Termino paieška - pamokyti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (94)

davedi̇̀mas

Apibrėžtis

vedi̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr; R151, MŽ200, Sut, M, vedi̇̀mos ind. → vesti:
1. K, NdŽ, KŽ.
2. Pri jaučio vedi̇̀mo buvo tėvas Pvn.
ǁ laikas, kai gyvuliai vedami į lauką: Lauko vedimè veršį atadaviau [į supirkimo punktą] Dglš.
3. refl. Be motynos vedi̇̀mos neina vaikai į bažninčią – tokie bugšti Šts.
4. Lex92, DP19, K, LL135, Š, ŠT90, NdŽ, FrnW, KŽ Pačios vedimas N, S.Dauk. Bet krikščioniškas žmogus daugiausiai dėl trijų priežastų vest tur, dėl kurių vėl vedi̇̀mas ir tekėjimas nuog Dievo yr įstatytas DP71. Kraujo giminystė ir vedimai labai dažnai būna karų priežastis tarp valdovų J.Balč. Daugiau nieko nešneka kaip apie vedimą; tad visi juokaudami ir perša Žem. Petro vedimas nusitęsė, nes motinėlė pasimirė Žem.
^ Vedimas ne šienapjūtė, o Velykos J.Paukš. Pirmas vedimas nuo Dievo siųstas, antrą žmonės rūpina, trečią biesas pataria LzP.
| refl.: Į Šiaulius parsikėliau priš pat vedi̇̀mos Tt.
5. → vesti 8: Kad eime vedimu šitos šviesybės, tad visas kūnas gyvenimo mūsų čystas, šviesus ir kaip būtų akregiu tampa DP559.
6. NdŽ → vesti 14.
7. NdŽ, KŽ, Rsn → vesti 15: Jau ištvinkusios karvės prieš vedi̇̀mą veršio JI655. Ta [karvė] atvedė, kita pry vedi̇̀mo Pvn. Birželio trečio[je] atpula diena vedi̇̀mo, o dar užtęs Pvn. Pryš vedi̇̀mą prasčiai ėdė Šv. Karvėms po vedi̇̀mo duoda lūgno šaknų Pln. Lig vedi̇̀mo buvo mėnuo laiko, i nūdvėsė [karvė] Grd. Tik parejau [iš ligoninės], kitą dieną kiaulės vedi̇̀mas Erž. Lig [karvės] vedi̇̀mo kelios savaitikės – būsma ponai Vn. Karvė pri vedi̇̀mo susirgo NmŽ. Iš po vedi̇̀mo aš pry karvės negalėjau pryeiti: ka duos, viedras leka į šonus Lkv. Priš vedi̇̀mą jau matai, ka pilni papai yr[a], i melži tos krekenos biškiliuką End.
8. → vesti 17: Toks vedi̇̀mas vaikų: po du – kaip avis Krš.
9. → vesti 18: Tranai dėl spiečių vedi̇̀mo Vdkt.
10. kūrimas, sudarymas: Selekcija – žemės ūkio gamybos šaka – žemės ūkio augalų ir gyvulių veislių ir hibridų vedimas TŽŽ. Didžioji saldūninė [obelis] mano paties vedimo rš.
11. KII339 → vesti 24: Vandenio vedimas SD32. Vandens vedi̇̀mas KII339; N. Aleksys dirbąs prie elėktros vedi̇̀mo, tai uždirbąs vidutiniškai Krs.
×12. N, K, Š, ŠT122, NdŽ, FrnW → vesti 25: Užsiimdavo vedimu sūduose visokių kreivų ir puskreivių veikalų aplinkinių valsčionių A1885,48. Ilgai dar skambėjo Riškaus atmintyje drebąs balsas senojo Kajetono, aiškinančio jam skaičius ir knygų vedimo tvarką LzP. Sąskaitų vedimas SkŽ23. Jis rūpinasi metrikų vedimu sp. Ūkio vedi̇̀mas I. Vedimas kokio darbo kiek išgaliant I. Žemės ūkio vedimo sistema ETŽ. Kuomi gi labiausiai skiriasi mūsų kampo ūkės vedimas nuo prūsiško? TS1903,11b(V.Piet). Parejau čia – mun atrodo, kad suvisai kitas tas visas [ūkio] vedi̇̀mas y[ra] Trš.
| Lietuviai turėjo nuolatinių karų vedimo išlaidas padengti K.Kors.
apvedi̇̀mas sm. (2)
1. SD205, D.Pošk, Sut, N, KŽ → apvesti 1: Šokėjams nuleidus rankas, jų padėtis yra pasikeitusi: pradedant šį judesį, viršuje buvo dešinė ranka, o po apvedimo – kairė rš.
2. ppr. pl. R, R160, MŽ211, N, KŽ apvadas, apsiuvas.
ǁ P pakraštys, kraštas (ppr. lapo).
3. → apvesti 5: Miesto mūrais apvedimas I.
×4. refl. KII308, L, Rtr, KŽ, Šlč → apvesti 8 (refl.): Tėvui sūnaus apsivedi̇̀mas jau tinka KI156. Aštuntais po apsivedimo metais paliko jį našliu pati A.Vien. Vienąmet po apsivedimo pamirė jo pati LC1883,6.
atvedi̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ → atvesti:
1. D.Pošk, Sut, M, LL204.
2. Aš jau prižadėjau žydeliui pusę uždarbio už [paukščio] atvedimą BsPII30.
ǁ Ser teis. atvesdinimas, pristatymas.
3. Nes kam mumus, meldžiu, arba iždavimas dukterų, arba atvedimas moterų sūnums DP620. Jeigu po kunigo ligoniui atvedimo namiškiai sapnuoja kokią mėsą, mėšlą arba vaiką, tai ligonis mirs LTR(Kp).
| prk.: Per kurį (Dievą) teipag turime atvedimą per vierą tosp loskosp, kurioj stovime Ch1PvR5,2.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Ir man buvo pikta ant jo, kol buvo gyvas. Būtent už atsivedimą į Lietuvą raudonosios armijos Vaižg.
4. refl. → atvesti 9 (refl.): Karvė buvo pritvinkus prie atsivedi̇̀mo Rd. Trumpai pirm atsivedi̇̀mo kiaulė ūdro[ja] Plšk. Kai kurios briedės po vėlesnių atsivedimų jauniklio atsisako iš karto rš.

×davedi̇̀mas (hibr.) sm. (2); D.Pošk, Sut → davesti 5: O viera yra stipru fundamentu daiktų laukiamų ir davedimų neregimų Ch1PvŽ11,1.
įvedi̇̀mas sm. (2) Š, DŽ1; SD403, Sut, N, M, LL282, L → įvesti:
1. NdŽ, KŽ.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ.
2.
ǁ Už gyvolių įvedi̇̀mą atejo būrys vyrų, mušo Grd.
3. Puolamieji veiksmai prasideda priešo ieškojimu ir priešakinės saugos (avangardo) įvedimu į kautynes rš. Įvedimas Viešpaties mūsų bažnyčion DK178–179. Įvedi̇̀mas ing tėviškę I.
| prk.: Įvedimas į valdymą ETŽ.
| refl. Sut.
4. Teipogi atiduotum kamendoriams visą pelną, gaunamą už krikštus ir įvedimus motriškųjų M.Valanč.
5. PolŽ201 Būk toks geras ir sugrąžink man avansą, kurį aš tau už elektros įvedimą daviau rš.
6. → įvesti 7: Naujo statuto įvedi̇̀mas NdŽ. Prasčiaus ne kad vaizdai (paveikslai) man tinka įvedimas [bažnyčioje] pūstinės muzikos (trūbų), kuri yra baisi A1885,19. Jiems (bajorams) nerūpėjo lietuvių kalbos įvedimas į viešąjį gyvenimą, mokyklas, jai lygių teisių su kitomis kalbomis iškovojimas rš. Labai kalba apie savivaldybės įvedimą mūsų krašte A.Sm.
| Zokonas nes nieko neturi tobula, bet įvedimą geresnės nodiejos, per kurią artinamės Dievop Ch1PvŽ7,19.
7. I kas įvesta, įprasta, paprotys, mada: Arklių niekuomet negano naktimis. Toks jau pono įvedimas Žem. Šlovingas įvedimas – visumet turėti po akimis paveikslą Išganytojaus brš. Pas mus nuo amžių buvo toksai įvedimas, arba paprotys TS1900,9. Reikėtų daug naujų įvedimų pritaikinti prie ūkių, tuo tarpu trūksta tam tikslui ir rankų, ir turtų Pt. Ūkininkai … baidosi visokių gerų naujų įvedimų A1885,122.
8. KŽ knygos įvadas, įžanginis žodis: Trumpas įvedimas į Šventąjį Raštą SkvI1. Skaitytojas iš įvedimo įgyja visas reikalingas žinias apie knygą apskritai SkvI60.
×9. MedŽ277 → įvesti 9: Duomenų įvedimo aparatas SkŽ14. Automatinis duomenų įvedimas SkŽ22. Įvedimo ir išvedimo valdymas SkŽ329.
ǁ Per didelis angliavandenių įvedimas su maistu padidina organizmo sensibilizaciją rš.
10. priėmimas (į bendrą gyvenimą): Patėvį gali išginti!.. Dar ir motyną gali pamokyti už įvedimą kito vyro Žem.
išvedi̇̀mas sm. (2) KII35, Rtr, BŽ76; N, RtŽ → išvesti:
1. NdŽ.
2. Nevesme karvių – vienas išvedi̇̀mas Pc.
| refl. Ser.
3. I Tas, norėdamas žmogų apgauti, būk tai jam dėkavoja už išvedimą ant sauso kelio, bet sykiu meldžia jį paleisti LTR. Pasitraukimas pradedamas pagrindinių jėgų išvedimu iš kautynių užpakalinės saugos priedangoje rš. Davė ant amžino atminimo dėl Egipto išvedimo SGII42. Nes tai taisyta jiems per kraujo praliejimą, per smertį didelį. Per tavo išvedimą tikrai tu gelbėsi Ns1852,2.
| refl. Sut.
4. KŽ → išvesti 7: Už išvedimą kožno sieksnio plono ir storo mūro Chodkevyčia mokėjo mūrininkams po du auksinu M.Valanč. Tiesiai išvedi̇̀mas I.
ǁ Tiesiosios išvedi̇̀mas NdŽ.
5. M, NdŽ išvada: Iš to, kas buvo pasakyta apie sakinio dalis, galima padaryti šiuos išvedimus J.Balč. Naujieji faktai gali sugriauti senuosius tvirtinimus ir išvedimus K.Būg. Metu tą mintį kaip ir netyčiomis, jokių tolesnių išvedimų nedarydama Pt.
6. → išvesti 10: Šių formulių išvedimui pasinaudosime lygtimi ir stataus trikampio trigonometrinėmis formulėmis rš. Skaitmeninis išvedimas (duomenų) SkŽ36. Informacijos išvedimo aparatūra SkŽ14.
ǁ pervedimas iš vienos sistemos į kitą (ppr. apie informaciją): Informacijos išvedimas (į išorinius įrenginius) SkŽ39. Išvedimas spausdinimui SkŽ36. Išvedimo lizdas SkŽ44. Atminties išvedimo blokas SkŽ18. Galutiniai skaičiavimo rezultatai patenka į išvedimo įrenginį rš.
7. Sut, N, M, LL281 → išvesti 11: Išvedimas, išliudijimas, paroda R71, MŽ94. Log[inio] išvedimo taisyklė SkŽ208. Ans žmogus be kokio išvedi̇̀mo Slnt.
ǁ Mes, negalėdami tokiems išvedimams to vardo pritarti, nurodome dabar …, jogei gyventojai nuog Balkano pussalės, būtent dalis lietuviškų getų …, persikeldama Šiaurės link atnešė tos upės (Įstros) vardą Lietuvon A1884,232.
8. → išvesti 12: Žodžių išvedimas I. Trakėnams jokio išvedi̇̀mo nereik – jie kaip buvo, teip tebėr Smln.
ǁ priėmimas, sudarymas: Ant to zokano išvedimo bus nu … seimo prašoma … visokius kitus mokesnius uždėti Kel1881,34.
9. → išvesti 13: Ilgas išvedimas tos pasakos, ar beatminsu Šts.
nuvedi̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ; N → nuvesti:
1. SD388, NdŽ, KŽ.
2.
ǁ O po nuvedimui nevalion Babilonijos Jechoniošius pagimdė Salathielį Ch1Mt1,12. O nuog Dovydo iki nuvedimo ing Babiloną giminių keturiolika GNMt1,17.
3. Q4, Sut, Grž.
| refl. KŽ.
×4. Q7, Rtr → nuvesti 9: Vandens nuvedimas paviršiumi ir ariamuoju sluoksniu yra paprasčiausias ir pigiausias sausinimo būdas rš. Šilumos nuvedimas SkŽ314. Dujų nuvedimo atvamzdis PolŽ63.
5. → nuvesti 12: Ans netura balso nuvedi̇̀mo Šts.
pavedi̇̀mas sm. (2) BŽ44 → pavesti:
1. Rtr, NdŽ, KŽ.
| refl. KI14, Rtr.
2. Dėl pavedi̇̀mo paves [karvę], ale teip jau nepagali [senutė] Klt.
3. Rtr, NdŽ, DŽ1 kryptis, išsidėstymas: Rieznykai žino pavedi̇̀mą gyslių (kur eina, kur veda gyslės) J.Jabl(Žml).
×4. (sl.) elgesys, elgimasis: Kursai pavedimas artesnis ir ant visokių bjaurių dasileidimų MP62.
| refl. H157, R, MŽ, N, K, L, NdŽ, KŽ, Skr: Man labai patinka visas tavo pasivedi̇̀mas Šk. Toks maldų dalykuose pasivedimas nedabina jų nė žmonių akyse A1885,62. Kur tu tiksi su tokiu pasivedimù? Alk.
5. refl. N, I, KŽ būsena, padėtis, būklė: Daugelis dorų ir dievobaimingų kareivių už savo tėvynę kraują praliejo, idant savo gentims ir prieteliams iškariautų šventą ramumėlį ir laimingą pasivedimą Tat. Būdamas linksmu iš pasivedimo pirmutinės serbiškos gazetos Smoler’is dabar mislyjo A1885,197.
6. Rtr, NdŽ, DŽ1 → pavesti 13: [Dėkoja] už garbę, padarytą jam pavedimu taip svarbaus darbo J.Jabl. Berniukas buvo išdidus ir įbaugintas uždėtu jam atsakingu pavedimu rš. Nereikėtų toli ieškoti ir finansinių pavedimų, dėl kurių nežinia kur „nuplaukdavo“ sportininkams skirtos pinigų sumos sp. Tada Kurmis ir užsidegė smalsumu, o gal ir slaptus Gervės pavedimus prisiminė rš. Agentas – asmuo, veikiantis kieno nors pavedimu LTEI72.
7. → pavesti 14: Pleciaus pavedimą neesu padariusi žentuo Als. Padėkavojęs karaliui ir karalienei už pavedimą karalystės … atsisveikino jis su visais ir leidosi kelionėn BsMtII253.
8. → pavesti 15: Labai už pavedimą tų rankraščių dėkavojame A1884,323. Dukters atsisveikinimas vadinasi pavedi̇̀mas Šk. Nuotakos pavedimas jaunikiui DrskD180(pastaba).
9. Sut pasisekimas, sėkmė, laimė, gerovė.
| refl. SPII29, Q191,628, Sut, I, N, KII359, K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ: Susiderėkim, jeigu aš nepasigirsiu laimingu pasivedimu Žem. Dėl pasivedimo bičių bepročiai rožnius daro užkeikimus ir visokius prakeiktus daiktus užkasa pas bites ing žemę Nz. Iš priepuolio artimo pasidžiaugei, o iš jo pasivedimo nuliūdai Blv. Pabandęs sykį ir antrą be pasivedimo prasimušti per dėtuviškius, Aršusis ryžosi išsilenkti giria eidamas V.Piet. Velnias apsakė jai savo nepasivedi̇̀mą BM267(Rd). Kai nėr pasvedi̇̀mo, tai ir darbu nieko nepadarysi Trgn. Aš vis prašau, kad Dievas duot pasivedi̇̀mą gyvenime Klt. Toks pasaloms nusiduodąs perėjimas geriausią pasivedimą turi Kel1881,73. Asilas gyrė gerą pasivedimą arklio, kad jį ponas labai geru pašaru šėrė Tat.
10. palaiminimas: Tatai užu dvasios šventos pavedimo PK9.
parvedi̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1
1. SD214, Sut, N, Rtr → parvesti 1, 3.
| refl. Ser.
2. Ser → parvesti 5.
pérvedimas sm. (1) KŽ, pervedi̇̀mas (2) Rtr
1. SD298, N, LL189 → pervesti 1.
2. SkŽ187 → pervesti 8: Pervedimas paštu ETŽ. Pinigų pervedimas į kitą sąskaitą, pervedimo operacija TTŽ. Pérvedimo lentelė NdŽ.
×3. → pervesti 11: Visos staklės ir mašinos turi turėti diržų pervedimo mechanizmus su sulaikomaisiais prietaisais rš.
| Pervedimo schema SkŽ303. Pervedimo šakutė PolŽ45.
4. → pervesti 16: Jai tieg piktai tariau: parodyk tatai padorumi pérvedimu, kadang ne tu sūdžia, bet aš stoviu po akim sūdžios DP160.
pravedi̇̀mas sm. (2) I
1. → pravesti 4: Jau iš užstalės išsėdo jauniej, dabar bus pravedi̇̀mas (vedžiojimas po darželį, svirną ir kitur) – einu padabot pravedi̇̀mo Vlk.
2. NdŽ → pravesti 5.
×3. LL192 → pravesti 8: Vamzdžių pravedi̇̀mas KŽ.
×4. NdŽ → pravesti 11: Sąskrydžio pravedimas (= organizavimas) rš. Rezoliucijos pravedimas KŽ.
5. → pravesti 12: Buhalterinis įrašas (pravedimas) ETŽ.
privedi̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Rtr, NdŽ, KŽ → privesti 1.
| prk.: Privedimo prie savižudybės subjektu gali būti asmuo, nuo kurio materialiai ar kitaip priklauso nukentėjusysis rš.
2. I, L8, NdŽ pamokymas, perspėjimas, persergėjimas (žodžiu ar raštu): Tą privedimą išklausę, vaikai spruko namo M.Valanč. Viską jums neišpasakosiu, duosiu tik porą privedi̇̀mų Pgg. Tad šitai evangelista pridest trečią ir ketvirtą privedimą DP59.
suvedi̇̀mas sm. (2) Rtr, Š, NdŽ, DŽ1; M, L
1. → suvesti 2: Didis arklių suvedi̇̀mas M.Unt.
2. N, Rtr, KŽ → suvesti 3: Suvedimas akis į akį Šlč. Kakta kakton suvedi̇̀mas KŽ. Jų suvedimas kūrinio pabaigoje – puikiausia siužetinė priemonė bendriems veikėjų bruožams iškelti rš.
3. CI508, FrnW vedybos: Iš bagotų suvedimų tai yr prastas gyvenimas LTR(Pd).
| refl.: Tas susivedi̇̀mas vėl iširo KII380. Norėjo jis žinoti, iš kur vedys ir kaip susivedimas prasidėjęs BsPI51.
4. → suvesti 10: [Namo] rąstai papuvo par pat suvedi̇̀mą Up. Ratų suvedi̇̀mas LTEIX337.
| Trumpas suvedimas VĮ.
5. → suvesti 13: Diskinių pjūklų dantų rankiniam suvedimui rekomenduojami silicio karbido galąstuvai rš.
6. KŽ, PolŽ1231 → suvesti 16: Skaičių suvedimas Ser. Sąskaitų suvedi̇̀mas NdŽ; ETŽ. Knygų suvedimas (metų gale) rš.
| Suvedimas į lenteles SkŽ260.
◊ są́skaitų (×rokùndų Rtr, ×rokuñdų KŽ; L) suvedi̇̀mas NdŽ kng. atkeršijimas.
užvedi̇̀mas sm. (2) I, KŽ, DŽ1; Sut, N, L
1. → užvesti 6: Tik su užvedimù nušovė Pžrl.
×2. M, L → užvesti 11: Užduotėse d[raugy]stės yra ir užvedimas lietuviško teatro V.Kudir. Užvedimas visokių dirbtuvių arba fabrikų KŽ. Sodų užvedimo laikas yra trumpas sp.
3. → užvesti 12: Čia jau valdžios koks užvedi̇̀mas pievos degyt Mžš. Kieno gi čia toks užvedi̇̀mas? Sdk.
4. NdŽ, DŽ1 → užvesti 16: Vienu užvedimù, vienu pasvarų patraukimu savaitę išejo [laikrodis] End. Taip ir stovi mašina dyka, o kai reikia – neužsiveda, išseko užvedimo jėga rš. Šautuvuose, kurie neturi išorinių gaidukų, lovelis tarnauja ir dužiklių užvedimui rš.
ǁ mechanizmas kam priveržti, užsukti: Tėvo buvo laikrodis, anas traukė ir ištraukė šitą užvedi̇̀mą Kvr.
| refl.: Užsivedi̇̀mas [laikrodžių] tas ten įdomus dalykas y[ra] End.
×5. (sl.) A1884,304, NdŽ paprotys, būdas, įprotis, tvarka: Žemaičiuose po visas šalis ir kraštus yra toks užvedimas keimerį krimst DS281(Rs). Senovės vis užvedi̇̀mas buvo Mrc. Tenai būdavo tokis ažvedi̇̀mas: duoda arielkos butelį – dovana an Kūčios Rš. Toks jau užvedi̇̀mas, kad priš žanatvę visus išpeika Užv. Senovės laikuose buvo tokis užvedimas, kad mažas vaikelis ateidavo ant svieto, tai nevalia buvo motinai laikytie BsMtII252. Toks jau pas mus užvedi̇̀mas: ka matai – vagia, vok i tu Jrb. Jauni piemenukai su kerdžiais susieina ing savo būrį ir turi tą užvedimą, madą, tankiai šokinėti (šokti) „Rojaus darželį“ DS285(Rs). Blogas užvedi̇̀mas nedirbti Krš. Vakarelių užvedi̇̀mo seniau nebuvo Vn. Pas mus lauknešių užvedimo nėra M.Katk. Vis lig po dvylikai dirba – toks jo užvedi̇̀mas Ps. Koks užvedi̇̀mas, taip turi gyventi, gudresnis nebūsi Krš. Kitas kaimas – kitas užvedi̇̀mas Ob. Kožnas kiemas turia savo užvedi̇̀mą Bt. Mano toks užvedimas, kad tik tris kartus metuos žlugtą žlungam S.Čiurl. Pasiutusiai geras užvedi̇̀mas, ka varo mokyties Pvn. Toks užvedi̇̀mas tai ir mun patinka Up. Vokyčių užvedi̇̀mas buvo griežtas Trg. Smetona iš caro buvo paėmęs visą užvedi̇̀mą Grz. Toks užvedi̇̀mas: tėvas neklausydavo – i vaikas neklauso, tėvas rūkydavo – i vaikas rūko Mžš. Labai gero buvo užvedimo Lnkv. Kieno namuose geras užvedi̇̀mas, tas ir tarp žmonių nelindo už nugarų Vdžg.
| refl.: Tokie senovės užsivedi̇̀mai (juokaudavo per vestuves) Vel. Didis rūpestingumas ir doras užsivedimas atgręžė ant manęs vyresniųjų akis TS1902,12b. Gausiai atplūdo žydų sukčių, žmonių neturtėlių ir tinginių negirtino užsivedimo TS1903,11.
×6. refl. darbas, amatas, užsiėmimas: Jis turia savo užsivedi̇̀mą, jam daugiau nieko nereik Skr.

Daugiau informacijos

įvedi̇̀mas

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pérvedimas

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

antsikàsti

Apibrėžtis

kàsti, kãsa, kãsė tr.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdami̇̀ prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K.Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk.
^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr).
kastinai̇̃ adv.: Ilgus plaukus kastinai̇̃ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr.
| refl.: Višta po savim kasasi, ieško B.
2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę:
^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb.
ǁ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm.
| refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk.
6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446.
| refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk.
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč.
8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp.
^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds.
| Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr.
◊ po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont.
antsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč.
apkàsti, àpkasa, àpkasė tr.
1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė Slm.
| refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč.
| prk.: Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) Skr. Darbuos apskasę (turi daug darbų) Skdt. Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe LTR. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) Ds. Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)! Rdm. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eis Švnč.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo Ds. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas rš. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave brš.
3. refl. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė rš. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti rš.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti Šts.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]? Lp.
6. refl. tr. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) Slm.
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst Ssk.
| refl.: Gyvas žemėn neapsikasi̇̀ Rud.
atkàsti, àtkasa, àtkasė tr.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč.
| prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) Krtn.
| refl. tr.: Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė Brs.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį Lp.
| refl.
atsikastinai̇̃ adv.: Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant] Brs.
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom Lp.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją Lp.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm Kp. Į turgų atsikasė vėlokai rš. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį Ukm. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti Ds. Atsikasė ir senelis rš.
◊ aki̇̀s atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis Žem. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes Yl.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs J.Jabl(Rs).

aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis! Dr.

×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė (hibr.) prk. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų Gž. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan rš.
įkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasė tr.
1. R, SD430,400 įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą J. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt Š. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę M.Valanč.
^ Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas Skdt. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly A.Vien. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas rš.
| refl. R, OG409: Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną J.Jabl. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta S.Dauk. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) Rod. Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint Blv. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų J.Jabl. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim LB210.
| Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa CII103. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos brš.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀ Kp. Baisiai kieta, neį̇̃kasu Kp.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių] Bsg.
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas rš.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite] K.Donel1.
iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasė tr.
1. SD413 išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai rš. Iškasami daiktai N. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀ Trgn. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia DP525.
| prk.: Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas Skr. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė Lp.
| Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? V.Kudir.
^ Ką iškasi, tą sulesi VP24. Kiek iškasiu, tiek sulesiu Auk. Kas iškàs, tai tam ir bus Švnč. Gaidys, ką iškas, tą ir sules D165. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi Pnd. Be dulkės neiškasi Vdk.
2. refl. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas) Pš. Iš žemės išsikàsti J.
3. išrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti sp. Jau griovį kasa, tuoj iškas J.Jabl. Aš iškasiau gilų griovį J. Jau iškasė duobę OG360. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė Gs. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti Žem. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei) M.Valanč. Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) Tvr. Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė JV1048.
| refl. tr.: Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną Blv.
4. refl. prk. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) Pc. Vos iš mirties nagų išsikasiau rš. Neišsikas iš rūpesčių B. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė Vl. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos Užp. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas J.Jabl. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu A.Vien.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos Ps.
nukàsti, nùkasa, nùkasė tr.
1. R, N, M nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes J. Nukask pagrėbstas nuo vežimo Sdk.
| Nenukàsk lempos nuo stalo Rm.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà Ėr.
3. refl. tr. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà! Slm.
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva Skr. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja Slm.
| refl. tr., intr.: Rudenį žmogus nusikasė bulves LTR. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė Ds. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) Slm.
5. refl. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70° rš.
6. refl. prk. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs Kp. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs Gž. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn BM57. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas) Ds. Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume! Sml.
panukàsti, panùkasa, panùkasė (dial.) tr. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim Dv.
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr.
1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv.
| refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiau Tvr.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9.
| refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami … palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų DP552.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn.
^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč.
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀ Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd.
^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr.
8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa Gž.
◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
parsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg.
2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž.
3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą] Gs. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną Šn. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Pg. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Kb. Palauk da, paki jis parsikas Pg. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo Lš. Manė su nakčia parsikasią namo A.Vien.
pérkasti
1. tr. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu SD295.
^ Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi Šll.
2. tr., intr. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia rš. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon Kp.
3. intr. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną Bržr.
4. refl. prk. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina Bržr.
5. tr. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti rš. Perkasta žemė yra derlinga Šl.
prakàsti, pràkasa, pràkasė tr.
1. M, J, N prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti rš. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles Slm. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti rš.
| Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų BsPI7.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį Šts.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų! Slm.
| refl. tr.: Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas… Plš. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikia Slm.
4. refl. prk. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink! V.Krėv.
prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasė tr.
1. prieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp.
prikastinai̇̃ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai) Šts.
| refl. tr., intr.: Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta P.Slavėn. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi rš.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių J. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų Tvr.
| refl. tr.: Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių Slm. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau! Pc.
| Pigai to lobio prikàsimės DP525.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną Als.
| refl. tr.: Prisikasėm turpių dvejims metams Als.
4. refl. prk. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų Ds. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų A.Vencl. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs Rm. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto BŽ24. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namų Up.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą rš.
sukàsti, sùkasa, sùkasė tr.
1. M suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti Pc. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus P.Cvir.
| refl. tr.: Jie patys stulpus susikasė Grl.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta Žem. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę rš. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) Lp. Sùkasė, sužarstė pelenelius Klt.
ǁ suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų Všv. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti S.Dauk.
| refl. tr.: Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs Sr.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta Lp.
| refl. tr.: Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį Upn.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė Gl. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus LTII398.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo] Lp. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) Ut. Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm] Ign.
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes? Als.
| refl. tr.: Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis Als.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė tr.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės J. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu BsPIV266. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai Rod. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau Rm.
| prk.: Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) Ll.
| refl.: Užsikasa pusnynuose iki akių Blv.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm Ob.
| refl.: Grabe gyva užsikast turiu rš.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna Dglš. Yra žemėj pinigai užkasti M.Valanč.
^ Užkasti pinigai nešildo M, Sim.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą Up. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų BsPII200.
5. refl. tr. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų Skdt. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigų Ėr.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
7. refl. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė Ktk. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali Gmž.
8. refl. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi? Ėr.

Daugiau informacijos

susiródyti

Apibrėžtis

1 ródyti, -o (ródžia Kp, Čb, Sn; PK93, -ija; N), -ė (-ijo)
1. tr. R, Sut, N, K duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus J. Ródyti kam paveikslą, nuotrauką NdŽ. Dabar neródžiu nieko niekam JnšM. Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs LKKVII188(Krs). Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia Vlk. Savo arklius nenorėjau ródyti, geri buvo Als. Tėvai pirma piršliam vyresniąją dukterį ródžia Skdt. Oi man nerodė savo dukrelės, tik man parodė kiemo mergelę LTR(Mrc). Matušele, neeiki, nerodyki skrynelės D36.
| Jam jau žąsienos nerodyk (nemėgsta) Klt.
^ Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B539. Eina savi rodyti, kito pamatyti Sim. Vyrui vieną kišką rodyk, antrą – ne (visos teisybės nesakyk) LTR(Krp). Latrui butelio nereikia rodyti LTR(Vdk). Ko nerodai, a pavogęs ką turi?! LTR(Grk). Prieš akis ródo, ką gerai padarei (apgalvojus praeitį, matyti viskas) Mrj. Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau (langas) Pnd.
ródytinai Žmogus kuklus – neiškiša rodytinai nei savęs, nei savo veiksmų J.Jabl.
| refl. tr. K, I: Išgėręs vieną kitą ir pradėjęs rodytis tą daiktą, kur rado LTR(Kp). Mama, paeik į šalį – ródykis čia viską (nesikelnėk prie kitų)! Rdn.
ǁ leisti apžiūrėti, patikrinti (sveikatą): Mergaičiukė į galą eina, ar nematai? Išprausiu, negi susmurgusią daktarui rodysi! J.Balt. Sveikatą palaikyti būtina sąlyga vaiką švariai laikyti, marškinėlius dažnai mainyti ir pradžioje kas trečia diena vaiką daktarui rodyti Pt.
ǁ apnuoginti, iškišti, atkišti (kurią kūno dalį) (paprastai reiškiant priešiškus jausmus): Kad kiek įpyksta, žiūrėk, ir berodo liežuvį Grž. Vaikai užkabinėja senį, rodo špygą Jnš. Tas vaikas ir špygą ródo, ir viską, o tu turi būt kvailas Jrb.
^ Miške gimęs, miške augęs, numie parejo – žemei kloniojas, danguo subinę ródo (svirtis) Vgr. Kiemuo kloniojas, o laukuo subinę ródo (svirtis) Štk.
| refl.: Bobos susirovusios subinėms rodės, dėl to ir soda gavo vardą Subinikai Lnk.
^ Mirę subinėm nebesiródysit, kur pastatys, te[n] stovėsit! Skr.
2. tr. daryti matomą atspindint: Tėčio batai, ištepti varveliu ir gerai išblizginti, kone veidą rodė A.Vencl. Šitą veidrodį aš sudaužysiu – jis mane negražiai ródo Skr.
| prk.: Raštas šventas, kuris kaip zerkolas po akim širdies pastatytas, veidą mūsų, kokias yra, rodžia SPI111.
^ Vieną veidą katės, kitą kalės ródo (apie labai nublizgintus batus) Plv. Ar zelkorius kaltas, kad negražiai rodo? Šauk.
ǁ intr. įgalinti matyti: Akys neródo (nematau) Rud. Akulioriai pasigadino ir nerodo ma[n] Gs.
3. tr. demonstruoti: Savo kūrinius užsienyje iki pirmojo pasaulinio karo rodė A. Žmuidzinavičius, J. Šileika, P. Kalpokas ir kiti dailininkai rš. Jis važinėdavo, savo drūtumą ródydamas Skr. Galvojo, šoferiaus ir kiną ródis Mžš. Vaikam ródžia televizorius Kls. Čia tai gražiai ródė: kūliais ritose, matytumėt, kas čia darėse Jrb. Ródė vaidinimą Grv. Stebuklus … ródžia DP166. Rodys dyvus ižgi čerto macies PK122.
ǁ imituoti: Ir anas (anūkas) ródžia, kaip bobutė su lazdom eina Lel.
4. tr., intr. gestais, ženklais aiškinti, nusakyti: Rodžiu SD338. An[t] pirštų ródžia Rš. Gulįs koja ródė Krg. Ródžia – lip (lipk) viršun Rud. Kartas nuo karto rodė man smakru paduoti šieno ir šiaudų, užremti užugardės vartus J.Balt. Stasys norėjo prieiti, tačiau Rokas jam rodė, kad nesiartintų ir tylėtų V.Bub. Galva nedirba – rankom neródyk Jž. Ródžia anas kelią Dglš. Kur jojo, ten gaisais padangę švietė, ten gaisrais kelią savo rodė V.Krėv. Ródomasis ženklas NdŽ. Ir rodžiat (rodo tau) tą kelią MP218. Išklampotas per Gudiškius ir toliau kelias rodė, kur nueita sukilėlių V.Myk-Put.
| prk.: Gyvenimas žmoguo kelį ródo, ale bet par vėlu [tada] Žd. Man vargeliai rodo kelią, tiesus kelias pas tėvelį LTR(Upn).
^ Ar gal aklas aklam kelią rodyti? Prk. Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi B217. Tinginys ir kelią koja rodo LTR(Vl). Darbas darbą rodo Trs. Akės rodo darbą Šts. Darbymetėj darbas darbą rodžia LTR(Ant). Du bėga, du veja, du kelią rodo (vienkinkiai ratai) Stč. Du bėga, du veja, o penktas kelią rodo (porinis vežimas) LTR(Graž). Pats nemato, o kitiems rodo (lazda) LTR.
ǁ kreiptį kieno dėmesį į ką, kad žiūrėtų, matytų: Tu juokavai, man prie peties priglaudus galvą, ir rodei debesis, nuplaukiančius skliautu rš. Ant ko [= į ką] pirštais ródyti KII367. Neródyk pirštu į jį NdŽ. Nerodyk pirštu į saulę – išdursi akis Ds. Su vienu pirštu nerodyk į saulę: jei su dum, jei su visa ranka [galima rodyti] Dr. Rodomuoju pirštu jis trynė panosę I.Simon.
^ Aklai vištai grūdą rodo Lš. Ką tu man rodai ant alksnio grūšnes?! Jnš. Ant alksnio ródo obūlą (vilioja) Tl.
ǁ tr. tam tikra padėtimi žymėti (laiką, temperatūrą ir pan.): Laikrodis jau rodė devintą valandą A.Vien. Prastai ródo jau tas laikrodis – be dešimts vieniuoleka Ar. Jei dangus žvaigždėtas, sietynas rodo nakties laiką M.Katk. Saulė rodė priešpiečių laiką, kai palaukėj pasirodė raiti prievaizdas ir vaitas patikrinti, ar visi stojo į darbą V.Myk-Put. Gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę. Mažai! V.Bub.
5. tr. aiškinti, mokyti: Lig dviem skyriam ródžiau vaikam Ad. Koks tę inžinierius atvažiavęs ir ródžia, kap ir ką daryt Grv.
ródytinai adv.: Aš galiu parodyti ródytinai, teip gerai nesuprasit Vvr.
ǁ skelbti: Ateisim mes sūnausp Dievo, … nes šventas Povilas taipo rodo Mž418. Nuog ano meto pradėjo Jėzus rodyt mokytiniamus savo save eisiant Jeruzalėn ir daug nukentėsiant nuog vyresnių ir vyriausių farizeušų Ch1Mt16,21.
| Kaip jam knyga ródžia, teip jis ir daro Antš. Ką gi kalendorius ródžia? Kp. Mano protas, galva kitaip ródo NdŽ. Kaip liežuvis jau ródo, teip i šneki (savo tarme) Vdk.
6. intr. išeiti į viešumą, atvirą vietą, būti matomam: Pažint, jog jos nerado tanciup, nei puotoj, nei bevaikštinėjančios, nei duryse, nei langiep beródančios ir beveizdinčios ant tų, kurie pro šalį tęnai vaikščiojo, kaip šios kartos mergos daro DP440.
| refl. H173, R130: Aš nenoriu jam rodyties J. Nesiródžia, bijo kareivių Strn. Eik greičiau ir nesirodyk man, kol neparneši pilnos kraitelės uogų! J.Balč. Gali neródyties – nedideliai gražus tesi (juok.) Mžk. Jaunoji pasislepia kamaron ir nesiródžia On. Aš atsiguliau kitan galan ir nesiródžiau, paki visi suejo Šlčn. Garbingu yra dėl zokaninkų daiktu retai iš namų teeiti, kitims nerodyties M.Valanč. Savam tėvuliu[i] nesirodytau, savo vargelio jam neporytau (d.) Vrn. Tą butą parduok, sako, aš nebródysiuos čia tame mieste Krt. Po visų tų įvykių Puodžiūnai niekur iš namų nebesirodė A.Vien. Jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė BsPIV26. Miškinės kiaulės (šernai) seniau neródės LKT68(Pp). Ka varlės rodos juodos, tai būs lytaus Plt. Saulė ródos Dglš. Kol saulė predės ródyties, ta mas ir išminsma [linus] Varn. Naktį … žvaizdės danguje rodžias DP502.
ǁ refl. atvykti: Jau paleido vaikus [mokytoja atostogų], bet pas mum da nesiródo Jnšk. Mūsasis (tėvas) kai vakar išėjo, tai dar i nesiródo LKKXI202(Škn). Karalienę su dukteria paleido ir prašė, kad ji nesirodytų į savo dvarą BsPII31. Laukai tušti – nieks nei su dalgiu, nei su grėbliu nesirodo V.Bub.
ǁ refl. rastis, darytis: Debesys ródos, ale baltos Vdk. Jau kad iž akmenio [v]anduo ródosi, tai jau bus [lietaus] Grv. Kerta [titnagu], ir tada ugnis ródos Rš. Iš padkavų ugnis ródos Rod. Pavasaris pradėjo rodytis Jnšk. Rytais jau pašąla, gal pradės žiema ródytis Jnšk. Rytais jau šalnos pradeda ródytis NdŽ. Tada dar rubliai nesiródė, litai buvo Skr. Josios veiduose rodės saulės spinduliai LTR(Lp).
| Iš visų pusių (šalių) priegada rodos KBI10.
ǁ refl. darytis matomam, ryškėti: Vieną dieną, vaikščiodamas po krantą, pastebėjau iš vakarų pusės nykstant jūrą ir toj vietoj rodantis iškilus žemę, kuria galėjau pabėgti nuo salos J.Balč.
^ Rodos, rodos, tik neišlenda (taip pasijuokiama iš dažnai vartojančio žodį „rodos“) LTsV841(Vlkv).
ǁ refl. kilti sąmonėje: Ir Ilžei dar vis tebesirodo Ėvės ašarotas veidelis I.Simon. Gal, sakau, tas pasišiaušęs dirigentas taip įstrigo į galvą ir rodosi man akyse visokiais pavidalais? K.Saj.
ǁ refl. būti išspausdintam: Jų (užsienyje gyvenančių lietuvių rašytojų) atskiri kūriniai vis dažniau pradeda rodytis Lietuvos spaudoje bei literatūriniuose leidiniuose rš.
7. tr. prk. išleisti, išduoti iš savęs: Išsiskarojo [kriaušaitė], ale nė vieno žiedo neródė Rd. Anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė, anei vienas bernužėlis tieselės nesakė (d.) Rtn. Vaikščiodama uliodama akmenėlius žarstė, anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė (d.) Lp.
8. tr., intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Toks karštis badus ródo Skr. Pavasaris gražiai ródo Šln. Dangus ródžia vėją Kp. Visa rodo, kad rytoj bus šilta diena rš. Nė nerodo gamta, ka tuoj būt lietaus Šn. Kap saulė ródžia, lietus bus Kls. Kasdien ródo lytų ir vėl išsišvaisto Skr. Liuob šieną iškreiksi viename rėžė[je] – pradės jau ant lytaus ródyti, bėgsi į kitą rėžį tujau Krt. Katė vėjus ródžia Kp.
9. refl. Pš, Nj, Ds, Smn, Pls, Yl, Plng vaidentis: Seniau ródės žmonėm Vvs. Pali tuom akmeniu tai visiem ródėsi Ktv. Jų pirty, sako, ródos Ktk. Pasakoja, kad čia irgi ródės Lzd. Sako, ka te kokie ródosis, tę kokios tę visokios baisenybės ródos, tai kaip tę eitie?! Krn. Biržyne, būdavo, ródos ugnelė (pinigai degė) Antr. Dabar cūdai nebesrodo Pbs. Sako, bepročiuo i piningai ródos Slnt. Sirgdamas svaitėjau, i mun visokios šmėklos akės[e] ródės Plt.
^ Kad ródos, tai žegnokis Plv. Girtam iš vieno du rodos Plt.
ǁ refl. apsireikšti: Par keturias dešimtis dienų ródės jiemus Viešpatis ir kalbėjo su jais DP212.
10. tr. reikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos pajusti, suprasti, suvokti: Aplinkinių gyventojų rodoma jo tėvams pagarba apsvaigina karštą jauno Viliaus galvą rš. Jis niekada nerodydavo savo jausmų vaikams, jis tarytum varžydavosi rš. Žiaurumą neródžiau, kareivis būdamas LKKIII197(Prk). Mielaširdystę man rodysi biednamui KN20. Idant iki gali meilę savą tėvišką rodyt teiktumbeisi PK31. Per stebuklą tat rodei, juog tarnų savo nemirštai PK137. Kaip tiktai prieš juos (tėvus) savo nepaslušnystę rodžia MP65. Matai, ir tos piktumą ródo Prn. Ar čia iš rimtųjų pyksti, ar tik valdžią rodai? K.Saj. Toną ródyti BŽ150. Pats visur vaikščiojo, purvą ir vandenį brido basas ir visiems rodė, kaip reikia nebijoti šalčio J.Balt. Riteriai nulenkia galvas, tuo rodydami, kad sutinka V.Krėv.
| Ligonis buvo labai silpnas, menkai berodė gyvybę J.Balč. Plonučiai medeliai dar nerodė jokių gyvybės žymių rš. Ką pilvas ródo, a neskausta? Krš.
ǁ kelti aikštėn, atskleisti: Mokytojai gyrė jį ir rodė pavyzdžiu kitiems mokiniams rš. Meilę jos ródžiu, idant jus to malko meilaus dalinykais padaryčio DP35. Tau, Tėve maloniausias, rodžiu nuodėmes manas DK134. Du pirmuoju adventu didį mielaširdumą Dievo prieš mus rodžia, o du paskutiniu teisybę jo apreiškia DP2.
| refl.: Tikrasis tikėjimas … ir žodžiuose, ir darbuose ródžias DP465. Didumas anos dienos ne tiektai iž rūstybės Dievo, bat ir iž kantrybės Dievo ródžias DP9. Ir iš daug kitų [vietų] rodžiasi, juog mes iš savęs nieko neturim PK242.
11. tr. žymėti, reikšti: Prielinksniais vadinami … žodžiai, kurie rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais LKGII577. Priežastis rodančios [jungės] S.Dauk.
12. tr. leisti konstatuoti, nustatyti, teigti: Visas [mergaitės] liemuo ir akys rodė žvalumą Žem. Šiandien dar jau raštai, jau pasakos rodo juos žemlionimis buvus S.Dauk. Rašymai [laikraščiuose] rodžia, jog bus karas Pls.
ǁ sakyti, tvirtinti: Įstatymas rodo, ka reik[ia] duoti Vgr. Įstatymas rodo, kad aš pensiją gausiu Stč. Poniškas jo vardas rodo, kad jis reikalaus ir poniško apsiėjimo! K.Saj. Antraštėje minimas žodis surinkimas rodo, kad tas katekizmas yra išleistas kalvinų KlbIII239(J.Balč). Taip pat praktika rodo, kad skruzdėlė su sparniukais lekioja – bus lietaus Btg.
13. tr. tvirtinti teigimą faktais: Tavo teisingumą jie ródė J.Jabl. Tam tikrame savo gramatikos skyriuje Jaunius rodo, kad reikią rašyti … veskime, meskime (iš ved+kime, met+kime) LTII318(J.Jabl). Kožnas savo tiesą ródyt pradėjo Sv. Rodyk tatai po akim mano ir tavo brolių BB1Moz31,37. Jei piktai kalbėjau, tada rodyk tatai pikt sant BPI372.
ǁ duoti parodymus, liudyti: Jis pats neprisipažino, bet visi kaimynai ródo Up. Jie nebeturi teisės rodyti nei civilinėse, nei kriminalinėse bylose, net sprendžiant ginčus dėl lauko sienų J.Balč. O ryto metą susiejo visi byskupai, raštnykai ir vyresnieji žmonių, teipajeg ir visa rata bei rodijo ant Jėzaus BPI374.
14. tr., intr. Btg daryti tam tikrą įspūdį: Rugiai iš pavasario puikiai ródė, tik vėliau numenko Grš. Šįmet mėlynių labai daug bus, labai gražiai ródo Jrb. Šiemet žieminiai prastai ródo Nj. Iš rudenies nieko dobilai ródė, bet dar̃ in pavasarį tai nei velnio Al. Nesvarbu, plotas [bulvių] ką ródo, o ką šaknys Skr. Tas bulvių kaišimas į ką beródo aklo žmogaus Gršl. Nor ir jaunas, al ródžia in pabuvusį LKT403(Šč).
| refl.: Kai papylė [v]andenio, tai vasarojus baikai ródžias Slm. Kur bus susiūta, siūlės visai nežymės, rodysis lyg suaugę KlbXIV42(J.Balč). Iš stuobrio rodės žmogus, iš kadagio gyvolis Žem. Tu netikęs žmogau, kaip tau ta pasaka ródos? K.Donel. Aš negalėjau suprasti, kaip jie nebijojo žiūrėt į tokį baisų daiktą, koks aš turėjau jiems rodytis J.Balč. Didliai slabni ródžiaus tą naktį Ms. Ji ródėsi visai gyva NdŽ. Aš nepilnametis ródaus [iš išvaizdos], o einu jau dvidešimt pirmus metus Šts. Kaip pabaiga svieto ródės tie vokyčiai Krš. Šventadieniui, to laiko mada, mergaitės, o ypač moters, segės bent keliais apsagalais tyčia, kad būtų storiau paskugalyje ir dėl to laibiau rodytųsi juosmenyje Vaižg. Geresnė ródos R47. Viena [duktė] buvo nematyto gražumo mergaitė; karalienė neapsakomai tuo džiaugėsi, iš to džiaugsmo tiesiog be galvos rodėsi J.Balč. Miškas ėmė ródytis vis labiau ir labiau pažįstamas NdŽ. Ródės nei į tvorą, nei į mietą NdŽ.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kokiu: Ir jis nori rodytis teisingas J.Jabl. Nenorėk geras ródytis, geras nebūdamas KII100. Būk, koks nori rodytis, ir geras būsi žmogus J.Jabl. Vieno noro geram rodytis čia neužtenka: reik[ia] ir būti geram, ne tik rodytis J.Jabl. Jonukas nor rodyties tėvuo geru, kad pyrago parvežtų Klm.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Rodžiuosi ką darąs SD34. Jis rodės tikrą teisybę sakąs M.Valanč. Šis ministras visados buvo mano slaptas priešas, nors akyse jis man rodėsi geras J.Balč. Jis turėjo ródytis, jog jam jie nei šalta, nei balta NdŽ.
ǁ refl. I didžiuotis, pūstis.
ǁ refl. išsiduoti, garsintis: Sek paskuo manęs atstu, dabar negali rodyties mano pažįstama Žem. Jie turia visko, tik nelabai ródos, nelabai vaišina Skr.
15. impers. darytis kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man rodo, kad nebelis daugiau Skr. Man rodo, nereikalaus tokių, palikste bevypsą Žem. Anos proteliuo teip rodo, kad paprūdžiais žemė liesesnė Šts.
| refl.: Ródos man, tau K. Gerai rodos man N. Man rodžias, kad visur lyja Brš. Man ródos, kad jūs va čia až kalno ažeitūt, tuoj pamatytūt kiškį KlbXI32(Lkm). Man ródosi, kad be reikalo šitas darbas Krm. Veizėk, mun ródos, ka yra durės[e] [raktas] Gršl. Tik man ródos, kad lubos prislėgė man' prie lovos Grv. Mun ródos, ka… – Ka rodos, reik žegnoties (juok.) Plt. Rodžias tamsu vis, nenoriu keltis Brš. I mun pradėjo ródytis, kad i numūse velnių yr Als. Kai judu, tai da nieko ródos, o kai apsistoju dirbus, ródos, ka netvirta sveikata Nmk. Vakar, kaip toks lietus, ródės, va jau po vasarai Mžš. Kaip i nepadoru ródos: pasakok daba tokius nėkus Lk. Visiems rodės Gustį būsiant čiuiniu vaikeliu, nes buvo gan dailus M.Valanč. Kiekvienas taip elgias, kaip jam ródos geriau NdŽ. Jiems ródės taip ir reikiant NdŽ. Jau koks geras lietus – ródos, kad auksas byra Kš. Veizėk, kaip vištos leida nu lytaus: ródos, kad anums drobužiai sušlaps LKT87(Žr). Susėdę ir rodavosas, ródos, ka darbo nebūtų Vvr.
ǁ būti, pasidaryti kokiai būklei: Man dabar blogai ródo (prastas gyvenimas) Plv.
^ Blogai rodo – gerai bus LTsV212, Rs. Su duona prastai rodo, būs brangi rugiai Dr.
16. R žymi numatomą ar spėjamą dalyką, abejojimą sakomu dalyku: Sušuktum, rodos: ką darai! – tik nieks, deja, tavęs negirdi J.Marcin. Jo balse kelis kartus, visai, rodės, netikėtai, taip skaudžiai suskambėjo apmaudo ir baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė J.Bil. Nelabai drūtai, ale, ródos, lijo Mlk. Ródos, rytoj lytaus bus KII335. Ródžias, viskas Brš. Rodos, tik vakar čia buvau J.Gruš. Piningų, ródos, neturėjo susikrovę LKT153(Žg). Įsiklausai ir girdi – rodos, laukai tave šaukia A.Vencl. Net saulelė, ródos, dabar skaisčiau šviečia NdŽ. Regis, kiek metų gyvenau, o tik, ródos, pradėjau gyvent Ob. Ródžias, neprisimenu tokių LKKXI133(Glv). Ródžias, seniau ir švaru būdavo LKT318(Imb). Lietuva, ródžias, tik maišelis (maža), o kas namas, tai šneka Krn. Ródžias, kalnas, o nieko nematyt nuo čia Brb. Tokia lėta, ródžias, buvo, o va kap padarė Prn. Kaip te mergos eidavo [vienmarškinės] – negražu, ródos Lel. Ródos, dėsiuos į galvą, užsukau radiją ir užmiršau Vdk. Kaip pripranti, taip, rodos, ir reikia LTR(Vdkt). Kur tie žmones dabar, ródos, važiuoja tiek daug: kiek tų mašinų eina, o važiuoja i važiuoja Jrb. Kai prisėdau prie šalelės, rodos, dangus atsidarė (d.) Lp. Visas miškas siūbuoja, rodžias, kenčia, dejuoja LTR(Lbv).
^ Šiandie, ródos, dvaras, o ryt ubagas (nesigirk turtingumu) Trgn.
17. tr. vesti: Ir jis siuntė Judą pirm savęs Josefop, idant jį rodytų (vestų) in Gosen BB1Moz46,28.
18. SD313(korektūr.klaida) = godyti: Godau apie ką SD3373.
◊ aki̇̀s ródyti DŽ, Lš, Klt, Ds, Km, Šd, Rs atvykti susitikti, apsilankyti: Alfonsas į namus ir akių nerodė A.Vien. Ganote po mano ganyklas, o ant rokundo šaukiami nė akių nerodote! Žem. Marčia akių̃ neródo Klvr. Ji nenorėjo matyti žmonių nei savo akių rodyti LzP. Kaip tas aki̇̀s ródyti, skolos neatidevus Rdn. Pasiskolino, tai nė akių̃ neródo Prn. Tolei mačiau, kolei užauklėjau, o dabar nė vienas akių̃ neródžia Ktk. Jau bėda kokia atvarė – teip jau ir akių̃ neródai Ut. Kaip susipykom, visus metus nė akių̃ nebródė Užv. Po tos kalbos jis nė akių̃ neródo Plv.
ámbas ródyti Jnš būti užsispyrusiam, ožiuotis.
ãšaras ródyti verkti: Nerodė ašarų viena Gražutė, nes nenorėjo didinti tėvui skausmo J.Balč.
bal̃są ródyti rėkti, šaukti: Ir šito[ji] bal̃są ródžia (barasi) JnšM.
dañgų ródo apie neuždarytą viralą: Susėdom rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo J.Balt.
danti̇̀s ródyti
1. Aln, Kv menk. juoktis, šaipytis: Tik rodo visiem dantis Blnk. Mergos tik staiposi prieš vyrus, ródo danti̇̀s Jnš. Jaunai mergiotei nepritinka danti̇̀s ródyt kožnam berniokui Ps. Aš čia ėduos graužuos, o ans danti̇̀s ródo Krš. Neródyk dantų̃ jam, bo su ragais nudurs (mušis) Šln. Nerodyk dantų: ir taip žinau, kad balti LTR(Vdkt). Drebėjo, drebėjo, kol siaubas praėjo, o dabar rodo dantis LTR(Srd). Ar dantis parduot atnešei, kad visiems rodai? Dkš. Nerodyk dantų – nieks nepirks LTR(Rs).
2. gąsdinti: Rodo dantis kaip vilkas PPr412. Nerodyk kaip šuo dantų Srv. Neródyk dantų̃, aš jų nebijau Mrj.

į aki̇̀s (akysè) ródytis ateiti ir būti matomam: Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų rš. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesiródyt[ų] jam akýse Eiš. Nesiródyk šeimininkui in aki̇̀s Mrj.
nósies neródyti
1. neatvykti pasimatyti: Sėdo i išdulkėjo, i daugiau panai nósies neberódė LKT216(Mšk).
2. arti nelįsti, nesiartinti: Didžiausias žvirblių pabaisa – tai Angoros katinas, kuriam jie ir nosies nerodo rš.

óžius ródyti aikštytis, ožiuotis: Vaikas pradėjo óžius ródyti Šk.
pir̃štais ródyti tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane ródo pir̃štais Ds.
sylàs ródyti eiti imtynių, muštis: Žodis po žodį – pradėjo savo sylàs ródyt! Jrb.
smagini̇̀nėje negerai̇̃ ródo apie myštantį protą: Must jau tau smagininė[je] negerai berodo, ka[d] tokius nėkus išsimislijai Vvr.
sùbinę ródyti būti nedėkingam: Tu jam žmogus gera darai, o jis tau atsigręžęs sùbinę ródo Lnkv.
ši̇̀rdį ródyti nuoširdžiai ką daryti, gera daryti: Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys Žem. O tau šitaip pasakysiu: apsaugok tave Viešpatie rodyti šeimininkams gerą širdį! J.Balt. Nu sakyk, ródyk ši̇̀rdį, ka nori Brs. Aš nežinau, kaip tamstai gerą širdį rodyti ir atsimokėti ažu visas geradėjystas A.Baran. Tu anam širdį rodyk, o ans tau nugarą Ll. Tu jam šnekėk, širdį rodyk, o jis tau špygą An. Aš anam rodau širdį, o ans sako, kad avino kulis LTR(Yl). Tu rodai jam širdį, o jis tau uodegą Pnd. Jei rodai kitam širdį, ans sako, kad tu smirdi Dr. Tu rodai širdį, o jis tau uodegą LTR(Jz). Jis su tavim kalba ir tau širdį rodo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda (d.) Rgvl.
šùn[iui] kẽlią ródyti vargingai, skurdžiai gyventi: Jei jis būtų tėvų klausęs, tai šiandien jis šùn kẽlią neródytų Skr. Jis čia šùn kẽlio neródo (turtingai gyvena) Skr.
tuõ beródo apie didelį pasitenkinimą: Juozukui tuo berodo: beveizdint pasikinkė ir išlėkė Žem.
vélnius ródyti dūkti, šėlti, savivaliauti: Savo vélnius [vaikai] ródo, neklauso Nj.
1 antródyti (ž.) tr. pasakyti ką kur esant, paskųsti: Jis ančródė vyrus, nu karo pasislėpusius Trk.
1 apródyti tr.
1. Sut, Š, DŽ viską pateikti apžiūrėti: Apródė kambarius Dkšt. Einam pas mane, aprodysiu savo gerą Srv. Aš tamstai rytoj aprodysiu, kas kame yra LzP. Kada piningus aprodė, paliepė žiūrėt aukštyn BsPIII49. Tas brolis apródęs viską: puikiame dvare begyvenąs Nv.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Kai nuėjau, tai viską apsiródė Sb. Kai atvažiuos pražvalgai, reiks viskas apsiródyti Kp. Apsirodė, kad aš bagotas Slk.
| Apsirodė jis visiem susiedam [, kad apmuštas] Lp.
2. refl. gestais paaiškinti: Ši (žmona) nuejus su ranka apsirodžius: čia rytojui, čia porytui, šiai dienai nebėr LMD(Sln).
3. refl. žr. 1 parodyti 1 (refl.): Keliavo į Rymą popiežiui apsirodyti S.Dauk.
4. žr. 1 parodyti 9: Kokią man aprodai malonę ir kaip man esi viernus! brš.
1 atródyti K; N
1. intr. Š, DŽ1 daryti kokį įspūdį, būti kokios išvaizdos: Da gerai atródžia, sveikas, stipras Alks. Jau dar̃ tu atrodi gerai Lp. Anas až man jaunesniu atródžia Švd. Ant veido jis nėko atródydavo, ale buvo sergąs LKT107(Klm). Ant veido atródo nesurukęs, gražus, o baltas LKT90(Rt). Merga gražiai atródžia Dglš. Tuokart kai su Poviliu buvę nueję, prasčiai atródę Trk. Koks pasenęs atródo, koks nepažįstamas Rt. Ilgai laikės šiaudų stogai, tiktai va nepuikiai atródė Lž. Kito tvartas gražiau atródo, kaip jų pirkia Krd. Ne toks atrodo kunigo veidas, kad pargrįžtančios žmonos lauktų V.Krėv. Eržilui iš nasrų krito putos, ir jis visas atrodė kaip išmaudytas V.Myk-Put. Jeigu aš tokia bjauri atródau, nėkados nebigersiu Vkš. Miestas atrodė gražus ir net didelis P.Cvir. Nė į ką neatrodo linai (menki) Dr. Vėjuotie i mažas šaltis dideliu speigu atródo Vvr. Jis man kvailas atrodė Šl. Ir ji suprunkštė vėl, taip juokingai jai atrodė Rapolo ir Amilios nesupratingumas J.Balt. Klausimas, iš pradžių atrodęs toks paprastas, staiga pasidaro be galo painus J.Avyž. Kaip atrodo šiemet javų daigslis, ar gerai sudygsta? Lnkv. Aš turiu kelnes, gražias, raudonas, kap jom apsiaunu, atródau ponas (d.) Vlkv.
^ Atrodo kaip šuo be uodegos KrvP(Vlkv). Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo LTsV97. Ne visada taip yr, kaip atrodo LTsV231(Ldvn). Boba tur metų tiek, kiek ji atródo Jrb.
| refl.: Kad apdroši [tekinį], kitoks atsiródys Grg. Kap atsiródo lauke? Mrj. Teip jau atsiródo nieko, beveik sveika Brž.
ǁ panėšėti: Mergšė vienuolikos dvylikos metų daugiau in vaikutį atródo LKT212(Lbv).
2. impers. DŽ1 susidaryti kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man atrodė, kad čia kas kitas rėkė Grš. Juk tą visi žino jau, kaip čia buvo, man atrodo, kad tai menka naujyna tėr Vvr. Juo daugiau vežėm, juo labiau atrodė: nebus nei galo, nei krašto šitiems žabarams J.Balt. Man tai atródo beprasmiška BŽ193. Atródė, ka visas pilvas perpjautas i visos žarnos lauke Jrb. Atrodo, lyg viliotų, kviestų žemelė, motina gera J.Marcin. Pats kurčiausias kampas – neturim nieko, o mumi atródo, kad pats smagiausias Pls. Greit bus pavasaris, teip atrodo Ėr.
| refl.: Jam atsiródo, kad šnapsas yra paprasčiausia nuodėmė Ūd. Man ir atsiródo, kad ten geros avižos Grš. Mergele jaunoji, kap tau atsiródo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo? DrskD130. Sakykie, berneli, kaip tau atsirodo, ar bėri žirgeliai šerti atsibodo? (d.) Nmn. Atsiródo, ka tai ne velnias, ale susiedas apsirengęs už velnią Vlk.
3. modal. praes., praet. 3 prs. matyt, turbūt: Atrodo, jis nė nesirengia imtis kokio darbo rš.
4. refl. pasimatyti (akyse): Pirma atsiródė vienas, dabar atsiródo du Sd. Ma[n] tąsyk akyse atsiródė baisybė Ss.
5. tr. atvaizduoti: Atródo zelkorius, koks esi J.
6. KII332 žr. 1 parodyti 1.
7. žr. 1 parodyti 2: Aš atródau kelį jamui, kur eiti J.
8. tr. atiduoti, grąžinti: Ir atrodė Abrahamui jo moterį Sarą BB1Moz20,14. Idant jį savam tėvui atrodytų BB1Moz37,22. Norim mirdami Dievui atrodyti savo mielą dūšelę ant amžino išganymo BPII414. Kurs ant ubago susimilsta, tas Dievui žyčija, kursai gerybę jam vėl atrodys BPII255.
9. tr. įskųsti, įduoti: Žinojo, jog žydai jį tiktai iš keršto atrodę buvo BPI380. Mano tarnai mane užstotų, jeig žydams nebūčiau atrodytas BPI377.
10. tr. paskirti: Tą dieną, kada anys atrodyti (paraštėje išskirti) buvo plebonais būti ponui BB3Moz7,35.
1 ×daródyti (hibr.)
1. tr. pademonstruoti sugebėjimą: Da žentas nedaródys, ką tėvukas daródo Jsv.
2. tr. I argumentais įtikinti: Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? M.Valanč. Jis darodė, kad čia viskas gerai padaryta rš.
ǁ faktais, argumentais paremti kokį teiginį: Dabar be niekur nieko darodys, ir būsi kaltas Sdk. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius krobti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo M.Valanč. Paukštis … pasakė jam istoriją apie vaikus jo, kuriuos darodo karaliu[i] tikrais jo vaikais esančiais BM94(Brž). Liudininkai darodė, kad anas ne bernas, o vyras LTR(Slk).
^ Ko biesas netropys, tą boba darodys LMD.
3. tr., intr. patarti, pamokyti: Vilniuj buvau, dešimt metų veikiau, tik tokia durna buvau – niekas nedaródė [išsiimti pažymėjimo] Dv. Geri žmonės daródė, vaikel, – kur aš pati būč suieškojus?! Ut. Man darodė geri žmonės, kur man senis dėtie LTR(Mrk).
ǁ pasakyti, nurodyti: Kas tau daródė in mus? Mes da[r] niekam nesakėm, kad arklį parduodam Ut.
4. intr. prilygti: Drūtas labai, argi jūs katras daródytūt jam?! Krok. Mano mamelė sveika buvo, o aš jau nedaródau nieku Krok.
1 įródyti tr. K
1. stengtis, kad pamatytų: Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną Šts.
2. refl. atsirasti, pasireikšti: Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė prš.
3. Š, DŽ1 argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: Kas per daug įrodinėja, tas nieko neįrodo rš. Stengiasi klausytojams įrodyti K.Būg. Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argumentus ir savo tezę įródyti FT. Laužavietės liekanos nenuginčijamai įrodė, kad mišką padegė jie sp.
^ Ginčais proto neįrodysi KrvP(Lp).
ǁ paremti faktais: Nusispjaut, tėte, kas ką kalba: kalbėt kalbėk, o tu įrodyk A.Vien. Kur liudininkai? Kur įrodomieji dokumentai? B.Sruog. Aš įródau, kad tu pavogei, tai pavogei Lkš.
įródytai adv.: Įródytai negalimas LKGII523.
įródomai adv.: Įródomai apkaltinti BŽ302.
| refl.: Įsiródyti reikia, ka turėjai darbo (rūpinantis gauti pensiją) Grd.
ǁ samprotavimais įtikinti teisingumu: Įrodyk prieštaromis Z.Žem.
4. padaryti akivaizdžiu dalyku, patvirtinti: Ekonominė Rusijos istorija tuo būdu jau įrodė tai, ką rytoj įrodys politinė Rusijos istorija rš.
| refl.: Taip įsirodanti meilė savo tautai Vd.
5. Šv, Rm įskųsti: Įródė juos vokiečiam, ir suėmė Ėr. Jis tikrą savo brolį įródė valdžiai Gdž. Ans, o ne kas kitas įródė vokyčiams, ka pas mumis kavojas žmogus Slnt.
1 išródyti
1. tr. H163, R97, K, M, DŽ pateikti apžiūrėti: Juškevičius išródė, kad [koriuose] kiaušiniukai yra Rm. Atvažiuosi vasarą – išródysma LKT102(Vg). Nusivedęs išródė anam visas vietas, kuriose ans gyvena BM251(Krp). Tada įvedęs savo seserį tuos namuose, išródė visas stancijas BM98(Krč). Gatavos viską išródyti, iš – geros pardevėjos! Krš. Ta (naminė bitė) išrodžius laukinei visus turtus Sln. Visas dalis išródė, išdėliojo – kaip nesupranta, taip nesupranta Up. Viską išródžiau aš jamui J.
| refl. K, Š.
2. tr. išaiškinti rodant: Išródys [žemėlapyje], kaip kame kariau[ja] Vn. Rodytinai anims (nebyliams) išródo, ir išmoksta [rašyti] Šv.
3. tr. judesiais pavaizduoti: Moka tokie [artistai] visaip iššnekėti ir išródyti Krš.
4. tr. pareikšti, išreikšti: Gerą valią parodau, išrodau R186. Kam meilę išródyti KII28. Jie turi valdžiai bei vyriausybei išrodyti paklusnumą I.Simon. Šime dalyke jis savo viernybę išródė KBI15. Kristus, vandenį vynu paversdamas, savo macę didę išrodė BPI186. Jis daug mums išrodo geradėjysčių brš. Ir pagonai ketino visą savo macį išrodyti Ns1858,3. Dėkavojam už tokią tavo didę malonę, kurią tu mums išródęs esi VoL88. Visaip jis bandė jiems išrodyti gera, jeib jiems tik būtų naudinga ir smagu gyventi Vd. Jis (velnias) ėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems svotbos svečiams didelę garbę išrodysiąs LTsIV598.
| refl. R129: Jis tame dalyke nei šiltas, nei šaltas išsiródė KII11. Jis prieš kiekvieną teisus išsiródo KII367. Ans negali išsiródyt: kaip valdžia nori, teip turi daryti Vdk. Kad neatvirai klasta išsirodo, ir ta tuojaus gal[i] atliudyta būti prš. Ir jis malonus išsirodos tiems, kurie jopi prisiverčias BbSir17,28. Išsirodykit meilingi! KlvD349.
5. tr. išryškinti, atskleisti: Bus išrodyta gėda tava, ir bjaurumą tavą regės WP11. Jo rūbai, jo nusijuokimas bei ėjimas jį išrodo BbSir19,27.
| refl.: Savo čėsu tai išsiródys, išsireikš KII18. Tokiame dalyke išsirodo tikrai broliškoji meilė LC1878,31. Policijai tai geriaus ištardant [ = ištardžius], išsirodė, kad tai tiesa esanti Kel1881,35(priedas). Ką jie daryti tur[i], tatai mumus gražiai išsirodo ant apaštalų BPI12. Mes jau esame Dievo vaikai, ir dar neišsirodė, kas mes būsime Bb1Jn3,2.
6. refl. Sdk, Vj apsimesti, dėtis, vaizduoti: Baisiu ponu išsirodo Trgn. Išsiródo geras, o y[ra] velnių priėdęs Šts. Matai, išsiródo mokąs Ms. Dvyliktas kaip lindo, tai tam tik vieną ausį nukirto, ir tas inpuolė in duobę pas tuos negyvėlius ir išsirodė teip, kaip negyvas, ir guli BsPIV268.
ǁ refl. Kb išsiduoti: Senis piningų daug turi, galėtų padoriau gyventi, ale bijo išsiródyti Vkš. Mat nenori išsiródyti, kad jo namas Mrj. Neišsiródė, ka supykęs Grd. Jis savy kenčia, bet neišsiródo Mrj.
ǁ refl. Q258 stengtis patraukti dėmesį, išsiskirti iš kitų: Išsiródo anas – kopėčias su viena ranka neša Dkk. Išsiródo, kas par vienas, eina nosį pastatęs Krš.
7. DŽ1, Alv, Sv, Dv, Kls, Prk žr. 1 atrodyti 1: Ji dar gerai išródo J. Jisai išrodo puikiai ir sveikai T.Tilv. Mūsų priešininkai ne tokie silpni, kaip kai kam gali išrodyti rš. Gražiai išródau, ale sena Ad. Katras čia senas išrodo jaunas?! Pc. Kodėl jūs taip išródot blogai? Rdd. Vienas [žmogus] taip išródo, kitas kitaip Krš. Išródo sveikas, o yra tikras ligonis Up. Išródai toks jaunas, pagražėjęs Pvn. Tep neišródau, kad aštuntą dešimtį einu Lnt. Tarpais ana išródo kaip trūkusi (ne viso proto) Krš. Nors visa virpėdama, vis dėlto stengiausi susivaldyti, kad rami išrodyčiau Pt. Gumbas dar raudonesnis ir stambesnio veido išrodė Žem. Kitiems jie (prūsai) išrodė kaipo tyri barbarai BsVVII. Gryčioj arklys dideliu išródžia Ds. Kurmis, nors išrodo žabalas, bet regi gan gerai Blv. Išrodo gražūs, švarūs numukai Grd. Gražiai išródžia aukšti medeliai BM432. Kurgi taip gražiai išrodo kaip rojaus kvietkelė LTR(Jnšk). Kada Jonelis apsivilko, išrodė kai koks kunigaikštis BsMtII257. Nors jis ir išrodo kaip baidyklė, baisus, bet namus tur gražius BsMtII102.
^ Ne taip durnas, kaip išródžia Ds. Ir usnė gražiai išródo JnšM. Aprėdytas ir kelmas kitaip išrodo Pšl. Išrodo katė ir yra katė, o bet ne katė (katinas) LTR(J.Jabl).
| refl.: Ans daug dirba, išsiródo pavargęs Vgr. Ans plonesnis išsiródė Jnš. Kitas ir neišsirodo toks senas N. Toks į aulys gražiaus išsirodys S.Dauk. Dailus o skaistus veidelis gražiai išsirodė I. Tas [dalykas] nei kokia paikystė išsirodo Ns1857,6. Kūnelis jo pailgesnis, ir dėl to jis išsirodo didesnis už jas A1885,125. Pagavo mus didis vėjas, kuris mano neprypratime (orig. nepriepratime) išsirodė baisiu sujudinimu oro I.
8. impers. žr. 1 atrodyti 2: Dyvinai išródo senam žmoguo Šv. Išródo, kad brėkšta vakaras Krš. Kaip išródo lauke? Pc. Jau gal bus ir pavasaris – tep išródžia Sn. Jau jis bėga, o jam išrodo, kad ta varna vis rėkia ant jo BsPIV30.
| refl.: Man išsiródė iškart, kad bus nieko mergina Alk. Panele jaunoji, kaip tau išsirodo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo LTR(Mrc). Man išsiródo, kad žmonimi lengviau gyvent Drsk.
9. R71, MŽ, N, M, Z.Žem žr. 1 įrodyti 3: Čia (straipsnyje) išrodyta, kad tai ne slavių ir ne keltų žodis K.Būg. Negalima išrodyti slavėnus ir aisčius turėjus dar kitą, atskirą nuo visų indoeuropiečių prokalbę K.Būg. Sveikas turėjai žmonių kalbos pavyzdžiais išrodyti, kad vardininkas netinkąs J.Jabl. To vienodumo nemokėtum iš mano straipsnių išrodyti J.Jabl. Mokslo veikale privalu išródyti esminius argumentus ir savo tezę įrodyti FT. Vargina kartais ir pats velinas žmones, kaip tatai gražiai išrodo historija BPII369. Vienkart išrodžiau ir jeibes Jn. Užvis rūgos, jog neišrodžiau aiškiai kilties giminės S.Dauk. Jėzų Kristų iš numirusiųjų prisikėlusį ir gyvą sančiu išrodo dešimteriopi jo pasirodymai BPII9.
| refl.: Iš to išsirodo, jog tikroji religija pirm nupuolimo žmogaus buvo MT15.
ǁ Liudininkais išrodau R60. Kuo tu išródysi, kad aš netiesą sakau? Š. Neturi dokumentų, ir išródyk [, kur dirbęs] Pgg. Šitam išrodyti, ką sakau, toli neieškosiu. Nesiteisink! Pt. Kai ji kiek aprimo, ėmė galvoti, kaip išrodyti savo vyrui jo klydimą J.Balč. Išrodžiau, kiek naudos bus Jn.
| refl.: Par karą viskas yra pražuvusi, negaliu išsiródyti Plik. Turėjo išsiródyti, ką dirbo Krš.
10. refl. išsipildyti, įvykti: Žmonims išsiródo sapnai Skdv.
11. tr. Krč prikalbėti išeiti: Atėjo girtas, led išrodėm iš gryčios Ėr. Motina išródo vaiką namo Rm. Reikia išródyt neprašytą svečią Lel.
ǁ išsiųsti: Baisu ir išródyt: da čėsais gali kas atstikt Ut. Tėtė išrodė mane žuvaut Ps. Kol senį prie darbo išródai, ir vakaras prieina Kair. Pačiu vidvasariu išródė vaikį Užv.
12. refl. pavykti, pasitaikyti: Ir antrajam išsirodė vis tai par Jono parodą užkuriom išeiti LTR(Kp).
◊ gẽrą ši̇̀rdį išródyti gera padaryti: Kaip tai aš galėjęs, girdi, ir įsimanyti jį pamesti – jį, kursai tiek man geros širdies išrodęs LzP.
1 nuródyti
1. tr. M, DŽ1 pasakyti esant, turint kokių ypatybių: Tos paklaidos, kurios mano tenai pažymėtos, ir čia nurodomos J.Jabl. Istorikai nurodo ne vieną rusų tautos ir lietuvių tautos draugystės pavyzdį senais laikais A.Vencl. Dažnai savo straipsniuose, kalbėdamas apie literatūrinę kalbą, Jablonskis nurodo pavyzdžiu latvius LKI44. Nurodykit, kuo esu nusidėjęs V.Krėv. Ans plepis, ans viską nurõdytum Eig. Daubomis, pelkėmis nurodžiau savo žemę, o mokesnius uždėjo kaip už pirmos rūšės Šts.
2. tr. pažymėti, išreikšti: Jungtukais tàd, tai̇̃, tai̇̃gi yra nurodomi priežasties – padarinio aiškinamieji santykiai LKGII673. Įvardžiais vadinami apibendrintos reikšmės žodžiai, kurie nurodo daiktus, daiktų ypatybes arba daiktų kiekį, bet neišreiškia tų daiktų ar ypatybių konkretaus turinio, nepasako apibrėžto daiktų kiekio LKGI637.
3. tr. H153, K, M, DŽ1 nusakyti vietą, laiką, kryptį, objektą: Atvažiuodavo jaunikis su piršliu, būdavo nuródyta žmonių aba paties pasidabota kokia pana LKT181(Prnv). Čia reiktų jum nurodyt žmogelį su pasakom Klvr. Nenuródysiu nė vienų namų Ad. Nuródžiau – čia stačiai eik pro tą tvartą, sakau, takas yr Vvr. Nuródė žmonės kelią, ale patamsy vis tiek netropijau namo Skdt. Ir šį kartą keleivis, Lapinsko nurodytas, gavo pas mus nakvynę rš. Jis (J.Jablonskis) nurodė kelią, kuriuo turime eiti, jei norime turėti padorią kalbą, – tas kelias yra laikytis gyvosios kalbos normų KlbV62(J.Balč). Katė niekad nedrybsojo ant suolų ar lovos, o saugojo jai nurodytą vietą P.Cvir. Ne vien, ka tiktai vaikas rėka, duoti valgyti – būs nuródyta, kumet duoti valgyti Lpl. Abu be savo namų, ne savoj troboj, palieptą darbą dirba, nurodytą kąsnį kanda rš.
nuródomai adv.: Nuródomai galiu pasakyti, kas verda šnapšę Šts.
| refl.: Tokios žinios ateidavo iš netyčių, kaimynai ant kits kito nusirodydavo LTI494(A.Janul).
4. žr. 1 atrodyti 1: Tame ežere vanduo nurodo mėlynas Pg. Blogiau nurodo [Kuršėnų] centras, kaip pakraščiai Krš. Šitas juodplaukis nurodė truputį vyresniu už baltplaukį V.Piet. Pajėgos puošė kūną, viltis gaivino širdį, visas puikus pasaulis taip mielai nurodė V.Piet.
| refl.: Aš nusiródau labai stora Alv.
5. impers. žr. 1 atrodyti 2: Man nuródė, kad ligonis jau ryto nebesulauks Bt. Taip mun nuródo, ka baisiai liūdnas tas čėsas Vdk. Kaip paskaitai Senkevičių ir pamisliji apie kitus raštininkus, tai taip nurodo, jog geriaus būtų, jeigu jie eitų ką nors kita daryti, neužsiimtų rašymu V.Piet.
| refl.: Anam teip nusiródė, kad tiek tėra kaltas KlvrŽ. Man nusirodė, kad jai ne visi namie – rėkia, kalba Bsg. Pasipjovė save – taip nuródosi mergom Ūd. Berneli, kaip tau nusirodo, gal šyvus žirgelius šerti nusibodo LTR(Mrc).
6. refl. argumentais paremti: Nusirodė, nusisakė nebuvęs partizanas, ir paleido Šts.
7. tr., intr. kokiais požymiais, ženklais įspėti būsiant: Bet ne prieš dorą saulė teip raudona tekėjo: mat nurodė vėjus Žem. Saulė teip gražiai nusileido, rasa dedasi – nuródo rytoj į gerą orą Ėr. Ant atsimetimo speigo nieko nenurodo; bus diena šviesi ir šalta Žem.
8. intr., tr. vaizduoti, dėtis, apsimesti: Parodytumėt kur mergą, man tikrai po širdies patinkamą, – tarė urėdas, nurodydamas liūdnumą Žem. Tu mani pririšk prie lovos, o aš daužysiuos, nurodysiu ant girto LTR(Grz).
| refl.: Jis čia tau nusirodo geras, ant ano varosi (jį apkalba, peikia) Lkš.
9. tr. reikšti (jausmus): Po sodą teipogi kas gyvas galįs juda, plasta, kožnas ypatingai nurodo džiaugsmą, sulaukęs linksmo pavasario Žem.
| Nubėgo [mergina], juokingai nurodydama savo paskubą LzP.
10. refl. ką rodant, žūti: Rodo, rodo mandrumus maudyklo, kol nusiródo (nuskęsta) Krš.
11. tr. H161 nulemti, skirti: Sakytojas nenurodo žmogaus į tamsiąją kapų duobę, o į dangišką šviesą I.Simon.
12. tr. R206 nustumti, atitolinti: Nuródė bėdą nuo savęs ant manęs Ps. Nurodė pagundinimą nuo savęs šalin Kel1862,203. Tave kožnas nu savo vartų šalin nurodys Kel1881,125.
◊ pir̃štais nuródyti išsityčioti: Pir̃štais tavi nuródytų, jei atlaidų drabužiais eitumi į vakaruškas (buvusi ne mada) Als. Aukso kubke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei pir̃štais nuródytas, nei žodžiais nukalbėtas, nei drobliaus dribtas, nei lietaus lytas (apie rūtų vainiką) Ukm.
1 paródyti DŽ; Q638, H163, R397,410, K, Sut
1. tr. duoti pažiūrėti, apžiūrėti: Parodžiu SD268. Parodykit man jūsų rankas N. Patvykst sijoną pakėlusi, viską savo parodė girta J. Aš paródžiau jai tas skarytes JnšM. Parod', ką tu čia turi̇̀! Arm. Ką žinau – pasakau, ką turiu – paródau Erž. Paród', ką pirkai Švnč. Atnešte, paród'te, ką pirkot Str. Knygą parodžiu Alv. Paródė man savo vyrą JnšM. Parodyk man vaiką itą LKKII227(Lz). Važiuojam kitų pamatyt ir savęs paródyt Dkš. Atveš [marčią] paródyt – neimsma neparódytos Lel. O ši trečia mergužėlė žemyn akis nuleido, matyt, kad ji nenorėjo paródyt savo veido DrskD126. Pirkion tėvas invedė, paródė vaikam, ką karvelę nupirko Rod. Mūsų baba liuob mumis vesias paródyti tą Blindos kapą Lk. Paródysi kam raštą, sakis – kokis durnavotas apsakinėj[o] Šlčn. Pamatė visko, kas jiem verta buvo paródyt Krm. Jum paródysiu visa Nmč. Paródai tu man žmogų – aš nė karto neregėjau (ps.) Pst. Lape, lape, parodyk tu mumi savo vyrą, labai mes norim pažiūrėtie LTR(Dv). Ko čia nepadarysiu, kad čia parodomas daiktas Lp. Gražu pasdairyt ir kitiemu paródyt LKKIX199(Dv). Duris atdarysiu, visiem parodysiu LTR(Trak). Jis paródžia žiedą [ir sako]: – Su karalio dukteria buvau, pats mačiau LKT235(Btr). Parodė kitas žmogus duonos šmotuką, ir šuo nusekė paskui jį LTR(Kp). Išgerk šitą, pripilk kitą, paródyki dugnelį JD1341. Ir tatai jis bylojęs, parodė jiemus rankas ir kojas VlnE61. Kaipo tau ant kalno parodyta yra BB2Moz27,8. Teparód tau Viešpatis veidą savą ir tesusimilst ant tavęs DP258. Viešpatie, paród mumus tėvą DP447. Tegi parod mumus atskaluonis DP19. Te paródig mumus anys, kas juos atsiuntė DP227. Pone, parodyk mumus tėvą, tada gan turėsim VlnE151. Paródykim tieg, kur tatai parašyta DP64. Pamirodyk tieg veidą tavo SPI175. Vėl ėmė jį velnas ant kalno labai aukšto ir parodė jamui visas karalystas šio svieto ir šlovę anų VlnE44. Eikiam, parodysuot, ką turįs Pj.
| Kiaušinius tik paródžiau (iškėliau, išdėliojau), kaipmat i išgriebė Mžš. Reikia paródyt vytį (pagrasinti vytimi) ar ką: gauna kokią bailę, tada mokos Lel. Gerų batų krautuvė neparódo (išparduota iš po prekystalio) Rš.
| prk.: Prasta skalbėja: ji baltinius neišskalbia, tik vandenį parodo (pamirko, palaiko vandenyje) Gs.
^ Tau dūšią paródysi – sakysi, kad varlė Slk. Parodyk jam širdį, sakis – varlė LTR(Ds). Rodos, išimtai širdį, paródytai, ale nieko nepadarai Kls. Ot išsirinko pačią: nė sau pažiūrėt, nė žmonėm paródyt (labai prastą) Grv. Eina kaip į Vilnių vyžų parodyti KrvP(Rtn). Maža kada kas pastaiko: akių neparodysi [svečiui] – reikia turėt nors sviesto Ktk. O kai ateis, tai gal dantis paródysi (reikės pavaišinti)?! Ds.
paródytinai adv.: Parodytinai SD288. Neparodytinai SD192.
| refl. tr., intr. H173: Eikš, suknę pasiródysiu Mžš. Ko atėjai? – Savę pasródyt, tavę pamatyt Krkš. Nunešė (pavogė daiktus), neturiu kuom pasródyt Ad. Pasródai, kiek pinigų turi, kai toks razumnas Klt.
^ Su maž[a] pasirodyk, su daug pasikavok NžR.
ǁ duoti patikrinti: Paródyti pasą DŽ1.
| refl. tr.: Eik, pasiródyk savo pasą Jrb. Galiu pasiródyti popierius Pšl.
ǁ leisti apžiūrėti (tikrinant sveikatą): Parodž tą akį Slm. Reikėjo neatidėliojant ją parodyti daktarui P.Cvir.
| refl. tr., intr.: Aš noriu pasiródyt koją – čia tei[p] raudonuo[ja], tei[p] skauda Jrb. Ans mun pasiródė – jetu muno, visa burna kaip iškepta Klk. Kurius kaip išvydo, bylojo jampi: eikiat ir pasirodykiat kaplanams VlnE109. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to, bet eik, parodykis kunigui SPI234.
ǁ rodant paskirti: Paródis kokių karklų (prastą pievą) – ką te prišienausi Mžš.
2. tr., intr. R30,155 gestais, ženklais paaiškinti, nusakyti: Anas sako: – Paródyk kelią! Smal. Paródytas kelią, jis keliaus toliau Pn. Neparódytas ten nenueisi, paklysi Šts. Anas paródis jumi, kur ežeras Rš. Kad važiuotuvav[a] į miestą, aš tevie paródyčiau Krg. Kaip eisyt, paródysuot [kelią] Pj. Paródžia anas, ką nieko neturi Ant. Marijona pakilo, parodė galva man ir Paurukui eiti J.Balt. Tėvas pašviesėjo, parodė ranka Levukui šaukti Alaušą J.Balt. Eik … žemėna, kurią eš tav parodysiu BB1Moz12,1. Jisai šaukė ponop, ir ponas parodė jam medį; tą dėjo jis vandenina, tada tapo saldus BB2Moz15,25. Neturiu motinytės nei tikro tėvelio parodyt keleliui LTR(Ut). Teparod kitą kurią vietą DP141. Broliukai mano, uogyte mano, pagiródykai šitam sveteliui viešią kelelį (rd.) Dgč. Pagiródyk, mergyčiute, man bėrą žirgelį (d.) Dgč. Broleli gi mano brangus, negiparódyk šitiem sveteliam viešių kelelių (rd.) Ds. Jei bus, tau kas parodys, tai eik, bet vienas neik (ps.) Pn.
^ Aklas aklam kelį nedaug teparodys NžR. Aklam kelio neparodysi, kvailam proto neįdėsi KrvP(Mrk). Aklas būdamas, kitiems kelio neparodysi LTR(Srd). Šuniui kelio neparodysi LTR(Srj). Akių pasiklausk, nosis parodys Šn. Ta knyga gera: paródo kai kelią žiuburys Jrb. Siūlas kamuolį parodo LTR(Vdk). Darbas darbą parodžia Ds.
paródomai adv.: Netolie anų kiemas, paródomai Šts.
ǁ intr. atkreipti kieno dėmesį: Oi, čia bus garsūs namai! Nė vienas nepravažiuos pro šalį, kad į juos neparodytų rš. Reikia vaikams parodyti į Dovydonį: mokykitės, paršai, kaip gimdytojus mylėt, po mirties pagerbt! J.Balt. Puplesienę, tiesa, jie (vokiečiai) apiplėšė iki paskutinio siūlelio. Parodomoji bausmė už vyrą, taip sakant J.Avyž. Parodomieji įvardžiai J.Jabl. Įvardžio ji̇̀s pirmykštė reikšmė yra buvusi parodomoji LKGI670.
3. tr. vaidinant, koncertuojant pademonstruoti: Ką tokie vaikeliai galia paródyti: pasistaipė, padainiavo, i tiek Rdn. Ką jie gali gero parodyti, kad jie patys nemoka Č.
| refl.: Apžiūroje pasirodo daugiau kaip pusantro tūkstančio atlikėjų sp. Koncertuose dažnai pasirodydavo ir junginio kariai rš. Reikėjo su choru pasiródyti Pgg.
ǁ pavaizduoti imituojant: Pamirodyk, ožy, kaip motulė šoka LTR(Ukm).
4. tr., intr. paaiškinti, pamokyti: Lietuviškai skaityti tėvas paródys, motina mokys Brs. Nėkas už dyką, bėda, nenora paródyti Up. Taigi tu paródyk, kaip dirbt: ką gi vaikas gali žinot?! Sdk. Būčio paródęs, aritmetiką paaiškinęs – gena muni į šalį, nenor[i] Všv. Tą asilą išmoksma, kitą paródys LKT105(Lkv). Do, būna, nueina kluonan, paródžia, kap kratinys sukratyt Str. Kap paródyta iš mažų dienų, tep i darom Ad. Nėr kada paródo, kaip mes išaudžiam Antz. Bėgdavai pas kits kitą: kaip tu dirbi, kaip tu dirbi, i[r] man paródyk [pirštinės raštą] Mšk. Motina nemokėjo paródyti, kaip reik audeklą suverti Vkš. Da čia mokytojis prašė vieną kartą, ka paródyčia [žaidimą] Mšk. Gyvenimas pats paródo, kaip reika gyventi Štk.
| refl.: Pasiródys liuob vienas kitam ir išmoks rašyti Stl.
5. refl. H173, Sut išeiti į atvirą vietą, pasidaryti matomam: Pasirodė kažkas, atsiliepė SD238. Kad skruzdės dienos metu pasirodo arba kad musės kanda, tai lys Ktč. Jei kielė pasirodo, bus greit pavasaris, dėl to ją vadina ledspyre LTR(Rs). Žvaigzdė ant dangaus pasiródė KII367. Vos pasirodžius saulelei, tuojau jauti jos spindulių galybę J.Jabl. Kai pasrodo žvaigždė su uodega, tai reikia laukt vainos: bus kraujo pralėjimas, ir vaina kaip šluota nušluos svietą LTR(Slk). An Lydos balionas pasródė, kruglas, su kutosu Rod. Kitą dieną viršum miesto pasirodė lėktuvas J.Dov. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Žiūrėjau, bene Jonas pasirodys Žem. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Fabriko duryse pasirodo išblyškusios merginos J.Bil. Tu nepasiródyk, stovėk ir veizėk, kur ans nueis LKT43(Lž).
| prk.: Amatininko darbo produktas nepasirodo rinkoje rš. Nebgaliu (sergu), lova jau greit pasiródys (ateis karšatis) Grd.
ǁ refl. ateiti, atvykti: Uošvijoj pasródžia retai retai Adm. Nė rodyte nepasirodė Žemaičiūse M.Valanč. Tepasirodo tik Jonis su Petru, kuriuodu tą pasakė KlbXVII92(Slnt). Jis iš bėdos jau nežino nė kur eitie. Namon nė pasirodyt negali BsPIV289. Pasirodė it jaunas mėnuo LTsV221. Kaip vaivorykštė pasiródė ir išbėgo LKT89(Rt). Bet nepasirodykite tušti po mano akim BB2Moz23,15. Tris kartus per metus visas vyriškis tepasirodo po akim ponavojančio pono ir Dievo Izraelio BB2Moz34,23. Visi turime paródytis ties sostu sūdžios DP584. Kuriuo būdu turi pasirodyti pokim majestoto Dievo PK41.
ǁ refl. atsirasti: An mainų, an jauno [mėnulio] gali pasródyt [grybų] Mrc. Po šalnelei mačernykai pasródydavo Dglš. Jau kai pasiródo užmezgimas, greit bus agurkai Bt. Smakas (vaivorykštė) pasrodė an dangaus Srj. Pradžio[je] ugnelė pasiródė ant stogo, o kol nubėgom, jau visa trioba liepsnojo Ps. Liuobam pėsti eiti, par karą mašinos pasiródė Krtn. Ir vėl vagilių pasirodė Kel1932,55.
ǁ refl. išlįsti, išsikišti: Iš anapus miškų pasirodo varpinės viršūnė J.Bil. Už kranto alkūnės pasirodė senio Čepulio luotas rš.
ǁ refl. pasimatyti: Jai belipant – tvykst, žvaigzdėtasis aprėdas princo akims pasiródė Jrk80.
ǁ refl. pasidaryti: Virptelėjo jos putnios lūpos, sužibo akys, skruostuose pasiródė duobutės rš. Pirmukart kirto – balta pasródė, antrukart kirto – kraujas išbėgo DrskD185. Vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1. Tesusirenka vandeniai vienon vieton, kurie yra po dangumi, ir tesiparodžia sausa vieta Ch1Moz1,9.
ǁ refl. išeiti iš spaudos: Prūsų Lietuvoje pasirodo pirmosios lietuviškos pasaulinio turinio knygelės rš. Lietuvių rašytojų kūrinių, išverstų į rusų kalbą, karo metais pasirodė ir periferijos spaudoje rš. Gegužės mėn. pabaigoje pasirodys pirmoji „Lietuvių kalbos sintaksė“, parašyta Rygiškių Jono, didžiausio lietuvių kalbininko rš. Su naujais aktualaus politinio turinio kūriniais … pasirodė S. Nėris rš.
ǁ refl. iškilti, pasireikšti: Ir naujesniaisiais laikais pasirodydavo ten didžių žmonių J.Jabl.
6. tr. prk. kiek suteikti: Ta obelis šiemet jau parodė (išaugino) obuolių Brš.
| Nu laiškų gražios bulbės. Ką šaknės paródys? Krš. Nelyna, kaip kumet kelius lašus paródo Krš. Paródo lietų, ir nelyja Ėr.
ǁ išduoti, išskelti: Tai ne kožnas titnagėlis ugnelę parodė, tai ne kožnas bernužėlis praudelę pasakė (d.) Vlk.
7. intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Nu, šiandie paródo ant lietų Pg. Šiemet paródė, kad bus anksti pavasaris Srv.
8. refl. LL51 pasivaidenti: Pasirodo, regėdinas, vaidinas R127. Pasirodo jam viskas N. Toks didelis juodas šuo ant sniego prie pat mūsų pasiródė Pš. Niūkdavo, ką pasródo kur gaidžiai in Juodupio šito Aps. Turbūt man tiktai taip akyse pasirodė Ašb. Jis baronu jam pasródė: an balos baronas bėgiojo Eiš. Buvo merga pasródę Dv. Jam rodės, kad dūkas pasródė, o dar nėr, niekur negirdėt [vaiduoklių] Rod. Vėlės, žmonėms pasirodydamos, tankiausiai jų akims apsireiškia kaipo šešėlis BsVXX. Koks vyras Kūčių naktį par sapną pasiródys, už tokio ir ištekėsi Brž. Būdavo, pamato, kad dega pinigai, iš kokio kalno pasiródo LKT312(On). Neužkeiktieji piningai kartais dienos čėse pasiródą kokiu noriant gyvoliu Žr. Velnias pasrodžia arkliu ir juodu katinu LTR(Slk). Žmogaus dūšia pasrodo balta peteliške LTR(Slk). Aš tau pasiródysiu trečioj dienoj po smerčio mėnesienoj ožio asaboj Vkš. Kaip žmonys anksti keldavos, miego norėdavo, i[r] pasiródydavo aniems Krš. Kap jau bijo, tep ir strokas pasródo Aps.
ǁ refl. apsireikšti: Aš vienok jums sakau, jog ne baidyklė kokia ant tuo akmeniu pasirodė, bet švenčiausia mergaitė su savo sūnu M.Valanč. Angelas pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Eš ponas ir pasirodžiau Abrahamui, Isaakui ir Jakūbui, jog aš jų visgalįsis Dievas norėčiau būti BB2Moz6,2-3. Todėlei tikės anys tau pasirodžiusį poną BB2Moz4,5. O jis pasirodė per daug dienų tiemus, kurie drauge su juo atejo iš Galilėjos ingi Jeruzalem, kurie yra jo liudinykais žmoniump VlnE60-61. Ir Oniaš su Heremijošiumi, seniai pirm to numirę, parodžiusiuos sapne Judošiui DP196. Angelas Viešpaties pasirodė jam sapne Ch1Mt1,20.
9. tr. R40 išreikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos patirti, pajusti, suvokti: Sakytojas neiškenčia ir savo jausmų neparodęs J.Jabl. Augau kaip ir visi kaimo vaikai, o savo charakterį spėjau parodyti jau trečią dieną V.Bub. Tuo, kad greit išpirks žodyną, lietuviai parodys autoriui, kad jų branginama darbas KlbXIV168(K.Būg). Ne, ne! Jis dar pakankamai stiprus, jis dar parodys, kaip miršta žmonės, kurie žino, už ką turi mirti! J.Avyž. Nor savo galybę paródyti LKT142(Kin). Tą drąsą du sykiu nepavyko paródyti LKT116(Žlp). Toje kelionėje jis parodė daug uolumo, neregėto valios tvirtumo J.Balč. Daugelis jų parodė tikrą draugiškumą, dėmesį, simpatijas P.Cvir. Nors prieš žmones neparódyk savo pykčio Glv. Ir jūs didžiai gražų paveikslą (pavyzdį) parodėt Sz. Tegiparód tai prajėvais ir ženklais DP204. Tada pamirodyk tavą garbę BB2Moz33,8. Parodyk mumus, pone, tavo susimylimą Mž490. Jaunieji, paduoti būkiat seniemusiemus ir parodykiat tame pasižeminimą Vln43. Idant atmintumbim, … vartodami geradėjystes tavo, kurias mumus teikeis parodyti PK25. Loską ir susimylimą savą parodyk mums MKr42. Dideliai patiko ir karaliui Aleksendrai, katras, ypatingą savą mylestą norėdamas parodyti, atidavė jam Surviliškę M.Valanč. Ir kaip aš mano ženklus (stebuklingus reiškinius) tarp jų parodžiau BB2Moz10,2.
| refl.: Pasirodė išganytinga malonė Dievo visiems žmonėms VlnE19. Nu nu, pasirodys ir ant tavęs kada nors Dievo rūstybė NžR.
10. tr. pavaizduoti (kūrinyje): Apsakyme „Trys pažįstami“ autorius parodo prisiplakėlius ir veidmainius, demagogiška fraze prisidengusius turto grobstytojus rš.
11. tr. padaryti aiškų, išryškinti, atskleisti: Ar mes esame draugai, ar priešai, ateitis turi dar parodyti, vokieti V.Krėv. Ateitis paródys, kaip toliau būs Vkš. Laikas paródo, ko kas vertas PnmA. Skaudamą daiktą tai ir oras labai paródo Gs. Eš noriu jamui parodyti, kaip daug jis tur kentėti dėl vardo mano VlnE143. Parodyki tatai gerai, kaipo bjaurą ir didę iškadą tiemus daro, jei nepadest taip vaikų užauginti Vln7. Ir kaip rodyte parodytų jį gerą, šventą ir reikingą daiktą santį BPI143.
^ Teisybės neparodo veidrodis Sim. Aš jam paródysiu, iš kur kojos dygę! Žvr. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta LTsV262(Šd). Valgysi mano duoną, o nieko nedirbsi, aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemoja! J.Jabl. Aš tau parodysiu, kur pipirai auga! Grž. Bedūšis, bedvasis – visą tiesą parodžia (bezmėnas) LTI300.
parodytinai
| refl.: Gera statės, lyžinos, ale vieną sykį pasiródė – išbjaurojo motyną Rdn. Vyriškas pasiródo [koks esąs] penktame mete, motriška – iš sykio Krš. Kai lietuvių kalba pradėjo reikalauti viešumoj sau teisių, tai didžiausiais jos priešais pasirodė mūsų pačių tautiečiai iš privilegijuotų klasių LKI20(J.Balč). Jug vėžį nežinai a turi, ans tik pasiródo priš mirtį End. Nor apgaut, o paskui pasiródo Jrb. Jis labai negražiai pasiródė Kdn.
^ Nakties darbas dieną pasiródo Slnt. Durnių nereikia ieškot – jie patys pasiródo Ds.
12. tr. R49 argumentuotai patikinti: Kada yra kurios linksnių lytys vartojamos kalboje, turi šiuo tarpu parodyti ir duodami žemiau pavyzdžiai J.Jabl. Parodyk man moterų proto pajėgą, jų kūrybinę galią, jų išmintį, ištesėjimą – visa tai, be ko nėra pažangos Vaižg. Jums parodys, ką pikta daro jūsų kišenei ir sveikatai tokie pasilinksminimai, parodys, kaip naudingiau leisti laiką Žem. Jei piktai eš kalbėjau, tada parodyk VlnE195. Idant aš sūdyčiau tarp kožno ir jo artimo ir parodyčiau jiemus Dievo tiesą ir jo prisakymą BB2Moz18,16. Teparódaig Liuteris, kas jam tą urėdą paskyrė ir kas jam tą galybę davė DP205. Noriegu patiródysiu, jog ir tasai veikalas yr dvasios š[ventos] be abejojimo DP251.
| refl. R49.
ǁ TTŽ paliudyti: Prisiektinai parodžiu, prisiekiu ką kame SD45. Jis prašė jų visų teisme parodyti, kaip jis nekaltai buvo įžeistas J.Balč. Liudytojai paklausti parodė VĮ. Kad parodysi teisybę, tai aš tau duosiu šimtą rublių LTR(Sln).
| refl.: Neturėsi kum pasiródyti, i nėko (pensijos) negausi Rdn. Paskui ji jam pasirodė, kad ji jo moteris, ir karaliavo abudu BsPIV205.
13. tr. pažymėti, išreikšti: Kokybiniai būdvardžiai parodo daikto ypatybę pačia savo leksine reikšme LKGI474.
14. intr. padaryti kokį įspūdį: Jis paródo nesenas Pg.
| refl.: Pasirodytis H166. Mėsa pasirodė labai negardi J.Balč. Šulmistras kitiems per sens ir blogs pasirodo K.Donel. Iš pradžios Batutis pasirodė jam baisus, labai negražus Žem. Jis jai pasirodė iš karto geras, mylėtinas I.Simon. Tokia paslaptinga, baisi tyla, kad net čia pat sustaugęs vilkas broliu pasirodytų Vaižg. O žmogus ir vėl nusigando, pritilo, matyt, aš jam baisus keistuolis pasirodžiau V.Bub. Kaip mano raštas akademijai pasiródė, ar tiko ar ne? LTI423(A.Baran). Ežeras pasirodė grambuoliui kaip kokia jūra J.Balč.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kuo: Šis, matyt, norėjo pasirodyti tikru vyru, taigi visiškai neverkė, o tik žiūrėjo, akis išpūtęs, ir šnarpštė nosimi J.Balt. Ir jos pasiródyta gudrios Sv. Ir jis pasirodė didvyris J.Jabl. Laikom gudriu, ale viškum durnas pasiródei PnmR. Tikriausiai jūs nesate toks jau blogas, kaip stengiatės kai kada pasirodyti J.Gruš. Kad nepasiródytum, kas gi supras, kad gudras (juok.) Klov. Bet visuosu daiktuosu pasirodykim kaip tarnai VlnE43. Ižg pranašų … užgimt teikės, idant parodytųs esąs tikruoju anuo pranašu DP504.
^ Pasirodyti neišmintingu kartais yra didžiausia išmintis ir gudrybė M.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Jis tik pasirodo girtas Žml.
ǁ refl. išsiduoti: Niekas jo darbštumo nepasirodė matą Vaižg.
ǁ refl. patraukti kitų dėmesį, papuikuoti: Jis mėgo pasirodyti ir imponuoti rš.
^ Darbu pasirodyk, ne žodžiais KrvP(Jnš).
15. impers. susidaryti įspūdžiui, atrodyti: Neparódo, kad jau tiek metų turi Krk.
| refl.: Kaip Ona valgai, ir man pasiródė gardu Skp. O čia tai nieko negali kaltint: kaip kokiu momentu pasiródo, taip ir padarai Rz. Sunku ir gėda pasirodė Raului atkišus ranką prašyti praeinančių pašalpos, bet badas prispyrė ubagauti J.Bil. Mun pasiródė, kad jis lenkiškai kalba Up. Trumpam ji atsigrįžo, ir man pasirodė, kad ji šypsosi P.Cvir. Pasiródo, teip kaip daugiau mes dirbom, kaip daba Als. Tai pasiródo, kad pagauna [žuvų] Mžš. Jei pasirodysią, kad jis turįs užtektinai žinių, būsią matyti, ar jis tinkamas ar ne A.Vencl.
16. intr. šnek. pribausti (ppr. sakoma grasinant): Ar šiandie jie atvažiuos? Mes jiem paródysim! Krč. Jau jo širdis užkepus, mislija sau: palauk tu, bjaurybe, aš tau už tai parodysu BsPIII210. Tik tu neklausyk, aš tau parodysiu! Jnš. Aš tau paródysiu po svetimus namus landžioti! KŽ. Nu nu nu! Parodys vaikas tėtei mamą barti! P.Cvir.
^ Vai aš tau paródysiu! – Aš nežiūrėsiu, kai tu paródysi (juok.) Kt.
17. refl. modal. praes. 3 prs. taigi, mat: Pasiródo, pastočių nereikia važiuoti, kai tarnauja Srd. Taip… Įdomus rašinėlis. Jūs, pasirodo, su fantazija K.Saj.
18. tr. patarti, parekomenduoti: Ana ir man parodžia tas šakneles nuo vidurių sopės Alks. Pasiundžiu, parodžiu būdą SD167.
◊ aki̇̀s paródyti ateiti, lankytis: Apleido visą miestą su liežuviais, daba ir pati bijo kam aki̇̀s paródyti Vvr. Reikia geras akis turėt, ka po visko (po rietenų) drįst aki̇̀s paródyt Jnš. Vienąkart parodė akis ir nebėr LTR(Ds). Bet kur buvai taip prapuolęs, kad akių nebeparodai? J.Paukš. Būta man giminės: kelinti metai, kap akių neparodo Alv. Dešimtuos metuos aki̇̀s paródei, tai jau reikia pamylėt Ktk.
an[t] mañdro paródyti pūstis, didžiuotis: Užsisegęs su siūlu i da an mañdro paródo Ar.
ãšaras paródyti apsiverkti: Prie tam darbui ir ašiai ãšaras paródžiau Adm.
bal̃są paródyti surėkti, sušukti, sudejuoti: Jis (vaikas) jau bal̃są paródo, kad nu! Grd. Guli užsimerkęs ir tyliai šnirpščia. Ir kad bent balsą parodytų, bent lūpas sukrutintų V.Bub.
danti̇̀s paródyti nusijuokti: Tu ir ant peklą nueitum, ka[d] tik tau danti̇̀s paródyt mergiotė Ps. Vyrams kalbinant, mergina paródė danti̇̀s ir nuėjo sau Jnš.
duri̇̀s paródyti Btg išvyti, išvaryti: Nueis ir parodys duris! Be ceremonijų parodys abiem! J.Paukš. Tokiam ponuo durès gal paródyti Krš.
kẽlią paródyti išprašyti, išvaryti: Jam kelùžį paródžiau (už jo netekėjau) JV246.
kulni̇̀s paródyti pabėgti: Vyrukas tik kulnis prie durų parodė, ir nėr rš.
nósį paródyti ateiti: Nuo to laiko urėdas nė nosies nebeparodė tuos namuos BsPII290. Tėvas retai kada namuose ir nosį parodo rš.
padùs paródyti pabėgti, nurūkti: Vaikas nubėgo, tik padùs paródė Mrj.
pir̃štą (rañką) paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys LTR(Zp). Bei anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31.
sùbinę paródyti vlg. nepareikšti dėkingumo: Už visą vargą sùbinę paródė Vvr. Kol turėjo naudos, tol padėjo, o paskui paródė sùbinę Jnš.
ši̇̀rdį paródyti
1. nuoširdžiai pasielgti, ką padaryti: O uošvienė tikrai šį rytą norėjo parodyti savo širdį – bent taip atrodė I.Simon. Jeigu tu man širdį parodei – še tau mano! P.Cvir. Jam visą ši̇̀rdį paródė Jrk44. Nėra su kuo pasidejuoti, nėra kam parodyti širdies J.Balč.
2. atvirai išsipasakoti: Jis teisybę sako, gatavas ši̇̀rdį paródyti Jnš.

ši̇̀rdį [išė̃mus] paródyti įtikinamiausiai patvirtinti: Nors tu jam ši̇̀rdį išė̃męs paródyk, netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo ši̇̀rdį išė̃mus paródyč BM449.
štukàs paródyti pajuokauti: Ir aš norėjau štukàs paródytie, ale anys prilėkdė Grv.
šùniui kẽlio neparódyti
1. visai nieko nedirbti: Aš nū šùniu[i] kẽlio neparódžiau Lp. Par visą dieną nei šuniui kelio neparodė LTR(Sdb).
2. neturėti rūpesčių: Taip ramiai visą laiką išsigyveno, kad šùni kẽlio neparódė Dkš.

ti̇̀krą véidą paródyti pasielgti be apsimetinėjimų: Svarbu viena: atsikratyti Šalteikiais, nebematyti uošvienės, kuri šį rytą parodė savo tikrą veidą I.Simon.
úodegą paródyti
1. apsisukus nubėgti: Vaikas iš kailio nerias, ka pavytų kiškį, bet tas tik paródė úodegą ir nustriksėjo Ps. Pamatęs tėvą ateinant, vaikas tik paródė úodegą Jnš.
2. mesti buvimo, darbo vietą, pabėgti: Ta merga jiem úodegą paródys, man rodos Alk.

zui̇̃kių (zui̇̃kio Gs) bažnýčią paródyti pakelti (vaiką), suspaudus galvą per ausis: Paródyk Jonukui zui̇̃kių bažnyčią Alk.
žõdį paródyti prabilti (ppr. apie raudotoją): Uršuliotė i nesuverkė [savo sesers], i žõdžio neparódė Dglš.
1 ×išparódyti; R129, N
1. žr. 1 išrodyti 1: Žydelis išparodo įvairius savo pirkinius, petnešas, šukas, žvelgyrus rš.
2. refl. žr. 1 parodyti 5 (refl.): [Mokytojas] mėgdavo išgerti, ir tas nedavė jam ilgai pabūti gimnazijoje: vieną sykį ant gatvės išsiparodė girtas, ir nuo to laiko mes daugiau jo nematėme M.Katk.
3. žr. 1 parodyti 10: Jeigu raštininkas stengiasi išparodyti žmogų visą, su visomis savybėmis, teigiamomis ir neigiamomis, vadinasi, stengiasi jį nufotografuoti M.Katk.
4. žr. 1 išrodyti 4: Kas gal mums išparodytą Dievo loską jo sūnui mūsump atent pakaktinai išskelbti? KlM69.
5. žr. 1 išrodyti 9: Ponuli! Tamsta puikiai išparodei, kad pats esi lygus mano širmokui Blv. Jei tamsta norėtumei, tai aš didumą jo apsirikimų, neišmanymų ir netikrybių išparódyčiau A.Baran. Sumaniau anam juokdariui išparodyti, kad jis yra didelis melagis rš.
6. žr. 1 išrodyti 5: Šleicheras labai gerai tris eiles balsių (vocalium) išparódė LTI420(A.Baran).
1 ×priparódyti tr. argumentais įtikinti: Priparodyti negali, tik taip sau spėja Alv. Jei aš netiesą sakau, priparódyk Alv.
ǁ paliudyti: Matai, ką anas priparódė Dv.
1 pérrodyti tr. K į kitą pusę parodyti.
1 pieródyti žr. 1 prirodyti 3: Kamėno nepyródei, kaip gali sakyti, ka medžiai vogti Pj.
1 praródyti intr. įstengti šviesti, prasišviesti: Saulė nėkaip nepraródo Slnt.
1 priródyti tr. K, DŽ1; Q660
1. žr. 1 nurodyti 1: Mes galėsime apsvarstyti prirodytas [susirinkime] klaidas rš.
2. žr. 1 nurodyti 3: Mačulio dvasė ėjo, lyg juos vesdama duobei vietą prirodyt BsV92.
ǁ atkreipti dėmesį į ką, kad įsižiūrėtų, įsimintų: Jis tą Šipką (kumetį) mušdavo, priródydavo kitiems Skr.
3. argumentuotai pateikti, įrodyti: Kad tamsta man netiki, aš prirodysiu, kad tiesa rš. Giesmės tuo pačiu prirodo didį lietuvio ritmiškumą LTII102(Sab). Mes tau prirodysim, kaip jis tau pameluos LTR(Rk).
priródomai
ǁ paremti faktais, paliudyti: Priródyk jo kaltę Srv. Priródyk teisme, kad aš tau pievą nuganiau Trg.
ǁ refl. remiantis faktais, ko pasiekti: Prisirodė, kad jo žemė, ne muno Trk.
4. patarti vartoti: Priródė žmonės alksnių lapų, viršūnaičių [žaizdai] Vrn.
ǁ Ps patarti, parekomenduoti (pirkti, priimti dirbti ir pan.): Aš jum priródysiu gerą karvę, kad noriat Krs. Prirodyk man gerą berną N. Ana ir savo brolį ten priródė Ll. Karčemnykas ir tąjį prie to paties popo prirodė [tarnauti] su tomis pačiomis sąlygomis MPs. Darbštų žmogų prirodė man rš. Jis šią mergą man prirodė B510. Sesyte mano, jaunoji mano, prirodyk man, rodyk kieme mergytę NS1385. Prirodykit man erčiukų žemę N.
5. paskirti: Ant palengvinimo bėdos, kurią Elzasyj tvanai išprovyję, yra ciesorius 15 000 markių prirodęs LC1883,3.
1 susiródyti
1. K, DŽ1, Pv gestais susižinoti, suprasti kits kitą: Susirodiju N. Nebyliai pirštais susiródo Ss. Išmoko nebelius susiródyti, nepražūna Krš. Paliko pusnebelė – rodytinai besusirodo Dr. Kaip te anas su niemke ir susródžia, susišneka Lel. Aš nemoku totoriškai, totorius lietuviškai, tai ledva an pirštų susiródėm Ds. Susikalbėti nemokam [su vokiečiais], susirodom pirštais Ėr.
ǁ gestais susimokyti ką daryti: Iš tolo susiródė, kur eit, ir nuėjo Sb. Jeronimas su Vincu susirodo, makliavoja Žem.
2. vienas kitam parodyti, duoti pamatyti: Artie drūžė[je] (kolūkio gyvenvietėje) trobos, galės bobos i liežuviais susiródyti Krš.
3. Dsn susidaryti įspūdžiui, pasimatyti: Ažejo an kiškio, ė jam susródė, ką vilkas Ml. Kas tau susródė, kad tu pašokai iš vietos? Ml.
1 užródyti
1. tr. K, LVIV372 aukštyn parodyti.
2. tr. R30, N pasakyti, parodyti ką kur slapta esant: Adomėlį surado jo šeimininko Čeraškos kieme, ant jaujos, spaliuose. Gal nebūtų nė suradę – pats Čeraška užrodė J.Balt. Jis užvedė ir užródė slapuką J.
ǁ tr., intr. BŽ122 įskųsti: Tuojau jis užrodė polismenui J.Balč. Ką pamačys, kad jūs mane užrodėt? Ps. Ant jo užrodyta Krsn. Kas galėjo daba tuos vagius užródyti? Kair. Neužródyk močekai, ka aš darže buvau Skrb.
ǁ skundžiant atvesdinti: Piktas buvo, užródė policiją, ir sugavo degtinę bevarančius Pkl.
3. tr. paakinti, pamokyti: Ant to paklusnumo ir viernybės juos dar sykį užrodau prš.

Daugiau informacijos

parvadžióti

Apibrėžtis

vadžióti, -iója, -iójo KBII199, K, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ plg. vedžioti.
1. tr. H, H176, Q198,261, SD1195, SD401, R, R243,377, MŽ, MŽ506, Sut, N, L, Š, Iš, Str, Aps, Kr nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur nors: Aklą žmogų vadžióti J. Jei mane kas vadžiótų, važiuotau [į miestą] Drsk. Su savim vadžiója LKKIX200(Dv). Sugyvens amžių (nukarš), ir vadžiósiu kaip vaiką Sug. Vadžió[ja] vaiką jau po aslą Jd. Nuog kokliušo vaikus po rasas vadžiójo Kč. Vadžiõs ir vadžiõs in palatą čia studentes [mokyti] Žln. Al’ kaip gražiai ans vadžió[ja] tą savo papunelį Varn. Jug aš pats esu čia gimęs, augęs, i muni liuob mama vadžiós Vvr. Vadžiójamas esi, bėdų bėdos Rdn. Jis vadžios liuob žmonis par Jūrą Pj. Vadžióju tavi, o muni muši, skraudi (sako senelė ją kėpščiojančiam vaikaičiui) Rdn. Vadžiój[o] pas daktarį, nieko nesakė DrskŽ. Vadžiójo daktarus, ale mirė DūnŽ. Vadžiója per daktarus, ką padės tokiai senei Dsm. Gavom vadžióti į kalėjimą caro nūteistūsius Šv. Vadžiók tą avį, kame tos pievos, tepašėlstie Grd. Vadžióju karvę, rišinėju pamiškiais Rdn. Vadžiósią [karves] į paventį ganyti, čia grandyte nugrandė Krš. Seniau vadžio[jo]m karves an virvių GrvT133. Vaikščios mano broleliai, vadžiõs bėrus žirgelius JV665. Bulbes sėjo, arklius vadžiójau DūnŽ. Vadžióju, būlo, tuos jaučius Azr. Mano senis gaspadorius arė, o aš vadžiójau [arklį] Sn. Šitai mūso buvo papampusi karvė, su šiaudais trynė, vadžiójo didliai, lakstė Krt. Karvę triskart vadžiójau veršeliop Lz. Meškinykai meškas tancina po kaimas vadžiodamys S.Dauk. Jam pačiam įsakė ganyti ir vadžioti aveles savo M.Valanč. Lietuvos didžiasis kunegaikštis liepė svietą iš girių vadžioti ir pri kitas kito sodinti S.Dauk. Viešpatis … septynis kartus vadžiótas tai ten, tai šen DP159. Pėtnyčioj vadžiotas buvo po ūlyčias ir namus SPI363. Vadžioti taipo jau būsite prieš storastas (kunigaikščius) ir karalius dėl manęs BtMt10,18.
| prk.: Jau mano rankos silpnos, kad kirvis mane vadžiója Raud. Dėl kelių vagų [kaimynas] vadžiójo muni po teismus Grd. Karaliau mačnus, mus valdžiok, pagal valios tavo vadžiok Mž274-275. Tavo geroji dvasia, vadžiok mane tikru keliu OsG56. Eš tave vadžiosiu tikru taku BBPat4,12. Viešpatie, vadžiokiam tavo teisybė[je] dėlei neprietelių, taisyk tavo kelią pirm manęs BBPs5,9. Kitaip negalime būt ižganyti, tiektai šitą gyvatą vadžiódami geruose darbuose DP559. Dievo žodis tau tesie vadžiójanti žvaigzdė (tavo vadas) ant tamsiųjų šio svieto takų KII24. Kitus daugiaus į griekus nebvadžiok LC1883,7.
^ Tu daug žinai, a ne ubagą vadžiójai po kaimą Šmk. Aklas aklą vadžiója Sch73; B, MŽ, N, Stč. Aklas neregį vadžioja M. Galva visą žmogų vadžiója JT363, Vg, N, J.Jabl(PrL). Galva razumą vadžioja LTR(Vlkv). Protas išmintį vadžio[ja] S.Dauk. Išmintis tur protą vadžioti Bru. Liežuvis proto nevadžio[ja] LTR(Grk). Tas niekam netinka, kaip tikt meškoms (lokiams) vadžioti J.Jabl(PrL). Mešką sykį pargalėjęs, drąsiai vadžiosi VP29. Vadžios tave šilais nuogą, trakais basą (mylės, bet neves) B, B871, PrLXVII27. Graži mergelė žmones iš kelio vadžioja (uoga) LTR(An).
| refl. tr., intr. Pjv, Vn: Abudu maži, vadžiójasi vienas až vieno, kaunasi LzŽ. Eisma vadžióties gyvolius Šv. Su raikšte karvės nesivadžiósi [ganydamas] DrskŽ. Tą mergučę vadžiódavos už rankos po bažnyčią Jrb. Savo gali vadžiótis, o svetimo neužkabyk Jrb. Kam tokius kuliganus vadžiójys?! Rdn. Visur vadžiódavos, išeisma kaip su žąsinu Krt. Aukštais kalneliais vaikščioju, margus kurtelius vadžiójuos JD1227. Visi berneliai porom vadžiojas, tik aš jaunasai vienas vaikščioju KrvD29. Namieje Sigutė per dienų dienas vadžiojosi su kalaite VoK132(Mrj).
ǁ vedant šalinti: Tos karūmenės rūsas vadžió[ja] po kelius (po nedaug), galo nebū́s Krš.
2. tr. globoti, prižiūrėti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta žąsyčius svied[ė] vadžiót Lz. Ir ančiukų, ir pulukų pirkom, vadžiój[o] kvaksūnas višta Drsk. Vadžió[ja] pereklė viščiukus DūnŽ. Raudons gaidys gražiai gieda, višteles vadžiódams JD861.
3. refl. tr., intr. draugaujant vaikščioti: Vadžiójasi berną, žanysies DrskŽ. Juodu antras metas vadžiójasi Alk. Jei negalvoji imti, kam vadžiójys? Krš. Vadžiójas mergą už savi vyresnę Krš. Juodlikę mergikę besivadžiójąs Rdn. Žinai, su kitomis mergomis nesivadžiojau, joms meilių žodelių nekalbėjau V.Krėv.
4. tr. Kl nejučiomis nuolat klaidinti (einantį): Vadžió[ja] velniai po mišką DūnŽ. Esu žvakelės vadžióta po klebono Lendrupį Lnk. Niekas nėra baidęs, bet kad vadžió[ja], ta tikra teisybė Klk. Ta paskuo lik pat aušros tatai anuodu vel[nia]s vadžiójo aple kupetą tą Jdr. Velniai, nukritę ant žemės, pradėjo slankioti ir žmonis visaip gundyti, vadžioti BsPII5(Dkš).
| prk.: Nesiduokit vadžiot tūlais ir svetimais mokslais Ch1PvŽ13,9.
5. tr. laikyti, tąsyti (už plaukų, už gerklės) mušant: Vaikuo nieko nesakyk, už plaukų vadžiós Krš. Mušė mane ir barė, už kaselių vadžiojo LTR(Ūd). Už kaselių vadžiója, per galvelę kapoja (d.) DrskŽ, Kb.
| refl.: Anuodu broliu čiuprynuojas, t. y. už čiuprynų vadžiójas JI277. Kad abu būt smarkūs, už gerklių vadžiótųs Gs. Gi jos kasdie pešasi, už plaukų vadžiójasi Mrj. Vadžiojasi dabar, už krūtų susiėmę, po pirkią kaip du žąsinai, vienas antrą pešiodami V.Krėv.
6. tr. tiesti, rengti (kokias komunikacijas): Miškūs vadžió[ja] tiliponus pažemiais DūnŽ. Vadžio[ja] vandentrakius (vandentiekį) po kiaulidę Grd. Išsimokė elektras vadžióti Krš.
| refl. tr.: Ka čia pradėjo vadžiótis, ir mes įsivedėm [centrinį šildymą] Snt.
7. tr. I raižyti, rašyti: Vadžió[ja] dideles raides, stambiai rašo Rdn. Aš vis šipulėlį nusidrožus į rašalą vis dažau ir vadžióju Grš. Gerai, ka moki gerai vadžióti Erž. Kad aš galėčiau kaipo tie ponai plunksną vadžioti, kiek tai aš dainų aikštėn išliečiau A1884,165.
^ Kas moka vadžiot plunksną po popierą, tegu užrašo V.Kudir. Gražiai rašė, kap jo ranką kas vadžiój[o] Drsk.
8. tr., intr. braukyti: Vadžiój[o] ranka (masažavo), pilvą sopėj[o] Žln. Vadžiót reikia su karklo šakele, kur vanduo yra, susiriečia tas karklas PnmŽ. Svelam kiaulę: atskiriam saujukę šiaudų ir vadžiójam Dv. Tas labiau labiau groja, smičių labiau vadžioja DvP352.
9. tr. KŽ siuvinėti puošiant: Brolio mandūras galionais vadžiótas, juodu krauju išrašytas (d.) Jrb. Nupirko tėvelis brangias sukneles, aukseliu išsiūtas, šilkais vadžiótas JV398. Turiu plintelę užplintavotą, cidabružiu vadžiótą JD603. Dovanojo man mergelė baltą gražią skepetėlę, žaliais šilkais siūtą, rašteliais vadžiotą LTR(Mrs).
10. tr., intr. KŽ, Krž dainuojant vadovauti: Dainuodavom visos trys [seserys], viena vadžiódavo PnmŽ. Tai ir vadžiót, ir tūrot į mamą (gerai dainuoja, kaip mama) Snt. Klausyk, jau korkina kur iš pakalnės, vadžiója [giesmę] kriaučius Sn. Ar jis moka, ar ne, visgi vyras ir, mergaitei vadžiojant, pritaria vyrišku balsu M.Katk.
ǁ tr. dainuoti, giedoti: Vadžiót ar pasakyt itą giesmelę LKKXIII26(Grv). Tokią liūdną natą vadžió[ja] Krš. Lakštingala gaidas vadžiójo JR72.
11. tr. griežti (melodijas): Vadžiódavo polkas po tum ąžuolu Klm. Muzikantas išsitraukė savo skripką ir pradėjo valcus vadžiot Brt. Kalvis Dundulis su savo smuikeliu vis taip pat mikliai vadžiojo šokių melodijas V.Myk-Put. Padėk uliavoti, tancelius vadžióti JD933.
12. tr. Sn pasakoti (ppr. niekus), postringauti: Ateina ir vadžió[ja] kalbas atsisėdusi Krš. Kalbas su visoms vadžióji, i velkas čia! Rdn. Einu, gana maliodijas bevadžióti Krš. Gana žaimas vadžioti, darbą dirbkiam Šts. Galiu gavendas vadžioti, liežuvis neserga DūnŽ. Anekdotus baisius vadžió[ja] pri stalo, i tat mokyti! Rdn. Prigėręs yra ir vadžió[ja] juokus Dr. Liūb komedijas vadžiósma Žr. Tegul ji čionai nekukuoja, nė alasėlio nevadžioja BsO68. Mums gardui tavo grumzdžia, vadžiodami barnias, norėdami mus išteriot PK141. Jie tiektai už ženklą prastą jį (sakramentą) tur ir tūleropas barnis apie jį vadžioja DP51.
13. tr. naudoti (burtus): Daug burtų vadžiójo žydai ir latviai Šts.
14. tr. Dv, Skr dažnai gimdyti: Vadžiója, būlo, vaikų daug DrskŽ. Toj merga šešiolikos metų ėmė vaikus vadžiót Kpč. Tik mergytes vadžiósi, o gaspadoriaus (sūnaus) nereik? Šn. Jeigu mane karalaitis imtų, tai aš gražius vaikus vadžiótau (ps.) Mrc.
15. tr. nuolat vesti (jauniklius): Buvo kiaulė, ką paršus vadžiójo DrskŽ. Lapės vaikus ten vadžió[ja] Krkl.
^ Tokie šabakštynai, ka nė vilkas vaikų nevadžiõtų Lkv. Devyni velniai vaikus vadžió[ja] pri mūso (pas mus didelis užkampis) DūnŽ. Nevaikščiok, kur velnias vaikus vadžió[ja] Trš.
16. tr. nuolat duoti vaisių: O tos obels baltais žiedais žydėjo, raudonpusius obalėlius vadžiójo JV1005. Baltais žiedeliais žydėsime, raudonas uogas vadžiosime LLDII127(Brt).
17. refl. pasilakstyti, apsivaisinti: Kada yr Pelėkė vadžiójusys? DūnŽ.
| menk.: Ir Janikė [mergose] buvo vadžiójusys DūnŽ.
18. tr. N, NdŽ imti už žmoną: Vadžioju jos seserį R418, MŽ565, N. Ans vadžió[ja] pačią nuo tos giminės J. Ei brolau, broluži brangvarduži, ar vesi našlužę, ar vadžiósi? JV406.
19. DŽ, NdŽ, Užp, Kp žr. vadelėti 1: Kam vadžioji (vadelėji) arklius, ar kur važiuosi? J.Jabl. Paukščiam beperant, juos (šunis) namiej pririšt arba prie virvių vadžioti prš.
| Vadžias vadžiója Rod. Vadžiók gi greičiau vadeles! Ds.
20. žr. vadelėti 2: Duok bernui vadžias, tegu jis vadžiója Jnš. Vadžiójo arklius iš Krevo Dv.
◊ akimi̇̀s vadžióti sekti žvilgsniu, kreipti žvilgsnį: Kur tik aš einu, jis mane akim̃ vadžiója Gdl. Apsvaigusiomis akimis aplink save vadžiojo Žem. Kur žengsnelį jaunas žengiau, paskui jauną mergužėlės akelėm vadžioja KrvD38. Eš savo akimis tave vadžiosiu BBPs32,8.
liežuviùs vadžióti apkalbėti: Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti J.Bil. Na dabar liežuvių daugiau nevadžiosite! – praniurnėjo gudruolė, triuškindama paukštes V.Piet. ×
už čiùpros vadžióti primesti savo valią, varinėti: Atiduok viską, paskui vaikas bevadžios mus už čiupros! Žem.
už nósies (nósės Vn) vadžióti Žg, An; L apgaudinėti, mulkinti: Nebturėsu savo lizdelio, už nósės visi ir vadžiós DūnŽ. Rupūžė tu, muni tu vadžióji i vadžióji už nósės! Krš. Už nósės vadžiójo mumis kaip velnias Jdr. Tokį vaikį už nósės vadžióti, negražiai End. Kiek ilgai berną už nósies vadžiósi, jiej supyksta ir meta Drsk. Kavalierius pilnan protan, o merga už nósies vadžiója DrskŽ. Jis nori kitą už nosies vadžiót Dkš. Vadžiosi vyrą už nosies kaip veršį Žem.
antvadžióti (ž.) I žr. atvadžioti 1.
apvadžióti tr. Š, Rtr, NdŽ plg. apvedžioti.
1. SD1103, Sut, K, M, L, LL117, KŽ, Graž daug kur nuvesti: Jaunąją apvadžiójo po tvartus, svirnan nuvedė LzŽ. Apvadžiójo visur [po miestą], nakvojau Jd. Vaikus visur apvadžiója, žino visa Drsk.
| refl. tr.: Apsivadžiójo biškį, parodė miestą Žr.
2. apibraukyti: Apvadžiój[o] rankomi visą pilvą, rado ligą Žln.
3. KŽ, Vrb išsiuvinėti apvadus, jais papuošti: Andaroko pažemė apvadžióta juostaitėm Rtn. Jis mandras vyras, apvadžiotą kailiuku žiponą nešioja Plv. Tuos krepšius apvadžio[jo] visokiais žibučiais BsPIV256. Tad Marcė segė savo sietyną prie lubų ties stalu, Justas pataisūnais apvadžiojo duris, langus V.Myk-Put.
| refl. tr.: Kas tau apsivadžiót pačiai! Alk.
4. refl. Mžk, Lk pasibėgti: Kaip pakilo, nuvedėm pri jaučio, ir apsivadžiójo Krš. Apsivadžiójo jauneklė, neparduosma DūnŽ. Karvė apsibėgo, apsivadžiójo J.Jabl(Als).
atvadžióti tr. NdŽ, KŽ plg. atvedžioti.
1. Sut, M daugelį ar visus atvesti: Atvadžiójo karves sklypininkai ponuo, niekas dėl to anų ir nešaudė Šts. Kas atvadžiós, ką padarys?! Krš.
| refl. Sut.
2. S.Stan prk. atitraukti, nukreipti: Atvadžioja nuog tikros ganyklos MP46. Notgivadžiok jų nuog viernų ganyklų jų MP182. Atvadžioja nuog vierno mokslo Pono savo MP86. Ir išmanė tamui Ponas, kad toj piktoj dvasia turėjo apie juos visados gundyt atvadžiodamas juos nuog tos tobulystos MP110. Petras… Christų nuog kančios ir mirimo atvadžiójo DP490.
3. refl. žr. atvadelėti (refl.): Viena vadelė atsivadžiójo, kadgi aš arklį kaip suturėč! Užp.

×davadžióti (hibr.) tr.; D.Pošk išaiškinti, įrodyti: Davadžiój[o], darodė, kas pavogė Pns. Apie žynūną papasakojo ponas šitiem, bet tie nenori tikėt, norint šitas ir davadžiojo, kad tikrai žiedą atieškojo BsPIII293. Daugiausiai davadžioja priklodais Tat. Bet Saul[ius] tuo daugiaus stiprinos ir pergalėjo žydus, kurie gyveno Damaškuj, davadžiodamas, jog tas yra Christus Ch1ApD9,22.
įvadžióti plg. įvedžioti.
1. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ daugelį ar visus įvesti į patalpą: Arklius į tvartą įvadžiók J. Dabar šventa dvasia mus tikinčius kavoja, į dangų įvadžioja PG.
| prk.: Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų Mž35.
| refl. tr. Š, Rtr: Jį per išvadžiotojį iššaukė srš.
2. J, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Mšk, Žvr, Lp, Užp žr. įvadelėti: Įvadžiojamas arklys SD132, N. Bėrąją par trumpai įvadžiójai Jrb. Tė vadžias, juk moki arklius įvadžióti Trg. Sugrubę rankos, negaliu nė vadžių įvadžiót Sk. Apie pakinkymą tai nėr ko nė šnekėt, anas ir vadelių nemoka invadžiót Ds.
^ Arti vilku negali, kad pažabot nemoki, o akėt neakėsi, kad įvadžiot negalėsi KrvP(Ds).
| refl. tr. Š, Rtr: Aš pats insivadžióju Ds. Įsivadžiójo ketvertą Alk. Jis surado storą virvę ir liepė įsivadžioti rš.
išvadžióti tr. plg. išvedžioti.
1. SD1204, K, Š, Rtr, Kos37, L, NdŽ, KŽ visus ar daugelį išvesti iš patalpos ar išvedus išskirstyti: Mažus visus ir išvadžiós pri ūkininko, o pareiti jau nemėgink Lkž. Išvadžiós karves uriadninkas Užv. Arklius išvadžiójo iš tvartų Dv. Saulukė teka, užsikelia žmones, gyvulius išvadžiója ir eina darban Kč. Velinas… vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis DP246. O tais mergas, kap jos labai dailios buvo, tuo karaliūnai išvadžio[jo] (ps.) Brt.
^ Važiuoja tik ubagų šikt išvadžiót (labai vėlai važiuoja į miestą, į bažnyčią) Gs.
| refl. tr., intr. Sut, K, Š, Rtr, KŽ: Kol išsivadžióji [rytą] gyvolius, kol pasimelži, i pusryčio reik Rdn. Į darbą išsivadžió[ja] tus pačius [arklius] Erž.
| Kodrinag tad per jo giminę išvadžiojas giminė Viešpaties Christaus DP504.
ǁ iš daug kur išvesti.
| prk.: Kurs iž visų sylvartų mane išvadžioji PK45.
2. Š, LzŽ daug kur nuvesti: Aš išvadžiójau aną po visas stubas J. Išvadžiósma [elgetą] po kiemus DūnŽ. Aš tave išvadžiósiu po panemnę DrskŽ. Išvadžiójau [vaiką] po laukus, miegta kaip pridaužtas Krš. Išvadžiójo mane dukrelės po svečius Vlkv. Tas senelis jį visur išvadžiojęs, visa išrodęs, kaip ten gyvena tame dvare LTsIV654.
| refl. tr. Š: Išsivadžiojo po visus pakajus DS314(Stak).
3. MP156, Q548, H, R364, MŽ, MŽ489, MŽ2117, N, KI34, KII293, KŽ suklaidinti, sugundyti: Gėda ir bėda, kad žmogų šėtonas gauna suklastot ir išvadžioti LC1881,16. Švelniais žodžiais… išvadžioja nekaltas širdis CII663. Išvadžiojau svietą, mylas Pone Mž432. Teipo kalba Ponas priš prarakus, išvadžiojančius mano žmones BBMik3,5. Neduokis išvadžiót žmonėmus heretikamus, kurie pramones savas niekam nevertai didesnėmis daro DP415. Adomas netapė išvadžiotas, bet moteriškė tapė išvadžiota ir peržengimą pradėjo Bb1PvTm2,14. Ir kelsis daug falšyvų pranašų ir išvadžios daugel BtMt24,11. Bet piktos žmones ir išvadžiotojai piktynių eis išvadžiodami ir būdami išvesti Ch12PvTm3,13. Jie mus sela išvadžioti VlnE173.
| refl. MŽ, N: O nesiduokimės išsivadžiot nei ižgąsčiamus, nei geradėjystoms svieto to MP59. Nesiduokitės išsivadžioti tūleropais ir svetimais mokslais BbPvŽ13,9.
ǁ kurį laiką klaidinti einantį: Velnias išvadžiójo muni po pušyną Trš.
4. kurį laiką prižiūrėti, globoti: Kita višta po du mėnesiu [viščiukus] išvadžió[ja] Šv. Visą amžių už rankelių [vaiko] neišvadžiósi Krš.
| refl. tr.: Kam čia tiek tų gyvulių: i karvę kiek išsivadžióji – užtenka Jrb.
5. DūnŽ, Vlkv nutiesti: Ižvadžiót skaromi [džiauti] reikia dratų DrskŽ. Elektrą išvadžiójo, šviesiai gyvensma Rdn.
| refl.: Ūksminių bulvių šaknys yr toli išsivadžiójusios Skdv.
6. Kos37 išrašyti, išraižyti: Išvadžiótos litaros anta kryžiaus DrskŽ. Išvadžiójau raides, viską DūnŽ. Išraižo [paminkle], ka nori, viską išvadžió[ja] Ms. Vargonininkas natas išvadžiojo su rankoms Šts.
7. siuvinėjant išpuošti: Balti skaistūs marškinėliai žaliais šilkais siūti, žaliais šilkais išvadžioti LTR(Plk). Kad aš žinočiau bernužį gausiant, jam sermėgėlę siūčiau…, sidabrėliu išvadžiočiau RD35. Ta rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvadžiota LTR(Plv).
| Aplink jo (karaliaus) rūmus buvo gražūs sodai, išvadžioti takai LTR.
8. sugebėti padainuoti: Senas teip neišdainiuosi, tas natas neišvadžiósi Sd. Katinėlis rainas, išvadžiójo dainas (d.) Jnk.
9. išpasakoti: Įsidavė ing kalbas su anais išmintingais ir su anais daktarais… išvadžiodamas jiemus teipag valią Dievo tėvo dangujęjo MP57.
| refl. tr., intr.: Kalbõs bobos ėjo išsivadžióti, t. y. daeiti teisybę J. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem.
10. pripasakoti (ppr. niekų), pripostringauti: Išvadžió[ja] [politikai], ka nereik Lietuvai karū́menės Krš. Ana sudeda visokias dainas, ana visokias komedijas išvadžió[ja] Kl. Užkremta mun žodžiai, nebišvadžióju kalbų Krš.
| refl. tr.: Duoda sevi išsi̇̀vadžioties (išjuokti) toks senas žmogus Prk.
11. KŽ daug pagimdyti: Merga, vaikų neižvadžiójus, turi sveikatos DrskŽ. Anksčiau po penkioleka vaikų išvadžiódavo Vdk. Tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžióčiau JD313.
| Vaikų neižvadžiójęs, kap jis vargsta DrskŽ.
| refl. tr. Š: Vaikus išsivadžiójo i pabėgo nū vyro Pj. Ji jauna išsivadžiõs vaikus, bus paskui lengviau Ss.
12. Š, Rtr, NdŽ, Ds žr. išvadelėti 1: Kam išvadelėjai, išvadžiojai arklius, ar čia ganytis ketini? J.Jabl. Išvadžiók arklius ir nuvesk į ganyklą Jrb. Išvadžiók ir įsek vadžias Rs.
| refl. Š, Rtr.
nuvadžióti tr. plg. nuvedžioti.
1. Š, NdŽ, KŽ visus ar daugelį nuvesti: Toks vaikis a benuvadžiós [veršius], tegul DūnŽ.
2. numinti, nutrypti bevedant: Žardis visas gyvuolių nuvadžiótas, – nėr kur karves pririšt Jrb.
pavadžióti plg. pavedžioti.
1. tr. N, M, Rtr, NdŽ, KŽ, Žlb, Pjv, Žvr kiek pavesti: Pavadžiók ašvienius ariant J. Reikia pavadžiót vaikus an oro LzŽ. Ka nor sulauktau vaiko (vaikaičio) už rankutės pavadžiót DrskŽ. Pavadžiódavo tą aklą bobalę Grd. Svaigsta galva, muni pavadžiókiat Krš. Pavadžió[ja], jau noria eit mergica Jd.
| refl. tr.: Ana tik vaiką už rankikės pasivadžió[ja] Krš. Jis karvę pasivadžió[ja] kiek i gulia Jrb. [Mažiukėlį] pasivadžiók ir pasinešiok ant baltų rankelių JD1192.
ǁ sugebėti, pajėgti kiek pavesti: Aš dar arklį pavadžióju, tiek tegaliu Rdn.
2. refl. drauge apvaikščioti: O čia da pasi̇̀vadžios, pamatysi, kaip čia ta Kartena yr Krt.
3. tr. kiek pagloboti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta kap pavadžiója mažukus, jiej stipresni būna Dg.
4. intr. pabraukyti: Itep va pirštas pavadžiója sau per kaktą, po lūpas pavadžiója LKKXXIX183(Lz).
5. tr. braukant pavalyti: Grindis pavadžióju anta šepečio [skudurą] apsivyniojus DrskŽ.
6. tr. pasukioti, pareguliuoti: Šriubas, kur pavadžiója žirkles PnmŽ.
7. tr. NdŽ, Up, Žg įvadelėti, pažaboti: Pavadžiók arklius Šts. Mano kamanotas, brolio padkavotas, o to šelmio balamūto karklais pavadžiotas LMD(Dkšt).
◊ gai̇̃dį po pùsnį pavadžióti Jrb greit pavargti.
už nósies (nósės) pavadžióti apgaudinėti: Vaikio daba už nósės nepavadžiósi, anų mažiau Krš. Pavadžiósu jumis už nósės, aš gudresnis DūnŽ.
| Tokio (18 metų vaikino) už nósės nepaimsi nepavadžiósi Krš.
parvadžióti NdŽ, KŽ; M žr. parvedžioti 1: Tu tvorele, tu tiesioji, visus girtus parvadžióji (d.) Rtn.
pérvadžioti tr., pervadžióti plg. pervedžioti.
1. KI316, M, Rtr, KŽ visus ar daugelį vedant pergabenti: Brolelius parkilnokit, žirgelius parvadžiókit [per upę] JV924.
2. visur išvadžioti: Aš tavi párvadžiočiu, pamatytumi kokios pievos! Rdn. Ten žemai kažkoks senukas priėjęs, jį per visus gražiausioms seklyčioms prilygstančius ruimus pervadžiojęs LTsIV638.
3. refl. tr. keisti vadžiojantis: Tiek jau tų mergų pérsivadžiojęs – šimtą DrskŽ.
4. kurį laiką vadžiojant rūpintis: Tu mane ir per šią nedėlę taip laimingai pervadžiojai ir man didei daug gero dovanojai brš.
5. prk. nukreipti: Nes ans baisus čertas ir prieštarnykas jo, kad jau Ponas atstojo nuog jo, moka su juo žaist, o parvadžiot ant jo visa pagal valios savo MP148.
pievadžióti (ž.) tr. pritraukus priraišioti: Anksčiausis čėsas apynius pyvadžioti Prk.
pravadžióti plg. pravedžioti.
1. tr. N, M, NdŽ, KŽ kiek pavesti mokant: Nemokantį arklį arti pravadžiók J.
2. tr. pragyventi: O tėvas tris pačias pravadžiójo Dg.
3. refl. praleisti kurį laiką, prabūti: Anas teip i prasvadžiójo – nebuvo kariuomenėj Gdr.
4. R, R364,368, MŽ, MŽ489,493, N žr. išvadžioti 12.
privadžióti NdŽ plg. privedžioti.
1. tr. SD1151, L, Rtr, KŽ daugelį atvesti: Savo senuosius skaitytojus meldžiame: nepastokite mums neviernais, bet mums dar ir naujų skaitytojų privadžiokite LC1880,13.
2. refl. tr. N daug vedžioti (ppr. iki nuvargstant): Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiójau palšų jautelių JD962.
3. tr. išmokyti atlikti tam tikras apeigas: Katekizmo vaikus apmokom, privadžiójam [komunijos] Žr.
4. tr. daug komunikacijų nutiesti: Privadžióta elektrų DūnŽ.
5. tr., intr. įpasakoti, pamokyti, įtikinėti: Privadžió[ja] vaikams gražiai būti, nemušties Krš. Kunigą laukiant, ligonį privadžiók J. Mokina vaikus, privadžiója, o tie savo [daro] Gs. Ko čia tu mun privadžioji, kaip Škimelis šunį kardamas! Šts. Kiek kartų ėjo ko į vidų, vis privadžiojo mergikei Žem. Tėvams privadžioja, idant savo vaikus dievabaimingai augintų I. Tuokart klebonas pašaukė Jurgį su motere ir sūnų, pažinęs pramokytus, privadžiojo, kad nebgertų M.Valanč. Kurių žodžius ilga būtų čia privadžiot DP468. Privadžioja, jog jis est ansai tikrasis mesijas žadėtasis DP504.
^ Jau aš kai ta katė pelę privadžióju, mokau jį Skr.
6. tr. Sut, M įkalbėti, įtraukti kalbant: Pomažam privadžioja žmogų maži nusidėjimai didžiump SPI316. Dievo tavo verksman mane privadžiojo PK59. Tėvai, neprivadžiokiat sūnų jūsų ingi rūstybę Mž35. Aš ją privadžiójau, idant kreivai prisiegotų DP523. Kursai tame visados privadžios, idant užmiršęs kaltes savo sekiotumbei svietą tą MP38. Privadžio[ja] darbus mylaširdingus ŽCh63. Palaiminti pakajingieji, kurie… visus suderėjimop ir bendrosp meilėsp o tikrop pakajausp privadžioja DP534.
suvadžióti tr. plg. suvedžioti.
1. Sut, N, K, M, KŽ, Rtr, NdŽ, Tl visus suvesti: Suvadžiósu gyvolius, ateisu Žv. Parejęs girtas, nesuvadžiójęs nė gyvolių Šv. Tu suvadžiók arklius į tvartą, o aš eisiu šėko papjaut Jrb. Parejau numie, gyvolius suvadžiójau, sugirdžiau, sutvarkiau Tl. Im’ ir suvadžiõj bernukus [į mokyklą] LzŽ.
| refl. tr.: Susivadžió[ja] [į nibrę] mergų, išprašę iš tėvų Krš.
2. visur nutiesti: Dračiukus suvadžiójam ant kamino, ka kuosai n’įlįstų Šmk. Už savo piningus elektrą [nuomininkas] suvadžiójo Grd.
3. P, L, LL317, Rtr, NdŽ, KŽ, Grv, Dv suklaidinti, apgauti: Kam tu suvadžióji žmonis ir [jie] tur par tave bartis J. Sūnus apdairė tokią sau mergą, ir ana jį suvadžiójo LzŽ. Anos galva dirbo suvadžióti DūnŽ. Suvadžióti, an juoko laikyti kitą nemoku Vn. Ta tilivizija susuka galvas, visaip šneka, suvadžió[ja] žmonis Krš. Tu tik mane suvadžióji, daugiau nieko Jrb. Melavo, kits kitą suvadžiojo S.Stan. Duodavaus suvadžiojamas ir kitus suvadžiojau brš.
| refl. Lp.
4. suvilioti, nuskriausti: Nesuvadžiók mergelkos, brude! Krš.
◊ liežuviùs suvadžióti suliežuvauti, apkalbėti: Tik to bereik – liežuviùs suvadžióti Krš. Gera boba, liežùvių nesuvadžió[ja] DūnŽ. Nelabi žmonės liežuvius suvadžiojo Tat.
užvadžióti plg. užvedžioti.
1. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ visus ar daugelį užvesti.
| refl. Sut.
2. intr. Sn, Alk uždainuoti pirmu balsu: Mūsiškis visada užvadžiója Rdm. Menka ji giesminykė buvo – užvadžiót negalėjo, tik pritardavo Rdm.
3. tr. NdŽ, KŽ, Pln, Vdk, Drsk apgaudinėti: Kadai tu mane naravoji, užvadžióji, sako ana JII6. Ko žmonis užvadžióji? Į miliciją paduoti! Grd.
| refl. Sut: Neužvadžiokimės patys, bet ik be metų apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kursai pirma nori būt tarpinyku mūsų DP16.
4. tr. prk. nukreipti, nusukti: Atskaluonis… ing tūlus klaidėjimus ir nuodėmes žmones užvadžioja DP518.
5. tr. suvilioti: Neužvadžió[ja] anas (merginas), neprasideda DūnŽ. Kam paviliojai jauną mergelę? Kam užvadžiójai kiemo mergelę? JD703. Ir nestatyki aukštų klėtelių, neužvadžioki kaimo mergelių LMD(Pns).
6. refl. sudraugauti: Neužsivadžióčio su tokiu Šts.

Daugiau informacijos

pértarti

Apibrėžtis

tar̃ti, tãria, tãrė K, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ, tárti K.Būg, Š, FrnW, Kp, Slm; R, OsG75, MŽ, Sut, L
1. tr. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį SD156. Balses tarti, iškalbėti I. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti NdŽ. Nètariamas garsas NdŽ. O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame J.Balč. Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir kokia priegaidė statyti K.Būg. Ne visi jie vienodai taria priegaidę žodžiuose labai̇̃, gerai̇̃, vaikai̇̃ rš. Dešim mėnasių [vaikas] jau tãrė žodžius Pv. Neaiškiai žodžius tari̇̀ Vkš.
| refl.: Jau pas jų nètarias taip Žlp.
2. tr., intr. M, Š, KŽ žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikšti: Atšaukiu, ką tariau SD218. Tark žodį vieną, o aš suprasiu J. I burnos neskyrė, i žodžio nètarė [pikta marti] Klt. Pargrįžęs tãrė savo prietelkai ir vaikeliams Varn. Napalys nė nenusišypsodavo į savo motulę paprastu būdu; lyg ne jam tai buvo tarta Vaižg. Atėjo marčelgos prie klebono, – tarusi pertraukė kunigų kalbą [šeimininkė] Žem. Kur reikia žodžio, jis taria dešimts V.Krėv. Tai tark, dukrele, ką širdis tau liepia! Vd. Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo LKXII225. Jis girdėjo tuos žodžius, lyg jie čia pat būtų buvę tariami jam į pačią ausį V.Myk-Put. Pati vieną kartą tarė [vyrui]: – Kam sėji [javus] vis ant mano [laimės], sėk ir ant savo LMD(Žg). Tič, – tãrė, – tu, bezliepyčia, man laikyk savo snukį! K.Donel. Anyta tãrė, martelę barė (d.) Dkš. Žodelį tãrė, antrą n'ištarė JD1101. Saulė atsakė ir tardamà tãrė (d.) Šl. Tarkim visi amen PK73. Atminkite kalbą maną, kurią jumus tariaũ DP528. Ir kaip tatai tãręs, vėl išėjo žydump ir tãrė jiemus DP164. Idant mumus tartų̃ aną meilingą žodį DP171. Tariu tam „eik“, ir eit SPI258. Tu vis dėlto, anot jo betariant, eisi šunų ganyti (šukuoti) J.Jabl. Kai imi kukuoti, tariant giedoti, visi tavim tik džiaugias J.Jabl. Žalčiai, nu tos Giedrėnės bètariant Trk. Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, not tėvo betariant, „berods, vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“ Žem. Kryžokai, regėdamys jau atdarą sau pragarą, norėjo, kaip tariama yra, ben užpakalį pastiprinti S.Dauk. Kaip taramas (paklusnus, patiklus) Kos241. Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo par daug didelis S.Dauk. Pokštaudavo vaikai arba savam, arba kaimynų kieme, kitaip tariant – mokyklai ir auklėtojams nepriklausančioj teritorijoj rš. Žodžiu tãriant NdŽ. Trumpai tãriant NdŽ. Ižg bendro ežero peną sau gamino, vienu žodžiu tariant, buvo žvejais DP377.
^ Tar̃ti žodį lengviau, negu jį atšaukti FT. Geras žodis, laiku tartas, už auksą brangesnis TŽV598. Kaip tarė, teip padarė LTR(Km).
| refl.: Tėvai su vaikais da vis lietuviškai tãrės Smln. Pasiteka prieš Viešpatį su žibančiomis lempomis ir su apstu aliejaus, kaip aukščiaus tarė̃s DP570.
ǁ tvirtinti, teigti: Ką jis tan žodin (į tą) tarė? J.Jabl. Netarsi neteisiai priš artimą savo I. Šiandien dar tariama yra: nėr meisos par kiaulieną S.Dauk. Kamgi tarei: ji est mano sesuo? BB1Moz26,9. Už tiesą, už tiesą tariu tau: jei kas notgimtų iž naujo, negal regėt karalystės Dievo DP251. Aš tariaũ: Dievai este ir sūnūs aukščiausio visi DP491. O dovanai vėl tartumbei, jog aš jam nieku nekaltas DP296. Idant išsipildytų tatai, ką Ponas per praraką taręs esti VlnE140.
| prk.: Sapnai taip taria (nurodo)! Vd. Bet ar girdi, ką taria (reiškia) oro gausmas? Vd.
^ Lig neprapūtęs netark „šaltas“ S.Dauk.
ǁ vartojamas esamojo laiko daugiskaitos pirmasis asmuo reiškiant prielaidą: Tarkime, kad vienalytis kūnas sukasi apie simetrijos ašį rš. Tarkim, kad šie samprotavimai yra teisingi sp.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Šmn spręsti, svarstyti tarpusavyje: Ką čia teip tãriat? Vžns. Tai ką gi teip ilgai tãrėt? Slm. Tãriam, ką virt valgyt Mžš. Tãrav i važiuojav kumet Šv. Tãrėm anksčiau nuvažiuot, kad da rastumėm namie Slm. Tuo reikalu būsią net kalbama ir tariama ministerių kabinete K.Būg. Vyrai pusbalsiu reikalą taria rš. Kas bus, matysiva! Dabar netarkiv! Vd. Kas jų buvo tarta, tas nutarta, ir nė kokių ginčų pas juos nebuvo Sln.
| refl. L, Rtr, KŽ: Tarties, tarybas vesti LL141. Tegul tariẽs, gal tus vaikus į armijas netampys, leis mokyties Krš. Anie pradeda tarp savęs šnekėti, anie tãras tarp savęs Žd. Jau any su saimi tãrias, kur važiuot LzŽ. Vedu buvov išejusiu į žvalgybą, ten tãravos Pln. Tę buvo daug žmonių ir tarė̃s, ką pakvies svečių Dbč. Nu tei tar̃sis: kas nubėgs į jaują, kas ten ardą parneš naktį, dvylekto[je] Mšk. Eisma į traką kokį, ka bobos nematytų, sugulę tar̃smos, kaip čia savo kraštą šviesti Žlp. Einam pažiūrėt, ką anys teip tãrias LKT312(Rk). Mat jų tártas buvo atvažiuot ant sekmadienio Všn. Visos tãriams: eisma eisma int beržų kalnelio [dainuoti] Kvr. Nykštukas buvo už durų ir visa girdėjo, ką tėvai tarės LTR(Rk). Mes tar̃sivos ir gerai gyvęsiva! LKT193(Nm). Tãrias, kaip tą karalių nužudyt (ps.) Sk. Šit, kažin ką negera prieš Veroniką tardamies, suūžė, sušnabždėjo viršūnėmis medžiai A.Vien.
^ Tãrias kai Kaušeliai (kaimo pavadinimas) ubagą pešt (ilgai) Smln, Vlkš. Ligonis jau tãrias su lopetinsku (greit mirs) Tr.
ǁ refl. klausti patarimo, konsultuotis: Ir niekam nesakė, su niekuom nesi̇̀tarė Smln. Jinai irgi kalta, kad nesi̇̀tarė su savo vyru Krs. Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryt J.Bil.
4. tr., intr. lygti, derėti: Tárdavo, kaip karvę pirkdavo Bsg.
| refl.: Sutinka velnį i tãras būti nemiegojęs tris naktis (ps.) Pln.
ǁ Rtr, DŽ, NdŽ, Kp kalbėtis dėl vedybų: Vestuves, kap tãrėm, tep ir padarėm Prn. Veselijų da nė su kuo nètarė Jnšk. Tada Valiukas da buvo neženotas, ale jau tãrė Slm. Bus nebus, ale Algis jau tãria su Adele Ps. Girdėjau, jūsų Antanas su Aldona tãria. A teisybė? Sml. Jei su piršliu tárt, tai būtų kalba, o kai su jaunikiu, tai ne Pnm.
| refl.: Boba nespėjo numirt, i jau jis tãriasi su kita Jrb. Piršlybų dainose bernelis dažniau tariasi su mergelės tėvais negu su ja pačia LKXI377. Tai eik dar̃ tu in eigulį ir tar̃kis, katra eis už tave! LKT233(Užg).
5. tr., intr. I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skd, Užv, Gs būti kokios nuomonės apie ką, manyti: Aš tariaũ, kad ketais išeis, bet ne – jau įvyko J. Savęsp tarti N. Mes tãriam, kad tau pritinkiausia prašyt Plv. Visi tãrę, kad reikia dėt stogą, o jis – kad ne Slm. Aš tariau jį nieko nežinant J.Jabl. Jei kokia nelaima numūse nutinka, tujau tarai numų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį S.Dauk. Ar tu tari, kad aš šuo esu, kad su vėzu ant munęs eini? S.Stan. Aš tuo tarpu duosiu žodį namiškiams, kad netartų Liudvelę prapuolus M.Valanč. Ar da neiškūrenai pirties? Aš tariau jau nusivanojusį BsPII162(Šd). Tamstą pamatę tarėva, kad priešais numirėlis baltas ateina J.Bil. Aš tariaũ – svočiukė geros giminės JV719. Ir prijojau žalią girią, tariaũ – rūtų daržas JV951. Eš tariau jį manęspi išeisiantį BB2Kar5,11. Nesa jis dūmojo (viršuje tarė), mažu ir tas mirs kaip jo broliai BB1Moz38,11. Svietas tarė juos labai šventus esančius BPII57. Ir kėlėsi didis šturmas ant jūrių, kaip tartumbei ekrūtą sudaužomą BBJon1,4. Bet aš galiu tart, jog širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas DP508. Idant netartų̃, jog tiektai del didžio padorumo tarp tėvo ir sūnaus pasakė DP450. Ar tari mane be Viešpaties atėjusį į šią žemę CII31.
^ Netark, kad mažas, bet daug išmanąs VP34. Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj – netark mani nieko nenumanant VP13.
| refl. H, Sut, Š, KŽ: Regimisi, tariuosi SD182. Tariaus išmintingas esąs N. Tariuos, kad tebėr, o jau nebesą pinigų kešenė[je] J. Tar̃tumbeis (mislytumbeis) girioj ėsąs KII52. Tarúos kaip girdėjusi, bet neatminu gerai Šts. Jis tariasi gerai darąs J.Jabl. Ans tãras gudriai tarą̃s (sakąs), o nežino, kokios ausys gaudo Kl. Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų K.Būg. O aš tariaũsi: ryto rasužėlė – mūsų sesutės gailios ašarėlės JD1219. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant Vaižg. Tarėsi savo kantrumu jį pergalėsianti, į gerą kelią išvesianti LzP. Bent taip atrodė Ilžei, o Ilžė tariasi retai kada teklystanti I.Simon. Degtinėje taries atsiminimus paskandinsiąs NdŽ. Tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą A1884,359. Nu tolo veizant tarsys liekną, ne kiemą regįs S.Dauk. Parnešė į trobą vilkyčius, tardamys šunyčius radusys S.Dauk. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdimierais Žemaičių žemės M.Valanč. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro SPI114. O kaip pirmieji atėjo, tarėsi daugesni gausią VlnE33. Kaip eš tave išvydau, tariaus reginti (išvydusi) angelą Dievo BBEst4,11. Kodėlei ir pats tariaus nevertas BBLuk7,7. Povilas … tarės tame gerai tarnaująs V[iešpačiui] Dievui DP234. Anys tariasi, jog del savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ir togdėl netariaus būt vertu įeit tavęsp Ch1Luk7,7.
6. tr. BŽ56 laikyti ką kuo: Mūsų protėviai tarė kadugį šventu medžiu M.Katk. Pirmu ta žolė (tabakas) buvo tariama už visu didžiausią vaistę nu visų ligų S.Dauk. Vieni istorijos rašėjai taria jį esant pasakiška žmogysta rš. Anys savą sidabrą išmes ant ūlyčių ir savą auksą anys tars purvą BBEz7,19.
^ Netark vilką raišu, kojos nepadaužęs LTR(Šts).
ǁ vadinti kuo: Tarė (sakė) mane šiokį, tarė mane tokį J.Jabl. Sviets mani tarė: valinykelis, ne tetušio sūnelis D41. Farizeušai gyrės zokonu ir prirašinėjo sau išmanymą jo kaip ir nū evangelikai, nekaltai teip tarti, praminti DP343.
7. intr. NdŽ patarti: Tãra, kaip anims rodos Šv. Tas daktaras gerai tãrė: daryk dabar operaciją Krp. Tik vyras numirė, jau pagrabe visi man tãrė, kad reikia ženytis Sv. Prabaščius tãra, kad rytą laidoti Pln. Aš netar̃čiau iš to audeklo siūtis Rm. Ne kartą jis tardavo mums imtis pavyzdžiu kitas tautas, turinčias daugiau kultūros KlbV79.
8. intr. Kp nuspręsti: Šiandiej buvom tãrę žaginius nešt, ale va dabar užlijo Mžš. O tims, kurie tarė jims vergauti ir kentėti, džiugindamys jus laimingesne atenčia, visados vienokį atsaką davė S.Dauk.
| refl.: Jis iš desperacijos buvo taręsi[s] baduoti prš.
9. intr. Ut, Alz sutikti, sugyventi: Mes tãriam abudu Kp. Sako, su tėvu labai netarią̃. – Marti negi duktė Skp. Gal nètaria tėvas su vaikais, kad pykstas? Ds.
10. intr. DŽ, NdŽ sutartinai, darniai atlikti kokį veiksmą: Mes tai su Petrusia šokt kad duodavom, Jėzau, kaip tárdavom! Slm. Nė jie (kareiviai) kojom tãria Ėr. Tárt reikia, tada lengva kult Alz. Rodos, gerai drožiau, tiesiai, kur visi tarė, o mano spragilas sutabalavo ore ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą J.Balt.
ǁ ppr. su neiginiu nederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmui: Ką gi begrajysiu, kad pirštai nebètaria, sustingę Krs. Rankos man nètaria, aš negaliu pamelžt karvės – už rankovių bėga Mžš. Kad man rankos nebètaria, mat buvo paryžavę, trys pirštai atsitaisė, o kiti nebe Slm. Man jau rankos nebètaria prie smulkaus darbo Ps. Jau senatvė, rankos ir kojos pradėjo nebetárt Antš. Ką tu čia brūžuoji, tau gi striūnos nètaria (nesuderintos) – reikia priveržt, sutardyt Krs.
11. intr., tr. DŽ, NdŽ, Kl, Up, Sml, Bsg dainuojant ar giedant antrinti: Būdavo, [chore] vienas veda, kitas tãria Tj. Tu vesk, o aš tar̃siu Lž. Tar̃ti mas abidvi galiam, o vesti negaliam Rdn. Aš kalnus tariáu gerai Akm. Kodė tu nė biškį nètari? O tokį balsą turėjai! Skdv. Tar̃ti ana negalia KlvrŽ. Giedant giesmes dviese, rinkėja dainuoja pirmąją meliodijos dalį – rinkinį, o tarėja tuo pat metu gieda pačius žodžius, tik kita gaida tardama ar pritardama EncIX1530. Po jų ėjo su violončele burmistras, kuriam tarė vaistininkas, pūsdamas vamzdį J.Balč.
| prk.: Vėjas lengvai lankstė žalias eglių viršūnes ir tarė dainai LzP. Gedimino kalne ošė šlamėjo medžiai, ir apačioje tarė jiems upelė A.Vien.
ǁ intr. pritarti: Močiutė barė, broleliai tarė, seselė graudžiai verkė JV61.
| Vieni sėja, kiti aria, o paukšteliai drauge tãria (d.) Ps.
12. intr. dėtis, apsimesti: Tarė, kad tų žodžių nesupranta Jūzapas, nesang su jais par išguldytojį kalbėjos S.Stan.
| refl. DŽ, NdŽ, Ktč, Yl: Vyrai tãrias neregį ir neratavo[ja] J. Jis tãriasi bajoras esąs BŽ78. Aš tarúos nemačiusi Sd. Tar̃kis neregįs Als. Nesakyk nė vieno žodžio, tarkis negirdįs LTsIII255. Tãratės mūso valdžia, o ko muni draskai! Pj. Tarups bešildanti trobą Šts. Nors meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepajutome, bet tarėmės pajutę J.Paukš.
◊ žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį A.Vien.
anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts.
aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptárti Š
1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe A.Janul. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą! Vd.
aptartinai̇̃ adv.: Aptartinai̇̃ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti Šts.
| refl. Žeml: Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti Grd. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti rš.
2. apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S.Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus rš. Kantas aptarė pasaulio kilmę P.Slavėn. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes (davatkas) kaip reikiant aptartų rš. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos KlbXI5. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių rš.
ǁ LL131 išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti LTII327(Jn).
3. M, LL190 nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra rš. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos brš.
4. CI58, B, P, N, LL131, DŽ, NdŽ, KŽ, Dbg, Pl, Plt, Jd kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti B57. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti I. Ãptariau aš jįjį be reikalo J. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės api̇̀taria Slm. Tavi bobos àptara Krš. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi Sml. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti M.Valanč.
5. J, Prk, Plt, Lnkv žr. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot Ėr. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį K.Bor. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines] Mšk. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt Sml. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti M.Valanč. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę Vaižg.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo Šts.
6. refl. BŽ303 apsirikti kalbant.
atitar̃ti, ati̇̀taria, ati̇̀tarė
1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410.
2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s Ėr. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria Sb. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė J.Jabl. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė rš.
ǁ priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: Jam bet tik atatárt Trgn. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio LTR(Mrk).
atitartinai̇̃ adv.: Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu MTP31.
| refl.: Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitarti Blv.
3. intr. Trgn vienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi J. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria Krs. Mas vis àttaram Varn. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė TS1902,2-3.
| refl.: Bernai ir mergos atsitardami̇̀ dainavo vieni apie kitus Sb. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda NS395(paaiškinimas).
4. intr. daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius J.Balt. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai rš.
| refl.: Dujai yra [povinai], tai duoda duoda (kapojasi) atsitardami (pakaitomis) Antš.
įtar̃ti, į̇̃taria, į̇̃tarė Rtr; L
1. tr., intr. LL163, BŽ384, NdŽ, KŽ, Vkš, Ar, Rm manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̇̃tarei J. Aš į̇̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko J. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus Š. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria Pln. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė Pv. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja Sdk. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią LKT303(And). Į̃taramas žmogus Als. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs Plšk.
įtariamai̇̃ adv.: Jie įtariamai̇̃ elgėsi NdŽ. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime A.Vencl. Įtariamai pakraipė jis savo galvą Mš.
į̇̃tariančiai adv.: Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė rš.
| refl. NdŽ, KŽ: Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras Š.
ǁ VoL181 spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̇̃tarė, ka ten pinigai yra Gsč. Supratau, kad jie į̇̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs Plšk. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs J.Avyž. Man į̇̃taria širdies ramatą Krs. Šitam ligoniu iñtaria vėžį Vrn. Buvau į̇̃tartas džiovinyku Gs. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių V.Myk-Put.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri)? Kp.
2. tr. įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama Bržr.
3. tr., intr. perspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̇̃tariau, ka piktas šunė Brž. Kai skirstė laukus, kad būt į̇̃tarta, būt palikę kelią Plk.
4. tr. įvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̇̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo Skr. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės rš. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė[je], kurią įtaręs savo vardu Spera S.Dauk. Aš anam į̇̃tariau (pramaniau) pravardę Plng.
5. refl. žr. nutarti 7 (refl.): Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis Blnk.
6. intr. Adm, Alz įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu Sdk. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia J.Balt.
7. intr. KŽ prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku Sdk.
| Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi Vaižg.
ištar̃ti, i̇̀štaria, i̇̀štarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištárti Dglš; H158, N, Sut, L
1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai J. Tai kad ir i̇̀štariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis Mlk. Jin nei̇̀štarė par čielus metus nė vieną žodį BM183(Jnš). Iš perpykio jis tą žodį ištarė KBI28. Jema ans ir i̇̀štara tus žodžius Yl. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti Varn. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys Slnt. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės LC1883,4. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi V.Krėv. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius M.Valanč. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano LLDII316(Žsl). Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių LTR(Ds). Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra Jsv. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio Yl. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal DP319.
^ Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs Sb) lūpų Mžš.
| refl. N: Dantų nėra, tai nebeišsi̇̀taria gerai Mžš.
ǁ KŽ galėti, įstengti balsu pasakyti: Vaikas nei̇̀štaria r raidės Š. Vaikas da nei̇̀štara, rodo su pirštuku Lkv. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš nei̇̀štaru Sd. Iš to išsigandimo nė žodžio nebi̇̀štara dorai Kl. Žodžio nei̇̀štarė, kai nuejau – slobnas jau Klt. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebi̇̀štara Kl. Kap kada ir žodžio nei̇̀štariu, ba dančio nei vieno neturiu Kpč.
2. tr., intr. P, M balsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti Akm. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo BsPII304. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti? M.Valanč. Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt i̇̀štaria daiktus K.Donel. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio LTII447. Kas visų mislis ištarti apsiims RD201. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies prš. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas DP194. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista BtMt12,32.
^ Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi LTR(Kp). Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save LTR(Brž).
| refl. N, KŽ: Žydas, tą pamatęs, išsi̇̀tarė Jrk68. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas! BsPII204(Jž). Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių I.Simon. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono Žem.
ǁ išvaidyti, išskaičiuoti: Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti Sln.
ǁ žodžiais nusakyti, apibūdinti: Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės PK22. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo SGII22.
ǁ refl. pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti Pt. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo rš. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarė prš.
3. tr. M.Valanč paskelbti: Ištarti, dekretavoti I. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti A1884,33. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė prš. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo brš. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištars P.
4. refl. intr., tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Kvt netyčia, nenoromis pasakyti: Par pusę burnos išsi̇̀tarė, gal nenori, kad žinotų Skdt. Ji pati išsi̇̀tarė mums vienąsyk Smln. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti Krš. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau Šts. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsi̇̀tari Pnd. Išsi̇̀tariau kažkokį žodį, nė pats nežinau Krž. Kai aš ką išsi̇̀tariu, jai jau ir nepatinka Vlkv. Aš išsi̇̀tariau, kad aš yr verkus Dgp. Tei[p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau Gr. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę Bdr. Nepamačiau, kaip išsi̇̀tariau – gal velnias až liežiuvio patraukė Ktk. Išsi̇̀taras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi Rdn. Tokių dalykų senoviškų kartais išsi̇̀taria Brž. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs LTR(Šmk). Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus Sz. I vienas ką padarei, jei išsi̇̀tarei, tujau i papuolei Vž. Stasys man išsi̇̀tarė, kad i močia ne geresnė buvo Mžš.
5. refl. KŽ kurį laiką tartis: Visą mėnesį išsi̇̀tarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybos Š.
◊ paskuti̇̀nį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį Blv.
žõdžio nei̇̀štaria apie labai sutrikusį, nustebusį: Karalius žõdžio nei̇̀štaria Btg.
nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L
1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė Trk. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu Vvr. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų Yl. Ir nùtarė padaryt provą Kdl. Kalvis y[ra] nùtartas grąžyt (kalvį nutarta grąžinti) LD385(Škn). Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos Pln. Kartą kas nutarta, tai testa šventa rš.
^ Sutarta – nutarta J.Paukš. Nutarta – padaryta A.Vien.
nutartinai̇̃ adv.: Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime rš. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti rš.
| refl.: Nusi̇̀tariau pas ją neit Rs. Kaip nūsi̇̀taria, taip duoda [už darbadienius] Grd. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs Trk. Mas jau nusi̇̀tarėm, kad tamsta parveši mum saldainių Žml. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką Pt.
ǁ tr. tariantis parinkti, paskirti, numatyti: Buvo nutarti̇̀ vyrai byloms spręsti Plng. Išbūk ligoninė[je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks Slnt. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelę Gr.
2. intr., tr. LL267 sukalbėti, sutarti: Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę Yl.
| refl. End: Jie nusi̇̀tarė, kai daryt, i visi vienai[p] daro Šmk. Kaip anie nusi̇̀tarė, nežinau, ale ana nebdirba Krš. Nusi̇̀tarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos Kl. I nusi̇̀tarėm su daktaru Žg. Nusi̇̀tariam, kiek pasogo Brž. Nusi̇̀tarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius] Pžrl.
3. tr. Q516, Sut, N, M, KŽ, VšR apkalbėti, apšmeižti: Nutariu, apkalbu, prižadu SD231. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis J. Nutariamas žmogus J.Jabl. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda Arm. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė Gž. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų Šts. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s JD1199. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas LTR(Sln). Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės SE156.
| refl.: Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba) TDrIV253(Kb).
4. tr., intr. DŽ1, Gl pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą Vd. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė DP172. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji JD69.
^ Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos Pkn. Turtingas nubars, puikus nutar̃s Al.
5. žr. įtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes Mšk. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus TS1898,8.
| Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje V.Piet. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje DP66. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą DP248.
nutartinai̇̃ adv.: Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolų V.Piet.
6. refl. Ktk, Ukm stebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama Antš. Gal teisybė ir yr, kad nusi̇̀tariau Kp. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuoks rš.
7. refl. Sdk, Tj, Pbs kalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau rš. Žmogus greit Dievui nusi̇̀taria Trgn. Aš nusi̇̀tariau Dievui ar velniui Žl. Nenustárk tik, vaike, tėvui Ktk.
^ Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj primins Ds.
8. tr. pareikšti nuomonę, pasakyti: Anys (liudininkai) kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė Str. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia V.Piet. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą Žv. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėlių LTR.
9. tr. KŽ užklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą (ėdant keimarį – tokį vaikų žaidimą žaidžiant): Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo[je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau J. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria JII65-66.
10. refl. kalbėjimu pasiteisinti: Meiliai yra nusitar̃ti Šts.
patar̃ti, pàtaria, pàtarė Rtr, Kv, Nv, patárti Š, Ktk; L
1. tr., intr. Š, LL23, DŽ1, KŽ, Vkš, Šv pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs! Smln. Gerai, ką žmogus gali patárt Švnč. Aš tep tau patartáu Kls. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas Krš. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! (sov.) Varn. Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu Krs. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai LTR(Aln). Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti LKT71(KlvrŽ). Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti Akm. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos Dgp. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus J.Jabl. Patarčiau tau jos pasisaugot V.Myk-Put. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot S.Nėr. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas Blv. Patariamàsis organas NdŽ. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą rš. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia rš.
^ Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina Krš. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti SkrT. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas Šlvn. Nėr lengviau, kai kitam patart LTR(Vdn).
patariamai̇̃ adv.: Ką patariamai̇̃ subarti NdŽ.
2. refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai LKT292(PnmR). Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasi̇̀tariau, ka jis manę bars Ln. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką Krs. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Trk. Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu V.Krėv.
^ Nei pasitar̃si, nei susitarsi (apie nesukalbamą žmogų) Jnš. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi LTR(Jnš).
3. tr. pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nv. Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus Str. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą] Mlt. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį LKKVII196(ČrP).
4. intr. pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram Yl. Kiti pàtaria ir Bartininkutė (mergaitės pavardė) Pžrl.
ǁ tr. nutarus laikyti kuo: Bagotas buvo pàtartas, del to ir išvežė Varn.
5. intr. SD1124 pritarti, sutikti: Visi po munim pàtarė, po uošvėne niekas Krš. Anytėlė barė, mošelė patarė (d.) Viln.
6. intr. NdŽ dainuoti antru balsu, antrinti: I pavesti, i patar̃ti [jauna] galėjau Grd.
7. intr. M, NdŽ užtarti, užstoti: Už ubagą patark J. Kaltininkas sako: – Vyrai, patarkite, patarkite! M.Katk.
pértarti, pertárti; L, persitar̃ti Rtr
1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pértarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi kalbėjo pertardami vieni kitus V.Piet. Šito, broli, jau vis neišsisaugosi, – pertarė brolis TS1897,1.
ǁ intr. paprieštarauti: Bet gal kas čionai partarti, jogei medis, kuriame bartis (dreves) iškirsiąs, padžiūs Nz. Kalboj nerėk balsiai, nepertark daugiau išmanantims, negink daugiaus žinantims O.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, Žrm, Šd, Ukm pamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėti: Pártark, kad nepirktum to pirkimo J. Ans pártarė, kad aš netekėčiau J. Jo nepértarsi, jis vis tiek savo laikosi Mrj. Aš norėjau eit namo, ale jis pértarė, sako: nakvok Alk. Ką tėvai pértaria [vesti kokią merginą], tai negerai Klvr. Jiej norėj[o] pirkt, ale aš pértariau Lp. Ot, kitos ims ir pértars – ir po viskam Krkš. Kad ir pértarė, nusikirpau [kasas], ir tiek! Jz. Vos bepártariau savo senį – būtinai norėjo Krt. Žadėjo atvažiuoti pártarti, ka nebartumias Užv. Protingai niekas ano nė[ra] pártaręs Trk. Buvo vaikas tėvų pártaramas – ir pasitaisė, nebgera Šts.
3. tr. įkalbinėjimu paveikti, įtikinti: Baltaragis dar paabejojo, kam čia ta sutartis, ar negalima prasčiau, bet Pinčuko pertartas pasirašė K.Bor. Šv. Timoteušas, nebgalėdamas ištūrėti, nuejo į pagonų būrį ir partarė, idant vietoj tos šmėklos tikrą Dievą garbintų M.Valanč. O tu, partare, turi tu partarti, po trijų nedėlių mane vinčiavoti JD1562.
4. refl. Pkr, Klvr susižodžiuoti, pasibarti: Juodu jau seniai ženoti, o dar nė vienu žodžiu nėra pérsitarę Pjv. Parsi̇̀tariau kartą su Liuce, tai po tam pusę metų nebesikalbėjom Ps.
5. tr., intr. NdŽ, Šts, Skr perspėti: Ans mane pártarė, kad nesakyčiau „bestija“ J. Nepártark muno vaiko – ans yra mandagus Pln. Blogai darant nepertarei, mažesnį nenubaudei Blv. Pertariame, kad tamsta be reikalo ant kiekvienos [žinios] įrašai dedikacijas TS1899,1.
6. tr., intr. NdŽ trumpai šnektelėti, pasikalbėti: Aš pertarsiu žodį su pirmininku rš. Grįždamas pertariau su Žeguliu [apie piršlybas] J.Balt.
| refl. intr., tr. BŽ473, NdŽ, KŽ: Su juo aš nesu nė žodžio pérsitaręs Pš. Persitarė žodžiu kitu, paspaudė vienas kitam ranką rš.
7. tr. ištarti, pasakyti: Kaip jį (žodį) čia pertárti? Pn.
8. tr. Ukm apibūdinti: Kas greitai valgo, juokais pértariamas: šveičia kaip leistinę valgydamas Jsv.
9. tr. užstoti, užtarti: Nepártark vaiko pri tėvo, negerai Krš.
10. refl. NdŽ pasitarti.
ǁ Mžš iš naujo, pakartotinai pasitarti: Pársitarėm su gentims: pakviesma i tus – i tie gentys Krš.
11. refl. Rtr per daug pasakyti, prasitarti.
12. refl. pergalvoti, apmastyti: Tep labai kosėjau, tai aš pérsitariu, kad kojas nušalau Rdm.
pratar̃ti, pràtaria, pràtarė Rtr, pratárti Š
1. tr., intr. M, Š, NdŽ, KŽ prabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. Vilkas žmogaus balsu pratarė LTR(Dov).
| refl.: Ak, kodėl jam nebuvo leista ir vokiškai prasitarti! I.Simon.
ǁ pasakyti įžanginę kalbą: Toms dviem moterims pratarus, prasidėjo suvažiavimo darbas Pt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Lkš, VšR, Dsn pasakyti, ištarti: Gal kitąsyk ir pratar̃tų tokį žodį, bet tikrai nežinau Vl. Žodį pràtariau, tujau „ko, ko?“ (klausinėja) Krš. O tas žmogus pratarė „gali sėst“ ir vėl tyli BsPIV13. Norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos J.Bil. Motina nieko nepratarė, tik tyliai verkė J.Marc. Manęs gyvos neliktų, jei aš dar kartą joms pratarčiau savo vardą P.Vaičiūn. Mergytė mano, jaunoji mano, pratark nors vieną žodelį manei JD586.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Nėkumet neprasimina, neprasi̇̀tara blogai, sutinka Krš. Gal blogą valandą prasitarė KrvP(Mrk). Paskui kiekvienas apie save prasitarė puse lūpų, į dideles kalbas nesileisdami V.Bub. Jie klausė, klausinėjo kitus, bet patys apie save neprasitarė nė žodžio A.Vien. Apie sėklą taip ir neprasitariau P.Cvir.
ǁ galėti, pajėgti ištarti, pasakyti: Jau aš žodžio nebipràtaru – tiek užilsau, nuplukau Varn. Tas žmogus išbėgo iš tos trobos, išbėgo visas parbalęs, plaukai į aukštį pasišiaušę, nė žodžio nebipratarą̃s Als. Motule mano miela, nepakeliu galvelės, nepratariu žodelio LLDIII329(Lp).
3. refl. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Vkš, Up netyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduoti: Kitąsyk ir aš prasi̇̀tariu kai ką Jrb. Prasi̇̀tarė – pakilo kalbos! Ps. Geriau būtau jam neprasitãrus, kam turi an mane kas čirkšt! Lš. Niekas neprašė, tai mes ir neprasi̇̀tarėm ČrP. Sugrįžę namo, nieko neprasitarė Eglei, ką padarę LTR. Prasi̇̀tarei – žmonių liežuviai plačiai išnešios Krš. Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti J.Bil. Vyras vėl užsiėmė burną, kad tik neprasitartų LTR(Rk).
prasitariamai̇̃ adv.: Prasitariamai̇̃ (puse lūpų) pasakė, kad žada taksiuką pirkt Mrj.
4. refl. NdŽ netinkamai ką pasakyti, žodžiu užgauti: Lipšnus dabar buvo sūnus ir bijojo jai blogu žodžiu prasitarti V.Krėv.
5. tr. Šts priminti: Pràtarei [vaikui] tas uogas, dabar i zys Krš.
6. refl. NdŽ praleisti kurį laiką tariantis: Dviese užsidaro ir nežinia ką ligi gilių išnaktų prasitaria rš.
pritar̃ti, pri̇̀taria, pri̇̀tarė K, Rtr, Š, pritárti VĮ, KlG172, L
1. intr. SD1152,215, Q75,89, H163, R, MŽ, Jzm, N, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu SD185. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam pritarti LL171. Seimas vienu balsu pritarė tam sumanymui J.Jabl. Aš tokims jųjų darbams nepri̇̀tariau Plšk. Ir ant manę buvo papykus, kam jai nepri̇̀tariau Krs. Pri̇̀tariu visu glėbiu Dkš. Tu nedraudi vaiko nuo kvailų darbų, o da pri̇̀tari Stak. Tėvas sūnui pritarė, motyna nenorėjo, kad sūnus ženytųsi LTR(Ndz). Bet senis nepritardavo juokui, o kažkodėl pykdavo I.Simon. Tark, kunigaikšti, žodį, kuriam pritaria ir tavo širdis V.Krėv. Mes nenorim pritarti prisakymui Antiocho BB1Mak2,22. Žmogus bagotas, rodnas, kursai nebuvo pritaręs jų rodijimu ir darbu BPI394. Geras ir teisus vyras, tas neprietarė ant jų rodos ir darbo VlnE212.
| Tam šaltinių liudijimui pritaria (jį paremia, patvirtina) upių ir gyvenamųjų vietų vardai K.Būg.
pritariamai̇̃ Kažkuris darbininkų pasakė keletą žodžių, kiti pritariamai nusijuokė J.Balt. Aukštakepuris pritariamai linguoja galvą K.Saj. Į visa tai pritariamai žiūrėjo ir daktarėlis Dimša V.Myk-Put.
pri̇̀tariančiai adv.: Pats ponas advokatas linkterėjo pritariančiai galva I.Simon.
| refl.: Prysi̇̀taru pry jų – blogai nemokytam Vn.
ǁ sutikti, neprieštarauti: Moziešius pritarė pas tą vyrą pasilikti BB2Moz2,21.
2. intr. M, LL222, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vkš, Yl, Škn, Grž, Trgn, Ds, Grv, Kpč prisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrinti: Pritark giedodamas J. Vienas užgieda, kiti pri̇̀taria, kaip kas moka Šl. Pritar̃t y[ra] kam, tik vest nė[ra] kam Mžš. Krizas užveda dainą, o pagalbininkai plonais balsais jam pritaria P.Cvir.
| Burbuliuoja tetervinai juodukai posmą po posmo, jiems pritaria kanapėtosios rš.
pri̇̀tariančiai adv.: Pritarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
3. intr. I, M, DŽ, NdŽ akompanuoti: Griežimu pritarti LL194. Levukas kad lengviai pri̇̀taria, ne teip kaip akėčiom par vargonus Petras kad groja Slm. Antroji korneta pri̇̀tara, turavo[ja] Plt. Muzikai pritariant tikrai nepaprastai ir gražiai šoko J.Balč. Giedodavome pritariami fisharmonijos, kurią maigydavo pats vyskupas A.Vien.
4. intr. NdŽ, KŽ, Šln, Yl, Dr dirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesių: Keturi abe penki turi̇̀ prytar̃ti teip, o jei neprỹtari, nepakulsi Sd. Su tais spragilais kad keli kuli̇̀, tad turi̇̀ pritar̃ti Trg. Mokė muni toks senelis kulti, pritar̃ti pri penkių Krtn. Kai penkiese muša [spragilais], pri̇̀taria kas penktas Jsv. Buvo pri muno laiko, buvo spragilai, bet aš nemokėjau i nepri̇̀tariau Žd. Liuob išsives kult, aš maža, nepri̇̀tariu Kž. Tu nepri̇̀tari, tu maišai, eik po šimts pypkių! PnmŽ. Jei maišai, nepri̇̀tari [kulti spragilu], nukerta rankas Všv. Kuris nemoka kulti, tik painioja, tą nuvarome M.Katk. Aš mokėjau milą velti, pri̇̀tariau aš i vaikiuo Kl. Kai kalvis pri̇̀taria, tai ir smagu kalti Žvr.
| Arklys nepri̇̀taria traukt Ėr.
pritartinai̇̃ adv.: Kaip užkerėtas klausė Erdivilas, pritartinai giesmės balsui mosuodamas irklais V.Piet.
ǁ padėti kartu ką daryti: Ar niekas alaus [gerti] nepri̇̀taria? Slm.
5. tr. pasakyti, ištarti: Kokį žodį pritarti N. Žodį pritark – ir paliksi kaltas, kam patarei Šts. Daug žodžių pri̇̀taria iš rusų kalbos Dglš.
6. intr. SD1150 patvirtinti, užtikrinti: Tatai pats mums žadėjai ir žodžiu savu pritarei PK69.
7. tr. Sut užtarti, užstoti.
ǁ užtariant pasakyti: Pritark žodį už jįjį J. Mudu taip pritarėva, ir ant mudums prytaro (nuomonės) apsistojo visi J.
8. refl. NdŽ pakankamai, iki valios tartis.
9. refl. numanyti: Jei pri̇̀starei, kad ryma prilipo nuog katino, uodega nosį pazulyk! (priet.) Vlk.
sutar̃ti, sùtaria, sùtarė K, Rtr, sutárti Š; L
1. intr., tr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Jau sùtarėm, atsakos nebėr Aln. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti Lk. Paskiau sùtarėm: žemę pasidalykiam, kožnas savo gyvenkiam Tl. Sùtarėv, padėjov grėblius ir atgulėv Als. Sykį sùtarėm eit į vakarėlį Lkč. Sùtarėm važiuoti žvejoti į prūdą Krt. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti – ir išėjo BsPII36. Čia lipam? – Sùtarėm čia, tai čia Jrb. A abu sùtaratav nevalgyti? Nv. Sutaramà vaikas, negal skųsties Krš. Kad va but žmonės sutariami̇̀, tai da ir dirbt nieko Slm. Visu pirmu tėvai sùtarė atiduoti didžiąją seserį į augintines Kl. Sùtaria abudu: tą parduosim, tą parduosim Skrb. Mes pasakom, tiktai sutar̃kiam visi vienu kartu bėgti Plt. Ta vedu sùtarėv su tuo draugu į rytų pusę [eiti], i pasisekė išeiti Žd. Kieminiu sūdu sùtaria: kataras kietos širdies, tas muša Grv. Tankiai sutark su numiškiais, kas kožnam atsieita daryti, jei ugnis pasirodytų S.Dauk. Atalėkė paukštis, kai buvom sutãrę (ps.) Mšg. Sùtarė operaciją daryt Bsg. Daugiau tie visi paukščiai ir paukšteliai sutarę per devynias dienas gavėt (ps.) Sln. O kad gegužinę sùtari didelę, tai tada jau atvažiuoja ir su dviračiais, ir su arkliais Kp. Medlinčiai tarp savęs sùtarė sùtarė JD965. Anys nenusiminė ir sutarė save norinčius savo žmones gelbėti BB1Mak3,43.
^ Ką du sutara, trečias sugadina LTR(Sd). Nešnekėsi – nesibarsi, neišgersi – nesutarsi J.Marcin. Nesùtaria kai Kaušeliai (kaimas) ubagą pešt Smln.
sutariamai̇̃ adv.: Tokie darbai yra sutariamai (visur be išimčių) baustini rš.
| refl. H169, R, MŽ, N, I, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Susikalbėt, susitart SD347. Anuodu susitarė, t. y. susimokė J. Mes susi̇̀tarėm tylėti K. Jiej dviese sùstarė Dsm. A judu susi̇̀tarėtav su anuo? LKT90(Rt). Jau anie teip gyvena, susi̇̀tarė su tuo vyru Trk. Par kitą (per tarpininką) ėjo kalba – nesusi̇̀tarė žmoniškai Mžš. Rėžiuose reikėjo susitártie, kur sėt, kur ką daryt Sug. Reikėjo kelims ūkininkams susitar̃ti pri javų kūlimo Plšk. Susitãrę padėdavo vieni kitiem Kp. Nu paskiau susi̇̀tarė ūkininkai: dalysiamos ganykloms KlvrŽ. Trys liuobam susitar̃ti [šukuoti vilnas]: dvijau dėsi [vilnas į mašiną], o vienas suks Kl. Pasiunta kur nora pieminį, kaip jau anų buvo susitartà Als. Jeigu netyčia nugano, tai tep (taikiai) susi̇̀taria Grv. Veda liudininkus, apmatuoja [nuganytą pievą] – ir teismas, jei nesusitari geruoju Grz. Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, su jais nesusitar̃sys Krž. O kam to karo reik, a negal ponai susitar̃ti? Pln. Anos (moterys) susi̇̀tarė: uždekiam [karčemą], lei aną balas patrauka! Krp. Dvijūs susi̇̀tarė eita kasti [pinigų] Krtn. Susitãrus buvau jį pasitikt Smln. Susi̇̀tarėm taip, ka po pietų nebkelsamos Klk. Su velniu susi̇̀tarėm sėti javus an pusės (ps.) Všv. Susitarė du melagiu eiti par svietą meluot LMD(Rz). Perpiete mergos susitãrę nuėjo maudytis Nm. Gudriejai susi̇̀tarė paikąjį paklaidinti Klp. Susidėjom, susi̇̀tarėm motriškos deiniuoti senoviškas dainas Varn. Vai ir susi̇̀tarė trys jauni berneliai jot in vieną mergelę LTR(Mrc). O kregždės susitarusios, susirinkusios ir tą žvirblį užmūrijusios (ps.) Sln. Vieną kartą kiškis su meška susitarė pakelti karą LTR(Rk).
| Tik tartum giria, pieva ir laukas sustãrę iš brangiausių kvepalų mišinį padarę A.Baran.
^ Susitarė kaip višta su vanagu TŽIII375.
ǁ tr. apsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirti: Laukia sutartõs dienos, kada atvažiuos jau tie jaunikiai Všt. Sùtarėm laiką, kada mašina atvažiuos, ir nuėjom maudytųs Alz. Praėjus sutartam laikui, sakalas vėl sako: – Leisk dabar paskraidyt, gal jau galėsiu LTR(Krč). Išaušus sutartam rytojui, Elzė papietavusi paskubino prie lieptų Pt. Išvykimo diena buvo sutarta V.Myk-Put. Ir herojai atvyko į sutartą vietą HI. Jis turėjo miške sutartas tris vietas, kur palikdavo partizanams savo surinktas žinias rš. Sùtartas ženklas NdŽ.
2. tr. Rtr, Als suderėti, sulygti: Sutar̃ti mergą, berną NdŽ. Buvo sutãrus tą ūkį parduot Jrb. Sutãrę buvom aštuonius tūkstančius Šauk. Ar te po tris dienas valgydavo [kerdžius], ar te po savaitę – kaip sùtari Krs. Šilėnuose ir skerdžius liko nesutartas, ir bandos išginimas nesutvarkytas V.Myk-Put. Kai sùtaria pasogą, [jaunieji] važiuoja in kunigą ažsirašyt Skdt. Užsakai išėjo, vestuvė sutartà Všt. Jie seniai taria, gal jau sùtarė [vestuves] Sml. Kaip tik tą dieną buvo sutartos vestuvės tų dukterų su tais trimis vyrais BsMtII252. Ona jau buvo sutãrus veselijas, bet bobos ėmė ir atraišė kavalierių Brž.
| refl. intr., tr.: Lig Visiem šventiesiem susi̇̀taria ganyt gyvį LzŽ. Susi̇̀tariau mainais malkų gaut Mžš. Mes da susi̇̀tarėm, mum dykiai duoda Kli. Atvažiuoja piršliai i susi̇̀taria [dėl vestuvių] Škt. Susi̇̀taria: ar kumelį, ar karvę duosme [dalies], pinigų, kas turi – aukso Aps. O atlyginimą turi jis (samdinys) su mamike susitarti I.Simon. Ka sutinka, tai palieka [samdinys] ir an kitų metų, kaip susi̇̀taria Ps.
3. tr. pažadėti išleisti už vyro (dukterį): Sutarė mane, t. y. suderino, aš tekėsiu J. Sutartà mergiotė Kp. Girdėjau, vaikel, sùtarė tave? Ppl. Mane jauną sùtarė (d.) Skp. Mergučės tik šaukia: – Piršliai, piršliai, sùtarė Baljonytę! Skr.
| Kadikse hercogas pasimatysiąs su Išpanų karalium, kuris bus sutartas (sužadėtas) Konaute su princesa Marija VŽ1904,15.
ǁ intr. abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybas: Kap sùtaria, tai važiuoja Jujon ir pirkdina gėles, žiedus in rankų LzŽ. Jis nuėjo pas našlę, sùtarė ir pakėlė vestuves NdŽ. Rudinį jau i pradeda piršliai važiuoti, atvažiuo[ja], sùtara Vgr. Girdėjau, pas Jonuškaičią piršliai buvo. Nežinai, gal sùtarė? Slm. Sùtariame, mane jau leidžia, teku Skr. Da jis tada buvo nesutãręs, kai piršau Slm. Vaikšto, vaikšto i nesùtaria Ps.
| refl. NdŽ: Kada jau jiej sùstaria, tai tada jau važiuoja an užsakų Dg. Jei nepatinka [vaikinas], nesusi̇̀tari, tai reikia grąžint pinigai už tą [išgertą piršlybose] butelį Alv. Jau vedu susi̇̀tarėv, jau ka reik žaninties Pln.
4. tr. pasakyti, ištarti: Jis iš miegų akim užmiegotom kažką sùtarė, bet neišgirdau ką Skr.
| Ot išej[o] man iš galvos, ir nesùtariau (nepaklausiau), kap jos vaikas Nč.
ǁ vienu kartu tą patį ištarti, pasakyti: Kalbant su kuo ir abiem ištarus tuo pačiu rozu tą patį žodį, sakoma: – Tai sutarėm – bus svečių! LTR(Ds).
ǁ sukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimą: Jau treti meteliai sutarti žodeliai LTR(Dkšt). Sutarti̇̀ žodžiai, surištos rankos, žiedeliai sumainyti (d.) Šmn. Ir sutársme mes žodelius, meilingą kalbelę (d.) Tvr.
5. intr. Š, DŽ, KŽ, Rmč, Als, Yl, Rmš, Smln, Užp sutikti, sugyventi: Juodvi sùtaria, t. y. sutinka J. Kas sùtaria, tas ir giminė Pg. Neblogai gyvenau, sùtariau gerai, puikiai, gražiai Slnt. Tėvai neliuob sutar̃ti, tie vaikai liuobam eiti pašaliais LKT64(Lkž). Mes abu, būdavo, labai sùtariam Dbk. Da piemenim mes su juo ėmėm tart ir parvis gerai sùtarėm Antš. Sùtarė su žmonimis, geri buvo žmonims Žd. Kol kas dabar tai gerai sùtaria abudu Krs. Abi brolienės sùtaria Sml. Sakė, kad ir jis nuvažiuojąs, ir tos čia atvažiuoją, sùtaria Slm. Kas sùtaria, kitas kitam padeda – gražiai gyvena Mžš. Net neramu, kaip anys nesùtaria Sdk. O tai gyvenimas, ka sùtari gyvęt! Erž. Jei norėsi, tai ir su pačiu velniu sutársi Šmn. Kaimynai, vienam kieme gyvendami, nesutaria K.Donel1. Vieni bendrapavardžiai tarp savęs giminiavosi, kiti bičiuliavosi, o treti tik kaimyniškai sutarė rš.
| Kokią Dievas pasiunčia [ligą], turia [žmogus] i sutart su ta liga Btg.
^ Mes nesùtariam kap kirvis su akmeniu Dkš. Sùtaria kap Radžiūno jaučiai (gražiai sugyvena) Ldvn. Sùtaria kaip višta su vanagu (nesugyvena) NdŽ.
6. intr. Q536, H169, R116, MŽ151, Sut, N, K, NdŽ, KŽ būti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūrio: Aš su tavimi šime dalyke nesùtariu KBI29. Jie niekados nesutar̃s: tie nenoria tokios tvarkos, tie nenoria tokios Sb. Žemė buvo gera, o nesùtarė [tėvai] gaspadorauti Kl. Sutaranti̇̀ kumpanija daug uždirba, kad neprisiema tinginių Lk. Sùtara abudu į vieną dūdą pūsti (viską vienodai daro), jau negali pykti Trš. Marti su močia gerai sùtaria, abidvi tą vyrelį obliavoja Sml. Kadangi sėlių kalba yra palikusi tik visai menkus pėdsakus, tai tyrinėtojai nesutaria dėl jos pobūdžio rš. Tačiau tame surinkime yra daugi nešventų, bet vienok moksle sutariančių MT96.
ǁ būti vienodam, sutapti (apie nuomonę, interesus, pažiūras ir pan.): Mano mislis sùtar[ia] su tavąja KII53. Nė vienos anuo metu nebus nesandaros, bet visi daiktai sutarą, visi suderą DP542. Bet jų liudymas nesutarė (nebuvo sandermingas) CII620. Daug liudijo neteisiai prieš jį, bet jų liudijimai nesutarė NTMr14,56. Todėl ne dyvai, kad abiejų giminių raštas taip labai sutaria Kel1881,26. Jo paveikslas nesutar[ia] su jų elgimu prš.
7. intr. Vžns, Sdb, Pšš, Šd suderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesius: Taip eina, ka sùtaram, kad eina po kitas kito (spragilais kuliant) Lc. Nognai liūb būs penkims sunkiai sutar̃ti kulti su spragilais Vl. O ka nesùtara, kaip sunkiai y[ra] su spragelais Pkl. Reik sutar̃ti, ka kuli, kitaip dirbti būs sunku Všv. Kūlius tai su spragilais kuldavo, i sutar̃t reikėjo mokėt Mšk. Kai daugaly kuli – ir sùtari Vdn. Kai nesùtariam kulti [spragilais], labai rankas ištampo Vdk. Nesùtariau, ka davė tėvas par spragilą, i galva (spragilo buožė) nulėkė Krš. Du vyru sustoja prie piestos ir sutardami muša grūdus M.Katk. Keturiem, septyniem velėt reikia sutart Bsg. Dviese tai sùtarėm tuos kultuvus [mušti] Ps. Su viena koja suki, o su antra dauži – teip turi sutar̃ti [milą veliant] Kl. Tei[p] gražiai sùtaria nešt grabą, supte supa Skr. Seniukai tokie šoko, teip pritarė, sùtarėm šokti, ka, rodos, kaip su jaunu šoki Žd.
| Rankos nebesùtaria ir tavo – krapštai ir krapštai Rm. Ko te iš jo norėt, kad jis i žandais nesùtaria kalbėdamas Upt.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai (koja į koją) eiti rš.
| refl.: Jei sùtaras, lengvu (spragilu) kulti Užv. Kaip sū̃taras, gražiai išsikuls Všv.
8. intr. Q656, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Trgn, Jnšk suderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojant: Šitie balsai sùtar[ia] KI37. Anuodu sùtaria dainuodami sutartinės dainas J. Dvijai [moterys] dainuoja, ale kad sùtaria! Ktk. Nesutársi – giedosi kaip statinėn tvoron inkliuvęs Ds. Nesùtara anie, gieda kaip Varnių ubagai Vkš. Visi esantieji gryčioje gieda ir sutaria M.Katk. Seniau, būdavo, užplėš jaunimas – laukas skamba, o dabar mekena kaip ožiai nesutardami̇̀ Mžš.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai̇̃ sugiedoti LKGII519.
sùtariančiai adv.: Sutarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
ǁ būti suderintam, harmoningam: Nesatarąs garsas B797. Sutariąs, sąlydus, maloniai skambąs LL46.
užtar̃ti, ùžtaria, ùžtarė K, Rtr, Š; L
1. tr., intr. H, H176, R, MŽ, Sut, N, M, LL131, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš, Srv, Vv žodžiais užstoti, ginti: Ažutariu SD1115, SD303. Užtarti, užstoti, užtaryti I. Už gėrimą aš ir savo vaiko neužtar̃su Rdn. Mamos nebuvo, kas užtar̃s, – niekas nė[ra] užtarą̃s Šv. Vis močia: ir bara, ir vėl užùtaria Slm. Sunki dalia siratos: visi jį skriaudžia, o niekas neùžtaria Lš. Nėr man' tėvelių, kurie užtartų̃ Sv. Matušė tarė ir užtardamà: – Eik eik, dukrele, ant pailselio (d.) Žv. Kas jais (tarnaujančias mergaites) užtar̃s tę Mrj. Kas jaučia jūsų kančias ir užtaria už jus? V.Kudir. Jie turėjo užtarti mane geru žodžiu V.Krėv. Visi mane barė, nei viens neužtarė RD44. Bernelis užtardamas, mergelei kalbėdamas D39. Toli mylimas bernelis, o kas mane beužtar̃s? (d.) Gž. Aš turiu močiutę, užtars mane JV1011. Kad Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ir piktas žmones užutarsit PK74.
| Daugelis čionai užtariamų žodžių jau gavo vietą ir raštuose J.Jabl.
^ Vagis vagį ùžtaria Dkš. Gaidys už gaidį ùžtara Žr.
ǁ tr. užstojant, ginant pasakyti: Užtar̃k už mane gerą žodį J. Skubinuosi užtarti žodį už tą piktą žmogų V.Piet. Ba nėr kam užeit sunkų darbelių, ba nėr kam užtar̃t graudų žodelių DrskD122. Turiu bernelį, užtars žodelį LTR(Mrk). Dievereli, broluželi, užtárk tu žodelį (d.) Dglš.
2. intr. NdŽ pritarti: Vieni niekina, kiti užùtaria Krs.
3. intr. NdŽ, Sml pritarti dainuojant, antrinti: Dainiuok, mas užtar̃sma Krš. Padėk užtar̃t Mžš. Aš šauksu kaip pablūdusi, vaikiai ùžtara, nu ka skambės! Klk. Išeis toki seniukė, ka deiniuos ana, čia ùžtaram Akm. Aš uždainiuoju, anie ùžtara – dainininkai muno vaikai Šauk. Pramatoriui vedžiojant, visoj bažnyčioj užtardavo M.Katk.
| Išmokyti šunys arklius ganė: piemuo grajija armonika, šunys ùžtaria Btg.
4. intr. dainuoti rinkinį, rinkti: Rinkėjas vadinas ir užtarėjas; šitas, vadinas, užtaria, o antrasai gieda ir vadinas giedotojas, arba patarėjas LTII101(Sab).
5. refl. nusistatyti, pasižadėti: [Vytautas] teip didžiai užsitaręs, jog niekados nei vyno, nei midaus, nei alaus negėrė S.Dauk.

Daugiau informacijos

sutar̃ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

parsivolióti

Apibrėžtis

volióti, -iója, -iójo K.Būg, NdŽ, võlioti, -ioja, -iojo KGr350, K, K.Būg, NdŽ, KŽ
1. tr. R, MŽ, N, KBII195, K, M, Rtr, Š, FrnW, NdŽ verčiant risti, ritinti, ridenti: Statinę volióti DŽ. Vyrai sušilę, dulkėti voliója rąstus Prn. Ir tu jau pristojai upėn medžių voliót? Sdk. Jau akmens ant akmeno voliósiu, bet ganyt daugiau nebeisiu LKT239(Žml). Uždeda šiaudų aba žabų uždeda, pask[ui] voliója akmenus i juos paskandina, tuos linus vanduo apsemia LKT237(Kri). Vienas turi [riečiamą audeklą], kitas te tą velenėlį volióji, taisai ir audi Kpr. Atatraukia, rykštes atatraukia ir skietą atatraukia, tai vėl voliója voliója [audeklą] Kp. Paimk viedrą iš telioko, zerletis, volios perdien Klt. Bijau, kad ravan karvė neansgrūstų, reiks voliót Mlt. Pamačiau: kiškį veršis žolėj voliója Klt. Drėgną molį galima minkyti, spausti, volioti, tempti, lipdyti ir duoti jam norimą formą rš. An kočėlo suvynioja ir an stalo voliója [lininius skalbinius], jiej pasdaro minkštesni ir lygesni Kpč. Įkiša į maišą tą audeklą, tada į kubilą deda i voliója, i voliója Gsč. Šitą milą suminkai, sušlapini, tada padirbi kočėlą storą par visą audeklą, vynioji šiteip ir volióji volióji ir kad suveli gražiai! Plvn. Su ta, kur voliója – tai kultuvė Vb. Volió[ja]u volió[ja]u, nešio[ja]u nešio[ja]u cibulius, – lyja Klt. Antanas vėl pradėjo pirštų galais volioti ant stalo duonos trupinėlius A.Vien. Sėklines roputes reik miltkalkiais apbarstyti, arba tuose mažumą volioti Kel1852,75. Jie (žvejai) tuo ją (karaliaus dukterį) išnešė ant kranto, pradėjo suptie, voliotie, ir išbėgo iš jos vanduo BsPIV204(Brt).
| Voliók voliók, bernužėli, ne tep sopa pilvužėlį DrskD240.
| Volióji volióji tą vaiką, to juosta ilgiausia Slm.
ǁ refl. H, H184, M, Rtr, NdŽ ristis: Kreivas rąstas sunkiai voliójasi DŽ1. Voliotisi Q616. Atsigulė ant kranto i voliojas į upę LTR. Voliojosi voliojosi i prisivoliojo skruzdėlyną LMD(Trs). Metant audeklą, kamuoliai voliójas te kokiam tenai sykely[je] ar kokioj skrynelėj Kp. Tas bliukis voliójas, tas pagalys išdaužo [javus] Gsč. Kulia su kūlokais, voliójas, o tie kūlokai ir daužo javus Šmn. Pakilo kaip ripka ir voliójas, šviečias tokia ugnis Grž. Sako, kur kamuoliukas voliósis, ten eik i tu (ps.) Klm.
| Užkuria pečių, tai dūmai tik voliójasi toj troboj Srj.
ǁ sergantį vartyti, prižiūrėti: Prisprašė ligą (nepasisaugojo), o dabar aną jau pusmetį po lovą volióji Tr. Vyras serga, nevaikšto, treti metai voliójam, vai, vai Vlk. Kas gi mane nori voliót [sergančią]? Slk.
ǁ sukant, raičiojant gaminti, daryti: Knatus volióji iš linų, sušlapini taukuos, – visom vakaruškom užtenka Slm. Galuose [lovio] du vėlikai basomis kojomis spardydavo ir voliodavo milą po šiltą vandenį iš vieno lovio galo į kitą, kol suveldavo LEXVIII455. Pakulas sudedam an stalo ir voliójam, kuodelius darom DrskŽ. Aš voliótų kleckų negaliu valgyt Rdm. Mes voliódavom ant blėtos tuos riešutėlius [iš saldžios tešlos], išsikepdavom Velykom pagardyt Sk.
2. tr. Šlč, NdŽ vartant velti: Burnon [kąsnį] indedi: volióju volióju kaip ir kelmą kokį Jž. Šaukščiuką burnon indėjo, tai voliójo voliójo (negalėjo nuryti) Lb.
| prk.: Jis voliojo tuos pažįstamus žodžius burnoje lyg šiltus virtinius rš.
^ Kad tavo vilkas mėsą voliótų Švnč.
| refl.: Sausa duona, nepralenda pro koserę: voliójasi voliójasi Drsk. Jei aš ką suvalgau, tai man negerai, voliójas tę po pilvą kas Vrn.
| Sunki žemė, plūgu iškeli, voliójas, nelenda, ir tiek Krč.
ǁ nešioti, dėvėti: Gerai, kad [drabužis] didelis, tegu voliója Vrn.
3. tr. risti į gubas, daryti pėdus: Avižas, miežius voliódavom, surišdavom į gubeles Bsg. Dobilams apdžiūvus pradalgėse, voliodavome į pėdus Grš. Žirnius – paėmei viršūnę su pjautuvu – voliók ir voliók Dg.
ǁ sunkiai vartyti kita puse: Vartai vartai, volióji volióji šlapius šituos miežius, kai paliūtė Klt. Nusbodo anas (šienas) mum ir voliót, davėm davėm gal penkias dienas tą patį Slk. Nuo ryto šieną volióju, grebelioju Kvr. Kad ne pagada, tai volióji tu jį, šitą šieną, volióji, kočioji kočioji Klt.
4. refl. SD168, SD390, R, MŽ, MŽ536, Sut, N atsigulus raičiotis, vartytis: Nors voliókis po kluoną – didžiausias kluonas Klt. Dabar upelis išdžiūvęs, voliótis galima Tršk. Ištaisyta keliai, tai koc voliókis Žl. Buvo pieva gražiausia, voliókis, kad nori Kvr. In slenksčio nugriuvo, voliójas, rėkia [vaikas] Klt. Voliójas po padlagą, čipryną nuo galvos peša – nebegali kentėt Kp. Tei negražu, nesivõliok! Erž. An, Juzia rave voliójas i nepasikelia [iš silpnumo] Dglš. Jai (motinai) visai užtino [koja], jin voliójosi an kiemo, jau visai silpna buvo (įkąsta gyvatės) Bsg. Aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs, võliojos ant aslos ir prasikeikdamas rėkė K.Donel. Jūs teip darot, kad tik juokis ir voliókis Lnkv. Voliójas iž juoko, o žmonėm strokas DrskŽ. Tokia pievutė buvo, atsigulė, tiek voliójasi, tiek voliójasi Kbr. Diegliai būna labai stiprūs ir nuolatiniai, todėl arklys smarkiai daužosi, dreba, dairosi į šonus, voliojasi rš. Kartą arklį teko matyt, nu tai bitės jį sukandžiojo, nu tai tiek voliójos tas arklys, tiek voliójos Ppl. I skūra nusmuko [sergančiam arkliui], nebeatsikelia, voliójas Kri. Arklys voliójasi ažvertęs kojas Krs. An naujo sniego – tai šunes voliódavosi Snt. Kad ažuodžia valerjonus [katė], tai pradeda voliótis da neažgriaužus Svn. Kiaulės voliójas tvarte, nepasikelia in kojų (labai riebios) Klt. Parvažiavau – jau karvė voliójas an žemės priputus Grz. Jons nuvedęs pasijungė – negal paart: jautis pradėjo strapinėt, paskui voliotis BsPIII6(Nm). Balandžiai labai kasdavo tuos spalius, voliódavos ant stogo Sk. Jeigu tvarte papili pjuvenų, tai ta kumelikė tur voliótis voliótis Jrb. Jei arklys po tvora voliojas – vogs (priet.) Pnd. Jei šunes voliojas – bus sniego prš. Vasarą ant rasų rytais voliotis [turint niežų] LMD(Sln). Pirmą kartą griaudžiant, liepia vaikam griūti ant žemės ir voliotis LTR(Pn). Katė voliójas prieš lietų Aln. Atvedė tada jį (berniuką) jop ir kad jį (Jėzų) išvydo, perplėšė jį tuojaus dvasia ir parpuolęs and žemės voliojos vis putodams Ch1Mr9,20.
^ Voliojasi lyg arklys po darbo LTR(Auk). Voliojas kaip šuo ant pusnyno LTR(Pp). Voliójas kai kiaulė OZ61. Vaikai po smėlį voliójas kaip arkliai Šmn. Ko voliojies kai drignių apsiėdęs?! LMD(Klvr). Voliojasi kaip katė musmirėmis apsiėdusi PPr441. Bepigu Lazdienei nesivolioti kaip pampuškai taukuose, kad jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. O, būdavo, bruknių nuvažiuodavom – voliókis (labai daug) Slm. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs į lauką voliojasi (volas) Lnkv. Juoda karvė po padlagą voliojas (blusa) LTR. Raudonas diedukas po pelkę voliojas (liežuvis) LTR(Grk).
ǁ NdŽ vartytis, raičiotis purve, dulkėse ir pan.: Griūna an kūdrą ir voliojas Pn. Po tą sniegą voliódavomės iki vakaro Dkš. Nugriuvau pusnėj i voliójuos nugriuvus Klt. Voliójies po mėšlą – baltas nebūsi Dg. Smaks da gerą valandą savo kraujuos voliójos Sch239. Nuo žirgo puoliau, purvynėly voliojaus (d.) Nm. Kiaulė võliojas purvuose KII336. Kiaulės po dumblą voliójas JT511. Krato paršam, krato, o paršas voliójas kai upėj Klt. Nu tai jau te kapstos, voliójas, vartosi kiaulės tose dulkėse Pin. [Varyklose] anos (kiaulės) ilgai voliójas, o kaip lytus, tai blogai ganyt – bėga namo Škn. Prie pabalio kokio kiaulės insiknisa i voliójas Šmn. Girtuoklis võliojasi purvuose KI628. Ogi šičia tai voliójas voliójas, kad maudos maudos [vištos] Kp. Va vištos voliójas po daržus – vyk bjaurybes! Mžš. Kūginio pašalėj duosiu vištom voliótis Kp. Kiaulė po nuplukymo (paraštėje nuplaukymo) vėl voliojosi purvyne BB2Ptr2,22. Kaukite nu jūs, piemenys, bei šaukite, voliokitės pelinuosu BBJer25,34. O voliotis purvuose su jomis (kiaulėmis) MP183.
| prk.: Visada voliojams grieke PK120.
5. refl. sunkiai eiti: Voliójuos voliójuos in karvę Dg.
ǁ KŽ valkiotis.
ǁ prk. dirbti klupinėjant, ropojant: Gerai, kad anksčiau nusikasėm, dabar va pradėjo pilt – voliokis po dumblynę, da roblom Mžš. Volio[ja]us volio[ja]us bulbose, paki nukasiau Klt.
6. refl. gulint vartytis, gulėti, tvarsytis, ilsėtis: Nieko nėra dirbt, voliókis, ir visa, kap tinginys Mrs. Nieko neveikia, tik ką po lovą voliójas RdN. Šiaudų ataneša kūlį, pakloja, voliójams Kp. Kur noriu, te voliójuos, niekas negina Šmn. Kiaulioką susipeni, pavalgo i voliójas – niekur neina Klt. Ana mieguklė – kad tik lovoj voliótis Aln. Kada apyaušriu atsikeliu, pamaklinėju da teipom ir vėl voliójuos lovoj Slm. Mes su anūku ant lovukės vis voliójomės Srj. Galiu gyvent ir voliótis, gyvenu gerai ir be vyro Rtn. Regis, ir koks te ramumas [Palangoje] – smėly voliótis Slk. Pavėsy parpietį voliójos Jd. Voliójasi bernai su mergšėm Smn. Sėjimo laikas, reikia sėt, reikia akėt, o jis voliójas negyvas (girtas) patvoriuos Mžš. Menkiejai tura kariauti, didiejai – į lovą volióties Sg. Visos nakties nigdi neišmiegu, voliójuos voliójuos Klt. Voliójaus voliójaus ir negalėjau užmigt Mrc. To[je] nelaimingo[je] gadynė[je], kunegams besivoliojant Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais M.Valanč. Pavėsiais didžiausi nupenėti šunys voliojasi Žem. Kai šilta, žvėrys suvargę, sušilę, voliojasi, o smirda… Žem.
| Kad ne tas daktaras, būtau gulėjęs te, kapuose voliójęsis Brš.
| prk.: Nor ir kvailas, bet piniguos voliójas Al.
^ Nenorėk pats vienas po raškažiaus taukus voliotis, o kiti žemes graužtų LTR(Vdk).
ǁ sergant gulinėti: Negaliu atsigaut, atgaut dvasios, teip ir voliójuos Brž. Anas visus metus voliójosi lovoj Dv. Mama čielą savaitę voliójos, mislijom – po mamai! Mžš. Žmona senai [patale guli], par visą žiemelę ir dabar voliójasi Antš. Du mėnesiu [ligonis] namie voliójos Dglš. Aš voliójaus po ligonines Dv. Dabar viską ima (renka visokius grybus), paskui ligoninėse voliójasi Žž. Nei sirgo, nei voliójosi – jau anta lentos! Drsk. Seniau nei sirgo tep, nei voliójosi Drsk. Man tik pirkioj voliótis, jau nedrūta Klt. Kad tik an patalo nereikt voliótis Aln. Uždraudė jai [gydytojas] ir voliótis, ir stotis Slm. Man dabar visa bėda, kad kiaulė voliójasi (serga) Mžš. Aš nenoriu to alaus, bo dėl to kad pasigeria i voliójas tris dienas Mžš.
ǁ girtam griuvinėti: Voliójas po žemę – nebepaeina [girtas] Sl. Kokia te veseilia, jei nesvoliója žemėsa (juok.) Drsk. Jis niekada girtas nesidaužė, nesivoliójo Grš. Plūdo jy – voliójiesi kap kiaulė Drsk. Jo nematėm girto voliojantis Dg.
ǁ vartaliotis, virtinėti: Iš pavasario [žvejodavau] su luotu, su tuo, kur voliójas LKT192(Zp).
7. refl. M.Valanč, NdŽ, Drsk, Al, Kpč, Krž, Jnš, Ob, Blnk gulėti, stūksoti, riogsoti, mėtytis: Tokie medžiai voliójasi ant tako – niekas nenuverčia Ėr. Nugi voliojos kaladė an skiedryno, po nakčiai – nėr Švnč. Šipuliukai voliójas atšokę nuog medžiagos Dv. Akėčios va po žolynus voliójas Snt. Visi dirbtiniai [daiktai] lauke irsta, akmuo tai jau voliójas Lel. Akminai voliójas kaip kumelio galvos Vgr. Būtų ji ant gatvės voliójusis, šita mėsa, nė šunys būtų jos neėdę Jrb. Papjauna penimą, tai voliójas visur mėsos, o pabuvus nebėr Žl. Dar buvo išausta viena [juosta], kur voliójos Rod. Drobinis ryzas dabar mažai besvoliója Šmn. Par mum obuolių alyvinių voliójas pilnas sodas Ant. Sako, ant lauko pelų maišas voliójasi, teip vaidindavosi te Krs. Kaip išórė, tai vėjas neša smėlį; kaip išnešė, tai kaulai ir voliójas JnšM. Grašiai nesvoliója an kelio LzŽ. Joja toliaus, žiūri – ant kelio medis voliojasi purvyne BsMtII22(Brt). Rado tris vištas, gaidys be kojos ir kiaura piesta prie durų voliojos LTR(Km).
^ Miške gimęs, miške augęs, pareina namo voliotis (rąstas) LTsV505(Sk).
8. refl. rangytis, raitytis, vyniotis: Anta viedro vandinio voliójasi liūliai – ir gyvi Drsk. O kai ištrūksta [starkui] gyvatė, tai ir voliójas an kluono tenai Kp. Pamatysi, žaltys arba gyvatė voliójasi ant kiemo Antš. Anys, želekčiai, ateina in tvartą, prie slenksčiui voliójas Klt. Kirmėlės žalios voliójas [mėsoje] Šmn. Piene voliójasi kirmėlės NdŽ. Kirmėlės voliójas kap botagai Srj. Ir voliójas kaip lydekis an rasos Ob. Tokie dideli lydžiai! Tai voliójas po tą griovį, vanduo nusekęs, tartum ranka imtum ir paimtum, gulia pakrašty Slm. Nueinu – bučiuj voliójas baisiausi du lydakaičiai Klt. Parodė jis jai – ant pieskų voliojosi lydeka BsPIV248(Brt).
◊ ×dur̃nių volióti
1. Lkš, Skdt, Ds dėtis kvailu, kvailioti: Sakyk tiesiai, ka dur̃nių volióji, misliji, ka niekas nesupranta Jnšk.
2. Glv, Trgn nieko neveikti, tinginiauti: Jūs čia atvažiavot dirbt, ar dur̃nių voliót? Bgs. Eik dirbt, užteks dur̃nių voliót! Snt. Užteks dur̃niai voliót, griebkis už darbo Vp.

šónus volióti mušti, daužyti: Žmonom [vyrai] šónų nevoliójo i neskriaudė Grnk.
ti̇̀nginį volióti nieko neveikti, tinginiauti: Ona ti̇̀nginį voliója ir runkelių neravi Švn.
voliójas kai (lygu LMD(Šl) i̇̀nkstas taukuosè Brž gerai gyvena.
apvolióti tr.
1. voliojant, ritinant prislėgti: Linus apvoliójom akmenim Brž.
2. apriesti, apvynioti: Kai reikia aust, tai tada sudžiūvę esti tos balanos, tai apvoliójai kartą, pusę karto apvoliójai veleną ir veleną įdedi staklė̃s Kp.
3. voliojant, ritinant aplipdyti: Kumpį intrini ir duona šita apvolióji (kepamą Velykoms aplipdo duonos tešla) Sld. Žuvis apibarstoma druska, pipirais, apvoliojama miltais arba džiūvėsėliais rš. Daromi kaštono dydžio kukulaičiai, apvoliojami miltuose rš.
ǁ prk. kiek pamokyti, palavinti: Pasižiūriu aš į tuos kiek pamokytus, gal nė neišmokytus, o tik apvoliotus moksle, – o jau nosis užrietę šaipos iš paprastų žmonių A.Mišk.
4. kiek apkramtyti, apvelti burnoje: Nesukramtau be dantų, kiek apvolióju, ir viskas Lel. Apvolióju da ben kiek [maistą burnoje] Žl.
5. KŽ, Skr apterlioti, sutepti: Duoda apvoliótos mėsos gabaluką ubagu[i], tas meldžias už dūšias Šlvn.
6. refl. apsiversti: Duok, kad net apsvoliótų! Dbk. Jeigu būtų stulpan, tai nebebūtų gyvi, tik mašina kelius kartus apsivoliójo PnmR. Kad eičia be lazdos, tai apsivolióčia ben kelius kartus Slm.
atvolióti
1. tr. voliojant atristi, atridenti: Atvolióti rąstą, statinę DŽ1. Tokią kaladę atvoliójo, nereikia nė kapot Všk.
| refl. tr.: Ką čia atsivolióji? – Matgi – siūlelius (siūlų ritę) Slm.
ǁ refl. atriedėti: Apie vidurį nakties i atsivolioja prie jo arklio galva, šnekėdama storu balsu LTR(Rm).
2. refl. sunkiai ateiti, atvažiuoti (ppr. blogu keliu): Nors ir labai sunkiai, bet šiaip taip atsivoliojom Alz. Iki atsivoliójom, ir vakaras atėjo Č.
3. refl. daugeliui ateiti, atvirsti, atplūsti: Neprieteliai lyg upė tvani; nugi ant mūsų atsivoliojasi RD193.
4. refl. tr. atsiriekti: Riekę atsivoliójau Pc.
įvolióti tr.
1. Š, Rtr, LTR(Rk), LMD(Sln) voliojant įristi, įridenti, įversti: Momą involiójom paklodėn ir keturiuos nešėm pirtin Slk. Gyva negyva [karvė], inverčia, involiója mašinon ir veža [į mėsos kombinatą] Pl. Žmogus šiaip taip įvoliojo mešką į ratus ir nuejęs vėl aria LMD(Šlv.)
| refl. tr.: Kubilą jau senis insivoliójo daržinėn – alaus daris Slm. Insivoliójo tą akmenį, nuvežė in tą lieptą Šmn. Pelytė gabalą tašlos insivoliójo urvelin Pnd.
ǁ refl. Dsm įriedėti: Ana (senutė) insikočiojo, insivoliójo balon Grv. Kaip medžias [lydys] voliojas ant smėlio, negali insvolioti marios (ps.) rš.
2. voliojant, ritinant aplipdyti: Intvoliója int miltus [žuvį] ir pakepa, gardžiau Nmj.
3. KŽ išterlioti, ištepti: Kur tu involiójai marškinius? LzŽ. Paėmė vieną kamašį, kad involioj[o] mėšle ir metė an kelio, kur ponia turėj[o] važiuot LTR(Srj).
| refl. KŽ: Neįsivoliók, vaike, purvynėn Š. An dirvono vaikai pagano [ištrinktas] aveles, kad neinsvoliotų pieske, kad nebūtų žemių josa šlapiosa Kpč. Paleido žirgą, kamanas padėjo epušėn, pats parėjo namo, įsivoliojo pelenuose ir renka aguonas LTR(Rk).
4. prk. įkrėsti rykščių: Įvoliójo dvidešimt penkias [rykštes]! Neškis! Šd.
išvolióti tr.
1. N, LL297 išridenti, išristi: Tą bačką reiks išvolióti ar į priengį Pc.
| Į stubą patalai išversti, štūlės išvoliótos Rsn.
ǁ refl. LL297 voliojantis išgriūti, išvirsti iš ko: Su visais rūbais, su kaldra, su marška jau iš lovos išsivolióta, žemėj jau guli [ligonis] Ant.
ǁ refl. voliojantis išlipti: Led iš lovos išsivolióju – teip sopa kojas Kp.
2. suritinti, surinkti (vasarojų) į pėdus: Vieno[je] ranko[je] dalgė, antro[je] grėblys, i teip, būdavo, išvolióji pėdą Skrb. Išriti, išvolióji tą pėdą, suriši Pl.
ǁ ritinant išvynioti: Išvolióji tą rutulį didžiausį: supelėję šmotais [šiaudai], supelėję… Slm.
3. refl. S.Dauk, Š atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Pabuvau paslenkus, nugriuvau, braškėse išsivoliójau, ir gatava Kpč. Ji tuo[j] į vandenį, teip kai kiaulė išsivolió[ja], išsivolió[ja], išbridus tuo[j] pasipurto i eina namo Jrb. Karalius sako kumelei: – Upe eisi, išsimaudyk, dobilų pievoj išsivoliok MPs.
^ Pievukė geram vilkui išsivoliot (labai maža) Stk.
4. Rtr, KŽ, DŽ1 ppr. voliojantis išgulėti, sumaigyti; išminti: Bernai su mergomis išvoliójo pievą, rugius Š. Tie rugiai kaiminkos išvolióti, antai brydžių brydės Brt. Pievą išvoliójo, eina ne taku in vandenį Vžns. Tie kalniukai tę išvolióti [tarnaujant kariuomenėj] Kdl. Vakarais iš tos draugijos pareinant, tampa javų laukai išvolióti Plšk. Išvolióta sniegas aukštielnioko [briedžio] Klt. Laukus išvoliója šernai, javus Bsg. Miežiuos tai gal vištų būta, kad išvolióti Pnd. Besaugant išvoliójo [vištos miežius], jau liūgės vien Kpr. Te kaimynystė[je] išplėšė, išvoliójo uogas Brž. Išvoliójo kopūstus Trs. Išvoliójo, išguldė kvietkus Drsk. Kaip lūžo tvora, visas rūtas išvoliójo Užp. Ruja [kryžiokų] viską išteriojo, bitis išplėšė, javus išvoliojo A1883,95. Viens gaspadorius užtėmijo, kad po kiekvienai nakčiai avižos, pasėtos apie vieną medį, labai išvoliotos BsPIII309.
| Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliójau purvynėlį už save didesnį JD1340. Ažu savo grivinėlę išvoliójau purvynėlį (d.) Š. Aš pareisiu išmiegojęs, visus griovius išvoliójęs DrskD157.
5. Vs voliojant, ritinant aplipinti: Išvoliójame [miltų] lamantį po aguonas Drsk. Duonos riekę užsitepu, druska išvolióju ir valgau Žl. [Margučius] vašku išvoliója išvoliója ir apdažo Dg. Išvoliója išvoliója ir kepa kleckus supjaustę Dg. Kap kepsi žuvį, išvoliók miltuose Rdm. Tokį va blynelį padaro, miltuosna išvoliója, indeda žalių bulvių ir kepa Žsl.
6. Šlč voliojant išterlioti, ištepti: Pirk jam [drapanas], pataisyk, pasiūk – kaip išvoliódavo, teip išvoliõs Mžš. Persirengėlius vaišindavo leistiniais ir elgėsi su jais gerai, nes supykdyti jie išpertų ar išvoliotų sniege ar purvyne rš.
| refl. tr., intr.: Kažkur išsivoliójo švarką, visa nugara nešvari Jnš. Kur tu teip išsivoliójai, kaip kiaulė purvyne? Ps. Vilkas nueina balon, išsivolioja, tada ateina ant ugnies i gesina ugnį LTR(Žsl). Buvo priėdę [briedžiai], tai tik kelias šakeles pakramtė, išsivoliojo po sniegą Bsg. Pradėjo vėjas didesnis darytis ir pradėjo smirdėt, lyg būtų vėjas į ką išsivoliojęs BsPIII70. Išsivoliojau molin (molyje) LKGI220(Lp, Smn). Važiuot nelabai tesugeba, griovin įvažiavo, išsivoliójo visas Pnd. Šūdus pametu [tolyn], kad karvė neišsivoliót, tešmuo neišsitept Klt.
7. refl. gulint, voliojantis kurį laiką ką dirbti: Išsivoliójo po mašina visą dieną Aln.
8. refl. Sl sergant gulėti kurį laiką lovoje, išsivartyti: Penkias dienas išsivoliójau an patalo Šmn. Sirgau – perdien išsivoliójau Pv. Jegu jam įkąsdavo bitė, tai jis bent dvi paras išsivoliója ligonis Slm. Septynias savaites išsivoliójo (sirgo šiltine) Kvr.
9. refl. išsirangyti, išlįsti: Išsivoliójo iš po kojų gyvatė didžiausia, ruda Svn.
ǁ prk. sėkmingai ką padaryti, išsisukti iš pavojaus: Ledva su tuoj savo mergše išsivoliójau (sėkmingai išnešiojo dukrą), ba po aperacijos nėščia buvau Šlvn. Jie, kaip mokėjo, mėgino išsivolioti iš to politikos liūno Vaižg.
◊ ×dur̃nių išvolióti dėtis kvailu, nieko nesuprantančiu: Išvoliójau dur̃nių visą čėsą Ps.
nuvolióti tr.
1. nuristi, nuridenti tolyn ar žemyn: Jis nuvilko šalin pilną maišą, kurį Levukas būtų įstengęs tik šonais nuvolioti J.Avyž.
| refl. tr.: Nusivoliójo kubilą nuo to klojimo ir blaško, kulia Grž.
ǁ refl. Š, Slč nuriedėti tolyn ar žemyn: Kad teškė bernioką ant žemės, tas ir nusivoliójo pagal jaujos duris Ps. Pakalnėn lėkė stirniokas, kūlio kūlio nusivoliójo ir gulia išsitiesęs Slm.
ǁ refl. voliojantis nugriūti, nuvirsti nuo ko: Žiūrėk, kad žemėn vaikas nenusivoliót Slm. Viena nusivoliójo su visu motociklu nuo kalno Slm. Toks staigus iš vienos pusės buvo [kalnas], tai kamuoliukais gali nusivoliot Rd.
2. refl. Jnš atsigulus pasiraičioti: Tada broliai sakė kumelei: – Vyno upėje nusimazgot, šilko pievoj nusivoliot ir pagrįžt namo Sln.
3. voliojantis išguldyti, numynioti: Vaikai nuvoliojo žolę sp.
4. voliojant, ritinant aplipinti: Nuvolióji nuvolióji spirgučius lęšiuosa, tokius vokus padarai su tuoj koše ir kepi Kpč.
| refl. prk.: Jie, matos, nuo kaip daug griekų ir gėdų jaunystės, kuriuose kiti nusivolioję yra, valni pasilikę brš.
pavolióti tr.
1. NdŽ, Dg kiek paritinti, paraičioti: Teip ir deda [skilandį], išplauna, ištampo, teip pavoliója, kad jy (pūslė) išsitampytų Alz. Ejo svotas per miestelį ir parpuolė vidur kelio, o toj kiaulė, toj degloji, ėmė jį ir pavoliójo DrskD157.
ǁ refl. pasiristi po kuo: Brolis pasvoliójo po daržine, o sūnų sušaudė Sv.
2. DŽ1 voliojant, ritinant aplipinti: Žuvį pavoliojo miltuose, indėjo, pakepė ir skanu buvo Šlvn. Silkę pavoliót reikia į miltus Grnk. Sušutindavo bulbas, miltais pavoliója ir patelnion Rk. Mėsą pavolióji in druską – ir vėdaran Ign. O kap jos (dėlės) atpuola, tai pelenuos pavoliója ir deda bonkon Kpč.
| refl. tr.: Pasvoliójus iš miltų kleckiukų pasdarau Klt.
ǁ refl. pariedėti: Ale biškį pasivoliójau [pakalnėn], ne kiek te aš, ale susiturėjau, o viedrai nulėkė ir nulėkė Slm.
3. refl. Dbč, LTR(Kb), Rs atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Aš mėgstu šiene pasivolióti NdŽ. Kai pasvoliõs po slenksčiu susmyžę, tai bus sveiki [vaikai] Žl. Jauniesiems lovą klodavo kraitvežiai, prieš tai joje pasivolioję – išmėginę jos stiprumą rš. Bėrasiai kožną kartą po iškinkymo gula pasivoliót Ps. Senė kumelė, apiplaukus porą kartų ežero atsiautą, išlipo krantan ir pavirto pasivolioti smėlyje P.Cvir. Pasivoliójo į plunksneles ir, pavirtusi į žąselę, išlėkė pro atdarą langą (ps.) Grš. Kai linus pakloji – reikia klojikiums ant jų pasivolioti, tai vėjas linų nenešios LTR(Rs). Jei šoną skauda, tai reikia pirmą kartą griaustiniui sugriaudus pasivolioti po žemę, nustos skaudėję LTR(Nj). Jei par Naujus metus saulė pasirodo tiek, kol arklys gali pasvoliót, bus geri metai (priet.) Rgv. Suknapsi, parvirsta, pasvoliója [girtas], ir nieko Pl.
^ Kur arklys pasivoliója, te plaukų palieka Slk. Savo pievos neturi ir arkliui pasvoliót (visai neturi) Trgn. Arkliui pasvoliót prišienavo (nedaug) Klt. Kiek tų aktariukų, tik šuniui pasivoliót Bsg.
4. refl. LTR(Rod), Jnš, Brž, Šmn kiek pagulėti, pailsėti: Privargai – eik pasvoliók Ut. Anas ir pasvoliót liūbija Lz. Gera po pietų pasivoliót Lg. Pagulėk, nors teip pasivoliók, kad ir nemiegos[i] Svn. Kas man iš jų: atvažiuoja, čia suvirtę pasvoliója ir vėl išvažiuoja Slk. In saulės pasvoliójau i aš, gana, eit reikia Klt. Jis pasvoliója te po šiaudus kokias penkias minutes Žb. In palų (plautų) pasvoliójam tada Kli. Su visais svečiais ragana išėjo į dirvoną pasivolioti DvP124-125.
| Stebuklingų vonių nenorėk, pasivolójęs vonioj niekas neišgijo Brš.
5. refl. kurį laiką pabūti, pasistovėti: Jau jis (šienas) pasvoliójęs, lyg rusvas jau Kč. Kiek šienas pasvoliójo, bet da nesupuvo Srj.
6. panešioti, padėvėti (drabužį): Gerai, kad [drabužis] didelis, biskį pavoliõs Vrn.
7. kiek pakramtyti, pavelti burnoje: Atsikando duonos ir dešros ir pavoliójęs gurkšt – ažna valgis stojos kakle (užspringo) Vlk.
ǁ patrinti: Paims, būdavo, saują pakulų, pavolioja, patrina terpu delnų – paleidžia, tai ir lekia koks paukštukas aba pelė LMD.
8. BzB312 prk. įveikti, nugalėti, paguldyti, pavarginti: Ažėjo slañktas, gripas ir pavoliójo mane Aln. Jį liga pavoliójo Ėr.
9. kurį laiką laikyti gulintį (apie ligonį): Pavoliójo mane po ligonines, ir kas iš to? Adm.
parsivolióti sunkiai pareiti: Namo tik švintant parsivoliójau Brb. Pareis, lig pietų gal parsivoliõs Pš.
pérvolioti tr., pervolióti
1. perristi, perridenti iš vienos vietos į kitą: Susigatavokium virves ir pervoliósma ritinį Slm.
ǁ refl. Q538 persiristi, persiridenti per ką: Išbėk iš urvo, parsivoliók par manęs, ir pasiliksi vėl žmogus BM195(Krkn).
2. refl. sunkiai perbristi, perplaukti: Lig pažastų sušlapus persivoliójo [per Pyvesą] Slm. Persivoliojęs [per upę] pamatė, kad bitę pjauna penki vilkai LTR.
3. užduoti, permušti: Parvoliójo su trinukliu Pc.
prasivolióti Rmš, Antš praleisti laiką gulint, pragulėti: Septynių atsiguliau, nemiegojau, bet prasvoliójau Slk. Dabar tai neiškentėtum, o tada beveik va tokiu apsivilkimu prasvolióji, būdavo, an pievos [naktį] Sb. Seniau, būdavo, nueini, tai dirbi išsižiojęs, o dabar prasivolióji, prasikočioji Kdn.
ǁ pragulėti sergant, prasivartyti: Prasivoliójau tris nedėlias po lovą – eisiu aš ant kapų, kad aš po gryčią led vaikštau! Mžš.
◊ ×dur̃nių pravolióti nieko neveikiant, tinginiaujant praleisti laiką: Nuejo, dur̃nių pravoliójo, o jai užmokėk dešimt rublių už dieną Kpč.
privolióti tr.
1. ritinant privilkti, pritempti, priversti: Kiek ten rąstų privoliójom Šd.
| refl. tr.: Akmenų prisivoliójęs į tą traktoriuką i važiuoja sau Srv.
2. Šd voliojant prikamuoti, privarginti: Ne kiek jį primušė, kiek teip privoliójo Ėr. Jeg privoliotas tas zekis ateina, tai močia ir sako: – Duok atgalio! Slm. Ją gi karvė privoliójo, paki ištrūko Klt. O kai man pasigavo tas žvėris, tai va privoliójo, prikamavo ir vos gyvas išlikau Sb.
ǁ prk. sergant privarginti: Kiek tada privoliójo [gripas], tik išsikasiau Mžš.
3. refl. sunkiai prieiti, prisislinkti: Mes prisivoliósma prie pat dvaro ir tęnaita tada par langą įlindę pavogsma Sb.
4. voliojant gausiai prigaminti, pridėti: Aš gi viriau visai šeimynai, privoliójau kleckų čielą bliūdą Km. Ir vagi privoliójo [valgio], davė davė – mylia Rk.

×razsivolióti (hibr.) aptriušti: Maža kokis kamorius yr razsivolióję Lz.
suvolióti tr.
1. Rtr, NdŽ suritinti, suridenti (į krūvą): Suvoliók rąstus į krūvą DŽ.
| refl. tr. KŽ: Patys susikerta, susivoliót [rąstus] reikė, patys susiveža Svn.
2. ritinant sudaryti, suimti (pėdą): Pjaudavom rugius su trumpakote [dalgele], pėdus suvolióji su grėbleliu Ps. Yra dalgelės tokios, grėbliukai, pėdus kerta, suvoliója suvoliója [javus] Kvr. Ir grėbia [šieną], ir an pėdus suvoliója [vasarojų] Krč. Su ta vienarankėle muši muši, pask suvolióji pėdą Grž. Kūliais linus suvoliódavo ir veždavo į jaują Všk.
3. Ppl voliojant sulipinti, suformuoti: Virtinukai – suvoliojai tešlą miltuos, miltais tešlą apisukei, indedi vidun varškę Kvr. Žiūria tik, kad būtų permirkę tie [šustinio] miltai; suvolióji rutuliukais ir valgai Alz. Šiek tiek sutrina kanapes ir deda į tuos brazdus, suglaudžia, suvoliója, apverda – tep kap cepelinai dar̃ Lš. Kūčiukus tokiuos kepdavom su aguonom: supjaustai [tešlą], tokiuos nedidelius suvolióji [ir kepi] Kp.
| refl.: Košė tiršta, paemi, gurvolas toks susivoliója [darant šustinį] Alz.
ǁ voliojant susukti, sulankstyti: Blynų pakepiau plonų, įdėjau [spirginių], suvoliojau, suspaudžiau, ir kad gerai! Slm.
ǁ NdŽ voliojant susukti ant ko (apie kočiojimą): Kočėlu suvoliója, tai jiej (audeklai) būna kieti an kočėlo Kpč.
4. M, LL173,270, Rtr suvelti, suglamžyti, sutepti, suteršti: [Reikia] sergėti, idant vištos, žąsys ir kiti neužeitų paukščiai ir nesuvoliotų [drobės] Rp. Suvoliósi drabužius, jei čia ant žemės atsigulsi, atsisėsi J. Suvolióti purve NdŽ. Kur tu savo drapanas teip suvoliójai? Mžš. Parėjo rytą purvina, šlapia, suvolióta Jrb. Du senus laikraščius atnešė iš kaži kur tokius suvoliótus Snt. Ta purvynė, ta bjaurioji, kožną girtą suvolioja LTR(Rm).
| refl. LL315, KŽ: Negulk ant žemės – susivoliósi DŽ1. Parėjau, radau vaiką susivoliójusį kaip paršiuką Sur. Kažin kur susivoliójau pūkais Rk. Avis apsibarbaliavus, t. y. susivoliójus JI63. Meitėlis toks susivoliójęs NdŽ. Kurgi kiaulė bus graži – šūdina, susivoliójus Mžš. Kadgi šoko šernai susivolióję iš to [v]andenio, iš tos valkos! Svn. Žiurkė susivoliojo po purvyną ir uodegą pasimirkė gan į tirštą purvyną BsPII25(Varn). Susvoliójo šit mano sijonas Vrn. Tas žiuponas jau susvoliojęs, susvalakojęs Kpč. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių J.Balt.
5. sumindyti, sutrypti: Parveš tą šieną ir suvoliõs tą [kieme augančią] žolę Rsn. Dabar žemė visa sumaigyta, suvolióta, sugadinta – kas iš jos Slk. Voliota suvolióta šernų avižos Klt. Čiupt už vaiko – žiūri, kad jos vaikas sukočiotas suvoliotas, visas mėlynas, sugnaibytas ir negyvas DvP472. Pasivijo ją, jin nukrito nuo to arklio, sumirkė ją teip, suvoliójo Mšk.
ǁ prk. sergant suvarginti: Šiteip mane to liga suvoliójo, atsigaut niekaip negaliu Slk.
6. sudėvėti, sunešioti, sutrinti: Apsidažė, nebegraži [išskalbta lovatiesė], tai teip ir suvoliójau Sur.
ǁ refl. prk. nusimėtyti nenaudojamam, nueiti niekais: Nieks nevalgo, tep ir susvoliója [valgis] Pv.
užvolióti tr.
1. Rtr, NdŽ, KŽ užritinti, užridenti, sunkiai užkelti: Užvoliók maišą ant pečių, t. y. užkelk J. Naštą suriši, užvolióji an ratelių PnmR. Sudedi linus [markon], akmenais užvoliójai, kad nesikeltų į viršų Pš. Rado kaladę užvoliótą – ir nepraeina vanduo Kvr. Ažvoliójom senį an tų neštuvų Sug. Tada užvoliójam an kai kokių durų ją (paskerstą kiaulę) jau, kad būtų naraviau Alz. Jonas, išlipęs iš medžio, ištraukė levus [iš upės] ir užvoliojo ant galvų akmenus, kad matytų, jog jis užmušė LTI12.
| refl. NdŽ: Senis apakęs tuoj užsivoliojo ant slenksčio LTsIII526.
ǁ prk. paskirti (mokesčius): Kad užvoliójo mokesčius – nebeišsimokėsim Ėr.
2. NdŽ voliojant užsukti ant ko (apie kočiojimą).
3. NdŽ mirtinai užvarginti, užkamuoti: Tai gumbas užvoliójo, tai tę vė kokia kvaraba užejo Šlvn.
ǁ refl. NdŽ užvargti: Anais metais [bulvės] užderėjo, tai suvis su jom ažsivoliójau Slk.

Daugiau informacijos

pravèsti

Apibrėžtis

vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M
1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Krs. Kai až rankiotės vedi̇̀, tai net dunda, kaip eina Slk. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Vvr. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina Klt. Kad neina, veste atvesk J.Jabl. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama LzP. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios LLDII63. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti LTR(Brž). Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau Šts. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka J.Balt.
^ Vyrai dabar už rankikių vedami̇̀ (juok. nesavarankiški) Rdn. Kaip ves aklas aklą S.Dauk. Aklas aklą netoli tevès Pj; Sln. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta LTR(Jz). Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi LTR(Mrj). Be akių, be ausų neregius veda (lazda) Dkš. Be kojų, be rankų nereginčius veda (lazda) LTR(Všk). Neregys neregį veda (lazda) LTR.
vestinai̇̃ vestinõs Vkš: Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė Krš.
| refl. tr. N: Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos Dg. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas Klt. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas LTR(Trgn). Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi Vs.
2. tr. K pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi J. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko Krtn. Ji (karvė) ant ragų vedamà Jrb. Karves vèsma laukan Smal. Gyvulį vẽda [pavasarį], tai parūko švęstais žolynais Jž. Kur vedi̇̀, čia nėr žolės! Jrb. Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina Alz. A karvelių nèvedatav? LKT73(Eig). Nèvedam karvių Joninėj in rasos Ign. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta Aln. Ana (karvė) tik vẽdant ganyt, jos nepririši Klt. Jūs abudu vestàt karvę Ob. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti Trk. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą Trk. Vėlyva [karvė], vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo Klt. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái Rod. Telyčia sunku vèst Nmč. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà Gršl. Vèski tu, dukra, ganyt ožį LKKIX209(Dv). Žmogus tą arklį vedą̃s Č. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk Skr. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt Rš. I pamačiau tą eržilą vẽdantį Kv. Šventas Jurgis žirgą vedė KlvD3. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai TŽII305. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro JT436. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę JV537. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau LLDII277(Srj). Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus LTR(Km). O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas JD640. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk BB2Moz23,4. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno BB3Moz4,21. Tą gaukite ir veskite jį bukliai VlnE191.
^ Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų Ėr. Rėka kaip ožys į turgų vedamas S.Dauk. Ir nenorinčią ožką veda į turgų S.Dauk. Sunku vèst nèvedamą ožką Grl. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė KlvrŽ. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks LTR(Al, Srd). Ir šuo pryšinas karti vẽdamas Pln. Pripranta i šuo karti vẽdamas Plt. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà Rdn. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą (liežuvis ir pirštai) LTR(Užv).
vestinai̇̃ adv., vestinõs Vkš: Vestinai̇̃ įvedė į vidų Krg. Trisdešimt penkis kilometrus vestinai̇̃ turėjau buliuką nuvesti Krž.
| refl. tr.: Imk už karčių kumelį ir vèskis Ign. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus Žeml. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs Stl. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia Klt. Vediẽs šunį, prisiriš’ Dglš. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves Ad. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė Arm. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo LKXII243. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką L.Dovyd. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį JV423. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį LTR. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas Lk. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas LTR(Kp).
ǁ versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti Rdn. Tu ją (marčią) ved an laužo ir degin LTR(Tvr).
^ Kaltą ir iš bažnyčios veda S.Dauk.
ǁ einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban Mžš.
| refl. tr.: Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį Dg. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią Alz. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą I.Simon.
3. tr. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse] LzŽ. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo Ėr. Kur tu mane vedi? LTR(Grv). Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus] Skrb. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie Brž. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą Krtn. Po veseiliai vẽda jop sa[vo] žmoną Lz. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs Kb. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt Sk. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur Tl. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos Dv. Sulydė žmogų, nèveda pirkion (šnekasi per lietų) Klt. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris Str. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas] Dglš. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult Krm. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko než[i]nau Prl. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą V.Krėv. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum S.Dauk. Čystan četvergan (Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai (juok.) Pls. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį LLDII168(Mrs). Vès mane jauną šienelio grėbti JD1226. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn DrskD211. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus (d.) Btrm. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį LTR(Kb). Veda marčią du kartu ing bažnyčią Vln45. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim Mž167. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami BB1Moz43,18. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus NTMt4,24. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim MP62. Anas mi veda KN218. Topgi vedė Viešp[ats] Jėzus klausytojus savo SPII177. Vedė jį nuog Kaipošiaus VlnE198.
^ Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Šts. Vesk – neina, palik – verkia Slk.
| refl. tr.: Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema Skp. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai Klk. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk Šts. I motina vèsis muni į bažnyčią Dr. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot Žl. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius Lk. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties Trk. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist Drsk. Vienas leki kaip vel[nia]s, muni nèvedys Trk. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs Erž.
| Vẽdas in save vis man’ Juozupas Klt. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti Sd. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai] Krp. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties MPs. Anys (gulbės) pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus Kvr.
ǁ Ds, Tr kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt Dgl. Vẽdė jis tę ją gyvent Lzd. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo Lb. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia Klt. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo Žl. Nor[ėj]au jau vèst eit, sėdi pardien Klt. Mergos muzikantą in večerios vẽda Arm. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių D15.
| Volungė vẽda grybaut prieš lietų Trgn.
| prk.: Nelaimė vedė Ukm. Tas buteliukas, matai, vẽda visur Jrb. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda (apie girto žmogaus eiseną) Švnč. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę LTR(Vb). Girtybė sutikta ves ant viso pikto LTR. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan Lž. Kvaili juokai barnin veda Vrn. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman Žl. Nevèsk manęs širdin Šlčn. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą Šts. Žmogų prapultin vèst tai negalima Ml. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą Vlkš. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù (d.) Krp. Kam vedi̇̀ didžian mane vargelin Trgn. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo Mž182. Nekaltybė turės geruosius vesti VlnE170. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto Mž105. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių SkvMt27,3. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda DP108. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop MP87. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda DP72. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda PK113. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan PK158. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo BPII21.
ǁ kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt Plv. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda Eiš. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius LKT258(Ps). Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni Yl. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos Krž. Vẽda šoktų – aš atatupsta traukiuos Pl. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie Plvn. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt Žln. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo Vrp1889,52. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų JV916.
^ Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau (odiniai batai) Sim.
| refl. tr.: O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti RD20.
4. tr., intr. Lex26,92,104, CII938, SC54, Q88,612, H, R, J, KI328, RtŽ, Š, Rtr, DŽ, KŽ imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė S.Dauk. Vestinà merga K; B, MŽ, N. Vestina merga, nuotaka MŽ520. Žadu vesti savie pačią M.Valanč. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga JR6. Dar Anelė nevedamà Ss. Buvo vẽdęs mano vyro seserį Dgp. Graži, ir aš jos noriu vèst Brž. Antrą kartą nebèvedžiau NdŽ. Turtingai vèsti NdŽ. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus (po žmonos mirties) Grv. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda Drsk. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis Skp. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedi̇̀ Rd. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu J. Dar nevedęs B. Nevẽdęs K; Q588, R, MŽ, N, M, LL110. Vaikai yra visi vẽdę Skdv. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė Dgč. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį LKT104(Pd). Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų Sd. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius Bb. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs Ns1848,217. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę JV550. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų DP50. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) Klvr. Gerą žmoną vesi̇̀, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas), prastą žmoną vesi̇̀, kloniais vaikščiosi (vargsi) Vrn. Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm JT290. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Skp. Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų Pp. Aš iš miestelio į Žilionis vestà Šd. Muno pati nū Kuršėnų vestà Lk. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà Trk. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà (d.) Tvr. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti LzP. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites K.Būg. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie BsMtII258. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! (d.) J.Jabl. Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! LTsIII312(Dv). Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau DrskD76. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę JD1246. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau JV183. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu LTR(Trg). Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu D14. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį RD27. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia LTR(Lp), Klvr. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų (d.) Plt. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres BBTeis3,5. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų DP71. Vaikai šio svieto veda ir teka NTLuk20,34. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris ChNe13,27. Vesiu tave, jei gimdytojai satars MT225. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro Bb1Sir22,4. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį BPI177.
^ Taisos (Užsigeidė Slnt) kaip senas jauną vesti Sch111(Rg). Ko krioši kaip vakar vestóji Nm. Ko šmurksai kai vakar vesta LMD(Slv). Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima TŽIV513. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B151. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs LTR(Vl). Varu vedęs nepasidžiaugsi PPr160. Nevedus vargai, parvedus vaikai KlvK108. Bėda vedus, bėda nevedus KrvP(Mrj). Vesti – tai ne arklį mainyti LTsV146(Srd). Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti Tr. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa S.Dauk. Mešką vedęs meška ir džiaugsys D(167psl.). Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam Žem. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio Šauk. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames MTtVII48. Nenoriu vesti, gaila pamesti LTsV83. Nei vest, nei pamest Ml. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys (atsako moteris, kai jai priekaištauja dėl išvaizdos) Šk. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs (durys) B.
| refl. tr., intr. NdŽ: Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku Ukm. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo Jsv. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam Lb. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis (juok.) Grš. Vedžiaũs in ket[u]riasdešim metų Švnč. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus] Drsk. Penkelis metus nesi̇̀vedė, o po tam apsivedė JnšM. Nuvažiavo jis (senelis) į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis Bsg. Aš nesvẽdęs, berniukas Grv. Vedusis Sut. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres BPI179. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera DP13. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis DP70.
ǁ part. praet. pl. esantys santuokoje, susituokę (apie vyrą ir žmoną): Jie jau seniai vẽdę DŽ. Vẽdusiųjų pora NdŽ. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert Ant. Vedu nebuvov vẽdusiu Plt.
| refl.: Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas Sg.
5. tr., intr. K, Smln, NmŽ imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti Sch174. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi Rsn. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena Rsn. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus Jrk136. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda PrL. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? LB15. Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką LB67.
6. refl. NdŽ, KŽ, Ad tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis LTR(Aln). Testa vẽdas, kad nori Grv. Kap vẽdasis, an užsakų reikė[jo] duot Drs. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas Dg. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist Kvr. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt Plv. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita Švnč. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Grl. Mes vedėmės lygus su lygiu I.Simon.
7. refl. Ds, Grl, Žg eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos Dgč. Su žmona vẽdas Sigitas Aln. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Sdk. Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia Skp. Vẽdasi su savo šunimis LB208. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną BsMtI82.
^ Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas Lb.
8. tr. DŽ, NdŽ būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin Skp. Tu vesi mano karius V.Krėv. Gad šarvotas ves (paraštėje bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda LTR(Mrs). Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas Klt. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius Jrb.
| Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit (ps.) Slk. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis Mair.
| kng.: Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori A.Vencl. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji (tauta) užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai EncIX1185.
| prk.: Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Gerų norų vẽdamas DŽ1. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda rš. Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo V.Myk-Put. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas V.Krėv. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami K.Bor. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko Gdr. Jų (lenkų, vokiečių) protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent Vžn. Gal pradeda širdis šiteip vèst Skp. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda Krš. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs V.Krėv. Muzikoj mane pati ausis vẽda Arm. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Jrb.
^ Sveikata žmogų vẽda NžR. Protas žmogų tiesiai vẽda Tr.
9. tr., intr. DŽ, NdŽ dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda KII329. Giedot galiu, ė vèst negaliu Rš. Vienos vẽda, kitos taria par mojavą Sdb. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo Švnč. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot Ppl. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu Mrk. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam Rdn. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku Šmn. Tu vesk – tavo balsas gražesnis A.Vien. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą Žem. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją rš. Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria Blv. Ji pirmoji vedė giesmę Skv2Moz15,21. Vedamàsis tonas MuzŽ.
10. tr., intr. DŽ, NdŽ būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda PnmŽ. Šitas kelelis vẽda į Nemuną PnmA. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę Šts. Į pamarių kaimą veda daug kelių I.Simon. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas A.Vaičiul. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą J.Balt. Ant kur ved kelelis? KlvD9. Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes DP449. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų DP525.
| Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą P.Vaičiūn. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan BtApD12,10.
11. tr. NdŽ rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią J.Balč. Da kelią vẽdė kelis kilometrus Vlkv. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo (ps.) Ss. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit (ps.) Dkšt. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas Žlb. Žalios girios balandėlis ma[n] kelelį vẽdė JV236. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta A.Baran.
^ Vyža čebatui kelią vẽda J.Jabl(Šl), Š(Šmn). Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda (vežimas) Alvt. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) Ds.
12. tr., intr. NdŽ pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka A.Sal. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno K.Būg. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti KŽ. Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas M.Valanč.
| refl. NdŽ: Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio (juok.) Ml.
13. intr. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda Klt. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė Klt. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą Ldv.
14. tr., intr. DŽ, NdŽ, PnmŽ, Krk duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Vdk. Ta obelis tei[p] vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda Jrb. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai Graž. Šįmet mūs braškės visai nèveda Slv. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais Kvr. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų J.Krišč. Pagraužtas javas grūdų neveda EncV327. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges LTII474(Bs). O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles JV1091.
| prk.: Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių A1885,73.
^ Kas be žiedų uogas veda? (kadagys) LTR(Mrj). Koks medis žiemą vaisių veda? LTR.
15. tr., intr. Š, E, ŽŪŽ69, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį J. Veršį vesti, turėti I. Rudenį karvė turia vèsti Ktč. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti Vvr. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès Žr. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė Lkv. Karvė vẽdė stambų veršį Krž. Karvė tuo vedus duoda daug pieno J.Jabl(Als). Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti Sd. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti LC1883,10. Ar vẽdusi yra [ožka]? – Ne, bergždi Žr. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse Ggr. Kita avis vès du vaiku, kita tris Lpl. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus LTR(Klvr). Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė Dglš. Ta kiaulė buvo vèsianti LKT79(Pln). Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti Kl. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką End. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda Pln. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė JV737.
^ Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja Grš. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia Erž) avių nepjauna Vdžg. Ar daug kiaulė paršų vẽda? (klausiama suėmus kitam už nosies). – Visus! (taip atsakius, paleidžiama) Lp. Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda (šaudyklė) Jn(Kv).
| refl. NdŽ, Zt: Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus], kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė LKT240(Žml). Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs Sd. Lengvai vèsdavos mano karvytė Trgn. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės] Sdb. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas Plng. Kiškiai pievoj vẽdasi Dv. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas Ppl.
16. tr. DŽ perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus Vlk. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda Pv. Gyvutės vaikus vẽdė Dg. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos Rnv. Špokai veda vaikus Šts. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti (juok.) Brs. Vẽdė vaikus pelėda DrskD249. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius LTR(Krtn). Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus (d.) Aps.
^ Kogi kvaksi, gal viščiokus vesi̇̀ (sakoma vis burbančiam) Žl.
| refl.: Busilas buvo mūs kieme (kaime), vẽdėsi Arm. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda Vlk. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus Pls. Špokai vẽdasi skrynelėj Dv.
ǁ auginti perus: Bitės nenori kirmio vest Dv. Bitės vẽda ituos dupliuosa Rod.
17. tr. R, R413, MŽ, MŽ556, N, Rtr, NdŽ, KŽ gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi K. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi Krš. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas Pvn. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar Krš. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu Kpr. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios Skr. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks Žg. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus LMD(Grv). Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas Rdn. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda BbSir23,33.
^ Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst Ar. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta Krš. Pasiutusi motina vaikus vẽda (muškieta) MitII194(BsM). Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda (patranka) JT106. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda (šautuvas) BsM.
nevestinai adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
18. tr. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst Dg. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų Klt. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj Dglš. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda Klt.
| prk.: Svetima kapeika rublių vẽda Lkv. Man litas litą vẽda Lp. Kalba kalbą vẽda Švnč, Prng, Tr. Šnekta šnektą vẽda Srj. Matai, žodis žodį vẽda Mrj. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda Vlk.
^ Nosia bado – auksą veda (žagrė) LTsV627(Sv).
| refl.: [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai P.
19. refl. LzŽ veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis LKKXIII137(Grv). Šiemet musios labai vẽdas Dglš. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties Aps. Tokios duplios bitėm vèstis Rud. Žalčiai tvarte vẽdės Pls. Katės labai greit vẽdas Dglš. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi Dv. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai Dbč.
ǁ rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis Ign. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt Aps.
20. tr., intr. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda Dglš. Kojos nelabai vèst pradėjo Antz. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia Graž. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda Vrn. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte Lz. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt Aln. Galva jau nebe teip vẽda Vžns. Jau močiutės galva nelabai vẽda Ūd. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi Ant. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė Žln. Smagenai nèveda, ir visa Lz. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda Jnšk. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) Prk.
| Da sveikata šiek tiek vẽda Alks. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia Alv.
| refl.: Jei katram nesi̇̀veda galva, tai ilgai ir neišmoksta Gs.
21. tr. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį I.Simon. Šunkojis dalgis y[ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi Ggr. Žolės? – Vos dalgį vedi̇̀ Jon. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas Dgp.
22. tr., intr. NdŽ traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos DŽ1. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit Sk. Žodžius reikėjo vest dacipulka Antš.
| Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus Rdm.
23. tr., intr. NdŽ sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti DŽ. Vẽda akia, kad nepavogt Pls. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią Alk. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane Ar. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda Mrj. Ji nespėja akim vèst, kai skaito Skr.
24. tr. OG72, NdŽ, LzŽ, Str ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti DŽ1. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus Pg. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė Kpč. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių LKT310(On). Ė geležinkelį vẽda in Vidžius Dglš. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė Akm. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo Ant. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus Slm. Vedamasis griovys ŽŪŽ90. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį Vrp1889,35. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę LTR(Pnd). Kaminą vèskit per stogą Graž. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo Kp. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas M.Valanč.
ǁ tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija) Z.Žem. Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai KlbXXXVIII(1)100. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui rš. Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui (puošiant eglutę) Klt. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip LTR(Km).
ǁ judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda Švnč. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį J.Balč. Vẽda adaton siūlą Dbč.
×25. (sl.) tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau Pč. Vesti, varyti bylą, byloti VĮ. Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą Mž189. Kūną savo viežlyvai vesk Mž411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Krn22,8.
| Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod.
| prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo Mš. Vedamàsis (įžanginis) straipsnis DŽ. Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk.
^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E.
| refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70.
ǁ tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps.
^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl.
| refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps.
ǁ tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet.
×26. tr. vairuoti: Vèsti traukinį NdŽ. Vedžiau savo lėktuvą tolyn J.Dov. Turėdamas po ranka jūrlapį, kompasą kapitonas ar šturmanas ir užsimerkęs gali vesti laivą rš. Sielį varo dviejuose: kas pirma eina, tas vẽda galvą, kad neužneštų ant akmens Jon.
| Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka vesti kamuolį sp.
×27. (sl.) tr. Vj lemti, reikšti: Pinigai visa ką vẽda: duok pinigų – malkų kiek nori Jnšk. Daug veda patarimai iš šalies Antš.
×28. refl. N, BŽ46, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Alks laikyti save kuo, dėtis: Didžiu veduos R207, MŽ275. Didžiu veduos, didžiuojuos MŽ271. Didele ponia vẽdas, kas par aš! Krš. Anas ponu vẽdas Strn. Kunigas lenku vedasi J.Jabl. Tokiu stipriu vẽdas, kur ans pasiduos Krš. Didžiu vẽdės, o bevagant nusitverdino Šts. Tik vẽdas sąžiningi, o vagys – turtų prisiplėšę Rdn. Jis iš didžio vẽdas K. Jos i juk smarkiai vẽdės Jrb. Vertingu veskis, kad ir niekad nė skatiko neturėtum J.Jabl. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. Gaspadorius visu ponu vedėsi: ant jo rankų visas dvaras TS1904,5. Demokratais pas mus vedasi paprastai tie, kurie norį laisvės visur ir visiems žmonėms be jokių skirtumų A.Sm. Žmones bagoti urėdą kokį turintys alba daug išmanantys vedasi didžiais ponais BPII487.
^ Didžiu vedas, šašu dedas LTR(Vl).
×29. (sl.) refl. ppr. impers. DŽ, NdŽ, KŽ, Zt, Arm, Dglš, Vdšk sektis, gerai eitis: Šiandie man vẽdas: ko tik ieškau, vis randu, kur tik nueinu, visa ką gaunu Str. Itais metais mumi nèsvedė: kiaulė ižgaišo, karvė telią numetė LzŽ. Jam nèsveda niekas LKKXIII28(Grv). Kapgi tau vẽdasi? Švnč. Kaip vèsis gyvent, nėr žinios – išeinam iš savo namų Klt. Gaspadorsta kap nèsveda, tai negali surinkt (susitaupyti) Grv. Tiek mun vẽdės darbas dideliai Žeml. Nu i minti linai mun netiko ir nèvedės Nv. Tarnyba vẽdas neblogai Kž. Kad augt javas, kad skatyna vestų̃sbi gerai! Lz. Kitam i gyvuliai vẽdasi ūgyt Mrc. Kad gyvuliai vedusỹs, būt[ume] greit razsigyvenę Str. Jeigu gyvulį nupirksi iš geros rankos, tai jis vesis, o iš prastos, tai nevesis – nyks i nyks LMD. Vyrai skundėsi, kad arkliai nesi̇̀veda Mlt. Labai bitelių turėjo, labai vẽdęsis, i vis tiek išmirė Pšš. Ot buitis (gyvenimas) nèsvedė LKKIX221(Dv). Nèsveda man buitelė Rod. Dėkui ponui Dievui, taip jam vedas mokslas Sz. Mokslas nevedės, ir paliko gaspadoriu Šts. Sako, gerai vẽdasys mokslas Grz. Senatvė[je] nesiveda teip nė kalbėt Ar. Nèsveda, nu ką padarysi, jau su trečiu vyru Dbč. Kur Kalėdose randi dvilypį riešutį, tai reikia pasidėt, tuomet pinigai gerai vesis LMD(Kls). Mums džiaugsmas, kad tamstai ten svetimame sviete gerai vedasi A1884,289. Niekas jam nesivedė, kur ėjo, tę prapuolė Tat. Visos gėrybės jam vedės S.Stan. Tai jam teip vedęsis, javai augę, ir palikęs labai turtingas Sln. Gerai nes vedės mums Egipte Ch4Moz11,18.
^ Kad nevyksta, ir nevedas darbas dirbti J. Kas kam vedas, tam ir laima S.Dauk. Ka nèvedas, i nesekas Krš. Ka nevyksta, tai i nèvedas Trk. Kuriam vẽdas, tam ir dera Pls. Nesveda kortosu, tai vedasi meilėj Ml.
◊ ant kẽlio vèsti padėti prisiminti: Aš tamstą an kẽlio vedù Gdr.
ausià nevèsti OG242, Arm, Švnč neklausyti, nepaisyti: Lig šiol aš i ausià nèvedžiau, ką kur kas ką ūtura Tvr. Anas ir ausià nèveda, ką šienas neišdžiūvęs Prng.
ãvino prõtas vẽda netinkamai elgiasi: Jį ãvino prõtas vẽda Tr.
čiul̃tė vẽdė gul̃ti Kal primenama, kad laikas miegoti.
gẽrąją vèsti taikstytis: Gẽrąją vis vẽda ana Klt.
gerù keliù (į gẽrą kẽlią) vèsti Krš gerai mokyti: In gẽrą kẽlią aš jį vedžiaũ Dglš.
į lankàs vèsti plačiai, daug aiškinti: Nevesk manęs į lankas, po velnių! Sakyk trumpai J.Ap.
iš galvõs vèsti Šv kelti didelį nerimą.
iš kẽlio vèsti J.Jabl, DŽ
1. BŽ106 netinkamai, neteisingai mokyti, klaidinti: Mum ta motina, žaltys, vẽda iš kẽlio Jnš. Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda V.Myk-Put.
2. Mrj kreipti iš doros, tvirkinti: Jis papratęs iš kẽlio vèst – geriau su juo nešutviauk Lkč.

iš prõto vèsti
1. NdŽ, B.Sruog daryti pamišusį.
2. BŽ22 kelti didelį nerimą, gąsdinti: Iš galvos, iš prõto vẽda tie darbai Šv.

kai̇̃p mir̃ti vẽdamas labai nusiminęs: Roželė ėjo kaip mirti vedama – baimė didžiausia ją ėmė LzP.
kur̃ ãkys vẽda Pnd nekreipiant dėmesio kur, bet kur (eiti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo, kur akys veda V.Myk-Put. Ir dui bėgti, kur akys veda LTR(Pp). Nors eik iš čia, kur akys veda, kojos neša LMD(Vlk).
mérkelis vẽda užkuriõm norisi miego: Jau merkelis veda užkuriom Upn.
nei̇̃ šiknà nevèsti vlg. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš tavę nei̇̃ šiknà nèvedu! Lp.
ni̇̀kį vèsti ožiuotis, priešgyniauti: Ni̇̀kį [mergaitė] vẽda, nešnekas Jdr.
óžį (óžius) vèsti [pardúoti, tur̃gun] eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Sūnau, vèsk óžius pardúot, Velykos ateina Zr. Ryt ožiukùs vèsme tur̃gun Zr.
prie siẽto vèsti raminti, tramdyti: Surašė viską, vẽda py siẽto Pj. ×
rankà vẽdasi sekasi: Rankà nebvèsis, jei perkant kas padyvys Šts. Ka gerai rankà vèstumias, margaryčių iš tavo pusės priklausė Yl.
(kur) velniai̇̃ (vélnias, vilkai̇̃) vẽda vaikùs
1. Sln, Skdv, Jnš apie neįeinamą, neišbrendamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai tę vélnias vaikùs vẽdė – klampumynai Kpč. Tose balose velniai̇̃ vaikùs vèsdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina Pc. Tai didelis raistas buvo – vilkai̇̃ vaikùs vẽdė Jz. Velniai̇̃ vaikùs i vès tarp to daržo, jeigu neišravėsi Šln. Kur [pievos] neišpjauna, tengi te vilkai̇̃ vaikùs galia vèst, te baisu žiūrėt Pl. Aš tę nebuvau – tę (Sibire) velniai̇̃ vaikùs vẽda Jrb.
2. Nm apie didelę netvarką: Nešvari boba – trobo[je] velniai̇̃ vaikùs vẽda Krš. Virtuvė[je] pri anų vilkai̇̃ vaikùs vẽda Krš.
antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn.
apvèsti, àpveda (api̇̀veda), àpvedė
1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, DŽ vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza rš.
| refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink savo daržą apsivedė J.Jabl. Apsukù tą kalną apėjo keliais ir tuos vaikelius apsi̇̀vedė Mšk.
2. tr. pririšus vedant apeiti aplink: Norėdami piemenys sulaukti greičiau žiemos, tai apiveda ožką aplink beržą tris kartus LTR(Ob).
| refl. tr.: Nepagali, tik aplink tvartą karvę apsi̇̀veda Klt.
3. tr., intr. daug kur nuvesti, apvedžioti: Aš ją visur mieste apvesiù, o ana žioplys Klt. Kolei àpveda visur, tai pavargsti Šlčn. Tai ji mane visus daktarus àpvedė Dg.
| Vyrus apvẽdusi (parodžiusi nuostolius), pradėjau bylą Šts.
4. tr., intr. KŽ apibrėžti aplinkui liniją, apskriesti: Akys àpvestos tamsiais antakiais NdŽ. Jei akių paboja [vaikas], reikia su druska atgalia ranka tris kartus apvèst (brt.) Mrc. Reikia apvèst dedervinė avinių žirklių žiedu, toliau neina ar ir pragaišta (brt.) Vlk. O jei norėsi kur nusinešt juos (obelį ir šulinį), tai apvesk ratą apie obelę ir šulnį, ir atsiras vėl žiedas ir aukso obuolys LMD(Rz).
| refl. tr., intr. Vj: Bernas atsisėdo ažustalėj, àpsvedė švęsta kreida ir laukia, kada ateis prisdavėliai (ps.) Prng.
ǁ kuo aštriu apibrėžti aplink, aprėžti: Iš alksnėlio suki dūdeles, àpvedi peiliu ir nusuki Vlk. Kap aukštyniekas guli, peiliu api̇̀vedam aplinkui ir papilvę nuimam Ad.
5. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt apjuosti, padaryti ką aplinkui, apkraštuoti: Apvedu mūrą N. Àpvedė dratais vaikai bulbų lauką Dg. Sklepai tokie besantys su drotimis apvesti tebibuvo Krt. Aplinkui tą [girnų] ekmenį àpvestas stiprus lankas PnmŽ. O kada padarė pečių, apvedė vielėmis, apkalė geležėmis ir liepė užkurti DS138(Šmk). [Piliakalnis] buvo api̇̀vestas par dvi eiles akmenais Alz. Tokių molio juostomis apvestų židinių kituose mūsų tyrinėtuose piliakalniuose nebuvo aptikta rš. Aplink bažnyčią apvestà yra siena šventorio akmeninė, graži BM110(Ssk). Neprieteliai apves tave (Jeruzalę) pylimu, apguls tave, suspaus tave iš visur SkvLuk19,43. Dvaras apvestas aukštu mūru BsMtII55(Nm). Apvedamasis kanalas ŽŪŽ91. Apvedė aplink trobelę didelį ratą siūlu ir patį kamuolį įsinešė į trobelę LTR(Šmk). Piemenų apavas – tik vyžiukai iš karnų apivarom apvesti̇̀, autais apvynioti Tvr. Karpas àpveda siūlu ir užmezga mazgelį Grl. Karunkytėm api̇̀vesta suknelė Klt.
| prk.: Šventa Dvasia ateis ant tavęs ir macis aukščiausiojo apdengs (viršuje apves, apsems) tave BBLuk1,35. O, gerai padaryta – kap vainiku àpvesta LKKXIII126(Grv).
6. tr., intr. NdŽ apžvelgti, aprėpti: Stapukas àpvedė akim i pamatė grytelę (ps.) Grnk. Anas sustojo ir akimis apvedė žmones A.Vaičiul. Jis apvedė geraširdišku žvilgsniu susigūžusius vaikus J.Avyž.
7. tr. apvesdinti: Tėvas jį àpvedė (ps.) Žž.
×8. (sl.) refl. tr., intr. K, BzF197, J, Š, NdŽ, KŽ, Smal, Dgp imti žmoną, vesti: Nu ką – vienas negyvensi, tai apsi̇̀vedžiau LKT231(Prn). Ir ans įsižiūrėjos mergaitę ir apsi̇̀vedės Vgr. Tai žmoną apsi̇̀vedžiau iš didelės ūkės Snt. Apsi̇̀vedei – nebijok vaikų Erž. Ir šito žydo yra sūnus – apsi̇̀vedė su ruse – ir duktė ar ne su lenku Akn. Mes esam kalvinyčią pabudavoję ir ieškom gero apsivedusio kalvio LC1883,35. Apsivedęs Jurgelis pačią nedžiugėlę NS103(Ppl).
^ Kaip apsivesi, paleis velnią iš kasų LTV148(Srd).
×9. refl. tr., intr. Krg išeiti už vyro, ištekėti: Mama kai apsi̇̀vedė tėvą, tai abudu nusipirko numuką Rsn. Tai paskui aš šišonais apsi̇̀vedžiau Pgg. Kai apsivesi, neseksis tau, mergyt, dainas dainuot KlvD198. Bet jei tu moteriškę vedi, tai tu nesusigriešiji, o jei merga apsiveda, tai ji nesusigriešija Bb11PvK7,28.
×10. (sl.) refl. susituokti: Paskui jau ir apsi̇̀vedėva, atėjau gyvęt čia LKT194(Grš). Ka apsi̇̀vedėm, gyvenau pas vyro tėvus Lž.
^ Apsivedė kaip velnias su meška PPr308.
11. refl. tr., intr. Š, KŽ, Plik, Vvr, Štk turėti, atsivesti jauniklių: Karvė jau apsi̇̀vedė J. Karvę turim tik apsivẽdusią Ktk. Kaip apsi̇̀ves, liuobam pririšam dideliai trumpai, kad ana neprigautum tų nūvokų savo End. Apsi̇̀ves naktį ta avis, o jai būs šaltà dideliai, įsineši į trobą tokius mažilelius ėraičius End. Kiaulė besanti apsivẽdusi Krtn.
◊ apie ker̃tę (apie stū̃rį Svn) apvèsti apgauti: Manęs tai niekas neapvès apie ker̃tę Pš. Jis buvo ne iš tų žmonių, kurie lengvai apvedami aplink kertę: pažvelgs, ir mato tave kiaurai J.Balt.

×paapsivèsti, paapsi̇̀veda, paapsi̇̀vedė (dial. sl.) visiems (paeiliui) vesti, susituokti: Visi bernai paapsi̇̀vedė LKKIX203(Dv).
atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š
1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai atàvedė ponas seną diedą i liepė ženytis KlbIV156(Vdšk).
| prk. N, KŽ, Dkš, Prn, Upt: Aš dabar žinau, kodėl aukščiausiojo ranka mane čion atvedė! V.Krėv. [Christus] per tiesą atveda gyvatosp amžinosp DP449. Rūpinasi apie nuopuolį jo, idant jį atvedęs griekop, nubodų aną padarytų ponui Dievui jo MP79. A kurie didį apsunkimą sąžinės turėtų alba užsmūtyti ir gundinti būtų, tus žinos plebonas per daugesni kalbesių palinksminti ir vierosp atvesti Vln32.
2. tr. pririšus tempiant priversti kartu ateiti: Jau podidis berniokas, karves atàveda Klt. Ana àtvedė karvę Zt. Atàvedė kumelę apsmaluotą (ps.) Mlk. Piemenys karvėm an ragų uždėdavo vainiką ir àtveda pas duris LKT211(Lbv). Netrukus tarnas atvedė šokantį piestu žirgą, vos galėdamas nulaikyti rankoj J.Balč. Da neatàvesta i kumelė Kli. Tegul mergiotė lieka namie: man arkliam atvèst bus ana Ob. Arklius liuob atvèsti mainyti [į mugę] Krtn. Aš (vyras) ir išvedu va dabar, ir atàvedu, ir perkeliu [gyvulius] Pl. Kelkis kelkis, sūnaitėli, kelkis, mano mielas, atàvedė tau tėvelis žirgą juodbėrėlį JT231. Eit tetušis par kiemą į naująją stainelę, jau išved, jau atved juodbėrą žirgelį LTR. Tada totvedi du ožkeliu pribuvimop Dievo MP149. Atveskiam karvę trijų metų (paraštėje treigę) BB1Moz15,9. Nuėję tada mokytiniai … ir àtvedė asilyčią ir asilaitį DP1.
| prk.: Norėjo muni atvèsti tas ponas an pikto End. Vienas sakė, jog toj skiedra vandenį atves LTR(Auk). Argi tie dūmai nedasieks jau dangaus ir neatves griausmo ant galvų persekiotojų lietuviškų knygų?! V.Kudir. Nieko nėr vargesnio, kaip … trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP511.
^ Ko čia stovi, kai parduot atavestas? LTR(Km). Šnekta šnektą àtveda Dkš. Kalba kalbą àtveda Stk. Pasaka pasaką àtveda Žln, Plv. Marti ateis – velnią atves namuos Pnd. Siūlas kamuolį atves Vlk.
| refl. tr. N, RtŽ, M, Š: Kad galėtum, tai karvę atsivestum̃ Nmč. Eik tu, atsi̇̀ved’ arklį ir kinkai! LKT346(Klt). Lenciūgus palieka lauke, o virvėm atsi̇̀veda karves Klt. Ant ragų uždėtas pantis, patampiau ir atsi̇̀vedžiau [veršiuką] Kp. Pasogos reikė buvo duot didelės, reikė buvo atsivèst nors vieną avelę Ktk. Šita karvė jos atsivesta J.Jabl. Matai gi, arkliai Dievas žino kur, tai paki tu atsivesi̇̀, paskinkysi … Mlk. Ir ateina tėvulis, tėvulis, atsiveda jautelius, jautelius LTR(Lzd).
^ Su siūlu ir kamuolį atsivesi LTR(Ds).
ǁ priversti kartu ateiti: Kad neina, veste atvesk J.Jabl.
ǁ nukreipti, atvaryti: Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, išnaikinti karvių tešminėse pieną, nupešti avių vilną, žmones kerštaujančius sutaikinti, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč.
ǁ refl. tr. atsistumti, atsivaryti: Ji atsi̇̀veda tą ratą (dviratį), prisideda tą dėžę pirkinių i važiuoja atgal Smln.
3. tr. atlydėti kur kartu einant: Atvèsk man savo sūnų J. Kas tave atavedė? – Mane tėvelis atavedė LTR(Ign). Dvi mergaites atàvedė an mane Aps. Tos moteres sūnus, ką in mane tave àtvedė Lt. Paskiau atliko be žado, nu tai, matai, tuoj i kunigą da atàvedė Skp. Nuo durų pastinka kunigas [vaikus], lig altoriui atàveda Rk. Tą paleis, kitą atvès, pakol ančtiks, katras mun tinka (žaidžiant „piršlybas“) End. Gerai, atved’ Ad. Pradėjo muno karvė sirguliuoti, sodiškiai padėjo vitrinarą atvèsti Krš. Tada teatveda jį jo ponas po akim deivių (dievų) ir tepastato jį vartumpi alba stulpumpi BB2Moz21,6. Atvedė jis juos žmogauspi BB1Moz2,19. Ir padarė ponas Dievas motriškę iš šonkaulio, kurį iš žmogaus išėmė ir atvedė jop Vln50. Ir atvedžiau jį mokytiniump tavo, o negalėjo jo pasveikint Ch1Mt17,16.
| refl. tr.: Atsi̇̀vedžiau dieduką, kad gerai susamanot pirkią Klt. Ejo šokiuos, ir viešnios buvo atsi̇̀vesta Ob. Žmona silpna – mirs, tai jis atsi̇̀vedė kitą, apžiūrinėja, kap gyvens Grv. Atsivèd’ su savim ir Marytę Grv. Ana ir kunigą buvo atsivẽdus gint nuog velino Arm. Tėvas dukrelę jau atsi̇̀veda ir rankon rūtelę jau atsineša DrskD180. Oi mergele, oi jaunojoj, atsiveskie tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlį LTR(Vlk). Tėvas dukrelę jau atsiveda ir žalią rūtelę jau atsineša LTR(Al). Va jau atsi̇̀vedė višta viščiukus Aps.
| Visus vaikus vadino savais, bet savo atsivestąjį ji labiau mylėjo rš.
ǁ prk. pateikti: Dabar atvèsiu šviesius ižpažinimus ir liudijimus apie čysčių daktarų anų senųjų DP548.
4. tr. Kpr, Tj, Skdt, Vb paimti į žmonas (ppr. iš tolesnės vietos): Aš tai, matai, atvestà Ktk. Aš ne iš čia kilus, iš Biržų atvestà Ppl. Sesuo liko pusantrų metų nuog mamos, tai reikia gi man išaugyt, o tėvas pamotę atàvedė LKT367(Dg). Aš irgi čia negimus – atvestà Antš. Iš piršlybų ženijas, iš toliau atàveda [žmoną] Alz. Sako, marčią atvès, turėsiu marčią Grv. Dar ne pačią bjauriąją atàvedė man marčią Pl. Seniau prirašyta buvo, ka te yra atvesti devyni gaspadoriai, o žmona nu kur atvestà, nežinau Cs. Jau buvo atvẽdęs, kai kolchozai tvėrėsi Vrb. Atves brolis martelę, tai bus rinkėjėlė tūto sodely NS306(Ppl).
| Mirk [,barninga žmona,] greičiau, pamirsi, atvesiù dvi Auk.
| refl. tr.: Kai rado tą savo moterį, kai atsi̇̀vedė, tai dabar gyvena kaip vyras, kaip visi Sb. Susikirsiu klėtelę kampuotą, atsivesiu martelę šilkuotą (d.) Dsn.
5. refl. kartu ateiti: Jau ir jaunieji atsi̇̀veda Mrj. Kailiuvienė dar vis matyt kai kada su dukterim atsiveda [į bažnyčią] Vlkv. Kai visiškai sutemo, atsivedė ir Marytė su tėvais A.Vien. Atsi̇̀vedė po namais su tuo jauteliu Žrm.
6. tr. DŽ1 atitiesti, įrengti ligi čia: Į Telšius greičiau àtvedė [geležinkelį], o čia da metai, kiek praejo, pakol čia pri Lieplaukės àtvedė Lpl.
| Griovį àtvedė kiaurai nuo galulaukės lig pačio pakluonio Jnšk.
| Atvès šviesą ir pas mus Smn. Čia pirma kaime pastatė tą gi elektrą, o čia in mus neatàvedė Ml.
7. intr. atsivėdėjus suduoti: Kap atvesiù aš tau atobula ranka, tai tu žinosi man! Rod. Kad àtvedžiau jam per ausis neblogai, tai nat susžaibė Rod. Jam pati kad àtvedė per mutę, tai jis ir tyli Vlk.
| Tokiam žmogui – tik atvedei ir paleidai (užtaisei šautuvą ir nušovei) Nč.
8. tr. Pžrl, Žž, Vlkš turėti vaisių, derėti: Jau šįmet šitas medukas obuolių atvès Jrb. Buvo teip, kad grūdas grūdą atàveda Kp. Atves grindužės obuolėlius, lazdų lotužės riešutėlius JV1046.
| Kaip sausa lazda žydės, žalius lapelius atvès, tai aš sugrįšiu JD907.
9. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių: Lig vaikus àtvedžiant pikta nebus kalė J. Turi dvi kiaules veislines, viena atàvedė devynius paršiukus, kita dešimtį Žl. Kiaulė apsiparšavo, tai àtvedė vienuolika paršų – dešim meitėlukų ir viena kiaulaitė Pv. Àtvedė vienuolika [paršiukų]: du mažesniu, kiti lygūs Pls. Àtvedė penkioleka paršiukų, o dvyleka papų Krš. Avis buvo atvẽdusi du ėruku viena galva Sd. Visos trys avelės atàvedė papori Dglš. Àtvedė dveitą mažų gėrukų Grv. Jauniklikė ožkikė tris ožkiukus àtvedė Vdžg. O kumelė atvedė du kumeleliu neišpasakytos puikybės, po tam kalelė du šuneliu teipo puikius LTR. Atàveda vaikus [triušė], tai razpilia visus, sukandelioja Klt. Katė atàvedė kačiukus in tvarto Aln. Katė àtvedė mažą katinuką Zt. O ponia sako: – Kad ratai kumeliuką atavedė, tai digs ir žirniai [virti] LTR(Prng).
^ Tvora arklio neàtveda Lp.
| refl. tr., intr. K, BzF197, M, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv: Karvė jau turėjo, atsivedė, apsiveršiavo J.Jabl. Karvė teliuką atsi̇̀vedė Aln. Karvė atsi̇̀vedė, ir aš pasėdėjau, kol jau nusivalė Alz. Karvė šviežiai kad yra atsivẽdusi, toks y[ra] liesesnis pienas Sd. Laukiam atsi̇̀vedant, tai jau pasenai neturim pienelio Rk. Karvikė neatsi̇̀vedė, pieno neturiam Krš. Nu tai aišku, jėgu karvė užtrūksta, ir viskas, Amerikos nebėr, o kai atsi̇̀veda, tai kaip iš Amerikos, tai du šimtai, tai trys šimtai [už pieną] Kpr. Nežinodavo, kada ta kumelė apsiėjus, kada ana atsivès Škn. Kiaulės atsivèsdavai laukuose mažus paršelius, žėk (žiūrėk), i parsivarysi vakare tuos paršelius Mšk. Rugpjūčio gal mėnesio atsi̇̀vestas, jau padidelis paršas Svn. Atsi̇̀veda po porai avelės Dglš. Avelė atsi̇̀vedė ben tris gėriukus Dbk. Jeigu Kūčioj ateis mergina arba tekėjus moteris, tai avys atsives dvynukus LTR(Vlkv). Kalikė atsi̇̀vedė mažiukų Rg. Oi tu varle, terbelė praėsta ir pelės vaikai atsivesti̇̀ Slm.
^ Galiu miegot, kiek noriu: nė karvė pertvinks, nė jaučias atsivès Skp.
10. tr. KŽ pagimdyti: Juziaus boba àtvedė jau tretį vaiką Trk. Àtvedė du, kaip avis Krš. Kadgi sūnų pirma atvèstai Zt. Kab atvès jauna mergelę, tai ponas duoja gorčių cielą arielkos, o kab sūnų àtveda, nieko neduoja an krikštynų Zt. Ji po penkiasdešimt dar tris vaikus àtvedė Skr. Pilvas didžiausis lig nosės, rods, ka ten ana devynis atvès Trk. Negyvą àtvedė, netikusi boba Rdn.
^ Kad tu atvestum devyniom galvom! (keik.) Švnč.
| refl.: Merga atsivedė Zr.
◊ ant [ti̇̀kro] kẽlio atvèsti Krš pamokyti tikslingo gyvenimo, elgimosi: Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti P.Vaičiūn. Muni teikeis atvesti ant kelio išganymo P.
į prõtą (×in rãzumo) atvèsti Ėr paprotinti: Tik vargas jį atvès į prõtą Dkš. Mane, ačiū Dievui, kalėjimas atvedė į protą A.Damb. Anas prastas žmogus ir jį neatvesi̇̀ in rãzumo Arm.
į vėžès atvèsti padaryti kitokių pažiūrų: Ka aną (komunistą) reik atvèsti į vėžès, jau nebgalia [senoviškai veikėjauti] Plt.

×davèsti, dàveda, dàvedė (hibr.) KŽ; SD125, D.Pošk
1. tr. pririšus tempiant privesti iki kokios vietos: Davedė bobutė [ožiuką] į karčemukę LLDI184(Mrk).
| prk.: Itoki darbai gerok tavę nedavès GrvT98.
2. tr. lydint privesti iki kokios vietos: Dàvedė ing vidurį Nemno Azr. Ir mane tą rozą in ją dàvedei, ale daugiau neisiu Rdš. Mane in ją dàvedė pasniūkt Dglš. Reikia būtų davèst LKKXIV209(Zt).
3. refl. kliūti, tekti: Margu (jaučiui) dàsvedė akmenų nemažai: ir raguosna, ir naguosna, ir kauluosna (ps.) Dv.
| prk.: Apšukojai tu mane, ir tau dàsvedė Dv.
4. refl. prisilyginti: Tu kai ta varlė – nori lig jaučiu dasvèst Švnč.
5. intr. Sut, L, KŽ įrodyti: Davedamas daiktas, prisekimas SD45. Jis, turėdamas visus davadus, gal davèsti tiesos JI302. Jėg jau kas davèst, o teip ką gi anys sužinos Ktk. Mokyti žmonės raštuose daveda, kad ta moteriškė pastatė brangų paveikslą Tat.
◊ ×ùbago lazdõn davèsti nuskurdinti: Dàvedėt mane ùbago lazdõn – jau nieko neturiu Ml.
įvèsti, į̇̃veda, į̇̃vedė tr. DŽ1; SD1198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285
1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̇̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė [klebonui pinigų] – barkšt į torielką, ka į dangų įvèstum Všv. Kiba čia mane velinas invedė? – Aš tave čia invedžiau, pasrašyk, ką man atduosi tą, ko namie nepalikai, tai aš tau išvesiu LTR(Pls).
| prk.: Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? I.Simon. Į vargą nenoriu tave įvest V.Kudir. Į apjuoką, gėdą įvedu R333, MŽ447. Į paskalbą įvèsti KII26. Į vaidus įvesti N. Tik anas (piktuoles) į pasiutimą įvèsk – išgirsi, ko negirdėjęs Krš. Gyvosna nervosna pardien iñveda [vaikas] Klt. Iñvedė zlastin, negaliu išsiturėt Dglš. Tikrai į̇̃vedė į piktumą KlvrŽ. Nekliudyk, neširdyk, kap širdin invesi̇̀, tai inkąs Btrm. Ar neįvedate anus ing rūstybę? brš. Labai didis drąsumas yra patį Dievą norėti ing griekus įvesti BPI270. Sekėm žalktį, griekan įvesti A.Baran.
^ Pripulsi in bitę, tai invès medun, o pripulsi in šūdvabalį, tai invès šūdan Slk.
| refl. prk.: Kad jau aš kaip jei įsi̇̀vedžiau ing gyvenimą, pradėjau rašyti dienoknygę I. Izrael, tu pats insivedi ing bėdą BPI122. Čia jau nesiduosi įsivest ing savo valnystę ir bjaurybėsna svieto to MP120. Nesiduosi įsivesti nuog teisybės MP120.
2. pririšus vedant įleisti į vidų ar kur nors: Sūnus į̇̃vedė ašvienį į arklidę J. Jauros vienos – negali nei gyvolio įvèsti, nei žmogus įeiti LKT85(Kl). Paleida arklį mūso ir į̇̃veda į savo javus Klk. Reik šunį įvest į pavėsį – šilta nabagyčiui LKT127(Erž). Kūginin į̇̃vestas [šuo] ir būva, ir loja Kp. Tvartan [karvę] iñvedžiau, šieno glėbį numečiau, suryta lig viksvelei Klt. Mažas buvau, tai kad da atsiveda avelė, tai į̇̃veda su visais gėriukais gryčion ir laiko, kad labai šalta Rk. Nupirkus gyvulį, jį į tvartą reikia ne veste įvest, o atbulą stumte įstumt LTR(Vb).
| refl. tr.: Tat aš įsi̇̀vedžiau tą arklį, buvo dvi žiemi išmitęs ans Kl. Ožkiukus į gryčią įsi̇̀vedė, i užteko vietos Sdb.
ǁ Vn atvedus, atvežus atiduoti: Į̃vedėm į kolkozą po du arkliu, nors vieną teatiduodie Rdn. Į̃vedėm du arkliu, avį [į kolūkį] Grd. Į kolchozą įvedėm viską: i vežimą, i šlajas, i drapaką Erž.
| refl. tr.: Medžian insi̇̀vedė arklį ir nerado Asv.
ǁ įstumti, įvaryti (į vidų): I lig gulimu[i] dviratį gali pavogt, kad neį̇̃vestą laikysi Mžš. Dviratį įvèsk į gonkas Alk.
| refl. tr.: Jau arti pusiaunakčio Klemas įsiveda dviratį savo kiemelin rš.
3. K kviečiant, lydint kartu kur įeiti, nusivesti: Į̃vedė mane į trobelę NdŽ. Į̃veda į tą trobą, stalas apdėtas pyragų visokių Klk. Vargas an kẽlių rašyt – į gryčią neį̇̃vedžiau Kdn. Kad tu juos investái in pirkią Pls. Į̃vedėtav tokią gražią mergelę Dr. Iñvedė pirkelėn didelian miške Mlk. Paskui aną patį įvedė ing gražiausią grinčią pas to senelio DS141(Šmk). Įvẽdus stubon, moterys numeta po kojų šluotą Brt. Iñvedei kur gailiai miškan, i apsirgo vaikas Klt. O ji (klystžvakė) vesdavo tuo žiburiu ir įvèsdavo į dumblyną LKT169(Šlu). Ir atkeltų man vartelius, ir įvestų ant dvarelio LLDII168(Mrs). Karalius pasakė: – Įvesk kiaulę, kalę ir tą dukterį į vieną kambarį (ps.) Vž. O vakarą ėmė jis savo dukterį Lea ir įvedė šitą jopi BB1Moz29,23. Dangų atavėrei, viernus ten įvedei PK151. Krauju tavo tikru atpirkai tu mus, Dieve, idant mus įvestumbi tenai Mž304.
| Vokytis rado karvių į̇̃vestas pėdas Šts.
| refl. tr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ: Ansi̇̀vedė jį tęnai Grv. Ana įsi̇̀vedas į seklyčią, į pryšininkę tokią Klk. Įsivedą̃s aną į tą numelį Nv. Anie jau žino, kur nueiti, muni tat po pirmu įsi̇̀veda Jdr. Tėvas padarė kambariuką žmogui insvèst kada Klt. Eik, leisuos aš tą šikjonį įsivèsti – rykiatav (gerkit degtinę) ant pamato! End.
| Žąsis įsi̇̀vedė žąsiukus kieman Š. Mažūsius vaikus įsivès į mišką, pjaus, kirs i šakas lieps nešti lauko Brs. Velniukai tus piemenaičius įsives į tas pelkes i mūčys Šts. Kai insi̇̀vedžiau uogosna, tuoj pilną kašelę pririnkau Lkm. Šis man tinka ir patinka, aš jį išsirinksiu, įsivedus į ratelį suktinį šokinsiu LTR(Kbr).
4. atlikti įvedybas, apeigas, suteikiančias moteriai teisę po vestuvių ar gimdymo lankyti bažnyčią: Su vainiku prikabinta an galvos, ir añveda LKKII224(Lz). [Po gimdymo] reikdavo pravodytis: įeini zakrastijon, kunigas išeina, pastinka, į̇̃veda bažnyčion, žvakę paduoda, pakrapija, paskaito maldas Šmn. Po vestuvėm in bažnyčią inveda: duoda stulą, ir ana jau neina su veliumu, o ant galvos visom deda čipkelį, lyg kepurėlę Gdr. Seno čėso moteros pagimdę vaiką bažnyčion negali eit, kol kunigas neiñveda Kpč.
| refl. KŽ, Lš, Dglš: Buvau insvèst po pirmojo vaiko Lp.
5. DŽ, PolŽ40 įtaisyti, įrengti, prijungti prie kokių įrenginių: Elektrą įvèsti į̇̃veda, sugeba ans visur Sd. Miestely jau ir elektra įvestà Jnšk. Pas mum mat elektrą jau žada įvèst Slm. Da radiją buvo invẽdę Lbv. Gryčioj į̇̃vestas vanduo, ale šiandiej žiūriu, kad mažai teka visiškai Jž.
| refl. tr.: Mun reikėjo penkiasdešimti rublių, kol aš elektrą įsivèsiu Žd. Malūnas, įsivedęs elektrą, sužiba skaidriais žiburiais L.Dovyd. Mas būtum gyvi supuvę, jeigu neįsivẽdę centralinio Č. Buvo įsivẽdę tiliponą Kl. Anie savo muziką atsirado, įsi̇̀vedė, mūso muziką tą paniekino da po balais Varn.
6. refl. tr. įrengti, pastatyti: Iš pradžių buvo dūminė, paskui kaminą įsi̇̀vedė Lb.
7. Dv įsteigti, nustatyti, padaryti vartojamą, veikiantį: Įvèsti krašte tvarką NdŽ. Įvès tvarką! Nu kokią gi jis tvarką galia įvèst, jeigu nebėr to maisto krautuvėj Pnd. Gal žinai, kada tą litą invès? Ant. Niekaip neį̇̃veda litų, kas ten yra, i nubodo [laukti] Krš. Mūsų nuomone, visai ne pro šalį bus įvedus laikraštyje kalbos dalykų skyrelį A.Sm.
| Pirmasis į raštus gatvę įvedė Daukantas K.Būg. Lietuviai nebesirūpina lenkišką kultūrą įvesti Lietuvon Gmž. Kaip žinoma, krikščioniška tikybė Lietuvon baigiantiesi XIV šimtmečiui įvesta tapė A1884,132. O kuri religija nuog senojo žalčio yra įvesta ir pramanyta, ta yra falšyva ir netikra MTXIII. Kaip jau iñvedė parapiją, atejo kunigas naujas Avl. Paskiau iñtvedė lietuviškas pamaldas Ssk. Reikėjo žinot, kada į Prūsiją krikščionų tikėjimą į̇̃vedė Plšk. Buvo įvestas šventas Rokas (šventojo Roko atlaidai) į Kęstaičius Šts. Joniškiuose tais metais atpuskus į̇̃vedė Grž. Blaivybę ans į̇̃vedė, tas vyskupas, ans čia biškį buvo sutvarkęs, sustabdęs [girtavimą] Ms. Įvedė blaivystą M.Valanč. Draudžiamieji ženklai įveda tam tikrus eismo apribojimus rš. Nusmerktieji turi dirbti įvestus grasos kalėjime darbus rš. Bjaurojas mergos, nebžino kokią madą beįvèsti Krš. Buvo investà tokia mada Vlk. [Karaliaus] namuose buvo įvesta tvarka žlugtę skalbti du kartu per metus I.Simon. Kad užejo vokyčiai, į̇̃vedė malūnus (griežtai prižiūrėjo malinius) Skdv.
| refl. tr.: Šį pavasarį latviai įsivedė naują rašybą K.Būg. Baudžiavos metais kiekvienas dvaras buvo įsivedęs v[erpimo] prievolę LEXXXIII440. Ūkininkas įsivedęs dvi sėjomainas sp. Reikia rasti tinkamiausią momentą litus įsivesti sp.
| Įsivèsti karo padėtį KŽ.
ǁ refl. nusistovėti: Kaip įsivèsias tvarka, gal būs geriau Krš.
8. part. pradinis: Baigdamas įvedamąsias pastabas apie bendrąją mokslinio darbo metodiką, turiu dar nustatyti jos suskirstymą S.Šalk. Į̃vedamas žodis NdŽ.
×9. I įtraukti: Į kalbą įvesti N. Įvesti į mašiną uždavinį SkŽ23. Savo knygosen [pirmininkas] visus iñvedė Dglš. Grūdų magaziną pardavėm, o piningus įvedėm į knygas Dr. Marga personažo biografija leido autoriui įvesti į kūrinį daug tipų rš. Trečiame veiksme be reikalo esančios įvestos jungtuvės rš.
| refl. tr.: Įsivedanti programa SkŽ227.
ǁ veriant įtaisyti: Priseina siūlas įvèst į adatą, ir nematau Mrp. Invèsk man siūlą adaton, aš neregiu Zt. Auskarai investi̇̀ ausỹs Aln. Kas [aviai] auselę nukerpa, kas ausin iñveda ženklelį kokį Ad. Pavalkai, ką ievos iñvestos Dv.
ǁ įleisti: Jis įvedė į lizdą šovinį rš. Pašalinus limfinį mazgą, jei galima, reikia įvesti į žaizdą radžio rš. Rūgštis, reikia, kad būt iñvesta Rod.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Insi̇̀vedė kandai – blogai Drsk. Nuog vilgaties grybas insi̇̀veda [name] Pls. Pelėsiai insi̇̀vedė, ir žuvo bitės Rod. Pavaškiniai (kaimas) – nuog vaško; buvo sena pušis išpuvus, ir te itos naminės bitės buvo insivẽdę Dv. Svirne insi̇̀vedė pelės Dv.
| prk.: Giesmėn neinsi̇̀vedė žodis blogas Dglš. Įsi̇̀vedė daugiaus pirkių Aps. Seniau inkišė balaną, paskum lempos iñsvedė Pls.
ǁ įsikurti, apsigyventi: Įsivedu, įsikraustau Sut.
| Ikpiet radau karvelį insivẽdusį ir pasdairiau jo kiaušų Dv.
11. paimti žmoną iš kur: Šimkūnienė iš Lietuvos įvestà Akn. Jo žmona du kilometrai nuo miestelio įvestà Šd.
12. refl. būti vertinamam: Įdomu buvo pasižiūrėt, kiek ana gerai įsivẽdus Akn.
◊ į bùčių (ki̇̀lpon Sem) įvèsti apgauti: Tu mane tik bùčiun į̇̃vedei Vj.
į kẽlią įvèsti pamokyti: Kol tu vaiką išmokai, į̇̃vedi į kẽlią, kiek vargsti, o par nieką žmogus laikomas Krš.
į rikiuõtę įvèsti; rš kng. paleisti dirbti.
išvèsti, i̇̀šveda, i̇̀švedė Rtr; SD422, R, MŽ, Sut, M, LL271, Š
1. tr. DŽ, NdŽ padėti išeiti: I paėmė abudu vaikelis su mergele už rankų muni ir i̇̀švedė laukon par duris Akm. Ana apžabalo, reikia išvèst jau oran Klt. Anas (vaikas) išvẽdus po šitai ligai tik in saulės paturėt kiek Klt.
2. tr. pririšus vedant priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Mūsų karvių tada nebuvo namuos – i̇̀švestos buvo Mžš. Vedu su broliu i̇̀švedėv pririšti arklius LKT84(Grg). Arklius tei̇̀švedžiau, parejau pas jumis Plt. Aš tus arklius buvau į pievas išvẽdęs Lnk. Penkiom eisiu išvèst karvės iš pavėnio Aln. Jaučią parduot i̇̀švedėm Krs. Pavogdavo ir išvèsdavo kitur [arklius] Šk. Baigė kinkyt, išvedė arklį iš ienų J.Balt. Juodi purvynai neišbrendami, juodbėri žirgai neišvedami LTR(Ss). Aš broleliu intiksiu, šyvus žirgus išvesiu KrvD26. Išein mūsų brolelis iš stainės, išveda žirguželį rankoj LMD. Išmivedi vedi ožį an ūlyčios LTR(Ukm).
| refl. tr.: O mūsų visus išsivedė, visus geruosius [arklius] Kp. Išsivedi į žolę [turėjusią karvę] i pradedi milžti Rdn. Tik karves aš buvau išsivẽdusys, vokytis kaip užejo Vgr. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17.
| intr.: Karvės jau išsi̇̀vedė, tvarte vietos yra Aln.
ǁ Svn, Ml išvarant pavogti: Vakar naktį išvedė mūs sartį Alk. Ne karvės beturiam – pavogė, išvedė karvę Sd. Arklį išjojo, karvę i̇̀švedė Aln. O tu, sako, bjaurybe (apie Blindą), muno aveles i̇̀švedei iš kūtės! Lk.
^ Kai arkliai išvesti̇̀, tai stonią užrakini Vlkv.
| refl. tr.: Ir vis tiek tą štobą nupjovė, kumelys išsi̇̀vesta Sb.
ǁ refl. tr. išsistumiant pavogti: Par anas duris išsi̇̀vedė dviratį Sdb.
ǁ būti priverstam parduoti (gyvulį): Mažatrobaliai buvom, paskutinę karvę i̇̀švedė End. Iš bankos paimsi [paskolą], visas karves turėsi išvèsti Krš.
ǁ priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Išvèsk iš vidaus laukan žmogų pro duris, ko čia jis tur rieties J. Ką (su) vyliumi (klasta, kytryste) išvèsti KII32. A bereikia didesnės raganos – išvest vaiką miškan palikt Krč. Ìšvedžiau an kiemo, pririšau prieg stulpo [žmoną], kad šunes lotų ir gaidžiai kapotų DrskD201. O išvedė ir kitu du piktadėju su juo, idant juos užmuštų DP171.
| refl. tr.: Jau daba tą piršlį išsivès jau tada karti, su šniūrais raišios Žr. Žmogų stribai išsivèsdavo ir išsiveždavo – kai į vandenį žmogus Šk. Tą muno vyrą ir išsi̇̀vedė, i nežinau kur Pln.
3. tr. K einantį palydėti rodant kelią ar jam vadovaujant: Čia tujau tuo keleliu i̇̀švedam į kelį Sd. Ìšvedžiau aną par tą mišką Nv. Ìšvedė in keliūtės i paleidė vieną Klt. Kap aš ažublūdinu, vis kito prašau – išvèskit mane Dv. Žmogau, išvesk mane in kelią (ps.) Aln. Jeigu jau ateitumėt, išvèsčiau tiesiai į kelią Rm. I liūb turės muni par tą miškiuką išvèsti į taką Kl. Susigulsi kame daržinio[je], įeis kareivis, nu, vyrai, a noriat i̇̀švedamys [per sieną]? Kl. Tėvas juos i̇̀švedė in Lietuvą Vžn. Ìšvedė par duris, parodė – eik ten Trk. Oi išves išves mus tris brotelius į svetimą šalelę S.Dauk. Kol da gūžtoj anas (gegužiukas), tai nebijo tada kielelė, o kaip jau jį i̇̀šveda iš gūžtos, tai kielelė bijo jo Rk. O kad išveda vaikus [varnėnai] – kaip debesys Kpr. Peles i̇̀šveda, kai valgydamas išeina (priet.) Aln. Jei nori iš sa[vo] namų peles išvest, eik pas kaimyną valgydamas Vlk. Sakmių ir tikėjimų apie burtininkus, išvedančius peles ir žiurkes, nedaug teužfiksuota rš. Atėjo koks žmogus ir i̇̀švedė gyvates iš raisto Ut. Čigonai kai vaikšto, tai blusas apleidžia arba išveda Ob. Jeib jis mane iš šių namų išvestų BB1Moz40,14. Ir idant juos išvesčiau iš šios žemės ing gerą ir platų žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8. Tujen buvai išvedžiąs ir įvedžiąs Izraelį Ch2Sam5,2. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. O atėję numaldė juos ir išvedusiuos prašė, idant išeitų iš miesto BtApD16,39. Anys jumus pranašauja vyliumi, idant jus išvestų̃ (ižg to gardo Viešpaties) DP246. Bet neduok jiemus gyventi tavo žemėje, idant anys tave neišvestų priš mane BB2Moz23,33. Kad Viešpatis … nor kokio ypačio žmogaus ant to pasaulio išvèst, tad tai ne tuojau daro, bet po ilgomus maldomus DP564.
| prk.: Tegu jis džiaugiasi, kad aš jį išvedžiau į žmones, pinigų duodu P.Vaičiūn. Pagimdė mane (tiltą) Lietuvos miškas, išvedė į svietą lietuvių rankos V.Kudir. Lekia aplinkui, i̇̀šveda ugnį [su šv. Agotos duona] Kpr. Ta kumedija išvedė iš kišenės neišmintingo žmogaus viso labo 695 rublius A1885,117. Mano svainis turėjo išvedamą dešimtuką: kap tik išleisdavo šnapsui, žiūrėk – jis vėl svainio mašnoj Mrj. Vienai bobai pinigus iš kišenės Vilniuj i̇̀švedė Mlt. Jonukui par galvą pradėjo vaikščioti visokios mislys, kaip tą šimtinę iš gaspadoriaus kišenės galėtų išvesti TS1897,4. Jei bijai, kad velnias iš kišenės pinigų neišvestų, laikyk kišenėje peilį TŽIII341. Iš kantrybės i̇̀švedė Dglš. O dėl to baidymo jau par kiek metų buvo visi išvesti iš kantrybės Pln. Iš pusiausvyros išvèsti BŽ77.
| Vaišino miškinius (rezistentus), vaišino stribokus, pamatė Cibirą, ale gyvastę i̇̀švedė Rdn. Idant mus velnias, svietas ir kūnas mūsų nepriegautų ir neišvestų ing neintikėjimą Vln24. Tėvas šventas tamsoj rakintus nuog velnio valdžios išvedė SGI20. Išvesk iš smūtko reikos dūšią mano dėl teisybės tavo Mž480. Ir noriu jus išvesti iš jūsų naštų (paraštėje vargų) Egipte BB2Moz6,6.
^ Neimk svetimo, nedėk prie savo, nes išves ir tavo NžR. Svetimas skatikas šimtą tavo išvedė Gmž. Radęs neskvatok, pametęs neraudok, bo svetimas turtas ir savo turtą išveda iš namų Šmn. Svetimas grūdas i̇̀šveda aruodą Žmt. Nuog adatos in jaučią i̇̀šveda Rod. Mergą i̇̀šveda, krėslą paliekta (medžio kelmas) Trg.
| refl. tr. N, K, J, Š, NdŽ, DŽ1: Nakčia tėvas parėjo, prisikėlė tą sūnų i išsi̇̀vedė Šk. Brigadiriaus ateita ir išsi̇̀vesta darbinykas Pkn. Žinai, mas išeinam parnakoti į kitą kiemą, išsi̇̀vedas Akm. Buvo ir jį išsivẽdę miško sodint Krs. Kaip paūgėjom, jau rugių rišti išsi̇̀vedė Krt. Kaip mama mirė, palikau kokių septynių metų ir išsi̇̀vedės toks ūkininkas pri vaiko pabūti Šv. Aš, į vaiską išjodamas, tave kartu išsivesiu LLDIII186(Žg). Jiem čia (upelyje) ančiokam blogai, ana (antis) juos išsivès Klt. Ka išsi̇̀veda kurapka pulkelį, tai ui, mažiukai pasikavoja, tai nerasi Sdb. Varnos jau išsi̇̀vedė varniokus, jau laukuos Aln. Išsivès kačiokus katė, kai ėst [kačiokai] norės Aln. Vaikus išsivès pelės iš rūbų da Klt.
| prk.: Kap brolis mirė, tai ir bites išsi̇̀vedė Kls. Jis išejo ir tvarką išsi̇̀vedė Mrj.
ǁ pavadinti, pakviesti išeiti: Jei mama neleidžia, tai tų (mergaičių) nei̇̀šveda [į vakarėlį] Mšk.
| refl. tr.: Ateis vaikiai, išsivès muni į nibrę šokti Klk. Vaikiai ateis, nubučiuos tėvams rankas, ka išleistų, išsivès [į šokių vakarėlį] Krš. Ė mus išsi̇̀vedė iš namelio ir klausia Kli. Išsi̇̀veda net iš bažnyčios papasakot, kas girdis Klt.
ǁ pakviesti (ppr. šokti): Piršlys ateis ir išvès tą jaunąją šokti Plt. I šokti i̇̀šveda tie vyrai – graži motriška, nėko Trk. Par jaunąjį tuoj i̇̀šveda šokt jaunąją pačią pirmąją, ir visi žiūri, ar nekliba Skdt. Kad išvès [bernas] šokt, kad sukuos, tai kai [v]anduo Kp. Tai kiek jis gali šokint: vienąkart i̇̀švedė, kitąkart Mžš. Ka bei̇̀šveda vaikis, i širdis apalpsta, taip gerai rodos Sd. Po vidurį maišomės, tai mum ir i̇̀šveda [šokti], o tos kaip sėdėjo, teip ir sėdžia Svn. Jei koks piemuo muni išvès šokti, aš kaip pryvolę atliksu End. O ir išvedė žvirblis pelėdą … šokti RD19.
| refl. tr.: Aš nemyliu, man nereikia, ka tu man’ lankytum, pasiimsiu už rankelės, išsivesiù šitą (d.) Kp.
ǁ prk. nuleisti vandenį, nusekinti: Ūla ežerą i̇̀švedė, pirmuliausia Dubą, Pelesą ir dabar Matarus Dbč. Norėjo ežerą išvèst ant šitų mūs pievų Rtn.
4. refl. keliems kartu išeiti: Ateina kada, tai abudu (tėvas ir sūnus) kalbas, žiūrėk, išsi̇̀veda abudu Kp. Seniau išsivèstum kur kalvek su bernu, tai bijotum ineit ir gryčion, bijotum namo pareit Ant. Abu išsivedė į miestą reikalingiausių daiktų nusipirkti A.Vien.
5. tr. imti į žmonas: Kad seserį i̇̀švedė, ir man’ išvès Antš.
6. tr. prk. suvilioti, suklaidinti: Matai, ir gerą draugą i̇̀šveda draugai, ir gatava Rk. Šito arielka prakeikta visus i̇̀šveda. Ìšveda i̇̀šveda visus: ir davatkas, ir kunigus, ir velnią Rk. Idant kleidinčius ir išvestus ing kelį teisybės atvestumbi Mž556. Velinas pirm buvo išvedęs moteriškę, o paskui to ir vyrą pergalėjo per moteriškę DP598. Moteriškė, kurią mani davei, ta išvedė mane MP146.
| refl.: Iš tenai sūdyt neduokime nei vienam išsivest PK172.
ǁ suvedžioti: O kad kas i̇̀švedžia mergą …, duos jai be trūkimo pasogą Ch2Moz22,16.
7. tr. DŽ, NdŽ, Klt ką ilgą nutiesti: Plentą išvedė pro Kinderius Šmn. Ìšvesta kelias in Kulieškalnio Aln. Yra tiesiai i̇̀švestas kelias par balą Jdp. Aplinkui yra naujas kelias i̇̀švestas Kpr. Sausa vasara, tai tų dulkių iki soties – ka išvèst asfaltą, būt gerai Dg. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas, aštriu spindžiu smego gilyn ir gilyn M.Katil. Išvedus geležinkelį, miestas virto dideliu prekybos ir judėjimo centru Šlč.
| Nemnas ej[o] kitu keliu; atminė vardą, ir i̇̀švedė kitą kelią Nemnas Drsk. Čia mat upė išvestà, o pirmiau buvo pievos Kvr.
ǁ ką nors tiesiai padaryti, nubrėžti, nužymėti: Po Didžiojo karo išvestosios valstybių sienos kai kur pakitėjo A.Sm. Tiesiai liniją i̇̀švedė DŽ. Kiti badžiojo žemės šiaudus tartum štikus, kur kamarnykas i̇̀švedė liniją BM103(Krč). Ūkininkas stengėsi išvèsti kuo tiesiausias vagas NdŽ. Viena [mergina] eina pirmutinė, kad tiesų barą išvèst[ų] Šmn. Reikia mokėti barą išvèst Grž. Jei baravedė kreivą barą išves, sulinkusį vyrą gaus (juok.) Krč.
| An [dalgio] drobės ašmenis gerai i̇̀švedei Pls. Koks iš tavęs maistra, kad nemoki pielai kelio išvèst Alv.
8. tr. N, Jn(Sl), DŽ pastatyti, įrengti: Ižkeliu, ižvedu namus SD21. Reikia sienos tiesiai išvèst Rod. Vyskupas Lopačinskis 1771 m. padirbino Varniūse mūro simunariją, o tos pryšakė[je] išvedė aukštą bokštą M.Valanč. Išvedę [krosnies] stulpelius, pradeda išvesti skliautes A1884,352. [Vaikai] neša pagalėlius ir, kraujant skersai vieną ant kito, išveda sienas V.Kudir. Pastatė pirkią, kaminą i̇̀švedė Pv. Ìšvedė, kad dūmus ištrauktų tas kaminas Skp. Ìšvedė plyteliūtę, padarė kaminą naują Klt. Tiesiai per kreigą kaminas i̇̀švestas Alv. Ir kaminų nebuvo dar išvestų̃ Krš. Kaminas i̇̀švestas nuo žemės KzR. An trobos šitai kaminų išvèsti pro stogą nė mados nebuvo Všv. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas S.Dauk. Kaminą išveda tikt ant lubų, todėl tankiai numai sudega M.Valanč.
| refl. tr.: Neišsi̇̀vedė kamino – dūminėj pirkioj i gyveno Dglš. Ligi stogo neišsigalėdavai išsivèst kaminą Mšk.
ǁ įtaisyti: Vamzdelį par šoną i̇̀švedė, padarę operaciją, ir paleidė numirt Krs. Buvo per šoną išvedę tą šlapumą, antrą darė operaciją, tai tą šlangutę išėmė Graž. Tokie kleščiai prie pavalkų iš medegos išvesti̇̀ Dv.
9. žr. įvesti 5: Išvèsme šviesą net in kluonienas Klt. Tas varpelis buvo kadaise išvestas iš aukštutinio kambario kažin kuriam tikslui, seniai užmirštam J.Jabl.
10. tr. NdŽ apskaičiuoti iš turimų duomenų: Kas užduota išvèsti, ištaisyti KII35. Išvèsti vidurkį DŽ1. Šį mėnasį i̇̀žvesta du šimtai Drsk. Tus darbadienius mun reikėjo išvèsti par kelius mėnesius Krž. Pamokos gimnazijoje dar tebėjo savo ruožtu, tačiau trimestras jau buvo baigtas, pažymiai išvesti A.Vien. Būdavo labai nemalonu, kai man išvesdavo penketą, o Pranas vos vos išvirpėdavo tris K.Saj. Išvesti formulę rš. Išvedama taisyklė SkŽ208.
11. tr., intr. KŽ, Pgg išaiškinti, įrodyti: Duok man tą veidrodėlį, aš tau visus ženklus išvèsiu Žg. Kaži kaip i̇̀švedė, ar po du kilu, ar po vieną (apie svertuvo brūkšnelius) Plt. Tu man viską išvèsk, kap tę buvo Lš. Teisingumas gali būti arba įrodytas patyrimu, praktika, arba išvestas remiantis kitais teisingais teiginiais rš. Idiomatiškais laikomi tokie dūriniai, kurių reikšmės negalima išvesti iš dėmenų reikšmių ir jų tarpusavio santykio KlbXLI(3)60. Mechanikai ištyrė naujas sąlygas, išvedė naujus dėsningumus rš. Abudu išgyrė nabaštininką iki debesų ir išvedė, kad visa tėviškė prie grabo šito savo viernojo sūnaus verkianti LC1883,3.
ǁ tr. NdŽ, KŽ kildinti: Šis žodis i̇̀švedamas iš graikiškos kalbos BŽ445. Kai kurie išveda viską iš paslaptingo narvelio, ir žvėris, ir žmogų Blv. Baltramiejus, būdamas turtingu, greit atrado tokį prietelių, kursai jo giminę nuo paties karaliaus Salemono išvestie prižadėjo Rp.
12. tr. DŽ1 sukurti, sudaryti: Žodį i̇̀šveda kitaip: seniau sakė „vagi“, daba – „kombinuoji“ Krš. Kai kuriuos naujadarus Jablonskis išvedė iš jau turimų lietuviškų žodžių lyčių LKI52. Trakėnas (arklys) i buvo trakėnas, jo nereikia iš niekur išvèst Smln. Kiekviena naujai išvesta augalų veislė turi būti įvertinta ne tik ūkiniu požiūriu, bet ir pagal atsparumą kenkėjams rš. Lietuvos juodmargiai galvijai išvesti kryžminant vietinius galvijus su kultūrinių veislių galvijais ir paskui veisiant mišrūnus tarpusavyje rš.
| Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą ir išvedė iš žemės žoles ir medžius S.Stan. Dieve, mums teipogi duoną kas metą su ne mažesniu stebuklu išvedi iš žemės! I.
13. tr., intr. sklandžiai nupasakoti, pakalbėti: Tu mokytas, moki kalbą išvèsti Krš. Persenusi, aš gerai nei̇̀švedu kalbos Krš. Anie susipyko, tik nemoku tos maliodijos išvèsti Rdn. Ana i̇̀šveda didelę ilgą kalbą Žeml. Senovės žmonės ka i̇̀šveda malokas, tokias pasakas Žg. Norėdamas aiškiai nu pat pradžios išvesti, pasakojo, kaip Dievas sutvėrė šią pasaulę M.Valanč. Juokas po juoko, o čia teip išeina, kaip ta žmonelė išvedė: tikri stebuklai, tikri stebuklai Žem.
^ Su durnu rodos neišvesi Dr. Meluok melą, išvesk galą, ir bus teisybė NžR, LTR(Kz). Meluok melą, išvesk galą, parodyk teisybę Mrk.
14. tr. Ss, Srv išdainuoti, ištraukti (gaidą): Jauni gaidų išvèst nemoka Bb. Aš i̇̀švedu tos dainos natį Dr. Ar išvesi kalnus? Šts. Matai, nebgaliu išvèsti visą meliodiją Sd. Tai ką balsas mano, gegyte sesute! Tu tai gali švelnią išvesti giesmutę V.Kudir.
15. tr. turėti jauniklių: Barsukai gyvena olėse ir tenai vaikus sa[vo] i̇̀šveda Vlk. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122.
| refl. tr.: Tebėr tebėr [kalė], ir vaikus išsi̇̀vedė LTR(Grk). Kai lapiokus išsi̇̀vedė, dešims viščiokų nunešė [lapė] Klt. Džiaugės laputė vaikus išsivẽdus (d.) Nm. Vilkai jau vaikus išsi̇̀vedė Jnšk.
16. tr. Dv pagimdyti: Ji jau devynis išvẽdus vaikus Ar. Ji ar penkis ar šešis mergom (būdama mergina) i̇̀švedė Skr. Penkioleka vaikų kita i̇̀šveda ir nepasiunta Krš. Idant vaisių iš savę išvestų ir jį užauklintų PK239. Viešpatie, inkvėpk tarnamus taviemus …, idant, kuris norint tatai skaitys, atmintų prieg altoriui tavo Moniką motiną maną, tarnaitę tavą ir su … vyru jos, per kurių kūną išvedei mane ant to pasaulio DP546.
ǁ išauginti: Senas žmogus, vaikus išvedęs, o netura proto Šts.
17. tr. Grnk išperėti: Sako, gandrai i̇̀šveda vaikus ant rugių kupelės; gandrai vaikus i̇̀švedė, o rugių kupelės nematom Ms. Šiemet pas mus, kiek žinau, trys [gandrų] lizdai nei̇̀švedė Antš. Apleista višta ant kiaušinių tan pačian mėnesin išveda viščiukus LTR(Lš). Anos (kregždės) mat po dvejus vaikus i̇̀šveda Skdv. Sniegenos, išvedusios pirmąją vadą, birželio liepos mėnesį krauna antrąjį lizdą sp. Džiaugės kurapka vaikelius išvẽdus (d.) Šl. Džiaugės pelėda vaikus išvẽdusi JV1001.
| refl. tr., intr.: Kregždaitės jau išsivẽdę Rod. Jau antrus vaikus išsi̇̀vedė, tupinėja an laidų Ant. Genys išsi̇̀vedė trejetą vaikų Lz. Busilai jau išsi̇̀vedė Btrm. Čepelūnuose gulbės vaikus išsi̇̀vedė Vrn. Išsi̇̀vedė viščiukelius višta Dglš.
18. tr. N sutvarkyti: Provą išvedu, laimiu R57, MŽ77. Vaidą pabengti, vaidą ant galo išvèsti KI144. Viešpats jų bylą išves ir jų pamynėjus pamys CII835. Be popierių i̇̀šveda ūkį Adm. Kaip tu išvesi savo gyvenimą? Snt. Ìšvedi – gyvenk, nei̇̀švedi – negaspadoriauk Ml. Juškevičiaus žodyno III sąsiuvinį teko man spaudai prirengti ir išvesti korektūras iki 232 psl. (iki kretalui) K.Būg. Bene prižadėjai bajorams popierius išvesti, rasi ir piningus ėmei, o ar išvedei? P. Reikėjo kokius pasitarimus su užsieniu išvèsti NdŽ. Ta moteriškė buvo labai dėkinga [girininkui] už tai, kad visą reikalą vedė ir išvedė viską gerai be apsirikimo BsPIII14. Apsiėmiau aš vieną didelę bylą išvesti A.Vien.
^ Kaip vedė save, teip ir i̇̀švedė Klt.
19. tr. paleisti, išvairuoti: Palydovas išvestas į orbitą sp. Į dirbtinio žemės palydovo orbitą išvestas kosminis laivas sp.
20. tr. Tvr liautis auginti, išvaisinti: Ìšvedė ir linus Btrm. Paduškų pridarėm ir vėl i̇̀švedėm [žąsis] Šlčn. Ìšvedėm avis: aš senas, su jom reikia skraidyt Pls.
| refl.: Šiemet išsi̇̀vedžiau iš kiaulių Dglš.
ǁ išnaikinti; panaikinti: Musių tai nei̇̀šveda niekas Ad. Kol aš jas (skruzdėles) i̇̀švedžiau, tai trejetą metų vargau Ad. Gal rugiai išvès tą žolę Auk. An lašų (lašais) i̇̀šveda karpas ar išrišdo kap Btrm. Kap va ma[no] tėvas buvo, tai varsnom ir varsnom arė, o dar jau i̇̀švedė tas varsnas Dv. Išvèsk blakę, matai, kokis audeklas Rdm. Lenkiškas evanelijas išvedė klebonas iš Palangos bažnyčios tiktai 1922 metų rugpjūčio mėnesį Plng. Kap pabuvo lenkai, tai ir i̇̀švedė Lietuvą Žrm. Žyniai teipag darė teipo užkeikimais savo, kad išvestų utėles, bet negalėjo Ch2Moz8,18. Rūgštį ižvès, jei neliksi [raugo] kubilan Drsk. Ligoniam kai duosi medų, bites išvès (priet.) Dglš. Jeigu, pardavęs gyvulį, mėšlą, ant kurio jis stovėjo, atiduosi kam kitam, tai išves gyvulių veislę M.Katk.
| refl. Vrn: Nūnai lietuvių kalba [daug kur] išsi̇̀vedė Dv. Mieliūnuose buvo lietuvių, ale jau išsivedė iš sėklos Žrm. A, jau išsi̇̀vedė, nebėr jau Lietuvos (lietuvių kalbos) Pst. Jau išsi̇̀veda senosios knygos Dglš. Dabar išsi̇̀vedė bitės [nuo dusto] Grv. Itai, kad duona neišsivèst iš namų (parneša pirmąjį javų pėdą) Ad. Kap tuos namus pardavė, tai cigonai išsi̇̀vedė iš tęnai Aps. Jos familija išsivẽdus Ppr. Kad turėt kiek pinigo prieg savęs (užkukavus gegutei), tai pinigas neišsivès iš to žmogaus Pls. Dvilypį riešutą deda par pinigus, kad pinigai neišsivest LTR(Grv). Jau, sako, nū senykšti šokimai ir senykščios dainos išsi̇̀vedė Dbč. Kad anos išsivèst[ų], tos musios! Dv.
| Išsi̇̀vedė anglų kiauliai Dgp. Kiaulės išsi̇̀vedė šeringos Aps. Buvom užsivedę bobingių, bet paskui išsi̇̀vedė Mrp. Broliukeliai čia išsi̇̀vedė, tokių buvo gražių vienais metais, ale išsi̇̀vedė Str. Išsi̇̀vedė iš veislės [lęšiai] Kls.
| Jau aš buvau iš vaikų išsivedus (jau neturiu vaikų) Prng. Jau mes iš pinigų išsi̇̀vedėm, nėra kuom ir druskos nuspirkt Ml.
ǁ refl. Žž išsiveisti, išsigimti: Mano cibuliai išsi̇̀vedė, reikia sėkla pirkt Švnč.
◊ ant aklų̃ išvèsti suvedžioti: Kam tu jį vadžioji: kad tave ant aklų̃ išvestų̃? Rod.
ant blõgo kẽlio išvèsti suklaidinti: Ir aš žinau iš patyrimo, kad atsiranda tokių, kurie suardo gyvenimą, išvesdami ant blogo kelio Žem.
gerù keliù (gerai̇̃s keliai̇̃s) išvèsti pamokyti dorai elgtis, gyventi: Taũ močiutė išvès gerù keliù Pl. Tik Dievas i̇̀šveda gerai̇̃s keliai̇̃s Rsn.
į áikštę išvèsti suteikti viešumo: Niekas taip neišvedė į aikštę mūsų mokyklų darbų kaip šios žiemos rūstūs laikai Pt.
iš galvõs išvèsti pridaryti rūpesčių: Až tuos pinigus tai baigia ir iš galvõs išvèst Trgn.
iš kẽlio išvèsti; N
1. Ds, Km, Ps, Trk paskatinti netinkamai elgtis, į bloga patraukti: Perkūnas šventas jų žino – visai iž kẽlio i̇̀žvestas jaunimas Drsk. Nesusidėk, vaikeli, su jais: jie iš kelio tave išves Grž. Vis šitie pinigai iš kẽlio i̇̀šveda Slk. Blogas padėjimas ir gerą (žmogų Pbs) iš kẽlio i̇̀šveda Kp. Blogas padėlys ir gerą išveda iš kelio LTsV312(An).
2. KŽ suvedžioti: Dieve mano, išvès taũ iš kẽlio tas senbernis, pamatysi! Mžš. Ne vieną merginą tas šelmis yra iš kẽlio išvẽdęs Ss.
3. suklaidinti: [Kalbininką] Hirtą iš kelio bus čia išvedęs noras įvairias lytis būtinai išvesti iš vienos pamatinės K.Būg.

iš prõto išvèsti
1. Mrj padaryti beprotį: Žemės turtai i̇̀šveda iš prõto Pžrl.
2. Kv labai sujaudinti: Jis mane iš proto išves su ta savo šypsena P.Vaičiūn.

iš rikiuõtės išvèsti DŽ1 kng. padaryti nebetinkamą veikti pagal paskirtį: Visus tris pabūklus išvedė iš rikiuotės rš.
iš vėžių̃ išvèsti Smln paskatinti netinkamai elgtis.
paišvèsti, pai̇̀šveda, pai̇̀švedė (dial.) žr. išvesti 20: Pai̇̀švedė arklius LKKXXIX184(Lz).
nuvèsti, nùveda, nùvedė K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q4,7, SD125, SD43,388, D.Pošk, Sut, N, Š
1. tr. padėti nueiti: Až rankų paėmė, nùvedė – atsilsėk dabar Aps. Tas senelis sako: – Muni nuvèskiat Vkš.
^ Aklas aklą ne kažkur tenuves LTR(Pn). Aklas aklą netoli tenuves – abu į duobę įkris LTR(Šl).
| refl. tr.: Vienas paėmė už vienos parankės, kitas už kitos ir nusi̇̀vedė tą girtuoklį Bgs.
2. tr. pririšus vedant priversti nueiti: Nuvedu ir parvedu R206, MŽ274. Diedas karves i nùveda, i ataveda Klt. Nuvèsč aš karves, ale telyčios nepavedu Klt. Nuvesk arklius į atkalnės, į ganyklą J. Reikia nuvèst arklys Drsk. Arklį gerai nuvèst: atsisėdai, nujojai, i viskas Snt. Tokis kumelukas pernykščias buvo, ir aš su vaikais nùvedu jį ganyt LKT236(Al). Arklį nu vieno pavogs, nuvès toliau į kitą kaimą, parduos Als. Aš tai šunį nùvedžiau ir pririšiau prie bulbų [nuo šernų] Kp. Vis tiek buvo apsleidimas – niekas karvės in jaučią nenùvedė Aln. Tie vaikezai iškinko anam arklį ir nùveda Yl.
| Ir daugybė pekaus jų bus nuvesta BBJer49,32.
| refl. tr.: Nutvėrė arklį už pavadžių ir nusi̇̀vedė Pln. Tą kumelę tas cigonas nusi̇̀vedės Klk. Su raikšte nusi̇̀vedu karvę, o toj pradeda gyliuot Srj. Puodus nusivežei, karvę nusivèsk ir gyvenk Slm. [Karvės] į tą pusę nusi̇̀vesta Ėr.
ǁ Arm, Srv vedantis pavogti: Karves gali nuvèst nuo pakelės, ką te, vagiai visur Dbg. Tas arklelis pavogtas, nùvestas Žd. Ponas tarnam įsakė, kad kuo greičiausia bėkit, kad nenuvèstų jo (arklio) (ps.) LKT282(Pbs). In tąsyk jau vagis jam nuvedė ketvertą arklių BsPIV259(Brt).
ǁ priversti nueiti, nusivaryti: Jį nustvėrė ir nùvedė Btrm. Sako, kiek aš vargau, lig aš aną nùvedžiau, tą vaiką Žeml. Diedas savo dukterį nuvedė medžian, rado tokią pirkelę ir paliko tą mergyštę LTR(Dv). Piršlį nùvedė į obelę karti Trk. Ka nueisam liuobam į ežerą maudyties su kitoms mergoms, kiek anos muni klikys, kiek anos muni klikys, kol nuvès į tą vandenį – munie šaltà, i gana End. Tutoriai, įsilaužusys į Ukrainą, sugavo jauną jo mylestą Potockį ir nuvedė į Krymą M.Valanč. Er nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pūstynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Pasmaukiat jos visus vaikus, nuveskiat juos ant užmušimo BBJer50,27. Todrin, sako, nelaisvėn nuvesti yra žmonės mano ir badu pamirė SPII88.
| refl. tr.: Man kad duos šitan daiktan ir nùsvedė [plėšikai] Grv. Nusvẽdę krūmuosa ir tave gi nudės Dbč. Ožka nusi̇̀vesta miškan ir suėsta Dgč. Kab jaunesnė [avis], užsimeta [vilkas] an pečių ir neša, o tę didelė – nùsvedė Kpč.
| prk.: Degtinė ne vieną nusi̇̀vedė į kapus Dkš.
^ Tegu tave nusivediẽ, kad tu tei[p] brangiai imi Skr.
3. tr. K, LL121 einant kartu parodyti kelią kur, nulydėti; vadovauti einant kur: Reikia nuvèst in Seinus Pns. Nuvesdavo daržinėn gultų J.Jabl(r.). Gulti kur ka daba kas benuvèstų Žr. Ai negalėtum mane nuvèst sveikas Rimašėnuosna Aps. Aš žinau. Tum keliu einu, galiu tave nuvesti! DS53(Rs). Da kamašėlių neturėjau lig devyniolikos metų, į bažnyčią su naginėlėm gi nuvès mani LKT217(Šl). Einam, bažnyčion nuvesiù Avl. Ir spaviedin senelė nùveda Rk. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvèst [parodyti], pažinoj[o] tas žolukes Sn. Spalgenų nùvedė ana mane Klt. Lekia [pempė], kad nuvèst nuo lizdelio tolyn Sdb. Močia nùvedė piršlėm an kokią [mergą] ir apženijo Pnd. Ir nuvedė mane jauną į aukštą klėtelę LLDII76. Nuvestas tada buvo Jėzus nuog Dvasios girion Ch1Mt4,1.
| impers.: Galvoj sukas, nùveda šonan Skdt.
| prk.: Prie krašto toks kelukas, jis jus tę ir nuvès Graž. Poniškumas tus kur žmones nuvès Drsk. Kur sprogimas (girtuokliavimas) nuvès, kas būs su lietuviais? Krš. Tada buvo skaudu, ir nusivylimas net vienuolynan mane nuvedė V.Krėv. Ūkaną dieną lygiai ūkanos mintys nuvedė mane kapuosna Blv. Nuvedė juos tenai didė linksmybė BB1Mak5,23.
^ Velnio lašai vienus nùveda į lovą, kitus kabinėties Krš. Už butelį kažna kur nueis, nuvesi̇̀ Aln. Pijoką su stikliuku rankoj bet kur nuvesi̇̀ Dg. Žinai, kad blogas padėjimas ir gerą žmogų į piktą nuveda M.Katil. Nuvedei kaip raitą ir vėl atgal LTR(Lnk). Už pavadžio bažnyčion nenuvesi̇̀ JT419. Bažnyčia dangun nenuvès Mžš. Nė silkė nuves į dangų, nė kilbasa – į peklą Bsg. Silkė į dangų nenuves, lašiniai – į pragarą LTR(Vdkt). Su buteliuku jį į peklą nuvestum LTR(Grk). Šnapsas ir į peklą žmogų nuvestų Šk. Pinigas gali peklon nuvest Švnč. Akių pasklausk, nosis nuves Ds. Sek paskui bitę – nuvès medun, paskui šūdvabalį – šūdan Ob.
| refl. tr. K, LL166, Š: Nusi̇̀vedė namo OG361. Ka tu a nebuvai kartu, a nebuvom nusivẽdę Trk. Nusi̇̀vedė dvylektą nakties an kapais Sd. Į bažninčią tavi tuokart nusivèsma, kad išmoksi kningas skaityti Krt. Kaip augom, tai tankiai nueidavai, juk, būdavai, ir tėvai nusivèsdavai Mšk. Bernai nùsvedė mergas anta baro Eiš. Eik, nusiveskias karių ant kalno Tabor ir imk su savimi dešimtį tūkstantį vyrų BBTeis4,6.
4. refl. Slm keliems drauge nueiti: Nusi̇̀vedžiau su vaikais Aln. Duktė su svečiu nusi̇̀vedė sodan Ds.
5. refl. nusiduoti, būti panašiam į ką: In tėvą visi vaikai nusi̇̀vedė Dglš.
6. tr., intr. Zp nusekti (akimis): Tep ir nùvedė akim, kur tu nuėjai Vv. Mane bulius akim nùvedė nùvedė Gs.
7. intr. prk. tęstis kuria kryptimi: Kelias nùveda į mišką DŽ1.
8. tr. nutiesti: Ir nuveda ežias Lp. Drenas nùvedėm į daubą Krž. Ten kanalas nuvestas per kelis miestus Db.
ǁ įrengti: Elektra nuvestà abiem šonais Ad.
| refl. tr.: Miškėlin šviesą nusi̇̀veda ir šoka Azr.
ǁ nubrėžti: Tiesiai liniją nùvedė DŽ.
ǁ nusiūti: Ar nuvedei perpečių adymus? Dkš.
×9. tr. GTŽ nuleisti, nutekinti: Nuvedamoji sausinimo sistema rš. Nuvedamoji vaga ŽŪŽ19. Nuvedamasis griovys ŽŪŽ90. Nuvedamasis vandentakis PolŽ48.
| Nuvedamasis [nervas] EncIV1025.
10. tr. prk. nugyventi, nualinti: Kuom jis kaltas – motka ūkį nùvedė Žž.
×11. refl. pasisekti: Nusiduoti, nusivesti, pasivesti Q212.
12. tr., intr. nutaikyti gaidą, balsą, tinkamai nudainuoti: Jau kitep nùvedei, kita nata Lp. Išgiedojau dar visą giesmę, nerėkiau kap tę labai, ale balsą dar nùvedžiau Mrk. Kad ji nieko nenùveda, negali giedot Rdm.
| prk.: Tave kap muzikuot nuvès ausis Arm.
13. refl. pasidaryti išdidžiam: Smarkiai nusi̇̀vedė pirminykas Gs.
◊ blogù keliu nuvèsti suklaidinti: Atsikratyk tu tokių draugų, ba jiej tave blogu keliu nuves Lš. ×
nedė́lią nuvèsti ant paldiẽnyko iškreipti kieno kalbą, mintį: Jau jūs nenuvèskit nedė́lios an paldiẽnyko! Lp. ×
nuog svi̇́eto nuvèsti nužudyti: Any susūtarijo, kap mane nuo svi̇́eto nuvèst LzŽ.
po sierą́ja žemýnika nuvèsti palaidoti: Kad taũ nuvèst po sierą́j žemýnika! Arm.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgauti: Jis tave nuvès prie óžio lazdõs Ukm.
panuvèsti, panùveda, panùvedė (dial.)
1. žr. nuvesti 2: Kap panùvedėm karves Trobosna, tai kupčiai visa papapirko Dv.
2. refl. suprastėti veislei, išsiveisti: Juosa kiaulės panùsvedė LzŽ.
3. refl. išnykti: Bebrėnuose visi mokėj[o], visos selos krugom mokėj[o] pa žagunsku, al panusi̇̀vedė Lz. Panùsvedė jau mūsi ūtarka Lz.
papanusivèsti, papanusi̇̀veda, papanusi̇̀vedė (dial.) tr. visiems nusivesti, nusivaryti: Kelkis, ba jau vitvisi papanùsvedė ganyt Dv.
pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N
1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam užriša akis i pàveda ta gatve Yl.
2. tr. pririšus tempti verčiant kiek eiti: Pavesk arklius toliau J. Jei lys, pavèsti [karvę] į lenkę, čia i prismeigti LKT90(Rt). Ka reik tą karvę pavèsti, mun ta karvė tyst iš rankų – didilis amžius yr Yl. Atėjo motera karvę pavèst Smln. Kad mano valia, pavežčia ant kalno girtą ir nušaučia pavẽdus pakalnėn Pl. Pàveda į trečią vietą, vėl iškasa tretįjį puodelį piningų Yl. Nukinkęs gelsvąją pavedė į aptvarą ir supančiojęs sudrožė apinasriais per strėnas M.Katil.
| refl. tr.: Apsiverkė Alenėlė, pasivedė toliau avinėlį LTR. Šį bemiegtantį broliai užpuolė, užmušė ir pasi̇̀vedė arklį su visa pana ir paukščiu BM399(Slnt). Pasi̇̀vedžiau arklį nuo kelio į šalį Trs. Gyvolius reik pasivèsti nu vokyčių į mišką Lnk.
ǁ refl. pririšus nusivedant pavogti: Leku par naują pakelti [karvės], jau nebesą, su visu lenciūgu pasivedė Skd.
ǁ prievarta nuvesti: Ai kelkit kelkit, mano sūneliai, vykit pavestą dukrelę RD42.
| prk.: Ar tai meistras, ar tai prastas, nuo arielkos nepavestas kaip nuo smalos, kaip nuo smalos LTR.
3. tr. N, DŽ, NdŽ, Skr kiek vesti lydint, rodant kelią ir pan., pavėdėti: Dar biškį ten pàvedė vẽdu, rokuo[ja] eikiatav Jdr. Vilniuj labai malonūs žmonės: ne tik kad parodys, bet ir pavès Pžrl. Ta mergytė tujau plykt iš staklių – pavedusi, nurodžiusi kur eiti Sd. Buvo bažnyčia valio[je], pàvedžiau, parodžiau [dukraitei] Grz.
| refl. tr.: Jis mano patį į bažnyčią pasi̇̀vedė KI14. Anam reiks žmogaus kur pasivèsti a į darbą, a ką – nė vienas neklauso ano Žr. Tas pirmininkas pasi̇̀vedė muni už trobos galo Trkn. Pasi̇̀vedės po parankės Trk. Pasi̇̀veda biškį toliau į kitą šmotą, vėl liepa kasti Yl. Pasi̇̀vedžiau vaiką pri prūdalio ir pakrikštijau Šts.
4. tr. pajėgti vesti: Kniūpsčia atsigula mergiotė, niekas nei pàveda, nei paneša Klt. Nei pavèst, nei panešt negalėj[o] Lp. Nepàveda jau, tai paleido, tai kad griuvo [girtas] Pv. Rankas sūjemiau, vedu, gniunža – nepàvedu Rdn.
| Karvelė ta, sako, teip siutri, tu nepavèsi anos Trk. Rambi karvė, atkakli tokia: negali nė pavèst, nė pavaryt – pauosto pauosto to kvapo LKT251(Šd). Teip nepàvedu karvės, ale až nosės ažuveriu Klt.
| Mane tik lazda bepàveda Tr.
| prk.: Nepavedamà [pati], neprisiprašoma, susiraukusi Krš. Vaikų nepavesi̇̀, kap nori Rod.
5. tr. SD265, Sut, LL155 vedamam atsidurti po kuo nors.
6. tr. Ds pakviesti: Manęs nepàvedė uogaut, nunėrė vienos Klt. Pàvedžiau Bronių – nevažiuoja, pàvedžiau Amilią – ir to nenori Slk. Pavèsk, maž atvažiuos Aln. Pavèsk, ė maž ir eis Sdk. Vieną pàveda draugę, kitą – niekas neina, tai ana viena nueina [į bažnyčią] Žl.
7. tr. vesti, paimti į žmonas: Dabar penkis [šimtus] pridėsiu, tavi jauną pavesiu D19.
8. intr. padainuoti pirmu balsu: I pavèsti, i patarti [jauna] galėjau Grd. I padainiavau, i pàvedžiau – buvau nesutižusi Krš. Balsą turi – pavèst gali Ad. Kada ir pàvedu, viseip viseip galėjau Kpr. Da pàveda, ir da turavot, mūsų visi giesminykai [šeimoje], nereikia ir svetimų Žl. Mano tėvas pavèst mokėdavo Ėr.
9. tr. pradėti: Pasakos pradžią pavesiu, o toliau ir pats atminsi Šts.
| refl.: Kap any pasi̇̀veda skautis, aš pasiimu šluotą ir duomu Lz.
10. intr. būti panašiam: Ar jūsų namai paveda in Elžbietos? Gmž. An šitą nė kiek nė nepaveda Ds.
| refl.: Stasys pasi̇̀vedė biškį in tėvą Dglš. Ivinskis pridūrinėjo man daugel žodžių aigiptiškų, pasivedančių an lietuviškų A1884,206.
11. tr. Žgn atsivesti, turėti jauniklių: Telyčia mum pàvedė karvytę Mžš. Šiąnakt karvutė pàvedė telikę tokią žalmargikę Erž. Daba jau karvė pàvedė, tai ir atidaviau jai (dukrai) Vdk. Gegužė į metus vieną vaiką tepàveda LKT63(Lkž). Katė vaikus pàvedė Grž. Ir visi žvėrys ant lauko pavedė vaikus po jo šakų BBEz31,6.
| refl. tr., intr.: Pasi̇̀vedė kiaulikė, po kelis rublius gavau Vn. Kitos palaidos [triušės] pasivẽdusios būrį vaikų Smln. Jeigu avys gerai pasiveda, apsimoka auginti Šts.
12. tr. pagimdyti: Tiek vaikų pavedusi – benorėk sveikatos Dr. Pana Dievą pagimdė, pana Christų pavedė Mž204, ChG73–74. Ji pagimdo pirm sopulio, ji pavedė vaiką, iki vaiko bėdai neatėjus BBIz66,7. Nesa tuo čėsu dide nuodėmais buvo gėda moteriškei vyrą turėti, o nevaisingai būti, tatai esti ne vieno vaiko nepavesti BPII263.
13. tr. S.Dauk, DŽ, NdŽ patikėti, paskirti ką nors atlikti: Jis pàvedė man pinigus atimti nuo skolininkų J. Pàvedžiau tau bitininkaut Jrb. Jam buvo pavesti̇̀ prižiūrėt tie vyrai Smln. Praeitus metus tą patį darbą jam buvo pavẽdę Dv. Pàvedžiau ganiavą kaimynu Dg. Tėvą Biržėsna (į Biržus) pàvedė nuvaryt Krs. Tėvas nežinojo, kad jis savo sūnų paveda mokyti velniui BsMtII80. Dievui pavesk atlikti, kas neatlikta – jis pasirūpins V.Krėv. Pradėtą išganingą darbą kunegams pavedė M.Valanč. Ir kam daug pavesta, iš to daug ieškos SkvLuk12,48. Atsikvėpęs giliai krūtine, kai nuo kalno pažvelgsi aplinkui, tai tik plunksna rašyt auksine pavesta Lietuvos dainininkui! Mair.
| refl.: Ant paties viršaus kalno, čion ant aukuro (altoriaus) rusėjo amžina, neužgesytina ir šventa ugnis, kurią sergėjo tam dalykui pasivedusios ypatingos mergelės Bs.
14. tr. M, DŽ, NdŽ, KŽ atiduoti, paskirti, palikti: Pàvedžiau sūnui ūkę Graž. Kokiam vienam pàvedė tėvas ūkį, o tas turėjo dalis išmokėti Slv. Pàvedė muno uošvio žemę Pj. Tėvo nabaštikas ūkę pàvedė, i dirbau Ms. Tėvas mirdamas pàvedė gaspadorystę sūnui BM36(An). Čia lig pat vieškelio pàvedžiau anam tą žemę Sd. Valdžiai vyras nenorėjo duot [žemės], norėjo, kad kam pavèst iš giminių Pns. Pavẽdus tą gyvenimą sesers sūnui Plv. Tą ūkį pàvedė sūnuo, o jau tai žmonai ta jau būs visi auksai Kl. Pàvedė mašinelę savo dukterie, savo vaikuo Krš. Kai pavèsi mergom tą peilį, tai tiek ir laikys Alk. Kaplys – kirvis negadnas, jis bobom pàvesta Rdš. Vaikam nepàvedžiau, tai graži da [skarelė] Krč. Kad tik būtau pavẽdęs [knygas], tai būt suplėšę Lp. Jei man pavesi, ko namie nepalikai, tai duosiu pinigų kalnus (ps.) Tvr. Mano pinigai taupkasė[je], aš jų niekam nepàvedžiau Jrb. Padėk pinigus bankan i pavesk in sūnaus Klt. Bet pasakykit, kaip jūs elgėtės su žmonėmis tuose kraštuose, kurie buvo ordinų globai pavesti? V.Krėv. Lietuviams pavesta nutriušusi bažnytėlė biedniausiame miesto kvartale A.Sm. Juk galima būtų savo žmogui viską pavesti, labiausiai kad Vilniaus rėdyboje yra labai daug vargšų A1883,277. Žiogui gyventi buvo pavesta seklyčia J.Sav. Dievas pavedęs tą daržą Adomui M.Valanč. Todėl aš pavedu jums karalystę kaip mano Tėvas yra man pavedęs SkvLuk22,29.
| Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo, nu ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros laike pavestas S.Dauk.
^ Kailį jam pavedė, bet odą sau pasiliko TŽV611.
| refl. tr., intr.: Namus pasivẽdę giminėm Bgt. Pasi̇̀vedei sūnui ūkį, tai dabar gali švilpaut po laukus Gs. Gyvenimą pasivedė visai svetimiem Gs.
| Išsirito, po banko nepasivedė (neėmė paskolos) Pj.
ǁ įkainojant atiduoti: Pàvedė mūso kaimą į banką, mokėt reikėjo Kž. Po melioracijai mano pàvesta, apmatuota, apkainuota namai Kvr.
15. tr. M patikėti, atiduoti kieno žiniai, valiai: Pàvedu tau vaikus tvarkyti Krš. Tėvas pàveda dukterį žentui, atiduoda jo valion Kpč. Tėvas pàveda jaunikiu dukterį su rūtų šaka – didesne nemušk kap šita Dg. Oi tu čiužas čiužuorėli, pàvedam tau seserėlę DrskD173. Aš pavèsiu žirgui valią, išmindžios rūteles JV152. Dabar aš pavedu jus Dievui SkvApD20,32. O pavesk save jautrumui Jo, kurs, visims apleidant, patsai vienas tavi sušelps M.Valanč. Morta mirdama prašė, kad aš ne kitos, tik tavo globai vaikus pavestau V.Krėv. Galų gale pavedu save aplinkybėms V.Myk-Put.
| Kalbai padedant, žmonės paveda savo mintis kitas kitam Blv.
| prk.: Del uždegimo trobų jie vartoję pakulomis apsuktas ir apdervotas bei uždegtas šaudykles, kurios, iš aukšto puldamos, šiaudinius stogus liepsnoms pavesdavę A1883,132.
| refl. B, KŽ: Pasivedu tamstos globai Db. Aš jiem jau čia pasivedžiau, tai jie mane globoja Snt. Aš pasi̇̀vedžiau po jo būdo, t. y. aš priėmiau jo darbus ir visą apsiėjimą J. Neieško ji to, kas yra dieviška, maloninga ir teisinga, bet yra pasivedus piktybei ir troškavimams A1884,163. Tėvui pasi̇̀vedė vienas brolis – jis turėjo išmokėti jam dalią Grl.
16. tr., intr. pabraukti, patraukti paviršiumi: Dalgį pàvedžiau – i glėbys [rugių] Klt. Terpu kuorelių pavèsk grėbliu, pavèsk i išgrėbsi [miežieną] Klt. Pàvedžiau ranka par paduškas – minkštos baisiausia Klt. Tep tas sliepas pàveda ranka per rasą ir perveda per akis LzŽ. Pavèsk ranka, palygyk [medžiagą] Pv. Šerias kralkai, pàvedu – sauja pūkų Klt. Aš paimsiu juodos kumelės uodegą i pavesiu vienam i kitam per nosį TDrIV282(Prng).
ǁ tempiant patęsti, patraukti: Čia užkišu, čia pavèsu [plėšą] tarp parpinų Vg.
17. tr. pajungti, įtaisyti: Pas juos tę ir centrinis [šildymas] pàvestas Vrn. Čia trūbos pàvestos, kad išeitų vanduo Vrn. Išbėgdami, sako, visur minas pàvedė Trgn.
×18. refl. KŽ laikytis, elgtis.
19. refl. R, MŽ, KŽ priderėti, pritikti, patikti: Tas valgis man pasiveda B, B213. Tas gėrimas man nepasiveda B213.
×20. (l. powodzić się) refl. ppr. impers. Q212,227, Sut, S.Stan, GK1938,146(P.Skar), KŽ, Žg, Brž, Trgn, Str, Dbč, Mrk, Srj pasisekti, pavykti: Pasisekti, pasivesti, pasiduoti Q192. Klotis, gerai pasivesti, nuosiduoti I. Kaip iki šiol tau pasivedė? N. Man tas darbas nepasi̇̀veda K. Gerai jam sekas, pasiveda R146, MŽ193. Šiemet avelės nepàsvedė: jau viena vieną, kita du, o pirma vis vedė keturis Btrm. Ot nepasi̇̀veda gerą karvę nusipirkt! Ėr. Kad gerai pasivès, tai ir atgalios atves [kumelę] (ps.) Pls. Šuniu pàsvedė pribudyt gaspadorių Vrn. Ant to žodžio vis anums pasivedė užgriebti žuvis DS102(Rs). Jam i nepasi̇̀vedė Rš. Ponas gerai kalbi, mum nelabai pasi̇̀veda Pb. Kada kada, bet nū tai pasvès! LMD(Rod). Pasijautot ką beveikia ir kaip ano muterei bei vaikams pasi̇̀veda MitI71(Klp). Tegul nueina anan svietan paklaust, kaip mano tėveliui pasi̇̀veda Kp. Pranešk, ar sveika, kaip jai pasiveda, ir jos tėvai ar abudu gyvu TS1899,12. Kn. Ant. Juška mokėjo žmonėms … po berlinką už kožną padainuotą dainą – per tai jam pasivedė taip daug dainų pririnkti A1883,248. Mokslas pasi̇̀vedė visiem gerai BM89(Brž). Kad tau gerai pasiveda, nepasikelk ing puikybę Tat. Visi daiktai jiemus gerai pasives, ir turės visuosu daiktuosu gerą palaimą BPII129. Jei jumus lobis pasiveda, neguldykite ant jo širdies savo BPII197. Laimingai tokiam pasives PK44. Idant teip ir aniems laimingai pasivestų MP63. Idant … gerai jiemus pasivestų Vln49.
^ Lobis neteisus nepasiveda B614. Devynius kartus pasives, dešimtą kliūsi NžR. Bagotam vogti, o senam meluoti tankiai pasiveda LTR.
21. tr. Str paskųsti, įduoti: Aš tave į miliciją pavèsiu, kad vaginėji Rmš. Moi, anas nori mane pavèst Dv. Kap pàvedė Mačiulis policijai, ką Kuplašius padegė jo kluoną, tai policija antaryt dar pro patamsumą atskrido Rod.

×padvèsti, pàdveda, pàdvedė (hibr.)
1. tr. privesti prie ko nors: Padvèd’ vaiką prieg pirkiai LzŽ.
2. tr. Ktk apgauti: Bijojo, kad susiedai nepadvestų̃ LzŽ.
3. tr. paskųsti: Ana jau jį pàdvedė kapitonu Lz.
ǁ užsiundyti: Nu tada až itą karvę anas pàdvedė niemčių LKKXXIX184(Lz).
4. intr. būti panašiam: Par juos visi broliai vienas an kitą pàdveda Švnč.
parvèsti, par̃veda, par̃vedė tr. K, Rtr
1. H183, R, MŽ, D.Pošk, Sut, DŽ, NdŽ vedant grąžinti namo: Par̃vedžiau numie aną jau nušlapusį, privargusį Plng. Par̃vedė aną numo ir išleido mokytis LKT103(Klm). Išleisk tu Ievą, mas parvèsiam apent aną Sd. Jei tu parvèsi muno tėvą ir motiną iš peklos, aš tada tau atleisiu (ps.) Varn. O dabar tai kad gailiuos [ištekėjus antrąkart], tai, o Jėzau, kad man kas padirbt, kokia aš buvau pirma, parvèst tuos namuos, kur aš gyvenau… Kpr. Parvesk šius vyrus namopri BB1Moz43,16. Mane pakajuje vel namie parves Tėvop manap BB1Moz28,21. Kuris aną ing Egiptą pralydi, atpėdui parveda ižg Egipto DP407.
| prk.: Ka eini namo, ka i tamsu, kojos pačios par̃veda Sk. Tu tvorele, tu žalioji, visus girtus parvadžioji: parvesk mane pijokelį, iš karčemos uliokelį (d.) Švn.
| refl. tr.: Jis sutiko savo vaikus ir džiaugdamasis parsi̇̀vedė namo NdŽ. Pačiai nereik ieškoti parsivèsti, kad kumet gerčio Ms. Mama ateina, parsi̇̀vedas muni numie Klk. Nei vilkai suėdė, nei žvėrys sudraskė, reikėj atgalio namo parsivèsti [žmoną] DrskD201.
2. pririšus versti pareiti, partraukti: Arklius parvesk, reikia važiuoti J. Išvažiavo mūso tokius gražius arklelius, i bepar̃vedė tokius skūrinius Als. Ka žinoč’, ka lyt naktį, parvèsčiau karvelę namo LKT215(Mšk). Ana tą karvę jau parvẽdusi į mūso kiemą pririšusi Akm. Teliukui šalta, reikia parvèst tvartan Žl. Nukulsiu gi, kai sugrįš namo. Tegul tik neparves arklio V.Krėv.
| refl. tr. Pv: Nei virvagalio nebebuvo arkliu parsivèst Svn. Einam arklių parsivèstų JT387. Aš daba einu pri karvės parsivèsties Klk. Aš buvau davęs arklius parsivèsti Skd. Vakarop jau eiti̇̀ karvelės parsivèsti, lapų laužyti, kiaulių šerti Kl. Vieną [avytę] par̃svedžiau namo Dv. Parsi̇̀vedė šunį atsigint bobos Ėr. Tėvas parsi̇̀vedė už šimtą litų karvę, ta buvo kaip silkai Trš. Nu ir pasigavo tą kumelį, parsi̇̀vedė tada Sb.
^ Ščėstės i surištos neparsivesi LTR(Vdk).
ǁ prievarta atvesti: Jei miestalė[je] pijoką kokį a vagelaitį sugavo, tas šimtininkas turėjo aną parvèsti į kaliūzę End. Ka būt sugavę [tą, kuris nešė kuršį], ta būt anie parvẽdę ir pastatę pri mašinai [linų laužti] Bdr.
3. M, NdŽ lydint pasikviesti namo, atsikviesti: Patalkiai būdavo ir liūb muzikantą parvès Krt. Muzikantų parvès, liūbav pašoksma, padeiniuosma Vkš. [Reikia] parvèst motką, tai ji kelias dienas dainuos (tiek daug dainų moka) Klvr. Sako, o kam tą žmogų čia bejudinai, kam bepar̃vedei Kal. Ka aš gimiau, tą naktį gaisras kilo miestalė[je], paskuo po to gaisro parvedė tą babą (priėmėją), ir aš atsiradau End. Ten daktaro anam nepar̃vedė niekas, nesuspėjo Trk. Buvusys i kunigą parvẽdę, i viską padirbo munie be žinios Vvr. Pasėjau linelius lankoj lankoj, parvedžiau mergelę rankoj rankoj LTR(Auk). Ar tu mane už mergą parvedei? Žem.
| prk.: Stokojimas sulos parveda jiems (jauniems medžiams) ligą S.Dauk. Aprašymas aukščiaus išaiškinto atsitikimo parvedė man į atmintį dar vieną štuką A1885,121. Bulbė bulbę parvès, tik duok (gerai mokėk kasėjams) Drsk. Žydai nora, ka mažas piningas didelį parvèstų Krš. Par̃vedė šviežią dūšią i vaidenas Varn.
^ Iš miško parvestas į mišką ir žiūrės NžR, Pnd. Šnekta šnektą par̃veda Lp. Daina dainą par̃veda Nmj.
| refl. tr. Sn: I po tam aš parsi̇̀vedžiau brolį sau Sd. Tą vaiką da nedidelį parsi̇̀vedė pas mumis Vl. Toks ūkininkas parsi̇̀vedė pri vaiko pabūti, ta žmona sirgo ano Šv. Jau ta pamotė buvo parsivẽdusi savo dvi dukteri i sūnų Varn. Pasisamdėm, bet dar neparsivedėm bernioko Jnšk. Neužtenka, ka tu girtas, ale da i kitą girtą i nuogą parsi̇̀vedi Sdr. Paskum vėl atejo, parsi̇̀vedė pas saũ svečiuosna Krs. Nuejau pėsčia į Telšius i parsi̇̀vedžiau aną Sd. Karalius parsivedęs papenėjo ją ir tą jos baronėlį LTR(Kš).
| Višta parsivès [viščiokus] tūpt Erž. Pereklė iš lauko į kiemelį parsivedė vištyčius I.Simon.
4. R, MŽ, NdŽ, KŽ paimti, vesti žmoną apgyvendinant ją savo namuose: Paliko našlys, par̃vedė jauną pačią Šts. Ans duoda seserie [dalies], ans parvès [žmoną], anam parneš [dalies] End. Sūneli, laikas tau parvèsti marčią Grš. Kokią čia dabar martelę Mačėnas mum ant sodžių parvès? Skrb. Sūnus ieško marčios tėvam parvèstie pagal save Rdm. Dabar y[ra] jauna šeimininkė parvestà į tus namus Vgr. Nu Karpėnų aš esu parvestà Akm. Akis išmuščio, jei vyras da parvèstum kitą bobą Trk. Na, pala, vaikeli, parves tėvas močeką – pamatysi, po kam bėdos svaras kaštuoja LTR(Šil). Numirė Klimkienė, tai dabar tėvas bernioku močeką parvès PnmR. Mums tėvas ją (antrą žmoną) par̃vedė už motiną Nm. Juk pirmai vienas (dukteris) išleidžia, kitas (marčias) par̃veda Mšk. Kaip parves pačią, mergų nebemylės Žem. Tai ką, manai, kad aš tau leisiu pliką mergę į namus parvesti? P.Vaičiūn. Tėvas liepa kožnam parvesti paną: kurio bus padoresnė, tam bus buta S.Dauk. Jis dar nevedęs, teip vargingai gyvena, o kas su juo bus, kaip parves ir vaikų susilauks! BsPII113. Cit neverk, neraudok, jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį StnD26. Pasėjau liniukus sau lygumo[je], parvedžiau panelę sau mylimą (d.) Pšl. Aukso žiedą pirštan užmoviau, parvedžiau parvedžiau, sau jauną mergelę parvedžiau KlpD67. Kur dėsiu mergelę jauną parvedęs? D48. Verksi, mergyte, verksi, jaunoji, kad aš kitą parvesiu RD66. Iš bajorų mergelę parvèsiu JD917.
^ Neliūdėk kaip vakar parvestoji Šk. Nevedus vargai, parvedus vaikai LTR(Šll). Nė tą pamesti, nė kitą parvèsti Lkv.
| refl. tr.: Tą apkasė, o dar̃ kitą bobą parsi̇̀vedė Stk. Ans tokią motrišką buvo parsivẽdęs Pln. Sau pačią parsi̇̀vedė, bet mums motynos neparvedė Varn. Parsi̇̀vedžiau senikę, dvijuo aiškiai geriau – daba antras amžius mums Jdr. [Jauni žvejai] vis žmonas parsi̇̀vedė, pasiliko čia gyventi Klp. Oi, dėl manę koc ir ožką parsi̇̀vedei – bus man gerai Kpč. Mūs’ tas Zigmis parsivès tą bobą jau Trk. Visada, kol jaunas neparsiveda pačios, senesniam jau sunku prisirengt Žem. Jeigu ji jau tokia graži, tai kodėl man jos neparsivedus už žmoną A.Vaičiul. Verkė Polonija, kai ją Zigmantas parsivedė į marčias J.Ap. Parsivedžiau jauną, linų neparauna (d.) LKT213(Lbv). Parsi̇̀vedžiau jauną pačią, neturiu ką barti JD510.
5. ištekėti apgyvendinant vyrą savo namuose: Nė aš turu kur parvèsti, nė ans tura kur parvèsti, protingas vaikis, geras, gražus End. Sesuo par̃vedė į namus žentą Gr.
| refl. tr.: Už trijų savaičių parsi̇̀vedė kitą vyrą Mžk.
6. NdŽ turėti, vesti jauniklių: Karvė veršiuką parvedė N. Džiaugias laputė vaikučius parvẽdus (d.) Nm.
7. pagimdyti: Kūdikį parvesti N.
8. refl. pareiti: Jis parsi̇̀vedė, užkniubo, ir viskas Snt.
9. įtaisyti, įrengti, įvesti: Čia neparvès elektros – nūkampiai [yra] Erž.
◊ pli̇̀kį parvèsti baigti austi: Ot audėja! Vakar uždėjot, o rytoj pli̇̀kį parvès! Snt.
paparsivèsti, paparsi̇̀veda, paparsi̇̀vedė (dial.) žr. parvesti 2 (refl.): Nepardavė nieko, visa namo paparsi̇̀vedė Dv.
pérvesti K, NdŽ, pervèsti K
1. tr. SD1146, Q537, H167,184, R, R106,201, MŽ, MŽ139,268, N, LL189,192, LzŽ padėti pereiti: Jis vieną paėmė už rankos, párvedė [par upikę] LKT185(Vl). Aš pérvesiu par lieptelį JT443. Vyras padirbo nagines, párvedė par Ringuvą į kitą pusę Krš. Jei vaiką su peiliu per slenkstį pérvesi, greičiau vaikščiot pradės (priet.) Nmn.
2. tr. pririšus vedant nutempti į kitą pusę: Arklius savo párvesk į kairę pusę Yl. Párvesma karves į vieną vietą ganyti Rdn. An raikštės karvę pérvesiu tau Drsk. Karves pérvedžiau nuo viešiakelio in ąžuoliuką Švnč.
| refl. tr. N: Motyna karvę galia pársivesti pri vaikų, šieną parsivežti Krš. Maž anys šiandiej karves pérsveda [iš vienos ganyklos į kitą] Aln. Pársivedas savo i paršinelį, ir šunelį, ir katinelį Klk. Už tiltelio parsivedęs, Adomas atsisėda ant pievutėj gulinčio akmens, o karvę pririša prie pakelės beržiuko L.Dovyd.
3. tr. Btrm, Upn, Klt einant priekyje, lydint padėti pereiti: Pervedu karią SD298. Per tą gronyčią nakčia slapta párvedė LKT185(Vl). Vištytin nuvažiuoju, tai jis tę mane perveda per rubežių Vokietijon Dg. Oi berneli, baltas dobilėli, pérvesk mani per žalią girelę (d.) Smn. Ir tavo žmones izraelskosias per anas (marias) sausas pervedei Mž103. Netikima teipag buvo Maižiešiui per sausas marias žmones pervest MP104. Jis padirbino ant upę Istru arba Dunaju tiltą, kuriuomi savą kariauną parvestum S.Dauk.
| refl. tr.: Pérsvedė, mačiau, anoj nedėlioj ana tą savo kavalierių per miestelį Dbk.
4. tr. perplukdyti į kitą pusę: Sėsk, sesyte, į laivelį, aš parvesiu par upalę LMD(Žg).
5. tr. visur nuvesti: Párvedė par daktarus, išreikalavo pensijos Všv.
| refl. tr.: Pérsivedė par kambarius, visa ką išrodė Adm.
6. tr. per savo rankas perleisti: Jis daug arklių pérvedė Užg. Daug ana karandošių (pieštukų) pérvedė – rašo ir rašo Pls.
7. tr. perduoti, atiduoti: Nu ta tėvai sudarė dukamentą (dokumentą), mun párvedė gyvenimą Gd. Pervesk man tą lazdelę Brž. Paršiukus, kol mažiukus, aš šeriu, kolek viską pradeda ėsti, o paskui pérvedu jam Všt. Varažnykas negalia numirt, kol kitam nepérveda savo poterių Ob.
8. tr. DŽ, NdŽ, SkŽ187, ETŽ įskaityti, įtraukti į sąskaitą: Jis párvedė jam skolą ir tu atimkis J. Ji gavo pustrečios tūkstantės an mano vardo, man duoda, pérveda bankon Kp.
×9. tr. prk. perkelti: Dvaikų (dvejetų) yra, i nepérveda septintam skyriun [bernėko] Pls. Dalis produkcijos dėl gaminių defektų brokuojama arba pervedama į žemesnę rūšį sp. Tegul ponas juos į činšą perveda, prievoles panaikina, už darbą užmoka V.Myk-Put. Gausi atvertimai, kurius Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
ǁ refl. Sut persikelti, persikraustyti.
10. tr. Lš, Antš pirmą kartą perskaityti: Jis minčia párveda tuos žodžius, nešvambaluoja su lūpom Skr. Paskui mokytojas davė Napaliukui naujausią, visai dar nevartotą abėcėlę su daugybe paveikslėlių ir, pasisodinęs pačiame pirmame suole, pervedė Vaižg.
ǁ pamokyti skaityti: Párvedu par knygą, ir išmoksta Krš.
ǁ suprasti: Viena [duktė] devintan, kita penktan, viską pérveda lietuviškai Rod.
×11. (sl.) tr. perjungti, persukti: Pérvesk televizorių an Vilniaus Rod.
ǁ perkrikštyti: Anys norėjo pérvest visą kiemą Dv.
ǁ išversti į kitą kalbą: Jis savo kalbą pérvedė vokiškai KŽ. Aš nežinau, kap itai pérvest an lietuviško liežuvio LzŽ. Anas pérveda jam vokiškai Arm.
×12. (sl.) intr. Grv perbraukti, pertraukti: Pérveskit, rasite gumbą krūtin Drsk. Pérveda per akis ir regi jau kąsnį (ps.) LzŽ. Pérvedė ranka per pilvą suodina, i išsitepė Klt. Nėr mamos, tai pérvest mozikliu per liežiuvį, kas nevalgo Švnč. Strumentu pérvedėm terpu balkių Dgp. Ėmė ir pérvedė dalge per šakas Dv. Pelė prisitaikė ir uodegute per burną pérvedė Auk. Ranka pérvedė: ale ir gražus tavo [audeklas] Sn.
ǁ uždrožti, sukirsti: Sakau, nesidarkykit, ba va ištraukęs rykštę kap pérvesiu! Plm.
×13. (sl.) tr. Lš, Kt pradanginti: Pérvedė mano dokumentus Sn. Jau vė pérvedei kur peilį Pns.
ǁ pražudyti: Merginis dėl mergos gali gyvastį pérvest Rod. Pérvedei mane, motule, išduodama už pijoko Vrn. Dažnai žmogus pats save pérveda Rod.
ǁ Švn nužudyti: Dabok, kad tu man šitą šunį pérvestai Dbč.
| refl.: Per savo neišmanymą pérsivedė jaunas būdamas Rod. Moja ma sūnelis kur jau pérsivedė, kad kap išej[o], tai ir išej[o] Pls.
ǁ refl. pastipti: Jo kumelė pérsivedė Sn.
×14. (sl.) tr. Lš, Šk sugadinti: Jau gal pérvedei pielą, kad neatneši Vs.
| prk.: Pérvedei tu ma gyvenimą Rod.
ǁ sužaloti: Pérvedei (išgąsdinai) tu, laume, su tuoj šuniu mano mergšę Vs. Šitokį gerą arklį pérvedė – sušilusį pagirdė Rdm. Pas mergas važinėdamas ir arklį pérvedė Rod. Jau dar tai pérvedėt kumelaitę – ar tai protas tep mušt! Krok.
| refl.: Mano karvė pérsivedė Sn.
ǁ refl. išsimesti: Prižiūrėk kumelingą kumelę, kad nepérsivestų Alk.
15. tr. prk. suklaidinti, apgauti, užburti: Viedma ragena pérvedė jus, pérves ir vėlei mus Dv. Su šventu gyvendamas šventu būsi, o su pervestu – pérvestu pavirsi DP281.
×16. (sl.) tr. įrodyti: Kas ant manę perves nusidėjimą? SPII132. Žinokig apie tai, jog falšyvieji pranašai, kurie žadėjo tatai, ko niekad pervest nei ižteist negalėjo DP19.
pravèsti, pràveda, pràvedė K
1. tr. DŽ pririšus vedant pratempti pro šalį: Tos karvės tuos obuolius griebia, aš teipgi bijau, kad neažsirytų gi, Jėzus, pro tuos obuolius pravèst kaip koronė Č. Mūsų karvė tai pobaikštė: mašinos važiuoja, tai nepravesi̇̀ Slm.
^ Nepravesi jo kap pažeboto pro šūdą Plv.
2. tr. NdŽ, KŽ vedant palydėti pro ką: Sūnel, praved’ mane pro kapines, tai aš tave Dievą pasmelsiu Ml.
3. tr. nuvesti į šalį: Kitan daiktan pravèd’ [karves], ba anos badauna Švnč. Pravèsk, sūneli, žirgelį, aš jo labai bijau (ps.) Dsn.
| refl. tr. OG62: Prasvedęs katinas sako kvailiui (ps.) M.Unt. Katinelis prasiveda durnių šalin ir sako: dabok an mergos, ne an savę (ps.) Švnč. Prasvès kur šonan cigonka [turguj] i ištrauks pinigus Klt.
4. tr. M palydėti: Pravesim martelę in sunkus darbelius TŽI257. Pramivesk, Pon, kad neklajočia, teisę tavo kad išvysčia KN7.
5. tr. vedant pirmu balsu pradėti dainuoti, giedoti: Pravèsti dainą NdŽ. Jonatas giesmę pravedė, o kiti pritarė su Neemija CII880.
6. tr. parodyti: Pravesk jam kelią J. Aš nulipsiu [nuo ratų], kelią jums pravèsiu! LKT190(Lkš). Gerai, kad pràvedei jam kelią Lp. Į šitą vietą kelią pravedė ir visas paslaptis Sauliui išpasakojo Laurukas Vaižg.
7. intr. įstengti, galėti vesti jauniklį: Kiaulė kėlės gulės, kol pravedė Lk. Eik karvę bobutuok, matai, kad nepraveda Lk.
×8. tr. LL191, NdŽ, KŽ nutiesti, išvesti: Gelžkelį pravèsti pradėjo Klk. Pràvedė tą kelią [pro sodybą], a daba ka išsimaknojo, išsimaurojo Ps. Pravedė vagas dvarlauky, rodos, duoną atriekė (žemę dalijant) P.Cvir.
| Pielai reikia pravèsti didesnis kelias Dglš.
| Nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis, yra vadinamos pravedamaisiais takais rš.
ǁ kiaurai išvesti, nutiesti: Per kalną pravestas tunelis rš.
ǁ pastatyti: Inžinierius su metru rankoj įrodė, kad galima taip pravesti sieną, kad ji nors vienam namo langui paliktų saulę P.Vaičiūn.
9. tr. pratęsti, pakelti: Pràvedė mokyklą iki šešių skyrių Vžns.
×10. (sl.) tr., intr. NdŽ duoti pradžią, pradėti: Kaip jau mama pràvedė, kaip pamokė, taip ir šneku Krš. Kur javai pjaunamys, an lig šiol nėkas pradalgę nėr pravẽdęs MitI63. Kas tą [pasakojimo] pradžią pràvedė, nežino nėkas Krš. Noriu tau gaidą pravèst, kad žinotum kai dainuot Bb. Būta didelio jaunuomenės noro mokytis, tik nebuvo, kas praveda Vaižg.
^ Ugnį praveda dūmas, o malonę kūmas LTR.
| refl.: Viena prova nepasibenga, kita prasiveda, t. y. prasideda J.
×11. (sl.) tr. surengti, suorganizuoti: Pravesti posėdį rš. Specialistai privalo pravesti naujai priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą rš. Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką KlK9,12.
12. NdŽ žr. pervesti 8.
13. tr. ŠT43, Vrn, Užp, Slk išleisti, išeikvoti, netekti: Daug pinigų pravedžiau, kol namus išsistačiau Tvr.
| Tai kap sulaukiau savo sesulės, tai gal ana nuramins mano širdelę, tai gal ana man praves mano vargelį Rod.
14. tr. pasiekti pergalę: Vienam atstovui pravèsti (laimėti) reikėjo gauti tūkstantį balsų NdŽ.
◊ kẽlią pravèsti padaryti pradžią, pradėti, parodyti: Kas nors turėsam kẽlią pravèsti (pirmas mirti) End. Kitiems pravesiù kẽlią A.Baran. Kai mes pràvedėm kẽlią, tai ir kiti pradė[jo] knygas nešiot Ml. Biedni vienok tie mūsų broliai, netur savo inteligencijos, netur kam pravesti kelią A1885,65.
| Rugiai kai jau kẽlią pràveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas Skr.
nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk.
privèsti, pri̇̀veda, pri̇̀vedė K; S.Dauk, LL23,154
1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią pri̇̀veda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, pri̇̀vedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo neprivesi Ps. Paėmė už rankelės, pri̇̀vedė pri tos skalkių duobės Gd. Nulinko mano kojelės eikliausios, kap privedė mane prie altorėlio LTR(Mrk). Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo A.Baran. Christusą ing Jeruzalem dienoj šventės Velykos gimdytojai su savim privedė MP62.
| prk.: Melskiam prieg tam, idant to karalysta ateitų ir padaugsinta bei praplatinta būtų, visus griešnuosius … ant pažinimo tikros vieros ing Jėzų Christų, jo sūnų privestų Mž136. Karalium būdamas savo valdonus ant sunkaus nusidėjimo, tai yra ant pagonystės privedė SPI295. Kas iš jūsų gal mane grieko privesti? BPI74. O ne tiektai nuog nusidėjimų, bet vel nuog visų žalingų pažeidimų, kurie mus nuodžiosp galėtų privest DP522. Sūnų Dievo teip sunkiump kančiump ir teip baisiosp smertiesp privedei DP181.
| refl. tr.: Zolys, prisivedęs mergą arčiau stalo, merkė ir merkė Petrui Žem. Pri̇̀svedė in lovą arčiau ir šnekėjo Dg. Einam, sako, aš nuprausu tavi, prisivedės pri tos upės Akm.
2. tr. pririšus vedant atitempti visai arti: Arklį lengvai privèsi prie vandens, bet gert tai nepriversi Vlkv. Pri̇̀vedu in motiejukų karvę, tai lekia net vidurin, negaliu ištempt Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀vedžiau kumelį in tvorą, paturėjo tėvas, i užlipiau Klt. Aš tam arkliuo pamautą antmoviau ant galvos, prisi̇̀vedžiau pri kero, antlipau Jdr. Žmona vedusys ožką. Prisivedus prie grintelės, prisirišus ožką, pati įėjus į vidų Sln.
ǁ refl. tr. pririšus vedant pasiekti: Žmogus veršį išsivedė kermošiun. Vedas vedas, i prisivedė girelę Tvr.
3. tr. NdŽ, DŽ1 pririšus tempiant daug atvesti į vieną vietą: Didžiausi laukas, daug pri̇̀vesta karvių Slm. Pri̇̀vedė gėriokų daugybę, al’ kiek kirpimo Kp. Pilną stainią gudo žirgelių privedžiau KrvD85. Karvių kai balos pri̇̀vedė Pls.
4. refl. tr. pakvietus daug atsivesti: Te mergų prisivesta Prng. Anudu du vaikinai buvę, i tų mergičkų buvo ten anie prisivẽdę Vž. Prisi̇̀veda visokių, ažvemti pakraščiai Klt.
5. tr. Rtr atlydėti, nuvesti: Ją pri̇̀vedė prie akių gydytojo Jrb. Jis žinojo jų bunkerį, tę ir privedė kareivius Krs. Tūrą mat mergaitė pri̇̀vedė ant propesorių ausų pasitikrytų Slm.
6. tr. Lp, KlvrŽ parengti, išmokyti atlikti (tam tikras apeigas): Ana savo sūnų pri̇̀vedė spaviedės J. Vaikiukus pri̇̀vedė spaviedin Vdš. Mažiukus vaikus pri pirmos komunijos neleido privèst Vdk. Mes mokėjom lietuviškai, mumis ir pirmoją komuniją prỹvedė Lc. Būtų privẽdęs kunigėlis tave, ko išbėgai iš gryčios Upt.
| refl. tr.: Jis pats save prisi̇̀vedė išpažinties Pžrl.
7. tr. pripratinti: Paršiukus, kol mažiukus, kolek aš juos pri̇̀vedu prie visokio pašaro, aš šeriu Všt. Marytė pri̇̀vedė jį bažnyčion eit Lp.
8. sudaryti sąlygas įvykti: Arelka gero nepri̇̀veda Dglš. An ką tas gėrimas privès tik Pnd. Gėrimas nė vieno nepri̇̀vedė geran Ds. Kad tik neprivestų̃ prie karui Smal. Mokykla dar nebuvo pri tvarkos privestà, ale jau mokino Grk. Tai iki ko pri̇̀vesta: išgriovė kaimus, ištąsė padargus ūkių, viską sunaikino Brb. Štai prie ko priveda lengvas gyvenimas rš. Kraštas per tą trumpą laiką buvo privestas prie visuotinės ekonominės suirutės LEXII40.
^ Už blogo padėjimo ir gerą pri̇̀veda prie blogo Tvr. Duonelę valgėm su žolėm, Dieve nepri̇̀ved’! Ign.
9. tr. NdŽ daug jauniklių atvesti: Privès kiaulė paršų, neturėste kur dėt Aln. [Čia] patinas ir patelė, vaikų privès Klt. Avelės pri̇̀vedė ėriukų, tai pulkas pavasarį Jdp. Pas jį dvi ožkos senės pri̇̀vedė da mažų Pls. Pri̇̀vedė kiaulaičių ir meitėlukų Dv.
10. tr. daug priperėti: Žvirblys pri̇̀vedė žvirblukų Dv. Viena višta, o kiek vaikų pri̇̀vedė Gs.
| refl. tr.: Ančiukų prisiveda laukinių daugel Pbr.
11. tr. daug prigimdyti: Prỹvedė vaikų kokį dvyleka Rdn. Prỹvedė mergų, šešias, o ūkė maža Rdn.
12. tr. priveisti: Ubagai naktujo i pri̇̀vedė utėlių Dglš.
ǁ refl. atsirasti, prisidauginti, prisiveisti: Prisi̇̀vedė kirmėlių Dglš. Musių daug prisi̇̀vedė Dglš. Paskui kap prisi̇̀veda, tai išsivèst negalima ir uosiai, ir klevai Ml. Prisi̇̀vedžiau obelų, kai atatekėjau Klt.
13. tr. Q31,650, NdŽ, DŽ1 tiesiant, statant priartinti: Rudenį da vandenį privesmà Trgn. Privedamasis vandentakis PolŽ48.
| refl. tr.: Čia daug kas prisi̇̀vedė vandenio iš šulinio (įsirengė vandentiekį) Trgn.
ǁ prk. priskirti: Geriau Papilę pri Kuršėnų privèstų Pp.
14. tr. prisukti, užtaisyti, kad veiktų: Dabar nebepriveikiu privèst [laikrodžio] Alz. Mėlynajam karvelėliui prives puštolietą LTR(Užp).
15. tr. paskatinti, paraginti: Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165.
×16. (sl.) tr. Sut, M, LL24, NdŽ, KŽ prk. pateikti, iškelti, nurodyti, paliudyti: Privedu, primokinu, priežastį duomi R25, MŽ33. Išliudijimą privesti N. Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž. Čia nekurias [atmainas] privesiu, išimtas iš kningos kunigo Kluko P. Daug ir kitų visokių atžvilgių prỹvedžiau, ne ko kita norėdamas, negut kad veliuoniškės dainos išvystum saulės spindulius Jn. Ne tikt vienat yra ta bėda, kurią mes iki šiol esame privedę, kad iš mūsų kūdikių negeri žmones arba kaliniai pastoti gal per tokį pusininkavimą vieros moksle LC1883,3. Kunegas iš Varnių daug privedė atsitikimų ir tus apsakė Sz. Nė vienas mane, tiesą kalbėdamas, negal privesti kačei mažiausio grieko BPI323. Id sau ant pomėties privestų visą gyvenimą savą PK247.
ǁ įrodyti: Nieko nepadarysi, anys privès, kad vis tiek kaltas Sdk. Kuriais liudijimais privedi seksiančiąsi amžinąją gyvatą? MT253. Nei man gal to privesti, del ko dabar ant manęs skundžia BtApD24,13.
×17. (sl.) tr. NdŽ prk. papasakoti, pripasakoti, prikalbėti: Dar aš privèsu kokią istoriją Vž. Aš pasakau, tep gražiai pri̇̀vedu, tai nepyksta Plv. Aš jam pri̇̀vedu, kad ir jie teip daro, o jis vis ne ir ne Slm. Anas vyram privèsdavo, kad nepamestų Ds. Pasirūpinsiu privesti čia, ką pats esmu patyręs Blv. Norėdamas parodyti, kas tai buvo par veislė žmonių, ketu čia privesti keletą su jais atsitikimų M.Valanč.
^ Ilga linų pasaka, kolek lig siūlais pri̇̀vedi Rm.
ǁ atkirsti, atšauti: Aš ir privedžiau: – Tu pats esi mergos vaikas! Šts.
×18. (sl.) tr. NdŽ palyginti: Dabar neprivèst, kas buvo senyboj Švnč. Pri̇̀vedei: kur mokytas, o kur prastas Klt. Ne jo nosės privedant: buvo pas ją svotuosna ir tai nej[o] Rod. Petras ne Jono pri̇̀vedant Rod.
◊ į (an) rankàs privèsti sėkmingai leisti baigti darbus: Kvieteliai gražūs, kad tik Dievulis privest an rankas Ml. Kad tik Dievas privèst an rankàs Sdk. ×
prie pakãros privèsti įstumti į labai sunkią būklę: Pri̇̀vedė ir jį, žmogų, prie pakãros – gavo nusilenkt, nusileist Jrb. ×
prie ùbago tarbõs privèsti nuskurdinti: Ne vieną žmogelį nūnainykščiai padotkai pri̇̀vedė prie ùbago tarbõs Nč.
už rañkos privèsti nusikaltimo vietoje pagauti: Až rañkos vagį pri̇̀vedė Trgn.
paprivèsti, papri̇̀veda, papri̇̀vedė (dial.) žr. privesti 3: Karvių nedaug buvo, o arklių tai da papri̇̀vedė Dv.

×razvèsti, ràzveda, ràzvedė (hibr.) tr.
1. iškelti, pastatyti: Tai ràzvestas šitas mūras, sienos šitos Aps.
2. sugadinti, ištvirkinti: Ràzvedė žulikai bernioką Dglš.
3. LzŽ praskiesti: Ràzvestas kamparas spirite – labai geras Prng. Aš kruopas verdu labai tirštai, pienu ràzvedu JnšM. Tą arklio koją aptepam bulbom razvẽdę ar iš miltų Arm.
4. užleisti, palikti: Katruos [paršus] penėt razvesi̇̀, tai miltus ir bulbas [duosi] Pb.
5. refl. išsiskirti: Anas razsivẽdę su žmona, geria labai arielką LKKXXIX184(Lz).
suvèsti, sùveda, sùvedė K; Amb, LL320
1. tr. Q653,654, SD462, R, R420, MŽ, MŽ568, K, M, NdŽ lydint, vadovaujant, kviečiant visus sutelkti į vieną vietą: Kai tik koki svečiai par mane, tai i ana vaikus sùveda – pirma jos vaikus papenėk Klt. Sùvedė suvežė vaikus, škandalas, Jezau! Akm. Sulipdė sau pirkelę, suvedė savo vaikučius pirkelėn LTR(Kb). Atšils orai, suves ūkininkai savo vaikus mokyti, tada ir atveskit piemenį J.Balt. Todėlei suvedė anys savo želnierus, idant krūvoje būtų BB1Mak3,44.
| prk.: Bet kas suves tokion sutartin valstiečius, gyvenančius toli vienus nuo kitų? A.Sm.
| refl. tr., intr.: Jis susi̇̀vedė cielą bandą vaikų J. Susivedė į vidų ir suimdindino vedu abudu Šts. Paskiau tus svečius susi̇̀vedė į alkierių Brs. Išeinu, tai susi̇̀veda pijokus i geria Klt. Sùsveda draugus ir kaziruoja Pns. In šokius, būdavo, susi̇̀vedam panas, iš šokių vė parvedam Brb. Berniukai eidavo mergaites susivèst, mergaitės seniau neidavo [į vakarėlį be mamos leidimo] Mšk.
| Kaip susi̇̀vedas keli [našlių] vaikai, visumet nesutarimų iškilna Rdn.
2. tr. Gž, Kpr daugelį (visus) pririšus vedant, varant sutelkti į vieną vietą: Aveles liuob žmonių ganins, liuob žmonys avis suvès Pln. Čia pas muni karves sùveda skiepyti Krž. Būdavo, suvès arklių, karvių po jomarkus Kvėdarno[je] Kv. Tada suvažiuodavo visokių ten [jomarkininkų], karvių suvèsdavo parduot Krp. Kiaulę veda parduot in kermošių, visa sùveda: kas avelę, kas grūdus, kas ką turi, tai veža Aps. O kieno čia karvės sùvestos baltosios? End. Ūkvaiziai buvo, matė visako pilnai, o buvo viskas suvestà! Krš. Mes subudom, suskėlėm su mama, gyvulius savo sùvedėm Srj. Sulig saule suvèsdavo į tvartus gyvolius [Joninių vakarą] Dov. In purvynėlį inmesim [vainikėlį], bėrus žirgelius suvèsim DrskD19.
| refl. tr., intr.: Jie susi̇̀veda po karvutę, kokias tris dienas pagano Pžrl. Susi̇̀vedė arklius, sumynė rugius ant žemės Kv. Bejodami pamatė labai drūtą medį su kiauru viduriu, čia jie susivedė arklius ir patys sugulė LTR(Vb).
3. tr. Pns padėti susitikti; supažindinti, suartinti: Aš aniedvi sùvedžiau į akis, teišsišnekie J. Aš gi juos čia akis an akies sùvedžiau Pv. Kaip sùvedžiau, kad apsižanijo, pats daba džiaugas Sd. Kai aš ženijaus, tai ką te: sùvedė, padabojom vienas in kitą Slk. Jį su Rapolu sùvedė Ėr. Su tą tai aš norėčiau judvi suvèst Rg. Žinai, sakau, suvèsk mane su ja Skp. Nulekiam Gyvakaruos, tuoj suvesmà, galėsta nusipirkt [mašiną] Slm. Reikalai žmones sùveda Mrj. Rasi tu nepažįsti Garbenio? Aš čia suvesiu tave į pažintį su juomi Blv. Velnias vyžas nuplėšė, kol juos į porą suvedė LTR(Ldvn). Norėdamas galėčiau suvesti su pora žmonių iš jų gaujos, kurie jus pažįsta J.Avyž. Vienų su kitais nesuvedė nei vestuvių šokiai, nei šermenų giesmės, nei šienapjūtės ar krivulės A.Vaičiul.
| Ing vaidą, ing barnį suvedu D.Pošk.
| prk.: Jūreivių keliai dar suves mus kur nors Atlanto platumose rš. Jis turėjo laiko pasižiūrėti, su kokiais bendrais suvedė likimas J.Ap. Suvèsti praeitį su dabartimi NdŽ.
^ Ką ponas Dievas suveda, nei vienas žmogus netur perskirti B505.
ǁ padaryti, kad susitiktų: Suvèsk į akes, tepasako tada, – bijos akes pakelti Krš. Reikėtų tuomet suvesti jus akistaton su tais žmonėmis, kurie apie jus žinių suteikė B.Sruog.
ǁ S.Dauk sukergti.
ǁ sutaikyti susipykusius: Tavo tėvelis sugãdino, sùvedė juos vėl Pv. Suvesk į ugadas, lai nezurza Šts. Kur tu čia jus suvesi̇̀, nekoi (tegu) geriau dalinas Arm. Išsiskyrusių ir nebesùvedė Ds. Augustas suvedė tėvą su sūnumis ing sutikimą I.
^ Bene vilką su lokiu suvesi KrvP(Vkš).
4. refl. K, J.Jabl, NdŽ, KŽ susituokti: Susivẽdusiam gyventi BŽ33. Su kuomi susivèsti KII287. Kaip susi̇̀veda jauni, jei pasiseka – gerai Vdk. Myli myli, sùsveda ir skáunasi Onš. Ten jauni žmoneliai gyvena, tik susivẽdę, da viščiukai Vdšk. Ta norėjo su vyru iš Arabijos susivesti Jrk. Kaip bus gražu, kad du tokiu lietuviu, kaip tu ir Martynas, susivestų I.Simon. Susivesita ir laimėj kaip du karveliai gyvensita V.Krėv. Ubagais būdami susivedas Kel1862,110.
| Kitą kartą katinas su višta susivedusiu (ps.) S.Dauk.
5. refl. susieiti į vieną vietą: Muzikantai kitą kartą kad susivès, tai ne dabar Snt. Ir abi motinos susivedė kamarėlėn A.Vien.
| prk.: Arčiaus su jomis (kalba ir rašysena) nesusivedę, pasijutome beturį daug lietuviškų nelegališkų žodžių V.Kudir.
6. tr., intr. Ėr, Jnšk daugeliui arba vienu metu atvesti jauniklių: Karvės suvedė, bet sviestas nepinga Ggr. Karvės jau sùvedė, pieno nebtrūksta Lkv. Kumelės sùvedė kumelius, gražybė tų kumelių̃ Krš. Pritaisys varškių, kaip karvės suvès Pvn. Avys sùvedė po tris ėraičius Šts.
| refl. Š: Karvelės susi̇̀veda, pieno yr [gavėnioje] Imb.
7. refl. tr. visus išperėti: Nebebuvo varnų, ale vaikus susi̇̀vedė – ir vėl priskrido Slm.
8. tr. SD462, NdŽ sutelkti, sutraukti į vieną vietą: Tie [žvejojamojo tinklo] sparnai apatė[je] i viršuo[je] yra suvesti̇̀ į kupetą abudu End. Šituos pirštus į krūvą tai sùvedu – sugiję Mrj. Vienon ardonion sùveda šatras Dg. O maloniausias paveikslas žemai buvo ežeriukas, kur jis su Vieverse suvedė tinklus A.Vaičiul. O anys nežino dūmą Pono, nei suvokia jo protą, jog jis juos suvedė (sukraustė) kaip pėdelius ant tekės BBMik4,12.
| prk.: Nieko galvon nesimi, suvestái – atsimintum Dv. Trumpai krūvon suvestų žinių apie Lietuvą ir lietuvius neturime A.Sm. Gal suvèsit į krūvą visas tais dainas Mrj.
9. tr. NdŽ visur išvedžioti, įtaisyti: Teip tankiai aptvertas daržas – vielos sùvestos Jrb. Išremontavo, visus centralinius sùvedė, sutaisė Krt. Į viršutinę kamino dalį suvedami ir gretimų kambarių dūmtraukiai rš.
| Yr kaminas, kur sueit, kur suvesti̇̀ dūmai iš tų visų pečių Plt. Buvo visiemi vanduoj sùvesta kap ponami Drsk.
| refl. tr.: Susi̇̀vedė elektrą savo pinigais Jd.
10. tr. Dgč glaudžiai sušlieti, suleisti, sutaikyti: Suvèsti skliautus NdŽ. Sùvesta pelėpė galas galan Dglš. Traininis sùveda korų pirmagalį ir paskuigalį Gdr. Dangtis negražiai sùvesta Švnč. Gražiai dangčius sùvedė – jau tarpudangtin netekės Ml.
| refl.: Jei iš kitos pusės, tai kitaip stogas susi̇̀veda Auk.
ǁ suderinti, dailiai ką padaryti: Norėjau suvèst vidurį marškos (sutaikyti abiejų gabalų raštą) ir susiūt Aln. Nesùvesta kvietkas su kvietku paklotėj Klt. Per vestuves kap suveda balsus! LTR(Grv). Dar reikia suvèsti striūnas Arm.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. K, KŽ rimuotis: Susiveda žodžių galai N.
11. tr. Ds sklandžiai papasakoti, nupasakoti: Jy labai nebesùveda kalbos, labai nusenus Kp. Negaliu suvèst visko Snt. Jis tą pasaką niekap nesùveda Alk.
| refl. Gs: Jis nenušneka, jam kalba nesusi̇̀veda Mrj. Na kaip jau dabar sakysi [kalbą], kad nesusivèstų Snt.
| Šita daina visai nesusi̇̀veda Alk.
ǁ sklandžiai ištarti: Vaikas negal žodžius suvesti N.
12. tr. KŽ pastatyti: I jų kluoną sùvedė Prn. Pilis stov aukštai suvesta kaip koks kaminas be stogo, durių, langų A1884,410.
| refl. tr.: Jau, dėkui Dievui, trobeles susi̇̀vedžiau Prng.
13. tr. išlyginti, atitiesinti ašmenis: Reikia suvèst britva ir pageląst Pls. Gera šleikštė ir delgę gerai sùveda Rod. Suvèsk skutiklį, kad geriau imtų Rod.
| Peilio ašmenys galutinai suvedami specialiose suvedimo staklėse rš.
14. tr. užvesti, paleisti veikti: Dar̃ nesuveda jo (traktoriaus) Pls.
×15. (sl.) tr. Dbč, Nč, Pls sujungti: Suvesti grandinę VĮ.
| prk.: Litą su litu sunku buvo suvèst, kai nusipirkt ką norėdavo Šd. Duonelę su duonele kad kaip nors suvèst Skdt. Anas dievaičio su dievaičiu nesuveda (mėnesinio atlyginimo neužtenka) LKKXVII179.
16. (sl.) tr. DŽ1, KŽ sudaryti visumą, sistemą iš turimų dalių: Suvèsti balansą NdŽ. Suvèsti sąskaitas NdŽ. Gera mokytam: surašė, sùvedė, nereikia an pirštų skaityt Ds.
×17. (sl.) tr., intr. Krn, Igl pajėgti suprasti, suvokti: Žmogus senas nušneki, nesùvedi Skdt. Jau nebe visa sùveda, senas jau, nebėr ko noria Svn. Aš nieko nebesùvedu, ką kalba, nebegirdžiu Pl. Nebesùvedu, kur dabar Utenoj turgus Ut. Ji nesùveda, ką jis mokias Kp. Iš karto negalėjau anos suvèst Dv. Tai čia ir sunku surišt galai ir suvèst, kas kap Pv. Mokėjau viską, dabar nesùvedu nieko Trgn. Čia reikia žmogaus sùvedama galva Trgn. Jau ir man galva nesùveda Dbč. Nesùveda protas kaip kada ir mokytiem Sug. Su tokiuo sukneliote darban – ar sùveda tau protas?! Vj. Anas padaris, jo galva suvès Sug. Tiktai, matai tamista, ne visados teip gerai aš suvedu kaip sveikas V.Piet.
×18. (sl.) tr. pajusti (skonį): Sùvedam smoką, ka baroniena Brb. Kap pakaštavojau, suvedžiau smoką, ką gardu Lš. Argi iš vieno kąsnio suvesi smoką Al. Gal tu smoko nesùvedi, kad šitiej barščiai negardūs Rdm.
×19. (sl.) tr. supykdyti, sukiršinti: Gyveno any gražiai, ir niekas negalėj juos suvèst (ps.) Lz. Toliau toj boba ėmė ir sùvedė vyrą su pačia Dv. Anas in tą leidės, kad suvèst brolius Tvr. Boba žebrokė sùvedė žmogų su sa[vo] žmona Dv. Aš nesùvedžiau per dvejus metus, o tu žu diena sùvedei itą porą Pls. Anas piktas žmogus – suvèst norėj[o] mane su žmona Arm.
20. tr. apgauti, suvedžioti: Jis sumeluot, suvèst žmogų tai greit moka Trak. Reikia eit ką suvèst Nč. Niekap anas až trejus metus jo nesùvedė Lz. Dievas tarė žalčiui: – Kad tu suvedei motriškę, būsi prakeiktas S.Stan.
ǁ sugadinti: Tavo pirkioj yra velnias, tai anas tavo gyvenimą sùvedė (ps.) Ck.
×21. (sl.) refl. RtŽ, Vp sublogti, sunykti: Martelė susvẽdus kap morkva – anytos duona tai ne momos Ml.
◊ ×gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) suvèsti galą su galu sudurti, sunkiai išsiversti: Gyveno tėvų protėvių ūkelyje ir niekaip negalėjo suvesti galo su galu K.Bor. Mes patys vos tik galą su galu suvedame Žem. Netrukus jis galėjo suvesti galus su galais ir net visai žmoniškai gyventi J.Balč. Viskas pigu, negali galą su galu suvest Gs. ×
galùs suvèsti
1. suskaičiuoti: Sùvedė galùs ir iše[jo] Dglš.
2. išaiškinti, pagrįsti: Ana nusipliaupė (daug prišnekėjo) ir galų̃ nesùvedė Tr.
3. pajėgti užbaigti: Negalia su darbais galų̃ suvèsti Rdn.

galvà nesùveda neprisimena: Jau pamiršau aš, nesùveda galvà LzŽ.
są́skaitas suvèsti NdŽ kng. atkeršyti: Kaime, kur gyvenate, be abejo, taip pat yra žmonių, su kuriais turite nesuvestų sąskaitų J.Avyž.
užvèsti, ùžveda, ùžvedė K, Rtr; Q47, Sut
1. tr. R, MŽ, NdŽ, DŽ1 padėti užlipti ant viršaus: An antro aukšto ùžvedė LKT321(Dbk). Par skadus ùžvedė in trečią aukštą, o nulipt nebegaliu Lel. Anuo metu ėmė Jėzus Petrą ir Jokūbą, ir Joną, brolį jo, ir užvedė juos ant kalno aukšto skyrium ir atsimainė po akim jų SPII21.
| refl. tr.: Užsi̇̀vedė an aukšto – visur gerai intaisyta Adm. Užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną SkvMt17,1.
2. tr. pririšus vedant užlaipinti ant viršaus: Užvèsma an lentos, ir ineis mašinon pati [karvė] KlbX133(Mlk). Užvèsdavo ant stogo šunį ir su grandine pririšdavo Gr. Kol vedė pieva, šiap be tep, kap tik ùžvedė ant ledo, ir sukniubo Dkš.
| refl. tr.: Daba jis pasiėmė šniūrą, ožką an stogo užsi̇̀vedė LKT119(Pgr).
3. tr. pririšus vedant nuvesti kur: Kur tu ažùvedei arklį, ažvèsk vėl tuo pačia vaga KlbX133(Mlk). Negali nė gyvuolio užvèst, nė basas vaikščiot – stiklų pilna Jrb. Karvę žuvesi̇̀ Kargauduosa Žrm. Žùvedė sa arklį pas arklius Asv.
4. tr. nuvesti už ko nors: Užvès tavę už baltuojuo staleliu JV27. Dieveris ùžvedė už balto stalelio JD114.
| refl. tr.: Tokį žmogų tik už karklyno užsivedus grybų kotais užmušti (juok.) rš.
5. tr. Dv trumpam pakvietus atlydėti, nuvesti kur: Ùžvedė močią, tėvą gryčion, valgyt uždėjo Svn. Kap ažùvedė, tai aš sakau: – Duote jūs man nuo pusę valandos jau pagulėt Ml. Ažvèd’ mane, – lapės prašos vilkas (ps.) Lz. Aš namop tave užvesiu Zt.
| refl. tr. K: Reikia ažsivèst pirkion svečius Dglš. Ažsi̇̀vedė mane in save ana, aprodė aprodė visa ką Klt. Pro šalį einant užsi̇̀vedė muni pasiveizėti, kaip begyvena Všv. Tada jį žùsvedė namuosna Žrm. Ažùsvedė ją ir sako: – Gul’, pasilsėk Dv. Ejom į bažnyčią, mamytė mus užsivedė [į miškelį parodyti, kur sušaudyti žydai] Graž.
ǁ trumpam nuvesti, palydėti kur: Nu tai aš sakau, dukte, ažvèd’ mane tu an itą, an Pauliną Ml. Ažvèd’ mane namop LzŽ.
6. tr. KŽ atvedus parodyti ką slepiama: Tu čia ma[n] razbaininkus ùžvedei Jrb. Ùžvedė in brakonierių miliciją Dglš. Tu ùžvedei, tai an gero neišeis Rud. Sužinojo tą bunkerį i ùžvedė Vdk. Į tą dvarą lenkus ùžvedė Ėr. Vokiečiai mūsų arklių nebūtų nei radę, nei ėmę, jei vienas ten pat gyvenančių mažažemių nebūtų užvedęs Pt.
7. tr. NdŽ kur netikusiai nuvesti: Ažùvedė, diegliai žino, kur Btrm. Vaiką až cukierką nėr žinios kur ažvestái Lz. Užvedei tokian miškan, kad aš išeiti niekaip negaliu SI316. Kaip ažuvedė ubagus par erškėtyną, tik šokinėja visi kruvinom kojom BsPII307.
| prk.: Nevalion užvedė PK98.
8. tr. NdŽ, KŽ užkelti, užstumti ant ko: Paėmė akmeną ir ùžvedė an durų LB244.
^ Ką neužvedi prieš kalną? (kamuolį) B.
| refl. tr.: Prieš kalniuką dviratį užsivedė A.Rūt.
9. tr. NdŽ, KŽ, Kvr įveisti: Prie man ažùvedė sodą – medelio niekur nebuvo Dglš. Sodą ažùvedžiau, pats prie sau išsimokiau, prispratau Aps. Sodą didelį užùvedė, iš lauko prisinešė obelyčių Kpr. Pirmiau buvo užvẽdę sodelį, kaip išvežė, tai vėl viskas išgurdo Krs. Dabartės užsodino, tę to parko ùžvedė, aržuolyno [Basanavičiaus gimtinėje] Graž. Ten parką naują ùžvedė, ten Kivyliūse Akm. Ma čia va rūtos ùžvesta Rud. Bakšėnuos aš ir ùžvedžiau [darželį] Slm. Neužvedė man brolelis, neužvedė darželio, nesėjau rūtelių (d.) Ktk. Žùvedė saldų lubiną Pls. Ma tėvas žùvedė sa bites Rod. Anas išmokė bites ažvèst, sodą ažuvest Dv. Prasimanė gyvulėlių, užvedė avilyną Ašb. Karosiai àžvesta LzŽ. Užvesti̇̀ nauji tiej bebrai, anksčiau jų nebuvo Drsk.
| Pavasarį ùžveda motinelė biteles Plng.
| prk.: Ùžvedė parazitų (girtuoklių, tinginių) giminę Krs. Kunigai sėdi nemokėdami lietuviškos kalbos, už tai ir daugelyje lietuviškų bažnyčių visos giesmės ir pamokslai lenkiškai užvesti A1884,373.
| refl. tr. NdŽ: Užsi̇̀vedėm tą sodnuką seniai Vn. Turėjo soduką užsivẽdę Rtn. Kai aš jau čionai atėjau, tai čia va šič buvo, buvau užsivẽdęs miško Alz. Iš mūs ažsi̇̀vedė raudonųjų bulbų – gera veislė Klt. Ažsi̇̀vedžiau gerų dobilų Dglš. Ir užsi̇̀vedė gyvulius geresnius Srj. Ažsi̇̀vedžiau vištų tokių baltų Klt. Kalytę parsivežė ir žùsvedė šunukų Pls. Užsi̇̀vedžiau bičių OG56. Dešims kaladžių [bičių] buvo ažsivẽdę Dglš. Porą skrynukių pernai užsivedė [bičių] Eiš.
ǁ refl. užsiimti (kuo): Aš neužsi̇̀vedu su karvėms Plng.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Pirma čia laukas buvo, ė dabar miškas ažsi̇̀vedė Dglš. Žole žuejo, žùsvedė, geleže (peiliu) pjaunu Pls. Kap žùsvedė pelynai, kad neseka nė žolės augt Rod. Žliūgė kap užsi̇̀vedė, niekap iškasuit negaliu Ml. Kad ji, dilgėlė, viena nebūna: kap kur užsi̇̀veda, tai visas patvorys Vvs. Sode buvo užsivẽdę, pavaserį tai pridygsta pridygsta [šampinjonų] Kp. Ramunėlių noriu, ale neužsi̇̀veda Dg. Pas tau ažusvès, o pas mane išsives Arm. Jau nigdi pas mus vištos nežùsveda (lapės išgaudo) Pls. Kap àžsvedė tų pacukų, tų pelių Dv. Paupėsa bebrai užsivẽdę Rud. Iš klapato, iš negerumo ažsi̇̀veda utėlės Dglš. Toj kirmėlė kap ažùsveda, tai paės visa Šlčn. Tosa bitėsa užsi̇̀vedė kirmėlės Zt. Grybas ažsi̇̀vedė po padlogu, tai išlupė visas lentas Ml. Avily buvo ažsivẽdę vapsos Brsl.
ǁ apsigyventi: Žùsvedė tę viršuj paukštė Pls.
×11. tr. M, KŽ, Gs, Sdb įsteigti, įkurti: Užvesti gyventojus, įkurti I. Skubino apsiženyt i gaspadorstvą ažuvèst Dv. Vedė bagotą žmoną i didelę krautuvę ùžvedė PnmŽ. Ar tu dabar matai, kaip ùžvestas jų gyvenimas? Stak. Mesiainos kaip nuvažiavom [į Sibirą], naują ažùvedė sodžių Rš. Ùžvedė miške ganyklą Pgr. Ùžvedė naujus kapus Rd. Jis savo šeimą užvẽdęs ir aš savo šeimą – jau viskas Snt. Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Man rodos, kad Radvilas ne dėl kalbos paturėjimo … lietuviškas mokslavietes ir spaustuvę užvedė A1883,294. Maž teturiančiuosiems [bažnyčioms] leido užvesti gabalus žemės karališkos M.Valanč.
| refl.: Ir užsi̇̀vedė kiemas (kaimas) Auk. Vienas atsikėlė, taip ir užsivẽdę čia Padaigai. Ir kaimas nuo jų vadinas Jon. Jų (sentikių) čia neseniai ažsi̇̀vedė Grv. Pirmiausia Zervynose Tamulevičius užsi̇̀vedė ir pradėjo gyvent Mrc. Baigia statyt dideles kūtes, katrie užsi̇̀vedė gražiai Grz.
| tr.: Pasistatysiu namą, parsivešiu žmoną ir užsivèsiu gyvenimą Gl. Ką dabar reikia valgyt ir kaip gyvęt, šiteip užsivẽdus gyvenimą! Stak. Dėdė deguto fabriką užsi̇̀vedė Krš. Anas privatiškas žmogelis Seirijuosa dar gyvas, tai jis užsivẽdęs buvo parduotuvėlę Šlvn. Jau čia buvo užsivẽdę lietuviai krautuvėles Brt.
ǁ įrengti: Anas àžvedė tilifoną LzŽ.
12. tr., intr. SD167, NdŽ, KŽ pradėti ką veikti, daryti: Ji užvẽdus statybą, jis pamačina Šil. A te kaimynui eini padėti, jis te kokį darbą užvẽdęs Snt. Užvèsti tai ùžvedei, ale ar išdygs (ar kas iš to išeis) Gl. Būdavo, užùveda pusę lapelio [skaityti] Sb. Vienas ùžvedė plaukus augint, nu tei visi ir augino Dl.
| Ùžvedžiau kalbą aplink tus liežuvius, i nutilo Krš. Ka ans teip pradėjo šnekėti, rodą ùžvedė Žr. Kaip ùžveda kalbą, vienas po kitam, vienas po kitam ir rišasi Rmš. Tu gi gali mane užvèst an kokios ūtarkos LzŽ. Šnekimą kaip ažùveda savą Pst. Anuodu tarp savęs ùžvedė kalbą aple gimines Kv. Neužvèsk kalbų, važiuojam Rdn. Miegok, gana! – Jeigu ùžvedei, tai pasirokuokiam Mžš. Jeigu tu ùžvedei, jis dvigubai pasakis Skp. Da kokią maliodiją ùžvedė, suliežuvavo, pradeda pyktis, i viskas Gr. Kad kas ùžveda apie žemę, dangus su žeme maišos (kyla nesantaika) Srj. Savo jau pradėsi muziką, savo ažvesi̇̀ Ml.
| Turėdamas dikčiai pinigų, pradėjo užvesti amatus, prekystę BsPIII15. Julijonas, besirengdamas užvesti bylą prieš Stupelį, nuėjo pas Užubalį dar pasitarti L.Dovyd.
| Jeigu jau antras gyvenimas užvèst, tai jau vėlu Pnm.
^ Jeigu pudamentą gerai užvesi̇̀, tai i namas bus geras (apie gyvenimo pradžią) Grnk.
ǁ refl. KŽ įsismaginti, įsitraukti ką veikti, daryti: Kam iš tei toli užsi̇̀vedi, pasakok trumpiau Jrb. Kaip užsi̇̀veda tas barškalynė, taip i šneka visą dieną Nv. Kad užsi̇̀veda kalbėt, tai nebemožna ir nutildyt Pnd. Kap Druskinykai tik užsi̇̀vedė budavotie Lp.
ǁ priminti, užminti: Kad niekas neùžvedė, o aš nepamisliau Slm. Jis pats ùžvedė ant to ir papasakojo Smln. Kai ùžveda, tada atsimenu [pasaką] Rm. Kad kas užvèst, tai aš padainuočiau Švnč. Tai jis ten kokiuos keturis penkis piemenis su triūbom sutaiso, tai jis tuo savo trimitu užùveda Sb.
ǁ pamokyti: Mokytojai in ją (ligonę) ažeina, ažùveda, kas reikia [mokytis] Skdt. Ir aš būčia tep daręs, tik manę niekas neužvedė Lš. Taip abu lenkų dienraščiu užvedė, kaip minia turėtų suprasti surašymo žygį A.Sm.
ǁ patikėti ką atlikti: Ne taip padarė, kas jam ùžvesta NdŽ.
13. žr. įvesti 7: Ažùvedė naują tvarką Švd. Jau tep i ažùvesta iš seniau jau, nuo seniau Ml.
14. refl. turėti reikalų (su kuo), prasidėti, sueiti į pažintį: Ana nevoluojas su vaikiais, t. y. neužsiveda J. Yr užsivẽdusi su gyvnašliu Šts. Neužsivèsk su vaikiais, ir nėkas tau vaiko nepasteigs Šts. Neužsivesk su žulikais Gršl. Kulam rugius, dabar neturiam laiko su jumis užsivèsti Bdr.
15. intr., tr. NdŽ, Ut, Nč, Lš pradėti dainuoti, giedoti pirmuoju balsu: Tik tu užvèd’, visi giedosma Dglš. Nemoka užvesti, tik užtarti Trš. Aš tarėja, ne vedėja. Kad būt kas ùžveda, kodel ne – dainuočia Mžš. Ažvès tik dainą kokią, ažvès stale Klt. Kai išgėręs kokią čerkelę, tada lengviau ùžvedi Šd. Sueini trijuos, jau ir punktas: du ùžveda, vienas turavoja Šmn. Vienas ùžveda [giesmę], kitas pritaria, ir tep laidodavo Kpč. Ties Gliaudelio kiemu užvedė gražus skardus tenoras A.Vien. Venckų Adomėlis nardė tai šen, tai ten, užvesdamas vienur žaidimą, kitur dainą V.Myk-Put. Kai kunigėlis [suplikacijas] užvedė, šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl.
16. tr. I, NdŽ užsukti, įjungti, kad veiktų: Ažùvedu laikrodį du rozu in mėnesio Ktk. Radija gal užvestà Sl. Prašau, vaikai, užvèskit tilivizorių Nč. Pastatė in stalo i ažùvedė [radiją] Ad. Tenai ėjo ažvèst mašinos Rk. Šoferiam irgi bloga: reikia anksti atsikelt, mašiną užvèst Mžš.
| Užvesti šautuvą Šts. Duoki man tik šautuvą užvesti, tai nė vieno šūvio dykai nepaleisiu V.Piet.
^ Ko čia tarški kaip užvestà Ps. Kai katrie [žmonės] kalba kaip užvesti Alz. Dengdavo stalą, žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užvesta A.Vien.
| refl. tr., intr. Dglš: Televizorių ažsivẽdę vaikai, i daboja Klt. Užsiveda an dvie savaičių [laikrodis] Ad. Nerado to rakto, kaži ką ten degtuką įkišo ir užsi̇̀vedė [motociklą] Trk.
17. tr. pradėti rauginti: Užvèsk laiku mieles, ir bus alus geresnis Žl. Kap àžveda alų, tai jau ir vaikščioja LKKXIII28(Grv). Mokėk, martele, rūgštį užvèst Jz.
| refl.: Vynas užsi̇̀vedė Aln.
18. tr. KŽ padaryti, kad atsirastų, užpultų, apimtų, nukreipti, užleisti: Ant Žilės aš vanagą užvesiu. Pamatysit, kaip vanagas ją nuneš Mš. O ruse ruse, ruseli mūsų, užvedei karą didį ant mūsų LTR(Grš). Tada burtinykai (paraštėje žyniai) teipajag darė savą apmonijimą ir davė varles ant Egipto ateiti (paraštėje ir užvedė varles ant Egipto) BB2Moz8,7. Ir kaip užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės, tada išvys maną varykštę (viršuje lanką) debesysa BB1Moz9,14. Štai aš užvesiu tvano vandenis ant žemės, kad išgaišinčiau kiekvieną kūną Skv1Moz6,17.
| prk.: Kaltybę ant ko užvesti N. Ką tau padarė šita tauta, kad ant jos užvedei didžiausią nuodėmę? Skv2Moz32,21. Eš ant tavęs užvesiu išgąstį nuog visų aplinkui tave gyvenančių BBJer49,5. Bjauriais griekais savo ir bjaurybėmis užvedė and savęs koronę tvano Ch1Moz(prakalba). Būtų gerai, kad tą paojingą lizdą ar kitur perkeltų, ar norint lietuvišką ten kalbą ir dvasę užvestų A1884,149.
| refl. prk.: Blogoms mintims užsi̇̀vedžiau KlvrŽ.
ǁ užnešti užkratą, užkrėsti: Man jis sėbrinai užvedė niežų Vlk. Kad aš jum blakių neužvèsčia Užg. Utėlių ažùvedė Dglš.
| refl. tr.: Kai ažsi̇̀vedė visa šeimyna niežų, tai i rodos pristigom, kole išgydėm Ml.
19. tr. apvesti, apvedžioti apvadais: Kokios trys eilės to aksomo ùžvesta būdavo Grš. In rankovių palčiuko do pūkiuko ažùvesta Klt.
×20. tr. veriant įtaisyti: Kiaulei dirželį àžveda, kad neraust žemės LKKXXIX184(Lz).
21. intr. pabraukti, užbraukti, paliesti: Par burną ažvesi̇̀ kam [suodina pirštine], i bus burna suodina Klt.
22. tr. Rud užmesti, užtiesti: Ùžvedėm tinklą plačiai Dbč. Užveskiam tinklą, lig nėr sumos laikas Dr. Ùžvedžiau su naru lydekai par vi̇̀durį pro snapą Šts. Pasiemė čerpoką, ką žuvis gaudo, nuėjo an smėlio, užvès čerpoką, tęsia i vis žiūri tan čerpokan LKT225–226(Plm).
23. tr. suklaidinti: Neužvesiu tavęs PK244. Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis, jog tavę neužvesiù DP256. Nes pajautimai mūsų gal paklysti ir užvesti, o Dievas, kursai neklystąs yra, apgauti mūsų nei užvesti negal brš. O žmones toje kovoje užvedąsis yra … „žvynuotasis žaltys“ Kel1881,98.
×24. tr. supykdyti: Kap užùveda moteres savo viena prieš kitą Pst. Prisiketino čertas duot čerevykus bobai, jei toj ažvès, kad bartųs (ps.) LzŽ.
ǁ refl. susipykti: Vienas sūnus ažsi̇̀vedė su žmona ir išej[o] iš namų LzŽ. Any ažsi̇̀vedė až karvę Lz. Mes su juo ažsivẽdę būnam Lz.
ǁ refl. supykti: Aš ir užsi̇̀vedu, ir vėl gerai Mrj. Aš jau taip greit jau neužsi̇̀vedu Grš.
25. refl. Mžk, Brs elgtis, laikytis: Škiudas (pavardė) tai ka užsivedė gražiai, ka nu Jnš. Pas tokį gaspadorių gerai neužsivèsi – ilgai nepabūsi Žg.
26. žr. išvesti 1: Pasakė užvèst iš za stalo jį LzŽ. Jei tavo veidas neeit, tada mūsų iš čia neužvesk BB2Moz33,15.
27. žr. išvesti 2: Reikia karvę žuvèst laukan ir pastikt vidudienį Pls.
◊ ant kẽlio užvèsti
1. Ds, Skdt, Lš padėti suprasti, paprotinti, patarti: Kap gyvent? Gal tu mane užvèstai an kẽlio Vlk. Vis tave reikia užvèst an kẽlio Dkk. Ant kẽlio ùžvedžiau, gal žinosi kaip toliau dirbt Ėr. Nežinau, kas mane ažùvedė an kẽlio rašyt Krns. Vaiką vis nori an kẽlio užvèsti Eig. Kaltinu seserį, kad ùžvedė in tokio kẽlio (negerai pamokė) Lel.
2. priminti: Užvèd tu jį in kẽlio Dglš. Aš tave ùžvedžiau anta kẽlio, o tu toliau varyk (pasakok) Rtn.

ant prõto užvèsti priminti: Būtų kaimynas, tai užvestų̃ ant prõto Sv.
ant tãko užvèsti priminti: Nebeturiu pometės, kad ùžveda an tãko, da pasakau pasaką Svn.
į óžio rãgą užvèsti įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Sovietas óžio ragañ ažùvedė visus Dv.
nė̃ vélnias sãvo vai̇̃ko neùžveda neįžengiamos, užžėlusios vietos: Pievos tokios, kad nė̃ vél[nia]s sàvo vai̇̃ko neùžveda Ggr.
už tvorõs (už torõs, už tõrą) užvèsti kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Ans ir kunigą dar gal užvèsti už torõs Šts. Vot ir ùžvedė tavi už tõrą: nebturi ko beatsakyti Skd.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (94)

davedi̇̀mas

įvedi̇̀mas

pérvedimas

antsikàsti

susiródyti

parvadžióti

pértarti

sutar̃ti

parsivolióti

pravèsti