Termino paieška - labai smarkiai

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (822)

sumeti̇̀mas

Apibrėžtis

meti̇̀mas sm. (2), meti̇̀mos refl. ind. (ž.)
1. SD31,331, R407 → mesti 1: Patiko mano meti̇̀mas? NdŽ. Tai metimužėlis! Jrk103. Stiprios varžovės susirinko ieties metimo sektoriuje sp. O jis atsitraukė nuog jų kaip akminio metimą BPI365.
2. → mesti 3: Kas meti̇̀mas [meškerės], tai lydeka – pridėjau pilną valties galą Kn. Alacho sprendimu, iš pirmo metimo sugavau vieną žuvį ir ją tau atiduodu J.Balč.
| Meti̇̀mų (rinkimų) diena Dr.
3. → mesti 4: Meti̇̀mas [šieno] iš vežimo labiau vargina, kaip meti̇̀mas vežiman Sb.
4. → mesti 6: Pinigų meti̇̀mas jaunajai NdŽ.
5. → mesti 12: Iš dantų meti̇̀mo arklys paliko papūrusio plauko (šeško plauko) Ggr. Plunksnų metimo čėsas KII50.
6. → mesti 15: Kad, nutraukus audeklo metimą, imsi valgyti, – suvalgysi ataudus (priet.) LTR(Rm). Dvylikos sienų tai ir meti̇̀mas trunka Lš.
7. Vv audeklo apmatai: Meti̇̀mas linų, o šilkais atausta Srd. Šiemet noriu suaust tris metimùs ir an vieno suverpt Krok. Ir turi drabužį tą sudeginti arba metimą, arba ataudus CII955.
8. sėjamo lauko juosta nuo vienos nubiržytos linijos iki kitos, biržė: Šito vyro didelis, platus meti̇̀mas Trg.
9. → mesti 17: Meti̇̀mas metimù nelygus: vienas kavolis drūtai suvirina, kitas tik bet Trgn.
10. → mesti 20: Par ilgą meti̇̀mą ir pasigėrė gatavai Šts.
11. → mesti 21: Aną suėmė už ausies meti̇̀mą vokyčiuo Šts.
12. refl. → mesti 29: Žuvis, kiaušiai, dešra, vėdarai, dūmuose rūkytoji meisa nuog parsistovėjimo ir metimos pūti savėje nuodus įgauna IM1878,25.
13. refl. → mesti 32: Ale pasiutęs tų voratinklių meti̇̀mos! Vkš.
14. vėmimas: Pamilusis skanumus valgio, lig metimo valgo brš.
◊ akiẽs meti̇̀mas žvilgtelėjimas, žvilgsnis, pažvelgimas: Iš pirmo akies metimo Pfulis pasirodė kunigaikščiui Andriui tarytum pažįstamas rš. Sustojęs vaikinukas vienu metimu akies apžvelgė arklius V.Kudir.
bùrtų meti̇̀mas I tam tikrais ženklais būrimas, kam kas turi tekti ar kas ką turi daryti.
kaulẽlių meti̇̀mas; SD108 žaidimas kauleliais.
kõrtų (kartų̃) meti̇̀mas būrimas kortomis: Ką čia tikėsi į tą kartų̃ meti̇̀mą Jdr.
už akių̃ meti̇̀mas KII332 priekaištas.
antmeti̇̀mas sm. (2); M.Valanč → antmesti 7.
apmeti̇̀mas sm. (2)
1. N → apmesti 1.
2. → apmesti 5: Apmeti̇̀mas daug atėmė laiko, o jau būtau senai audus Al.
3. refl. → apmesti 13: Netikėk juo: tai ne teisybė, o tik apsimeti̇̀mas Up. Mun toks ano apsimetimas dikčiai nepatinka Vvr. Tik jo apsimetimas negyvo (tik jo negyvo apsimetimas) lokį iš čion nuvarė J.Jabl.
atmeti̇̀mas sm. (2)
1. Sut → atmesti 2.
2. SD406, KI33 → atmesti 8: Jokie samprotavimai negali išteisinti atmetimo tiesos J.Jabl.
3. → atmesti 10: Tau šito vyro atmeti̇̀mas į gerą neišeis Rdm. Ko pirma verkt ir gailėt? … Ar atmetimą nuog Dievo argu prakeikimą jo? DP11.
4. → atmesti 11: Laukininkų draugystė sutarė prociavotis apie atmetimą šventos dienos darbo dvaruose ir tųjų kumetiškėse LC1883,27.
5. refl. → atmesti 12: Jie nori atkeršyti už atsimetimą nuo jų sp. Kur nėra vienybės, ten nei šnekėti negalima apie atsimetimą A1884,64.
6. žr. atmesti 13: Pasirašei sutartį ir mokėsi, niekas tavo atsimeti̇̀mo nežiūrės Ds.
7. refl. netesėjimo pabauda: Kas suderėjęs paskui nebenori pirkti, tas gauna atsimeti̇̀mo užmokėti Š. Ar reiks man užmokėti du šimtus rublių atsimetimo? J.Balč.
8. M → atmesti 17.
9. atimties veiksmas: Suskaitau aš gerai, neapgaus, tik su atmetimù mun blogiau Krš.
10. refl. J → atmesti 19.
11. nepilna užuogana, padaryta ariant į vieną pusę, atmetinys: Tik suarsiu atmeti̇̀mą ir eisiu namo Arm. Tę žuoganų aukštų neark. Jei kap, tai atmetimuosna! Vlk.
įmeti̇̀mas sm. (2)
1. M, Sut → įmesti 1: Niekingiausia mirtis senobės prūsams buvusi įmetimas vandenin rš. Sekmąją nu įmetimo dieną atejo pri levų duobės Cyrus karalius ir atrado Danielių tebgyvą M.Valanč.
2. → įmesti 3: Iš antro įmetimo [meškerės, blizgės] vieną žuvį pagavo kap šaudyklę Gs.
3. → įmesti 6: Juozapo įmetimas kalėjiman buvo sunki bausmė brš.
4. refl. → įmesti 9: Karščio insimeti̇̀mas yr, tai ir negyja žaizdos Trgn.
išmeti̇̀mas sm. (2)
1. K → išmesti 1: Grūdai patenka į būgno vidų, maišomi ir slenka į išmetimo angą rš.
2. SD277 → išmesti 3.
| refl.: Supelėjęs, suplėkęs pašaras, nenuplauti šakniavaisiai gali sukelti susirgimus ir priešlaikinį paršiavimąsi arba išsimetimą rš. Po to išsimeti̇̀mo kumelė nebišsitaisė Užv.
3. → išmesti 6: Išmetimas iš vyresnybės I. Išmetimas iš draugysčių R52.
4. kas išmetama, išmata: Tapome kaipo išmetimai svieto Bt1PvK4,13.
5. → išmesti 27: Aš netikiu išmetimù Pvn.
6. Jrb, Krtv žr. išmestinė 1: Kur vagos arime esti sumestos – ten sumetimas, o kur į abi puses išverstos ir pasidaro tuščias arime takas – ten išmetimas Ss. Daryk išmetimùs ten, kur sumetimas buvo, kad išsilygintų dirva Šk. Kaip art dirvą, ar ant išmeti̇̀mo? Lkm. Ardamas nedaryk gilaus išmeti̇̀mo – gali paskiau neužsilygint Trgn. Koks artojas, kad nemoka išvaryt tiesaus išmeti̇̀mo Auk. Išmeti̇̀mai buvo pilni vandens Rs.
◊ išmeti̇̀mas ant akių̃ padarymas priekaišto: Bara jį smarkiai, su išmetimu ant akių visokios neviežlyvystės Ch1Moz31(turinys).
numeti̇̀mas sm. (2)
1. SD459, KI35 → numesti 2.
2. → numesti 10: Po kiaušo numetimo vėžiai taip minkšti, kaip sviestas rš.
pameti̇̀mas sm. (2)
1. → pamesti 1: Jis labai susirūpino dėl rakto pametimo rš.
2. R368, Sut → pamesti 3: Pametimas pilietybės aiškiai išdėstytas rš. Anys žino juos didžiai nusiminusius ir dėlei pametimo savo pono bijančius bei drebančius BPII28.
3. → pamesti 5: Išprašyk pametimą marnasčių svietiškų brš.
4. → pamesti 6: Mano vyras Amerikon išvažiavo geruoju, ne pametimu Vaižg.
| refl.: Pasimetimai ar šiaip palaidas gyvenimas jiems visai negirdėtas daiktas J.Balč.
5. refl. → pamesti 16: Tam tikrą pasimetimą, blaškymosi periodą patyrė beveik visi jo bendradarbiai rš.
6. SD278 → pamesti 17.
7. SD263 → pamesti 18.
pérmetimas sm. (1)
1. → permesti 1: Grunto permetimas per pakopas rš.
2. → permesti 5: Čia gali būti kariuomenės permetimas, o ne pasitraukimas rš.
3. refl. rš → permesti 8.
4. refl. → permesti 20: Medžio sukimos (persimetimas) bedžiūnant yra svarbi yda rš. Traktorių variklių blokų persimetimas rš.
| Koks bus smūgis tas persimetimas jai jaunystės dienose Skr. Gimė tai sveika, tik augant persimetimas (stuburo iškrypimas) pasmatė Trgn.
prameti̇̀mas sm. (2)
1. → pramesti 1: Vis tiek tu prakiši – mano tik vienas prametimas, tavo trys (žaidžiant) Vb.
2. → pramesti 7: Tai buvo mūsų didelis prameti̇̀mas, kam mes pasiskolinom iš banko pinigus: iš kur dabar juos atiduosi žmogus Brt.
3. refl. M → pramesti 13.
4. → pramesti 17: Nes jo įsčioje buo išrinkti pirm prametimo fundamento to pasaulio DP454.
5. Lp, Krd viralo uždaras, prametalas: Jau aš prasgyvenau: ir pieno turiu, ir sviesto, ir prameti̇̀mo turiu Kb. Jau kelintas čėsas, kap mes be prameti̇̀mo valgom Lš.
primeti̇̀mas sm. (2)
1. M → primesti 1.
2. KII315 → primesti 3.
3. → primesti 7: Kokio primeti̇̀mo benori, kiek pačiai bereik? Užv.
4. → primesti 8: Protestuojame prieš antiliaudiško teroristinio režimo primetimą sp.
5. refl. → primesti 19: Kap rados kojoj kokis prismeti̇̀mas, tai puvo puvo Rod. Geron priežiūron šitokio prismeti̇̀mo (pūliavimo) tikrai būt nebuvę Lš. Bus odoj kūno ugnies prisimetimas Ch3Moz13,24.
6. refl. → primesti 20: Motule, man šiandie nesisveikia. – Tai tavo prismeti̇̀mas, dukrele: nemoki darbelių daryt, tai tau ir nesisveikia Prng. Meilėj daug prisimetimo rš.
7. KII327 → primesti 21.
sumeti̇̀mas sm. (2)
1. N → sumesti 2.
2. SD338 → sumesti 4.
| refl. Sut: Idant ne tuo laiku, kad ateisiu, susmetimai darytųs GN1PvK16,2.
3. suimta, įlenkta drabužio vieta: Ar [kelnių] sumeti̇̀mą išardyt? Ėr. Antajuosčio sumeti̇̀mas man net nugarą nugraužė Lš.
4. klostė: Viskas siūta paprasčiausiu būdu, kad tik mažiau siūlių, mažiau sumetimų, mažiau medžiagos reiktų suvartoti Vaižg.
5. dvi vagos, suverstos viena prieš kitą pradedant arti: Kur pernai arta sumetimù, te šiemet ark išmestine Dbk. Reiks art iš vidurio dirvos an sumeti̇̀mo, tai nebus vidury vagos – išmestinės Ds. Padarysiu sumetimą, ir ark Lp. Sumeti̇̀man suarta OG180. Ar mokėsi sumėtyti sumetimùs? Br. Daugiau daryk sumeti̇̀mų – per plačios lysės Pgr. Nedaryk plataus sumeti̇̀mo – lieka daug žemės nesujudinta Ukm. Šlapiose vietose sėk bulves į sumetimus, kad neišpūtų Skdv.
6. užuogana: Vieną sumetimą pasėti tep, o kitą aparti Rmš. Iki pusryčių suariau porą sumeti̇̀mų Up. Žąsys visą galą sumeti̇̀mo avižų išteriojo Krok. Kap arsim: ar į sumetimùs, ar į lyses? Ig. Žemas laukas visada geriau suart mažais sumetimais, tada nereikia ir vagot Šš.
7. Švnč suverstas iš abiejų pusių pradalgys, sumuštinis: Sumeti̇̀mai neiškratyti neišdžius Knv.
8. refl. Sut, Krš susiėjimas, pobūvis: Nėr susimetimo be šnapšės virimo Šts.
9. refl. stuburo iškrypimas: Vely būt mirus: su susmetimu jai vis tiek ne gyvenimas Trgn.
10. refl. → sumesti 17: Susimetimas ing kruopus, susitraukimas I.
11. refl. → sumesti 18: Galia išbraukyti bobos tą susimeti̇̀mą Krš.
12. refl. → sumesti 23: Tai bobai žarnų susimeti̇̀mas (tokia liga) buvo Slm.
13. refl. → sumesti 26: Reik susimeti̇̀mo, kad nesusitęstų daržų nuėmimas Šts. Šiandieną turėjau didelį susimeti̇̀mą, kol aplankiau 15 Vilniaus bažnyčių Plt.
14. refl. sambrūzdis, sąjūdis: Susimeti̇̀mas buvo didelis, kad bėgo Šts.
15. → sumesti 28: Kas anų sumeti̇̀mas, kaip pamaluoti! KlvrŽ. Ir nebeturėk tu man, žmogau, sumetimo: lįsk, kišk nagus, kur nereikia Grž. Jis neturi tiek sumetimo J.Jabl.
16. apskaičiavimas, samprotavimas: Liko, mūsų sumetimais, penkiolika varstų rš. Žemaičių sumetimu, buvo aišku senį Vydmantą dukteriai turint antra tiek gyvais pinigais Vaižg.
17. ppr. pl. priežastis, motyvas: Jis turi savo sumetimùs BŽ486. Kai kurie paralelizmai panaudoti ir stilistiniais sumetimais rš. Gali jis keršto sumetimais pripasakoti nebūtų dalykų! T.Tilv.
užmeti̇̀mas sm. (2)
1. N, I → užmesti 1.
2. → užmesti 3: Ona grėbia, akimis vesdama kiekvieną grėblio užmetimą rš.
3. siūlo uždėjimas ant vąšelio ar virbalo mezgant: Į kiekvieną pagrindinės pynelės kilpą neriami žemi stulpeliai be užmetimo rš.
4. → užmesti 8: Šitos žuvys vienu tinklo užmetimù ištrauktos Lš. Meškerės užmetimai turi būti daromi botago smūgio judesiu rš.
5. → užmesti 16: Dėl šito užmeti̇̀mo kaip nebuvo kirvio, teip nėr Trgn.
6. Q49 → užmesti 21.
ǁ apleidimas: Griešija, kurie po smerčio savo tėvų brolius ir seseris, labiau mažus, krividija, užmetime anus laiko, užauginimo neduoda brš.
7. → užmesti 22: Nu užmeti̇̀mo penėti šešius maišus miežių sušersi – turėsi paršus ne ant juoko Krš.
8. refl. Pc → užmesti 31: Ką tik jo toks užsimeti̇̀mas, o važiuot tai te nėra reikalo Sb.
9. refl. užsipuolimas: Iš kurgi ėmėsi tas rėksmas ir dėl ko tas užsimetimas ant mūsų? A1884,394.
×10. M → užmesti 32: Trumpai atsakiau į tavo užmetimus rš. Neišsitark ko nors – ten tau darys visokių užmeti̇̀mų Kair. Koks čia užmeti̇̀mas, jei pasakė, kad gal tu paėmei? Kair.
◊ akiẽs (akių̃) užmeti̇̀mas pažvelgimas, žvilgtelėjimas: Vienu akies užmetimu pažinau Kazimierą rš. Pirmu akių užmetimu, jiedu dirba priešingą darbą: ką vienas pagadina, antras neva pataiso Vaižg. Aštrus akiẽs užmeti̇̀mas KII148.

Daugiau informacijos

išžeñgti

Apibrėžtis

žeñgti, -ia, -ė KBII155, K, I, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII336, KŽ; H, R, R94,317, MŽ, MŽ123,424, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL237, ŠT215,366,416
1. intr., tr. einant kelti koją: Žengiu, žangstau SD281. Atlankysiu visus, kurie puikaudami žengia per slenkstį SPII179. Jau jis žeñgia eit Dsm. Kai žengiaũ lėkt, i stvėrė koją sopėt Klt. Nuo tako žeñgsi, sniego virš kelių Krs. Atejau ir žengiù, tai kap nėriau nosia Pv. Kap žeñgs an akmenelio, kap duos ravan, kašelę po savim, i atsinešė tik penkius sveikus [kiaušinius] Švnč. Žeñgė par ravą, kaip virto dirvon Žl. Koją žengei̇̃, i virsti, slidu Klt. Kuinai tau akėdami žeñgt nesistengia K.Donel. Par virvę nereikia žeñgt Mlk. Paskutinį kartą liūdnas slenkstį žengia rš. Per gulintį žmogų negalima žengt – jis neaugs LTR(Srj). Per šluotą žeñgt negalima [nėščiai moteriai] Srj. Neženk, svočiute, per slenkstį, per slenkstį – mano slenkstis šakotas LTR(Kš).
| prk.: Žengia [silpnavalis] per kitų laimę, per lavonus J.Gruš.
ǁ tr. eiti (žingsnį): Koks te ejimas – žingsnį žeñgia ir stovi Klt. Pėsčias i žangsnio niekur nežeñgia, tai su dviračiu, tai su mašina Klt. Žeñga dar žingsnį ana sau kaip jauna Trk. Kur tik žengiu žingsnelį, vis ašarų upeliai LTR.
^ Žeñk žingsnį platų – mažiau nuplėši batų Jrb.
2. intr. einant kur patekti: Žeñk į vidų! K. Ženkit, meldžiamieji, į vidų! J.Jabl. Einu laisvai, žengdamà sa[vo] trobon Drsk. Tačiau staiga iššoksta durys, vidun svetimšalis naktinis žengia B.Sruog. Tiktai norėjo žengti į priemenę, girdi – už tvoros kaimynas kažin ant ko plūsta Ašb. Tas (kunigas) atejo, nedrįsdamas vienok žengti į kambarį, už durimis stovėdamas išklausė nusidėjimų ir išrišo M.Valanč. Trobon žengusi, pūkšteldavo į plačią geldą ledinio vandens, tik ką pasemto iš šulinio, ir prausėsi pasiūžčiodama J.Balt. Jis turėjo žengti į laivą SkvMr4,1.
ǁ artintis, prieiti: Šitaigi mes tave jau su kokia meile galėjome žengiančią sūnausp pralydėjome ir sakiojome tave nuog tolo, Merga pagirtoji DP617. Aaronas ir jo sūnūs tur anomis (kelnėmis) vilkėtisi, kad eis ing šėtrą tabernakulo alba altoriausp žengs BB2Moz28,43. Po tokia malda žengė ji stulpop, kuri buvo už galvų patalo BBJdt13,7.
ǁ prk. patekti: Prie realinės mokyklos būdavo dar vadinamoji rengiamoji klasė, kurioj mokslas truko vienerius metus, ir kas jos kursą gerai išeidavo, žengdavo į I klasę J.Balč.
| Prie tėvo gyvos galvos, nežengdamas į sostą, gavai karūną Lenkijos J.Gruš. Dangun žengti B130. Viešpats dangun žeñgė KI417. Po tam kad žengė Ponas danguna, savuosius apaštalus ramino ir liepė viename mieste laukti, pakolei dvasią šventą nusiųsiu PK171. Tikim Jėzų dangun žengusį, dangų mums atvėrusį Mž296. O kad tai kalbėjo, atejo debesis, ir uždengė juos, ir išsigando, kad anys žengė debesin Ch1Luk9,34. Ir kaip anys veizdėjo ing dangų jam žengiančiam, šitai du vyru stojose pas anus rūbuosu baltuosu, kuriuodu kalbėjo: vyrai Galilejos, ko stovite, veizdėdami ing dangų? VlnE73.
| prk.: Malda širdes, ne nasro, žengia ing dangų DP538.
3. intr. judėti į priekį, eiti, žingsniuoti: Greitai žeñgia senutė Upt. Žeñga drąsiai [vaikas] kaip didelis Krš. Kas gi te teip žeñgia, ar ne dėdė? Skp. Kap duos didelis lietus, neseka nė glestert, nė žeñgt Rod. Žeñgia, jau žeñgia po biškiui vaikas Klt. Aštuonis devynis kilometrus su pienu žengu parduot Klm. Žengė kelis žingsnius ir sustojo J.Jabl. Praleisiu, ba tu žengi̇̀ greičiau Šlvn. Kap aš tik žeñgt, tep mane riest Kpč. Žeñgiam jau, vaike! Dg. Žangus arklys žeñgia dideliais žingsniais J. Einu par laukelį, žengu ant kalnelio S.Dauk. Aš tik žengù, tik žengù, jei aš greičiau bėgu, i tas vagis [vejamas] greičiau End. Po mažo penkto[je] šešto[je] dieno[je] žeñgsi liuob visur kaip kumelė Krš. Ir kur einat, kur žeñgiat? Mrc. Kur eisi, kur žeñgsi, o namie geriausia Stk. I žeñk, ka kojų negal pakelti End. Ana žeñga i žeñga iš paskos Žr. Lapinas žengė su jaunąja aplinkui skobnių V.Krėv. Žengė žengė Mikutis per girias, o kaip nėra, taip nėra nei galo, nei krašto A.Vaičiul. Atsisveikinau, paėmiau lazdą į rankas, tarbą ant pečių ir žengiau į šio plataus pasaulio visai priešingą nuo Šaltuonos pusę J.Sav. Leidžias saulė už kalno, garsu, nėra vėjo! Žmonės ramūs sau žengia taku Mair. Kur žengęs, kur ėjęs, Petras apmaudais nesiliovė Žem. Kiti pradeda aplink jį (aukurą) žengti skrituliu, dešinėj pusėj – dešinėn, kairiojoj – kairėn Vd. Kur žengiu, ten ar vokietis su kryžiumi, ar lenkas V.Krėv. Davė jai saulė čeveryką, kad ji žengė, nužengė penkis šimtus mylių LB169. Kur eidami, kur žengdami, atminkime Pono mūsų Jėzaus Kristaus, jog jis mus mylėdams dėlei mūsų kentėjo BPII25.
| prk.: Kaip sakė [tėvai], teip ir žeñgia [gyvenimas] Alks. I da kada karas bus, i vėl žeñgs par Lietuvą, matysi Pgr. Teip lietuviai žengė nu nelaimai į nelaimą S.Dauk. Mano ūkyje gyvenimas labai mizernai žengė J.Sav. Niekados nesitikėjau, kad mūsų sodietės taip norėtų žengti pirmyn, taisyti savo gyvenimą Pč. Čia mano išmanymas netoli žengia V.Kudir. Ir taip, paduodamos viena antrai ranką, žengsma keliu mylimosios literatūros Žem. Jaunas, gražus, galingo talento žengia šiandien Antanas Baranauskas vienoje gretoje su visų laikų įžymiausiais pasaulio rašytojais humanistais LKXIX24. Gentinis apšvietimas tiktai tėviškoje kalboje gal’ prigulinčiai pirmyn žengti, kitaip eina kaipo vėžio žingsniu A1884,331. Ji ryžosi žengti prieš motinos valią M.Katil. Rodos, girdi, kaip iš tyko žengia naktis, kaip ji migdo žemę J.Paukš. Matau, kaip tu [,Lietuva,] ateisiančiais laikais žengi laisva, didinga ir be sielvarto, be pančių J.Aist. Žeñkime su Christumi tąja valanda širdimi DP230. Su Christumi nežeñgia lepumas nei godas DP230. O galiausiai [reikia], idant iš tikros ir geros valios abi šali, žengianti ing malženstvą, apreikštų tatai tarnui Dievo, žodžiu Dievo pastiprinančiam malženstvą PK229.
^ Žeñgia kaip su ugnim (greitai) An. Žeñgia visur kai perkūnas Drsk. Senu taku kai kam žengti lengviau, negu praminti naują rš.
4. tr. prk. leisti, imti eiti (metus): Jau ketvirtus metus žeñga vyras (vaikaitis), matai koks jau Rdn. Sena, jau devintą [dešimtį metų] žengù Krš.
5. intr. prk. įeiti, pradėti: Kitus metus septinton [dešimtin] žengiù Str. Buvai tada žmogus skaisčioje jaunystėje, aš gi jau žengiąs į senatvę M.Katk.
6. intr. knibždėti: Teip jog upė žengs varlėmis, kurios išeis ir namuosna tavo ateis Ch2Moz8,3.
◊ (kieno) pėdomi̇̀s žeñgti sekti: Drąsiai stverkis už žemės darbo, ženk tėvelio pėdomis, darbuokis apie ūkį Žem.
per Rubikòną žeñgti kng. imtis kokio svarbaus darbo: Ir svarsto – ar žengti per Rubikoną rš.
prie altõriaus žeñgti tuoktis: Jei pri altõriaus žengi̇̀, remtai, tikrai, o daba vis skyrimos galvo[je] Krš.
[gãlo] žeñgsnio nežeñgti nieko nedaryti: Jis gãlo žeñgsnio nèžengė be štukės Lp. Aš be jų, be lazdų, ir žengsnẽlio nežengiù Sld.
žiñgsnio nežeñgsi visur; dažnai: Žiñgsnio nežengsi̇̀, vis dvaras dvarelis Skp.
[nė] žiñgsnio (žeñgsnio) nežeñgti
1. neiti, nesilankyti: Gerk, muškies, tik nežeñk žeñgsnio bažnyčion (apie ateistų veiklą) Drsk.
2. nieko nedaryti: Mozūrų kunigaikštis nė žingsnio nežengs be garbingo lenkų karaliaus pritarimo V.Krėv.
antžeñgti, añtžengia, añtžengė (ž.); Sut, N, S.Dauk, [K] žr. užžengti:
1. Añtžengiau ant dalgio ir įsipjoviau Ggr.
ǁ Š Añtžengiau antžygį, t. y. siūlus pažavėtus J. Ans būtų pagyvenęs dar kelias dešimtis metų, ka būtų antžygio neantžengęs Plt.
2. Ir kėlės iš nuomirusių trečią dieną pagal Rašto, ir antžengė ant dangų brš.
apžeñgti, -ia (àpžengia J), àpžengė tr.
1. K, J, ŠT299, Rtr, KŽ apeiti aplink.
2. J nekreipti dėmesio, aplenkti.
3. NdŽ prk. aprėpti, paimti savo žinion: Kuo gi Vokią bepavertusi yra kumšties galybė? Juk iki karo Vokia buvo beapžengianti kone visą pasaulį Vaižg.
atžeñgti, -ia (àtžengia), àtžengė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; MŽ, S.Dauk, N, M
1. intr. žengiant ateiti: Vos atžengiau, t. y. atėjau J. Va tiktai jy àtžengė, ir tu parejai Pv. Àtžengia per kiemą Pns. Atžengia už jų iš pat gilumos [scenoje] vidurio vienas aukštas pavidalas, dide liepsna nešinas Vd. Ir atžengs nei vėtra iš pietų RBZak9,14. Atžengę gi broliai jo ir visa sangentystė paėmė kūną jo BaTeis16,31.
| prk.: Ogi pavasaris atžeñgdams su vasara miela atliktų žiemos darbų visur pasigenda K.Donel.
2. intr. Ūd peržengus ką grįžti atgal: Jei per botagą peržengė kas, liepk atžengt, ba juo sudavus gyvuliai kraujais šlapinas Vlk.
3. tr. pažingsniuoti: Atžengusi kelis žingsnius atgal vėl davėsi tiesiai R.Gran.
ǁ atmatuoti žingsniu: Reik atžengti tris žingsnius nu medžio ir kasti piningus Šts. Tas atžengęs 50 žingsnių ir sakąs: „Bėkiatės, kurs greitesniai pribėgsiat, tam būs tie daiktai“ S.Dauk.
| refl. tr.: Šešius žingsnius atsi̇̀žengė ir užsikalė mietukus Krš.
4. intr. prk. grįžti atgal, nedaryti pažangos: Atsiliko vienas [iš sutuoktinių] ir tapo antram pasvaras dvasiai: kultūra nebekils, abudu atžengs, ne pažengs, ir paties gyvenimo prasmė suprastės Vaižg. Dabar jie yra kiek atžengę, nes nemokšų tarp kaimiečių ir miesto darbininkų pasitaiko gana daug Šlč.

×dažeñgti, -ia, dàžengė (hibr.) intr.; D.Pošk prieiti, pasiekti einant.
įžeñgti, -ia (į̇̃žengia), į̇̃žengė intr. K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD1198, H, H184, MŽ, Sut, N, M, LL284, ŠT32,49
1. NdŽ žengiant kur įeiti: Įžeñk nors pusvalandžiui mūsų pastogėn Š. Aš vėliau iñžengiau kap ana Arm. Žiūrau, iñžengia – boba didžiulė, o lazda dar didesnė Pv. Tik iñžengiau trobon, ir užpuolė Lp. Į̃žengu į savo trobą, ir akys atšvinta Trš. Kab durys buvo žemos, palenkia galvą, kad inžeñgt Kč. Vienas gaspadorius, naktij iš miego pabudęs, mato duris atsiveriant ir baltą deivę į stubą įžengiant Kel1854,52. Sugirgždėjo durys, padvelkė lauko šaltis, į pirkią įžengė grįžusi mama J.Gruš. Čia mano koja daugiau neįžeñgs Pns.
| Prancūzų ciecorius Napoleonas, į mūsų žemę įžengęs, įsakė vėl turėties naujojo metų skaitliaus M.Valanč. Turėjo Ponas įžengt ing Egiptą, kur buvo nevalioj tėvai mūsų, o padaryt pamstą ant karalystės anos MP149.
ǁ užeiti, apsilankyti: Niekas pas mane neiñžengė, nieko neduosiu nei broliamu, nei seserimu Dv. Jiej pas mane neiñžengia, nor eina pro šalį Kb. In tėviškę negali [dėl marčios] nė vienas brolis inžeñgt Mrk. Kurs to nepadarys, gyvam tebesant nevalnu bus jam į bažnyčią anė įžengti, o po smerčio nevalnu jo ant šventos vietos kavoti P.
| prk.: Į namus įžengė skurdas rš.
ǁ įstatyti koją: Neinženk puodan Lp.
ǁ įlipti: Viešpatie, neturiu nei vieno žmogaus, kuris įmestų mane sodžiaukon, kad vanduo maišomas yra, ir noris eimi, kas kits įžengt pirm manęs Ch1Jn5,8. Ir kad įžengė anysjan eldijon, vėjas nutilo Ch1Mt14,32. Jūros pakrančio viešpatis įžengė į mažą laivelį S.Čiurl.
ǁ NdŽ prk. patekti: Į sostą įžengė vos 17 metų amžiaus LEVIII64.
| Ar įžeñgsi tu į dangų? J. Bet jog mes nenužengėme ižg dangaus, todrinag ir dangun niekad neįžengsime DP453. Žinau, Viešpatie, jog neatmainei būdo nei veikalo, kurį turėjai ant žemės, norint dangun įžengei DK150-151.
| Už troptus labai mokėj[o], ne kiekvienas galėj[o] inžeñgt te Nmj. Savi namai, kaip dangun iñžengiau Adm. Apvilko suknele, vis tiek kai dangun iñžengiau Klt. Rodės jau, jog Lietuvos didybė sulig ta diena įžengsai į grabą ir tapsai lig paskuojo išnaikinta S.Dauk. Didieji prasmės ir aukos klausimai įžengė jos sielon, ir ramybės nebebuvo rš. [Danguje] tokia aikštis ir visų daiktų palyginimas bus, kokio nei akis regėjo, nei ausis girdėjo, nei ing širdį žmogaus įžengė, tiektai anų, kurie randas vertais jo vartojimo DP542. Ir įžengęs [Kristus] būtinai ing įsčią mergos palaimintos, pradėtos iš Dvasios Š[ventosios], idant apčystytų prasidėjimą mūsų, kurį buvo piktoji dvasia pabjurinus DP598.
2. pajėgti daryti žingsnį, paeiti: Žangus, kurs gerai įžengia, įeina (apie žmogų ar gyvulį) J.Jabl. Kai ilgiau pasėdžiu, tai nutirpsta kojos, ir visai neiñžengiu Dsm. Kap lietai, purvynas tokis, kad neinvažiuosi, neinžengsi̇̀ Drsk.
| refl. tr.: Įsižengęs žingsnį antžengiau ant dalgio ir įsipjoviau Ggr.
3. prk. imti eiti, leisti (metus): Į septintą dešimtį į̇̃žengiau Grd. Jau įžeñgsu į devintos dešimties penktus metus, visai senė Krš. Aš jau į̇̃žengiau į antrą šimtą Šd. Aštunton dešimtin įžeñgęs jau, jau pasenęs Mžš.
| Lietuva įžengia į antruosius dar ne visai tikros nepriklausomybės metus sp.
| Kai kovo mėnesin įžeñgsme, tai jau jau!.. Mžš.
4. LL185,284 pradėti: Įžengiamóji paskaita NdŽ. Įžengiamàsis skyrius [mokykloje], tas tai be vertės Snt.
5. refl. nusižengti: Kurie įsižengia tame prisakyme? AK62. Atleisk mūsų kaltybes ir paklydimus, kaip ir mes dėl meilės tavo dovanojame broliams savo, kurie mumis įsižengė Tat.
išžeñgti, -ia (i̇̀šžengia), i̇̀šžengė Rtr, NdŽ, KŽ; L, H184, Sut, N, ŠT368
1. intr. LL296, Švnč padaryti žingsnį: Arklys nei̇̀šženga supančiuotas, paleisk palaidą Šts. Tu per dideliais žingsniais žengi, aš negaliu išžeñgt Mrj. Per slenkstį išžeñgt negaliu Srj.
2. intr. Sut, K, LL296 išeiti: Senis i̇̀šžengė iš vidaus J. Ìšžengei oran, zbitką padaro [vaikas] Klt. Kai tik iš miško i̇̀šžengi, ir jos namas Bgt. Jiems pradrįsus ir iš buto išžengus, varpai nutyko BsV46.
| prk.: O teip kad tiktai nedaug išžengs iš to kelio jo MPIII24.
^ Drobužio neturėk, i par slenkstį neišžeñgsi Trš.
| refl. Lex101.
3. intr. ŠT23 išlipti: Kap tik iš lovos išžengsiù – tai ir galva sukas Pv. Išžeñgęs iš lovos, tuoj pakalbėk poterius Š.
| Plest ir nukrito ant žemės velvetinis sijonas, ji išžengė iš jo viena, paskui ir antrąja koja rš.
| O Petras, išžengęs iš laivo, ėjo ant viršaus vandenio BtMt14,29. O kad išžengė iš vandenio, dvasia Viešpaties pagavo Filypą GNApD8,39.
4. intr. nusižengti, pažeisti: Ir patis Christus brolį, išžengiantį urėdop bažnyčios, apraišyt įsako DP284.
5. tr. įtaikyti ribą: Dar šešėlio nei̇̀šžengiu, dar anksti pusryčių [gyvulius suguldyti] Pkn.
nužeñgti, -ia (nùžengia), nùžengė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; Q4,11, SD1175, SD333,460, H, H184, R, MŽ, D.Pošk, L, ŠT8, OGLII336
1. intr., tr. nueiti: Tep pasakė, ir kap žengė, tep ir nùžengė Pv. Vos nùžengė kelis žingsnius, kai išėjo girios kraštan NdŽ. Sūnus paėmė arklį už galvos, už apinastrio ir tris žengsnius nùžengė su tuoj arkliu Sn. Jis pirmas nužengė keliu, kur prakeikton šalin veda V.Krėv. Vos tik nužengė galą, kai susyk pasijuto blogai P.Cvir. Kai apsiaunu, vienu žingsniu (orig. vieno žingsnio) keturias dešimtis mylių nužengiù LB240. Man tie rakteliai rytą nesikels, man darbelio nebedirbs, visų tavo žingsnelių nenužengs NS596. O kada prasidėjo didis maištas, bijodamas hetmonas, idant Povilą tarp savęs nesudraskytų, liepė žalnieriams nužengt o išplėšt jį iš vidaus jų BtApD23,10. O kas yra and dangsčio, tenenužengia namuosna nei įeit juosna išimt ką iš namų savo Ch1Mr13,15.
| prk.: Buvo tokios baisios žaizdos [ant rankų], o paskui nùžengė į kojas PnmŽ. Juo į didžiaus vietą šlapią nuoženga augymė, juoba mažiaus betur plaukų P. Nežinau, kaip toli yra nužengęs ligi šiol žodyno darbas J.Jabl. Krūmas tebežydi kaip žydėjęs; nei per plauką nenužengęs tolyn J.Balč. Čia užaugau, čia numirsu: nėkur nenùžengiau Lkv. Ir nužengsiu į kapą su tuo skausmu giliu, kurs be vardo paliks visados!.. Mair.
2. intr. R206, MŽ274, Sut, S.Dauk, I, M nueiti žemyn, nulipti: Nuo kalno nùžengiau J. Per kopėčias nùžengė žemyn NdŽ. Nùžengiau nu paskutinio laiptuko ir aprietėjau Rdn. Kada [vaikas] nùžengia, ir parvirsta Drsk. Nùžengiau žemyn i patempiau koją Klt. Kitas [grįždamas namo] nužengė šalia tilto ir ko neužsimušė V.Kudir. Vos tik ji nužengė [iš mašinos] ant žalios vejos, tuoj aplink ją tarsi grybai pradėjo dygti krepšiai ir krepšeliai su Vilniaus pyragais K.Saj. Nuo krasės nužeñgti KII227.
3. intr. nusileisti: Kaip sutvėrė vis pasaulį Pondievas, ir nùžengė an žemės Sd. Kur aš eisiu nuog dvasios tavos ir kur pabėgsiu nuog veido tavo? Jei įžengsiu ing dangų, ten tu esi, jei nužengsiù ing pragarą, ir ten esi DP261. Dieve, idant perlaužtumei dangų ir nužengtum̃bei mūsump DP429. Ir kaipogi aš turiu pasislėpt, Pone, po akimis tavo, nes jei nužengčia ir po žeme, tada tave rasiu, kačeib teipag užžengčiau ant dangų, o tu tenai esi MP119. Todrin raginamas, idant nužengtų nuog kryžiaus, neklausė tų žodžių, bet iki smerti karojo ant kryžiaus ir numirė ant jo SPII217. Anielas nes nužengdavo tikru čėsu anon sodžiaukon ir maišydavo vandenį, kurs tada pirm atajo, kad pamaišytas buvo vanduo, pasveikdavo noris nežnau kokia liga buvo suimtas Ch1Jn5,4. Tikime, jog [Kristus] peklon nužengė ir kėlėsi trečią dieną tatai dėl nuteisinimo visokio žmonių gimimo PK111. Kristus nužengė B. Ateis pons kūniškai, mačnai ir poniškai, nuog dangaus jis nužengs, kalbės ir netylės Mž158. Eš raudodams nužengsu ingi duobę manop sūnauspi BB1Moz37,35. Nesa trečią dieną Ponas nueis žemyniu (nužengs) po akim visų žmonių ant kalno Sinai BB2Moz19,11. Šventoji dvasė nùžengė iš dangaus KI417. O štai dangus atsivėrė jamui ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo kaipo karvelį ir ateinančią ant jo NTMt3,16. Regėjau dvasią nužengiant iš dangaus kaipo karvelį, ir atliko and jo Ch1Jn1,32. Jeigu esi sūnus Dievo, nuženk nuog kryžiaus Ch1Mt27,40. Nužengė [Zachejus] veikiai nuog anos figos ir priėmė Jėzų su didžiu džiaugsmu DP574. Kurs žemyn nuožengė, tas pats est, kurs užžengęs yra ant visų dangų, idant jis vis papildytų VlnE172. Jei yra karaliumi Izraeliaus, tenužengia nu kryžiaus, o tikėsiame jam ŽCh225. Aš nužengiau iš dangaus ne savo valios vykdyti SkvJn6,38. Pats Raštas šv. apznaimija, jog tas, kurs nuožengs į peklą, niekados iš ten nebišlips P.
| prk.: Ne ta tai yra išmintis, kuri nužengt iš aukšto, bet yra žemiška, prigimta, velnio Ch1JokL3,15. Tenai (į dangų) užžengė vaisius žemės aukštas, ižg kur geriausieji davimai ir dovanos tobulos nužengia DP616. Toji yra tieg duona, nužengiantyji ižg dangaus, idant, kursai ižg jos valgo, nenumirtų DP138. Aš esmi tieg duona, kuri iž dangaus nužengiau SPII80.
4. refl. R49,135,256,361,363,371,375, MŽ, MŽ66,178,342,484,487,498,503, N, K, L, Š, ŠT257,350, Rtr, DŽ nusikalsti, padaryti ką bloga: Neteisybę padarau, nusižengiu, nusidemi kuom R56, MŽ75. Ans nusi̇̀žengė i aną pasvadino į kalėjimą Štk. Mirtina nuodėme (nj.) nenusi̇̀žengei, gali eiti pri Švenčiausio [sakramento] Sd. Ana nusi̇̀žengė, t. y. gavo vaiką J. Čia jau darbai nusižengami̇̀ Skdv. Užtraukdavo su beržine rykšte, žinai, kai nusižeñgdavau Erž. Tai turėjau kuoj prieš jį nusižeñgt, kad jis tau tep daro Pns. Kaimynai saugojo vieni kitus, kad kuris nors jų nenusižengtų ir visam kaimui neužtrauktų nelaimės rš. Kol jaunas buvau, apie tai negalvojau, o vėliau ir tiesos neturėjau nusižengusiems dovanoti V.Krėv. Esi nusižengęs, nusižemink, žmogau Tat. Atleisk nusižengiančiam OsG153. Jaunius lyg lietuvių kalbai nusižengia LTII325(J.Jabl). Teta nusižengė savo įpročiui pasiklausyti, kaip ir ką šneka pažįstami žmonės rš. Ak bėda su tais griešnaisiais žmonėmis, su tais žmonėmis didžiai nusižengiančiais Ns1849,1. Čion pagalbą aš randu, kad kuomi nusižengiu PG.
◊ ki̇́ek gaidỹs nužeñgia truputį (apie dienos pailgėjimą): Dienos dabar ilgiau, ki̇́ek gaidỹs nužeñgia Mrj.
pažeñgti, -ia, pàžengė Š, Rtr, KŽ, DŽ1; D.Pošk
1. intr., tr. NdŽ kiek žengti, paeiti: Nei iš vietos kumelė nebepažengia Rd. Pažeñgia žingsnį kitą ir vėl stoja Krs. Arklys, dabok, jau pažeñgęs šonan Klt. Mėgina eiti, bet, žingsnį pažengęs, griūva greta gulinčiųjų draugų A.Gric. Žengiu, nepažengiu lyg prieš didelį vėją P.Cvir. Negalėjome iš vietos nei žingsnio pažengti DS171(Rs).
| prk.: Žingsnio ans (vyras) nepàženga, ka [žmona] nezyztų Krš. Baimės privaryti, bijo kur į šalį pažeñgti (ką veikti, daryti) Krš.
2. intr. NdŽ paeiti po kuo.
3. intr. NdŽ kiek paėjėti: Galiam pažeñgti [sodo] pažiūrėti Grd. Reikėjo buvo pažengti lig daktaro, lig aptiekos, būtų, rasi, ir nemiręs Šts. Ka aš būčiu kokioms penkioms šešioms minutoms pažeñgusi pirmiau! Kl. Greičiau pàžengiau i pavijau Gs. Jis norėjo grįžti jau atgal, bet pagalvojo dar pažengti kokį galiuką toliau J.Balč.
| prk.: Ir abudu buvo pažengę savo dienose brš.
4. intr. NdŽ, LEXVIII73 patirti raidą: Minėti slavų kalbų skirtumai paaiškinami toliau pažengusia raida BXVIII114. Sudarant pamoką, visuomet atsižvelgtina į tai, kiek pažengę ir kokio pajėgumo yra šokėjai rš. Pirmoje XIX a. pusėje gerokai pažengė į priekį nervų sistemos psichologija rš.
5. intr. nužengti: Ir ans nu tos vietos pažeñgs į dangų Kl.
paržeñgti, -ia, par̃žengė intr. K, Rtr, NdŽ smarkiai žengiant pareiti.
péržengti Š, DŽ, KŽ, peržeñgti, -ia, per̃žengė K, Rtr, KŽ; SD123, R, MŽ, L, páržengti; D.Pošk, S.Dauk, N, M
1. tr., intr. N, LL186, ŠT291, NdŽ žengiant pereiti, perlipti: Reikia péržengt per tvorą Dv. Galima péržengt, neaukšta tvora Dbč. Negalėjau par slenkstį péržengt, aukščiausias, do senybiškas Klt. Kokia čia upė, gali péržengt Dkš. Jis radęs daiktą per jį nepéržengia, paima Kt. Višta páržengė rubežių – an teismo (už menką dalyką teisiamasi) Žr. Kareiviui verdant pusryčius, ateina labai didelis žmogus; kaip milžinas peržengė aukštus kalnus, medžius ir atsigulęs ant pilvo prisliuogė prie kareivio BsPIII23(Nm). Vos peržengusį kalėjimo slenkstį sulaikė jį gestapininkai B.Sruog. Ir ugnelę perėjo, ir duobelę péržengė JT443. Piemuo gena pietų, kai peržengia per savo šešėlį LTR(Vlkv). Jei peržengsi per vaiką, tai jis nebeaugs LTR(Nj). Jei peržengsi per šunį, tai tau šunvočių prisikels LTR(Pmp). Dabar tamsta nebeaugsi – gulintį par̃žengiau Mžš. Duoną kepant, jeigu per ližę péržengsi – pluta atšoks Br. Jei per meškerę arba tinklą peržengsi, tai nepagausi žuvies Sv.
| prk.: Péržengt reikia vis Lietuva, kas čia nemindė lietuvių: i švedai, i vokiečiai Adm.
^ Páržengei šunį, párlipsi ir par uodegą Žg. Dvi panelės per ežią neperžengia (akys) LTR(Ldvn).
ǁ tr. prk. išvengti: Trūnõs niekas ir niekap nepéržengs Drsk.
ǁ tr. prk. viršyti: Visas ribas peržengėte, ponai kilmingosios bajorijos atstovai! J.Gruš. Tėvas buvo išsinervinęs, peržengė visas padorumo ribas J.Sav. Žodžiais ar veiksmais peržengę saiką, nejučiomis įžeidžiame arba įskaudiname kitą žmogų rš.
ǁ ŠT287 prk. praleisti.
peržengtinai be eilės, ne iš eilės.
2. intr. prk. pradėti (metus): Jau esu páržengusi į devintą [dešimtį], visai pūsras Krš.
ǁ tr. turėti daugiau negu: Jau ji dvidešimt páržengus Šmk. Aš jau irgi septyniasdešimt metų péržengęs Mrj. Tėvelis jau péržengė šeštą dešimtį Prn.
3. sulaužyti: Péržengti prisakymą K. Venčiavonystę péržengti K; N. Peržengti venčiavones H168. Neperženk venčiavonės Mž584. Nesa ana venčiavonystę perženg su medžiais ir akmenemis BBJer3,9. Aš esu peržengęs principą dėl to, kad ir kiti yra jį peržengę A.Sm. Aš negaliu peržengti ketvirto prisakymo I.Simon. Na, kad mano prisakymą peržengėte, bus jums negerai! J.Balč. Aš nusidėjau, jog Viešpaties prisakymą ir tavą žodį peržengiau CII623. Paržengė prisakymą Viešpaties, valgydami uždraustą vaisių M.Valanč. Ponas Dievas graso karoti visus tus, kurie prisakymus jo perženg Vln16. Kadang tad fariziejus péržengė tą šviesią valią Viešpaties, dėleig to ne stebuklas, jog nei jisai, nei malda jo negalėjo intekėtis Viešpati Dievui DP315. Iš tosjag priežasties piktieji žmonės daugesn sau brangina naudas nepatenkančiąsias neg V[iešpatį] Dievą, kad drin anų jo prisakymą drąsiai peržengia DP560.
4. intr. prk. nusikalsti, nusidėti: Ligu tit páržengiau, tuo nutrotijau jų malonę J. Peržengiančius mokysiu tavo kelio, o apsigręš daug ingi tavo valią PK63. O ižgi čionai jau kad ano Ponas atstojo ir apleido, kuo tolyniu, tuo daugiaus peržengdavo griekan MP79.
| refl.: Kuo aš pérsižengiau, kad nuo manęs atėmei dvarą? Gdr.
◊ sleñkstį (per sleñkstį) péržengti sulaukti (kokio) amžiaus: Kol nepáržengei senatvės sleñksčio, negirk savo vaikų Ps. Ką čia ilgai begyvensi – jau par slenkstį esi páržengęs Prk.
(kieno) kója (kieno) sleñksčio nepéržengia nesilanko, neateina: Daugiau mano kója tavo sleñksčio nepéržengs Pns.
sleñksčio nepéržengti pas ką nesilankyti, neateiti: Juočbalienė ištisas dvi savaites kaime akių nerodė – kojos nekėlė iš namų, svetimo slenksčio neperžengė V.Bub. Atiduok, ką teismas priteisė, ir aš šito slenksčio nebeperžengsiu J.Gruš.
pražeñgti, -ia (pràžengia), pràžengė NdŽ
1. intr., tr. darant žingsnį, koją statyti pro šalį: Pràžengiau pro šalį i [pavirtusi] nosę nusirabinau Krš. Pràžengiau pro šalį spyrio koptų ir nukritau J. Pràžengiau vieną trepą ir kritau ant burnos Skr. Jonas ėjo labai atsargiai. Jutau, kaip velka kojas lieptu, kad nepražengtų J.Jank.
nepražengtinai̇̃
2. tr. paeiti: Aš aklutė, negaliu viena ir žangsnelio pražengt Tvr. Piemuo du žangsniu atgal pràžengė Dsn.
| refl. prk.: Jau ir mes prasi̇̀žengėm, jau geriau gyvenam Mrj.
3. tr. prk. pereiti: Pažymėjai ežias aba rubežius jo (žmogaus amžiaus), kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
4. intr. nesueiti, nesutapti: Mūso vištytelio pražeñgęs snapelis, negalia susičiaupti dorai Nt.
| refl.: Prasižengę debesys, kame vienas, kame kitas Šts.
5. tr. prk. pralenkti, pranokti: Sūnus kaip gyvena, miestą jau pražeñgęs (geriau negu mieste) Žg. Vertybė pražengia palikimo dalį rš.
6. tr. DP132 pažeisti, nusižengti: Įstatymo aš nepràžengiau, nėko nebijau Pvn. O kasg pražeñgia šitą prisakymą? AK73. Tą (Viešpatį) ažu nieką sau turi, kad trauko, pražengia ir pamindo tiesas ir prisakymus jo SPI154. Tegul bus Viešpats visad pagarbintas, kurio priesako niekad nepražengiau D.Pošk.
7. intr. SD1145, SD420, NdŽ, KŽ nusidėti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės SD69. Pigai pražengiąs SD1203. Nusidėjau ir pateisiai pražengiau, ir kaip vertas buvau, korojimo neėmiau SPI112. Pažeist drįsau padūmojimu, žodžiu, darbu ir kitais tūlais būdais, kuriais tiektai aš nusidėjęsis ir ląšas žmogus prieš tave galėjau pražeñgt DK135. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės, o tame nejaučiamės, kad tuojag metu, ką tiektai čia dūmojimu, žodžiu, darbu, nuleidimu pražengiame, tai visa ing anas knygas … įrašinėja DP10.
| refl. Rtr, DŽ1: Ans prasiženga, t. y. nusideda J. Katras jau prasi̇̀žengė, tai tam liepia gult ant suolo i peria Kri. Kad kur prasižengi̇̀, tai rykštės duoda Ob. Nesu nėkam prasižeñgęs, galiu visims į akes veizėti Krš. Jo sesuo nors ir prasižengė kuomi prieš jį, tai tiktai tuomi, jog norėjo paleisti mylimą vyrą – jaunikį V.Piet. Pareikalavo, kad būtų paleisti iš kalėjimo visi prasižengusieji caro valdžiai rš.
◊ pražengiami̇́eji (pražengiami̇̀; SD1145, SD300, D.Pošk, Sut, N) mẽtai BŽ54 keliamieji metai.
prižeñgti, -ia (pri̇̀žengia), pri̇̀žengė intr. K, NdŽ, KŽ; Q263,657, H, R, MŽ, Sut, N, LC1883,39
1. prieiti: Jisai prižengė prie jos CII684. Martynas Karalius prižengia prie Marės, paima nuo žemės skarą ir atiduoda seseriai I.Simon. Nedrįsau prie jo prižengti Vd. Dvasregis, prie manęs prižengęs, liepė kardą nusisegt BsV89. Ir kaip [Kristus] ing bažnyčią atejo, prižengė jop … vyriausieji kunigai ir vyresnieji žmonių BBMt21,23. Tada anys prižengė Jėzauspi, sugavo jį BPI368. Ana nedręs tikrai po akim Pono Jėzaus ateiti, net iš užpakalio jopi prižengė BPII303. Atbulais prižengę uždengė tėvo savo gėdą BB1Moz9,23. Kurs nedastainai stalop prižengs, tas už malonę smertį amžiną gaus Mž76. Priženkime tada su nusitikėjimu sostop malonės, idant apturėtumbime mielaširdystę BtPvŽ4,16.
prižengtinai̇̃
2. refl. NdŽ užtektinai prisivaikščioti.
3. apsiimti, pasisiūlyti: Ir prižengė dirbti ano darbo BB2Moz36,2.

×razžeñgti, -ia, ràzžengė (hibr.) tr. pakelti: Kojos razžeñgt negaliu Pst.
sužeñgti, -ia, sùžengė intr.
1. NdŽ pradėti žengti.
2. NdŽ visiems žengiant įeiti.
užžeñgti, -ia (ùžžengia), ùžžengė intr. K, Rtr, NdŽ; Q50, SD406, H, H156, R, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, I, N, M, J, L
1. pastatyti koją ant ko einant, žengiant: Koja už kojos [ėjo], kad plačiai žengiant nesugirgždėtų batas ar kad neužžengtų ant kokio daikto ir nepargriūtų A.Rūt. Kur žengdamas koją užkėlė, tei čia jau paliko kalnai, o kur neužžengė, tei paliko čia pelkės ir nederianti žemė DS329(Čk).
ǁ prk. nusileisti (ant ko): O štai atsivėrė jamui dangus ir regėjo Dvasią Šventą nužengiančią, kaipo karvelį, ir užžengiančią and jo Ch1Mt3,16.
ǁ tr. žengiant aprėpti:
^ Dviem pupelėm visus laukus užžengia (akys) B154.
2. KŽ žengiant įkopti, įlipti: Palipau biskį ir užžengiau ant viškų J. Tas šventas vyras užžengė ant kalno brš. Aukštieji kalneliai neužžengiami LTR(Pkn). Matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus, ir aniolus Dievo, užžengiančius ir nužengiančius S.Stan.
ǁ pakilti: Dangun žengti, užžengti B130. Angėlas dangun ùžžengė KII205. [Jėzus] užžengė ant dangaus Mž21. Kaipog ir tie, kurie anuo metu su Christumi kėlės, didis patogumas, jog daugesn nemirė, bet su Viešpatimi Christumi ir su kūnu, ir su dūšia ùžžengė dangun DP181. Davęs regėti daug žmonėmus ir regintiemus aniemus jisai užžengė danguna BPII10. Ir kaipogi aš turiu pasislėpt, Pone, po akimis tavo, nes jei nužengčia ir po žeme, tada tave rasiu, kačeib užžengčia ant dangų, o tu tenai esi MP119. Užžengė ant dangaus, sėd ant dešinės Dievo Tėvo visagalinčiojo Vln18. Niekas neužžengia dangun, tiktai kuris nužengė iž dangaus SPII247. [Kristus] ant kryžiaus už viernus kabojo, kaip avis nekalta kentėjo, numirė, žemėn pakastas trečią dieną vėl jis kėlės, dangun užžengė, Ponum stojos PK112. Atstojau nuog akių jūsų ir užžengiau Dievop Tėvop DP217.
ǁ eiti: Bet buvo ant kelio užžengdami Jeruzalemon BtMr10,32.
3. prk. ateiti, prasidėti: Užžengė gadynė, kurioj vos ne visi žinomys kraštai buvo po valdžia Rymo cies[oriaus] brš.
◊ žiñgsnį užžeñgti (už ką) pavaduoti ką, padėti kam: Ans už muni nėkur žiñgsnio neùžžengė Varn.

Daugiau informacijos

prižeñgti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pravèsti

Apibrėžtis

vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M
1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Krs. Kai až rankiotės vedi̇̀, tai net dunda, kaip eina Slk. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Vvr. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina Klt. Kad neina, veste atvesk J.Jabl. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama LzP. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios LLDII63. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti LTR(Brž). Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau Šts. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka J.Balt.
^ Vyrai dabar už rankikių vedami̇̀ (juok. nesavarankiški) Rdn. Kaip ves aklas aklą S.Dauk. Aklas aklą netoli tevès Pj; Sln. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta LTR(Jz). Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi LTR(Mrj). Be akių, be ausų neregius veda (lazda) Dkš. Be kojų, be rankų nereginčius veda (lazda) LTR(Všk). Neregys neregį veda (lazda) LTR.
vestinai̇̃ vestinõs Vkš: Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė Krš.
| refl. tr. N: Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos Dg. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas Klt. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas LTR(Trgn). Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi Vs.
2. tr. K pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi J. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko Krtn. Ji (karvė) ant ragų vedamà Jrb. Karves vèsma laukan Smal. Gyvulį vẽda [pavasarį], tai parūko švęstais žolynais Jž. Kur vedi̇̀, čia nėr žolės! Jrb. Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina Alz. A karvelių nèvedatav? LKT73(Eig). Nèvedam karvių Joninėj in rasos Ign. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta Aln. Ana (karvė) tik vẽdant ganyt, jos nepririši Klt. Jūs abudu vestàt karvę Ob. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti Trk. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą Trk. Vėlyva [karvė], vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo Klt. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái Rod. Telyčia sunku vèst Nmč. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà Gršl. Vèski tu, dukra, ganyt ožį LKKIX209(Dv). Žmogus tą arklį vedą̃s Č. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk Skr. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt Rš. I pamačiau tą eržilą vẽdantį Kv. Šventas Jurgis žirgą vedė KlvD3. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai TŽII305. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro JT436. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę JV537. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau LLDII277(Srj). Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus LTR(Km). O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas JD640. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk BB2Moz23,4. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno BB3Moz4,21. Tą gaukite ir veskite jį bukliai VlnE191.
^ Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų Ėr. Rėka kaip ožys į turgų vedamas S.Dauk. Ir nenorinčią ožką veda į turgų S.Dauk. Sunku vèst nèvedamą ožką Grl. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė KlvrŽ. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks LTR(Al, Srd). Ir šuo pryšinas karti vẽdamas Pln. Pripranta i šuo karti vẽdamas Plt. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà Rdn. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą (liežuvis ir pirštai) LTR(Užv).
vestinai̇̃ adv., vestinõs Vkš: Vestinai̇̃ įvedė į vidų Krg. Trisdešimt penkis kilometrus vestinai̇̃ turėjau buliuką nuvesti Krž.
| refl. tr.: Imk už karčių kumelį ir vèskis Ign. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus Žeml. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs Stl. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia Klt. Vediẽs šunį, prisiriš’ Dglš. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves Ad. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė Arm. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo LKXII243. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką L.Dovyd. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį JV423. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį LTR. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas Lk. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas LTR(Kp).
ǁ versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti Rdn. Tu ją (marčią) ved an laužo ir degin LTR(Tvr).
^ Kaltą ir iš bažnyčios veda S.Dauk.
ǁ einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban Mžš.
| refl. tr.: Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį Dg. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią Alz. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą I.Simon.
3. tr. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse] LzŽ. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo Ėr. Kur tu mane vedi? LTR(Grv). Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus] Skrb. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie Brž. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą Krtn. Po veseiliai vẽda jop sa[vo] žmoną Lz. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs Kb. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt Sk. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur Tl. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos Dv. Sulydė žmogų, nèveda pirkion (šnekasi per lietų) Klt. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris Str. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas] Dglš. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult Krm. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko než[i]nau Prl. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą V.Krėv. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum S.Dauk. Čystan četvergan (Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai (juok.) Pls. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį LLDII168(Mrs). Vès mane jauną šienelio grėbti JD1226. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn DrskD211. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus (d.) Btrm. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį LTR(Kb). Veda marčią du kartu ing bažnyčią Vln45. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim Mž167. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami BB1Moz43,18. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus NTMt4,24. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim MP62. Anas mi veda KN218. Topgi vedė Viešp[ats] Jėzus klausytojus savo SPII177. Vedė jį nuog Kaipošiaus VlnE198.
^ Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Šts. Vesk – neina, palik – verkia Slk.
| refl. tr.: Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema Skp. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai Klk. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk Šts. I motina vèsis muni į bažnyčią Dr. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot Žl. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius Lk. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties Trk. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist Drsk. Vienas leki kaip vel[nia]s, muni nèvedys Trk. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs Erž.
| Vẽdas in save vis man’ Juozupas Klt. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti Sd. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai] Krp. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties MPs. Anys (gulbės) pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus Kvr.
ǁ Ds, Tr kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt Dgl. Vẽdė jis tę ją gyvent Lzd. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo Lb. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia Klt. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo Žl. Nor[ėj]au jau vèst eit, sėdi pardien Klt. Mergos muzikantą in večerios vẽda Arm. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių D15.
| Volungė vẽda grybaut prieš lietų Trgn.
| prk.: Nelaimė vedė Ukm. Tas buteliukas, matai, vẽda visur Jrb. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda (apie girto žmogaus eiseną) Švnč. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę LTR(Vb). Girtybė sutikta ves ant viso pikto LTR. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan Lž. Kvaili juokai barnin veda Vrn. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman Žl. Nevèsk manęs širdin Šlčn. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą Šts. Žmogų prapultin vèst tai negalima Ml. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą Vlkš. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù (d.) Krp. Kam vedi̇̀ didžian mane vargelin Trgn. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo Mž182. Nekaltybė turės geruosius vesti VlnE170. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto Mž105. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių SkvMt27,3. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda DP108. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop MP87. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda DP72. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda PK113. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan PK158. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo BPII21.
ǁ kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt Plv. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda Eiš. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius LKT258(Ps). Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni Yl. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos Krž. Vẽda šoktų – aš atatupsta traukiuos Pl. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie Plvn. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt Žln. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo Vrp1889,52. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų JV916.
^ Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau (odiniai batai) Sim.
| refl. tr.: O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti RD20.
4. tr., intr. Lex26,92,104, CII938, SC54, Q88,612, H, R, J, KI328, RtŽ, Š, Rtr, DŽ, KŽ imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė S.Dauk. Vestinà merga K; B, MŽ, N. Vestina merga, nuotaka MŽ520. Žadu vesti savie pačią M.Valanč. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga JR6. Dar Anelė nevedamà Ss. Buvo vẽdęs mano vyro seserį Dgp. Graži, ir aš jos noriu vèst Brž. Antrą kartą nebèvedžiau NdŽ. Turtingai vèsti NdŽ. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus (po žmonos mirties) Grv. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda Drsk. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis Skp. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedi̇̀ Rd. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu J. Dar nevedęs B. Nevẽdęs K; Q588, R, MŽ, N, M, LL110. Vaikai yra visi vẽdę Skdv. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė Dgč. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį LKT104(Pd). Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų Sd. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius Bb. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs Ns1848,217. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę JV550. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų DP50. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) Klvr. Gerą žmoną vesi̇̀, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas), prastą žmoną vesi̇̀, kloniais vaikščiosi (vargsi) Vrn. Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm JT290. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Skp. Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų Pp. Aš iš miestelio į Žilionis vestà Šd. Muno pati nū Kuršėnų vestà Lk. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà Trk. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà (d.) Tvr. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti LzP. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites K.Būg. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie BsMtII258. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! (d.) J.Jabl. Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! LTsIII312(Dv). Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau DrskD76. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę JD1246. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau JV183. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu LTR(Trg). Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu D14. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį RD27. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia LTR(Lp), Klvr. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų (d.) Plt. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres BBTeis3,5. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų DP71. Vaikai šio svieto veda ir teka NTLuk20,34. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris ChNe13,27. Vesiu tave, jei gimdytojai satars MT225. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro Bb1Sir22,4. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį BPI177.
^ Taisos (Užsigeidė Slnt) kaip senas jauną vesti Sch111(Rg). Ko krioši kaip vakar vestóji Nm. Ko šmurksai kai vakar vesta LMD(Slv). Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima TŽIV513. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B151. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs LTR(Vl). Varu vedęs nepasidžiaugsi PPr160. Nevedus vargai, parvedus vaikai KlvK108. Bėda vedus, bėda nevedus KrvP(Mrj). Vesti – tai ne arklį mainyti LTsV146(Srd). Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti Tr. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa S.Dauk. Mešką vedęs meška ir džiaugsys D(167psl.). Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam Žem. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio Šauk. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames MTtVII48. Nenoriu vesti, gaila pamesti LTsV83. Nei vest, nei pamest Ml. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys (atsako moteris, kai jai priekaištauja dėl išvaizdos) Šk. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs (durys) B.
| refl. tr., intr. NdŽ: Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku Ukm. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo Jsv. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam Lb. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis (juok.) Grš. Vedžiaũs in ket[u]riasdešim metų Švnč. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus] Drsk. Penkelis metus nesi̇̀vedė, o po tam apsivedė JnšM. Nuvažiavo jis (senelis) į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis Bsg. Aš nesvẽdęs, berniukas Grv. Vedusis Sut. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres BPI179. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera DP13. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis DP70.
ǁ part. praet. pl. esantys santuokoje, susituokę (apie vyrą ir žmoną): Jie jau seniai vẽdę DŽ. Vẽdusiųjų pora NdŽ. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert Ant. Vedu nebuvov vẽdusiu Plt.
| refl.: Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas Sg.
5. tr., intr. K, Smln, NmŽ imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti Sch174. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi Rsn. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena Rsn. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus Jrk136. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda PrL. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? LB15. Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką LB67.
6. refl. NdŽ, KŽ, Ad tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis LTR(Aln). Testa vẽdas, kad nori Grv. Kap vẽdasis, an užsakų reikė[jo] duot Drs. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas Dg. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist Kvr. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt Plv. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita Švnč. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Grl. Mes vedėmės lygus su lygiu I.Simon.
7. refl. Ds, Grl, Žg eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos Dgč. Su žmona vẽdas Sigitas Aln. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Sdk. Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia Skp. Vẽdasi su savo šunimis LB208. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną BsMtI82.
^ Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas Lb.
8. tr. DŽ, NdŽ būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin Skp. Tu vesi mano karius V.Krėv. Gad šarvotas ves (paraštėje bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda LTR(Mrs). Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas Klt. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius Jrb.
| Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit (ps.) Slk. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis Mair.
| kng.: Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori A.Vencl. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji (tauta) užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai EncIX1185.
| prk.: Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Gerų norų vẽdamas DŽ1. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda rš. Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo V.Myk-Put. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas V.Krėv. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami K.Bor. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko Gdr. Jų (lenkų, vokiečių) protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent Vžn. Gal pradeda širdis šiteip vèst Skp. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda Krš. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs V.Krėv. Muzikoj mane pati ausis vẽda Arm. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Jrb.
^ Sveikata žmogų vẽda NžR. Protas žmogų tiesiai vẽda Tr.
9. tr., intr. DŽ, NdŽ dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda KII329. Giedot galiu, ė vèst negaliu Rš. Vienos vẽda, kitos taria par mojavą Sdb. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo Švnč. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot Ppl. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu Mrk. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam Rdn. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku Šmn. Tu vesk – tavo balsas gražesnis A.Vien. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą Žem. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją rš. Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria Blv. Ji pirmoji vedė giesmę Skv2Moz15,21. Vedamàsis tonas MuzŽ.
10. tr., intr. DŽ, NdŽ būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda PnmŽ. Šitas kelelis vẽda į Nemuną PnmA. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę Šts. Į pamarių kaimą veda daug kelių I.Simon. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas A.Vaičiul. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą J.Balt. Ant kur ved kelelis? KlvD9. Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes DP449. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų DP525.
| Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą P.Vaičiūn. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan BtApD12,10.
11. tr. NdŽ rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią J.Balč. Da kelią vẽdė kelis kilometrus Vlkv. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo (ps.) Ss. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit (ps.) Dkšt. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas Žlb. Žalios girios balandėlis ma[n] kelelį vẽdė JV236. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta A.Baran.
^ Vyža čebatui kelią vẽda J.Jabl(Šl), Š(Šmn). Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda (vežimas) Alvt. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) Ds.
12. tr., intr. NdŽ pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka A.Sal. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno K.Būg. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti KŽ. Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas M.Valanč.
| refl. NdŽ: Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio (juok.) Ml.
13. intr. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda Klt. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė Klt. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą Ldv.
14. tr., intr. DŽ, NdŽ, PnmŽ, Krk duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Vdk. Ta obelis tei[p] vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda Jrb. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai Graž. Šįmet mūs braškės visai nèveda Slv. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais Kvr. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų J.Krišč. Pagraužtas javas grūdų neveda EncV327. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges LTII474(Bs). O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles JV1091.
| prk.: Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių A1885,73.
^ Kas be žiedų uogas veda? (kadagys) LTR(Mrj). Koks medis žiemą vaisių veda? LTR.
15. tr., intr. Š, E, ŽŪŽ69, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį J. Veršį vesti, turėti I. Rudenį karvė turia vèsti Ktč. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti Vvr. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès Žr. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė Lkv. Karvė vẽdė stambų veršį Krž. Karvė tuo vedus duoda daug pieno J.Jabl(Als). Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti Sd. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti LC1883,10. Ar vẽdusi yra [ožka]? – Ne, bergždi Žr. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse Ggr. Kita avis vès du vaiku, kita tris Lpl. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus LTR(Klvr). Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė Dglš. Ta kiaulė buvo vèsianti LKT79(Pln). Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti Kl. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką End. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda Pln. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė JV737.
^ Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja Grš. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia Erž) avių nepjauna Vdžg. Ar daug kiaulė paršų vẽda? (klausiama suėmus kitam už nosies). – Visus! (taip atsakius, paleidžiama) Lp. Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda (šaudyklė) Jn(Kv).
| refl. NdŽ, Zt: Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus], kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė LKT240(Žml). Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs Sd. Lengvai vèsdavos mano karvytė Trgn. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės] Sdb. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas Plng. Kiškiai pievoj vẽdasi Dv. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas Ppl.
16. tr. DŽ perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus Vlk. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda Pv. Gyvutės vaikus vẽdė Dg. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos Rnv. Špokai veda vaikus Šts. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti (juok.) Brs. Vẽdė vaikus pelėda DrskD249. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius LTR(Krtn). Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus (d.) Aps.
^ Kogi kvaksi, gal viščiokus vesi̇̀ (sakoma vis burbančiam) Žl.
| refl.: Busilas buvo mūs kieme (kaime), vẽdėsi Arm. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda Vlk. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus Pls. Špokai vẽdasi skrynelėj Dv.
ǁ auginti perus: Bitės nenori kirmio vest Dv. Bitės vẽda ituos dupliuosa Rod.
17. tr. R, R413, MŽ, MŽ556, N, Rtr, NdŽ, KŽ gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi K. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi Krš. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas Pvn. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar Krš. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu Kpr. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios Skr. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks Žg. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus LMD(Grv). Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas Rdn. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda BbSir23,33.
^ Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst Ar. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta Krš. Pasiutusi motina vaikus vẽda (muškieta) MitII194(BsM). Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda (patranka) JT106. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda (šautuvas) BsM.
nevestinai adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
18. tr. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst Dg. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų Klt. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj Dglš. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda Klt.
| prk.: Svetima kapeika rublių vẽda Lkv. Man litas litą vẽda Lp. Kalba kalbą vẽda Švnč, Prng, Tr. Šnekta šnektą vẽda Srj. Matai, žodis žodį vẽda Mrj. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda Vlk.
^ Nosia bado – auksą veda (žagrė) LTsV627(Sv).
| refl.: [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai P.
19. refl. LzŽ veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis LKKXIII137(Grv). Šiemet musios labai vẽdas Dglš. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties Aps. Tokios duplios bitėm vèstis Rud. Žalčiai tvarte vẽdės Pls. Katės labai greit vẽdas Dglš. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi Dv. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai Dbč.
ǁ rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis Ign. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt Aps.
20. tr., intr. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda Dglš. Kojos nelabai vèst pradėjo Antz. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia Graž. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda Vrn. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte Lz. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt Aln. Galva jau nebe teip vẽda Vžns. Jau močiutės galva nelabai vẽda Ūd. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi Ant. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė Žln. Smagenai nèveda, ir visa Lz. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda Jnšk. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) Prk.
| Da sveikata šiek tiek vẽda Alks. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia Alv.
| refl.: Jei katram nesi̇̀veda galva, tai ilgai ir neišmoksta Gs.
21. tr. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį I.Simon. Šunkojis dalgis y[ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi Ggr. Žolės? – Vos dalgį vedi̇̀ Jon. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas Dgp.
22. tr., intr. NdŽ traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos DŽ1. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit Sk. Žodžius reikėjo vest dacipulka Antš.
| Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus Rdm.
23. tr., intr. NdŽ sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti DŽ. Vẽda akia, kad nepavogt Pls. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią Alk. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane Ar. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda Mrj. Ji nespėja akim vèst, kai skaito Skr.
24. tr. OG72, NdŽ, LzŽ, Str ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti DŽ1. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus Pg. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė Kpč. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių LKT310(On). Ė geležinkelį vẽda in Vidžius Dglš. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė Akm. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo Ant. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus Slm. Vedamasis griovys ŽŪŽ90. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį Vrp1889,35. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę LTR(Pnd). Kaminą vèskit per stogą Graž. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo Kp. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas M.Valanč.
ǁ tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija) Z.Žem. Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai KlbXXXVIII(1)100. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui rš. Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui (puošiant eglutę) Klt. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip LTR(Km).
ǁ judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda Švnč. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį J.Balč. Vẽda adaton siūlą Dbč.
×25. (sl.) tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau Pč. Vesti, varyti bylą, byloti VĮ. Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą Mž189. Kūną savo viežlyvai vesk Mž411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Krn22,8.
| Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod.
| prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo Mš. Vedamàsis (įžanginis) straipsnis DŽ. Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk.
^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E.
| refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70.
ǁ tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps.
^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl.
| refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps.
ǁ tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet.
×26. tr. vairuoti: Vèsti traukinį NdŽ. Vedžiau savo lėktuvą tolyn J.Dov. Turėdamas po ranka jūrlapį, kompasą kapitonas ar šturmanas ir užsimerkęs gali vesti laivą rš. Sielį varo dviejuose: kas pirma eina, tas vẽda galvą, kad neužneštų ant akmens Jon.
| Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka vesti kamuolį sp.
×27. (sl.) tr. Vj lemti, reikšti: Pinigai visa ką vẽda: duok pinigų – malkų kiek nori Jnšk. Daug veda patarimai iš šalies Antš.
×28. refl. N, BŽ46, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Alks laikyti save kuo, dėtis: Didžiu veduos R207, MŽ275. Didžiu veduos, didžiuojuos MŽ271. Didele ponia vẽdas, kas par aš! Krš. Anas ponu vẽdas Strn. Kunigas lenku vedasi J.Jabl. Tokiu stipriu vẽdas, kur ans pasiduos Krš. Didžiu vẽdės, o bevagant nusitverdino Šts. Tik vẽdas sąžiningi, o vagys – turtų prisiplėšę Rdn. Jis iš didžio vẽdas K. Jos i juk smarkiai vẽdės Jrb. Vertingu veskis, kad ir niekad nė skatiko neturėtum J.Jabl. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. Gaspadorius visu ponu vedėsi: ant jo rankų visas dvaras TS1904,5. Demokratais pas mus vedasi paprastai tie, kurie norį laisvės visur ir visiems žmonėms be jokių skirtumų A.Sm. Žmones bagoti urėdą kokį turintys alba daug išmanantys vedasi didžiais ponais BPII487.
^ Didžiu vedas, šašu dedas LTR(Vl).
×29. (sl.) refl. ppr. impers. DŽ, NdŽ, KŽ, Zt, Arm, Dglš, Vdšk sektis, gerai eitis: Šiandie man vẽdas: ko tik ieškau, vis randu, kur tik nueinu, visa ką gaunu Str. Itais metais mumi nèsvedė: kiaulė ižgaišo, karvė telią numetė LzŽ. Jam nèsveda niekas LKKXIII28(Grv). Kapgi tau vẽdasi? Švnč. Kaip vèsis gyvent, nėr žinios – išeinam iš savo namų Klt. Gaspadorsta kap nèsveda, tai negali surinkt (susitaupyti) Grv. Tiek mun vẽdės darbas dideliai Žeml. Nu i minti linai mun netiko ir nèvedės Nv. Tarnyba vẽdas neblogai Kž. Kad augt javas, kad skatyna vestų̃sbi gerai! Lz. Kitam i gyvuliai vẽdasi ūgyt Mrc. Kad gyvuliai vedusỹs, būt[ume] greit razsigyvenę Str. Jeigu gyvulį nupirksi iš geros rankos, tai jis vesis, o iš prastos, tai nevesis – nyks i nyks LMD. Vyrai skundėsi, kad arkliai nesi̇̀veda Mlt. Labai bitelių turėjo, labai vẽdęsis, i vis tiek išmirė Pšš. Ot buitis (gyvenimas) nèsvedė LKKIX221(Dv). Nèsveda man buitelė Rod. Dėkui ponui Dievui, taip jam vedas mokslas Sz. Mokslas nevedės, ir paliko gaspadoriu Šts. Sako, gerai vẽdasys mokslas Grz. Senatvė[je] nesiveda teip nė kalbėt Ar. Nèsveda, nu ką padarysi, jau su trečiu vyru Dbč. Kur Kalėdose randi dvilypį riešutį, tai reikia pasidėt, tuomet pinigai gerai vesis LMD(Kls). Mums džiaugsmas, kad tamstai ten svetimame sviete gerai vedasi A1884,289. Niekas jam nesivedė, kur ėjo, tę prapuolė Tat. Visos gėrybės jam vedės S.Stan. Tai jam teip vedęsis, javai augę, ir palikęs labai turtingas Sln. Gerai nes vedės mums Egipte Ch4Moz11,18.
^ Kad nevyksta, ir nevedas darbas dirbti J. Kas kam vedas, tam ir laima S.Dauk. Ka nèvedas, i nesekas Krš. Ka nevyksta, tai i nèvedas Trk. Kuriam vẽdas, tam ir dera Pls. Nesveda kortosu, tai vedasi meilėj Ml.
◊ ant kẽlio vèsti padėti prisiminti: Aš tamstą an kẽlio vedù Gdr.
ausià nevèsti OG242, Arm, Švnč neklausyti, nepaisyti: Lig šiol aš i ausià nèvedžiau, ką kur kas ką ūtura Tvr. Anas ir ausià nèveda, ką šienas neišdžiūvęs Prng.
ãvino prõtas vẽda netinkamai elgiasi: Jį ãvino prõtas vẽda Tr.
čiul̃tė vẽdė gul̃ti Kal primenama, kad laikas miegoti.
gẽrąją vèsti taikstytis: Gẽrąją vis vẽda ana Klt.
gerù keliù (į gẽrą kẽlią) vèsti Krš gerai mokyti: In gẽrą kẽlią aš jį vedžiaũ Dglš.
į lankàs vèsti plačiai, daug aiškinti: Nevesk manęs į lankas, po velnių! Sakyk trumpai J.Ap.
iš galvõs vèsti Šv kelti didelį nerimą.
iš kẽlio vèsti J.Jabl, DŽ
1. BŽ106 netinkamai, neteisingai mokyti, klaidinti: Mum ta motina, žaltys, vẽda iš kẽlio Jnš. Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda V.Myk-Put.
2. Mrj kreipti iš doros, tvirkinti: Jis papratęs iš kẽlio vèst – geriau su juo nešutviauk Lkč.

iš prõto vèsti
1. NdŽ, B.Sruog daryti pamišusį.
2. BŽ22 kelti didelį nerimą, gąsdinti: Iš galvos, iš prõto vẽda tie darbai Šv.

kai̇̃p mir̃ti vẽdamas labai nusiminęs: Roželė ėjo kaip mirti vedama – baimė didžiausia ją ėmė LzP.
kur̃ ãkys vẽda Pnd nekreipiant dėmesio kur, bet kur (eiti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo, kur akys veda V.Myk-Put. Ir dui bėgti, kur akys veda LTR(Pp). Nors eik iš čia, kur akys veda, kojos neša LMD(Vlk).
mérkelis vẽda užkuriõm norisi miego: Jau merkelis veda užkuriom Upn.
nei̇̃ šiknà nevèsti vlg. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš tavę nei̇̃ šiknà nèvedu! Lp.
ni̇̀kį vèsti ožiuotis, priešgyniauti: Ni̇̀kį [mergaitė] vẽda, nešnekas Jdr.
óžį (óžius) vèsti [pardúoti, tur̃gun] eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Sūnau, vèsk óžius pardúot, Velykos ateina Zr. Ryt ožiukùs vèsme tur̃gun Zr.
prie siẽto vèsti raminti, tramdyti: Surašė viską, vẽda py siẽto Pj. ×
rankà vẽdasi sekasi: Rankà nebvèsis, jei perkant kas padyvys Šts. Ka gerai rankà vèstumias, margaryčių iš tavo pusės priklausė Yl.
(kur) velniai̇̃ (vélnias, vilkai̇̃) vẽda vaikùs
1. Sln, Skdv, Jnš apie neįeinamą, neišbrendamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai tę vélnias vaikùs vẽdė – klampumynai Kpč. Tose balose velniai̇̃ vaikùs vèsdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina Pc. Tai didelis raistas buvo – vilkai̇̃ vaikùs vẽdė Jz. Velniai̇̃ vaikùs i vès tarp to daržo, jeigu neišravėsi Šln. Kur [pievos] neišpjauna, tengi te vilkai̇̃ vaikùs galia vèst, te baisu žiūrėt Pl. Aš tę nebuvau – tę (Sibire) velniai̇̃ vaikùs vẽda Jrb.
2. Nm apie didelę netvarką: Nešvari boba – trobo[je] velniai̇̃ vaikùs vẽda Krš. Virtuvė[je] pri anų vilkai̇̃ vaikùs vẽda Krš.
antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn.
apvèsti, àpveda (api̇̀veda), àpvedė
1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, DŽ vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza rš.
| refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink savo daržą apsivedė J.Jabl. Apsukù tą kalną apėjo keliais ir tuos vaikelius apsi̇̀vedė Mšk.
2. tr. pririšus vedant apeiti aplink: Norėdami piemenys sulaukti greičiau žiemos, tai apiveda ožką aplink beržą tris kartus LTR(Ob).
| refl. tr.: Nepagali, tik aplink tvartą karvę apsi̇̀veda Klt.
3. tr., intr. daug kur nuvesti, apvedžioti: Aš ją visur mieste apvesiù, o ana žioplys Klt. Kolei àpveda visur, tai pavargsti Šlčn. Tai ji mane visus daktarus àpvedė Dg.
| Vyrus apvẽdusi (parodžiusi nuostolius), pradėjau bylą Šts.
4. tr., intr. KŽ apibrėžti aplinkui liniją, apskriesti: Akys àpvestos tamsiais antakiais NdŽ. Jei akių paboja [vaikas], reikia su druska atgalia ranka tris kartus apvèst (brt.) Mrc. Reikia apvèst dedervinė avinių žirklių žiedu, toliau neina ar ir pragaišta (brt.) Vlk. O jei norėsi kur nusinešt juos (obelį ir šulinį), tai apvesk ratą apie obelę ir šulnį, ir atsiras vėl žiedas ir aukso obuolys LMD(Rz).
| refl. tr., intr. Vj: Bernas atsisėdo ažustalėj, àpsvedė švęsta kreida ir laukia, kada ateis prisdavėliai (ps.) Prng.
ǁ kuo aštriu apibrėžti aplink, aprėžti: Iš alksnėlio suki dūdeles, àpvedi peiliu ir nusuki Vlk. Kap aukštyniekas guli, peiliu api̇̀vedam aplinkui ir papilvę nuimam Ad.
5. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt apjuosti, padaryti ką aplinkui, apkraštuoti: Apvedu mūrą N. Àpvedė dratais vaikai bulbų lauką Dg. Sklepai tokie besantys su drotimis apvesti tebibuvo Krt. Aplinkui tą [girnų] ekmenį àpvestas stiprus lankas PnmŽ. O kada padarė pečių, apvedė vielėmis, apkalė geležėmis ir liepė užkurti DS138(Šmk). [Piliakalnis] buvo api̇̀vestas par dvi eiles akmenais Alz. Tokių molio juostomis apvestų židinių kituose mūsų tyrinėtuose piliakalniuose nebuvo aptikta rš. Aplink bažnyčią apvestà yra siena šventorio akmeninė, graži BM110(Ssk). Neprieteliai apves tave (Jeruzalę) pylimu, apguls tave, suspaus tave iš visur SkvLuk19,43. Dvaras apvestas aukštu mūru BsMtII55(Nm). Apvedamasis kanalas ŽŪŽ91. Apvedė aplink trobelę didelį ratą siūlu ir patį kamuolį įsinešė į trobelę LTR(Šmk). Piemenų apavas – tik vyžiukai iš karnų apivarom apvesti̇̀, autais apvynioti Tvr. Karpas àpveda siūlu ir užmezga mazgelį Grl. Karunkytėm api̇̀vesta suknelė Klt.
| prk.: Šventa Dvasia ateis ant tavęs ir macis aukščiausiojo apdengs (viršuje apves, apsems) tave BBLuk1,35. O, gerai padaryta – kap vainiku àpvesta LKKXIII126(Grv).
6. tr., intr. NdŽ apžvelgti, aprėpti: Stapukas àpvedė akim i pamatė grytelę (ps.) Grnk. Anas sustojo ir akimis apvedė žmones A.Vaičiul. Jis apvedė geraširdišku žvilgsniu susigūžusius vaikus J.Avyž.
7. tr. apvesdinti: Tėvas jį àpvedė (ps.) Žž.
×8. (sl.) refl. tr., intr. K, BzF197, J, Š, NdŽ, KŽ, Smal, Dgp imti žmoną, vesti: Nu ką – vienas negyvensi, tai apsi̇̀vedžiau LKT231(Prn). Ir ans įsižiūrėjos mergaitę ir apsi̇̀vedės Vgr. Tai žmoną apsi̇̀vedžiau iš didelės ūkės Snt. Apsi̇̀vedei – nebijok vaikų Erž. Ir šito žydo yra sūnus – apsi̇̀vedė su ruse – ir duktė ar ne su lenku Akn. Mes esam kalvinyčią pabudavoję ir ieškom gero apsivedusio kalvio LC1883,35. Apsivedęs Jurgelis pačią nedžiugėlę NS103(Ppl).
^ Kaip apsivesi, paleis velnią iš kasų LTV148(Srd).
×9. refl. tr., intr. Krg išeiti už vyro, ištekėti: Mama kai apsi̇̀vedė tėvą, tai abudu nusipirko numuką Rsn. Tai paskui aš šišonais apsi̇̀vedžiau Pgg. Kai apsivesi, neseksis tau, mergyt, dainas dainuot KlvD198. Bet jei tu moteriškę vedi, tai tu nesusigriešiji, o jei merga apsiveda, tai ji nesusigriešija Bb11PvK7,28.
×10. (sl.) refl. susituokti: Paskui jau ir apsi̇̀vedėva, atėjau gyvęt čia LKT194(Grš). Ka apsi̇̀vedėm, gyvenau pas vyro tėvus Lž.
^ Apsivedė kaip velnias su meška PPr308.
11. refl. tr., intr. Š, KŽ, Plik, Vvr, Štk turėti, atsivesti jauniklių: Karvė jau apsi̇̀vedė J. Karvę turim tik apsivẽdusią Ktk. Kaip apsi̇̀ves, liuobam pririšam dideliai trumpai, kad ana neprigautum tų nūvokų savo End. Apsi̇̀ves naktį ta avis, o jai būs šaltà dideliai, įsineši į trobą tokius mažilelius ėraičius End. Kiaulė besanti apsivẽdusi Krtn.
◊ apie ker̃tę (apie stū̃rį Svn) apvèsti apgauti: Manęs tai niekas neapvès apie ker̃tę Pš. Jis buvo ne iš tų žmonių, kurie lengvai apvedami aplink kertę: pažvelgs, ir mato tave kiaurai J.Balt.

×paapsivèsti, paapsi̇̀veda, paapsi̇̀vedė (dial. sl.) visiems (paeiliui) vesti, susituokti: Visi bernai paapsi̇̀vedė LKKIX203(Dv).
atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š
1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai atàvedė ponas seną diedą i liepė ženytis KlbIV156(Vdšk).
| prk. N, KŽ, Dkš, Prn, Upt: Aš dabar žinau, kodėl aukščiausiojo ranka mane čion atvedė! V.Krėv. [Christus] per tiesą atveda gyvatosp amžinosp DP449. Rūpinasi apie nuopuolį jo, idant jį atvedęs griekop, nubodų aną padarytų ponui Dievui jo MP79. A kurie didį apsunkimą sąžinės turėtų alba užsmūtyti ir gundinti būtų, tus žinos plebonas per daugesni kalbesių palinksminti ir vierosp atvesti Vln32.
2. tr. pririšus tempiant priversti kartu ateiti: Jau podidis berniokas, karves atàveda Klt. Ana àtvedė karvę Zt. Atàvedė kumelę apsmaluotą (ps.) Mlk. Piemenys karvėm an ragų uždėdavo vainiką ir àtveda pas duris LKT211(Lbv). Netrukus tarnas atvedė šokantį piestu žirgą, vos galėdamas nulaikyti rankoj J.Balč. Da neatàvesta i kumelė Kli. Tegul mergiotė lieka namie: man arkliam atvèst bus ana Ob. Arklius liuob atvèsti mainyti [į mugę] Krtn. Aš (vyras) ir išvedu va dabar, ir atàvedu, ir perkeliu [gyvulius] Pl. Kelkis kelkis, sūnaitėli, kelkis, mano mielas, atàvedė tau tėvelis žirgą juodbėrėlį JT231. Eit tetušis par kiemą į naująją stainelę, jau išved, jau atved juodbėrą žirgelį LTR. Tada totvedi du ožkeliu pribuvimop Dievo MP149. Atveskiam karvę trijų metų (paraštėje treigę) BB1Moz15,9. Nuėję tada mokytiniai … ir àtvedė asilyčią ir asilaitį DP1.
| prk.: Norėjo muni atvèsti tas ponas an pikto End. Vienas sakė, jog toj skiedra vandenį atves LTR(Auk). Argi tie dūmai nedasieks jau dangaus ir neatves griausmo ant galvų persekiotojų lietuviškų knygų?! V.Kudir. Nieko nėr vargesnio, kaip … trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP511.
^ Ko čia stovi, kai parduot atavestas? LTR(Km). Šnekta šnektą àtveda Dkš. Kalba kalbą àtveda Stk. Pasaka pasaką àtveda Žln, Plv. Marti ateis – velnią atves namuos Pnd. Siūlas kamuolį atves Vlk.
| refl. tr. N, RtŽ, M, Š: Kad galėtum, tai karvę atsivestum̃ Nmč. Eik tu, atsi̇̀ved’ arklį ir kinkai! LKT346(Klt). Lenciūgus palieka lauke, o virvėm atsi̇̀veda karves Klt. Ant ragų uždėtas pantis, patampiau ir atsi̇̀vedžiau [veršiuką] Kp. Pasogos reikė buvo duot didelės, reikė buvo atsivèst nors vieną avelę Ktk. Šita karvė jos atsivesta J.Jabl. Matai gi, arkliai Dievas žino kur, tai paki tu atsivesi̇̀, paskinkysi … Mlk. Ir ateina tėvulis, tėvulis, atsiveda jautelius, jautelius LTR(Lzd).
^ Su siūlu ir kamuolį atsivesi LTR(Ds).
ǁ priversti kartu ateiti: Kad neina, veste atvesk J.Jabl.
ǁ nukreipti, atvaryti: Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, išnaikinti karvių tešminėse pieną, nupešti avių vilną, žmones kerštaujančius sutaikinti, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč.
ǁ refl. tr. atsistumti, atsivaryti: Ji atsi̇̀veda tą ratą (dviratį), prisideda tą dėžę pirkinių i važiuoja atgal Smln.
3. tr. atlydėti kur kartu einant: Atvèsk man savo sūnų J. Kas tave atavedė? – Mane tėvelis atavedė LTR(Ign). Dvi mergaites atàvedė an mane Aps. Tos moteres sūnus, ką in mane tave àtvedė Lt. Paskiau atliko be žado, nu tai, matai, tuoj i kunigą da atàvedė Skp. Nuo durų pastinka kunigas [vaikus], lig altoriui atàveda Rk. Tą paleis, kitą atvès, pakol ančtiks, katras mun tinka (žaidžiant „piršlybas“) End. Gerai, atved’ Ad. Pradėjo muno karvė sirguliuoti, sodiškiai padėjo vitrinarą atvèsti Krš. Tada teatveda jį jo ponas po akim deivių (dievų) ir tepastato jį vartumpi alba stulpumpi BB2Moz21,6. Atvedė jis juos žmogauspi BB1Moz2,19. Ir padarė ponas Dievas motriškę iš šonkaulio, kurį iš žmogaus išėmė ir atvedė jop Vln50. Ir atvedžiau jį mokytiniump tavo, o negalėjo jo pasveikint Ch1Mt17,16.
| refl. tr.: Atsi̇̀vedžiau dieduką, kad gerai susamanot pirkią Klt. Ejo šokiuos, ir viešnios buvo atsi̇̀vesta Ob. Žmona silpna – mirs, tai jis atsi̇̀vedė kitą, apžiūrinėja, kap gyvens Grv. Atsivèd’ su savim ir Marytę Grv. Ana ir kunigą buvo atsivẽdus gint nuog velino Arm. Tėvas dukrelę jau atsi̇̀veda ir rankon rūtelę jau atsineša DrskD180. Oi mergele, oi jaunojoj, atsiveskie tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlį LTR(Vlk). Tėvas dukrelę jau atsiveda ir žalią rūtelę jau atsineša LTR(Al). Va jau atsi̇̀vedė višta viščiukus Aps.
| Visus vaikus vadino savais, bet savo atsivestąjį ji labiau mylėjo rš.
ǁ prk. pateikti: Dabar atvèsiu šviesius ižpažinimus ir liudijimus apie čysčių daktarų anų senųjų DP548.
4. tr. Kpr, Tj, Skdt, Vb paimti į žmonas (ppr. iš tolesnės vietos): Aš tai, matai, atvestà Ktk. Aš ne iš čia kilus, iš Biržų atvestà Ppl. Sesuo liko pusantrų metų nuog mamos, tai reikia gi man išaugyt, o tėvas pamotę atàvedė LKT367(Dg). Aš irgi čia negimus – atvestà Antš. Iš piršlybų ženijas, iš toliau atàveda [žmoną] Alz. Sako, marčią atvès, turėsiu marčią Grv. Dar ne pačią bjauriąją atàvedė man marčią Pl. Seniau prirašyta buvo, ka te yra atvesti devyni gaspadoriai, o žmona nu kur atvestà, nežinau Cs. Jau buvo atvẽdęs, kai kolchozai tvėrėsi Vrb. Atves brolis martelę, tai bus rinkėjėlė tūto sodely NS306(Ppl).
| Mirk [,barninga žmona,] greičiau, pamirsi, atvesiù dvi Auk.
| refl. tr.: Kai rado tą savo moterį, kai atsi̇̀vedė, tai dabar gyvena kaip vyras, kaip visi Sb. Susikirsiu klėtelę kampuotą, atsivesiu martelę šilkuotą (d.) Dsn.
5. refl. kartu ateiti: Jau ir jaunieji atsi̇̀veda Mrj. Kailiuvienė dar vis matyt kai kada su dukterim atsiveda [į bažnyčią] Vlkv. Kai visiškai sutemo, atsivedė ir Marytė su tėvais A.Vien. Atsi̇̀vedė po namais su tuo jauteliu Žrm.
6. tr. DŽ1 atitiesti, įrengti ligi čia: Į Telšius greičiau àtvedė [geležinkelį], o čia da metai, kiek praejo, pakol čia pri Lieplaukės àtvedė Lpl.
| Griovį àtvedė kiaurai nuo galulaukės lig pačio pakluonio Jnšk.
| Atvès šviesą ir pas mus Smn. Čia pirma kaime pastatė tą gi elektrą, o čia in mus neatàvedė Ml.
7. intr. atsivėdėjus suduoti: Kap atvesiù aš tau atobula ranka, tai tu žinosi man! Rod. Kad àtvedžiau jam per ausis neblogai, tai nat susžaibė Rod. Jam pati kad àtvedė per mutę, tai jis ir tyli Vlk.
| Tokiam žmogui – tik atvedei ir paleidai (užtaisei šautuvą ir nušovei) Nč.
8. tr. Pžrl, Žž, Vlkš turėti vaisių, derėti: Jau šįmet šitas medukas obuolių atvès Jrb. Buvo teip, kad grūdas grūdą atàveda Kp. Atves grindužės obuolėlius, lazdų lotužės riešutėlius JV1046.
| Kaip sausa lazda žydės, žalius lapelius atvès, tai aš sugrįšiu JD907.
9. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių: Lig vaikus àtvedžiant pikta nebus kalė J. Turi dvi kiaules veislines, viena atàvedė devynius paršiukus, kita dešimtį Žl. Kiaulė apsiparšavo, tai àtvedė vienuolika paršų – dešim meitėlukų ir viena kiaulaitė Pv. Àtvedė vienuolika [paršiukų]: du mažesniu, kiti lygūs Pls. Àtvedė penkioleka paršiukų, o dvyleka papų Krš. Avis buvo atvẽdusi du ėruku viena galva Sd. Visos trys avelės atàvedė papori Dglš. Àtvedė dveitą mažų gėrukų Grv. Jauniklikė ožkikė tris ožkiukus àtvedė Vdžg. O kumelė atvedė du kumeleliu neišpasakytos puikybės, po tam kalelė du šuneliu teipo puikius LTR. Atàveda vaikus [triušė], tai razpilia visus, sukandelioja Klt. Katė atàvedė kačiukus in tvarto Aln. Katė àtvedė mažą katinuką Zt. O ponia sako: – Kad ratai kumeliuką atavedė, tai digs ir žirniai [virti] LTR(Prng).
^ Tvora arklio neàtveda Lp.
| refl. tr., intr. K, BzF197, M, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv: Karvė jau turėjo, atsivedė, apsiveršiavo J.Jabl. Karvė teliuką atsi̇̀vedė Aln. Karvė atsi̇̀vedė, ir aš pasėdėjau, kol jau nusivalė Alz. Karvė šviežiai kad yra atsivẽdusi, toks y[ra] liesesnis pienas Sd. Laukiam atsi̇̀vedant, tai jau pasenai neturim pienelio Rk. Karvikė neatsi̇̀vedė, pieno neturiam Krš. Nu tai aišku, jėgu karvė užtrūksta, ir viskas, Amerikos nebėr, o kai atsi̇̀veda, tai kaip iš Amerikos, tai du šimtai, tai trys šimtai [už pieną] Kpr. Nežinodavo, kada ta kumelė apsiėjus, kada ana atsivès Škn. Kiaulės atsivèsdavai laukuose mažus paršelius, žėk (žiūrėk), i parsivarysi vakare tuos paršelius Mšk. Rugpjūčio gal mėnesio atsi̇̀vestas, jau padidelis paršas Svn. Atsi̇̀veda po porai avelės Dglš. Avelė atsi̇̀vedė ben tris gėriukus Dbk. Jeigu Kūčioj ateis mergina arba tekėjus moteris, tai avys atsives dvynukus LTR(Vlkv). Kalikė atsi̇̀vedė mažiukų Rg. Oi tu varle, terbelė praėsta ir pelės vaikai atsivesti̇̀ Slm.
^ Galiu miegot, kiek noriu: nė karvė pertvinks, nė jaučias atsivès Skp.
10. tr. KŽ pagimdyti: Juziaus boba àtvedė jau tretį vaiką Trk. Àtvedė du, kaip avis Krš. Kadgi sūnų pirma atvèstai Zt. Kab atvès jauna mergelę, tai ponas duoja gorčių cielą arielkos, o kab sūnų àtveda, nieko neduoja an krikštynų Zt. Ji po penkiasdešimt dar tris vaikus àtvedė Skr. Pilvas didžiausis lig nosės, rods, ka ten ana devynis atvès Trk. Negyvą àtvedė, netikusi boba Rdn.
^ Kad tu atvestum devyniom galvom! (keik.) Švnč.
| refl.: Merga atsivedė Zr.
◊ ant [ti̇̀kro] kẽlio atvèsti Krš pamokyti tikslingo gyvenimo, elgimosi: Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti P.Vaičiūn. Muni teikeis atvesti ant kelio išganymo P.
į prõtą (×in rãzumo) atvèsti Ėr paprotinti: Tik vargas jį atvès į prõtą Dkš. Mane, ačiū Dievui, kalėjimas atvedė į protą A.Damb. Anas prastas žmogus ir jį neatvesi̇̀ in rãzumo Arm.
į vėžès atvèsti padaryti kitokių pažiūrų: Ka aną (komunistą) reik atvèsti į vėžès, jau nebgalia [senoviškai veikėjauti] Plt.

×davèsti, dàveda, dàvedė (hibr.) KŽ; SD125, D.Pošk
1. tr. pririšus tempiant privesti iki kokios vietos: Davedė bobutė [ožiuką] į karčemukę LLDI184(Mrk).
| prk.: Itoki darbai gerok tavę nedavès GrvT98.
2. tr. lydint privesti iki kokios vietos: Dàvedė ing vidurį Nemno Azr. Ir mane tą rozą in ją dàvedei, ale daugiau neisiu Rdš. Mane in ją dàvedė pasniūkt Dglš. Reikia būtų davèst LKKXIV209(Zt).
3. refl. kliūti, tekti: Margu (jaučiui) dàsvedė akmenų nemažai: ir raguosna, ir naguosna, ir kauluosna (ps.) Dv.
| prk.: Apšukojai tu mane, ir tau dàsvedė Dv.
4. refl. prisilyginti: Tu kai ta varlė – nori lig jaučiu dasvèst Švnč.
5. intr. Sut, L, KŽ įrodyti: Davedamas daiktas, prisekimas SD45. Jis, turėdamas visus davadus, gal davèsti tiesos JI302. Jėg jau kas davèst, o teip ką gi anys sužinos Ktk. Mokyti žmonės raštuose daveda, kad ta moteriškė pastatė brangų paveikslą Tat.
◊ ×ùbago lazdõn davèsti nuskurdinti: Dàvedėt mane ùbago lazdõn – jau nieko neturiu Ml.
įvèsti, į̇̃veda, į̇̃vedė tr. DŽ1; SD1198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285
1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̇̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė [klebonui pinigų] – barkšt į torielką, ka į dangų įvèstum Všv. Kiba čia mane velinas invedė? – Aš tave čia invedžiau, pasrašyk, ką man atduosi tą, ko namie nepalikai, tai aš tau išvesiu LTR(Pls).
| prk.: Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? I.Simon. Į vargą nenoriu tave įvest V.Kudir. Į apjuoką, gėdą įvedu R333, MŽ447. Į paskalbą įvèsti KII26. Į vaidus įvesti N. Tik anas (piktuoles) į pasiutimą įvèsk – išgirsi, ko negirdėjęs Krš. Gyvosna nervosna pardien iñveda [vaikas] Klt. Iñvedė zlastin, negaliu išsiturėt Dglš. Tikrai į̇̃vedė į piktumą KlvrŽ. Nekliudyk, neširdyk, kap širdin invesi̇̀, tai inkąs Btrm. Ar neįvedate anus ing rūstybę? brš. Labai didis drąsumas yra patį Dievą norėti ing griekus įvesti BPI270. Sekėm žalktį, griekan įvesti A.Baran.
^ Pripulsi in bitę, tai invès medun, o pripulsi in šūdvabalį, tai invès šūdan Slk.
| refl. prk.: Kad jau aš kaip jei įsi̇̀vedžiau ing gyvenimą, pradėjau rašyti dienoknygę I. Izrael, tu pats insivedi ing bėdą BPI122. Čia jau nesiduosi įsivest ing savo valnystę ir bjaurybėsna svieto to MP120. Nesiduosi įsivesti nuog teisybės MP120.
2. pririšus vedant įleisti į vidų ar kur nors: Sūnus į̇̃vedė ašvienį į arklidę J. Jauros vienos – negali nei gyvolio įvèsti, nei žmogus įeiti LKT85(Kl). Paleida arklį mūso ir į̇̃veda į savo javus Klk. Reik šunį įvest į pavėsį – šilta nabagyčiui LKT127(Erž). Kūginin į̇̃vestas [šuo] ir būva, ir loja Kp. Tvartan [karvę] iñvedžiau, šieno glėbį numečiau, suryta lig viksvelei Klt. Mažas buvau, tai kad da atsiveda avelė, tai į̇̃veda su visais gėriukais gryčion ir laiko, kad labai šalta Rk. Nupirkus gyvulį, jį į tvartą reikia ne veste įvest, o atbulą stumte įstumt LTR(Vb).
| refl. tr.: Tat aš įsi̇̀vedžiau tą arklį, buvo dvi žiemi išmitęs ans Kl. Ožkiukus į gryčią įsi̇̀vedė, i užteko vietos Sdb.
ǁ Vn atvedus, atvežus atiduoti: Į̃vedėm į kolkozą po du arkliu, nors vieną teatiduodie Rdn. Į̃vedėm du arkliu, avį [į kolūkį] Grd. Į kolchozą įvedėm viską: i vežimą, i šlajas, i drapaką Erž.
| refl. tr.: Medžian insi̇̀vedė arklį ir nerado Asv.
ǁ įstumti, įvaryti (į vidų): I lig gulimu[i] dviratį gali pavogt, kad neį̇̃vestą laikysi Mžš. Dviratį įvèsk į gonkas Alk.
| refl. tr.: Jau arti pusiaunakčio Klemas įsiveda dviratį savo kiemelin rš.
3. K kviečiant, lydint kartu kur įeiti, nusivesti: Į̃vedė mane į trobelę NdŽ. Į̃veda į tą trobą, stalas apdėtas pyragų visokių Klk. Vargas an kẽlių rašyt – į gryčią neį̇̃vedžiau Kdn. Kad tu juos investái in pirkią Pls. Į̃vedėtav tokią gražią mergelę Dr. Iñvedė pirkelėn didelian miške Mlk. Paskui aną patį įvedė ing gražiausią grinčią pas to senelio DS141(Šmk). Įvẽdus stubon, moterys numeta po kojų šluotą Brt. Iñvedei kur gailiai miškan, i apsirgo vaikas Klt. O ji (klystžvakė) vesdavo tuo žiburiu ir įvèsdavo į dumblyną LKT169(Šlu). Ir atkeltų man vartelius, ir įvestų ant dvarelio LLDII168(Mrs). Karalius pasakė: – Įvesk kiaulę, kalę ir tą dukterį į vieną kambarį (ps.) Vž. O vakarą ėmė jis savo dukterį Lea ir įvedė šitą jopi BB1Moz29,23. Dangų atavėrei, viernus ten įvedei PK151. Krauju tavo tikru atpirkai tu mus, Dieve, idant mus įvestumbi tenai Mž304.
| Vokytis rado karvių į̇̃vestas pėdas Šts.
| refl. tr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ: Ansi̇̀vedė jį tęnai Grv. Ana įsi̇̀vedas į seklyčią, į pryšininkę tokią Klk. Įsivedą̃s aną į tą numelį Nv. Anie jau žino, kur nueiti, muni tat po pirmu įsi̇̀veda Jdr. Tėvas padarė kambariuką žmogui insvèst kada Klt. Eik, leisuos aš tą šikjonį įsivèsti – rykiatav (gerkit degtinę) ant pamato! End.
| Žąsis įsi̇̀vedė žąsiukus kieman Š. Mažūsius vaikus įsivès į mišką, pjaus, kirs i šakas lieps nešti lauko Brs. Velniukai tus piemenaičius įsives į tas pelkes i mūčys Šts. Kai insi̇̀vedžiau uogosna, tuoj pilną kašelę pririnkau Lkm. Šis man tinka ir patinka, aš jį išsirinksiu, įsivedus į ratelį suktinį šokinsiu LTR(Kbr).
4. atlikti įvedybas, apeigas, suteikiančias moteriai teisę po vestuvių ar gimdymo lankyti bažnyčią: Su vainiku prikabinta an galvos, ir añveda LKKII224(Lz). [Po gimdymo] reikdavo pravodytis: įeini zakrastijon, kunigas išeina, pastinka, į̇̃veda bažnyčion, žvakę paduoda, pakrapija, paskaito maldas Šmn. Po vestuvėm in bažnyčią inveda: duoda stulą, ir ana jau neina su veliumu, o ant galvos visom deda čipkelį, lyg kepurėlę Gdr. Seno čėso moteros pagimdę vaiką bažnyčion negali eit, kol kunigas neiñveda Kpč.
| refl. KŽ, Lš, Dglš: Buvau insvèst po pirmojo vaiko Lp.
5. DŽ, PolŽ40 įtaisyti, įrengti, prijungti prie kokių įrenginių: Elektrą įvèsti į̇̃veda, sugeba ans visur Sd. Miestely jau ir elektra įvestà Jnšk. Pas mum mat elektrą jau žada įvèst Slm. Da radiją buvo invẽdę Lbv. Gryčioj į̇̃vestas vanduo, ale šiandiej žiūriu, kad mažai teka visiškai Jž.
| refl. tr.: Mun reikėjo penkiasdešimti rublių, kol aš elektrą įsivèsiu Žd. Malūnas, įsivedęs elektrą, sužiba skaidriais žiburiais L.Dovyd. Mas būtum gyvi supuvę, jeigu neįsivẽdę centralinio Č. Buvo įsivẽdę tiliponą Kl. Anie savo muziką atsirado, įsi̇̀vedė, mūso muziką tą paniekino da po balais Varn.
6. refl. tr. įrengti, pastatyti: Iš pradžių buvo dūminė, paskui kaminą įsi̇̀vedė Lb.
7. Dv įsteigti, nustatyti, padaryti vartojamą, veikiantį: Įvèsti krašte tvarką NdŽ. Įvès tvarką! Nu kokią gi jis tvarką galia įvèst, jeigu nebėr to maisto krautuvėj Pnd. Gal žinai, kada tą litą invès? Ant. Niekaip neį̇̃veda litų, kas ten yra, i nubodo [laukti] Krš. Mūsų nuomone, visai ne pro šalį bus įvedus laikraštyje kalbos dalykų skyrelį A.Sm.
| Pirmasis į raštus gatvę įvedė Daukantas K.Būg. Lietuviai nebesirūpina lenkišką kultūrą įvesti Lietuvon Gmž. Kaip žinoma, krikščioniška tikybė Lietuvon baigiantiesi XIV šimtmečiui įvesta tapė A1884,132. O kuri religija nuog senojo žalčio yra įvesta ir pramanyta, ta yra falšyva ir netikra MTXIII. Kaip jau iñvedė parapiją, atejo kunigas naujas Avl. Paskiau iñtvedė lietuviškas pamaldas Ssk. Reikėjo žinot, kada į Prūsiją krikščionų tikėjimą į̇̃vedė Plšk. Buvo įvestas šventas Rokas (šventojo Roko atlaidai) į Kęstaičius Šts. Joniškiuose tais metais atpuskus į̇̃vedė Grž. Blaivybę ans į̇̃vedė, tas vyskupas, ans čia biškį buvo sutvarkęs, sustabdęs [girtavimą] Ms. Įvedė blaivystą M.Valanč. Draudžiamieji ženklai įveda tam tikrus eismo apribojimus rš. Nusmerktieji turi dirbti įvestus grasos kalėjime darbus rš. Bjaurojas mergos, nebžino kokią madą beįvèsti Krš. Buvo investà tokia mada Vlk. [Karaliaus] namuose buvo įvesta tvarka žlugtę skalbti du kartu per metus I.Simon. Kad užejo vokyčiai, į̇̃vedė malūnus (griežtai prižiūrėjo malinius) Skdv.
| refl. tr.: Šį pavasarį latviai įsivedė naują rašybą K.Būg. Baudžiavos metais kiekvienas dvaras buvo įsivedęs v[erpimo] prievolę LEXXXIII440. Ūkininkas įsivedęs dvi sėjomainas sp. Reikia rasti tinkamiausią momentą litus įsivesti sp.
| Įsivèsti karo padėtį KŽ.
ǁ refl. nusistovėti: Kaip įsivèsias tvarka, gal būs geriau Krš.
8. part. pradinis: Baigdamas įvedamąsias pastabas apie bendrąją mokslinio darbo metodiką, turiu dar nustatyti jos suskirstymą S.Šalk. Į̃vedamas žodis NdŽ.
×9. I įtraukti: Į kalbą įvesti N. Įvesti į mašiną uždavinį SkŽ23. Savo knygosen [pirmininkas] visus iñvedė Dglš. Grūdų magaziną pardavėm, o piningus įvedėm į knygas Dr. Marga personažo biografija leido autoriui įvesti į kūrinį daug tipų rš. Trečiame veiksme be reikalo esančios įvestos jungtuvės rš.
| refl. tr.: Įsivedanti programa SkŽ227.
ǁ veriant įtaisyti: Priseina siūlas įvèst į adatą, ir nematau Mrp. Invèsk man siūlą adaton, aš neregiu Zt. Auskarai investi̇̀ ausỹs Aln. Kas [aviai] auselę nukerpa, kas ausin iñveda ženklelį kokį Ad. Pavalkai, ką ievos iñvestos Dv.
ǁ įleisti: Jis įvedė į lizdą šovinį rš. Pašalinus limfinį mazgą, jei galima, reikia įvesti į žaizdą radžio rš. Rūgštis, reikia, kad būt iñvesta Rod.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Insi̇̀vedė kandai – blogai Drsk. Nuog vilgaties grybas insi̇̀veda [name] Pls. Pelėsiai insi̇̀vedė, ir žuvo bitės Rod. Pavaškiniai (kaimas) – nuog vaško; buvo sena pušis išpuvus, ir te itos naminės bitės buvo insivẽdę Dv. Svirne insi̇̀vedė pelės Dv.
| prk.: Giesmėn neinsi̇̀vedė žodis blogas Dglš. Įsi̇̀vedė daugiaus pirkių Aps. Seniau inkišė balaną, paskum lempos iñsvedė Pls.
ǁ įsikurti, apsigyventi: Įsivedu, įsikraustau Sut.
| Ikpiet radau karvelį insivẽdusį ir pasdairiau jo kiaušų Dv.
11. paimti žmoną iš kur: Šimkūnienė iš Lietuvos įvestà Akn. Jo žmona du kilometrai nuo miestelio įvestà Šd.
12. refl. būti vertinamam: Įdomu buvo pasižiūrėt, kiek ana gerai įsivẽdus Akn.
◊ į bùčių (ki̇̀lpon Sem) įvèsti apgauti: Tu mane tik bùčiun į̇̃vedei Vj.
į kẽlią įvèsti pamokyti: Kol tu vaiką išmokai, į̇̃vedi į kẽlią, kiek vargsti, o par nieką žmogus laikomas Krš.
į rikiuõtę įvèsti; rš kng. paleisti dirbti.
išvèsti, i̇̀šveda, i̇̀švedė Rtr; SD422, R, MŽ, Sut, M, LL271, Š
1. tr. DŽ, NdŽ padėti išeiti: I paėmė abudu vaikelis su mergele už rankų muni ir i̇̀švedė laukon par duris Akm. Ana apžabalo, reikia išvèst jau oran Klt. Anas (vaikas) išvẽdus po šitai ligai tik in saulės paturėt kiek Klt.
2. tr. pririšus vedant priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Mūsų karvių tada nebuvo namuos – i̇̀švestos buvo Mžš. Vedu su broliu i̇̀švedėv pririšti arklius LKT84(Grg). Arklius tei̇̀švedžiau, parejau pas jumis Plt. Aš tus arklius buvau į pievas išvẽdęs Lnk. Penkiom eisiu išvèst karvės iš pavėnio Aln. Jaučią parduot i̇̀švedėm Krs. Pavogdavo ir išvèsdavo kitur [arklius] Šk. Baigė kinkyt, išvedė arklį iš ienų J.Balt. Juodi purvynai neišbrendami, juodbėri žirgai neišvedami LTR(Ss). Aš broleliu intiksiu, šyvus žirgus išvesiu KrvD26. Išein mūsų brolelis iš stainės, išveda žirguželį rankoj LMD. Išmivedi vedi ožį an ūlyčios LTR(Ukm).
| refl. tr.: O mūsų visus išsivedė, visus geruosius [arklius] Kp. Išsivedi į žolę [turėjusią karvę] i pradedi milžti Rdn. Tik karves aš buvau išsivẽdusys, vokytis kaip užejo Vgr. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17.
| intr.: Karvės jau išsi̇̀vedė, tvarte vietos yra Aln.
ǁ Svn, Ml išvarant pavogti: Vakar naktį išvedė mūs sartį Alk. Ne karvės beturiam – pavogė, išvedė karvę Sd. Arklį išjojo, karvę i̇̀švedė Aln. O tu, sako, bjaurybe (apie Blindą), muno aveles i̇̀švedei iš kūtės! Lk.
^ Kai arkliai išvesti̇̀, tai stonią užrakini Vlkv.
| refl. tr.: Ir vis tiek tą štobą nupjovė, kumelys išsi̇̀vesta Sb.
ǁ refl. tr. išsistumiant pavogti: Par anas duris išsi̇̀vedė dviratį Sdb.
ǁ būti priverstam parduoti (gyvulį): Mažatrobaliai buvom, paskutinę karvę i̇̀švedė End. Iš bankos paimsi [paskolą], visas karves turėsi išvèsti Krš.
ǁ priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Išvèsk iš vidaus laukan žmogų pro duris, ko čia jis tur rieties J. Ką (su) vyliumi (klasta, kytryste) išvèsti KII32. A bereikia didesnės raganos – išvest vaiką miškan palikt Krč. Ìšvedžiau an kiemo, pririšau prieg stulpo [žmoną], kad šunes lotų ir gaidžiai kapotų DrskD201. O išvedė ir kitu du piktadėju su juo, idant juos užmuštų DP171.
| refl. tr.: Jau daba tą piršlį išsivès jau tada karti, su šniūrais raišios Žr. Žmogų stribai išsivèsdavo ir išsiveždavo – kai į vandenį žmogus Šk. Tą muno vyrą ir išsi̇̀vedė, i nežinau kur Pln.
3. tr. K einantį palydėti rodant kelią ar jam vadovaujant: Čia tujau tuo keleliu i̇̀švedam į kelį Sd. Ìšvedžiau aną par tą mišką Nv. Ìšvedė in keliūtės i paleidė vieną Klt. Kap aš ažublūdinu, vis kito prašau – išvèskit mane Dv. Žmogau, išvesk mane in kelią (ps.) Aln. Jeigu jau ateitumėt, išvèsčiau tiesiai į kelią Rm. I liūb turės muni par tą miškiuką išvèsti į taką Kl. Susigulsi kame daržinio[je], įeis kareivis, nu, vyrai, a noriat i̇̀švedamys [per sieną]? Kl. Tėvas juos i̇̀švedė in Lietuvą Vžn. Ìšvedė par duris, parodė – eik ten Trk. Oi išves išves mus tris brotelius į svetimą šalelę S.Dauk. Kol da gūžtoj anas (gegužiukas), tai nebijo tada kielelė, o kaip jau jį i̇̀šveda iš gūžtos, tai kielelė bijo jo Rk. O kad išveda vaikus [varnėnai] – kaip debesys Kpr. Peles i̇̀šveda, kai valgydamas išeina (priet.) Aln. Jei nori iš sa[vo] namų peles išvest, eik pas kaimyną valgydamas Vlk. Sakmių ir tikėjimų apie burtininkus, išvedančius peles ir žiurkes, nedaug teužfiksuota rš. Atėjo koks žmogus ir i̇̀švedė gyvates iš raisto Ut. Čigonai kai vaikšto, tai blusas apleidžia arba išveda Ob. Jeib jis mane iš šių namų išvestų BB1Moz40,14. Ir idant juos išvesčiau iš šios žemės ing gerą ir platų žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8. Tujen buvai išvedžiąs ir įvedžiąs Izraelį Ch2Sam5,2. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. O atėję numaldė juos ir išvedusiuos prašė, idant išeitų iš miesto BtApD16,39. Anys jumus pranašauja vyliumi, idant jus išvestų̃ (ižg to gardo Viešpaties) DP246. Bet neduok jiemus gyventi tavo žemėje, idant anys tave neišvestų priš mane BB2Moz23,33. Kad Viešpatis … nor kokio ypačio žmogaus ant to pasaulio išvèst, tad tai ne tuojau daro, bet po ilgomus maldomus DP564.
| prk.: Tegu jis džiaugiasi, kad aš jį išvedžiau į žmones, pinigų duodu P.Vaičiūn. Pagimdė mane (tiltą) Lietuvos miškas, išvedė į svietą lietuvių rankos V.Kudir. Lekia aplinkui, i̇̀šveda ugnį [su šv. Agotos duona] Kpr. Ta kumedija išvedė iš kišenės neišmintingo žmogaus viso labo 695 rublius A1885,117. Mano svainis turėjo išvedamą dešimtuką: kap tik išleisdavo šnapsui, žiūrėk – jis vėl svainio mašnoj Mrj. Vienai bobai pinigus iš kišenės Vilniuj i̇̀švedė Mlt. Jonukui par galvą pradėjo vaikščioti visokios mislys, kaip tą šimtinę iš gaspadoriaus kišenės galėtų išvesti TS1897,4. Jei bijai, kad velnias iš kišenės pinigų neišvestų, laikyk kišenėje peilį TŽIII341. Iš kantrybės i̇̀švedė Dglš. O dėl to baidymo jau par kiek metų buvo visi išvesti iš kantrybės Pln. Iš pusiausvyros išvèsti BŽ77.
| Vaišino miškinius (rezistentus), vaišino stribokus, pamatė Cibirą, ale gyvastę i̇̀švedė Rdn. Idant mus velnias, svietas ir kūnas mūsų nepriegautų ir neišvestų ing neintikėjimą Vln24. Tėvas šventas tamsoj rakintus nuog velnio valdžios išvedė SGI20. Išvesk iš smūtko reikos dūšią mano dėl teisybės tavo Mž480. Ir noriu jus išvesti iš jūsų naštų (paraštėje vargų) Egipte BB2Moz6,6.
^ Neimk svetimo, nedėk prie savo, nes išves ir tavo NžR. Svetimas skatikas šimtą tavo išvedė Gmž. Radęs neskvatok, pametęs neraudok, bo svetimas turtas ir savo turtą išveda iš namų Šmn. Svetimas grūdas i̇̀šveda aruodą Žmt. Nuog adatos in jaučią i̇̀šveda Rod. Mergą i̇̀šveda, krėslą paliekta (medžio kelmas) Trg.
| refl. tr. N, K, J, Š, NdŽ, DŽ1: Nakčia tėvas parėjo, prisikėlė tą sūnų i išsi̇̀vedė Šk. Brigadiriaus ateita ir išsi̇̀vesta darbinykas Pkn. Žinai, mas išeinam parnakoti į kitą kiemą, išsi̇̀vedas Akm. Buvo ir jį išsivẽdę miško sodint Krs. Kaip paūgėjom, jau rugių rišti išsi̇̀vedė Krt. Kaip mama mirė, palikau kokių septynių metų ir išsi̇̀vedės toks ūkininkas pri vaiko pabūti Šv. Aš, į vaiską išjodamas, tave kartu išsivesiu LLDIII186(Žg). Jiem čia (upelyje) ančiokam blogai, ana (antis) juos išsivès Klt. Ka išsi̇̀veda kurapka pulkelį, tai ui, mažiukai pasikavoja, tai nerasi Sdb. Varnos jau išsi̇̀vedė varniokus, jau laukuos Aln. Išsivès kačiokus katė, kai ėst [kačiokai] norės Aln. Vaikus išsivès pelės iš rūbų da Klt.
| prk.: Kap brolis mirė, tai ir bites išsi̇̀vedė Kls. Jis išejo ir tvarką išsi̇̀vedė Mrj.
ǁ pavadinti, pakviesti išeiti: Jei mama neleidžia, tai tų (mergaičių) nei̇̀šveda [į vakarėlį] Mšk.
| refl. tr.: Ateis vaikiai, išsivès muni į nibrę šokti Klk. Vaikiai ateis, nubučiuos tėvams rankas, ka išleistų, išsivès [į šokių vakarėlį] Krš. Ė mus išsi̇̀vedė iš namelio ir klausia Kli. Išsi̇̀veda net iš bažnyčios papasakot, kas girdis Klt.
ǁ pakviesti (ppr. šokti): Piršlys ateis ir išvès tą jaunąją šokti Plt. I šokti i̇̀šveda tie vyrai – graži motriška, nėko Trk. Par jaunąjį tuoj i̇̀šveda šokt jaunąją pačią pirmąją, ir visi žiūri, ar nekliba Skdt. Kad išvès [bernas] šokt, kad sukuos, tai kai [v]anduo Kp. Tai kiek jis gali šokint: vienąkart i̇̀švedė, kitąkart Mžš. Ka bei̇̀šveda vaikis, i širdis apalpsta, taip gerai rodos Sd. Po vidurį maišomės, tai mum ir i̇̀šveda [šokti], o tos kaip sėdėjo, teip ir sėdžia Svn. Jei koks piemuo muni išvès šokti, aš kaip pryvolę atliksu End. O ir išvedė žvirblis pelėdą … šokti RD19.
| refl. tr.: Aš nemyliu, man nereikia, ka tu man’ lankytum, pasiimsiu už rankelės, išsivesiù šitą (d.) Kp.
ǁ prk. nuleisti vandenį, nusekinti: Ūla ežerą i̇̀švedė, pirmuliausia Dubą, Pelesą ir dabar Matarus Dbč. Norėjo ežerą išvèst ant šitų mūs pievų Rtn.
4. refl. keliems kartu išeiti: Ateina kada, tai abudu (tėvas ir sūnus) kalbas, žiūrėk, išsi̇̀veda abudu Kp. Seniau išsivèstum kur kalvek su bernu, tai bijotum ineit ir gryčion, bijotum namo pareit Ant. Abu išsivedė į miestą reikalingiausių daiktų nusipirkti A.Vien.
5. tr. imti į žmonas: Kad seserį i̇̀švedė, ir man’ išvès Antš.
6. tr. prk. suvilioti, suklaidinti: Matai, ir gerą draugą i̇̀šveda draugai, ir gatava Rk. Šito arielka prakeikta visus i̇̀šveda. Ìšveda i̇̀šveda visus: ir davatkas, ir kunigus, ir velnią Rk. Idant kleidinčius ir išvestus ing kelį teisybės atvestumbi Mž556. Velinas pirm buvo išvedęs moteriškę, o paskui to ir vyrą pergalėjo per moteriškę DP598. Moteriškė, kurią mani davei, ta išvedė mane MP146.
| refl.: Iš tenai sūdyt neduokime nei vienam išsivest PK172.
ǁ suvedžioti: O kad kas i̇̀švedžia mergą …, duos jai be trūkimo pasogą Ch2Moz22,16.
7. tr. DŽ, NdŽ, Klt ką ilgą nutiesti: Plentą išvedė pro Kinderius Šmn. Ìšvesta kelias in Kulieškalnio Aln. Yra tiesiai i̇̀švestas kelias par balą Jdp. Aplinkui yra naujas kelias i̇̀švestas Kpr. Sausa vasara, tai tų dulkių iki soties – ka išvèst asfaltą, būt gerai Dg. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas, aštriu spindžiu smego gilyn ir gilyn M.Katil. Išvedus geležinkelį, miestas virto dideliu prekybos ir judėjimo centru Šlč.
| Nemnas ej[o] kitu keliu; atminė vardą, ir i̇̀švedė kitą kelią Nemnas Drsk. Čia mat upė išvestà, o pirmiau buvo pievos Kvr.
ǁ ką nors tiesiai padaryti, nubrėžti, nužymėti: Po Didžiojo karo išvestosios valstybių sienos kai kur pakitėjo A.Sm. Tiesiai liniją i̇̀švedė DŽ. Kiti badžiojo žemės šiaudus tartum štikus, kur kamarnykas i̇̀švedė liniją BM103(Krč). Ūkininkas stengėsi išvèsti kuo tiesiausias vagas NdŽ. Viena [mergina] eina pirmutinė, kad tiesų barą išvèst[ų] Šmn. Reikia mokėti barą išvèst Grž. Jei baravedė kreivą barą išves, sulinkusį vyrą gaus (juok.) Krč.
| An [dalgio] drobės ašmenis gerai i̇̀švedei Pls. Koks iš tavęs maistra, kad nemoki pielai kelio išvèst Alv.
8. tr. N, Jn(Sl), DŽ pastatyti, įrengti: Ižkeliu, ižvedu namus SD21. Reikia sienos tiesiai išvèst Rod. Vyskupas Lopačinskis 1771 m. padirbino Varniūse mūro simunariją, o tos pryšakė[je] išvedė aukštą bokštą M.Valanč. Išvedę [krosnies] stulpelius, pradeda išvesti skliautes A1884,352. [Vaikai] neša pagalėlius ir, kraujant skersai vieną ant kito, išveda sienas V.Kudir. Pastatė pirkią, kaminą i̇̀švedė Pv. Ìšvedė, kad dūmus ištrauktų tas kaminas Skp. Ìšvedė plyteliūtę, padarė kaminą naują Klt. Tiesiai per kreigą kaminas i̇̀švestas Alv. Ir kaminų nebuvo dar išvestų̃ Krš. Kaminas i̇̀švestas nuo žemės KzR. An trobos šitai kaminų išvèsti pro stogą nė mados nebuvo Všv. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas S.Dauk. Kaminą išveda tikt ant lubų, todėl tankiai numai sudega M.Valanč.
| refl. tr.: Neišsi̇̀vedė kamino – dūminėj pirkioj i gyveno Dglš. Ligi stogo neišsigalėdavai išsivèst kaminą Mšk.
ǁ įtaisyti: Vamzdelį par šoną i̇̀švedė, padarę operaciją, ir paleidė numirt Krs. Buvo per šoną išvedę tą šlapumą, antrą darė operaciją, tai tą šlangutę išėmė Graž. Tokie kleščiai prie pavalkų iš medegos išvesti̇̀ Dv.
9. žr. įvesti 5: Išvèsme šviesą net in kluonienas Klt. Tas varpelis buvo kadaise išvestas iš aukštutinio kambario kažin kuriam tikslui, seniai užmirštam J.Jabl.
10. tr. NdŽ apskaičiuoti iš turimų duomenų: Kas užduota išvèsti, ištaisyti KII35. Išvèsti vidurkį DŽ1. Šį mėnasį i̇̀žvesta du šimtai Drsk. Tus darbadienius mun reikėjo išvèsti par kelius mėnesius Krž. Pamokos gimnazijoje dar tebėjo savo ruožtu, tačiau trimestras jau buvo baigtas, pažymiai išvesti A.Vien. Būdavo labai nemalonu, kai man išvesdavo penketą, o Pranas vos vos išvirpėdavo tris K.Saj. Išvesti formulę rš. Išvedama taisyklė SkŽ208.
11. tr., intr. KŽ, Pgg išaiškinti, įrodyti: Duok man tą veidrodėlį, aš tau visus ženklus išvèsiu Žg. Kaži kaip i̇̀švedė, ar po du kilu, ar po vieną (apie svertuvo brūkšnelius) Plt. Tu man viską išvèsk, kap tę buvo Lš. Teisingumas gali būti arba įrodytas patyrimu, praktika, arba išvestas remiantis kitais teisingais teiginiais rš. Idiomatiškais laikomi tokie dūriniai, kurių reikšmės negalima išvesti iš dėmenų reikšmių ir jų tarpusavio santykio KlbXLI(3)60. Mechanikai ištyrė naujas sąlygas, išvedė naujus dėsningumus rš. Abudu išgyrė nabaštininką iki debesų ir išvedė, kad visa tėviškė prie grabo šito savo viernojo sūnaus verkianti LC1883,3.
ǁ tr. NdŽ, KŽ kildinti: Šis žodis i̇̀švedamas iš graikiškos kalbos BŽ445. Kai kurie išveda viską iš paslaptingo narvelio, ir žvėris, ir žmogų Blv. Baltramiejus, būdamas turtingu, greit atrado tokį prietelių, kursai jo giminę nuo paties karaliaus Salemono išvestie prižadėjo Rp.
12. tr. DŽ1 sukurti, sudaryti: Žodį i̇̀šveda kitaip: seniau sakė „vagi“, daba – „kombinuoji“ Krš. Kai kuriuos naujadarus Jablonskis išvedė iš jau turimų lietuviškų žodžių lyčių LKI52. Trakėnas (arklys) i buvo trakėnas, jo nereikia iš niekur išvèst Smln. Kiekviena naujai išvesta augalų veislė turi būti įvertinta ne tik ūkiniu požiūriu, bet ir pagal atsparumą kenkėjams rš. Lietuvos juodmargiai galvijai išvesti kryžminant vietinius galvijus su kultūrinių veislių galvijais ir paskui veisiant mišrūnus tarpusavyje rš.
| Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą ir išvedė iš žemės žoles ir medžius S.Stan. Dieve, mums teipogi duoną kas metą su ne mažesniu stebuklu išvedi iš žemės! I.
13. tr., intr. sklandžiai nupasakoti, pakalbėti: Tu mokytas, moki kalbą išvèsti Krš. Persenusi, aš gerai nei̇̀švedu kalbos Krš. Anie susipyko, tik nemoku tos maliodijos išvèsti Rdn. Ana i̇̀šveda didelę ilgą kalbą Žeml. Senovės žmonės ka i̇̀šveda malokas, tokias pasakas Žg. Norėdamas aiškiai nu pat pradžios išvesti, pasakojo, kaip Dievas sutvėrė šią pasaulę M.Valanč. Juokas po juoko, o čia teip išeina, kaip ta žmonelė išvedė: tikri stebuklai, tikri stebuklai Žem.
^ Su durnu rodos neišvesi Dr. Meluok melą, išvesk galą, ir bus teisybė NžR, LTR(Kz). Meluok melą, išvesk galą, parodyk teisybę Mrk.
14. tr. Ss, Srv išdainuoti, ištraukti (gaidą): Jauni gaidų išvèst nemoka Bb. Aš i̇̀švedu tos dainos natį Dr. Ar išvesi kalnus? Šts. Matai, nebgaliu išvèsti visą meliodiją Sd. Tai ką balsas mano, gegyte sesute! Tu tai gali švelnią išvesti giesmutę V.Kudir.
15. tr. turėti jauniklių: Barsukai gyvena olėse ir tenai vaikus sa[vo] i̇̀šveda Vlk. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122.
| refl. tr.: Tebėr tebėr [kalė], ir vaikus išsi̇̀vedė LTR(Grk). Kai lapiokus išsi̇̀vedė, dešims viščiokų nunešė [lapė] Klt. Džiaugės laputė vaikus išsivẽdus (d.) Nm. Vilkai jau vaikus išsi̇̀vedė Jnšk.
16. tr. Dv pagimdyti: Ji jau devynis išvẽdus vaikus Ar. Ji ar penkis ar šešis mergom (būdama mergina) i̇̀švedė Skr. Penkioleka vaikų kita i̇̀šveda ir nepasiunta Krš. Idant vaisių iš savę išvestų ir jį užauklintų PK239. Viešpatie, inkvėpk tarnamus taviemus …, idant, kuris norint tatai skaitys, atmintų prieg altoriui tavo Moniką motiną maną, tarnaitę tavą ir su … vyru jos, per kurių kūną išvedei mane ant to pasaulio DP546.
ǁ išauginti: Senas žmogus, vaikus išvedęs, o netura proto Šts.
17. tr. Grnk išperėti: Sako, gandrai i̇̀šveda vaikus ant rugių kupelės; gandrai vaikus i̇̀švedė, o rugių kupelės nematom Ms. Šiemet pas mus, kiek žinau, trys [gandrų] lizdai nei̇̀švedė Antš. Apleista višta ant kiaušinių tan pačian mėnesin išveda viščiukus LTR(Lš). Anos (kregždės) mat po dvejus vaikus i̇̀šveda Skdv. Sniegenos, išvedusios pirmąją vadą, birželio liepos mėnesį krauna antrąjį lizdą sp. Džiaugės kurapka vaikelius išvẽdus (d.) Šl. Džiaugės pelėda vaikus išvẽdusi JV1001.
| refl. tr., intr.: Kregždaitės jau išsivẽdę Rod. Jau antrus vaikus išsi̇̀vedė, tupinėja an laidų Ant. Genys išsi̇̀vedė trejetą vaikų Lz. Busilai jau išsi̇̀vedė Btrm. Čepelūnuose gulbės vaikus išsi̇̀vedė Vrn. Išsi̇̀vedė viščiukelius višta Dglš.
18. tr. N sutvarkyti: Provą išvedu, laimiu R57, MŽ77. Vaidą pabengti, vaidą ant galo išvèsti KI144. Viešpats jų bylą išves ir jų pamynėjus pamys CII835. Be popierių i̇̀šveda ūkį Adm. Kaip tu išvesi savo gyvenimą? Snt. Ìšvedi – gyvenk, nei̇̀švedi – negaspadoriauk Ml. Juškevičiaus žodyno III sąsiuvinį teko man spaudai prirengti ir išvesti korektūras iki 232 psl. (iki kretalui) K.Būg. Bene prižadėjai bajorams popierius išvesti, rasi ir piningus ėmei, o ar išvedei? P. Reikėjo kokius pasitarimus su užsieniu išvèsti NdŽ. Ta moteriškė buvo labai dėkinga [girininkui] už tai, kad visą reikalą vedė ir išvedė viską gerai be apsirikimo BsPIII14. Apsiėmiau aš vieną didelę bylą išvesti A.Vien.
^ Kaip vedė save, teip ir i̇̀švedė Klt.
19. tr. paleisti, išvairuoti: Palydovas išvestas į orbitą sp. Į dirbtinio žemės palydovo orbitą išvestas kosminis laivas sp.
20. tr. Tvr liautis auginti, išvaisinti: Ìšvedė ir linus Btrm. Paduškų pridarėm ir vėl i̇̀švedėm [žąsis] Šlčn. Ìšvedėm avis: aš senas, su jom reikia skraidyt Pls.
| refl.: Šiemet išsi̇̀vedžiau iš kiaulių Dglš.
ǁ išnaikinti; panaikinti: Musių tai nei̇̀šveda niekas Ad. Kol aš jas (skruzdėles) i̇̀švedžiau, tai trejetą metų vargau Ad. Gal rugiai išvès tą žolę Auk. An lašų (lašais) i̇̀šveda karpas ar išrišdo kap Btrm. Kap va ma[no] tėvas buvo, tai varsnom ir varsnom arė, o dar jau i̇̀švedė tas varsnas Dv. Išvèsk blakę, matai, kokis audeklas Rdm. Lenkiškas evanelijas išvedė klebonas iš Palangos bažnyčios tiktai 1922 metų rugpjūčio mėnesį Plng. Kap pabuvo lenkai, tai ir i̇̀švedė Lietuvą Žrm. Žyniai teipag darė teipo užkeikimais savo, kad išvestų utėles, bet negalėjo Ch2Moz8,18. Rūgštį ižvès, jei neliksi [raugo] kubilan Drsk. Ligoniam kai duosi medų, bites išvès (priet.) Dglš. Jeigu, pardavęs gyvulį, mėšlą, ant kurio jis stovėjo, atiduosi kam kitam, tai išves gyvulių veislę M.Katk.
| refl. Vrn: Nūnai lietuvių kalba [daug kur] išsi̇̀vedė Dv. Mieliūnuose buvo lietuvių, ale jau išsivedė iš sėklos Žrm. A, jau išsi̇̀vedė, nebėr jau Lietuvos (lietuvių kalbos) Pst. Jau išsi̇̀veda senosios knygos Dglš. Dabar išsi̇̀vedė bitės [nuo dusto] Grv. Itai, kad duona neišsivèst iš namų (parneša pirmąjį javų pėdą) Ad. Kap tuos namus pardavė, tai cigonai išsi̇̀vedė iš tęnai Aps. Jos familija išsivẽdus Ppr. Kad turėt kiek pinigo prieg savęs (užkukavus gegutei), tai pinigas neišsivès iš to žmogaus Pls. Dvilypį riešutą deda par pinigus, kad pinigai neišsivest LTR(Grv). Jau, sako, nū senykšti šokimai ir senykščios dainos išsi̇̀vedė Dbč. Kad anos išsivèst[ų], tos musios! Dv.
| Išsi̇̀vedė anglų kiauliai Dgp. Kiaulės išsi̇̀vedė šeringos Aps. Buvom užsivedę bobingių, bet paskui išsi̇̀vedė Mrp. Broliukeliai čia išsi̇̀vedė, tokių buvo gražių vienais metais, ale išsi̇̀vedė Str. Išsi̇̀vedė iš veislės [lęšiai] Kls.
| Jau aš buvau iš vaikų išsivedus (jau neturiu vaikų) Prng. Jau mes iš pinigų išsi̇̀vedėm, nėra kuom ir druskos nuspirkt Ml.
ǁ refl. Žž išsiveisti, išsigimti: Mano cibuliai išsi̇̀vedė, reikia sėkla pirkt Švnč.
◊ ant aklų̃ išvèsti suvedžioti: Kam tu jį vadžioji: kad tave ant aklų̃ išvestų̃? Rod.
ant blõgo kẽlio išvèsti suklaidinti: Ir aš žinau iš patyrimo, kad atsiranda tokių, kurie suardo gyvenimą, išvesdami ant blogo kelio Žem.
gerù keliù (gerai̇̃s keliai̇̃s) išvèsti pamokyti dorai elgtis, gyventi: Taũ močiutė išvès gerù keliù Pl. Tik Dievas i̇̀šveda gerai̇̃s keliai̇̃s Rsn.
į áikštę išvèsti suteikti viešumo: Niekas taip neišvedė į aikštę mūsų mokyklų darbų kaip šios žiemos rūstūs laikai Pt.
iš galvõs išvèsti pridaryti rūpesčių: Až tuos pinigus tai baigia ir iš galvõs išvèst Trgn.
iš kẽlio išvèsti; N
1. Ds, Km, Ps, Trk paskatinti netinkamai elgtis, į bloga patraukti: Perkūnas šventas jų žino – visai iž kẽlio i̇̀žvestas jaunimas Drsk. Nesusidėk, vaikeli, su jais: jie iš kelio tave išves Grž. Vis šitie pinigai iš kẽlio i̇̀šveda Slk. Blogas padėjimas ir gerą (žmogų Pbs) iš kẽlio i̇̀šveda Kp. Blogas padėlys ir gerą išveda iš kelio LTsV312(An).
2. KŽ suvedžioti: Dieve mano, išvès taũ iš kẽlio tas senbernis, pamatysi! Mžš. Ne vieną merginą tas šelmis yra iš kẽlio išvẽdęs Ss.
3. suklaidinti: [Kalbininką] Hirtą iš kelio bus čia išvedęs noras įvairias lytis būtinai išvesti iš vienos pamatinės K.Būg.

iš prõto išvèsti
1. Mrj padaryti beprotį: Žemės turtai i̇̀šveda iš prõto Pžrl.
2. Kv labai sujaudinti: Jis mane iš proto išves su ta savo šypsena P.Vaičiūn.

iš rikiuõtės išvèsti DŽ1 kng. padaryti nebetinkamą veikti pagal paskirtį: Visus tris pabūklus išvedė iš rikiuotės rš.
iš vėžių̃ išvèsti Smln paskatinti netinkamai elgtis.
paišvèsti, pai̇̀šveda, pai̇̀švedė (dial.) žr. išvesti 20: Pai̇̀švedė arklius LKKXXIX184(Lz).
nuvèsti, nùveda, nùvedė K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q4,7, SD125, SD43,388, D.Pošk, Sut, N, Š
1. tr. padėti nueiti: Až rankų paėmė, nùvedė – atsilsėk dabar Aps. Tas senelis sako: – Muni nuvèskiat Vkš.
^ Aklas aklą ne kažkur tenuves LTR(Pn). Aklas aklą netoli tenuves – abu į duobę įkris LTR(Šl).
| refl. tr.: Vienas paėmė už vienos parankės, kitas už kitos ir nusi̇̀vedė tą girtuoklį Bgs.
2. tr. pririšus vedant priversti nueiti: Nuvedu ir parvedu R206, MŽ274. Diedas karves i nùveda, i ataveda Klt. Nuvèsč aš karves, ale telyčios nepavedu Klt. Nuvesk arklius į atkalnės, į ganyklą J. Reikia nuvèst arklys Drsk. Arklį gerai nuvèst: atsisėdai, nujojai, i viskas Snt. Tokis kumelukas pernykščias buvo, ir aš su vaikais nùvedu jį ganyt LKT236(Al). Arklį nu vieno pavogs, nuvès toliau į kitą kaimą, parduos Als. Aš tai šunį nùvedžiau ir pririšiau prie bulbų [nuo šernų] Kp. Vis tiek buvo apsleidimas – niekas karvės in jaučią nenùvedė Aln. Tie vaikezai iškinko anam arklį ir nùveda Yl.
| Ir daugybė pekaus jų bus nuvesta BBJer49,32.
| refl. tr.: Nutvėrė arklį už pavadžių ir nusi̇̀vedė Pln. Tą kumelę tas cigonas nusi̇̀vedės Klk. Su raikšte nusi̇̀vedu karvę, o toj pradeda gyliuot Srj. Puodus nusivežei, karvę nusivèsk ir gyvenk Slm. [Karvės] į tą pusę nusi̇̀vesta Ėr.
ǁ Arm, Srv vedantis pavogti: Karves gali nuvèst nuo pakelės, ką te, vagiai visur Dbg. Tas arklelis pavogtas, nùvestas Žd. Ponas tarnam įsakė, kad kuo greičiausia bėkit, kad nenuvèstų jo (arklio) (ps.) LKT282(Pbs). In tąsyk jau vagis jam nuvedė ketvertą arklių BsPIV259(Brt).
ǁ priversti nueiti, nusivaryti: Jį nustvėrė ir nùvedė Btrm. Sako, kiek aš vargau, lig aš aną nùvedžiau, tą vaiką Žeml. Diedas savo dukterį nuvedė medžian, rado tokią pirkelę ir paliko tą mergyštę LTR(Dv). Piršlį nùvedė į obelę karti Trk. Ka nueisam liuobam į ežerą maudyties su kitoms mergoms, kiek anos muni klikys, kiek anos muni klikys, kol nuvès į tą vandenį – munie šaltà, i gana End. Tutoriai, įsilaužusys į Ukrainą, sugavo jauną jo mylestą Potockį ir nuvedė į Krymą M.Valanč. Er nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pūstynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Pasmaukiat jos visus vaikus, nuveskiat juos ant užmušimo BBJer50,27. Todrin, sako, nelaisvėn nuvesti yra žmonės mano ir badu pamirė SPII88.
| refl. tr.: Man kad duos šitan daiktan ir nùsvedė [plėšikai] Grv. Nusvẽdę krūmuosa ir tave gi nudės Dbč. Ožka nusi̇̀vesta miškan ir suėsta Dgč. Kab jaunesnė [avis], užsimeta [vilkas] an pečių ir neša, o tę didelė – nùsvedė Kpč.
| prk.: Degtinė ne vieną nusi̇̀vedė į kapus Dkš.
^ Tegu tave nusivediẽ, kad tu tei[p] brangiai imi Skr.
3. tr. K, LL121 einant kartu parodyti kelią kur, nulydėti; vadovauti einant kur: Reikia nuvèst in Seinus Pns. Nuvesdavo daržinėn gultų J.Jabl(r.). Gulti kur ka daba kas benuvèstų Žr. Ai negalėtum mane nuvèst sveikas Rimašėnuosna Aps. Aš žinau. Tum keliu einu, galiu tave nuvesti! DS53(Rs). Da kamašėlių neturėjau lig devyniolikos metų, į bažnyčią su naginėlėm gi nuvès mani LKT217(Šl). Einam, bažnyčion nuvesiù Avl. Ir spaviedin senelė nùveda Rk. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvèst [parodyti], pažinoj[o] tas žolukes Sn. Spalgenų nùvedė ana mane Klt. Lekia [pempė], kad nuvèst nuo lizdelio tolyn Sdb. Močia nùvedė piršlėm an kokią [mergą] ir apženijo Pnd. Ir nuvedė mane jauną į aukštą klėtelę LLDII76. Nuvestas tada buvo Jėzus nuog Dvasios girion Ch1Mt4,1.
| impers.: Galvoj sukas, nùveda šonan Skdt.
| prk.: Prie krašto toks kelukas, jis jus tę ir nuvès Graž. Poniškumas tus kur žmones nuvès Drsk. Kur sprogimas (girtuokliavimas) nuvès, kas būs su lietuviais? Krš. Tada buvo skaudu, ir nusivylimas net vienuolynan mane nuvedė V.Krėv. Ūkaną dieną lygiai ūkanos mintys nuvedė mane kapuosna Blv. Nuvedė juos tenai didė linksmybė BB1Mak5,23.
^ Velnio lašai vienus nùveda į lovą, kitus kabinėties Krš. Už butelį kažna kur nueis, nuvesi̇̀ Aln. Pijoką su stikliuku rankoj bet kur nuvesi̇̀ Dg. Žinai, kad blogas padėjimas ir gerą žmogų į piktą nuveda M.Katil. Nuvedei kaip raitą ir vėl atgal LTR(Lnk). Už pavadžio bažnyčion nenuvesi̇̀ JT419. Bažnyčia dangun nenuvès Mžš. Nė silkė nuves į dangų, nė kilbasa – į peklą Bsg. Silkė į dangų nenuves, lašiniai – į pragarą LTR(Vdkt). Su buteliuku jį į peklą nuvestum LTR(Grk). Šnapsas ir į peklą žmogų nuvestų Šk. Pinigas gali peklon nuvest Švnč. Akių pasklausk, nosis nuves Ds. Sek paskui bitę – nuvès medun, paskui šūdvabalį – šūdan Ob.
| refl. tr. K, LL166, Š: Nusi̇̀vedė namo OG361. Ka tu a nebuvai kartu, a nebuvom nusivẽdę Trk. Nusi̇̀vedė dvylektą nakties an kapais Sd. Į bažninčią tavi tuokart nusivèsma, kad išmoksi kningas skaityti Krt. Kaip augom, tai tankiai nueidavai, juk, būdavai, ir tėvai nusivèsdavai Mšk. Bernai nùsvedė mergas anta baro Eiš. Eik, nusiveskias karių ant kalno Tabor ir imk su savimi dešimtį tūkstantį vyrų BBTeis4,6.
4. refl. Slm keliems drauge nueiti: Nusi̇̀vedžiau su vaikais Aln. Duktė su svečiu nusi̇̀vedė sodan Ds.
5. refl. nusiduoti, būti panašiam į ką: In tėvą visi vaikai nusi̇̀vedė Dglš.
6. tr., intr. Zp nusekti (akimis): Tep ir nùvedė akim, kur tu nuėjai Vv. Mane bulius akim nùvedė nùvedė Gs.
7. intr. prk. tęstis kuria kryptimi: Kelias nùveda į mišką DŽ1.
8. tr. nutiesti: Ir nuveda ežias Lp. Drenas nùvedėm į daubą Krž. Ten kanalas nuvestas per kelis miestus Db.
ǁ įrengti: Elektra nuvestà abiem šonais Ad.
| refl. tr.: Miškėlin šviesą nusi̇̀veda ir šoka Azr.
ǁ nubrėžti: Tiesiai liniją nùvedė DŽ.
ǁ nusiūti: Ar nuvedei perpečių adymus? Dkš.
×9. tr. GTŽ nuleisti, nutekinti: Nuvedamoji sausinimo sistema rš. Nuvedamoji vaga ŽŪŽ19. Nuvedamasis griovys ŽŪŽ90. Nuvedamasis vandentakis PolŽ48.
| Nuvedamasis [nervas] EncIV1025.
10. tr. prk. nugyventi, nualinti: Kuom jis kaltas – motka ūkį nùvedė Žž.
×11. refl. pasisekti: Nusiduoti, nusivesti, pasivesti Q212.
12. tr., intr. nutaikyti gaidą, balsą, tinkamai nudainuoti: Jau kitep nùvedei, kita nata Lp. Išgiedojau dar visą giesmę, nerėkiau kap tę labai, ale balsą dar nùvedžiau Mrk. Kad ji nieko nenùveda, negali giedot Rdm.
| prk.: Tave kap muzikuot nuvès ausis Arm.
13. refl. pasidaryti išdidžiam: Smarkiai nusi̇̀vedė pirminykas Gs.
◊ blogù keliu nuvèsti suklaidinti: Atsikratyk tu tokių draugų, ba jiej tave blogu keliu nuves Lš. ×
nedė́lią nuvèsti ant paldiẽnyko iškreipti kieno kalbą, mintį: Jau jūs nenuvèskit nedė́lios an paldiẽnyko! Lp. ×
nuog svi̇́eto nuvèsti nužudyti: Any susūtarijo, kap mane nuo svi̇́eto nuvèst LzŽ.
po sierą́ja žemýnika nuvèsti palaidoti: Kad taũ nuvèst po sierą́j žemýnika! Arm.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgauti: Jis tave nuvès prie óžio lazdõs Ukm.
panuvèsti, panùveda, panùvedė (dial.)
1. žr. nuvesti 2: Kap panùvedėm karves Trobosna, tai kupčiai visa papapirko Dv.
2. refl. suprastėti veislei, išsiveisti: Juosa kiaulės panùsvedė LzŽ.
3. refl. išnykti: Bebrėnuose visi mokėj[o], visos selos krugom mokėj[o] pa žagunsku, al panusi̇̀vedė Lz. Panùsvedė jau mūsi ūtarka Lz.
papanusivèsti, papanusi̇̀veda, papanusi̇̀vedė (dial.) tr. visiems nusivesti, nusivaryti: Kelkis, ba jau vitvisi papanùsvedė ganyt Dv.
pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N
1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam užriša akis i pàveda ta gatve Yl.
2. tr. pririšus tempti verčiant kiek eiti: Pavesk arklius toliau J. Jei lys, pavèsti [karvę] į lenkę, čia i prismeigti LKT90(Rt). Ka reik tą karvę pavèsti, mun ta karvė tyst iš rankų – didilis amžius yr Yl. Atėjo motera karvę pavèst Smln. Kad mano valia, pavežčia ant kalno girtą ir nušaučia pavẽdus pakalnėn Pl. Pàveda į trečią vietą, vėl iškasa tretįjį puodelį piningų Yl. Nukinkęs gelsvąją pavedė į aptvarą ir supančiojęs sudrožė apinasriais per strėnas M.Katil.
| refl. tr.: Apsiverkė Alenėlė, pasivedė toliau avinėlį LTR. Šį bemiegtantį broliai užpuolė, užmušė ir pasi̇̀vedė arklį su visa pana ir paukščiu BM399(Slnt). Pasi̇̀vedžiau arklį nuo kelio į šalį Trs. Gyvolius reik pasivèsti nu vokyčių į mišką Lnk.
ǁ refl. pririšus nusivedant pavogti: Leku par naują pakelti [karvės], jau nebesą, su visu lenciūgu pasivedė Skd.
ǁ prievarta nuvesti: Ai kelkit kelkit, mano sūneliai, vykit pavestą dukrelę RD42.
| prk.: Ar tai meistras, ar tai prastas, nuo arielkos nepavestas kaip nuo smalos, kaip nuo smalos LTR.
3. tr. N, DŽ, NdŽ, Skr kiek vesti lydint, rodant kelią ir pan., pavėdėti: Dar biškį ten pàvedė vẽdu, rokuo[ja] eikiatav Jdr. Vilniuj labai malonūs žmonės: ne tik kad parodys, bet ir pavès Pžrl. Ta mergytė tujau plykt iš staklių – pavedusi, nurodžiusi kur eiti Sd. Buvo bažnyčia valio[je], pàvedžiau, parodžiau [dukraitei] Grz.
| refl. tr.: Jis mano patį į bažnyčią pasi̇̀vedė KI14. Anam reiks žmogaus kur pasivèsti a į darbą, a ką – nė vienas neklauso ano Žr. Tas pirmininkas pasi̇̀vedė muni už trobos galo Trkn. Pasi̇̀vedės po parankės Trk. Pasi̇̀veda biškį toliau į kitą šmotą, vėl liepa kasti Yl. Pasi̇̀vedžiau vaiką pri prūdalio ir pakrikštijau Šts.
4. tr. pajėgti vesti: Kniūpsčia atsigula mergiotė, niekas nei pàveda, nei paneša Klt. Nei pavèst, nei panešt negalėj[o] Lp. Nepàveda jau, tai paleido, tai kad griuvo [girtas] Pv. Rankas sūjemiau, vedu, gniunža – nepàvedu Rdn.
| Karvelė ta, sako, teip siutri, tu nepavèsi anos Trk. Rambi karvė, atkakli tokia: negali nė pavèst, nė pavaryt – pauosto pauosto to kvapo LKT251(Šd). Teip nepàvedu karvės, ale až nosės ažuveriu Klt.
| Mane tik lazda bepàveda Tr.
| prk.: Nepavedamà [pati], neprisiprašoma, susiraukusi Krš. Vaikų nepavesi̇̀, kap nori Rod.
5. tr. SD265, Sut, LL155 vedamam atsidurti po kuo nors.
6. tr. Ds pakviesti: Manęs nepàvedė uogaut, nunėrė vienos Klt. Pàvedžiau Bronių – nevažiuoja, pàvedžiau Amilią – ir to nenori Slk. Pavèsk, maž atvažiuos Aln. Pavèsk, ė maž ir eis Sdk. Vieną pàveda draugę, kitą – niekas neina, tai ana viena nueina [į bažnyčią] Žl.
7. tr. vesti, paimti į žmonas: Dabar penkis [šimtus] pridėsiu, tavi jauną pavesiu D19.
8. intr. padainuoti pirmu balsu: I pavèsti, i patarti [jauna] galėjau Grd. I padainiavau, i pàvedžiau – buvau nesutižusi Krš. Balsą turi – pavèst gali Ad. Kada ir pàvedu, viseip viseip galėjau Kpr. Da pàveda, ir da turavot, mūsų visi giesminykai [šeimoje], nereikia ir svetimų Žl. Mano tėvas pavèst mokėdavo Ėr.
9. tr. pradėti: Pasakos pradžią pavesiu, o toliau ir pats atminsi Šts.
| refl.: Kap any pasi̇̀veda skautis, aš pasiimu šluotą ir duomu Lz.
10. intr. būti panašiam: Ar jūsų namai paveda in Elžbietos? Gmž. An šitą nė kiek nė nepaveda Ds.
| refl.: Stasys pasi̇̀vedė biškį in tėvą Dglš. Ivinskis pridūrinėjo man daugel žodžių aigiptiškų, pasivedančių an lietuviškų A1884,206.
11. tr. Žgn atsivesti, turėti jauniklių: Telyčia mum pàvedė karvytę Mžš. Šiąnakt karvutė pàvedė telikę tokią žalmargikę Erž. Daba jau karvė pàvedė, tai ir atidaviau jai (dukrai) Vdk. Gegužė į metus vieną vaiką tepàveda LKT63(Lkž). Katė vaikus pàvedė Grž. Ir visi žvėrys ant lauko pavedė vaikus po jo šakų BBEz31,6.
| refl. tr., intr.: Pasi̇̀vedė kiaulikė, po kelis rublius gavau Vn. Kitos palaidos [triušės] pasivẽdusios būrį vaikų Smln. Jeigu avys gerai pasiveda, apsimoka auginti Šts.
12. tr. pagimdyti: Tiek vaikų pavedusi – benorėk sveikatos Dr. Pana Dievą pagimdė, pana Christų pavedė Mž204, ChG73–74. Ji pagimdo pirm sopulio, ji pavedė vaiką, iki vaiko bėdai neatėjus BBIz66,7. Nesa tuo čėsu dide nuodėmais buvo gėda moteriškei vyrą turėti, o nevaisingai būti, tatai esti ne vieno vaiko nepavesti BPII263.
13. tr. S.Dauk, DŽ, NdŽ patikėti, paskirti ką nors atlikti: Jis pàvedė man pinigus atimti nuo skolininkų J. Pàvedžiau tau bitininkaut Jrb. Jam buvo pavesti̇̀ prižiūrėt tie vyrai Smln. Praeitus metus tą patį darbą jam buvo pavẽdę Dv. Pàvedžiau ganiavą kaimynu Dg. Tėvą Biržėsna (į Biržus) pàvedė nuvaryt Krs. Tėvas nežinojo, kad jis savo sūnų paveda mokyti velniui BsMtII80. Dievui pavesk atlikti, kas neatlikta – jis pasirūpins V.Krėv. Pradėtą išganingą darbą kunegams pavedė M.Valanč. Ir kam daug pavesta, iš to daug ieškos SkvLuk12,48. Atsikvėpęs giliai krūtine, kai nuo kalno pažvelgsi aplinkui, tai tik plunksna rašyt auksine pavesta Lietuvos dainininkui! Mair.
| refl.: Ant paties viršaus kalno, čion ant aukuro (altoriaus) rusėjo amžina, neužgesytina ir šventa ugnis, kurią sergėjo tam dalykui pasivedusios ypatingos mergelės Bs.
14. tr. M, DŽ, NdŽ, KŽ atiduoti, paskirti, palikti: Pàvedžiau sūnui ūkę Graž. Kokiam vienam pàvedė tėvas ūkį, o tas turėjo dalis išmokėti Slv. Pàvedė muno uošvio žemę Pj. Tėvo nabaštikas ūkę pàvedė, i dirbau Ms. Tėvas mirdamas pàvedė gaspadorystę sūnui BM36(An). Čia lig pat vieškelio pàvedžiau anam tą žemę Sd. Valdžiai vyras nenorėjo duot [žemės], norėjo, kad kam pavèst iš giminių Pns. Pavẽdus tą gyvenimą sesers sūnui Plv. Tą ūkį pàvedė sūnuo, o jau tai žmonai ta jau būs visi auksai Kl. Pàvedė mašinelę savo dukterie, savo vaikuo Krš. Kai pavèsi mergom tą peilį, tai tiek ir laikys Alk. Kaplys – kirvis negadnas, jis bobom pàvesta Rdš. Vaikam nepàvedžiau, tai graži da [skarelė] Krč. Kad tik būtau pavẽdęs [knygas], tai būt suplėšę Lp. Jei man pavesi, ko namie nepalikai, tai duosiu pinigų kalnus (ps.) Tvr. Mano pinigai taupkasė[je], aš jų niekam nepàvedžiau Jrb. Padėk pinigus bankan i pavesk in sūnaus Klt. Bet pasakykit, kaip jūs elgėtės su žmonėmis tuose kraštuose, kurie buvo ordinų globai pavesti? V.Krėv. Lietuviams pavesta nutriušusi bažnytėlė biedniausiame miesto kvartale A.Sm. Juk galima būtų savo žmogui viską pavesti, labiausiai kad Vilniaus rėdyboje yra labai daug vargšų A1883,277. Žiogui gyventi buvo pavesta seklyčia J.Sav. Dievas pavedęs tą daržą Adomui M.Valanč. Todėl aš pavedu jums karalystę kaip mano Tėvas yra man pavedęs SkvLuk22,29.
| Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo, nu ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros laike pavestas S.Dauk.
^ Kailį jam pavedė, bet odą sau pasiliko TŽV611.
| refl. tr., intr.: Namus pasivẽdę giminėm Bgt. Pasi̇̀vedei sūnui ūkį, tai dabar gali švilpaut po laukus Gs. Gyvenimą pasivedė visai svetimiem Gs.
| Išsirito, po banko nepasivedė (neėmė paskolos) Pj.
ǁ įkainojant atiduoti: Pàvedė mūso kaimą į banką, mokėt reikėjo Kž. Po melioracijai mano pàvesta, apmatuota, apkainuota namai Kvr.
15. tr. M patikėti, atiduoti kieno žiniai, valiai: Pàvedu tau vaikus tvarkyti Krš. Tėvas pàveda dukterį žentui, atiduoda jo valion Kpč. Tėvas pàveda jaunikiu dukterį su rūtų šaka – didesne nemušk kap šita Dg. Oi tu čiužas čiužuorėli, pàvedam tau seserėlę DrskD173. Aš pavèsiu žirgui valią, išmindžios rūteles JV152. Dabar aš pavedu jus Dievui SkvApD20,32. O pavesk save jautrumui Jo, kurs, visims apleidant, patsai vienas tavi sušelps M.Valanč. Morta mirdama prašė, kad aš ne kitos, tik tavo globai vaikus pavestau V.Krėv. Galų gale pavedu save aplinkybėms V.Myk-Put.
| Kalbai padedant, žmonės paveda savo mintis kitas kitam Blv.
| prk.: Del uždegimo trobų jie vartoję pakulomis apsuktas ir apdervotas bei uždegtas šaudykles, kurios, iš aukšto puldamos, šiaudinius stogus liepsnoms pavesdavę A1883,132.
| refl. B, KŽ: Pasivedu tamstos globai Db. Aš jiem jau čia pasivedžiau, tai jie mane globoja Snt. Aš pasi̇̀vedžiau po jo būdo, t. y. aš priėmiau jo darbus ir visą apsiėjimą J. Neieško ji to, kas yra dieviška, maloninga ir teisinga, bet yra pasivedus piktybei ir troškavimams A1884,163. Tėvui pasi̇̀vedė vienas brolis – jis turėjo išmokėti jam dalią Grl.
16. tr., intr. pabraukti, patraukti paviršiumi: Dalgį pàvedžiau – i glėbys [rugių] Klt. Terpu kuorelių pavèsk grėbliu, pavèsk i išgrėbsi [miežieną] Klt. Pàvedžiau ranka par paduškas – minkštos baisiausia Klt. Tep tas sliepas pàveda ranka per rasą ir perveda per akis LzŽ. Pavèsk ranka, palygyk [medžiagą] Pv. Šerias kralkai, pàvedu – sauja pūkų Klt. Aš paimsiu juodos kumelės uodegą i pavesiu vienam i kitam per nosį TDrIV282(Prng).
ǁ tempiant patęsti, patraukti: Čia užkišu, čia pavèsu [plėšą] tarp parpinų Vg.
17. tr. pajungti, įtaisyti: Pas juos tę ir centrinis [šildymas] pàvestas Vrn. Čia trūbos pàvestos, kad išeitų vanduo Vrn. Išbėgdami, sako, visur minas pàvedė Trgn.
×18. refl. KŽ laikytis, elgtis.
19. refl. R, MŽ, KŽ priderėti, pritikti, patikti: Tas valgis man pasiveda B, B213. Tas gėrimas man nepasiveda B213.
×20. (l. powodzić się) refl. ppr. impers. Q212,227, Sut, S.Stan, GK1938,146(P.Skar), KŽ, Žg, Brž, Trgn, Str, Dbč, Mrk, Srj pasisekti, pavykti: Pasisekti, pasivesti, pasiduoti Q192. Klotis, gerai pasivesti, nuosiduoti I. Kaip iki šiol tau pasivedė? N. Man tas darbas nepasi̇̀veda K. Gerai jam sekas, pasiveda R146, MŽ193. Šiemet avelės nepàsvedė: jau viena vieną, kita du, o pirma vis vedė keturis Btrm. Ot nepasi̇̀veda gerą karvę nusipirkt! Ėr. Kad gerai pasivès, tai ir atgalios atves [kumelę] (ps.) Pls. Šuniu pàsvedė pribudyt gaspadorių Vrn. Ant to žodžio vis anums pasivedė užgriebti žuvis DS102(Rs). Jam i nepasi̇̀vedė Rš. Ponas gerai kalbi, mum nelabai pasi̇̀veda Pb. Kada kada, bet nū tai pasvès! LMD(Rod). Pasijautot ką beveikia ir kaip ano muterei bei vaikams pasi̇̀veda MitI71(Klp). Tegul nueina anan svietan paklaust, kaip mano tėveliui pasi̇̀veda Kp. Pranešk, ar sveika, kaip jai pasiveda, ir jos tėvai ar abudu gyvu TS1899,12. Kn. Ant. Juška mokėjo žmonėms … po berlinką už kožną padainuotą dainą – per tai jam pasivedė taip daug dainų pririnkti A1883,248. Mokslas pasi̇̀vedė visiem gerai BM89(Brž). Kad tau gerai pasiveda, nepasikelk ing puikybę Tat. Visi daiktai jiemus gerai pasives, ir turės visuosu daiktuosu gerą palaimą BPII129. Jei jumus lobis pasiveda, neguldykite ant jo širdies savo BPII197. Laimingai tokiam pasives PK44. Idant teip ir aniems laimingai pasivestų MP63. Idant … gerai jiemus pasivestų Vln49.
^ Lobis neteisus nepasiveda B614. Devynius kartus pasives, dešimtą kliūsi NžR. Bagotam vogti, o senam meluoti tankiai pasiveda LTR.
21. tr. Str paskųsti, įduoti: Aš tave į miliciją pavèsiu, kad vaginėji Rmš. Moi, anas nori mane pavèst Dv. Kap pàvedė Mačiulis policijai, ką Kuplašius padegė jo kluoną, tai policija antaryt dar pro patamsumą atskrido Rod.

×padvèsti, pàdveda, pàdvedė (hibr.)
1. tr. privesti prie ko nors: Padvèd’ vaiką prieg pirkiai LzŽ.
2. tr. Ktk apgauti: Bijojo, kad susiedai nepadvestų̃ LzŽ.
3. tr. paskųsti: Ana jau jį pàdvedė kapitonu Lz.
ǁ užsiundyti: Nu tada až itą karvę anas pàdvedė niemčių LKKXXIX184(Lz).
4. intr. būti panašiam: Par juos visi broliai vienas an kitą pàdveda Švnč.
parvèsti, par̃veda, par̃vedė tr. K, Rtr
1. H183, R, MŽ, D.Pošk, Sut, DŽ, NdŽ vedant grąžinti namo: Par̃vedžiau numie aną jau nušlapusį, privargusį Plng. Par̃vedė aną numo ir išleido mokytis LKT103(Klm). Išleisk tu Ievą, mas parvèsiam apent aną Sd. Jei tu parvèsi muno tėvą ir motiną iš peklos, aš tada tau atleisiu (ps.) Varn. O dabar tai kad gailiuos [ištekėjus antrąkart], tai, o Jėzau, kad man kas padirbt, kokia aš buvau pirma, parvèst tuos namuos, kur aš gyvenau… Kpr. Parvesk šius vyrus namopri BB1Moz43,16. Mane pakajuje vel namie parves Tėvop manap BB1Moz28,21. Kuris aną ing Egiptą pralydi, atpėdui parveda ižg Egipto DP407.
| prk.: Ka eini namo, ka i tamsu, kojos pačios par̃veda Sk. Tu tvorele, tu žalioji, visus girtus parvadžioji: parvesk mane pijokelį, iš karčemos uliokelį (d.) Švn.
| refl. tr.: Jis sutiko savo vaikus ir džiaugdamasis parsi̇̀vedė namo NdŽ. Pačiai nereik ieškoti parsivèsti, kad kumet gerčio Ms. Mama ateina, parsi̇̀vedas muni numie Klk. Nei vilkai suėdė, nei žvėrys sudraskė, reikėj atgalio namo parsivèsti [žmoną] DrskD201.
2. pririšus versti pareiti, partraukti: Arklius parvesk, reikia važiuoti J. Išvažiavo mūso tokius gražius arklelius, i bepar̃vedė tokius skūrinius Als. Ka žinoč’, ka lyt naktį, parvèsčiau karvelę namo LKT215(Mšk). Ana tą karvę jau parvẽdusi į mūso kiemą pririšusi Akm. Teliukui šalta, reikia parvèst tvartan Žl. Nukulsiu gi, kai sugrįš namo. Tegul tik neparves arklio V.Krėv.
| refl. tr. Pv: Nei virvagalio nebebuvo arkliu parsivèst Svn. Einam arklių parsivèstų JT387. Aš daba einu pri karvės parsivèsties Klk. Aš buvau davęs arklius parsivèsti Skd. Vakarop jau eiti̇̀ karvelės parsivèsti, lapų laužyti, kiaulių šerti Kl. Vieną [avytę] par̃svedžiau namo Dv. Parsi̇̀vedė šunį atsigint bobos Ėr. Tėvas parsi̇̀vedė už šimtą litų karvę, ta buvo kaip silkai Trš. Nu ir pasigavo tą kumelį, parsi̇̀vedė tada Sb.
^ Ščėstės i surištos neparsivesi LTR(Vdk).
ǁ prievarta atvesti: Jei miestalė[je] pijoką kokį a vagelaitį sugavo, tas šimtininkas turėjo aną parvèsti į kaliūzę End. Ka būt sugavę [tą, kuris nešė kuršį], ta būt anie parvẽdę ir pastatę pri mašinai [linų laužti] Bdr.
3. M, NdŽ lydint pasikviesti namo, atsikviesti: Patalkiai būdavo ir liūb muzikantą parvès Krt. Muzikantų parvès, liūbav pašoksma, padeiniuosma Vkš. [Reikia] parvèst motką, tai ji kelias dienas dainuos (tiek daug dainų moka) Klvr. Sako, o kam tą žmogų čia bejudinai, kam bepar̃vedei Kal. Ka aš gimiau, tą naktį gaisras kilo miestalė[je], paskuo po to gaisro parvedė tą babą (priėmėją), ir aš atsiradau End. Ten daktaro anam nepar̃vedė niekas, nesuspėjo Trk. Buvusys i kunigą parvẽdę, i viską padirbo munie be žinios Vvr. Pasėjau linelius lankoj lankoj, parvedžiau mergelę rankoj rankoj LTR(Auk). Ar tu mane už mergą parvedei? Žem.
| prk.: Stokojimas sulos parveda jiems (jauniems medžiams) ligą S.Dauk. Aprašymas aukščiaus išaiškinto atsitikimo parvedė man į atmintį dar vieną štuką A1885,121. Bulbė bulbę parvès, tik duok (gerai mokėk kasėjams) Drsk. Žydai nora, ka mažas piningas didelį parvèstų Krš. Par̃vedė šviežią dūšią i vaidenas Varn.
^ Iš miško parvestas į mišką ir žiūrės NžR, Pnd. Šnekta šnektą par̃veda Lp. Daina dainą par̃veda Nmj.
| refl. tr. Sn: I po tam aš parsi̇̀vedžiau brolį sau Sd. Tą vaiką da nedidelį parsi̇̀vedė pas mumis Vl. Toks ūkininkas parsi̇̀vedė pri vaiko pabūti, ta žmona sirgo ano Šv. Jau ta pamotė buvo parsivẽdusi savo dvi dukteri i sūnų Varn. Pasisamdėm, bet dar neparsivedėm bernioko Jnšk. Neužtenka, ka tu girtas, ale da i kitą girtą i nuogą parsi̇̀vedi Sdr. Paskum vėl atejo, parsi̇̀vedė pas saũ svečiuosna Krs. Nuejau pėsčia į Telšius i parsi̇̀vedžiau aną Sd. Karalius parsivedęs papenėjo ją ir tą jos baronėlį LTR(Kš).
| Višta parsivès [viščiokus] tūpt Erž. Pereklė iš lauko į kiemelį parsivedė vištyčius I.Simon.
4. R, MŽ, NdŽ, KŽ paimti, vesti žmoną apgyvendinant ją savo namuose: Paliko našlys, par̃vedė jauną pačią Šts. Ans duoda seserie [dalies], ans parvès [žmoną], anam parneš [dalies] End. Sūneli, laikas tau parvèsti marčią Grš. Kokią čia dabar martelę Mačėnas mum ant sodžių parvès? Skrb. Sūnus ieško marčios tėvam parvèstie pagal save Rdm. Dabar y[ra] jauna šeimininkė parvestà į tus namus Vgr. Nu Karpėnų aš esu parvestà Akm. Akis išmuščio, jei vyras da parvèstum kitą bobą Trk. Na, pala, vaikeli, parves tėvas močeką – pamatysi, po kam bėdos svaras kaštuoja LTR(Šil). Numirė Klimkienė, tai dabar tėvas bernioku močeką parvès PnmR. Mums tėvas ją (antrą žmoną) par̃vedė už motiną Nm. Juk pirmai vienas (dukteris) išleidžia, kitas (marčias) par̃veda Mšk. Kaip parves pačią, mergų nebemylės Žem. Tai ką, manai, kad aš tau leisiu pliką mergę į namus parvesti? P.Vaičiūn. Tėvas liepa kožnam parvesti paną: kurio bus padoresnė, tam bus buta S.Dauk. Jis dar nevedęs, teip vargingai gyvena, o kas su juo bus, kaip parves ir vaikų susilauks! BsPII113. Cit neverk, neraudok, jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį StnD26. Pasėjau liniukus sau lygumo[je], parvedžiau panelę sau mylimą (d.) Pšl. Aukso žiedą pirštan užmoviau, parvedžiau parvedžiau, sau jauną mergelę parvedžiau KlpD67. Kur dėsiu mergelę jauną parvedęs? D48. Verksi, mergyte, verksi, jaunoji, kad aš kitą parvesiu RD66. Iš bajorų mergelę parvèsiu JD917.
^ Neliūdėk kaip vakar parvestoji Šk. Nevedus vargai, parvedus vaikai LTR(Šll). Nė tą pamesti, nė kitą parvèsti Lkv.
| refl. tr.: Tą apkasė, o dar̃ kitą bobą parsi̇̀vedė Stk. Ans tokią motrišką buvo parsivẽdęs Pln. Sau pačią parsi̇̀vedė, bet mums motynos neparvedė Varn. Parsi̇̀vedžiau senikę, dvijuo aiškiai geriau – daba antras amžius mums Jdr. [Jauni žvejai] vis žmonas parsi̇̀vedė, pasiliko čia gyventi Klp. Oi, dėl manę koc ir ožką parsi̇̀vedei – bus man gerai Kpč. Mūs’ tas Zigmis parsivès tą bobą jau Trk. Visada, kol jaunas neparsiveda pačios, senesniam jau sunku prisirengt Žem. Jeigu ji jau tokia graži, tai kodėl man jos neparsivedus už žmoną A.Vaičiul. Verkė Polonija, kai ją Zigmantas parsivedė į marčias J.Ap. Parsivedžiau jauną, linų neparauna (d.) LKT213(Lbv). Parsi̇̀vedžiau jauną pačią, neturiu ką barti JD510.
5. ištekėti apgyvendinant vyrą savo namuose: Nė aš turu kur parvèsti, nė ans tura kur parvèsti, protingas vaikis, geras, gražus End. Sesuo par̃vedė į namus žentą Gr.
| refl. tr.: Už trijų savaičių parsi̇̀vedė kitą vyrą Mžk.
6. NdŽ turėti, vesti jauniklių: Karvė veršiuką parvedė N. Džiaugias laputė vaikučius parvẽdus (d.) Nm.
7. pagimdyti: Kūdikį parvesti N.
8. refl. pareiti: Jis parsi̇̀vedė, užkniubo, ir viskas Snt.
9. įtaisyti, įrengti, įvesti: Čia neparvès elektros – nūkampiai [yra] Erž.
◊ pli̇̀kį parvèsti baigti austi: Ot audėja! Vakar uždėjot, o rytoj pli̇̀kį parvès! Snt.
paparsivèsti, paparsi̇̀veda, paparsi̇̀vedė (dial.) žr. parvesti 2 (refl.): Nepardavė nieko, visa namo paparsi̇̀vedė Dv.
pérvesti K, NdŽ, pervèsti K
1. tr. SD1146, Q537, H167,184, R, R106,201, MŽ, MŽ139,268, N, LL189,192, LzŽ padėti pereiti: Jis vieną paėmė už rankos, párvedė [par upikę] LKT185(Vl). Aš pérvesiu par lieptelį JT443. Vyras padirbo nagines, párvedė par Ringuvą į kitą pusę Krš. Jei vaiką su peiliu per slenkstį pérvesi, greičiau vaikščiot pradės (priet.) Nmn.
2. tr. pririšus vedant nutempti į kitą pusę: Arklius savo párvesk į kairę pusę Yl. Párvesma karves į vieną vietą ganyti Rdn. An raikštės karvę pérvesiu tau Drsk. Karves pérvedžiau nuo viešiakelio in ąžuoliuką Švnč.
| refl. tr. N: Motyna karvę galia pársivesti pri vaikų, šieną parsivežti Krš. Maž anys šiandiej karves pérsveda [iš vienos ganyklos į kitą] Aln. Pársivedas savo i paršinelį, ir šunelį, ir katinelį Klk. Už tiltelio parsivedęs, Adomas atsisėda ant pievutėj gulinčio akmens, o karvę pririša prie pakelės beržiuko L.Dovyd.
3. tr. Btrm, Upn, Klt einant priekyje, lydint padėti pereiti: Pervedu karią SD298. Per tą gronyčią nakčia slapta párvedė LKT185(Vl). Vištytin nuvažiuoju, tai jis tę mane perveda per rubežių Vokietijon Dg. Oi berneli, baltas dobilėli, pérvesk mani per žalią girelę (d.) Smn. Ir tavo žmones izraelskosias per anas (marias) sausas pervedei Mž103. Netikima teipag buvo Maižiešiui per sausas marias žmones pervest MP104. Jis padirbino ant upę Istru arba Dunaju tiltą, kuriuomi savą kariauną parvestum S.Dauk.
| refl. tr.: Pérsvedė, mačiau, anoj nedėlioj ana tą savo kavalierių per miestelį Dbk.
4. tr. perplukdyti į kitą pusę: Sėsk, sesyte, į laivelį, aš parvesiu par upalę LMD(Žg).
5. tr. visur nuvesti: Párvedė par daktarus, išreikalavo pensijos Všv.
| refl. tr.: Pérsivedė par kambarius, visa ką išrodė Adm.
6. tr. per savo rankas perleisti: Jis daug arklių pérvedė Užg. Daug ana karandošių (pieštukų) pérvedė – rašo ir rašo Pls.
7. tr. perduoti, atiduoti: Nu ta tėvai sudarė dukamentą (dokumentą), mun párvedė gyvenimą Gd. Pervesk man tą lazdelę Brž. Paršiukus, kol mažiukus, aš šeriu, kolek viską pradeda ėsti, o paskui pérvedu jam Všt. Varažnykas negalia numirt, kol kitam nepérveda savo poterių Ob.
8. tr. DŽ, NdŽ, SkŽ187, ETŽ įskaityti, įtraukti į sąskaitą: Jis párvedė jam skolą ir tu atimkis J. Ji gavo pustrečios tūkstantės an mano vardo, man duoda, pérveda bankon Kp.
×9. tr. prk. perkelti: Dvaikų (dvejetų) yra, i nepérveda septintam skyriun [bernėko] Pls. Dalis produkcijos dėl gaminių defektų brokuojama arba pervedama į žemesnę rūšį sp. Tegul ponas juos į činšą perveda, prievoles panaikina, už darbą užmoka V.Myk-Put. Gausi atvertimai, kurius Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
ǁ refl. Sut persikelti, persikraustyti.
10. tr. Lš, Antš pirmą kartą perskaityti: Jis minčia párveda tuos žodžius, nešvambaluoja su lūpom Skr. Paskui mokytojas davė Napaliukui naujausią, visai dar nevartotą abėcėlę su daugybe paveikslėlių ir, pasisodinęs pačiame pirmame suole, pervedė Vaižg.
ǁ pamokyti skaityti: Párvedu par knygą, ir išmoksta Krš.
ǁ suprasti: Viena [duktė] devintan, kita penktan, viską pérveda lietuviškai Rod.
×11. (sl.) tr. perjungti, persukti: Pérvesk televizorių an Vilniaus Rod.
ǁ perkrikštyti: Anys norėjo pérvest visą kiemą Dv.
ǁ išversti į kitą kalbą: Jis savo kalbą pérvedė vokiškai KŽ. Aš nežinau, kap itai pérvest an lietuviško liežuvio LzŽ. Anas pérveda jam vokiškai Arm.
×12. (sl.) intr. Grv perbraukti, pertraukti: Pérveskit, rasite gumbą krūtin Drsk. Pérveda per akis ir regi jau kąsnį (ps.) LzŽ. Pérvedė ranka per pilvą suodina, i išsitepė Klt. Nėr mamos, tai pérvest mozikliu per liežiuvį, kas nevalgo Švnč. Strumentu pérvedėm terpu balkių Dgp. Ėmė ir pérvedė dalge per šakas Dv. Pelė prisitaikė ir uodegute per burną pérvedė Auk. Ranka pérvedė: ale ir gražus tavo [audeklas] Sn.
ǁ uždrožti, sukirsti: Sakau, nesidarkykit, ba va ištraukęs rykštę kap pérvesiu! Plm.
×13. (sl.) tr. Lš, Kt pradanginti: Pérvedė mano dokumentus Sn. Jau vė pérvedei kur peilį Pns.
ǁ pražudyti: Merginis dėl mergos gali gyvastį pérvest Rod. Pérvedei mane, motule, išduodama už pijoko Vrn. Dažnai žmogus pats save pérveda Rod.
ǁ Švn nužudyti: Dabok, kad tu man šitą šunį pérvestai Dbč.
| refl.: Per savo neišmanymą pérsivedė jaunas būdamas Rod. Moja ma sūnelis kur jau pérsivedė, kad kap išej[o], tai ir išej[o] Pls.
ǁ refl. pastipti: Jo kumelė pérsivedė Sn.
×14. (sl.) tr. Lš, Šk sugadinti: Jau gal pérvedei pielą, kad neatneši Vs.
| prk.: Pérvedei tu ma gyvenimą Rod.
ǁ sužaloti: Pérvedei (išgąsdinai) tu, laume, su tuoj šuniu mano mergšę Vs. Šitokį gerą arklį pérvedė – sušilusį pagirdė Rdm. Pas mergas važinėdamas ir arklį pérvedė Rod. Jau dar tai pérvedėt kumelaitę – ar tai protas tep mušt! Krok.
| refl.: Mano karvė pérsivedė Sn.
ǁ refl. išsimesti: Prižiūrėk kumelingą kumelę, kad nepérsivestų Alk.
15. tr. prk. suklaidinti, apgauti, užburti: Viedma ragena pérvedė jus, pérves ir vėlei mus Dv. Su šventu gyvendamas šventu būsi, o su pervestu – pérvestu pavirsi DP281.
×16. (sl.) tr. įrodyti: Kas ant manę perves nusidėjimą? SPII132. Žinokig apie tai, jog falšyvieji pranašai, kurie žadėjo tatai, ko niekad pervest nei ižteist negalėjo DP19.
pravèsti, pràveda, pràvedė K
1. tr. DŽ pririšus vedant pratempti pro šalį: Tos karvės tuos obuolius griebia, aš teipgi bijau, kad neažsirytų gi, Jėzus, pro tuos obuolius pravèst kaip koronė Č. Mūsų karvė tai pobaikštė: mašinos važiuoja, tai nepravesi̇̀ Slm.
^ Nepravesi jo kap pažeboto pro šūdą Plv.
2. tr. NdŽ, KŽ vedant palydėti pro ką: Sūnel, praved’ mane pro kapines, tai aš tave Dievą pasmelsiu Ml.
3. tr. nuvesti į šalį: Kitan daiktan pravèd’ [karves], ba anos badauna Švnč. Pravèsk, sūneli, žirgelį, aš jo labai bijau (ps.) Dsn.
| refl. tr. OG62: Prasvedęs katinas sako kvailiui (ps.) M.Unt. Katinelis prasiveda durnių šalin ir sako: dabok an mergos, ne an savę (ps.) Švnč. Prasvès kur šonan cigonka [turguj] i ištrauks pinigus Klt.
4. tr. M palydėti: Pravesim martelę in sunkus darbelius TŽI257. Pramivesk, Pon, kad neklajočia, teisę tavo kad išvysčia KN7.
5. tr. vedant pirmu balsu pradėti dainuoti, giedoti: Pravèsti dainą NdŽ. Jonatas giesmę pravedė, o kiti pritarė su Neemija CII880.
6. tr. parodyti: Pravesk jam kelią J. Aš nulipsiu [nuo ratų], kelią jums pravèsiu! LKT190(Lkš). Gerai, kad pràvedei jam kelią Lp. Į šitą vietą kelią pravedė ir visas paslaptis Sauliui išpasakojo Laurukas Vaižg.
7. intr. įstengti, galėti vesti jauniklį: Kiaulė kėlės gulės, kol pravedė Lk. Eik karvę bobutuok, matai, kad nepraveda Lk.
×8. tr. LL191, NdŽ, KŽ nutiesti, išvesti: Gelžkelį pravèsti pradėjo Klk. Pràvedė tą kelią [pro sodybą], a daba ka išsimaknojo, išsimaurojo Ps. Pravedė vagas dvarlauky, rodos, duoną atriekė (žemę dalijant) P.Cvir.
| Pielai reikia pravèsti didesnis kelias Dglš.
| Nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis, yra vadinamos pravedamaisiais takais rš.
ǁ kiaurai išvesti, nutiesti: Per kalną pravestas tunelis rš.
ǁ pastatyti: Inžinierius su metru rankoj įrodė, kad galima taip pravesti sieną, kad ji nors vienam namo langui paliktų saulę P.Vaičiūn.
9. tr. pratęsti, pakelti: Pràvedė mokyklą iki šešių skyrių Vžns.
×10. (sl.) tr., intr. NdŽ duoti pradžią, pradėti: Kaip jau mama pràvedė, kaip pamokė, taip ir šneku Krš. Kur javai pjaunamys, an lig šiol nėkas pradalgę nėr pravẽdęs MitI63. Kas tą [pasakojimo] pradžią pràvedė, nežino nėkas Krš. Noriu tau gaidą pravèst, kad žinotum kai dainuot Bb. Būta didelio jaunuomenės noro mokytis, tik nebuvo, kas praveda Vaižg.
^ Ugnį praveda dūmas, o malonę kūmas LTR.
| refl.: Viena prova nepasibenga, kita prasiveda, t. y. prasideda J.
×11. (sl.) tr. surengti, suorganizuoti: Pravesti posėdį rš. Specialistai privalo pravesti naujai priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą rš. Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką KlK9,12.
12. NdŽ žr. pervesti 8.
13. tr. ŠT43, Vrn, Užp, Slk išleisti, išeikvoti, netekti: Daug pinigų pravedžiau, kol namus išsistačiau Tvr.
| Tai kap sulaukiau savo sesulės, tai gal ana nuramins mano širdelę, tai gal ana man praves mano vargelį Rod.
14. tr. pasiekti pergalę: Vienam atstovui pravèsti (laimėti) reikėjo gauti tūkstantį balsų NdŽ.
◊ kẽlią pravèsti padaryti pradžią, pradėti, parodyti: Kas nors turėsam kẽlią pravèsti (pirmas mirti) End. Kitiems pravesiù kẽlią A.Baran. Kai mes pràvedėm kẽlią, tai ir kiti pradė[jo] knygas nešiot Ml. Biedni vienok tie mūsų broliai, netur savo inteligencijos, netur kam pravesti kelią A1885,65.
| Rugiai kai jau kẽlią pràveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas Skr.
nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk.
privèsti, pri̇̀veda, pri̇̀vedė K; S.Dauk, LL23,154
1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią pri̇̀veda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, pri̇̀vedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo neprivesi Ps. Paėmė už rankelės, pri̇̀vedė pri tos skalkių duobės Gd. Nulinko mano kojelės eikliausios, kap privedė mane prie altorėlio LTR(Mrk). Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo A.Baran. Christusą ing Jeruzalem dienoj šventės Velykos gimdytojai su savim privedė MP62.
| prk.: Melskiam prieg tam, idant to karalysta ateitų ir padaugsinta bei praplatinta būtų, visus griešnuosius … ant pažinimo tikros vieros ing Jėzų Christų, jo sūnų privestų Mž136. Karalium būdamas savo valdonus ant sunkaus nusidėjimo, tai yra ant pagonystės privedė SPI295. Kas iš jūsų gal mane grieko privesti? BPI74. O ne tiektai nuog nusidėjimų, bet vel nuog visų žalingų pažeidimų, kurie mus nuodžiosp galėtų privest DP522. Sūnų Dievo teip sunkiump kančiump ir teip baisiosp smertiesp privedei DP181.
| refl. tr.: Zolys, prisivedęs mergą arčiau stalo, merkė ir merkė Petrui Žem. Pri̇̀svedė in lovą arčiau ir šnekėjo Dg. Einam, sako, aš nuprausu tavi, prisivedės pri tos upės Akm.
2. tr. pririšus vedant atitempti visai arti: Arklį lengvai privèsi prie vandens, bet gert tai nepriversi Vlkv. Pri̇̀vedu in motiejukų karvę, tai lekia net vidurin, negaliu ištempt Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀vedžiau kumelį in tvorą, paturėjo tėvas, i užlipiau Klt. Aš tam arkliuo pamautą antmoviau ant galvos, prisi̇̀vedžiau pri kero, antlipau Jdr. Žmona vedusys ožką. Prisivedus prie grintelės, prisirišus ožką, pati įėjus į vidų Sln.
ǁ refl. tr. pririšus vedant pasiekti: Žmogus veršį išsivedė kermošiun. Vedas vedas, i prisivedė girelę Tvr.
3. tr. NdŽ, DŽ1 pririšus tempiant daug atvesti į vieną vietą: Didžiausi laukas, daug pri̇̀vesta karvių Slm. Pri̇̀vedė gėriokų daugybę, al’ kiek kirpimo Kp. Pilną stainią gudo žirgelių privedžiau KrvD85. Karvių kai balos pri̇̀vedė Pls.
4. refl. tr. pakvietus daug atsivesti: Te mergų prisivesta Prng. Anudu du vaikinai buvę, i tų mergičkų buvo ten anie prisivẽdę Vž. Prisi̇̀veda visokių, ažvemti pakraščiai Klt.
5. tr. Rtr atlydėti, nuvesti: Ją pri̇̀vedė prie akių gydytojo Jrb. Jis žinojo jų bunkerį, tę ir privedė kareivius Krs. Tūrą mat mergaitė pri̇̀vedė ant propesorių ausų pasitikrytų Slm.
6. tr. Lp, KlvrŽ parengti, išmokyti atlikti (tam tikras apeigas): Ana savo sūnų pri̇̀vedė spaviedės J. Vaikiukus pri̇̀vedė spaviedin Vdš. Mažiukus vaikus pri pirmos komunijos neleido privèst Vdk. Mes mokėjom lietuviškai, mumis ir pirmoją komuniją prỹvedė Lc. Būtų privẽdęs kunigėlis tave, ko išbėgai iš gryčios Upt.
| refl. tr.: Jis pats save prisi̇̀vedė išpažinties Pžrl.
7. tr. pripratinti: Paršiukus, kol mažiukus, kolek aš juos pri̇̀vedu prie visokio pašaro, aš šeriu Všt. Marytė pri̇̀vedė jį bažnyčion eit Lp.
8. sudaryti sąlygas įvykti: Arelka gero nepri̇̀veda Dglš. An ką tas gėrimas privès tik Pnd. Gėrimas nė vieno nepri̇̀vedė geran Ds. Kad tik neprivestų̃ prie karui Smal. Mokykla dar nebuvo pri tvarkos privestà, ale jau mokino Grk. Tai iki ko pri̇̀vesta: išgriovė kaimus, ištąsė padargus ūkių, viską sunaikino Brb. Štai prie ko priveda lengvas gyvenimas rš. Kraštas per tą trumpą laiką buvo privestas prie visuotinės ekonominės suirutės LEXII40.
^ Už blogo padėjimo ir gerą pri̇̀veda prie blogo Tvr. Duonelę valgėm su žolėm, Dieve nepri̇̀ved’! Ign.
9. tr. NdŽ daug jauniklių atvesti: Privès kiaulė paršų, neturėste kur dėt Aln. [Čia] patinas ir patelė, vaikų privès Klt. Avelės pri̇̀vedė ėriukų, tai pulkas pavasarį Jdp. Pas jį dvi ožkos senės pri̇̀vedė da mažų Pls. Pri̇̀vedė kiaulaičių ir meitėlukų Dv.
10. tr. daug priperėti: Žvirblys pri̇̀vedė žvirblukų Dv. Viena višta, o kiek vaikų pri̇̀vedė Gs.
| refl. tr.: Ančiukų prisiveda laukinių daugel Pbr.
11. tr. daug prigimdyti: Prỹvedė vaikų kokį dvyleka Rdn. Prỹvedė mergų, šešias, o ūkė maža Rdn.
12. tr. priveisti: Ubagai naktujo i pri̇̀vedė utėlių Dglš.
ǁ refl. atsirasti, prisidauginti, prisiveisti: Prisi̇̀vedė kirmėlių Dglš. Musių daug prisi̇̀vedė Dglš. Paskui kap prisi̇̀veda, tai išsivèst negalima ir uosiai, ir klevai Ml. Prisi̇̀vedžiau obelų, kai atatekėjau Klt.
13. tr. Q31,650, NdŽ, DŽ1 tiesiant, statant priartinti: Rudenį da vandenį privesmà Trgn. Privedamasis vandentakis PolŽ48.
| refl. tr.: Čia daug kas prisi̇̀vedė vandenio iš šulinio (įsirengė vandentiekį) Trgn.
ǁ prk. priskirti: Geriau Papilę pri Kuršėnų privèstų Pp.
14. tr. prisukti, užtaisyti, kad veiktų: Dabar nebepriveikiu privèst [laikrodžio] Alz. Mėlynajam karvelėliui prives puštolietą LTR(Užp).
15. tr. paskatinti, paraginti: Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165.
×16. (sl.) tr. Sut, M, LL24, NdŽ, KŽ prk. pateikti, iškelti, nurodyti, paliudyti: Privedu, primokinu, priežastį duomi R25, MŽ33. Išliudijimą privesti N. Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž. Čia nekurias [atmainas] privesiu, išimtas iš kningos kunigo Kluko P. Daug ir kitų visokių atžvilgių prỹvedžiau, ne ko kita norėdamas, negut kad veliuoniškės dainos išvystum saulės spindulius Jn. Ne tikt vienat yra ta bėda, kurią mes iki šiol esame privedę, kad iš mūsų kūdikių negeri žmones arba kaliniai pastoti gal per tokį pusininkavimą vieros moksle LC1883,3. Kunegas iš Varnių daug privedė atsitikimų ir tus apsakė Sz. Nė vienas mane, tiesą kalbėdamas, negal privesti kačei mažiausio grieko BPI323. Id sau ant pomėties privestų visą gyvenimą savą PK247.
ǁ įrodyti: Nieko nepadarysi, anys privès, kad vis tiek kaltas Sdk. Kuriais liudijimais privedi seksiančiąsi amžinąją gyvatą? MT253. Nei man gal to privesti, del ko dabar ant manęs skundžia BtApD24,13.
×17. (sl.) tr. NdŽ prk. papasakoti, pripasakoti, prikalbėti: Dar aš privèsu kokią istoriją Vž. Aš pasakau, tep gražiai pri̇̀vedu, tai nepyksta Plv. Aš jam pri̇̀vedu, kad ir jie teip daro, o jis vis ne ir ne Slm. Anas vyram privèsdavo, kad nepamestų Ds. Pasirūpinsiu privesti čia, ką pats esmu patyręs Blv. Norėdamas parodyti, kas tai buvo par veislė žmonių, ketu čia privesti keletą su jais atsitikimų M.Valanč.
^ Ilga linų pasaka, kolek lig siūlais pri̇̀vedi Rm.
ǁ atkirsti, atšauti: Aš ir privedžiau: – Tu pats esi mergos vaikas! Šts.
×18. (sl.) tr. NdŽ palyginti: Dabar neprivèst, kas buvo senyboj Švnč. Pri̇̀vedei: kur mokytas, o kur prastas Klt. Ne jo nosės privedant: buvo pas ją svotuosna ir tai nej[o] Rod. Petras ne Jono pri̇̀vedant Rod.
◊ į (an) rankàs privèsti sėkmingai leisti baigti darbus: Kvieteliai gražūs, kad tik Dievulis privest an rankas Ml. Kad tik Dievas privèst an rankàs Sdk. ×
prie pakãros privèsti įstumti į labai sunkią būklę: Pri̇̀vedė ir jį, žmogų, prie pakãros – gavo nusilenkt, nusileist Jrb. ×
prie ùbago tarbõs privèsti nuskurdinti: Ne vieną žmogelį nūnainykščiai padotkai pri̇̀vedė prie ùbago tarbõs Nč.
už rañkos privèsti nusikaltimo vietoje pagauti: Až rañkos vagį pri̇̀vedė Trgn.
paprivèsti, papri̇̀veda, papri̇̀vedė (dial.) žr. privesti 3: Karvių nedaug buvo, o arklių tai da papri̇̀vedė Dv.

×razvèsti, ràzveda, ràzvedė (hibr.) tr.
1. iškelti, pastatyti: Tai ràzvestas šitas mūras, sienos šitos Aps.
2. sugadinti, ištvirkinti: Ràzvedė žulikai bernioką Dglš.
3. LzŽ praskiesti: Ràzvestas kamparas spirite – labai geras Prng. Aš kruopas verdu labai tirštai, pienu ràzvedu JnšM. Tą arklio koją aptepam bulbom razvẽdę ar iš miltų Arm.
4. užleisti, palikti: Katruos [paršus] penėt razvesi̇̀, tai miltus ir bulbas [duosi] Pb.
5. refl. išsiskirti: Anas razsivẽdę su žmona, geria labai arielką LKKXXIX184(Lz).
suvèsti, sùveda, sùvedė K; Amb, LL320
1. tr. Q653,654, SD462, R, R420, MŽ, MŽ568, K, M, NdŽ lydint, vadovaujant, kviečiant visus sutelkti į vieną vietą: Kai tik koki svečiai par mane, tai i ana vaikus sùveda – pirma jos vaikus papenėk Klt. Sùvedė suvežė vaikus, škandalas, Jezau! Akm. Sulipdė sau pirkelę, suvedė savo vaikučius pirkelėn LTR(Kb). Atšils orai, suves ūkininkai savo vaikus mokyti, tada ir atveskit piemenį J.Balt. Todėlei suvedė anys savo želnierus, idant krūvoje būtų BB1Mak3,44.
| prk.: Bet kas suves tokion sutartin valstiečius, gyvenančius toli vienus nuo kitų? A.Sm.
| refl. tr., intr.: Jis susi̇̀vedė cielą bandą vaikų J. Susivedė į vidų ir suimdindino vedu abudu Šts. Paskiau tus svečius susi̇̀vedė į alkierių Brs. Išeinu, tai susi̇̀veda pijokus i geria Klt. Sùsveda draugus ir kaziruoja Pns. In šokius, būdavo, susi̇̀vedam panas, iš šokių vė parvedam Brb. Berniukai eidavo mergaites susivèst, mergaitės seniau neidavo [į vakarėlį be mamos leidimo] Mšk.
| Kaip susi̇̀vedas keli [našlių] vaikai, visumet nesutarimų iškilna Rdn.
2. tr. Gž, Kpr daugelį (visus) pririšus vedant, varant sutelkti į vieną vietą: Aveles liuob žmonių ganins, liuob žmonys avis suvès Pln. Čia pas muni karves sùveda skiepyti Krž. Būdavo, suvès arklių, karvių po jomarkus Kvėdarno[je] Kv. Tada suvažiuodavo visokių ten [jomarkininkų], karvių suvèsdavo parduot Krp. Kiaulę veda parduot in kermošių, visa sùveda: kas avelę, kas grūdus, kas ką turi, tai veža Aps. O kieno čia karvės sùvestos baltosios? End. Ūkvaiziai buvo, matė visako pilnai, o buvo viskas suvestà! Krš. Mes subudom, suskėlėm su mama, gyvulius savo sùvedėm Srj. Sulig saule suvèsdavo į tvartus gyvolius [Joninių vakarą] Dov. In purvynėlį inmesim [vainikėlį], bėrus žirgelius suvèsim DrskD19.
| refl. tr., intr.: Jie susi̇̀veda po karvutę, kokias tris dienas pagano Pžrl. Susi̇̀vedė arklius, sumynė rugius ant žemės Kv. Bejodami pamatė labai drūtą medį su kiauru viduriu, čia jie susivedė arklius ir patys sugulė LTR(Vb).
3. tr. Pns padėti susitikti; supažindinti, suartinti: Aš aniedvi sùvedžiau į akis, teišsišnekie J. Aš gi juos čia akis an akies sùvedžiau Pv. Kaip sùvedžiau, kad apsižanijo, pats daba džiaugas Sd. Kai aš ženijaus, tai ką te: sùvedė, padabojom vienas in kitą Slk. Jį su Rapolu sùvedė Ėr. Su tą tai aš norėčiau judvi suvèst Rg. Žinai, sakau, suvèsk mane su ja Skp. Nulekiam Gyvakaruos, tuoj suvesmà, galėsta nusipirkt [mašiną] Slm. Reikalai žmones sùveda Mrj. Rasi tu nepažįsti Garbenio? Aš čia suvesiu tave į pažintį su juomi Blv. Velnias vyžas nuplėšė, kol juos į porą suvedė LTR(Ldvn). Norėdamas galėčiau suvesti su pora žmonių iš jų gaujos, kurie jus pažįsta J.Avyž. Vienų su kitais nesuvedė nei vestuvių šokiai, nei šermenų giesmės, nei šienapjūtės ar krivulės A.Vaičiul.
| Ing vaidą, ing barnį suvedu D.Pošk.
| prk.: Jūreivių keliai dar suves mus kur nors Atlanto platumose rš. Jis turėjo laiko pasižiūrėti, su kokiais bendrais suvedė likimas J.Ap. Suvèsti praeitį su dabartimi NdŽ.
^ Ką ponas Dievas suveda, nei vienas žmogus netur perskirti B505.
ǁ padaryti, kad susitiktų: Suvèsk į akes, tepasako tada, – bijos akes pakelti Krš. Reikėtų tuomet suvesti jus akistaton su tais žmonėmis, kurie apie jus žinių suteikė B.Sruog.
ǁ S.Dauk sukergti.
ǁ sutaikyti susipykusius: Tavo tėvelis sugãdino, sùvedė juos vėl Pv. Suvesk į ugadas, lai nezurza Šts. Kur tu čia jus suvesi̇̀, nekoi (tegu) geriau dalinas Arm. Išsiskyrusių ir nebesùvedė Ds. Augustas suvedė tėvą su sūnumis ing sutikimą I.
^ Bene vilką su lokiu suvesi KrvP(Vkš).
4. refl. K, J.Jabl, NdŽ, KŽ susituokti: Susivẽdusiam gyventi BŽ33. Su kuomi susivèsti KII287. Kaip susi̇̀veda jauni, jei pasiseka – gerai Vdk. Myli myli, sùsveda ir skáunasi Onš. Ten jauni žmoneliai gyvena, tik susivẽdę, da viščiukai Vdšk. Ta norėjo su vyru iš Arabijos susivesti Jrk. Kaip bus gražu, kad du tokiu lietuviu, kaip tu ir Martynas, susivestų I.Simon. Susivesita ir laimėj kaip du karveliai gyvensita V.Krėv. Ubagais būdami susivedas Kel1862,110.
| Kitą kartą katinas su višta susivedusiu (ps.) S.Dauk.
5. refl. susieiti į vieną vietą: Muzikantai kitą kartą kad susivès, tai ne dabar Snt. Ir abi motinos susivedė kamarėlėn A.Vien.
| prk.: Arčiaus su jomis (kalba ir rašysena) nesusivedę, pasijutome beturį daug lietuviškų nelegališkų žodžių V.Kudir.
6. tr., intr. Ėr, Jnšk daugeliui arba vienu metu atvesti jauniklių: Karvės suvedė, bet sviestas nepinga Ggr. Karvės jau sùvedė, pieno nebtrūksta Lkv. Kumelės sùvedė kumelius, gražybė tų kumelių̃ Krš. Pritaisys varškių, kaip karvės suvès Pvn. Avys sùvedė po tris ėraičius Šts.
| refl. Š: Karvelės susi̇̀veda, pieno yr [gavėnioje] Imb.
7. refl. tr. visus išperėti: Nebebuvo varnų, ale vaikus susi̇̀vedė – ir vėl priskrido Slm.
8. tr. SD462, NdŽ sutelkti, sutraukti į vieną vietą: Tie [žvejojamojo tinklo] sparnai apatė[je] i viršuo[je] yra suvesti̇̀ į kupetą abudu End. Šituos pirštus į krūvą tai sùvedu – sugiję Mrj. Vienon ardonion sùveda šatras Dg. O maloniausias paveikslas žemai buvo ežeriukas, kur jis su Vieverse suvedė tinklus A.Vaičiul. O anys nežino dūmą Pono, nei suvokia jo protą, jog jis juos suvedė (sukraustė) kaip pėdelius ant tekės BBMik4,12.
| prk.: Nieko galvon nesimi, suvestái – atsimintum Dv. Trumpai krūvon suvestų žinių apie Lietuvą ir lietuvius neturime A.Sm. Gal suvèsit į krūvą visas tais dainas Mrj.
9. tr. NdŽ visur išvedžioti, įtaisyti: Teip tankiai aptvertas daržas – vielos sùvestos Jrb. Išremontavo, visus centralinius sùvedė, sutaisė Krt. Į viršutinę kamino dalį suvedami ir gretimų kambarių dūmtraukiai rš.
| Yr kaminas, kur sueit, kur suvesti̇̀ dūmai iš tų visų pečių Plt. Buvo visiemi vanduoj sùvesta kap ponami Drsk.
| refl. tr.: Susi̇̀vedė elektrą savo pinigais Jd.
10. tr. Dgč glaudžiai sušlieti, suleisti, sutaikyti: Suvèsti skliautus NdŽ. Sùvesta pelėpė galas galan Dglš. Traininis sùveda korų pirmagalį ir paskuigalį Gdr. Dangtis negražiai sùvesta Švnč. Gražiai dangčius sùvedė – jau tarpudangtin netekės Ml.
| refl.: Jei iš kitos pusės, tai kitaip stogas susi̇̀veda Auk.
ǁ suderinti, dailiai ką padaryti: Norėjau suvèst vidurį marškos (sutaikyti abiejų gabalų raštą) ir susiūt Aln. Nesùvesta kvietkas su kvietku paklotėj Klt. Per vestuves kap suveda balsus! LTR(Grv). Dar reikia suvèsti striūnas Arm.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. K, KŽ rimuotis: Susiveda žodžių galai N.
11. tr. Ds sklandžiai papasakoti, nupasakoti: Jy labai nebesùveda kalbos, labai nusenus Kp. Negaliu suvèst visko Snt. Jis tą pasaką niekap nesùveda Alk.
| refl. Gs: Jis nenušneka, jam kalba nesusi̇̀veda Mrj. Na kaip jau dabar sakysi [kalbą], kad nesusivèstų Snt.
| Šita daina visai nesusi̇̀veda Alk.
ǁ sklandžiai ištarti: Vaikas negal žodžius suvesti N.
12. tr. KŽ pastatyti: I jų kluoną sùvedė Prn. Pilis stov aukštai suvesta kaip koks kaminas be stogo, durių, langų A1884,410.
| refl. tr.: Jau, dėkui Dievui, trobeles susi̇̀vedžiau Prng.
13. tr. išlyginti, atitiesinti ašmenis: Reikia suvèst britva ir pageląst Pls. Gera šleikštė ir delgę gerai sùveda Rod. Suvèsk skutiklį, kad geriau imtų Rod.
| Peilio ašmenys galutinai suvedami specialiose suvedimo staklėse rš.
14. tr. užvesti, paleisti veikti: Dar̃ nesuveda jo (traktoriaus) Pls.
×15. (sl.) tr. Dbč, Nč, Pls sujungti: Suvesti grandinę VĮ.
| prk.: Litą su litu sunku buvo suvèst, kai nusipirkt ką norėdavo Šd. Duonelę su duonele kad kaip nors suvèst Skdt. Anas dievaičio su dievaičiu nesuveda (mėnesinio atlyginimo neužtenka) LKKXVII179.
16. (sl.) tr. DŽ1, KŽ sudaryti visumą, sistemą iš turimų dalių: Suvèsti balansą NdŽ. Suvèsti sąskaitas NdŽ. Gera mokytam: surašė, sùvedė, nereikia an pirštų skaityt Ds.
×17. (sl.) tr., intr. Krn, Igl pajėgti suprasti, suvokti: Žmogus senas nušneki, nesùvedi Skdt. Jau nebe visa sùveda, senas jau, nebėr ko noria Svn. Aš nieko nebesùvedu, ką kalba, nebegirdžiu Pl. Nebesùvedu, kur dabar Utenoj turgus Ut. Ji nesùveda, ką jis mokias Kp. Iš karto negalėjau anos suvèst Dv. Tai čia ir sunku surišt galai ir suvèst, kas kap Pv. Mokėjau viską, dabar nesùvedu nieko Trgn. Čia reikia žmogaus sùvedama galva Trgn. Jau ir man galva nesùveda Dbč. Nesùveda protas kaip kada ir mokytiem Sug. Su tokiuo sukneliote darban – ar sùveda tau protas?! Vj. Anas padaris, jo galva suvès Sug. Tiktai, matai tamista, ne visados teip gerai aš suvedu kaip sveikas V.Piet.
×18. (sl.) tr. pajusti (skonį): Sùvedam smoką, ka baroniena Brb. Kap pakaštavojau, suvedžiau smoką, ką gardu Lš. Argi iš vieno kąsnio suvesi smoką Al. Gal tu smoko nesùvedi, kad šitiej barščiai negardūs Rdm.
×19. (sl.) tr. supykdyti, sukiršinti: Gyveno any gražiai, ir niekas negalėj juos suvèst (ps.) Lz. Toliau toj boba ėmė ir sùvedė vyrą su pačia Dv. Anas in tą leidės, kad suvèst brolius Tvr. Boba žebrokė sùvedė žmogų su sa[vo] žmona Dv. Aš nesùvedžiau per dvejus metus, o tu žu diena sùvedei itą porą Pls. Anas piktas žmogus – suvèst norėj[o] mane su žmona Arm.
20. tr. apgauti, suvedžioti: Jis sumeluot, suvèst žmogų tai greit moka Trak. Reikia eit ką suvèst Nč. Niekap anas až trejus metus jo nesùvedė Lz. Dievas tarė žalčiui: – Kad tu suvedei motriškę, būsi prakeiktas S.Stan.
ǁ sugadinti: Tavo pirkioj yra velnias, tai anas tavo gyvenimą sùvedė (ps.) Ck.
×21. (sl.) refl. RtŽ, Vp sublogti, sunykti: Martelė susvẽdus kap morkva – anytos duona tai ne momos Ml.
◊ ×gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) suvèsti galą su galu sudurti, sunkiai išsiversti: Gyveno tėvų protėvių ūkelyje ir niekaip negalėjo suvesti galo su galu K.Bor. Mes patys vos tik galą su galu suvedame Žem. Netrukus jis galėjo suvesti galus su galais ir net visai žmoniškai gyventi J.Balč. Viskas pigu, negali galą su galu suvest Gs. ×
galùs suvèsti
1. suskaičiuoti: Sùvedė galùs ir iše[jo] Dglš.
2. išaiškinti, pagrįsti: Ana nusipliaupė (daug prišnekėjo) ir galų̃ nesùvedė Tr.
3. pajėgti užbaigti: Negalia su darbais galų̃ suvèsti Rdn.

galvà nesùveda neprisimena: Jau pamiršau aš, nesùveda galvà LzŽ.
są́skaitas suvèsti NdŽ kng. atkeršyti: Kaime, kur gyvenate, be abejo, taip pat yra žmonių, su kuriais turite nesuvestų sąskaitų J.Avyž.
užvèsti, ùžveda, ùžvedė K, Rtr; Q47, Sut
1. tr. R, MŽ, NdŽ, DŽ1 padėti užlipti ant viršaus: An antro aukšto ùžvedė LKT321(Dbk). Par skadus ùžvedė in trečią aukštą, o nulipt nebegaliu Lel. Anuo metu ėmė Jėzus Petrą ir Jokūbą, ir Joną, brolį jo, ir užvedė juos ant kalno aukšto skyrium ir atsimainė po akim jų SPII21.
| refl. tr.: Užsi̇̀vedė an aukšto – visur gerai intaisyta Adm. Užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną SkvMt17,1.
2. tr. pririšus vedant užlaipinti ant viršaus: Užvèsma an lentos, ir ineis mašinon pati [karvė] KlbX133(Mlk). Užvèsdavo ant stogo šunį ir su grandine pririšdavo Gr. Kol vedė pieva, šiap be tep, kap tik ùžvedė ant ledo, ir sukniubo Dkš.
| refl. tr.: Daba jis pasiėmė šniūrą, ožką an stogo užsi̇̀vedė LKT119(Pgr).
3. tr. pririšus vedant nuvesti kur: Kur tu ažùvedei arklį, ažvèsk vėl tuo pačia vaga KlbX133(Mlk). Negali nė gyvuolio užvèst, nė basas vaikščiot – stiklų pilna Jrb. Karvę žuvesi̇̀ Kargauduosa Žrm. Žùvedė sa arklį pas arklius Asv.
4. tr. nuvesti už ko nors: Užvès tavę už baltuojuo staleliu JV27. Dieveris ùžvedė už balto stalelio JD114.
| refl. tr.: Tokį žmogų tik už karklyno užsivedus grybų kotais užmušti (juok.) rš.
5. tr. Dv trumpam pakvietus atlydėti, nuvesti kur: Ùžvedė močią, tėvą gryčion, valgyt uždėjo Svn. Kap ažùvedė, tai aš sakau: – Duote jūs man nuo pusę valandos jau pagulėt Ml. Ažvèd’ mane, – lapės prašos vilkas (ps.) Lz. Aš namop tave užvesiu Zt.
| refl. tr. K: Reikia ažsivèst pirkion svečius Dglš. Ažsi̇̀vedė mane in save ana, aprodė aprodė visa ką Klt. Pro šalį einant užsi̇̀vedė muni pasiveizėti, kaip begyvena Všv. Tada jį žùsvedė namuosna Žrm. Ažùsvedė ją ir sako: – Gul’, pasilsėk Dv. Ejom į bažnyčią, mamytė mus užsivedė [į miškelį parodyti, kur sušaudyti žydai] Graž.
ǁ trumpam nuvesti, palydėti kur: Nu tai aš sakau, dukte, ažvèd’ mane tu an itą, an Pauliną Ml. Ažvèd’ mane namop LzŽ.
6. tr. KŽ atvedus parodyti ką slepiama: Tu čia ma[n] razbaininkus ùžvedei Jrb. Ùžvedė in brakonierių miliciją Dglš. Tu ùžvedei, tai an gero neišeis Rud. Sužinojo tą bunkerį i ùžvedė Vdk. Į tą dvarą lenkus ùžvedė Ėr. Vokiečiai mūsų arklių nebūtų nei radę, nei ėmę, jei vienas ten pat gyvenančių mažažemių nebūtų užvedęs Pt.
7. tr. NdŽ kur netikusiai nuvesti: Ažùvedė, diegliai žino, kur Btrm. Vaiką až cukierką nėr žinios kur ažvestái Lz. Užvedei tokian miškan, kad aš išeiti niekaip negaliu SI316. Kaip ažuvedė ubagus par erškėtyną, tik šokinėja visi kruvinom kojom BsPII307.
| prk.: Nevalion užvedė PK98.
8. tr. NdŽ, KŽ užkelti, užstumti ant ko: Paėmė akmeną ir ùžvedė an durų LB244.
^ Ką neužvedi prieš kalną? (kamuolį) B.
| refl. tr.: Prieš kalniuką dviratį užsivedė A.Rūt.
9. tr. NdŽ, KŽ, Kvr įveisti: Prie man ažùvedė sodą – medelio niekur nebuvo Dglš. Sodą ažùvedžiau, pats prie sau išsimokiau, prispratau Aps. Sodą didelį užùvedė, iš lauko prisinešė obelyčių Kpr. Pirmiau buvo užvẽdę sodelį, kaip išvežė, tai vėl viskas išgurdo Krs. Dabartės užsodino, tę to parko ùžvedė, aržuolyno [Basanavičiaus gimtinėje] Graž. Ten parką naują ùžvedė, ten Kivyliūse Akm. Ma čia va rūtos ùžvesta Rud. Bakšėnuos aš ir ùžvedžiau [darželį] Slm. Neužvedė man brolelis, neužvedė darželio, nesėjau rūtelių (d.) Ktk. Žùvedė saldų lubiną Pls. Ma tėvas žùvedė sa bites Rod. Anas išmokė bites ažvèst, sodą ažuvest Dv. Prasimanė gyvulėlių, užvedė avilyną Ašb. Karosiai àžvesta LzŽ. Užvesti̇̀ nauji tiej bebrai, anksčiau jų nebuvo Drsk.
| Pavasarį ùžveda motinelė biteles Plng.
| prk.: Ùžvedė parazitų (girtuoklių, tinginių) giminę Krs. Kunigai sėdi nemokėdami lietuviškos kalbos, už tai ir daugelyje lietuviškų bažnyčių visos giesmės ir pamokslai lenkiškai užvesti A1884,373.
| refl. tr. NdŽ: Užsi̇̀vedėm tą sodnuką seniai Vn. Turėjo soduką užsivẽdę Rtn. Kai aš jau čionai atėjau, tai čia va šič buvo, buvau užsivẽdęs miško Alz. Iš mūs ažsi̇̀vedė raudonųjų bulbų – gera veislė Klt. Ažsi̇̀vedžiau gerų dobilų Dglš. Ir užsi̇̀vedė gyvulius geresnius Srj. Ažsi̇̀vedžiau vištų tokių baltų Klt. Kalytę parsivežė ir žùsvedė šunukų Pls. Užsi̇̀vedžiau bičių OG56. Dešims kaladžių [bičių] buvo ažsivẽdę Dglš. Porą skrynukių pernai užsivedė [bičių] Eiš.
ǁ refl. užsiimti (kuo): Aš neužsi̇̀vedu su karvėms Plng.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Pirma čia laukas buvo, ė dabar miškas ažsi̇̀vedė Dglš. Žole žuejo, žùsvedė, geleže (peiliu) pjaunu Pls. Kap žùsvedė pelynai, kad neseka nė žolės augt Rod. Žliūgė kap užsi̇̀vedė, niekap iškasuit negaliu Ml. Kad ji, dilgėlė, viena nebūna: kap kur užsi̇̀veda, tai visas patvorys Vvs. Sode buvo užsivẽdę, pavaserį tai pridygsta pridygsta [šampinjonų] Kp. Ramunėlių noriu, ale neužsi̇̀veda Dg. Pas tau ažusvès, o pas mane išsives Arm. Jau nigdi pas mus vištos nežùsveda (lapės išgaudo) Pls. Kap àžsvedė tų pacukų, tų pelių Dv. Paupėsa bebrai užsivẽdę Rud. Iš klapato, iš negerumo ažsi̇̀veda utėlės Dglš. Toj kirmėlė kap ažùsveda, tai paės visa Šlčn. Tosa bitėsa užsi̇̀vedė kirmėlės Zt. Grybas ažsi̇̀vedė po padlogu, tai išlupė visas lentas Ml. Avily buvo ažsivẽdę vapsos Brsl.
ǁ apsigyventi: Žùsvedė tę viršuj paukštė Pls.
×11. tr. M, KŽ, Gs, Sdb įsteigti, įkurti: Užvesti gyventojus, įkurti I. Skubino apsiženyt i gaspadorstvą ažuvèst Dv. Vedė bagotą žmoną i didelę krautuvę ùžvedė PnmŽ. Ar tu dabar matai, kaip ùžvestas jų gyvenimas? Stak. Mesiainos kaip nuvažiavom [į Sibirą], naują ažùvedė sodžių Rš. Ùžvedė miške ganyklą Pgr. Ùžvedė naujus kapus Rd. Jis savo šeimą užvẽdęs ir aš savo šeimą – jau viskas Snt. Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Man rodos, kad Radvilas ne dėl kalbos paturėjimo … lietuviškas mokslavietes ir spaustuvę užvedė A1883,294. Maž teturiančiuosiems [bažnyčioms] leido užvesti gabalus žemės karališkos M.Valanč.
| refl.: Ir užsi̇̀vedė kiemas (kaimas) Auk. Vienas atsikėlė, taip ir užsivẽdę čia Padaigai. Ir kaimas nuo jų vadinas Jon. Jų (sentikių) čia neseniai ažsi̇̀vedė Grv. Pirmiausia Zervynose Tamulevičius užsi̇̀vedė ir pradėjo gyvent Mrc. Baigia statyt dideles kūtes, katrie užsi̇̀vedė gražiai Grz.
| tr.: Pasistatysiu namą, parsivešiu žmoną ir užsivèsiu gyvenimą Gl. Ką dabar reikia valgyt ir kaip gyvęt, šiteip užsivẽdus gyvenimą! Stak. Dėdė deguto fabriką užsi̇̀vedė Krš. Anas privatiškas žmogelis Seirijuosa dar gyvas, tai jis užsivẽdęs buvo parduotuvėlę Šlvn. Jau čia buvo užsivẽdę lietuviai krautuvėles Brt.
ǁ įrengti: Anas àžvedė tilifoną LzŽ.
12. tr., intr. SD167, NdŽ, KŽ pradėti ką veikti, daryti: Ji užvẽdus statybą, jis pamačina Šil. A te kaimynui eini padėti, jis te kokį darbą užvẽdęs Snt. Užvèsti tai ùžvedei, ale ar išdygs (ar kas iš to išeis) Gl. Būdavo, užùveda pusę lapelio [skaityti] Sb. Vienas ùžvedė plaukus augint, nu tei visi ir augino Dl.
| Ùžvedžiau kalbą aplink tus liežuvius, i nutilo Krš. Ka ans teip pradėjo šnekėti, rodą ùžvedė Žr. Kaip ùžveda kalbą, vienas po kitam, vienas po kitam ir rišasi Rmš. Tu gi gali mane užvèst an kokios ūtarkos LzŽ. Šnekimą kaip ažùveda savą Pst. Anuodu tarp savęs ùžvedė kalbą aple gimines Kv. Neužvèsk kalbų, važiuojam Rdn. Miegok, gana! – Jeigu ùžvedei, tai pasirokuokiam Mžš. Jeigu tu ùžvedei, jis dvigubai pasakis Skp. Da kokią maliodiją ùžvedė, suliežuvavo, pradeda pyktis, i viskas Gr. Kad kas ùžveda apie žemę, dangus su žeme maišos (kyla nesantaika) Srj. Savo jau pradėsi muziką, savo ažvesi̇̀ Ml.
| Turėdamas dikčiai pinigų, pradėjo užvesti amatus, prekystę BsPIII15. Julijonas, besirengdamas užvesti bylą prieš Stupelį, nuėjo pas Užubalį dar pasitarti L.Dovyd.
| Jeigu jau antras gyvenimas užvèst, tai jau vėlu Pnm.
^ Jeigu pudamentą gerai užvesi̇̀, tai i namas bus geras (apie gyvenimo pradžią) Grnk.
ǁ refl. KŽ įsismaginti, įsitraukti ką veikti, daryti: Kam iš tei toli užsi̇̀vedi, pasakok trumpiau Jrb. Kaip užsi̇̀veda tas barškalynė, taip i šneka visą dieną Nv. Kad užsi̇̀veda kalbėt, tai nebemožna ir nutildyt Pnd. Kap Druskinykai tik užsi̇̀vedė budavotie Lp.
ǁ priminti, užminti: Kad niekas neùžvedė, o aš nepamisliau Slm. Jis pats ùžvedė ant to ir papasakojo Smln. Kai ùžveda, tada atsimenu [pasaką] Rm. Kad kas užvèst, tai aš padainuočiau Švnč. Tai jis ten kokiuos keturis penkis piemenis su triūbom sutaiso, tai jis tuo savo trimitu užùveda Sb.
ǁ pamokyti: Mokytojai in ją (ligonę) ažeina, ažùveda, kas reikia [mokytis] Skdt. Ir aš būčia tep daręs, tik manę niekas neužvedė Lš. Taip abu lenkų dienraščiu užvedė, kaip minia turėtų suprasti surašymo žygį A.Sm.
ǁ patikėti ką atlikti: Ne taip padarė, kas jam ùžvesta NdŽ.
13. žr. įvesti 7: Ažùvedė naują tvarką Švd. Jau tep i ažùvesta iš seniau jau, nuo seniau Ml.
14. refl. turėti reikalų (su kuo), prasidėti, sueiti į pažintį: Ana nevoluojas su vaikiais, t. y. neužsiveda J. Yr užsivẽdusi su gyvnašliu Šts. Neužsivèsk su vaikiais, ir nėkas tau vaiko nepasteigs Šts. Neužsivesk su žulikais Gršl. Kulam rugius, dabar neturiam laiko su jumis užsivèsti Bdr.
15. intr., tr. NdŽ, Ut, Nč, Lš pradėti dainuoti, giedoti pirmuoju balsu: Tik tu užvèd’, visi giedosma Dglš. Nemoka užvesti, tik užtarti Trš. Aš tarėja, ne vedėja. Kad būt kas ùžveda, kodel ne – dainuočia Mžš. Ažvès tik dainą kokią, ažvès stale Klt. Kai išgėręs kokią čerkelę, tada lengviau ùžvedi Šd. Sueini trijuos, jau ir punktas: du ùžveda, vienas turavoja Šmn. Vienas ùžveda [giesmę], kitas pritaria, ir tep laidodavo Kpč. Ties Gliaudelio kiemu užvedė gražus skardus tenoras A.Vien. Venckų Adomėlis nardė tai šen, tai ten, užvesdamas vienur žaidimą, kitur dainą V.Myk-Put. Kai kunigėlis [suplikacijas] užvedė, šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl.
16. tr. I, NdŽ užsukti, įjungti, kad veiktų: Ažùvedu laikrodį du rozu in mėnesio Ktk. Radija gal užvestà Sl. Prašau, vaikai, užvèskit tilivizorių Nč. Pastatė in stalo i ažùvedė [radiją] Ad. Tenai ėjo ažvèst mašinos Rk. Šoferiam irgi bloga: reikia anksti atsikelt, mašiną užvèst Mžš.
| Užvesti šautuvą Šts. Duoki man tik šautuvą užvesti, tai nė vieno šūvio dykai nepaleisiu V.Piet.
^ Ko čia tarški kaip užvestà Ps. Kai katrie [žmonės] kalba kaip užvesti Alz. Dengdavo stalą, žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užvesta A.Vien.
| refl. tr., intr. Dglš: Televizorių ažsivẽdę vaikai, i daboja Klt. Užsiveda an dvie savaičių [laikrodis] Ad. Nerado to rakto, kaži ką ten degtuką įkišo ir užsi̇̀vedė [motociklą] Trk.
17. tr. pradėti rauginti: Užvèsk laiku mieles, ir bus alus geresnis Žl. Kap àžveda alų, tai jau ir vaikščioja LKKXIII28(Grv). Mokėk, martele, rūgštį užvèst Jz.
| refl.: Vynas užsi̇̀vedė Aln.
18. tr. KŽ padaryti, kad atsirastų, užpultų, apimtų, nukreipti, užleisti: Ant Žilės aš vanagą užvesiu. Pamatysit, kaip vanagas ją nuneš Mš. O ruse ruse, ruseli mūsų, užvedei karą didį ant mūsų LTR(Grš). Tada burtinykai (paraštėje žyniai) teipajag darė savą apmonijimą ir davė varles ant Egipto ateiti (paraštėje ir užvedė varles ant Egipto) BB2Moz8,7. Ir kaip užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės, tada išvys maną varykštę (viršuje lanką) debesysa BB1Moz9,14. Štai aš užvesiu tvano vandenis ant žemės, kad išgaišinčiau kiekvieną kūną Skv1Moz6,17.
| prk.: Kaltybę ant ko užvesti N. Ką tau padarė šita tauta, kad ant jos užvedei didžiausią nuodėmę? Skv2Moz32,21. Eš ant tavęs užvesiu išgąstį nuog visų aplinkui tave gyvenančių BBJer49,5. Bjauriais griekais savo ir bjaurybėmis užvedė and savęs koronę tvano Ch1Moz(prakalba). Būtų gerai, kad tą paojingą lizdą ar kitur perkeltų, ar norint lietuvišką ten kalbą ir dvasę užvestų A1884,149.
| refl. prk.: Blogoms mintims užsi̇̀vedžiau KlvrŽ.
ǁ užnešti užkratą, užkrėsti: Man jis sėbrinai užvedė niežų Vlk. Kad aš jum blakių neužvèsčia Užg. Utėlių ažùvedė Dglš.
| refl. tr.: Kai ažsi̇̀vedė visa šeimyna niežų, tai i rodos pristigom, kole išgydėm Ml.
19. tr. apvesti, apvedžioti apvadais: Kokios trys eilės to aksomo ùžvesta būdavo Grš. In rankovių palčiuko do pūkiuko ažùvesta Klt.
×20. tr. veriant įtaisyti: Kiaulei dirželį àžveda, kad neraust žemės LKKXXIX184(Lz).
21. intr. pabraukti, užbraukti, paliesti: Par burną ažvesi̇̀ kam [suodina pirštine], i bus burna suodina Klt.
22. tr. Rud užmesti, užtiesti: Ùžvedėm tinklą plačiai Dbč. Užveskiam tinklą, lig nėr sumos laikas Dr. Ùžvedžiau su naru lydekai par vi̇̀durį pro snapą Šts. Pasiemė čerpoką, ką žuvis gaudo, nuėjo an smėlio, užvès čerpoką, tęsia i vis žiūri tan čerpokan LKT225–226(Plm).
23. tr. suklaidinti: Neužvesiu tavęs PK244. Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis, jog tavę neužvesiù DP256. Nes pajautimai mūsų gal paklysti ir užvesti, o Dievas, kursai neklystąs yra, apgauti mūsų nei užvesti negal brš. O žmones toje kovoje užvedąsis yra … „žvynuotasis žaltys“ Kel1881,98.
×24. tr. supykdyti: Kap užùveda moteres savo viena prieš kitą Pst. Prisiketino čertas duot čerevykus bobai, jei toj ažvès, kad bartųs (ps.) LzŽ.
ǁ refl. susipykti: Vienas sūnus ažsi̇̀vedė su žmona ir išej[o] iš namų LzŽ. Any ažsi̇̀vedė až karvę Lz. Mes su juo ažsivẽdę būnam Lz.
ǁ refl. supykti: Aš ir užsi̇̀vedu, ir vėl gerai Mrj. Aš jau taip greit jau neužsi̇̀vedu Grš.
25. refl. Mžk, Brs elgtis, laikytis: Škiudas (pavardė) tai ka užsivedė gražiai, ka nu Jnš. Pas tokį gaspadorių gerai neužsivèsi – ilgai nepabūsi Žg.
26. žr. išvesti 1: Pasakė užvèst iš za stalo jį LzŽ. Jei tavo veidas neeit, tada mūsų iš čia neužvesk BB2Moz33,15.
27. žr. išvesti 2: Reikia karvę žuvèst laukan ir pastikt vidudienį Pls.
◊ ant kẽlio užvèsti
1. Ds, Skdt, Lš padėti suprasti, paprotinti, patarti: Kap gyvent? Gal tu mane užvèstai an kẽlio Vlk. Vis tave reikia užvèst an kẽlio Dkk. Ant kẽlio ùžvedžiau, gal žinosi kaip toliau dirbt Ėr. Nežinau, kas mane ažùvedė an kẽlio rašyt Krns. Vaiką vis nori an kẽlio užvèsti Eig. Kaltinu seserį, kad ùžvedė in tokio kẽlio (negerai pamokė) Lel.
2. priminti: Užvèd tu jį in kẽlio Dglš. Aš tave ùžvedžiau anta kẽlio, o tu toliau varyk (pasakok) Rtn.

ant prõto užvèsti priminti: Būtų kaimynas, tai užvestų̃ ant prõto Sv.
ant tãko užvèsti priminti: Nebeturiu pometės, kad ùžveda an tãko, da pasakau pasaką Svn.
į óžio rãgą užvèsti įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Sovietas óžio ragañ ažùvedė visus Dv.
nė̃ vélnias sãvo vai̇̃ko neùžveda neįžengiamos, užžėlusios vietos: Pievos tokios, kad nė̃ vél[nia]s sàvo vai̇̃ko neùžveda Ggr.
už tvorõs (už torõs, už tõrą) užvèsti kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Ans ir kunigą dar gal užvèsti už torõs Šts. Vot ir ùžvedė tavi už tõrą: nebturi ko beatsakyti Skd.

Daugiau informacijos

apli̇̀kti

Apibrėžtis

li̇̀kti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), li̇̀ko (liẽko)
I. intr.
1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti: Vienai viena likaũ namie, visi išėjo J. Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lienkù (d.) Vlk. Tu liẽk (lik) namie Ad. Liẽkdavau vienas Aps. Liekti mano brolelis – apgins tave mergužėlę KrvD49. Išleidė lig paskutinio vaiko, nė vieno nebli̇̀ko Klk. Vidurdienį mieste neliko ir gyvos dvasios sp. Senesni liẽnka namie Ndz. Neliẽnka (nesitraukia) niekur nog žmogaus šitas baronas Šč. Neliekta nė senių numie par darbėlaikį Šts.
| refl.: Brolytėl, meldžiamas li̇̀kis namie – pražūsi Jrk89. Nežinia, ar jie kelsis, ar li̇̀ksis Vlkv.
ǁ atėjus, atvykus būti, apsistoti vietoje, nebeiti kitur: Veronika liko nakvoti pas draugę J.Dov. Tamsta dabar turi likti pietų J.Jabl. Egle, jūs nuo šiolei liksite pas mus S.Nėr. Čia liẽksta svečiai Švnč.
liktinai̇̃ visam laikui, nebegrįžtant atgal: Ėjo … a nesugrįžtinai, net liktinai BPI256. Aš vis daugiaus geidžiu, kad prie jo liktinai būčiau Ns1844,1.
| refl.: Teta vis sakė: „li̇̀kis, li̇̀kis“, bet aš nesilikau Skr. Teikis su manimi liktis VoK53.
ǁ būti priverstam neišeiti iš kur, būti užlaikytam kur: Liko (paklydo, pasimetė) raiste – raganos ir suėdė (ps.) Trgn. Jis tankiai liẽnka po pamokų Pc.
| Jau li̇̀ksiu tam pačiam skyriuj (nebūsiu perkeltas į aukštesnį skyrių) Klvr. Vienas sūnus liko pirmojoj karėj (negrįžo iš karo, žuvo) Jž.
2. būti likučiui, daliai, laisvam, nereikalingam, nesuvartotam kiekiui ko nors: Nebli̇̀ko nė aigaros (nė biškio), sukirpau visą audeklą J. A tau dar liekta koks biškis bulbių nu sėklos? Pkl. Man nieko neliẽnka šieno Mrp. Tus raudoniukus obuolius pjaustykim, kol spėjam, o kas li̇̀ks, teliẽktie Erž. Kiek liẽkna pieno, tai veliai šuniui atduodu Arm. Mažai sau liẽkti Drsk. Kulia javus, veža javus – [vis] meta an žemės, tę jau liẽkti tik keliolika grūdų pėde Mtl. Geros audėjos liko skieto, liko nyčių ir drikos (juok. apie prastą audėją) Šts. Priėjęs prie gulinčio be sąmonės raganos mylimo, jis išsitraukė kardą, atėmė jam likusį gyvybės ženklą J.Balč. Tegu pakentėsiu, o jo neprašysiu – kiek beliẽkta gyventi… Rs. Neturiu liekamo laiko Plng. Turi liekamą kapeiką ir dėk į kasą rš. Vis tų liektamų̃ (laisvų pinigų) nėra, tai ir neįsitaisiau geresnių padargų Brs. Net po maksimalaus iškvėpimo plaučiuose lieka apie 1000–1500 ml oro. Tas oro tūris vadinamas liekamuoju oru rš.
^ Visi gavote savo dalį, o kas liko – tai Miko Jnš.
liekamai̇̃ adv., liekiamai̇̃ su likučiu, daugiau, negu reikia: Ne kiek reikia, dar liekamai̇̃ yra žirnių J. Grūdų turim liektamai Dr.
liktinai̇̃ adv. tiek, kad dar liktų dalis: Aš noriu, kad būtum liktinai̇̃ duonos J. Užteks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai̇̃ J. Liktinai̇̃ ans tura medžių Als. Nedavė liktinai, bet trūktinai Šts.
| refl.: Surinko tad ir pripylė dvylika regzčių lustų nuog penketo duonos miežienės, kurie likos valgiusiemus DP123. Ant galo kas liektis SD166.
3. išsilaikyti, išsisaugoti gyvam, nenukentėjusiam, nežūti, nedingti, būti, egzistuoti, gyvuoti toliau: Dabar jai vienas sūnus beliko J.Jabl. Seniau vienas sūnus liẽnka ir praturi (išlaiko) tėvą Rdš. Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę J.Bil. Parejo iš karo likęs, bet be rankų Šts. Jei liksiù šito karo, tai tapsiu daktaru Lp. Kas beliks, tims gerai paliks po karo Šts. Teip susirgo, jog tarės nebliksiąs S.Dauk. Pamatysim, kas li̇̀ksim Brš. Negersiu tų vaistų – vis tiek nebliektu, mirsiu Lnk. Vienam li̇̀kt, kitam mirt Lp. Pasogas nuplinka, o žmona linka Vrn. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu VP27. Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko A.Baran. Visų turtų išnykta, ė tiktai bandelės, kurią buvo davęs ubagui, telikta BM40. Šitose sutrikusiose užguitos moters akyse nebuvo likę ir ženklo ano skaidrumo rš. Nė kojoms auto nebliko po gaisro Lnk. Kuokštas plaukų ant galvos beliko J. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko Trgn. Nuog ugnies maža kas liẽksta Vrnv. Rodės kryžokams, pilė neliksianti nu jų nago S.Dauk.
| refl.: Keturi buvom, keturi užaugom, visi išmirė – viena likausi Skr. Žmogus žyd kaip žolelė ir nukrinta, gaišta kaip šešėlis ir nesiliek brš. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486. Tada likęsis pabėgs BB1Moz32,8.
4. būti nepaimtam, neišneštam, nepašalintam iš kur: Daug grūdų lienka in lauko – sausi rugiai Vrnv. Tep norėjau atnešt obuolių! Pasidėjau ant spintos – imta ir li̇̀kta (pamiršau paimti) Mrj. Pirškit pirškit, jūs seselės, mane neužmirškit, kurs jums peršams nebetiko, koks bernelis bene liko – eičiau ir už pliko JV247. Šaukštas viens liks (nenuimtas nuo stalo pavalgius), tai svečias bus Prn. Kad vilnose neliktų muilo, plaunama per kelis drungnus vandenis rš. Pirmutiniai miltai menkesni: juosna liẽnka lukštas ir dulkė Rdš. Blogas artojas, jei pervogės liẽksma Rod. Kai yra liekamųjų reiškinių sąnariuose (keli mėnesiai po persirgto reumato), labai efektyvios sieros vandenilio vonios rš.
| refl.: Buvo li̇̀kęsi devyniasdešimt šovinių Vlkv.
5. su neiginiu, impers. nebebūti, dingti, išnykti: Atrodė, kad Mikės visai nebeliko mokykloje P.Cvir. Rugiuos neliko piktžolių šaknų rš. Džiaugės visi, sodžiuje neblikus arielkos nei raugo Sz. Abejonių jokių neliko rš. Nebliko nė girdėti aplei karnolio (kanalo) kasimą Dr. Valiunė vieną dieną pasirodė ir nebli̇̀ko Gršl. Dvi dieni pabuvo, ir vėl anos nebli̇̀ko Mžk. Čia buvau pasidėjęs kepurę, ir nebliko Tl. Mokėjau pasakų, bet nebliko Šts.
6. būti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Neliekta nė vaikų nu darbo šieno laiko dienoms (visi dirba, užsiėmę) Šts. Tujaus pri durių, kur buvo vieta liekanti, parodė, idant tą užimčiau rš.
7. būti ir toliau tokiam pačiam, toje pačioje būklėje: Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl(Žem). Škač! juk tu neli̇̀ksi nekorusys! J. Moteriškė lyg be žado liko bestovinti aslos viduryje P.Cvir. Broliai niekaip neįkalbėjo, ir jis liko nėjęs MPs. Svarbiausia liko dar nepasakyta rš. Kam šis mūras buvo reikalingas, kas ant jo buvo laikoma, lieka neaišku rš. Pareikalaukit ir jūs kopūstų, nes taip ir liksit iki vakaro nevalgę rš. Tik pavadinimai liẽks lietuviški Žrm. Jonai, tėvas nukrito nu stogo. – Ar sveikas liko? – Sveikas tai sveikas, ale nebgyvas Klp. Įgėręs nė koks žmogus nebliekta Plng. Kai imsiu abiem duot (mušti), neli̇̀ksi [nemuštas] nė tu Skr.
^ Tą puodynę paplauk, paskui li̇̀ks pasiliks Jrb. Ką ji beatiduos! Li̇̀ko paliko Skr.
| refl.: Koksai jisai šiandie, tokiu ir li̇̀ksis Vlkv. Ans meldė, kad karalius liktuos dar karalium MPs. Patys yra ir liektis visados piktąja kaimene DP88. Sakė: „Kentėk, kap bus – tep“, tai tep ir li̇̀kos (nedarė operacijos) Pkn.
8. patekti į kokią būklę: Ir liko luošas visą gyvenimą rš. Sūnus liko našlaitis MPs. Kai aš našlė likaũ, daugiau ėjau į jaunimus Skr. Nagi tylėjau, tai dabar durnium likaũ Skdt. Nuog tėvo likaũ pusantrų metų Šlčn. Kai paukštelis (pirštelis, lapelis) viens likau B. Viena likaũ kap kelmas Dv. Likau kap kluonas be rugių Kb. Lietuvos darbo žmonės neliko nuošalyje nuo šios kovos (sov.) sp. Sužinojęs tai, Ali Baba nenorėjo likti skolingas pirkliui už jo gerumą J.Balč. Maža likau nuo močiutės, nėr kam pamokytie LB100. Likau pati septinta (pati našlė ir 6 vaikai) Plv.
| Jis liko be skatiko J.Balč. Petras liẽka kiaurą metą be duonos Sr. Ir liẽnka be vyro, be nieko Ktv. Ma[no] žmogus vis liẽksma be darbo Rod. Jau jis liẽkti visai be sylos Lp. Vaikas li̇̀ko ant svetimų rankų Alk.
| prk. Juzis niekam neliks skolingas (atsikirs): tu jam žodį, jis tau tris Jnš.
| refl.: Aš turėjau liktis visiškoje tamsoje rš.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti A.Baran. Daugiau žinok, mažiau kalbėk, nes greitai senas liksi KrvP. Šunes prėdė (priėdė) tų miltų ir girti li̇̀ko (ps.) Lz. Kailis li̇̀ko panašus į veršelį Al. Vienu metu jis liko baisiai turtingas J.Balč. Kur dabar eisiu? – tarė sau, laisvas likęs LzP. Karaliui atsigulus, iltė toj įlindo į ausį, ir karalius liko negyvas MPs. Sukūdau, kaip silkė likaũ Trgn. In piemenį pristok – pats liksi̇̀ piemuo Ds. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju Žem. Neprausk veido jaučiui geriant, – melagiu liksi Sn. Dabar Advikė jau Adve liko I.Simon. Vyteniui mirus, didžiuoju kunigaikščiu liko jo brolis Gediminas rš. Daug nemislyk – liks galva kaip arklio (didelė) Ds. Laukai geri dirvonais liẽnka Ppr. Iš tų bulbienojų tik košė būt li̇̀kus (būtų supuvę) Gg.
| refl.: Kieno priešininku likties LL98.
ǁ impers. apie būseną: Linksmiau širdžiai liko Db. Man li̇̀ko be skaros šalta Ds. O kai, dienai besibaigiant, prabilo patrankos, visiems liko aišku, kad tai sukilimas rš.
ǁ virsti kuo: Jaunikaitis puolė ant žemės ir liko vilku MPs.
| refl.: Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglele MitII147.
10. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti, atlikti, veikti: Tau, žinoma, ropės beliks graužti J.Jabl. Keleivi, tau žemėj klajoti teliekti S.Nėr. Visa išnešė, išgnobė, ir man kas belieka daryt? Ds. Karaliui nieko nebeliko daugiau daryti, tik grįžti namo J.Balč. Čia nedaug kas beliekti mums pažymėti J.Jabl. Bulbos liẽnka kast Mrp. Kiaulę beli̇̀ko ant turgaus gyvą pirkti (nebebuvo kitos išeities) Rs.
| refl.: Vyručiai, mums viena liektisi – pasiduoti Romanui V.Piet.
11. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti, kur vykti): Mano vakarėlis teip ir liks: koją sopa, tai ko aš te eisiu Trgn. Gal mūs turgus liks, kai šit' lyja Trgn.
12. nesuskubti eiti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Visada jis liẽksna paskiausia Nč. Vaikas pavargo eidamas su dideliais, ėmė li̇̀kt Ėr.
| refl.: Atsiskyrėlis veikiau pavargo kaip lokys, ir ėmė nuo jo liktis J.Jabl. Veizėk, Onikė nu mūsų liẽktas liẽktas – nora viena būti Krš. Žingsniavo jis greitai, ir karvė nesiliko, ir netrukus jis prisivijo žmogų su avim rš.
13. nespėti dirbti su kitais, atsilikti: Aš niekur nelikaũ su darbu Str. Aš nuo nė vieno vyro neliekù Str.
| refl.: Abidi auga, viena nuo kitos nesiliẽka Jrb.
14. vėluoti (apie laikrodį): Ar skuba, ar liẽka? Plš.
15. refl. įvykti, tiktis: Likos, jog Milciadžio, ne jo sandraugų, tarimas daugesniai valijo S.Dauk.
16. pasieiti, apsivaisinti (apie kumeles): Tavo bėroji turbūt neli̇̀kusi, kad vis dar tokia plona Brt. Šiemet abidvi vedžiau – blesę ir juodąją, o nė viena neli̇̀ko Jrb. Tik vieną kartą leidau kumelę eržilu, ir li̇̀ko Brt.
II. tr.
1. vykstant kur, neimti su savimi: Jokit, brolužėliai, vienu kelužėliu, nelikit nė jauniausio JV260. Lieku palieku savo sesutę [pas anytą] Prng. Oi žirgeli juodbėrėli, kur palikai brolelį? – Aš jo nelikau, jis pats pasliko TŽI146. Piemenimus liepė, kad ieškotų viešpatį, bandas likę SGI53. Eina vargšas, garbavodamas savo pripuolimą, samdyt arklį, likdamas vietoj stovintį vežimą rš.
ǁ neleisti išvykti, priversti būti vietoje: Ar leisime jį į mokslą, ar liksime namie? V.Piet.
2. atsiskirti nuo ko, mesti ką: Pati da jauna – ana li̇̀ks tą vyrą Prk.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Liekmi svietą KN228. Jį vertė didė meilė jo likt dangų ir šen nusileisti brš.
3. daryti, kad kas atsirastų ar būtų, pačiam pasišalinus: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save J.Balč. Mirė 1825 metūse, nelikdamas po savo pėdų nė gailesio, nė minavonės M.Valanč. Nusiaubę plačiai platesniai, tolie tolesniai jų kraštų sritis, belikdamys po savęs akminį ir [v]andenį S.Dauk.
4. Mž419 atsiskiriant, vykstant kur, duoti, dovanoti, skirti kam ką: Jei būtų mumus … rašto nelikę, ar nereiktų sakiot tradicijos? DP588. Gyvastį savo liekmi už avis NTJn10,15. Lieku tau savo kelius, Dieve padėk! Žem.
5. neimti, neliesti, laikyti ką kur, leisti būti vietoje: Mergos, rinkit geriau rugius, nelikit tiek daug draikų! Šmk. Didžius rinko, mažus liko LTR(Srd). Aš grybų nepažįstu, bet jei baravykų rasčiau, nelikčiau Skr.
6. laikyti, atidėti, skirti, duoti kam ko dalį, kokį kiekį: Išgerki stiklelį visą į dugną, neliki sveteliams savo lašelio JD1066. Juliui sriubos nelikaũ – pavalgys pieno Skr. Reik paršeliams [bulbių] duoti, reik parduoti likti Slnt. Daug davė, bet daugesniai dar sau liko S.Dauk.
7. laikyti gyvą, auginti: Visus kačiukus liksmà Kp. Šiemet sausa vasara, šienų maža – avių neli̇̀ksiu Skr. Kas metai veislei liekù po du teliu Sv. Jeigu graži telyčiukė, reikia li̇̀kti Rm. Iškapok rūteles, iškapok mėteles, tik lik vienas baltas lelijėles JD1255.
ǁ nenaikinti: O kam centrus (dvarų) li̇̀ko?! Reikėjo žmonėms išdalyt Skr.
8. refl. tr. pasidėti laikymui, tolesniam laikui: Kažin, ar jau galima riešutus li̇̀ktis? Skr.
9. leisti kam būti kokioje būklėje: Šalin dėk kardą, lik mus gyvus! brš. Vaikai, duris neli̇̀kit atdaras Šl. Pasakysiu, kad tų kelmų neli̇̀ktų tokių ilgų Skr.
10. užeiti į priekį, aplenkti ką lėčiau darantį: Aš tave likaũ ir palikau už šimto mylelių Lp.
11. vykdyti, daryti: Eina prievolių likt Srd. Kas prieita li̇̀kti, reik li̇̀kti Krt. Munasis sūnus talkas liekta, nestova numie Bržr. Aš savo darbą linkù, o tu ar atlikai savo pavynastį? J. Už stubutę mano žmogus li̇̀kdavo ponui dienas Skr. Ka būt nuotrauka, būt šiądie viskas li̇̀kę (kalbama apie paso gavimą) Brb.
12. refl. ruoštis: Lai eit li̇̀kties numien Krg.
13. (plg. la. likt) dėti ką kur: O kur tu liksi tas adatėles? Kam tu duosi tas adatėles? RD92.
III. tr.
1. BPI97 iš anksto nustatyti, numatyti, skirti, lemti: Likta yra žmogui vieną kartą mirti ST201. Taip jau likta ir taip turi būti LzP. Toks mano tikslas, taip man likta I.Simon. Tai Dievo leista, liktà, lemta KII152. Mudum likta poroje būti Vaižg. Nedūsauk, tebėr liktasis Sln. Jeigu būsi Dievo likta, rasi mano būsi JV184.
2. įsteigti, įvesti; įsakyti: Vis, ką … likęs yra, tatai ne juokas yra BPI130. Nesang tas stonas yra paties … liktas SE30. Pririša [jį] liktumpiump daiktump MT46.
◊ ant rugiẽnių šiaudų̃ li̇̀kti neištekėti: Jau ji liko ant rugienių šiaudų Ds.
be galvõs li̇̀kti DŽ netekti proto.
be kélnių li̇̀kti nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekai paimdamas, liksi̇̀ be kélnių Sb.
be rañkų li̇̀kti Erž jausti didelį rankų nuovargį: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui Ml.
bóba li̇̀kti javus kertant, paskutiniam baigti: Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau! Gs.
bùvę ir nebli̇̀kę! sakoma kam užsispyrus padaryti ką negalima: Buvę ir neblikę! – bene tu ką padarysi anam Brs.
čia šnẽkant, čia liẽkant Ds. sakoma, kai norima, kad apie kalbamą dalyką niekas nežinotų.
gývas li̇̀kęs; gývu garù li̇̀kęs Tl labai, žūtbūt norintis ką padaryti, turintis didelį palinkimą į ką: Gývas li̇̀kęs, gyvà li̇̀kusi nori ką padaryti Kv. Gyva li̇̀kusi į gaspadines norio eiti J. Ant kamedijų, ant visokių štukų – gyvas likęs Plt.
li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Liki sveika, uošvužėle, laikykies sau dukružėlę JV296. Na, vyručiai, likite sveiki! V.Krėv. Liksi sveika, uošvužė, daugiaus nesugrįšiu JV304. Liki sau sveika, jaunoji mergelė JD576.
nė̃ li̇̀ko, nė̃ rei̇̃k apie niekų šneką: Nušnekėjo nė li̇̀ko, nė rei̇̃k Vl.
per niẽką li̇̀kti nueiti niekais: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai par nieką liko Blv.
pasãkė [ir] nebli̇̀ko Als; S.Dauk niekų kalba!: Nu tatai, pasakė – nebliko! – šis sakąs: – nepakelsi katilo su vandeniu! Plt.
šlapiài vietài li̇̀kti (iš ko) būti visiškai sunaikintam: Kai rytoj visi suvažiuos, tai kad duos – tai iš tų žandarų tik šlapia vieta liks rš.
vi̇̀lnoms ver̃pt li̇̀kti neištekėti: Kurio merga neina už berno, tai, atgalio važiuojant, reikia vartai ažkelt ir kuoleliu ažkišt – to merga liks vilnom verpt Klt.
apli̇̀kti
1. intr. apsibūti vietoje, nebeiti kitur: Jis jau apliko J.Jabl.
| refl.: Jau buvau pasnašinus ir vėl apsilikaũ Lp. Ar apsiliksi ir kitiem metam toj pačioj vietoj dirbt? Rm. Čia apsili̇̀ko ir dabar gyvena Brt. Patogesnės vietos niekur aplinkui matyti nebuvo, ir vabalas apsiliko, kur buvo įlindęs J.Balč.
2. intr. išsilaikyti tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Šiemet apliko pieva nešienauta Grv. Nuvažiavo in inspektorių, ir vėl apliko mokykla (neuždarė mokyklos) Smn.
| Mano skola tep ir apli̇̀ko (tebėra negrąžinta) Grv.
| refl.: Apsili̇̀ko mūs kampelis čystas, be jokių kraujų Ss.
3. tr. nekliudyti, neliesti, neimti: Vaitas apli̇̀ko mane nevaręs važiuoti su padvada, t. y. paliko, ištarpavo J.
| Jonas padususią mergą paėmė, visų àpliktą (niekieno nepaimtą) Skr.
4. tr. padėti, pastatyti, patalpinti ką kur: Aplikęs pilėje pakaktiną pulką vyrų, Erdivila su stiprum būriu vyrų išsekė pėdomis plėšikų V.Piet.
atli̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys BM110. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) Ėr. Atli̇̀ko až gaspadinę namie Ktk. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų A1884,145. Anas vienas namie atli̇̀ko (kiti išėjo) Ad. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo MP69. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) Ėr.
| refl.: Atsili̇̀kęs namie turėjau svečių J. Atsili̇̀kus motinelė labiau dūsavo Ign. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsili̇̀ko ps. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose SE148.
ǁ atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atli̇̀ko Kp. Kurmonas atli̇̀ko par arklius BM13. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų Ch1Moz24,55. Atlik rugių pjautų J.Jabl. Atlieku prieg kam SD458. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) BtLuk19,5.
| refl.: Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo BsPII127. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis MKr9. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo MP3. Atsiliekmi SD458.
2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare V.Krėv. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) Btg. Numirė meška, atliko dūdos rš. Tik seni batai ma[n] atli̇̀ko, ka mama numirė Jnš. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai (d.) Dkšt.
ǁ būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs (nevedęs jaunuolis), o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį JV247. Ans buvo našlaitis, atli̇̀ko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) Klk. Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis (d.) Kp.
ǁ atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko LMD. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj LMD.
| refl.: Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos BM203.
3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas BtLuk21,4. Atlikusias bulves sėklai pasiliko rš. Jiem pusė lauko atlieka J.Jabl(Jnšk). Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė rš. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių Ch2Moz28,10.
| refl.: Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų Lnkl. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent Mrj.
4. refl. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos DP233. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“ Dglš.
5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko LMD(Šlv). Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus Pn. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon Sz. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos BB2Moz10,5. Atliekti žmogup paprotys senas SPII64. Nei žymės notliks anos puikės jo MP188. Šešuolis viens jos atliko Mž265.
| refl.: Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis DP265.
6. Ign nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis BM5. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau Ar.
| refl.: Atsili̇̀ko duktė, ašenai ir motka Gg. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš DP486.
7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas Pn. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti LMD(Pl). Teip žmogus ir atliko teisus Skr. Eik valgyti – atliksi̇̀ nevalgęs Ėr. Atliks rūtelės nenuravėtos LTR(Rm). Dabar atli̇̀ko šienas nenešta Zr. Tu atliksi loskoj mano MP81. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių? Ch189.
| refl.: Langai sveiki atsili̇̀ko [nuo bombardavimo] Ut. Šįkart duona atsili̇̀ko žalia Skr. Jame (sudužusiame veidrodyje) tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje DP134. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis DP70. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių DP100. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose Bt1PvTm4,16.
8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė JD797. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? BM225. Nieko nė vienam kaltas notliks MP72. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksi̇̀ viena (d.) Tj. Per tave aš atliksiu už melagį Ėr. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai Skdt. Gėdoj te notlieku KN32.
| Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas], ale muno viršus Krš. Žinoma, kad tokie atliko be vietos A1884,266. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo[je] atliktų LTR.
| refl.: Atsilikaũ našlė Vvs. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės Lkm. Liūdna panaitėlė, atsili̇̀kus viena Msn. Atsiliktų vargšas be pastogės rš. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio rš. Ant vieno peilio atsili̇̀kom Skr.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atli̇̀ko Rk. Kaip tik anos (gulbės) nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės BsPII240. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu Ch1Moz44,33. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) Blv. Visiem nebemielas atli̇̀ko BM446. Ežeras tada atliẽka dykas BM44. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu BsPII263. An rudenį da pigiau atliks An. Jai gi taip iškada atliko to bernioko LTR(Vb).
| refl.: Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? LTR(Žl). Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti DP533. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos Msn. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti SE90.
10. impers. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti:
^ Tau atli̇̀ko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) Krš.
11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko Alk. Atliko šaukštas – gali valgyti Šts. Gali kaisti – jau atliẽka puodas Pc. Ugnis atliko – kaisk savo katilą Šts. Kai atli̇̀ks arkliai, nuvažiuosim Gs. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam Šts. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega Skr. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė[ja] Šts. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų Žem. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi Žem. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau Kdl. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį S.Dauk. Aš jau sena, nu visų atli̇̀kusi (niekam nebereikalinga) Vkš. Tas nenaudas nuo visur atli̇̀ko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė Skr. Į tę patenka atli̇̀kę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės Alk. Jei sergąs y[ra], anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) KlvrŽ. Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo I. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt Žal. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą] Vlk. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio rš. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai J.Jabl. Turiu atliekamo laiko rš.
^ Nuo visų atliko, niekam nepatiko LTR(Jnš).
| refl.: Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus J.
12. R411 turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu J. Ar nematai, kad aš n'atliektu? MitI67. Ana greičiau atli̇̀ks, pataisys tau pietus Akm. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim Mrj. Atlikdamà vis mokinase, mokinase Prn.
13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa B.
| refl.: Ar jau atsilikai̇̃? Ar jau apsiliuobei? KII304. Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę I.Simon. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsili̇̀kti Krtn. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant Kal.
14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atli̇̀kęs Skr. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atli̇̀ko nuo smako LB263. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie Sz.
| refl.: Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti rš.
15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atli̇̀kom nuo bičių Antr. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių S.Dauk. Atliko, atstojo nu proto Šts. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų Sr.
| refl. Mtl.
16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios S.Dauk. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko BsPI62. Kai duosiu, tai ant vietos atli̇̀ksi! Alk. Mūsų karvė atli̇̀ko Šv. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atli̇̀ko Brt.
| refl.: Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs prš.
17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos Antš. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta Šts.
18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atli̇̀kęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) Vvr. Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu Užv. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs Kltn. Veršiai atli̇̀kę, ką tik paeina Vdžg. Mūsų šuo jau su visam atli̇̀ko (niekam nebedera) Up. Sartis neatli̇̀ko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas Vdžg. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) Trš.
19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu Lnk. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko Žem.
| Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) Gs. Tas tavo kirvis visai atli̇̀kęs Šv. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties Šauk. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės Skd. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Šts. Atli̇̀kęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas Skd.
20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atli̇̀ko namai? Ėr. Mums atliks karalystė Mž396.
| refl.: Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo DP468.
21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atli̇̀ks (nebus galima bičių žiūrėti) Ėr. Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atli̇̀ko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit Trgn.
22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia LTR(Dglš). Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau J.Balč. Toli atliekti nuog jo MP125.
| refl.: Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų A.Vien. Aš jau atsilinkù Pgg. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta Lkv. Turguj mergelė atsili̇̀ko nū motynos Pgr.
23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais Krk.
| refl.: Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo rš. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę LTR. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu KrvP(Ašm).
24. refl. prk. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių rš. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties rš. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų sp. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį rš.
25. vėluoti (apie laikrodį): Jei atli̇̀kęs laikrodis, reikia pavaryti Ėr.
| refl.: Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka? Rm.
26. refl. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų brš. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios brš.
II. tr.
1. Mž502 padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti J.Jabl. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Alk. Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta S.Dauk. Darbus atlikus, smagu švęsti R31. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule I.Simon. Atlikom apyliuobę apytamsa B. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis sp. Atliktà – nebrūpės Lkv. Viskas buvo atliktà Kin. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai M.Valanč. Viena minute jie viską atliko J.Jabl. Jau jis veik bus atli̇̀kęs KII40. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau J.Balč. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas T.Tilv. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo J.Bil. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje Ps. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti S.Dauk. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) R10. Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės P.Cvir. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką J.Balč. Jis savo amžio kelią atli̇̀kęs KII10. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko S.Dauk. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) M.Valanč. Atlikau visus reikalus mieste Ėr. Atli̇̀k už mane tą reikalą Alk. Atlikta (baigta) byla B. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta Ml. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves M.Valanč. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos J.Balč. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria Lnk. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) Šts.
^ Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas)! Alk. Mamike, nekalbėk, Anė man patinka, ir atlikta! I.Simon. Neik, ir àtlikta! Alk. Viena subine dvijų turgų neatliksi LTR(Kv).
| refl. tr.: Atsilikusi žygius, įėjo Urtė į vidų, atsisėdo prie lango ir giliai susimąstė I.Simon. Pirmiau apyvoką atsilik, paskui gali ir į miestelį eiti Trg. Aš savo darbus atsilikaũ K. Malūną atsili̇̀kti, turgų atsili̇̀kti į Jurbarką važiuodavom Smln. Aš atsilieku, kas reikia, miestely ir važiuoju namo Ds. Atsili̇̀ksma staldą (padirbsime darbus stalde), i būs visi darbai baigti Lkv.
2. vykdyti, daryti, eiti priedermę: Jis atliẽka savo pareigas labai tiksliai ir tinkamai Sr. Atlikmi, pilnavoju slūžbą savo R46. Reik visokius įstatymus su didesne atidžia atlikti M.Valanč. Kas metą atlikom dienas ir ganėm Žem. Jau tik galėsiu lauką dirbtie ir baudžiavą kiek tiek atliktie BsPIV52.
3. atsilyginti, atsiteisti: Aš jam vislab atlikaũ KI8. Skolą atlikti B. Aš turiu daug mokesnių atli̇̀kti KII365. Visos mokestys neatliktos, šeimynai alga nemokėta Tat. Atliekmi algą B. Pasisėjo jis ant to kampučio lauko grikių, o už tatai turėjo ponui darbu atlikti BsMtI134.
| refl. tr.: Atsilik sviestą (įvykdyk sviesto pristatymo prievolę) Ggr. Aš jam savo skolą atsilikaũ KI8.
4. atbūti kur nustatytą laiką, ką darant: Atli̇̀kti (išeiti, praeiti) praktiką DŽ. Aš dar nesijaučiu bausmę atlikęs rš.
5. GK1939,89 turėti (vaidmenį); perduoti, perteikti žiūrovui, klausytojui (meno kūrinį): Filme Stoliarovas atlieka Martinovo vaidmenį sp. Visi [vaikai] greit sutiko žaisti teismą ir pasiskirstė, ką kuris turės atlikti (kas bus teisėjas, kas kaltinamasis, kas liudytojai…) J.Balč.
| Šios moterys didelį vaidmenį atlieka (turi didelę reikšmę) gamyboje sp.
6. vykstant kur, neimti drauge; atsitraukti, pasišalinti nuo liekančio vietoje, palikti: Mergos …, atlikusios namie jauną marčią …, išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis DP568.
ǁ leisti, liepti būti vietoje: Norėjo prieg bažnyčiai vaiką savo atlikt MP88. Dvi (teipag moteriški) mals melnyčioj, viena bus atimta, o kita atlikta Ch1Mt24,41.
7. pamesti ką, atsiskirti nuo ko: Davė perkūnas, ir atli̇̀ko žmogus gyvenimą (paliko gyvenimą, mirė) Lzd.
^ Atliko kablys kotą (apie žuvusį, nusigyvenusį žmogų) ST615.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Tai Jonukas Kintus atli̇̀ko? Kin.
8. laikyti, palikti neliestą vietoje: Geriausis būdas mėšlą gerai užlaikyti – tai atlikti jį kūtėse drauge su galvijais iki ant lauko išvežant rš.
9. pasilaikyti neatidavus, turėti ką sau: Marija … sau nieko notliekta DP474.
10. nenaikinti, leisti būti, egzistuoti: Kam … rečius kūne savame atliko? DP195.
11. įpareigoti būti kur (kieno vietoje): Ant jo vietos atlikti yra DP470.
12. atsiskiriant, pasišalinant duoti, skirti kam ką: Didžiai įsimylėjo to pasaulio ir teip didį liudijimą neišbylomos meilės savos jop atliko DP508. Ir kokį prakeikimą atliko jai MP68. Dėl to mumus atliko tus regimus ženklus MP132.
13. priversti ką atsidurti, būti kokioje būklėje: Tuos … jų pasmerkime atliekt, kurie ing jį tikėt nenor DP243.
14. eikvoti, vartoti, skirti ką kokiam tikslui: Kam teip daug pikto ant ateisiančio meto sau zopostijame, dalį gyvatos ant nuodžių, ant veikalų ir trukimų, o dalį ant gailėjimo atlikdami? DP581.
15. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Atlikęs laiko nuo savo tiesioginio darbo, jis skaito knygas Al.
◊ ant kumeliùko atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Skubėk, dukrele, kad ant kumeliuko neatliktum Sdk.
ant rugiẽnių atli̇̀kti neištekėti iki Užgavėnių: Visos mergos šiemet atli̇̀ks ant rugiẽnių Rgv. Jei šiemet atlikai ant rugienių, tai jau ir nebeapsiženysi Rgv.
àtliktas kriùkis baigta, viskas: Tėškiau šimtinę, ir àtliktas kriùkis Plv.
atsili̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Atsilikit sveiki visi tie slenksteliai, kur mano vaikščiojo baltosios kojelės LMD(Ml).
su kumeliukù atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Tu atsilikai su kumeliuku An.

×dali̇̀kti (hibr.) tr. LVI435 pridėti.
įsili̇̀kti tr. pasilikti, pasilaikyti, nenaikinti: Perniai įsili̇̀kom dvi šiurpes žąsis, tai dabar turėsim nebe vienos veislės Š.
išli̇̀kti
I. intr.
1. išsilaikyti gyvam, sveikam, nenukentėjusiam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Jau neišliksiu, tavo nebūsiu, reiks man jaunai keliauti į aukštąjį kalnelį (d.) Pns. Praeity juk visko būva: kas išlieka, kas supūva rš. Katras stiprus esąs, išliẽnka Msn. Atsimink, mano mylimas broli, tu, kurs karo audroj išlikai: šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Išlikęs, nėkam nevilantis (nesiviliant) S.Dauk. Bėk iš čia, jei nori sveikas išlikti J.Jabl. Turim valgyt, kad gyvi išliktumbim, o ne turim gyvent, kad tiktai valgytumbim B. Jau nebuvo tikėjus da gyva išli̇̀ksianti Jrk10. Nesitikiu gyvas išliksiąs R375. Jis papyko ant … Arono sūnų, kurie beišsilaikę (išlikę) buvo BB3Moz10,16. Kursai nuog krušos buvo išlikęs BB2Moz10,15.
| Tautos dainele, tu išlikai viena, kad žuvo didžiavyriai Mair. Išliko dar mano atsarga J. Lyrinėse dainose istoriniai įvykiai palyginti mažai teatsispindi, vardai ilgai neišlieka ir lengvai pakeičiami kitais rš. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P.Cvir.
| refl.: Visi išgaišo, tik vienas kažin kaip išsiliko gyvas Š. Vienatijis džiaugsmas buvo mudviejų dar išlikęsis sūnus prš. Niekada nemanėm, kad jau jy išsiliks Lp. Nuo šios ligos jis jau neišsiliks Lš.
| Tokios tradicijos iš seno išsilikusios rš.
2. išsilaikyti, būti toliau tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Balon pateksi – sausas neišliksi KrvP(Mrk). Tamsta, rodos, išlikai neužkrėstas Blv. Nežanotas neišli̇̀ksi Krš. Bet yra aukštai galybė! Net Čičinską ji pasieks, nes prieš amžiną teisybę neišliks nebaustas nieks Mair. Daug kalbėjęs neišliksi be melo KrvP(Pln).
ǁ refl. išbūti toje pačioje vietoje: Sunku bebus tau be vyro pas mane [dvare] išsilikti, turbūt kontraktą atiduosi? LzP.
3. išsisaugoti, išsigelbėti, išsisukti, išvengti: Per vieną sekundą išlikau nuo smerties Jnšk. Dar tą kartą paspyriau giltinę, dar tą kartą išlikau smerties Kos161. Kad jau iš kitų bėdų išlikai, tai ir iš tos išliksi LTR. Jis i nuvažiavo spakainiai, kad nuo tos bėdos išli̇̀ko Ps. [Senis] kruta kap musia, žiemos išlikus (žiemą nežuvusi) Lp. Neišliksi, broleli, neišliksi, jaunasis, nuo mergytės baltų rankų, nuo meilių žodelių JD1462. Ar negaliu aš vilties kuometu noris iš tos rūstos būsenos išlikti? S.Dauk.
| refl.: Da išsili̇̀ko, išsigelbėjo Ėr.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam, ištrūkti: Metūse 1560 išlikęs iš Vilniaus, su džiaugsmu parvažiavo pri savo avelių M.Valanč. Įsakė, kad, iš numų išlikdamas, lankytumias Jurbarke M.Valanč.
5. turėti laisvo, atliekamo laiko: Jei išli̇̀ksiu, ateisiu J. Nevažiuosiu – neišlieku (turiu daug darbo) Pš.
6. būti, atsirasti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam ko nors kiekiui: Čia vis išliekami̇̀ siūlai Lnkv. Jam nieko neišliekt iš viso lobio BB5Moz28,55. Nieko neturit išliekamo palaikyti ik ryto meto BB3Moz22,30. Neišliko sviesto svaras, tujau neš parduoti, o seniau liuobam suvalgysma Plng. Išli̇̀ko to čėso, tai i padirbo Vkš.
| refl.: O jei kas išsiliks mėsos papildymo ir iš duonos… BB2Moz29,34.
II. tr.
1. atidėti dalį ko: Nieko netur išlikta būti iki ryto meto BB3Moz7,15.
2. išlaikyti nežuvusį, nedingusį, nenukentėjusį: Tas senis tokius senoviškus žodžius išli̇̀ko! Šil.
3. padaryti, įvykdyti, išdirbti: Kiekvienam [kolchozo nariui] reikia per šimtą darbadienių išli̇̀kt Skr.
4. atsiteisti, atlyginti: Turėjau išli̇̀kti skolas, t. y. užmokėti J.
5. išleisti, išeikvoti: Argi tu nežinai, kad aš visus pinigus išlikau? Dkš. Į keturis šimtus išli̇̀ko suv.
nuli̇̀kti
I. intr.
1. užsibūti, užsilikti: Pas mus toj strėla kap nuli̇̀ko, tai ir nuli̇̀ko Arm.
2. išsilaikyti nesunaikintam, nedingti, nežūti: Kap ažusdegė pirkia, tai nieko nenuli̇̀ko – vi̇̀sa sudegė Arm.
3. būti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam, atliekamam ko nors kiekiui: Kad ir koks pūrelis kada nulieka, tai neparduodam Ds. Jei nuliks pinigų, duok man J. Nuliko nuo manęs sėklos, t. y. užteko man ir liko J. Palauk, gal nuliks kiek nuo sėjos Krž. Kiek čia to pieno: kiek nulieka nuo vaikų, tai užsibaldom Srv. Gal nuli̇̀ks kiek medaus Vl. Sviesto pasvėriau du kilogramu, i da biškis nūli̇̀ko (buvo viršaus) Lkv. Nuli̇̀ko laiko – tuoj prie knygų Brb. Jau nebėra kitoniškų mislių, kaip tik iškulti [javus], iškūlus nuliẽkamus parduoti BM24. Ar neturi atliekamų, nuliekamų pinigų? J.Jabl. Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Gali nuliekamomis nuo darbo valandomis skaityti knygas rš.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam darbu; turėti šiek tiek laisvo, atspėjamo laiko: Ažutrukintas esmi, nenuliekmi SD425. Kaip nuliksi, ateik J. Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Kurpes pasidariau, nulikdamas vakarais Skr. Ir jis, nuo savo darbo kai nuliẽka, padeda šieną grėbti Kair. Nenuli̇̀ko nuo darbo i nenuėjo į miestą Jrb. Tiedu išmintingu, kada tiktai nulieka, vyžas pina ir kabina ing svirniukus BsPII117. Tėtis, kur nuli̇̀kdamas, vis pas mus ateina Skr. Kur nulikęs, malkas kirsk Lkš. Šitais čėsais nelabai nuliẽkami žmonės Vl.
5. būti nereikalingam, atliekamam: Rapolienė jautė nėsanti nuliekamas čia žmogus Vaižg. Jei aš jum nuliekamà – išvažiuoju nuo jūsų Rk. Senas galvijas nuliẽkamas Sv. Ksaveras rodės nuliekamas kalbos dalyvis, o jis visa ko klausės, viską dėjosi dėmėn Vaižg.
6. išsilaikyti kokioje būklėje, nepakliūti į kokią būklę: Po gaisro degėsų sargybai panaktinius beskiriant, aš nulikau jų skaitliun neįtrauktas Sr.
7. reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: O daugiau nėr iš kur paimti grašį, kaip tik tie gyvolėliai nulieka parduoti Žem.
II. tr.
1. padaryti laisvą, duoti poilsio; palengvinti: Nuliekiu SD379.
2. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Kad laiko nulikčia, nusivyčia pančių Pc. Nulikęs laiko, nueik ten Šl.
3. padaryti, atlikti: Pinigais mes nelabai skaičiuojamės, tik tei[p] a kokį darbą padaręs, a tei[p] ką nuli̇̀kęs Šmk.
pali̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti: Kad jau tokia tvarka, aš palinku namuose Rm. Moteres su vaikais tegul palieksta Gmž. Oi, tik man gaila seno tėvelio, tėvulio paliekančio (d.) Lp. Vos visų mažasis Benjaminas prie tėvo bepaliko rš.
| refl.: Išvažiuojantieji ir pasilikę žvilgino ašaras P.Cvir. Jis su savo pačia buvo šalin išvažiavę ant kelių dienų, ir duktė viena buvo pasilikusi BsPI10. Turi šešias dešimtis ir šešias dienas namie pasilikti BB3Moz12,5.
ǁ kur atvykus, apsistoti, užsibūti, susilaikyti kurį laiką: Ne, Madlike, mes paliksime per naktį. Kodėl tu nori namo? I.Simon. An pietų paliẽkam Klvr. Jonas da negrįžo iš karuomenės, sako, da ligoninėj pali̇̀ko Pš. Ans pri vienos raganos nuej[o] ir ten pali̇̀ko slūžyt VoL287. Šišia nėr paliekama vieta (šioje vietoje nepasiliksime visa laiką) Rsn.
| refl.: Palikis su mumis, nes jau pagrįžo vakarop DP189. Čia karpytės pasilieka iki rudens rš. Tepasiliekti vienas iš jūsų pas munęs S.Stan.
| Pasiliekmi pri to, pri tų žodžių N.
pasiliktinai̇̃ ilgam, visam laikui: Pasiliktinai įsigyvenęs MitI62.
ǁ būti užlaikytam vietoje, būti priverstam likti kur, negalėti pereiti į kitą vietą; nebūti perneštam kitur: Sunkvežimis paliko už puskilometrio, neprivažiavo kaimo rš. Janė paliko antrus metus [toje pačioje klasėje] Rm.
^ Čia kalbam, čia tepaliektie (apie paslaptį) Sln.
| refl.: Kai aš ketvirtoje klasėje pasilikau antrus metus, tėvai pranešė apie tai į Seinus vyskupui A.Vien.
^ Tai tepasiliekta tarp mūsų (tegu daugiau niekas, be mūsų, to nesužino) KBI43. Kur ant pasiliktinõs įsigauti KI480.
2. būti likučiui, daliai ko: Mėšlo vežt paliko dar trim dienom J.Jabl.
| refl.: Da pasiliẽnka aštuoni tūkstančiai Gg. Pasiliko dar du vežimai parsivežti Grž.
| Gyvi kaulai pasiliko (labai liesas) – nežinia nei kuo laikosi žmogus KrvP(Plv).
3. išsilaikyti gyvam, nenukentėjusiam; nenustoti būti, egzistuoti toliau, neišnykti, nedingti: Ir draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko: šaltas kapas užbėrė akis! Mair. Muno brolis par plauką pali̇̀ko nu banditų Štk. Tos istoriškos birželio dienos visų geros valios Lietuvos žmonių atminty paliks amžinai P.Cvir.
| refl.: Motina su vaikais pasiliko, tėvas pirmas mirė Srd. Su mirtim kantraktas nepadarytas: jauni išmiršta, seni pasilieka Skr. Tu … pasilieksi (išsilaikai) amžinai BBPs102,12. Sniegas ilgiaus pasiliekt ant uolų AruP36. Ta skunda stimpančio žvėruko pasilieka visados šaulio širdyje Blv.
4. būti neliestam, nepaimtam, nesuvartotam, neužimtam: Varpas nuvalgė pirma, vieni ražai bepaliko J. Aš jums nedovanosiu, kas tėvo paliko Žem.
| refl.: Žolė, pasilikusi nuo pjovimo tarpe pradalgių, vadinas karčiai J. Kad nėr pasiliekančios (tuščios, laisvos) vietos, tai neauginam daugiau tų šlajerkrautų Vlkš. Afiera … neturi nakvina pasilikti ik ryto meto BB2Moz34,25.
5. būti toliau tokiam pačiam, išsilaikyti, tverti toje pačioje būklėje: Užsidarėm sklepe ir palikom gyvi MPs. Aš žvejys esu gimęs ir žvejys pali̇̀ksu Krg. Kažin, ar pažadai nepaliks pažadais? rš. Pasakos lai paliekta pasakomis, netikėk joms, bet ko tos moko tave – užlaikyk M.Valanč. Darbas nedirbtas nepaliks NžR. O tai tau, o tai tau, mano sūnužėli, paliekti nevedęs šį rudenėlį JV232. Nejot ir palikot nežiną Mžk. Daug kalbėdamas, ir nevalgęs paliksi KrvP(Jnš). Ans pali̇̀ko begulįs Krg. Ir pali̇̀kom bevargstą Akm. Palikov neejusiu į šunbalį, kad be batų buvov Šts. Jis palieka lyg į žemę įaugęs stovėti I.Simon. Tai padaręs, jis žengė atgal į angą, siena užsidarė, ir vėl viskas paliko, kaip buvo pirmiau J.Balč. Šį metą visi laukai pri žemės paliko (javai labai maži tepaaugo) Vvr.
^ Kumele buvusi, pavalkais nemauta nepaliksi Yl. Pri jaučio priėjus, nebepaliksi be veršio J.
| refl.: Pats aš ir toliau pasiliksiu koks buvęs J.Jabl. Tu palydėk mane prie viešo kelio ir pasilik, kokia buvai lig šiolei E.Miež. Šiteipo pasiliko jo rankos ištisos iki nusileidžiant saulei BB2Moz17,12. Niekas, kas greitai turtus įgyja, nepasilieka turtingas rš. Kai padas šaltas, žalia duona pasilieka Skr. Padėk an mašynos, kad šiltai pasili̇̀ks (pasiliktų) Pgg. Žmogus užšalęs su pamėgimu tame stone pasiliekta prš. Gerai padarė, ale pasiliẽka durniai̇̃ (iš to neišėjo nieko gera) Prn. Pasiliekmi visados su tikra pagarba LTI276.
^ Giria būsi, giria ir pasiliksi B. Bėda vedus, bėda nevedus, bėda ir tep pasilikus KrvP(Vlkv). Gal snigs, gal lis, gal tep pasiliks LTR(Mrj).
6. atsidurti kokioje būklėje, patekti į kokią būklę: Palikau visai basas (nebeturiu avalynės) Rs. Palikaũ kaltuom [nekaltas būdamas] Aps. Palikau rankoms virpančioms iš ilginių krėtimo Ggr. Kumelė vien puto[je] paliko tokiu keliu Jnš. Vilkas paliko bevampsąs, kaip grobą pūtęs ArchXL94. Gal jie jaučia, gal supranta, kad paliks našlaitėliais Sn. Jis paliko našlys Lnkv. Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Kas valgė tas žoles, netrukus paliko be nuovokos, lyg pakvaišę J.Balč. Kratė dideliai – be dantų galėjai pali̇̀kti Krg. Palikaũ be niekur nieko, tiktai kaip užsivilkęs (visko netekau) Srv.
^ Ir paliko kai Pampikas be užkulo NžR. Tiek juokų pripasakojo, kuo be pilvų nepali̇̀kom Bt. Neik su biesu obulauti: paliksi ir be obulų, ir be maišelio Žr. Visų bekriokdamas, i be akių pali̇̀ksi Štk.
| refl.: Aštuonioliktus metus eidama aš jau našlė pasilikaũ Skr. Pasilikti našlaičiu rš. Mažutė mergaitė pasiliko be motinos P.Cvir. Pasili̇̀kom mes didžioj nelaimėj – sudegė mūsų visos trobos Š. Po gaisro pasili̇̀ko su vienais marškiniais Jnš. Daba pasilikaũ kai lapas ant vandenio (viena) Jrb. Kai neišlaikė egzaminų, pasili̇̀ko kaip grobą pūtęs (nusiminęs) Skr.
7. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Didelė stiprininkė pali̇̀kusi Klk. Per tiek metų paliko nebe tas žmogus (pasikeitė) Grž. Apsirėdžiusi tais drabužiais, iš tikro paliko lyg ne to pasaulio moteriškė MPs. Jei žabą nukerti iš kito miško, tai vagis palieki Lnkv. Ans paliks (pataps) vaikiu J. Aš … noriu pali̇̀kt muzikantu BM80. Kas gi galėjo tikėties, jog Katrelė paliks mano marčia! Žem. Kurs rasto daikto neataduoda, vagimi paliekta P. Kokie paliks batai, per tokius purvynus bridus? Žem. Martynienei nuo vyro mirties liūdnos ir vargingos paliko dienos Žem. Pūrų juodi grūdai paliko J. Jonis įsidūrė į akį ir pali̇̀ks aklas Sr. Pusės nesugėrėm – jau girtūs palikom NS472. Kaip tiktai tą padarė, pali̇̀ko jisen labai gražus ir meilus BM82. Jo pilnos akys ašarų pali̇̀ko Lnkv. Tik dabar pali̇̀ko gražus oras, pirma negi buvo Vb. Taip pali̇̀ko tinginės kojos, kaip pryš lytų Vgr. Duona jau iškepusi, tik kieta palikusi Gršl. Rudenį paliks tamsios naktys Šts. Vaikeliai prasidžiaugė ir meilesniais paliko Sz.
^ Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom VP18. Su kuomi sutiksi, pats tokiuo paliksi Sim. Su velniu prasidėk – ir pats velniu paliksi Varn. Kad nori geras palikti – numirk (gyvo niekas geru nelaikys) LTR(Brž). Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi Brž.
| refl.: Tepasiliekta jis ženklu pakajaus visosa žemėsa TP1880,43.
ǁ impers. apie būseną: Man nuo tų vaistų paliko geriau Rd. O kad tau šalta paliktų! (toks keiksmas) NžR. Milžiau karvę – šilta man pali̇̀ko Šd. Teip silpnai pali̇̀ko Skd. Ir jam gailu paliko pilvo Vb. Po lytaus paliko atšalusi Šts. Paliko tamsu tamsu lyg po žemių J.Balč. Jam ten palikę ilgu LTR(Sln).
| Dabar jai paliko penkioleka metų, o buvo aštuonios dešimtys (ps.) RdN.
ǁ pavirsti į ką: Gulbė išėjo iš marių laukan ir paliko moteriška MPs. [Ežys] atguldamas numaunąs ežio kailį ir paliektąs žmogus dailus S.Dauk. Patepė krauju, ir vėl paliko žmogus Pš. Negerk iš jaučio pėdos – paliksi jaučium Brž.
8. refl. tekti, reikėti ką padaryti, atlikti: Šiaudai į mėšlą mest pasili̇̀ko K.Donel. Daugiau jiems nieko nepasiliktų, kaip grįžti prie savo tėvų kalbos rš.
9. neįvykti (norui, ketinimui), nebūti įvykdytam: Pali̇̀ko ir Panevėžys (kelionė į Panevėžį) dėl tokio kelio Jnšk. Jum jau šiandie paliẽka Joniškiai: vis tiek per tokį lietų nebenuvažiuosit Jnšk. Nu, gal šiandie lei paliẽka kapai (nebeisiu į kapines) Pbr.
| refl.: Aš negaliu ateiti – darbas pasiliktųsi CII100.
10. atsidurti užpakalyje einančio, važiuojančio: Pakeltos burės, gero vėjo! Paliko tolumoj krantai rš.
| refl.: Jau toli pasiliko vaišingoji Islandija A.Vencl. Vežimai pasiliko toli užpakalyje J.Dov.
11. refl. nesuskubti eiti drauge, atsilikti nuo ko: Ką gi aš nuo draugų pasiliksiu! Brž. Kad ir tavo užpakaly galą gausiu, bet nuo tavęs nepasili̇̀ksiu Skr.
12. refl. nesuspėti ką daryti kartu su kitais, vėluoti: Pasiliksime su pievomis kaip ir su kiekvienu darbu Žem. Pavasarį pasiliksi dieną – rudenį būsi pasilikęs nedėlią LTR(Pp).
| Vieną sykį Jonas, pasilikęs paskutinis su pietumis, baigdamas valgyti, rūsčiai tarė Zosei Žem.
13. prisiartinti, ateiti (apie laiką, metų laikus): Galų gale paliko žiema Pn. Taisyk bandytes – pali̇̀ks gi naktis Brž.
14. atsirasti, kilti kam kieno buvimo vietoje: Kad paleja arba lyna, paliekta klanas J.
| refl.: Iš užpakalio po jo (arklio) kojų tiktai vanduo pasiliekta MPs.
15. praeiti, sukakti (apie laiką): Metai paliko, kaip mirė vyras Plng.
16. pradingti, išnykti: Tai kur jos pali̇̀ko, tos bulbės? Rd. Dievas žino, kur pradingo, kur mano mielas paliko JD36.
^ Bet kur mūsų nepalieka (neprapuola)?! Tegu šį mėnesį bus taip rš.
17. Pgg apsivaisinti (apie karvę, kumelę): Builis nėkam nedera: karvės nepaliekta Prk.
| refl. Krok: Jau juodukė pasili̇̀ko Gdl.
II. tr.
1. padėti kur ką: Grįžusi į valgomąjį, Kristina rado ant stalo paliktą vyno butelį J.Dov. Prie tvorai palikai̇̃, vaikel, viedrą – bėk ir įnešk Pnd.
^ Kur šiko, ten paliko (ką dirbęs, nesutvarko, nepadeda į vietą) Brs, Jnš. Čia kalbant, čia paliekant (apie ką buvo kalbėta, turi būti laikoma paslaptyje, nesakoma kitiems) Ut, Kp. Čia kalbam, čia paliekam Trgn.
ǁ nepaimti (ką savo) pasišalinant: Grįždamas pàliktąjį kardą paims Jrk16. Vaikas pali̇̀ko klumpius ganyklose Sr. O jis paliko sermėgą jos rankoje ir pabėgo BB1Moz39,12.
^ Eita jautis į upę gert, o pilvą namie paliekta (nešami skalbti užvalkalai) ST447.
ǁ palaikyti kur (pasišalinant): Oi joja joja, jodami dūmoja: oi kur mes pali̇̀ksim savo mergužėles? (d.) Plm. Vai, mergužėlė jaunoji mano, tai aš tave jauną paliksiu, kur aukštiejie, aukšti kalneliai, kur margiejie, margi dvareliai JD557.
ǁ padaryti ką (prieš išeinant): Būdami Anykščiuose, mes palikome ir savo įrašą Baranausko klėtelės svečių knygoje A.Vencl.
2. neliesti, nekliudyti, nepaimti: Kiaulės grūdus išrenka, o šliukus palieka J. Bėgi bėgi [uogaudama], ė uogas ir palieki Ds. Pusę bulbų palinku – kaip ne savi nagai Mžš.
3. leisti pasilaikyti, turėti ką; nepaimti, neatimti: Sūnaus nepaėmė į kareivius: paliko tėvuo duoną duoti Plng. Palik tik man tą sapną gražų, kuriuo jaunystėj gyvenau! B.Sruog.
ǁ leisti paimti, atiduoti: O kas nor … atimt jupą tavą, palikig jam ir skreistę DP488.
4. išlaikyti, išsaugoti nesuvartotą, nesunaikintą, neužimtą, neatiduotą kam kitam; atidėti, rezervuoti, patausoti: Skilandį palik (laikyk) vasarai J.Jabl. Jis paprašė Tekliutę palikt jam vakarienei rūgusio pieno su duona A.Vien. Dar palikaũ ir teliukui pieno Kz. Pali̇̀kom tris paršus Krkn. To kiaurdančio [veršio] nepali̇̀ksme veislei Rs. Ne vienas nepalaikykiat (paraštėje nepalikiat) to iki rytoji BB2Moz16,19. Visi draugai, žodžiu, jau sėdi, ir svečiui palikta vieta E.Miež. I ma[n] kampą paliẽnka Vrn. Paprastai pasėtoje žolių dirvoje yra paliektamas barelis dėl sėklos S.Dauk. Stovėjo minkštos kanapos; tarp jų buvo paliktas takelis nueiti į salę J.Balč.
| refl. tr.: Pasilik ir vakarienei, visko nevalgyk J.Jabl. Taukus pardavė (ne visus, ir sau pali̇̀kos) PP15. Aš tik pasilikaũ dvi aveli ir vieną karvę Žml. Ant žiemos mes penkis puskiaulius pasili̇̀kom penėti Jnšk.
| Palikis (pasidėk) rytuo (rytojui) piktumą Plng.
^ Dievas daug duoda, bet dar daugiaus sau pasilieka Gdž.
5. SD217 paskirti, pavesti, perleisti, suteikti, atiduoti kam ką (pačiam išvykstant, mirštant): Mirdamas jis pali̇̀ko daug pinigų Gs. Aš tau palienku pinigų, nusipirk duonos Kš. Marčiai paliksiu bėrą žirgelį, o seselei – sukneles, o motynėlei gimdytojėlei – visą savo turtelį JD605. Aš jai buvau pusę [turto] paliẽkant (bepaliekanti) Plš. Gyvendami vienybėj, dievaičiams įtikę, kurie daugal' paminklų po miškus palikę A.Baran. J. Biliūnas yra palikęs reikšmingą publicistinį palikimą sp. Todėl už mus kentėt teikės, pavaizdą mumus palikdamas DP183.
paliktinai̇̃ adv. paveldimai: Ant vaikų vaikų, vaikams paliktinai R122.
6. nustoti būti, gyventi drauge su kuo; atsiskirti, pasitraukti, pasišalinti nuo ko, pamesti ką (kur vykstant, mirštant): Tėvai mirė ir paliko vieną dukteraitę BsPI70. Išein brolis į krygelę, paliekt sesę mažutėlę KlvD204. Paliekt mamužę labai graudžiai beverkiant KlvD353. Ar nesopa tau širdelė tavo, kad mañ' jauną palieki? Slk. Reikia išeit, o negalima – vaikų vienų nepali̇̀ksi Klvr. Slaugytojos ligonę paliko ir po valandos grįžo jos pažiūrėti J.Balč. Namus ir mažus vaikus niekad vienus nepalik Gs. Verkiau, dejavau, seną motynėlę palikdama JV770. Jokit, brolužiai, vienu kelužiu, nepalikit jauniausio Niem25. Ei tu, žirgeli, tu, juodbėrėli, kur palikai sūnelį? JD621. Mum (mus) pali̇̀ko pempės, ir vėl sugrįš Ėr. Kaip jis eis į dvarelį sunkių darbelių dirbti, paliks tave jau kėlus, prie girnelių pristojus JV401. O jūs, broliai seserelės, mane čia paliẽktat Krtn. Ko sėdi [nuliūdęs], kaip matušės paliktas? Žr. Čiučiuleli tu mažasis, nu mamužės paliktasis KlpD68. Jis, vislab pali̇̀kęs, atstojo KII299. Tai ne gaspadorius, kad viską paliẽksma ir tąsos po svetimas pakampes Rod.
| refl. tr.: Perkūnas be atlydos – vedu su broliu, karves pali̇̀kusiuos, bėgov numie Ggr.
7. išvykti, išeiti iš kur, nustoti būti, gyventi kur, mesti savo buvimo vietą: Palikau tėvų namelį, užmiršau savųjų širdis ir kaip vėjas klajūnėlis aš bastausi be pastogės S.Nėr. Matė, kad fabrikas bus sunku palikti, kad čia reikės ne tik dirbti, bet ir mirti J.Bil. Minuotojai davė ženklą skubiai palikti tiltą rš. Matydamas Jonas, kad jam tam krašte nesiveda, paliko tą kraštą BM197. Paliekmi tą pasaulį DP220.
8. išsiskirti, nutraukti santykius, atstoti nuo ko: Anas ją paliks (nebeves) Dglš. Kurie rymionų dievus palikote, vėl priimtumbit mūsų vierą brš.
| prk.: Kas tau, ar protas paliko (ar iš proto išėjai)?! Ktv.
^ Žmonėms patiksi – Dievą paliksi Tsk.
9. liepti, priversti, leisti būti kur, neleisti vykti kitur, sulaikyti vietoje: Mane paliko prie vežimo, o pats nuėjo pas komendantą rš. Mane prie saũ pali̇̀ko (neatidavė kitiems) Gg. Vieną paliẽnka i paliẽnka namie Krn. Išeidama į pievelę, palik muni pri pienelio Plt. Išeidama rugių kraut, palik mane sūrių graužt LTR(Rt). Nėr kas palieka prie to vaikelio J.Jabl. Ašiai nuvažiuočia, bet namuos nėra ko paliẽka Ob.
| Buvo palikti̇̀ antrą metą an tos pačios klesos (neperkelti į aukštesnę klasę) Als.
| refl. tr.: Mokytoja po pamokų pasiliko mažąsias mergaites ir vėl ėmė kartoti jau primirštus šokius rš.
10. išlaikyti, išsaugoti kokioje būklėje; leisti būti kokioje būklėje: (Motyna) meldė labai ją gyvą palikt J.Jabl. Mano kūdikelį gyvą palikiatav I. Pajudinęs ąsotį aš vėl užvožiau ir palikau taip, kaip jį ten pastatė Alis Kodža J.Balč. Rodos, mudu nepalikova nieko neaptarusiu Blv. Vyrai daugiau jo nekalbino, paliko jį ramybėje rš. Pali̇̀k duris atviras Pc. Sutarkuojamos kelios bulvės, tarkė užpilama drungnu vandeniu, išmaišoma ir paliekama nusistoti rš. Dirva kelerius metus iš eilės buvo paliekama dirvonu rš.
| Anas vis palieka i palieka (neuždaro) duris Dglš. Nepali̇̀k durų – pirkia išauš Dglš.
^ Kaip radom, teip ir pali̇̀ksim (kokią tvarką radome, tokią mirdami ir paliksime, nepakeisime) Ėr. Teip radom ir paliksma Nt.
11. priversti patekti į kokią būklę: Vaikus našlaičiais palikti rš. Prašiau Dievulėliaus, kad atgal sugrįžčiau, o aš savo mergužėlę varge nepalikčiau JD596. Paliekt ant džiūties MŽ288.
12. paskirti ką kuo: Nenor palikti savo įpėdiniu sūnų mužikės BM284. Visų vyresnįjį [sūnų] teip augino, kad paliktų savo vietoje ūkinyku M.Valanč.
13. aplenkti, pralenkti ką darant: Ją palikaũ su visa užuogana Rdš. Su savo arkliu visus palikom Ėr. Tas tą mūsų mažesnįjį prigins i pali̇̀ks Vgr.
14. netekti, nustoti, prarasti: Girtuoklis už degtinę palieka piniginę LTR(Smn).
| Akis palikau beverkdama Užp. Kur tik einu, ten verkiu, ir sveikatą paliksiu LTR(Jž). Nieks neturi didesnės meilės, kaip tas, kurs už kitą savo gyvastį paliekta rš. Apsiauk autais, aba paliksi̇̀ (nušalsi) kojas Vdš.
ǁ pamesti: Aš šiandie palikaũ turguj pinigus Dglš.
ǁ praleisti: Nežinau, gal i palikau kokį punktą [pasakos] Šln.
15. padaryti, kad kas kiltų, atsirastų (ankstesniam veiksmui pasibaigus): Slėsnesnėse vietose tekiniai nugrimzdavo iki pat ašių, palikdami gilias provėžas rš. Taip klostėsi įvykiai, palikdami savo pėdsakus Norkūno sieloje rš. Paliko ne žiedelį – ašarų upelį (išvykdamas pravirkdė) LTR(Dg). Prietelius prietelių aplanko, bet vėl veikumi išvažiavimu didesnį gailėjimą paliekt, neg jam atnešė džiaugsmą ižg atėjimo savo DP237.
^ Juodi jaučiai šoka, pėdų nepalieka (blusos) Pn. Par stiklą pareina, ale skylės nepaliekta (šviesa) LTR(Grk).
16. pavesti, atiduoti ką kieno valiai, nuožiūrai: Palikti laisvę pasirinkti straipsnius rš. Turim tatai ant jo valios palikti BPI193.
17. skirti ką kuriam reikalui: Ekėtes kala į ragotines, palikdamys dirvas girioms augti S.Dauk.
^ Jį velnias ant sėklos [= sėklai] paliko (sakoma apie nedorą žmogų) Skr.
18. nutraukti, nebetęsti toliau: Du darbu nedirbsi: jei vieną dirbsi, kitą pali̇̀ksi Kl. Prireikus pakeisti klaidingą dar neįvykdytą komandą arba pataisyti netinkamai vykdomą, bet dar nebaigtą veiksmą, komanduojama „palikt“ rš.
III. tr.
1. lemti, iš anksto nustatyti: Slinkiuo skurdą, darbininkuo turtą y[ra] Pondzies palikęs Šts. Tartum, kad kitaip būtų palikta, kad nigdi nesentum… O čia, žiūrėk, jau ir nesigali Pnd. Vyrui rūkyt prigimta, nuo pačio Dievo palikta Skr.
2. įsakyti, liepti, nurodyti: Juk ir Dievo palikta neturinčiam duoti MTtIV131.
3. įsteigti, įkurti: Tie baptistai išsigalvoję, nepalikti̇̀ (jų religija ne iš seno) Krš.
◊ ant Diẽvo vãlios pali̇̀kti atsisakyti globoti, prižiūrėti; atiduoti likimo valiai: Paliko vaiką an Dievo valios Skdt.
ant rañkų pali̇̀kti atiduoti kieno priežiūrai, globai: Viską išvažiuodamas pali̇̀ko ant jo rañkų Alk.
antrõpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Lapynė paliko antropus kyšos (visko privalgius, lapienė liko nepradėta) Mžk.
ant rugiẽnių (rugi̇̀nių) šiaudų̃ pali̇̀kti nevesti, neimti; padaryti, kad liktų netekėjusi: Jo neklausysiu – bijau, kad nepali̇̀ktų ant rugiẽnių šiaudų̃ Ps. Jau ta paliko ant ruginių šiaudų Sim.
ant viẽtos pali̇̀kti žūti, mirti: Jis man dabar keta kąsti taip, jog aš ant vietos paliksiu S.Dauk.
be galvõs pali̇̀kti netekti proto, apkvaišti: Jaunikaičiai paliko be galvų iš nustebimo, be žado iš džiaugsmo ir dėkingumo J.Balč. Dėl tavo kalbos nepaliksu be galvos KrvP(Pln).
be kójų pali̇̀kti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi Als.
be rañkų pali̇̀kti dirbant nuvargti: Dirbk dirbk, ka pali̇̀ksi be rañkų, tada pamatysi Jnš.
Diẽvo vãliai pali̇̀kti neprižiūrėti: Visus kitus, ypač senius, palikdavo Dievo valiai kartu su sergančiais ir mirštančiais A.Vien.
pa(si)li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Palik sveika, mylimoji (d.) Nm. Pali̇̀kit sveiki̇̀! Dv. Pasilik, sesute, sveika! Nuramink širdelę: aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę Mair. Pasilik sveika, jauna mergyte, jau aš daugiau negrįšiu RD66. Tai pasili̇̀kite sveikùčiai! Sn. Pasli̇̀kte sveiki̇̀! Lz.
nãgines pali̇̀kti mirti: Tas jau pali̇̀ko nãgines Šll.
raži̇́enoms (rugi̇́enų) grė́bstyti pali̇̀kti neištekėti: Tokios smarkios teip i paliẽkta raži̇́enoms grė́bstyti Dov. Tos tai jau pasiliko rugienų grėbstyt LTR(Grz).
šáukštą pali̇̀kti mirti: Aš pirmas, Tomai, paliksiu šaukštą. Aš vyresnis rš.
šiàpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Muno turgus pali̇̀ko šiàpus kyšõs Grg.
papali̇̀kti (dial.) intr. visiems neišvykti, būti toje pat vietoje: Svodba išvažiavo, ir papali̇̀ko jaunojo giminė ir jaunoji Dv.
pérlikti tr. praleisti, prabūti: Blogus čėsus párlikau (parbuvau) J.
prali̇̀kti intr.
1. praeiti pro šalį neliestam, atlikti: Tu tep greit ūturi, kad aš tavo ūturkos visos nesugaudau, daug pralieka Prng.
2. turėti laisvo, atliekamo laiko: Pralikdamas piemenukas ar pusbernis šepečiu „nudailina“, „nučystija“, „nušarpuoja“ kūlio galą rš.
prili̇̀kti
I. intr.
1. likti daliai, kiekiui ko nors: Tu aprėdykie, berneli, mane, ką mano skrynioj rasi, ir dar kitoms priliks KlvD65.
2. pritapti, prisigerinti; pritikti: Mergytė su pasitikėjimu prie jo priliko LzP. Argi bepriliksi prie seseraičių? Sln.
3. refl. laikytis ko, nesitraukti nuo ko: Pri tų žodžių prisiliekmi R96.
4. atsidurti užpakalyje, atsilikti: Ėjau ėjau ir prilikau nuog visų, kad koją sopa macnai Vrnv. Jaunasai vejasi, bent kiek prilikęs Vr. Rėkteli an katro (jaučio), katris priliẽkti, tai tas pastaiso Azr.
| Priliko nuog jaunesnio brolio augimu Vrnv.
5. turėti atliekamo laiko: Lyna i lyna. Gal kada prili̇̀ks kokia dienikė – nuravėsu Kž. Dabar mes nepriliẽktam J.Jabl.
II. tr.
1. palikti laikymui, veislei, sėklai ar kitam kuriam nors tikslui: Šiemet prili̇̀kom dvi telyčiuki Rm. Sviežį gyvuolį prie senų prilikaũ dėl veislės J. Senąją kiaulę pjaus liuob, o jaunąją priliks Šts. Ir prili̇̀kę gi visi dobilų ant sėklos! Srv.
| refl. tr.: Neturėjau tam sykiui miltų saujos, staiga turiu žemę – prisikulsiu grūdų, prisiliksiu gyvolių Žem. Du teliukus prisili̇̀ko Trs. Prisilikom tokias galybes kiaulių, o nėr kuo šert Žal. Šiemet nedaug prisilikau verpačiai linų Ds.
2. atidėti, patausoti kam ką: Nesuvalgyk pats vienas pieno, prilik ir mažiesims Šts.
3. refl. tr. pasilaikyti sau ką kieno paliktą: Visi visų galų prisili̇̀ko (prisinešė visokių daiktų) Lp.
4. Užv surasti, turėti (laisvo laiko): Gal pati prili̇̀ktum laiko i ateitum ma[n] padėt Jnš.
5. palikti daug ko: Jis čia mum prili̇̀ko visokių atsišaukimų Lnkv. Visokių ginklų priliko Ėr.
6. liepti kam būti kur, paskirti ką kur: Kuris mokslui netikęs, reikia prilikti savo vieton rš.
7. priskirti, užleisti, palikti dalį ko kitam: Mes tau iš vienos pusės pievą perpjovėm, bet iš kitos prili̇̀kom Ėr. Anie vis priliẽkta [kaimynui] pievos Žr. Būt kokią vagelę dar prilikęs, o čia perarė svetimos, ne tik nepriliko Lp. Savo dalies prilikaũ jam puspūrę pūrų̃ Sr. Dar dirvos pakraštį papievy prili̇̀kom (neišarėme), kad tik daugiau būtų pievos Užv. Čia jau nūpjauk visą, nebepryli̇̀k lašinių pry meisos Lkv. Gronyčia abiejų: tavo prilikta ir mano Pl.
III. tr.
1. iš anksto numatyti, paskirti, nulemti: Jau jei mums šio[je] girio[je] mirt pri̇̀likta, tai mes niekaip n'išbėgsim Sch172. Teip man priliktà; teip man lemta KI528. Likimas priliko jam pralošti savo turtus rš.
2. turėti įgimtą, įgimti: Žmogus savo prilikta tobulumą pametė brš. Apsirijimas, girtavimas, neviežlybumas vadinamas pavelyta ir prilikta linksmybe brš.
3. įkurti, įsteigti, leisti: Davė [moteriškę] už draugininkę Adomui, ir taip priliko moterystę S.Stan.
4. nustatyti, įsakyti, liepti: Sengaspadoriams buvo prilikta po 3 desetinas žemės iš dvarų laukų duoti srš.
5. paskirti ką kokiam tikslui: Mūro griovimui prilikti įtaisai rš.
suli̇̀kti
1. intr. išlikti: Suliko pusnis, tarp tvorų sunešta J.
2. refl. susilaikyti neišvykus, pasilikti: Žadėjau važiuot, ale paskum susilikau Grk.
3. tr. palikti ką kvailiu, lošiant kortomis: Tu visai kvailas: trečią kartą iš eilės suli̇̀kom! Prn.
užli̇̀kti
I. intr.
1. atvykus palikti, susilaikyti, apsistoti vietoje: Nuo karo Jonas čia užli̇̀ko Ds. Kur ta mūs Stalgienė užli̇̀ko (užtruko)? Gž.
| refl.: Eik pas jį ir gražumu paprašyk, idant dar truputį užsiliktų, dar truputį V.Kudir. Kai spaustuvė turėdavo didesnių užsakymų, darbininkai užsilikdavo dirbtuvėj ilgiau rš. O pilėje ar negalėjo jisai užsilikti? V.Piet.
2. išsilaikyti gyvam, sveikam, neliestam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Vienas ažli̇̀ks, bus gerai Brsl. Šita pasaka, man rodosi, nėra žmonių burnoje užlikusi A1884,63. Žemaičių tarmėse beužliko tiktai vienaskaitlio vardinis ir šauktinis, padarytas iš -u-kamienio Jn. Tuoj išraukim iš mūs tarpo dar užlikusius dygius rš.
| refl.: Iš septynių brolių vienas tiktai užsiliko jauniausiasis S.Stan. Norint man vardas vokiškas duota, bet lietuvio dvasia užsiliko V.Kudir.
3. būti ilgesnį laiką nebeliečiamam, nebejudinamam, nepaimtam: Anas kap žuliko (užliko) nuo vaisko, tai ir neėmė jo daugias vaiskan Rod. Užli̇̀ko užli̇̀ko skola, ir negrąžina Ds.
| refl.: Neatidaviau miežių, taip liko liko ir užsili̇̀ko Skr.
4. būti, likti nesuvartotam, neišleistam, sutaupytam kiekiui, daliai ko nors: Po truputį užliẽkta jovalo lovė[je] ir prišala Užv. Da pusė maišiuko buvo pernykščio zuperio užli̇̀kę Bsg. Šiaip teip prasistumiam, dar užlieka ir drabužėliui pinigų Srv. Dvi dieni atdėjau ir dar an trečios užli̇̀ko [verpti] Lp.
| refl.: Dar ir dar̃ (dabar) gal kokis užsili̇̀kęs yr litvys Šč.
5. būti neatimtam, išsaugotam, neatiduotam: Vos vienas jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos Žemaičiams beužliko S.Dauk.
6. nenustoti būti, išsilaikyti kokiam, kokioje būklėje: Iš kelių kambarių, kurie apysveiki buvo užlikę, galėjai spręsti apie senovinį tų namų puikumą J.Balč. Tas vaikas pagal kūną rods mažas užliko, ale pagal protą šauniai auga Jrk23.
| refl.: Užlikos tamejag užvėsime (užšalime) ir nodbojime, kurį turėjo iž pradžios VoK39.
7. refl. ir toliau būti kaip buvus: Atej[o] diedas, pasdairė – bobos nėra. Ir ažsili̇̀ko be bobos diedas (ps.) Lz.
8. refl. išsisaugoti, išsigelbėti, išvengti ko: Tada jau niekas broliams nesudrums ramybės, ir užsiliks tėvynė nuo naminio vaido V.Kudir.
9. vėluoti, atsilikti (apie laikrodį): Ar skubina, ar užliẽka? Plš.
II. tr.
1. palikti auginti: Užlikaũ du veršius Rs. An kitų metų reiks užli̇̀kt telyčiotė Dbk. Kitimet tai ažliksiù kumelioką veislei Sdk. Perniai buvom jauniklę (avelę) užlikę Rmš. Užlikaũ veislei kiaulę Jrb. Kai pulką [vištų] ažlieki̇̀, tai ir nebededa Užp.
| refl. tr.: Trejetą paršelių sau ažsili̇̀ksma, kitus parduosma Trgn. Šiemet daug žiemmičių užsili̇̀kom Ll. Reiktų užsilikt šiųmetis kumeliokas, ale kad grūdų nėr Ds.
2. atidėti dalį ko nors, patausoti, sutaupyti: Buvau užli̇̀kusi pirmiau mielių, dabar nebreiks pirkti Užv. Vėl dienelę prastūmėm, pavilgo kitam kartui užlikom J.Balt.
| refl. tr.: Turiu dvejetą bonkučių [spirito] užsilikęs LzP.
3. neleisti žūti, mirti, nukentėti, išnykti; padaryti, kad nežūtų, neišnyktų: Tik vieną vaiką Dievas užliko, tep visi numirė Rš. Visas devynias [šakas] vėtrelė laužė, o užlik, Dieve, viršūnėlę TDrV38. Atliktas vienas gana svarbus darbas: dalis mūsų dainų užlikta V.Piet.
4. perduoti, suteikti (pačiam išvykstant, išnykstant): Apie mūsų praeitę mūsų seniai proseniai beveik jokių žinių neužliko V.Piet.
5. laikyti ką ilgesnį laiką nesusigrąžintą, neatimtą: Da mano par jį yra užulikta keli zlotai (jis man seniai skolingas kelis zlotus) Ml.
6. leisti apsistoti atvykusiam, priimti: Užliks ir mane, – pamislijo Erdivilas V.Piet.

Daugiau informacijos

atli̇̀kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

papali̇̀kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pariñkti

Apibrėžtis

riñkti, reñka (riñka LD338(Zt)), -o tr. Q326, H157, R, Sut, I, M
1. K imti po kiek ir dėti į vieną vietą: Spanguolės augo, bet nėkas neriñko Lpl. Aš čia obuolius renkù Rmš. Bulbės riñkt sunku: eini eini, čia bulbė, čia bulbė – linginėji Mžš. Išejo bulbų antrailio riñkt Dglš. Aš nerinkaũ riešutų – neinkandu Eiš. Būtau ejus malkos riñkt medžian Rud. Uogas reñka, an turgo atveždo Pls. Reikia pusdienį riñkti uogas Žlb. Vandutė kai uogas reñka, tai net perskreipus gniūsija Ign. Dieną negalėdavo riñkt grybų [pono miške], naktį laipioja ir čiupena baravykus Grv. Vidudienį grybų nereñka Ob. Akmenų kaip prisėta, tik riñk ir krauk ant vežimą Skrb. Kankorėžius kitąsyk riñkdavo, kuldavo Pgr. Pripylė pelenuos aguonų ir liepė jam rinkt LTR(Rk). Vasaros metu tai reikia žoles riñkt LKT164(Dt). Nemėtai duonos, trupinius rinksi̇̀ LKKI182(Sld). Jei sapnuoji, kad renki bulves arba kiaušinius, reiškia barnius LTR(Šil). Šliauždamas rinku uogas SD31. Jis reñka uogas nuo krūmo KI18. Su ranka renkù varpas nuo dirvos J. Žemuogių stiebelius i žiedus liuob riñksiam Brs. Aš uogelių nerinkau, serbentėlių nebraukiau RD7. Te beriñksi juodas uogas, bebraukysi serbentėles JD717. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braukė KlvD27. Nuog baltų [dobilų] bitės medų reñka Pls. Liesnykai drobynas pastato rudenį ir reñka medų [iš drevių] Rod. Aš bitutė, aš mažutė, renku žieduose medutį K.Bor. Šaknelių ir žolių rinkti teta eidavo į laukus P.Cvir. Mamaitė dėl mūsų darbo paršelį pardavė: nebuvo laiko šerti, žoles rinkti Žem. Teeit anys patys ir terenka šiaudus BB2Moz5,7. Rinkagu ižg erškėčių uogas vyno aba ižg usnių fygas? Ev. Kas nerenka su manim, išbarsto Ch1Mt12,30.
| prk.: Su saule [nauja dienelė] atitviskėjo vakarykščių vargelių rinkti S.Čiurl. Aista … renka savo vandenis iš pietų link nuo to kaimo gulinčiųjų kalnų LTI91(Bs). Reñka reñka po vieną – visi pareisma į tą žemelę Krš. Bobutes reñka, reñka dabar [giltinė] LKT306(Skm). To[ji] smertelė dabar senesnius tokiuos vis riñko Mžš. Pakrūmėj kulkos rinko jų vadus T.Tilv. Šįmet mirtis senukus reñka Mrj.
ǁ nuimant, išimant šalinti, naikinti: Par antrąjį čia tą karą ans buvo paimtas minų riñkti Akm. Bulbes parejau, žoles rinkáu, vabalus rinkáu Skdv. Pernais rinkáu vabalus Šv.
^ Kad bersi, tai ir rinksi Ėr. Kas eidamas beria, tas grįždamas renka LTsV295. Mėtydamas išmėtysi, riñkdamas surinksi LTR(Kš).
rinktinai̇̃ adv.: Ką čia rasi, kai jau viskas rinktinai̇̃ išrinkta Vdžg.
| refl.: Reñkas [kriaušės] nuo medžio pusėj rugsėjo P.
2. lasyti: Juodųjų [serbentų] nèrenka špokai LKT254(Srv). Paukščių pilna dirva – reñka grūdus Ktk. Ančiukai atėjo i duoną reñka iš lovio Jrb. Matai, kai ančiukai reñka baltymą, trynio nenori Jrb. Antinas ejo, riñko i rijo LKT351(Švnč).
ǁ po kiek imant ėsti (ką pabirą): Kai su lopetėle su snukiu reñka grūdus [šernas] Dgč. Arkliai iš lovių avižas ėda, o ta kiaulelė reñka Vž.
3. iš įvairių asmenų, įvairių vietų imti, gauti: Riñkti aukas NdŽ. Mokesčius, rinkliavas riñkti NdŽ. Žinias riñkti NdŽ. Parašus riñkti NdŽ. Ans pradėjo eiti par žmonis, riñkdamas piningus Žeml. Pašarą, peną rinkti I. Padegėliu važinėjau – rinkaũ sau duoną Dglš. Ejo po kaimą visa ką riñkdamas – sūrius, dešras LKT46(Vgr). Atostogų metu, parvykęs į tėviškę, pats rinkdavo (užrašinėdavo) dainas, pasakas rš.
ǁ prašyti išmaldos, elgetauti: Ejo ubagais po žmonis riñkdamas Jdr.
| refl.: Leido tėvą riñkties pri bažnyčios Krš. Darbo dirbti nebgaliu, tad ir einu po svietą rinkdamõs Skd. Kitą kartą buvo turtingas, o dabar eina rinkdamõs Slnt. Riñkties buvo išejęs žmogelis Pj.
ǁ vogti: Anie pripras i toliau riñks Vdk.
4. K kaupti, krauti (turtą, atsargas ir pan.): Reikia riñkt pinigai Pb. Lokamčius (šykštuolis) pinigus reñka, o velnias mašną siuva Igl. Jisai reñka pinigus senatvei Sr. Seniau riñkdavai auksą, kasdavai į žemes, daba į pančekas nededa aukso Btg. Tetulytė turtų neriñko Dkš. Verks mano močiutė nevirkdoma, man didį kraitelį berinkdama (d.) Drs. Rinkau rinkau grietinę [nuo pieno] ir vis negalėjau sviesto susukti rš. Seniau gaspadinės vasarą reñka sviestą ir sūdžia žiemai, tai druskos net čiuža Ob. Pašto ženklus riñkti (kolekcionuoti) NdŽ. Pasogą reñka OG283. Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagys įsikasa CII103. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei renka kluonuosna BPII393. Ir dažnai tatai gadijas, kad tie, kurie didžius turtus vaikamus savo renka, nieko kito jiemus nepaliekti MP63.
| Nuoširdžiausiai baru tuos, kurie neklauso mokytojų, kurie renka dvejetus V.Bub.
5. burti į vieną vietą, telkti draugėn: Ponas Lapocinskis turėjęs iš Vilniaus Kalinausko įsakymą visus sukilėlius nuo Švenčionių iki Biržų rinkti po savo vėliava A.Vien. Turėjo tuojau … susitekėt jump pulkais iž visų šalių, nelaukiant, idant jų po vieną ieškotų ir rinktų̃ DP89.
| prk.: Viršum jūrų žilo ploto vėjas debesis jau renka rš.
| refl.: Žmonės reñkas K. Pirkia didelė, tai tenai daugiau riñkos Pb. Priebrėkšmiais, atlikę nuo darbo, rinkosi dvariškiai prie Topylienės Žem. Užmatysi, a jau reñkasi kas gegužinėn Ssk. Dabar prieš dieną reñkas [šokti] Pst. Gentys suvažiavo, kaip musys pradėjo riñkties LKT62(Pp). Renkasi kaip varnos prieš lietų LTR(Al). Jie dabar posėdžio renkasi J.Jabl. Vyrai, moterys pakrante šiandien renkasi į šventę E.Miež. Seniau raganų rinktas šito kalno viršūnėj A.Damb. Vos spėjo suolus sustatyti, pradėjo ir žmonės rinktis J.Avyž. Ir rinkos jop daug minių Ch1Mt13,2.
6. kaupti, traukti į vieną vietą ką pasklidą: Arklio pasagos reñka sniegus (neišbyra po jomis patekęs sniegas), ir susimina kaušai Šts. Šviesai einant pro renkamąjį lęšį, spinduliai lūžta ašies kryptimi rš.
| refl.: Debesys reñkasi, bus lietaus Dkš. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč. Tuoj tie visi kaulai ir mėsos pradėjo krutėt ir rinkties an vietą BsPII296. Labiausiai šaltis renkasi, kai durys valio[je] (atviros) Lnkv. Pikti žodžiai pradeda rinktis jos lūpose I.Simon. Akyse renkasi ašaros I.Simon. Martyną vėl ima pagunda kareiviškai nusispjauti. Jo burnoj jau renkasi seilės I.Simon. Vėl renkasi jėgos išvargintame kūne J.Paukš. Čia paarta, gal riñksis (byrės į batus einant) Pls.
7. Lž, Vkš, Btg, Rd imti nuo pradalgio ir rišti į pėdus: Ejau dienums rugių riñkti Užv. Nu keturiolekos metų rugius rinkáu po tėvu Krš. Praniukas rinko Kasparui M.Katk. Geriau rugius riñkti, neko pri vaiko sėdėti Rdn. Pjaus su dalgeliais rugius: motriškosios riñks, vyrai pjaus Gd. Dvylekos metų aš jau rugius rinkáu Vn. Vieną kartą aš renkù renkù rugius, nėkaip nebspėju Lpl. Vežimus myniau, rugius rinkaũ Pšš. Pradalgę reñka į pėdus LKT160(Šlv). Iš po pjautuvo reñkam [rugius] ir vežam [, kai sausa] Pls. Pradilo dalgelis, tankiai brūkštuojamas, pavargo mergelė, rugius rinkdama LTR(Šts). Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti, eis mano mergelė paskui mane riñkti JV420. Aš nemoku rugių rišti, nei miežaičių rinkti RD107.
ǁ imti nuo kraikos (linus) ir dėti pėdais: Tada kloja linus, reñka, riša in kūlius Šlčn. Klojam linus in pievos i paskui reñkam Dv. Kap jau atsiguli [linai], reñkam, pirtį kūrinam, džiovinam Eiš.
8. imti nuo lauko, valyti, vokti: Dideli darbai būva tik tada, kap nuo laukų reñkam Dsn. Prispėję rugiai, reikia riñkt JnšM. Jei ne lietus, reñkam nuog lauko ir vežam kluonan Pls. Nušienav kąsnį šieno ir nèrenka namo Lz.
9. tikrinti rūšiuojant, atmetant netinkamus: Netoli kolūkio raštinės moterys rinko bulves. Sėklines kapčiavo rš. Nuvėtytos, švariausios uogelės, nereiks nė riñkti Krš. Moterys popiet eis kanapių riñkt (rauti pleiskanių) Rdm.
| prk.: Neriñko, katras [vaikas] kaltas, abiem atatašė Klt. Aš tavo darbus nèrenku (netyrinėju, ką blogai padarai) Jrb.
| refl.: Kulipkėlė nesirenka, lietuvis tu ar lenkas. Guldo visus iš eilės rš.
10. ieškoti ko kuriam reikalui tinkamo, iš daugelio skirtis tinkamą: Kai kas švendrą traukia ar degtuką stumia, kai reñka dalgį Slm. Nuometėlis pirktas, krautuvėse rinktas LTR(Igl). Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji LB136. Ei močiutė, motynėlė, rinkai̇̃ ma bernelį JD295. Rinkai metus, rinkai ir antarus – ir neišrinkai dukrelei raunelės TDrIV113(Kb). Tarė … pakviestump prilyginimą šitą, dabodamas, kaip pirmas vietas rinko DP338.
| Ignas nutilo ir valandėlę nesiryždamas rinko žodžius J.Avyž. Jis ilgai niūniavo, rinko melodiją ir pagaliau uždainavo K.Saj. Reñka dieną bulbom sodint Klt.
^ Reñka reñka kaip Gelumbauskis beigelius Kv. Girio[je] kirstas, krome riñktas, an rankelių graudžiai verkia (smuikas) Alvt.
rinktinai̇̃ adv.: Jie išsirūpino iš valdžios leidimą kirsti medžius rinktinai LKGII529.
| refl. tr.: Vis reñkasi reñkasi – sausų malkų nebedaug liko [krūvoje] Ėr. Knygos lentynose sudėtos taip, jog kiekvienas skaitytojas laisvai gali vaikščioti po biblioteką ir rinktis, kas jam reikalinga A.Vencl. Jai (našlei) nebebuvo kaip riñktis: su dviem vaikais kas ims! Ob. Rinkis, mergele, vargo bernelį LTsI499. Vedė žirgą in žalią grūšią, rinkaus mergelę in savo dūšią TDrV174(Vlk). Kas manęs verks mano pakasynose, tą rinkis sau už tėvą S.Dauk.
| Liga žmonių nesirenka rš.
^ Rinkos rinkos ir išsirinko iš viso mesos bliūdo veršio uodegą LTR(Pp). Nešerk žolės su rasa, nesiriñk panos ant atlaidų Bsg.
11. šaukti, mobilizuoti: Žalnierius rinkti N. Naujokus riñkti NdŽ. Ąžuolėlio šakos linko, o mus jaunus vaiskan rinko LTR(Mrk).
12. LL285 skirti balsuojant: Rinkimų sistema laiduoja kiekvienam piliečiui teisę rinkti ir būti renkamam sp.
13. skirti, padaryti ką kuo: Mums žadėjo vis…, kada mus rinko ig sūnus Mž51. Atstovus rinkdavom, rodos, tik trejiems metams J.Jabl. Riñkti atstovu, vadu NdŽ. Rinksim tave į pirmininkus rš. Aš patsai tapau valdovu ir nežinau, kad mane kas būtų rinkęs V.Krėv.
| refl. tr.: O kolektyviniam ūky paprasčiau: vadovybę patys valstiečiai renkasi rš.
14. dėti iš raidžių tekstą, rengiamą spaudai: Kūrinys kartais dar nebūdavo baigtas rašyti, o jį jau rinkdavo spaustuvė, nes laukti nebuvo galima rš. Iki Ignotas skubėjo įsirengti požemyje, Karolis išmokė Karusę rinkti raides rš.
ǁ sudaryti reikiamą skaitmenį (sukant telefono diską): Viktorija paėmė telefono ragelį ir ėmė rinkti numerį rš.
15. jungti į daiktą atskiras montuojamo mechanizmo, įrenginio dalis: Agregatus galima rinkti individualiai ir sroviniu būdu rš.
16. daryti raštus audžiant: Sajonus pačios irgi audė, pačios žiurstus ko nopuikiausius staklėse rinko V.Piet.
17. dainuoti sutartinės rinkinį: Rinkėjas renka, o giedotojas neatkartoja tų pačių žodžių LTII101.
ǁ giedotinai, giedamai skaityti: Nė vienas iš jų nemokėjo maldų rinkti Grž.
18. imti (pačią), vesti: Ją riñko iš savos vesės Zt. Mūsos mergutos panuvažiavo Lotvon – čia nėr kam riñkt Lz. Sūnaitis manas, neriñk jos Lz. Lietuvnykai neriñko, o až ruskų nenorėjau Lz.
| refl. tr.: Aš čiut nenumiriau verkdamos, kad anas jos nesriñkt Lz.
19. imti (ranka ar kokiu įrankiu): Rinksiù visa (visų valgių), rinksiù – nereikia pravarinėt (raginti) Lz. Pautienę šaukštu reñkam ir valgom Lz. Iš pirkios reñka ir neša jai Lz. Čepela skarvadą riñktie Lz. Merguta merguta, reñk rankom mane, o nenori rankom – reñk šakėm per slenkstį Lz. Kad aš itų lazdų nerinktáu rankõs! Lz. Duoma jam zalato – anas vėl nèrenka Lz. Tau duodant, jie renka, tau atveriant ranką tavą, jie pasotinami yra geru BBPs104,28. Ana [v]andenį reñka (semiasi) iš mūsio šulnio Lz.
^ Neriñks jo velnias Ds. Bernioko velnias neriñks, o mergiotė vargs gyvenime Ut. Kur jis eina tokią naktį? – O, neriñks jo galas! Mrj. Neriñks galas tas malkas – ryt sunešim Dkš. Valgom gerai, ale velnias reñka (neina į naudą), i visa Vdš. Skubos darbą velnias renka LTR(Vl). Dagi nerenka biesas (turtingas) – kitiem pinigus skolina An. Kad tave perkūnas rinktų! (keik.) Yl.
| refl.: Reñkasi (įsikimba, stveriasi) až arklio uodegos ir joja Lz.
20. atiminėti: Kam jūs tep rabavojat, visa reñkat? Rod. Riñko arklius niemčiai Rod.
21. paimti, areštuoti: Čia jau jį reñka tiurmon LKKII206(Zt).
22. dėti (į ką): Koja prikulta – gipsan riñko Zt.
| refl. tr.: Ana renkasi̇̀ [bulvių] vel kiton terlykon (puspuodynėlėn) LKKII204(Zt).
23. refl. tr., intr. imtis (darbo): Aš jau darbo nèsrenku – aš jau sena Lz. Reikia riñktis až kuodelio (sėstis verpti) Lz.
24. apimti (tam tikrai būsenai): Piktumas reñka, kad nerašo Lz. Manę miegas nèrenka Lz. Mane juokas reñka Lz.
25. gerai imti (apie skustuvą): O ką, reñka britva barzdą? Lz.
26. imti, kraustyti (nuo stalo): Kode[l] stalas nèrinktas stovi? Dglš. Kas valgo, ė aš vis stalą renkù Trgn.
ǁ tvarkyti: Nerinktoj pirkioj gyveno Dglš.
27. refl. N, Sut, I, GrvT132 rengtis, ruoštis (ką daryti): Kelian rinkuosi SD408. Rinkõmės rinkõmės [pirkti] ir nepirkom Tvr. Nu, tai renkies ir važiuo[j] (važiuok) par tetą LKKXIII27(Grv). Kap pavasaris ateima, reñkasi dirbt až lauko Lz. Jau renkúos pakalbėt Ad. Rinkõs rinkõs lietus, ir nieko nebuvo Kli. Rinkõs, rinkõs lyt, tai i dav[ė] (smarkiai palijo) Ad.
28. refl. skirstytis: Patalkis reñkas laukan, maž tebuvo šnapšės Šts.
29. refl. dvėsti, baigtis: Jau mūsų juodis dėl dusulio riñksis Žgč. Ta juodgalvė avis jau, tur būti, greit riñksis: nebkelia nė kelti Grg. Bene riñktis nori, kad nebevalgai? Grg.
30. refl. pradėti augti, taisytis: Pomidorai buvo prasti, o rudenio pusėn ėmė riñktis Antš.
◊ [sau] į gálvą riñkti
1. stengtis įsiminti, dėmėtis: Dabar žmogus visa ir galvon nèrenki, o tada tai mokėjom visokių tę giesmių, sekmių LKKII226(Lz).
2. kreipti dėmesį, rūpintis, jaudintis: Anas galvon nèrenka Lz. O kalvis nerenka sau galvon Aru32(Lz).

pýpliauogių išei̇̃ti riñkti Kt sušalti.
(kieno) trùpinius (pė́das NdŽ) riñkti mėgdžioti, sekti: Jau taip reñk tėvo trupinius! Rs.
varpùs riñkti prieš pradedant skambinti visais varpais, skambinti iš pradžių su vienu, paskui su kitu varpu: Jau pradėjo varpùs riñkti, greit būs pamaldos Šts. Jau reñka varpùs, tujau skambins sumai Šts.
(kieno) žodžiùs riñkti kartoti, sakyti mėgdžiojant: Vaikai, negražu motinos žodžiùs riñkt Rs.
apriñkti, àprenka (apreñka), -o tr. K; Q167, H173, SD198, B, Sut
1. DŽ, Pb kiek nurinkti: Nueik agurkus apriñkt Gs. Jau gal ir àprinktos yr mėlynės Erž. Iš ryto buvo aviečių, dabar vaikų àprinkta, àprinkta Gl. Giliukus išneš, išnarinės, ir taip jau àprinkta Krkn. Malkas visas apriñko Dglš. Obuolių nereikia kratyt, reikia apriñkt, tai ilgiau stovės JnšM. Jau apriñko riešutus Btrm. Po dvi obelis àprenkam – stiprūs, macnūs obuoliai Dv. N’àprinktas medis KII261. Mažai jų (viržių) možna pririnkt: aprinkti̇̀ labai Str. Lietuviai, nakčia pagal palaidojusys kūnus ir grobį aprinkusys, auštant ties mūrais Kijevo sustojo S.Dauk.
| Šitie popierėliai (musgaudžiai) àprenka muses Ėr.
| prk.: Mirtis jau apriñko keletą tų gėrovų (keli begerdami jau mirė) Gs. Apriñks Dievas senius (vienas paskui kitą išmirs senieji) – Dievui visi geri Lkm.
| refl.: Uogos dabar apsiriñkę Ds. Jau braškės biškį apsiriñko: vienas ateina, kitas, tai vis uogikę Vdk. Kap apsiriñko obuoliai geresni, tai ir itiej geri Arm.
ǁ nuimant apnaikinti, pašalinti: Tik apreñkam vakare [Kolorado vabalus], rytą i vėl anys skrenda Ad. Plaikstos su vyrais, o vaikams utų neàprenka Šts.
2. aplasyti: Vištos apriñko sėjant rugių pakraščius, dabar ir reti Ds.
ǁ po kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą): Grūšeles apriñko telyčia Dglš. Ateina ana (lapė), te apreñka, apėda, o kapkono nekliudo Dgč.
| refl.: Apsiriñko mėsa (nebėra, suvalgyta, kur tik jos kiek buvo) Lp.
3. didumą paimti, pašaukti: Iš kaimo visus geruosius vyrus aprinko [karui] rš.
4. Kp, Al rasti, skirtis tinkamą: Apriñk man kur gerą arklį – pirksiu Rm. Vison parapijon tokio žmogaus neàprenku, kap jis (labai geras) Lp. Aš neàprenku, kas už jį gudriau pakalbėtų Jnšk. Tas kelmas apriñktas didesnis, nebegali išraut Lnkv. Alksniokas buvo vienas api̇̀rinktas Strn. Apriñki vietelę, apriñk bernužėlį JV29. Tada mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti BsPII53. Praustis tik vieną šaltinį buvo aprinkę LTI185. Eidamas žiūriu, kur triobos statyt, tai šitą vietą aprinkaũ Ob. Marija gerą dalį aprinko, kuri nuog jos nebus atimta VlnE167. Anys pirmosias vietas aprinklavo VlnE115. Idant kiekvienas [pakviestasis] aprinktų sau galiausią vietą DP341. Kursai vietą aprinkai PK95. Idant jis žinotų pikt atmesti, o ger aprinkti VlnE148.
| refl. tr. N, Š, RtŽ, Rd, Slk, Antz, Kp: Apsiriñko vardą Magdelena Krš. Apsiriñk paną, nevaikščiok vienas Vn. Tu rasi jau turi kurią apsiriñkęs? Rg. Vienan kaiman apsiriñko mergaitę Rod. Apsirinkaũ sau mergelę iš viso pulkelio Sdk. Toks ten iš jo ir jaunikis: žmonos savoj parapijoj negalėjo apsiriñkt Srv. Nesiženija – apsiriñkęs neturi Vb. Bara man tėvelis ir motinėlė, kad apsirinkaũ sau mergužėlę (d.) Ps. Pavasarį parskrido – tujau ans (varnėnas) apsi̇̀renka vietą, tujau deda kiaušelius Sd. Nakvynei apsirinkau gerą vietą rš. Jie apsirinko šakotą eglę ir apsinakvojo ant jos LTR(Žm). Apsirinkaũ savo buvimą Vs. Ne tą kelią apsirenki̇̀, kursai laimėn veda BM452. Daleista apsiriñkti darbai tokie, kokių nori ir kada nori A.Baran. Kad aš jums po akių dedu gyvastį ir smertį, kad jūs gyvastį sau apsirinktumbit brš.
ǁ refl. Sut būti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padaryti: Vos àprenkas ižg šimto vienas, kuris pildytų įsakymą jo DP39. Apsirinkęs ant ko SD315.
5. paskirti iš daugelio (kokioms pareigoms): O kodel jaunesnių neapreñka [dirbti]? Pb. Jį apriñko brigadyrium Vdn. Petrą apriñko seniūnu Sv. Senį vilką aprinko klausytoju LTR(Lp). Susrenka visas kiemas, kataras [skerdžius] geriausiai patinka, tą ir àprenka Grv. Aš tave aprenku sau už tėvą S.Dauk. Bitės pačios apreñka motiną Vdn. Kariau už mus vyras macnas, kurs nuog Dievo est aprinktas Mž396. Jis žinosi ne žydų pačių ant karalystės aprinktas BPI110. Norėjo aprinkt jo ažu mesijašių SPI34. Kunigas buvo àprenkamas pagal zokano DP27. Aprinktas karalium MP89. Įstatau, aprinku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Aprinko tave, kad pabudavotumei namus Ch1Krn28,10.
| refl. tr.: Aprenkuos tave sau už motiną P.
6. Dsn, Str, Lp apvogti, apiplėšti: Milicija [jį] paėmė už tai, ką apriñko žmogų Aps. Apriñko šitą malūninyką – ką jis ten prisaugos Grv. Šiemet tai mus suvis apriñko Pst. Ale kai paprašysi, tai patį apriñks JnšM. Tę dieną apriñko tą dvarą Prng. Vienus metus ir mane apriñko Šlčn. Mažu kas apriñko tę namus Lz. Ir vaikai Izraelio … aprinko (aprinkinėjo, applėšė) abazą BB1Sam17,53.
ǁ pavogti: Bernai apriñko mūsų kalnius, veilokus Pst.
ǁ refl. tr., intr. susigrobti: Apsriñko Onelės turtą svetimi Dglš. Apsriñko, per brolį nuvažiavę, tada brolio nereikia Dglš.
7. aprengti, apvilkti: Vaikelius aprėdė, apriñko ir parvažiavo par marias Grv. Apriñko diedą kap poną, ė bobą kap ponią Aru15(Grv).
| refl.: Mergaitės apsriñko tautiškais rūbais Grv. Jaunoji laukia jaunojo dar neapsriñkę Lz. Regi – ką kas baltai apsriñkęs stov Grv.
8. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Cigonkom apsriñkę vaikščioja [per Užgavėnes] LKKXIII27(Grv).
9. aptvarkyti, apvalyti: Apriñkit jūs padą didumą, reiks rugiai vėtyt Trgn. Reikia stalas apriñkt Klt. Apriñk kambarį Db.
| refl.: Reikia pirkioj apsriñkt Dglš.
10. refl. apsistoti, apsigyventi: Nebuvo kur apsiriñkt [, atvažiavus į naują vietą] Grv.
◊ kudlàs apsiriñkti apsipešti, apsimušti: Apsi̇̀renka kartais [vaikai] kudlàs Grd.
paapriñkti, paàprenka, -o (dial.) tr. atimti, sugrobti: Paapriñko visa ką niemčiai Str.
atriñkti, àtrenka, -o tr.; Q162
1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti) Dkš. Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų Žvr. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius], kol stipriausią atrenka J.Balt. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia A.Vencl. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam (karaliui) pamačyt BM254.
atrinktinai̇̃ adv.: Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta rš.
| refl. tr. Š: Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei Ds. Atsirinkai̇̃ savo kailį? Mšk. Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko LTR(Mrk). Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras! Skrb. Kaip mes rubežius atsiriñksim? Vad.
2. suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys V.Myk-Put. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria Klt. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas Mrc. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu) Vrn. Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitam Ml.
3. N gauti, paimti: Duoklę atrinku SD256.
| refl. tr.: Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom Skrb. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu BM202(Grnk).
4. suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią Nt.
ǁ refl. susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėms Šts.
5. pasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams], nieko nėra dauges LKKIX202(Dv).
6. atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką Kli.
| Anas atriñko būstymą mumi LKKIII117(Zt).
7. nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą Žem. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėst Trgn.
8. suparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo Dv. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñko Rod.
◊ posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat Žmt.

×dariñkti, dàrenka, -o (hibr.) tr.
1. iki pilnumo pririnkti: Dariñk pilną kašelę Mlk.
2. rasti tinkamą, išrinkti: Skietas sunku dariñkt Trgn. Kokias tu velnio kalvis – packavos arkliu[i] nedàrenki! Lp. Aždūmoj[o] anas ženytis ir pats sau mergos nedàrenka Lz. Labai graži merga – nedariñko sau bernų Lz. Laiko nedariñksim pamirt Aps. Dar̃ nedarinksi̇̀ laiko: kada arklį govė ir sodina Rod. Tiek sekmadienių buvo, ir nedarinkai̇̃ kada atvažiuot Alks.
| refl. tr.: Piršliai važiavo, vis nedasriñko, i dabar senmerge Ad. Nedasriñko [žmonos], i šiandie gyvena vienas Ad.
įriñkti, į̇̃renka, -o tr.
1. K po kiek imant, įdėti, įmesti: Įriñk bulvių [į krežį], reik jau kaišti pietams Šts. Įriñk truputį bulbių šitan keselin Š.
| refl. tr. K: Įsiriñkom pintinėlėn truputį uogų Š.
2. refl. tr. įsismaginti rinkti: Įsiriñkom (uogas) šitoj vietoj, tai toliau nebenorim nė eiti Š.
3. iš įvairių šaltinių gauti, surinkti: Jis daug piningų įriñko, įėmė KI509. Vislab taip surokuota, kad tiek išleidžiama, kaip įrenkama Kel1865,50.
4. Š įausti: Gale rankšluosčio rinkiniai įrinkti J.
5. Lz gražiai aprengti, apvilkti: Añrenka [mirusį], rakštin padeda LKKXIII27(Grv).
| refl.: Viso atvežė iš ten insriñkti LKKII209(Zt).
6. paruošti, padengti (stalą): Ir iñrenkam stalą gražiai, ir ateima svečiai LKKII209(Zt).
7. refl. įlįsti: Anas te kaiman insriñko ir geria Švnč.
išriñkti, i̇̀šrenka (išreñka), -o tr. K, Š; H173, R, Sut, I, M, LL182
1. DŽ, Tvr renkant visus paimti: Išrinkti̇̀ visi grybai Vdk. Dabar išriñkta, ale būta aviečių Ob. Vienoj dienoj išrinkai̇̃ – kitoj i vė priaugę [uogų] Dgč. Dabar išreñka dar baltas [uogas] Pb. Išriñk žirnius iš šiugžmų ant virimo [= virimui, virti] J. Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt LTR(Ant). Palik vištai padėlį, neišriñk visus Trg.
| Kiaulės išreñka gyvates iš miško Klt.
| prk.: Išriñko Dievas senius Rud. Po vieną, po vieną ir išriñks visus [senuosius] Krš. Šįmet renka gripas senukus: pas mus nemažai išriñko Plv.
^ Ji iš po odinos (gyvatės) kiaušinius išrinktų LTR(Grv).
| refl. H173, K.
ǁ vieną po kito išimti, pašalinti: Kol jau išriñko [minas], bijojom ir į daržą įeiti Pp. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti̇̀ Lpl. Mėsą atvėsinti ir išrinkti kaulus rš. Tik išrenki akmenis iš dirvų, žiūrėk – ir vėl prisiaria Ds. Kūliai buvo neišrinkti̇̀ iš žemės Šv.
| Seliūnu buvo po karo, ir stiklus išriñko (išdaužė, išmušė) Vn.
2. Plng iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Tik pinigai išriñkt [iš žmonių] Lp. Maž ir rendo nei̇̀šrenka – delto šeši šimtai išriñkt! Mlt. Išrinku (orig. išrikku) donį SD408. Net iš raštų ne visi hidronimai išrinkti (išrašyti) KlbX283(J.Balč).
3. vieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuoti: Ateis šaltas rudenėlis, išrinks jaunus bernužėlius LTR(Sb).
4. gauti pajamų, parduodant po kiek: Iš vienų agrastų išriñko šimtą rublių Krš. Už obūlius išriñko a du šimtu Rdn. Pusantro tūkstančio išriñko už pieną Nmk. Arendai mokėt kiek reikėdavo, iš vien linų išriñkdavau Sml. Visus aruodus turės išpilti, kol išriñks tiek pinigų Jnšk. Iš to sodo išriñks kelis šimtus Jrb. Iš vieno pūro ką jie i̇̀šrenka pinigų! Srd. Ìšrenka daug pinigų už medų Bb. Už vienus kiaušinius ko tik ne šimtą litų išrinkaũ Srv. Iš smetonos daugiau išreñka, kaip iš sviesto Ėr. Už grybus galima gerus pinigus išriñkt Rm. Iš žemės nebegalėjo nuošimčio išriñkti, o apie skolą nėr ko ir kalbėt Rm. Mirk, ir tai šitų pinigų neišrinksi̇̀ Trgn. In šimto rublių iš pieno išrinkaũ Dglš. Mokėsime išrinkti iš jo pelną A1884,379.
| refl. tr.: Karvė jau pašarą savo išsiriñko (už pieną jau gauta tiek, kiek išleista pašarui) Jrb.
5. kurį laiką imti ir rišti pėdus: Dvylekos metų aš dešimtį dienų rugius išrinkáu, dabar šešiolekos metų drimbailos neina Krš. Išrinkáu dešimt dienų rugius, gavau tris rublius Krš. Tris dienas rugius išrinkáu, o nepavargau Trk.
6. peržiūrint atmesti, pašalinti netinkamus: Paki jūs papietuosit, tai aš vienas išrinksiù šituos grūdus LKT286(Msn). Gražūs grūdai – kaip išrinkti̇̀ (be šiugžmų) Jnšk. Išrinkaũ kanapę an marių krantelio DrskD258.
7. R129, DŽ išskirti, paimti iš daugelio gerąjį: Pernai tokių obuolių išriñkom gražių – tokių raudonų dryžų Jrb. Vilną nuo nugaros išriñko, o prastą paliko Klvr. Mumis išriñko tiktai iš Mažeikių, kas mokėjom šiek tiek rašyti Akm. Išleis tą vandenį, karosus išriñks didiliūsius, mažūsius paliks Vž. Apsidairę išrinko laužui vietą ir nuėjo skinti sausų kadugėlių K.Saj. Išrinko gerąsias [žuvis] in rykus savus, o piktąsias oran išmetė DP524. Išrinkiat ir imkiat avis kožnas savo šeimynai ir papjaukite BB2Moz12,21.
išrinktinai̇̃ adv.: Buvo tat jau išrinktinai gera medžiaga pastatymui laivės I. Lindynė buvo išrinktinai gera I.
| refl. tr. DŽ: Kad mylit žuvelę, suvalgaite, sėste, ažukandinėjat, gerelesnę išsirinktè LKT392(Brsl). Išsirinkaũ patį geriausią KlbIII16(Lkm). Par vasarą ganos [avys], o rudenį išsi̇̀renkam Mšk. Laikraštis pats sau išsirenka iš prisiųstų straipsnių tuos, kurie jam patinka, o ne tą, kas ką pakiš V.Kudir. Neišsirinksi darbo Ps. Išvažiavo ožkų pirkt, jis negavo išsiriñkt JD547.
^ Išsirinko visų kirvių kaplį LTR(Ldvn).
išsirinktinai̇̃ išsirinktinõ: Bagotam jaunikiui mergų išsirinktinõ pilna Vj. Davė išsirinktinõ kirsties miško Vj.
8. suieškoti tinkamą: Tu išrinkai̇̃ ma[n] bernelį kaip girios stuobrelį JD295. Aš išrinksiù tau bernelį, pošnios artojėlį DrskD103. Aš iš visos Lietuvos neišrinkau sau panos (d.) Dbč. Nė vienas neišriñkom i neišriñksim [sūnui žmonos] Vel. Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, ir tarnus sau i̇̀šrinktus apjekti mokina K.Donel. Bus kas išrenkąs J.Jabl. Jis su kitais egzaminų komisijos nariais išrinkdavo rašomojo darbo temą KlbV61(J.Balč). Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkai̇̃ išdabinai tokį gražų vardelį (d.) Drsk.
| refl. tr. N, Š, J: Nu ale kad išsirinkái paną su tokia ilga nose LKT108(Tt). Išsirinko tėvutėlis dėl savę draugelę, o dėl mūsų našlaitėlių aštrų erškėtėlį (d.) Šmn. Išsiriñk, mergele, sau vieną bernelį DrskD109. Neieško, tai ir neišsi̇̀renka [žmonos] Lel. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau SkvJn15,16. Nagi senis (vyras) išsirinko [vardą] Mžš. O kad būt daiktas išsi̇̀rinktas, tai greit persivežtum Azr. Laiką tokį išsiriñkot Rš.
^ Išsirinko iš viso bliūdo veršio uodegą LTR(Grk).
9. paskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo): Jį dabar išrinksią (paskirsią) mokytoju J.Jabl. Gerai sakė ir karalaitis buvusysis, tos žemės karaliumi jau išrinktas J.Jabl. Tris žmones kiemas i̇̀šrenka apiekūnais [našlaičiams] Grv. Mus savi už sūnus išrinko PK112. Eš jus iš svieto išrinkau, dėl to neapkenč jūsų svietas VlnE177. Daug pakviestų, bet maž išrinktų DP526. Išrink mumus vyrus, išeik bei kariauk priš Amalek BB2Moz17,9. Sau velytas, išrinktas R177.
^ Girdėti visiems, regėti tik išrinktiems KrvP(Al).
| refl. tr.: Ans būtų už pasiuntinį muni išsiriñkęs Akm. O tarp liudininkų išsirinko vilką bei lapę K.Donel.
^ Motinos neišsirinksi LTR(Srd).
10. LL113, DŽ paskirti balsuojant: Išrinkti į pirmininkus LKKVII98. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put. Rinkėjai gali bet kuriuo metu atšaukti teisėjus ar tarėjus ir jų vieton išrinkti kitus sp. Konferencijos darbui vadovauti buvo išrinktas prezidiumas sp.
| refl. tr.: Ir dar sako: išsirinko pirmininką, pabuvo dvi savaites, atėjo naktiniai ir nupylė V.Bub.
11. refl. išsiskirstyti: Išejo, išsiriñko žmonės, kiti suejo Alks. Jaunimas greit išsiriñko iš kuokinės Rš. Jau visi iš gryčios išsiriñko Tvr. Išsiriñkit jūs iš čia, ba jūs čia daug priviso (atkalbant nuo gyvačių) Ml. Pacukai irgi: jeigu sugausi, užmuši kiek, tai išsireñka paskui Str. Visi žmonės išsiriñkę, nieko namie nė[ra] Vl. Visi svečiai išsirinko arba pakerčiais sumigę knarkė Žem.
12. padaryti raštus audžiant: Novalačkų galam išriñkdavom visokio rašto žičkus: kvietkelius, paukščiukus ir kitokius Ps. Įvairumo dėlei spalvotos rašto juostelės būdavo išrenkamos žvaigždutėmis, vingeliais, rombiukais ar kitu nesudėtingu rašteliu rš. Audeklo dugnas dažniausiai būna šviesus, o išrinktasis raštas tamsus rš.
13. paimti, areštuoti: Ižriñko ir pasodino [į kalėjimą] LKKII206(Zt).
14. išimti ranka ar kokiu įrankiu: Aš teipo stoviu ir žiūriu an tų galkų, kur mama išriñko iš pečio Eiš. Košę iš piestos i̇̀šrenka kaukorin Dv. O anas (gaidys) ir visus pinigus ižriñko iš pono skrynios ir parejo pas diedą LKT400(Rod).
15. atimti: Mano daržinę išriñko Zt.
| Išrinkai̇̃ (išnaikinai) gražumą iš mano veidelių (d.) Grv.
16. išardyti: Jei sergantis sunkiai miršta, tai reikia lubas išriñkti – greit mirs (priet.) Dbč.
17. sutvarkyti: Kai išrinkaũ kamarą, net šviesesnė: buvo ažkrauta baisiausia Trgn.
18. refl. išsiruošti, išsirengti: Išsirinkt an kelio SD394. Tingiai išsirinku ir prademi ką dirbt SD21. Visi buvo išsiriñkę Lietuvon Grv. Duok mums ant smerties prietemio atminti, geroj sąžinėj iš čion išsirinkti KN249. Išrinkos atlankytų Elžbietos DP472.
19. refl. išsigauti, išsibrauti, išlįsti: Moteriškė sėdos an lokės, o bernėkas an kito lokyčio ir nuvažiavo – išsiriñko ani iš medžio an lauko ir padvažiuodinėjo nuogi selų Aru31(Lz).
20. refl. pasipuošti: Kap kur eimi, reikia išsiriñkt Lz.
21. surasti: Kitas ydas ana išriñko ir nevažiavo į svečius Šts.
22. išbarti: Išrinksiu aš jį kada ažu itus darbus Vrnv. Po svieto akimu kap išrinksiu jį, tai net sčiaudės Vrnv.
23. pažinti iš daugelio: Kai ineisiu pulkelin, neišrinksi manęs LTR(Rš). Neišrinktas, nesusektas, nepažintas I.
◊ aki̇̀s išriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių̃ neišriñko Auk.
danti̇̀s išriñkti duoti antausių, primušti: Nenorėk, kad aš tau danti̇̀s išriñkčiau Šv. Aš jam kada kalvek išrinksiù danti̇̀s Arm. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domas Žem.
nuriñkti, nùrenka (nureñka), -o tr. K
1. N, DŽ renkant visus nuimti: Dabar ir aviečiai nedideli – pirmieji nurinkti̇̀ visi Ob. Prieš rugių pjovimą reikia tas uogas nuriñkt Rm. Jau baigia avietes nuriñkti Brž. Juoduosius serbentus nurinkaũ Jrb. Nū̃rinktos tos bruknės, ka ten visai nėko nebėr Pp. Nurenku uogas, uogauju R7. Nurinkaũ [kiaušinius] nuo tvarto, nuo sklepo – torelką prisdėjau Klt. Visas varpas nu miežienos nūgaliai nurinkaũ J. Varpas nuo dirvos nuriñkti KI202. Atlekia svetimi vaikai, nùrenka, nùrenka grūšią Lp. Kad nurinksi vynyčią tavo, tada nerinksi paskui tavęs uogų Ch5Moz24,21. Aš juos taip nurinksu, jog nė viena kekė neliks ant vynmedžio CI25.
| prk.: Visas ankstyvo rudens spalvas nurinko naktį vėtra rš. Ašarėles nuo akelių tartum uogas tau nurinksiu rš. Vanduo nuriñko (nuplovė, nunešė) žmones nuo pluosto, ir pluostas pagrimzdo Krt.
| refl. tr. N.
ǁ nuimant vieną po kito pašalinti: Nureñkam, kad kur pamatom kirmėles [ant kopūstų] Ad. Akmenėlius nurinktáu LKKIX209(Dv). Aš tuos pilkus akmenėlius rankelėm nurinksiu LTsI525.
| refl. tr.: Nusirink spalius nuo kupros Ėr.
ǁ nuravėti: Kad kokią vagelę [sūnus] nurinktų̃, vis man mažiau būtų Mžš.
2. nulasyti: Paukščiai nuriñko šermukšnio uogas Ėr. Vištos užeina, nurenka [serbentus] Vdk.
3. nuimti derlių, nuvalyti laukus: Nurinko rugelius, bulbas išsikasė Aps. Jau visa kas nùrinkta nug lauko Grv. Daržus visus nurinkaũ Dglš. Visa žemėn pasėjom, o paskui reikia visa nuriñkt Dv. Visą naudą nuo laukų nuriñkom Zr. Pusę varsto bulbų nuriñkom (nukasėme) Kp. Tik bulbos liko nenùrinkta Str. Bulbes tas nùrenki prieš kūlimą, tai labai gerai Mšk.
| refl. tr.: Nusriñkom nuo lauko visa ką Prng. Ar jau nusirinkai̇̃ bulbes? Grz. Daržą nusi̇̀renku pati Btg.
4. iš daugelio rasti, išskirti tinkamą: Rinko rinko ir nenuriñko man kepurės Jnšk. Nurenkame gražią dieną ir visi mokiniai einame į mišką M.Katk.
| refl. tr.: Nusiriñko sau gražią mergelę Vb. Jau nusirinkai̇̃ mergą, ko neimi? Jnšk. Gražus vyras niekad gražios nenusi̇̀renka Skr. Aš tuos čebatėlius nusirinkaũ ir žadu pirkti Jnšk.
5. refl. tr. prastai išsirinkti: Rinkosi rinkosi, kur geresnė žemė, ir nusiriñko Ėr. Rinkos rinkos geriausius arklius ir nusriñko vienan galan Vj. Kad jis nusiriñko žmoną: nė pačiam pažiūrėt, nė kitam parodyt! Bsg. Ar išsiriñko, ar nusiriñko [jaunikį]? Ėr.
6. DŽ, Gs, Kp paskirti (kokioms pareigoms): Ar seniūnas liks tas pats, ar kitą nuriñksit? KzR. Visi atstovai jau nurinkti̇̀ Ėr. Antanaičio Praną kokiuo vyresniu nuriñko Srv. Kokį jūs starastą šįmet nuriñkot? Jnšk. Mano tėtė buvo nùrinktas gaudyti vaikezus Lnkv.
7. Krns nuimti, nukraustyti: Stalą nùrenkam, eisim gulti Erž. Aš nurinksiù stalą Švnč. Nuriñk nuo stalo Arm. Nuriñk pečių, kad nesudegt koks rūbas Trgn. Ji tik dabar nurinko viską nuo pusryčių stalo A.Vencl.
| refl. tr.: Aš pati nusiriñksiu [indus] nū stalo Erž.
8. nuardyti: Laužus (lūšnas) nuriñko jau – tvarko Klt. Tvora nùrinkta Dglš.
9. refl. nusivilkti, nusirengti: Atejau gryčion – negaliu nusiriñkt Kkl.
10. išvogti, paimti: Tai, sakai, Jonienei nuriñko visą mėsą? Upt.
| refl. tr.: Čeraunykas nuo tvoros matkus, rūbus nusriñkdavo Dglš.
11. refl. BŽ589 nuskaidrėti, nusistoti: Nusirinkęs alus R, MŽ, N. Nusiriñkęs (čystas) alus KI239.
panuriñkti, panùrenka, -o (dial.) tr.
1. vieną po kito nurinkti: Darbinykai akmenis nūnai panuriñks Dv.
2. viską nuimti, nukraustyti: Panùrenka nuog stalo, nuog skotertės vitvisa Dv.
3. viską iš eilės sudoroti, nuvalyti (nuo lauko): Mes jau panuriñksim visa nuog lauko Dv.
4. pašalinti, iškirsti: Dabar vėl medžią panuriñko nuog to lauko Dv.
5. nurengti: Tiej vagiai juos būt panuriñkę Lz.
papanuriñkti, papanùrenka, -o (dial.) tr. visiems visa nurinkti: Gaspadoriai akmenius papanuriñko Dv. Vaikai papanuriñko akmenius nuog kaniušinos ir supylė krosnin Dv.
pariñkti, pàrenka, -o tr. K; Q47
1. kiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.): Šiandiej nepasikepėm obuolių, mat niekas nepariñko Ds. Tai pavasarį eina parinkt uogų Pb. Marytė gal pariñks bulves Pc. Einam vieną krestį pariñkti [uogų] LKT111(Kltn).
| refl. tr. M, DŽ, Mšk: Spanguolių, mėlynių sau pasrenki miškuos Dgč. Eikit, moč, su viešnia obuolių sode pasriñksit Ds. Atvažiuoja in savo anytą, tai pasreñka uogų Smal. Beržyniukas yra, lepšių pasrenkam Dgč. Neturiu kuoj kūryt – net eidama bužulių pasirinkaũ Lzd. Einu į šlaitą malkų pasiriñkt Skr. Kiaulikei lapų pasi̇̀renku i pasipjaustau Vdk. Tas vaikas, būdavo, pasirenka šakučių, neša į miestą parduot BsPIV211. Pasiriñk da bulvelių Upt.
2. Dg, Pls, Dbč vieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidą: Ir varpytes pàrenka Šr. Rinko rinko pupeles ir nepariñko – viena liko Ad. Mano pinigai išmėtyti, reikia pariñkt! Lp. Nekoj eina ir pàrenka tas šukeles Asv. Pariñk varpas nuo žemės J. Broleliai berželius pakirs pakirs, seselės šakeles parinks parinks BsO44. Ir atlėkė gegulė, ir parinko plūksneles KrvD300. Kada tu tavo javus daguoji, neturi paskiausią varpelę parinkti CI166. Mus (sužeistus) pariñko sanitarai Kli. Aš mačiau, kai juos (žuvusius) parinko ir suguldė vienoje vietoje, greta, prieš palaidojant V.Krėv.
| prk.: Giltinė kap atskrido atšvokštė mūs dvaran, tai ir nušlav[ė] pariñko visus vaikelius (ps.) Rod.
| refl. tr., intr.: Tas žuveles pasrinko, pasrinko i kepa LTR(Ad). Lapė pariñkosi žuvis po krūmu ir ėda (ps.) Dv. Dabar nėr tokių žolių – pasriñko (jau surinktos) Vlk.
ǁ Grv važiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodinti: Pàrenka [autobusas] vaikus, ataveža mokyklon Švnč.
3. suėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytą: Karvės suėda bulbojus – kad tik būt: ir stranklelius pàrenka Rdš. Šuva pàrenka [kiaušinius] ant kiemo Mrk.
| refl. tr.: Tie ančiukai vis kaži ką no žemės pasi̇̀renka: a jie lapą, a jie žolę Jrb.
4. iš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gauti: Per bagotesnius pavažinėkime, ir parinksime pinigų Strn. Senelė vaikus išsiuntė į žmones duonos parinkt rš. Va ir čia kiek žinių parinkaũ, tai tyliu tik Slm. Reikės čia ir medžiagos parinkti, ir knygų paskaityti V.Myk-Put.
| Parenku (kopinėju) bites Sut.
| refl. tr.: Tėvas buvo išėjęs į kaimą su vyrais pasišnekėti, naujienų pasirinkti V.Bub. Aš ejau į Salantus žinių pasiriñkti Plt.
ǁ refl. Pln, Grd, Krš, Vkš, Skd prašyti išmaldos, elgetauti: Pasiriñkdamos ejo žmoginas Sg. Ejo pasirinkdamà nū žmonių Akm. Kol sveikas, dirbti nesunku, nereikia eiti pasiriñkti Trg. Padegėlis tur pasiriñkti – kur dings Pj. Gi šiaip teip gyvenu: po žmones eidama, pasi̇̀renku Upt.
5. kiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudaryti: Būdama namie, tai sviesto pàrenku, tai sūrį sudedu vaikams Rm.
| refl. tr.: Nustosim kokį mėnesį vežt pieną [į pieninę], gal sviesto pasiriñksim Srv.
6. sušaukti, suvesti į vieną vietą: Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus pariñko ir išvarė Smal. Visus buvo pariñkę ir panuvarę Lz.
ǁ suimti, sulaikyti: Anas juos davis ir gyvus pariñks Lz. Kas neklausė, anus pašaudė, pariñko Arm.
7. įstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.): Kai neprimato, tai ir nepàrenka Sb.
8. įstengti rišti pėdus: Nepàrenka rugių, slabnė[ja] Krš.
9. nuimti nuo lauko, sudaryti, suvokti: Ar jau pariñkot grikius? Lp. Prieš rugelius visą šieną parinktái, tada gerai i rugeliai Btrm. Linus a[p]mušdo pirma, potom pakloja, potom pàrenkam Btrm. Linus pariñkt MŽ, N.
| refl. tr.: Pasrenki̇̀ tik per kalnus rugius [lietingą vasarą] Strn.
10. pakasėti: Išeinam i bulbių pariñkti, i runkelius pavalom rudinį Klk.
11. gauti parduodant: Iž inpenėtas žąsis pariñko po du rubliu Zt.
12. surasti, išrinkti tinkamą: Kiaušinius pareñka tokius rident Pb. Važiuokim sykiu į mišką, padėsi pariñkt kaladžių lentoms Srv. Prastas maistras buvo, tai negerą vietą šulniu[i] pariñko LKT210(Dkš). Pariñkt reikia, kad daržas geras būt, kai statais [namus] Klt. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko J.Jabl. Kiaušinius prieš perejimą parenka: kada pūčka gale stačiai, tai bus gaidžiukas, o kada šone ir apskritesnis kiaušinis, tai bus vištytė LTR(Užp). Marytė jam ir arbatos pripylė, ir gardesnį kąsnelį parinko A.Vien. Tu parinkta tarnauti meilei Vd. Jis pas parinktus gaspadorius eina viešėti J. Pariñkit geriausį arklį dėl manę, išjosiu į pasaulį vandravot (d) Žln. Tam tyčia parinkta giesmė, prie jos pritaikinta graudi vargonų muzika I.Simon. Citatos dažniausiai trumpos, vykusiai parinktos rš. Gimus vaikui, Puplesis pats parinkdavo vardą, ir būtinai pagonišką J.Avyž. Iš krikšto parvežė Matavušą, močios parinktu vardu Ps. Gal dar aš nemoku žodelio pariñktie, motulės paprašytie? (rd.) LKT387(Rud). Reik tamstai pariñkti žodį (pagalvojus pasakyti) Pvn. Jonukelis, čėsą parinkęs, i vė an tą sliesorių [eina] Švnč.
parinktinai̇̃ adv.: Kožno neveš, tai veža parinktinai̇̃ Dkk. Buvo gerų vietų, ale parinktinai̇̃ Krš. Sėklinius agurkus galima rinkti parinktinai, nes iš anksčiausiai nunokusių agurkų gaunama geresnė sėkla rš.
| refl. tr. Lž: Liga kai ažeina, tai silpnesnius pasireñka Slk. Juodu seniai tą vietą buvo pasiriñkę Jrb. Triobom vietą pasiriñko ant kalnelio Ps. Duodavo pasiriñkt žemę bajoram, žmonės turėdavo išeit Skp. Pasiriñkęs laiką, atvažiuok pasiviešėti Rm. Galia ans pasiriñkti pačią menkiausią trobelę, lauželį LKT101(Kv). Bet amatą nekokį pasirinkai̇̃ Plng. Liga nepasirenkamà Skrd. Jin pasi̇̀renkas darbą, ne kiekvieną dirba Jnš. Žmogus turi pats sau kelią pasirinkti Vd. Profesiją pasirinkti – tai ne malkas skaldyti rš. Drąsiųjų kelią pasirinkom mes, liaudies paprasti vaikai rš. [Gediminas] matydavo veidus, pasmerktus baisiai mirčiai, kurią kankiniai patys pasirinko, kad kiti galėtų gyventi J.Avyž. Nė tę niekas piršo, pati pasiriñko, o dabar nenori gyvęt Jrb. Vyras mirė, ji (našlė) kitą pasiriñko Grv. Tepasirenka tave, širdies mergele, kaip riterių papročiai liepia V.Krėv. Pasėsiu kvietelius į lygumas, pasrinksiu mergelę kur mylimą TDrV185.
| Kitas labai pasi̇̀renka žodį [kalbėdamas] (gerai pagalvojęs, tepasako) Vlkv.
^ Svečiuos nevalninkas – nepasirinksi Plv.
pasirinktinai̇̃ adv.: Bus dvejos vakaruškos pasirinktinai̇̃: kur norėsi, čia galėsi eit Bsg.
13. paieškoti: Oo, da pariñkt tokio pjovėjo, kaip mūsų Petras! Trgn. Jis, žmogus, reik pariñkti – tokio kito per visą sodžių nėr Jnšk. Reikia pariñkt tokių žmonių (labai geri žmonės)! Prn. Toks geras darbinykas reta pariñkti Grž. Parinkti̇̀, katrie moka gražiai dainuot Klt.
14. paskirti (kokioms pareigoms): Pàrinktas buvo valdybose gan seniai Msn.
15. paimti sau, su savimi: Ana padailė (padalijo), o aš parinkaũ, o! LKKII205(Zt).
^ Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai velnias tave pariñks! Plv. Kad duosiu, tai net velnias pariñks! Ds. Jau tave kvaraba pariñko Ds. Jau vieną davatką velnias pariñko Ut. Mano šeimyną velnias pariñko Str. Kad jus, itokius vaikus, smertis pariñkt! Arm. Kad tave devynios parinktų! LTR. Nerinks tokio devynios! Pg. Kad man Dievas pariñkt nuog jūs (kad duotų numirti)! Vrnv.
| refl. tr.: Pasriñko visa, mus grynus palikdė Arm. Visas virves pasriñko, ir nėr kuom art Arm. Ana visa pasriñko savo ir nuė[jo] pas advokatą slūžyt Vrnv.
16. Dglš, Ml, Rud, Dsn, Kls atimti, nusavinti: Iš visų po karvę pariñko Aps. Pariñko nuog jo visus rugelius [per karą] Rod. Anys kiek mum pames, o visus [javus] iš mūs pariñks Dv. Žemę pariñko, i būna viena Arm. Ir ratus, ir raguites, ir arklius – visa pariñko Arm. Pariñko vainoj akėčias, plūgus i ratus Ck. Kap ėjo vaiskas, tai pariñko visus mūs arklius Lp. Pariñko arklius, tai karvėm arė Knv. Parinkt kieno turtus iždan visotimės SD102.
17. pagrobti, pavogti: Iš kuparų vagiai rūbus pariñko Eiš. Svirną atmušė, visa pariñko, pariñko Žrm. Jobui … neprietelius visa vieną dieną parinko SPI115. Ar ne blynais dengta namai – kas tę juos pariñks! Tvr.
| refl. tr.: Pasriñko pinigus Rod.
18. vesti (moterį): Pãčios pàrinkta lenkės Aps. Visi pariñko mergas – raz ne jauną, tai seną Zt.
19. aprengti, apvilkti: Aš juos paprausiu, parinksiù Grv.
ǁ refl. pasipuošti: Nu jau kąsnį pasirinkaũ Lz.
20. SD276 patvarkyti, nukraustyti: Nuo stalo reikia šaukštai pariñkt Eiš.
21. įsiminti, įsidėmėti: Šitą giesmę tik vienąkart girdėjau, tai da neparinkaũ Ad. Ot jo gera galva: ką užgirsta, tai ažkart pareñka Ad.
22. refl. Grg, End, Slnt nudvėsti, nugaišti: Vėl viena kiaulė pasiriñko Kl. Kumelė mūso pasiriñko Jdr. Karvė beėsdama vinį prarijo i pasiriñko Lkv.
ǁ DŽ menk., juok. mirti: Aš pasiriñksu – marti džiaugsis Jdr. Senieji žmonės yr pasiriñkę Šts. Brūžiojo brūžiojo motriškelė, vieną sykį ir pasiriñko Vvr. Kiti, nepapratę be stogo gyyenti, įsirgo ir pasirinko M.Valanč. Pasirinko iš šio svieto Rimgaudas S.Dauk.
◊ (kieno) gùrulius pariñkti būti labai panašiam: Tas vaikas tai tėvulio ir guruliai̇̃ parinkti̇̀ Mrc.
papariñkti, papàrenka, -o (dial.) tr.
1. Lz surankioti: Ejau aš keliu ir radau – baronkos razpilta, ir aš jas paparinkau Dv. Kap papilia cukerkų, tada papàrenka ir atkelia vartus Dv. Bulbas rytoj nukasim ir papariñksim Dv. Papariñko uogas LKKXI221(Btrm).
2. nuimti nuo lauko: Visi viralus papariñko nūnai, ir aš paparinksiù Dv.
3. visus pasiimti, atimti: Panulupė, papariñko ir karves, ir meitėlius Dv. Grįžo namo ir papariñko suknias Dv. Anas visa papariñko ir mane gryną su vaikais metė Dv.
4. visus sugaudyti, paimti (į kariuomenę): Iž jų kiemo bernus do vienam maskoliuosna papariñko GrvT109. Kap užšoko, i papariñko juos Pst.

×padriñkti, pàdrenka, -o (hibr.) tr.
1. parankioti, parinkti: Padrinkaũ kur geresnių bulbų Dglš.
2. išrinkti tinkamą: Nueima medžian, alksnį kreivą pàdrenka, ištašo Lz. Padrinkaũ drūtą kiaušinį Aps.
pérrinkti tr.
1. N, Sut, DŽ, Žvr, Ds po vieną patikrinti, atmetant netinkamus: Visas bulbas lig da vienai pérrinkau Dglš. Pérrenki bulbes, kad nebūt sopulio Rud. Reiks párrinkt [bulves]: mažąsias – kiaulium, didžiąsias – valgyt, sėklai LKT155(Škn). A dar tų uogų nepárrinkai? Krš. Adelė linksmai dainavo, perrinkdama cukrinių runkelių sėklas J.Avyž. Neižlasytas, neperrinktas SD183. Perrinku, aplasau SD18.
2. Eiš supašyti, iškedenti: Ka jau karšt eisi, tai tada [vilnas] pérrinksi Pb. Pérrinkau rankosan vilną Kls.
3. BŽ34 skirtis tinkamą, norimą: Jis viską ima, valgo, nieko nepérrenka Lp. Senuos čėsuos dirbo vyrai ir moteriškus darbus – perrinkto darbo nebuvo LTR(Lš). Mušė vieni kitus nepérrinkdami Lp. Tę jų nepérrenka – visus lygiai ima [į kariuomenę] Lp.
4. iš naujo išrinkti, paskirti: Bobos pradėjo reikalaut tuoj parriñkt valdybą Pc. Viršaitis perrenkamas kiekvieną trimetį rš.
5. refl. persirengti: Diedas at[ej]o namon ir pérsirinko savon adiežion Grv.
6. refl. persikelti, persikraustyti: An geresnės žemės pérsirinkom Grv. Jiej nori pérsirinkt čianuje Azr. Kap man pérsirinkt tan kraštan marių? Grv. Galan gale ir ana pati su maimi pérsirinko pas tą dupliavotą medžiagą AruP34(Lz).
7. primušti, apdaužyti: Pérrinko tai pérrinko mane policija pastaranke Nč.
8. per daug pririnkti: Jau tu párrinkai par viršų, t. y. daugiau pririnkai, kaip buvo pasakyta J.
×9. (plg. l. nieprzebrany) part. praet. su ne- gausus, neišsenkantis: Apstinga o niekad neperrinkta mieloširdystė jo MP125. Ir dabar neperrinkti yra skarbai dosnumo tavo MKr42.
pieriñkti tr.
1. surinkti: Pieriñko ponai maskolius ir užpuolė an Asilko LKKII220(Lz).
2. aprengti: Anys pieriñko ją baltai LKKXIV227(Grv).
prariñkti, pràrenka, -o tr.
1. atrinkti, imant geresnius, tinkamus: Kad i pūva [obuoliai], pràrenka kiek i parduoda Mžš. Pràrenka, kur gabesnis, pasiunčia mokytis Mžš. Nagi paimk ir prariñk spalgenų [kisieliui] Skdt.
| refl.: Turiu kiaulę – sušersiu [bulves], o valgyti iš tų pačių prasiriñksiu Rm. Žolės dabar pažėlė, karvė prasi̇̀renka Mžš.
2. aprankioti, paimti: Vokiečiai prariñko arklius Ėr. Kad prariñktų (kiek išgaudytų) tuos šunis! Ėr.
| prk.: Par mum senius šį pavasarį kiek prariñko (dalis jų išmirė) Ad.
3. nugriauti; išardyti: Prariñko namus – mūruos gyvena Ad. Tvorą prariñksma ir išvažiuosma Str.
4. didumą nuimti, nukraustyti (nuo stalo): Aš stalą prarinksiù Ad. Prariñk stalą Lnt.
| refl.: Valgai, ba prasriñkt reiks Str.
ǁ aptvarkyti: Prarinktū̃m aslą – dabar kalvaratas pačiam viduasly Trgn.
| refl.: Mergelė rytą paskėlė, apsmazgo[jo], prasriñko Tvr.
5. pralenkti, renkant nuo pradalgio ir rišant į pėdus: Liuobu mergę prarinksu, praverpsu ir praausu, ka jauna buvau Šts.
pririñkti, pri̇̀renka (prireñka Strn), -o tr. SD267, I, N, K, M, LL101
1. Pš, Bgs imant po kiek, pridėti į vieną vietą: Kaip mat ir pririñko keseliuką grybių Krs. Kiti pri̇̀renka galybėms [uogų], o aš nieko Nv. Uogelių pri̇̀renku Mrc. Prireñkam maišą [obuolių], tada atanešam, papiliam LKT350(Švnč). Lepšių miške prireñka Imb. Pririñko žolės kiaulėm Šlčn. Šungrybių pririñko par pienikes Erž. Kvartūke pririnkaũ žuvų Tvr. Tai tu pririñkie, leliumoj, marių putelių, leliumoj (d.) Vrn. Tol jos rinko [uogas], kol pririnko KlvD5. Valgė tada ir privalgė, ir pririnko, kas atliko jiemus trupučių, dvylika sudaryčių Ch1Luk9,17.
| refl. tr. N, DŽ: Nueinu, šimtą kiliogramų prisrenkù tų spelgenų Dbč. Pavasarį kap nuvaro sniegą, i nueina, da kašikus [spanguolių] prisreñka Ad. An vietos sėdais ir pri̇̀srenki grybų Nč. Yra tokių bobų, kurios prisriñkę, prisdžiovinę turi žolynų Pls. Nekiek aš ir prisrinkaũ aviečių, ė vis da turiu po truputį Sdk. Akmenų skreitą prisiriñko ir atnešė Lk. Eidavom Pažemelin gaudytie vėžių – kašelę prisriñkdavom Dgč. Teresė prisirinko pintinę kvepiančių skiedrų pakurom ir sustojo ant tako V.Bub.
2. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiek: Prireñka kokį porį viedrų pieno [piemenys per Sekmines] Ob.
| refl. tr.: Lalaunykai pri̇̀srenka kiaušinių, kur gražiausiai gieda Žln. Pri̇̀srenka pinigo ir geria, parejęs namo Rud. Kaip karalaitis prisirinko visokių žvėrelių ir eina namo, o tie žvėreliai seka iš paskos LTR(Rk).
3. I po kiek dedant, prikaupti, prikrauti: Nu tai diečkos jau pieno pripilta, pri̇̀rinkta [seniau per gavėnią] Aps. Kap bėga, reikia pririñkt sulos ir pastatyt kur Šlčn.
| refl. I: Tų butelių prisiriñko pilni kampai Jrb. Mėšlo prisirenka tenai daugybė J.Jabl. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo V.Kudir.
| prk.: Dėl visų tų žinių ir gandų Jadvygos širdyje prisirinko daug kartėlio V.Myk-Put. Ale kad jau mokytų žodžių prisirinkęs! K.Saj. Kai ganai, tai dainų tų prisi̇̀renka (daug jų prisimeni) Slm.
ǁ refl. tr. prk. pasidaryti apimtam (kokios ypatybės): [Vaikas] po tus dvarus valios tik prisirinko (išdyko) Žem. Prisirinkęs štikių kaip šuva blusų Žg. Nikių prisiriñkęs, sunku su tokiu sugyventi Krš. Žinai, kai sena, prisiriñkus visokių negerumų Vdk. Sena jau, o dar visko prisiriñkus (nerimsta, visko prasimano) Erž.
4. daug prigaudyti, privaryti: O tai dėkui tam vaituku[i], ką pririñko rekrūtukų DrskD37.
ǁ refl. prisinešti rekvizavus: Prisiriñko [draudžiamų] knygų teisman [1903 m.] ir išvežė Sibiran tėvą Krs.
5. refl. Aps, Eiš, Jdr, Plt, Ps daug prieiti: Į vestuves prisiriñko daug giminaičių Tt. Prisriñko daug žmonių LKKII220(Lz). Žmonių prisirinko pilnas kiemas Ašb. Kiek dykduonių prisiriñkos miestūse! Krš. Devynios galybės jų ten prisirinko! KrvP(Jnš). Prisirinko kaip amaro LTR(Srj).
6. I, LL21, DŽ surasti tinkamą, pritaikyti: Pri̇̀renka keturis berželius tokius kreivus [važiui daryti] Pls. Aš misliu, kad pririñksiu senus langus, nereiks naujų Slm. Jūs pririñkite guzikus patys, aš nepirksiu Jrb. Tokiam dideliam sunku ir mierą pririñkt Ds. Ar daktaro pririnkti̇̀ akiniai? Lkš. Pririnko raktą spynai J. Seniau nepririñkdavo miežiam žemės Dglš. Vagis prirenka tamsią naktį Rm. Negali pririñkt ką nons valgyt Čk. Gerai mergai reikia geras bernas pririñktie Brsl. Neprirenku žodelių kaip vainikui žiedelių LTR(Pnd). O kai prisėdo šalyj bernelis, nebepririnksi dainuot čėselio LTR(Klt).
| refl. tr.: Ant savo kojos prisirinkaũ [batus] Ėr. Gatavas būt pigiau, ale gi prisrink! Sdk. Graži buvo – nei kavalierių prisriñko Lb. Kiek ji davės po visus kaimus, kol tarnaitę prisiriñko Srv. Aukštaičiai tuokiasi šalčiau. Poras prisirenka, dažnai maža tepasižindami Vaižg. Senatvėj negali valgį prisiriñkt – viskas neskanu Klvr.
7. paimti sau, su savimi: Kad man pririñkt Dievas nuog jūs (kad greičiau ateitų mirtis)! Arm.
8. Sut aprengti: O boba savo dukterį pririñko jos rūbuosna LTR(Grv).
| refl.: Kai važiuoja an šliūbo, jaunoja prisiriñka gražiai Kkl. Mergos gražiai prisriñkę, o aš suplyšus Lz. Visap tę anys prisriñkę prisriñkę GrvT99. Parvažiuoja diedo duktė, šilkuos prisrinkus (ps.) Tvr.
| prk.: Stovėjo berželis šone kelio, baltai prisriñkęs Tvr.
ǁ pakloti (lovą): Lova negražiai pririnktà LKKXIII137(Grv).
9. gražiai aprengti, papuošti: Užūgino mane motynelė ir pririñko kai tą ponaitelį (d.) Ad.
| Kuom tu pririñksi eglutę? LKKXIII139(Grv).
| refl.: Tavo duktė prisriñko Dsn. Anies manęs neleidė – aš neprisriñkus buvau Aps.
10. priruošti, prirengti: Aš gi pririnkau savo motinėlei namelius ant gluotnių sąsparėlių LTR(Msn). Ir ėst pri̇̀rinkta bit, ir vis padaryta bit visa LKKII208(Zt). Balsas pririnkąs, aba patoginąs, elnius SPI141. Pririnkiam širdis mūsų DP25. Sugaminta, pririnkta, prirėdyta SD64.
| refl.: Aš užu darbų neprisrinkaũ in tave ateit Tvr. Vertai ir priderančiai prisirinkę SPII93.
11. refl. tr. prisidaryti: Žmogus prisriñko bėdos Lz.
12. refl. daug, sunkiai prisidirbti: Per visą buitį prisrinkaũ, ką in senystos paeit negaliu (išsekau, nusilpau) Arm.
◊ pamušų̃ prisiriñkti Krš išmokti suktai kalbėti.
papririñkti, papri̇̀renka, -o (dial.) tr.
1. Dv daugeliui daug pririnkti (uogų, grybų ir pan.).
| refl. tr.: Visi panuej ir obuolių paprisriñko Dv. Mergos papri̇̀srenka tų šilagaidžių ir nešasi namo Dv. Anos bobos kasmet papri̇̀srenka uogų, grybų, tik mes ne Dv.
2. daug, iš visur pririnkti, prikviesti: Papririñko žmonių darbamu, jiemu brangiai moka Dv.

×razriñkti, ràzrenka (razreñka), -o (hibr.)
1. tr. surinkti, paimti: Itep ana razdailė (išdalijo), o aš razrinkaũ LKKII205(Zt).
2. tr. peržiūrėti, patikrinti, atrinkti: Reikia [vilnas] supešiot, razriñkt, kur drena – išmest Pb.
3. tr. išrinkti tinkamą: Žmonės razriñko, kur geresnė žemė Grv.
| refl. tr.: Jei ponas razsi̇̀renka [gyvulį], tai reikia ažmokėti Grv.
4. tr. Grv, Str, Aps nugriauti, išardyti: Du namai buvo, tai juos razriñko Ign. Senasiai tvartas reikia razriñkt, bus daugiau daikto Klt. Kluoną ir svirną razriñko ir nuvežė Pst. Mano staklės ràzrinkta Smal.
| refl. tr.: Tada razsiriñko trobėsynus Dglš.
5. tr. išgriebti, išnešioti: Bus kam razriñkt turtas Dglš. Jau [prekes] razriñko (išpirko) – nėra Aps.
6. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Susirinko krūvon ir tuoj vėl razsiriñko Pb. Razsiriñko visi gyventojai Dglš.
7. refl. atsiskaityti: Dėkui Dievui, jau šiemet baigiau su banku razsiriñktie Slk.
8. intr. nusirengti: Reikia razriñkt tep, kap namie Lz.
9. tr. suvokti, atpažinti: Jei kur priseitų tėvykščia rast, nerazrinktau Dbč.
| Abi tokios; aš jų nelabai razrenkù Klt.
10. tr., intr. Ad, Aps suprasti, susigaudyti: Atej kieman du žmonės, nerazrinksi̇̀, ką dudena Šlčn. O kas tę jas razriñks, katara kalta Švnč. Nerazrenki̇̀ jų gavendos Arm. Jūs ir nerazrinksta, kas kur yr Ign. Pastovėjau, paklausiau – nieko nerazrinkaũ Arm. Čia nieko nesuprasi, nieko nerazrinksi̇̀ Vdš.
11. intr. įeiti, patekti: Žiemą nemožnėjo medžian razriñktie Lz.

×parazsiriñkti, parazsi̇̀renka, -o (hibr.) išsiskirstyti: An rytojo prieš dieną parazsiriñko miego – panuejo gult Lz.

×paparazriñkti, paparàzrenka, -o (hibr.) tr. daugeliui visus išrinkti: Degesius paparazriñkom ir ažu nedėlios čėso pradėjom važiot sienojus, tašyt, skust Dv.
suriñkti, sùrenka, -o; Q145,655, SD443, R, K, M, LL319
1. tr. DŽ, Dkš vieną po kito imant, sudėti į vieną vietą: Pernai aštuonis literius surinkáu par dieną Vkš. Puodelį surinkaũ [uogų], i namo Klt. Kad tu išbėrei, tai tu ir suriñk Sb. Uogų sùrenki, parduodi, sùrenki rublį Dv. Te yra malkų sùrinkta miške Aps. Surinkau visas šakes, neliko nė vienos Grz. Nuejom, suėmėm mės jas, suriñkom tas [išspietusias] bites Smal. Surinki̇̀t viso dvaro raktus LKKII228(Lz). Suriñkti išmėtytus drabužius NdŽ. Prisiminė [Akvilė] nesurinkus prie dienos šviesos kiaušinių J.Avyž. Druskos žemėn negalima numest – velniai surenka LTR(Ds). Sodely klevelį kirsiu, šakeles surinksiu LTR(Aln). O kas išlaužė vyšnių šakeles, o kas suriñko vyšnių uogeles? JD29. Aš surinksiu aliai vieno visus pievų žiedelius iš nupjauto rytą šieno K.Bink. Surinkite pirm kūkalius ir suriškit ing pėdelius VlnE31. Ir anys surinko jas (varles) krūvon, šičia krūvą, ir tenai krūvą BB2Moz8,14. Surinko tada ir pripylė dvylika pintinių trupučių VlnE51. Daug surenkąsis neturėjo per daug, ir maž surenkąsis nestokojo NT2PvK8,15.
| prk.: Eikit eikit, mergos, vest [bernų šokti]. – O jūs? – Mes jau šiukšles suriñksma Ob.
^ Ant vėjo paleidęs plunksnas – nebesurinksi PPr164. Ne tas plunksnas išbarstytas surinkaũ, kurias reikėjo (ne tą vedžiau – reikėjo geresnę vesti) Sk. Jaunas būdamas, ką pasikloji, senas sùrenki LKT103(Klm). Mėnuo tėvelis pabėrė, saulė močiutė surinko (rasa) Pnd.
| refl. tr.: Jonukas šovė ir nušovė [varnas], o kunigužis nuėjo susirinkti LTR(Žal). Tuos piningus ant žemės – susiriñkit! Mšk. Vakar buvov mėlenių susiriñkusiu LKT63(Lkž). Susreñka [uogų] an kokio šimtelio rublių Rud. Bobelė tegu susreñka [bulves] Rš. Kai nagas nupjauna ir numeta žemėn, tai ateina velnias ir susirenka nagas ir, nunešęs peklon, sudegina LTR(Slk).
ǁ nuimant visus pašalinti: Ir suriñkt sunku [Kolorado vabalus] – kaip paskutinį surasi (jų vis liks)! Antz.
ǁ vieną po kitos uždėti ant vąšelio (išnertas kilpas): Pirma nėrimo eilė – surenkamos ant vąšelio kilpos, o antra – kilpos nuleidžiamos rš.
2. tr. vieną po kito suėsti, sulasyti: Šuva sùrenka visus kiaušinėlius Upt.
3. tr. iš įvairių vietų, įvairių asmenų paimti, gauti: Suriñk rinkliavą pinigų J. Pradeda ačiuoti – jaunajai dovanas reik suriñkt Vdk. Surink po kokius tris keturis rublius – nupirksim dovaną, pagerbsim vakare K.Saj. Jis tuojau surinko apie jį žinias J.Balč. Reikėjo suriñkt dvyleka pavardžių (parašų), ka vyrą iš kalėjimo paleistų Rd. Surinkti̇̀ duomenys NdŽ.
| refl. tr.: Perlekiu [per kaimą] žinių susriñkt Dglš. A jis (Slančiauskas) iš Trumpaičių jas (pasakas) buvo susiriñkęs, a iš kitur kur Mšk.
4. tr. Q162, SD66, LL227 sukaupti, sukrauti (turtą, atsargas ir pan.): Sùrenku piemenim algą i užmoku Rm. Sureñka pinigų, nuperka ko vaikam Mlt. Nauda, kas metai surinkama SD41. Vai tai dėkui tėveliui, ką surinko dalelę LTR(Igl). Mano buvo surinkta didžiausi glėbiai laikraščių Slk. Sviestui smetonos nigdi nesurinksi̇̀ Asv. Pakolei spėji, surink sau turtus nemarius M.Valanč. Turtas to svieto su abyda artimų surinktas SPI381. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei surenka kluonuosna VlnE111. Jis savo klojimą šluos ir kviečius į savo skūnę surinks CII578. Ir surinks kviečius savo ing kluoną savo BtMt3,12.
^ Aitvaro suneštas, bet mano rankom surinktas KrvP(Dg).
| refl. tr., intr.: Vienas prie kitam, i susi̇̀renka [pinigai] Rod. Ana turėjo pinigų susriñkus, ana i užsikrutinėjo Grv. Ir daug prakaito, per visą vasarą mielą dirbdami, nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm, ik zopostėliui ką susiriñkom ir pakavojom K.Donel. Buvo susirinkusi jau nebemaža suma pinigų J.Balč.
5. tr. sutelkti, sukaupti ką pasklidą į vieną vietą: Jei tas ašaras surinktumei, pasidarytų srauni upė J.Bil. Fizikos požiūriu akis yra optinė sistema, kuri gali spindulius surinkti ir laužti rš. Šluota surinksi̇̀ (sustumsi, subrauksi) [grūdus], ir gerai Nmč. Lietaus vandeniui surinkti prie stogų vamzdžių statomas didesnis indas rš. Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą S.Stan. Surenku į žaką R134. Kilo mintis surinkti tuos raštus į vieną vietą K.Kors. Patogi yra karalystė dangų nevadui, inleistam ing marias, o ižg visokios giminės žuvų surenkančiam DP524. Ką iš to pamokslo š[vento] atmint turim, trumpai surinkta MP66.
| refl. Rod: Po varstotu susirinko didelė skiedrų krūva A.Vencl. Susiriñks i lietuko – dygtų geriau Ppr. Susriñks in naktį [lietaus] Pls. Žiūrėk, į vakarą susirinks lietaus A.Vien. Mirksi, savo tankiomis ilgomis blakstienomis dangsto akis, kad susirinkusios ašaros neišsiveržtų Pt. Taukai susi̇̀renka uodegoje NdŽ. Tesusirenk vanduo po dangumi ing ypatines vietas BB1Moz1,9. Surenkas vanduo ing žemumą duobės DP492.
| prk.: An senystos visa (visi negalavimai) sùsrenka (susideda) Rod. Tiek lazda gavau [mušti], tai viskas [senystėje] susriñko (atsiliepia) Rud. Į tą šeštadienį visi reikalai susirenka Prn. Teip dabar susirinko ant manęs visos bėdos PK59. Susriñko meteliai (jau daug metų) Btrm.
^ Visos giminės kakton susirinkę (sakoma apie tą, kurio kakta labai raukšlėta) LTR(Kp).
6. tr. R370 suburti, sukviesti, sutelkti draugėn: Prie darbų sùrenka daug moterių Dv. Jauniklius sùrenka i giesmes giema Lz. Ir surinko sudiktavo pirmąjį pulkelį LTR(Lp). Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turime daryti M.Valanč. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Tu … surinkai pagonis ing vieros vienybę Mž310. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje susirinkimą) BB3Moz8,4. Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus VlnE120. Visi žmonės … ant vienos vietos sùrinkti bus DP8. Kiek kartų norėjau vaikus tavo surinkt, kaipo surenka višta vištelius po sparnais savo BtMt23,37.
| Buvo žmogus iš Kraštupėnų. Surinksią visus, kas tarnavo prie senosios valdžios J.Avyž.
| refl. Q655, N, K, Krš, JnšM, Mšk, Brs, Krt, Lž: Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susiriñko K.Donel. Buvo susirinkę vyrų, pypkiavo, šnekučiavosi P.Cvir. Bet susirinkusios žmonių minios žiburio jau neberado J.Bil. Paskui pamažu jau suūžia visi susirinkusieji I.Simon. Kad vakarą subatos susiriñks, šoks Žr. Visi susi̇̀renkas po porį Sk. Mergos tik susreñka ir sau verpia, ir gieda, ir juokias Pb. Teip visi susriñkę jį ir pakavojo Nmč. Susiriñko, padudeno ir razsiejo Btrm. Nuleidė turgun, ė tegi sùsrenka visi Str. Buvo te kiek jų susiriñkusių Ėr. Kiek susiriñks, tiek – vis tiek pradėsim Slnt. Vaikai gal ir pasupdavo vienas vieną te susriñkę Smal. Sùsrenka visi bendrai ir paslinksmina Žln. Gražu, kaip susreñka visi krūvon – ir vaikai, ir tėvai Pb. Vyrai sùsrenka i varo per ūlyčią [vagį] Pls. Jaunų sasriñkom ir rėkiam palitovski Zt. Visi sàsrenka ir bučiuojas Rdš. Susriñkę bobos niūkė (kalbėjosi) Aps. Kai sùsrenka, kab ima sekti itas sekšmes LKKII226(Lz). Žmogus mislijo, kad susirinko iš kaimo vyrai ir švilpia LTR(Grk). Aba kartais vėlai vakarą susiriñksma į trobą LKT84(Lk). Žmonės jau susiriñkę K. Karalius pagrįžo namol ir liepė visus galvočius karalystės susiriñkti BM178(Jnš). Tada susirinko jopi visi vaikai Levi BB2Moz32,26. Kur bus maita, tenai ir ereliai susirinks VlnE130. Regėdamas tad Viešpatis didumą žmonių surinkusius (orig. surįkusiųs), bylojo jump po priežodžiu DP98. Surinkimės ir nuoširdžiai džiaukimės SGI48.
^ Dešimts žmonių rinkosi – vienas susirinko KrvP(Al).
7. tr. sušaukti, mobilizuoti: Suriñkti kariuomenę NdŽ. Sukilėlių kariuomenė sumušta, išblaškyta. Kas ją besurinks? V.Myk-Put. Ateis šaltas rudenėlis, surinks jaunus bernužėlius LTR(Grv). Surinko mus jaunus iš gražaus pulkelio, nepasigailėjo nei seno tėvelio LTR(Kp).
| refl. tr.: Vilkas nue[jo] miškan sau jau susriñkt vaisko (ps.) LKT351(Švnč).
8. tr. End, Kl suimti (nuo kraikos linus) pėdais: Teip išpurtinsma an žemės [linus], išdžiūs, tujau suriñksiam Krt. Suriñksma į pėdus, i pask jau veš džiovinti Vž. Nurauna i paskleida į eilelę, reik suriñkti i surišti Trk. Aš surinkaũ linelius iš tėtušio laukelio JD73.
9. tr. sudoroti, suvalyti nuo lauko: Rugius suriñksi, sublokši, stogus dengsi Všv. Metūse 1741 ir 1742 dideli lytūs nedaleido artojams javų surinkti M.Valanč. Tik ne visą mes derlių šiemet surinkome P.Cvir. Iš rudenio ką surinkom nuog savo laukelio, visa dvaras tuoj išvežė srš. Kap Dievas pazvalys suriñkt [derlių] Pst. Išdžiūvus ir prinokus javams, paleidžiamas kombainas, kuris juos surenka ir iškulia rš. Nesurinko rugių pūro skolai atiduoti A.Vien.
10. tr. gauti pajamų (ppr. parduodant ką): Už pakulas, vaikel, pinigo nesuriñksi, tik pančius galėsi iš jų vyt Skrb. Dvejus piningus surinkaũ Šl. Reikia išaugyt kumeluką itą, kad gražus būtų, ir itus paršus, itą visą išaugyt ir sariñkt asmokų LKKII205(Zt). Krapšį sūrių nuvilkau, surinkáu dvyleka rublių Krš. Jei karvės neblogos, tūkstantį litų per mėnesį surinktumėte J.Marc.
| refl. tr.: Buvom susiriñkę už sodą apie devyniasdešimt litų Jnšk. Ir sėklos nesusiriñks [iš prastai užderėjusių kviečių] Strn.
11. tr. DŽ sudaryti raidžių rinkinį spausdinti: Šiandien žodyno surinktu jau du lanku (32 psl.) – iki žodžio akis KlbXIV166(K.Būg). Ir štai beveik visas žurnalo numeris surinktas A.Vencl. Pirmuosius atsišaukimus jie surinko ir atspausdino dviese rš.
ǁ iš atskirų skaitmenų sudaryti (sukant telefono diską): Trakimas pakelia telefono ragelį, surenka numerį V.Bub.
12. tr. sudėti atskiras dalis į tam tikro pavidalo grupę: [Augalas] su žaliais žiedais, surinktais kekėmis EncIX950. Varpinių augalų žiedai surinkti į varpeles rš.
13. tr. sujungti iš atskirų dalių, sumontuoti: Gamykloje surenkamos naujos staklės, labiau automatizuotos sp. Dabar gyvenamieji namai mūsų šalyje statomi iš surenkamųjų elementų rš. Surenkamasis gelžbetonis sp. Surenkamasis vagonas PolŽ35.
14. tr. SD357 susumuoti.
15. tr. parinkti, surasti tinkamą: Kab surinksi̇̀ visus kiaušinius su pūne viršuj, tai vištaitės bus Kls.
| refl. tr.: Pasėjau rūtelę ant lygumo, susrinkaũ panelę sau mylimą (d.) Ut.
16. tr. sugabenti, suvesti: Surink pekų tavo ir vis tai, ką turi and lauko: visokias žmogus ir žvėris, kursai atsiras lauke, o nebus surinktas namuosna, … tada numirs Ch2Moz9,19.
| Ir [miręs] buvo žmoniump savump surinktas (su jais suvienytas) BB1Moz25,8.
17. tr. atimti, pasiimti su savimi: Suriñko nuog jo viską Vvs.
| refl. tr.: Susriñko jy savo visokius padramaizgus ir išėj Krok. Anas visa susriñko ir išsivežė LKKIX201(Dv). Jam telieka susirinkti savo žaisliukus ir pasiieškoti laimės kitur rš.
18. tr. parengti, suruošti: Dabinu, prirėdau, surinku SD64.
| refl.: Susiriñko anys išvažiuot Švnč. Boba, nesulaukdama savo diedo, susriñko pati eit VoL397(Tvr).
19. tr., intr. atminti, prisiminti: Trisdešimt metų [nuo vyro mirties], tai kurgi aš surinksiù [, kaip jo raudojau] Dglš. Nesurenkù jau pasakų Ign. Negaliu suriñkt [dainos žodžių] Mrc. Kai suriñks, tai bus daug, tik ana ažmiršus [dainas] Ad.
| refl. tr.: Kad būčia žinojus, būčia susriñkus pasakų Ad. Dagi iš senesnių laikų susrenkù dainų, negirdėtų tokių Lel. Kad susriñktum kiek (pagalvotum, prisimintum prieš dainuodama)! Ad.
20. tr. supaisyti: Aš šitų burtų jau nesurenkù Dglš. Surinksi̇̀, ką anys pasako! Mlt.
21. tr. numanyti: Kai kas tai sùrenka, kad mudvi seserys Drs.
22. refl. atsirasti, iškilti: I vėl guzelis susriñko Dglš.
23. refl. būti, susidaryti: Koki du kilometrai susiriñks [kelio] Grv.
24. refl. pradėti augti, pasitaisyti: Vasarojas vėlai sėjos, tai blogai rodžias – gal susriñks Mrp. Dobilai iš pavasario buvo visiškam išsigandę, bet paskum susiriñko Sml. Pradžioj buvo niekam varti, o dabar susirinko Antš.
◊ (kas) bùrną susiriñks į sáują bus išmušti dantys (kam): Dar ji susiriñks bùrną į sáują! Ldvn.
danti̇̀s suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis! Knv.
dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų – dantų̃ nebesuriñksi Krš.
káulų nesuriñkti užsimušti: Nesisverk ant lango – pultum, tai káulų nesuriñktum! Mrj. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir káulų nesurinksi̇̀ Trgn.
kir̃vis ant ãkmenio susiriñko toks tokį sutiko: Abudu pikti – kir̃vis an ãkmenio susriñko! Lp.
paskutinią́sias suriñkti sužinoti plepalus: Suriñko paskutinią́sias, ir būk tu žmogus geras, kad nori! Blnk.
(kieno) [visàs] pė́das (pė́dus, kruopàs, trùpinius) suriñkti (susiriñkti) būti labai panašiam: Duktė mamos ir pė́das suriñkus Mrj. Jau vaikelis tėvo pė́das nesuriñks Lkč. Visàs tėvo pė́das suriñkęs Krš. Toji visas motinos kruopeles susirinkusi J.Avyž. Ji savo motinos ir trùpinius suriñkus Mrj. Jis ir trùpinius tėvo suriñko Užg.
pasusiriñkti, pasusi̇̀renka, -o (dial.) daug, būriui sueiti: Panedaugutį ir vėl žmonės pasusiriñko Dv. Pasùsrenka anksti daug vyrų Lz. Seni, maži, pasùsrenka visi LKKIX203(Dv).
papasusiriñkti, papasusi̇̀renka, -o (dial.) iš visur sueiti į vieną vietą: Mergos papasùsrenka kur in tvoros ir pradeda giedot Dv.
užriñkti, ùžrenka, -o tr.
1. surinkti draugėn: Tada any až jo pastarankan ažriñkę kartu vyrus Lz.
2. išrinkti, paskirti: Mane jau užriñkt norėjo, sakė, nieko tep nemėgo, kab jau mane mėgo LKKII209(Zt).
3. paimti, mobilizuoti: Vyrą ažriñko an palskos vainos Lz.
| Ažrinko plienan (paėmė į nelaisvę) Pst.
4. pasiimti su savimi, sau: Ažriñko vaikus ir žmoną Lz.
| refl. tr.: Po smertie tatos anas visa ką ažsiriñko, ė man nieko nepaliko Grv. Tada aš ją ažsirinkaũ par sau LKKXIII27(Grv). Katara dūšia griešna, tai ažsi̇̀renka velniai Grv.
5. Dv atimti, nusavinti: Vokiečiai visus gyvulius ažriñko, tvartus sudegino Ad. Ažriñksim itą daiktą (sklypą) in pono Lz.
6. išimti: Lokys išlenda medžiagon, atlupa bites ir medų ùžrenka Lz.
7. uždaryti: Bažnyčia yra, ale any ažriñkę – eimam Dūdon Lz.
8. Grv parsivaryti, užgrėbti (svetimus gyvulius iš savo lauko).
9. išrinkus uždėti: Bulbes užrinkaũ ant sauso maišo Ėr.
10. renkant uždirbti: Až uogas daug ažriñko Klt. Uogom ažriñko namą Klt.

Daugiau informacijos

prili̇̀kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

įtaškýti

Apibrėžtis

1 taškýti, tãško, tãškė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1124, SD255,291, R, MŽ, Sut, N, M, L iter. tėkšti.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (822)

sumeti̇̀mas

išžeñgti

prižeñgti

pravèsti

apli̇̀kti

atli̇̀kti

papali̇̀kti

pariñkti

prili̇̀kti

įtaškýti