Termino paieška - perdurti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (79)

nérti

Apibrėžtis

2 nérti, nẽria, nė́rė
1. tr. Gr, Krp, Grz, Vžns daryti nėrinį, tinklą; megzti: Ana su virbalais nẽria juostą, pirštines J. Mano bobutė moka gražias pirštines nérti Tl. Mokėjau nérti visiaip: i su virbalais, i su tamburka Ms. Sesuo dienas naktis néra i néra pančekas Trk. Ana greitai nera: besiveizant tura gatavą pirštinę Vvr. Ana moka raštuotas juostas nérti Slnt. Ji nẽria tinklą Lnkv. Užpakaly išgirdau tokį ūžimą, tartum būtų dirbęs koks tuzinas mūsų mezgėjų su neriamomis mašinomis J.Balč.
2. tr. suimti, sudėti rankas sukabinant pirštus: Nerdamas rankas, jis brūkštelėjo žiedą, kurį jam buvo užmovęs ant piršto žynys J.Balč.
3. tr. sukabinti, sujungti sudūrimo vietoje: Trobos kampus, rąstus nérti DŽ.
| refl.: Sprandas nerias su nugarkauliu tam tikrais sąnariais Blv.
| Kas žino, kiek tenai yra upių upelių, kurios su kita kita nerias ir skaidos S.Dauk.
| prk.: Laimė ir nelaimė tvirtai nerias (siejasi) su sveikata ir liga Blv.
ǁ daryti, statyti sukabinant atskiras dalis: Jau kluoną čia nẽria Dkšt.
4. refl. vienytis, jungtis: Mozūrai, mirus kunigaikščiui savo, ėmė nerties su kryžeiviais, savo bendrais S.Dauk.
5. refl. darytis vaisiui, megztis: Jūsų kopūstų galvos sunkiai nẽrias Sdk.
6. tr. mauti ant ko iš virvės, siūlo ar pan. padarytą kilpą: Ne megzte megzk, ale nertè užnerk virvę prie kobinio šienveržio, prie karties galo, prie botkočio J.
nertinai̇̃ adv.: Šniūrą nertinai̇̃ užnerk Lkv. Nertinai̇̃ užsinėriau šaliką ant kailinių dėl puikumo, ne dėl šilimos Šts. Su užnarve žuvis nertinai̇̃ gaudėm Šts.
7. refl. juostis (prijuostę): Tau, tokiai mergei, tokiu kvartūgu nérties nepristovia Plt.
8. tr. K kišti (koją į avalynę): Neriu kojas į pakeles, kurpes R. Kojas į kurpes nerti N.
| Eik, kumelę nérk (kinkyk), važiuokim! Pc.
9. tr. lupti, dirti: Pavasarį nẽria kai karvėm (kai nustimpa) Ėr.
| prk.: Neria (greitai velka, traukia) tuos baltinius nuo kūno Krm.
| refl. Jrb: Skūra nẽrias nuo kupros Jnšk.
| Jei kaulai nèneras, košaliena nėkai, turi gerai pavirinti Krš.
10. intr. prk. versti brangiai mokėti, plėšti: Kas tik gali, tas prisispyręs nẽria nuo tų biednų žmonelių Kair. Ten už viską dvigubai nẽra Krš.
11. refl. mesti odą, kiautą, kailį; lįsti iš odos, kiauto, kailio: Dabar kaip tik neriasi vėžiai rš. Pagaliau šeštąjį kartą neriasi vabzdys iš savo kailio: iš lėlelės išlenda visa plaštakėlė rš. Nertis iš išnaros Grž. Nértis iš odos BŽ81.
| prk.: Nérkis iš žiupono (nusirenk), ba jau laikas Šk.
12. refl. prk. stengtis, plušėti: Par šienapjūtę bare ims nertis išmušt pirmas pradalgį Antš. Jis pats par save nė́rėsi ir įsikabino į aukštesnį mokslą Ėr.
13. intr. Sv, Km, Krš, Krkl, Vdžg smarkiai suduoti, mušti: Kad nė́rė su botagu par galvą! Skr. Nérk par galvą pagaliu – neis ant javus [arklys]! Ėr. Kad nė́riau snukin tam valkatai Ut.
14. tr., intr. smeigti, verti, durti: Su finka nė́rė į pašonę ir užmušo nekaltą žmogų Krš. Nérk (pasismeik su šakutėmis) daugiau [užkandos] Šd. Anas žu tos palkos paėmė ir kap ner̃s tąj palka juos (velnius) terboj! Pls.
15. tr. kreipti: Ko tu akis neri̇̀ žemyn, jei nekalta? DŽ.
◊ aki̇̀s nérti merdėti: Pradėjo vienkart nérti aki̇̀s Gršl.
iš káilio (iš marškinių̃) nértis labai stengtis: Iš kailio neriesi, kol užaugini gyvulį, o paskui už dyka jį nori gauti V.Mont. Nėrės iš kailio norėdamas pasirodyti išsilavinęs žmogus esąs A.Vien. Tėvas iš káilio nẽriasi kraudamas, o sūnus – griaudamas Jnš. Dirba gerai, o jei dar pataikai, iš kailio neriasi Ėr. Nor tu iš káilio nérkis, niekap negali įtikt Mrj. Tu nérkis iš marškinių̃ i duok Krš.
| Mun ne tokie dar javai būtų. Sakau, gyvenčio aš čia, tad mun viskas iš kailio nertųs (smarkiai augtų) BM380.
iš káilio nértas labai panašus į ką: Duktė tojė pati motynysta, t. y. iš káilio nertà motyna J.
káilį nérti mušti: Tėvas jam káilį nérdavo už mažiausią menkniekį Lnkv.
ki̇̀lpą ant kãklo (galvõs) nérti stumti į pražūtį, žlugdyti: Jie patys neria sau kilpą ant kaklo! J.Paukš. A gal taip žmoguo ki̇̀lpą an galvos nérti? Krš.
kū́lį nérti; I.Simon verstis per galvą.
nuodù nérti griūti: Koja kur klius, tai ir neri̇̀ nuodù Str.
óžius nérti vemti: Suėdė šešius kiaušinius be duonos ir be druskos ir pusę dienos nė́rė óžius Šl.
2 antnérti, añtneria, antnė́rė (ž.) tr. J užmauti kilpą.
| refl. tr.: Šis … ansinėrė virvę ir žemyn nusileido iš bokšto BsPII21.
2 apnérti, àpneria, apnė́rė tr.
1. aplink nerti, apmegzti: Juostelių kraštai būdavo apneriami arba apsiuvinėjami spalvotais siūlais rš. Rankšluosčių galai pinikais apnerti rš. Pjauk guzikus lauku ir duok mun apnérti Slnt.
2. numegzti visiems, apmegzti: Motynai reik vaikus apnerti, aplopyti Šts. Senoji ir àpnera, ir apsiūna, marti leka į darbus Rdn. Reik šeimyną apnérti Grg. Saviškius apnė́riau, svetimims nenersu Krš.
| refl.: Iš tų kelių avikių mas apsi̇̀neram Krš.
3. Ėr, Rs apgauti: Apnė́rė gerai tas cigonėlis tas šeimininkes Šmk.
2 atnérti, àtneria, atnė́rė tr.
1. Š atpalaiduoti kilpą: Karvę pakartą atnė́riau Prn.
| refl.: Siūlas atsinėrė nuo verpstės ir pūkšt žemėn Prng. Kada atsinera strangas, arklys nebgalia traukti Kv.
2. atjungti, atpalaiduoti ką sukabintą, prijungtą: Atnérka šitą rąstą, gal da nesupuvęs Slm. Ji atneria rankas, vieną palieka ant kaklo rš. Mergytė krisdama greit laivelio tvėrės, bet šelmis bernelis rankeles atnėrė LTR(Slč).
3. brangiai paimti, nuplėšti: Už vienas kelnes [siuvėjas] penkis litus atnė́rė Kair.
◊ [ir] káilį atnė́ręs (į ką); į (kieno) káilį atnė́ręs Krtn labai panašus į ką: Jos vaikas į tave ir kailį atnėręs I.Simon. Į tėvo káilį atnė́ręs Plng.
2 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė tr.
1. įmegzti nėrinį: Plačiau įnérk tų mėlenųjų siūlų Krš. Nerdami stačiakampį tinklą, ant pritvirtinto kaspinėlio užneriame vieną akutę, į kurią įneriamos dvi sp.
2. R, Užv įverti: Virvę įnérk į kobinį J. Įnérk siūlą į adatą J.Jabl.
3. K, Lkč įmauti, įkišti: Kojas į kurpes įneru MŽ.
| Pavalkus rasi įnértus į žambį, jei vaikiai latrai Šts.
| refl.: Įsineru į kurpes R. Anksti rytą atsikėlus, į kurpužes įsinėrus, tekina tekina per didį dvarelį LTR(Alvt). Ak, kiek sykių Krizas, į vyžas įsinė́ręs …, po prastu savo stogu nei lakštingala čiauška K.Donel.
| Pats in plėškę insi̇̀neria (įsikinko) ir aria Kt.
ǁ refl. greitai užsivilkti: Į drabužį kokį įsinérti J. Dar nežinojai, kuo būsi, – gal dar akėt grįši, atgal į sermėgą įsinersi Mš.
4. įsigilinti, įsitraukti: Abudu sėdėjo pasilenkę ties staleliu, įsinėrę į darbą rš.
5. Lp įsmeigti: Erelis trilypis – dvigalvis, baltasis, juodai geležinis – įnėrė į širdį nagus B.Sruog.
| prk.: Įnėrusi akis į knygas gilių giliausiai susimąstydavo rš.
2 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. tr. Pvn išmegzti, numegzti dalį nėrinio: Išnėrę kelias eilutes, vėl pridedame akių skaičių sp. Išnersiu lig galo virbalą ir nebnersiu daugiau Šts.
2. tr. išmegzti raštuotai, padaryti raštą nėrinyje: Tavo pirštinės gražiai išnértos, išrašytos J. Ìšnera muno pati gražiausias pirštines End. Mokėjau gražiausiai viską išnérti Krš. Tuos raštus lengva išnerti rš.
3. tr. pagauti, ištraukti užneriant kilpą: Kitas su ašutiniu naru lydekas išnera Kal.
4. tr. R, Š atmegzti, atrišti:
^ Džiaugas kaip mazgą išnėręs KrvP(Skd).
5. tr. Švnč atleisti, atpalaiduoti ką sujungtą: Ko užsėdai, jaunoji, ažu stalo, kam sunėrei rankeles, kam nuleidai akeles? Išnerkie rankeles, užkelkie akeles Prng.
| refl.: Maž pasikeltų šiaurus vėjulis, dai maž išblaškytų baltą pieskelę, maž išsinertų grabo lentelės Tvr.
6. tr. N, J, Ėr išnarinti, išsukti: Koją išnė́riau šokdamas per ravą Švnč. Abi išnértos kojos Švnč. Išnė́rė pirštą OG102.
| refl. tr., intr.: Dūko dūko su vaikais, kolei koją išsinė́rė Užp. Skausmas buvo toks didelis, atrodė, kad kaulai išsiners rš.
ǁ išlaužti: Su visa šaka išnė́rė Krš.
7. tr. iškelti, užlaužti, atstatyti: Jau ans galvą išnė́ręs, sprandą išvertęs Kin. Kumelys garsiai prunkštė išnėręs galvą, žvingčiojo rš.
8. tr. K išvilkti, išmauti: Šis kaži kaip išnėrė sermėgą ir išspruko iš nagų meškos BM385.
| Petras greitai išnėrė kumelę iš pakinktų, sėdo raitas, ir visi ristute leidosi kaimo link V.Myk-Put.
ǁ intr. išsivilkti, išsimauti; išsiauti: Išnėręs iš jupelės, išspruko iš trobos M.Valanč.
| refl.: Išsinėręs iš drobulės, išspruko iš jų rankų M.Valanč. Plušėjo visi, išsinėrę iš kailinių, nes darbas buvo nelengvas sp. Arklys išsinėrė iš padargų – prastai pakinkytas Šts. Išsi̇̀neria šuo iš lenciūgo Grd.
| Iš klumpių išsinė́rė (nebenešioja), su batais eita Šv.
9. intr. ištrūkti, išsprūsti: Išnėrusi iš jo rankų pabėgo rš.
| refl.: Ungurys man iš rankos išspriūdo, išsinė́rė KII160. Vaikas išsiner̃s (iškris), saugok Brš.
| prk.: Kad jūsų noras, vakar naktį iš burnos išsinėręs, būtų išpildytas BM87.
ǁ refl. prk. išsisukti, išsivaduoti: Veiza tik, kaip pragumą gauti išsinérti [nuo darbo] Plt. Išsinėrė, išsispurdulo iš skolų Šts. O yra daug tokių ligotų lietuvių, besistengiančių išsinerti iš lietuvystės V.Kudir. Jis vienu tuom užimtas yra, kaip iš nelaisvės išsinert rš. Iš senųjų pripratimų nė kiek neišsinėrė rš.
^ Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti KrvP(Mrj).
10. tr. pašalinti, numauti odą, nulupti: Išnertus vėžius duoda paršeliams dėl ėdrumo, i pradeda eiti į kūną Šts. Vilkas avinui kailį išnė́rė PP77. Reikės tave papjauti, iš kailio išnerti Vnž.
ǁ išpjauti, išrėžti: Išnė́rė diržą iš nugaros tam seniui (ps.) Btg.
11. refl. intr., tr. nusimesti odą, kiautą, kailį, išlįsti iš odos, kiauto, kailio: Ta gyvatė išsinėrusi puiki pana (ps.) Dr. Žaltys savo odą išsi̇̀neria, iš savo odos išsi̇̀neria KI17. Išsi̇̀nerias gyvatės, bluzganą numeta Grd. Sutikau septynias stirnas, į visas šoviau, ir visų oda išsinėrė, liko ant vietos, o mėsa nubėgo BsPIII300. Iš lėliukių išsineria drugiai rš. Linai turi atsiklojėt, ka išsinertų Ar.
12. suktu būdu išvilioti, išgauti: Nu munęs arkliuką išnė́rė Ll.
13. tr. prk. pavogti, pačiupti: Ką tik čia buvau pasidėjęs, o dabar nėra – išnė́rė jau koks velnias Skr.
14. tr. prk. išgerti, išmaukti: Iš karto išnérk [vaistus], i viskas Krtn. Išnérkite kokį stiklą giros Gdž.
◊ iš káilio (skūrõs) išsinérti labai stengtis: Onytė dėl šito berno tai ir iš káilio išsiner̃s Užp. Gatavas iš kailio išsinerti, kad tik laimę už uodegos galėtų nustverti KrvP(Drsk). Dirba, rodos, ten jis iš skūros išsiners LTR.
iš kiáuto išnérti Ggr mirti.
káilį išnérti Pc primušti, išlupti: Išnérk gerai tu jam káilį Alk.
káilinius išnérti (kam) apgauti: Tu mun kailinių neišnersi, pažįstu tavi Šts.
kū́lį išnérti išsiversti per galvą: Gandrą pamačius, reikia kūlį išversti (išnerti), tad didžiai palankus patampi LTR.
2 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. tr. Užv, Slnt, Krkl numegzti: Ar nunérsi man gražias dvigijines pirštines? Rt. Reik vaikiams pirštines nunérti Grg. Nunė́riau nertinį, tik apkaklės neančdėjau Mžk. Nunertas tinklelis paprastai dar išsiuvinėjamas rš.
| refl. tr. Alk: Ką tu gausi vaikį, kad nė pančekos nemoki nusinérti! Tv. Nusinėrė šilko tinklą Sab.
ǁ megzti, nerti (dalį): Tik dvi aki nunėriau, ir nulūžo [adiklis] Lp.
2. tr. nurišti, kas buvo užnerta: Karvė jau palaida laksto, gal jau lenciūgą nunėrė Ut. Nunérk botagą nuo botkočio Grž.
3. tr. pagauti užneriant kilpą: Su naru nunėriau lydeką Šts.
4. tr. B, R, Rm, Pc, Bsg, Vlkv nuleisti, nudelbti (galvą, akis): Galvą nunėręs jis papasakojo savo paskutinių metų gyvenimą rš. Jau tu ir eini nunėręs galvą, lyg švino pripiltą Lkš. Eina galvą nunėręs kap veršis į karvę KrvP(Alvt). Dilba, kurs akis nunėręs kaip vagis J. Mane sutikęs akis nunė́rė kap šuo Alk. Kap nunė́rė akis žemyn, tai nekilstels Plv. Vos akis nunėriau (nukreipiau dėmesį kitur), jau ir prapuolė Pgg.
5. tr. Dkš nulupti, nudirti: Nunérk šuniuo kailį ir prikišk šiaudų, ka išdžiūtum Slnt. Daktaras tik mulkt ir nunė́rė mano piršto odą Skr. Nunė́rė pilkujui zuikeliui skūrelę Čk. Skūras nunérdavo nu liepukų i pydavo vyžas Erž. Nunėrė kaip kaušą visus niežus Šts. Uždaviau gyvatynės, ligonas nunėrė visus plaukus, bet pagijo Rt.
| refl. intr., tr.: Nuo kojų nusinėrė oda rš. Tol čaižė, kol šiam nusinėrė nugaroje septyni jo odos diržai rš. Dar tu nenušėrei sau bėro žirgelio, dar tu nenusnėrei balneliu[i] kailelio LTR(Srj).
6. tr. nuvilkti, numauti: Par galvas suknutes nunérsim Skr. Nunérsu nu kupros nučiupęs savo švarką Krš.
7. refl. nusimesti odą, kiautą, kailį: Nusinėrę vėžiai ir puntagalviai yra pagrindinis lydekos maistas rš. Vikšrai kelis kartus nusineria rš.
8. tr. prk. apgauti: Ale tai nunė́rė, numaudė žmogų arkliais mainant Pg. Tas pirklys gražiai tave nunėrė J.Balč.
9. tr. prk. pavogti: Kas būtų vieną dešrą nunė́ręs? Grž. Nelaikyk čia tokių daiktų, o tie, besisukinėdami čia, nunérs tau ką Lž.
10. intr. persmelkti, nudiegti: Nusgandau, net pentysna nunėrė Vlk. Iš tos bailos kūnas nunė́rė šiurpais Vlk.
◊ gálvą nunérti užmušti: Tas laidokas pasigėrė, tuoj jam galvą nunėrė LTR(Pkr).
[gyvám] káilį (×skū̃rą) nunérti primušti, prilupti: Jei piktumu gyveni, tai lenkis iš tolo, kad pagavę nenuner̃tų káilį Dkš. Taip padirbus, tėvas káilį nuner̃tų Krš. Tėvas jums už tai gyviems kailį nuners rš. Gali skū̃rą nunérti su kančiuku J. Gyvam skūrą nunerčiau Rmš.
káilį nunérti Pj išnaudoti, engti: Dvare komisorius įmano žmonėms kailį nunerti Žem.
káilinius nunérti primušti: Aš tau kailinius nunersu už tokį keikimą! Krš.
nósį nunérti nusiminti: Vaikai, nunėrę nosis parkiūtino namo rš.
sprándą nunérti (nusinérti) užsimušti: Tas vaikas dar ir sprandą nuners belaipiodamas tais suolais LTR(Klp). Vos sprando nenusinėriau par tokius kelmynus važiuodamas Šll.
nuo šliùrių nusinérti Šv mirti.
2 panérti, pàneria, panė́rė
1. tr. kiek pamegzti: Kiaulių leku šerti, panérk, Janike, už muni Krš.
2. tr. pritvirtinti užneriant ant ko: Nintys panértos an pakojų Štk.
| refl. tr.: Kad karvės daug pieno duotų, daryti taip: Joninių rytą labai anksti, prieš aušrą, paimti nudėvėtą šluotą, pasinerti senu pančiu ir vilkti per kaimyno pievas (priet.) LTR(Br).
3. tr. KI557, Lkš, Žlv nuleisti, nudelbti, panarinti: Kur tu, panė́ręs akis, niūrinėjai? J. Šiandien jis piktas, žiūri akis panė́ręs Skr. Panėrė akis kaip vagis LTR(Jnš). Panertų̃ akių – negali pažint Mrj. Ko vaikštinėji, galvą panėręs? Krsn. Atsisėdo ant slenksčio ir panėręs galvą, veidą paslėpęs rankose davė valią ašaroms LzP. Panėrusi žemyn galvą, ožka įsibėgėjus puola drąsiai net stipresnį gyvulį rš. Bulius dar žemiau paneria galvą rš. Nepanerk veidą tavo žemyn SE149.
^ Gana gerti, reik ir akis panerti VP15. Gerk ir akis panerk LTR(Pp).
4. tr. nukreipti aukštyn (sustingusias akis), pastėrinti: Kaip baisiai panė́rė akis! Kal. Akys panértos – mirs Šts. Kiti, ant žeme pakritę, akis į dangų panėrusys, sustingusias rankas keldamys, atlydos klūkė S.Dauk.
5. intr. suklupti, nugriūti: Kai aš blogom kojom, greit pàneriu Ml. Kur koja kliūva, ir pàneri Ml. Arklys, eidamas nuo gurvolio, kai panėrė nostrikas! Prng. Tu, arkleli, alkanas žagrėj pagriuvai, ir aš išbadėjęs panėriau žemėn Prng.
^ Arklys an keturių kojų i tai pàneria Ml.
6. intr. prk. brangiai imti, lupti, prašyti: Dabar paner̃s už agurkus Pc.
◊ aki̇̀s panérti mirti: Maža valgius, nemiegojus, akis tuoj panėrė LTR(Ms). Gėrė gėrė ir akis panėrė flk.
2 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. klumpant, griuvinėjant pareiti: Nosia led parnė́rė (apie girtą) Lp.
2 pérnerti
1. tr. iš naujo nerti: Išardyk pirštinę ir párnerk Krš.
2. tr. perverti: Pernėrė per skylutę virvę rš.
3. tr., intr. perdurti: Durtuvu pérnėrė pilvą Š(Dglš). Kaip davė su peiliu, teip ir párnėrė kiaurai Srv.
| Raudoni saulės spinduliai pernėrė pilkuosius rūkus rš.
| prk.: Kap žugieda, tai per širdį pérneria (graudu, jaudina) Rod.
4. tr. Jnšk, Lnkv suduoti, uždrožti, užtvoti: Nelįsk, dar parners kas pagaliu kaip šunį! Paį. Aš jam kada nons nugarą párnersiu Vdk. Gal kas párnėrė, kad šlubuoja Kair.
2 pranérti, pràneria, pranė́rė tr.
1. kiek pamegzti, padaryti nėrinio pradžią: Pranėriau to nerinio kelias eileles tik paveizėti, ar tiks raštas Šts.
2. neriant pradurti, sužeisti: Pranėriau pirštą su aštriais virbalais, skauda pirštas Šts.
2 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė tr.
1. KlvrŽ primegzti prie vienos nėrinio dalies kitą: Prinė́riau naujas letenas prie senų blauzdų, prie čiurnių J. Juk kad netingėtumei, ir mano pančekoms galvas priner̃tumei Užv.
ǁ primegzti nėrinį prie ko: Nėriniai prie krašto gali būti prineriami ar atskirai nunerti prisiuvami rš.
2. Šln numegzti tam tikrą kiekį: Kiek gali tų pirštinių prinérti? Krš.
3. SD304 pririšti, prikabinti užneriant kilpą: Lušnapantis – prinérti drobynai prie rūčko Brt. Dviem mažesniems varpams jau prinėrė visai naujas virves rš.
| refl. tr.: Prisinė́riau naują botagą J.
ǁ refl. įkliūti į kilpas, įsikilpoti: Ištraukia kilpas, prisinėrusias žuvų LTsIV289.
4. pririšti, prijuosti (prijuostę): Kas čia būtų, kad aš kvartūgą pasisiūčio pri̇̀neramą (ne ant kaklo kabinamą) Plt.
| refl. tr., intr. J, Vvr, Plng: Aš manau, prisinerk skaistesnę prikyštę S.Čiurl. Prisinérk pryjuostę, kad nesusiteptumei Ms. Grėbėjos basoms kojoms, kvartūgus prisinė́rusios Plt. Dum prisinérs kvartūgum Šts.
5. sujungti, suvienyti: Tie veikalai … neesti atliekančiais ir pačiose persunose priimtais aba persunump prinertais SPII213.
| refl.: Iž aplinkstovių, kurie prisineria (prisijungia, siejasi) ir prieg veikalamus mūsų randasi SPI28.
6. prk. daug prisiplėšti brangiai imant: Pinigo priner̃s visi Pc.
2 sunérti, sùneria, sunė́rė
1. tr. mezgant išnerti drauge: Užbaigiama nerti tinklą taip pat suneriant po dvi paskutines akutes į vieną sp.
2. tr. suvartoti mezgant: Vilnas sunėrėm į nerinį Šts. Daug vilnų išeina – dvim porom [pirštinių] sùnera nemažai Krš. Valė suverpė siūlus i sunérs KlvrŽ.
3. tr. padaryti kilpą: Sunérsiu iš virvių kilpą Skr.
4. tr. sumauti, sukišti: Pirštines į kupetą sunérk, kad neprapultų nuo kita kitos J.
| refl. tr.: Taip galvodamas, rankas į rankoves susinėręs, spūdino namo Žem. Nevaikščiosi, rankų kišenėsna susinėręs rš.
5. tr. suimti, sudėti rankas sukabinant pirštus: Sunė́rė rankas ant galvos ir žiūria Jrb. Mirtinai išsigandęs, sunertas rankas spaudžia prie krūtinės S.Čiurl. Skurdžiai verkė panytėlė, rankeles sunėrus (d.) Paį. Sunértos baltos rankelės, smėliu užpiltos akelės (d.) Slk. Nesuneriu rankų nuo darbelių Kp.
| refl. intr., tr. Prng, Gdr, Km: Susinera rankas i nepraleida [vestuvininkų] Vn. Ėjo susiglaudę, susinėrę rankomis LzP. Daktarai susinera rankas i veizas, ligoną apstoję, o negydo Šts.
6. tr. SD452 sukabinti, sujungti sudūrimo vietoje: Lauke sunėrė maniežą su keturiais dišliais ir lenktiniu skribulu ant viršaus J.Balt. Langų rėmai privalo būti sandariai sunerti kampuose rš. Sùneria tokius keturius pagalius ir sienas – ir staklės Gdr. Vyrai sunėrė (surėmė) pečius ties karties tvirtagaliu ir ėmė sukti karuselę rš.
| prk.: Siunčiu eiles „Pavasaris“ mano kaimyno, nors josios kur ne kur menkai sunertos TŽIV406.
| refl. SD210: Koja sugijo, kaulai susinėrė, žaizda išnyko Blv. Apatinis žandas susineria su kaukole rš.
| prk.: Nemunelis susinera su upe Mūša S.Dauk.
ǁ padaryti, sustatyti ką sukabinant, sujungiant atskiras dalis: Medinę triobą gali per dieną sunérti Ėr. Jau sunėrė klojimą Ktk. Iš pagaliukų suneria rėmelius rš. Krosnis sunertà iš akmenų Šd.
sunertinai̇̃ Trobų rentimas sunertinai VĮ.
7. tr. susidaryti vaisiui, susimegzti galvai: Kartais kopūstų lapai užauga, o galva nesunertà Rk.
8. tr. suvienyti, sujungti: Visi, savo karius sunėrusys, ketino su lietuviais kariauti S.Dauk.
| refl.: Mindovė norėjo lig nesusinėrusius tuos Lietuvos neprietelius nukariauti S.Dauk. Susinėrė užsienyje priešrauplinė draugija Blv.
^ Susnė́rė kap Naviko jaučiai (labai susibičiuliavo) Knv, Kls.
9. tr. suverti: Sunérti ant ko NdŽ.
10. intr. Skr suduoti, sušerti: Sunėriau su vyte katei Ggr. Sunérk pusberniuo par sprandą Ll. Sunė́rė į sprandą gerai, i nutilo Krš.
11. intr. suklupti, sugriūti: Po pačiom durim sunė́riau Lp. Dabar tep slidu, kad galima lengvai sunért Lš.
◊ aki̇̀s sunérti užsimerkti mingant, užsnūsti: Tik sunėriau akis, ažna girdžiu – kas rėkia Vrnv.
rankàs (rankàs kójas) sunė́ręs (susinė́ręs) nieko neveikdamas: Ar gali žmogus rankàs sunė́ręs sėdėti Krš. Tai ką, sėdi, rankàs susnė́rus, eik daržų ravėt! Vdš. Sėda rankàs kójas susinė́rę Krš.
žiáunų nesunérti nesusičiaupti: Visą naktį iškosėjau, net žiáunų nesunė́riau Užp.
2 užnérti, ùžneria, užnė́rė
1. tr. padaryti kilpą mezgant: Nerdami stačiakampį tinklą ant pritvirtinto kaspinėlio užneriame vieną akutę sp.
2. tr. Lp, Šln užmauti, užtraukti, suveržti kilpą: Netoli trobos jis sustabdė arklį, užnėrė vadžias ant tvoros mieto rš. Melžėja moka suvaldyti: užneria virvę ant smakro taip striukai, kad gyvulys negali nei iš vietos pakrutėti Blv. Tvirtai užnerk votagą ant votkočio Krkl.
| Visų neišžudysi, liks kas tau virvę užners (pakars) sp.
| refl. tr., intr.: Durnelis prisplėšė karnų, nusvijo virvagalį, veršiuką užsinė́rė ir išmiklino turgun (ps.) Prng. Paversk kėdę, įsvadink Marelę, užsinėręs diržą pavažiok po aslą Žem. Paėmė tą tošį, užsinėrė ant šniūriuko ir užsikabino ant kaktos BsPII130. Užsinérk už kojų virvę Všn. Tas gaspadorius virvę užsinėrė ant kaklo ir pasikorė BsV319. Užsinera zuikis užnarvė[je] ir nebgyvas Šts.
| Nebuvo kas paprotina, i užsinė́rė virvę (pasikorė) durnelis Jnš.
3. tr. pagauti užneriant kilpą: Kur parmatomas vanduo, gali lydeką užnérti Pln.
4. tr. užvilkti: Ar jau gali sakyt, kad aprėdytas, jei švarkas užnértas? Skr.
| refl. tr., intr. Klvr: Paėdęs, šiokį tokį škurlį užsinė́ręs, i gerai Krš.
ǁ refl. tr. užsijuosti: Užsinė́riau kvartūgą i eisu ešerių skusti Pln.
5. tr. LTR(Lb) uždėti rankas už ko sujungus, sukabinus pirštus: Kam užnėrei baltas rankas už galvelės savo LTR(Skm).
6. refl. užsimegzti vaisiui: Agurkai jau žydi, mačiau – vienas ažsinė́ręs Mlt.
7. intr. Skr, Krš užduoti: Su diržu smagiai reiktų užnérti už tokias kalbas Ll. Ilgai nesibark: užnérk su rykšte, ir klausys Vdžg. Jau aš tam snargliui tai užnérsiu par snukį Vdk.
8. intr. griuvinėjant, klumpant užeiti, užlipti: Kap pasgėriau, tai ir an kelmo ažnė́riau Prng.
◊ ×lenciū̃gą už lū́pos užnérti (kam) Upt sugauti, sutramdyti.

Daugiau informacijos

parnérti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

privérti

Apibrėžtis

vérti, vẽria, vė́rė KBII162, K, I, Š, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L
1. tr. Žln smeigti, besti: Durklą vė́rė tiesiog į širdį NdŽ. Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą]? Vrn. O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s Dg.
ǁ Mrj prk. pakišti: Vė́rė špygą į panosę ir nubėgo Dkš.
2. tr. durti kiaurai, persmeigti:
^ Tokis skausmas, kap adata vertái odą, siūtai Mtl.
ǁ skaudžiai, dirginančiai veikti jutimo organus, rėžti, smelkti: Sykį buvau įsukęs didžiąją lempą, tai net akis vẽria Ob. Jis žengė vis tolyn ir gilyn, tik Petrą labai stebino, kad dauboj nėjo tamsyn, bet vis šviesyn, ir pagaliau šviesa net akį ėmė verti J.Balč. Šaltà, vė[ja]s kiaurai vẽra Krš. Blaškomas veriančio, draskančio vėjo, netrukus visai išsimušiau iš jėgų rš. Už nugaros pasigirdo veriantis riksmas – ne riksmas, veikiau beviltiška aimana rš. [Sargybinio rago] veriantį aidą – nejaukų, nesmagų, pakartojo šilai, mėnesiena gili J.Aist.
veriamai̇̃ adv.: Šuo užkaukė pratisai, veriamai rš.
3. tr. Gmž besti kuo, norint įdurti, persmeigti: Vė́rė jį peiliu į pečius NdŽ. Vė́rė juos ietimis iš šonų NdŽ. Tai žmona vyrą vė́rė peiliu, tai vyras [žmoną] Kpč.
| prk.: Susirinkusiųjų žvilgsniai vėrė jį kiaurai J.Balt. Kaip aš būsiu, kaip toks baisiai nuogas veriančioj visatos akyje K.Brad.
ǁ intr. smeigti, mušti (smailiu): Jei tu man lazda, tai aš tau šakėm versiu LTR(Jz). Eik, ba kap vérsiu kokiu daiktu – atvirsi Pv.
| prk.: Kab vė́rė nosin [vaistų kvapas] Rud.
ǁ intr. atlikti bedimo judesį, kyščioti, bedžioti, baksnoti: Nosia vẽria vẽria karvė, neryja Klt.
4. intr., tr. skverbtis, smigti (apie diegiantį, duriantį, smelkiamą skausmą): Skausmas į sąnarį vẽria Klvr. Mane šiurpas vẽria NdŽ. Man in koją kad vẽria skausmas, tai negaliu atsistot Nmn. Dyguliai mane vẽria ir kaip su peiliais mausto J. Verulys teip vẽra, ka nebepaeitu LKT88(Vž). Kai ima galvą skaudėt, tuokart veria per akį P.Aviž(Švn). Kaipo mano vainikėlis, kad tokis dieglužėlis in šonelį ver̃tų (d.) Rdm.
ǁ ppr. impers. [K], DŽ2 labai (ppr. duriamai, smelkiamai) skaudėti, diegti: Netikusi, visus narius kaip vérte vẽra Krš. Mun vė́rė par slėpsnas Kl. Staiga ima verti per akį, gelti kaktą, smilkinį, žandą, dantis EncIX140.
ǁ tr. perimti (apie didelį skausmą): Šią naktį ka vė́rė galvą, ka vė́rė, mislijau, ka mirsu Tv. Naktį atsibudo: – Ui, ui, muni dura, muni vẽra Sd. Pryširdis vaiką vẽra žemėn Šts. Tulžis vẽra i nūvera i gyvolį, i žmogų Lkv.
5. tr. duriant, bedant ką įkišti, įverti: Kiaulei dratą vẽriam, kad neknist Kzt. Aš drato nèveriu, kad i paknis [kiaulė] kiek, lovį iščystysiu Klt. Reiks paršam vért grandys snukiuos, kad neknistų JT307. Ka čiaukšno[ja] [kiaulė], užnėrei šniūrą i vérk drotį Brs. Niekad nebeisiu! – mykė, šnirpštė sau Juzis, kaip bulius, grandį į šnerves veriamas J.Paukš.
6. tr. perduriant, perkišant per ką mauti: Grybus, būlo, vẽriam anta raikščių Drsk. Kotų nevérdavo, [grybo] kotas kaip ir medinis, kai sudžiūsta, neskanus Všn. Veria ant siūlo [tabako lapus] ir neša ant užlų dūmuose išsistovėt J.Balt. Virbalas sienoj pakabintas, ir vẽriam laikraščius Pl. Yra ir veriamųjų mašinų [tabako lapams] J.Krišč. In šakalio vérk, pasvilinsi [vištą] Klt. Ką veikia mama? – Obuolius vẽria Sml. Surištas vantas veria dešimtimis LEXXXIII113. In meškerės vẽria kirmėlę, slieką Aps. Čia bus siūlas karoliam vért Slm. Vaikams uogeles an smilgos vė́rė i nešė – vaikai tėvų nemato Rdn. Kiti rinko žemuoges ir vėrė kaip karolius ant smilgų K.Saj.
| prk.: Y[ra] daug [mokytų], gali ant siūlo vérti, o visi latrai Šts. Būdavo, veriu kaip karolius vieną frazę prie kitos rš. Šit ir sėdi merga ant rugienių šiaudų ir veria metelius (apie senmergę) J.Balt.
^ Verk neverk an šakių šūdą, jis vis tiek drimba LTR(Srj).
ǁ smaukti, mauti: Žarną ant šakalio vẽria ir išverčia Dgp.
| refl. NdŽ.
| prk.: Pieminims viskas an vieno virbalo vė́rės – čia vargai, čia džiaugsmai Rdn.
7. tr. KzR, Gsč, Pns kišti taikant į ąselę ar kokią kitą angelę: Ant nūmonės siūlą veri̇̀ į adatą Lkv. Ilgai į adatą verù, reik akinius skirties Krš. Liuob į siūnamą adatą vė́rėm [lininį siūlą] i siuvom Krp. Vérk siūlą adaton, ašiai žabala, nematau Ant. Akinius tik nešioja, kai siuva ar adaton vẽria – ore nenešioja Klt. Verti gijas į nytis J. Na, ver̃ (verk) adaton (siūlą) LzŽ. Jug vieną siūlą vérsi į vieną nintį Plt. Padaryta šimtas siūlelių, ir vẽria skietan Aps. Tiek be miego, pasilenkiau [į skietą] vérti ir užmigau Krš. Samplėšinis [audeklas] – paprastai veri̇̀ veri̇̀ į kiekvieną skylelę Krtn. Vienon nytelėn veri̇̀ juodus, o kiton – baltus [siūlus] Plvn. Ir pasku rieti į stakles, veri̇̀ į nytis Kv. Apmeti an tų mestuvų, veri̇̀ i audi Vg. Jeigu nori biskį margiau, tai kitaip reik vért, o jeigu teip lygiai, tai kitaip veri̇̀ LKT192(Snt). Į nintis vẽrant reik kėravoti Štk. Į skietą veri̇̀ po du siūlu, tas jau įprasta Bsg. Už kriaučiuko netekėsiu, verti siūlo nemokėsiu LTR(VšR). Pakraščiuos [vyžos] apivarą gi vérdavo, kilpas palikdavo pakraščiuos Žb. Vyžo[je] yr tokios ąsos, į jas vẽria apivaras Jrb. Dešinysis virbalas veriamas į tris akis ant kairiojo virbalo iš dešinės į kairę, ir išmezgama pirma paprastoji kryžminė akis rš. Ponas numovė žiedą nuo piršto ir pradėjo verti, kad tas audeklelis lįst par žiedą LTR(Rš).
| prk.: Nu o ten (kariuomenėje) tai nesiterleno daug. Lamdė kaulus, kad braškėjo, per balno kilpą vėrė kailiadirbiai viršilos M.Katil.
ǁ parengti siūti įkišant siūlą: Juodus akinius užsidėjo i vérs adetą, vérk be akinių Trk. Adatą veriu pusė valandos, kol įveriu Šd.
| refl. Š.
ǁ kaišioti apmatų siūlus rengiant audeklą: Aš jau skietan veriù OG89. Pati vė́riau nytysna Btrm. Vẽriam nytėsa siūlus Azr. O sunku vért: bovelna labai plona, kolei inknebinės Aln. Kaip jau nytys[na] suveri, tada veri̇̀ skietan Kp. Veri̇̀ par keturias [nytis], tada lengviau išmint Alz. Atskiria posmus, veria nytysna, skietan ir audžia Pv. Subėgam visos [merginos] ir galvojam, kaip čia vért, kaip čia aust Sk. Surietei, tada vérti į nytis reik Žeml. Vérk į nytis, vérk į skietą, mun neteko su tais siūlais painioties End. Kad nemoki skietan vért, eik, mergele, kiaulių šert DrskD232.
ǁ sukaišioti apmatų siūlus į nytis: Vẽria pardien raštus i iš staklių nesikelia Klt. Dabar veriù audimą šitokiu raštu Kt. Būčio jau audeklą beveranti̇̀ Plt. Nu o į nytis tad y[ra] tie raštai verami̇̀ Trk. Eglele vẽria ir audžia Ml. Audeklą vérti dabar retoji merga temoka Kl.
| refl.: Trinytis kiteip vẽras Krtn.
8. tr. R303, MŽ406, D.Pošk, J.Jabl daryti (atidaryti arba uždaryti) (duris, langą, vartus, skrynios antvožą ir pan.): Verk duris, kol atversi J. Geležis durų veriama SD1212. Duris vérk – uždaryk, jeigu ataviros; atadaryk, jeigu uždarytos A.Baran. Tėvas temstant neramus vėrė prieangio duris J.Ap. Kaip tiktai duris vėrė trobos, tei ans pirma jo įlėkė į trobą DS115(Šmk). Kiekvienas saklyčios duris vėrė nedrąsiai Vaižg. Girgžda durelės veriamos (d.) Jnšk. Dureles vė́riau, žodį kalbėjau (d.) Rod. Antri gaidžiai giedojo, dureles [dukrelė] vė́rė (d.) Sn. Versi dureles, kad negirgždėtų, šluosi aslelę, kad nedulkėtų LTR(Kz). Klėties duris vėriau, kepurėlę kėliau LLDII233. Aš nevė́riau svirno durelių, aš nevožiau margųjų skrynelių JD900. Ei, mergužė, jau daugiau negersiu, nė karčemos durelių nevérsiu JV85. Kiek tu tankiai skrynę versi, tiek tu graudžiai verksi KlpD52. Kiek skrynę vérsuot, tiek graudžiai verksuot (d.) Pj. Kai neversi greitai vartų, gausi kupron dešims kartų LMD(Tvr). Ejau iš daržyčio daržo, vartą vėriau BzBkXV139(1512m.įrašas). Nėr man brolyč[io] varteliams vért BzF24. Močiutė tarė užtarydama: neverk, dukrelė, stiklo langelį JV7. Langelis veriamas (sukamas ant vyrių) CII420. Durys pusiau vẽramos Grdm. Troba buvo labai graži, pusiau veramos durys, abipusiai aukšti ir plati langai LC1883,39.
| prk.: Būk pats savim, duris pats laimės verk rš. O jis (sapnas) jau čia, jau veria mano langus B.Braz.
^ Ne vartų vẽra, ne subinės rauka (apie netvarkingą žmogų) Krš. Atvažiuoja dažnai vaikai? – Kur tau, durų nèveria… Rdš. Nèveria durų – eina ir eina kavalieriai! Lp.
| refl. Š: Ji mato – durys vẽrias Tlž. Tai vėrėsi aukštai prielangio durys Vd. Sugirgždėjo baisūs uždarai, vėrėsi durys Žem. Veriasi geležiniai vartai ir gaižiai girgžda surūdijusiais vyriais M.Katil. Vėrėsi trobų durys, girgždėjo svirtys, giedojo gaidžiai J.Paukš.
| prk.: Dangaus plyšys vėrėsi, didėjo, atverdamas po savimi neapžvelgiamą sniego platumą M.Katil. O vartai, kurie veriasi vienur ir kitur, yra žmogaus širdis. Veria juos valia Vd.
^ Juozapas geras, visiems ateiviams jo durys veras (visus priima) Žlv. Tai jau žemė vẽrias, kai tu šneki (baisius dalykus sakai) Skdt.
9. tr. Kair darant duris (langą ir pan.) spausti: Vérti koją, pirštus, ranką NdŽ. Tarp durių vera ranką [, jei girgždėlė joje] Sln.
10. tr. merkti: Visą naktį akių nevė́riau NdŽ.
| prk.: Smego į šieną, o čia iš karto miegas vėrė akis visai nakčiai J.Balt.
11. tr. žioti, čiaupti: Per visas vakaras nèveria nasrų (verkia) Lp. Aš arielkos negeriu, nė lūpelių neveriu LB135.
| refl.: Ir dabar iš džiaugsmo seniams burnos nebesiveria J.Paukš. Teip mun pati burna vẽras, iškentėjau, nesakiau End.
12. tr. prk. skleisti: Ir veria ji baisią praeities paslaptį, kokios nebuvau dar girdėjęs rš.
| refl.: Bangavo kalvos, vėrėsi kloniai, lygumos, apsėtos rugiais… sp. Prieš akis jai vėrėsi daugybė pamirštų vaizdų J.Dov. Net neišmokslintam vaikėzui, klausant Jauniaus, vėrėsi kažin kokie platūs horizontai Vaižg. Prieš jos akis vėrėsi nauji akiračiai, ji jautė stovinti ant naujos žemės V.Aln. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia Vd.
13. tr. daryti, kad atsirastų: Tie amžiai bėga ir bėga kruvini, draskydami senas žaizdas, naujas tau veria [, Lietuva] J.Aist.
| refl.: Kelionėj veriasi ir gyja sopės J.Aist.
14. refl. prk. labai norėti, geisti: An ko tę vẽrias – an trijų valakų žemės (ne mergos reikia, bet jos ūkio) Lp.
◊ ãkį (aki̇̀s Klt) vẽria BM61(Žb), DŽ, Slk žãvi, kreipia žvilgsnį: Tokie gražūs riešutai, kad ãkį vẽria Ėr. Ãkį vẽria obuoliai, kur rublį prašo Slm. Įeik į kriautuvę, ãkį vẽria [prekės] Sd. Bažnyčio[je] to[je] angelai tai net ãkį vẽria Snt. Miškan, būdavo, eini – tai net ãkį vẽria A.Baran. Kalnas kalniečiui labiaus akį veria, neg dirva artojui TS1902,2–3b. Jaunoji buvo graži, kaip piene maudyta, net akį vėrė, į ją pažiūrėjus A.Vaičiul. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akis vėrė savo žalumu A.Vien.
ãkį vérti su pavydu žiūrėti: Vẽria visi ãkį in karvę Dglš. Jis buvo labai skūpus, kad jis an skatiko akį vėrė BsPIV230(Brt).
akimi̇̀s vérti įdėmiai, skvarbiai žiūrėti: Jin vẽria jį tom akim, i gana Lnkv.
ant siū́lo vérti apie (ką) labai švarų, gražų: Kviečius a rugius galėjo ant siū́lo vérti, kaip išpikliavoti Plt. ×
danti̇̀s vérti ant šniū̃ro badauti: Neduok Dieve, kad būtų karas: danti̇̀s ant šniū̃ro reikėtų vért Jrb.
kai̇̃p ant (nuo) siū́lo vẽria sakoma, kai kas ką labai gerai, sklandžiai daro: Pamokslą kad sako – vera kaip nu siūlo Šts. Eita gerai anam kalba – kai̇̃p ant siū́lo vẽra Pln. Ot valgo, kai ant siū́lo vẽria Rod.
kai̇̃p ant siū́lo vẽriamas geras, puikus: Prastų neema rugių, tik kaip ant siūlo veramus Šts.
lū́pas vérti prabilti: Prieš jį nei vienas lūpų nevėrė prš.
nors ãkį vérk apie didelę tamsą: Tamsumeinia, nor ãkį vérk Rod.
[į] ši̇̀rdį vẽria
1. Gs, Šmn kelti skausmą, nerimą, skaudinti: Jūsų gerumas tiesiog man širdį veria J.Balč. Vẽria ši̇̀rdį kaip su peiliais Krš. Net širdį peiliais veria tą atminus Rp. Tos moters vargas tačiau ir mūsų daug kentėjusiai liaudžiai vėrė širdį ir per daug į akis dūrė Pt. Iš visų balsų jam ir šiandien širdį vėrė vaikučių dejonė: ištroškę kaitroje kūdikiai aimanavo vandens A.Vaičiul. Pasigirsta širdį veriantis Butrimienės riksmas K.Saj. Kap tik jis duris patraukė, tai man ir vė́rė širdiñ, kad čia gerai nebus Dg. Jam vė́rė širdiñ, kad tai jo motinos žodžiai Rud. Bandos išalkusios žviegimas vėrė širdį Ašb.
2. jaudinti, žavėti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau; jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
apvérti, àpveria (api̇̀veria), apvė́rė tr. Š, KŽ; Ak
1. veriant, kišant apsukui apvarstyti kuo: Žmonės moka pasiūt tą šepetį [linams], sudeda, kotą padirba, api̇̀veria virvelėm Kp. Api̇̀veria api̇̀veria, aũklėm apveržia tą riešą, tuos autus apvyniotus, ir eina dirbtų PnmR. Nagines apvė́rė, iškapojo skyleles, naginės tai da gražu [vaikams] Vdn. Čia suraukia, čia vat iškapoja iškapoja [skylutes], da užriečia ben kiek, aplink api̇̀veria šikšna [nagines] Kvr. Nuvydavai tuos šniūrus, apsukui apvérdavai, sutaisydavai, suraukdavai vieną [naginės] galą, antrą, kaip reik Sk. Tėtė paraukė nagines naujas, taip apvė́rė su šikšnelėms Klk. Aparų privysiu buntelį aple visą naginę apvérti i da staibiams apvyturties LKT63(Lkž). Antrą kartą naginę gal apverti, jei virpiai neištrūko Trk. Apverk vyžus apivarom Lp. Vyžų iš anksto pripinta, dabar tik reikia apverti ir suieškoti autų M.Katk.
| prk.: Darželį tvoromis tvėrė, mane kalbomis apvėrė Db.
| refl. tr. Kal: Apsivė́riau nagines, dabar galėsiu aut Lnkv.
ǁ refl. apsivynioti, apsinarplioti: Apsivėrė siūlas aple adatos bulę, negaliu beįverti Šts.
2. Imb, Grz apsukui apvarsčius ppr. sutraukti: Reikia apvért vyžus LzŽ. Tai jos (vyžos) nesmunka ir būva šitei apvérta Žb. Liuob nusivys ilgus apvarčius, į adatą įsivers ir į rinkį apvérs [naginę raukdami] Kl. Pavermu apverk, aprauk nagines, ne latviškai, bet apalia siūle Šts.
3. suverti, apvarstyti: Smilgikę apvérsi tatai, apvérsi žemuogėms kaip rožančių End.
atvérti, àtveria, atvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, LL216, L
1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atvérti KII227. Atverta anga ikigal B, N. Atàveria duris ir prašo vidun Sb. Naktimis girdžiu, jis lipa laiptais, atveria duris J.Gruš. Pro atvertas vagono duris į vidų imdavo smelktis bauginanti juoda tamsa J.Ap. Jis langą atvėręs pradėjo švilpt BsPI47(Rg). Išėjo uošvelė, atvė́rė vartelius JV230. Mergyte mano, jaunoji mano, ai, bent atvérki stiklo langužį JV136. O ši trečioji, vis jaunesnioji, vartus atvėrė ir palydėjo KlpD28. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD168. Svirno duris atverdamas, o ir pamačiau savo mergytę KlvD241. Šitie vartai turi užrakinti pasilikti, neturi atverti būti BBEz44,2. Atvėrė tada duris ir ižbėgo Ch2Kar9,10. Duris Jerusalemo neatverkite iki saulei įkaitus BBNe7,3.
| Kodėl mes atveriam duris išduodantiems gyvuosius? J.Gruš. Jau atvertos durys jop ir meilę savo duosti žmogui kožnamui PK115. Atverk vartus tam, kursai tuskena Mž102. Kuris prašo, ima, ir kursai ieško, randa, ir klambenančiam bus atvérta DP221. Tuskenkite, ir bus jums ataverta MT192. Tad išvysite, bau neatversiu aš jumus langus dangaus ir pabersiu jumus peržegnojimo pilnystę BPI352. Kėlės iš smerties Christus, atvėrė mums dangaus vartus Mž264.
^ Anam mergės nė čiukurio neatvérs, ka paaugs į vaikius Sd.
| refl. tr., intr. SD326, H, H157, R, MŽ, MŽ220, Sut, N, M, Š, Rtr, KŽ: Aš duris atsivė́riau K. Tujau ema ir atsi̇̀vera durys Yl. Atsiveria durys, ir įeina vargonininko šeimyna – pati ponia ir šešetas vaikų Žem. Atėjo pas vartus geležinius, kurie vedė miestan, kurie patys jiems atsivėrė GNApD12,10. Trečiojo kambario šalines duris atsivėrę, randa ten tris lovas vienais šilkais parėdytas Sln.
| Pasakyk žodį, ir pilies vartai tau atsivers, ar nori medžioti, ar pažįstamus aplankyti V.Krėv. Paprastiems pagonims tos šventyklos vartai atsiverią tik Mildos šventės dieną A.Vien.
| prk.: Kaip Amerika atsivė́rė, ėmė vyrai bėgti Grd. Ir atsivėrė langai dangaus, ir atejo lytus ant žemės per keturias dešimtis dienų ir naktų BB1Moz7,11.
^ Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia (liežuvis) LTR.
ǁ padaryti įeinamą (išeinamą): Jaunoj, kai atvė́rė skrynią, tai pilna skrynia buvo audeklų Pns. Prieš vakarą kerdžius žardžius atveria ir galvijus namo varo K.Donel1. Ir atvėrę skarbus savo dovanojo jam dovanas, auksą, kodylą ir mirą NTMt2,11. Grabą po tam taip atvėrus ir žemei didei drebėjus, išgąstis apėmė sargus Mž227. Atvėrėme savo maišus ir radome maišų viršuje pinigus Skv1Moz43,21. Turiu jungą jaučių, tris žirgus nušertus ir namelius neskolingus, dėl kožno atvertus LB103. Štai eš jūsų duobes atversiu ir jus, mano žmones, iš jų atimsiu ir jus žemėna Izrael atgabensiu BBEz37,12.
| prk.: Pašvęsk man visus pirmgimius, kurie atveria motinos įsčią Skv2Moz13,2. Vis, kas pirmą kartą augyvę savo atver[ia] (paraštėje pirmadesys, pirmadėlys), tatai yra mano BB2Moz34,19. Tada liepsi pereit Viešpatiesp tą, kas atveria gimdyvę Ch2Moz13,12.
^ Akis užmerk, subinę atverk B.
| refl. intr., tr.: Pratark, žemele, atsiverk, grabeli, kelkie kelkie, mano tėvužėli, renk ma[n] didį pulkelį LTR(Br). Žemė drebėjo ir uolos skeldėjo ir per keturias dešimtis dienų ir naktų grabai atsivė́rė DP179. Atsivėrė dangus, išejo aniolai, sveikindami užgimusį brš. Ėmė atsivėrė kapas, išėjo tas ūkinykas BsPIV32(Brt).
ǁ refl. turėti išėjimą: Seilių liaukų latakai atsiveria į burnos ertmę rš. Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų [kasa] – atskiras organas, atsiveriantis dvylikapirštėje žarnoje 1 arba 2 latakais LTEV354.
ǁ prk. padaryti pasiekiamą, gaunamą: Mirdamas senolis prašo, kad Ponas Dievas atvértum jam kelį į dangų J. Tikim Jezų Christų kėlusį ir dangų atvėrusį Mž244. Tu … atavėrei tikiantiemus karalystę dangaus Mž548. Meile, tu atneši viltį, tu atveri dangų J.Gruš. Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti LzP.
| refl.: O štai dangus atsivėrė jamui, ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo NTMt3,16. Čia jai rodės, kad medžių šakos ties ja prasiskyrusios ir atsivėręs dangus J.Balč. O stojos, kad visos žmonės buvo apkrikštytos … ir meldės, jog dangus atsivėrė ir jos Dvasia šventa nužengė nuog jo kūniškame paveiksle kaipo karvelis Ch1Luk3,21.
ǁ refl. pasidaryti atviram, galimam įeiti, įplaukti: Atsivėrė liūnai ant kelio Ar. Pakalnėj paversmis atsivėrė Ds. Pavasarį atsiveria ežerai ir kūdros J.Jabl. Mūsų vandenys jau dabar kone visur yra atsivėrę taipo, jog čionai jau šiporystė yra iš naujo prasidėjusi Kel1865,64. Žemelė atsivė́rė, o artie suvis nėra kam Krkš.
ǁ prk. padaryti juntantį, funkcionuojantį: Čia balsas iš pat dangaus atvėrė ausis ir akis žmonėms vargdieniams Sz. Atverk visų apkurtusių ausis! Ns1832,1. Atverk kietą širdį, jeng Christus per žodį nū ing tave ineis Mž156. Kada tu širdis mūsų atversi, o lietum dvasios šventos užliesi, duos kožną čėsą didybę vaisiaus PK185. Iš to parmaniau jūsų tvirtą tikėjimą, atvertą širdį ant priėmimo gero mokslo M.Valanč. Viešpats atvėrė jos širdį, kad stebėtų tai, kas buvo Povilo sakoma SkvApD16,14. Tada atvėrė jis jiemus protą, kaip raštą permanė, bylodamas jumpi BPI406.
| refl.: Epheta, tai yra atsiverkis, ir tuojaus atsivėrė ausys jo brš.
2. atversti, atskleisti: Ir atvėrė knygą po akim visų žmonių A.Baran. Niekas neatsirado vertas atverti knygą nei aną veizdėti GNApr5,4. Gulėjo Šventasis Raštas atvertais lakštais prš. Sūdas buvo laikomas, ir knygos buvo atveriamos BBDan7,10.
| refl.: Jos (dulkinės) atsiveria staigiai ir visos žiedadulkės greitai išbyra rš. Lėvens užutėkyje atsivėrė sniego baltumo vandens lelijos žiedas J.Balt.
3. ArchXIII222 atmerkti: Jie akis atvė́rę pamatė KI48. Kuo plačiau akis atvėriau, tuo džiaugiausi žeme labiau rš. Ir kad jau akis atvėrė iš miego savo, persigando, nežinojo, kur ana esanti DS145(Šmk). O Saulius kėlėsi nuog žemės ir atvėręs akis nė vieno jų neregėjo VlnE142. Atgiverk akis o veizdėk, kur tos žymės SE173.
| prk.: Kurtiniai, klausykite, o aklieji, atvérkite akis ant regėjimo DP392.
^ Kad neatvė́rei akių, tai atvérk ausis (sakoma ką pražiopsojusiam) Plv.
| refl.: Kol jis (velnias) visą žemę aplakstė, tas žmogus ir vėl miegta sau lig pryšpiečių, kol jam akys atsivėrė Sln. Plačiai atsiveria išsigandusios jos akys, dirstelia nustebusios į trypiantį prie lovos Aleksiuką Vaižg.
ǁ padaryti reginčiais: Ponas pats akis atveria aklų ir padeda tiems, kurie puldinėja PK101. Tada atvėrė Viešpats Bileamo akis CII168. Ką tu sakai apie tą, kurs atvėrė tau akis (išgydė neregį)? SkvJn9,17. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusiojo akis SkvJn9,32. O buvo subata, kad Jezus padarė purvą ir atvėrė akis jo GNJn9,14.
| prk.: Atverkima (atverk man) akis, idant regėčiau stebuklus ant tavo prisakymų BBPs119,18. Mirštančiam arba maž pirm to akis àtveria, idant didumą ir sunkumą nuodėmių savų dabar pažintų DP165. Ir atvėrė Dievas akis jos, jog išvydo vandenies šulnį Ch1Moz21,19. Atverk akis proto mūsų dėl supratimo garsinimo evangelijos tavo brš. Kurią dieną jūs iš to valgysit, bus jūsų akys atvertos ir būsit kaip Dievas ir žinosit, kas ger[a] ir pikt[a] yra BB1Moz3,5.
| refl. B: Anam akys atsivėrė ir pradėjo gerai veizėti, kaipo pirmu regėjo S.Dauk.
| prk.: Ką norite, idant padaryčia jums? Tarė jam: – Viešpatie, idant akys mūsų atsivertų BtMt20,32–33. Ir atsivėrė akys jų ir pažino jį (Jėzų), ir jis pragaišo MP164. Dabar jau atsivėrė akys dūšios tavo MP120.
4. pražioti, praverti (ppr. burną, lūpas): Jei sučiaupsime ir atversime lūpas, tai gausime priebalsius p, b J.Balč. Gaili nasrai jų atverti, mus tuojaus nor praryti Mž338–339. Išsižioju, burną atveriu R39, MŽ52. Jis atvėręs burną kalbėjo B. Aš tylėsiu ir burnos savo n’atversiu CII518. Lūpas mano pats atverti teikis, o gerklė mano tave visad šlovys PK63. Bei ranka Pono buvo ant manęs vakarą … ir atvėrė … man mano burną BBEz33,22. Kaip avinėlis tyli jį kerpančiojo akivaizdoje, taip jis neatvėrė savo burnos SkvApD8,32.
| refl.: Ir atvė́rės tuojaus nasrai jo ir liežuvis ir kalbėjo liaupsindamos Dievą DP461.
5. Blv pridurti, prakiurdyti, perskrosti: Pradeginimu pūlėjimą atvérti I. Šonas jo (Jėzaus) ragotine yra atvertas DP182. Vienas kareivis atvėrė jam ietimi šoną SkvJn19,34. Laistai kruviną prakaitą ir dabar vėl po numirimui duosi atvert ragotine š[ventą] širdį tavą DP153.
6. refl. prakiurti, pasidaryti žiojėjančiam: Atsivėrė rona B. Nuo išsigandimo jam žaizda atsivė́rė Mrj. Ranka pūliavo pūliavo, o dabar žaizda atsvė́rė Lel. An kojos atsivėrė rona, ir niekap jos išgydyt negaliu Lš. Žaizda atsivė́rė, sarvaliuo[ja] i sarvaliuo[ja] Krš. Žaizda tik užgyja ir vėl atsi̇̀veria Mrj. Votys bet kur ant kūno sąnarių atsiranda ir ilgai stovia atsivėrusios Sln.
ǁ pasidaryti žaizdotam: Pagijęs buvo, naujai plaučiai atsivėrė Grd. Kas bus, kai man atsiver̃s koja? Gs. Gysla atsivėrė ir paplūdo visas kraujais Db. Ne kožnam atsi̇̀veria angina Sug.
| prk.: Begulint i šonai atsivė́rė KzR. Senatvė[je] atsi̇̀vera visi galai (užpuola visokios bėdos) Rdn.
7. pradėti (ppr. susirinkimą įžanginiu žodžiu): Basanavičius … pavakariais atvėrė visuotiniojo susirinkimo posėdžius LTII133. Susirinkimą atvėrė ratelio vadovas prš. Jaunimo draugijos pirmininkas atveria susirinkimą I.Simon.
ǁ VŽ1904,2 įsteigti, pradėti veiklą: Kuomet pirma dailės paroda buvo atverta – mes tik džiaugėmės Pt. Atverta nauja mokykla sp. Atveriami nauji arbatnamiai, ūkio rateliai sp.
| refl.: Kada vidurinė mokykla atsivė́rė po karo, ta reikėjo mokėti [už mokslą] Krž.
ǁ duoti pradžią: Palydovai atvėrė naują radijo ryšio technikos epochą rš.
| refl.: Jau kad bjaurus [laikas], jau kap pasaulis atsivėrė, nebuvo Kpč.
ǁ refl. Jrb rastis: Greit atsivérs darbų: dobilai pjauti, šienas vežti Užv. Kaip būs bulbės kasamos, atsivérs bobums darbų Krš. Tai kitoj vietoj nauja bėda atsiver̃s Rmš. Atsiveria raudų dainos LTR(Ds). Tuomet atsivėrė prie vargo dar ir širdelės skausmas Žem. Greit nugins sniegą i atsivérs darbai Krž. Suskutus bulbes, kiti darbai Joneliui atsivėrė: kiaules luobti, karves pagirdyti Žem. Liepos pradžioj atsivė́rė šilumos Rs. Rugpjūtis kai atsivérdavo, tai vyrai pjaudavo, o moterims reikdavo rišt ir statyt Svn. Atsivėrus pavasariui, ir kelmo šaknyje pabunda gyvybė L.Dovyd. Su kryžeiviais naujos ir kruvinos karės atsivėrė S.Dauk.
8. padaryti matomą, nepridengtą: Viskas atverta kaimynui: pažiūrėk, palygink ir – nori pavydėk, nori pats pasitempk rš. Naujas rašytojų veiklos perspektyvas atvėrė ir besikurianti kino meno sritis rš.
| refl.: Jis regėjo, kaip kops į kalną anapus Vištyčio ežero, kaip sustos po didžiąja pušimi ir kaip prieš jį apačioj atsivers slėnis, kur jis praleido gražiausią savo vasarą A.Vaičiul. Staiga prieš akis atsiveria bekraštė pieva, kurioje vos vos linguoja ramunės J.Mik. Pagaliau krūmai pasibaigė, ir priešais atsivėrė apleistos žvyrduobės J.Avyž. Didingi vaizdai atsiveria keliautojui sp. Įkvėpiau giliai ir suspaudžiau krūtinę, kad ji nedunkčiotų taip, lyg baigiant kopti įkalnėn, už kurios tuojau atsivers mano numylėtos namai M.Katil.
| prk.: Tiesa atsivėrė tik po kelių mėnesių A.Vaičiul.
ǁ padaryti žinomą, suprantamą, atskleisti: Bet to kitaip žinot negali, tiektai kad jiemus (kunigams) àtveria sielą per tikrą pasisakymą DP204. Jėzus atvėrė jiems išmintį CII719. Būtų su kuo išsikalbėti, gal kitaip tada. Tačiau kam ji gali atverti savo paslaptis? V.Bub. Klausytumbime nuog jų (kunigų) žodžio Dievo, atvertum̃bim jiemus sielą mūsų per nužemintą pasisakymą DP329. Didžiuojantiemus, lepūnamus o nevertiemus nenorėjo atvert slaptų savų, kurias apreiškė mažiteliemus DP92.
| prk.: Kalbėjo su mumis ant kelio, raštą mumus atverdamas BPII19. Aš tik tau visas širdies gelmes atversiu J.Aist. Apdainuodamas gamtos grožį, poetas atvėrė paprasto žmogaus dvasios gelmes rš.
| refl.: Maironis čia atsiveria kiek kita savo talento puse rš. Justinas atsivėrė jai ir pasakojo apie savo šeimą A.Vaičiul. Aukštaičių bajorai, anksčiau už žemaičius lenkų įtekmei atsivėrę, … bene vardu tiktai („litwini“) tesiskyrė nuo lenkų bajorų LTI510. Netyros ir šiurkščios sielos negali atsiverti filosofijai rš.
9. perskirti, padaryti su tarpu: Atvėrė jiemus Dievas dangaus marias šiteip, jog vanduo iš abijų šalių stipriai stovėjo kaip mūras ir anys sausa koja ėjo ant grunto marių BBJdt5,10.
| refl. LL214: Žemė atsivė́rė, i ta bažnyčelė nuejo į žemės gilumą (ps.) Yl. Kaip jau gerai sutemė, sako toj duktė: „Žemele sieroji, atsiverk!“ Tuo žemė atsivėrė, ir ji nugramzdėjo BsPIV279(Brt). Rodės jam po kojų žemė atsiversiant Sz. Ne vienas žmogus ant lauko pagelbos ieškodamas prapuolė atsivėrusioje žemėje IM1862,24. Žemė atsiver̃s, seserį prarys BM202(Grnk). Kad atsivertų siera žemelė, aš prakalbyčiau savo močiutę LTR(Ilg). Tiktai visados šaukė jop … prašydami, idant žemė atsivertų o parodytų jį aniemus veikiai MP134. Atrakino duris karaliaus uždraustas – tuo atsivėrė pekla, velniukai iššoko bėgiot po visą karališką dvarą BsPIII27(Nm). Kad ji prie tų akmenų prieidavo, tai vėl atsivėrė akmens ir vėl buvo stuba BsPI12(Rg). Kalne, atsivérk! Jrk76. Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota P.Klim. Totverisi žemė ir tepagimdi išganytoją DP502. Ir štai dangus atsivėrė ties juomi NTMt3,16. Per tavo pūtimą atsivėrė vandenys BB2Moz15,8.
ǁ prasiskirti, atitraukti tolyn: Kelis kartus teip žengę, atveria tą skritulį (ratą) ant aukuro pusės Vd.
| refl.: Paskutiniu du ištiesia po vieną ranką gelmėn [scenos], iš kur jiems (veikiantiems asmenims) duoda rankas atsivėrę mažu du skrituliu Vd.
ǁ refl. Ar prasiverti kiaurymei (apie ką žiojėjantį, gilų): Upies akys dar nebuvo atsivė́rusios [pavasarį] Trš. Kad žemė išpijusi, tai maivos atsi̇̀veria J. Ledas visą laiką traškėjo, trūko, aižėjo, atsiverdavo dideli plyšiai K.Bor. Šliūkšterės vandenį iš klumpio – už mylios, už antros ežeras atsivėrė Vaižg. Kelkitės ir varykite iš čia arklius, nes greit čia atsivers ežeras LTsIV608.
| Vieškelis atsivė́rė, pasidarė ežeralis Pln.
| prk.: Bet tos nesuprantamybės nėra tokios dažnos; dėl jų iki šiolei dar nėra atsivėrusi bedugnė tarp vieno ar kito lietuvių kalbos ploto K.Būg. Tarsi stengdamasis užkišti atsivėrusią spragą, pats rašė rš.
^ Iš kur Dievas tura kantrybės: i žemė tokims neatsi̇̀vera, i žeibai nenuplieka Krš. Suriko surikęs kaip beprotis, rods žemė atsivérs Krš. Pašoko išsigandęs, tartum žemė po kojomis atsivėrė J.Avyž. Kad tave atsivė́rus žemė prarytų! Ds.
◊ (kam, kieno) aki̇̀s atvérti padaryti (ką) suprantantį, daug žinantį, apšviesti: Dievas atvėrė jam akis ir parodė jo klaidingus kelius I.Simon. Šventajam vyskupui Aukščiausias anksčiau atvėrė akis negu mums V.Krėv. Mums tu akių atvert neprivalai! Vd. Meilė staiga atvėrė akis, atkimšo ausis rš. Žmogau, akis atverk, brangvyno jau visai negerk Kel1856,168.
ãkys atsi̇̀veria Snt aišku, suprantama pasidaro: Atsivė́rė ãkės po laiko Krš. Atsivė́rė i man po čėsui ãkys Klt. Kaip apsižanijau, tada atsivė́rė ãkys, ale jau po čėso Kv. Akys atsivers, kai bus per vėlu I.Simon. Sesuo kai ištekėjo, man (jaunesniajai seseriai) tada ãkys atsivė́rė (pradėjau eiti į šokius, su bernaičiais kalbėtis) Brž.
bùrną atvérti DŽ imti kalbėti, prašnekti: Jis bijo burną atvert Mrj. Ko tyli, ar negali burnõs atvért? Gs. Jis meluoja, kaip veik jis tikt bùrną àtveria KII38. Jin teip nė burnos neatvėrė, ir numirė paryčiui Jnš. Katrie kojų nekelia, ir tie bùrnas àtveria Čb. Nelauk, daugiau neatvérsu burnõs Ub. Par visą metą burnõs neatvė́riau Grd. Ana ant munęs daugiau bùrnos nebatvė́rė Plt.
dùrys atvértos galima, sudarytos visos sąlygos: Sukti, smaukti daba dùrys valdininkams atvértos Rdn.
lū́pas (nasrùs) atvérti imti kalbėti, prašnekti: Ka ans tau lū́pas atver̃tų, ka negerai! Krš. Vaikis nė lūpų neatvėrė, gavęs par ausį Šts. Lū́pų aš žentui i neàtveriu, labai jis negeras Grnk. Tuose kanonuose kad nors kas būtų lūpas atvėręs apie moteris – niekas Blv. I ana, gyvatė, ne lū́pų neàtvera Trk. [Jėzus,] atvė́ręs nasrùs savus, mokė juos bylodamas DP532. Ir [Asarijas] atvėrė nasrus (burną) savo, meldėsi ir bylojo BBDan3,25. Nes piktadėjas savo nasrus atavėrė ir neteisum liežuviu mane apiriejo PK86. Tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Todring Povilas š[ventas] išminties Dievo prašo, idant galėtų teisiai nasrùs savus atvert DP319. O atvėręs nasrus savo mokė juos kalbėdamas Ch1Mt5,2. ×
peklà atsivė́rė Ds kilo barniai: Kolei jos nėr, tai ir tyku, atejo ir vėl peklà atsvė́rė Skdt. Nė tavęs neliks i mums peklà atsivérs Lnk. Čia peklà atsivė́rė, važiuosme dangaus ieškot (juok.) Btg. Marikė nutylėjo, nes žino, kad pasipriešinus visa pekla atsivers: kai pašėls ponia, nebebus galo Žem.
prãgaras atsivė́rė Graž prasidėjo, kilo barniai: Pas mum namuos tikras pragaras atsivėrė Užp.
rañką atvérti duoti, dalyti: Savo dosningą rañką atvérti KI584. Dosnią ranką kaip atveri, tada visi esme pasotinti MŽ239. Atverk ranką maloningą antgi kožno ubago Mž389. Atveri tu ranką tavo ir pasotini visus gyvius pasimėgimu Vln37. O kada ant jų atveri rankas savo, est pilni viso gero PK35. Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo MKr42.
snùkį atvérti menk. imti kalbėti: Kad ir kojos nepakelia, ale snùkį àtveria (nedirba, bet šneka) LKT200(Plv). Kas ir kulnų nekelia, ir tas snùkį àtveria Gdl.
ši̇̀rdį atvérti DŽ1, Lbv atvirai išsipasakoti, būti atviram: Aš tau àtveriu ši̇̀rdį Dgp. Aš neturėjau kam širdiẽs atvért, pasidžiaugt vaikais Ad. Tavo atsivertimas jai duoda drąsos atverti savo širdį J.Balč. Buvai visados man tikras draugas, ir tik tau galėjau savo širdį atverti V.Krėv. Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau A.Vien. Pats net mane palaužei ir privertei atverti širdį K.Saj. Prieš ją atvė́rus savą širdẽlę vargelius pasakoja DrskD197.
širdi̇̀s atsivė́rė pasidarė atviras: Aloyzas pritarė galvos linktelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis I.Simon.
žaizdà atsi̇̀veria nj. apie sielvartavimą: Kap prismeni visa, vėl širdy žaizdà atsi̇̀veria Kb.
žaizdàs atvérti kng.
1. išsipasakoti nelaimes: Ir kaimynai atvėrė vienas kitam savo žaizdas P.Cvir.
2. priminti ką nemalonu, skausminga: Vis dėlto laiško naujienos atvėrė tėvo ir senutės širdyje gilias žaizdas P.Cvir.

žõdį atvérti Graž prabilti, prakalbėti: Nė žodžio neatvėrė ir mirė Ggr. Mergaitė prieš tėvus žodžio neatverdavo Vlkv.
įvérti, į̇̃veria, įvė́rė BŽ45
1. tr. Lp įdurti, įsmeigti: Invė́rė peilį meitėliui ir papjovė Dg. Invė́rė peilį, ir negyvėlis Drsk. Slenkstin adata invérta Nč. Pripuolė Zubrys ir invėrė [briedžio] kaklan stipriąją smeigeną V.Krėv. O tas veršis papjautas, peilis rūron invértas (d.) Dg.
| refl. tr.: Kojon stiklą insivė́riau Kls. Jaučiu, kad man daigo papadį: buvau insivė́ręs pašiną Rdš.
2. intr. persmelkti, perimti: Sopulys invėrė in šitą šoną Dg.
3. tr. duriant ką įkišti: Dratą invė́rė kiaulei, daboja in lovelį kiaulė, neryja, subliuško Klt. Nosy dratas invértas LKT366(Mrs). Nosin grindis invérta Pns. Įvérk paršam grandis snukiuos, ir neknis JT336. Paprašė paršui dratos įvért Kp. Siūlelius į̇̃veria, kitas karoliuką į̇̃veria [į ėriuko ausytę] Kpr. Kiti dvi skyluti pradurdavo ir siūliukus įvérdavo [avinukams] Kri. Burute, burute, – už ausies pačiupinėja, – ka virvelė įvertà – tai čia mano avelė (sako trumparegis) Bsg. Žymėdavo [mažus ėriukus], siūliukus įvérdavo ausytėn Žb.
| prk.: Tokiam kuiliuo tik grandį į nosę įvérti! Krš. Išauginai tokį jautį – matyt, darbo neturi, prašosi grandies į nosį įveriamas J.Paukš.
| refl. tr.: Duktė prasidūrė ausis ir įsivė́rė auskarus Vkš.
| Arklys insvė́rė cveką kanopon Vlk.
4. tr. R112, MŽ, MŽ147, Sut, D.Pošk, S.Dauk, K, M, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ veriant įkišti: Įveriu siūlą bulin adatos SD172. Įveriu siūlą į adatą, į nytis N. Įverti siūlą ing adatą I. Añveria siūlą adaton Ad. Tę siūlas anvértas Nmč. Geras siuvėjys už nugaros aždė[jo] adatą i iñveria Klt. Storesnis tus galas, ką jau pramuša skūrą, o čionai, kur siūlas invérta, plonesnė toj adata Sn. Jau nebeantaikau adaton anvért Žl. Kai iñveri [siūlą], tai baika, ale kol iñveri Rk. Antvérk tu man adatą, bo aš pats jau nieko nebematau LKT280(Ssk). Regiu tep, o adaton neañveriu Ml. Adeton sunku invért siūlo Zt. Tų adatų subinės mazilytės: pasiusti gali, kol į̇̃veri Krš. Be akinių, ka reik siūlą į adatą įvérti, sunkiai Krt. Bulia maža, neiñveriu siūlo Drsk. Netropiju adaton invért Mlk. Neiñveriu adaton siūlo, akys jau senos Dv. Įvért mastis Š. Pakraščiuos gi kilpas palikdavo virvelę invért [vyžai] Žb. Į tą pagaliuko skylutę į̇̃veria pantį ir riša karvei ant kaklo Bsg. Šniūrai įverti̇̀, tas arklelis trauka, o žmogus eina ratu Klk. Tą tarankį šieno prikimš prikimš, į kraštus šniūrai būs įverti̇̀, antsidės an pečio i nuneš arkliams į staldį End. Spragelo buoželėn iñveri skūrą ir pririši prie koto Vlk. Į tą laikrodį buvo įvértas diržiukas, tai išsivėrė Jrb. Į keturius lopšio kampus įver keturius šniūrelius ilgus per sieksnį LMD. Ir tę į̇̃veria jau tą rankšluostį į rankšluostinę Plv. O du galu lencūgų invėrė anys ing dvi spituli BB2Moz39,18. Buvau kitąsyk kriaučius, dabar nebmatau adatos įvérti Vg. An savo pastatysiu – vis tiek įvérsiu [adatą] Kdn. Įveriu adatą R264, MŽ353. Inver̃’ adatą Dglš. Visai pamilijai akis išbadysiu, lig adatą beįvérsiu (juok.) Šts.
| refl. tr.: Sena, [o] aš dar adaton insivertáu Drsk. Kad niekaip neįsi̇̀veria Š. Akys privargo, tai sunkiau įsi̇̀veriu [siūlą į adatą] PnmŽ. Įsivė́riau šilkinį siūlą Vl. Neinsi̇̀veriu [siūlo į adatą], kad tave šaut! Pv. Insivért adaton akinius turiu Dg. Da įsi̇̀veriu ir laibutėn adaton Kp. Kad aš mašinos [siuvamosios] neturù, i nelabai tenoriu, sunku įsivérti Grd.
| Aš adatą įsivė́riau K. Įsiverk adatą Š. Su akiniais da vis ir adatą insi̇̀veriu Dg. Reikia pratyt prie darbo, o tai nei adatos įsivért nemoka Pnd.
ǁ tr., intr. KŽ parengti austi (sukaišiojant apmatų siūlus): Ar inverta negerai, ar parišta negerai, kad nesimina teip, kaip reikia Aln. Blakele invérta Aln. Aštuonnytį įvérti ne juokai Lkv. Anvértie moma anvė́rė, aš tik audžiau Ml. Parodė, kap invért, kap pasiet Švnč. Invė́rė abrūsus aust Dglš. Inriečia [audeklą], iñveria nytysen, skietan i audžia Klt. Mokėjau audeklą invért, siūt, turėjau savo mašiną Lel. Paskiau į skietą įvérsi, užraišiosys, tada ausi Žlb. Varlakio [audeklo] nebįver̃čio ir nebužtaisyčio dėl to, ka aną didliai seniai audėm Kl. Po tam iš nyčių tujau į̇̃veri į skietą Rt. Giją įveriu, įvarstau R132, MŽ173. Į̃veria gijas nytysna Ml.
| refl. tr., intr.: Plačiai insvė́rė audeklas Aln. Paskui pati įsivė́riau [audeklą] ir paklodes audžiau Kvr. Audeklą įsidėjau: pati apsimečiau, pati įsiriečiau, įsivė́riau Plt. Įsivė́riau abrūsų austi Krš. Aš pati į skietus nelabai mokėjau įsivérti Žlb.
5. tr. įsprausti: Vaiko neįvérk į duris belėkdamas Trk. Eidamas kačiuko neinver̃’ durysen Dglš. Galvos neinvérsiu durysen? Švnč. Apiputa migla akis ir įvera velnį į durių tarpą Šts.
| refl. tr.: Į duris įsivérsiu, kailį iškaršiu, tai žinos kaip neklausyt Snt. Mušk tu savo vaikus, mušk į duris įvė́rusys Gršl.
paįvérti, paį̇̃veria, paįvė́rė (dial.) tr. duriant įverti, įkišti: Dratų kiaulėm nepaañveria: rausia kiemą Lz.
išvérti, i̇̀šveria, išvė́rė tr. Š, Rtr, LVI828, NdŽ, KŽ
1. išdurti: Išvė́rė akį vaikui Rš. Neskilok su kačergom, da akis katram išvérsi Ktk.
| refl. tr.: Visą poakį išsivė́rė – nematė žibintuvo Kpč. Obelų šakos nenupjaustytos, gali eidamas akis išsivért Klt. Nežiūrėsi, tai vaikas vaikui akį išsiver̃s Dkš. Užsidėjęs rankom akis saugai, kad kur ant sausų medžių neišsiver̃tum akių ar neprasiraktum vidurių Švnč.
2. perduriant perkišti: Išverta buvo grandis meškai par lūpą Šts. Pradeda siūt [velnias] – ištraukia galą drotvos par skūrą ir bėga tris verstus, kad išvertų visą drotvą (ps.) Brž. I vė snukį išžiodė, dratą išvė́rė, primūčijo kiaulį Klt.
3. perkišti: Išvėrė lenciūgą par balkį ir padarė vaikams suopynę Šts. O čia kai labai smulkiai yra, labai sunku beišvért (pinant krepšį) Grz. Teip išverpdavo, kad visą tolką [linų] par žiedą išvérdavo PnmŽ. Jis išvėrė per savo švarko rankoves vadeles, ties kiekviena ranka dar pririšo po virvagalį, mazgus užgniaužė saujose K.Saj.
^ Atlėkė kai išvértas, kai iš badų sietų paleistas Lkš.
4. N, K ištraukti ką įvertą: Siūlą iš adatos išvérk J. Išvėriau siūlą iš adatos, negaliu beįverti Šts. Išvė́riau vieną ievą, i karo Švnč. Bekilodama pirštinę, išvėriau virbalą Lnkv.
| refl. Rtr, KŽ: Siūlas iš adatos išsivė́rė Š. Užgiso ugnis: verpėja da verpia, siuvėja negali – išsivėrė siūlas, negali invert Švnč. Į tą laikrodį buvo įvertas diržiukas, tai išsivė́rė Jrb. Ateik pas mum, sutaisyk da radiją, išsivė́rė tas knatelis Slm.
ǁ Slm palikti be to, kas buvo įverta: Kas išvė́rė adatą?! Ėr. Išvėriau batą, ar besuvarstysiu Šts.
ǁ išardyti įtaisytą, įvertą: Invėrė [audeklą], negerai – vėl išvė́rė Aln. Išvė́riau striūną nuog šulnies Arm.
| refl.: Adata išsivė́rė K. Mėtos nebaigtos kojinės: išsiver̃s virbalai, tada nebesuversiu Aln.
| Išsivėrė žagrė, pasileidau kumelę, eisiu naujos tvėrės Žem.
5. Lž varstant padaryti, sukaišiojant tam tikra tvarka, apmatų siūlus parengti austi: Žiūrėk, kaip išvérta – raštais! Aln. Iš servetos dimu išvértas [raštas] Aln. Reik mokėt visas tas gėles išvért [audžiant rinktinę], daugiau pakojas suraišiot Pšš. Reik mokėti, reik sugebėti jau spardyti, išvérti reik, išspardyti reik Lž.
6. išreikšti: Veikrodis vidutiniasis neišvera savo veikimo ant sykio, bet pats veikiai paliekta S.Dauk.
nuvérti, nùveria, nuvė́rė tr. Rtr, NdŽ
1. perverti, perskrosti: Aš kai bėgau, in šaką nuvė́riau ir razplėšiau visą kaktą Aps. Širdį jam taip suskaudėjo, kad net susiraukė senis, lyg iešmu jį kas nuvė́rė NdŽ. To tik ir lauk, kad nakčia tave už kaklo pasmaugs ar dar iešmu nuvers V.Krėv. Guli guli žalnierėlis, galvele nuverta LTR(Antz). Keistutis krisdamas dar savo neprieteliui žirgą ragotine nuvėrė S.Dauk.
| prk.: Akim nuvė́rė ir nuėjo Dkš. Tasai ją visą nuveria priekaištingomis akimis rš. Jadvyga su priekaištu ir jau beveik piktai nuvėrė tėvą akimis V.Myk-Put. Sargūnas ilgu tiriamu žvilgsniu nuvėrė Adomą J.Avyž. Ji pakurstė ugnį ir baugiu užguito žmogaus žvilgsniu nuvėrė ateivius, tarsi jie norėtų atimti iš jos kažką brangaus ir mielo rš.
| refl.: Nusivérk tu eglės šaka, ne manimi, t. y. nusidurk, kad tu, kur tik šneki, vis manimi pasikandęs J. Mūsų žalmargė nusivė́rė par torą šokdama Kal.
2. nudiegti, pereiti (apie aštrų skausmą): Skausmas nuvėrė paširdžius, mušė į galvą ir užtemdė mintis V.Bub. Jis pasitempia visu kūnu ir staiga skausmingai susiraukia: aštrus dieglys kaip yla nuvėrė strėnas V.Myk-Put.
| impers.: Kap pakėliau maišą, visą vertè nuvė́rė Drsk.
ǁ nusmelkti, apimti (apie jausmą): Mane vėrė ir nuvė́rė [baisi žinia] Lp. Mackevičių nuvėrė šiurpi nuojauta, kad jiedu jau nebepasimatys V.Myk-Put. Dezertyruoji? – skaudžiai nuveria klausimas V.Bub. Skausmingas šiurpulys nuveria Petrui širdį V.Myk-Put.
| impers.: Kap rikterėj[o], tai net mane nuvė́rė Lp. Kai pamatau kraują, tik nùveria mane Dkš. Kaip nuvėrė per širdį, tai tas dieglys ir pasiliko J.Paukš.
| prk.: Šitie žodžiai it kalavijas nuvėrė jį ligi pat širdies V.Myk-Put. O į tave žodį prakalbėsi, tai tu, būdavo, kaip iešmu širdį man nuveri V.Krėv. Jonui per širdį lyg kas užkaitintu virbalu nuvėrė J.Paukš.
3. Vlk užmušti perveriant, nudurti, nusmeigti: O šitas nori nuvert ją Dg. Tas kapitonas pasamdė žmogžudį, kad ją peiliu nuvertų BsPIV204(Brt). Kap tik peiliu nenuvė́rė jos Bgt. Sapnė[je] pasirodė ant tuo pačiu kalnu, ant kuriuo vakarykščiai taurį buvo nuvėręs, didelis vilkas S.Dauk. Ėmė jis peilį ir nuvėrė savo priarką BBTeis19,29.
| prk.: Tankiai išgirsi – gumbas nūvė́rė Lk. Nabagas, klynas nuvė́rė (apendicitu mirė) Ub. Tulžis vera i nū̃vera i gyvolį, i žmogų Lkv.
4. KŽ veriant nutraukti, numauti: Kam tu, vaikeli, nuvė́rei man pusę gintarų nuo raikščio? NdŽ.
5. Grž palikti be to, kas įverta: Paėmęs senąsias nagines nuvérk Lnkv.
| refl. NdŽ: Muno naginės jau nusivė́rė Kal. Nusivė́rė naginė, nebegaliu apsiaut Lnkv.
6. nusmaigstyti: Veik kiekvieno krūtinė ordinais, žvaigždėmis nuverta Pt. Ilgame valgomajame salone sienos verte nuvertos sentėvių atvaizdų Pt.
7. Š nuspausti kuo veriamu: Agatai durimis koją nuvėrė [vaikai] O. Pirštą aš jam nuvė́riau su durims Jrb. Tas nuvértasis pirštas toks negeras, nelankstos Krš. Darė duris ir nuvėrė kačiukui galvą Ėr. Septynius [viščiukus] perėjo, tai vieną durys[na] kūtės nuvė́rė Slm. Aš tą pono myliamą paukštį su durim nuvėriau – paragausme, koki ta jo gardi mėsa bus Sln. Atdaras langas nuvėrė jai pirštus LzP.
| Kiti nuvera nuritina karpas, kiti iškanda Šts. Taipjau galima girgždėlę su žiemelio pusės buto durimis nuverti LMD(Klp).
| prk.: Cvirkienė tiesiog verte nuvėrė durimis nepabaigiamą draugės šneką rš.
^ Nekišk tarp durų: nuvérs liežuvį Šts. Nekiškis kur nereik, nosę nuvérs Krš. Nekišk piršto tarp durių, bo nuvers NžR, Šd.
| refl. tr. Š: Aš nusivė́riau pirštą durimis BŽ173. Darydama duris pirštus nusivė́riau Lnkv.
pavérti, pàveria, pavė́rė tr. Š, NdŽ; Sut
1. įbesti, pasmeigti: Šakes pàveria ir ištraukia iš pečiaus [keptuvę] Kpč. Man traukė dantis, tai kap pavė́rė iš vienos pusės, pavėrė iš kitos pusės Kb.
ǁ prk. pakišti: Susibarė su Ona, tai špigą pavė́rė Rdm. Nosį niežti, špygą kas pavers (juok.) Lt. Reikė pavért špigas po nosia Lp.
2. perdurti.
| prk.: Tojyg tad yra anoji gražyji žvaiždė, … kurios šviesumas ir dangus, ir žemę, ir pragarą paveria DP400.
3. Pns perdūrus pasmeigti: O žmonėms ką anie darė: kur mažus vaikelius, ant iečių pavėrę nešė LTsIV655. Šiaudus kai kabinau, pelė papuolo pavert in šakių Skdt. Kad tik pakliūtum, briedis tuoj paver̃t ragais Ktk. Karvė ragu paverdavo pasipainiojusį ėriuką rš.
| refl.: Vaikinas … ant ekėčių virbalo arba stipino pasivėręs BsMtII195(Mšk).
4. užsmeigiant pamauti: Toks ilgas siūlas, visu pirmu pavė́rė piršlys dvidešimti penkius [rublius] Trk. Blizginėti žuvis su pavertu guziku Šts.
| refl. tr.: Pasivėręs ant karklo porą žuvyčių pareina tėvas P.Cvir.
ǁ užmaunant pripildyti: Teip pavertą siūlą su lapais reik pririšti pri antros kartės S.Dauk.
5. paskersti: Šiandien noriu meitėlį pavért Kvr.
6. S.Dauk perkišant pakabinti, prikabinti: Kaukoles žalčių ir krames gyvačių praurbinusys ir ant siūlo pavėrusys nešiojo ant kaklais savo M.Valanč. Dvejuos an pagalio pavė́rę nešėm žalktį [negyvą] Ob. O užys pautus dėjo: pavérta pavérta visa už tokių siūlaičių LKKXXIX184(Lz). Ant krūtinės jam kabojo švilpukas, pavertas virvele A.Rūt. Spragilgalvė paverta y[ra] an grįžte Šts. Iš skersgatvio išbėgo du žmonės, nešdami ant lazdos pavėrę didelį ryšulį A.Vien.
| refl. tr.: Pasvė́rėm čemadoną in lazdos – lengviau nešt Ktk. Būdavo, nesuvalgai kiaušinelio, neši pasvė́rus turgun Dglš. An diržo pasivérsas tokį odinį su vandiniu ir į tą įsidėsas tą pustyklę Grdm.
ǁ sumaustyti, sukabinti: Barankos pavertos ant virvutės rš.
7. kurį laiką verti, mauti: Veriu karoliukus, še ir tu pavérk Lnkv.
8. įkišti, įverti: Pina vyžas ir padaro ausis apivarom pavért Pv.
ǁ paruošti austi, įverti apmatų siūlus: Negerai paverta, vienoj nyty du siūlai, ė kitoj nė vieno Ml.
9. dideliais dygsniais persiūti, suraukti, sukabinti: Pavermu pavérk sejoną J. Paveramoji siūlė dera visam kam, tik reik siūlų daugiau Šts. Tam kartuo pavė́riau vaikuo kelnaites, kokios būs, tokios Krt. Pavė́riau anai marškinaičius i sijonaitį, toks ten i pasiuvimas End.
| Siūlu pàveria pàveria drūtu [palaidinukes], nebuvo tų gumelių Dg.
10. NdŽ darant duris prispausti, užgauti.
◊ kai̇̃p pavérta Š, NdŽ labai aiškiai: Būdavo lig vieškeliui matau kai̇̃p pavérta Ds. Aplink regis kàp pavérta Dglš. Ot ramioj vietoj gyvenat, viskas matos kai̇̃p pavérta Lel. Iš senybės visa atamenu kai̇̃p pavérta Svn. Žino visa ką kai pavérta Klt. Būdavo girdis kai̇̃p pavérta, o dabar tyku tykiausia Trgn. Pas mum tai kai̇̃p pavérta girdėjos Slm.
| Stovi kai pavérta, gražiai išmegzta Klt.
pérverti tr. K, NdŽ, DŽ1, pervérti, pérveria, pervė́rė Rtr, KŽ
1. N, M perdurti, persmeigti: Veskit pas daktarą – parvertà [koja] smagiai Slm. Rado nežinomą arklį, ir tą pérvertą Grv. Par bulbą párversi su šake [kasdamas] Žl. Ir už karto párvėrė plaučius, širdį i šalin, i gan (mirė) Gršl. Žirklės kiaurai išlindo, laimė, kad paties neparvėrė M.Valanč. Krito ant manęs viršūnė medžio, prislėgė teip, jogei ir pasijudinti negaliu, laimė, kad kuri šaka kiaurai manęs neparvėrė BsPIII3(M.Valanč). Ragotine širdį parvėrė S.Dauk. Tada žmonės atidarė grabą, pervėrė numirėlį šermukšniniu kuolu ir palaidojo nabašnyką miške SI332. Saulas tykojo Dovydą perverti CII548.
| Ir sutikau pirmą kulką – širdelę parvėrė LTR(Klk). Kaip tu manai, kiek šratų pervėrė jo širdutę? J.Gruš.
| prk.: Kaip pervers mane akimis, net kakta užkaito! Žem. Párvėrė aną akimis nū galvos lig kojų Kv. Širdį jo pervėrė kalavijas sopulio DP153. Sutrynimas širdies pavynas paeiti iš grunto ir gilumo širdies, idant pati širdis žmogaus teip būtum teisingai parsodinta gailesiu, kaip antai verte parverta P. Tokie žodžiai jo gerą širdį kaip peiliu pervėrė A1883,14.
| refl. tr. KŽ, Srv: Vaikas pérsivėrė koją su virbu Vrn. Gerai, kad dešinėn rankon peilį turė[ja]u, būtau pats savę pérsivėręs, kap griuvau Kpč.
ǁ perskrosti, pereiti kiaurai: Štai baisus žaibas pervėrė tamsybes Š. Spraga degantys pasausiai, kibirkščiuoja, švysčioja ugnis, o už nugaros juoda, akimi neperveriama naktis J.Paukš. Ūmai perveria erdvę, akimirksniu ją apšviesdamas, skaistus iš kažin kur atlėkęs meteoras J.Jan.
ǁ perkirsti: Perveriamasai, pervėrimo taškas (kuriame tiesė kertasi su plokštuma) Z.Žem.
ǁ (siūlu) sukabinti: Seniau su siūlu parvė́rus [skalbinius] džiovini, kai segtukų nebuvo Mžš.
2. kiaurai pereiti, persmelkti (apie dygų skausmą): Vérte párvėrė skausmas, kaip adata dūrė Krš. Ištinusią koją sulig kiekvienu judesiu nudiegdavo širdį perveriąs skausmas rš. Čia dygulys pervėrė per krūtinę, mergelei ašaros pašoko Žem. Veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos J.Bil.
| impers.: Mun kad párvėrė par ausį! Lk. Širdis pérverta, lygiai yla vis taja duria dieglys Mlk.
pérveriamai adv.: Perveriamai ėmė rėkti kūdikis rš.
ǁ perimti (apie intensyvų jausmą): Jį pervėrė toks skausmas ir tokia teisybė, baisi ir amžina, kad jis užsimerkė, ir visas pasaulis jam apkurto A.Vaičiul. Jo kūną pervėrė šaltis rš. Vėlek apmaudas jį pervėrė Žem. Staiga jį pervėrė gėda ir nuožmi baimė J.Marc. Sukando dantis kiaurai pervertas pažeminimo ir nežinomybės baimės J.Avyž. Kudirka atrodė labai laimingas, tiesiog pervertas džiaugsmo rš.
| impers.: Kiekvieną kartą, kai Grėtė pamato šį vaiką besišypsantį, jai taip keistai perveria krūtinę I.Simon.
3. perkišti: Pilno cebriko vienas nepaneši, lazdą per ausis pervėrus, reikia dviem nešt Lp. Drobę pérveri šiteip, ir išbrūžuojam [per kočėlus] dujai Kpr. Nueini kur, karklų prispjauni, prispaudi tą lotukę, insispaudžia drūtai šiaudai, pérveri žilvitį, pasuki – ir laiko [stogą] Kpč. Atkabinęs grandines nuo kuolų, vedė visus tris [arklius] pervėręs pavadį per kaklininkus M.Katil. Parveramas tiltas yr pastatytas į orą Prk. Virvė párverta yrai, nu jei reik, atleida tą virvę Plng.
| refl.: Reikėjo su medeliu dailiu par aną (šeivą) pársiverti i dėti į šertuvą Kl.
4. iš naujo suverti: Ana aust nori, reikia uždėt nytis ir gijas pérvert KlbX132(Mlk). Eina blakutė per visą audimą, reikia pérvert PnmŽ. Kai reikia pérvert, oi kaip sunku Aln. Ažsigeidė, kad aštuoniom [nytim] pérverč paklotes Klt. Reikėjo tą siūlelį ištraukti iš to skieto i párverti, jeigut negerai sukeitei Lpl.
| Tas [rožinio] šniūrelis padilo, reiks ant kito párverti Brs.
| refl. tr.: Mun reik nagines parsiverti Kal.
5. refl. atsiverti: Vyras matė: dengus pársivėrė – kas par grožybė! Krg. Dangus buvo parsivėręs man laukan išejus Dr.
◊ per káilį pérverti pasidaryti baisu: Nepasiliksiu! – pratarė Martynienė tokiu rūsčiu balsu, net visai policijai pervėrė per kailį Žem.
[per] ši̇̀rdį pérverti Šts skaudžiai paveikti (įskaudinti, sugraudinti ir pan.): Jis ši̇̀rdį párvėrė tokiais skaudžiais žodžiais J. Dabar gi šitie graudūs Alfonso žodžiai pervėrė jai širdį A.Vien. Pérvėrė man ši̇̀rdį, susgraudinau baisiausia, kad kryžio nėra Vrn. Tiek anas man rozų pérvėrė ši̇̀rdį, tiek rozų! Žl. Ši̇̀rdį tik pérvėrė, kai sužinojau [apie vyro mirtį] Aln. Tiek mun par ši̇̀rdį párvėrė, ka jau tura penkiasdešims [rublių] skolos End. Dagilio žodžiai pervėrė Juozui širdį LzP.
pravérti, pràveria, pravė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ
1. veriant persmeigti, perdurti: Ka būt šonan dūrę, būt dūkas išejęs, bijojomės žarnas pravért [išputusiai karvei] Kpč. Tepastato jį vartumpi alba stulpumpi ir tepraver (paraštėje praskverbia) jo ausį yla BB2Moz21,6. Regi jo šoną pradurtą, jo rankas ir kojas pravertas bei kruvinus BPI424. Ir pilvą gelžine šake anai pravėrė Žlv.
| Kai aš jojau in karužę, laimės neturėjau, pirmutinė man kulkelė širdelę pravė́rė (d.) Plm.
2. veriant prakišti: Su vytelėm par grebėstus pràveria, ištraukia par šiaudus ir vėl iš naujo (dengiant stogą) PnmR. Dėžės pusėj, kuri neturėjo lango, buvo pritaisytos dvi stiprios sagtys, pro kurias tarnas praverdavo šikšninį diržą ir apsijuosdavo, kai nešdavo mane ant arklio J.Balč. Vadžios pravertos pro balnelio žiedus rš. Nes pigiaus yra kardielių praverti per adatos bulį nei bagotamujam įeiti ing dangaus karalystę BPI25.
3. K, Sut, N, M, L, Rtr, KŽ, Kv padaryti pravirą, prasklęsti: Aukštinį truputį pravérk Ėr. Pravérk juškas, smirda, sugaus galvą Klt. Pravėrei duris [tvarto], tai vištos lekia akysna Klt. Duris pravė́ręs padabosiu kuokinėj – i namo Aps. Praverkit duris, tegu išeina dūmai lauk Smn. Pravė́ręs dangtį ir parodė miegantį kūdikėlį Jrk84. Nenori tikėt, idant Christus būtų įėjęs per duris užrakintas, bet arba pro langą, arba duris pravė́ręs DP404. Aš pravėriau langelį, ir palengva tvaikas išėjo Blv. Pravėrė antrąsias duris ir išvydo sūnų, susijuosusį kaip eiti ir su kepure Vaižg. Lėkdama per priemenę, pravėrė gryčiukės duris J.Paukš. Pravėręs duris į viralinę, rado katilą nukabintą ir ugnį išblėsusią priežadoje M.Katil. Svirnelio durelės in pusę pravertos LB115. Da nepravė́riau svirno durelių, panelė atsirado JT395. O kaip pravė́riau daržo dureles – užaugusios rūtelės JV841. Da nepravė́riau vario vartelių, jau pasitiko dvi mošytėli JV596. Aš bijojau tamsią naktį langužio pravertie BsO156. Kiek skrynę praversi, muni paminėsi, labai graudžiai apsiverksi StnD25. Pravérk, mergele, langelį, parodyk skaistų veidelį Rtn.
| Kas pravė́rė svirnužį? Kas atdarė duružes? JD970. Sėdžiu po langeliu, žiūrau per langelį, ir pamačiau, kad praverta žirgelio stonelė LTR(Lš).
| refl. tr., intr. K, Š, Rtr: Durys prasivė́rė J. Prasvė́rė duris i daboja vidun Dglš. Jis atsikėlė, prasivėrė langą ir pažvelgė į orą J.Balč. Durys prasivė́rė, įbėgo toks vaikiukas Rdn. Nebesulaukdamos moterys žiūriančios, prasivėrusios duris, į pirtį Sln. Stainios duris prasivė́ręs, bėrus žirgus šėriau JD1010. Liepinis grabelis kad prasvertų, gal mūsų sesutė prakalbėtų (d.) Čb.
| prk.: Prasivėrus parodai davėm jos apžvalgą Pt.
ǁ refl. prk. pasidaryti atviram: Retais atvejais Putinas ir man kiek prasiverdavo rš.
4. Srv pramerkti: Parsisprogęs rytą i nebipravė́ręs akių Krš. Pravėrė plačiai akis ir sustingo it stulpas M.Katil. Pats nesijudindamas jis tik akis kiek pravėrė Mš. Pravėrus akis pamatė prie lovos motiną LzP. Ligonė vargais negalais pravėrė sunkias blakstienas rš.
^ Dar akių praverti nespėjo, o jau su šaukštu už stalo sėdėjo KrvP(Kur).
| refl.: Gelsvi patinę vokai plačiau prasivėrė, ir Gediminas pamatė rudas raiškias akis J.Avyž. Man akys prasiveria lėtai, tingiai I.Šein. Po stambiais antakiais prasivėrė akys L.Dovyd.
ǁ padaryti reginčias: Anys jam tarė: – Viešpatie, kad akys mūsų būtų pravertos Ch1Mt20,33. Jis pravėrė tavo akis brš.
5. pračiaupti (lūpas, burną), pražioti: Ir juokėsi jis lūpų nepraverdamas, tarytum būtų ką įsikandęs J.Balt. Burna sutino, kad nebegaliu nei valgyt, nei burnos pravért Kpr. Daktaras pritūpęs abiem rankom pravėrė [šuns] žiaunas L.Dovyd.
| prk.: Saulės įšildytuose dirvonėliuose geltonus graižus pravėrė šalpusniai rš.
| refl.: Bekraujės lūpos judėjo neprasiverdamos, tačiau jis suprato, ką ji nori pasakyti J.Avyž. Vilko (pavardė) lūpos prasiveria miegūstai šypsenai I.Simon. Prasivėrusios laimėje šypsosi lūpos, atsiminusios pasaką mėlyno lino V.Myk-Put. Gaidienės lūpos prasiveria nekaltai šypsenai I.Simon.
6. refl. Rtr, Č prasiskirti: Susyk prasivė́rė kalnas Jrk76. Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivė́rus … pražudytų? K.Donel. Ir prasivė́rė žemė, ir pradingo [karčema] amžinai (ps.) Kv. Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu J.Avyž. Kai dėžutę mesi, ežeras prasiver̃s Vrt. Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs Vaižg. Tetrenkia į mane perkūnas arba teprasiveria ir teįtraukia mane pragaras! V.Aln.
7. refl. KŽ atsirasti: Jonukas metė samtį – prasivėrė didelis ežeras LTR(Srj). Akis šaltinio prasivėrė R120, MŽ157. Šulinio akis prasivėrė N.
| prk.: Prasivėrė lietuviams plati darbo dirva rš.
8. refl. N pratrūkti: Prasivėrė rona B. Gumbai visur pažandėse, apie ausis prasivėrę, varva Pt.
9. pradėti: O šitą veikalą stato Kaune valdžios teatras, net praveria juo vaidinimo vakarus Vd.
| refl.: Po kviečių prasiver̃s vasarojai, o be darbo vis nebus Gž.
◊ (kieno) aki̇̀s pravérti padaryti sąmoningą, suprantantį: Tautos atbudimo dienos pravėrė ir mūsų akis rš.
bùrną (danti̇̀s) pravérti Sn prašnekti, prabilti; tarti žodį: Tylėjo kaip pasmirdusi, burnõs nepravė́rė Krš. Nespėjau burnõs pravért, tuoj akis išsprogeno i praplyšo Škn. Visą vakarą burnõs nepravė́rė LKKXIII119(Grv). Ir daugiau iki pat Karpiškio nei ji, nei jis burnos nebepravėrė J.Paukš. Ar tu negalėjai dantų̃ pravért? Sk.
(kieno) duri̇̀s pravérti ką aplankyti, kur apsilankyti: Aštuoniasdešimt metų, nė daktaro mačiau, nė aptiekos dùrių pravė́riau Krš. Anas pas jus tūlai pràveria durelès Arm. Neužeinat ir dùrų nepràveriat Vdš. Kitas nėr bažnyčios dùrių pravė́ręs, o gyvena kaip prazidentas – velnias padeda Krš.
| Ne visi drįso praverti vidurinės mokyklos duris rš.
lū́pas (snãpą) pravérti prašnekti: Ir lū́pų nepravė́rė, tei kantrybė! Užv. I svečiuo lū́pų nepràvera, susiraukusi Krš. Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip uodą rš. Jam turbūt lū́pas sunku pravért, tyli ir tyli kaip juoda žemė Srv.
ši̇̀rdį pravérti kiek išsipasakoti, išsikalbėti: Verčiau aš tą knygą ir atsiskyrimo kankinamas, ir nerasdamas sielos, kuriai galėčiau širdį praverti J.Jan.
privérti, pri̇̀veria, privė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ; SD1151, MŽ, L
1. KŽ, Rk, End persmeigiant primaustyti: In šypų privė́riau privė́riau baravykų Klt. Šiemet didžiausias virtines baravykų privė́riau Srv. Bradinio viršuj būna tę korkos arba beržo žievių privérta Vlk. Kopūsto lapų pri̇̀veriam, pridžiovinam [duonai kepti] Kvr. Nusiskyniau kelias smilgas, privėriau žemuogių rš.
| refl. tr.: Prisivė́riau daug klevo lapų, užteks visiem metam duonai kept Ds. Pri̇̀sveriu abuolių, džiovinu, turiu pakramtyt Drsk.
2. veriant parengti austi, įtaisyti: Reikia [siūlų] privért nytysna, skietan, pradėt aust Pb. Privė́rėva pilną tą skietą – netelpa [visos gijos] Slv. Aštuonias nyčias reikia mokėt privért ir parišt Pb.
3. veriant prikabinti, pritvirtinti: Raikštukų pri̇̀veria ir apsiauna [vyžus] Kpč. Privérk tam kartuo Kal.
| refl. tr.: Pusiau rankovę parlenkei i prisivérk prypetį End.
4. N, K, KŽ pridaryti, ne visai uždaryti: Duris privérk J. Priver̃’ duris Dglš. Privérk duris, kad nepūstų vėjas Š. Viena, nėr kam ir durys privért Vj. Neaždaryta juška, tik privérta Klt. Teklė prišokusi privėrė alkieriuko duris Žem. Vartelius kaip grįždama privėrė, taip ir kėpso pakrypę rš. Kai eisi, nepamiršk daržinės privért Sdk. Svirno dureles privėrė privėrė NS1351.
5. priglaudinti, uždaryti: Priveriu duris R417, MŽ563. Durys buvo ne visiškai privertos, o Mikėnienė kalbėjo garsiai A.Rūt. Išbėga per duris, gerai jų neprivėrus V.Krėv.
| refl.: Durys gerai prisiglaudžia, glaudžiai prisi̇̀veria KII159.
6. Slm, Šv uždarant suspausti: Pirštą privėrė J.Jabl. Nevyruok durų, ba pirštus privérsi Kb. Privė́riau pirštą terp durų Ktk. Šunį privė́rė Jdp. Ėmė durys ir privė́rė skverną Pc. Girgždėlę reik į tarp girgždančių durų ranką įkišus priverti, ir sugis Sln. Jei su durum pri̇̀veria kulną, tai bus giminė[je] numirėlis Brž. Per dureles ėjo, lakmoną privėrė, neduok Dieve seno kavalieriaus LLDII471.
^ Nekišk liežuvio tarp durių, bo priver̃s Pšl.
| refl. tr.: Nedarinėk durų, prisivérsi pirštus Prn. Jei eidamas durim koją prisiveri – naujieną išgirsi Brž.
^ Pirštą prisivėręs, duris sukapojo TŽV609.
7. uždarant pridengti.
| refl. KŽ: Vienas atidarė virtuvės duris ir prisivėrė jomis kampe V.Piet.
◊ gómurį privérti nutilti: Sakau tau, kad privértum savo gómurį Rgv.
(kam) skver̃ną (skvernùs; rš, úodegą) privérti pričiupti: Galbūt pavyks vagiui priverti skverną J.Avyž. Vienąkart tam grobikui uodegą privers Rs.

×razsivérti, razsi̇̀veria, razsivė́rė (hibr.) prakiurti: Burna razsivė́rė (atsirado žaizdų) Dglš.
◊ ×pẽklą razvérti supykinti, suerzinti: Razvė́rė pẽklą nuejus Dglš.
suvérti, sùveria, suvė́rė tr. Š, KŽ; M, L
1. NdŽ susmeigti: Jau, matyt, dročių nebuvot suvėrę kiaulėms į nosis M.Katil.
| prk.: Suvérti žvilgsnius NdŽ. Suvė́rė visi akis in mane LKKXXIX42(Lz).
2. perverti: Suvė́rė galvą, šoną NdŽ. Suvė́rė man širdį dieguliai, t. y. sudūrė J. Suvėrė visą kūną [sopulys] Skrd. Būdavo, skausmai sùveria sùveria strėnas Sv. Diegliai suvėrė širdį rš.
3. NdŽ, Lz duriant sumaustyti: In siūleliuko suvė́rė baravykus Klt. Pakūrinam didžiulį pečių, an dratų sùveriam ar an šypų [baravykus] Vlk. Grybus sudžiovinę sùveria ir parduoda, kas gali LKT387(Kpč). Ant siūlo sùveria tuos [tabako] lapus ir ant aukšto [padžiauna] Jdp. [Kalendoriai] buvo suverti ant virvelės, užnešti ant kriautės ir paslėpti vienoj dėžėj I.Simon.
| Kad rankos, kojos [sulaužytos], tai, sako, suver̃s ant dratos, sugis Rk. Drata suvertà [lūžusi] ranka buvo Sn.
| prk.: Par daug jau bus tų žinių – nesuversi jų nė ant siūlo Šmk. Dainų aš vakar kokias tris suvė́riau kap an siūlo (padainavau) Ndz. Visa šeimyna suvertà ant siūlo, gali surišti i parmesti par balkį, i vienas kitą atsvers Lk. Pasakose ežerai – laumės išbarstyti, suverti ant sidabrinių upokšnių siūlų sp.
^ Tas jaunimas dabar kaip ant šniūro suvértas, nė šokių, nė nieko Snt.
| refl. tr.: Susivérk ant siūlo tus šermukšnius, i būs puikiausiai karoliai Varn. Žerdavom jas (žemuoges) saujomis į burną ir dar parsinešdavom namo, susivėrę ant smilgų rš.
ǁ perkišant sukabinti: Dešros suvertos pavalgėj, žiūriam, jau spragų yrai Svn. Durys ant vyrių sùveriamos, atveriamos lengviai varstos J.
| refl. tr.: Susi̇̀veriam an lazdos kašikus [su grybais] ir tada jau nešam namo Kpč.
4. NdŽ perkišant suimti į vieną: Išbirėjo poteriukai, kas suver̃s? Klt. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tupi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti̇̀ Pl. Akis ant virbalo sùveriu lygiai Vrn. Baronkėlių mažiučių virtinės suvértos [turguje] Ps. Aš neregiu suvért akių ant virbalų Lp. Liemenelis suvértas buvo seno[je] gadynė[je] Plng.
| prk.: Kaip karoliukai mūsų dienos, lemties suvertos į rožančių A.Mišk.
| refl. prk.: Senam visa susrenka, visa sùsveria, bloga Drsk.
5. dideliais dygsniais susiūti, sukabinti, suraukti: Pirm suvérk, t. y. sustatyk drabužį ir paskuo siūk J.
| Ataneša [išaustą lovatiesę] pakraščio nesuvė́rus, kaip ir nepabaigtas darbas Svn. Praplyšo, suvérk Mtl. Tas didžiosias skyles suvérk suvérk, i būs gerai Grdm.
6. veriant sukišti: Kad sùveria du siūlu – ne parėdnei, bus blaka par audeklą J. Vienas siūlas vienon nytin suvérta, kitas kiton Dbč. Nuo ritinio sùveri gijas į nytis Rs. An vienos nyties da[u]giau sùveri siūlų Sdb. Du prie vietai siūlai suverta – blakė Aln.
ǁ parengti austi sukaišiojant apmatų siūlus: Mun suvė́rė ana, ir išsiaudžiau Kv. Manytai suvértas audeklas, moka gražiai austi Krš. Keturias nytis sùveri teip pat pavieneriuo LKT58(Ms). Reik mokėti suvérti, i pagal suvėrimą reik spardyti tas pakojas Lž. Kap nytysa sùveri, tai jau skietan reikia suvért Srj. Siūlus blake suvė́rė Vl. Kai pirman skietan sùveri [siūlus], tada įdedi staklė̃s[na] Kp. Tada skietan suvė́rei, užrišai ir pradėjai aust Btrm. Suvért reikia galvos Kpr. Mama suvérdavo, o aš – ausdavau [rinktines] Škt. Samplėšinis lengvesnis suvérti buvo Krtn. Kai į nytis suvérta, paskiau reikia vert į skietą PnmŽ. Ji tai pamačiusi kad ir kažin kokį raštą, tuoj ir pati tokį suvers V.Myk-Put.
| refl. tr., intr.: Aust mokėjau ir raštus susivért – visa Alz. Kaip susi̇̀veri, teip ir audi jau Kp. Blakė susi̇̀veria, negerai čia Aln. Reikėjo mokėti, kaip susivérti į nytis, nū nyčių priklausė, koks tas audeklas išeis End.
7. N, LL155 veriant sušlieti, uždaryti: Suveriu vartus R417, MŽ563. Langinyčias suvė́riau J. Suvėrė vartus, uždėjo skersinį rš. Sùveriamos, suvértinos durys K. Durys suvertinos R351, MŽ470. Dirbtuvės prieangis, iš kurio plačiai suveriamos durys eina į pačią dirbtuvę P.Vaičiūn. Jį įstūmė pro plačias suveriamas duris į didžiulę salę J.Avyž. Sùveriamos didžiulės durys, sulig viškom [bažnyčioje] Sdb. Durys int bėgūno būdavo, nesùveriamos Km. Suveriami varteliai su aukso zomkeliais LTR(Pnd).
| Suveriamasis pumpuro susiklostymas (kai lapai pumpure savo pakraščiais susisiekia) BTŽ349. Suveriamieji vožtuvai laisvai atsidaro į skilvelių pusę ir todėl netrukdo kraujui tekėti iš prieširdžių į skilvelius rš.
suveriamai̇̃ adv.: Durys suveriamai̇̃ užsidaro LKKVII180.
| refl.: Durys susi̇̀veria J. Ar nepažiūrėtum lango – niekaip nesusiveria, nors užsimušk A.Vaičiul. Kai durys susivėrė, suburzgė motoras, ir šviesa užgeso J.Mik.
| prk.: Naktis plyšo ir vėl tuoj susivėrė už nugarų rš.
8. suspausti kuo uždaromu: Suvė́riau kačiūtę Dglš. Taip ranką suvėrė, kad išnėrė mažiuką pirštą ir keliose vietose nusmaukė odą LKXX208.
9. suskleisti: Suveriu knygas R, MŽ.
| Jau nustojo lyt, suvérk skėtį Zp.
| refl.: Vėl susivėrė žiedas, tarytum nieko nė nebūta J.Balt.
10. refl. skleidžiantis, plečiantis susisiekti: Išretinti daigai per vasarą gerai išsilaikė, beveik nė vienas iš jų nežuvo, normaliai išaugo ir eilutėje susivėrė sp. Paparčiai auga nesusivėrusio pušyno aikštelėse sp.
| Saulei pradingus už susiveriančių debesų, viskas darydavosi vėl pilka ir ramu J.Sav.
11. prk. sumerkti: Pagaliau šiaip taip akis suvėrė rš. Iš po suvertų blakstienų skverbėsi ašaros rš.
| refl.: Galva nulinko, akių vokai susivėrė lyg švininiai J.Balt.
12. prk. sučiaupti: Motina tylėjo kietai suvėrusi lūpas rš. Gulėjo be žado, burną kaip vérte suvė́rė Krš. Kunigėlio postorės lūpos kažkaip keistai suvertos S.Čiurl.
| refl.: Pasinėrus varlei į vandenį, jos šnervės susiveria E.
◊ aki̇̀s suvérti mirti: Tada atsilsėsiu, kap aki̇̀s suvérsiu Arm.
kai̇̃p suvérta apie sklandžią kalbą: Kai pradeda sakyt, tai par ją kai̇̃ suvérta Trgn.
nasrùs (žiáunas) suvérti Ds nutilti: Suvérk žiáunas! Ds.
užvérti, ùžveria, užvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, žuvérti, žùveria, žuvė́rė Pls
1. užsmeigti: Po daug užvė́rei kilbasos, pakrimto pakrimto pelė i nue[jo] Klt. Vasarą anta meškerės kirmėlaitę ùžveria, an kriūkelio, meta anta vandenio ir susgauna Azr. Paimk vidalčių ir užvérka tos, kur sumarginta, mėsos Slm. Buvo meškeriojama ir paprastais nusmailintais pagaliukais ar kauliukais su užverta maža žuvele – jauku rš.
| Anus (Kainas) užpyko, brolį an šakių užvė́rė Sn.
^ Kai in šakos užvérta rūbai (apie liesą) Klt.
| refl. tr., intr. N: In šakių užsivérsi i sudėsi kluonan [šiaudus] Klt. Vaikai medines šakutes pasdarydavo iš balanėlės, bulbą užsi̇̀veria i valgo Tj.
| prk.: Užsivėręs tu manimi kaip adata ant siūlo, t. y. vis apie mane šneki J. Vėl neiškentei an jo neužsivė́ręs Sn. Gal dar̃ jy užsivė́rė ant kokio ženoto Srj.
ǁ refl. užsikabinti: Užsivė́riau in kokios geležies lėkdama, sumušiau akį Klt.
ǁ refl. nusidurti: Paėmė su savim smailą geležį, nuėjęs užsivėrė BsPIII188(Brt). Pasidžiaugiau savo kumeliuku, ir tuojau tas ant tvoros užsivė́ręs (priet.) Ds.
| prk.: Užsivérsi tu kur nor besitrankydamas Rdm. Ar jau tu ir vėl an jo užsivė́rei? Sn.
2. duriant įverti: Ir šniūrelį kokią ažùveria až ausies [ėriukams] Vdn. Reikia [kiaulei] dratą ažuvért, bo parausė pievą Dv. Dratą ažvė́rė kiauliui, daboju – siaurėja (liesėja) Klt.
3. užmauti, užmaukšlinti: Užverti kedelį lygiai ant galvos N. Ažùveria in galvos tarbą abrakinę, rūko, papilvę išrūko (gydo arklį) Klt. Kvajų šakučių prislauži, anta koto ùžveri ir išsišluoji žarijas [iš pečiaus] Kpč. Arklys nepadabnas, kai in lazdos, in kaklo, žvaguliai ažverta Klt. Ažùveria vytoką in šerdelės i veja knatus Klt.
| Vyrukai 4, 5 karūnoj užverti P.
| refl. tr.: Užsivė́rus in marškinių suknelę i lekia Klt. Kašelę in rankos užsivė́rus par ūlyčią eina Klt.
4. perkišant užnerti, užkabinti: Gerai ana užvė́rė virvę Aln. Užvėrė stomenis [nešdami karstą] ir pasiliko bažnyčiniai Antz. Pastaranką ùžveria, an pečių pakaria ir neša tvartan Dbč. Išgręžė lentoj skyles, ažvė́rė lentas [veršiams] i ažudengė akis Klt. In pavasarį, būdavo, nusilpsta gyvuliai – nepasikelia. Tai virves ažùveria ir pakelia Ktk. Aš ažvertáu striūną ir pagriežtau Arm. Kiaulę tiriant, užveriama virvės kilpa ant jos šnipo rš.
| Žùveria skūrelę [į makštus], o apyvarus darišė Rod.
| refl. tr.: Virve užsi̇̀veria čimodaną – in pečių, ir eina Klt. Užsivėręs ant lazdos tuščią terbą išgūrina Adomas namo L.Dovyd.
ǁ sutaisyti, parengti (drevę bitėms): Kelias dreves užvė́rei? – Užvėriau vieną drevę, ir bitės lindo Mrc.
5. veriant parengti austi, įtaisyti: Kaip užùveri tas nyteles, tai greitas audimas Antz. Margos paklotės užvértos, siūlai gražūs Eiš.
6. greitosiomis, dideliais dygsniais užsiūti, užtraukti: Numauk tą žekę dešiniąją, aš užvérsiu Ms. Švarko alkūnę užvérk, kad nebūtum matyti plikos rankovės Lk. Paimk adatą ir užverk mun marškinių apkaklelę Up.
7. SD1212, SD442, R, MŽ, Sut, K, M, ŠT345 veriant uždaryti, užsklęsti: Ažuveriu, ažurakinu SD434. Užvérk langą, t. y. uždaryk J. Tylom užùveria duris ir eina Sb. Nuėjo į virtuvę, sandariai užverdamas duris J.Avyž. Skrynios viršų užvėrusi – vėl prie lango Žem. Nors saulės šviesa yra brangus daiktas, vienok ji švies be naudos, jei akis užmerksime, jei dieną langenyčias užversime Blv. Išjodamas tėvelis jupelių pirkti, užkėlė, užvė́rė vario vartelius JD712. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD168. Vartai užkelti, langai užverti, čion nėra mūs seselės BsO381. Duris užvė́rė DP570. Bei vartai bažnyčios ir visų švenčiausio turėjo dvi šali, kurios buvo atveriamos ir užveriamos BBEz41,23–24. Ir dabar dažnai užvertomis durimis mūsump ateiti SE89.
| Seserelė atgrįždama, darželį užverdama, nebėr muno jaunos seselės, nei žaliųjų rūtelių D36. Tie rūsiai buvo sunkiomis durimis užveriami iš viršaus ir užrakinami Pt.
| Užvėrė jūrų sąsiaurį ties Dardanelių tvirtovėmis rš.
| prk.: Užvérkite užvérkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio DP40. Neturimėg tad pavydėt sugrįžimo, nei jiemus kelio užvért gailėjimop DP281. Ir dūmoju liūdnas kartais ties užvertais amžių vartais B.Sruog.
| refl. tr., intr. N: Sučypė užsiverdamos masyvios, gausiais medžio drožiniais puoštos durys rš. Stiklinės durys sunkiai paskui mane užsiveria I.Šein. Užsivérkim duris, ka musių ne tiek prieitų Bsg. Aš duris užsivėriau K.
| Jau dangus užsivėręs, pragaras atsivėręs A.Baran.
ǁ refl. prk. užsibaigti: Vieną sykį užsivérs kombinacijos, ką tada, kaip manyties? Krš. Stojo kiti [į valdžią], vérte užsivė́rė visi uždarbiai Krž. Svečių šalelėj rūstūs žmoneliai, užsivėrė jų malonės BsO358.
ǁ atskirti, užveriant uždaryti: I ažvė́rė jį ažu durų Dglš. Vištas jau reikia tik užvértas turėtie Aps. Surišo rankas, supančiojo kojas, užvėrė skylėje atskirtą nuo gyvųjų Žem. Nors užverti kalėjimo sienose, nors badu marinami, visokiais tardymais kankinami, nedejuoja ir nesibijo jokios bausmės Pt. Tavo ranka užvėrė saldų vaisių po kietu kiautu I.
| prk.: Šios dienos kultūriško žmogaus dvasios reikalus turime užverti tarp keturių sienų mūsų gryčių Pt. Užverkiam už dančių liežuvį nug nereikalingų kalbų brš.
| refl. N: Tuojaus padarė sau grabą, pastatė koplyčioj ir užsivėrė BsPIII214(Brt). Kad meldies, įeik kamaron savo ir ažusivėręs melskis SPII40.
| prk.: Šalinkimės nuo viso ko svetimo, užsiverkime tautiškoje savo atkaklybėje TS1902,1. [Vaikas] pasidarė šiurkštus, dar tylesnis ir dar didžiau savyje užsivėręs Pt.
ǁ paslėpti: Užvėrei tavo įsčiose, nuog dangaus palaimintose, Jezusą išganytojį SGI24. Tuose senkapiuose yra užverti tikri turtai TS1899,3.
| prk.: Juk kiekvieno žmogaus sieloje užverti tokie neišsemiami turtai, brangenybės Pt.
| refl.: Valdoną svietas įgijo, kurį pagimdė Marija, užvėrėse nesang tame dangus, marios, taipag žemė SGI63. Tuose dviejuose prisakymuose užsivera visas zokonas ir pranašai Ev. Kas gi ažusiveria tame sudėjime apaštalų? AK17. Visas jų tikėjimas su daugybėmis visokių burtų užsiveria talmude TS1900,6–7. Skaitydamas tą pirmąjį punktą storokias ne tiktai teisybę suprasti, kuri tame punkte užsivera, ale dar iš pat grunto aną paimti P. Po vardu tad augymių užsiver tie visi kūnai, noris pri lities vairi P.
8. sustabdyti veikimą, uždaryti: Galima užverti visas girdyklas, kad ilgais metais joks žmogus nebebūtų girtavęs Vd.
ǁ refl. nustoti veikti: Nelaiminga girtystė išnyks iš terpo jūsų, karčemos, dykos palikuonės, užsivers ir nevilios jūsų M.Valanč.
ǁ refl. prk. pasibaigti, nelikti: Užsivė́rė visi darbai, bendrovė bankrutav[o] Drsk.
9. užskleisti: O užvėręs knygas, atidavė tarnui ir sėdos GNLuk4,20.
| prk.: Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo brš.
10. darant suspausti, sumaigyti: Kai bėgo višta pro darančias duris, i ažvė́rė durysu Prng.
11. užmerkti: Akis užmerkti, užvérti KII159. Rankos papratimu dirba, o akys užvértos Varn. Užvė́rė akis i nei žodžio nesakė Vdk. Skanus miegas akes jos užvėrė I. Kai akis užveria, sakytum – miršta, o atidaro – iš numirėlių keliasi Ašb. Per užvertas prie smerčio čysčiausias tavo akis ir užvarvėjusias krauju, atleisk man, o Jėzau, griekus mano akių brš. Nei akį neužvėriau ir, apie tai bemislinėdamas, pamačiau dvi senoki mergi lietuviškuose rūbuose BsMtII202(Tlž). Kap uodelis išgėrė, tuo[j] akeles užvėrė LLDI384(Ss).
| refl.: Dabar, prisispaudus prie šilto, gyvo žmogaus, prie motinos veido, jo skaudą akių vokai vėl užsivėrė I.Simon. Jiems iš pailsimo akys užsivėrė brš.
12. užčiaupti: Taradeika neužveramà: ka pradės [kalbėti], nenutildysi Rdn.
| refl.: Baisybės nasrai užsiveria RD194.
| Gerklės neužsivė́rė, giedojom ir giedojom (buvome didelės dainininkės) Rtn.
◊ bùrną užvérti
1. nutildyti: Žmonėm burnõs neužvérsi Kpr.
2. nutilti: Sulauksi, kaipgi užver̃s bùrną atadarius Šmn.

dùrų neužvérti nuolat vaikščioti: Nekviesti svečiai durų neužverdavo nei dieną, nei naktį V.Bub. Jis neùžveria dùrų – bėga i bėga Jrb.
dùrys neužsivė́rė apie dažną ėjimą, daugelio lankymąsi: Po karo kas buvo [vargetų] ejimas, dùrys liuob neužsivérs Rdn. Siūna [vaikai] par dures, neužsi̇̀vera nė minutą Krš. Suvažiavo svečių būrys, neužsivėrė nė durys LTR(Kln).
kaip užvértas apie vikriai dirbantį: Žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užverta A.Vien.
lū́pas užvérti neleisti kalbėti: Senam lū́pos vérte užvértos, neprasižiok (kalbėjo moteris) Rdn.
paužvérti, paùžveria, paužvė́rė (dial.) tr. kišant, duriant įverti: Kiaulėmu dratai nepaažuverti̇̀, tai pievas paparausė Dv.

Daugiau informacijos

suvérti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pamáuti

Apibrėžtis

máuti, -na (-ja R, K, Skr), móvė
1. tr. ką ant ko dėti ar nuo ko nuimti traukiant, smaukiant, velkant: Vienas máuna žiedus ant piršto, o kitas kailius ant kailmaučio J. Máuna ratą ant ašies Dkš. Mauk pavalkus ir kinkyk arklį Kp. Juk tu muni pjausi, juk tu kailį muno máusi (sako avis vilkui) Žr. Bebalnodamas kamanom movė Sdk. Mauk arklį, reik joti į miestą Šll. Jis savo gyvenime batų ant kojų nemóvė (batų neturėjo) Skr. Į laivelį sėsdamas, kepurelę maudamas, – jau sudievu, mergele (d.) KlvrŽ. Motina vaikui kelnes máuna Rm. Seg nuo galvos vainikėlį, maun nuo pirštelio žiedelį JD1488. Mauk nuo rankos pirštinėles, mazgok bliūdus, torielkėles NS618.
| prk.: Sustingusi žemė ėmė žiemos skrandą nuo savęs mauti rš.
^ Kumele gimusi, pavalkais nemauta neliksi Plt. Čia bus tau kaip kelnias per galvą mautis (niekaip nepadarysi) Sb.
| refl. tr., intr.: Ar nevažiuosi, kad jau pirštines maunies (nusimauni)? J.Jabl. Kuom aš máučiaus, kuom aš vilkčiaus, kad rankų neturėčia i darbo nemokėčia! Ml.
ǁ refl. slinkti, smukti: Kaip pažiūriu į pakaušį, visi plaukai maunas LTR(Al).
2. tr. verti, smeigti ant ko: Dar tu savo kvailą galvą neši máut ant to kuolo (nori būti nužudytas) (ps.) Ar. Plūkienė nulipa nuo priebučio ir mauna puodynes ant tvoros rš.
3. intr. skubiai eiti, bėgti, važiuoti: Kalvis movė pro duris (ps.) S.Nėr. Buza, nežinodamas kur dingti, mauna pro langą B.Sruog. Kad móvė vyras, tai móvė, tik kulnai sumirgėjo Ssk. Kur pats taip greit máuji dabar? Vdžg. Máuk tiesiai per girią, ir gana Jrb. Máuna nė neatsigręždamas Ds. Máunu tiesiog, vis bus arčiau Šk. Išvažiuosi par mišką, ir mauk tiesiai! Ėr. Kad móvė nusigandęs, nė padujų nebeliko Ds. Še pačiūžas, ir máuk ant ledo Rd. Ka[d] móvė šuo į kojas, pradėm numiriau iš išgąsčio Vvr. Máuna kaip peklą uždegęs (greitai bėga) On.
ǁ tr., intr. šiaip smarkiai ką daryti: Tas vėjas iš ten máuna (pučia) Mšk. Turėjo madą: pirštus liuob máus i máus į rinkį (suks) Šts.
ǁ pulti, kristi: Ką aš mausiu į tą balą kai žalioji varlė Rd.
| refl.: Arklys meta dantis, nenumeta, dantys nemaunas žemėn, reik nudaužti Šts.
4. tr. mesti: Máuk vieną į tolį Krtn.
| O pupas jau reik máuti į daržą – jau supuvo tame bliūde Trk.
5. intr. mušti, skelti, duoti, kirsti, smogti kam nors: Motyna pripuolusi movė jam su kumsčia į kuprą, su skara per galvą Žem. Maučiau vienu kumščiu į pilvą, antru į kuprą, ir tuoj paliktumei kaip lendrė tiesus LzP. Kaip máusiu, t. y. suduosiu! J. Kad máusiu į kramę, ir apsiputosi! Plt. Tylėk, kad máusiu į dantis – apsilaižysi! Jnš. Kad móvė ausin, tai net atvirto Kb. Tik móvei snukin, daugiau nieko! Ut. Nelįsk – kad mausiu pašonėn, tai išsitiesi! Kp.
6. intr. durti, smeigti: Bulius móvė su ragu į krūtinę Ut. Kad movė su peiliu į šoną, tuoj žmogus nuvirto rš.
ǁ tr. staiga pakišti: Ta boba, kai supyksta, tuojau špygą mauna (kiša) į panosę Kair.
7. tr. stumti, versti: Móvė an galvos nu trepių Šts. Varlė vienas esi – kad mausu į ežerą Pln. Máuna žemė[n] Vgr.
8. tr. greitai gerti, valgyti; ėsti: Na, ko snopsai, mauk (gerk) dar! Kp. Mes nemovėme vieną stiklą po kito, o gėrėme dailiai prisisveikindami prš. Tas jau máuna (valgo) Msn. Pūkš, pūkš, ka máuna arkliai burokus Vvr. Máuna máuna, pry šėpo atsistojusi, ir da sakos neėdusi Vvr.
9. tr., intr. nemandagiai sakyti, drėbti, rėžti: Máuna duktė motynai į akis Šts. Kad máus kokį žodį, tai nežinai, ką atsakyti Krkl. Máuk, ką tik bežinai Vkš. Nemáuk (nekalbėk) jau tu man, aš geriau žinau Ukm.
10. tr. įveikti kalboje; sakyti ką, kad nedrįstų daugiau kalbėti: Tai mauna jį – nė išsižiot neduoda Vad.
11. tr. apgauti, apgaudinėti: Jau tave visi móvė ir maũs Užp. Tos bendrovės kad máuja, tai máuja žmones (brangiai ima, lupa) Gs.
12. refl. debesimis trauktis, niauktis: Dangus máunas, reikia šienas kluonan nešt Švnč.
◊ ant nãgo máuti neduoti savarankiškumo, tvarkyti: Ant nãgo máun savo vyrą smarki pati Dr.
ant nýkščio máuti juoktis, tyčiotis: Tie jų vaikai išdykę – visus, kas tik papuola, máuna ant nýkščio Šmk.
Diẽvas máunasi kélnėm (kélnes) Ds sakoma, kad visi kartu nutyla, nebešneka: Visi nutyla – Diẽvas kélnias máunasi Krč. Tyli, lygiai Diẽvas kélnėm máunas Klt.
káilį (skū̃rą) máuti mušti, perti: Jeigu vyrą gluosniuosi, tai nemaũs tau káilį J. O tas vyras, parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą mauna LTR(Čb).
į ãkį máuti išjuokti, tyčiotis prie žmonių: Nemauk į akį! Pn.
antmáuti (ž.) tr.
1. žr. užmauti 1: Antmáuti batus ant kojų J. Vaikuo reik šiltą kepurę antmáuti KlvrŽ. Vaikuo kokius dryžius antmáus (užvilks), i viskas Ms. Apaukiat teipogi jam kojas ir antmaukiat žiedą ant jo piršto M.Valanč. An ašies ančmáuna tekinį Pvn. Ančmáus ant kaklo butelkos grobą paėmę ir kiš meisą su pirštu (dešras darant) Trš. I leisiu žirgelį į žalią lanką, antmausiu žiedelį ant baltų rankų D51. O kur aš antmausiu aukso žiedelį? LTR(Žr).
| refl. tr.: Gal ans pats antsimáuti šiltą kepurę tas vaikas KlvrŽ. Sigitas, ant galvos kutotą šalmą antsimovęs, tarp kitų atsistojo I. Ančsimáuti reik pirštinę Pvn.
2. užnešti ant viršaus: Ar tu antmóvei ant trobos tų skurlių kokią naštą? KlvrŽ.
3. refl. užlipti: Movė ir antsimóvė an butuko viršaus Jdr.
apmáuti tr.
1. Š aptraukti, užvilkti ką kuo, uždėti ką kam ar ant ko: Apmáuk kepurę jamui ant galvos J. Apmáuk žiedą ant piršto J. Ir arklys jo buvo apmautas pavalkais, kaip kadaise buvo apmovęs Poviliokas savąjį, jodamas pas Komarą kalamaškos J.Balt. Motina vaikui rankutes apmovė pirštinėlėm rš. Vaiką kiti kelnėm apmáuna, kol dar pats neapsimáuna Šmn. Apmovusys baltais marškiniais S.Dauk.
| prk.: Vaiką apmovė luobu (smarkiai išbėrė) Varn.
| refl. tr., intr.: Apsimovęs kepurę, išėjo pro duris Žem. Apsimáuk žiedu Š. Saliūnininkas jau dairėsi į merginą, kuri buvo apsimovusi aiškiai raudonomis kojinėmis P.Cvir. Atvirai griebti mužikui už sprando, girdi, ponai nebeturi drąsos, tad kaip vilkai, apsimovę avies kailiu, gerinasi prie žmonių Žem. Tėvai, apsmáuk gražesnėm kelniom Dbk. Eina apsimovęs savo darbo klumpėm rš. Pasišėriau sau žirgelį, apsimóviau kamanėlėm (d.) Š. Apsimauk žiedelį ant bevardžio piršto d. Visokių [rado] rūbų: i apsvilkt, i apsmáut Tvr.
2. apgauti, apsukti: Apkrovęs šimtais tą savo pajuodėlę, iškiš kam nors, apmaus dorą vaikį Žem. Kas jį skriaus! Jis patsai visus apmaus! B.Sruog. Argi tu nejunti, kad tave apgavo kaip kvailį, apmovė kaip supuvusį kelmą? rš. [Vilius] ne kartą apmaudavo vokietukus I.Simon. Aš taip neduosiu save apmauti A.Vien. Ans tujau prysitaisęs apmáuna žmogų Vvr. Jei ir tokį apmautų, kas bebūtų Rk. Na, ką – apmóvė jau tave tie nevidonai? Tj. Neapmáusi tu manęs, aš žinau, kiek kainuoja Gž. Apmóvė an dešim rublių Dbk. Apmóvė kai šiltą vilną Bsg. Apmóvė kap lapė varną Lš. Apmóvė kai čebatą Švnč. Apmóviau kaip Dieve padėk Brs.
| refl.: Kaip kartais mes apsimauname! J.Avyž. Pirkdamas arklį, apsimóviau – nemaniau, kad su dusuliu Ds. Visa gerai žinotum, tai niekur neapsimáutum Ds. Ben rozą ir tu apsmóvei Sdk.
3. apvežti, apkrėsti: Apmáusiu tą dirvą mėšlais ir pasėsiu rugius Krtn.
4. refl. apsiniaukti: Dangus apsmáuna iš visų pusių, ilgai palis Prng. Vakar kai apsmóvė, tai ir šiandien nėr giedros Rš.
5. refl. euf. apsiteršti: Vaikas visas apsimovęs begulįs Vvr.
◊ aki̇̀s apmáuti apgauti: Neduokis akis apmauti Žem.
kai̇̃p maišù apmáuti (apsimáuti) apgauti (apsigauti): Apmovė muni kaip maišu Šv. Apsmóvė kai maišu Trgn.
atmáuti
1. tr. J numauti, nusmaukti: Atmauna aukso žiedelį (d.) Nm. Atmáusiu kelnes ir įkirsiu par sėstuvą Plng.
| refl. tr. Š: Atsimóvė boba andaroką ir perbrido skersai upę Ds. Reikia atsimáuti (atsiraityti) kelnios, ba čia šlapia bala Ds.
2. intr. BŽ438 greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Atmóvė visas sušilęs, sukaitęs, kaip šunų vytas Ds. Atmóviau stačiai par girią Skr. Atmáuna kaip jautis par avižas Krš. Per pusę valandos ir atmaũs [autobusas] Ėr.
| refl.: Ir čia smarvė atsimóvė (atslinko) Krš.
3. intr. įkirsti, suduoti, primušti: Aš jam kai atmóviau, tai anas migt i ažmigo Prng.
4. intr. griežtai ir piktai atsakyti, atkirsti: Aš nieko nesakiau, tik atmóviau Krok. Pats dirbk! – piktai atmovė pusbernis šeimininkui rš.
5. tr. atlaupti, atplėšti, atskirti (didelį gabalą): Ir kelionei šį tą įsikišti davė: man beišeinant atmovė pati ministerienė keptos veršienos gabalą, duonos baltytelaitės kaip saulė LzP. Jis man kad atmóvė didelę riekę duonos Lš. Kaip užkabino karvė ragu, teip ir atmóvė lūpą Upt. Kap griebė, tai visą skverną man atmovė Lš.
| Atmóvė (atskaitė) penkioleka rublių iš algos Krš.
6. tr. atnešti, atvežti: Anąsyk padejavau, kad neturiu obuolių, tuoj čielą maišą atmóvė Kair.
| refl. tr.: Atsimóviau namo maišą burokų Tvr.
ǁ atsiųsti: Nestrošykias, atmáus dar tų laiškų Krš.
7. refl. atsigerti: Atsimovę dar degtinės Žem.
įmáuti
1. tr. įkišti: Brolis įmóvė koją į batą J. Ar tu įmáutum į muno batus? NmŽ. Sutinęs pirštas, negaliu rankos pirštinėn įmáuti Š. Bernas įmovė arklį į plėškę rš.
| Įmaus [klumpes] į purvyną, tai ir po gražumo LzP. Jis koją įmovė į vandenį, dabar ir vaikščio[ja] visą dieną šlapias Krp. Diselys įmautas į šlaunis Pkn. O tos rankos – kartys bus įmautos žieduosna Ch2Moz27,7.
| refl. tr., intr.: Greitai įsimáuk batais ir bėk kieman Š. Bet kai ji pakilo ir norėjo įsimauti šlepetes, dešinės kojos šlepetės neberado J.Balč. Įsimóviau į kaliošus Vgr. Pats įsimovė širmąjį į pavalkus ir išjojo pūdymų arti J.Paukš.
2. intr. greitai įeiti, įbėgti, įsigauti kur nors: Tas raitelis įmóvė tiesiai į kiemą Jrb. Iš strioko įmoviau į pačią medžio viršūnę rš. Jau karvės gal klaiman įmóvė Ds.
3. intr. įstengti, galėti greitai eiti, bėgti: Tai tu gerai įmáuji! Jrb.
4. intr. bėgant, lekiant atsitrenkti į ką: Sunkvežimis įmovė į medį rš.
5. intr. įkristi: Movė ir įmóvė į vandenį Tt.
6. intr. įkaušti, įgerti: Šįvakar jis iš miesto įmóvęs parvažiavo Jrb.
išmáuti
1. tr. J maunant ištraukti: Išmáuk pirštines iš ūšmalų ir padžiauk Š. Man nepatinka per galvą išmaunama bliuskelė Ds. Nebišmáuna rankų iš uzbono Šts. Anos šalies svotas palindo pasuolin, pagavo pelytę, išmovė skūrytę LTR(Kp). Turėjo išmautą kalaviją rankoj savo ChJoz5,13.
^ Kaip tavo vardas? – Vardas – rankovė, pavardė – išmóvė Ds.
| refl.: Koja iš bato išsimovė rš. Išsimovė kap inkstai iš taukų LTR(Mrs). Viduriai išsimóvė laukan, ir padvėsė karvė Šts.
| Galva didelė – toks šuva neišsimaũs [pririštas] Pc. Nusiaurinai kaklą prakirpt, suknelė neišsimauna per galvą Ds. Išsimáuti yra išsikamaruoti J.
2. intr. greitai išeiti, išbėgti, išjoti, išvažiuoti: Niekas nepasakys, kad, viską pametęs, pirmutinis išmoviau! rš. Čia nebebūsiu, kaip tik užaugsiu, tuojau šmaukšt ir išmausiu Pč. Jis sėdo ant arklio ir išmovė rš. Išmovėm pėsti į Plungę rš. Spėjai išmáut pro duris, būtum susigriebęs (gavęs pylos)! Ėr. Tiesiai par girią išmóviau Jrb. Atsikėlė svečias ir išmóvė, nė sudiev nepasakęs Ds. Arklys išpuolė iš staldžio ir išmovė į laukus Vvr. Vaikai išmóvė į mokyklą Pln. Šaltis išmáuna (pasišalina) [per plyšius] Lp.
| refl.: Kur tas Algiukas išsimóvė? Krš.
3. tr. išvaryti, išgrūsti: Aš tave išmáusiu lauk Srd. Ar aš neišmáusu tų musų̃ pro duris?! Pp.
4. tr. išdaužti, išmušti: Išmóvė langą su šlėga i nubėgo į sodną Jnš.
5. tr. išgerti, išmaukti: Išmóvę po trejetą taurelių, brauksime namo Š. Išgeriu, išmauju R46. Dėl drąsos dar išmáusiu burną Žem. Išmovė du tris stikliukus ir, žiūrėk, vos ant kojų laikosi V.Krėv. Išmoviau porą maukų degtinės rš. Visą puodą išmóviau Plng. Duok, tuoj visą išmáusiu lig dugnio Lnkv. Kur jam tiek ir pareina: tris stiklines išmovė nė neatsikvėpdamas Km. Išmáuk po maulę (po stiklelį) vyno J.
6. tr. išdurti: Ko tik akį neišmóvei besišvaistydamas Vdk.
| Traukis šalin, ba su brūzgais rietus išmáusiu (išdursiu, subraižysiu)! Skr.
7. tr. ištraukti, pavogti: Man keturis rublius išmóvė Ad.
8. tr. išplauti: Karštas [v]anduo bet ką išmáuna Trgn.
| refl.: Kai pavirinau rūbus su šarmu, tuoj išsimóvė sutros Užp.
9. tr. išvartoti: A seniai nupirkau svarą sukraus, ir jau visą išmovė Vvr.
numáuti
1. tr. R11 nuimti ką nuo ko traukiant, smaukiant: Nuimu, numauju SD446. Akį nuo virbalo numáuti KI36. Šeškui kailį numóvė Ėr. Lapelę papjovė, skūrelę numovė LTR(Pnd). Žiūrėkit, kaip žievė lupasi: vienu patraukimu visą šakelę numoviau rš. Ans numovė batus nu kojų i bėga Klk. Numaũs kelnes, t. y. nukelnės J. Tik numóviau apinasrį, arklys kad movė Jnšk. Grįžo kumelės numauti (apynasrį nuimti) rš. Žmogų sutikę, turia numauti kepurę M.Valanč. Šįmet avietės didelės, numáuji kai kepurę Skr. O aš numoviau aukso žiedelį nuo baltųjų rankelių JV250. Kas jam taip pirštą numóvė (odą nutraukė)? Ds. Numóviau (nugydžiau) niežus su raskiloms, rasose volojaus Šts. Kas gi bus tuos pavalkus numóvęs (pavogęs)? Grž. Numóvė jį raupais kaip ierką Rm.
| refl. tr., intr.: Nusimovęs kepurę, kratydamas nuo jos vandenį, šnekėjo Žem. Įeidamas užmiršo nusimauti klumpius I.Simon. Arklys nusimóvė apinasrį ir pabėgo Rm. Nuėjęs pažiūrėk, ar arkliai nenusimovė abrakinių Paį. Nusimáuk kelnes Pšl. Kap šoko vilkas, nuo uodegos skūra nusmóvė Ml. Nusimauk tu tą žiedą, insidėk in kišenių BsPIV196. Nuo jo vežėčių nusimovė vienas ratas LTR(Kp).
^ Man nuo akių lyg maišas nusimovė (akys prašvito, paaiškėjo kas) rš.
2. intr. smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nudumti: Numóviau pas juos tiesiai par girią Jrb. Tiesiai par kalnalį numóvė Kv. Kaip aždrožiau, tai movė ir numóvė per mišką Ds. Jis numóvė ir numóvė – griebk atsiraitęs! Grž. Numovė kaip zuikis, muni pamatęs Vvr.
| refl.: Kur ans dabar nusimóvė? Krš.
3. tr. apgauti, apmauti: Tarėsi jį numáut, bet nepasisekė Gs. Kvaily, tave numóvė jis kaip vaiką Klov. Dėlto anas mane numóvė su šituo arkliu Slk. Tas yr vel[nia]s – numáut tik nori Pgg. Kam turtą išgauti, išsukti, ką numáuti KII251. Numóvė kaip šiltą vilną Snt.
| refl.: Tai jau kiek kartų nusmóvė su šitais arkliais ir da maža Sdk.
4. tr. nudurti: Už sykio kiaulę numóviau, į pat širdį Varn. Su peiliu movė ir numóvė aną Krš.
◊ káilį numáuti labai išperti, išpliekti: Vagį kai pagaus, tai ir káilį numaũs Trgn. Įleisi man karves į bulves – kailį numausiu! rš.
káukę numáuti BŽ77,113 demaskuoti ką nors, į dienos šviesą išvilkti.
kélnes numáuti juok.
1. apgauti: Bet tu su juo prasidėk, jis tau ir kẽlines numaũs Gs. Mieste moka kélnes numáuti – ir eik nė gėręs, nė valgęs Jnšk.
2. įvaryti į bankrotą: Tai ką tau, kaimyn, remontas kélnes numóvė? Pn.

kélnes nusimáuti juok. bankrutuoti, nusmukti: Nusimóvė vyrutis kélnes su malūnu Srv.
pamáuti
1. tr. užtraukti, uždėti, užsmaukti ant ko: Kailius pamáuk ant kailmaučio J. Pamóvė naujus ratus pasturgaly V.Krėv. Puodus pamóvė ant statinių Vl. Pamáuk bričkelę (ratus ant ašių užmauk), jei nenori ratais važiuot Nč.
| refl. tr.: Kluonu dūlino senis Ančiulis, pasimovęs ant rankos tuščias rezgines rš. Pasimáuk važiuodamas geresnius ratus, ė tai išsiskirs ant kelio Ds.
ǁ užmauti apynasrį: Nei arklio pagauti, nei jo pamauti Vaižg. Ji (kumelė) labai anksti buvo pamauta į pakinktus P.Cvir. Kumelaitė pusantrų metų, o da nepamaujamà Gs. Pamáuk bėrį ir pažabok Vdžg. Te (imk) brizgilus – kol aš išpančiosiu [arklį], tu pamáuk Jrb. Jam žirgelius pašersiu, kamanėlėmis pamausiu JD967. Pagirdei žirgelį gailiom ašarėlėm, pamovei žirgelį šilkų kasnykėliais LTR(Jz). Pažeboju, pamauju apinasrį R40.
| refl. tr.: Pasimauk kumelį ir nerk pas mane (ps.) S.Nėr. Ką pasimáuna, tuo ir važiuoja Lkv. Pasimauk arklį an brizgilo ir parvesk numie Kal. Pasimovė jis tą kumeluką ir veda BsPII90.
ǁ refl. tr. prk. įgriebti, priveikti, paimti į savo rankas: Jau jį tas sukčius pasimóvė Alk. Boba vyrą pasimóvė (vyras turi klausyti jos) Alk. Dabar aš jį tai pasimoviau su vekseliais Vv.
ǁ refl. tr. truputį kilstelėti (maunant): Pasmovė kelnes Lp. Klausyk klausyk, ponas! – pasakė žydas, pasimovęs (pasiraitojęs) rankoves ir eidamas prie jo išskėstom rankom rš.
ǁ refl. apsivilkti: Vyrai blizguliavo mėlynais kaškietais, kirto akis milais, dryžuotais ir languotais, kitas jau ir pirktinėm plonybėm pasimovęs, po kaklu skersai ruožuotą raištį pasikabinęs J.Balt.
2. tr. pasmeigti: Ant aksties pamauta žuvis J. Prieš liepsną kepė pamautą ant iešmo gabalą mėsos LzP. Tu žalty! Ant šakalio pamausiu! B.Sruog. Juozapas ryšį verpalų, pamovęs ant lazdos, užsivertė sau ant kupros rš. Tą neša, ant šakės pamóvę Vgr. Jį pamovė ant durtuvų ir iškėlė A.Janul.
| refl.: Bešokdamas par torą, buvo pasimovęs ant tvoros Šts. Krisdamys ant basliais, tyčiomis įkaltais, pasimovė S.Dauk.
3. intr. greitai nueiti, pabėgti: Pamatėm, kad lauksargis ateina, ir mes pakrūmėm pamóvėm su visom kliūgom (vytelėmis) Jnšk.
4. intr. galėti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Anie abudu pamauną̃, greit neapsigers Užv.
5. intr. smarkiai padirbėti, paplušėti: Lig pusdienėlio pamausiu ir, aš misliju, tą žemę subaigsiu arti Jnšk.
6. tr. nusiųsti: Du laišku pamóviau Krš. Pasiutęs tų vaikų mylėjimas: paprašo katras – še, šimtus ir pamóvusi Krš.
7. tr. pakišti, duoti: Pamóvė po penkdešimtę, ir paleido Bržr.
ǁ parodyti: Kitą sykį jei paleis liežuvį, pamausiu špygą ėmusi Žem. Pamáuna kūlokus po barzda, ir tylėk Rod.
ǁ prk. pasakyti: Pamóviau teisybę į akis Šts.
◊ ant liežùvio [gálo] pamáuti (pasimáuti) apšnekėti: Ana turia tą žmogų ant liežuvio galu pamovusi Dr. Klebono panelę buvo pamovę ant liežuvio Šts. Ana ant liežuvio mane pasimovusi, t. y. pasikandusi, vis kalba apie mane negerai J.
parmáuti
1. intr. greitai pareiti, parbėgti: Kastis parmáun dalgiu nešinas po pjovimo Slnt. Per laukus, per dirvas tiesiai ir parmóviau Srv. Aplei pusiaunaktį parmovė iš vakarelio Šll. Lig Šukiškių parmóviau kaip raitas Užv. Parmóviau čia tiesiai par laukus Jrb. Girdu, ans ir parmáuna kaip vė[ja]s Krtn.
2. tr. parsiųsti: Parmóvė šimtą rublių Krš.
pérmauti
1. tr. perdurti, perverti: Šake koją pármovė Šll. Mane su peiliu vos nepármovė Sg. Norėjo ponaitį nuo durtuvo dengti, ir kartu juodu tas durtuvas permovė LzP. Jis peiliu ranką pérmovė Lš. Aš niekaip nepermaunu šito glėbio šakėm, ir baigta Ds. Parmauti ragotinėmis, kūlvertiniais žemyn rietėjo S.Dauk. Jautis savo smailiais ragais parmovė skrandį drybsančiam liūtui S.Dauk.
| refl.: Veršis kaip šoko per tvorą ir pérsimovė ant kuolo Ds.
2. tr. smarkiai suduoti, peršerti: Landžiok landžiok, kol kas pagaliu parmaus Paį. Parmovė kaip šunį pagaliu, ir tiek Paį.
3. intr. greitai pereiti, perbėgti, perplaukti: Na, to tikrai pikta dvasia negriebs – jis permaus ežerą kaip lydeka! B.Sruog. Karvė pérmovė per ežias ir sumaišė mergaitės kvietkus Ml. Kas man su tokiais aulais ir per balą pérmaut – negi sušlapsi! Ds. Kulka pármovė kiaurai Šts.
4. refl. tr., intr. kitus užsimauti (batus, pirštines ir kt.): Persimoviau kitus batus rš. Parėjau šlapias, sausom kelnėm parsimoviau Ėr. Suadysiu kojines, galėsi persimauti Lnkv.
pramáuti
1. tr. maunant nepataikyti, pro šalį prakišti: Išplovė puodynę, movė ant baslio ir pramovė pro šalį J.Paukš.
2. tr. šiek tiek atmauti: Paguldė lovin, kelnias pramóvė, duos rykščių Prng.
3. tr. pradurti, praverti: Vienas kitą gal peiliu pramáut Vrnv. Man kaklą peiliu pramóvė an veseilios Pls.
| intr. prk.: Vaistai pramóvė valgyti (sukėlė apetitą) Lk.
4. intr. numesti pro šalį, nepataikyti metant: Ale tai pramóviau pro šalį Jrb.
5. tr., intr. pralaimėti, prakišti, prarasti: Anas gal dar ir taip daug kur pinigėlių pramáuna Ds. Gal čia ir bus kiek mano pramauta rš. Jis pramóvė su toms byloms Skr.
^ Kaip greit gautas, taip pramáutas Gr.
| refl.: Ana pati sako, kad prasimóvus, kol (dėl ko) už Jono nėjus Ds.
6. tr. Šts pragerti: Šiandie daug pinigo pramóviau Žal.
7. intr. greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti: Pramóvė pro šalį, nė gero žodžio nepasakė Srv. Pramóviau pro patį arklio paskuigalį Ds. Neinu į kalbas, maunu pramáunu pro šalį Krš.
primáuti
1. tr. daug užmauti: Primaučiau (prisiaučiau) pančekų ir eičiau Ėr.
2. tr. pripilti: Primáuk pilną kubilą vandens Šln. Kad primóvė pieno pilną bliūdą Lš.
ǁ euf. priteršti: Vaikas primóvė kelnaites Vvr.
3. intr. daug prigerti, nusigerti: Teip primóvė, kad nepastovi Pc.
4. refl. tr. prisikišti, prisikimšti: Įeita (įeina) į klėtį ir prisimáuna pilnas kišenes obulų Vvr. Prisimóvusi pilną burną, pradėm nė žodžio nebepasako Vvr.
5. intr. Ėr daug prieiti, priskristi: Kap atdarei langą, tai ir primóvė musių kap iš rankovės Arm.
ǁ užsipildyti kuo prasiskverbiančiu, lendančiu: Tėvas paliko duris atdaras, ir primóvė trobą dūmų Užv.
6. intr. greitai prieiti, pribėgti prie ko: Primóviau prie ežero, ir nebėr kur eina – visur balos, miškai Ds.
7. tr. priteisti: Ir primóvė mun skolą Šts. Ir primóvė mun penkias dienas atsėdėti Šts.
sumáuti
1. tr. uždėti, užmauti: Zovieckai sumáuti ant kriūkų Sdr. Sutarti žodeliai, sumauti žiedeliai su tuo jaunu berneliu, su tėvelio sūneliu LTR(Kp).
| refl. tr.: Eina abu, kišenėsa rankas susmóvę Rod. Susmóvė arklius (apynasriais apmovė) ir nujojo Lp. Ji (lapė) tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė an šieno kūgio ir ėda BsPIV286.
ǁ sukišti vieną į kitą: Dvejas pirštines sumóviau Trs.
2. tr. pasmeigti ant ko: Ans sumóvė meisą ant aksčių del padžiovimo J.
3. tr. subesti, suvaryti: Sumáuna visą gembę į žemę, nė ištraukti negal Vvr. Kai raktelė[jo] peiliu, i sumóvė lig kriaunim Ml.
| prk.: Sumóvė (suleido injekcijomis) kiek tų vaistų ir išgydė Krš.
4. tr. supilti: Į kubilą penkis viedrus vandenio sumóvė Ėr. Į šulnį kitus vaistus sumóvė (dezinfekavo) Trš.
| refl. tr.: Susimovė pinigus į kišenę rš.
5. intr. suduoti, sukirsti: Ar nesiliausi žlembti?! Kaip sumausiu į sprandą, tai bent turėsi už ką! Žem. Jam sumoviau kumštimi į nugarą rš. Gerai į kuprą sumóvė ir paleido Užv. Sumáusu gerai į kramę, tūkart išmanysi savo! Vvr.
6. intr. greitai sueiti, subėgti, sulįsti: Sumáuta arklių vikuos, ir ėda Ds. Sumóvė vyrai gryčion, gal sušiltų Ds. Velniukai, baisiai išsigandę, į čia pat stovinčią statinę sumauna rš.
7. tr. sugerti, suvalgyti: Didelis bankietas buvo, daug arelkos sumóvėm Prng. Sumovė tokį bryzą duonos ir da neprikiša savo peklinės (pilvo) Vvr.
| refl.: Susimáukiam (išgerkime) po burną Bržr.
8. tr. Ut, Lnkv, Rk sukirsti kalboje: Sumóvė aną taip, kad tas nė žiopt Kv. Taip sumóviau, kad nieko nebegalėjo atsakyt Dbk. Tai bent vyras! Tą vyruką taip sumóvė, kad jis net kaist pradėjo Slč. Ot sumoviau, kad ir vieno žodžio neatsikirto Ll. Sumóvė ožio ragan (visiškai) Dbk. Broleli, aną sumovė kaip šiltą vilną Šll.
ǁ sukirsti per egzaminus: Nepavyko išlaikyti egzaminai – tuojaus iš karto sumovė, ir baigta Všk.
ǁ refl. patekti į nepatogią būklę, susikompromituoti: Susimoviau par kalbas Bt. Ir aš susmóviau (neįstengiau ko padaryti, apsijuokiau), net sarmata Dbk. Su tais teismais aš viškum susimóviau, geriau būčia nepradėjęs bylinėtis Vb.
| Tai reikė[jo] man tep susmaut (subankrutuoti) Vlk.
9. tr. sugadinti: Tokį gerą peilį sumóvė Rk.
| Jis turėjo tik sumáutus (suplyšusius) kaliošus Žal. Merga yra ko pažiūrėti, o už tokio sumáuto (prastos išvaizdos, menko proto) vyro ištekėjo Jrb.
užmáuti
1. tr. ką ant ko užtraukti, užsmaukti, uždėti: Uždemi, užmauju kirvį, kūjį ant koto SD169. Užvalkalą užmauti N. Ratą užmauti N. Kaukę užmáuti BŽ158. Pirštinę ant rankos užmáuk J. Jis tuojau suras virvutę avelei ant kaklo užmauti P.Cvir. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių! Mair. Primušk gromatelę pri skrynės viršeliaus, užmauk žiedą ant rankelių StnD25. Sunku užmáut batą ant kojos Brž. Užmauk jam pirštines ant ausų, tai bus tikras asilas LTR(Grk). Užmoviau užmoviau šilkų kamanėles, užmoviau JV1040.
| prk.: Kad pyliau su krumpliu, tuoj antakį užmóviau (smūgiu uždėjau) Skr.
^ Arkliui rodo avižas, kol apinasriu užmáuna Slk. Užmovė durniui sijoną ant galvos (dar labai jauną ar mulkį apvesdino) Krp.
| refl. tr.: Jis užsivilkdavo gražią mantiją, užsimaudavo plačias turkiškas kelnes ir geltonas šlepetes J.Balč. Eik, užsimáuk vyžas, eik vėl pas Bleberį slūžyt K.Donel. Kailinius užsivilkęs, pirštines užsimóvęs, tai jau gali kentėti Vgr. Batus tik šventą dieną galėjai užsimáuties Vgr.
2. tr. užsmeigti: Užmauju ant iešmo SD441. Slieką užmauti N.
3. intr. užeiti, užsukti kur: Anas, kada tik eina pro šalį, vis pas mus ažmáuna Ds.
4. intr. užduoti, užkirsti: Užmóvė gerai su pagaliu, ir pakrito vištelė Vvr. Užmovė lazda per kuprą Jnšk. Kad ažmóvė per srėbtuvę! Ds. Užmóviau su laza šunie par galvą, ka apsiramintų Krš.
5. tr., intr. užpilti: Kaži kokį maurą pliūpt ir užmóvė ant mano mėsos Jnš. Užmóvė tiek lytaus, kad niekur išbristi nebgal Vvr.
6. tr. užgerti: Užmóvęs arelkos, gali kalnus versti – šilta, gera Jnšk.
| refl. tr.: Užsimóviau spirito, nebijau nė speigo Šts.
7. tr. užvesti (kalbą): Užmóvė savo kalbą, neleido nė mun šnekėti Krš.
ǁ intr. skaudžiai pasakyti, užkirsti: Kaimynai tujau užmóvė, kokia ana Rdn. Kaip su šūdu užmóvė marčiai Krš.

Daugiau informacijos

tę̃sti

Apibrėžtis

tę̃sti, -ia, -ė (-o Dbč, Pls) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD113, SD28, R, MŽ, Sut, N, M, L
1. tr. I, Grv tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: Jei trumpas, tę̃sia Prl. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia J. Kailį, skūrą tę̃sti KI156. Tę̃sia kirvio ašmenis DŽ1.
| impers.: Tink dalgį nu smailiojo galo. Juo nemetas gunklos, juo dalgį tę̃sa Trk.
^ Tėvas tęsiamas, moma pamplė, o vaikeliai kai čečeliokai (virkščia, ankštis ir žirniai) LTR(Slk).
| refl. L, Š, NdŽ, KŽ, Ktk: Būdavo, rudas tik tę̃sias medus, o dabar – cukrus Klt. Zacirka net tę̃sias, gardumas Klt. Kas čia do makaronai, kad tę̃sias kaip sniurgliai? Svn. O, būdavo, kai alaus darom, užpili, girinė, kai nutekini, tos putros, išrūgsta to gira, net tę̃sias Kp. Sirapas pasdirba, pradeda tęstis Jž. Net tę̃sias [vynas], kap likerius Ad.
2. tr. NdŽ, Ad suėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantį: Instvėrė klemkos ir tę̃sia Sl. Tai vilkas už galvos [avį], o jy už subinės – vienas ing save, kitas ing save tę̃sia Kpč. Dangsčiai būna an pirkių, ir tę̃sia šiaudus [Kūčių vakarą] Asv. Už makšties [kardą] nutvėręs tę̃sė kai drūtas, kol tik plept an pasturgalio pasisėdo Jrk137. Budėtojas, tęsdamas iš aparato ilgą juostelę, priėmė kažkokią žinią I.Simon. Iš kuodelio ranka tę̃sia siūlą Šlčn. Vilna susvelia, tada tę̃sk tu ją netę̃sk Rud. Tę̃sia numerėlius, kam kokį šniūrelį šienaut Grv. Kartas tęsiaũ (būriau) Lz. Tę̃sia zalatinę žuvį anas (ps.) Lz. Žuvį paregėj[o] [žuvėdra] ir tę̃sia su visa meškeria Kpč.
| prk.: Anksčiau nebuvo darbų jokių, pinigų nebuvo iš kur tę̃st Drsk. Tę̃sia (nuolat prašo, ima) pinigus iž motkos, tik duok Drsk.
ǁ siurbti, traukti (skystį, dujas ir pan.): [Drenažas] gerai tę̃sia [v]andenį Nmč. Anos (dėlės) tę̃sia kraują iš žmogaus Pls. Tenčius iš marių [v]andenį tę̃sia (flk.) LzŽ.
| impers.: An lietaus iš kamino ne tep tęsia, dūmai neina viršun, bet gula LTR(Grv).
3. tr. Š, LzŽ traukti, tempti, vilkti ką paviršiumi: Sapnuoju: jisai tę̃sia mane ir ištraukė per langą Upn. Anas ją až kasų – i tę̃sia miškan Švnč. Turėjau tę̃st tolyn ratus Šmn. Tę̃sus rąstą boba ir parvirtus – regi! Sug. Ir gudiškai akėja – kap tuiną per tvorą tęsdamas Pls. Lenciūgą tęsiaũ tęsiaũ, dar̃ rankų nepakeliu Prn. Tę̃sia kokį daiktą [katinas] kai virvę, daboja – gyvatė Klt. Tai kataras jau labai ažmiega, tai tą až kojų pririšam virvėm ir tę̃siam miškan LKT350(Švnč). Nenumir', ba kap numirsi, reikės už kojų tę̃st namo – bus bėdos Lz. Tę̃sia tinklus And. Tę̃sia [bradinį] per upę ir gaudo [žuvis] Btrm. Šeria jis tą netikusį arkliuką, kad plūgą tę̃stų Vp. Šuniokas nustvėręs vištą ažu sprando ir tę̃sia Ktk. Rytą nueina pakluonėn, kur gulėjo rogutės, tai rado atvirkščias rogutes – tęsta nuo kluono į ežerą SI272. Šito kašis vaikui par snukį, ažtat ir tę̃sia anas žeme Vžns. Nusvėrė maišas vagiui pečius, dėl to, numetęs maišą žemėn, ėmė tęst par gruodą BsPII294. Iš pečio duona reikia tę̃st Dv. Kiba traktorium tę̃s [namą], in senystos budinkos nedarysim Pls. Kraunam, kab arklys tę̃sia LKT401(Pls). Tę̃sia vežimą arklys, ir gana Azr. Kap arklį netę̃sdamą, botagais rėžo, tep seniau ponai žmonis rėžė Asv. Atdarykit vartelius, tęsia meška ratelius (d.) Rod. Tę̃sia pjautuvą lodz senas arklys žolę kanda Grv. Žiūr', kap anas eina kojas tę̃sdamas LKKXIII128(Grv). Tokias stipras buvo, o dar̃ kojas jau tę̃sia Kpč. Kad kojas dar tęsi̇̀, ir gerai DrskŽ. Kojom nepaeina – tę̃sia kojas Vj. Paraližuotas žmogus tę̃sia koją Mrs. Basas vaikas, kojos sukapotos, tę̃sia kokius medinius Šmn. Atejau – visos vištos tę̃sia sparnus par žemę – druskos pririjo Klt. Kokios žvynės popierius tę̃sia par padlagą Šmn. Kab aštros girnos, tę̃sia grūdą gerai Btrm. Kažg būtų, kad juos po kaklų tęstų̃ top DP100.
^ Tę̃sia kaip velnias močią par raistą Ds. Tęsiù kap šuva ratus (prastai gyvenu) Mrc. Nerysi ir kojų netęsi̇̀ (negyvensi) Drsk.
| intr.: Spausk, ma[no] sūnau, šienaudamas visada prūtą, tai tuomet gerai dalgė tęs LMD(Knv).
| refl. Žrm: Koks čia rūbas: tę̃sias par žemę, palos nuskorę Klt. Suknelė per purvyną tęsias Vrn. Ka sijonai buvo, ta žeme tę̃sės ir dulkino Dg. Tęsias kai gaidžio uodega andarokas ir sušlampa Klt. [Meitėlio] pagurklė in žemės tę̃sias, snukeliukas tik ką Klt. Pririjo – gurklys tę̃sias iš priekio kai čelna Švnč. Indėjom in vežimą tą šamą, tai uodega tę̃sėsi žeme LKT233(Brb). Plūgas tęsės tęsės paskui arklį, brinkt ir apvirto rš. Až baroniuko i nusinešė vilkas, kojelės tik tę̃sias Klt. Kojos [paralyžiuotos] tę̃sias, nieko nevaldo Krns. Vejos šitos tę̃sias, nemožna kast bulbos Klt. Pigai tęsiąsis, duodąsis pigai test SD113.
^ Šarka krykščia, žarnos tę̃sias (šaudyklė, šeiva ir siūlai) Slk.
4. tr. jėga, vargingai, sunkiai vesti: Senelis veda už apinastrio, ir jis (vaikas) tę̃sia arklį Slm. Karvę an pavadžios – ir tę̃sia ganyt LzŽ. Žu ragų pririšę tę̃sia karvę an stogo (ps.) Pls. Stabt veršis i stovi, tęsiù tęsiù – neina Klt. Motina viena tę̃sia penkius vaikus miestan Pnd. Kap moteriškė vaiką turi, tę̃sia du kiliometrus daržų ravėt Pls. Tę̃sė mane rentgenan, esu pavargus Ukm. Nenori – neik, anys tavęs netę̃s Pls. Bernioką tę̃sia miškan, do gyvatė kur inkąs Klt. Kai šikamąją tę̃sia šitõs karves, tę̃sia net pievosna, toliausia Klt. Gal jau jį velinai tę̃sė ton balon? Eiš. O vilkelis iš smagumo tę̃sė ožką šoktie (d.) Ndz.
ǁ refl. tr. su savimi kartu vestis: Jaunučiukė, jau tę̃sias vaiką Adm.
ǁ prk. traukti, masinti: Jį tokis patraukimas tę̃sia – tik pavogt Str. Adant darytumite, ant ko jus piktybė jūsų tęsia SPII202. [Viešpatis] visus, ne tiektai žmones, bet ir angelus, teip piktuosius, kaip ir geruosius, tęsia savęsp DP508. Kad penigų įgyja, tad juos vėl ant didžiavimo, ant gėrių… ir svetimoteriavimų tę̃sia DP100. Vieną lapumas apvildo ir tę̃sia jį visop piktop DP114.
| impers.: Kap ažuveikei rublį, tai tada tę̃sia, kad ažuveikt dauges Dv. Užmiršinėja jau Petruškas (kaimo vardas), ne tep jau tę̃sia Str.
5. tr. LzŽ, Žl sunkiai nešti: Kada grybų, uogų atsiranda, tę̃sia į turgų LKT224(Gg). Nueidavom miškan, prisikirsdavom ir tęstè nešte prisinešdavom an savo pečių Ob. Tę̃sdavo tę̃sdavo eglines šakas iš miško pakratyt Klt. Tę̃sia moma maišiuką – nepatę̃sia Švnč. Tę̃sia pieną pieninėn Dglš. Tie ponai visur su mašinom: ir an karves, visur, o tu, nabagėli, ir tę̃sk Slm. Senam reikia apsižiūrėt gyvuliai, tę̃st ir tę̃st Drsk. Tęsiaũ tęsiaũ avižas, buvo likę keli kuoreliai nesunešta Klt. Alytun, turgun, visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsi̇̀, tai nebuvo toli Dg. Po du pudu an pečių tęsiaũ duoną Pst. Tęsiaũ tęsiaũ paržiem [v]andenį gurban an galvijus, net gyslos išsitempė Vžns. Da ir aš dirbau, kaip statė Kavarsko ligoninę, žemes tę̃sėm Kvr. Tęsk gi savo lobį veikiai, kad kas nepamatytų Vaižg. Ale senas pats savęs nebepatęsi̇̀ Užp. Dabar gi veža, tę̃sia sodus, parduoda gi Kur.
^ Kad tik kelnes tęsi̇̀, ir gerai – kad tik vyras DrskŽ. Anas eina, kur jį kojos tęsia, kur akys veda LTR(Rod).
| refl. tr.: Iš namų tę̃sias tę̃sias glėbiais knygų Vdšk. Tę̃skis ir tẽskis tą vaiką Šmn.
ǁ paslapčiomis imant nešti, grobstyti: Ryt stribam reikėjo duot: tę̃sė visa, ko norėjo Sug. Tę̃sia šiaudus ir nesislepia vogdami Klt.
6. intr. iš ankštumo spausti, veržti, traukti: Tai pasiuvo: viena rankovė vienur tę̃sia, kita – kitur Kbr.
| tr. impers. LzŽ: Pirštą tę̃sia [nuo tinimo, tvinkimo], negaliu ir veikt Dv.
ǁ prk. smarkiai šalti, spausti (apie šaltį): Šálta kąsnį, šaltis tę̃sia LzŽ.
7. tr. kloti, tiesti: Tada reikia linus tę̃stie LzŽ.
8. refl. augti, tįsti: Iš apačios žliūgė tę̃siasi Drsk.
9. tr., intr. sunkiai dirbti, plušėti: Nieko, aš gi da tęsiù Sl. Tę̃sia tėvai darbus, dar eina Drsk. Ponauna vaikai, o tėvai visa tę̃sia Drsk.
10. tr., intr. NdŽ, KŽ, Rod įstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytis: Buvau pas daktarą, vaistų devė, teip dieną ir tęsù Lkv. Tęsi̇̀ dieną, i gerai, ko senam reik?! Krš. Jau paskutinę adyną tę̃sia, ė da vis an save traukia Plš. Žiemą sušalusią [mėsą] galės ilgiau palaikyti, o gal ir greitai prireikti, nes Jonienė diena dieną tęsė Žem. Tę̃sia senykščią [amžių] Pls. Tęsiù ir tęsiù jau dvidešimt metų: tai ligoninėj paguliu, tai lašiukų palašinu Vlk. Vėžys – ilgai netę̃s Krš. Vėžininkė ana, nebtę̃s Užv. Pasigydinėju, pasigydinėju ir tęsiù dienas Drsk. Ot taip ir tęsù tą amžių Žeml.
| refl.: Katrie gerai gyvena, tie išmiršta, katrie blogai, tę̃sas Pvn. Vargingai gyvenau, dirbau dirbau, tai da ilgai tęsiúos (gyvenu) Ml. Pasilopo (pasigydo) i tę̃sas šiaip taip Rdn.
11. tr., intr. KŽ delsti, vilkinti, atidėlioti, traukti: Tę̃sti bylą NdŽ. Provą tę̃sti K. Tę̃sia ir tę̃sia darbus kap šuva ratus Srj. Netę̃sk, padirbk tą darbą – i šventė Rdn. Kaip jūs piningus tę̃sėt, taip aš nepadirbau Krš. Tę̃sia tę̃sia, ir kada ataduos anas skolą man? Mlt. Iškada, ka tą jaunystą tęsi̇̀ (nevedi) Krš. Teip tę̃s tę̃s, kol metai išeis LKT65(Ms). Tę̃sė tę̃sė visą laiką, dabar mato, kad nieko nebepadaris Ds. Kodėl šįmet tei[p] ilgai tę̃siat su šieno pjovimu? Srd. Ans tę̃sa atsakyti Lkv. Žemaičiams, tęsantims krikštyties, karalius Jagėla dalijo raudonas kepures M.Valanč. Paršiuko nepardaviau, nieko nesiūlė Šiauliuose, šiandien papjovėm du, o vieną dar tęsma lig po Kalėdų; sako, tuomet bus brangesni Žem.
| refl. KŽ: Blogi orai, tai darbas tę̃sias Krn. Neužbaigi čėse darbo, tai ir tę̃sias kaip šūdina virvė Skdt. Neina tas reikalas, tę̃siasi tę̃siasi Grv. Reikalas, kalvinams spiranties, ilgai tęsės M.Valanč. Tada svadinsam, tada svadinsam [braškių] – teip i tę̃sas metai po metų Krž. Tai šio nėra, tai to nėra – tep ir tę̃sias Rod. Netę̃skias su skola Kal. Netę̃skias su liga, gydykias Rdn. Netrūko ir tokių, kurie tęsės su krikštu lig pat paskutinės ligos M.Valanč. Aš negaliu tę̃sties, mun reik skubėti eiti Lkv. Ko po karūmenės tę̃sas, ko be pačios bindzinė[ja]? Krš. Du piršliai, švogrių paėmiau, išvažiavom, nu ir tuoj [vestuvės], daug nesi̇̀tęsė Kp. A ilgai dar tę̃sys nežanotas? Pj. Žanykiatavos, ko tę̃satavos? Jdr. Teip tę̃sėmos, nerašėmos į kulkozą Sd. Ponas yra geras, netęsdamos užmoka algą M.Valanč. Nebuvo tat jau laiko ko betęsties I.
ǁ NdŽ užtrukti, užsilaikyti, atsilikti.
12. tr. KŽ toliau vykdyti, daryti: Žaidimas tę̃siamas NdŽ. Vėl turėjau ieškoti galimybių, kad galėčiau tęsti mokslą rš. Gal mes ir dabar tęsiame išdavystes… J.Gruš. Tę̃sti savo šunybes iki galo NdŽ. Apie seserį ir draugą brangų vėtra savo liūdną dainą tęs S.Nėr.
| refl.: Romanas baigtas, o gyvenimas tęsiasi – ir tegu jau pats skaitytojas sugalvoja jo tęsinį J.Avyž. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi LKGII29. Ką norint bylome garbėsp Motinos Dievo, tatai Sūnausp tęsias DP597.
ǁ intr. NdŽ toliau kalbėti.
ǁ refl. slinkti (apie laiką): Taip tos dienos i tę̃sas! Vn. Kap ilgai tę̃sės tas laikas! Dg.
13. refl. Rtr, Š, KŽ trukti: Bylos tęsdavosi keletą ar net keliolika metų rš. Pokalbis tę̃sėsi pusvalandį NdŽ. Tos veseilios tę̃sdavosi po kelias dienas LKT208(Brt). Slogos kai kada tęsias lig devynų dienų kaip ir karštinės LMD(Sln). Prekyba tokia ir tę̃sės lig pat keturiolektų metų karo End. Ir teip tẽsės muno vargai, kol tikt aš vaikus prasiauginau Varn. Nevalia žydų tęsėse par metų septynias dešimtis S.Stan. Aš nežinau, kaip ilgai tas karas dar gali tę̃sties Plšk. Du metu tę̃sęsys tie karai Grd. Bėga priš kits kitą [moterys paplepėti] – kiek taip tę̃sias?! Rdn.
ǁ būti išlikusiam, tebebūti: Anys nekentė, kad čia tę̃siasi liežiuvis lietuviškas Pls. Tę̃sės ir tę̃sės paprotys iš senovės Grv. Tę visokių burtų tę̃siasi GrvT69. I dar̃kos (dabar) to mada tę̃siasi GrvT78. Dar kokis kiaušinis tę̃sias Vrn.
14. tr. ilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pan.: Nosiniai garsai tęsiami̇̀ ilgiau DŽ1. Prieb[alsiai] f, v yra tęsiamieji (arba trauktiniai), nes tariant juos galima traukti J.Balč. Lietuvininkai būkštavą (raidę) o tę̃sia KI157. Tę̃siamas giedojimas NdŽ. Tę̃samo balso geras dalgis Ggr. Giesmės negali̇̀ peršokt, tę musysi tę̃st, kap parašyta Btrm. Ta nota tokia nelinksma: tę̃sia i tę̃sia – tokia be gaidų Vlkv.
15. intr. L, NdŽ tįsoti, plytėti, driektis: Mano sklypas čia ir tę̃sia iki upės Btrm.
| refl.: Ten, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai P.Cvir. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas J.Bil. Nuo trobos ir klėties upės linkui, į pakalnę tęsiasi sodnas Žem. Šito pieva tę̃sėsi toliau per kokius tris ūkinykus Ūd. Ir tę̃sias tie kalniukai kalniukai lig pat Lokavos kalno Vgr. Tę̃sės juostums (rėžiais) ūkė Grd. Kaip voratinkliai tę̃siasi par orą, trečion dienon bus lietus Upn.
| Tešmuo kai siūlas, lig žemei tę̃sias Klt.
16. lėtai, sunkiai eiti, vilktis: Reikia tę̃stis namo Lz. Kvara buvo, ir ko jai buvo tę̃stis Dbč. Tę̃siase nebagas su karve Rdm. Dabok, kokia te boba tę̃sias keliu Slk. Te nor arčiau, ė tai tęsi̇́es tęsi̇́es Švnč. Reikia tau dabar tokiu purvynu tę̃stis bažnyčion! Vlk. Einu keliu, daboju – tę̃stas ko – sliedas nukeverzotas Prng. Tę̃sias ir anas kai ūšmalas, nelieka nuo bobos Aln. Tę̃sias i testę̃s, nepristoj in jį! Dglš. Daboju: paskui dykius tę̃sias šunytis Mrc. Šuva vos tę̃sias paskutinėm kojom Vžns. Didžiausias kirminas raudonas tę̃sias par gryčią Skdt.
17. refl. šnek. bastytis, valkiotis: Tę̃siasi čia visokio brudo DrskŽ.
18. intr. pamažu judėti erdve, slinkti: Kaip naktį tūlos žvaizdės danguje rodžias, nuog rytų vakarump tęsiančios, bet ne didžiu žibėjimu žibančios DP502.
| refl.: Vakar nelij[o], ale va šitiej žydai (debesys) tę̃sias Kpč.
19. refl. tr. stengtis paimti ką toliau esamą, siektis: Tę̃skis duonos, riekis ir valgyk DrskŽ.
20. intr. eiti kuria kryptimi: Šitas kelias tę̃sia in Bokštus LzŽ.
21. intr. būti panašiam į ką, krypti, linkti į ką: Ne šlėktos buvo, ale an bajorų tę̃sė LzŽ. Leliušai (kaimo vardas) mainos – tę̃sia in gudus (kalba daugiau gudiškai) Pls.
22. intr. veržtis, labai norėti: Čia miesto patekančio neturime, bet ing aną ateisiančią ir amžiną tėviškę tę̃siame DP553.
| refl.: Dabokis, kiekvienas žmogau krikščionie, kop tę̃sias visos dūmos, visi reikalai ir rūpesčiai tavi DP331. Idantig kad visomis sylomis tęstum̃bimės tosp meilėsp bendrosp ir atleidimop vienas antram DP359.
23. intr. prk. stengtis išklausti, išgauti: Anas tę̃sė tę̃sė i nieko neištęsė Arm.
◊ linùs tę̃sti sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Eit linus tęst BzF79.
aptę̃sti, -ia (àptęsia J), àptęsė tr. Š, KŽ; N
1. Asv, Ds apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! GrvT113.
2. Šlčn, Kls, Dv, Pls, Švnč, Plš apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: Kalniai àptęsta milu Grv. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku? Lz. Ma[no] àptęsti kailiniai Btrm. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina LzŽ. Tada medinius api̇̀tęsė guma Ml. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę Mrc.
| Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią Tvr.
| refl. tr.: Ratus apsi̇̀tęsiau Švnč.
3. Dbč aptraukti, apdengti, apvilkti: Rūdis juodai àptęsia Asv. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta TDrIV222. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą (d.) Mrc. Kmora visą dangų àptęsė LzŽ.
| impers.: Tep tuos àptęsė nastrus [valgant], kad negali Vlk. Àptęsta jo [akies] lėlelė Dv. Ažkart akį ėm[ė] ir àptęsė Lz.
^ Kad tau akis aptę̃st! Asv, Rod.
| refl.: Burna pienu apsi̇̀tęsė Pv. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu DrskŽ. Apsi̇̀tęsė visas dangus, bus lietaus Rod.
| Guli lovoj vaikais apsitęsus (daug vaikų) Ds.
4. Rtr tempiant, traukiant apvilkti aplink: Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarą (ps.) Ds.
5. apnešti apie ką: Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą] rš.
6. aptinti, aptvinkti aplink: Pirštą jau àptęsė, reikia pradurt Lz.
◊ aki̇̀s aptę̃sti Rš apgauti, įtikinti melu: Kiba ana jam aki̇̀s api̇̀tęsė, kad anas ją paėmė (vedė) Vdš.
atitę̃sti, -ia (ati̇̀tęsia), ati̇̀tęsė tr. KŽ, atatę̃sti Š
1. atvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą Slk. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj[o] DrskŽ. Ati̇̀tęsė iš pamūrio akmenis Ps. Ir atej[o] lapytė, ir attęso žąsį baltaplunksnę LTR(Rod). Jį in tos eglės attę̃sę po durim (ps.) Lz. Čiut kojas atàtęsiau, tokis klampynas LKKXIII128(Grv).
| refl. tr. Š: Einu, aš atsitęsiù dviratį Kpč. Padarė [rogutes]. Ji atsitęsė, paskinkė ir važiuoja LTR(Kb).
ǁ atitraukti, atstumti nuo ko: Stalą kąsnį àttęsė [nuo sienos] LzŽ.
2. jėga atvesti: Atatę̃sk man jį Mšg. Dabar ragana, atatęsusi savo dukterį pirtin bei gerai išpraususi, pargabeno rūmuosna Viešpaties Gmž(Krd).
| Kai Pipiraitė pamirė, anas kitą iš toliau atàtęsė Aps.
| refl. tr. Dglš, Ktk: Šitą [vaiką] atsi̇̀tęsiau pirkion Dbč. Pasigavę tą žmogų atsi̇̀tęsė ir girdo Slm.
3. Š, Ds, Dkk šnek. atnešti, atgabenti, atitempti: Didelė našta, čiut atàtęsiau Ml. Kūjį boba net iš Grybiškių atàtęsė Slk. Àttęsia àttęsia katė varlę katukui Rdm. Kam tu atàtęsei šituos žagarus? Žl.
| refl. tr.: Tokius kašikus ant kupros atsitęsi̇̀ Všn. Atsi̇̀tęsiau tris nėšius [v]andenio Ds.
ǁ atgabenti kuo: O kamp yr lisafetas, tai àttęsia [bulves] LzŽ.
| refl. tr. Sl.
4. ateiti: Led atsi̇̀tęsiau nuo šieno Trgn.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Ir atsi̇̀tęsėm Alovėn Alv.
5. nelaukiamam ateiti, atsivilkti: Jau tę jokis valketa neatsitę̃s Lp. Ko anas in mus atsi̇̀tęsė? Niekas jo neprašė Rš.
6. atitiesinti: Lemėžas reikia nunešt pas kalvį atatę̃st Pls.

×datę̃sti, -ia (dàtęsia), dàtęsė (hibr.)
1. tr. pabaigti vilkti iki kokios vietos: Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaran Žln.
2. intr. išsiversti: Nor kaip in rugių datęstùm su duona! Lp.
3. intr. įstengti gyventi, išgyventi: Lig aštuoniasdešimt metų dàtęsė Krž. O gal aš nė lig rudens nedatę̃siu, ką gali žinoti Vdk.
4. intr. įveikti (kelią), nueiti: Toli̇̀, aš nedatęsiù LzŽ.
įtę̃sti, -ia (į̇̃tęsia), į̇̃tęsė tr.
1. įtempti, įvarginti: Užmirštu naščius atsinešt, teip (be jų) įtę̃sia rankas Snt.
2. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Dbč, Žln, Mrk, Žl įtraukti, įvilkti, įkelti: Kad nepaneši nešte, tai tęste įtę̃sk maišą klėtin Š. Kirvį paėmė ir atkirto jam galvą, ir iñtęsė priemenėn (ps.) LKT398(Nč). Regi, [vilko] añtęsta net ežeran, ale išsinešė avelę Švnč. Ažumušė ir ežeran añtęsė Sug. Jei jo balon būtų neintę̃sę, būtų bitės užėdę Dg. Neik neik an vandenį, bo varlė pagaus ir intę̃s Ad. Insilipė visi ton eglėn ir raganą intęsė LTR(Ant). Ir lovys trobon iñtęsta Drsk. Iñtęsė vežimą grendyman Ndz.
| prk.: Jau tu mañ griekan intęsi̇̀ Rod.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Vilkai, papjovę kumelioką, įsi̇̀tęsė jį tankumynėn ir suėdė Š. Tik avį, insi̇̀tęsia [upelin] ir prausia vandiniu Kpč.
3. jėga įvesti: Reikia eit intę̃st [karvę] Pls. Ing karčemą nor vestie, varu ją ten intęstie BsO37.
4. refl. patekti, pakliūti į kieno tarpą, draugiją: Apsiženij[o] – insitę̃so nei šiokiosa, nei tokiosa giminėsa Rod.
5. prk. įpainioti: Politikon intę̃so ir govė dvidešim penkis metus [kalėjimo] Pls.
6. įpratinti: Ing tą gėrimą draugai iñtęsia nenorint DrskŽ.
7. refl. Kb, Vrn, Dbč, Lz įprasti, įnikti, įjunkti: Insitę̃sęs baisiausiai buvo gert, žmona ir pametė Srj. Darban insitę̃susiu arkliu ir kelij[e] geriau Rod.
ištę̃sti, -ia (i̇̀štęsia), i̇̀štęsė NdŽ, KŽ
1. tr. N, K, DŽ1 padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu rš. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia Alk.
| prk.: Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà,… pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus DP542.
^ Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą i̇̀štęsa, o ne ant savo Vn.
| refl. Rtr: Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė BsPIII37(Nm). Nosis tik išsi̇̀tęsė po kvarabai (apie sulysusį) Skdt.
2. tr. prk. padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą LKX28. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstas rš.
3. tr. įtempti: Ižtęsiu kilpinį SD166. Ižtęsiamas SD28. Neižtęstas SD188.
4. tr. padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃ Km. Kad spurgana papula, nepaverpu, nei̇̀štęsu vilnos Šts. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir i̇̀štęsė Krš. Kap sueina bernai, tai mus i̇̀štęsia an zoslano ir tąso GrvT80. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtem[p]tas ir ižtęstas DP145.
| refl.: Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus PnmŽ. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsi̇̀tęsė LKKII218(Lz).
ǁ pakloti, ištempti, ištiesti: An pievos i̇̀štęsė [drobę], saulė padegino ir išbalino Ml. Drobę an [v]andenio patęsiam, o tada i̇̀štęsiam an dernos (velėnos) LzŽ. Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės Rud.
5. tr. Rtr, DŽ1, Žln ištraukti, išvilkti iš kur: Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn Š. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų Dv. Vienuos marškiniuos manę pro langą i̇̀štęsė Str. Ìštęsia gaidį iš papečės GrvT80. Tęst tęst – paki i̇̀štęsiau iš sutrų duobės telioką Klt. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia Kč. Kartą viena žmona ej[o], tai inklimpo, pradėj[o] rėkt, tai i̇̀štęsė LKT397(Asv). Karvė inklimpsta, tai tada visi i̇̀štęsiam iž raisto Dg. Nebaštiką i̇̀štęsė, pats anlindo rakštin ir guli Grv. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos DrskŽ. Šitokį meitėlį i̇̀štęsė per duris Drsk. Ažkart i̇̀žtęsė telią negyvą LzŽ. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus] Btrm. Prilenda [žuvų varžon], tai kap tik i̇̀štęsi Dbč. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt DP278.
| prk.: Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro DrskŽ.
^ Liežuvį neištęsi̇̀, kad anas kalbėt Grv. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom! Švnč.
| refl. tr. NdŽ: Anas išsi̇̀tęsė ją (ožkelę) iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai (ps.) LKT349(Ad). Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė BsPII245(Jž). Iš išsi̇̀tęsia žuvį Vrn. Parej[o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej[o] ant kiemo LTR(Mrc).
ǁ ką tvirtai besilaikantį ištraukti: Kap inkišam ranką [į skylę], trudna ištę̃st Pls. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo Str. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa Lz. Itas jo brolis i̇̀štęs[ė] tą kuolelį GrvT85. Tąsė visi šieną, tai anas i̇̀štęsė tą trumpesnį galą LKKII223(Lz). Tokia buvo bala, kojų nemožnėj[o] ištę̃st LzŽ. Nereikalingus sūdus marti i̇̀štęsė į akivaizdą J.
^ Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi LKKXIII135(Grv). Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui! Strn.
| refl. tr.: Iš po savę vaikas išsi̇̀tęsė ir nešioja autą Drsk.
ǁ slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: Sakytai, kas i̇̀štęsė pinigus – nerandu DrskŽ. Moteriškei pinigus i̇̀štęsė Švnč. Vilkas manik dvi aveles i̇̀štęsė Grv. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas Klt.
ǁ išsiurbti, ištraukti, sugerti: Medžiaga ištę̃so vandenį Pls.
| prk.: Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių] Pls.
6. tr. išnerti (ppr. mezgant): Sunkiai, bet ištęsiù [akį] Dsn. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimas Rod.
7. tr. jėga išvesti: Karvę i̇̀štęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt Klt. Jo niekap iš namų neištęsi̇̀ Švnč. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti] Drsk.
| Važiuot nenorėj[o], vaikai, dukteres i̇̀štęsė [iš kaimo] DrskŽ.
| refl. tr.: Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsi̇̀tęsė NdŽ.
8. tr. išnešti: Iš trobos mane i̇̀štęsė, būtau sudegus Drsk. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st Slk. Jie su žmona i̇̀štęsė tą kuparą an vežimą Žln. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatą Ssk.
9. tr. sunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: Itoj mėžia tai ir gyslas i̇̀štęsė Arm.
| impers.: Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas i̇̀štęsa LKT134(Dov). Ranką tiek i̇̀štęsė – lai giltinė jumis atema! KlvrŽ. Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėja Žem.
10. refl. išaugti, ištįsti: Mergelė išsitę̃so kap smilga Rod. Piemuo prie botagui vis išsitę̃sia Ml.
11. intr. ištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas NTMt10,22.
ǁ refl. išsiversti: Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme Prng. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti Šts. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę Krš.
ǁ įstengti išgyventi: Ana ligonis, i kiek i̇̀štęsė! Krš. Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu Drsk. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu Jz. Kad nor jūs ištęstū̃t! Lp.
| refl.: Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų Krš.
ǁ refl. išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): To delto išsi̇̀tęsė, išgijo Švnč. Tik išsi̇̀tęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu Kb.
ǁ šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?! Alz. Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną Als. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti Šts. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti) J.
12. intr. Rtr kurį laiką vilkinti: Pirmo[je] trisdešimto[je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metus Krš.
13. tr. išsaugoti, išlykyti: Iki Velykų i̇̀štęsiau lašinius Vrn.
14. tr., intr. pajėgti išdainuoti, išgiedoti: Jau sena, nei̇̀štęsiu, negaliu giedot kap jauna Pls. Kad aš nei̇̀štęsiu šitos giesmės Žrm.
15. išeiti, išvykti: Išsi̇̀tęsė oran i neateina Dkšt. Išsitę̃sus su vaikais buvo Ad.
| Viena kita pora išsi̇̀tęsia šokt Ūd.
16. tr. prk. išreikalauti, išgauti: Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus Asv. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit Asv. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] i̇̀štęsiau Dg. Anas tęsė tęsė i nieko nei̇̀štęsė (neiškláusė) Arm. Suprato, ką gali ištę̃st (išklausti) Arm.
◊ liežùvį ištę̃sti ką nors išgauti, išklausti: Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvį Šlčn.
paištę̃sti, -ia (pai̇̀štęsia), pai̇̀štęsė (dial.) žr. ištęsti 5: Atvažiavo traktorius, abi [mašinas] pai̇̀štęsė Grv.
ǁ išsiurbti: Būt musios ir varmai kraujį paištę̃sę Lz.
nutę̃sti, -ia (nùtęsia), nùtęsė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; Sut
1. tr. padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia Rdd.
ǁ numauti: Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažion Str.
2. tr. LL192, Rtr, NdŽ nutempti, nuvilkti kur: Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė Adm. Arklys ratus nutę̃so namo Dbč. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu Dv. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio (ps.) Ndz. Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio BM71(Žb). Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit Tvr.
| refl. tr. Rtr: Lovą nusi̇̀tęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta! Mžš. Nùstęsė nuo pečiaus až kojos GrvT101. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusi̇̀tęsė miškan LTR(Ant).
3. tr. priversti nueiti, jėga nuvesti: Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė LKT280(Ukm). Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot Žln. Cigonka do nutę̃s, neik! Klt. Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu Klt. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių], bus nutę̃sta turgun ir parduota Drsk.
4. tr. sunkiai nunešti: Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius Šmn. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st Klt. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt Ukm. Dieve, kad te mane kas nutę̃st! Srj.
| refl. tr.: Nustę̃sk Kavarckan uogas Kvr. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma Pl.
ǁ nugabenti: Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any[s] LzŽ. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra Žln.
ǁ Lz nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st Vdn. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko Rod. Marti nùtęsė svogūnus, visa DrskŽ. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę Švnč. Šeškas uždusis vištą ir nutę̃s Rdš.
| refl. tr.: Ažmiršau aždaryt, ir nusi̇̀tęsė vištą lapė Klt.
5. tr. sunkiu nešuliu nuvarginti, nukamuoti: Nešiau bulvių pintinę, i labai nùtęsė rankas Plk.
6. intr. šiaip taip prastumti, praleisti (kurį laiką): Nutę̃s nutę̃s kokią pusę metų ir vėl ateita ubagais Šts. Diena būtoji, valanda nutęstoji tinginiui malonu J.
| refl.: Nustę̃s dar dvi nedėlios, kole ižvažiuos DrskŽ.
7. tr. Rtr, Srj nuvilkinti, nudelsti: Nereikia linų sėjos nutęsti į antrąją gegužės dekadą rš. Labai nùtęsa skolą, negal tokims skolyti Krš. Taip i tyko nūtę̃sti, nenora rašyti Šv. Šitie lietai nùtęsė rugiapjūtę Lzd. Nieko nenutęsdama atvažiuok LzP. Nenūtęsamas I.
^ Vyro darbas nūkertamas, tikt moterų darbas nūtę̃samas MitI63.
| refl. N, K, Rtr, KŽ, Dv: Byla nusi̇̀tęsė BŽ170. Jo universitetinis mokslas nusi̇̀tęsė gana ilgai NdŽ. Nusitę̃sęs kosulys NdŽ. Nusi̇̀tęsė viskas, užejo lytai, i nepasėjo End. Nusi̇̀tęsė su šienavimu – va ir užėjo lietai Slm. Nusi̇̀tęsė darbai lig žiemos Krš. Darbai labai rudenin nusi̇̀tęsė Krs. Atvažiuoti nusitęsė, matyt, užmiršo mumis J. Nenusitęsk, užmokėk skolą Šts. Į senvaikystą nusi̇̀tęsė – koks surūgęs senvaikis Krš.
| Šie metai jau tep nusitę̃sę (pavėlavę) obuoliai Ndz.
ǁ K nukelti, atidėti: Gavo tą provą iki kito sykio nutęsti LC1889,28.
| refl.: Tai mano kelionė da toliau nusitę̃s, nusikels Krs.
8. refl. Š (ilgai) trukti, tęstis: O jei saulė tekanti debesis renkas iš visų kampų ir [debesys] bėga ant saulės, tei ilgai nusitęs vėjas DS119(Šmk).
9. tr. K tęsiamai ištarti, dainuoti ir pan.: Seniausieji informantai ekspresyvumo sumetimais dažniau negu jaunesnieji savotiškai nutęsia žodžius ir skiemenis KlbXXVII(1)73. Raudėniškiai labai nùtęsa žodžius Krš. Nùtęsa baisausiai, kaip kokią giesmę Krš. Gerai, – vėl nutęsė vėžys, apžiūrinėdamas įnagį K.Saj. Kregždė čirvena čirvena ir nutę̃sia Skr.
| Varpai skambėjo, ilgai nutęsdami garsą Žem. Nutę̃siamas balsas NdŽ.
nutęstinai̇̃ adv.: Ans nutęstinai̇̃ sako, t. y. kaip gieda J.
10. refl. plytėti, nusidriekti: Jo laukas nusitę̃sia lig miško Ob. Galas vagų nùstęsė toli, plotų plotai DrskŽ. Nusitęsė ilga juodų dūmų uodega, ir po minutės liepsnojantis priešo lėktuvas atsimušė į žemę rš. Nusitęsė virtinė vežimų su visokiais padargais, ryšuliais ryšulėliais V.Myk-Put. Per visą pirkią nusitęsęs šviesos stulpas, dulkės atrodo kaip auksinės rš. Voratinkliai nustę̃sę GrvT46. Pakluonės žilvičių šešėliai ant vakarą nusitę̃sdavo par visą kluoną Skrb.
ǁ nutįsti: Sermėga suteršta, ir vienas skvernas žemiau už kitą nusitę̃sęs NdŽ.
11. šiaip taip nueiti, nusivilkti: Nùstęsė Druskinykuosa ir neparvažiuoja DrskŽ. Vaikai kap nustę̃so medžian, tai ir nū nėra Rod. Ant vakaro in traukinį nustę̃siam Lb. Ar nustęsi̇̀ teip toli su vaiku? Skdt. Kap tik nùstęsiau tęnai Dv.
12. tr. palenkti, patraukti į kieno pusę: Verta [Marija] už tiesą ant kurios Viešpatis pavyzdėtų, kurios gražumo karalius trokštų, kurios kvapu mielingiausiuoju būtų nutęstas nuog amžinojo ano atilsėjimo ant ančio Tėvo DP624.
patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš.
| refl. NdŽ.
2. tr. kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu Lz. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė LKKXIII119(Grv).
ǁ kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkos Nč.
3. tr. patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą Rod. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal LzŽ. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs LTR(Ds).
4. tr. LzŽ, Km, Dglš, Mrk, Mrc, Rod pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s DrskŽ. Kojų nepatęsiù – skauda Aln. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia Švnč. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį Grv. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt Rk. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia Grv. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys Rod. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi Dkk. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniu Rud.
5. tr. Švnč, Klt pajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė GrvT111. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia Kvr. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu Kpč. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas Žln. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis negana Žln.
6. tr. sunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos LKT168(Grk).
| refl. Alk, Pjv: Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavo PnmŽ.
7. tr. LzŽ pakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus] LKKII225(Lz). Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites] Kpč.
^ Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas) Tvr.
ǁ padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus] Pls.
| refl. Btr, Švnč: Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai Dg. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas Pv. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos Pls. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulės Pv.
8. tr. patiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė Klt.
ǁ refl. pasislinkti: Pasitę̃sk toliau! Pls.
9. intr. kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti Žem. Gal patę̃s iki pavasario NdŽ. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus DrskŽ.
| refl. NdŽ: Žmogus nori pasitę̃sti i gydais Krš. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei Užv. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi Trk. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je] Rdn. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęs End.
10. tr., intr. kiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s Ms. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves] Pvn.
| refl.: Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk Krš. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno Ggr. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiek Krš.
11. tr. išsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti NdŽ.
| refl.: Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais Nt. Su tais lašiniukais pasitę̃su Krš.
12. tr. toliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru Rdn. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą Pj. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą Krt. Mokėjimo laiką patę̃sti NdŽ.
13. tr. End padaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti LzP. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da Šv. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą Pvn. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių BsPII20(Varn).
| Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų Nt.
| refl.: Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasi̇̀tęs Vvr. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai Šts. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi S.Dauk.
| impers.: Gal da tei[p] kiek pasitę̃s i be karo Jrb.
14. tr. praleisti (laiką): Vakarams patęsti mokėsi visokių pasakų Šts.
15. tr. Dkš, Kli kiek ilgiau tęsiamai ištarti: Trumpieji balsiai kartais patęsiami rš. Anykštėnai kai kalba, daugiau patę̃sia žodį Kvr. Švendubrėnai pàtęsia žodžius DrskŽ. Vindeikių kaime patę̃sdavo kalbėdami Msn. Patę̃sdami labai klega Dbč. Suokdamas dainą, balsą patę̃sk J.
patę̃siamai adv.: Drucminai labai patę̃siamai kalba Rud.
16. refl. plytėti, tįsoti, driektis, eiti: O ta rubežis pasitęs iki Bet-Hoglei ChJoz15,6.
17. refl. šnek. paeiti, pasivilkti: Privargau su bulbom – nepastęsiù Ktk. Boba suvis nepastę̃sia Dglš. Par žemę nepastę̃sia, ė jau keikias Rš. Pastę̃st jau negãli – sėdėtų namuos geriau Antr. Metų daug, nepàstęsi kap maišas Dv.
18. intr. užduoti, sušerti: Kap pàtęsė anas ituo vėzu vienam, tai anas apgriuvo Lz.
19. refl. tr. užgrobti: Radosi Želigovskis, Vilnių pàstęsė Dv.
20. intr. atsiduoti, kvepėti: Eglinis kuodis kap naujas, pàtęsia egle Lz.
◊ api̇̀varų (kulnų̃) nepatę̃sti sunkiai, vos paeiti, pasivilkti: Jau nepàtęsia api̇̀varų Alv. Matau, kad kulnų̃ galiu nebepatę̃st Dbk.
kadokùs (siū́lą) patę̃sti pagyventi: Prašykit Dievo: kad tėvas patę̃s kadokùs, tai dar bus geriau Arm. Norėčio dar siū́lą patę̃sti Šts.
partę̃sti, -ia (par̃tęsia), par̃tęsė tr.
1. NdŽ, KŽ parvilkti, partempti ką paviršiumi: Kartį partęsai̇̃, o jautį palikai Žrm. Užrink storiausį ąžuolą ir partę̃sk namo Azr. Vilką partęsmà namo, o vilkė ir pati ateis Ktk. Tuoj durnius sugriebė bobą, ažnėrė virvę až kaklo ir partęsė namo BsPII251. Negalėjo ratų namo partę̃st iš turgaus Dv.
| refl. tr.: Tai užkabinom tą šamą ir parsi̇̀tęsėm in šitą pusę Nemuno LKT233(Brb). Par̃stęsė malkos traktorium Drsk.
2. jėga parvesti: Nejo berniokas, paėmiau ir par̃tęsiau namo Ds. Motina, pagavusi žabą, sudavė gerai dukteriai, partęsė namo, bet vos sugrįžusi Marelė susirgo M.Valanč.
| refl. tr. Kč: Aš jį už rankos ir parsi̇̀tęsiau iš stoties Srj.
3. Všn, Žrm parnešti, partempti: Akmuoj sunku partę̃st LzŽ. Tie saldiniai teip dribo, teip dribo, kasdien po dvi karzinkas partę̃sdavau Šmn. Nutęsk, partę̃sk viską senas Drsk. Reikia dar maišas partę̃st žolės, tai tada valgysiu Vlk. Seniau, būlo, par̃tęsiam maišą druskos iž Lenkijos per upelį Kpč. Matai, kiek jis partęsia žagarų iš miško Čb. Ar šatra kokia tvorai partę̃st reikia, visko reikia Rud.
| prk.: Norinta būt palikęs [jūroje], būtų partę̃sęs pinigų DrskŽ.
| refl. tr.: Šitą katilą parsi̇̀tęsė namo Všn.
ǁ kuo parvežti, pargabenti: Vyrai nusistūmė ratus ir vėl par̃tęsė kryžių iž miško Mrc. Einam namo, rateliuos [cukrų] kol partę̃sma Slm.
| refl. tr.: Yra šieno pakapota, reikia parsitę̃st Mrk.
4. pareiti, parsivilkti: Teip privargau besvalkiodamas po turgų, kad led namo parsi̇̀tęsiau Lel. Nebuvo nebuvo po kari, paskun parsi̇̀tęsė iš kur Kpč. Dar Kazys neseniai parsi̇̀tęsė tik Arm.
pértęsti tr.; SD292, SD3348
1. pertempti, ištiesti nuo vienos pusės iki kitos, permesti: Jonas pértęsė dratą, neina gyvuliai DrskŽ. Vidurė[je] tų griovių, pripildytų mėšlais ir žemėmis, partęs nu rytų į vakarus virvę S.Dauk.
| refl. tr.: Ubagas dūlina, maišelį per pečius pérsitęsęs, in abejas šalis pasdairinėdamas Dbč.
ǁ padraikyti: Kur šiaudais laukai pértęsta (plonai užmėžta), ir tai javas net į šalis virsta Rod.
ǁ perbraukti: Kokis tę tavo raštas – tik prikišta, pértęsė pértęsė, – kas tę gali perskaityt Pv.
2. pertraukti, perkišti, perdurti: Adata nemožna pértęst greit šitokį storą rūbą Klt. Jei akių paboja, – per pavalkus pértęst [vaiką] (priet.) Mrc.
3. vienam kitą tęsiant nugalėti, laimėti: Eme tęstynėn, pažiūrėsim, kataras iš mūs katarį pertęs Grv.
4. NdŽ, KŽ paviršiumi per ką pervilkti: Būtum patys pértęsę [vežimą per] šitą balą Lp.
^ Burbu, o jy (marti) tyli kap pértęsta per ledą DrskŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
ǁ pertempti, pervilkti į kitą vietą: Reikia pértęst stalą kitan daiktan LzŽ. Kap pértęs traktoriu [sodybą], tai eisim [į gyvenvietę] Rod.
5. pervesti per ką: Daboja – arklys su vežimu per žardą pértęsta Tvr.
| refl. tr.: Kokį berniuką paėmė, per gatvę pérsitęsė Šmn.
6. Ds pertempti, pernešti: Akmuo sunku pértęst Lz.
ǁ pergabenti: Šitas arklys visą valsčių pértęsė ir da veža Str.
7. refl. šnek. šiaip taip pereiti: Vos pérstęsiu per pirkią, visai negaliu Rtn.
8. nuvarginti, pertempti: Mano gyslos pértęstos PnmA.
| refl. NdŽ.
9. padaryti per ilgos trukmės: Nu kam man senutei Dievulis pértęsė vieką Tvr. Pernešiojo karvė [teliuką], pértęsė Dv.
10. išlaikyti, ištverti: Vienam bernaičiu an smagenų darė raparaciją, al pértęsė Dbč.
pratę̃sti, -ia (pràtęsia), pràtęsė Š, Rtr; SD1141,142, Sut, M
1. tr. N, K, KŽ tempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratempti: Striubą daiktą pratę̃sti, kad būtų ilgesnis J. Nulėkė vilkas par kalvį ir paprašė, kad pratę̃st jam liežiuvį (ps.) Grv. Striukas sienolis, pràtęsė sienolį (ps.) LzŽ.
| refl. tr. N.
2. tr. NdŽ prastumti pro šalį, pratraukti.
3. tr. nustumti į šalį: Pratę̃sus buvau i iššluosčiau Ad.
4. intr. įstengti šiaip taip gyventi, išgyventi, išsilaikyti kurį laiką: Bloga jo liga, ilgai nepratę̃s NdŽ. Nu, mažgi da vasarą pratęsiù LKT340(Ign). Gali pratę̃st po ligonines, ale gyventojas nebebūsi Krč.
ǁ refl. tesėti, verstis, pragyventi: Su ta pensijike vis gali prasitę̃sti Rdn.
5. tr. N, NdŽ uždelsti, užvilkinti.
6. tr. toliau vykdyti: Piemenys dar norėtų pasikalbėjimus pratęsti rš. Baranausko pradėtą senovės idealizavimą poezijoje pratęsė „Aušros“ romantikai rš. Pratę̃sti pažintį NdŽ.
7. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Jeigu gerai užsilaikysi, gali dar pratę̃sti savo gyvenimo dienas Tl. Pratę̃s [vaistai] kiek gyvenimą, ale neilgai Grd. Nemaniau, ką tep ilgai gyvensiu, ką Dievas ilgai pratęs Tvr. Suvadino baimę gydytojų, kaip įmanydamas norėjo amžių pratęsti M.Valanč. Ne tiktai metų, bet ir valandos niekas sau pridėt nei ilgiaus ir toliaus savo amžio pratęst… negal SPI135-136. Idant meto vargų ir kariavimo nepratęstų DP542.
| refl. DŽ1, Švnč: Pagadėlė kiek prasitę̃s – žmonės tuoj šieną griebs Vad. Geras oras ilgiau būtų prasitęsęs I. Prasi̇̀tęsė liga Grd. Nepatogu būdavo pamesti ir išeiti, ir audiencija kartais prasitęsdavo KlbV96. Turam iš pieniško, meisa prasitę̃sias Krš. Kad taip prasitęstumei neatidavusi sūrio, bent ligi po visam Žem. Kadangi teip ilgai prasitęst, tada nieko nebus iš to pranešimo BBEz12,22.
8. tr. DŽ1 atidėti vėlesniam laikui, prailginti (terminą): Sutinka vėl terminą pratęsti TŽII262. Pratę̃sti sutartį NdŽ. Šviežią duoną kap regi išvaro (suvalgo), o sužiedėjusią tę tolyn pratęsia Rod.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
9. tr. šiaip taip praleisti, prastumti (laiką): O anam čia nėko nereik, ale tiktai ans nora tą laiką pratę̃sti Lk. Vis diena pratęstóji, vis pavasaris artyn Šts. Vis buvau alkanas, bet ką badą pratęsau Rod.
10. intr. išbūti, praeiti, praslinkti (apie laiką): Gal i šiandie dienelė pratę̃s be lietaus Bsg.
11. tr. tęsiamai ištarti, išdainuoti: Stiprus vyriškas balsas, pratęsdamas žodžius, kažką skelbė ar šaukdino V.Myk-Put. Labguviškiai teip pràtęsta kalba kalbėjo Kin. Posmą baigus, jis pats vienas pratęsdavo gaidą V.Myk-Put. Nosiniai pratę̃stini raštženkliai JV(XXIpsl.). Ir sako pratęsdama: – Eik, apsmukėle, iš ma[no] akių! LTR(Rod).
pratę̃siamai adv.: A, e su kirčiu, ne žodžio gale, tariami paprastai tęstinai arba bent pratęsiamai J.Jabl.
pratęstinai̇̃ adv.: Sudėtinis savibalsis ie… ištartinas yra vienu baisu atvirai, minkštai ir pratęstinai JDIII(IVpsl.). Kad avino ragas pratęstinai eis, lips anosjan ant kalno Ch2Moz19,13.
| refl.: Jei kada dingsta n viduryje žodžių, visada tokiuose atsitikimuose prasitęsia prieš ją balsinė J.Jabl.
12. refl. būti nusidriekusiam, plytėti: Prieglius su savo sidabrine juosta prasitęsia pro tą… aukštąjį kalną BsV168. Priegtam prasitęs ta rubežis Debiran nuog lomos Achor ChJoz15,7. Vidurinė kartis vidury bus and lentų, prasitęsianti nuog vieno galo iki kitam galui Ch2Moz26,28.
13. refl. pasklisti, paplisti: Ir teprasitęsia apsčiai and žemės, ir vaisinas, ir prasidaugina and žemės Ch1Moz8,17.
14. lėtai, velkant kojas praeiti, prasivilkti.
◊ linų̃ pratę̃sti Vb, Šv, Gdr sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Atejau linų pratęsti LTR(Vdk).
pritę̃sti, -ia (pri̇̀tęsia KŽ), pri̇̀tęsė; SD302, Sut, I
1. tr. NdŽ tempiant, tęsiant priartinti.
2. tr. NdŽ pritraukti, privilkti artyn.
3. tr. Lš jėga priversti, atvesti: Jo nepritęsi̇̀ už kaunieriaus [dainuoti] Lp.
ǁ prk. privilioti, pritraukti: Idant kuriuo norint būdu mus savęsp pritęstų̃ DP80. Meile amžinąja numylėjau Tave ir todrinag pritęsiau Tave DP508.
ǁ refl. tr. prisijungti: Tęsėm tęsėm ir nepri̇̀stęsėm lietuvių Pls.
4. tr. NdŽ, DŽ1 daug prinešti: [V]andenio daug reikia pritę̃st gyvuliam Klt. Aš, būdavo, pritęsiù malkų iš beržynioko Klt. I karvę pašeria, i [v]andenio pritę̃sia Švnč. Visokių šunagrybių pri̇̀tęsta, o gerų grybų nėr Vrn. Pri̇̀tęsė dovanų vaikai vardo dienon, vagi Drsk.
| refl. tr.: Prisi̇̀tęsiam tų žagarų, prisikapojam Pun. Gal žinai, kas turi ąžuolą kokį, ka išdžiūvęs būt, gal kas turi pristę̃sę, kur miške gyvena Pv. Su lėlėmi žaidėm, ryzų pristę̃sę Drsk.
5. refl. šnek. prieiti, prisivilkti: Visokių pristę̃susių gyvena Vrn.
6. tr. priveržti, pririšti: Šieno vežimą pritęsia šatra su vadimis Š.
7. tr. prisiurbti, pritraukti, prigerti: Straublys lietų geria: pri̇̀tęsia tę lietaus, ir tada lietus lija Pls. Bulbės [v]andenio labai jau daug savęsk pri̇̀tęs[ė] Grv. [Šulinys] iš žemės pri̇̀tęsė [v]andenio Dv.
| refl.: Kap pakaroj[o] rūbai an drėgnos sienos pernakt, t[ai] ir pristę̃so drėgnasties Rod.
8. intr. plikinant pagaminti nuovirą, ištraukas, pritraukti: Šiltas vanduo greit pritęsė nuog žolių Vrnv.
9. intr. LKKIX202 pritvinkti: Sopulys būna, kap pri̇̀tęsia Dv.
10. intr. NdŽ kurį laiką įstengti gyventi, pagyventi: An vieno pieno atsisėdęs, be šluopos duonos ilgai nepritęsi̇̀ Rod. Tiek metų pragyvenau, iki rudens pritęsiu. Ligai nereikia pasiduoti LzP. Tų labai maž, kurie ik sekmai dešimti metų pritęsia DP579.
11. tr. užvilkinti, uždelsti: Pri̇̀tęsė siuvimą iki pat švenčių DŽ1.
| refl. NdŽ.

×raztę̃sti, -ia (ràztęsia), ràztęsė (hibr.) žr. ištęsti:
1. Reikia tą skūrelę raztę̃st LzŽ.
| refl.: Kad nerazsitę̃st vežimas, švornas demasi LzŽ.
2. Kad įmanytai, tai itą giesmę raztęstái Arm.
3. žr. ištęsti 4.
ǁ Grv Ràztęsia audeklą in pievos, ir džiūsta Šlčn.
sutę̃sti, -ia (sùtęsia), sùtęsė
1. tr. Grv sutraukti, suveržti: Apyvarus sùtęsiau i einu apsievęs Btrm. Pridėjau pilną paklodę žolės – kap tik sutę̃st Nč.
| Ana negal' pirštų sutę̃st (sulenkti) LzŽ.
| prk.: Daug dienų būna, kad su sùtęstu pilvu (alkanam) reikia vaikščiot Nč.
| refl.: Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos Jo DP176.
| prk.: Jonas po kvarabos susi̇̀tęsė, kad ir pažint nemožna Lz.
2. tr. sutąsyti, suplaikstyti: Sùtęsa, subjaurio[ja] mašina linus Šts.
3. tr. sutraukinti: Karvės pieną buvo [burtais] sutę̃sę: ka semsi, kėlės visas iš viedro Šts.
4. tr. sujungti, sutraukti: Sùtęsė apie tris kaimus apie save Arm.
5. tr. NdŽ, DŽ, DrskŽ, Glv sunkiai sunešti, sutempti, suvilkti: Sùtęsiau visus grūdus iš jaujos į klėtį J. Pašalin sugrūdo, sùtęsė pagalius Klt. Tai jau sùtęsei tas malkas iš paežerės? Slk. Šitiek gi dobilo sùtęsė! LKT383(Knv). Sunku tiej šienai sutę̃st senei – kas tau arklio duos Rtn. Vaikai mokykloj, tai kada gi aš sutę̃siu bulbas po darbo Slm. Snienga ir snienga – kap kalnai visur sùtęsta Žln.
| refl. tr. Dg: Lapė pasiėmė ir susitęsė aveles urvan LMD(Tvr).
6. intr. kurį laiką išgyventi, patraukti: Trijų mėnesių nesutę̃so – ir mirė Dbč. Jiej tik metus sùtęsė po vestuvių – ir vaikas Vlk.
7. tr. NdŽ sugaišinti, sutrukdyti, suvilkinti: Lytai sùtęsė žmonis Šts. Kalvis sutęsė aną i šokalą (šokius) Šts.
| refl. NdŽ: Susi̇̀tęsėm su bulvėms ir nebiškūlėm javų Šts. Susitę̃sę su operacija, labai sunkiai buvo Pj. Jis su karūmene susi̇̀tęsė, musėt, jo dokumentai buvo užsimetę Skdv. Susitęsė liga, ir mirė ligonas Ggr. Nežinau tik, kas čia yr, kad taip darbai naminiai susitęsė Žem.
8. intr. užgaišti, užtrukti: Sutęsė lig vėlo vakaro begerdami Šts.
9. tr., intr. sunkiai užtekti, išsiversti, sudurti: Su duona tai gal sutęsiù, bet prievarko tai nei prieg danti Rod. Tokioj draugėj tai tik duonos su duona sutę̃st nemožna Arm. Jiej nesùtęsia algos su alga Mrc.
10. intr. Žrm suduoti, sukirsti: Kai sùtęsiu palka, kap sutiesiu botagu Rod. Kad sutęsaũ lazda nugarkaulin Rod.
11. tr. pastatyti, suręsti: Sùtęsė kokį lauželį priešžiem ir būna Vrnv.
12. refl. šnek. sueiti: Sùstęsė visi Lp.
◊ gãlą su galù sutę̃sti Vrn užtekti sunkiai verčiantis: Gav[o] tokią algą ir nesutę̃sdavo gãlo su galù Pv.
nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sti nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sia Rod.
užtę̃sti, -ia (ùžtęsia), ùžtęsė Rtr, Š, KŽ
1. tr. tęsiant užtraukti, uždengti, užtiesti, užtempti: Anys kap važiavo, svotai àžtęsė kelią, kad duot cukierkų Grv.
| prk.: Užtę̃si (surašysi) dideles kningas, o naudos jokios Krš.
ǁ impers. kuo aptraukti, užeiti paviršiui: Man šitą akį dar̃ ùžtęsė – ir neregiu arti̇̀ Azr.
2. tr. KŽ užmauti, apvilkti.
| refl.:
^ Anas lietuvys, ale vilko skūra žusitę̃sęs Pls.
3. tr. Vvr užmegzti, užtraukti: Aš ùžtęsiau mazgą ir negaliu atmegzti J. Mazgas yra ùžtęstas, jo negalia nėkas atrišti Prk.
4. tr. NdŽ, On sunkiai užtempti, užvilkti už ko, ant ko: Kareivis kelintą kartą išėjo pažiūrėt pakaruoklio, tai ėmė jį nuo kilpos nukabino ir už kapų užtęsė LTsIV273. Vežimą ažutę̃sim kluonan Dv. Paėmė pusę vežimo ir ùžtęsė an kluono stogo, net an kraigo Srj. Tę [neklaužadą] žùtęsė ir žurakino, kad neinlįst Asv.
| refl. tr.: Prieš kalnėlį užsi̇̀tęsiu dviratį, nuog kalnėlio nemynęs pavažiuoju Dg.
5. tr. tęsiant, velkant užlyginti, panaikinti: Gyvulius laikai rūsy, o kad kas, varai miškan, šakom pėdas užtęsi̇̀ Trgn.
6. tr. NdŽ, KŽ padaryti ilgesnės trukmės: Užtę̃sti susirinkimą DŽ. Blogas oras ùžtęsė rugpjūtę Skdv. Ka neužtęstà liga, pagydo su numiniums Grd. Aguonos gelba nuo įvairių užtęstų krūtinės ligų rš.
| refl. NdŽ, KŽ, DŽ: Pilies rekonstrukcija užsitęsė ilgai, ir neaišku, kada buvo baigta rš. Abu stebėjosi šilta, visai vasariška rudens naktimi ir nepaprastai ilgai užsitęsusia sausra P.Cvir. Šiuosmet šienapjūtė užsi̇̀tęsė: per mėnasį nieko nepadarėm – vis lietus ir lietus LKT386(Drsk). Tokių kalbų, kad karas ilgai užsitę̃stų, niekas nekalbėjo Plšk. Užsi̇̀tęsė mano darbas Mrc. Liga užsi̇̀tęsa – i nebipagelbėsi Pvn. Labai seniai tavo džiova užsitę̃susi Stl. Beveik visi dūmikai turi užsitęsusią slogą plaučių, nuolatai kosti V.Kudir.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 uždelsti, užvilkinti, atidėlioti, atidėti: Ko taip ùžtęsei skolą? Krš. Jis ùžtęsė skolą ligi kitų metų Lp. Užtę̃su vieną dieną, poryto nueisu [pas daktarą] Krš. Būtumiam išgelbėję, vieną dieną ùžtęsė Trk.
| refl. Rtr, NdŽ: Negavo arklio – užsi̇̀tęsė su visais darbais Krš. Anam ta karūmenė užsitę̃susi – seniai reikėjo tarnauti Rdn. Vienas serga, kitas serga, tai žustę̃sta tos bulbaitės Pls. Būtų užsitę̃sę su krikštijimu, senės prispaudė Krš. Par tuos darbus užsi̇̀tęsė visi mano pažadai Krs. Kame teip užsi̇̀tęsei nepareidamas? Šts. Vedu užsi̇̀tęsėv i neparvažiavov laiku Kl.
8. refl. NdŽ užsibūti, užsilikti gyvam: Tiek užsi̇̀tęsei [po operacijos] – aiškiai pagysi Rdn. Daug po žeme draugaičių, aš dar užsi̇̀tęsiau Dg. Da trys paršiokai ažsi̇̀tęsė Ktk.
9. tr. užduoti, užpliekti: Dar jam bizūną užtę̃st, tai darbuja! Rud.

Daugiau informacijos

pramùšti

Apibrėžtis

mùšti, -a, -ė (-o)
1. tr. R, K, DP104 teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan SD271. Per ausį mušti N. Su šporais į paslėpsnas muša Ėr. Mušei žirgelį vis per galvelę KrvD180. Už tokį darbą tu esi muštinas Skd. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia, da labai mažas Ut. Anas mùšė žmones, tijūnas Pb. Muši̇̀ nèmuši – vis tiek savo daro Gs. Gal tu per galvą mušamas, kad teip bijai? LTR(Šmn). Perkūnijos bijau kaip šuo mùšamas Brs. Kodėlei muši artimojį savo? BB2Moz2,13. Veidan muštas, papeiktas Mž442. Tris kartus buvau plaktas rykštėmis, vieną kartą buvau muštas akmenimis Bt2PvK11,25. Tas pertinas, mùštinas, pro langą mestinas (d.) Kl.
^ Man į širdį kaip mušte muš, o ana juokas, pilvą suspaudusi Šts. Pats muša, pats rėkia Pnd. Kvailį ir bažnyčioj muša Slk. Eisi į dvarą – gausi mušt, neisi – gausi mušt PPr73. Mušti norėdamas, ir ant pečiaus suras LTR(Vdk). Kas nori šunį mušt, tai ir lazdą randa LTR(Krn). Duodamas imk, mušamas bėk rš. Sykį muštas i pamojavimo bijo LTR(Vdk). Nemušk arklio botagu, o mušk avižom LTR. Jei nemušė tėvas motina, muš visas svietas PPr151. Už vieną muštą duoda dešimt nemuštų Bsg.
| refl.: Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Daugiau mùšas ir geria, kaip darbą dirba Pb. Ko judu čia mušatos? J.Jabl. Mačiau mùšantis Grž. Radau du žmones mušančius Ndz. Jei nori mùštis, tai sau galvą daužyk in sieną, o ne kitam Ds. Mušas gaidys su žąsinu Dt. Po vieną mušąsis SD268.
^ Kas mušas, tas glušas Ds.
ǁ prk. barti, kritikuoti: Ji mùšdavo i mùšdavo ją su liežuviu Šln. Sulaikyti tempus – tai reiškia atsilikti. O atsilikusius muša rš. Šiandien išnyko ir kai kurie uolūs poezijos kritikai, mušę poetus ne už tai, apie ką jie rašė, bet už tai, ko jų rinkiniuose nebūdavo A.Vencl.
ǁ varyti, ginti (važiuojant): Be reikalo tokį galą arklį mùšt Skr. Lakstė, mušė po dirvas arklį nežmoniškai Ėr.
ǁ part. praet. prk. mokytas, patyręs: Visi mes buvom mušti vyrukai, bet jis visų muščiausias rš. Jis ant to muštas, tai padarys Mrk. Jūs an ito mušti̇̀, tai ir suprantat Arm.
2. tr. pulti su ginklais priešą, stengiantis nugalėti kovoje, mūšyje; naikinti: Mušk priešą nesidairydamas! rš. Miškas ir neprietelių muštie griūdamas padėjęs A.Baran.
| Aš buvau didžiam kare, ten didį mūšį mušė, ten kardų tvorą tvėrė RD47. Ponas užu jus bajų muš (kariaus) BB2Moz14,14.
| refl.: Palei Trakais mùšėsi cielą mėnesį Sem. Šitam daikte mùšės mažai Dkšt.
3. tr. atimti gyvybę, užmušti, žudyti: Jūsų broliuką kulkelė mušė LTR(Slk). Jo kardas kaip perkūnas mušė meškas ir briedžius V.Krėv. Lapkričio ir gruodžio mėn. audinės mušamos kailiukams rš. Imsiu strielbelę, mušiu anteles KrvD29. To bitės miršta, to vilkai avis muša V.Krėv. Mušiau mušiau gylius nuo karvės Sdk. Kad mùšt, temušiẽ [bomba], ką daba padarysi žmogus Erž. Gandras varles muša žemėn Pkl. Mušk žemėn tą bjaurybę Žg. Kas ten eis į tą pušyną gyvačių mušt (niekas nenorės ten gyventi)! Ėr.
| prk.: Kai dieną pjauni, saulė muša žemėn (labai kaitina) Krtn. Tokia šiluma, kad muštè mùša, troškina Skr.
^ Vely (verčiau) utėlės mušti, ne svetimi pinigai skaityti Dkš.
ǁ skersti, pjauti: Jautį mušė, pjovė ožį CII431. Mušu keltuvas SD14. Vakar mušiau jaučią, šiandiej kitą NS800. Vieną kiaulę mušė kūdą, kitą da peni Alk. Tretieji kunigai buvo vadinami kriveičiai, tie gyvolius mušo, ant apieros atvestus S.Dauk.
4. tr., intr. daužyti, tvoti: Jau penkiasdešimt metų, kaip prakalą (priekalą) mušu Mžk. Pakulnines paklodes kultuvėm mušdavo Vb. Girdžiu, kumelys prunkščia, o nuo kojų muša (kala) geležinius pančius J.Bil. Kai mentele mùša per dalgę, tai ana žolę gerai ima Dv. Toks jau buvo gražus buliukas: nė į viedrą mušė [girdomas], nė nieko Jrb. Lapė uodegą mušanti į žemę džiaugdamos S.Dauk. Vyriškis eidamas smarkiai į šonus rankas mušė rš. Martynas muša sau lengvai per burną, lyg norėdamas numalšinti žiovulį, bet jis jaudinasi I.Simon. Krūtysna mušti B. Visi muša į rankas (ploja) Pgg. Eikium, mergos, šiluosna, muškium rankom delnuosna KrvD140. Ėjo giedotojai … viduj mergų, būbnu mušančiųjų Mž291. Senis patraukė smičium per stygas, mušė taktą batu į grindis rš. Ant dešiniosios rankos smiliaus ilgą nagą užsiauginęs buvo, su kuriuo įpratimą turėjo sprigtus mušti (spriegti) P.Cvir. Aš nemokėsiu staklelėm mušti (austi) LTR(Glv). Visi kniūpsti pulkime, kakta žemę muškime SGI109. Pasakė, nuėjo namų pusėn, kietai mušdama padais drėgną žemę J.Balt. Mūsų marti labai greiti …: svirno dureles muštel (orig. mustel) mušė (trenkė), išeidama daužtel daužė NS708. Sviestas kietas kaip akmuo: mušk (smarkiai mesk, trenk jį) į sieną – nesutiš Klp. Mušk tą obuolį žemėn Vb. Kriuša mušė, lapužius numušė; šalna šalo, žiedužius nušalo LB31. Iš pakelės topolio viršūnės per tankias šakas iššlamši varna, sunkiai mušdama (plasnodama) sparnais rš. Bangos ėmė mušti į laivo šoną J.Balč. Vėjai, pūskit, marios, muškit, vainikėlį kraštan neškit LTR(Knv). Kaitrią dienelę, kai vilnelės nemuša, kai šviesi saulelė šviečia – matyti giliai giliai ežero viduje aukšti dvarų bokštai V.Krėv. Didelės bangos mušė (plakdamos varė) laivą atgal J.Balč. Pasirodė ir Elzė, aukšta lyg liepa ir balta, saulės ir vėjo mažai temuštu veidu J.Balt. Čia vėjai muša (blaško), dėl to braškės ir neauga Lkž. Pradėjo mùšti, laužti duris – aš viduo[je] Mžk. Ka norit, muškit (laužkit) duris Brž.
| Paimsim grėblelį, mušim (sklaidysime) pradalgelius LTR(Ad).
| Užtenka pasirašyti, antspaudo mušti (spausti) nereikia rš. Mano atminime pasuose pirštus mušdavo (pirštų atspaudus darydavo) sp.
| Šniūrą mušti (įtemptą, suodiną virvę staiga paleisti, norint pasiženklinti rąste išilginę liniją, kuria pjauti lentą) Plng.
| refl.: Į lango stiklą, klaikiai zvimbdama, mušėsi laukinė bitė rš. Ir ėmė jūros bangos muštis į aukštą krantą Mš. Grįžo namuosu, mušdamies ing krūtis savas DP181.
ǁ tr. daužyti į gabalus: Lieki vynelį į purvynėlį, muški stiklelį į akmenėlį DvD162. Barborele, barborele (boruže), lėk į dangų: tavo vaikai puodus muša Slnt.
| Šnekė[jo], ka i seminariją mùš (bombarduos) Gs.
ǁ tr. smulkinti, trupinti: Mušù salietrą dėl barščių Vb.
ǁ tr. pradaužti (lukštą): Deda bulvių, taukinės, pila smetonos, pipirų, lapelių deda, mùša kiaušinį Klvr.
| Miestely sustoję kiaušiniais mùšdavo Rz. Kas moka gerai mušti kiaušiniais, tas par Velykas daug prisimuša Slk.
| refl. tr.: Mùškis ir valgyk [kiaušinį] Nmč.
5. tr. kulti (spragilais): Mes jau baigiam rugius mùšti Lš. Ar ateisi šįvakar linų mùšti? Skr. Kitąsyk su spragilais pats mùšdavau linus Šk. Linų mušamóji mašina Erž.
6. tr. Brš, Lš plūkti: Septyni aštuoni vyrai mùša molį medinėm kūlėm Ds. Molio mùšamasis kirvis (toks medinis įnagis moliui plūkti) Šts. Vyrai mùša krosnį iš molio Ck. Pečius muštas iš molio Brsl. Jei turite molio, muškit iš jo nors kūtes, klojimus Žem.
| Senis Vydmantas buvo matęs, kaip keliai iš akmens mušama (grindžiama) ir išlaikoma Vaižg. Čia jau mùštas kelias Rs. Oi ir atjojo jaunas bernelis muštuoju vieškelėliu LTR(Bgs). Eisiu eisiu pas močiutę muštaisiais takeliais LTR(Žl).
7. tr. R90, Šlčn muštuvyje plakti grietinę, sviestą sukti: Dažniausiai sviestas mušamas iš raugintos grietinės rš. Supila smetoną ir mùša sviestą Ndz.
^ Iš gražumo sviesto nemuši LTR(Zp).
| refl.: Butely sviestas mušasi tik liekarstai Ėr. Nèsmuša sviestas (sunku sumušti) Lp.
8. tr. Kdl, Al grūdant spausti (aliejų): Petras nuvažiavo aliejaus mùšti Rdm. Vyrus pristatė mušti linų ir kanapių aliejaus rš. Ne tik iš sėmenų, ir iš aguonų aliejų mùša Gs.
9. tr. kalti (metalą, pinigus): Iš tavo aukso žiedelių mušiu žirgui padkavą Gdr. Rasta ir monetų, muštų Rygoje rš. Užmokės … muštais dorelėliais JD635.
^ Kur pinigas muštas, te i giliuoja Plv.
ǁ fotografuoti: Mušė patagrapijas Lp. Portretą mušti Ds.
10. tr. Jnšk, Mžk, Pnd apkalti, aptraukti, apsiūti: Namą lentom mùša Kzt. Jų daržinė nieko sau: apalkom mušta Paį. Muštas dymo balnelis, bėro plauko žirgelis (d.) Švnč. Pasisiūdinau muštus kailinius Slnt. Vidun įėjo pusamžis vyriškis, apsivilkęs nemuštais puskailiniais, įsispyręs į gilias klumpes J.Balt. Kad nupirko skarelę, tai kaip grabam mušt Ds.
muštai̇̃ adv.: Pastačiau sau po tam didę muštai ištaisytą gėtrą, pridengtą su apsmalinta drobe dėl uždangos nuog lytaus I.
| refl.: Anąnedėl pas Vilką gryčią mùšės lentom Slm.
11. tr. daryti trynes, nuospaudas: Kaip tik prakaituoja kojos, taip ir muša pūsles vandenines Rm.
12. tr. jungti ką į draugę, risti (į gabanas), plekuoti: Kaimynai jau rovė linus, o mūsiškių dar žirniai klojėjo nemušti į gabanas, raudojo byrėdamos avižos išilgai šniūro J.Balt.
ǁ Grš, Dov, Slv, Vvr kietai vyti (virves): Šiandien mùšma virves Up. Virvės gyvoliams rišti mušamos prytaisu, kurį kai kas muštuvais vadina Sg. Tinkluo virvės y[ra] mùšamos Šts.
13. tr., intr. skambinti daužant į ką: Varpus mušė, eina į kitą pusę pasitikti parakvijos Žem. Kai įėjau į bažnyčią, visais varpais mušė LTR(Nm). Laikas būtų jau pusryčio leisti, bet žagrės (pakabinto kur norago) dar nemuša Grž. Lentą kumiečiams mùšo Krš.
ǁ tr. skambinti valandas (apie laikrodį): Laikrodis bokšto pusiaunaktį muša S.Nėr. Kremliaus kurantai muša valandas A.Vencl. Abudu laikrodžiai visados rodė ir mušė tą patį laiką J.Balč. Šešias mušus, eina pusryčio Žem. Vienas laikrodis buvo sieninis, mušamas Ėr. Mùšamas laikrodis buvo įmūrytas sieno[je] Šts.
14. intr., tr. lošti (kortomis): Rėdininkai … mėgdavę kitkartą mušti kortas su svečiais iš piningų A1884,263. Šnekės, marmės, pradės kortomis mušti Žem. Bene kleidai piningus, mušdamas su kartomis? P. Mušdamys kartoms iš pinimgų, daro suktybes, apgaules brš.
ǁ paimti kirtį, kirsti (lošiant): Tūzas mùša karalių (kortuojant) Sb. Korta mušanti R340. Viskas numatyta, – vėl atsiliepė Fogas, mušdamas kortą J.Balč.
| Jeigu yra mušimas, būtinai turi mùšt (žaidžiant šaškėmis) Sb.
| refl.: Daviau mušties, nenoru taip už sykio spausti Krš.
ǁ bet ką žaisti: Atsimenu, jūs tada futbolą mùšėt Skr. Ben motriškos futbolo nèmuša Slnt. Kepures mušti JR106. Riešutai mušti Šts. Anie sako, kad ritinį mušam Kal. Vejoje miestučiais žaidė, pievoj mušdavo ratelį rš. Einam ripkos mušt Rm. Vyrai tekinį muša rš. Piemenys su velniu liub tekinį muš, o dabar juokas iš velnio Šts. Teterviną mušti Lp. Einam čibylos mušti Vb.
| refl.: Gaidžiais muštis Šts.
15. tr. mažinti: Kainas mùšti DŽ. Kartą nenuėjai – tau darbadienius muša, po vieną, po du (sov.) Rm.
16. tr., intr. trenkti (apie griaustinį, žaibą): Perkūnas muša SD251. Perkūnas mušė į liepą rš. Nestok po medžiu – griausmas mùša An. Ar perkūnas griovė, ar žaibais mušė? RD28. Griausk, griaustinėlis, mušk, perkūnėlis! NS1260.
17. tr. ištikti: Stabas jį ištiko, mùšė KII156. Jo liežuvis buvo stabu muštas brš. Jie, aklumu mušti, jį neatrado, kačeig [ieškomasis] vis čia pat buvo brš.
18. intr., tr. Ut šauti: Šautuvas gerai mùša Kltn. Išėję an lauko tuoj norėjo išmėgint, begu gerai muša [šautuvas] BsPII247. Aš šiandien į zuikį mušau du šūviu ir nenušoviau Up. Su provyta pūčka tik mùša, tik mùša [paukščius] K.Donel. Na, vyrai, duokit man cielių mùšt Skr.
19. intr. plakti, plazdėti, tvinkčioti: Tirdami pulsą, sužinome, kaip dažnai širdis muša rš. Kai išgirdau apie nelaimę, taip išsigandau, kad širdis kaip su kūju mùša Jnš. Tvinkt, tvinkt, tvinkt smilkiniuose mušė kraujas rš. Atvežė į ligoninę, da pulsas mùšė Jrb. Mūsų tikra širdis už mūs gentę muša (esame jai atsidavę, jai gyvename) A1885,55.
^ Dega be ugnies, mùša be lazdos (širdis) Prng.
ǁ smarkiai plakti: Ka keliu viedrą, man širdis ima mùšt Sem. Jaunas mirė: širdį turėjo mùšamą (sirgo širdies liga) Šts.
| refl.: Kai pasirūpina ko, tuoj širdis mùšasi Jnšk. Širdis mùšas mano, negaliu krutėt (dirbti) Švnč.
20. intr. veržtis, verstis (ppr. iš vidaus į viršų, į lauką), plūsti, trykšti: Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų V.Myk-Put. Paskalanduok, paskui atkimšk, tai mùš Gs. Alus stiprus, smarkiai muša Gs. Iš po žemės ėmė mušti šaltinis rš. Kodėl rinkos šulnys, kuris visados mušė vynu, dabar išdžiūvo ir net vandens nėra? J.Balč. Ten vanduo net per viršų mùša Alk. Kraujas myžle pradeda mušt par burną ir par nosį Jrb. Kai apsinuodiji valgiu, prakaitas mùša Rm. Kolomanui po tų žodžių pradėjo kraujas mušt į galvą Ašb. Matau, kaip kraujas muša į veidą rš. Iš kambario šiluma mùša kai iš pirties Mrj. Visi nekantriai laukė, kada sugirgždės virtuvės durys, pro kurias mušė svogūnų ir taukų kvapas rš. Iš kambario mušė šviesa rš. Saulė muša į bokštą, tujau patekės Šts. Žvakę užgesink. Matai, ugnis į langą muša V.Kudir.
| Nuolanki, meili, rodos, pats gerumas nuo jos muša Žem.
muštinai̇̃ adv.: Kai pradarai langą ir duris, tai oras muštinai̇̃ mùša (pasidaro skersvėjis) Jnšk.
| refl.: Vanduo mušėsi iš žemės rš. Duris uždaryk: dūmai mušas į stubą! Jrb. Gegužės kukuoja, piemenėliai dainuoja, net garsas mušas į dangų Žem.
| prk.: Teisybės žodžiai mušasi iš mano širdies V.Mont. Nuo pat mažens jam iš akių mokslas mušasi Žem.
ǁ tr. kelti į viršų: Matai, kaip tie pamidorai atželas mùša aukštyn Lnkv. Šuliny jo nėra, – kalbėjo bernas. – Jei būtų – burbulas muštų (burbuliuotų) rš. Puodai šniokštė, šnypštė, kunkulus mušė (kunkuliavo) rš.
ǁ tr. varyti priešais: Ar matei antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią? BsO386. Pūsk, vėjeli, mušk vilnelę, nešk vainiką į kraštelį LTR(Srd).
ǁ tr. daryti iškilusį, ryškinti: Viennytas yr nusijotas kaip rėtis, neturia nė kokio skyriaus, o trinytis muša rieves išskypai, o lamstytas – vingurtai Ggr.
ǁ intr. staiga kilti, atsirasti (minčiai, sumanymui): Jam mušo galvon gera mintis rš. Anam mùšo į galvą lengvai prabagotėti Kv. Mùšo šumas į galvą Kv.
21. refl. skverbtis, brautis, lįsti: Višteliai pirkion mùšas, moj lest nori Rod. Kai striauniam vandeny žuvys nebegali užsilaikyt, mùšas į užtakius Srv.
| prk.: Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, per kita kitą į padanges mušės S.Dauk. Galvon mušasi visokios mislys Pl. Ėmė muštis galvon mislis Antš. Visokie klausimai mušasi Marei į galvą Žem. Šitos tiesos labai stipriai galvon ir širdin mušas A.Baran.
ǁ sunkiai kur vykti, kakti: Mes mùškimės link miško, tenai rasim lapių Klvr. Jei tas nemačina, tada jau mušamės (važiuojame) pas gydytoją Rš.
ǁ labai stengtis ką gauti, ką pasiekti: Mùšas visa sveikata (labai peršasi) LTR(Ds). Jis an pinigų nesmušė (ką uždirbdavo – pravalgydavo) Lp. Į ponus mušasi rš. Ir mano sūnelis į mokslus mùšasi Šk. Jisai ne taip ant žemę mušasi ir gerai gyvena Pg. Pusę dienos mušamės, kol prasimanom kokio darbelio (taip nėra ko veikti) J.Balt.
22. refl. blaškytis, daužytis: Mušės motulė kap pilka antelė, sūnelį savo belydėdama V.Krėv. Ne paukštis po narvelį mušės – tai širdis daužės neramiai S.Nėr.
^ Mušas kaip žuvis po vandenį Dl.
23. refl. lakstytis, vaisintis: Ar jau mušėsi kumelė? Ėr. Jau avys mušas, tai baronai gainioja, vaikos Vlk. Geros avys: tep anksti, o jau visos mùšės Arm.
24. refl. sunkiai dirbti, plūktis, vargti: Žmogus muši̇́es muši̇́es, ir vis sunku su pinigais Srv. Mušuos vis su darbais vienas, o valgytojų daug Ut. Visokiom madom (būdais) jis, žmogus, mušės: žemes dirbo, vaikus ganyt leisdavo, o kaip nieko, teip nieko Trgn. Tylėdami tempė arkliai vežimą, panarinę galvas ir mušdamiesi iš paskutinių jėgų rš. Pakyrėjo man su vaikais par dienas muštis Vkš. Mušosi su darbais kaip plikas po dilgynes LTR(Krp). Mušaũs per visą savo gyvenimą kap žuvis apie vandenį Arm.
25. tr. stumti, varyti atgal: Visai netraukia, dūmus atgal mùša Šn. Kol (kodėl) gi teip muša dūmus iš pečiuko? Sdk. Užkūrėm – vėjas liepsną mùša į stubą, negali Skr.
| refl.: Kad dūmai tiesiog į dangų kyla, tai bus geras oras, o kai jie mušasi žemyn – blogas Prk.
26. intr. smarkiai skraidyti aukštyn, žemyn, aplink: Jei anksti pavasarį labai daug uodų ir jie pulkais muša, tai tais metais derės linai LTR(Rm). Ore mušė įvairiomis kryptimis šikšnosparniai rš.
27. intr. leisti kokį smarkų kvapą, atsiduoti kuo: Dešra labai cibuliais mùša Jnš. Arbata svilėsiais mùša Jnš.
28. intr. būti panašiam, panėšėti: Nudariau sruogas mėlynai, bet labiau mùša į juodumą, ir tiek Šl. Lietuviško cukraus spalva muša iš balto į mėlyną, nelietuviško – į geltoną Lnkv. Gal ir ne aukso buvo, bet į auksą mušė Lnkv.
| refl.: Broliukas daugiaus į mamą mùšas Prk.
29. refl. sukti, pasiduoti į kurią pusę: Eik šituo keliu, paskui mùškis į dešinę Mrj.
ǁ driektis, būti nutįsusiam: Ligi Lenkčių mùšasi Eržvilko parapija Erž.
30. tr. siųsti (telegramą): Muša telegramą į namus rš. Policiją kėlė, telegramus mušė Žem. Ans laive yra telegrãmams mùšti Krš.
◊ devyni̇̀ avinai̇̃ galvõj (po gálvą) mùšasi
1. Vkš, LMD(Žg) labai rūpi, daug rūpesčių: Prasidžiaugiau neišpasakytai, kaip šiandien Domė parnešė Tavo grometą, nes jau man devyni avinai mušos po galvą Žem.
2. apie lengvabūdį, negudrų žmogų: Anam devyni avinai po galvą mušas Škn.

diñdarą (di̇̀ndas, diñderį) mùšti tinginiauti, dykinėti: Pirmiau ne darbo žiūrėjo, ne motinai padėjo, dindarą mušo su vaikais pavirvytė[je] Trš. Vyras atsirado: ne darbo veiza, ale di̇̀ndas pavenčiais mùša Krš. Dindas tebmuša vaikai, darbo nedirba Šts. Par kiauras dienas diñderį mùša, o darbo bijo Kl. Tu nėko nedirbi, o diñderį tik muši̇̀ Slnt.
į gálvą mùšti svaiginti: Tai alaus smarkumas: stiklą išgėrei, ir tuoj mùša į gálvą Ėr. Tas alus dikčiai mùša į gálvą Kv. Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų A.Vien.
į krūti̇̀nę mùštis prisipažinti kaltu, apgailestauti savo veiksmus: O aš nemoku muštis į krūtinę rš. Neprikaišiokit, riteriai, karaliui Mindaugui, bet muškitės krūtinėn V.Krėv.
iš pečių̃ mùšti sunkiai dirbti, stengtis: Nieko nereikia iš pečių mušt Ėr.
iš savę̃s mùštis sunkiai kvėpuoti, merdėti: Ligonis pradėjo iš savęs muštis ir pagaliau mirė Ldk.
kai̇̃p varpañ (lentõn) mùšti plačiai kalbėti: Kaipgi nežino, kad jau visi kaip varpan muša Ut. Vičvisi kap lenton mùša in tavę Vrnv.
knãpkį (knõpkę) mùšti Erž linkčioti snaudžiant: Pradėjau knõpkę mùšti i nuejau gultis Krž. A jau knõpkę muši̇̀? Krž.
kuñkulą mùšti Pg čiulkinį grūsti (apie uodus).
mùštis galvojè būti mintyje, neduoti ramybės: Sugulus visiems pinigai mušasi tik galvoje: sapne ne vienas vartė baltus rublius Žem.
obuoliai̇̃s mùštas Glv išmargintas apskritomis dėmėmis, obuolmušis: Obuoliais muštas arklys SD368.
prie žẽmės mùšti slopinti: Mùša pri žemės – pasiutęs tvankinimas Krš.
rãtą mùšti Prk daryti tokią kūno mankštą (verstis į šoną ratu, remiantis tai rankomis, tai kojomis).
svi̇́estą mùšti pro kits kitą lakstyti aukštyn žemyn (apie uodus, mašalus); čiulkinį grūsti: Jei uodai muša sviestą, bus šiltas oras MTtV40.
šónais mùšti (l. bić bokami) sunkiai alsuoti: Kumelė pervyta – šónais tik mùša Alk. Karšta – katė tik šónais mùša Rdm.
tãbalą mùšti tabaluoti kojomis: Pradėjau su kojoms mušti tabalą rš. Mušk tabalą tu, mušk, iki ateis tau papunis su diržu! Brs.
valandà mùša artėja koks laikas: Žemiškoji kelionė baigta, jau muša mirties valanda J.Balt.
antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk.
apmùšti, àpmuša, àpmušė tr.
1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir api̇̀muša Sdk.
| refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara, apsimuša rš.
^ Nu i valgai apsimùšdamas (daug, godžiai)! Rs. Nu i ėdi apsimùšdamas, da susirgsi Ll. Kad srėbiau šį vakarą putrą apsimùšdamas Brs.
2. apnaikinti: Apmùšo svieto daug (per karą) Šts.
3. Grd, Rdn spragilu apdaužyti, apkulti: Padėk rugių kokį klojimą apmùšt Ėr. Pirma reikia apmùšt, tada krėst [kūliai] Kp. Klojimą àpmušėm, ir išaušo Alv. Mes šiandien visus linus apmušėm Žž. Oi, kas tau, motule, linelius apmuš? KrvD206.
| refl. tr.: Truputaitį apsi̇̀mušiau [linų] Vlk.
4. didumą nukrėsti, nudaužyti: Apmùšk obalius nuo obalės J.
5. apkaupti, rankomis apspaudant žemę: Ne vien vieną kartą reik apmušti ar aprausti žemėmis tabokų diegus, bet du kartu S.Dauk. Čia jau apmušti kopūstai Šts.
6. K aptraukti, apsiūti, apkalti ką iš viršaus: Išėjęs į laukiamąjį, jis dar keletą sekundžių patūpčiojo prie oda apmuštų kabineto durų rš. Nedideliame kambaryje su dviem langais į gatvę už žalia medžiaga apmušto stalo sėdėjo pliktelėjęs vyras rš. Apmuštas rykas geležimis B. Atvarslai geltonos odos, plėškės blizga, sidabro plokštelėm apmuštos I.Simon. Apmuštos šlajos (pakaltos geležimis) N. Grabas buvo gražus, api̇̀muštas kai šilku Dglš. Apmušiau knygą Rdm. Siuvėjas man kailinius apmušė Ėr. Man tėvas vakar naujas kurpes apmùšo su tvirta oda Up. Namas mūsų api̇̀muštas lentelėm Krns. Naują namą reikės dar iš viršaus lentom apmùšti Up. Lankais kubilą apmùšk J. Àpmuša [žagrę noragais] (apkausto) ir aria Vv. Tvora apimušta štankietais Šr. Apkalu, apmušu, padengiu sienas lentelėmis SD56.
| refl. tr.: Čia sau apsi̇̀mušiau palaikiu apymušalu žiuponelį, tai ir turėsiu žiemai apsivilkimo Prng. Apsi̇̀mušė lentutėm, kaminą įtaisė KzR.
ǁ refl. tr. apsitverti: Neapsimùši arukus – šmūkšt karvė Pj.
7. baigti, nudirbti (darbus): Didžiuosius darbus jau greit apmušiù, tada galėsma važiuot Vilniun Vžns. Jau didesnius darbus apimušiau, turėsiu valno čėso Prng.
| refl.: Negalim darbais apsimùšt Ds. Biškį apsimušáu su darbais Krš. Kai apsimùšim, reiks prie bičių prieit Gs. Nepaskumbi vienų reikalų apsimùšti, kaip jau naujų atsiranda Vvr. Su skolom jau baigiu apsimùšti Ds.
ǁ refl. apsiginti: Vamboliai ūža aplei ausis, nebgali apsimùštis Prk.
8. refl. Kv, Yl pasilakstyti, apsivaisinti: Kumelė apsi̇̀mušė su drigantu J.
◊ pilvùs àp(si̇̀)mušant labai daug, be saiko (valgyti): Privalgė, pilvą apsimušdamós Krkl. Ėda, pilvus apmušdami̇̀ Vkš. Valgykit, pilvus apmušdamos Dr. Valgo, pilvą apmušdamós, ben neparsivalgykiat! Šts. Turam visa ko, ėsma, pilvus apsimušdami̇̀ Krš.
atmùšti, àtmuša, àtmušė
1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54.
| prk.: Ineini jų gryčion, tai teip mušte ir atàmuša (atstumia, atitrenkia atgal) smardvė Ds.
^ Delnu kūjo neatmuši J.Jabl.
2. intr. mušimu atsilyginti, atkeršyti: Muštas àtmuša, mylėtas atmyli Bsg.
| refl.: Neatiduoda pinigus, tai ką aš jam daugiau galiu daryt? Nors atsimušu BsPIV201. Urėdas taip ir tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti rš.
| Galėsit nors į tą senį atsimùštie, ką jis judu sumušė BsPIV245.
3. tr. apmušti, apkulti: Vaiką atàmušiau užpykus Prng. Vakar aš jį atàmušiau OG361. Mama, būdavo, i per rankas atàmuša Dglš.
ǁ įkirsti, skaičiuojant smūgių skaičių: Dvylika rykščių atàmušė, tai gulia kruvinas Brsl.
4. tr. atgauti, atimti kovojant, grumiantis: Erelį turėjo užpulti kiti du ar trys ereliai, norėję atmušti grobį J.Balč. Prirengė savo vaiską, atėjęs užpuolė an to karaliaus, atmušė nuog jo viską, ką tik turėjo paėmęs no jo tėvo BsPIII175. Žmonės apstojo kalinį ir norėjo atmušti M.Valanč. Bijojaus, tariau nes, kad mi notmuštumei dukterų tavo Ch1Moz31,31.
5. tr. atginti, nuvaryti šalin: Kiaulės be pagalio nuo lovio neatmuši̇̀ Ėr. Eik uždengt mėsą: negali katę atmùšt Jrb. Bet tik pakaštavos, daugiau neatmuši KrvP(Jnš).
| refl. tr., intr.: Puola musės, kad sunku ir atsimùšti Up. Kai atsiras agurkų, negalėsiu vaikų atsimùšti Kn. Negalia motriška atsimušti nu stirnos Šts. Tos vištos puola par duris, negali nė atsimùšt Jrb. Kai žmogus turi gerai, tai neatsimuša nuo draugų Jnš. Mano duktė turia apgamą ant sprando – na i neatsimuša vyrais Štk. Niekad nepilk atgal į šulinį vandenį – varlių neatsimuši LTR(Zp).
| prk.: Ne ko daryti, nebatsimuši žmogus nuo bėdos BM403. Nepaskumbi nu vienų mokesnių atsimùšti, jau kiti pareję Vvr. Pati matai – nuo darbų neatsimušu J.Balt.
ǁ prk. atlikti, padaryti: Jei ryt bus gražus oras, mes daug darbo atmùšim Brt. Kad ir daug nenuveikia, bet vis kiek atmuša Gs.
| refl. tr.: Kai darbus atsimùšim, važiuosim į miestą Šn.
6. refl. atsikirsti (lošiant kortomis): Jis atidavė visus savo kozerius ir nebeturi kuo atsimùšti Jnš.
7. tr. smūgiais atpalaiduoti ką prikaltą, pritvirtintą, prikibusį: Atmùšk lentą – kam prikalei?! Ėr. Atmušu spyną Sut. Su bindoku (toks kirvis) reikia skiedras dideles atmùšt Rdš. Atmušk sniegus nu batų, eidamas į trobą Šts. Kaip dėjo į kuprą, ir àtmušė plaučius Skr. Ma[n] kepenas atmušė, tai kvapą kap tik varo – negaliu kvėpuot Vrn.
| prk.: Karklavijos àtmuša skreples (galima atkosėti) Šts.
| refl.: Kad atsivertų siera žemelė, kad atsimuštų baltos lentelės, … kad atsikeltų mano močiutė JD1229.
ǁ suduodant, sutrenkiant atidaryti: Vilkas, pilnas drąsybės, atmušęs duris, įpuolė ing vidų IM1858,40. O jei užkelti vario varteliai, atmuški, žirgeli, nor su kojelėms JV193.
| Duobę atmušę (atkasę), visi pamatėm supuvusias bulves Žmt.
ǁ Slm atkimšti: Tuoj atneš šviežio alaus – va tik naują bačką atàmušė Dbk. Jis àtmušė litrą ir dar sėdos gert Lš. Tuoj šitas atmušė butelį arielkos SI304.
ǁ nutraukti, numušti: Kojų pirštus àtmušė Krm.
8. tr. daužant į ką kietą, atšipinti: Dalgį į kelmus àtmušė Alk. Čia dalgį pagalandai, čia jau, žiūrėk, atmùšęs į akmenį Vdk. Neatmùšk kirvio! Ėr. Gavau pasogos atmuštą kaltą, juodą šuniuką, veršiuką baltą LTR(Pnd).
| refl.: Mano dalgė jau visai atsi̇̀mušė Lš. Kirvis atsi̇̀mušė į žemę Rm. Atsimušo kirvis, atsikapojo, tus nūlykulius bekapojant Lk.
9. tr. sutrenkti: Àtmušė kiaušą, tai raparaciją (operaciją) darė Lp.
10. tr. padaryti skaudamus (kojų padus) nuo ilgo ėjimo kietu keliu, skaudamas (rankas), nuo sunkių darbų: Atmušiau kojas in akmenis, kalnais eidamas Vrn. Atamušė žvyrelis kojeles, ataplakė vilnelė akeles (d.) Švnč. Àtmušiau padus ir nebegaliu paeiti Rm. Ausdama rankas atmušiau, tai tirpsta Ig. Linus išsiderėt tai gudrus, o prie darbo – rankos atmuštos! J.Balt.
| refl. tr., intr.: Tokiu kietu keliu kojas arkliai atsimùš Užv. Basam nuo kieto kelio kojos atsimuša Ds.
ǁ refl. tr. suskaudinti sutrenkiant ar trankant į ką: Atsimušiau koją bespirdamas Krk. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimuša sau snapą rš.
11. tr. BŽ76 nukalti (pinigus).
12. tr. išspausdinti: Gerai padarei, kad užsakei iš naujo atmušti tą knygelę rš. Ot kur Juozienė atmuštà (aprašyta laikraštyje)! Lp.
13. tr. nufotografuoti: Nuvedė Klubą pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją V.Kudir. Gražiai fotografija atmušta Ut.
| refl.: Reiks kada atsimùšt, ba reiks dokumentuostan patagrapijų Dglš. Jis atsi̇̀mušė raitas an arklio Alv. Reikėj[o] visai draugei atsimùšt Dv.
14. tr. atgręžti, atmesti atgal (spindulius, šviesą): Apie atmuštąją nuo Žemės [saulės] šviesą dabar galime spręsti iš kai kurių Mėnulio stebėjimų P.Slavėn. Balta spalva atmuša saulės spindulius rš. Prie namų saulė atmuša – gerai auga Vlkv.
| refl.: Šviesa nuo veidrodžio, šilima nuo sienos atsimuša Ds. Lempa reikia apgaubt baltu popierium – geriau šviesa atsi̇̀muša Krd.
ǁ daryti, kad atsispindėtų: Veidrodis atmušė negražų, menką kūną ir liesą veidą rš.
| refl.: Atsimuša saulė SD208. Saulės spinduliai atsimuša veidrodyje rš. Elzytė pamatė atsimušusį vandeny savo veidą ir baisiai išsigando J.Balč.
ǁ refl. prk. pasireikšti išorės požymiais: Jo veide buvo atsimùšęs vidaus nerimas BŽ20.
15. tr. atitrenkti į ką: Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eglelę LTR(Lbv).
| refl.: Kitąsyk, regėdavos, atsimušime į stačias kalno uolas ir nudardėsime į bedugnę A.Vien. Potvyniui užėjus, srovė atsimušė tuos į namus, bet negalėjo jų pajudinti brš. Bėgdamas kelio nemačiau ir kopūstuos taip griuvau, kad net žandas man sutino, atsimušęs į kelmyną B.Sruog. Giesmių balsas, į mišką kaip į sieną atsimušęs, garsiai kilo į padanges Žem. Tuščioje gatvėje skambiai atsimušė šūvių aidas rš.
^ Žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną Jnš. Atsimušė kap lietus į ledą KrvP(Jz).
16. refl. prk. turėti teigiamą poveikį, rasti atbalsį: Tikiu, kad šitas mano paraginimas atsimuš, ras atbalsį širdyje visų lietuvių prš. Kalbos apie laisvę turėjo savaip atsimušti valstiečių galvose A.Janul. Vyro rūpestis atsimušė moteriškės širdyj LzP.
ǁ turėti įtaką, atsiliepti: Jei tėvai vagiai, tai tas atsi̇̀muša ir vaikuosa Rod. Jau man tai kap priburta: kai tik suvalgysiu pieno po mėsai, tai i atsi̇̀muša Ml.
17. tr. paveržti nuo ko, nukonkuruoti: Anas tuoj àtmušė visus pirkėjus nuo kitų krautuvinykų Ds. Atmùšo nu tos mergos tėvai, ans labai norėjo Krš. Atmùšo vyrą nu kitos i gyvena Grd. Aš galėč nuo jo atmušt tą paną, kad norėč Ut. Sesuo atmuša nuo manęs visus kavalierius Krsn. Pas Marcelę buvo dveji piršliai, ir sako, kad antrieji pirmuosius atmuš Ldk.
| Šito boba an grožio da ir mergas kitas atmùš (praneš, viršys) Trgn.
ǁ tr. atgrėsti: Jo neatmuši nuo to Pgg. Ką ką, bet norą pliektis diržais atmušė rš. Atmušė nuo valgymo (nesinori valgyti) Rod. Išmetami ar sudarkomi straipsniai visai atmušė norą veltui bekelti balsą sopamaisiais klausimais Vaižg.
^ Nuo blogo mušdamas neatmuši LTR(Jnš).
| refl.: Puln puln pri mergos ir atsi̇̀muša – bijo ir susitikti Krš.
×18. (vok. aufschlagen) tr. atverti, atversti, atskleisti (knygą): Atmušu, atveru knygas R38. Knygas atmušti, atverti KI266.
| refl. tr.: Ką knygoje atsimušti, susiieškoti KII81.
19. tr. atskirti, atidalyti: Šniūrelį atàmušė žemės Aps.
| refl.: Gyveni, vargsti vienas kap toj gervė, nuo pulko atsimùšus Ck.
20. tr. atskaityti, sumažinti: Aš per tave sugaišinau dvi dienas, ir man dabar iš algos atmuš penkis auksinus V.Kudir. Šituo keliu eidami, atmušite daug kelio Gs.
| refl. tr., intr.: Duok man, dėde, pinigų – nag paskui atsimuši̇̀ iš mano algos Jž. Atsi̇̀muša už šviesą ir butą, algos beliekta šimtas Šts. Brolis sugrįžęs atsimuš savo dalią Zr.
21. refl. remtis, atsidurti į ką: Miškas atsi̇̀muša į Kadžio lauką Krkn.
22. refl. apsimokėti, sugrįžti (išlaidoms): Bėda tik pradžiai krautuvę uždėti, paskui atsimuša ir pinigai, ir viskas Jž. Kad įsitaisytum kromą, tai nors ir daug išeitų, ale paskui tie pinigai dėlto atsimuštų Kp. Pulką keselių pridirbi, tada da atsi̇̀muša, o taip neatsimoka Brž.
23. refl. ateiti, atvykti: Svečias vakar in mus atsi̇̀mušė Mrs. Jie norėjo pas mus per šventes viešnagėn atsimùšt Dg. Kap tu tokį tolį per purvyną atsimušei in mus? Dglš. Gilumas sniego – led atsimušiau Ds. Kažin kas atsimuš: sapnavau, kad mušas du vyrai Srv.
| Į pačtą tokios naujienos atsi̇̀muš greitai (greitai sužinomos) Krš.
×24. tr. atsiųsti: Mun visa širdis išlėkė, kaip radau atmuštą telegramą, o nepaskaitau Šts.
◊ žõdį atmùšti piktai atsakyti, atsikirsti: Koks tai, po velnių, tėvas?! – su piktumu atmušė man žodį Plikis V.Piet.

×damùšti, dàmuša, dàmušė (hibr.)
1. tr. baigti kiek reikia, iki galo mušti: Mušk nedamušk, gink nedagink LTR(Žg).
^ Jis truputį nedàmuštas (ne viso proto) Žal.
2. refl. su vargu prieiti, privažiuoti kur reikia: Kad tik mes dasimùštum iki plento, tai tuomet būtum kap namie Mtl. Nežinau, kaip aš čia lig švogerio dasimušiu par tokią purvynę Bsg. Kol dasimušiau prie vežimo, jo jau nebebuvo Pun. Kada tu dasmuši, vėlai nuvažiavęs į malūną Kpč.
| Seni žmonys greičiau dasimùš in smertį (sulauks mirties) On.
ǁ pasiekti ką užsibrėžtą, pageidaujamą: Tau, broli, tik į vaiską eiti. Iki feldfebelio galėtum dasimušti rš. Gabus vaikas, tai pats per save in mokslą dasi̇̀muša Btr.
įmùšti, į̇̃muša, į̇̃mušė K
1. tr. SD392 įkalti: Stipriai įmùšk mietą į žemę J. Inmušk gerai kuolą karvei, ba ištrauks Km. Nė vinio nėr įmušęs į tą trobą, o gauna didlius piningus Pgg. Krėslan kojos añmuštos Gdr.
2. tr. įgrūsti, įkišti: Jau jį smakas inmušė iki juostai in žemę BsPIV154. Velnias akmenį tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin intmušęs A.Baran. Vilkas pro langą norėjo pasižiūrėtie, ė tuo čėsu avinas iš ažupkalio iñmušė jį vidun BM48. Ir išdūrė Zidikiui akis ir įmušė jį pančiuosna BB2Kar25,7.
| prk.: Darbo patyrimo į tuščią galvą neįmuši J.Avyž. Du dalykai greičiausiai jam įmušdavo snaudulį – skaitymas ir dar jeigu kas jam barzdą skusdavo P.Cvir.
ǁ smūgiu įvaryti: Įvartį įmušti į varžovų vartus rš.
3. refl. įklimpti: Žiūri – arklio galva, o arklys visas žemė̃s (į žemes) įsimušęs MPs. Jų karvė ten klampyne kad insimušė, tai vos mes ją iš ten ištraukėm Lš.
4. refl. kertant, daužant įsikabinti į ką: Briedis, ledu eidamas, turi nagom į jį įsimušti (kad nesugriūtų) Kp.
5. tr. mušant įvaryti, įginti: Išlėkė kiaulė, tai led aš ją beį̇̃mušiau gurban Sb.
6. tr. ką išugdyti, įdiegti mušimu: Jie nori vaikams gerą įbausti bei įmušti prš. Vieną velnią [išdykėliui] išmuši, dešimt įmùši Pj.
7. refl. įsibrauti: Kada kryžokai įsimušė į Lietuvą, atėjo iki Raudonpilies A1883,201. Priešai kyliu įsimušdavo į miestą rš. Įsimušė ant vidų galvažudžiai Pn. Angelė antron [mašinon] vos įsi̇̀mušė (įlipo, įsigrūdo) Slm.
| prk.: Gieda vieversėlis, įsimušęs debesuosna rš. Tarpais kietas gegutės kukavimas lyg plaktukas įsimušdavo į žiogų cirpimą rš. Buvo tokia krauligė įsimùšus (įsigalėjus) čia Pgg.
8. tr. sunkiai kur įterpti.
| prk.: Vargais negalais mes ir savo Jonuką įmušėm (įstatėme) į mokyklą Pkp.
ǁ refl. per vargą kur patekti: Ma[n] galva apsisuko to[je] girio[je], ale kad į kelią įsimuščiau, tai žinočiau, kur pareit Jrb.
9. refl. įsitraukti: Kartais taip įsi̇̀muši į darbą, kad net miela Rm. Tarp saũ bobos kai supyksta, baras baras, brūkš – ir kiton kalbon įsi̇̀muša (persimeta) Slm.
10. tr. kalant įspausti žymę, ženklą: Virš šovinio lizdo įmuštas šautuvo numeris, dirbtuvių ženklai rš. Sidabrinės juostelės paviršius puoštas specialiu kalteliu įmuštais ornamentais rš.
| Parašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir įmušiu pečentėlę – rūtų vainikėlį NS1054.
11. tr. suplūkti, išvažinėti: Kelias išlyginta, iñmušta Str. Įmuštas kelias Rod. Važiuoju važiuoju – vėl du keliai inmušti Dbk. Nes jei užbirs [sėkla] ant įmušto kelio, tad nė vienu būdu užaugt negali DP99.
12. tr. padaryti kietą nuo darbo: [Kalvio] rankos įmuštos Rm.
13. intr. įtrenkti: Žaibai inmuša, kur tu nori brš.
14. refl. tr. užsigauti, susitrenkti: Paklausta, ar nieką neįsimušus, ji linksmai atsakė: „Ne, nes puldama mačiau, kad mane du baltu kūdikėliu ik žemės ant savo rankų nulydėjo“ BsV60.
15. tr. primušti, apkulti: Sugavęs vagį, į̇̃mušiau, t. y. įkarnaporijau, įaušiau J. Iñmušė vaiką, ką be reikalo verkia Lzd. Neisiu naktį: gal kas įmušti įbūti Trk. Kas rengiasi kitą įmušti, turia neužmiršti, kad ir pats galia gauti Skdv. Į̃mušė į̇̃mušė, tai jie (arkliai) pradė[jo] paskui nešt Gs. Menkas iš jo arklys: kiek įmuši, tiek invažiuoji Rod.
| prk.: Kaip juokdamos gali mergą įmušti (įskaudinti), taip keikdamos gali išgirti Žem.
^ Pats [mušti] negavęs, kito neįmuši Šts.
16. tr. Grd, Rd pajėgti daužyti, kulti, mušti: Kiek įmùši [spragilu], tiek – tu tik pytark (pritark) Pj. Boba sakius: „Kaip tu čia kuli, kad šiaudai aukštyn šoka? Žiūrėk, kaip aš duodu, tai net prilimpa! Tai aš, boba, daug daugiau inmušu“ BsV288.
| refl.: Vienas neintsi̇̀mušam, tai dviese [jam duodame] Lp.
17. intr. sutarti (dainuojant): Kai gerai iñmuša, ir tabalas (dainuška) gražus Km.
18. tr. pramušus supilti į ką: Du kiaušiniu įmušiau [į ragaišį] Ėr. Kiaušinių anmùš, sviesto pridės – gardūs pyragai Pb. Įmùšk kiaušinių į alų – sveika Skr.
19. refl. vis apie tą patį galvoti, negalėti atsikratyti kokios minties: Man įsi̇̀mušė, kad neišėmiau iš avilio popierio Ps. Kas jam įsi̇̀muša, tai ir pats velnias neperkalbės Svn.
20. refl. pasidaryti turinčiu kokių ypatybių: Kas buvo į piningus įsimušęs, nu to ir atims turtą Šts. Kai įsimušo į turtus, tai tų mūsų neturtingųjų nė nebepažįsta Brs. Ar čia seniai toks pat vargdienys buvo, kaip ir mes, o dabar, veizėk, įsimušo į turtus, ir ponas Šv. Jau buvom į turtus beįsimušą, bet užejo karė Plt. Akyse visų giriamas ir gerbiamas, įsimuša į puikybę Žem. Tas žmogus yr dideliai įsimušęs skūpumą Vvr.
◊ gálvą (galvõn) įsimùšti Rk būti apimtam, užvaldytam kokios nors minties: Jam įsi̇̀mušė į gálvą, kad jis serga Krkn. Jai jau ansmùš kas galvõn – neperkalbėsi Mlt. Iš kur ta ponystė tau į galvą įsimušė?! Vaižg. Ką tu čia įsi̇̀mušei galvõn?! Š. Insi̇̀mušė galvõn, kad mamutė apsirgs Dbk.
į gálvą įmùšti N apsvaiginti: Stiprus gėrimas už karto įmušė į galvą rš.
su kuolù neįmùšti nepriversti imtis: Su kuolu būt neįmušę prie tos žemės, jei būčia žinojęs Alk.
išmùšti, i̇̀šmuša, i̇̀šmušė
1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man pypkę iš nagų Šv. Išmušė iš karo žygininkų rankų kalavijus K.Būg. Išmùšk dantį iš grėblio šiekštos Km. Atleka tuo kartu du baisiu kazoku, išmuša jį iš žirgo su dideliu smūgiu BsO181.
| Rado jie krašte luotą, vilnies išmuštą (išmestą) BsMtI148.
| prk.: Neišmuš tautoms iš rankų nieks jųjų laisvės vėliavos A.Vencl.
^ Cento iš rankų neišmuši (labai šykštus) LTR(Žg).
| refl.: Apvertę sutrenkiame delnu vazono dugną, ir visas žemės kamuolys su šaknimis išsimuša iš vazono sp.
2. tr. K mušant išvaryti: Išmušti juos iš šių įsitvirtinimų buvo nelengva rš. Kada tik pasigėręs parvažiuodavo, tuoj Joną išmušdavo iš gryčios į jaują SI186. Šunį su naščiais išmušė iš trobos Šts. Pavasarį į tą gandralizdį ir atskrido lauktieji paukščiai – svečiai, bet mūsų gandrai juos išmušė ir išvaikė A.Vien. Vienus [žąsiukus] išmuša iš avižų – kiti sulenda Gs. Išmùšk katę lauk Skr. Išmùšk muses pro langą Ėr.
| prk.: Aš jam tą pasiutimą išmušiu! Skr. Aš tau greit išmušiu iš galvos (priversiu pamiršti) Petrą, – sako tėvas dukrai rš. Pylė į kailį vaikuo – protelis anam i̇̀šmuštas Krš.
^ Vieną velnią išmuša [iš išdykėlio], o dešimt įmuša Rmč. Kuris visus išgąsčius ir bijojimus išmuša mumus ižg širdies DP448.
| refl. prk.: Ženklą palikt teikės, idant neišsimuštų žmonėms iž atminties ana gerybė jo MP49.
3. tr. išžudyti: Per karą išmùš daug vyrų Užv. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv. Kiekviena šalta naktis išmuša jų (vabzdžių) daugybes J.Jabl.
^ Žąsų pulkas kaip išmuštas miega J.Paukš. Kad kiškiui ne kojos, būt visus išmušę Erž.
4. tr. R46 išdaužti, išlaužti; išversti: Akį, dantį išmušti KI150. Iš šitokio mažučio (kapsulės) ir pirštus, ir akį i̇̀šmušė Nmč. Gretimų kamerų draugai išmušė duris rš. Mano dùres an zoviesų – neišmuši̇̀, paki šviesu Smn. Ba tu išmušái langą J. Karvė jau vėl i̇̀šmušė kuolą Rdm.
| refl. tr.: Griūdamas nuo suolo, vaikas išsi̇̀mušė dantį Š.
5. tr. išnarinti: Kaip virto, koją iš čiurniuko ir išmùšo Užv. To lakūno koja nulaužta, petys išmuštas Rd.
| refl. tr.: Stojau ant taburetės ir virtau su ja, ranką išsi̇̀mušiau Rm. Aš per orą lėkiau lėkiau ir kai kritau ant žemės, ir išsimušiau koją BsMtII30.
| Puolė uodas iš aržuolo, išsimušė (susilaužė) šonkaulį LB135.
6. tr. išversti, išsukti (pradalgį) kertant: Tokie dideli rugiai buvo, kad išmùšti pradalgio negalėjo Rm. Kad būt lietaus buvę, tai būt pradalgių nemožnėję išmùšt Pc. Šie metai Dievo dovanos yra: pradalgiai neišmušami LzP.
| Ji eidama gerai sijoną i̇̀šmuša (klostes mėto), tik puku, puku, puku Jnšk.
ǁ išdaužyti, išblaškyti (pradalgius): Žolė tanki, iš pradalgio neišmuši Rm. Ateina pulkas seselių, išmuš šienelį iš pradalgelių Rš.
7. tr. išdulkinti, daužant kuo ar į ką: Išmušk gerai maišą, ka nebūtų miltinas Vvr. Paltus išmušiau, surišiau ir pakabinau Ds.
8. tr. kultuve išskalbti, išvelėti: Eik, išmuši̇̀ žlugtą Vžns. Nueik prie kaimyno balos ir išmušk marškinius Trgn.
9. tr. išbraukti brauktuve: Išmùš išmùš [linus] kultuvėm, nu ir tada an pievos [klos] Pb. Įsvilę yr linai – be spalio negal išmušti Dr.
10. tr. BPII25, DP170 primušti, prilupti: Vyras ją išmušė, iškruvino Tvr. Išmušė abiem nugaras ir išginė iš sodo BsPIII85. Aš labai išvargytas, i̇̀šmuštas Lp. Vėzdu išmušu SD13.
| refl.: Ar išsimušti nori, ko lendi?! Šts. Mušės mušės gryčioj, tai da paskui ant kiemo išsi̇̀mušė Ds. Kažin, a besueis: išsidraskė, išsimùšo kaip du nelabiejai Krš.
11. tr. Krš išmokyti mušimu: Ją vis mušė ir mušė už grabinėjimą (vagiliavimą), bet neišmušė Skr. Drigantą reikia mokėt išmùšt, išjodinėt Skr.
12. tr. iškapoti (krušai): Tep išmušė ledai vasarojų, kaži a atsigriebs Kt. Ėmė, užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino BsPIV126. Aldros debesiai medžius išlaužo, javus i̇̀šmuša Grž.
13. tr. smogiant į kietą daiktą, padaryti šukę ašmenyse: Išmušiau dalgį dviejuose daiktuose Gs. Ìšmušei dalgiui ašmenis Klvr. Kaulų geruoju kirviu nekapok – išmuši Ds. Kas i̇̀šmušėt kirvį? Alk.
14. tr. (visus) sukulti, sugurinti: Išmušė, išdaužė stiklines, nei su kuo atsigert Sb.
| refl.: Bet jau ėmė ir išsimušė [puodukai] Lp. Išsimùšo visi puodaliai, o naujų nė balso Šts.
15. tr. laimėti (kiaušinį), mušant kiaušinius: Su tuo margučiu šešis kiaušinius išmušiau Raud. Kai miklenau, tai atrodė, kad kiaušinis visai barba, o dabar žiūrėk, kiek su juo išmušiau Ssk. Ne tau su savo šlekiu iš jo išmùšti Ssk.
| refl. tr.: Ar daug kiaušinių išsimušei? Grž. Aš iš jo kiaušinį išsimušiau Lš.
ǁ refl. laimėti kovojant: Mušas kiek metų i nėko neišsi̇̀muša kariaudami Krš.
16. tr. smūgiais padaryti minkštesnį, išplakti, išploti: Išmušta mėsa greičiau iškepa rš. Išvirtas bulves pasūdyti, išmušti sp.
17. tr. išdrembti, išduobti: Tokios duobės ant kelio išmuštos, kad negalima visai važiuoti Gž. Šlapiam kely su vežimais kaip bematant išmuša duobes Žvr. Giliai išmušti̇̀ dumbravai Ėr. Nevyk arklio – kelias i̇̀šmuštas, labai tranko Kb. Ašis stebulę i̇̀šmuša, išplerina Krsn.
| refl.: Ties mūsų kiemu labai išsimùšęs kelias Š. Čia taisysi netaisysi – vis išsimuš tokioj šlapynėj duobės Ds. Buvo kap tik, bet dabar išsi̇̀mušė (pasidarė per didelė skylė) Lš.
| Su marškone [kojine] kišu (aunuosi), kol išsimuš (išsitemps) [naujas veltinis]; kai išsimuš, apsiausiu su vilnone Bsg.
18. tr. Grd, Pb iškulti (spragilais): Visą kūlę savim turėjo išmušti Jdr. Lig pietų išmùšme tą klojimą [rugių], o po pietų krėsme kūlius Bsg.
19. tr. nuskambinti (apie laikrodį): Bokšto laikrodis išmušė tiktai tris, bet jau buvo visai tamsu J.Jabl. Išmušė pusę vienuolikės J.Balč. Išmùšo dvyleka KlvrŽ.
20. tr. išsukti (sviestą).
| refl.: Mušk sviestą, iki aliai kruopelė išsimuš Ds. Da neišsimušęs sviestas, da maslionkos[e] daug kruopelių Ds.
ǁ praleisti kurį laiką mušant (sviestą): Per visą dieną šiandie išmušiau sviestą – daug mušimo turėjau Jnšk.
21. tr. išspausti (aliejų): O kiek jums aliejaus išmušė? rš.
22. tr. Nmč, Grv išplūkti: Klojimo asla dailiai yra išmušta moliu, taip pat ir dubos asla Žem. Tokia asla iš molio išmuštà buvo Krm. Padas iš molio i̇̀šmuštas, kietas Pb. Daržinė moliu išmuštà Krš. Išpildavo su žemėms, išmùšdavo, i klojimas Vn.
ǁ padaryti kietą nuo vaikščiojimo, važinėjimo, išminti: Per mišką eiti gera – takas labai išmuštas Žž. Eisiu eisiu pas motulę išmuštais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais TDrIV55(Vlk). Takai apie namus tik stovi išmušta Dgč. Visa pieva karvių išmušta, kai padas Švnč.
23. tr. iš vidaus iškalti, išklijuoti: Kajutės buvo išmuštos storu veltiniu, kad apsaugotų nuo šalčio rš. Karieta, tamsiai raudonai poliruota, spindi lyg veidrodis: viduje raudonu aksomu išmušta I.Simon. Sienas išmùšom popieriais Skdv. Kalkiais išmušk sienas (ištinkuok) Vlkš.
| refl. tr.: Kamara popieriais išsimušta Ds. Išsimùšom sienas su panieru Grd.
24. tr. atspausti; išspausdinti: Matai, koks pečintas (antspaudas) išmuštas su karaliaus galva – tie popieriai negali žūti Jnšk. Tas karalius tą vaiką po pravardei išmušė in gazietas, kad toks ir toks vaikas išgydė jo dukterį BsPIII235.
| Jo (pono) partigrapija an akmens išmuštà Grd. Turėjo dekį su briedžiais išmuštais (išpieštais) Rd.
25. intr. iššauti: Jis šovė vilką, bet šautuvas neišmušė Trgn. Bernužėlis atjodamas, iš plintelės išmušdamas: išeik še, uošvuže (d.) Nm.
26. tr., intr. atsirasti, pasirodyti, iškilti, išsiveržti į viršų: Teip i̇̀šmušė prakaitas, net visi marškiniai šlapi Trgn. Gerk liepų žiedų, kad išmuštų prakaitas Lnkv. Jį net karštas prakaitas i̇̀šmušė pamačius tą žmogų Rz. Šiluma išmuša ne vieną valstietį, važiuojantį netvarkingu tiltu sp. Gasiūno veidą išmušė raudonos dėmės J.Avyž. Į viršų tas [kumelės] pienas liuob išmùšti tymus (išberdavo šašais) Grd. Kas jau tyloms po pelenais žėrėjo, tai į gyvą liepsną išmušė Ns1859,2.
| refl.: Mano tokia mada: tuo[j] prakaitas išsi̇̀muš, i gana Šmk. Grėtei pradeda rausti veidai, prakaitas išsimuša ant viso kūno I.Simon. Kraujas išsi̇̀mušė pro burną, ir greit mirė Jnšk. Tik išsimušė ugnis pro kaminą, ir ėmė namai degti Jnšk. Liepsna išsi̇̀muša KI150.
| Slogos išsimùšo, ant nosies puškiukas auga Krš. Jam puškai (šašai, niežai) išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Votis išsi̇̀mušė Tvr. Šaltis išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Aukšta ir išlaki lyg pušis, skaisčiai raudonuojančiais žandais, išsimušusia juodų plaukų garbana iš po skarelės, klūpo ji rausvoj žvakių šviesoj J.Balt.
ǁ refl. išaugti, iškilti aukštyn: Tai išsi̇̀mušė drebulės į aukštį! Skr. Vyras gražus, išsimušęs į ūgį, į petį rš.
27. refl. su vargu ištrūkti, išlįsti, išsibrukti, išsikapstyti: Stiprus, ka jis iš dvijų išsi̇̀muša Trg. Išsimùšo iš kareivių rankų i pabėgo Vn. Išsi̇̀mušė iš to namo Ad. Iš po Jono da lengvai išsi̇̀mušu Ds. Išmuštis iž tos minios, iž šitų tumultų svietiškų DP574. Buvo labai šlapias ruduo, ir jo arkliai niekaip negalėjo išsimušti iš purvo SI211. Jų kumelė kap tik išsimušė iš anos klampynės Lš. Arklys labai privargo, paki in vieškelio išsimušiau Ktk.
| Į viršų išsimušė (pakilo) vieversys sp.
| prk.: Mušies mušies žmogus ir negali iš to vargo išsimušti Rod. Iš ketvirtos vietos apskrityje negalim išsimušti sp. Kad tik iš skolų išsimuš, ta būs vyrai – vieta gera Brs.
28. refl. prasiveržti kur: Pamėginsime pro Puziniškį išsimušti į tą vieškelį, kur eina nuo Pasvalio į Panevėžį Pt.
| prk.: Ir mums reikia į laisvę išsimušti Žem. Zubrickas pamėgino išsimušti į platesnį karjeros kelią Vaižg.
ǁ didelėmis pastangomis iškilti, pasiekti ką pageidaujamą: Per savo liežuvį iš grioviakasio išsimušė į dešimtininkus rš. Jis stengės išsimušti į vadovaujančias vietas rš.
29. refl. išsikišti, išlįsti, išsišauti, išryškėti paviršiuje: Liesas, išsimušę šonkauliai, įdubusi krūtinė A.Vencl. Norėjos apkabinti jo mylimą liesą ilgą kaklą su išsimušusiomis gyslomis A.Vencl.
30. tr. ištraukti, ištempti: Arkliai led išmušė vežimą per ežią Ėr.
31. tr. iškreipti iš tikro kelio, krypties, normalios būsenos: Kai kas užuolankais noria pravažiuoti, tai išmuša žmogų iš kelio Jnšk. Kap pareini vėlai, tai tik mus iš miego išmuši Kb. Tokiuom balsu kai paema, ir kitus išmuša [iš tono] Ds.
| prk.: Grubus vyro tonas galutinai išmušė iš pusiausvyros žmoną rš. Prasidėjęs karas išmušė iš vėžių ir mūsų kiemo gyventojus rš. Drižas bandė kalbėti toliau, bet vėl pašaipi replika išmušė jį iš vėžių rš. Vidaus gyvenimas išmuštas iš paprastos vagos rš.
^ Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša PPr193.
| refl.: Išsimùš arkliai iš kelio Mlt. Pusnys, tamsu – tuoj išsi̇̀mušėm iš kelio Rs. Kartais, kai išsimušdavo iš kelio, nakvodavo riteris miške A.Vien. Tik ar neišsimušėm mes iš teisingos krypties? sp.
| prk.: Iš kalbos išsimušė Ad. Bešnekėdamas išsi̇̀mušė iš liežuvio Lš. Kai Bugailiškis nusiskundė, kad Ančiulis išvaręs juos, Budreika galutinai išsimušė iš pusiausvyros rš. Pasitaiko, išsimuša žmogus iš vėžių J.Avyž.
32. refl. išeiti iš ko, netekti, pristigti ko: Visai išsimušiau iš pinigų – neturiu nei kuo druskos nusipirkti Ant. Išsi̇̀mušė visai iš rūbų Dgl. Išsi̇̀mušiau iš jėgų, nei lango negaliu uždaryt Alv. Sunkiai dirba, išsi̇̀mušė iš sveikatos Pnd. Teip išsi̇̀mušė iš sveikatos, kad nebegalia dirbt Tršk. Visą naktį nemiegojau – išsi̇̀mušiau iš miego Lz. Davė, pylė, pats iš kvapo išsimušė J.Balt.
33. intr. būti ryškiam, išsiskirti: Kai ant žalio juodu atausim, tai neišmùš. Kai ant žalio raudonu atausim, tai išmùš Mrj.
34. intr. pabrėžiant tartį, akcentuoti: Ne visi vienok veliuoniškiai lietuviai taip didžiai i̇̀šmuša par nosį JDIII(VIIIpsl.).
| O smagumas (kirtis) tiktai tarčių kokybę raidžiaus eikštėn teišmuša A.Baran. Jis ar rašo, ar kalba, išmuša neapsakytai Antš.
35. tr. išgerti: Te, išmušk pusę stiklinės šitų vaistų, tai būsi sveikas Žž. Da vakar litrą [degtinės] išmušėm Jrb. Einam, išmùšim kokią bonkutę Alk.
◊ ×adynà i̇̀šmušė atėjo laikas kam įvykti: Mano adynà jau išmùšo, aš jumis apleidu BM352.
ãkmenį gáuti dañčiui išmùšti apie labai šykštų: Tame kieme tegausi akmenį dantie išmušti VP45.
iš dienų̃ išsimùšti Rod sukvailėti.
iš galvõs išsimùšti pasimiršti: Man ta pavardė iš galvõs išsi̇̀mušė Žml.
iš véido išsimùšti atrodyti labai suvargusiam, sulysusiam, paliegusiam: Iš véido išsimùšęs, kaip šaukštas Ėr. Turbūt vakaruškose buvai, kad taip išsi̇̀mušei iš véido Rm.
káilį (skū̃rą) išmùšti primušti, prilupti: Už tokius darbus aš tau kailį išmušiu Žvr. Už tokį išdykavimą reikia tik gerai išmušti kailį Jnš. O tas žmogus jam skū̃rą i̇̀šmušė ir paleido LB173. Velniui kailio neišmuši LTR(Zp).
su kūlè (su kuolù) neišmùšti jokiu būdu neišvaryti, nepakeisi: Jo ir su kuolu iš ten neišmuši (neišjudinsi) Ds. Jau kad inlindo kas galvon, tai ir su kūle neišmuši̇̀ (nepakeisi įsitikinimo) Ds.
valandà i̇̀šmušė atėjo laikas (kam įvykti): Vėl išmušė valanda, kada reikia pakelti kardą rš.
paišmùšti, pai̇̀šmuša, pai̇̀šmušė (dial.) tr. išdaužti, išdaužyti: Langai pai̇̀šmušta Str.
numùšti, nùmuša, nùmušė tr.
1. nudaužti: Su lazda nùmušė nuo šakos obuolį Sb. Numušė bobutė ožiui ragelį NS1352. Tik saugokis, kad automobiliai nosies nenumuštų P.Cvir. Julius atitraukia duris, vikriai numušdamas menką spynelę rš. Ji turi labai dažnai sustoti po medžiu, į jį atsiremti ir numušti nuo padų prilipusį sniegą I.Simon.
^ A, kad taũ velniai! Kiek užaugau, tiek nùmušiau (sakoma, sudavus galvą į žemų durų staktą) Ut.
| refl. tr.: Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, oi ir nusmušė savie galvelę LTR(Lš).
^ Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša LTR.
ǁ refl. tr. daužant, trepsint nusipurtyti, nukratyti: Kojas snieginas nusimušo į grindis, ir po patalu Šts.
2. Q162 užmušti, nužudyti: Mūsų būrio vadą numušė Rdš. Spąstai nùmušė pelę J. Numušiu piemenį, ir ižspaitysis avys DP148. Pasistengė Kain prieš savo brolį Habel ir numušė BB1Moz5,8. Žmonės bijojos, idant nebūtų akmenimis numušti BtApD5,26.
ǁ nutrenkti: Kad tave dievaitis numuštų! B.
ǁ paskersti: Vaike, numùšk drąsa jautuką sau nupenėjęs K.Donel.
ǁ refl. KII230 užsimušti.
3. nukapoti (krušai), sunaikinti: Ledai labai dideli buvo – nùmušė daržus Šlčn.
4. Vlk nušauti: Tę šaudo, neik – da numùš Jrb. Paukšt i nùmušė tą kiaunę Gg. Zuikius gerai nùmuša, bet į taikinį nepataiko Gs. Šiandien šauliai – priešo lėktuvų medžiotojai numušė du priešo lėktuvus sp.
| refl. tr.: Kad turėtau šaudyklę, nusmuštáu paukštį Rod. I šernas gal papult nusimùšt Prn.
5. nutraukti, nudaužti: Šaudyklė siūlą nùmušė Kt. Mūsų drigantas ir storiausią virvę numuša Lš. Paimk stipresnę virvę – baltoja karvė bezyliodama numuš Km.
6. parblokšti, pargriauti: Tu mane numušei – aš atsikėliau, bet kai tave numuš, tai tu niekados nebeatsikelsi LTR(Pšl). Ką tu čia kalbi – tas Juozas tave griūdamas numùšt Ob.
7. nurungti, nugalėti: Didesnis, ans aną numùšo Krš. Kažin, kuris kurį numùštų Up. Mūsų gaidys nùmuša svetimą Rm. „Arklių karaliaus“ kiti arkliai nenumùš Šts. Kai žmonės važiuoja ir tas tą aplenkdinėja, tai katrį aplenkia, tas ir būna numuštas Nč.
8. refl. kaunantis nueiti: Vokiečiai lig Maskvos buvo nusimušę Tlž.
9. paimti kirtį žaidžiant ar lošiant: Vienu mušimu nùmušiau net šešius (žaidžiant šaškėmis) Sb. Aš su čirvių tūzu numušiau jo čirvių dešimkę Brs.
10. atmesti, nubraukti: Pagaliau nuo to asmens pelno dar numušamas kapitalo draudimas rš. Numušė penkis darbadienius, kad kasė savo bulves Ėr. Neėjai kokią dieną, i[r] nùmuša penkias Rz.
11. sumažinti, susilpninti: Serganti karvė – pusę kainos numùšo Krš. Kai auga bedarbių armija, lengva numušti darbininkams algas rš. Su kum numùšo tą kraujo spaudimą? Krš. Pridėk burokuos virinto [v]andenio, gal nors kiek rūgštumą numùš Ds. Valgyk girienę, tai numùš norą gert Lp. Ūkai numuša žvaigždžių šviesą P.Slavėn. Abiejų draugų nepagarbus elgesys smarkiai numušė Beniui nuotaiką J.Avyž. Toks jos nusiskundimas nuotaikos ne tik nenumušė, bet dar pakėlė J.Paukš. Skaitytojas lengvai patikės, kad visi tie girdėti ir matyti daiktai labai numušė mano troškimą amžinai gyventi J.Balč. Rūpestis labai numuša kelionės įdomumą rš. Toksai darbas tik vardą nùmuša Ll. Kam teip numùšt (paniekinti) žmogų? Upt.
12. mušant, kaunantis nuvaryti, nuginti: Rusas numùšo vokytį lig Šilutės Pj. Vakare negali numùšti gulti, o rykmetė[je] – negali prižadinti Skdv. Jo lazda nuo tos mergos nenumuši̇̀ Ds. Aš tuos vilkus numušiau, tą bitelę įsidėjau į ausį i nuėjau sau LTR(Lnkv). Jis atsiminė, kad šermukšnine lazda gali velnią numuštie BsPIV142.
13. nublokšti: Jis kaip pūsterėjo per abi šnirpli, tai anuos teip kaip perkūnas numušė atgal, ir jau daugiau neatsivijo BsPIV166.
14. mušimu atgrasinti, nupratinti: Įpras kur kiaulė, tai nebenumuši Ds. Kaip jį jau mušė nuo kūrymo, ė ar numušė? Ds. Niaugi aš tavęs nenumušiu nuo nosies krapštymo? Ds.
15. užgauti, sutrenkti, suduoti: Jis numušė į akmenį koją rš. Da jūs man lįste pri retelio (ratelio), tai numùšiu nagus! Rs. Ans yr be galo skūpas: gaus kur skatiką – numùši narius, nepaleis KlvrŽ.
| refl. tr.: Parejo numie, rankas, nagus nusimùšęs Krtn.
16. aplupti, apkulti: Toks rėksnys buvo, tai iš nekantrybės, būdavo, ir nùmušu Gs. Aš, kai mušdavau, numùšdavau už kaltę Skr. Jis jąją nùmušė J. Kad būtau numùšęs [vaiką], tai būt atsiminęs Lp. Nei mane barė mielas tėvelis, nei motulė numušė LTR(Btr). Bagotas nubars, o puikus numuš, o vargo bernelio meilūs žodeliai (d.) Vlk.
| refl.: Nusi̇̀muša, nusiduoda, apent į darbą eita Jdr.
17. kultuve išskalbti, išvelėti: Numùšk rūbus su kultuve Ds.
18. nukulti (linų galvenas): Linus kada nurauja, tai reikia numùšt Kri. Linai nuraut, išdžiovyt, numùšt, paklot, paimt, išmint, išbraukt Lp. Dar nenumuštà nė sauja linų Rs. Numušė broliukas geltonus linelius LTR(Žl). Dėl tavo mušimo bus lineliai numušti JV258.
| refl.: Linų galvutės nusikaršdavo, nusimušdavo su stiebo viršūnėlėmis rš.
19. Rš, Všk nuskambinti valandas (apie laikrodį): Taip ji darbavosi ir nepajuto, kaip numušė dvylika valandų LTR(Kp). Laikrodis numušė pirmą valandą rš.
20. nuplūkti, išplūkti: Pečius buvo molio nùmuštas Yl. Rejo[je] liuob be plytų numùš iš gryno molio krosnį Brs. Kai mūsų tėvai ėjo dvarystę, tai jie nùmušė [iš molio] tuos mūrus Jnšk.
21. numinti, išminti: Takutis numuštas par sodą į stubą Skr.
ǁ kreivai, į vieną pusę nuvažinėti: Tep nùmuštas an laukų kelias, kad raguitės visąčės eina šonu Nč. Kelias negeras malkas iš medžio vežt – šalysna nùmuštas, tai raguitės žuskrisdo ir žuskrisdo šalysna Rod.
22. kietai nuvyti (virvę): Per dieną gali lengvai vadžias numùšt Slv.
| refl. tr.: Reikės kokius du pavadžius nusimušti Grš. Nusi̇̀mušė senelis vadžias iš linų Erž.
23. išgrįsti, iškloti: Kad aš žinojus, kur motulė nuduos, būčia čirvoncais numušus kelelius (d.) Ml.
24. nufotografuoti: Gerai pavyko jam tave numušti Smn. Ar čia teipos numùš, kap Kaune? Lp.
| refl. tr., intr.: Prie paso reikia nusimušti fotografijos Lš. Šiandie buvau nusmùšt Švnč.
25. refl. išvargti, nusikamuoti: Vakar aš tiek nusi̇̀mušiau, kad šiandien vos kojas bepavelku Šš.
26. refl. Lp nueiti, nusidanginti: Aš, musėt, buvau prie ano ravo nusimùšus Bsg. Nu kurgi šitos mano karvės bus nūnai nusmùšę: visur išieškojau, ir kap nėra, tep nėra Dbč.
◊ kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimùšiu kóją pas tave Kt. Kitusyk visi atė[jo], visi koją nusimušė pas juos Gs. Tai da aš vis tėviškė[je] kóją nusi̇̀mušu Plv.
kopū̃stą numùšti Dkk mesti akmenuką taip, kad jis atšoktų nuo vandens paviršiaus.
nuo kánto numùšti nuginčyti: Kap mes an jo atsisėdom, tai čyst nùmušėm nuo kánto Ml.
nuo kójų numùšti
1. atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, teip numùš nuo kójų Ds.
2. nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas rš.
3. sugadinti nuotaiką: Aš, taip pasakydamas, visiškai nùmušiau jį nuo kójų Šlv.

nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, privargti, nusivaryti: Senė visai nusimušė nuo kojų sp. Tie rugiai tokie tiršti (tankūs), taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų Bsg. Eit negaliu, kap nùsmušiau nog kojų, – itep toli Arm.
pamùšti, pàmuša, pàmušė tr.
1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv.
| refl.: Pàsmušė bernai Dv. Man knita pasimušt su kuo nors Kp. Kai girti, tai maga ir pasimùšti Pc. Einam sniegu pasimušt Vb. Seseres pàsmušė ir davai sūdytis (teistis) Arm.
ǁ part. praes. prk. pusėtinas, vidutiniškas: Pamušamà kumelė – gali važiuoti Jrb. Ar geri arkliai? – Pamušami̇̀ Jrb.
pamušamai̇̃ adv.: Mes gyvenam pamušamai̇̃ Jrb.
2. padaužyti, paplakti: Atejo py vieno jaujo vienas vyras ir pamušo į duris LTR(Klp). O kad tu taip sudžiūtum, kaip ant marių lendružė, vėjužio papučiama, vilnužės pamušama JD928.
3. galėti mušti: Už saũ stipresnio nepamuši̇̀ Sb.
| refl. prk.: Su tokiais nepasimuši (nepasiginčysi) – duok, ir tiek Ėr.
4. nuginti, išvaryti kur: Karves pamùšk į pagirį i tegu ėda Stak. Jį jau ir iš tenai pamùšo Up. Būčiau valdžia, tai pamùščiau tokią motiną kvailiot po pasaulį, o vaikus atiduočiau į vaikų namus Skr.
5. R267 nužudyti, išmušti, išžudyti: Pamušė daug žmonių Dkšt. Daug svieto tada pàmušė Plš. Pirkių daug sudegino ir šeimynų pàmušė Šlčn. Metė dvi granatas ir pàmušė žmones Eiš. Buvo Jobui … keltuva atimta … ir pamušti piemenys bei tarnai Mž433. Ir nusiuntęs pamušė visus bernelius, kurie buvo Betleeme ir visuose kraštuose jo DP417.
ǁ R, Q447 paskersti, papjauti: Galvijį pamùšti KI25. Jūs savo vestuvėms tikriausiai turbūt jautį pamùšot Up. Rudenį gyvolius pavalgai pamušus, prylaidus ir paršus paskerdus, žąsis ir antis papjovus, gaspadorius vaišino savo šeimyną dešromis, vėdarais S.Dauk. Jautį pamušė meisai ir sušėrė žmonis (žmonėms) Šts. Šiandien pamùšom paršą Krž. Padaryk alaus, pamùšk porą gaidžių, susikviesk kaimynus, ir bus puota Srv. Kiekvienas ūkinykas Velykos[e] aviną už save bei savo šeimyną pamušlavo (pamušdavo) MTP42.
ǁ nušauti: Vakar mūsų tėtis zuikį pamušė Skr. Kiek zuikių pamušei medžiodamas? Vv.
| refl. tr.: Buvo paršas nupenėtas – jijė pasi̇̀mušė Jrb. Varniuką pasimušim ir išsikepsim Lnkv.
ǁ pašauti: Pamušiau zuikį, tegu šuo gaudo Gs. Trys naikintojai be perstojo šaudė į pamuštąjį tanką rš.
6. SD276 nugalėti, pavergti: Iš tikro sunku bus tokius pamušti žmones, kurie geriau tinka sudegti, nekaip mūsų valdiniais būti M.Valanč. Buvo didžiavyriai, bet mažesnius spaudė, pilnus laisvės mano vaikus pamušė vergijon A.Baran. Atsirado keleivis, kuris norėtų padėt kunigaikščiui pamuštie neprietelių BsPIV82. Šiteip pamušė Jozua visą žemę BBJoz10,41.
| prk.: Lenkų įtekmė pamušė Jogailą, ir jis pradėjo kalbėti lenkiškai Blv.
7. partrenkti, pargriauti: Ratai jį ant žemės pamùšo Up. Maniau, kad mane arklys po savo kanopomis pamuš Pt. Neprietelius savo po savo kojoms pamušo SPI261. Kibkimės – matysi, kaip aš tave pamušiù Rk. Varna pamėgins skristi prieš vėją ir puola pamušta kaip akmuo žemėn rš. Pamušė viedrus, patąsė nėšius, papylė vandenėlį TDrV19.
| prk.: Anų ištvermė taip lengvai nebuvo pamušama prš.
8. smarkiai užgauti, sutrenkti: Daugelis po susirėmimų išeidavo su nuplėšta švarko rankove, pamušta koja P.Cvir. Pamùšiu koją, tai žinosi! Mrj. Ana pàmušė koją šuns J. Must, pinkaules kas pamùšo, ka eiti̇̀ raišdamas Vvr. Ka pamùši, karvės i pareis, kojas ant pečių susidėjusios KlvrŽ. Kariška mantakriska ir trenkia ar ranką pamuša Gs. Viena jo akis buvo pamušta rš. Galvą pàmušei ir palikai, ale anis pabėgo Šlčn.
^ Nedžiaukis vilku raišu, kojos nepamušęs LTR(Škn).
| refl. tr., intr.: Pasimùšo ranką pasigėręs Pp. Nagas pasimušė karvei, tai ir iš vietos nebegalima buvo toliau pavaryt Užp.
9. paveržti: Menkas iš tavęs vyras, jei jis galėjo tą mergą nuo tavęs pamùšti Jnšk. Algis aną pamùšo nu kito vaikio Krš. Žiūrėk, aš kai pamušiu nuo jo mylimą Srv.
10. daug vaikščiojant kietu keliu, suskaudinti, pritrankyti (kojų padus): Toks kietas kelias – pàmušiau kojas Ktk. Toli basas ėjau – kojas pàmušiau Ėr. Padus pàmušiau bevaikščiodamas, o naudos nėr Rs. Pareidamas iš miesto, pàmušė kojas, vos bepaeina Jnš.
| refl. tr., intr.: Kojas atmyniau, pasi̇̀mušiau beeidamas J. Pasi̇̀mušiau kojas, tai vaikščioju kap zuikys Kt. Plentu važiuojant, nekaustyti arkliai greit kojas pasi̇̀muša Snt. Kol nuejau Vilniun, tai čysta pasmušiau Arm. Pasi̇̀mušė kojos in žvyrą, toliau negaliu eit – nors sėdėk atsisėdęs Ktk. Aš jau visai pasi̇̀mušiau, negaliu toliau eiti Jz. Arklys pasi̇̀mušė ir šlubuoja Št. An gruodingo kelio arkliai greit pàsmuša Rod. Nekaustytas arklys par tokį gruodą tai kaipmat pasimùš Pln. Pasimušė kojytėlės nuo šio didžio vieškelėlio NS1178.
ǁ refl. nuo staigių ir įtemptų judesių pasidaryti skaudžiam: Pasimuš rankos, nepratus austi Šts. Ronpjoviams (rąstų pjovėjams) sunkus darbas: pasimuša rankos ir kojos Šts.
11. kiek apnešioti, padėvėti: Batai pamušti̇̀, ale žiemą laikys Mrj.
| refl.: Da geras [švarkas], ale jau rankovės pasi̇̀mušė Rdm.
12. pakalti, pakaustyti: Batam reikia naujus puspadžius pamùšti Jnš. Pamušk arkliui padkavą Dglš. Sunkiai subeldė pasagomis pamuštais kulnais rš.
^ Turtuolio padas auksu pamuštas, o širdis titnagu grįsta LTR.
ǁ pakalti, kad lįstų giliau: Pamušk kylį B.
13. SD265 įsiūti, įdėti iš vidaus drabužio: Jo paltas kailiais pàmuštas Ktk. Man kailinius pàmušė Jnšk. Kailiniai lapėms pamušti N. Kailiniais pamuštà paltukė Smn. Pàmušiau palitą vata Knv.
^ Žodžiais drabužio nepamuši VP52. Gudri kalba suktybėmis pamušta KrvP(Drsk).
| refl. tr.: Ant žiemos reiks pasimùšti talubėlės, turėsiu šiltesnę drapaną Jnšk.
ǁ iškloti, išklijuoti po kuo: Reikės po abicais dar laikraščių pamùšti Up.
| prk.: Į dangų tekyla tie, kurie tėra vėjais pamušti, tušti kaip pūslės Vaižg.
14. palenkti, pasikišti po savimi: Karvė pamùšo galvą po savęs ir nudvėsė Užv.
| refl.: Ejo [vaikas] ropla, ranka pasimùšo – i susidevė nosį Krš.
ǁ panarinti (akis): Jaučias akis pamušė po blakstienoms ir tuoj pradėjo gaišti Vlk.
15. iškapoti, išdaužyti (krušai): Kruša apynius pamuš S.Dauk. Pamušė teipag ledai visokią žolę lauko Ch2Moz9,25.
ǁ išlaužyti, išguldyti: Tas švidras (didelis vėjas) ir rugius pàmušė: vietom net išgulė Ut.
16. sudaužyti, išdaužti: Drabnuosna kąsneliuosna pamušė [stikliukus] Aps. Vėjas papūs, tai ir langus pamùš Aps.
| refl.: Pàsmušė lango stiklas Dv. Nuvirto nuog stalo puodas ir pasi̇̀mušė Šlčn.
ǁ pradaužti (kiaušinius): Pamušti kiaušiniai Lp. Vakar visus pàmušiau, pàmušiau kiaušinius Šlčn.
ǁ supilti pradaužus, įmušti: Į kukulaičius pamùšt užteks vieno kiaušinuko Gs.
17. apgriauti, apdaužyti: Septynias šeimynas suvežė vienon pirkion, ir toj pamušta Lz. Druskinykus iš antaro rozo pàmušė (bombomis apmėtė) Azr.
18. truputį pakulti, padaužyti spragilu: Pamušk iškratytus iš kūlio šiaudus Knv. Pamušk varpas – jose yra dar daug grūdų Knv.
19. kiek pasukti (sviestą): Lig šiol aš mušiau, dabar tu pamušk sviestą Ėr.
20. išplūkti: Gruntais pamušu aslą SD67.
21. išdrembti, išduobti: Negalima važiuot, ba kelias labai pamuštas an duobių Btr.
22. pakreipti: Kepurę pamušęs ant to šono, iš kur saulė kaitina, jis rūko papirosą I.Simon.
ǁ refl. pasukti, pasiduoti kuria kryptimi: Aš pasi̇̀mušiau į gerą kraštą, tai radau Gs. Ėjau į Žvirgždaičius, pasi̇̀mušiau į dešinę i paklydau Žvr. Onut, žąsiukai pasi̇̀mušė į tę Žvr.
| Pasmušk in Agotą, gausi gerą pasogą Rod.
23. refl. kiek paplakti, paplazdėti, patvinkčioti: Pasi̇̀muša pasimuša širdis i vėl baiki Ant.
24. refl. laimėti, gauti (pinigų): Kaip reik man piningų pasimušti Prk. Šiandien daug piningų pasimušiau – pardaviau bulius Prk.
25. refl. MŽ, K, Pšl, Kp, Grv pasilakstyti, apsivaisinti (apie gyvulius): Pasimušė kumelė B. Kumelė pasi̇̀mušė, kitąmet bus kumelys Skr. Bėrokę leidom prie kumelio, bet nežinau, ar pasi̇̀mušė Jz. Ar pasimušė avis? – Mušės, bet nežinau, ar pasmušė Nč.
ǁ prk. prarasti garbę: Jau Ona pasi̇̀mušė Ut. Pasimušus, kas ją ims Ut.
26. refl. atsigimti, būti panašiam į ką: Terpu kokių žmonių gyvena, tokiais pàsmuša Lp.
×27. (l. rozbić, brus. paзбiць) išskirstyti, išdalyti: Mūs ūlyčią pàmušė an vienasėdžių Rod. An sklypų pàmušė Vvs. Kolionijom pàmušė – kitas gyvenimas Str.
◊ gálvą pamùšti atsigulti: Visą naktį gražiai išsibaladojom, tik an rytą pàmušėm gálvas Užp.
ši̇̀rdį pamùšti palenkti prie savęs: Na, kas girdėjo, kad tiktai par 10 mėnesių galėtų žmogus teip pamušti sau visų širdis rš.
parmùšti, par̃muša, par̃mušė tr.
1. R smūgiu pargriauti, partrenkti: Tekinis vaiką parmùšo ant žemės Skdv. Vaiką par̃mušė arklys po kojų, jau kelinta savaitė, kai nevaikščioja Srv. Žmogus neišlaiko – par̃muša vėjas Ob. Lazda jį parmušė OsG155. Ponpalaikiai sustoję žiopso ir laukia, kada mane (tiltą) parmuš lytis V.Kudir. Perkūns … aužuolą žalią parmušė RD62.
| Mane parmuš ta degtinė, jau matau Ar.
| refl. tr.: Parsi̇̀mušiau ant laiptų ir ėmiau duot Skr. O šyvokas kap šoko, parsi̇̀mušė poną LB257.
ǁ prk. priblokšti, sutrikdyti: Tokia kalba jį visai parmùšo Up. Nusiminusi ir, sakytum, dar labiau gyvenimo parmušta Mykolienė J.Marc.
2. mušimu iškankinti, atimti jėgas: Kasdien duodamas į kailį, vaiką par̃mušė, o dabar tas sudžiūvęs kaip skiedra Skr. Tas piemuo jau visai par̃muštas Alk.
3. nukamuoti, išvarginti: Akmenis beveždamas, tik arklius par̃mušiau Všt. Besitrankydamas arklius parmùšo – vienos skūros Ll. Parmušti̇̀ arkliai (nepabėga greitai) Gdl. Par̃mušė arklius tas šalaputris Plv.
| Parmušiau kojas beeidamas, ir vis nieko nerandu Krsn. Rankas gali parmùšti su tokiais [sunkiais] grėbliais Gž.
| refl.: Kur čia būsiu linksmas – parsimùšęs (išvargęs, paskendęs) darbuos Vb.
4. paskersti, papjauti: Parmùšim kiaulę, ir bus mėsos Alvt.
5. refl. su triukšmu pareiti: Tik apie rytą parsi̇̀mušė namo girtas Sb.
pérmušti tr.
1. labai smarkiai užgauti, suduoti, sutrenkti: Pármušei gyvolį, ir raišo J. Vaikščioja kaip šuva pármuštas Ėr. Piemuo su basliu kiaulę pármušė Up.
| refl. tr.: Senutė žiemą parkrito ir strėnas pársimušė Skr. Iškrito uodas iš ąžuolėlio, parsimušė galvelę į ąžuolėlio šakelę LTR(Krč).
ǁ mušimu sukelti išsimetimą: Nemušk kumelingos kumelės, ba gali pérmušti Alk. Kap pérmušė karvę – išsimetė, tai ir po karvei Lp.
2. primušti, prilupti: Kai gerai pérmuša, tai jau tada bijo Gs.
ǁ refl. iki valios mušusis nustoti: Pársimušo, parsidevė mūso jauniejai, dabar nuščiuvo Krš. Dieną naktį šaudosi, pakol parsi̇̀muša Ėr.
ǁ per daug primušti: Močia jau nepérmuš, kad kepštelės kiek Skdt.
| refl.: Žmonės parsigeria, parsimuša Ėr.
3. mūšyje nugalėti, gauti viršų, įveikti: Mes jau neprietelius pérmušėm, nė vienas jų n'išbėgo Jrk138. Kelkitės, stipriai kovokit, kol dar neste parmušti PG.
4. perskelti, perdaužti: Eina toliau, rado du varnu raujantis ant kaulo kumelės; ėmęs nuvijo, o tą maitkaulį permušė, numetė vienam pusę ir kitam pusę BsPIII192. Kitas su spragilu ir šonkaulius mažne parmušė man S.Dauk. Jis tą akmeną permušė, ir išbėgo zuikys [iš to akmens] LB197. Tokį didelį gražų molinį iš nakties radome pármuštą Skr.
| Rugiai geri: pradeda pjauti – pradalgės nepármušamos Grd.
| Algos nė permušto grūdo negavo J.Balt.
5. neduoti baigti, pertraukti (kalbą): Janė turia tokią madą pérmušt kito kalbą Skr. Pérmušei žodį – užmiršau, ir ką sakyt norėjau Slm. Aš pérmušiu jūsų niūksmą Aps.
6. kiaurai perkalti, persmeigti: Tavo rankos ir kojos vinimis buvo permuštos brš.
7. pertverti: Parmušė kambarį lentom Ėr.
8. iš naujo aptraukti: Kėdes permušėme šviesesne medžiaga rš.
9. iškulti (spragilais): Ekšę, Jonai, padėsi pérmušt klojimą Alv.
ǁ iš naujo perkulti: Susivaro į krūvą, da reik pármušti: cielų [linų] galvikių nulekia Grd.
10. pašokti šokį, patrepsėti: Ir judu da ant šalčio galit pérmušt po kokį [šokį] Gs.
11. sukirsti, sudaužti (rankas sulygus): Galop sulygo ir permušė rankas LzP.
12. refl. prasiveržti, prasiskverbti: Pro kitas duris nebegal persimušti: žmonys visur grūdasi Žem. Keistutis su sauja vyrų narsuolių persimušė į kalnus V.Kudir.
| Sienos plikos, storiausio mūro, pro kurias nė koks balsas nepersimuša Žem. Šviesa vos tik persimuša per tirštą ir miglotą orą Žem.
ǁ persimesti: Seniau čia ejo Merkys, bet persimušė kiton vieton Vrn.
ǁ per viršų iškilti: Jau vijoklis per tvorą pérsimušė (peraugo) Rod.
13. būti labiau juntamam (apie kvapą), viršyti stiprumu, nuslopinti (kitokį kvapą, spalvą): Kopūstai pérmušė burokų kvapą Ldk. Šaltu vandeniu išplausi, ir pérmuš silkės kvapą Šl. Indėk plutą vandenin, gal kvapą pérmuš Ktk. Lempos šviesa pérmuša geltoną spalvą Ds. Dažos, tepas, ale nepármuša geltonumo Krš.
14. perpūsti, pertraukti: Tai įknisk [kojas] dabar į šiaudus, kad užpūtis nepermuštų J.Balt.
15. refl. apsiginti, atsikratyti: Aš niekaip neparsimušu musims: pula i pula Krtn.
16. refl. per daug iškilti (rūgstant): Duona pérsimušus, tai kepelai sunku padaryt Vlk. Duona pérsimušė, tai ir an ližės nesturi Rod.
piemùšti, pi̇́emuša, piemùšo (dial.) tr. priskirti, prijungti: Viskas pymuštà pie Saugų (prie Saugų apylinkės) Sg. Patiktum, kad mus py Šilutės pymùštum Sg. Kuokštai tapo piemušti pie Sakūčių Kin.
pramùšti, pràmuša, pràmušė tr.
1. SD183 smūgiu padaryti skylę, pradaužti, praskelti: Pràmušė galvą kiaurai J. Įkaitinti keptuvėje sviestą ir, pramušus lukštus, suleisti kiaušinius rš. Nuo vamzdžių kokybės labai priklauso šūvio pramušamoji jėga ir taiklumas rš. Stipri elektros srovė pramušė izoliaciją rš.
^ Kakta sienos nepramuši LTR. Tykam nepramuš galvos N. Tėvų ašaros dangų pramuša LMD(An). Žodis galvos nepramuša B. Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą (kiaušinis) Vad.
| refl. tr.: Neišdykaukit – galvas prasmùštat! Alks. Prasimušė nosį, su sniegais laidydamys Šts.
2. perverti, perdurti: Jaučia … vinis, kurios jam rankas ir kojas pramušt turėjo DP153.
3. refl. prasiskverbti, prasiveržti: Partizanai prasimušė iš apsupimo sp. Magistras su savo kareiviais triskart prasimušė per karaliaus kariuomenę LTII401. Tik prasi̇̀mušiau pro žmones Trgn. Šunkeliais ketinome į antrą vieškelį prasimušti (šiaip taip įvažiuoti) Pt.
| Dabartiniai intakai kai kuriose vietose staiga meta vieną klonį ir prasimuša į gretimą, sudarydami staigius posūkius rš.
| Net saulės spindulys negalėjo prasimušti pro medžių tankius lapus J.Balč. O giria vis darėsi nykesnė, tamsesnė, ir jau nebeprasimušdavo pro spygliuočių medžių šakas saulės spinduliai A.Vien. Per visus vienok balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet.
4. refl. prk. vargais negalais pasiekti ką pageidaujamą: Darbininkas, nors ir prasimušdavo į aukštesnį mokslą, negalėdavo gauti tarnybos sp. Teodoras prasimuša ligi buhalterio vietos viename fabrike rš. Sunku buvo, kol į meistrus prasi̇̀mušiau Lkš. Per vargą prasi̇̀mušė į žmones Jnš. Jis vienas pats turėjo prasimušti į gyvenimą rš.
5. refl. prasiveržti iš vidaus į viršų, į paviršių: Žmonės pasakoja, kad šio šaltinėlio prieš kelerius metus nebuvę ir tik dabar jis iš žemės gelmių prasimušęs P.Cvir. Kaip tik atvertė [akmenį], tuojaus prasimušė vanduo BsPIII237. Man prasi̇̀mušė kraujas iš nosies ir kad ėjo, kad ėjo! Skr. Virto, krau[ja]s par nosį prasimùšo, i mirė Krš. Prasi̇̀mušė kraujas pro burną PnmR. Ugniai visiškai prasimušus, dūmai nyksta Vd. Ant kaktos prasimušė prakaito lašai rš. Dideliu akmeniu prislėgta kertėje gumšojo statinė, pilna kopūstų, iš kurių buvo prasimušę drumzlinos putos rš.
| Jis vis lėtai auga, bet kai prasimùš, tai ir augs Lš. Dabar kap palijo, tai ir žolė prasmušė augti Lš.
6. refl. prasikišti į priekį: Tumosa (jo sodyba, namai) in čia prasi̇̀muša Brb.
7. nuvarginti, prikamuoti: Kojas pramuši ir nieko [grybų] negausi Krkn.
8. išdrembti, išduobti: Sunkus vežimas pramušė pievą Dglš.
| refl.: Ir vieškeliu jau kelias prasimušęs Srv.
9. praskaldyti: Pramušk kokį dešimtį pagalių Žr.
10. pralošti, mušant kiaušiniais: Nemušk su juo: aš tau sakau, kad jo stipresnis – pramuši paskutinį Ssk. Aš jau po Velykų: pramušiau visus kiaušinius Ssk.
11. pragerti: Pinigų kišenę turia, reik pramùšt visus Jrb.
ǁ praleisti, prašvilpti: Pramùš piningus, negali paduoti Grd.
◊ akmeñs negáuti gálvai prasimùšti apie labai šykštų: Iš jo tai nei akmens negáusi gálvai prasimùšti Pnd.
galvà pramuštà apie labai didelį palinkimą, patraukimą kam, rūpinimąsi kuo: Jo ant mokslo pramuštà galvà Kvr. Galvà pramuštà ant amato Vžns. Knygom tai tiesiog jos galva pramušta P.Vaičiūn. Jaunose dienose iš tiesų turėjau pramuštą galvą prie visokių sumanymų J.Balč. Mano galvà pramuštà, kad tik važinėt Ut. Jam galvà pramuštà dėl tų žuvų Ig. Visų galvos Amerika pramuštos V.Krėv. Anas gabus – pramuštà galvà šoferiu Rk. Jos galvà pramuštà lėkti, tiktai lėkti Pc. Mano galvà buvo pramuštà, kap dūduot Nmč.
pro šóną pramùšti pragerti, išeikvoti: Kad pràmuši pro šóną, tai neturi Krkn.
primùšti, pri̇̀muša, pri̇̀mušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, prilupti: Aš tave primùšiu, ko nežiūrai žąsukų! Rdm. Kitas likęs tėvo primuštas ir iš namų išvarytas Žem. Žmogus, primuštas žmogžudžio, vaitoja SI132.
^ Šiandie aš negaliu – kaip su pagaliu pri̇̀muštas, visas nuimtas Jnšk.
primuštinai̇̃ adv.: Ans jį muša primuštinai̇̃ J.
2. tr. daug nužudyti: Zanavykijoj daug pri̇̀mušta kareivių [karo metu] Gs. Primùšo par karą daug vyrų Krš. Daug aš čia buvau primùšęs žiurkių Pc.
3. tr. smarkiai suduoti, užgauti, pritrenkti: Jį medis puldamas pri̇̀mušė, ir nuo to numirė Kt. Koją pri̇̀mušiau Ėr.
| refl.: Krito ant ledo aukštininkas ir prisi̇̀mušė Lkš. Man dreba širdis: ji apvirs, prisimuš, dar ir kaulus susilaužys I.Simon. To[je] duobė[je] šeši žmonys prisimùšos Krš.
4. tr. Ut įskaudinti (einant ilgai, kietu keliu): Pri̇̀mušiau kojas, o nieko gero Ar. Taip gerai parvažiavau, nė kojų nepri̇̀mušiau (eidamas būtų primušęs) Rs. Platus vieškelelis, sieri akmeneliai, ten kojeles primušo, padkavelės pridilo LTR(Mžk).
| refl.: Labai prisi̇̀mušė kojos beeinant Lnkv.
ǁ prikamuoti ilgu ėjimu: Bevažinėdamas teip primušiau arklį, kad tik bepaina Dgl.
| refl.: Prisimùšus (nusivariusi nuo ilgo ėjimo) karvė, nė pavest nebegalima Srv.
ǁ refl. privargti, prisikamuoti: Per rugiapjūtę prisi̇̀mušėm su darbais Jnš. Ot prisi̇̀muši, kol dobilus nupjauni, Dieve saugok! Vb.
5. tr. pritrinti (pūslę): Man pri̇̀mušė kojų apačias pūslių, nebegaliu nė paeit Jnšk. Būdavo, paki primali kubilus miltų, tai milinis ir pūsles an delnų primuša Žž.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Jis pats tuojau nuskubėjęs į tvartą žiūri – ligi gyvos mėsos primuštas arkliui sprandas! rš. Pavalkai buvo didoki – ariant kumelei petį primušė Ėr. Kietas balnelis arkliui nugarą pri̇̀mušė Jon.
| refl. tr.: Nežargyk pavalkų – arkliai pečius prisimuš MTtVI36.
6. tr. SD119, Grv prikalti, pritvirtinti: Primùšk prie sienos kartį rūbam džiaut Sv. Matai, atšokus lenta – primušk paėmęs Ds. Po apačia dugno teip pat reik dėti lanką ir jo galus primušti su vinimis pri šonų bačkos S.Dauk. Prie durų primušta lentutė su parašu rš. Arkliui padkavas primušti N. Danteliai pri̇̀mušta [verpiamojo ratelio sparne] Nmč. Eglinių šakų pakapoję, tris karteles an stulpą pri̇̀muša išilgos – ir yra statinių tvora Vdn. Pri̇̀mušė lentą prie sienos knygom pasidėti Lzd. Po keturias poras puspadžių per dieną pri̇̀muša Vad. Buvo kryžiausp primuštas Mž451. Primušė jam rankas ir kojas medžiop kryžiaus DP146.
| refl. tr.: Tu prisimuškie, mano mergužėle, tą margą gromatėlę prie skrynios antvožėlio (d.) Jrb.
ǁ daug prikalinėti: Primušta kuolų sienon Pb.
7. tr. paskelbti mušant, daužant į ką: Penktadienį turgų primušė (paskelbė mušdami į lentą) Yl.
8. tr. daug pridaužyti: Primuši̇̀ daug riešutų, tai aš ir nesuvalgysiu Srj.
| refl. tr.: Kiaušinių prisi̇̀mušiau, lakšinių pasidariau Vlkv. Kiaušienės prisimùš (prisikeps), ką turės – suvalgys, ir guli Skr.
9. tr. daug išmušti, išrausti: Bombos daug duobių pri̇̀mušė Pn.
10. tr. prikimšti, prigrūsti: Pri̇̀mušu kopūstų du kubelu Vn. Kluonas ir daržinės erdvios, iki pat šelmens primuštos pašarų J.Balt. Daržinėlę pilną prikimšiau, primušiau kaip su lazda Ut.
| Pilną trobą garų primùšo (prileido), viralus beverdant Varn.
^ Vakaruškininkų pirkia kaip mušte primušta (labai daug jų) J.Paukš.
| refl.: Klumpės beregint prisimušė šitos šaltos pliurzos, ėmė spausti kojas, veržti apivarus J.Balt.
ǁ refl. daug sueiti, prisirinkti, prisikimšti: Kai prismušė stotin daugis žmonių, tai nebuvo šalta Kpč. Parvažiuojant prisimùšo mašina – varvėte varvėjom suprakaitavę Krš.
11. tr. SD160, Lz, Žž, Trgn, Gž užtaisyti (šaunamą ginklą): Vaikai, nečiupinėkit šautuvo, ba pri̇̀muštas – dar nusišauste Kvr. Nei parako, nei šratų – neturiu kuo šautuvo primùšt Ut. Armota buvo tuojau primušta J.Balč.
| refl. tr.: Kol prismušiau muškietą, ir zuikis pabėgo Lp.
12. tr. priploti, priplūkti: Visus javus lietus pri̇̀mušė in žemę – ir pjaut bus negera Ds. Pasėjau miežius, o lietus primušė; dabar vė atakėjau, kad žemė būt minkštesnė Dglš. Lietus primušė visas dulkes rš. Jau pri̇̀mušė sniegą [važinėdami] Ukm. Kietas kelias lengva primušt Ut.
| refl.: Pasleidęs sniegas pri̇̀smuša po arklio kanopom Rod.
13. tr. kietai, glaudžiai pridaužti, prispausti: Muštuvai pri̇̀muša siūlus Prn. Kap tu čia audi, primùšk geriau – audimas labai retas Kt. Stvėrė net po kelis pėdus iš karto, bloškė juos ant laito, koja vis primušdamas prie kitų pėdų J.Balt.
14. tr. banguojant atnešti, priplakti: Atnešė vilnys švendrų pundą, jis tą pundą pasigriebė ir užsigulė, tai jį vilnys primušė prie salos kranto BsPIV181.
| refl.: Liūno dalis plaukioja kurį laiką po ežerą, kol, prisimušusi į pakraštį, priauga rš. Prisi̇̀mušė jie ant kraštą, išlipė iš laivės BM15.
15. refl. su vargu prieiti prie ko, prisibrauti, prisigrūsti: Sunkiai prisi̇̀mušiau prie kasos Kp. Nė prisimùšt negalėjau per žmones Srv. Kol prisimuši̇̀ bilieto nusipirkt, galia ir traukinys išeit Slm. Ir važiuok, kai an traukinį neprisi̇̀muši! Trgn. Daug vargo padės, kol prisimùš prie malūno Ėr. Dėl sodiškių cukrus nepri̇̀smušamas Lš.
16. tr. prijungti, priskirti: Algirdas daugiaus gudus veikė, plėšdamas nuo jų žemės kampus ir primušdamas prie Lietuvos V.Piet. Mizarai primušti̇̀ in Didžiasalį (jų vaikai privalės lankyti Didžiasalio mokyklą) Lp. Dabar ta vieta primušta miestelin Pb. Tą daržą nuo jo paėmė ir pri̇̀mušė prie visų daržų Gž. O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ir linksmai gyvęt jiems ūbą primušė lauko K.Donel. Primušk ir tą dvidešimt pri visos sumos Bt.
17. refl. pritapti, prisiplakti: Gal pri̇̀smušė mūs karvė kur prie svetimų karvių, kad jos niekur nerandam Nč. Prisimùšo pri mūso toks senis ne iš šen, ne iš ten Krš.
| Jei neprisimùš (neprisimes) kokia liga, dar galiu pagyventi Krš.
18. tr. Jnšk, Ut pridėti, prispausti (antspaudą): Pri̇̀mušė antspaudą prie laiško ir nunešė Gž. Rašiau gromatėlę aukso litarėlėm ir primušiau pečetėlę rūtų vainikėliu LTR(Sv). In grabo duris pečatį primušė A.Baran.
ǁ prilipdyti: Ben aštuonias markutes pri̇̀mušė an siuntinio Užp.
19. tr. mušant atvaryti: Jauną į kaimą i su pagaliu negal primùšti Krš.
20. refl. atvykti, atkeliauti: Tiek, sapnavau, mušiaus – gal jau prismùš kas nors Skdt.
×21. (vok. anschlagen) intr. sotinti, stiprinti, eiti į sveikatą, į naudą: Prasti valgiai žmogui labiausiai prideringi, pri̇̀muša KI493. Jis daug alaus išgeria, ale turbūt jam ir primuša, kad toks diktas Všt. Kad ji (degtinė) ma[n] visą čėsą nieko neprimuša, tai aš jos nė nenoriu Gs.
◊ kai̇̃p kūlè (búože) pri̇̀mušta sausakimšai prisigrūdę: O žmonių – kai̇̃ kūlè pri̇̀mušta Skdt. Kai̇̃p kūlè pri̇̀mušta, nei kur kojos beįkelt PnmR. An vakarėlio tai pilna pirkia ir priemenė buvo žmonių – kap búože pri̇̀mušta Nč.

×razmùšti, ràzmuša, ràzmušė (l. rozbić, brus. paзбiць) tr. išdalyti, suskirstyti: In tris laukus ràzmušta: vienas pūdymui, kitas rugiam, trečias vasarojui Brsl. Nedidelis kaimas, vienkiemiais ràzmuštas Švnč.
sumùšti, sùmuša, sùmušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, apkulti: [Onelės] nugarėlė ir šonai – viena mėlynė – kaip obuolys sumušta Žem. Tas nurėdė, sumùšo Kin. Kaip varno plunksną jį sumušo LTR. Atavežė sùmuštą kai obuolį OG415. Vienus sumušė, kitus užmušė Ch1Mr12,5. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Aš kap sùmuštas (visą skauda) Alk.
ǁ sugelti: Ar tę nesumuš jumis bitės? Vl.
2. refl. pradėti muštynes: Kap čia mes sùsmušėme su tavim, aš ir pati nežinau Al. Bajoru du susimušė tarp savęs P.
^ Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo NžR.
ǁ R354, Šts pradėti karą.
3. tr. nugalėti kare, kautynėse: Priešus sumušė – į šipulius, į dulkes sumalė rš. Neprieteliai sumušė mano vaiską BM168.
ǁ prk. įrodyti nepagrįstumą, sugriauti: Mes sumušėme visus tuos argumentus rš. Tam tikslui parinkome nesumušamus (nepaneigiamus) faktus rš. Autorius pats sumuša save (sugriauna savo argumentus) rš.
4. tr. Ėr sukapoti, suplūkti: Ledai lauką, javus sùmušė, sukūlė KI579. Sùmušė, suplakė tas lytus tuos dobilus, kad visai negali papjauti Gs. Akys nenoromis verkia, pamačius [ledų] sumuštus javus I.Simon. Linus kai patalą paklojo, taip sumušė Klt. Yr miežių daug sumuštų̃ lietaus Slm. Taipo tapo sumušti linai ir miežiai, nesa miežiai buvo išplūdę ir linai galvas gavę BB2Moz9,31. Šiemet iš bičių maža bus [medaus]: lietus duos i sumùš žolėsnan [bites] Pb.
5. tr. užgauti, sutrenkti: Man ir sùmušė petį Str. Jonukas kelelį sùmušė Užp.
| Kosulys galvą sùmuša (sutranko) Vkš.
| refl. tr., intr.: Vakar beeidamas koją susi̇̀mušiau Smn. Pakaušį sùsmušė Nmč. Griuvo in žemę ir susi̇̀mušė krūtinę Klvr. Susimùšęs obuolys ir įpuvęs Rdn.
ǁ refl. susidurti: Kuone kaktom susimušė su įgėrusiu darbininku rš. Susimùšo du traukiniai kame čia Rd.
6. tr. sutrinti (nuospaudas, pūsles): Delnai nuo arimo teip sumušti, kad nė pasisveikint negaliu Upt. Jam nuo rašymo ant piršto mazolius sùmuštas Skr. Sumùš, sudirbs mazolius medkurpiai Rdn.
| refl.: Dabar jis drožė kiauras dienas. Net jo rankos išlyžyje susimušė juoda gargaždėta karpa, nuolat trūkinėjanti ir apsipilanti krauju J.Balt. Ant kojų papautai susi̇̀mušė Up. Susimuš poputės, bulves bekasant Varn.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Pavalkai sumušę bėrųjų arklių pečius rš. Sumuša kinkymai arklį, ir prisimeta moliūkas Šts.
7. tr. nuvarginti, nukamuoti: Prie karčemos sumušti arkleliai šalčiu dreba, badu žvengia LTR(Šmk). Mes sumušti̇̀, pavargę Dv.
| refl.: Par vasarą tik susi̇̀mušiau Ktk.
8. tr., intr. Nj suduoti, sutrenkti: Sumùšo arklys kojoms i prapuolė Mžk. Jis sumušė delnais į kelius rš. Kai pribėgsi prie dvarelio, sumušk kojas į žemelę MitV277. Adomas pašoko iš savo vietos, sumušė kojom (kaukštelėjo vieną kulnį į kitą) ir kareiviškai atidavė pagarbą A.Vencl. Jau sùmušė ir į būgnus JV428.
9. intr. suskambėti: Sugimuškit, skardūs varpeliai, ar neišgirs mano tėvelis ir motinytė, ar neateis gi in mane siratytę LTR(Žmt).
10. refl. susidaužti stiklais prieš geriant: Susimùškim ant pirmos pažinties Jnš.
11. intr. susilažinti (garsiai sujungiant rankas): Jei netiki, kad Barono karvė perplaukė skersai Malinio ežerą, sumùškim iš litro Ds.
12. tr. iškirsti, išpjauti (pradalgį): Nupjovė rūtelę, nupjovė mėtelę ir sumušė didžius pradalgėlius LTR(Brž). Atadainuoja pulkas broliukų, sumuš šienelį ant pradalgėlių LTR(Ob).
13. tr. supjauti du pradalgius į vieną: Čia po dvi sumuštos pradalgės, aš misliu, kad užteks tų dobilų Šn. Sumušk abu pradalgiu, padaryk sumuštinį Ssk.
14. tr. braukiant sudėti (linus) į didesnes saujas ir sulyginti: Jūs tik iš spalių išbraukit, aš paskui sumušiù Sdk. Mažai sùmušei linus: darant į pundelius, bus daug darbo Rk.
15. tr. sujungti: Krūvon sùmušė kolionijas Lp. Kaip tiktai sùmušė [kolūkius], kitą vardą davė Vžns. Tę keli gyvenimai sùmušta į draugę (į vieną kaimą) Plv. Sumùšo dvi ūki į vieną Vn. Du kiemu į vieną sùmušė Pgg. Sumùšo, subendrijo rajonus Grd. Sumušk viską į vieną vietą ir pasakyk, kiek reiks mokėti Ssk. Kas nepaklausė, kas neužmokėjo, tai už viską sumušė sumušė, ir paskui mokėk, kad nori Nč.
| Kolei visus pinigus sùmušė (susumavo), tai net prakaitas išpylė Ssk. Ji neplaikstė tų pinigų, tik tei[p] vertė vertė, i sumušė ant skaitliuko Jrb.
| refl.: Abi partijos susmušė vienon Vlk. Susmušė motijon (į būrį) visi Arm.
16. refl. vešliai išaugti, sutankėti: Ot susi̇̀mušė žirniai – kap miškas Lš. Ot susmùšęs javas! Kb. Lubinas buvo resvokas, o dar̃ kad sùsmušė, tai uodas snukio neinkišt Rod.
17. intr. sutarti, sutikti: Tai, toks su tokiuo ir sùmuša, geras žmogus nepritiks prie jų Srv. Petras su Antanu sùmuša dar geriau – kaip tikri broliai Srv.
| refl.: Tos dvi mergos taip susimušę, kai dvi sesers: niekada pikto žodžio negirdėtis Vdk.
ǁ sutarti, derintis (garsams): Kai pulke dainuot, labai sùmuša: vienos žemai, kitos laibai Skp.
18. tr. sukalti, kalant padaryti: Turi lengvius vežimus, padarytus be gelžies, nes viską sumuša ir sukylija medinėmis vinimis A1884,155. Sumušei kokį lovį, ir gerai – kokio grabo reikia! Brž. Žmogus miršta, reikia sumùšt iš lentų rakštys (karstas) Arm. Iš lentelių sumušta skrynelė Gdr.
ǁ sudėti į kalamą daiktą: Nupirk 50 pūdų geležies ir šešias bačkas misinginių spilkų ir pas kalvį duok sumušt viską in vieną lazdelę BsPIV274.
ǁ suvartoti kalant: Sùmušėm visus cvekus Lp.
19. tr. sudaužyti į gabalus, suskaldyti: Į šipulius sumùšti BŽ98. Aš į kietą uolą sumušiau žibintą V.Myk-Put. Puodelį jis netyčia sumušo J.Jabl. Vaikai, prisipažinkit, kas sumušė stiklinę Paį. Ir sumušė puodą, tą molinį puodą BsO281. Sumùšta da ką, šiteip daužydamos Lkm. Arklys kojom sùmušė tą vežimą Dglš. Sumušė mūs ąžuolą griausmas Švnč.
^ Kakta sienos nesumuši̇̀ Mrk.
| refl.: Aš nė pats nežinau, kaip iškrito ir susi̇̀mušė Paį. Nukris ir susmùš [lėkštė] Nmč. Stiklinė nulėkė nuo stalo ir susi̇̀mušė Plš.
20. tr. pradaužus lukštą, supilti: Sumušti dešimtį kiaušinių kartu su baltymais ir tryniais rš.
21. tr. sugrūsti, susmulkinti: Druską sùmušam drabnai – kai miltai pasdaro Kkl. Pelus piestoj sùmušam, su rugiais sumaišom ir malam girnose Dgč.
22. tr. daužant padaryti minkštesnį: Sumušta mėsa SD104.
23. tr. susukti (sviestą): Sumùšk rytdienai bent kiek sviesto Trgn. Turi laiko, gali sumùšt sviestą Dgl. Sumušė didžiulį sviestą Srv.
| refl. tr., intr.: Suk antraip sviestą, greičiau susimùš Užv. Kada karvės telingos, tai daug sviestas nebesusi̇̀muša Rm. Susi̇̀mušiau sviesto Bgt.
ǁ nuo teliūskavimosi pasidaryti (putoms): Sumuštoms upės putoms nusitepti ir apsidaryti – nu suskio Šts. Plaukia vainikas linguodamas, žalią putą sumušdamas (d.) Pkr.
24. tr. išspausti (aliejų).
| refl. tr.: Nusivežė centnerį sėmenų į Žvyrius ir aliejaus susi̇̀mušė Skr.
25. tr. suplakti, sukratyti: Ka jau supjaustei ridikus, tai uždėk druskos ir uždengtus sumùšk – būs daugiau sulčių Vdk.
26. tr. suplūkti: Sùmušė tą molį, ir namas Švnč. Sukirsdavo pirkią, paskui sumùšdavo pečių Dglš. Pẽčiai buvo iš molio sùmušta Str. Kelias, prieš pertraukiant darbą vakare, turi būti kaip reikiant sumuštas, pakamšuotas ir visai tvirtas VĮ.
ǁ maigant, daužant kietai suspausti, suslėgti: Su mušekliu sumùšk kopūstus J. Reikia sveikatos sumùšt tokia bačka kopūstų Skdt. Sumùšk gerai kopūstus, kad daugiau skystimo būt PnmR.
ǁ grėbliu padaryti, sukirsti (pleką): Plostas [šieno] reikia sumùšt kupeton ar vežiman Nmč.
27. tr. suminti, sutrypti: Riši karvę – sumùš kojom žolę Lb. Sumùšot taką par daržus Krš.
28. tr. suvyti (virvę): Turi laiko, tai sumùšk tuodu viržpalaikius Slv. Kietai yr sumùšę, negal nė grandies įdėti Grg.
29. tr. sugrūsti, suvaryti: Jau kap dar̃ mergos, tai mergos: in čebatus kojas tik sumùšę – kap kazokai! Al. Tas levas perpykęs kaip jau griebs per aržuolą ir sumušė nagus po tris colius in aržuolą BsPIII283.
30. intr. užeiti, pakilti: Kad sùmušė karštis, vaikas tuoj paliko raudonas Pmp.
31. tr. suvaikščioti: Aštuoniasdešimt kilometrų sùmušė par dieną Bsg.
◊ délnus sumùšti pasisveikinti, paspaudžiant rankas: Vyrai sumušė delnus, moterys pasibučiavo rš.
rankàs (rañkom) sumùšti patvirtinti susitarimą: Susitarė ir rankàs sùmušė Ut. Jei sutinkate, tai ir rankas galime sumušti Vaižg. Suderėjo, sùmušė rankàs ir duoda pinigus Pb. Sùmušė rañkom Gs.
užmùšti, ùžmuša, ùžmušė tr.
1. R nužudyti (ppr. smūgiu): Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Jo brolis galėjo ir žmogų ažmùšt Nmč. Akmenimis ažumuštas SD82. Susiedai suejo ir ùžmušė vilką Trak. Paėmiau pagalį ir užùmušiau aš tą gyvatę Sb. Spąstai pasidirgo ir užmušė pelę J. Baroniukas kai insikeignojo (įsibėgėjo), kai davė jam kakton i ažumušė iškart Rš. Kai daviau žąsinui lazda per galvą, tik neažùmušiau Ds. Namo atėjo sveikas [iš karo], neažùmušė Kp. Aš dar atmenu, jog negalėjom į ganyklas išleisti karvelių: tujaus ar meška užmušė, ar vilkai sudraskė M.Valanč. Užmušiau žvirblį, išviriau širdį JV758. Kaimynas pakritęs ir negyvas; mat jį perkūnas užmušė (nutrenkė) BsMtI11. Pusė lašo nikotino užmuša katę, lapę, šunį rš. Žaltys, baziliškas vadinamas, pačiu pavyzdėjimu akių žmogų ažumuša SD8. Ir indavėt kalaviją jų rankosna, idant mus užmuštų BB2Moz5,21.
| Kad tokia buvo sutukus, tai kraujas ùžmušė (staiga mirė) Gs. Sukaitęs pasmaudė – paplekcija ir ažùmušė Ds. Gimdytojus ir vaikus užmuš maras (mirs nuo maro) Mž427. Prigavo mane ir per jį užmimušė BtPvR7,11.
^ Toks vyras – jo kūju neažmùštum (stiprus) Imb. Bėga kaip tėvą užmušęs (labai greitai) KrvP(Plm). Tėvą motiną užmušus tik, šiandie eiti (toks prastas oras) Kdn. Maža gyvatė didį jautį užmuša LTR(Jz). Vienas šerną užmušė, o kitas mėsą valgo LTR. Žodis užmuša, žodis ir pagimdo TŽV598. Kad tave grausmas ažmuštų̃! Ds. Muša muša, o nieko neužmuša (širdis) LTR(Pnd).
užmuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Kareiviai užmuštinai mušė nekaltus žmones M.Valanč.
2. labai, kone iki užmušimo: Užmuštinai̇̃ muša savo vaikus Krž. Tokį blogą vaiką mušk mušk žumuštinai̇̃ Rod. Neduok Dieve, ištekėti už pijoko vyro: girtas parvažiavęs muš užmuštinai̇̃ Užv. Muša užmuštinai̇̃ ir dar nori, kad pati gera būtų Srv.
| refl.: Kap davė aukštielnykas an ledo, ir ažsi̇̀mušė Krd. Tu krisyt (krisi) vėleis, užsimùšyt (užsimuši) Vn. Seniau smertin užsimùšdavo, dabar nebesgirdi Kkl. Kap virto žmogus ir žùsmušė Pls. Ažùsmušė abudu [motociklu važiuodami] Dv. Tu patis užmušies, jei, ką liepia vaistytojas, saugot nenori DP243.
^ Kai bus nelaimė, tai ir an pečiaus ažsimuši̇̀ Trgn. Žiurkė aruode užsi̇̀muša – nebėr nei grūdo Ėr. Kad tu užsimuštum ant pernykščio ledo! LTR(Šmn). Draugė maža, o duonos nėr – nors užsimùšk in sieną Lp. Padėjo kažkur duoną – gali užsimùšti beieškodamas (niekaip nerasi) Jnš. Kažkur padėjo peilį – užsimùšk (kad ir kažin ką darytum) nerasi Jnš. Užsimùšęs tu pas mane kapeikos nerasi Jnšk. Užsimùšęs dirsės nerasi Skr. Gal užsimùšęs ir rastum kokią vieną blusą Skr. Ieškok užsimùšęs, vis tiek nerasi Jrb. Nė užsimùšęs jos nerastum Skr. Mat, ieško užsimušdamas autų, o autai jo [ieško] Srv. Žmonės sodina cukrinius [runkelius] užsimušdami̇̀ (labai skubėdami) Šd. Kiaulės ėda užsimùšdamos (labai godžiai) Rd. Ana gi až jo ažsimùšus (eina iš galvos), Dievuli aukštuli! Str.
užsimuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Užsimuštinai̇̃ muštis Š.
2. labai smarkiai, su dideliu noru: Griebia užsimuštinai̇̃ Pn. Žmonės tenai lekia užsimuštinai Pmp. Bernas užsimetė užsimuštinai̇̃ važiuot an turgų Ėr.
ǁ paskersti, papjauti.
| refl. tr.: Tokie vyrai paršo neužsi̇̀muša! Aš jau papjaučiau Jrb.
ǁ prk. pražudyti, sužlugdyti: Tai jau visai užmuštų mūsų kraštą toks darbas A1884,369. Tokiu būdu buvo ketinę tą laikraštį užmušti A1884,288. Kritikos atsiliepimas buvo užmušantis rš.
ǁ ištikti: Tarnas mano guli namie, stabu užmuštas BPI184. Jėzus … bylojo stabu užmuštamuojam VlnE118.
ǁ labai smarkiai sutrenkti, sužeisti: Jau kartą mane tas aitvaras (arklys) užùmušė Vb.
| refl.: Atsimeni, kaip aš anais metais užsimùšęs buvau? Slm.
ǁ prk. labai įžeisti, įskaudinti, pritrenkti: Seniau vyresnio žmogaus tãvim nevadins, o dabar „tujai“ ir „tujai“ – teip ir ažùmuša Ut. Tu dabar tai mane užmušei An. Juos pavadink biednais, tai visiškai užmuši (labai įsižeis) LTR(Ds).
^ Dažnai juoku žmogų užmuša labiau, negu kuolu KrvP.
ǁ apsvaiginti: Nuo dviejų čėrkų i užmušė mane Upt. Tas alus buvo toks ùžmušamasis (stiprus) Krg.
| Miegakulis visada miegu žumuštas Rod.
2. nustelbti, nuslopinti, sunaikinti: Žirnių užkramtysiu – užmuš [degtinės] kvapą burnoj J.Balt. Česnako sultys užmuša nuodus rš. To žolė ažùmuša kviečius Dbk.
ǁ nugalėti kalboje, įtikinti: Savo žodžiu užmušė visus (susirinkime) Rk.
ǁ sulaikyti, užgniaužti, nutraukti: Jam ta žinia ùžmušė kvapą Brt. Kad tu prapultum, arielkos stiprumas! Kvapą ažùmušė Ktk. Šaltas oras dūką (kvapą) ùžmuša Rdm. Užmušė žadą Šts.
3. sutrenkti, užgauti (ppr. akį): Davė akmeniu, ùžmušė akį, ir daryk dar̃ žmogus ką nori tokioj darbymetėj Krok. Bene boba tau akis užmùšo, kad taip pamėlynavę Kair. Pakėlė galvą, žiūru – akys ùžmuštos, užmėlenavusios Krš. Kad būdavo kitas gavęs į antakį, sakydavo: antakiai užmušti̇̀ Smln. Baisus apledijimas, mačiau žmogų ùžmuštu paakiu Plt.
| refl. tr.: Užsi̇̀mušė akį Klvr. Užsimušiu kojelę, pardildysiu padkavą TDrV116.
ǁ smūgiu, sutrenkimu padaryti: Na, ir gumbą tau ùžmušė Šk.
| refl. tr.: Virto ant slenksčio ir kaktoj ragą užsi̇̀mušė Skr.
4. nukirsti silpnesnę kortą (lošiant): Atidaviau visus kozerius ir nebeturiu kuo užmùšti Jnš.
5. išmesti, išmušti į viršų: Atslenka per upę kokia tep kap i stubelė, net vilnį užmušė tep an kranto (ps.) Mrj.
| refl.: Marių vilnys iki arti viršaus kalno užsimušė BsPI56.
6. Kkl, Trak, Rmč užkalti: Užmùšk skylę, kad paršai neišlįstų Lš. Ateina žiema, reikia užmùšt skliautas Trgn. Žumušk tvartinio duris, kad meitelys neišsimuštų Rod. Daržinės kampas reikia užmùšt lentelėm kokiom Skdt. Ėmė ir ažùmušė tos bačkos dugną Arm. Užmušo mietus, užkėlė vartus, neleido žmonių važiuoti LTR(Tl).
ǁ atitverti: Užmùšim [kertėje lentomis] Joną, ir tegu sau gyvena Lp. Kiaules reikėjo šalinėj užmùšti, dabar jau būtų meitelukai Brt. Žumùšk penimį, kad neskraidyt kur nereikiant Rod.
ǁ refl. užsidaryti, užsitrenkti: Sulindo vaikai į skrynę, viršus užsimùšo – ką nenuslopo Krš.
7. pradaužus supilti (kiaušinį): Užmušk kiaušinį kokį in petelnios ir pavalgysi KlbX133.
8. užkimšti, užtaisyti: Butelius reikia kietai užmùšti, kad alus neišsivadėtų Jnšk.
| Užmušti su štempeliu pakulas (užtaisant šautuvą) Šts.
ǁ part. praet. prk. pilnas: Šieno du vežimai užmušti̇̀ sugrebota Al. Penkis ùžmuštus vežimus mėšlo išvežėm Lš. Čia kavalkas kelio – du kilometrai užmušti̇̀ Alv.
užmuštai̇̃ adv.: Tę bus trys vežimai šieno užmuštai̇̃ Lp. Šieno užmuštai̇̃ šalinę prikrovėm Lš.
9. labai suvarginti, nukamuoti: Kur tu važiuosi per balas – arklius užmuši! Ar. Toks gaspadorius kaip tik paima arklį, ir ažumuša, lieka tik skūra Dgl. Užmùši arklį, tokiu oru važiuodamas Rs. Vargo ùžmuštas (labai suvargęs) Arm. Ažùmuštas, ažkultas, kurgi – vienas in (ant) tiek žemės Dbk. Jo arkliai žiemą vasarą užmušti Trs. Arklys ažùmuštas, nenori važiuot Str.
| refl.: Su tais rąstais čyst užsimušáu Skdv. Tu užsimuši̇̀ su tuo mazgojimu Kp. Argi būtų taip susenėjęs – darbais ažsi̇̀mušė, ir gana Ds. Anas amžinai nuo darbų užsimùšęs Ds.
| Vis nėr kada – su tais darbais užsimušęs (labai užsiėmęs) J.Paukš.
10. refl. tr. užsidirbti sunkiu darbu; užgyventi: Vyras mušės mušės, o ką gi jis užsi̇̀mušė? Kp.
ǁ su vargu, per ilga įsigyti, pasiekti: Užsimušėm in gerų paukščių Dgl.
11. refl. vargais negalais, besiblaškant užmigti: Led ne led užsi̇̀mušiau, užsimigdžiau Ds.
12. part. praet. labai panašus į ką: Jis tai ùžmuštas tėvulis Al.
◊ kai̇̃p ùžmuštas kietai (miega): Miegojau kaip užmušta Pg.
nórs užmùšk (užsimùšk) jokiu būdu: Nors tu ažmùšk, nieko nepadarysi! Mlt. Nor tu ją užmùšk, ji savo, ir gana! Rdm. O išeit, koc užsimùšk, nėra kur Rd.

Daugiau informacijos

įvarýti

Apibrėžtis

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.

Daugiau informacijos

parvarýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (79)

nérti

parnérti

privérti

suvérti

pamáuti

tę̃sti

pramùšti

įvarýti

parvarýti