnekė́davau ne tei kai daba – daba dantų neturiu PnmŽ.
ǁ reikšti mintis naudojantis tarme: Važiuok į Plungę – dar kiteip šnẽka žmonys, Alsėdžiūse kiteip šnẽka Als. Jos motina šneka tep kap ir mes (tokia pat tarme) Klvr. Suvalkiečiai teip gražiai šnẽka, būdavo sarmata net šnekė́t su jais Pnm. Da mas seniejai šnẽkam daugiau po senovės (tarmiškai) Stl.
2. intr., tr. H206, Ut, Užp, Dg, Lš kalbėti, sakyti ką kam: Tremk, kad daug nešnekė́tų J. Ans apsikniaukęs nieko nèšneka J. Linksmai šnekė́ti NdŽ. Niekus šnekė́ti I. Šnekėk nešnekėjęs! Šš. Kaip visada šneki̇̀, teip šnekė́k – ko čia liežiuvėlį vartai! Slm. Ana daug šnekanti̇̀ Šll. Jūs mokat šnekė́ti – būto nebūto išprašot Rsn. Aš negaliu klausytis, kai ma[n] šnẽka priešais LKT159(Škt). Nuvažiavo tas žmuoj kunigop ir šnẽka kunigu[i] LzŽ. Į pagirį gyvena toks šneką̃s (šnekus) žmogus Sg. Šnekėti nereik, tik dirbti Lkv. Juk svetimos burnos neužkiši – tegul šneka Jnš. Šneka nei šį, nei tą – kur koja, kur ranka Rs. Ka pradeda šnekė́t, liežuvis kai mintuvai eina Jrb. Ko čia burzduliuoji kaip kiurkinas, ar žmoniškai šnekė́t nebemoki? Sv. Čia tik papyko, apsigręžęs ir vėl gražiuoju šnẽka Krs. Drūčiai piktai šnekė́jo LKKVII184(Jrb). Kaip užvyda, kaip ko – par pusę lūpų šnẽka Krš. Šnẽka iš tankiųjų LD282. Dar̃ man tep švẽpla šnekė́t – dantų nėr Pv. Nešnekė́k dykos kalbos Jž. Tykiai tykiai Nemunėlis teka, o da tykiau mūs močiutė šnẽka (d.) Lbv. Jis lydėdamas, anan kalbėdamas, sesutę šnekė́damas: – Pasilik sveika, jauna sesele, ramyk savo širdelę DrskD184. O ėmus pradėjo šnekėt (murmėti) prieš Viešpatį namų Ch1Mt20,11. Siautė, rėkė, be rėdo šnekėjo KN67.
| Dvylika jau – šnẽka radija Jrb. Par radiją ką šnẽka, reik pasiklausyt Pšl. Septynios buvo, jau žinias pradėjo šnekė́t, tai išvažiavo Šmk.
| prk.: Rodos, žemė šnẽka, tep baisu (smarkiai šaudo) Gs. Tėvas liepia pridėt ausį in žemę, paklausyt, ką šneka rugiai LTR(Žsl). Jis suprato, ką šnekėjo žolės ir medžiai V.Krėv. Paklausykim, kaip paslaptingai ežero bangos šneka, kaip medžiai ošia J.Paukš. Nuo mėnulio pasislėpus miega slėnyse naktis: nuo kalnų, senų senelių, šneka amžių praeitis! Mair.
^ Juostose būna tulpės, kvietkai kap gyvi, kap šnẽka Srj. Liūb grajys puikiai muzikantai, kaip šnekė́te šnekė́s muzika Trš. Šnekėdamas trobos nepastatysi LTR(Vdk). Viena akia mato – visa burna šnẽka (perdeda) Mrj. Kas saldžiai šnẽka, tas karčiai kepa Mrj. Jam šnekė́t – kap šun lot (sekasi) Vlkv. Ka pradeda šnekė́t, tai varlė an liežuvio iškeptų (labai greitai) Plv. Nei šuva tokio liežuvuko neturės kap tas svotas: rodos, jam tę rašo, kap šnẽka (sklandžiai) Pv. Kaip šnẽka – šešiais važiuoja (trankiai kalba), ir gana Grš. Eina par sodą (sodžių) šnekėdama kaip višta, dėti norėdama Lk. Aš tavę nesuprantu: gal mes vienas šnẽkam Joną, o kitas baroną Drsk. Kam šnekė́t, o tau tylėt Ar. Šnẽka, kaip šlapias nedega Vel. Šnẽka kap žirnius berdamas Dkš. Ką čia šneki̇̀ kai nemunių puodas? Aln. Šnekù – kaip vėją su maišu gaudau (niekas nesiklauso) LKT101(Kv). Kas šneka, tegul šneka, o mudu, boba, važiuokiam NžR. Ar tu šneki, ar tavo ožiai barška B. Šneka kai nuo tilto į vandenį: pliu pliu pliu Sln. Šneka kai par tvorą su pagaliu LTR(Vdk). Šneka kaip pupų prilesęs (priėdęs Aln) LTR(Kvr). Kaip zovada lėkdamas šneka LTR(Pp). Šneka nei rytą, nei vakarą LTR(Ds). Šneki kai miške augęs LTR(Km). Vyža nevežamas, o kai šneka – medžiai džiūsta LTR(Ds). Šnẽka kaip su rietais Lk. Šnẽka kai su nugara (niekus kalba) Erž. Ko tu čia šneki, vaikeli, kaip su terba Krp. Šnẽka kaip į stebulę Ėr. Šnẽka kai pasiskolinęs Rs. Kad šneki, tai šnekėk pasimislijęs LMD(Sln). Kas šnekėta, tai šnekėta B554. Aš jau nėra ko šnekė́t metų (labai sena) Grdž. Ma[n] šnẽka nèšneka – aš nieko negirdžiu Jrb.
| refl. Š, Rtr: Anuodu prieš kits kitą šnekasi, t. y. stygavojas J. Užsikniaubę ant tvoros anuodu šnekasi J. Ėmėm visada ir visur lietuviškai tešnekėties Žem. Ant ausų šnekė́jomės (tyliai) už stalo prie giesmių Šmk. Šnekėjos apie kasdieninius rūpesčius I.Simon. Ir pradėjo jiedu su tėvu šnekėtis – pasakotis apie praeitus laikus, jaunas dienas J.Paukš. Šnẽkantis kelionė daug trumpesnė NdŽ. Pats sau vienas šnekė́josi NdŽ. Anas kai šnẽkas, nieko nepaspėji susgaudyt Užp. Jiedu šnekasi terp savęs BsPIV11. Šneką̃si visi sustoję LKKVII189(Krs). Ką tiktai jie trys ten šnekąsis – ir vėl išgirdę: beldžia į duris Sln. Ramybė ryto, tyluma – nors su savo sąžine šnekėkis Vaižg.
^ Dvidešimt brolių galvas suglaudę šnekas (guba) LTR(Grk). Šnekė́kis su subine – pats subinė paliksi Grg.
ǁ tr. vartoti kalbant: Tas žodis pas mus nešnekamas Vl. Maži vaikeliai da nemoka poterių, o jau keiksmus gali šnekėt brš.
ǁ intr. skelbti, dėstyti mintis raštu: Savo raštuose jis šneka apie… atgaivinimą lietuviškos rašliavos A1884,1. Ta knyga šneka apie žmogaus sveikatą Blv.
ǁ intr. Sk, Mžš dalyvauti pokalbyje, kalbėtis, šnekučiuoti: Dėku, ka tamstos su tokia sena bobute šnekė́t norit Trs. Čia su jum baisu ir šnekė́t ČrP. Mano aukseliai, tep noriu šnekė́t su kuoj! Vrn. Girdėjau, ka dvijūse ejo šnekė́damu – ne krust nekušu LKT88(Vž). Dešim penkiolika senių an tvoros susėdę ir šnẽka Vdn. Jau užtenka bešnekė́ti, noriu eiti numie Lc. Kada šnẽka, tai duobes išstovia bešnekė́damos (juok.) Erž. Suprasi tuokart, su kuo šnekanti̇̀ Trk. Mano mergužėlė su rūtelėm šnẽka (d.) Ktk. Jo šnekamosios valandos esančios po pietų J.Jabl.
^ Šneka kaip kiaulė su žąsia D(167psl.). Šnekėk ir akmenį (pagalį Dl) rankoj turėk M. Bepigu su gauruotu nepeštis, o su išmintingu nešnekėti M.
ǁ intr. su neiginiu Lkv būti supykusiam ar išdidžiam, nesileisti į kalbas: Lietuvos bajoras, nemislyk, nėra tai paprastas paukštis: jis pučia per storas lūpas ir nelabai šneka su mūsiškiais Blv. Stasytė nèšneka su mumis Tv.
| refl.: Jis nèšnekas su mumis LKT123(Žgč).
ǁ intr. tartis: Del duonos reikia šnekė́t Kdn. Sakiau: apkalkiam tą savo gryčelę – nesileidžia nė šnekė́t Mžš.
| refl. Lk: Vieną kartą – mergaitė jau buvo dvylikos metų – ėmė šnekėtis dvariškiai J.Jabl. Bernardinai, iš visų pusių į miestą Mediolaną suvažiavusys, ilgai šnekėjos apei reikalus savo zokano M.Valanč.
3. intr., tr. Mšk, Lz reikšti kokią nuomonę apie ką: Ka jis tep darytų, kap šnẽka, tai kaži kas būtų Bgt. Kas ką šnẽka iš šono, aš nebijau, ma[n] neskauda Pžrl. Tegul šnẽka del manę, ką nori Aln. Jisai žino, ką aplink jį šneka LKGII616(Alvt). Žmonės šnẽka, ka čia buvę dideli miškai LKT111(Kltn). Maro metai [buvę], liuob sakys, iš senovės teip šnekė́s Jdr. Buvo šnekė́ję, kad statis naują kūtę, ale teip ir neprisitaisė Krs. Sako, ka šneką̃, ka i vėžį tos žolelės išgydo Vdžg. Ar teisybę šnẽka, ar plepalai? Krs. Nė tei buvo, nė tei ką! niekus šnẽka, i gana Kair. Kai noria, tei[p] tešnekiẽ, ale mamelė tei[p] nebūt padariusi Erž. Popiete Motiejus pavėžino seniūną į namus. Ir, šnekėjo, ne tuščiom – kviečių maišą pasisėdęs V.Bub. Apie savę niekas blogo nenori šnekėti prš. Jau visi pilna burna šnekė́jo, kad jų Ona ne viena Skr. Kad galėčiau kalbėti, daug turėčiau šnekė́ti JV117. Visi šneka, kaip ing būgnus muša LMD.
^ Rublis šneka, rublis tyli LMD.
ǁ minėti kalbantis:
^ Kas valgyt nori, apie duoną šneka LMD(Šl). Vilką šnekam – vilkas čia Dkš.
ǁ tr. sakyti, reikšti: Vardo jy čia nė nèšneka Stk.
ǁ part. praet. įtariamas raganaujant, buriant: Bijau aš tę eit: motka ir duktė šnekamos, dar gali apčėravot Mtl. Ji buvo šnekamà moteriškė Mrs.
4. čiulbėti, švilpauti, krykšti ir pan. (apie paukščius): Kregždė žaidžia, šnẽka KII173. Žiūrėk, rytuose aušra jau teka, pabudę paukščiai pagiriais šneka Mair. Paklausau miške, kap paukščiai čilba, kap strazdelis šnẽka Pv. Strazdas šnẽka Šlu. Jau pas mus pavasaris – paukšteliai kitaip šnẽka Smln. Aplink sodą upė teka, viduj sodo paukščiai šnẽka (d.) Sv.
| refl.: Šakoj šnekėjosi maži paukščiai rš.
ǁ girgsėti, karkti, kriuksėti, dūgzti ir pan.: Žąsys šnẽka, o žmonės kalba Aln. Štiš liauk nešnekė́jus! (varo karkiančią vištą) Skr. Jeigu paršai šnẽka vežant į turgų, bus geras turgus Jnš. Šneka varlikės be natos rš.
^ Šeimyna valgo, o stalas šneka (kiaulė su paršiukais) LTR(Krtn).
5. intr., tr. prk. pukšėti, burbuliuoti, spragėti ir pan.: Tiktai minkyk, kol pradeda šnekė́ti duona Klk. Jei duona šnẽka, y[ra] gerai iškepusi Vvr. Išakiję, tik šnẽka (purūs, geri) tie blyniukai Ūd. Kliuka, šnẽka pilvas Rdn. Upė [akmenuota] šnekė́jo (gurgėjo) teip Tlž. Ąžuoliniuose kubiluose alutis vaikšto, šneka sp. Keptuvėlė su gyvai šokinėjančiais ir šnekančiais lašiniais atsirado ant kamiengalio ties langeliu Vaižg.
◊ čià šnẽkant, čià liẽkant Ds sakoma nenorint, kad apie kalbamą dalyką kiti sužinotų: Čià šnẽkant, čià liẽkant visi vaikai jos nelaimingi Aln.
su anuõ (kitù) pasáuliu (svi̇́etu) šnekė́ti LTR(Žg)
1. apie neprotingai kalbantį: A, kad jis su anuõ pasáuliu šnẽka Plm. Su kitù svi̇́etu šnẽka Ar.
2. imti klejoti: Atsiminu, sakė – niekai, jau su kitù svi̇́etu šnẽka Krš.
apšnekė́ti, àpšneka, -ė́jo
1. tr., intr. K, LL115,128 L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekė́jom, i vakaras atėjo Ėr. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati LTI233. Jaunuomenė … apšneka savo padėjimą A1884,380.
ǁ Sug šnekant iš eilės pakalbėti apie ką: Anys kai susėda, visą miestelį api̇̀šneka Žl. Visus apšnekė́jova, daugiau neturiva ko nusitvert Jrb. Vergaitis kalinyje turėjo sėdėti du metu – laiko užtektinai, galima apie viską apšnekėti TS1897,10.
| refl. NdŽ, KŽ.
2. tr. NdŽ, KŽ, Šk, Skr, Srd nugalėti šnekant, įveikti šnekumu: Tokią ana tura galvą gerą, nu jau niekas anos neapšnekė́tum! Kl. Apšnekė́jo visus mokytus – visi nutilo Stl. Žmonys daba visi su liežuviais, nė vieno neapšnekė́si Vn. Iškalbikę gerą tura, neapšnekė́si! Krš. Nu, katras katrą apšnekė́sim? Pv. Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė… jos liežuvis ne juokams Žem.
^ Nemislyk stipresnį numušti, bagotesnį apšnekėti LTR(Vdk). Jos neapšnekė̃s nė devyni šunes Sem.
3. tr. N, L, Š, NdŽ, DŽ1, Ds pasakyti ką nors bloga apie kitą, apkalbėti, apjuodinti: Apšnekė́jo mane labai jisai J. Visi randa lazdą mušt, a tep, a tep – vis tiek àpšneka KzR. Kas mane àpšneka, kad mano veidas kaista? Mrj. Pūslė iškilo ant liežuvio – tave apšnekės LTR(VšR). Jis neàpšnekamas nė su viena, nė nieko, geras toks, nepiktas Šmk. Jau čia bus negerai – jis mus apšnekės, kad mes su juom gulėjom BsPIV176.
^ Mirk – būsi apgailėtas; žanykias – būsi apšnekė́tas Krš. Nors ir šneka, bet neapšneka LTR(Zp).
| refl.: Apsi̇̀šneka ir susipyksta DŽ1.
4. refl. šnekantis užgaišti, užsikalbėti: Valandikę apsi̇̀šnekėjai – turi taip skubti, kad nu! Šv. Apsi̇̀šneki su žmogum, i gerai Vn.
5. refl. išsitarti: Kitąsyk apsišneka (kas nors pasakoma bloga lemiančią valandą), ir pasidaro kas Plšk.
6. tr. užkalbėti: Būdavo kai kas iš tolia atvažiuoja nuo gyvatės įkirtimo apšnekė́t Skp.
7. tr. prk. čiulbant aptikti: Tavi turbūt kregždė šįryt apšnekė̃s (krykšdama užklups bemiegantį), apgiedos Rg.
atšnekė́ti, àtšneka, -ė́jo
1. intr. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: Àtšneka kaip koks senis (apie protingą vaiką) Krš. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo[je] Krš.
| refl.: Atsišneką̃s buvo piršlys Užv. Tas piršlys turėdavo mokėti atsišnekėti, o didžiai jį ten koliodavo, kol įleisdavo į trobą LKT120(Bt).
ǁ pačiam savo šneką paremti, patvirtinti: Ans pats šneka ir àtšneka Akm. Pats šneki, pats àtšneki Kv.
2. intr. pašnekėti už visus: Aš šnekus: aš už visus àtšneku Mrj. Parėjo šeimininkas, labai rimtas ir tylus… šeimininkė atšnekėjo už visus Žem.
3. refl. Š iki valios, pakankamai šnekėtis, baigti šnekas: Ar jūs tenai atsišnekė́sit kada? Pg. Sueis, tai negalia atsišnekė́t Sb. Sunku atsišnekė́t, kai seniai matėms Ds. Bobos, atsišnekė́kiat greičiau, bo darbas lauka Krš.
4. intr. Š, Ėr, Pc, Ssk ateiti, artintis šnekant: Girdžiu, čia kas àtšneka Mrj. Būrys uogautojų atšnekė́jo ir nušnekėjo Dkš. Jie ant šę àtšneka Skr. Užgirstam – àtšneka žmonės, tais mes pirma jų lekiam Pv. Šviesi upė ažtekėjo, bernaitelių atšnekė́jo (d.) Prng.
ǁ atgrumenti: Va griaustinis jau atàšneka Mžš.
5. intr. šnekant praleisti laiką: Iš Panevėžio atšnekė́jom visą kelią lig Karsakiškiui Krs.
6. tr. J, Rtr, KŽ, Skr atkalbėti ko nedaryti: Šnekėjom šnekėjom ir atšnekė́jom, kad neitų tokiu oru Dkš. Atšnekė́jau nuo to nevykėlio – netekėjo Šil. Kad ką užsimeta daryt, jo neatšnekėsi! Ėr. Tėvas šiaip, tėvas taip šnekėti – kur tu atšnekėsi! V.Piet.
7. tr. pakenkti šnekėjimu: Tegu sau šneka – rankos kojos neatšnekė̃s Prn.
8. intr. Lp, Vlkv nepabaigiamai šnekėti, grįžti vis į tą pačią šneką: Šneka ir vėl àtšneka ir niekai[p] nepabaigia šnekėt Dkš.
9. intr., tr. atkirsti, atšauti, nesutikti, priešgyniauti: Tas vaikas tokis dar mažas, o tėvu[i] jau kiekvieną žodį àtšneka Al. Su visais reik atšnekė́ti, visims atsakyti Pvn.
| refl. DŽ, KŽ, Lp: Nelabai kas jį nuperka (paveikia) – moka atsišnekė́t Gs. Baisiai nekenčiu, kai kas atsi̇̀šneka Alk. Kap tu gali atsišnekė́t vyresniam! Rdm. Su mokytojais atsi̇̀šnekas kaip su sau lygiais Krš.
^ Mirsi – čia neatsišnekė́si, ka negali Vn. Atsišnekė́ti miręs negalia – pakaltinti lengvu Rdn.
10. refl. šnekant atsiginti, atsikratyti, išsiteisinti: Džiaugiaus šiaip taip nuo jų atsišnekėjęs rš. Tep prašė, kad negali žmogus atsišnekė́t Alv. Jau nė atsiprašysi, nė atsišnekė́si Jrb. Atsišnekė̃tų ir nieko neduotų Krš.

×dasišnekė́ti, dasi̇̀šneka, -ė́jo (hibr.) susitarti, susikalbėti: Kol dasi̇̀šneki su jais, bėda Vs.
įšnekė́ti, į̇̃šneka, -ė́jo
1. intr., tr. J, Rtr, KŽ sugebėti, įstengti daug ir gerai šnekėti: Šnekėk tu: tu geriau į̇̃šneki, liežiuvį turi gerą Mžš. Jis gerai į̇̃šneka ir gerai įmeluoja Dkš. Mūs kaimynė daug į̇̃šneka – ji šneka ir šneka Prn.
2. tr., intr. N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Šv, Jd, Ds, Gs, Alv įkalbėti ką daryti, įteigti, įtikinti: Įšneku kam ką K. Kitas tai nemokėtų, o kai jis tai visaip į̇̃šneka, ir sutinki žmogus Š. Motina sūnui įšnekė́jo, kad neitų Rmš. Vaikuo reik įšnekė́ti, ka nesiustų Krš. Mun jau neįšnekė́s, ka peilis (operacija) – sveikata Šauk. Nenorėjau už Jonio eiti, ale visi šnekėjo ir įšnekė́jo Vkš. Tai senas įkalbėk, tai senas įšnekėk, kad ant manęs rankelės nekeltų LTsII554.
^ Ot inšnekė́jo sveikam ligą (privertė patikėti nesamu dalyku)! Pv.
ǁ refl. tr. įtikinti save ką tikrai esant, įsikalbėti: Jo liga įsišnekė́ta Mrj. Įsišnekėtos bėdos rš.
3. refl. tr., intr. LL209, Š, Rtr, KŽ įsileisti šnekėti: Kai tylėjo boba – tylėjo, o kai įsišnekė́jo, tai ir galo nebėra jos šnekai Š. Kad insišnekė̃s ką, tai šneka ir šneka, net nusbosta Užp. Gali šnekėt įsišnekė́jęs LKKXV300.
| prk.: Lietuva tiek insišnekė́jus svetimom kalbom (nemaža sulenkėjusių, sugudėjusių) Vdšk.
ǁ Als, Pln, Sb įsitraukti į pokalbį: Mes įsišnekė́jom apie ką K. Su patikimais žmonėmis įsišneku Rg. Įsišnekė́jov vedu pro baidykles Vkš. Su juoj mes greit insišnekė́jom Drsk. Nepyk tamista, jog teip dideliai įsišnekėjau: toksai mano būdas, o rasit ir papratimas Rp.
iššnekė́ti, i̇̀ššneka, -ė́jo
1. intr. NdŽ ilgą laiką šnekėti: Kiek jis iššnekė́davo, tai nei šuva tiek neišlot Pv. Kiek, būdavo, i̇̀ššneka [derėdamiesi], kol nuperka! Rmš.
2. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ iškalbėti, išsakyti, išpasakoti: Išmalavau, iššnekė́jau viską, nėko nebžinau Krš. Į amžiaus galą žmogus nora iššnekė́ti, prisiminti Rdn. Ji tokia nešneki: ką žino, tai nei̇̀ššneka Srj. Palauk, ką ans i̇̀ššneka, – ausės linksta klausanties Užv. Kalbos irgi nėra – viskas iššnekėta, iškalbėta rš. Gamta jį vertė bent iššokti, išdainuoti, išgroti ar iššnekėti visą tą perteklių, kurio kitaip neišeikvojo Vaižg. Ìššneka gerai – galvą turi Adm. Eitant iššnekė́jo (pasisakė), kas toks Ms.
| refl. tr.: Išsišnekė́jom visus Kazliškius, Minykius (apie visus šių kaimų pažįstamus) Žl.
ǁ refl. Š, Rtr, NdŽ, Rm, Al iki valios, pakankamai pašnekėti: Leisk žmogui išsišnekė́ti Rs.
^ Su boba prasidėt – tai pupų rėtį pasidėt: iki tas pupas suėsi, tai išsišnekė́si Kt.
ǁ refl. įsitraukti į pokalbį: Atejo toki motriška pas muni, kaži kaip išsišnekė́jov Plt. Ateis pri munęs, išsišnekėsma Užv. Išsišnekėjęs su juo, neapsakomai stebėjosi to jaunikaičio galva ir jo karštu noru mokytis J.Jabl. Seniai išsišnekėjo apie savo jaunystės dienas rš.
ǁ refl. šnekant išsiaiškinti: Mes išsišnekė́jom, kad esam giminės Krs.
3. intr. Kb, Dg, Dkš, Žg pajėgti, įstengti šnekėti, tarti žodžius: Serga gerkle, nei̇̀ššneka Krš. Vienas vaikelis nebylelis, kita mergelė tokia neiššnekanti̇̀ Vkš. Aš negaliu iššnekė́t (užkimau) Mrj. Jis tik meketuoja, nei̇̀ššneka Ig.
4. intr. pakalbėti: Sẽniai i̇̀ššneka senoviškai Pj. Tie vaikeliai i̇̀ššneka visaip Jdr. Nemokytas teip neiššnekė̃s, kad ir kaip gerą liežiuvį turėtų Ds. Kurie čėsai – [viską] užmiršau, iššnekė́ti dar i̇̀ššneku Pj.
5. intr., tr. prikalbėti: Kokių bjaurybių i̇̀ššneka tokie pasileidėliai! Krš. Prašmatni [žento] motyna, ji galia daug iššnekė́ti Grd.
6. tr. Š, Rtr, Rdn išsakyti, išplepėti: Skundeklė velniukas – viską i̇̀ššneka Krš. Tu nū atdengi burną ir i̇̀ššneki [namų paslaptis] Lp.
| refl. tr.: Jis, ką manė, ir išsišnekė́jo Gs. Kai ką sužinojau iš vežėjo Pranciškaus, o kai ką ir pats prievaizdas Pšemickis išsišnekėjo V.Myk-Put.
7. intr., tr. Mrj, Ds išreikšti žodžiais nepasitenkinimą, priekaištauti: Jy vis dar man i̇̀ššneka tuos pinigus Btr.
8. refl. išsiteisinti: Šįkart, brolyt, taip greit neišsišnekėsi Up.
9. tr. Klvr, Lp, Rdn šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Žmonės, žiūrėk, šneka šneka ir i̇̀ššneka Sml. Kaip šnekėjo visos miestelio bobos, taip ir iššnekė́jo: Marė klėbį ir įsitaisė (susilaukė kūdikio) Vkš. Šnekėjo šnekėjo žmonės, šit ir iššnekėjo tokias baisybes karo Žem. Tai įvyks, be abejo, nes, ką žmonės šneka, tą iššneka M.Katk.
| refl. tr.: Išsi̇̀šnekas žmonys nelaimes an savo galvos, oi išsi̇̀šnekas! Krš. Išsišnekė́jo an savo galvos girtūklį žentą Krš.
10. tr. šnekomis laimėti, pasiekti: Gana, einu numie – ką čia mas iššnekė́sma! Krš.
nušnekė́ti, nùšneka, -ė́jo Š, Rtr
1. tr., intr. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs J.Jabl. Žmonės nùšneka, kad tu sergi Rmš. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Skr. Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad karas bus Ps. Nušnekėjo ir apie valdžią, ir apie mūsų bėdas. Apie viską papasakojo Žem. Kad ant jos žmones visap nùšneka Rdm. Motyna nušnekė́jo šiai ir tei Jrk100.
^ Ne toks velnias baisus, kaip nušnekamas LMD(Prn).
| refl.: Nusišnekėjo toj gaspadinė, kad vaikas jau tiek metų, o nevaikščioja, nė nešneka BsPIV134.
ǁ šnekantis paminėti, apsvarstyti, aptarti: Mes tik apie tave nušnekė́jom, ir atejai Ds. Nu, ką gero nušnekė́jot su uošviene? Krš.
^ Nušnekėjom nuo šunų dėdžių (apie viską šnekėjom) LTR(Grš).
| refl.: Susiėjom, gražiai nusišnekė́jom ir apie tave Klvr. Nusišnekėjo su malūninyku apie tą miestą BsV219.
2. intr. išsikalbėti, išsakyti kitam savo mintis: Nušneki, nusjuoki – ir geriau Gdr.
| refl. Pv, Srj: Sueini žmogų, nusi̇̀šneki, tai ir tą bėdą pamiršti, o tep tai iš galvos išeitai Rdm. Kad nors tėvai būtų arčiau – nueitau, gal nors nusišnekė́tau (pasiguosčiau) Nmn. Da kai suseinu su kuo, nusi̇̀šneku – rodos, užmirštu rūpestį Bsg.
3. intr. K, Všv, Dkš mokėti, sugebėti šnekėti, reikšti mintis: Ar jis toks girtas, ar kvailas, kad visai nenùšneka? NdŽ. Tas vaikas gal būt geras žmogus, ka jis teip nùšneka Slv. Tu moki gerai nušnekė́ti Rsn. Yr tokių žmonių nušnekančių̃ Žlp. Skundės, kad jos motinėlė jau visai menka – nenùšneka Al.
4. intr. K, KŽ įtikinti ko nedaryti, atkalbėti: Jau tėvas jam nùšneka: ak, sūnel, čia ne tau kariaut Smln. Jis jam nušnekė́jo, i tas nedavės Pgg. Kaip tu nūšnekė́jai [mesti rūkyti], taip aš ir nūmečiau Šv.
5. tr. įveikti, nugalėti šneka: Turi gerą liežiuvį – jo nenušnekė́si Ėr. Merga sako, kad katras mañ nušnekė̃s, až to ir tekėsiu (ps.) Ds.
6. tr. nuraminti šnekant, nušnekinti: Nušnekė́jo jį, ir vė gerai Gs. Kai papyksta, tai jį labai sunku nušnekė́t Krs.
7. intr. baigti šneką: Šnekėk šnekėk, nušnekė́k – jis tą pačią kalbą vėl iš pradžios! Skr. Taip liūdniai nušnekė́jom – aple smertį Rdn.
8. intr. Dkš nueiti, nutolti šnekant.
ǁ nueiti iki kurios nors vietos šnekant: Susitikom prie kryžkelei, tai ir nušnekė́jom lig Karsakiškei Krs.
9. refl. įsileisti į šneką: Ans nusišnekė́jo, t. y. užsikalbėjo, užsišnekėjo J.
10. intr. NdŽ nukrypti nuo pradėtos šnekos: Nušnekėjome visai į kitą pusę Žem.
| refl. KŽ.
11. tr., intr. NdŽ, KŽ, Sb, Dbk, Rdm, Bt neprotingai, neapgalvojus ką pasakyti: Žmogus senas nùšneki, nesuvedi Skdt. Pradžio[je] nieko, pasku nū̃šneka jau Varn. Nei iš šio, nei iš to ėmė ir nušnekė́jo šonan Ds. Iš pažiūros gudrus vyras, bet kai tik pradeda šnekėt, ir nùšneka niekus Srv.
^ Nùšneka nei žiema, nei vasara Lp. Ėmė ir nušnekėjo į pakluones Grz. Kad jau nušnekėjo – nė į ratą, nė į batą Krkl. Nùšnekat jau kaip su muzika Rsn. Nùšneki kaip virtęs an galvos Krš. Kai pradedate šnekėt, tai nùšnekate kaip su nugara Vdžg.
| refl. Dg, Pnd, Mžš, Gž: Čia jau tu nusišnekė́jai: nė buvo teip, nė ką Ėr. Šneka šneka, jau visai nusi̇̀šneka – didelis ligonis yra Jrb.
12. tr. apjuodinti, apkalbėti: Ji visų nušnekė́ta mergaitė Rmš.
13. tr. šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Nušnekė́jau, ka sirgsu, i sergu Krš.
pašnekė́ti, pàšneka, -ė́jo
1. intr., tr. N, J, LL156, Š, Rtr, KŽ, Lš kiek pakalbėti: Jis moka gražiai pašnekė́ti DŽ1. Jis visiems prieinamas, su kiekvienu pàšneka NdŽ. Reikia eiti su žmonėmis pašnekė́ti NdŽ. Aš atkuntu, kai gaunu pašnekė́t Kdl. Pàšneka pàšneka – párejo ta bėda, i vėl gerai Krž. Ne kartą ir aštriai pašnekėdavo BsPII18. Ale kunigelis jau pašnekė́jo ne po žmonims, ale po ponais LKT116(Nmk).
^ Pašnekėjo kaip iš rašto LTR(Ut). Eik eik, pašnekė́jai kaip su nugara! Mžš. Pašneka kaip su rietais (nei šį, nei tą) – kame gaus [dažų siūlams]! Krtn. Pašnekė́jo kaip pabezdėjo (nerimtai pasakė) Mžš. Pašnekė́jai – nė rytojui nepalikai Ds.
ǁ tr. pavartoti kalbant: Tik apie Skirsnemunę gal pašnekė́t tokį žodį Vl.
ǁ intr., tr. LKT108(Tt), Lž, Žl pasikalbėti, pasišnekučiuoti: Kai dabar jau įsipažino žmonės, tai jau pàšneka Slm. Ligi pàšnekam, i valgyt išverda Vp. Su kitu teip kimba roda, pašnekė́si i tą, i tą Plt. Pašnekėt reiks su tėvu, tai pasakysiu, ar važiuosi Alytun Mrk.
^ Na, vyrai, gera pašnekėti, bet reikia ir paskubėti A.Vien. Pašnekėti galim – pinigo nekainuoja rš. Su išgveraburniu gerai nepašnekė́si Ds.
| refl. K, LL156, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš, Skdt, Krs, Mžš: Pasilgę, seniai besimatę, pasišnekė́jome maloniai J. Ir bėgo abudu pasišnekė́damu iki tilto StngŽ8. Jei kada ir ateidavo pasišnekėti, tai būdavo lyg gudresnis J.Jabl. Kai su žmogum pasi̇̀šneki, i nuslenka viskas (nusiramini) Žlp. Kiek suvažiuodavai [į atlaidus] tolimiausių žmonių – i su tais susieidavai, pasišnekė́davai Mšk. Tarp sevęs pasišnekė́ties Plik. Išejo da ant šlajukų, ilgai pasišnekė́jos i sušalė Krž. Eidamas da gali pasišnekė́t, o važiuodamas jau nepasišnekė́si (reikia atidžiai stebėti kelią) Rg. Aš su juomi kasdien susieimi, valgau ir pasišneku brš.
^ Pasišnekam kaip kiaulė su žąsinu LTR(Lkv). Pasišnekė́jo kai žuvis su kiaule Erž.
2. intr., tr. Ub, Erž sugebėti, mėgti šnekėti: Suaugęs taip nepašnekė́si, o ana (maža mergaitė) geba Rdn. Eikiat ten, ans pašneką̃s žmogus yr Akm. Pašnekanti̇̀ bobikė, liežuvis laksto Krš. Pašnekañčios bobos, nėra ko sakyti! Krš. Sulig dabarykščiu galiu pašnekė́t Dbč. Ji pàšneka kai advokatas Skr.
3. intr. Krž įstengti, išgalėti šnekėti, ištarti žodžius: Teip užkimo gerklė, kad viškum nebepàšneka Sb. Parbėgau numie – nė žodžio nepàšneku LKT79(Lpl). I ans mažai bepàšneka Nv.
4. intr., tr. Lp pareikšti kokią nuomonę apie ką: Ar suvaikysi, ką žmonės apie mane pàšneka NdŽ. Į pradžią mislyjom, ka teip tik pašnekė̃s pašnekė̃s, ir viskas – nieko čia nebus Jrb. Teip pašnekėjęs tėvas vieną rytą pakinkino arklius, pasvadino į vežimą vaiką ir vežė į Klaipėdą M.Valanč. Teisybę pašnekė́t, argi ne teip buvo? Skr. Žioplesnis [už žmoną] yr, teisybę pàšnekant Erž. Žmonės bėgo žiūrėti, argi duosis suskaldyti toks pašnekamasis (apie kurį plačiai kalbama, garsus) akmuo LTI187.
ǁ tr. apkalbėti: Tu Oną pàšneki, kad negera, ale tu blogesnė ir už Oną Užp.
5. intr. pasitarti: Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turim daryti M.Valanč. Pašnekė́sime dabar apie rytojaus darbus DŽ1.
| refl.: Ka jin buvo, pasi̇̀šnekam, ką nupirkai, ką pirksime – daba viena kai pirštas likau Rd. Karalius išsimanė suvesti abi šali, kad, dailiai pasišnekėjusios, liautumias kerštauti M.Valanč.
6. tr. pašnekinti: Nor pašnekė́ti tavi, ar eisi (tekėsi) Krš.
◊ čià pašnekė́kim, čià pali̇̀kim sakoma nenorint, kad apie kalbamą dalyką kiti sužinotų: Čià pašnekė́kiam, čià pali̇̀kiam Lkv.
ei̇̃ti su Dievù pasišnekė́ti mirti: Nieko nebūs – ei̇̃su su Dievù pasišnekė́ti Rdn.
su žuvẽlėmis pašnekė́ti nuskęsti: Mariose važinėjys, gali priseiti ir su žuvelėms pašnekėti Šv.
paršnekė́ti, par̃šneka, -ė́jo
1. intr. DŽ, Jd, Mrj šnekant pareiti: Paršnekėjo iš laukų motriškų būrys Vvr.
2. refl. Gs nuolat ir įkyriai tą patį kartoti šnekant: Ji parsišnekė́jus savo vaikais Prn. Kur jau imsi tuos čia pinigus? Parsišnekėjus su savo brička! Ašb.
péršnekėti
1. tr. aptarti, išnagrinėti: Dvi nakti išnakojo, páršnekėjom visą gyvenimą Pvn. Peršnekėjom turbūt pusę Lietuvos rš.
2. intr. NdŽ kurį laiką šnekėtis: Abudu péršneka kelias naktis ir dienas Klvr.
| refl.: Visą dieną pársišnekėjo Kl.
3. intr., tr. Šmk, Jrb pakalbėti ką prisimenant, aptariant, pasvarstant: Aš dažnai péršneku: mažai tokių gerų motinų VšR. I dabar páršneku: kaip galėdavo tie vaikai išlaikyt [piemenavimą]? Mšk. O kiti páršneka, jog juos gandino pas tą kalną BM263(Šl).
ǁ tr., intr. DŽ, Krš paminėti, prisiminti kalbantis su kuo: Tik ką mes apie tave péršnekėjom Gs. Péršnekėjom anądien judu, o štai judu ir čia Smln. Dar šiandien jį péršnekėjom, o čia duoda žinią – jau numiręs Mrs. Liuobam kartais i teip páršnekėsma: nu žanysias, žanysias Jdr.
4. tr. K, NdŽ apsvarstyti, padiskutuoti.
5. tr. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: Su moterim neprasidėk – moterų nepéršnekėsi Prn. Kai užsističys, tai tu jo nepáršnekėsi Rs. Kas jau tave peršnekės: tai malūnas, ne liežuvis rš. Kas ją (karalaitę) péršnekės, tas ją paims už pačią LB201. Ir nė vienas jaunikaitis… jos neparšnekėdavo BsPII67(Sln).
6. tr. M, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Pv, Alv, Nm, Grd įtikinti, įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Ką jis sumanė daryt, tu jį nepéršnekėsi Gs. Kas jį velnias péršnekės, tokį glušą! Ds. Žinai, senas velnias, užsispyręs, nepáršnekamas Krš. Į akmenį vanduo kris – ir tai duobikė atsiranda, o motrišką páršnekėt niekas nėra Skdv. Jis paršneka pačią, kad čia paliktų Lnkv.
| refl. NdŽ.
7. refl. užsikalbėti: Jau matau, kad truputėlį pérsišnekėjau Plv.
8. intr. Mžš išversti iš kitos kalbos: Kas tam vokiečiui péršneka? Pn.
prašnekė́ti, pràšneka, -ė́jo
1. intr. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lzd, Rmš, Vrn pradėti šnekėti, prabilti: Kniuras: vaikščioja užkniuręs, in žmogų nepràšneka Pv. Jonas prisiartino, ir senukas prašnekėjo Ašb. Anė prašnekė́t neturi̇̀ an ko (būdama pas vaikus) Žl. Vieną sykį prašnekė́jo tas jo arklys LB219. Tik pamylėjau, tik prašnekėjom – į mudu sviedė piktom kalbelėm L.Gir. Kai davažiavau aukštą kalnelį, prakalbė[jo] prašnekė́[jo] mano mergelė (d.) Jz.
^ Kad atsikeltų, dangų paremtų, kad prašnekėtų, daug pasakytų, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) LTR.
2. intr. LL185, NdŽ, Mrj praleisti kurį laiką šnekant: Sẽniai prašnekėjo pusę dienos rš. Pràšneka visą vakarą susėdę Jd.
| refl. NdŽ, Vkš: Visą popietę prasišnekė́jo DŽ1.
3. tr. pratarti, pasakyti: Jeigu aš ką pràšneku, [žodžių rinkėjas] vis ir užrašo Pl.
4. intr. paminėti šnekant, peršnekėti: Ką tik prašnekė́jom ir apie tave Skr.
5. tr. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: Šios gadynės i vaikų neprašnekė́si Jd. Argi tokį prašnekėsi? rš.
6. refl. įsileisti šnekėti: Kai prasi̇̀šneki, tai laikas greitai eina Al.
7. tr. užsišnekėjus ko netekti, ką praleisti: Bešnekėdama ir mašiną prašnekė́jo (praleido neįsėdusi) Mrj. Teip ir likom nevalgę, prašnekė́jom pietus Dbk.
8. tr. šnekant praeiti pro šalį: Mes prašnekė́jom kiemą Krkn.
9. refl. tr., intr. DŽ1, Mrj, Al šnekant prasitarti: Vai, neprasišnekė́k iš anksto! Snt. Kap girtas, tai gali ką nor prasišnekė́t Srj. Nė nepasijutau, kaip prasišnekėjau, o jie manęs prašė taip greitai nesakyti rš.
10. refl. tr. šnekomis išpranašauti: Tai jis pats sau mirtį prasišnekė́jo Kt.
11. refl. tr. šnekant užgauti, įžeisti: Jis gyvenime žmogu[i] neprasišnekė́jo jokio žodelio – aukso gabalas, ne vaikas Pv.
prišnekė́ti, pri̇̀šneka, -ė́jo
1. intr., tr. Š, NdŽ, Žvr, Upn, Msn daug prikalbėti, pripasakoti: Jis man visko prišnekė́jo DŽ1. Daug niekų prišnekė́ti, priževernoti, prizaunyti, priplepėti I. Tai prišnekė́jo, pripasakojo pilną maišą Prn. Maišus (daug) prišnekė́sme Aln. Pala pala, prišnekė́jai pilnas ausis, negaliu suprast, nė ką sakei Glv. Kuris galas atnešė tą bobą jau taip anksti? – pamanė jis susierzinęs. – Ar ne gana ji prišnekėjo Katrei ausis?! I.Simon. Ai, prišnekė́jo: tenai gerai, tenai kiteip, o pasirodo, kaip dange, teip an žemės Mžš. Pri̇̀šneka visokius nebūčius, o toj ir klauso Pv. Ne tep yra, kap an jo pri̇̀šneka LKT235(Btr). Arba jis įžeidžia mane, arba aš jam prišneku bjauriausių dalykų, dėl kurių paskui norisi verkti J.Marcin.
^ Liežuvis be kaulo, galima visko prišnekėt LTR(Ds).
| refl. I, DŽ1: Prisišnekė́jau, prisibuvau Pc. Nu gana, prisišnekė́jom geram mėnesiuo Krš. Gintautas, lyg niekur nedalyvaudamas, sočiai prisišnekėjo su kito krašto lietuviais ir patyrė juos žinant, kas darosi pasaulyje ir Tilžėje Vaižg.
2. tr. J, Rtr, KŽ, Vž šnekant įtikinti, prikalbinti: Vaiką lengva prišnekė́ti DŽ1. Pati negeria, o prišnekė́t greit gali Prn. Prišnekė́k liauties su tų vaistų gėrimais Krš. Prỹšneku, ka būtų geras [berniukas], nemuštųs Rdn. Nebuvo kaimynų, kas prišnekė́tų apsirūpyt Jrb. Kiek manei prišnekė́jo: nepasiduok [operuotis] – papjaus! O gyva! Bb. Ragana … prišnekėjo savo vyrą, kad avinėlį papjautų BsPIII59.
| refl. tr. Žvr: Prysišnekė́jau, ka drabužių duotų – davė Grd.
3. tr. šnekant įteigti, įkalbėti: Niekas tau ligos neatneš ir neprišnekė̃s – daug kas man gali prišnekė́t?! Pv.
^ Sveikam ligą prišnekė́jo Kltn.
| refl. tr.: Pats tei sakęs buvo, tai tei kai prisišnekė́jo bėdą Nm. Tu sau prisi̇̀šneki ligą Jz.
4. refl. Jrb prisigretinti, įsiteikti: Jo toks lankstus liežuvis, sugeba prie kiekvieno prisišnekė́t Mrj.
5. tr. MitII266(Grl), Alk, Lp prikišti, prikaišioti: Duodat, o paskui pri̇̀šnekat Gs. Visą algą atidavė, bet prišnekėjo, kad blogai dirbau ir neklusnus buvau Kt. Ką tu čia ma[n] vis pri̇̀šneki tą mergą?! Klvr.

×razsišnekė́ti, razsi̇̀šneka, -ė́jo (hibr.) išsišnekėti, išsikalbėti: Tep razsi̇̀šneki truputį Dv.
sušnekė́ti, sùšneka, -ė́jo
1. intr. NdŽ, DŽ1 prašnekti, prabilti: Ka nebūtų sušnekė́jęs, būčiau ant galvos užlipęs [tamsoje] Up. Užgirdo žmogus, kad kažkas medy sušnekėjo LTR(Aln). Kas kur ką sušnekėjo, tai ir jy tenai! Lp. Štai mano bernužėlis kiemely sušnekė́jo (d.) Š.
^ Gyvas negyvą paliečia – negyvas sušneka (varpas) LTR. Kai jis sušneka, visi sudreba, bet niekas nemato (perkūnas) LTR(Grk).
2. tr., intr. DŽ1, Vdšk pasakyti ką, pakalbėti: Jei kas ką sušnekė́j[o], tai eina skųst Lp. Kitas sùšneka i susto[ja], o kitas i plepa Rdn. Ką čia sušnekė́si, ką čia pasakysi?! Skr. Ką tę anas sušnekė́jo, ale aš nerazrinkau LzŽ. Ką besušnekė́si: mun i galva skauda, aš nebgaliu pašnekėti Prk.
| Sušnekėti (ištarti) žodeliai, sumainyti žiedeliai LTR(Lzd).
ǁ intr. Skdv pasikalbėti tarpusavy: Būdavo, seniau kap sùšneka seniai, tai gražu klausyt Dg. Priplaikus vaikis, mas su anum sùšnekam Krš. Tėvai, ar sušnekė́jot kai žmonės, ar ne?! KzR.
| refl. intr., tr. R321, MŽ429: Jiedu įliptų į patį dangų, tiktai kad jiedu nė vieno žodžio nesusišnekėtų, o jei šnekėsis, tai neįlips Sln.
3. intr. Rdn, Vj šnekantis vienam kitą suprasti, susižinoti: Su ligoniu jau neina sušnekė́t Ss. Jau jam nervos sukilo, jau su juo nesùšneki Skr.
| refl. N, K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rz, Mžš, Ker: Sodo[je] galėjo susišnekė́ti su visais an kiemo išejus LKT103(Klm). Su dėde dabar jau nieko nebesusišnekė́si: nebepažįsta žmonių, nukalba Krs. Šneka šneka, pasku pradeda krokti – nebegali nė besusišnekė́ties NmŽ.
^ Susi̇̀šneka kap kiaulė su žąsia Gs. Susišnekė́jo kaip žąsis su avižom Snt. Susišnekė́jo kaip kiaulė su žąsinu Užp. Su juo negirtas nesusišnekėsi LTR(Ds).
susišnekamai̇̃ adv.: Ka tiek artie buvo, beveik susišnekamai̇̃ Pln.
4. intr. Adm, Plut susikalbėti su svetima kalba ar kita tarme kalbančiu: Su tuo kareiviu niekaip negalėjov sušnekė́ti Grg. Skirtumo nė kokio nėra – gal sušnekė́ti su telšiškiais Trk. Nūeik į švėkšniškius – nesušnekė́si! Vn. Gal dvi dienas tik klausiau – visai nesušnekė́jau [su žemaite] Kč. Atvežė pas mus tokių nesušnekamų̃ (kita kalba šnekančių) žmonių Vdk.
| refl. Dg, Jrb: Viskas tau svetima, vokiškai nesusi̇̀šneku – kokia baimė! Slv. Aš negalėjau su anais susišnekėti, tais aukštaičiais Als.
^ Vokiškai mokėjom tiek, kai višta su žąsim susišnekė́t Rg.
5. intr., tr. KII243,291, K, LL64, NdŽ, KŽ, Pc, Žl, Alk susitarti, susikalbėti: Sušnekė́jome kartu važiuoti DŽ1. Būdavo, sùšnekam, ka niekas než[i]not Pv. Jau buvo jos daug piršlių, ale vis da nesùšneka Ds. I teip aš sušnekė́jau šišion jį leisti mokytis Pgg. Su pačia juodu buvo sušnekėję už veršį prašyt penkiolika rublių BsPIII303(Ldvn). Sušnekė́jom vestuves Alv. Sušnekėjo trys jauni broleliai jot pas vieną mergelę LTR(Vs). Jis sùšnekamas žmogus (nesunku susitarti) Plv. Kitas yr toks puspaikis, nesùšnekamas žmogus Pgg. Nesùšnekamas [vaikiukas], ožius tik stato! Krš.
sušnekamai̇̃
| refl. intr., tr. N, KII291, K, Š, Rtr, KŽ, Šln, Rmš, Užv, Rs, Vvr, Pgg, Plšk: Reikėjo iš anksto susišnekė́t, ė ne dabar, kai jau važiuoja Užp. Su vienu dum [vaikais] negal susi̇̀šnekėti, o mokytojai tura dešimtims Krš. Buvom susišnekė́ję, ką sakyt Al. Ana dar susišnekamà bobikė buvo LKT155(Škn). Važiuot [piršliuos] susišnekėt viską tai dvieja važiuoja Rmš. Duokit man, tarp savęs susišnekėję, kaip veikiausiai aiškią žinią Kel1866,24.
^ Su tavim susišnekė́t tai reikia žalių žirnių pavalgyt Krok.
6. tr. Prn sulygti, suderėti: Kiek buvo sušnekė́ta, tiek i užmokėjau Ėr. Buvau tą karvę sušnekėjęs Št. Jau mūso yra sušnekė́ta ir rankpiningiai įduoti Up. Atbėgo lapė pas to žmogaus ir prašė sušnekė́to užmokesčio už išgelbėjimą BM297(Vdk).
7. tr. Kbr, Plv šnekėjimu įveikti, nugalėti: Įsigėręs ka duoda šnekėt, tai niekas nesùšneka jį Žal. Karalius pažadėjo tam, kuris sušnekės jo dukterį, atiduoti pusę karalystės LTR(Gž).
8. tr. Š sudrausti, subarti: Vienas palto, kitas kalnieriaus – vos ne vos aš juos sušnekė́jau Gs.
9. tr. Plv šnekomis nuspėti, kas įvyks: Tai ne pirmas atsitikimas, kad žmonės šneka šneka ir sùšneka Dkš.
užšnekė́ti, ùžšneka, -ė́jo NdŽ
1. intr. pradėti šnekėti: Prie visų tuoj apie tą skolę užšnekė́jo Krs. Jis ùžšneka, kad tu išsižiotum tik (nori išprovokuoti) Mrj.
2. intr. N šnekant kreiptis į ką, užšnekinti.
3. intr. Pj pakalbėti, papasakoti: Kad ùžšneka, juokias i valiokias! Rdn.
4. tr. daug pripasakoti, prišnekėti: Mes galim visą knygą ažušnekė́t Aps.
5. intr. Dg paminėti, užsiminti: Aš užšnekė́jau, kad laikas vest Dkš.
| refl.: Niekas nė neužsišnekė́j[o] apie jį Smn. Užsišnekė́jau iš tolo ir apie vestuves Alv. Užsišnekė́tūt bile kam Klvr.
6. intr. šnekant užbėgti už akių: Aš dar nė nemaniau prašyt pinigų, o jau anas ažšnekė́jo, kad neturi Ds.
7. tr. ilgai šnekant išprašyti, gauti: Šnekėdamas užšnekėjau, t. y. gavau, apie ką šnekėjau J.
8. refl. Š, DŽ, NdŽ, Mrj, Jnš, Ėr, Rmš, Lk įsitraukti į ilgas šnekas: Užsišnekė́jau ir pavėlavau PnmA. Reikės eit, gi ir teip jau ilgai užsišnekė́jau Srv. Užsišnekė́j[o] [tėvai] an kranto, ir po vaiki – nuskendo Pv. Mūsų tėvas, matyt, jau ažsišnekė́jo Lb. Užsišnekėjus su ta ar kita, tankiai užmiršdavo apie trūsą ir milžimą VoK132.
9. tr. prikaišioti; apšnekėti: Tai da ùžšneka, kad man nepavyko Mrj. Kad tu užšneki, kad mes esą durnesni, eik sau! Lnkv.

Daugiau informacijos

nuši̇̀ldyti

Apibrėžtis

ši̇̀ldyti, -o (ši̇̀ldžia Š, Kli, Žl, Dv; SD140), -ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ caus. 1 šilti.
1. tr. Q606, H, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, L, LL210, KŽ, Lt kaitinant daryti šiltą: Vandenį ši̇̀ldyk J. Krosnė [pirtyje], kitam gale katilas anstatytas, ši̇̀ldžia vandenį praustis LKT285(Šr). Ši̇̀ldytas pienas gardu Str. Kastinį padirbs: suki suki, vis tiek ši̇̀ldai biškį Gršl. Testovia [šiltai], negi šaltą valgis – paskui ši̇̀ldžia Ob. Arbotos ši̇̀ldi Lkm. Pats ši̇̀ldysu [kalvėje] tą gelžį Slnt. Šildomi kūnai plečiasi rš. Ši̇̀ldo rietus priš saulę Palango[je] – ko anam trūksta! Krš. Ruduo, kambarys nešildytas, vieno lango vienas rūtas išdaužtas, škurliu užkimštas I.Simon. [Kometa] neįremia savo spindulių žemėn, nešildžia jos, bet tiktai žiba SPII140. Trąšos ši̇̀ldo žemelę, o kap karštis – da aršiau (jeigu gausiai patręšta) Dg. Tam lizde du vaikiukai sulyti, sušalę, niekas jų neši̇̀ldžia Rūd. Višta negali daugiau kiaušinių ši̇̀ldytie Dgp. Oi kai aš buvau pas motinėlę, glaudžiau galvelę in paduškėlę, šildžiau kojeles in patalėlį TDrV200(Žsl). Su lempom jį ši̇̀ldė ligoninėj – nieko nepadėjo Ėr. In šiltų garų ši̇̀ldyk dantis Klt. Šildžiu, sušildžiu SD429. Jaučias, asilas šildot (šildo tave) SGI59.
^ Kailiniai krosnies (pečiaus S.Dauk) nešildo LTR(Lbv).
| refl. intr., tr. Ch1Mr14,54, R393, MŽ528, Sut, N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Prie ugniai ši̇̀ldos Mlk. Netoli karalaitės [paikutis] susikūrė ugnį šildytis BsPI115(Tlž). Ans po patalais ši̇̀ldos J. Prie kakalio šildytis KBI8. Katinas saulėj ši̇̀ldosi Ėr. Eisiu ši̇̀ldytųs kaulų, kur visi seniai ši̇̀ldžias. Čia šalta Adm. Kad būtų nesiganyta buvę, būtume dabar Degučiuose besišildą J.Jabl. Petras pas jos (ugnies) stovėjo šildydamasi BPI371. Stovėjo tada bernai ir tarnai …, nesa buvo šalt[a], ir šildėsi VlnE194. O pamačius Petrą bešildžiantis sėdintį ugnip, tarė jam DP158. Šildytisi Q606, H. Šildžiuosi SD429.
^ Gera šildytis prie svetimo pečiaus KrvP(Ant). Bepigu pri sukurtos ugnies nešildyties S.Dauk.
ǁ kaitinant traukinti (pieną): Pieną ši̇̀ldau – kur aš tą pieną dėsiu Trk. Atneškit visas puodynes, katros[e] pienas surūgęs – ši̇̀ldysim varškę Skrb.
ǁ tirpdyti: Taukus ši̇̀ldo po pečiu dideliam britvone Skrb. Ši̇̀ldydavau sniegą del galvijų (nebuvo vandens) Krns.
2. intr., tr. skleisti savo šilumą, teikti šilumą: Saulė ši̇̀ldžia, gražu – eikit oran Rod. Saulei beši̇̀ldant sniegas tirpo KI48. Rugsėjo saulė blyški – ši̇̀ldo kap per paklotę Drsk. Pečius stovi kap mūras didžiulis, nė anas ši̇̀ldžia, nė nieko Grv. Čia pastatėm pečių ši̇̀ldomąjį Žg. Tokią lempą ši̇̀ldomą gavom, pastatėm prie paršiukų Mžš. Drėgnas šildomasis tvartis P.Aviž. Saulė … mus čia ši̇̀ldžia DP133.
^ Vasaros prakaitas žiemą šildo LTR(Pg, Lbv, Srd). Mėnuo švieta, bet nešildo VP29.
ǁ saugoti nuo šalčio, palaikyti šilumą (apie drabužį): Jo ir treji kailiniai neši̇̀ldo Lz. Tas apsegtuvas (drabužiai) maža ši̇̀ldžia – tik nuog lietaus Rod.
^ Svetimi kailiniai nešildo S.Dauk, Sch83, Slnt, Dkš.
ǁ Kpč teikti vidinės kūno šilumos jutimą: Dabar senatvė – tas ir kraujas nebeši̇̀ldo Kvr. Kraujas neši̇̀ldžia [seno žmogaus] Eiš. Alus ši̇̀ldžia – ažušyla ir rankos, ir kojos, ir visam šiulta Ktk.
^ Seną ši̇̀ldo skudurai, o jauną kraujas Gs.
3. tr. prk. duoti naudos, pasitenkinimo, jaukumo, malonumo: Kas iš tų namų: tie namai manęs neši̇̀ldo Sk. Man jis nė kiek neši̇̀ldo (nepadeda) Pg. Mane svetimo gerybos neši̇̀ldo Rod. Ponų džiaugsmas jų (darbininkų) nė kiek nešildo A.Vien. Šitie pinigai manęs neši̇̀ldo – jie ne mano Mrj. Jei meilė nepriglaus, nešildys milijonai Mair. Šildė aplinka, bendravimas su žmonėmis rš. Kas žmoguo nieko gero nedaro, tas, sako, manęs nešildys S.Dauk. Gotinį salės stilių šildė barokinės puošmenos rš.
^ Užkasti piningai nė vieno nešildo VP48. Turtas svetimas nieko neši̇̀ldo Grž. Sūnaus namai ne visada tėvą šildo TŽV597(Al).
4. (plg. l. grzać się) refl. lakstytis, kergtis: Ši̇̀ldyties, bėgties (apei gyvolius) I.
◊ kójas (padùs) ši̇̀ldyti sėsliai gyventi, būti vienoje vietoje: Anas maža kada namie ši̇̀ldo kójas Arm. Neilgai aš pas jį ši̇̀ldžiau kójas – zara prasvarė Arm. Gėda kariui burtų bijoti! Ar tik netektų tokiam visą amžių pas krosnį padus šildyti V.Krėv.
nei̇̃ ši̇̀ldyti, nei̇̃ šáldyti visiškai nerūpėti: Tavo pinigai manęs nei šildo, nei šaldo LTR(Mlt). Žinau tik, kad Šopfo juokai manęs nei šildys, nei šaldys Pt.
pas svẽtimą krósnį ši̇̀ldytis gyventi iš kitų malonės: Nors elgeta esu, bet pas svetimą krosnį nesišildau V.Krėv.
prieš sáulę ši̇̀ldytis tinginiauti: Pragyvenimas buvo geras, tik reikėjo mokėt gyvent – nesiši̇̀ldyt prieš sáulę Rd.
apši̇̀ldyti tr. K, Š, Rtr, NdŽ
1. N, M, L, LL117 caus. 1 apšilti; kūrenant ar kaitinant padaryti šiltą, šiltesnį: Tą pečių iškūrens, nu ir apši̇̀ldys, ir minsma par naktį [linus] Lk. Grinčia (grinčią) reikėjo apši̇̀ldyti KŽ. Vandenio prikaiti, apši̇̀ldai ir supili ant miltų Rdš.
| refl.: Žiemos metu anglių nusipirkai, apsiši̇̀ldai i sėdėk Skd. Kad šalta buvo, tai į mišką sukurdavom ugnį ir galėjom apsiši̇̀ldyti Plšk.
ǁ DŽ padaryti, kad sukaistų, pajustų vidinę kūno šilumą: Aš apši̇̀ldžiau jįjį, užduodamas malti J. Porį trejetą kartų aplėkiau apie lauką [ardamas], arklius apši̇̀ldžiau Ob. Smarkus pjovė[ja]s kad rugius pjauna, ir rinkėją apši̇̀ldo Šts.
| refl.: Išmetęs ant šalčio vieną ir kitą burnelę, vos apsišildė Žem.
2. prk. apmušti, apskaldyti: Gerai jam antausius apšildęs TS1903,2.
atši̇̀ldyti Š, Rtr, KŽ; R40, MŽ, I, Sut, N, M, L, LL119 caus. 1 atšilti.
1. K, J, DŽ, NdŽ, KŽ atšalusį (anksčiau pagamintą maistą, ypač sriubą) iš naujo pašildyti, pakaitinti: Pietums nieko šiandie nevirsim – tik barščius atši̇̀ldysim Vv. Atši̇̀ldyti kopūstai da gardesni Ktk. Atši̇̀ldyto [viralo] aš nevalgau – ma[n] šoksta atgal Bb. Likučius ji liepia atšildyti ir paduoti [pietums] TS1904,4.
| refl. tr. K, Rtr, KŽ, Vrn, Ėr, Ktk: Tuos kopūstus atsiši̇̀ldysim i valgysim Všk. Atsiši̇̀ldę valgėm kruopas Klt.
2. padaryti, kad nebebūtų sušalęs, užšalęs, nuo šalčio sustingęs: Užšalę vamzdžiai atšildomi karštu vandeniu rš. Mums žemę sugišalusią su saulele atšildyk brš. Tau [,mergyte,] atšildysiu kojas rankeles N108. Tai juodu pavalgydino, atši̇̀ldė ir ketino į nakvynę pr[i]imt Jrk73. Ažukišam in pečiaus, atši̇̀ldžiam [paukštelius žiemą] ir vėl išleidžiam Skdt.
^ Atši̇̀ldyk gyvatę anty[je], tai įkąs Mrj.
| refl.: Esu sušalęs, noriu atsiši̇̀ldyti Plng. Ir čion [vyrelis] mažumą atsišildęs vėl pagavo dejuot BsPI99. Reik žiemą atsiši̇̀ldyti, taurikę išgerti Pj.
ǁ padaryti ne tokį šaltą (orą): Kada gi atši̇̀ldis Dievulis aukštasai – nemožna šaltumu išgyvent! Str.
3. Brs kaitinant padaryti šiltą, šiltesnį, sušildyti: Ta (tai) liuobu vandinį atši̇̀ldysiu, į vaną įdėsiu tą vaiką Dr. Tas šitai sominis [vėjas] nu tos pusės šitai atši̇̀ldo vandinį Plng. Nukaitins šerdečninką, įkiš į tą alų, atši̇̀ldys ir gers Klk.
ǁ Dg kaitinant sutraukinti (pieną): Pieną atši̇̀ldžia ir deda tokion bačkutėn Mrk. Dabar atši̇̀ldai varškę, tai gardi, iš karto valgyk Aps.
ǁ šildant sutirpinti: Duok, Dievuli, saulėkos vėjelį, kad atšildyt ežero ledelį TDrIV49(Asv).
įši̇̀ldyti K caus. 1 įšilti.
1. N, I, Rtr, KŽ, Trk, Vkš padaryti šiltą, karštą: Saulė teka i jau inši̇̀ldžia šitą sieną Klt. Geležį įši̇̀ldyti ligi baltosios kaitros NdŽ. Kai įši̇̀ldai, tai lengva tai kojai Jrb. Anši̇̀ldžia tuo degančiu [kompresu] GrvT82. Įši̇̀ldyti trobą, pirtį J. Pirkioj inši̇̀ldytoj šilta Aru66(Lz). Kai išsiverda, inši̇̀ldžia, tai aždaro aukštinį, tai šilta būna Mlt. Gerai įši̇̀ldytoje pirtyje sveika vanotis Š. Saulėtos pavasario dienos jau buvo įšildžiusios trobą V.Myk-Put. Aš prašytau mielojo Dievulio, kad inšildyt gilųjį dunojų LTR(Vs).
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Įsiši̇̀ldau kakalį K. Insiši̇̀ldau in pečiaus, tada einu gult Klt.
2. NdŽ padaryti, kad sukaistų, pajustų vidinę kūno šilumą: Įši̇̀ldyti ką prie darbo DŽ. Kai anši̇̀ldė kumeliotę, tai ejo gerai Mlt.
išši̇̀ldyti caus. 1 iššilti.
1. KŽ gerai įšildyti, iškaitinti: Ta patarė, kad, pirkusi gyvojo sidabro, sutrintų svieste, išteptų vaiką ir gerai iššildytų M.Valanč.
| refl. Rtr, KŽ: Nuėjęs pirtin gerai išsiši̇̀ldyk, tai ir praeis (liga) Š. Ateis pavasaris, išsišildysiu prieš saulę ir būsiu sveikas LzP.
2. Ser kurį laiką šildyti.
3. Kal ištirpinti: Mes abi nuėję mėsą sumalėm, dešras sudėjom, taukus išši̇̀ldėm Krs. Tą sviestą išši̇̀ldydavo, pridėdavo puodynes [žiemai] Slč. O kur tas sniegelis? – Saulutė iššildė LLDI408(Vžns). Užtekėki, šviesyji saulele, išši̇̀ldyki ežere ledelį (d.) Ds. Užspindo saulutė, iššildė duris [iš sviesto padarytas] LTR(Pnd).
4. šiltai išlaikyti: Muno išmaitintas, išši̇̀ldytas spietlius ir išlėkė į laukus Šts.
nuši̇̀ldyti caus. 1 nušilti.
1. KŽ, LTR(Trak, Btr) šildant nudžiovinti: Kad Dievas duotų giedrią dienelę, kad nušildytų ryto raselę LTR(Ilg). Užtekėk, saulele, papūski, vėjeli, nuši̇̀ldyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę JV64.
2. DŽ, NdŽ, KŽ, LTR(Dkk, Sv, Žsl, Rš), Kls nutirpinti: Saulė sniegą baigia nuši̇̀ldyt Ktk. Jau kelias nuši̇̀ldyta kur kiek Klt. Kad užtekėtų iš rytų saulelė, nuši̇̀ldytų ežero ledelį JD964.
| prk.: Pridėjusi prie mano krūtinės ranką, nušildė nuo jos visus ledus P.Vaičiūn.
3. Š, DŽ, NdŽ, Trk, LTR(Akm) padaryti, kad sukaistų, suprakaituotų: Eisiav, kirsiav kalne rugelius, nušildysiav tris rišėjeles LTR(Mžk). Arkliai nušildyti – vieno[je] puto[je] Šts. Laumės nušildo, nujo[ja] arklius kūtėse, arklys gauna šlapdrugį Šts. Kame, broleli, tu buvai? Kame tu žirgelį nuši̇̀ldei? JV1076.
| refl.: Ana meldas nušildamõs Šts.
4. kaitinant, šildant pakenkti: Nušildė vaiką, duonos kepalais lovą bešildydami Šts.
paši̇̀ldyti K caus. 1 pašilti.
1. tr. MŽ, Sut, N, I, LL157, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LKKIX209(Dv) padaryti šiltesnį, kiek sušildyti: Gal man, gaspadin, pieno pašildysi? V.Krėv. Paši̇̀ldyk alų, šaltas šaltas! Jd. Bulbas paši̇̀ldė ir pasodino Pb. Vaclovas atsitraukė nuo lango, kvapu pašildė sugrubusius pirštus rš. Jei paši̇̀ldęs smetoną plaksi, neišskirdamas pasukų, susuksi kastinį Lž. Paši̇̀ldžiu koją, pirštą – geriau! Adm. Pirtį kiek paši̇̀ldžiau OG300. Bet ir malkos reik, kad nori stubą paši̇̀ldyt K.Donel.
| refl. tr., intr. N, K, Rtr, Š, NdŽ: Leisk man prie ugnelės pasišildyt S.Nėr. Katiliuką pasiši̇̀ldei [v]andenio i išplausi [mėsą] Klt. Pasiši̇̀ldyk prie pečiaus J. Pasiši̇̀ldžiau kailinius, bus ant kojų Rs. Į trobą eik, pasiši̇̀ldyk Rt. Būdavo, kad atšąla, tai pasimyži, pasiši̇̀ldi kojas ir vėl renki [grybus] Slm.
| Galės pasišildyti, gerą pačią gavęs Šts.
| Geriaus nueisiuos į karčemą pasišildyti P.
ǁ Rmš, Trk ataušusį pakaitinti: Paši̇̀ldyk verėną šeimai (šeimynai) J. Kruopynę dieną tą pačią paši̇̀ldys – i valgysi Žr. Pirmadieniais daugiau darydavo bulbynes, pietams tą patį paši̇̀ldydavo Kv. Spirginių su bulbom paši̇̀ldysiu Dbk.
^ Paši̇̀ldyta rapukienė jau po velnių (jokios naudos iš sugrąžintos meilės) Jrb.
| refl. tr. Š, KŽ: Pasiši̇̀ldysim barščių ant ugnies ir pavalgysim pietų Skrb.
2. intr. kiek paskleisti savo šilumos: Paši̇̀ldė kiek saulė, tai kai davė lėkt [v]anduo (sniegui sutirpus) nuo dangsčio! Klt. Kad saulė paši̇̀ldo, tai jos (gėlės) skleidas, išsiskleidas po vandeniu Rsn. Kad paši̇̀ldis saulė prieš lietui! Ker.
3. apmušti, apdaužyti: Tad eik ir šitą [šunį] pagaliu pašildyk rš.
4. suteikti naudos, malonumo: Darmūs pinigai nepašildo LTR(Zp).
péršildyti caus. 1 peršilti.
1. Š, NdŽ, Yl per daug sušildyti, perkaitinti: O jeigu par daug páršildei, ta (tai) yr skystas [kastinis] Kv. Varškė péršildyta – koks te sūris! Klt. Kad ir sūrio valgei, nereik taip būt baltai. – Paršildyts buvo, motynėlė! JD909.
2. NdŽ, Grš pašildyti iš naujo: Tus kiaušius reikės páršildyti Trk.
| refl. tr. NdŽ.
3. K, KŽ kiaurai sušildyti: Kol páršildys saulelė, ilgai išeis – reik, ka sušiltų i taip Krš. Patalus péršildyti KI162.
| refl. KI162, K.
4. pašildyti: Jau antara diena nedavalgę, i šalta pirkia, nėr kuom péršildyt Ml. Stubą péršildyti KI317.
| refl. NdŽ.
5. NdŽ kurį laiką šildyti.
| refl. NdŽ.
praši̇̀ldyti caus. 1 prašilti.
1. NdŽ kiek pašildyti.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Prasišildysim pieno, atsigersim Grž.
2. KŽ žr. peršildyti 3.
3. pratirpdyti: Toks storuliukas – gal ledą ir praši̇̀ldė, kad inlūžo [meškeriodamas] Slk. Užtekėkie, šviesyja sauliule, prašildykie kraštą ežerelio (d.) Švnč.
4. prk. pradanginti, pragaišinti: Ar ji tą knygą kur praši̇̀ldžiusi turia, ar paskolinusi Smln.
priši̇̀ldyti caus. 1 prišilti.
1. Rtr, NdŽ, KŽ, LTR(Lp) pakankamai, daug ko sušildyti: Priši̇̀ldžiau [v]andenio ir išprausiau [vaiką] Grv.
| refl. tr. NdŽ: Skalbiant namuose, daug [v]andenio prisiši̇̀ldyt reikia Krs.
2. padaryti šiltą, įšildyti, sušildyti: Priši̇̀ldau kojas, tada nesopa Aps. Sėsk čia, kur mano priši̇̀ldyta Prn. Saulele momule, priši̇̀ldai priši̇̀ldai savus vaikelius (d.) Lz. Kap pečių priši̇̀ldžia, tai prūsokai išlenda iš skylių Dv.
^ Ledu širdies neprišildysi LTR(Lp). Lauko neprišildysi LTR(Vdkt).
| refl. tr.: Pečiukas yra, prisiši̇̀ldo i gyvena Klt. Tai prisiši̇̀ldysta gryčią, kol išskalbsta Slm.
ǁ šildant pritirpdyti: Prikepė blynų kai skračių, sviesto priši̇̀ldė Klt. Taukų kad daug priši̇̀ldė! Rm.
3. šildymu sukelti (lietų): Greit saulė lietaus priši̇̀ldis Ad.

×razši̇̀ldyti (hibr.) žr. iššildyti 3.
ǁ Razši̇̀ldo vašką ir leja an vandenio Asv.
suši̇̀ldyti K caus. 1 sušilti.
1. SD1207, R129, MŽ169, Sut, N, LL125, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ kaitinant padaryti šiltą: Užkaitęs suši̇̀ldyk vandenį ant ugniakuro J. Truputį sušildžiu SD303. Akmenai pirtį suši̇̀ldžia Pb. A reikia bulbienę suši̇̀ldyt? Pš. Suši̇̀ldysim arbatą, ir bus gerai Rod.
| prk.: Šitų trobesių sienose nerasi sprindžio sienojo ar lentos, kurio nebūtų sušildę (laikę, lietę) senio delnai J.Avyž.
^ Krikštomočios marškiniai nei vieno sušildė, nei kito sušildis (pažadais netikėk) LTR(Kp). Kalniais pečiaus nesušildysi LTR(Ds). Ledu krūtinės nesušildysi LMD(Lzd).
2. sutraukinti (pieną): Be pečio tai labai bjauru pienas suši̇̀ldyt Mžš. Kai suši̇̀ldai, gera varškė, kieta Klt.
| refl. tr.: Turėk tik rūgėlio, o varškės iš jo visuomet susiši̇̀ldysi Skrb.
ǁ sutirpinti, sulydyti: Suši̇̀ldyk taukus – bus su blynais Klt. Jei senas sviestas, tai suši̇̀ldyk: bus sriubon indėt ar kap kepi ką Pv.
3. sukelti kūno šilumos jutimą: Nesuši̇̀ldžiu kojų – šąla ir šąla Trgn. Kas mano suši̇̀ldys kojas rankeles, kas mane kalbins meiliais žodeliais? JV1077. Lyžtelėjau ruginės [degtinės] – liežuvį suši̇̀ldė (nudegino) Kt. Grūdas garstyčios … gydžia sopulį aba gėlimą dantų, sušildžia vidurius SPI303-304. Mus nuogus apvilks, aprėdys, trokštančius pagirdys, šaltyje sušildys DP300.
| refl. K, Sut, L322, DŽ, NdŽ: Susišildžiusi prieš saulutę, gyvatė atkunta ir traukia pelių ir varlių medžioti rš. Eikit pakajuj, susišildykit ir pasivalgykit Ch1JokL2,16.
^ Prieš mėnulį nesusiši̇̀ldysi Glv. Susišildžiau su pačia (mano žmona pagimdė) CII1121.
ǁ NdŽ prk. pavaišinti (svaiginamu gėrimu).
4. JD1479, NdŽ, Kpč sukaitinti, priversti prakaituoti: Matyt, smarkiai jojai, kad tep suši̇̀ldei arklį Gs. Oi barė, barė mane tėvelis, kad sušildžiau žirgužėlį LTR(Mrs).
5. prk. padaryti nuoširdų, malonų, mielą: Vienuolis, meniškai dėstydamas atsiminimų medžiagą, visus įvykius sušildo savo emocijomis rš.
6. prk. primušti: Aš tave tuoj sušildysiu, geriau nešinkis geruoju LzP.
◊ kójas (padùs) suši̇̀ldyti apsiprasti: Dar kojų čia nesušildė KrvP(Pln, Rs, Mrk). Dar čia padų sušildyt nesuspėjo, o jau nori šeimininkaut KrvP(Nm).
ši̇̀rdį suši̇̀ldyti gerai nuteikti: Ta draugystė man suši̇̀ldė ši̇̀rdį Pn.
užši̇̀ldyti Rtr; L caus. 1 užšilti.
1. Žl imti, pradėti šildyti: Saulė kaip užuši̇̀ldė, tuoj sniegą nuvarė Sb. Užši̇̀ldė – į mišką neįvažiuosi: bimbolai pjauna Krž. Tik nubėk, kai saulė ažuši̇̀ldžia, gyvatė galvą ir kiša Km.
2. Ser, NdŽ, KŽ padaryti šiltą, sušildyti: Da užši̇̀ldykit vandenio, gersim Pc. An kriosnies sriubą užši̇̀ldė Alvt.

Daugiau informacijos

parrašýti

Apibrėžtis

rašýti, rãšo, rãšė; H180, R, Sut
1. tr., intr. N, K brėžti popieriuje ar kur kitur kokius grafinius ženklus (žodžius, skaitmenis ir t.t.): Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti Mž16. Rašau į akmenį R75. O kad būt kas išmoko mane rašýt Lnkv. Mokykloj nesu vienos dienos buvęs, o rašýt geriausiai išmokau Ob. Taisyklingai tai aš nemokėjau rašýt LKT194(Grš). Ir aš buvau pradėjus [mokytis] rusiškai rašýt Žln. Aš rašiaũ kitap, o žodžiai kitap stovi Ūd. Rašiau kaip mokėjau, nors viena raidė į pietus, kita į šiaurę žiūrėjo rš. Ir rašyt gražiai rašai P.Cvir. Rãšai jau, kad rašai̇̃ Mlk. Tai nabagėlis rãšo ir rãšo Grv. Aš pats rašýsiu Aps. Kad būtum berašąs buvęs, būtum ir plunksną turėjęs rankoje J.Jabl. Skliausteliais išskirto įterptinio sakinio gale gali būti rašomas klaustukas arba šauktukas rš. Velnias rašė rašė, prirašė pilną skūrą – jau nėr kur rašo LTR(Prng). Rãšo kap višta su koja (negražiai) Kt. Rašo kaip gaidys ant kiemo LTR(Pp). Rašo lyg katinas su lopa Šll. Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Rašomieji egzaminai būsią vėliau J.Jabl. Rašomoji bei šnekamoji kalba K.Būg. Čia yra jo rašomoji mašina, rašomieji įnagiai J.Jabl. Rãšomas popierius Ds. Rãšomoji šikšna, pergamentas KII106. Plunksna rašoma R317. Čia jo rašomasis stalas J.Jabl. Tos [toblyčios] buvo iš akmens ir rašytos pirštu dievo BB2Moz31,18. O kad liepė sau paduot rašomą toblyčią, parašė kalbėdamas: Jonas yra jo vardas Ch1Luk1,63.
^ Rašo nei į kaktą, nei į staktą Ggr. Kas skaito rašo, duonos neprašo Pd. Plunksna rašo, grašio prašo S.Dauk. Po kuodeliu nerašis, kačerga pečiuj rašis (teigiant, kad mergaitei mokslo nereikia) Vlk. Pritraukia dulkių an padlagių, ka ant rytojaus gali rašýti Bt. Nemoku nei rašyt, nei skaityt, o mane nori karalium išrinkdyt LTR(Dv).
ǁ intr. būti tinkamam brėžti grafiniams ženklams (apie rašymo priemonę): Plunksna gerai rãšo DŽ1.
2. tr. R420 sudaryti kokį tekstą, dėstyti raštu: Rašinį rašė J.Jabl. Rašė penketui (penkiems) – parašė dvejetui (dviem) J.Jabl. Pasisėdau už stalelio raštelius rašyti KlvD192. Kam čia rašai laišką, ar sūnui? J.Jabl. Jei laišką rašai̇̃ (moki rašyti), tai toli apeisi Paž. Apie tą nelaimę dar ir dabar [laikraščiai] teberašo Grž. Laikraščiuosa nereikia meluot rašýdamiem Drsk. Rãšo tus laikraščius, gauna piningiuko Krš. Aure, Baltrukas vakar rašė rašęs ir apsiriko tris kartus Blv. Diena, kurioj lakštas yra rašytas Vilniuj SD39. Idant tau duočiau akmenio tablyčias ir zokaną bei prisakymus, kurius aš rašiau BB2Moz24,12.
^ Man galvoj, kap kas rãšo (greit susiorientuoju) Lzd.
rašýtinai adv., rašytinai̇̃: Geriau parašyk rašytinai̇̃ Lkv.
3. tr., intr. kreiptis į ką raštu, siųsti laišką: Jam rašau R18. Aš jam nerašysiu, kad ir kažin kaip jis prašytų J.Jabl. Rašyk man šituo adresu J.Jabl. Nor negreitai grįšiu, dažnai aš rašysiu KrvD217. Viena sesutė numirė, kita ir dar̃ dár gyvena, lakštus rãšo LKT373(Btrm). Jau aš jam daugiau nerašęs gromatėlių Rod. Rãšė laišką, ka atvažiuotum – nevažiavo LKT101(Kv). Ar daug duosiu, ar maža, rašysiu vis apdraustais laiškais J.Jabl.
^ Kad čia ne prie man rašýta (juok. sako neperskaitantis ar nemokantis skaityti) Trgn.
rašýtinai adv.: Ir rašýtinai (raštiškai, raštu) prašė, ir vyrai važiavo, bet negavo Šts.
| refl.: Rãšės, ka ant švenčių pareiti, o jau i po šventei, o ano kaip nėr, teip nėr Slnt.
ǁ refl. susižinoti laiškais: Kol gyvi būsim, rašýsimės Krs. Aš žinau: tau mama neleid rašýties su vaikiukais Trk.
4. tr., intr. kurti veikalą: „Anykščių šilelį“ A. Baranauskas rašė pačiais kūrybingiausiais metais rš. Vaižgantas tada rašė „Pragiedrulius“ V.Myk-Put. Ir žiūrint, ar tai gera, ar liūdna, aš rašydama ir džiaugiuos, ir verkiu I.Simon. Eiles rašydamas į knygą, žadėjau juoktis, o verkiu E.Miež. Daug rašė labai gražių eilių ir dainų A1884,85. Kaip veikalą tą rašiau ne dėlei lietuvininkų, ale dėl tikrųjų žemaičių P.
5. tr. žymėti, fiksuoti: Kap tik aš šnekėt, tep jis rašýt Bgt. A puodų, šaukštų nerašýste (klausia viską užsirašinėjančių dialektologų)? Dbg. Nerãšai, ba nemoku [dainos] Grv. Tokia [daina] nėr kaip rãšo knygon Tvr. Rãšotė ir rãšotė, pasilsėkitė, bus ir rytdiena LKT403(Šč). Tada maliodiją, kad norit, rãšait Grv. Perdien rašýtūtėt, galėtūt rašýt Vlk. Bū[k] prie man ir rãšai an manę Aps. Matai, rãšant kalbos nėra Km. Kaimo gyvenimas turėjo savus nerašytus moralinius įstatymus bei humanistinius papročius rš.
| prk.: Ilgi ilgi gyvenimo metai rašė tame veide sopulius ir ašaras, ir vargų klaikumą – rašė rūpestingai, be pasigailėjimo J.Bil.
| refl. tr.: Tos paskaitos nerašýsiuos Mžk.
6. tr. traukti į sąrašą, registruoti: Jau rašė bites [dėl mokesčio] Dv. Vai augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, o da n’užaugo pusėn ūgelio, girdžiu – karužin rašo BsO337. Reik rašýti lentas Gršl. Niekame nerašyti, niekam nieko nemokėjo, niekų nieko nedirbdami, mito iš apgauties ir vagystės M.Valanč. Aš po Darbėnais buvau rašytas Plng.
ǁ (germ.) Pgg, Sg būti iš eilės: Šešiasdešimt kad rašỹs (kai bus šešiasdešimtieji metai), tai bus karas Ktč. Tuokart rašė vieną tūkstantį septynis šimtus ir devynis I.Simon.
7. tr. traukti į narius: Uždraudė zokaninkams be žinios ar daleidimo vyskupo rašyti į tretįjį zokaną motriškosias M.Valanč.
| refl. Sd: Ir dabar daug kas rašąsi į blaivybę J.Jabl. Rašėsi draugijon ne tik Vilniaus miesto, bet ir Vilniaus kaimo lietuviai rš. Rašýkis pri mūsų Žeml. Rašýčiakės (rašyčiausi) i aš važiuotie GrvT88.
8. tr. skirti dokumentu: Lauką turėjo nerašytą N. Tėvas vakar savo turtą sūnui rašė J.Jabl. Tos žemelės du hektarai: vienas man rašýtas, kitas – mano seseriai Skr. Atsivedė ir sūnų rašytąjį (rašytinį, kuriam laukas rašytas) J.Jabl. Tai aš rašyčia pusę majentkėlio, bi pribudinčia savo motinėlę TŽI286(Mrs). Tas nebuvo į dienas rašyta, dėl to aš ir nepadariau Šts.
| refl.: Žemė ant motkos rãšos Alv. Viena an manę, kita an sūno (sūnaus) karvė rãšosi Rod.
9. skirti ką gauti: Tu mun mažiau tų vaistų rašýk, jau aš visai pasibaigsiu Skdv. Rãšo senį į ligoninę Rdn.
10. tr. metrikuoti: Aš ir nevinčiuitas, ir nerašýtas Švnč.
| refl.: Sutarė jau rašýtis Jnšk.
11. refl. dėti parašą: Rašýtis po pareiškimu DŽ. Mes rašomės po taikos atsišaukimu, nes žinome, kad šimtų milijonų žmonių valia yra nenugalima A.Vencl. Visi beraščiai kaip rãšės? – Kryželiais Plt. Kažin, daugiau pasirašė kas nors [skundą] ? – Kas ten jiems rašysis K.Saj.
12. tr. N marginti, ornamentuoti: Jis patsai guli rašyto[je] lovelė[je] J. Gražiai rašytas yr R134. Rašytas akmuo Q339. Margutį rašyti A1885,378. Jūs rasit mane linksmą, drobužes audžiant, raštužius rašant, su bernužiu bekalbant JV860. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? ArchIV603(Vlkš). Ne stakles dėsi, ne šešnyčius rašysi Sln. Jin gražiai pirštines rãšo – ot duot jai numegzt! Lnkv. Kad mane paimtų karalius, tai aš rašyčia raštelius be skietų, be skietelių Švnč. Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti KlpD115. Ta, kuri šilkais rašo, bus mano mylimoji RD85. Kad aš emu ranko[n] grėblelį rašytą, mano myliamiausio rankelių taisytą (d.) Brūnava (Latvija). Mergužę guldysiu į margą vygelę, aš pats atsigulsiu rašýto[j] lovelė[j] JD781. Puikus ir jo žirgytis obuolėliais rašytas KlvD78. Baltos liepos laivelis, rožėms rašýts žėglelis LB18. Mano skrynužėlės ašaroms rašýtos JD708. Tų bitelių, tų gaudžiančių koreliai rašýti JD55.
| prk.: Tėvas stovi vienplaukis, ir aš matau, kaip šaltis rašo mėlynes jo veide J.Balt. Šalna pirmoji rašė langus S.Nėr. Oi apyneli, žals puroneli, kam rašai veidelį mano, veidelį? D52. Anytėlės dvarely vargai vartuos rašyti JD513.
^ Genys margas nerašytas TDrIV164.
13. tr. oficialiai vadinti: Tik be reikalo jie mūsų karaliais visur save rašo (rašosi) J.Jabl.
| refl.: Vienas gaspadorius rašėsi Kumpys Cp. Subatiškė tik rãšės, o mus vadina Meškiniais Ad. Rãšėmės Kukliais (pavardė) iš Kaziulių (kaimo) Dv. Ana rãšos pase lietuvė Smal. Rãšosis lenkas Pls. Vijolė ir dokumentuos rãšos Km.
14. tr. varduoti, užkalbėti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė Šts.
◊ kai̇̃p rašýte rãšo apie gražiai bėgantį: Arklys bėga gražiai, kaip rašyte rašo J.
kitù galù žẽmę rašýti labai stengtis: Nor jūs rašýkit kitù galù žẽmę, tai vis tiek Krok.
kójomis rašýti bėgti, gražiai metant kojas: Apjoj kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys liš kójom rãšo, kap skraido Lz.
skū̃rą rašýti mušti: Paims bizūną, rašys tau skūrą LTR(Rk).
antrašýti (ž.) tr. J.Jabl, Š užrašyti: Antrãšo daugiau, negu išgėrėm Šts.
aprašýti tr.; Sut
1. H161, R, N, Š raštu pavaizduoti, nupasakoti: Aprašýk tą nusidavimą K. Žmogų aprašant, reikia su žmogumi gyventi, juoktis, kentėti P.Cvir. Nu ka teip bjauriai buvo aprašýtas, jug reikėjo gražiai aprašýti Als. Miokardo infarktas pirmą kartą buvo aprašytas XIX amžiaus pabaigoje rš. Plačiau ir geriau tas kalbos paminklas bus aprašytas, jei jis bus kada antrą kartą išleistas ir pasidarys prieinamas mokslo žmonėms KlbIII242(J.Balč). Jau toj knygoj visa teip aprãšo Km. O kai visai nėra lietuviško atitikmens, originalo žodis išverčiamas aprašomuoju būdu rš. Aprašydamas užliecavoja MP65.
| refl.: Prieg tam apsirašo toj knygoj dar kiti griekai Ch4Moz(įžanga).
2. siunčiamu laišku papasakoti: Aprašiaũ visas savo bėdas Krs. Turu kada, aprašáu visas naujynas Krš.
| refl.: Aple vaikius apsirãšo viena kitai Krš.
3. aplinkui ar ištisai prirašyti: Tos toblyčios buvo apirašytos iš abiejų šalių savo, apirašytos buvo iš vienos ir iš kitos šalies Ch2Moz32,15.
4. pažymėti, pavaizduoti, užfiksuoti: Tas velnias visas išlindo, ir jis visą gražiai aprašė, nupiešė taip, kaip gyvą velnią BsPIV51.
5. Grv, Sdk sudaryti dokumentą, ką paskiriant, paimant: Jis savo turtą aprašė sūnui J.Jabl. Senis Kindys aprašė užkuriui visą savo ūkį ir pats nutarė „ilsėtis“ V.Krėv. Jai dėdė namus aprãšė Ktk. Viena jau aprãšė svetimam sa[vo] pirkią Pls. Lig smerčiai gyven', ale neaprãšai [pirkios] niekam Pst. Namai seniai vaikam aprašýti Klt. Karaliu[i] labai patiko tas jaunikaitis, jis aprašė jam savo dvarą LTR(Smn).
| refl. tr., intr.: Buvom pas notarą apsirašyt Smn. Tėvas apsirãšė iš vaikų karšybos Š. Urbonas su velniu ant trisdešimties metų apsirašė LTR(Šlv). Atejus Jogailai į Vilnių, sandarą su anuo padarė ir apsirašė, jog, jei Vytautas mirs bevaikiu, visa Lietuva teksai (teks) lenkams S.Dauk. Turėjo lauką an savęs apsirašę Vlkv. Aš už jo neisiu, kol jis visko neapsirašys (kol jam tėvas neužrašys ūkio) Jnšk.
6. Asv sudaryti turto aprašą, sąrašą (areštuojant, iškeldinant, apskaičiuojant kiekį ir pan.): Jam aprãšė namus už skolą J. Aprašė mano paskutinę kumelėlę Jnšk. Jiem už nesumokėtus mokesčius karvę aprašė Ėr. Mum ar aprãšė ant iškėlimo [iš melioruojamų žemių] Grz. Ateis aprašýti pašarų Vdk.
7. SD228 apibrėžti, nustatyti: Apskrienu, aprašau SD223. Dievas apirašo rubežius Kanaan Ch4Moz34(turinys).
8. išmarginti raštais: Seniau drobiniai (marškiniai) buvo aprašyti Klp.
9. refl. apsiskelbti: Daugiau jis apsirašęs visiems: vyskupui ir popiežiui ir visiems ponams ir kunigams, kad jis gražiausią bažnyčią pastatysiąs Sln.
atrašýti tr.
1. SD213, Q621, R, Sut, N, K, J, Š parašyti (laišką) ir atsiųsti: Atrãšė lakštą OG95. Buvo atrãšęs laišką – aš nenurašiau Ktk. Stasė tujau pat atrašýs tą laišką Trk. Potam atrãšė, kad jau eš esmu ligonėj (ligoninėje) Pb. Vis jis pats atrašýdavo laišką, o dabar sūnaus atrašýta, kad tėvas serga Krs. Iž Amerikės atrãšė: numirė sesuoj Azr. Gaunu laiškų iš Vokytijos, dabar atrašýs vėl Kin. Kad jeigu atvažiuosi, tai atrašýk laišką Mlk. Aš tau atrašýsiu margą gromatėlę su juodais krašteliais, su viernais žodeliais (d.) Plm. O ir atrãšė iš Vilniaus gromatėlę JD1171. Atrašysiu motinėlei baltą popierėlį NS507. Atrašė bernelis negerą navyną LTR(Skp).
| refl.: Sesuo iš Amerikos atsirašė Šk.
ǁ parašyti atsakymą: Skubu atrašyti į Tamstos laišką J.Jabl. Seniai nurašiau laišką, ale ma neatrãšo Plv. Karalius, gavęs tokią žinią, atrašė atgal BsMtI87. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl. Jos tuoj atrašė mielai padėsiančios man susirasti kambarį ir įsikurti nepažįstamame mieste LzP. Dėdut, būk geras, skubiai man atrašýk atsakymą Pkr. A būtumei atrãšiusi atsakymą? Trk.
2. refl. Š pakankamai, iki valios rašyti.
3. dokumentiškai panaikinti teises (į turtą): Ji tebebuvo neatrašyta, nenorėjo, kad ūkis būtų pavestas broliui rš.
| refl.: Broliai atsirãšė, pri žemės nebkabinsias Užv. Aš neesu atsirašęs nu butos Šts. Kvailelis atsirašo nuo savo dalies ir išeina Jd.
4. panaikinti užrašymą: Užrašei namus ir tylėk: jau daugiau neatrašysi Vlkv.
ǁ atgal perrašyti užrašytojui: Aprašau, o už dvejų man atrašys Lp. Selvestras norėjo atgal tėvui namus atrašyti V.Piet.
5. išbraukti iš sąrašų, išregistruoti: Atejau mirusį vaiką atrašyti Lnk.
6. refl. Nv išstoti, pasitraukti: Jis jau buvo atsirãšęs iš šaulių Rm. Buvo prisirašę, bet pabijoję, kad blogai nebūtų, vėl atsirãšė Šd.
7. refl. iš naujo prisirašyti, persirašyti: Girininkai (kaimas) atsirãšė pry Naumiesčio parapijos: vieškelį jie greičiau prygauna Vn.
8. refl. atsisakyti: Ar sunku buvo atsirašyti nuo lietuvių tariamuoju jų kalbos „mužikiškumu“? Vaižg. Pasileido gerti vyralis ir gavo atsirašyti nū gyvenimo Ggr. Žinoma, tokie tada ir nuo bažnyčios atsirašo LC1886,19.
9. ką parašytą atnaujinti, paryškinti: Su bronza tas raides atrãšė iš naujo Jrb.

×darašýti (hibr.) tr.; SD43, Sut baigti rašyti: Dabar visi išėjo, palikau viena, galiu dar darašýti laisvai Rs.
įrašýti tr. K; SD403, R, I, N
1. ženklais pažymėti: Kada kurpius numanė, kad jau į tą vietą jį atvedė, tada pasakė žmogžudžiui, kuris priėjęs ir su kreida įrašė į duris BsPIII14-15.
2. pateikti raštu, užfiksuoti: Įrašýk ir tą žodį, t. y. įpiešk J. Įrašau, įrašą uždemi SD166. I aplink mūso kolkozą į laikraštį įrãšė (sov.) Grg. O ta evangelija yra įrašyta per Lukošių šventą tais žodžiais MP87. Yra senovės raštūse įrašyta S.Dauk. Ne visa yra Biblijoj įrašýta, ko reikia tikėt DP217. Visi tavo vargai angelo sargo šventa rankele lieka įrašyti į dangaus gyvenimo knygą V.Krėv. Aš tau atrašysiu margą gromatėlę, aš tau inrašýsiu vardą prievardėlę DrskD207.
| prk.: Ties supiltais kapais, ties griuvėsiais sustoję, mes naują priesaiką įrašome širdyje S.Nėr.
3. užfiksuoti garsus: Mūsų visas grajijimas plokštelėsna įrašýtas buvo Krs.
4. įtraukti į sąrašą, įregistruoti: Pradžioje ta svetima moteris augino jį slaptai, po karo įrašė Fridriko vardu J.Gruš. Mechaninė linija įrašyta į valstybinį naujos technikos planą (sov.) rš. Knygose įrašýti Velniakiai (kaimas) Krs. Sodelin (į vaikų darželį) inrãšė vaiką, ir būna anas tę Dv. Įrašytas terp šventų SD83. Į Ragainės bažnyčią buvo įrašýta Rsn.
| prk.: Kai įrašýdavo į vyrus, turėdavo duot kvortą šnapso, tada priimdavo į šokius Vlkv. Aš tau bijau pasakot, kad manęs bėdon neinrašytum Ml. Kiba jau tu inrašýtas šiton lazdon (visą laiką ją nešiojiesi) Trgn.
| refl. Sut, K: Ejo tada visi įsirašyt, kožnas miestan savo Ch1Luk2,3.
5. refl. įstoti: Atsirado tokių, kurie iš karto paklausė vokiečių ir įsirašė į Vlasovo armiją J.Avyž. Jau penkti metai, kaip esu įsirašius į davatkas Sz. Aš nuėjau Dauronys ir įsirašiaũ kolchozan pati pirmutinė (sov.) Lz. Meskit girtystę ir pijokystę, įsirašýkit į šventą blaivystę Kp. Mano brolis Jurgis įsirãšė į lietuvių draugiją Ktč. Nei niekur insirãšęs buvau, o kaip mane mygo visokiais būdais Antz.
6. refl. įsimiklinti rašant, pradėti gerai rašyti: Kai daug rašai, tai ir įsirašai̇̃ ir gali gražiau parašyti Mrj.
7. J išmarginti: O kas tau įrãšė drobelės kraštelius, o kas išvingiavo patį vidurėlį? JD793.
išrašýti tr. K; SD416, R, Sut
1. B nupasakoti raštu, aprašyti: Anys išrãšė, kokiais buvo apvilkalais, kokiais čebatais Str. Kaipogi aš radau, jog tose knygose daug rods tiesa ir gerai yra išrašyta, bet ir daug yra, kas mūsų krašte po visam nenaudingu, bet ir iškadingu yra S.Dauk. Dovydas, ansai didis pranašas, gražiai išrašė tą karalystę jo ant daug vietų, o labiausiai psalme 71 MP85. Apie tatai pilnai išrašo keturi evangelistai BPI255. Nei joksai liežuvis iškalbėt, nei joksai raštas išrašyt negali MPIII8. Taip Šventas Raštas mums išrašo Mž265.
2. parašyti: Tai aš vis, šipulėlį net nusidrožus, į rašalą dažau ir vedžioju, kur brolio buvo išrašýta LKT194(Grš). Parneš gromatėlę, krauju išrašytą LTR. Gromatėlę išrašiau, pas motulę nusiunčiau LTR(Vlk). Išrašė vyruo, ka šunyčiai gimė (ps.) Grd. Parneš juodais kraujais išrašytą margą gromatelę S.Dauk.
| refl. tr.: Puikų liudijimą pats sau buvo išsirašęs Grėtės tėvas I.Simon.
3. sukurti: Anie paskuo iš tų kningas išrašýs Ms. Jo dėdės išrašyta daina An. Išrašė knygas pamokslų, tais visas svietas negalėjo atsidžiaugtie Tat. Tą „Vitolio raudą“ pirmučiaus išrašė lenkų rašlyvas J. J. Kraševskis LC1883,2.
4. B, Š nukopijuoti, perrašyti: Rašykit, rašykit, kad daug išrašýtūt Dgč. Ans buvo išrašęs negerai, i gavo dvejetą Všv. Išrašysiu tau cielą padėjimą, išimtą iš kningos P.
| refl. tr. Š, Ds: Gimnazijoje tai girdėjęs ir tą dainą išsirašęs A1884,412. Iš senų bobučių išsirašiaũ vaistus nuo plaučių Krs. Dainą kur gražią išsirašyk kokią Plv.
5. suženklinti (visus): Išėjusi pamatė tą ženklą ir tuojau tokiais pat ženklais išrašė visų kaimynų duris J.Balč.
6. nupiešti: Pakabino gražią maliavonę, arba abrozą, išrašytą valakų žemė[je] par Leonardą de Vinči M.Valanč. Buvo lenton išrašýtas verpstas Mlt. Tablyčia arba drobė, ant kurios svietas ižrašytas yra (žemėlapis) SD142.
| prk.: Šaltis išrašys languos tulpes, ramunes S.Nėr. [Laumės juosta] kyla aukščiau dar, lanką žavingą išrašius padangėj S.Čiurl. Išrašo viražą lėktuvas kaip didelis baltas drugys E.Miež. Daug dar vargo matė, bet išrašytieji širdy paveikslai nebeišdilo J.Bil.
^ Rožė, ant popierių išrašyta, nekvep VP40.
7. H180, R išmarginti, išraštuoti: Išrašytas darbas Q143, B. Auksu išrašytas N. Gražiai išrašyti patalai B. Paduok man tas išrašýtas pirštines Lnkv. Marškiniai išrašyti kvietkeliais Šlu. Buvo atvažiavę iš Vilniaus, tai lanko ieško, išrašýto gražiai Slm. Nei joks audeklas niekuomet nebuvo taip išrašytas, kaip paupių pieva Blv. Ir atnešė šilkų kuską, vingių vingiais išrašýtą JD1559. Nuo senų tėvulių seniai pasakyta, kad mergelių meilė auksu išrašýta (d.) Pb. Išsiūs man marškinelius, išrašys meilės žodelius RD92. [Audėja] išrašė raštelius kai bitės korelius NS14. Mok mano mergelė dailiai siūti, vingriuotais rašteliais išrašyti KlpD43. Pasiūk ma[n] marškinėlius, išrašýk rankovėles LB38. Sermėgėlė išrašýta JV661. Vienąkart [išdykėliui] nuleidėm kelneles, su anglia pašlapinę kad išrãšėm pilvą! Ppl. Kas tau išrašė baltą veidelį: ar tai midučio žalia spurgelė, ar šio alučio balta putelė? BsO128. Jūs veidmainiai, kurie lygūs este grabams išrašytiems BPII421. Jeib padarytų visokį darbą, pjauti, austi ir išrašyti geltonais šilkais BB2Moz35,35.
| Išperėjo sau vištyčius, margus, išrašytus LTR(Ob).
| prk.: Kailį svirpliai kaip rašyt išrašė (išgraužinėjo) Nmk.
| refl.: Laukiniai žmonės be juokų puikiai išsirašę [dažais] Vr.
8. Mžš išleisti (atitinkamai įforminant): Užgeso ligą ir išrãšo iš ligoninės Všv. Nors dar buvau be galo silpnas, vos tik galėjau pastovėti ant kojų, mane iš ligoninės išrašė ir grąžino į senąją kamerą rš.
9. pašalinti: Jį išrãšė iš partijos Gs.
10. panaikinti: Išrašýk metriką, kad nebūtum knygo (?) J.
11. paskirti (atitinkamu dokumentu); parengti atitinkamą dokumentą (kur vykti, ką gauti ir pan.): Išrãšė vaistus tris mėnesius Rm. Kap anas išrašýtų man šiferio Nmč. Komandiruotė jau išrašyta, dienpinigiai paruošti rš. Antrą sykį nuėjus, daktaras nieko negelbėjo, bet išrãšė į Kauną važiuoti Skr. Daugiau judesiais negu žodžiais paprašė pardavėją išrašyti [čekį prekei] J.Avyž. Kai buhalterijoje išrašys kvitą, tuomet ir galėsi keliauti rš. Vargoninkuo reikėjo būti raštingam, reikėjo metrikus išrašyti Plt.
| refl. tr.: Išsirãšė išimtinę, neatidevė į teismą! Krš.
12. refl. išstoti: Kiek teko susekti, Australijos moterys užpernai jau iš tos sąjungos išsirašė Pt.
13. refl. išsituokti: Dabar lengvai susirašo ir išsirãšo Vdk.
14. užprenumeruoti: Sudėkim visi pinigų ir išrašykim „Lietuvos pionierių“ (sov.) rš.
| refl. tr.: Laikraščių neišsirašiau Šts. Turi išsirašęs daug laikraščių ir jiems dalija Žem.
15. parsiųsdinti: Grafas ją išrãšė iš Varšuvos Aps. Galgi anas išraši̇̀s svotą, kai neturi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Turėjau išsirãšęs šautuvą Dgč.
◊ káilį išrašýti prilupti: Kap aš tau išrašýsiu káilį, tai atsiminsi, kada gimei! Al.
paišrašýti (dial.) tr. viską surašyti: Visas tas giesmes paišrãšė LKKIX203(Dv).
nurašýti; Q2
1. tr. N, K parašyti ir nusiųsti: Gromatą nurašiaũ ten J. Tos pačios šeimininkės patarimu nurašė jie abu laišką jos pusseserei A.Vien. Nurašiaũ gromatą, o jie nepraskaito Lkm. Maž gromatą rašai, taigi linkėjimas reikia nurašýt Mlk. Slūga nurãšė raštą ant karalių BM19-20(Skp). Ėmė nurašė močeka ragana gromatą int karaliūnaitį LB266. Prašė gerų dienų nurašýti Grž. Būs nurašančių į gazetas ir be tavęs Šts.
2. tr. N, K nukopijuoti, padaryti teksto (ar jo dalies) nuorašą.
| refl. tr. K: Ir jūs tikriausiai prisimenate, kaip ne kartą apsimetėt nepastebėjęs nusirašyto jo klasės rašomojo darbo rš. Jis kruopščiai nusirašė dainą apie baudžiauninko buitį V.Myk-Put.
3. tr. prirašyti ko: Ant mėlyno popierio su kreida nurãšo Žg.
4. intr. sugebėti aprašyti: Gražiai nurãšo – skaitai i seilę ryni Krš.
5. intr. negražiai parašyti: Nagi ir nurašei, nei išskaityt negalima Alv.
6. refl. netekti sugebėjimo kurti, išsisemti: Daugelis itin talentingų mūsų rašytojų nusirašė, begamindami laikraštinę makulatūrą K.Kors.
7. tr. išpiešti, išmarginti, išraštuoti: Nupirko klumpius nurašýtus gražiai Grg. Aš nemoku dviejų siūlų gražiai nurašýt pirštinių, geriau man paprastu megzt Lnkv. Ar jau nurašėte kiaušinius? Lnkv. Nijolė nurãšė raides, aiškiai buvo matyt – tokios didelės Jrb. Jų pastatai ir namai yra nurašyti išdrožinėjimais, kertelėmis, apvadžiojimais Šlč. Man grėblelis nurašytas, bernužėlio išprašytas (d.) Pn.
| prk.: Šaltis nurašė ledinėmis gėlėmis langus rš.
8. tr. nubraukti, panaikinti; pripažinti netinkamu: Jau buvo nurãšę visa (visus nuostolius) Vlk. Inventorius nurašytas rš. Nurašýk šimtą aštuoniasdešimt (praloštas akis, lošiant tūkstantį) Krš. Tai kokių sausainių nurašo, tai teip kokia kapeika užeina Mžš.
| prk.: Jau nurašýtas – niekur neinu Rs. Sakau, aš jau lãpėm nurašýtas Gg.
9. refl. rašant nusidilinti: Plunksna nusirãšiusi KI26.
10. tr. burtais išgydyti, nuvarduoti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė. Ne visi temoka rožes nurašyti Šts. Taip pat nurašomas apriejimas LTR(Alks).
◊ káilį (kar̃tį, per kudãšių, skū̃rą, šiki̇̀nę) nurašýti prilupti: Da gal nebuvo kailis gerai nurašytas, kad šitaip šneka LTR(Ds). Paims bizūną, nurašis skūrą LMD(Kp). Kai ben kartą smarkiai nurašýt šiki̇̀nė, tai žinotumėt, kaip su savais ir kaip su svetimais! Km. Gaspadorius gaspadinei kartẽlį nurãšė LTR(Pnd). Už tokį darbą nurašysiu per kudašių, tai daugiau taip nebedarysi! Km.
parašýti K; SD263,276, H157, R, Sut
1. tr., intr. nubrėžti popieriuje ar kur kitur ženklus (raides, skaitmenis ir t.t.): Mūsų kalbos garsus raidėmis parašome J.Jabl. Ant to akmens raidės parašýtos Gg. Lentą ant kaklo nešiodavo juodą, [mokykloje] parašydavo, kad [lenkiškai] nemoka Krs. Kai mės Vilniuj buvom, te lietuviškai [gatvės] parašýta ir ruskai Mlk. Reikia suprast parašýt žodis Rmš. Su šita plūksna neparašýsi – pagedus Sb.
ǁ truputį rašyti: Tam kartuo parašáu, paskaitau Trš. Mane pamokino parašýt tėvas Rud. Vaiske išsimokiau parašýt, paskaityt Grv.
2. tr., intr. sudėti kokį tekstą; išdėstyti raštu: Parašyk, kiek jis ėmė N. Ir tep greit parašýk viską! Vlkv. Dirbysiu skrynelę jaunajai mergelei, oi ir parašysiu vardą, pavardelę KlpD42. Parašysiu gromatėlę baltan popierėlin NS1055. Buvo kaime vienas žmogus, ką laišką moka parašýt Rud. Parãšė su krauju tą raštą (ps.) Brs. Tada parašė Moziešius visus žodžius pono BB2Moz24,4. Kur tatai yra parašyt? Vln28. Kur apie tatai parašyt yra? Vln32.
^ Rodos, aišku kaip parašýta Gs. Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta LTR(Km). Ant nosies neparašýta, koks jis yra Jnš. Ant kaktos gi neparašyta Ad. Aiškiai pasakyta, bet neaiškiai parašyta KrvP(Lp).
| refl. tr. N: Visą savo kalbą jis turėjo pasirãšęs DŽ1. Aš pasirašýčiau ir pasiskaityčiau savo mergos vardelį į šviesųjį kardelį JV1042.
^ Šneka kaip pasirãšęs (sklandžiai) Krš.
3. tr. sukurti: Aš žadėjau kada ne kada vieną kitą „kalbos dalykėlį“ parašyti J.Jabl. Įbruko jam kningeles, įdėm tai dienai parašytas M.Valanč. Tada ir mane ištrink iš tavo knygų, kurias tu parašei BB2Moz32,32.
4. tr. CI572 sudaryti metmenis, eskizą.
5. žr. surašyti 5: Jau aš yra parašýta (mano pasakos užrašytos) Dv.
6. tr. R375, BPI48, Ev sužymėti, surašyti; užregistruoti: Anuo metu išejo ediktas nuog ciecoriaus Augusto, idant būtų parašýtas visas pasaulis DP37. Daug teipag ir kitų ženklų padaręs yra Jėzus po akimis pasiuntinių savo, kurie neesti parašyti tose knygose MP174.
| refl.: Aš pasirašiau par mūrininką, muni ir išvežė vokyčiai mūrų dirbti Lnk. Ir ėjo visi pasirašyti kiekvienas ing miestą savo brš.
7. tr. R39 išdėstyti raštu ir nusiųsti: Jis parašė gromatą J. Sūnus lakštą parãšė Pb. Parašaũ nors trumpai Krs. Parãšai lakštelį sūneliui Lkm. Jis parašė atgal, kad, kas gimė, tegul auga LTR(Rk). Parėjęs namon, parašė laišką prie Dobilienės LzP. Paskui tėvelis parašė pasiilgęs Irkos Pč. Dar̃ vaikelis mažutis jau gali laišką parašýt Rud. Sakė paraši̇̀s laišką – viską sužinos Klvr. Vieną laišką parãšė, ka parvažiavo, antrą į savaitę – ka jau mirė Erž. O kas tau taip greitai žinias parãšė? JD712. Kas man parašė vaiskelį joti? NS493.
8. refl. intr., tr. SD263, Q586, R384, Sut, N, K padėti parašą, ką patvirtinant, kam pritariant: 500 milijonų žmonių pasirašė Stokholmo atsišaukimą, daugiau kaip 600 milijonų žmonių – reikalavimą sudaryti Taikos Paktą sp. Abudu nemoka nė vardo pasirašýt Pgg. Moki perskaityt, pasrašýt – gana [mokytis] Rud. Su kaire ranka pasirašáu Všv. Tik pasirašýti buvau išmokusi, dabar i tą užmiršau Lpl. Čia pat [Muravjovas] pasirašė mirties nuosprendį V.Myk-Put. Išveš gydytis nuo pijokystės: tėvas su seseria jau pasirãšė Mžš. Reikia mamai pasirašýt – nedaro operacijos be mamos Dgč. Pasirãšaite, ka jūs neleisit in mano žemės, neganysit gyvulių Aps. Pasrašýkit man juodaknygėn (ps.) Rod. Išdavė vekselį, kur niekas nepasrãšęs, taip ir negavo tų pinigų Grv. Krauju pasrãšė [sutartį su velniu] ir pagovė tą žuvį Grv. Gėriau, valgiau, miegojau ir pasirašydavau, ką pišorius pakišdavo Blv. Tokio nutarimo aš niekad nepasirašysiu J.Dov.
pasirašýtinai Reikia jam įteikti įspėjimą pasirašytinai rš.
ǁ refl. tr., intr. padėti parašą, atsisakant ko: Kad jau pasirãšęs, tai ko da ieškai? Srv. Tu man dūšią pasirašyk, aš tau pinigų pristatysiu an gyrų DS340(Vlk). Pasrašýk, ko namie nepalikai Eiš.
9. tr. paskirti: Negaili žmogaus pinigų, bet vaistų parãšo Dgč. Karalius parašė savo vienatiniam sūnui visą karalystę BsMtII252. Jau parašytas ant tos smerties Q395.
10. tr. nupiešti: Ant tos vėliavos buvę parašyti trys dievų paveikslai K.Būg.
| prk.: Gali ji būti parašýta (graži) merga, o kad ne tos vieros, tai ir po ženybų Gs.
^ Tai gražūs vaikai, kaip parašýti Ig. I toks gražus vaikinas: kai parašýtas Jrb. Ir ant balnelio jaunas bernelis kai rašyt parašytas šio[je] margo[je] gromatėlė[je] ArchIV602(Vlkš). Steponas šešetu arklių važiuoja, kuinai Dievo dovana kaip parašyti! Tat.
11. tr. išmarginti, išpuošti: Kol neparašei̇̃ karavojų? Dv.
12. refl. pasidaryti žymu: Prieš pat paskūjį pradėjo pasirašýti ant baltumo (mirdama pabalo) Prk.
papasirašýti (dial.) padėti parašus, pasirašyti: Ar jau visi papasirãšėt? Dv.
parrašýti tr.; Sut, M parašius parsiųsti: Ui broti, brotereli, parrašyk man gromatelę KlpD17. Sako, kad tėvams parrašąs gromatas verksmingas, kad jam ten blogai einą Sln.
pérrašyti tr. K; SD298
1. iš naujo suregistruoti, surašyti: Eis pérrašyt gyvulius Gs.
2. N naujai parašyti; pakeisti rašant: Vakare laiškas buvo švariai perrašytas, įdėtas į voką V.Myk-Put. Parrašyk par naują visą lakštą J. Aš [raštininkams] teisybę sakiau, o anie antrai̇̃p párrašė Krš. Tas karalius tada suprato, kad tą gromatą perrašė tos raganos BsMtI90. Paštininkė perrašė [laišką], kad gimė ne duktė, o pelė LTR(Rk).
3. padaryti nuorašą: Iš minėtojo sąrašo, perrašyto „lenkiškomis“ raidėmis, duodu sekančius vardus K.Būg.
4. Vkš dokumentu perduoti, paskirti: Aš tau perrašiau ūkį dėl to, kad tu pirmasis mano sūnus ir kad tu darbščiausias iš kitų vaikų I.Simon. Dar nepérrašyta žemė an jų Alv. Anas išdegino, bo anas jau an save pérrašė strychauką LKKII206(Zt).
5. refl. brėžiant persidalyti: Stalą per vidurį parsirašę su kreida pusiau: tas mano, o tas tavo galas Sln.
6. refl. N padaryti klaidą rašant: Aš pérsirašiau KII169.
pierašýti (dial.) tr.
1. prirašyti: Jau cielą šmotą pyrašéi, o nieko nepapasakojau Klp.
2. įtraukti į tam tikrą raštą, dokumentą, patvirtinantį teisę kuo naudotis: Aš esu ant išimtinės pyrašýta Prk.
prirašýti tr.; R420, Sut, I
1. K rašant užpildyti: Aš kad mokėčia rašyt, tai prirašýčia lakštą Dglš. Ana prirãšė pilną lapą J. Buvo pilna skrynia popierių prirašýta Krs. Prirãšai tu kortelę, duo[k] paukštaitei, kad ana ažneštų LKKIII202(Lz).
| refl. tr.: Prisrãšo lapus didžiausius Rš.
2. papildomai parašyti: Draugas Gaulė ar draugė Liliana galėjo prirašyti visko K.Saj.
| refl.: Pranė neseniai rašė tik kelis žodžius, prisirašė ir jos Pranytė su Petrike Žem.
3. daug parašyti: Ponas [dialektologas], kap pagovei manę [klausinėti], tu regi, kiek prirãšėm Šlčn. Jau ką tik prirašysi, tai bus! (apie prastai rašantį) Lp. Lygu nuo kirvio (stačiokiškai) prirãšė Lz.
^ Kai pasigeriu, galva kaip prirašyta: tik spėk šnekėti Kair.
| refl. tr.: Iš mūsų dviejų prisirašýsi pusę knygos Km.
4. Srv, Kls, Ms išrašyti, paskirti: Vaistų prirãšė, pagėriau, buvau apsgydžius Klt. Geramų vaistų daktaras prirãšė Vvr.
5. daug prikurti: Niekas nepasirūpina, kame tie raštai, kas juos prirašo Žem. Tokių nesąmonių prirašo, kad gėda skaityti V.Myk-Put. Tuokart reikalavo nu mokytinių, kad prirašytum plačius lakštus ant garbės geradėjų ir didžiūnų M.Valanč.
6. papildomai prikurti: Antrajam romano leidimui Žilionis prirašė keturis skyrius rš.
7. dokumentiškai paskirti, patvirtinti teisę kuo naudotis: Jis išsistums taip, kol tėvas tik pagaliau prirašys jam ūkį I.Simon. Notaras prirãšė išimtinę [tėvams] Grz. Ir jeigu ji nesutiks su atitekėjusia marčia, tai viską paims, kaip prirašyta I.Simon.
| refl. tr.: Jau Vilkienė prisirašė gerą išimtinę, nebijok I.Simon. Ans karvę prisirašė BzF162.
8. N priskirti, prijungti: Vienus [baudžiauninkus] prirašė prie miestelių, kitus pavertė nuomininkais, o vis tai dėl to, kad vienus ir kitus galėtų lengviau spausti V.Myk-Put.
9. Alv įtraukti į sąrašus, priregistruoti.
| prk.: Parėjau namo, pasisakiau tetei, kad mañ neprirãšo prie bernų Mžš.
| refl.: Jis iš anos pusės Nemuno buvo, bet šitoj pusėj prisirãšęs Skr. Labai vertėtų, kad mūsų inteligentai pasirūpintų laiku prisirašyti į valsčių rš. Prisirãšęs prie pionierių (sov.) Plv.
10. neteisėtai pridėti: Kaip ana visokiais būdais prirãšo [pinigų], da niekas nepadaris Lel.
| refl. tr.: Tų darbadienių jis pats iš savo kepurės (savo nuožiūra) prisirãšo Jnš.
11. refl. būti papildomai įrašytam, prisidėti: Aštuntas vežimas (kortuojant) prisirãšės Krš.
12. primarginti: Visas baltas miško apdangalas prirašytas, primargintas alkanų žvėrelių rš.
×13. (l. przypisać) laikyti kieno padarytu, priskirti kam (kokį dalyką): Kodėlei žodžiuosa vieros vienam tėvu[i] sutvėrimas prirašomas yra? MT39. Ir išradimas purpuro ponicijonams prirašomas prš.
×14. (l. przypisać) skirti, dedikuoti: Tavo mylistos vardui ją (giesmę) prierašyti pastačiau Mž81.
paprirašýti (dial.) tr. visko prirašyti: Ten mes visa paprirãšėm Dv.

×razsirašýti (hibr.) padėti parašą, pasirašyti: Nėr kas daro – razsirãšė tada Ml. Nemoku nei čitot, nei rašyt, nei razsirašýt Asv.
ǁ atsisakyti nuo ko pasirašant: Vot, nuo dėdės dalios razsirãšot, i nuo tėvykščios razsirašýt reikia Ml.
surašýti tr. K, J; R
1. R37 parengti, parašyti kokį dokumentą, raštą: Tai surašiau pareiškimą (sov.) rš. Pirklys sugrįžo namo, džiaugdamasis lengvai suvystęs Alį Kodžą, o tas ėmė ir surašė skundą J.Balč. Iš naujo surašytas karaliaus prisakymas prš. Protingesni žmonės taigi popierius surašo. Kad žinotų, kas kam priklauso, kam ko ir kiek atitenka J.Balt. Surašýsiu margąją gromatėlę Sn. Ar jau surašei̇̃ laišką, einu į pačtą Skr. Gromatėlę surašiaũ, pas močiutę nuleidau JV848.
| refl. tr.: Ana pati iš knygų aktą susirãšo – ir kišeniun Dgč. Kitas skaitys iš kningos, būs susirãšęs, o kitas iš atminties Lpl. Anas kalbą susrãšęs turėjo Ktk.
^ Kepa motinai kaip susirãšiusi Krš.
2. tam tikrą kiekį įrašyti: Čia yra surašyta 6 sakiniai J.Jabl. Į jaučio odą nesurašýsi, ką jis moka Mrj. Kiek jau išmanysu, tiek aš surašýsu tų vaistų Ms. Dar daug ką turėtume papasakoti Jums, mokytojau, bet argi surašysi viską? rš. Tai ji visa surãšė ir užnešė tam Kameliui Eiš.
3. sunaudoti rašant: Čia jo surašýti keturi sąsiuviniai J.Jabl.
4. refl. N bendrauti laiškais: Ar susirãšot su juo? Jnšk. Rečiau besusirašo laiškais Ps. Smulkmenos paaiškės vėliaus. Susirašysime J.Jabl. Su savo vaikais aš kiek susirašaũ, tai viskas Pgg. Susirãšom abu terp savęs Jnk. Brolio mergelė ma[n] parãšo, tai aš su ta susirašau Vlkš. Susirašęs grometomis, siuntinius į Vilnių išleido S.Dauk.
5. užfiksuoti raštu, aprašyti: Ka mokėčio surašýti, jaučio skūrą prirašyčio LKT70(Dr). Kad aš galėtau rašyt, aš būtau surãšius, regėtumėt! Kls. Surašýčia visą knygą, ką žinau Rs. Tatai Valančius vyskūpas teip surãšė tatai Kal. Yra bet ir kitų daugel daiktų, kuriuos darė Jėzus, kurie kada turėtų būt po vieną surašyti BtJn21,25.
| prk.: Ištisa krašto istorija surašyta žaliojoj miško begalybėj, jo griovose, slėniuose, kauburiuose J.Balt.
6. suregistruoti, sužymėti: Į knygas surašyti N. Žiūrėkit, kad būt surašýta visi žmonės Vv. Surãšė visas vištas Tršk. Vakar visas mūso karves surãšė Vkš. Ar jau surašei savo daiktus? J.Jabl. Jo buvo visas gymis surašýtas: ir plaukai, ir akys, visos žymės Skr.
| prk.: Kai buvau jaunas, mano galvoj viskas buvo surašýta, aš viską žinojau Raud. Na, tę surašýta viskas galvo[je], stovi Plv.
^ Par ją viskas kaip surašyta (gera atmintis) Ds.
| refl. tr., intr.: Brigadininkas saviškai susirãšo [darbadienius] Skr. Visi susrãšė Rod. Visi susrãšėm, kad geras žmogus, kad palei̇̃st Adm.
7. žr. aprašyti 6: Surãšė viską, ką turi, i viskas Vlkv. Sūdas surašė Juškos daiktus A1884,190.
8. refl. visiems įstoti: Vargingiausi Pelkelės artojai susirašė kolūkin kaip vienas (sov.) rš. Į kolūkį susirašėm – buožių duonos nebeprašom (sov.) LTR.
9. sudaryti sutuoktuvių dokumentus, sutuokti: Tik užrašų įstaigoje juodu surašytu tesančiu I.Simon.
| refl. Vdk: Jau eis jaunieji nedėlioj susrašýt Dbk.
10. refl. Vkš pateikti dokumentus santuokai: Pirma pasogą dera, paskui važiuoja an kunigą – susrãšo Antr. Ėjo [pas kunigą] susirašýtų Žl.
pasurašýti (dial.) tr. surašyti, užfiksuoti: Visa ką pasurãšot? GrvT69.
užrašýti tr.; R, Sut
1. K pažymėti (žodžiais, skaitmenimis, ženklais): Ažrašýk, kiek ma[no] metų – dideli ma[no] metai Šlčn. Tai jau ažrašýta? Dbg. Aš darbujau, tik neažurãšė [darbadienių] Btrm. O tu mano pavardėlę gromatėlėj užrašei (d.) Snt. Kitas Nevėžio intakas užrašytas Júoda KlbX281(J.Balč).
2. užfiksuoti tekstą: Ant švaraus popieriaus lapo didelėmis raidėmis užrašiau antraštę rš. Šnekamąja liaudies kalba nėra lengva užrašyti pasaka, daina ir kitas vadinamosios tautosakos dalykėlis J.Jabl. Ir taũ ažraši̇̀s [dialektologas], kaip uturi Mlk.
| prk.: Senovės [dalykai] kaip į pakaušį užrašýta (gerai prisimenu) Užv. Iš kur žinosi, kad vagis – ant kaktos niekas neužrašė Vkš.
| refl. tr. N, K: Motina mėgdavo ne tik dainuoti, bet ir užsirašydavo dainas į sąsiuvinį rš. Senus sakyti prašykim, žodžius jų užsirašykim Sln. Ka neraštingas teesi, užsirãšęs neturi Plt. Aš pautursiu prie ažupentį, ė tu ažsirašysi Tvr.
| prk.: Sau ant kaktos užsirašýk, ka neatmeni Šln. Klausykiat ir visi tą atsakymą užrašykiatės į širdį P.
3. įtraukti į sąrašą, užregistruoti: Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž. Iš akies apmetė ir užrašė tuos arus Jnš. Ažrãšo, ir gan! Kp. Jis nusivedė ją į kambarį užrašyti mišių, paskirti dienos V.Myk-Put. O da n’užaugo pusės ūgelio, jau karužį užrašė JD638. Ko, sūneli, nekeli, o žirgelį nešeri, seniai užrašytas į vainelę jotie? LB121. Užrašė mane ing vaiskelį S.Dauk. Jei tu manę neklausysi, aš vaiskelin užrašýsiu DrskD196.
| refl.: Katrie norėjo grįžti namon – namon užsirãšė LKT229(Žž). Užsirašiaũ ligoninėj Vlkv. Mano draugas užsirašęs pirmutinis (kalbėti) J.Jabl. Jeigu dabar užsirašýsi, tai tik po trijų keturių mėnesių teprieisi Vdžg. Neisi dabar, tai į senmerges galėsi užsirašyti A.Vencl.
4. žr. aprašyti 6: Šiandien antstolis vėl vieną karvę užrašė I.Simon.
5. N, K, Sd paskirti (dokumentu): Ažurašo kam ką, testamentą daro SD54. Ana užrašė dalį jamui J. Sako, motina viską žentui užrašỹs Vdžg. Duoną (išlaikymą) užrašiaũ Vlkv. Davė jam keturis iktarus žemės i neužrãšė – dokumentų nepadirbo Mžš. Užrašýk tu man tą, ko nepalikai namie BM277(Šlv). Pačiam vyskupui užrašė ir amžinai atidavė Lieplaukę M.Valanč. Jei Teraspolio nenori, tai Simoniškį, vis tiek vieną ūkį turi užrašyti jai J.Paukš. Ka biesas mun paskolintų, koc dūšią užrašỹčiu, ale tiktai bi gaučiu piningų Žr.
| refl. tr.: Jug ans užsirãšė an savo pavardės viską Als. Jis an save užsirãšė Rmš.
6. refl. Skdt pateikti dokumentus santuokai: Užsirašýt važiuosma Gaidė̃n [prieš jungtuves] Rš. Jau jie užsirašė ir užsakus padavė Jnšk. Petriukui dingtelėjo į galvą padaryti motinai siurprizą; jis nuvažiavo ir užsirašė su ja rš.
7. refl. tr. užsiprenumeruoti: Kviečiame visus užsirašyti laikraštį „Vienybę“ rš. Ledve inkužinau, kad Juozas užsirašytų laikraštį Pns.
8. padaryti įkarpą, rantą: Užrašyk, kurioj vietoj ir kaip capai pjaut Ds. Vienas galas užrašýtas, kad nenusmukt virvė Km. Užrašýk pakojas, kad audžiant virvelės nesmuktų Krd. Užrašyk botagaitį, kad nenusmuktų botagas Sv. Giliau branktą užrašyk, bo pastarankas nusmuks Mlt. Užrašýk iš naujo – matai, kad nulūžo Žl.

Daugiau informacijos

razsirašýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

atvynióti

Apibrėžtis

vynióti, -iója, -iójo KBII199, K, K.Būg, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, vỹnioti, -ioja, -iojo KGr350, K.Būg, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ
1. tr. Q619, OsG74, R, MŽ, Sut, N, L, LL117, DŽ sukti, riesti į ritinį, į kamuolį arba iš ritinio, iš kamuolio: Vyniók siūlus, virvę, kad nebūtum pakrika J. Mergelės su motriškoms pradės siūti, vynióti siūlus Trk. Siūlus apriečia, vỹnioja, kol pradeda aust Pv. Pirštuose suka ir vyniója verpstukais Strn. Žiūri: prie kadugio sėdi susikūprinusi senė ir mikliai vynioja tą žalią siūlą į kamuolį K.Saj. Kamuolioką siūlų vynióju, sapnavau – kelionė Klt. Močiutė svirne drobes vyniojo, tėvutis kieme žirgą balnojo LTR(Gdr). An stalo kočėlą pasideda i vynió[ja] [milo audeklą] į kietą tą volą Kl. Stuksės ir stuksės per dienas [staklės], vynios ir vynios an veleno drobes ir kitokias skaras Kpč. Kap išplaudžia [audeklą], tokis baltas būna, an kočėlo vỹnioja Kpč. Ant kočėlo rietimus drobės vyniója Pl. Virvę ant karties vynióti (vỹnioti) KI125. Kai atmirksta [linai], tai vynióji apie pirštą: lūžta šiaudelis – valaknas atstojęs, gana Antr. Kam vynióji kaspiną apie pirštą – ištepsi Ktk. Kad tu nelauktum, berneli mano, kad tu mano kaseles ant rankelių vyniótum JD865. Auga sodely žalias erškėtėlis – tai tau, šelmi, ant rankelių vynioti LTR(Ukm). Vyniója vyniója šitas uodegeles (kaseles) ana virš galvos Klt. Inspjovė pirštą, tuoj ieško varotinklio, vyniója in piršto Aln. Kitąsyk vyrai bintus ant kojų vyniódavo, tai primegzdavau tų bintų PnmŽ. Rietenas vynió[ja] ant kojos, kai mėšlungis traukia – atleidžia Smln. Vaikas išsigando, kai gydytojas iš naujo nuklojo paklodę ir pradėjo vynioti nuo galvos raištį J.Ap.
| Aš nevỹnioju ražančiaus an rankos, netveriu (nuobodu kalbėti rožinį) Rdm.
| prk.: Šiandie aš (griebikė) jį (kirtėją) vỹniosiu Rdm. Vynió[ja] vynió[ja] tą kalbą i nesuvynió[ja] Vkš.
| refl. tr., intr. Rtr, LL117: Užejo viesulas ir išnešė iš kluono audeklą: vyniójos vyniójos i nudribo Kvr. Nesvynioja pašonėj drobinė paklotė Rš.
ǁ refl. N, K, KŽ augant raitytis, suktis aplink: Pakraščiais mano darželio žirnikai vyniójas Rgv. Vyniõsis aplink sąsparą šitas vijoklis Klt. Žabelės žirniam vyniótis, pamidoram – kuoliukai Sdb. Mietalius įkalu, i tos vielos aplankstinėju, kad anie (vijokliai) turėtų kame vynióties Sd. Vỹniojosi visokių rūšių tų pliūkščių DrskŽ. Sunku apynėliui in viršų vyniótis (d.) Nmn. Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja CII193. Vyniójas ant medžių šabalbonai Sdb. Ta, kur vyniójas, visa pilna žiedų, ten kambarė[je] y[ra] Žlb. Rožių krūmų šakos vyniojosi aplink langus J.Balč.
ǁ spausti (į gumulą), vatuloti: Avižas sumolė, vyniója kamuoliais – ir būna šustiniai Žl.
ǁ sukant gaminti, daryti: Mingėla drebančiom rankom vynioja suktinę K.Saj.
2. tr. sukti į ką: Vyniójamasis popierius PolŽ125. Nusipirkau popieros sviestui vỹniot Jrb. I su svogūnais, i su dažais vyniódavo, išdirbdavo gražiai [margučius] Pšš. Tik dabar į popierius vynió[ja] [saldainius] Plšk. Fabrikas tuos stiklus vyniódavo [į šiaudus], nebuvo driožlių Mšk. In tą popierių mėsą suka: reikia penkis kartus vyniót Prng. [Vaikas] glostė šuniuką vyniodamas jo galvą gūnia, kad jis nelotų J.Ap.
| prk.: Tamsa viską kietai vynioja, spaudžia sp.
ǁ M, OG304 vystyti, supti, muturiuoti kuo: Seniau vaikus ankštai vyniójo Sd. Jaunojai a kokią lėlę mazgote duos vynióti Klk. Vaiką supa supa, vyniója vyniója visokiais ryzais, kad nesušalt[ų] Klt. Ir kaip ten jį pagimdė, ir rankosna ėmė, vystyklais jį vyniojo, kokius ten turėjo PK153. Vỹniot reikia smaguris pirštas sužeistas Drsk. Indūrė plūksna, nevyniójo, nieko nedarė – kap ėmė jam sukt Pls. Būdavo, gyvulėlius šituos sergančius vynióju, rišu, gydau Ant. Abrūsu šlapiu vyniója galvą, vyniója Klt. Še tau šiūbužė, vyniok kojeles, duos Dievulis gerus metus – pirksim kurpeles LTR(Krok). Aš vynióčiau gegutę į žalius šilkelius JD897.
| prk.: Žėri žalčio rūmai, – gintaro takai. Juos vynioja dūmai, kaip žalsvi rūkai S.Nėr. Tankios buvo kanapėlės, kojeles vyniojo (d.) Užp. Vai ką kalba apynėlis smaigą vyniodamas LTR(Brt).
| refl. tr. K, M, KŽ.
ǁ rišti, tverti: Vỹnioja rožę močekalapiais DrskŽ. Palyginti žmogu ligotam ir gumbus turinčiam, kuris to tiktai nor, idant gumbą arba randą klapstytų, vyniotų, pūstų SGII141.
3. refl. rangantis judėti, raitytis: Kap palis lietus, tai tik vỹniojasi [gyvatės] Grv. Atanešė šieno glėbį – o te gyvatė vyniójas Sld. Šunagrybis, an saulės džiovina [miške], tai kirmėlės vyniójas Lb. Pasemi iš balos karvei vandenio, tai vyniojas dėlės Dg. Kad vyniójas, ažtai vijūnai Dglš. In tako vyniójas dvi gyvatės Klt. Per lauką tep greit vyniojasi tie žalčiai Stk.
| prk.: Dideli vandens lašai varvėjo nuo langelių arba, vyniodamies tarsi gyvi, šliaužė per stiklą žemyn J.Bil. Tik žviegia, tik vỹniojas mašinos, misliu, viena para pasieks Maskvą Kpč. Lėktuvai tik vyniójas (skraido) Jz.
^ Sukasi, vyniojasi – niekaip nelūžta (dūmai) LTsV468(Sv).
ǁ užimti vingiuotą padėtį: Kai prie Molėtų prasideda, tai ir vyniójas [Stirnių ežeras] Mlt. Ir prieinu upelį, kursai vyniojasi ant tyrumės lyg žaltys ant vieškelio prš. Parugėm sau vyniojas takelis rš.
4. tr. volioti, vartyti, raityti: Nu šiandie aš tave ir vyniójau pabaly! Krč. Pakalnėn vėjas tuos ėglius vyniójo, tai pasrodė, kad vaidenasi Sb.
| refl. End: Ji vyniójas iš blogumo Tr. Teip ir vyniójies kaip sliekas an rasos (apie mažą vaiką) Ob. Pro tą plyšelį tas katinas vyniójos vyniójos, ir išlindo Všv. Vyniójas iš juoko, nat mėlynas Antr.
| Ramūnas [mušamas] vyniojasi kaip vijurkas ir dangstosi rankom galvą, nugarą V.Bub. Joniukas vyniojas ir raitos kaip deginamas, bet negali ištrūkti iš jos stiprių rankų J.Bil. Kai pakėlė tėvas – net vyniójaus Klt. Šuniokas puola ant manę, net vyniójas Pl. Paleidi vakare [šunį] nuo lenciūgo, tai tik opt opt apilekia apie namus, vyniójas, būdavo, tik džiaugias Aln. Vilkas vieno kaulo, nesvyniója Žl.
5. refl. Arm vikriai suktis, sukinėtis, judėti kur, apie ką: Ale tik vỹniojas bobelė Al. O o, tik vyniójasi mergiščia aplink svečius Mrj. Ir Petras da gerai vyniójas an prėslo Užp. Tu po rinką nevyniosies, nė baronkų neparduosi JD121. Paršiukai aštuoni tvarte tik vyniójas – atsivedė kiaulė Klt. Tik vỹniojas anos (paukštės) apie miežius Švnč.
ǁ painiotis: Ne velnio ir vyniójies po kojom Sdk.
ǁ meilintis: Vỹniojosi boba apie jį, kolei apgovė DrskŽ. Ta vyniójas aplink jį, o jis nė nežiūria Jrb. Visaip vyniójos aplinkuo valdžios, kumbinavo, daba urza Krš. Lapė ausis priglaudus, su uodega vyniodamasi atsakė Tat.
6. suktis, verstis: Jis moka visaip vyniótis DŽ. Vyniótis tai reikia, kitaip nepadarysi Mrc. Reika dabar visaip vyniótis Ėr. Žinoma, vyniosimės kaip nors, – ūmai pasitaisė J.Paukš.
^ Jaunas ir liaunas: vyniójas kaip ungurys End.
7. (nlt.) refl. prk. plėtotis, rutuliotis: Visur matome vyniojantis progresą LTI565. Tai gleivei besivyniojant visaip, pasidarę medžiai, gyvuliai ir net žmogus Blv.
8. refl. prk. reikšti nepasitenkinimą: Vyniójas Jovita – suknelės reikia, vyniójas iš piktumo Aln.
9. intr. suduoti, tvoti: Aš jam kad vynióčiau par nugarą! Bsg.
◊ ant pir̃što (apiẽ pir̃štą, pirštùs) vynióti(s) Šk priversti paklusti, tvarkyti: Jį kaip nori an pir̃što vyniók Krž. Gudrios moteres vyrus vyniója apiẽ pirštùs Vdšk. Kai aš aną pamokysu, tai ant pir̃što vyniójamas pasidarys Krž. Bet jis neprivalo duotis per daug ant piršto vyniotis tai bobai I.Simon. Na, ir vėl ramygaliečiai pasirodė vyrais esą ir nesiduosią, kad kas vyniotų juos ant piršto TS1900,1.
į vãtą (×į bõvelną, pãkulas) vynióti kng. kalbant pagražinti, nuslėpti, ką negera, iki galo neatskleisti: Juk paprastai jis viską vynioja į vatą J.Gruš. Respublikonai aiškina ir vynioja į pakulas savo darbus prš. Nereik vynioti griekus, kaip sakom, ing bovelną brš.
antvynióti (ž.); I žr. užvynioti 1.
| refl. tr., intr.: Dar ir autuką antsivyniós [ant veltinių], ka nepapjautų [naginių] šniūrai tų tūbų Kl. Nu ir ans antsivyniójo, pavaikščiojo su tuo štuolu Trk.
apvynióti tr. J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD1103, R, R71,378, MŽ, MŽ94,507, MŽ213, D.Pošk, N, L, LL101,116,174, BŽ265 apsukti, apriesti apie ką, ant ko: Apvynioju, apviju SD204. A[p]vỹniok autelį ar lopinuką an piršto Dbč. Apvyniója šerius aplink vinę i peša Klm. [Žmogus] parejo namon, pribarstė kiemą barankų, o ant tvorų apvyniojo kilbasų LMD(Rz).
| Turėjau beržinį vytį, miklus miklus – kaip apvyniójau apie blauzdas! Žl.
| refl. intr., tr. R, MŽ, K, LL117, DŽ, NdŽ, KŽ: Autus apsivỹnio[ja] ir į vyžą įauna koją Jrb. Užsisėsk ant jos (panos) kaip ant arklio, apsivyniok plaukus ant rankų DS310(Stak). Padirbo lazdą: žaltys ar gyvatė apsivyniójus lig rankenai Krs. Karvės gyliavo, anos į rinkį pušies apsivyniójo uodega End. Pamatydavau tik baltus ponų rūmus baltomis apvaliomis kolonomis, apsivyniojusiomis žaliais vijokliais A.Vien. Aukšti pilies stulpai buvo apsivynioję vynuogių lazdomis J.Balč. Miškuose augąs apynys savo ilgu šiurkščiu stiebu apsivynioja aplink medžius ir krūmus rš. Jei nurysi moterišką plauką, tai plaukas apsivynios apie širdį, širdį perpjaus – ir mirsi LTR(Srj). Kaip davė botagu, taip ir apsivyniójo aplink kaklą Up. Sako, ganyklose, kur yra žalčių, žaltys apsivynioja karvei apie koją ir žinda LTR(Šil). Jam vis rodėsi, kad štai kris nuo medžio gyvatė ir apsivynios jam aplink kaklą V.Krėv.
^ Pavalgius visada reik pasėdėt, taukai apie bambą apsivyniója Kls. Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs (karoliai) LTR(Kpr).
2. SD14, DŽ apsupti, apsukti, apmuturiuoti kuo: Su apvyniokliu apvyniók skaustančią koją J. Odomis ėrelių apvyniojo ji jo rankas ne kur slidus (skliaustuose nuogas) buvo ant kaklo BB1Moz27,16. Veidas jo buvo apvyniotas kustka (skepeta) Ch1Jn11,44. Karklinėm vyžom nešiojom, apivarais apvyniótas kojos Klt. Naginium nuplyšusium, su apivarais apvyniódavai Mšk. Visad su autais nešiodavo, autus apvyniója, apivaras dideles nešiodavo Sdb. Žiemą apsiauna [vyžomis], apvyniója autais ir važiuoja miškan Kvr. Kojos suskilę, skepetėlėm kokiom apvynióta arba ne LKT327(Sug). Apvỹniotos kojos tokiais ryzais Drsk. Kaklas apvyniótas i apvyniótas – striumas kakle Klt. Vyrai ars, ir mes paakėsiam su medinėms [akėčioms], karklais apvyniótoms Všv. Inkanda gyvatė ar bitė, tai apvynioja šventytais linais Dg. Apvyniok bulbų koše kojas nuo ramato Klt. Tą kumpį apvynióji [duonos tešla] ir kepi – skanus kumpis būdavo PnmŽ. Drapana apvynióji [mėsą], kad tau nė musė, nė niekas neprieitų Brž. Jo (skerdžiaus) trūba beržo tošėm apvyniota, tik abudu galai iš medžio padaryti Kpč. Lazdą ryšiu apvynióti K. Šoblės tos medinės, blizgančiu tuo popieriu apvyniótos Trk. Ruožuota [karvė], gal mušta, lenciūgu apvynióta, prisuktà Žl. Par šį karą pasaulis buvo dratais apvyniótas vokiečių Rd.
^ Kojos kaip apvyniótos – kaip supančiota valkiojuos Krš.
| refl. tr., intr. D.Pošk, K, LL126: Autskariais apsvyniója, pančekom apsiauna ir važiuoja vyrai miškan Šmn. Užstovas buvo, su vyžom karninėm, autskariais apsvyniójęs Jž. Sutrauki [vyžas] dirželiù, apsivỹnioji raikščiu net iki klupsčio Dg. Kojas apsivyniós su šiaudiniais pančiais ir eis ten šaukdami [Užgavėnių žydai] Akm. Su autkojėliais apsvyniója, tai net dulka, kai aria akėja, kai višta pančekėta Žl. Teip nulėks tos naginės, apsivynióji su tom auklėm Ppl. Skauda kojytę – apsivỹniojau Drsk. I kojom apsvyniót nėr ryzo Klt. Nugi ir dirbdavom, būdavo, pirštai kiauri, pūsles apsivynióji ir vėl dirbi [prie linų] Skp. Mato, kad kaži kas ateina baltu šaliku apsivyniójusi Trk. Eidavo šiaudais apsvynióję [vokiečių kariai], šalta labai būdavo Slk.
◊ apliñk [sàvo] pir̃štą (ant pir̃što Mrj, Snt) ap(si)vynióti padaryti klusnų: Gãli jį aplink sàvo pir̃štą apvynióti NdŽ. Tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą V.Krėv. Ma[n] būsi apliñk pir̃štą apvỹniojama! Jrb. Kas kaip nori, taip gali jį aplink savo pirštą apsivynioti, destis, išnaudoti Vaižg. Buvau tikra, kad turiu jį apsivyniojus aplink savo pirštą rš.
nė̃ (nèt) pir̃štui ap(si)vynióti Blnk visiškai nieko, nė kiek: Atėjau kambarin: viskas išnešta – nė̃ pir̃štui apvyniót Bgs. Nèt pir̃štui apvyniót aš tų rankdarbių neturiu RdN. Nenupirko nei skuduruko pirštuku[i] apsivỹniot, skūpas buvo Krkš. Nieko neliko man, nė pirštukuo apvỹniot Drsk. Neprisidėjo nė̃ pir̃štui apvyniót Kair.
padur̃kais apvynióti suvilioti: Apvyniójo bernioką padur̃kais, ir gana Ds.
popierėliù apvynióti kalbant pagražinti, visko nepasakyti: Baltras ir Onai tą patį pakartojo, jokiu popierėliu neapvyniodamas savo žodžių Vaižg.
atvynióti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ
1. R40, MŽ53, N, M, L, LL212,215, Aln suvyniotą atriesti, padaryti nesuriestą, nesuvytą: Atvyniók apvynioklį J. Atvyniódavo vystyklėlius ir sausus pakeisdavo Pš.
| Kamuolį atvynióti KI125.
| refl. tr., intr. K, J.Jabl, Š: Geltonų plaukų kasa atsivyniojo jai nuo galvos Db. Atsivyniojęs turbaną, aš ėmiau abiem rankom smarkiai mosuoti, ir mane pastebėjo J.Balč.
2. į ką suvyniotą atsukti: Atvyniókite man, kas čia suvyniota Š. Saldainį atvynióti DŽ. Lyg nustebusi [Nelė] atvyniojo baltoj skarelėj surištas dovanas L.Dovyd. Bobutė įneša ir atvyniója tą kūdikį, anas bus greitas Pnm.
| refl. tr.: Saldainį atsivynióti DŽ.
įvynióti K, J, Rtr
1. tr. H169, R, R116,400, MŽ, MŽ152,539, S.Dauk, Sut, N, M, L, BŽ44, NdŽ vyniojant kuo nors apsukti: Įvynioju, įsuku SD388. Įvỹniok šlikus į tą skepetą J. Moteriškė įvyniójo savo pinigus į skepetaitę DŽ. Įvyniók nupirktas knygas Š. Į tešlą įvyniójus iškepti BŽ161. Aš įvỹniojus vaikelio kojas drūtai DrskŽ. Nori, kad but gražesnis [margutis] – antvynióji rūtos šakytę, žemuogės lapelį Kvr. Žibenkšties kailiukas brangus – anais laikais žydas nešėsi in nosinę invyniójęs, kap nusipirko Brb. Saldainiai buvo įvynioti į tokius dailius popierėlius M.Katil. Aš tavi įvyniósiu į tą ilginių kūlį Dr. Į šilkelius įvyniočiau, į sidabrą pakavočiau KlvD136. Įvyniojo jį ing gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,46. Tad jį (kūną) pirmiaus turime įvyniot gražion prastyrion DP182. Nuėmęs kūną, invyniójo prastyrion gražion DP179. Įvynióji akminą, įdedi į tą [kraičio] skrynią, ka tik sunki būtų Škn. Pirtin nueini, pašutini, intvynióji [skaudančias kojas], biškį geriau Kvr. Invyniójau – vis tiek pereina kraujas Upn.
| refl. tr., intr. N, K, NdŽ: Įsivyniók knygas nors popieriun, kad nesudulkėtų Š. Įsivyniók kelionei sumuštinį DŽ. Anas mušė rūčnykan insvyniójęs penkių kilių girią Žrm. Ateik čia, še, įsivyniok į kailinių kampą kojas I.Simon.
| Šiemet svietas rogėmis į Velykas važiuoja, kailiniuosna įsivynioję rš.
| prk.: Jei trečias įsivyniójęs (meilužis yra), tei vargiai suseis [pora] Rdn.
2. tr. užvynioti ant veleno, įriesti: Riečia audeklą, į stakles įvyniójam, velenan Pl.
3. tr. įtraukti, įsukti, įpainioti: Kelnių blauzdą pagavo ir įvyniójo [į girnas] Pvn. Jie, sako, ratan buvę įvynióję kabelį Slm.
| refl.: Kulka terp rūbų įsivyniójo Ktk.
| prk.: O anas įsipainiojo, o jis įsivyniojo kaip katinas pašukose Sut. Bijotina yra, jeng ing pirmąsias tamsybes tasai mokslas neįsivyniotų MT(pratarmė).
4. refl. raitantis įlipti, įsirangyti: Žaltys insivỹniojo medin Srj. Išaugo rožių dvi strėlės, ir tarp tų strėlių įsivyniojo žaltys LTsIV84.
^ Berankis, bekojis – medžian insivyniojęs (apynys) LTR.
ǁ greitai, vikriai įlipti: Mergičkutė tokia buvau, įsivyniódavau obelin, pakratau, kad pribira tų obuolių žemėn, tai kaip gruodas Antš. Kad ir drūtas, ale kai pamatė vilkus, tai ką bežiūrint insvyniojo epušėn Užp.
5. intr. suduoti, užkirsti: Jeigu tu mano vaikas būtum, aš tau įvynióčiau, tuoj eitum sodint [bulvių] Bsg.
◊ gálvą įvynióti į padur̃ką suvilioti: Merga įvyniójo vyro gálvą į padur̃ką Snt.
išvynióti K, J, Rtr, išvỹnioti J, KŽ
1. tr. SD1204, R42, MŽ57, N, M, L, LL210,212,216,298, NdŽ, KŽ ką užvyniotą atvynioti: Siūlus išvynióti iš kamuolio DŽ. Kai tu jį (kamuolį) išvyniosi, tai tu galėsi pasiverst, į ką tiktai tu norėsi Sln. Kęsgaila išvyniojo popieriaus ritinėlį ir perskaitė rš.
| Išaudžia šituos audeklus, išvynioja, išbalina Žsl. Kaip išausdavo audimą, rykmetį an rasos išvyniódavo Vg. O jūs vieną rietimą išvyniókit, sukarpykit Kp. O aš paprašau išvynióti [medžiagą] – ir išvynió[ja] munie Trk.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Išsivyniójo siūlas iš kamuolio Š. Suvynioja visą kailį ir suriša, kad nebeišsivyniotų rš. Tik jai (staltiesei) pasakysi: išsivyniók! ant jos atsiras visokių gėrimų ir valgymų BM138(Klov). Išsitraukė nosinukę, kruopščiai išsivyniojo ir pakėlė aukštyn A.Vaičiul. Išsivỹniokit koldrą – neišvỹniojau Drsk.
2. tr. išsukti suvyniotą į ką, padaryti nebesuvyniotą kuo: Išvyniók ryšelį Š. Išvyniójo saldainį, nebegali suvyniot Ėr. Iš vilnonės skaros rūpestingai, su meile kaip kūdikį išvyniodavo savo smuikelį rš. Gėlės visada įteikiamos išvyniotos rš. Ale sykį sumislio, sako: reik išvyniot, pažiūrėt, kas tame stuke yra BsPIV141. Paklotę rodžia gražiausią išvyniójus, in duonos atanešė mainyt Klt. Ant mestuvų kai išvynióji kiek jau reikalinga platumo, tada jau nuimi Kp.
^ Merga kaip išvynióta iš popieriuko (graži) Tr.
| refl. tr.: Vienas [senukas] išsivyniojo iš storo rudo popieriaus silkę ir duonos riekę L.Dovyd.
3. tr. prk. išgelbėti iš keblios padėties, išsukti: Liesis savo sūnų norėjo išvyniót Mžš. Tik tik išvyniójau arklį, kad nepaimtų [kareiviai] Ul.
| refl. CII193, Alk, Vb, Mžš, Ssk: Vyniojosi vyniojosi ir išsivyniójo iš bėdos DŽ. Jis nora išsivynióti ir muni suvynióti Vn. Šiaip taip išsivyniójau iš bėdos Tr. Diedas lapt jam už sprando. Ir per dideles mūkas išsivyniojo LTR. Kaip iš tokio vargingo padėjimo išsivynioti rš. Bet mano smegenys kytros, gal iš to ir išsivyniosiu rš.
4. tr. išridenti, išritinti: Ka tą kūlį bent į šoną išvyniótumiam Slnt.
| prk.: Ir žirgas, ir raitelis šitą uždavą laimingai išvyniojo A1884,283.
5. intr. greitai išeiti, išbėgti, išmauti: Da nesuskubau pasakyti, Petris jau išvyniójo į laukus Vvr.
| refl.: Išsivyniójom su kompanija prie Dubysos Ar.
| Tokių šokių mės iššokom, tai dabar neišsivyniója Km.
6. refl. prk. išaugti: Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja Sch86.
ǁ refl. tr. išsiauginti: Kap tik vaikus išsivyniójau! Alv.
7. (nlt.) refl. LTI6(Bs) prk. išsirutulioti: Bedieviai stygauja, jog viskas išsivyniojęs savaime, be jokio sutvertojaus Blv. Galaktikos bruožų padrikumas verčia mus gretinti mūsiškę sistemą su vėlesniais, labiau išsivyniojusiais spiraliniais ūkais P.Slavėn.
◊ kãmuolį išvynióti viską išaiškinti: Nutvers [vagis], pamatysi, išvyniós visą kãmūlį Krš.
kamuolỹs išsivyniójo išaiškėjo: Nutvers [vagis], pamatysi, išsivyniós kamūliùkas Krš.
nuvynióti K, Š, KŽ, DŽ1
1. tr. R12, MŽ16, N, LL123 ką užvyniotą nusukti, nuvyturti: Verpalus nuo lankčio nuvynióti KI36. Nuvyniók kamuolį siūlų, pamažink, neduok visą siuvikui J. An to reketuko uždedi tolką ir kuo gražiausiai nuvynióji Bsg. Jis nuvyniójo nuo kojų šlapius autus NdŽ. Tus bintus nuvyniójo, kamašus numovė i bėga šalin Kv. Baigus aust, tuoj nuvyniók audeklą nuo veleno Ps.
| refl. intr., tr. Š: Kap užkabino siūlą nuo špulios, tai ir nusvyniój[o] vekulys Pv. Ji nusivyniójo daug popieros i benešdama pametė Smln. Piemuo, prie pilkalnio beganydamas, perpiete ant jo viršaus kamuolaitį siūlų radęs, ėmė nuo to botagams nusivyniot LTsIV632.
2. tr. kuo apvynioti, apvyturti: [Belaisviai] buvo nurėdyti, kojos su zupermaišiais nuvyniótos Gsč. Vyžos su tokiais šniūrais nuvyniótos Žg. Vi̇̀ršininkas (kerdžius) su trūbu pūs, trūbas ilgas, su beržo toše nuvyniótas Akm. Kietai medį nuvyniójo, kad suaugtų Grž.
| refl. intr., tr. Brs: Milo autai aparoms nusivyniós lig to šmoto Pkl. Atgriotavo įnamio Melio karšinčius iš Pakarniukų alksnynės, iki kelių nusivyniojęs baltus autus apivarais M.Katil.
3. intr. vikriai nueiti, nubėgti: Ir Pikčiurnienė nuvyniojo pėsčia į Smeltę I.Simon.
| refl.: Nusvỹniojo kap gyvatė pakrūmiais Vlk. Vir vir vir nusvỹniojo kiaunė į medį Adm.
| Traukinys nulėks, nusivynios kaip žaltys laukais, giriomis I.Šein.
ǁ refl. užimti vingiuotą padėtį: Tas kelias nusivynió[ja] par mišką Rs.
4. tr. primušti, prilupti, nuvanoti: Nebuvo maža lupta, dabar reikt[ų] nuvyniót Slm. Nuvyniója, būdavo, užstovas kojas botagu Trgn. Aš jį kai nuvyniójau diržu, tai daugiau nebedūko Vžns. Nuvyniók botagu [piemenį] – tuoj pabus Ktk. Aš nubėgau į kanapes ir pasikavojau, bet atradęs gaspadorius vadžioms nuvyniójo Š(Brž).
pavynióti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; D.Pošk, M, L
1. kiek vynioti, pavyti, pasukti (ppr. į kamuolį): Vyniojus pavyniojus siūlus, vis pratrūkdavo: – Ką tu, seni, sumanei? rš.
2. žr. apvynioti 2: O vyrai kitoj pusėj pilki, tik kaklai jiems margai pavynioti S.Čiurl. Brolio pabalnotas, piršlio pažabotas, o to šelmos jaunikaičio karklais pavyniotas LTR(Trgn).
| refl. D.Pošk, NdŽ.
3. suvynioti į ritinį: Kartais su aguonums pavyniósi, cukrum pabarstysi [pyragą] Krž.
4. po apačia įvynioti: Paduok siūlų kamūliuką, pavyniósu špūlę – šniūrą meta Užv.
5. refl. pasiraityti: Kap jam pasivỹniojo po grynas kojas vijūnas Pns.
parvynióti intr. svirduliuojant pareiti: Vos vos į numus parvyniójo [girtas] Kal.
| refl. Ps.
pérvynioti tr. K, KŽ, DŽ1, pervynióti Rtr, KŽ; L, parvynioti M
1. iš naujo apvynioti: Skalnas per tą visą linksmybę tvirčiau pervynioja savo naginių apivarus K.Saj.
2. iš naujo suvynioti, pervystyti: Būdavo, pérvynioji vaiką – i miega Dglš. Kūminas išbėgs paveizėti, kunigas ar yr, jei yr, tą vaiką párvynios švariai i bėgs nešinys End. Reikė vis pérvyniot po raparacijai Drsk. Tik dabar jis kažkodėl rūpestingai pervyniojo kojas autais J.Balt.
| refl. tr.: Jis atsargiai sugrįžo į savo laužą ir persivyniojo sausais autais sudrėkusias kojas rš.
3. nuo vieno nuvynioti ant kito: Pérvyniok, Juozuk, siūlus į du kamuoliukus Mrj.
pravynióti tr. NdŽ kiek atvynioti kuo apvyniotą, suvyniotą: Pravyniók galiuką saldainio, aš nukąsu Užv.
privynióti tr. K, NdŽ, DŽ1; I, Sut, LL97
1. daug suvynioti, prisukti, pririesti: Ant šito verpsto tai privyniõs privyniõs siūlų Pb. Šeivelę privyniója siūlų ir įdeda į šaudyklę Všk. Merga rado juostą pakraštin ežero, vyniojo vyniojo ir privỹniojo to merga kamuolį (ps.) DrskŽ. Lininio, būdavo, mama priverpia, tokią megztuvę privyniója siūlo Srj. Mano motinytė turėdavo privyniótų išskrostų žarnelių plonų Užp. Autų privỹnioja ir tan vyžan indeda Kpč. Privyniójau [autų], i vis tiek atšalau [kojas] Klt.
| refl. tr. NdŽ: Čianai tokis virbalas, o an jo siūlo prisivỹnioja Pns. Prisivynióji pilną [klebetą] virvgalių, kol telpa Žlb. Kai aš plona, tai prisivynióju prisivynióju rūbų [žiemą] Klt.
2. daug susukti, prisukti: Pilna skrynelė kaliošų priguldyta, privynióta Ėr. Kočėlą privyniósi i brūžkuoji Krž.
| refl. tr.: Popierė[je] prisivyniójusi atsinešė pupikių Krš.
3. pritvirtinti, prisukti, pririšti: Vytim grebėstas privynióta Strn. Su vytikėm privynióji i pririši tus kūlius Krž. Kaip jau pavarsluos tus atvarslus i privyniós pri ratų rungo, arkliai nepabėga Kl. Privynióju virvele in obelį lašinių [paukščiams] Klt.
| refl.: Cigonas vėl ąžuolan grūdas prisvyniójęs, kad neiškristų žemėn Ign.
4. refl. prislinkti, prieiti, prisisukti:
^ Prisivyniõs Žalė (karvė) pri sieto Vkš.
5. prk. sutvarkyti, sudoroti: Tas bandinykas ir privyniójo tijūną Slm.
suvynióti tr. K, NdŽ, KŽ, DŽ1
1. Q656, N, M, L, LL316,325,329 susukti, suriesti į ritinį, į kamuolį: Išdrikusius siūlus į kamūlį suvyniók J. Pakulas reik į kuodelį suvynióti Klp.
| Daro kuodelius, suvỹnioja, suspaudžia Dbč. Bekratant ans (kuodelis) toks paliekta ilgas, pasku aną suvynió[ja] End. Pasitiesi an suolalio [pakulas] i suvyniósi į kuodelį, ka nesusiveltų Kl. Kasos ilgos, aukštai an galvos suvyniótos Šmn. Suvỹniok meškerę ir nešk namo DrskŽ. Ka vinčiavos, jei mergė su vaiku yr, ta rūtų vainikelio nededa an galvos, šiaudų nusuka tokią grįžtę, suvynió[ja] Akm. Ažudengtė suriečiama, suvyniojama SD53. Suvyniotasis popierius I. Ištepa koše rugine [avikailį], suvyniója, kad ir vilnos būtų švarios Aln. Reikėdavo suvyniót [nakčiai] audeklą, iš ryto patiesi vėl Žg. Išbaltėm, rietimus tokiuos gražius suvyniojom, iškočėjom [drobes], tik stovėk ir žiūrėk Kpč. Anksčiau su rankom mindavom linus, paskui išaustus suvyniójam į ritulį i padedam Šd. Minkštą blynelį suvyniók i dažyk su smetonyte Klt. Kamuoliukais tokiais suvyniódavo te su vandeniu [šustinius] Jdp. Kapitonas liepė greičiausiai nuleisti inkarą ir suvynioti bures J.Balč. Supjaustom tokiais diržais [mėsą], palaikom sūryme, daugiau suvyniójam Pšš. Linus džiovina pirtė[je] ir paskuo anus iškula, iššukuo[ja] ir suvynió[ja] Pln. Suvynió[ja] [milo audeklą] i padeda par naktį nuvarvėti Kl. Aguonom nupylė, suvyniojo [pyragą], kai atrieki – aguonos tik stovi Klt. Suvyniók maltinius JnšM. Cibulių suvỹniojus numestie – peteliškės dvesia nuo gailumo Švnč. Kap išbąla [audeklas], tai suvỹniojam rietiman Lzd. Suvyniója kartom [naginių odas] į kokį kubiliuką i raugina Mšk. Rinktinė [paklotė], tik suvyniójus turėt (dėvėti gaila) Klt. O dangus atstojo kaip knygos suvyniotos: o visi kalnai ir salos iš savo vietų perkeltos buvo BtApr6,14. Ir skepeta, kuri buvo and jo galvos (regėjo) padėta ne su prastiromis, bet and šalies suvyniota and (kitos) vietos Ch1Jn20,7.
| impers.: Gavo priemėtį, ale tokį, kad sutraukia, suvynioja net kamuoliukan LTR(Kp).
| prk.: Visi pečiai užtirpę, ir žarnos dieglių suvyniótos Dbk.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Tą meisą susivyniósiam į popierių Pln. Vaikas išėmė iš burnos ir susivyniojo į skarelę kumuniją LTR(Pb). Šiaudų gniužuluką susvynióji ir iššveiti puodus, tai mazgotuviai vadinos Pv. Dimša susivyniojo savo žemėlapį ir rengėsi eiti V.Myk-Put. Kitas susivyniõs ir išeis su visu rietimu Alz. Tuojaus ištiesė tą staltiesę…, pavalgė, atsigėrė, Dievui padėkavojo, o tas jauniausias susivyniojo ją BsPIII154(Brt).
ǁ refl. susiriesti, susirangyti: Jos (gyvatės) susvynióta ir inlįsta [į pagalio tarpą] Dgč. Gyvatė susvyniójo ir kirs Gdr. [Gyvatė] kap kačerga guli susvyniójus Dg. Ana (gyvatė) buvo susivyniójus mazgu Lb. Kap susvynioję buteluky tokios didelės dėlės, tai persigando ir perejo tas [danties] skausmas Dg. Inėjo – tam name nieko nėr, tiktai didelė kirmėlė guli lovoj terpu paduškų susvyniojus LTR. Anas (ežys) susvyniõs, i šuva nieko nepadaris: nusbos lot i apleis jį Pb. Ežys prie peludės susivyniójo ant kamuoliuką, ir šuva jam nieko nebepadarė Skrb.
| Viena skieda susivyniótų, ir stogas varvėtų Lb. Pūrai yra garbiniai susivynióję, t. y. susiraitę J.
| prk.: Kad trauksiu, tai susivyniósi [iš skausmo] Dkš.
ǁ refl. susipinti: Ejau, kojos susivyniójo, kritau – ranką nulūžau Kv.
2. Sut susukti į ką, kuo: Tam ryzely suvynióti pinigai Nj. Vienai kvietinių miltų į skarelę įpylė, kitai lašinių gabaliuką, kopūstlapyje suvyniojusi, rankon įbruko J.Paukš. Skurlyje atsinešė suvỹniotus peilius – pjaus mane Bb. Tuos kiaušinius suvyniójom lukštuos: kur ploniau, kur storiau Užp. Silkę, būdavo, suvynióji į popieriuką i an žarijų pakepi Sdb. Dėdienė įdėjo lauktuvių: pusę kepalėlio iškepto šienapjūtei kvietinio ragaišio ir į skepetą suvyniotą neseniai spaustą sūrį V.Myk-Put. Viską susdėjau skrynelėn, suvỹniojau popieriun DrskŽ. Į popierių suvyniójus, didliai paliekta skani silkė, į anglis įdėta iškepta Žlb. Suvyniójam, surišam [marginamus kiaušinius] su skepetaitėm, ir būna visokios spalvos, margūs Kvr. Vieną pyragėlį ji suvyniojo vaikui P.Cvir. Suvyniók negyvą auksuos, sidabruos, tai anas supus ir mum dar susmirdins Ant. Nusivilko savo marškinius, muni suvyniójo, – pliko [vaiko] neneši par lauką Yl. Iš senų paklodžių, būdavo, padarai vystyklų suvyniót tą vaiką Snt. Ponai važiavo pro šalį, veiza, – vaikas skarelėse gražiose suvyniótas Lk. Ka ans (kūdikis) neišsiardytum, taip ankštai su ta pačia siaustuve suvyniósi, i gan Trk. Ans suvyniótas storai – ne tokiai nūsprogai panešti LKT54(Trk). Negalėjo vaiko merga išmaitinti, padėjo prie kelio suvyniotą P.Cvir. Vaiką suvyniója juosta [veždami krikštyti] Ad. Reikėjo vaikalį suvynióti taip ankštai kaip medelį Yl. Vaiką teip sau suvyniós, kaip kočėlą padirbs, suvyniós su tuo tatai valiniu Lpl. Suvyniótą mergaitę bovijau Dglš. Mun kai tik suvỹniojo [petį] – ir skausmą atleido Gr. Kojos į priegalį suvyniótos atdrungo, atšilo J. Margoj skrynioj pakavosiu, silkų kuskoj suvyniosiu LTR(Krtn). Ievos a karklo vytim suvyniója suvyniója, suriša [akėtvirbalius] Mšk.
^ Mergų pyktis kasoj suvyniótas Pnd.
| refl. tr., intr.: Susvỹniojau paklotėn vaiką ir nuejau linų raut DrskŽ. Susvỹniojus galvą guli DrskŽ. Šiltai susi̇̀vynioti ir gulėti išsitrynus Rdn. Būdavo, susvynióji vaiką, prisriši an nugaros ir tep eini grybaut Vrn. Mergiotę susvyniójus atsivijo jį iš kariuomenės Klt. Vaikus susvynióję, būdavo, i nešamės į laukus Tj. Pripratus šiultai miegot, susvynióju susvynióju Klt. Skaron tokion veltinėn susisupa, susivyniója ir važiuoja Vj. Žiemą su šlėdalėms ka važiuos, susivyniós kojas į šuneną Kl. Į skarmalus susivỹniojusi gulėjo Vn. Sermėgą išsineša ir guli rugiuos susvyniójęs Žl. Patalai tokie dideli, susivỹniok vi̇̀sas i gulėk Jrb.
3. DŽ suvartoti kam vynioti: Suvyniójau visus popierius į pipirus J.Balč(Dr).
4. refl. visu greičiu pašokti: Kad vyras būtų, rikteltų, tai cigonė tik susvỹniotų ir dingtų Srj. Tas mūs katinas tai ir gajus: rėžiau spragilu, o jis tik susvyniój[o] ir kap nuej[o], tep nuej[o] Al.
5. refl. vikriai susitvarkyti: Kap jūs greitai susvỹniojot Dg. Vienu rozu tik susvỹnioj[o] ir ištekėj[o] Nč. Greit susvỹniojau: in šę, in tę – ir kapmat namie Rod.
6. sumušti: Vai, aš tave suvyniósiu šita lazda PnmA. Suvyniójo piemenį vadelėm PnmA.
7. prk. įveikti, nugalėti: Aš jį visai lengvai suvyniojau Dkš. Tik tu jį paduok! Suvỹnios kaip šiltą vilną Dkš. Ta aną suvyniójo teip, buvo kaip balta vilna End.
| Anys tave kaip norės, teip suvyniõs Gdr.
ǁ pribaigti: Liga jį labai greit suvyniójo Vrn. Vėžys suvyniójo moteriškę Ūd.
ǁ Upt apgauti, apsukti: Suvyniójo merga berną Sml. Suvỹnios vyrą tos bobos, liks plikas kap tilvikas Prn. Suvyniojo grafą kaip šiltą vilną rš.
ǁ Vn įkišti į bėdą.
užvynióti tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. R, R40, MŽ, MŽ53, N, M, L, LL101 užsukti, užriesti ant ko: Ant viršaus kamuolio užvyniók siūlus J. Užvỹniota tokia virvė smaluota Vlkv. Tą skepetą jam užvỹniojau, užsiaučiau Jrb. Padarydavo iš liepos skūros [nagines], autus užvyniódavo Vg. An pirštų užvyniója [saują linų] ir šukuodavo Žb.
| refl. tr. NdŽ: Dabar jauni gudresni: šelkas ant nosių užsivyniója, įkiša nosis šelkose Mžš.
ǁ uždėti, užkloti: Užvỹniojo [žolių] anta žaizdos – i pagijo DrskŽ. Jeigu įsipjauni, mama paimdavo voratinklį, užvyniódavo, ka kraujas nebėgtų Pžrl.
| refl.: Sakydavo, kad negaliama eit par Žolinę [riešutauti] – gyvatė an kaklo užsivyniõs Dt.
2. kuo apvyti, apvynioti: Kartinė tvora vytim užvynióta Kp.
ǁ kuo apsupti, apvyturiuoti, apmuturiuoti: Nors skarele greitai užvyniók – ir tegul lekia Plm. Ažvynióta viduriai [po operacijos], skauda, negaliu Dgč. Reikia patrint [vaistais] ir žuvỹniot Rod.
| refl. tr., intr. J: Autus ant kojų užsivynióti KI125. Liepęs paimti tų savo plaukų pluoštą ir užsivynioti ant savo kairios rankos smiliaus LMD(Sln). Tada išvilko ji drapanas našlių, kurias nešiojo. Apsidarė skraiste ir užsivyniojo ir pasisėdo užu vartų BB1Moz38,14.

Daugiau informacijos

parvynióti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užvynióti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

atri̇̀sti

Apibrėžtis

ri̇̀sti, ri̇̀ta (reñta Gg), ri̇̀to (ri̇̀tė)
1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius ri̇̀tam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis ri̇̀tė Ob. Akmenį nuo kapo ri̇̀sti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis ri̇̀tė ri̇̀tė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito rš. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199.
| prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien.
^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis ri̇̀tamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą ri̇̀ta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinai̇̃ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.
ǁ grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu ri̇̀st Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.
ǁ voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį ri̇̀sti NdŽ.
ǁ versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.
ǁ leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai ri̇̀to ri̇̀to stalu stiklužį; už tai jis ri̇̀to, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).
ǁ sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: ri̇̀ta i ri̇̀ta pasieniais [savo porą] Prng.
ǁ stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą Mš.
2. tr. versti, griauti: Vėjas ri̇̀ta laivę ant šono Sv. Anudu ri̇̀ta kits kitą J. Ri̇̀ta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db.
| prk.: Jis ri̇̀ta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B.
| refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi MŽ23.
ǁ leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą rš. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm).
3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą ri̇̀sties reik Slnt.
4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8.
| refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį ri̇̀stis Skr.
| prk.:
^ Žodžiai kaip ristè ri̇̀tasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: ri̇̀tas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc.
5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B.
| refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, ri̇̀tas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta rš. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs).
6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai ri̇̀tas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè ri̇̀stis Raud. Kaip meška ri̇̀tos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr.
7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja rš. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai rš. Laukan pradėjo ristis mokiniai sp.
| prk.: Daba ricieliai pradės ri̇̀stis: dieną šils, naktį šals Bsg.
8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu rš. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, ri̇̀tase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb.
| prk.: Visi ri̇̀tas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais ri̇̀tas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv.
9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž.
| prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą rš. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas rš. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga rš.
10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis ri̇̀tas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų rš. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi rš. Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov.
11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas rš.
12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas ri̇̀tas greit – nė nepajunti Jrb.
13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo ri̇̀tasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas ri̇̀tas par slenkstį Kv. Dar tik ri̇̀tasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – ri̇̀tas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion ri̇̀tas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč.
^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut).
14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip ri̇̀tas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai ri̇̀tatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar ri̇̀sčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai ri̇̀stis (tvarkytis) Rdm.
15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, ri̇̀tas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai ri̇̀stis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas ri̇̀sties Slnt. Ri̇̀sties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka ri̇̀tas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie ri̇̀sties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais ri̇̀stis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau ri̇̀sties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk).
| prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms ri̇̀sties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš.
16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos ri̇̀tas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria ri̇̀tose, ka juodvi ri̇̀tose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Ri̇̀sties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Ri̇̀tamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo ri̇̀siuos? Žlp.
17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč.
18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai ri̇̀tose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau ri̇̀tas Smal. Jau perukas ri̇̀tasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų rš.
19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr.
20. intr. mainyti: Ri̇̀skim peiliais Vrb. Ri̇̀sti mėgsta čigonai Ss.
21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts.
22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasi Plv.
ri̇̀pką (ri̇̀tinį J.Jabl) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
antri̇̀sti, añtrita, antri̇̀to (ž.)
1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60.
2. refl. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito Plt.
apri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) tr.
1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti.
2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527.
3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin J.
4. refl. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito prš. Brinkt apsirito bernas ant žemės rš.
atri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) tr.
1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N.
ǁ atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą Mš.
2. Q15,653, VlnE56, Sut, N, K, M nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu SD217. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin J. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi Žvr. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą LTR(Rk). Akmenis vėl nuo kelio atrist DP31. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Mž245. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo? Ch1Mr16,3.
| refl. tr.: Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim Jž.
3. refl. K, DŽ1 atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys BsPIV37. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės LTR. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęs Smln.
4. refl. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako rš. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs rš. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito KrvP(Drsk).
5. refl. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot? Alk.
6. refl. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to Sg.
| prk.: Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė V.Bub. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia rš. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos rš.
7. refl. atsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis J.Avyž.
8. refl. prk. ateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena rš.
įri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė)
1. tr. SD407, Sut, N, K, DŽ1 įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko J. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą? Kal. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna Š. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių Vn.
| refl. tr.: Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos Ds.
| prk.: Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas Žd.
ǁ įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną rš.
2. refl. K, DŽ1 ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę (ps.) Žvr.
3. refl. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją LTI207. Jis į grabę įsirito prš.
4. refl. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas A.Vencl. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs V.Kudir.
5. refl. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga J.Avyž. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis A.Vencl.
6. refl. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį rš.
7. refl. Plv įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon Š. Sėdi insri̇̀tęs [vežime] Dglš. Insri̇̀tus paduškose guli Dglš. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą Pt. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų J.Balč. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai? Mžš.
8. refl. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke Jd. Jis vos įsiri̇̀to į trobą Gr. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako M.Valanč.
išri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) tr.
1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos J. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum Rs. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo? LKT295(Alz).
| refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub.
ǁ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn.
^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng.
ǁ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr.
2. ritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniego Jrb.
3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną! Slm.
4. refl. išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk).
ǁ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš.
ǁ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum veleno Vlk.
5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl.
6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti.
7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt.
8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš.
9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs.
10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš.
11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės Klt. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė Sdk.
^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj.
12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st Klt.
| Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų] Klt.
| refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo) Rdn. Išsi̇̀ričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks) Ll.
| Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakyk Rdn.
13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs.
14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀to Skr.
15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė Slm. Vištyčiai išsiri̇̀tę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč.
16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties) Gs.
| refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.
◊ ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos Ds. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkui Aln.
ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.
nuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė)
1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį J. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl).
| prk.: Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti KI34.
ǁ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr).
2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222.
| refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusiri̇̀si Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusiri̇̀to Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65.
| Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put.
| prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž.
^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr).
3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir.
4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš.
ǁ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp.
5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318.
6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd.
| refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš.
7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo NdŽ.
| Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš.
| prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl.
8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp.
9. refl. DŽ1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš.
10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką Erž.
| prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž.
^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR.
pari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) tr.
1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198.
ǁ truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59.
ǁ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds.
ǁ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk.
2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀ Sb.
3. SD265 paridenti po kuo.
| refl.: Kamuolys pasiri̇̀to po suolu Ėr.
ǁ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr.
4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164.
| prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) Tvr.
5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st Vs. Boba tik pasi̇̀rita KlvrŽ.
6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir.
7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė LKKII204(Zt). Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv.
| prk.: Parito mane liga ant lovos rš.
^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln).
| refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143.
| Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559.
| part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum Rdn.
ǁ nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš.
8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko Brsl.
ǁ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėny Prng.
9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą pari̇̀totav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną pari̇̀to J.
| prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš.
^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk).
| refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72.
10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv.
11. refl. pasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juo Brsl.
12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr.
| refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turės Vkš.
13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš.
parri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė)
1. tr. parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų d.
ǁ prk. parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų! Dsm.
2. refl. parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas LTR(Jz).
3. refl. sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs? Mžk. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namo rš.
4. tr. pargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to! Šk.
| refl. tr.: Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis V.Piet. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės V.Bub. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę LTR(Mrj).
5. refl. pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai Prk. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvas Rdž.
pérristi
1. tr. SD300, Sut, N, K perstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnį J.
2. refl. persiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuose A.Vencl.
3. refl. perlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti Grž. Šiaip taip pársirito par slenkstį Kv. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę Lel. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas Šl. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks rš. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn rš.
| prk.: Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt rš. Jau per tris dešimtis persiritusi pana J.Paukš. Jau persirito žiema į antrą pusę rš. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų rš. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų Užp. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm Ds. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs) Pt.
ǁ refl. pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukais rš.
4. refl. persimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisras Rod.
5. refl. vilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną Mš.
| prk.: Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai A.Vencl. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt Mrj. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulys V.Bub.
6. refl. sklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykanta Vaižg.
7. refl. užtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo Krš. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša! Krš.
prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) tr.
1. pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo Rš. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiu (d.) Tvr.
2. ridenant prastumti pro šalį.
| prk.: Daug vilnių likimas pro mane prarito rš.
3. refl. sunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeina Kv.
4. refl. pralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito! A1884,338.
5. prk. su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė Slm. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviau Klt.
6. prk. išlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleist Ml.
priri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė)
1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180.
| refl. K.
2. tr. K priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenų Šlč.
3. refl. imantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui LTsIV521.
4. refl. LL24 prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkų Ėr.
5. refl. prieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarys rš.
6. tr., intr. menk. privalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu Lp. Šuo priri̇̀to kap balkis Lš.
7. tr. prikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀to Prk.
8. tr. Trk nugalėti imtynėse.
suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) tr.
1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus Kal.
| refl. K.
2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles Ig.
| prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš.
3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J.
| refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš.
4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelin Vrn.
5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs).
6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragais Grg.
užri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) tr.
1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas Jrb. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška) LTR(Rk). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo Klt.
| refl. tr. prk.: Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito Pt.
ǁ N, K, DŽ1 užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu J.Balč. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų LTR(Klvr). O buvo duobė užrista akmeniu M.Valanč. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo Ch1Mt27,60. Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės BsPIII50.
| prk.: Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu DP182.
2. DŽ1 užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeit Jrb.
3. užkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies BsPII90. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką) Klt. Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus Užp.
| refl. tr.: Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas LTsIV570. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečių Lš.
4. refl. K, LL276 užlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška Dkšt. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas) Ad. Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi! Sdk. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų Skp. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas Vaižg. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita Sml. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio Ps. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas] Mrc. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita Mrc.
| prk.: Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai) Lp.
^ Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęs Vlk.
5. refl. pakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves rš. Saulaitė biskį užsiritusi N.
6. refl. ritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdė rš.
7. refl. iškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventa Jrb.
8. refl. Vlk parversti, pargriauti.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (822)

prataškýti

raztaškýti

prišnekė́ti

nuši̇̀ldyti

parrašýti

razsirašýti

atvynióti

parvynióti

užvynióti

atri̇̀sti