Termino paieška - prasiskverbti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (90)

privirpė́ti

Apibrėžtis

virpė́ti, vi̇̀rpa (vi̇̀rpia KBII166, K, K.Būg, KŽ; L, -i), -ė́jo intr. KI385, Rtr, Š, RŽ, NdŽ, KŽ, FrnW, OGLII358; Q645, D.Pošk, Sut, I, M, ŠT25
1. DŽ drebėti iš šalčio, baimės, dėl ligos ir kt.: Strėnos virpa R319, MŽ427. Keliai virpa (orig. wirpo), visos strėnos dreba CII451. Kiškos virpa R, MŽ, N. Jis vi̇̀rpia iš bijonės, supykimo, meilės ir šalčio J. Ans vi̇̀rpa iš išgąsčio Kv. Ka vi̇̀rpam, ka drebam mas, kas čia dabar būs Rdn. Buvo baisių laikų, liuobei virpė́si i smirdėsi iš baimės Krš. Vi̇̀rpi taip, ka tas lėktuvas užeina, ka dantų negal suleisti, dantys trata Klk. Nuleido stogą, nu ka mas virpė́jom į stalą įsikibusios Plt. O aš vi̇̀rpu to[je] lovo[je], kai tas šunaitis Jdr. Tat jau gandina muni, šėlo šėlo, užteko, virpė́jau kaip apušės lapas Vvr. Aš pri mergų negalėjau eiti, jei artie atsisėdau, visas virpė́jau, draskyte draskė kaip drugys End. Pareinu apentais susitraukusi jau, vi̇̀rpu iš tos baimės Kl. Aš jau visa vi̇̀rpu vi̇̀rpu, neškias, sakau, tu greitai, bėk su ta duona Als. Aš aną (rodomą nutvertąjį) pažinau, mun palūpis vi̇̀rpa, sakau – ne, nepažįstu Lpl. O aš taip bijojau, aš drebu vi̇̀rpu Žr. Šunelis vi̇̀rpa nu šalčio Pln. Koks speigas, tie gyvoliai virpė́s Yl. Pusplikė išlėkiau, ka vi̇̀rpu, ka vi̇̀rpu! KlvrŽ. Visai nebgal bepaeiti, vi̇̀rpa sušalęs toks, nė rankų bepajudina Trk. Jau žmogus jau tikrai nebgalia, vi̇̀rpa visas Žeml. Ka suksi arbą, visos gyslos virpė́s Všv. Duos ėsti lašinių, ka vaikiuo nevirpė́tum gyslos, maišus nešant End. Eisi an pietų, rankos kojos virpė́s [iš nuovargio] Sd. Ans buvo virpą̃s, nervų ligą turėjo Kal. Toks jau nepasveiks su virpančiõms rankoms Rdn. Tave drugys kreta, matai, kaip tu vi̇̀rpi Sg. Ranka virpa kaip vištą pavogus LTR(Pp). Virpa kaip šuo kepurė[je] Šv. Parpykau, ka rankos virpė́jo Krš. Vi̇̀rpa piktas, nemoka kalbėt Drsk. Beregiant susto[ja] ant pamatų vaikai, namų šunelis ir paršeliai: visi šildos ir virpa M.Valanč. Taip tu drebėsi, kai laps virpėsi, kad mano valioj būsi KlvD96. Virpė́jo visas ižg pavydo Rtn. Vincukas truputį virpėjo iš susijaudinimo V.Aln. Kraujas metėsi į galvą, pradėjo rankos virpėti A.Vien. Miklūs pirštai virpėjo skambias stygas paliesdami V.Krėv. Ir Jokūbui ėmė piktumu virpėti viršutinė lūpa Vaižg. Tvirtai stovėkit ir nevirpė́kit, rasi mes pargalėsim JD1167. Iš stroko lapė į urvą įlindusi visa vi̇̀rpa ir pati su savim kalbas PP63. Kokieg tenai prajovai bus, kad teip daug kunigaikščių, karalių, ciesorių, monarchų akyse visų žmonių ir angelų stosis nuogi, virpė́dami ir ižgąsčio pilni DP8.
^ Ant kieno balso visas svietas virpa? (perkūno) K.Būg(ž.).
ǁ prk. bijoti: Kas aukso tura, tas vi̇̀rpa, kad neatimtum Všv. Ka tu teip vi̇̀rpi, parsižegnok, i nebijosi Krt. Eisu liūb virpė́damas: rodos, ka kas jau i groba už kupros LKT84(Lk). Daba aš jau gausu iš tėvo pilsenos, varau numie ir vi̇̀rpu jau Klk. Šalčio bijo, šilumos bijo, ižlepę [jauni], vi̇̀rpa ir vi̇̀rpa visko Žln. Kad sūnus Dievo žmogus yra su jumis, ko jums virpėti? brš. Nes ant kog kitą dvasia Dievo tur atilsėtis – tiektai ant nusižeminusio ir ant to, kursai virpa ant žodžių Viešpaties? DP31.
ǁ būti apimtam didelio noro ar kokio nors stipraus jausmo: Pamato katiną, vi̇̀rpa, kiek nora [vaikas] katino Trk. Vaikai ant knygų virpėdami, matyti, būs moksli Ggr. Vyrai visi vi̇̀rpa pri palitikos, kiek yra pakliuvusių, o neliaunas Krš. Šitusai žentas netikęs, vi̇̀rpa šnapso Drsk. Vi̇̀rpa, tiek nora sprogti Rdn. Kad aš tavie virpė̃čiu del vyno, nedrebu! Rdn. Vi̇̀rpa kap gyvatynas, nori dviračio Drsk. Pasileidusios, virpė́te vi̇̀rpa vaikio Krš. Pamatęs paukštį virpėjo, teip norėjo gyvybą jam atimti M.Valanč. Pirmąjį kiną, atvažiavo iš Akmenės, ta, rodos, virpė́damas veizėtumi Klk. Vi̇̀rpa vi̇̀rpa – taip nekenta marčios Krš. Svarstys rytmetį [linus], kožnas virpė́sma, kad kieno būtų daugiau Varn.
vi̇̀rpančiai adv.: Ans ant piningų – virpančiai Šts.
2. DŽ būti nepastoviam, drebėti dėl išorinio poveikio: Drebulė virpa R, MŽ, N. Čia kažkur, gal kiek toliau, o gal ir visiškai arti, šnara drebulės, amžinai virpėdamos, tarsi ko bijodamos I.Simon. Jos smarkiai šoktelėjusi į priekį krūtinė truputį virpėjo jai kaukšint aukštais, plonais užkulniais į kietas grindis V.Aln. Katrė, skubėdama kočioti, taip smarkiai daužė į stalą, net langų stiklai virpėjo Žem. Nuo mažiausio dunktelėjimo į sieną iš oro klėtelė visa virpėjo ir ūkė lyg tuščias puodas Vaižg. Pabudo raistas, virpa, kunkuliuoja kaip vanduo katile T.Ivan. Virpančiosios eketės buvo lygu su velniu: kut kut kut liuob virpės, liuob kutins žemę Šts. Toks gausmas buvo, žemė, rodos, po kojų virpė́davo Smln. Ka ans (vargonininkas) užtrenks tą maršą, visa bažninčia virpė́s End. Ka pradeda važiuoti – žemė vi̇̀rpa Krtn. Ka liūb bildės [perkūnija], i langai virpės Sd. Kas do stenėsena – sienos vi̇̀rpa Trk. Anas užknarkia, sienos vi̇̀rpa Aln. O tumet lig devynių, lig dešimtos plunksi, prakaitas eis, taip tikrai, ka virpė́s visi pašaliai KlvrŽ. Ugnis eina, vi̇̀rpa visi pašaliai Pvn. Ka tie traukiniai eina, ka stotė vi̇̀rpa Vkš. Juostiniai mikrofonai turi stiprų magnetinį lauką, kuriame virpa lengvai banguota juostelė LEXVIII442. Virpa dalgis, varpos siekęs Vd. Plunksna virpa rašant [apie baisius dalykus] S.Dauk. Žemė su visais daiktais virpė́ti pagavo K.Donel. Kad sumą laikydamas pragydo, ir sienos bažnyčios virpėjo M.Valanč. Džiugiai virpėjo pavasario saulės įkaitintas oras V.Myk-Put. Stiebai dangaus dreba ir virpa DK148. Trečia žymė buvo, jog žemė virpė́jo DP181. Nesa tuo čėsu didis bus drebėjimas žemėje Izrael, jog po mano akim drebės žuvys mariosa, paukščiai po dangumi, pekus ant lauko ir vis, kas kruta ir virpa ant žemės, ir visi žmones, kurios ant žemės yra BBEz38,19–20. Prieg tam ir poteros, idant taip dūmotumei, jog tam meldiesi, po akim kurio dreba dangus, virpa žemė SE113. Visas miestas virpėjo, lyg per kokį žemės padrebėjimą purtinamas Kel1856,184.
ǁ mirgėti (apie ugnį, šviesą): Į tolį, į aukštį platus mano kelias: tik balzganos miglos, tik virpančios žvaigždės V.Myk-Put. Didžiojo altoriaus degančios žvakės virpėjo nuo lengvo skersvėjo L.Dovyd. Apako. Rasi nuo skaitymo ar visokių raštų perrašinėjimo blausioj virpančioj žvakės šviesoj rš. Vi̇̀rpanti rausva šviesa NdŽ. Upės juostoje virpėjo žvaigždžių atspindžiai rš. Jo pilkose akyse šokinėdami virpėjo nerimo žiburėliai J.Avyž.
ǁ skambėti su pertrūkiais (apie balsą): Kartojo tyliai, kiek virpančiu balsu J.Avyž. Jo balsas veržėsi iš krūtinės gelmių, virpėdamas panieka V.Myk-Put. Virpami̇́eji priebalsiai (lingv.) NdŽ. Mindaugas gražiu, virpančiu balsu užveda dainą V.Bub. Triūbos garsėjo, varpai virpėjo, verkia mergelės prie grabelių KlvD249.
3. tankiai, neramiai plakti (apie širdį): Širdis vi̇̀rpa visa, a tas oras toks yr Rnv. Visos gyslos pradėjo virpė́ti [apsinuodijus], teip matau, kad nėkas nebūs Bdr. Sušalau: širdis pati virpa Šts. Širdis kaip virpė́dama eina Trk. Širdis vi̇̀rpa, tuk tuk tuk kaip avies uodega Sd.
4. bėgti drebant: Kad i Mockus pats virpė́jęs lauk iš pirties Als.
5. pavydėti, šykštėti: Ta škrabė liūb virpė́s, ka tik kas nepaimtų koc šiaudelio Trk. Kad aš virpė́jau litą išleisti, vis dėjau piningus į malkelę Plt.
^ Jei duodi, duok, nevirpė́k Dov.
◊ abù galai̇̃ vi̇̀rpa juok. sakoma apie perdėtą darbštuolį: Jos abù galai̇̃ vi̇̀rpa, bėga ir bėga Drsk.
blaũzdos (gýslos, ki̇̀nkos) vi̇̀rpa ima baimė, baugu: Atvirai prisipažinsiu, ir man dėl jūsų blauzdos virpa rš. Visos gýslos virpė́jo, ka ten reikėjo eiti End. Karaliuo net ki̇̀nkos pradėjo virpė́ti (ps.) Žr. Sėdi va dabar prie to verpalo, o kinkos virpa A.Gric.
nagai̇̃ vi̇̀rpa
1. gaili, pavydi (apie šykštuolį): Titnagas, dėl kapeikos ano nagai̇̃ vi̇̀rpa Rdn.
2. labai ko nori: Įpratom – vogti, kombinuoti nagai̇̃ visims vi̇̀rpa Rdn. Kitam nagai̇̃ vi̇̀rpa žemės, o kitas spjaudos Krš. Toks vaikiukų krau[ja]s: nagiùkai virpė́te vi̇̀rpa ką pačiupinėti Krš.

rañkos vi̇̀rpa labai ko nori: Rañkos vi̇̀rpa, tik duok – gobšti Krš. Vaikų rañkos an degtukų vi̇̀rpa End. Rankos vi̇̀rpa, teip darbuoties norėjau Šts. Virpė́s rañkos veizant į šnapšę Sd.
nė̃ sùbinės kam̃pas nevi̇̀rpa visai nesijaudina: Anims (karaliams) nė̃ sùbinės kam̃pas nevi̇̀rpa, sėda anie trobo[je] End.
širdi̇̀s vi̇̀rpa
1. ima baimė: Visi pavargę, be miego, sušalę, kužda, dreba, širdis pati virpa Žem. Al ka tujau galvai negerai, galvai i širdžiai, širdi̇̀s pradeda bėgti, virpė́ti Lk. Širdi̇̀s vi̇̀rpa Staliną prisiminus, – kas buvo baisybės! Krš. Negaliu žodžio pasakyti, visa vi̇̀rpa širdi̇̀s Trk. Širdi̇̀s virpė́t pradėjo, nusigando Bgt. Širdi̇̀s vi̇̀rpa nu to kalno važiuojant Dr. Mun y[ra] guodusys ta Tilvikėnė, anos vyras karė[je] buvęs, anos širdi̇̀s virpė́jusi i virpė́jusi dėl ano End.
2. kyla jaudulys: Nejaugi aš vėl namie, savajam krašte? – šnibždėjo jo lūpos, virpėjo širdis J.Bil.
3. ima nerimas, rūpestis: Kano šienas šlapias ant pievos – vi̇̀rpa širdi̇̀s žiūrint JII30.

uodegė̃lė vi̇̀rpa ima baimė: Palicija – žmoguo i vi̇̀rpa uodegẽlė Rdn.
išvirpė́ti
1. intr. Rtr, Š, KŽ kurį laiką virpėti: Sakės, a dvi a tris naktis išvirpė́jęs Vkš. Visi trys par naktį išvirpėjo, bijojo begulti, ir dabar bijo LTR(Pp).
2. tr. šykštint duoti: Visą metą neišvirpė́jo [samdinei] nė rubliaus Grd. Stypsosi stypsosi eilo[je], kol ką išvirpė́s ponai duoti Krš. Ko truks, duktė duos, marti neižvirpė̃s Drsk.
nuvirpė́ti intr.
1. ilgai virpėti: Nušalęs nuvirpė́jęs pareita iš mokyklos Šts.
2. labai suvirpėti: Mun teip tiktai rankos kojos nuvirpė́jo! Trk. Rėkteria kas, visa nuvi̇̀rpa DrskŽ.
3. virpant sušalti: Eitam greičiau, ans nuvirpė́s Krtn.
4. virpant nueiti: Ir aš buvau nuvirpė́jęs – ir į bažninčią buvau, i kapūse Sd.
| prk.: O, pagalvojus, koks jis geras, širdis tuoj ir vėl smarkiau ima plakti ir per krūtinę nuvirpa silpnutė gėla… J.Paukš.
pavirpė́ti intr. KI385, NdŽ kurį laiką virpėti, drebėti.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. kiek sumirgėti: Toki mėlenai pavirpė́damos ir ejo ta ugnelė į viršų Lnk.
◊ kélnės pavirpė́jo gavo baimės: Kad aną ir išteisino, bet ir ano kel̃nės pavirpė́jo Plng.
parvirpė́ti intr. virpant pareiti: Aš nerūpinaus, kaip parvirpė́ti, tus viedrus parnešti, al kaip atsitiesti Varn. Parvi̇̀rpu su cukrum Krš.
pérvirpėti
1. intr. kiek laiko virpėti: Párvirpėjau par naktį bijodamas vagių J. Nebmiegojom, visą naktį párvirpėjom Žr.
2. tr. virpant pereiti: Pr[i]ejau Ventą, didžiausį liptą i čiut párvirpėjau Akm.
◊ keñklės pérvirpėjo kurį laiką bijota: Kenklės parvirpėjo visą naktį, o velnio nesulaukėm Šts.
pravirpė́ti intr. NdŽ virpant prasiskverbti: Jiedu sėdėjo ūksmėje. Tik pro medžių šakas pravirpėjo vienas kitas spindulys I.Simon.
◊ keñklės pravirpė́jo kurį laiką bijota: Pravirpė́jo ir keñklės belaukant pri langelio Šts.
privirpė́ti intr., tr. virpant prieiti: Kol privirpė́jo, kol priejo koja už kojos, nūdnu veizėti Užv.
suvirpė́ti intr. Rtr, KŽ; S.Dauk, N, ŠT54
1. DŽ1 sudrebėti: Kad nusigando, jis suvirpė́jo J. Suvirpė́jo visu kūnu NdŽ. Motinos veidu nuslinko šešėlis, lūpų kampučiai suvirpėjo J.Mik. Tai jau čia suvirpėjo bobulė, lyg ją kas karštu vandeniu būtų apipylęs! V.Krėv. Ka didliai išsigąsti, ka didliai suvi̇̀rpi, kūną visą aptenksta skauduliukai Plt. Suvi̇̀rpa suvi̇̀rpa kojos [senam], ir virsti Brb. Suvirpė́jo ranka ir papyliau [arbatą] Glv. Jug šaučiu į tas pijokes, nė ranka nesuvirpė̃tų Sd. Arklys pamynė vietoje, gyslos suvirpėjo (traukiant mėšlo vežimą) M.Katil.
2. DŽ, NdŽ pasidaryti nepastoviam, sudrebėti dėl išorinio poveikio: Duodas, siunta viršuo, ka i lovos, stalai suvi̇̀rpa Krš. Ka i miestas suvirpė́jo, ka tą paraką padegė Kl. Kad artie miesto to Mykolas sutauškino su votagu, tas balsas pajudino visą miestą; bet visi mūrai suvirpė́jo ir langai iškraičiojo BM357(Tl). Tikėdavo: jeigu suvirpės, nulinks žilvičio vytelė – toje vietoje šaltinis pasislėpęs rš. Sustingę medžiai tyli, snaudžia, nesuvirpa jokia šakelė S.Nėr. Pasklido vandens ir šalmėčių kvapas, suvirpėjo oras J.Gruš. Durimis trenkė, net langai suvirpėjo Žem. Vos vos jaučiamai suvirpa geležinkelio bėgiai J.Mik. Net žagrė suvirpa jo rankose (nuo įtūžio), vos neiššoka ir nenušliuožia dirvos paviršiumi V.Bub. Ir šit kaip iš kanklių tyliai man prabyla viena po kitos suvirpėjus styga V.Myk-Put.
| prk.: Pryš saulėtekį kūlis miegta i suvi̇̀rpa išsigandęs, tą dieną yr minkštas kalti Brs. Kad ką patiriame paprastame gyvenime, mūsų smegenių dalelės suvirpi Vd.
ǁ sumirgėti: Iš po debesio nedrąsiai išlindo mėnulis, suvirpėjo juodi griuvėsių šešėliai V.Bub. Saulės spinduliai suvirpėdavo ir žaibo greitumu pradingdavo iš seklyčios J.Sav.
ǁ NdŽ suskambėti su pertrūkiais (apie balsą): Kristina juto, kad jos balsas suvirpėjo J.Dov.
| prk.: Belipant pakriaušium nuo varpų suvirpėjo laukų tyluma S.Zob.
◊ paki̇̀nkliai suvirpė́jo suėmė baimė: Jo žodžiais, butą buvo užėmęs daktaro Mastaičio kolega, kuriam ūmai suvirpėjo pakinkliai, kai tik pradėjo trauktis legionai rš.
širdi̇̀s suvirpė́jo
1. Trg suėmė baimė: Mano širdis suvirpa kaip drebulės lapas, tada visai užsimirštu ir nejaučiu, ką kalbu, darau ar mąstau LKXI295.
2. apėmė jaudulys: Man bernai taip patinka, kad net širdis suvirpa, kai gražų berną pamatau K.Bor. Širdis man suvirpa, kai apie ją pagalvoju rš.
užvirpė́ti
1. intr. NdŽ virpant užkopti.
2. tr. virpant iš baimės gauti: Pro šalį uždirba, užvirpė́tas kožnas rublis – galia nutverti Krš.
3. tr. NdŽ virpant užnešti.

Daugiau informacijos

susègti

Apibrėžtis

sègti, sẽga, sẽgė K; Q239, R, MŽ, LL249, Rtr
1. tr. kabinti, tvirtinti (smeigtuku, adata ir pan.) ar nuimti ką prikabintą: Kaspiną, vainiką sègti prie kasų DŽ. Ta mun atnešė tokią auksinę špilgelę, į krūtinę čia segamą Žeml. Kas jai segė rūtų vainikėlį? J.Jabl. Nesek sau rožės prie kasų: ji širdį jauną pavilios Mair. Avelei tai prie ausies sègdavo žymelę Ps. Oi, sẽga, sẽga žalią rūtelę prie juodo surdutėlio (d.) Mrc. Anta galvos vainikėlį segė, anta rankų žiedelius maustė (d.) Lp. Seg ant galvos vainikėlį paskutinį vakarėlį JD1488. Statykit kreselę, sodysim seselę, segsim rūtų vainikėlį paskutinį kartelį LTR(Graž). Raudojo mergelė vainiką segdama, o jaunas bernelis ant žirgo sėsdamas D34. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122. Jai vainiką jau sega (nusega) J.Jabl.
| prk.: Vienų širdims daina segė sparnus, kurie nešė jas į nesapnuotas dausas Pt.
2. tr. vieną su kitu kabinti, jungti, sieti (saga, sagtimi ir pan.) ar atkabinti: Aš segù kabes apsiausto, kabineklius sermėgos J. Kiaurai segamà [palaidinukė] Rdn. Atnešk sẽgamąją skrynalę Slnt.
| refl. tr.: Švarką sègtis DŽ1. Adomas piktai velkasi milinę, segasi diržą su perpete J.Avyž.
3. tr. Str mauti, vilkti: Marti padovanojo anytai sẽgtą sijoną DŽ1.
| refl. tr., intr. DŽ, Vlk: Viršutinius drabužius sẽgasi Pls. Žiemą bobos bent keliais andarokais sẽgas Užp. Reikės sègtis kuoj – lietus lyja Rod. Kokia nori suknele, tokia ir sèkis Rūd. Aš nesegsiúos jos – man iteip šilta! Lz. Sèkis, eisim malkų pjaut Arm. Ar jaisiais (kailiniais) da segsi̇́es? GrvT70.
ǁ aprūpinti drabužiais, apsivilkimu: Ir rengiu, ir perku, ir segù, ir peniu Pls.
4. tr. DŽ kalant tvirtinti: Sẽgė sẽgė tą taburetę – kliba Šv. Lentas sèk, pėryk trobą DūnŽ.
5. tr. N, DŽ, DūnŽ, Krtn kaustyti: Nesegti̇̀ arkliai paliko Jdr. Rytó reiks važiuoti į Mažeikius, o nesegtu arkliu blogas važiavimas Vkš. Ašvieniai, nesegti pasagais, žirgsta ant ledo ir strėnas sulaužys J. Atbėgo arklys, sidabro padkavoms sẽgtas BM335(Vvr).
^ Kad arklį seg, ir varlė koją kel S.Dauk.
6. tr. brošiūruoti: Knygas sègti KI262.
7. refl. prk. smigti: Kulkos čaksėdamos segėsi tamsoje namo sienon J.Balt.
ǁ kabintis: Bitės sẽgasi į plaukus DŽ1.
8. kibti, lįsti prie ko: Mergų preina, kad sẽgas! Ps.
9. intr. įkirsti, užduoti: Sègti reik į subinę, i bijos Krš.
◊ ant visų̃ keturių̃ sẽgtas labai gudrus: Juk aš sakau, kad ana y[ra] ant visų̃ keturių̃ segtà Plt. Segtas ant visų keturių J.Jabl.
ši̇̀rdį sègti prie mẽdžio kaltinti, teisti: Čia muno ši̇̀rdį lai nèsega pri mẽdžio! Gršl.
antsègti, añtsega, añtsegė (ž.) tr.
1. prisegti, prikabinti, prismeigti: Anseg manei vainikėlį ant mano kaselių JD1556.
| Apkarpyti būs tie popiereliai, antsegtà (uždėta, prispausta) būs tiktai tas pečiotės ženklas – nu i piningai Sd.
2. prikalti: Į tą volą antsegti kluciai Pln. Įkalo mietą, añtsegė kartę, rageles pri galo – nu i suks Skd.
apsègti, àpsega, àpsegė tr.
1. Sut apjuosus susieti, surišti, prikabinti.
| refl. tr. K: Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė LC1883,29.
2. N, Š apvilkti, aprengti, apmauti: Prastą margienį kokį išaudžia, api̇̀sega Ad. Mes neapsẽgę gražiai Dv. Man àpsegė gerais kailiniais ir liepė važiuot Grv. Ką pačiai šalta, tai da kenčiu, ale neturiu kuom vaikeliai apsègt Tvr. Svietas àpsegė, aprengė, anas šokinėj su marškiniais [po gaisro] Rod. Vis in pilvo: reikia papenėt, reikia apsègt pilvą Btrm. Dabar va kap vaikai – apsegti̇̀ viskuom Pst. Tada jį pirtin nuvedė, api̇̀segė kap poną i apženijo (ps.) LKT352(Ad).
^ Ponelis dvidešimt kaptonų apsẽgęs (kopūstas) LKKII221(Lz).
| refl. tr., intr. Š, DŽ: Senam šalta ir šalta, tai reikia kailiniai apsisègt Dv. Kailiniai tai šilta, apsi̇̀segi žiemą, tai nedrebėsi Rod. Atsikėliau ir kailiniais apsi̇̀segiau Dv. Reikia apsisègt kailinius Lz. Segutę apsisègt duoma Lz. Apsi̇̀segė andaroką tai nuo predkų svieto: dar̃ tokių niekas nei turi, nei nešioja Smn. Nors apsisegtum: svečiai atvažiavo, o tu tik su andaroku Trgn. Anas viso turi: ir pavalgęs, ir apsisẽgęs, ir apsiavęs Arm. Juodai apsisẽgę buvo Grv. Bėgo in šulnį lengvai apsisẽgus Eiš. Plentu eina moteris, tamsiu prinešiniu sijonu apsisegusi I.Simon. Kailiais bestijų nudirtų apsisegę, žemčiūgus ant kaktos ir ant ausų pasikabinę SPI85.
ǁ refl. tr. apsisiausti: Nu i jos į trobą an to arklio, drobulę apsisẽgęs Kv.
3. SD227, N, LL129 aptraukti, aptaisyti, apmušti, aptempti kuo: Kailinius àpsegam Rod. Aš àpsegiau naujus skritus ant ratpėdžių, karštuvų, tekinių J. Kaulus iždžiūvusius tiktai oda apsega SPI45. Auksu tur anys apdaryti (viršuje apsegti) būti BB2Moz28,20.
| refl. Sut.
4. DŽ, Plt, Vž apkalti: Yra tokia daržinė pabudavota iš rąstų arba apsegtà lentoms Vvr. Àpsega stogą Krg.
5. N pakaustyti: Be tėvo ans jau gerai kalvė[je] dirba: i arklius àpsega, i ratus apkala Pln. Kaštavo rublis arklys apsègti Kal. Raudąjį reikės duoti vėl apsegti I.Simon.
| refl.: Apsisegė su pasagoms kuo aštriausioms ir įjojo į stiklo kalną (ps.) Šts.
◊ vil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Kęs, kęs, ale kap apsisègs vil̃ko káiliu, tai atduos visa, dar su procentais Arm.
atsègti, àtsega, àtsegė tr. Š; SD213,318, Q46, R, MŽ, Sut, LL121
1. DŽ1 atpalaiduoti sukabintą, sujungtą, susegtą; atkabinus užsegimą, atverti: Mane veržia, atsèk man segelę, kabę J. Atàsegtos kelnės OG48. Važiuoja girtas namo, pilvas (marškiniai) atàsegtas Slm. Užsikėlė [mokytojas portfelį] ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Atàsegė [rankinuką] ir ištraukė pinigus Klt.
| refl. tr. LL213, Š, DŽ: Šarko, apsiausto sagas atsi̇̀segė ana J.
2. atpalaidavus nuimti: Atàsega pantį JnšM. Atsegti juostą N.
| refl. tr.: Pagaliau tėtis ima tyliai graibytis apie juosmenį – atsisegs jis diržą A.Vencl.
įsègti, į̇̃sega, į̇̃segė
1. tr. K, DŽ1 segant įkabinti, įtvirtinti: Plaukiukai palaidi, dvi kukardikės į̇̃segtos Nmk. Pamergys į̇̃segė pajauniui švarko ąselėn rūtų šakelę Š. Jutryną į̇̃segė, su raktais nerakino Jdr. Įsegti reik dantis į šėrę kalvaratuo – parsiverpę dantys papjauna siūlą Šts. Kad ir kokie tie parodymai būtų – aš juos įsegsiu į bylą K.Saj. Poduškelė adatai įsegti I. Sesute gražuole!.. Kad galvą kaišysi, įsek tu rūtelę! Mair. O kai uždėsi tymo balnelį, įsek aukso kilpeles LTR(Plv). Įkabink (įsek) ąseles ing kabes BB2Moz26,11.
| Pirmas pabrolys maldaknygę in skarukę, in nosinukę iñsega (įvynioja) Alv.
| prk.: Litvomano vardas įsegamas tiems inteligentams todėl, kad jie neapkenčią kitų luomų inteligentų Pt.
| refl. tr. K: Žyginę kukardą nešiojaus įsisẽgęs Vvr. Merga įsi̇̀segė puikią špilgą į plaukus J.
2. tr. kalant įtvirtinti, įkalti: Kiaulėms selę reik dirbti – reik šonus įsègti Krg.
3. refl. įsitverti, įsikibti: Vaikas insisẽgęs in motinos sijoną ir sekioja visur Mrj. Antanėlis iš karto paleido mane. Įsisegė į Lauryną abiem rankom J.Balt. Ji lig dvidešimt metų vis būdavo įsisẽgusi į motinos pasamonus Nm.
| prk.: Ji įsisẽgusi dirba – nė neatsikvepia Rs. Nėra ginklo prieš jos (mirties) nagus: kožną seka įsisegus TS1900,6-7.
4. refl. įsisiurbti, įsikabinti: Kai šienuodavom, tai įsisègdavo dažnai erkės Slm. Ale kad insi̇̀segta žąsiuko pilvan kumedėlės (siurbėlės), tai nė ištraukt Ds. Vėžys įsi̇̀segė į pirštą DŽ. Žąsinas insi̇̀segė andarokan, ir neatsiginu Šmn. Įsisegė kaip dėlė LTR. Įsi̇̀segė kaip erkė J.
5. intr. įkąsti, įgelti: Į̃segė mun bitis, patino ranka Pvn. Man viena bitė jau į̇̃segė į kaktą Lnkv. Bitė kap iñsegė, tai neturi kur dėtis Vrnv. Jei gyvatė į̇̃sega, reik išpjaut Skdv. Reiks pasiundyt šunį: kai įsègs, tai daugiau nebesivalkiosi po lauką PnmR. Šuva jam gerai iñsegė, net kraujai nuej[o] Vrnv. Šuva į̇̃segė pakinklin Š.
| refl.: Ėmiau iš pašalio malkas, ir insi̇̀segė rankon vapsva Ds. Cakt – ir įsi̇̀segė bitis į kaktą Krš.
6. tr. prk. įvaryti šaunant, įšauti: Senis įsegė man kulką į blauzdą J.Avyž. Merginėk tik, merginėk – insègs tau druskos uodegon, tada pašokinėsi! Trgn.
| Senis įsegė (įdūrė, įbedė) akis į mane rš.
7. intr. Lnkv, Vdžg, Akm įkirsti, suduoti, įkrėsti: Ka krioka [vaikas], į̇̃segu į užpakalį Slnt. Aš tau įsègsiu į kaktą, ka tu daugiau nebnorėsi Skd. Karalius prisakė gultis ant stalelio, ir tarnai jam įsegė 50 rykščių į antrą galą BsPII30.
ǁ tr. mušant padaryti: Da ir aš iñsegiau jam kelias mėlynes Užp.
8. intr. šnek. paskirti (bausmę): Jis buvo vyras padorus, tik jam labai nesisekė. Jam dvidešimt ir penkerius kažkaip netyčia įsegė rš. Vienam kap iñsegė ažu mažiuką berželį, ką pavogė! Arm.
◊ į káilį įsègti suduoti, sušerti: Įsegs tau į kailį LzP.
į ši̇̀rdį įsisègti įsiminti, įstrigti: Tas jo pasakymas man in ši̇̀rdį įsi̇̀segė Prn.
į úodegą įsisègti sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisẽgęs į úodegą Jnš.
kai̇̃p įsisẽgęs įkandin, neatstodamas (eina): Eik įkandin kai̇̃p įsisẽgęs J.
ži̇̀burį (žiùburį) įsègti nubausti, norint perspėti, paakinti: Dievas čia žiùburį į̇̃segė! Krš.
išsègti, i̇̀šsega, i̇̀šsegė tr.
1. Š išimti ką įsegtą, atsegti, atkabinti.
| refl. Š.
2. segant pritvirtinti, prikalti: Visur skelbimus išsègs, mieste, kame kryžkeliūse, ka ten i ten prasidėjo dobilų kūlė Trk.
3. DŽ kalant iškloti: Anie tokiu popieriu i̇̀šsega sienas Als.
4. prisegtą, prikaltą nuimti: Lubos buvo lauk i̇̀šsegtos Prk.
5. refl. išsirengti: Išsi̇̀segė pasidegyt ir susirgo Drsk.
nusègti, nùsega, nùsegė tr.
1. Sut, DŽ1 nuimti ką prikabintą, prisegtą: Veliumą nusega segėjai Ds. Tikroji pamergė nùsegė jaunajai vainikėlį nuo galvos ir padėjo ant staliuko Skrb. Jaunybėlėj, puikybėlėj nuseg vainikėlį NS1171. Nesėsk, našly, prie šalelės, tu negausi vainikelio: beveliju nusegusi ir į upę įmetusi (d.) Sd. Nusègs vainikėlį, uždės gobtūrėlį, sunkumėlį ant galvelės JV686.
| refl. tr.: Nusisègti sagę DŽ1.
2. atpalaidavus ką susegtą nuimti: Ir prisėdo lelijėlė prie mano šalelės, ir nùsegė pentinėlius nuo mano kojelės JD614.
| refl. tr.: Nusisẽgęs diržą ir velėja vaikuo skūrą GrvT79. Jis nusisegė laikrodėlį ir pasiūlė man rš.
ǁ refl. nusitraukti (pririštam): Nūsi̇̀segė karvė, bėk, sugrobk! Pvn.
3. atsegus pavogti: Kas no[rs] jam nùsegė tą laikrodį, i viskas Jrb. Lenciūgą nū̃segė, i nūtvėrė Grd.
4. nuvilkti, nurengti, numauti: Anas nùsegė tą savo apranyką (apsiaustą) ir apkloj[o] paukštyčius (ps.) Lz. Ant kelio marškinius nusègs Dv. Aš nuimsiu kepurėlę, aš nusegsiu surdutėlį KrvD270. Aš noriu nusegti ta[vo] kailinėlius LTR(Rod). Rūbus nusegdamas, kiemionis mokia, jog nereikia rūbų didžių ir gražumo kūno SPII177.
| refl. tr. DŽ: Eisiu pirkion, tada nussegsiù [kailinius] Pls. Sūnus tokis jau laidokas: ir burką pragėrė, ir kailinius nusi̇̀segė – pragėrė Vlk. Kad pasiuvo siaurą andaroką, tai negalima niekur ir nusisègt Užp. Vakare, ka gulti eita, nùsegas i apsiklo[ja] su tais pačiais [sijonais] Kal. Sėdi nusisẽgęs (be švarko) Vlk.
5. nulupti, nudirti: Ką, tu nemoki voveraitės kailio nusegt?! Grv. Arkliuo kailį nùsegiau Grv.
6. prk. nualinti: Čystai nùsegė jų tą gaspadorstvą Pls.
panusègti, panùsega, panùsegė (dial.) žr. nusegti 4: Panùsegė, panutraukė drabužėlius LKKIX203(Dv).
pasègti, pàsega, pàsegė
1. tr. DŽ1 iš apačios prisegti.
2. tr., intr. pavilkti, pamauti į apačią: Apačion pasèk kailinaičiais, o viršun segute – bus šilčiau Vlk.
| refl. tr., intr.: Apačion da pasi̇̀sega vieną [sijoną] Sv. Margąjį andarokioką apačion pasisegsiù Sdk. Pasisèk anuoj (sijonėliu) apačion! Lp. Pasisèk ką po kailiniais, ba bus šalta Arm. Pasisegiau švarką, ir kap tik Vrn. Tai da gerai, kad apačion multinį pasagą pasi̇̀segiau, – būč sušalus ledan Ds. Kai šokau iš ugnies, net ir nepasisẽgus išbėgau, vienais marškiniais Trgn.
3. tr. pakaustyti: Arklį pasègti nūvedė Vn. Kol jis arklį pàsega – prailgsta Ktč. Ans bijo duot ir arklį pasègt kitam Plik. Po dviejų kojų pàsegtas arklys Vvr. Numaus tavo aukso žiedą, pasegs savo bėrą žirgą LTR(Krtn).
| prk.: Žylės žemos kojytės, stipriais nagais pasegtos Blv.
^ Girtiems ir ožkos pasegtos Krt.
| refl. tr., intr.: Jis turėjo joti arklių pasisègti End. Jis prisakė keturims velniams persiversti į žirgus ir pasisegti ne su padkavomis, bet su torielkomis molinėmis BsMtII120(Tl). Pasi̇̀segiau žirgą aukso pasagėlėm (d.) Š.
4. tr. kalant pritvirtinti iš apačios: Pàsegiau paklajus (lenteles) – ekėtvilkos bengės Prk.
5. intr. suduoti, uždrožti: Veizėkis, kol pasègsu į akių tarpą Vvr.
◊ ant visų̃ keturių̃ pàsegtas labai gudrus: Kol dar jauna tebebuvo, ant visų keturių buvo pasegta rš.
pérsegti tr.
1. perkalti, persmeigti: Pársegta tura būti lenta suopynių viršuo[je] ir apačio[je] Lnk, Krt. Galvos gale vinimis persegtos raidės I.Simon. Sveika būk, ranka kairioji, smarkiai vinim persegtoji SGI100.
2. susegioti: Seniau buvo šniūrelkos (liemenės) pársegamos (per vidurį susagstomos) Dr.
3. refl. tr., intr. persirengti kitais drabužiais, persivilkti: Nė nepersisegusios sijonų, puolė žiūrėt, kaip viskas paruošta J.Balt. Pérsisegė ir nuskrido (nubėgo) Rod.
4. iš naujo pakaustyti, perkaustyti: Jau pradėjo pirmųjų kojų padkavos klepčioti, reiks vestis į kalvę pársegti Brs.
5. primušti: Vakar kažin kas Kazį pakely pérsegė Trgn.
6. SD1144 prasiskverbti.
piesègti, piẽsega, piẽsegė (dial.)
1. Sg žr. prisegti 1: Adata linams pysègti Rmč.
2. žr. prisegti 3: Lenta py namo galo pysegtà Prk.
prasègti, pràsega, pràsegė tr. kiek atsegti, atlapoti: Šeimininkas prasegta ilgaskverne skranda sp.
| refl. tr.: Sau kaklą prasisẽgęs, pasirėdęs, ką tu nori! Jrb. Sulytas, prasisegusia apikakle atrodė apverktinas J.Marc. Nė nejausdamas prasisega striukę, atlapoja šaliką rš.
prisègti, pri̇̀sega, pri̇̀segė tr. K, BŽ265; SD306, R, MŽ, N, Sut, M, LL153
1. prismeigti, prikabinti, pritvirtinti segant: Visi svotai turėjo po rūtelę, pri̇̀segtą prie krūtinės Skrb. Nuperka gėlę, pri̇̀sega panelei, tai su šitąja šoka gėlių valsą Sk. Mes eisiam vainiko ten prisègti Plt. Tai mes tau sudėsim po rūtos šakelę, tai mes tau prisègsim prie tavo širdelės DrskD145. Šukuos galvužėlę, supins kasužėles, prisègs rūtų vainikėlį paskutinį kartelį JV510. Prisèk kilpą prie atlapų, kad nenutrūktum J. Pabalnok, pažabok arklį, prisek kardą ir paleisk, jis mane atras MPs. Kaip prisègsi kilpužėles, kaip prisègsi auksinėles, sėsk JD55. Ir suėmė brolelį kaip diktojį vyrelį, kojas rankas surišo ir kaladę prisegė LTR(Jz). Tačiau vos koją pakėlė, tuoj pasijuto, sakytum, jam kas sparnus būtų prisegęs: lengva buvo P.Cvir. Užkabą prisek sagčiais BB2Moz26,33.
| Raštelį išdevė, viską surašė, štampą cakt prisegė (primušė, prispaudė) Lpl.
| prk.: Mokiniai, pabandę jam prisegti ir vieną, ir kitą pravardę, nusivylė – jokia etiketė ir nelipo, ir netiko V.Bub. Vienuolio peizažas nėra vien išviršinė šiaip sau prisegta kūrinio puošmena V.Myk-Put.
^ Žiūrėjo, skaudino akis, bet nė viena žvaigždė nekrito žemyn – visos blizgėjo kaip prisegtos sp. Ana, rasi, pasivaikščioti norėtum, o tu – kaip prisegtas pri to stalo (vis rašai, rašai) Slnt. Niekas judums čia negala laikyti prisẽgęs (neišleisdamas) Slnt.
| refl. tr. SD1149, K: Juodą kepurėlę užsidėjo, aukso pentinėlius prisi̇̀segė JV505. Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė LC1883,29. Prisisegsiu šviesią šoblę – tu bijosi manęs! LTR(Plv).
| prk.: Prie rytinio ežero galo prisisegęs (prisišliejęs) nedidukas ežeriūkštis Ilgis rš.
ǁ prk. priskirti: Plikės kalnas ne prieg mūs pri̇̀segtas Dv. Jau prisegė jam kokią ten kaltybę TS1899,5. Daug ko bloga Ksaveras per tuos metus pergalvojo ir Klimkai prisegė Vaižg.
ǁ prk. pristatyti ką dirbti: Prie katilo pri̇̀segė – vot tau ir užkuriom! Dkk.
2. pritvirtinti, prijungti augant: Lapai abipusiai prisegti LTII440. Jis girdi visa, tiktai kalbėt nekalba – gal prisegtas liežiuvis ar kas Lt.
| refl.: Prie krūtinės ląstos ir stuburo yra prisisegę rankų ir kojų griaučiai V.Laš.
3. H155 kalant pritvirtinti, prikalti: Skliauto apačioje nuožulniai prisegama lenta, kad vanduo nuo skliautų netekėtų ant sienų rš. Pri pašto yra laikrodis pri̇̀segtas Mžk. Ans tik [tvoros] mietus prỹsega, aš suvelku Šv. Tikriejai vainikai (Devintinės), reik beržų pry angos prisègti Jdr. Zovieskai pry durų prisegti̇̀ Krtn. Ten rado pri vartų prisegtą popierių LTR(ž.). Atėmė jį ižg vidurio, prisegęs jį kryžiausp DP187. Rankos ir kojos vinimis prisegtos DP145. Sveika būk, dešine koja, kryžiausp baisiai prisegtoja SGI100.
^ Davei uodegą, duok ir vinių jai prisegti Vdš.
| refl. tr. Sd.
4. refl. tr., intr. apsivilkti (ppr. išeigai skirtą, bet jau nenaują drabužį): Neturiu jokio prisi̇̀segamo andaroko: naujų škada Rdm. Turi prisi̇̀segamą eilukę Lp. Broliai maniej, ir aš jotau su jumi, kad turėtau kuom prissegt TDrIV234(Pls).
5. refl. DŽ1 įsisiurbti, prikibti: Kai ėgliuos karvė įlenda, prisi̇̀sega erkių Antš. Ogi eketėje palaikiau uodegą, ir prisisegė žuvų LTR(Pnd). Kaspinuočius turi 2–4 siurbtukus (prisisegamus organus) rš.
6. būti neatsitraukiant, prisikabinti: Prisisẽgus prie tų vaikų (niekur nuo jų nesitraukia) Ėr. Tai prisi̇̀segė vaikas, lyg savo namų neturi Krok. Šuo bėga prisisẽgęs iš paskos Jnš. Kad tu ir prisisẽgus labai prie pirminyko! Slm. Buvo prie kokios tę gyvanašlės prisisẽgęs (prisiplakęs) Mžš.
7. šnek. priteisti: Capt nūtvėrė [pereinant sieną] i prỹsegė Vn. Sūdas gerai pri̇̀segė Prng.
◊ liežùvį (liežiùvį) [prie gómurio] prisègti
1. uždrausti kalbėti, nutildyti: Bet liežiùvio niekam prie gómurio neprisègsi Skrb. Žmonių liežuvis neuždaromas ir neprisegamas Lp.
2. nekalbėti ko nereikia, saugotis kalbėti: Katrie liežiùvio nepri̇̀segė, tuos išvežė vokiečiai Ėr.

prie uodegõs prisisẽgęs neatsitraukia, labai prikibęs: Vaikas visą dieną sekioja prisisẽgęs prie uodegõs Jnš.

×razsisègti, razsi̇̀sega, razsi̇̀segė (hibr.) tr. Dglš atsisegti, atsilapoti: Net razsi̇̀segta guzikai Aps. Vaikščioja kap Pilotas razsisẽgęs Rdš. Tep ir važiuojat razsisẽgę LKKXIV214(Zt).
susègti, sùsega, sùsegė tr. K; SD333,347, Q654, R, Sut, N, M, LL310
1. segant susieti, sukabinti: Sagelę sùsegė jis J. Skarą susek su sagčiu J. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti, suvyniota, su gvaizdikeliu susegtà Lpl. Tujau paimk ir susek laikraščius Skd. Sùsegė raštus į aplanką DŽ1. Plonos knygos, brošiūros dažniausiai tik viela susegamos, o jų viršeliai priklijuojami rš.
^ Mužikas – aukso guzikas bajoro kelnėms susegti LTR(Plng).
| refl. tr. Ch2Moz28,7: Susisèk apykaklę DŽ1. Susisuka [Šarūnė] plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio ir, nusimetusi chalatą, brenda į vandenį V.Bub.
2. kalant sutvirtinti, sukalti, suleisti: Duonos lovys iš lentų sùsegtas Prk. Ans (lopšys) iš lentalių buvo sùsegtas End. Susègti grabą reik, jau mirsiu Plng. Prašiau brolių, ka susègtum klumpį DūnŽ. Triobos dar pjūklo nematę, medinėm vinim susegtos, kirviu tašytos sp.
| refl. tr.: Susi̇̀segė lentas i gulėjo Šv.
3. refl. susikibti, įsikibti: Bitės susisẽgę koriuose Pn. Kirmys susisegusios slenka paskuo kaip sakas J.
užsègti, ùžsega, ùžsegė K; R35, Sut, N, M
1. tr. sukabinti saga, segtuku ir pan., užkabinti, pritvirtinti: Užsègsiav švarką ir eisiav lauk Trk. Sijono apačioje, šoninių siūlių linijoje – trys ar keturios užsegamos sagos sp. Tada nusiėmė ji savo auksinį raištelį ir užsėgė stirniukui ant kaklo J.Balč. Jungą ažùsegė iš apačios Dv. Nupirkdė nagines gražias, dirželiais žùsegi Rod. Seniau užteko branktelio kelnėm ar žiuponu[i] užsègt Kpč. Aš sagę nuo apkaklės marškinių užsegiau J. Užsek Juzei kelnes – ar nematai, kad atkritusia kritele bėgioja Brs. O kai uždėsi man tymo balnelį, užsek aukso kilpeles LTR(Lp).
| prk.: Ùžsegė valgį (nebėra apetito) Lp.
^ Vaiku[i] tep kap ùžsegė viduriukus, nieko o nieko nevalgo Lp.
| refl. tr.: Užsisèk sagas DŽ1. Naujõs kilpos pats neužsi̇̀sega Dkš. Su pumpa ir kilpa užsisega kailinius J. Kaklą gi ažsisèk OG106. Ko vaikštai atsilapojęs, ar negali ažsisègt?! Ds.
ǁ refl. tr. užsidėti susegant: Reikia nusistatyt laikrodis ir užsisègt Adm.
2. tr. užkalti, uždengti: Langai buvo su lentoms užsegti, ir buvo tamsu LTR(Klp). Nupjovei rąstą, iškaušei vidų, galus ùžsegei – ir aulys Lkv. Tad įkiša mane tėvas i bosalį, užsega tą TDrVII114(Plik). Nebė blėkų užsègti [stogui], eita viskas kiaurai (perlyja) Dov.
3. refl. tr., intr. ČrP, Sml, Skrb užsivilkti, užsimauti: Nedėliom užsisègdavau šitą sijonėlį Sdk. Šiandiej šalta, užsisegsiu vilnoniu andaroku Užp. Viršum užsisek geresnį sijoną Lnkv. Kai jauna buvau, tai kuom užsi̇̀segei – i šilta, ė dabar?.. Tvr. Vienus metus rugius pjovėm ažsisẽgę (apsivilkę viršutiniais drabužiais) Grv. Žušalsi, žusisègt neturit kuom LKT399(Rod). Toj boba segutę buvo užsisẽgus Rūd.
4. tr. Vkš sužeisti kanopą (blogai kaustant): Segti arklį nemokėdamas, veikiai gali pusnagas užsègti Šts. Kas ir par kalvis, kad tokį gerų nagų arklį galėjo užsègti?! Brs.
5. intr. užduoti, uždrožti: Uodegon kai ažusègs, tai žinosi! Ut.

Daugiau informacijos

antlė̃kti

Apibrėžtis

lė̃kti, lẽkia, -ė intr.
1. skristi: Lekia paukštelių didelis pulkas Mrc. O nelėk, sakaluži, nebaidyk lakštingalos JD464. Oi žiūrau žiūrau – lekia trys pilki karvelėliai KrvD100. O aš pasiversčiau raibąja antele, lėkčiau žalia girele JV865. Per žalias girias gegute lėkiaũ, per marias lydeka nėriau (d.) Mrj. Oi lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, gandro sparnus kad turėčiau J.Jabl. Paukštis lẽkia žemyn KI34. Prieš lietų kregždė žemai lẽkia, pagadoj – aukštai Lnkv. Tokios, kur lẽkia šniūru viena paskui vieną, tai gervės Azr. Ir vėl išleido lėkti balandį iš skrynės BB1Moz8,20. Rodos, kad paukščiai iš burnos lẽkia – kaip ji gražiai šneka Grš. Čerepokas prašė erelio, kad jį lekiančiu paukščiu padarytų Tat. Tu, žvirbleli lėktasai, aleliuma loda, lėktasai TDrV219. Skruzdėlės lekančiosios leka pryš lytų Šts. Lekamosios skruzdys užpuolė Dov. Lẽkiančioji voverė (Petaurus sciureus) NdŽ. Paukščių sparnai ir uodega apžėlę didžiosiomis lekiamomis plunksnomis rš.
| Lẽkiąsis laivas Jrk27. Seniausias [sūnus] kuriądie savo tėvams pradėjo kalbėt apie lẽkiantį laivą, kurį jis eisiąs girio[je] budavot Jrk27. Lekiamóji (aviacijos) žvalgyba NdŽ.
| prk.: Lekia kaip varmai karštą vasaros dieną mintys viena po kitai rš.
^ Kas aukštai lekia, tas žemai tūpia (pat.) rš. Lėkė kap sakalas, nutūpė kap vabalas Iš. Baudžias it kėkštai į užmarį lėkt rš. Ger lėkt, ale neger nutūpt B. Ir gaidys, per tvorą lėkęs, iškas grūdą VP18. Lekiantysis tupinčiojo nepabaidys Vdžg. Kur paukštis leka, ten plunksnas paliekta Pln. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias (sniegas, lietus) B. Be sparnų lẽkia, be kojų bėga (debesys) MitII190(BsM).
2. greitai judėti, slinkti oru, erdve: Iš padangėje lekiančio didelio debesies iškrito keli lietaus lašai I.Simon. Debesys lyg lėktè lẽkia ant dangaus KI445. Šuo bijo, kai žaibai lẽkia į akis Jrb. Išvydusys lekant oru pagal netolie žemės ugnį, sako dievaitį Kauką nešant grūdus į mylimūsius namus M.Valanč. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį kirto StnD24. Mirusiųjų vėlės lėkdavusios paukščių keliu į rytus, į protėvių ir tėvų šalį LTII113.
| Ot saulelė greit lẽkia popiet! Dbk.
ǁ būti pustomam: Apačioje užtikome lekiančio smėlio sluoksnį A.Vien. Čion ties eglaite molis, o ten lekiantiji smiltis V.Piet. Kad ir pieskà, bet nelekianti̇̀ – rodos, turėtų augt Gs. Daug lekiančiõs piẽskos Vv.
ǁ sklisti oru (apie garsus): Teip! Teip! – lėkė balsai iš visur V.Piet. Lekia dainos galingos rš.
| prk.: Kur akys leka (krypsta, žiūri), ten širdis linksta Sln.
3. bėgti: Lėk nelėk – vis tiek nepavysi Sld. Lẽkiam in ežerą pasmaudyt Rdš. Kad lėkiau, tai lėkiau: bala ne bala, tik duok Dieve kojas LTR(Šmn). Lėksiu per dvarą tekina pas motinėlę šaukdama LTR(Kp). Ana kulni, kulni, kulni – kad ana leka nu manęs! KlvrŽ. Lėkė akis išvertęs Kv. Lekia i lekia [šokėjai] papori Švnč. Per sodžių taip pat lėkė, kiek tik gali, risčia arkliai A.Vien. Kad ir nelekia smagiai [arklys], ale vis važiuoji Trgn. Žvėriukai sako: „Mes lėksme žeme, jūs (paukščiai) skriskit oru“ MPs. Ben sargis tura kame kur padlą lẽkamą (kurios lekia ėsti)? Lkv. Nu to savo katino kaip nu lekančiojo vagies skaninių neišsaugoju Akm. Lẽkia kaip žaibas Slk. Lekia kap viesula Gs. Ko leki kaip aitvaras? Šmk. Lẽkia kaip galvon daužtas Slk. Lẽkia kap akis išdegęs Kt. Lekia kaip uodegon inkirptas Ds. Lekia kaip be dūšios LTR. Lẽkia per laukus kaip protą pametęs Up. Lekia kaip peklą pakūręs Mlt. Leka kaip velnio nešamas Krž. Kur leki kaip kiaulė, debesį pamačius? LTR(Šmn). Leka kaip bimbalas, smilgą apžergęs Šv. Lėksi kiškiu (pavirtęs kiškiu) Dglš.
lėktinai adv.: Grėtė lėktinai įlekia į savo kamarą I.Simon.
4. smarkiai, skubinai eiti, važiuoti, joti: Aš vandenio lekiu atnešti Ėr. Ir tan kraštan lekiù, ir tan – niekur neberandu tos gatvės Kp. Aš lekù numie Tl. Reiks padėt karvei nunešt, kurgi leki (sprunki)?! Sdk. Lekia ir lekia, liežuvį iškarinęs: prireiks kam – niekados jo nepasisiųsi rš. Vis da tebleka (tebesilanko, tebelaksto) Jonis pri Marikės Šll. Norėjai, kad aš lė̃kčiab Zt. Visur lẽkia išsižiojęs, norėdamas būti pirmutinis Jnš. Aš jau buvau lekiañt (belekianti), ale mañ' apidraudė, tai ir sėdžiu Slm. Ta mergiščia šę lėkus, tę lėkus (tai šen, tai ten bėgioja) Kt. Lėkdavo pas ją piršliai, nė vienos žiemelės nepraleisdavo Jnšk. Ant žirgu belekąs S.Dauk. Leki šūkoms (joji šuoliais) – da sprandą nunirsi Vvr. Leka, kaip arkliai įšoka Krkl. Visu smarkumu lėkė traukinys rš. Vamptelėjo kas žodį, ir lekia [kratos daryti] kaip ant gaisro Žem. Žirgą imk ir lėk kaip vėjas B.Sruog. Lekia tarytum akis išdegę V.Kudir. Lėkė kaip be galvos, ir apsivožė antraip vežimas Vvr.
| Telefono stulpai lėkė į užpakalį (važiuojant taip atrodo) rš.
^ Nelėksi pirm čėso (reikia turėti kantrybės; viskas turi būti savo laiku) ST135. Jis (vyras) lekia savo keliais, ji (žmona) – savo (abu nesutaria, nesugyvena) Rm.
lekiamai adv.: Viskas ėjosi labai lengvai, smarkiai, lekiamai rš.
ǁ nenubūti vietoje, brautis tolyn: Šviežioj žolėj karvės labiau lẽkia: kai žolės daug, ieško da daugiau Trgn. Regis, ir žolės yra, o arkliai lẽkia: paleidžiau panamėj, o radau kažno kur Trgn.
ǁ skubiai, pabėgomis dirbti, triūsti: Lėk lėk, tai an senatuvės dejuosi Sdk. Lekamosios dienos (skubūs darbai, reikalaujantys daug bėgiojimo) užeita – šienai, dobilai… Šts.
ǁ refl. pajėgti daug, skubiai dirbti: Lėkei lėkei, o ko dabar nebeleki? – Kad jau nebesilekia Ldk.
ǁ tr. smarkiai varyti, lakinti: Jis savo žirgo niekados nelė̃kdavo J.Balč.
5. greit eiti, bėgti (apie laiką): Lekia diena po dienos, savaitė po savaitės, metai po metų, kaip raiti joja Žem. Pasirūpink apie save – metai lėkte lekia V.Kudir. Lekia gyvenimas tartum ristas žirgas rš. Įvykiai lėkte lėkė pirmyn rš.
6. smarkiai tekėti, plaukti: Upeliais vanduo bėga, lẽkia Kkl.
7. plevėsuoti, plazdėti: Karūna (vėliava) lekia ore BzBkIV318.
8. smarkiai kilti aukštyn, sklisti tolyn, į šalis: Kūliau, ka sijonas lėkė į aukštį rš. Traukiniai lekia į orą nuo partizanų minų rš. Arklys lėkė, kad ir kibirkštys lė̃kė Šlu. Pavirsta griuvėsiais gražiausi miestai, ir šimtmečių kūryba lekia pelenais S.Nėr.
| Tos avižos lekiančios (lengvos, prastos, vėtant krintančios tolyn kartu su pelais) – vištos visai nenori lest Gs. Gavom lekančiųjų dirsių – duonos neiškepsma Slnt.
| refl.: Nebirsta rugiai, lakiaus nėr, o vakar gerai lėkės: vėjas buvo Trk.
9. irti, bėgti (apie nėrinio akis): Apsižiūrėjau – kojinės akys lẽkia. Reikėjo taisyt Kn.
10. Prk, Kv smarkiai plakti, mušti (apie širdį): Širdis dar leka: atsigaus, dar nemiręs Plt. Jau širdis lẽkia, nepavysiu Skr. Širdies lekamoji liga Šts.
11. pulti žemyn, kristi: Kad lė̃kė malka in kojos! Sdk. Nelipk medin: lėksi̇̀ ir galą ne vietoj gausi Ds. Negi aukštyn lėksi – kas, kad lėksi LTR(Ds). Girdžiu girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis J.Jabl. Vi̇̀sa lẽkia iš rankų Skp. Tas paveikslas lẽkia ir lẽkia nuo sienos – prikalk geriau Ut. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis KlpD28. Prasti linai – braukiant lekia ir lekia Kp.
^ Kas aukštai skraido, tas žemai lekia Slk. Netoli lekia obuolys nuog obeles Gmž. Jau ir eina, kad kiaušinis nuo galvos nelėkt (labai iš lėto, pamažu) Trgn. Vienam upės šone kerta, kitam skiedros lekia (aidas atsiliepia) Slk.
12. byrėti, kraičioti: Obuoliai lekia nuo obelės Dbk. Jau lẽkia riešutai, kur prieš saulę Ėr.
^ Šuva loja, dantes lekia (mintuvai) LTR(Slk).
13. grimzti, smegti: Sniego daugiausia, ė kojos lẽkia lig žemei Prng. Menkas da dabar šerkšnas: kojos parejõ lẽkia Vdš.
14. refl. gerai derėti: Nelėkės žirniai – maž teprikūlėm Lk. Lėkės šį metą: iš pūro dešimt gavau Šts. Žemė nelekas: tik trys pūrai iš pūro Šts.
15. refl. gerai sektis, klotis: Nelėkės mokslas muno sūnuo Šts.
| Vaikams duona su sviestu lẽkias (gerai valgosi) Vkš. Vaikai, ar skani bulbynė? Ar lẽkias? Vkš.
16. krėkintis, lakstytis (apie kiaules): Kiaulė tekiuos lẽkia Kp.
◊ kur várnos lẽkia apie žiopsantį: Žiūr, kur varnos lek NžR.
lekiančioji rožė Plt med. odos liga – rožė, persimetanti iš vienos kūno dalies į kitą: Rožė įsimeta nuo išgąsčio, rūstybės ar vėjo užpūtimo. Ši pastaroji vadinasi lekiančioji TŽIV487.
lẽkiantysis spi̇̀ritas rš chem. amoniakas.
lẽkiančioji ugni̇̀s Prk med. išbėrimas, vienoje vietoje išnykstantis ir greit persimetantis į kitą kūno dalį: Kanapių patrinoms apdeda, kad y[ra] ugnis lekančioji Šts.
antlė̃kti, añtlekia, añtlėkė (ž.) intr.
1. užskristi: Žvirbliai ant miežių antlėkė ir lesa kiauras dienas Slnt. Kad gandras jau artie dangaus buvo, pečlinda nu gandro papurkšt ant debesų ir antlėkė PP79. Vienas lėktuvas ką padaro antlėkęs, o čia dešimtis! Šts.
2. užbėgti aukštyn, greit užlipti: Añtlėkiau ant trobos Slnt. Ana añčleka aukštyn ir pradeda pasakoti Mžk.
3. bėgant užvirsti ant ko: Par vieną biškį neañtlėkė ant manęs Slnt.
4. užriedėti, užvažiuoti ant ko: Dišlius eina tarpe arklių, kaip iena, ka neančlė̃ktum arkliuo brika ant nugaros Lk.
aplė̃kti, àplekia, àplėkė
1. tr., intr. K apskristi aplink ką: Aplėkė pasaulį rš.
2. intr. apibėgti aplink ką: Apilėkė aplink ežerą kai vėjas Švnč.
3. tr. apeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankyti: Per vieną valandą jis nori visus aplėkti Krč. Giminė̃s ir šuva neaplėks (labai plati, didelė giminė) Trgn. Aplėkiau visą mišką – dyka, kaip pašluota, nė šunagrybio Ds. Kokius tris kilometrus aplėkiau su tuo vaiku Mrj.
^ Marga paukštytė visą svietą aplekia (laiškas) Jrg.
4. tr. apsiruošti, nudirbti darbus: Jūs daba samdot ir samdot, o jin viena aplėkdavo Bsg. Jaunas būdamas norėjau visą darbą aplėkt Tvr.
5. tr. skrendant aplenkti: Visus ir mane tas àplėkė Jrk41.
6. tr. greit plintant, sklindant pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Garsas apie valsčiaus galvos apstumdymą aplėkė kelias parapijas P.Cvir. Tasai gandas vienu metu miestelį aplėkė J.Bil.
7. tr. Gg apvaisinti (paukščius).
atlė̃kti, àtlekia, àtlėkė intr.
1. K, Pln, Dr, Plm, Smn atskristi: O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės StnD28. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą JV371. Atlėkė devyni varnai kriunkdami Jrk101. Jos atlėkė gulbėm (ps.) Lnkv. O kad smakas atlėkdavo, tai jis ant to akmens atsisėsdavo BsPI6.
| prk.: O ma[n] bešveičiant aukselio pentinėlius, o ir atlėkė margoji gromatėlė JD1171. Piktos žinios atlekia kaip paukštis V.Kudir.
^ Karvelis kepęs neatlėks B.
ǁ atsklisti oru (apie garsus): Kartu su pūgos staugimu atlekia varpų skambesys rš.
2. atbėgti: Vienšypais àtlėkė dvariškis į kiemą, t. y. greitai J. Ganiau aveles pamariais, atlėkė vilkas pagiriais DvD431. Atlėkė kaip iš pypkės Kv. Tas vaikas àtlekia kap akis išdegęs Alk.
3. greitai, skubinai ateiti, atvažiuoti, atvykti, atskubėti: Mergaitės buvo atlė̃kę pasiklausti apie vakaruškas Lkč. Bus atlekanti ana pri darbo – palik pusrytės Dr. Daug atlėks [jaunikių pirštis], bet ir aš skirsiuos kuo jauniausią Žem. Žiūri – atlekia pasikinkęs eržilą Raugalų Raulas V.Piet. Mašina nuo Pandėlio atàlėkė Skp. Ir švedas atlėkė per marias, grečnais su vyrais mums padės RD193.
| prk.: Atlėkė šaltoji žiema rš. Sulauksma, netruks atlė̃kti ta penkiolekta Krš. Atlėkė drėgnas žvarbus vėjas rš. Àtlėkė atūžė viesulas BŽ267. Todrinag zotag piktoji dvasia atlekia ir pagauna aną žodį ižg širdies jų DP99.
4. atkristi, atšokti, atplyšti: Nepriklijavai gerai, ažtat atàlėkė Trgn. Atlė̃kęs lopinys, reikia prisiūt Ds. Padai mano atàlėkė Švnč. Žiūrėk, atlė̃kus lenta, prikalk Ds. Pamaliuosi, metus pastovi ir atàlekia [dažai] Aps.
| Kolgi tavo lūpa vis atlėkus (atvipusi) kaip senos kumelės? Ds.
5. pavirsti į šalį (nuo smūgio): Maktelės kokiuo daiktu, ir atlėksi̇̀ Sdk.

×dalė̃kti, dàlekia, dàlėkė (hibr.)
1. intr. priskristi prie kurios nors vietos: Paukštis dalėkė ligi savo lizdo ir nutūpė rš.
2. tr., intr. prisiartinti prie kurios vietos bėgant: Vaikai lig pat akmens tekini dàlėkė Kv. Kai dalėksi kiemo vartus, užžvenk didžiu balsu: išeis mano tėvas, atkels kiemo vartus (d.) Smn.
įlė̃kti, į̇̃lekia, į̇̃lėkė intr.
1. SD400, K įskristi į vidų: Įlėkė pelėda į klėtį J. O ir įlėkiau, o ir įskriejau į močiutės sodelį JD1251.
| prk.: Įlėkė šiltas pavasario vėjas sp.
2. užskristi į viršų, aukštyn: Gaidys pasibaidęs įlėkė į eglę S.Dauk.
| Įtempė Katinas virvę, kilstelėjo varpas ir įlėkė į bokštą kaip vyturys į dangų P.Cvir.
| refl. Smln: Vištos įsi̇̀lekia į medį i kapo[ja] obuolius Jrb.
3. įbėgti: Spiritavičius, išlydėjęs nepaprastus svečius, įlėkė į raštinę T.Tilv. Juodbėriai žirgai įlėkė į kiemą rš. Ažsidarysiu vartus, kad arklys neinlėkt Kzt. Anlėkė vilkas į krūvą avių Grv.
| refl.: Įsilėkęs į peleną, [vilkas] norėjęs pūsti ugnį S.Dauk.
4. smarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įjoti: Į kiemą įlėkė raitelių būrys rš.
5. bėgant pasiekti, priartėti: Neinlėkė žirgužėlis nė pusę laukelio, nusisuko žirgas koją, bernelis – galvelę (d.) Žsl.
6. refl. įsibėgti: Iš pradžių nebėgo, paskui įsi̇̀lėkė Š. Kaip kumelė įsi̇̀lekia į pakalnę, sunku benustabdyti Užv.
| prk.: Vėjas tik bėga per laukus įsilėkęs rš.
7. užskubėti (apie laikrodį): Dvidešimt minučių per sutkas iñlekia [laikrodis] Str.
8. įkristi, įpulti: Nusmuko pasaitas, ir kibiras į̇̃lėkė šulnin Š. Žiūrėk, neinlėk kur eketėn beeidamas per ežerą Ds. Man akin buvo kritusys anlėkęs Mlt. Kaip dėjau žiedelį aš ant pirštelio, antlėkė žiedelis ant undenelio LMD(Klt).
| prk.: Raudok, nabagai Kaulaky, kad prapultin pats įlėkei (patekai) A.Strazd.
^ Nekask kitam duobės – pats inlėksi̇̀ Rš.
9. įdubti: Net nepažinau – akys inlėkę kakton Ut. Seno žandai inlėkę Dkšt. Su inlėkusiais šonakauliais arklys greit stips Dkšt.
10. užsimegzti (apie grūdus): Dabar rugiai žydi, paskui įlėks grūdai, užaugs, subręs rš.
◊ širdiñ įlė̃kti patikti: Mokėjo man širdin įlėkti rš.
išlė̃kti, i̇̀šlekia, i̇̀šlėkė intr.
1. SD414, K išskristi: Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai J.Jabl. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs Šts. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu BM385. Gandrai rudenį prieš išlėksiant susirenka pagalvoti apie būsimąją kelionę J.Jabl. Genys kalinėja prie išlekiamos skylės, kol bitis išvilioja Rdž.
| Aš nežinau, kas ten per mėsa buvo: kaip tik užkaičiau, pradėjo virtie, ėmė ir išlėkė per kaminą BsPIV31.
| prk.: Ausyse tebeskambėjo tasai „tu“, pirmą kartą išlėkęs iš Justo lūpų rš. Žodis kai paukštelis išlekia, ir nebesugausi Sln.
^ Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas LTR. Žodis žvirbliu išleka, o jaučiu pagrįžta Sch104. Su varnom neišlėksi LTR(Mrj). Ìšlėkė žvirblys, parlėkė arklys Bsg. Uždaryk velniui duris, tai išlėks per aukštinį VoL244.
2. pajėgti, įstengti skristi, lėkti: Per valandą [lėktuvas] išlekia penkis šimtus kilometrų Ėr.
ǁ įstengti pakilti skrendant: Kas aukščiau išlė̃ks į padanges, tas paliks karalaitis paukščių (ps.) Žlb.
3. išbėgti: Ìšlėkė strėlės greitumu BŽ547. Kai išlė̃kdavo in sniego basas, visus pūtinius aplakstydavo OG371. Ir šokėjai šaunia pora priekin išlėkė lanku rš. Žiūrėk, avelės i̇̀šlėkė iš gurbo Dbk. Išlėkė oželis in visus laukus FM. Skruzdėlės i̇̀šlėkė Brsl. Vos ne vos išlėkiau nuo lietaus Varn.
4. greit išeiti, išvažiuoti, išskubėti, išdumti: Kai išlėkė vakar, tai tik šiandien vakare grįžo Lkm. A i tavo šeimyna į tą šokį išlėkė? Kal. Ant kelio išlėkė raitelis rš. Dabar sėdo an jos berniokas raitas ir išlėkė kaip vėjas laukan BsPII232. Iš siauros gatvelės išlėkė šviesus limuzinas J.Dov. Važnyčiotojas stipriai nutvėrė vadeles ir išlėkė pro vartus rš. Išlėkė kaip su daktaru (labai skubiai) Grš. Išlėkė kaip aitvaras iš namų Kp.
ǁ pasitraukti kur, pabėgti, išsprukti: Vaikeliai susiūtarijo išlėkt iž namų Ad. Neišlėksim niekur akli (nemokyti) būdami Drs. Brolis Amerikoj išlė̃kęs Ėr.
5. refl. Š išsibėgioti, išsilakstyti; pavargti, netekti jėgų nuo lėkimo: Atėjo išsilė̃kęs kaip šuva iš veselijų Ds.
6. iškilti, iššokti į viršų: Namų stogai išlekia aukštyn [per žemės drebėjimą] ir vėl ant namų krinta rš. Jis paspaudė parodytą mygtuką ir išlėkė į orą kaip strėlė iš lanko J.Balč. Bakstelėjau galvą į žemę, o kepurė išlėkė į palubį Rm. Liepsna išlėkė R46.
| Žižilpa išlėkė, t. y. akyse rodės, mirguliai ėjo, apžilpsta akys J.
7. išaugti į aukštį, ištįsti, išsistiebti: Išlėkė bulbieniuos bulbos – nebus geros Vj. Ìšlėkė pušys – aukštos, tiesios išaugo Š. Tankumyne pušelės visada i̇̀šlekia Trgn. Taboka kotuos išlėkė (suaugo į kotus), lapo nė vieno Ds. Rugiai i̇̀šlėkė šiauduos, o grūdų ir nebuvo Ds. Regis, da buvo vis vaikas, o dabar, žiūriu, kad i̇̀šlėkė – jau pilna merga Trgn.
8. iškristi, išpulti: Ìšlėkė iš trečio aukšto ir neažsimušė Dbk. Išlėkė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį DvD295. Stovi kap iš ratų išlėkęs Prng. Kirvelio mano išlėkta iš laivelės BM4. Negili kešenė – galia išlėkt Antš. Jam i̇̀šlėkė pinigai važiuojant, ir neberado Brž. Taip sopėjo galvą, mislijau, kad akys iš kaktos išlėks Jnšk.
9. Švnč, Ob iškraičioti, išbyrėti (dantims); išslinkti (plaukams): Ale kas gi bus? Tavo gi dantų baigiama išlėkt Sdk. Du dantys klebatavo ir dabar i̇̀šlėkė Antš. Man grėblio dantis išlėkė – gal įdėtum Jnšk. Išlė̃kusius plaukus pakišk pajuostėn OG412.
10. išvirsti, išgriūti nuo smūgio: Atidarykit, o jei ne – durys išlėks! J.Paukš.
11. prk. išnykti, išsieikvoti (apie pinigus): Tas tūkstantis po velnių išlėkė, ir vėl čysta Skr.
12. sulysti, sublogti: Veidas [ligonio] išlėkęs, pajuodęs Švnč.
13. plg. lėkti 10: Kam kafija tokia stipri: žmogeliuo širdis išlė̃ks Sg.
◊ išlė̃kti iš dúonos netekti, nustoti tarnybos: Seniūnas už tai gal iš duonos išlėkti Skr.
išlė̃kti iš mėsõs sulysti, sublogti: Ìšlėkė iš mėsõs mergiotė – tokia gi buvo riebi Ktk.
širdi̇̀s i̇̀šlėkė iš didelio išgąsčio apmirė: Jam širdi̇̀s i̇̀šlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo Šv. Kad persigandau, net širdi̇̀s i̇̀šlėkė! Ds.
širdi̇̀s išlė̃kus labai kuo rūpinasi, gailisi: Mano širdis an jo išlėkus, ė anas vis nesisaugoja Ml.
nulė̃kti, nùlekia, nùlėkė intr.
1. nuskristi (kur): Varna leka lėkus ir grįžta žiūrėti, ar toli nulėkė NžR. Bėro žirgelio nubėgta, raimo sakalo nulėkta JD568. Ai, sakalai, sakalėli, tu aukštai lakiojai, nulėkdamas, parlėkdamas naujynas nešiojai JV328. Ei, sakalai, sakalai, tu raibasis paukšteli, nulėk jūres maružėles, parnešk ma[n] vainikėlį JV658.
^ Kur paukštis nenulekia, ten plunksnų nepalieka LTR.
| refl.: Nusilėk, gegelė, į žalią girelę JD690. Nusilėkė, įsitūpė į aukštą klevelį LTR(Plv).
2. nuskristi žemyn: Nuo laktos nulėkė višta J.
3. greitai nuslinkti, nuskrieti oru: Akmenaitis nulėkė par stogą Skdv. Mano ir visų aukštų vyrų akivaizdoj turėsit paleisti strėles, ir kieno strėlė nulėks toliausia, tas laimės Nuranigaros ranką J.Balč. Anų lekia – ore susprogsta, o mūs – tai da nulė̃kę i vėliavą pakabina (apie kosminius laivus) Jrb.
| prk.: Žiūri žmogus, dairaisi ir pasijunti mintimis nulėkęs ano meto gyveniman rš. Jurgis atsigulė atgal, bet miegas nuo blakstienų toli nulėkė Žem.
ǁ nusklisti oru (apie garsus): Per miškus nulėkė žmogaus šauksmas rš.
4. Rs, Šll nubėgti: Lėktinai nulėkė Urtė į virtuvę I.Simon. Nùlėkė kai galvon daužtas OG363. Nùlėkiau in tokį vieną žmogelį Grl. Lėkte nulėkė OsG56. Kol dešra keps, aš nulėksiu į rūsį ir atnešiu gerti J.Balč. Arkliai nulėkė kap viesulai per laukus Dg. Skruzdėlė, nulėkusi į dangų, jau rado vorą beskundžiantį J.Jabl.
5. Užv greitai, skubinai nueiti, nuvažiuoti, nuskubėti, nudumti: Ir toksai noras jį paėmė nulėkti miestelin savo trobelės pažiūrėtų J.Bil. Buvau nulėkus net Švenčionyse, ir tai nieko nepadėjo Lkm. Nùlėkė į Smurgainis Aru17. Ir mūs Jonas paskui mergas nùlėkė Sld. Žuvytė papyko ir nùlėkė (nuplaukė) (ps.) Brž.
ǁ tr. greitai važiuojant, lekiant, skubant ką padaryti: Kad būtų mašina (linų raunamoji), tuoj linus nulė̃ktų (nurautų) Ėr. Su talka ji ben kelius daržus nulė̃ks (nuravės) Slm.
6. refl. nuvargti lakstant, bėgant: Kad nusi̇̀leki perdien su gyvuliais, net kojas vakare suka Ds.
7. SD452, Dglš nukristi žemyn, nupulti: Nulėkė nuog arklio B. Apsisukė man galva, ir nulėkiau nuo pačios viršūnės žemėn BM74. Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva BsPIII33. Nukirstasis pirštas nulėkė į tą bačką LTI34. Kaži kur nulėkė vinis? Up.
^ Eina – kiaušinis nuo galvos nenulėktų (labai pamažu eina) KrvP(Kp). Paskutiniai marškiniai nulėks nuo pečių (supliš, nudriks) – kas reiks daryt? Skdt.
ǁ nukristi tolyn, į šalį: Grėblio galva nulėkė už grabės Up. Kaip berniokas buvo až adverijos ažsiglaudęs, tai kamanėlės jo nekliudę nulėkė an kiemo BsPII231. Kad duosiu per ausį, tai tu nulėksi pas Mataušį Kb.
| Toliau nulekamas grūdas berant y[ra] duonai geriausis Šts.
| refl.: Nuklastant, nuliekuojant sėlenos nusi̇̀leka, o kruopai paliekta Šts.
ǁ nusmukti, nuslinkti, nutrūkti: Anąkart ravėdama buvau žiedą pametus – nulėkė nuo rankos PnmR. Mat tas nagas buvo nulėkęs, dabar atauga Upt. Tekinis nu rato nulėkė Šll.
8. susidėvėti, suplyšti: Ot batai: porą kartų miestan suvaikščiojau, i nulėkė! Švnč.
9. nustoti smarkiai plakus (apie širdį): Kaip širdis nulėkė, atsitekėjau Šts.
10. dingti, išnykti: Sienas užgesė, stogas nulėkė (sudegė) Krtn.
11. iron. mirti: Vienas puodininkas nùlėkė Krtn.
12. nusilpti, suglebti, susenti: Jau boba visai nulėkus ir dirbt nepagali Ml.
◊ nuo kójų nulė̃kti nuvirsti, nugriūti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kójų nùlėkė Dglš. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų Skdt.
palė̃kti, pàlekia, pàlėkė intr.
1. K nuskristi tolyn, šalin, toliau: Paleido lazda in žvirblį, žvirblis palėkė Brt. Po to šnekėjimos palėkė visi [juodvarniai] šalin BM371. Tie balandžiai sudaro Viliui daug rūpesčių: čia palekia į kaimynus, čia vėl reikia naujos veislės rūpintis I.Simon. Vis gerai dabokiat tame čėse, idant jums nė vienas spietlius nepalėktų S.Dauk. Lakūns palėkė, narūns panėrė, balandėlė tupėjo JD1202. Plu plu i palėkęs gaidalis Krtn. Visi paukščiai po dangumi buvo palėkę (išskraidę) CII923.
ǁ užskristi aukštyn: Viena višta ant kamaros palėkė dėti Užv. Vambuolė, palėkusi į jo lizdą, kiaušius erelio išrito S.Dauk.
| refl.: Kad gaidys, aukštai pasilėkęs, gieda, būs geras oras Prk. Aš, ant tvoros pasilėkęs, kukurikū, žiema beregint ir praslinks: nereikia man trobos Mc.
ǁ paskristi po kuo: Žvirblis iš rankų pàlėkė po pastoge J.
2. kiek paskristi: Toliau palė̃kę [lekiančiu laivu], pamatė vyrą prie ežero prisigulus, o bematant ežerą senkant Jrk30.
3. K galėti, įstengti skristi: Nepàlekia paukštukas Lp. Aš užtikau jau pàlekiamus paukščiukus Lš.
^ Turi kojas, bet nevaikščioja, turi šiaudų, bet neėda, turi plunksnas – nepalekia (lova) Dkš.
4. pabėgėti: Palėk tu, vaikel, lig miesteliu, parneši tu man užkūryti Jnšk. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria; palėkusi slėpsiuos; žaibu – akimi pažvelgsiu tiktai paslapčia Mair.
5. galėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbti: Su kurpėm aš nepalekiu Ar.
| Buvo mitri, palekanti, bet nenorėjo smagiųjų (sunkiųjų) darbų dirbti Nt. Ka i didelis, o ka nepaleką̃s (sakoma apie didelį, bet nejudrų, nesugebantį žmogų) Plt.
6. pabėgti, pasprukti: Nepaspėjau palėkt, i pagavo Ar.
7. greitai privažiuoti prie ko: Tuoj įsuks [vežimas] ir palėks po langais rš.
8. iškilti, išlėkti: Nekuri parako fabrikė Kalifornijoj į orą palėkė (sprogo) LC1883,41.
9. pariedėti, nukristi po kuo: Pirštą kai kirto, palėkė palovin BM111.
10. dingti: Kur tas Petras pàlėkė? Jau antra diena jo nematau Krsn.
11. pasibėgti, pasieiti, pasilakstyti: Žiemos mitus [karvė] ir jau po jaučiu pàlėkė Ėr.
| refl.: Kiaulė mažučiu tekiu pasi̇̀lėkė Kp.
12. susenti, išgverti: Jau ji visai palėkus Kb.
parlė̃kti, par̃lekia, par̃lėkė intr.
1. Gršl, Klvr parskristi: Gandras su kitais kaimynais par̃lėkė linksmas K.Donel. Gera paukščiam rudenį išlėkti, kad pavasarį vėl gali parlėkti KrvP(Jnš). Parlek gulbelis iš pajūrelio, neparneš vainikelio D43. Paukščiu neparlėks (negrįš) Lp. Parlėkė du kauku ir pasitūpė pas indą VoL319.
| refl.: Aš parsilėkčiau pas motynėlę, aš įsitūpčiau į obalėlę JD1242. Aš parsilėkčia į tėvelio dvarą, į naują vyšnių sodą LTR(Plv).
2. parbėgti: Vaikas parlėkė taip uždusęs Pp. Par̃leka žirgelis, parbėg juodbėrėlis (d.) Jrb.
3. greit pareiti, parvažiuoti, pardumti: Jau vaikai parlek iš mokyklos Kv. Močia par̃lėkė namo susraukus kaip penkios pėtnyčios Ds. Ve, jau anie par̃leka su naująja brikele Kv.
4. pargriūti, parkristi, parpulti: Mediniais apsiavus lengva parlė̃kt Trgn. Bernas kniūbsčias par̃lėkė po ežia ir guli apgulęs Rš. Bortas lūžo, po mašina par̃lėkė (papuolė), i gatava Ps.
pérlėkti
1. intr. K perskristi: Žąsis, gandras in antrą pusę upio párlėkė J. O aš pasiversčiau į raibą gegelę, párlėkčiau par girelę JV787. Net nusgandau – viškai par stogą pérlėkė orlaivis Kp.
^ Giriasi kap gaidys, per tvorą perlėkęs KrvP(Srj).
2. intr. lekiant kiaurai prasiskverbti per ką: Per mano širdelę perlėkė dvi kulkos (d.) Nm.
3. intr. perbėgti: Per visus kambarius pérlėkė – nieko nerado Ktk.
4. intr. greitai, skubiai pereiti, pervažiuoti: Pérlėkiau per visus kromus, ale tokios [medžiagos] niekur nebegavau Ut. Mašina pérlėkė Aps. Kumelė išsidykavojus, nei anas kur pérlekia jąj, tai kai nutrūksta – nesugausi Mlt.
| Šiurpas perlėkė per visą jo kūną J.Bil.
5. tr. greit jojant, važiuojant nukamuoti, išvarginti: Arklys pérlėktas, kaip karstas (liesas, pertrūkęs) Šmn.
| refl.: Gal jis (arklys) kur parsi̇̀lėkė, kad kosėja Pc.
6. intr. įdubti, įkristi: I akys pérlėkė nuo ašarų Prng.
pralė̃kti, pràlekia, pràlėkė
1. intr. K praskristi: Pralėkė gervės, gulbės J.
2. intr. greitai praslinkti, praskrieti oru: Kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas I.Simon.
| prk.: Ir vėl pralėkė jam per galvą mintis Pč. Per visas erdvias klubo ir restorano sales pralėkė šiurpi ir nelaukta žinia T.Tilv. Nepralėkė dovanai meldimas mano PK55. Jei gyvensi viduoju gyvenimu, maž tedabosi pralekiančių žodžių M.Valanč.
pralekiamai adv.: Abejojims, pralekiamai užplūstąs ing galvą srš.
3. intr., tr. greit praeiti, pravažiuoti pro šalį: Tik driku driku ir pralėkė visi pro šalį Rz. Ką tik pralėkė pirmieji vestuvininkų vežimai I.Simon. Nakčia traukinys pralėkė Gatų kalnus J.Balč. Kai grauzmu pro mus pràlėkė Trgn.
4. intr. nulėkti, nuvažiuoti kokį atstumą: Kada gi pagaliau pralėksime tą mylelę iki kalnų? Vaižg.
5. intr. greit praeiti, prabėgti (apie laiką): Ji minėjo savo greitai pralėkusią jaunystę rš.
6. intr. prasmegti: Kadai buvo ant kalno akmeninė koplyčia. Po vienai nakčiai žmonės rado pralėkusią (prasmegusią) TDrIV292(Švnč). Kalba, kad tam kalne bažnyčia pralė̃kus Švnč. Kad tu pralėktum šimtą sieksnių! (keik.) Švnč.
| prk.: Žemės daug, mokesčiai mokėt reikia – i pràlėkė (nusigyveno) Prng.
prilė̃kti, pri̇̀lekia, pri̇̀lėkė
1. tr., intr. K skrendant pasiekti, priartėti prie ko: O aš pri̇̀lėkiau vyšnelių sodelį – tai močiutės dvarelis JV790. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44.
ǁ sklindant oru pasiekti (apie garsus): Iš svetainės josios ausį prilėkė sujungti verkią fortepijono ir violončelės tonai rš.
2. intr. suskristi į vieną vietą, priskristi daugeliui: Ir pri̇̀lėkė pilnas dvaras paukštelių, ir apstojo povelę ant dvaro (d.) Mrj.
3. intr. pribėgti prie ko: Ji tik pri̇̀lėkė ir užriko: „Ko nedavei šiaudų?!“ Pš. Mieste tik pri̇̀lėkė ir vėl nukūrė Ds. Jos … parbėgo namolio greit, prilėkė pri durų BM139. Tik prilėksi an darbą kaip šuva an karštą ėdalą, ir vėl bėgi prie vaiko Ds.
4. intr. pribėgti į vieną vietą daugeliui: Daug žmonių pri̇̀lėkė ir užgesino ugnį Ėr.
5. intr. greitai prieiti, privažiuoti, prisirinkti: Ant pakasynų kad pri̇̀lėkė, kad privažiavo ponų iš aplinkinių dvarų! LTR(Rz). Ar čia pas tamstas tiek svečių pri̇̀lėkė? Ds. Prilėkė tų moterų kaip varnų Pšl.
6. intr. prilakstyti, pribėgioti: Kap buvo man reikalas, tai aš visur prilėkdavau Nč.
7. intr. nuvargti bėgiojant, skubiai dirbant: Per visądien prilėkiau, ką kojų negaliu patęst Arm.
8. intr. prikristi, pribyrėti: Po nakčiai rasdavo daug obuolių žemėj prilėkę Dkšt. Daug grūdų į pelus pri̇̀lėkė – sietas buvo retokas Trgn.

×razlė̃kti (hibr.) išsisklaidyti, išbyrėti: Reikė[jo] buvo akmenų privežt ar ko, šitas smėlys razlė̃ks per šonais Str.
sulė̃kti, sùlekia, sùlėkė intr.
1. K daugeliui suskristi į vieną vietą: Tai kad sulėktų šiltam pavasarėlyj drabni paukšteliai TŽI291. Ir sùlėkė du karveliu mėlynu JV73.
| refl.: Visi paukšteliai susi̇̀lėkė, beržų šakeles nulenkė JV87. Štai tuojaus visi pulkai, girdėdami šauksmą, iš visų pašalių susilė̃kę jam pasirodė K.Donel. Kur maita, ten ir ereliai susilekia BbMt24,28.
2. subėgti: Tik paberk vištom – sùlekia koks dvyleka Lg.
3. greit sueiti, susirinkti: Į tėvo šermenis sùlėkė visi vaikai Kv. Sulėkė kai varnai Trgn. Sulėkė visa Ramygala žiūrėt Rm. O mudvi sulėkdavov, mudvi pasišnekėdavov kaip gegelės, patorėly sutūpusios JD1200. Lietuviai, pajutę atašlamant kryžokus, sulėkė iš apylinkių Punin BM106. Tai ten Joninių naktį sulekia raganos iš viso svieto BsMtII146.
| refl.: Būriais susilė̃kę koliojo Jrk42.
4. sukristi; nugrimzti: Ledu baisu važiuot: plonas – sulėksi i neišlipsi Prng. Kai sùlėkiau sniegan palig pažastų, tai tik išsigrūdau Ml. Ragutės sùlėkė sniegan, arklys ir nepatraukia Mlt. Sulėkė lyg musės į puodynę LTR.
| Užmiršau slastus pastatyt (atidaryti), daba sulėkę (užsidarę) i stovi Plš.
| refl.: Žinau, kad nukreivuosiu, tik siuvu, kad vota nesuslė̃kt (nesusimestų į krūvą, nesudribtų) Kltn.
5. sulysti, sublogti: Žmogynas suvis sùlėkė Dkšt.
užlė̃kti, ùžlekia, ùžlėkė
1. intr. skrendant pakilti iki kur, užskristi ant ko: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Užùlekia vieversys arti debesų Brž. Užlekia musės, rėplioja, ir nesmagu yr Skr.
| refl.: Paukštytis, ant medžio užsilė̃kęs, uogas nulesė K. Vištos užsi̇̀lėkė an stogo Vlkv. [Gegutė] ant margų skrynelių užsilėkdamà, močiutės dukrelę iškukuodama (d.) Mrj.
2. intr. užskristi iš kur (ppr. būriui): Šįryt špokų kad ùžlėkė tūliai! Užv.
| Užlekia lėktuvai ir sudirba miestą Ėr.
ǁ skrendant užsukti kur: Ir užlėkė žalion girion, žalion girion in gegulę KrvD149.
| Ùžlekia ir čia koks lėktuvas Gs.
3. intr. greitai atslinkti, atskrieti oru: Vienu kartu kad ùžlėkė debesỹs! Ėr. Po valandos užlėkė didelė pūga rš.
4. intr. užbėgti į viršų; užbėgti ant ko: Jie tekini užlėkė laiptais rš. Užlėkęs ant kalno, žiūriu BM4. Užlėk aukštai, ar neuždabosi kur lapės Mrc. Jaunikliai ùžlekia ant ežių ir knaibo lapus Kkl.
5. intr. greitai užvažiuoti, užjoti į viršų: Fajetonas užlėkė ant kalniuko ir pro liepas įdardėjo į kiemą A.Vencl. Užùlekia Jokūbas lig pusė kalno (ps.) RdN.
6. intr. greitai, staiga atvažiuoti, atjoti, atvykti: Užlekia karieta šešiais žirgais Ml. Tuoj ir anys užlėks – nestoliai išsilenkėm Skdt. Buvo mėgstama jų (raitelių) priemonė užlėkti viesulu, kvykiant ir švilpiant rš. Ùžlėkė varnai (apie policininkus) Rs. Užlė̃ks pirminykas, duos velnių Trak.
ǁ užeiti, užvažiuoti, užsukti kur: Norė[jo] ažlė̃kt in mus OG101. Jau ir an mumi ažlėks neažilgo Sdk. Matai, an veselios ir anas ùžlėkė (atvyko, prisistatė), nemislytai Sdk.
7. intr. užbėgti, užvažiuoti už ko: Jau ažùlėkė až klaimo, nebesimato Ds.
8. intr. bėgant, greit einant, važiuojant susidurti su kuo, užgriūti ant ko: Ant prekinio traukinio visu smarkumu užlėkė greitasis traukinys rš. Vaikai, pasistoję ant medinių dviratukų, triukšmingai važinėjosi šaligatviu, užlėkdami ant praeivių rš.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos ùžlėkė (saugodamasis vieno pavojaus, bėdos, pakliuvo į kitą, didesnį) Ėr.
ǁ bėgant aptikti, rasti:
^ Vikrus pats užlekia, lėtam vėjas užpučia Slk.
| refl.:
^ Greitas pats užsilekia, lėtam vėjas užpučia Klt.
9. intr., tr. užbėgti į priekį: Ana ažùlėkė pirma mane Ktk. Niekaip negalėjau karvės užlėkt Ėr. Užuolankom užuolankom užlėk jaučiui už akių ir sugręžk jį čia Ėr. Davėsi už akių užlėkti Ėr.
| prk.: Ir šnekėt neduoda, ana su savo kalbom užlekia (pertraukia kito kalbą, pati skuba pasakyti): jos mergiotės tokios, te tokios Skdt.
10. tr. bėgant, smarkiai jojant, važiuojant pavyti, užginti: Ùžlekia anas mañ raitas ir klausia, ar aš nematęs čia lakstant gančiaus Ds.
11. tr. padaryti, apeiti (darbus): Jis vienas nori užlėkt visus darbus Ėr.
12. tr. smarkiai dirbant, triūsiant įsigyti, užsidirbti: Kam čia dabar tau senam dirbt, lėkt: dvarų gi jau neažlėksi̇̀, gana, kiek ažùlėkei Trgn. Lėk lėk – nieko neužlėksi Pc. Aš viena nebgaliu tiek užlė̃kti, ka visus išmaitinčiu Vkš.
13. refl. dirbant, triūsiant, lekiant išvargti, nusikamuoti, nusivaryti: Darbymetė – žmonės darbais ažsilėkę Prng. Ažsi̇̀leki darbu, tai ir valgyt nesnori Vj. Parnedėl su darbu taip ažsi̇̀leki, kad nebesrūpi šventėj niekur ir nueit, o rūpis pasilsėt Trgn. Nevaryk arklių, ba užsilė̃ks Lp.
14. intr. užkristi už ko: Beropojant jam ažulėkė paparčio žiedas ažu vyžo TDrIV295(Prng). Paieškok, gal yr kur ažlėkęs Trgn.
15. intr. užgriūti, užkristi ant ko: Lėkė kaladė nuo pečiaus, dai užlėkė an Juzuko pečio Ml. Tai arklys! Jau užùlekia ratai ant galvos (į pakalnę patys rieda), o jis vis vietoj (nenori bėgti) Slm.
16. intr. užskubėti, užeiti į priekį (apie laikrodį): Laikrodis valandą ùžlėkė Ėr.
17. intr. būti atsilikusiam, tamsiam: Anies žmones ažlėkę, gyvena nuo visų toli, kai vilkai Švnč.

Daugiau informacijos

išlė̃kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

palį̇̃sti

Apibrėžtis

lį̇̃sti, leñda, liñdo intr. K; SD31, R
1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys Rm. Atbukus adata nèlenda [siuvant] Ėr. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda Vlkv. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali paarti) Gs. Višta riebi – pirštai leñda Skr. Lenda it šaps į uodegą S.Dauk.
^ Miške gimęs ir augęs, išėjęs ant lauko, į žemę leñda (kuolas) Sim. Kišk, kur nèlenda (apie netikusį, nereikalingą daiktą) Jnšk.
2. skverbtis, eiti į vidų ar iš vidaus: Kurmis leñda an urvą Rm. Iš avilio pradėjo lį̇̃sti bitės Prn. Straigės lindo į savo namelius rš. Skylė tokia didelė, jog ir aš galiu lį̇̃sti NdŽ. Kurgi lendi kaip pelė? Grž. Žuvelė pati, vizgindama uodegą, lindo į tinklą P.Cvir. Leñd (lįsk) iš rankovės! (sako žalčiui) Dglš. Rudenį vabzdžiai leñda į žemę NdŽ. Ne tik žmonės, bet ir šunes lindo į pastoges Žem. Truputį oru pasidžiaugęs lindau į lovą Žem. Žvirbliai lenda į langus priš speigą Šts. Lį̇̃sti pro langą NdŽ. Karklynan lįsma, žvirblius baidysma Ds. Lįsčiau karklyną, bene padvėsčiau JD1232. Nuo saulės lendu in vandenį, nuo lietaus – po stogu Dkš. Na, sako, jau bus gana praustis, lįsk laukan! BsPIII174. Jonkelis leñdamasis (toks liaudies šokis) Šts. Lenda kaip yla iš maišo Pnd. Lenda kai maišan Švnč. Lenda it erkė po odos LTR(Šll).
| Sniegas kruopeliais pro mažiausią plyšelį lindo (sprausdamasis biro, krito) į vidų Žem.
| prk.: Aš nežinau, koks iš jo žmogus: tik iš vargo išlindo ir vėl vargan lenda Ktk. Nelįsk an skolą, paskui neišsimokėsi Ėr.
| Vargas pradėjo kas dieną drąsiau lįsti per apiplyšusius stogus gryčion rš. Jau lenda saulutė į žemę (leidžiasi) Gs. Rytą paskėliau – da tik saulė lindo (tekėjo) Rš. Miškai ir kalvos lenda (ryškėja) pro rūkus T.Tilv.
^ Bėda viena per duris eina, kita – par langus lenda Upt. Gyvas į žemę nelįsi Bsg. Vietos nebeturiu, o gyvent reik: gyvas į žemę lįsk – neįlį̇̃si Rd. Bėda tai bėda, bet vis į žemę nelįsi LTR(Šmk). Nors tu gyvas žemės[na] lįsk, kai valgyt nori Sld. Nors į žemę lįsk! (nėra kur dėtis) LTR(Lnkv). Lieps ugnėn lįst, ar lįsi? Trgn. Lįsk vabalo blauzdon Pšl. Nelįsk į grambuolį, nes jis, į mėšlą lįsdamas, ir tave įtrauks rš. Ir katinas, peleną pridergęs, lenda į kampą Vdk. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv. Ginas, net akys leñda iš kaktos Ktk. Jai jau per šonus imą pinigai lįsti (daug jų turinti) rš. Neduok Dieve į jo skūrą lįst (jo vietoje būti) Skr. Gyva mėsa į skūrą lenda (arklio galva į kamanas) Srv. Šen liñdo, ten liñdo, klėtin be rakto įlindo (vėjas) Pnd.
ǁ prk. skverbiantis nemaloniai veikti, erzinti: Krienai leñda į nosį Kt. Dūmai ėsdavo akis, lįsdavo į gerklę P.Cvir. O balsas toks spiegiantis, tiesiog per ausis lenda rš. To smarvė labai galvon leñda PnmR. Toks šiandie šaltas oras, taip lenda į žmogų Rm.
ǁ prk. imti (apie miegą): Kai lyja, miegas leñda Ėr. Dieną prismiegi, tai kurgi ir belįs miegas naktį Užp. Pradeda miegas lįsti – benkiav (baikiva) pasakas Šts.
ǁ prk. ateiti į galvą, prisiminti: Kai jas (pasakas) imi pasakot, tai viena paskui vieną leñda (ateina į galvą) Lz.
3. duotis įmauti, įauti, įverti ir pan.: Nèlenda batai – maži Krš. Jeigu tik lį̇̃s batai, tai ir aš važiuosiu Rm. Man su dviem autais leñda OG283. Tau nelįs mano kaliošai Kp. Ale toj nauja kepurė tai jau nelį̇̃s an galvos Vs. Adata labai plonutė – siūlas nelįs Rm.
4. Ktk būti gerai valgomam (esant apetitui): Tas kumpis labiau lenda – kaip tas medus Šd. Sausas valgis nė lį̇̃st nèlenda Srv. Duonelė, kad ir ašakota, lenda, lyg būtų su medum aptepta Všk. Man šiandie kažkodėl valgymas visiškai nelenda Jnšk. Kad užkandas geriaus lįstų, gerkles gėrimais vilgė LTI41(Bs). Padirbus leñda užvalgyti Ėr. Atsikėliau, neliñdo valgyti An. Kad gardu viskas, kad lenda, kaip už ausies! Pc. Valgis nebetelpa, degtinė nebelenda Žem.
^ Leñda, nei sudieu nesako (apie gardų valgį) Ėr.
5. SD31 brautis, veržtis, eiti kur: Lįsi̇̀ nelįsi̇̀ – vis tiek neleisiu Ds. Stui, nešvankėli, nelį̇̃sk, kur lį̇̃sti netinka K.Donel. Nemato pavojaus, o lenda kaip mažas vaikas Jnš. Sušalęs nelį̇̃sk į ugnį – susirgsi Rs. Nelįsk arti prie šunies, dar įkąs Rm. Neik prie mašinos, gali ranką įkišt, nelįsk, kur nereikia Jnš. Turbūt sviete vietos neradai, lindęs čia į tą peklą, mūsų dvarą Žem. Vištos leñda lesti Ėr. Gal perekšlę vištą turi? Mano neleñda perėt Klt. Kur jo galva buvo lįst tokion vieton? Ut. Varai – tai čia liñdus [karvė], tai čia (neina tiesiai) Rs. Pirma tėvo nelįsk: niekas nepagirs, o papeiks kiekvienas TŽIII377. Kaip neleisi, jei par pagalį leñda Krš. Ko čia lendi kaip musia an medų! Ds. Ar sakai, ar nesakai, vis lenda ir lenda kaip šuva KrvP(Vl). Kaip bulba leñda per arimą (apie mažą vaiką) Lp. Lenda kap smala Lp. Lenda kaip akis išdegęs LMD. Pats lenda bėdai į nagus LTR. Jie lenda kakta kaip tas jautis – pamato kalnelį ir mauroja Krkn. Šen liñdęs, ten liñdęs – bene briaukšterės kas par nosį Plt. Lenda kaip (kap Kt) kiaulė į bulves Rs. Lenda kaip kiaulė žirniuos Krč. Leñda kaip kiaulė per akis Gg. Neturi gėdos, lenda kaip kiaulė kitiems už akių Jnš. Nespėjo išlipti iš lovos, ir lenda kaip paršas prie stalo Jnš. Lenda kaip vagis in lašinius Nč. Lenda (painiojasi) kaip šuva po kojom Ėr.
^ Su savo banda (dial. bandu), kur noriu, tę lendu Lš. Še mušk, še nelenda VP44.
ǁ pasidėti, rasti vietą: Po tokios gėdos nežino, kur lį̇̃sti (dingti) Jnš. Kur toks žmogus tura lį̇̃sti, nieko nemokėdamas dirbti? Vvr.
6. kištis, dalyvauti (kur nereikia): Lenda ne į savo reikalus Prn. Nebūt liñdęs an tas muštynes, nebūt pats gavęs Ėr.
7. kibti, įkyriam būti; įkyriai meilintis: Vaikas taip pristojo ir lenda kaip musės prieš lietų Jnš. Grasink jį nuo savęs, kad jis nelįstų prie tavęs J. Ko in mane lendi? Nelįsk! Lp. Pasižabojo vaikinas, pri Marikės lį̇̃sdamas (gavo vesti) Rs. Prigavai mane, sutrypei gyvenimą, tai ko dar lendi? P.Cvir. Kad ir tos mergos leñda smirdėdamos (labai kimba prie vaikinų), o paskui graudoja Ob.
8. lipti, kopti: Diedas lindo per pupą ir inlindo dangun Arm. Lįsk ant arklio ir jok Dv. Leñd (lįsk), Maria, vagonan, ko stovi! Švnč. Reikė[jo] ant pečio lįsti – pečius kūrentas Pls. Lįsk iš beržo Žrm.
9. eiti, važiuoti: Likit sveikos! Aš jau lendù! Lzd. Lenda diedukelis giria, arklyną pasikinkęs Tvr.
10. dygti, kaltis: Diegai pinavijų iš žemės rausvomis galvutėmis lenda K.Bink. Mūsų rugiai jau lenda Krkn. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? D16. Kad pradeda alksnio lapeliai lį̇̃sti – vijūnai neršta Plt.
| Rauplės lenda iš kūno N.
11. dubti, klimpti: Čia labai žemė leñda – kai eini, kojos veliasi Jnšk. Visur šlapia, žemė leñda Ėr. Ant liūno leñda (liūnas nekelia) Rm. Kojos lenda purvynan Švnč.
12. tilpti, išsitekti: Viską, kas lindo į lagaminą ir turėjo bent kiek didesnės vertės, Marija Jakovlevna išsivežė A.Vien. Į tą puodą negalėtų tilpti viena tavo koja, tai kaip galėjo lįsti visas kūnas? J.Balč. Koks čia maišas, bene čia daug lįs! Žž. Kiek tan aruodan leñda javų? Dglš. Neliñdom visi į vežimą, tai likau namie Rdm. Avižos šiton šalinukėn nelį̇̃s Alv. Buvom keturiolika dūšių, stalan nelį̇̃sdavom Plš. Čia apie pusantro viedro gangreit leñda Brž. Kilion (į kilogramą) mažai pamidorų leñda Dglš. Nebèlendu į tuos kailinius Ėr. Ar būt daugiau kiaušinių neliñdę [po višta]? Klvr. Tas prisikrovė, kiek tik an vežimų lindo, ir važiuoja BsPIV11. Storas – ką tik per duris leñda Dkš. Kur jai leñda [valgyti] Ėr. Še butelį, galėsi ryt, kiek tik tau lįs Srv. Kur te tau tas ir miegas lenda! Skdt.
^ Aš giesmių mokėjau – tai maišan nelįstų (labai daug) Švnč.
◊ ãkys leñda ima pavydas žiūrint: Leñda visiem ãkys an mano telyčią Trgn.
diedai̇̃ leñda į kampùs temsta: Jau diedai̇̃ į kampùs leñda Gs.
gróbas leñda į gróbą; S.Dauk labai norisi valgyti: Bičiuli, valgyti didei noriu – grobas į grobą lenda BsPII13.
į aki̇̀s lį̇̃sti
1. būti įkyriam, įgristi: Nelį̇̃sk man į aki̇̀s! Dkš, Rm. Kaip kuisis į akis lenda Rz. Ko lendi į akis kaip musė! Šmk. Turėčiau gėdėtis žmonėms į akis lįsti Jrk74. Aš nenoriu lį̇̃st akýsan Str.
2. rodytis: Prisisprogus (prisigėrus) pradeda šmėklos lįsti į akis Šts.
3. patraukti dėmesį: Tiesa ing akis lenda DP244.
4. apimti (apie miegą, snaudulį): Miegas į akis lenda Vlkv. Besėdant leñda miegas į aki̇̀s Pln. Pradėjo snaudulys į akis lįsti Dr.

į gálvą lį̇̃sti
1. kilti mintyje, sąmonėje: Tos liūdnos mintys vis jam lindo į galvą J.Balč. Alkanam visi velniai į galvą lenda LTR(Zp).
2. duotis išmokti, atminti: Jam viskas gerai leñda į gálvą Rm. Į galvą niekas nelindo sp. Bet ar gali lįsti mokslas į galvą, kuri nuolat galvoja apie tai, kiek tėvas uždirbs, ką nupirks valgyti V.Mont.

į sùbinę (į úodegą) lį̇̃sti menk. pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o pasku nebenori nieko padėt Pkr. Lį̇̃sk lį̇̃sk jam į úodegą – pamatysi, kaip bus! Šln. Nelį̇̃sk marčiai į sùbinę – būsi nėko vieto[je] Krš.
į žẽmę lį̇̃sti mirti: Mes jau pasenę, veik lįsime į žemę I.Simon.
ki̇́ek leñda iki valiai: Čia jis galėjo rėkti, kiek jam lindo, bet jo niekas negirdėjo J.Balč. Gali kiek lenda skųstis B.Sruog. Visi buvo krūvoj ir galėjo kiek tik lenda išsišnekėti rš. Davė mušė, kiek tik jai lindo LB194. Paimk pantį ir duok, ki̇́ek tik leñda Rd. Miegu, ki̇́ek man leñda Ut.
po óda (×po skūrà) lį̇̃sti įkyrėti, primygtinai ko prašant: Nelįsk man po oda, aš laiko neturiu Lš. Lįsk tu jam po skūra Lp.
po velė́na lį̇̃sti mirti: Jei jau taip, tai geriau lįsti po velėna!.. J.Paukš.
ubagai̇̃ leñda į kertès temsta: Ubagai į kertes lenda Plt, Grg.
už akių̃ lį̇̃sti
1. užeiti priešais: Stok iš eilės, nelįsk už akių! Kn. Tose platybėse nėra ko kitam už akių lįsti Vaižg.
2. prk. norėti daryti tai, ką kitas anksčiau ketino daryti: Sakau sykį, sakau antrą: nelį̇̃sk man už akių̃ [prie vaikino], ka nepakliūni! Šln.
antlį̇̃sti, añtlenda, antliñdo (ž.) tr. aptikti, atrasti: Añtlenda viską, negali nė siūlų paslėpti nu vaikų Šts. Ir antliñdo jis mano kirvį kamaroje Sr.
aplį̇̃sti, àplenda, apliñdo tr., intr. Š lendant aplink apeiti, apšliaužti: Pasieniais aplink visą šieną apliñdo Sr. Jis spėjo aplįsti krosnį ir dabar jau prie antrosios užkrosnio angos rš. Kasiausi ir rankom ir kojom, ligi aplindaũ Ds.
| refl. K.
atlį̇̃sti, àtlenda, atliñdo intr.
1. Š lendant, skverbiantis ateiti, atkakti, atšliaužti: Visa pasišiaušusi [pelytė] atlindo į priešakį J.Balč. Matai, kur atlindo per šiaudus Pg. Tik iš anapus krūmų atlenda vežimas P.Cvir.
| refl. K.
2. atgal grįžti lendant, šliaužiant: Pralindęs pro tvorą atlį̇̃sk: jei nebeatlį̇̃si, nebeaugsi Pnd. Visaip landžiojo o landžiojo, o vis nepataikė atlįsti rš.
ǁ atgal įlįsti: Lytaus nėra – žolelė vėl į žemę atliñdo Rs. Rauplės atlenda į kūną N.
^ Keikestis pro burną išlenda, pro nosį atlenda A1884,213.
3. Jrb neprašomam, nelaukiamam ar nekenčiamam ateiti: Àtlenda į trešnes didžiausias pulkas paukščių kaip debesys Lkv. Ka susitaikei su juo, tai jis pradės atlį̇̃st Šmk. Kad kas nereikalingas atlindęs beskaitant neužkluptų Žem. Tyli kap kiaulė, į svečius atlindus Lp.
| refl.: Šįryt išvijau jį iš trobos – atsilindo, matai, pasišnekėti sp.
įlį̇̃sti, į̇̃lenda, įliñdo intr. K; SD400, R
1. įsmigti: Man rakštis įliñdo an koją Rm. Kartu vilkosi įlindusi jos (katytės) krūtinėn strėlė J.Bil.
2. į vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbti: Priėdė, atsigėrė ir įlindo į plyšį J.Jabl. Straigė nušliaužė nuo radasto ir įlindo į samanas rš. Viename mūšyje įlindo iš baimės į balą V.Kudir. O jei noras pasiuostyt – įlendi į jauną beržynėlį P.Cvir. Kalnas apaugęs neįlendamu mišku M.Valanč. Anas, rugiuosna anlindęs, pranyko kaip ugnėn Gdr. Tu, svotuli, kur dingai, ar į šiaudus įlindai? LTR. Įlindau terp vyrų [susirinkime] Ėr. Pro duris pataisėm katei, šuniui įlendamą [tarpelį] Lž. Įliñdo kaip žuvis į váržą Ėr. Kas [ne]įeit pro angą ing gardą avių, bet inlenda kur kitur, tasai vagis yra DP245. Antliñdo (įlindo) blusa nosin Tj.
| prk.: Saulė į debesį įliñdo (užslinko debesis) Grž, Rm. Takelis įlindo į pakrantės krūmus rš. Dalgiai inliñdo in rugius (prasidėjo rugiapjūtė) Smn.
| Įlindau aš į tą žemelę iki kaklo ir užmiršau, kada diena, kada naktis P.Cvir. Tarp jo gyvenimo ir mužikų, kurių tarpan jis įlindo (prie kurių pritapo), buvo didžiausias skirtumas rš.
| Rauplės įlenda į kūną N. Mokslas paaugusims nebįlenda (sunkiai išmokstama) Ggr. Dievas žino, kas jam tada įliñdo (ką jis sugalvojo) Gs.
^ Ką dabar darysi, gyvas į žemes neįlį̇̃si Grž. Dangus aukštai – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi NžR. Be muilo įlindo, bet atgalio neišlindo KrvP(Klm). Gi ne maišas – neįlįsi (sunku žmogų pažinti) Bsg. Į vidų nei vienam žmogui negal įlįsti Sim. Miške gimęs, miške augęs, išėjo į lauką ir įlindo į žemę (arklas) Pn.
| refl.: Aš įsilįsiu į jaučio ausį BsPI9. Lapė, žąsį pasivogus, įsilindo į karklyną rš.
^ Miške įsilindusi, visus iš namų veda (uoga) LTR(Vdk).
ǁ apsirengti, užsivilkti: Juozas išeiginę sermėgą nusivilko ir, į kailinius įlindęs, išbėgo paskui tėvą LzP.
| refl.: Dabar jau nebereikia tau gėdytis įsilįsti į tėvo kailinius I.Simon.
3. dingti, prapulti, nežinia kur būti: Tu taip įlendi, kad tavęs joks velnias negali rasti rš. Niekur negalima rasti, įlindo kaip į peklą Jnš.
ǁ pasidėti, rasti vietą: Na, kur tu, vargšeliau, įlį̇̃si! Lkv.
4. įsimesti, prikibti (apie ligą, skausmą ir pan.): Koki liga įliñdo Kal. Rankon grižas įlindo rš. Inlindo šonan sopelė, nežinau ir iš ko Sdk. Kažkas įlindo an koją – trečia diena gelia Ėr. Įliñdo kas širdin ir sopa Pn.
5. įknibti, įsigilinti į ką: Į knygą įlindęs mūkso seniukas J.Paukš. Įliñdus i įliñdus knygos[na] (skaito ir skaito) Mžš.
6. dažnai ar ilgai kur būti, nuolat lankytis: Jis tame kieme įliñdęs Jnšk. Jūs vis pas mane įliñdę (nuolat ateinate, skolinatės) Ėr. Anas te kai velnias peklon – inlindęs ir inlindęs Sdk. Pas Marcinkevičius įlindęs visą laiką i da šieno negavo Sml.
| Barometras lietuj įlindęs (rodo lietų) Vb.
7. įsibrauti, įsiveržti kur: Vagies įlįsta (įsivogta) klėtin ir viskas išvogta Blv. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus rš. Įlindo kaip kiaulė, pabuvo kaip žmogus Pn.
| Jis norėjo įlįsti į tą vietą (gauti tą tarnybą) Ėr.
^ Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi Gž, Mrk, Ds.
| refl.: Įsilindo į vaikų namus rš.
8. pakliūti, patekti į sunkią padėtį: Ot įlindo mergelė, močios neklausydama (pakliuvo į bėdą) Dbk. Į šią bėdą įlindau per savo kvailystę rš. Bene iš savo noro arba iš savo valios įlindo [į kalėjimą]? Žem. Sukčius suprato, kad jis pats įlindo (įkliuvo) J.Balč. Visi [vaikai] inliñdo labai Lp. Įliñdo į skolas lig ausų Vvr.
| Į banką reikė[jo] įlį̇̃sti (įsiskolinti) Lnkv.
| refl.: Petras Gerklys įsilindęs į skolas rš. Už neteisingą prisiegą būtų įsilindus pusėtinai Skr.
9. Dv įlipti, įkopti: Inlį̇̃sk ąžuolan ir šauk mus Arm.
| refl.: Kytrieji nuejo į butą, o durnesnis įsilindo į medį LMD. Pasivalgos, įsi̇̀lendas pradėm į lovą i gulia Dov.
^ Pasikark į šakalį įsilindęs J.
10. įeiti: Daržan kruopą (truputį) iñlendu paravėt – žolė auga Zt. Inlįsiù savo gryčelėn (įeisiu gyventi) Ut.
| Jau metuos gerai anliñdę (įmetėję) Ad.
11. įklimpti, įsmukti: Itoj balaitėj lig kelelių iñlendi Lz.
12. pratilpti, pralįsti: Kiti judamieji bokštai buvo tokie aukšti, kad negalėjo įlįsti pro miesto vartus A.Vien.
13. tilpti, sueiti: Vėl šimtas įlindo (kaštavo) Ėr.
◊ į ãkį įlį̇̃sti patikti: Levutė tikrai įlindo jam į akį Žem. Įlindo mums į akį ant sienos toks įstabus paminklas Žem.
į aki̇̀s įsilį̇̃sti įkyrėti kam, nuolat lįsti prie ko: Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęs Alk.
į gálvą (galvõn) įlį̇̃sti įstrigti į sąmonę, į atmintį: Ta mintis jam įlindo į galvą J.Balč. Bala žino, kas jam į galvą įlindo (ką jis sugalvojo) Rm. Noroms nenoroms galvon įlenda klausimas: o kame gi lietuviai? rš. Mįslės kokios galvõn inliñdo Skdt.
į ši̇̀rdį įlį̇̃sti
1. įeiti į žmogaus vidų, jį pažinti: Negaliu į jo širdį įlįst B.
2. patikti: Prievarta į širdį neįlįsi rš. Petrui Vyturytė buvo į ši̇̀rdį įliñdus Raud.

skūrõn įlį̇̃sti būti kieno vietoje: Ka vyras inlistų̃ moterų skūrõn, tai žinotų [, kaip sunku moterims] Vrn.
ki̇́ek įlį̇̃s užtektinai, smarkiai: Inpilsme jam, kiek inlįs Dglš.
išlį̇̃sti, i̇̀šlenda, išliñdo intr.; SD414
1. prasikišti, pasirodyti kam lendančiam, pereinančiam per ką: Vinis kiaurai per sieną išliñdo Rm. Vinutė išliñdo per padą [bato] – koją duria Prn. Išdžiūvus klijams, žirklėmis nukerpame išlindusius siūlus, nereikalingus užlankų kraštus rš. Žiūrėk, vaikui vė punkis (snarglys) išliñdo Jnš. Ir išlindo kaip pavasaryje kuolas iš žemės Sim.
| Kelnės iš vienšalio audeklo, alkūnės išlindusios (rankovės ties alkūnėmis kiauros) rš.
| prk.: Tada apsiženysi, kap galva išlįs kap klupstis (nupliks) Arm.
^ Išlį̇̃s yla iš maišo (išeis aikštėn pikti darbai, paaiškės žmogaus būdas ir pan.) Kt. Kad tau kiaurai išlį̇̃stų! Jnš.
ǁ prk. išdygti, prasikalti: Išlindo barzdelė, ūsiukai prasikalė rš. Kvietys išlindo (išplaukėjo), ir tuoj žydi Trs.
2. išeiti aikštėn kur lindėjusiam, buvusiam; išeiti, prasisprausti pro siaurą vietą: Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos A.Baran. Šiandien Deveikos bitelės pirmąkart išlindo iš avilio P.Cvir. Straigė pusiau išlindo iš kaušelio rš. Koks gali būti tavo autoritetas, jeigu tu atrodai lyg pro kaminą išlindęs J.Dov. Panėręs už penkiolikos sieksnių iš vandens beišlindo (išnėrė) Sr. Kvailys jos kelio pasiklausė ir išlindo iš užkrosnio ps. Pačiute, širdute, išlįsk iš maišo (d.) Lš. Kažin, ar ana (avis) neišlįs par aptvarą? Slnt. Išlindęs iš miško, pamatė Mykolas gimtąjį kaimelį A.Vien. Apsidairykite aplinkui, išlįskite iš kabineto į gatvę rš. Visas dulkėtas, kap iš peludės išlindęs Lš. Dvokia kap iš tvarto išlindęs KrvP(Mrj).
^ Išlindo kaip Pilypas iš kanapių Rs. Išliñdo kaip meška iš širto Als. Po tokios speiguotos žiemos pavasaris kaip iš maišo išlįs (staiga atšils) Žem. Nedėk jo kišenėn, ba išlįs (negirk iš anksto) LTR. Nedėk ausin – išlįs (apie nevertai giriamą žmogų) Ds. Iš savo kailio neišlįsi rš. Valgo kaip iš badų išlindęs (daug, godžiai) Dbk, Ut. Tau ir akes išlįs nuo darbo! Lp. Kad tau akys per pakaušį išlįstų! Ds. Lekiu išsižiojęs, akys išlindo (išsprogo), a nepamatysiu jį Upt. Didi išmintis pro mažą gerklę išlenda KrvP(Ps). Išlįs jiem per abu galu šitie pinigai LTR(Ds). Subata pro pėtnyčią išlindo (apatiniai drabužiai prasikišo pro viršutinius) Šll. Kai jauna buvau, rože žydėjau; kai pasenau, akis įgijau ir pati pro jas išlindau (aguona) Sim, Prl. Stuba su svečiais pro langus išlindo (tinklas su žuvimis pro eketę) R174.
| refl.: Aš pro čia (pro tvorą) išsilįsiu Ėr.
3. išsiveržti, išsibrauti iš kur nors: Tiek buvo suspaudę žmonės, led išlindaũ iš vidurio Ėr. Išlį̇̃sti pro mišką (išsitarpuoti tarp medžių be kelio, išvažiuoti) Rs. Takeliais i̇̀šlendi, ir tiek Ps. Viedmorius perkrimto sau kelią išlį̇̃st, išliñdo ir vėl paskum juos vejasi (ps.) Lz.
| prk.: Išliñdo saulytė raudona raudona, ir vėl debesin Dbk. Anksti išlindo mėnulis V.Kudir. Iš miško išlindo ilgi tamsūs šešėliai ir plačiai uždengė rugių lauką J.Bil.
4. atsirasti: Nežinosi, iš kur koks darbas tau išlįs Žem. Vieną bėdą nustūmei, žiūrėk, jau kita išliñdo Ktk. Gal kuomet išlįs valandikė ir pasilsėti Žem. Išliñdo kelios saulėtos dienos Ggr. Ne just nejuntas, kaip tas smertis i̇̀šlenda Krš.
5. Skdt išeiti iš sunkios padėties, išsisukti: Atrodė, kad šį kartą tikrai praloš, bet išlindo Jnš.
| Jis niekaip negalėjo iš skolų išlįsti rš.
6. išlipti, iškopti iš kur nors: Tokia diena yra, aš negaliu iš lovos išlįst Dv. Anas ažturėj arklį, išliñdo iš vežimo ir nuej[o] (ps.) Lz.
7. Pls užlipti, užkopti ant ko nors: Išlindo in tvarto dangčio Dv. Išsipėriau in palų išlindęs Arm.
8. išeiti kur nors: Čia kur (netoli) bobutė žolė̃s išliñdo, tai greit pareis Vlk. Arklį uždarė, pats išliñdo kur Drsk.
ǁ išeiti už vyro, ištekėti: Nora tos mergos prisitaisyti, išlį̇̃sti Krš.
◊ į áikštę išlį̇̃sti paaiškėti: Tikrai, paslapčių valdžia negalėjo išlaikyti – vis kas nors išlįsdavo į aikštę B.Sruog.
iš po ragãžės išlį̇̃sti sakoma apie jaunesniąją seserį, kai vyresnioji išteka: Mergaitė džiaugiasi, kad iš po ragažės išlindo KzR.
per aki̇̀s (pro pakáušį, pro vir̃šų galvõs) išlį̇̃sti suteikti daug vargo: Šitas užudarbis tau per akis išlįs Ds. Žemė per aki̇̀s išliñdo Čb. Maniežas man par pakáušį išliñdo (reikia vis taisyti ir taisyti) Rs. Itiej interesai tai išlindo man pro viršų galvos Arm.
su nósimi išlį̇̃sti laimingai išeiti, neprakišti: Nežinia dar šiemet, kap su nósia išlį̇̃sim Ss.
paišlį̇̃sti, pai̇̀šlenda, paišliñdo (dial.) intr. daugelyje vietų išlįsti: Smegenai paišliñdę Dv.
papaišlį̇̃sti, papai̇̀šlenda, papaišliñdo (dial.) intr. daugeliui išlįsti: Sutemus papaišliñdo vitvisi Dv.
nulį̇̃sti, nùlenda, nuliñdo intr.
1. nusmigti: Rods, tiesiai kišiau adatą, ale kažkur nuliñdo Rm. Kiaurai žemės nuliñdo (prasmego) Rm.
2. lendant kur nusigauti, patekti į siaurą, ankštą vietą: Paspartutas ko nenulindo kiaurai pro skylę J.Balč. Lapinas nulindo krūmuosna V.Krėv. Sesuo su Levuku nulindo užkrosnin ir žiūrėjo iš ten į mane kaip du įgąsdinti žvėriukai J.Balt. Piemuo nulindo prie mūrio ir smalsiai spoksojo į svečią A.Vencl. Todėl tykojau tyloms, už durų nuliñdęs, kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas K.Donel. Nulįsiù nulįsiù rugiais, i niekas neras Tvr. Tokie grybai i ligoniui gerai nuryt: paspaudei, i nuliñdo Jrb.
3. nugrimzti: Baisus šlapumas – nùlenda arkliai lig pilvui Pc. Seniai tokia brada buvo: kur stojies, ten ir nulendi pusėn blauzdų Ds.
^ Geležinė kumelė nulindo balelėn, penki vilkai traukė, penki palaukė (raktas) LTR(Pnm).
4. pasislėpti, dingti: Kur tu nulindai, Karoli? rš. Vaikas, mačiau, ėjo in tvartą – kažno kur nuliñdo Ktk.
5. nueiti, nuvažiuoti: Nulindau in Liškiavą iš Lazdijų Lzd. Nuleidžiau kaip šuo uodegikę ir nulindáu numo Pp. Išlįsi iš vakaro, tai pernakt nulįsi̇̀ Lp. Jis mėgėjas kur nueit, nulį̇̃st Vrn. Viens nùlenda kur grybaut, kits kitur Vrn.
ǁ nueiti kur nepageidaujamam: Jie niekad kitų nepamylia, o pas kitus nùlenda Antš.
6. nulipti, nukopti: Nulindo Lapinas nuo pečiaus, raudonas kaip burokas, uždegtas V.Krėv. Nulį̇̃sk nuog arklio Dv. Nulindo any nuog lokių Aru31(Lz). Nuliñdo tėvas nuog to ogero (kumelio) žemyn Pls.
7. įlipti, įkopti: Nulindo ãny kaminan trijosa Lz. Tada anas nuliñdo in medžiagos (į medį) Lz.
8. nutirpti, nušilti: Sniegas nuliñdo Arm. Kol sniegas nulį̇̃s, tai bėdos pro viršų galvos išlįs Asv.
9. nuslinkti: Iš vargo ir nelaimių jo plaukai nuog galvos nuliñdo Rod.
palį̇̃sti, pàlenda, paliñdo intr.; SD261, R
1. po kuo nors įsmigti: Rakštys po nagu paliñdo Jnšk.
2. po apačia kur patekti: Šuva po suolu paliñdo Pn. Palį̇̃sk paklėtėn pažiūrėtų, ar nėr kiaušinių Ds. Ji an kožnos lovelės padėjo po pyragą ir marškinius, o jinai paliñdo pečelin Slm. Vilkas paliñdęs po tus medžius Šts.
^ Nuo giltinės po puodu nepalį̇̃si LTR(Rk).
| refl.: Žąsinas pasilindo į pakrosnę Mc. Anys buvo žemėj pasiliñdę Dv. Aš pasilindaũ po ta valčia PnmŽ.
3. pakliūti po kuo: Girtas būdamas po arkliais palindo (suvažinėjo) rš. Bežiopsodamas nepalįsk po mašina Rm.
4. įsimesti (apie skausmą): Dieglys man po krūtine paliñdo, nė atsidvėsti nebegaliu Jnšk.
5. prikibti prie ko: Tik palįsk, tai tuoj gausi! Ds. Palindai ir gavai Ds. Tegu tik jis pàlenda in mane! Lp.
◊ į aki̇̀s palį̇̃sti prikaišioti: Kap pati palį̇̃s in aki̇̀s Lp.
po rañkomis palį̇̃sti sutrukdyti, užbėgant už akių: Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rañkom paliñdo (kitas nupirko) Lš.
po velė́na (žemýna) palį̇̃sti mirti: Po žemyna palindo B. Po velė́na paliñdo Ut.

×padlį̇̃sti, pàdlenda, padliñdo (hibr.) intr.
1. prilįsti: Regi gi – šėtonas padliñdo Lz.
2. įlipti: Padleñd in medžiagos (į medį), pasdair, kur dūmai eima Lz.
parlį̇̃sti, par̃lenda, parliñdo intr.
1. giliai nulįsti, nugrimzti: Baslys parliñdo į žemę An. Liepė išverst akmenį didžiulį, katras tenai gulėjo parliñdęs par pusę žemėn BM207. [Ąžuolų kelmai] žemė̃s parliñdę BM65. Jam kai davė per pečius, jis parliñdo žemėn lig krūtinei BM113.
| prk.: Griekuos parliñdę, varguos paskendę BM429. Iš kur jis duos tuos tūkstančius, kad jis pats skoloj parliñdęs Bsg. Anas skolõs[na] parliñdo Ds.
2. K lendant, skverbiantis grįžti atgal.
3. pareiti, parvykti šiaip taip: Tas naktibalda parliñdo namo jau švintant Mtl.
pérlįsti intr.
1. išlįsti kiaurai per ką, persmigti: Vinis pérlindo per sieną Prn.
2. pereiti per ką lendant, skverbiantis: Perlendu per tvorą SD296. Parlindo jis par apačią J. Krūmas išaugo taip tankus, jog joks gyvolis, žvėris ar žmogus negali perlįsti per jį Sr. Neparlendamose medėse negalėjo suvokti kaltinykų S.Dauk. Šonūse [motinos] narvelio išpjaukiat kelis tarpelius, bet teip aukštus, kad bitė negalėtų parlįsti S.Dauk.
^ Ot audeklas, kad gali šuo perlįsti (retas, prastas) Švnč.
3. giliai nuklimpti, įgrimzti: Arklys pérlenda, ale ne kiaurai Rm.
| prk.: Tas Zinius perlindęs į skolą, prasigėręs Pc.
| Tiek metų, o dar į kuprą neperlindau (nesusimečiau, nesulindau) Pc.
pralį̇̃sti, pràlenda, praliñdo intr.
1. išlįsti, prasiskverbti pro ką: Suaugo tokia tankynė, kad nė žmogus negali pralįst rš. [Pro spragą] ir jis pats pralenda, ir dar kitiems palieka, kad taip pat pralįstų Vaižg. [Tamsiose giriose] nei žmogus nepraeina, nei žvėris nepralenda V.Krėv. Pro tiltą pràlenda laivai Ėr. Vežimas vos tiktai pro vartus praliñdo ir apvirto Sr. Keliu reikėjo lįstinai pralįsti Vaižg.
| prk.: Jo vaikas kažkaip praliñdo [į kitą klasę] Jnšk. Aš toks nekabus ant to darbo, kad tik pralįsti Šl.
^ Kur protingas pralįs, ten kvailas nuklimps TŽV600. Be gėdos lenda, bet ir pralenda KrvP(Al).
2. pro šalį praeiti: Vos pralindaũ pro šalį J. Mokėsi, kaip nepastebėtam pralįsti pro kalakutą ir žąsiną rš.
3. prk. parlįsti, įklimpti: Gyvenom gerai, pakol į skolą nepraliñdom Rm. Vyras visiškai pralindęs skolose, degtinėj rš.
prilį̇̃sti, pri̇̀lenda, priliñdo intr.
1. Erž daug prismigti ko: Nenešiok pėdų, prilįsi̇̀ akuotų Ds.
2. Lz daug sulįsti: Pro urvą prilindo pelių J.Jabl. Musių kad priliñdo į butelį! Pc. Blusų prilįsi, negulėk aslo[je] Šts.
3. daug pritekti, prisikimšti ko: Šaknis kelmo prilindo žemės, t. y. prižeibėjo, prismego J. Dantys varškės prilindę Ėr. Pilna gerklė prilindo dulkių B.Sruog.
4. daug prisigrūsti ko: Traukinys sausakimščiais prilindęs žmonių rš. Visi langai prilindę vaikų Šts.
| prk.: Nebėr vietos i pas juos: pilna priliñdę (apsigyvenę) visokių sesučių, visokių bugalterkų Mžš.
5. prisiskverbti, prisibrauti, prisigauti, prieiti prie ko: Žmonės kimšosi, stumdėsi, kiekvienas norėjo arčiau prilįsti J.Balč. Apstojo žmonės vežimą, negaliu prilį̇̃sti Ėr.
ǁ tr. braunantis, lendant pasiekti: Tas vaiks pradėjo lįsti dar toliau ir prilindo kitus tokiuos vaikus LTR.
6. prk. prieiti prie ko, norint ką gauti: Jis moka prilį̇̃sti ir prie aukštų viršinykų Btr.
7. prk. prisigretinti, prisimeilinti: Kad bernas norės, tai an bet kokią mergą prilį̇̃s Ds. Anas visur prilenda Dglš. Prieteliai, prie jų prilindę, visokias klastas varinėjo prš.
8. refl. arti prisikišti, prisilenkti: Prisiliñdęs šneka ir šneka Gs.
9. apsikrėsti, prilipti (apie ligą): Neik ten, ba ligos prilįsi̇̀! Lš. Nesigalynėk, ba prilįsi̇̀ niežų! Smn.
◊ akysè prilį̇̃sti daug sykių kreiptis: Kiek vasarą man priliñdo akýsa [su prašymais]! Lp.
sulį̇̃sti, sùlenda, suliñdo intr.
1. susmigti: Porą kartų sudaviau akmenu, ir kuolas sulindo į žemę Rm.
2. visiems į vidų sueiti, patekti: Vištos suliñdo po paklėtės J. Visi žvirbliai suliñdo duobosna Jz. Vaikai suliñdo an gryčią pasišildyt Ėr.
| prk.: Kiek tų rąstų arba ašių sulindo jam į kišenę, o niekur skatiko neišleidžia Žem.
| refl.: Svirpliai, sienotarpyj susilindę …, cirpti pradėjo TP1881,49. Tos klastorkos tuo po tam kampe susiliñdo K.Donel. Sulįsiamos į užkrosnį ir sumigsiam Plng.
| prk.: Susiliñdę … krūvoj gyventi KI154.
3. sugrimzti, suklimpti: Jis te mat vargšas buvo suliñdęs brasto[je] Vb. Jei raiteliai, ieškodami kelio, būtų pamėginę bristi raistu tolyn, tai būtų visi sulindę į lieknus bei akivarus ir be pėdsako nugrimzdę A.Vien. Trobos jai pasirodė kažkokios sumažėjusios, sulindusios į žemę A.Vencl.
| prk.: Saulė į debesis sulindo, visa sukaitusi rš.
| Ligi ausių skolon sulindęs, nebežino ir katro galo stvertis Užp. Nemokėjo gyventi, sulindo į skolas J.Paukš. Gaspadoriai sulindo bankose An.
| Sėdi kaip suaižyto ąžuolo kelmas, rymo, į savo metus sulindęs P.Cvir.
4. įnikti, įknibti: Pirma mada būdavo pasakos labai, o dabar tai knygosen suliñdę suliñdę Tj.
| refl.: Vaikai susilindę kiaulę (tokį kortų lošimą) loša Krš.
5. Šlčn tilpti, pareiti: Ar sulįsit visi valtin? Lp. Daržinėj ir šienas sulįs Trak. Tan puodelin dviej karvių pienas nesuli̇̀s Rod.
◊ į kišẽnę sulį̇̃sti prasiskolinti: Ūkininkai nupliko, paskendo skolose, sulindo į kišenę ponų rš.
į rãgą (į ragùs) suliñdo apie užtrūkstančios karvės pieną: Karvėms pienas į ragą sulenda, jeigu jų neprižiūriu I.Simon. Da pienukas į ragùs nesuliñdo Gs.
papasulį̇̃sti, papasùlenda, papasuliñdo (dial.) intr. daug sulįsti: Akopus papaišsikasė ir papasuliñdo bobos su vaikais Dv.
užlį̇̃sti, ùžlenda, užliñdo
1. intr. užeiti už ko: Vaikas užlindo už motinos rš. Pelė už sienos užlindo Sr.
| prk.: Užlindo mėnuo už pušų, ir Grigo ratai pamažu pakrypo E.Miež. Saulutė užlenda už debesėlio sp.
| refl.: Užsilindęs už kūgio šiaudų, Tautrimas užsirūkė cigarą I.Simon. Šitas, už tvoros užsilindęs, išsiima savo sidabrinįjį brizgilaitį BsV214.
ǁ refl. pasislėpti: Nėr nuo jo kur užsilįsti rš.
ǁ užkristi, užsmukti: Jos ant kūlių užulipta, užu tų kūlių užgriūta, užùlįsta Kp.
2. intr. užeiti priešais, be eilės: Ko ažlindai̇̃ kai kiaulė! Sdk.
ǁ padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Jau buvom viską susitarę, kitas užlindo, ir palikom be nėko Up.
3. intr. užlipti, užkopti: Sraigė ant medžio užliñdusi KI713. An pečiaus užlį̇̃sim ir miegosim Lz.
ǁ užsistoti: Užliñdo an kojos, lodz su vežimu užvažiav[o] Grv.
4. intr. užtilpti: Kepurėlė neužlenda an galvos LTR(Trgn).
5. tr. rasti, aptikti: Vaikai užlindo pakastus piningus LTR(Klp). Bobos užlenda pigesnių medžiagų, laiko turėdamos Varn.
◊ už akių̃ užlį̇̃sti
1. užeiti priešais: Piemuo užliñdo vaikui už akių̃ Sr.
2. padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Žmogui niekad nereikia už akių̃ užlį̇̃st: daro – tegu daro Ds.

už apkaklė̃s užlį̇̃sti pakenkti: Aš nė vienam žmoguo neesu už apkaklės užlindęs Šts.
už káilio užlį̇̃sti patikti: Nejaugi tau per visą ilgą amžių jokia moteris neužlindo už kailio, kad vien žemės teieškai? Vaižg.

Daugiau informacijos

užlė̃kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

apveizė́ti

Apibrėžtis

veizė́ti, véizi (véiza, véizia), -ė́jo K žr. veizdėti:
1. D.Pošk, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Veizė́k iš arčiau ir matysi DūnŽ. Véizu véizu i nėkaip atskirti negaliu Krt. Véizu pro ašaras, nėko nematau Všv. Teip véiza, teip véiza į vienas kitą! End. Dideliai gerai gražiam būti: visos mergos tik véiza, tik véiza Kl. Paskuo ans į muni veizė́jo kaip vilkas Lnk. Jei daktaras ir atvažiuos, ans tiek į tas duris, tiek ans į muni veizė́s (nesistengs pagydyti) End. Véiza akis išsprogenęs Kv. Ka ans véiza – akys sprogsta, a ko neišneš Rdn. Ans liuob veizė́s iš paniūros Varn. Jonis véiza teip kaip par maurus (apsiblausęs, prisimerkęs) End. Plačiums akiums visi véiza (gobšai, visko nori), nepatenkinti Krš. Mas tik véizam ausis iškėlę Sd. Akys didžiausios, veizė́jo gražiausiai, o nematė Varn. Veizė́te véiza, bet nemato Pln. Véizu neveizė́jusi – nebipripažįstu Rdn. Bobos šmūkšt sulindo i véiza Pj. Išejau pri pušale, prisimečiau i veizė́siu Skd. Ans pro duris, aš iš lovos veizė́ti, kur ans eina Tl. Neveizė́k: višta pera, anai netinka, ka kas véiza Pln. I kelti į saulę veizė́jom, i gulti (nereikėjo laikrodžio) End. Ka véizi priš saulę, toki rausva dirva yr (apie vėlai pasėtus rugius) Kl. Aš prisnūdau, véizu – karvių nebėr Plik. Veizu – vieškeleliu juodbėru žirgeliu parjoja brolelis (d.) S.Dauk. Pradėjo daržinė degti, žmonys subėgo veizė́ti, kas ten pasidarė Kl. Tik veizė́siam, ka tik iš kitur, iš kito kiemo kas neatneštų kuršį [linus minant] Bdr. Žiūru žiūru i veizė́ti pradėjau (pajuokiami, kurie giriasi matę) Krš. Kaimo žmogus žiūri̇̀ žiūri̇̀ į tvarkas i veizė́t pradedi (juok.) Kž. Tokie knikiai véiza véiza i žiūrėti ema (priekabių žmonių pašiepimas) Krš. Veizė́k, šaukštą į užpakalį įsikišęs išneša [gandras] – pavakarės negausi Pkl. Veizė́k, motin, zuikys par lauką lapatuo[ja] (pašiepiami žemaičiai) LD11(Jrb). Ant lenta gulėsi, į dangų veizė́si, po smerčio jokios ligos nebturėsi (juok.) Trk. Baimė buvo veizė́ti ten tame kare Skd. Ka jaučiai susirema, baimė veizė́ti yr End. Vyrai maudos, kaip tu eisi artie – iš atsto veizė́sma i lauksma pakarklynė[je] End. Mun akys kaista véizant į anus: žmonys y[ra] puikiausiai apsidarę, pavalgę Yl. Smailiai ans véiza į mergas, rodos, suės Kv. Ale kiek aš piningo turiu, jūs veizė́kiat! Šts. O tas vaikis sėda sau pri košės pusbliūdžio i neveiza nė veizėti į tą pusę Pln. Ans (velnias) nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veizą̃s, ar neatsigena ta boba (ps.) Žr. Cigonas, įsikibęs į laiškus cibulių, veizė́jo ant gaspadoriaus kaip varna ant kaulo BM303(Pvn). O ta (tai) tuokart parodys, ka buvo geras kąsnis, bet paliks beveizą̃ (nieko nepešę) Trk. Šiuodu pasiliko beveizį kaip avies įkąsti prš. Kad veidas liepsnoja arba kaista, reikia į juodą aviną veizėti arba su titnagu apskilti LMD(Klp). Veizėk, mergele, veizėk, jaunoji, kaip dreba rūtų šakelė LTR(Plt). Pirmą kartą kad veizėjau, žalias [tebesąs] vainikelis (d.) Slnt. Veizu pro langą – ateina par lauką matušelė verkdama LTR(Vkš). Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį mamužė veizėjo KlpD40. Žiūru veiziu pro langelį, kas atjoj, kas parjoj tą rugių laukelį KlvD46. Žiūrėk nežiūrėjęs, veizėki neveizėjęs, žinai gerai, bernuželi, kad aš tau neteksiu (d.) J.Jabl(Grz). Svietas, pamatęs keistą apdarą ir nepažįstamą stovylą, par kits kitą grūdės veizėti S.Dauk. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui J.Bil. Kaip tau ir akelės nepaskausta teip beveizant S.Čiurl.
| prk.: Saulė iš aukšto veizi ir gėrisi iš žiemos miego pabudusia gamta rš. Ano nupinti krežiai veizė́te véiza – tokie puiki yra Vkš. Oi, alus alus labai gražus, ant stalu padėtas į muni veizėjo D17. Mun bevéizant žmonys ėmė skirstyties Skd.
^ Ko véizi kaip katinas į lašinius? Trkn. Veiza kaip karvė (kaip asilas Lk) į naujus vartus Kv. Ko veizi kaip avis į berlinką? Dr. Veiza akis išplėtęs[is] kaip driežas į gegužę D(167psl.). Véiza pasišiaušusi kaip šeškas Varn. Véiza kaip varlė akis išpūtęs Kltn. Véiza kaip gervė galvą iškėlusi Plt. Veiza atsivertęs kaip driežas į gegutę Klp. Ir blūdija kaip ožys, į vandenį veizėdamas Žr. Veiza kaip ožys baltoms S.Dauk. Juk ir aš nebe su kojoms veizu, o neregu Šts. Ar su avižomis veizi, kad nematai? prš. Akys ištįso beveiziant VP5. Akys – vienos duobės: toms pačioms i veizė́ti, i kriokti Krtn. Nekuomet miręs beveizįs D(166psl.). Iš miško parejęs (gautas D(166psl.), kilęs Pln) į mišką ir veiza LTR(Plt). Miško paukštis į mišką i véiza Slnt. Dovenotam arkliui neveiza į dantis S.Dauk. Dovenoms niekas neveizi į dantis Žem. Anie nevéiza į dantis: varo dirbti, ir gana Jdr. Je, ligelė užpula, į dantis nevéiza End. Giltinė neveiza į dantis S.Dauk. Smertis į dantis nevéiza Yl, Slnt. Nėkas nevéiza į dantis – numirsi i pats Brs. Véiza véiza kaip Bauža į bitį, o nėko nemato End. Veizė́k į šikantį, ne į darbą dirbantį (vlg. sakoma, kai kas žiopso į dirbantį) Grg. Kas miegodamas véiza? (zuikis) Tl. Į mišką eitant véiza numie, iš miško eitant véiza į mišką (kirvis) Yl. Du véiza, du girda, vienas rėka (akys, ausys, burna) Pln.
bevéizint netrukus, greit, tuoj pat: Tujaus įsėdęs, bevéizant atvažiavo pri puikio rūmo BM310(Šll). Kaip bevéiziant blynų privariau (prikepiau) Lkv. Tas milas blogo gatunko – bevéizint būs kiaurynė KlbVI31(Trk). Beveizint liko stalai apsėdę, kaip tik vestuvės Žem.
| refl.: Atsisėdusys véizas vienas į kitą, bėdoj būdamys, vienas kitam nieko nedaro PP42. Motriška turi̇̀ veizėti ir veizė́ties (turi būti apdairi) Krš. Véizuos pro langą ir pamačiau – beateitąs LKT52(Skd). Tas akis ana išbalinusys i véizas KlbX126(Krtn). Ka žinotumi, tas šaukštas čia pat veizė́jęs[is] į vedvi (buvo matomai padėtas) Ms. Dviračio guma pūkš – ir palikau besiveiząs Šts. Vaikas tą pakį sugrobęs[is] i véizas, ka kas neatimtų Dr.
^ Ko veizys kaip su smetonais (baltakiuodamas)? Dr. Veizias kaip čerapakas į kiaušius Sim. Veizėkis yt karvė į naujas karkles Skd.
besivéizint adv. tuoj pat, labai greitai: Besivéizant padariau alaus Šts.
ǁ tr. stebėti, sekti akimis: Nevéizu [futbolo], nesuprantu – vieni laksto, kiti šauka Krš. Véizam televizorių, radijos klausomos Sd. Pri kūtės [kaimynai] bešneką, kiaules bevéizą Krš.
| refl.: Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč.
ǁ intr. domėtis kitos lyties asmeniu: Smarkiai būtų apsišavęs vaikis, jei į tą mergelę būtų veizė́jęs Sd. Jis į muni nevéiza Rsn. Ana į kavalierius tik véiza, i viskas Trk. Ko véizi į tokį jauną piemenį? Trk.
| refl.: Kaip paaugom, ta (tai) tuokart pradėjėm jau į tus vaikius veizė́ties Lnk.
ǁ intr. stebėti norint suvokti kieno būklę, elgesį, veiksmus: Aš del to daba véizu į jaunimą – dideliai gerai y[ra] gyventi jaunimuo Trkn. Senam genda krau[ja]s daba į tvarką véizant Krš. Nu dabar vedu ta (tai) jau veizė́siav, katras ilgiau išgyvens Krt. Mums véizant (mūsų supratimu), čia lengvus darbas Krš. Nu i pamatysi, ka nusipirksu: nuvažiuosu i gausu, i neprašysu tevęs. – A véizi! (stebintis) Grdm. Ar tu véizi tiktai (mat kaip): galįs ir basas vaikščioti! Šts.
| refl.: Ten daba, kad aš véizuos, ka daba jauniejai teip auga kaip pri pečiaus Trkn. Véizuos, kas čia būs prigėrus Rdn. Kaip daba svietas gyvena, pone Dievali, ben neveizė́kis Šts.
ǁ refl. būti matomam: Pri lango toki didelė šviesa véizas Gršl.
ǁ refl. praleisti šviesą, persišviesti: Stogas jau véizas Skd.
| Tie akulioriai neveizas teip gerai Šts.
2. Važiuos jaunoji su tėvais, veizė́s, ką ans ten tura Sd. Veizė́k, ko vaikas kroka Šv. Pusrakį (pusę perėjimo laiko kiaušinį) veizėjo (tikrino) pryš saulę Vkš. Veizėtumėm kartu bites po mikroskopo, aš jau daug iš jų anatomijos žinau interesingo Pč. Ka parveš kraitį, ka pradeda veizė́ti – akmenų pridėtà Žr. O kad įvažiavo į uošvės dvarelį, ir išejo trys mošelės kraitelio veizėti (d.) S.Dauk.
ǁ tr. apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nevéiza i daktaras, jei girtas ateisi DūnŽ. Ar duodies daktarui veizamas, barškinamas? M.Unt. Knaisė, veizė́jo visus galus, ieškojo ligos Rdn.
3. Rsn, Žr, Vkš Ans sako: eitu darbo veizė́ti Krtn. Veizė́k vyro pagal savo nosę Mžk. Nesastikdžiau (nesusitikau) tokio, kad mañ veizė́t LKKXIV228(Grv). Mus[t] reiks eiti nakvynės veizė́ti kur nors Kl. Patalkėms šeimininkas veizė́s muzikanto Lnk. A stalčiuo[je] nebrandi, a skrynelė[je] veizė́jai? LKT54(Trk). Ką tokiam šimtmetiniuo daktaras padės – kunego tik veizė́k Krš. Tėvas, sūnuo žmonos veizėdamas, ne turtų, ne grakštumo ieško S.Dauk. Kaipo švento[je] vieto[je] globos sau veizėjo S.Dauk. Reiks jums joti, reiks važiuoti seselės veizėti D5. Oi jojau jojau į svečią šalį audėjelės veizėti D41. Pravyrėjau vario duris, matušės veizėjau (d.) S.Dauk. Aš veizėsiu kitą, kad aš pervaikščiosiu šią žalią lankelę lyg kviečių dirvelę KlpD3.
^ Nepadėjęs neveizėk, neieškok S.Dauk. Veizėti reik žodžiui vietos S.Dauk.
| refl. Vkš: I pasmirs (senmerge paliks) pri motynos bestovėdama – tura vaikio veizė́ties Krš. Eik į svietą veizė́ties sau duonos Dr. Iš kokio sporto duonos ilgai neėsi, veizė́kias tikro darbo Krš. Martel, skruzdel, veizė́kias darbo (ragina anyta marčią po vestuvių) Trš.
ǁ tr. DūnŽ ieškoti pirmųjų bulvių po keru, neišraunant paties kero, urvinėti: Builių dar nėkas pry mūso nevéiza Šv. Jau bulvės veizamos buvo, ka vokyčiai antejo [1941 m.] Šts.
4. Sd, Lž Vienas nu kito grobstomos (vaginėjame), nėko nevéizam teisybės Krš. Kas būs, ka taip svietas teisybės i tvarkos nebvéiza Rdn. Į žmogų nevéiza, ka tik piningų prisismauktų – o valdžia! Krš. Į motinų ašaras kas véiza: – eik [, sūnau,] į karą, i tiek Rdn. Kas nora gerti, tam nėra veizė́ta (nieko nepaiso) Krš. Šiandien į turtą nevéiza Plik. Nėra veizė́ta: gali negali – turi dirbti, ir gana Vvr. Aš ne par daug véizu į vaistus: jei su vaistais vieną skylę lopai, kita praplyšta Prk. O kitas ans (ūkininkas) sėjo pasėjo – nėko neveizė́jo Žlb. Ka audi, véizi, ka visi pašaliai gerai i lygiai išeitų Sd. Sėdav i ėdav – nėko nevéizav End. Noru vaikščioti, o ka nėkas į norą nevéiza End. Į kelnes neveizė́kiat, veizė́kiat, ka pastogę turėtų [vesti ketinantis vaikinas] End. Visi į darbą veizė́jo atbulai, ka tik sau parsinešti Yl. Bendrovė[je] visų viskas, visi taip i veizė́s Krš. Vyrai tų drabužių labai nevéiza: ka būtų žmoniškas koks, i gerai – ne bobos Pln. Ūkė[je] valandų nėkas nevéiza i neskaitliuo[ja] Krš. Kas ten veizė́jo meilių, da[r] ko: eik, būsi paėdusi! Rdn. Meilė, meilė, o ana išrūksta – reik pirmu proto veizė́ti Krš. Gera karvikė: nevéiza, taukinas a netaukinas [gėralas] Prk. A kas véiza: dreba žodį senam – tik laižykias! Krš. Kriok kiek nori, nėkas neveizė́jo, o dabar: ajajai – vaikas negalia sukriokti, pula bent du KlvrŽ. Ir neveizė́k ant piktumo mano DK140. O krikščionie, veizė́k, ką skeli V[iešpačiui] savam DP153. O veizė́k, ką pirm to pažadėjo evangelija DP250. Braidžio[ja] po griekus kaip gandrai po balas ir neveiza nieko M.Valanč.
^ Daryk gudriai (mandriai Lk, End), veizėk galo Švn, LMD(Pln). Neveizėk į pradžią, bet į pabangą Lkž. Neveizėk į pigumą, bet į gerumą S.Dauk. Vilkas neveiza, ar daug, ar maž yra avių VP50. Nevéiza giltinė į metus Pvn.
| refl.: Kaip negalėjo skirties, veizė́jos vienas kito, mažinos – daba pūrkš, pūrkš! Krš. Teisybė brangus daiktas, turi labai veizė́ties Pln. A ten kas véizas: užryna ko, i gerai Krš.
5. Krtn, Trg, Vgr Ana šėliojas, ardos, nenora tų vaikų veizė́ti End. Ne vyro, sako, véiza, ne tėvų véiza, sako Žeml. Daktaras tura veizė́ti, kas bebūtum ligonie Rdn. Ičtikri gaspadoriai buvo, veizė́jo gyvenimą kaip kaži ką Krš. Vyrai daba ne tie – numų nevéiza Krš. Jaunosios nebvéiza vyrų, valgio nežiūra Rdn. Motriška savo veizė́jo, vyras savo, i sutiko Rdn. Buvo taip: motriška veizė́k numus, vyriškas už numų – buvo taikos Krš. Piningo tura, į tą seną žmogų nė veizė́ti nevéiza Yl. Išmirė visi – nėkas i kapų nevéiza Krš. Gyvolį veizė́k nu ryto lig vakaro Rdn. Gana iš tavęs, kad veizėsi savęs S.Dauk. Gal anie lyginties (užmokėti), i veizė̃tumiam [žąsiukus] Pvn. A veizė́jai bitis savo? Tl. Rytoj tėvas veizės (veizdės) bites, bus bičiuliai J.Jabl(Žem). Kerdžius, kaipo piemenų pardėtinis, veiza, kad tie be reikalo galvijų nečaižytų su votegais M.Valanč. Ans veizė́jo, ar visi dirba Klp.
^ Pilni kapai priguldyti savęs neveizė́jusių Krš. Tevei̇̃zie savo dukteries rūtų, ne kitas gano Trš.
| refl.: Senam i nu vėjo reik veizė́ties Krš. Motriškai reik veizė́ties (prisižiūrėti, apsitvarkyti), reik priš veidrodį staipyties Rdn.
6. Matau, kad ans (šeimininkas) nelabai véiza, pati pradėjau storoties [malkų žiemai] Kl. Reiks anai pačiai veizė́ti su tais virbais Trk. Reiks veizė́ti įsitiekti Krtn. Dukterys irgi véiza, kur pelnyties Rsn. Mes véizam, ka tik sveikos būtumiam – geram pieną, kiek noram Rsn. Veizė́kiat, ka smako galva negautum nurietėti į vandinį (ps.) Užv. Anie tik veizė́jo į savo kišenę Sd. Ne pastrajus reik veizė́ti, reik veizė́ti, ka bulbių nebėra valgyti Trk. Mergikėms nu mažilelės juo tų škurlių škurlelių turi̇̀ veizė́ti Rdn. Ankstainiais atsigulęs, ans neveizi atsikelti Šts. Tatai ans ejo uždarbiauti, o į ūkį neveizė́jo End. Veizės muni uždegti, primušti Nt. Pamotė tik veizė́jo pykibti Klp. Ne ana nora, ne ana véiza Trk. Senovės raštininkai pasako[ja] tą vyskupą buvus dideliai linksmą, gebėjus tankiai svečius kviesti, o vyskupystės nedaug teveizėjus M.Valanč.
^ Motriška tevei̇̃zie puodžiuką, vyriškas – plūgiuką DūnŽ.
| refl. Trk: Ėsti pirmu reik veizė́ties, ne kningikių pirkinė́ties Rdn. [Susenusi] ūkininkė, tik grabo veizė́kias Krš. Veizė́kias antro [vaiko] – vienas kaip vieni marškiniai Rdn. Vaizė́kiamos, rūpinkiamos, ka geriau būtum Lietuvo[je] Krš. Nudegęs veizė́jos, ejo padegėliais Rdn. Grįžę iš karūmenės véizas pry miesto (nori įsikurti mieste) Štk. Jei taip ilgiau ės ta senė mun sveikatą, būsu priversta veizė́ties Krš. Po karo žmogus veizė́jais gyvybę išsukti Rdn. Veizas (svarbu), kad būtų lengvesnė kultuvė Šts.
7. Kitas vaikis, veizėk (veizdėk), prieš saulei tekant moka pakilti J.Jabl(Žem). Veizė́k, kiaulėms lapų suskink Šv. Ateis vasara, veizė́k, būs vežimai krauti, rugius rinkti reiks Trkn. Sudžiovink saldį sūrį, veizė́k, i nebįkąsi Pp. Šlitinas, veizė́k, i bepareinąs Krš. Veizė́k šitai, i Telšiūse jau kitoki kalba, skiras Sd.
◊ baltomi̇̀s (iš baltõs) veizė́ti(s) baltakiuoti, šnairuoti, pykti: Jei tu báltoms veizė́si, kas tau gyvens Brs. Tas vyras stova pri pečiaus i véizas baltõms, ką ana pasakys Lpl. Ko tu taip baltõms véizi į muni? Lž. Tiek [marčiai] padedu, o eina susineržusi, véiza iš baltõs Krš.
į aki̇̀s véiza arti̇̀ (mirtis): Matai, ka tas tėvas mirs, ka jau smertis į aki̇̀s véiza Sd. Jau smertis yr į aki̇̀s veizė́jęs Plt.
į bùtelį veizė́ti dažnai girtuokliauti: Anie į bùtelį veizė́jo, ne į gyvenimą (ne į ūkį) Krš.
į dañgų veizė́ti badauti: Suės – pavasarį galės veizė́ti į dañgų End.
į kniñgą veizė́ti eiti mokslą: Veizė́k į kniñgą – būk plikas i nevalgęs Lkv.
į (kieno) rankàs (nósę) veizė́ti laukti pagalbos, paramos: Aš į marčių rankàs neveizė́su, pati dirbu Vn. Kol galiu, nenoru į vaikų rankàs veizė́ti DūnŽ. Jauni be rūpesnio, tik į tėvų rankàs véiza Krš. Taisysuos ką geriau, neveizė́su anims į nósę Krš.
kreivà akimi̇̀ (kreivomi̇̀s akimi̇̀s) veizė́ti skersakiuoti, šnairuoti: Dėl ko ant munęs kreiva akia veizi? P. Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivõms akim̃s į aną veizė́ti BM342(Dr).
nė̃ skersà akimi̇̀ (nė̃ skersomi̇̀s, nė̃ skersám) neveizė́ti visiškai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Kol jauna buvau, aš į vaikius nė̃ skersà akià neveizė́jau Užv. Tas prašos, o ana nenora, nė̃ skersà nevéiza į tą vyrą Trk. Kiti nė̃ skersomi̇̀s nevéiza Jn. Kanaunykai, į aną nė skersi neveizėdamys, senu savo papročiu baros tarp savęs M.Valanč.
per akė́čias veizė́ti patekti į kalėjimą: Veizė́si par akė́čias Šts.
per dúoną dúonos veizė́ti LKKXIII132(Grv) nepasitenkinti tuo, ką turi.
per šãlį veizė́ti nesirūpinti: Par šãlį veizė́damas valdė, apleido ūkį DūnŽ.
antveizė́ti (ž.) žr. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti S.Dauk. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė S.Dauk.
apveizė́ti
1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizė́ti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizė́jo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizė́jo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizė́siu visur, apčiupnosiu tą [perkamą] karvę – papilvę, tešmenį, visur Bdr. Eita apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijūnas PP13. Dabar eina, anie eina apveizė́dami tus altorius Akm. Teip vienu čėsu karalius važiuojąs po karalystę apveizėti savo žmonių – be nėra nulupamys nu ponų S.Dauk. Eikite, apveizėkite darbus Viešpaties, kokius padarė stebuklus M.Valanč.
| refl. tr., intr. P: Apsiveizė́ti nueitu [į tėviškę], ale nereik i širdies graudinti Šv. Apsiveizė́jo, ka jau nebtura piningų Kv. Girioje uogauti reikia gerai apsiveizėdamos, kad gyvatės neįkirstų Sr. Vieną vakarą nuejov vedu, apsiveizė́jov vietą Pln. Aš tankiai ejau lauke apsiveizė́ties, kur aš eiti turėsu Prk. Katuogė dideliai pavojinga kiaulėms: neapsiveizėjai šerdamas su buroklapiais – ir kiaulė gatava Yl. Zuikis apsivéiza, iš krūmo į kelį išbėgęs Šts.
2. D.Pošk žr. apveizdėti 3: Apveizė́k, seną už seną laikyk Krš. Nėr ans teip švakas: jau i apei numus pavaikščio[ja], i gyvolius apveiza Skd. Vaikams reik, ka anus kas pašertų, apveizė̃tų Rdn. Visus priima, visus vargdienius apveiza P. Viską reik apveizė́ti – nelaikysi kaip laumės laužą Pvn. Ar jau apveizė́jai paršelius, ar iščystijai (išromijai)? Šv. Jonis nuejęs apveizėti savo arklelio S.Dauk. Jei to nedarė, neapveizamos ir neapkentamos savo gyvatą bengė S.Dauk.
| refl. tr. D.Pošk, Vkš: Būk, kol gali apsi̇̀veizėties, o jei ne, keliauk sau (mirk) Krš. Negali savęs apsi̇̀veizėti – kam i begyventi Rdn. Reikėtų laikyti [gyvą] žmogų, kol apsivéizi Krš.
3. P, J, Bdr, Rdn žr. apveizėti 4: Aš negaliu viena tokią šeimą apveizė́ti, dirbk ir tu Lkv. Zygmuntas karalius apveizėjo visu kuo Plungės numus Dievo M.Valanč. Šiandieną patys (lietuviai) tapė svetimų valdomys ir nu visų neapveizamys S.Dauk. Jis pasimirė apveizėtas visomis patiekomis religijos prš.
| refl.: Ligonis pats tura apsi̇̀veizėti (pasirūpinti ligos eiga, laidotuvėmis ir pan.) Krš. [Reikia] teipojaus apsiveizėti sakramentu paskutinio patepimo P.
atveizė́ti
1. intr. pažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk S.Dauk.
ǁ refl. ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė LLDII573(Kl). Lovelė[je] gulėjau, saulelė tekėjo – į vainikelį atsiveizė́jau (d.) Krtn. Bandelės ieškojau, graudžiai ašarojau. Saulelė tekėjo, į ašareles atsiveizėjau (d.) Krtn.
2. refl. žr. atveizdėti 2 (refl.): Aš tik tui tui [vilkui], ale atsivéiza atgaliau, nebėga greitai Vgr. Tokį pamatė gyventojį, kad dar paskuo atsiveizėjo Lnk.
| prk.: Metęs viską išejo į Ameriką, nei atsiveizė́ti nebatsiveizė́jo Skd.
3. refl. žr. atveizdėti 3 (refl.): Atsiveizė́jo [merginos] gražių akių greitai, kaip pamatė, kas do par gegutė Krš. Gražus, atsiveizėti negal Skd. Čia yra tatai gražybė (puokštė gėlių) nemieruota – atsiveizė́ti negal End. Atsiveizė́k, paniolale, šį paskuojį vakarelį (d.) Kl.
ǁ prk. iki valios patirti: Kol vyrą gauna, galus daros (labai stengiasi ištekėti), o kaip greitai tos laimės atsivéiza! Pvn. Katilas bėga, vaikas rėka – atsivéiza tos laimės [ištekėjusi] Pvn.
4. intr. atsižvelgti: Valdžia neatvéiza į žmogų Šts.
| refl. LMD(Žg): Į tavo vargus atsiveizė́damas duosu tau bagotą bobą Trš. Atsiveizėk, prašom, pone, ant tų tarnų tavo (= į tuos tarnus tavo) brš.
5. intr. atrodyti: Visokių žmonių: vienas atvéiza jaunas, gražus, kitas senas Yl. Ana toki daba štarki atvéiza Trkn.
6. refl. žr. atveizdėti 5 (refl.): Saulė leisdamos atsiveizė́jo – rytoj būs pagada Užv. Saulė leisdamos atsiveizė́jo pro debesį – būs bjauri̇̀ Lkv. Atsiveiza saulė toki baugi, nusigaisrėjusi Ggr. Teip i tuokart saulė atsiveizė́jo raudona, graži Vvr. I saulė atsivéiza, i lyna Grg. Vakaruose, pakraštyj debesų, raudona saulelė leisdamos atsiveizėjo Žem.

×daveizė́ti (hibr.) intr.; D.Pošk (su neiginiu) neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti:
^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi S.Dauk.
įveizė́ti
1. tr. KŽ įžiūrėti, pamatyti: Iš tolie įveizė́jom bažnyčios bones Žr. Aš neįveizė́jau, kas buvo Šv. Tamsi, ar ką įvéizat rašyti – meskiat! Rdn. Įveizė́jo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu Prk. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizė́ti to panašumo Akm.
2. žr. įveizdėti 1 (refl.): Ka įsivéizu, pamatau, žinau, kas i kaip Krš. Aš įsiveizė́ti liuobu i dirbti teip, kaip ana dirba Pln. Įsiveizė́jau, pažinau vagį Rdn. Senės turam gerai įsiveizė́ti į [naujus] piningus Krš. Įsiveizė́jau – tikrai muno skarikė mėčiojas Krš. Įsiveizėkis, mergele mano, kai trauk šėmi jautukai! KlvD95. Vaikai, ing vyresniūsius įsiveizėdami, tą patį vėlesniu laiku sekio[ja], kad daugiaus o skaniaus valgyti IM1878,33.
ǁ įsitraukti veizėti: Kaip įsivéiza [rašto žmonės] į raštus, ir nebmato Pvn. Pri to televizoriaus įsivéizam, įsiblūdijam Trk.
^ Įsiveizė́jai kaip karvė į naujas karkles End.
ǁ tr., intr. prk. įsimylėti: Gera vaikas buvo, įsi̇̀veizėjo į tokį – nė šioks, nė toks End. Įsi̇̀veizėjau aš tą mergę – palikau kaip pamišęs Trkn. Įsivéiza į kokią mergą, kaip ne tie vaikesai: už pirščiukų susiėmę eina Eig. Įsiveizė́k tu mun į tokią kikimoriją! Kv.
^ Įsiveizė́jo kaip driežas į gegužę, neina nė nu šalies End.
3. tr. galėti, įstengti matyti, įžiūrėti: Aš dar įvéizu, munęs nepaimsi Akm. I skaitlių nebįvéizi – dideli kaip avino galvos Krš. Neįvéizu aš tų naujų centų, gal apgauti muni Krš. Piningai maži, senam sunkiai įveizami̇̀ Rdn. Jei tako nebįvéizi, nebapsikopi, kam i begyventi Rdn. Tamsi̇̀, nėko nebįvéizu Krš. Nėko nebįvéizu, apaksu kaip sena varna Krš. Ar įvéizi [fotografiją]? Lkv. Anku, nebįvéizu i televizoriaus Klk.
^ Kaimynai i par sieną įvéiza Krš.
| refl.: Turi įsi̇̀veizėti atskirti, kitas [vaikis] i kasą susirišęs Krš.
4. refl. KlvrŽ atrodyti: Įsiveizėjo, kad lys septynių brolių miegtamąją dieną, o nelijo nė lašo Šts.
5. intr. suvokti, suprasti: Rasi anie dar protą įgaus ir įveizės, kad pryš visą svietą yr paikystė krygį pradėti prš.
6. BzF196, KŽ žr. suveizėti 6.
išveizė́ti
1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizė́jo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizė́jo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizė́s iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo rūmus kunigo rasti S.Dauk. Reik pirmu išveizėti, bene pragaišo koksai keras S.Dauk. Jūs turiat kuo metu noris patys jį (bitiną) išveizėti, tai paskui tarp tūkstantės kitų bičių tujaus pažinti galėsiat S.Dauk.
ǁ tr. išrinkti bulves iš po kero, išurvinėti: Išveizėtos bulvės, jau kastos Šts.
2. žr. išveizdėti 3: Muno akimi tu išvéizi sveika Plng. Koks buvo gražus žmogus, jaunas išveizė́jo Pln. Kaip cigonės išvéiza su tais ilgais sijonais Kv. Koks ans išvéiza – tokio nesu matęs Plik. Koks tas žmogus yra ir koks ans išvéiza? PP82. Tai išvéizia gražiai! Smln. Anos (jos) girnos kiteip išvéiza Sg. Jūs jau žinot, kaip ji (bičių motina) išveiza S.Dauk. Vasarojas labai menkai išveizi LTI99(Bs). Sakė žmonės, jog seniau kaimas išveizėjęs tvarkus Vd. Išveizi, it nuodų būtų atsigėrusi P.Vaičiūn.
^ Ne vienas it angelas išvéiza, o savo širdė[je] žaltį slepa Pln.
| impers.: Išveizė́jo, ka gausiam lytaus Sg. Įpilsiu tuodu šėpeliu į siaurą žaką, tai išveizė̃s da pilnas saikas ėsąs Jrk70. Mun išveiza, Leinė yr senesnė Vyž. Man išvéiza, kad ji sirgo tridšium šeštais (trisdešimt šeštais metais) Šlu. Munie išvéiza, nėko iš to nebūs, vaikeli NmŽ. Mun taip išvéiza, ka būs lytaus Vkš. Išvéiza munie, ka blogai būs Vn.
| refl.: Da tu jauna dideliai išsivéizi Žd.
| impers.: Skurla toks, nuruopėjęs, surembėjęs, o ir tokiam maž išsiveizėjo septyniasdešimt metų (apie norėjusį šimtą metų išgyventi) Rt.
3. žr. įveizėti 1: Aš neišvéizu, nekirpsu – bijau įkirpti Krš.
4. tr. žiūrint pasiekti kokį rezultatą: Veizėk, a gerai [susiuvau]? – Gerai, gerai – ką čia išveizė́si! Krš. Veizu veizu – nėko neišvéizu Pj.
^ Čerapakas kiaušius išvéiza (bežiūrėdamas išperi) Vkš.
5. tr. kurį laiką prižiūrėti, globoti, slaugyti: Penkius metus išveizė́jo i numarino gražiausiai Krš.
6. tr. pajėgti prižiūrėti iki galo, išsaugoti: Tu veizėk aną. – Ką ten išveizė́si, ne mažas vaikas yra Krš. Kas ten išveizė́s tus vaikus, ka anie neklauso Trk. Jeigut ans (vilkas) įsilenda į krūmalį, tu neišveizė́si Plt.
7. tr. KlvrŽ atsižvelgti, paisyti: Nebišveizėsi pigumo, reik pirkti Šts. Kumet priejo, tumet i pasėjėm [bulves], nebibuvo kumet beišveizė́ti [, kokia buvo mėnulio fazė] Kl.
8. žr. išveizdėti 5: Apstoję Linkai ir Rimeikiai ėmė melsti, kad ir jų [avilius] išveizėtų Žem.
9. tr. žvilgsniu paveikti, pašalinti iš gyvųjų tarpo, numarinti: Jei neužspauda akies, nū́mirėlis išveizė́ti kitą galia Krš. [Numirėlio] akis veiza – ką ir išvéiza Krš. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstėnums, žmonys, atejusys į budynę, sako: tas numirėlis išveizės dar du to buto M.Valanč.
nuveizė́ti
1. KŽ žr. nuveizdėti 1: Gero būdo vaikis, kaip nuveizė́jau Krš. Aš jau nuveizė́jau, kad iš anų pora pagal Dievo norą Brs. Nenūveizė́jo i skyrė tokį nevėkšlą dirbti Jdr. Nūveizė́s ir išves parubežiniai žmonys [bėgančius į Ameriką] par rubežių Grd. Turi̇̀ akį, nuvéizi, kas kam tinka Rdn. Nuveizė́jo, ka gaspadinė nemato, i išnešė saują plunksnų i paleido pavėjuo Lž. Nuveizėkiat, ar tiesiáu stova kryžius, į duobę įleistas Šts. Reta diena, kad aš nepravažiuočio: langelius nuvéizu, o neįeitu pri tavęs End.
| Jau buvo ciela pana, kad mirė, tai kol nuveizė́jom (nugailėjom), ir širdis ką neparplyšo Ms.
| refl.: Nusiveizė́jau ir pabėgau, arklį ruskiuo palikinas Šts. Nūsiveizė́jo, kas kur, ir apvogė Pj. Nusiveizė́k, iš kur pempė išlėkė, ir atrasi anos kiaušius Šts. Nusiveizėjęs nustūmęs ją į jūrą S.Dauk.
2. tr. įsižiūrėti, pasirinkti (merginą): Laikas, seniai laikas, ką gi tokią nuveizėjai? Ar šiek tiek pasiturinti? LzP.
| refl. tr.: Parejo iš karūmenės, nusiveizė́jo mergikę i paėmė Krš. I nusiveizė́k tu mun tokią motrišką, ka nė pačiam paveizėti, nė kitam parodyti Kv.
3. tr. įstengti prižiūrėti, nusaugoti: Argi gali tokius vaikius, mergas nuveizė́ti? Iš paskos jug nesekiosi! Krš.
4. tr. nugalėti žiūrėjimu: Ka kas į muni veiza, ir aš į aną veizu – turu nuveizė́ti KlvrŽ.
5. tr. numatyti, pasirinkti tinkamą (laiką): Būk, motin, rami: jei turi ką sakytie vyrui, tai sakyk, nuveizėjusi laiką, be keiksmo ir riksmo Rp.
6. tr. BzF196, KŽ užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Tūlos motynos bijo savo vaikus rodyti, kad nenūveizė̃tų Prk. Parodžiau savo paršelius anam žmoguo, tie nebė́da – nūveizė́jo (priet.) Prk.
7. žr. nuveizdėti 3: Aš nuveizėjau tyrus laukelius ir nurymojau nendrių tvoreles KlvD245.
8. tr. Šts numatyti, išburti, atspėti: Į ranką paveizėjusi, cigonė nuveiza ateinančius daiktus Dr.
9. refl. atrodyti: Kaip muno žentas tamstai nusiveizėjo? Ar gražus? Šts.
10. refl. sužlugti: Jei ūkės neveizė́si, greit nusiveizė́si Rdn.
paveizė́ti žr. paveizdėti:
1. KŽ, Šln Aš jau i paveizė́ti į tave nebgaliu Akm. Aš pavéizu iš paniūros i neinu pri stalo Mžk. Pavéiza pavéiza kaip par maurus (apsiblaususiomis akimis) vaikas End. Ka susiraukė tiek keistai, paveizė́jo mun teip į akis tiesiai Trk. Ne taip pašnekėjo, ne taip paveizė́jo [marti] – visokios bėdos Krš. Ka paveizė́s [blogų akių moteris], tie gyvoliai i susirgs Sd. Gudrios tos senės: pavéiza – žmogų kaip švieste paršvieta Krš. Paveizė́k, kaip čia gražu Všv. Paveizė́k, tėvai, į ką ta vaiko murzelė bė[ra] panaši Tl. Paveizė́ti motriška kaip reik, o vėžys Gršl. Tas dangtis paveizė́ti dideliai didelis Trk. Prastą dieną nepaveizu į uogas nė veizėte, tik šventą išbėgu pauogauti Šts. Ta motina nekenta anos i paveizė́ti Trk. Dabar nebnoriu tų savo namų ne paveizė́ti Sd. Aš į aną nebūčio nė paveizė́jusi KlbXXXV65(Nv). Pavéizam – nėko neišmanom Krg. Paveizė́ti krūmas (stiprus), ale jėgos neturiu Grd. Ryto metą paveiza į pakriautę – nebėra mėsos BsPII6(Kl). Ans gera paveizė́damas J.Jabl(Als). Kaip būs vakarelis, ta (tai) tujau ans ir ateis paveizė́ti Kv. Tretį kartą paveizėjau – vainikelis supelėjęs LTR(Ms). Atsisukęs paveizėjau ant savo mergelės – tebstovinti, tebverkanti pas žalią gojelių (d.) S.Dauk. Atsikėliau rytmetelį, paveizėjau pro langelį LTR. Pakelu galvelę – beskaustanti, paveizu pro langą – beauštanti (d.) Mžk. Mano mergelė maloni kalbėti, graži paveizėti (paveizdėti), liemeningo augumėlio (d.) J.Jabl. Ka pradėjo daužyties, baisu paveizė́ti Rdn. Šopagų padai atvimpa, gailu paveizė́t MitI68(Klp).
| prk.: Ale tik saulė paveizė́jo į langą, pūrkš i nebliko tų [šalčio] kvietkų End.
^ Ant akių paveizėjęs sveikatos neklausk M. Paveizė́k pirma į savo añtį, o paskuo į kito Slnt. Puiki puiki panelė, kas paveiza, tas ašarojas (svogūnas) Sd. Puiki panelė. Kas į aną paveiza, graudžiai apsiverka (svogūnas) S.Dauk. Graži graži panelė, paveizant reik verkti LTR(J.Jabl).
| refl. Jn: Pasiveizė́k važiuodama, kokios tos trobelės Rdn. Kad eis teip vaga pilna [plukdomi medžiai] – gražiai būs i pasiveizė́ti Kl. Aš misliju, reik mun bėgti paveizė́ties Bdr. Nepasiveizė́jo, nepasistebėjo i papuolė po mašinos Krš. Nesuvoka ligos [jauni gydytojai], pasiveizė́dami į knygikę vaistus rašo Krš. Aš pastovu, pasivéizu kaip [paršiukai] ėda Rdn. Seniejai liuob eis pasiveizė́ti, jauniejai pasišokti Plt. Pasivéiza piktums – bijau marčios Krš. Pasi̇̀veizėjau – burna vienos piešos End. O kur tu buvai įlindęs? Pasiveizė́k, koks tu besi! Als.
ǁ tr. stebėti (kieno elgesį, veiksmus): Pečius traukau, ka pavéizu, kaip daba dirba Yl.
| refl.: Tepasivei̇̃zie, kaip žmonys gyvena i teemies proto Krš.
2. Važiuosu nors priš smertį Vilniaus paveizė́ti Krš. Atvažiavo tamstos (ligonės) paveizė́ti. A žinai, kas čia? Krš. Eisu paveizė́ti: sako, apsirgo Lk. Kelkiat, panos, paveizėkiat, ko loj ruds šunelis (d.) S.Dauk. Eisiu laukan paveizė́ti, koks vėjelis puta Vkš. Ką tik ketinau eiti prie jūsų paveizėti, bene išdvėsėt Žem. O ka dega žiuburys, reik eiti paveizė́ti, kas ten ką dirba Žeml. Ka tu nueisi į peklą, paveizė́k, kaip y[ra] ponams (ps.) End. Buvau į savo tėvynę nuvažiavusi paveizė́ti Krš.
| refl.: Pasiveizė́ti eikiav į sodnelį – muno diegtas Eig. Sako [Vaižgantas]: – Šiandie atejot pasiveizė́ti, koks tas nau[ja]s klebonas, koki ano nosė yr LKT44(Lž). Eisime pasiveizėt, kokia mano gaspadorysta BsMtII91(Srd). Vyriškas da pasivéiza, pagalvo[ja], o boba – e… Krš.
ǁ J.Jabl(Als) Jug karvė ne višta, nepaveizėsi, ar su kiaušiu Šts.
3. Šėmmargei paveizė́k stipresnį sietą, ka nenusitrauktum Slnt.
| refl. tr.: Kitą vietą vėl pasiveizė́jau, vėl ten nuvažiavom su valte Štk.
4. tr. Skd prižiūrėti, aptvarkyti: Vaikali, a paveizė́jai karves? Rdn. Myliamos karvelės: pavéizam, pamyliam geru kąsneliu Rdn. Arklį paveizė́suos, viską, o tu galėsi apsišerti tas kiaules Pln.
| refl. tr.: Arklius pasivéizu i miegtu Krš. Pavéizas [daržus], i užauga Rdn. Vedi paveizė́svos [, ar nesusišlapinęs vaikas], eikiatav judu mokyties Kl.
ǁ pasaugoti, pagloboti: Paveizė́k, ka vaikas į šulnį neįkristum Kv. Sakom, reiks jau pakeravoti, paveizė́ti Trk.
| refl. tr.: Vaikai kitas kitą pasivéiza Rdn.
5. tr. parūpinti: Nei ans anai medžio paveizė́jo, nei teip ką padirbo End.
| refl. tr., intr.: Kas vasarą ugnakuro nepasivéiza, tam šalta žiema Vvr. Žalnierius pasiveizėjo (susirado) dar du draugu TDrVII80.
^ Pasiveizė́k aple savi, ne aple muni Pvn.
ǁ intr. parodyti dėmesį, padėti: Paprastas žmogus vargsti kaip musis, i ka tau tie didiejai paveizė̃tų – tik šampanus trūbija Krš.
6. žr. paveizdėti 4: Kas bepavéiza į savi: velkas i senės strugus [drabužius], i gan Rdn.
| refl.: Reik žmoguo pasiveizė́ti į savi (per daug nesididžiuoti, neperdėti savo vertės renkantis žmoną ar vyrą) Grg. Pasivéiza (apsižiūri) vyrai, imdami mergą, by kokios neema Krš.
^ Žmogus į savi nepasivéizas, kitas tiktai velnias Krš.
◊ į stiklẽlio dùgną paveizė́ti gerti svaigalus: Visuomet buvo linksmas ir dažnai mėgdavo į stiklelio dugną paveizėti rš.
pérveizėti KŽ, perveizė́ti Rtr
1. M žr. perveizdėti 1: Párveizu, kad atminčio, kame lopų kokių yra Slnt. Atvažiavo kamisija párveizėti, partikrinti Rdn. Veizi párveizi svetimam duodamas, i vis ką išranda Krš. Popiežiui liepant visu visą Varmijos vyskupystę parvažiavo ir parveizėjo kaipo popiežiaus pasiuntinys M.Valanč. Teip pat tankiai turi parveizėti, ar nerados plyšės kamine, kakalėj, o parvis sienose, kur ugnavietė yra S.Dauk. J. Boduėnas de Kurtenė, kada tik buvo Kazaniuje spaudinant dainas, visados parveizė́davo drauge su manimi kožną lakštą korektūros JDIII(XVpsl.). Zosė net tekina laksto, kožnai bobai padeda, parveizi Žem.
| refl. KŽ: Pársiveizėties ateita visi į jaunojo gyvenimą Sg.
ǁ tr. mintyse peržvelgti, prisiminti, apmąstyti: Parveizėk save, kaip apsiejai kožnoje valandoje par visą dieną brš.
2. tr. permesti akimis, peržvelgti: Žvilgt párveizėjo – i mato, koks žmogus Rdn. Sakydavo, kitas tura tokias akis: párveiza – ir nesekas tas daiktas Rsn.
3. tr. nuodugniai apžiūrėti, aptikrinti (ligonį): Párveiza, paršvieta, jei sveikas – ir į karūmenę Pvn. Párveizėjo muni, išlankstė – sveika Pj.
4. tr. visą peržiūrėti pasklaidant, ką ne ką perskaitant: Visus laikraščius turu párveizėti, parsklaidyti Žr. Nebnoru to laikraščio, párveizėjau ir išskaičiau šmotą jau End.
5. tr. ilgu žiūrėjimu sugadinti, nusilpninti, nuvarginti: Veizėtos párveizėtos akės, jug aš devintą [dešimtį metų] žengu Krš.
| refl. KlvrŽ, Šts: Tiek metų, pársiveizėjusios akės Krš.
6. tr. veizėjimu įveikti, nugalėti, nurungti: Mes buvom susilažinę, katras katrą párveizėsma Užv.
7. žr. praveizėti 6: Senoji matušėlė šį vakarą ir langelius parveizėjo, kur buvusi šoks pri lango, apsidairys po trobelę, šėpelę pravers, pasižiūrės, nuo puodelio museles nubaidys ir – vėl žiūri pro langą Žem.
8. refl. KŽ, Slnt, Jdr prastai pamatyti, apsirikti žiūrint: Pársiveizėjai, taip nebuvo Rdn. Bene tu pársiveizėjai – negalia būti dvidešimt penki šilumos End. Pársiveizėjau: ne du buvo, vienas Krš.
ǁ neapsižiūrėti, suklysti: Ei dienos, dienos, ką aš jauna padariau: persiveizėjau, žvejuką suderėjau KlvD36.
pieveizė́ti (dial.) žr. priveizėti:
1. Aš aną pyveizė́jau Dov.
2. refl. Pysiveizė́jo visokių juokų Plik.
praveizė́ti
1. intr. pradėti matyti: Jau akimis praveizė́jo [žąsiukas], gal nesprogs DūnŽ.
| refl.: Įsiveizu – prasivéizu, o taip kaži kas užkremta Krš. Esu prasiveizėjusi ir matau verpti betemstant Ggr.
2. intr. galėti, pajėgti žiūrėti, matyti: Užpūliavo akys vaiko – nebipravéiza Šts. Pats vos bepraveiza, mirs veikiai Šts.
| refl.: Akės skausta, rytą neprasivéizu Krš.
3. refl. praleisti kurį laiką žiūrint: Visą dieną į tuos stebuklus prasiveizėjau rš.
4. tr. praleisti nežiūrint ką rodomą, nepamatyti: Nežinot i pravéizat visas [televizijos] naujynas Krš.
5. tr. veizėjimu pralenkti: Į tolumą munęs nepraveizėsi, muno šviesios akys Šts.
6. tr. Užv, Krtn ilgu žiūrėjimu paveikti, dažnais žvilgsniais lyg prasiskverbti: Kada lauku, kada lauku – galėjau i langus praveizė́ti! Plt. Nei pakarti, nei paleisti – langus praveizėjome Žem. Lauka [vaikai motinos], tą pusę pravéiza, kol parvažiuoju Rdn. Mažne tą pusę praveizėjau tavęs belaukdamas Šts. Lygiuosius laukelius aš praveizė́jau, kol savo martelę aš paregėjau JD1495.
7. tr. pajėgti prižiūrėti, patvarkyti: Senė praveizė́s dar visus vaikus, dar nemirs Šts.
8. tr. parinkti bulvių iš po kero: Eik bulvių praveizė́k pietums Brs.
9. tr. apleisti, neprižiūrėti: Praveizė́ta, smirda meisikė Rdn.
◊ aki̇̀s praveizė́ti labai ilgai įtemptai žiūrėti ko laukiant: Akis praveizėjau belaukdamas VP5, S.Dauk. Ir akes praveizė́jau – kur buvai užvirtęs?! Krš.
pro šãlį praveizė́ti abejingai stebėti, nereaguoti: Aš pro šãlį pravéizu – nėko nesakau [už vaikų kvailiojimą] DūnŽ.
priveizė́ti NdŽ, KŽ, pryveizė́ti KlbIX67(Lks)
1. D.Pošk, Als, Lnk žr. priveizdėti 1: Gera pati: vyras priveizė́tas, išpucytas, viskas kaip reikiant Krš. Vyrą turi priveizė́ti, anie taip pripratę – ne numų paukščiai Krš. Senis apiplautas, privéizamas – marti aptvarko Krš. Papunis liuob dagios skalas i priveizė́s šeimyną, kad dirbtų LTR(Pln). Lakštuos, čiulbės: – Babulel, babulel – i priveizė́si [provaikaičius], supsi Krš. Turi vaiką – reik priveizė́ti Rdn. Nepriveizė́ti vaikai visai pasiunta, nesušnekami Pvn. Vaikai, labiáu mergikės, buvo priveizė́ti, ka iš kelio neitų Krš. Kaimynų paprašiau, kad priveizė̃tum [gyvulius] Rdn. Da reik tus veršiukus priveizė́ti Yl. Muno tėvas buvo apiekūnu pridėtas, ans turėjo priveizė́ti tą žemę Yl. Kas čia dabar privéiza bažnyčią? J.Jabl. [Perdėtinis] išsiuntė į Žemaičius vieną zokaninką, kad koplyčias su klioštoriu statant priveizėtum M.Valanč. Kalti jau ir kunigai, kad nepriveiza ir neragina, idant kožnas turėtų bažnyčioje „Šaltinį“ TS1901,2–3. O čia vis reik sugaišti su vaikais, tai pečių priveizėti Žem. Gerai priveizimas veršiukas greit į bulių išauga sp. Anais laikais buvo tvirtos kainos, priveizė́ta buvo Krš.
| refl.: Nėkas nepriveizė́s, jei tamsta pati neprisiveizė́si Rdn. Vyriškuo viskas tinka, o motriška turi̇̀ labai prysi̇̀veizėti Pj.
2. tr. KŽ daug matyti, prisižiūrėti, patirti: Visako primatęs, priveizė́jęs – geras vaikiukas Krš.
| refl. tr. Grd, Krtv: Nu jau jomarke šiandien prisiveizė́jom visko Kv. Par amžių esu prisiveizė́jusi visako, ne naujyna! Rdn. Nuvažiuoju pas vaikus, prisivéizu visako iš tos radijos, kur kiną rodo Rdn. Ten tokių baisybių prisi̇̀veizėjau Tl. Da spėsi i tas kelnes prisi̇̀veizėti, nesistrošyk [ištekėti] (juok.) End.
3. tr. M žiūrėti, stebėti:
^ Priveizė́sam, kas juoksias paskutinis Lpl. Ko akimis nepriveizėsi (nesaugosi, neprižiūrėsi), tą kišene užmokėsi S.Dauk. Ko su akimis nepriveizėsi, tą su kišene užmokėsi VP25.
4. žr. priveizdėti 3 (refl.): Prisivéiza iš vaikų i dirbas Krš. Būkiat patys [tėvai] geri, vaikai prisiveizė́s, ar (irgi) būs geri Krš. Prisiveizė́s anų vaikai, anus irgi stumdys senatvė[je] dar labiau Krš. Eik ir prisiveizėk į skruzdėlių kupstą ir mokinkis teip dirbti Tat. Žvilgterėk ant manęs, o prisiveizėk gerai ir užvožk P.
5. refl. žr. priveizdėti 4 (refl.): Storokias visu pirmu pirm spaviednės gerai parkratyti ir prisiveizėti sunkumo griekų savo P.
6. refl. atsižvelgti, paisyti: Vyriškas juo prisivéiza (atsižvelgia į sąlygas, aplinkybes), o motriška marma, kas užplūdo Krš.
7. intr. galėti, įstengti gerai matyti: Sena sesutė, jau ana neprivéiza Vkš.
suveizė́ti NdŽ, KŽ žr. suveizdėti:
1. Brs, Kltn Tebėr visi žygiai nežygiuoti, gyvoliai nesuveizėti Ggr. Kas ten tokį skruzdėlyną vaikų suveizė́s! Up.
| refl.: Susiveizė́sma i pašvęsma kapą Krš.
2. Eik, suveizė́k adatą su siūlu Slnt. Suveizėk peilius, šaukštus – būs svečių Šts. Jei vaikas užmigs, eisi tujau kiaulėms žolių suveizė́ti a bulbes skusti Lpl. Ka būtumiam gerą daktarą iškart suveizė́ję, būtų viskas gerai buvę Trk.
| refl. tr.: Reik pečšluostes susi̇̀veizėti, kaminą reiks čystyti Vvr.
3. tr. apžiūrėti, patikrinti: Ar neišsiskleis [sukrautas] vežimas vidurkelė[je] – suveizė́ti reik Rdn. Apvažiuo[ja] zalatekninkė (zootechnikė), suvéiza gyvolius Rdn.
| refl.: Turu susi̇̀veizėti, ko da reik pirkti Šv.
4. tr. sužiūrėti, supaisyti: Tu jų nesuveizė́si Trg. Eik suveizė́k (ką čia gali suprasti), kam kunigai neleida balsuoti į seimą Plng.
5. žr. suveizdėti 4: Suveizė́jau šįryt vištas, buvo septynios su kiaušiniais Jrb.
6. intr. BzF196, KŽ nuvažiuoti pražvalgoms, susitikti prieš sužieduotuves.
7. refl. susižvalgyti: Susiveizėjo į vienas antrą Šts.
užveizė́ti
1. Rtr, NdŽ, KŽ, Varn, Akm, Yl žr. užveizdėti: Ana yra gerai užveizamà, nėko anai netrūksta Užv. Pri dukteries galėjo būti, duktė geriausiai užveizė́jo End. Anie brangiau mokėjo, geriau valgyti davė ir užveizė́jo tus vaikelius Krtn. Užvéiza be meilės (labai) tą vaiką Vž. Pamotė i pamotė – kas ten teip jau užveizė́s Lnk. Į Klaipėdą aną išvežė, geri daktarai užveizė́jo Sd. Pensininkai tura būti užveizami̇̀ žmonys Eig. Parašė, ka tėvas neužveizamas Varn. Teip y[ra] arklys neužvéizamas, ano tie karčiai nulinkę Sd. Žiūrėk, ka būtų gyvolis užvéizamas, ka būtų šeimyna pašerta Gd. Užveizėjo kožną daiktelį motinelės nabaštikė, o vaikai viską paleido Šts. Užveizėk žemę, iškartok, darbuokis, kad ir lėdniai, ir badu nemirsi – ne kaukoze! Ggr. Šieninykas užveizėjo, kad visos pievos būtų girėse išpjautos S.Dauk. Kaip naujai įtikėjusius žemaičius užveizėti klojos, tiesą pasakius, nežinom M.Valanč. Duokš visus raktus! – šaukė. – Man tavęs nebereikia, aš pats užveizėsiu Žem. Bet kad sunkiai ir nepigiai buvo apaštolams užveizėti visa, todėl išrinko septynis vyrus išmintingus, kuriems pavedė rūpestį brš.
2. refl. užsižiūrėti, užsižiopsoti: Užsiveizė́jau i pradėjau kitką valgyti Rdn. Užsiveizė́jęs par sąsuką gali̇̀ po mašinos pakliūti Krš.
3. tr. iš anksto numatyti, paskirti kokiam reikalui (?): Este apsunkinti darbais, užveizamos yra jūsų valandos brš.

Daugiau informacijos

dagáuti

Apibrėžtis

gáuti, gáuna (gáuja Vlkv; N), gãvo (góvė)
1. tr. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį sp. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena P.Cvir. Kiek gáuni algos per mėnesį? Mrk. Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą J.Jabl. Kur gáusi pinigų? K. Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi Žem. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno P.Cvir. Jau seniai gavaũ laišką iš namų Ldvn. Gãvo dovanų Dkš. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę P.Cvir. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi Žem. Daug benorėdamas, nėko nebegausi Prk. Be penkių rublių negausi J.Jabl. Avelė bliauna, kol šieno gauna Vl. Pradžiugo, kad alaus gausiąs P.Cvir. Grąžink, iš kur gavęs P.Cvir. Iš peklos tu jį ir gavai! Ds. Esamo[je] vieto[je] kodėl negáusi? J. Gaunami̇́eji raštai Š. Klausdami tegautume atsakymą J.Jabl.
| Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai Sml. Žalioj giružėj … tai mudu gausva nakvynėlę JD732.
| Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama (padaroma) neteisinga išvada (sov.) rš.
| Ieškojau po kamarą, ar negausiu (nerasiu) valgyti Grž. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio S.Stan. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Šts. Ar gãvot kiek grybų? Nj. Tik sušlapom, o žuvies negãvom Pn.
| Gavo (pataikė) gerą pačią Pn. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave BsMtII49. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti J.Jabl. Gavai bernelį kaip bijūnėlį Mrj. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą OG379. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs JD300. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu KlpD25. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę StnD5. Tai labai rūsčią anytą gavau StnD22.
^ Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas (nieko nebegausi) J.Jabl. Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą (sunkiai begausi) Ktk. Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi Ds. Sienas ir ienas begavo Šts. Iš miško gautas į mišką žiūri (jo neperdirbsi) S.Dauk. Jis džiovą gavo (susirgo džiova) Jnk. Persišaldei ir gavai̇̃ kosulį (ėmei kosėti) Jnšk. Upės pradžią gauna (prasideda) tolimesnėse vietose J.Jabl. Iš to savo vardą gavęs (pramintas tuo vardu) Jrk110. Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste (šiek tiek laiko turėsit) KlvrŽ. Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko (atitrūkęs nuo kitų darbų), linksnių ir prielinksnių mokslą J.Jabl. Gavome progą (pasitaikė) susipažinti su tomis pasakomis Bs. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus (sulijo) Grž. Kad tik [žolė] lietaus gautų (kad užlytų žolę), sužaliuotų Srv. Lytų̃ gavęs raištis (sulytas) – nublukęs Gršl. Už muštynes nieko negaus (nebus baustas) Ėr. Neik ant ledo – gáusi pylos (muš) Rg. Gausi lazdų už tokį darbą Ldvn. Vai gausi žandų (apdaužys tave, apmuš)! Alk. Dažnai gáudavo lupimų (buvo lupamas, mušamas) BM27. Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! K.Donel. Gavęs į sprandą, eik namo Sim. Kad gausi į nosį, vis žinosi Šts. Jei neklausysi, gausi mušt Rg. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini Sml. Nerėk, bo gausi beržinio medaus (lupti)! Slm. Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie (bardavo ją) VoK132. Gausi kai lytaus (smarkiai būsi baramas) Plv. Nedūk, bo gáusi (muš, bars tave) N. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? B. Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! S.Dauk. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs (kaip dagiu įdurtas) Žvr. Vaikas gavo (paveldėjo) siutinio kraują iš motinos Šts. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), aš pašersiu žirgelį JV80. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo (pradėjo mylėti) JV1048. Vaikas, valią gavęs (nevaldomas, nesudraudžiamas), ką nor, tai daro Alk. Net ir smertį gavo (mirė) BM34. Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) Pc. Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos (neturėtų būti vartojami) nė gramatikos terminams daryti J.Jabl. Gãvus dėl ko raudoti (dėl niekų nėra ko raudoti)! Pc.
| refl.: Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti Šts.
2. tr. pelnyti, naudos turėti: Ką gáusi jį primušęs?! Pn. Su juo tiek tegausi Krkl. Pernai góvėm (prisiėmėm) medaus Drsk. Šiemet nemažai gãvom medaus Jnšk. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius sp. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam (beprimelžiam) Sml.
3. intr. turėti, reikėti kam ką daryti (su bendratimi): Gausi tuojau eit pas vadą rš. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti Up. Rytoj gausim rugius pjauti Krtn. Rytoj gausit miškan važiuoti J.Jabl. Gausi nunešti man į kiemą Skd. Gausi papekliais ožius ganyti Šts. Ar negáusim (ar nereiks mums) savim kulti? KlvrŽ. Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti Grg.
4. intr. tekti; galėti (su bendratimi): Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais P.Cvir. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus J. Iš šito rašto gauname žinoti K.Būg. Turbūt gavo kur išsigąsti Jnšk. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti (priet.) Kair. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti Skd.
5. intr. suspėti, pasisekti (su bendratimi): Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti Vrb. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas Alvt.
6. tr. čiupti, griebti, stverti: Aš mesiu, tu gáuk Ds. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų JD49. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti Lp. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele Mrk. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė TŽI166. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę JV191. Maža sesulė govė ožį žabotą TŽI213. Tinklas visokias žuvis gauna brš. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite BPI367.
^ Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą (uždusdami) V.Kudir.
| refl.: Gáunas (puola, griebiasi, pradeda) muštis Arm.
ǁ prk. svaiginti: Gáuna galvas (yra smalkių), atadarykit aukštinį Užp. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! Slm.
| Kai padarė alų, net man galvą gãvo Slk.
7. refl. tr., intr. eiti, vykti: Rytoj gáusuos į Kretingą Kal. Tokius kelius reiks gauties į miestą Šts. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko Arm.
| Viščiukas gavosi (ritosi) iš kiaušinio Lp.
^ Gaukis peklon (eik šalin) iš mano akių! Trgn. Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas (linksta į kitus) Sim.
8. tr. (ppr. su neiginiu) siekti: Negavo dugno, ir nuskendo Plng. Miške vėjas nė kiek negáuna (nepasiekia pro medžius, neužpučia) Trgn.
^ Eita žemės kojoms negaudamas (labai greitai) Bdr. Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja (labai smarkiai lekia) Šts.
gautinai̇̃ adv. pasiekiamai: Obulių gal ir gautinai̇̃ prigauti, nereik nė krėsti Slnt.
| refl.: Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas Šts.
9. tr. liesti; pakenkti: Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja Šts. Obuoliai šalčio gauti Pš.
| refl.: Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi (skaudžiai liečiasi) į kūlius Šts.
10. refl. gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: Mūsų mama vis po truputį gáunasi Up. Iš ligos gáutis J. Regėjimas pradeda gautis P.Aviž. Jauna kumelė, reikėtų gautis Pc. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis (prigijęs) Skd. Negáunas karvė, neita į kūną Šts. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos (nepasipenėjo) Užv.
| Gáunasi daržai po lytaus Šts.
| Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti M.Valanč.
^ Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos (garsesnis darėsi) S.Stan.
11. tr. kūdikį pradėti: Mano motina griekuosu mane gavusi esti Mž538.
◊ gãlą gáuti mirti: Jis ko galo negavo J.Jabl. Kad galą gautų ir nusigalautų KlvD147.
į káilį gáuti būti mušamam: Tuojau gausi į kailį P.Cvir.
nósį gáuti būti sugėdintam: Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi Ll.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių Ll.
vir̃šų gáuti nugalėti: Kai atsigaus, viršų gaus Kair. Mes ant jų viršų gausime CII164.
antsigáuti (ž.)
1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigaváu ant stogo Als.
2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui).
apgáuti tr.
1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
| prk.: Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi Vlk.
^ By kuo pilvą beapgauni (bet ko pavalgai) Lkv. Lipšniai kalbantis taisos apgauti Sim. Seno vilko neapgausi VP40.
apgautinai adv. apgaulingai: Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų VŽ1905,122. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta PP42.
| refl.: Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni Vvr. Taip darydamas neapsigavau rš. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi J.Jabl. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė Mrc.
2. suvedžioti (mergaitę): Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri Nj.
| refl.: Ji su kunigu apsigavo SI157.
3. apimti: Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna (duona gražiai apkepa, paruduoja) Ktk. Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps Užv.
| Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio], paskui atsejo (atsigavo, atsitaisė) Prng.
4. viršyti, lenkti: Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo K.Donel1.
atgáuti
1. tr. atgal gauti, susigrąžinti: Skolas sunku buvo atgauti P.Cvir. Jau kad paėmė [kirvį], tai nebeatgáusi Jnšk. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas Skp. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti BtLuk6,34. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos (nebe toks sveikas, kaip pirma) Slm. [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys (pasidarą vėl jauni) S.Dauk. Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių JV1066. Atgavęs žadą (vėl galėdamas kalbėti), skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką P.Cvir. Teip parsigandau, žado nebatgáunu (nebegaliu kalbėti iš baimės) Skd. Jau valandomis dvasios nebeatgaunu (dūstu) LzP.
^ Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems LTR. Iš žąsino avižų neatgausi Lnkv.
2. tr. vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: Prekijai … ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna DP526.
atgautinai̇̃ adv.: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą LC1878,8.
| refl.: Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Skd. Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu Tat.
3. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Davė kitų žolių, ir atgavo Ėr. Krūvą pinigų paleido [vaistams], ale atgavo, o tai būt numiręs Arm. Lytus atgavo žemę, augs žolė Lnk.
| Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė J.
| prk.: Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo TŽV616. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu (atitaisau, nuraminu paerzintą) Užv.
^ Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti (pailsėti, atsikvėpti) Ėr. Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna (nebegali atsikvėpti, dūsta) Vvr. Palikt skylelę kvapui atgáut (orui praeiti) BM49. Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti (išsipagirioti) J.
| refl.: Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti (sov.) sp. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu A.Vien. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus Prng. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia Vvr. Atsigavo vos dūšelė B. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius rš. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ KBI49. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti BPI222. Iš tos ligos atsigavau MŽ218. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus Ėr.
^ Atsigavo jo širdis, akys, kalba (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) P.Cvir. Širdis atsigavo (pasidarė geriau, smagiau), kaip užgėriau vandens J. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs (pailsės protas) A.Baran. Jo ausys vėl atsigãvusios (vėl girdi) KI503. Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) Nj. Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna (nepraeina oras) Šts. Neatsigaunu nosimis (negaliu kvėpuoti pro nosį) – turiu slogas Šts.
4. refl. ateiti, atvykti, atkeliauti: Kaip tu atsigavai per tas pusnis? rš. Labai privargome, kol iki namų atsigavome rš.
5. refl. atidrėkti: Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti Pc. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti Plt.
6. intr. atkeršyti: Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės SPI24. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut SPII222.
| refl.: Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė Paį. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Sml. Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti! Sml.
◊ bãdą atgáuti kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: Tik bãdą atgáuna Ėr. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą Grž. Ben kiek badeliùs atgavai̇̃? An.

×dagáuti (hibr.)
1. tr. pasiekti: Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės JV634.
2. refl. nuvykti, nukeliauti (sunkiai): Kaip dasigavot lig Šiaulių? rš. Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu Rs.
įgáuti
1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį Žem. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė Žem. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti prš.
| prk.: Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė S.Dauk. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus (sov.) rš.
| Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) Kp. Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį (paaugus) per dvi ar tris kurpes S.Dauk. Pons, baimės įgavęs (nusigandęs), įlindo vėl į ąžuolą BsV278. Turėjo įgauti naują išvaizdą (pasidaryti kitoks) K.Būg. Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą rš. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą P.Cvir. Gėrė po keletą taurelių …, įgavo kalbos ir palinksmėjo Žem. Ypatingai didelę reikšmę įgavo (pasidarė reikšmingi) statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu (sov.) sp. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį (pasidarys masiški) (sov.) sp. Sūnus ligą įgãvo (susirgo) kely J.
^ Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) Plt. Dantis praėdęs, proto neįgavęs (be dantų, senas, o mažo proto) S.Dauk. Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų (atsikertama žmogui, žadančiam kitam ką pikta padaryti) Srv.
| refl. tr.: Dabar ir trobelę įsigáusi Plt. Įsigavęs pinigų, pirko namus M.Valanč.
| prk.: Įsigavo bėdą Pp.
2. žr. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavai̇̃ Kair. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs rš.
3. tr. įvilioti: Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą Up. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti BM333.
4. tr. įgabenti: Šitos šėpos per šitas duris neįgausim Lp.
5. intr. įeiti, įvažiuoti, patekti: Saulė į trobą per medžius neįgáuna (neįšviečia) Užv.
| refl.: Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt Vrnv. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų (bičių) įsigauti S.Dauk. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti BsPIII276. O kaip būsit miestana insigavę (miestą paėmę), tada jį ugnimi uždekite BBJoz8,8.
| prk.: Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron Sim. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos Švn. Žodžiai n'įsigáuna į ausis KI12.
6. tr. paliesti; pažeisti, pakenkti: Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų (medžių) neįgauna Žem. Batvinis jau įgautas šalčio Šts. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė Skr. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė S.Dauk.
| refl. tr.: Ai, kaip įsigavaũ ranką! Ob.
7. tr. RBJoz24,8 užvaldyti.
8. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut Grš.
| refl.: Arklys po ligai įsigãvo J. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini Skr. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos P.Cvir. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti P.Cvir. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges Dr.
| Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo BB1Moz26,13. Kad jau sykį įsigáuni (prasigyveni), tai paskui bėdos nebėra Up.
išgáuti
1. tr. sunkiai ką gauti, atgauti: Paskolink jam [pinigų], tai jau ir nebeišgáusi Jnšk. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors Gs. Led išgavaũ iš jo tą daiktą J.
| prk.: Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų (sov.) rš. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana rš. Nieko iš tavęs išgáut (iškvost) negali An. Tik tyko žodį išgaut Ds. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo BsPIII20. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų (kanklių) išgauti graudingą gaidą A1884,85.
| Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus (kol išprakaituosi) Šts.
2. tr. iškviesti, išvadinti, išvilioti: Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti JD472. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko S.Dauk.
3. tr. ištraukti: Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų BsV220. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus rš.
4. refl. išeiti, išvykti, ištrūkti: Vyras išsigáuna iš namų ir geria J. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė Arm. Per girią išsigavo į kelią rš. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs Vj.
| prk.: Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti KI163.
5. refl. išeiti už vyro, ištekėti: Ta duktė gerai išsigóvė Vrnv.
nugáuti
1. žr. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia Rod. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna Dglš. Anas dar iš šono kai ką nugáuna (užsidirba) – tai akmenis veža, tai ant plento dirba Ds.
| Nugavaũ valandėlę (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) pamiegoti Glv. Nugáusiu laisvą dieną (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), tai pats atvažiuosu Šauk.
| Kap nugóvė diržo (gavo plakti), tai miegti kap vandeny Vrnv.
| refl.: Kaip čia da kur žabų nusgavus? Sdk.
| Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) atbėgsu Kv.
2. refl. nusigyventi: Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią A1884,272.
3. tr. pačiupti, nustverti: Nesiskubink, Dievo žu (už) barzdos nenugausi Rod.
| prk.: Nugãvo šilma galvą Žr.
| refl. tr.: Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą Žem.
4. tr. apsukti, apgauti: Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna K.Donel. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau J. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia prš. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo (nuviliojo) prš. Antrą kartą manęs nebnugáusi Pln.
5. tr. nuimti, nutraukti (su vargu): Žiedą nuo piršto nugáuti KI2. Šėpį nuo seklumos nugáuti KII34. Su tokia pabūkle (prie karties pririšta sėtuve) galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti S.Dauk. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti prš.
6. refl. intr., tr. nuvykti, nukeliauti: Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo Šmn. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu Kv. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių M.Valanč. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro S.Dauk. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų LC1878,25.
7. refl. ištrūkti, nusislėpus ką daryti: Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti Šv. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi J. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti BsMtII181. Nusigãvęs atlėk Als.
8. tr. pažeisti, pakenkti: Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo Vj. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo Vj. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė Vdšk.
9. tr. nuskriausti: Mažesnįjį visi nugáuna Up.
10. tr. nustelbti, užgožti: Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs Skp.
| Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs J.
pagáuti
1. tr. pačiupti, pagriebti: Pagóvėm bičių spiečių Ndz. Pagausi tu paukštį lauke Mlt. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo BsPIV141. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų Vlkv. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį Vlkv. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas] Klvr. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais Vlkj. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs Sml. Mesk obuolį, aš pagáusiu Ėr. Juras pagauna jos ranką P.Cvir. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą BB1Moz14,5.
| prk.: Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno Žem. Pora žodžių pagóvė (spėjo užrašyti) Arm. Pagavai man iš burnos žodį (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) Žem. Ateisiu laiko pagavęs (turėdamas laiko) Šts. Šeimininkas net nepagavo žodžio (nesusigriebė, nesusiorientavo) atsakyti rš. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti rš. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj J.Balt. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti rš. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo rš. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna (nenupjauna) Rk. Senis pagavo mano žvilgsnį rš. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus (užeis, užklups) rš. Dar ant kelio mane lietus pagóvė Lš. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus Gs. Vėjo pagáuni (įkvepi) – ir kosėji Ėr. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką Rm. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis Ėr.
^ Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta (buvo nejauku, nedrąsu) Gs. Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi Skdt. Mešką miške pagavę išmoko Sim. Kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) J.Jabl.
pagautinai adv.: Gyvena pagautinai (kaip išdavikas) BBJer6,28.
| refl. tr.: Vieną katę lapė pasigavo Ėr. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė Lš. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies] OG365. Pasigavęs kad prilupė vaiką Jnšk. Labai nepasigáunamas (nesiduoda pagauti) OG408.
| prk.: Laiko pasigavęs (atliekamo laiko turėdamas), išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę Šts. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna (greit įsidega) Antš. Jau aš pasgóviau (susipainiojau, apsirikau) Vrn.
2. tr. paimti, pastverti: Pagavęs akmenį metė į šunį Mš. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda Nj. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės Žem. Kas tau davė? O gal pagavai (paėmei, pavogei)? Žem. Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi Alk. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom (suspėjome įvežti) Ll. Neliepama dirbo, ką tik pagavo (kas pakliuvo į rankas), o nėkumet veltuo netruko M.Valanč. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka (prageria) Srv.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus B. Kad tave giltinė pagautų (toks keiksmas)! Grž.
pagautinai adv.: Neduosi geruoju – pagautinai pagausime Žem.
| refl.: Išlakstė, kur kas pasgavęs (kur kam pakliuvo) Trgn.
3. tr. prk. apimti, užvaldyti: Darbas pagavo lyg karštligė rš. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti S.Nėr. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą rš. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską J.Balt. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo rš. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna rš. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna Sz. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis J.Jabl. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo (slogos prisikabino) Ėr. Vargšą pagavo kosulys Mš. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo … nežinojo ką kalbąs DP595.
| Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo (pilvu serga) Rdm.
^ Blaškosi kap šiltinės pagautas Vrn.
4. žr. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna (atsitiktinai gauna) Ūd.
| prk.: Vaikas išplaktas pagauna baimę (pradeda bijoti) Šts. Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą (tuo vardu vadinamas) Gž. Neauga linai – žolės pagavo viršų (nustelbė) Šts. Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus Švnč. Šiaurys vėjas, pagavęs valią (pasijutęs laisvas), dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės Žem.
| refl. tr.: Pinigų truputį pasigavome Žem. Jie te pinigų pasigãvo Ėr. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi Vj. Žalionių žiemą pasigauti (retkarčiais po truputį vartoti) gerai Antš.
5. refl. tr. pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ll. Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Ll. Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi Srv. Tiek iš jo ką pasigausi Krkl. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie Užv.
| Greit ir savo pienelio pasigáusiam (mūsų pačių karvė atsives) Vkš.
6. tr. DP565 paimti: Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės Sml.
^ Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna (ima kalbėti) žemaitiškai Žem. Kur pagãvot šitą kelią (kur juo pradėjot eiti)? Pls. Vaikėzai jau pagaunami (paimami prie darbo, tinka darbui) Pg. Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) BPI56.
| refl. tr., intr.: „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna (taip dažnai sako, toks jo pertaras) Lp. Spaudos skubiai savo laiku pasigauta (apie tai rašė spauda) rš. Jis kalbėdamas dažnai pasigauna (dažnai sako) tą žodį Lš. Tas šaukštas pasigaunamas (dažnai vartojamas) – visų nenoriu kamšyti į puodą Lnkv. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį Klvr. Gerai turėti pasigaunamas (prieinamas) kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai Dgl. Kad pasigauna (susiima, pasistengia), jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų Dr. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu (įsižiūrėtu) būdu, laikė lininius jos plaukus rš.
7. tr. pajusti; suvokti, suprasti: Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis sp. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut (išgirsti) jo žodžius Mš. Klausa mūs jautri, pagauna garsus rš. Kokį žodį pagáuna (nugirsta), ir užsirašo Vrn. Neina (nesiseka) pagaut, kas per žodis Žal. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą (nesuvokiamą) prasmę rš. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis FT.
| refl. tr.: Aš to žodžio nepasigáunu (neperprantu) Al.
8. intr. pradėti; suskasti (su bendratimi): [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas P.Cvir. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt rš. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti RD57. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis Kair. Visi pagãvo bėgti KI46. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo K.Donel. Musės pagaus dėti kiaušius J.Jabl. Veikiai pagaváu pritarti kulti Dr.
| refl.: Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo Šts. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau JD710. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru M.Valanč. Pasigavo į daktarus (ėmė daktarauti) Šts.
9. refl. paeiti, išvykti; pasijudinti: Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius Brs. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti Kel1881,6.
| Kad šaknys pasigáuna į gilumą (prigyja), tuokart medis pradeda augti Vvr. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą (pradeda augti) Šts.
10. tr. pasiekti: Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra Rt.
| Tik galingais teleskopais pagaunama (pamatoma) žvaigždutė rš.
11. tr. paliesti, pažeisti, pakenkti: Jų žiedų šalnos nepagauna (nepakerta) rš. Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti Rm. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo Šts. Neik basas, pagaũs vėjas Pc. Gal sušilusį vėjas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas Sdk. Vienas dobilų laukas yra pagautas Pln. Kaip ugnies pagautas išbėgo greitai Grž. Vėjas pagáuna (užpučia), tai i šalta Pžrl.
12. refl. intr., tr atsigaivinti, sustiprėti, pasveikti: Aš dar nemirsiu, aš dar jums parodysiu, tik leiskite man kiek pasigauti I.Simon. Jau man niekas neskauda – pasigavau Gr. Ilgai sirgo, bet dabar jau pasigãvo Rg. Kojas pasigavo (pasigydė) ir išejo iš namų Šts. Ana pasigãvo iš vargo J. Ko baltakiuoji: kad pasigausiu, atiduosiu Skd.
| Jau pasigãvo (įsigalėjo) ugnis degti, nebužges Dr. Kad bent tos šalnos nors kartą nustotų – nė žolė negali pasigauti Žem. Jų sėkla nepasigaus (netarps) CI161.
13. refl. atsigauti, atsikeršyti: Vyras ant katės supyko, o ant pačios pasigavo rš.
14. tr. gimdant pabūti priėmėja: Ji man mergučę pagavo Skr.
15. refl. tr. pagimdyti: Neserga, tik mažą pasigavo Šts.
◊ vir̃šų pasigáuti nugalėti: Motyna, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais Žem.
pargáuti
1. intr. pareiti, parkeliauti: Gerai įgėręs buvau, o reikėjo pargáuti namie Plng.
| refl.: Kol parsigaváu namie, ir pusnaktė atejo Vvr. Tiktai rytmety į Klaipėdą parsigavo Kel1881,5. Parsigavo dar ažu pãdos (su giedra) namo Arm.
2. tr. perkelti šen: Bene pargáusma aną į šią pusę, tada greit nebepaleisma Užv.
pérgauti
1. tr. per daug gauti: Jau tu iš mūsų gavai ir pergavai, daugiau nė prašyti nebegražu Sml. Kad ir gausiu pergausiu, ale tokio negausiu JD858.
2. tr. perkeldinti: Aš noriu pérgauti jįjį iš vienos vietos į kitą J.
| refl.: Pérsigavau per upį J. Kad tik mes pársigausim per Jūrą, tai paskuo būsim be bėdos Up. Vanduo nunešė lieptą – kaip mes pérsigausim per tą ravą? Ssk. Dabar per Nemuną sunku pérsigauti, vanduo didelis Lš. Iki Rusnės žvejų kiemo reik man persigauti KlvD358.
3. tr. paliesti, pakenkti: Vėjai pergauna žemę, neapdengtą sniegu S.Dauk.
4. tr. perimti, permušti (viršyti): Pipirų tiek tedėki, kad tik kvapą pargautų Šll.
5. tr., intr. persūdyti; perdėti: Párgavai kruopynę, kas besrėbs tokią sūrybę Šts. Batviniai daugiau párgauti nekaip be druskos Užv.
| Na, tie vyrai visumet párgauna (neišlaiko saiko) Up.
6. intr. pervalgyti; perkąsti: Trupučiuką pergavau, jau dabar dalauksiu pietų Ml.
| refl.: Jonas persigavo obuolių Gmž.
◊ bãdą pérgauti kiek pasisotinti, užkąsti: Kiek čia to valgymo – tik kad badą pergavau Sml.
pragáuti
1. žr. gauti 1: Imk druskos ant burgos, kol pragausi pinigų J.
| refl. tr.: Vasarai paršelį bene prasigausiu Šts.
2. refl. sunkiai pro kliūtis praeiti, prasiskverbti: Prasigavau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą rš. Prasigauti iš Vilniaus į Kauniją Kajetonui Graužiniui buvo daug sunkiau rš. Prasigavęs nuo jųjų, atbėk prie manęs J. Pro šią plėvelę prasigauna produktai, kuriais branduolys ir protoplazma keičiasi rš.
3. refl. tr. sunkiai ką pradėti: Čia nuosklanda, niekas neprasigauna naują kelią per sniegus J.
4. refl. prabusti: Vidunaktį prasgaunu ir negaliu ažumigt ažu rūpesčių Arm. Kad prasgáusi nakčia, tai nueik papaisyk karvės Arm. Prasgóviau, o čia jau šviesu Arm.
prigáuti
1. tr. kiek apgauti, apsukti: Darbininke, nieks daugiau jau tavęs neprigaus L.Gir. Vieną kartą tu mane prigavái, bet daugiau jau nebapgáusi Slnt. Jis ją prigavo valgyme, t. y. daugiau suvalgė J. Savęs neprigavęs, antro nepamylėsi Šts. Jei ką prigavau, ataduomi ketveriopai DP35. Tuo metu anus velinas prigaun BPI213. Kursai priesiek artimam savo ir neprigaun Mž537. Žaltys mane šiteipo prigavo BB1Moz3,13. Nieko neprigauk BtMr10,19.
| prk.: Su arbata gali prigauti pilvą (pasotinti), reikalaujantį pripildymo V.Kudir.
prigautinai adv. piktai: Anys prigautinai prieš mane kalba visur BBPs109,3.
| refl.: Jis prisigavo, t. y. pigiai pardavė J. Aš neduosiuos prisigáuti KII8.
2. tr. suvedžioti (mergaitę): Jaunas mergas vyrai greit prigáuja Brt. Tegu jis ir ima tą mergelę, kurią prigavo I.Simon. Vakar šoko ir dainavo, šiandien verkia, kad prigavo Srv. Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę StnD12.
3. tr. pasiekti: Kad prigautų Jono rankas, bučiuote bučiuotų Žem. Aš nėkaip negaliu prigáuti kepurės Slnt. Pakabink kilbasus ant lubų, ka katinas neprigáutum Slnt. Dėkuo, dėkuo, prigáusu duonelę (pasieksiu ant stalo) Rt. Aš to obuolio niekaip neprigáunu, jis per daug aukštai Rg. Lapė, pamačiusi uogas ant medžių, norėjo prigauti S.Dauk. Nėkaip negaliu lubų prigáuti Pkl. Tu didesnis – prigáuk man raktą nu gembės Plt. Par aukšta yra, negaliu prigauti Krtn. Kad aš jįjį prigaučiau, kepurę nutraukčiau J. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prigavau KlvD22. Įkrito į šulinį viedras, ir negaliu ano prigauti Skd. Nerk, ar prigáusi dugną Kl. Laivas, dugnu žemės prigavęs, apsistojo M.Valanč.
| Prigavau krūmus (priėjau, privažiavau) ir pasislėpiau Šts. Paklydau bevažiuodamas: miške nei žmogaus prigauti, nei kiemo matyti – nors pasikark Dr.
prigáunamai adv. pasiekiamai: Nepadėk peilio prigáunamai, kad vaikai neįsipjautų kartais Als. Žemo[je] obelė[je] ir obulai auga ranka prigáunamai Als. Prigaunamai (visai arti) yr vieškelis Šts.
| refl. tr.: Nevalgyk sausos duonos, bet ir sviesto prisigáuk Šv.
| Prisigavau juostą (siją), juosta trakš, bilst – ir nukritau Nt.
| Čaika prakiuro, ir mes vos ne vos krantą prisigóvėm (pasiekėm) Lš.
4. tr. sunkiai prieiti; privaryti: Prigavus kraštą, pirmasis Aleksandra vilyčią įsviedė S.Dauk. Nor laivelį prie krantos prigauti arba iššokti prš.
| refl.: Prie karalaitės prisigaut norėjo BsPI48. Prie krašto prisigáuti KII3. Smertis niekaip negalėjo prie galvos prisigáuti BM396.
5. žr. gauti 1: O ką prigáusi nevalgęs?! Skr. Gyventojai prigauna žuvies iš kur arba perka silkių M.Valanč. Mes teprigavome pačius pastaruosius numerius pernykščių metų rš. Susirgęs nei vandens nepajėgsi prigauti, nei pagalbos prisišaukti rš.
| Laiko prigãvęs apravėsu daržą Užv.
| refl. tr.: Liokajus, prisigavęs pinigų, nė minavoti apie nakvynę nebminavojo BM341.
6. tr. kiek paliesti, pažeisti, pakenkti: Prigãvo šalčiukas bul'bas Švnč. Apgenėjus šakas, veikiaus šaltis prigauna ir pirmąsias sprogymes gal pagadinti S.Dauk. Jei šaltis neprigáus, turėsiam obulų Skd. Šitie obuoliai šalčio prigauti, ilgai nestovės Rdm. Mūs bulvės prigautos (pašalusios) Lš. Mano kojos šalčio prigáutos, tai man greit šalta Rdm. Šitas arklys jau dusulio prigáutas Al. Prigavo man gynagį Sr. Įstatymas apie galutinių balsių sutrumpinimą nebegalėjo jų prigauti žodžių viduryje Jn.
| refl.: Sušilęs negerk šalto vandens, kad neprisigautái (kad nepakenktų) Kb. Padžiovink rugius, ba prisgaus (pages) Arm. Miltai nedaugį prisgóvę, duona negardi Arm.
sugáuti
1. tr. BtMt21,33, BB1Moz19,16 pagriebti, sučiupti: Lapę gyvą sugavo J.Jabl. Pritykino katė žvirblį ir sugavo J. Žalią zylelę sugavau KlvD11. Šunys žąsį sugavę daknija, drasko J. Karosėli geltonasis, kas tave sugavo? Nm. Pavyksmu vyk ir sugausi J. Jie labai daug žuvų sugóvė Alv. Sugaus mane žvejužėliai, būsiu žvejų martelė JV440. Kad sugaučiau tą paukštelį, vynu pagirdyčiau KlvD40. Strielčius sugóvė daug kiškių Prl.
| prk.: Ne kartą atsigrįžusi Monika sugaudavo vyro žvilgsnį P.Cvir. Piktą žodį paleisi, atgal jo nesugausi (nebeatšauksi) TŽV598. Gal tu sugavai̇̃ kokią giesmę (iš atminties ištraukei, prisiminei)? Tvr. Jos akys jau sugauna kiekvieną smulkmeną J.Avyž.
| Nuo tokios krosnelės visiems sugaudavo galvas A.Vien. Galvą sugãvus, reikia kramtyt žirniai Vžns. Smarki gryčia, sugaũs galvas visiems Š. Kad sugáuna galvą, reik šiltu vandeniu mazgoti Sml. Net galvą sugãvo nuo tavo liuikos Ktk. Pirtin neisiu – bijau, kad galvos nesugautų̃ Užp. Nelįsk į gailius – galvą sugaus Jnš. Kana kol mano galva šiandien teip sunki, lyg sugauta Ds.
^ Senis jautėsi tartum sugautas (nedrąsiai) A.Vencl. Seniai atpratusios nuo tokios puikios ir gausios draugijos, seselės pasijuto it sugautos A.Vien. Seno žvirblio ant pelų nesugausi Sim. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušausi LTR.
| refl. tr., intr.: Vagys, keliu eidami, jį susigavo Jrk25. Mes ir žuvies susgautumbe Slk. Teip didis apstas žuvų sugavos DP288. Norėjau žentą turguj susgaut (sutikti) Ds.
^ Net susgavau (susikompromitavau) Gmž. Sirginėja šita mergaitė, tai kap susgavus (nedrąsi) Prng.
2. intr., tr. išaiškinti: Gali kaip sau nori šnekėti, o vis tiek sugauna bemaluojant Vvr. Jis labai moka meluoti, jo niekur nesugaus Lš. Melavo, kol sugavo J.Jabl. Dreba, kad jo nesugautų nieko nemokančio! Gmž. Tikrai Viešpatį sugãvo žodyje DP116.
| refl.: Kaip tik pradėsi meluoti, tuoj susgausi (išsiduosi) Sdk. Daug bekalbėdamas pats susigavo laikrodį pavogęs An.
3. tr. prk. pajusti, suvokti; susiorientuoti: Akimis jis ryžosi sugauti didžiulės salės plotį rš.
| refl.: Vos susigavaũ, kokioj vietoj bestoviu Svn. Visi iš jo juokės, o jis vis nesusigãvo Svn. Susgãvo ir anas, tik jau po čėso (susiprato negerai padaręs) Ds. Paskui susgoviau ne tep pasakęs Rod. Žmogus inejo pirkion i susgãvo: suprato, kad ne te pakliuvo Prng.
| Ko dar̃ jis tep greit susigóvė (supyko, įsižeidė)? Lzd.
4. tr. atgauti, sustiprinti, sutaisyti; pasitaisyti: Burnelę išgėrusi, nusiskanino: „Atatata, kūmalės! Teip širdelę sugavau, teip sugavau“ rš.
| refl.: Kviečiai iš pavasario buvo visai prasti, o po lytaus susigavo Šmk. Rugiai jau pradeda susigauti Pb. Jau antra diena po keliui, ė da susgaut negaliu Tvr. Arkliai nuo dobilo susigãvo Jnšk.
5. refl. brš kūdikį pradėti: Motyna manimi žyvate susigãvo K.
◊ zui̇̃kį sugáuti
1. parvirsti: Sugaváu zui̇̃kį teip greitai bebėgdamas Slnt.
2. baigti pjauti javus: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule Krtn.
užgáuti
1. tr. paliesti: Atradęs apsigobusias mergaites, capt užgavo su pirštu vieną mergaitę ir tarė: „Sveika, martele!“ M.Valanč. Dešine ranka užgauna stygas, o kaire tildžia Sab. Kur užgavo akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV565. Kur tik sparneliais užgauni, gert ir valgyt visur gauni Pn. Aš jį tikt vos užgavaũ K. Aš užgausiu piemenį, ir bandos avys išsisklaidys brš.
| prk.: Vaikai, ko čia užgáunat (liečiat) ne savo daiktą, ar eisat šalin?! Vvr. Negaliu iškęsti neužgavęs dviejų dalykų V.Kudir. Keleivių nosis maloniai užgavo viralo kvapas S.Nėr. Žiūrėjo į dar jauną žmonos veidą, bet jau vargo raukšlių užgautą rš. Mokytojas buvo jaunutis, vos 25 metus teužgavęs (tepradėjęs) rš. Jį neprivalo nei mažiausysis vėjelis užgáuti KII37. Ant lubomis džiovinant, reik veizėti, kad ne visai per daug saulė užgautų džiūnančius apynius S.Dauk. Kai tik didelė šviesa užgauna, tuoj akys ima tavaruoti Ps. [Žinia] kaip žaibas visus užgavo Žem. Jos žodžiai kaip elektra užgavo visus Žem. Kodėl tavo suknelę raselė užgavo (sudrėkino)? Nm. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų pelėsys, tai ir bus rūgštelė nepagedusi Vaižg. Jis gailesties užgáutas rodės KI61.
^ Aukštą medį visi vėjai užgauna Brž.
2. tr., intr. skaudamai suduoti: Netikėtai užgavo ranką į kažkokį kietą, iš šieno styrintį daiktą rš. Užgavai̇̃ vaiką, ir verkia dabar Jnšk. Tuomet metė iš svilksnės akmenį ir užgavo filistiną į smilkmenį S.Stan. Vienok uodo nenušauna, tik per plikę sau užgáuna Kp.
^ Kad norėsi užgauti, tai ir pagalį gausi Jnšk. Kur skauda, ten ir užgauni K.Būg.
užgautinai̇̃ adv. skaudamai: Užgautinai̇̃ mušė Pl.
| refl. tr.: Užsigavaũ ančiakį, net akis aždribo Ds. Koja patinus, gal užsigavai̇̃ kur griūdamas? Srv.
^ Kur skausta, ten ir užsigauna VP26.
3. tr. įžeisti: Tarutis jautėsi visai užgautas P.Cvir. Niekas žodžio užgaunančio tau nesakys rš. Uošvelė, po trobą bevaikščiodama, užgãvo martelę pirmu žodeliu JD1495. Nė per pusę lūpų neužgaus niekuomet tavęs Žem. Jis tą žmogelį lig kaulo užgãvo su savo liežuviu Dr. Ar tai seną, ar tai jauną bloga burna vis užgauna A.Strazd.
^ Saviškio užgaunamesnis plūdimas negu svetimo rš.
užgaunančiai adv.: Jis kalbėjo užgaunančiai rš.
| refl.: Žiūrėk, ponaitis, užsigãvo, suprask, užrietė nosį Paį. Už tai baisiai ji užsigautų ir būtų nelaiminga rš.
4. tr. pačiupti, pagriebti: Tasai vilktinis … užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526.
| Paskui ažugóvė (užklupo) karas Arm.
5. refl. ant ko užlipti su didelėmis pastangomis: Ant kalno viršaus užsigáuti KI542. Kad tik ant tos šakos užsigaut galėčiau rš. Jis jam … ant sprando užsigavo BsPI102.
6. tr. žr. gauti 1: Nuvažiuoju te, kokį pudą užgáunu (gaunu pirkt) ir vėl grįžtu Ad.
◊ ši̇̀rdį užgáuti
1. įžeisti: Kasdie tėvui širdį užgáuna Dkš.
2. patirti malonumo: Aš užgavaũ širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Su taboku širdį beužgaunu Plng. Neturim kuomi širdies užgauti, nieko kito neturėdami, kaip tiktai maną S.Stan.

Daugiau informacijos

įgáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

paišplė́šti

Apibrėžtis

plė́šti, -ia (plẽšia), -ė, plė̃šti caus. plyšti.
1. tr. Skd, Nmk, Ukm, Dsn drėksti nuo paviršiaus, lupti (žievę, luobą, odą): Karklus plė́šiam ir pinam vyžus Švnč. Ožkos karklus plėšia, vilkas paršą neša A.Strazd. Svetimame miške bene kirtai medžius, rasi lunkus plėšei? P. Man pačiam taikės [lūšiui] skūrą plėšti Kb. Jaunesnis ka buvau, ejau skiedų plėšti Dr.
^ Kol liepa plėšiama, tai plėšk; kai pridžius – nebeatplėši LTR(Nm). Plėšk lunką, kad plyšta; kad prikeps – nespėsi MŽ. Tu nu manęs neplėši tošės S.Dauk. Plėšk, kol plyšta Nj.
plėštinai̇̃ adv.: Išpjovęs plėštinai diržą, pasiėmęs užmokesnį ir tris diržus, išsileido namo MPs.
ǁ refl. duotis lupamam: Tada plėšk luobus, kai plėšias PPr235. Plėšias kai karna Švnč.
2. tr. R205 su jėga traukti šalin: Viesulas plėšė namų stogus sp. Žmonės plėšė savo auksinas auskaras nuo savo ausų CII300. Kad plė́šė barzą urėdui, pilnus nagus plaukų prisirovė Vdk. Kad šukuoj man galvelę, plėšia mano plaukelius N70.
| prk.: Valstietis ir darbininkas jau pradeda plėšti vergovės ir išnaudojimo grandines (sov.) rš.
^ Bažnyčią plėšia – koplyčią dengia LMD(Plv).
3. tr. Ps, Nmč, Ggr draskyti, ardyti: Ana (medinė kačerga) neplė́šia pado JnšM. Greitai bėganti srovė, plė́šianti srovė KII129. Vynas naujas plėšia sūdus ir išteka BtMr2,22.
| prk.: Juokas plėšia, negaliu nusturėt Tvr. Smarvės nosį pusiau plėšia I.
^ Tykus vanduo krantus plėšia, tyli kiaulė giliai šaknį knisa LMD(Vlkv). Didelis kąsnis gerklę plė́šia (kas daug nori, nieko nelaimi) Grv.
ǁ prk. apimti skausmui, labai skaudėti: Pradė[jo] nugarą plė́št Ck. Suvalgiau blynaitį su sviestu, ir plė́šia ma[n] kriūtinę Rdš. Galvą taip sopa – plė́šia Jnšk. Plė́šte plė́šia galvą – taip skauda Jrb. Kitą dieną man labai galvą plė́šia Rd. Tik kai atsiguliu, labai plė́šia pusiaują Ob.
4. tr. draskant atidaryti: Plė́šti laišką, voką NdŽ. Tuoj inlipė liepon ir jau plėšia kūzavo dureles LTR(Ds).
5. tr. SD116,365, Slv malant valyti, trinti nuo grūdų luobą, grūsti: Pakėlė kruopų plė́št Ob.
6. tr. smulkinti plėšant: Plunksnas plė́šiu i snaudžiu: bast nosį įbedu į stalą Rd.
7. tr. atimti gyvybę kandžiojant, draskant: Vilkas vilkelis … plėšia veršelį N19.
8. tr. R, J, Kv, Vkš, Klk, Dr, Kt, Snt, Paį, Vb arti (plėšinį): Dirvonus plė́šia, sės linus Skp. Pievą plė́šiant pora arklių nevalios, reikės trejetą pakinkyti Šmk. Baigiu pūdymą plė́šti Rmč. Plėšiaũ, plėšiaũ [plėšinį], ir duonos neturiu Nč. Sušilau, kaip plėšinį plė́šęs Skr. Žemaitiška žagrė yra sudėtingesnė už žuobrį ir tinka dirvoms plėšti rš. [Žmones] apvergė, liepdamys jų vaikų vaikams laukus plėšti S.Dauk. Plėšė niekieno nejudintą velėną, rovė kelmus, kasė griovius rš.
| prk.: Klubų vaidmuo, plėšiant kaimo kultūros dirvonus, yra labai didelis (sov.) sp.
ǁ refl. duotis ariamam:
^ Plėšk dirvoną, kolei plėšias, paskui bus ne laikas LTR(Trgn).
ǁ praminti: Tu nori, kad aš tave kaip aklą arklį neplėštu keliu vestau V.Krėv.
9. tr. J, Trk gadinti dėvint, nešiojant: Vasarą galiu ir basas pabūt – kam da naginės plė́štie Ds.
^ Mokslas kišeniaus neplėšia LTR(Vl). Tu tik deri dar duonai ėsti ir drabužiui plėšti Skd.
10. tr. Kp laisinti, alinti: Linais ir grikiais žemę plė́ši Ds. Šitą žemę visi plė́šė, o niekas netręšė Ob.
11. refl. Sdk, Jrb jėga veržtis, brautis, skverbtis: Kur tu plė́šies be eilios? Ktk. Ko plė́šies? Neregi, kad ažrakinta?! Švnč. Pritūpdami plėšias iš viržių arkliai rš. Plėšiasi per tankmynus šernas Pč. Karvė laukan plė́šias Dglš. Žirgus reikėjo tramdyti vadžiomis, kad jie nesiplėštų pirmyn rš.
| Saulelė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą Žem. Ugnis plėšėsi iš krosnies į kaminą, grėsmingai ūždama rš.
| prk.: Širdis apsąla … ir plėštè plė́šias, veržias ir skrenda aukštyn BM61.
ǁ refl. labai norėti, veržtis: Taip ir plėšiasi į mokslą, visa nori žinoti rš. Nusbodo tėvo duona valgyt, kad plė́šias išlėkt Skdt.
12. refl. su pastangomis atitrūkti (nuo paviršiaus), kilti: Sunkūs lėktuvai vienas po kito ėmė plėštis nuo žemės ir sukti į rytus rš.
ǁ refl. su jėga veržtis į priekį: Arkliai plėšėsi purvinu ir duobėtu vieškeliu rš. Netrukus matyti, kaip traukinys už stoties plėšiasi į kalną rš.
13. tr. jėga traukti iš kur nors: Savęsp plėšti Q658. Plė́ša (griebia) iš nagų, nėko nepadarysi anam Krš. Po nevalia plė́šia iš rankų Vdk.
| prk.: Darbai plėšė namiškius į laukus, ragino skubėti J.Balt.
^ Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana! rš.
| refl. tr.: Mirdama ji Petrę plė́šės prie savę Jrb.
ǁ versti, griauti: Išgėrė kelis stikliukus, jau jį aukštinyką ir plė́šia Gs.
14. tr. I prievarta imti, grobti: Šiaurės Lietuvos sritis plėšė Livonijos ordino raitelių būriai A.Vien. Plėšančios (plėšiančios) bitės pradžioj it tokios pat geros bitės yra, kaip ir kitos S.Dauk. Plėšia žmones kaip vanagas PPr82. Jei tasai, kursai vadinas broliu tarp jūsų, yra … girtuoklė arba plėšiąs, su tokiu ir nevalgykit DP515.
plėštinai̇̃ Iš jo vaiką atėmė plėštinai rš.
^ Galutinai plėštinai (labai greitai, akimirksniu) N.
15. tr., intr. Skdt, Ds, Plk, Lp imti didelę kainą, lupti: Meistrai už darbą daug plė́šia Jnš. Neplėšk jau tiek už darbą, susimildamas! Srv. Šitei plėšt iš žmogaus tai da reikia turėt ir akys Užp. Tieka pinigų plėšė až penkias minutes Kli. Kruvinai plė́šia [už prekes] Rm. Patys už viską nežmoniškai plė́ša Krš. Plė́šia, koja primygęs Dglš.
ǁ daug gauti, laimėti (užderėjus): Šiemet dobilų tai plė́šime Gž. Šįmet linų plė́ši Alk.
16. intr. Lp, Grd, Krš sunkiai, smarkiai dirbti, plėšytis: Jis teip plėšia, jis teip dirba! Ėr. Plė́šiau plė́šiau, kol jauna [buvau], dabar nebegaliu Jnšk. Plė́šk plė́šk žmogus, jei nori, ir galą gauk, vienas bedirbdamas! Vvr. Kad tu par nemierą plė́ši, ką tu tę priplėši Btg.
| refl.: Į dvarą ėjau [dirbti] – nereikėjo plė́štis Bsg. Mergos, norėdamos parodyti savo sugebėjimą darbe, plėšiasi paplasta rš.
17. intr. smogti, pliekti, mušti: Nekišk puodan galvos – tuoj plė́šiu šaukštu kakton Lp. Brolis broliu[i] plė̃šia per ausį Rdš. Tėvas kad išsiėmė bizūną iš po juostos, tai kad ėmė sūnui per pečius plėšt! Pls. Gaigalas plė́šia tus ančiukus Vdk. Tos senės žąsys kad plẽšia tuos žąsiukus mažuosius Žml.
18. refl. Ker kovoti, kariauti: Judu plėškiatavos, o aš palauksu Šts.
| Anas dažnai plė́šias (vaidijasi) su boba savo Dglš.
19. tr., intr. smarkiai ką daryti: Susėdę i plėšia dainas Šd. Juozapas šauniai suko apie galvą botagą ir plėšė kažkokią dainą J.Avyž. Per šventes jau kad plėšim, tai plėšim (giedosime) Lp. Ko taip plė́ši (grieži), kad net ausys bijo! Upt. Kad plė́šia kardijonas (akordeonas), kad grajy[ja]! Jrb. Susėdę vyrai ir plė́šia (lošia) akies iš pinigų Ds. Anas kortom plė́št visai nemoka Ds. Nugi kad plẽšia linus – smarki rovėja Žml. Žirnius duos duos plė́št (smarkiai pjaus) Dglš. Plėšiaũ plėšiaũ (nešiau, tempiau) tuos maišus, net akys šlapios Al. O kur pats dabar plė́ši (smarkiai eini), ar į jomarką? Žvr. Plė́ša (skina) viešnes be kokio saiko: pusžalės – ne pusžalės, išsirpusios – neišsirpusios Slnt. Riešutus plẽšia su visais lapais Žml. Karvės kai įpuola į pievą, tai kad jau plėšia, tai plėšia (godžiai ėda)! Pc. Čia pat patvory pririštas arklys plėšė žolę A.Vien. Plė́šiu ir plė́šiu (rūkau), be rūkymo negaliu Grd. Senis liurką plėšia ir plėšia Pc. Pradėjo tuoj kitan šonan vėjas plė̃št (pūsti) Aps.
20. intr. Al aušti, švisti: Kaip tik diena plė́šia, ir kylam iš lovos Grz.
| refl. Mrs: Jau zaria plėšias LTR(Lkm). Berneliai, jau plėšias diena, keliausim namo! Prng.
◊ aki̇̀s (akès) plė́šti
1. šiurkščiai kalbėti, ginčytis: Ar gali apsileisti, ka vaikas akès plė̃štų?! Krš.
2. pavydėti: Ant kito gero akių neplėšk, kitam laimės nepavydėk KrvP(An).

ant gýva pusè plė́šti Krž stengtis bet kuriuo būdu praturtėti, vaikytis pelno.
bùrną plė́šti Šts vemti.
dirvónus plė́šti toks žaidimas: Paskui dirvónus plė́šia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patrauks Antr.
gar̃bę (šlóvę, gẽrą var̃dą) plė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Nevalna šlovės jam plėšti Sz. Matote, kokie turtai! – pratarė atsisėdęs, – betgi ir tų dar žmonės pavydi: vardą nekaltą plėšia, įtarinėja… LzP. Šlóvę plė́šiančios kalbos NdŽ. Kam, kieno gar̃bę, gẽrą var̃dą plė́šti NdŽ.
gérklę (gérkles) plė́šti šūkauti, rėkauti, giedoti: Net užkimusi ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė A.Vien. Klyksmu gerkles plėšdami, lakioja [vaikai] iš vieno galo sodžiaus antran Vaižg. Gaidžiai garsiausiai plėšė gerkles rš.
į ãkį plė́šti miegoti: Gali sau plėšti į akį, kas neleida Ll.
kaip (tiesióg) iš akiẽs (akių̃) plė́štas labai panašus: Taip panašus į amžinatilsį mano vyrą, tiesiog iš akies plėštas P.Cvir. Vaikas kaip iš akių plėštas – pats tėvas Skdv.
liežùvį (liežuviùs) plė́šti Skdt daug ir tuščiai kalbėti, plepėti: Ką žmonės veiks: beplė́šia liežuviùs! Šn. Veltui liežuvį plėši: pinigų nėra ir negausi! V.Krėv.
óžius plė́šti Srj vemti.
ši̇̀rdį plė́šti jaudinti, erzinti: Toki barniai man širdį plėšia Šlvn.
apiplė́šti (applėšti N) tr., apiplė̃šti, -ia, api̇̀plėšė
1. J, K, Š apdrėksti aplink, aplupti nuo paviršiaus (žievę, odą, luobą): Appielavojo ir àpplėšė karną, ir padžiūvo verba Rod. Apiplė́šk gražiai apie tą marginę Skr.
2. Arm malant grūdams nuimti luobą, apgrūsti: Jei nori, kad geri būtų miltai, tai dukart applėšk miežius Nč.
3. apdėvėti, apnešioti: Jau apiplė́šiau savo batus Skr. Apiplėšusi ir tu savo panautūsius kartūnus Brs.
4. nualinti, nulaisinti: Apiplė́štas laukas: trąšų neduoda, neauga Grg.
5. H161, R62, Š atimti jėga, apgrobti: Kalavijuočiai dažnai apiplėšdavo sėlius ir lietuvius, niokojo jų kaimus rš. Saulas bylojo: eikiam … ir applėškiam juos iki auštant BB1Sam14,36.
| Dažnai apiplėšiamos susilpnėjusios bitės J.Krišč.
ǁ prk. pasisavinti turtą, nuskurdinti išnaudojant, imant didelius mokesčius: Kapitalistinių šalių darbo žmonės apiplėšiami taip pat, didinant mokesčius (sov.) sp.
6. paimti didelę kainą, nulupti: Kaip ne sarmata teip apiplė́št žmones! Ds.
7. apravėti: Didumą ir aš jau apiplė́šiau savo daržus Brs. Žoles kiek apiplė́šia aplink kapus Jrb.
atplė́šti tr., atplė̃šti, -ia, àtplėšė
1. SD212, R122, J, K, Š atidrėksti nuo paviršiaus, atlupti: Kambaryje keliose vietose atplėšė grindis ir vis kažko kruopščiai ieškojo rš. Afieravoti ant ugnies, būtent: jo taukus, visą uodegą, nug pečių atplėštą BB3Moz3,9.
^ Plėšk lunką, kol plyšta; kaip prikeps, neatplėši LTR(Mrj).
2. atskirti dalį plėšiant:
^ Atplėšei šuniui skverną ir numetei (jei kas prikimba, atiduok jam, kad ir ne jo) Ds.
| refl. tr. Š: Atsiplė́šk popieriaus skiautelę DŽ1. Ankslio (alksnio) šaką atsiplė́šiau Lp. Valgyk, ką matydamas, atsiplėšdamas Pšl.
3. draskant atidaryti: Gromatą atplėšiu, atpečvetiju R33. Atplėšė kvietimą ir ėmė skaityti rš. Ta, atplėšusi laiškelį, paskaičiusi ir kuo greičiausiai bėgusi rš.
4. H, R33 su jėga atidaryti: Atplėšė vėtra man duris lūšnelės S.Nėr. Atėjo pas klėtį – užrakytos durys; atplėšė duris – jau klėtis tuščia, sesers nėra BsPIV88. Pakajai atplėšti, ir visa išvogta Kb.
| refl. tr. Mšk: Atsiplėšė klėtį BM110.
5. jėga atitraukti (ką prispaustą, prigludusį): Darbininkai atplėšė rankas nuo kastuvų, nuo vienračių, nuo kirvių ir pjūklų rš. Atplėšusi veidus nuo rankų, žiūrėjo į jį, o ašaros krito didelės kaip pupos J.Marc.
| prk.: Ir tu ponu būsi ir jo jungą nuog tavo kaklo atplėši (atmesi) BB1Moz27,40. Nuog tokių žmonių velinas girdėtą Dievo žodį atplėšia ir atitraukia BPI247.
| refl.: Šemerys jau atsiplėšė nuo tvoros ir nuėjo J.Avyž.
| Ai, koks gražus! – negalėjo nuo veidrodžio atsiplėšti rš. Nuo siuvinio dar kartą atsiplėšė dvi susidomėjusios akys rš.
ǁ jėga atskirti: Eš bijojaus, tardamas, tu tavo dukteres nuog manęs attrauksi (atplėši) BB1Moz31,31.
| Negalima atplėšti meninio metodo nuo menininko pasaulėžiūros rš. Skaudu išgyventi tai, kad esu atplėštas nuo praeities rš.
atplė́šiamai adv.: Povilas Budreika niekada negalvojo, nesistengė suprasti, kas jį taip neatplėšiamai laiko prie keturių pelkėto baltžemio hektarų rš.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Per tiltelį eit vengdamas, [už rankos laikytasis] nuo manęs atsiplėšė BsV363.
| prk.: Daugel yra šiandien tarnų, kurie atsiplėšia (atitolsta) kiekviens nuog Viešpaties savo Ch1Sam25,10.
ǁ refl. atitrūkti (nuo darbo): Žmonės, atsiplėšę nuo darbų, dainavo daineles rš. Jis atsiplėšia nuo plūgo tik rimčiausiais atvejais rš.
6. refl. su pastangomis pakilti, pasikelti: Kariai atsiplėšė nuo sniego ir smarkiu šuoliu pasiekė priešo apkasus rš. Antys triukšmingai pakildavo, atsiplėšdavo nuo kūdros rš.
| Saulė, vos atsiplėšusi nuo ganyklos, skleidė spindulius rš.
ǁ refl. padidinti nuotolį smarkiai bėgant: Kaip šoko šuniokas vytis [kiškį], tai tas led atsiplė́šė Sb.
7. sunkiai praverti, atmerkti: Motina pakėlė galvą ir atplėšė akis V.Piet.
8. pakelti aukštyn, atsmaukti (drabužį): Nuauk kojas, atplėšk kiškas, brisk per vandenį CII915.
| refl. tr., intr.: Brenda per upę, aukščiau kelių atsiplėšusi Lnkv. Atsiplė́šk – sušlapsi! Jrb. Jei šilta, tai atsiplė́šk Alk. Vaikai, aukščiau kelių atsiplė́šę, varlinėjo lietaus prilytose balose Grž. Labai karšta – atsiplė́šk marškinius Jnš. Nieko nėr jai ir andarokas atsplėšt Skdt. Koks aš tebuvau, kad nulipti kitaip dar negalėjau, kaip tik atguldamas išilgai suolo, prieg tam marškinėliai gražiai atsiplėšdavo lig pat pažasčių Vaižg. Petras parejo iš lauko paršilęs, atsiplė́šęs krūtinę Vdk.
9. sunkiai atnešti, atvilkti: Net nuo malūno miltus àtplėšiau Al.
10. Rmš, Pgg jėga atimti, išveržti, užgrobti: Medes, atplėšęs nuo mūsų, tepasilaiko pazvanams Žem. Atplė́šė kareiviai arklį nu ano – ko nepablūdo Krš.
| refl. tr.: Kaip pikti varnai jie (broliai) apipuolė jauną šeimininką ir atsiplėšė dalis J.Avyž. Atsiplė̃š jis mat žemę nuo mūsų! Upt.
11. paimti didelę kainą, nulupti: Už laikrodžiuko pataisymą tris rublius atplė́šė Krš. Nieko sau, kad atàplėšė! Skp. Kiek iš tavęs už tą naginių porą atplė́šė? Jnš.
◊ akių̃ neatplė́šti žiūrėti į ką malonų, nenukreipiant žvilgsnio: Petronė pačiupinėjo pirmąjį pluoštelį [pinigų] ir ilgai neatplėšė nuo jo akių J.Marc. Neatplėšdamas akių, žiūrėjau į man pažįstamos pirkios pusę rš.
ausi̇̀s atplė́šti įdėmiai klausytis, įtempti dėmesį: Neprieteliai savo ausis atplėšę bus, tykodami, ką jis dabar sakys prš.
nuo žẽmės atsiplė́šti paūgėti: Nuo žemės dar neatsiplėšė, o jau dygus! J.Balt.
įplė́šti, įplė̃šti, -ia, į̇̃plėšė
1. tr., intr. N, K J įdrėksti, įbrėžti: Inplė́šė katinas Aps.
| refl. tr., intr.: Kojelę insi̇̀plėšė, pirščiuką apsigurino Dbč. Kažin kur įsiplė́šiau rankovę Š. Šis ta šake ir įsiplėšęs Plt.
ǁ įkąsti: Ar kaimyns, ar svetims bus, įplė́šdavo žmogų [šuo] K.Donel.
2. tr. pajėgti išarti (plėšinį): Ką tas medis (žagrė) galėjo įplė́šti?! Grd.
3. refl. BM47 jėga įsiveržti, įsiskverbti: Led insi̇̀plėšiau traukinin Ut. Su pinigais neįsiplėšite danguosna Gmž.
| Jūros vilnys čia yra įsiplėšusios žmonių sėdybosna rš.
4. tr. jėga įtempti, įtraukti: Razumas pašokęs atsitolino, o kaimynas nesikėlęs tapė į ežerą įplėštas BsV373.
5. refl. Vrn, Kb įsilaužti (norint pagrobti, apiplėšti): Naktim, būdavo, insplė́šia vagiai, arklį, rūbus pavagia Ck. Šiąnakt vagių būta įsiplė́šta mūsų butan, tik nieko nesuspėta pavogti Š.
6. intr. įgerti: Jis iš turgaus parkrapino, šauniai įplėšęs rš.
| refl.: Jau gerokai įsiplėšęs eina iš svečių, matyt, alus buvo stiprus Krs.
7. refl. praturtėti, pralobti: Anas kaip bematant insi̇̀plėšė Trgn.
išplė́šti tr., išplė̃šti, -ia, i̇̀šplėšė Ktk
1. SD411,414 su jėga ištraukti, išrauti, išlupti, pašalinti (ką įaugusį): Kam akis išplė́šti KI147. Jei tada piktina tave dešinė akis tavo, išplėšk ją ir atmesk ją nuo savęs BtMt6,26. Mudviem reikėjo velėnas išplė́št ir krantus išdėt Jrb. Visi kelmai buvo išplėšti rš. Iš purvų išplė́šk pasagą J. Laumė perpykusi išplėšė tam zuikučiui abi kojas paskutines J.Jabl. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplė́štų sukasi pluoštai K.Donel. Šitai obelėlei tai kasmet po šaką vėjas išplėšia Sdk. Atbėgo sakalas, negalėjau pagauti – tik plunksną išplėšiau, o jis nubėgo LB241. Gyvatė išplė́šė storiausį medį su šaknimis ir nuvilko namo BM223. Aržuolą su šaknimis išplėšė BsPIII330.
| prk.: Audeklą išplėša plė́šte (stipriai išbalina), kad balina, ievoms žydant pavasarį Ggr.
| refl. tr. K: Paslėpsnį išsi̇̀plėšė karvė Krs.
ǁ su jėga ištempti, išvilkti: Padidinom kraut vežimą – arkliai led i̇̀šplėšė per balą Srv. Tavo arkliai išplė́š iš miško rąstus, kad ir į pelkę būs įšalę Dr. Stiprus arklys vienu driūktelėjimu išplėšia roges iš mūsų kiemuko J.Balt. Sunkiai jis (vežimas) slinko priekin, vos išplėšdamas ratus iš stingstančio purvyno V.Myk-Put. Atgaliaus sugrįždama, vyriausį sūnų iš patalų išplėšė ir jam bėgti liepė S.Dauk.
| prk.: Ūkį iš skolų i̇̀šplėšiau (išmokėjau skolas) Al.
| refl. tr.: Jį du vyrai girioj išsiplė́šė iš to arklio ir tiek jam davė, tiek jam davė! Skr. Tie išsiplėšė poną iš karietos, įvedė į vieną ugninį kambarį BsPIII38.
2. išrausti, išardyti: Nemunas išplė́šė naują vagą, kur dabar jis ir teka Smln. Anuos metuos kelią išplė́šė vanduo Pgg. Netoli nuo kelio, rave, išplėštam nuo lietaus, radęs užsispraudusią [kumelę] BM57. Nuolatinis lytus yra jau dideles skyles išplėšęs prš.
ǁ išdraskyti, iškapstyti: Vištos išplėšė tau darželį Rod.
ǁ išlaužyti (ledus): Ledą išplė́šė Dkšt. Reikia sėti žirnius, kol dar neišplėšti ežerai Dkšt.
3. Srd, Brt, Ds išarti (plėšinį): Dirvoną išplėšti buvo galima tik su geležiniu noragu rš. Reiks išplė́šti pūdymą Rmš. Išplėšiu pievą ir pasėsiu linų Rt. Išplėšim dirvelę, pasėsim linelių. Žali gražūs linužėliai išplėštoj dirvelėj DvD174.
| refl. tr.: Išsiplė́šiau dirvoną ir pasisėjau linų Š.
4. refl. SD411, Ds jėga issiveržti, ištrūkti: Teip kaip nereikė[jo] šiandiej Utenon – išsiplėšė par nevalią Sdk. Aš sakau – nevažiuok, ale ana išsiplėšė, o dabar neturi ko valgyt Ut. Vagį buvo gurbe uždarę, bet jis išsiplė́šė ir pabėgo Š. Martynas išsiplėšė iš Viliaus rankų I.Simon. Karvės pardumdavo anksčiau, negu mes spėdavome išsiplėšti iš miško J.Balt.
5. P, Šts prievarta atimti, išreikalauti: Avį iš jo dantų išplėšiau S.Stan. Svečiai pradėjo barti už tai, jog jiems išplėšė jauną mergelę M.Valanč. Išplėšė iš rankų vaikui sviedinį ir nusinešė Jnš. Per gvoltą i̇̀šplėšė – ką gi jiem padarysi! Skdt. Paskuojį skatiką išplėšė jiems S.Dauk.
| prk.: Mes pergalę kovos ugny išplėšim A.Vencl. Išplėšti iš aristokratijos valdžią kaip tik ir reiškia likviduoti nacionalinę priespaudą (sov.) rš. Žodį nora išplė́šti (nori išgauti, sužinoti naujieną), o tas i pliurpa Krš. Jūs mano žodį i̇̀šplėšėt (pasakėte mano mintį) Pjv.
6. H, P išgrobti, apiplėšti: Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta, vežiman susikrauta ir išvažiuota J.Jabl. Po karo viskas buvo išplė́šta Ktč. Išplė́šė visko už šimtą tūkstančių Vdžg. Miestas buvo paimtas ir išplėštas S.Stan. Ateina po tąj egle dvylika žmogžudžių …, pasidėjo savo išplėštus piningus ir peilius ir verdasi sau valgyt BsPIII198. Tokį [be motinos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį S.Dauk. Tus (sidabrinius ir auksinius indus bei rūbus) jūs ant savo sūnų ir dukterų uždėsite ir egipciokams (iš egiptiečių) atimsite (paraštėje išplėšite) BB2Moz3,22.
^ Su išplėštais piningais neilgai tedžiaugsys VP42.
7. brangiai paimti, nulupti: Už seną daiktą išplė́šė didelius pinigus Jnš. Ir penkių rublių nei̇̀šplėšė iš manę Str. Tik išplėšt jie moka rš.
8. refl. išsibarti, išsiginčyti: Išsidrožiau, išsiplė́šiau, išsivajujau [su marčia] Dglš. Su šitokiu žmogum ažkart neišsiplėši, tai anas i neregi savo šunybių Ml.
ǁ refl. išsigrumti: A nori su mumis išsiplėšti? Šts.
9. refl. sunkiai, smarkiai dirbant išvargti, nusidirbti: Aš išsiplė́šęs Lp.
10. be atodairos išskinti: Nedavė ir prispėt – i̇̀šplėšė nagom Ut.
11. Lp išplėsti, išpūsti (akis): Anas daboja akis išplė́šęs, kad kur gaut išgert Švnč. Regi, kap išplė́šė akis OG203. Bobukė tik žiūro išplėšus akis LTR(Al). Akis išplėšęs eina, net žemės nemato KrvP(Kš).
ǁ iškelti: Kumelė stovi, uodegą išplė́šus Sem.
12. refl. išsipuošti, išsidabinti: Šiandie išsiplėš' (išsiplėšk) geriau, ba svotai gali atvažiuot Dsn.
13. refl. išaušti, prašvisti: Jau ir išsiplėšė, o mes da vis iš namų neišvažiuojame Švn.
◊ [kaip] iš akių̃ išplė́štas Kal labai panašus: Kūdikis kaip iš akių jam išplėštas N. Ale ir panašumas! Jurgiui iš akių išplėšta! I.Simon. Ta mergučė tikra iš akių išplėšta motina Skr. ×
viežlỹbą var̃dą išplė́šti padaryti negarbę: Ir viežlỹbą var̃dą išplė́šia jam BM115.

×paišplė́šti (hibr.) tr. išgrobti, apiplėšti: Buvo paišplė́šę bites tada Grv.
nuplė́šti, nuplė̃šti, -ia, nùplėšė Pb
1. tr. SD459, H, R9, K, J, Str nudrėksti nuo paviršiaus, nulupti: Liežuvį nupjovė, skūrą galvos nuplėšė S.Stan. Lyg kas būtų odą nuplėšęs nuo širdies – ji pasidarė jautri kiekvienam skausmui ir skriaudai rš.
2. su jėga nutraukti šalin: Vėjas stogą nuplė́šė Jrb. Nuplėšim baltą nuo stiebo burę, į gelmę vairą skandinsime! V.Myk-Put. Mina nuplė́šė koją, tai su medine eina Žal. Jam abidvi kojos iki kelių tapė nuplėštos Kel1881,59. Muturą nuo galvos nuplėšė ir potam tuojau pažino, kad tai jo sesuo BsPI12. Nuplėšė nuo jo drabužius ir nuogą išginė BM315. Nuog jo nuplėšia rūbą karaliaus ir apvelka jį paties jo rūbais DP173. Nuplėškite aukso ausų ąsas nug ausų jūsų moterų BB2Moz32,2.
| prk.: Nuplėšė šventumo aureolę rš.
| refl. tr. K: Atsisakiusi vakarienės, ji plėšte nusiplėšė drabužius ir krito lovon rš. Augustas nusiplėšė švarką ir įrėmė galvą į mano krūtinę rš.
ǁ išlaužyti (ledus): Rasoda kulti reikia rudenį, kai ežerai nesustoję, ar pavasarį, kai ledus nuplėšia LTR(Ign).
ǁ jėga nutempti: Vienas už pavadžio čiupt, arklį palaikė, kitas nuo arklio nuplė́šė ir vedas į girią Skr. Ji krito į vandenį ir Joną kartu nuplė́šė Btg.
| refl. tr.: Iš piktumo besipriešindamas, prieš tiltą mane į gilų plentgrabės sniegą nusiplėšė BsV363.
3. tr. Š, Vv, Lš malant grūdams nutrinti luobą, nugrūsti: Nuplė́šk bent gorčių miežių kruopom Kp. Pirma nuplėšk kviečius, tai bus miltai baltesniai Ds.
4. tr. išarti (plėšinį): Užsigeidė [kolūkis] dirvonuką nūplė́šti Grd.
5. tr. nudėvėti, nunešioti: Tas vaikas drabužius veikiai nuplė́šia KI22. Jis jau vienas kelnes nuplė́šė Dr. Ar jau nuplė́šei savo geltonūsius batus? Skd. Dvejas tupeles šį pavasarį nuplė́šiau vištas begainiodama Akm. Ir nuplėšiau naujus batus į ąžuolo grindeles Plt. Jeigu vaikas daug drabužių nuplėš ir latras bus, tai bus tavo kaltė I.Simon. Kurpės padegė gerai, ir Eglė per tris dienas jas nuplėšė ps.
^ Nuplėš gulbės sparnelius, per mareles lėkdamos, nuplėš žmonės liežuvius, ant mūs dviejų bekalbant LTR(Kpč). Tėvai, nešdami vaikam, ir ažančius nuplėšia Trgn.
| refl. tr.: Nusiplė́šk nu drabužius, galėsi driskinėt, nėkas nelopys Vvr.
6. tr. An, Ds nulaisinti, nualinti: Nuplėštà visai žemė, iš kur joj beaugs Brž. Laukas nuplė́štas, niekas neauga Ob. Da kur gera žemė, tai baika, ė kokioj nuplėštoj – tai badas Sdk. Žemė ten gera, drenuota, nenuplėšta J.Balt.
| refl.: Daržas paupy nusiplė́šė, reikia trąšų vežt Ut. Vis be mėšlo, be mėšlo – ir nusplė́šė daržas Ut.
7. tr. I apiplėšti, apgrobti, nusiaubti: Kaimas pilių Lucko, Lembergo nuplėšė ir nuteriojo S.Dauk. Nuplėštasis yra tikt lengvų, jo gaspadinė ale labai sunkių sužeidimų gavusi LC1880,42. Žmogus nekursai … ėjo ing Jerichą ir puolė tarp razbainykų, kurie jį nuplėšė ir išroniję šalin nuėjo BtLuk10,30.
| Marčią nuplėšė, dukteriai sukimšo, o žentas viską perleis per gerklę Žem. O, jis tave nuplė̃š su marškiniais (nuskriaus) Mrj.
ǁ refl. nuskursti: Mes turime eiti į kalinį, mokėti bausmę, vienu žodžiu – nusiplėšti, iširti Vaižg.
8. tr. intr. Kb, Žmt, Slm paimti didelę kainą, nulupti: Už tokį nieką, o tiek pinigų nuplė́šė Žvr. Labai daug nùplėšei už pasiuvimą Dbk. Iš manęs labai daug už tą dalgę nuplėšė Jnš.
9. tr. sunkiai, smarkiai dirbant, nudirbti: Nenūplė́š viena visus darbus Sg.
10. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Jurgis po vakarienės nuplėšė (nuėjo) ant Valių Žvr. Pabudo, kai traukinys jau buvo nuplėšęs (nuvažiavęs) apie keturiasdešimt verstų rš. Mes nùplėšėm (nuravėjome) burokus par dvi dienas Mžš. Vos bulves nuplėšėm, ir apteko dirva Varn. Suvažiavo vaikai – nuplė́šėm (nuskynėme) uogas Rdn. Tai jau nuplė́šėt (nuravėjote) [daržus]? Vdk. I bulbas nuplė́šiau (nukasiau) viena Dglš.
◊ gar̃bę (šlóvę) nuplė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Nuplė́šė žmogui šlóvę Jrb. Jį įžeidė, garbę nuplėšė tas kuitvela rš. Nenuplėšt nė vienam prideramos garbos DP20. Garbė nuplėšti – ne gėlė nuskinti TŽIII379.
paplė́šti
1. tr. K kiek padrėksti, palupti: Paplė́šk tošių DŽ.
| refl. tr.: Karnų ar šaknų pasiplė́šiam ką nor[s] pyt (pinti) Jrb. Sykį nuėjau kaimyno liepynan vyžoms plaušų pasiplėšti rš.
2. tr. paplaišinti: Kala kylius ir paplėša medį, ir yr paplaišotas medis Ggr.
3. tr. įplėšti, sužaloti: Paplė́šei nagą bekarstydamos – matai, kiek paraudonavo panagys Plt. Kruvini, paplėšti buvo nagai nu ravėjimo Plng.
| refl. tr.: Pasiplėšiau panages beravėdama, neatsitekėjo pirštai nė par naktį Bdr. Kojas pasiplė́šiau par skiedryną eidamas Varn. Galėjo paplėšties pažastis bešokdamas pro langą Šts.
4. refl. perplyšti: Eik viena koja vienu keliu, kita koja – kitu keliu; ir pasiplė́šė ragena (ps.) Dv.
5. tr. sugriauti, suardyti: Iš tytveiko lytaus srovė upės Saar yra per krantas išsklimbusi ir daug tiltų, maudyklių ir t. t. paplėšusi LC1887,24. Daug tiltų yra srovės paplėšti LC1883,1.
6. tr. Grd galėti, pajėgti arti (plėšinį): Paplė́šė i plėšimą su žambriu Krš. Plėšimą ne ką paplė́ši su žambiu End.
7. tr. sugadinti dėvint, sudėvėti: Nepaplė́šk drabužio J. Paplėštą (panešiotą) suknelę davė, bet da gera Ds.
8. tr. pakelti aukštyn, atsmaukti (drabužį): Ana paplė́šė sijoną aukštyn Mžk.
| refl. tr., intr. Skd: Šoka [merga] pasiplė́šusi sijoną Grd. Agnieška pasiplė́šus nulėkė į stotį Bsg.
ǁ užriesti, atversti: Zuikiuo uodega yr paplėštà Trk.
9. tr. paalinti, palaisinti: Paplė́štą žemę paėmė, bet, kai gaspadoriaus rankos, pastaisė Ds. Par tuos metus paplė́šė lauką, ir gana, o dabar mažai ir užaugo Ds.
10. tr. Pgg pagrobti: Plėšikai jį pakeliui užpuolė ir tuos 5 markius iš jo paplėšė prš. Visą jų lobį paplėšė (pagriebė) anys BB4Moz31,11.
| refl. tr. K, A1884,236: Ir dar keistas dalykas, kad jie labiau mėgsta maistą, pasiplėštą ar pasivogtą kur toliau, negu pagamintą namie J.Balč.
ǁ prk. paglemžti: Jį smertis paplė́šė KII121. Staigus smertis jį užspėjo ir iš šios gyvasties šalin paplėšė Kel1881,114. Ji motinėlę apraudojo, kurią paplėšė jai mirtis rš.
11. intr. gerai uždirbti, pasipelnyti: Po šimtą rublių į mėnesį vasarą paplė́ša Krš. I su skurliais ans gerai paplė́ša Slnt.
| refl.: Gerai pasiplė́šė piningo ir išpūtė į kitą svieto kraštą Vvr. Už linus gerai pasiplė́šė Vvr. Kitą metą iš sodno pasiplė́ša Vvr. Pasiplėšė žeme [žentai], dalių neišmokėjom dukterims Šts.
12. refl. daug darbų padaryti, padirbėti: Pirmininkas stojęs nau[ja]s, norįs pasiplė́šti Krš.
13. refl. pasiimti, pasirungti: Susirinkę bernai ėjo pasiplė́šti Jnš.
14. tr. su jėga patraukti: Vežimų trūkis … paplėšė jį po vežimu Kel1862,16. Jį ne švelniai ir pamažu bus vedę, bet greitai paplėšę ir su umaru pastūmę rš.
| prk.: Šitas piktosios dvasios mokslas yra jau daug bažnyčios sąnarių po į savim paplėšęs LC1878,7.
ǁ refl. tr. stverti, čiupti, griebti: Jis pagrėbė (nusitvėrė, pasiplė́šė) lazdą KI203.
15. refl. tr. pargriauti, parversti: Vilkas pasiplė́šęs avį drasko Jrb.
16. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Prastas kelias, arkliai led tik paplėšia (paveža) Pc. Čia karvės paplėš (paės) žolės Ėr. Vištos i rugių gal kiek paplė́šia (palesa) Klt. Einu da paplėšt (parauti) svėrių Pc. Paplėša, padrasko lazdynus, dėl to ir neleidu riešutauti Dr. Duok ir man kokį dūmą paplė́št (patraukti, parūkyti) Srv. Duok, motin, tam vaikuo tešmens paplė́šti (juok. pažįsti) Nv.
| refl. tr.: Antaniukas pasiplėšė (pasipjovė, pasiskerdė) pęslą tokį didelį Vdk.
◊ gar̃bę paplė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Tos garbės nei vienas jiems negalės paplėšti rš.
iš paplėštų̃ piktai, šnairai: Veiza iš paplėštų̃ Varn.
nãgą (nagùs) paplė́šti Šts smarkiai padirbėti, pasistengti: Nagų nepaplėšęs, dantų nerakinėsi (nedirbęs nevalgysi) Krtn. Apsukriam reikė būti Adomui, nemažai nagus paplėšti LzP.
parplė́šti tr.
1. CII141, N, K nugriauti, nuversti.
| refl. tr. K.
2. sudėvėti, sunešioti: Baigiu skarelę parplė́št Km. Dukteryte, nu nu nu, aš taũ barti ketinu: kai parplėši kamašus, nesius tėvas bent metus LTR(Ds).
^ Tėvas parplėšia kešenes benešdamas, o vaikai – bekavodami LTR(Rk).
3. nuvarginti, nuvaryti, nukamuoti: Jų arkliai baisiai parplėšti̇̀ Užp. Viškai parplė́šė mužikus [ponas] Kp.
| refl. Švn: Jis yra parsiplė́šęs nuo sunkaus darbo Mtl.
4. R377, Rs pargriauti, parversti, parmesti: Jis mane iš nežinių stvėrė ir parplėšė aukštinyką Gs. Jie (vilkai), vis daugiaus išsižioję, jau ir jaučių šešergių parplėšt nesibijo K.Donel.
| refl. tr. Žvr: Jis tokis drūtas, kad suaugusį vyrą parsiplė́šia Rdm. Ožka tai ne karvė – ją gali ant žemės parsiplė́šęs pamilžt Skr.
pérplėšti tr.
1. Q50, SD209, R121, K, Sn, Gg plėšiant perskirti, padalyti (ppr. pusiau): Medis perkūno párplėštas Tl. Su klynu tuo párplėšė kelmą Krm. Nu, ir sumalei – pérplėšta par pusę, o katras [grūdas] pasprašė, tas čielas išejo Skdt. Parplėšiau ranką į vinį Upt. Kodėl kiškio lūpos perplėštos? BsPII177. Tuodu vaiku parėjo pietų, rado an skaurados tą paukštaitę, pusiau perplėšė jiedu ir suvalgė BsPIII254. Jonas žuvį perplėšė ir rado žiedą LTR(Slk). Kai nučiupsiu, tuoj perplėšiu LTR(Kp). Kumeliukas gulėjo paliūnėje perplėšta gerkle ir išėstu šonu A.Vien. Ir perplėšei rūbus tavo, ir verkei po veidu mano Ch2Kar22,19. Pagatavas perplėšti [supykęs] Sml. Gatavas šokt ir parplėšti LTR(Jnš).
| prk.: Nakties akiratį perplėšia švyturiai rš. Šūvis perplėšė miško tylą kaip žaibas tamsą rš.
^ Didelis kąsnys gerklę pérplėšia (kas daug nori, mažai laimi) Grv.
| refl. K.
ǁ praplėšti, perdrėksti: Jis netyčiomis parplėšė drabužį J. Lazdyne, lazdyne, kam tu gaideliui kelnes perplėšei? ps.
ǁ refl. tr. atplėšti (laišką): Paėmė laišką, persiplėšė ir pasipūtęs skaitė Tat.
2. Btg malant nutrinti grūdams luobą, nugrūsti: Pérplėšk miežiokus Dbk. Pérplėšma avižas savo girnelėm ir supenėsma kiaulėm Ob. Apie rytą pašoksiu ir kruopas perplėšiu MPas.
| refl.: Susidžiovinę rugių persiplėšiam namie, tai kad gardžios kruopos! Užp.
3. refl. Kž, Ck, Slm, Upt, Lbv nusigaluoti stengiantis visur suspėti (kai iš karto daug darbų): Vienas dirbk pársiplėšk, o kitas pasieniais trainiosas! Vvr. Ar aš viena persiplėšiu an laukų?! Lp. Rudenį galima pérsiplėšti su daržais Jnš. Belakstydama per visą dieną galiu pérsiplėšti, o jie čia guli Žvr. Nebepaspėju – galgi aš pérsplėšiu? Sdk. Su darbais gatavas pérsiplėšti Jnš.
^ Darbo darbo – nors persiplėšk! Ds. Tų darbų nors pérsplėšk, nežinia, katro galo stvertis Skdt. Žu darbų nor tu persiplėšk! Rod. Nors pérsplėšk darbais! Dbk.
4. refl. imtis, ristis: Eikiam pársiplėšti Varn.
5. ištąsyti: Tada [dvasia] šaukė ir, labai jį (apsėstąjį) perplėšusi, išėjo BtMr9,26.
praplė́šti tr., praplė̃šti, -ia, pràplėšė
1. H, N, K, Dglš plėšiant, dreskiant padaryti skylę, tarpą, plyšį: Pradurta, ne praplė́šta Nmč. Senis dangštį praplė́šė Dgč. Praplė́šk stoge skylę J. O ir užpuolė Veliuonos šunys, o ir praplėšė svotų kišenius JV542.
^ Tėvai praplėšia kišenius, vaikams benešdami, vaikai – nuo tėvų beslėpdami LTR(Vl).
| prk.: Kazokai bėgo, praplėšę apsupimo žiedą rš. Saulė, praplėšusi debesį, apšvietė žemę rš.
| Ar tu tą tūkstantį dolerių jau praplė́šei (praėmei) KI74. Praplėšė kaip maišą, prabilo visos bobos Žem. Kiba jumiem praplė́šė gert (geriate ir geriate)! Lp.
| refl. tr. K: Nuėjo in klėtį, prasiplėšė stogą, viens inlindo in klėtį, o kits sėdi an stogo BsPIV257.
ǁ prk. užkliudyti, užkibinti, užerzinti, kad imtų plyšauti: Kam tą tarškynę praplėšei (prarikdei)? Ll. Palauk, palauk, aš jį praplė́šiu (paerzinsiu, kad imtų šaukti) Rs. Neužkabink tos bobos: praplė́ši – neturėsi kur dėties Krš.
2. pramerkti, praverti (akis): Akis praplė́šiau, tai dar tamsu buvo Gs. Rytą vėl bus sunku akis praplėšti J.Dov. Iš nuovargio akių praplėšti negalėjau rš. Toj raganiūkštė praplėšė akis ir pamatė, kad ji (našlaitė) iš karvės ausies traukė [siūlus] BsPIV89.
3. kiek praarti: Numą sau pastrūnijęs, dirvas apsukuo praplėšęs ir pievas praskynęs S.Dauk.
| refl. tr.: Prasiplė́šė daržą už trobos Jdr.
4. kiek pragrūsti, pramalti: Praplėšk miežių kruopom Kvr. Praplėšk tuos grūdus, neturiu kiaulėm užbėralo Ut. Praplė́šk sietą kviečių: kepsim ragaišį Ldk. Jau baigias šitos kruopos – reiks vėl naujų praplėšt Vžns.
| refl. tr.: Prieš šventes reikia blynų prasiplėšt Vj.
5. refl. prasiveržti, prasiskverbti: Anksčiau toje vietoje rangavo prastas, purvinas kelias, prasiplėšdamas pro miškelius, riestu lanku užsukdamas į kaimus J.Dov. Prasiplėšęs sriauno upelio vanduo rš.
6. refl. prasigyventi: Dabar tai ir anys prasi̇̀plėšė Trgn.
◊ aki̇̀s praplė́šti
1. pabusti, atsikelti: Dar aki̇̀s nepraplė́šė, jau valgyti šaukia Grš. Nespėjai praplėšti akis, jau valgyt užsimanei Dkš.
2. apšviesti, pamokyti: Šita knyga praplėš jiems akis rš.
3. išsimokyti, prasilavinti: O kaip aš matau, tai ji tik akis praplėšė V.Piet.

aki̇̀s prasiplė́šti pasimokyti: Kai parūps, tai ir akis prasplėš Švnč.
priplė́šti, priplė̃šti, -ia, pri̇̀plėšė Šlčn
1. tr. K, Kp, Imb pridrėksti nuo paviršiaus, prilupti (žievių, luobų): Priplėšia karnų liepinių ir daro vyžus Grv. Yra priplėštų̃ tošių, jom skylę stoge reikia užkišt Rm. Dabar prie griovių nebereikia tiek sveikatos – traktoriai velėnų priplė́šia Rm.
| refl. tr. K: Iš tos liepos prisiplėšiau puikių karnų vyžom Paį.
2. tr. malant prigrūsti: Jonas važiavo malūnan, pripikliavojo kvietienių, primalė miežienių, priplėšė rugienių miltų Vaižg.
3. tr. daug sudėvėti, nunešioti: Priplė́šė batus su tais rabaksais Žal.
4. tr. paimti jėga, prigrobti: Tas baisus turtas buvo priplėštas per daugelį metų J.Balč.
| refl. tr. Š: Karalystę prisiplėšti troško Jrk.
5. refl. tr. gerai užsidirbti, prisilupti: Prisiplė́šė pinigų su krautuve, dabar juokias iš viso svieto Ds. Bene išsimokėsiu skolas, prisiplėšęs pinigų rš.
6. tr. jėga pritraukti: Prikišau šlapią ranką pri gelžies, tujau ir priplė́šė Vvr.
| refl. tr.: Ką savęspi plėšti, prisiplė́šti KII129.
7. tr. judinant prikelti, prižadinti: Mane šįryt anksti priplė́šė Skr. Iš vakaro šnibždasi šnibždasi, o rytą priplė́št negali Akm. Septynių metų mane priplė́šdavo pri žąsų Vdk.
| refl. tr.: Kai prisiplėšęs jį įėjau, tai buvo a dvylekta, a pirma nakties LTR(Vdk).
ǁ refl. prisikelti: Visai be reikalo teip anksti prisiplė́šiau Sn.
8. refl. dirbant privargti, prisikamuoti: Su linais prisiplė́šia par dieną Jnš. Ir po virtuvę prisiplė́šia Jnš.
9. tr., intr. smarkiai, daug ko pridaryti: Na, ir priplė́šei (pririekei) tos duonos! Gs. Priplė̃š (pripūs) vėjas lietaus Vvs. Vėjas pri̇̀plėšė lietaus Arm. Daug alaus priplė́šiau (prigėriau) Šd. Kašelę priplė́šiau (priroviau) baravykų Slk. Priplė́škit žolių ir įmeskit kiaulėm Upt. Išleisk karves į kiemą, tegul priplėšia (priėda), kiek nori Pn. Tokioj pievoj karvė netruks priplė́št (pripešti, priėsti) žolės Ėr. Nuginsma miškan, kur daug žolės, tai galvijai priplėš, priplėš ir suguls, o mes riešutausma Ob.
| refl. tr.: Labai geri linai – nugi prisiplėšė gerai Žml. Misliji, kad, nuejęs miškan, tai teip ir prisiplėši [grybų] Sdk. Prisi̇̀plešia (prisiskina) riešutų pilnas terbas Žml. Nuejo in tą kelmyną, prisiplėšė (prisirovė) kelmų, šakų, prisinešė, pasistatė būdą BsPIII207.

×razplė́šti (hibr.) tr.
1. perplėšti: Ažkliuvau čvieko gurbe, tai ir razplėšiau nažutką Dgl.
2. atimti gyvybę plėšiant, sudraskyti: Mes būtum juos (vagis) razplė́šę Švnč.
suplė́šti (saplėšti B) tr. K
1. H sudraskyti, suplėšyti:
^ Piktiems šunims visad suplėšta oda LTR(Žg).
| refl. N.
ǁ nuardyti, nuplėšti: Suplė́št [reikia] šitą seną [stogą] Nmč.
2. susmulkinti plėšiant, sutrinti: Kultuvais kulia, tai kokis žolyniukas liks, o mašina suplė̃š – an vėjo išeis Nmč.
3. rupiai sumalti: Girnos seniai kaltos, tai rugius pusiau suplė́šė Ml.
4. Lnk suarti (plėšinį): Suplė́šdavo muno augume i plėšimą su žambriu Užv. Dirvonus suplė́šėm i trobikę pasistatėm Krš. Suplė́šė suarė visus pašalius Jdr. Medžius nukirtom, suplė́šėm į dirvą Jdr. Šiaip taip suplėšiau pievą Kt.
5. Mžk pakelti aukštyn: Visos ožkos subėgusios ir uodegas suplėšusios klaus: „Ponali, kas rados?“ Vkš.
| refl. tr., intr.: Kam susiplė́šei – užsidenk! Šts. Susiplė́šk aukščiau sijoną, ar nematai, kad padelkos į vandenį merkias?! Vkš.
6. N sudėvėti, sunešioti, sudraskyti: Padaviau naujas kelnes, pažiūriu – jau suplėštos, tik šviečia visos, ir gana! Ds. Merga kai žardas, bet ir rūbus suplėšia, kai an karčių Ds. Parnedėl čebatus suplė́šiau Ktk.
^ Močia kešenius suplėšia nešdama vaikam, o vaikai – kavodami nuo močios Skdt.
| refl.: Per metus daug marškinių susiplėšia Ds.
7. CI332, P plėšikaujant įsigyti, sugrobti: Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon. Kaip suplėšti [turtai], teip ir nueina Kin. Suplėšusys tenai nepaseikamą grobį, į Rygą parvežė S.Dauk. Daugybes imtinių sugavęs ir neišsakytą lobį suplėšęs, grįžo jau namo S.Dauk. Laimėjo butą ir anų suplėštus skarbus Jrk37.
8. smarkiai ką padaryti: Suplė́šk (suverpk) kietai, bus greičiau Rm. Gražiai jūs suplė́šiat (sudainuojat) ir be mergų! Ktk. Gal vė[ja]s suplė́š (supūs) lytų? Prk.
| refl. tr.: Pusžales vaikai susiplė́šę (nuskynę) uogas Vn.
užplė́šti, užplė̃šti, -ia, ùžplėšė
1. tr. įdrėksti, sužaloti: Ažplėšiau ažuplėšą [nagos], ir užtvinko Ds. Nesirūpino tada, kad užplėštas medis iš lengvo džius, ir tai sunaikins kelerių metų žmogaus triūsą LzP.
| refl. tr.: Užsiplė́šiau pirštą Lp.
2. tr. atimti gyvybę plėšant, sudraskyti: Jau ir vėl vanagas ùžplėšė dvi vištas Btr. Tai ne vanagas, kad vištos nežuplėšia Rod. Jo bandos nei vieno gyvulio [vilkai] neužplėšia LTR(Vrn).
3. tr. Sg jėga užimti, užgrobti.
4. intr., tr. Kb gerai pasipelnyti, nulupti: Ans šmotą piningo užplė́šė bekupčiaudamas Vvr.
ǁ brangiai užsiprašyti: Gal gerai užplė́šė Lp. Jei, tėvulia, ant vienų metelių – užplėšk brangią algelę TDrIV177.
5. tr. sunkiai, vargingai uždirbti: Ans par pirštus viską praleida – ką aš pati viena užplė́šu! Krš. Jos storojos, plėšė, kad tik daugiau užplė́št Bsg.
| refl. tr.: Kruvinu prakaitu užsiplėšiau visa, ką turiu rš.
6. tr. K, Skr pakelti aukštyn, pasikelti (drabužį): Eina ir šeimininkės: gaudo nusilpėlius ėryčius, neša juos sterblėj, aukštai užplėšdamos sijonus J.Balt.
| refl. tr. K: Eina užsiplė́šus skaras, kap durnavota Rdm.
ǁ užriesti, užversti: Galvą užplė́šiu, kap giliai inbrendu Dglš. Toj eina galvą užplė́šus Lp. Išbjuro karvės po dobilus tai tik eina galvas užplė́šę ir neėda Rdm. Guli kojas viršun župlė́šęs (tinginiauja) Rod. Arkliai išsistovėję, tai, kap išleidau gert, tik užplėšė uodegas ir pabėgo Rdm. Papūtęs kuodą, aukštyn nosį užplėšęs Ašb.
7. refl. per daug užsigriebti (dirbti): Iš karto per daug užsiplė́šė ir greitai pavargo Jnš.
8. refl. įsigeisti: Dabar užsiplė́šė naujo palto Kpč.
9. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Užplėšk (užduok) tu jai diržu, tai nereiks be reikalo verkt Rdm. Gali dasvijęs užplė́št (smogti), tada ir turėkis! Vlk. Tu jam gerai užplėšk! Lp. Bernai kad ùžplėšė (uždainavo) – miškas skamba Ėr. Kai užplė́šia dainą vakarais, visi šunes kaukia Srv. Jie kai ažplėšia dainą, tai net gražu klausyt Vžns. Kad jau užplė́šė, net laukai skleidėsi Šv. Gal užplė́ši kokią dainikę? Krš. Muzikantai kaip užplė́šė (užgriežė), tuoj visi suėjo vidun Sb. Kai tik aš įėjau, užplė́šė polką Jrb. Ažplėšk savo armonika Ds. Tu užrikai, užplė́šei, kur aš beki̇̀šuos! Krš. Negalėjau arklius užplė́šti (staigiai užsukti) Alk. Užplėšei, užplėšei (užvalgei) lašinių ir eik Jnšk. Duok ir mun bent vieną dūmą užplė́šti (patraukti) Tv. Palik ir man galelį užplė́št dūmo Ėr. Užplė́šk iš muno pypkės keletą dūmų Užv. Duok porą dūmų užplė́št Ktv. Mama, vaikas kroka, duok tešmens užplė́šti (juok. pažįsti) Krš. Vos užplė́šiau (užkėliau) maišą ant aukšto DŽ.
| refl. tr.: Lapái – an arklio užsiplė́šė (užsikėlė) ir neša Lkš. Užsiplė́šė centnerį rugių ir nunešė į malūną Bd. Žabūnas čirkštelėjo žiebtuvėlį, nykščiu pridengęs cibuką, užsiplėšė dūmą rš.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (90)

privirpė́ti

susègti

antlė̃kti

išlė̃kti

palį̇̃sti

užlė̃kti

apveizė́ti

dagáuti

įgáuti

paišplė́šti