Geod. kreivė, kurios plokštuma lygiagreti dangaus sferos ar besisukančio kūno pusiaujo plokštumai. Dangaus arba paros lygiagretė lygiagreti dangaus sferos pusiaujui, Žemės arba geografinė lygiagretė – Žemės pusiaujui; tos pačios dangaus arba geografinės lygiagretės visi taškai turi vienodą deklinaciją arba geogr. platumą.

Pusiaujo zonos Zodiako žvaigždynas, plotas 889 kv. laipsn. Geriausiai matomas rudenį. Žvaigždyne yra pavasario taškas. Šviesiausios žvaigždės η Psc (V = 3.62, G7 III), γ Psc (V = 3.69, K0 III).

Du su dangaus pusiauju lygiagretūs apskritimai, kuriuose Saulė būna saulėgrįžų dienomis. Vasaros saulėgrįžos dieną (birželio 22 d.) Saulė būna Vėžio atogrąžoje (deklinacija δ = +23°26′; tada ji yra Dvynių žvaigždyne), žiemos saulėgrįžos dieną (gruodžio 22 d.) – Ožiaragio atogrąžoje (δ = –23°26′; Šaulio žvaigždyne).

Žemės skriejimo aplink Saulę orbitos plokštumos sankirtos su dangaus sfera linija; didysis dangaus sferos apskritimas, kurį per metus nubrėžia Saulės skritulio centras. Ekliptikos plokštuma pasvirusi į dangaus pusiaujo plokštumą ~23°26′ kampu; jis mažėja ~0.5″ per 1 m. Ekliptikos polių koordinatės: š. polius Slibino žvaigždyne (18h, +66.5°), p. polius Auksinės Žuvies žvaigždyne (6^h, –66.5°).

Dangaus pusiaujo zonos žvaigždynas, plotas 948 kv. laipsn. Geriausiai matomas vasarą ir rudenį. Šviesiausios žvaigždės – α Oph (Ras Alhagas, V = 2.08, A5 III), β Oph (Kebalas, V = 2.77, K2 III), ζ Oph (V = 2.56, O9.5 V). Žvaigždyne 23 kamuoliniai žvaigždžių spiečiai (šviesiausi M12, M10, M62, M19, M9, M14). Daug tamsiųjų debesų; ypač gerai žinomas tamsusis debesis aplink ρ Oph, ties Skorpiono žvaigždyno riba. Pietine dalimi eina ekliptika, taigi Gy-vatnešis yra 13-sis Zodiako žvaigždynas.

Tamsi kalnuota Marso sritis pusiaujo zonoje, ties 260–300° v. ilgumos ir 0–25° p. platumos, nusėta daugybės kraterių. Didžiausias krateris – Huigensas (460 km skersmens). Rytuose ribojasi su Hesperijos plokštikalne, vakaruose – su Sabėjos žeme. Didžiausias matmuo – 2800 km. Pavadinta Tirėnų jūros vardu.