kri̇̀sti, kriñta (kreñta, krim̃ta ž., krem̃ta ž., krim̃sta Rdn), kri̇̀to intr.
1. R, N, K staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu J.Jabl. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino uogelės J.Jabl. Mirė žmonės, it lapas rudenį krito J.Jabl. Dideli ir stambūs lašai krito iš lapuotų medžių P.Cvir. Kap krinta lietus, tai ir užauga Aps. Ko ant krūtinės ašara krinta griaudi? Mair. Snieguolės žemėn krinta iš aukštai T.Tilv. Kiekvieną giedrią naktį danguje pasirodo tariamai „krintančios žvaigždės“, arba, geriau tariant, meteorai P.Slavėn. Ant šito kavalko kri̇̀to (sėjant) netoli centnerio vikių Btr. Į aũkštą nekrisi NžR. Akminaitis, išmestas į aukštį, ilgainiuo apsisto[ja], o paskuo gurdams krimta nu aukšto žemyn S.Dauk. Krinta prakaitas nuo kaktos kaip lietus BM23. Jei bulvė nekrimta nu laiško (išrovus), teauga, nekask Šts. Kad krito, ir žegterėjo Brs. Krito ir pliumptelėjo Brs. Lipa krimta, lipa krimta kareiviai, o paimti to miesto negalia Šts. Obulas kriñta nu obelies J. Nė varna nuo mieto nekri̇̀stum, kad yra šilta, graži diena J. Krim̃ta toki šlapdriba, ka nė nosies laukan iškišti negal Vvr. Lapai krim̃ta Als. Ar krito [vaikas], užsigavo – jai vis tiek Rs. Jį gandina ir kriñtantis lapas Ds. Pjaukim rugius – pradeda kristi (birti grūdai) Lš. Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis A.Strazd. Krinta duona iš rankų neuždirbta Rs. Geriau lipti į kalną, nekaip kristi Sch83. Kai žvaigždė kreñta, žmogus miršta Ds. Krint raselė iš medelių ant bėro žirgelio KlpD79. Krinta rasa nuo berželių ant žalių rūtelių JD1249. Krito rito nuo medžių raselė (d.) Rš. Krint ašarėlės man iš akelių BsO250. Kriste krito ašaraitės nuog mano veidelio RD1. Krenta byra putino uogelės, krenta rieda mano ašarėlės Krkn. Krinta ritas ašarėlės per skaistus veidelius KlvD72. Per kiemelį jojau, kepurėlė krito KlvD105. Kur galva krito, rožė išdygo StnD24. Vienam karužėly kardelis krito, antram karužėly plintelė liko JD1133. Už mani krito žaliejai lapeliai, ne matušės žodeliai D95. Krimta i raselė, krimta i miglelė, krimt ir merguželės graudžios ašarelės D95. Padžiūst žolės, ir lapai krint ant žemės Mž62.
| Vieversėliai pašokę pavyturiuos pavyturiuos ir vėl krinta (staiga leidžiasi) ant žemės Žem.
| prk.: Seniai žmonės peklon kaip lietus krinta DP72.
| Krito žodžiai po kits kito Petrui ant galvos kaip kirvio kirčiai Žem. Kaip saulės spinduliai tie žodžiai krito, paskelbdami lygybę, laisvę, taiką rš. Kiekvienas žodis lyg perkūnas krito V.Kudir.
| Aukštaičių tvirtagalę priegaidę Žemaičiuose atstoja kriñtančioji K.Būg.
^ Mano širdin krinti kaip gaili raselė (d.) Vb.
| Ne visumet kriñta ir nu geros karvės geras veršis Prk. Gaspadorius nulipė nuo lovos ir kad pradės vanoti savo bobą, kad net jai ugnys iš akių pradėjo kristi (kibirkštys pasirodė) LMD(Rm). Vaikui krintant, angelas priegalvį pabruka, seniui puolant, velnias akmenį pakiša J.Jabl. Jei krim̃ta į puodelį, kris ir į maišelį Vvr. Obuoliai nuo elksnių nekrinta Plv. Obuolys nuo obels netoli krenta Slk, Ds. Kur paukštis skrenda, ten plunksnos krenta Ukm, Bsg. Leka kaip sakalas, krimta kaip vabalas LTR(Yl). Šoko kaip levas, krito kaip lapas Pnd. Aukštai skrenda, žemai krenta Nj. Aukštai šoksi, žemai krisi KrvP(Kdn). Jei jau kri̇̀sti nuo arklio, tai nors nuo gero Žl. Nekriñta nuo jų niekas (jie nieko nedovanoja) Gs. Kri̇̀to kai musia buzon Švnč.
kristinai̇̃ adv.: Maldynų žvirblis skrenda lengvai, leidžias žemyn kristinai Blv. Kristinai̇̃ sukrito į bulbes Jnš.
2. atsirasti, darytis (apie rasą, miglą): Rasoja, rasa krinta SD317. Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa kriñta A.Baran. Naktį buvo kritusi didelė rasa I.Simon. Kad nenubirtų ankštės, teip pat reik pjauti, rasai nueinant, arba vakarop, rasai krimtant S.Dauk. Par man upelė midulium teka, par man raselė aukseliu krenta LTR(Rk). Migla krim̃ta Lkv.
3. virsti, griūti, pulti: Padrioskėjo šūvis, ir juodasis arklys krito ir pavirto degutu (ps.) S.Nėr. Kumelė krito an žemę, kojas pakratė ir nusistireno Ds. Nesijuok, kai kitas krinta, pasijuok, kai patsai sugriūsi: tai būsi vyras TŽIII382. Vaiskas neprietelių krito kaip medžiai BM168.
ǁ staigiai gulti ar sėstis: Danutė jau nieko nenorėjo, tik kristi į lovą ir miegoti iki rytdienos rš. Norėjau valandikę kristi prasnausti Žem. Aš taip pavargęs, rodos, tuoj kri̇̀sčia miegot Bsg. Tėtė krinta kaip jautis ir miega Rz. Kai parėjęs iš vakaruškos kritau lovon, tai lig ryto nesukrutėjau Užp. Kritau ir užmigau Gs. Teneket pokaičio kristi JD181. Jis nuėjo į savo kambarį, krito į krėslą ir sušuko J.Balč. [Vaikas] krinta alkūnėmis ant suolo ir rauda P.Cvir. Juozapas, regėdams numirusį tėvą, krito ant jo verkdamas S.Stan.
| Jis aiškino Marytei, kad iš tų miežių padarysiąs tokį alų, nuo kurio krisią (pasigersią) visi jo svečiai T.Tilv.
| Ryt poryt sužvangės dalgiai, kris glėbys prie glėbio, stos pėdas prie pėdo, išsities geltonų rikių eilės J.Marc. Krito pievoj pradalgėlis, pievelėj žalioje Gdr.
^ Į pelkę kri̇̀tęs, sausas nebkelsi Slnt.
kristinai̇̃ adv.: Jis greit, kristinai atsisėdo rš.
4. skleistis, leistis, tiestis (apie šviesą, spindulius, šešėlius): Pakelsi akis aukštyn – saulės spinduliai kriste krinta Vaižg. Tuomet didesniai juntam [saulę], juo statesniai jos spinduliai krimta ant žemės IM1849,8. Mūsų šešėliai krito mums po kojų rš.
| Jei dūmai krinta žemyn, bus lytaus Škn.
5. kuliant birti, užderėti (apie javus): Šį metą gerai krim̃ta rugių (pakulūs rugiai) Als. Ar gerai javai krim̃ta? Als. Ar išarbavot? Kaip krito? Grg. Ka tiek iš pūro sėjimo krim̃ta, geri yr Grg. Avižos užderėjo, bet nekrito, buvo be milto Šts.
| Nėr tokios žemės krimtančiõs (derlios), kaip juodžemis Dr.
6. birti (apie dantis); slinkti (apie plaukus): Dantys krim̃ta, paliksu be dantų Lkv. Pirmu krimta plaukai, paskiaus krimta ir pats žmogus VP38.
7. prk. patekti į kokią padėtį: Vargan kri̇̀sti BŽ295. Kritęs į nelaimę, nenusimink, bet žiūrėk, kaip išsisukti Sim. Tenekrintie jūsų širdys į didį liūdesį! rš.
^ Jam mintys greit krinta (ateina) į galvą Vlkv.
8. prk. tekti kieno daliai, liesti ką, patekti ant ko, pasitaikyti kam: Krizio sunkenybės visų pirma krinta ant plačiųjų darbo masių prš. Ant jo karalystės krito liga, nuo katros niekas išgydyti negalėjo BM238. Kad tokia nelaimė krito, nieko nepadarysi Skr. Kris slogos nu mažųjų ir ant didžiųjų (nuo vaikų užsikrės ir suaugusieji) Vkš. Nušalau, ir dabar ma[n] labiausiai krito ant ausų (ausis pradėjo skaudėti) Jrb. Aišku buvo, jog ant jo krito prakeikimas rš. Bijokiamos, kad ir ant mūsų tie patys žodžiai nekristum P. Ant manęs krito apkalbos, bėdos rš. Povilo Daubaro mirtis krinta ant kaltininko galvos V.Myk-Put. Krito amaras ir ant žmonių, ir ant gyvulių, ir ant laukų V.Krėv. Krito atsakymas ant piemens M.Valanč. Kiek pelno kri̇̀to Vvr. Mano daliai kri̇̀to laimikis BŽ83. Nežinom, kam kokia laimė kris Lg. Bevakarieniaujant dvare, visi jau žinojo kritus Jonienei laimę Žem. Man kri̇̀to gera proga Alk. Dabar mato, kai toki metai kri̇̀to, kad negal didžiuotis Gs. Gal manifestas kris, gal paleis [kalinį] Skr. Daug sunkių kaltinimų krito vietos komitetui sp.
| Balsiai a, e, jei nekrinta ant jų kirtis, yra tariami trumpai, netęsiamai J.Jabl.
9. sektis, vykti: Anam nekrito gydyti: visi ano ligonys išmirė Šts. Kaip kri̇̀s, taip kri̇̀s, dabar reik laukti Up. Ne dyvai man būtų nuliūsti, nežinau, kaip krisiu Žem. Jam visada gerai kriñta Skdv.
10. leistis (apie saulę): Saulelė tik kriñta kriñta, o aš vienais marškiniais Gl. Saulė jau krito už alksnyno rš. Pakluonėje smarkiai žemyn krito saulė J.Paukš.
11. pulti, imtis ką daryti: Tie špokai kriñta kai pasiutę vyšnių lest Žml.
| Reiks kristi pri pono prašyti, gal pažyčios piningų Vkš. Kai tik pareinu, tuoj krenta man pasakot, kad aš valkata Smn.
12. Dbk, Snt, Šlv dvėsti, stipti: Po viens kitam du arkliai kri̇̀to Gs. Kaimynui kri̇̀to geriausia kumelė Jnš. Maras užpuolė – pradėjo mirti svietas, gyvoliai kri̇̀sti J. Paskutinė karvelė kri̇̀to Kv. Pavasarį viena karvė kri̇̀to, dabar kita Ėr. Kriñta kap musės Gs. Ar ne vis tiek: ar šiandieną varnoms krisi, ar rytoj Šts. Gyvoliai baisiai kristi pradėjo S.Dauk.
^ Meškai vedamajai kritus, mesk ir dūdas VP29. Senam arkliui kritus, nieks nevaitoja Sim.
13. žūti kovoje; mirti: Žalia žolelė an pievos vyto, o mūsų broliukai kaip lapai krito Pb. Daug mūsų tautiečių krito šventojoje kovoje dėl Tarybų šalies laisvės (sov.) A.Vencl. Broliai, mano broliai, kritot – kaip lapeliai, kaip rudens atolas sugulėt prie kelio S.Nėr. Du sūnu kri̇̀tusiu į karą Sg. Draugai, kovoj už didžią tiesą kritę, gyventi lieka liaudies atminty (sov.) rš. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens, baltveidės oi verks, nes mylėjo Mair. Šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Bet kritusiųjų vieton ėjo ir ėjo naujos drąsuolių minios ir lipo ant kalno J.Bil. Geram reikale geriau kristi, kaip pasiduoti KrvP(Pln). Krimta kovė[je] jaunikaitis S.Dauk. Dvidešimt du tūkstančiu jų krito S.Stan. Iš 9 kūdikių du sūnu krito kare, o kiti yra gyvi išlikę prš.
| Nuo visokių drėgmių pavasarį daugiausia krinta žmonės J.Avyž. Būt kritęs blusinėms, kad ne daktaras Šts. Šįmet krito tų džiovinykų dikčiai Plv. Monika nesirgs kaip kita, ji kris ant daikto (staiga mirs) Skr.
14. leipti, alpti: Tai buvo sunki ir varginga kelionė. Krito žmonės, netekdami jėgų rš. Krinta verkia motinėlė NS503. Verkia graudžiai mergužėlė, kap aguona krinta Lp.
15. žlugti, nykti: Krito viena valstybė po kitos sp. Baudžiava krito rš. Krito viena didelė kupčystė rš. Ta mada ėmė kristi, ir atsirado kita Šts.
16. pigti, mažėti vertei: Per visus metus javai kri̇̀to ir kri̇̀to, pavasarį visiškai už niekus reikė[jo] atiduot Jnšk.
17. mažėti, menkėti; slūgti: Šaltis kri̇̀to, bus atlaigà (atodrėkis) Bsg. Na, eisiu gyvulėlių gyti – karštis krinta, ir karvutės išalko V.Krėv. Imsrė, mārod (man rodos), biskį krinta Jrb. Upėj vanduo buvo viena pėda kritęs (sekęs) LC1885,27.
| Gerybinės išeities atveju svoris sustoja kritęs rš. Taip kreñta mano sveikata, kano ar kas bus iš manęs Ds. Arklys apydieniui kriñta (nuo vidurdienio šilumos pavargsta) Gs.
| Kol eina – eina, kai sykį kri̇̀s, tai pūkų svaro nepaneš Krž.
| Lašiniai krito (sulyso), kaip menkas maistas beliko Varn.
| Autorius parašė šį vadovėlį krintamąja tvarka (nuo žinduolių pradėjo ir pirmuonimis baigė) rš.
18. tikti, pritapti, gerai gulėti: Naujasis paltas gerai kreñta Pn. Šitas švarkas taip puikiai nekri̇̀s Pn. Štapelis y[ra] toks krintą̃s Prk.
19. išsileisti, suvirti (apie bulves): Krintančias bulves sunku sveikas išvirti rš. Vėlyvos bulbės nekriñta Ėr. Mūsų bulvės labai kreñta Ds.
20. atsigimti, panašiam būti: Matyt, Adelė į mane kritusi, visai panašus skonis rš. Žinai – vienas vaikas ant tėvo kri̇̀tęs, kitas – ant motynos Prk.
21. turėti palinkimą: Kas ant ko yr kri̇̀tęs: vienas – py mokslo, kitas – py karvių Prk.
22. niršti, pykti: Ėmė krist ir dabar jis manę nekalbina Antš.
◊ galù kri̇̀sti nebeturėti jėgų, nusilpti: Galù kritaũ – sylos nebėr, jau nebedirbu J. Ką bedarysi galù kri̇̀tęs: reik ir paskutinį daiktą parduoti J.
gerù vė́ju kri̇̀tęs; VP16 iš prigimimo turintis gerų savybių, laimingas: Tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštapaučiu, arba geru vėju kritusiu buvo vadinamas S.Dauk.
į ãkį (akiñ) kri̇̀sti
1. patikti: Ta mergina krimta man į akį Vkš. Man į ãkį kri̇̀to ta jos duktė Alk. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį Bgt. Jam Anė krito akin Lp. Kritai akin su visom padalkom Žmt.
2. patraukti dėmesį: Kiti raštai ir savo antraštėmis daug kam krinta į akį J.Jabl. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį J.Jabl. Kad taip nekristų į akį policijai ir žvalgybininkams, darbininkai atvyko iš įvairių vietų A.Vien.

į aki̇̀s kri̇̀sti patraukti dėmesį: Per daug visiems į akis krinta tinginio sūnaus ūmus išponėjimas P.Cvir. Atsistojo taip, kad visiems krinta į akis Jnš.
į ãpačią kri̇̀sti pralaimėti: Seime valniejai su savo prieštaravimu į apačią krito LC1889,9.
į gálvą kri̇̀sti darytis atmenamam: Iš to visko yra likę atminty tik keli tokie pasakojimai, savo nepaprastumu labiau kritę į galvą J.Balč.
į miẽgą (miegañ) kri̇̀sti staigiai užmigti: Kaip tik anys išgėrė, tuoj visi krito miegan BsPII293. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus į miegą, akimis surado vaiką P.Cvir. Jau gal ar vargas koks ateina, kad aš taip miegan krentu Ds. Ir groja, ir šoka, krentu miegan, nors ką nori daryk Ds. Severja buvo nuvargusi dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį Vaižg.
į ši̇̀rdį kri̇̀sti
1. daryti įspūdį: Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdį K.Bink.
2. patikti: Vokiečiukas teip krito į širdį mergaitei BsPII160.

iš juõko kri̇̀sti labai juoktis: Net krinta abudu iš juoko Arm.
iš kišẽnės nèkrenta visą laiką turi su savimi: Raktai nekrenta iš kišenės: rodos, kad kiekvienas vogti tetyko Žem.
iš rañkų kriñta nesiseka (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo rš. Sunku žiūrėt – darbas kriñta iš rañkų Kt.
iš rañkų nekriñta vis šį tą dirbinėja: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito LzP.
juokai̇̃s kri̇̀sti labai juoktis: Tikros komedijos, nebegalime ištūrėti, juokais krentame Lnkv. Jis žiūrėdamas juokais krinta Vb. Leidžiasi juokais, krinta juokais Dkš.
kai̇̃p iš mẽdžio kri̇̀tęs apie nesusigaudantį: Vakar gėlė galva, šiandien mažiau, bet esu toki, kaip iš medžio kritusi Skd.
kalbà (×rodà) kriñta sutaria (kalbėdami): Anuodums roda krim̃ta Als. Nekrimta vedum kalba Šts. Suprantu aš seniai, kad jums krinta roda, bet atleisk, aš, nuo tavęs žodžio neturėdamas, turėjau mergą sudrausti LzP.
kri̇̀sti kiaurai̇̃ (plg. vok. durchfallen) pralaimėti, žūti; dingti: Egzaminus laikiau, bet kritáu kiáurai Ggr. Esam kritę kiaurai Šts. Ar girdėjai, kad mūsų bendrovė kri̇̀to kiaurai̇̃? Skd. Aš seniai sakiau, kad čia su doru nebus – turės kri̇̀sti kiaurai̇̃ Skd.
kietai̇̃ kri̇̀sti būti smarkiai nubaustam: Aš mislijau, kris nabagas kietai už tokį darbą, bet užteko šešių metų kalėjimo Skd.
nuo rañkų nekriñta nesiseka (dirbti): Nežinau, kas tas yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba Brs.
per nagùs kri̇̀sti daug turėti: Kad ir per nagùs kri̇̀stų, o neduos Gs.
prie širdiẽs kri̇̀sti patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdies Blv.
rugiai̇̃ nekriñta nėra ko skubėti: Ne rugiai krinta B.
antkri̇̀sti (ančkri̇̀sti) (ž.) intr.
1. kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti LTR. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivės Užv.
2. prk. gimti: Būs aniems antkri̇̀tęs vaikas, ir negalės beparvažiuoti Plt.
3. būti užkrečiamam (apie ligą): Didelė kaitra sukels antkrintamosias ligas rš.
4. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Jei ant jų (džiovinamo tabako lapų) rasa antkris ar lytus aplys, tad jie palengvai pūna S.Dauk.
5. užvirsti, užgulti: Aš aną (puodą įsprogusį) pakylėjau, ans ir ištižo. – Tavo ranka antkrito, tu ir atsakai Skd.
| refl.: Verkė mergelė, verkė jaunoji, ant grėblio kotelio antsikrisdama TDrV24. Kad eita, ant pečio (greta einančio) antkritusys Šts.
6. refl. užsipulti: Antsikrito latvis pirkti karvę Šts. Ar kitur arklių nebėra, kad taip ant mūsųjų antsikritai? Vkš. Antsikritau pirkti, lygti ir nulygau Šts.
apkri̇̀sti
1. intr. Lkv apibirti kuo: Žemė apkri̇̀to lapais Ds. Šaltas vėjelis pučia siautoja, lapelius medžių drasko, nešioja. Šlama apkri̇̀tę visi takeliai BM439. Mergele jaunoji, tu man patikai, rūtelių lapeliais visa apkritai̇̃ Š. Apkris drobelės juodais dūmais JD937.
2. tr. apiberti: Bet apsnigo, apipustė ir apkrito visą krantą obelų žiedais E.Miež. Lapai apkrito grybus, nėko nebsugrybausi Šts. Juos apkrisdavo pirmieji obelų žiedai rš.
3. intr. šiek tiek nubirti nuo ko: Lapai apkri̇̀to rudeny nuo medžio J. Nuo artimųjų kalnų apkrinta ir aptirpsta baugieji sniego gabalai A.Vien. Ruduo jau, ir lapai apkritę Alv.
4. intr. apdribti, apsidriekti ant ko viršaus: Apkrito plaukai ant kaklo Lp. Apkri̇̀tę plaukai, kap kraitis Lp. Žvakė krito apkri̇̀to (aptekėjo taukais) Skr.
5. tr. apipulti ką; pulti ką daryti: Žvėrys apsupė, apkrito, jau apžioję savo maistą rš.
| Apkrito šiedvi manęs prašyti Šts.
6. intr. būti apipultam: Žaizdos apkrito musimis Šts.
7. intr. šiek tiek išdvėsti, išstipti, dvesiant sumažėti ko: Buvo biškį apkri̇̀tę musės, ir vėl prieina par langus Bsg.
8. intr. šiek tiek sumažėti, susileisti: Apkrito ir ponams pyragai karės metais Šts. Tuoj bus gaisras baigtas: jau stogas ir sienos apkrito An. [Šėkas] veikiai padžiūsta ir apkrinta DP90.
9. intr. apliesėti: Buvau drūkta, dabar apkritáu, sulysau Šts, Tv. Padirbtų, tai lašiniai apkri̇̀stų Gs. Arkliai nenusitūria, tokie geri buvo, o paskuo apkrito Šts.
10. intr. apiplyšti, apskarti: Aš, kad ir biednas būčia, vis šit apkritęs nevaikščiočia Ml. Senio kelnės apkritusios rš.
11. intr. užsikrėsti: Baisu eiti pas tokį ligonį: kitą sykį gali pats apkristi tuoj liga Srj.
atkri̇̀sti intr.
1. atpulti šen: Akmuo krisdamas lig pat kojų atkri̇̀to Als.
2. atvipti: Akys kaip šuliniai, lūpa atkritusi Žem. Lūpa atkrito kaip senos kumelės J.Balč. Ir lūpa atkrito besiklausant Šts. Apatinis žandas tik dreba atkritęs (susigraudinus) Pt.
ǁ atsiknoti: Suplyšo batai, atkri̇̀to padai, myliu mergelę jau treti metai (d.) Ds. Toks čia sulopymas: vaikas pasitąsė – viskas iširo, lopai atkri̇̀to Skr. Atkri̇̀to tinka nu sienos Skd. Nuo sienos popieriai atkritę rš. Sutikęs bejojantį žmogų, Mikė sušuko: „Tėvai, nosis atkrito!“ M.Valanč. Nešok per smarkiai, bo atkrisi kaip tošis! LMD(Rs).
3. atsitraukti, pasišalinti; netekti reikšmės, atpulti: Lepšiai atkrito, tikslo nepasiekę rš. Neilgai laukus, tos tautos atkrito nuog bažnyčios Gmž. Redaktoriai bijojo, kad atkris skaitytojai Vaižg. Ilgainiui vienas kitas tų terminų gali būt ir atkris (išeis iš apyvartos) J.Jabl.
| Atkrinta paskutinis noras kur beiti Vaižg. Dabar jau tas reikalas atkrito rš.
4. BM108 pasikėlus vėl virsti, sėstis, griūti; grįžti į pirmykščią padėtį: Jo galva vėl atkrito į pagalves rš. Ji atkrito į kėdę rš. Vilkai lipa į medį ir atkrimta – neįlip PP57.
| prk.: Per daug prastu radaus, į griekus atkrisdams P.
5. R, MŽ147, Krš dar ne visai išgijus, vėl smarkiau susirgti ta pačia liga; atslūgstančiai ligos eigai staiga pasmarkėti: Šiltine persirgo, pradėjo vaikščioti ir atkri̇̀to J. Į ligą atkri̇̀sti KII380. Jis pasigavęs vėl atkri̇̀to K. Buvo pasveikęs, šaltis grybštelėjo, ir vėl atkri̇̀to Gs. Štai ne per seniai vėl atkrito V.Piet. Buvo jau pasveikęs, bet nepasivaktavo, atkrito ir mirė Grl. Buvo jau pagijęs, ale persišaldė – ir vėl atkrito Srv. Saugokis, kad neatkristum, tada tai sunku išgyt Krkn. Iš tokios ligos išgijus, bijojo atkristi Kltn. Tik pakilo iš ligos ir vėl atkri̇̀to Brs. Jis persišaldęs atkri̇̀to, tai dabar smarkiai serga Trgn. Neik ant kiemo dar, ba dar atkrisi̇̀ Lp. Jis jau vaikščiojo po ligai, bet kai atkrito, tai daugiau nekėlė Lš. Pasinaujina, atkrinta SD274.
| Atšals kojas su tais kaliošais, ir vėl gripas atkri̇̀s Pš. Šašai atkrito (vėl išbėrė) N. Atkrintamóji karštinė, šiltinė Š.
6. atslūgti; sumažėti: Įrūgusi duona duonmaišė[je] atkri̇̀to atgal J. Kaip tas upis greit atkri̇̀to! Up. Vanduo visas lankas užliejo, šiandien jau atkrito Stak.
| Šaltis jau visai atkri̇̀to, bus palaidinys Brt.
7. atsitaisyti, atsigauti (apie užkritusį žadą, sutrikusį protą): Ano žadas jau atkrito, ans vėl jau galia kalbėti Rt. Atkrito protas (grįžo atmintis) Šts.
8. Vkš atpigti: Dabar gyvoliai atkri̇̀to – mažai pašaro beturia žmonys Dr. Atkri̇̀to kiaušiai: praeitą seredą brangiau mokėjo Dr.
9. nustoti augti: Anas šiemet labai atkri̇̀to: jau už mūs mergaites mažesnis Ut.
10. tekti: Ir kai jam bufete nedavė degtinės, jis prisėdo prie Viliaus Karaliaus stalo, tikėdamasis, gal ten atkris ir jam I.Simon.
11. atsigimti į ką: Ir tie vaikai atkri̇̀tę į jį (į tėvą) Skr. Juk tavo vaikai yra graži, visi į tave atkri̇̀tę Plt. Į ką būs atkritę tie vaikai? Šts. Teip atkri̇̀tęs [tas kumelys] – pati kumelė Grg.
| refl.: Atsikritęs esu į dėdę Šts. Jau tas bindokas gatavai atsikri̇̀to į savo tėvą Slnt.
◊ nuo nósies atkri̇̀to neteko vertės: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito! Žem.
įkri̇̀sti intr.
1. K krintant patekti į ką: Krislas į akį įkrito J. Kepurė įkri̇̀to vandenin Š. Lapė netyčiomis įkrito į šulinį S.Dauk. Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Įkrito mano ašara į vyną V.Kudir. Nu to kobinio įkrim̃ta viedras į šulinę Lkv. Neįkrisk akin (ežere) Vb. Įkritęs į vandenį, sausas neišlipsi flk. Neikit ant ledo – įkriste M.Valanč. Senė kumelė pula smarkiai ir įkrim̃ta tujau (įsmunka pievoje) KlvrŽ. Kad sniegas įkrimta (įsninga) į lapus, vagių metai būs (bus prasti metai, ir rasis daug vagių) Šts. Akis įkrito (į akį įkrito) Antš.
| prk.: Į širdį ramumas įkrito Vaižg. Bet mano sielon dabar kitoki rūpesčiai įkrito rš.
^ Nekask duobės kitam, pats įkrisi VP32. Kas kitam duobę kasa, tas ton pačion intkriñta BM48. Krito įkrito, kaip ugny sudegė Grž. Įkrito kaip varlė į balą LTR. Įkrito kaip į vandenį (dingo be pėdsakų) Brs. Prapuolė, kaip į ugnį įkrito rš. Įkrito kaip inkstas į taukus (gavo gerą vietą) Ggr. Kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus Žem. Į kokį sūrų rasalą įkrito mergelė (į vargą atitekėjo) Žem. Neturi nei į akį ką įkrist (su juo baigta) B.
2. prk. patekti, pakliūti į kokią padėtį: Tie žmonelės įkri̇̀to į didelį vargą Plt. Įkrito žmogelis į bėdą ir ką ans dabar tura daryti Vvr. Reik turėti akis, į bėdą įkritus Šts. Įkrito į ligas (įsisirgo) ir atidavė daktarams visus piningus Plng. Į ligas įkrisi: supykęs nekarščiuokis Dr. Kas tai Burvėnei yra, ka teip greitai įkri̇̀to į ligas? Plt. Tretį kartą karalienei į ligą įkri̇̀tus, pasirodė smertis pri galvos BM395. Į skolas įkritęs buvo Šts. Šįmet mes patys įkri̇̀tom į skolą Skr. Verksman boba inkri̇̀to Gdr. Neduok bobai valios, pats įkrisi į nevalią Žem. Nuodėmėn įkri̇̀sti BŽ68. Apie vakarą jis įkrinta į gilų miegą P.Cvir. Įkritęs į bažnyčios iškeikimą P. Nabagelis įkrito (įkliuvo, apsigaudino), nujau nebišsikas Dr. Įkrisi į liudytojus ir pats, juk matei, kaip mušės Šts.
^ Aš, senas žvirblis, vos tik neįkritau į jos žabangas LzP. Įkrito kaip vel[nia]s į žabangas Sd. Išėjęs medžiotų, įkrito spąstuosna Blv. Į spąslus įkri̇̀to Slnt. Įkrito kaip šeškas į slastus Plt. Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi (toks plonas, liesas buvau) Šts. Įkritau į mažus vaikus (turiu mažų vaikų) Šts.
3. prk. likti atmintyje, padaryti įspūdį: Tėvo pavyzdys turėjo įkristi ir sūnui rš. Vietomis ką ne ką ir skyrium pažymiu saviškai, lyg aiškindamas labiau turintį įkristi skaitytojui prielinksnio dalyką J.Jabl.
4. prk. įnikti: Petras buvo įkritęs į uogynę Šv.
5. smarkiai sėstis į ką, įvirsti: Barbutė kaip prigainiotas viščiukas žiopčiojo, į fotelį įkritus S.Čiurl.
ǁ įgulti: Buvo karščiais įkritęs, vos bepagijo Dr.
6. smarkiai įeiti, įpulti: Jis įkrenta, visas nuo dūmų pajuodavęs sp. Ir aš tik vakar įkritáu Skdv.
7. įgriūti į vidų (apie lubas): Cirke įkrito lubos rš.
8. įdubti: Priš pat smertį akys įkrim̃ta Vkš. Jo paakiai įkrito ir pasidarė mėlyni rš. Skruostai įkrito, išblyško J.Avyž. Dar labiau linkęs į dusulį, dar labiau įkritusiais žandais P.Cvir. Grįžo perbadėję: sudžiūvę visiškai, žandai įkri̇̀tę Srv. Jos (kumelės) šonai įkrito, stuburkaulio briauna dar labiau išsišoko P.Cvir. Kai karvė nepriėdusi, tai šonai įkri̇̀tę Jnšk. Įkritę šonai arkliui, gal nieko nedavei? Srv.
9. prk. pasitaikyti, atsitikti: Kalėdų diena įkrito subato[je] Šts.
10. prk. gimti, atsirasti staiga: Įkrito vaikelis (berniukas), o teip norėjom mergelės Šts. Mudviem su ponia viena nakčia įkrito LzP. Jau tatai penktas įkrito, o nė po vieno nesu gulėjusi LzP.
◊ į ãkį įkri̇̀sti
1. patikti: Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį Šl. Jis man taip įkri̇̀to į ãkį, kad niekaip užmiršt negaliu Upt.
2. atkreipti dėmesį: Mes keli įkritome į grafo akį rš.

į aki̇̀s įkri̇̀sti atkreipti dėmesį: Pirmiausiai į aki̇̀s man įkri̇̀to ano nešvarumas Varn. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęs Pt.
į ãtmintį įkri̇̀sti būti atmenamam: Kas žmogui įdomu, tas jam geriau įkrinta į atmintį sp.
į gálvą įkri̇̀sti atsirasti galvoje (kokiai minčiai): Jam įkri̇̀to į gálvą BŽ98.
į (kieno) kišẽnę (pinigi̇̀nę) įkri̇̀sti įsiskolinti kam: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir. Saugokis, kad nereiktų įkri̇̀sti į kito kišẽnę Skr.
į (kieno) nãgą įkri̇̀sti atsirasti kieno griežtoje valdžioje: Nori, kad veikiau į jų nagą įkristumėte M.Valanč.
į ši̇̀rdį įkri̇̀sti padaryti įspūdį, patikti: Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata P.Cvir. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergelė, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė LTR(Krk).
iškri̇̀sti intr.
1. išpulti iš kur: Vaikas iškri̇̀to iš lopšio J. Vaikas, iškri̇̀tęs iš medžio, koją pasilaužė J. Viliui iš rankų iškrinta pagalys I.Simon. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos J.Dov. Pinigai man iš rankos iškrito N. Gaili ašarėlė seneliui iškrito Mair. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias rš. Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo V.Mont. Ir visi grobai jo iškrito DP163.
^ Kalba – žodis kaip kriste i̇̀škremta (sąmojingai kalba) Krtn. Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda) Skr. Ar i̇̀škremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės? Als. Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo LTR. O kad tau kiaurai iškristų! LTR. Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškri̇̀si (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus) Krš. Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso LTR(ž.).
2. nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės P.Cvir. Visų medelių lapai iškrito (d.) Slm. Iškri̇̀to keli lytaus lašai Vvr. Kad iškri̇̀stų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį Pc. Rūkas iškris, bus graži diena Ėr.
^ Iškris obuolys, kai nunoks B.
3. išvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk! Upt.
| Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) Krtn.
4. išbirti (apie dantis); išslinkti (apie plaukus); nukristi (apie ragus): Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“ Pnd. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų LTR.
| Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai Sdk. Blakstienai iškrito senatvėj rš.
| Seniams (briedžiams) ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga Blv. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį muša Blv.
5. išdvėsti, išgaišti (apie gyvulius): Avys iškri̇̀to Kv. Visos karvės iškri̇̀to Lnkv. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių M.Valanč. Visos vištelės kaip lapai iškri̇̀to Vvr. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo KlpD29. Visos musės iškris nuo tų vaistų Vdn.
6. daugeliui išmirti: Jie visi jauni iškri̇̀to Ėr. Badu būtumėm iškri̇̀tę, kad ne jis Šmk.
7. prk. dingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė Krtn. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškri̇̀to Skr. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškri̇̀to (išsipagiriojo) Gs. Tai Monikutei kai iškri̇̀to parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais! Skr.
8. prk. staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados Kv. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave Dr. Biednai mergai iškrito tokia laimė rš.
9. prk. atsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo rš.
| Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė rš.
| Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžių rš.
10. prk. netekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta Šts. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai Skd. Drįsti ginti iškritusius iš malonės rš.
11. išplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito Žem. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškri̇̀tęs Ds.
◊ iš dantų̃ neiškri̇̀sti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintù Skr.
iš galvõs iškri̇̀sti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvio Mrc.
iš juõko iškri̇̀sti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškri̇̀tom iš juõko Vl. ×
iš jùpų iškri̇̀sti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupų Šts.
iš kójų iškri̇̀sti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upį Šts.
iš sterblė̃s iškri̇̀sti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonis I.Simon.
iš véido iškri̇̀sti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškri̇̀tęs iš véido! Nj. Kodėl tu iškritai̇̃ iš véido? Šd. Po baliaus visai iškritęs iš veido Jnš.
kai̇̃p iš ą́žuolo (mẽdžio) iškri̇̀tę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs Žg. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškri̇̀tę BM145.
širdi̇̀s iškri̇̀to labai išsigando: Jam širdi̇̀s iš baimės iškri̇̀to BŽ131. Širdis taip ir iškrito rš.
nukri̇̀sti intr.
1. R, K nupulti iš kur žemėn: Vieni lapai jau nukri̇̀to, o da kiti krinta J. Tik lept, ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės J.Jabl. Po jų kojom ant tako čežėjo nukritę lapai J.Dov. Padžius medeliai, nukris lapeliai RD17. Lietaus pas mus nebuvo, tik keli lašeliai nukrito, nulašėjo Jnšk. Gerai lipti, bet skaudu nukristi Ldvn. Kaip ans šoko į antrą eglę ir nukrito ant žemės BsPII12. Sudegus visai bokšto medigai (medžiagai), dziegorius nukrito, o varpai sutirpę žemėn lašėjo M.Valanč. Kaip žaibas nukrinta nejusčiomis, taip ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio vienam akių mirksnyje Blv. Nukri̇̀to šaukštas, da ateis alkanas Gs.
^ Pakilo kaip sakalas, nukrito kaip vabalas Ps. Nesikelk su gandrais – su varnom nukrisi Mrk. Dejuosi – toliau nujosi, pasigirsi – tuoj nukrisi (nesiseks) Rs. Nukrito, koptų nepastatęs, nuskendo, lipto nepamatęs I. Ant žemės sėdėdamas, kur nukrisi? Šll. Gal tu iš dangaus nukritus, kad nieko nežinai?! Ds. Pergalė iš dangaus nenukris rš.
2. tekti kieno daliai; patekti ant ko, paliesti ką: Nugi ir tau, kaip zakristijonui, šis tas nukris. Bent už žvakes rš.
| Kalba, kad ant jo nukritus Dievo rykštė (nelaimė) Pč. Kokia bus laimė, kada nukritusi [bausmė] juos suvaržys! rš.
3. nupulti nuo ko, nusiristi: Vaikai nuo šieno nukris J. Nuo stalo nukri̇̀to Pmp. Turėkis stipriai, kad nenukristumei MPs. Našiai užlipa ant skardžių ir žiūri sau žemyn, nemanydamas nukristi Blv. Bejojančiam, bejojančiam kepurė nukri̇̀to JD368.
^ Geriau į kalną lipti, nekaip nuo kalno nukristi KrvP(Ps). Eina, kad kiaušinis nuo galvos nenukristų Mrk.
4. kristi šalin, atsiskirti; nusmukti, nuslinkti; nubyrėti: Jo (briedžio) ypatybė – tai išsišakoję ragai lyg koks karklynas, kurie kasmet nukrinta ir kiti atauga Blv. Įvairių medžių veislių negyvos šakos nukrinta rš. Mėsa nuo kaulų nukrito BsPI62. Pavyto žolė, ir žiedas nukrito DP463. Nuvyto kvietkeliai, nukrito žiedeliai KrvD118. O da nedajojau uošvelės dvarelio, ir nukrito bijūnėlio raudoni žiedeliai (d.) Klvr. Nukris obels lapužiai ir bijūno žiedužiai, … prapuls mano mergužėlės meiliejai žodeliai LB24. Nukris žiedužėliai, bus ir obuolėliai, nukris mano mergelės veidelių skaistumėlis JD1144. O kad nuėjau pas anytėlę, nukrito roželė nuo mano veidelių JV828. O kaip patekau šelmiui berneliui, po mano langais roželės nukrito JD586. Nukrito medis, noragas nuo žagrės J. Nuo mano kaklo perlai nubiro, nuo mano rankų žiedai nukrito Šl.
| prk.: Vergovės pančiai jau nukrito! rš. Nuo pečių nukrito priespauda sunkioji rš. Nukrito man didiejai vargai Dr. Per ilgą laiką nukris nuo manęs prakeikimas, ir būsiva laimingu S.Nėr. Nukris meirūnų žali lapeliai ir nuo manęs kalbelės JV144. Nukris nuo tavęs jaunos netikri žodeliai DvD332.
^ Galva nenukris, prieš žilą plauką nusilenkus KrvP(Mrk). Kažin kas nukrinta nuo širdies (lengviau pasidaro) rš. Už tėvo galvos vaiko nė plaukas nenukrimta VP48.
5. atsirasti, užsidėti (apie rasą): Rasa nukrito N.
6. išnykti, išgaruoti, dingti (apie rasą, šalną): Kaip tik saulė pakilo, tai ir rasa nukri̇̀to Lš. Kai nukrito rasa, išėjo prie rugių J.Avyž. Išplak dalges, nukri̇̀s rasą, eisime pjauti Pc. Užtekėjo saulelė šviesi, raselė nukrito (d.) Krč. Ką čia dirbsim, kaip nukris šalna? Žem.
7. nudribti, nusvirti, nusileisti: Gūžiai nukri̇̀tę, ir vis dar lest norit Skr. Nukri̇̀tę žandai iš riebumo Upt. Nukrito senio Andersono galva ant gysloto, smaloto kumščio sp. Ant mano peties nukrito ranka rš. Trečias buvo išblyškęs, vagotais paakiais, nukritusių pečių ir ištįsusių rankų jaunuolis rš.
8. pavirsti, pargriūti: Gėrė gėrė, paskui žiūrau – vienas nukritęs grabėj, kitas šalia vežimo Kt. Kap pasimalsi (padirbsi, pasitrankysi) perdien, nukri̇̀si – ir miegi Aps. Ji nukriñta, apmiršta, tai kol ją išdrasko (kol atgaivina)! Skr.
ǁ pargriuvus nusnausti: Dabar po pietų biškį galiam nukri̇̀sti Slnt. Aš čia pat pri stalo valandelę nukritáu ant suolo, o dabar vėl gyvas Slnt.
9. sugulti (apie nepjautus javus): Kaip rugiai nukri̇̀to, tada eina pjovėjų samdyt Arm.
10. nugaišti, nudvėsti: Jauna kumelė nukrito Ėr. Šią žiemą nukrito du arkliai Lnkv.
11. numirti, žūti: Devyni sūnūs krygužė[je] nukrito ArchIV601.
12. nuslūgti, nusileisti: Vandens, staigu užkilę, greit ir nukrito Žem. Šiandie jau Nevėžis nukri̇̀tęs Srv. Jeigu vanduo Nemune nukri̇̀s, galėsim vėl meškerioti Skr. Kai pradėjo šalti, tuoj visi ravai nukri̇̀to Up. Gerkit, nukri̇̀to putos (alaus) visai Skr.
| Saulelė jau nukrito (žemiau nusileido), greit pavakarę atneš Šts. Kai saulutė žemiau nukri̇̀s, bus šalta Šk.
ǁ sumažėti: Šiandie jau nebebaisu nosies iškišt į lauką, šaltis jau nukritęs Srv. Ant ryto nukrito ligoniui karštis Ėr. Oro temperatūra nukritusi J.Balč.
| Išdirbio normos nukrito J.Avyž.
13. suliesėti, palengvėti: Jau tep tas riebulis nukrito, kad net nepanašus pats į save Bgt. Kažin ar aš daugiau nukritaũ už tave, ar mažiau per šį mėnesį? Alvt. Anas greit nukri̇̀s itokioj buityj Arm. Aš vasarą kelius kilus nukrintù Vlkv. Anas per darbymetį pusę pūdo nukrito Dgl. Aną reiktų pėsčia varyti – juo nukri̇̀stų lašiniai KlvrŽ. Nukri̇̀s jam lašiniai, kai nebeturės vietos Jnšk.
14. atpigti; sumažėti (apie vertę): Dabar javai labai nukri̇̀tę, pilnas turgus vakar buvo – niekas neima Jnšk. Palauk, dabar nukris ir sviestas, kada karvės ant ganyklos vėl atsigaus prš.
15. nusigyventi: Nenori garsaus piniguočio garbės: per vintą ar vienas nukrito? Mair.
16. Ps nustoti gero vardo, garbės, moralės: Žmonės pas mūsų labai nukri̇̀tę Žr. Jis dėl savo ištvirkimo tai nukri̇̀to Skr.
17. nusilpti, suglebti (iš senatvės arba nuovargio): Pasenau, nukritau, greit ir pasimirsiu Plng. Nukri̇̀to vienkart, paseno Plng. Žmogus nukrinta kaip žolės žiedas Krz11. Visiškai nukrisi teip patsjan, kaipo tos žmones, kurios yra su tavim Ch2Moz18,18.
18. nuplyšti, nuskarti, nusidėvėti: Jau tavo tos kelnės visai nukri̇̀to, reikės jau naujas pirkti Rt. Nešk taisyti tus savo batus: nukri̇̀s ir bepataisyti nebgalės Skd. Mano čebatai baigia nukri̇̀sti Ds. Ant tavę, vaikeli, tai kai an šakos: panešiojai dienelę, kitą, tai ir nukri̇̀to marškiniai Rod. Girtam nesarmata, kad ir nukritęs Sdk.
19. atsimainyti, pasikeisti (apie veidą): Užsidegė tada Kain labai, ir nukrito veidas Ch1Moz4,5.
◊ akmuõ nukri̇̀to nuo širdiẽs dingo rūpestis: Kaip akmuõ man nuo širdiẽs nukri̇̀to BŽ100.
nuo kójų nukri̇̀sti apšlubti: Arklys nukri̇̀to nuo kójų, visai nepaeina Jnš.
nuo kóto nukri̇̀sti labai pasigerti: Vakar vakare aš nukritáu nu kóto Sd.
nuo širdiẽs nukri̇̀tęs labai mielas: Mano vaikas nuo mano širdies nukritęs, man ir brangus Vad.
várnoms nukri̇̀sti vesti arba ištekėti: Nukri̇̀to várnoms Grš.
põpieriai nukri̇̀to (kieno) pasidarė prasti reikalai kieno: Fogo popieriai labai nukrito J.Balč.
pakri̇̀sti intr.
1. šiek tiek ko nukristi (žemėn): Šiąnakt nedaug tepasnigo, truputį pakrito Ėr. Ot, kad pakri̇̀stų da sniego, tai būtų kelias [rogėmis] Bsg. Net šakelės dai palinko, net lapeliai dai pakrito (d.) TDrV64.
2. M atsidurti po kuo, pariedėti: Tą pradalgę sukočiok – mano sidoklis po jai pakri̇̀to Pc.
3. parpulti, pargriūti, parvirsti: Vaikas iš zlasties ant žemės pakri̇̀to ir rėkdamas spardosi Vkš. Tas kaip išgėrė, tujau ten pat ir pakrito LTR(ž.). Rėčiu duok į galvą – tuoj pakri̇̀s Pc. Briedis ant šono pakrito PP14. Kaimynas pakritęs ir negyvas – mat jį perkūnas užmušė BsMtI11. Viena [laumė] kaip mes į jį su stipinu, jis ir pakrito negyvas BsPII70.
ǁ atsigulti: Pakritęs ant lovos užmigo Sz. Norėjo pasikelti, bet vėl pakrito ant gulto LzP.
4. atsigulti trumpam miegui, nusnausti: Pakrisk valandą ligi pusryčių… taip šįryt gera miegoti Žem. Nuejo adyną pakri̇̀sti Lž. Vaikai, pakri̇̀skit kiek – tuoj vėl eisim mėšlo vežti Jnšk.
| refl.: Truputį pakriskiamos pakaičio Krt.
5. galą gauti, pastipti, padvėsti: Sartoji šiemet mažne pakri̇̀to Upn. Žirgą žynys taip nujodęs, jog nu vargo pats žirgas pakritęs S.Dauk. Rašoma, kad blezdingos vargstančios, jei šen bei ten tūkstančiais iš bado pakrintančios Kel1881,158.
6. numirti, žūti: Aštuoniolika kryžiokų tuoj vietoj pakrito (d.) Nm. Jei atsitiko kovoje pačiam kunigaikščiui pakristi, gėda būtų tarnams gyvims palikti S.Dauk. Kažin, ar šią žiemą mis, ar pakri̇̀s Skd.
7. suliesėti: Neilgai tesirgo, o toks pakri̇̀tęs pasidarė Stl. Šėkelis pavyto, žirgelis pakrito JD376. Žolelė suvyto, žirgelis pakrito, nežinau, ar dajosiu į jauną mergelę (d.) Ktv.
8. palinkti, pasvirti: Pakri̇̀tęs laikrodis (laikrodžio rodyklės nelygiai ties numeriais stovi) Jrb. Į katrą pusę pakris medis, toj ir visados paliks rš.
9. kiek nusvirti: Vesiančios karvės pauodegis yra pakritęs Ggr.
10. kiek sugulti, sukristi (apie nepjautus javus): Pakrito nenurauti linai, būs glindoti Šts.
11. nusekti, nuslūgti; kiek suzmekti, supulti: Kiaušis pakritęs Vkš. Neiškilusi, pakritusi duona Ggr. Dobilai nora pakritusios žemės, be žolių Krš.
12. kiek išsileisti verdant (apie bulves): Ta bulbė kiek pakri̇̀tusi Ėr. Pernai mūsų bulvės daugiau pakri̇̀sdavo Ds. Bul'bos jau pakreñta, možna dažniau pakast Ut.
13. Ašm suplyšti, sudriksti: Pakrito visos vaikų skaros Lp.
14. gimti: Vos pakritęs teliukas, o jau laksto Slč. Tuoj pakritęs kumelys buvo baltas Ggr. Jei geru vėju pakri̇̀to, paaugs greitai [paršeliai] Dr.
15. atsigimti į ką, panašiam būti: Ši yr pakritusi į savo motiną Šts. Vaikai pakrint po tėvo J. Adomis po tėvo pakrito Kal. Aš esu po tėvo pakritęs Šts. Ji skūpa pakritusi buvo Šts.
◊ juokai̇̃s (iš juõko) pakri̇̀sti labai smarkiai juoktis: Tos mergos pakri̇̀to juokai̇̃s Lp. Pakri̇̀tom mes iš juõko Lp.
širdi̇̀s paki̇̀rto pasidarė silpna (nevalgius, alkanam): Taip širdi̇̀s pakri̇̀to, bepjaunant šieną, o pusrytės nekaip neatneša Krt. Įsikišk bent porą virtų kiaušelių: ši̇̀rdžiai pakri̇̀tus būs gerai Kal. Taip širdi̇̀s yra pakri̇̀tusi: kartais sausų bulvių užsikandu, ir užtenka Plt. Mėsos nė kąsnelio neturiam, širdi̇̀s pakriñta, bulbes ir putrą bevalgant Vkš. Taip širdis pakrito, nėko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvoju Slnt.
parkri̇̀sti intr.
1. parpulti, pargriūti: Jonas, eidamas ledu, parkri̇̀to ir nusilaužė ranką Vl. Mergytė nebejautė savo kojų ir be žado parkrito į sniegą rš. Marytė parkrito ant lovos ir veidą paslėpė į pagalvę LzP.
2. atsigulti trumpam poilsiui: Jis parkrito kiek pasilsėti Ėr. Vilius tuojau parkrinta į lovą ir knarkia I.Simon. Mamelė pietų stundį parkrito rš. Parkri̇̀siu biškį ant lovos, bent kojas pailsinsiu Vkš.
3. susilpnėti, suklupti: Nekaltinkit manęs už tat, kad aš visai nedaug tepadariau, kad greitai parkritau J.Jan.
4. prk. smarkiai pareiti: Ką tik dabar parkri̇̀tom iš raskažių (iš pokylio, iš vaišių) Bsg.
pérkristi intr., parkri̇̀sti
1. sukristi, susileisti (degant): Namelis jau baigė perkristi Grž. Mano pečius pusiaukuris, dar neparkri̇̀tęs (malkos dar nesudegė ir nesukrito) Jnšk. Taip greit sudegė, stogas kaimat ir parkri̇̀to Bsg.
2. pasidaryti įdubusiais šonais (nuo alkio), perkliokti, sulysti, sublogti: Vaikščioja jaučias pérkritęs Jz. Iš kai kurių kiemų išvarė karves – išbadėjusias, perkritusias, vos besilaikančias ant kojų V.Myk-Put. Gal užmiršai arklį paliuobti, kad jis taip pérkritęs stovi? Pg. Pérkritusiu arkliu netoli važiuosi Vlk. Po kelionės arkliai smarkiai pérkrito Lp. Šiaudais šeramos karvės taip baisiai párkrito, kad net gaila žiūrėti Up. Karvė, kap pabuvo neėdus, tai tep perkrito Sn. Kiekvieną dieną karvės pérkritę ir pérkritę, – kas čia ir bus su tokiu ganymu? Srv. Karvė apsisukus apie medį stovi pérkritus Gs. Tokioj ganykloj ir karvės visiškai parkri̇̀to, nebėr nė pieno Paį. Karvės, kai lauke būna, neparkreñta Pc. Mūs teliukas pilnas, neperkritęs kap obuolys Alv. Tie jų ėriukai tokie párkritę Jrb. Šuo párkritęs vaikščio[ja] J. Perkritęs [vilkas], alkanas kap šaka, o uodega kap šatra Lp. Perkritęs, kaip tris dienas neėdęs Grk. Perkritęs vaikščioja R.
3. tekti: Vis zuja Saliamutė, nušvitusi, įraudusi taip, jog aiškiai matei, kad ir jai perkrito lašelis kitas J.Balt.
4. praeiti, atslūgti (apie skubų darbą): Kukurūzus pjausite apie spalį, – pastebėjo Gasiūnas. – Skubiausi darbai bus perkritę J.Avyž. Dabar jau parkrito kiek darbai [siuvėjui]: žmonės kailinių nebesiuva Bsg.
prakri̇̀sti intr. K, Als nukristi pro šalį: Nepataikai nė bulbės į krestį įmesti, prakrim̃ta pro šalį Lkv.
prikri̇̀sti
1. intr. daug ko nukristi, pribirti: Šiąnakt buvo didelis vėjas, daug obuolių prikrito Mrj. Atėjo ruduo, ir prikrito aukso lapų ant pievų, kelių E.Miež. Ot kad prikri̇̀to obelių (obuolių)! Pc.
| prk.: Daug žvaigždžių danguje prikrito rš. Kai atėjo, kai užėjo šaltas rudenėlis, ir pribiro, ir prikrito žemė artojėlių T.Tilv.
2. intr., tr. daug įkristi, pribirti į ką: Šùlinė lapų prikri̇̀to Als. Prikrito pienas musių Gr. Man prikrito akį, ar neišliežtum? Mrj.
| Iš rytmečio oras buvo prikri̇̀tęs (miglotas) Skdv.
3. intr. prigulus priglusti, prisišlieti prie ko: Prie žemės prikri̇̀tęs klausėsi, ką jie kalba Srv. Jis prikrenta prie žemės, vėjeliui pučiant, ir aiškių aiškiausiai girdi visą pievą skambant Vaižg. Aleksiukas kartais, lyg meilės jausmo pagautas, prikrisdavo į priegalvį Vaižg. Aš prikrimtù pri žemės ir tūriu, kad anos vėjas nenuneštų BM348(Vkš). Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena BsPII83. Ir Mykoliukas prie motinos rankos prikrito, verkiantį atitraukė jį kaimynė LzP.
4. intr., tr. prisilenkti, prigulti prie ko (smarkiai ką darant): Vilkas ėda stačias, o lapė prikritusi Rt. Paršeliai išalkę: ger pieną, prikritę pri žemės Šts. Žiūriu, kad bėga prikri̇̀sdamas Skdv. Šuo, prikrisdamas prie žemės, sveikino atėjusį LzP.
| Kapuose ji verkė kukčiodama, prikrisdama prie žemės Vaižg. Ieškosi mamytės – ji smėly miegos, – ją šauksi, prikritęs prie žemės nuogos S.Nėr. Dega žvakelės prigęsdamos, ašai verkiu prikrisdamas Ppl. Verk motinelė, žemę prikrisdama LTR(Užv).
| prk.: Jo trobesiai visiškai prikritę prie žemės (susmukę) J.Avyž.
| refl.: Eita arkliai prisikritę (labai greit bėga) Šts. Bėga prisikrisdamas Krkl. Šiandie nėriau par visą dieną prisikri̇̀tusi (neatsitraukdama, labai skubėdama) Lkv. Jie prisikrisdami kirto irklais (yrėsi) HO. Vaikai klykia verkia, prie žemės prisikrisdami Žem. Šipa lekia, prisikrisdamas prie žemės, arklys J. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, prie juodos žemelės prisikrisdama JD418. Verkė abidvi, prie baltos smiltelės prisikritusios Žem.
5. intr. trumpam atsigulti (pailsėti, pamiegoti): Grįžęs iš kelio (kelionės) prikritáu biškį numiegoti Vvr. Rodėjo prikri̇̀st pasilsėt Lnkv. Vyrai, kai pavargste, galėste prikri̇̀sti Up. Nėr kada ir prikri̇̀st Ds. Prikriskim bent kokį pusvalandį! SI183. Prieteliau, prikrisk ir atsilsėk Žlv.
6. intr. glaudžiai prisispausti, pritapti: Gerai pasiūti drabužiai yr prikritę Lk. Kas taip prikri̇̀s pri žmogaus, kaip patalai Plt. Lentas nubraukiau, ir prikrito grindų lentos Šts. Ekėčios narinės eita prikritusios [prie žemės] Kal.
7. intr. prk. prisiplakti prie ko, neatstoti: Ka prikri̇̀to pri munęs tas vaikinas, negal nė atsiginti Vkš. Taip tai iš tolo mergõs bijodavo, bet paskui kai prikrito, tai niekaip nebegalėjom atitraukt Jnšk.
8. intr. prk. pripulti, prišokti: Prikri̇̀skit jūs prie jo ir atimsit jam cukierkas Grž.

×razkri̇̀sti (hibr.) intr. verdant išsileisti, sukristi (apie bulves): Bulvės su visu razvirę, razkri̇̀tę Prng.
sukri̇̀sti
1. intr. parpulti, pargriūti; sukniubti: Arklys po našta parvirto; sukri̇̀to KII276. Staiga pasirėmė alkūnėmis, bandė atsisėsti, vėl sukrito į patalą P.Cvir. Jis paliko trobą ir, sukritęs ant suoliuko po obelaite, susimąstė sp. Bedirbdamas sukrito ir mirė ant vietos Gs. Atrado negyvą, sukritusį Šts. Tik sukritaũ visa, koja kai lūžo Vlkv. Kareivis mostelėjo šoble, ir tasai sukrito ant aslos Žvr. Prašos atleidami, sukrito kẽliais (suklaupė) Šts. Nuvažiavus sukrito jo arklys ir tuoj padvėsė prš. Stabo ištiktas ūmai ant žemės negyvas sukrito Kel1881,35. Kaip tik gaidys pragydo, mergaitė sukrito an žemės BsPII232. Ansai sukritęs gyvop Dievop šaukė Ns1832,3.
| Verksmu sukrito jis iš tokių nuopulių J. O ir sukri̇̀to mergelė graudžioms ašarėlėms, jaunoji JD702. Moteros sukri̇̀to verkt Lp. Kai paklausiau apie vaiką, sukrito verksmu Bsg. Sukrito juoku Lkm. Kad sukris visi juoktis! Lp.
| refl.: Kriokė (verkė) susikrisdams savo motinos Šts. Graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdamà VoL314. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, ant juodos žemės susikrisdama Kltn. Kad verkė marti – susikrisdamà Upt.
2. intr. visiems suvirsti; trumpam sugulti: Į ratukus sukritę drožiame ant namų Žem. Būtų parbėgę danajai ir savo laivuosna sukritę HI. Už kadugynų sukritę (vaikai) ėmė žiūrėti, kas bus toliau LzP. Jaunimas, sukritęs į vieną didžiulę margą krūvą, gulėjo po beržais rš.
| Kitos dienininkės sukrinta pokaičio snausti Žem. Kiek papjovėję, sukritom ant pievos ir užmigom Al.
| refl.: Kartoms grajija ir vaikai, ant pilvo susikritę Šts.
3. intr. visiems įkristi, supulti kur: Obuoliai sukrito duobėn Š. Zuikis lėkė – įkrito į duobę, lapė įkrito; stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrito BsPII102. Žuvys sukrito ant žarijų ir visos pavirto į juodą anglį J.Balč.
| prk.: Visi ūkio rūpesčiai ant mano galvos sukrito J.Paukš. Ant katro sukris daugiau balsų, tas ir būs išrinktas Šts.
^ Kad aklas aklą veda, abudu sukris į duobę LTR(Rk).
4. intr. sugulti, suvirsti (apie javus, augalus): Nuo dažnų vėjų šįmet javai visai sukri̇̀to Lš. Sukri̇̀tusios avižos Vkš. Linai sukritę subuvę Šts. Miežiai yra nu lytaus sukritę Klp. Derlingi metai: javai net sukri̇̀tę laukūse Sd.
5. intr. susmukti kur: Arkliai balo[je] sukri̇̀to Brs. Bevažiuodami sukri̇̀to į mogną su visais ratais Užv. Velėna viršutinioji partrūko, ir arklys su visu vežimu sukrito neišpasakytai BM329.
6. intr. supulti, suzmekti; susmukti: Būtų labai geri pyragai, kad nebūtų sukri̇̀tę Šl. Šį kartą duona nepavyko: išėjo sukritus kaži koki Škn. Išlytų rugių duona sukriñta Šl. Pečių blogai iškūrenau ir duonos negalėjau gerai iškepti – visa apačia sukri̇̀tusi Vkš. Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kaip sukris pyragai Žem.
| Pečius jau sukrito (perdegė malkos) Jnšk. Blynai, kol švieži, buvo tokie stori, bet dabar kažkodėl taip sukri̇̀to Rt.
ǁ atslūgti: Biškį sukri̇̀to upis KlvrŽ. Venta jau gerokai sukritusi Šauk. Kažin dėl ko dideliai sukrinta taukai (puode), kad užšąla? Gršl.
7. intr. Lkv suliesėti, sunykti: Kumelė sukūdo, sukri̇̀to J. Buvo riebus arklys, dabar tik sukri̇̀to Srv. Po ilgai kelionei arkliai sukri̇̀to Kt. Sartis jau tep sukritęs, kad tik skūra ir kaulai likę Mrj. Nuo pažandžių mūsų arkliai visai sukri̇̀to Vl. Kelias dienas arklys nebgavo avižum ir sukri̇̀to Krt. Reik pagirdyti: sukrimta arkliai negėrę Dr. Parduok, kol riebus, nes kai sukri̇̀s, ką begausi Sml. Par darbymetį arklys labai sukri̇̀to Lkm. Kumelė sukritusi kaip šaka On. I tu ma[n] tei sukri̇̀sk, o tokia graži karvė buvo! Jrb. Šienelis pavyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu aš savo mergelę (d.) Mrj. Tokioj ganykloj besiganydamos karvės visiškai sukri̇̀to Paį. Karvės su visu sukri̇̀s po itokią ganiavą vaikščiodamos Arm. Po šaltos žiemos stotkas (gyvuliai) sukrinta Rod.
| Monika vis negalavo, skundėsi diegliais, o pavasarį visai sukrito P.Cvir. Sukri̇̀to vaikas – ir pažintiej negalima Ktk. Ko toks sukri̇̀tęs – ar serga? Vkš. Anas dabar labai sukri̇̀tęs, nebegali pažint Ut. Pavasarį mokiniai nuo mokslo esti sukri̇̀tę Č. Kaip pradėjo ana sirgt, gatavai jau sukri̇̀to Vvr. Par šiuos metus labai sukritaũ, visi sijonai tabaluoja Užp.
| Prispaustų kas prie darbo, tuo sukristų lašiniai Žem. Kaip vargas prispaudė, ir lašinukai jos sukri̇̀to Kv. Užmiršo valgį ir miegą, net pilvas sukrito rš. Pasenėjus, veidai sukritę Antš. Jo veidas sukrito LzP.
8. intr. sugriūti, suirti, sutižti: Trioba jau labai sugriuvusi; sukri̇̀tusi KII292. Kibiras iširo; sugriuvo, sukri̇̀to KII368. Rūmas sukrito griuvėsių krūva LzP. Trobos visai sukri̇̀tę Gs.
| Buvo viskas sukri̇̀tę. Kai marti atėjo, viskas atgijo Gs.
9. intr. žlugti: Sukrito Romos viešpatystė Gmž.
10. intr. R išsileisti verdant, suvirti: Bulvės miltingos sukriñta, nors da vidurys nesuviręs J. Smėlyne augę bulbės greitai sukrenta Sdb. Sukrito bulvės pervirintos Ob. Labai šlapia vasara šiemet, nesukri̇̀s bulvos Ds. Jau bul'ba, katroj nesukrenta, tai ir skonio par ją nėr Skdt. Bulbės sukri̇̀to, reik nukaisti Pc. Šiemet bulbės gerai suverda, sukriñta Ėr. Miltingos bulvės sukrenta Mšk. Nepasaugojau – bulbės ir sukri̇̀tusios Als. Bulvės gardesnės, kur sukri̇̀tusios Br. Ar jūs bulvės sukrinta? Alk. Mėsa, bulvės sukrito Grž. Žirniai bevirdami taip sukrito, kad košė pasidarė Svn. Lietaus vandeny virinamos pupos sukrinta Pnd. Nemaišyk žuvų: ir taip da sukri̇̀s, lig išvirsi Sdk. Kviečiai reikia gerai virinti, kad sukristų Sn, Pn. Bulvynė, čibulynė, ir sukrito roputynė JD162.
11. intr. suplyšti, sukiurti, susinešioti: Mano marškiniai visai sukri̇̀tę Alk. Tiek sukritę vyrų kelnės, kad nemožna tolko rast, kaip čia ir sulopyt Skdt. Jojo marškiniai tiek jau sukrito, kad tik drizgai beliko rš.
12. intr. prk. sutapti, sutikti: Jųdviejų nuomonės taip sukrinta ir sudaro atskirą krypsnį Vaižg.
13. intr. prk. sugesti: Yra vynyčia visatimė koki aba miestai, didžiais nusidėjimais pagedę ir sukritę SPI321.
14. tr. susišlapinti rasa: Mūsų vainikas nei sudžiovintas, nei suvytintas, aukso kūbke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei vėjo supūstas, nei rasų sukristas Plš.
◊ kalbà (×rodà) sukriñta sutaria, susitaria: Su seserim nesukriñta man rodà KlvrŽ. Sukrimta kalba, galiau vedu (mudu) žanyties Šts.
ši̇̀rdys sukriñta
1. gerai sugyvena, sutaria: Įsūnint įsūnino, o kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek Vaižg. Su lietuviais estų širdys sukrinta, sako, dėl didesnio vienodumo charakterių Vaižg.
2. pamilsta vienas kitą: Na, jaunų širdys sukrito Vaižg.
užkri̇̀sti
1. intr. nukristi ant ko: Molio šmotas užkrito ant galvos J. Medis man užkrito N. Užkrito sniegas, pasidarė žiemos kelias Žem. Kai užkris daugiau sniego, važiuosim su rogėm Jnš. Jei užkristų nors vienas saulės spindulys, jis pavirstų į balandį (ps.) J.Balč.
2. intr. nukristi už ko: Tabokinės būta užkritusios už pamušalo rš. Oi užkris užkris už vainikelio žydras linų žiedelis D47. Užkrito rasa už kepurėlės JD969. O kur užkrito tau raselė už gelsvųjų kaselių? JV658.
| Klemka gerai užkrim̃ta (gerai užsidaro) Lkv.
3. intr. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Pasiraitok kelnes, ba jau rasa užkrito, tai sušlapsi Lš. Oi, aš nušalau kojas rankeles, užkri̇̀to rasa ant vainikėlio Š. Užkrito miglužėlė ant mano galvelės JV1013.
4. tr. krintant pridengti (apie rasą, miglą): Dėl ko tavo vainikėlį miglelė užkri̇̀to? Dkš. Laukus rasa užkrito rš. O kur tavo vainikėlį raselė užkrito? JD436.
5. intr. nusileisti (apie saulę): Netrukus saulelė užkrito už miško Žem. Kol mišką perėjo, saulelė jau užkrito. Jos tik pėdsakas bešvitėjo Žem.
6. intr. staiga užšokti ant ko: Bėroji apluoke ėda: užkritęs kurk raitas Žem. Ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio viename akių mirksnyje Blv.
7. intr. žemyn nusvirti, užsmukti ant ko: Jis džiaugės žvairuodamas į sūnų iš po savo tankių užkritusių antakių rš. Vaiko akys nuolat užkrinta, bet atrodo, kad jis iš mandagumo jas vėl ir vėl atidaro I.Simon. Kepurė užkritusi už akis Šts.
8. tr., intr. nusvyrant, nusileidžiant pridengti ką: Antakiai užkrito akis rš. Vyro galva nuskusta, akys užkritusios rš.
9. intr. trumpam atsigulti pasilsėti; užmigti: Po pietų eisu užkri̇̀sti Pln. Ar jau užkrito tavo merga (duktė)? Krtn.
10. intr. užgriūti: Urvas tujau užkri̇̀to taip, kad nė kokio znoko nepaliko BM365. Bebėgant užkri̇̀to lubos, ir sudegė vaikas BM325.
11. intr. užpulti ką, norint sunaikinti: Jo bičiulis su mokintiniais užkrito ant bažnyčių Gmž.
12. refl. užsipulti priekaištaujant, kaltinant; atkakliai, prisispyrus prašyti, reikalauti: Jis užsikri̇̀to ant manęs JI697, BŽ307. Ko tu taip užsikritai an manę An. Neužsikrisk be reikalo, o gal ir ne jis pavogė Grl. Jie užsikrito ant jo rėkdami A1884,209. Atė[jo] viena moteris, užsikri̇̀to – turi parduoti Kt. Užsikri̇̀to ir neatleidžia, tiek prašė prašė, ir turėjau sutikti Gs. Kap užsikrito mane prašyti teta į svečius Brt.
13. refl. užsigulti (labai smarkiai ką darant): Valgyt svečią ragina užsikrisdami LTII424. Ir Barbikė juokias vis užsikrisdama I.Simon. Visgi tas žmogus nenustojąs klabinti durų užsikrisdamas, kad jam prietelius pažyčiotų duonos A.Baran.
14. intr. prk. staiga, netikėtai atsirasti, ištikti, paliesti: Aš dar nėkur nėko netaisiaus, o jau svečiai užkri̇̀to Up. Jis gali kiekvieną valandą užkri̇̀sti Up. Užkritus paskutinį kartą žemės valdovui, abu Augustai puolė jam kojosna ir prašė, maldavo, kad gryčios neardytų ir jų iš čia nevarytų rš.
| Saulei tuotarp nusileidus, užkrito tamsumas ant žemės HO. Naktis užkrito nerami sp.
| Užkrito karas, visos nelaimės užtiko mumis Yl. Už ką užkrito ant mūsų ta nelaimė? Vaižg. Ant jo galvos gali užkristi didžia nelaimė rš. Užkrito toki nelaimė, akys pradėjo žlibiniuoti, užtraukė miglą, ir apakau Šts. Vargai po vargų staiga ant manęs užkrito I. Ak, koki nelaimė ant manęs užkrito BsPII76. Tais metais užkrito kantonas, ir išvarė muni į Rosiją Šts. Tuokart užkrito geriau gyventi Šts.
15. intr. tekti, atsirasti: Kraitelių pripyniau keliolika, parduosiu nunešęs, skatikas ir užkris J.Balt.
16. intr. užkimti (apie gerklę), užgulti (apie ausis); užsikirsti, sutrikti (apie kalbą): Taip užkri̇̀to gerklė, kad nė žodžio pasakyti nebegaliu Vvr. Atšalau kojas, ir užkri̇̀to gerklė Vvr. Kulkos taip zvimbia, kad ausys užkrenta Pt. Nu to šūvio ir ausys užkri̇̀to Vvr. Po ligos vaiko ausys užkri̇̀to (vaikas apkurto) Skdv. Kalba protarpiais užkrisdavo, ir atrodė, kad nelaimingasis springsta savo žodžiais LzP. Kai ponai kalba, man ausys užkrinta. Nieko negirdžiu A.Gric. Ligonie žadas užkrito: nebištara nė žodžio Skd. Nabagėms nu išgąsčio ir žadas užkrito PP23.
| Man pačiam kartais liežuvis užkriñta (nesiseka kalbėti) P.Cvir.
17. intr. išeiti iš atminties, pasimiršti: Pavardės man užkrim̃ta (nebeatmenu pavardžių) Šts. Kažką norėjau pasakyti, kaip reik – ir užkrito Vvr. Žinojau, tikriausiai žinojau, ale ėmė ir užkri̇̀to, ir nėkaip nebgaliu atsiminti Trk.
18. intr. nėščiai pasidaryti, pastoti: Jau ji vėl užkri̇̀tus, turbūt su devintu [vaiku] Grl.
19. intr. gimti: Bevargstant, besibastant iš vietos į vietą, iš miestelio į miestelį, užkrinta Burbams dukrelė Žem. Vaikas ùžkremta, visokių cackų reik Krš.
20. intr. įniršti: Dėl niekų užkrito, ir kad būtų galas pykčiu[i]! Antš.

kri̇̀sti, kriñta (kreñta, krim̃ta ž., krem̃ta ž., krim̃sta Rdn), kri̇̀to intr.
1. R, N, K staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu J.Jabl. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino uogelės J.Jabl. Mirė žmonės, it lapas rudenį krito J.Jabl. Dideli ir stambūs lašai krito iš lapuotų medžių P.Cvir. Kap krinta lietus, tai ir užauga Aps. Ko ant krūtinės ašara krinta griaudi? Mair. Snieguolės žemėn krinta iš aukštai T.Tilv. Kiekvieną giedrią naktį danguje pasirodo tariamai „krintančios žvaigždės“, arba, geriau tariant, meteorai P.Slavėn. Ant šito kavalko kri̇̀to (sėjant) netoli centnerio vikių Btr. Į aũkštą nekrisi NžR. Akminaitis, išmestas į aukštį, ilgainiuo apsisto[ja], o paskuo gurdams krimta nu aukšto žemyn S.Dauk. Krinta prakaitas nuo kaktos kaip lietus BM23. Jei bulvė nekrimta nu laiško (išrovus), teauga, nekask Šts. Kad krito, ir žegterėjo Brs. Krito ir pliumptelėjo Brs. Lipa krimta, lipa krimta kareiviai, o paimti to miesto negalia Šts. Obulas kriñta nu obelies J. Nė varna nuo mieto nekri̇̀stum, kad yra šilta, graži diena J. Krim̃ta toki šlapdriba, ka nė nosies laukan iškišti negal Vvr. Lapai krim̃ta Als. Ar krito [vaikas], užsigavo – jai vis tiek Rs. Jį gandina ir kriñtantis lapas Ds. Pjaukim rugius – pradeda kristi (birti grūdai) Lš. Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis A.Strazd. Krinta duona iš rankų neuždirbta Rs. Geriau lipti į kalną, nekaip kristi Sch83. Kai žvaigždė kreñta, žmogus miršta Ds. Krint raselė iš medelių ant bėro žirgelio KlpD79. Krinta rasa nuo berželių ant žalių rūtelių JD1249. Krito rito nuo medžių raselė (d.) Rš. Krint ašarėlės man iš akelių BsO250. Kriste krito ašaraitės nuog mano veidelio RD1. Krenta byra putino uogelės, krenta rieda mano ašarėlės Krkn. Krinta ritas ašarėlės per skaistus veidelius KlvD72. Per kiemelį jojau, kepurėlė krito KlvD105. Kur galva krito, rožė išdygo StnD24. Vienam karužėly kardelis krito, antram karužėly plintelė liko JD1133. Už mani krito žaliejai lapeliai, ne matušės žodeliai D95. Krimta i raselė, krimta i miglelė, krimt ir merguželės graudžios ašarelės D95. Padžiūst žolės, ir lapai krint ant žemės Mž62.
| Vieversėliai pašokę pavyturiuos pavyturiuos ir vėl krinta (staiga leidžiasi) ant žemės Žem.
| prk.: Seniai žmonės peklon kaip lietus krinta DP72.
| Krito žodžiai po kits kito Petrui ant galvos kaip kirvio kirčiai Žem. Kaip saulės spinduliai tie žodžiai krito, paskelbdami lygybę, laisvę, taiką rš. Kiekvienas žodis lyg perkūnas krito V.Kudir.
| Aukštaičių tvirtagalę priegaidę Žemaičiuose atstoja kriñtančioji K.Būg.
^ Mano širdin krinti kaip gaili raselė (d.) Vb.
| Ne visumet kriñta ir nu geros karvės geras veršis Prk. Gaspadorius nulipė nuo lovos ir kad pradės vanoti savo bobą, kad net jai ugnys iš akių pradėjo kristi (kibirkštys pasirodė) LMD(Rm). Vaikui krintant, angelas priegalvį pabruka, seniui puolant, velnias akmenį pakiša J.Jabl. Jei krim̃ta į puodelį, kris ir į maišelį Vvr. Obuoliai nuo elksnių nekrinta Plv. Obuolys nuo obels netoli krenta Slk, Ds. Kur paukštis skrenda, ten plunksnos krenta Ukm, Bsg. Leka kaip sakalas, krimta kaip vabalas LTR(Yl). Šoko kaip levas, krito kaip lapas Pnd. Aukštai skrenda, žemai krenta Nj. Aukštai šoksi, žemai krisi KrvP(Kdn). Jei jau kri̇̀sti nuo arklio, tai nors nuo gero Žl. Nekriñta nuo jų niekas (jie nieko nedovanoja) Gs. Kri̇̀to kai musia buzon Švnč.
kristinai̇̃ adv.: Maldynų žvirblis skrenda lengvai, leidžias žemyn kristinai Blv. Kristinai̇̃ sukrito į bulbes Jnš.
2. atsirasti, darytis (apie rasą, miglą): Rasoja, rasa krinta SD317. Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa kriñta A.Baran. Naktį buvo kritusi didelė rasa I.Simon. Kad nenubirtų ankštės, teip pat reik pjauti, rasai nueinant, arba vakarop, rasai krimtant S.Dauk. Par man upelė midulium teka, par man raselė aukseliu krenta LTR(Rk). Migla krim̃ta Lkv.
3. virsti, griūti, pulti: Padrioskėjo šūvis, ir juodasis arklys krito ir pavirto degutu (ps.) S.Nėr. Kumelė krito an žemę, kojas pakratė ir nusistireno Ds. Nesijuok, kai kitas krinta, pasijuok, kai patsai sugriūsi: tai būsi vyras TŽIII382. Vaiskas neprietelių krito kaip medžiai BM168.
ǁ staigiai gulti ar sėstis: Danutė jau nieko nenorėjo, tik kristi į lovą ir miegoti iki rytdienos rš. Norėjau valandikę kristi prasnausti Žem. Aš taip pavargęs, rodos, tuoj kri̇̀sčia miegot Bsg. Tėtė krinta kaip jautis ir miega Rz. Kai parėjęs iš vakaruškos kritau lovon, tai lig ryto nesukrutėjau Užp. Kritau ir užmigau Gs. Teneket pokaičio kristi JD181. Jis nuėjo į savo kambarį, krito į krėslą ir sušuko J.Balč. [Vaikas] krinta alkūnėmis ant suolo ir rauda P.Cvir. Juozapas, regėdams numirusį tėvą, krito ant jo verkdamas S.Stan.
| Jis aiškino Marytei, kad iš tų miežių padarysiąs tokį alų, nuo kurio krisią (pasigersią) visi jo svečiai T.Tilv.
| Ryt poryt sužvangės dalgiai, kris glėbys prie glėbio, stos pėdas prie pėdo, išsities geltonų rikių eilės J.Marc. Krito pievoj pradalgėlis, pievelėj žalioje Gdr.
^ Į pelkę kri̇̀tęs, sausas nebkelsi Slnt.
kristinai̇̃ adv.: Jis greit, kristinai atsisėdo rš.
4. skleistis, leistis, tiestis (apie šviesą, spindulius, šešėlius): Pakelsi akis aukštyn – saulės spinduliai kriste krinta Vaižg. Tuomet didesniai juntam [saulę], juo statesniai jos spinduliai krimta ant žemės IM1849,8. Mūsų šešėliai krito mums po kojų rš.
| Jei dūmai krinta žemyn, bus lytaus Škn.
5. kuliant birti, užderėti (apie javus): Šį metą gerai krim̃ta rugių (pakulūs rugiai) Als. Ar gerai javai krim̃ta? Als. Ar išarbavot? Kaip krito? Grg. Ka tiek iš pūro sėjimo krim̃ta, geri yr Grg. Avižos užderėjo, bet nekrito, buvo be milto Šts.
| Nėr tokios žemės krimtančiõs (derlios), kaip juodžemis Dr.
6. birti (apie dantis); slinkti (apie plaukus): Dantys krim̃ta, paliksu be dantų Lkv. Pirmu krimta plaukai, paskiaus krimta ir pats žmogus VP38.
7. prk. patekti į kokią padėtį: Vargan kri̇̀sti BŽ295. Kritęs į nelaimę, nenusimink, bet žiūrėk, kaip išsisukti Sim. Tenekrintie jūsų širdys į didį liūdesį! rš.
^ Jam mintys greit krinta (ateina) į galvą Vlkv.
8. prk. tekti kieno daliai, liesti ką, patekti ant ko, pasitaikyti kam: Krizio sunkenybės visų pirma krinta ant plačiųjų darbo masių prš. Ant jo karalystės krito liga, nuo katros niekas išgydyti negalėjo BM238. Kad tokia nelaimė krito, nieko nepadarysi Skr. Kris slogos nu mažųjų ir ant didžiųjų (nuo vaikų užsikrės ir suaugusieji) Vkš. Nušalau, ir dabar ma[n] labiausiai krito ant ausų (ausis pradėjo skaudėti) Jrb. Aišku buvo, jog ant jo krito prakeikimas rš. Bijokiamos, kad ir ant mūsų tie patys žodžiai nekristum P. Ant manęs krito apkalbos, bėdos rš. Povilo Daubaro mirtis krinta ant kaltininko galvos V.Myk-Put. Krito amaras ir ant žmonių, ir ant gyvulių, ir ant laukų V.Krėv. Krito atsakymas ant piemens M.Valanč. Kiek pelno kri̇̀to Vvr. Mano daliai kri̇̀to laimikis BŽ83. Nežinom, kam kokia laimė kris Lg. Bevakarieniaujant dvare, visi jau žinojo kritus Jonienei laimę Žem. Man kri̇̀to gera proga Alk. Dabar mato, kai toki metai kri̇̀to, kad negal didžiuotis Gs. Gal manifestas kris, gal paleis [kalinį] Skr. Daug sunkių kaltinimų krito vietos komitetui sp.
| Balsiai a, e, jei nekrinta ant jų kirtis, yra tariami trumpai, netęsiamai J.Jabl.
9. sektis, vykti: Anam nekrito gydyti: visi ano ligonys išmirė Šts. Kaip kri̇̀s, taip kri̇̀s, dabar reik laukti Up. Ne dyvai man būtų nuliūsti, nežinau, kaip krisiu Žem. Jam visada gerai kriñta Skdv.
10. leistis (apie saulę): Saulelė tik kriñta kriñta, o aš vienais marškiniais Gl. Saulė jau krito už alksnyno rš. Pakluonėje smarkiai žemyn krito saulė J.Paukš.
11. pulti, imtis ką daryti: Tie špokai kriñta kai pasiutę vyšnių lest Žml.
| Reiks kristi pri pono prašyti, gal pažyčios piningų Vkš. Kai tik pareinu, tuoj krenta man pasakot, kad aš valkata Smn.
12. Dbk, Snt, Šlv dvėsti, stipti: Po viens kitam du arkliai kri̇̀to Gs. Kaimynui kri̇̀to geriausia kumelė Jnš. Maras užpuolė – pradėjo mirti svietas, gyvoliai kri̇̀sti J. Paskutinė karvelė kri̇̀to Kv. Pavasarį viena karvė kri̇̀to, dabar kita Ėr. Kriñta kap musės Gs. Ar ne vis tiek: ar šiandieną varnoms krisi, ar rytoj Šts. Gyvoliai baisiai kristi pradėjo S.Dauk.
^ Meškai vedamajai kritus, mesk ir dūdas VP29. Senam arkliui kritus, nieks nevaitoja Sim.
13. žūti kovoje; mirti: Žalia žolelė an pievos vyto, o mūsų broliukai kaip lapai krito Pb. Daug mūsų tautiečių krito šventojoje kovoje dėl Tarybų šalies laisvės (sov.) A.Vencl. Broliai, mano broliai, kritot – kaip lapeliai, kaip rudens atolas sugulėt prie kelio S.Nėr. Du sūnu kri̇̀tusiu į karą Sg. Draugai, kovoj už didžią tiesą kritę, gyventi lieka liaudies atminty (sov.) rš. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens, baltveidės oi verks, nes mylėjo Mair. Šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Bet kritusiųjų vieton ėjo ir ėjo naujos drąsuolių minios ir lipo ant kalno J.Bil. Geram reikale geriau kristi, kaip pasiduoti KrvP(Pln). Krimta kovė[je] jaunikaitis S.Dauk. Dvidešimt du tūkstančiu jų krito S.Stan. Iš 9 kūdikių du sūnu krito kare, o kiti yra gyvi išlikę prš.
| Nuo visokių drėgmių pavasarį daugiausia krinta žmonės J.Avyž. Būt kritęs blusinėms, kad ne daktaras Šts. Šįmet krito tų džiovinykų dikčiai Plv. Monika nesirgs kaip kita, ji kris ant daikto (staiga mirs) Skr.
14. leipti, alpti: Tai buvo sunki ir varginga kelionė. Krito žmonės, netekdami jėgų rš. Krinta verkia motinėlė NS503. Verkia graudžiai mergužėlė, kap aguona krinta Lp.
15. žlugti, nykti: Krito viena valstybė po kitos sp. Baudžiava krito rš. Krito viena didelė kupčystė rš. Ta mada ėmė kristi, ir atsirado kita Šts.
16. pigti, mažėti vertei: Per visus metus javai kri̇̀to ir kri̇̀to, pavasarį visiškai už niekus reikė[jo] atiduot Jnšk.
17. mažėti, menkėti; slūgti: Šaltis kri̇̀to, bus atlaigà (atodrėkis) Bsg. Na, eisiu gyvulėlių gyti – karštis krinta, ir karvutės išalko V.Krėv. Imsrė, mārod (man rodos), biskį krinta Jrb. Upėj vanduo buvo viena pėda kritęs (sekęs) LC1885,27.
| Gerybinės išeities atveju svoris sustoja kritęs rš. Taip kreñta mano sveikata, kano ar kas bus iš manęs Ds. Arklys apydieniui kriñta (nuo vidurdienio šilumos pavargsta) Gs.
| Kol eina – eina, kai sykį kri̇̀s, tai pūkų svaro nepaneš Krž.
| Lašiniai krito (sulyso), kaip menkas maistas beliko Varn.
| Autorius parašė šį vadovėlį krintamąja tvarka (nuo žinduolių pradėjo ir pirmuonimis baigė) rš.
18. tikti, pritapti, gerai gulėti: Naujasis paltas gerai kreñta Pn. Šitas švarkas taip puikiai nekri̇̀s Pn. Štapelis y[ra] toks krintą̃s Prk.
19. išsileisti, suvirti (apie bulves): Krintančias bulves sunku sveikas išvirti rš. Vėlyvos bulbės nekriñta Ėr. Mūsų bulvės labai kreñta Ds.
20. atsigimti, panašiam būti: Matyt, Adelė į mane kritusi, visai panašus skonis rš. Žinai – vienas vaikas ant tėvo kri̇̀tęs, kitas – ant motynos Prk.
21. turėti palinkimą: Kas ant ko yr kri̇̀tęs: vienas – py mokslo, kitas – py karvių Prk.
22. niršti, pykti: Ėmė krist ir dabar jis manę nekalbina Antš.
◊ galù kri̇̀sti nebeturėti jėgų, nusilpti: Galù kritaũ – sylos nebėr, jau nebedirbu J. Ką bedarysi galù kri̇̀tęs: reik ir paskutinį daiktą parduoti J.
gerù vė́ju kri̇̀tęs; VP16 iš prigimimo turintis gerų savybių, laimingas: Tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštapaučiu, arba geru vėju kritusiu buvo vadinamas S.Dauk.
į ãkį (akiñ) kri̇̀sti
1. patikti: Ta mergina krimta man į akį Vkš. Man į ãkį kri̇̀to ta jos duktė Alk. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį Bgt. Jam Anė krito akin Lp. Kritai akin su visom padalkom Žmt.
2. patraukti dėmesį: Kiti raštai ir savo antraštėmis daug kam krinta į akį J.Jabl. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį J.Jabl. Kad taip nekristų į akį policijai ir žvalgybininkams, darbininkai atvyko iš įvairių vietų A.Vien.

į aki̇̀s kri̇̀sti patraukti dėmesį: Per daug visiems į akis krinta tinginio sūnaus ūmus išponėjimas P.Cvir. Atsistojo taip, kad visiems krinta į akis Jnš.
į ãpačią kri̇̀sti pralaimėti: Seime valniejai su savo prieštaravimu į apačią krito LC1889,9.
į gálvą kri̇̀sti darytis atmenamam: Iš to visko yra likę atminty tik keli tokie pasakojimai, savo nepaprastumu labiau kritę į galvą J.Balč.
į miẽgą (miegañ) kri̇̀sti staigiai užmigti: Kaip tik anys išgėrė, tuoj visi krito miegan BsPII293. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus į miegą, akimis surado vaiką P.Cvir. Jau gal ar vargas koks ateina, kad aš taip miegan krentu Ds. Ir groja, ir šoka, krentu miegan, nors ką nori daryk Ds. Severja buvo nuvargusi dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį Vaižg.
į ši̇̀rdį kri̇̀sti
1. daryti įspūdį: Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdį K.Bink.
2. patikti: Vokiečiukas teip krito į širdį mergaitei BsPII160.

iš juõko kri̇̀sti labai juoktis: Net krinta abudu iš juoko Arm.
iš kišẽnės nèkrenta visą laiką turi su savimi: Raktai nekrenta iš kišenės: rodos, kad kiekvienas vogti tetyko Žem.
iš rañkų kriñta nesiseka (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo rš. Sunku žiūrėt – darbas kriñta iš rañkų Kt.
iš rañkų nekriñta vis šį tą dirbinėja: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito LzP.
juokai̇̃s kri̇̀sti labai juoktis: Tikros komedijos, nebegalime ištūrėti, juokais krentame Lnkv. Jis žiūrėdamas juokais krinta Vb. Leidžiasi juokais, krinta juokais Dkš.
kai̇̃p iš mẽdžio kri̇̀tęs apie nesusigaudantį: Vakar gėlė galva, šiandien mažiau, bet esu toki, kaip iš medžio kritusi Skd.
kalbà (×rodà) kriñta sutaria (kalbėdami): Anuodums roda krim̃ta Als. Nekrimta vedum kalba Šts. Suprantu aš seniai, kad jums krinta roda, bet atleisk, aš, nuo tavęs žodžio neturėdamas, turėjau mergą sudrausti LzP.
kri̇̀sti kiaurai̇̃ (plg. vok. durchfallen) pralaimėti, žūti; dingti: Egzaminus laikiau, bet kritáu kiáurai Ggr. Esam kritę kiaurai Šts. Ar girdėjai, kad mūsų bendrovė kri̇̀to kiaurai̇̃? Skd. Aš seniai sakiau, kad čia su doru nebus – turės kri̇̀sti kiaurai̇̃ Skd.
kietai̇̃ kri̇̀sti būti smarkiai nubaustam: Aš mislijau, kris nabagas kietai už tokį darbą, bet užteko šešių metų kalėjimo Skd.
nuo rañkų nekriñta nesiseka (dirbti): Nežinau, kas tas yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba Brs.
per nagùs kri̇̀sti daug turėti: Kad ir per nagùs kri̇̀stų, o neduos Gs.
prie širdiẽs kri̇̀sti patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdies Blv.
rugiai̇̃ nekriñta nėra ko skubėti: Ne rugiai krinta B.
antkri̇̀sti (ančkri̇̀sti) (ž.) intr.
1. kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti LTR. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivės Užv.
2. prk. gimti: Būs aniems antkri̇̀tęs vaikas, ir negalės beparvažiuoti Plt.
3. būti užkrečiamam (apie ligą): Didelė kaitra sukels antkrintamosias ligas rš.
4. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Jei ant jų (džiovinamo tabako lapų) rasa antkris ar lytus aplys, tad jie palengvai pūna S.Dauk.
5. užvirsti, užgulti: Aš aną (puodą įsprogusį) pakylėjau, ans ir ištižo. – Tavo ranka antkrito, tu ir atsakai Skd.
| refl.: Verkė mergelė, verkė jaunoji, ant grėblio kotelio antsikrisdama TDrV24. Kad eita, ant pečio (greta einančio) antkritusys Šts.
6. refl. užsipulti: Antsikrito latvis pirkti karvę Šts. Ar kitur arklių nebėra, kad taip ant mūsųjų antsikritai? Vkš. Antsikritau pirkti, lygti ir nulygau Šts.
apkri̇̀sti
1. intr. Lkv apibirti kuo: Žemė apkri̇̀to lapais Ds. Šaltas vėjelis pučia siautoja, lapelius medžių drasko, nešioja. Šlama apkri̇̀tę visi takeliai BM439. Mergele jaunoji, tu man patikai, rūtelių lapeliais visa apkritai̇̃ Š. Apkris drobelės juodais dūmais JD937.
2. tr. apiberti: Bet apsnigo, apipustė ir apkrito visą krantą obelų žiedais E.Miež. Lapai apkrito grybus, nėko nebsugrybausi Šts. Juos apkrisdavo pirmieji obelų žiedai rš.
3. intr. šiek tiek nubirti nuo ko: Lapai apkri̇̀to rudeny nuo medžio J. Nuo artimųjų kalnų apkrinta ir aptirpsta baugieji sniego gabalai A.Vien. Ruduo jau, ir lapai apkritę Alv.
4. intr. apdribti, apsidriekti ant ko viršaus: Apkrito plaukai ant kaklo Lp. Apkri̇̀tę plaukai, kap kraitis Lp. Žvakė krito apkri̇̀to (aptekėjo taukais) Skr.
5. tr. apipulti ką; pulti ką daryti: Žvėrys apsupė, apkrito, jau apžioję savo maistą rš.
| Apkrito šiedvi manęs prašyti Šts.
6. intr. būti apipultam: Žaizdos apkrito musimis Šts.
7. intr. šiek tiek išdvėsti, išstipti, dvesiant sumažėti ko: Buvo biškį apkri̇̀tę musės, ir vėl prieina par langus Bsg.
8. intr. šiek tiek sumažėti, susileisti: Apkrito ir ponams pyragai karės metais Šts. Tuoj bus gaisras baigtas: jau stogas ir sienos apkrito An. [Šėkas] veikiai padžiūsta ir apkrinta DP90.
9. intr. apliesėti: Buvau drūkta, dabar apkritáu, sulysau Šts, Tv. Padirbtų, tai lašiniai apkri̇̀stų Gs. Arkliai nenusitūria, tokie geri buvo, o paskuo apkrito Šts.
10. intr. apiplyšti, apskarti: Aš, kad ir biednas būčia, vis šit apkritęs nevaikščiočia Ml. Senio kelnės apkritusios rš.
11. intr. užsikrėsti: Baisu eiti pas tokį ligonį: kitą sykį gali pats apkristi tuoj liga Srj.
atkri̇̀sti intr.
1. atpulti šen: Akmuo krisdamas lig pat kojų atkri̇̀to Als.
2. atvipti: Akys kaip šuliniai, lūpa atkritusi Žem. Lūpa atkrito kaip senos kumelės J.Balč. Ir lūpa atkrito besiklausant Šts. Apatinis žandas tik dreba atkritęs (susigraudinus) Pt.
ǁ atsiknoti: Suplyšo batai, atkri̇̀to padai, myliu mergelę jau treti metai (d.) Ds. Toks čia sulopymas: vaikas pasitąsė – viskas iširo, lopai atkri̇̀to Skr. Atkri̇̀to tinka nu sienos Skd. Nuo sienos popieriai atkritę rš. Sutikęs bejojantį žmogų, Mikė sušuko: „Tėvai, nosis atkrito!“ M.Valanč. Nešok per smarkiai, bo atkrisi kaip tošis! LMD(Rs).
3. atsitraukti, pasišalinti; netekti reikšmės, atpulti: Lepšiai atkrito, tikslo nepasiekę rš. Neilgai laukus, tos tautos atkrito nuog bažnyčios Gmž. Redaktoriai bijojo, kad atkris skaitytojai Vaižg. Ilgainiui vienas kitas tų terminų gali būt ir atkris (išeis iš apyvartos) J.Jabl.
| Atkrinta paskutinis noras kur beiti Vaižg. Dabar jau tas reikalas atkrito rš.
4. BM108 pasikėlus vėl virsti, sėstis, griūti; grįžti į pirmykščią padėtį: Jo galva vėl atkrito į pagalves rš. Ji atkrito į kėdę rš. Vilkai lipa į medį ir atkrimta – neįlip PP57.
| prk.: Per daug prastu radaus, į griekus atkrisdams P.
5. R, MŽ147, Krš dar ne visai išgijus, vėl smarkiau susirgti ta pačia liga; atslūgstančiai ligos eigai staiga pasmarkėti: Šiltine persirgo, pradėjo vaikščioti ir atkri̇̀to J. Į ligą atkri̇̀sti KII380. Jis pasigavęs vėl atkri̇̀to K. Buvo pasveikęs, šaltis grybštelėjo, ir vėl atkri̇̀to Gs. Štai ne per seniai vėl atkrito V.Piet. Buvo jau pasveikęs, bet nepasivaktavo, atkrito ir mirė Grl. Buvo jau pagijęs, ale persišaldė – ir vėl atkrito Srv. Saugokis, kad neatkristum, tada tai sunku išgyt Krkn. Iš tokios ligos išgijus, bijojo atkristi Kltn. Tik pakilo iš ligos ir vėl atkri̇̀to Brs. Jis persišaldęs atkri̇̀to, tai dabar smarkiai serga Trgn. Neik ant kiemo dar, ba dar atkrisi̇̀ Lp. Jis jau vaikščiojo po ligai, bet kai atkrito, tai daugiau nekėlė Lš. Pasinaujina, atkrinta SD274.
| Atšals kojas su tais kaliošais, ir vėl gripas atkri̇̀s Pš. Šašai atkrito (vėl išbėrė) N. Atkrintamóji karštinė, šiltinė Š.
6. atslūgti; sumažėti: Įrūgusi duona duonmaišė[je] atkri̇̀to atgal J. Kaip tas upis greit atkri̇̀to! Up. Vanduo visas lankas užliejo, šiandien jau atkrito Stak.
| Šaltis jau visai atkri̇̀to, bus palaidinys Brt.
7. atsitaisyti, atsigauti (apie užkritusį žadą, sutrikusį protą): Ano žadas jau atkrito, ans vėl jau galia kalbėti Rt. Atkrito protas (grįžo atmintis) Šts.
8. Vkš atpigti: Dabar gyvoliai atkri̇̀to – mažai pašaro beturia žmonys Dr. Atkri̇̀to kiaušiai: praeitą seredą brangiau mokėjo Dr.
9. nustoti augti: Anas šiemet labai atkri̇̀to: jau už mūs mergaites mažesnis Ut.
10. tekti: Ir kai jam bufete nedavė degtinės, jis prisėdo prie Viliaus Karaliaus stalo, tikėdamasis, gal ten atkris ir jam I.Simon.
11. atsigimti į ką: Ir tie vaikai atkri̇̀tę į jį (į tėvą) Skr. Juk tavo vaikai yra graži, visi į tave atkri̇̀tę Plt. Į ką būs atkritę tie vaikai? Šts. Teip atkri̇̀tęs [tas kumelys] – pati kumelė Grg.
| refl.: Atsikritęs esu į dėdę Šts. Jau tas bindokas gatavai atsikri̇̀to į savo tėvą Slnt.
◊ nuo nósies atkri̇̀to neteko vertės: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito! Žem.
įkri̇̀sti intr.
1. K krintant patekti į ką: Krislas į akį įkrito J. Kepurė įkri̇̀to vandenin Š. Lapė netyčiomis įkrito į šulinį S.Dauk. Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Įkrito mano ašara į vyną V.Kudir. Nu to kobinio įkrim̃ta viedras į šulinę Lkv. Neįkrisk akin (ežere) Vb. Įkritęs į vandenį, sausas neišlipsi flk. Neikit ant ledo – įkriste M.Valanč. Senė kumelė pula smarkiai ir įkrim̃ta tujau (įsmunka pievoje) KlvrŽ. Kad sniegas įkrimta (įsninga) į lapus, vagių metai būs (bus prasti metai, ir rasis daug vagių) Šts. Akis įkrito (į akį įkrito) Antš.
| prk.: Į širdį ramumas įkrito Vaižg. Bet mano sielon dabar kitoki rūpesčiai įkrito rš.
^ Nekask duobės kitam, pats įkrisi VP32. Kas kitam duobę kasa, tas ton pačion intkriñta BM48. Krito įkrito, kaip ugny sudegė Grž. Įkrito kaip varlė į balą LTR. Įkrito kaip į vandenį (dingo be pėdsakų) Brs. Prapuolė, kaip į ugnį įkrito rš. Įkrito kaip inkstas į taukus (gavo gerą vietą) Ggr. Kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus Žem. Į kokį sūrų rasalą įkrito mergelė (į vargą atitekėjo) Žem. Neturi nei į akį ką įkrist (su juo baigta) B.
2. prk. patekti, pakliūti į kokią padėtį: Tie žmonelės įkri̇̀to į didelį vargą Plt. Įkrito žmogelis į bėdą ir ką ans dabar tura daryti Vvr. Reik turėti akis, į bėdą įkritus Šts. Įkrito į ligas (įsisirgo) ir atidavė daktarams visus piningus Plng. Į ligas įkrisi: supykęs nekarščiuokis Dr. Kas tai Burvėnei yra, ka teip greitai įkri̇̀to į ligas? Plt. Tretį kartą karalienei į ligą įkri̇̀tus, pasirodė smertis pri galvos BM395. Į skolas įkritęs buvo Šts. Šįmet mes patys įkri̇̀tom į skolą Skr. Verksman boba inkri̇̀to Gdr. Neduok bobai valios, pats įkrisi į nevalią Žem. Nuodėmėn įkri̇̀sti BŽ68. Apie vakarą jis įkrinta į gilų miegą P.Cvir. Įkritęs į bažnyčios iškeikimą P. Nabagelis įkrito (įkliuvo, apsigaudino), nujau nebišsikas Dr. Įkrisi į liudytojus ir pats, juk matei, kaip mušės Šts.
^ Aš, senas žvirblis, vos tik neįkritau į jos žabangas LzP. Įkrito kaip vel[nia]s į žabangas Sd. Išėjęs medžiotų, įkrito spąstuosna Blv. Į spąslus įkri̇̀to Slnt. Įkrito kaip šeškas į slastus Plt. Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi (toks plonas, liesas buvau) Šts. Įkritau į mažus vaikus (turiu mažų vaikų) Šts.
3. prk. likti atmintyje, padaryti įspūdį: Tėvo pavyzdys turėjo įkristi ir sūnui rš. Vietomis ką ne ką ir skyrium pažymiu saviškai, lyg aiškindamas labiau turintį įkristi skaitytojui prielinksnio dalyką J.Jabl.
4. prk. įnikti: Petras buvo įkritęs į uogynę Šv.
5. smarkiai sėstis į ką, įvirsti: Barbutė kaip prigainiotas viščiukas žiopčiojo, į fotelį įkritus S.Čiurl.
ǁ įgulti: Buvo karščiais įkritęs, vos bepagijo Dr.
6. smarkiai įeiti, įpulti: Jis įkrenta, visas nuo dūmų pajuodavęs sp. Ir aš tik vakar įkritáu Skdv.
7. įgriūti į vidų (apie lubas): Cirke įkrito lubos rš.
8. įdubti: Priš pat smertį akys įkrim̃ta Vkš. Jo paakiai įkrito ir pasidarė mėlyni rš. Skruostai įkrito, išblyško J.Avyž. Dar labiau linkęs į dusulį, dar labiau įkritusiais žandais P.Cvir. Grįžo perbadėję: sudžiūvę visiškai, žandai įkri̇̀tę Srv. Jos (kumelės) šonai įkrito, stuburkaulio briauna dar labiau išsišoko P.Cvir. Kai karvė nepriėdusi, tai šonai įkri̇̀tę Jnšk. Įkritę šonai arkliui, gal nieko nedavei? Srv.
9. prk. pasitaikyti, atsitikti: Kalėdų diena įkrito subato[je] Šts.
10. prk. gimti, atsirasti staiga: Įkrito vaikelis (berniukas), o teip norėjom mergelės Šts. Mudviem su ponia viena nakčia įkrito LzP. Jau tatai penktas įkrito, o nė po vieno nesu gulėjusi LzP.
◊ į ãkį įkri̇̀sti
1. patikti: Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį Šl. Jis man taip įkri̇̀to į ãkį, kad niekaip užmiršt negaliu Upt.
2. atkreipti dėmesį: Mes keli įkritome į grafo akį rš.

į aki̇̀s įkri̇̀sti atkreipti dėmesį: Pirmiausiai į aki̇̀s man įkri̇̀to ano nešvarumas Varn. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęs Pt.
į ãtmintį įkri̇̀sti būti atmenamam: Kas žmogui įdomu, tas jam geriau įkrinta į atmintį sp.
į gálvą įkri̇̀sti atsirasti galvoje (kokiai minčiai): Jam įkri̇̀to į gálvą BŽ98.
į (kieno) kišẽnę (pinigi̇̀nę) įkri̇̀sti įsiskolinti kam: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir. Saugokis, kad nereiktų įkri̇̀sti į kito kišẽnę Skr.
į (kieno) nãgą įkri̇̀sti atsirasti kieno griežtoje valdžioje: Nori, kad veikiau į jų nagą įkristumėte M.Valanč.
į ši̇̀rdį įkri̇̀sti padaryti įspūdį, patikti: Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata P.Cvir. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergelė, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė LTR(Krk).
iškri̇̀sti intr.
1. išpulti iš kur: Vaikas iškri̇̀to iš lopšio J. Vaikas, iškri̇̀tęs iš medžio, koją pasilaužė J. Viliui iš rankų iškrinta pagalys I.Simon. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos J.Dov. Pinigai man iš rankos iškrito N. Gaili ašarėlė seneliui iškrito Mair. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias rš. Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo V.Mont. Ir visi grobai jo iškrito DP163.
^ Kalba – žodis kaip kriste i̇̀škremta (sąmojingai kalba) Krtn. Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda) Skr. Ar i̇̀škremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės? Als. Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo LTR. O kad tau kiaurai iškristų! LTR. Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškri̇̀si (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus) Krš. Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso LTR(ž.).
2. nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės P.Cvir. Visų medelių lapai iškrito (d.) Slm. Iškri̇̀to keli lytaus lašai Vvr. Kad iškri̇̀stų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį Pc. Rūkas iškris, bus graži diena Ėr.
^ Iškris obuolys, kai nunoks B.
3. išvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk! Upt.
| Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) Krtn.
4. išbirti (apie dantis); išslinkti (apie plaukus); nukristi (apie ragus): Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“ Pnd. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų LTR.
| Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai Sdk. Blakstienai iškrito senatvėj rš.
| Seniams (briedžiams) ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga Blv. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį muša Blv.
5. išdvėsti, išgaišti (apie gyvulius): Avys iškri̇̀to Kv. Visos karvės iškri̇̀to Lnkv. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių M.Valanč. Visos vištelės kaip lapai iškri̇̀to Vvr. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo KlpD29. Visos musės iškris nuo tų vaistų Vdn.
6. daugeliui išmirti: Jie visi jauni iškri̇̀to Ėr. Badu būtumėm iškri̇̀tę, kad ne jis Šmk.
7. prk. dingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė Krtn. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškri̇̀to Skr. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškri̇̀to (išsipagiriojo) Gs. Tai Monikutei kai iškri̇̀to parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais! Skr.
8. prk. staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados Kv. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave Dr. Biednai mergai iškrito tokia laimė rš.
9. prk. atsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo rš.
| Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė rš.
| Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžių rš.
10. prk. netekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta Šts. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai Skd. Drįsti ginti iškritusius iš malonės rš.
11. išplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito Žem. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškri̇̀tęs Ds.
◊ iš dantų̃ neiškri̇̀sti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintù Skr.
iš galvõs iškri̇̀sti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvio Mrc.
iš juõko iškri̇̀sti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškri̇̀tom iš juõko Vl. ×
iš jùpų iškri̇̀sti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupų Šts.
iš kójų iškri̇̀sti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upį Šts.
iš sterblė̃s iškri̇̀sti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonis I.Simon.
iš véido iškri̇̀sti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškri̇̀tęs iš véido! Nj. Kodėl tu iškritai̇̃ iš véido? Šd. Po baliaus visai iškritęs iš veido Jnš.
kai̇̃p iš ą́žuolo (mẽdžio) iškri̇̀tę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs Žg. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškri̇̀tę BM145.
širdi̇̀s iškri̇̀to labai išsigando: Jam širdi̇̀s iš baimės iškri̇̀to BŽ131. Širdis taip ir iškrito rš.
nukri̇̀sti intr.
1. R, K nupulti iš kur žemėn: Vieni lapai jau nukri̇̀to, o da kiti krinta J. Tik lept, ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės J.Jabl. Po jų kojom ant tako čežėjo nukritę lapai J.Dov. Padžius medeliai, nukris lapeliai RD17. Lietaus pas mus nebuvo, tik keli lašeliai nukrito, nulašėjo Jnšk. Gerai lipti, bet skaudu nukristi Ldvn. Kaip ans šoko į antrą eglę ir nukrito ant žemės BsPII12. Sudegus visai bokšto medigai (medžiagai), dziegorius nukrito, o varpai sutirpę žemėn lašėjo M.Valanč. Kaip žaibas nukrinta nejusčiomis, taip ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio vienam akių mirksnyje Blv. Nukri̇̀to šaukštas, da ateis alkanas Gs.
^ Pakilo kaip sakalas, nukrito kaip vabalas Ps. Nesikelk su gandrais – su varnom nukrisi Mrk. Dejuosi – toliau nujosi, pasigirsi – tuoj nukrisi (nesiseks) Rs. Nukrito, koptų nepastatęs, nuskendo, lipto nepamatęs I. Ant žemės sėdėdamas, kur nukrisi? Šll. Gal tu iš dangaus nukritus, kad nieko nežinai?! Ds. Pergalė iš dangaus nenukris rš.
2. tekti kieno daliai; patekti ant ko, paliesti ką: Nugi ir tau, kaip zakristijonui, šis tas nukris. Bent už žvakes rš.
| Kalba, kad ant jo nukritus Dievo rykštė (nelaimė) Pč. Kokia bus laimė, kada nukritusi [bausmė] juos suvaržys! rš.
3. nupulti nuo ko, nusiristi: Vaikai nuo šieno nukris J. Nuo stalo nukri̇̀to Pmp. Turėkis stipriai, kad nenukristumei MPs. Našiai užlipa ant skardžių ir žiūri sau žemyn, nemanydamas nukristi Blv. Bejojančiam, bejojančiam kepurė nukri̇̀to JD368.
^ Geriau į kalną lipti, nekaip nuo kalno nukristi KrvP(Ps). Eina, kad kiaušinis nuo galvos nenukristų Mrk.
4. kristi šalin, atsiskirti; nusmukti, nuslinkti; nubyrėti: Jo (briedžio) ypatybė – tai išsišakoję ragai lyg koks karklynas, kurie kasmet nukrinta ir kiti atauga Blv. Įvairių medžių veislių negyvos šakos nukrinta rš. Mėsa nuo kaulų nukrito BsPI62. Pavyto žolė, ir žiedas nukrito DP463. Nuvyto kvietkeliai, nukrito žiedeliai KrvD118. O da nedajojau uošvelės dvarelio, ir nukrito bijūnėlio raudoni žiedeliai (d.) Klvr. Nukris obels lapužiai ir bijūno žiedužiai, … prapuls mano mergužėlės meiliejai žodeliai LB24. Nukris žiedužėliai, bus ir obuolėliai, nukris mano mergelės veidelių skaistumėlis JD1144. O kad nuėjau pas anytėlę, nukrito roželė nuo mano veidelių JV828. O kaip patekau šelmiui berneliui, po mano langais roželės nukrito JD586. Nukrito medis, noragas nuo žagrės J. Nuo mano kaklo perlai nubiro, nuo mano rankų žiedai nukrito Šl.
| prk.: Vergovės pančiai jau nukrito! rš. Nuo pečių nukrito priespauda sunkioji rš. Nukrito man didiejai vargai Dr. Per ilgą laiką nukris nuo manęs prakeikimas, ir būsiva laimingu S.Nėr. Nukris meirūnų žali lapeliai ir nuo manęs kalbelės JV144. Nukris nuo tavęs jaunos netikri žodeliai DvD332.
^ Galva nenukris, prieš žilą plauką nusilenkus KrvP(Mrk). Kažin kas nukrinta nuo širdies (lengviau pasidaro) rš. Už tėvo galvos vaiko nė plaukas nenukrimta VP48.
5. atsirasti, užsidėti (apie rasą): Rasa nukrito N.
6. išnykti, išgaruoti, dingti (apie rasą, šalną): Kaip tik saulė pakilo, tai ir rasa nukri̇̀to Lš. Kai nukrito rasa, išėjo prie rugių J.Avyž. Išplak dalges, nukri̇̀s rasą, eisime pjauti Pc. Užtekėjo saulelė šviesi, raselė nukrito (d.) Krč. Ką čia dirbsim, kaip nukris šalna? Žem.
7. nudribti, nusvirti, nusileisti: Gūžiai nukri̇̀tę, ir vis dar lest norit Skr. Nukri̇̀tę žandai iš riebumo Upt. Nukrito senio Andersono galva ant gysloto, smaloto kumščio sp. Ant mano peties nukrito ranka rš. Trečias buvo išblyškęs, vagotais paakiais, nukritusių pečių ir ištįsusių rankų jaunuolis rš.
8. pavirsti, pargriūti: Gėrė gėrė, paskui žiūrau – vienas nukritęs grabėj, kitas šalia vežimo Kt. Kap pasimalsi (padirbsi, pasitrankysi) perdien, nukri̇̀si – ir miegi Aps. Ji nukriñta, apmiršta, tai kol ją išdrasko (kol atgaivina)! Skr.
ǁ pargriuvus nusnausti: Dabar po pietų biškį galiam nukri̇̀sti Slnt. Aš čia pat pri stalo valandelę nukritáu ant suolo, o dabar vėl gyvas Slnt.
9. sugulti (apie nepjautus javus): Kaip rugiai nukri̇̀to, tada eina pjovėjų samdyt Arm.
10. nugaišti, nudvėsti: Jauna kumelė nukrito Ėr. Šią žiemą nukrito du arkliai Lnkv.
11. numirti, žūti: Devyni sūnūs krygužė[je] nukrito ArchIV601.
12. nuslūgti, nusileisti: Vandens, staigu užkilę, greit ir nukrito Žem. Šiandie jau Nevėžis nukri̇̀tęs Srv. Jeigu vanduo Nemune nukri̇̀s, galėsim vėl meškerioti Skr. Kai pradėjo šalti, tuoj visi ravai nukri̇̀to Up. Gerkit, nukri̇̀to putos (alaus) visai Skr.
| Saulelė jau nukrito (žemiau nusileido), greit pavakarę atneš Šts. Kai saulutė žemiau nukri̇̀s, bus šalta Šk.
ǁ sumažėti: Šiandie jau nebebaisu nosies iškišt į lauką, šaltis jau nukritęs Srv. Ant ryto nukrito ligoniui karštis Ėr. Oro temperatūra nukritusi J.Balč.
| Išdirbio normos nukrito J.Avyž.
13. suliesėti, palengvėti: Jau tep tas riebulis nukrito, kad net nepanašus pats į save Bgt. Kažin ar aš daugiau nukritaũ už tave, ar mažiau per šį mėnesį? Alvt. Anas greit nukri̇̀s itokioj buityj Arm. Aš vasarą kelius kilus nukrintù Vlkv. Anas per darbymetį pusę pūdo nukrito Dgl. Aną reiktų pėsčia varyti – juo nukri̇̀stų lašiniai KlvrŽ. Nukri̇̀s jam lašiniai, kai nebeturės vietos Jnšk.
14. atpigti; sumažėti (apie vertę): Dabar javai labai nukri̇̀tę, pilnas turgus vakar buvo – niekas neima Jnšk. Palauk, dabar nukris ir sviestas, kada karvės ant ganyklos vėl atsigaus prš.
15. nusigyventi: Nenori garsaus piniguočio garbės: per vintą ar vienas nukrito? Mair.
16. Ps nustoti gero vardo, garbės, moralės: Žmonės pas mūsų labai nukri̇̀tę Žr. Jis dėl savo ištvirkimo tai nukri̇̀to Skr.
17. nusilpti, suglebti (iš senatvės arba nuovargio): Pasenau, nukritau, greit ir pasimirsiu Plng. Nukri̇̀to vienkart, paseno Plng. Žmogus nukrinta kaip žolės žiedas Krz11. Visiškai nukrisi teip patsjan, kaipo tos žmones, kurios yra su tavim Ch2Moz18,18.
18. nuplyšti, nuskarti, nusidėvėti: Jau tavo tos kelnės visai nukri̇̀to, reikės jau naujas pirkti Rt. Nešk taisyti tus savo batus: nukri̇̀s ir bepataisyti nebgalės Skd. Mano čebatai baigia nukri̇̀sti Ds. Ant tavę, vaikeli, tai kai an šakos: panešiojai dienelę, kitą, tai ir nukri̇̀to marškiniai Rod. Girtam nesarmata, kad ir nukritęs Sdk.
19. atsimainyti, pasikeisti (apie veidą): Užsidegė tada Kain labai, ir nukrito veidas Ch1Moz4,5.
◊ akmuõ nukri̇̀to nuo širdiẽs dingo rūpestis: Kaip akmuõ man nuo širdiẽs nukri̇̀to BŽ100.
nuo kójų nukri̇̀sti apšlubti: Arklys nukri̇̀to nuo kójų, visai nepaeina Jnš.
nuo kóto nukri̇̀sti labai pasigerti: Vakar vakare aš nukritáu nu kóto Sd.
nuo širdiẽs nukri̇̀tęs labai mielas: Mano vaikas nuo mano širdies nukritęs, man ir brangus Vad.
várnoms nukri̇̀sti vesti arba ištekėti: Nukri̇̀to várnoms Grš.
põpieriai nukri̇̀to (kieno) pasidarė prasti reikalai kieno: Fogo popieriai labai nukrito J.Balč.
pakri̇̀sti intr.
1. šiek tiek ko nukristi (žemėn): Šiąnakt nedaug tepasnigo, truputį pakrito Ėr. Ot, kad pakri̇̀stų da sniego, tai būtų kelias [rogėmis] Bsg. Net šakelės dai palinko, net lapeliai dai pakrito (d.) TDrV64.
2. M atsidurti po kuo, pariedėti: Tą pradalgę sukočiok – mano sidoklis po jai pakri̇̀to Pc.
3. parpulti, pargriūti, parvirsti: Vaikas iš zlasties ant žemės pakri̇̀to ir rėkdamas spardosi Vkš. Tas kaip išgėrė, tujau ten pat ir pakrito LTR(ž.). Rėčiu duok į galvą – tuoj pakri̇̀s Pc. Briedis ant šono pakrito PP14. Kaimynas pakritęs ir negyvas – mat jį perkūnas užmušė BsMtI11. Viena [laumė] kaip mes į jį su stipinu, jis ir pakrito negyvas BsPII70.
ǁ atsigulti: Pakritęs ant lovos užmigo Sz. Norėjo pasikelti, bet vėl pakrito ant gulto LzP.
4. atsigulti trumpam miegui, nusnausti: Pakrisk valandą ligi pusryčių… taip šįryt gera miegoti Žem. Nuejo adyną pakri̇̀sti Lž. Vaikai, pakri̇̀skit kiek – tuoj vėl eisim mėšlo vežti Jnšk.
| refl.: Truputį pakriskiamos pakaičio Krt.
5. galą gauti, pastipti, padvėsti: Sartoji šiemet mažne pakri̇̀to Upn. Žirgą žynys taip nujodęs, jog nu vargo pats žirgas pakritęs S.Dauk. Rašoma, kad blezdingos vargstančios, jei šen bei ten tūkstančiais iš bado pakrintančios Kel1881,158.
6. numirti, žūti: Aštuoniolika kryžiokų tuoj vietoj pakrito (d.) Nm. Jei atsitiko kovoje pačiam kunigaikščiui pakristi, gėda būtų tarnams gyvims palikti S.Dauk. Kažin, ar šią žiemą mis, ar pakri̇̀s Skd.
7. suliesėti: Neilgai tesirgo, o toks pakri̇̀tęs pasidarė Stl. Šėkelis pavyto, žirgelis pakrito JD376. Žolelė suvyto, žirgelis pakrito, nežinau, ar dajosiu į jauną mergelę (d.) Ktv.
8. palinkti, pasvirti: Pakri̇̀tęs laikrodis (laikrodžio rodyklės nelygiai ties numeriais stovi) Jrb. Į katrą pusę pakris medis, toj ir visados paliks rš.
9. kiek nusvirti: Vesiančios karvės pauodegis yra pakritęs Ggr.
10. kiek sugulti, sukristi (apie nepjautus javus): Pakrito nenurauti linai, būs glindoti Šts.
11. nusekti, nuslūgti; kiek suzmekti, supulti: Kiaušis pakritęs Vkš. Neiškilusi, pakritusi duona Ggr. Dobilai nora pakritusios žemės, be žolių Krš.
12. kiek išsileisti verdant (apie bulves): Ta bulbė kiek pakri̇̀tusi Ėr. Pernai mūsų bulvės daugiau pakri̇̀sdavo Ds. Bul'bos jau pakreñta, možna dažniau pakast Ut.
13. Ašm suplyšti, sudriksti: Pakrito visos vaikų skaros Lp.
14. gimti: Vos pakritęs teliukas, o jau laksto Slč. Tuoj pakritęs kumelys buvo baltas Ggr. Jei geru vėju pakri̇̀to, paaugs greitai [paršeliai] Dr.
15. atsigimti į ką, panašiam būti: Ši yr pakritusi į savo motiną Šts. Vaikai pakrint po tėvo J. Adomis po tėvo pakrito Kal. Aš esu po tėvo pakritęs Šts. Ji skūpa pakritusi buvo Šts.
◊ juokai̇̃s (iš juõko) pakri̇̀sti labai smarkiai juoktis: Tos mergos pakri̇̀to juokai̇̃s Lp. Pakri̇̀tom mes iš juõko Lp.
širdi̇̀s paki̇̀rto pasidarė silpna (nevalgius, alkanam): Taip širdi̇̀s pakri̇̀to, bepjaunant šieną, o pusrytės nekaip neatneša Krt. Įsikišk bent porą virtų kiaušelių: ši̇̀rdžiai pakri̇̀tus būs gerai Kal. Taip širdi̇̀s yra pakri̇̀tusi: kartais sausų bulvių užsikandu, ir užtenka Plt. Mėsos nė kąsnelio neturiam, širdi̇̀s pakriñta, bulbes ir putrą bevalgant Vkš. Taip širdis pakrito, nėko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvoju Slnt.
parkri̇̀sti intr.
1. parpulti, pargriūti: Jonas, eidamas ledu, parkri̇̀to ir nusilaužė ranką Vl. Mergytė nebejautė savo kojų ir be žado parkrito į sniegą rš. Marytė parkrito ant lovos ir veidą paslėpė į pagalvę LzP.
2. atsigulti trumpam poilsiui: Jis parkrito kiek pasilsėti Ėr. Vilius tuojau parkrinta į lovą ir knarkia I.Simon. Mamelė pietų stundį parkrito rš. Parkri̇̀siu biškį ant lovos, bent kojas pailsinsiu Vkš.
3. susilpnėti, suklupti: Nekaltinkit manęs už tat, kad aš visai nedaug tepadariau, kad greitai parkritau J.Jan.
4. prk. smarkiai pareiti: Ką tik dabar parkri̇̀tom iš raskažių (iš pokylio, iš vaišių) Bsg.
pérkristi intr., parkri̇̀sti
1. sukristi, susileisti (degant): Namelis jau baigė perkristi Grž. Mano pečius pusiaukuris, dar neparkri̇̀tęs (malkos dar nesudegė ir nesukrito) Jnšk. Taip greit sudegė, stogas kaimat ir parkri̇̀to Bsg.
2. pasidaryti įdubusiais šonais (nuo alkio), perkliokti, sulysti, sublogti: Vaikščioja jaučias pérkritęs Jz. Iš kai kurių kiemų išvarė karves – išbadėjusias, perkritusias, vos besilaikančias ant kojų V.Myk-Put. Gal užmiršai arklį paliuobti, kad jis taip pérkritęs stovi? Pg. Pérkritusiu arkliu netoli važiuosi Vlk. Po kelionės arkliai smarkiai pérkrito Lp. Šiaudais šeramos karvės taip baisiai párkrito, kad net gaila žiūrėti Up. Karvė, kap pabuvo neėdus, tai tep perkrito Sn. Kiekvieną dieną karvės pérkritę ir pérkritę, – kas čia ir bus su tokiu ganymu? Srv. Karvė apsisukus apie medį stovi pérkritus Gs. Tokioj ganykloj ir karvės visiškai parkri̇̀to, nebėr nė pieno Paį. Karvės, kai lauke būna, neparkreñta Pc. Mūs teliukas pilnas, neperkritęs kap obuolys Alv. Tie jų ėriukai tokie párkritę Jrb. Šuo párkritęs vaikščio[ja] J. Perkritęs [vilkas], alkanas kap šaka, o uodega kap šatra Lp. Perkritęs, kaip tris dienas neėdęs Grk. Perkritęs vaikščioja R.
3. tekti: Vis zuja Saliamutė, nušvitusi, įraudusi taip, jog aiškiai matei, kad ir jai perkrito lašelis kitas J.Balt.
4. praeiti, atslūgti (apie skubų darbą): Kukurūzus pjausite apie spalį, – pastebėjo Gasiūnas. – Skubiausi darbai bus perkritę J.Avyž. Dabar jau parkrito kiek darbai [siuvėjui]: žmonės kailinių nebesiuva Bsg.
prakri̇̀sti intr. K, Als nukristi pro šalį: Nepataikai nė bulbės į krestį įmesti, prakrim̃ta pro šalį Lkv.
prikri̇̀sti
1. intr. daug ko nukristi, pribirti: Šiąnakt buvo didelis vėjas, daug obuolių prikrito Mrj. Atėjo ruduo, ir prikrito aukso lapų ant pievų, kelių E.Miež. Ot kad prikri̇̀to obelių (obuolių)! Pc.
| prk.: Daug žvaigždžių danguje prikrito rš. Kai atėjo, kai užėjo šaltas rudenėlis, ir pribiro, ir prikrito žemė artojėlių T.Tilv.
2. intr., tr. daug įkristi, pribirti į ką: Šùlinė lapų prikri̇̀to Als. Prikrito pienas musių Gr. Man prikrito akį, ar neišliežtum? Mrj.
| Iš rytmečio oras buvo prikri̇̀tęs (miglotas) Skdv.
3. intr. prigulus priglusti, prisišlieti prie ko: Prie žemės prikri̇̀tęs klausėsi, ką jie kalba Srv. Jis prikrenta prie žemės, vėjeliui pučiant, ir aiškių aiškiausiai girdi visą pievą skambant Vaižg. Aleksiukas kartais, lyg meilės jausmo pagautas, prikrisdavo į priegalvį Vaižg. Aš prikrimtù pri žemės ir tūriu, kad anos vėjas nenuneštų BM348(Vkš). Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena BsPII83. Ir Mykoliukas prie motinos rankos prikrito, verkiantį atitraukė jį kaimynė LzP.
4. intr., tr. prisilenkti, prigulti prie ko (smarkiai ką darant): Vilkas ėda stačias, o lapė prikritusi Rt. Paršeliai išalkę: ger pieną, prikritę pri žemės Šts. Žiūriu, kad bėga prikri̇̀sdamas Skdv. Šuo, prikrisdamas prie žemės, sveikino atėjusį LzP.
| Kapuose ji verkė kukčiodama, prikrisdama prie žemės Vaižg. Ieškosi mamytės – ji smėly miegos, – ją šauksi, prikritęs prie žemės nuogos S.Nėr. Dega žvakelės prigęsdamos, ašai verkiu prikrisdamas Ppl. Verk motinelė, žemę prikrisdama LTR(Užv).
| prk.: Jo trobesiai visiškai prikritę prie žemės (susmukę) J.Avyž.
| refl.: Eita arkliai prisikritę (labai greit bėga) Šts. Bėga prisikrisdamas Krkl. Šiandie nėriau par visą dieną prisikri̇̀tusi (neatsitraukdama, labai skubėdama) Lkv. Jie prisikrisdami kirto irklais (yrėsi) HO. Vaikai klykia verkia, prie žemės prisikrisdami Žem. Šipa lekia, prisikrisdamas prie žemės, arklys J. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, prie juodos žemelės prisikrisdama JD418. Verkė abidvi, prie baltos smiltelės prisikritusios Žem.
5. intr. trumpam atsigulti (pailsėti, pamiegoti): Grįžęs iš kelio (kelionės) prikritáu biškį numiegoti Vvr. Rodėjo prikri̇̀st pasilsėt Lnkv. Vyrai, kai pavargste, galėste prikri̇̀sti Up. Nėr kada ir prikri̇̀st Ds. Prikriskim bent kokį pusvalandį! SI183. Prieteliau, prikrisk ir atsilsėk Žlv.
6. intr. glaudžiai prisispausti, pritapti: Gerai pasiūti drabužiai yr prikritę Lk. Kas taip prikri̇̀s pri žmogaus, kaip patalai Plt. Lentas nubraukiau, ir prikrito grindų lentos Šts. Ekėčios narinės eita prikritusios [prie žemės] Kal.
7. intr. prk. prisiplakti prie ko, neatstoti: Ka prikri̇̀to pri munęs tas vaikinas, negal nė atsiginti Vkš. Taip tai iš tolo mergõs bijodavo, bet paskui kai prikrito, tai niekaip nebegalėjom atitraukt Jnšk.
8. intr. prk. pripulti, prišokti: Prikri̇̀skit jūs prie jo ir atimsit jam cukierkas Grž.

×razkri̇̀sti (hibr.) intr. verdant išsileisti, sukristi (apie bulves): Bulvės su visu razvirę, razkri̇̀tę Prng.
sukri̇̀sti
1. intr. parpulti, pargriūti; sukniubti: Arklys po našta parvirto; sukri̇̀to KII276. Staiga pasirėmė alkūnėmis, bandė atsisėsti, vėl sukrito į patalą P.Cvir. Jis paliko trobą ir, sukritęs ant suoliuko po obelaite, susimąstė sp. Bedirbdamas sukrito ir mirė ant vietos Gs. Atrado negyvą, sukritusį Šts. Tik sukritaũ visa, koja kai lūžo Vlkv. Kareivis mostelėjo šoble, ir tasai sukrito ant aslos Žvr. Prašos atleidami, sukrito kẽliais (suklaupė) Šts. Nuvažiavus sukrito jo arklys ir tuoj padvėsė prš. Stabo ištiktas ūmai ant žemės negyvas sukrito Kel1881,35. Kaip tik gaidys pragydo, mergaitė sukrito an žemės BsPII232. Ansai sukritęs gyvop Dievop šaukė Ns1832,3.
| Verksmu sukrito jis iš tokių nuopulių J. O ir sukri̇̀to mergelė graudžioms ašarėlėms, jaunoji JD702. Moteros sukri̇̀to verkt Lp. Kai paklausiau apie vaiką, sukrito verksmu Bsg. Sukrito juoku Lkm. Kad sukris visi juoktis! Lp.
| refl.: Kriokė (verkė) susikrisdams savo motinos Šts. Graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdamà VoL314. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, ant juodos žemės susikrisdama Kltn. Kad verkė marti – susikrisdamà Upt.
2. intr. visiems suvirsti; trumpam sugulti: Į ratukus sukritę drožiame ant namų Žem. Būtų parbėgę danajai ir savo laivuosna sukritę HI. Už kadugynų sukritę (vaikai) ėmė žiūrėti, kas bus toliau LzP. Jaunimas, sukritęs į vieną didžiulę margą krūvą, gulėjo po beržais rš.
| Kitos dienininkės sukrinta pokaičio snausti Žem. Kiek papjovėję, sukritom ant pievos ir užmigom Al.
| refl.: Kartoms grajija ir vaikai, ant pilvo susikritę Šts.
3. intr. visiems įkristi, supulti kur: Obuoliai sukrito duobėn Š. Zuikis lėkė – įkrito į duobę, lapė įkrito; stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrito BsPII102. Žuvys sukrito ant žarijų ir visos pavirto į juodą anglį J.Balč.
| prk.: Visi ūkio rūpesčiai ant mano galvos sukrito J.Paukš. Ant katro sukris daugiau balsų, tas ir būs išrinktas Šts.
^ Kad aklas aklą veda, abudu sukris į duobę LTR(Rk).
4. intr. sugulti, suvirsti (apie javus, augalus): Nuo dažnų vėjų šįmet javai visai sukri̇̀to Lš. Sukri̇̀tusios avižos Vkš. Linai sukritę subuvę Šts. Miežiai yra nu lytaus sukritę Klp. Derlingi metai: javai net sukri̇̀tę laukūse Sd.
5. intr. susmukti kur: Arkliai balo[je] sukri̇̀to Brs. Bevažiuodami sukri̇̀to į mogną su visais ratais Užv. Velėna viršutinioji partrūko, ir arklys su visu vežimu sukrito neišpasakytai BM329.
6. intr. supulti, suzmekti; susmukti: Būtų labai geri pyragai, kad nebūtų sukri̇̀tę Šl. Šį kartą duona nepavyko: išėjo sukritus kaži koki Škn. Išlytų rugių duona sukriñta Šl. Pečių blogai iškūrenau ir duonos negalėjau gerai iškepti – visa apačia sukri̇̀tusi Vkš. Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kaip sukris pyragai Žem.
| Pečius jau sukrito (perdegė malkos) Jnšk. Blynai, kol švieži, buvo tokie stori, bet dabar kažkodėl taip sukri̇̀to Rt.
ǁ atslūgti: Biškį sukri̇̀to upis KlvrŽ. Venta jau gerokai sukritusi Šauk. Kažin dėl ko dideliai sukrinta taukai (puode), kad užšąla? Gršl.
7. intr. Lkv suliesėti, sunykti: Kumelė sukūdo, sukri̇̀to J. Buvo riebus arklys, dabar tik sukri̇̀to Srv. Po ilgai kelionei arkliai sukri̇̀to Kt. Sartis jau tep sukritęs, kad tik skūra ir kaulai likę Mrj. Nuo pažandžių mūsų arkliai visai sukri̇̀to Vl. Kelias dienas arklys nebgavo avižum ir sukri̇̀to Krt. Reik pagirdyti: sukrimta arkliai negėrę Dr. Parduok, kol riebus, nes kai sukri̇̀s, ką begausi Sml. Par darbymetį arklys labai sukri̇̀to Lkm. Kumelė sukritusi kaip šaka On. I tu ma[n] tei sukri̇̀sk, o tokia graži karvė buvo! Jrb. Šienelis pavyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu aš savo mergelę (d.) Mrj. Tokioj ganykloj besiganydamos karvės visiškai sukri̇̀to Paį. Karvės su visu sukri̇̀s po itokią ganiavą vaikščiodamos Arm. Po šaltos žiemos stotkas (gyvuliai) sukrinta Rod.
| Monika vis negalavo, skundėsi diegliais, o pavasarį visai sukrito P.Cvir. Sukri̇̀to vaikas – ir pažintiej negalima Ktk. Ko toks sukri̇̀tęs – ar serga? Vkš. Anas dabar labai sukri̇̀tęs, nebegali pažint Ut. Pavasarį mokiniai nuo mokslo esti sukri̇̀tę Č. Kaip pradėjo ana sirgt, gatavai jau sukri̇̀to Vvr. Par šiuos metus labai sukritaũ, visi sijonai tabaluoja Užp.
| Prispaustų kas prie darbo, tuo sukristų lašiniai Žem. Kaip vargas prispaudė, ir lašinukai jos sukri̇̀to Kv. Užmiršo valgį ir miegą, net pilvas sukrito rš. Pasenėjus, veidai sukritę Antš. Jo veidas sukrito LzP.
8. intr. sugriūti, suirti, sutižti: Trioba jau labai sugriuvusi; sukri̇̀tusi KII292. Kibiras iširo; sugriuvo, sukri̇̀to KII368. Rūmas sukrito griuvėsių krūva LzP. Trobos visai sukri̇̀tę Gs.
| Buvo viskas sukri̇̀tę. Kai marti atėjo, viskas atgijo Gs.
9. intr. žlugti: Sukrito Romos viešpatystė Gmž.
10. intr. R išsileisti verdant, suvirti: Bulvės miltingos sukriñta, nors da vidurys nesuviręs J. Smėlyne augę bulbės greitai sukrenta Sdb. Sukrito bulvės pervirintos Ob. Labai šlapia vasara šiemet, nesukri̇̀s bulvos Ds. Jau bul'ba, katroj nesukrenta, tai ir skonio par ją nėr Skdt. Bulbės sukri̇̀to, reik nukaisti Pc. Šiemet bulbės gerai suverda, sukriñta Ėr. Miltingos bulvės sukrenta Mšk. Nepasaugojau – bulbės ir sukri̇̀tusios Als. Bulvės gardesnės, kur sukri̇̀tusios Br. Ar jūs bulvės sukrinta? Alk. Mėsa, bulvės sukrito Grž. Žirniai bevirdami taip sukrito, kad košė pasidarė Svn. Lietaus vandeny virinamos pupos sukrinta Pnd. Nemaišyk žuvų: ir taip da sukri̇̀s, lig išvirsi Sdk. Kviečiai reikia gerai virinti, kad sukristų Sn, Pn. Bulvynė, čibulynė, ir sukrito roputynė JD162.
11. intr. suplyšti, sukiurti, susinešioti: Mano marškiniai visai sukri̇̀tę Alk. Tiek sukritę vyrų kelnės, kad nemožna tolko rast, kaip čia ir sulopyt Skdt. Jojo marškiniai tiek jau sukrito, kad tik drizgai beliko rš.
12. intr. prk. sutapti, sutikti: Jųdviejų nuomonės taip sukrinta ir sudaro atskirą krypsnį Vaižg.
13. intr. prk. sugesti: Yra vynyčia visatimė koki aba miestai, didžiais nusidėjimais pagedę ir sukritę SPI321.
14. tr. susišlapinti rasa: Mūsų vainikas nei sudžiovintas, nei suvytintas, aukso kūbke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei vėjo supūstas, nei rasų sukristas Plš.
◊ kalbà (×rodà) sukriñta sutaria, susitaria: Su seserim nesukriñta man rodà KlvrŽ. Sukrimta kalba, galiau vedu (mudu) žanyties Šts.
ši̇̀rdys sukriñta
1. gerai sugyvena, sutaria: Įsūnint įsūnino, o kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek Vaižg. Su lietuviais estų širdys sukrinta, sako, dėl didesnio vienodumo charakterių Vaižg.
2. pamilsta vienas kitą: Na, jaunų širdys sukrito Vaižg.
užkri̇̀sti
1. intr. nukristi ant ko: Molio šmotas užkrito ant galvos J. Medis man užkrito N. Užkrito sniegas, pasidarė žiemos kelias Žem. Kai užkris daugiau sniego, važiuosim su rogėm Jnš. Jei užkristų nors vienas saulės spindulys, jis pavirstų į balandį (ps.) J.Balč.
2. intr. nukristi už ko: Tabokinės būta užkritusios už pamušalo rš. Oi užkris užkris už vainikelio žydras linų žiedelis D47. Užkrito rasa už kepurėlės JD969. O kur užkrito tau raselė už gelsvųjų kaselių? JV658.
| Klemka gerai užkrim̃ta (gerai užsidaro) Lkv.
3. intr. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Pasiraitok kelnes, ba jau rasa užkrito, tai sušlapsi Lš. Oi, aš nušalau kojas rankeles, užkri̇̀to rasa ant vainikėlio Š. Užkrito miglužėlė ant mano galvelės JV1013.
4. tr. krintant pridengti (apie rasą, miglą): Dėl ko tavo vainikėlį miglelė užkri̇̀to? Dkš. Laukus rasa užkrito rš. O kur tavo vainikėlį raselė užkrito? JD436.
5. intr. nusileisti (apie saulę): Netrukus saulelė užkrito už miško Žem. Kol mišką perėjo, saulelė jau užkrito. Jos tik pėdsakas bešvitėjo Žem.
6. intr. staiga užšokti ant ko: Bėroji apluoke ėda: užkritęs kurk raitas Žem. Ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio viename akių mirksnyje Blv.
7. intr. žemyn nusvirti, užsmukti ant ko: Jis džiaugės žvairuodamas į sūnų iš po savo tankių užkritusių antakių rš. Vaiko akys nuolat užkrinta, bet atrodo, kad jis iš mandagumo jas vėl ir vėl atidaro I.Simon. Kepurė užkritusi už akis Šts.
8. tr., intr. nusvyrant, nusileidžiant pridengti ką: Antakiai užkrito akis rš. Vyro galva nuskusta, akys užkritusios rš.
9. intr. trumpam atsigulti pasilsėti; užmigti: Po pietų eisu užkri̇̀sti Pln. Ar jau užkrito tavo merga (duktė)? Krtn.
10. intr. užgriūti: Urvas tujau užkri̇̀to taip, kad nė kokio znoko nepaliko BM365. Bebėgant užkri̇̀to lubos, ir sudegė vaikas BM325.
11. intr. užpulti ką, norint sunaikinti: Jo bičiulis su mokintiniais užkrito ant bažnyčių Gmž.
12. refl. užsipulti priekaištaujant, kaltinant; atkakliai, prisispyrus prašyti, reikalauti: Jis užsikri̇̀to ant manęs JI697, BŽ307. Ko tu taip užsikritai an manę An. Neužsikrisk be reikalo, o gal ir ne jis pavogė Grl. Jie užsikrito ant jo rėkdami A1884,209. Atė[jo] viena moteris, užsikri̇̀to – turi parduoti Kt. Užsikri̇̀to ir neatleidžia, tiek prašė prašė, ir turėjau sutikti Gs. Kap užsikrito mane prašyti teta į svečius Brt.
13. refl. užsigulti (labai smarkiai ką darant): Valgyt svečią ragina užsikrisdami LTII424. Ir Barbikė juokias vis užsikrisdama I.Simon. Visgi tas žmogus nenustojąs klabinti durų užsikrisdamas, kad jam prietelius pažyčiotų duonos A.Baran.
14. intr. prk. staiga, netikėtai atsirasti, ištikti, paliesti: Aš dar nėkur nėko netaisiaus, o jau svečiai užkri̇̀to Up. Jis gali kiekvieną valandą užkri̇̀sti Up. Užkritus paskutinį kartą žemės valdovui, abu Augustai puolė jam kojosna ir prašė, maldavo, kad gryčios neardytų ir jų iš čia nevarytų rš.
| Saulei tuotarp nusileidus, užkrito tamsumas ant žemės HO. Naktis užkrito nerami sp.
| Užkrito karas, visos nelaimės užtiko mumis Yl. Už ką užkrito ant mūsų ta nelaimė? Vaižg. Ant jo galvos gali užkristi didžia nelaimė rš. Užkrito toki nelaimė, akys pradėjo žlibiniuoti, užtraukė miglą, ir apakau Šts. Vargai po vargų staiga ant manęs užkrito I. Ak, koki nelaimė ant manęs užkrito BsPII76. Tais metais užkrito kantonas, ir išvarė muni į Rosiją Šts. Tuokart užkrito geriau gyventi Šts.
15. intr. tekti, atsirasti: Kraitelių pripyniau keliolika, parduosiu nunešęs, skatikas ir užkris J.Balt.
16. intr. užkimti (apie gerklę), užgulti (apie ausis); užsikirsti, sutrikti (apie kalbą): Taip užkri̇̀to gerklė, kad nė žodžio pasakyti nebegaliu Vvr. Atšalau kojas, ir užkri̇̀to gerklė Vvr. Kulkos taip zvimbia, kad ausys užkrenta Pt. Nu to šūvio ir ausys užkri̇̀to Vvr. Po ligos vaiko ausys užkri̇̀to (vaikas apkurto) Skdv. Kalba protarpiais užkrisdavo, ir atrodė, kad nelaimingasis springsta savo žodžiais LzP. Kai ponai kalba, man ausys užkrinta. Nieko negirdžiu A.Gric. Ligonie žadas užkrito: nebištara nė žodžio Skd. Nabagėms nu išgąsčio ir žadas užkrito PP23.
| Man pačiam kartais liežuvis užkriñta (nesiseka kalbėti) P.Cvir.
17. intr. išeiti iš atminties, pasimiršti: Pavardės man užkrim̃ta (nebeatmenu pavardžių) Šts. Kažką norėjau pasakyti, kaip reik – ir užkrito Vvr. Žinojau, tikriausiai žinojau, ale ėmė ir užkri̇̀to, ir nėkaip nebgaliu atsiminti Trk.
18. intr. nėščiai pasidaryti, pastoti: Jau ji vėl užkri̇̀tus, turbūt su devintu [vaiku] Grl.
19. intr. gimti: Bevargstant, besibastant iš vietos į vietą, iš miestelio į miestelį, užkrinta Burbams dukrelė Žem. Vaikas ùžkremta, visokių cackų reik Krš.
20. intr. įniršti: Dėl niekų užkrito, ir kad būtų galas pykčiu[i]! Antš.

tekė́ti, tẽka, -ė́jo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M
1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekė́j[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekė́ti NdŽ. Tekė́ti per pievą NdŽ. Tekė́ti pro šalį NdŽ. Tekė́ti aplink ką NdŽ. Ten, kur tẽka šaltinėlis NdŽ. Maudžiaus tekančiame vandenyje A.Baran. Tekamas vanduo esąs sveikesnis gerti; bet mūsų šulinio (šaltinio) vanduo ir už tekamąjį geresnis J.Jabl. Tyras, tekąs vanduo yra lyg koks užburtas daiktas Mš. Labai gerai baltinius plauti, kur tẽkantis vanduo Nm. Per tę eina tẽkančias vanduo Kb. Tẽkantis [v]anduo Grv. Netekantỹs vanduo Vlk. Karosai an tẽkančio vandenio nelabai mėgsta gyvent Pnm. Ka ne an tẽkančiu [v]andeniu, [žuvys] neišbūna LKT47(Trkn). Upelė te tokia tekė́davo pavasarį Krs. Nat švirkščia, kaip tẽka Birbytas [pavasarį] Aln. Daba ta vaga daugiau užaugusi maldais, nėmaž nèbteka vanduo Lž. Šaltinis, kur tẽka iš pietų pusės, tas sveikas esąs Akm. Išgrūdo (iškasė) grovį didžiausį ten, kur Kesautė tẽka Šauk. Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, kiek priešų ten kraujo tekėjo Mair. Kaip ašaros skaisčios ir tyros, upokšniai tekės po ledu E.Miež. Tokį upelį reik rasti, kur priš saulę tẽka Klp. Sako, reikia atrast takas, kur vanduo tẽka Kpr. Dūkšta tẽka Nerin per Maišiagalę Viln. Mažutė upė, ana iš šitų raistų ir tẽka tik Nmč. Skliausčiuose ežeran tẽka Lebeda Pb. Teka upė rūdynuosan LTR(Tvr). Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda J.Jabl. Pas mus upeliai vynu teka, iš pakraštėlių midum kvepia LLDII105(Vl). Srauni upelė tekėjo, žaliu vyneliu kvepėjo LTR(Srj). Kur kraujai bėgo, upė tekė́jo DrskD209. Tykiai tykiai Nemunėlis tẽka VoL398(Grv). Per žalias girias, per lygias lankas tẽka upelis kai Nemunėlis (d.) Vlk. Pro tuos beržynus, pro epušynus vynelio upė tẽka DrskD95. Vyno upelis tekėjo, pulkas bernelių stovėjo, su jauna mergele kalbėjo LTR(Grv). Mūso upė vynu tẽka, o berneliai dailiai šneka (d.) Rt. Vai eisim, eisim, kur paukščiai lekia, upės vyneliu teka A1884,259. Pirmoja [upė] yra vadinama Pison, kuri tek aplinkui visą žemę BB1Moz2,11.
^ Ko nenustovi kaip tekąs vanduo?! Šts. Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda M.Valanč. Kur teki, krive? – Kas tau darbo, skuste (upė ir pieva) B. Keturi upeliai į vieną ežerą teka (karvę melžia) Mrk. Ūsuotų (t. y. alaus) neturiu, o iš tykaus tekė́tą (vandenį) rasi negers BsPI5.
| refl.: Čia upelių nesi̇̀teka Jz.
ǁ sruventi, bėgti kuria kryptimi (apie kraują gyslomis, elektros srovę laidais): Kraujas greičiausiai teka aorta V.Laš. Tegu teka jo gyslomis laisvės kraujas nuo pirmųjų gyvybės dienų! J.Gruš. Kai poliai sujungiami laidu, juo teka srovė rš. Srovė teka iš pliuso į minusą, t. y. iš anodo į katodą rš.
ǁ prk. plūsti, sklisti: Karvė – turtas, kiek gerybių žmoguo tekė́te tẽka Krš. Taip, jau taip, vaikali, piningas tẽka kaip [v]anduo, nu senovės taip eina Krš. Ir gimsta, ir miršta karta po kartos, ir teka žmonija kaip upės vanduo J.Gruš. Mintys tekėjo lygiau ir aiškiau J.Dov. Duok, kad tarp mūsų tavo žodis šventasis tekėtų ir augtų brš. Lai tek it rasa iškalba tavo M.Valanč. Melodija teka rš. Esmi kaip versmė, iž kurios visada visa gera teka ir niekada negal ižsekt SPI155. Melskitės už mus, kad Viešpaties žodis tekėtų ir pagarbintas būtų Bb2PvT3,1. Melskitės, kad jie žodį priimtų ir kad žodis tekėtų ir augtų Ns1848,2.
2. I, J, LL15 lietis, sunktis, lašėti, varvėti: Balsamas, sunka tekanti iž medelio balsamo SD5. Ašaros jam tẽka (ritas) per skruostus KII11. Prakaitas man tẽka (ritas) nuo kaktos KII11. Ašaros tẽka iš akių DŽ. Pripylei [v]andenio, net perėjo tẽka – nusemt reikia Klt. Petras šluostė rankove nuo kaktos tekantį prakaitą J.Bil. Tẽka prakaitai nuo darbų kaime Ūd. Dirbk, kad net prakaitas tekė́tų Vžns. Reikia pasdaryt visa kas patiem, reikia mygt, kad prakaitas su ašarom tekė́t[ų] Vdš. Ka liuobėj prakaitas tekė́s par nosę, par smakrą – visur Klk. Šlapios kojos suskyla, kraujas tẽka Šmn. Iš blauzdelių [piemenukui] kraujas tẽka Vdn. Kraujai tekė́ję tekė́ję: ana gi [ožkelės] pusė apilupta, tai kraujai gi tẽka iž jos (ps.) LKT349(Ad). Tekėjo mūso bočių prabočių krau[ja]s Kltn. Iš mano kojos kraujas teka KlbIV82(Mlk). Guli žvėris, kraujai tekė́ję Ad. Ta pieva vadinasi Raudonupis: kraujo daug tekė́jo Kkl. Kraujo tekamasis indas KlK46,42. Nū karvės vanduo tẽka į pieną Mžk. Geriau tẽka [alus], jei rupesnis salyklas Dgp. Iš viršaus vis užpila verdančio [v]andens, ans ten i tẽka į apačią Akm. Pilia verdantį vandenį, i tẽka [alus] Kri. Jeigu kitokart salyklas blogas, nei iš viso neteka [alus] Kp. Reik žinot, ka par anksti ar par vėlai nèteka [sula] Sk. Sula tekė́jo ir duonytės buvau pasikepus Alz. Po lopelį medaus kory yr, ir tẽka lėkštėn Ant. Toks obuolas didliai y[ra] skanus, ka kandi – minkštas, sunka tẽka Šts. Ažusuku sūramaišelį, kad geriau tekė́t [išrūgos] Klt. Bulbos šlapios, kai kisielius tẽka Trgn. A tavo moma prispirko bulbų, visos sušalo, iš maišų tẽka, ryna eina Ml. Lašiniai kap pakarta – net vanduo tẽka, tai bus jau kada lietaus Aps. Ot burno[je] seilių teip tẽka, čia brauka tiek Vž. Putelytės iš burnos baltos kaip pienas tekė́jo Slk. Iš kojos tẽka ir tẽka juka Aps. Yra rona, ir tẽka Zt. Prakiurus koja, skystimas tẽka, negyja Svn. Ašaros tẽka iš akių Dglš. Ašaros tẽka tẽka Alz. O kita toki karvė – pieno po viedrą, o kaip silkinis siūlelis tẽka Všv. Vakare pienas iš kakų tẽka karvės Klt. Tẽka ir šąla skrepliai LzŽ. Iš nosies kaip [v]anduo tẽka ir tẽka – tai didelis slanktas Ob. Kito nosis – pakliudei i tẽka [kraujas] Klt. Seilė tẽka, kai pamatai duoną Nmč. Noriu valgyt – net seilė tẽka Lkm. Anam (vilkui) seilė tik tẽka, kad griebt Dgč. Jas (knygas) beskaitant, net seilė, būdavo, ema tekė́ti LTI421(A.Baran). Tai riebumas vištos – net tẽka riebuliai! Klt. Kur bernelio jota, kraujo ten tekėta V.Krėv. Į išvirusią mėsą šakutė lenda lengvai, ir iš dūrio vietos teka baltos skaidrios sultys rš. Iš krosnių tekėdavo ištirpusi geležis, tekėjo ji rynomis, čirkšdama ir taškydamasi, į smėlio arba vandens formas P.Cvir. Vasara buvo tokia, apie kurią bitininkai paprastai sako: medus pats teka į avilius Pt. Šaltas prakaitas pradėjo jam nuo kaktos tekėt BsPII282. Kirto galveles kap kopūstėlius, tekėjo kraujelis kap šaltinėlis LLDIII304(Kb). Guli kūnai kaip sienelė, teka kraujai kaip upelė LLDIII333(Mrk). Kur krau[ja]s tekėjo, rožė žydėjo LTR(Slnt). Iš mano veidelio kraujelis tekėjo, kaip lelija žydėjo LTR(Grv). Kur tik einu, paskum seka, jai per lūpas seilės teka LTR(Brž). Ir aš tę buvau, vyną arielką gėriau, nastruosa nebuvo, per barzdą tekė́jo (ps.) LzŽ. Ašaros iš mano akių tekėtų Ns1857,4. Tenai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmonės gertų BB2Moz17,6.
| prk.: Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi A.Vien. Piningas daba neskalsus, tekė́te tẽka pro pirštus Krš. Mokslai tekėjo pro ją kaip vanduo pro rėtį rš. Pasakojimas apie Jeruzalės išpūstyjimą ne iš mano plunksnos teka TP1881,34.
^ Vokiečiai gniaužia, kad sunka tẽka Šmn. Atanešė priraškę obuolių, tai net ašaros tẽka (labai gražūs, sultingi) Klt. Kad ji negirdės, verks, per blauzdas ašaros tekės LTsV877. Du zuikučiai (kiškeliai) pjaunasi, balti kraujai teka (bėga) (girnos) Jrg. Du šuniu riejas, balti kraujai teka S.Dauk. Du kiškiu pešasi, o balti kraujai teka prš. Du katinu pjaunas, baltas kraujas teka LTR. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį (duobę) ašaros teka (karvę melžia) LTR.
3. SD319, R240,293, MŽ321,392, I aptekti kuo plūstančiu, srūti, šlapiuoti: Krauju teku SD116. Teka akys SD427. Akys ašaromis tẽka (tek B) NdŽ; N. Akys teka vandenimi B. Kūnas krauju teka N. Medumi tekąs, saldus LL87. Kaip padarė ana krauju tekanti žmona – visą turtą savo iždavė ant gydytojų SPI101. Mano nosis apslupus, tekė́jo Švnč. Tekė́[jo] sopulys pro vieną ausį Dglš. Išsirausęs iš manęs [po operacijos] upeliukas, tekù i tekú Bb. Man, kai slanktas, tai bais nosys tẽka, nei atsidvėst negaliu Svn. Nusišluostyk, vaikeli, nosį, matai, ka ji tau visą čėsą tẽka ir tẽka Skrb. Mano akys tek, nei gal liautisi, nesa nėra liovimo BBRd3,49. Kožnas žmogus, kad bus tekančiu iš kūno savo, nečystu bus dėl tekėjimo savo Ch3Moz15,2. Bet kad moteriškė bus tekanti,… bus per septynias dienas atskyrime savo Ch3Moz15,19.
^ Už ją (Lydą) mes gausime Volynę ir Podolę, kraštus, kur upės pienu ir medumi teka V.Krėv. Atejo žemėn, pienu ir medumi tekančion SPII258.
4. R, MŽ, KI318, Mžš, Ob, Kpč leisti skystį, būti kiauram: Tekąs, kiauras SD29. Laša, lietus teka per dangtį SD84. Kibiras tẽka KII1, KŽ. Tẽka pirkios stogas DŽ1. Tẽka puodas pro įtranką Š. Bosas teka N. Dangtis tẽka Nmč. Stogas kiauras, tai ir tẽka vanduo į stubą LKT193(Nm). Va pavietis tẽka – reikia dengt Švnč. Trobos tẽka, o taisyt nėr iš ko Trgn. Tẽka pirkia – reikia dengt Dglš. Kaminas tẽka, visas sutręšęs Klt. Nuplėšė stogą, šiaudinis buvo, tekė́jo Pb. Dangštis pradės tekė́t – ir po namui Ktk. Dabar par stogą nèteka, ale da yra skylučių Skdt. Kas jau mokėdavo dengti tokius gražius stogiukus, galia lytus lyti, ne į trobą tekė́davo Vgr. Kap pradėj[o] tekė́tie [stogas], itai kaminas griūva Ml. Tẽka perejõ svirnas Dglš. Bažnyčia jau tekė́jo, tai apidengė Aps. Ir geležis sudyla, žiūrėk, puodelis tekė́t pradeda Mlt. Tẽka viedras Dbk. Čebatai tẽka Dglš. [Akruotas] prieš vakarą tekėti pradėjo TP1880,44.
^ Puodas puodą kalba (apkalba), ė abie[jų] šikinės tẽka Dglš. Durnojo širdis yra kaip puodas tekąsis NTSir21,17. Kaip puodas, kursai tek CII319.
5. duoti pieno, būti melžiamai: O jūsų karvytė ar jau tẽka? Skp. Ar da tẽka jūsų karvė? Rk. Da biškį tẽka, po puodeliui pritampau Skdt. Da karvė tẽka, tik gal tuoj jau ažtruks Trgn. Viena bergždžia [karvė] paržiem tekės, tai šlakas pieno vis bus Trgn. Ir margoja turi tekė́t lig Kalėdų Užp.
6. K, DŽ rodytis ties akiračiu, kilti (apie dangaus kūną): Žvaigždė, saulė tẽka KI121. Paryžęs mėnuo saulei užuleidus tẽka J. Tẽkanti saulė NdŽ. Prieš saulei tẽkant NdŽ. Anapus tvartų tekė́jo mėnulis NdŽ. Pačia didžiuoja diena saulė tekė̃s pie penktą adyną LzŽ. Ogi pirmiau – saulė tik tẽka – lauke, saulė leidžias – namo tik pareini Pkr. Saulelė tekė́s – kelsi, sutems – gulsi Šts. Saulė tẽka, žiemą vasarą iš trobos, saulė į medžius – numie Trk. Lig saulei tẽkant nušukuosi [linų vežimą], tuokart eis pri pusryčio Lkž. Saulei netekė́jus pasikaišęs andarokus jau audeklus, būdavo, tiesi Vlkv. Atsikeldavom anksti, dar saulė tik tẽka, einam rugių pjaut su pjautuvėliais Pv. Netekė́jus saulelei išeidavom rugių pjautų Šmn. Saulė tẽka, namo turi jot, reikia į lauką eit dirbt Škn. Saulė teka, saulė leidžias – reikia dirbt Žl. Saulė tẽka – rytą išgini, sėda vakare – pargini Alz. Ryto metą saulė netekė́jusi – pažadins, vakare atgulsi – jau saulė būs seniai užsileidusi Bdr. Pakėlė anksti, da saulei netekė́jus Jsv. Ale nueisi in jį – saulė šitai tẽka, jau gatujas (ruošiasi) in darbą Aps. Aš atsikėliau saulelei netekė́jus Km. Reikdavo atsikelt anksti, saulei tẽkant, apsitaisyt, nagines apsiaut i laukt, kol pradeda eit nuo kaimo galo piemenys LKT214(Jnš). Saulė tẽka, penkios – jau gyvas [piemuo] Dg. Misliju, kas čia yra: netrūbija ustovas, o mat da saulė netekė́jus Kp. Saulė tẽka, vėl motinytė kelia Šmn. Saulė tekė́davai ir keldavai vasarą par kaitras bandą ganyt Mšk. Daba vaikai nemato, kaip saulė tẽka Klk. Rytą saulė tẽka, nusileidžia vakare Btrm. O kad tẽkant yr du tie saulabroliai – vienas vieno[je] pusė[je], antras antro[je], tad priš ilgas pagadas Nv. Aušros žvaizdė tekė́s, reikės kelties Brs. Saulė tekė́jo į debesį – lis Dkš. Atejo an jį saulei tẽkant Mlk. In medžio sėdi ažsikabinęs [vabzdys] – miega, ryto, kap saulė tẽka, nė vieno nerasi – visi išskrido Švnč. Teka saulė už Vilniaus miškų, ežerų, o saulėlydis Neringos kopomis slenka V.Myk-Put. Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė, kelk, seserele, muno viešnele, ar dar tu n'išmiegojai StnD20. Aušt aušrelė, jau tek saulelė: budin mane mamuželė KlpD5. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį motužė žiūrėjo KlvD117. Dienelei auštant, saulelei tekant, reikės man šalin joti KlvD342. Aušružei auštant vainiką pyniau; saulužei tẽkant ant galvos dėjau LB24. Aušta aušrelė į vario vartus, tẽka saulelė į ašarėles JV810. Kad aš jojau par žalią girelę, aukštai mėnuo tekė́jo JD684. Dar netekėjo šviesi saulelė, kėlė tėvulis jauną sūnelį TŽI241. Dangun saulelė bus mano motulė, anksti tekė́jo, toli lydėjo DrskD82. Mano jauna mergužėlė valion užauginta, ji nematė saulės tẽkant nei vieno kartelio DrskD190. Ni karto nemačiau saulelės tekanti, ni gailios raselės rytą nukrintanti (d.) Šlv. Kam teka saulutė vis iš rytužėlių, man, jaunai našlaitei, vis iš vakarėlių LTR(Lš). Nemačiau ašian saulytės tekant, nei žalmargėlių laukelin varant LTR(Rk). Aušta balta aušrelė, tẽka šviesi dienelė (d.) Prk. Auštrà aũštra, saulė teka LTR(Pns). Saulė tekėjo, kap brolį užmušė, saulė leidos, kap kavojo LTR(Brsl). Šešuro dvarelin aušrelė aušo, aukštoj klėtelėj saulė tekėjo LTR(Lzd). Statyk dureles į pusrytėlius, stiklo langelius į priešpietėlius, kad aš matyčiau saulutę tekant ir piemenėlius pulkelius genant LTR(Zp). Ant darbelių saulei netekėjus, nuo darbelių saulelei nusileidus LTR(Pg). Saulė ratu tekėjo, aukso žiedas mirgėjo LTR(Slk).
^ Nušvitęs jis visas kaip tekanti saulė rš. Po ledu saulė teka (lempa) LMD(Klvr). Aukštas kotas be lapų, viršuj saulė teka (lelija) LTR. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka (žvakė) LMD(Mrj). Ąžuolaitis kankuolaitis, devynšakis, devynlapis, viršuj mėnuo teka (žirnis) LMD(Klvr). Užminsiu mįslę keturgyslę – viršuj saulė teka (jurginas) LTR. Trumpas drūtas avino ragas, tame rage saulė teka (krosnis kūrenasi) Mrk.
ǁ tr. užtikti kylančiai saulei ką kur būvantį, ką darantį: Sūneli, kur tave (šįryt) aušra aušo, kur tave saulė tekėjo? (d.) J.Jabl. Kur tave, seselė, aušružė aušo, kur, lelijėlė, saulė tekė́jo? JV684.
7. H176, Sut, N, I, S.Stan, LL110, Š, FrnW, Dov, Aps eiti už vyro: Teku už vyro R, MŽ. Tekėjusi R110. Merga už vyro tẽka K. Pamėglauk ją, bene tekės už tavęs J. Ana kėslauja tekė́ti J. Ji tẽka už mano brolio NdŽ. Verčiau netekė́k NdŽ. Tẽka mūsų seselė į tolimą kiemelį DŽ. Duktė gi tẽka, o sūnus – ženijas Ml. Man jau para tekė́t ažu bernelio (d.) LzŽ. Mūs moma labai jauna tekė́[jo] Dglš. Anas draudė ją, kad palaukt, netekė́t Dglš. Gi reiks tekė́t, kraičius sudėt Mšk. Kai tekė́jo, daug žadėjo Dglš. Ką už tokio vyro tekė́t, geriau netekė́jus būt Ėr. Tekė́k, kol tẽkamas čėsas, bo seserys ant apivarų užlips Ps. Tekė́t ana nor ir šiandie – kad kas imtų Klt. Tekių yra, bijo tekė́t Klt. Reikė tekė́t až vyro ir bijot Trgn. Bernas ben kiek užu velnią gražesnis – ir tekė́k Užp. Kur dėsies netekė́jus, gailėsies pasenėjus Šmn. Kaip sena kumelė dvėst, teip ana tekė́t nori Slk. Mergai ne valia: jei ima bernas, tai tẽka Aln. Jei už Judošių jaunesnė dviem vasarom, da tekė́t galia Jrb. Tekė́jau už piningų, o ne už vyro Trš. Aš esu augusi, netekė́jusi, ale nesijauninu Vg. Jo duktė tekė́jo ir mane paprašė svočiosna Eiš. Turėsiu žentą, duktė jau tẽka Grv. Tekė́t – tai kilpa an kaklo GrvT134. Septintą dalią imdo iš brolių netekė́jus sesuo Grv. Kap mergos tẽka žu tokio, kur rūkia? Rod. Tę tekė́siu, kur šuva loja [Kūčių vakare] Pls. Kai aš tekė́jau, te buvo alaus Pb. Žmona pakavojo vyrą ir prižadėjo už kito netekė́t Žln. Tu do su botagu karves ganei, o ana jau tekė́jo Klt. Karalius susirūpino, o duktė dar labiau, kad jai reiks tekėti už prasto kareivio J.Balč. Tėvai nuotakos ir jųjų duktė tekė́sima nesibaido juomi (jaunikiu) JR8. Kad tekė́si už manę, tai paleisiu (sako žaltys) (ps.) LKT307(Ldk). Tekė́k, mano dukrele, šį mielą rudenėlį JV344. Mergyte jaunoji, kod nèteki? – Bernyti jaunasis, kod nevedi? JV362. Bevelij namie tekė́t, ne į marteles eiti JV867. O kad aš buvau jauna, netekė́jus, vis bernelius viliojau JD924. Tek ir mūsų seselė į tolimą kiemelį LB74. Jai už girtuoklio tekė́t reikėjo, to šelmio bernužėlio DrskD197. Ka neverksi tekėdama, verksi kampe tupėdama (d.) Plv. Tingiu dirbti, tingiu dirbti, netingiu tekė́ti (d.) Šl. Reikia jai rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Aš už tavę netekėsiu, tu neturi nieko A.Strazd. Tek, dukrele, už bajoro, dukrytėle, už bajoro! LTsI295. Mergelė, su vienu vaikinu suderėjusi, nebgal už antro tekėti M.Valanč. Jie gėrė, vedė ir tekėjo CI705. Motė už vyro tẽka, idant motina taptų DP565. Nes norint daug moterų bu[v]o,… visos tekė́t norėjo DP439. Toji šventa žmona už antro vyro, būdama dabar jauna, nenorėjo tekė́t DP52. Vienokig norint luomas vedusiųjų ir tekė́jusių geras yra, bet geresnis nevedžių našlių ir mergų DP69.
^ Kursai veda (kuri tek), tas ger daro, kurs neved (kuri netek), geriaus CII675. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kaip broliai, dukters kai sesers B499. Jaunas vedęs, jauna tekė́jusi nesigailėkis Sch97. Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o tekėt – kaip akėt PPr436(Jrb). Akėt – kaip tekėt, aust – nė paklaust PPr304(Ps). Tekėti – ne akėti: paakėjus ateisi, ištekėjus nebeateisi PPr158(Rk). Tekė́t – ne akėt, sekas palūkėt Prng. Nesiskubink: tekė́t – ne akėt Ktk. Tekė́t – kap akėt, o būt – nei pradėt Arm. Dabar dukterys aust tai nepaklausk, a tekė́t – kai akėt Rod. Akėt mažutė, o tekė́t didutė Bsg. Daug tẽkančių, maža imančių Drsk. Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų stakta ir asla) LTR. Kromo duktė graudžiai verkia ant žemės tekėdama, tėvui subinę paliekt (aužuolas – tėvas, kromo duktė – gilės nupuldamos kiaušelę paliekt, subinę tėvui, t. y. aužuolui, rodo) B385.
| refl.: Aš jau tekúosi, užsakus duoduosi Skr. Žmonės… vesis, tekėsis ne teip, kaip pridera DP13. Norėt, idant… visi vestųs ir tekė́tųs, ir minykai su minyškomis DP68.
ǁ eiti į žentus, užkuriomis: Už moteriškės tekėti prš.
8. Vvs, An tilpti, sueiti, subėgti (apie siūlus metant audeklą): Du svarai siūlų tẽka vienon sienon Užp. Koks plonas audeklas, argi daug metant tekė́jo? Ob. Aš misliu, kad jau turi tekė́t trys sienos Sdk. Kad gerai tekė́tų ir dar liktų ataudam (linki metančiai audeklą) Pnm. Staltiesėm po tiek, abrūsam po tiek tekė̃s – vis nustatytos normos Ps. Metmenys skalsūs – tekė́jo trys sienos su stulpeliu Ktk.
9. Mž566, SD442, Q140, CI520, R137, R, MŽ, Sut, NdŽ greitai eiti, bėgti, skubėti: Išilsau tekėdamas SD376. Tekinomis eimi, šokinomis teku, skubinomis, skubiai braukiu SD13. Pirma eimi, teku R387. Kas keleliu ėjo, keleliu tekėjo?.. Sesė keliu ėjo, keleliu tekėjo NS353. Teka per dvarelį, neša žiburėlį NS327. Marti teka per dvarelį LTR(Rk). Bitės… skubinai teka pri darbo ir veikiai sugrįžta IM1852,30. Ing Galilėją tekėkiat Mž251. Tavęspi visi tekame, pagalbės tavo geidžiame PK22. Kaip darydavo Tobijošius š[ventas], kuris apleisdamas pietą savo alkanas tekėjo SPII177. Pahonai ižg Persijos tekini tẽka, idant Jį pamatytų prakarte gulintį DP35. Patys save siunčia, patys teka, norint jų niekas nesiunčia DP219. Pažink mane nevertą, kuris tavęsp tekù DK136. Eš tų prarakų nesiunčiau, o tačiau anys tekėjo BPII312. Bei daug žmonių jopi tekės ir daug pagonų eis bylodami BBMik4,2. O žvėrys tekėjo bei šę, bei tę BBEz1,14. Tekėk, ieškok dabar strėlų, kurias šausiu Ch1Sam20,36. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei SGII47. Su dide linksmybe tekėjo apsakyt tatai mokytiniams Jo MP156.
| prk.: Oi, tẽka bėga vakarinė žvaigždelė, visų žvaigždelių pasikviesdama VoL454(Švn).
^ Tekėk šuo, tekėk uodega B, B514. Laktuvis loja, žebotinis teka B, MŽ, N. Gul vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka PrLXVII7.
ǁ eiti prie ko, kreiptis į kur: Vaistytojop dūšių mūsų tekė́kime, o niekad nemiegokime DP478. Kiekviename reikale mūsų Jop su didžiu tikėjimu ir padūksiu tekė́tumbime DP152. Ir ne vieno nottremia, Jop nuoširdžiai tẽkančio DP327. Tosp saulėsp teisybės, tosp versmėsp visokios malonės su didžiu noru tekė́kime DP26. Bei šitai metas buvo Tavęs tekėti (paraštėje meilinėti, meilauti) BBEz16,8.
10. A1884,112, LTI149 slinkti (paprastai apie gyvenimą, laiką): Laikas tẽka DŽ. Jos gyvenimas tekėjo sena vaga DŽ1. Gyvenimas tekėjo jiedviem kaip sapnai sapnavos V.Krėv. Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove V.Kudir.
11. tokėtis, gaivelėtis, peikėti: Tekė́te atsitekė́jo i pati atejo Šv.
| refl.: Pieno devė [nualpusiai], pradėjo tekė́ties DūnŽ.
12. refl. KŽ vaisintis (apie avis, ožkas).
◊ pi̇́eno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur pi̇́eno ùpės tẽka? Dkš.
séilė tẽka sakoma, kai labai ko norima: Kad galėčiau siūt, tai net séilė tẽka Pnd.
ùpėmis (upẽliais) tẽka labai daug yra ko: O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka I.Simon. Želvoj arielka tai upẽliais tẽka Žl.
aptekė́ti, àpteka, -ė́jo
1. intr., tr. Sut, K, LL117, Š, Ser, Vad tekėti apie ką, apibėgti ką, apie ką: Upė pusę miesto apteka N. Upė àpteka aplink miestą ir nuteka į jūrą DŽ.
ǁ apie kraują: Kraujas, aptekėdamas visą kūną, maitina jį rš.
2. intr. LL302 apvarvėti, aplašėti: Kraujais aptekė́jo visas suolas Ėr. Puodai api̇̀teka, apibūva, reikia peilio nuskust Sb.
ǁ tr. tekant, varvant sušlapinti kuo, apvarvinti: Tete, reik taisyt stogas, visus rugius aptekė̃s Vlkv. Gražusis veidelis krauju visas aptekėtas prš.
3. intr. N, KŽ aptekti kuo: Apteka akes ašaromis B. Akys apteka ašaroms R293, MŽ392. Jam akys ašaromis aptekė́jo KII236. Pakelkim savo akis, ašaromis aptekėjusias MšK. Krauju aptekėjusiomis akimis žiūri didžiulis žvėris į medžiotojus rš. Taukais aptekė́jusios akys KŽ.
4. intr. pasirodyti ties akiračiu, patekėti: Saulė aptekė́[jo], tada suskėlė tumonas (rūkas) Dglš. Bevažiuojant mišku saulė aptekė́jo Ds. Jau mėnulis aptekė́jo – šviesėliau Prng.
5. tr., intr. pasirodyti akiratyje, nenusileidus kitam (paprastai apie saulę ir mėnulį): Sako, po pilnačiai saulė mėnu api̇̀teka Švnč. Delčioj saulė àpteka mėnesį Ll.
6. tr. SD196, Rtr apeiti, apibėgti, apkeliauti: Aptekėję cielą aną aplink gulinčią žemę, pradėjo gabent and lovelių tus, kurie piktai turėjos, and anos vietos, kame girdėjo Jį sant Ch1Mr6,55.
7. tr. apnikti, užpulti: Api̇̀teka brudas Švnč.
◊ širdi̇̀s kraujù aptekė́jo pasidarė skaudu: Krauju aptekėdavo Baubai širdis, ir norėdavosi, kad apleista žemė prarytų K.Bor.
atitekė́ti, ati̇̀teka, -ė́jo intr., attekė́ti, àtteka, -ė́jo K, LVI204
1. N, K, Rtr, FrnW, KŽ tekant priartėti (apie upę): Iki kol šit vanduo ati̇̀teka, t. y. atspito, atbėgo J. Iš ten ati̇̀teka upelis DŽ. Upeliukas toks ati̇̀teka iš miško Sb. Ant pakluonės griovį vandvuo atitekėjo iš pačios Purienbalės Skrb. Šitas upelis iš ežero atateka Kpč. Višakis atiteka nuo Višakio Rūdos ir įteka į Šešupę LTII203. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi BsV376.
| prk.: Po ilgo čėso Dievo žodis ir lietuvininkams attekėjo Ns1832,1. Tai yra versmės, iš kurių daug tikėjimo bei palinksminojimo atteka prš.
ǁ apie kraują: Tryniau sniegu rankas, iki kraujas atitekė́jo Dkš.
2. refl. KŽ tekant vėl prisipildyti: Vanduo šuliny prie šaltinio atsi̇̀teka, t. y. vis pilnas šulinys, vis priteka J.
3. pradėti daugiau rastis (pieno): Kap nuej[o] karvės an žolės – pienas attekė́j[o] Rod. Kai ji (ožka) dabar priėda, vėl atitekė́jo pienutis jos Skr.
4. N, K, Š, DŽ ištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrą: Ãtteka GrvT36. Prieš karą atitekė́jo į Lukšius Lkš. Aš kai čia atitekė́jau, visi šeduviškai kalbėjom Šd. Jy iš toliau atitekė́jus, ne vietinė Mžš. Jo gaspadinė ką tik atitekė́jus Pd. Ana iš dusetiškių čia atatekė́jo Vj. Aš čia atatekė́jau iš kitos parapijos Ds. Jau metai kap atatekė́jus Švnč. Trisdešim vienus metus turėjo, kai atatekė́jo Klt. Kai atatekė́jau, tai ir gyvenu čia Lb. Te kur net nuo Stirnių ana atatekė́jus Skdt. Kai atatekė́jau čia, daug dainų mokėjau Kzt. Ji ateivė – iš Upynos atitekė́jusi Skdv. Atitekė́jau in Trečionių kaimą, į Noreikų šeimą Stk. Ji attekėjo iš anos Varėnos Vrn. Mūsų sodžiun attekė́jo merga iš Dubinių Knv. Attekė́jusių mergų gudžių buvo kelios Drsk. Tokian kieman gera attekė́t: ir bažnyčia, ir mokykla arti Grv. Atatekė́j[o] [motutė] an valako Ad. Attekė́jau trisdešimtais metais Ad. Aš attekė́jau šę kurnon (dūminėn) pirkion, ale skaudžiai pabudavojom kitą Dv. Kai attekė́[ja]u, anyta dar buvo gyva, ė šešuras pamiręs Lnt. Šešuras numiręs buvo, kai attekė́jau Rod. Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti BsMtI227(Sln). Ji nesutiks su atitekėjusia marčia I.Simon.
ǁ ateiti į žentus: Muno vyras jau buvo attekė́jęs Žgč. Ans attekė́jęs šišion Plik.
5. ištekėjusiai išsiskirti: Ištekė[jo] ir atatekė́[jo] Mlk. Ne tep lengva atatekė́t kap ištekėt Ml.
6. ateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėti: Tai ir žydai išpažino, kurie pas grabą gulėjo, kada miestan attekėjo PK166. Avis…, kaip išgirsta balsą pieminies savo, džiaugiasi ir vadinama attek pieminiesp savo BPI224. Išgirdusi Poną Kristų ing jų žemę atėjusį, tuojaus tekina atatek Kristausp BPI283. Nesa eš Jį ūmai iš tę duosiu attekėti BBJer49,19.
7. atsitokėti, atsigaivelėti, atsigauti: Iš medžio iškritus ilgai da pagulėjau, iki atitekė́jau Šil. Tėvukas kai žiemą įsirgo, tai tik vasarą atitekė́jo Zp. Atsisėskim biskį, tai nor kojos attekė̃s Sn. Dvylika kiaušinių suvalgo – ati̇̀teka protas Ig.
| refl. S.Dauk, BzF187, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Mrj, Lkm: Mano akys atsitekė́jo – jau gerai matau J. Nuo išgąsčio, apslabnėjimo atsitekė́ti, t. y. atsigauti negaliu J. Palauk, neskubėk, kol atsitekė́siu J. Koja atsitekė́jo (atitirpo) BŽ342. Vargšelė atsitekė́jo visa balta kaip nabaštikas DūnŽ. Tekėti atsitekė́jo i pati atejo Šv. Kaip tik pakišo štinkspirito (amoniako) – tujau atsitekė́jo Trk. Buvo apslabnėjęs, bet daba jau atsitekė́jo Vkš. Pirštas užtirpo, niekaip neatsi̇̀teka Vkš. Kojos būs sušalusios, i tik įsilipsma į patelus, da kojos neatsitekė́jo Všv. Neatsitekė́jo krau[ja]s dar, kaip buvo [koja] užtirpusi DūnŽ. Biškį atsitekė́jo rankos, o nieko nejutau Jdr. Pailsink nervus, ka atsitekė̃tum DūnŽ. Atsitekė́jęs išnešęs gerti arkliams Lnk. Aš da nesu atsitekė́jus nu praejusios nakties Kin. Užgautas atsitekėjo Tr. Atsisėsk, atsitekė̃s nugara, pavaliui nukasme [bulves] Jnš. Sėskimės, tai nors kojos atsitekė̃s Lp. Atsisėdau in suolelio, atstekė́jau ir nuejau aptiekon Skdt. Buvo blogà, dabar atstekė́jo Aln. Motyna atsitekejo nuo išgąsčio, apsižvalgė Žem. Atsitekėjo jis ligonbuty suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Veronika, nors ir tampėsi ir visa drebėjo, tačiau veikiai atsitekėjo A.Vien. Savo lauke tiktai teatsitekė́jęs BM58(Vvs). Šerna labai persigando, pamačius porą žmogysčių, bet greit atsitekėjo BsPII31. Bet čia jau vyrai suvis atsitekėjo TS1902,2–3. Sumuštasis atsitekėjo, ale… apie jo pilnintelį pasigavimą abejojama LC1886,25.
| Bulvės atsitekė́jo po lytaus, atsigavo Tl. Atsi̇̀teka bulvės nušalusios, jei tujau apvagosi Šts. Kiti gal dar atsitekė̃s kopūstai, o va šitie jau pragaišo Švnč. Atstekė́jo bulba vandeny, pasdarė pilnesnė Aln.
| prk.: Dabar mano dvasia ben kiek atsitekė́jo A.Baran. Apalpus Lietuva vėl atsitekėjo IM1861,55.
8. praeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio (apie panages): Palauk, kol atitekės, tada nebeskaudės Klvr.
| refl.: Panagės pateka nuo speigo ir atsiteka Skdv.
9. atitirpti, atsileisti: Tai, kad jau būt attekė́jus visa [žemė]! (apie įšalą) Lp. Atnešk gunčę trobon, tai nor bus attekė́jus! Lp.
įtekė́ti, į̇̃teka, -ė́jo intr.
1. SD1190, SD403, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, Ser, KŽ įbėgti srovei (apie upę): Ta upė į̇̃teka į jūrą NdŽ. Ta upelė atbėga iš toliau ir iñteka į Verknės upę Stk. Pasvaly Svalia į̇̃teka ant Lėvenį Skrb. Visos upės inteka mariosna SPI270.
| prk.: Viskas išteka, niekas neį̇̃teka (visi bėga iš kaimo, naujų neatvažiuoja) Jd.
ǁ apie kraują: Dažniausiai į dešinįjį prieširdį įteka viena ar dvi plaučių venos rš.
2. refl. Rtr, KŽ įsismaginti tekėti srovei.
3. įlašėti, įvarvėti: Įtekė́jo vanduo į vidų J, Š.
4. Vlk, Jz pasirodyti ties akiračiu, užtekėti (apie dangaus kūnus): Jeigu saulė intekė́jus, kai nueini – ponas išvaro Krm. Į tėvo dvarą saulele įtekėčiau, už balto stalelio rožele pražydėčiau LLDII619(Brš). O aš įeinu aukšton klėtelėn, oi, aš įteku šviesiu mėnuliu LTsII551.
5. atsikelti gyventi išėjus už vyro, atitekėti: Jy buvo įtekė́jus tuos namuos Šmn.
6. refl. Rtr, KŽ įsileisti tekėti už vyrų: Netekėjo netekėjo, o kai įsitekė́jo, tai visos iš karto mergos ištekėjo Š.
7. Krns, Svn, An, Trgn tilpti, sueiti (apie siūlus metant audeklą): Kiek gijų į̇̃teka tavo skietan? Ppl. Kad da pora posmų būt intekė́ję, būtų platesnės buvę marškos, būtų kaip tik Aln. Maža posmų intekė́jo Aln. Plona buvo [metama drobė], daug įtekė́jo, da ir liko Ob. Stori siūlai trijos sienos neintekė̃s Ds. Mečiau šiandie audeklą, ale neįtekė́jo Srv.
8. A1883,83, KŽ turėti įtakos: Toks maistas labai gerai įtekėjo mano sveikatai Š.
9. refl. įsiteikti, įgyti palankumą, patikti: Šituo, žmogau, neinstekė́si Trgn. Aš savo klebonui grybais instekė́jau Prng. Pagerbta ir gera motė ne drin ko kito gražinas ir rėdos, tiektai idant įsitekė́tų akimus vyro savo DP561. Bet Ona tais daiktais įsitekėjo Viešpati Dievui DP52. Jei aš turėčio žmonėmus įsitekė́t, nebūčia tarnu Viešpaties Christaus DP574. Nesa be tikėjimo neest galimas daiktas intekė́tis Dievui DP409.
ištekė́ti, i̇̀šteka, -ė́jo intr.
1. SD1199, R46, MŽ62, N, L, Š, LVI815, NdŽ, DŽ1, KŽ išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį): [V]anduoj ištekė́jo iš viedro LzŽ. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s Ker. Iš turbinračio skystis išteka į siurbimo vamzdį rš. Sula ištekė́jo J. Kad neištekėtų sultys, vyšnias reikėtų skinti su koteliais rš. Pašiltai padeda [korį], jis (medus) ir i̇̀šteka Žb. Par tą salyklą i̇̀šteka, išbūna [vanduo], ka jau nebė[ra] nieko, tą salyklą duoda gyvoliams Akm. Ìšteka to misa, atšaldai da šalčiau kaip pamelžtas pienas, na, tada sudedi apvynius, mieles, ir rūgsta Kp. Ir i̇̀šteka rudas [alus] – tei kaip tik ka daba yra [pirktinis] Sk. Sėmenis sudžiovindavo, tarp tokių staklių deda, ištekė́davo koki penki buteliai [aliejaus] Alz. Oda nubraukta, o vienoj vietoj prie smilkinio plyšelis, iš čia kraujo ir ištekėta rš. Tai gardžiai miegojau, net seilė buvo ištekė́jus Vb. Ėmė jos (karalaitės) kaklą spaudyt, tai da daugiaus nečystybės ištekėjo BsPI89(Rg). Antru kartu kai iššovė, kraujas ištekė́jo (d.) Smn. Patol stumdys, pakol nelaimingam visas kraujas iš atvertų žaizdų ištekės Blv. Prakaitas… su kraujais tenai ištekėjo iž švento kūno Jo MP151. Pas šalį altoriaus ir teištek palaikas kraujų BB3Moz5,9. Plyšta sūdai, o vynas išteka BtMt9,17. Ir Jėzaus ašaros pradėjo ištekėti NTJn11,35. Nesa Ninivė yra kaip ežeras pilnas vandinio, be to, tasai turės ištekėti BBNa2,9.
| prk.: Šitus iš pačios Tavo širdies ištekėjusiuosius žodžius duotumbim vėl į savo širdis įtekėti prš. Ištekėjo svietastis mūsų išganymo PK162.
^ Dieną naktį teka, niekad neišteka (upė) TŽV582(Prl).
ǁ nurimti, nustoti banguoti: Reik dar laukti, kol gožos ištekės, kitaip neįeisi į jūrą Plng.
2. tekant, varvant, pasidaryti sausam, išvarvėti: Jam akis ištekė́jo NdŽ. Visa oda ėsanti nuo veido nusilupusi ir viena akis ištekėjusi LC1878,2. Akys iš verksmo ižtekėjo KN33.
^ Lig saulė patekės, mums nuo rasos ašarų ir akys ištekės S.Dauk.
| refl.: Išsitekė́jo varškė, tai myk po akmeniu Klt. Išsitekė́jo takai, pakoriau, išdžiūvo Klt.
3. N, Ser, KŽ, DŽ1 turėti pradžią, pradėti tekėti (apie upę): Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš ežero i̇̀štekanti upelė NdŽ. Iš ekmeninio kalno ištekėjo ik šiol nematytas šaltinis čysto, saldaus vandenio Tat. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to[je] vieto[je], katro[je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti M.Valanč. Šitas vanduo, ištekąs priš rytus, per lygius laukus nutekės ing jūres ir iš vienų jūrių ing kitas BBEz47,8.
| prk.: Dievui, viso gero davėjui, ataduosime, iž kurio kaip iž marių visokios dovanos ižteka ir ižplūsta SPI86.
4. refl. išsieikvoti melžiant, išsimelžti: Kai anksti apsiteliuoja, išsi̇̀teka ant vasaros, tai pieno mažai ir beduoda Ds. Galgi, misli, kiek te pieno beduoda, karvė išsitekė́jus Skdt.
5. Dv užtekėti (apie dangaus kūnus): Tamsu, nėra mėno, do paskiau ištekė̃s Str. Ižg ryto ištekė́j[o] saulė Šlčn. Jau saulė ištekė́j[o] Azr. Dar neišaušo šviesi aušrelė, dar neištekėjo giedri saulelė TDrIV20. Ištekė́jo iš rytų saulelė, nutirpino ežerų ledelį JD791. Išteka žvaigždytėlė rytelio vakarėlį NS451.
6. išstypti, sunykti: Kap pabuvo pamidorai itokioj žolėj, tai ir ištekė́j[o] visi Arm. Ištekė́ję bulbos po medžiais Mrp. Kap žolė didesnė išaugs, nerasiu nieko – ištekė̃s burokai Lz. Riebioj žemėj javas i̇̀šteka Rod.
7. B499, Sut, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 išeiti už vyro: Mergaitė ištekanti N. Gaši merga ištekėjo už žaižaroko J. Nustiko mergai gerai ištekė́t Dglš. Ištekė́jo devyniolikos metų – piemenė Azr. Ano, kur ištekė́jus, labai gražiai gyvena Mžš. Kap ištekė́[ja]u, buvau sveika sveika Ml. Aštuonios mergos buvo, ir visos ištekė́jo PnmŽ. Tik neištekė́jusioji namieje gyvena Prn. Ženyčiaus, tik negaunu ištekančios panos Sv. I tos, kataros, buvo ištekė́ję, i tom reikė ažmokėtie LKT334(Rš). Ištekėt suspėsi: jeigu geras, to gerumo užteks, jeigu blogas, bus mažiau vargo LTR(Ppl). Jauna – aštuoniolikos metų ištekė́jau Antr. Tėvelis pasimirė, tai tada ištekė́jau LKT244(Pkr). Kita i motriška metų nesulaukusi [po vyro mirties] ištekė́davo, kitas i vyras ženydavos Krš. Ištekė́jus jau retai benuvažiuodavo tėvynėn Sb. Katrai davė didelį pasogą, tai i̇̀šteka Dg. Kur biednos – sėdi, bagotos ištekė́jo Pls. Aš be andaroko likau, paki mergos ištekė́jo, paki išpasogijau Klt. Ištekė́jau pakulniais marškiniais (nieko neturėjau) Klt. I sesuo ištekė́[jo], i berniokai pasiženijo Ad. Ažsilikinėjo ažsilikinėjo i neištekė́jo Ad. Kap ištekė́jai ažu vyro kap až mūro, ė kap až blogo vyro – kampe šluotelė (visų stumdoma, niekinama) LKKXIII127(Grv). Užupėj gudės až lietuvių ištekė́ję GrvT101. Mano sesuva kai ištekė́jo už lenko, tai ir lietuviškai pamiršo Onš. Tę ištekė́jus sesuva ma[no], al jau nėra, numirė Šlčn. Po Švenčionėliais tėvo tikra sesuo buvo te ištekė́jus Švnč. Ana čia seniai ištekė́jus JnšM. Ištekė́jo ana, sulaukė mergaičiokę Ker. Ìšteka mergaitė, tai kryžių užsideda Msn. Reikė akių neturėti už to kelmo ištekė́ti O. Jeigu aviną sugausi, tai tą metą ištekė́si, o jeigu avį, ta tumet nebištekė́si Klk. Pynimas vainiko ir dėjimas ant galvos ženklina dainose žemaičių mergaitę ištekančią StnD7(pastaba). Vargelyj gimiau, vargelyj augau, už vargo bernelio ir ištekėjau KlpD88. Oi sesut, sesule, balta lelijėle, ar dar n'ištekėjo mano mergužėlė? TDrIV162(Rod). Ar [nori] name ištekė́ti? Ar į marteles eisi? JV867. Ir išejo, ištekė́jo balta lelijelė (d.) Rt. Kas pasitiki galėsianti už tokio vyro su gera sąžine ištekėti, teatsiunčia savo adresą A1884,327.
^ Ir ožka ištekėtų, kad pinigų turėtų LTR(Pšl). Kuri ištekėdama šoka, ta verkdama gyvena; kuri verkdama išteka, ta dainuodama gyvena MTtVII94. Pažinsi, šikšna, degutą, kai ištekėsi! LTR(Rk). Ištekėjusi gegutės dainas prisiminė LTR(Šll). Išteka ir ženijas tai ne visi, o mirt reikia kožnam LTR(Kp). Vely su žila kasa, su žalia rūta, neką už tokio ištekėt LTsV148(Ldvn). Ištekėčia nors už jaučio, bile tik vyrą gaučia LTR(Jz). Mergai ištekė́t, tai ne vištai kiaušinį sudėt Tr. Ištekė́t tai ne akėt Ds. Paakėjus sugrįš, o ištekė́jus nebesugrįš Pnd. Kai buvau mergelė, raudonai dėvėjau, o kai ištekėjau, ašaras barsčiau (aguona) LTR.
ǁ išeiti į žentus, užkuriomis: Kai vyras išeita prie marčios, tai i̇̀šteka Ktč. Mudu buvova pasitarę, katram geriau bus ištekė́ti, tas ištekė́s Pgg. Vienas brolis buvo į Saugas ištekė́jęs Prk. Ans buvo ištekė́jęs į Nemirsetą Krg. Kad ištekė́jau, pasiėmiau tris avilius iš tėviškės Dov. Jaunikaitis, į kitą parapiją ištekėdamas, atėjo prie savo kunigo reikalingojo ženklo išsiprašyti LC1879,15.
ǁ tr. išleisti už vyro, ištekinti: Anos jau ištekė́tos Dglš. Kaip žalios rūtelės daržely pasėtos, taip jaunos mergelės dar neištekėtos LTR(Šll).
8. KŽ praeiti, praslinkti (apie laiką): Tad nei jis, nei gydytojai nė nepasijuto, kaip ištekėjo vakaras, visa naktis ir ėmė švisti Vaižg.
9. prk. kilti, atsirasti: Ir daug kitų labai svarių ir didžių tiesų ir mįslių iš matematikos vienos išteka A.Baran. Nuo klaidų, kurios išteka iš nedabojimo subjektyviškumo pasakoriaus, neapgina nei rūbas padavimo J.Šliūp.
10. išbėgti, išskubėti: Išteku, išbėgu SD408. Bet jis (Juozapas) paliko sermėgą jos rankoje ir… išėjo (paraštėje ištekėjo) iš namų BB1Moz39,12.
11. refl. N išvengti, išsisukti.
paištekė́ti, pai̇̀šteka, -ė́jo (dial.) intr. Pst daugeliui ištekėti: Dar trys dukteres paištekė́ję yra Vilny[je] Dv. Ma[no] ir dukteres paištekė́ję, ir anūkai paženiję Dv. Kur tos mergos? – Paištekė́jo Dv.
nutekė́ti, nùteka, -ė́jo intr.
1. SD1163, SD333, R5, MŽ6, Sut, N, K, M, L, Rtr, LL233, DŽ, KŽ nubėgti tolyn (apie vandenį ar kitą skystį): Nemunas nùteka Baltijos jūron NdŽ. Vezuvijaus lava buvo nutekėjusi ligi jūros J.Jabl. Nenùtekami ežerai yra žuvingesni Sn. Nesa surenkas vanduo ing žemumą duobės, o nuteka nuog paputimo kalno DP492. Jau nutekė́jo visos upelės BM413(Kp). Tie lapeliai nubyrėjo, par upelį nutekėjo (nuplaukė) (d.) Tvr.
| prk.: Ot bjauri žmonių mada lieti savas paplavas taip, kad ir po svetimu langu nutekėtų J.Avyž. Nuo rytų iki vakarų jau žodis nutekėjo (nusklido) Ns1840,1. Žinia nueidavo lig smuklės, nutekėdavo į miestelį Pč. Ant tokio kaznodiejos nenùteka Dievo palaiminimas A.Baran. Nùteka į šalį (išvyksta kitur) daug jaunų Krš.
^ Nuo to laiko jau daug vandens į marias nutekėjo (daug laiko praėjo) A.Vien. Daug upėmis vandens nutekėjo nuo to laiko, kai jaunasis bernelis vedė dailią bajoro dukružėlę V.Krėv. Daug nutekėjo Nemunu vandens, bet dar daugiau širdis priaimanavo B.Sruog. Kiekgi vandens nutekėjo [nuo to vakaro] KlK21,23.
2. nuplūsti, nusekti, išnykti (apie susitelkusį, susilaikiusį vandenį): Reikia ištakas prakasti, kad vanduo iš daržo nutekė́tų Š. Vanduo neturi kur nutekė́ti NdŽ. An kalnais y[ra] – greit nū̃teka LKT43(Lc). Griovukas prakastas, tai dėl to ir nùteka vanduo Alv. Anksčiau prakasdavo kokį ravelį, kad nutekė́t [balų vanduo] Alz. Kur vanduo nenùteka, ten rugys greičiau prigeria Škn. Lytaus vanduo ne taip veikiai nutek (įsėd), kaip mano žmones manęs užmiršta CII287.
3. nuvarvėti, nubėgti skysčiui iš vidaus ar nuo paviršiaus: Nuteka vanduo, nuvarva R9, MŽ11. Ištrauki [linus] iš ežero, nùteka, ir kloji an rugienos – geresnis valaknas esti LKT332(Gdr). Skryliai išgriebiami skylėtu samčiu ir, vandeniui nutekėjus, sudedami į pusdubenį rš. Žaginy šieną sulyja, tai [v]anduo nùteka, i vė sausas Klt. Čia aplijo, čia nùteka, kai kuoruos [rugiai] Klt. Lyja – tai nùteka [nuo šiaudinio stogo] gražiai, stovi ben po trisdešium keturiasdešium metų Žb. Tas vilnas ištraukei [iš dažų], nutekė́jo, sukišai į tokį ploną maišiuką [džiovinti] Škn. Dar daug nekalto kraujo nutekė̃s NdŽ. Daug ašarų, per daug jau nutekėjo, kad dar nukrist galėtų nors viena E.Miež. Abiejų sielų nelengvino ašaros, čiurkšlėmis nutekėdamos Vaižg. Anupras Juzai kaip davė par nosį, tai net jušnykas (kraujas) nutekė́jo Zr. Par volę nùteka apačion, eina švarus saldus alus Kp. Rasalas nutekė́jo nuo barščių kubilo J.
^ Nutekės kai nuo žąsies vanduo Sln.
4. R, MŽ, Sut, P, K, M, L, Rtr, Š, DŽ išeiti už vyro, ppr. po vestuvių nusikeliant gyventi pas jį: Šarvas mergos nutekančios SD278. Nutekėti už vyro B499. Mano duktė nutekėjusi prie Danaičio N. Aš esmi iš Luknojų į Žargiles nutekėjusi už Juknį N. Reiks tau kelti anksti rytelį, kaip nutekė́si J. Duktė jau nutekėjo už vyro J. Ar toli nutekė́jo tavo duktė gi? Ut. Ji nutekė́jo į tolimą parapiją Srv. Į būrį nutekė́jau, tik išsiskirstėm Jd. O jau kap nutekė́jai, išpynei kasą, jau nesupinsi Tvr. Nutekė́jo be kraičio Km. O dar viena buvo pas Mikonį nutekė́jus, tę an viešo kelio Btrm. Čia nutekė́jus iš Knystuškių vieno žmogaus dukrė Grv. Viena sesuva nutekė́jo, metų nepabuvo ir numirė Dv. Ana nenutekė́jus, sena likus Aps. Kad marti nutekė́davo py jaunikio, tai važiuodavo, lydėdavo visi svečiai Rsn. Kaip nutekė́s, i nereiks to mokslo mergelkoms Šauk. Prastai muno duktė nutekė́jo, velyk būtų mun žentą parvedusi Vdk. Juodu buvo jau nutarusiu, kad jinai tekės už jo, nutekės į jo ūkį I.Simon. Tenai man lengviau būtų negu vieną pamilus už kito nutekėjusiai V.Krėv. Paseno, o nenutekėjo, tad jau žinok, jog nėra doros Žem. Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi ir prieg tam už šulco į Taukius nutekė́jo K.Donel. Suderėjo dėl gero tėvynės nutekėsianti už Jagėlos A1885,77. O jei teip doriai elgiesi, norins ir pasogos neturėtum, nutekėsi už vyro Rp. Mergaitės žiūri, į kur vėjas pučia, tenai nutekė̃s NdŽ. Tu, mergele, nutekėjusi daugiaus vainiko nenešiosi StnD17(pastaba). Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo bernelio ir nutekė́jau VoL314(Vkš). Peludė[je] gimiau, šalinė[je] augau, už vėjo nutekė́jau JD838. Sesut mano mieloj, arti nutekėkie… už kiemo bernelio VoL396(Grv). O šiam trečiam šiporiukui jaunam pati nutekėsiu KlvD216. Kad aš jauna nutekėjau, nieko gero nežinojau D3. O toj kuosa bevainikė norėj nutekė́tie DrskD250. Mergos nutekėjo, marčios pasenėjo LLDI413(Švnč). Kur tas žiedelis nuriedėjo, te mano sesiulė nutekė́jo (d.) Jž. Gal tetušio neturėjai, kad teip toli nutekėjai? LTR(Brž). Kai nuėjau nutekė́jau į mažą grinčelę, terp devynių brolužėlių dešimta seselė (d.) Rdd. O jei motė apleis vyrą savo ir nutekė̃s už kito, tad svetimpatalauja DP69–70. Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia… giminę SPI217. Tenutek anos kaip norinčios, tiktai tenutek giminėspi plemės savo tėvo BB4Moz36,6.
^ Mergai nutekėt – tep kap varlei balon užakėt LTR(Lš). Laukia kap našlė nutekėt LTR(Vs).
ǁ Jn(Kv) nueiti į žentus, į užkurius: Ans į Žeimius nūtekė́jęs Krg. Jonas nūtekėjo pri Mikužio Pgg. Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo mergelės ir nutekėjau TDrVII66(Dov).
5. nueiti siauryn, suplonėti: Lapo pentis nusiaursta (nuteka) kotelin Mt.
6. nuslysti, nusmukti (apie šeivą): Šeiva nuteka (nutekėjo Krz4) CI25.
7. praeiti, praslinkti (apie laiką): Trunka tie meteliai nutekėti? rš. Daug laiko nutekėjo, kai mačiau Vydūną, tačiau įspūdžiai išliko iki šiol LKXX416. Metai nutekė́jo in pabaigą Č. Metų ne priest (ne prisideda), bet visadai nuest žmogui: metai ne priteka, bet nuteka DP580.
8. SD376, R94, MŽ124, SGI53 nubėgti, nuskubėti: Nuteku (orig. nutekiu) kur tolyn SD425. Aš nuejau, nutekėjau su variniais viedreliais, su šilkiniais pasaitėliais NS79. Marija Magdalena tada nutekėjo, jeib tatai pasakytų BPI399. Ir nutekėjęs pirma užkopo ant medžio figos, idant Jį regėtų VlnE183. Ižtrūko kuo veikiaus iž anos minios ir nutekė́jo pirm ir užlipo ant medžio lauko figos DP574. Išpylė kodį ingi prakartą (lovį) ir vėl nutekėjo šuliniespi semtų BB1Moz24,20. O Laban nutekėjo anop žmogausp versmėsp Ch1Moz24,29. Nutekėjo ing visas aplink ėsančias šalis, pradėjo nešt tuos, kurie sirgo BtMr6,55.
| refl.: Aš ant svirną nusiteku: svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80. Nusitekėt norime niekur kitur, tiktai anop vietop PK243.
panutekė́ti, panùteka, -ė́jo (dial.) intr. visoms ištekėti: Josios dukterys toli panutekė́ję Grv. Panutekė́jo LKKIX188(Dv).
patekė́ti, pàteka, -ė́jo
1. intr. KŽ pasilieti, ištekėti (apie skystį): Ka devė į galvą su kažkuo, i kraujai patekė́jo Vvr. Tas [žmogus] tep suspaudė tą sūrį, kad išrūgos patekė́j[o] (ps.) Azr. Iš jo (lavono) visas brudas patekė́j[o] Str. Negerk per greit, kad nepatekėtų per lūpas Vaižg. Nueinu ryto, guli paršelis išsižiojęs [negyvas], kraujo net patekė́ta iš burnos Klt.
2. intr. SD1126, SD259, J, M, L, Š, NdŽ tekant pasisunkti, pasiskverbti po apačia: Po grindom patekė́jo vanduo Sv.
ǁ tr. N, KŽ tekant paplauti, pagraužti (krantą).
3. intr. NdŽ kurį laiką pasisunkti, pavarvėti, pasroventi: Būdavo, numuši ranką – kraujas neteka, tik ruda sunkelė pàteka (taip išsekę buvo tremtiniai) Ob. Sula truputį patekė́jo ir vėl nustojo Sv. Tepatekỹ žąses kraujas, geresnė bus mėsa Dglš.
4. intr. po truputį tekėti, prasisunkti: Negerai ažkamšei rėčkelę – vis tiek pàteka Sdk.
5. intr. KŽ patvinti, pasrūti, paplūsti: Pateka upė SD261. Krauju patekė́jusios akys NdŽ. Visa mėsa pienu patekė́jus (apipilta) Dg.
6. intr. įbėgti srovei, įtekėti, įsilieti: Kur tas upelis pàteka, aš nežinau Šmk. Tais grioveliais [trąšuotas vanduo] pàteka į didesnį griovį Dg.
7. intr. K, M, L, Rtr, Š, DŽ, KŽ, LzŽ, Č pakilti aukščiau akiračio (apie dangaus kūną): Saulei patekė́jus atejau J. Kol saulė patekė̃s, turim tę nueiti LKT193(Nm). Saulė patekė́s, ir išeisi į laukus Krtn. Baigi darbą su saule: kada patekė́jo – į darbą, nusileido – numo Krž. Parginsi, kaip jau saulė patekė́s Tl. Patekė́jo saulė, i rasą tujau nudžiovino Varn. Nu ka saulė pàteka graži, būs pagada Brs. I tą vieną sykį parejau saulei patekė́jusi Kl. I ta liuob iš vakarų patekė́s viena žvaizdė su rykšte Yl. Saulė tokia raudona patekė́jo Pc. Gana tau drunėt, čėsas keltis, saulė jau kur patekėjus! Lš. Liuobėjusys subatos vakarą nu saulės užsileidimo lig saulei patekant sutartines dainiuoti S.Dauk. Šviesus mėnesėlis patekėjo iš rūtų darželio, o aušros žvaigždelė iš pat vainikėlio (d.) J.Jabl. Patekė́jo šviesioji saulužė, ištirpino vasaros ledaitį Sch8. Nusileis mėnuo, patekė̃s saulelė JD942. O kai laidojo mudu, brolyčiu, šviesus mėnuo patekėjo KlvD249. Tamsi naktis jau sutemo, aušros žvaizdė patekėjo LTIII428(Sln). Saulele motule, patekė́k patekė́k (d.) Rm.
^ Jis kai parėjęs namo, tai jo tie namiškiai džiaugiąsis pamatę kai saulaite patekėjusia LTR(Sln). Kol saulė patekės, rasa ir akis išės PPr62. Aiškink kvailam, kad rytą saulė patekėjo! KrvP(Pun). Kol neišaušta, i saulė nepateka LTR(Vdk). Ji (saulė) ir nesutinkama pateka Vaižg. Jeigu per keturiolika šešiolika valandų darbo keturis litus užkali, tai, rodos, kita saulė pro langą pateka (pasidaro linksma, apima džiaugsmas) J.Marc. Negreit da toj saulė patekė̃s (daug laiko praeis), kol ana sulauks savo vyro An. Elzbietai septynios saulės patekėjo nuo tokių žodžių rš. Šiandien ir mums, buvusiems jūsų vergams, ir jums, buvusiems mūsų ponams, patekėjo nauja saulė (prasidėjo šviesus gyvenimas) A.Vien.
8. intr. Rod, Ml, Str visoms išeiti už vyrų, ištekėti: Visos dukterys patekė́ję LKKXI221(Trak). Turim tris dukteres ir visos trys patekė́ję Arm. Trys jos dukrės Vilniuje, anos gerai patekė́ję Grv. Tik mergos patekė́jo, kur bagotos Pls. Jų yra ketrios (keturios) merginos ir visos patekė́ję Vrn. Gražios mergos visos patekėjo, jaunos marčios visos pasenėjo LTR(Ad).
9. refl. N, KŽ apsivaisinti, pasibėgti (apie avis, ožkas): Ožka pasitekėjusi MŽ. Avys pasitekėjo MŽ403.
10. intr. NdŽ, KŽ, Nm, Snt, Trg, Skdv pasidaryti skausmingam, užgeltam nuo šalčio (apie panages): Panagės patekėjo B, R140, MŽ185, N. Man iš šalčio panagės patekėjo KI713. Panagės patekė́jo nuo šalčio, t. y. po nagų meisos gelia nuo šalčio J. Sušalusias rankas kišk į šaltą vandenį, kad panagės nepatekėtų Grš. Trink sniegu – mun panagės patekė́jo Vvr. Nešildyk sušalusių rankų, o panagės patekė́s Žgč. Ka panagės pateka, reik pirštus kišti į sniegą, ir atsileida Grg. I panagės patekė́jo tą žlugtį beskalbant tokie speiguotie Lkv. Veizėk, mano panagutės patekė́jo MitI67(Klp).
| refl.: Teip sušalo rankos, kad i panagės pasitekė́jo Krt. O jergau, ka pasi̇̀tekėjo panagės, negal betverties! Grg.
11. intr. Sut, N nueiti, nubėgti, nuskubėti: Pateku po kuo SD259. O kam patekanti rakteliai skambėjo? NS338. Sutrinko trinko tėvelio grindos, o kam einanti, kam patekanti? NS341. Nū sunku krikščionimus, kiemuose gyvenantiemus, kiek varstų patekė́t bažnyčion DP64.
12. tr., intr. LTI210(Tvr), Sv pasitinkant išeiti kam priešais: Dar tik svotuliai atšlaime sučežė[jo], ė jau mergos tėvai išbėgo, juos patekė́jo Prng. Bėk tėvo patekėt iš turgaus – baronkų ataveža LTR(Vj). Veselioj pàteka kožną žmogų muzikantas Dglš. Patekė́k mani, sūneli, ne až ilgo (tėvas atsisveikina su mirusiu sūnumi) Dglš. Kunigas patekėjo numirėlio priimt Rš. Kas jam šitiek užmokės? Be kepurės patekės? Gmž. Kai mañ nešė an bažnyčią, varpai suskambėjo, vargamistras, kunigelis mani patekė́jo (d.) Kzt.
| refl. tr., intr. Sut: Oi eisiu eisiu, pasitekė́siu ir kaip galėdamas pasisveikinsiu Š(Tvr). Jog jums nepasitekėjo su duona ir vandenimi ant kelio CII1103. Šitai apžieduotinis eit, išeikite pasitekė́tų jam DP567. [Mergos] ėmusios lempas savas, išėjo pasitekė́tų prieš apžieduotinį savą DP568. [Tarnai] Viešpatį naktį ant kelio pasiteka DP552.
13. tr. apdovanoti (pasitinkamą marčią): Neisiu veselijos: neturiu kuo marčios patekė́t Slm. Seniau ir linų grįžte marčią patekė́davo Slm. Jy man patekė́jo gražų abrūsą Slm.
| Vištelė kiaušinius dėjo, gaspadoriui patekėjo, pagiriom sergančiam A.Strazd.
14. refl. WP3 kreiptis kur pagalbos: Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie, Tavęsp aš pasiteku Mž480. Tavęsp pasitekė́jo visi ligonys ir pavargėliai DK152. Žmogus ne tiesiogu Dievop pasiteka, bet tarpinykų sau ieško Jop DP77. Patiesp Dievop, kaip tėvop tikrop, pasiteka DP538. Idant ir mes… tokiump pagalbump pasitekėtumbime DP587. Nepasiteku tikrai čestyje prieš urėdą bažnyčios MT144.
15. refl. pasirodyti: Mums pasitekė́jo, kad prasta būs mergė, ir neėmėm Nt.
16. refl. atitokti, pagerėti (apie sergantį žmogų): Jau ir teip pasitekė́jo, jug buvo marinamas Šts.
partekė́ti, par̃teka, -ė́jo intr.
1. po vestuvių atsikelti gyventi pas vyrą, atitekėti: Partekėjo čia ji nū Varsėdžio Grd. Mano motina partekė́jus iš Minionių kaimo Rs.
2. Gl parsirasti, pareiti, parbėgti: Motina Šimonienė tik sunkiai atsidūsėjo, kada Anė partekėjo I.Simon.
^ Pargena genulis, par̃teka tekulis (d.) Rdm.
pértekėti NdŽ, pertekė́ti, pérteka, -ė́jo Rtr
1. intr. SD292, Sut, N, Rtr, NdŽ, KŽ kiaurai persisunkti, pratekėti: Par visus drabužius pártekėjo vanduo J.
^ Ateit ubagas ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepereit, neperteka (žąsis) PrLXVII34.
2. intr. NdŽ, KŽ persilieti per viršų.
3. intr. praleisti vandenį: Radom 3 valtes: vieną būtinai kiaurą, o dvi partekanti IM1863,23.
4. intr. MŽ įtekėti ir ištekėti, persroventi (apie upę): Jis (Ančios upelis) pérteka per ežerėlį Pastovį ir teka į Ragažiaus ežerą Kpč. Strepečių pasitaiko tik pertekamuose ežeruose rš.
5. intr. SD292, N perbėgti per ką.
6. intr. persikelti, perbėgti kur: Keturi broliai Šimelpeningiai… dėl vieros pertekėjo į Lietuvą LC1886,11.
7. tr. prk. perimti, persmelkti: Iš jo veido ale švietė jo širdyje ėsąsis pakajus, kursai mudu abu pertekėjo LC1887,22.
pratekė́ti, pràteka, -ė́jo
1. intr., tr. EncIX594, NdŽ, DŽ1 prasruventį pro kokią vietą: Nemunas pràteka Tilžę Smln. Pro šalį to miestelio nuo žiemių pusės pràteka upė Sidabra BM176(Jnš). Prie vyšnių sodelį, prie rūtų darželį pratekėjo upelė gailiųjų ašarėlių LTR(Vs).
2. intr. ištekėti iš kur, turėti pradžią (apie upę): Klausinėjo, kap upės, o iš kur jos pràteka Rud.
3. intr. nutekėti, nusruventi:
^ Da daug upėj vandenio pratekės (daug laiko praeis) Brž.
4. intr. LL183, Š, NdŽ, KŽ praleisti skystį (paprastai prakiurus): Statinė perdžiūvus – pràteka DŽ1. Dėlto pràteka [lentelių stogas], pūna greitai Kur. Jau viedras pratekė́jo, reikia naujas pirkt Stk. Puodas jau pratekė́[jo] LKKXIII28(Grv). Pratekė́j[o] bliūdas – skylelė rados Lp.
| Pratekė́jo ausytė [vaikui], ir teka Ėr.
5. intr. prasisunkti, prasiskverbti (apie skystį): Misa, kuri prateka, skysta J. Maž da pratekė̃s [v]anduo iš [stogo] šono Dglš.
6. intr. Rtr pradėti tekėti: Uosio kalbą užgirdo upė, ir ana krauju pratekėjo [iš nusiminimo] LTsIII188(Ds). Pradė[jo] sūnelis šermukšnį kirstie, ir pratekė[jo] rusvus kraujelis in bernelio kojelių (d.) Tvr.
7. intr. KŽ suviduriuoti.
8. intr. NdŽ kiek pakilti, patekėti (apie dangaus kūną): Jei tik saulutė pratekė́j[o], ir eina [grybauti] Dbč.
9. intr. praslinkti (apie laiką): Teip pratekė́jo apie ketverius metus MitI385(J.Šliūp).
10. tr. bėgant pralenkti: Šitaip tekėjo Ahimaaz tiesom (tiesiu keliu) ir pratekėjo (paraštėje pranoko) Cusį BB2Sam18,23.
pritekė́ti, pri̇̀teka, -ė́jo
1. intr. SD302, R, MŽ, I, Sut, LL93, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ pribėgti srove ar lašais: Pilnas kubilas pritekėjo vandens po lašniais J. Pritekė́jo didžiausias klanas kraujo J.Jabl(Skp). Rištakai [v]andenio pritekė́jo iš viedro Klt. Sulos pora puodų pri̇̀teka Sb. Nuteka ir priteka vanduo N.
| Seilių spaudimas ištekamuosiuose latakuose dažnai esti didesnis kaip pritekančio į liaukas kraujo spaudimas V.Laš.
^ Iki dagos pritek naudos! Tlž.
2. tr. Q648 tekant pasiekti (apie upę): Iš vakarų pusės atiteka nedidelis upelis, kuris, pritekėjęs pietinį piliakalnio kraštą, susisuka ir teka į šiaurę LTsIV626.
3. intr. įtekėti: Visas Nemuno bei jam pritekamųjų upių ledas dar tebegul Kel1881,95.
4. intr. Sut prisidėti, padaugėti (apie laiką): Metai [žmogui] ne priteka, bet nuteka DP580.
5. tr. išbėgus priešais pasitikti: Eina eina diedas, ir pri̇̀teka jį lapė Tvr.
6. intr. N pribėgti prie ko: Ir aniemus pritekant [prie Loto], idant duris išdaužytų, išsekė anie vyrai laukana BB1Moz19,9.
7. intr. kreiptis kur, ieškoti prieglobsčio: Kurie pritekam ir laikomės prie pasiūlyto nusitikėjimo CI97.
| refl. Q648, CII1065, Lex110, Krz255, N, KŽ: Kurie iš bajaus (mūšio) išbėgs, prisitekės Hesbonop BBJer48,45. Mes kop priesitekėsim? Mž453.
8. refl. dovanojant ką įsiteikti, prisimeilinti: Im (imk) nuo manę šitą žiedą, tai pristekėsi jo dukteriai (ps.) Tvr.
sutekė́ti, sùteka, -ė́jo
1. intr. Q654, SD1163, SD333, N, Sut, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ tekant susilieti, suplūsti į vieną vietą (apie vandenį, upę): Iš visų pusių sutekė́jo vanduo ir pasidarė kūdra J. Itas [v]anduoj sùteka upėn LzŽ. Visi upeliukai į Nemuną sùteka, trąšas suneša PnmŽ. Japonų jūra šiltesnė, švelnesnė, ir vanduo čia gėlesnis – daug upių suteka jon iš žemyno rš. Sùteka [Juodoji Ančia ir Baltoji Ančia] abi sykiu ir teka ing Nemuną Kpč. Tenai (ežere) niekada neužšąla: vanduo sùteka iš paversmių Blnk. Nebepanešė jo (velnio) pilvas tiek vandenio ir parsprogo, o vanduo visas sutekėjo į ežerą BsPII84(Šl). Sutekėjo dvi upelės, sukalbėjo dvi seselės LTR(Švn).
| prk.: Taipo balsai žmonių ir vyriausiųjų kunigų į vieną sutekėjo prš.
| refl. Q654, Sut: Susiteka dvi upės – Mūša ir Nemunėlis – ir atiduoda savo vandenį Lielupei sp. Kaip smarkiai susiteka didžių lietų vandenes PK59.
ǁ dėl susikaupusio vienoje vietoje skysčio, kuriame buvo dažoma, pasidaryti vietomis tamsesnės spalvos: Šiuo būdu išgarinti verpalai nesuteka, ir dėl to ruožų neatsiranda sp.
2. intr. pribėgti, pritekėti: Kai sutekė̃s lig burbulo [medsukio viduje], tai bus didelis viedras medaus Všn.
3. tr. permerkti, sušlapinti: Pakabinai šlapią [paltą] – sutekė̃s rūbus Slk. Arbata sutekėjo rūpestingai išvalytas kelnes, bet jis to nepastebėjo rš.
4. intr. SD443, N sueiti į vieną vietą, susiburti: Į Meką ir Mediną kasmet suteka daugybės maldininkų Vr. Sutek marčios ir sesiulės, susemiema tą sudabrą NS18.
| refl. KN63: O štai prieštarnykai mano prieš mane susitekėjo PK69. Kaipo paukštinykas, pasergėjęs, jog ant kokios vietos paukščiai susiteka, tenai jiems ganyklą meta, idant jus galėtų pigiaus gaudyti brš.
| prk.: Tump keturiump galump visi kiti [galai, tikslai] susiteka ir susieiti SPII207.
užtekė́ti, ùžteka, -ė́jo
1. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ tekant srove užsilieti ant ko: Kraujis užtekė́jo ant drabužio J.
2. intr. užplūsti, užkilti: Kad užtekès putos – itai anas (Žilvinas) perimdo; kad paslès kraujas – anas negyvas (ps.) Grv.
3. intr. praleisti vandenį: Kap ažtekė́jo – blogas dangtelis – supuvo šienas Ml. Kiauras dangčius, tai užtekė́jo ir sušuto siena Ds.
4. intr. tekant vingiu priartėti (apie upę): Ir pro juos ùžteka Šventoja Ds.
5. intr. H156, R, MŽ, N, J, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakilti aukščiau akiračio, patekėti (apie dangaus kūną): Saulė užteka SD405. Mėnuo užteka B134. Kolei saulė ùžteka, va kokį galą suari Mlt. Saulė būdavo neužtekė́jus – karves varai an pievų Upn. Saulė ùžteka, ir reikia keltis Grž. Man matos, kad senelė nebesulauks saulės užtekant (greitai mirs) Grž. Oi aš jauna pradedu savai sesulei tykų alasėlį, nedėlios ankstų rytelį giedriai saulelei užtekėjusiai, tamsiai naktelei miglelei prasiskyrusiai Kb. Sėdžiam, kol saulė užùteka Krs. Saulė nusileidžia – mėnuo ùžteka Mžš. Saulė žutekė́jo, pasniedojai ir nuvažiavai Eišiškėn Rod. Išvažiuoji – saulė ùžteka, atvažiuoji – ažsileidus Ad. Mėnas jau užtekė́jo LzŽ. Iki aušra užtekės, dar galėsiu išeiti iš pilies V.Krėv. Užtekėjo ant dangaus septynios žvaigždelės vienoj krūvikėje DS136(Šmk). Užtekė́k, saulele, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę JV64. Užtekėjo mėnesėlis tarp dviejų žvaigzdelių RD115. Iš kur užtekėjo šviesus mėnesėlis, iš kur užtekė́jo aušrinė žvaigždelė? (d.) Dkšt. Užtekėjo saulelė par aukštus kalnus (d.) Nmk. Aš nemačiau dienos auštant nei saulelės užtekant LTR(Klp). Užtekėk, saulele, ant mūsų, ant mūsų (d.) Jnk. Tėvulio dvare saulele užtekėtau, už baltų skobnelių lelija pražydėtau LTR(Mrk). Perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai SPI347. Nes Jis daro tai, jog saulė jo užteka ant piktų ir gerų BtMt5,45. Atėjo … labai anksti, užtekant saulei BPII3. Ik saulei neužtekėjus sugavo jis jaunikaitį BBTeis8,13–14. Paleisk mane, aušra nes užtekėjo Ch1Moz32,26.
| prk.: O kaip užtekėjo saulė, kurijė apžiebė visus pahonis, jie teip labai apjako DP61. Pranašavimas bu[v]o, jog turėjo užtekė́t žvaizdė ižg namų Jakobo DP59. Jeigu anys tatai nesakys, neužtekės jiems aušros žvaizdė MT(praefatioXIV). Nes juosemp užtekė́jo saulė tiesos, o tie vienok neregėjo DP40. O jumus, kurie mano vardo bijotės, užtekės saulė teisybės BBMal4,2. O sėdintiemus vietoje ir šešėlyje smerties užtekėjo šviesybė BtMt4,16.
^ Tiek laukėm ano, kaip saulės ùžtekančios Trk. Lauka it saulės ùžtekančios VP28. Prašyt neprašiau [maisto iš namų], bet laukiau kaip saulės ùžtekant Lkč. Tėvas motina ateita – kaip saulė ùžteka (pasidaro linksma) Yl. Ka išejau į Klaipėdos kraštą, maniau, ka saulė užtekė́jo (taip smagu pasidarė) Ub. Jam jau saulė nebeužtekės (nebesulauks šviesesnio gyvenimo) LTR(Ds). Kolei saulė užtekės, tai rasa akis išės LTR(Vdn).
| refl.: Užsitekė́jo, užsirietėjo šviesi sauliulė prieš kalną (d.) Švnč.
ǁ tr., intr. užtikti, apšviesti tekančiai saulei ką kur būnantį, ką darantį: Saulė muni lovo[je] užtekė́jo Vkš. Munęs saulė neužtekėjo, kad ir buvau pagerąs Šts. Teka saulelė ankstie par girelę, užtekė́jo ežere ledelį (d.) Vkš. Kur saulutė teka, vis mane užteka LTR(Slk). Tos rūtelės buvo saulės šviesos užtekėtos, gailios rasos nuriedėtos J.Jabl. O jeigu saulė ant jo (vagiančio) užtekėjo, tada kraujų tiesa tesūdij ant jo BB2Moz22,3.
6. tr., intr. pasidaryti skausmingam nuo šalčio, užgelti (apie pirštų galus): Mun beskalbant užtekė́jo panagės Krž. Tuos maišus skalbdama net rankas užtekė́jau Brt. Vakar skalbiau, tai kad užtekė́jau rankas! Ig.
| impers. tr.: Nuėjau prie šulinio be pirštinių, tai kad užtekėjo pirštus, nors kazoką šok! Pjv. Prisiėjo važiuoti dviračiu prieš vėją, tai kad užtekė́jo panages! Lkč.
7. intr. SD392 užbėgti aukštyn.
8. intr. SD1206 užeiti, užbėgti kam priešais, pasitikti: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. O kad jis jau ėjo, užtekėjo jam tarnai ir pasakė I. Skubinkies iš Babilono …, užutekėk Jėzusui, pakolei metas tam derąs SPII169. Didis bažmas žmonių … užtekėjo Viešpati Jėzui su palmų … šakomis DP131. Anys, išgirdę Kristų netoli santį nuog miesto, užtek Jam BPI12. Tada užtekėjo jam Mozėšius ir kloniojosi po jo akim BB2Moz18,7. O kaip anie persiyrė ant kitos šalies gergezėnų, užutekėjo Jam du apsėstu BtMt8,28. O kad ėjo ing nekurį miestelį, užtekėjo Jam dešimtis žmonių raupuotų SE195.
| prk.: Duok mums tikrus mokytojus, kurie … visiems papykiams … stropiai ir išmintingai užtekėtų (užkirstų kelią, sutramdytų) MKr28.
ǁ tr. einant priešais užstoti (kelią): Reikia Jam kelio užtekė́t, ik kolei dabar vaikščioja tarp mūsų DP327. Jei anys tatai nebūtų tikėję, Jam kelį nebūtų užtekėję BPII387. Duok, idanti … su garba, tau pačiam prigulinčia, kelią linksmai užtekėtumim MKr12.
ǁ tr. užbėgus priešais atimti: Ateikiat priš midianitus ir užtekėkiat jiemus vandenį iki Bet Baro ir Jordano BBTeis7,24.

važiúoti, -iúoja (-iúona), -iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323
1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiúoji, važiúok, jei eini, eik, o čia būti negali Všv. Ka turėjom paskuo arklį, važiúote važiãvom, o kol neturėjom – pėsti ejom Lpl. Kad jau reik važiúoti važiuotam, tad jau reik apsirėdyti gerai Vkš. Kinkymai suplėšyti, sudraskyti, i važiúok! Jdr. Dar̃ kojos negali iškelt – tik važiúot (pėsti nevaikšto)! Sn. Pėsti net lig namam atejom, niekur neprisejo važiúot Mlk. Žvyrium keliai išpilti, dulka, kai važiúoji – net dantyse grikši Klt. Nu gerai, važiúosva, bet ka dar aš neturu laiko Als. Važiúona [mašinomis] kaip smakai! Krš. Važiúona ir važiúona su dviračiais Pp. Kol diena aušo, aš jau važiavaũ su dviračiu Lnkv. Su arkliais važiãvom ir arėm, ir sėjom Yl. Su pora arklių jei važiúona, dišlius yr Ub. Briko[je] važiaváu dum arklium End. Abu važiúoja, daboju, arkly (arkliu) Trgn. Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiúoja Kp. Važiãvo tokiu juodu arkliu blizgančiu Žg. Veršiais arė, tik važiúot i paakėt arkliais Pb. Su ragėms buvo važiúojama, ledas Žeml. Baisu ir važiúot, kai rogės visuos kraštuos paskliundrom eina Šmn. Langai apšerkšniję, nors rogėm važiúok Kp. Nėr kuom važiúot – nei ratais, nei rogėm Ėr. Važiúodavo su vežimais tie [margučių] mušėjai Gsč. Kur, varge, važiúosi, gal šešiom geldom patvoriais Mrj. Neigi kožnam valia penėtą pilvą parodyt ir su poniška marga karieta važiúoti K.Donel. Važiúoja lankas lankan (vienas paskui kitą) Grv. Tai daug svieto važia[vo] – lankas lanką stūmė Prng. Įdūręs važiuoj[a] paskui MŽ. Ir žmogaus čia važiuota J.Jabl. Šitas arklys geras važiuoti, arti, joti J.Jabl. Mano laikais svotai važiuoti važiãvo, su barškučiais važiãvo Alv. Keblu, grublu, kratu, terli, tiži, gliti, šlapia rudenį važiúoti J. Te prie moliui, tai jau brudna važiúotiej Trgn. Važiuoju stačiai R, MŽ. Važiuoju žemyn R267, MŽ357. Tu važiúodami užmigai Zt. Aš satikau jį važiúodami Zt. Man užusodino vežėtėlėsna ir važiúojant pametė Sb. Ar nematei tu čia važiúojančio žmogaus su pora arklių? (ps.) Ign. Važiuodamas giedojau: bevažiuodamas visą giesmę pagiedojau Jn(Kv). Važiuosiantieji renka arklius kas kur nakvoję, žiūri pakinktus, kinkosi M.Katk. Jei važiuojant ratai girgžda, bus bėdos LTR(VšR). Jei važiuojant eina žingine arkliai, tai tave laukia LTR(VšR). Ėjo ėjo tuoj mišku, randa važiúota (ps.). Žž. Niekur tokių rugių nėr – nors važiuotas par juos važiuok LTR. Ateina žiema, žmonys dejuoja: neturi malkų, nei kuom važiúoja (d.) Dglš. Sunku akmenėliui, per kurį važiuoja, sunku našlaitėlei, kad žmonės meluoja (d.) Šmn. Ne raiti josme, ne pėsti eisme, važiuoti važiuosme, važiuoti LTIII426. Mes kaip vyrai važiuosma, iš tiesų, iš tiesų, ten ten ten, ti ti ti, tir (varnėno balso pamėgdžiojimas) Pnd. Ir davė (viršuj liepė) jam važiuoti ant jo antro vežimo BB1Moz41,43. Važiuodamas arkliais sakyk sau: tie arkliai nekalti vargsta brš. O kačeib nepabažnai ir neteisiai, tačiau … visi kalba: vardan Dievo važiuojam MP110.
^ Geriau puikiai eit, neką prastai važiúot Vlkv. Tėvai ratus dirba, o vaikai važiuoja Vdk. Ne tu šėrei, ne tu ir važiuosi LTR(Pp). Ne tėvo arklys, ne sūnus važiúoja Mlk, Všk. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja J.Jabl. Ne mano kumelė, ne mano vadelės, ne aš ir važiuosiu PPr124. Nešersi (Netepsi Grž) – nevažiuosi LTR(Zp). Jei nori važiuot, tai ir patepk LTR(Grv). Kas tepa, tas ir važiúoja Ds. Pateptais ratais greičiaus važiuoti VP37. Arklį nepašėręs nevažiuosi S.Dauk. Kaip šersi, teip ir važiúosi Ds. Jei duosi, tai karietoj važiuosi, jei neduosi, tai vyžoj čiauši LTR(Žmt). Gerà pėsčia eina, o blogà – važiuota važiúoja Lk. Kaip turiu, teip važiuoju LTR(Krk). Šaukantysis tešaukia, laukantysis telaukia, o mudu važiúokiva J. Šuva loja – ponas važiuoja LTR(Grk). Kas rėkia, tegu rėkia, o mudu, boba, važiúojam Šl. Kas šauka, tešauka, mudu, bobale, važiuokiav S.Dauk. Važiuok nevažiuok, o ko reikia – atiduok K.Būg. Pirk, negailėk, bus linksmiau važiuot (skambalai) Pn. Važiuoju važiuoju – ir kelio nežymu (laivas) Vb. Važiuo[ja] mašina riestu kaminu, nei garai neina (lygintuvas) LTR(Užv).
| refl. impers.: Žiemos metu važiúojasi su rogėmis NdŽ. Greitai važiúojasi NdŽ. Lengvai tę visai važiúojasi Vlkv. Ar pora arklių važiuõsis? Kt.
ǁ vairuoti (susisiekimo priemonę), valdyti (arklius): Aš važiúot mokėjau, pasikinkyt nemokėjau Vl. Važiúoti nemokėjau – neturėjau dviračio Kv. Aš visą laiką rūpinaus, kad tau su mašyna važiúojant būtų laimingi keliai Stak. Be mokslo nieko nėr, čia ne ant brikos važiúoti [mašina] Skdv. Važiãvo girtutukas, i mašina užlėkė Ūd. Tai greitai važiúoja – oru skrenda! Al. Anas gi ne važiúoja, o paukštes gaudo (labai greit važiuoja) Švnč. Arklin – i važiúoja pati paskinkius Klt. Važiuõj tu, sakau, atvež’ Pst. Jau kaip važiúoja, tai ir kiaušinis jam nuo galvos nenulėks Str. Važiúoja – tai tik žemė dreba! Onš. Zarasuos, Grabnyčios kai yra, važiúoja arkliais (būna arklių lenktynės) Dgč. Ne su šieno vežimu – su žmonėm važiúoji! Žiūrėk! Mžš. Nieks taip gražiai nevažiavo kaip mano bernelis LTR(Všk). Važiuo[ja], kad kibirkštys leka LMD(Tl). Jis važiuodamas važiuoja (nesnaudžia) A.Sal.
| Apie jaučio ragus apisuki ir valy – važiúoji [su žagre] Vdn.
^ Važiuoja kai velnias ant ožkos LTR(Vl). Važiúoja lyg (kaip Mžš) su kiaušiniais Mrj. Važiuoja kaip su puodais LTR(Dkk). Važiúoja kaip miegodamas Jnš. Važiuoja kaip ir perkūnas LTR(Km). Ne ratai kalti, kad girgžda, kaltas, kas važiuoja LTR(Km). Palengva važiuodamas, toli nenuvažiuosi LTR(Vdšk). Pakinkius kožnas važiuoja LTR(Kp).
ǁ judėti sausumos susisiekimo priemone (apie keleivį); būti keleiviu: Tramvajum, traukiniu važiúoti NdŽ. Važiavau geležinkeliu (gelžkeliu) J.Jabl. Gali važiuoti, ka kapeikų turi Ms. Bilietus išperkam, ir važiúoja (tevažiúoja) Pv. [Nėščia moteris] atbula važiúot vežime tai nevažiavo Srj. Atsisėdo, tada anas (pailsęs pėstysis) arkly važiãvo Švnč. Galiu pasibaigt autobusu bevažiúodama – bais man bloga Svn. Dabar ir kiaulė važiúoja autobuse Brž. Sulindo į būdą (autobusą) i važiúoja Mšk. Važiuoti be bilieto draudžiama KlK6,39. Važiúojami pinigai Nm. Čia važiuojamieji bilietai parduodami J.Jabl.
^ Kieno vežime važiuoji, to ir dainą dainuoji Rdd, Lp.
2. intr. judėti sausumos susisiekimo priemone į kokią vietą, tam tikra kryptimi ar turint kokį tikslą, vykti: Važiúosim Kaišiadorỹs Rmš. Paršiukas susirgo: sukasi į rundą i sukasi, – gal daktaro važiúot Vl. Kepsu duoną i važiúosu į Telšius pardavoti Varn. Būčiap žinoję, tai nevažiãvę LD382(Zt). Tie žmonys važiúona iš jomarko įgėrę su arkliais i susimušas važiúodami Akm. Kur judu važiúojatav karvės pirkti? Šts. Važiúosuot į Šilalę LD301(Lkv). Ryt važiúosuot į Rietavą Kv. Kumet tu važiúosyt paso? Šv. Rytą apent kels ankstie, važiúos į Kalėdas Sd. Pakinkyk arklius, vedu važiúosiav parsivežti brolio Brs. Jurevyčia, titė nabaštiko, kailinius nuplėšė, zalėtų bevažiúodamas (taip ilgai važinėjo pirštis) End. Žiemoms liuob važiúos į praktį valdiško miško vežti, kad uždirbtų piningų Kl. Mūso tėvas liuob važiúos į Mažeikius, iš sėmenų liuob padirbs aliejaus tokio Žlb. Su maža ligele nestrošijaus važiúoti pri daktaro Bdr. Važiúodavom net Veisiejuosna Kpč. Važiúojamte susdarę namo Dglš. Ką senas žmogus žinos, kur važiúot žemės [susigrąžinti] Mrc. Ar Varėnoj važiúojat? Mrc. Dėl linų derliaus važiúoja per Užgavėnes Žln. Mirt nevorta važiúot Vilniun Pls. Važiuõs ana an motką svečiuosnan Ker. An jį važiúoja poveselin Pb. Važiúojamte greičiau namo Dglš. Ana (motina) par daktarais važiúoja, o sūnus nugriuvo Klt. Važiúoja an kermošio Lydon LKKXI177(Zt). Kad ją regėsit, [pasakykit:] tevažiúoja, kap turi kada čėso, mūs[p] tevažiúoja Lz. Mokytojas važiãvo mokyklosan Grv. Ar jau apspirkai gi – važiuotum namo Sdk. Tris keturias dienas važiúodavo lig Panevėžio Antr. Reikia važiúotienai turgun, daug yra reikalų Ds. Važiúojam namo – bolium man jau kvėpia Dkk. Tai važiúostat namo ar da būstat? Rk. Mūsų važiúoja uogų až Kairelių te miškan Km. Dabar Rokiškin važiãvus važiúot – tenai visa giminė Ob. Visi važiúoja, važiúoja ant dėdės, ant mamą, ašian neturiu kur važiúot Rk. Važiúojit, kur didesnės grinčios! Dgp. Kad anas nigdi, kad aš važiúoč an jį! Mlk. Neberūpi dirbt, tik važiúot kur Žl. Palei ligonines tik važiãvo i važiãvo Kvr. Ben keli žmonelės važiúoja bažnyčion, arkliukas prastas vos kruta Šmn. Šieno važiúojam, grėbiam visos parytėlio Pl. Nevažiuõs piršliai, tokiõs gražiõs nevažiuõs (kaip nevažiuos)! Skp. Važiúosma ūlyčion vakaruškos Pnd. Rytoj gal turgun važiúostat? LKT291(Svn). Taigi važiúoja maudytis ir važiúoja, kai šilta, mašinos prisėdę čia lekia Kpr. Važiúoja an karčemą dantų plaut su arielka (juok.) Brž. Jie važiúosią namų prilankyt Krs. Na ko aš te važiúosiu [pas nelaimingai ištekėjusią dukterį] – raudot? Mžš. Seniau važiúodavom ant mišką, – prikeldavo nuo antros valandos Skrb. Jei piršlėm važiúodavo, pasiimdavo žmogų, katras geresnį liežuvį turėjo Sdb. Ka važiúodavai į lauką, tai aš tam seniukui mindavau [vežimo] galą, o tas sūnus – pirmagalį Mšk. Važiúoja ant šliūbo ir padeda [pasogos] pinigus ant stalo Grz. Ežys sėdžia sau ant gaidžio ir laukia, kada važiuos ant šliūbo LMD(Žg). Kai į miestą važiúoja, tai dainuoja: – An druską, an taboką. O iš miesto tai: – Prigėriau prigėriau (apie ratų girgždėjimą) Imb. O aš važiuosiu int motinėlei vargelio padejuotų LTR(Kur). Mes alučio neragavę namel nevažiuosim (d.) S.Dauk. Juk girdi, rytoj reikės į girią važiúoti K.Donel. Kad būtume tiesiog važiavę, jau Rūgiuose būtume bėsą J.Jabl. Važiúokiat tiesiai, gal vieškelio nesieksiat Skdv.
| An Palangos važiúojant, artie buvo rubežius Kal. An Klingus važiúojant, tai teip priknebę an žemę rugiai Slm.
| tr.: Važiúosiv tėviškėlę, pas seną motynėlę JD806. Ryt važiúosiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį JD610. Mes važiuosim svečių šalį JV124. Šiandien paliko Pasvalys nevažiuotas Ps.
| prk.: Apie malkas nieko negirdėt: nė pirktos važiúoja namo, nė kertam Mžš.
^ Taisos, it į mugę važiuosiąs D(168psl.). Ponas nevažiúosi in mužiką veselion Str. Nebe laikas arklius liuobt, kai jau reikia važiúot Kp. Tam ir mergos, kad piršlys važiúotų Pnd. Kur dabar važiúoji? – Iš namų laukan (nenorint pasakyti) Sln. Su tokiais kalniais gali po žiemos vartais važiúot Vžns. Dabar toks tykus laikas, nors tėvui į talką važiúok (nėra jokio darbo) Srv. Jis ir šikt važiúotas važiuõtų Gs.
| refl.: Susidėliok iš anksto, važiúosias – staigumo[je] ką užmiršias Krš.
| impers.: Nekur važiúojasis Ppr. Į Telšius par Luokę važiuojas Sz.
ǁ judėti, vykti sausumos susisiekimo priemone tam tikra vieta: Tuo keliu aš dar nesu važiãvęs NdŽ. Tuo keliu buvo daug važiúota i mažumą kas pamesta Plšk. Kad važiúosi šituom kraštu, tai užeik Čb. Žydas važiúoja po kaimą, kas kanapes [sėjęs] turi, – superka Antr. Važiúonam par Nevarėnus, tik veizam – stulpas eina keliu Nv. Važiuõt[ų] per tokias balas, per ugnis, kad ir ratai degt[ų], da giliau važiuõt[ų] Skp. Važiúoja per tiltą Asv. Pirm važiúodavo par kaimą bitelės: tei pavožia kokį vyrą po doklu, abe į kubilą įkiša (Užgavėnių paprotys) LKT241(Pš). Tokia melžėja važiãvo pro galą kaimo, tai pamatė, kad dega Ppl. Važiãvom pro Trobas Dv. Važiãvo važiãvo par tokį mišką, niekur nieko, tam ūkininkuo biškį kaip i baugu paliko (ps.) Krp. Keleliu važiúota, rūtelėm barstyta, jaunų brolių šalims jota, raselė braukyta (d.) Nm. Jie važiãvo keleliais šešiais bėrais žirgeliais (d.) Šk. Matušės lauku važiavom, matušelės laukeliu, šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. O kad aš važiavau per tėvelio lauką, pūtė pūtė šiaurus vėjas nuo žalių rugelių LTR(Plv). Per tiltą važiavau, gegutė kukavo, tiltas geležinis didžiu balsu kaukė LTR(Krok). Sušalau, sudribau, par du laukus važiavaũ (d.) Cs. Kaip per gojelį važiavo, tuoj gegutė sukukavo LMD(Klov). Viduoju keliu važiuoti N. Aplinkui važiuoti N.
| tr.: Jau savo sodžiaus lanką važiúojam Ėr. Molainius pravažiavom, dabar Vaišvilčius važiúojam Ėr. Važiavaũ lauką, važiavaũ antrą – nieko neprivažiavau (d.) Vlkv. Važiãvom laukus, važiãvom antrus, n‘įkalbinau panelę (d.) Plk. Važiavau laukelį, važiavau kitą, an trečio laukelio žirgeliai sustojo LMD(Tvr).
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas judėti susisiekimo priemonėms: Kelias važiuojamas, geras kelias R51, MŽ68. Dabar tik takas yr, o anksčiau buvo kelutis važiúojamas Skr. Yr kelias važiúojamas, ta lai keliu važiúo[ja] Žr. Pagal trobą akmenys, kelias važiúojamas Žlb. Čia nevažiuojamas kelias, grįžk atgal J.Jabl. Kelias šlajomis važiúojamas NdŽ. Greitkelių važiuojamąja dalimi draudžiama eiti pėstiesiems rš. Par galą važiúojami klaimai buvo Svn.
ǁ intr., tr. judėti sausumos susisiekimo priemone kokiu atstumu: Tolyn važiuoju SD268, R146, MŽ193. Toliau Kamajų negi važiúosi? Rk.
| prk.: Gerumu, gražumu visada toliau važiuosi J.Avyž.
^ Duok kvailiui kelią, dešims mylių važiuosi LTR(Ut). Liečytu arkliu toli nevažiúosi Rod. Iš čigono arklį išsimainęs netoli ir važiúosi Mšk. Par melavimą toli nevažiúosi Upn. Meluosi (Melu Švnč) – netoli važiúosi Skdt.
ǁ kurį laiką judėti susisiekimo priemone: Važiúoja važiúoja aplink, bo tam daikte, tai tam daikte Šmn. Važiúoju važiúoju – jau pradėjo temti Kl. Važiavo važiavo ir privažiavo, kur skiriasi kelias ant trijų LMD(Lnkl). Važiavo važiavo ir įvažiavo į labai didelę girią LTR(Kbr). Važiavaũ dieną, važiavaũ naktį ir privažiavau žalią lankelę JV1037.
^ Čia arčiau, bet važiuoti ilgiau KrvP(Ašm).
ǁ traukti: Važiuoja didelė kariuomenė, ažudauš tave, jauną berną LTR(Dv).
3. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą (apie susisiekimo priemonę): Važiúoja ratai NdŽ. Mūsų mašina važiãvo šimto kilometrų greičiu NdŽ. Lokomotyvas važiúoja anglimis DŽ1. Sulauksit, kad vežimas be arklio važiuõs Dg. Kelius klo[jo] sienojais – nemožna buvo važiúot [gurguolėmis] Ck. Kaip važiúoja mašinos, teip dulka Antr. Mašina kai važiúoja, tai smėlį šitą pusto, stulpai eina Ant. Tankai važiãvo ir važiãvo be pertrūkio Šmn. Kad važiuoja, kad važiuoja [tankai] ant mūsų triobas par lauką Kp. Dar nepravažiavo autobusas? – Nesimatė, kad važiuõtų Mžš. Važiúoja gi padvadų dešims dvylika, tai iš tolo pavėjui girdis Aps. Mano tėveliui buvo labai didelis Rygon važiuojamasai brikas Vaižg. Davė jam ratukus, dangum ir žeme važiúojamus (ps.) Šil. Ciesorius 100 markių padovanojo luošam ant įsiteikimo važiuojamosios krasės LC1889,17. Važiúojamoji padarynė NdŽ.
| Šitie važiuojami pavalkai, čia viršų iš odos uždeda Jdp. Važiúojami devyneli pavalkai OG408. Važiuojamasis ratas ŽŪŽ102.
| Lėlis miega ir sapnuoja, kad per jį akėčios važiúoja (d.) Slk.
^ Važiuoja kaip Grigo ratai LTR(Zp). Važiuoja kap Alijošius LTR(Vs). Teip kaip traktoriai važiúoja po galvą ir kaip aš galiu da miegot! PnmR.
ǁ judėti kokia vietove (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mes (vaikai) jau ka pamatysiam par sodą važiuojant automobilį, bėgom kaip an gaisro Kl. Ãpačia važiuoji su arkliais, o viršu važiúoja traukinys Ssk. Po kaimą pakiemiais važiúodavo [kuliamoji] mašina, viens kitam turėdavo pasidėt dirbt Žg.
| prk.: Mūs namas didelis, prie ežero, ir kelias pro šalį važiúodavo Plv.
ǁ kursuoti: Dabar važiúona i keleivinės ir į tą miestą nuvažiuo[ja] Akm. Važiúona mašinos, ale retai, nebė[ra] benzino Tl. Mašinos tokiais keleliais važiúo[ja], į tokius užkampius privažiuo[ja], kad savo „Volgos“ nė nebreik Slnt. Pirm ano karo traukiniai prie mūsų nevažiãvo Plšk. Šilalės mašyna nebvažiúona Šv. Reik žinot, kada autobusas an Raseinių važiúoja Jsv.
4. intr. R judėti laivu, valtimi, plaukti: Laivu važiúoti NdŽ. Bures pasikėlė i važiãvo Plng. Jis daug metų ant garlaivio važiãvo (dirbo) Skr. Eldija, irklai – su lazda nevažiúosi Pb.
^ Važiúoja važiúoja, atsigręžia – kelio nebėra (laivas) JT399.
5. intr. plaukti laivu, valtimi į kokią vietą, tam tikra kryptimi, ar turint kokį tikslą, vykti: Nemunan valtelėm jiej važiãvo Kaunan Vlk. Važiãvo su luotu pasisupt an bangų Pžrl. Smalėko priskaldo, an laivo uždega ir važiúoja nakčia [gaudyti vėžių] Btrm. Mūs važiúosme į ežerą LKT103(Klm). Važiúosma su luge žvejoti Žd. Jaunieji važiúo[ja] į marias, seniems reik žuvį gabęti parduoti LKT137(Nd). Kad su žuve, tai visumet su valte važiaváu [į turgų] Kin. Nemažas ežeras buvo, mano dėdelis važiúodavo laivele šieno grėbt Tj. Aš laiveliu važiavaũ iš Kernavos (Kernavės) Upn. Važiuos jaunas bernelis į spindančias jūreles S.Dauk. Eik šen, mergele, sėsk ing laivelį, važiuosva vedu už vandenelio S.Dauk.
ǁ plaukti, vykti laivu, valtimi (jūra, upe ir pan.): Važiúoti jūra NdŽ. Važiuõs po upeles, žuveles rinksies LKKVII172(Škn). Važiãvo an marių (mariomis) ir ėmė ir žuvo Pv. Važiuona anie su laivu ta upe ir mato tris motriškas (ps.) Vkš. Berniokas nuejo pamarėn, pasamdė laivą, atejęs pasiėmė tą senelį ir važiuoja par marias LMD. Jūreivėlis par marias valtele važiuoja (d.) Tršk. Priegliumi važiuoti N.
^ Per ežerą su luotu važiuoja, šaukia – gert netrivoja LTR(Kš). Kad tu per vandenį važiuotum ir gert prašytum! LTR(Švnč).
6. intr. judėti vandeniu, plaukti (apie vandens susisiekimo priemones): Važiúoja trys laivai Adm.
ǁ part. praes. tinkamas plaukti (laivams), naudojamas laivininkystei: Upė akrūtais važiuojama R307, MŽ411. Ta upė šėpimis važiúojama KII154.
ǁ slinkti vandens paviršiumi pasroviui: Sielis važiúo[ja] Plšk. Upėn nustumi, ir važiúoja tie sienojai Kpr. Ir jau toli upe važiúoja [sienojai], bet paskui juos sustabdė krantan Antš.
7. intr. skristi, vykti lėktuvu, raketa: Orlaiviu važiúot nepapuolė Dg. Kosmonautai ka važiúo[ja] (jei važiuotų raketa), cinkt Rietave, cinkt Plungė[je] End. Bijau važiúoti, senatvė: gali iškratyt lėktuve Všn.
8. intr. judėti oru (apie lėktuvą, raketą), skristi: O tie bombonešiai bū bū bū bū – sunkiai važiúo[ja] End.
ǁ part. praes. tinkamas judėti oru, skristi: Aš tau užduosiu darbą par vieną naktį padirbti mašiną, oru važiuojamą LMD(Lg).
ǁ slinkti oru: Kartais lyg stogai, lygu žemės gabalas, rodos, važiúojąs [sunkus debesis]; kartais nelyna, važiuona i nuvažiuona ans Plt.
×9. (sl.) intr. joti: Važiãvo anas an arklio raitas LzŽ. Anas važiúoja in arklio Aps. Kap sėdos [ant arklio], tai sako: – Važiãvom važiãvom kap tik arkliai iššoksta Vlk. Anas kap raitas važiúoja, tai kojom žemę dastoja (siekia) Arm. Subatos rytelio žiūriu per langelį – važiuoja bernelis ant širmo žirgelio LTR(Brsl).
| Ant lazdos važiúoju į Alytų Ūd.
10. intr. vykti kur toli ar ilgam laikui; išvykti, parvykti: Važiúoti į kurortą NdŽ. Važiúoti atostogų NdŽ. Tevažiuõjie, tenegrįžta Erž. Įdės lašinių, avienos rietą samdiniui, pyrago, i važiúok numie Yl. Ans, sako, važiúoti mokinties ant [v]andens (važiuosiąs mokytis jūrininku) LD384(Trk). Padarė kuokinę, kap vaiskan važiav[o] Ml. Važiúoju savan kraštan, net gera daros – matai, ką daro prieprotis Užp. Iš antro karto važiavaũ Amerikon užsidarbuot Vb. Tada jin (žalčio pati) prabuvo pas tėvus dvi nedėli, tada jos nenoria išleist važiuot pas žaltį LMD(Lg). Mes važiuosim į tą šalį, kur lineliai dera LTR(Auk). Metūse 1831 ligai cholerai ir sumišimui kilus, pavoju buvo mokytinius Kražiūse belaikyti, todėl pardėtinis 16 d. kovo liepė jiems numon važiuoti M.Valanč. Velykų atostogų (jis) važiuosiąs (išvažiuosiąs) tik kokias dvi savaites J.Jabl. Išbuvę trejus metus svetimoj padangėj, visi džiaugias važiuojantys į savo kraštą J.Balč. Jo Mylista važiavo į kelionę Tat. Žmogus tas, kuris, važiuodamas šalin, iždavė tarp tarnų savo gerą savo, yra Viešpatis mūsų Jėzus Christus DP387. Važiuosim šiądien aba rytoj tokian miestan ir pramisim ten metus, ir prekausim, ir laimėsim Ch1JokL4,13.
| prk.: Jei dvidešimt penktą sausio apsiniaukę, – žiemužė važiuõs Grš. Pats [v]anduo važiúo[ja] (lietus ateina) Žd.
| tr.: Gaspadoriui ir lašinių duok, ir kelionę važiuok Ėr. Tėvas važiãvo kelius į Varnius, pasažyrus, tavorus vežė Žr. Ne mokslus eiti, o kelią važiuoti mums J.Balt.
ǁ keliauti: Važiúoti aplink pasaulį NdŽ. Per visą Lietuvą visur važiavau LTR(Rk).
^ Visur važiavaũ, ale karvės su balnu niekur nemačiau Jdp.
| refl.: Prasimokino siūti, važiuojasi po pasaulę TS1904,2.
ǁ rengtis išvykti: Kaip jau jie (vaikaičiai) man’ mylia visi, tai kai važiúoja, visi apsikabina: – Tik neraudok, bobut, neraudok Kpr. Seserys važiúoja, važiúoja į Maskvą – taip ir neišvažiuoja NdŽ.
ǁ būti tremiamam: Aa, važiavai̇̃ (buvai ištremtas) – kam tu tikęs žmogus buvai Krkn. Į šaltus kraštus važiavau Vrb. Jis atvažiavęs [iš Amerikos] nupirko tris valakus žemės, tai užtat gavo Sibiran važiúot Šmn. Kiek čia važiãv[o] – ir visai biednų, ir nekaltų! Drsk.
11. intr. išvykti, parvykti gyventi; persikelti, persikraustyti: Visi šaukė: nevažiúok pas vaikus, laikyk ūkę, neklausiau, – marti [dabar nekęsdama] tik durimi tranko Brb. Ar važiúok an mane, ar atvešiu vaiką i paliksiu (žmona grasina vyrui) Pb. Nenor[ėj]au važiúot, kur gimiau, te noriu mirt Plš. Ne ne, nepirksme [trobos vienkiemyje], nevažiúosme, nebenoriu purvo braidyt Kvr. Važiúot [užsimetė į Argentiną] – o kurgi pinigai? Ogi devyniolika šimtų litų! Kp. Paskyrė telegrafistu Rusijon, labai toli, ir atliko, nebevažiãvo Kp. Kogi aš važiúos[iu] te svetiman kraštan žemės knistų, ir čia davaliai Svn. Anas kap amžinas žydas važiúoja ir važiúoja iš vieno daikto kitan Kzt. Nevažiuok, bus ir čia gerai, gali dar kur prapult LMD(Žg). Važiúokita kitosna žemėsna (ps.) Eiš. Važiúoti iš namų, iš tėviškės NdŽ.
12. intr. eiti, bėgti traukiant (susisiekimo priemonę): Kiekoj arklių važiúoja KlbIII24(Lkm). Važiuoja koja už kojos Žr. Šitas arklys gražiai važiúoja Užg.
| prk.: Kai jos (moterys) pavalkus užmauna [savo vyrams], tai jau važiúok! Mžš.
ǁ part. praes. traukiamas: Davė karietą, važiuojamą trimis arkliais J.Jabl. Ateję meistrai: dirbins anuodu puskarietę, penkiais arkliais važiuojamą S.Dauk. Vienu arkliu važiúojami ratai NdŽ.
ǁ part. praes. N naudojamas traukti susisiekimo priemonei; kinkomasis: Arklys važiuojamas R416, MŽ561. Kurie būdavo važiúojami, tai ant lauko nedirbdavo su tais arkliais Sb. Ar šitas kumelys jau važiuojamas? J.Jabl. Du važiúojamu kumeliu buvo Plik. Ir ans turėjo keturius arklius važiúojamus Jdr. Arklių yrai, ale nei vieno važiúojamo Svn. Laikiau du važiuojamus arklius Plšk.
^ Arklys iš jaunų dienų važiúojamas yra drūtesnis, negu dykas buvęs Erž. Tas pats jojamas, tas pats važiúojamas (neturi užvado) Rs. Toks velnias jojamas, toks važiúojamas Skr. Toks jojamas, toks važiúojamas Lk. Jei tu važiúojamasis, tu ir važiúok Šts.
13. tr. valdant (arklius) varyti, vesti, stumti: Kur važiuoji arklius? J.Jabl. Važiúok arklį šonan, bo, kai mašina važiuõs, nebus vietos Gg. Dėk pinigus ant stalo, važiuok žirgus iš dvaro LTsII403.
14. tr. pravažinėti, įpratinti važiuoti: Tėtis davė tokią jauną kumeliukę, da nevažiúotą Snt.
15. tr. spausti važiuojamaisiais padargais, trypti, minti: Važiuoti mane važiúoja, raiti mane joja NdŽ. Matau – vėžos važiúotos, ir pasukau Šl. Važiúotas kelias NdŽ. Nusileidęs taku nuo skardingo šlaito eina nevažiuotu, apleistu keliu rš.
^ Jug i tėvas važiúo[ja] an žmogaus stačiai, mis[liji], ka vaikas nevažiúos (nedorų tėvų nedori ir vaikai) Ms.
16. tr. vežti: Rugius pjaunam, o tada važiúojam kluoneliuos LzŽ. Reikia mėšlas važiúot Zt.
17. intr. judėti slidžiu paviršiumi (ppr. slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis), čiuožti, šliuožti: Slidėmis važiúoti NdŽ. Vakarais da liuobam eiti su šlėdalėms važiúoti nu kalno Kl. Žiemą šite[p] langai ažušalę – su ragutėm možna važiúot Vdš.
| Vaikai atsisėda ant kriaušiaus ir važiúoja ažupakaliu Ds.
^ Kada (dial. kadu)? – Tada (dial. tadu), kai kiaulė važiuõs (važiãvo) ledu Ds.
18. intr. velkamu judesiu slinkti, ropoti, rėplioti: Rugius pjauni, žiū – i važiúo[ja] [gyvatės] Akm. Jie (unguriai) aplimpa [sausumoje smėliu] ir nebegali važiúot Antš. Prieš šaltį šuo važiuoja subine, uodegą užlaužęs, o prieš lietų voliojasi LTR(Vlkv).
ǁ šliaužti (ppr. apie dar nevaikščiojantį kūdikį): Naminio storo [audeklo kelnes] pasiuvai, ir važiúoja [vaikas] par grindis Gdž.
19. intr. sunkiai eiti: Aš kap tik (vos) važiúoju Iš. Kad anas va jau šitaip važiúoja (apie girtą) Šmn.
20. intr. gausiai judėti oru (apie vabzdžius): Ka jos (bitės) pradeda spiest, pakyla i važiúoja Jrb. Musios labai važiúoja trobon Antš.
21. intr. slinkti, slysti: Kad šita koldra neslaiko, važiúoja Pv. Kokias lopinys! Važiúoja i važiúoja nuo galvos Rod. Atrausi tus kraštus, atrausi, padirbi vietos anam (rentiniui), ans i važiúo[ja] pakalniuo (kasant šulinį) Žlb. Vežimo galas važiúoja žemyn DŽ2. Šniūrą teip šitai užners ant maišo i tą maišelį trauks trauks, tas maišas važiúos važiúos į aukštą [malūne] End. Į venteraičio pryšakį kaip įlenda ungurys, važiúo[ja] paakiuo LKT144(Kin).
| prk.: Kažkaip išminkštė[ja] ta gimda, i važiúona vaikas lauk Trk.
^ Nekask duobę kitam, bo pats į tą duobę važiúosi Graž.
22. intr. judėti ratu, suktis: Atsikelu, bloga bloga, važiúo[ja] aplinkuo viskas (svaigsta galva) Krš. Pradėjau kliedėt, važiúoja visa akỹs, man juokas ema Žb.
ǁ suktis apie savo ašį:
^ Pateptas ratas vis slidžiau važiuõs Dglš.
23. intr. prk. veržtis, skverbtis, eiti (per ką), judant erdve: Vėjas par visus langus važiúoja Ds. Aukštinis būdavo, pro jį važiúodavo lauk dūmai Šln. Prastai traukia [kaminas], jeigu ben porą trejetą dienų nekūrinai, dūmai važiúoja gryčion, nors padūk Plvn.
24. intr. prk. tekėti, lietis, plūsti: Kam dar pili, ar nematai, ka jau per kraštus važiúoja Pv. Oras pasikeitė, langai važiúoja (tirpsta ledas) Skp.
25. intr. prk. kristi, byrėti: Važiúoja ir važiúoja obūliai žemyn Trg.
ǁ kristi, retėti, slinkti (apie plaukus): Važiúoja plaukai, Kalėdoms būsiu plika Smln.
26. irti, lūžti, dužti ir pan.: Jau tas stogas važiúona pruojam KlbXXXVII(1)23(Vgr). Jau mūso langai lauko važiúos! Lž. Kojinė paleido akį i važiúoja visa Sb.
27. intr. šnek. trenkti, smogti, kirsti: Kai tik kišo galvą, tep reikėjo ir važiúot kočėlu Gs. Kad kas kils (šoks priešais) – važiúoju botkočiu į liktarną (kaktą) Gs.
28. intr. prk. smarkiai ką daryti: Nu, jau gali važiúoti (kimšti mėsą darant dešras) End. Kartais vėjas pryš būs, į priekį [tada], nu ant vairių, reikėjo jau į pečius važiúoti (smarkiai irkluoti) Kin. Nubrauki ranka prakaitą ir važiúoji toliau (riši rugius) Užp. Primeta muzikontui po centą – greičiau važiúoja Všn. Šluota per dienas važiavo, dulkes ir vortinkles nubraukdama prš.
| Karas važiãvo ir sustojo pas mus Graž.
29. intr. šnek. liepiamosios nuosakos forma, vartojama varant ką šalin, atsisakant ko: Važiúok pro duris, daug nešnekėk, nieks tavęs neklauso! Ėr. I važiúokiatav, ka noriatav, į peklą, mun jūso nereik! LKT48(Žd). Važiúok po balais, tokios nereik! Krš. Važiuõj važiuõj – darbai mūsų laukia Dgp. Tegu į devynis kantus važiúo[ja]! Rs.
^ Važiuok pas velnią ant pietų! LTR. Važiuok, pon, su savo kiaušiais! Sln.
30. intr. Nmj leisti kortą lošiant, eiti: Tau važiúot, ko lauki? Skr. Važiúok, tau eit Žln. Nu, važiúok Vdn. Dabar man važiúot lauk Jnš.
ǁ leisti pirmyn, stumtis: Važiúok toliau su savo stikline Ktv.
31. sėkmingai ką daryti: Ta mergaitė be trejetukų važiúoja (gerai mokosi) Kt. Penketais vaikas važiúo[ja] End. Mano vyras nemoka meluot, jis labai su prauda važiúoja Dg. Teip ir važiãvo, ir važiãvo su tuo melu PnmR. Per daug plačiai važiãvo (gerai gyveno) ūkinykai Pn.
^ Kas vagia, tas važiúoja Lb.
ǁ sektis: Viskas anam gerai važiúo[ja], vyksta gyventi, važiúote važiúo[ja] Krš.
32. varyti (amžių), gyventi: Jau šeštą dešimtį važiúo[ja] Štk. Šimtmetį aš jau važiúoju, i čia suskauda, i čia suskauda, ale vis prikentamai End. Važiúoju į devintą dešimtį Jdr. Lygiai su metais važiúoju (pagal metus senstu) Skdv. Aš jau šeštus (šešiasdešimtus) važiúoju Plt.
^ Kas geria, ilga nevažiúoja Žln.
ǁ eiti (apie metus): Jau devinti metai jam važiúoja Šmk.
33. intr. prk. būti laidojamam; mirti: Čia užgimiau, iš čia važiúosu Kv. Išsivartoję visi šlunkai [senam], laikas jau virsti i važiúoti Krš. Diena po dienos važiúosam – jug jau turam cidabrinelius (žilus plaukus) End. Jau mums kaleina ateina važiúoti End. Kad ir neskubėsi, tiej namai (dangus) liepia važiúot, eilioja Rtn. Atejo čėsas, ir važiúok Drsk. Metai, da metai, o vis tiek reikės važiúot Ut. Aštuoniasdešimt metų i važiúok sau, nebtęskias Krš.
34. intr. prk. sakyti, kalbėti, pasakoti: Na, toliau važiúok! Pš.
35. aštriai, užgauliai sakyti, rėžti: Vos šitoks zekis, o jau su visom blėkom važiúoja važiúoja Šmn. Na, tu ir važiuoji! rš.
36. intr. prk. darytis žinomam, plisti: Vienas pasako žodį, par kaimą i važiúoja Bsg.
37. intr. prk. būti nėščiai: Vienas dar nevaikščioja, o vėl jau važiúoja Rdm. Po veseliai daboja vyras: ėgi jo žmona važiúoja (važiúota) Prng.
◊ Alijõšius važiúoja [per akmenimi̇̀s, per dañgų, po akmenimi̇̀s, su rãtais] End griaudžia: Alijõšius važiúoja po akmenai̇̃s LKKXIII117(Grv). Alijošius važiuoja per dangų LKKXVII191(Pun). Alijošius su ratais per akmenim važiuoja LKKXVII191(Rš).
atbulai̇̃s rãtais važiúoti I priešgyniauti: Nevažiúok kaip žydas atbulai̇̃s rãtais Štk. Nepradėk atbulai̇̃s rãtais važiúoti KlvrŽ.
atgal̃ važiúoti vaikėti: I pradedi atgal̃ žmogus važiúoti Yl.
devyniai̇̃s važiúoti labai pataikauti: Devyniai̇̃s jis važiúo[ja] aplink ją – oi, jau tokios niekur nėra Jrb.
į (an) Abraomą (į Adomėlį) važiúoti mirti: Jau buvau an Abraomą važiuojąs LKKXVII191(Pnm, Ker, Vdšk). Visi važiúosma in Adomė̃lį Aln.
į ãkį važiúoti priekaištauti, prikišti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymą pataisė LTR(Kp).
į ámžinastį (į amžinýbę, į, ant Amèriką [júodąją], į aną̃ svi̇́etą) važiúoti Plv mirti: Aš ilgai negyvensiu, reiks jau man amžinýbėn važiúot Lb. Greit jau reiks važiúot Amèrikon Grv. Jau laikas važiúot ant Amèriką júodąją Brž. Kaip žadėjo, taip ir padarė, – juokėsi kitas, – o tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų! Žem.
į diẽniškius važiúoti iš miegónių keltis iš miegų, imtis dienos darbų: Reiks jau į diẽniškius važiúot iš miegónių Grž.
į kálną (į kalnãlį, kalnẽlin Lb, į kalniùką Jd, į kãpčių, į kapeliùs, kapẽliuos, į kapiniùs, į kapùs Vn, kapúosen Vp) važiúoti mirti: Greit jau važiúosme į kálną Lg. Turu važiuoti į kalnalį Kv. Reikės į kalniùką važiúoti – su saule negyvensi Krš. Daba jau amžius ne tas, jug jau reik važiúoti į kãpčių Yl. Pats gražumas gyvent – važiúok kapẽliuos, ir gana Kp. Jau greitai važiúosu į kapiniùs Slnt. Tėvas, regėsi, greit in kapùs važiuõs Rš.
į miegónis (miegonỹs), į miegónius Ps, į lóvą važiúoti rengtis miegoti: Laikas mums važiúoti į lóvą KlvrŽ. Važiúosiam į lóvą Sg. Aš jau miegonỹs važiúoju Svn. Važiuosim į miegonius TDrI441(Krč).
ant mõmą važiúoti mirti: Sakiau, in mõmą reiks važiúot Dglš.
į mi̇̀rusiųjų miẽstą važiúoti mirti: Kas jau duos gyvent ik šimtui metų, reiks važiúot į mi̇̀rusiųjų miẽstą Pš.
į molỹnę važiúoti mirti: Jau laikas važiúoti į molỹnę Trg.
į Rỹgą (Rygõn Pls) važiúoti Nv vemti: Jau reiks turbūt į Rygą važiúot nuo tų barščių Alk. Man avižinis kisielius neskanus, aš nuog jo Rygõn važiavaũ Srj. Kam teip reikėjo pust, kad varo į Rỹgą važiúot? Grž. Važiúot į Rỹgą pradėjau nė iš šio, nė iš to Žml.
į (ant) šárkų bažnýčią (bažni̇̀nčią End, į tą̃ svi̇́etą, į tėvỹnę, į tė́viškę) važiúoti Srv mirti: Ans galia važiúoti į šárkų bažnýčią, t. y. mirti J. Tas važiuõs į šárkų bažnýčią Ar. Ir man jau reikės važiuot an šarkų bažnyčią Rm. Kad nėr ko jau galvot [apie gyvenimą]. Į tė́viškę važiúot [laikas] Dt. Sulaukei aštuoniasdešim [metų], važiuõj tan svi̇́etan, devintoj jau bloga [gyventi] Dglš. Nieko nepasitaisau, must reiks važiúoti į tėvỹnę End.
į [Ti̇̀rkšlius ir] Trýškius važiúoti viduriuoti: Užėdu tų agurklų raugintų, tujau važiúoju į Trýškius Krš. Pilvui suskudus ir nenorėdamas važiuosi į Tirkšlius ir Tryškius VP37.
į(an) žẽmę (žemẽlę) važiúoti mirti: Laikas ir į žẽmę važiúot Krž. Važiúot an žemẽlę Ps.
namõ (namiẽ, numiẽ, numiẽ pas Magdalẽną, numõ, į namùs, į numùs) važiúoti Iš, Vv, Arm, Trgn, Skp, Adm mirti: Greita jauni namõ važiúoja, seni landžioja DrskŽ. Jaučia, ka jau reiks namõ važiúot, tai nei pinigų nereikia Pv. Važiuõs ir ana tuoj namõ Aln. Dien po dienai reiks važiúot namõ Šd. Parsenau, važiúosu jau numõ Krš. Jau senam žmoguo laikas važiúoti numõ Krž. Reik jau važiúoti numiẽ, kiek pabūsi Pj. Visako partekę, visako tura, o važiúok numiẽ Rdn. Senas – važiúosu į numùs Šlu. Teip buvo dar zgrebnas žmogiukas, toks linksmas – važiúok numiẽ, i gana End. Reiks važiúoti numiẽ pas Magdalẽną Sd.
pakálniuo važiúoti
1. lengvai slysti (valgant): Įkišai tą bulvę karštą į burną, pieno ansriuobei, i važiúok pakálniuo End.
2. mirti: Jau gal nebišgyvens, važiúos pakálniuo Slnt.

pas Abraõmą [aũtų skal̃bti] (pãvieškeliu) važiúoti menk. mirti: Jau tuoj ir man reikės važiúot pas Abraõmą Pš. Važiúosi pas Abraõmą aũtų skal̃bt! Slv. Čia visi nauji gyventojai, seni važiuoja pavieškeliu Dgl.
per káilį važiúoti pajuokti: O ji (Grėtė) žino, kad čia važiuota per jos kailį, kad čia – greičiausiai – buvo juokiamasi iš jos I.Simon.
per kóserę važiúoti būti prageriamam: Per tavo koserę visi mano turtai važiuoja Lp.
per nósį važiúoti pajuokti: Ha, ji parodys, kas ji, kad nesileis amžinai per nosį važiuojama I.Simon. Pats prisigaudo, kurs bando Vokietijai per nosį važiuoti LC1885,26. ×
per skū̃rą važiúoti apkalbėti: Daba par tavo skū̃rą važiãvom Prk.
po beržiùkais važiúoti mirti: Po beržiùkais mums reikia jau važiúot Pb.
po kalė̃s bal̃so važiúoti įkliūti: Lygu nežinai: tas su savo raštais, gazietomis buvo pasikišęs, dalijo, kišo visiems piemenims, mergoms… sužinojo – ir važiuok po kalės balso Žem.
po velė́nos (prie senùčių) važiúoti mirti: Penkios lentos ant galvos – ir važiuok po velėnos Yl. Nebeišgysu jau, važiúosu pry senùčių Krš.
pro nósį važiúoti pajuokti: Jis tep dailiai važiúoja visiem pro nósį Alk.
šárkoms važiúoti Ggr menk. mirti.
šývu árkliu važiúoti blogai gyventi, turėti nesėkmę: Jis važiúoja šývu árkliu Dkš.
teñ (tè, tenai̇̃) važiúoti mirti: Kunigai, daktarai – visi važiúoja tè, – ir karaliai Drsk. Jau tura važiúoti tenai̇̃, dar aple pašvitus galvo[ja] – ta (tai) senė! Jdr.
žemỹn važiúoti senti: Daba, vaikeli, važiúoji žemỹn žemỹn End.
antvažiúoti (ž.)
1. intr. S.Dauk, Lk važiuojant patekti ant ko, užvažiuoti; užkopti: Pajutom, ka mes antvažiãvom an brukio Als. Kūtės buvo antvažiúojamos: antvažiavái, su šake nustūmei į vieną pusę [kraunamą šieną] Sd. Ančvažiúona an kalno i drasko šatonai (ekskursantai) Šatriją Pvn.
ǁ part. praes. tinkamas užvažiuoti: Kūčių (tvartų) antvažiúojamiejai tiltai tik dvarūse tebuvo Šts.
2. intr. važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Kad važiavau vieškeleliu, smeltelės dulkėjo, antvažiavau akmenelio – ugnelė žiubėjo LTR(Krtn).
3. intr. Vkš važiuojant partrenkti, sužaloti: Nė kitas ant munęs antvažiãvęs, nė aš an kito su dvirateliu Ms. Tik tik neančvažiãvo [mašina], spėjau į grovį įšokti Pvn. Antvažiãvo, antvirto an žmogaus mašyna Jdr. Mašyna antvažiãvo, gatavas End.
4. tr. privažiuoti: Antvažiúosiat margą dvarą (d.) Skd.
5. tr. Žr važiuojant pavyti, sutikti: Antvažiaváu anus besišnekant Krtn. Už Vėžaičių užvažiavus, mes anus ir antvažiãvom Grg. Aš eitu vieną sykį iš Rietavo, ir antvažiãvo muni toks vaikinas End. Ejo keliu jauna mergė ir antvažiavo aną senis (ps.) Plt. Jį (Martyną) dviračiu antvažiavo ir pravažiavo Anskis I.Simon. Vakar sutemus iš miesto parvažiuodamas pakeliui laukininkę žmoną antvažiavęs LC1887,52.
6. intr. suvažiuoti: Ar jau ančvažiãvo budynės? Mžk. Ka antvažiãvo purmankų gyvas kelmas KlvrŽ.
apvažiúoti K, J.Jabl, Š; SD198, Sut, LL113, ŠT30
1. tr., intr. D.Pošk, KŽ važiuojant apsukti lanku: Apvažiúoti aplink ežerą DŽ. Mūs čia trys eilės apvažiúota LKKXVII33(Vlk). Beveik kad aplink možna apvažiúot jį (kalną) LKT311(On).
apvažiúojamai
| refl. K.
ǁ tr. važiuojant aplink išvengti kliūties: Gražiai apvažiãvo kelmą Ėr. Lenkti draudžiama transporto priemonę, kuri apvažiuoja ar lenkia rš. Apvažiúojamas kelias NdŽ, KŽ.
| prk.: Savo bėdos neapvažiúosi, neapeisi Aps.
ǁ tr. N važiuojant aplink apžiūrėti: Rugius tai greit apvažiãvo Pb. Apvažiúoti laukus KŽ.
2. intr., tr. važiuojant apsukti aplink (apie susisiekimo priemonę), apriedėti, apšliuožti: Rogės du kartus apvažiavo aikštę J.Balč.
3. intr., tr. Plt apiplaukti laivu aplink: Dabar galima žemę apvažiuoti per tris mėnesius J.Balč.
4. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt, Dglš pabūti daugelyje vietų, apvažinėti, apkeliauti: Per porą valandų ketverias kapines apvažiãvom Snt. In keturius daiktus apvažiãvo i nerado uogų Klt. Apvažiãvom kelis kaimus ieškodami karvės pirkt Krs. Apvažiúosma liuobam plačiai, nuvažiuosma visur Als. Galėjau visur apvažiúot, būtau ir Ryman važiavus Vlk. Kai atostogų gauna, anas visur apvažiúoja Km. Ant jūrų buvo su žvejais – plačiai liuob apvažiúos End.
^ Daug apvažiavo – ir svieto nepamatė KrvP(Btr).
5. tr., intr. Skrb važiuojant visus, daugelį aplankyti: Apvažiãvo visus gentis, bet nėkas ano nepripažino Trš. Važiuoja važiuoja [kalėdininkai] gal kokius du mėnesiu, paki visą savo parapiją apvažiúoja Pl. Aš viena diena neapvažiúosiu visų giminių Vrn. Kiek mergų apvažiavaũ, niekur tokios gražios neradau Dg. Padidelė tavo pamilija – led aš apvažiúoju Č. Tai tu visur apvažiavai̇̃ – ir Vilniuj, ir pas Danią Slm.
6. tr. N važiuojant aplenkti, palikti užpakaly savęs.
7. tr. prk. apgauti, apsukti: Jos niekas neapvažiuõs! Vdš.
atvažiúoti K, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD304, R, MŽ, Sut, LL195, L
1. intr. važiuojant priartėti: Atvažiúoja ponas su ketvertu arklių Ėr. Kai prie Nemuno tilto atvažiãvom, sargyba sulaikė ir nenorėjo leisti per tiltą važiuoti Plšk. Ir atvažiúo[ja] su pora arklių žmonys, smarkybė[je] atleka Šts. Į paskutinę stotį atvažiúoja jau kitą dieną J.Mik.
ǁ tr. važiuojant įveikti tam tikrą atstumą: Aš būsiu atvažiavęs pusę kelio Kėdainiuose Ps.
2. intr. važiuojant atvykti: Jis atvažiúosiąs, jei bus geras oras BŽ308. Atvažiuok su vežimu N. Atvažiúoja svečių DŽ. Atvažiúoti traukiniu DŽ1. Atvažiãvo kelias dienas ir vėl išlėkė LKT94(Krš). Rašinėjo laiškais atvažiúosiąs Rdn. Susieis giminės, tujau pas kits kitą atvažiúos Akm. Lei atvažiúona į svečius Klk. Buvę meškininkai atvažiãvę pas tą ūkininką Krp. Gera kaip šventa Ona, atvažiavo su šviežiu ragaišiu LKKXVII194(Trg). Kad aš ir atvažiúosu, bet aš darbuoties nebturu sveikatos Kl. Vieną metą buvo įnikę [kraštotyrininkai], a keturis kartus buvo atvažiãvę Bdr. Vaikai padeda, ale tik atvažiúodami – kiek jiej gali padėt Dg. Naktin reikia eit su mažu vaiku nakvot [kitur], ba nežinai, ar neatvažiuõs išvežt Sn. Čia buvo atvažiãvę ieškot to dvaro Vžn. Tas (tyrėjas) ar (irgi) buvo nuo Lietuvos atvažiãvęs Cs. Jis atvažiãvę iš Poznaniaus Pns. Kapot [malkas] tai samdžiau, o tai ką gi, aš negaliu pasilenkt – kada atvažiãvo neatvažiãvo [vaikai] Avl. Jo atvažiúota i vė greit išvažiuota Dglš. Nerodas kieman atvažiãvęs (susipyko) Klt. Atvažiuõj pas mane, aš tau [v]antų turiu surišęs, pasvanosi Švnč. Daugiau anas neatvažiãvo Ker. Na ir anas jop atvažiãvę nakvoj[o] LzŽ. Atvažiãv[o] svotautis Pls. Kad žinojus, – vagi mano teta buvo atvažiãvus Grv. Jo sesuo bit atvažiãvęs Zt. Su pačium geruoju arkliu atvažiãvo LKT316(Stlm). Atvažiãvo nesviltai, nei rašė, neiniek Mlk. Iš Ukmergės gali atvažiúotienai ir išrodyt, ką atsukt, ką užsukt Žl. Sakydavo, tai te atvažiúoja [Velykė] su karieta, su kepeliušiu apstaisius Šmn. Atvažiãvo prašytų siūt, kad labai gera siuvėja Pl. Kai nereikia, kyšt – atvažiúoja, o kai reikia – nėr Klt. Atvažiúosiu iš Vilniaus, nors ropote apdirbsiu visa Kp. Gal jūs nuo Čedasų ir atvažiãvot? Č. Anas (vaikaitis) čia atvažiúoja, padeda man – pirma ranka Žb. Brūkšt po darbo ir atvažiúoja mano duktė Alz. Nė perniai nebebuvo atvažiãvus, teip tai, būdavo, atvažiúoja ir Visų šventėj, ir per šitas šventes Kpr. Atvažiúona, sueina vakaraut berniokai an tas užkurines Vb. Atvažiúok kokiai dienai, kad turėsi laiko Mžš. Linų pirkt žydai patys atvažiúodavo Grz. Padabot reikia, kas atvažiã[vo] Mrc. Vienas atvažiúoja pirkt, kitas atveža parduot Sk. Atidaro duris, daboja – laumė nekočioj an kiaulės atvažiavus LTR(Dglš). Bahotas kupčius atvažiãvo biednop žmogop naktin LKKII227(Lz). Ir diedas nuvažiav[o], o viedma laukia atvažiúodami (atvažiuojant) Zt. Atvažiãvusį nepasvadina, puodelio kavos neįpila Rdn. O ir atrūksta juodi dūmeliai, ir atvažiuoja našlio pulkelis LLDII437(Pns). Atvažiuoja svotai, leliumai, su didelėm klumpėm – bus gerai LTR(Lzd). Atvažiúok, berneli, subatos dienelę JD601. Kas atej[o], kas atej[o], o aš atvažiavaũ DrskD199. Atvažiav[o] sveteliai, suskambėj[o] langeliai LTR(Pun). Atvažiãvo dukterytė prilankytų ir vargelių apsakytų (d.) Šmn. Tai aš kap atvažiuoju, tai ana išskrisdo, vartelius atkeldo, tai ana priimdo savo dukrelę gražiais žodeliais LTR(Rod). Kad žinočiau jį atvažiavus, reikėtų aplankyti J.Jabl. Atvažiãvo kučmeistras, šilą apžiūrėjo A.Baran. Būdavo, diena išaušo, šunes jau ir loja, žiūrėk – piršliai jau ir beatvažiuoją Blv. Kas diena virdino pietus ne vien numiškiams, bet ir svečiams atvažiavusiams ar atvažiuoti galiantiems M.Valanč. Šitie karaliūs žinojo, jog visur yra V[iešpats] Dievas ir vienok šitai ižg tolo atvažiãvo, idant tą vietą apžvalgytų, kurioje užgimė DP62. Prietelis nes mano atvažiavo manęsp iš kelio savo, o neturiu jam ką pakelt Ch1Luk11,6.
| prk.: Ankstyvas šaltukas atvažiãvo Vlkv. Tai laimė atvažiuõs namuosna ar nelaimė? Slk. Reikia žiūrėt pro langą, kada atvažiuos mirtis i pasakys: – Važiuok namo Kdn. Vai atvažiuoja šventos Kalėdos, lelium kalėda, da kalėdiene LTR(Alv).
^ Atvažiãvo kaip an gaisro, pavalgė, i sudiev Ps. Dveigys išvažiavo, treigys atvažiavo KrvP(Skr). Badas su pavasariu atvažiuoja, o su rudeniu išvažiuoja KrvP(Skp). Smerties nesišauk, pati atvažiuõs be ratukų Drsk. Beguliant duona neatvažiuos LTR(Vdk). Atvažiavo – angelas, išvažiavo – velnias KrvP(Jnš). Atvažiãvo bambos insistvėrus (nieko neatsivežė) Dkk. Atvažiãv[o] svečias be dantų, dav[ė] jam mėsos be kaulų (kūdikis žinda) Asv. Atvažiúoja pūrutis su devyniom skūrutėm (svogūnas) Gž.
| refl. NdŽ, KŽ: Surasias darbo, atvažiúosias Krš. Atsivažiúoja dukrelė šeštadieniais Rmš.
ǁ (sl.) važiuojant parvykti, grįžti: Anas pabuvęs nebuvęs atvažiúoja namo Dglš. Atvažiãvo visas susbaigęs, sublogęs, kaip nuo kryžiaus nuimtas Str. Kap atvažiãvom namo, pradėjom bėduit bobutei [,kad valgyti vestuvėse nedavė] Aps. Ar jau tota atvažiavo iš Molėtų? Mlt. Aš atvažiavaũ pjovęs dobilus LKT312(Rk). Nebeįdės naujos širdies, ką gi senatuvėj, paguli mėnesį ir vėl atvažiúoji [iš ligoninės] PnmR. Subačiuj pasigydė, vėl atvažiãvo Slm. Toli, [miškan] išvažiúoji patamsy, atvažiúoji su arkliu vėl patamsy Kp. Kaip atvažiúoja jau iš bažnyčios, tai tada reikdavo svočiai dėt visa ant stalo Č. Nuvažiuojam, pakavojam Kupreliškiuos vaiką, atvažiúojam, – kitas miręs Kpr. Šiandien anksti atvažiúosim namon Gg. Atvažiavo namo, gi daboja – vežime ne avelė, bet labai didelis akmuo LTR(Slk). Tadaik aš atvažiavaũ namop Zt.
| refl.: Paskui atsivažiãvom namo Rd.
3. intr. Rt važiuojant priartėti (apie sausumos susisiekimo priemones), atriedėti, atšliuožti: Atvažiúo[ja] kareivių vežimas, i pasibaidė arkliai Všv. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiúo[ja] pilnas vežimas [Užgavėnių persirengėlių] Kl. Atvažiúo[ja] šlajos su dviem arkliam Rsn. Traktorius atvažiãvo, tai i išrovė visas slyveles Ml. Žiūri – atvažiuojąs kaip trioba vežimas Blv. Kinkyk arklį ir atvažiúok pas gonkas Graž.
4. intr. atplaukti (laivu): Ponas Dievas atvažiavęs su laive išlipo ant krašto SI26. Nueinam ant juos (žvejus), jau žinom, kada atvažiuõs iš ežero Avl. Vėl atvažiuok pas mane, iki po vestuvių laivelis tavęs lauks LMD(Žg). Atvažiuoja bernelis su nauju laiveliu par spindinčią jūrelę (d.) S.Dauk.
5. intr. Kp atplaukti vandeniu (apie laivą): Buvo francūzų laivas atvažiãvęs čion Tlž.
6. intr. atskristi mosuojant sparnais: Jau, regi, ilgablauzdis (gandras) atvažiãvo Rš.
7. intr. ateiti, atbėgti traukiant vežimą: Grybo arkliai atvažiavo tuščiais FrnS207(Žem). Atvažiãvo tas arklys, turam važiuoti [bulvių] sėti Krš.
8. tr. Lkv, Sml, Ėr, Plv važiuojant atvaryti, atstumti, atvairuoti: Jau arklys stovi atvažiúotas DŽ. Tė́vai, atvažiãvo arklį, veizėkias Pvn. Atvažiuok arklį prie vartų Slm. Atvažiúosi arklį, įsidėsi maišą ir parvažiuosi Rm. Jau dabar ne čėsas močiutei draust …, kad jau atvažiãvo bėrus žirgužėlius JV947.
| refl. tr.: Kur čia tiek daug savim sunešiosi, einu atsivažiúosiu arklį, tai kur kas greičiau sudorosime Š. Žmonys atsivažiãvo vežimus obuolių Jrb. Iš tėvo atsivažiãvo dviratį, gumą perdėjau, ir važinėja Slm. Ir mokytojas atsivažiãvo motociklą Kp. Pamatęs pas smuklę tuščią vežimą, nuėjo atsivažiuot, kad pinigus susidėtų LTR(Žal). Žydukas nubėgęs sutaisė Šimų arklius ir atsivažiavo pas karčemos duris Ašb.
×9. (sl.) intr. parvykti, parkeliauti iš toli ar ilgą laiką nebuvus: Pinigų užsidirbęs atvažiúodavo savan kraštan Slm. Aš atvažiãvęs, grįžęs iš armijos, išleidžiau brolį Sb. Užsidirba [žmonės], atvažiúoja Lietuvon, apsitaiso Kp. Aš, mamut, aš atvažiavaũ iš karūminės Rk. Už ketverių metų namo atvažiãvo Vb.
10. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Vienas pirmininkas kiauru klynu atvažiãvo, kiauru klynu išvažiavo Šk. Pirminykas atvažiãvo kap stovi, o po trejų metų trys mašinos turtą vežė Tvr. Penkti metai, kaip čia atvažiãvom Dv. Viena likau ir atvažiavaũ in dukrai gyvent Trgn. Atvažiuõs gyventienai LKT314(Ob). Man buvo ketveri metai, kai atvažiãvom Mlk. Čia kai atvažiãvom, tai buvo gražus beržynėlis, paskiau eglučių prisodino Kpr.
11. intr. prk. ateiti, užeiti, įsibrauti (apie valdžios paėmimą, užkariavimą): Vokietys kaip atvažiãvo, tai mes da Panemunin ejom kokių te duobių kast Pnd.
12. gimti: Kas atvažiãvo – bernaitis ar mergaitė? Alv. Mes pasiskubinom atvažiuot an šio svieto Dg. Už dešimt metų atvažiãvo į pasaulį [dar vienas vaikas] Šln.
×13. intr. atjoti: Raitu aš atvažiavaũ Zt.
◊ Alijõšius atvažiúoja su rãtais Prng griaudžia.
bi̇̀zdas (bizdùkas Dkk) [su puodẽliais] atvažiãvo kalbant apie greitą supykimą: Žiūrėkit, štai bi̇̀zdas su puodẽliais atvažiãvo Ds.
grãbas (Lopeti̇̀nskas) atvažiuõs ateis mirtis: Mamal, neužgauk nė lašo [degtinės], o grãbas atvažiuõs End. Lopeti̇̀nskas atvažiuõs, tik nežinau kada Rš.
miegónys (Petkẽlis su snaũduliu) atvažiãvo Ds norisi miego: Pabaigtau dar briką, ale Petkẽlis su snaũduliu atvažiãvo Vlk.
poni̇̀ pliū̃rė atvažiuõs sakoma įspėjant, nuo kokio maisto galint suviduriuoti: Atvažiuõs poni̇̀ pliū̃rė, varys tankiai lauku End.
spi̇̀tris atvažiãvo į piršliùs Lnk norisi miego.
paatvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo paatvažiãvę lietuviai Dv. Ir iš kur paatvažiãv[o] any? LzŽ.

×davažiúoti (hibr.) tr., intr. LzŽ, Šlčn, Arm; D.Pošk privažiuoti: Nukrito ratlankis, kažin ar lig numų davažiúosma Vkš. Nei su arkliu davažiúot, nei pėsčiam daeit Rud. Lig Rimdžiūnam davažiãvom GrvT102. Davažiúota lig namų, tada pasukta po dešnei Skp. Kai davažiavau aukštą kalnelį, stabdyk bėrą žirgelį, aš užeisiu kalnelin LTR(Mrk).
^ Kol biednas daeis, tai bagotas davažiuõs Kb.
įvažiúoti K, Š, Rtr; SD398, MŽ, N, M, LL279,305, L
1. intr. NdŽ, KŽ, ŠT47 važiuojant patekti į kokią vietą: Įvažiãvo į lauką pilnu vežimu Rs. Lyg biškį pašalnojo, pelkiums galėjom įvažiúot į girią Erž. Keturiais arkliais įvažiúo[ja] į anų kiemą, veiza, ka Petras parvažiuo[ja] Lk. Baisiai šlapi, ne įvažiúoti gal, nėko Trk. Kur yr nūlaidžiai, į dirvą neįvažiúodavai [lietingą rudenį] Skdv. Neįvažiúosi nėkur paimti laukų Jdr. Nėkas negalia į tą žemę įvažiúoti End. Kol kieman neinvažiãv[o], buvo baroniukas, invažiãv[o] kieman – akmuoj pasdarė (ps.) Mrc. Anvažiãvo anas an kiemo LzŽ. Ot invažiavaũ – nei parejõ, nei atgaliõ Zr. Nebegiedokit, tykiai važiúokit, lenkų žemėn invažiãvom Žl. Neturėsi pusės lito, turgun neįvažiúosi PnmR. Kad mat tas kiemas toks, biškį įvažiúojamas Slm. Toks linksmas buvo, juokės, įvažiãvo kieman pilnas kalbos Kpr. Teip siaura įvažiúot, kad tik gryčios nenuverst[ų] Sdb. I gavo (pavyko) įvažiúoti, ant rinkos antvažiavo Žeml. Kiek ten padarė iškados, kad su motociklu įvažiãvo į rugius Grz. Invažiavaũ meldynan, kad nematytų Aln. Invažiavau labai tiršton girion Zt. Anas invažiav[o] klanan ir stovi Arm. Jie įvažiavo į plentą, ir arkliai pasileido smarkiai bėgti rš. Baigiant važiúot, jau kokion te balėn jie įvažiãvo, ir nebeveža tas arklys (ps.) LKT274(Krs). Ten į miestą įvažiavęs [Jonas] apsigarsino kaipo gudriausis gydytojas LMD(Žg). Aš invažiavau in žalią girelę (d.) Mrk. Parvažiavę per pylimą, vėl išsuko iš plento ir laukeliu įvažiavo į sodžių A.Vien. Tylėdami juodu įvažiavo į platų purviną vieškelį V.Mont.
| prk.: Jeigu ton senon vagon įvažiúotų (grįžtų senoji tvarka), tai baisiai būt bloga gyvent PnmR.
| refl. Rtr: Įsivažiúo[ja] su mašina į Ventą ir plauna Krš. Įsivažiaváu į Klaipėdą ir nebišvažiuoju (neberandu kelio) Grd.
ǁ važiuojant patekti į vidų: Ten baisus kalnas yra įvažiuoti, įbėgti Šts. Glėbeliukais reikia išsinešiot šienas, po viksvai, invažiúot negaliu telėdnykan Klt. Labai didelis klaimas būdavo, kad įvažiúodavo ben su dviem arkliais, pareidavo Kvr. Siloso duobės du galai nuožulnūs, kad traktoriukai su priekabomis galėtų laisvai įvažiuoti ir per kitą galą išvažiuoti J.Ap.
ǁ važiuojant įkristi: Parvažiuota namo tamsiai, paskui apsigręžta ir invažiuota Merkin [su dviračiu] Vlk. Vis arklį turiu prie savęs, o pats koja maigau, dairaus, kad tik upėn neinvažiuot Gdr. Ravan girtas mat invažiavo Vp. Jiedu nuėjo, tie vaikai paliko, įvažiãvo į Prūdelį i prigėrė Mšk.
| refl.: Susiglumijęs ir įsivažiúojąs mašinele į grovį Krš.
2. tr., intr. pavykti nuvažiuoti kokį atstumą: Invažiãvo kilometrų aštuoniolika Vrn. Kažin kiek gali invažiúot [kilometrų], paki priilsta Dsm. Dar neinvažiavau pusėn kelelio, ai ir sulojo margieji kurteliai (d.) Lp. Dar neinvažiavom pusės dvarelio, žiūriu, jau neša aukso krėslelį (d.) Švnč. Dar neįvažiavom pusės kelio, užgirdom dukrelę atlydžiančią (d.) Mlt.
3. intr. važiuojant atvykti, užvažiuoti: Įvažiãvo svečių vakare Jdr. Gaspadine, sukis greitai, suprask, jog tai ne žertai, – svetys pas jus įvažiavo, jog ne jautis įgyliavo (d.) S.Dauk.
^ Kaip invažiavo, teip išvažiavo: nieko negavo Ds.
4. intr. Š, Ėr važiuojant patekti (apie sausumos susisiekimo priemonę), įriedėti: Traukinys įvažiãvo miestan KŽ. Kai važiuoja iš toliau, pergulėt padvados kokios įvažiuoja Grž. Įvažiuoja pilnas vežimas vyrų ir merginų rš. Spiegė ratai, iš vienų bėgių įvažiuodami į kitus, vagonai trūkčiojo į šalis rš.
| Jau tankai įvažiãvo tarybinės armijos Gršl.
5. tr., intr. plaukiant laivu nuvažiuoti kokį atstumą: Jau pusė ežero įvažiuota, jau aš pačiame bangų sūkuryj I.Šein.
6. tr. KŽ, Rm važiuojant įvaryti, įvesti, įvairuoti, įstumti: Įvažiúoti automobilį į garažą NdŽ. Įvažiúok ratus pastogėn, kad nelytų be reikalo Š. Arklius šičia įvažiãvom, pastatėm Snt. Invažiavaũ kumelę tvartan ir stoviu Vlk. Aš įvažiaváu tą mašiną į griovį i pats pabėgau Vkš. Rejo[je] buvo vežimas įvažiúotas Šts. Pasūdžias irgi įvažiúoja dienodaržin Kp.
| refl. tr. KŽ: Įsivažiuok arklį kieman, pasiliuobk prieklėtyje, o pats eik vidun sušiltų Š. Jie įsivažiãvo savo vežimą į kiemą Šk.
7. intr. galėti važiuoti, pavažiuoti: Arklys riebus, negalėj[o] invažiúot, inturėt negalėj[o] LzŽ. Kiek įmušei, tai tiek invažiavai̇̃ Švnč. Arklys buomas, kiek įkirtai, tiek įvažiavai̇̃ Vvs.
| Kelias šlapias, neįvažiúojamas, tai jau bėda Pžrl.
8. tr. ŠT46 pravažinėti: Mašina jau įvažiúota Mrj.
9. tr. važiuojant įmiklinti: Kai įvažiúoja arklį, tai jo niekas neaplenks Trgn.
ǁ refl. KŽ įsileisti greit važiuoti: Smagiai pakalniuo įsivažiãvęs, negi besusiturėsi Š. Įsivažiúo[ja] i važiuojam, nepratinta kumelikė dirbti iš mažo Rdn.
10. intr. Vkš, Sd važiuojant atsitrenkti, įsirėžti: Ans įvažiãvo į tokią mašiną važiuojant Gršl. Justinas jau pats įvažiãvo, girtas buvo, su motociklu įlėkė į mašyną End. Perniai ko tiktai neįvažiãvo gryčion [buldozeris] Alz. Įvažiúoti tvoron Ml.
11. intr. atvykti gyventi, įsikelti, įsikraustyti: Visokių invažiãvusių yra, kuliganų ir vagių Žln. Kaip marti įvažiúos į trobą, nebibūs mun vietos Krš.
12. intr. įeiti: Aš tas duris atdaręs šmakš ir įvažiúoju į tą pirtelę Kl. Purvinom kojom įvažiúojam ir priminam gryčią Srv. Kur tu čia invažiavai̇̃?! (sakyta katinui) Iš. Ir invažiãv[o] sveteliai pirkion kap luotu (d.) Rod.
13. intr. prk. užimti, įsibrauti: Anims gela dantys į Ameriką įvažiúoti Krš. Įvažiúos į Ameriką [komunistai], nu duos garo! Krš.
14. intr. įskristi mosuojant sparnais: Štai ir mėlyni karveliai kieman invažiãvo (d.) Lbv.
15. intr. įlisti, įkišti: Su dvejom pančekom čiut įvažiavaũ botuos Mžš. Susitaisė tokie sėbrai, tik veiza į kašelę įvažiúoti Pkl. Su iena į burną įvažiuõs! (sakoma užsižiopsojusiam) Msn.
| prk.: Kažkas į mano galvą įvažiãvo Pgg.
| refl.: Mes tep kampe insivažiãvę ir būnam Pls.
16. trenkti, smogti, kirsti: Į dantis įvažiúok, pliūpt tiktais Krš. Šiąnakt kažkas direktoriuo į langą su plyta įvažiãvo Užv. Nekibk be reikalo, o į snukį įvažiúosiu! Vkš.
17. refl. prk. įsismaginti, įsileisti (ką daryti): Par daug įsivažiavái – liaukis! Krž. Pusę metų nieko negalėjo dirbt, tik dabar pradeda po truputį įsivažiúot Krs. Įsivažiúo[ja] tratėti, nesustabdysi jokia mada Krš. Vyrai dainuoja pradžioj nedrąsiai, o paskui taip įsivažiuoja, kad net giria atsiliepia V.Bub.
18. intr. prk. sulaukti (kokio amžiaus): Į penktą dešimtį gerai įvažiãvęs Krš. Aš jau į devintą įvažiãvusi, sena Krš. Žmogus nė nepajusi, kaip įvažiavęs į keturiasdešimtuosius metus rš.
19. intr. prk. įkristi, įbyrėti, patekti: Ta vištikė jau į bulbynę būs įvažiãvusi (išvirta) Krš. Nu tokiu piršliu buvimo ne vienam ubageliuo gerokai įvažiavo į kešenę (ž.) LTR.
◊ į dar̃žą įvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Na, jau ir įvažiavai̇̃ į dar̃žą! Lkš.
išvažiúoti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD412, R, R4,43,394, MŽ, MŽ5,57,531, M, Š, L, RtŽ, ST24, LL157,288
1. intr. važiuojant išjudėti: Namai apgriuvę, o kap išvažiuõs arkliais – Marija, tik laikyk! Sn. Išvažiúojant čia iš tos duobės, kaip eina iš pakalnės an kalno, matom – kareiviai Sb. Kai tik išvažiãvo [per Užgavėnes], da kol nepamatė, da neliejo [vandeniu] Mšk.
ǁ važiuojant patekti: Išvažiãvom an laukų, ka lekia pamiškėn du žili vilkai, ka lekia! Pv. Mes ant pievos išvažiãvom Pin. Tai teip padvada prie padvados buvo, išvažiúosi į vieškelį, tai ten nebepavažiuosi Mšk.
ǁ važiuojant apsilankyti: Čia kermošinis [arklys] būdavo, tai važiuodavom Šimonỹs, Skapiškin, Palėvenėn, Antašavon, po visus kermošius išvažiúoja Kp.
2. intr. D.Pošk važiuojant pasišalinti, išvykti: Piršlys išvažiãvo, nebėr J. Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl. Neberadom mes, ką tik buvo išvažiuota E. Aš radau jį beišvažiúojantį BŽ343. Buvau vasarą akių kliniko[je], bet radau daktarą išvažiúotą (išvažiavusį) Vlkv. Nežinau, ar jis drauge, ar išvažiãvo Vyž. Serga i serga, daktaras iš kiemo neišvažiúo[ja] Krš. Anie esą kažkur buvę išvažiãvę, maudės i nuskendo Yl. Iš miško kaip išvažiãvom, tujau pat saugumiečiai parvažiavo Bdr. Ka matytumi, koks tas kambarys buvo, ka anie išvažiãvo! Žlb. Nesisėda nuoteka, išvažiúoja vežime iš kiemo stovėdama, kad visos [merginos] išvažiúot (ištekėtų) Dg. Iš kiemų (kaimų) visi išvažiãvę – kap iššluota LKKXIII124(Grv). An galo ir nėra [nieko]: visi miestuos išvažiãvę, likę tiktai seni Ppr. Kaip tik jauniejie išvažiãvo, ir to veselia iširo Kp. Nieko nepasiėmė [čigonai], tik sėdo arklin ir išvažiãvo Alz. Išvažiãvo su šieno uore Brž. Išvažiúodamas sakė, kad kitą vasarą gal pastiprės, tai vėl atvažiuos Krs. Tada šulnys karieton, obelis karieton ir gaidys karieton – ir išvažiãvo (ps.) Mlk. Tada karalaitis išvažiuoja par miestą i susitiko savo tėvą, tada puolo po kojų i pabučiavo į kojas LMD(Lg). Eik, sesele, tu prie mūsų, duok rūtelėm dar žaliuot. Ir vargely dar pribūsi, liepk berneliui išvažiuot LTR(Plv). Susipraskiat, ponai svečiai, išvažiuoti greičiaus LTR(Plt). Kam nusidėjom čionai būdami, atsiprašysim išvažiuodami LTR(Rs). Išvažiuokit, plikakakčiai, nesuderat jūs lig nakčiai LTR(Rk).
| prk.: O išvažiavęs ižg pikto pajunkimo tavo, užtekėk jam kelią DP358.
išvažiúojamai
| refl. Š, Rtr: Iš miesto išvažiúosias, mažiau tų mašinų Krš. Paėmė ir išsivažiãvo Vvs.
ǁ pasišalinti iš kur (ppr. iš namų): Anksti rytą sesuo išvažiavo J.Marc. Išvažiúosiu kelioms dienoms iš namų, matysi, kas darysis Jrb. Išvažiúosu, – numai rūpa, čia senas žmogus pas munęs y[ra] toks Varn. O kad nu ryto išvažiúona, vakare parvažiuona Trk. O ana teip plonai apsidariusi, plikais rietais ir išvažiãvo? Skd. O kas namopi, kad pati išvažiavai̇̃? Vrn. Jaip duktė išvažiãv[o] Zt. Iš po nakties iškraulyta, – anksti išvažiãvo Pv. Atvažiuoja ir išvažiúoja [vaikai], o tu, mama, kap viena, tep viena Kpč. Čimadonan pusę kiaulio susdė[jo] i išvažiãv[o] Klt. Musi išvažiãvę kur LzŽ. Subaton išvažiãvo ir dukterès nematė Lt. Bijau kai kada išvažiúot iš namų, kad nenumirt an kelio Žl. Gaspadoriai išvažiúoja, būdavo, anksti, tai anys (samdiniai) ir nedirba, miega, kiek jiem reikia Jž. Kitądien nesėdėsiu aš su jumę, bo man reikia ir išvažiúot, ir viso Č. Išvažiavai̇̃ su arkliu, tai pardien nuvažiuoji Papilin Pnd. Be gyvulio gyvent sunku, su gyvuliu išvažiúot sunku Sdb. Išvažiuok Dievui nežinant (labai anksti) LTR(Vlkv). Kaip tik išvažiavo, lietus pradėjo lyt, bet jie negrįžo LMD(Gdr). Sūnus nuėjęs pakinkė [baltą kumelę] ir abuodu susėdę išvažiavo LMD(Žg). Rasim rytoj dukrelę išvažiúotą (d.) Auk.
| refl.: Aš į krikštynas prašiau, pats nuėjęs prašiau, dėlto neatėjo, į turgų išvažiavos Žem.
ǁ pasišalinti turint kokį tikslą ar norint nuvykti į kokią vietą: Jis išvažiavo arklio pirktų, atsiimtų J.Jabl. Jis išvažiavo revizijos J.Jabl. Bernas išvažiavo savo reikalais miestan dviem dienom K.Būg. Juodu išvažiavo pas jį Plv. Į atlaidus į Kalvariją išvažiúosma prisėdę vežimai pilnai Všv. Išvažiãvo ta į Mažeikius piningų parvežti Sd. Vedu išvažiúosiav sukviesti genčių savo, parsivešiav Brs. Viena pati į pievas išvažiúosi, vežimus kriausi Žlb. Netolie ten pri ūkininko išvažiúoji Rt. Veselia būs į du galu, pri jaunosios pirmu, paskunais išvažiúos pri jaunojo Jdr. Išvažiúoji in vaikus, ir vėl rūpi namo važiuot Dgl. Miškan išvažiãvo ir pabėgo nuo karo Eiš. Gal išvažiãvę kur darbuos vaikai Klt. Klebonas vargo vargo, jau išvažiãvo gydytis Rk. Išvažiãvo Rokiškin, išlėkė rytą anksčiausia Č. Senelis išvažiãvęs miškan pjautų šieno Kp. Jaunoja, prieš išvažiúodama kiton šalin, kavojas [per vestuves] Šmn. Išvažiúojam nuo ryto su patamsiais an Šušvės [velėti] Pšš. Ieškok sau pačios, kur padėtų man ruoštis, kai jūs išvažiuojat ant darbą LTR(Rm). Nusipirksiu kumeliotę, išvažiuosiu žebravoti (d.) Aln. Išvažiav[o] tėvelis in Vilniaus miestą, in Vilniaus miestelį suknelių pirktis LB156.
| prk.: [Javai] išvažiúoja į juodą biržą ir ant pragėrimo Sk.
^ Tuoj išvažiúosi telyčia (instr. sing.) [v]andenio LTR(Ds). Išvažiãvo drebulės, parvažiavo be kulės (kumelės Ar) Lkš.
3. intr. Kp kurį laiką važiuoti, važinėti: Čia Gentauskis septynioleka metų išvažiãvo nusipirkęs dviratį Trk. Mėnesio neišvažiúoji – gatavas (visiškai susidėvėjęs) dviratis Grd. Trisdešimt dienų išvažiuoti J.Jabl.
4. tr., intr. važiuoti iš vieno galo į kitą, pervažiuoti: Kaip mišką išvažiúosva, tujau būs Žarėnai Plt. Tą miškelį išvažiúostat, ir bus Sypeliai PnmR. Ka norėtumi greitai išvažiúoti par tą tiltą smarkiai su arkliu, nevalnu Sd. Nuoteka par kaimą turi išvažiúot stovėdama, kad visos kaimo mergos ištekėt Alv. Dieve duok nors gyviems išvažiuoti šituomi keliu Rp. Špykėrė buvo ilga, par vidurį išvažiúojama Skr. Pastatė išvažiúojamus kiaulinykus – bepigė mėžt Ss.
5. intr. N, ŠT2 išvykti laivu: Į mares išvažiúodavo visumet drauge Kin. Pasidirbdino sūnai laivą, įsėdo ir išvažiãvo (ps.) Vkš. Ir išvažiavo [Jonas] įsėdęs į laivelį su moteriške LMD(Žg). Anys išvažiãvo mariom (ps.) Ign. Akrūtu išbėgu, išvažiuoju R46, MŽ62.
| refl.: Išvažiãvusis į didelius vandinius, pakilo didė šturma, vėtros FrnS30.
ǁ išplaukti: Ka užerzina kas tą gulbiną, ta su visu lizdu išvažiúo[ja] Sd.
6. intr. išvykti toli ar ilgesniam laikui, iškeliauti: Ji visam mėnesiui išvažiãvo į Palangą DŽ. Jie netrukus vasaros išvažiuosią J.Jabl. Išvažiúos visą savaitę į miestą Krš. I buvom išvažiãvę, nuvažiavom lig Rygos, po tam pargrįžti nebgalėjom Knt. Ka i tie patys numai tebibuvo, ale išvažiúojant nėkas nebmojo Kv. Kap išvažiúoja, cielus metus važinėja LzŽ. In dvidešim aštuonių dienų išvažiãvo Mlk. Ė anas išvažiavo su kokiais reikalais kiton šalin LTR(Ds). Aušt aušrelė, tek saulelė, jau man laikas išvažiúoti (d.) Gž. Išvažiãvo tėvulis in didžią kelionėlę ir paliko dukružėlę mažą neužaugusią DrskD213. Ir davė vienam penkis talentus, kitam du, o kitam vieną … ir veikiai išvažiãvo DP386. Išvažiuodamas toli suvadino tarnus savo ir išdavė jiems turtus savo Ch1Mt25,14.
ǁ tr. atlikti (kelionę): Reikėdavo keliones išvažiuot Ps.
ǁ išvykti iš namų ilgesniam laikui, atsiskirti (ppr. nuo tėvų): Išvažiãvo mokyties, į mokslą išvažiãvo Grg. Dabar berniokų nedaug, kiek išvažiãvusių mokinas Dgč. Kai šventės praeidavo, tai vaikai vėl ant mokyklą išvažiúodavo Skrb.
| refl.: Išsivažiúo[ja] mokyties iš tėvų, a sugaudysi Krš.
7. intr. Slv, Als išvykti gyventi kitur, išsikelti, išsikraustyti: Sūnus buvo išvažiãvęs į Ameriką Trš. Kaip išvažiuosi, kas muni taip beauklės (beprižiūrės)? Lkv. Katrie jau po karo vokyčiai tikri buvo, jau išvažiãvo į Vokytiją Lc. Sūnus išbuvo aštuonis metus Rusijo[je] išvažiãvęs Žlb. Liepa iš Būdviečių išeiti, išvažiúosma į Švėkšną Šv. Dvidešimtais metais išvažiaváu iš Maskuvos į Lietuvą Kal. Lenkijon išvažiãvo ir numirė Pb. Iš savo kampo išvažiavai̇̃, išvažiúota Dglš. Pasiūgė[jo] [vaikai] – tai mokyklosna, tai išvažiãv[o] kur nuo tėvų Ad. Buvo karas, visi išvažiãvo, tik anas liko Dv. Žmona pardav[ė] šituos namus ir išvažiãv[o] Lenkijon Grv. Až vyro išejo ir išvažiãv[o] Smal. Jau ilgas laikas nematau tavęs, ažmiršai mane tu išvažiãvęs Mlk. Dabar tai išvažiúoja visi miestuos, o seniau eidavo visi in gaspadorius Vžns. Turėjo sodą čianai, paliko anas, išvažiãvo Vilniun, čia pardavė Rk. Sako, tas daktaras išvažiúosiąs, nebūsiąs Svn. Seserys da jaunesnės dvi, viena Žemaitijon išvažiãvo Alz. Jėgu vaikai išvažiãvo miestuos, galiat i jūs išvažiúot Mžš. Daba Antanas išvažiuõs į didelį miestą, į Kauną Žml. Kaip seniau Amerikas buvo atdaras, tai tie išvažiãvo pirmiejai Mšk. Aš užsikelsiu ankstų rytelį ir išvažiuosiu in kitą šalį LTR(Lp). Man važiuotie išvažiúotie, bet dar man čia gerai būtie DrskD175. Renkies, sesute, laikas išvažiúot (d.) Dsn. Vyskupas Mikalojus metūse, kaip rodos, 1453 tapęs Vilniaus vyskupu, po visam išvažiavo iš Žemaičių žemės M.Valanč.
| prk.: Dabar tai nėr Dievo, išvažiãvo kitur (juok.) PnmR.
^ Jeigut nori būti geras, reik numirti a išvažiúoti Lpl.
| refl.: Išvažiúosias (bus išvažiuota) pri vaikų, nebvargsias Krš.
ǁ būti ištremtam: Be skundų, be parašų nei vienas neišvažiãv[o] [į Sibirą] Onš. Tylėk, ba išvažiúosi, kur baltos meškos! Švn. Galėjai kožnas išvažiúoti kaip didelis, jug mas įpratę skųsties Krš. Par tą Putvinskių pavardę vos neišvažiãvom – buvom giminių Ldv.
8. žr. nuvažiuoti 3: Mes iš namų išvažiavom vienuoliktą, o ten ižvažiãvom, jau bit ir dvi Zt.
9. tr., intr. J.Jabl, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ16 galėti važiuoti: Toks kelias, kad kažin, ar išvažiúosi DŽ1. Kažin, ar mes čia tiesiai išvažiúosim, ar čia bus koks kelias? Š. Kad galėtum išvažiúot per mišką, netoli Slv. Dabar pats pavasaris, baisiausias pavandenys, nė išeit, nė išvažiúot Mrj. Ar dangum atvažiavai, kai toki neišvažiúojami keliai? Prn. Kai mūsiškis išvažiãvo, tai ir tie paskui nėrė Vdžg. Ka nebūt pradžiūvus dirva, būt neišvažiúota Erž. Tuščiais [ratais] galėjo išvažiúoti par pelkę, o pilnais važiavom aplinkuo End. Su arkliais kaip išvažiúosi? Rt. Toki žiema, kokie keliai buvo neišvažiúojamys Pln. Paežeriu da negalima išvažiúot Smn. Ir su dviračiu gali̇̀ išvažiúot Btrm. Tiek prisnigo, kad sunku ir išvažiúot Ds. Užpustyta [keliai], neišvažiúoja, reikdavo atkast tas sniegas Kpr. Su rateliais par dirvą ką gi išvažiúosi ir privažiavęs ką gi išveši?! Skp. Rudenį ir pavasarį šunkeliai būdavo sunkiai išvažiúojami Skrb. Būtum pieną pradėję vežti [į pieninę], bet dabar sunku išvažiúot, nėr [gero] kelio Jnšk. Sniego da nebaisiai daug ir pusnių da nėra didelių, ir mašinos da išvažiúoja Krs. Priekis eina gerai, ale ažupakalis sienojo reikia keravot, kad gerai išvažiuõt Svn.
^ Be atasajų per vartus neišvažiuosi neužkliuvęs KrvP(Mrk).
išvažiúojamai adv.: Prilijo balos neišvažiúojamai Ėr.
10. tr. važiuojant sugadinti (kelią): Išvažiúotas (išvažinėtas) kelias KII340.
11. tr. važiuojant išgabenti, išvairuoti; išvežti: Išvažiúoti automobilį NdŽ. Mūsų arkliai, iš namų išvažiuoti, nelabai ėda J.Jabl. Anie išvažiãvo traktorių į Tirkšlius Trk. Tai mašina išvažiúota [iš garažo] ar atvažiuota [stovi kieme]? Slm. Kai aptilsta [šaudymas], tik tada arklį išvažiuõs Antš. Padėk pinigus ant stalo, išvažiuok žirgus ant dvaro LTR(Ukm).
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Išsivažiúok arklį iš dienadaržio Š. Arklį kaimynas išsivažiãvo Ss. Dviratį išsivažiãvo Ss.
ǁ Skr, Krkl, Ėr, Krkn važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Anam yr kiaulę išvaręs, račiukus išvažiãvęs Rdn. Tu (Blinda) muno arklelį išvažiavái! Krš. Išvažiãvo mūsų arklius vokyčiai Grd. Na jau mun išvažiãvo tus arklius Skd. Par karą arklį mūsų labai gerą išvažiãvo Alz. Ratus išvažiãvo, nėr į ką pasikinkyt Trs. Mašinas iš garažo mieste išvažiúoja, niekas nemato Antš.
| Ir arklius, ir akėčias išvažiãvo į kolkozą Pš.
12. refl. įsismaginti, įsileisti važiuoti: Einam išsivažiúoti: katro arklys bėgšlesnis Šts. Kad išsivažiavai̇̃ – sustabdyt nebegalima Krč.
13. intr. pačiuožti, perčiuožti slidžiu paviršiumi: Kažin, ar rytoj bus dar galima su slidėmis išvažiuoti J.Dov. Atsibėgėsi i par visą prūdą šliūkš išvažiúosi [su klumpėmis] Kl.
14. intr. išsliuogti, pralįsti, prasisprausti: Motina par langą drūktoji išvažiãvo Trk.
| prk.: Kana kaip tu dabar išvažiúosi (išsisuksi iš bėdos)?! Ds.
15. intr. slystant išsikišti, išlįsti: Išvažiãvę marškiniai iš po diržo Dv. Patargoji patargoji šiaudus, kad šitus galas neišvažiúotų (apie stogo dengimą) Kpč.
| Jam viduriai išvažiãvę, išėję (turi išvaržą) Krč. Kad ta[vo] išvažiúot viduriai, kur tu važiuoji! Arm.
ǁ refl. slystant iširti, išsiskirti: Raguitaitės trast trast, lapė tpru tpru! – raguitaitės ir išsivažiav[o] (sulūžo) (ps.) Žrm.
^ Jo nastrai išsivažiavę kap prėskienis (didelis plepys) Rod.
16. intr. išeiti, pasirodyti (apie dangaus kūnus): Palangiškiams (poilsiaujantiems Palangoje) gerai, i saulė išvažiãvo Krš.
17. intr. išbėgti, ištekėti, išsilieti: Vandenio prisėmei kadokan, ir vėl išvažiãvo tas vanduoj Dv. Visos uogos (verdama uogienė) išvažiãvo ant plytkos Pn. Duona ažmaišyta i išvažiavo LTR(Tvr).
| Užvalgiau vakar neišsirbusių vyšnių, tai šiandien viskas ir išvažiãvo Vb.
ǁ refl. išsklisti: Simpla duona po visą ližę išsivažiúoja Rod.
18. tr., intr. išvaryti ruožą, palikti žymę: Tiesiai da neišvažiúota, ale iškreivinta siūlė! Mlt.
^ Išvažiúota kai su akėčiom Krd.
19. intr. išleisti kortą: Pasistenk išvažiúot po kozeriu Jnš.
20. tr., intr. prk. sėkmingai ką padaryti: Ka tik tus keturius [skyrius] išvažiuõtų! Krš. Šį mėnesį manau su trisdešimt rublių išvažiúot Lkš.
21. intr. prk. būti prarastam, dingti, pranykti: Rodos, ir kūrenu, o ta šilima kažkur išvažiúo[ja] Rs. Pusė gyvenimo jai išvažiãvo per tą vyrą Grš. I tie meteliai teip išvažiãvo, kad aš nepajutau nė juste Bdr. Nematei, kap ji (sveikata) iššliaužė, išvažiãv[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk Alv. Jau kur išvažiãvo musėt [žolynai] Kdn. Sudiev, razumėli! Protas išvažiuoja LTR(Pn).
ǁ būti išleistam, išeikvotam (apie pinigus): Pora tūkstančių išvažiãvo Gs. Tus pinigas tuoj ir išvažiãv[o] Kč. Pinigai išvažiuõs peržiem Lp. Pinigas greit išvažiúoja iš rankų Ds.
22. intr. prk. būti palaidotam; mirti: Išvažiúosma vienas po kito, niekas su saule neišbūs Rdn. Senas piršlius sapnuoji – gali̇̀ ir išvažiúoti (priet.) Krš. Dvynelius gimdė, vos pati neišvažiãvo End. Kap smertis pasbalados, ir išvažiúosiu Drsk. Be laiko niekas neišvažiúoja Vj.
^ Sergi atvažiavęs (gimęs), sergi išvažiúodamas Krš.
◊ ant kalniùko gyvénti (į ámžinastę, į ámžinastį) išvažiúoti mirti: Seniejai gyventojai išvažiãvo ant kalniùko gyvénti Akm. Par dvi dienas penki išvažiãvo į ámžinastį Jd. Visi jiejai į ámžinastę išvažiãvę Pj.
į lankàs išvažiúoti DŽ nukrypti nuo temos, nusišnekėti: Vyrai, jau jūs į lankàs išvažiãvot Ss.
į miegónis (miegonỹs) išvažiúoti pasirengti miegoti, užmigti: Miegonỹs išvažiãvo Ds.
į ši̇̀lo kálną (į tą̃ svi̇́etą, tañ svi̇́etan, namõ Šk, numiẽ ž., pas Abraõmą, prie põno Diẽvo) išvažiúoti mirti: Išvažiãvo į ši̇̀lo kálną Als. Tañ svi̇́etan kiek ižvažiúoja per girtumą Drsk. Už muni jaunesnės jau išvažiãvo numiẽ Yl. Kaip mama išvažiãvo numiẽ, teip i butalis aplūžo End. Visi kiti išvažiãvo pas Abraõmą, mes palikom dvi LKKXVII191(Krš). Jaunas dar, ale išvažiãvo pry põno Diẽvo Jdr.
prie baltų̃jų meškų̃ išvažiúoti būti ištremtam į Sibirą: Niekas nebgandina, ka išvažiuosi; liuob i kroks stribokų bobos: išvažiúosi pri baltų̃jų meškų̃! Krš.
sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja laikas mirti: Gana plėšiau, kol vaikai augo, o dabar sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja Slk.
paišvažiúoti (dial.) intr.
1. Pst visiems, daugeliui išvažiuoti: Visi paišvažiãv[o] iž upės LzŽ.
2. Lz visam laikui išvažiuoti, išvykti kitur gyventi: Dieverys vienas buvo ir paišvažiãv[o] Amerikėn Drsk. Giminių daug paišvažiãvę Dv. Visos [jaunuolės] Vilniun paišvažiãvę Grv.
nuvažiúoti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q3, SD210, Sut, N, L, LL157
1. intr. važiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo NdŽ. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme) Nč. Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau Rod. Be rato (nukrito vežimo ratas) veselia i nuvažiãvo, i nesustabdė veselios Klt. Du gražiu bernu nuvažiãv[o] LKKXI164(Zt). Ateinu, o jo jau nuvažiúota Žl. Nuvažiavo kap grauzmu LTR(Švnč). Kur seselės nuvažiúota, rūtelėm barstyta, brolužėlių šalia jota, raselė nukrėsta (d.) Alvt. Jei juos (automobilius) neveik uždrausią, ūkininkas nebgalėsiąs nė nuo kiemo benuvažiuoti su savo arkliu I.Simon. Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutilti, kad rykaudama tu savo pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiúot išbudini Jurgį K.Donel.
| prk.: Nuvažiuok, debesėli, su karieta, su karieta, atvažiuok, saulytėle, su dviračiais, su dviračiais LTR(Brž).
| refl. Ser.
ǁ Dv nutolti kuria kryptimi, pasukti: Elenytė nuvažiavo ton pusėn, iš kur girdėjo žvengimą J.Jabl. Antlink Norvaišų nuvažiavo J.Jabl. An kur nuvažiãvo? – An Vilkaviškio! Vlkv. Miestan nuvažiúojant bus upelė Švnč. Nuvažiavo ant miestą LKGII584(Slm).
| prk.: Anas nuvažiãvo nuo gero kelio (girtuokliauja) Ad.
ǁ tr., intr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Nuvažiúoti arkliais trisdešimt kilometrų NdŽ. Vien botagu dešimt varstų nuvažiuosi Kp. Anksčiau aš nuvažiúodavau tolie Krž. Buvo toli nuvažiãvę Dv. Toliau nuvažiúosi [per Užgavėnes] – linai bus ilgesni LKKXIII117(Grv). Šerdekšnykais mediniais kur te nuvažiúosi tiek toli Brž. Dar nenuvažiavau pusės kelio, sužvingo žirgeliai nežvengdami (d.) Lzd.
| prk.: Painiavos dar bus čia, netoli driskiai tie nuvažiuos rš. Nespėjau, kad dalykai nuvažiuos taip toli Db.
^ Gulom šėręs toli nenuvažiúosi Ds. Su gydytu arkliu toli nenuvažiuosi Aln. Šunkeliu netoli tenuvažiúosi JT233. Pamaži važiuodamas toliau nuvažiuosi rš. Neteptais ratais netoli (netolie S.Dauk) tenuvažiuosi M. Svetimu protu (neteisybe) netoli tenuvažiuosi J.Jabl. Meluosi – toli nenuvažiuosi LTR(Srd).
2. intr. važiuojant, riedant nutolti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mašina gatve nuvažiãvo Nč. Veselia kur buvo, autobuzas didysiai nuvažiãv[o] par [užšalusį] ežerą Aps. Šito[ji] mašina nuvažiãvo in Rasnią Mlk.
3. intr. NdŽ važiuojant nusigauti, patekti, nuvykti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Vakar buvo progos (turėjau progos) ir į Vilnių nuvažiuot J.Jabl. Reik nuvažiúot į atlaidą, su giminėm suseit Nm. Nuvažiãv[o] į miestą ir negrįžta kaži koliuk Gs. Norėčia namo nuvažiúot Šn. Nuvažiãvom [šieno] su seseries sūnu Ppr. Ten liuobam nuvažiúoti šieno grėbti Plng. Nuvažiãv[o] girion LKKXI165(Zt). Į pajūrį nuvažiãvo kaitinties Krš. Ans vienur nuvažiúos [pirštis], pasibaido mergos, kitur nuvažiúos – i vėl tas pats Varn. Nuvažiúonam į ligoninę, – toks pasilpęs Rdn. Nuvažiãvo ans į Kretingą ir užpirko mišias pri švento Antono Nv. Dar į Tirkšlius nuvažiúo[ja] į bažnyčią, į atlaidus, viską Trk. Į turgų kai nuvažiúojam, dėžių dėžes susikrauni, o tie pirkėjai i eita Kl. Esu buvęs nuvažiavęs py mergų Klp. Nuvažiúosi į turgų, kvepančios duonos norėsi nusipirkti Jdr. Tu bemaž visai tiksliai atspėjai, kad aš prie giminių nuvažiãvęs buvau Plšk. [Laumė] atsisėdo ir nuvažiãv[o] in brolius, o sesuo ir liko lauke gryna, razvilkta (ps.) Aps. Žmogus nuvažiavo namo. Parvažiavo ir randa sūnų prigimusį namie LTR(Pls). Vyras nuvažiãvo in karves Vrn. Kad būtau sveikesnė, nuvažiúotau ir aš Vilniaus pažiūrėt Lzd. Nuvažiãvo pas dukrą Trak. Nuvažiúoja tėvas malūnan, pripiliam miltų diečkas Klt. Kap kada unūkump (pas vaikaičius) nuvažiuoju LzŽ. Nuvažiúotau Vilniun ir susiūtarytau LzŽ. Nuvažiúo (nuvažiuok), tu pažiūrėk angi Vilnių, tę kur Grv. Jūs didelį kelią padarėt, nuvažiãvot net Apsañ Aps. Par man’ pabūna, in kitą sūnų nuvažiúoja [tėvas] Antr. Sunkumas dabar papuolė, in daktarą važiuočiau, ale nėr kuo nuvažiúoja Aln. Par penkias dienas Rygon nuvažiúodavo [iš Suvieko] Imb. Kas tau nenuvažiúot buvo Rokiškin? Ob. Žiemą nuvažiúoji int ežero ir velėji int ekertės Jž. Miškan nuvažiúodavo, nupjaudavo gi ir sudžiovindavo balanykus ir kūrindavo Rk. Tadaik diedas nuvažiãvo girion Zt. Brolis nuvažiavo kunigop metrikų išimt Lz. Nuvažiúotūt pas Smilginį – anas lietuvys Dgp. Nuvažiúočiab bažnyčion, bet negaliu stovėtie Aps. Kai kas laikydavo kokį vieną eržilą kermošiun nuvažiúot Als. Nuvažiãvom miškan žiemą malkų kirst Sb. Su arkliuku krami krami ir nukrameni, par keturias valandas ir nuvažiúoji Biržuos turguj Ppl. A nuvažiuos tas laužas (senas autobusas) iki Plonėno? Ps. Na kaip, an Bauskę da nuvažiúojat kada? LKKVI282(Slč). Nuvažiãvom an Bardiškius, tenai buvo vestuvės, tai tuos tortus pamačiau Skrb. Kokie geri giminės, kad buvo net Maksvon nuvažiãvę jo prilankyt Krs. Nuvažiúot in miestą toli, trisdešim penki kilometrai Vžn. Nuvažiãvo ing Šiaulius, geryn geryn ir pagerėjo [sveikata] Sdb. Nori nuvažiúot į turgų, reikia arklį pasikaustyt Pc. Kol nuvažiúosi į Šiaulius, kokios trys karčemos buvo Grz. Kap jis nuvažiãvo vienan dvaran, ir labai graži karalaitė buvo (ps.) Eiš. Tada karalius pasikinko arklius savo, nuvažiúoja pas tą [vagį] pinigų dalytis (ps.) PnmR. Pasikinkęs kumelėlę ir aš nuvažiavau ing mišką parsivežt tokio medžio LMD(Rm). Važiuote nuvažiúosiv į didžius jomarkėlius JV231. Nuvažiuoki, dukteraite, kur medinis tiltas, tę del tavęs ašarėlių upelis pripiltas LTR(Kbr). Kap in girią nuvažiãvo, kertant medį vis dainavo DrskD245. Nuvažiav[o] tėvelis in Tilžės miestą, in Tilžės miestelį suknelių pirkti LTR(Lp). Nuvažiúota an laukelio, ugnelė kūrinta (d.) Mlk. Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiúotų, kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų? K.Donel.
| Kai ari, tai kai nuvažiúoji vienan galan, tai an vieno norago LKT326(Trgn).
| prk.: Ir aš da in lazdos nuvažiúoju, apsiruošiu te On. Ir sangr[ąžinė] lytis galėjo nuvažiuoti į ia-kamienius A.Sal.
^ Pakolei biednas nueis, tai bagotas nuvažiuõs Lš. Pateptais ratais greičiau nuvažiuosi S.Dauk. Tokios kalbos nuvažiuojant, tokios grįžtant A.Rūt. Nori gyvas į dangų nuvažiúot, nuduoda šventą Tlž. Nuvažiãv[o] rasalo – uodega prišalo, nuvažiãvo maišo – ir pati pragaišo Mrc. Ką sako žmogus pirmiausia, nuvažiavęs į girią? (tpru) LMD(Vlkv).
| refl.: Nusivažiúoja į revą, išplauja mašiną Pžrl. Nusivažiuokite į Lietuvą, o išgirsite tą gaidą, iš kurios aš ėmiau įkvėpimą A1885,64.
4. intr. važiuojant nusileisti: Nuo kalno greit nuvažiãvome DŽ1. Žemyn nuvažiuoju R206, MŽ274. Ažvažiuot kalnan da nieko, ale nuvažiúot tai arklys bijodavo Svn. Norėjo šonan nuvažiúot ir angriuvo upėn Pb. Iš lygumų atvažiuoja, nė važiuot nemoka: nuvažiuoja nuo kalno kap nuo stogo Graž.
ǁ važiuojant įkristi: Saugokis, kad į duobę nenuvažiúotum Grž. Ir kaip jis įsėdo į vežimą, teip tas kučerius nūvažiãvo po vandens MitII39(Krg). Nuvažiúota iš palangės Juodynan ežeran (ps.) Ign.
5. tr. NdŽ, Jnšk važiuojant nugabenti, nuvaryti; nustumti, nuvežti: Nuvažiúok arklius į Svirbūtes Krš. Nuvažiuok ratus į daržinę ir nukinkyk arklį Ėr. Arklys buvo jau toliau nuvažiuotas Pšl. Jam liepė arklius nuvažiúot Lnkv. Piemenys nuvažiavo arklius, šeimininkai vedėsi svečius į vidų Žem.
ǁ važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Aš visa (vis) pasidairinėju, kad niekas nenuvažiuõt mašinos LzŽ. Galėj[o] kas pasimt dviratį ir nuvažiúot, kap Vito pernai nuvažiãvo Pv. I jiem du dviračius nuvažiãvo Antš.
6. tr. Vkš važiuojant sužaloti, pervažiuoti; suvažinėti: Nūvažiúotą katiną pametė Grd. Mislijau, ka kokį vaiką nuvažiãvo, ka krioka kaip iš proto išejusi Trk. Belėkdamas vištą nuvažiãvo Vvr. Dar pirštus nuvažiúosiu su mašina Adm. Nelįsk teip arti, kad kojos nenuvažiuõtų Sml. Vaiko koją [mašina] nūvažiãvo Vn. Kulnį vaikuo nūvažiãvo [mašina] Šv. Kaip nuvažiúotas, teip nuvažiúotas [šuo], nebgaliam laikyti Plt. Pasisaugok, kad galvos tau nenuvažiuõtų Grž. Gelžkelio darbvežimio vadas … bevažiuojant užšokdamas nuvirto, ir tapė jam abi koji iki liemens nuvažiuoti LC1888,1. Ale jis, bėda, paliko vieną rankelę ant šlėnių begulint, ir toji tapė nuvažiuota Kel1881,178.
7. tr. važiuojant nuvarginti: Nuvažiúotą arklį niekas neema Šts. Nuvažiúotųjų jaučių meisa yra mėlena Šts.
| refl.: Nusivažiúo[ja] arkliai par keleivystes Ggr.
8. tr. važiuojant suniokoti, išvažinėti: Visa kertė rugių yr nuvažiúota Šts.
9. tr. važiuojant nuplėšti, suvažinėti: Nuvažiúotas tekinis DŽ. Tuo nuvažiavo, kitą tekinį antmovė Šts.
×10. intr. nujoti: Sėdos an ito arklio raitas ir nuvažiãv[o] LzŽ. Tada anas sėdos ir nuvažiãv[o] raitas Lz.
11. intr. plaukiant nutolti, nuplaukti: Karšis ka[d] didesnis, tai nuplėšia šniūrą, nuvažiúoja Pžrl.
12. intr. važiuojant, plaukiant nutolti (apie laivą): Ana įšoksta į tą laivą, ir laivas nuvažiãvo (ps.) Ign.
13. intr. nuplaukti, nuvykti (laivu, valtimi): Vėl ten nuvažiãvov su valte, vėl kelias raudas ištraukėv Štk. Vien ežerais galima nuvažiúot Ignalinan Mlk.
14. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Juzios sesuo buvo par ją Leningrade nuvažiãvus Mlk. O pats [Herodas] nuvažiavo iš Judėjos Cezareon ir atsiliko [ten] Ch1ApD12,19. Buklus tas vyras Lietuvo[je] gimęs, parejo mokslus lenkų žemė[je], o paskiaus nuvažiavęs į valakų žemę, dar par tridešimtis apvalius metus mokės įstatymų, arba provų M.Valanč.
| prk.: Jėzus Christus …, kuris tuo metu kaip būtų šalin nuvažiavo, kad užžengęs ant dangų nuejo ižg to pasaulio Tėvop DP387.
^ Mamos nerasi nuvažiãvęs Trgn.
| refl.: Nusivažiúočiau tolie, apei Šilalę dirbti Vn.
15. intr. nuvykti gyventi kitur, nusikelti: Čia aš gaspadinė, o kai nuvažiúosiu [kitur], tai prie kito [būsiu] PnmR. Daug svietelio i mūs [į Ameriką] nuvažiãvusio būta Švnč. Duktė nuvažiãvo Polskon Dv.
16. intr. nučiuožti tolyn slidžiu paviršiumi: Nuvažiãv[o] par ledą in grynos nugaros Klt.
17. intr. nuslysti į šoną ar žemyn, nušliaužti, nusprūsti: Tas šėpas i nuvažiãvo pakalniuo Dr. Čiūkšt, ir nuvažiãvo vaikas nū daržingalio žemėn Vvr. Pamačiau, kad Banionis tik slysta slysta nuo arklio, kebėkšt ir nuvažiãvo Slm. Kai verčiuos [lovoje], ir nuvažiúoja an kojas [čiužinys] Vdn. Po noperckėlį prisišinkavo, po stalu nuvažiãvo Tr. [Du broliu] jojusiu į [stiklo] kalną – ir nuvažiuosiančiu subine (ps.) S.Dauk. Stogas nuvažiavo ant šono kartu su gegnėmis rš.
^ Kad tu būtai nuvažiavęs verdančion smalon! Arm.
ǁ nukrypti: Tėvas vis kreivai numūry[ja]: matai, kai tas mūras nuvažiãvęs Jrb.
18. intr. nuslinkti, iškristi (apie plaukus): Nuvažiãvo plaukai Krtn. Po pusmečio nuo jo pakaušio visi plaukai nuvažiavo rš.
19. tr. dėvint nukleipti: Jo batai nuvažiuoti į vieną šoną rš.
| refl.: Mediniai klumpiai kaip matai nusivažiúos Kl.
ǁ intr. nuplyšti, nuirti: Jau nuo kluonų nuvažiãv[o] apdanga Mtl.
20. tr. šnek. išperti, prilupti: Senoji nutvėrė Kliotildą už plaukų, užvertė rūbus ant galvos ir gerokai nuvažiavo TS1904,2.
21. nukrypti nuo temos, nukalbėti: Šnekėjo šnekėjo ir visai nuvažiãvo Ll. [Jaunius] nuvažiuoja kartais ir į tokias kalbos „gudrybes“ J.Jabl. Nebe te jau nuvažiavai̇̃, aš žinau, ką tu norėjai pasakyt Ut.
| Apie meilę dainavau – vėl kažkur nuvažiavau T.Tilv.
ǁ niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Gudri gudri moteriškė, o kai nuvažiuoji kartais, tai nei kaip žmogui pasakyti rš. Kad tamsta turbūt ir nuvažiúoji par daug (perdedi), nei teip yra, nei ką Srv.
| refl.: Ar šitas žmogelis dažnai tep nusivažiúoja? Šil. Štai iki ko nusivažiuojama, tamsta… rš.
ǁ prastai padainuoti, nudainuoti: Žodžių nemoka, kad nuvažiuõs, kad paleis gerkles… Bb. Dukterys dažnai ją (dainininkę) taisydavo įkišdamos modernų žodelį: „Jau, boba, nuvažiavai nei šį, nei tą“ rš.
22. intr. prk. dingti, pranykti: Tiek degė, kiek trobų buvo pavėjuje …, būtų galėjęs visas sodžius nuvažiuoti (sudegti) TS1899,5.
23. intr. prk. būti nugyventam, nusmukti: Viskas jau blogon pusėn nuvažiãvo Iš. Sūnaus rankos[e] greit viskas nuvažiuõs Ktk. O te tai nuvažiãvo, taigi nieko nieko neturia, kaip stovia Pnd. Ūkis yra nuvažiãvęs Upn.
| refl.: Dirbt niekas nenoria, ažtai visa nusivažiãvo PnmR.
ǁ nusigyventi: Nuvažiãvo rūsas, su viskum – tuštinybės Krš.
ǁ netekti vertės: Kaip tie piningai nuvažiãvo, nėko vietoj paliko Krš.
24. intr. prk. moraliai pakrikti, ištvirkti: Nuvažiãvo mergelė, su kėpiu susitepė (susilaukė kūdikio) Krš. Ištvirko vaikas, nuvažiãvo kap nuo kalno vežimas VšR.
| refl.: Jei ne žmona, jis visai nusivažiúotų Mrj. Aš nežinojau, kad tu taip nusivažiavai! rš. Nusivažiãvęs svietas, labai suprastėjęs Krš.
◊ an kapų̃ (an kapùs) nuvažiúoti mirti: Pas mano seserį buvo trisdešimt svotų, ale neišsirinko, an kapų̃ nuvažiãvo, va kur buvo jai išrinkta Dg. Dirbo dirbo, plėšė plėšė – i be laiko an kapùs nuvažiãvo Ėr.
gelumbių̃ derė́ti nuvažiúoti Rs paskęsti: Jau tas nuvažiavo gelumbių derėt LTsV95(Erž).
į Amèriką (Amèrikon) nuvažiúoti blogai eiti, blogai rodyti: Mano dziegorius nuvažiãvo Amèrikon Rk.
į ámžinus namùs (į dañgų, į kapùs, kapúosna, kapi̇̀nėsna Dt, Vdk) nuvažiúoti mirti: In ámžinus namùs kiek nuvažiãv[o]! Rtn. Nenorint į dañgų nuvažiúot [galima] Tlž. Padėsi sveikatą, į kapùs nuvažiúosi, ir po visam Krš. Šią žiemą mažne į kapùs nuvažiaváu Krš. Be laiko į kapùs nuvažiãvo KlK9,70(Užv). Aš tuoj jau kapi̇̀nėsna nuvažiúosiu Žž. Kaip girdėt, tai ne vienas nuvažiãvo kapúosna su ta liga Krs.
į lankàs nuvažiúoti niekų prišnekėti: Tai kad jau ir nuvažiãvom į lankàs Plk. Jau tu nuvažiavái į lankàs Krtv.
[kai̇̃p] į malū̃ną (mélnyčion) su burõkais (su rópėm) nuvažiúoti niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Ką čia jau ir bešneki, nuvažiavai̇̃ į malū̃ną su burõkais Srv. Nuvažiavo kaip į malūną su burokais LTR(Ut). Nuvažiãvo mélnyčion su burõkais Tr. Na jau, su ropėm malūnan nuvažiavai! Pn.
į Pùmpėnis (Pùmpėnysna) nuvažiúoti užmigti: Nuvažiavo Pumpėnysna LTIII460(Tvr).
į šárkų bažnýčią (koplỹčią) nuvažiúoti mirti: Jau nuvažiãvo į šárkų bažnýčią, nebėra Šd. Susirgo uždegimu i nuvažiãvo į šárkų koplỹčią Krž.
kai̇̃p nuo [Striūpų̃] ti̇̀lto nuvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Nuvažiavo kai̇̃p nuo ti̇̀lto Jrb. Nuvažiãvo kai̇̃p nuo Striūpų̃ tilto Šk, Lkš, Kdl.
kai̇̃p rãtai be atãsajų nuvažiãvo niekus nukalbėjo: Nuvažiavai̇̃ kai̇̃p rãtai be atãsajų Nč.
namõ nuvažiúoti
1. mirti: Mano metų jau mažai žmonių, kiti jaunesni nuvažiãvę namõ Srj. Katri varė [sielius], tiej nuvažiãv[o] namõ Drsk.
2. nusileisti (apie dangaus kūnus): Jau saulė namõ nuvažiãvo Gs.

nuo kópėčių nuvažiúoti DŽ niekus nušnekėti: Jau nuvažiavai nuo kopėčių LTR(Grk).
pas Abrãmą nuvažiúoti mirti: Tas žmogelis jau pas Abramą nuvažiavo LKKVII191(Čb).
po béržu nuvažiúoti mirti: Man reikė buvo senai nuvažiúoti po béržu Aps.
põteriai nuvažiãvo per vėlu: Jau vis tiek tavo põteriai nuvažiãv[o]! Lp.
panuvažiúoti (dial.) intr.
1. daugeliui nuvažiuoti: Tada panuvažiãvom namo LzŽ. Vyrai panuvažiãvo medžian Dv. Nūnai mūs panuvažiãvo Vilniun daugiamėj Dv.
2. visam laikui nuvažiuoti, nusikelti kitur gyventi: Panuvažiãv[o] duktė Polščion su vyru Lz.
pavažiúoti Š, Rtr, KŽ; M
1. intr. truputį važiuoti: Pavažiúok į šalį DŽ1. Tas ponas pavažiavęs ir pasigedęs, kad jam pinigų nebėra LMD(Žg). Pavažia[vo], prašo vilkas i trečios kojos pavėžėt LTR(Rš). Vienas įsėdi tos[e] rogelės[e], o kitas stumi ir pavažiúoji ratu aplink Svn. Čia upelė pienu teka, pavažiãvę (pavažiavus) krauju tekės (ps.) Dv.
ǁ važiuojant įveikti kokį atstumą: Dar reikėjo pavažiúoti apie porą kilometrų NdŽ. Nuo čia pora kilometrų pavažiúosta [prie ežero] Kpr. Pavažiavo galą, rado pinigų ant kelio BsMtI116. Kai būsi pavažiavęs galutį, tuojau šok ir nulėksim J.Jabl. O toliau pavažiúosta, bus Bajorėliai Slk. Keliaujant teko po keletą kilometrų ir pavažiuoti, ir paeiti rš. Buksvos išdvakusios medinašių, tai ir cypauja kiek pavažiavus M.Katil. Pavažiúok jau už Raseinių, ir margos [karvės], jau nelabai pamatysi žalos Plvn.
2. intr. KŽ nuvažiuoti kur ar kokiu tikslu (ppr. netoli ir neilgam): Reikės pavažiúoti iki Panevėžio DŽ1. Kas į turgų pavažiúo[ja], tas padirba piningo iš tų uogų Akm. Pavažiúona kur, pasiperka geriau Rdn. Aš jau turėjau arklius pasikinkęs, bet mun nebteko važiuoti, brolis pavažiãvo Šv. Ne arklį beturėsiam, ne kur pavažiúoti, ne kuo beapsisėti būs Sd. Pavažiúoji par Rąžę, i pri tai kertei y[ra] ta anų troba LKT75(Plng). Dar šnekėjo, ka rengias pavažiúot Alytun, ale nespėj[o] Pv. Su bernėku pavažiúosiu šieno Dbč. Pašaro jei kada trūksta, pavažiúoja į mišką, pasipjauna [šakų] Šlv. Kad prispės obuoliai, vaikai, pavažiúokit abi, duosiu Dg. Tai sėsk, pavažiúosim su mumim Azr. Pavažiuoji̇̀t Bokštan LzŽ. Pavažiúot reiks Vidžiúosna Aps. Kad jūs pavažiúotut Ignalinon, tai pamatytut, kiek te ežeriokų Sug. An Pasvalį pavažiúok – jau kitoniška kalba Antr. Negražu būt, kad jau nepavažiúotumėt pastikt Skdt. Toliau buvai pavažiãvus Km. Nuo vieno kiemo pavažiúoja lig kito, nuperka silkių Alz. Nubosta namie miegot, pavažiúot reikia kai kur Svn. Žadam lig Šiaulių pavažiúoti Krs. Pavažiúoju [į gimtinę], pasižiūriu, ka[d] nieko nėr (nebėra namų) Sdb. Pavažiuoji galą, ir jau kitas vėjas… lyg milžinas sėjėjas įsiutęs beria abiem rankom sniegą autobusui į akis J.Ap. Jums tuo tarpu reiks pasimti dokumentus ir pavažiuoti su manim K.Saj.
3. intr. NdŽ, KŽ nuvažiuoti šalin, tolyn: Kur stovėjo, nebėr vežimo, matai, pavažiãvo J. Kai aš prašiau pavežti, kitas tik sukirsdavo arklius ir pavažiúodavo Plšk. Tą avinuką gavusi [lapė] pasikinkė į vežimelį ir pavažiãvo PP77. Išpuolė iš paločiaus pultinai, šoko į vežimą ir pavažiãvo Jrk80. Pavažiuodama pasakė: – Rytą apent būsiu, tegul lauka S.Dauk.
ǁ prk. pasitraukti, ribai pasistūmėti: Kirtom kirtom, i kaip miškas pavažiãvo Užv.
4. intr. Sut, NdŽ važiuojant atsidurti po apačia: Pavažiuoju po kuo SD260. Traukinys pavažiúoja [rūdos kasykloje], tai tiesiai tan traukinin sprogdina Kpr.
| Su motociklu pradėjo važiuot ir pavažiãvo po mašina, ir gatavas an vietos Ob.
ǁ važiuojant atsidurti prie ko: Tiktai lig šis (kunigas) nusidarė, lig Jonalis bir po langu ir pavažiavo (ps.) S.Dauk.
| tr.: Pavažiuoti tiltą N.
5. intr. privažiuoti (prie ko), atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Kitą rytą pavažiãvo karieta NdŽ. Automobilis pavažiavo po namų durimis Db.
6. intr. kurį laiką važiuoti: Pavažiúosim dvi tris dienas ir stovim LKT285(Šr).
7. intr. NdŽ galėti važiuoti: Jisai jau nei iš vietos nepavažiúoja K. Tokiu arkliu ir vaikas pavažiuõs DŽ1. Ar jau pavažiuojama su rogėmis? N. Paliauju pumpavęs [dviratį], i vėl – pš, nepavažiúosi Jrb. Kaip aš nepavažiúoju (negaliu važiuoti automobiliu), niekur nenuvažiuoju Krž. Kur čia tamso[je] su dviračiu pavažiúosi! Vkš. Jeigu sniego nėr, kaip su šlaja pavažiúosi Skdv. Roge retą metą pavažiúoji Jd. Sėdenė nirsta – nepavažiúosi su tuo dviračiu LKT64(Lkž). Kad nesgadintų, tai greičiau pavažiúotum Ker. Ta suklekusi mašinikė, taiso taiso i nepavažiúo[ja] Krš. Tokiam kely nepavažiúosi nė ratais, nė rogėm Mžš.
ǁ part. praes. tinkamas judėti susisiekimo priemonėms: Sunkiai pavažiúojamas kelias DŽ1. Grįžtu namon, vieškelis nepavažiuojamas J.Sav. Pas mus sniego bėra prie krūmų. Keliai pavažiuojami rš.
ǁ tinkamai važiuoti: Vien brada turi bristi, pavažiúoti negali J. Sklepas – važiuotas pavažiuõtum (toks didelis) Kp. Yr tokių arklių, kad negali pavažiúot Kp. Kada jau tas šventas Rokas (atlaidai) būdavo, tai šeštadienį važiuodavo, o kai sekmadienį išvažiuosi vėliau, tai negalėsi bepavažiúot Mšk. Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiúoti nepigu K.Donel.
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas važiuoti: Gavau arklius visai nepavažiuojamus J.Jabl. Čia ne darbiniai, pavažiúojami ratai Rz. Brikos dabar pavažiúojamos Ll.
ǁ part. praes. tinkamas rodytis važiuojant: Su tokiu padėvėtu nepavažiúojamu drobužiu apsivilkęs Rdn.
8. intr. kiek važiuoti: Turėjo savo ratus ir arklį pavažiúoti Vkš. Pavažiuot – kaip paukštis ėjo Pš. Nėr su kuo pavažiúot, kai reikia Jnšk. Perniai tai su rogėm nė karto neteko pavažiúot Krs. Man vienas malonumas pavažiuot žiemą, kas čia yr, – rogėm Č.
ǁ pasivažinėti: Dviračiuką tėvas nupirko pavažiúoti Skdv.
ǁ tr. pavažinėti: Mane pavažiuok, mane! Žem.
9. tr. važiuojant kiek pavaryti, pastumti, pavairuoti: Kai yr kam pavažiúot, tai daug greičiau prisikrauji Gs. Pavažiavo arklį prie durų J.Balt. O tu gal pati pavažiuosi arklį į kūtę? rš. Vairuotojas pavažiavo savo griozdišką mašiną šalikelėn ir sustojo rš.
ǁ važiuojant pastumti po apačia: Pavažiãvo vežimą po medžiais DŽ1. Pavažiúok ratus į pastogę Vkš. Pavažiúok arklius po topiliu ant paunksnę Sml.
10. tr. važiuojant padėvėti: Pavažiúotą dviratį gal pigiai nupirkti Vkš.
11. intr. paskristi (lėktuvu): Visi dyvijomos, ka gal oru pavažiúoti Nmk. Kur tu matęs: oru pavažiúot žmogu[i], nukris, – sako, – i tiek! LKT245(Lg).
12. intr. plaukiant atsidurti po apačia: Aukšti medžiai, augusieji ant kranto, buvo palinkę į vandenį, ir po jais galėdavo pavažiuoti didžiausi laivai J.Balč.
13. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Toliau buvo pavažiavę (ištremti) PnmR. Buvo pasitraukę nuo karo visi, visi buvo pavažiãvę toliau Kp.
14. intr. slystant palįsti (po kuo): Ėmė ir pavažiãvo kojos po lova Kt.
15. intr. atlikti žaidimo, lošimo veiksmą: Pavažiúok gi, kiek čia aš lauks[iu]! (žaidžiant šaškėmis) PnmR. Blogai išėjo, jam pavažiãvo, dabar išloš [kortomis] Jnš.
16. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Tiesiog jis man nieko nepasako, bet kalbėdamas vis pavažiúoja Lkč. Kaip įsišnekom, i pavažiaváu visą teisybę į akis Krš. Aš jai biskį pavažiavaũ anais sykiais Pv. Kad pavažiãvo, tai ką gi, tas net paraudonijo iš sarmatos Lel. Aš jam kai pavažiavaũ, tai tuoj nutilo Vžns. Anas labai mėgsta mergiotėm pavažiúot Sv. Matai, i pavažiãvo jam – net užkaito žmogelis Mžš. Ji moka bernam pavažiúot Ėr.
◊ vélnias pavažiuõs kariẽtą turės mirti: Greit vélnias kariẽtą pavažiuõs Grk.

×padvažiúoti (hibr.) intr. Zt
1. privažiuoti (prie ko nors): Padvažiãv[o] pačiump durump LzŽ. Padvažiúok arčiau Mlk.
2. nuvažiuoti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Reikia padvažiúot doktorop LzŽ.
3. kiek pavažiuoti: Padvažiãv[o] toliau LzŽ.
4. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Ir padvažiãvo akỹs pirminykui Ut.
parvažiúoti K; SD1109
1. intr. N, Sut, J, L, Š, Rtr, KŽ važiuojant grįžti: Tėvas parvažiãvo iš turgaus DŽ1. Atkelk vartus, jau parvažiúoja su šienu! NdŽ. Nu Vilniaus su arkliais parvažiãvo Krš. Teparvažiúo[ja] iš darbo dvylektą valandą Pgr. Ant vieno [šieno vežimo] pati parvažiúosu, ant antro sūnus parvažiúos Žlb. Ka parvažiãvo [jaunieji], kožnas savo nevalgė, buvo jaunosios pietai Bdr. Kap parvažiúo[ja], tai juos priimdo su duonos riekele ir druska Dv. Kap namona parvažiãvo su kunigu, buvo pamiręs [ligonis] Grv. Kap pirma arkliai savi buvo, parvažiavai̇̃, ir spakaina Lt. Pavakariais parvažiãvo ir anas JnšM. Mes priešpiet išvažiavom, pavakary parvažiúojam – anas da vis varto [šieną], privargęs, piktas Slk. Parvažiavaũ tik ką gyva iš tos ligoninės Kvr. Du rubliai nuvažiuot ir du rubliai parvažiúot, keturi rubliai [kelionė] Žl. Ką čia bevalgysi, kiek čia bėra parvažiúot! Sb. Nebevažiavau, grįžau atgalio, misliau, kad tik namo parvažiuõčia Č. Numovė [mašinai] ratą, ir parvažiúok dabar namo PnmR. Parvažiúoja namo, gryčia nerakinta, vyro nebėr Kpr. Jam neliko pinigų nė namo parvažiúot Krs. Visi pareidavai ir parvažiúodavai aba ant arklių parjodavai Mšk. Jam dovanojo kiaules i jis parvažiúoja namolek Šln. Žmona anksčiau parvažiãvo, ir į daržinėlę [šieną] susinešėm Sk. Kas pirmas V[elykų] rytą parvažiuos iš bažnyčios, tas pirmas tais metais nudirbs laukus LEXXXIII318. Parvažiúodami randa ant kelio begulintį ožį (ps.) Šk. O aš turiu du žirgeliu, namo parvažiuosiu, o aš turiu du broliuku žirgelius priimtie LTR(Asv). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad negera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181.
| A tos muno uogelės gyvos parvažiãvo (ar nesutrintos vežamos)? Krš.
| prk.: A iš mokyklos an penketukų parvažiãvot? Dv.
^ Bėda, kaip mergai margu arkliu parvažiavus KrvP(Ds). Baikštu arkliu kai boba važiuoja, po vežimu namo parvažiuoja KrvP(Stk, Vlk). Jei nevalgęs išvažiuosi, nevalgęs parvažiúosi Rd.
ǁ tr. panaudoti grįžtant namo: Parvažiúotas (su juo parvažiuota) biliotas, negeras Trš.
2. intr. grįžti iš kelionės, parvykti, parkeliauti ilgą laiką nebuvus: Parvažiãvo iš užsienio NdŽ. Vaikiukas apsiženijo, lygu tik parvažiãvo iš karūmenės Vkš. Parvažiãvo priš pat Didįjį karą Nv. Misliju, parvažiuos iš karo, neturės rasi kuo apsidaryti Žeml. Kap parvažiãvo, tep dar̃ ir neina in darbą Dbč. Aš kab parvažiúoju namopi, kab man linksma! Kls. Jis parvažiavęs, – tėvų neberadęs to[je] vieto[je] begyvenančių Sln. Parvažiãvo tėvulis iš didžios kelionėlės ir sustiko dukružėlę vieškelėliu einančią DrskD212.
ǁ DŽ trumpam grįžti, parvykti, apsilankyti (ppr. tėviškėje): Parvažiúoja vaikai, šoka, padeda [dirbti] Stk. Jis dabar buvo parvažiãvęs svečiuosna LKT364(Mrp). Kai Jablonckis Jonas, tas rašytojas, parvažiúodavo atostogų, jis čia ateidavo LKT194(Grš). Gerai gyvena, pasišvietę parvažiúona, dovanų pryveža Rdn. Parvažiãvęs yr penkias dienas Lk. Kad vaikai ir iš mokslų parvažiúona, žemaitiškai šneka Ub. Pas motinėlę jau neparvažiuosiu ir parvažiavus ilgai nebebūsiu LTR(Sv). Jis pats ketinąs parvažiuoti Velykoms ir pasilikti namie ligi šienapjūtės V.Myk-Put.
3. intr. Vkš, Plšk grįžti gyventi, parsikraustyti, parsigabenti: Teparvažiuõjie [iš Amerikos], ka parsivežtų mašiną, piningų, tai galėtų sklaidytise Erž. Kitas iš Amerikos parvažiãvęs nusipirko mašiną, ejo po ūkininkus kuldamas su arkliais Ms. Iš Amerikos buvo ans parvažiãvęs, dolierių parsivežė maišą Kl. Kap parvažiãv[o], parsivežė pinigų ir pasistatė namą Dsm. Du metu būs kaip parvažiãvo [sūnus su šeima] Žlb. Parvažiãv[o] [iš Sibiro] mažai gyvas Sn. Po tam atrašė: – Noriu namo parvažiúot ir mirt Pb. Aš kai parvažiavau, būčiau Skaisgiry apsigyvenęs Sk. Priimk priimk dukrelę iš didelio kelelio, parvažiuojant be valelės, be didžiausios LTR(Mrk). Tai aš nuo jo parbėgau, parvažiavaũ pas mamą Brt. Jonas Domanievskis parvažiuo[ja] į mūsų vyskupus (būti mūsų vyskupu) M.Valanč.
4. tr. važiuojant pargabenti, parvežti: Parvažiãvo svetimus arklius prisisprogęs Krš. Reik eiti ieškoti arklio, o arklys čia pat parvažiúotas Skd. Išejo parvažiuoti ratų, i pagavo į purmonus Šts. Ar baltokės [kumelės] neparvažiavo? Ėr.
| refl. tr., intr.: Jis nuejo tos kumelės parsivažiúot Šmk. Aš pats dviratį parsivažiúosiu Ss. Parsivažiãvo mašinelę ar už devynias tūkstantes Rdn. Susišukuosma [vilnas] i parsivažiúosma Pvn. Išvažiúo[ja] su bizne i parsivažiúo[ja] su mašinele Krš.
ǁ refl. tr. stumiant, ridenant parsigabenti: Nuėjo ir vežimėlį parsivažiãvo VšR.
5. intr. ateiti (kokiam laikui): Berneliai (bernelių mišios per Kalėdas) parvažiãv[o], Trys karaliai pareis dabar End.
^ Šventas Jonas su šieno vežimu parvažiúo[ja] Vg.
×6. (sl.) intr. parjoti: Sėdaus raitas ir parvažiavaũ namo Dv.
7. intr. srauniai atitekėti (apie upę): Nuo Aukštdvario parvažiúoja Verknė Stk.
◊ iš Amèrikos parvažiúoti gimti: Parvažiãvo iš Amèrikos dukrelė Kt.
namõ (numiẽ) parvažiúoti
1. mirti: Visi parvažiúosma numiẽ, tik nežinom kada Krš.
2. dingti: Aštuntoj dešimty esmu – namõ sveikata parvažiãvo Mlt.
paparvažiúoti (dial.) intr. visiems, daugeliui parvažiuoti, grįžti: Paparvažiãvo iš Vilniaus Dv. Vyrai paparvažiãvo iš medžio Dv.
pérvažiuoti K, Š, NdŽ, KŽ, pervažiúoti Rtr; Q536, SD295, L
1. tr., intr. R201,206, MŽ268,273, N, J, DŽ važiuojant per ką patekti į kitą pusę: Upė nebuvo ištvinusi, par brastvą suvisam lengviai párvažiavom Vkš. Pérvažiavo gronyčią i namo ataskutė Ml. Per kelią tik pérvažiuosi, i regėt Šlčn. Per tiltą reiks pérvažiuot Btrm. Reikė pérvažiuot upelė tokia Ob. Kai pérvažiuoji tą kalneliuką, važiuoji link stotį Dgp. Pérvažiavus šilą ir pagedo [autobusas] Žl. Kupa netoli teka, pervažiãvot gi Kp. Kad būt arkliai ramiai eję, būt pervažiavęs [tiltą] Pl. Nė parvažiúot par mišką neleisdavo [eiguliai], ne tik Kri. Pervažiavęs mišką, atrado ežerą ir viduryj ežero mato malūną BsPII28. Kol pérvažiavo visą kaimą, mėsą ir išmetė (ps.) Grv. Kai pervažiuoja par kaimą margu arkliuku, – vestuves išveža (priet.) Pnd. Pirmukart pervažiavus su javų vežimu į kluoną, reikia pervažiuot per netoli durų patiestus kokią porą rankšluosčių, tai pelės javų nekapos LTR(Šil).
| Pérvažiuot[ų] tačkele, parinkt[ų] akmenų Sn.
2. intr. truputį ar netoli pavažiuoti: Duo man pervažiuot OG57. Tai tau nustiko – pérvažiavai motociklu! Tvr. Vis jaučiais arėm, arklys tiktai pérvažiuot Azr. Kailinius pérvažiuot (kelionei) pasiūk Lp. Čia kur pérvažiuoja tik in svečius, o tep pas dukterį būna Pv. Pérvažiuok šiandiej Utenon Ktk. Du darbiniu arkliu turia, kur jau dirba lauke, o vieną – kad jau pervažiúot Kp.
3. tr., intr. pravažiuoti: Tuoj gatve mažai kas pérvažiuoja Drsk. Pervažiúojat Kinderius ir lekiat ant Vilnių Šmn. Kap važiuosi bažnyčelėn, nepervažiuok kapelio Ad. Jau bus pérvažiavę vakarą mašinos LzŽ. Ir kad keliavo keliu (išnašoje pervažiavo), atejo and nekurio vandenio Ch1ApD8,36.
4. tr., intr. Stk važiuojant visur užsukti, kiek pabūti, apsilankyti: Atvažiuok atostogų, párvažiuosma gentis, apsilankysma Krš. Uždagliojo žvakikes visoms giminims, párvažiavo visus kapus Krš. Visus vaikus párvažiavau, gerai gyvena, susitvarkę Rdn. Visas vaistines párvažiavau, nėr tų vaistų Grd. Gerai pérvažiuot pažiūrėt Sn. Jis visą kraštą pérvažiavęs Dg. Pirminykas pérvažiuoja, apdaboja [laukus] Klt. Jau in daktarus ana važiavus ir pérvažiavus, – kur tik nebuvo Slk. Daug aš gydytojų parvažiãvus – skrandžio uždegimas Sdb. Pérvažiavo par visą giminę, visus aplankė Adm. Buvo gal pats viduržiemis, kai jiedu vieną sekmadienį sumanė pervažiuoti stirnų ėdžias rš.
ǁ daugeliui užsukti, pabūti, apsilankyti: Daugybė piršlių párvažiavo Vkš. Labai daug žmonių čia pérvažiuoja, taigi ažumiršti Lb.
5. intr. galėti važiuoti: Gal tos mašinėlės ir pérvažiuoja, ka ir užpustyta Pv. Par eglyną Vaičionių pérvažiuot negalima Km. Per žiojėjančias duobes ir gličias išraustų žemių kalvas neįmanoma buvo pervažiuoti rš.
nepérvažiuojamai adv.: Jūra (upė) ištvino nepárvažiuojamai Trg.
6. tr. važiuojant (per ką) palikti žymę, judinti paviršių, ardyti, draskyti: Su akėčioms párvažiuos gerai, i biskį pasijudys tos varputės Jrb. Akėčiosna arklį inkinkė ir pérvažiavo pievą Žln. Jų vasarojus kad įdirbtas – kaip ir atavirkščiu drapoku pervažiúota Slm. Lengvom aketėlėm parvažiúoja vieną kartą, o paskui kokius du kartus volais Pc.
^ Burbuliuo[ja] kaip pelkė párvažiuota Gršl. Toks jau subinbruzda tas anos žentas – marma i marma kaip pekla párvažiuota Pkl. Dirva be takų, pervažiavus – be vėžių (ežeras) KlvK.
ǁ važiuojant suspausti: Buvo matyti, kad visas krūmelis buvo pervažiuotas ratu rš.
7. tr. ŠT296, Lp važiuojant sužaloti, suvažinėti: Nežinia, a ją ta mašina parmetė, a ją párvažiavo Jrb. Katineliuo kojelę párvažiavo Vkš. Prisigėrė i párvažiavo Skdv. Aš dabar tai kaip ir kokio traktoriaus pervažiúota, – visur sopa, visur dreba (labai pavargusi) Slm. Ją parvažiãvo mašina i paliko an kelio Mžš. Guli ant kelio parvažiúota višta Ėr. Dabar, naktį bežygiuojant, jam vokiškas sunkvežimis pervažiavo koją B.Sruog. Rado vieną traukinio pervažiuotą moteriškę Kel1932,6.
8. tr. važiuojant nuvarginti: Pirmosioms kojoms párvažiuotas arklys nebišgydomas Trš.
9. intr. ŠT292, Pžrl plaukiant (laivu, valtimi) patekti į kitą pusę, perplaukti: Grybautų pérvažiuoja par ežerą Vžns. Pulkas ejo švedų kariuomenės ir negalėjo pérvažiuot [per ežerą] Č. Akrūtu pervažiuoju R206, MŽ273.
^ Su cėbru per upę sunku pérvažiuot Rš.
10. tr., intr. keliaujant patekti į kitą pusę: Pérvažiavę Vokietiją, į Belgiją nuvažiavom Plšk. Stokholme teko pagyventi ilgokai, belaukiant leidimo pervažiuoti per Vokietiją V.Myk-Put.
11. intr. mažiau važiuoti, liautis važiuoti: Žmonys jau párvažiavo, turbūt jau vėlu Up. Jau ir artimiejai žmonys párvažiavo KlvrŽ.
12. intr. persikelti kitur gyventi: Paskui tėvukai pagyveno metus, pérvažiavo vėl Dg. Pérvažiavo, mūruos gyvena Ad. Taipo sugrįžo ir pervažiavo žemėn savo pati ir tarnai jos Ch1Kar10,19.
13. tr., intr. perbraukti: Ant šepečio užmetęs drėgną skudurą, pervažiuoju grindis ir šiaip, ir taip V.Bub. Atgalia ranka pervažiuoja trumpais plaukais rš. Pasakė, o tada susuko [Laurynas] naują raguolį, pervažiavo su juo per visą dažinį, šlamokštelėjo burnon J.Balt.
14. intr. šnek. suduoti, sušerti: Jeigu durniuosi, pervažiúosiu par nugarą kočėlu Kp.
15. tr., intr. prk. persiristi per kokią amžiaus ribą: Per pusę párvažiavau devintą dešimtį Tvr. Par septyniasdešimt párvažiavęs Krtn.
pievažiúoti (dial.) tr., intr. važiuojant priartėti: Pyvažiúo[ja] artie Krg. Ans pyvažiãvo žiburį Krg. Kad vežti negalėdavo [šieno], nepyvažiúodavo, sumesdavo į didelius kūgius Rsn.
pravažiúoti I, RtŽ; M, L
1. intr. N, K, DŽ1, KŽ važiuoti pro šalį: Pro šalį pravažiúok J. Jų pravažiúota nesustojus NdŽ. Pravažiúojamos stotys NdŽ. A nematei, a čia nepravažiavo žmogus? LTR(Slnt). Tujau ims, užkurs laužą, ka nepravažiuõtų pro šalį [kraitvežiai] Bdr. Pravažiúos pro mumis dum arklium briko[je] įsisėdęs pri tos panos End. Skubinkis, gali mašina pravažiúotie, pasliksi Vj. Yra kelias, pravažiúoja kai kada kas Sb. Kariuomenės tai daug pravažiãvo Brž. Pro kapus pravažiãvus ir pradėjo iš paskos gintis Mšk. Buvo smagu, kai praeinantiejai ir pravažiúojantiejai matydavo mano darželį Ar. Važiav[o] tėvulis, pravažiãv[o], manę dukrelės nevadav[o] KrvD251. Aš, užvakar tavo namus blogus pravažiúodams, kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau K.Donel. Nenoriu tokį būrį žmonių tylėdamas pravažiuotie Rp. Mat vienas iš jų dviejų pamėtėjo smarkiau, pravažiuojant pakalnėje viršininkui, ir pataikė į jo vežimą V.Kudir. Kepurę pakelia pravažiuodamas, užkalbina – geros giminės, matai A.Mišk.
^ Karas, tai ne motina pravažiãvo PnmR.
ǁ tr. važiuojant aplenkti: Jei matai, kad visų vežimų nepravažiúosi, tai ir arklio neverta blaškyti Šv. Kai važiuosiam į Kalvariją a kur, visus ans pravažiúos Žd.
2. intr. KŽ važiuoti (per ką) nuo vieno galo iki kito: Pravažiúoti per svetimą teritoriją NdŽ. Pravažiúoti pro tarpeklį NdŽ. Kaip pravažiãvo pro tą tiltą ir išgirdo, kad pasakė: – Durneli, durneli, praleidai tokius piningus Nv.
ǁ tr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Pravažiavau penkias mylias, nė vienas nelojo LTR(Ut).
3. refl. Mrc truputį važiuoti, pasivažinėti.
4. intr. galėti pervažiuoti: Arkliai šnirpšta, neita, nepravažiúo[ja] ans End. Tę liūnas, nepravažiúosi LzŽ. Čia stačiai galima pravažiúot Pb. Tokia siaura keliūtė – pravažiúot nepravažiúosi Sld. Visus takus pukštais užkaišė, – nei praeit, nei pravažiúot Sv. Arklį plaka, arklys nepravažiúoja Bsg. Važiuoti sustojo ir barėsi negalėdami pravažiuoti J.Balč.
^ Kur varna praeita [ledu], ir kopininkas pravažiúo[ja] Klp. Jei geruoju, tai ir per barščius pravažiuosi, o jei piktuoju, tai nė keliu nepravažiuosi LTR(Trg).
5. tr. KII340, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Škn padaryti tinkamą judėti susisiekimo priemonei; važiuojant prabraukti vėžes: Rogių kelias dar nepravažiúotas DŽ1. Kelias užpustytas, lauksim, kol pravažiuõs Jrb. Pravažiúotas kelias – bepigu neiti vaikams į mokyklą Šts. Nesiskubinkit, tegul kelią pravažiuoja Ds.
| refl. NdŽ: A keturias dienas, kol keliai prasivažiãvo, ans sėdėjo an pečiaus Jdr.
6. tr. Rtr, NdŽ, KŽ įpratinti važiuoti, išlavinti: Kumelys neseniai buvo pravažiúotas Grš.
| refl. NdŽ.
ǁ DŽ, Up pirmą kartą pamėginti važiuoti: Arklį pravažiúoti K. Šiandie ir šitą kumelioką pravažiuõs Trgn.
ǁ part. praes. skirtas važiuoti: Turi žirgą pravažiúojamą, nuvažiuoja ir vakarėlin, gegužinėn Antz.
ǁ part. praes. skirtas įvažiuoti ar išvažiuoti: Pagrindiniai dvaro v[artai] dažnai būdavo pravažiuojama anga didesniame pastate LEXXXIII201.
ǁ pradėti naudoti, išmėginti (važiavimo priemonę): Brika nauja, nepravažiúota, sunku važiuoti J.
7. intr. praplaukti: Ana, būdavo, par ežerą kai pravažiuõs! Pb. Su eldijėle nepravažiúosi, kaip užaugęs ežeras Aln.
×8. (sl.) intr. kiek pajoti, pajodinėti: Pazvaly many pravažiúot in ito kumelio LzŽ.
9. tr. keliaujant kur pabūti, apsilankyti, užsukti: Aš tik pravažiúoju NdŽ. Trumpai papasakojau apie Lietuvą ir palyginau ją su savo pravažiuotomis šalimis Šlč.
10. intr. nuvykus, nukeliavus pabūti, praleisti kurį laiką: Kur kalvek žiemą pravažiúosiu Aln.
11. intr. nuvykti kur kitur, persikelti, persikraustyti: Anies pravažiãvo miestelin gyvent Dglš.
12. intr. prk. praeiti, pralėkti (apie laiką): Vasara greit pravažiuoja Ėr.
13. paviršutiniškai ką padaryti.
privažiúoti K, RtŽ, Rtr; H154, R20, MŽ26, N, M, L, ŠT13
1. tr., intr. R415, MŽ560, Š, LL22,152, DŽ1 važiuojant priartėti: Da tos vietos neatradom, da neprivažiãvom Akm. Važiuokiatav važiuokiatav, privažiúosiatav tokius didelius numus LKT48(Žd). Liuob privažiúos pri tvartų, prikels ratus, i mesu [mėšlus], kol valktį primesu Kl. Privažiúoji ingi lapę ir ažušauni ją Dv. Tu arčiau tik privažiúok su arkliu Dgč. Penktadienin tai privažiúoja daugis prieg ežero Kpč. Prie daržinės privažiãvom ir liepė įdėt šieno ratuos Sb. Aš privažiúoju, činkt – tas arklys ant vietos (staigiai sustojo) Grz. Toji karieta privažiavo prie pušies ir prapuolė LMD(Gdr). Anys privažiãvo tą medžią, atkalė, nelaimę išleidė (ps.) LKT326(Trgn). Laukia, kai privažiuos, tai anas išlips iš medžio ir eis paskui ratus, tai vis išeis kur an žmonis LTR(Slk). Kai ana privažiãvo an tėvo namus, visi sužiuro, kad jų mergytė atvažiavo LKT309(Šš). Vėl išvažiavo žalčiai, privažiavo to miško, nebekukuoja gegutė LMD(Lg). Tas žmogus privažiavęs, žiūriąs – lapė Sln. Gailėte pergailėjo, širdelę perskaudėjo, kol privažiãvom močiutės dvarą (d.) Jnk. Važiavom lauką, važiavom antrą ir privažiavom sesers margą dvarelį LMD(Grl). Neprivažiavaũ anytos lauko, o jau pragydo raibi gaideliai JV412. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių StnD20. Važiavau dieną, važiavau naktį ir privažiavaũ žalią pievelę DrskD35. Privažiavaũ prie kiemelio, šuneliai sulojo, tėvutėlis, motinėlė vartus atkilojo (d.) Šmn. Važiuoja da galą, privažiuoja gražių ir visokių medžių J.Jabl(PrL). Prie mūro privažiavę daugybė puikių karietų, ir vis naujos privažiuoja P.Cvir. Privažiúojamasis kelias NdŽ, KŽ. Privažiúojamoji vieta NdŽ.
| prk.: Kai stiklelį tánkiai kiloja, kelio galą greit privažiúoja PnmR. Ir kaip mes galėjome privažiuoti ligi tokios gėdos?! J.Dov.
^ Jei greitai važiuosi, greitai privažiuosi LTR(Vs). Aukso ratais ir prie karaliaus privažiuosi, ir dangun nuvažiuosi KrvP(Drsk).
| refl. NdŽ.
2. intr. Š, LL101, DŽ, NdŽ daugeliui atvažiuoti, važiuojant susitelkti (apie žmones): Kai privažiúoja visi, an dviejų galų nėra kur dėtis Stk. Ka liūb privažiúos, tratės visi pašaliai [per muges] Sd. Privažiãvo žmonių pilnas kiemas, kad judėte judėjo Žd. Pilnas kiemas buvo privažiúotas Plng. Miestelis pilnas būdavo privažiúotas Skp. Privažiãvę svietelio, girdžiu [esant] negerų žmonių Azr. Nei apsakyt, kiek privažiúodavo Paringin žmonių [per atlaidus] Prng. In Bronį žmonių privažiãvo, prilėkė, kur te anys ir dėsis, kur suskiš, – gal in pirkios miegos Slk. Kad privažiãvę giminių su kumeliais [į laidotuves], kad žvengia! Rk. Nuejom, svečių iš kitų ūlyčių privažiãvę Plvn. Gegužės mėnesį Stanislovo atlaidai būdavai, tai kermošius didelis, privažiúodavai čigonų Mšk. Išdalina kokią miško kertę iš varžytynių – privažiúoja žmonių šimtais Sk. Privažiãvo daug svetelių žilom kiaulėm be vadelių (d.) Vrn. Privažiavo daugybė ir moterų su vaikais, ir senių A.Vien.
| prk.: Bemat privažiãvo pilnas stalas visokių valgių Gs.
| refl. NdŽ: Prisvažiúoja svieto, nepereisi Drsk.
3. intr. daugeliui atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemones): Čia vasarą tai mašinų mašinos privažiúoja Všn. Kiemas privažiavęs pilnas vežimų. Bus atvykę jau visi svečiai I.Simon. Būdavo, per kermošius kad privažiúodavo būdų su saldainiais, su kokiom špilkutėm tenoj, na visokių daiktų turėdavo Pl.
4. intr. daugeliui atvykti gyventi, atsikraustyti: Čia pilna baltgudžių privažiãvusių Dgp.
5. intr. nuvažiuoti: Kam reik, perka, du sykiu privažiúodavai [į kermošius] Mšk. Privažiúota sraujon upėn, žirgeliai girdyta (d.) Mlk.
6. intr. galėti atvažiuoti, nuvažiuoti: Prie mūsų niekas negalėjo privažiúot, net ir prieit negalima buvo Stak. Aparti̇̀ [keleliai prie vienkiemių], negal pri anų privažiúoti Krš. Žiemą čia sunku ateiti, privažiúoti, niekas neatvažiuona Pp. Arčiaus prie fronto nebuvo galiama su vežimais privažiúoti Plšk. Seniau kaimai buvo neprivažiúojami, kelių nebuvo Vvs. Privažiúot in juos sunku, šlapia Klt. Kelią pasidirbo privažiúot, kur reikia Sb. Reikė briste brist par balę ir ant pečių nešt malkas, negalėjo privažiúot Krs.
privažiúotinai
7. tr. NdŽ važiuojant priartinti, privaryti: Privažiãvo arklius prie gonko Sml. Privažiuok arklius arčiau J.Jabl. Išlėkiau, privažiavau arklį ir laukiau, sėdėdamas kairėj pusėj J.Paukš.
8. tr., intr. plaukiant (laivu) priartėti, priplaukti: Jis ne per daug spyrėsi, kad arčiau prie banginio privažiuotų Mš.
ǁ N priplaukti (laivu) prie kranto.
9. tr. Š, NdŽ važiuojant prispausti, sužaloti, suvažinėti: Nebėk par kelį, autanobilis privažiúos Slnt.
| refl. tr. NdŽ: Bene privažiaváis koją, kad raiši? Šts. Privažiaváus koją bevedekliaudamas par mėšlavežį Šts.
10. tr. važiuojant padaryti slidų, nuslidinti: Privažiúoti kelią NdŽ.
11. refl. NdŽ pakankamai važiuoti, prisivažinėti.
12. prilįsti, prilėkti: Mūsų tai išsimuša išsimuša musias, ale durys valioj, tai ir vėl privažiúoja Slm. Bičių kad privažiãvo – pilnas kambarys Ėr. Nemožna prisiglaust prie karvės, tuoj privažiúoja galva [utėlių] Antš. Saldumo tik įpilk kokian butelin, tai pilnas privažiúoja skruzdėlių Vb.
| refl. NdŽ.
13. intr. labai prirūkti, prieiti (dūmų): Uždarei jušką, ir privažiãvo gryčia pilna dūmų Ėr.
14. intr. daugeliui ateiti, pakliūti (apie kortas): Vynų kiek privažiãvo! Kur aš juos dėsiu?! Mžš.
paprivažiúoti (dial.) tr. daugeliui atvažiuoti: Susirinko didelė besieda, kai daug buvo paprivažiãvę LzŽ.

×razvažiúoti (hibr.) intr.
1. Ml važiuojant išsiskirstyti, išsivažinėti: Kaimais buvo razvažiãvę [per karą] Ad.
| refl.: Žmonės razvažiãv[o] po namus LzŽ.
2. Dgp, Dglš išvykti kitur gyventi, išsikelti, išsikraustyti: Kaimo nėra, razvažiãvę Ad. Visi razvažiãvę, razbėgę iš ūlyčių Prng.
3. perplyšti, išsiskirti, išsižioti: Skara jau suvis razvažiãvo Dglš. Cepelinai kada sulempa, gali razvažiúot Ml.
4. refl. įsileisti šnekėti niekus, nusišnekėti: Razvažiavai̇̃ tai kai Kazio ratai LKKXVII196(Pls).

×parazvažiúoti (hibr.) intr. išsivažinėti: Vaikai parazvažiãv[o] LKKXXIX184(Lz).
suvažiúoti K, Š, NdŽ, KŽ; M, LL176, L, Rtr
1. intr. N, J, Slnt, Klt važiuojant susirinkti į vieną vietą: Suvažiãvo daug svečių DŽ1. Vaikai neblogiausi, suvažiúoja, apdirba Stk. Tada suvažiúodavo daugiau, pri giminių ten užeidavo Kv. Suvažiãvo svečių būrys, nebužsidaro nė durys Žr. Nu pusnakčio suvažiúos [mėšlo] kabintojai, i būs talkos Jdr. Iš Žadeikių, iš visų pusių suvažiúos, arklys pri arklio būs End. Kap suvažiúosim, tai ir vietos nebus Pv. Šienaut pievų žentai suvažiã[vo] Dglš. Ir šitą savaitę dukrės buvo suvažiãvę Grv. Suvažiãv[o] sūnai su žmonom LzŽ. Giminė didelė, kolei suvažiãvo, ir pagulėjo anas (numirėlis) Imb. Suvažiãvo iš visų kraštelių į laidotuves Slk. Ant pakasynų susirinko, suvažiãvo visa giminė Skrb. Papjovė kiaulį, tai trys ar keturi suvažiúoja skerstuvių valgyt Rk. Vienuokart kad suvažiãvo gi [svečių], o nei kur apsigręžt! Č. Dabar suvažiãvo [dukterys] ir bulbas nuravėjo Kp. Kur karčema, tai te suvažiúodavo iš dviejų trijų kaimų su gavėnais Sb. Te triobos didelės, te arkliam klojimai dideli, tai suvažiúojam su rogėm Pnd. Ui, neateisiu: dukterys suvažiãvo, man gi pasišnekėt reikia Mžš. Pas tą paną buvo pokylis ir suvažiavo daugybė iš visur ponų LMD(Žg). Tame miestely didi nameliai, tę suvažiavo iš visų šalelių LTR(Plv). Ir suvažiavo daugel svetelių, nuims vainikėlį žalių rūtelių LTR(Sv). Motinyte mano mieloji, paklausk, ko tie sveteliai tėvelio kiemelin suvažiãvo (rd.) Krs. Atejus šilo mėnesie apent vaikai suvažiavo, bet vyresnybė augusiųjų vaikiukų nebipriėmė, todėl jų maž beliko M.Valanč. Su savo šeimyna matės suvažiuodami į sutartą vietą M.Katk.
| Suvažiúoja vakaruška, tai visgi tas gaspadoraičias kur šokina, o jau mum tai ką čia, trečia eilia Pnd. Suvažiavo karalaičių balius LTR(Brt).
| prk.: Į senatvę suvažiúo[ja] visi vargai, visos bėdos Rdm.
| refl. Q647, N, K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Mrj, Žgč: Tankiau susivažiúodavo kaimynai NdŽ. Iš viso svieto susivažiúo[ja] į tą dainų šventę Jrb. Anąsyk susivažiãvom visi giminės Gs. Gentys susivažiãvo, pagėrė, padainiavo, linksmi visi, akės žiuba Krš. Liuobaus susivažiúos žmonių [į turgų] baisybės Grd. Susivažiãvom an to parvažiuko visi, i ėmė narint (skęsti) Ar. Susivažiúodavai, didžiausi atlaidai būdavai par šventą Joną Mšk. Susivažiavo visi neprieteliai sūdyti Joną smerčiu DS323(Stak). Tuomet buvo daugybė karalių susivažiavusių BsMtII219. Važiuodamys numie, susivažiuos anie (broliai) visi į vieną vietą S.Dauk. [Kanauninkai,] susivažiavusys kapitulos atlikti, visi vienkart vyskupui padėkavojo M.Valanč. Visiems malonu darės pamąsčius apie skanius pietus su šampanu, apie tokią gerą progą susivažiuoti Pč. Teip daug vyskupų ir daktarų susivažiavę buvo iž visos krikščionystės drin jų paieškojimo DP276. Kalvė[je] atradau daugybę žmonių susivažiavusių P.
ǁ refl. DŽ, NdŽ, Mrj atvažiavusiems susitikti: Jie susivažiúoja Griškabūdy[je]: vieni persikrauja malkas, o kiti javus už tai Žvr. Kame judu susivažiúosiatav? Slnt. Kitą sykį anuodu iš turgaus susivažiãvusiu i sėdėjusiu pri to šakinio End. Ar nesusvažiãv[o] paskui abudu [kunigai, viename sodžiuje kalėdodami]? Lp. Susirokavo tokį rokundą: susivažiuoti ant pusiaukelio pas Nemuną žemaičių pusėje, sukurti ugnį, paskum susivažiavę abudu prie tos ugnies susišliūbavoti DS300(Šmk). Ten susivažiuosim: ji iš ten (iš Užvenčio), aš iš Vilniaus jos kraitį palikusį nuvešiu Žem.
2. intr. daugeliui susisiekimo priemonių susirinkti į vieną vietą: Suvažiúodavo labai daug vežimų su bekonais Plšk. Ka mėšlą veždavo, tai suvažiúodavo kelios padvados Nm. Elyzas gavo tarnystę Šiauliuose, dideliame mieste, kur traukiniai suvažiuoja iš visų pasaulio pusių M.Katil.
| refl.: Na, susivažiúos kokios trys keturios purmankos Als.
3. intr. daugeliui atvykti gyventi į vieną vietą, susikelti: Akmeniškių tikrų mažai besam, čia iš visur suvažiãvę Akm. Iš visur suvažiãvę – senoviškai neina pasišnekėti Pgg. Tai būdavo miško darbinykai vis suvažiãvę iš kur, atvažiavę ar iš Rusijos, ar iš kur Sb.
4. intr. pradėti kartu gyventi, susimesti: Kaip ir va, po vieną labai nuobodu gyvent, suvažiãvom ant vieną vietą Sb.
5. intr. M, Šv nuvažiuoti ir grįžti: Gal ryto[j] du sykiu dar suvažiúosu į mišką Užv. Par naktį suvažiúosi į Klaipėdą Jdr. Kai teip toli, tai vieną kartą par dieną suvažiúoji, ir viskas Krk. Į girią medžių [reikia] suvažiúoti BM404(End). Tris keturis kartus suvažiúoji par dieną Ppl.
| tr.: Tasgatės, tokius kelius suvažiúo[ja] KlvrŽ.
6. intr. važiuojant sukristi: Tam̃ [Požerės] ežere yra veselia suvažiãvusi Grd.
7. tr. važiuojant suvaryti, sustumti į vieną vietą: Lentų aptvaras, kur keleiviai arklius suvažiúoja Š. Vokyčiai liepė tę suvažiúoti arklius, ratus, viską Lkš.
8. = suvažioti 1: Moža ryt ir suvažiuõs malką LzŽ.
9. tr. M, Kbr, Štk važiuojant partrenkti, užmušti, suvažinėti: Turėjo pasitraukt, neduotis suvažiúot Pgg. Ją suvažiãvo an Šilutės kelio Vn. Tris žmonis girtas suvažiãvo Šv. Ans nieko negirda, aną suvažiúos mašina Kin.
ǁ refl. važiuojant susidurti: Dvi mašinos susivažiãvo Grz.
10. tr. NdŽ, KŽ važiuojant suplūkti, nugludinti, pravažinėti: Padarytas, gatavas, suvažiúotas kelias KI168. Miške buvo tų kelių daug suvažiúota Žeml. Išsukus iš duobėto vieškelio, rogės ėmė lygiau čiaužti per plyną, lygiai suvažiuotą sniegą Pt.
11. tr. važiuojant sudėvėti, sudilinti: Suvažiãvo kinktus atiduotūsius, ir naujus pirkom Vn. Tu nesuvažiúosi tas šlajas, vaikuo paliks Pj.
| refl. NdŽ.
12. refl. spėti važiuoti: Aš su jumi nesusivažiúotau Lp.
13. patekti (į vieną vietą): Visi į tą pačią žemę suvažiúona, turėtum [gyvi] sutikti Rdn.
14. intr. prk. sulįsti, sulėkti: Visos žąsys suvažiãvo į avižas Gs. Musėles anie išvaro iš savo kambarių – pry munęs ir suvažiúo[ja] Lkv. Uždaryk duris, kad vištos nesuvažiúotų Srv. Suvažiãvo gryčion visi viščiukai Ėr. Kaip darai duris – musės ūžt ūžt, i suvažiuoja visos! Mžš. Skrudėlės kad suvažiuõs! Pnd.
ǁ staiga atsirasti: Tuo ant stalo suvažiavo moterų sūriai Ašb.
15. intr. prk. sutekėti: Neiškasėt ravelio, ir suvažiãvo visas vanduo į klojimą Srv.
16. intr. prk. būti godžiai suvalgytam, sulįsti: Jam visa suvažiavo, ar gardu, ar ne LTR(Ds).
17. intr. NdŽ sukirsti, suduoti, sušerti.
18. subarti, sugėdinti.
pasuvažiúoti (dial.) intr. visiems atvažiuoti: Visi darbinykai pasuvažiãvę iš selų LzŽ. Daug pasuvažiúoja kunigų Lz. Stov[i] pasuvažiãvę Dv.
užvažiúoti K, Š; R, Sut, I, LL305, ŠT7
1. intr. važiuojant patekti už ko: Užvažiúok už angos daržinės J. Da užu Šiaudinių užvažiãvo ir pradėjo šaudyt Sb. Jau nepamatysi, ažvažiãvo až kalno Mlk.
2. intr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Nm važiuojant patekti ant ko, užkopti: Kaip tik liuob užvažiúoti ant tiltelio – arklys nė iš vietos Vkš. Užvažiãvo [arklys] in tilto, ir nulėkė visi ratai Lel. Jie kaip užvažiãvo su tankais ir prasmego Pn. Patogiau užvažiúoti iš ten ant kalno J. Prieš kalnelį užvažiúot būdavo labai sunkiai Kp. Kaip įsilaiduoji, tai kad eina man dviratis, nereikia nei mint – in kalno užvažiúoja Č.
3. intr. važiuojant patekti į kokią vietą, nuvažiuoti: Žmogus nakčia važiavo, užvažiãvo balon, paklydo, ir inklimpo ratai Eiš. Ituoj keliu alne Dauronỹs ažvažiúosi LzŽ. Kai ji užvažiãvo ant to dvaro, tai ji nulipo, ir kučierius turėjo tuščias namo važiuot VoL288(PrL). Vyriausias karališko dvaro užžiūrėtojas atėjo pažiūrėt smalos, radęs gerą smalą, liepė ant dvaro užvažiuot BsPIII28(Nm).
ǁ važiuojant pasukti, įsukti: Par dvi eilias gubų užvažiúoja Pl. Reikėjo užvažiúot gerai, dabar ir užkliudei Srv. Oi tai užvažiavo ristus žirgelis ties vario varteliais TŽI289(Mrs). Nuo šliūbo važiuojant užvažiãvo ne vieškeliu, užvažiãvo tiesiai par akmenis Kp.
| refl.: Užsivažiavaũ Kaune tokia gatvike ir paklydau Skr. Kur tu čia ne tuo keliu užsivažiavai̇̃? Prn.
ǁ tr. važiuojant užtverti, užstoti: Ažvažiã[vo] kelią i pasgadino ratai, nei laukt, nei šonu pravažiuot Ml. Ta Magdusė (upelė) par kelią bėgdavo, nė anos užvažiúodavo – ana vis gyva būs i būs Lkv. Priekinis vežimas išsisuka iš virtinės, užvažiuoja kelią rš.
ǁ tr. stumiant užtverti, užstumti, užgriozdinti: Man užvažiã[vo] duris prakartu, i negaliu išeit Ml.
4. intr., tr. galėti važiuoti: Užvažiúot te sunku – dumblynas, žabais užklotas Užp. Jos namai buvo dideli, mūro gurbai užvažiúojami Ob.
5. intr. Nm, Vkš važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Užvažiúoti ant ko NdŽ. Kap an akmenio užvažiãvo, šieno vežimas keberiokšt ir apvirto Lš. Ant minos užvažiãvo ir žuvo Rk. Užvažiãvo an kelmo, susidraskė savo kibyzdą (prietaisą malkoms vilkti) Grz. An kelmo neužvažiúok KlbX133(Mlk).
| Griaukit triobas, o kad ne, tai traktorium užvažiúosma, kertis ir nuversma Kp.
6. intr., tr. važiuojant partrenkti, sužaloti: Vienąkart užvažiãvo an jos (nebylės) su motociklu Vrn. Jisai užvažiãvo ant šerno, šernas šoko į tą sykį ant kelio Jrb. Nesulauki žmogus, negi žinai – maž kur nebegyvas, maž kur kankenas smagiai ar mašina užvažiãvo Skp. Anys ažvažiavo gulinčią avelę, išstipus, matai, buvo LTR(Slk). Bėk, ištrūkdinėk nuog kelio, ba aš tave užvažiúosiu Zt.
7. intr. D.Pošk, Nm, Žd važiuojant trumpam atvykti, užsukti; apsistoti: Užvažiúoti kur nakvynės NdŽ. Ar svetimas, ar savas užvažiãv[o] – man vis tiek Lbv. Jis parvažiuodamas užvažiãvo papasakot Rg. Užvažiúos, negal motynos nepaveizėti Krš. Buvo žadėjęs pri mūso užvažiúoti, kažin a išvažiavo visai, neužvažiãvo Trk. Mes čia tik užvažiúojam, toki užeiviai DrskŽ. Kožnan kieman ažuvažiúosi, tai rasi [žmonių] Šlčn. Subatoj kas in mane užvažiuõs Dglš. Ažvažiúosim seserès pasdairyt LzŽ. Anas užvažiãvo užvažiúojaman naman pas žydą pasganyt Gdr. Į tetą buvot ažvažiãvę? KlbX133(Mlk). Buvom užvažiãvę Puntuko, to akmeno pažiūrėt Kvr. Atvažiúodavo, sušildavo [karčemose] Žb. Tai dabar gal da iš čia reiks Rokiškin ažvažiúot Pnd. Baronkinis [žydas] užvažiúoja [į miestelį], vežimas baronkų, vaikai kaip šunes kad apstoja! Kpr. Gavau saldžių obuolių valgytie, sau, tegul užvažiúoja pasiimtie Alz. Užvažiãvo prašytų anūko šienui pjaut Pl. Kai būsi Pasvaly, užvažiúok ir pas mum pasikieminėt Skrb. Gal kokią valandą užvažiuosim [į svečius] Upt. Žadėjai pas mum užvažiúot, tai mes i laukėm Mžš. Teažvažiúoja manę pasdairyt, bo kap numirsiu, tai neišvys Lz. Anų (tėvų) gyvenimas buvo ant didžiu keliu, tada tenai visokia ponybė pri ano (sūnaus) užvažiuoti liuob (ps.) S.Dauk. Vyras važiuoja važiuoja per kaimus ir užvažiãvo vienan [kaime] pirkioj (ps.) Mrc. Ažvažiãvo pas jį labai išalkę, norėjo valgyt (ps.) Ign. Anas pradėjo ją draust, kad ažvažiuot an jį ir naktuit LTR(Slk). Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto LTR(Brž). Užvažiãvo svečių, būs linksmiau – vis viena i viena Krš. Drąsiai į jį užvažiuosi, drąsiai kalbėsies nakvynės ir vaišių lauksi Vaižg.
^ Piršliais negirkias, nieks nebužvažiúos Krš.
ǁ part. praes. skirtas apsistoti, užsukti: Ažvažiúojamie[ji] namai Jn(Užp). Užvažiúojamas kiemas Rtr, DŽ, Pn.
ǁ tr. trumpam atvažiavus, apsistojus užimti: Visas vietas karčemo[je] užvažiuotas radau Šts.
8. intr. judant, riedant atvažiuoti, užsukti (apie sausumos susisiekimo priemones): Pjaunam šiteipos, ažvažiúoja mašinėlė, ateina pažilas žmogus toksai PnmR. Užvažiavo dvi karietos su pulku svetelių LTR(Lp). Vienąkart pamisliu: ant vieškelį nueisiu, tai keleivinė užvažiuõs, tai paims Slm.
9. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Visi po vainai ažuvažiãvo, iki vainai čia nieko nebuvo Dv.
10. intr. Lp netikėtai atvažiuoti: Tuom čėsu policija užvažiãvo Ker. Užvažiãvo žmonės, vilkas pametė mergytę ir nubėgo Dgč. Mano paankstinta nueit, mislijau: da atims pieną koks žulikas užvažiãvęs Žl. Jam begulint pakelėje, užvažiuoja ponai ketvertu arklių SI268.
11. tr. NdŽ privažiuoti: Ten daug ežerų mes užvažiúodavom Nmk. Važiuo[ja] anudu, užvažiúo[ja] kryžių – kunigas kela kepurę Sd. Važiavom, užvažiãvom bjaurį kelią tekiniams Vkš. Dabar kokią stotį užvažiúosim? Aln. Važiuoja važiuoja, užvažiavo didelį mišką LTR. Užvažiãvom žalioj girelėj žalią klevelį (d.) Ant.
ǁ važiuojant rasti, sutikti: Užvažiavai̇̃ mane tenai, t. y. radai atvažiavęs J. Ažvažiúosta gal ir senesnių žmonių, vėl pasiklausinėsta Kpr. Ieškodami karvės pirkt, pravažiavom šimtą su viršum kilometrų ir nieko gero neužvažiãvom Krs. Važiavau savaitę trečią, kol užvažiavau savo pačią LTR(Skdv).
ǁ važiuojant pavyti: Anie užvažiúos i paveš Varn. Regis, negreit važiavom, ale juos užvažiãvom KlbX133(Mlk).
ǁ važiuojant aplenkti:
^ Dveigys užvažiavo treigį KrvP.
12. tr. atvažiavus trumpam palikti: Užvažiúodavom arklius pri bažnyčios pri tokio žmogaus Krš.
13. tr. užstumti, užvaryti, užridenti (ant ko): Paveiza, ka ratai an stogo užvažiúoti, dišlius atsuktas an Žagarės (vaikinų išdaigos) Klk.
14. tr. Dr važiuojant uždirbti, pelnyti: Jis užvažiãvo, t. y. uždirbo par važinėjimus J. Užvažiãvo kelis rublius važiuodamas Vn. Už kartą važiavimo [į Rygą] užvažiúos arklį Lk. Gal būč ir aš kokį litą kitą užvažiãvęs [veždamas mišką] Krs. Laikas lig laiko du rublius užvažiuoti tai ne niekai! Žem.
| refl. tr.: Užsivažiúo[ja] kapeikos – šoperis vienas, neduoda biliotų Krš.
15. intr. užskristi (lėktuvu, raketa ir pan.): An dievaičio žuvažiãvo (išsilaipino mėnulyje) žmonys Rod.
16. intr. atskristi (apie lėktuvą, raketą ir pan.): Užvažiãvo lėktuvai Lg. Užvažiãvo lėktuvai ir susišaudė Dgl.
17. intr. perbraukti: Netingia procavot, taigi su kočėlu užvažiavai̇̃, ir gerai Slm.
18. intr. užslinkti, užgriūti: Jau baigiau kasti, duobė ėmė ir užvažiãvo Šts.
19. suduoti, supliekti, užkirsti: Išbarė ir per ausį užvažiãvo Mrj. Aš jam užvažiavaũ su kucium per nugarą Ldvn. Mušeika tas, patyloms užvažiúo[ja] i pabėga Krš. Tokiam reik į ausį užvažiúoti Rdn. Aš vieną kartą kad užvažiúosiu tavie par tą murzą, visą amžių atsiminsi! Trk. Porą sykių gerai užvažiãvo par antausį i užteko Kv. Aš jam kai užvažiúosiu par snukį, tai net atvirs Lel. Ar da man čia burblensi, kad ažvažiuosiu, tai net rėksi! Km. Kaip ažvažiúosiu alkūne dantỹs! Zr. Negalėjo ana jiem ažvažiúot kačerga?! Slk. Va, kad užvažiúosiu mazgoliu par akis! PnmR. Aš tam šuniu[i] basliu užvažiavaũ, tai te tuoj nulėkė rėkdamas Krs. Nutilk, bo kad aš tau užvažiúosiu su vadelėm, tai nežinosi nė kur dėtis! Ps. Užvažiavaũ arkliui par šoną, kaipmat ir mieste Srv. Nekalbėk kvailai, o ne, – užvažiuosiu taure per kaktą V.Krėv. Kad tu žinotum, tik susiturėjau neužvažiavęs jam per nosį J.Bil. Keikia mus ir pravardžiuoja, ir per kuprą užvažiuoja su vytim ar su vėzdu B.Sruog.
^ Dukart sakysiu, trečią – snukin užvažiuosiu KrvP(Brb). Geriau dantų žiūrėk, kad neišbyrėtų, kam nors užvažiavus KrvP(Prl).
20. intr., tr. prk. daug duoti, suteikti:
^ Ir užvažiãvo kaip Simutis ubagams: du praleidus – trečiuojuo (gudrus kaip Simutis, dalydamas ubagams aukas) Štk.
21. aštriai, pajuokiamai pasakyti, atkirsti, atrėžti: Na, ir užvažiãvo jis jam, gerai užvažiãvo DŽ1. Ona jam kad užvažiãvo, tai paraudo kai vėžys Všt. Gerai, dėde, kad tam piemen užvažiavai̇̃! Slv. Tas tai kaip užvažiúos, tai neturėsi ko atsakyti Krž. Gerai užvažiãvo tai biesuo už tokius žodžius Krš. Anai žodis neperkamas: ana užvažiúona taip, kad nežinai nė ką sakyti, nė ką daryti Vkš. Ot kad jis jam užvažiãv[o], tai užvažiãv[o]! Lp. Aš jam da teip ažvažiúosiu prie visų, kad raudonyt turės Dbk. Anas ilgai juokės iš manęs, bet kai ažvažiavaũ, tai tuoj tuoj nustojo Vžns. Boba kad ažvažiãvo, tas nebeturi ką sakyt Dgl. Kai anas jam užvažiãvo, tai nei vežt, nei nešt Ds. Sako, tai jo bobai gerai užvažiãvo, kad to net apsiverkė Krs. Nepagerbs tau nei žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi nei kas atsakyti, nei kur akys padėti V.Krėv.
22. intr. prk. įsikišti, sutrukdyti: Kada kitas šneka, kaip gali̇̀ su savo kalba užvažiúoti Krš.
23. intr. prk. pagadinti orą: Kas čia užvažiãvo? Pn.
◊ ant akių̃ (×ant kalniẽriaus) užvažiúoti aštriai, pajuokiamai pasakyti: Ot užvažiãvo ant akių̃ – kaip šūdina šluota Ėr. Supyko – aš užvažiavaũ biškį an kalniẽriaus Pš.
paužvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo švedai paažvažiãvę LzŽ.

važiúoti, -iúoja (-iúona), -iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323
1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiúoji, važiúok, jei eini, eik, o čia būti negali Všv. Ka turėjom paskuo arklį, važiúote važiãvom, o kol neturėjom – pėsti ejom Lpl. Kad jau reik važiúoti važiuotam, tad jau reik apsirėdyti gerai Vkš. Kinkymai suplėšyti, sudraskyti, i važiúok! Jdr. Dar̃ kojos negali iškelt – tik važiúot (pėsti nevaikšto)! Sn. Pėsti net lig namam atejom, niekur neprisejo važiúot Mlk. Žvyrium keliai išpilti, dulka, kai važiúoji – net dantyse grikši Klt. Nu gerai, važiúosva, bet ka dar aš neturu laiko Als. Važiúona [mašinomis] kaip smakai! Krš. Važiúona ir važiúona su dviračiais Pp. Kol diena aušo, aš jau važiavaũ su dviračiu Lnkv. Su arkliais važiãvom ir arėm, ir sėjom Yl. Su pora arklių jei važiúona, dišlius yr Ub. Briko[je] važiaváu dum arklium End. Abu važiúoja, daboju, arkly (arkliu) Trgn. Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiúoja Kp. Važiãvo tokiu juodu arkliu blizgančiu Žg. Veršiais arė, tik važiúot i paakėt arkliais Pb. Su ragėms buvo važiúojama, ledas Žeml. Baisu ir važiúot, kai rogės visuos kraštuos paskliundrom eina Šmn. Langai apšerkšniję, nors rogėm važiúok Kp. Nėr kuom važiúot – nei ratais, nei rogėm Ėr. Važiúodavo su vežimais tie [margučių] mušėjai Gsč. Kur, varge, važiúosi, gal šešiom geldom patvoriais Mrj. Neigi kožnam valia penėtą pilvą parodyt ir su poniška marga karieta važiúoti K.Donel. Važiúoja lankas lankan (vienas paskui kitą) Grv. Tai daug svieto važia[vo] – lankas lanką stūmė Prng. Įdūręs važiuoj[a] paskui MŽ. Ir žmogaus čia važiuota J.Jabl. Šitas arklys geras važiuoti, arti, joti J.Jabl. Mano laikais svotai važiuoti važiãvo, su barškučiais važiãvo Alv. Keblu, grublu, kratu, terli, tiži, gliti, šlapia rudenį važiúoti J. Te prie moliui, tai jau brudna važiúotiej Trgn. Važiuoju stačiai R, MŽ. Važiuoju žemyn R267, MŽ357. Tu važiúodami užmigai Zt. Aš satikau jį važiúodami Zt. Man užusodino vežėtėlėsna ir važiúojant pametė Sb. Ar nematei tu čia važiúojančio žmogaus su pora arklių? (ps.) Ign. Važiuodamas giedojau: bevažiuodamas visą giesmę pagiedojau Jn(Kv). Važiuosiantieji renka arklius kas kur nakvoję, žiūri pakinktus, kinkosi M.Katk. Jei važiuojant ratai girgžda, bus bėdos LTR(VšR). Jei važiuojant eina žingine arkliai, tai tave laukia LTR(VšR). Ėjo ėjo tuoj mišku, randa važiúota (ps.). Žž. Niekur tokių rugių nėr – nors važiuotas par juos važiuok LTR. Ateina žiema, žmonys dejuoja: neturi malkų, nei kuom važiúoja (d.) Dglš. Sunku akmenėliui, per kurį važiuoja, sunku našlaitėlei, kad žmonės meluoja (d.) Šmn. Ne raiti josme, ne pėsti eisme, važiuoti važiuosme, važiuoti LTIII426. Mes kaip vyrai važiuosma, iš tiesų, iš tiesų, ten ten ten, ti ti ti, tir (varnėno balso pamėgdžiojimas) Pnd. Ir davė (viršuj liepė) jam važiuoti ant jo antro vežimo BB1Moz41,43. Važiuodamas arkliais sakyk sau: tie arkliai nekalti vargsta brš. O kačeib nepabažnai ir neteisiai, tačiau … visi kalba: vardan Dievo važiuojam MP110.
^ Geriau puikiai eit, neką prastai važiúot Vlkv. Tėvai ratus dirba, o vaikai važiuoja Vdk. Ne tu šėrei, ne tu ir važiuosi LTR(Pp). Ne tėvo arklys, ne sūnus važiúoja Mlk, Všk. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja J.Jabl. Ne mano kumelė, ne mano vadelės, ne aš ir važiuosiu PPr124. Nešersi (Netepsi Grž) – nevažiuosi LTR(Zp). Jei nori važiuot, tai ir patepk LTR(Grv). Kas tepa, tas ir važiúoja Ds. Pateptais ratais greičiaus važiuoti VP37. Arklį nepašėręs nevažiuosi S.Dauk. Kaip šersi, teip ir važiúosi Ds. Jei duosi, tai karietoj važiuosi, jei neduosi, tai vyžoj čiauši LTR(Žmt). Gerà pėsčia eina, o blogà – važiuota važiúoja Lk. Kaip turiu, teip važiuoju LTR(Krk). Šaukantysis tešaukia, laukantysis telaukia, o mudu važiúokiva J. Šuva loja – ponas važiuoja LTR(Grk). Kas rėkia, tegu rėkia, o mudu, boba, važiúojam Šl. Kas šauka, tešauka, mudu, bobale, važiuokiav S.Dauk. Važiuok nevažiuok, o ko reikia – atiduok K.Būg. Pirk, negailėk, bus linksmiau važiuot (skambalai) Pn. Važiuoju važiuoju – ir kelio nežymu (laivas) Vb. Važiuo[ja] mašina riestu kaminu, nei garai neina (lygintuvas) LTR(Užv).
| refl. impers.: Žiemos metu važiúojasi su rogėmis NdŽ. Greitai važiúojasi NdŽ. Lengvai tę visai važiúojasi Vlkv. Ar pora arklių važiuõsis? Kt.
ǁ vairuoti (susisiekimo priemonę), valdyti (arklius): Aš važiúot mokėjau, pasikinkyt nemokėjau Vl. Važiúoti nemokėjau – neturėjau dviračio Kv. Aš visą laiką rūpinaus, kad tau su mašyna važiúojant būtų laimingi keliai Stak. Be mokslo nieko nėr, čia ne ant brikos važiúoti [mašina] Skdv. Važiãvo girtutukas, i mašina užlėkė Ūd. Tai greitai važiúoja – oru skrenda! Al. Anas gi ne važiúoja, o paukštes gaudo (labai greit važiuoja) Švnč. Arklin – i važiúoja pati paskinkius Klt. Važiuõj tu, sakau, atvež’ Pst. Jau kaip važiúoja, tai ir kiaušinis jam nuo galvos nenulėks Str. Važiúoja – tai tik žemė dreba! Onš. Zarasuos, Grabnyčios kai yra, važiúoja arkliais (būna arklių lenktynės) Dgč. Ne su šieno vežimu – su žmonėm važiúoji! Žiūrėk! Mžš. Nieks taip gražiai nevažiavo kaip mano bernelis LTR(Všk). Važiuo[ja], kad kibirkštys leka LMD(Tl). Jis važiuodamas važiuoja (nesnaudžia) A.Sal.
| Apie jaučio ragus apisuki ir valy – važiúoji [su žagre] Vdn.
^ Važiuoja kai velnias ant ožkos LTR(Vl). Važiúoja lyg (kaip Mžš) su kiaušiniais Mrj. Važiuoja kaip su puodais LTR(Dkk). Važiúoja kaip miegodamas Jnš. Važiuoja kaip ir perkūnas LTR(Km). Ne ratai kalti, kad girgžda, kaltas, kas važiuoja LTR(Km). Palengva važiuodamas, toli nenuvažiuosi LTR(Vdšk). Pakinkius kožnas važiuoja LTR(Kp).
ǁ judėti sausumos susisiekimo priemone (apie keleivį); būti keleiviu: Tramvajum, traukiniu važiúoti NdŽ. Važiavau geležinkeliu (gelžkeliu) J.Jabl. Gali važiuoti, ka kapeikų turi Ms. Bilietus išperkam, ir važiúoja (tevažiúoja) Pv. [Nėščia moteris] atbula važiúot vežime tai nevažiavo Srj. Atsisėdo, tada anas (pailsęs pėstysis) arkly važiãvo Švnč. Galiu pasibaigt autobusu bevažiúodama – bais man bloga Svn. Dabar ir kiaulė važiúoja autobuse Brž. Sulindo į būdą (autobusą) i važiúoja Mšk. Važiuoti be bilieto draudžiama KlK6,39. Važiúojami pinigai Nm. Čia važiuojamieji bilietai parduodami J.Jabl.
^ Kieno vežime važiuoji, to ir dainą dainuoji Rdd, Lp.
2. intr. judėti sausumos susisiekimo priemone į kokią vietą, tam tikra kryptimi ar turint kokį tikslą, vykti: Važiúosim Kaišiadorỹs Rmš. Paršiukas susirgo: sukasi į rundą i sukasi, – gal daktaro važiúot Vl. Kepsu duoną i važiúosu į Telšius pardavoti Varn. Būčiap žinoję, tai nevažiãvę LD382(Zt). Tie žmonys važiúona iš jomarko įgėrę su arkliais i susimušas važiúodami Akm. Kur judu važiúojatav karvės pirkti? Šts. Važiúosuot į Šilalę LD301(Lkv). Ryt važiúosuot į Rietavą Kv. Kumet tu važiúosyt paso? Šv. Rytą apent kels ankstie, važiúos į Kalėdas Sd. Pakinkyk arklius, vedu važiúosiav parsivežti brolio Brs. Jurevyčia, titė nabaštiko, kailinius nuplėšė, zalėtų bevažiúodamas (taip ilgai važinėjo pirštis) End. Žiemoms liuob važiúos į praktį valdiško miško vežti, kad uždirbtų piningų Kl. Mūso tėvas liuob važiúos į Mažeikius, iš sėmenų liuob padirbs aliejaus tokio Žlb. Su maža ligele nestrošijaus važiúoti pri daktaro Bdr. Važiúodavom net Veisiejuosna Kpč. Važiúojamte susdarę namo Dglš. Ką senas žmogus žinos, kur važiúot žemės [susigrąžinti] Mrc. Ar Varėnoj važiúojat? Mrc. Dėl linų derliaus važiúoja per Užgavėnes Žln. Mirt nevorta važiúot Vilniun Pls. Važiuõs ana an motką svečiuosnan Ker. An jį važiúoja poveselin Pb. Važiúojamte greičiau namo Dglš. Ana (motina) par daktarais važiúoja, o sūnus nugriuvo Klt. Važiúoja an kermošio Lydon LKKXI177(Zt). Kad ją regėsit, [pasakykit:] tevažiúoja, kap turi kada čėso, mūs[p] tevažiúoja Lz. Mokytojas važiãvo mokyklosan Grv. Ar jau apspirkai gi – važiuotum namo Sdk. Tris keturias dienas važiúodavo lig Panevėžio Antr. Reikia važiúotienai turgun, daug yra reikalų Ds. Važiúojam namo – bolium man jau kvėpia Dkk. Tai važiúostat namo ar da būstat? Rk. Mūsų važiúoja uogų až Kairelių te miškan Km. Dabar Rokiškin važiãvus važiúot – tenai visa giminė Ob. Visi važiúoja, važiúoja ant dėdės, ant mamą, ašian neturiu kur važiúot Rk. Važiúojit, kur didesnės grinčios! Dgp. Kad anas nigdi, kad aš važiúoč an jį! Mlk. Neberūpi dirbt, tik važiúot kur Žl. Palei ligonines tik važiãvo i važiãvo Kvr. Ben keli žmonelės važiúoja bažnyčion, arkliukas prastas vos kruta Šmn. Šieno važiúojam, grėbiam visos parytėlio Pl. Nevažiuõs piršliai, tokiõs gražiõs nevažiuõs (kaip nevažiuos)! Skp. Važiúosma ūlyčion vakaruškos Pnd. Rytoj gal turgun važiúostat? LKT291(Svn). Taigi važiúoja maudytis ir važiúoja, kai šilta, mašinos prisėdę čia lekia Kpr. Važiúoja an karčemą dantų plaut su arielka (juok.) Brž. Jie važiúosią namų prilankyt Krs. Na ko aš te važiúosiu [pas nelaimingai ištekėjusią dukterį] – raudot? Mžš. Seniau važiúodavom ant mišką, – prikeldavo nuo antros valandos Skrb. Jei piršlėm važiúodavo, pasiimdavo žmogų, katras geresnį liežuvį turėjo Sdb. Ka važiúodavai į lauką, tai aš tam seniukui mindavau [vežimo] galą, o tas sūnus – pirmagalį Mšk. Važiúoja ant šliūbo ir padeda [pasogos] pinigus ant stalo Grz. Ežys sėdžia sau ant gaidžio ir laukia, kada važiuos ant šliūbo LMD(Žg). Kai į miestą važiúoja, tai dainuoja: – An druską, an taboką. O iš miesto tai: – Prigėriau prigėriau (apie ratų girgždėjimą) Imb. O aš važiuosiu int motinėlei vargelio padejuotų LTR(Kur). Mes alučio neragavę namel nevažiuosim (d.) S.Dauk. Juk girdi, rytoj reikės į girią važiúoti K.Donel. Kad būtume tiesiog važiavę, jau Rūgiuose būtume bėsą J.Jabl. Važiúokiat tiesiai, gal vieškelio nesieksiat Skdv.
| An Palangos važiúojant, artie buvo rubežius Kal. An Klingus važiúojant, tai teip priknebę an žemę rugiai Slm.
| tr.: Važiúosiv tėviškėlę, pas seną motynėlę JD806. Ryt važiúosiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį JD610. Mes važiuosim svečių šalį JV124. Šiandien paliko Pasvalys nevažiuotas Ps.
| prk.: Apie malkas nieko negirdėt: nė pirktos važiúoja namo, nė kertam Mžš.
^ Taisos, it į mugę važiuosiąs D(168psl.). Ponas nevažiúosi in mužiką veselion Str. Nebe laikas arklius liuobt, kai jau reikia važiúot Kp. Tam ir mergos, kad piršlys važiúotų Pnd. Kur dabar važiúoji? – Iš namų laukan (nenorint pasakyti) Sln. Su tokiais kalniais gali po žiemos vartais važiúot Vžns. Dabar toks tykus laikas, nors tėvui į talką važiúok (nėra jokio darbo) Srv. Jis ir šikt važiúotas važiuõtų Gs.
| refl.: Susidėliok iš anksto, važiúosias – staigumo[je] ką užmiršias Krš.
| impers.: Nekur važiúojasis Ppr. Į Telšius par Luokę važiuojas Sz.
ǁ judėti, vykti sausumos susisiekimo priemone tam tikra vieta: Tuo keliu aš dar nesu važiãvęs NdŽ. Tuo keliu buvo daug važiúota i mažumą kas pamesta Plšk. Kad važiúosi šituom kraštu, tai užeik Čb. Žydas važiúoja po kaimą, kas kanapes [sėjęs] turi, – superka Antr. Važiúonam par Nevarėnus, tik veizam – stulpas eina keliu Nv. Važiuõt[ų] per tokias balas, per ugnis, kad ir ratai degt[ų], da giliau važiuõt[ų] Skp. Važiúoja per tiltą Asv. Pirm važiúodavo par kaimą bitelės: tei pavožia kokį vyrą po doklu, abe į kubilą įkiša (Užgavėnių paprotys) LKT241(Pš). Tokia melžėja važiãvo pro galą kaimo, tai pamatė, kad dega Ppl. Važiãvom pro Trobas Dv. Važiãvo važiãvo par tokį mišką, niekur nieko, tam ūkininkuo biškį kaip i baugu paliko (ps.) Krp. Keleliu važiúota, rūtelėm barstyta, jaunų brolių šalims jota, raselė braukyta (d.) Nm. Jie važiãvo keleliais šešiais bėrais žirgeliais (d.) Šk. Matušės lauku važiavom, matušelės laukeliu, šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. O kad aš važiavau per tėvelio lauką, pūtė pūtė šiaurus vėjas nuo žalių rugelių LTR(Plv). Per tiltą važiavau, gegutė kukavo, tiltas geležinis didžiu balsu kaukė LTR(Krok). Sušalau, sudribau, par du laukus važiavaũ (d.) Cs. Kaip per gojelį važiavo, tuoj gegutė sukukavo LMD(Klov). Viduoju keliu važiuoti N. Aplinkui važiuoti N.
| tr.: Jau savo sodžiaus lanką važiúojam Ėr. Molainius pravažiavom, dabar Vaišvilčius važiúojam Ėr. Važiavaũ lauką, važiavaũ antrą – nieko neprivažiavau (d.) Vlkv. Važiãvom laukus, važiãvom antrus, n‘įkalbinau panelę (d.) Plk. Važiavau laukelį, važiavau kitą, an trečio laukelio žirgeliai sustojo LMD(Tvr).
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas judėti susisiekimo priemonėms: Kelias važiuojamas, geras kelias R51, MŽ68. Dabar tik takas yr, o anksčiau buvo kelutis važiúojamas Skr. Yr kelias važiúojamas, ta lai keliu važiúo[ja] Žr. Pagal trobą akmenys, kelias važiúojamas Žlb. Čia nevažiuojamas kelias, grįžk atgal J.Jabl. Kelias šlajomis važiúojamas NdŽ. Greitkelių važiuojamąja dalimi draudžiama eiti pėstiesiems rš. Par galą važiúojami klaimai buvo Svn.
ǁ intr., tr. judėti sausumos susisiekimo priemone kokiu atstumu: Tolyn važiuoju SD268, R146, MŽ193. Toliau Kamajų negi važiúosi? Rk.
| prk.: Gerumu, gražumu visada toliau važiuosi J.Avyž.
^ Duok kvailiui kelią, dešims mylių važiuosi LTR(Ut). Liečytu arkliu toli nevažiúosi Rod. Iš čigono arklį išsimainęs netoli ir važiúosi Mšk. Par melavimą toli nevažiúosi Upn. Meluosi (Melu Švnč) – netoli važiúosi Skdt.
ǁ kurį laiką judėti susisiekimo priemone: Važiúoja važiúoja aplink, bo tam daikte, tai tam daikte Šmn. Važiúoju važiúoju – jau pradėjo temti Kl. Važiavo važiavo ir privažiavo, kur skiriasi kelias ant trijų LMD(Lnkl). Važiavo važiavo ir įvažiavo į labai didelę girią LTR(Kbr). Važiavaũ dieną, važiavaũ naktį ir privažiavau žalią lankelę JV1037.
^ Čia arčiau, bet važiuoti ilgiau KrvP(Ašm).
ǁ traukti: Važiuoja didelė kariuomenė, ažudauš tave, jauną berną LTR(Dv).
3. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą (apie susisiekimo priemonę): Važiúoja ratai NdŽ. Mūsų mašina važiãvo šimto kilometrų greičiu NdŽ. Lokomotyvas važiúoja anglimis DŽ1. Sulauksit, kad vežimas be arklio važiuõs Dg. Kelius klo[jo] sienojais – nemožna buvo važiúot [gurguolėmis] Ck. Kaip važiúoja mašinos, teip dulka Antr. Mašina kai važiúoja, tai smėlį šitą pusto, stulpai eina Ant. Tankai važiãvo ir važiãvo be pertrūkio Šmn. Kad važiuoja, kad važiuoja [tankai] ant mūsų triobas par lauką Kp. Dar nepravažiavo autobusas? – Nesimatė, kad važiuõtų Mžš. Važiúoja gi padvadų dešims dvylika, tai iš tolo pavėjui girdis Aps. Mano tėveliui buvo labai didelis Rygon važiuojamasai brikas Vaižg. Davė jam ratukus, dangum ir žeme važiúojamus (ps.) Šil. Ciesorius 100 markių padovanojo luošam ant įsiteikimo važiuojamosios krasės LC1889,17. Važiúojamoji padarynė NdŽ.
| Šitie važiuojami pavalkai, čia viršų iš odos uždeda Jdp. Važiúojami devyneli pavalkai OG408. Važiuojamasis ratas ŽŪŽ102.
| Lėlis miega ir sapnuoja, kad per jį akėčios važiúoja (d.) Slk.
^ Važiuoja kaip Grigo ratai LTR(Zp). Važiuoja kap Alijošius LTR(Vs). Teip kaip traktoriai važiúoja po galvą ir kaip aš galiu da miegot! PnmR.
ǁ judėti kokia vietove (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mes (vaikai) jau ka pamatysiam par sodą važiuojant automobilį, bėgom kaip an gaisro Kl. Ãpačia važiuoji su arkliais, o viršu važiúoja traukinys Ssk. Po kaimą pakiemiais važiúodavo [kuliamoji] mašina, viens kitam turėdavo pasidėt dirbt Žg.
| prk.: Mūs namas didelis, prie ežero, ir kelias pro šalį važiúodavo Plv.
ǁ kursuoti: Dabar važiúona i keleivinės ir į tą miestą nuvažiuo[ja] Akm. Važiúona mašinos, ale retai, nebė[ra] benzino Tl. Mašinos tokiais keleliais važiúo[ja], į tokius užkampius privažiuo[ja], kad savo „Volgos“ nė nebreik Slnt. Pirm ano karo traukiniai prie mūsų nevažiãvo Plšk. Šilalės mašyna nebvažiúona Šv. Reik žinot, kada autobusas an Raseinių važiúoja Jsv.
4. intr. R judėti laivu, valtimi, plaukti: Laivu važiúoti NdŽ. Bures pasikėlė i važiãvo Plng. Jis daug metų ant garlaivio važiãvo (dirbo) Skr. Eldija, irklai – su lazda nevažiúosi Pb.
^ Važiúoja važiúoja, atsigręžia – kelio nebėra (laivas) JT399.
5. intr. plaukti laivu, valtimi į kokią vietą, tam tikra kryptimi, ar turint kokį tikslą, vykti: Nemunan valtelėm jiej važiãvo Kaunan Vlk. Važiãvo su luotu pasisupt an bangų Pžrl. Smalėko priskaldo, an laivo uždega ir važiúoja nakčia [gaudyti vėžių] Btrm. Mūs važiúosme į ežerą LKT103(Klm). Važiúosma su luge žvejoti Žd. Jaunieji važiúo[ja] į marias, seniems reik žuvį gabęti parduoti LKT137(Nd). Kad su žuve, tai visumet su valte važiaváu [į turgų] Kin. Nemažas ežeras buvo, mano dėdelis važiúodavo laivele šieno grėbt Tj. Aš laiveliu važiavaũ iš Kernavos (Kernavės) Upn. Važiuos jaunas bernelis į spindančias jūreles S.Dauk. Eik šen, mergele, sėsk ing laivelį, važiuosva vedu už vandenelio S.Dauk.
ǁ plaukti, vykti laivu, valtimi (jūra, upe ir pan.): Važiúoti jūra NdŽ. Važiuõs po upeles, žuveles rinksies LKKVII172(Škn). Važiãvo an marių (mariomis) ir ėmė ir žuvo Pv. Važiuona anie su laivu ta upe ir mato tris motriškas (ps.) Vkš. Berniokas nuejo pamarėn, pasamdė laivą, atejęs pasiėmė tą senelį ir važiuoja par marias LMD. Jūreivėlis par marias valtele važiuoja (d.) Tršk. Priegliumi važiuoti N.
^ Per ežerą su luotu važiuoja, šaukia – gert netrivoja LTR(Kš). Kad tu per vandenį važiuotum ir gert prašytum! LTR(Švnč).
6. intr. judėti vandeniu, plaukti (apie vandens susisiekimo priemones): Važiúoja trys laivai Adm.
ǁ part. praes. tinkamas plaukti (laivams), naudojamas laivininkystei: Upė akrūtais važiuojama R307, MŽ411. Ta upė šėpimis važiúojama KII154.
ǁ slinkti vandens paviršiumi pasroviui: Sielis važiúo[ja] Plšk. Upėn nustumi, ir važiúoja tie sienojai Kpr. Ir jau toli upe važiúoja [sienojai], bet paskui juos sustabdė krantan Antš.
7. intr. skristi, vykti lėktuvu, raketa: Orlaiviu važiúot nepapuolė Dg. Kosmonautai ka važiúo[ja] (jei važiuotų raketa), cinkt Rietave, cinkt Plungė[je] End. Bijau važiúoti, senatvė: gali iškratyt lėktuve Všn.
8. intr. judėti oru (apie lėktuvą, raketą), skristi: O tie bombonešiai bū bū bū bū – sunkiai važiúo[ja] End.
ǁ part. praes. tinkamas judėti oru, skristi: Aš tau užduosiu darbą par vieną naktį padirbti mašiną, oru važiuojamą LMD(Lg).
ǁ slinkti oru: Kartais lyg stogai, lygu žemės gabalas, rodos, važiúojąs [sunkus debesis]; kartais nelyna, važiuona i nuvažiuona ans Plt.
×9. (sl.) intr. joti: Važiãvo anas an arklio raitas LzŽ. Anas važiúoja in arklio Aps. Kap sėdos [ant arklio], tai sako: – Važiãvom važiãvom kap tik arkliai iššoksta Vlk. Anas kap raitas važiúoja, tai kojom žemę dastoja (siekia) Arm. Subatos rytelio žiūriu per langelį – važiuoja bernelis ant širmo žirgelio LTR(Brsl).
| Ant lazdos važiúoju į Alytų Ūd.
10. intr. vykti kur toli ar ilgam laikui; išvykti, parvykti: Važiúoti į kurortą NdŽ. Važiúoti atostogų NdŽ. Tevažiuõjie, tenegrįžta Erž. Įdės lašinių, avienos rietą samdiniui, pyrago, i važiúok numie Yl. Ans, sako, važiúoti mokinties ant [v]andens (važiuosiąs mokytis jūrininku) LD384(Trk). Padarė kuokinę, kap vaiskan važiav[o] Ml. Važiúoju savan kraštan, net gera daros – matai, ką daro prieprotis Užp. Iš antro karto važiavaũ Amerikon užsidarbuot Vb. Tada jin (žalčio pati) prabuvo pas tėvus dvi nedėli, tada jos nenoria išleist važiuot pas žaltį LMD(Lg). Mes važiuosim į tą šalį, kur lineliai dera LTR(Auk). Metūse 1831 ligai cholerai ir sumišimui kilus, pavoju buvo mokytinius Kražiūse belaikyti, todėl pardėtinis 16 d. kovo liepė jiems numon važiuoti M.Valanč. Velykų atostogų (jis) važiuosiąs (išvažiuosiąs) tik kokias dvi savaites J.Jabl. Išbuvę trejus metus svetimoj padangėj, visi džiaugias važiuojantys į savo kraštą J.Balč. Jo Mylista važiavo į kelionę Tat. Žmogus tas, kuris, važiuodamas šalin, iždavė tarp tarnų savo gerą savo, yra Viešpatis mūsų Jėzus Christus DP387. Važiuosim šiądien aba rytoj tokian miestan ir pramisim ten metus, ir prekausim, ir laimėsim Ch1JokL4,13.
| prk.: Jei dvidešimt penktą sausio apsiniaukę, – žiemužė važiuõs Grš. Pats [v]anduo važiúo[ja] (lietus ateina) Žd.
| tr.: Gaspadoriui ir lašinių duok, ir kelionę važiuok Ėr. Tėvas važiãvo kelius į Varnius, pasažyrus, tavorus vežė Žr. Ne mokslus eiti, o kelią važiuoti mums J.Balt.
ǁ keliauti: Važiúoti aplink pasaulį NdŽ. Per visą Lietuvą visur važiavau LTR(Rk).
^ Visur važiavaũ, ale karvės su balnu niekur nemačiau Jdp.
| refl.: Prasimokino siūti, važiuojasi po pasaulę TS1904,2.
ǁ rengtis išvykti: Kaip jau jie (vaikaičiai) man’ mylia visi, tai kai važiúoja, visi apsikabina: – Tik neraudok, bobut, neraudok Kpr. Seserys važiúoja, važiúoja į Maskvą – taip ir neišvažiuoja NdŽ.
ǁ būti tremiamam: Aa, važiavai̇̃ (buvai ištremtas) – kam tu tikęs žmogus buvai Krkn. Į šaltus kraštus važiavau Vrb. Jis atvažiavęs [iš Amerikos] nupirko tris valakus žemės, tai užtat gavo Sibiran važiúot Šmn. Kiek čia važiãv[o] – ir visai biednų, ir nekaltų! Drsk.
11. intr. išvykti, parvykti gyventi; persikelti, persikraustyti: Visi šaukė: nevažiúok pas vaikus, laikyk ūkę, neklausiau, – marti [dabar nekęsdama] tik durimi tranko Brb. Ar važiúok an mane, ar atvešiu vaiką i paliksiu (žmona grasina vyrui) Pb. Nenor[ėj]au važiúot, kur gimiau, te noriu mirt Plš. Ne ne, nepirksme [trobos vienkiemyje], nevažiúosme, nebenoriu purvo braidyt Kvr. Važiúot [užsimetė į Argentiną] – o kurgi pinigai? Ogi devyniolika šimtų litų! Kp. Paskyrė telegrafistu Rusijon, labai toli, ir atliko, nebevažiãvo Kp. Kogi aš važiúos[iu] te svetiman kraštan žemės knistų, ir čia davaliai Svn. Anas kap amžinas žydas važiúoja ir važiúoja iš vieno daikto kitan Kzt. Nevažiuok, bus ir čia gerai, gali dar kur prapult LMD(Žg). Važiúokita kitosna žemėsna (ps.) Eiš. Važiúoti iš namų, iš tėviškės NdŽ.
12. intr. eiti, bėgti traukiant (susisiekimo priemonę): Kiekoj arklių važiúoja KlbIII24(Lkm). Važiuoja koja už kojos Žr. Šitas arklys gražiai važiúoja Užg.
| prk.: Kai jos (moterys) pavalkus užmauna [savo vyrams], tai jau važiúok! Mžš.
ǁ part. praes. traukiamas: Davė karietą, važiuojamą trimis arkliais J.Jabl. Ateję meistrai: dirbins anuodu puskarietę, penkiais arkliais važiuojamą S.Dauk. Vienu arkliu važiúojami ratai NdŽ.
ǁ part. praes. N naudojamas traukti susisiekimo priemonei; kinkomasis: Arklys važiuojamas R416, MŽ561. Kurie būdavo važiúojami, tai ant lauko nedirbdavo su tais arkliais Sb. Ar šitas kumelys jau važiuojamas? J.Jabl. Du važiúojamu kumeliu buvo Plik. Ir ans turėjo keturius arklius važiúojamus Jdr. Arklių yrai, ale nei vieno važiúojamo Svn. Laikiau du važiuojamus arklius Plšk.
^ Arklys iš jaunų dienų važiúojamas yra drūtesnis, negu dykas buvęs Erž. Tas pats jojamas, tas pats važiúojamas (neturi užvado) Rs. Toks velnias jojamas, toks važiúojamas Skr. Toks jojamas, toks važiúojamas Lk. Jei tu važiúojamasis, tu ir važiúok Šts.
13. tr. valdant (arklius) varyti, vesti, stumti: Kur važiuoji arklius? J.Jabl. Važiúok arklį šonan, bo, kai mašina važiuõs, nebus vietos Gg. Dėk pinigus ant stalo, važiuok žirgus iš dvaro LTsII403.
14. tr. pravažinėti, įpratinti važiuoti: Tėtis davė tokią jauną kumeliukę, da nevažiúotą Snt.
15. tr. spausti važiuojamaisiais padargais, trypti, minti: Važiuoti mane važiúoja, raiti mane joja NdŽ. Matau – vėžos važiúotos, ir pasukau Šl. Važiúotas kelias NdŽ. Nusileidęs taku nuo skardingo šlaito eina nevažiuotu, apleistu keliu rš.
^ Jug i tėvas važiúo[ja] an žmogaus stačiai, mis[liji], ka vaikas nevažiúos (nedorų tėvų nedori ir vaikai) Ms.
16. tr. vežti: Rugius pjaunam, o tada važiúojam kluoneliuos LzŽ. Reikia mėšlas važiúot Zt.
17. intr. judėti slidžiu paviršiumi (ppr. slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis), čiuožti, šliuožti: Slidėmis važiúoti NdŽ. Vakarais da liuobam eiti su šlėdalėms važiúoti nu kalno Kl. Žiemą šite[p] langai ažušalę – su ragutėm možna važiúot Vdš.
| Vaikai atsisėda ant kriaušiaus ir važiúoja ažupakaliu Ds.
^ Kada (dial. kadu)? – Tada (dial. tadu), kai kiaulė važiuõs (važiãvo) ledu Ds.
18. intr. velkamu judesiu slinkti, ropoti, rėplioti: Rugius pjauni, žiū – i važiúo[ja] [gyvatės] Akm. Jie (unguriai) aplimpa [sausumoje smėliu] ir nebegali važiúot Antš. Prieš šaltį šuo važiuoja subine, uodegą užlaužęs, o prieš lietų voliojasi LTR(Vlkv).
ǁ šliaužti (ppr. apie dar nevaikščiojantį kūdikį): Naminio storo [audeklo kelnes] pasiuvai, ir važiúoja [vaikas] par grindis Gdž.
19. intr. sunkiai eiti: Aš kap tik (vos) važiúoju Iš. Kad anas va jau šitaip važiúoja (apie girtą) Šmn.
20. intr. gausiai judėti oru (apie vabzdžius): Ka jos (bitės) pradeda spiest, pakyla i važiúoja Jrb. Musios labai važiúoja trobon Antš.
21. intr. slinkti, slysti: Kad šita koldra neslaiko, važiúoja Pv. Kokias lopinys! Važiúoja i važiúoja nuo galvos Rod. Atrausi tus kraštus, atrausi, padirbi vietos anam (rentiniui), ans i važiúo[ja] pakalniuo (kasant šulinį) Žlb. Vežimo galas važiúoja žemyn DŽ2. Šniūrą teip šitai užners ant maišo i tą maišelį trauks trauks, tas maišas važiúos važiúos į aukštą [malūne] End. Į venteraičio pryšakį kaip įlenda ungurys, važiúo[ja] paakiuo LKT144(Kin).
| prk.: Kažkaip išminkštė[ja] ta gimda, i važiúona vaikas lauk Trk.
^ Nekask duobę kitam, bo pats į tą duobę važiúosi Graž.
22. intr. judėti ratu, suktis: Atsikelu, bloga bloga, važiúo[ja] aplinkuo viskas (svaigsta galva) Krš. Pradėjau kliedėt, važiúoja visa akỹs, man juokas ema Žb.
ǁ suktis apie savo ašį:
^ Pateptas ratas vis slidžiau važiuõs Dglš.
23. intr. prk. veržtis, skverbtis, eiti (per ką), judant erdve: Vėjas par visus langus važiúoja Ds. Aukštinis būdavo, pro jį važiúodavo lauk dūmai Šln. Prastai traukia [kaminas], jeigu ben porą trejetą dienų nekūrinai, dūmai važiúoja gryčion, nors padūk Plvn.
24. intr. prk. tekėti, lietis, plūsti: Kam dar pili, ar nematai, ka jau per kraštus važiúoja Pv. Oras pasikeitė, langai važiúoja (tirpsta ledas) Skp.
25. intr. prk. kristi, byrėti: Važiúoja ir važiúoja obūliai žemyn Trg.
ǁ kristi, retėti, slinkti (apie plaukus): Važiúoja plaukai, Kalėdoms būsiu plika Smln.
26. irti, lūžti, dužti ir pan.: Jau tas stogas važiúona pruojam KlbXXXVII(1)23(Vgr). Jau mūso langai lauko važiúos! Lž. Kojinė paleido akį i važiúoja visa Sb.
27. intr. šnek. trenkti, smogti, kirsti: Kai tik kišo galvą, tep reikėjo ir važiúot kočėlu Gs. Kad kas kils (šoks priešais) – važiúoju botkočiu į liktarną (kaktą) Gs.
28. intr. prk. smarkiai ką daryti: Nu, jau gali važiúoti (kimšti mėsą darant dešras) End. Kartais vėjas pryš būs, į priekį [tada], nu ant vairių, reikėjo jau į pečius važiúoti (smarkiai irkluoti) Kin. Nubrauki ranka prakaitą ir važiúoji toliau (riši rugius) Užp. Primeta muzikontui po centą – greičiau važiúoja Všn. Šluota per dienas važiavo, dulkes ir vortinkles nubraukdama prš.
| Karas važiãvo ir sustojo pas mus Graž.
29. intr. šnek. liepiamosios nuosakos forma, vartojama varant ką šalin, atsisakant ko: Važiúok pro duris, daug nešnekėk, nieks tavęs neklauso! Ėr. I važiúokiatav, ka noriatav, į peklą, mun jūso nereik! LKT48(Žd). Važiúok po balais, tokios nereik! Krš. Važiuõj važiuõj – darbai mūsų laukia Dgp. Tegu į devynis kantus važiúo[ja]! Rs.
^ Važiuok pas velnią ant pietų! LTR. Važiuok, pon, su savo kiaušiais! Sln.
30. intr. Nmj leisti kortą lošiant, eiti: Tau važiúot, ko lauki? Skr. Važiúok, tau eit Žln. Nu, važiúok Vdn. Dabar man važiúot lauk Jnš.
ǁ leisti pirmyn, stumtis: Važiúok toliau su savo stikline Ktv.
31. sėkmingai ką daryti: Ta mergaitė be trejetukų važiúoja (gerai mokosi) Kt. Penketais vaikas važiúo[ja] End. Mano vyras nemoka meluot, jis labai su prauda važiúoja Dg. Teip ir važiãvo, ir važiãvo su tuo melu PnmR. Per daug plačiai važiãvo (gerai gyveno) ūkinykai Pn.
^ Kas vagia, tas važiúoja Lb.
ǁ sektis: Viskas anam gerai važiúo[ja], vyksta gyventi, važiúote važiúo[ja] Krš.
32. varyti (amžių), gyventi: Jau šeštą dešimtį važiúo[ja] Štk. Šimtmetį aš jau važiúoju, i čia suskauda, i čia suskauda, ale vis prikentamai End. Važiúoju į devintą dešimtį Jdr. Lygiai su metais važiúoju (pagal metus senstu) Skdv. Aš jau šeštus (šešiasdešimtus) važiúoju Plt.
^ Kas geria, ilga nevažiúoja Žln.
ǁ eiti (apie metus): Jau devinti metai jam važiúoja Šmk.
33. intr. prk. būti laidojamam; mirti: Čia užgimiau, iš čia važiúosu Kv. Išsivartoję visi šlunkai [senam], laikas jau virsti i važiúoti Krš. Diena po dienos važiúosam – jug jau turam cidabrinelius (žilus plaukus) End. Jau mums kaleina ateina važiúoti End. Kad ir neskubėsi, tiej namai (dangus) liepia važiúot, eilioja Rtn. Atejo čėsas, ir važiúok Drsk. Metai, da metai, o vis tiek reikės važiúot Ut. Aštuoniasdešimt metų i važiúok sau, nebtęskias Krš.
34. intr. prk. sakyti, kalbėti, pasakoti: Na, toliau važiúok! Pš.
35. aštriai, užgauliai sakyti, rėžti: Vos šitoks zekis, o jau su visom blėkom važiúoja važiúoja Šmn. Na, tu ir važiuoji! rš.
36. intr. prk. darytis žinomam, plisti: Vienas pasako žodį, par kaimą i važiúoja Bsg.
37. intr. prk. būti nėščiai: Vienas dar nevaikščioja, o vėl jau važiúoja Rdm. Po veseliai daboja vyras: ėgi jo žmona važiúoja (važiúota) Prng.
◊ Alijõšius važiúoja [per akmenimi̇̀s, per dañgų, po akmenimi̇̀s, su rãtais] End griaudžia: Alijõšius važiúoja po akmenai̇̃s LKKXIII117(Grv). Alijošius važiuoja per dangų LKKXVII191(Pun). Alijošius su ratais per akmenim važiuoja LKKXVII191(Rš).
atbulai̇̃s rãtais važiúoti I priešgyniauti: Nevažiúok kaip žydas atbulai̇̃s rãtais Štk. Nepradėk atbulai̇̃s rãtais važiúoti KlvrŽ.
atgal̃ važiúoti vaikėti: I pradedi atgal̃ žmogus važiúoti Yl.
devyniai̇̃s važiúoti labai pataikauti: Devyniai̇̃s jis važiúo[ja] aplink ją – oi, jau tokios niekur nėra Jrb.
į (an) Abraomą (į Adomėlį) važiúoti mirti: Jau buvau an Abraomą važiuojąs LKKXVII191(Pnm, Ker, Vdšk). Visi važiúosma in Adomė̃lį Aln.
į ãkį važiúoti priekaištauti, prikišti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymą pataisė LTR(Kp).
į ámžinastį (į amžinýbę, į, ant Amèriką [júodąją], į aną̃ svi̇́etą) važiúoti Plv mirti: Aš ilgai negyvensiu, reiks jau man amžinýbėn važiúot Lb. Greit jau reiks važiúot Amèrikon Grv. Jau laikas važiúot ant Amèriką júodąją Brž. Kaip žadėjo, taip ir padarė, – juokėsi kitas, – o tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų! Žem.
į diẽniškius važiúoti iš miegónių keltis iš miegų, imtis dienos darbų: Reiks jau į diẽniškius važiúot iš miegónių Grž.
į kálną (į kalnãlį, kalnẽlin Lb, į kalniùką Jd, į kãpčių, į kapeliùs, kapẽliuos, į kapiniùs, į kapùs Vn, kapúosen Vp) važiúoti mirti: Greit jau važiúosme į kálną Lg. Turu važiuoti į kalnalį Kv. Reikės į kalniùką važiúoti – su saule negyvensi Krš. Daba jau amžius ne tas, jug jau reik važiúoti į kãpčių Yl. Pats gražumas gyvent – važiúok kapẽliuos, ir gana Kp. Jau greitai važiúosu į kapiniùs Slnt. Tėvas, regėsi, greit in kapùs važiuõs Rš.
į miegónis (miegonỹs), į miegónius Ps, į lóvą važiúoti rengtis miegoti: Laikas mums važiúoti į lóvą KlvrŽ. Važiúosiam į lóvą Sg. Aš jau miegonỹs važiúoju Svn. Važiuosim į miegonius TDrI441(Krč).
ant mõmą važiúoti mirti: Sakiau, in mõmą reiks važiúot Dglš.
į mi̇̀rusiųjų miẽstą važiúoti mirti: Kas jau duos gyvent ik šimtui metų, reiks važiúot į mi̇̀rusiųjų miẽstą Pš.
į molỹnę važiúoti mirti: Jau laikas važiúoti į molỹnę Trg.
į Rỹgą (Rygõn Pls) važiúoti Nv vemti: Jau reiks turbūt į Rygą važiúot nuo tų barščių Alk. Man avižinis kisielius neskanus, aš nuog jo Rygõn važiavaũ Srj. Kam teip reikėjo pust, kad varo į Rỹgą važiúot? Grž. Važiúot į Rỹgą pradėjau nė iš šio, nė iš to Žml.
į (ant) šárkų bažnýčią (bažni̇̀nčią End, į tą̃ svi̇́etą, į tėvỹnę, į tė́viškę) važiúoti Srv mirti: Ans galia važiúoti į šárkų bažnýčią, t. y. mirti J. Tas važiuõs į šárkų bažnýčią Ar. Ir man jau reikės važiuot an šarkų bažnyčią Rm. Kad nėr ko jau galvot [apie gyvenimą]. Į tė́viškę važiúot [laikas] Dt. Sulaukei aštuoniasdešim [metų], važiuõj tan svi̇́etan, devintoj jau bloga [gyventi] Dglš. Nieko nepasitaisau, must reiks važiúoti į tėvỹnę End.
į [Ti̇̀rkšlius ir] Trýškius važiúoti viduriuoti: Užėdu tų agurklų raugintų, tujau važiúoju į Trýškius Krš. Pilvui suskudus ir nenorėdamas važiuosi į Tirkšlius ir Tryškius VP37.
į(an) žẽmę (žemẽlę) važiúoti mirti: Laikas ir į žẽmę važiúot Krž. Važiúot an žemẽlę Ps.
namõ (namiẽ, numiẽ, numiẽ pas Magdalẽną, numõ, į namùs, į numùs) važiúoti Iš, Vv, Arm, Trgn, Skp, Adm mirti: Greita jauni namõ važiúoja, seni landžioja DrskŽ. Jaučia, ka jau reiks namõ važiúot, tai nei pinigų nereikia Pv. Važiuõs ir ana tuoj namõ Aln. Dien po dienai reiks važiúot namõ Šd. Parsenau, važiúosu jau numõ Krš. Jau senam žmoguo laikas važiúoti numõ Krž. Reik jau važiúoti numiẽ, kiek pabūsi Pj. Visako partekę, visako tura, o važiúok numiẽ Rdn. Senas – važiúosu į numùs Šlu. Teip buvo dar zgrebnas žmogiukas, toks linksmas – važiúok numiẽ, i gana End. Reiks važiúoti numiẽ pas Magdalẽną Sd.
pakálniuo važiúoti
1. lengvai slysti (valgant): Įkišai tą bulvę karštą į burną, pieno ansriuobei, i važiúok pakálniuo End.
2. mirti: Jau gal nebišgyvens, važiúos pakálniuo Slnt.

pas Abraõmą [aũtų skal̃bti] (pãvieškeliu) važiúoti menk. mirti: Jau tuoj ir man reikės važiúot pas Abraõmą Pš. Važiúosi pas Abraõmą aũtų skal̃bt! Slv. Čia visi nauji gyventojai, seni važiuoja pavieškeliu Dgl.
per káilį važiúoti pajuokti: O ji (Grėtė) žino, kad čia važiuota per jos kailį, kad čia – greičiausiai – buvo juokiamasi iš jos I.Simon.
per kóserę važiúoti būti prageriamam: Per tavo koserę visi mano turtai važiuoja Lp.
per nósį važiúoti pajuokti: Ha, ji parodys, kas ji, kad nesileis amžinai per nosį važiuojama I.Simon. Pats prisigaudo, kurs bando Vokietijai per nosį važiuoti LC1885,26. ×
per skū̃rą važiúoti apkalbėti: Daba par tavo skū̃rą važiãvom Prk.
po beržiùkais važiúoti mirti: Po beržiùkais mums reikia jau važiúot Pb.
po kalė̃s bal̃so važiúoti įkliūti: Lygu nežinai: tas su savo raštais, gazietomis buvo pasikišęs, dalijo, kišo visiems piemenims, mergoms… sužinojo – ir važiuok po kalės balso Žem.
po velė́nos (prie senùčių) važiúoti mirti: Penkios lentos ant galvos – ir važiuok po velėnos Yl. Nebeišgysu jau, važiúosu pry senùčių Krš.
pro nósį važiúoti pajuokti: Jis tep dailiai važiúoja visiem pro nósį Alk.
šárkoms važiúoti Ggr menk. mirti.
šývu árkliu važiúoti blogai gyventi, turėti nesėkmę: Jis važiúoja šývu árkliu Dkš.
teñ (tè, tenai̇̃) važiúoti mirti: Kunigai, daktarai – visi važiúoja tè, – ir karaliai Drsk. Jau tura važiúoti tenai̇̃, dar aple pašvitus galvo[ja] – ta (tai) senė! Jdr.
žemỹn važiúoti senti: Daba, vaikeli, važiúoji žemỹn žemỹn End.
antvažiúoti (ž.)
1. intr. S.Dauk, Lk važiuojant patekti ant ko, užvažiuoti; užkopti: Pajutom, ka mes antvažiãvom an brukio Als. Kūtės buvo antvažiúojamos: antvažiavái, su šake nustūmei į vieną pusę [kraunamą šieną] Sd. Ančvažiúona an kalno i drasko šatonai (ekskursantai) Šatriją Pvn.
ǁ part. praes. tinkamas užvažiuoti: Kūčių (tvartų) antvažiúojamiejai tiltai tik dvarūse tebuvo Šts.
2. intr. važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Kad važiavau vieškeleliu, smeltelės dulkėjo, antvažiavau akmenelio – ugnelė žiubėjo LTR(Krtn).
3. intr. Vkš važiuojant partrenkti, sužaloti: Nė kitas ant munęs antvažiãvęs, nė aš an kito su dvirateliu Ms. Tik tik neančvažiãvo [mašina], spėjau į grovį įšokti Pvn. Antvažiãvo, antvirto an žmogaus mašyna Jdr. Mašyna antvažiãvo, gatavas End.
4. tr. privažiuoti: Antvažiúosiat margą dvarą (d.) Skd.
5. tr. Žr važiuojant pavyti, sutikti: Antvažiaváu anus besišnekant Krtn. Už Vėžaičių užvažiavus, mes anus ir antvažiãvom Grg. Aš eitu vieną sykį iš Rietavo, ir antvažiãvo muni toks vaikinas End. Ejo keliu jauna mergė ir antvažiavo aną senis (ps.) Plt. Jį (Martyną) dviračiu antvažiavo ir pravažiavo Anskis I.Simon. Vakar sutemus iš miesto parvažiuodamas pakeliui laukininkę žmoną antvažiavęs LC1887,52.
6. intr. suvažiuoti: Ar jau ančvažiãvo budynės? Mžk. Ka antvažiãvo purmankų gyvas kelmas KlvrŽ.
apvažiúoti K, J.Jabl, Š; SD198, Sut, LL113, ŠT30
1. tr., intr. D.Pošk, KŽ važiuojant apsukti lanku: Apvažiúoti aplink ežerą DŽ. Mūs čia trys eilės apvažiúota LKKXVII33(Vlk). Beveik kad aplink možna apvažiúot jį (kalną) LKT311(On).
apvažiúojamai
| refl. K.
ǁ tr. važiuojant aplink išvengti kliūties: Gražiai apvažiãvo kelmą Ėr. Lenkti draudžiama transporto priemonę, kuri apvažiuoja ar lenkia rš. Apvažiúojamas kelias NdŽ, KŽ.
| prk.: Savo bėdos neapvažiúosi, neapeisi Aps.
ǁ tr. N važiuojant aplink apžiūrėti: Rugius tai greit apvažiãvo Pb. Apvažiúoti laukus KŽ.
2. intr., tr. važiuojant apsukti aplink (apie susisiekimo priemonę), apriedėti, apšliuožti: Rogės du kartus apvažiavo aikštę J.Balč.
3. intr., tr. Plt apiplaukti laivu aplink: Dabar galima žemę apvažiuoti per tris mėnesius J.Balč.
4. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt, Dglš pabūti daugelyje vietų, apvažinėti, apkeliauti: Per porą valandų ketverias kapines apvažiãvom Snt. In keturius daiktus apvažiãvo i nerado uogų Klt. Apvažiãvom kelis kaimus ieškodami karvės pirkt Krs. Apvažiúosma liuobam plačiai, nuvažiuosma visur Als. Galėjau visur apvažiúot, būtau ir Ryman važiavus Vlk. Kai atostogų gauna, anas visur apvažiúoja Km. Ant jūrų buvo su žvejais – plačiai liuob apvažiúos End.
^ Daug apvažiavo – ir svieto nepamatė KrvP(Btr).
5. tr., intr. Skrb važiuojant visus, daugelį aplankyti: Apvažiãvo visus gentis, bet nėkas ano nepripažino Trš. Važiuoja važiuoja [kalėdininkai] gal kokius du mėnesiu, paki visą savo parapiją apvažiúoja Pl. Aš viena diena neapvažiúosiu visų giminių Vrn. Kiek mergų apvažiavaũ, niekur tokios gražios neradau Dg. Padidelė tavo pamilija – led aš apvažiúoju Č. Tai tu visur apvažiavai̇̃ – ir Vilniuj, ir pas Danią Slm.
6. tr. N važiuojant aplenkti, palikti užpakaly savęs.
7. tr. prk. apgauti, apsukti: Jos niekas neapvažiuõs! Vdš.
atvažiúoti K, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD304, R, MŽ, Sut, LL195, L
1. intr. važiuojant priartėti: Atvažiúoja ponas su ketvertu arklių Ėr. Kai prie Nemuno tilto atvažiãvom, sargyba sulaikė ir nenorėjo leisti per tiltą važiuoti Plšk. Ir atvažiúo[ja] su pora arklių žmonys, smarkybė[je] atleka Šts. Į paskutinę stotį atvažiúoja jau kitą dieną J.Mik.
ǁ tr. važiuojant įveikti tam tikrą atstumą: Aš būsiu atvažiavęs pusę kelio Kėdainiuose Ps.
2. intr. važiuojant atvykti: Jis atvažiúosiąs, jei bus geras oras BŽ308. Atvažiuok su vežimu N. Atvažiúoja svečių DŽ. Atvažiúoti traukiniu DŽ1. Atvažiãvo kelias dienas ir vėl išlėkė LKT94(Krš). Rašinėjo laiškais atvažiúosiąs Rdn. Susieis giminės, tujau pas kits kitą atvažiúos Akm. Lei atvažiúona į svečius Klk. Buvę meškininkai atvažiãvę pas tą ūkininką Krp. Gera kaip šventa Ona, atvažiavo su šviežiu ragaišiu LKKXVII194(Trg). Kad aš ir atvažiúosu, bet aš darbuoties nebturu sveikatos Kl. Vieną metą buvo įnikę [kraštotyrininkai], a keturis kartus buvo atvažiãvę Bdr. Vaikai padeda, ale tik atvažiúodami – kiek jiej gali padėt Dg. Naktin reikia eit su mažu vaiku nakvot [kitur], ba nežinai, ar neatvažiuõs išvežt Sn. Čia buvo atvažiãvę ieškot to dvaro Vžn. Tas (tyrėjas) ar (irgi) buvo nuo Lietuvos atvažiãvęs Cs. Jis atvažiãvę iš Poznaniaus Pns. Kapot [malkas] tai samdžiau, o tai ką gi, aš negaliu pasilenkt – kada atvažiãvo neatvažiãvo [vaikai] Avl. Jo atvažiúota i vė greit išvažiuota Dglš. Nerodas kieman atvažiãvęs (susipyko) Klt. Atvažiuõj pas mane, aš tau [v]antų turiu surišęs, pasvanosi Švnč. Daugiau anas neatvažiãvo Ker. Na ir anas jop atvažiãvę nakvoj[o] LzŽ. Atvažiãv[o] svotautis Pls. Kad žinojus, – vagi mano teta buvo atvažiãvus Grv. Jo sesuo bit atvažiãvęs Zt. Su pačium geruoju arkliu atvažiãvo LKT316(Stlm). Atvažiãvo nesviltai, nei rašė, neiniek Mlk. Iš Ukmergės gali atvažiúotienai ir išrodyt, ką atsukt, ką užsukt Žl. Sakydavo, tai te atvažiúoja [Velykė] su karieta, su kepeliušiu apstaisius Šmn. Atvažiãvo prašytų siūt, kad labai gera siuvėja Pl. Kai nereikia, kyšt – atvažiúoja, o kai reikia – nėr Klt. Atvažiúosiu iš Vilniaus, nors ropote apdirbsiu visa Kp. Gal jūs nuo Čedasų ir atvažiãvot? Č. Anas (vaikaitis) čia atvažiúoja, padeda man – pirma ranka Žb. Brūkšt po darbo ir atvažiúoja mano duktė Alz. Nė perniai nebebuvo atvažiãvus, teip tai, būdavo, atvažiúoja ir Visų šventėj, ir per šitas šventes Kpr. Atvažiúona, sueina vakaraut berniokai an tas užkurines Vb. Atvažiúok kokiai dienai, kad turėsi laiko Mžš. Linų pirkt žydai patys atvažiúodavo Grz. Padabot reikia, kas atvažiã[vo] Mrc. Vienas atvažiúoja pirkt, kitas atveža parduot Sk. Atidaro duris, daboja – laumė nekočioj an kiaulės atvažiavus LTR(Dglš). Bahotas kupčius atvažiãvo biednop žmogop naktin LKKII227(Lz). Ir diedas nuvažiav[o], o viedma laukia atvažiúodami (atvažiuojant) Zt. Atvažiãvusį nepasvadina, puodelio kavos neįpila Rdn. O ir atrūksta juodi dūmeliai, ir atvažiuoja našlio pulkelis LLDII437(Pns). Atvažiuoja svotai, leliumai, su didelėm klumpėm – bus gerai LTR(Lzd). Atvažiúok, berneli, subatos dienelę JD601. Kas atej[o], kas atej[o], o aš atvažiavaũ DrskD199. Atvažiav[o] sveteliai, suskambėj[o] langeliai LTR(Pun). Atvažiãvo dukterytė prilankytų ir vargelių apsakytų (d.) Šmn. Tai aš kap atvažiuoju, tai ana išskrisdo, vartelius atkeldo, tai ana priimdo savo dukrelę gražiais žodeliais LTR(Rod). Kad žinočiau jį atvažiavus, reikėtų aplankyti J.Jabl. Atvažiãvo kučmeistras, šilą apžiūrėjo A.Baran. Būdavo, diena išaušo, šunes jau ir loja, žiūrėk – piršliai jau ir beatvažiuoją Blv. Kas diena virdino pietus ne vien numiškiams, bet ir svečiams atvažiavusiams ar atvažiuoti galiantiems M.Valanč. Šitie karaliūs žinojo, jog visur yra V[iešpats] Dievas ir vienok šitai ižg tolo atvažiãvo, idant tą vietą apžvalgytų, kurioje užgimė DP62. Prietelis nes mano atvažiavo manęsp iš kelio savo, o neturiu jam ką pakelt Ch1Luk11,6.
| prk.: Ankstyvas šaltukas atvažiãvo Vlkv. Tai laimė atvažiuõs namuosna ar nelaimė? Slk. Reikia žiūrėt pro langą, kada atvažiuos mirtis i pasakys: – Važiuok namo Kdn. Vai atvažiuoja šventos Kalėdos, lelium kalėda, da kalėdiene LTR(Alv).
^ Atvažiãvo kaip an gaisro, pavalgė, i sudiev Ps. Dveigys išvažiavo, treigys atvažiavo KrvP(Skr). Badas su pavasariu atvažiuoja, o su rudeniu išvažiuoja KrvP(Skp). Smerties nesišauk, pati atvažiuõs be ratukų Drsk. Beguliant duona neatvažiuos LTR(Vdk). Atvažiavo – angelas, išvažiavo – velnias KrvP(Jnš). Atvažiãvo bambos insistvėrus (nieko neatsivežė) Dkk. Atvažiãv[o] svečias be dantų, dav[ė] jam mėsos be kaulų (kūdikis žinda) Asv. Atvažiúoja pūrutis su devyniom skūrutėm (svogūnas) Gž.
| refl. NdŽ, KŽ: Surasias darbo, atvažiúosias Krš. Atsivažiúoja dukrelė šeštadieniais Rmš.
ǁ (sl.) važiuojant parvykti, grįžti: Anas pabuvęs nebuvęs atvažiúoja namo Dglš. Atvažiãvo visas susbaigęs, sublogęs, kaip nuo kryžiaus nuimtas Str. Kap atvažiãvom namo, pradėjom bėduit bobutei [,kad valgyti vestuvėse nedavė] Aps. Ar jau tota atvažiavo iš Molėtų? Mlt. Aš atvažiavaũ pjovęs dobilus LKT312(Rk). Nebeįdės naujos širdies, ką gi senatuvėj, paguli mėnesį ir vėl atvažiúoji [iš ligoninės] PnmR. Subačiuj pasigydė, vėl atvažiãvo Slm. Toli, [miškan] išvažiúoji patamsy, atvažiúoji su arkliu vėl patamsy Kp. Kaip atvažiúoja jau iš bažnyčios, tai tada reikdavo svočiai dėt visa ant stalo Č. Nuvažiuojam, pakavojam Kupreliškiuos vaiką, atvažiúojam, – kitas miręs Kpr. Šiandien anksti atvažiúosim namon Gg. Atvažiavo namo, gi daboja – vežime ne avelė, bet labai didelis akmuo LTR(Slk). Tadaik aš atvažiavaũ namop Zt.
| refl.: Paskui atsivažiãvom namo Rd.
3. intr. Rt važiuojant priartėti (apie sausumos susisiekimo priemones), atriedėti, atšliuožti: Atvažiúo[ja] kareivių vežimas, i pasibaidė arkliai Všv. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiúo[ja] pilnas vežimas [Užgavėnių persirengėlių] Kl. Atvažiúo[ja] šlajos su dviem arkliam Rsn. Traktorius atvažiãvo, tai i išrovė visas slyveles Ml. Žiūri – atvažiuojąs kaip trioba vežimas Blv. Kinkyk arklį ir atvažiúok pas gonkas Graž.
4. intr. atplaukti (laivu): Ponas Dievas atvažiavęs su laive išlipo ant krašto SI26. Nueinam ant juos (žvejus), jau žinom, kada atvažiuõs iš ežero Avl. Vėl atvažiuok pas mane, iki po vestuvių laivelis tavęs lauks LMD(Žg). Atvažiuoja bernelis su nauju laiveliu par spindinčią jūrelę (d.) S.Dauk.
5. intr. Kp atplaukti vandeniu (apie laivą): Buvo francūzų laivas atvažiãvęs čion Tlž.
6. intr. atskristi mosuojant sparnais: Jau, regi, ilgablauzdis (gandras) atvažiãvo Rš.
7. intr. ateiti, atbėgti traukiant vežimą: Grybo arkliai atvažiavo tuščiais FrnS207(Žem). Atvažiãvo tas arklys, turam važiuoti [bulvių] sėti Krš.
8. tr. Lkv, Sml, Ėr, Plv važiuojant atvaryti, atstumti, atvairuoti: Jau arklys stovi atvažiúotas DŽ. Tė́vai, atvažiãvo arklį, veizėkias Pvn. Atvažiuok arklį prie vartų Slm. Atvažiúosi arklį, įsidėsi maišą ir parvažiuosi Rm. Jau dabar ne čėsas močiutei draust …, kad jau atvažiãvo bėrus žirgužėlius JV947.
| refl. tr.: Kur čia tiek daug savim sunešiosi, einu atsivažiúosiu arklį, tai kur kas greičiau sudorosime Š. Žmonys atsivažiãvo vežimus obuolių Jrb. Iš tėvo atsivažiãvo dviratį, gumą perdėjau, ir važinėja Slm. Ir mokytojas atsivažiãvo motociklą Kp. Pamatęs pas smuklę tuščią vežimą, nuėjo atsivažiuot, kad pinigus susidėtų LTR(Žal). Žydukas nubėgęs sutaisė Šimų arklius ir atsivažiavo pas karčemos duris Ašb.
×9. (sl.) intr. parvykti, parkeliauti iš toli ar ilgą laiką nebuvus: Pinigų užsidirbęs atvažiúodavo savan kraštan Slm. Aš atvažiãvęs, grįžęs iš armijos, išleidžiau brolį Sb. Užsidirba [žmonės], atvažiúoja Lietuvon, apsitaiso Kp. Aš, mamut, aš atvažiavaũ iš karūminės Rk. Už ketverių metų namo atvažiãvo Vb.
10. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Vienas pirmininkas kiauru klynu atvažiãvo, kiauru klynu išvažiavo Šk. Pirminykas atvažiãvo kap stovi, o po trejų metų trys mašinos turtą vežė Tvr. Penkti metai, kaip čia atvažiãvom Dv. Viena likau ir atvažiavaũ in dukrai gyvent Trgn. Atvažiuõs gyventienai LKT314(Ob). Man buvo ketveri metai, kai atvažiãvom Mlk. Čia kai atvažiãvom, tai buvo gražus beržynėlis, paskiau eglučių prisodino Kpr.
11. intr. prk. ateiti, užeiti, įsibrauti (apie valdžios paėmimą, užkariavimą): Vokietys kaip atvažiãvo, tai mes da Panemunin ejom kokių te duobių kast Pnd.
12. gimti: Kas atvažiãvo – bernaitis ar mergaitė? Alv. Mes pasiskubinom atvažiuot an šio svieto Dg. Už dešimt metų atvažiãvo į pasaulį [dar vienas vaikas] Šln.
×13. intr. atjoti: Raitu aš atvažiavaũ Zt.
◊ Alijõšius atvažiúoja su rãtais Prng griaudžia.
bi̇̀zdas (bizdùkas Dkk) [su puodẽliais] atvažiãvo kalbant apie greitą supykimą: Žiūrėkit, štai bi̇̀zdas su puodẽliais atvažiãvo Ds.
grãbas (Lopeti̇̀nskas) atvažiuõs ateis mirtis: Mamal, neužgauk nė lašo [degtinės], o grãbas atvažiuõs End. Lopeti̇̀nskas atvažiuõs, tik nežinau kada Rš.
miegónys (Petkẽlis su snaũduliu) atvažiãvo Ds norisi miego: Pabaigtau dar briką, ale Petkẽlis su snaũduliu atvažiãvo Vlk.
poni̇̀ pliū̃rė atvažiuõs sakoma įspėjant, nuo kokio maisto galint suviduriuoti: Atvažiuõs poni̇̀ pliū̃rė, varys tankiai lauku End.
spi̇̀tris atvažiãvo į piršliùs Lnk norisi miego.
paatvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo paatvažiãvę lietuviai Dv. Ir iš kur paatvažiãv[o] any? LzŽ.

×davažiúoti (hibr.) tr., intr. LzŽ, Šlčn, Arm; D.Pošk privažiuoti: Nukrito ratlankis, kažin ar lig numų davažiúosma Vkš. Nei su arkliu davažiúot, nei pėsčiam daeit Rud. Lig Rimdžiūnam davažiãvom GrvT102. Davažiúota lig namų, tada pasukta po dešnei Skp. Kai davažiavau aukštą kalnelį, stabdyk bėrą žirgelį, aš užeisiu kalnelin LTR(Mrk).
^ Kol biednas daeis, tai bagotas davažiuõs Kb.
įvažiúoti K, Š, Rtr; SD398, MŽ, N, M, LL279,305, L
1. intr. NdŽ, KŽ, ŠT47 važiuojant patekti į kokią vietą: Įvažiãvo į lauką pilnu vežimu Rs. Lyg biškį pašalnojo, pelkiums galėjom įvažiúot į girią Erž. Keturiais arkliais įvažiúo[ja] į anų kiemą, veiza, ka Petras parvažiuo[ja] Lk. Baisiai šlapi, ne įvažiúoti gal, nėko Trk. Kur yr nūlaidžiai, į dirvą neįvažiúodavai [lietingą rudenį] Skdv. Neįvažiúosi nėkur paimti laukų Jdr. Nėkas negalia į tą žemę įvažiúoti End. Kol kieman neinvažiãv[o], buvo baroniukas, invažiãv[o] kieman – akmuoj pasdarė (ps.) Mrc. Anvažiãvo anas an kiemo LzŽ. Ot invažiavaũ – nei parejõ, nei atgaliõ Zr. Nebegiedokit, tykiai važiúokit, lenkų žemėn invažiãvom Žl. Neturėsi pusės lito, turgun neįvažiúosi PnmR. Kad mat tas kiemas toks, biškį įvažiúojamas Slm. Toks linksmas buvo, juokės, įvažiãvo kieman pilnas kalbos Kpr. Teip siaura įvažiúot, kad tik gryčios nenuverst[ų] Sdb. I gavo (pavyko) įvažiúoti, ant rinkos antvažiavo Žeml. Kiek ten padarė iškados, kad su motociklu įvažiãvo į rugius Grz. Invažiavaũ meldynan, kad nematytų Aln. Invažiavau labai tiršton girion Zt. Anas invažiav[o] klanan ir stovi Arm. Jie įvažiavo į plentą, ir arkliai pasileido smarkiai bėgti rš. Baigiant važiúot, jau kokion te balėn jie įvažiãvo, ir nebeveža tas arklys (ps.) LKT274(Krs). Ten į miestą įvažiavęs [Jonas] apsigarsino kaipo gudriausis gydytojas LMD(Žg). Aš invažiavau in žalią girelę (d.) Mrk. Parvažiavę per pylimą, vėl išsuko iš plento ir laukeliu įvažiavo į sodžių A.Vien. Tylėdami juodu įvažiavo į platų purviną vieškelį V.Mont.
| prk.: Jeigu ton senon vagon įvažiúotų (grįžtų senoji tvarka), tai baisiai būt bloga gyvent PnmR.
| refl. Rtr: Įsivažiúo[ja] su mašina į Ventą ir plauna Krš. Įsivažiaváu į Klaipėdą ir nebišvažiuoju (neberandu kelio) Grd.
ǁ važiuojant patekti į vidų: Ten baisus kalnas yra įvažiuoti, įbėgti Šts. Glėbeliukais reikia išsinešiot šienas, po viksvai, invažiúot negaliu telėdnykan Klt. Labai didelis klaimas būdavo, kad įvažiúodavo ben su dviem arkliais, pareidavo Kvr. Siloso duobės du galai nuožulnūs, kad traktoriukai su priekabomis galėtų laisvai įvažiuoti ir per kitą galą išvažiuoti J.Ap.
ǁ važiuojant įkristi: Parvažiuota namo tamsiai, paskui apsigręžta ir invažiuota Merkin [su dviračiu] Vlk. Vis arklį turiu prie savęs, o pats koja maigau, dairaus, kad tik upėn neinvažiuot Gdr. Ravan girtas mat invažiavo Vp. Jiedu nuėjo, tie vaikai paliko, įvažiãvo į Prūdelį i prigėrė Mšk.
| refl.: Susiglumijęs ir įsivažiúojąs mašinele į grovį Krš.
2. tr., intr. pavykti nuvažiuoti kokį atstumą: Invažiãvo kilometrų aštuoniolika Vrn. Kažin kiek gali invažiúot [kilometrų], paki priilsta Dsm. Dar neinvažiavau pusėn kelelio, ai ir sulojo margieji kurteliai (d.) Lp. Dar neinvažiavom pusės dvarelio, žiūriu, jau neša aukso krėslelį (d.) Švnč. Dar neįvažiavom pusės kelio, užgirdom dukrelę atlydžiančią (d.) Mlt.
3. intr. važiuojant atvykti, užvažiuoti: Įvažiãvo svečių vakare Jdr. Gaspadine, sukis greitai, suprask, jog tai ne žertai, – svetys pas jus įvažiavo, jog ne jautis įgyliavo (d.) S.Dauk.
^ Kaip invažiavo, teip išvažiavo: nieko negavo Ds.
4. intr. Š, Ėr važiuojant patekti (apie sausumos susisiekimo priemonę), įriedėti: Traukinys įvažiãvo miestan KŽ. Kai važiuoja iš toliau, pergulėt padvados kokios įvažiuoja Grž. Įvažiuoja pilnas vežimas vyrų ir merginų rš. Spiegė ratai, iš vienų bėgių įvažiuodami į kitus, vagonai trūkčiojo į šalis rš.
| Jau tankai įvažiãvo tarybinės armijos Gršl.
5. tr., intr. plaukiant laivu nuvažiuoti kokį atstumą: Jau pusė ežero įvažiuota, jau aš pačiame bangų sūkuryj I.Šein.
6. tr. KŽ, Rm važiuojant įvaryti, įvesti, įvairuoti, įstumti: Įvažiúoti automobilį į garažą NdŽ. Įvažiúok ratus pastogėn, kad nelytų be reikalo Š. Arklius šičia įvažiãvom, pastatėm Snt. Invažiavaũ kumelę tvartan ir stoviu Vlk. Aš įvažiaváu tą mašiną į griovį i pats pabėgau Vkš. Rejo[je] buvo vežimas įvažiúotas Šts. Pasūdžias irgi įvažiúoja dienodaržin Kp.
| refl. tr. KŽ: Įsivažiuok arklį kieman, pasiliuobk prieklėtyje, o pats eik vidun sušiltų Š. Jie įsivažiãvo savo vežimą į kiemą Šk.
7. intr. galėti važiuoti, pavažiuoti: Arklys riebus, negalėj[o] invažiúot, inturėt negalėj[o] LzŽ. Kiek įmušei, tai tiek invažiavai̇̃ Švnč. Arklys buomas, kiek įkirtai, tiek įvažiavai̇̃ Vvs.
| Kelias šlapias, neįvažiúojamas, tai jau bėda Pžrl.
8. tr. ŠT46 pravažinėti: Mašina jau įvažiúota Mrj.
9. tr. važiuojant įmiklinti: Kai įvažiúoja arklį, tai jo niekas neaplenks Trgn.
ǁ refl. KŽ įsileisti greit važiuoti: Smagiai pakalniuo įsivažiãvęs, negi besusiturėsi Š. Įsivažiúo[ja] i važiuojam, nepratinta kumelikė dirbti iš mažo Rdn.
10. intr. Vkš, Sd važiuojant atsitrenkti, įsirėžti: Ans įvažiãvo į tokią mašiną važiuojant Gršl. Justinas jau pats įvažiãvo, girtas buvo, su motociklu įlėkė į mašyną End. Perniai ko tiktai neįvažiãvo gryčion [buldozeris] Alz. Įvažiúoti tvoron Ml.
11. intr. atvykti gyventi, įsikelti, įsikraustyti: Visokių invažiãvusių yra, kuliganų ir vagių Žln. Kaip marti įvažiúos į trobą, nebibūs mun vietos Krš.
12. intr. įeiti: Aš tas duris atdaręs šmakš ir įvažiúoju į tą pirtelę Kl. Purvinom kojom įvažiúojam ir priminam gryčią Srv. Kur tu čia invažiavai̇̃?! (sakyta katinui) Iš. Ir invažiãv[o] sveteliai pirkion kap luotu (d.) Rod.
13. intr. prk. užimti, įsibrauti: Anims gela dantys į Ameriką įvažiúoti Krš. Įvažiúos į Ameriką [komunistai], nu duos garo! Krš.
14. intr. įskristi mosuojant sparnais: Štai ir mėlyni karveliai kieman invažiãvo (d.) Lbv.
15. intr. įlisti, įkišti: Su dvejom pančekom čiut įvažiavaũ botuos Mžš. Susitaisė tokie sėbrai, tik veiza į kašelę įvažiúoti Pkl. Su iena į burną įvažiuõs! (sakoma užsižiopsojusiam) Msn.
| prk.: Kažkas į mano galvą įvažiãvo Pgg.
| refl.: Mes tep kampe insivažiãvę ir būnam Pls.
16. trenkti, smogti, kirsti: Į dantis įvažiúok, pliūpt tiktais Krš. Šiąnakt kažkas direktoriuo į langą su plyta įvažiãvo Užv. Nekibk be reikalo, o į snukį įvažiúosiu! Vkš.
17. refl. prk. įsismaginti, įsileisti (ką daryti): Par daug įsivažiavái – liaukis! Krž. Pusę metų nieko negalėjo dirbt, tik dabar pradeda po truputį įsivažiúot Krs. Įsivažiúo[ja] tratėti, nesustabdysi jokia mada Krš. Vyrai dainuoja pradžioj nedrąsiai, o paskui taip įsivažiuoja, kad net giria atsiliepia V.Bub.
18. intr. prk. sulaukti (kokio amžiaus): Į penktą dešimtį gerai įvažiãvęs Krš. Aš jau į devintą įvažiãvusi, sena Krš. Žmogus nė nepajusi, kaip įvažiavęs į keturiasdešimtuosius metus rš.
19. intr. prk. įkristi, įbyrėti, patekti: Ta vištikė jau į bulbynę būs įvažiãvusi (išvirta) Krš. Nu tokiu piršliu buvimo ne vienam ubageliuo gerokai įvažiavo į kešenę (ž.) LTR.
◊ į dar̃žą įvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Na, jau ir įvažiavai̇̃ į dar̃žą! Lkš.
išvažiúoti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD412, R, R4,43,394, MŽ, MŽ5,57,531, M, Š, L, RtŽ, ST24, LL157,288
1. intr. važiuojant išjudėti: Namai apgriuvę, o kap išvažiuõs arkliais – Marija, tik laikyk! Sn. Išvažiúojant čia iš tos duobės, kaip eina iš pakalnės an kalno, matom – kareiviai Sb. Kai tik išvažiãvo [per Užgavėnes], da kol nepamatė, da neliejo [vandeniu] Mšk.
ǁ važiuojant patekti: Išvažiãvom an laukų, ka lekia pamiškėn du žili vilkai, ka lekia! Pv. Mes ant pievos išvažiãvom Pin. Tai teip padvada prie padvados buvo, išvažiúosi į vieškelį, tai ten nebepavažiuosi Mšk.
ǁ važiuojant apsilankyti: Čia kermošinis [arklys] būdavo, tai važiuodavom Šimonỹs, Skapiškin, Palėvenėn, Antašavon, po visus kermošius išvažiúoja Kp.
2. intr. D.Pošk važiuojant pasišalinti, išvykti: Piršlys išvažiãvo, nebėr J. Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl. Neberadom mes, ką tik buvo išvažiuota E. Aš radau jį beišvažiúojantį BŽ343. Buvau vasarą akių kliniko[je], bet radau daktarą išvažiúotą (išvažiavusį) Vlkv. Nežinau, ar jis drauge, ar išvažiãvo Vyž. Serga i serga, daktaras iš kiemo neišvažiúo[ja] Krš. Anie esą kažkur buvę išvažiãvę, maudės i nuskendo Yl. Iš miško kaip išvažiãvom, tujau pat saugumiečiai parvažiavo Bdr. Ka matytumi, koks tas kambarys buvo, ka anie išvažiãvo! Žlb. Nesisėda nuoteka, išvažiúoja vežime iš kiemo stovėdama, kad visos [merginos] išvažiúot (ištekėtų) Dg. Iš kiemų (kaimų) visi išvažiãvę – kap iššluota LKKXIII124(Grv). An galo ir nėra [nieko]: visi miestuos išvažiãvę, likę tiktai seni Ppr. Kaip tik jauniejie išvažiãvo, ir to veselia iširo Kp. Nieko nepasiėmė [čigonai], tik sėdo arklin ir išvažiãvo Alz. Išvažiãvo su šieno uore Brž. Išvažiúodamas sakė, kad kitą vasarą gal pastiprės, tai vėl atvažiuos Krs. Tada šulnys karieton, obelis karieton ir gaidys karieton – ir išvažiãvo (ps.) Mlk. Tada karalaitis išvažiuoja par miestą i susitiko savo tėvą, tada puolo po kojų i pabučiavo į kojas LMD(Lg). Eik, sesele, tu prie mūsų, duok rūtelėm dar žaliuot. Ir vargely dar pribūsi, liepk berneliui išvažiuot LTR(Plv). Susipraskiat, ponai svečiai, išvažiuoti greičiaus LTR(Plt). Kam nusidėjom čionai būdami, atsiprašysim išvažiuodami LTR(Rs). Išvažiuokit, plikakakčiai, nesuderat jūs lig nakčiai LTR(Rk).
| prk.: O išvažiavęs ižg pikto pajunkimo tavo, užtekėk jam kelią DP358.
išvažiúojamai
| refl. Š, Rtr: Iš miesto išvažiúosias, mažiau tų mašinų Krš. Paėmė ir išsivažiãvo Vvs.
ǁ pasišalinti iš kur (ppr. iš namų): Anksti rytą sesuo išvažiavo J.Marc. Išvažiúosiu kelioms dienoms iš namų, matysi, kas darysis Jrb. Išvažiúosu, – numai rūpa, čia senas žmogus pas munęs y[ra] toks Varn. O kad nu ryto išvažiúona, vakare parvažiuona Trk. O ana teip plonai apsidariusi, plikais rietais ir išvažiãvo? Skd. O kas namopi, kad pati išvažiavai̇̃? Vrn. Jaip duktė išvažiãv[o] Zt. Iš po nakties iškraulyta, – anksti išvažiãvo Pv. Atvažiuoja ir išvažiúoja [vaikai], o tu, mama, kap viena, tep viena Kpč. Čimadonan pusę kiaulio susdė[jo] i išvažiãv[o] Klt. Musi išvažiãvę kur LzŽ. Subaton išvažiãvo ir dukterès nematė Lt. Bijau kai kada išvažiúot iš namų, kad nenumirt an kelio Žl. Gaspadoriai išvažiúoja, būdavo, anksti, tai anys (samdiniai) ir nedirba, miega, kiek jiem reikia Jž. Kitądien nesėdėsiu aš su jumę, bo man reikia ir išvažiúot, ir viso Č. Išvažiavai̇̃ su arkliu, tai pardien nuvažiuoji Papilin Pnd. Be gyvulio gyvent sunku, su gyvuliu išvažiúot sunku Sdb. Išvažiuok Dievui nežinant (labai anksti) LTR(Vlkv). Kaip tik išvažiavo, lietus pradėjo lyt, bet jie negrįžo LMD(Gdr). Sūnus nuėjęs pakinkė [baltą kumelę] ir abuodu susėdę išvažiavo LMD(Žg). Rasim rytoj dukrelę išvažiúotą (d.) Auk.
| refl.: Aš į krikštynas prašiau, pats nuėjęs prašiau, dėlto neatėjo, į turgų išvažiavos Žem.
ǁ pasišalinti turint kokį tikslą ar norint nuvykti į kokią vietą: Jis išvažiavo arklio pirktų, atsiimtų J.Jabl. Jis išvažiavo revizijos J.Jabl. Bernas išvažiavo savo reikalais miestan dviem dienom K.Būg. Juodu išvažiavo pas jį Plv. Į atlaidus į Kalvariją išvažiúosma prisėdę vežimai pilnai Všv. Išvažiãvo ta į Mažeikius piningų parvežti Sd. Vedu išvažiúosiav sukviesti genčių savo, parsivešiav Brs. Viena pati į pievas išvažiúosi, vežimus kriausi Žlb. Netolie ten pri ūkininko išvažiúoji Rt. Veselia būs į du galu, pri jaunosios pirmu, paskunais išvažiúos pri jaunojo Jdr. Išvažiúoji in vaikus, ir vėl rūpi namo važiuot Dgl. Miškan išvažiãvo ir pabėgo nuo karo Eiš. Gal išvažiãvę kur darbuos vaikai Klt. Klebonas vargo vargo, jau išvažiãvo gydytis Rk. Išvažiãvo Rokiškin, išlėkė rytą anksčiausia Č. Senelis išvažiãvęs miškan pjautų šieno Kp. Jaunoja, prieš išvažiúodama kiton šalin, kavojas [per vestuves] Šmn. Išvažiúojam nuo ryto su patamsiais an Šušvės [velėti] Pšš. Ieškok sau pačios, kur padėtų man ruoštis, kai jūs išvažiuojat ant darbą LTR(Rm). Nusipirksiu kumeliotę, išvažiuosiu žebravoti (d.) Aln. Išvažiav[o] tėvelis in Vilniaus miestą, in Vilniaus miestelį suknelių pirktis LB156.
| prk.: [Javai] išvažiúoja į juodą biržą ir ant pragėrimo Sk.
^ Tuoj išvažiúosi telyčia (instr. sing.) [v]andenio LTR(Ds). Išvažiãvo drebulės, parvažiavo be kulės (kumelės Ar) Lkš.
3. intr. Kp kurį laiką važiuoti, važinėti: Čia Gentauskis septynioleka metų išvažiãvo nusipirkęs dviratį Trk. Mėnesio neišvažiúoji – gatavas (visiškai susidėvėjęs) dviratis Grd. Trisdešimt dienų išvažiuoti J.Jabl.
4. tr., intr. važiuoti iš vieno galo į kitą, pervažiuoti: Kaip mišką išvažiúosva, tujau būs Žarėnai Plt. Tą miškelį išvažiúostat, ir bus Sypeliai PnmR. Ka norėtumi greitai išvažiúoti par tą tiltą smarkiai su arkliu, nevalnu Sd. Nuoteka par kaimą turi išvažiúot stovėdama, kad visos kaimo mergos ištekėt Alv. Dieve duok nors gyviems išvažiuoti šituomi keliu Rp. Špykėrė buvo ilga, par vidurį išvažiúojama Skr. Pastatė išvažiúojamus kiaulinykus – bepigė mėžt Ss.
5. intr. N, ŠT2 išvykti laivu: Į mares išvažiúodavo visumet drauge Kin. Pasidirbdino sūnai laivą, įsėdo ir išvažiãvo (ps.) Vkš. Ir išvažiavo [Jonas] įsėdęs į laivelį su moteriške LMD(Žg). Anys išvažiãvo mariom (ps.) Ign. Akrūtu išbėgu, išvažiuoju R46, MŽ62.
| refl.: Išvažiãvusis į didelius vandinius, pakilo didė šturma, vėtros FrnS30.
ǁ išplaukti: Ka užerzina kas tą gulbiną, ta su visu lizdu išvažiúo[ja] Sd.
6. intr. išvykti toli ar ilgesniam laikui, iškeliauti: Ji visam mėnesiui išvažiãvo į Palangą DŽ. Jie netrukus vasaros išvažiuosią J.Jabl. Išvažiúos visą savaitę į miestą Krš. I buvom išvažiãvę, nuvažiavom lig Rygos, po tam pargrįžti nebgalėjom Knt. Ka i tie patys numai tebibuvo, ale išvažiúojant nėkas nebmojo Kv. Kap išvažiúoja, cielus metus važinėja LzŽ. In dvidešim aštuonių dienų išvažiãvo Mlk. Ė anas išvažiavo su kokiais reikalais kiton šalin LTR(Ds). Aušt aušrelė, tek saulelė, jau man laikas išvažiúoti (d.) Gž. Išvažiãvo tėvulis in didžią kelionėlę ir paliko dukružėlę mažą neužaugusią DrskD213. Ir davė vienam penkis talentus, kitam du, o kitam vieną … ir veikiai išvažiãvo DP386. Išvažiuodamas toli suvadino tarnus savo ir išdavė jiems turtus savo Ch1Mt25,14.
ǁ tr. atlikti (kelionę): Reikėdavo keliones išvažiuot Ps.
ǁ išvykti iš namų ilgesniam laikui, atsiskirti (ppr. nuo tėvų): Išvažiãvo mokyties, į mokslą išvažiãvo Grg. Dabar berniokų nedaug, kiek išvažiãvusių mokinas Dgč. Kai šventės praeidavo, tai vaikai vėl ant mokyklą išvažiúodavo Skrb.
| refl.: Išsivažiúo[ja] mokyties iš tėvų, a sugaudysi Krš.
7. intr. Slv, Als išvykti gyventi kitur, išsikelti, išsikraustyti: Sūnus buvo išvažiãvęs į Ameriką Trš. Kaip išvažiuosi, kas muni taip beauklės (beprižiūrės)? Lkv. Katrie jau po karo vokyčiai tikri buvo, jau išvažiãvo į Vokytiją Lc. Sūnus išbuvo aštuonis metus Rusijo[je] išvažiãvęs Žlb. Liepa iš Būdviečių išeiti, išvažiúosma į Švėkšną Šv. Dvidešimtais metais išvažiaváu iš Maskuvos į Lietuvą Kal. Lenkijon išvažiãvo ir numirė Pb. Iš savo kampo išvažiavai̇̃, išvažiúota Dglš. Pasiūgė[jo] [vaikai] – tai mokyklosna, tai išvažiãv[o] kur nuo tėvų Ad. Buvo karas, visi išvažiãvo, tik anas liko Dv. Žmona pardav[ė] šituos namus ir išvažiãv[o] Lenkijon Grv. Až vyro išejo ir išvažiãv[o] Smal. Jau ilgas laikas nematau tavęs, ažmiršai mane tu išvažiãvęs Mlk. Dabar tai išvažiúoja visi miestuos, o seniau eidavo visi in gaspadorius Vžns. Turėjo sodą čianai, paliko anas, išvažiãvo Vilniun, čia pardavė Rk. Sako, tas daktaras išvažiúosiąs, nebūsiąs Svn. Seserys da jaunesnės dvi, viena Žemaitijon išvažiãvo Alz. Jėgu vaikai išvažiãvo miestuos, galiat i jūs išvažiúot Mžš. Daba Antanas išvažiuõs į didelį miestą, į Kauną Žml. Kaip seniau Amerikas buvo atdaras, tai tie išvažiãvo pirmiejai Mšk. Aš užsikelsiu ankstų rytelį ir išvažiuosiu in kitą šalį LTR(Lp). Man važiuotie išvažiúotie, bet dar man čia gerai būtie DrskD175. Renkies, sesute, laikas išvažiúot (d.) Dsn. Vyskupas Mikalojus metūse, kaip rodos, 1453 tapęs Vilniaus vyskupu, po visam išvažiavo iš Žemaičių žemės M.Valanč.
| prk.: Dabar tai nėr Dievo, išvažiãvo kitur (juok.) PnmR.
^ Jeigut nori būti geras, reik numirti a išvažiúoti Lpl.
| refl.: Išvažiúosias (bus išvažiuota) pri vaikų, nebvargsias Krš.
ǁ būti ištremtam: Be skundų, be parašų nei vienas neišvažiãv[o] [į Sibirą] Onš. Tylėk, ba išvažiúosi, kur baltos meškos! Švn. Galėjai kožnas išvažiúoti kaip didelis, jug mas įpratę skųsties Krš. Par tą Putvinskių pavardę vos neišvažiãvom – buvom giminių Ldv.
8. žr. nuvažiuoti 3: Mes iš namų išvažiavom vienuoliktą, o ten ižvažiãvom, jau bit ir dvi Zt.
9. tr., intr. J.Jabl, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ16 galėti važiuoti: Toks kelias, kad kažin, ar išvažiúosi DŽ1. Kažin, ar mes čia tiesiai išvažiúosim, ar čia bus koks kelias? Š. Kad galėtum išvažiúot per mišką, netoli Slv. Dabar pats pavasaris, baisiausias pavandenys, nė išeit, nė išvažiúot Mrj. Ar dangum atvažiavai, kai toki neišvažiúojami keliai? Prn. Kai mūsiškis išvažiãvo, tai ir tie paskui nėrė Vdžg. Ka nebūt pradžiūvus dirva, būt neišvažiúota Erž. Tuščiais [ratais] galėjo išvažiúoti par pelkę, o pilnais važiavom aplinkuo End. Su arkliais kaip išvažiúosi? Rt. Toki žiema, kokie keliai buvo neišvažiúojamys Pln. Paežeriu da negalima išvažiúot Smn. Ir su dviračiu gali̇̀ išvažiúot Btrm. Tiek prisnigo, kad sunku ir išvažiúot Ds. Užpustyta [keliai], neišvažiúoja, reikdavo atkast tas sniegas Kpr. Su rateliais par dirvą ką gi išvažiúosi ir privažiavęs ką gi išveši?! Skp. Rudenį ir pavasarį šunkeliai būdavo sunkiai išvažiúojami Skrb. Būtum pieną pradėję vežti [į pieninę], bet dabar sunku išvažiúot, nėr [gero] kelio Jnšk. Sniego da nebaisiai daug ir pusnių da nėra didelių, ir mašinos da išvažiúoja Krs. Priekis eina gerai, ale ažupakalis sienojo reikia keravot, kad gerai išvažiuõt Svn.
^ Be atasajų per vartus neišvažiuosi neužkliuvęs KrvP(Mrk).
išvažiúojamai adv.: Prilijo balos neišvažiúojamai Ėr.
10. tr. važiuojant sugadinti (kelią): Išvažiúotas (išvažinėtas) kelias KII340.
11. tr. važiuojant išgabenti, išvairuoti; išvežti: Išvažiúoti automobilį NdŽ. Mūsų arkliai, iš namų išvažiuoti, nelabai ėda J.Jabl. Anie išvažiãvo traktorių į Tirkšlius Trk. Tai mašina išvažiúota [iš garažo] ar atvažiuota [stovi kieme]? Slm. Kai aptilsta [šaudymas], tik tada arklį išvažiuõs Antš. Padėk pinigus ant stalo, išvažiuok žirgus ant dvaro LTR(Ukm).
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Išsivažiúok arklį iš dienadaržio Š. Arklį kaimynas išsivažiãvo Ss. Dviratį išsivažiãvo Ss.
ǁ Skr, Krkl, Ėr, Krkn važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Anam yr kiaulę išvaręs, račiukus išvažiãvęs Rdn. Tu (Blinda) muno arklelį išvažiavái! Krš. Išvažiãvo mūsų arklius vokyčiai Grd. Na jau mun išvažiãvo tus arklius Skd. Par karą arklį mūsų labai gerą išvažiãvo Alz. Ratus išvažiãvo, nėr į ką pasikinkyt Trs. Mašinas iš garažo mieste išvažiúoja, niekas nemato Antš.
| Ir arklius, ir akėčias išvažiãvo į kolkozą Pš.
12. refl. įsismaginti, įsileisti važiuoti: Einam išsivažiúoti: katro arklys bėgšlesnis Šts. Kad išsivažiavai̇̃ – sustabdyt nebegalima Krč.
13. intr. pačiuožti, perčiuožti slidžiu paviršiumi: Kažin, ar rytoj bus dar galima su slidėmis išvažiuoti J.Dov. Atsibėgėsi i par visą prūdą šliūkš išvažiúosi [su klumpėmis] Kl.
14. intr. išsliuogti, pralįsti, prasisprausti: Motina par langą drūktoji išvažiãvo Trk.
| prk.: Kana kaip tu dabar išvažiúosi (išsisuksi iš bėdos)?! Ds.
15. intr. slystant išsikišti, išlįsti: Išvažiãvę marškiniai iš po diržo Dv. Patargoji patargoji šiaudus, kad šitus galas neišvažiúotų (apie stogo dengimą) Kpč.
| Jam viduriai išvažiãvę, išėję (turi išvaržą) Krč. Kad ta[vo] išvažiúot viduriai, kur tu važiuoji! Arm.
ǁ refl. slystant iširti, išsiskirti: Raguitaitės trast trast, lapė tpru tpru! – raguitaitės ir išsivažiav[o] (sulūžo) (ps.) Žrm.
^ Jo nastrai išsivažiavę kap prėskienis (didelis plepys) Rod.
16. intr. išeiti, pasirodyti (apie dangaus kūnus): Palangiškiams (poilsiaujantiems Palangoje) gerai, i saulė išvažiãvo Krš.
17. intr. išbėgti, ištekėti, išsilieti: Vandenio prisėmei kadokan, ir vėl išvažiãvo tas vanduoj Dv. Visos uogos (verdama uogienė) išvažiãvo ant plytkos Pn. Duona ažmaišyta i išvažiavo LTR(Tvr).
| Užvalgiau vakar neišsirbusių vyšnių, tai šiandien viskas ir išvažiãvo Vb.
ǁ refl. išsklisti: Simpla duona po visą ližę išsivažiúoja Rod.
18. tr., intr. išvaryti ruožą, palikti žymę: Tiesiai da neišvažiúota, ale iškreivinta siūlė! Mlt.
^ Išvažiúota kai su akėčiom Krd.
19. intr. išleisti kortą: Pasistenk išvažiúot po kozeriu Jnš.
20. tr., intr. prk. sėkmingai ką padaryti: Ka tik tus keturius [skyrius] išvažiuõtų! Krš. Šį mėnesį manau su trisdešimt rublių išvažiúot Lkš.
21. intr. prk. būti prarastam, dingti, pranykti: Rodos, ir kūrenu, o ta šilima kažkur išvažiúo[ja] Rs. Pusė gyvenimo jai išvažiãvo per tą vyrą Grš. I tie meteliai teip išvažiãvo, kad aš nepajutau nė juste Bdr. Nematei, kap ji (sveikata) iššliaužė, išvažiãv[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk Alv. Jau kur išvažiãvo musėt [žolynai] Kdn. Sudiev, razumėli! Protas išvažiuoja LTR(Pn).
ǁ būti išleistam, išeikvotam (apie pinigus): Pora tūkstančių išvažiãvo Gs. Tus pinigas tuoj ir išvažiãv[o] Kč. Pinigai išvažiuõs peržiem Lp. Pinigas greit išvažiúoja iš rankų Ds.
22. intr. prk. būti palaidotam; mirti: Išvažiúosma vienas po kito, niekas su saule neišbūs Rdn. Senas piršlius sapnuoji – gali̇̀ ir išvažiúoti (priet.) Krš. Dvynelius gimdė, vos pati neišvažiãvo End. Kap smertis pasbalados, ir išvažiúosiu Drsk. Be laiko niekas neišvažiúoja Vj.
^ Sergi atvažiavęs (gimęs), sergi išvažiúodamas Krš.
◊ ant kalniùko gyvénti (į ámžinastę, į ámžinastį) išvažiúoti mirti: Seniejai gyventojai išvažiãvo ant kalniùko gyvénti Akm. Par dvi dienas penki išvažiãvo į ámžinastį Jd. Visi jiejai į ámžinastę išvažiãvę Pj.
į lankàs išvažiúoti DŽ nukrypti nuo temos, nusišnekėti: Vyrai, jau jūs į lankàs išvažiãvot Ss.
į miegónis (miegonỹs) išvažiúoti pasirengti miegoti, užmigti: Miegonỹs išvažiãvo Ds.
į ši̇̀lo kálną (į tą̃ svi̇́etą, tañ svi̇́etan, namõ Šk, numiẽ ž., pas Abraõmą, prie põno Diẽvo) išvažiúoti mirti: Išvažiãvo į ši̇̀lo kálną Als. Tañ svi̇́etan kiek ižvažiúoja per girtumą Drsk. Už muni jaunesnės jau išvažiãvo numiẽ Yl. Kaip mama išvažiãvo numiẽ, teip i butalis aplūžo End. Visi kiti išvažiãvo pas Abraõmą, mes palikom dvi LKKXVII191(Krš). Jaunas dar, ale išvažiãvo pry põno Diẽvo Jdr.
prie baltų̃jų meškų̃ išvažiúoti būti ištremtam į Sibirą: Niekas nebgandina, ka išvažiuosi; liuob i kroks stribokų bobos: išvažiúosi pri baltų̃jų meškų̃! Krš.
sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja laikas mirti: Gana plėšiau, kol vaikai augo, o dabar sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja Slk.
paišvažiúoti (dial.) intr.
1. Pst visiems, daugeliui išvažiuoti: Visi paišvažiãv[o] iž upės LzŽ.
2. Lz visam laikui išvažiuoti, išvykti kitur gyventi: Dieverys vienas buvo ir paišvažiãv[o] Amerikėn Drsk. Giminių daug paišvažiãvę Dv. Visos [jaunuolės] Vilniun paišvažiãvę Grv.
nuvažiúoti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q3, SD210, Sut, N, L, LL157
1. intr. važiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo NdŽ. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme) Nč. Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau Rod. Be rato (nukrito vežimo ratas) veselia i nuvažiãvo, i nesustabdė veselios Klt. Du gražiu bernu nuvažiãv[o] LKKXI164(Zt). Ateinu, o jo jau nuvažiúota Žl. Nuvažiavo kap grauzmu LTR(Švnč). Kur seselės nuvažiúota, rūtelėm barstyta, brolužėlių šalia jota, raselė nukrėsta (d.) Alvt. Jei juos (automobilius) neveik uždrausią, ūkininkas nebgalėsiąs nė nuo kiemo benuvažiuoti su savo arkliu I.Simon. Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutilti, kad rykaudama tu savo pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiúot išbudini Jurgį K.Donel.
| prk.: Nuvažiuok, debesėli, su karieta, su karieta, atvažiuok, saulytėle, su dviračiais, su dviračiais LTR(Brž).
| refl. Ser.
ǁ Dv nutolti kuria kryptimi, pasukti: Elenytė nuvažiavo ton pusėn, iš kur girdėjo žvengimą J.Jabl. Antlink Norvaišų nuvažiavo J.Jabl. An kur nuvažiãvo? – An Vilkaviškio! Vlkv. Miestan nuvažiúojant bus upelė Švnč. Nuvažiavo ant miestą LKGII584(Slm).
| prk.: Anas nuvažiãvo nuo gero kelio (girtuokliauja) Ad.
ǁ tr., intr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Nuvažiúoti arkliais trisdešimt kilometrų NdŽ. Vien botagu dešimt varstų nuvažiuosi Kp. Anksčiau aš nuvažiúodavau tolie Krž. Buvo toli nuvažiãvę Dv. Toliau nuvažiúosi [per Užgavėnes] – linai bus ilgesni LKKXIII117(Grv). Šerdekšnykais mediniais kur te nuvažiúosi tiek toli Brž. Dar nenuvažiavau pusės kelio, sužvingo žirgeliai nežvengdami (d.) Lzd.
| prk.: Painiavos dar bus čia, netoli driskiai tie nuvažiuos rš. Nespėjau, kad dalykai nuvažiuos taip toli Db.
^ Gulom šėręs toli nenuvažiúosi Ds. Su gydytu arkliu toli nenuvažiuosi Aln. Šunkeliu netoli tenuvažiúosi JT233. Pamaži važiuodamas toliau nuvažiuosi rš. Neteptais ratais netoli (netolie S.Dauk) tenuvažiuosi M. Svetimu protu (neteisybe) netoli tenuvažiuosi J.Jabl. Meluosi – toli nenuvažiuosi LTR(Srd).
2. intr. važiuojant, riedant nutolti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mašina gatve nuvažiãvo Nč. Veselia kur buvo, autobuzas didysiai nuvažiãv[o] par [užšalusį] ežerą Aps. Šito[ji] mašina nuvažiãvo in Rasnią Mlk.
3. intr. NdŽ važiuojant nusigauti, patekti, nuvykti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Vakar buvo progos (turėjau progos) ir į Vilnių nuvažiuot J.Jabl. Reik nuvažiúot į atlaidą, su giminėm suseit Nm. Nuvažiãv[o] į miestą ir negrįžta kaži koliuk Gs. Norėčia namo nuvažiúot Šn. Nuvažiãvom [šieno] su seseries sūnu Ppr. Ten liuobam nuvažiúoti šieno grėbti Plng. Nuvažiãv[o] girion LKKXI165(Zt). Į pajūrį nuvažiãvo kaitinties Krš. Ans vienur nuvažiúos [pirštis], pasibaido mergos, kitur nuvažiúos – i vėl tas pats Varn. Nuvažiúonam į ligoninę, – toks pasilpęs Rdn. Nuvažiãvo ans į Kretingą ir užpirko mišias pri švento Antono Nv. Dar į Tirkšlius nuvažiúo[ja] į bažnyčią, į atlaidus, viską Trk. Į turgų kai nuvažiúojam, dėžių dėžes susikrauni, o tie pirkėjai i eita Kl. Esu buvęs nuvažiavęs py mergų Klp. Nuvažiúosi į turgų, kvepančios duonos norėsi nusipirkti Jdr. Tu bemaž visai tiksliai atspėjai, kad aš prie giminių nuvažiãvęs buvau Plšk. [Laumė] atsisėdo ir nuvažiãv[o] in brolius, o sesuo ir liko lauke gryna, razvilkta (ps.) Aps. Žmogus nuvažiavo namo. Parvažiavo ir randa sūnų prigimusį namie LTR(Pls). Vyras nuvažiãvo in karves Vrn. Kad būtau sveikesnė, nuvažiúotau ir aš Vilniaus pažiūrėt Lzd. Nuvažiãvo pas dukrą Trak. Nuvažiúoja tėvas malūnan, pripiliam miltų diečkas Klt. Kap kada unūkump (pas vaikaičius) nuvažiuoju LzŽ. Nuvažiúotau Vilniun ir susiūtarytau LzŽ. Nuvažiúo (nuvažiuok), tu pažiūrėk angi Vilnių, tę kur Grv. Jūs didelį kelią padarėt, nuvažiãvot net Apsañ Aps. Par man’ pabūna, in kitą sūnų nuvažiúoja [tėvas] Antr. Sunkumas dabar papuolė, in daktarą važiuočiau, ale nėr kuo nuvažiúoja Aln. Par penkias dienas Rygon nuvažiúodavo [iš Suvieko] Imb. Kas tau nenuvažiúot buvo Rokiškin? Ob. Žiemą nuvažiúoji int ežero ir velėji int ekertės Jž. Miškan nuvažiúodavo, nupjaudavo gi ir sudžiovindavo balanykus ir kūrindavo Rk. Tadaik diedas nuvažiãvo girion Zt. Brolis nuvažiavo kunigop metrikų išimt Lz. Nuvažiúotūt pas Smilginį – anas lietuvys Dgp. Nuvažiúočiab bažnyčion, bet negaliu stovėtie Aps. Kai kas laikydavo kokį vieną eržilą kermošiun nuvažiúot Als. Nuvažiãvom miškan žiemą malkų kirst Sb. Su arkliuku krami krami ir nukrameni, par keturias valandas ir nuvažiúoji Biržuos turguj Ppl. A nuvažiuos tas laužas (senas autobusas) iki Plonėno? Ps. Na kaip, an Bauskę da nuvažiúojat kada? LKKVI282(Slč). Nuvažiãvom an Bardiškius, tenai buvo vestuvės, tai tuos tortus pamačiau Skrb. Kokie geri giminės, kad buvo net Maksvon nuvažiãvę jo prilankyt Krs. Nuvažiúot in miestą toli, trisdešim penki kilometrai Vžn. Nuvažiãvo ing Šiaulius, geryn geryn ir pagerėjo [sveikata] Sdb. Nori nuvažiúot į turgų, reikia arklį pasikaustyt Pc. Kol nuvažiúosi į Šiaulius, kokios trys karčemos buvo Grz. Kap jis nuvažiãvo vienan dvaran, ir labai graži karalaitė buvo (ps.) Eiš. Tada karalius pasikinko arklius savo, nuvažiúoja pas tą [vagį] pinigų dalytis (ps.) PnmR. Pasikinkęs kumelėlę ir aš nuvažiavau ing mišką parsivežt tokio medžio LMD(Rm). Važiuote nuvažiúosiv į didžius jomarkėlius JV231. Nuvažiuoki, dukteraite, kur medinis tiltas, tę del tavęs ašarėlių upelis pripiltas LTR(Kbr). Kap in girią nuvažiãvo, kertant medį vis dainavo DrskD245. Nuvažiav[o] tėvelis in Tilžės miestą, in Tilžės miestelį suknelių pirkti LTR(Lp). Nuvažiúota an laukelio, ugnelė kūrinta (d.) Mlk. Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiúotų, kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų? K.Donel.
| Kai ari, tai kai nuvažiúoji vienan galan, tai an vieno norago LKT326(Trgn).
| prk.: Ir aš da in lazdos nuvažiúoju, apsiruošiu te On. Ir sangr[ąžinė] lytis galėjo nuvažiuoti į ia-kamienius A.Sal.
^ Pakolei biednas nueis, tai bagotas nuvažiuõs Lš. Pateptais ratais greičiau nuvažiuosi S.Dauk. Tokios kalbos nuvažiuojant, tokios grįžtant A.Rūt. Nori gyvas į dangų nuvažiúot, nuduoda šventą Tlž. Nuvažiãv[o] rasalo – uodega prišalo, nuvažiãvo maišo – ir pati pragaišo Mrc. Ką sako žmogus pirmiausia, nuvažiavęs į girią? (tpru) LMD(Vlkv).
| refl.: Nusivažiúoja į revą, išplauja mašiną Pžrl. Nusivažiuokite į Lietuvą, o išgirsite tą gaidą, iš kurios aš ėmiau įkvėpimą A1885,64.
4. intr. važiuojant nusileisti: Nuo kalno greit nuvažiãvome DŽ1. Žemyn nuvažiuoju R206, MŽ274. Ažvažiuot kalnan da nieko, ale nuvažiúot tai arklys bijodavo Svn. Norėjo šonan nuvažiúot ir angriuvo upėn Pb. Iš lygumų atvažiuoja, nė važiuot nemoka: nuvažiuoja nuo kalno kap nuo stogo Graž.
ǁ važiuojant įkristi: Saugokis, kad į duobę nenuvažiúotum Grž. Ir kaip jis įsėdo į vežimą, teip tas kučerius nūvažiãvo po vandens MitII39(Krg). Nuvažiúota iš palangės Juodynan ežeran (ps.) Ign.
5. tr. NdŽ, Jnšk važiuojant nugabenti, nuvaryti; nustumti, nuvežti: Nuvažiúok arklius į Svirbūtes Krš. Nuvažiuok ratus į daržinę ir nukinkyk arklį Ėr. Arklys buvo jau toliau nuvažiuotas Pšl. Jam liepė arklius nuvažiúot Lnkv. Piemenys nuvažiavo arklius, šeimininkai vedėsi svečius į vidų Žem.
ǁ važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Aš visa (vis) pasidairinėju, kad niekas nenuvažiuõt mašinos LzŽ. Galėj[o] kas pasimt dviratį ir nuvažiúot, kap Vito pernai nuvažiãvo Pv. I jiem du dviračius nuvažiãvo Antš.
6. tr. Vkš važiuojant sužaloti, pervažiuoti; suvažinėti: Nūvažiúotą katiną pametė Grd. Mislijau, ka kokį vaiką nuvažiãvo, ka krioka kaip iš proto išejusi Trk. Belėkdamas vištą nuvažiãvo Vvr. Dar pirštus nuvažiúosiu su mašina Adm. Nelįsk teip arti, kad kojos nenuvažiuõtų Sml. Vaiko koją [mašina] nūvažiãvo Vn. Kulnį vaikuo nūvažiãvo [mašina] Šv. Kaip nuvažiúotas, teip nuvažiúotas [šuo], nebgaliam laikyti Plt. Pasisaugok, kad galvos tau nenuvažiuõtų Grž. Gelžkelio darbvežimio vadas … bevažiuojant užšokdamas nuvirto, ir tapė jam abi koji iki liemens nuvažiuoti LC1888,1. Ale jis, bėda, paliko vieną rankelę ant šlėnių begulint, ir toji tapė nuvažiuota Kel1881,178.
7. tr. važiuojant nuvarginti: Nuvažiúotą arklį niekas neema Šts. Nuvažiúotųjų jaučių meisa yra mėlena Šts.
| refl.: Nusivažiúo[ja] arkliai par keleivystes Ggr.
8. tr. važiuojant suniokoti, išvažinėti: Visa kertė rugių yr nuvažiúota Šts.
9. tr. važiuojant nuplėšti, suvažinėti: Nuvažiúotas tekinis DŽ. Tuo nuvažiavo, kitą tekinį antmovė Šts.
×10. intr. nujoti: Sėdos an ito arklio raitas ir nuvažiãv[o] LzŽ. Tada anas sėdos ir nuvažiãv[o] raitas Lz.
11. intr. plaukiant nutolti, nuplaukti: Karšis ka[d] didesnis, tai nuplėšia šniūrą, nuvažiúoja Pžrl.
12. intr. važiuojant, plaukiant nutolti (apie laivą): Ana įšoksta į tą laivą, ir laivas nuvažiãvo (ps.) Ign.
13. intr. nuplaukti, nuvykti (laivu, valtimi): Vėl ten nuvažiãvov su valte, vėl kelias raudas ištraukėv Štk. Vien ežerais galima nuvažiúot Ignalinan Mlk.
14. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Juzios sesuo buvo par ją Leningrade nuvažiãvus Mlk. O pats [Herodas] nuvažiavo iš Judėjos Cezareon ir atsiliko [ten] Ch1ApD12,19. Buklus tas vyras Lietuvo[je] gimęs, parejo mokslus lenkų žemė[je], o paskiaus nuvažiavęs į valakų žemę, dar par tridešimtis apvalius metus mokės įstatymų, arba provų M.Valanč.
| prk.: Jėzus Christus …, kuris tuo metu kaip būtų šalin nuvažiavo, kad užžengęs ant dangų nuejo ižg to pasaulio Tėvop DP387.
^ Mamos nerasi nuvažiãvęs Trgn.
| refl.: Nusivažiúočiau tolie, apei Šilalę dirbti Vn.
15. intr. nuvykti gyventi kitur, nusikelti: Čia aš gaspadinė, o kai nuvažiúosiu [kitur], tai prie kito [būsiu] PnmR. Daug svietelio i mūs [į Ameriką] nuvažiãvusio būta Švnč. Duktė nuvažiãvo Polskon Dv.
16. intr. nučiuožti tolyn slidžiu paviršiumi: Nuvažiãv[o] par ledą in grynos nugaros Klt.
17. intr. nuslysti į šoną ar žemyn, nušliaužti, nusprūsti: Tas šėpas i nuvažiãvo pakalniuo Dr. Čiūkšt, ir nuvažiãvo vaikas nū daržingalio žemėn Vvr. Pamačiau, kad Banionis tik slysta slysta nuo arklio, kebėkšt ir nuvažiãvo Slm. Kai verčiuos [lovoje], ir nuvažiúoja an kojas [čiužinys] Vdn. Po noperckėlį prisišinkavo, po stalu nuvažiãvo Tr. [Du broliu] jojusiu į [stiklo] kalną – ir nuvažiuosiančiu subine (ps.) S.Dauk. Stogas nuvažiavo ant šono kartu su gegnėmis rš.
^ Kad tu būtai nuvažiavęs verdančion smalon! Arm.
ǁ nukrypti: Tėvas vis kreivai numūry[ja]: matai, kai tas mūras nuvažiãvęs Jrb.
18. intr. nuslinkti, iškristi (apie plaukus): Nuvažiãvo plaukai Krtn. Po pusmečio nuo jo pakaušio visi plaukai nuvažiavo rš.
19. tr. dėvint nukleipti: Jo batai nuvažiuoti į vieną šoną rš.
| refl.: Mediniai klumpiai kaip matai nusivažiúos Kl.
ǁ intr. nuplyšti, nuirti: Jau nuo kluonų nuvažiãv[o] apdanga Mtl.
20. tr. šnek. išperti, prilupti: Senoji nutvėrė Kliotildą už plaukų, užvertė rūbus ant galvos ir gerokai nuvažiavo TS1904,2.
21. nukrypti nuo temos, nukalbėti: Šnekėjo šnekėjo ir visai nuvažiãvo Ll. [Jaunius] nuvažiuoja kartais ir į tokias kalbos „gudrybes“ J.Jabl. Nebe te jau nuvažiavai̇̃, aš žinau, ką tu norėjai pasakyt Ut.
| Apie meilę dainavau – vėl kažkur nuvažiavau T.Tilv.
ǁ niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Gudri gudri moteriškė, o kai nuvažiuoji kartais, tai nei kaip žmogui pasakyti rš. Kad tamsta turbūt ir nuvažiúoji par daug (perdedi), nei teip yra, nei ką Srv.
| refl.: Ar šitas žmogelis dažnai tep nusivažiúoja? Šil. Štai iki ko nusivažiuojama, tamsta… rš.
ǁ prastai padainuoti, nudainuoti: Žodžių nemoka, kad nuvažiuõs, kad paleis gerkles… Bb. Dukterys dažnai ją (dainininkę) taisydavo įkišdamos modernų žodelį: „Jau, boba, nuvažiavai nei šį, nei tą“ rš.
22. intr. prk. dingti, pranykti: Tiek degė, kiek trobų buvo pavėjuje …, būtų galėjęs visas sodžius nuvažiuoti (sudegti) TS1899,5.
23. intr. prk. būti nugyventam, nusmukti: Viskas jau blogon pusėn nuvažiãvo Iš. Sūnaus rankos[e] greit viskas nuvažiuõs Ktk. O te tai nuvažiãvo, taigi nieko nieko neturia, kaip stovia Pnd. Ūkis yra nuvažiãvęs Upn.
| refl.: Dirbt niekas nenoria, ažtai visa nusivažiãvo PnmR.
ǁ nusigyventi: Nuvažiãvo rūsas, su viskum – tuštinybės Krš.
ǁ netekti vertės: Kaip tie piningai nuvažiãvo, nėko vietoj paliko Krš.
24. intr. prk. moraliai pakrikti, ištvirkti: Nuvažiãvo mergelė, su kėpiu susitepė (susilaukė kūdikio) Krš. Ištvirko vaikas, nuvažiãvo kap nuo kalno vežimas VšR.
| refl.: Jei ne žmona, jis visai nusivažiúotų Mrj. Aš nežinojau, kad tu taip nusivažiavai! rš. Nusivažiãvęs svietas, labai suprastėjęs Krš.
◊ an kapų̃ (an kapùs) nuvažiúoti mirti: Pas mano seserį buvo trisdešimt svotų, ale neišsirinko, an kapų̃ nuvažiãvo, va kur buvo jai išrinkta Dg. Dirbo dirbo, plėšė plėšė – i be laiko an kapùs nuvažiãvo Ėr.
gelumbių̃ derė́ti nuvažiúoti Rs paskęsti: Jau tas nuvažiavo gelumbių derėt LTsV95(Erž).
į Amèriką (Amèrikon) nuvažiúoti blogai eiti, blogai rodyti: Mano dziegorius nuvažiãvo Amèrikon Rk.
į ámžinus namùs (į dañgų, į kapùs, kapúosna, kapi̇̀nėsna Dt, Vdk) nuvažiúoti mirti: In ámžinus namùs kiek nuvažiãv[o]! Rtn. Nenorint į dañgų nuvažiúot [galima] Tlž. Padėsi sveikatą, į kapùs nuvažiúosi, ir po visam Krš. Šią žiemą mažne į kapùs nuvažiaváu Krš. Be laiko į kapùs nuvažiãvo KlK9,70(Užv). Aš tuoj jau kapi̇̀nėsna nuvažiúosiu Žž. Kaip girdėt, tai ne vienas nuvažiãvo kapúosna su ta liga Krs.
į lankàs nuvažiúoti niekų prišnekėti: Tai kad jau ir nuvažiãvom į lankàs Plk. Jau tu nuvažiavái į lankàs Krtv.
[kai̇̃p] į malū̃ną (mélnyčion) su burõkais (su rópėm) nuvažiúoti niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Ką čia jau ir bešneki, nuvažiavai̇̃ į malū̃ną su burõkais Srv. Nuvažiavo kaip į malūną su burokais LTR(Ut). Nuvažiãvo mélnyčion su burõkais Tr. Na jau, su ropėm malūnan nuvažiavai! Pn.
į Pùmpėnis (Pùmpėnysna) nuvažiúoti užmigti: Nuvažiavo Pumpėnysna LTIII460(Tvr).
į šárkų bažnýčią (koplỹčią) nuvažiúoti mirti: Jau nuvažiãvo į šárkų bažnýčią, nebėra Šd. Susirgo uždegimu i nuvažiãvo į šárkų koplỹčią Krž.
kai̇̃p nuo [Striūpų̃] ti̇̀lto nuvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Nuvažiavo kai̇̃p nuo ti̇̀lto Jrb. Nuvažiãvo kai̇̃p nuo Striūpų̃ tilto Šk, Lkš, Kdl.
kai̇̃p rãtai be atãsajų nuvažiãvo niekus nukalbėjo: Nuvažiavai̇̃ kai̇̃p rãtai be atãsajų Nč.
namõ nuvažiúoti
1. mirti: Mano metų jau mažai žmonių, kiti jaunesni nuvažiãvę namõ Srj. Katri varė [sielius], tiej nuvažiãv[o] namõ Drsk.
2. nusileisti (apie dangaus kūnus): Jau saulė namõ nuvažiãvo Gs.

nuo kópėčių nuvažiúoti DŽ niekus nušnekėti: Jau nuvažiavai nuo kopėčių LTR(Grk).
pas Abrãmą nuvažiúoti mirti: Tas žmogelis jau pas Abramą nuvažiavo LKKVII191(Čb).
po béržu nuvažiúoti mirti: Man reikė buvo senai nuvažiúoti po béržu Aps.
põteriai nuvažiãvo per vėlu: Jau vis tiek tavo põteriai nuvažiãv[o]! Lp.
panuvažiúoti (dial.) intr.
1. daugeliui nuvažiuoti: Tada panuvažiãvom namo LzŽ. Vyrai panuvažiãvo medžian Dv. Nūnai mūs panuvažiãvo Vilniun daugiamėj Dv.
2. visam laikui nuvažiuoti, nusikelti kitur gyventi: Panuvažiãv[o] duktė Polščion su vyru Lz.
pavažiúoti Š, Rtr, KŽ; M
1. intr. truputį važiuoti: Pavažiúok į šalį DŽ1. Tas ponas pavažiavęs ir pasigedęs, kad jam pinigų nebėra LMD(Žg). Pavažia[vo], prašo vilkas i trečios kojos pavėžėt LTR(Rš). Vienas įsėdi tos[e] rogelės[e], o kitas stumi ir pavažiúoji ratu aplink Svn. Čia upelė pienu teka, pavažiãvę (pavažiavus) krauju tekės (ps.) Dv.
ǁ važiuojant įveikti kokį atstumą: Dar reikėjo pavažiúoti apie porą kilometrų NdŽ. Nuo čia pora kilometrų pavažiúosta [prie ežero] Kpr. Pavažiavo galą, rado pinigų ant kelio BsMtI116. Kai būsi pavažiavęs galutį, tuojau šok ir nulėksim J.Jabl. O toliau pavažiúosta, bus Bajorėliai Slk. Keliaujant teko po keletą kilometrų ir pavažiuoti, ir paeiti rš. Buksvos išdvakusios medinašių, tai ir cypauja kiek pavažiavus M.Katil. Pavažiúok jau už Raseinių, ir margos [karvės], jau nelabai pamatysi žalos Plvn.
2. intr. KŽ nuvažiuoti kur ar kokiu tikslu (ppr. netoli ir neilgam): Reikės pavažiúoti iki Panevėžio DŽ1. Kas į turgų pavažiúo[ja], tas padirba piningo iš tų uogų Akm. Pavažiúona kur, pasiperka geriau Rdn. Aš jau turėjau arklius pasikinkęs, bet mun nebteko važiuoti, brolis pavažiãvo Šv. Ne arklį beturėsiam, ne kur pavažiúoti, ne kuo beapsisėti būs Sd. Pavažiúoji par Rąžę, i pri tai kertei y[ra] ta anų troba LKT75(Plng). Dar šnekėjo, ka rengias pavažiúot Alytun, ale nespėj[o] Pv. Su bernėku pavažiúosiu šieno Dbč. Pašaro jei kada trūksta, pavažiúoja į mišką, pasipjauna [šakų] Šlv. Kad prispės obuoliai, vaikai, pavažiúokit abi, duosiu Dg. Tai sėsk, pavažiúosim su mumim Azr. Pavažiuoji̇̀t Bokštan LzŽ. Pavažiúot reiks Vidžiúosna Aps. Kad jūs pavažiúotut Ignalinon, tai pamatytut, kiek te ežeriokų Sug. An Pasvalį pavažiúok – jau kitoniška kalba Antr. Negražu būt, kad jau nepavažiúotumėt pastikt Skdt. Toliau buvai pavažiãvus Km. Nuo vieno kiemo pavažiúoja lig kito, nuperka silkių Alz. Nubosta namie miegot, pavažiúot reikia kai kur Svn. Žadam lig Šiaulių pavažiúoti Krs. Pavažiúoju [į gimtinę], pasižiūriu, ka[d] nieko nėr (nebėra namų) Sdb. Pavažiuoji galą, ir jau kitas vėjas… lyg milžinas sėjėjas įsiutęs beria abiem rankom sniegą autobusui į akis J.Ap. Jums tuo tarpu reiks pasimti dokumentus ir pavažiuoti su manim K.Saj.
3. intr. NdŽ, KŽ nuvažiuoti šalin, tolyn: Kur stovėjo, nebėr vežimo, matai, pavažiãvo J. Kai aš prašiau pavežti, kitas tik sukirsdavo arklius ir pavažiúodavo Plšk. Tą avinuką gavusi [lapė] pasikinkė į vežimelį ir pavažiãvo PP77. Išpuolė iš paločiaus pultinai, šoko į vežimą ir pavažiãvo Jrk80. Pavažiuodama pasakė: – Rytą apent būsiu, tegul lauka S.Dauk.
ǁ prk. pasitraukti, ribai pasistūmėti: Kirtom kirtom, i kaip miškas pavažiãvo Užv.
4. intr. Sut, NdŽ važiuojant atsidurti po apačia: Pavažiuoju po kuo SD260. Traukinys pavažiúoja [rūdos kasykloje], tai tiesiai tan traukinin sprogdina Kpr.
| Su motociklu pradėjo važiuot ir pavažiãvo po mašina, ir gatavas an vietos Ob.
ǁ važiuojant atsidurti prie ko: Tiktai lig šis (kunigas) nusidarė, lig Jonalis bir po langu ir pavažiavo (ps.) S.Dauk.
| tr.: Pavažiuoti tiltą N.
5. intr. privažiuoti (prie ko), atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Kitą rytą pavažiãvo karieta NdŽ. Automobilis pavažiavo po namų durimis Db.
6. intr. kurį laiką važiuoti: Pavažiúosim dvi tris dienas ir stovim LKT285(Šr).
7. intr. NdŽ galėti važiuoti: Jisai jau nei iš vietos nepavažiúoja K. Tokiu arkliu ir vaikas pavažiuõs DŽ1. Ar jau pavažiuojama su rogėmis? N. Paliauju pumpavęs [dviratį], i vėl – pš, nepavažiúosi Jrb. Kaip aš nepavažiúoju (negaliu važiuoti automobiliu), niekur nenuvažiuoju Krž. Kur čia tamso[je] su dviračiu pavažiúosi! Vkš. Jeigu sniego nėr, kaip su šlaja pavažiúosi Skdv. Roge retą metą pavažiúoji Jd. Sėdenė nirsta – nepavažiúosi su tuo dviračiu LKT64(Lkž). Kad nesgadintų, tai greičiau pavažiúotum Ker. Ta suklekusi mašinikė, taiso taiso i nepavažiúo[ja] Krš. Tokiam kely nepavažiúosi nė ratais, nė rogėm Mžš.
ǁ part. praes. tinkamas judėti susisiekimo priemonėms: Sunkiai pavažiúojamas kelias DŽ1. Grįžtu namon, vieškelis nepavažiuojamas J.Sav. Pas mus sniego bėra prie krūmų. Keliai pavažiuojami rš.
ǁ tinkamai važiuoti: Vien brada turi bristi, pavažiúoti negali J. Sklepas – važiuotas pavažiuõtum (toks didelis) Kp. Yr tokių arklių, kad negali pavažiúot Kp. Kada jau tas šventas Rokas (atlaidai) būdavo, tai šeštadienį važiuodavo, o kai sekmadienį išvažiuosi vėliau, tai negalėsi bepavažiúot Mšk. Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiúoti nepigu K.Donel.
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas važiuoti: Gavau arklius visai nepavažiuojamus J.Jabl. Čia ne darbiniai, pavažiúojami ratai Rz. Brikos dabar pavažiúojamos Ll.
ǁ part. praes. tinkamas rodytis važiuojant: Su tokiu padėvėtu nepavažiúojamu drobužiu apsivilkęs Rdn.
8. intr. kiek važiuoti: Turėjo savo ratus ir arklį pavažiúoti Vkš. Pavažiuot – kaip paukštis ėjo Pš. Nėr su kuo pavažiúot, kai reikia Jnšk. Perniai tai su rogėm nė karto neteko pavažiúot Krs. Man vienas malonumas pavažiuot žiemą, kas čia yr, – rogėm Č.
ǁ pasivažinėti: Dviračiuką tėvas nupirko pavažiúoti Skdv.
ǁ tr. pavažinėti: Mane pavažiuok, mane! Žem.
9. tr. važiuojant kiek pavaryti, pastumti, pavairuoti: Kai yr kam pavažiúot, tai daug greičiau prisikrauji Gs. Pavažiavo arklį prie durų J.Balt. O tu gal pati pavažiuosi arklį į kūtę? rš. Vairuotojas pavažiavo savo griozdišką mašiną šalikelėn ir sustojo rš.
ǁ važiuojant pastumti po apačia: Pavažiãvo vežimą po medžiais DŽ1. Pavažiúok ratus į pastogę Vkš. Pavažiúok arklius po topiliu ant paunksnę Sml.
10. tr. važiuojant padėvėti: Pavažiúotą dviratį gal pigiai nupirkti Vkš.
11. intr. paskristi (lėktuvu): Visi dyvijomos, ka gal oru pavažiúoti Nmk. Kur tu matęs: oru pavažiúot žmogu[i], nukris, – sako, – i tiek! LKT245(Lg).
12. intr. plaukiant atsidurti po apačia: Aukšti medžiai, augusieji ant kranto, buvo palinkę į vandenį, ir po jais galėdavo pavažiuoti didžiausi laivai J.Balč.
13. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Toliau buvo pavažiavę (ištremti) PnmR. Buvo pasitraukę nuo karo visi, visi buvo pavažiãvę toliau Kp.
14. intr. slystant palįsti (po kuo): Ėmė ir pavažiãvo kojos po lova Kt.
15. intr. atlikti žaidimo, lošimo veiksmą: Pavažiúok gi, kiek čia aš lauks[iu]! (žaidžiant šaškėmis) PnmR. Blogai išėjo, jam pavažiãvo, dabar išloš [kortomis] Jnš.
16. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Tiesiog jis man nieko nepasako, bet kalbėdamas vis pavažiúoja Lkč. Kaip įsišnekom, i pavažiaváu visą teisybę į akis Krš. Aš jai biskį pavažiavaũ anais sykiais Pv. Kad pavažiãvo, tai ką gi, tas net paraudonijo iš sarmatos Lel. Aš jam kai pavažiavaũ, tai tuoj nutilo Vžns. Anas labai mėgsta mergiotėm pavažiúot Sv. Matai, i pavažiãvo jam – net užkaito žmogelis Mžš. Ji moka bernam pavažiúot Ėr.
◊ vélnias pavažiuõs kariẽtą turės mirti: Greit vélnias kariẽtą pavažiuõs Grk.

×padvažiúoti (hibr.) intr. Zt
1. privažiuoti (prie ko nors): Padvažiãv[o] pačiump durump LzŽ. Padvažiúok arčiau Mlk.
2. nuvažiuoti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Reikia padvažiúot doktorop LzŽ.
3. kiek pavažiuoti: Padvažiãv[o] toliau LzŽ.
4. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Ir padvažiãvo akỹs pirminykui Ut.
parvažiúoti K; SD1109
1. intr. N, Sut, J, L, Š, Rtr, KŽ važiuojant grįžti: Tėvas parvažiãvo iš turgaus DŽ1. Atkelk vartus, jau parvažiúoja su šienu! NdŽ. Nu Vilniaus su arkliais parvažiãvo Krš. Teparvažiúo[ja] iš darbo dvylektą valandą Pgr. Ant vieno [šieno vežimo] pati parvažiúosu, ant antro sūnus parvažiúos Žlb. Ka parvažiãvo [jaunieji], kožnas savo nevalgė, buvo jaunosios pietai Bdr. Kap parvažiúo[ja], tai juos priimdo su duonos riekele ir druska Dv. Kap namona parvažiãvo su kunigu, buvo pamiręs [ligonis] Grv. Kap pirma arkliai savi buvo, parvažiavai̇̃, ir spakaina Lt. Pavakariais parvažiãvo ir anas JnšM. Mes priešpiet išvažiavom, pavakary parvažiúojam – anas da vis varto [šieną], privargęs, piktas Slk. Parvažiavaũ tik ką gyva iš tos ligoninės Kvr. Du rubliai nuvažiuot ir du rubliai parvažiúot, keturi rubliai [kelionė] Žl. Ką čia bevalgysi, kiek čia bėra parvažiúot! Sb. Nebevažiavau, grįžau atgalio, misliau, kad tik namo parvažiuõčia Č. Numovė [mašinai] ratą, ir parvažiúok dabar namo PnmR. Parvažiúoja namo, gryčia nerakinta, vyro nebėr Kpr. Jam neliko pinigų nė namo parvažiúot Krs. Visi pareidavai ir parvažiúodavai aba ant arklių parjodavai Mšk. Jam dovanojo kiaules i jis parvažiúoja namolek Šln. Žmona anksčiau parvažiãvo, ir į daržinėlę [šieną] susinešėm Sk. Kas pirmas V[elykų] rytą parvažiuos iš bažnyčios, tas pirmas tais metais nudirbs laukus LEXXXIII318. Parvažiúodami randa ant kelio begulintį ožį (ps.) Šk. O aš turiu du žirgeliu, namo parvažiuosiu, o aš turiu du broliuku žirgelius priimtie LTR(Asv). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad negera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181.
| A tos muno uogelės gyvos parvažiãvo (ar nesutrintos vežamos)? Krš.
| prk.: A iš mokyklos an penketukų parvažiãvot? Dv.
^ Bėda, kaip mergai margu arkliu parvažiavus KrvP(Ds). Baikštu arkliu kai boba važiuoja, po vežimu namo parvažiuoja KrvP(Stk, Vlk). Jei nevalgęs išvažiuosi, nevalgęs parvažiúosi Rd.
ǁ tr. panaudoti grįžtant namo: Parvažiúotas (su juo parvažiuota) biliotas, negeras Trš.
2. intr. grįžti iš kelionės, parvykti, parkeliauti ilgą laiką nebuvus: Parvažiãvo iš užsienio NdŽ. Vaikiukas apsiženijo, lygu tik parvažiãvo iš karūmenės Vkš. Parvažiãvo priš pat Didįjį karą Nv. Misliju, parvažiuos iš karo, neturės rasi kuo apsidaryti Žeml. Kap parvažiãvo, tep dar̃ ir neina in darbą Dbč. Aš kab parvažiúoju namopi, kab man linksma! Kls. Jis parvažiavęs, – tėvų neberadęs to[je] vieto[je] begyvenančių Sln. Parvažiãvo tėvulis iš didžios kelionėlės ir sustiko dukružėlę vieškelėliu einančią DrskD212.
ǁ DŽ trumpam grįžti, parvykti, apsilankyti (ppr. tėviškėje): Parvažiúoja vaikai, šoka, padeda [dirbti] Stk. Jis dabar buvo parvažiãvęs svečiuosna LKT364(Mrp). Kai Jablonckis Jonas, tas rašytojas, parvažiúodavo atostogų, jis čia ateidavo LKT194(Grš). Gerai gyvena, pasišvietę parvažiúona, dovanų pryveža Rdn. Parvažiãvęs yr penkias dienas Lk. Kad vaikai ir iš mokslų parvažiúona, žemaitiškai šneka Ub. Pas motinėlę jau neparvažiuosiu ir parvažiavus ilgai nebebūsiu LTR(Sv). Jis pats ketinąs parvažiuoti Velykoms ir pasilikti namie ligi šienapjūtės V.Myk-Put.
3. intr. Vkš, Plšk grįžti gyventi, parsikraustyti, parsigabenti: Teparvažiuõjie [iš Amerikos], ka parsivežtų mašiną, piningų, tai galėtų sklaidytise Erž. Kitas iš Amerikos parvažiãvęs nusipirko mašiną, ejo po ūkininkus kuldamas su arkliais Ms. Iš Amerikos buvo ans parvažiãvęs, dolierių parsivežė maišą Kl. Kap parvažiãv[o], parsivežė pinigų ir pasistatė namą Dsm. Du metu būs kaip parvažiãvo [sūnus su šeima] Žlb. Parvažiãv[o] [iš Sibiro] mažai gyvas Sn. Po tam atrašė: – Noriu namo parvažiúot ir mirt Pb. Aš kai parvažiavau, būčiau Skaisgiry apsigyvenęs Sk. Priimk priimk dukrelę iš didelio kelelio, parvažiuojant be valelės, be didžiausios LTR(Mrk). Tai aš nuo jo parbėgau, parvažiavaũ pas mamą Brt. Jonas Domanievskis parvažiuo[ja] į mūsų vyskupus (būti mūsų vyskupu) M.Valanč.
4. tr. važiuojant pargabenti, parvežti: Parvažiãvo svetimus arklius prisisprogęs Krš. Reik eiti ieškoti arklio, o arklys čia pat parvažiúotas Skd. Išejo parvažiuoti ratų, i pagavo į purmonus Šts. Ar baltokės [kumelės] neparvažiavo? Ėr.
| refl. tr., intr.: Jis nuejo tos kumelės parsivažiúot Šmk. Aš pats dviratį parsivažiúosiu Ss. Parsivažiãvo mašinelę ar už devynias tūkstantes Rdn. Susišukuosma [vilnas] i parsivažiúosma Pvn. Išvažiúo[ja] su bizne i parsivažiúo[ja] su mašinele Krš.
ǁ refl. tr. stumiant, ridenant parsigabenti: Nuėjo ir vežimėlį parsivažiãvo VšR.
5. intr. ateiti (kokiam laikui): Berneliai (bernelių mišios per Kalėdas) parvažiãv[o], Trys karaliai pareis dabar End.
^ Šventas Jonas su šieno vežimu parvažiúo[ja] Vg.
×6. (sl.) intr. parjoti: Sėdaus raitas ir parvažiavaũ namo Dv.
7. intr. srauniai atitekėti (apie upę): Nuo Aukštdvario parvažiúoja Verknė Stk.
◊ iš Amèrikos parvažiúoti gimti: Parvažiãvo iš Amèrikos dukrelė Kt.
namõ (numiẽ) parvažiúoti
1. mirti: Visi parvažiúosma numiẽ, tik nežinom kada Krš.
2. dingti: Aštuntoj dešimty esmu – namõ sveikata parvažiãvo Mlt.
paparvažiúoti (dial.) intr. visiems, daugeliui parvažiuoti, grįžti: Paparvažiãvo iš Vilniaus Dv. Vyrai paparvažiãvo iš medžio Dv.
pérvažiuoti K, Š, NdŽ, KŽ, pervažiúoti Rtr; Q536, SD295, L
1. tr., intr. R201,206, MŽ268,273, N, J, DŽ važiuojant per ką patekti į kitą pusę: Upė nebuvo ištvinusi, par brastvą suvisam lengviai párvažiavom Vkš. Pérvažiavo gronyčią i namo ataskutė Ml. Per kelią tik pérvažiuosi, i regėt Šlčn. Per tiltą reiks pérvažiuot Btrm. Reikė pérvažiuot upelė tokia Ob. Kai pérvažiuoji tą kalneliuką, važiuoji link stotį Dgp. Pérvažiavus šilą ir pagedo [autobusas] Žl. Kupa netoli teka, pervažiãvot gi Kp. Kad būt arkliai ramiai eję, būt pervažiavęs [tiltą] Pl. Nė parvažiúot par mišką neleisdavo [eiguliai], ne tik Kri. Pervažiavęs mišką, atrado ežerą ir viduryj ežero mato malūną BsPII28. Kol pérvažiavo visą kaimą, mėsą ir išmetė (ps.) Grv. Kai pervažiuoja par kaimą margu arkliuku, – vestuves išveža (priet.) Pnd. Pirmukart pervažiavus su javų vežimu į kluoną, reikia pervažiuot per netoli durų patiestus kokią porą rankšluosčių, tai pelės javų nekapos LTR(Šil).
| Pérvažiuot[ų] tačkele, parinkt[ų] akmenų Sn.
2. intr. truputį ar netoli pavažiuoti: Duo man pervažiuot OG57. Tai tau nustiko – pérvažiavai motociklu! Tvr. Vis jaučiais arėm, arklys tiktai pérvažiuot Azr. Kailinius pérvažiuot (kelionei) pasiūk Lp. Čia kur pérvažiuoja tik in svečius, o tep pas dukterį būna Pv. Pérvažiuok šiandiej Utenon Ktk. Du darbiniu arkliu turia, kur jau dirba lauke, o vieną – kad jau pervažiúot Kp.
3. tr., intr. pravažiuoti: Tuoj gatve mažai kas pérvažiuoja Drsk. Pervažiúojat Kinderius ir lekiat ant Vilnių Šmn. Kap važiuosi bažnyčelėn, nepervažiuok kapelio Ad. Jau bus pérvažiavę vakarą mašinos LzŽ. Ir kad keliavo keliu (išnašoje pervažiavo), atejo and nekurio vandenio Ch1ApD8,36.
4. tr., intr. Stk važiuojant visur užsukti, kiek pabūti, apsilankyti: Atvažiuok atostogų, párvažiuosma gentis, apsilankysma Krš. Uždagliojo žvakikes visoms giminims, párvažiavo visus kapus Krš. Visus vaikus párvažiavau, gerai gyvena, susitvarkę Rdn. Visas vaistines párvažiavau, nėr tų vaistų Grd. Gerai pérvažiuot pažiūrėt Sn. Jis visą kraštą pérvažiavęs Dg. Pirminykas pérvažiuoja, apdaboja [laukus] Klt. Jau in daktarus ana važiavus ir pérvažiavus, – kur tik nebuvo Slk. Daug aš gydytojų parvažiãvus – skrandžio uždegimas Sdb. Pérvažiavo par visą giminę, visus aplankė Adm. Buvo gal pats viduržiemis, kai jiedu vieną sekmadienį sumanė pervažiuoti stirnų ėdžias rš.
ǁ daugeliui užsukti, pabūti, apsilankyti: Daugybė piršlių párvažiavo Vkš. Labai daug žmonių čia pérvažiuoja, taigi ažumiršti Lb.
5. intr. galėti važiuoti: Gal tos mašinėlės ir pérvažiuoja, ka ir užpustyta Pv. Par eglyną Vaičionių pérvažiuot negalima Km. Per žiojėjančias duobes ir gličias išraustų žemių kalvas neįmanoma buvo pervažiuoti rš.
nepérvažiuojamai adv.: Jūra (upė) ištvino nepárvažiuojamai Trg.
6. tr. važiuojant (per ką) palikti žymę, judinti paviršių, ardyti, draskyti: Su akėčioms párvažiuos gerai, i biskį pasijudys tos varputės Jrb. Akėčiosna arklį inkinkė ir pérvažiavo pievą Žln. Jų vasarojus kad įdirbtas – kaip ir atavirkščiu drapoku pervažiúota Slm. Lengvom aketėlėm parvažiúoja vieną kartą, o paskui kokius du kartus volais Pc.
^ Burbuliuo[ja] kaip pelkė párvažiuota Gršl. Toks jau subinbruzda tas anos žentas – marma i marma kaip pekla párvažiuota Pkl. Dirva be takų, pervažiavus – be vėžių (ežeras) KlvK.
ǁ važiuojant suspausti: Buvo matyti, kad visas krūmelis buvo pervažiuotas ratu rš.
7. tr. ŠT296, Lp važiuojant sužaloti, suvažinėti: Nežinia, a ją ta mašina parmetė, a ją párvažiavo Jrb. Katineliuo kojelę párvažiavo Vkš. Prisigėrė i párvažiavo Skdv. Aš dabar tai kaip ir kokio traktoriaus pervažiúota, – visur sopa, visur dreba (labai pavargusi) Slm. Ją parvažiãvo mašina i paliko an kelio Mžš. Guli ant kelio parvažiúota višta Ėr. Dabar, naktį bežygiuojant, jam vokiškas sunkvežimis pervažiavo koją B.Sruog. Rado vieną traukinio pervažiuotą moteriškę Kel1932,6.
8. tr. važiuojant nuvarginti: Pirmosioms kojoms párvažiuotas arklys nebišgydomas Trš.
9. intr. ŠT292, Pžrl plaukiant (laivu, valtimi) patekti į kitą pusę, perplaukti: Grybautų pérvažiuoja par ežerą Vžns. Pulkas ejo švedų kariuomenės ir negalėjo pérvažiuot [per ežerą] Č. Akrūtu pervažiuoju R206, MŽ273.
^ Su cėbru per upę sunku pérvažiuot Rš.
10. tr., intr. keliaujant patekti į kitą pusę: Pérvažiavę Vokietiją, į Belgiją nuvažiavom Plšk. Stokholme teko pagyventi ilgokai, belaukiant leidimo pervažiuoti per Vokietiją V.Myk-Put.
11. intr. mažiau važiuoti, liautis važiuoti: Žmonys jau párvažiavo, turbūt jau vėlu Up. Jau ir artimiejai žmonys párvažiavo KlvrŽ.
12. intr. persikelti kitur gyventi: Paskui tėvukai pagyveno metus, pérvažiavo vėl Dg. Pérvažiavo, mūruos gyvena Ad. Taipo sugrįžo ir pervažiavo žemėn savo pati ir tarnai jos Ch1Kar10,19.
13. tr., intr. perbraukti: Ant šepečio užmetęs drėgną skudurą, pervažiuoju grindis ir šiaip, ir taip V.Bub. Atgalia ranka pervažiuoja trumpais plaukais rš. Pasakė, o tada susuko [Laurynas] naują raguolį, pervažiavo su juo per visą dažinį, šlamokštelėjo burnon J.Balt.
14. intr. šnek. suduoti, sušerti: Jeigu durniuosi, pervažiúosiu par nugarą kočėlu Kp.
15. tr., intr. prk. persiristi per kokią amžiaus ribą: Per pusę párvažiavau devintą dešimtį Tvr. Par septyniasdešimt párvažiavęs Krtn.
pievažiúoti (dial.) tr., intr. važiuojant priartėti: Pyvažiúo[ja] artie Krg. Ans pyvažiãvo žiburį Krg. Kad vežti negalėdavo [šieno], nepyvažiúodavo, sumesdavo į didelius kūgius Rsn.
pravažiúoti I, RtŽ; M, L
1. intr. N, K, DŽ1, KŽ važiuoti pro šalį: Pro šalį pravažiúok J. Jų pravažiúota nesustojus NdŽ. Pravažiúojamos stotys NdŽ. A nematei, a čia nepravažiavo žmogus? LTR(Slnt). Tujau ims, užkurs laužą, ka nepravažiuõtų pro šalį [kraitvežiai] Bdr. Pravažiúos pro mumis dum arklium briko[je] įsisėdęs pri tos panos End. Skubinkis, gali mašina pravažiúotie, pasliksi Vj. Yra kelias, pravažiúoja kai kada kas Sb. Kariuomenės tai daug pravažiãvo Brž. Pro kapus pravažiãvus ir pradėjo iš paskos gintis Mšk. Buvo smagu, kai praeinantiejai ir pravažiúojantiejai matydavo mano darželį Ar. Važiav[o] tėvulis, pravažiãv[o], manę dukrelės nevadav[o] KrvD251. Aš, užvakar tavo namus blogus pravažiúodams, kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau K.Donel. Nenoriu tokį būrį žmonių tylėdamas pravažiuotie Rp. Mat vienas iš jų dviejų pamėtėjo smarkiau, pravažiuojant pakalnėje viršininkui, ir pataikė į jo vežimą V.Kudir. Kepurę pakelia pravažiuodamas, užkalbina – geros giminės, matai A.Mišk.
^ Karas, tai ne motina pravažiãvo PnmR.
ǁ tr. važiuojant aplenkti: Jei matai, kad visų vežimų nepravažiúosi, tai ir arklio neverta blaškyti Šv. Kai važiuosiam į Kalvariją a kur, visus ans pravažiúos Žd.
2. intr. KŽ važiuoti (per ką) nuo vieno galo iki kito: Pravažiúoti per svetimą teritoriją NdŽ. Pravažiúoti pro tarpeklį NdŽ. Kaip pravažiãvo pro tą tiltą ir išgirdo, kad pasakė: – Durneli, durneli, praleidai tokius piningus Nv.
ǁ tr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Pravažiavau penkias mylias, nė vienas nelojo LTR(Ut).
3. refl. Mrc truputį važiuoti, pasivažinėti.
4. intr. galėti pervažiuoti: Arkliai šnirpšta, neita, nepravažiúo[ja] ans End. Tę liūnas, nepravažiúosi LzŽ. Čia stačiai galima pravažiúot Pb. Tokia siaura keliūtė – pravažiúot nepravažiúosi Sld. Visus takus pukštais užkaišė, – nei praeit, nei pravažiúot Sv. Arklį plaka, arklys nepravažiúoja Bsg. Važiuoti sustojo ir barėsi negalėdami pravažiuoti J.Balč.
^ Kur varna praeita [ledu], ir kopininkas pravažiúo[ja] Klp. Jei geruoju, tai ir per barščius pravažiuosi, o jei piktuoju, tai nė keliu nepravažiuosi LTR(Trg).
5. tr. KII340, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Škn padaryti tinkamą judėti susisiekimo priemonei; važiuojant prabraukti vėžes: Rogių kelias dar nepravažiúotas DŽ1. Kelias užpustytas, lauksim, kol pravažiuõs Jrb. Pravažiúotas kelias – bepigu neiti vaikams į mokyklą Šts. Nesiskubinkit, tegul kelią pravažiuoja Ds.
| refl. NdŽ: A keturias dienas, kol keliai prasivažiãvo, ans sėdėjo an pečiaus Jdr.
6. tr. Rtr, NdŽ, KŽ įpratinti važiuoti, išlavinti: Kumelys neseniai buvo pravažiúotas Grš.
| refl. NdŽ.
ǁ DŽ, Up pirmą kartą pamėginti važiuoti: Arklį pravažiúoti K. Šiandie ir šitą kumelioką pravažiuõs Trgn.
ǁ part. praes. skirtas važiuoti: Turi žirgą pravažiúojamą, nuvažiuoja ir vakarėlin, gegužinėn Antz.
ǁ part. praes. skirtas įvažiuoti ar išvažiuoti: Pagrindiniai dvaro v[artai] dažnai būdavo pravažiuojama anga didesniame pastate LEXXXIII201.
ǁ pradėti naudoti, išmėginti (važiavimo priemonę): Brika nauja, nepravažiúota, sunku važiuoti J.
7. intr. praplaukti: Ana, būdavo, par ežerą kai pravažiuõs! Pb. Su eldijėle nepravažiúosi, kaip užaugęs ežeras Aln.
×8. (sl.) intr. kiek pajoti, pajodinėti: Pazvaly many pravažiúot in ito kumelio LzŽ.
9. tr. keliaujant kur pabūti, apsilankyti, užsukti: Aš tik pravažiúoju NdŽ. Trumpai papasakojau apie Lietuvą ir palyginau ją su savo pravažiuotomis šalimis Šlč.
10. intr. nuvykus, nukeliavus pabūti, praleisti kurį laiką: Kur kalvek žiemą pravažiúosiu Aln.
11. intr. nuvykti kur kitur, persikelti, persikraustyti: Anies pravažiãvo miestelin gyvent Dglš.
12. intr. prk. praeiti, pralėkti (apie laiką): Vasara greit pravažiuoja Ėr.
13. paviršutiniškai ką padaryti.
privažiúoti K, RtŽ, Rtr; H154, R20, MŽ26, N, M, L, ŠT13
1. tr., intr. R415, MŽ560, Š, LL22,152, DŽ1 važiuojant priartėti: Da tos vietos neatradom, da neprivažiãvom Akm. Važiuokiatav važiuokiatav, privažiúosiatav tokius didelius numus LKT48(Žd). Liuob privažiúos pri tvartų, prikels ratus, i mesu [mėšlus], kol valktį primesu Kl. Privažiúoji ingi lapę ir ažušauni ją Dv. Tu arčiau tik privažiúok su arkliu Dgč. Penktadienin tai privažiúoja daugis prieg ežero Kpč. Prie daržinės privažiãvom ir liepė įdėt šieno ratuos Sb. Aš privažiúoju, činkt – tas arklys ant vietos (staigiai sustojo) Grz. Toji karieta privažiavo prie pušies ir prapuolė LMD(Gdr). Anys privažiãvo tą medžią, atkalė, nelaimę išleidė (ps.) LKT326(Trgn). Laukia, kai privažiuos, tai anas išlips iš medžio ir eis paskui ratus, tai vis išeis kur an žmonis LTR(Slk). Kai ana privažiãvo an tėvo namus, visi sužiuro, kad jų mergytė atvažiavo LKT309(Šš). Vėl išvažiavo žalčiai, privažiavo to miško, nebekukuoja gegutė LMD(Lg). Tas žmogus privažiavęs, žiūriąs – lapė Sln. Gailėte pergailėjo, širdelę perskaudėjo, kol privažiãvom močiutės dvarą (d.) Jnk. Važiavom lauką, važiavom antrą ir privažiavom sesers margą dvarelį LMD(Grl). Neprivažiavaũ anytos lauko, o jau pragydo raibi gaideliai JV412. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių StnD20. Važiavau dieną, važiavau naktį ir privažiavaũ žalią pievelę DrskD35. Privažiavaũ prie kiemelio, šuneliai sulojo, tėvutėlis, motinėlė vartus atkilojo (d.) Šmn. Važiuoja da galą, privažiuoja gražių ir visokių medžių J.Jabl(PrL). Prie mūro privažiavę daugybė puikių karietų, ir vis naujos privažiuoja P.Cvir. Privažiúojamasis kelias NdŽ, KŽ. Privažiúojamoji vieta NdŽ.
| prk.: Kai stiklelį tánkiai kiloja, kelio galą greit privažiúoja PnmR. Ir kaip mes galėjome privažiuoti ligi tokios gėdos?! J.Dov.
^ Jei greitai važiuosi, greitai privažiuosi LTR(Vs). Aukso ratais ir prie karaliaus privažiuosi, ir dangun nuvažiuosi KrvP(Drsk).
| refl. NdŽ.
2. intr. Š, LL101, DŽ, NdŽ daugeliui atvažiuoti, važiuojant susitelkti (apie žmones): Kai privažiúoja visi, an dviejų galų nėra kur dėtis Stk. Ka liūb privažiúos, tratės visi pašaliai [per muges] Sd. Privažiãvo žmonių pilnas kiemas, kad judėte judėjo Žd. Pilnas kiemas buvo privažiúotas Plng. Miestelis pilnas būdavo privažiúotas Skp. Privažiãvę svietelio, girdžiu [esant] negerų žmonių Azr. Nei apsakyt, kiek privažiúodavo Paringin žmonių [per atlaidus] Prng. In Bronį žmonių privažiãvo, prilėkė, kur te anys ir dėsis, kur suskiš, – gal in pirkios miegos Slk. Kad privažiãvę giminių su kumeliais [į laidotuves], kad žvengia! Rk. Nuejom, svečių iš kitų ūlyčių privažiãvę Plvn. Gegužės mėnesį Stanislovo atlaidai būdavai, tai kermošius didelis, privažiúodavai čigonų Mšk. Išdalina kokią miško kertę iš varžytynių – privažiúoja žmonių šimtais Sk. Privažiãvo daug svetelių žilom kiaulėm be vadelių (d.) Vrn. Privažiavo daugybė ir moterų su vaikais, ir senių A.Vien.
| prk.: Bemat privažiãvo pilnas stalas visokių valgių Gs.
| refl. NdŽ: Prisvažiúoja svieto, nepereisi Drsk.
3. intr. daugeliui atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemones): Čia vasarą tai mašinų mašinos privažiúoja Všn. Kiemas privažiavęs pilnas vežimų. Bus atvykę jau visi svečiai I.Simon. Būdavo, per kermošius kad privažiúodavo būdų su saldainiais, su kokiom špilkutėm tenoj, na visokių daiktų turėdavo Pl.
4. intr. daugeliui atvykti gyventi, atsikraustyti: Čia pilna baltgudžių privažiãvusių Dgp.
5. intr. nuvažiuoti: Kam reik, perka, du sykiu privažiúodavai [į kermošius] Mšk. Privažiúota sraujon upėn, žirgeliai girdyta (d.) Mlk.
6. intr. galėti atvažiuoti, nuvažiuoti: Prie mūsų niekas negalėjo privažiúot, net ir prieit negalima buvo Stak. Aparti̇̀ [keleliai prie vienkiemių], negal pri anų privažiúoti Krš. Žiemą čia sunku ateiti, privažiúoti, niekas neatvažiuona Pp. Arčiaus prie fronto nebuvo galiama su vežimais privažiúoti Plšk. Seniau kaimai buvo neprivažiúojami, kelių nebuvo Vvs. Privažiúot in juos sunku, šlapia Klt. Kelią pasidirbo privažiúot, kur reikia Sb. Reikė briste brist par balę ir ant pečių nešt malkas, negalėjo privažiúot Krs.
privažiúotinai
7. tr. NdŽ važiuojant priartinti, privaryti: Privažiãvo arklius prie gonko Sml. Privažiuok arklius arčiau J.Jabl. Išlėkiau, privažiavau arklį ir laukiau, sėdėdamas kairėj pusėj J.Paukš.
8. tr., intr. plaukiant (laivu) priartėti, priplaukti: Jis ne per daug spyrėsi, kad arčiau prie banginio privažiuotų Mš.
ǁ N priplaukti (laivu) prie kranto.
9. tr. Š, NdŽ važiuojant prispausti, sužaloti, suvažinėti: Nebėk par kelį, autanobilis privažiúos Slnt.
| refl. tr. NdŽ: Bene privažiaváis koją, kad raiši? Šts. Privažiaváus koją bevedekliaudamas par mėšlavežį Šts.
10. tr. važiuojant padaryti slidų, nuslidinti: Privažiúoti kelią NdŽ.
11. refl. NdŽ pakankamai važiuoti, prisivažinėti.
12. prilįsti, prilėkti: Mūsų tai išsimuša išsimuša musias, ale durys valioj, tai ir vėl privažiúoja Slm. Bičių kad privažiãvo – pilnas kambarys Ėr. Nemožna prisiglaust prie karvės, tuoj privažiúoja galva [utėlių] Antš. Saldumo tik įpilk kokian butelin, tai pilnas privažiúoja skruzdėlių Vb.
| refl. NdŽ.
13. intr. labai prirūkti, prieiti (dūmų): Uždarei jušką, ir privažiãvo gryčia pilna dūmų Ėr.
14. intr. daugeliui ateiti, pakliūti (apie kortas): Vynų kiek privažiãvo! Kur aš juos dėsiu?! Mžš.
paprivažiúoti (dial.) tr. daugeliui atvažiuoti: Susirinko didelė besieda, kai daug buvo paprivažiãvę LzŽ.

×razvažiúoti (hibr.) intr.
1. Ml važiuojant išsiskirstyti, išsivažinėti: Kaimais buvo razvažiãvę [per karą] Ad.
| refl.: Žmonės razvažiãv[o] po namus LzŽ.
2. Dgp, Dglš išvykti kitur gyventi, išsikelti, išsikraustyti: Kaimo nėra, razvažiãvę Ad. Visi razvažiãvę, razbėgę iš ūlyčių Prng.
3. perplyšti, išsiskirti, išsižioti: Skara jau suvis razvažiãvo Dglš. Cepelinai kada sulempa, gali razvažiúot Ml.
4. refl. įsileisti šnekėti niekus, nusišnekėti: Razvažiavai̇̃ tai kai Kazio ratai LKKXVII196(Pls).

×parazvažiúoti (hibr.) intr. išsivažinėti: Vaikai parazvažiãv[o] LKKXXIX184(Lz).
suvažiúoti K, Š, NdŽ, KŽ; M, LL176, L, Rtr
1. intr. N, J, Slnt, Klt važiuojant susirinkti į vieną vietą: Suvažiãvo daug svečių DŽ1. Vaikai neblogiausi, suvažiúoja, apdirba Stk. Tada suvažiúodavo daugiau, pri giminių ten užeidavo Kv. Suvažiãvo svečių būrys, nebužsidaro nė durys Žr. Nu pusnakčio suvažiúos [mėšlo] kabintojai, i būs talkos Jdr. Iš Žadeikių, iš visų pusių suvažiúos, arklys pri arklio būs End. Kap suvažiúosim, tai ir vietos nebus Pv. Šienaut pievų žentai suvažiã[vo] Dglš. Ir šitą savaitę dukrės buvo suvažiãvę Grv. Suvažiãv[o] sūnai su žmonom LzŽ. Giminė didelė, kolei suvažiãvo, ir pagulėjo anas (numirėlis) Imb. Suvažiãvo iš visų kraštelių į laidotuves Slk. Ant pakasynų susirinko, suvažiãvo visa giminė Skrb. Papjovė kiaulį, tai trys ar keturi suvažiúoja skerstuvių valgyt Rk. Vienuokart kad suvažiãvo gi [svečių], o nei kur apsigręžt! Č. Dabar suvažiãvo [dukterys] ir bulbas nuravėjo Kp. Kur karčema, tai te suvažiúodavo iš dviejų trijų kaimų su gavėnais Sb. Te triobos didelės, te arkliam klojimai dideli, tai suvažiúojam su rogėm Pnd. Ui, neateisiu: dukterys suvažiãvo, man gi pasišnekėt reikia Mžš. Pas tą paną buvo pokylis ir suvažiavo daugybė iš visur ponų LMD(Žg). Tame miestely didi nameliai, tę suvažiavo iš visų šalelių LTR(Plv). Ir suvažiavo daugel svetelių, nuims vainikėlį žalių rūtelių LTR(Sv). Motinyte mano mieloji, paklausk, ko tie sveteliai tėvelio kiemelin suvažiãvo (rd.) Krs. Atejus šilo mėnesie apent vaikai suvažiavo, bet vyresnybė augusiųjų vaikiukų nebipriėmė, todėl jų maž beliko M.Valanč. Su savo šeimyna matės suvažiuodami į sutartą vietą M.Katk.
| Suvažiúoja vakaruška, tai visgi tas gaspadoraičias kur šokina, o jau mum tai ką čia, trečia eilia Pnd. Suvažiavo karalaičių balius LTR(Brt).
| prk.: Į senatvę suvažiúo[ja] visi vargai, visos bėdos Rdm.
| refl. Q647, N, K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Mrj, Žgč: Tankiau susivažiúodavo kaimynai NdŽ. Iš viso svieto susivažiúo[ja] į tą dainų šventę Jrb. Anąsyk susivažiãvom visi giminės Gs. Gentys susivažiãvo, pagėrė, padainiavo, linksmi visi, akės žiuba Krš. Liuobaus susivažiúos žmonių [į turgų] baisybės Grd. Susivažiãvom an to parvažiuko visi, i ėmė narint (skęsti) Ar. Susivažiúodavai, didžiausi atlaidai būdavai par šventą Joną Mšk. Susivažiavo visi neprieteliai sūdyti Joną smerčiu DS323(Stak). Tuomet buvo daugybė karalių susivažiavusių BsMtII219. Važiuodamys numie, susivažiuos anie (broliai) visi į vieną vietą S.Dauk. [Kanauninkai,] susivažiavusys kapitulos atlikti, visi vienkart vyskupui padėkavojo M.Valanč. Visiems malonu darės pamąsčius apie skanius pietus su šampanu, apie tokią gerą progą susivažiuoti Pč. Teip daug vyskupų ir daktarų susivažiavę buvo iž visos krikščionystės drin jų paieškojimo DP276. Kalvė[je] atradau daugybę žmonių susivažiavusių P.
ǁ refl. DŽ, NdŽ, Mrj atvažiavusiems susitikti: Jie susivažiúoja Griškabūdy[je]: vieni persikrauja malkas, o kiti javus už tai Žvr. Kame judu susivažiúosiatav? Slnt. Kitą sykį anuodu iš turgaus susivažiãvusiu i sėdėjusiu pri to šakinio End. Ar nesusvažiãv[o] paskui abudu [kunigai, viename sodžiuje kalėdodami]? Lp. Susirokavo tokį rokundą: susivažiuoti ant pusiaukelio pas Nemuną žemaičių pusėje, sukurti ugnį, paskum susivažiavę abudu prie tos ugnies susišliūbavoti DS300(Šmk). Ten susivažiuosim: ji iš ten (iš Užvenčio), aš iš Vilniaus jos kraitį palikusį nuvešiu Žem.
2. intr. daugeliui susisiekimo priemonių susirinkti į vieną vietą: Suvažiúodavo labai daug vežimų su bekonais Plšk. Ka mėšlą veždavo, tai suvažiúodavo kelios padvados Nm. Elyzas gavo tarnystę Šiauliuose, dideliame mieste, kur traukiniai suvažiuoja iš visų pasaulio pusių M.Katil.
| refl.: Na, susivažiúos kokios trys keturios purmankos Als.
3. intr. daugeliui atvykti gyventi į vieną vietą, susikelti: Akmeniškių tikrų mažai besam, čia iš visur suvažiãvę Akm. Iš visur suvažiãvę – senoviškai neina pasišnekėti Pgg. Tai būdavo miško darbinykai vis suvažiãvę iš kur, atvažiavę ar iš Rusijos, ar iš kur Sb.
4. intr. pradėti kartu gyventi, susimesti: Kaip ir va, po vieną labai nuobodu gyvent, suvažiãvom ant vieną vietą Sb.
5. intr. M, Šv nuvažiuoti ir grįžti: Gal ryto[j] du sykiu dar suvažiúosu į mišką Užv. Par naktį suvažiúosi į Klaipėdą Jdr. Kai teip toli, tai vieną kartą par dieną suvažiúoji, ir viskas Krk. Į girią medžių [reikia] suvažiúoti BM404(End). Tris keturis kartus suvažiúoji par dieną Ppl.
| tr.: Tasgatės, tokius kelius suvažiúo[ja] KlvrŽ.
6. intr. važiuojant sukristi: Tam̃ [Požerės] ežere yra veselia suvažiãvusi Grd.
7. tr. važiuojant suvaryti, sustumti į vieną vietą: Lentų aptvaras, kur keleiviai arklius suvažiúoja Š. Vokyčiai liepė tę suvažiúoti arklius, ratus, viską Lkš.
8. = suvažioti 1: Moža ryt ir suvažiuõs malką LzŽ.
9. tr. M, Kbr, Štk važiuojant partrenkti, užmušti, suvažinėti: Turėjo pasitraukt, neduotis suvažiúot Pgg. Ją suvažiãvo an Šilutės kelio Vn. Tris žmonis girtas suvažiãvo Šv. Ans nieko negirda, aną suvažiúos mašina Kin.
ǁ refl. važiuojant susidurti: Dvi mašinos susivažiãvo Grz.
10. tr. NdŽ, KŽ važiuojant suplūkti, nugludinti, pravažinėti: Padarytas, gatavas, suvažiúotas kelias KI168. Miške buvo tų kelių daug suvažiúota Žeml. Išsukus iš duobėto vieškelio, rogės ėmė lygiau čiaužti per plyną, lygiai suvažiuotą sniegą Pt.
11. tr. važiuojant sudėvėti, sudilinti: Suvažiãvo kinktus atiduotūsius, ir naujus pirkom Vn. Tu nesuvažiúosi tas šlajas, vaikuo paliks Pj.
| refl. NdŽ.
12. refl. spėti važiuoti: Aš su jumi nesusivažiúotau Lp.
13. patekti (į vieną vietą): Visi į tą pačią žemę suvažiúona, turėtum [gyvi] sutikti Rdn.
14. intr. prk. sulįsti, sulėkti: Visos žąsys suvažiãvo į avižas Gs. Musėles anie išvaro iš savo kambarių – pry munęs ir suvažiúo[ja] Lkv. Uždaryk duris, kad vištos nesuvažiúotų Srv. Suvažiãvo gryčion visi viščiukai Ėr. Kaip darai duris – musės ūžt ūžt, i suvažiuoja visos! Mžš. Skrudėlės kad suvažiuõs! Pnd.
ǁ staiga atsirasti: Tuo ant stalo suvažiavo moterų sūriai Ašb.
15. intr. prk. sutekėti: Neiškasėt ravelio, ir suvažiãvo visas vanduo į klojimą Srv.
16. intr. prk. būti godžiai suvalgytam, sulįsti: Jam visa suvažiavo, ar gardu, ar ne LTR(Ds).
17. intr. NdŽ sukirsti, suduoti, sušerti.
18. subarti, sugėdinti.
pasuvažiúoti (dial.) intr. visiems atvažiuoti: Visi darbinykai pasuvažiãvę iš selų LzŽ. Daug pasuvažiúoja kunigų Lz. Stov[i] pasuvažiãvę Dv.
užvažiúoti K, Š; R, Sut, I, LL305, ŠT7
1. intr. važiuojant patekti už ko: Užvažiúok už angos daržinės J. Da užu Šiaudinių užvažiãvo ir pradėjo šaudyt Sb. Jau nepamatysi, ažvažiãvo až kalno Mlk.
2. intr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Nm važiuojant patekti ant ko, užkopti: Kaip tik liuob užvažiúoti ant tiltelio – arklys nė iš vietos Vkš. Užvažiãvo [arklys] in tilto, ir nulėkė visi ratai Lel. Jie kaip užvažiãvo su tankais ir prasmego Pn. Patogiau užvažiúoti iš ten ant kalno J. Prieš kalnelį užvažiúot būdavo labai sunkiai Kp. Kaip įsilaiduoji, tai kad eina man dviratis, nereikia nei mint – in kalno užvažiúoja Č.
3. intr. važiuojant patekti į kokią vietą, nuvažiuoti: Žmogus nakčia važiavo, užvažiãvo balon, paklydo, ir inklimpo ratai Eiš. Ituoj keliu alne Dauronỹs ažvažiúosi LzŽ. Kai ji užvažiãvo ant to dvaro, tai ji nulipo, ir kučierius turėjo tuščias namo važiuot VoL288(PrL). Vyriausias karališko dvaro užžiūrėtojas atėjo pažiūrėt smalos, radęs gerą smalą, liepė ant dvaro užvažiuot BsPIII28(Nm).
ǁ važiuojant pasukti, įsukti: Par dvi eilias gubų užvažiúoja Pl. Reikėjo užvažiúot gerai, dabar ir užkliudei Srv. Oi tai užvažiavo ristus žirgelis ties vario varteliais TŽI289(Mrs). Nuo šliūbo važiuojant užvažiãvo ne vieškeliu, užvažiãvo tiesiai par akmenis Kp.
| refl.: Užsivažiavaũ Kaune tokia gatvike ir paklydau Skr. Kur tu čia ne tuo keliu užsivažiavai̇̃? Prn.
ǁ tr. važiuojant užtverti, užstoti: Ažvažiã[vo] kelią i pasgadino ratai, nei laukt, nei šonu pravažiuot Ml. Ta Magdusė (upelė) par kelią bėgdavo, nė anos užvažiúodavo – ana vis gyva būs i būs Lkv. Priekinis vežimas išsisuka iš virtinės, užvažiuoja kelią rš.
ǁ tr. stumiant užtverti, užstumti, užgriozdinti: Man užvažiã[vo] duris prakartu, i negaliu išeit Ml.
4. intr., tr. galėti važiuoti: Užvažiúot te sunku – dumblynas, žabais užklotas Užp. Jos namai buvo dideli, mūro gurbai užvažiúojami Ob.
5. intr. Nm, Vkš važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Užvažiúoti ant ko NdŽ. Kap an akmenio užvažiãvo, šieno vežimas keberiokšt ir apvirto Lš. Ant minos užvažiãvo ir žuvo Rk. Užvažiãvo an kelmo, susidraskė savo kibyzdą (prietaisą malkoms vilkti) Grz. An kelmo neužvažiúok KlbX133(Mlk).
| Griaukit triobas, o kad ne, tai traktorium užvažiúosma, kertis ir nuversma Kp.
6. intr., tr. važiuojant partrenkti, sužaloti: Vienąkart užvažiãvo an jos (nebylės) su motociklu Vrn. Jisai užvažiãvo ant šerno, šernas šoko į tą sykį ant kelio Jrb. Nesulauki žmogus, negi žinai – maž kur nebegyvas, maž kur kankenas smagiai ar mašina užvažiãvo Skp. Anys ažvažiavo gulinčią avelę, išstipus, matai, buvo LTR(Slk). Bėk, ištrūkdinėk nuog kelio, ba aš tave užvažiúosiu Zt.
7. intr. D.Pošk, Nm, Žd važiuojant trumpam atvykti, užsukti; apsistoti: Užvažiúoti kur nakvynės NdŽ. Ar svetimas, ar savas užvažiãv[o] – man vis tiek Lbv. Jis parvažiuodamas užvažiãvo papasakot Rg. Užvažiúos, negal motynos nepaveizėti Krš. Buvo žadėjęs pri mūso užvažiúoti, kažin a išvažiavo visai, neužvažiãvo Trk. Mes čia tik užvažiúojam, toki užeiviai DrskŽ. Kožnan kieman ažuvažiúosi, tai rasi [žmonių] Šlčn. Subatoj kas in mane užvažiuõs Dglš. Ažvažiúosim seserès pasdairyt LzŽ. Anas užvažiãvo užvažiúojaman naman pas žydą pasganyt Gdr. Į tetą buvot ažvažiãvę? KlbX133(Mlk). Buvom užvažiãvę Puntuko, to akmeno pažiūrėt Kvr. Atvažiúodavo, sušildavo [karčemose] Žb. Tai dabar gal da iš čia reiks Rokiškin ažvažiúot Pnd. Baronkinis [žydas] užvažiúoja [į miestelį], vežimas baronkų, vaikai kaip šunes kad apstoja! Kpr. Gavau saldžių obuolių valgytie, sau, tegul užvažiúoja pasiimtie Alz. Užvažiãvo prašytų anūko šienui pjaut Pl. Kai būsi Pasvaly, užvažiúok ir pas mum pasikieminėt Skrb. Gal kokią valandą užvažiuosim [į svečius] Upt. Žadėjai pas mum užvažiúot, tai mes i laukėm Mžš. Teažvažiúoja manę pasdairyt, bo kap numirsiu, tai neišvys Lz. Anų (tėvų) gyvenimas buvo ant didžiu keliu, tada tenai visokia ponybė pri ano (sūnaus) užvažiuoti liuob (ps.) S.Dauk. Vyras važiuoja važiuoja per kaimus ir užvažiãvo vienan [kaime] pirkioj (ps.) Mrc. Ažvažiãvo pas jį labai išalkę, norėjo valgyt (ps.) Ign. Anas pradėjo ją draust, kad ažvažiuot an jį ir naktuit LTR(Slk). Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto LTR(Brž). Užvažiãvo svečių, būs linksmiau – vis viena i viena Krš. Drąsiai į jį užvažiuosi, drąsiai kalbėsies nakvynės ir vaišių lauksi Vaižg.
^ Piršliais negirkias, nieks nebužvažiúos Krš.
ǁ part. praes. skirtas apsistoti, užsukti: Ažvažiúojamie[ji] namai Jn(Užp). Užvažiúojamas kiemas Rtr, DŽ, Pn.
ǁ tr. trumpam atvažiavus, apsistojus užimti: Visas vietas karčemo[je] užvažiuotas radau Šts.
8. intr. judant, riedant atvažiuoti, užsukti (apie sausumos susisiekimo priemones): Pjaunam šiteipos, ažvažiúoja mašinėlė, ateina pažilas žmogus toksai PnmR. Užvažiavo dvi karietos su pulku svetelių LTR(Lp). Vienąkart pamisliu: ant vieškelį nueisiu, tai keleivinė užvažiuõs, tai paims Slm.
9. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Visi po vainai ažuvažiãvo, iki vainai čia nieko nebuvo Dv.
10. intr. Lp netikėtai atvažiuoti: Tuom čėsu policija užvažiãvo Ker. Užvažiãvo žmonės, vilkas pametė mergytę ir nubėgo Dgč. Mano paankstinta nueit, mislijau: da atims pieną koks žulikas užvažiãvęs Žl. Jam begulint pakelėje, užvažiuoja ponai ketvertu arklių SI268.
11. tr. NdŽ privažiuoti: Ten daug ežerų mes užvažiúodavom Nmk. Važiuo[ja] anudu, užvažiúo[ja] kryžių – kunigas kela kepurę Sd. Važiavom, užvažiãvom bjaurį kelią tekiniams Vkš. Dabar kokią stotį užvažiúosim? Aln. Važiuoja važiuoja, užvažiavo didelį mišką LTR. Užvažiãvom žalioj girelėj žalią klevelį (d.) Ant.
ǁ važiuojant rasti, sutikti: Užvažiavai̇̃ mane tenai, t. y. radai atvažiavęs J. Ažvažiúosta gal ir senesnių žmonių, vėl pasiklausinėsta Kpr. Ieškodami karvės pirkt, pravažiavom šimtą su viršum kilometrų ir nieko gero neužvažiãvom Krs. Važiavau savaitę trečią, kol užvažiavau savo pačią LTR(Skdv).
ǁ važiuojant pavyti: Anie užvažiúos i paveš Varn. Regis, negreit važiavom, ale juos užvažiãvom KlbX133(Mlk).
ǁ važiuojant aplenkti:
^ Dveigys užvažiavo treigį KrvP.
12. tr. atvažiavus trumpam palikti: Užvažiúodavom arklius pri bažnyčios pri tokio žmogaus Krš.
13. tr. užstumti, užvaryti, užridenti (ant ko): Paveiza, ka ratai an stogo užvažiúoti, dišlius atsuktas an Žagarės (vaikinų išdaigos) Klk.
14. tr. Dr važiuojant uždirbti, pelnyti: Jis užvažiãvo, t. y. uždirbo par važinėjimus J. Užvažiãvo kelis rublius važiuodamas Vn. Už kartą važiavimo [į Rygą] užvažiúos arklį Lk. Gal būč ir aš kokį litą kitą užvažiãvęs [veždamas mišką] Krs. Laikas lig laiko du rublius užvažiuoti tai ne niekai! Žem.
| refl. tr.: Užsivažiúo[ja] kapeikos – šoperis vienas, neduoda biliotų Krš.
15. intr. užskristi (lėktuvu, raketa ir pan.): An dievaičio žuvažiãvo (išsilaipino mėnulyje) žmonys Rod.
16. intr. atskristi (apie lėktuvą, raketą ir pan.): Užvažiãvo lėktuvai Lg. Užvažiãvo lėktuvai ir susišaudė Dgl.
17. intr. perbraukti: Netingia procavot, taigi su kočėlu užvažiavai̇̃, ir gerai Slm.
18. intr. užslinkti, užgriūti: Jau baigiau kasti, duobė ėmė ir užvažiãvo Šts.
19. suduoti, supliekti, užkirsti: Išbarė ir per ausį užvažiãvo Mrj. Aš jam užvažiavaũ su kucium per nugarą Ldvn. Mušeika tas, patyloms užvažiúo[ja] i pabėga Krš. Tokiam reik į ausį užvažiúoti Rdn. Aš vieną kartą kad užvažiúosiu tavie par tą murzą, visą amžių atsiminsi! Trk. Porą sykių gerai užvažiãvo par antausį i užteko Kv. Aš jam kai užvažiúosiu par snukį, tai net atvirs Lel. Ar da man čia burblensi, kad ažvažiuosiu, tai net rėksi! Km. Kaip ažvažiúosiu alkūne dantỹs! Zr. Negalėjo ana jiem ažvažiúot kačerga?! Slk. Va, kad užvažiúosiu mazgoliu par akis! PnmR. Aš tam šuniu[i] basliu užvažiavaũ, tai te tuoj nulėkė rėkdamas Krs. Nutilk, bo kad aš tau užvažiúosiu su vadelėm, tai nežinosi nė kur dėtis! Ps. Užvažiavaũ arkliui par šoną, kaipmat ir mieste Srv. Nekalbėk kvailai, o ne, – užvažiuosiu taure per kaktą V.Krėv. Kad tu žinotum, tik susiturėjau neužvažiavęs jam per nosį J.Bil. Keikia mus ir pravardžiuoja, ir per kuprą užvažiuoja su vytim ar su vėzdu B.Sruog.
^ Dukart sakysiu, trečią – snukin užvažiuosiu KrvP(Brb). Geriau dantų žiūrėk, kad neišbyrėtų, kam nors užvažiavus KrvP(Prl).
20. intr., tr. prk. daug duoti, suteikti:
^ Ir užvažiãvo kaip Simutis ubagams: du praleidus – trečiuojuo (gudrus kaip Simutis, dalydamas ubagams aukas) Štk.
21. aštriai, pajuokiamai pasakyti, atkirsti, atrėžti: Na, ir užvažiãvo jis jam, gerai užvažiãvo DŽ1. Ona jam kad užvažiãvo, tai paraudo kai vėžys Všt. Gerai, dėde, kad tam piemen užvažiavai̇̃! Slv. Tas tai kaip užvažiúos, tai neturėsi ko atsakyti Krž. Gerai užvažiãvo tai biesuo už tokius žodžius Krš. Anai žodis neperkamas: ana užvažiúona taip, kad nežinai nė ką sakyti, nė ką daryti Vkš. Ot kad jis jam užvažiãv[o], tai užvažiãv[o]! Lp. Aš jam da teip ažvažiúosiu prie visų, kad raudonyt turės Dbk. Anas ilgai juokės iš manęs, bet kai ažvažiavaũ, tai tuoj tuoj nustojo Vžns. Boba kad ažvažiãvo, tas nebeturi ką sakyt Dgl. Kai anas jam užvažiãvo, tai nei vežt, nei nešt Ds. Sako, tai jo bobai gerai užvažiãvo, kad to net apsiverkė Krs. Nepagerbs tau nei žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi nei kas atsakyti, nei kur akys padėti V.Krėv.
22. intr. prk. įsikišti, sutrukdyti: Kada kitas šneka, kaip gali̇̀ su savo kalba užvažiúoti Krš.
23. intr. prk. pagadinti orą: Kas čia užvažiãvo? Pn.
◊ ant akių̃ (×ant kalniẽriaus) užvažiúoti aštriai, pajuokiamai pasakyti: Ot užvažiãvo ant akių̃ – kaip šūdina šluota Ėr. Supyko – aš užvažiavaũ biškį an kalniẽriaus Pš.
paužvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo švedai paažvažiãvę LzŽ.

léisti, léidžia, léido (léidė)
I. duoti sutikimą, laisvę.
1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau léidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama teka Als. Jo neleistas, nėko nedrįsk daryti S.Dauk. Kas gi leido dagilėliui dobilėlio dukrą vesti?! rš. Léidmi (praes. 1 prs. sing.) K. Leiskiat (imper.) bernelius manęsp eiti ir nedrauskiat anų Mž96. Meldžiams, leiskiem eiti, idant vėl savo broliump ateičiau BB2Moz4,18.
| Leiskite Jums padėkoti (prašoma sutikimo iš mandagumo) rš. Léiskite ir man žodį tarti NdŽ.
| Geidžiamosios nuosakos trečiasis asmuo turi ir leidžiamosios nuosakos (m. permissivus) reikšmę J.Jabl. „Уcтyпитeльныe пpeдлoжeния“ galime vadinti „leidžiamaisiais“ sakiniais, „laidõs“ sakiniais (bene geriau, kaip „nuolaidos“?) K.Būg.
ǁ tr., intr. nesipriešinti, nesukliudyti, nesudrausti: Kam léidi vaiku[i] po purvynę braidžiot?! Slm. Kur vaikai ėjo, ten motina léido Kn. Kam léidi tą ožką į avižas? Krš. O jis kap léido, tep léidžia [gyvulius pievon] Vlkv. Ir neleisime niekam ir niekad paniekint to, kas karo ugny iškovota krauju rš. Aš neléisiu jo skriausti BŽ108. Savęs niekinti neleisiu rš. Ugniai neléido išgesti NdŽ.
| Žemė palaiminta neleisdavo bado, pakol pikto garo rūgšties netsirado TŽVII346(A.Baran).
ǁ tr., intr. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: To įstatymai neléidžia NdŽ. Jų tikyba neléido numirėlių lavonų deginti NdŽ.
| Garbė neleidžia meluoti rš. Neléidamys žvejojo ir medžiojo Gršl. Man širdis neléidžia (gaila) pamesti vaikus vienus miške NdŽ.
neleidžiamai̇̃ adv.: Neleidamai atlaidus kėlė (be policijos leidimo) Šts.
| refl.: Daug norėtumias, bet ne vis leidas S.Dauk.
ǁ tr. panaikinti draudimą, draudžiantį nuostatą: Aš dar vaikis tebebuvau, kai leido spaudą Šts.
2.
léiskime imper. 1 prs. pl. sakykime, sakysime (įterptinis žodis): Leiskime, šie trikampiai lygūs rš.
3. refl. duotis, sutikti (ppr. su kito veiksmažodžio bendratimi ar neveikiamosios rūšies dalyviu): Ilgainiui leidos perkalbėti S.Dauk. Senutė leidžiasi paguldoma į lovą, užklojama P.Cvir. Šuva pirmiau nesiléisdavo paglostyt, dabar jau léidžiasi, nekanda Ėr. O ana mergaitė, atrodo, niekada nesileis Ilžės gydoma I.Simon. Kaip lengvai léidžiamės įtikinami tų, kuriuos mylime! NdŽ. Vaikas nesileidžia pasakyti (nenori klausyti, ką jam liepia daryti) Rm. Sabalas leidžias prijaukinti Blv. Nesiléido nė kalbėti Vlkv. Kam – gi tu léidaisi, kad tavo žmona tave taip savo valion paimtų?! NdŽ. Motina nesiléido nė sudie pasakyt Skr.
| prk.: Sąmonė, susigyvenusi su visais galimais pavojais, dabar mažiausiai leidosi nuraminama lūkesčiais, viltimis, paguoda rš.
4. tr. duoti įeiti; duoti eiti kur, atsitolinti nuo ko: Neléidžia į vidų Grž. Par pagalį lenda, kaip aną neléisi?! Krš. Ir namuosna savuosna jų neleiskime DP304. Budreika, pirmuoju leidęs Kaušpėdų Povilą, antrąją pradalgę užėmė pats rš. Ar pro šalelę sveteliai leistie, ar an didžio dvarelio? KrvD191. Jis neléisdavo sūnaus nuo savęs NdŽ.
| Leidžiamàsis raštelis (raštu duotas leidimas kur įeiti) NdŽ.
^ Neleisk ašvos prie dobilų, pačios prie pinigų SkrT. Jo labai nereikia prašyti – jis neleidžia pro šalį (mėgsta išgerti) Jnš.
| refl. tr.: Šeimininkas jam liepė nieko nesiléisti NdŽ.
ǁ tr., intr. sutikti priimti: Maž leistum pernaktuitie? Ml. Ei mergužė, mergužėlė, ar leisi nakvynužėlę, ar leisi nakvynužę? JD761. Leisim į suolelį sėsti JV528.
ǁ tr. priimti gyventi (nuomininkus): Mano tėvas medžius kirstų, budavotų budinkus, léistų randaunykus LB168.
ǁ tr. duoti patekti, sklisti į vidų: Daryk duris – leidi šaltį! Ėr.
ǁ tr. prižiūrėti įeinančius, suvaryti: Ei mergužė, mergužėlė, leisk žirgą į stainužėlę JV70. Jau pagirdžiau, ar léist diendaržin [karves]? Vb. Vainorius rengėsi leisti spiečių avilin V.Krėv.
ǁ refl. su ne- neduoti prisiartinti: Norėjau paglostyti [šunį] – iš tolo nesiléidžia Vb. Nesiléisk arčiau per tris žingsnius Grž. Šuniui aną dieną uždaviau botagu, dabar prie manęs nesiléidžia Kt.
5. intr. sudaryti sąlygas, netrukdyti, įgalinti ką daryti: Nečiršk, … leisk muni miegoti PP43. Léiskit išeit iš vagono (duokit kelią) Ut. Praded gaidžiai giedoti, neleid munęs miegoti D46. Supliukš pūslė! Kam leidi orui išeit – užspausk! Vb.
| Šiame straipsnyje, kiek leis dabar turimi duomenys, pasistengsime į šiuos klausimus atsakyti rš. Kalbėdamas leido jai suprasti, kad geriau nė nemėgintų į tą viršininką kreiptis rš.
| Ruduo léido nuimti [nuo laukų] viską gražiai Krš. Kišenė viską leido jam daryti (buvo turtingas) rš. Kada jau lei̇̃s Dievas (kai bus gražus oras), rugius kirs Dglš. Kol orai leido, vakarieniaudavome sode rš. Norėtų grįžti mokyklon, bet amžius nebeleidžia rš. Aš tikiuos padaryt, jeigu sveikata léis (jei nesirgsiu) Rs. Žingsniavo taip arti, kiek leido gaisras J.Dov. Pažiūrėjo į nuotrauką iš arti, paskui – atitraukusi toliau, kiek leidžia ranka rš. Aš sena, o šiteip įverčiau adatą, kaip toli rankos léidžia Skr.
^ Pakalnis ristele, kiek tik senos kojos leido (kiek išgalėjo), nubėgo į mišką rš. Gaubys užtraukė, kiek kakarinė leido (iš visos gerklės) I.Simon. Šauka, kiek tik galvo[je] balsas léidžia Pgr. Šaukia, kaip galva leidžia Tat. Kokią dieną jie uliavoja, kaip tik galva léidžia Ar.
| refl.: Metas buvo šlapias, neléidos sėti Jdr.
6. intr. skirti, lemti: Kaip norėjai, taip Viešpats ir leido M.Valanč. Mum leista gyvent lig šimtui metų Šr.
7. tr. suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Leisti vergą NdŽ. Paėmęs jau dabar geruoju tavęs neleis Grž. Išjojo jojo brolis medžiotų, paleidė leidė juodus kurtelius J.Jabl. Leisk, aš daugiau tavęs nebemušiu! – prašėsi užgultasis rš.
ǁ nustoti laikius: Léisk tą katytę – tegul bėgioja! Vb. Visą dieną vaiko iš rankų neléidžia, užtat jis ir ožiuojas Slm.
^ Marti ne tinginė, darbo iš rankų neléidžia (visą laiką dirba) Vb. Tų akinių iš kišenės neléido (labai saugojo, stengėsi laikyti kišenėje) Skr.
ǁ atpalaiduoti nuo įpareigojimo: Dabar leidi … tarną savo pakajuj, pagal žodžio tavo Ch1Luk2,29.
8. tr. ginti (gyvulius) ganytis: Ankstybas dar pavasaris buvo, bet pašaro žmonėms pritrūko, ir dėl to arklius jau leisti pradėjo LzP. Jau buvo šviesu šviesu, kap leidom laukan arklius Rod. Ka pirmą dieną léidė į bandą, liuobėjo smilkyt a su švęstoms žolėms Vgr. Leisčiau žirgužį į pūdymužį JD429. Leid (leisk) arklį pievon Prng. Leiskie leiskie jautelius žalian dobilėlin KrvD183. Žirgus, pekų leisk ant žolės R170.
9. tr., intr. daryti pertrauką, skirti laiką (nuo darbo) pailsėti: Léisk arklius, gana art! Ds. Eik pasakyk jam, tegu léidžia pietų Žvr. Kada kūlėjai leis pietų? Jnš. Metas léisti pusryčio [artoją] Ėr. Tais metais ir mokinius anksčiau leido atostogų rš.
10. tr. kergti: Šiemet kumelę léidom po geru kumeliu Ėr. Ar jie su tuo eržilu kumeles léidžia? Žvr. Pavasarį kumelė buvo leista [prie eržilo] Vp. Ar šiemet daug bus leidžiamųjų kumẽlių? Grž.
| Léidžiamas (veislinis) eržilas Grž. Léidžiamas jautis Grž.
ǁ refl. reikalauti eržilo (apie kumelę): Kumelė leidžiasi Smn. Kelintukart vedu kumelę pas eržilą, ir vis léidžiasi Kt.
11. tr. MŽ437 duoti perėti, perinti: Kano, ar jau nebe anksti višta léist? Ds. Šiemet aš ančių viškai neléisiu Ds. Gaspadinė ant Sekminių leido vištą ant kiaušinių Gs. Atėjo kiaušinių vištom leisti Ėr. Jeigu kiaušinius leidi delčią, tai išsiris vištytės, dažnai perinčios LTR(Vlkv). Gavėnion leisti̇̀ [žąseliai] Srj.
| Dė[jo] kiaušinius pelėda, leido vaikus pelėda (d.) Srj.
12. tr. palikti, rezervuoti (veislei): Teliuko neléiskie veislei OG391. Nemožna leist veislei OG400.
II. daryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.
1. tr. daryti mažiau suveržtą, mažiau suspaustą, mažiau įtemptą, atpalaiduoti: Reikia léist diržą, negaliu atsidvėst Vb. Teip jau priveržei [vežimą], léisk ben kiek, kad kartis sprogdama dangaus nepramušt Sb. Pripūtė pūslę per nemierą, ir iššovė; negi klaũsė, kai sakiau valniau léist Slm. Gana, léisk (atgniaužk) pirštus – broliuku[i] sopa rankytė Vb. Kam laikai duris užrėmęs, leisk – tų vaikpalaikių nei padujų nebėr! Slm.
2. tr., intr. daryti ne tokį smarkų, silpnesnį: Vakar surakino sopuliai, ir šiandiej da neléidžia Vb. Neléidžia tinimo (nemažėja tinimas) Ėr.
ǁ refl. silpnėti, liautis: Eina šiltyn – léidas speigas Dr. Šaltis leidosi Kv. Jei šaltis léisis, aš eisu į mokyklą Šts.
3. refl. bliūkšti: Putmenys leidas, o netrūksta Šts. Votis léidžiasi DŽ.
4. refl. prk. rimti, ramintis (įsikarščiavus): Pradeda leistis, ir atsileida, nebepyksta Pln.
5. refl. atsisakyti savo nuomonės: Aš jau léidžiuosi Pun.
6. intr. mažinti užprašytą kainą: Prašo šimto rublių, gal da lei̇̃s Pn. Bulvių neléidžia pigiau, kaip po aštuonis Jrb.
| refl.: Aš anam gerai dedu, ans neleidas – vedu ir nesumainėv Šts.
7. intr. nesilaikyti prigulusiam, priveržtam, atsipalaiduoti: Prastos mašinkos (drabužių spaustukjai, spraustukai) – léidžia (atsisega) Mlt. Muterką tol veržė, kol gvintai pradėjo léist Krs.
8. tr. daryti ne taip sukrų, duoti atsisukti, atsivyti (apie siūlus, virvę): Kam leidi [nutraukęs virvagalį] – mazgą tuoj užmegzk! rš.
| refl.: Siūlai leidžiasi rš.
ǁ išpinti (kasas): Krykščia, žaidžia, plaukus leidžia ir vėl pina ir dabina pievažiedžių vainikus rš.
9. tr. ilginti, platinti (atardant drabužio siūles): To tavo suknytė jau labai striuka, ar yr iš ko léist? Vb. Žiūrėk, kiek šonuos įsiūta, gali leist per kokius du pirštus, nebus labai dukslus [sijonas] Slm.
10. tr. aižyti, gliaudyti (grūdus iš varpų, ankščių, uogas nuo šakelių…); birinti: Varnos kviečius léidžia Rs. Pelės smarkiai léidžia vasarojų Vdžg. Strazdai jau vyšnias léidžia – reik baidyklė įkelt Alk.
11. tr. Grž skleisti, kratyti, draikyti (šieną): Nėr ko šieno tokio lietoto[je] dieno[je] léisti Jnšk. Šieno neléidom, tuoj vežėm Srd.
12. refl. kedėti, retėti, plyšti (apie drabužį): Marškiniai pradėjo léistis Ut. Kolei turis, turis šitokia, ė kai pradės leisties, tai ir nebėr Sdk.
ǁ nustoti pavidalo, irti, byrėti.
| prk.: Tie bernai kai ateidavo į veselią, tai stuba léisdavos Jrb.
13. refl. merdėti, mirti: Mamut, mamut, kelkis – tėveliukas leidžias! A.Vien. Apkabino, pabučiavo ir pradėjo leistis Ėr. Kiek tai maž ir kartų akis tavo veizdėjo ant leidžiančiuosius ligonis ir ką gi tenai? brš.
III. daryti minkštesnį, skystesnį; tekinti.
1. refl. drėgti: Kviečiai leidas po pietų, nebgal bekulti su spragilais Šts.
2. refl. skystėti: Šiųmečiai rugiai léidžiasi – sunku bus gera duonelė iškepti Pbr. Į blogesnių miltų patiekalus, kurie gaminant leidžiasi, reikia dėti kiaušinių rš.
ǁ Alk tižti, gesti, pūti: Surinko drauge tas supuvėles (bulves), tai dabar visos leidžiasi Gs.
3. tr., intr. pašalui eiti; pašalą varyti: Važiuok, kol dar léist nepradėjo, paskui kelio nebebus Ds. Bijom, kad kelio nebaigtų léisti Jnšk.
| refl.: Pašalas leidžiasi ir kela akmenis aukštyn ar apsistovėjusį medį Tl. Pavasarį sniegas nutirpsta, o vėliau ir žemė ima pamažu leistis rš.
ǁ tr., intr. tirpti, tirpdyti (sniegą, ledą): Sniego maža laukuose, bemaž visą nedėlią léido Jnšk. Nespėjo pasnigti, o jau léida Krš. Šiemet anksčiau pradėjo sniegą léist Sdk. Čia pašalo, čia vėl pradėjo léist Erž. Vandens leidamuoju laiku atsiranda atlajai Ggr. Snieguo leidant, genys kankorėžius aižo Šts. Vagi, biškį pakūrenam, ir leidžia langus Ut.
| refl.: Kai tik šaltis ne toks didelis, tuoj langai léidžiasi prieš saulę Pc. Ka ir atdrėkis, o langai vis tiek neleidas Vvr.
4. tr. versti tirpalu, tirpdyti: Geriau šiltam vandeny léisk druską, greičiau ištirps Vb.
| refl.: Cukrus léidžiasi vandenyje NdŽ.
^ Bandelės net burnoj léidžias (labai skanios), ką te besakyt! Vb. Obuoliai net nastruosa léidžias (tokie prinokę, minkšti) Pls.
5. tr. skleisti (dažus) skalbiant: Sunku skalbt – dažus léidžia Kn.
6. tr. lydyti: Vašką léisti Kv. Leisti taukai Šts.
| refl.: Nelaikyk sviestą šiltai – pradės léisties Up. Žvakė nuo saulės leidas Skdv.
7. tr. skystinti (vidurius): Neėsk žalesų – léida Krš. Sena gira leida vidurius, negerk Šts. Vidų léida Vkš. Vidurių léidžiamas vaistas BŽ518.
8. tr. skiesti: Su neleistu uksusu užpyliau, visas karpas išdeginau Šts.
9. intr. minkštus kiaušinius dėti: Vištos ėmė léisti – tik tokius minkštpaučius deda Alk. Ar kas parmušo, ar iš didelio dėjimo léida Krš. Jau trys vištos minkštais leidžia rš.
10. tr., intr. euf. šlapintis, teršti, bjauroti: Srutą léisti (šlapintis) KII8. Vaikas pilveliu leidžia (viduriuoja) Dglš. Jau jis kraujais léido, al' aš išgydžiau Lnkv. Senė jau seniai iš lovos nebeišlipa nė savo reikalu – po savęs leida Als. Jei viduriai kraujais leidžia, reikia karvelio mėsa gydytis MTtI85. Lašinių priputus, kap vole leidžia Vlk. Kap apsiėdė, tai devintan rąstan léido Vlk.
^ Pamato gražesnį vaikį ir léida į kelnes (susižavi) Krš. Bagotam velnias košėj spirgučiais leidžia LTR(Srj).
ǁ intr. Lp, Ds orą gadinti: Na, katras čia dabar léidžiat? Alk.
11. tr., intr. tekėti, sunktis, praleisti skystį, nelaikyti skysčio ar oro dėl nesandarumo: Pradėjo jau per stogą léist (varva vanduo) Mrc. Čelna (valtis) leidžia vandenį (įsisunkia į vidų vanduo) Mlt. To bačka jau labai perdžiūvus – léidžia Sb. Viena padanga léidžia orą (nelaiko oro), negali važiuot Jrb.
| refl.: Ežeras sproginėjo, vanduo leidos (sunkėsi), negalėjo beiti Šts.
ǁ tr. duoti persisunkti, persigerti: Bloga oda, vandenį leidžia Lš.
12. tr. SD370 tekinti, bėginti: Sulą léidžia iš klevo ir iš beržo Vkš. A tas puodas jau dykas, kur léidžiu alų? Pš. Leidžiu gėrimą R409. Mano vynelį leidai, nemielą čestavojai (d.) Rod. Į parūgas kraują léisk jukai virti, kad pjauni žąsis J. Kraują léidžia Grž. Aš nesu kraujo leista, nė kirminais (dėlėmis) statyta Šts. Brolis léidžia sau kraujį dėlėmis (duoda iščiulpti) JI309. Léisti vandens srovę DŽ. Vandenį léidžia iš prūdo (duoda nutekėti) Grž. Kirto galvelę kaip kopūstėlį, leido kraujelį kaip rasalėlį DvD5.
| Oro leidžiamàsis vamzdis BŽ131.
| Tėvas žarstė rankomis grūdus, pasiėmęs delne atidžiai juos tyrinėjo, leido (bėrė) kaip vandenį pro pirštus V.Myk-Put.
^ Broliškos rankos brolio kraują leidžia (brolius žudo) V.Kudir.
13. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išvirsti (iš vidaus): Viename krašte atsirado toks šernas ir darė daug jeibių: kniso ūkininkų laukus, draskė gyvulius ir žmonėms vidurius leido J.Balč.
14. tr. melžti: Leidžiama karvė Kos35.
15. tr. daryti, gaminti (skystus daiktus): Duoną valgė iš pelų, o arielką leidė iš grūdų Pl. Vieną kartą leista šnapšė baisiai y[ra] prasta pagirioti, kas kita du kartu leista Šts. Kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo BsPIII97.
IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.
1. tr., intr. išduoti (iš savęs) į aplinką: Pats nerštas – kuojos ikrus léidžia Ėr. Šnekučiuodami leidžia dūmus (rūko) kaip iš kamino Žem. Įsikandęs papirosą, i léidžia sau pro ūsą dūmą Gs. Dėdė ėmė leist iš savo pypkės dūmų debesis Mš. Garvežys šniokšdamas leido garus rš. Muilo burbulus léidžia Ėr. Gvazdiko dervuočio kotas leidžia rausvas sultis, limpančias kaip derva rš. Smakas pradėjo ugnia leist; kareivis tąj skepetaite mosterėjo, prapuolė ugnis BsMtI169.
| Man liepė neléist viso balso (taip smarkiai nedainuoti) Sml. Skamba sodnas nuo dainelių, kur susėjusios sesutės leidžia balsą iš burnelių LTR(Ps). Skrisdamas viršum medžių, pačioj viršūnėj sėdžiu, leidžiu balsą per tamsias girias A.Strazd. Leidau balsą į žalią girelę JD1019. Viršuj medžio sėdėjau, aplink save žiūrėjau, leidau balselį par žalią girelę Tl.
| Ženklą leisti N.
| prk.: Arkadijus, tarytum smaguriaudamas, kiekvieną žodį leidžia pro savo gražius ūsus rš.
ǁ skraidinti: Bitės tik ūžia, neina an darbą, matyt, spiečių lei̇̃s Ėr. Bitės rengas jau spietlių leisti S.Dauk.
ǁ tr. skleisti, teikti: Ramunės žiedas didelį léidžia kvapą NdŽ. Oi tu mirta, labai tvirta, leidi gardų kvapą (d.) Pnd. Saulė leidžia spindulius per visą kambarį rš. Vakare, uždegus lempą, vaikai dar žaidė su tuo kristalu, ir jie pastebėjo, kad jis leidžia šviesą J.Balč. Aptems saulė ir mėnuo, nebeleis savo šviesos brš.
| Versk mus kožnam meiliai slūžyti, tikrą meilę viernai leisti Mž384.
ǁ tr. platinti (kalbas, gandus…): I leida tokią teisybę į pasaulį, a ne pasiutę! Krš. Aš suseksiu, kas tas kalbas leidžia Ašb. Plepalą leida, kad švedai čia pareita Šts. Leido apie jį gandą visoje anoje šalyje SkvMt9,31. Gandus pikti leidžia, kvaili platina KrvP(Krkn). Žmonės visokius liežuvius (apkalbas) leido rš.
2. tr. sukelti, padaryti: Léidžia rasą vakarėly visokie upeliai Kp. Devynius rytus miglužę leisiu JD1174. Apskardą, apskrabą leida, – sako šatiškiai (Šačių apylinkės gyventojai), o laukuviškiai sako: ledija Lkv. Apskardu léida, kad lyja ir šąla J. Kas griaudžia, žaibus, perkūnus leidžia? brš. Leido velns ant jo daug vočių Mž436. Sakės atejęs ugnies leist SPI312.
3. tr. bažn. sukurti, sutverti: Šiandien dar senu įpročiu yra sakoma: tą žmogų yra Dievas leidęs ant svieto, nesakoma sutvėręs S.Dauk. Dievs leido svietą R127, MŽ167. Toks Dievo leistas B. Ir Dievas leido didžius ešketrus ir visokias žvėris BB1Moz1,21. Tu gimdi žoleles, tu leidi paukšteles KN215. Kuriop galop esti Dievas visus daiktus leidęs? MT44. Kaip tasai negirdėtų, kursai leido ausį? Ir kaip neišvystų, kursai leido akį? BPII389.
| Nemanykit, dainiai, kad čion esat leisti (kad jums gyvenime pavesta) tik vien ditirambus linksmai sau dainuoti J.Jan.
| Iš kur léistas Jūs (iš kur kilęs, kur gimęs)? Km.
^ Pailgo veido, kap Dievas léido Vlkv.
4. tr. auginti, želdinti (daigus, atžalas, šaknis…): Medžiai atažalas léidžia Lš. Žirniai jau ūsus léidžia Ėr. Anie rugiai léidžia krūmus (iš vieno daigo pasidaro keli) Lp. Augo klevelis žaliam gojely, leidė šakeles pagal upelį LTR(Klov). Stiebus leisti I. Apynys leidė plačius laiškelius – tai jais išrašė mano veidelį VoL338. Jau mano kopūstai kelintus lapus léidžia Skr. Ai lazda lazda, lazda sausoja, kada lapelius tu leisi?! TDrIV21(Ck). Skleidė žalius lapelius, leido baltus žiedelius (d.) Prn. Rugeliai žaliavo, kviečiai varpas leido TDrV65. Jau leidžia daigus rugiai – tuoj dygs po lietaus Km. Šaknį léisti, įsišaknyti KII364. Lapo gysla léidžia daugelį šalutinių gyslelių NdŽ.
| Dantis leidžiu SD447.
^ Dažnai mažas medžias plačiai šaknis leidžia KrvP(Mrk). Tirnags, titirnags, aukštyn lipdams, žemyn kiaušius leidžia (apynys) rš.
| refl.: Atšilo oras, ir lapai ėmė leistis Arm. Kad jau šaka jo sprogsta ir lapai leidžias, žinote, jog arti yra vasara GNMt24,32. Po lieti jau rūškyniai leisis Rod.
5. tr. iškišti: Jau jau léidžia ragus [sraigė] Sb.
| Léisk léisk daugiau to nosiniuko iš to kišenio – kas čia tokią mažą kertelytę matys! Škn.
| Krantinėn leidžiamas (nutiesiamas) trapas rš.
6. tr. teikti apyvartai, platinti: Kad po truputį leistų tiražą to žodyno (ne iš karto atgabentų iš sandėlių), labiau žmonės pirktų rš.
| Ėmė leisti raštus į žmonis Žem.
7. tr. tiekti, gaminti (spaudą); skelbti raštu; spausdinti: Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Maksvoje buvo pažadėtas leisti jaunuomenės laikraštis K.Būg. Vis dėlto aš jums siunčiu keletą pataisymų, kuriuos galėsit įdėti, jeigu ši knyga kada nors bus leidžiama antrą kartą J.Balč.
ǁ sudaryti ir paskelbti: Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ten buvo vienose rankose sp.
8. tr. eikvoti (pinigus, turtą…): Ta mažoji [mergaitė] piningą léida, o didžioji jau nepraleis, tūrės susispaudusi Krš. Lengvai uždirbu, lengvai leidžiu NdŽ. Jisai léido pinigus už niekus, t. y. eikvojo J. Tu vis mano uždirbtus pinigus saujom léidi Užp. Neturiu padėjėjo dirbime (darbe), ė leist yr kam Str. Tėvelis rinko dūsaudamas, sūnelis leido ūpaudamas J.Jabl. Darmai sveikatą leidi Ktk.
| refl.: An šituos daktarus tik léidžiuos, o nieko nemačija Mlt.
9. tr. parduoti: Leisiu ir tą karvę, neina į ranką (mažai pieno duoda, blogsta) Srv. Aš savo arklio už jokius pinigus neleisiu Žž. Ar už penkiolika léisi tą skepetą? Vlkv. Už mano juodbėrėlį tris šimtus siūlinėjo. Kad gražiai šokinėjo, be keturių neleidau JD993.
10. tr. atiduoti, atmesti, atsisakyti: Tam, kursai imtų rūbą tavo, leisk jam ir ploščių brš. Gausma sėklą leisti šalin Krtn. Kitąmet jie léidžia gyvenimą i eina į miestą Rs.
11. tr. atiduoti nuomai, išnuomoti: Butą leidamą pajutau ir išsinuomojau Šts.
^ Leido žemę renda Šts. Pirko namus ir leido į randas Tat.
V. sudaryti sąlygas kam išvykti; siųsti.
1. tr. rengti kur išvykti: Jie pasiskolino pas mane, kai tą vaiką į Ameriką léido Skr. Manderėlę aš siuvau, marškinėlius surinkau – reiks ma[n] leisti sūnelį į vaiską JD26. Reiks ma[n] leisti sūnų karūmenę JD555. Jei mane vainon leisi, pirk man bėrą žirgelį LB150. Oi lyliai, tatatai, leidė tėvas sūnelį … žalion girion medžiotų LTR(Ob).
2. tr. duoti už vyro, į marčias: Leiskit Elzę, kad tik geras vyras atsitaikintų LzP. Tėvuli manas, tėvuli senasai, leisk mane už jauno bernelio, už jauno raitužėlio V.Krėv. Neduok, neléiskie už kareivėlio Vlkv. Tėveli mano, mano širdele, leisk leisdamas dukrelę (d.) J.Jabl. Ir leiste leisiu, ir pažadėsiu JV330. Leisiu dukrelę savo jaunam ženteliui JV289. Ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį? StnD14. Žada žvirblelis dukrytę léisti Sch17.
3. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Tarutis nusprendė savo Kaziuką leisti į mokslus P.Cvir. Nuo aštuntų metų pradėjo léist mokytis iškalos GB81. Ir léido jį in klesas LB208. Į daktarus leisiu savo pyplį rš. Vieną leido į dišėres (dailides), antrą į račius mokytis BsPI14. Tėvas, matydams, kad iš to vaiko gal kas geras išeiti, pradėjo léisti aukštus mokslus BM393.
4. tr. liepti kur vykti; siųsti ką kur: Kai vaikai paaugo, Gailiūnas vieną po kito pradėjo leisti juos į žmones už piemenis, o vėliau jau už pusbernius bei pusmerges A.Vien. Vieną vaiką teturiv, neleiskiv ano kiaulių ganyti M.Valanč. Jis sakėsi ne pats bėgsiąs, bet léisiąs savo tarną NdŽ. Ant rytojaus davė jam gerą arklį, sutaisė kareivius ir leidžia užbaigtie karę BsPIII282. Ubagais leisti [vaikus] (siųsti elgetauti) N. Mes jums, sesės, piršlius leisim NS402. Aš esu kvieslys, nuo pono Dievo leistas (iš oracijos) Nm. O kaip tu josi pas jaunąją mergelę, vis pirma leiski savo didį pulkelį JV497. Pro vienus vartus panelę leisiu, pro kitus aš pats josiu (d.) Rk. Ne tiktai į svetimus laivus tuos turtus lodãvo (krovė, dėjo), bet ir patys daugybes savo laivų leido į svečias šalis S.Dauk. Leido kurtus į pėdsakas JD106.
| Sūnų iš dangaus leisti, tą ant svieto siųsti BPII150.
| prk.: Vai, kad aš ėjau viešu keleliu, leidau vargelį viduriu kelio (d.) Ktv.
ǁ duoti potvarkį išvykti, išvažiuoti: Viršinykas jau eina traukinio léist Vb.
5. tr. siundyti, pjudyti: Kai eina vasarojun, šunim léidžiu [karvę] Vb. Netęsia arklys, koc tu jį žvėrimu leisk Vrnv.
6. tr. siųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Léidom anam jau du laišku, bet nėko neatrašė Grg. Varšuvon gi ir atarašą leisiu LTI418(A.Baran). Keturias pagrečiu grometas leidžiau pas jumis Sz. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį Tvr.
ǁ gabenti: Dides daugybes [kailių] leido par vandenį į svečias šalis S.Dauk.
ǁ Strn plukdyti (sielius): Sielių (rąstų, sienojų) Nerimi dėl sausos vasaros neleidžia šiemet į Vilnių J.Jabl.
7. tr. perduoti elektromagnetinėmis bangomis, transliuoti: Šiandie radija neleidžia žinių – šventa Jrb. Programa bus leidžiama ir trumpomis bangomis rš.
| Dirginimo leidžiamoji sistema (fiziol.) rš.
8. tr. lydėti (išeinantį): Aš tavę nebeléidžiu, pats išeisi Ėr. Išeisiu ir neléistas, gal dienos neišsinešiu Ds. Toliau neléisiu, tik lig durų Ėr. Leiskit, lydėkit mane, brolyčiai, per rugių lauką, per žalią lanką RD60.
ǁ lydėti mirusį, laidoti: Aš mačiau, kai jį ant kapų léido Skr. Sustokim, broliukai, sudūmokim, kur leisim, kur kavosim TŽI141. Kad mane leido į aukštą kalnelį, mergužėlė gailiai verkė JD1145. Tai leis muni matušelė, tai leis muni sengalvelė ant aukštojo kalnelio StnD27. Gana kloniojais, mano dukružėlė, į kapelius leisdama JD587. Pagrabą léida Ll.
9. tr. prabūti, pragyventi, praleisti (kurį nors laiką); duoti praeiti (laikui): Antrą karą jau léidžiu Ėr. Įdomiai ir turtingai vasaros atostogas leidžia studentai sp. Tėviškėje leidau ramų gyvenimą rš. Aš taip léidau, léidau (kenčiau) vargą Grš. Naudingai leidome laiką rš. Aš dienas léidžiu tik ant to lapavimo (kiaulėms lapus skindama) Rdm. Jam ne tep nuobodu leistie dienas Brt. Aštuoniasdešimt keturis turėjau, penktus léidau Mrj. Ai, sūniuk, daug metų turiu – devintą dešimtį léidžiu JnšM.
| refl.: Gyvenimas léidosi léidosi geriau po biskį, no kiek lengviau pasidarė Grš. Tuo čėsu leidos (ėjo) tretį dešimtą metą BPI255.
VI. duoti veiksmui eigą; judėti tolyn.
1. tr. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Mašiną léisti BŽ110. Nedaug malimo, neléidžia girnų (nemala) Ėr. Vaikai aitvarą léidžia Rm. Negražu, kai kunigas plėšos dėl skatiko, varpų be penkeklio neleidžia rš. Vargonų maž teleida (silpnai, vos girdimai vargonuoja) – vis mergaitės gieda Dr.
| Adomas pirmas darban įtemptus raumenis leido rš.
2. tr. duoti eigą veiksmui; daryti, kad kas judėtų, eitų, slinktų tolyn: Budavočiau laivelį, leisč ant jūrių marelių JD97. Padirbysiu laivelį, leisiu jūrėms marelėms KlpD89. Nešvarios bruknės – reiks léist (berti) par stalą (riedančias geriau perrinkti) Mžš. Leisti siūlą į ritę rš. Nežymiai kreipdamas vamzdį čia į kairę, čia į dešinę, jis leido vieną šovinių kaspiną po kito rš.
| Leis tavo plūksneles ant vėjo (duos vėjui išnešioti) NS9. Po ta obelim sėdi trys senelės, kurios verpia gijas ir vėju leidžia V.Krėv.
| Kam daba léist (pirmajam dėti, mesti ant stalo kortą)? Škn. Léisk į grajų Krš. Leisk pirma tas septynias, ko čia laikai suspaudęs [kortas] kaip gerą daiktą! Škn.
| Léidi iš eilios (kalbi apie viską nesivaržydamas) Dglš. Nemoka, o léida (perkelia) iš klasės į klasę Krš.
ǁ perduoti iš eilės kitam: Nu, sukiam peilį: kam pirmam gert, kas pradės stiklinę léist? (ties kuriuo peilis viršūne sustos, tas turi pirmas pradėti gerti) Škn. Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui [taurę, stiklinę] KrvD95.
ǁ reguliuoti ką judantį, slenkantį tolyn; nustatyti veiksmo pobūdį: Neleisk siūlų gurgždūlėms [verpdama] – būs nestiprus siūlas Šts. Verpk, dukryte, netingėk, į kuodelį vis žiūrėk. Neleisk siūlą per storai, nelipink, nesuk sukriai RD91. Kad tu labai storom pliauskėm léidi, smulkiau kapok! Vb. Kieti makaronai, negaliu sukramtyti – cielus léidžiu (ryju) Upt. Neléisk vežimo taip plačiai [kraudamas], išvirs vežant Rm. Klynu leidžiu (pleištiškai ką darau) SD93. Lėta žingine leido vežimą su karstu žentas Miknius, kad ir pėstieji neatsiliktų V.Myk-Put.
| Mokytojų vaikas, lengviau léida (mažiau reikalauja mokėti) Krš.
3. tr. BsPIV262 raginti, smarkiai varyti (arklį): Kad léidžia kumelę, kad net šokinėja ratai Mžš. Jis tyli ir leidžia arklį smarkia ristele J.Marc.
4. refl. imtis kokio veiksmo, pradėti ką daryti: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti, kiek kojos nešė J.Balč. Ir pasikėlė tie vyrai iš te, leidosi eiti Sodomopi BB1Moz18,16. Velniai, sparnus smagesnius prisidėję, vėl leidės gintis MitI382. Léistis lenktynių NdŽ. Visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio V.Myk-Put. Į mūšį nesileido, tik gynėsi A.Vien. Valandėlę pastovi, paskui vėl leidžiasi į kelią rš. Tada sėdo ant arklio ir leidos į kelionę Gd. Nenorėjo leistis ginčan su mokytoju rš. Darbo dienų rytmečiais ji pavalgydina jį greičiau, nelabai leisdamasi į ilgas kalbas I.Simon. Ji niekad nesileidžia su manim į šneką rš. Ėmė léistis į miegą Grž. Jau léidžiuos miegan, tik bar bar bar kažin kas langan Vb. Širdis ir muno susigriauža, bet aš neleiduos į rūpesnį Šts. Léidos ant baidymo (ėmė bauginti) DP23. Ant piktų darbų leidos S.Stan.
ǁ pradėti eiti (amžiaus metus): Leiduos į trečią metą B. Leidžias į ketvirtą nedėlią R164.
| Diena leidės vakarop eit BtLuk9,12.
5. refl. krypti, gilintis, įsitraukti į kurią nors sritį: Jis dažnai kalbindavo kareivius ir būtinai leisdavosi į politiką rš. Nemanau leisties į visų grunaviškės Romovės išgalių kritiką LTI338(K.Būg). Į kalbos teoriją, į platesnius apibendrinimus Jablonskis rečiau tesileisdavo rš. Autoriaus, kaip ir kitų keliautojų, truputį per daug leistasi į smulkmenas J.Balč.
6. pasitikėti, pasikliauti; atsiduoti: Leidžiuosi ant ko SD350. Leistis ant laimės N. Ant jo valios leidėsi PK160. Leidžiuosi ant viernų jo žodžių žadėjimo brš. Ant tavo … šaukimo drąsiai visi leidžiamėsi PK24.
7. intr. eiti, keliauti, vykti: Nu, tad aš jau ir léidu Pln. Visi buvome kaip avys paklydę, ir kiekvienas leidęs buvo savu keliu DP282.
| refl.: Iš Birštono pakliuvome į Alytų, o iš ten pėsti leidomės per Dainavos kraštą A.Vencl. Leidosi žmogus į girias arklio ieškoti P.Cvir. Jau ankstybas buvo rytas, kada jis iš Pagirių leidosi namo I.Simon. Vakaras, reik leisties ant namų Dr. Milciades, trukti laiko neturėdamas, leidos, kur ketėjo S.Dauk. Leidžiuosi kur SD378. Ir tarė ans senas žmogus: kur besileidi ir iš kur ateini? ChTeis19,17. Leisiuos iš tų vargų, kur mano akys mato, kur kojos neša Rod. Žmogus … geru keliu leidžias VoK3. Broliai, léiskimės ing šitą kelią gyvatos DP542.
ǁ refl. varytis (su banda): Pavakary piemenys su galvijais léidžiasi panamėn Slm. Žmonių laukuose nebesimatė, tik leidosi artyn namų piemenys su savo bandomis A.Vien.
ǁ refl. vandeniu keliauti, plaukti: Leidos laivais į Padaugavį S.Dauk. Jonas su samdytais vaikiukais leidos į jūrą menkių meškerioti M.Valanč. Sėdos į akrūtus ir leidos per jūras MPs. Akrūtu leidžiuos MŽ57. Leidosi už jūrių marių, kur ne vieną didis vargas varo A1884,183. Leidos tada eldijoj pūston vieto[n] patys Ch1Mr6,32.
| Tais vėjais leiskis, tais plauk SPI280.
ǁ važiuoti: Nuvažiavai į Klaipėdą, įsėdai į traukinį i léisk Šts.
| refl.: Liuob tuo keliu visi léisias Pp.
| Nėr žiemos – negal su ledžingoms léisties (čiuožti) Krš.
ǁ bėgti: Nu tai aš jau ir léidu Krtn. Numetęs dalgį į krūmus, ka leidžiau namie Krp.
| refl.: Žiūriu – jau jis par kiemą léidžias Jrb. Arklys vėl leidosi risčiuke P.Cvir.
ǁ artėti: Pri krašto leisti N. Barzdoti vyrai, vyrai iš jūrių, prie krašto leidant, į daržą kopant, rūtas numynė Sch5.
8. intr. smarkiai eiti, smarkiai bėgti, smarkiai važiuoti: Kur teip léidi, kaip avis į uodigą įkirpta? Slnt. Leidam visi kaip iškertam Vž. Jonuk, léisk atvarslų atnešti! Kal. Kad léida, tik eina purvai ant galvos Vkš. Kur teip smarkiai leidi (važiuoji)? Dr. Tra tra tra! tekinis į velnio miltus beleidant (greitai važiuojant) išejo Dr.
| refl.: Kad duodu, kad einu – léidžiuos, brolyti Skr. Léiskis, kiek tik gali Žd. Vaikal, leiskis, būs prastai! Šv. Léidžias vaikai iš sodo, kiek tik įkabina Jrb. Griebė muilą ir įnirtęs leidos tekinas į pirtį K.Bink. Ka léidas greit – kaip vė[ja]s! Krš. Ka ta višta tą šunį ginė, ka tas léidės į būdą! Škn. Kad léidaus, tai léidaus, nežiūrėjau tvoros ar grabės Skr. Žaibu léidės iš miško bernaitis FrnS205. Leidžiuos per padangių plynes su pavasariu lenktyniais K.Bink.
ǁ tr., intr. šiaip ką smarkiai daryti: Leidam (smarkiai grojame) tą maršą, o jauniejai nekelas Šts. Ir leis (dainuos) par vakarus štrailus, – gulti eikiat! Vvr. Léida (geria) lygia dalia su vyrais tą šnapšę Skd. Da aš aru dirvas, šieną léidu (pjaunu) kiaurai Nt.
^ Ana léida (plepa) kaip šeštarnė Pln. Ana léida (plepa) kaip nū siūlo, negal nė beapsiklausyti Pln.
VII. daryti, kad kas eitų žemyn, žemėti.
1. tr. keisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi: Laikyk iškėlęs, neléisk rankos, ir nustos bėgti kraujas Vb. Jau léidžia vėliavą Slm. Kam taip aukštai kali, léisk žemiau [vinį] Vb. Labai jau atsiraitei rankoves, bus šalta rankom, léisk ben kiek žemiau Slm.
^ Neleisk taip akių žemyn (nesigėdink, nenusimink), aš sveiko nekaltinu J.Jabl.
| refl.: Taip neléidas tas skietas šį kartą Ms.
2. tr. duoti nukristi, nebelaikyti: Durnius, sėdėdamas eglėj su durim, i sako: „Broliai, léisiu duris!“ (ps.) Plš.
| Liepos mėnesį žąsys jau pradeda plunksnas leisti (šertis) Lš. Žąsys jau perėt eis – pūkus léidžia Ds. Léisti plaukus NdŽ.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti žemyn: Stalas didelis, griozdas, koridoriukas siauras – reikėjo su virvėmis pro langą leisti rš.
| refl.: Aš léidžiuos iš aukšto virve pagal J. Nusivijo virvę, prisirišo prie dangaus ir leidos BsPIV35. Žiūrėk, voras ties tavo galva léidžias! Vb.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti gilyn: Dėk viedran [mėsą] ir léisk šulnin Vb. A jau visą pieną sukošei, į šulnį galiama léist? Rd. Ėmė, virves sumegzdami, leist [duobėn] BsPII217. Leiskit mane į duobelę, kaskit kuo giliausiai JD1218.
| refl.: Atsirado vienas muzikantas, katras pasisiūlė leisties su virve in tą duobę BsPII217. Jūros dugne yra gražu, ir žmonės be reikalo bijo ten leistis J.Balč. Luotas į vandenį grimzta, t. y. leidžiasi į dugną JI471.
3. refl. judėti žemyn, kristi: Pradėjo lovos dangtis pamaželiu žemy léistis Jrk107. Leiskis žemyn (krisk nuo kalno) SPII14. Pasakojo, kad susilaužęs koją leisdamasis parašiutu rš. Leidos snaigės, krito snaigės iš aukštybių pamažu P.Cvir.
ǁ bažn. iš nematomo pasaulio (dangaus) pereiti į matomąjį: Aš todėl užgimęs esmi ir ant šio svieto leidausi, idant apie teisybę liudyčiau BPI377. Kristus iš dangaus leidosi ir žmogumi užgimė BPI272.
ǁ skristi žemyn: Paukščiai čia kilo aukštyn, čia vėl leidosi žemyn J.Dov. Iš aukštumo čirvendamas leidžiasi vyturys J.Balt. Léiskis žemyn ant žemės (sako lapė gaidžiui, tupinčiam ąžuole) PP39. Pagaliau lėktuvas pradėjo leistis rš.
| Ir Jonas išvydo dvasią … kaip karvelį, žemai leidenčiąsią BPI267.
4. intr. nutūpti: Atskrido skrido pilkas sakalelis, leidė, prisleidė prie pilkai gegutei Rš.
| refl.: Ėmė skristi visokie paukščiai ir léistis prie upės kranto NdŽ. Jei sniegena leidžias ant langų, bus sniego ar šalčio Pnd.
5. intr. slėptis už horizonto, sėsti, žemėti (apie dangaus šviesulius): Saulelei tekant, žirgą pašėriau, saulei leidžiant, balnojau JV384.
| refl.: Saulelė léidos skaudžiai raudona, lys Pj. Dirbo lig saulei leidžiantis J.Jabl. Vai, eisiu eisiu į tą šalelę, kur nesileidžia niekad saulelė S.Nėr. Vieną pavasario vakarą mes trys sėdėjome prie lango ir žiūrėjome į besileidžiančią saulę P.Cvir. Leiskis, saulė, tekėk, mėnuo, duok man šventą vakarelį D10. Saulė léidžiasi į debesį Pc. Nevalgydavo net saulei leidžiantis DP108.
| prk.: Jau diena léidžias vakarop (artinasi vakaras) KII220. Atėjo popietis, paskui ir vakaras ėmė leistis Mš. Leidžias vakaras lėtas, ramus Mair.
| Už lango jau leidosi pilka prieblanda J.Avyž.
^ Žinok, kad jau mūsų saulė léidžias (jau senatvė, artinasi mirtis) Ut.
6. tr. guldyti (nukirstą ar nupjautą medį), kirsti (medį): Tokias ilgas pušis leidžia Pnm. Perdien leisdami, nuleidom šimtą medžių Sn. Girelę kirto, girelę leido, pagirėmi pastatė TD30.
7. refl. slūgti: Vanduo ėmė pamažu leistis NdŽ.
8. refl. būti nuožulniam, nuolaidžiam, žemėti: Paskui ten leidosi gražus šlaitas rš. Sodyba vienu šonu rėmėsi į kalvą, kitu leidosi į krūmais ir medžiais užaugusią pelkę rš.
9. tr. duoti nusiristi, duoti nuriedėti, nušliaužti į pakalnę: Sielinykai rąstus leidžia nuo kranto į upę Prn. Tokios bačkos iš ratų neiškelsi – priremk nuožulniai plačią lentą ir léisk žemyn Vb. Užtempia rogeles aukštyn [vaikas], o paskui dykàs leidžia nuo kalniuko, pats bijo sėstis Slm. Léisk atgal vežimą (duok riedėti): kaip tu užvarysi, kad ratai eina atgal?! Rmš.
10. refl. eiti, važiuoti, vykti į pakalnę: Motina leidžiasi takučiu žemyn P.Cvir. Vaikai rogutėmis léidosi nuo kalno NdŽ. Teko keltis į aukščiausius kalnus, čia vėl leistis į pakalnes rš. Ilgas vagonų sąstatas leidosi į daubą J.Dov.
ǁ lipti žemyn (laiptais, kopėčiomis…): Laiptais mes leidomės iš lėto: pakopa po pakopos rš.
11. tr. storinti, žeminti (balsą): Nekelk taip aukštai balso, léisk žemiau Rm. Šito žemai leidžiama giesmė, reikia jai žemo balso Prng.
| refl.: Melodija vėl leidžiasi žemyn, tiktai negrįžta tuo pačiu keliu LTII98.
12. tr. daryti, kad apdribtų, apgultų, nusvarinti žemyn: Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės, įgijo batus ir ant tų leido kelnes M.Valanč. Be reikalo suki tą kuodą – léisk ant pečių kasas Vb.
13. intr. mezgant mažinti akių skaičių: Bus trumpas nykštys – per anksti pradėjau léist Vb.
ǁ baigiant megzti, naikinti akis: Užteks megzt, gali̇̀ jau léist Rd. Baigu [megzti], léidu visai Krš.
VIII. kišti.
1. tr. merkti (į vandenį), nardinti: Atėjo lapė pas upę ir ėmė leisti uodegą į vandenį Ašb. Dėjau galvą ant akmenio, … leidžiau kojas Dauguvėlėj NS500. Jis ėjo žvejoti kasdien ir buvo įpratęs tik keturius kartus leisti savo tinklą į vandenį J.Balč. Pamatė du broliu … beleidžiančius tinklą ing marias (nes buvo žvejai) DP377.
ǁ pamažu dėti, krėsti, pilti į skystį: Verdant leistinius kukulius, tešla šaukštu leidžiama į verdantį vandenį ar buljoną rš.
2. tr. švirkšti (vaistus): Siūloma leisti į poodį fiziologinio tirpalo rš.
| Tie vaistai į nosį leidami̇̀ (lašinami) Krš.
3. tr. durti, smeigti: To katis teip giliai nagus leidžia, geriau jos nekibink Vb.
| Toks kudlotas, sunku bitei geluonį léist Slm. Aš tau gylių į kaklą neleidžiu (sako musė arkliui) S.Dauk. Bitys nū gauruoto bi̇̀jos – léida tujau gylį Krg.
4. tr. kišti javus, šiaudus… (į mašiną): Aš šiaudus kroviau, o kitas į mašiną léido Šts. Nepjautų pėdų neléisk, bo mašiną užkiši Škn. Ploniau léisk javus į mašiną, kad išsikultų Rm. Aš vienas pasuksiu akselinę, tu tik spėk léist Lš. Leidžiamasis stalas (mašinos) rš.
5. tr. duoti praeiti per ką: Pienas léist (separuoti) reikia Dglš. Bruknių čielų nevirinu, per mašinką léidžiu Vb. Leisk per tankesnį sietą [miltus] – bus geresnis pyragas Slm. Daržinio[je] pasiriš į durų tarpą kretilą i par vėjį léis tus grūdus Skd. Du sykiu pušį gavo par pjūklus léisti [lentpjūvėje] Šv.
| Leisti par lembikį (distiliuoti) I.
| Kiaurai léidamas buvo kadrilius Užv.
^ Léisti per galvą juodas mintis (pasiduoti pesimizmui) NdŽ. Vaikas motynos žodžius par burną léida (kartoja), ne kitaip Krš.
IX. mesti tolyn, smogti.
1. tr., intr. mesti tolyn: Léisk ripką Ėr. Jis akmenį léidžia par stogą Up. Neléisk akmeno į šunį Ėr. Leisk su kūliu į galvą Kal. Léisiu, kas papuls po ranka Pmp. Ai, metė leidė manę motynėlė raudonais obuolėliais JV787. Gulėdamas pradedu malkom léist tos vietos, kur anos (pelės) triukšmauna Ob.
^ Leisk šuniuo – kliūs muzikantuo (daug muzikantų) Šts.
leistinai̇̃ adv., leistinõs: Nenorėjo imti, leistinai̇̃ leido Rdn. Leistinos leidęs su klumpiu į kaktą Šts.
| refl.: Pirma dagiais leidosi, o galop ristis pradėjo LzP.
2. tr. iš prietaiso sviesti ką į tolį, šauti: Iš šaudyklių kulkas leido JD1150. Kad mes leidom iš muškietų, iš muškietų, kulkos lėkė kaip bitutės, kaip bitutės BsO82. Kai jie per daug prisiartindavo prie pilies sienų, į juos leisdavo iš lankų strėles, mėtydavo ietis A.Vien. Iš laidynės léisti akmenukus J. Leidžiamoji ugnis (raketa) LL203.
3. intr. Nt smogti, kirsti: Tik tik norėjau léisti lopeta – būtų lig žemei išsiskyręs Jnšk. Léidžia per ausį Grž.
4. tr. moti, siausti: Ranką leisk vienokiu šūviu (jėga) – gerai išbersi duoną (rugius) Sd. Ėmė dalgį ir leido jį į pievos žolę rš. Leisiu dalgelį palei žemelę, kirsiu dobilą palei šakneles DvD96.
X. lyginti, glausti.
1. tr. laidyti, lyginti, „prosyti“: Geležis rūbam léist Ds. Léisti marškinius BŽ592.
2. tr. obliuoti, lyginti kraštus: Stalui lentas léidžia Lš. Vyrai per visą dieną léido lentas Brt.
ǁ ką prie ko priderinti, lygiai sudėti: Viskas padaryta, rytoj pradėsim kampus leisti rš.
3. tr. pustyti, aštrinti: Asla (pustyklė) dalgei léist Žln. Šitoj asla gerai léidžia dalgę Lp. Ė tavo dalgė – pora rozų moster[ėj]ai, ir vėl leisk Drsk. Gal barzdą skusies, kad skustuvą léidi? Lš. Riebus arklys – nor britvą lei̇̃d' (leisk) Prng.
4. tr. Trgn sukti, vyti (virvės šakas į vieną): Privijau knatų, rytoj vadžias leisme Mlt. Juozas prieš pusryčius botagą léido Smn. Ar da léiste daugiau virvių? Dglš.
◊ akimi̇̀s (akim̃) léisti
1. peržvelgti: Eina šiaučius per girią, akim̃ léidžia medžius: tai kreivas, tai šakotas, nėr padabno kurpaliui Prng. Čigonė inejus teip ir léidžia akim̃ pirkią Trgn. Tik léidžia léidžia visus akim̃ Ds.
2. žvilgsniu sekioti: Akimi̇̀s léidžiu jį, kur jis eina J.

akių̃ neléisti įsispyrus į ką žiūrėti: Žmogus neleido akių nuo jūrių V.Kudir.
ant kójų léistis užaugti: Pas mus tep: vaikai leidos an kojų, tai darbuja ir darbuja Rod.
ãšaras léisti; SGI101 verkti: Kojų… palytėjos, upes ašarų ižg akių leisdama DP35.
dū́mus léisti į aki̇̀s Vv meluoti.
gérklę léisti smarkiai šaukti: Gaidžiai gerkles leido rš.
į aki̇̀s nesiléisti nenorėti matyti (ppr. nekenčiant): Močeka į akis nesileido Sigutės (ps.) VoK131. Yra tokiam ir tokiam dvare pana, kad ji nuo gimtos dienos int savo aki̇̀s vyro nesiléidus LB255.
į gálvą léistis įsidėmėti, įsiminti: Munie būtum įdomu, o aš nebnoru dideliai ką į gálvą léistis Štk.
į kójas (į stáibius Šts) léistis bėgti: Leiskis į kojas, kad sveikus šonus beišneštumi Šts. Pamatęs gaspadorių ateinant, piemuo leidosi į kojas Šts. Zuikutis susiprato, suglaudė ausis ir leidos į kojas BM377.
į šãlį léisti tekinti: Jau antrą dukterį į šalį leidam Als.
į vãlią (į valiàs Krš) léisti duoti daryti, ką nori; nevaržyti, paikinti: Léisk vaiką valion – pats būsi nevalioj Vb. Motyna léidžia vaiką į vãlią J. Kam vaiką taip į valias leidi?! Vkš. Reikė manęs jaunos valelėn neleisti TDrIV66. O ir supyko jaunas bernelis, leido žirgą į valią JV69.
į žmónes léisti tekinti: Kurią duosi man skrynelę į žmones leisdama? Vlkv. Tėvelis leidžia žmonelėse NS555.
iš akių̃ neléisti NdŽ nuolat stebėti, sekti.
juokai̇̃s léistis labai juoktis, leipti juokais: Grigas išvertė akis, kaimynas leidosi juokais V.Kudir. Teip nutaikė, jog žmonės leidosi juokais V.Piet.
kóserę léisti negražiai kalbėti: Kam tu tep leidi sa[vo] koserę – svietas iš tavę juokias! Vrnv.
liežùvį léisti apkalbėti, liežuvauti: Ana y[ra] papratusi leisti liežuvį ant visų Ms.
lū́pas léisti vãlion kalbėti, plepėti: Dėl manęs lūpų neleisk valion – ne tavo reikalas! rš.
monùs (mõną) léisti į aki̇̀s NdŽ apgaudinėti: Jumi tik léidžia mõną akysà Lp. Monùs in aki̇̀s léist moka Vlkv. Monus tik akysa leidžia Mrc. Ką dar tu čia monus į akis leidi?! rš.
nãsrą léisti smarkiai rėkti, šaukti: Léido nãsrą, net kaži kur girdėt Gs.
niekai̇̃s (niekù CI186) léisti duoti sunykti, sugesti; nepanaudoti iš apsileidimo; nekreipti dėmesio: Daug turi, daug ir niekais leidžia rš. Šitiek grūdų perniek léidžia (neprižiūri, duoda sugesti)! Vb. Ale bėda, kad mes šį mokslą, taip čystą turėdami, o nieku leidžiam MšK.
per ausi̇̀s (per gálvą) léisti Šts nekreipti dėmesio, nepaisyti, neklausyti, nesirūpinti: Adomas viską leido per galvą rš. Buvau manęs duoti į teismą, ale leidžiau par galvą Žg.
per gérklę léisti pragerti: Ką tik uždirba, vis per gérklę léidžia Vb.
per niẽką (per pirštùs) léisti nekreipti dėmesio: Par niẽką motynos žodžius léidau Sg. Aš nieko nepaisiau, viską léidau per pirštùs Drsk.
prãkaitą léisti sunkiai dirbti: Kačei gana pilnai dirbam ir prakaitą savą leidžiam, tačiau tankiai nieko negalim nupelnyti BPII280.
pro pirštùs léisti nekreipti dėmesio: Ką pro pirštùs léisti NdŽ.
šónais léisti labai juoktis: Nors tu imk ir šónais léisk iš jo šnekos Alv.
vė́jais (vė́ju) léisti eikvoti (turtą, pinigus): Ar ilgai teip sūnus tėvo pinigus vė́jais lei̇̃s?! Vb. Pinigus leidžia kaip kvailys vėju Žem. Skaitys skaitys visus niekus, o kas iš to – tik pinigus vėjais leidžia! Žem.
ži̇́ežirbas léisti NdŽ purkšti (apie katę).
žodžiùs léisti vė́jais tuščiai kalbėti, plepėti: Jei ką sakydavo, tai neleisdavo žodžių vėjais rš.
antléisti tr.
1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts.
2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn.
3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr.
4. refl. duoti, kad ateitų viešpatauti: Lenkai buvo sukilę, mat vokyčio nenorėjo antsileisti Dr. Jug ir vokytys galingas, mislijo neantsiléisti KlvrŽ.
5. užleisti, užsiundyti: Jam galžudžius antleido S.Dauk.
6. smogti, kirsti: Reikėjo dar antleisti vieną žybą (smūgį) Dr.
7. uždėti, priliesti kuo: Atvarslą antleidu [ant arklių] – kaip ugnį antleisčio Šts.
8. duoti didesnį saiką, matą, užleisti: Antléisk an maišo tos druskos kelis gramus Jdr.
◊ ãšarą (ãšaras) antléisti verkti: Kad ben ašarą būt antleidęs pačią laidodamas! Šts. Fui, ka ans būt ãšarą antléidęs Sd. O ši nė ašaros neantleido, nė ai nepasakė M.Valanč. Kas tau nekait su geru vyru: ãšarų neesi antléidusi Šts.
apléisti tr.
1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai neišgyventi Jzm. Ten apleistos pilys griūva ant kalnų aukštai Mair. Apleistose trobose žolės pro langus išžėlė S.Dauk. Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos nepleiski V.Kudir.
| Knygų platinimas apleistas rš.
| Ir apleistas (negydomas, įsisenėjęs) suskis nugyna, ištepus išsuktų ratų šmyru Šts.
2. DP509, BBMr15,34 nepalaikyti su kuo santykių; neteikti pagalbos; neduoti išlaikymo: Sunki senatvė ir jam: visų užmirštas, apleistas J.Bil. Koks tu vaikas, kad savo tėvą senatvė[je] apleidai! Šv. Kam apleidai tą vaiką, kad jįjį ten visi bara, muša? J. Apleistas nuog gydytojų SD216. Kam tu apileidęs esi mane?! Mž447. Didžiai linksmini tuos, kurie est apleisti Mž339. Kurie jam duksisi, nopleisti niekados, bus sotūs visados KN216. Tavęsp šaukiam …, jeib mus neapleistumbi Mž483.
^ Geras draugas nei bėdoje neapleidžia KrvP(Nm). Dievas neapleis, kiaulės nesuės (nepražūsiu) Dl.
3. refl. pasidaryti netvarkingam, nešvariam: Urvakis nustojo skustis ir kirptis, apsileido rš. Labai apsileidęs, baisiai atrodo Skdt. Apsiléidęs kap lapų ryšys Gs.
apsiléidusiai adv.: Apsiléidusiai gyvena Šts.
4. refl. pasidaryti tingiam, vangiam, nestropiam: Ale tėvui apsileidus, ėmus tingėti, neapsižiūrėjus, visas turtas vėjais nuėjo Blv.
apsiléidusiai
5. DP254 praleisti, aplenkti: Perniai nei vienos dienos neapleidau (kasdien dirbau) Pls. Nei vieno šokio neapleido (visus šoko) Lp. Saulė neapleidžia kelmo, o jūs mane apleidžiat Tsk. Apléido Kuršėnus su lytum (Kuršėnų apylinkėse nelyja) Krš. Bet aš, sekdamas Lietuvos rašytojus, negalėjau tos mūšos apleisti, kuri didžią garbę lietuviams daro S.Dauk.
| refl.: Yra ir kitų tol daugesn vardų …, kurie dėl trumpybės čionai apsileidžia SPI357.
ǁ DP110 ko nedaryti, neatlikti: Apléido nerinį, knygas skaito Krš. Pamoką apléisti NdŽ. Dažnai apleidžia gerus darbus SPII176.
ǁ nukrypti nuo ko, nesilaikyti ko: Nors jisai (Kuršaitis) rašo pagal kiekvieno tarsnio ištarmės, vienog kartais apleidžia savo rašybos instatymus ir rašo pagal žodžių kilmės Jn.
6. atiduoti, prarasti: Aš kito nenoriu, bet ir savo neapléidžiu Lš. Dalgelę suleisiu, dobilą išpjausiu, savo panaitėlės kitam neapleisiu (d.) Kb.
^ Savo neapléisk, kito nenorėk Pnd, Šr, Kt, Trgn. Svetimo nenorėk, savo neapleisk Krn. Mergoms apsileisk, gyvenimą apleisk (jei turėsi daug dukterų, išdalysi visą turtą dalims) KlvrŽ.
7. SD229, R367, Ch1Mt4,13 palikti, mesti (buvimo vietą), pasišalinti, pasitraukti: Apleidau namus, kuriuose par aštuoniolika metų tarnavau BsPII14. Kad Abromas kūnu ir apleido žemaičius, širdžia vienok visumet su jais buvo M.Valanč. Tas ne lietuvis, kurs tėvynę bailiai kaip kūdikis apleis Mair. Jeigu kregždė staiga lizdą apleidžia, nujaučia tuose namuose gaisrą MTtII106.
| prk.: Vaikeli, jei taip elgsys, gali kumet tave ir paskutinis kąsnis duonos apléisti Šv. Apleido mane syla mana Mž469.
^ Neapleisk kelio dėl takelio Plv, Trgn.
ǁ pasišalinant palikti ką be apsaugos, be priežiūros, be globos: Barė mane močiutė, kam apleidžiau darželį, pamylėjau bernelį (d.) Sb. Ką tu veiksi, sesutele, apléidus darželį?! Kzt. Barė mane tėvelis, barė mane senasai, kad apleidau žirgelį, pamylėjau mergelę (d.) Gdr. Alkanus papildė geru, o didžturius apléido tuščius DP471. Regiu, mielas pone, jog tu apleidi galiūnus MP91. Prastot, arba apléist, avis savas DP208.
apleistinai̇̃ adv.: Girioj buvo palikęs apleistinai savo motiną I.
ǁ Ch1Mt4,11 atsiskirti nuo ko, palikti ką: Dukrele mano, viešnele mano miela, dėl sa[vo] bernelio apleisi motinėlę MTtII25. Motinėle nešiotojėle, kodėl mane apleidai (mirei)?! dz. Todelei apleis vyras tėvą ir motiną savą ir pristos moterį savą BB1Moz2,24.
ǁ DP511 išsižadėti, atsisakyti: Neapleisti savo teisių rš. Kaukus, žemėpatis ir laukasargus pameskiat, visas velnuvas, deives apleiskiat Mž9. Apleidę žemės daiktus, dangujęjų ieško MP161.
8. refl. duoti paimti viršų, duotis nugalėti, pasiduoti: Tik neapsileisk jam imdamasis Vrb. Apsiléisk, ir sumins į purvą Krš. Kaip apsileisi, tad ir lips ant sprando visi dvaro šunys Žem. Kodėl tu apsiléidi tokiu? Gž. Ko tu juo apsileidi? Dgl. Apsileisi vienam geruoju, kitam teks apsileisti jau piktuoju KrvP(Ut). Apsileisk su ligoms – anos ir pagaus viršų Šts. Tik neapsiléisk su vaikais! Krš. Apsiléidau slinkiu šįrytais, einu gulti Plt.
ǁ ppr. su neiginiu duotis pralenkti, atsilikti: Tu daryk, kaip tas daro, neapsiléisk Skr. Vikrumu neapsileisdamas, neprisileido pažinti tikro savo silpnumo Vaižg.
9. refl. dėtis, apsimesti: Apsileido nesveikata, ir parejo iš kalėjimo Šts.
10. užkrėsti, duoti įsiveisti, duoti užvaldyti: Apleido vyrą niežais Šts. Vilkais apléisdavo [burtininkai] Dglš. Apléidžiu ką, pvz., šunimis, blusomis K. Ir tie velniai apleido jį kirmėlėm LB178. Apleido mus tumet Dievas labai piktais ugnies žalčiais I.
| Apleido miegu aną piktoji dvasia Šts. Mane apleido sapnu BM367. Apleido vargais Plng.
| Apléisti miestą ugnele (padegti) BŽ418.
ǁ daryti, kad kas nuo ko nukentėtų, būtų skriaudžiamas, duoti apipulti, apnikti ką: Senį vaikais apléido Rs. Ar aš tau ne sesuo, kad vaikais apléidi! Ds. Anas neapléidžia marčia (neleidžia žmonai motinos skriausti) Arm. Jis tujau princą su urėdninkais apleido, kurie jį suėmė TP1881,46. Apleido su savo bitimis, mūsąsias ir išpjovė Šts. Ką šunimis apléisti K.
| Apléido rugius su karvėms Šts. A jūs pašėlę esat taip apleisti kiaulėms rugius?! Žem.
ǁ duoti išsikeroti, duoti užgožti ką: Rūteles sėjo, nenuravėjo, dilgėlėmis apleido JV966. Žolėmis neapleidžiat, kad gerąją sėklą nenusmelktų Ns1857,4. Erškėčiais apleisti I.
11. refl. daug ko turėti, apsikrauti kuo: Par daug apsiléidę su tais vaikais: devyni Krš. Galvoj man, kad jūs vaikais apsileidot?! rš. Apsileidusi esu su darbais, negal beišgalėti Šts.
ǁ apželdinti, padaryti apkritusį (plaukais): Gaurais apleisti I.
| refl.: Popai yr plaukais apsileidę Dr. Barzda apsileidęs – juo nepažins Šts.
12. Šv leisti apibėgti, aplieti, užlieti ką: Vanduo apleistas apie visą dvarą BsPIII256. Pievą vandenim apléisti K. Rugius įsėjo, n'išvarinėjo, vandenužiu apleido KlvD148. Apléidamos lankos duoda geriausį šieną Šts.
| refl.: Olandija buvo apsileidusi su vandenimis Šts.
13. refl. apsilieti, apsipilti: Diedas bobai kad smogė nosin, tai ir apsileido kraujais Rod.
14. euf. apteršti, apibjauroti: Mažiukas tik turkšt, ir apleido kelius Gs.
^ Nors ir kulnus apléisiu, bet neapsileisiu Vb. Kad ir vienas, vis apleidžia sienas Pnd.
15. apipilti: Bulvės taukais apleistos – man pirmasis valgis Šts. Košę apleido su taukais – kas aną bevalgys Šts. Būčiau po du į kiaušinius apléidus (užpylusi ant spirgintų lašinių), būt geriau išėję, negu tas blynas Skr.
16. uždėti paviršium sluoksnį, aplydyti: Apleidžiu sidabru B. [Kalvis] Laerkas, karvės ragus kuo greičiausiai nuvalęs, tuoj auksu apleido HO. Visas šepetys buvo apleistas sakais Plt. Apkala (lijundra) buvo apleidusi sniegą Šts. Apléistas stiklas (Schmelzglas) KII162.
ǁ apdriekti: Avis sudėjo į gardes, apkrovė rakibolais, apleido dobilais ir paslėpė Šts. Kūlių šiemet nėr, tai apléisma dangtį lig laikui plonai po varpom Ob.
17. žemyn nuleisti, nusvarinti: Mužikai čiūna (ščiūva, tilsta), apleidę galvas Aru39. Rankeles apleido, žodžio nekalbėjo Ndz. Kam apleidai baltas rankas an kelelių savo?! (d.) Rod. Ko tas mūsų žąsinas vaikščioja sparnus apléidęs? Slm. Oi, smūtnas, liūdnas baltas berželis, tankias šakas apleidęs, viršūnėlę nuleidęs (d.) Srj. Stovi girioj eglė, šakeles apléidus Mrc. Sudrebėjo lelijėlė, žiedelius apleido KrvD134. Oi rūtele, oi tu žalioji, oi, kam apléidai tankias šakeles ir an šakelių drabnus lapelius?! (d.) Lp.
ǁ refl. nuslinkti, nusmukti: Kap nešiau ją anta pečių, apsileido ji žemai Azr.
18. apdribinti ką, apsiausti, nusvirinti žemyn: Apléisk man kelnes ant kurpių Plv. Auga auga egliutelė žalioj girioj, apleisdama žaliom šakelėm (d.) Ml.
| refl. tr., intr.: Višta sparnais apsiléidė, gal jau sudribus Ob. Skarą apsiléidus lig žemei eina Krkn. Apsileidė plaukais kai nuo devynių vėjų kluonas šiaudais Str. Apsileidusiais plaukais nebūk, susišukuok Šts.
apsileistinai̇̃ adv.: Galvą turėjo apsileistinai su skara pridengtą IM1864,7.
ǁ užtiesti, užleisti: Langai apleisti muslinais Lp.
19. padaryti ne taip priveržtą, atpalaiduoti: Buiniau (stambiau) eima, kap suktuvelį pakeli, o kap apléidi, tada mykščiau eima (smulkiau malasi) Lz.
^ Ko tu čia vaikščioji kai Grigas, apivaras apleidęs?! Vlk.
20. R199, MŽ264, Nč duoti perėti, perinti: Apleidau dvi vištas ir kalakutę ant kiaušinių Lzd. Apléisk dvi vištas vištukų Alk. Apleidau net tris vištas žąsiukais Vv. Mes ant žąsiukų dvi vištas apléidom Lš.
| refl.: Apsiléidom ančiukų Lp.
21. R60, Skr sukergti: Su tuo eržilu šiemet daug kumelių apléidau Žvr. Lukošiaus drigantu kumelę apléidau Rs.
22. apvaryti ratą, perduodant iš eilės kitam: Anys apléidė po čėrkai aplink Tvr.
◊ ãšara (ãšaromis) apsiléisti Vrnv, LTR(Užp) apsiverkti: Kaip ėmė iškoneveikdyt pamotė podukrai, tai toj ir apsileido ašarom Rod.
ausi̇̀s apléisti nustoti drąsos: Ašiai ir vėl ausi̇̀s apsiléidžiau Ob.
juokù apsiléisti būti pajuoka: Su šlėdėms, pora jaučių pasikinkęs, bevažiuojąs grapas Tiškevyčia, juoku apsileidęs Dr.
kalbomi̇̀s (liežùviais) apléisti apkalbėti: Dorus žmones apleisdavo bjauriomis kalbomis rš. Pri anų turi bijoti ir žodį kokį prasižioti – tujau apleida liežuviais Vvr. Taip ir mudu jaunu sviets kalboms apleido KlpD93.
pásaulį apléisti Akm mirti: Šį pasáulį aš apléisiu, į kapus gyvent eisiu Jnšk.
plepalai̇̃s apléisti apkalbėti: Visą miestelį plepalais apleidę rš.
rankàs apléisti
1. netekti dvasinės pusiausvyros, nusiminti: Nustebo vyrai pamatę ir narsias rankas apleido V.Krėv.
2. mirti: Ten mano miela rankeles apleido Kb.

sparnùs apléisti nustoti drąsos, nusiminti: Na tai jiej ir apléido sparnùs dz.
svi̇́etą apléisti mirti: Pons apleido tą svietą BsPIII207.
širdi̇̀s neapléidžia nemalonu, sunku; bjauru: Širdis neapleidžia jam tai pasakyti Upt. Širdis neapleidžia man tų barščių valgyti Upt.
atléisti
1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atléisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I.Simon. Kaltybė atleistina SD68. Neteisybė mano didesnė yra, nekaip galėtumi būt atleista Ch1Moz4,13. Atmileisk tatai BPII294. Atgileisk ir tu kaltes jai DP546.
atleistinai̇̃
| refl. R365, SPI238: Sūnau, atsileidžia tau nusidėjimai tavo M.Valanč. Taigi ir mes suvisu atsileiskime tiems, kurie prieš mumus nukalto A.Baran.
2. refl. nustoti pykti, atlyžti: Ana tokios mados: čia supyksta, čia atsileida Krš. Mirsiu ir neatsléisiu an tokio žmogaus Gdr. Ir didžiausias pikčiurna kartais atsiléidžia Kp. Ans atsiléido pykti J. Saulyka leidžias, ir žmogus in žmogų turi atsileist Arm. Kaip saulė nūsileido, reik atsiléistis Prk. Piktumas atsiléidęs KII304. Atsileiskies nuog rūstybės tavo keršto BB2Moz32,12.
^ Kai kiaules paleis, tada jis atsileis Klt. Supyko nuo baravyko, atsiléido ant katino veido (erzina vaikus) Skr.
neatsileistinai̇̃ adv.: Sūnus … neatsileistinai įkiršęs ant savo tėvo TP1880,46.
3. tr., intr. sumažėti, susilpnėti (šalčiui, karščiui, skausmui…): Dabar negal važiuoti, kol neatléis šaltis Užv. Naktį šalta, dieną biškį atléida Vkš. Atleistu sninga, nėr speigo Šts. Trečia diena karštis neatléidžia Vlkv. Skauda, ale jau atléido, galiu eit Skr. Man koją šitą sopė[jo] sopė[jo], ir atléidė Brsl. Liga atleidžia R245.
| Šaltį atléido Vs. Kap tik išgėriau, tai karštį tep ir atléido Vlk. Tujau geryn geryn – atléido kosulį Kl. Pradedi žiovauti, išsižiovauji, ir skausmą atléidžia Rk. Ar jau atléidė sopę? PnmR.
| refl.: Šaltis atsiléidžia, tuoj oras atidrėgsta Jnšk. Mažum ryt atsilei̇̃s Vrn. Šaltymetis vėlesniu laiku atsileida I. Atsileidęs oras N. Didžiausias šaltis atsileidžia, tai ir žmogus turi atsileisti KrvP(Ut). Gelžis labai greit įkaista, bet greit ir atsiléida Up. Žaizdos ir skauduliai atsileisdavo ir ne taip skaudėdavo P.Cvir. [Nemuno] narsums … greit atsileidžia, ir vėl lėtai slenka A1884,279.
| Šarmas jau yra atsiléidęs, nebestipras (nebeturi gailumo, glitumo) rš.
ǁ tr. padaryti ne taip skaudamą, ne taip smarkiai suimtą (skausmo, sunkumo ir pan.): Nakčia man nedaugį atléido pečius Arm. Išmankštinau gerai skaudulį, ir atleido koją Vvr. Bulvių verdančių garą trauk į save, ir atléis kaklą Šts. Kai burna sutinsta, tai atleidžia dantį Skr. Karštis vaiko niekaip neatleida Bt. Mun atléido tas sunkumas Rsn. Kai tik ištariau žodelį, žodį pirmutinį, tartum akmuo kuo didžiausias atleido krūtinę LTR(Skp). Ka tave tep suimt ir neatlei̇̃st diegliai! (toks keiksmas) Rod. Mune jau ir atleido – nebebūgštu, kaip išaušo Šts.
| Aš jau pana buvau, buvo gavėnia atleistà (palengvintas pasninkas) Užv.
| refl.: Galva biškį atsiléido nu tų liekarstų Vkš.
4. tr. Rdm, Ktk, Šn atslūginti (tinimą): Reikia dėt karštus kompresus, kad atléistų tinimą Srv. Tynių atléido, tai greit sugis Ml. Putmenis pradeda atléisti Bt.
ǁ intr. atslūgti (tinimui): Ar jau atleido kojos tanius? Jrb.
| refl.: Tynius atsiléidė Dglš.
5. tr. sumažinti kietumą, suminkštinti: Kam peilį teip an saulės palieki – nori gal atléist? Mlt. Kalvis gal atleisti dalgiuo ašmenis, įkaitindamas baltai geltonai ašmenis Šts. Atleisk vielą – bus minkštesnė Lš. Negerai britvą kišt karštan vandenin – atleis Sdk.
| refl.: Par rūgštinį obulą partrauktas dalgis atsileida Šts. Peilio nekišk į ugnį, ba atsilei̇̃s ir nepjaus Lš. Per daug spaudžiant, gali įkaisti pjūklas ir atsileisti rš.
6. refl. atsimisti, atšipti, pasidaryti jautriam (apie dantis): Nuo girinių obuolukų ir dantys atsiléido Vn.
7. tr. atidrėkinti: Dieve lenk, šitokius sausus bulbienius atléist (sulydyti)! Dglš.
| refl.: Rugiai, rodos, sausi susivežė, tai gal kluone atsiléido Gs. Susemk rugius nuo grendymo, ba atsilei̇̃s Ūd. Salykla atsiléidusi K. Kai dobilai atsileis, tada sudėsi kūgin Dsm. In pavakarį ir šienas atsiléido Rod. Atsiléidusi žuvis (džiovinta ir vėl drėgmės prisigėrusi) Plng. Tokia buvo kieta duonos pluta, dabar atsiléido Ob. Paraką padėk sausai – gali atsiléisti Up. Atsiléidę sierčikai (degtukai) Lp.
8. tr. suminkštinti, atšildyti ką nuo šalčio sustyrusį, sukietėjusį, suledėjusį: Be karšto vandens įšolėjusį lakatą neatleisi Šts. Prieš šeriant gyvuliams, sušalusius šakniavaisius pirmiau reikia atleisti rš.
| refl.: Niekis, kad ir apšalo – atsilei̇̃s Pc. Sušalusias bulves įnešiau į pirtį, ir greit atsiléido Pbr.
ǁ tr. pašalą išvaryti: Pašalą atleido Grž. Žemę atléido Lp.
| refl.: Pašlaps keliai, kai žemė atsilei̇̃s Pkr. Kap tik žemė atsiléidžia, tai ir renka smarškas (briedžiukus) Azr.
ǁ refl. atsipalaiduoti nuo sustingimo, atgauti lankstumą, jautrumą: Aš padaužiau, bet suklupę nuo šalčio pirštai neatsileido ir neklausė, ką liepiami J.Balt. Sužeisto ranka ir veidas atsileido Žem.
9. intr. atšilti; nuo šilumos tirpti: Jau vidudienį po truputį atléidžia Ds. Kap tik pavasarį pradeda atleisti, tuoj parlekia ir vieversėliai Vrb. Naktį buvo atleidę, bet paryčiui vėl ėmė šalti rš.
| refl.: Šaltis sprogo, užburbėję langai pradeda po truputį atsiléisti Vkš. Visiems nykštukams atsileido apšalę ūsai rš.
10. tr. padaryti ne tokios stiprios koncentracijos, atskiesti: Reik spiritą atleisti su vandeniu arba su uogų sunka Mžk. Atleisk sulą su vandeniu, kad rūgšta nebūtų Šts. Arbatą atléisk (vandens įleisk, kad nebūtų per daug stipri) J.Jabl(Als). Reiks atléist karštas vanduo šaltu Lp. Atleidau duoną su šaltu vandeniu (padariau minkštesnį įmaišalą) Šts.
11. tr. padaryti nebe taip įtemptą, atpalaiduoti: Atléisk ryšį K. Žiobrė lengvai atleido atvarslus, arkliai užkabino šuolį I.Simon. Atléisk tu šitam eržilui galvą – žiūrėk, kap jis čia pakartas (aukštai pririštas) Brt. Tuo tarpu Daubaras, išvaręs naują vagą, šaukė [jaučiams]: – Margi, atleisk! V.Myk-Put. Kur akmenan tūksters [ariant], da ir atleidžia (sustoja) – geras arklys Mlt. Baugščiam arkliui neatleisk pavadžių, jei nenori po vežimu gulėti KrvP(Varn).
| Nusiramink ir atleisk veido raukšles rš. Sušilsiu, tai gal atleisiu gyslas Vlk.
^ Karia ir dar atleidžia Lp.
| refl.: Atsileido stygos rš. Virvė atsileidusi Sr. Pertemptos gyslos ir raumens atsileido ir nieko nebeveikė Vaižg. Maloni šilumos banga perliejo pono Skrodskio vidurius, nervai atsileido V.Myk-Put. Jų įnirtę veidai atsileido rš. Ir atsiléidė kaip šeškas ant duknų (sutižo, aptingo) Vb.
ǁ padaryti nebe taip priveržtą, nebe taip prispaustą, nebe taip sutrauktą, atlaisvinti: Raktu atleido sraigtus ir pirštais juos atsuko rš. Jei šautuvo diržas neatleistas, tai prieš komandą „ginklą pasikabink!“ komanduojama: „diržą atleisk!“ rš. Jaunoja iššoka iš vežimo ir atleidžia [pavalkų] sąmatą Klt. Motina atsigręžė jo raminti ir truputį atleido duris (nebe taip stipriai laikė), ir senis dar giliau įvarė lazdą rš.
| refl. tr., intr.: Ar galima peikti mechanizatorių, jei per sėją atsileidžia sėjamosios ir kultivatoriaus veržlės? sp. Atsiléido diržą ir vėl toliau valgė Vkš. Rado šikšnikę atsiléidusią Krš. Sutrauk geriau sąmatą – atsileis Vrn. Paskui atsileidžia skilveliai ir visa širdis, kol prieširdžiai vėl susitraukia rš. Pastarųjų dienų įspūdžiai veržė galvą lyg spyruoklės, pasiruošusios kiekvienu momentu atsileisti ir su trenksmu išsiveržti rš.
| prk.: Atsileidus priespaudos varžtams, viena po kitos kūrėsi darbininkų profesinės sąjungos, dažnėjo įmonėse streikai rš.
12. tr. atkabinti, atrišti, atsegti: O kad atkeltų ma[n] varinius vartelius, o kad atleistų cidabro lenciūgėlius JD235. Knygą susiuvus, juostelės atleidžiamos, o pati knyga išimama iš staklelių rš.
| Vilnos sunku verpt: rankų negali nei kiek atléist (atitraukti) Lzd.
ǁ intr. atšokti, atkibti, atsikabinti, atsisegti, atsirišti: Tie padai nepraplyšta, tik kraštai atléidžia Skr. Jau atsidarė vario varteliai, atleido lenciūgėliai JV622.
| refl.: Žievė atsiléidžia, lupas KI10. Mano kelnių diržas atsileidžia ir atsileidžia Ds. Ryšys, mazgas atsileido K. O čia dar lyg tyčia nutrūko kairės klumpės ąselė, atsileido apivarai J.Balt. Ir justi nepajutau, kaip atsileido naginės auklės Pbr.
13. tr. pailginti arba paplatinti (drabužį), atardant įsiuvus ar siūles: Da sukneles atléisiu Mrj. Sijonas siauras paliko, reikės biškį iš šonų atleisti Vkš.
14. refl. pasidaryti nebe taip sukriam, atsivyti, atsisukti: Siūlai (botagas…) atsileido rš.
15. tr., intr. Rdm, Pc, PnmR duoti tekėti (melžiant), papydyti: Ir nemislyk, kad tau žebrė atlei̇̃st pieną Vb. Šėmoji ilgai pieno neatléidžia Ktk. Margoji šiandie visai neatleido Sv.
16. intr. imti ką lėčiau daryti, sumažinti smarkumą, intensyvumą: Kas tik truputį atléidžia (mažiau dirba), i nėr gyvenimo Alvt. Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję Žem.
atleidžiančiai̇̃ adv.: Itas arklys veža atleidžiančiai̇̃ Arm. Arklys ima neatleidžiančiai̇̃ Arm.
| refl.: Buvau pirmūnas, o dabar jau atsiléidau Štk. Reik styrinti numie atsiléidus (pamažu, neskubant) Slnt. Taip aiškiai, atsiléidęs pasako[ja] Krt. Dirbam visai atsileidę Tl. Ką čia mun skubėti – i atsiléidęs pareisiu Dr.
17. intr. pailsėti: Ne visumet gal dirbti – reik vieną kitą valandą atléisti Up.
| refl.: Sėsk, tai nors atsiléisi kiek Lš.
ǁ tr. Drsk, Vrn duoti pailsėti, pailsinti: Nedaugį atléisiu kojas ir eisiu malkų pjaut Arm. Atléisk kojas (atsisėsk) Dv. Nors tu atleisi rankeles, nors atsilsėsi LTR(Vlk). Sėskis, diedule, atsilsėk, atleisk sa[vo] petelius Rod. Gana tau tas šienas iš balos nešioti – atléisk nors kiek pečius Nč.
18. refl. mirti: Apie vidunaktį ligonis ir atsiléido Ds. Atradom senį atsiléidusį Antz. Kaip tik su prietemėle ir atsiléidė Dbk. Akis pastatė ir atsileidė Krik. Būk visados su mumis …, neapleisk atsileidžiančius MKr30.
19. intr. ppr. su ne- Ds, Lp perstoti, liautis, baigtis: I tuom žygiu man tas traukimas eit an dešinės atléido, i aš įejau į vidų Prk. Reikėjo vasarą neatléisti – duoti ir duoti avižų [arkliams] Pln. Kasdien ir kasdien keliu [vaiką ganyti], niekada neatléidžiu Lp. Darbą varau, neatleidžiu R30. Neatleisdami sekėm akimis, ką jie ten daro Mš. Šuo šokinėjo aplink tvirtovę ir lojo neatleisdamas Mš. Laiškai iš Štetino ėjo vis tankiaus ir neatleisdami šaukė jį atgal V.Kudir.
neatleidžiančiai̇̃ adv. be paliovos: Kad tave suimt neatleidžiančiai̇̃ (kad susirgtum ir nepasveiktum)! Arm.
neatleistinai be paliovos, be atlydos: Notleistinai, be atlaidos SD9. Neatleistinai į duris barškina BsPI98. Pradėjęs šuo … neatleistinai kaukt BsV70. Sveikino draugus, ragindamas neatleistinai pradėtą darbą toliau varyti prš.
| refl.: Daktaras liepė muni nu liekarstų nėkuomet neatsiléisti (visą laiką gerti) Vkš. Neatsileisdamas prašęs BsPI119. Festina lente – reiškia: dirbk neatsileisdamas, nors ir palengva Vaižg.
20. intr. Lp atsitraukti, atsitolinti, atstoti: I da jis neatleidžia nuo jų, da stovia, gal vis ką gaus Šmk. Jis neatleido, kol ji jam davė nešt BsPI8.
| refl. Lp.
21. refl. atsisakyti savo nuomonės, nusileisti: Ant tų žodžių kiti broliai maždaug atsileido S.Stan. Nuo savo neatsiléisti BŽ545.
22. tr. užprašytą kainą sumažinti, nuleisti: Aš pardavinėjau po du auksinu, o kaip paskutinė, tai tau atleisiu dešimtuką BsPIV55.
23. tr. duoti pasitraukti, duoti išsiskirstyti, paleisti: Atléidžia ryt poilsiui Vlkv. Atléido atostogų Ss. Iš gimnazijos jį atléido pusę metų (pasilsėti, namie pagyventi) J.Jabl. Atleidęs kitus, palik tiktai tris šimtus vyrų S.Stan. Baiganties karuo, atléido numien Pvn. Jei atleisiu anus alkanus ing namus jų, pails ant kelio I. Tai tu eik, išpiršk ir atvesk ją, tai aš tave gyvą atleisiu MPs. Mokytiniai … prašė jį bylodami: atleid ją DP113. Ir atleido juos nuog savęs MP266. Neatleidau Juozaus (prašiau, kad skaitytų toliau) Lp. Mylėjo jį visi: ir žmonės, ir bajoras, neatleisdamas jo nei žingsnio nuo savęs V.Krėv. Prie darbo nėra kada žiopsoti – darbas neatleidžia Jnš.
| refl.: Aš nenoriu nuo jo atsiléisti (atsitraukti) – man jis geriau patinka Lzd.
24. tr. atpalaiduoti nuo įpareigojimo, nebereikalauti ko vykdyti: Greitai, be jokio užtūrėjimo, atléido [nuo darbo paprašius] Krš. Ponai jau ir tada vienur kitur atleisdavo iš baudžiavos valstiečius be žemės V.Myk-Put. Atleisti nuo mokesčių rš. Neatléidžia nuog mėsos (nuo mėsos prievolės) Rmš.
ǁ R125 dovanoti: Atleido man bausmę Vv. Jei atleisite nuo bausmės, tai daugiau nebegrosiu LTR(Alvt). Skolą jamui taipajag atleido BPII485.
25. tr. nebelaikyti toliau tarnyboje, darbe, pašalinti iš darbo: Jei gerai dirbsi, niekas tavęs iš darbo neatleis rš. Iš vietos atleisti rš.
atleistinai̇̃ adv.: Šeimą (šeimyną) laikyk neatleistinai̇̃, t. y. nebargavok J.
26. tr. padaryti neužimtą, tuščią, atituštinti, atidykinti: Atleisk man tą puodynėlę Jž. Šitą kašytę atléisk, kur kiaušiniai Vdn. Ir atléisk, kai nėr kur išpilia! Trgn. Kai žmogus ateina, reikia atleistie ažustalę Dgl. Stalas kad man būtų atléistas (nukraustytas, atituštintas)! Mlt. Atleisk padą – reiks rugiai vežt Sdk. Kap dirvą atlei̇̃s, tai žąsiukam bus gera ganiava Dglš. Keikė kaimynai, kad Dirdos kliudo ganyti rugienas, neatleidžia vasarienų J.Balt.
| prk.: Širdį bailums atleido jau (dingo širdį slėgusi baimė), ištikimai ji linksta prie tavęs V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Atsileisk bliūdą, ir nusiprausi Jž. Sviestavičius vėl džiaugėsi, kad jam ariamoji, pjaunamoji ir ganomoji žemė veikiau atsileis, neg manė iš pradžių Vaižg. Vidury vasaros atsileidžia bent vienas laukas Kp. Kai ratai atsléidė, davėm jiem malkom atsvežt Trgn. Kai kiaulį paskersma, ažudaras (atitvėrimas) paršeliam atslei̇̃s Trgn.
| Buvo trys kandidatai atsileidžiamai vietai J.Balč. Neseniai pašte atsléidė vieta Ut.
27. tr. Lzd, Ml atiduoti kitam, perleisti: Atleid' man, ko namie nepalikai, tai leisiu, – sako velnias Ad. Aš savo mielo, savo mieliulio kitam neatleisiu Tvr.
^ Nereikia savo atléisti, o kito norėti Ds.
| refl.: Nenori namų atsiléist (atsižadėti, netekti) Dglš.
ǁ paskolinti: Jūs turit dvi, atleiskit vieną Vrn.
28. tr. patiekti: Šaknys savo naujoj vietoj išduoti negal vienkartu teip daug sulos ir atleisti į šakas ir jas pastiprinti S.Dauk.
×29. (sl.) tr. parduoti: Atléisk man kiaulaitę Lp. Šitos prekės bus atleidžiamos tik po patikrinimo rš. Jei tu ją (dirvą) man nori atleisti BB1Moz23,13.
30. tr. atiduoti už vyro: Atleido į Vaineikius už Kantrimo savo dukterį Dr. Aš esu atleista už Rankaičio Dr.
31. tr. atsiųsti ką kokiam nors reikalui, kokiam darbui: Atléisk man vaikiuką – galės parsinešti šiaudų Lkv. Kad ne pati ateisiu, tai dukterį atléisiu Trgn. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? LzP. Žadėjo Česioką atleist kokiai dienai papjovėt Ktk. Gal atléisit savo vaikištį pas mus talkoj? Rdm. Ar negalėtumėte atléisti mergelę į rišikes? Pgr. Kol aš patsai atjosiu ar vedelius atleisiu NS122(Ppl). Atleido arklius žemei išgyventi Šts.
32. tr. atsiųsti (laišką, pinigų, daiktų…): Atléidė laišką, kad serga Dbk. No (< nu o) Antukas ar atléidžia laišką? Skp. Nurašiau gromatą, ir neatléidė atgal Brž. Atléidžia tankiai lakštus Dkšt. Vieton meilių žodžių atleisiu raštelį NS509. Atleido dukrelė pas tėvą žinelę JD995. Jei galima gaut darbo, tai atléiskit žinią Pn. Tatai jos Joniuko paveikslėlis, jai iš Amerikos atleistas J.Bil. Dėdė piningų atléido Vkš. Atléidžia gi drapanų, skarelių kiek Alz.
33. tr. atlydėti (einantį): Aš kitąkart eidavau naktį, tai šunys atléisdavo kiaurai į namus Lnkv.
ǁ atlydėti mirusį: Nūmirėlį su dūdoms atléida Krš. Numirėlį atléidžia į kapines Mrc. Dingojom, bitutės atūžiančios, o buvo seselė atleidžiama JV912. Ne miško bitelės atūža atūža, ten mūsų sesaitę atleida atleida Krp.
34. refl. tr. atsivaryti (gyvulius): Visądien medy ganėm keltuvas, tik pavakarėj atsileidom an lauko Nč.
35. refl. atkeliauti, atplaukti: Gudas atsileidžia luotu per ežerą Vlk.
36. intr. greitai atbėgti: Per pusnis atleidžia zuikis rš.
37. tr. atmesti, atsviesti: Atleisk ir mun obuolį Up. Leisk akmeną – ar lig manęs atléisi? Rm.
38. tr. atželdinti, atauginti: Nupjoviau itą obelį, tai atažalas atléido Bn.
39. intr. su ne- nesuteikti galimumo ką daryti: Ką jau tikru vokiečiu tapsi – kraujas neatleidžia! I.Simon. Prigimtis neatleidžia – tokia kvaila Rmš.
ǁ neduoti teisės, varžyti, neleisti: Labai gali būti teisybė, mat paprotys neatleidžia V.Kudir. Nešiočiau, bet mada neatléidžia Skr. Kiek ant rašto yr, tiek duosiu, daugiau ne: juk raštas neatléidžia Jrb.
^ Veislė veislės neatleidžia (jaunieji taip daro, kaip senieji) R32.
40. tr. žemyn nuleisti: Mergužėlė neatsakė, tik baltas rankas atléido (d.) Rtn.
41. tr. atgal traukti, atgal varyti: Kaminas dūmus atléidžia (tarpais gerai traukia, o tarpais dūmus pūsteli atgal) Rdm. Jau gana šitas kaminas neatleidžia dūmų, kad ir šlapia malka kūreni Rdm.
◊ atleidžiamàsis ožỹs apie žmogų, kuriam suverčiama už ką nors visa atsakomybė: Ksaveras gal ne geriau jautės už anąjį atleidžiamąjį ožį, kuriam savo kaltybes sukraudavo, liepdavo į tyrus nunešti ir ten išbarstyti Vaižg.
gálvą atléisti išsivaduoti nuo rūpesčių, susikrimtimo, širdgėlos: Kad tu, bernužėlis, pats galvelę trūktum, mažgi man, varguolėlei, galvelę atleistų NS1256.
kai̇̃p rankà atléido nustojo skaudėti: Ėmė i kap rankà atléido Prn.
liežùvį atléisti įgalinti plepėti, šnekėti: Bet Nainio alutis atleidžia liežuvį, sužadina dainą, kalbas ir linksmybę P.Cvir.
liežiùvis atsiléidžia ima daug plepėti, šnekėti: Kaip išgėrė, visiem liežiùvis atsiléidė Rm.
rañkos atsiléidžia įgauna valios: Nori, kad tik jam atsileistų rankos, jis paskui pradėtų visus smaugt Plv.
ši̇̀rdį atléisti
1. atsigauti, atsigaivinti: Širdį tujau atleido, kad išgėriau vengro bonipatijos (homeopatinių vaistų) Šts. Netikėtas džiaugsmas atleido mano širdį rš.
2. atsikeršyti (?): Kruglodurovui pasisekė atleist širdį, t. y. nubaust kunigus V.Kudir.

širdi̇̀s atsiléidžia nustoja pykti: Kap gražiai imi prašyt, atsiléidžia kiekvieno širdi̇̀s Gs.
vadžiàs atléisti
1. pailsėti nuo rūpesčių, atsikvėpti: Navikui pasirodė, kad dabar jau galima šiek tiek atleisti vadžias ir daugiau pasirūpinti privačiu bizniu rš.
2. duoti laisvę, nevaržyti: Vaikai tol geri, kol neatleidi vadžių Jnš.

×daléisti (hibr.)
1. intr. duoti sutikimą, teisę kam ką daryti: Damileisk nueit ir pakast pirm tėvą mano Ch1Luk9,59. Mano širdis nedaleist šitei padaryt Užp. Kaip jam širdis daleidė paskutinį kąsnelį atimt! Ktk.
ǁ nesukliudyti, neuždrausti, neužkirsti kelio: Ale ne, aš ant to stovėjau, nedaléidau [apgauti] Krš. Ir nedaleido stabmeldžiams ant Šatrijos kalno apent įkurti šventos ugnies M.Valanč. O dabar damileisk, kad užsidegtų rūstybė mano Ch2Moz32,10.
| refl.: Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės SD69. Daleidos žmogus pražengimo SGI13. Giminė pikta ir bjaurybės dasileidžianti BtMt12,39.
| Dar klaidų dasiléidžiu (padarau) [rašydamas] Rs.
2.
daléiskime imper. 1 prs. pl. sakykime, sakysime (įterptinis žodis): Daleiskime, tavo teisybė rš.
3. refl. duoti prisiartinti: Petrienė baili: nedasléidžia žmogaus – ką tu su ja darysi! Rdš.
4. tr. palydėti iki kurios nors vietos: Tik daleido dalydėjo rūtelių darželį Drsk.
5. tr. duoti siekti, liestis, prisitikti: Žemėn nedaléidžiu kojos (nepriminu) Zt.
6. refl. pasiekti ką leidžiantis žemyn: Leidos leidos [virve iš dangaus], dasileido liki debesių BsMtII34.
7. tr. primesti, prisviesti ligi ko: Leisk akmenį, ar daléisi? Žrm.
įléisti
1. tr. SD403, R114 duoti įeiti, įvažiuoti į vidų: Ans vis tiek eita: i ka įléida, i ka neįléida Slnt. Įléisk greičiau, bo sugargėjęs (sušalęs) Jnšk. Atejo lapė ir prašos, kad inlei̇̃st Lš. Šuva čypia, draskosi už durų, reikia įleist vidun Š. Prašėsi įleidžiamas su savo draugu LTR(Šlv). Ji ma[n] atkėlė vario vartelius, įleido į dvarelį JV503.
| Įleisti traukinį rš.
| prk.: Įleido lokamstvą ing širdį savo brš. Lietuvių kalba, nors ir buvo įleista Panevėžio mokytojų seminarijon, bet pamažėl iš ten varoma rš. Dieną į tarpą įleisi (dieną praleisi), ir gerk, – sakė daktaras Šts. Įleiskit mano žodžius į savo ausis NTApD2,14.
^ Visus įleisiu, ale pats tai neisiu (raktas) Vdk. Ir velnią už pinigus į dangų įleis (toks godus pinigų, mėgstantis kyšius) LTR. Gera gaspadinė, kad vilką daržan inléido (neravėjo daržo) Rod. Neinléisk šluotos aruodan (neišsemk visų grūdų) Dbk. Įleisk čigoną priepirtin, įlįs ir pirtin Pnd. Įleisk velnią bažnyčion, lips ir ant altoriaus Sr. Įléisk ožį į bažnyčią, palips ir ant altoriaus Akm. Įleisk utį (utėlę) į rankovę, įlįs ir į kailinius Sim.
| refl. tr. K: Sargas sutiko mane įsiléisti NdŽ. Vis vario vartai, vis užrakinti; neįsileidžia manę mergužė JV380. Oi, panytėle, kodėl tylėjai, ar įsileidus kitą turėjai?! (d.) VšR.
^ Įsileisk velnį į bažnyčią, lips ir ant altoriaus NžR. Įsileisk velnią pirtin, tuoj užlips ir ant plautų Trgn.
ǁ duoti sklisti, patekti į vidų: Langas įléidžia šviesą (į vidų) KI348. Keturi langai iš gatvės pusės ne tik įleisdavo pakankamą kiekį šviesos, bet pro juos įeidavo ir patys pirmieji ryto saulės spinduliai T.Tilv.
| refl. tr.: Įsileisti į vidų tikros šviesos spindulius rš.
| prk.: Smėlis lengvai įsileidžia vandenį, o molis sunkiai rš. Smala purvo į tekinį neįsileida Šts. Linai plaukiniai neįsileida į save pakulų Šts.
| Neesu bugštus, neesu baimės įsileidąs Šts. Apkasus pradėjus kasti, beprotį į save buvau įsileidusi (beveik iš proto buvau išėjusi, bijodama karo) Šts.
ǁ priimti (į draugystę, bendrą gyvenimą, bendrą darbą): Susitarusys pavarė jį būtinai ir nebįleido į draugystę savo M.Valanč. Įleidžiu ką svetimą kur SD42. Įrišu, įleidžiu turtėn (palieku, užrašau turtą) SD408.
| refl. tr.: Įsiléidė gyventoją – bus jai smagiau gyvent Jnšk. Nemokėsi ir par trobą pareiti, marčią įsiléidęs Krš. Tačiau į namus žentų jis neįsileido P.Cvir.
ǁ įginti, įvaryti: Senis, parsivedęs ožką namo, įleido ją į staldą BsPI16. Arklį įleidė į kūtę MitI377. Paukštytį įleisti į kurbutę N.
2. tr. įtekinti, įbėginti: Ta žmonelė įleido į uzbonėlį alaus Sln. Įléisk sulos iš klevo Rk. Įleido jam arbatos puoduką [iš virtuvo] rš.
| prk.: Įleisk ing širdį mano ben vieną šlaką tos kartybės brš.
| refl. tr.: Nežinojau, kad sustabdys [vandenį], būčiau įsileidusi rš. Argi nemoki pats įsileisti [arbatos]?! Š. Pašėlusį alų padirbo: norėjo įsiléisti – špuntą išmušo Krš.
ǁ įlieti, įpilti, primaišyti: Įleidžiu apypenus, apypenais pagadinu SD168.
3. tr. įlydėti į kur: Įleisiu į takelį, toliau pats galėsi eiti Šts.
ǁ mirusį įlydėti: Numirėlį įléido Lp.
4. refl. nusileisti, įsėsti (apie saulę): Ryto lis – saulė į debesį įsileidė Ėr. Saulelė, rodėsi, kartais įsileidžia į debesis Žem. Oi, aš įteku šviesiu nemunėliu, oi, įsileidžiu vakarine žarnyčėle (d.) Vlk.
5. refl. įtūpti: Važiuojant per girią, insleidė medžian gegužė ir ažkukavo BsPII227. Insileidė pova sedulės medelin (d.) Ds. Įsileido paukštelis žaliam diemedėly (d.) Krč. Ir atskrido gegutėlė, įsileido darželin rūtelių (d.) Bgs. Ir insileidus obelėlėn, kukuosiu skardžiu balseliu (d.) Šmn.
6. refl. įlįsti, įsimesti (apie skausmą, ligą): Kažkoks baisus dygulys įsiléido į strėnas Vkš. Įsileido tokiu įsileidimu į kojas ramatika, kad nebužmingu nė naktį Šts.
7. tr. įterpti, įsprausti, įtaisyti ką į vidų: Plačkelnes įleido į dabitiškas pušnis rš. Kišenės įleistos (įsiūtos), atlapėliai dygsniuoti rš. Žemaičių gyvenamų namų trobos siena nuo priemenės dažnai esti įleista tik į iškirstą šoninėse sienose griovelį EncIX90. Dabokim, jog ataugai įleisti, ne ing tikrą kelmą įčiepyti PK186.
| Ne, čia nieko nebuvo inléista (į raštą įterpta) Lp.
įleistinai adv.: Dišeris sudeda lentas įleistinai R133.
ǁ įkasti ką: Katilas su piningais buvo įleistas po grindis Plng. Reikia balkis inléist giliau Lp.
| Dūmtraukių pamatai yra įleisti į žemę rš.
ǁ įauginti (šaknį): Šaknis įremiu, įleidžiu, šakninuosi SD106. [Ąžuolai] drūtas savo šaknis intléidė gilumon kalno BM65. Piktžolės žemėn šaknį įleido rš.
^ Jau kad įleidė šaknį (įsigyveno), tai sunku beiškrapštyt Sln.
8. tr. įkišti į ką (atsargiai, pamažu): Gervė savo snapą vilkui į žiotis įleido J.Jabl. Tą pincetą įleido kupreliui į gerklę, ištraukė žuvies kaulą J.Balč. Esą, įléisk į akį vėžio girnikes, i bus sveika Rs. Išgelbėtasis įleido ranką į savo krepšelį rš.
ǁ įdėti į ką nors: Laikrodį įléidė į bato aulą Ėr. Juristas išsitraukė ir savo šautuvą ir į abudu vamzdžiu įleido kulką V.Myk-Put.
| Bačką į kelnorę (į rūsį) įleisti (įridenti) N.
| Tvardauskis liuobąs išimti dūšią ir įleisti į butelį Plng.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti gilyn: Paskui į tą duobę įleido karstą, kapą užkasė J.Bil. Įleido dukrelę į duobelę JD61. Inleido jį in tą skylę BsPIV276. Įleidę [virvę į duobę] antrą kartą, ištraukė antrą MPs. Buvo įleistà trys bitonai [pieno į šulinį] Krš.
| refl.: Insléisk šulnin ir ištrauksi [kibirą] Ds. Kaip tik anas insileidė gilumon, da nebuvo viškai galas, ė jau tolyn virvė nebėjo BsPII217. Gaspadorius pasku kamuoliuką įsiléido [į urvą] BM240.
9. tr. įsmeigti, įdurti, įvaryti: Bitė gylį įleido Prk. Įleis giliau nagus [katė], ir nebepaspurdės žvirblis Vb. Įléidžiau rakštį Rm.
| prk.: Nuleis kelnes, paguldys ant suolo, įléis (įkirs) penkis sykius Pln.
| Pašokusi [saulė] žiūrėjo kiaurai į visas žemės kerteles, gilių giliausiai įleisdama savo liepsnotą akį Žem. [Šventmarė] žiūrėjo, visa linkdama pirmyn, lyg akis į kito akis įleidus S.Čiurl.
^ Kad įleidė nagus (įsikabino) ant čiupryną Upt. Prigriuvinėjo prie senio ir įleido savo pirštus į jo nutriušusią barzdą rš.
| refl. tr.: Skiedrom nešluok, rakštį įsiléisi Pc.
10. tr. įšvirkšti: Įleido ligoniui po oda kamforos rš. Gal daktaras kokių vaistų įleistų̃, vis būt geriau Vb.
11. tr. įkišti, įgramzdinti (į skystį), įmerkti: Akmuo, į vandenį įleistas, tuoj skęsta J.Jabl. Inléiskie uodegą aketėn Dglš. Priėjo prie nedidelio upelio, atsisėdo ant kranto, kojas į vandenį įleido ir ilsasis BsMtII205. Įleiskite tinklą dešiniame laivo šone ir rasite SkvJn21,6.
| prk.: Buto neįleido į skolą, nors ir našlė paliko ž.
^ Be darbo dieną praleisti – kaip akmuo į marias įleisti KrvP(Krtn).
| refl. I: Tekiniai į purvą įsileida (įklimpsta), kad ir pryš atkalnalę Šts.
| Karvės užėdis įsiléidęs yr, reik iškelti Pln.
12. refl. imti plaukti (laivu, valtimi): Vos buvo į jūrą įsileidęs S.Dauk. Ir inskėlė, ir insleidė vidun marių tai giliųjų (d.) Tvr.
13. refl. įsitraukti į kokį veiksmą: Su tėvais įsileisti į kalbas vengė ir vieni į kitus šnairavo lyg visai svetimi ar susipykę A.Vien. Aš neįsileidu į skolą Lkž. Įsiléisti į ginčus BŽ44. Su bobom, vaikel, niekad neįsiléisk (nesiginčyk) – jos vis ant savo verčia (nori, kad jų būtų viršus) Jnšk. Geradėjas įsileidai į smulkmenas Blv. Čia Jauniaus įsileista be reikalo į paprastųjų vadovėlių terminologiją LTII320(J.Jabl). Tik ką įsileidęs tarpti augmuo Vaižg. Insléidžia meluot, tai nė kokio galo nebėr Sdk. Mūsų arklys kai įsileidžia bėgti, tai sunku sustabdyti Svn. Įsiléisti žiovauti, įsižiovauti BŽ471. Kad įsileidė [gerti], tai jau nesusiturės Krkn. Insleidė šnekėt Ds. Insleidžia insleidžia pyktin, tai ir pasikelia nervos Užp. Jūs dabar miegan kai insleiste, tai vasarą bus sunku Ml.
ǁ įsismaginti, įsilaiduoti: Kai bėris įsileisdavo, tik dulkės parūkdavo rš. Pirma blogai siuvo, ė dabar jau insleidė Dglš. O Kęstutis įsileidęs pasakojo ir pasakojo rš. Šaltis įsileido, ir nebėra galo Grž.
ǁ pradėti eiti (amžiaus metus): Įsileidė į šešioliktą metą N.
14. refl. sueiti į draugystę, susiartinti: Tu su juo labai neinsléisk Ds. Kam tau reikia su tais gličais (snargliais) įsileisti! rš. Mano tėvas pasakojo apie tokį berną, kurs su velniu į draugystę įsileidęs BsV281.
15. tr., intr. išvaryti pašalą, įdienoti: Tada buvo labai įléista (klimpo, buvo giliai išvarytas pašalas) Pc. Dirvos buvo įléistos Pc. Sniegas neseniai dar nutirpo, ale žemė jau gerokai įléista Jrb. Keliai įléisti, mažai pašalo Jrb. Kap saulėka inšildys, tir (tai ir) ledą inleis Rod.
16. tr. neįdirbti (žemės), užleisti: Žemė įleistà, išklibint negali – tik varputys Alk. Kelis metus tik nedirbk žemės, pamatytum, kaip ji būtų įleista Žvr. Laukas geras, tik intléistas – niekas nedera Brt.
| refl.: Laukas greit įsiléidžia Gs.
◊ di̇́egą įléisti išdykinti (vaiką): Inléidžia di̇́egą [vaikui, negrėsdami jo] Al.
į óžį įsiléisti imti ožiuotis: Įsileida įsileida į ožį, pasku nė pats nebsusivaldo Vvr.
išléisti; SD417
I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti.
1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išléidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai tandiej neišlei̇̃s (prašys pasilikti, neleis išeiti) Sdk.
2. tr. duoti galimumą kam kur išeiti, išvykti: Išléidžiau pačią dukteries aplankytų, tai dabar vienas, be gaspadinės Ds. Mergaites išleidžiau spanguolių rinktų Sz. Pasiuvo senelė gaidžiukui naujas kelnytes, o vištelei sijonuką ir išleido vieną dieną abu juodu riešutauti J.Jabl. Aš išléidau aną į pieninę Akm. Išléidau savo žmogų į malūną Krš.
ǁ duoti kam išeiti, pačiam pasiliekant jo vietoje namie: Nėr kam manęs turgun išléisti (nėra kas namie pabūva) Ps.
3. tr. parengti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Išleidžiu sūnelį, gal sulauksiu kareivėlį Bsg. Užteka saulelė anksti rytą, išleidžiau dukrelę pas anytą LTR. Aš išleidau bernelį į didįjį karelį JD439. Gandras jau vaikelius užaugusius buvo išléidęs ir be rūpesčių ant lizdo lopė sermėgą K.Donel.
4. tr. liepti kur išvykti, išeiti, išsiųsti: Tėveliai kai mirė, neatmenu – mažučius išléidė tarnaut Antš. Kai išleido jį mėšlo kratyti, tai jam ir vėjas griežė šakėse J.Jabl. Parsivežęs namo ir išleidęs bandos ganyti Sln. Ižleidžiu sūnų iž tėviškos valdžios SD214. Išleido į Rymą Mikalojų kaipo savo pasiuntinį M.Valanč. Išléidė … sūnų jų vytųs BM14. Tada išleido jį Dievas ponas iš žardžio (paraštėje daržo) Eden BB1Moz3,23.
ǁ duoti nurodymą išvykti, išvažiuoti: [Stoties viršininkas] eina išléist traukinio Šd.
5. tr. BB2Moz21,8 išduoti už vyro, į marčias (vyrą į žentus): Trys mergos, visas reik išléisti, iškišti Krš. Buvo su vienu sutarę, bet kažkas perkalbėjo, ir išleido dukterį už kito Srv. Didžian vargelin man motinytė išgileidė (rd.) LMD. Oi, matušele, balta lelijele, tu turėsi didį vargą, lig mane paugusią išleisi D44. Rūpinosi matušelė, rūpinosi sengalvelė – kur išleisiu dukrelę? StnD27. Leidosi saulelė į vakarus, išleidau dukrelę į ašaras JV859. Išleidai dukrelę į marteles, įdavei rūtelę į rankeles d. Vincelis jau vieną sūnų žentuosna išleido Alv.
6. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (ko išmokti, ką pasiekti): Sūnų į daktarus išléido Vkš. Jiedu išaugino gražią šeimą ir visus išleido aukštesnį mokslą rš. Ne labadė man buvo jaunystėj: sudegėm, brolį išléidau kuniguos Jnšk. Balsys jau seniai savo širdyje apgailestauja, kad Petro negalėjo į mokslą išleisti V.Myk-Put. Ir išleido mokslą gerą kaip ponaitį kokio dvaro LTR(Žg). Ir išlei̇̃s vaikus žmonėmi Srj.
| refl. tr.: Anys vienas kitą mokslan išsiléidė Ds.
7. tr. išsiųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Išléisiu šiandie broliui laišką Jrb. Drauge su šiuo laiškeliu išleidžiu savo straipsnio juodraštį K.Būg. Išleidžiau jau paskutinę pirmojo lakšto korektūrą J.Jabl. Tas karalius visur išleido raštus, kad kas atsirastų, o tą jo dukterį išgydytų, tai būtų žentu BsPIV49. Karalius išleido žinias po visas karalystes Kbr. Sakė, išléidėm [telegramą] iš Vilniaus Plš. Išleido į svečią šalį dvi tūkstanti pundų vaško S.Dauk.
8. tr. R išlydėti: Norėjo vyresnysis sūnus jį išleisti, bet Jonas pats pakilęs išėjo laukan Ašb. Išléisk žmogų nors ligi durų Srv. Išléidžia par visą sodą, kad obuoliuko nepaimtum Skr. Išleido per visą kiemą – labai malonus žmogus Kt. Pasėdėjo kiek ir išejo, da išleidžiau in kiemo Skdt.
^ Išléist, kad dienos neišsineštum (sako rengdamasis palydėti svečią) Sdk. Išléisim, kad dieną neišneštūt Pkn. Išléisk, kad neišnešt nakties Žml. Reikia išleisti, kad diena nesutrumpėtų MTtVII54. Išléisiu, kad diena būt ilgesnė Šln. Reikia išleisti, kad duris neužrištumėt MTtVII54.
ǁ mirusį išlydėti: Mane išleisi, vartus užkelsi, tu pas kitą nujosi JD1009. Kur išleisiu dukrelę?… Ar į aukštą kalnelį? JD173.
9. tr. kurį laiką prabūti, pragyventi, praleisti: Jau vieną išléidom vasaros mėnesį Skr. Išléisim liepos tris savaites, ir jau rugiai bus pjautini Skr. Kad [nors] būt mėsos šventę išléist Arm. Kaip išleido pusę metų, pareina baltas vilkas LB168.
II. suteikti laisvę.
1. tr. DP167, SD423, R247 suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Palikau namie, žiopsojai – ir išléidei žąsis Vb. Žiūrėk, neišleisk paršiukų, kai neši ėdalą Vb. Tą paukštę išleidžia apiepiet in sodą palakstyt per langą BsPIV185. Išléisk katę į lauką Dkš. Išejo strielčiukas girelėn medžiotų, išleidė šunelius po girią bėgiotų LTR(Ds). Ir išleido (išlėkdino) varną BB1Moz8,7.
| Sėdėjo kalėjime, o dabar jį iš tenai išleido rš. Išleido ją valdžia kaip beprotę, jai nebekenksmingą J.Bil. Tad išleis jį valną Ch2Moz21,27.
| refl. tr.: Išsiléido kiaules, knisa kaip velniai Krš.
2. tr. išginti (gyvulius), duoti pasiganyti: Pro sniegą išléido gyvulius – nugraužė, nutrynė, tuščia, plika Skr. Išleisk išleisk pilkąsias aveles, pradėjo žaliuoti ant laukų žolelė JD287. Veršius, kiaules į aptvarą išleida Slnt.
| Ganyklos buvo išleidamos (aptvertos) Ggr.
| refl. tr.: Buvau išsiléidęs avis paganyti, bet, pradėjus lyti, vėl susivariau Š.
3. tr. nustoti laikius, paleisti: Užmigo ir išleidė iš rankų knygą Vb. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobulė duotų jam pieno, ir gana V.Krėv. Veršiukas visai išleidžia spenį (nežinda) Lš.
4. refl. išdykti: Vaike, tu išsiléidęs! Sg. Išsiléidęs kaip rankovė Kin.
5. tr. R125 dovanoti kaltę, atleisti: Anais žodžiais išleidžia, aba išriša, nusidėjusį žmogų SPII160.
III. padaryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.
1. tr. padaryti nesujungtą, padaryti laisvesnį ką susuktą, supintą, suvyniotą, atsukti, atrišti, išpinti, išvynioti: Kasas išpinti, išleisti KII35. Paskui klojėjos išleidžia linų pėdus ir saujas kloja lygiai eilėmis plonu sluoksniu rš. Duok man skritulį – aš išléisiu (išvyniosiu susuktus linus ar nuobraukas virvei vyti) Kp. Išleisk [sutrauktą] botagą Lp.
| Seniau dvarai išleistais arkliais (pora pirma, kita paskui sukinkytais) tik lekia, švilpia Lp.
| refl.: Neužmezgei mazgą, ir išsiléido visas galas virvės Jrb. Net plaukai jai bešokant išsileido rš. Mano naktį vis kasos išsiléidžia Ds. Prastai suraitė [plaukus], pabuvo kiek ir išsiléido Krš.
ǁ refl. iširti, prairti: Susiuvimas išsiléido Grž.
2. tr. išskėsti, išskleisti, ištiesti: Jau lyja, išleisk parasoną Ėr. Veranda apstatyta lengvais pintiniais baldais ir drobinėmis išleidžiamomis kėdėmis rš. Panytėlės, drobes išléisdamos, žalioj lankoj tiesia, baltai baldydamos Lnkv.
3. tr. pailginti, paplatinti (atardant siūles ir panaudojant įsiūtą medžiagos atsargą): Kad išléistų to sijono padalkas, tai nebebūtų striukas Jnšk. Tai bliuskelei kai išleis pašones, tai bus ilgesnė Jnšk. Per juozmenį reikia ben kiek išléist – labai apitempta Vb.
4. tr. pakreikti, paskleisti, padriekti: Jau dangus blausias, neverta šieną išleisti Žln. Išléiskit šieną an kluonienos Lp. Išléisk vežimą žemių [ant trobos] Lp. Nukerta tą kraiką, paskui išleidam iš pradalgių (išdaužome grėblio kotu pradalges) StngŽ73.
5. refl. nusidėvėti, iškedėti, suplyšti (apie audeklą): Nekietai austas audeklas, tai drapaną panešioji kiek, ir išsiléidžia Jnšk.
6. tr., intr. sumažinti kainą, pigiau atiduoti, nuleisti: Neimsiu, jei neišlei̇̃s Ėr. Išleisk dar iš penkių kiek, tiek nemokėsim Ėr. Seniau liuob dar išleis iš rublio už kalvaratą Šts. Išléisk iš kelnių (iš kelnėms perkamos medžiagos kainos) ben kiek Ds. Jau tu gi ė kiek išleisk OG106. Išleisk iš dviej šimtų kokią dešimtį rublių Alv. Iš visų paminėtų kainų išleidžiamas nuošimtis rš.
7. tr. R44 praleisti, nepasakyti: Kalboje labai dažnai išleidžiamos lengvai suprantamos sakinio dalys J.Jabl.
IV. padaryti minkštesnį, skystesnį; ištekinti.
1. refl. netekti formos, patižti: Išsiléidė tie paplotėliai Pš. Kruopos išsiléidę (labai suvirę) Vlk. Kai miltai susalę, tai pyragas esti toks išsileidęs, suzmegęs Jnšk. Vienoj vietoj jis atrado išsileidusią nuo rasos nuorūką P.Cvir.
| prk.: Iš meilės jis išsileido lyg vaškas (neteko savo nuomonės, charakterio; suminkštėjo) J.Avyž.
2. tr. išvaryti (pašalą): Šiemet anksti pavasarį išleido pašalą rš.
ǁ refl. atšilti, išeiti pašalui: Po nubėgimo sniego žemė, kuri par visą žiemą buvo sušalusi, išsileid BM318.
3. tr. ištirpdyti, atskiesti: Išléisk mieles Ėr. Gerai, kad da mielės neišléistos Al. Įmaišyti pašildytame vandenyje ir sudėti atskirai šiltame vandenyje išleistą raugą rš. Ar jau išléidai kvarbą (dažus)? Al. Įdėti šaukštelį vandenyje išleisto krakmolo rš.
| refl. KII307: Sniego prinešei, išsileido, ir dartės pirkia pašlapo Rod. Ar jau išsiléido cukrus? Jrb.
4. tr. išlydyti: Gal neišleisti̇̀ taukai? Lp. Vaškas jau išleistas Ktk.
| refl. R145: Šiulta (šilta), tai sviesto ir ant turgaus negali nuvežt – išsiléidžia Ds. Žvakė nū šilimos išsiléido Up. Par didelį karštį visa kas išsiléidžia Trgn.
5. tr. išpilti, ištekinti, ištuštinti, išbėginti: Tas … ją pamokino, kad ji imtų vištkiaušį, tą gražiai išleistų, o į tą kevalą vandens įpiltų BsPI67. Išléisk pieną (ištekink per indo apačią), jau bus smetona nusistojus Kt. Prašo, kad leistum tą prūdą išléist Žr. Iš balos visą vandenį išleido Alv. Atmatas (nedirbamą žemę) išarė, pelkes išleido (nusausino) ir gyvena Šts. Kraujus išleisti BB3Moz1,15. Kubilų tulis (volė su skyle) buvo išleidama (pro ją leisdavo alų) Lnk. Išleidžiamieji inkstų takeliai rš. Šlapimo išleidžiamasis kanalas rš.
| Eisim, vyručiai, alaus išleist (nusišlapinti) Srv.
^ Kãsa senukas, seilę išléidęs (labai atsidėjęs, net jam seilės bėga) Skr.
ǁ duoti nubėgti verdančiam skysčiui: Išléidau putrą, išbėginau Ggr.
ǁ duoti išbyrėti, išbirinti: Išleidimo dėžė sėmenims išleisti į elevatorių rš.
6. tr. tiesiai iš lukšto išpilti į keptuvę kiaušinį, kepant neplaktą: Ji man du kiaušinius išléido Lš.
7. tr. prakiurdant duoti išlįsti, ištrykšti, išbyrėti: Žiurkės praės ir išlei̇̃s maišą (išbirs miltai) Ėr. Vilkas išléido veršelio vidurius, prikimšo pilvan virkščių (ps.) Rod. Katei kad kiek žarnų neišléidžiau (vos nesumindžiau) Ėr.
| refl. tr., intr.: Viduriai jo persprogo ir žarnos išsiléido Jrk.
^ Kad tu kur žarnas išsiléistum taip bepuldinėdamas! Grž.
8. tr. daryti, gaminti (degtinę, vyną…): Išleido bobelė karčią arielką JD381.
| refl. tr.: Kad norėjai eit į svočias, reikė išsileisti rinckojo vynelio JV726.
V. išduoti į aplinką, paskleisti, suteikti.
1. tr. išduoti (iš savęs) į aplinką: Išleidęs dūmą pro nosį, senis užsikosėjo Ėr. Išleidžiamasis, atidirbtas [garvežio] garas rš. Smaks iš piktumo dvylika sieksnių liepsnos iš savo nasrų išleido BsPI6. Jei aš būsiu gyvas, išleisiu pieno putas, jei negyvas – kraujo putas BsMtII68. Kruviną prakaitą išleidž ponas darže BPI144. Dabokiat gerai ir ant to senojo aulio, kurs tą spietlių išleido S.Dauk. Širdyj verkė, o verkimo (ašarų) iž akių neišléido Asv. Ką aš ãšarų išléidau, dabar ir nematau Gg. Da ji nė vienos ãšaros ant dukters neišléido (dėl dukters neverkė) Skr. Jeigu spindulius saulė išleidžia, tai greit gal būt audros Btg. Tu išleidi savo dvasią ir atnaujini žemės veidą brš.
ǁ ištarti, pasakyti: Išleidžiu žodį R119. Susizgribo išsitarusi, bet išleisto žodžio nebesugausi Žem. Jis be buteluko tai žodelio iš po liežuvio neišleidžia – vis tyli kap siera žemelė Nč. Balsu mano šauksmą išleisiu brš.
^ Žodis – kai paukštis: išleidei ir nebesugausi NžR.
ǁ K duoti patirti, duoti pajusti; išlieti: Boba savo piktumą ant to senio išleido BsPI16. Bet Grėtė, norėdama ant ko nors išleisti savo pyktį, smogė didele ropute į vištyčius I.Simon. Ieškojo, ant ko jis savo kerštą išleisti galėtų LMD. Nesa kada tu savo kerštą išleidai, tada jis anus išpustijo kaip stambrus BB2Moz15,7.
ǁ paskleisti: Išleiski šviesybės tavo spindulį Mž318.
| Buvo kalbas išleidusi ant mūsų tėvo Krt. Toksai durnius pasidrįso pikčiausius melus į svietą išleisti A1884,288.
2. tr. iškišti, išstumti; padaryti (labiau) matomą: Bėgiojo šuo, liežuvį išleidęs rš. Ir liežuvius it pančius išleidę lekavo LTI41(Bs). Vapsva kai išléidžia gyluonį, tai bent colis būtų Ds. Katinas pribėgęs, nagus išléidęs už akių čiumpa Žln. Kurčgalius išléisk ir per balkį [šalinėje] Žvr. Inkorą išleisti N. Šilkinių suknelių išleistos kilpos siuvamos kilpiniu dygsniu rš.
| Išléisk labiau šviesą (iškelk lempos dagtį) Jnšk. Išleisk šviesiau lempą rš.
3. tr. išauginti, išskleisti: Ižleidžiu varpą, lapus SD94,133. Išleidžiu uoglį R316. Dar grūdas tik išléidęs daigus Lp. Šaką išléidžia į šoną [kambarinė gėlė] ir vėl auga Rm. Jau jų (seradėlių) šaknys išleistos rš. Išleidž žolelę, žolelę šilkinę TDrIV132(Ml). Kokius žiedelius išleisi? JD1191.
4. refl. iškilti, išsipūsti, susiformuoti: Suputo, gumbas išsileido kaip duonos kepalas Dr. Suodys prigargėjusios ant lubų, t. y. burbulais išsiléidusios J.
5. tr. pateikti parengus darbui, išmokius: Vien aukštosios mokyklos kasmet išleidžia daugelį tūkstančių specialistų įvairioms darbo šakoms sp.
| Vis dėlto šeštoje išleidžiamoje (baigiamojoje) klasėje gavau pabūti dvejus metus Vaižg. Kada bus išleidžiamieji egzaminai? J.Jabl.
6. tr. pateikti apyvartai, pagaminti: Pramonės darbuotojai siekia išleisti kuo daugiau ir kuo geresnės produkcijos sp. Visa išleidžiamoji produkcija eina žmonėms sp. Naują mašinos modelį išléisti DŽ.
7. tr. parengti spaudai ir išspausdinti: Šiandien tobulas žodynas išleisti nėra dar galimas daiktas, nes tam per maža turime surinkę medžiagos K.Būg. Kai kada minkštais apdarais išleidžiamos ir storos knygos rš.
ǁ sudaryti ir paskelbti (potvarkį, nuostatą, įstatymą…): 1918 metų gruodžio 16 d. Lietuvos laikinoji darbininkų ir vargingųjų valstiečių revoliucinė vyriausybė išleido istorinį manifestą dėl tarybų valdžios paskelbimo (sov.) sp.
8. tr. išeikvoti (pinigus, turtą): Kelionei jis buvo išleidęs arti devyniolikos tūkstančių J.Balč. Pinigą greit gali išleist, o kai reik jį paimt, tai iš šuns nasrų neištrauksi P.Cvir. Išléidė daug pinigų Vad. Daug turėdams, daug išleidi RD213. Piningai visi išléisti KI44. Nusižengė išleidęs svetimą turtą rš.
| Saulėje vienas medžiagos gramas išleidžia vidutiniškai apie 2 ergus per sekundę P.Slavėn.
| Jau sylą išleidau (visai nebetekau jėgų, išsisėmiau) B, PrLXVII8.
| refl. tr., intr.: Piningai greitai išsiléidžia KI137. Pinigus išsiléidai, ką dabar veiksi? Skr. Būsi turtingas, kai jai (degtinei) neišsileisi Vaižg. Ant tokio gyvenimo žmogus negali išsileisti (nėr iš ko plačiai gyventi) Gr. Šiemet išsiléidėm labai su tuo statyba Mžš. Ponai išsibergždė, t. y. išsiléido, jau tušti, nieko neturi J. Iš pinigų išsileidom Lp. Jis iš pinigo neišsiléidžia, bet turi iš ko ir pasidaryt Alv.
9. tr. R47 parduoti, nebelaikyti: Nebepasiveršiavo man karvė, paliko su senu pienu, tai išléidžiau Pin. Vargsiu be karvės, ale telyčių neparduosiu, šitos veislės neišleisiu Tvr.
| Išleisti iš varžytynių rš.
| refl.: Neišsiléisk su medum (per daug neparduok) Pš.
10. tr. išduoti (kam kas priklauso): Išduomi, išleidžiu R362. Verk senoji močiutė, kraitelį išleisdama, o senasis tėvelis – dalelę atskirdamas JV202.
| Ko snaudi, tau išléisti (leisti, išmesti kortą)! Krš.
11. tr. atiduoti (nuomai, iš pusės): Neturėjo nei arklių, nei padarynių, [žemę] išleisdavo nuomininkam, ir tiek Srv.
| Laukas reikia išleisti pusei – Mikas ir pusinį jau surado V.Krėv.
VI. pradėti ką daryti; išjudėti.
1. refl. imtis, pradėti ką daryti: Jau kad išsiléidai eit, tai ir eik Lp. Jau kad išsiléidęs kelionėn, reikia eit toliau Tvr. Tarnas išsileido vyti vaiką Al.
^ Tu an to išsiléidęs (tai pamėgęs, pasirinkęs, tam pasiryžęs) jau iš mažens Krok.
2. refl. išeiti, išvykti, iškeliauti: Tingėjau kinkyt – išsileidau pėsčias rš. Jonas su savo pulku slapčiai iš miesto išsileido Jrk. Išgirdo alasą ir išsiléido visi namo Jrb. Kur tu dabar tep išsileidai, gal turgun? Alv.
3. intr. išbėgti: Ka išléido ans į laukus, pradėm dulkės rūksta Vvr.
| refl.: Kai pradėjo lyti, visi iš turgaus išsileido Up.
4. refl. pradėti smarkiai bėgti, įsismaginti bėgti: Vilkas, pagavęs ėrelį, tai kadgi išsiléido, tai tik ol dada, ol dada! Vlk. Kap išsiléido [bėgti], tai kap žaibas! Knv.
VII. padaryti, kad kas eitų žemyn.
1. tr. iškirsti, išpjauti (medžius): Medžiagą išléidžia, tik kelmai lienka Šlčn. Dėdė išléidžia medžius kuitė[je] (miškelyje), t. y. iškerta J.
2. tr. padaryti, kad nukartų, nutįstų: Jo marškiniai buvo išleisti ant baltų drobinių kelnių rš.
| refl.: Drobulė toki juoda išsileidusi iš lovos Dr. Per kepurę plaukai išsileidę TDrIV248(Kb). Valandėlei ji atsisėdo ant kušetės, suimdama rankomis išsileidusius ant pečių ir nugaros šviesius, išsitaršiusius plaukus rš.
VIII. duoti praeiti per ką; išmesti, išmušti.
1. tr. perleisti, pervaryti per ką: Arpų nebuvo: grūdus liuob išleis par vėjį (išleis par kretilą) (išvėtys, išsijos) ir veš malti Šts.
ǁ iškulti: Eikit greičiau in kluoną, kad iki vakari rugius išlei̇̃stūt Al. Mašina kokias keturias kapas išléisim Alv.
2. tr. išmesti, išsviesti:
^ Akmenio, iš rankos išleidęs, nebepačiupsi Lnkv.
| refl.: Eikiam išsileisti, katras aukščiau išleisma: su palaidine ar su svilksniu? Šts.
3. tr. iššauti: Išleidžiu pūčką R247. Greitšovumas – ginklų ypatybė per kiek galint trumpesnį laiką išleisti ko daugiausia šūvių EncIX588.
4. tr. išmušti: Kap davė per petį, ir išleido ranką Kb.
IX. išlyginti.
1. tr. išlaidyti, išlyginti: Išleisk man marškinius K.Būg(Ds).
2. tr. Rtn išgaląsti: Kad išléidau savo peilį, tai kap britva Lš.
| refl. tr.: Išsiléido britvą Lp.
◊ ant (in) akių̃ neišsiléisti labai nekęsti: Anys motkos ir tėvo tai ir in akių̃ neišsiléidžia Arm.
ant svi̇́eto išléisti duoti gyvybę, pagimdyti: Ant svieto vaikus savo išleidė, potam apie juos nieko notbojo MP62.
dū̃šią (dvãsią KII305) išléisti KII305 mirti: Rankeles sudėjęs, išleido dvasią Ns1832,8. Žvilgterėjo seserspi, bet toji tuom tarpu dvasią jau išleidusi buvo BsV151. Jeigu ji (ragana) pasigauna žmogų, kutena jį teip ilgai, kol žmogus dvasią išleidžia BsMtI74. Turėjo palikti savo didį skarbą ir visus savo gerus draugus, turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195.
į [svečių̃] šãlį išléisti ištekinti: Seserį išlei̇̃s į šãlį, o tau namai Alk. Išleidau dukrelę svečių šalį, jauniausią dukrelę svečių šalį JD1203.
į valiàs (vãlią) išléisti išpaikinti: Ir ana, matyti, yr į valias išleista KlvrŽ. Lig mažus išléido vaikus į vãlią, dabar patys gailias Užv. Tą vieną [dukterį] turiu, tai truputį išleidau į valią LzP.
į valiàs išsiléisti išdykti: Išsiléido į valiàs [vaikas] Kl.
į žmónes išléisti ištekinti: Išléidom dukterį žmonė́sna ir jau išdavėm pasogą Vrn.
iš akių̃ išléisti
1. akimis nesekioti, nesirūpinti, kad būtų matomas: Žiūrėk, jei išleisi karves iš akių, jos tuoj sueis į javus Jnš. Tas senis įtartinas, jo negalima išleisti iš akių Pš.
2. neturėti galvoje, nesirūpinti: Čia dirbo toliau mokslo darbą ir neišleido iš akių savo tikslo rš.

iš dantų̃ neišléisti visą laiką kalbėti apie tą patį: Motina marčios neišléida iš dantų̃ Kv.
iš galvõs išléisti užmiršti: Iš galvõs tą kalbą išléidė Pp. Visai išléidžiau iš galvõs, ka vištos žabinė[je] uždarytos Jnš. Aš jau visai iš galvõs išléidau Prk.
iš nagų̃ neišléisti nenustoti dirbti: Senelė buvo be galo darbšti: ir viešėti atvykusi, ji neišleisdavo darbo iš nagų J.Balč.
iš širdiẽs neišléisti visą laiką apie ką mąstyti, kuo gyventi: Be paliaubimo kalbėti, mislyti ir niekada iš širdies savo neišleisti BPI236.
kvãpo neišléisti labai ramiai, tyliai būti: Stovėsiu kaip ėriukas – tyliai, ramiai, nė kvapo neišleisiu V.Kudir.
liežùvį išléidus Šll intensyviai (ką veikti).
paskuti̇̀nį atódūsį (kvãpą) išléisti mirti: Išleido paskutinį atodūsį rš. Tą žmogų pusgyvį išvežė už miesto, kur jis ir išleido paskutinį kvapą BsPIII9.
per gérklę išléisti pragerti: Visą mūsų gyvenimą (ūkį) par savo ger̃klę išléido Vkš.
per šãlį išléisti neteisėtai parduoti: Meistrai daug plytų ir cemento išleido per šalį Mrj.
prie Diẽvo išléisti numarinti: Tris kūdikius pri Dievo išleido N.
vė́jais išléisti niekams išeikvoti: Iškada piningus vė́jais išléisti Krš.
nuléisti
I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn.
1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuléidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su Perminu bejėgiškai nuleido rankas J.Avyž. Iškėlę svarstį aukštyn, pirma nuleiskime jį iki krūtinės ir tik po to žemyn rš. Pastato kibirą, lėtai nuleisdama lanką, kad neskambteltų rš. Reik mokėti dalgį vienaip nuleisti [pjaunant] – ne giliau ir ne sekliau Šts. Juras ėjo per kiemą, nuleidęs galvą P.Cvir. Arkliai kol nuleidę galvas stovinėja, neėda TDrIV222(Rod). Taip gražiai žydėjo vakar [gėlės], o šiandien jau nuleido savo galveles J.Balč. Nuleido uodegą kaip šuo, lazdą pamatęs TŽV597. Vaikščioja lodz kiaulė be kryžiaus – nuléidęs petį Grv. Briedis stovi tuomet (ragams krintant) ausis nuleidęs Blv. Sparnus nuléisti (suglausti) K. O ko pavytai, žalia būdama, o kam nuleidai žalias šakeles?! JD241.
ǁ padaryti, kad kas nuslinktų, atsidurtų žemiau: Ant sienų viename bokšte buvo nuleista vėliava, kas reiškė, kad šeimininkų nėra namie A.Vien. Bures nuleidęs, tyliai iriuosi B.Sruog. Kapitonas liepė nuleisti bures J.Balč. Ponai galėjo pakarti ir nuleisti – tokie buvo galingi Plng. Nuléisk sėdauką (dviračio sėdynę) Azr. Nuleidžiamasis tiltas LL330.
ǁ nukreipti žemyn (akis, žvilgsnį): Senis nuleido akis žemyn ir atsiduso V.Kudir. Moteriškė artinasi prie Andriaus, nuleidusi akis P.Cvir. Sėdi, akis nuleidęs, t. y. murkso, žiūri iš pakerės J. Susisarmatinęs vaikas akeles nuléidė Jnšk. Dūlina, akis nuleidęs, kaip šuva, lašinius suėdęs KrvP(Mlt).
| Ligonis pramerkė akis ir vėl nuleido blakstienas rš. Kristina nuleido ilgas, tamsias blakstienas J.Dov.
| refl.: Abraomo akys neramiai sumirksėjo ir nusileido žemyn rš.
2. tr. numauti, nusmaukti žemyn: Nuléisdavo kelnes i par pliką droždavo Žml. Jonas nutraukė tau skepetėlį, tu jam nuleidai kepurę Žem.
| refl. tr.: Boba skepečikę nusiléido žemyn Skr.
3. tr. numesti žemyn: O tas senis tą šaukštą nuleido ant žemės, sako: „Paduok, vaikeli!“ BsPIV21. An tę šviesą nuleido, i girdėt bumbsėjo (apie bombardavimą) Gs.
4. tr., intr. duoti nukristi, nubyrėti, nuvarvėti iš viršaus žemyn: Atmeni, kad tavi nuleidau maną ant peniukšlo tavo MP252. Ir nuleidžia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų BtMt5,45. Šitai eš rytoje šiuo metu tokiais ledais nuleisiu, kokių Egipte nebuvo BB2Moz9,18. Rasokite, arba nuleiskite rasą, dangūs, ižg viršaus DP502.
5. refl. BB2Moz8,4, SPII1 iš aukšto priartėti prie žemės, prie ko nors žemai esančio: Dangus aukštai, reikia palaukti, kol žemiau nusileis, tada gal ir teks keliauti KrvP(Dgč). Rūkas nusileido pievose BŽ231. Ir štai dangus pasidengė nuo krašto iki krašto nematytai storais švininiais debesimis, nusileidusiais iki pat žemės J.Balt. Sausas lapas, atitrūkęs nuo medžio, nusileido ant jos tamsios suknelės J.Dov.
| prk.: Nusileido debesėliai, verkė manę giminėlė JD1151. Nuo pilko žemai nusileidusio dangaus gatvėse buvo prietema rš. Jau vėlu. Į Gedimino aikštę nusileido rugpjūčio naktis rš. Naktis nusileido staiga P.Cvir. Kažkaip anksti nusileido prietema rš.
^ Paskėlė aukščiausia, nusleidė žemiausia Švnč.
6. tr. nutupdyti: Nuleistų žemėn iš 450 km aukščio bandomųjų gyvulių būklė gera sp.
ǁ refl. nutūpti: Pavasarį Kuomiškėse nusileisdavo pailsėti laukinių žąsų pulkai A.Vien. Atlėkė dvyleka ančių, nusileidė ant žemės MitI363. Ašiai nuskrisčiau, ašiai nusileisčiau in motulės svirnelio, in vyšnelių sodelio Rš. Skrisčia ant motutės sodą, šakon nusileisčia NS1247. Bičiuliui ant nosies musė nusileido J.Jabl. Nusileisdamas lėktuvas, be abejo, patenka į sniego, o gal ir į lietaus debesis rš. Tarybiniai kosmonautai sėkmingai nusileido gimtojoje žemėje (sov.) sp. Nusileidžiamasis skėtis (parašiutas) LL232.
7. refl. intr., tr. pasislėpti už horizonto, nusėsti (apie dangaus šviesulius): Saulė į debesį nusiléidė Pc. Ligi saulei nenusileidus, reikėjo vaikščioti, ne dabar J.Jabl(Tl). Saulė nusileidė až aukšto kalnelio Vnž. Numirė saulei nusileidžiančiai BB2Krn18,34. Anys neveizdi nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nusileis mėnuo, … patiešys mane … siratėlę JD942.
| Kur tave saulė nusiléido (kur tu buvai, kai saulė leidosi)? Ss.
| Tada diena labai nusileido (buvo vėlus vakaras) ChTeis19,11.
| prk.: Diena su saule nusileido S.Nėr. Su saule džiaugsmas nusileido, su saule vėl nubus S.Nėr.
8. tr. nuimti, nukelti žemyn: Noriu, ka šienyką nuléistum no aukšto, paskui tamso[je] tę kabykis Jrb. Ir staigiai nuleido ji kodžių žemyn ant savo rankos BB1Moz24,18. Tatut, nuleisk mane nuo pečiaus žemėn! – Tėvas kilst i nuleido vaiką žemėn Švnč. Nuléisk kojas nuo suolo Š.
| refl. tr.: Sustojo, nusileido luotelį nuo laivo BsPIV190. Nusileidžia kojas nuo lovos ir ieško pypkės rš.
9. tr. prilaikant duoti nuslinkti žemyn, gilyn: Bet pro langą virve pintinėje per mūrą buvau nuleistas Bt2PvK11,33. Ant galo išmislijau nuleisti virvę lig žemei BM145. Siūlas nuleidžiamas pro lentelės apačią (padarius kilpą, neriant tinklą) sp. Karalius liepė tą medį nukirst ir ją (našlaitę) astražniai nuléist [su medžiu] BM183.
| Vyrai nuleido karstą į duobę rš.
| refl.: Vagys pro langą per virves iš antro gyvenimo nusileido Jnšk. Jis sau padarė kokių ten audimų virvę ir nusileido an žemės BsPIII163.
| Jei voras nusileis ant žmogaus, tai bus laimė Skp.
10. tr. pamažu įdėti, nukišti: Jonas nuleidžia ranką į kabančio švarko kišenę P.Cvir.
| Tą užgirdus, moteriškė nuleidė savo dešinę ranką palovėn BsPII191.
| prk.: Kiekvieną Valterio žodį gaudo mergelė ausim ir per mintį į širdį nuleidžia V.Kudir.
11. refl. pamažu pakeisti statesnę kūno padėtį gulstesne (atsisėsti, atsiklaupti, atsigulti): Senis sunkiai nusileido į kėdę rš. Nusileido ant vieno kelio ir jisai A.Vien. Jis pamėgino apsiversti, bet tik kilsterėjo pečius ir vėl nusileido ant margų pagalvių rš.
12. refl. nuslūgti, nukristi: Kviečiai siūbuoja pakildami ir nusileisdami rš.
| Krūtinės ląsta nusileidžia, jos tūris sumažėja, ir iškvepiama rš. O kad norėtų pasisemt vyno iš to šulnio, tai tas vynas nusileidžia teip giliai, kad jos negali pasiekt BsPIV93.
13. tr. prk. padaryti žemesnį, tylesnį (balsą): [Lakštingala] čia pakelia balsą, čia vėl nuleidžia J.Jabl. Po šitos iškilmingos įžangos ponas nuo rogių, jau truputį nuleidęs balsą, skaitė toliau V.Myk-Put. Kainas prisislinko dar arčiau prie jo ir dar labiau nuleido balsą rš.
14. tr. nubrėžti iš viršaus žemyn (statmenį): Iš taško A nuleisti statmuo turimajai tiesiajai Z.Žem.
15. tr. nukirsti, nupjauti (medį, šiaip augalą): Ankšlis (alksnis) nuleista Bn. Nuléidėm eglę nuo kelmo Trgn. Visus medžius gerai nuleidome, tik paskutinieji keli pasikorė Pkr. Kad ir vienu dalgiu, bet gal daug rugių nuleisti par pavakarę Šts.
| Darata ir barzdą Gusčiui taip pat nuleido (nukirpo), kaip ir plaukus Vaižg.
| refl. tr.: Nuvažiavom, nusiléidom po eglę gerą ir važiuojam Rm.
16. tr. nuversti nuo bėgių: Atsimenu, kaip kartą mes nuleidom ešeloną rš. Sako, ne vieną traukinį nuleidęs nuo bėgių J.Avyž.
17. tr. palikti per neapsižiūrėjimą neišmegztą akį: Akį nuléisti KII47. Gera mezgėja akies nenulei̇̃s Rod.
ǁ mezgant nukelti ant kito virbalo neišmegztą akį: Dvi uždėtos akys iš pereitos eilės nuo kairiojo virbalo neišmegztos nuleidžiamos rš.
18. tr. susiaurinti (nėrinį) mažinant akių skaičių: Norėdami tinklą nuleisti, per dvi paskutines akutes neriame vieną sp. Jau pradėk nuléisti po akį nu kiekvieno virbalo Brs. Užteks megzt – jau gali nuléist Kš. Pradėsu kojinę nuléisti Krš.
19. tr. padaryti nuožulnų, nuolaidų: Sermėgos pečiai nuleisti, dabar toki mada Šts. Labiau nuléisk pečius, per statūs Rm. Papjoviau vištą – tą nuleistoms strėnoms Šts. Nuleistų kriauklų arklys y[ra] pigesnis Šts. Arklys nuléisto pirmagalio Rod.
20. tr. padaryti plonesnį (vejant), nuploninti: Botagas vienodas, į galą nė kiek nenuléistas Ėr. Nuléisk laibesnį botagą Ėr.
21. tr. duoti nusiristi, duoti nuriedėti, nušliaužti į pakalnę: Nemesk taip smarkiai [sviedinio], nuléisi nuo kalno, įkris į upę rš. Ir mažąjį [vaiką] kartą nuo tos didžiosios pusnies nuleidžiau Vb. Vaikai, katras muno kurpes nuléidot į pakalnę? Up.
22. refl. nueiti, nuvažiuoti, nuslinkti į pakalnę, į žemesnę vietą: Kelis kartus nusileidę nuo kalno, pasitampę, jie vėl kimba į darbą P.Cvir. Užlipo ant aukšto kalno, paskui nusileido į plačią lygumą J.Balč. Siauru keleliu raitelių būrys nusileido prie pat Dubysos A.Vien. Nereik ne ragikių, ne nėko – subinvaža nu pakalnės nusileida Krš.
| Kol jie kalną nusilei̇̃s Srd.
ǁ nulipti (laiptais, kopėčiomis…): Iš lėto perėjęs ilgu koridorium, gydytojas nusileido cementiniais laiptais į kiemą rš. Jam pavyko nusileisti lipyne, nesutikus savo šeimininkės rš.
ǁ nueiti, nukeliauti, įsirausti gilyn: Nusiléisti gilyn BŽ44. Tuojau persikėlė visi į netolimą salą ir iš ten nusileido į požemį, po jūra rš.
| Kuomet vabalai žiemą nusileidžia giliau, ir kurmis rausia gilumoje Blv.
23. tr. plukdyti, duoti plaukti: O kaip padirbdinčiau naują laivužėlį, nuleisiu ant jūružėlių, nuleisiu ant marelių JD441.
24. tr. padaryti ką nusvirusį, nutįsusį, karantį, pakibusį: Viršuje galima nuleisti nedideles užuolaidėles rš. Šilkų juostelė šalin nuleistà LB30. Botagas prie jo šono nuléistas buvo Ns1857,4. Kepurytė su nuleistu kutosu Sb.
| refl.: Plaukai nusileidžia lig pečių BŽ346. O juodi ūsai grožina jo veidą, o ilga barzda žemyn nusileido A1884,396. Šlebės (suknelės) užpakalis nusileidęs kaip žąsies dėtys Pln. Jam ausys nusiléidusios KI588. Kaip pradėjo šalti, ilgiausi leketai nu stogo nusileido Vvr.
25. tr. N įkišti į vandenį, nuskandinti, nugramzdinti: Nuleidžiu šviną gelmės ieškomą R115.
| Uoste laivas nuleido inkarą rš.
ǁ netyčia paskandinti (nusimaunamą daiktą): O ir nuleidau aukso žiedužėlį į jūružių dugnužėlį JV123. Tik nenuléisk viedro semdamas vandenį [iš šulinio] Rm.
II. padaryti, kad kas eitų tolyn; judėti tolyn.
1. tr. nesukliudyti, nesudrausti kam kur eiti; duoti eiti: Onelė niekur nenuléidžia žąselių į javus Š.
2. tr. išrengti kur išvykti; padėti susiruošti: Kur tu jį (sūnelį) nuleisi? RD67.
3. tr. duoti už vyro, į marčias: Dukterį nuléidom į krãžiškius Ll. Savo dukrą ant kitą parapiją nuléidžiau Jnšk. Privertė, nuleido dukterį už našlio Ašb. Te aš dukrelę nuduosiu, savo vaikutį nuleisiu LTR. Ei, verkė verkė mūsų seselė, taip toli nuleistoji JV860. Žada mane už seno nuleisti LTR(Trg).
4. tr. liepti nuvykti, nusiųsti: Pats nenorėjau te eitie, tai nuléidžiau pačią Ds. Venckuo vertai būt grėbėją nuleisti Slnt. Karalius nuléidė pasižiūrėt, ar teisybė, o nuleisti̇̀ parodė, kad teisybė BM112. Nuleisti į talką rš. Kada jo sūnus paaugo, tai jis ir nuleido jį pas tą mokinčių mokytis BsPIII106. Parašyk, kada parvažiuosi, tai nuléisim ar į Joniškėlį, ar kitur padvadą parvežti Grž.
5. tr. nusiųsti (laišką, pinigus, siuntinį…): Neturim adreso, reiktų nuléist [laiškas] Pl. Gromatėlę surašiau, pas tėvelio nuleidau JV343. Pats taip pat Parčevskis nuleido raštą į Varnius M.Valanč. Reiks tą metriką nuléisti į Ameriką Als. Galėčiau Voronežan nuleisti ben 5 egz. korektūros K.Būg. Augymę tą, rastą Žemaičiūse, nuleidau į Vilnių P. Mes vis anam kas mėnesį nuléidame tai piningų, tai pavilgos siuntinį Grg. Du kartus nuléidėm lašinių Ėr. Mes savo vaikui vis šį tą iš valgymo nuléidžiam Jnšk.
6. tr. nulydėti: Ateik pas mane – aš tave prie garlaivio nuléisiu Skr. Domicela išvirusi pavaišino ir nuleido svetį gulti M.Valanč.
ǁ mirusį nulydėti: Pavasarį nuléidau vyrą į kapus KzR. Jį ant vežimo iškėlė, parėdė ir tei[p] nuléido ant kapų Skr. Nuléido in kapinyną Lp. Nuleidė močiutę aukštan kapelin LTR(Pnd).
7. tr. Krtn, Pls, Vrnv praleisti (laiką): Kelias dienas nuleidę, ejo mazgoties [į pirtį] S.Dauk. Dieną nuléidi ir vėl bėgi Rod. Vėl naktį nuléisi be miego Lp. Iš pradžios kalbėjosi gan tyliai, o kiek laiko nuleidus, galima buvo numanyti, kad ne prie tuščio stalo sėdi LzP.
| Savo jaunas dienas ant nėko (tuščiai) nuléido Žv.
| refl. tr.: Nuleidęsis kelias dienas, nueik ž.
ǁ intr. palaukti: Daba da ugnį kurti anksti – kiek nuléisma i kursma Lkv.
8. tr. duoti praeiti pro ką, perleisti: Rugius nuléisk par vėją, gal nuneš pelus Varn. Par vėjį nuleido, nuklastė, nukulstė ir nubėrė su šiūpele bertinius rugius Šts.
ǁ apdoroti (kokiu įrankiu, priemone): Šėpą ryzu kad nulei̇̃s, blizga! Slm.
9. intr. nubėgti, nuvažiuoti: Zuikis nuléido į krūmalius Vvr. Petrelis nuléis į Kalnalį taboko parnešti Kal.
| refl.: Pats mačiau, kaip vakar vakare kažkieno vaikas iš mūsų sodno nusiléido Up.
| Mes buvom nusiléidę (nuvažiavę) vieną dieną ant Arimaičių ežero Rd.
ǁ refl. nuplaukti (pavandeniui): Šį rytą vyrai nusiléido Nemunu Al.
10. tr. išauginti, išleisti: Ant pamato džiūsta jurginiai, nuleidę po tą vieną žieduką Jrb.
III. nekreipti dėmesio, apleisti, praleisti; susilpninti.
1. tr. nugyventi, apleisti: Vaikai nuléido namus, o tėvai kap gražiai gyveno! Alk. Nusitvers Gaičiaus Anė kokį nors niekam vertą vyrą, šisai nuleis ūkį I.Simon. Ans norėjo didelio ūkio, kad ans ir nuleistas būtum Prk. Nuléidė tuos pastovus, nugriuvo, nubuvo, galų gale paliko, ka reik javus dėt į kauges Sk.
| refl.: Žmogus nusléido viškai Pl. Ar tik ans nenusileis tiek gerdamas?! Dr. Žemės gẽros, viskas auga – ko teip nusiléidot?! Skr.
nusiléidusiai adv.: Gerąs žmogus gyvena nusileidusiai Šts.
ǁ nulaisinti, nualinti, nusilpninti: Ne kokio pažytko paskuo negausi iš nuleistos dirvos Vkš. Nuleista žemė J.Jabl(Žem). Visi tie alkoholiški gėralai nepakelia sveikatos, ale nuleidžia ją žemyn Blv.
| refl.: Nusléido gaspadorstva nuog viso ko Rod.
2. tr. duoti niekais nueiti: Kap susinarpliojo, tai visą špulią siūlo nuléidau Lš. Jau mes, tinginiai, nuléidom dieną (nedirbome) Lp. Dvi antis pašovė ir abi nuléido (nerado) Skr.
3. tr. Alk nulesti, nuėsti, sunaikinti: Pradeda raust kokia vyšnia, tuoj strazdai ir nuléidžia Gs. Kviečius, brolau, žvirbliai nuléido Jrb. Reikia jau rauti kanapes – žvirbliai visas nuleis Kpč. Varlės visas linam galvutes nuleis – tokia palietė Rdm.
4. tr. neimti dėmesin, nepaisyti: Turi jų kvailumą nuléist, kad nenori pyktis Skr. Ar jau nebeduosi teisman už avižų išganymą, taip nuleisi? Ds. Piktas vyras, reik aną nuléisti Rdn.
| Barė brigadierius ir muni skaudžiai, ale aš nenuléidau ne vieno žodžio (į visus atsikirtau) Krš. Idant vienas kitam nutylėtų, žodį nuleistų brš.
ǁ atleisti, dovanoti: O svetimus silpnumus maloniai nuleistumbime DP150.
ǁ praleisti, aplenkti, palikti: Ne vienos [nuodėmės] nenuléidžia be koronės DP183. Nesa ponas nenuleis nekorotą, kursai jo vardą piktai vartoj BB5Moz5,11. Piktybę nekoravotą tur nuleisti BPII250.
5. tr. sutramdyti: Nuleisti rūstybę SD228. Teg nuleid kerštą, tetvardai širdį DP37.
6. refl. būti nuolaidžiam, neprieštarauti, sutikti, atsisakyti savo nuomonės: Tu jaunesnis – nusiléisk jam Jrb. Kiekvienu žodžiu jam nusiléisk, tai būsi geras Gž. Visą pavasarį ir vasarą ji laukė, kad Povilas nusileistų ir sugrįžtų pas ją J.Dov. Jis toks žmogus nusileidžią̃s Žg. Lentas žmogus kitais nusileidžia J.Jabl. Toks užsispyrimas: viena kitai nenusiléida Krš. Jaunesnysis ir nenusiléidžia vyresniuoju Mrj. Nenusiléidi nė per nago juodymą (labai užsispyręs) Kt. Nė per plauką nenusiléisiu – geriau tegul mane gyvą sudrasko! Vkš. Galvos nepramuši, senam nusileisdamas KrvP(Rod).
7. refl. būti pralenktam, atsilikti kokiu nors požiūriu: Aš savo kūno išvaizda, spalva ir švarumu toli prašokantis jo krašto jahus, nors ir nusileidžiantis jiems savo stiprumu J.Balč. Mūsų liaudis sukūrė pasakas, kurios savo fantazija ir grožiu nenusileidžia jokios kitos tautos pasakoms A.Vencl.
8. tr. SD383 sumažinti (kainą, mokestį): Prašiau nuléisti nuomos dalį Jnšk. Nuo dešimties rublį nuleidžia, ir šventa rš. Da pusšimtį nuléidė Skdt. Verk – būtų nenuleidęs [skolos] Ėr. Parduodamas kokį daiktą iš neturto, gatavas yra jį nuléisti pigiaus, nekaip yra vertas A.Baran.
| refl.: Nenusileido nuo savo pasakytos kainos rš. Lygo lygo, i nusileidau ant pusės prekio Vvr.
9. refl. menk. NmŽ mirti: Tas jau nusileido Dr.
10. refl. psn. pasitikėti, pasikliauti: Pasaulyje nėr nieko patenkančio, ant ko žmogus nuléistis turėtų DP581. Bijokimės Viešpaties …, o ant mielaširdumo jo … nenuleiskimės DP509. Ant tavo, pon, valios nusileidžiame MKr42.
IV. nutirpdyti, nutekinti, nubėginti; supilti.
1. tr. nutirpdyti: Kap atšilo, tai penkiom dienom visą sniegą nuléido Sn. Baigia sniegą nuléisti, jau kalneliai kyši Kp. Jau keliūtė gera buvo, i vėl nuléidė Ml. Nulei̇̃s kelią, kaip su rogelėm važiuosi? Rm.
| refl.: Langai jau nusiléido – būs atdrėkis Skdv. Palaikykiat šiltai, ir nusileis [ledas nuo kibiro] Skdv.
2. tr. R nutekinti, nubėginti: Per pilną bačką prikošei [alaus], nuleisk truputį Srv. Kubilai buvo pro tules nuleidamys Šts. Einu nuleisiu pieną iš kibiriuko, galėsi neštis Lkč. Nuleisti šlapimą pro pūslės fistulę rš. Kai nebegal, sako, pagydyt, tai nuléidžia kraują, ir žmogus miršta Jnšk. Jis jam daug kraujo nuléido KI36. Nuleidžiamasis vamzdelis rš.
| prk.: Buliai nenuléisti (neišsieikvoję), o karvė nepasėjo Jrb.
| refl.: Nusileiskim (nusišlapinkime), vyrai, bus lengviau Jnšk.
ǁ prakasus griovį, duoti nutekėti (vandeniui): Nuleido vandenį nu kiemo Krš. Prūdą nuléido Vkš. Nenuleidamūse prūdūse žuvis trokšta Ggr. Iškasiojo griovius griovelius ir nuo visų dirvų vandenį nuléido Vkš. Pavasarį nuleida rudenį užtvenktą lanką i turia šviežios žolės pasipjauti Šts.
ǁ nutekinti liesą, be grietinės (pieną): Duoda nuléisto pieno Krn. Nuléistas pienas neskanus Skr.
ǁ prk. išlieti palengvinant širdį: Tą piktùmą nėr kur nuléist, tai muša gyvuolius Jrb. Piktumui nuleist galėjo jam snukį sudaužyti kur patamsy, ale ne padegt Skr. Juk nieko su tuom nepadarysi, tik uparą nuléida Erž.
3. tr. supilti: Núleisk puodan zacirką Vdš. Ar nuléidai avižas lovin? Vdš.
V. numesti, pamušti.
1. tr. numesti: Paėmė kepurę ir nuléido į dilgynes Up.
^ Viena ranka nuleidi (netvarkingai pasidedi, numeti kur pakliūva), o nė abidvim nerandi Lkv.
2. tr. nusviesti šaunant: Aš žinau, kad jūs ėjot lenktynių, kas toliau nuleis strėlę J.Balč.
3. tr. pamušti: Ir nuléido šuneliui koją – tuturst, tuturst nuskalijo šunelis an triej kojų Rod. Babt boba kalytei ir nuleido klubą (ps.) Nč. Aš tau nuléisiu blauzdas Sn. Ranką iš pat alkūnės nuleidė Srv. Aš jam nuléisiu nagus Antz. Nugi balvonas – nuléido meitėlukui lazda strėnas Mrj.
VI. nulyginti, suvyti.
1. tr. leistuvu nulyginti, nuobliuoti: Leistuvu nuléisk, ir bus gerai Trgn. Pagedo leistuvas, nebėr kuo nuléidžia Ds. Kai deda grindis, tai lentas dailiai nuleidžia Gž. Kai nuléidau lentą su leistuvu, tiesi kaip iššauta pasidarė Vvr.
^ Lygus kaip nuléistas Sdk.
2. tr. išgaląsti: Gerai nuléidai peilį Rdm.
ǁ išlyginti aštrumą: Nuleisti pjūklo asnį – pjūklo aštrimas iš viršaus pabraukti Tl.
3. tr. susukti, suvyti: Iš pakulų gero šniūro nenuleisi Vkš. Šniūras, nusuktas ar nuleistas jauname mėnesy, metas į varžkanas Trk.
◊ aki̇̀s (ãkį) nuléisti atitraukti žvilgsnį, neprižiūrėti: Tik nuléidžiu nuo vaiko aki̇̀s – žiūrėk, jis jau ir kiša ką burnon Vb. Tie varlės pradėjo kėžinėti, negali akių̃ nuléisti Krš. Nenuleisk akies nuo jos, ba ir dings žagaruose Lš.
aki̇̀s nuléisti nusiminti, apsiblausti: Vakar veidu kaip rožė žydėjo, o šiandieną nuleido akis Mair.
akimi̇̀s nuléisti apmesti žvilgsniu, apžvelgti nuo galvos iki kojų: Nuléidė visus žąsiukus akim̃ Slm.
akių̃ nenuléisti įsispyrus, įsistebeilijus žiūrėti: Visą vakarą nenuleidžia nuo jos akių Jnš.
ant juõko (ant vė́jų), nuléisti nekreipti dėmesio: An juõko nuléidau viską Krš. Velytina, kad … tikras lietuvis šitą svarbų reikalą nenuleistų ant vėjų A1885,92.
ãšarą nuléisti paverkti: Ir aš nuleidau ašarą paisant in itos škados Arm.
ausi̇̀s nuléisti liautis didžiavusis, smarkavusis: Tu nuléisk ausi̇̀s (nešokinėk prieš jį)! Lp.
baltõsiomis nuléisti viską apžvelgti: Kad kas negerai, tai tik baltõsiom nuléidžia Ds.
iš kóto nuléisti nužudyti: Tegu tik dar pasišoka prieš mane, tai nei neapsižiūrės, kap iš koto nuleisiu aš jį Lš.
juokù (juokai̇̃s) nuléisti nekreipti dėmesio: Jis juokù nuléidžia tavo barnį (laiko nevertu dėmesio, pasišaipo) J.Jabl. Ką juokù nuléisti, ką juoku dėti KII1. Aš nieko nesakiau, juokai̇̃s nuléidau Jrb.
káilį nuléisti primušti: Tu manai, kad už tai kada nors nenuleis kailio ir jums! rš.
kraũją nuléisti
1. mūšyje susilpninti jėgas: Divizijai buvo nuleistas kraujas rš. Legionininkai nebepuolė, matyt, gerai nuleidome jiems kraujo rš.
2. euf. nusišlapinti: Nespėja išgert [alaus] ir beina kraujo nuleisti Grž. Eisim kraũją nuo širdies nuléist Alk.

negirdomi̇̀s nuléisti nekreipti dėmesio: Ji ir dabar negirdomis nuleido vyro šneką rš. Man, seniui, lyg nepritiko negirdoms nuleisti rašytojo žodžiai J.Jabl.
nei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas apie neaiškią būklę: Dabar esu nei pakartas, nei nuleistas Blv.
niekù (niẽkais) nuléisti
1. nekreipti dėmesio: Negalima tą kalbą visai nieku nuleist TP1882,9. Kaip ir melą kokį nieku nuleisti BPI80. Ir Petrui, ir kitiemus niekù nuléido jų stambumą ir gintijimą DP150. Ir dabar taip viską niekais nuleisti?! rš.
2. nuskurdinti, išeikvoti: Per tą smarvę (degtinę) ir gyvenimą niekai̇̃s nuléido Skr.

nósį nuléisti
1. KII86 nusiminti, apsiblausti: Pasakiau, kad reiks būt namie, tai ir nuléido nósį Gs. Dainuokit, ko sėdit nuléidę nósis! Gs. Malūnininkas nuleido nosį – suprato, kad jis yra apgautas J.Balč. Nósį nuléidęs, kaip žemę pardavęs Kv. Sėdi nosį nuleidęs, kaip višta pereklė Sim.
2. pasidaryti nebe taip išdidžiam: B[uv]o labai mandras, dabar jau nósį nuléido Gs.

nuo akių̃ nuléisti atitraukti žvilgsnį, neprižiūrėti: Kad tik nuleidai nuo akių, ir nuejo kažin kur LTR(Ds). Nenuléiskit avių nuo akių̃, kad neįeit daržan Slm.
nuo kójos nuléisti nužudyti: Vieną dieną pamatysi – aš tą senį nuléisiu nuo kójos Žml.
nuo pãdų nuléisti paskersti: Naujims metams tujau vieną veršį nu pãdų nuléido Trkn.
pasiùtkraujį nuléisti mušeiką primušti ligi kraujų: Pasiutkraujį nuleido – geresnis būs Vkš.
prãkaitą nuléisti paprakaituoti: Reikėjo gerokai prakaito nuleisti, kol baigėme darbą rš.
pro ausi̇̀s nuléisti nekreipti dėmesio: Plẽpės bobelės dažnai nežino, ar tikėti, ar pro ausis visas Kasparo istorijas nuleisti P.Cvir.
pro šãlį nuléisti neteisėtai parduoti: Ji miltus pro šalį nuleidžia sp.
rankàs nuléisti netekti noro, energijos ką nors veikti, dirbti; nusiminti: Kai mirė tavo teta, dėdė visai nuleido rankas rš. Jis dirbo, rañkų nenuléidė Ėr. Tik rankų nenuleiskim ir vilties nenustokim A.Vien. Stovi pušelė, stovi ir eglelė, stovi mano mergužėlė, rankeles nuleidus JD610.
séilę nuléisti Krč numigti: Seilẽlę nuléidžiau, tai daugiau nebeužmigdysi Vb.
sparnùs nuléisti pasidaryti nebesmarkiam: Toks buvo drąsus, o dabar ir nuleido sparnus rš.
strė́nas (šónus) nuléisti primušti: Aš jam su pagaliu strėnas nuleisiu Žem. Ateis mano tėvas, nuleis tavo strėnas LTR(Tršk). Tylėk, be kai nuléisiu šónus, tai nė neprisiglausi! Ds.
šùniui ant uodegõs nuléisti išeikvoti, tuščiai praleisti: Taip visas gėrybes šuniui ant uodegõs ir nuléido Vb.
tylomi̇̀s nuléisti nutylėti: Užmiršo ar dėl kurios priežasties tylomis nuleido tą svarbų jų gyvenimo bruožą rš. Aš tai tylomis nuleidau, o jis dar bandė ginčytis su Kiaune rš.
vė́jais nuléisti išeikvot: Visą turtą vėjais nuleido Krš.
žadai̇̃s nuléisti neištesėti pažado: Žadėk ir išpildyk, nenuléisk visko žadai̇̃s Krš.
žvil̃gsnio nenuléisti įsistebeilijus žiūrėti: Mergaitė, nenuleisdama žvilgsnio nuo atėjusiojo, gnaibė pašiurpusius kasų galiukus rš.
nuo pečių̃ (kójų…) nenuléisti ištisai, be pertraukos, nepasikeičiant nešioti: Trejus metus išnešiojau [megztinį], nei nuo pečių̃ nenuléidžiau Dgl. Jau tu jų (klumpių) nuog kójų nenuleistái Lp.
panuléisti (dial.) žr. nuleisti I 1.
◊ nósį panuléisti nusiminti: Ko panuléidot nósis?! Lz. Parej[o] verkdami, nósis panuléidę Dv.
paléisti
I. suteikti laisvę, duoti sutikimą.
1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paléistas VoL352. Katro gi norit paleidžiamo? BPI380. Ką sugausva, tą paleisva JD95. Gausim eiti įsukti paršeliams knyslius, antriaip verta kiemą, negal bepaléisti Krtn. Kai tik paléidžia iš gardo [vištas], tai ir į mano lauką Jrb. O tas brolis dvarininkas, kai ateidavo elgetos, šunis paleisdavo LTR. Vieniuolekto[je] paleida velnius Pp. Pasibudavojom trobas, tad nėko nebebijojom – kaip léiste paléidė (pasijutome visai laisvi, nepriklausomi) Akm. Paléisk šunelį an lenciūgo – nusitupa toj[e] būdo[je] Krš.
| Kada nuo dvarų paléidė (panaikino baudžiavą), ji jau sena buvo Jnš.
| prk.: Atėjo vasara, bet ledai nepaleido laivo iš savo nelaisvės rš.
^ Paleidęs balandį iš rankų, nebgaudyk Vvr. Pinigai žmogų pakaria ir paleidžia S.Čiurl. Liežuvis pakaria ir paleidžia Tsk. Tas pats pakartas, tas pats paleistas Kos161.
| refl. tr., intr.: Aš eisiu dabar karves pasiléisiu (pririštas ganykloje atrišiu ir laisvas paganysiu) Pc. Tėvai, eik, padėk – paršeliai pasileido! Šv. Arkliai pasileido (nutrūko) ir išbraidė javus Jnš. Vežimą betaisant pasiléido šuo Krg. Šuo pasiléidžia ir pasiléidžia Skr. Kai ožka nori, tai stovi, kai nenori, tai brūkšt ir pasiléidžia Skr.
2. tr. išvesti į ganyklą; duoti paėsti ganykloje: Paleido arklius iš tvarto ant dobilų Jnš. Paléidė nepančiotas karves – iš rugių liks vieni trapai Ktk.
| refl. tr.: Gumbas parjojęs ganyklose nusibalnojo arklį, pasileido Žem. Pasiléido karves kluone ir saugo, o jos žolę skuta Jnšk. Pasileisk jautelius baltan dobilėlin, ateik tu pas mane vėlai vakarėlį (d.) Pn. Aš pasileidau bėrus žirgelius į žalią lanką (d.) Jrb. Pasileisk žirgelį baltam dobilėly NS1109. [Gulbelės,] pasileidę želmenuos, terpu save ūtura Tvr.
3. tr. iškinkyti arklius (ar jaučius) (arus ar akėjus): Jau pietų metas, paléisk arklius Sdk. Pareina ir tėtė, arklius paleidęs ant pusryčio Srv. Ar jau paleido arę? J.Jabl(Ds). Kur paleis, kad dar saulė pusdienėly Sml. Ir randa žmogaus ką tik paleistus iš jungo arklį ir veršį SI61.
4. tr. pakeisti, pavaduoti (ką nors dirbantį): Kas eis šiandie piemenio pusryčio paleistų? J.Jabl(Kp). Paleisk mane pietų Lp. Paléisiu nuo kiaulių Onutę Slč. Paléisk tu mane nuo rugių [rišimo] popiet, aš tave kitą kartą paleisiu Rm.
| refl. tr.: Apie devintą valandą piemenys pasileidžia pusryčių Kp. Pasiléida [piemenys] vienas kitą ėsti Pvn.
5. tr. duoti pasitraukti (iš mokyklos, iš darbo, tarnybos…), leisti nutraukti (darbą, mokslą…): Paleido mane septynias dienas Rm. Prašau mane paleisti namo trims mėnesiams K.Būg. Jį visą mėnesį paleido atostogų J.Jabl. Tris dienas paléido atostogo Krš. Jau vaikus paléidė iš mokyklos (pamokos baigėsi) Jnšk.
ǁ duoti išeiti, išsiskirstyti: Prisotino ir primylėjo visus lig sočiai ir paleidė svečius pilnais gurkliais namo BsPII258. Susvadino (susodino) visus už stalo, privaišino ir tik tada paléido Krš. Paleidę tada anys minią Ch1Mr4,36. Paleisk, matai, kad žmogus skubinas Brž. Susirinkimą paléisti KII305. Anys jo nieku būdu nenor nuog savęs paleisti BPII27.
| refl.: Suskliudė draugai, tai jau perdien nebepaslei̇̃s (nebeatsiskirs) Ds.
6. tr. išlaipinti: Šlapias buvo kelias, tai prie Salamiesčiu ir paleidė (toliau autobusas neišvažiavo) Vb. Paléisk manę prie šitam keliuku, pėsčiam po tiesumai nebetoli Slm.
7. tr. psn. palikti, pasitraukti, atsiskirti (nuo žmonos): Ar valia vyrui paleisti moterį? SkvMr10,2. Kiekvienas, kurs paleidžia savo moterį, išskyrus paleistuvybės priežastį, daro, kad ji svetimauja brš.
8. tr. R119 atsakyti darbą, tarnybą, atleisti: Ji tarnavo ligoninė[je], o daba nuo rytojaus ją jau paléidžia Jrb.
ǁ panaikinti: Paleisti organizaciją rš.
| Kai paleido baudžiavą, tėvai prisirašė prie miesto Rs.
9. tr. nebelaikyti ką apėmus, išleisti: Tedaužo mus jūra piktais sūkuriais, sustingusios rankos irklų nepaleis V.Myk-Put. Vyrai paleido iš rankų vadeles rš. Katrė sustojo, atsigręžė, paleido ryšulį ir bėgo jo pasitikti V.Myk-Put. Ėmė vilką ginti, vilks ožį paleido [iš nasrų] JD651. Užkliuvo koja, ir paléidžiau stiklinę Vb. Kedulis trumpai suniurnėjo nepaleisdamas iš dantų pypkės V.Myk-Put. Kamuolėlį paléisk, tegu rieda (saujoje laikant, ne taip vyniojasi siūlai) Rm.
^ Paleido liežuvio vadžias (kalbėdami pradėjo nebesivaržyti, nepadoriai kalbėti) rš. Kad arklį už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi LTR. Paleisk žalį, paliaus ir laukis B.
nepaleistinai adv.: Nepaleistinai turėkimos Gaig237.
| refl. tr., intr.: Pasileidau abidvi rankas ir nukritau nu lipto Šts. Pasiléisk, aš tave nutūrėsu Rdn.
ǁ netyčia duoti išsprūsti: Šulny viedrą paleidau – niekaip nebegaliu išgriebti Jnšk. Velėdama upė[je] marškinius paléidė (srovė nunešė) Ėr.
10. tr. nepasirūpinti išlaikyti sau: Jis tokį kąsnį paléido! Skdv. Tokią paną radęs, nepaléisk, jei gali, ženykis Ėr.
| Ir kad nors vieną kada spiečių būtų paleidęs! V.Krėv.
| refl.: Jau dár tu ir nepasléisk, jau dar̃ tu turėkis (vesk ją)! Lp.
11. tr. netekti, prarasti, atiduoti: Žmogui, matai, paléist sveikata greit, ale pataisyt sunku Ut. Niekas nenorėjo paleisti savo pinigų rš. Savo turėdamas, nenoru paléisti Krš. Nenoriu to darbo paléist Šmk. Gavai gerą vietą, dabar storokis, nepaléisk jos! Ėr. Anas savo niekur nepaléidžia Rod. Mas esam seniai, al savo nepaléidam Pln. Mama mun prisakė savo lizdo nepaléisti Krš. Bloga gaspadinė namus greičiau paleidžia, ne gaspadorius LTR(Ds).
| Jie nenori paléist mašinos [kuliamosios] (nori, kad pas juos baigtų kulti) Jnšk.
^ Svetimo netykok, savo nepaleisk S.Dauk. Kito nenorėk, savo nepaleisk LTR(Vl).
12. tr. atsisakyti, atsižadėti: Niekaip nepaleido savo seną įpratimą S.Dauk. I mokytas žmogus savo prigimtos kalbos nepaléida Jdr. Ana paleido savo katalikystą J. Savo teisybę paléisti KI30. Paléido (metė) tą biznį i parvažiavo [vyras] pri munęs Krš.
13. tr. pražiūrėti, išleisti iš akių: Paleidau taką ir paklydau Šts. Zuikio pėdas nepaleisk Šts.
14. tr. praleisti, aplenkti: Kalbėdamas nepaléida nė vienos litaros (aiškiai kalba) Krtn. Niekada nepaleidžia grieko be koronės brš.
15. tr., intr. su ne- neatstoti, neatsitraukti: Kosulys manęs nepaléidžia Ėr. Karštis, o darbas nepaléida, i turi dirbti Rdn. Tingėjau, nemokiaus, ale tėvai nepaléido (prispyrė), ir išejau (baigiau mokyklą) Krš.
| prk.: Kėksojo iškežoti, dar gruodo nepaleisti purvo luitai J.Balt.
^ Kelias valandas miegosi – jaunystė pati nepaléida (jaunystė palaiko jėgas) Gd. Pats kraujas nepaleidžia (kraujo ryšiai, giminystė sieja). Saviškis vis ne svetimas! LzP. Motina i [palieka] motina, pats krau[ja]s nepaléida (motina pagaili vaiko) Krš. Krau[ja]s tas nepaleida [svetimoje šalyje] – numai kvepėtinai kvepa KlvrŽ. Galėč kalbėt radviliškietiškai, ale priprotis nepaléidžia (sunku atprasti) Rd. Vaikas nebibūtų, ale metai paléida, protas nepaléida (metų daug, bet protas vaiko) Krš.
16. tr. nustoti varginus, palengvėti: Nugarkaulį paléidė jam PnmR. Kad pradėč žiobaut, maž galvą paleistų Sdk.
17. tr. palikti (pasitraukiant): Vieno vaiko tai jau nepaléisk Vb. Paléidau vieną kai paukštelį, i susirgo Krš.
| Ne į pastogę paléido, an lauko pakratė [Sibire] Užv.
18. tr. duoti valią, nevaržyti, paikinti: Tavo vaikas paleistas kap ubago botagas Kb. Vaikai paleisti į valią i nesižino, ką daro Jnš. Paleido savo liežuvį ant apkalbėjimų P. Akis … paleido ant geidulių to pasaulio DP479. Širdes junso pagadino paleisti geidimai brš.
^ Ne vienas tėvas ir motina, paleidę savo piktumą ing valią, mažus kūdikėlius muša Tat.
19. refl. SD407 išdykti, išpaikti, ištvirkti: Teip anas būtų geras vaikas, tik truputį pasléidęs Vžns. Ir dėl ko, tėte, dabar taip pasileido svietas? A.Vien. Paaugęs Jurgis ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo. Žodžiu sakant, pasileido M.Valanč. Reikia pamušt – pasiléidę, neklauso Vrn. Ten (kolonijoje) mat pasileidusius vaikus laiko Rm. Kaip tada Moziešius regėjo žmones pasileidusias BB2Moz32,25. Verkia už nuodėmes … pasiléidusių žmonių DP533. Pasiléidęs mūsų šuva, retai namie tebūva Nj. Šis vaikis ant vietos (labai, visiškai) pasiléidęs: nė vieną šventdienį nepabūs numie Žgč. Kap dar̃ Vilkanastrai pasléidę an darbo Lp. Sena merga, pasiléidus ant liežuvio Skr. Be vanago paukščiai pasileistų KrvP(Jnš).
^ Gerą bara, ka nepasileistų, blogą – kad pasitaisytų Tsk. Pasileidęs kaip šuva piemuo Srv. Pasileidęs kai lapų ryšys Grš. Pasiléido kap mėšlas po lietaus Gs. Pasileido kaip vėžio mielės LTR(Brž). Pasléidė kap ubago sviestas Str. Pasiléido kaip ubago kelnės Krš. Pasiléidę kaip čigono kelnės LTR(Šll). Pasileidęs lyg šimto metų tvora Mrk. Pasileidęs kaip žabinė tvora PPr401. Pasileidęs kaip bizūnas Pnd. Pasileido kaip čigono kančius LTR(Nm). Pasiléidęs kaip ubago botagas Ds. Pasileidę kap skarulinis botagas Smn. Pasileidęs kaip plaušų botagas LTR(Zp). Pasiléidę kaip ubago lazda Zp. Pasiléidęs kai diedo anūkas Vlk. Pasléidęs kap čigono vaikas Vdš. Pasileidęs kaip ubago paršelis Plng.
pasileidusiai adv.: Tieka skelėdami, kamgi teip pasileidusiai gyvenam BPII489.
20. tr. duoti sutikimą kur išeiti, išvykti, išleisti: Paléisk man bent truputį vakarėlin Ds. Sėdžiu sėdžiu, nė minutytei niekur nuo vaiko nepaléidžia Ds. Manę nepaléido moma Vilnin Lz. Aš nepaléisiu jos namo, tu nebijok Šmk. Titai paleistè (paleiskite) jūs mane an turgų Švnč.
ǁ netrukdyti, nesudrausti, duoti (ką daryti): Kam tu paleidai skatynas pošnion?! Arm. Paleiskiat (leiskitem) eiti ponop mano BB1Moz24,54. Pamileisk, idant mano rūstybė ant jų įkirštų BB2Moz32,10.
| Dabar paléido krūmais [buvusią dirvą] (leido apaugti krūmais) Arm.
ǁ sudaryti sąlygas, įgalinti ką daryti: Man nervos nepaléidžia ginčyt Skr. Nereiktų nieko sakyti, ale nervai nepaléida Krš.
| Širdis nepaléidžia tiek brangiai prašyt nuo žmogaus už duoną Upt.
ǁ priimti, įsileisti vidun: Nepaléidus naktuit, krūtinė nepazvalioja Brsl.
21. intr. su ne- varžyti, apriboti: Daugiau negaliu pilti – saikas nepaléida Als. Kodėl taip lengvas [sviestas] teatrodo? – Nu, nėko, svaras nepaleida Dr. Reikalavimai nepaléida: nemoki – nepriema Pvn. Dokumentą turi̇̀, dokumentas nepaléida (įrodo teisybę) Krš. Metai nepaléida, sena esu Šv. Antrą sykį skolos neprašysu, sumnenė nepaléida Krš.
22. tr. Vdš palikti veislei, rezervuoti: Paleidėm telyčelę, tai iš pradžių i nieko augo Ml. Lengva tada gyvent, kai ką paleidi – auga, ką pasėji – dera Prng.
| refl. tr.: Pasléidėm veršelį, ir išaugo Arm. Diedas pasleido sau gaidelį, o boba – vištelę (ps.) Tvr.
II. atpalaiduoti suspaustą, atrišti; paskleisti.
1. tr. atrišti, atlaisvinti: Paleisk pėdus, tai geriau džius Lš. Paleisti rankas [surištas] Šts.
^ Visiems daba kaip rankas paleido, vokyčius kad išvarė Šts. Apivaras paleidęs klausia, dėl ko atsirišo KrvP(Ds). Apivarus paleidęs, kliaučių ieško J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Surišęs sutrink mazgelį, kad siūlas nepasileistų Šts. Tiktai pasileido ryšiai, kuriais surišti buvo S.Stan. Pasileido juostą, kad daugiau suvalgytų Grž. Pats apartis pasiléidęs, pričinių (priekabių) ieškai Rs.
^ Kad kitam tai labai greit „apivarai pasileidžia“ (kiek išgėręs, ima dažnai šlapintis) Grž.
ǁ atlaisvinti ką įtemptą: Kumelikė bėgli, tai paléidau ją i palikau tą ugnį Vdžg.
ǁ atpalaiduoti ką pritvirtintą: Kad beržai lapų nepaleida, būs ruduo vėlybas Ggr. Į pavasarį ir juodausė plaukus paleido Kal. Kazilus paléido, vos tūras [stogas] Krš.
| Parpjovė tą trobą broliai i paléido (suardė) Krš. Tiek buvo pacų, žiurkių, ka miegas paléido Krš.
| refl.: Mūsų karvė pasiléido nuo sieto Šln. Kabėjo, paskum pasiléidė ir nukrito Upt. Nutrūkę uolų gabalai, pasileidę akmenys taipos gi užmuša ne vieną Blv. Bernužėli dobilėli, pasikark, metus kitus pakybojęs, pasileisk JD658.
ǁ išskleisti, išpinti (kasas): Paleisti plaukai SD327. Paleistini plaukai MŽ329.
| refl. tr., intr.: Tada supykstu, kai kasas pasiléidžiu (ps.) Skr.
| Pakaitis tol, kol rankos pasiléis gaspadoriui sunertos Ggr.
2. tr. atsisagstyti, atsilapoti (drabužį): Ko tu ten vaikščioji, kelnes paleidęs? Trk.
3. tr. pailginti atardant palenkimus: Nebėra jau iš ko jupos paleisti Vkš.
4. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išsiveržti: Karvė arkliui pilvą paléido (perdūrė) Rs. Vilkas telyčią papjovė – paléido žarnas, ir tiek Pš. Plunksnas vaikai iš poduškos paléido Krš.
5. refl. įvykti savaiminiam abortui: Moteriškė pasiléido (ne laiku pagimdė) J.Jabl(Žem).
6. tr. išbarstyti: Išpjaukit tuos kiečius, tik sėklas palei̇̃s Rdm.
7. tr. paskleisti, pakratyti: Valentas padavė kūlį, senis jį atrišo, paleido ant grebėsto, išlygino delnu, gniutelę uždėjo J.Paukš. Paléisk [iš kupetos] šieną, gal nebelis Plm. Maž čia ne vėjas, maž ir žmogus paléidė kupečius Trgn.
8. tr. atsikabinti, prairti (ppr. apie mezginio akis): Marškiniai paléido akį Skr.
| refl. intr., tr.: Megztinis jau kiauras, kelios akys pasiléidę Ėr. Pasileido akys, reik surinkt Plv. Par vakarelį mano kojinės akis pasiléido Mžk. Pasileidusios (mezgant nuo virbalo nuslydusios) akies surinkimas rš.
| Siūlė pasileido, i palikau be žekių Šts.
9. refl. išplūšijus nutrūkti: Vienas liuntas (suvytas linų pluoštas) pasiléidė, gal virvė trūkt Jnšk.
10. intr. susinešioti, suplyšti: Jau mano kelnės visai paléido, nežinau net su kuo reiks važiuot į turgų Btr. Mano batai jau paleido, reikia nešt taisyt Rtn.
11. refl. sudribti: Pasiléido visa, negali panešt Gs.
12. refl. R, CII22 pailsti.
ǁ suglebti, apsileisti: Pasileidžiu, tingiu, vengiu, nesirūpinu R205.
13. intr. sumažinti kainą parduodant; parduoti pigiau: Prašė po aštuonis, o kai paléidė po septynis, tai tuoj išgaudė [kiaušinius] Ėr. Iš karto branginosi kiek. Tiktai prieš baigiantis turgui, paleido pigiau [paršelius] I.Simon. Paleido veršį už šimtą rublių, bet nėkas neduoda nė to šimto Šts.
III. sutižti, suskystėti.
1. refl. netekti pavidalo, subyrėti, sukristi, ištižti: Kiaušinis pasiléidęs, jau vištos patupėtas (užperėtas) Jnšk. Pasiléidžia (subyra) gruzuliai, kap akėja Žln. Bulbės sukrinta ir tuoj pasiléidžia Ėr. Mėsa pasiléidus (labai suvirusi), nesugaunu puode Jrb. Nugi vandenio užpilsi, tai molis paslei̇̃s Lp.
| prk.: Ar tik tau, broliau, kartais protas nepasileido? V.Kudir.
ǁ refl. supūti: Pasileidę ir pasileidę [bulvės] Rm.
2. tr., intr. atšilti, pašalui išeiti: Jau paléido, nebibūs žiemos, pavasaris atejo Vkš. Buvo paleistà, dabar užšalo i slysta baisiausiai Krš.
ǁ tr. pajudėti ledams: Paléidė upę, išmetė ledą Sv.
ǁ tr. pabjurinti: Reikia vežiot malkas, ba greit kelią paleis Tvr. Ka kelius paléido, į mišką nebįvažiuosi nė kokia mada Slnt. Lietus, vėjas – ragutinį kelią palei̇̃s Ml. Paleistas kelias Rod.
ǁ tr. imti tirpdyti: Pavasarį, paléidus sniegą, pabjūra keliai Dgl. Sniego privertė: kaip paléis, plauksma Krš. Nuo paleisto sniego pažliugo laukai rš.
| refl.: Marių ledas pasileido prš.
3. refl. pavirsti tirpalu, ištirpti: Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Ne cukrus, nepasleisi, kad ir sulis Trgn.
4. tr. išlydyti: Paleisti keptuvėje pusę šaukšto sviesto rš.
| refl.: Tokioj šilumoj sviestas kaipmat pasileidžia Ėr. Kol danešiau, tai ir pasleido sviestas Vrnv.
^ Kad jis smala pasileistų! (toks keiksmas) SI309.
5. tr. suskystinti, padaryti laisvus (vidurius): Jau kelinta diena, kaip vidurius paleido Srv. Pilvą paléidė Trgn. A gal gaidėna vidurius paléisti? Krš. Kam tą gyvolaitį pusiaužnegį tampot – vidurius paléis Plt. Paleidžiamas vaistas rš. O aš čiut pilvo nepaléidžiau iš to juoko Šln.
| refl.: Karvėm viduriai pasiléidžia nuo tų lapų Rm.
6. tr. padėti be lukšto (kiaušinį): Kažkas tai vištai pasidarė – jau kelinta diena kiaušinį paleidžia Srv. Višta minkšpautį paléido Vlkv.
7. intr. euf. šlapintis, viduriuoti: Susapnavęs po savim paléido Krš. Paléido ir šlapumu Lp.
^ Kad tu paleistái kraujais! (toks keiksmas) Arm. Kad tu paleistái viduriais! Arm. Tai kad tu žarnom paleistai! Alv. Aš daugiau tep sunkiai nekelsiu – ko žarnom nepaléidau Alv. Kad tu paleistái per tris sieksnius prieš vėją! Lp. Kad tu paleistái skysčiau už vandenį! Lp.
ǁ orą pagadinti: Kaži kas iš pulko kad paléido Jnšk.
8. tr. tiesiai iš lukšto išpilti į keptuvę kiaušinį, kepant neplaktą: Kalvienė sakė kiaušinių paleisianti ir arbatos išvirsianti rš. Greit kiaušinį paléisk Pnd. Du kiaušiu paléistu Šts. Paleisk ant keptuvės porą kiaušinių pusdieniui Srv.
9. tr. duoti tekėti, duoti bėgti: Parėjus motina žiūri, kad jau alus paleistas rš. Vanduo paléistas – mala Ėr.
| Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido A.Baran.
| refl.: Apteko šulinė – pienas pasiléidos Užv.
ǁ duoti nubėgti skysčiui (verdant): Taip pradėjo bėgt, kad ir maišymas nepadėjo – gal kokią stiklinę uogų paléidžiau Vb.
10. tr. duoti išsiskirti: Kanapes tol trini, kol paleis aliejų rš.
| refl.: Patrini patrini [kanapes], kad pasileistų pienas Sl.
ǁ paskleisti (dažus): Vyšnios visą spalvą paléidžia ing tą skystimą Žml.
IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.
1. tr. išduoti į aplinką, leisti išeiti, išpūsti: Paleistas garas pypdamas ėjo iš vamzdžių [garlaivyje] rš. Paleidęs kelis dūmus iš pypkės, pamažu prašneko rš.
| Bitės spietį paleido (išspietė) Lz.
^ Piktą dvasią bažnyčioj paléido (orą pagadino bažnyčioje) Plt. Turbūt jau kas paleido dūlį, kad tep „kvepia“ Kt.
2. tr. ištarti, pasakyti: Lūpas kietai sučiaupė, tartum bijodamas negerą žodį paleisti rš. Paleidžia keiksmą tinginio vardu rš. Paléido visokias kukūžes (ėmė keikti, kukūžiuoti) Gs. Staiga prišoko oficierius, paleisdamas triaukštę keiksmų tiradą rš. Vyras kartais skaudų žodį paleisdavo žmonai rš.
^ Blogą žodį lengva paleisti, bet sunku sugauti KrvP(Jnš). Žodį paleisi, žirgu jo nepavysi TŽV598.
ǁ duoti sklisti (balsui), išduoti balsą: Paleidau balsą namopi, oi, vėlai vėlai užgirdo LTR(Vlk). Ir, užlaužus baltas rankeles, paleido gūdų balselį po didįjį dvarą V.Krėv. Oi, aš paleisiu savo balselį pro rūtų darželį KrvD194. Paleisti visą (didelį) balsą rš. Paleido kalbą it šaltenį M.Valanč.
3. tr. duoti pajusti, patirti; paskleisti (kvapą): Paleido gėlės malonų kvapą rš. Įdėk šakelytę [tos žolės į arbatą], ir paléidžia savo kvapą Ėr. Skilandis jau kvapsnį paléido Kt.
| Tegu paverda obuoliukai, kad skonį paleistų, kad rūgšties turėtų Rm.
| refl.: Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva, kraujas ir smarvė pasileido visoj stuboj BsPIII33–34.
4. tr. duoti paplisti, paskleisti: Paleisti rankraštį (dienraštį) į žmones (į skaitytojus) rš. Sodžiaus berniokas ima ir sudeda dainą ir paleidžia ją vaikščiot po pasaulį B.Sruog. Aš atdarysiu dainų skrynelę, paleisiu į liustelį StnD1. Žemaičiai … norėtų kalbą tą paleisti ant visos istoriškosios Lietuvos ploto LTII266. Kas paléidžia kokias kalbas, vis anys Sdk. Ten ničnėkaičio nebuvo, ale tas krupis kalbą paléido Krš. Šimas paleidė garsą, kad numirė anas BsPII299. Paleidė garsą po aplinkinį BsV244. Tai ana ir be niekur nieko moka pletkus paleist Skdt. Paleido bjaurius liežuvius rš. Kad nepaleist vėl an jūs liežuvių! Lp. Apie pirmąją sūnaus pačią buvo lyg ir per daug paskalbų paleidusi I.Simon. Kokiu būdu Jablonskis paleido tą žodį (degtuką), buvo rašyta, todėl tos istorijos čia nekartosime J.Balč. Buvo paleistas posakis, kuris gana plačiai prigijo rš.
| refl.: Pasiléido kalbos, kad į mano vietą priimsią Dumčikę Slv.
ǁ paskelbti raštu, išspausdinti: Atsišaukimą paleisti rš. Jis net paléido į laikraščius, kad ūkį parduoda Plv. Būt po laikraščius paleidęs, kad pirmąkart traukiniu važiuoju Pl. Knygosan būtum gi paleidę Tvr. Buvo tada mane laikraštin paléidę (apie mane buvo laikraštyje rašyta) Všn.
5. tr., intr. sukelti, padaryti: Paleido geltąjį šaltį in mareles, in žuveles Švnč. Devynius rytus neužtekėsiu, o šį dešimtą – rūkeliu paleisiu NS495(Ppl). Kai tą lytų paléido, tai tik dideli medžiai iš šaknų virsta Skr.
6. tr. psn. sukurti, sutverti: Kam Dievas paléido šituos uodus? Rmš. Žmogus yr paléistas krutėt Švnč.
^ Tai vaikelis, švento Petro paleistas (negeras) Tvr.
7. tr. auginti, želdinti, išauginti: Medžias jau paléido atažalas Gg. Jau ir mūs pamidorai daigus paléido Alv. Toji šakelė išsprogs, pražydės, žalius lapelius paleis V.Krėv. Ir paleisiu savo tankias šakeles po visą naują darželėlį TDrIV168(Kb).
8. tr. išeikvoti, išleisti: Tik nuėjo į Gelgaudiškį, šmakšt dešimt rublių ir paléido Skr. Daug mes pinigų paléidom, ir nieko nepadarėm Pls. Kitus [pinigus] paléidau vaistams, truputį maistui Rs. Paleido šimtą rublių, o nieko gero nepirko – tai tikras lauke vėjas Kzt. Pasileido gerti ir paleido (prašvilpė) gyvenimą Šts. Atmink, panele, ant savęs, kiek aš paleidau ant tavęs LTR(Aln).
9. tr. parduoti: Senas jau mano kuinas – reiks paleisti Slk. Sudevė (turguje pasiūlė) šimtą, ale aš be dvidešim penkių (125 rb) nepaléidau Krš. Pagalop liko vieni kailiniai, ir tų nepaleido tik dėl to, jog žiema buvo Blv. Joks bankas jau nepaleis iš varžytynių tų, kurie gavo žemės sp.
| Komisija rado jo ir niekieno kito dirbamos ir ganomos keturius valakus ir visus juos paleido jam išpirkti Vaižg.
10. tr. išnuomoti: Paleido ant nūdarbės (už atlyginimą nudirbti) butą Šts.
V. sudaryti sąlygas išvykti, pasiųsti.
1. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Aš jį mokyties paléidau Švnč. Buvo paléidę gimnazijoj Str. Kad būt paléidę mokytis, būt žmogus Rod. Jį praminė Medeužiu ir paleido pas daraktorius Mrc.
ǁ kam išeinant pabūti namie, pasaugoti namus: Nėr kam paléidžia važiuot Dglš.
2. tr. liepti kur eiti, vykti, pasiųsti: Gimnazistus paleidė ravėtų Kpr. Buvo paleisti tankai rš. Vaikus pasidariau, ant vargo kai paukščius paléidau Skr.
^ Paleisk šunį pirkt mėsos Klt. Aš tave paléisiu Rygon druskos, tik neklausyk! Trgn.
3. tr. nusiųsti (laišką, pinigus, siuntinį…): Paléido laišką į Kauną Lzd. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį Tvr. Paleidžiau žinelę su meiliu žodeliu LMD(Prng). Ir bagažą paléidom iki Rygos Ign.
ǁ nugabendinti: Aš Lietuvon jį (kūdikį) paléisiu Str.
4. tr. palydėti: Paléisk nors iki galulaukės Všk. Paléidžiau ją lig vartų Pš. Išgėrėme alų, paléisime Joną Mšk. Palydėti, angu paleisti WP52.
VI. duoti eigą veiksmui, pajudėti.
1. tr. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Paléido mašiną rugius kult, sėklą daryt Skr. Malūną paléisti KII71. Tuojaus paleisim girnas ir sumalsim tamstos kviečius MPs. Paleista Kauno HES sp. Kaip paleido armatėlę, plyšo ūlyčėlė KlvD140. Kas dieną į darbą paleidžiamos vis naujos staklės ir mašinos sp. Sako, dabar naują garlaivį paléido Skr. Vargonus paléisti rš. Gaulė vėl paleido iš visų jėgų armoniką V.Mont. Radiją paléisim, ir bus linksma Rm.
| refl. tr.: Aš pasileisiu radiją, juo nebūs ilgu Šts.
ǁ įžiebti, sukurti: Paléisk, tėvai, ugnį po pečiu Lnkv.
2. tr. padaryti, kad kas judėtų, eitų, lėktų tolyn: Paleidę laivą pavėjui, buvome tolyn nešami SkvApD27,15. O štai šits laivūnas paleido laivą ir paliko ten juos BsMtI150.
ǁ paridenti: Tai aš paleisiu žiedelį, kad jis nubėgt vieškelin (d.) Smn.
ǁ duoti išnešioti (vėjui): Paleidė an vėjo visą druską ir duoną BsPII301. Oi, aš ją (gegulę) pagausiu, … raibas plūksnas paleisiu KrvD146.
^ Paleisk plūksną ant vėjo – jau nesugaudysi Ml.
ǁ duoti eiti per rankas: Ryto seniūnas vėl krivūlę paleis rš. Godžiai kiekvienas stveria per rankas paleistą laiškelį rš.
3. tr. nustatyti veiksmo eigą, veiksmo pobūdį: Paléisk miltus stambiai Lnk. Paléiskie kiek storiau (kiek storesniu sluoksniu šiaudus stogui) OG391. Povilas manė, kad Jurgis iškrito, ir dar smarkiau paleido į kalną traukinį, norėdamas jį lygioj vietoj sustabdyti rš. Padrąsintas tos minties, šoko ant arklio ir, paleidęs kiek tik gali, per kelias minutes prijojo prie uolos J.Balč. Arklius paléidė visakertos (visų smarkumu) Jnšk.
| Motoras paleida šimto kilometrų greitį Ggr.
4. refl. pradėti eiti, bėgti, plaukti, keliauti: Šarūnas iš tolo atpažino brolį ir, pliaukšėdamas botagu, pasileido priešais J.Avyž. Darbininkai jau pasileido numie eiti Lkv. Mergaitės, pamačiusios ir supratusios, kas atsitiko, sukliko ir pasileido sodybų link rš. Kai autobusas, išvažiuodamas iš miestelio, ūždamas pasileido į kalną, rytuose jau liepsnojo aušros gaisras rš. Pasléido svietan ieškot darbo (ps.) Vrn. Ant žirgo užsėdau, į svietą pasléidau Čb. Pasileidžiu nuo krašto R4. Ašiai nueisiu tai ežerelin ir pasleisiu aukso žuvele TDrIV30(Prng). Varnas porą kartų bandė pakilti, pasileisti kur nors į kaimą P.Cvir. Tuomet iš naujo pasileidau kelionėn rš.
| Joja joja, jie pasiléidė (pasuko) pagal marę, i da joja Šln.
| Pasileido ant vargelio kaip gegelė ant sparnų JV865.
5. refl. imti smarkiai judėti (bėgti, čiuožti, plūsti, srūti ir t. t.): Ka pasiléidau nu pakalnės, nosį nusibalnojau Krš. Kad pasléidė nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo Švnč. Ir dabar, sugriebusios laisvą valandėlę, jos dažnai pasileidžia [su slidėmis] per laukus rš. Jis numetė šakę ir kaip katinas pasileido aukštyn kopėčiomis J.Avyž. Nejausdamas po savimi žemės, aš pasileidau į mokyklą rš. Kad pasiléidėm ant obelis! Slm. Jiems beeinant, karalaitė pasivertė į žvaigždę, pasileido į padanges MPs. Sėdęs ant arklio, kibaldom pasileido vieškeliu P.Cvir. Sušlamštė vėjas, pasileido laukais rš. Iš po pusnyno pasileido grioviu vanduo Žem.
| Pasileido kraujas pro burną Šts.
6. intr. (su bendratimi) imti, pradėti smarkiai ką daryti: Ėmiau ir paléidau verkt Lp. Kaip paleidau čiaudėti! Šts. Kad paléis erdėti tie kailiniai! Šts. Pasidarė Jonukui blogai ant širdies, ir paleido vargšas vemti rš. Padėjau ant žemės [vaiką], kaip paléido šaukti Plt. Pilnas dangus vandens, tik reikia paléist lyt Skr. Kai paléido pernai lyt, bobos iki pilvo brido, kol linus nurovė Skr.
| Kad jis paléido [smarkiai dainuoti], tai kaip iš devynių klumbokų Skr.
| refl.: Cinoko taip pat visa šeimyna pasileido bėgti Žem. Visa jaunuomenė pasileido šokti su nauja aitra V.Piet. Neretai pasitaiko, kad kuri individualinio poeto daina pasileidžia po liaudį vaikščiot B.Sruog. Tėvus išlaidojęs, pasileido gerti, naktimis karstytis Skd. Tada pasileido apie tą dalyką kalbėt ir kalbėjo iki vėlybos nakties Mš. O jūs, neprieteliai, vis tikt kirmyt pasiléidot! K.Donel. Kai jis pradėjo pasakoti, kad pasileido visi juoktis! Jrb.
7. refl. palinkti, pakrypti, atsiduoti: Ant visų šelmystų jau visai pasiléido K.Donel. Pats ant tingėjimo ir nedorybės pasileida S.Dauk. Geiduliams pasiduoti, į geidulius pasiléisti KII39. Patys būtinai pasileido ant visų piktų darbų I. Į amžiną tinginį pavirtai, pasileidęs ant miego Žem. Į pasileidimą pasiduoti, į bjaurybę pasiléisti KII9. Pasileido į girtuoklystę ir kekšystę CII523. Pasileidęs yra ant visokių prakeikimų brš. Patys ant visokių piktybių pasileisdami SPI363.
ǁ pasiryžti: Aš in to pasléidęs: kap bus, tep bus – šoksiu vandenin Prng.
8. refl. remtis kuo, pasikliauti: Pasileidžiu ant ko R63. Ant manęs vieno negalit pasileisti rš.
VII. padaryti, kad kas eitų žemyn, žemėtų.
1. tr. padaryti, kad kas nuslinktų, būtų žemiau; nuleisti: Paleidžiau žagrę lig ienelėm, nu jau dabar tai giliai išarsiu Ad. Tiltas paleidžiams R133.
| Paleidžiu rankas R328. Eina kalakutas, sparną paleidęs LTR(Grz). Paleidai šakytėles lig žemelei, parėmei augmenėliu dangelį (d.) Kp.
ǁ refl. tr., intr. atpalaiduoti, kad pailgėtų (pasikaišytas, pakeltas drabužis): Pasileisk sijoną – visas pryšakis plikas Šts. Sijonas pasileido (išsitraukė) – velkasi žeme Jnšk.
2. refl. nutūpti: [Sakalas] pasileidė leidė an medelio LTR(Dkšt). I nuskridęs pasileiskie, pasileidęs apsdairykie LTR(Tvr).
3. tr. nukirsti, nuleisti (medį): Vakar vieną drebulę paléidom Erž.
4. tr. duoti nusiristi, nuriedėti į pakalnę: Paleistas pakalniui kamuolys ritasi į bedugnę I.Simon. Paėmusi ratą lapė įkišo varną ir paleido nuo kalno rš.
5. tr. padaryti atvėpusį, nukarusį: Jis lumso, lūpą paleidęs J.Jabl. Veizėk, lūpą paleidęs, nieko nepelnysi Nt. Ji suraukė kaktą, paleido lūpą, ir per skruostus skubiai nubėgo dvi ašaros I.Simon. Vaikščio[ja] kaip kalakutas, brantą paleidęs (su didyste) Šts. Eina gurklį paleidęs Srd. Karvė tešmenį paléido – greit ves (turės) Varn. Žukaltas (uždarytas) paršas greit paléidžia pilvą Rod. Pautinga višta – višta, kuri dėtis paléidusi KII122. Neša skersas, snarglį paleidęs malkas iš girios Skr.
VIII. mesti, mušti.
1. tr., intr. mesti, sviesti: Paleidžiau akmenį zimblio (kad zimbtų, bimbtų), tai kad zimbė Ds. Kad paléido akmenį, tas net urgzdamas lekia Up. Kad paléidė akmeniu, tai tiesiai languos Trgn. Kad paleisiu šituo samčiu į kaktą, tai neatsišnekėsi Mrj. Pamatęs, kad jau tas žvirblis an lango tupi, paleido lazda, langą išmušė Brt. Iš obuolio (obuoliu) paleido į pakojas Krš. Obuolėliais svaidžiau, žiedeliu paléidžiau VoL398. Aš paėmiau kočėlą ir paleidžiau tam katiniu[i] Azr.
^ Paleidęs akmenį iš rankos, nesuturėsi NžR.
iš paleistos adv. paleistinai, leiste (?): Leido iš paleistos su akmeniu Ggr.
2. tr. iššauti: Paleidęs keletą šūvių tą naktį, Petras jautėsi didvyris rš. Brolis paleido šūvį, bet lapė nekrito S.Nėr. Naktį ugnį vieną paleido iš brauninko ans Dr. Vieni pasakojo, kad jį nušovęs žandaras, o kiti, jog paskutinę kulką paleidęs sau pats rš. Ir paleido į stimpantį žvėrį savo strėlą rš. Kada strėlas paleidžia CI5. Lavoną beįžegnojant tapė pėstininkų garbės salvė paleista LC1885,25.
^ Kai Dievas daleis, tai ir iš lazdos paleis LTR(Mrj).
| refl.: Pasileido [šūvis] netyčia rš.
◊ ant aparė̃lės paléisti juok. neduoti per išpažintį išrišimo: Kunigelis kartais ir davatką paleida ant aparelės Šts.
ant ilgų̃jų paléisti pravirkti: O Viliukas, pastebėjęs, kad mamaitė verkia ir Barbė verkia, taip pat paleido ant ilgųjų I.Simon.
ant svi̇́eto paléisti duoti gyvybę, pagimdyti: Kam mane tėvas ant svieto paleido?! Gs. Penkias pačias amžinatilsin palydėjau ir paleidau svietan trisdešimt šešis vaikus rš.
ant vė́jo paléisti nekreipti dėmesio į ką, nebranginti, niekais nuleisti: Žodį girdėtą, o neišmanytą drin tinginio savo ant vė́jo paléidžia DP212.
bal̃są paléisti
1. garsiai rėkti, šaukti, barti: Savo bal̃są kad palei̇̃s, tai kažno kur girdėt Klvr. Rėkia kaip jautis, balsą paleidęs, o nieko nedaro Rz. Džiugys bal̃są ka paléida, Karpėnūse girdėti Vgr.
2. imti garsiai verkti: Atsibudo mažasis lopšyje, ir tas paleido savo balsą Žem.

birbỹnę paléisti imti garsiai verkti: Bobos kad paléido birbynès – baisus daiktas! Jnšk.
bùrną paléisti
1. negražiai kalbėti: Paléidęs bùrną, baisu klausyt Gs. Burna paleista valioj, savo šnekà nestoja nė senos mergos Jnšk.
2. plūsti, keikti: Gal iš rūstybės ant artimo burną paleidai? brš. Paléido bùrną an ano tik pamačiusi Krš.

dū̃dą (dūdàs) paléisti imti garsiai verkti: Dūdą paleido Grž. Kroklys bestija, biškelį kas, tujau dūdas ir paleida Krš.
dū́mais paléisti
1. prarūkyti: Kas iš tų rūkorių – viską dūmais paleidžia! Srv. Pusę uždarbio dū́mais paléidi Krž.
2. sudeginti (trobesius): Savo susiedo ežias tol perardinėjo, kol tas jį dū́mais paléido Krok. Tai jau paleidei dūmais pirtelę? LTR(Dkk).

el̃geta (el̃getomis) paléisti atimti ar sunaikinti turtą: Užvaldė jų turtą ir paleido elgetomis jų šeimas su mažais vaikais rš. Mano turtas išvaržytas, o aš pats elgeta paleistas rš. Jie ir tavo žemę varžė, rengės elgetom paleist V.Mozūr.
gamari̇̀nę paléidus smarkiai (šaukti, verkti): Vilius paleido gerklę juoktis I.Simon. Gamarines paleidę rėkauja, armonikas liurlina Žem.
gamari̇̀nę paléisti plūsti, keikti: Kad paléido gamari̇̀nę, baugu klausytis Užv.
gamari̇̀nę pasiléisti liežuvauti: Tos bobos gamarinès pasiléid i duodas Krš.
gérklę paléisti
1. imti garsiai verkti: Vos tik prikišau pirštą, ir paléido vaikas ger̃klę Vvr.
2. imti garsiai rėkti: Aš kap užsikeliu, kap paléidžiu gérklę, tai iki gult Lzd. Kad paleido ana ger̃klę – tenkinaus pro duris išnėręs Vkš. Ka paléido gérklę, neit laukai skamba Vlkv. Visi paleido savo gerkles, pritardami tai dainai Ašb. Paléidus gérklę, tik šaukt težino Jrb.

gérklę pa(si)léidus smarkiai (šaukti, verkti): Pats nieko neišmano, o gerklę paleidęs rėkia Pc. Vaikas išsigando ir ėmė verkti, iš karto tylomis, o paskui visą gerklę paleidęs J.Balč. Kad šauka, kad šauka ger̃klę pasiléidusi Ll.
į dárbą paléisti imti veikti (kuo): Janis paleidžia į darbą ilgą botagą (ima mušti botagu) rš. Reik paleisti kojas į darbą (bėgti) Dr.
į laukùs paléisti nevaldyti: Kad paleidi į laukus savo piktus pageidimus, tuokart stojies nevalnyke savo piktų pageidimų brš.
į visùs kẽturis vė́jus paléisti išvaryti: Išveskite ją ir paleiskite į visus keturis vėjus rš.
iš akių̃ paléisti atitraukti dėmesį, neprižiūrėti: Tik paleisk juos iš akių, tuoj visko prasimanys rš. Arklių negalima paléisti iš akių̃ – tuoj sueis į javus Jnš.
iš akių̃ nepaléisti
1. akis įspyrus, į ką žiūrėti: Jie nepaleido iš akių nė vieno Petro judesio rš. Aš takučio iš akių nepaleisiu rš. Duris trenkdama, ji įeina į virtuvę ir nebepaleidžia Barbės iš akių I.Simon.
2. domėtis, nuolatos stebėti: Tik vienas Balsių Petras štai jau treti metai nepaleidžia Katrytės iš akių V.Myk-Put.

iš pasáulio paléisti užmušti: Paléidė iš pasáulio Upt.
iš pėdõs nepaléisti visą laiką kartu būti, laikyti prie savęs: Kur neženysis anuodu, ka ana nė iš pėdõs nepaléido Krtn. Nepaleidžia nei iš pėdos vaiko, o galėtų bėgt paskui Jrb. Ans muni nepaléida nė iš pėdõs Kl.
iš rañkų nepaléisti tvarkyti, valdyti: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu V.Mont. Kol painu, nepaléisu samčio (neperduosiu šeimininkavimo) iš savo rañkų Krš.
jùką paléisti sumušti nosį iki kraujo: Tik lįsk – tuoj juką paleisiu! Všk.
juokai̇̃s pasiléisti imti smarkiai juoktis: Kva, kva, kva, – visi pasileido juokais Gs. Moteris čiuptelėjo barzdą, kitiems juokais pasileidžiant rš.
kakari̇̀nę paléisti imti garsiai šaukti: Kai paléidžia kakari̇̀nę, tai visi langai dreba Všk. Paleisk savo kakarinę – juk ji neperkama Asv.
káušą paléisti pradėti verkti: Kad kiek, ir paleidžia kaušą Slm.
kósurą paléisti imti garsiai šaukti: Kaimynas vaikščioja, kosurę paleidęs laukuos ant žmonių, namuos ant pačios Alvt.
liežùvį paléisti
1. negražiai kalbėti, plūsti: Kaip paléido liežùvį, ir pats nesižino, ką kalbąs Krš. Aje gi, neprabavok ją pakliudyt – kai paleis savo liežiuvį, nežinosi, katran šonan lėkt Ut. Teip paléidęs liežùvį ir vaikšto Jnšk. Neužkibink širšuonies – paléis dar liežùvį – nežinosi, kur sprukti Vkš. Paléidęs liežùvį ir loja kap koks lojynė Gs.
2. daug plepėti: An senatvės tos bobos paléida liežuvį Krš.

paléisti liežuviùs liežuvauti: Žmonės vėl paleido liežuvius V.Kudir. Sužinojo kaimo moterėlės, davatkos, zokoninkės ir paleido savo liežuvius A.Vien.
pasiléisti liežùvį nepadoriai kalbėti: Patauzija senovės papratimu, liežùvį pasiléidęs Pvn.
lū́pą pasiléisti verkšlenti: Kas vaikuo, ko ans lūpą paleido? Pln.
mielès paléisti viduriams sugesti: Mieles paleido Grž.
mùziką paléisti pravirkti: Ko čia paléidai mùziką kaip mažas vaikas?! Jnš.
nãsrą (nasrùs) paléisti imti garsiai šaukti: Kad paléido nãsrą ant visų laukų! Alk. Paléidė nasrùs ant viso lauko Ėr.
nãtą paléisti išeiti iš ritmo, sutrikti: Nū tėvo nabaštiko gavau į kuprą – paléidau nãtą bekulant [spragilais] Jdr.
nei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas Vj sakoma, pakliuvus į neaiškią padėtį.
nórus paléisti labai ko įsigeisti: Paléido nórus, tai dabar ir reiks Alk.
pelenai̇̃s (plė́nimis) paléisti sudeginti (trobesius): Paleisti pelenais rš. Plėnimis paléido gyvenimą, ir gana Jrb.
rankàs paléisti liautis dirbus: Kai tik vyras rankàs paléido, nieko nebliko Skr.
raudóną gai̇̃dį paléisti ant stógo uždegti (trobesius): Paléisu raudóną gai̇̃dį an stógo, jei Palionikei ūkį užrašysi Krš.
snùkį paléisti liežuvauti: Paléidęs snùkį, ir loja kaip koks lojynė Gs. Jo snukis paleistas kai sena vyža Ss.
striūnàs paléisti pravirkti: Jau tas ir vėl paléidė striūnàs Krs.
su dū́mais paléisti sudeginti (namus): Pakišo po jo stogo ugnį ir paleido su dūmais ne tik namus tėvo, bet ir keleto susiedų V.Kudir.
ši̇̀rdį paléisti užpykti, užširsti: Ši̇̀rdį paléidžia, užpyksta, ir daryk ką nori Klvr.
ubagai̇̃s paléisti atimti turtą: Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil.
ùgnį paléisti imti šaudyti: Paléido ùgnį i nuginė [priešus] Vn.
ū̃mą paléisti nusiminti: Ūmą paleidžiu, nusimenu CII92.
už niẽką paléisti išeikvoti, iššvaistyti: Paleido už nieką pinigus rš.
vargonùs paléisti imti garsiai verkti: Paleido vargonus ir bliauna kaip veršis Jnš.
vė́jais paléisti išeikvoti, iššvaistyti: Jis pusę algos paleido vėjais rš.
papaléisti (dial.) žr. paleisti I 6: Mažgi anksčiau ateis [iš armijos], kitus gi papaléidė Str.
parléisti
1. tr. duoti parvykti namo (iš mokyklos, darbo, tarnybos…): Neparléida ne numie vaiko Krš. Parléido visus, kur buvo išvežę Krš. Saimą (seimą) namon parleisti KII5. Atostogų jį parleido tik tris savaites J.Jabl. Saulelė raudona, vakaras netoli. Parleisk mane, močiute, su saule namolio LTR(Krč).
2. tr. pakeisti, pavaduoti dirbantį, kol šis pareis namo ir grįš: Jonuk, nueik piemenį parléisti pietų Žvr. Vieną kartą atėjo durnasis savo brolį pietų parleist BsPIII110.
3. tr. parlydėti: Parléidęs namolio, svirne paguldysiu, lig saulės tekant panelę migdysiu LTR(Grž).
4. tr. liepti nuvykti ten, kur buvo, iš kur išvyko, parsiųsti (žmogų): [Išjojęs] parleido tarnelį – ką mergelė veikia? JD648. Susikalbėjo jie, parleido vieną darbininką pasakyti ponui, kad Martynas neduoda malkų rš.
5. tr. parsiųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Sakyk, kame buvęs, kodėl laiško neparleidai? LzP. Ei, parleidž, parleidžia mūsų brolužėlis tris margas gromatėles JD78. Broliai parléido atsisakymą nu gyvenimo Pln. Seniau dėdė da ir pinigų parléisdavo, o dabar nė laiško neatrašo Vrb.
| prk.: Parleida ant tavęs nelaimes, atema vaikus, parleida negerus metus P.
| refl. tr.: „Tilžės Ceitunga“ parsileidžia kas diena su telegrafu naujausias svietiškosios valdžios žinias Kel1881,75.
6. intr. greitai pareiti, parbėgti, parkeliauti; parlėkti: Išejo vaikelis ir besiveizant parléido iš miesto Vvr. Vis tik greit parléidai Kal.
| refl.: Kaimynas iš turgaus jau parsiléidė Lg. Išgirdęs tėvą sergant, tuojau parsiléido namo Jrb. Parléidusi numie juodai mėlena Kal. Kelios valtės parsiléido iš marių su pūsle StngŽ66. Trys prūsai Nemunu iš aukšto parsiléido Lp. Aš veizu, iš kur tas autobusas parsiléida Prk.
7. refl. atsigulti: Parsiléiskim, vyrai, ant pievutės pasilsėt Jrb. Parsiléido ant kranto ir geria vandenį Skr. Eik parsiléisk kokias dvi valandas į lovą Trg. Parsileidęs savo patale, išleido savo dvasią LC1886,42.
pérleisti
I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko.
1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], párleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti savo skolą kitam J. Pradėjo prašyt, kad tą radinį jam perleistų LTR(Dkk). Perleidžiu kam ką, duomi ant noro kam SD45. Perleidau savo ūkį sūnui Vv. Būk žmogus, párleisk munie tas kelias lentikes Pj. Vely parleisčiau ūbą laukužį, ne kad jauną mergužę JV454. Atgyvenančios klasės neperleidžia savo viešpatavimo be kovos sp.
2. tr. parduoti: Kainos forma numato, kad prekės perleidžiamos už pinigus ir kad toks perleidimas yra būtinas rš. Jis man tas malkeles popigiai pérleido Jnšk. Kad geras žmogus pasisuktų, bėroką galėtum ir visai nebrangiai pérleisti Srv.
3. tr. praleisti, padaryti pertrūkį: Anas kožnądien ateina in mane, retai kada pérleidžia dieną Šr. Vienoj dienoj sudeda [višta kiaušinį], ė tris pérleidžia Dglš. Da perléidžiau vieną dainelę (pamiršau padainuoti) Ps.
| Pérleido čėsą (laiku nepadavė prašymo) Lp.
| refl.: Šita tik po pirmam teliukui pérsileidė (pertraukė, praleido metus nesiveršiavus) Ds.
4. refl. paliauti: Prieš pačias Velykas, kai kiaušinių reikia, tai vištos dėt pérsleidė Ml.
5. intr. dovanoti kaltę, atleisti: Parleisk, dovinok neišmintingam žmogui P. Kartais ir aš apei kitus pakalbu, ko čia stebėties, kad ir kiti man neparleida M.Valanč. Jei nenorėjo kas iš puikybės kitam parleisti brš.
II. patirti, praleisti.
1. tr. išbūti, pragyventi, praleisti (kurį laiką): Párleidom vestuves Šts. Sveikas, šventes pérleidęs ir naujus metus pradėjęs A.Baran. Tam susidėjo gyvenimas nuo pat jaunų dienų, kurį kiekvienas kitaip perleido LzP. Perleidau metų apie šimtą kokį (d.) Nm. Džiaugsis, vakarui atejus, dieną gerai parleidęs M.Valanč. Man taipgi rūpi, kaip čia vienas perleidi laiką Žem. Gražiai savo jaunystę parleidė Sz. Niekam nerūpi, kaip jis perleis šaltąją žiemelę J.Jabl. Sunkiai šaltymetį parleida bitės IM1852,30. Mažne pusę gyvatos … miegodamas perleidai DP580.
ǁ refl. praeiti (laikui): Persileis savaitė, ir vėl yr tas pats Ds.
ǁ patirti gyvenant, išgyventi, perkęsti: Visokių madų reikėjo perleisti Ėr. Kai visokių vaistų reikia párleist, tai ilgas gydymas Skr. Aš visko párleidau: i sargyt, i maryt Jrb. Du karu esu párleidęs, užtenka Dov. Visko žmonės pérleidžia šiame pasauly: ir linksmumo, ir liūdnumo Slv. Aš daug skaudžios nepalaimos esu pérleidęs KII153. Visokių reikia perleisti metų – gerų ir blogų Ėr. Kad tei[p] párleistų, kai aš, kitas būtų jau kvailas (būtų iš proto išėjęs) Skr. Esu párleidęs visokius laikus savo amžiuo[je] Dr. Dabar suslaukei dienelės, perleidei visas kalbeles LTR(Kp). Buvo tai Genaveitė, kuri, savo sunkią ligą parleidusi, ilsėjosi silpna ir nuvarginta I.
| refl.: Visokių tų išgąsčių párleidos Užv.
2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Kai senyboj, tai buvo ir [kalėdojantys] kunigai pérleist rūpestis Prng.
ǁ palaukti, žiūrint, kol kas praeina, pravažiuoja: Traukinį pérleidėm (bežiūrinėdami į keleivius prabuvome stotyje, kol stovėjo traukinys) – niekur nėra [laukiamo žmogaus] Str. Kol veselnykus perleidėm, ir sutemo Vb.
3. tr. turėti, laikyti kurį laiką (ppr. apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Esam daug párleidę ringinių vištų ir kitokių Šts. Parleida gaspadoriai daug mergių, vis neįtinkančios Šts. Esu daug piningų pérleidusi Pgg.
| Kiek tas kambarėlis yra žmonių perleidęs! Pn. Aš laikau save teisingu žmogum, bet, tiesą pasakius, esu perleidęs daug amatų J.Balč.
4. tr. persiuntinėti (laiškais): Visus kraštus parleidau su gromatoms – nėr pačios, ir gana Šts.
III. duoti pereiti per ką.
1. tr. duoti pereiti, pervaryti per ką (per mašiną, įrankį…): Dobilus tik pérleido per mašiną Jnš. Iš ausies [grūdus] perleisim dar kartą per arpą Pg. Avižines kruopas perleisk per mėsinę mašinėlę, ir bus miltų Ob. Oi, koki rupūs miltai, ėmęs dar pérleisk Rdm. Rugių duonai taip neperleisi (nepermalsi), kaip kad kiaulėm avižas Vad. Jei tyrė išeis ne visai vienoda, tad perleisti ją per sietą rš. Sakiau, nū sėmenis perleisiu per maišus, tai vis gal ne tiek varpučių bus Pls. Sėmenis tai vis tiek pérleisiu an vėjo Lš. Perleisk grūdus per vėją, tai bus čystesni Arm. Bruknes par stalą párleidom (riedančias perrinkome), gal virti Vkš. Kietą dalgį kalvis parleida par ugnį, ir paminkštė[ja] dalgis Šts. Perleisiu skaras per vandenį (perplausiu, perskalausiu) ir eisiu bulbų sodint Arm.
| Visą skinstalą [inkstai] par save párleida Krš. Perleidžiu vyną (išvalau mieles, drumzles) SD211.
^ Sutarėme, kad mes, matematikai ir fizikai, projektuosime mūsų specialybių terminus, ir po to Jablonskis perleis juos pro kalbos rėtį (kalbiškai apdoros) Z.Žem.
ǁ šiaip taip, paviršutiniškai ką padaryti, apdoroti: Žuvis tik pérleido per dūmus (šiek tiek parūkė) Jnš. Skalbinius tik pérleido prosu (šiek tiek palygino), ir gerai Jnš. Plaukus tik pérleido žirklėm (skubiai apkirpo) Jnš. Lentą tik pérleido oblium (šiek tiek paobliavo) Jnš. Dirvą reikia tik pérleisti akėčiom (šiek tiek paakėti) Jnš. Pérleisk truputį gryčią (truputį perkurk), bo labai šalta Kp. Truputį pečių perleidžiau malkelėm Pn. Tuoj išblokšim, dabar saulutė yra, truputį perleisim (kiek padžiovinsime saulėje) Vad.
2. tr. duoti susigerti, praleisti (vandenį): Sausa žemė parleida lytų Šts.
IV. duoti sutikimą kam ką daryti.
1. tr. SD298 leisti pereiti, pervažiuoti per ką nors: [Žmogus] meldė, kad jis jį per tiltą perleistų BsPI73.
2. intr. psn. duoti sutikimą, nedrausti kam ką daryti: Perleidžiu, paveliju, valią duomi R417. Ginu kam ko, neperleidžiu SD175. Kai Dievas perleido …, velns … nuėjo Jobo gundinti Mž433. Nieko nedraus, bet viso, ko norės daryt, perleis SPI71. Perleisk man rinkti paskun pjovėjus CII475. Neperleistų į namus savo įsiveržti VlnE134-135.
ǁ psn. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: Įstatymai tai nepavelija, nepérleidžia KII378. Tvardome … sąnarius, idant nelytėtųs neperleidžiamų daiktų DP568. Kurie netik …, netur būti … top sakramentopi perleisti Mž28.
ǁ KI527 psn. nesukliudyti, nesutrukdyti: Perleiskite abejiems augt drauge iki pjūties BtMt13,30. Neperleidž iš savęs juoką daryti Vln39.
| Liuosybė nuog visokių afektų, kurie neperleidžia šviesiai tiesos regėt SPI15.
ǁ tr. duoti teisę pereiti iš žemesnės į aukštesnę pakopą: Nepárleido į penktą klasę, paliko antrus metus Krš.
3. tr., intr. psn. sudaryti sąlygas kam ką veikti, įgalinti ką daryti: Nū jam miegot perleiskiam Mž414. Dirbk, kiek tavo syla pérleidžia KII190. Tėtiška širdis neperleidžia CI396. Kačeig jūs ir visada rūpinote, bet čėsai jums tai neperleido Bb1PvP4,10.
4. suteikti, duoti; skirti, lemti: Teip regias nu pačių dievų bu[v]o parleista S.Dauk. Párleisiu ant numų Helio tokį negerą, kurio nėkas negalės girdėti S.Stan. Sunkias ligas tu perleidęs esi Mž438. Vainas pats perleidi ir vedi pagal valios tavo MKr40. Perleido tada … didį miegą ant Adomo Vln50. Teisiai ant jų perleidė tą iškorojimą DP412.
V. padaryti, kad kas eitų žemyn, ilgyn, pervirš.
1. tr. nuleisti žemyn, nutraukti, nuimti: Žėglius (bures) perleisti N.
2. refl. įvykti savaiminiam abortui: Karvė išsimeta, boba pársileida Krš. Kėlė sunkiai ir pérsileidė Ds. Vaikščiodama jau antrą mėnesį pérsileidau Vrb. Moters girtuoklės tankiai persileidžia arba tampa visai bevaisėmis V.Kudir. Motriška pársileidus J.
3. refl. tr., intr. persisverti, persimesti: Visą sa[vo] gėrybę prašveitė, išpardav[ė] ir išej[o], maišelį per pečius pérsileidęs, per žmones Rod.
4. refl. atsigulti: Kol aš susiūsiu, gali ant lovos pársileisti Šv.
5. tr. pailginti, patraukti (įšautį): Ratus ilgai párleisk i sukrausi daug rąstų Ggr. Párleistais ratais gyvoliuo lengviau traukti Ggr.
VI. permesti, perkelti, perpliekti.
1. tr. permesti: Pagalį pérleisti per tvorą DŽ. Leisk, ar perleisi akmeną par upę? Ėr.
2. tr. perverti, persmeigti: Párleisk su šriūbu, būs stipriau Dr.
3. tr. perkelti, perirti į kitą (upės) pusę: Gal perleistumėte per Lėvenį? Paį.
| refl.: Su luge persileidė an kitą pusę Ps.
4. tr. uždrožti, užrėžti, perpliekti: Prisivijo ir parleidė kelis kartus par nugarą Rm. Kai pérleisiu virveliniu, tai tuoj nustosi murmėt Dbk. Jis toks neklaužada už tai, kad jam niekada tėvas neperleidžia Vad.
5. nubausti: Tu jau raišas, Dievo perleistas Ml. Taip Dievas perleido tėvą, per daug savo vaikams pataikaujantį I. Dieve, neperleisk, Dieve, apsaugok! B.
VII. padaryti skystesnį; perpilti.
1. tr. SD298 sulydyti.
2. tr. tekinant per viršų perpilti: Leidau ir párleidau alų bepyliodama Šts.
◊ akimi̇̀s pérleisti peržvelgti: Praeinant Petronelei, nuo kojų ligi galvos perleidęs ją akimis Žem. Akimis perleidęs gretimus staliukus, [leitenantas] priėjo tiesiai prie Aldonos rš. Toks jau jo notūras – kožną pérleidžia akim̃ Mlt.
per danti̇̀s pérleisti apkalbėti: Jau katrą pérleis per savo danti̇̀s, tas jau šventas išeis Ut.
per gérklę (kãklą) pérleisti
1. N pragerti: Perleido viską per savo gerklelę rš. Ką turėjo, tą praleido – i par ger̃klę párleido Plt.
2. suvalgyti: Kiek gaidžių, vištų viščiukų, kiaušinių, kiek sviesto vokietis perleido per savo gerklę! P.Cvir.

per pil̃vą (vi̇̀durius) pérleisti suvalgyti: Viena diena karvę párleido par pil̃vą Šv. Prūsai, daugiaus vaisių per vidurius perleisdami, sveikesni už mus rš.
per rankàs pérleisti
1. Užp įsigyti ir vėl išleisti: Jau dėlto daug pérleidžiau per savo rankàs gyvulių, nu tokio da neturėjau Ktk. Duok tu man šiandiej, kiek aš per savo rankas perleidžiau, tai būč bagočius Ktk.
2. patikrinti: Kožną nėkelį párleidu par rankàs Skdv.

pro aki̇̀s ir gálvą pérleisti patirti, pergyventi: Perleidžiau pro savo akis ir galvą visa ko Antš.
praléisti
I. duoti praeiti; aplenkti, prarasti.
1. tr. SD326 duoti kitam praeiti pirma ar pro šalį: Bet ji praleido Ilžę pirma, o pati vis per keletą žingsnių ėjo paskui I.Simon. Praleisk, neša viedrą vandenio! Arm. Praleisk pro šalį, kas eina J.
| refl. tr.: Mokyti kai eina, tai vis vienas kitą prasileisdami Ds.
2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Man vis rūpi, kaip tuos ekskursantus reikės praleisti rš.
ǁ sustojus žiūrėti į praeinančius, pravažiuojančius: Praleidau būrį [žmonių], eitu toliau Plng. Eiseną praleidom ir parejom numo Vkš.
| Jau daug vandens praleidau į Baltjūres (tiltas pasakoja) V.Kudir.
3. tr. Rod, Aps, Stlm palydėti: Praléisk svečią nors iki pro šunį Vrb. Kaziukas mane iki pat namų praleido Žž. Praléisiu svečią i grįšiu Ad. Praléisk namo Lp.
ǁ daryti ką įkandin einančio: Praléisk (apmėtyk) tu jį akmenais Arm.
ǁ VoK33, Lp, Šlčn palydėti mirusį.
4. intr. skubiai pravažiuoti: Ka praleido su dviračiu pro šalį kaip vė[ja]s Vvr.
5. tr. išbūti, pragyventi kurį laiką: Aš visą savo amžių praleidau pas tėvelį I.Simon. Jau pusę žiemos praleidom Šts. Su savo pačia seniaus linksmiai dienas praléidė BM89. Aš praléidau tiek metų, žinau, kaip pirma buvo Krm. Vasarą jis daugiausia laiko praleisdavo sode ir prie bičių rš. Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai! Mair.
| Mano tėtis be krienų šventės nepraléisdavo Skr. Aš vakarienę dažnai praleidžiu ar su pienu, ar su kuo Skr.
| Šešerius metus praleidus, Siernauskis norėjo užimti gabalą žemės M.Valanč.
^ Negal nusiliauti vargais: eisu į kiną – vis valandelė praleistóji Šts.
ǁ iškęsti, išgyventi, patirti gyvenant: Par savo gyvenimą žmogus daug daug turi visko praléisti Vvr. Visas didžiąsias bėdas jau praleido, Marelė nusiramino Žem. Visokių rūpesčių praléidęs Ėr. Kokių negerų laikų reikia praléist žmogui! Ėr. Kiek vargo reikė[jo] praléist, kol susitvarkėm Rd.
| refl. tr.: Kaip tą žiemą praléisis?! Krš.
6. tr. turėti kurį laiką (apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Jau, dėku Dievui, nemažai viršininkų praleidau, o tokio gero dar nebuvo rš.
| Mūsų teatrai kasmet pro savo sienas praleidžia šimtus tūkstančių ir milijonus žiūrovų rš.
7. tr., intr. aplenkti, padaryti pertrūkį: Dėl ko tu praléidei kelius lapus [skaitydamas]? Vb. Praleidai vieną siūlą, beskubydama vert in skietą Dkš. Sudurtinio tarinio jungtis gali būti praleidžiama rš. Gal šiandie pralei̇̃s neliję Ėr. Tėvas nė dienelės nepraleisdavo nesbaręs Ut. Dieną praleisdama kepa duoną J. Šuva nieko nepraleidžia nelojęs J.Balč. Vieną dieną praléidova garlaivį (nenuėjome pasitikti), o antrą dieną nesulaukėva Skr.
| refl. tr., intr.: Drugys jį krečia, vis dieną prasiléisdamas KII251. Būtų gerai, kad metai neprasilei̇̃stų [einant mokslą] Ėr.
ǁ nelankyti, nedalyvauti: Retą kiną praléidu Krš. Tu pamanink: juk aš esu nusenęs, o nenoru darbo praléisti – juk sėjos laikas yr Štk.
ǁ duoti praeiti (laikui): Eičiau į darbą, kad ne lytus: dabar sėdžiu, laukiu, laiką praléidžiu Skr. Ir su mezgimu daug laiko praléidi Srd. Aš praléidau penkias dienas po termino BŽ452. Šienelis buvo sausas, tik praléidžiau laiką (pavėlavau) Švnč.
8. intr. nebausti, dovanoti, atleisti: Kas kadai girdėjo apie tokį tėvą, … idant latrui ir priesakiui savam praléistų DP242. Pergalėtojas Izraelyj nepraleis nusidėjusiam SPI10.
ǁ (l. przepuścić komu) SD54 pagailėti, išsaugoti, neduoti patirti (sunkumų, kančių): Sūnui savo nepraleido, bet už mus visus išdavė Mž449. Jei … tikram savam sūnui nepraleidė, kaipog mumus nemeilingiemus praleis? DP192. Ne vienam liežuvis piktas nepraleidžia, ant visų užpuola SPII77.
9. tr. prarasti, išeikvoti, išleisti: Argi praléistą sveikatą indės?! Rdm. Praléido savo vietelę Šts. Praléisi viską kaip matai – i esi biednas Pln. Praléido (pragėrė) namus Dkš. Ta mažoji piningą leida, o didžioji jau nepraléis, tūrės suspaudusi Krš.
| refl.: Piningai prasiléisias, i nė čimodano, i nė piningų Krš. Daugiau turi, daugiau ir prasiléidžia Sdk.
10. tr. parduoti: Mažu pralei̇̃s gyvulius Lp.
| refl. tr.: Prasléidžiu (pardavinėju) skareles, kai bulbų nebėr Mrc.
11. tr. duoti praeiti per ką: Būdavo, praléidi per mašinaitę kokią kapą [rugių], jau i turi duonutei Gs.
II. sudaryti sąlygas kam nors tekėti, byrėti, skverbtis.
1. tr. pradėti tekinti: Praléidom naują bačkelę – gardesnio alaus Jnšk. Praléisk alaus verpelę J. Senas tėvas kaip ateis, trečią bačkelę praleis LTR(Vkš).
| refl. tr.: Ėmiau ir prasiléidžiau vieną bačką [vyno] Pc.
ǁ padaryti, kad tekėtų: Pavasarį praléidžia beržus arba klevus, ir bėga sula Skr. Tėvelis praléidė beržą [sulai] Ėr. Ar praléidot sulos? Rs. Daktaro praleistas kraujas bėga čirkšliais Šts. Padaryk man praleidžiamą kubilą Šts.
| refl. tr.: Reik iš beržo siulos prasiléist Pc.
ǁ sudaryti sąlygas nubėgti, nutekėti; nusausinti: Būtų praleidę vandenį, būtų rugiai buvę tokie pat, kaip mano Žem. Ežerą praléisti KI69.
2. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išbyrėti: Vilko grobai praleisti Šts. Galėj[o] karvei žarnas praléist Lp.
| Pelių tiek priviso, kad visus maišus su grūdais praleido Žsl.
3. tr. duoti išeiti šilumai, užšaldyti (krosnį): Tu, mergele, duonai pečiaus nepraléisk! Plt. Siuto siuto i pečių praléido – duona paliko žalia Lkv.
4. tr. duoti pereiti, persiskverbti, nesulaikyti: Langai nevarauni – šilumą praléida Vkš. Batai vandenį praléida Vkš.
5. refl. tr. pasirūpinti, kad išperėtų: Prasléidžiau truputį viščiokų, ir užteks Ds.
III. tr. padaryti laisvesnį, didesnės apimties, skystesnį.
1. pralaisvinti: Pėdo drūtgalį praléisk (atrišk) Ėr.
2. pailginti, paplatinti: Praléisk kiek ilgiau kairį viržį Paį. Ankštokos rankovės, duok, tegul kriaučius praléidžia Šk. Čia praléido (paplatino) platų kelią Arm.
3. atmiešti: Sūrą putrą reik praleisti, o tirštą praskiesti Kal. Praleisma pienu, ir būs veršputrė, pienu praleista Šts. Praleisto rūgšto pieno gausi ir vasarą, kad mažiau srėbtumi Šts.
4. skystinti, minkštinti: Rūdynų vanduo praleida vidurius Tl.
◊ ant vė́jo praléisti niekams išeikvoti: Paėmė algą ir teip praleido ant vėjo Ds.
negirdomi̇̀s praléisti nekreipti dėmesio: Nereikia negirdomis praleisti nė „mažmožių“ J.Jabl. Nepraleiskite negirdomis šito mūsų gamtininko balso Vaižg. Suprantama, kad mokslo pasaulis tokių sukakčių negirdomis praleisti negalėjo rš.
nuo sàvo galvų̃ praléisti nusikratyti: Jau praleidau neprietelius nuo savo galvų Ar.
per gérklę praléisti pravalgyti: Ėdūnai visą uždarbį praleisdavo per gerklę rš.
pro aki̇̀s praléisti nepastebėti: Kaip jie galėjo praleisti pro akis tokį šlamštą?! sp.
pro ausi̇̀s praléisti nekreipti dėmesio: Daug aštrių žodžių krisdavo skaudžiais akmenimis Anicetui į širdį, bet viską jis praleisdavo pro ausis, kartais nutylėdamas, o kartais paversdamas įžeidimą juokais J.Avyž.
pro gérklę praléisti pragerti: Kiek uždirba, tiek pro gerklę praleidžia Jnš.
pro pirštùs praléisti išeikvoti, išleisti: Pro pirštùs viską (turtą) praléido Krš.
pro šãlį praléisti
1. nekreipti dėmesio: Jis tuos žodžius pro šãlį praléido Btg.
2. neteisėtai parduoti, praspekuliuoti: Praléida torpių pro šãlį Krš.

tylomi̇̀s praléisti BŽ581 nekreipti dėmesio.
priléisti
I. duoti prisiartinti, duoti įeiti, duoti darytis.
1. tr. SD306 duoti prieiti, prisiartinti: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo Jnšk. Ne iš tolo munęs nepriléido pri vyro Vkš. Prileisk jį prie savęs J. Ne, ne, jis nebeprileisiąs prie savo arklių nė vieno kito I.Simon. Vaikus be eilės prileida Krš. Tuojaus buvo prileisti prie karaliaus BsMtI18. Prileisk veršį pri karvės B. Prigiléiskit, tikri tėveliai, savo dukrelę prie gimtųjų namelių (rd.) Jž. Negipriléiskit, sesytės mano, šito totorėlio an mano rūtų vainikėlį (rd.) Jž. Greičiaus prileidžia savęsp lopiniuotus, apdriskusius ir nuogus SPI45.
| Tu jo nepriléisk prie tų malkų, varyk iš paskutiniosios (neduok jam nupirkti per varžytynes) Jnšk. Prileisk ją tik prie [siuvamosios] mašinos – tuoj sugadins Jnšk. Ale tik priléisk tokią gaspadinę pri kuknės, tai po tam neturėsi kur viralo kišti Krš. Moteris nebuvo prileidžiama prie jokio atsakingo darbo valstybiniame aparate sp.
| prk.: Prileisk ausump tavo maldas tarno savo SGII29.
^ In roną priléidžiamas tasai žmogus lipsnus Prng. Kad tik an rankas gerai Dievas prileist (leistų pasinaudoti)! Trgn.
| refl. tr.: Ligonis nieko neprisileidžia Jnšk. Briedis neprisileidžia šunų prie savęs J.Jabl. Ir mirdamas uošvis žento neprisléidė an sau Ds. Dieną milžau, buvo sveika, o vakare nainu – neprisiléidžia, tešmuo sutinęs Jrb. Neprisileidžia kaip garnys baloj LTR(Zp). Tai laukinis žmogus, nė artyn neprisileidžia V.Kudir. Tokio žmogaus negal nė iš tolo prisiléisti Vkš. Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia TŽV596. Prisileidę vokiečius visai arti, kariai atidengė smarkią automatų ugnį rš. Neprisileidant pačiai savą vyrą S.Dauk. Prisileido mergė vaikį, o dabar rėka Vkš. Neprileiskies kito nė vieno, nesa ir aš tiktai su tavim laikysiuos BBOz3,3.
ǁ duoti įeiti, priimti: Tu gali tiesiog ateit in mano dvarą ir būsi prileistas BsPIV209. Turėjo būt prileistas anosp draugybėsp žmonių MP76.
2. tr. suleisti kergtis: Karvę prie buliaus priléisti K. Šiandie vieną karvę prie jaučio prileidom Jnšk. Kamgi reikia avino – nag nuveši aveles uošvijon ir prileisi Ds. Prileido kumelę prie eržilo Krkl. Prie karališkųjų eržilų prileistinąsias kumeles prirašys LC1889,27.
| refl.: Ar karvė prisileido? Jnšk. Neprisileidžia nė kaip kumelė, kad ir ieško kumelių Jnšk.
3. tr. daug ko įleisti kur, daug ką priimti: Svieto aibės priléista [į tuos namus] J.Jabl(Žem). Kam tų visokių bernų į veselijas priléidot?! Jnšk.
| refl. tr.: Prisiléido pilną kluoną gyvulių ir goniojasi Jnšk. Prisiléido musų̃ pilną trobą, dabar ir ūža Krš. Lankos prileistos būs avinų, jaučių Šts.
ǁ refl. tr. prisiimti gyventi (nuomininkų): Į butą prisileido nuomininkų rš.
^ Prisleisi svetimų, pats eisi iš namų Vlk.
ǁ priveisti: Utėlių prileido patalus tuos Vlkv. Mažų žuvikių prileisti LL99.
| refl. tr.: Jis prisileido ir žuvų į savo tvenkinį J.Jabl.
4. tr. užkrėsti kuo: Kažin, ar čia tau gripas buvo ar kas, kad man nepriléidai Krok.
5. tr. duoti pribėgti, prisisunkti: Neprilei̇̃s vandenio [batai] Lp.
6. tr., intr. leisti įvykti, nesukliudyti: Aš pykau ant savo vyro, kad ans prileido muno brolį tokį darbą padaryti Brs. Rūpestingas gydytojas jokių komplikacijų neprileido rš. Pryš kaplaną skundimo neprieleisk Mž31. Dirvos širdies savos neiždarys, bet … prileis erškėčiais apželt DP548.
| Širdis nepriléidžia tiek valgyti Ėr. Piršlio gera širdis to neprileidžia prš.
| refl.: Ištvirkęs žmogus ko gi neprisileidžia! rš. Gėdingai sugaudintis ir surišdintis prileidais DP157.
ǁ duoti sutikimą kam ką daryti, nedrausti: Norėjom šį metą taisyti [ratus], motyna neipriléido (nebeprileido) Slnt. Nepryléido vaikai motynai žanyties antrą kartą Jdr.
ǁ leisti paimti, paliesti: Mums adatos neprileida – toks skūpas mūsų bočius Dr.
7. tr. duoti teisę: Priléisk mano vaiką prie egzaminų Jnšk.
8. refl. sutikti, nusileisti: Ir mun reik prisileisti: reik kalėdotojus pavežioti Šts. Prisileida austi, o aš anai žemę išgyvenu Ggr.
| Aš neprisileidu gerti (negeriu) daug šnapšės Šts.
9. (l. przypuścić na kogo) atsiduoti, pasikliauti: Prašyk jos tėvą, man rodos, kad prisileis ant noro tavo S.Stan. Žmonės … niekad jo neprašė …, tiktai visa prileido ant valios… MP74.
10. intr. manyti, teigti: Ne visa, ką žmonės priléidžia, yra hipotezė FT. Kiekviena prielaida priléidžia arba teigia tam tikrą tiesą FT. Sunku prileisti (iš tolo žiūrint), kad tai būtų paukščiai rš.
11. refl. kainą sumažinti, nusileisti, nupiginti: Aš prisiléidu, bet ir tu antdėk Šts. O ar tas, ar kitas meistras siūs, vis tas pats – jug sakos užmokesnė[je] prisileisiąs M.Valanč. Kad viskas jau teip atpigo, reik ir man kiek prisileisti Skr.
12. tr. pasirūpinti, kad daug išperėtų, priperinti: B[uv]o daug žąsukų priléidę Gs. Mūsų moterys šįmet daug vištų prileido Jnšk.
| refl. tr.: Noriu viščiukų prisiléist, bet neperi šėtonai (vištos) Skr. Prisileidžia ančių, vištų, ir viskas po mūs javus! Kt.
13. tr. Rdm palikti, rezervuoti veislei, penėti: Priléidom telyčėkę Rod. Šįmet jau antrą kiaulę prileido Lš.
14. tr. priskirti, prijungti: Taigi atmieravo mums po tris dešimtines, žinai, kur mes išplėšėm, ir prileidom prie savo laukų Žem. Išgirdę apie tą mokyklą, Gasčiūnų ir Ibutonių sodžiai taip pat prileido savo vaikus M.Valanč.
| refl. tr.: Jų arai prie valdiškos žemės yra, tai jie iš tę vieną kitą pėdą prie savo prisiléist norėjo Šmk.
15. tr. lygiai pridėti, priderinti: [Knygos] viršelius reikia visai glaudžiai prileisti prie nugarėlės (įrišant) rš.
ǁ nudrožus, nuobliavus lygiai sudėti, suglausti: Tą lentą reik prileisti prie šitos, tai dar vežėčios stovėję stovės Jnšk. Ir lankai užtraukti, tik buksos įsodyt ir ašys priléist Lp. Geru leistuvu galima tep gerai priléisti lentas, kad nė plyšelio jokio nebelieka Brt.
| refl.: Mūsų durys prie adverijos neprisiléidžia, šaltis eina Lš.
16. refl. prie ko nors greta atsitūpti: Atskrido skrido pilkas sakalėlis iš girios, iš girios, leidė prisleidė prie pilkai gegutei prie šalies, prie šalies Rš.
17. tr. priartinti prie ko, duoti prisiliesti, prisitikti prie ko: Kojos pri žemės prileisti negaliu, teip gela Šts. Negaliu prileisti nė šilto, nė šalto pri danties skaudančio Šts. Kai jis pradėjo maišus dėti, tai tartum patys maišai vežiman bėga, aš nespėjau ir rankų prileisti SI368. Priléido kirvį pri piršto ir atkirto galelį Plng. Jei tu manę nesibaidai, duok prileisti lūpom veidą (d.) Vr. Peilis aštrus, lapus pjausčiau, tai tik reik priléist Skr.
| Dar tik kojas priléidau (atsisėdau) Lp. Tik prileis galvą į padušką (atsiguls), ir miega Ds. Neprileidau galvelės an paduškėlę, anytėlė tarė, žodelį kalbėjo Pls.
18. tr. Lnkv laidojant prilydėti prie ko.
19. refl. prisiartinti plaukiant, priplaukti: Prie krašto prisiléisti KII4. Prisileisti su akrūtu pri kranto N.
20. intr. užkirsti, uždrožti: Kad priléidžiau botagu! Ėr. Jau kai aš nors kartą priléisiu jam, tai ir gana bus Ml. Kap prileido sa[vo] penkinį (ranką), tai net parvirto Arm.
21. intr. metant pasiekti, primesti: Šulinalė netolie: su akmeniu gal prileisti Šts.
II. tr. pribėginti, pripildyti.
1. prilydyti: Tris puodus taukų priléidom Krš.
2. pritekinti, pripilti: Priléisk alaus pilną uzboną J. Aparines nagines liuob prileis gysakių, ir ilgiausiai tvers Šts. Priléisk man arbatos puodelį Gg. Prileidžiau alaus vieną putelę, sėdi sveteliai linksmi už stalo (d.) Šln. Būtum kubilą medaus prileidę Ėr.
| refl. tr.: Prisiléidę alaus, susėdę ir geria Jnšk. Šįmet medaus ir metai – mes patys tris kipius prisiléidom Vkš.
ǁ pripildyti: Vandenilio prileidžia lekiamąsias pūsles rš.
ǁ refl. tr. prisibirinti: Pragręžė padlagoj skylę ir, prisleidęs rugių maišą, parsinešė namo BsPII280.
3. euf. priteršti, prišlapinti: Kelnes iš baimės priléido Vkš. Kad ir kelnes prileisiu, vis tiek neapsileisiu Kz.
| refl. tr.: Prisileisk kelnes, ir turėsi balną LTR(Šmk).
4. priverpti: Aš jai prileisiu ben porą špūlių Sdk.
III. tr. nuleisti žemyn (daug).
1. pripjauti, prikirsti (medžių): Miške daug priléidė sienojų Ėr. Per karą labai daug prileido medžių Lietuvoje Gž.
2. tr. daugeliui nutūpti: Kiek čia varnų prisiléidę! Ėr. Kad daug prisileido pušyse žvirblių! rš.
IV. tr. padaryti (lygių objektų).
1. obliumi nulyginti (daugelį): Šiandie man tep gerai sekėsi – kad priléidau apie penkiasdešimts lentų Brt.
2. refl. tr. prisivyti (virvių): Visą maišą virvių prisiléidė Pc. Kad prisiléidžiau, tai prisiléidžiau botagų – visai vasarai pakaks Jnšk.

×razléisti (hibr.)
1. tr. išskleisti, išdriekti: Kūlį razléidžia in lotų Dv. Kupetą reikia razléist, kad išdžiūt Arm.
2. refl. išsprogti: Žiūrėk, ąžuolas dar nerazsiléidė, regi! Arm. Bit pupšikas (pumpuras) – vandenin inleidom, ir razsiléido Zt.
3. refl. išsivyti, išsidėvėti: Raztrūkinėjęs, razsléidęs [ratelio] šniūras Švnč.
4. refl. išsilydyti: Kai alavas razsiléidžia, leidžia jį vandenin Lz. Instatysiu vašką pečiun, kad anas razsileist Lz.
5. tr. duoti valią, išdykinti: Tai razléidei tu savo vaikus! Švnč.
6. intr. išdykti, ištvirkti, pasileisti: Vienas vaikas, ir razléido kai bizūnas Rod.
| refl.: Razkrito svietas, razsiléidė, geria visi Prng.
suléisti
I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti.
1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš.
| Liuob tėvai suléis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts.
ǁ priimti, įleisti gyventi (kelis ar daugelį): Troba nors supuvusi, vienok suléidau [gyventi] keturias bobas NdŽ.
2. tr. prižiūrėti sueinančius, suvaryti, suginti: Eik, suléisi kiaules gurban Ds. Į aptvarą liuob kiaules suléisti Mžk. Suléisk karves miškelin Kzt. Suleido žirgus į daržą, patys suėjo į sodą JD875. Susėmė spietlių ir suléido į aulį Krš. Suleisim bitukes naujan naman V.Krėv.
| refl. tr.: Gyvulius susiléidžiau Jnšk. Susiléidė gyvulėlius į sodą ir gano Jnšk.
ǁ nesukliudyti sueiti kur nors: Kamgi vištas gryčion suleidi?! Ds. Žąsis į avižas suleido Vkš. Suléido avis in grendymą Kt. Kerdžius ganė galvijus i suléido į rugius (d.) Rs.
3. tr. SD350, R417 duoti drauge būti, sueiti į krūvą: Gaidžių negalima suléisti NdŽ. Suléiskim avinus pasimušti, gaidžius pasipešti Jnšk. Nesuléisk abiejų [arklių] į krūvą, susimuš Ėr. Suléidau senas bitis su naujoms Lnk. Negalime su kaimynu karvių vienoj ganykloj ganyti: kaip tik suléidam, bados kaip pasiutusios Vkš. Nesuleidž manę jauną su jauna mergele JD739.
| Mušties nebsuleida savo tarpe Šts.
^ Suleisk du piemenis ant ežios – tuoj pradės bartis Rs.
| refl.: Jisai su anuoju susiléido į bendrystą J.
4. tr. sukiršinti, supjudyti: Senus aš greit suléidžiu, ale jaunųjų niekaip negaliu Škn.
5. tr. sukergti: Suléist kumelę suléidau, o ar pasdovijo, tai pažiūrėsma Ds. Reiks kitąkart kralikę su juoduoju patinu suléist Ds.
6. tr. sujungti, suvienyti: Suléido kambariukus, dabar tos vietos užtenka Krš. Tas skolas suleisk į vieną Plng. Akėjant reikia vis aplinkui sukti ir suleisti kraštus su kraštais rš.
7. tr. KI474 padaryti, kad glaudžiai prigultų, prisišlietų; obliuojant, drožiant priderinti, sujungti: Grindų lentos dailiai suléistos, kad nematyti nei plyšių Gž. Blogai suleido duris – jau dabar spinda, o ką bedarys, kad sudžiūs Vkš. Tarp nesuleistų lentų švietė prasižioję plyšiai Vaižg. Taip gerai stalą suléidė, kad ir ženklo nėra Vj. Nesuleisti gerai langai Lp. Blogai suleistas kubilas – leida vandenį Vkš. Ne kiekvienas meistras moka šulus gerai suleisti (sudėti į dugną) Vkš. Aš paprašysiu, o jis man suobliuos, sulei̇̃s loviuką skalbt Skr. Dėžės kertės buvo gerai suleistos, durys sklandžiai darėsi, todėl vandens į vidų negalėjo daug įeiti J.Balč. Nekaip, matyt, rąstai suleisti, kad pro kertes vėjai laksto Srv. Ot suléidė sienojus – kumštis lenda! Ds. Blogai suleidžiami atskiri gintaro gabaliukai rš.
suleistinai adv.: Tašai dažniausiai sujungiami suleistinai rš.
| refl.: Lentos kai susileis, tai nė plyšelio nebebus Jnšk.
8. tr. sukąsti (dantis): Negaliu dantų besuleisti: vienas ilgas, kitas trumpas Šts. Nuo rūgščiuolių obuolių teip atšipau dantis, kad ir suleist jų negaliu Rod. Turbūt žemėti kviečiai buvo, kad tik suleidi dantis, tai kriugžda kukulaičiai Gs. Kokia čia duona: kai knišys, pilna žvyro, neseka nei dantų suleist – dantysa treikši Rod. Blynai čirška, negali nė dantų suléist Rs. Tep krečia drebulys, kad net dančio su dančiu negaliu suleisti Ml.
9. tr. suglausti, suartinti: Reikia girnas suléisti, jeigu nori smulkiau susimalti Vkš. Suleistom girnom sunku malt Dglš. Reikia suléist tuos akmenis, kad labiau jie susimaut Vb. Daugiau mašiną suleisk, ba neiškulia gerai avižų Km.
10. tr. susukti, sujungti į vieną (virvės sluoksnas, šakas): Piemenys botagą iš trijų virvelių suléidžia su kabliukais Jnšk. Nemoki tu nė botago suléist – tuoj atsileidžia Ds. Suleisk tą virvutę dvilinką, tai bus drūtesnė Grš. Stangiai suléidė vadžias Pc. Bevydamas suleido virves į garankštes, užtat dabar sutrūko Klm.
| refl.: Susileida gurgždūlės, ir yr siūlai gurgždūloti Šts.
11. tr. suskleisti: Tošinis parasodninkas (skėtis) nesuleidamas – neįduok vėjuo Šts.
| Gal aš tau suléidau [atverstą knygą]? Lp.
II. lyginti; derinti; aštrinti.
1. tr. sulaidyti, išlyginti: Eik, verčiau kelnes suléisi Antz. Suléisk ir man skarelę Ds. Išvelėjom rūbus, dabar reikia suléistienai Ds.
2. tr. obliuojant sulyginti, nuobliuoti: Imk leistuvą ir suléisk lentas Alk. Da paskui reikės nuobliuot, su leistuvu suléist, tik tada kalsim lankus Rs. Obliuodamas nepalik nelygaus lanko – gerai suleisk Km. Lentleistuvis reikalingas labai ilgoms lentoms suleisti rš.
3. tr. suderinti: Jis kap suléidžia striūnas, tai skripka taryt klega Mrc.
4. tr. pagaląsti; papustyti: Suleisk peilius, ba jau nė kiek neima Ml. Į aną kietąjį diržą skustuvą reikia galąst, į tą švelnutį – suléisti Rm. Duok man savo aslos dalgei suléist Drsk. Suléisk ėmęs šitą dalgę – jau tik peša, nepjauna visai Rdm.
| refl. tr.: Duok aslą, susiléisiu dalgę Dg. Dalgelį susleisiu, žoleles išpjausiu, savo mergužėlės kitam nepaleisiu Kb.
5. tr., intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Aš suléidžiau arkliam, ir lėkt Rm.
ǁ sudurstyti, padaužyti: Suléidžia [klojimo] padan pėdus, ir išeina gražūs kūliai Vdn.
III. nustoti pavidalo; suskystėti; sutirpdyti; sutekinti.
1. refl. susmukti, nugriūti netekus jėgų, nualpus: Suriko, ka bloga, ir susiléido Krš. Be žado pas krosnį ant suolo susileido LzP. Sauliukas bejėgis susileido žemėn Vaižg. Ir susleido persigandęs an vietos Vj. Šliūkš pagal stalo ir susileido girtas Šts. Pasiutęs ponas prirakinęs atgal žmogelį ir raižęs, kol tik negyvas susileidęs Žem. Kaip paseno žmogelis, ir susiléido gatavai ant kenklių Vvr. Aš užsimerkiau akis, susileidau į kenkles … ir glūdojau susitūpęs Mc. Ir susileido kaip šniaukšlė ant karklų Lkv.
^ Kad ir susileisiu, o neapsileisiu LTR(Vlkv).
2. refl. sudubti, suirti: Triobos senos: pakrutysi, i susilei̇̃s Šmk. Susiléidusios trobos (susmegusios į žemę) Šts. Sodžiaus stogai susileido rš.
3. refl. suplyšti: Tai susiléido maišai, o turiu i pakulų, i visko, i nėr kada išaust Šmk.
4. refl. pasidaryti žemesniam, susmukti, sukristi: Šienas kaip išdžiūvo, i susiléido Up. Kai susiléido, tai tokia maža maža krūva teliko Up. Kugelis susileido ant dugno (suzmeko) Skdv.
ǁ subliūkšti: Pliukšt ir susileido pūslė Vvr. Pirma buvo kaip pūslė, dabar visai susiléido Up.
ǁ atslūgti: Galva apteko pūslėms, gumbais, aptepiau, ir susileido gumbai Šts. Plaunant karboliniu vandeniu, susileidžia putmenys rš. Naktį susileida [koja], dieną papunta vėl Krtn.
ǁ sutižti, sukristi: Bulvės užvirė ir susiléido DŽ.
5. tr. daryti kietą, supuolusį, suplakti: Lietus suléidė žemę Pc. Po lietui žemė suleista kai padas Prng. Kur anksčiau suartas pūdymas, jau ir suleistas Skr.
6. tr. laistyti vandeniu, gesinti (kalkes): Suleistà vapna Drsk.
7. tr. sulydyti: Suléidžiau pusę paūdrės ir taukus, tai galėsi valgyt vietoj sviesto Skdt. Ar jau visą šviną suléidai? Up.
| Šerius kiaulės suleida su sakais (suklijuoja su ištirpdytais sakais), ir yr plaukams šepetys Tv.
ǁ refl. suskystėti: Sutirpęs vaškas susileido rš. Nepadėjai sviesto šaltai, ir susléidė kai koks pliūra Ds. Geležiai susléist reikia karštos ugnės Trgn.
8. refl. ištirpti: [Akmens] nesusileida vandenėje IM1862,49.
9. tr. supilti; sutekinti, subėginti, suvarvinti: Pienas suleistas į butelius rš. Suleisk tris trynius ir plak Trk. Alų iš bačkos į viedrą suléidė Jnšk. Vyną suleisti per guminę žarnelę į mažesnius indus rš. Nesuleisk varvulio pienan Ds.
ǁ duoti sutekėti: Ji suleis visas tas srutas į grindų plyšius J.Jabl.
10. tr. supilti kepti neplakus (kiaušinį): Suléisk greitosiomis keletą kiaušinių ant petelnės Krp.
IV. sudėti, sukišti.
1. tr. į ką nors sudėti, sukišti: Jis suleidžia rankas į kišenes, kažko ieško rš. Pūkų ar devynis kilus į patalus suléidusi Plt. Į šiaudus suléido šaukštelius ir nebranda nė pati Šts. Suléido pečiun medų Lp.
| Spinteles galima suleisti į sienas (įtaisyti sienose) [statant namus] rš.
ǁ padaryti, kad nusileistų žemyn, į ką nors įlįstų: Suleidė kubilus (rentinius) į šulnį Ėr. Suléisti kibirus į šulnį NdŽ.
| Mažesnius akmenis išrinksma, o kur labai dideli, iškasę žemė̃s (į žemę) suleisma Ds.
ǁ sudėti į vandenį, sumerkti: Katilas jau verda, suléiskiat kleckus Krp. Suléido į vandenį visas lentas Klk. Druską suléisk vandenin Azr. Suléisti tinklus NdŽ.
2. refl. sutūpti: Žvirblių pulkas susileido į kviečių lauką rš. Varnų pulkas ant gubų susiléido ir lesa kviečius Jnšk. Kur gegužėlė, ten sakalėlis. Anys suskrido vienan sodelin, anys susleido vienan klevelin (d.) Tvr. Matė – kaip kepurė spiečius, žilvity susiléidęs Rm.
3. tr. įšvirkšti (vaistus): Ana suléidė vaistų, jau man i lengviau Str.
ǁ švirkščiant suvartoti (vaistus): Jau visą dešimtį ampulių suleido tų vaistų rš.
4. tr. susmeigti, sukišti gilyn: Vanagas visus nagus suléido į vištos plunksnas Pbr. Kad suléidė katė nagas rankon! Ds. Pakraštys [daržo] taip kietas ravėti – nagų negaliu suléisti Krš. Šuva suléidžia iltis į koją paršo J. Gyvatė suleido savo nuodingus dantis į rupūžės kaklą rš. Šuo suléido dantis į pat blauzdą Vkš. Vilko dantys kur suleisti, užputo kaklas, ir padvėsė avis Ggr. Nakutis suleido rankų pirštus į voluotą dirvą sp. Savo liaunus pirštus suleido į plaukų garbanas rš. Suléido pirštus savo barzdon NdŽ.
ǁ duoti įsisiurbti: Suléido dėles Lp.
5. tr. įauginti (šaknis): Medžiai giliai suléidę šaknis (į žemę) NdŽ.
| prk.: Nerimas dar giliau suleido šaknis rš.
6. tr. sukamšyti (drabužio apatinę dalį į kitą drabužį ar apavą): Berniūkštis buvo apsivilkęs purvinai pilkais nenusakomos spalvos marškiniukais, suleistais į kelnes rš. Treningo kelnes buvo suleidus į batus rš.
7. tr. sukišti į mašiną (kuliant): Suléisti (javus) į mašiną NdŽ.
8. tr. sumalti: Suleida miltus stambiai ir verda žiūrę Lnk.
9. tr. nesukriai suverpti: Dabėgdama būtau suléidus Lp. Suleisk pakiltai – greičiau suverpsi Šts.
10. tr. sukaršti: Suleidžia linus an grebenio ir tą sąlaidinį verpia Ml.
11. tr. nusiųsti (nesėkmingai): Suléidau dvi gromati, o atrašo negavau Šts.
V. duoti praeiti (laikui); praleisti; imtis ką daryti.
1. tr. išbūti, išgyventi, praleisti: Ir suleidau trejus metus kai vieną dienelę TŽI230. Oi, metelius šiuos suleidus eisiu in motulę KrvD89.
2. tr. palaukti: Suléisk kelias dienas, ir gana Jrb.
| Mūs karvė visada pora dienų nesuléidžia (atsiveda prieš terminą) Lš.
3. tr., intr. atidėti, palikti nedarytą, neatliktą; praleisti: Uošvienė buvo benorinti į turgų važiuoti, bet suleido kelionę I.Simon. Karui užėjus, suleido pirkimą, sakėsi po karo pirksiąs I.Simon. Aš tą darbą ant kitos dienos paliksiu, suléisiu KII309. Šį sekmadienį aš suleisiu – nenuvažiuosiu Vdžg. Ar toliau kovot, ar suleist? Vd.
4. pradėti ką daryti: Izraelitai, kad be insakymo … kovą suleido (ėmė kovoti), buvo pamušti DP620.
| refl.: Kap susleido eit, tai net mirga Arm.
◊ aki̇̀s (ãkį) suléisti
1. užsimerkti: Taip pamaniusi, suleido šviesias akis ir užmigo valandėlei V.Krėv. Ana (karaliūčia) kap aki̇̀s suléido, tai ir susnūdo (ps.) Prng.
2. kiek nusnūsti, numigti: Akis tik suleidžiau, ir arkliai pakliuvo tvartan Švnč. Tik aki̇̀s suléidžiau, ir kelia Ktk. Antrą naktį bernelis gulėjo, akių nesuleido V.Krėv. Mes, moterys, akių nesuleidžiam, kol užauginam vaikus rš. Ãkį suléist nedavė Str.

nė blúosto nesuléisti visai nemiegoti: Šiąnakt nei blúosto nesuléidau Kč.
sótį suléisti pavalgius prigulti: Popiet, kad ir neužmiegi, bet vis nor sotis suleist reikia Rdm. Suléisi sótį ir nueik klojiman šiaudų Smn.
užléisti
1. tr. DP130 atiduoti vietą, daiktą… kitam naudotis, perleisti: Užléido vietą – sėskias, sako, tamsta senesnė Krš. Jie savo lizdą užleido svetimiems V.Krėv. Užléisk tu man šitą daiktuką Lp. Sėdėjusieji susispaudė, užleido suolą rš. Važiuojantiems užleisk kelią rš. Kęstutis buvo užleidęs valdžią savo broliui Algirdui rš. Tai, kas sena, be kovos neužleidžia vietos tam, kas nauja rš. Barokas drauge su feodaline aristokratija turėjo užleisti vietą naujoms, demokratinėms visuomenės jėgoms rš. Ir tarp savę kaip broliai visi susižodę ažleist dirvas šileliui A.Baran.
2. tr. duoti vietą eilėje pirma savęs: Užléidė mane toks vyras, ir priėjau anksčiau Jnšk. Mokytoją ažléiskim be eilios Užp.
3. tr. leisti užeiti ant ko, leisti įeiti: Žmonės šneką, jog ant jo klėties aitvars esąs …: ant aukšto gaspadoriai patys apsitrūsdavę ir nei vieną neužleisdavę BsMtII133. Ant pačių kapinių tiktai nabaštininko gentys bei prieteliai tebuvo užleidžiami LC1883,3. Atverkie vario vartelius, užleiskie ant dvarelio KlvD47. Pasakyk, kad jie neužleistų nė ant savo žemės jo Upt. Mūsų šuva nė kojos svetimo savan laukan neužleidžia Ds.
ǁ duoti pasiganyti: Užléisk karves an dobilų, tik žiūrėk, kad neapsiėst Mrk. Vasarojų nuėmė, bulbes ir užléidė galvijais Pc. Užléidai savo vištas [ant mano lauko], ir nukūlė visą kampą miežių Jrb.
ǁ refl. leistis užeiti už ko: Neužsileisk į užpakalį, kad nepaukšterėtų į pakaušį Šts.
4. tr. duoti perėti: Jau aš užléidau ančiukų – greit risis Jrb. Kiek sudėjo žąsis, an visų ir užléidėm Ds. Reikės jau užleisti vištą, bus ankstyvesnių viščiukų Krik. Tamstos gal jau užleidėt kokius paukščius? Upt. Užléidžiau vištą ant penkiolikos kiaušinių Skp. Šiemet užléidžiau viščiokų, žąsiokų ir kalakučiokų Dbk.
| refl. tr.: Šiemet neužsiléidžiau viščiukų Ėr.
5. tr. užperėti: Reikia pažiūrėti, ar visus kiaušinius višta užleidė Ds. Iš penkiolikos tik devyni užleisti̇̀ kiaušiniai Dbk.
6. tr. sukergti: Užléidė jautį ant karvės Jnšk.
| refl. tr.: Užsileidau drigantą, dabar ilsinu kumelę Šts.
7. tr. palikti, rezervuoti (veislei, sėklai, penėjimui…): Užléidau šiemet visus dobilus sėklai Srv.
| Kai tik užléidau kiaulę (atskyriau penėti), tai ka pakilo kai ant mielių Vdk.
| Kitąmet čia reikės užléisti pūdymą Jnš. Anas pusę lauko ažléidė dirvonu Ds.
8. tr. nustoti melžti (karvę) prieš apsiveršiuojant: Karvė pieno visai nebedaug duoda – reikia jau užléist Užp. Jau kadai kadžių karvę ažléidė, o da neatsiveda Ob. Du mėnesiu užleistà karvė buvo Ėr. Karvės reiks užléist prieš turėjimą Jnšk. Neseniai užleistas karves ganom pempynūse Šts.
9. tr. nesukliudyti, nepasipriešinti: Jau beveik beveik gauna viršų Vilius [grumdamasis], bet to neužleidžia Vanagūtis. Jis puola gelbėti silpnesniojo I.Simon.
10. tr., intr. (ppr. impers. su bendratimi) duoti priimti, vartoti (valgį); galėti, pajėgti: Valgyt man tai užleidžia, ale tep visą turi surėmus [liga] Pls. Jau man valgyt užleidžia – pavalgau, jau atsitaisiau Tvr. O kai skilandžio gabaliuką paimi, geriau valgį užléidžia Skr. Jam valgyt neužleidžia – tuoj vemia Rm. Tokia čia mano sveikata: valgį neužleidžia (nesivalgo arba užvalgius ima vidurius skaudėti), tuoj prie širdies kabinasi (ima skaudėti širdį) Gs. Man neužléidžia mėsos, tai valgau tik pieną Ds. Valgymo neužléidžia Ėr. Man neužléidžia nė šnekėt su juom, nė klausyt Rd.
ǁ duoti galimumą ką daryti: Man nervai neužléidžia te būt Rd. Gerai, kad širdis užleidžia, o tai žiaukčiotum Kzt. Norėčiau [valgyti], bet širdis neužléidžia (nepriima, bjauru) Kp.
| Man širdis neužléidžia žiūrėt į tokią žaizdą Ds.
ǁ duoti teisę, nevaržyti: Kalba tesidaro tik taip, kaip kraujas, prigimtis tai užleidžia Vd. Man širdis neužleidžia (gaila, nemalonu) jo mušt Ds.
11. refl. pasiduoti, nusileisti: Kad tu nesulauktum tau užsileist! Ds. Tu jam neužsiléisk – nebūk mažesnis Ėr. Bet karalienė neužsileidė – jai būtinai norėjos pamatyt, kas tę do gryčelytė BsPII284. Jo pati niekaip neužsiléidžia – vis kad jos viršus būtų Ds. Dėdė ėmęs neužsileisdamas tvirtinti, kad mokslo dalykus jis geriau išmanantis J.Balč. Mano mėsos jai akysa šoks [mušant], tai neužsiléisiu! Lp. Marti neužsileidžiama, ne pėsčia Vl.
12. refl. su ne- neduoti pralenkti, neduoti kitam būti pranašesniam: Savo greitumu, vikrumu [briedis] neužsileis niekam Blv. Net užkimusi ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė ir lenktyniaudamos neužsileidžia viena kitai Šeimyniškių valakuose lakštingalos A.Vien. Jie ėjo ant to kalno, neužsileisdami paskui vienas kitą J.Bil. Ona neužsileis niekuomet: aš įmečiau audeklą, ir ji jau riečia Srv.
13. refl. psn. pasikliauti: Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis DP255.
14. tr. palikti be priežiūros, neprižiūrėti, apleisti: Ir gyvulį ažléisk, ir tai tuoj sunyks Trgn. Ale ir užléistas seniokas! Dbk. Gerai peržiem išmitink kumelioką, neužleisk, tai vasarą galėsi skraidyt Ds. Toks geras buvo šulnys, ale užleidė, tai nieko iš jo nebėr Ob. Britva nebloga, ale kad baisiai ažleista Sdk. Pievos ažléistos, samanom ažaugę Ob. Žemė užleistà, kas čia joj gali augt Skdt. Užléidė žemę, ir nebėr duonos Sdk. Kur rasi tokį kvailą, kas, gailėdamas sėklos, trąšią dirvą užleistų Sim. Išdraskysim užleistus kelmynus, aukso varpos iš dirvos kupės T.Tilv. Ė galva kad užleista, ir šukos nebelenda Ds.
^ Dera kap usnys užleistoj dirvoj KrvP(Vlkv). Bloga žolė užleistą lauką mėgsta KrvP(Ndz).
| refl.: Laukai užsileidę Ppr.
ǁ nesirūpinti, užmesti: Savo darbą jis visiškai užleido sp. Užleistas ir darbas su inteligentija sp.
| refl.: Užsiléido užsiléido (buvo nesirūpinama, buvo negydoma liga), ir nebėr sveikatos Krš.
15. tr. leisti apaugti, apželti: Neužléisk žolėm daržo Ds. Mano darželis jau užleistas žaliom dilgėlėlėm (d.) Pns. Niekai buvo tas laukas pagiry, ir užléidau giria Jrb. Kurmino tėvas, o ypač senelis, taip mėgę medžius, kad du trečdalius savo žemės užleido mišku A.Vien. Dirvą užleido pieva Ukm.
ǁ apsodinti, apželdinti: Žemė prasta, geriau būt sodu užléist Ds.
ǁ duoti užaugti, užauginti (plaukus): Ažuleidžiu plaukus SD437. Senelis užleido barzdą Ukm. Užleidęs barzdą, apsikabinėjęs krepšiais Rp.
| refl. tr.: Žiemon reiks užsileist barzdą Lp.
16. tr. padaryti, kad, veikiant antgamtinėms jėgoms, koks blogis apniktų, apipultų, paliestų ką: Užléisiu tave utėlėm, blusom, pelėm Šr. Ant faraono užleido varles ir kitus stebuklingus daiktus MP88. Kiti sakosi esą nuodnykais (žavėtojais) ir moką, šnibždėdami žodžius arba pridėdami kokius daiktus, užleisti ant kito kokią nelaimę A.Baran. Ką aš padarysiu, kad jau Dievas užleido mane nelaimėmis V.Krėv. Tas vilkas ant jų užleido miegą tuomsyk BsPIII170. Dievai liga jį užleido Lp. Kam koravonę uždėti, ant ko koravonę užleisti KII296. Juos tenai suspaudimu teikės užleisti MP70.
| refl. tr.: Ir šitą glumą žmogus užsileido ant savęs dar nuo Adomo laikų rš.
ǁ padaryti, kad užeitų, atsirastų, kiltų: Užleido smarkų vėją, ir vanduo pamažu nuseko S.Stan. Užléidė kas tokią velnio veseliją (didelį viesulą), kaip žmonės sako BM56. Užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės BB1Moz9,14.
17. tr. atsiųsti, kad ką užpultų: Karūmenę užleido – susėmė [miškinius] Krš. Kaip užleido tais kareiviais, tos bobos tuojaus jam viską atdavė VoL302. Bei ponas marias vėl ant jų užpuldino (paraštėje užleido) BB2Moz15,19.
18. tr., intr. užpjudyti: Kaimynas kiaules šunim užleido Lp. Kai užléisiu ant tavęs šunis, tuoj sudraskis Ds. Aš to senio seniai nemylėjau, per girelę kurteliais užleidau (d.) Plm. Per ūlyčią bėgančiam šuneliais užleidau KrvD215.
ǁ pakurstyti, užsiundyti: Užléidau senę, tai ana nuginė [vaikus] Krš. Užléido senį, o tas (žentas) nemoka šnekėti Krš.
19. tr. paskleisti (kalbą, paskalas…): Buvo tokia kalba užleista, ka tas vokietis pleną (planą) šič dirba RdN.
20. tr. duoti prisiliesti, prisitikti: Kad skaudėjo tas dantis, liuob kad užléisi šilto a šalto Mžk.
21. tr. duoti pasklisti: Užteko kvapsnį valgio to užleisti, tuoj pelės stipo, kraustėsi svirpliai V.Kudir.
22. intr. euf. orą pagadinti: Kas čia teip užléido, ka nosį aukšty riečia? Jrb. Ot, žuleido, kad ir dūko neseka sumainyt Pls.
23. tr. uždainuoti, užtraukti: Ka užléida kokią tabalaiką, skleidas ir butas Vvr. Dėdė kažkokią dainelę išklerusiu balsu užleido rš.
24. tr. paleisti veikti (įtaisą, instrumentą, mechanizmą): Gal patefoną užléistum? Ds. Kai tiek javų, tai čia nei ko mašina užléist Ds. Užléidžia tą pulemetą (kulkosvaidį) – tik pu pu pu pu pu Gs. Dobilienai reikia užleisti drapaką (išdrapakuoti) Jnš.
25. tr. padaryti, kad užkiltų: Užléisti šelmenin [sūpuokles] Sv.
26. tr. įmaišyti, užraugti (mielėmis): Iš vakaro užleido duoną, pernakt parūgo, ir antryt kepė Sn. Duoną užmaišo, kad rūgt, o pyragus užléidžia [mielėmis], kad augt Lp. Jau valanda, kai užleidau pyragus, bet dar nekyla Rdm.
27. tr. užliẽti (skylę, plyšį): Tėvas senąją statinę su sakais užléido Up. Šaltkalvis su švinu kortos dugną užléido Up. Eglės bėgančiais gyvsakiais užleisk kulnų sprogius, ir nebsproginės Šts. Su vašku užléisk tą plyšį, ir nebėgs vanduo Jrb.
28. tr. leisti užbėgti, užlieti: Neužléisk vandenio ant daržo, prakask, kad nubėgtų Rm.
| refl.: Vadaksnis, kur vanduo pavasarį užsileidžia J.
29. tr. iškepti neplaktą (kiaušinį): Man vieno kiaušinio užtenka, užléisto ant skaurados Skr.
| refl. tr.: Taip norisi valgyti, eisiu ir užsiléisiu kiaušinių Ėr.
30. refl. nutūpti: Atskrido paukštelis ir užsiléidė an diemedžio šakelės Užp. Kada nykštukas pavargo, ėmė ir užsileido ant sakalo BsMtII11–12.
31. refl. nusėsti (apie dangaus šviesulius): Saulei užsileidus, įspindo mėnulis Žem. Saulelė ir visiškai užsiléido už kalno Vaižg. Lig pat saulei užsiléidant pjovė šieną Mžk. Saulė vis tuo patim laiku užteka ir ažsileidžia Gmž.
| Neažusléidę buvo (saulė buvo nesėdusi) Dv.
ǁ tr. užklupti saulėlydžiui: Da mus toli nuo namų saulė ažsiléidė Trgn.
32. tr. paslėpti: Ai Dievuli mano, kam užleidai dėl manę šviesią saulelę Ml.
| refl.: Kai pamatė mane, bernelį, užsileidė už berželio LMD. Už berželio užsileido, kad neregėtų jos veido LTR(Plt). Užsiléida ir susikela žiburelis (žvakelė) klaidžiodamas Šts.
33. tr. duoti užgesti, nebekūrenti: Neužleisk ugnį, lai dega Šts. Trauk pypką, neužleisk – su kuo beuždegsi Žeml.
34. tr. padaryti, kad būtų ant viršaus, ne sukištas (drabužis): Kelnes užléidžiu ant viršaus (ant aulų), tai sniego neprilenda Pc.
| refl. tr.: Užsileiskit [marškinius] ant kelnių rš.
35. tr. ištiesus, pasmaukus žemyn, uždengti: Taip, užuolaidos užleistos, bet jos kiaurytos, ir, kiek įsižiūrėjus, galima, kad ir ne viską, bet šį tą atskirti ir pamatyti I.Simon. Dabar vartai užkelti, langai užleisti Ašb.
| prk.: Bet dabar į akis tau pažvelgti bijau – jas blakstienais užleidi tuojau Mair.
| refl. tr.: Skarytėlę užsileido, kad nematytų jos veido (d.) Vdk, Žmt, Nj.
ǁ refl. nusvirti (iš kraštų): Baisiai platus – par tą stalą užsiléistų Jrb.
36. tr. nuleisti ką žemyn ar skersai (uždarant ką): Užleisk gaidelį, kad neišsišautum Šts. Užleiskiam kartį už kelio, ir piršlys duos butelį Šts. Pasiėmęs už barzdos, nuvedė tą poną pas kluoną, pakėlė saisparą, barzdą inkišo ir vėl užleido BsPIII243. Užkėlė vartus, uždėjo kuolus, užleido grandinėles DvD291.
| refl.: Vos krūpterėjus užsileida slastai Šts.
37. tr. pasukti, pakreipti: Neužleisk bures už vėjo, laikykis pryš vėjį, kiteip laivas išvirs Plng. Užleido už vėjo, ir apvertė laivą Plng.
38. tr. uždėti viršaus (svorio, ilgio, pločio): Užléist nesunku, kai yr iš ko Trgn. Užléisk truputį šniūro, kad kartais nebūt trumpas Alk. Sakau, užléisk viršaus, ba te jų svėrimu nebus tiek Ktk. Užléisk dešimtį centimetrų Ėr. Kaip jau rauksi (siūsi) kelnikes, užleisk an išaugimo Krš. Padrūktėjai a pamenkėjai, gali partaisyti [drabužį], jei užleida Krš. Gerokai į ilgumą užleidom, kai babūnei grabą dirbom Krš.
^ Geriau užleisk daugiau, nepridursi vėliau KrvP(Zr).
39. tr. užmauti, užkalti: Baisiai kreivai kirvį užleidei [ant kirvakočio], negaliu kapot Dgl.
40. tr. užkišti, užremti: Jei medis yra didis, gal užleisti mietą po šaknies ir palengvai, saugodamos, sverti S.Dauk.
41. tr. DP526 užmesti, įleisti, įmerkti (tinklą): Irkiesi ing gilumą, ir užleiskit tinklus jūsų ant valksmo VlnE90. Prilyginta yra karalystė … tinklui, užleistam ing marias I.
42. intr. mesti, sviesti, paleisti: Užleido su akmeniu ir pataikė vaikuo Šts.
ǁ metant užgauti, pataikyti: Belaidydamas užleisi į akį Šts. Užleisi žąsyčiuo, nelaidykis Šts.
43. intr. suduoti, uždrožti: Tas turi našią ranką: kad užléida, tujau apvirsi Sd. Užléis par snukį, i žinosi Klk. Ar gerai užléido su diržu? Ll.
ǁ smogti, kirsti: Užleisk su kaltiniu dalgiu, ir nupjausi atvašes beregint Šts.
44. tr. pagaląsti: Gal negerai dalgę užléidau, kad visai neima? Al. Ne bile durnius gerai užléidžia dalgę Krok.
| refl. tr.: Jei nemoki dalgės užsileist, tai neik nei šienaut Ūd.
45. (l. zapuścić się) refl. SD437 imtis ko, įsitraukti į ką: Ažusileidžiu ant ko SD443.
◊ an akių̃ neužléisti labai nekęsti: Tep susgyveno, kad jau sūnaus ir an akių neužleidžia Vrn.
dū́lį užléisti orą pagadinti: Pavėjui atsistojęs, kad užléidžia dūlį – net nosį riečia Gs.
perkū́nus (×truciznàs) užléisti nusikeikti: An vaikų tris sykius perkū́nus užléidau (perkūnais sukeikiau) Mrj. Kad jis užléido truciznàs kelias, tuoj vaikai išlakstė Gs.
užléisti var̃valio užgerti svaigiųjų gėrimų, įkaušti: Ans biškį var̃valio užléido i pasidarė dideliai šnekus Pln.

tráukti, -ia, -ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M
1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa rš. Vienu metu tráukit [virvę] Grž. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia Šmn. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį Vl. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus Rk. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą] Alz. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks Žlb. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo Bsg. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks Kp. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius LTR(Zr). Plaukus barzos, galvos traukė SGI75. Nu jis (vilkas) traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana Sln.
| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus Všv. Niksterėjus traukia pasukydami Sln.
| impers. prk.: Kriūtinę tráukia in žemę, sunku Klt.
^ Kožnas daugiau į savę tráukia Jnš. Visų rankos in save tráukia Žln. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno Yl. Dabar in saũ visi tráukia Skdt. Vaikai vis tráukia ing save, ing save Drsk. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka (skambalas) Sd. Du šika, penki tráukia (nosį šnypščia) Smn. Du traukia, du šika (nosį šnypščia) Ds. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia (verpia) LTR. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia diržą) Kp.
trauktinai̇̃ adv.: Ištraukiau tą šniūrą trauktinai̇̃ Mžk. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinai̇̃ Jrb.
| refl. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? Šts.
ǁ tr. tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando Akm. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė (d.) Nm.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus tempimo, tampymo judesiu: [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį V.Bub. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga M.Katil. Varpus tráukti KI554; MŽ. Varpas vakarais tráukiamas KI5. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami prš. Klekneris turėjo eit traukt varpus Rg. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt Ps. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit Skr. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė LB32. Suskambo varpeliai netraukiami NS1157. Verpia, tráukia i snaudžia Jd. Verpa tráuka kaip iš voro subinės Šts. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo[ja], nu tai tráuki (verpi) ploniausiai Krp. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas] Jrb. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia Skr.
2. tr. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka Trk. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą Kl. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Mžš. Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę Slm. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę Ml.
| prk.: Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus rš. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia Žem. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami… Pt. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda Ds.
ǁ prk. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti Als. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora Krš. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka Vn. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus Jrb. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr Srv. Anta kelio rublio iž motkos tráukia Drsk.
ǁ prk. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt Snt.
ǁ imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans Prk.
ǁ plėšti: Vėjai dangstį tráukia Arm.
ǁ suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo J.Ap. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y[ra] kietos Pkl. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau Klt. Erkę reikia tráukt iš skūros Aps. Rakštis panagė[je], traukia lauko ir smilko su marškoniu LMD(Sln). Užpampę dantys – negal traukti Šts. Senovė[je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan LKT82(Pln). Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt Antš. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų PnmR. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus Svn. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta Žl. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę LTR(Rk).
| prk.: Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų] Rm. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia Klt.
ǁ rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę Dv. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia Kr.
ǁ tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava Šmn. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno Č. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt Pšš. Traukia juos iš ugnies CII336. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė J.Marcin.
| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo Žr. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros LLDI336(Slm).
| prk.: Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia Ukm. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) Krš. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių LTR(Aln).
^ Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia Žem. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà Pvn. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę Jrb. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki V.Piet. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė (dubuo su koše, šaukštas, pirštai, akys) JT65. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė LTR. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia Vrn.
ǁ refl. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių] Slm. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties Jrb.
ǁ tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo Mrk. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus LTR(Auk). Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks Jdr. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį LTR(Žg). [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės Kp.
ǁ imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą rš. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus J.Gruš. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių LKT291(Ppl). Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas Lkž. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti] Pnm. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki PnmR. An sodybų, an daržų tráukiam numerius Mlk. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn Žl. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių LTR(Skm).
trauktinai̇̃ adv.: Paskolos lakštai trauktinai̇̃ išimami iš apyvartos rš.
3. caus. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti DŽ1.
| prk.: Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau Šts.
^ Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia (apie šykštų) Švnč.
ǁ prk. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius Erž.
ǁ refl. LL294 stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia Rk. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo LTR.
ǁ refl. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne Slm. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė] Slm.
4. tr. N, NdŽ jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę Akm. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom Plvn. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Bsg. Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą Kvr. Lenciūgais tráukia vagonėlius Vlkv. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną Vl. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna Trk. Traukti laivą priš vandenį I. Tráukiamas tinklas, bradinys KII59. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais T.Ivan. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom PnmŽ. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam Jrb. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis Vdžg. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia Aps. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau RD21. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti VlnE91-92. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31.
^ Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė Švnč.
trauktinai̇̃ adv.: Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinai̇̃ į kapus Klk. Trauktinai̇̃ traukiau su grėbliu iš prūdo Kv.
| refl. tr.: Šis (leidėjas) griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus M.Katil. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis LKT222(Vnd).
ǁ prk. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves] Č. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs Varn. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs Trk. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame DP126.
ǁ vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją DrskŽ. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu Ps.
ǁ refl. R370, MŽ496 vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias Vdšk. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias Btrm.
5. tr. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis J.Paukš. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas DS235.
trauktinai̇̃ adv.: Užleisk dalgį trauktinai̇̃, padidinsi kirtį Šts.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus braukimo judesiu: Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda Krkn. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį,… grėblelį traukiau, vakaro laukiau TS1904,2. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau NS140. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu LTR(Dkšt). Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti (d.) Snt. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! LzP. Pareina dalgius tráukę – reik paėsti Užv. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti Šts. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį LKT78(Pln). Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt Sk. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau Ssk. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas Grš. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia Pv. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos JD120. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau (d.) Šmn. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) Gs. Daugiau juos (avikailius) išdžiovydavo a jaujo[je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo Pš. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus PnmŽ. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų Kl. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi Al.
^ Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks Krš.
ǁ vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti KII31. Liniją tráukti KII31.
6. intr. NdŽ braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! B.Sruog. Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs End. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza Trg. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau Jrb. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto PnmŽ. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito Plv. Kap tráukė kazokas ponu[i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Užg. Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Al. Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Žln. Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė DrskŽ. Gerai tráukė par kuprą! Mžš. Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku[i], ir numirė nabagas Slm. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę Rk. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b[uv]o jau sveikas BsPII1262(Brt).
7. tr. NdŽ velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų Plng.
| [Jautis] tuo su liežuviu jį (šiaudų pluoštą) krimst į gomurį tráukia K.Donel.
| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki B.Sruog. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo M.Katil.
ǁ tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį (rąstą) užvobija Kvr. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris LTR(Slk). Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne] I.Šein. Grūdus į malūną traukia vindais Mrj. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją J.Balč.
| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį] Kpr.
ǁ įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą Vaižg. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.
ǁ keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau Drsk. Tráuk tolyn nuo kelio triobą PnmR. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse rš. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią J.Balč.
ǁ intr. DŽ1 artinti vaizdą (apie žiūronus).
8. tr. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų Krš. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti Všv. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt Krs. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti Varn. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko Škn. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit Skrb. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja Alz. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo Kvr. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja Ppl. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką Klt. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą] Plvn. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Č. Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257(Brt). Tai čia (šulinyje) matarėlį padarėm, – labai tráukt [v]anduo (kibirai su vandeniu) sunku Šmn. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio] Jdp. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka Žlb. [V]andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį Klt. Svirtis vandeniu[i] tráukt [iš šulinio] Alv. Tráuk greičiau [v]andenį, o tai nėra čėso Mlk.
ǁ išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą Jrb. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį] Štk. Kaip aną (lydeką) pridūrei – tráuki lauk iš [v]andens Vvr.
ǁ išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų J.Balt. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus Klk. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų Mžš. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt K.Donel. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė[l] nebe daiktas Mžš. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves] Šts. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo]? Ėr. Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę DrskŽ. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako Lk. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs A1885,162. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę JD444. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu (d.) Pv. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo Trk. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės] Vgr. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert Ob. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį Sk. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius J.Paukš. Puodų traukiamos šakės Al. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies Pl. Ans (noragas) įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju Slnt.
| prk.: Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo J.Ap. Kam traukti viešumon toki daiktai?! A.Sm.
^ Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin Klt. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio Skdt. Kiša – marma, traukia – varva (semia vandenį iš šulinio) LTR(Vs). Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak (linus mina) LTR(Jrg).
ǁ prk. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pt. Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų Rk. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? J.Balč. Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat Ms. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai Krš. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną V.Kudir. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt Stak.
ǁ prk. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia! NdŽ.
9. tr., intr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui rš. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę Ub. Begalinius vežimus tráukė jaučiai Akm. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva Grnk. Anas (arklys) ir dykų ratų nenori tráukt Aps. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia Dg. Dabar jie (arkliai) gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus Slm. Kumelaitė godniai tráukia LzŽ. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? Kpč. I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks Vkš. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą] Ln. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia LTR(Rš). Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus (ps.) Brž. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai KlpD6. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį LTR(Ds). Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti Kel1853,139. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti Mš.
| prk.: Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis J.Paukš. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Bt2PvK6,14. Vaikai tráukia (dirba) už tėvus daržuosa DrskŽ.
^ Diena dieną tráukia Klt, Ds. Vienas tráuka, kitas (antras Krž) velnio lauka Plt, Kal, Kl. Vienas tráukia, devyni velnio laukia LKT121(Vdk). Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) B956. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia J.Avyž. Kas tráuka, tą i plaka End. Kap arklys tráukia, tep i varo Srj. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia LTR(Smn). Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės (jaučiais aria) LTR(Krk). Du traukia, vienas kyšoja (grąžulas ir arkliai) LTR(Mžk). Ant vieno galo krauna, už kito traukia (rogės) LTR(Sl).
ǁ pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė J.Marc. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti Šts. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai Yl. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt Dbč.
^ Arklys neėdęs žagrės netrauks PPr28(Šll).
ǁ tr. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė[je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti D104. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau RD2. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau JD130. Girneles traukiau, savo mielo laukiau TDrIV84(Tvr). Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio Sln. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu LLDIII158(Šl). Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi LTR(Pg). Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti (d.) Mrj.
ǁ versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą Sk. Arklys kaip tráukia, tai jis (trikulis) sukasis – kulia Bsg. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius Č. Kai arklys jį (dantytą veleną) tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas Skp.
| Vėjas malūną gerai traukia Mrj.
ǁ pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃ Btrm.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą, įnagį, mašiną ir pan.): Dabar variklis traukė be priekaištų rš. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs Jnš. Netráukė ta mašina – trumpa žolė Jrb. Girnos netráukia Lp. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos Erž. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu Klt. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai Lp. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia LTR(Sv). Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai Pns. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda Trg. Dalgis gerai tráukia (ima) Mrj.
| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? Slm.
ǁ tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą Č.
10. tr. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka M.Katil. Šiandie rugius tráuksiu Rm. Petras išvažiavo miško tráukt Mžš. Savim medžius tráukėm su ragelėms Akm. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia Sn. Akmenis tráukė diena į dieną Gs. Su arkliu tráukiau mišką Jrb. Rytoj šieną traũks Šk. Be grūdų arklys šieno netraũks Kpč. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų DrskŽ. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti Krš.
ǁ gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto[ja]s buvo Kal. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias Vž. Bulves tura iš kitur tráukti Plng. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas Grd.
11. tr. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus Grd.
| impers.: Šiais metais traukia obuolius į užsienį Rm. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo Srv. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks Km. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka Trgn. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios Ds. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka Plt. Katruos metus jų (linų) netráukia Db.
12. tr. NdŽ jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango rš. Už rankų suėmus, traukia juos (peštukus), besispiriančius, vieną prie kito V.Krėv. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori rš. Eini, rodos, kas atbulą tráukia Mrj. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau Tr. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę] Akm. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs Varn. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos Jdr. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos Gdr. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų (ps.) LKT221(Jon).
| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana Klt. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą Žg.
| prk.: Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą V.Kudir. Tai mus čia vargas ir tráukia Srj. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega Dglš. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon] Strn. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit Jon. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta J.Balč. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį P. Į nuodėmę tráukti BŽ106. Nelaimė jį traukia tenai Rm. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki Prn. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Rmš. Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK20.
^ Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau Kp. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies LTR(Krtn).
trauktinai̇̃ adv.: Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos Vaižg.
ǁ impers. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) Tl. Ko daba eiti̇̀ skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Ktč. Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį Svn.
ǁ NdŽ prk. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų J.Balč. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės rš. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių J.Paukš. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti Žeml. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką Trkn. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi Yl. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y[ra] Varn. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė Kl. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Krš. Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę Jrb. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi] Vn. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt Pl. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė Klt. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų Mž158. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp Mž199. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp DP506.
| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti RD196.
trauktinai̇̃ adv.: Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo Vaižg. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt Gmž.
| refl. tr.: Tráukiasi sėbrų prie savęs Gs.
ǁ NdŽ reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukami̇̀ į Telšius, į pulką Žd. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo Trgn. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Kal. Aš tráuksu Želvį pri kebono Slnt. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks Grd. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę SGII94.
ǁ paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti V.Krėv. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt Brž. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama rš. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti rš. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai rš.
ǁ kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas Krš. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs V.Myk-Put.
ǁ prk. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo DrskŽ. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks J.Balč. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio Ašb. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos LTR(Slk).
13. tr. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo[je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės Trk.
14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus Pj. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) Ėr. Jisai nuog žmonių tráukė (suko) Vrn.
| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm Ėr. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda Mrj. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu J.Balč. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? A.Vencl. Nu burnos tráuka, juodą putrą laka NmŽ.
15. tr. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo Pv.
16. caus. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta M.Unt.
17. tr. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau A.Vien. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius J.Balč. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą J.Mik. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia KzR. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus] Aps. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos DP176.
18. tr. NdŽ tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė J.Paukš. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų M.Katil. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą LTR(Igl).
| prk.: Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu sp.
ǁ tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus Trk. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių Sld.
| intr.:
^ Kiekvienas traukia ant savo kurpalio Klvr.
19. tr. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktai̇̃s tekiniais Kal. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia Kpr. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt Ml. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales Pln. Rudi kailiai, gelumbe traukti Žem. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktai̇̃s nenešiojo Krt. Kailiniai milu traukti, milu mušti Šts. Trauktiejai kailiniai Ggr. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netraukti̇̀ Kl. Kailiniai milu traukti̇̀, šilti Krš.
ǁ tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito Vdk. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė rš.
ǁ tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks Krš.
20. tr. NdŽ kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt Jd. Vijokliai pradėjo tráukt žemę Antš. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela Krž. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia Slm. Tráukia žolė bulbes grei̇̃ta DrskŽ. Rūdys tráukia peilius DŽ1. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna Dglš. Debesys dangų tráukia Grž. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė[jo] tráukt ūkana [pievą] Klt.
| refl.: Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut DrskŽ. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš. Medžiai tráukiasi šerkšnu DŽ1.
| prk.: Bet kas tai? Akys traukias rūku, ir muzika staiga nutrūko K.Bink.
ǁ dengti ledo sluoksneliu (apie langų stiklus): Matai, į vakarą šaltis ėmė langus tráukt Sk.
| impers.: Prieš saulę langus tráukia Rgv. Dabok – jau pradeda langus traukt Sn. Regis, ir šiulta gryčia, ė va jau ir tráukia langus Sdk.
| refl.: I vė in nakties tráukias langai [nuo šalčio] Klt. Saulė žemiau nusėdo, tai langai ir pradė[jo] tráuktis Prng.
ǁ impers. vilkti: Akį tráukia (apie kataraktą) DŽ. Seniau tai suodžių vidurin kelmo anpildavau – ir netráukdavo [agrastų] Kvr.
ǁ dengti šašu, padaryti nebeatvirą (žaizdą): Spiritas nudegina, alijošius [žaizdą] tráukia, o medus saldumą duoda Žl. Jei plaučiuos būtų kokia skyliukė, tai šalpusnis žaizdą tráukia ir gydo Graž.
| impers.: Būdavo, drobinio skurliuko va paskuti, pūkelių pridedi, ir užbaigia tráukt [žaizdą], gyt Skp.
ǁ impers. mėtyti (pūslėmis, spuogais ir pan.): Pūslėm tráukia visą kūną Rod.
ǁ ko sluoksnį dėti: Šalta žiemelė šerkšnelę traukia, jauna panelė piršlelių laukia (d.) Tvr. Šalta žiemelė gruodelį tráukia, jauna mergelė svotelių laukia (d.) Ml. Apšalą trauka, slydu būs eiti su klumpiais Tl. Šaltis siunta, šaltis braška, šaltis ledą tráukia, o man vis nešalta Slk. Iš to [deginamo kiaušinio trynio] skystimas teka, tuo skystimu tepa opą, tas gydo, traukia šašą Sln.
| impers.: Šiandiej ynį (šerkšną) labai tráukia, matai, medžiai kaip ir su lapais Ob. Spragė yr kokia [sienoje], i šerkšną tráukia [toje vietoje] Ck. Trauka [danguje] driekas, būs lytaus Ggr. Toki pas mumis miglą traukanti̇̀ Trk.
| refl.: Ve, ūkai kokie tráukias ant visko Jrb. Tirštas debesis ant jūrių traukiasi rš. O kaip ima džiūti [nudegimas] ir jau skūrelė traukias, tepa su žąsienos taukais Sln.
ǁ impers. dengti debesimis, niaukti: Traukia visą dangų Ėr.
ǁ refl. dengtis debesimis, niukti, niauktis: Dangus jau tráukias, gali būti lietaus Ilg.
| impers.: Tráukias tráukias, kažna ar išsisklaistis [debesys] Klt. Tráukiasi truputį, mažu Dievulis lietuko duos Aps. Tráukias tráukias, matos, kad pradės lyt Ktk. Pabuvo gražesnė – ir jau tráukas Krš. Tráukas, a naktį neužpliūrys? Krš.
ǁ refl. dengiantis kuo mažėti, akti: Dabar jau tráukias visai ežerukas Pv. Mažyn, mažyn – ėmė tráuktis žaizda Bb.
21. tr. ką pasklidą stumti į vieną vietą, glaudinti: Par lietų netráukiam [audeklo], jis par naktį pabūna Bsg. Baldė baldė, lietus palijo, nuėjo tráukt [drobių], i suplyšo [tos drobės] Bsg.
ǁ jungti į vieną vietą, glausti: Kumet kalėdojo po mažesnes sodas, tumet tokias sodas tráukė į vieną vietą: parkalėdoję vieną, važiavo į antrą, trečią Vkš.
ǁ vienyti: Į krūvą traukė vienas tikėjimas visus A1884,6(J.Šliūp).
ǁ NdŽ burti į vieną vietą, koncentruoti: Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš. Čia tráukia vaiską, nori užsiaust (apsupti) rš.
ǁ kaupti, rinkti: Priešai jėgas traukia rš.
22. tr. suimti, raukti: Viską tráukia tráukia, tuo užtrauks kai sūrmaišį [suknelę] Jrb. Tráuktą tokią jupelę pasisiuvusi kartūninę Trk. Sijonai liuob būs graži, traukti̇̀ Šts.
| refl.: Trejopu koriuku tráukdavosi [medžiaga suknelių papuošimui] PnmŽ.
ǁ siaurinti: Pradėjom greit tráukt stirtą, ir neparėjo rugiai Rm.
| refl.: Traukėsi žolynų žiedai, rietėsi į krūvą gležni lapeliai A.Rūt.
| prk.: Kaži ko ana (ausis) tráukas, mažai girdu Krž. Akys tráukiasi – miego noriu Gs.
23. tr. gaubti, daryti netiesų, nelygų, riesti: Palaidi siūlai blogojoje pusėje turi būti tiek laisvi, kad netrauktų mezginio rš. Kad apačia netrauktų mezginio, laisvai temptųsi, pirmosios akys, t. y. pirmoji eilė, apmetama ant dviejų virbalų rš.
| impers.: Tráukia, lipa visa, suknelė susiaurinta Klt.
ǁ tr., intr. gaužti, gūžti: Nuo šalčio jie traukė kaklus į kailines apykakles, moterys į vilnones skaras, – ir tylėjo J.Paukš. Anas nieko nežino, liš tráukia pečiais LzŽ.
ǁ impers. riesti, lenkti: Jį tráukia kupron NdŽ.
ǁ refl. riestis, lenktis: Į kuprą tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. mažėti tūriu, apimtimi: Skalbiniai džiūdami traukiasi, raukšlėjasi rš. Šitas audeklas netikęs – tráukiasi, trumpėja Mrj. Insišutau su tuoj medžiaga, – tráukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Nu plovimo vilnonas drabužis tráukas Vkš. Vąšeliu nunerti drabužiai būna puresni, mažiau tempiasi ir traukiasi negu megzti virbalais rš. Lentinis [stogas], kaip pagada, jis tráukias, trūksta, o paskui, kaip lyja, vėl susglaudžia Kur. Džiovinamas molinis gruntas traukiasi, drėkinamas – brinksta rš. Juo labiau žemė aušo, juo traukėsi į krūvą, mažėjo Mš. Kiaulė skerst delčio[je] negerai: mėsa tráukias Mžš. Pilnaty pjauta mėsa pūsis, senagaly – traũksis JT297. Kažin ar jy (mėsa) dėl mėnulio tráuktųs [išvirta], aš sakau, gal tenoj kiaulės ar koks augimas, ar penėjimas [svarbu] Slm. Kiaulę pjaunam an jauno, mėsa kap i geresnė, verdant nesitráukia, kap i brinksta KzR. Agurkučiai ne didesni darosi, ale mažesni, tráukiasi Ktv. Raumenys tai plečiasi, tai tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. džiūti, liesėti: Senas tráukies, mažėji, – tep jau yra Drsk. Aš tai jau tráukiuos, ana tai auga Lb. Jei jau tráukys, greitai mirsi Krš. Jau senam tos kulšys tráukias (liesėja), i gana Jrb. Naktys ilgos jau, tai tie gaidžiai, pamatysi, ims tráuktis Jrb.
| prk.: Tráukas darbai Kuršėnūse, jauni bėga į kitus miestus Krš.
24. tr. imti į žildinius, tirštinti, krekinti: Sūragrobis tráuka pieną Šts.
| impers.: Pieną tráuka Kv.
ǁ sutirštinus, sukrekinus (pieną) gaminti: Liesąjį pieną pargabena, o ji tráukia dar varškę iš jo Pgg. Pieną kasdieną veža į sūrinę, kur iš saldaus pieno sviestą traukia rš.
25. tr. stingdyti, kietinti: Šaltis žemę tráukė, rugius pasėjo, i rugiai buvo gražūs Klt.
| impers.: Ant vakarą biškį tráukia purvynę Pnd. Koks tas kelias: a brada, a pradėjo tráukti Krš.
ǁ intr. impers. šalti: Teip šį metą tráuka be kokio atlydžio End. Matai, į vakarą i vėl tráukia Sk. Jau nū gerai tráukia! Lp.
26. tr., intr. ppr. impers. N, NdŽ apie skausmingą tempimo, rietimo pojūtį raumenyse ar gyslose: Ka tas mėšlungis tráuks [kojas] ka kokią naktį vien, priš oruo keitanties Trk. Venas tráukia Erž. Tráukdavo mėšlungis koją, – pradėjo gert krivaunykų arbatą, ir išgijo Šd. Nubudau trim valandom – nebeužmingu: koja pradejo tráukt Mžš. Tráukia iš pakinklių gyslas Ėr. Tráukė tráukė koją, ir suguzavo Slm. Mañ visą tráukia, suka Klt. O galvos sopulys, o gyslas tráukia – negyvensiu jau Pv.
ǁ spazmuoti, trūkčioti: Pilvas gurgė, paširdžius traukė, ir visam buvo taip silpna, kad net akys temo V.Bub. Tankiai tráuka po širdžia Tt. Nėkas neskausta, o po krūtine tráuka tráuka Krž. Vaikeli, man po krūtine kažin ko tráukia Smn. Kai verkiu, pradeda krūtinę skaudėt, tráukia tik vidurius Mrj. Pradėjo pilvą tráukt nuo maišų tąsymo Ktk. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius tráukia Slk.
^ Kai dalgė ištaisyta, tai, kai pjauni, net bambą tráukia Slm. Būdavo, dirbam net bambą tráukia Srj. Visa diena be pasrėbimo, net vidurius tráukia Klt. Tai noriu valgyt, net vidurius tráukia Mrj. Oi, rūgštu, net pažiaunes tráukia Srj. Tei[p] rūgštu, ka žandus tráukia Jrb.
ǁ timpčioti (apie akių vokus): Kai kada ima tráukt tráukt akis – tei[p] negerai Jrb. Jei akį traukia – reiks verkt VšR. Jeigu akį tráukia, tai numirusį išgirsi Dbk. Jei žmogui niežti, traukia kairę akį, tai tuos namuos arba toj giminėj bus bėda LTR(Kp).
ǁ daryti nejudrų, paralyžiuoti: Lygiai tráukt pradėjo kojas, gal greit nepaeisiu Klt. Per Užgavėnes neseka lopyt ba pirštus trauks LTIII457(Kls).
| prk.: Dyvai, mun ir pečius tráuka nu tokių kalbų Šts. Kaimynams pradeda pirštus iš pavydo tráukti! Krš.
27. tr. N vesti, rengti, tiesti, kloti: Vėliau pro stogus traukė kaminus ir užmiršo prirūkusias dūmines pirkeles rš. Sau tráukė [mokytojas] i mun įtraukė [elektrą] Grd. Tai ten liuob tus stulpus vesti, an tokių stulpų tas drotis tráukti Akm. Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. Tiesiai tráukė kelius, kilometrą pakėlė į šalį [plentą] nū Stulgių Stl. Buvo kalbama, jog gelžkelis ne ant Gumbinės, bet ant Tilžės trauktas būsiąs Kel1856,156. Mūrą kurlink tráukti, mūryti KI475. Jau Saliamonas aplink kalną mūrą traukė ir tarpą žemėmis apipylė Jrk. Ant fermos lubas tráuka Kv. Klėčiai bolkius traukia Ėr. Vyrai, tráukim balkius Jrb. Jau ręstinė gatava, tik balkiai tráukt [ant rentinio] Lp.
28. intr. KII3, KBI54, NdŽ kryptingai judėti keliantis iš vienos vietos į kitą (apie ko virtinę, vilkstinę, gurguolę, būrį ir pan.): Tuo plentu tráukė i tráukė kareiviai, mašinos, tankai par dieną i par naktį Jrb. Tie riteriai tráukdavo ties Sokaičiais per Nemuną, kadangi čia Nemunas seklus labai buvo LKT177(Smln). Tris dienas tris naktis pro mus tráukė vokiečių karuomenė Graž. [Vieškeliais] žmonės be pertrūkio kaip virvės traukė į miesčiuką važiuoti, raiti ir pėsti Žem. Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas J.Balč. Štai per mišką traukia žalčio karieta, o gegutė šaukia tartum apduota S.Nėr. Pulkai jų traukė per ūlyčias rėkaudami ir prieš vyresniųjų namus akmenis mėtydami Kel1864,159. Kelkis, kareivėli, baltas dobilėli, jau tavo pulkelis viešu keliu traukia LTR(Lnkv). Traukim, broleliai, vaduoti šalį LTR(Zp). Daug žmonių traukė į pasienį – prūsų, lietuvių būreliai ir kareiviai rusų LTR(Klvr).
| prk.: Dabar traukia keliaujančios kopos po varančia spėka šiaurvakarinio vėjo vis toliaus į pietryčius A1886,30. Gauruoti debesys traukia į rytus per visą dieną S.Nėr.
| refl.: Priešininkas traukias šen R30, MŽ40.
| prk.: Dangumi traukėsi stori debesys rš.
ǁ apie paukščius, gyvūnus: Tráukiąs paukštis KII378. Paukščiai tráukia į pietus KII371. Tos varnos rudenį tráuks čia par Ventės ragą, – ten visi paukščiai tráuka Kin. Žąsys ir gervės padangėm tráukia Šmn. Gulbės tráukia per orą APhV105. Per medžioklę gali pasitaikyti ir netraukiančių, o vien pralekiančių paukščių T.Ivan.
| Rudenį žiurkės tráukia į namus Rmš. Jei su saule lyja, žuvys pačios tinklan traukia sp. Tráukia į mišką baisiausia banda, žiūriu – elniai Žg. Kai į kurią pusę tráukia bitės, gali būt gaisras Upn. Medžian daugiau bitės tráukia Ob. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia Kel1865,194.
ǁ eiti, keliauti: Kur tráuki? Jn(Kv). Terbikę sau į ranką – i tráukia pėsčias Skdv. Tráuk tiesiau, pakalnelė[je] po kairės rankos ir y[ra] Anužėnė Trkn. Atejom, vedu ten draugų nebsuradov, traukėm vienudu Plt. Tráukdavom per laukus prie giminų į Keturakius Tlž. Būtumi betrauką̃s į darbą – mama užvadavo Rdn. Tráuk ant to kaimo tiesiai Sk. Ar ne an mergas tik tráuki? Sv. Ko čia dar stovi? Trauk, kur tau patinka! Snt. Dieną miega kap lokys irštvoj, o vakare an slampų (merginėti) tráukia Krsn. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Žarėnų linkan M.Valanč. Petras žino – nesulaikys nei Katrė, nei mažasis Petriukas. Jis trauks pas Mackevičių! V.Myk-Put. Sūnai liuobėjo į karčemą tráukti Sg. Tráuka i tráuka ana pry kaimynų Jdr. Sẽniai da tráukia į bažnytelę Grd. Tas vaikis daba tráukąs pas Petronę Mžk. Ir dabar in bažnyčią daug tráukia Dg. Nenori [tekėti], ale bernai an ją tráukia Žl. Piršliai prie jos (našlaitės) traukė vienas po kito LTR(Slk). Atidarei špitolę – tai ir traukia visokie svieto perėjūnai, vagys J.Marcin. Gyvuliai tráukia pievosna Vrn. Tráukia durniukas pro bandą, kur ganės labai piktas bulius (ps.) LKT127(Rs). [Broliai] supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį BsPIII56. O mes trauksim į karužę! KlvD308. Kad kur tujai galą gautum, tai karčemon nebetraũktum JT469.
| prk.: [Pasidaro] kaip ir toks sūkurys ir tráukia an kitus triobesius Alz. Javų laukai ir vingiuoti upeliūkščiai kažkaip sapniškai pro akis traukė S.Čiurl. Iš tų revų vanduo tráukia į Žadikę Grnk. Tetraũkie tie šalčiai kur į Cibirą, ko čia susimetė! Krš. Janikei uždeviniai i diktantas gerai sekas, ale dailyraštis par eilikę tráuka (kreivai parašo) Krš.
^ Lipk į čeverykus ir tráuk į visas puses Snt. Nu i tráuk po kelmo, leisk iškepti Trkn. Senas jautis iš vagos netraukia LTR.
| refl.: Paprasias i tráuksias tum keliu Krš. Aš medžių vogt į šilo pašalį tráukiaus K.Donel. Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką tyloms į pagirį tráukės K.Donel. Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, kad turėsim su vargais į baudžiavą tráuktis K.Donel. Toliau namų tráukties nesnori Dglš. Gana sėdėt – reikia tráukties namo Str.
ǁ KII3, Vkš vykti, keltis, kraustytis: Gal mes į Šilutę tráuksim gyvęti Plšk. Atjunksta, in kaimą nenori tráukt DrskŽ. Kaimo darbinykai, negaudami darbo vietoj, traukia į miestą rš. Dar labiau pradėjo lenkai traukti į Lietuvą po Liublino unijos J.Jabl. Jozepas bei Marija turėjo į svetimą žemę traukti brš.
| refl.: Iž mūs žmones niekur nestráukia DrskŽ. Nelabai noriu tráuktis miestan Vrn. Aš, kol esame vieni, būnu namie prie jūsų, tėtušiai – man nėr kaip trauktis, bet jeigu Elzė ištekėtų, aš būčiau laisva LzP. Kiek kas galėjo, tráukės iš tų miškų, kokie tuokart parejo [po karo] laikai End. Ir anudu ketino jau tráukties į Rusiją Krt. Eik ir traukies iš šitos vietos tu ir tavo tauta Skv2Moz33,1.
29. refl. SD1108, SD368, Sut, I, N, J, NdŽ judėti, slinkti kuria kryptimi (ppr. artyn arba tolyn), judant artintis arba tolti, stumtis: Jau pradėsu aš pri mamos tráukties, ka mun nėkas neatsitiktum Kl. Ans tráukas arčiau, aš jau galvą suku [į šalį] Brs. Aš atejau pečiaus kurti, sėda, liepu tráukties – netráukas Jdr. Nestovėk durėse, tráukias a šen, a ten Trk. Da te vietos yr [autobuse], da galiat tráukties Ob. Prašom trauktis į priekį, į galą KlK21,49. Traukitės galan, dar daug nori įlipti [į autobusą] KlK21,49(Všn). Prašom trauktiẽs Švnč. Traukieste, va, ažustalėn, – kvietė Kurpienė rš. Tráukitės prie stalo Dbk. Prašom tráukties [prie stalo] Slnt. Tráukias arčiau nu, kąskiat silkės Trk. Traukiẽs arčiau, bus šilčiau Švnč. Veda šoktų, aš atatupsta tráukiuos Pl. Tráukitės anon pusėn [nãmo], tan kambarin (ragina svečius) Trgn. [Vaikai] nespėjo iškišti iš trobos nosis, tuo atgal traukiasi į vidų kaip vėžiai į urvą Žem. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukėsi nuo jo J.Bil. Susitinkam, tai jisai tráukias, bėga toly[n] Jrb. Velnias su raudona šake durąs, o jis nū to velnio traukią̃sys Grd. Ka sutinki girtuoklį, iš kelio tráuktis turi Plšk. Tráukis, kai aš duosiu, tai tavo nė dulkių neliks! Jrb. Visi tráuksias į šalį, pakol ans pravažiuos Jdr. Žiūrėk, nūsiprausk, ka nebūtum pasmirdęs, ka žmonys netraũktųs par kelis žingsnius Šll. Traukis, mano mergelė, į šalį vieškelėlio JV58. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, aš tave šausiu iš palagužio per raibąją gegelę LB76. Šalin traukis, raiba gegele, negraudink man širdelę LTR(VšR). I paukščiai tráukias in žmonis Dglš. Į gilmę žuvys tráukas ant blogo oro Rsn.
| Eilė vis vietoj stovi, nesitráukia (nejuda į priekį) Ėr.
| prk.: Dieną pragyvenai – žingsnis į kapus arčiau; teip ir tráukiamės, greit ranka dasieksi Ad. Jau Salmanavičius prisilpo, tráukias in mirtį Dglš. Eina silpnyn, an smertį tráukias Mžš. Viskas praejo, ir jau reik dabarčiuo tráukties an kapų Žeml. Būs lytaus, saulė tráukas Dov. Tuoj ir anas garlaivėlis trauksis nuo tilto (pradės plaukti nuo prieplaukos) Kn. Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč.
^ Traukias atbulas, kai[p] kart vedamas Sln. Traukias kaip vėžys į pakerę LTR(Šl). I šuo nekentamas žino tráukties į šalį Krš. Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio V.Kudir.
ǁ R, MŽ, N eiti šalin, išeiti, šalintis: Kazys Boruta nesitraukė dabar iš rinkyklos, stovėjo šalia rinkėjų, sekė, kaip laužomi puslapiai J.Balt. Mažai nu lovos betraukas, jau nebgys Šts. Tas jau tráukas šalin, ans jau išeita Brs. I stovės dėlto vaikiai dienoms pri kalados, netráuksias Tl. Aš einu kartu, jau nebesitráukiu nuo savo arklio Žg. Ale ir aust reikia, visą dieną aust, niekur nesitráukt [norint išausti sieną] Rud. Jie jau buvo stuboj, tai tas meškinas atbėgo po langu baisiai rėkdamas, ir jis nesitraukė nuo tų namų, kol jį nenušovė BsPIV273(Brt). Per žiemą iš gryčios, nuo kuknės ar pečiaus nesitraukdavo ir katė LKVI372. Mušė, mušė – tráukės velnias iš po pečio (ps.) DrskŽ. Tik tas juodasis ponaitis nuo jos nei žingsnio nesitráukia (ps.) Plv. Negitraukis … nuog tos karalystės savo, o neatsitolink ne jokiame daikte nuog Pono savo MP121.
| prk.: Seniejie tráukiamėms, tie jauniejie be galvų, – kas bus?! Adm. Kaip sunku dar neparsenusiam iš šio svieto tráukties, palik viską, lįsk į žemę Rdn. Čia protas tráukas, čia vėl ateina Pln. [Viesulas] traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius LTEXII227. [Tokie žodžiai] traukiasi iš kalbos arba patenka į pasyviąją atsargą KlK13,4. Žodis sarmata šiandie irgi traukiasi iš aktyviosios žodyno atsargos į pasyviąją KlK2,42.
ǁ judėti, kraustytis, bėgti tolyn, ppr. gelbėjantis nuo ko: Sierakauskas nedrįso pulti besitraukiančio priešo, nes laukė Mackevičiaus, kuris dar nespėjo atvykti V.Myk-Put. Liaudimi – kaip skydu – prisidengiama ir puolant, ir traukiantis J.Marcin. Miškais tráukėsi in savo žemę, ir čia ej[o], ej[o] DrskŽ. Baisu buvo [per karą]: vieni tráukias, kiti varo Kp. Nu rubežiaus bėgo, jau tráukės šalin, – paskelbtas karas buvo Kl. Su tokiu draugu ta vedu tráukėvos – norėjov išeiti [į Lietuvą] Žd. Nestrioku tráukės vokiečiai, – frontas ejo Alz. Vokiečių kariuominė vis turėjo tráukties atgal Plšk. Su arkliais, negi su mašinom kaip dabar, tráukės prancūzai Krns. Į tą pusę tráukas [žmonės], važiuo[ja], bėgsiam i mas Pln. Šitie [kareiviai] jau būt tráukęsys, ale nebespėjo Slm. Matydavom, kaip tráukės [vokiečių armija], pagal upę kaip gyvenom Sk. Vokytys baisiai degino tráukdamos Pkl. Kada tą pirmąjį kartą rūsai kad tráukės, mes čia nematėm Nv. Jug žinai, an karo kas yr: čia tau a pirmyn bėgti, a tau tráukties reik Kv.
| prk.: [Akvilė] jautė, jog savas sielvartas traukiasi kažkur į šalį, užleisdamas vietą svetimai kančiai J.Avyž. Naktis miršta, tamsa iš lengvo traukiasi, kiekvienas medžio lapas pakyla į šviesą J.Gruš. Jau prasidėjo atoslūgis, vanduo traukiasi, paplūdimiai didėja, kyščioja šlapius juodus pakaušius pakrančių akmenys rš.
ǁ NdŽ prk. šalintis nuo ko, lenktis, vengti ko: Šarka pradėjo trauktis nuo žmonių, užsidarė savy ir nutilo V.Mont. Kiti gi dūmikai da sveikesni ir ilgiaus gyvena už tuos, kurie iš tolo traukiasi nuo tabako! V.Kudir. Kol tvėrės [kolūkiai], visi taip tráukės Vn. Tos bobos skundas, o paskiau tráukas, nenora įduoti [girtuoklių] vyrų Krš. Kurius aš mylu, tie nū munęs tráukas Žr. Kosu, tráukiaus šalin nu malimo Ms. Nuo tokių piktų mergų tráukdavėms, ką te prasdėsi! Sug.
| Nuo tokių netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą V.Myk-Put.
30. intr. tęstis, eiti, driektis, plytėti: Tas miškas in Šašuolius tráukia Šš. Šašuolėlių miškas net an Ukmergę tráukia, tai te yr bebrų, tokių žvėrelių paleista Šš.
| refl. NdŽ, DŽ1: Anykščių Šilelis tráukėsi pačia paupe A.Baran. Tai toks miškas tráukęsys par Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę A.Baran. It viena jūra traukėsi laukai, slėniai J.Paukš. Už jos (tvoros) traukėsi laukai ir pievos J.Balč. Dirvos siaurutės, ežiomis padalytos, kartais po keletą varstų traukiasi A1886,92. Juosta tráukias iki Miciūnų DrskŽ. Šitas ežeras tráukiasi tris kilometrus Vrn. Lig durpyno tráukiasi tas raistas Upn. Rusų valstybė tai palei daug valstybių tráukiasi Jon. Tas miškas tráukiasi lig pat Molainių Ėr. Kadagynė tę tráukias Btg. Priešais tráukėsi ilga gatvė DŽ1. Dabar šitas kelias traukiasi plynėmis, par kurias dar ne par seniai jįjį nuvedė V.Piet. Par tą kalną tráukas takas pėsčių žmonių BM364(Grg). Berža lig Šiaulėnų tráukias Bsg.
31. intr. trukti: Dar metų netráukė, sako: – Mažu aš tau ataduosiu [pinigus] Db. Netraukęs (netrukęs) sako motynai: – Turi jy būt mano žmona (ps.) DrskŽ. Neilg tráukus tėvas pajuto, jog vaisiai nū medžio nyksta BM303(Pvn).
| refl. NdŽ: Pavasario diena traukiasi apie šešiolika valandų J.Jabl. Taip traukėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta J.Balč. Susiskirstymo [į tarmes] procesas traukiasi ilgai, prasideda nuo mažų skirtumų, kurie tik ilgainiui pasidaro dideli J.Balč. Liga čia paprastai neilgai traukdavosi: žmonės mirdavo po vienas kito Pt. Laikas tráukias be naudos, ko sulauksma? Sdk. Tas jų pasišnekėjimas tráukėsi net visą naktį Lp. Tos veseilios tráukdavosi ilgai Iš. Traukės ilgai tas teismas Bgs. Vaizdai (išvaizdos, veikslai) – yra tokia veiksmažodžio ypatybė, kuri rodo, ar veiksmas (stovis) nebeeina, tebesitraukia, ar jau pabaigtas J.Balč.
ǁ refl. laikytis, tebebūti: Iš senovės šitei tráukiasi kalba (nuo senovės ji tokia yra) Aps. Kisielis ilgiau buvo madoj, ilgiau tráukėsi Msn.
32. tr., intr. NdŽ tęsti (kokią veiklą), varyti: Traukė aną (bažnyčios statymą) tuo pradėjus par septynerius metus I. Pasveikęs mokslą tráukė toliau Rmš. Toliau tebetraukė savo paskaitas mokykloje, nepraleisdamas nė vienos J.Jabl. Aš trauksiu toliaus gyvatą (biografiją) to bjauraus sutvėrimo TS1896,9. Mano draugas vėl toliau traukė kalbą apie naudą politiškos kovos Pt. Aš pažiūrėsiu, ar nerasiu ten kokio darbo, – traukė toliaus Selvestras, matydamas, kad tėvas tyli V.Piet.
| Ka pradėsi nu pat tamsos darbuoties, teip par visą dienelę i tráuksi Pln. Vis tiek jy savo tráukia Vrn.
33. tr., intr. NdŽ trukinti, delsti, vilkinti, atidėlioti: Traukti [kūlimą] iki vėlumos – nekas. Darbininkai pavargs ir darbas jau nebe toks naktį M.Katil. Vaikus siųskite užurašų tuojau, neatidėliodami… Nereikia traukti V.Krėv. Vienok taksavoti kunigo daiktų … policija nedrįso ir traukė diena nuo dienos TS1897,2. Tráukiam, kad tik karvė vėliau apsteliuot, kad nebūt šalta – vėlai vedam in veršį Klt. Nereikėjo teip ilgai tráukt su važiavimu Dgl. Tai tráukia darbą lietus Ktk. Prašau buto pirminyko, tas tráukia tráukia PnmR. Ilgai netráuk, – rugiai išbirės Pnd. Du metus mes tráukėm (nestojom į kolūkį), nu, pamisliom pamisliom: valstybė gi čebatais brangi apaut Kp. Par šilti orai – da reikia tráukt to kiaulė (vėliau skersti) Mžš. Ilgai netráuk – tuoj atiduok jam skolą Ukm. Ko teip ilgai lauki, jaunas bernužėli, ar į šaltį trauki, baltas dobilėli? LTR(VšR).
| Žalė daugiau savaitę netrauks, matysi, kad apsiturės Gs. Jų karvė tráukia pusę mėnasio Klt. Daugiau [karvė] netraũks kap iki gegužės mėnasio Drsk. Ilgai daba [karvė] jau netraũks Ar.
^ Tráukia tráukia kai gudas gavėnią Zr. Tráuki tráuki kap šuva ratus Lp.
| refl.: Man dabar dyvas, kap darbai tráukiasi Kč. Par tuos darbus ir mum tas balius vis tráukiasi tolyn Krs. Vienam neduoda [pirkt visą namą], tai teip ir tráukias Imb. Nepatiko čia, ale tráukės tráukės, liko anta vietos DrskŽ. Bet kumet nueisi į bažnyčią? Kaip tu išeisi? Teip i tráukas Trk.
ǁ toliau auginti, laikyti: Jei atsives karvelė, tráuksu, būs veislei Kl. Aš šįmet nė vieno veršio netráuksu Kal. Vienas noriam veršį pjauti, kitas noriam traukti – ir padvėsė Šts.
^ Pirma reik apluoko pasirūpinti, o paskuo veršį tráukti (pirma reikia turėti kur gyventi, paskui vesti) End. Kad neturi apluoko, veršio netráuk i nesteik vaikų nevedęs Ggr.
34. intr. tęsti buvimą, tverti, gyvuoti, laikytis: Po pusryčių mama vėl buvo nuėjusi pas Rožaną ir sugrįžusi liūdnai pranešė, kad jau nebeilgai trauksiąs A.Vien. Močia vis do tráukė kvaksėdama Tr. Reikia tráukt, kol gyvas Aps. Tráuki tą dieną (pragyventi) Lkm. Galėjo da metus tráukt Dglš. Misliju, kad vienas geri, tai nebeilgai tráuksi Pnd. Paulina nurokavo, kad bobutė nebeilgai traũks Slm. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betráuksi, žmogus negi geležinis?! Mžš. Su ligoniu galiu tráukt (tiek gyventi, kiek ligonis gyvena) Šn. Jau seniukas visiškam susibaigęs – matyt, neilgai betraũks Sml. Aš negeriu, tai gal kiek ilgiau tráuksiu Dg. Senis tráukia dar kol kas Srj. Jau jy ilgai netraũks – visai bloga DrskŽ. Nebilgai ans betráukė Tv. Yra tokių, kurie kap tik tráukia (vos pragyvena) Srj.
35. tr., intr. priartėti prie tam tikros svorio, skaičiaus, amžiaus ribos, siekti: O laikraštis tasai storas, sveriąs gal penkis kartus tiek, kiek trauktų „Lietuvos aidas“ arba „Lietuvos žinios“ J.Balt. Jautis tráukė dvyleka centnerių Šts. Paršas keturis centnerius tráukė Žlp. Plonutės dešrelės, tai kas gi te: dvi kilogramo netráukia! Mžš. Viščiukas netráukė pusės kilogramo Ukm. Kiek tráuki (sveri)? Jrb. Nei dvidešimt penkių svarų netrauks tas gaištis (sudžiūvėlis) Lš. Alga į šimtą tráuka Krš. Kiek gaunat mėnesiui? – Kartais iki dviejų šimtų tráukia Vrn. Sakė, ka in šešis šimtus tráukia [kilimai] Pv. Anas ant šimto [metų] baigia tráukt Žb. Ana jau gal tráukia in septintą dešimtį Klt. In šimtelį tráukiu Dglš.
36. intr. būti panašiam (į ką): Graži: laiba, aukšta – ant tėvą tráukus Mžš. Jo vaikai visi ant močią labiau tráukia Mžš.
ǁ darytis, keistis, virsti, krypti į ką: Oras kaip ir an rudenį tráukia Kp. Buvo žiemys [vėjas], o dabar ant vakarį tráukia Kvr. Dabar in lietų tráukia, tai jos (musės) puola kaip širšės Gdr. Stariežės yr i gelsvos, i raudonos, ė apačia balta, gal kiek ir melsvuman tráukia Vdš.
| refl.: Jau in rudenį tráukias Tvr.
| prk.: Bet kas … išmanis, ant ko tatai traukias, nieko jamui stebuklingo nebus MP48. Klausykig, ant ko gi tas stebuklingas rėdymas Pono traukias MP39.
37. intr. eiti už ką, palaikyti, remti ką: Jis po anai puse traũks Ėr. I tėvai kadai až berniukus tráukė Dglš.
38. tr. NdŽ kuo (ppr. tam tikrais prietaisais ar instrumentais) siurbti (skystį, dujas): Siurbliu tráukiame vandenį iš šulinio DŽ1. Pumpuoja i traukia tą vandenį tom triūbom [iš artezinio šulinio] Sk. Tráuka iš kokios duobės sriutas, veža ant lauko ir išpila Akm. Nedavė tráukt to vandenio nuo tos galvos, kad kitą ligą gydė Jrb. Kraują tráukė iš jo Jrb. Tráuka iš venos kraujį ir nuleida Lž. Su britva veidą sukapojo, tada karvės ragą pridėjo – ir tráukia kraują [,kai skaudėdavo dantį] Žl. Par várpą šlapumą tráukia [ligoninėje] Pšš.
| prk.: Pavasaris jau pumpurais iš žemės sultis traukia K.Kors. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos (debesis) kaip arklių pulką M.Katil. Sako, [vaivorykštė] iš marių vandenį tráukia Sn. Sako [apie vaivorykštę] – smakas traukia vandenį, dar ir jus intrauks Srj. Vaivorykštė nuo ežero tráukia vandenį Gdr. Iš ežero ana (drignė) tráukia vandenį Jž. Laumos juosta vandenį tráukia iš marių Žml. Lietų [vaivorykštė] tráukia ar̃ iš ežero Grnk. Anos (vaivorykštės) tráuka tokį šarmą [iš pelkių] Pvn. Vaivorykštė traukia vandenį į debesis LTR(Trg). Tas augumas iš vaiko sylą tráuka Krš. Didelis (suaugęs) iš mažo sveikatą tráukia – negalima mažam prie didelio miegot Aln. Ta liurka baigia tráukt jam sveikatą Ėr. Tu man, siratėlei, sveikatėlę trauki LTR(Pn). Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd. Jau mokėjo, tai mokėjo senas šnerkšlys iš savo samdinių paskutinį syvą traukti rš.
ǁ R200, MŽ266 duoti nutekinti, nuleisti (vandenį): Tas kanalas visus [v]andenius tráuka nu visų laukų Akm. Ravas užvirtęs, nebetráukia vandenio Ėr. Daba įdėjo tą [vamzdį], kur tráuka vandinį Krž.
ǁ NdŽ mažinti (karštį, tinimą ir pan.): Kokią bulbę sukaiš, pridės, – gerai karštį tráuka Skd. Tráuka morkai karštį, užvis degimuo (nudegimui) Pln. Patraiškėm patraiškėm spanguolių, – karštį dideliai tráuka Lpl. Kibiro lapai, sumušti su sukru ir pridėti pri sudaužytos vietos, karštį tráuka ir skausmą nuema Vkš. Mat anie (kruvauninkai) gydo i karštį tráuka Krž. Tie vaistai tráukia sutinimą PnmŽ. Platmėtė karštį labai tráukia Smln. Bulvė ir karštį tráukia Gs. Sako, sūrymas gerai karštį tráukia Žl. Šita žolė karštį tráukia Dgp.
ǁ prk. gausiai imti, siurbti, ėsti: Degtinė traukė iš jo pinigus Ašb. Pinigus tráukia [elektros] skaitliukas Klt. In šitų daiktų [pinigus] tráukia daugiausia Lel. Tos kelionės tai pinigus tráukia Prn. Gera mašinėlė, bet gerai ir pinigus iš kišenės tráukia (brangi eksploatacija) Žln.
ǁ NdŽ į save imti, gerti, siurbti, absorbuoti: Druska traukia drėgmę iš oro rš. Tráukia drėgmę ąžuolas (netinka sienojams) Grž. Šilkas tai jis tráukia drėgmę Pv. Padėj[o] vandenį po vilna, ka traũkt vilgatį Pv. Čia žemės toks sluoksnis – lietaus netráukia Sb. Medis tráukia šaltį Ėr. An tokiais guminiais padais ka reik vaikščioti, žiemą šalta, – šaltį tráuka Pkl. Na jau tikrai, ka tos gumos i tráuka šaltį Rt. Guminiai batai šaltį tráukia Prn. Akmenai tráukia šaltį Tr. Juoda [medžiaga] mat baisiai tráukia saulę Vb.
ǁ impers. kaupti vienoje vietoje, rinkti: Votį suka, dėjau alksnio lapų ir grietine saldžia, labai [pūlius] tráukia Dg. Suskutę marškonio pūkus deda, kad trauktų pūlius Sln. Ka dalgio ašmenys mėlynuo[ja], žinok, kad tráuka lytų, parsuks lytaus Šts.
ǁ refl. kauptis, rinktis: Kap šalta, tai ir drėgmė labiau tráukiasi Pv. O čia pas mumis drėgnas oras, iš jūros ta drėgmė ta tráukas Vkš. Ak, man ašaros į akis jau pradeda tráuktis K.Donel.
39. tr. BŽ43, NdŽ burna ar nosimi siurbti į save, ryti, kvėpti: Surūdijusius gelžgalius apmerkia į vandenį ir tuo vandeniu mazgoja nosis ir traukia į vidų [, jei kraujas bėga iš nosies] LMD(Sln). [Nuo galvos skausmo] sultis cibulio į nosį traukti LMD. Ir traukia jis orą į šnerves, atseit uosto rš. Ramūnas pilna krūtine traukia gaivų rytmečio orą ir pasijaučia stipriau V.Bub. Žuvis par žiaunas orą tráuka Rsn. Deginti sukrų ir kvapą į save išsižiojus tráukti – dusulys palengvė[ja] nū to Vkš. Kaip arklys atejo, ėmė su savo šnervėmis tą karštį iš pieno traukti DS78(Rs). Kam tokią baisinybę tráukti į savi, savi naikinti (apie rūkymą) Rdn. Kaip tas senis įkerėjo: tráukia [dūmus] i pučia, tráukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš. Užsidegu tą papirosą, lyg tráukiu tą skonį (dūmo kvapą) Pžrl.
| Kalbėjo teta, greitai traukdama dvasią Žem. Smagiau dūsuot, tráukt iš vidaus reikia Adm. Bobelytė perskreipus tráukia tik tráukia [orą] iš kriūtinės Lel. Karvė [serganti] visa plasta, iš savęs tráukia, svėpuoja Klt. Aš tik mikt mikt – i nebetráukiu žado (negaliu kvapo atgauti) Ps. Atrodysi, ka labai senas, jau dūko netráuki Kpč. Bėgo bėgo, o po tam turėjo tráukti orą Varn. Veršis tráuka atdūsį (kvapą) burbuliuodamas, gera Ggr. Dvasią da tráuku (dar gyva, kvėpuoju), o ko da nori?! Rdn.
ǁ intr. kvėpuoti, alsuoti (ppr. smarkiai, garsiai): Jis (ligonis) smarkiai traukė I.Simon. Svetimas prakalbina [vaiką], tai tankiai tankiai tráukia Km. Ale tu gerai beknarkąs: tráuki, ka sienos bilda Krš.
ǁ šniurkšti: Grėtė nieko neatsakė, tik garsiai traukė nosį I.Simon. Nepuikiai yr nosę tráukti – reik išsišnypšti Vkš. Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia (netoli ašarų) Žem.
ǁ intr. prk. verkšlenti: Sesik, šiandie mamą mačiau (sapnavau) [mirusią] – visą dieną tráukiau Šln.
ǁ tr., intr. NdŽ rūkyti: Rado jį besėdintį prie namų ir pypkelę betraukiantį Mš. Dabar išvien tą pypkę tráukia i tráukia Mžš. Traukė neatsikvėpdamas, paskubomis, tarsi bijodamas, kad kas nors neatimtų tos mažytės, nuseilintos, pirštus svilinančios cigaretės rš. Šalip mokykla, [mokiniai] už sienai tráuka tráuka, i tokie krupiai! Ms. Aš priejau, tą pypką paėmiau, tráukiau tráukiau, i vos ne vos beparginiau tus gyvolius Sd. Tura dusulį, o tráuka susiriesdamas Krš. Kas vyrams: popierosus tráuka, politikuo[ja], o tu draskykias Rdn. Cigarietą traukia, ka kvepia Grz. Tas kad ims traukt tą pypkę LTR(Bsg). Užudegiau suktinę, o jis tráukia tráukia ir neištraukia Tršk. Jie paėmė šitą liuikelę ir tráukia, taip tráukia Ker. Smalina, tráukia [paaugliai], galvas uždyrę, dūlinėja po kampus Pv. Neleidžia [jam rūkyti], o užsikniaubęs tráukia i tráukia Jd.
^ Žilas senis liuiką tráukia (kaminas rūksta) LTR(Antz).
ǁ žįsti, čiulpti: Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku, kuris visa jėga traukia krūtį I.Simon. Tą tutį par dieną ka ans (vaikas) tráuks, tą pieną End. Nu tujau pripils kokios noris ten putros, tráuka vaikas kaip pasiutęs KlvrŽ. Tráukia tą butelį i leja [vaikas] par lūpikes Nmk. Ka tráukia pieną vaikas, net tyku Slm. Nė kiek nedėsi cukraus [į ramunėlius] – tai jis (kūdikis) netraũks Upn.
ǁ per ką siurbti: Priešais prie stalelio sėdi trys merginos ir per šiaudelius traukia kokteilį V.Bub. Pavažiavę pusmylį ir vėl trauk [degtinę] par šiaudą [iš statinės] I.
ǁ tr., intr. gerti, maukti: Tráuk, mat bedirbdama išprakaitavai Slm. Tráukė porą gurkšnių ir pusę stiklo nugėrė Gs. Žvaliau tráuk Pkr. Nu, Levuk, prašom, tráuk Slm. Sėdėjo jie ir šnekučiavosi, traukdami iš ragų midų po valiai V.Piet. O tas kukorius bėga prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad būt drąsiau [vaikai] pjaut BsPIII254(Brt).
^ Susiraukęs kaip alų tráukęs Grk. Trauk rūgštį su prakaitu (apie rūgštų alų) B, B259.
ǁ NdŽ vartoti (svaigiuosius gėrimus), gerti, girtauti: Seniau tiek degtinės netráukė kap dar̃ DrskŽ. Tegul po puslitruką netráukia, bus ir pinigo Dg. Visi tráukia, kas ką gali Adm. Nei teboko kūrinau, nei arielkos tráukiau Slnt. Tráukė kai vandinį vyną Vn. Tas šešiolekmetis su tėveliu tráukia Grd. Tráuka tą šnabelę didis mažas, vyriškas, boba, kas i būs?! Rdn. Taip jau ana netráuka dikčiai, al' pagera Varn. Traukančių̃ būriai – visi ištroškę tos smarvės Krš. Tu netráuki, tokių veselė[je] nereik Krš. Buvo tráukąs tą burnelę (išgeriantis) Gršl. Kožną dieną burną trauku ir laimingo smerčio lauku (d.) Dr.
40. intr., tr. NdŽ, Btrm turėti trauką, trauksmą, traukimą: O ir pečius kuo dėtas? Kodėl jį perstatyti? Traukia ūždamas. Ne pečius, mašina J.Avyž. Daba reik pakurti – tráuka neblogai Trk. Sūdės išdegė, daba džiaugas, ka tráuka gerai Vgr. Partaisiau pečiuką – tráukia iš pasiutimo Mžš. Oras tykus, tai kaminas dūmų netráukia Rš. Nestumk malkų galan pečioko, – netráukia Klt. Ir aukštinis atadaryta, netráukia, ir durys atadaryta, netráukia Nmč. Katilinė labai apleista, netráukia, dūmų daug Jrb. Jo pypkė netraukė; ir jis atsistojo paieškoti ko nors jai praurbinti sp.
41. intr. pūsti, dvelkti ištisine srove (apie vėją, šaltį): Iš rytų traukė vėsus vėjelis V.Myk-Put. Vė[ja]s tráuka į nugarą Rsn. Pro kampą vėjas tráukia Mrj. O durys klaimo visos valioj, vėjas tráukia gerai [vėtant javus] Č. Atidaro duris, ka vėjas traũktų [vėtant] Kri. Uždarykit duris – skersvėjis tráukia Skp. Pažeme labai tráukia šaltas vėjas, tai kojas pašalau Krs. Vėjas tráukia tráukia par ausis – ir pagadino [ausis] Svn. Te, pas Lukinską, tai kaip ir čebato aule – vėjas tráukia Slm. Šaltis per cimantą smarkiai tráukia Gs. Uždaryk duris, – labai šaltis į kojas tráukia Prn. Šaltis tráukia par pakinklius Mžš.
| impers.: Žiemos metu kiaurai traukė, ir pro mažiausius plyšius į vidų vertė sniegą P.Cvir. Per [kalvės] lentų plyšius traukia, jog vienas girnas galėtų sukti, jei sparnus įtaisytum M.Katil. Per duris tráukia Btrm.
| tr.: Labai vėją tráukia, nebūk čia Brž.
| refl.: Šiteip [dangtį uždarius] kuknė būs šilta ir į trobą vėjas netrauksias S.Dauk. Butos angą palikęs atdarą, pro kurią vėjas daugiaus traukties pradėjo ir liepsna didesnė pastojo S.Dauk.
ǁ sklisti, eiti ore, erdvėje (apie kvapą, garsą ir pan.): Traukte traukė kvapai, vienas už kitą gardesni rš. Pro milinės apykaklę traukė nemalonus prakaito ir lietaus kvapas rš. Saldaus kvapo dulksnis traukė iš tos pusės rš. Par upę labai tráukia garsas Žb.
| refl.: Rodės jam, jog dūmai ir degėsiai pro duris traukės S.Dauk.
ǁ impers. paduoti, atsiduoti kuo, skleisti kvapą: Iš praviro kambario, skendėjusio prietemoje, traukė perrūgusiu pienu, paukščių tvaiku rš.
42. tr. siurbti, nešti su savim: Viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus LTEXII227.
| impers.: Tą garą tráuka, tą šilumą iš apačios, daros garas šilumos Jdr. Pečius kūrenas, pašluok padlagą – dulkes pečiun tráukia Klt. Pili su sauja – matai, kur pelus tráukia Vdn. Šiandiej teip dulkes tráukia – bjauru dirbt Slm.
ǁ gramzdinti: Mėšlungis surietė kojas, perkreipė sprandą, o permirkę drabužiai traukė gelmėn rš. Kai žmogus biškį gėręs, tai vanduo tráuka į dugną Rsn. Paversmis [vandeny] šitas tráukia žmogų Žl. Nuskendęs teip – [v]anduo tráukia Pb.
| impers.: Versmėn traukia ir nepaleidžia LTR(Km). Tas vatinis neparmirko, muni netráuka dar į tą [v]andinį Trk. Traukia poną [v]andenin, ė ponas burbuliuoja par lūpas, nosį LTR.
| prk.: Kokia naktis ir vėl užeina man! Lyg pragaras pats trauktų į gelmes! Vd. Jam atrodo, kad tas mieguistas, ramus čežėjimas jį traukia vis gilyn ir gilyn, ir nėra jokio noro tam priešintis rš.
43. tr. NdŽ artinti turint tam tikrą jėgą: Saulė traukia aplink ją skriejančią Žemę rš. Viena kitą traukia ir žvaigždės rš. Jėga, kuria daiktą traukia prie žemės, vadinas daikto sunkis Db. Traukiamoji [gintaro, magneto] galia KlK46,41. O teip Viešpatis Jėzus Christus ant kryžiaus pakabintas tapo tikrai kaip magnes akmuo, kursai geležį traukia savęsp DP508. Tolimesnių sluoksnių elektronus branduolys traukia silpniau rš.
| prk.: A lytaus būs, a kas, taip negaliu, pri žemės tráukte tráuka Krš. Einu, kojas tráukia prieg žemės Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia į žemę, jis i eina mažy[n] Jrb. Jau tráukia in žemę (susilenkus vaikšto) Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia ugnį perkūnsargis Sn. An ragų buvo lenciūgas, trenkė, lenciūgas – anas tráukia [žaibą] Žl. Pry vandens nereik stovėti, pry akmens i po medžiu – perkūniją tráukia Skdv.
ǁ prk. kreipti: Liaudies žaidimų ir ratelių turinio turtingumas bei formų įvairumas seniau traukdavo tautosakos rinkėjų ir etnografų dėmesį rš.
ǁ intr. lipinti: Pažiūrėk, ar klijai tráukia Mrj.
| tr. impers.: Maišyk uogas, matai, ka prie dugnio tráukia Ps. Indėk tašlon [bulvinėn] miltų, ba traũks [blynus] in petelnią Ktk. Tirštimą [kisieliaus] tujau tráuka pri galo Rnv.
| Ant plataus priekalo gerai geležį tráukia Lp.
| refl. prk.: Nevalgęs nieko, pilvas tráukiasi prie nugurkaulio Snt.
44. masinti, lenkti į save, vilioti: Tėviškė, tėvynė traukia žmogų rš. Netráukia muni ūpas ten eit Erž. Kas tas buvo jaunam! Patys nėkai, pats darbas tráukė, kurs paslinko dirbti Kl. Motrišką daugiau tráuka numai, vyrišką – susejimai, darbai Krš. Minkšta tamsiai žalia veja ir per pievą tekantis upelis traukte traukė pasilsėti J.Balč. Pasenusi jau, lova tráuka Rdn. Lietus lyja, tai miegas tráukia Rm. Žinoma, b[uv]o ilgu, ir miegas [kiškelį] traukė BsPII164(Šd). Labai tráukia valgymas, labai valgo mažylis Pl. Mani tráukte tráukia tie citrinai Smln. Kas tus vyrus taip tráuka pri butelio?! Krš. Pinigas tráukia visus Mrj. Ir pradėjo ją Valentas traukti. Taip traukti visu kūnu ir siela, kad net pati nežino!.. J.Paukš. Marijos paveikslas tráukiamas (patrauklus) Vlk. Mane tráukė prie mamos jos dainos Gdl.
^ Kas žiba, tas traukia KlvK. Traukia galva rojun, ale šikna gojun Vrn. Vilko mėsa vis medžian traukia LTR(Vrn).
| impers.: Į Kauną mane visados traukia – taip malonu pabūti pas Tamstas Pč. Tráukia namo Dglš. Toks oras, netráukia važiuoti [į svečius] Ėr. Tik kareivį netraukė namo eiti, nes jo trobelė buvo menkutė ir žemės tik pusė margo SI331(Slk). Rudenį teip ir tráukia visus didėsėsna giriosna KlbIII15(Lkm). Juos traukia į Lenkiją nelyginant kaip vilką į mišką A1885,283. Tráukia čia jį do šitan šonan atvažiuot Klt. Moteriškę traukė į darbą, kurį dirbdavo tiek metų, prie kurio iš mažų dienų buvo pripratusi V.Krėv. Tráukte aną tráuka pri ūkės darbo, – tėvai stuma į prekybą Krš. Mani pačią tráukė prie mokslo Rg. Jį į vagystę tráukė (buvo linkęs vogti) Prn. Daba tavi tráuka pri lovos Brs. Kai neįpratę, tai ir nerodu, netráukia [ant pečiaus], kad ir žiemą Pl. Lietus lyja, tai ir tráukia miegan Rgv. Tráuka jau migti, – kiek čia betęsys (laikas mirti) Krš. Anądien kai lijo, tai atsigulu ir užmingu, atsigulu ir užmingu – teip tráukė miegan Slm. Ne prieš gerą miegan tráukia Tr. Vis tráukia atsigult Skrd. Ale ką išgėrei, – da labiau tráukia, da labiau nori Žl. Tráukia vandenio gert Dg. Nevalnykų buitis kieta, laiksvėj gimę, laiksvėn traukia O.
^ Kiek vilko nepenėk, vis vien medžian traukia LTR(Grv). Kur pinigas muštas, ten giliuoja, kur gimęs, ten traukia LTsV218(Kp). In blogį žmogų labiau tráukia Trak. Kur nemiela, ten ir netráukia Mrj. Kur gimęs, tę ir tráukia Vrn.
trauktinai̇̃ adv.: Trauktinai̇̃ trauka į numus Sg. [Girtuoklystė] tankiai trauktinai traukia an paleistuvystę Gmž.
| refl.: Matyt, nepatiko, ka jau jy visai nestráukia (nenori) tę važiuot Pv. Nes prigimimas žmogaus … daugesn piktop negi gerop traukias MP50.
| impers.: Jy vardu nestráukia vadyt Rdš. Kap tik vakaran, tai niekur ir nestráukia (nerūpi eiti) Vlk.
45. intr. Vlkv imti, kąsti (apie dažus): Šitie dažai gerai tráukia Mrj. Kaži kaip tráukdavo tų [alksnių] žievių spalva (apie dažomus kiaušinius) PnmŽ.
46. tr., intr. NdŽ dainuoti, giedoti: Dainelę tráukti BŽ84. Pamariu pareina Eglė su vaikais. Visi traukia dainą, žengdami laukais S.Nėr. Marijona išsitraukė kantičkas ir ėmė geru pusbalsiu valandas traukti S.Čiurl. Tik išeisi į lauką, jau i šauki, dainą tráuki Šts. Dainas varysi, tráuksi, šoksi Žr. Ka čia gėrė, ka baliavojo, kiauras naktis daines tráukė Klk. Prygera, linksmiausis, dainas tráuka Rdn. Bernai kad tráukia, net laukai skirias Paį. O kai sekmadienio sulaukėm, grožybės – dainas jaunimas tráukė Kp. [Naktigonėje] giesmes kad tráukdavo, tai ažmigt naktį negalėdavai Ob. Tráukia boba šventas giesmes viena, ar ažblūdijo! Užp. Dainuodavom baisiausiai, net miškas skambėdavo; sakydavo: – Nu, Labanoras tráukia! Lb. Eik eik, švilpala, ko čia dabar tráuki! Žal. Vaikučiai traukia: saldi gardi raganos mėselė LTR(Vlkv).
^ Ant kokios skrynės sėdi, tokią ir giesmę trauk NžR. Jei chore dalyvauji, tai ir trauk savo gaidą A.Gric.
ǁ intr. dainuojant vesti: Mergaitės tráukia, o berniokai padeda Lb.
ǁ tr. tarti, sakyti: Vieną žodį vienap tráukia, kitą kitap Arm.
47. tr., intr. NdŽ griežti, groti: Užupečy atsisėdęs ir tráukia [brolis] kaip svirplys Brž. Nu, o aš tráukiu [su kastantinka] – gražiai pagrodavau Alz. Tráuk ant armonikos Žal. Ūkę tvarkyt – tai ne muziką tráukt Šk. Veizėk, i miręs kas, par visus galus liūdnius maršus tráuka Akm. Vieną tą maršelį moka, anie tráuka i tráuka kiaurai Pkl. Muzikantai [laidotuvėse] maršus tráuka, kas anims Pvn. Liūdniai tráuka par aradiją – koks didelis mirė Krš. Vilks su lokiu tanciavojo, žąsins maršus tráukė JV345. Muzikantai, traukit, sesytės, šokit KlvD10.
ǁ tr. apie muzikos instrumentus: Bažnyčioj šaukiant, vargonus tráukiant, dabar paliaukit mudu peikt ir vainot BzF27. Vargonus traukti N. Davė būgnus mušti ir trimitus tráukti LB65. Guds pradėjo dūdą traukti, gudo pati lūpas braukti KlpD22.
48. intr. imti smarkiai ką daryti: Kaip išlipė, kaip tráukė raudot: dieduk, kam tu mumę palieki? On. Kad tráukėm i nupjovėm per dieną Gs. Kad tráukia grot, tai nusėdėt negali Ob.
49. tr. gaminti leidžiant per ką: Tu mums paieškok tenai … per alijošių ar šakneles trauktos J.Balt. Tráuktasis spiritas: pats pirmasis, pats stipriasis spiritas Šts.
50. tr. NdŽ fotografuoti, paveiksluoti: Jau kam senas tráukt DrskŽ. O čia mus septynis naujakurius ir patagrafas traukia ir kalbas apie lygybę sako P.Cvir. Niekas po jos (nuotraukos) nė sykio manęs netraukė ir nenutraukė J.Balt.
| refl.: Ejo visi in pasus tráuktis, tai ir aš tada nuejau su mama, nusitraukiau Dg.
51. tr. NdŽ įrašyti: Į sąrašus traukiami̇̀ rinkėjai DŽ1. Kiekvieną įdomesnį žodį traukiau į korteles A.Vencl. A tavo surašą tráuks į kningą? Plng. Aš to nenoriu tráukt į savo raštus Rg.
| Dainiavom, į tas plokšteles tráukė Lnk. Be lektros nieko netráukia [magnetofonas] Všt.
52. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Traukti šaknis Z.Žem.
×53. (sl.) intr. vemti: Išgėręs kad pradės anas tráukt LKKXIII28(Grv).
ǁ impers. tr. Ad tąsyti, tampyti (vemti), vimdyti: Anas nesuneša (nepakelia, nepakenčia) ito dūko: jį ir tráukia Rod. Griežia griežia krūtinę, o po tam tráukia vemt Rod. Mane vemt tráukia Lz. Ir pasvalgė [bobausių], ir užu krūtinės ėmė, ėmė jį tráukt, vemt Dv.
54. tr. sprogdinti: Tráukia akmenis su diminidu (dinamitu) LKKXIII28(Grv).
55. intr. LzŽ keltis, tvinkti: Tráukia man papadė Šlčn.
| impers. tr., intr.: Ažraudonavo pirštas, gali tráukt LKKXIII28(Grv). Gal traũks pirštą, kad labai sopa Švnč. Maž netraũks koją, kur pasdūriau Švnč. Ištraukęs pašiną sukrimsk jį, tai netrauks toje vietoje LMD(Tvr).
◊ [net] ãkį [trauktè] tráukia NdŽ apie ką labai patinkama: Brangūs rėmai – krikštoliniai, sidabriniai ir paauksuoti – traukte traukė kiekvieno akį savo nepaprastu gražumu J.Balč. Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko Žem. Baisiai jam kvepėjo ir akį traukė tie uždrausti nuodai DS368. Daržiukas muno sužydo – ãkį tráuka Krš. Kaip gražios tos gėlės, še ma[n] akį tráukia Šmk. Nieko nepadarysi, kad jin visų aki̇̀s į save tráukia Jnš. Visus apžiūrėjo [divonus], puskvailio buvo gražiausias, net akį traukė LTR(Pbs). Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia BsPII118(Srd). Pasižiūria ant galo, kad jau tokios[e] neišpasakytai gražios[e] stancijos[e], kad net ãkį tráukia BM127(Pš). Visiem ãkį tráukia, ka šiltas, gražus [kambarys] Drs.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį, stebintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei rš.
ant vi̇́eno kurpãlio tráuktas toks pat, vienodas: Teisėjai, klebonai tai buvo an vi̇́eno kurpãlio traukti̇̀ Bsg.
[net] ãšaras (ãšarą Antš) [iš akių̃] tráukia norisi verkti: Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia Vnž. Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė J.Paukš. Net ãšaras tráukia, klausant tų žodžių Lp. Úaras tráukia žiūrint: tokia sublogus [mergiotė] Aln. Úaras tráukia neverkus Klt. Ajėzau, sūrybė [žuvienės], net ãšaras tráukia Slk. Net ãšaras tráukia, kap sopa! Lp.
ãšaras tráukti virkdyti: Kasdien tu mano ãšaras tráuki Užp. Dienom gaudo, naktim riša, ašarėles traukia, iš po turkų mūsų brolio jau nebesulaukia (d.) LTR. Netrauk ašaros kitam, nes tau ištrauks kiti dar daugiau TŽIII381.
brūkšmès tráukti per aki̇̀s Šts juoktis, tyčiotis iš ko, apgaudinėti. ×
Diẽvo lõcką už uodegõs tráukti miegant knarkti: Gerai tráukia Diẽvo lõcką už uodegõs Ktk.
dúoną iš dangaũs tráukti užsiimti lentų pjovimu: Mano tėvelis iš dangaũs dúoną tráukė Jz. Mano senelis visą gyvenimą dúoną iš dangaũs tráukė Tl.
dvãsią tráukia NdŽ užima kvapą, sunku kvėpuoti: Verbos tai Verbos! oras kai žiemovidžiu, – dvasią traukia! Žem. Oi, kaip šalta – dvãsią tráuka Kv. Obūlai yra tokie kaip auksiniai, švita, kvepa – dvãsią tráuka Dr. Griežlių – liuob naktimis dobilūs[e] grieš o grieš, išeisi į laukus – konvalijos, ievos kvepės, dvãsią tráuks Lnk. Man dvasią trauka – taip dvokia numirėlis Žem. Ka smirda, dvãsią tráuka, i viskas Trk. Pirtė[je] karščiausia – dvãsią tráuka Štk. Būk pavargęs, o dar išalkęs – eitant dvãsią tráuka Plt. Iš to karščio dvãsią tráuka Varn. Ėsti nori – dvãsią tráuka Eig. Kai reik ką nors nešti, dvãsią tráuka Kv.
[visàs] genti̇̀s ([vi̇̀są] gi̇̀minę) tráukia [į kãktą, į kriū̃vą] sakoma apie ką labai rūgštų: Tai rūgštis – traukia visą giminę į kaktą KlK13,98(Šl). Juodiejai serbentai y[ra] saldi, o raudoniejai ale teip tráuka visàs genti̇̀s į kãktą Trkn. Paimsi į burną, teip ir tráukia gi̇̀minę Krkn. E, tokius [obuolius] i atnešusi – tráuka vi̇̀są gi̇̀minę į kriū̃vą End.
gróbas gróbą tráukia apie didelį alkį: Gausi pusryčių – i vėl gróbas gróbą tráuka Vkš.
į ãkį tráukti saldžiai miegoti: Nu daba tráuks par dieną į ãkį ana Vž. Daba dvi valandas tráuks į ãkį Žlp. Po patalo pasilindau i tráukiau į ãkį Erž.
į bar̃zdą tráukti girtuokliauti, gerti: Jis labai tráukdavo į bar̃zdą Lkš.
į šviẽsą tráukti; R29, MŽ38 daryti žinomą, skelbti.
juõką (juokù NdŽ) tráukti (iš ko)
1. šaipytis iš ko, pašiepti ką: Bent tu juõko netráuk iš munęs End. Juõką tráuka iš vaiko Krš. Anie juõką tráuka iš seno Rdn. Juokùs tráuki iš munęs, senės: kam tau tos žolikės? Grd. Juokùs tráukiat iš manęs, senos bobos Vlkš.
2. kvailioti, tyčiotis: Nedirba anie – juokùs tráuka Krš.

kai̇̃p iš [vienõs] akiẽs tráuktas J.Jabl, NdŽ apie labai panašų į ką: Kai̇̃p iš tėvo akiẽs tráuktas BŽ81. Sūnus kaip iš akies trauktas Vaižg. Taip, tikras tėvas; kaip iš akies trauktas ir savo išvaizda, ir būdu rš. Ot panašūs – kai̇̃p iš vienõs akiẽs traukti̇̀ Vb. Gūdnas tėvas – kai̇̃p iš akiẽs tráuktas Kp. Tavo sesuo gyvai į tave panaši, kai̇̃p iš akiẽs trauktà K.Būg(Dl). Visa tėvas – kai̇̃p iš akiẽs trauktà Krns. Duktė kaip tik tėvas, kai̇̃p iš akiẽs trauktà, ir spartumas [kaip tėvo] Pl. Kai̇̃p iš akiẽs tráuktas tas vaikas buvo – panašus ing tėvą labai Žml. Pati suvis padabna į savo matušę – [kaip] iš akiẽs trauktà Sk. Tavo raštas kai̇̃p iš akies tráuktas Albino Vb.
kai̇̃p (lýg) iš pi̇́eno tráuktas
1. apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kai̇̃p iš pi̇́eno trauktà Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.
2. apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kai̇̃p iš pi̇́eno tráuktas Vvr.

kai̇̃p nuo siū́lo tráuktas
1. apie visai naują, gerai pasiūtą drabužį: Matyti, jakas kaip nuo siūlo trauktas, aukštai pastatytais kutarais I.Simon. [Rūbas] dailus, kà nu siū́lo tráuktas NmŽ.
2. apie ką gerai sutvarkytą, tvarkomą, tvarkingą: Viskas teip, kai nu siū́lo tráukta (pasiturinčiai gyvena) NmŽ.

kai̇̃p per tvórą tráuktas apie labai liesą, laibą: Tokia tik kàp per tvõrą tráukta Plv.
kãtinus tráukti eiti trauktynių, traukynių: Labiausia bando savo stiprumą, eina traukynėsna – katinus traukia LTR(Žsl).
kram̃piais tráukti Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
nei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt Vrn; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų.
per dañtį (per danti̇̀s) tráukti pajuokti, pašiepti: Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn, pradėjau traukti per dantį istoriką A.Vien. Jis … kur tik galėdamas per dantis traukė kalbininkus GK1939,118(P.Skar). Ko tu čia muni tráuki par dantis, snargla velnių! Trk. Tráuka par dañtį aną bobos Krš. Tráuka par dañtį kits kitą Nv. Girdžiu, kad mane tráukiat par dañtį Ar. Nustok per dañtį tráukt! Kdl. Katro tik jis nebijo, tai tuoj tą ir tráukia per dañtį Lkč. Kitus per danti̇̀s tráukia, i pačiam tenka Gs. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dañtį tráukia, o ji nesupranta Prn.
per dū́mą tráukti rūkyti (mėsą): Par dū́mą tráukėm dešras Vn.
per kriùkį tráukti erzinti, pašiepti: Kai kurie įsidrąsino ir patėvį traukti per kriukį rš. Grinorius pasipriešina ir pradeda traukti Smelstorių per kriukį rš.
per (pro) šónus (per šóną) tráukia apie besotį: Kiba tau per šónus tráukia, ka kilą dešros an karto suvalgai Pv. Kap atsisėda ėst, kap gyvulys – kiba tau per šóną tráukia?! Vrn. Čia ėda, čia per šónus tráukia, sakytai praskarai jo šonuosa Rod. Jo moj pro šónus tráukia, kad anas nigdi nepavalgo Arm.
séilę tráukia
1. sakoma labai ko norint (paprastai valgomo): Kepsnio kvapas maloniai trina nosį, traukia seilę J.Avyž.
2. sakoma ko malonaus klausantis: Jis teip nusako, kad séilę tráukia klausant Sml.

stùmk [ir] tráuk apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas, – stùmk ir tráuk (vis liepk, kad ką darytų) Dkk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk.
širdi̇̀s (ši̇̀rdį) tráukia
1. NdŽ sakoma apie potraukį kur, prie ko, polinkį į ką, norą ko: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis Vaižg. Protas sakė, kad nėra jam ko beieškoti Klaipėdoj, – širdis vis vien traukė rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Ko jūs neleidžiat dukros, kur jos širdi̇̀s tráukia?! Vrn. Mato, kad jau jos širdi̇̀s tenai tráukia ką gi jai bepadaris Pin. Mun patiko, teip širdi̇̀s pati tráukė Trk. Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, nors gražūs, – netraukia širdies Mair. Mėlynos akys, veido skaistumas, gražus ir puikus anos augumas ne vieno širdį prie savęs traukė TS1899,3. Nerimsta čia širdis mano: traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena V.Krėv. Mano ši̇̀rdį amatai tráukia Prn.
2. sakoma nujaučiant ką: Mano širdi̇̀s tráukia, kad sūnaus nebėr Slč.

ši̇̀rdį tráukia [laukañ, laũku]
1. apie didelį jausmų antplūdį: Ta merga širdį trauka laukan – teip buvo įsimylėjęs Šts.
2. darosi liūdna, skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan LzP. Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man ši̇̀rdį tráukia Ss.
3. sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį tráuka laũkan lipant į tą kalną Pln. Kol prypeši klėbį, ši̇̀rdį tráuka laũku Ms.
4. Kv sakoma apie labai išalkusį, ištroškusį: Ši̇̀rdį tráuka – duokiat valgyti! Slnt. Teip išslopau [gerti], ši̇̀rdį tráuka Trk.

tráuk (jį, ją, tave…) balà (devyni̇̀, devýnios NdŽ, gãlas NdŽ, gãlais, garnỹs, griaũsmas, kélmas, pai̇̃belis, perkū́nas, perkū́nai, pi̇̀kis, šim̃tas, velniai̇̃ NdŽ) toks keiksmas (ppr. numojant į ką ranka, niekais nuleidžiant): Nenoriu su jom reikalo turėt, tráuk jas balà! Pv. Tráuk devýnios – surizikuosiu! Prn. Jeigut taip jau geidi, eik, tráuk tave devýnios! Šln. Tráuk tave devyni̇̀ Ėr. Tráuk tave gãlas Drsk. Tráuk jį gãlais, tokį rūgštų obuolį! Mrj. Tráuk jį garnỹs, tą šieną! Prn. Trauk jus griausmas! – pro dantis nusikeikė kontrolierius rš. Tráuk kélmas tuos rūpesčius visus! Prn. Tráuk taũ pai̇̃belis! Všk. Tráuk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Tráuk tave perkū́nai! Jnš. Tráuk juos perkū́nai! Prl. Tráuk aną pi̇̀kis! Žg. Tráuk jį šim̃tas! Ds. Tráuk ją šim̃tas – rasi kitą! Jrb. Tráuk tavi velniai̇̃, einam! Vkš. Na, bet trauk tave velniai – gal truputį ir teisybės pasakei rš. Tráuk jį velniai̇̃! Antš. Tráuk velniai̇̃, užteks duonos Pš. Dėl gėrimo tai tráuk ją (degtinę) velniai̇̃, alaus butelį prisipylęs negi nuneši [eidamas į svečius] Slm.
už ausų̃ tráukti nuolat padėti, teikti pagalbą, stumti, raginti: Būtų nedovanotina, jei subrendusį vyrą aš traukčiau už ausų rš. Toks nedrąsus – už ausų̃ reikia tráukt Jnš. Ar tu dar nežinai, kad jis už ausų traukiamas? KlK21,71(Jnš).
už liežùvio tráukti versti kalbėti, ką sakyti: Kad man prireiktų, aš ir prie karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem. Ko išsižiojai – jug nėkas tavęs už liežùvio netráukė! Pln. Jūs papliurpat visus velnius, kas už liežùvio tráukė?! Vn. Ko sakei, ar už liežùvio kas tráukė?! Krš. Kas tave už liežùvio tráukė?! Mrk.
už plaũčių tráukti išjuokti: Tą bernelį mergos už plaũčių tráukia Mrj.
už rañkos tráukti nuolat teikti pagalbą, padėti: Nuo tos kibirkšties ji užsidegs kūrybos liepsna. Tik suprato, kad dar reiks traukti už rankos rš.
[net] už širdiẽs tráukia sakoma apie ką labai patinkamą: Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.
var̃pą tráukia senmergiauja, davatkauja: Seniau buvo taip: vyro negausi, var̃pą tráuksi Krš. Augusi merga, paliks var̃po tráukti Krš.
vélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga, negerai atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Netraũks vélnias, sako, pamušiu, ir eis Kp. Pijokų netráukia vélnias – gerai jiem ir vynas Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio vélnias netráukia Krs. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos M.Katil. Matyt, traũks vélnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė Sml. Traũks vélnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis Čk. Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš.
veršiùs tráukti apie pabėgusį, neišbuvusį metų tarnyboje: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.
vil̃ko úodegą tráukti toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto M.Valanč.
žli̇̀bę tráukti verkti: Kas tau ką padarė, ko čia tráuki žli̇̀bę?! Rt. Eisi da kumet pasieniais žli̇̀bę tráukdamas už tokius savo darbus! Vvr.
anttráukti (ž.)
1. žr. užtraukti 1: Tas nutvers už kupros i ančtráuks ant arklio Vkš. Maišų anttraukamóji [kamera] Šts.
2. žr. užtraukti 3.
ǁ refl.: Pasiūs kelnes, sakys, ka antsitráuks pirmą. kartą, sakys, dura, negal nė pasijudinti KlvrŽ.
3. žr. užtraukti 8: An akmens lankas ančtráuktas Ub. Skūrą kokią gaus i anttráuks Kv.
4. Všv žr. užtraukti 12: Liūb anttráuks kazokus, gaudys žmonis Žr. Vokytis daktarą anttrauka i leida šalin nu darbo visus nesveikus Šts.
ǁ Bene nori žiemą anttraukti su savo kailiniais, jug jau vasara! Šts. Kailiniais nevilkias, anttráuksi lytų! KlvrŽ.
5. refl. žr. užtraukti 13 (refl.): Antsitráuksi motrišką, i tu dirbsi kaip šuo End.
6. žr. užtraukti 14: Idant neanttrauktumiam rūstybės Dievo ant savęs brš.
| refl. tr.: Antsitráukėm Pono Dievo bausmę Šts.
7. žr. užtraukti 33.
| impers.: Anttráukė lytaus, bet nedaug – parlašnojo, nė žemės nesudrėkino Šts.
aptráukti tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut
1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo gedulu aptraukta LTR(Kbr).
| refl.: Tada vėl apsitraukia šydras (scenos uždanga) Vd.
ǁ refl. tr.: užsismaukti, užsimaukšlinti: Apsitráukus kepurę ant akių Rmš. Apsitráukiau patalus ant galvos, lai baido – nebijau Šts.
2. apvilkti, apmauti, apauti, aptempti kuo: Patalus (ūžvalkais) aptráukti KII250. Veilokai aptraukti̇̀ pančekom, i eina Klt.
| Eš jumus gyslas duosiu, ir męsą ant jūsų augti, ir oda jus aptrauksiu, ir jumus dvasią duosiu BBEz37,6. Visas [medžio] stiebas ir viršus aptrauktas žieve Db.
^ Kojos nutirpusios – lyg guma aptráuktos Šk. Pasitiko ant kelio seną žmogelį: visas blogas, sudžiūvęs, tarytumbei vieni kaulai kailiu aptraukti DS139(Šmk).
| refl. intr., tr. Š: Žiemą su kailiniais apsitráukia LKKII143(Nd). Apstráukė marškiniais ir sėdi Dkšt. Jo šeimininkė nė kiek ne prastesnė – tikra lėlė, apsitraukusi gėlėtu palaidiniu, pro kurį švyti trapūs naktiniai nėriniai M.Katil. Vieni, kortais apsitraukę, bando lenkiškai ištart A1885,144. Kam apsitráukei juodaisiais sopagėliais? JV496. Tas rakaris bus vėl pamigęs ir po tam iš greitumo mano per savo kelines apsitraukęs LC1883,4.
| prk.: Noriu numesti varžtus, sudaužyti kiautą, kuriuo žmogus apsitraukęs J.Gruš.
ǁ apvilkti, apmauti (dantis): Iš karto buvo aptráukę [dantis], paskiau pradėjo nulūžtie Kp. Išlėkė aptraukti̇̀ du dantes Klt. Patriso tos aptrauktosios dantys skaudėti Šv.
| refl. tr.: Ji visus savo dantis apsitráukė auksu Vl.
ǁ apmauti, aptempti ant ko: Aptráukiau peretkus ant kurpalio – rytó galėsiu ant medžių kalt Snt. Nusivys mažų apvarčių, įsivers aplinkuo [naginės], jau kaip an koja aptráuks, tokio didumo rauki Kl.
ǁ iš visų pusių kuo suveržti, apspausti, aptempti: Drobužiai buvo po miera pasiūti, apsivilko, visi šlankai – visi aptraukti̇̀ Trk.
ǁ part. apie labai prigludusį, siaurą, ankštą, aptemptą: Aš aptrauktų̃ [sijonų] nenešiojau, ką čia čiūdysies, regias Svn.
3. aplink sutraukti, aptraukti: Sijoną ana mun pasiuvo, tokį aparelį teip aptráukė į rinkį Lnk.
ǁ didumą sutraukti, suraukti: Dabar tik ben kiek aptráukiu (apsiuvinėju, aplopau) [megztinį], kad nebūt tokios skylės Rk.
4. N, Š, FrnW, DŽ1 kuo iš viršaus ar aplinkui apsiūti, apkalti, apkaustyti, apmušti ir pan.: Ka aptráuksi tekinį, ta septynis aštuonis metus gali važiuoti Kal. Ka jau gerai nori sausą tekinį aptráukti, tad reikėjo truputį palikti ankštesnį lanką tą Yl. Apkaustyt, aptráukt reik tekinius Škn. Gerais aptrauktai̇̃s ratais ir bruku kelius metus važinėsi Kp. Ratai nebuvo aptraukti̇̀ šinom LKT316(Stlm). Kad ir nebetikę ratalankiai, gerai aptráukus, važinėtum Sdk. Kartis gražumi auksu aptraukti CII639. Apauksinu, auksu aptraukiu R365, MŽ490. Ir aną aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Šitai jis (abrozas) yra auksu ir sidabru aptrauktas, bei nėra jampi dvasios BBHb2,19. Aptraukiu oda, šikšna B332. Stubos sienas šilkais aptráukti, apkloti, apmušti KI150. Aptrauktas velenėlis PolŽ37. Laivelį aš aptraukiau jahų odomis, susiūtomis savo paties pasigamintais kanapių siūlais J.Balč. Viduramžių knygos apdarą beveik visada sudaro dvi tvirtos medžio lentos, dažniausiai aptrauktos oda rš. Tą krėslą reiks skūra aptráukt Paį. Aptráukto medžio šėpa (faneruota) Srd. Susistorojau blėkos, parsivežiau, aptráukiau [pirkią] Dg. Toliu aptráukė trobikę Krš. Nutašo [medį], paskui skūra aptráukia – i klumbiai Bsg. Visas lankas aptráuktas oda Alv. Aptraukama siūlė dar sanklojinė vadinas Tv. Aptráuk kailinius su aptraukalu kokiu J. Kailinius aptráukiau su viršu Mžk. Nešk kriaučiui miliuką, teaptraukiẽ tau kailinukus Trg. Jo skrandinis aptrauktas da sena rusiška gelumbe Plv. Šušponas, kap aptráukta kailiniai Btrm.
| refl. tr. Š: Apstráuksiu šituo mileliu burkelę – bus gera nešiot Klt. Vilnonuką kokį susimarginsi i apsitráuksi žekietuką Kv.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Ką lakieruoti, ką laku aptráukti KII1. Kalkiais aptráukti, aplaistyti I.
ǁ padengti: Lapas linijomis aptráuktas KII31.
5. aplink kuo apjuosti, aptverti, aptiesti: Aptráuktos drotėms yra tos ūkio karvių ganyklos Jdr. Žąsyčių gurbą reik su tinklu aptráukti Klp.
| prk.: Visas tas kiemas aptráuktas tom gerviauogėm Vlkv. Antroje pusėje kėlėsi kaimas…, laukai ir pievos, aptrauktos aplinkuo kaipo vainikais kalvomis, miškeliais apaugusiomis IM1856,52.
6. LL308, DŽ1 apkloti apaugant, užsidedant ir pan., apeiti: Usnys aptráukė arus, tiek Rdn. Žolės aptráukė cibulius Ėr. Ana paskudna žolytė: ana visur lenda, aptráukia bulbas Dgp. Batvinio do nė vieno nesiregi, ė žolė jau aptráukė kap pluta Švnč. Viską aptraukė tirštas ir drėgnas rūkas J.Balč. Juodi debesys dangų aptráukė Grž. Ir saulę debesimis aptrauksiu BBEz32,7. Jau dangų vakaras aptraukia I. Rasa langą aptráukė, nebmatau, kas lauke dedas Vkš. Medžiai buvo aptraukti šerkšnos M.Katil. Baltas putų lašelis pamažu gavosi, plėtėsi ir netrukus aptraukė visą ąsočio paviršių M.Katil. Raupai jį kap marška buvo aptráukę Sb. Susna aptráukia kiaulę Bsg.
| ppr. impers.: Vaivorai yr aptráukti su gailiais Rsn. I žemė muno pažaliavo, aptráukė tokia žalia masa tą žemę Jdr. Šienas nebauga, kad aptráuka su žliūgiu Jdr. Aptráukė daržą žliūge Kp. Pieniais, žliūge aptráuktos ežios Klt. Dangus aptrauktas debesiais, gal lis J.Bil. Saulė aptraukta, bus lietaus Klt. Rūku aptraukti, temdyti LL128. Visas dvaras buvo iki pusei žemėje panarintas, o iš viršaus tamsumu miglos aptrauktas DS239. Kišau pirštą – užperį kiaušį, aptráukė ir nutildė landuonę Šts. Aptráuktos lūpelės, serga [vaikas] Klt. Liepė patept žaizdą, kad greičiau aptraũkt skūra, tokia plėne Ob. Šašais kap luobu aptráukė visą Mrj. Nu ievas kad aptráuka kitą kartą plėve tokia Yl. Slyvo lapai tokie plėve aptraukti̇̀ Brs. Jei nori, kad agrazdus neaptráuktum, reik anus šlakstyti su pelenais Tv. Agrastus vėl amarais aptráukė Žlp. Agrozdai irgi žydžia, jeigu bus neaptraukti̇̀ Plvn. Aptraukti̇̀ agrastai, sutraukti kai šašai Klt. Užejo toks maras, aptráukė ąžuolus tokiais vortinkliais Krž. Teip aptráukė medį kaži kokiom plėvėm, atrodo, kaip voratinkliais užtraukė Kvr. Visos sienos voratinkliais aptráukta! Lp. Dulkėms aptraukti̇̀ visi pašaliai Rdn. Raiste plonučiu ledu aptraukdavo vandens duburėlius A.Vien. Labiausia nezgadnos paskliundės būna, kap kelias ledu aptrauktas būna Lš. Dienvidury įdienoja, o į vakarą delto aptráukia langus (apšąla) Srv. Langai aptráukti – nieko nematyt Jrb. Ė delto gi atšilę dures – buvo šerkšnu aptráukta Švnč. Akinius aptráukė (šilumoje aprasojo) Plv. Vanduo gliaumais aptráuktas J.Jabl. Mūsų seselė baltom smiltelėm apnešta, žaliais maureliais aptraukta LTR(Br). Sūrį da sūdžiau, vis tiek [pelėsiais] aptráukė Kp. Aptráuktas kumpis pelėsiu, tai apipjovė, apipjovė Klt. Surūdijęs, rūdimis aptrauktas LL203. Aptráukė peilius su rūdžia, nė nutrinti nebgal Vvr. O rasit katras jau peilį raudonom rūdom aptraukta, tai žinosit, kad antras negyvas (ps.) Brt. Rūdžia aptráukė aukso žiedelį DrskD60. Akės rodėsi kaip tamsumu aptrauktos I. Veizu, anam akys aptráuktos (greit mirs) Sg. Karvė stips jau – akys aptráuktos plėne Klt. Akis aptráukia, silpna in širdies daros Dgč.
| refl. LL302, BŽ150, DŽ1, Dr, Vkš, Paį: Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo ir apsitraukia jaunuolynu rš. Gyvenu tolimoje stepėje, apsitraukusioje pelynais tarytum senu sidabru sp. Dangus apsitráukė kaip maišu Ktk. Gyvsidabris, … kaitinamas ligi 300°C, apsitraukia raudonu oksido sluoksniu EncIX109. Dangus apsitráukia debesimis KI237. Guzas jau atslūgęs ir šašeliu apsitraukęs rš. Dulkėm apsitraukė žaluma rš. Upė jau buvo apsitraukusi ledu P.Cvir. Langai yniu apstráukė Zr. Rytų dangaus pakraštys tai nurausta, tai vėl prigęsta tarsi žarija, apsitraukdama plėnimis V.Bub. Jau anglia apsitráukęs knatas! Lp. Anglys pelenais apsitraukusios, negaliu nė užsirūkyti Šts. Spingsulė ant gobtūrėlio kraupiau mirkčioja, raudona šviesos miglele aplinkui apsitraukusi J.Paukš. Peilis rūdėsiais apstráukė Kvr. Pienas puode apsitráukė mūsomis J. Laukai apsitraukė žalumu rš. Vaivoro uogos melsvai juosvos, apsitraukusios apnašomis rš. Magdelena pasižiūrėjo, bet jos akys šviesiau neblikstelėjo, jos tartum dar labiau migla apsitraukė J.Paukš. Paskaičiau, tai apsitráukė akes Lp.
| Kaip jis ant piršto užpylė, tai tas pirštas apsitraukė nuo to aliejaus, kad tas pirštas buvo kai ragas BsPI6.
| prk.: Balkano pusiasalis vis daugiau apsitraukia karo debesimis Vd. Politikos horizontas tokiais debesiais apsitraukęs, kad dieną naktį rūpi – kas bus? Pč. Diena, kurią ėmė venčiavonę su Onele, buvo tiktai apsitraukusi gailesiumi I. Akys apsitraukdavo liūdesiu rš.
ǁ impers. apie akių valktį, kataraktą: Gyvolio akės aptrauktos ir pūliais aptekusios IM1859,57. Man aptráukė vieną akį Dv. Jei lėlelėn papuola indurt, tai ir aptráukia akį; baltu užtęsia, ir jau [nemato] Kls. Vieną akį aptráukė, kai par dūmus matau Lel.
ǁ apie spalvą: Gelta aptrauktas N. Belaisviai visi tokie menki, gelta aptraukti Šts. Burną aptráukė tokia gelta – geltona, nesveika Mrj. In žmonis nepanašūs, aptraukti̇̀ žeme (pajuodę) kaip mirt Mlt.
ǁ impers. apniukti, apsiniaukti: Buvo buvo perdien aptráukta, vis jau an pavakarius pradė[jo] laščiot Mlk. Buvo naktis mėnesiena, bet aptrauktà Šts.
| refl.: Apsitráukusi, bereik tik prakiurti [lyti] Krš. Buvo giedri diena, dar̃ apsitráukė Mrk.
ǁ refl. susidaryti, užsidėti (ant ko): Ant akių užsideda, apsitraukia lyg kokia plėvelė, ir tas apžlimba arba ir visai apanka LTR(Šil).
7. Pls, Alv savo spalva apdažyti, apšerti: Tas geltonas [siūlas] aptraũks, bus po paklotei Pv. Nukvarbinom andarokus raudonai, dabar aptráukė ružavai Lp. Kai tik skalbi, dažai aptráukia Srj.
8. apimti, perimti (apie kvapą, skonį): Turbūt ji ką virė su cibuliais, ir ją tas kvapas aptráukė, ka tei[p] cibuliais smirdi Skr. Kur čia prie jaunos mergaitės aš dūmysiu, dar aptraũks [dūmais] Ar. Apdūmavę, aptraukti̇̀ dūminėn pirkion žmonys Mrc. Nešauk į pūslę: kad zuikio myžalas aptrauka visą meisą, nebėr skani Šts.
9. impers. apimti kuo, suimti: Šilima aptráukė besėdint, noru miego Šts.
^ Kai jos (miegalės) žyd, tai žmonės yra lyg miegu aptraukti par tą laiką LMD.
ǁ paviršių bent kiek paveikti: Kai duona [pakepus] esti jau aptraukta, pečių uždengia Kp.
×10. (germ.) R68, MŽ90, N apgulti, apsiausti: Miestą karu aptraukti CI273. Aptraukiu, užpuolu karu, užkabinu karu R362, MŽ485. Kokią žemę karu aptráukti KI237.
11. kiek apskinti, apskabyti: Vaikai aptraũks obuolius LKKXIV225(Grv). Atbėgo kiškis kopūstuosna, aptráukė lapus LKT358(Dv).
12. didumą suvežti, apvežti: Nu, o kaip ant Sedos – yra jau žmonys rugius aptráukę? Žd.
13. kiek sukrekinti: Ko pylei rūgštimą į batvinius, kol nebuvo bulvės išvirusios – dabar ir aptraukė Brs.
atitráukti, -ia, -ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatráukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attráukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N
1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitráukti ratus iki durų DŽ1.
ǁ tempiant aukštyn užkelti iki tam tikros vietos: Jo draugai sujudinus traukiančiu ir, atitraukusiu gerą galą į aukštį, paleidusiu, kad šis krisdamas užsimuštų rš.
2. tr. atvežti, atgabenti: Galės ryt vaiką attráukt DrskŽ.
3. sunkiai atnešti, atitempti, atvilkti: Po trejus naščius atitráukiu vandenio, tai man tai dienai gana Skr.
4. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Atatráuki atatráuki visa: ir pelenus, ir žarijas, su kačerga atatráuki čia ant prieždą Kp.
| impers. prk.: Par ežerą labai atatraukia dainavimą Trgn.
ǁ A.Sal, BIX151 lingv. perkelti, atkelti arčiau (kirtį): Atitráukti kirtį iš paskutinio skiemens į priešpaskutinį DŽ1. Žemaičiai nuo daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtį atitraukia į pirmąjį skiemenį LD38.
5. tr. prk. atkviesti, atvadinti, prisišaukti: Kaip tik gausma bolkes ir atatráuksma Algį prie statybos Slm. Vienas atvažiavęs kitus atatraũks čia Dgp. Visi Miežiškiuos statos i gimines atatráukia Mžš. Atitráukė ir tėvus į Ameriką Šts.
| refl. tr.: Perskaitysi tą knygą ir atsitráuksi, ką norėsi Trgn.
6. tr. prk.: lemti ką, užtraukti: Ir attraukčiau sau prakeikimą, ne peržegnojimą BB1Moz27,12.
ǁ būti priežastimi kam atsirasti, sukelti: Daktaras … trumpai persakė … tas ligas, kurias attraukia alkoholis TS1897,8.
7. intr. BzF189 atkeliauti, atslinkti, atžygiuoti: Neprieteliai attráuka prieš miestą KBI23. Maskolių jenerolas su didžia minia kareivių attraukė į Kėdainius M.Valanč. Attráukė su lazom pėsti, nei ūkio, nei dvaro neatsinešė zalcburgeriai Vlkš. Būrys vyrų jau atitráukia par lauką Jnš. Mes gaunam patirti jį … esant apgalėtą, prieš kurį su … 10.000 vyrų attraukęs buvo Kel1881,32. Lietuvninkai attraukė su smarkia galybe prieš vokiečius prš. Kad veselnykai susirinko, pradėjo šokt, uliavot, tuo tarpu ir vilkas atitráukė BM256(Grz). O karaliui su brazdėjimu tad attráukiant, palėkę paukščiai Jrk83. Ugi išgirdo, kad atitraukia velniukas iš pelkės, mušdamas būgną LTsIV516. Bais didžiais pulkais attraukę, jie (žiogai) žmonėms daug tūžbos bei bėdos padaro Kel1865,194. Visos vištos attráukia šišon Pgg. Pavasarį paukščiai iš pietų atitráukia pas mus DŽ1.
| refl.: Ateimi, atsitraukiu šen R114, MŽ149. Karaliai svetimi su jais karauti atsitraukė RD207.
ǁ ateiti, atžingsniuoti: Tankiai atitráuka pašnekėti – pasišnekav vedvi Pn. Ko pri mūso neatitráuki? Krš.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Jis attráukė čia iš anapus Pagėgių Pgg.
| refl.: Pradėjau viena bijot miške ir miestelin atsitráukiau PnmR.
8. tr. Drsk, Pls, Aps, Dglš nutraukti, nuplėšti: Attráukė du pirštu bernu[i] granata Žln. Jam traukinys attráukė rankas ir kojas Vrn. Vienas darbinykas ranką [sau] attráukė Ad. Visą koją granata atitráukė Trkn. Attráukiau rankovę Rod. Vos attráukiau siūlo galą Brs. Attráukiam žarną, verčiam ir plaunam Dv. Ateima, kavolką blyno attráukia ir per ūlyčią skrenda svirnan dažytie (ps.) Lz. Attráuk apyvaros galelį LzŽ. Tranus ištęsdo, sparnus attráukia ir sviedžia, kap daug bičių būva Grv. Ko tik ma galvos neatatráukė – tokie dar̃ vaikai LKKXIII120(Grv). Šiaudaitį attráuki ir tęsi tą medų Btrm.
| prk.: Tie žodžiai vis panašūs, tik viena kita raidė atitrauktà ar pridėta Vl.
ǁ refl. nutrūkti (pririštam): Baudžia (mykia) veršis, laksto, kad atsitraũkt JnšM.
9. tr. LL215, Š traukiant, tempiant paviršiumi atitolinti nuo ko, atstumti: Atitráukti rąstus nuo tako DŽ1. Atitraukė [nutrenktą elektra žmogų] nuo tos dratos i jį jau supurtė, – atsigavo Sdb. Anie attráukė kamodą i rado tokią skylę Krt. Reiks tą lovą atitráukt nuo sienos Jrb. Atlėkė pečius (garvežys) iš Pariečės ir attráukė tuos vagonus Rtn.
| Paduok stūmą – reikia grūdai atitráukt Kt.
ǁ atitolinti nuo ko: Tas su peiliu tarkšt par nagus tai, ta (tai) atitráukė tus nagus Vkš. Kiša ir attráuka, jei duodi, ta duok, bet nemoniok Brs. Ji vėl pasižiūrėjo į jį, atitraukė nuo jo kelių ranką P.Cvir. Iš milinės kišenės jis išsitraukia kitą gertuvę ir ilgai neatitraukia nuo jos lūpų rš. Iš vieno stovi ir valgo tą pyragą, neatitráukia nuog burnos Pv.
^ Attrauk, privirė (liaukis, gana) N.
ǁ prk. atimti, panaikinti: Kursai savo mielaširdingystės ir tiesos neattraukė nuog mano pono BB1Moz24,26. Taipo ir žmogus, kad Dievas šviesą gyvasties attraukia srš.
| prk.: Atitraukiant pažyminį nuo pažymimojo žodžio, labiau sutelkiamas dėmesys į pažyminiu reiškiamą ypatybę KlK3,14.
10. tr. jėga atskirti, atplėšti: Savo avę vilkuo iš dantų plėšiau, o anie tiek įsistygiavę (įsikirtę), negal niekaip atitráukti Krž.
| impers. prk.: Duona perkepė, ir attráukė plutą Pls. Ežero kraštai atatráukta (ledas nutirpęs) Dglš.
ǁ nugriauti: [Sūnus] attráukė kamarą nuog mūs itos pirkios Šlčn.
11. tr. traukiant atidaryti, atstumti, atkimšti ir pan.: Atatraukiu, atrakinu SD1106. Išgirdęs atitraukiamos sklendės žvangtelėjimą, [Gediminas] apsipildavo šaltu prakaitu, manydamas, kad ateina vesti pas budelį J.Avyž. Gal jis tų durų neatitráukė, a ką? Jrb. Liuob attráuks stovylą, vanduo šniokšdamas kris i suks [malūno] ratą laukinį Kl. Ant [krosnies] viršaus atitráuks liuktas i ten šildys tus sėmenis Vž. Garinį liuob atitráuksu – i išeis dūmai Rt. Nu ir kai pečių kūrina, tai tada reikia atitráukt tą kamštį Nj. Juškelę atatráukiu – visa šlapia, pridrėkus Klt. Nemoku atatráukt [užtrauktuko] – gyva bėda! Mžš. Atitráuk langus (langų užuolaidas) Ėr.
| refl. tr.: Atsitráukė stalčių, duonos pasiėmė Gd. Langus (užuolaidas) atsitráuk – matai gi, kokia tamsybė! Mžš.
12. tr. suėmus ar paėmus už ko nuvesti, priversti atsitolinti, nueiti: Pati sugriebė jį už alkūnės ir norėjo atitraukti A.Vien. Attráuksiu karvę ir pabajysiu Dg.
| prk.: Tiktai jūs, geriausias drauge, sakė jis, galėtumėt man širdį parodyt, atitraukti nuo bedugnės P.Cvir.
13. tr. traukiant, tempiant atstatyti, grąžinti į įprastą vietą, padėtį (sąnarį): Išnirusys kits kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk.
14. tr. svoriu nuvarginti, nusvarinti: Koleik nunešu, tai rankas attráukia Dbč.
15. tr. leisti nutekėti, nuleisti, nusekinti: Tas griovys vandenį kiaurai nuo pamiškės atitráukia Jnšk.
16. tr. versti atsitolinti, grąžinti į ankstesnę padėtį: Reik karūmenę atitráukti, sako, vokyčiai ka nesubumburduotų Pp. Lietuvos Respublika atitraukia savo beginklius piliečius, gyva siena uždengusius parlamentą sp.
| refl. Q653,611, N, M, LL16,204, Š: Karo taryba buvo nutarusi nežymiai atsitraukti nuo Vilniaus naktį A.Vien. Kai vokiečiai turėjo atsitráukti, tai jie bėgdami šaudė Plšk. Vaina užejo, kiti išbėgo aba atsitráukė, o mes nebspėjom beatsitráukti Plt. Nu ryto ta čia ne vieno vokyčio nebuvo – naktį i atsitráukės Akm. Vokiečiai užkariavo ir sykiu atsitráukė Vžn.
| prk.: Kas ans par žmogus, ka nū savo žodžio atsitráukė Skdv.
ǁ pajudėti, paslinkti tolyn: Atsitraukus jūrai, lagūna jau buvo kiek persitvarkiusi rš. Atsitraukdamas vanduo vėl į vakarus nunešė lengvesnius daiktus – karteles, medžio dirbinius, gintarus rš. Pakitus klimatui, ledynas laikinai buvo atsitraukęs į šiaurę nuo Lietuvos ribų ir vėl grįžo rš. Vanduo atsitraukia (atslūgsta) Zr.
17. refl. Q616, N, M, LL122, Š, JV416 paeiti, pasislinkti į šalį, atgal, tolyn nuo ko: Atsitraukiu atgalios SD115. Atsitraukiu, atsislinkiu SD1106. Nu išeina laukan ir atsitráukdamys, atbuli eidamys išbarstykiat smiltėms baltoms Tl. Tas suprato, tujau atsitráukės atgal Vgr. Ka ilgiau paeini, tai ana atgal atsitráukas Užv. Aš po langu stovėjau, ale kiek atsitráukus, nematė Pv. Vaikai, atstrauktè iš po kojų! Švnč. Gal ateina kai kas, kad tu nuo durų atsitráukei? Slm. To žmona niekaip nuo jo neatsitráukė, tai nušovė ir ją Akn. Palenkusi glaudė savo drėgną skruostą ir vėl žiūrėjo atsitraukusi, smeigte smeigdamosi M.Katil. Atsitrauk kelis žingsnius nuo manęs, tuo peršausiu! BsPIII34(Nm). Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. Atsitráukia va teip tas ožys, kad duoda, tai net pašoka Alz.
| prk.: Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto Vd.
| Čia kalnai atsitraukia nuo pajūrio toliau į krašto vidurį Šlč.
ǁ LL119,287 išeiti, nueiti šalin, pasišalinti: Žydas, matydamas, kad čigonas jį visados apgauna, nebenorėjo su juo jot ir atsitráukė nuo jo BM7(Kp). Kai tik raganos atsitraukė, žmona priejo an savo vaiką ir rado jį visokiom zabovom apkrautą ir gyvą LTR(Slk). Dvylika mylėjau, su visom kalbėjau, nuo jų atsitraukiau, į kitą žiūrėjau LTR. Aš misliu, agar jie (varnėnai) neatsitraũks nuo vyšnių Slm. Kadai pieno stiklinę išgėriau, jau nu vandens neatsitráuk – džiovina Bt. Tėvai paliekta vaikuo gyvenimą ir atsitráukas į pryšininkę Lž. Senelė į šoninę atsitraukė ir ilgai ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūsavimas LzP. Trisdešimtais metais, kai čia apsigyvenom, tai niekur nebuvau atsitráukęs Strn. Kad visi ubagai ir svetimi bastytojai nuo mūsų žemės būtinai atsitrauktų prš. Balas išsausins, ir vilkai atsitraũks Grv. Pats mokė užsigulęs, nė žingsnio nuo vaikų neatsitraukdavo J.Balč. Ans pečių kūrino, o nu ugnies negali atsitráukti Kl. I teip valandą atsitráukei [iš darbo], tavi ema griežtai Trk. Jeigu pradės pjaut, tai neatsitraũks, kol nupjaus Slm. Minutę atsitráukiau nuo siuvimo – ir nebėr adatos Pnd. Jam to ferma – negãli atsitráukti Krs. Nuo tų gyvulių negali̇̀ atsitráukt kaip nuo vaikų Mžš. Ana šieno turi [džiovint], nuo šieno neatstráukia, kur ana eis Klt. Kap pametė pinigus, tai ir aš ieškot, atsitráukiau ir nuog darbo Pv. Nuog namų atsitráukiam, tik kap Alytun važiuojam Alv. Visą dieną niekur neatsitraukdama kap pasėdžiu po linų kuodeliu, tai vakare išveju in matką visą tolką siūlų Lš. Visos tos ceremonijos baisiai patiko Paspartutui, kuris pamatęs nebegalėjo atsitraukti J.Balč.
| prk.: Ji į savo kiautą atsitráukus yra Smln. Atsitráuki, bernužėli, iš mano akelių (d.) Šn.
atsitrauktinai̇̃ adv.: Neatsitrauktinai̇̃ I.
ǁ JD559, LL105 palikti ramybėje, atstoti nuo ko: Nuog berno atsitráukt negãli DrskŽ. Atstráuk tu nuo jo neerzinęs! Švnč. Atsitráuk nuo mano galvos, aš nieko nenoriu Jnš. Atsitráuk tu nor kartą nuo manę! Krs. Tai dar ištaręs [mirdamas] žodį: atsitráuk tu nu munęs Lk. Vis reik pavaryti su maldoms, su „Tėve mūsų“, jis (velnias) atsitráuka Rsn. Tu atsitraukie, šelmi berneli BsO316. Atsitraukis, mergužytė, duok man išmiegoti RD83. Tu, berneli, atsitráuk, žalios rūtos neišrauk DrskD110. Ei, atsitráuk, dukrelė, nekvaršink ma[n] galvelę JD566. Atsitráuk, berne, nuo manęs, gana ma[n] vargo be tavęs Niem22. Trinas trinas [šuva] ir neina oran – teip saugo prie svetimų mañ', neatsitráukia Kpr.
^ Ar tu, durniau, atstok, ar tu, plikiau, atstrauk LTR.
18. tr. atskirti, atitolinti nuo ko: Žygimanto politikos su Ordinu svarbiausias tikslas buvo atitraukti kryžiuočius nuo Švitrigailos, izoliuoti savo pavojingą konkurentą rš. Nuo tėvų vaikai atitraukti̇̀, jie atšalę Adm. Nu genčių atitráukė (nebeleidžia bendrauti), nėkur nebtinka Krš. Tave čionai pastatė, kad jauną karalaitį attrauktum nuo tos Barboros, tos našlės viliokės B.Sruog. Aš kitą [vyrą] atatráukiau nuo žmonos Ktk. Atatráukė nuo vaiko [tėvą], stvėrė kaip dangų (norėjo ištekėti) Žl. Kai Valeika pasistatė sodžiuj antrą melnyčią, tai daug žmonių nuo Krivicko atitráukė Skrb.
| refl.: Atsitráuksiąs nu tos kumpanijos, nebgersiąs, gal duos Dievas Krš. An savo galvos pono nebeturiu, atsitráukiau nuo visų Pnd. Kas todėl atsitrauka nu pažįstamų ir prietelių, pri to Dievas prisiartina M.Valanč. Atsitrauki, dukrele, atsitrauki, jaunoji, grįžk pas mane, dukteryte, nuo pijoko bernelio LTR(Brž). Grįžk, dukrele, atgalion, atsitrauki, dukružėle, nuo girtuoklio bernelio LTR(Ukm). Jau dabar, mamužyte, atsitráukti negaliu: baltos rankos suduotos, aukso žiedai sukeisti (d.) Db.
^ Nuo kvailo atsitrauk ir skverną nusipjauk Brž.
ǁ atidalyti: Attráukė nuo Lietuvos Vilnių, priskyrė prie Varšuvos Pls.
| refl.: Atsitráukt [nuo Sąjungos] nori Lietuva Vžn. Adomynė sena parapija, atsitráukus nuo Svėdasų Adm.
ǁ R6,12, MŽ7,16 atpratinti, atjunkyti, atbaidyti, nukreipti: Atskalūnas – attráukė nuog bažnyčios žmones Drsk. Rubinas vyriausiasis norėjo attraukti brolius nu taip pikto darbo S.Stan. Ką daryti, kaip nu tos smarvės atitráukti Rdn. Nori atatráukt nuo tikėjimo paskutinį žmogų Mžš. Jo žodžiai negalėjo atitraukti karaliaus širdies nuo Elzytės J.Balč. Sunkiaus yra atitrauktie širdį nu gražių palocių Sz. Rasi čia šešeriokias kliaudžias toje evangelijoje, kurios žmones nuog Dievo attráukia DP352. Ne tiektai patys nuog sandaros ir vienybės bažnyčios visur sančiosios atstojo, bet ir daug kitų žmonių nuog tosieg vienybės attráukė DP142. Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P.
| refl. SD216, H, R, R143, MŽ, MŽ189, Sut: Atsitraukiu nuo kokio daikto, neapsiimu ko R11, MŽ14. Išvengiu ką, saugojuos, atsitraukiu nuo ko R368, MŽ494. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuje pradėjo nuo katalikų bažnyčios atsitraukti atskiri žmonės Pt. Jeigu kas atsitraukia [nuo tikėjimo], dūšia mano nemėgsta jo Ch1PvŽ10,38. Teisme nepritarsi daugumos ištarmei, kad atsitrauktumei nuo tiesos Skv2Moz23,2.
19. tr. prk. atimti nuo ko (ppr. norint duoti kitam): Nuo savo burnos atatráukdavo, kad tiktai vaikams nieko netrūktų A.Baran. Nuo savo burnos atatraukdamà sūnui daviau Dglš. Nuo burnos atitráuki – neši pieninėn [pieną] Msn. Ką sau atatráukiate pasnykaudami, jalmužnomis priduodinėkite elgetomus iždalydami DP112.
| refl. tr.: Negaili skatikų ant tautiškų reikalų, ne vienas duoda, dagi atsitraukdamas sau kąsnį nuo burnos Pt.
20. tr. LL119 atstatydinti, nušalinti (nuo kokio darbo, tarnybos, veiklos, užsiėmimo ir pan.): Attráukė motka [dukterį] nuog mokyklos DrskŽ. Atatráukėm iš mokyklės vaiką Antš. Iš tarnystės atatráukė žmogų Klt. Pradėjom leist abu vaikus mokyklėn, pamatėm, kad blogai – Vytautą ir atatráukėm Slm.
| refl. Jnšk, Sb, Jdp: Nu tad atsitráukiau, išejau an pensijai Skd. Reik nu darbo atsitráukti – ašaros birna Krš. Gali atsitráukt nuo to darbo, ką jau stažą turi̇̀ Jrb. Jį paliko antrus metus gimnazijoj, jis ėmė ir atsitráukė Skr. Jeigu du sūnai būs, tai vienas atsitráukia iš tos ūkės, o kitas pamoka Grz. Iš te jis jau atsitráukė, tai nupirko čia karčemą Antš. Kai visą darbą pabaigė, jis norėjo atsitráukt, bėgt – o ka jį laiko! Nm. Ponas ma[n] liepei imti drauge mylimiausią daiktą, tai aš pasiėmiau tave ir atsitraukiau [iš dvaro] BsPIII298(Ldvn). Jei kas nekamunikavo[ja], tegul atsitraukdamas vietą kitims paliekta P. Paskui atsitráukiau jau nuo to gaspadoriaus Brt. Dėl vaikų i nuo darbo atstráukė Klt. Kap jau nuo meistro atsitráukiau, daugiausia iš akmenų dirbau Graž. Tik šiemet pirmūs metai atsitráukė nuo melžimo Ppl. Vienos [melžėjos] atsitráukė, išlėkė atgalio Slm. Vienas atsitráukė nuo statybos – apsirgo Slm. Neužganėdintieji ir jų šalininkai ėmė prieš jį (Tyzenhauzą) intrigas varyt ir jį, kur reikiant apšmeižę, privertė jį nuo valdžios atsitrauktie LTI107(Bs).
21. tr. sukliudyti, sutrukdyti ką daryti: Atejo svetys ir atitráukė nu darbo Vkš. K. Jaunius galės tenai su Tamstomis grečiumi stoti, jeigu jo kiti darbai nuo šito neatatraũks APhVII134(A.Baran). Kodel atatraukiate žmones nuog darbų jų? Ch2Moz5,4.
22. tr. nukreipti, atplėšti (žvilgsnį, akis, dėmesį, mintis ir pan.): Jis atitraukė savo žvilgsnį nuo kelio ir ėmė dairytis į šalis rš. Tas vaikas toks gyvas – nuo jo akių negali̇̀ atitráukt Mrj. Akių nuo vaiko neatitraukia I.Šein. Vakarienė buvo paduota puiki, bet karalaitis nevalgė nieko: visą laiką negalėjo atitraukti akių nuo Pelenės J.Balč. Teip gražu, kad akių negaliu atitráukt Snt. Ka gražybė mergos, ka jis akį neatitráukia Btg. Gražumas … toks didis, kad žmogus, negalėdamas nuo jų akių atitraukti, stovi nei užkeiktas A1884,376. Niekaip negaliu nuo tos baladės atitraukti savo minčių rš. Kas nors pašalinis ima ir atitraukia mano dėmesį nuo darbo S.Nėr.
| refl.: Juknaitė juokėsi garsiai, pasikreipdama į Kazį, ir jos malonios akys neatsitraukė nuo pajaunio veido A.Rūt.
23. tr. sumažinti, palengvinti (skausmą, karštį ir pan.): Kanapiai atitráuks karštį Trš. [Močekalapiai] karštį labai atatráukia Ml. Česnagą sumaišius su tešla dedama prie kojų apačių, jis ramina skausmus ir atitraukia nuo galvos karštį rš. Atitráukė sunkumą nuo krūtinės Pl.
| impers. Nč: Attráukė in trečiai dienai – buvo tus sutinimas Lp. Ka suleido [vaistus], biškį lyg ir attráukė Nt.
24. tr. nujunkyti: Atitráukė vaiką nu papo – jau didelis Rdn.
ǁ nustoti duoti: Kai atatráukiau pieną, tai ir sveiki [žąsiukai] Mlt.
25. refl. tr. atsigerti (ppr. alkoholinių gėrimų): Einam ant širdies skausmo alučio atsitraukti Žem. Gerai atsitraukęs vyno su kuningu, parėjo namon A1885,84.
26. tr. nufotografuoti: Kad but patigrapščikas nenumiręs, but atvedęs, but anas atatráukęs Žl. Jis mus visus attráukė Al.
| refl.: Dukros atsitráukė nuotraukoj Al. Atstráuk su jąj Žl.
◊ rañką (rankàs) atitráukti (nuo ko) nustoti kuo rūpintis: O jeigu Dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai I.Simon. Nėra tikro gaspadoriaus, aš jau atitráukiau rankàs nuo visko Plv. Nėra todėl šventinybės, jei tu, Viešpatie, atitrauksi ranką savo M.Valanč.

×datráukti (hibr.)
1. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Toj mergelė datráukė pas kraštą tą stangelę (kaspinėlį) Azr.
2. tr. prk. parsikviesti, pasisamdyti: Kokį žmogų datrauksi ir iškulsi kūlatę Klt. Da žmogų datráukiam [darbymety] Dglš.
ǁ refl. tr. prisivilioti: Dastráukt bernas reikė daug svotų Dglš.
3. intr. baigti eiti, važiuoti, vykti: Nežinau, kaip namo datráukt Ds. Man kad tik datráukt in namus Ut. Žiūriu, kad tik ligi degalinės datráukčiau Jrb.
| refl.: Ji kap ejo ejo, dasitráukė in Gardiną Al.
4. intr., tr. DrskŽ išbūti, ištverti iki tam tikro laiko, sulaukti tam tikro termino: Maž kaip kalvek datráuksiu link mėnasio (kitos pensijos) Žl. Perniai šieno užteko i da liko, o šįmet kažin kaip lig žolės reiks datráukt Škn.
ǁ išgyventi: Mamelė buvo devyniasdešimt devynių i pusės metų, o aš lig tiek nedatráuksiu Nmk. Kad aš datráukčia žmonos metus, matai, aštuoniasdešium septynių metų mirė Kp. Nebetikęs seniokas – gal jau nebedatraũks lig pavasario Dbk. Tikiuosi, kad lig rudenio datráuksiu nesirgus Krs.
įtráukti Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48
1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtráuk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtráukti, o ne ant kiemo palikti Vkš.
| refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo į pirkčią Ašb. Įsitráuka ana sau į trobą tą kūną Varn.
| prk.: Sodiečio siela turi tam tikrus čiuptukus, jais nuolat graibos, kas čia į savo vidų įsitraukus Vaižg.
ǁ tempiant, traukiant patalpinti, įkišti, įgrūsti į vidų: Į tuos lapiukus [,kai daromos kimštos aplikacijos,] įtráuki vatos PnmŽ.
| prk.: Tokie žinomi, žiūrėk, šimtus į kišenę įtráuka (prisivagia, pasisavina) Krš.
ǁ ŠT50 įverti: Strangus į plėškes įtraukti N. Nėra saujelės [linų] nubraukusi, nėra gijelės [į stakles] įtraukusi Šts. Reikia apmest ir tada antráukt staklėsna Pb.
2. tr. Sut, Lkm, Ds įkelti: Įtráukti varpus į bokštą NdŽ. Intráukėm starkalizdin akėčias Aln. Turėjo iš medžio padarytus ir medžian intráuktus avilius Grv. Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių BsPII269. Įtráukia medin kokį avilį, tai kitais metais tada ateina bitės Kp. Medin avilys intráuktas Dglš. Epušėn ton įtráukiau akėčias ir prapjausčiau tas šakas Sb.
| refl. tr.: Aš avilį insitraukiu [į ąžuolą], spiečiaus bičių susilaukiu O.
3. tr. važiuojama priemone ar nešte įgabenti, įvežti, įvilkti: Nors vieną žaginėlį įtráukim su rateliais Pl. Kas kokią naštą [šieno] intráukia Lz. Arklys pakinkytas buvo, reikė intráukt tuos rugius Ktk. Vargu nevargu intráukė dobilus kluonan Dglš. Bulbų intráukt reikia Dkšt.
| refl. tr.: Truputį jau rugių instráukėm Dbk. Insitráukė dikčiai rugelių Prn.
4. intr. įstengti užtraukti, užvežti: O molis baisiausis toks, kalnas bjauriausis, nebįtráuka arkliai Pln. Nebįvažiuo[ja], nebįtráuka arkliai į kalną Pln.
^ Su kumšte didumo – šimtas arklių į kalną neįtrauka (kamuolys) LTR(Pd).
5. refl. tr., intr. užsitraukti, užsimauti, užsitempti: Reikia kelnes ansitráukt Nmč. Insitráukė adieža in jo visa zalatinė (ps.) LzŽ.
6. tr. suėmus ar paėmus už ko įvesti, įtempti (ppr. jėga, per prievartą): Autobusan intráukė Btrm. [Mamytė] pagrobė ją už rankos ir įtraukė valtin S.Nėr. Kas vaikus mažutukus intraũks mašinon? DrskŽ. Neplaũk giliai, kad lydys pagavęs už kojos neįtrauktų̃ (juok.) Š. Eisiu žuvaut. – Žiūrėk, kad ešeriokas neintraũkt eketin (juok.) Ktk. Neik prie ežero – maumas intraũks Slk. Ka nueisit, tai diedas intraũks šulnin (gąsdina vaikus) Aps. Beibelis įtráuks į prūdą, neik Vg. Viena laumė truputį paržengė užbrėžtą rubežių, berniukas capt, tą ir įtraukė į vidurį LMD(Žg). Kai duos tau ranką per slenkstį, tą žmogų įtrauk vidun į trobą LTR(Imb). Išsekė anie vyrai laukana ir įtraukė Lotą savęsp namūsna BB1Moz19,10.
| refl. tr.: Įsitráukęs į vidų i nusivežęs Jrb. Trauka į savo trobą, ten jau, matai, įsitráuksiu, mislija, aš jau tavi i mušiu Trk. Mergaitės įsitráukė mane į seklyčią Pš. Instraũks sniegan, priglamžis, i po žmogui Dgč. Įsitraukė [ožką] į svirną BsPIII66.
7. tr. įvesti, įrengti: Nora visims vandentiekį įtráukti, kelį padirbti Krš.
ǁ įtaisyti: Į pryšininkę pečius buvo įtrauktas kuramasis Šts. Kalvarijo[je] šventas Dominykas buvo į mūrą įtrauktas, todėl par gaisrą ir negalėjo išnešti Šts.
8. tr. Blv, NdŽ traukiant į vidų padaryti, kad nebūtų išlindęs, išsikišęs: Išsiyręs kiek toliau nuo kranto, Mikis įtraukė irklus į valtį I.Simon. Įtráuk aną gubelę – iškris [iš kraunamo vežimo] Pc. Įtraukiamosios šaknys – rudenį sutrumpėjančios ir tuo būdu įtraukiančios žiemojančius pumpurus į žemę BTŽ427.
| Pasėjo biškį grūdų, noriu įtráukt (užakėti) Krč.
| refl. tr., intr.: Tie mato, ka tas akmuo tei[p] gražiai įsitráukia į kraigo vidų ir pasikavoja Nm. Išlindo saulė iš po debesų, pamatė tave durną ir vėl insitráukė (juok.) Kpč. Teisybė įlipa dangun ir kopėčias įsitráukia Kp.
| prk.: Buvo nemaža ir tokių, kurie įsitraukė į savo kiautą ir stebėjo, kaip viskas klosis toliau A.Vencl.
ǁ apie žmogaus ar gyvūno kūno dalis: Susikūprino, įtraukė rankas į rankoves ir šuoliais pasileido prie tvarto rš. Bet tam įtraukus vėl ranką savo, išėjo jo brolis BB1Moz38,29. Tep užgeso: liežiuvį įtráukė, ir viskas Kbr. Įtraukiami nagai ŽŪŽ101.
| refl. tr.: Ji (sraigė) įsitraukė dešinįjį ragą, kuris buvo išsikišęs iš jos namelio, ir vėl sau ramiai ilsėjosi A.Vaičiul.
ǁ statant, įrengiant padaryti neišsikišusį iš kitų daiktų, įstumti: Dyros namas ūlyčioj, namas įtráuktas, ne prie ūlyčiai, medinis namas Slm.
| refl.: Eiste eiste ir raste – namas toks įsitráukęs Šmn.
ǁ padaryti ne tokį atsikišusį, patrumpinti traukiant: Įtrauktu knatu lempa gelsvai smilko M.Katil.
| Lempą arba užpūskit, arba įtráukit Dbk. Prašom antráukt lempą, kad labai dega Vdn. Lempą įtráuksiu, žvakę užpūsiu, atsigulsiu ir išmiegosiu Rm.
ǁ įgaužti: Davatkelė žema, smulki, sprandas į pečius įtrauktas Žem. Kazys ėjo įtraukęs galvą į pečius rš. Kap tik pravažiuodom tą kelelį, aš intráukiu galvą kaunieriun Grv. Gerai, kad susiprato vaikas galvą įtráukt, o tai galėjo gaidys akis iškapot Grz. Paara paara, ans tik sprandą įtráuka, matyt, ka ans dreba, anam juokas eina Krp. Žuvėčia kap skrenda, tai kaklas intráuktas Tvr. Paukštis nebėgo, tik įtraukė žaliai žėrintį kaklą ir šnypštė A.Vaičiul.
| Užsakius puodžiai padarydavo didelius dviausius, kartais labiau įtrauktais kaklais [puodus], – medui laikyti rš.
ǁ įduobti, įgaubti: Žandai intraukti̇̀ – blogas seniukas Ktk. Reik, kad rėža, teip nugarą įtráukti, nėr teip skaudžiai Gd. Dievuliau, ka tu žinotum, nieko nebėr vidurių, nieko – tik įtraukti̇̀ Skp. Kelnių diržas smuktelėjo žemyn – taip jis įtraukė pilvą, iš karto pajutęs alkį ir troškulį M.Katil. Reikia žiūrėti, kad įkvėpdamas vaikas neįtrauktų pilvo rš.
^ Jie aukštai, laksto, o didesnė žmonių dalis ant žemės pilvus įtraukę (alkani) slankioja Žem. Pilvą įtraukęs tik negali̇̀ dirbti Grdm. Pilvą įtráukusis dirbau, o ką uždirbau? Nt. Pilvą įtráukęs buvo, susimetęs į kuprą Pj. Be piningų i basas, i pilvas įtráuktas Krš. Vaikščiojom įtráukę pilvą Mrj. Dirbo pilvelį įtráukusys, dėl to i buvo skaniai End. Barbora naktį antráukia, tai jau naktis sustoja (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėti naktis, ilgėti diena) LKKXIII119(Grv).
| refl.: Įsitraukęs į kuprą, tėvukas Jonas išspūdino pro duris A.Vaičiul. Pasėjėjęs kiek, mato Kalpokas, kad stovi pakelėj įsitraukęs gunčelėn Petriukas V.Krėv. Jis važiuoja insitráukęs Mrc. Atsigulė, užsikloj[o], insitráukė Lp. Tokia burnukė insitráukus – kap šaukštukas Pv. To pilvo nieko nėr: įsitráukę viskas Jrb. Ėsk, jug to[je] karūmenė[je] pilvai įsitráukę, neduoda lig sotės priėsti Krš. Jam skaudėjo kojeles, pilvelis įsitráukė, galvelė žemyn sviro P.Klim.
9. tr. įsukti, įsiurbti: Vandens verpetas įtráuka į savi, i gali paskęsti Štk.
| impers.: Arklinės [kūlimo] mašinos buvo, an tų narių įvėrė, įtráukė, kelius kartus apsuko aple kartį – i nebgyvas Krtn. Tą koją jo įtráukė į tą mašiną Jrb. Intráukė ranką palig pečio LKKIX219(Dv). Už pusbernį tarnaujant ranką nutraukė – įtráukė ranką [į mašiną], nupjovė pirštus Sdb. Ne vienas ranką prikišė, ben kiek artyn – ir intraũks [į veleną] Kvr. Ejau spanguolių į Kamanas (pelkės pavadinimas), įtráukė muni į akį, i mažne nuskendau Vkš. Giliai nebrisk – gali įtráukt Jnš.
10. refl. įsiskverbti, įsiveržti (apie vėją, kvapą): Kaip įmanydamas steik, kad oras ugnį neprieitų ir, jei galiama būtų, kad nė joks vėjas tenai neįsitrauktų S.Dauk. Tujaus turi duris uždaryti ir daboti, kad nėkur vėjas neįsitrauktų S.Dauk. Ką teip uždaryti, kad nei menkiausysis kvapas negal įsitráukti KII37.
11. impers. tr. esant traukai įnešti: Iš jaujos įtráukė [žiežirbą] – ir užsidegė klojimas Svn. Įtráukė ugnį [į biblioteką], plėnys lėkė kaip šarančiai, kad Žemaičių Kalvarijos bažnyčia degė Šts.
ǁ įgauti, įimti: Nu ir tie [spirgai] saugot reikia: kad ir slanikėliuos, jeigu tik biškį – ir įtráukia [pelėsį], pelyt tuoj [pradeda] Kpr.
ǁ intr. įsiskverbti, įeiti: Šaltis jau per vieną pėdą įtráukė [į žemę] Vrb.
12. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Įtráukti ing savi [vandenį], įmirkti I. Kaži kaip į vidų neįtráuka [mėsa] tą druską Trk. Kad įtrauktų į save spirtusą tie agurkai [, pastatyk saulėkaitoje] LMD. Kaip kietas akmuo negal aliejų ir vandenį į save įtraukti, kad ant to užpili srš.
| refl.: Drėgnumas iš javų į kalkius įsitrauk, ir javai išdžiūsta Kel1861,63. Tau ir į skūrą šnapsas įsitráukęs Snt.
13. tr. apimti, aptraukti: Yniaus medžiai intraukti̇̀ Str.
14. tr. įsiurbti, įgerti, įryti (skysčio, dujų): Į nosę įtrauk tu štinkspiričio Trk. Intráukė in gerklę vandens (prigėrė) Ps. Įtráukus į plaučius vandens, nugrimzdau Plv. Įtráuk į nosę šalto vandens – ir krau[ja]s nebebėgs Vkš. Ka tai (kam taip) šliurpi valgydamas, gatavas įtráukti smurglį J. Vaivorykštė, traukdama vandenį iš upės, įtráukusi ir žuveles (ps.) Vlkš. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres, o toj žuvis kaip traukė tuos trupinius in savę, intraukė ir tą žmogų – ir prarijo BsPIV291(Brt). Taip in lieka įtraukęs dūmą ir neišleidęs kvapo, nes vėl pradeda už miško kristi bombos J.Ap. Seniau tą pypkę rūkė – tai papsi i papsi, į plaučius neįtráukia, o daba dūmai eina i per nosį, ir per burną, i per ausis KzR. Neįtrauk šalto oro – vėl sirgsi KlbVI104(Mlk). Įtráukė į savi [benzino] smarvės, i mirė Krš. To dusto įtráukiau į plaučius Krž. Ka prikiši [kūdikiui saldainį], žiopčio[ja], ale baugu, ka neįtráuktų Vdk. Jei karvė atsistojo i įtráukė oro, būs pagada Sd.
| prk.: Nebįtráuksi pasakęs: žodis išlėkė ir išlėkė Rdn. Ir tokia ji graži, kad ir vėjas kvapą įtraukęs tyli I.Simon.
^ Žiūrėk, manę neintráuk besrėbdamas (juok.) Sdk.
| refl.. tr., intr.: Ruonis miega šitokiu būdu: išplaukęs į vandens paviršių, jis kiek galėdamas įsitraukia į plaučius oro, užsidaro šnerves ir pamažėli nugrimzta iki dugno T.Ivan. Suodžiai įsitraukia ir į plaučius, ir ten taipgi nemažai jų lieka V.Kudir.
15. tr. NdŽ kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Kai jau gerai degtinės įtráukė, ėmė dainuoti Up. Mieste įtraukė jie gero vyno rš. Iš senovės yra likę terp žmonių, būk kas kitąsyk tenai vaidydavosi, o kaip kam gerai įtraukusiam degtinės ir dabar šis tas pasirodo BsPIII70.
ǁ intr. Sd, Vkš, Šlv, Ėr, Pnd įsigerti: Vyrai jau įtraukę, net kaktos užkaitusios Žem. Spė[ja] žaltys nu ryto įtráukti Krš. Dabar dainiuo[ja] svietas tik įtráukęs Pln. Išgersi puslitarį, tai jusi, ka esi itin įtráukęs Grz. Aš liuobėjau įtráukti, i daba įtraũkčiu, ka būtų Vgr. Važiuodami iš turgaus jau įtraukę pats su pačia ir susitarę dainiuoti Sln.
| refl.: Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitraukęs A.Vien. Pamaldų metu jau spėjęs įsitraukti, atsigrūdo pašventorin, kur tvirčiausiai būriavosi M.Katil. Kaip gerokai įsitráukė, ir sukniubo pry stalo Vvr. Įsitráukę vyrai, dribso kaip paršai Krš. Par veselią, žinai, įsitráukas, pasimaišos Krp.
16. tr. prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Įtráukti bėdon BŽ44. Atleisk man, mieloji, kad nerimtu žingsniu įtraukiau tave į tokią nelaimę ir gal dar suteiksiu tau amžiną gėdą V.Krėv. Į ligas gali įtraukti, vaikus plikus išdarytus laikydama Šts. Matai, nora kunegą į grieką įtráukti Rdn. Mane tie autobusai in tinginį intráukė Prn. In vargą ir vaikus intráukia – išmoko gert Mlt. O mano vyreli, įtráukei mane į didį vargelį, į dideles ašarėles JD1187. Šelmi berneli, atsitrauk, mane į vargus neįtrauk KlpD101.
| refl.: Knitino knitino ir instráukė bėdon Ut. Įsitráukė į skolas Lg.
17. tr. NdŽ, Šlč, Vkš ką padaryti kokios veiklos ar proceso dalyviu, nariu, įjungti: Kaip?.. Nejaugi jūs ir Malviną įtraukėte į konspiraciją?! V.Myk-Put. Šnekėjosi ir įtraukė jį į savo kalbą, kad nei pats nesijautė, kaip tai nusidavė Vd. Jį kiti įtráukė į vagystę Smn. Neintraũks blogon kumpanijon manęs, neintraũks i kito, ė va šitą balvoną intráukė Rš.
| prk.: Retrobulbarinis pūlynas yra pavojingas todėl, kad į procesą įtraukiama ir akiduobės venų sistema rš.
| refl.: Pauliau, ko tu dabar? Negi varžaisi? – matydama, kad Lauritėnas vis dar neįsitraukia į kompaniją, padrąsino Aldona rš. Pagyvensime pamatysite, įsitrauks į mūsų gyvenimą ir Ksaveras Vaižg. Kai sugrįžo vyrai iš karo, įsitráukė į tarnybas, į darbus Bsg.
ǁ Plšk, Klp, Vkš pašaukti, paimti (į karą, kariuomenę ir pan.): Galiausiai jį į karą įtráukė Pgg. Jos pats buvo įtráuktas par kareivį LKT138(Nd). Įtráukė jį į karą – tris metus išbuvo Vn. Aš tapau py jūrininkų įtráuktas Šlu. Vislab, kas vyriška bei ginklus nešti gal, prie žalnierių įtraukiama LC1878,41.
18. tr. NdŽ priskirti: [Jie] įtraukiami į skaičių tų, kuriuos daugiausia gerbia J.Jabl.
| Į dėstomuosius dalykus buvo įtraukta ir lietuvių kalbos 1 val. per savaitę V.Myk-Put. Kai jau smėlingi plotai įtraukti į sėjomainą, pagal nustatytą rotaciją auginti vienamečius lubinus rš. Mažosios šventės daba yr įtrauktos į sekmadienius Šts.
| Gramatika ir šitą lytį įtraukia į linksnių tarpą J.Jabl.
19. tr. įnikinti, įpratinti: Iš mažumės intráukiau vaikus in darbą Sn.
| refl.: Įsitráukęs darban, žmogus nė nepamatai, kaip diena praeina Š. Kap insitráuki darban, viską užmiršti DrskŽ. Į skaitymą įsitráukti BŽ172. Įsitráukti į rūkymą BŽ55. Rūkyk rūkyk, paskui kap insitráuksi, tai sunku bus atprast Nč. Jis jau visai į tinginį įsitráukė Klvr. Laputynas dar spėjo gerai įsitraukti į miegus J.Ap. Aš kai į tą miegą įsitráukiu, tai miegu ir noriu Prn. Įsitráukė į gėrimą, nėkas nerūpa Krš. Vyrai įsitráukė į gėrimą, daba sunku sustoti Pln. Aprims truputį [šuva kaukęs] ir vėl pamažu kad įsitrauks, kad įsitrauks I.Šein.
| prk.: Nuo šiaudinių stogų lašas po lašo varva – dar iš vakarykščios, kai lietus pliaupė ir merkė įsitraukęs kelias dienas M.Katil.
20. tr. įrašyti, pažymėti, įregistruoti: Įtráukti į protokolą BŽ57. Įtráukti sąlygas BŽ55. Kurį daiktą skolos sąskaiton įtráukti BŽ172. Šian sąrašan aš teintraukiau tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Žinoma, yra kiek hidronimų, neįtrauktų į vardyną KlbX282(J.Balč). Didysis baublys įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą sp. Įtráuktas į kningas (įregistruotas naujagimis) – jau žmogus Krš. Buvau įtrauktas į kalinių, siunčiamų į Norilsko lagerius, sąrašus rš. Į gazietas įtráuka (išspausdina) surašę Šv. Tos knygos buvo įtráuktos sunaikyti Plšk. Į knygas įtráukė, ka mes jau atėjom Jrb. Į metrikus įtráukė, kad kilęs iš Šakių Smln. Dabar jau į griešnųjų knygą tave įtraũks (juok.) Snt.
| Kunigai, dievai šitose dainuškose intráukta Kzt.
| refl. tr.: Negalėdami iš tolimo užsienio atsiųsti vainiko ant Tavo grabo, bent į savo laikraštį įsitraukiame Tavo atminimą Vaižg.
ǁ Rz, Blnk užfiksuoti garsus, įrašyti: Kalbą intráukia [magnetofonas] Kpč. Jau tų senoviškų dainų į radiją įtráukta Erž. Įtráukė puikiai į mašyną (į magnetofoną) Rsn. Galima tą pasaką intráukt in juosteles kokias Srj.
ǁ sudėti, išspausdinti: Į tą tomą įtraukti 4 veikalai sp.
21. tr. Šn, Mrj apdrausti: Senutės sveikata kuo gražiausia: tarytum ji buvo įtraukta nuo visokių ligų ir nelaimių kaip koksai namas nuo ugnies Ašb. Reikia triobos nuo ugnies įtráukt, ba gali sudegt Ss.
22. intr. ŠT50 įeiti, įžygiuoti, įkeliauti, įvažiuoti ir pan.: Kuršo žemėn pirmųjų lietuvių įtraukta beveik vienu laiku su kuršiais K.Būg. Pilistinai su didžia galybe intraukė žydų žemėn Gmž. Prie rykavimo vartų būsią 1000 muzikantų bei 8000 giedotojų, kurie, ciesoriui pro vartus įtraukiant, žais bei giedos LC1883,10. Teip jie (vaikai) keliavo ir kaip jie į savo miestą įtraukė, tai didis sujudimas radosi BsV227-228. Į prienamį jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų I.Simon.
| prk.: Ji (cholera) į visokius butus įtrauk Ns1850,1.
ǁ įsikraustyti, įsikelti, apsigyventi: Į mano stubą jau poryt įtrauks Kalvelis I.Simon. Pirmoj sėmenio dienoj naujas gacpadas galėtų įtraukti srš.
| Senamjam avilyj išperiamos bitys įtrauks į naująjį Rdž. Tai jūsų bitės veikiaus įtrauks į tus aulius ir kitų neieškos S.Dauk.
| refl. N: Įsitraukiu į namus R73, MŽ96. Įsitraukiu, įsikraustau R116, MŽ152.
| prk.: Karštis prie ronos prisimeta, į roną įsitráukia KI383.
ǁ refl. pasitraukti, pasišalinti: Jie įsitráukė į aną pusę, į Lietuvą Vrt. Jie į miškus įsitráukė Trš. Įsitráuksiu į vieną kambarelį, tik nemesk laukan Šts. Jonatas įsitraukia su broliu ing suardytą pilę I. Paveikta nu jų (romėnų), [lietuvių tauta galėjo] įsitraukti į gires ir versmes pri savo brolių S.Dauk. Įsitraukęs į priepirtį, į patamsį, kol tas praeis SI444. Aš įsitráukiau į sklepą – munęs ir nerado Šts. Albina buvo įsitraukusi į užkrosnį, prie motinos A.Rūt.
ǁ tr. įvesti: Armiją įtráukė Šk.
23. intr. pasiekti tam tikrą laiko, amžiaus ribą: Pusėn mėnasio jau intráukėm Klt. Jis jau įtráukęs į ketvirtą dešimtį [metų] DŽ1. Jau ėsu įtráukusi į septyniasdešimt pirmą metą Vlkš. [Bobutė] šimtan jau intráukė, o čysta burna, nėr raukylų Klt. Senas vaikis jau – įtráukęs į ketvirtą dešimtį Krš. Įtráukęs į devintą dešimtį – visai surukęs sukukęs Krš. Antruosna metuosna intráukė du mėnasiu (apie vaiką) Klt.
| refl.: Žanykias, į senumą įsitráuksi Krš.
24. intr. siekti tam tikrą laiko tarpą, įeiti į tam tikrą laiko tarpą ką veikiant: Ka neįtraũktų į žiemą su darbais – papratę Krš. Beželdindamas dobilus ir įtráukė į lytus Užv. Naktin intráukiau sėdėdama par taũ Klt. Mažna anksčiau apsišert, o tai naktin intráukia, kas te do šėrimas Sug. Bus [teliukas] teip gal ar sausio pabaigoj, ar vasarin intraũks Ut. Eisiu da šitą mėnesį [darban] ir kitan da įtráuksiu, o paskui velniai jų nematę! Slm. Kad ji vis įtraukdavai į nedėldienios rytą beverpdama, už tai aš jos kaulus sulaužiau Sln.
| refl.: Jei praleidai kūlės dieną, jau į speigą įsitráukei Šts. Jei nekasma bulvių, įsitráuksma į speigus, nebnukasma Ggr. Labai jau darbymetėn įsitráukė tas bolius Slm. Vaikai, neįsitráukiat į naktį, benkiat darbus Krš. Vėlai verdi [vakarienę] – į naktį įsitráuksma Krš. Įsitráuks [statyba] pavasarį į darbus – negalėsma žmonių niekur gauti Krš.
| impers.: Kad naktin įsitráukė, tai ejau tiesiai Skp.
ǁ tr. nudelsti, nuvilkinti, nutęsti į ką: Kūlę įtrauksi į speigus, kas tau beeis kulti, bengti reik lig speigų Šts. Darbą intráukė naktin Dkšt.
| refl. tr., intr.: Kartais darbai į vėlumą įsitráukdavo Pgg. Įsitráukė visus darbus į žiemą – tinginiai! Krš.
25. tr. tempiant, traukiant padaryti, gauti ką: Kad dar neinat gult, tai ir aš kokį sieksniuką įtáuksiu (suverpsiu) Gs. Par dieną špulę linų įtráukiu Bsg.
| Būtai anksčiau pašėręs karvę, būtau didesnį šlaką pieno intráukę (primelžusi) Rod.
26. tr. Slv gauti, įsitaisyti, įgyti: Bene naują paltą įtráukei? Snt. Iš kur tuos batus įtráukei? Kdl.
27. tr. prisiimti: Ne kiek daug, bet turiu skolos įtraukęs Šts. Įtraukė skolos ar aštuonis tūkstančius, nebišeita nė su savim (nebeišeina pelno) Šts.
| refl. tr.: Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
28. intr. kainuoti, atsieiti: Delto antráukia tas mokslas Mlt.
◊ į ki̇̀lpas įtráukti suvilioti: Įtráukė į tas ki̇̀lpas, turėjau eiti (tekėti) Krš.
(ką) į sùbinę įtráukti vlg. į bėdą įstumti, pražudyti: Į sùbinę munęs neįtráukė, nepražuvau Šv.
ištráukti Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24
1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištráukti raktą NdŽ. Ištráuk uožuolą su šaknimi (ps.) LzŽ. Ar tai juokai kasdien ištraukti po kelis tūkstančius kamščių iš alaus ar degtinės buteliukų? rš. Ištráukia volę, tekina [alų] Gsč. Ištráukė [bačkos] volę ir purkštė, žinai, giros kokios Kp. Pajutau tiktai: langiuką brūkšt, ištráukė tą kamštį i lenda pri munęs LKT112(Ldv). Be žnyplių vinies neištráuksi Pln. Nė vieno guziko nebebuvo, visi buvo ištraukti̇̀ anam Vkš. Tas dalgis toks geras: ir į žemę įlis, ištráuksi, i vėl pjausi Skd. Peilį kap ištráukia, kraują leidžia pasūdan Ad. Kai ištrauksi [peilį iš medžio], kad bus pusė surūdijusio, tai žinok, kad tavo brolio nebėr gyvo LTR(Ds). Peltakiams siūlai ištraukiami veik per visą audeklo plotį rš. Tada ištráukei siūluką [peltakiuodama], kad gražiau būtų Kpč. Ištráukiam tą siūleluką, kad būt regėt siena [audžiant] Rud. Reikia razsukt, ištráukt iš to skieto [nutrūkusį siūlą] Aps. Strigą iš padalkų ištráuk! Klt. Norėdamas sustabdyti iš įkirstos kojos kraują, turi ištraukti iš kelnių vieną siūlą audimo, kitą ataudimo LTR(VšR). Dantim, pečiais ištráukia kuolelį [kumelė] Klt. Arklys turėdavo gudrybės – ištráukdavo kuolą Č. Kad tik nesupančioji [karvės], trenkia kelius kartus ir ištráukia kuolą Slm. Kuolo negaliu nei ištráukt, nei įkalt Všn. Reikia inslidinėt kriūkas [šienui pešt] – inkišt šienan – ištráukt, inkišt – ištráukt Klt. Aš tau visas rakštis ištráuksiu JT312. Tokį didelį pašiną ištráukiau JnšM. Jų (ajerų) šaknys yra susipainiojusios, sunku ištráukt Skdv. Kerą ištráukei – vandens pilnas pribėga [lietingą rudenį] Vg. Šernai skabo lapus ir ištráukia tą visą [bulvių] gumbą Snt. Morkvės tik ištráuktos, valgom sviežias DrskŽ. Eitau daržan, kokią žolę ištrauktáu Dv. Apravėju, ištráukiu žolelę Asv. Rauk rauk, tik šaknelių neištrauk LTR(Brž). Idant ravėdami kūkalius neištrauktumbit drauge su jais ir kviečių BPI206. Pamokyti! Akis išlupinėti!.. Liežuvį ištraukti! Žem. Už tokius žodžius jam reikėtų liežuvis ištraukti V.Krėv. Jautis papjautas, liežuvis ištrauktas LLDI157(Jnšk). Visas tris galvas už karto nukirto smakuo, ištráukė liežuvius, nukapojo iš tų galvų Žr. Prašė ponia, ka širdį ištraũktų, plaučius ištraũktų i jai parneštų (ps.) Slč. Išsigadino dantes, reikia ištráuktie Grv. Paršankino daktarą – i tujau ištráukė tą dantį End. Dantis gėlė – tris iš karto ištráukė Lkv. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiėmė tokią baltą skepetėlę, trūkt – ir ištráukė, ir gerai dabar Skp. Ištraukus dantį, reik mest per petį, tada užaugs naujas LTR(VšR). Jei sapnuoji, kad ištraukei dantį, kas nors iš artimų mirs LTR(Šil). Iltes mažyčiams ištráuka paršiukams, kad nekąstų kiaulei į papus Klm. Tad išema plaučius, kepenis ir tą gerklę ištráuka LKT135(Prk). Ir jei tave akis tavo papiktina, ištrauk ir atmesk nuog savęs VlnE175. Jei tep inkalbėjo, kad gyslas ištraũks (venas operuos) – ir bus geriau Dg. Tada ponas ištraukia tris plaukus iš galvos ir sako: – Nukalk man iš jų noragą! LTR(Ds). Peša pešte [plunksnas], išsiplėšia su mėsa, kadgi kietos plūksnos išplėšt, ištráukt Rk. Šerį ištráukia iš skūros, jis dvišakas, o kai siuva, susmaluoja, nu tai tada lengviai praduria pro skūrą Pnd.
| Nugi kada vėjas ištráukia kokį šmotelį [šiaudinio stogo], tai palopia Slm. Velėnuoto[je] žemė[je] ištráuka šaltis rugius (rugių šaknis) Kal. Negerai, kai naktim pašąla – šaltis ištráukia šaknis Ktk.
| prk.: Negalė[jo] vis širdžia. Jau širdin kas anlindo, tai anlįsta – jau neištráuksi Švnč.
^ Kad tau kas liežiuvį ištrauktų̃! Ds. Visi tylėjo, tartum būtų jiems liežuvį kas ištraukęs J.Balč. Nelok, o ištráuksiu liežuvį i sukišiu į subinę! Trk. Kas iš sąnarių šito susirinkimo nuo šios dienos paminės „Apžvalgą“, tam bus ištrauktas per pakaušį liežuvis V.Kudir. Iš smėlio virvelės nenuvysi, iš pasturgalio rakšties neištrauksi LTR(Kz). Čia tik par mum gatavas iš šikinės ištráukt širdį (griežtai laikyti), o tenai ir po dvi karves turia Ob. Naujas chalatas, tik adata ištrauktà Šmn. Nupjovė galvą, ištráukė širdį, davė gert – pradėjo kalbėt (rašomoji plunksna) Kp.
| refl. tr.: Išsitráuk vinį iš sienos ir įsidėk kišenėn Š. Prisiriša prie rankenos ir prie dančio ir pati išsitráukia [dantį] Bsg.
ǁ refl. išlįsti kam įtvirtintam, įkištam, įkaltam ir pan.: Vanduo bėga iš kubilo, kaip vagis išsitráukia J. Vinys išsitráukė Mrj. Stogo čviekai išsitráukę, gal nuo pašalo pakelia [stogą] Slm. Braška ratai – išsitráukė stipinai iš lizdo Db(Lp). Surišk stipriau šluotą, matai, ka jau žabelis išsitráukia Skrb. Tą pėdą prisiverši, ka neišsitraũktų tas linas, i šukuosi Žr. Asiūklis traukos: vis išsitráukia išsitráukia – kaip ir sudurstytas Svn. Reikia didelis kuolas įbubyt: gi patemps jaučias – i tas kuolas išsitraũks Mžš. Visi artojai čiupo už [jaučių] uodegų, bet uodegos išsitraukė LTR(Žal).
| prk.: Koks žodis iš vieno punktelio išsitráukia, iš kito, o visos dainos nepasakysiu Šmn.
ǁ traukiant išimti, išpešti vieną, pluoštelį ko ar kelis iš daugelio, iš visumos: Pamečiau glėbį, tai karvė balandą atrado, ištraukė, suėdė, o an bulbienokus nė nežiūri Mžš. Katras [per Kūčias] ištráukė ilgiausį šiaudą, tas tura sėti linus, tada užaugą anie didesni Žr. Kūčių vakare traukia iš po staltiesės šiaudelius, kuris ilgesnį ištraukia – tas ilgiau gyvens LTR(Srj). Kokio ilgumo ištraũks [per Kūčias šieno stiebelį], tai tiek jau gyvens PnmR. Ištraukusi iš puokštės pačią sunkiausią pinaviją, atrėmė į paveikslą taip, kad žiedas uždengė sukryžiuotas ant krūtinės rankas M.Katil. Ale suveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištráuksi Sn. Matyk, iš šluotos ištráukta žabas Ob. Piemenė ištraukė žagarą iš šluotos LTR(Prng). Ištráuka linų saujelę, teip parlauža, jau ka gal parlaužti, ta jau tráuka lauk End.
| prk.: Žodžiai, „arklys“, „šienas“, „rugiai“ , „stogas“ „upė“ savaime suprantami, net iš konteksto ištraukti J.Balč. Pavyzdžių kiek ištrauksiu čia skaitytojui iš kalbamojo teksto J.Jabl. Su tokiais žmonėmis, kurie, ištraukę iš priešingo laikraščio faktą, begėdiškai jį susuka, negalima tiesos išsiaiškinti A.Sm. Aš kitą maž ištráuksiu [dainą] Blnk. Galvojimas visada ištraukdavo iš gilių užmaršties kampelių prisiminimus rš. Du supuvusiu kelmu … ištraukia iš praeivio lietuvio dvasios gelmių gilius atsiduksėjimus LTI144.
| refl. tr., intr.: Va man šiemet nebedaug, pusė tiktai, sako, va šieno to smilgos beišsitráukė, šieno koks žabelis, ar te kmynas koks išsitráukė [buriant per Kūčias] Kp. Jeigu išsitráukia vienas šiaudas ir įsikabinęs kitas šiaudas, tai laimės te būdavo [per Kūčias] Alz. Kap reikia pečius užkurt, tai išsitráuki šiaudų iš laškos ir pakuri Vrn. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, išsitráukia kuokštą ir žiūria, ar jau lūžta Kp.
ǁ traukiant, pešiojant padaryti, pagaminti: Spurginiai ištraukti̇̀ to audeklo Grz.
ǁ paimti pasirinktinai vieną iš kelių (buriant, loterijoje ir pan.): Tu laikyk, o mes trauksime [į kepurę įdėtas žalias ir juodas kadugio uogas]. Kai pasakysiu – atgniaužkite, visi parodysim, kas kokią ištraukėm K.Saj. Raštelius rašydavom [per Kūčias], po galvom pasidėdavom, berniokų vardus susirašom, kokį ištráuksi Plvn. Nereikdavo [eiti į armiją], kai ištráukdavo didelę kortelę Sl. Pakiši ranką, tada trauki [lapelį su užrašytu vardu per Kūčias], kokį ištráuki, tai už tokio ištekėsi PnmR.
| refl. tr.: Kas išsitráukia ilgesnį šiaudelį – ir malt eina DrskŽ. Išsitráukiau numerėlį, katras cukrinių runkelių sklypelis reiks ravėt Krs. Kai išsitráuki numarius [daržams ravėti], tai ažužymi Pnm.
ǁ laimėti traukiant burtus, išlošti: Aš ištráukiau iš lioterijos vieną pieštuką Šts. Šitam namu buvo ilgesnis ar trumpesnis degtukas, ir mano tėtė ištráukė šitą namą Č. Aš adetų pakelį ištráukiau kitą kartą Trk. Ant literijos buvau ištráukęs armoniką Šmn.
^ Ji mane kaip ant liuterijos ištráukė (jai labai pasisekė) Snt.
ǁ DŽ1 prk. iš ko išgauti laimėti (naudos), išpešti: Šeimininkas manė, kad aš netrukus mirsiu, todėl nusprendė ištraukti iš manęs visą naudą, kokią tik galėjo J.Balč. Kada imama branginti kiekvienas žemės sklypelis, žiūrėti, kaip čia iš jo daugiau pelno ištraukus, tuomet reikalinga didžiausia priežiūra A.Sm. Noram ištráukti visą naudą iš Tamstos dainų LTI550(Jn). Vaikam tėvai – tik ištráukt naudos, tep Brb. Ne dėl talpinimo eilių apie lakštingalių čiulbėjimą tapo paskirtas „Varpas“, bet dėl straipsnių, iš kurių galima būtų ištraukti nors truputėlį reališkos naudos Vrp1889,50.
^ Vienas centas ištrauka šimtą! Grg.
ǁ NdŽ išklausti, išgauti, iškvosti ką: Kurs ištráukia dainas, tas yra traukikas J. Vakmistras visą ištraukia N. Atejai kalbos ištráukt iš manę Kp. Rūpia [moterims] kaip kokią kalbą ištráukti Grd. Nora iš tavęs kokių naujynų ištráukti Krš. Zopė vėl visokių naujynų kokių ten ištráukusi Trk. Tautosakos rinkėjas iš kupiškėnų ištraukęs gražių dainų rš. Kaip lengva iš moters ištraukti paslaptį! rš. Ir nieko nepasakoja tai atlapaširdei moteriai, tačiau vienąkart ima ir prasitaria puse lūpų, ir Katrina žodis po žodžio daug ką ištraukia V.Bub. Ans iš papėdžių (viską) ištráukęs pasakytų, lig tik sužinotų Krš. Do iš jo teip greit i neištráuksi Klt. Aš tep šneku, ba noriu ištráukt iš jos Pv.
| Visgi iš laikraščių galima ištraukt apie tai maždaug artymą nuomonę V.Kudir.
2. tr. SD415 nutvėrus jėga atimti, išplėšti, išveržti: Ištráukė iš vaiko rankų lazdą NdŽ. Vaikas ištraũks tau iš nagų duoną, šaukštą J. Draugai mėgdavo pajuokauti: ištraukdavo iš rankų ir užversdavo knygą arba, eidami pro šalį, jį patį porą kartų apsukdavo LKVIII121. Aš neduot, traukt – ką tu, seni, ištráuksi Jd. Kareivis ištráukė iš rankų penkis auksinius i nusinešė Pp. Tuos kaliošus ištráukė [iš rankų], kad dėjo (sviedė) palovin Plvn. Mūsų augume (spaudos draudimo laikais) iš rankų naują knygą ištraukdavo Bt. Botagkotį ištráukė iš jo i par galvą, par galvą (ėmė mušti) Klt. Ant galo sutiko, kad, įsikandę vienas į vieną galą, antras į antrą traukt [žarną], kas ištrauks, to ir bus [žarna] LMD(Rz). Až kojų ištráukiau avelę iš vilko gerklės Klt. Ponas Dievas ištraukęs tą duoną iš voro nagų, kai metęs jam ant nugaros – ir iššokus vorui kupra Sln. Storokies, idant neprieteliuo tavo ištrauktumi iš nagų visą ginklą P.
| prk.: Idant nuodėmes numazgotų ir ižtrauktų̃ ižg rankų priešinykų mūsų, nuog giltinės ir nuog pragaro DK33-34. Id ištrauktumbei iš rankų piktųjų PK103. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Stojais po dešinei žmogui pavargusiam ir ištraukei iš gerklės tam žmogui neteisiam PK89.
^ Ištraukiu duoną iš burnos (atimu maistą) R10, MŽ13. Bile tik viens kitą nuskriausti, viens kitam koją pakišti, duonos plutą iš dantų ištraukti Žem. Vaikai gimdytojams savo tankiai istrovą iš nasrų ištraukė, kada nei brolis brolio, nei sesuo sesers nepasigailėjo BPII343. Ne vieną kąsnelį ištráukė iš burnos, ne vienam ištuštino aruodus LKT106(Klm). Jis toks pavydus, kad gatavas kitam iš dantų ištráukti Jnš. Anas pagatavas i paskutinį kąsnelį iš gerklės ištráukt Tr. Senam žmogui iš gerklės ištráukia (atima pievą) Pl. Kad galėt, tai iš gerklės ištraũkt Slk.
ǁ prievarta išreikalauti, atimti: Turėdavo pinigų prisikavojęs visur, bet nieks iš jo anė kapeikos neištraukdavo LTR(Grk). Cirkų rodymas, žinok, kad tik pinigo ištráuktų Snt. Visokių kuleganų (chuliganų) eina – ištráukia rublių Pjv. Dvi bonkos už [malkų] supjovimą, ištráukia dar pinigo Drsk. Baisius pinigus ištráukė iš žmonių Ėr. Visiškai nemislytai, rupūžė, ištráukė kiek pinigų! Sdk. Ką kokia ranka paskolinsi, – ištraũks visa ką Klt. Tau turtą visą ištráukia, tau nelaimė atsitinka Skp.
3. tr. išlaisvinti suimtą, surištą, suvystytą, įautą, įkištą ir pan. (ppr. apie ranką, koją): Ji išraudo ir skubiai ištraukė ranką J.Dov. Juosta (instr.) insuka, kad anė rankų neištráukia, guli kap kuolas [suvystytas vaikas] Btrm. Ji ištraukė koją iš čeverykos ir nuvažiavo, kad jos nepažintų, kaip ir kožną kartą LMD(Trs). Įkišė [karvė] vartuos koją, nu ir negali ištráukt kojos – duoda pyška Kp. Barzda susvijus šakose, negali ištráukt (ps.) Klt. O toj motina sako: – Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi [ranką iš ąsočio] BsPIV251. Aš tau duosiu tokį krepšį, kad, kas ranką įkiš tan krepšin, be tavo pasakymo neištraũks (ps.) PnmR. Tai sniego privaryta: kojų iš pusnies neištráukiu Jrb. Nė kaip nė kojų ištráukt iš dumblo – tokio pavasario da nebuvo Mžš. Inklimpo kai musia medun, kojų negali ištráukt Švnč. Smėlio daug, ir žinai, atrodo, lyg kad kas kojas priturėtų, sunkiai možna ištráukt kojos Alz. Nebemožna rankų ištráukt [duoną minkant] Plvn.
| Stogus su smala nutepė, atleka varna, snapą ištráuka, uodega prikimba Žr. Lapė nabagė mėtos ir šen, ir ten, ištraukti uodegos iš ekečio nebegali Blv.
^ Vaikas iš knygos nosies neištráukia (nuolat skaito) Tr. Anas nosies iš purvo neištráukia (nešvariai gyvena) Tr.
| refl. tr.: Teip labai [kietai], kad kaip jau akmuo [, nevysto] – vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paveržia, kad neišsitraũkt rankyčių Kp.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Domas paskutinę akimirką sulaikė Semėnaitę už rankos, ir ji išsitraukusi nubėgo į šalinės galą J.Avyž. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitráukia jau pats, tai tol ir vystydavom Kpr. Jy tiktai trūkt iš dėdės rankos ir išsitráukė Pl. Užlaužė [chuliganui] rankas, o išsitráukė! Krš. Šitoks katinas, anas su kojom spyrės, kiek galėjo, ir išsitráukė iš slastų Ob. Janyte, pažiūrėk, ar ožka neišsitráukė Skr. Šis (arklys) gerdamas vis brendąs gilyn, tolyn, gilyn, ant vieno karto šmakšt pavadį iš jos rankų – ir išsitraukęs LMD(Grz). Maskolius arty – meška į glėbį, nu lamdyt, nu lamdyt, – ką tiktai gyvas maskolius iš meškos išsitraukęs Sln.
4. tr. ką iš vidaus išvilkti, ištempti paskui save: Ažkabina puodą ir ištráukia Nmč. Iš pečio kap ištráuki, duona balta DrskŽ. Geltona šita sunka iškepusią [duoną patepu], kaip jau išemu karštą, kaip tik ištráuki Adm. Prideda kruopų, sutaisytų su spirgais, su krauju, pečių gerai pakūrina, anglius ištráukia ir sudeda tuos vėdarus Skp. Da šakės su ratukais buvo, kaipgi ištráuksi iš pečiaus didelius puodus Svn. Paėmė ukvotus, ištráukė viralą in pripečko Str. Kiaulį ištráukė kai kuolą išstipusį iš ažudaro Klt. [Jis] nuėjo į daržinę brikelio ištraukti K.Bor. Ištráuk vežimą iš daržinės ir kinkyk arklius! Jrb.
| refl. tr.: Išsitráukei su kačerga špižioką, jeigu tu vienas valgai, pavalgei, vėl pakišei Kp. Išsitráuk iš paviečio ratus ir pasitepk Š.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus, iš po ko išimti, išvilkti: Kaklis, kuriuo ką ižtraukia SD89. O tie vėžiai kad apkibs, tai vos ištráuksi, vos išvilksi tus vėžius Vž. Vienas vienu kraštu [brenda], tai ištráukia bent centnerį žuvies tenai Kp. Kaipgi ištraũks tinklą iš po ledo, traukia, suka [bobą] ben keli vyrai Všn. Kap užbrido, tai negalėj[o] ištraukti bredinio LTR(Klvr). Kap ištráukė tinklą iš ežero, pilnutėlė matnia žuvų buvo Lš. Aš baslius iš po žabų ištráukiau Pnd. Petras nuėjo ir ištraukė į sausumą tinklą SkvJn21,11. Vakare tinklas išmetamas, rytmetyj ištraukiamas Kel1852,150. Reik traliuoti, traukti virves, ištráuksi – žuvį išimti Plng. Ištráuktas [iš liūno] kalades reikia parvežt Lel. Sukapok, sako, lapines, ką iš linmarkos ištraukėm J.Balt. Tai žolę, būdavo, grėbliu paduoda, nu tai, ko neištráuki, tai liepdavo brist ir išgaudyt čystai žolę iš balos Jž. Tą šieną reik vartyti, kreikti, po visokias pelkes braidyti, ištráukti Ms. Ištráukiau kanapę an lygaus krantelio DrskD258. Iš tos markos ištráuks [linus], iškreiks i laikys LKT86(Kl). [Linus] sumerks į tas markas, su savim turėsi ištráukti Varn. Kai linus ištráukia iš markos, pro šalį einant tas vanduo smirdi labai Bsg. [Linus] ištráukia iš linmarkos, an rugienų pakloja, laiko; kolei geri mint Kpr. Pažiūria [linus] vis ištráukę [iš linmarkos], ar jau trinas ben kiek Plvn. Išmirkai [linus], pakloji, ištráuki, pakloji, suemi, veži jaujon, išmini, nu, išmynęs išbrauki Č. Išrūgsta [kailis], nu tai tada ištráuki ir džiovini Alz. Tas vilnas ištráukei, nutekėjo, sukišai į tokį ploną maišiuką, i sukišai į [krosnies] vidų Škn. Ištráukdavom iš to ežero senų daiktų: rogių, puodų Vj. Kurgi stakles ištraũks pro duris, sudegė varstotas, veleną traukė pro langą Žl. Pridedi [į kibirą] žemės, tas, kur viršuo, ištráuka [kasant šulinį] Žlb. Virvę užsinėriau už pažasties – ir ištráukė [iš šulinio] Gršl. Aš paturėsiu tavi už kojos, tu ištráuk mun tą viedrą Šts. Ištraukus oran vieną, pririšė antrą dukrę, kuri teipos gi ištraukta paliko Gmž(Krd). Trečią, pačią gražiąją, kur jis buvo apsirinkęs savo pačia, ar ištraukė [iš urvo] LMD(Lg). Bei anys ištraukė Jeremiošių iš duobės virvėmis BBJer38,13. Tą paną tuo nuvedė pas tą skylę, pasodino in kašių ir ištraukė anie BsPIV276. Ką tik gyvą sklepan įmeta, tai tik kaulus beištraukia, ir tuos apgraužtus [pelių] LTR(Kp). Krutina krutina [virvę], žiūro – užsikabino, ištráukė, žiūro – ragučiai, velnias (ps.) Sn. Rasi pieno norėtumiat, aš iš šulinės ištráuksiu Sd. Ir tada puoliau prie šulinio, ištraukiau sklidiną kibirą ir panėriau galvą taip, kad vanduo plūdo ir liejosi per kraštus M.Katil. Tu ištráuk vandenio, o aš paleisiu gyvulius Gs. Ištráuk iš šulinio vandenio šalto – mamai negera Antr. [V]andenio ištráukiu iš šulnio i pagirdau [karves], kam te plikyt Klt. Tai aš ištrauksiu iš šulnio šalto šalto [v]andenio Ds. Reikėdavo miltai prisistatyt, bulbos, susišutyt – kiek vandenio reikia ištráukt iš šulnio! Adm. Medinis kriūkas buvo iš vežimo mėšlas ištráukt Švn. Stovi velnias su kabliu, laukia jos dūšios ištráukt (ps.) Trgn. Sugūla – sunku rankomi ištráukt (išpešti) šieną Drsk. Iš palovio ištraukia dokumentų krūvą: kokių reikia, pasirinkit Alz.
^ Merga kaip iš žarijų ištrauktà (paraudusi) Tr. Tai kietas – ir su kriūkeliu neištráuksi ašarų Rš. Dėkui, kad manę iš pasuolio ištráukėt (džiaugiasi, kad jau galės tekėti) JT365. Kai pažiūri į ją, kai atsimeni, kokia ji buvo anksčiau, net širdį suspaudžia: paseno, pražilo, pabalo, kaip iš kapo ištraukta V.Krėv. Būtų čia kiaulšėre palikusi, išsivežė į Kauną, kaip iš po šluotos ištráukė Krš. Visi buvo juodi, kaip iš smalos ištráukti LKT115(Up). Įkiša kietus, ištráukia minkštus (linai) Kbr. Įkiša pastyrusį, ištrauka papliuškusį (linai) S.Dauk.
| refl. tr.: Jeigu man reikia iš šulnio išsitráukt vandenio, jau su viena ranka sunku Škn. Atsigeria [v]andenio išsitráukęs ir apspylęs prakaitu ir vė neša Mlk. Karvė šieną išsitráukia iš rindos (ėdžių) lauka ir ėda Jrb. Turi skubyt iš srovės tinklą išsitráukt Jrb. O ten skalbė netoli mergos, pamatė, kad atplaukia bačka, jos tą bačką išsitraukė BsPIV118.
ǁ gelbstint jėga išvilkti ką įklimpusį, nugrimzdusį, įstrigusį ir pan.: Mums šiaip taip pasisekė ištraukti tėvas iš po akmenų J.Jabl. Bet iš griuvėsių jį tikt teištraukėm Vd. Tai mat ištráukė mañ kaip ir negyvą iš po medžio draugai Sb. Neatmenu, kaip aš ten po tų žemių užmigau, atsibudau, ka muni iš po žemių ištraukusys Rt. Ne aš įlipau į maišą, ne aš lipsu – tu muni įkišai, tu muni ir ištráuk! Krt. Būtų sūnus nedaręs durų, būtų ištráukę vaikus [iš degančio namo] Žln. Nebegalia išimt, tai kad prikepę te visa, pagaliais visokiais ištráukė [iš traktoriaus sudegusį žmogų]. Ištráukė, tai suvyniojo paklodėn Slm. Paskutinį [vaiką] su gelžiais ištráukė, ką nenumirė Krš. Veršioką ištráukė vetrinorius, būt neapsteliavus pati karvė Klt. Vyrai, lupkim greičiau, ba neištráuksim – brinksta labai [negyvas] telukas Pv. Iš kaklo (paraštėje gerklės, gomurio) ištraukiau, ką prarijęs buvo BBJer51,44. Mašina susmuko purvan, tai dviem traktoriais net ištráukė Klt. Pavarė kitus miestiškius ištráukti tat arklius tus, iš to [v]andens išgreibti Jdr. Nepaspėja ištráuktie [įklimpusių karvių]: tik ištráukia – ir vėl priklimpsta Šmn. Piemenes neištráukia [įklimpusios] karvės, reikia gaspadorius šaukt Mlt. Nelįskit, vaikai, in glyną, ba kap inlįsit, tai neišlįsit, ištráukt reiks Lš. Vyrai puolė į vandenį i ištráukė [skęstantį] LKT103(Klm). Trys nuskendo, i tad vieną ištráukė Plng. Du tapinos, al vieną ištráukė Dbč. Kaiminka pamatė, kad manę įmetė [pamotė su kubilu sodželkon], tai atbėgo ir ištráukė manę iš sodželkos Kp. Kai nugrimsiu, ištrauksi P.Cvir. Nepaėmė už baltų rankelių, neištraukė iš gilių marelių LMD.
| Bet vis tiek geriau išartos, iš to [v]andens ištrauktos y[ra] [bulvės] Trk.
| prk. Kada tauta išmanymo netenka, viena ranka ją galim iš duobės ištraukti, o kita – į naują stumti J.Gruš. Tačiau man buvo pikta, kad negalėjau padėkoti žmogui, ištraukusiam mane jei ne iš bėdos, tai bent iš labai nemalonios padėties rš. Mane … ištraukei iš tos prapulties PK70. Ižtraukei, Viešpatie, ižg pragaro dūšią maną DP576. Idant būtumbite ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės, turėkitės bendros meilės DP576. Angelai … mus … ant rankų nešioja, idant mus nuog visų priežastų nuodžiosp ižtráuktų DP522. Įsidūmok, kad jau atejo karalius tavo ant sumaišytos karalystės svieto to, kursai tave gali ištraukt iž visos smarkybės ir nedrąsybės jo MP165. Įvedęs artimą į grieką smertelną, nestorojas aną ištraukti iš peklos P. Bet ir iš tos peklos, ir iš to paties dugno griekų gal ponas Dievas žmogų ištraukti P. Susimilk ir ištrauk mane iš purvo, kad neįsmukčio ir nepalikčio pamestu par amžius M.Valanč. Jisai žinojo, iš kokio pavojaus jį ištraukė Ašb. I tuokart, sako, galėsi ištraukti sau tėvą ir motiną iš to čysčiaus Yl. Ana čia buvo senmerga, aš aną iš peklos ištráukiau Sd. Kol užaugini, iš šūdo ištráuki, kiek vargo, o nė po kam paskiau Rdn. Iš vargo vaikas ištráuktas (paaugintas), metus prabuvęs Jdr. Du vaiku metų, jau iš vargo ištráuktu, ėmė ir mirė sau Jdr. Jis mane iš vargo ištráukė Mrj. Iš tų vargų ištraukti alba išgelbėti BPII39. Parjojo tėvelis iš karo, ištraukė juos iš vargelio DvD92. Iš vargo ištraukti N. Iš vargo išgelbmi, ištraukiu R35, MŽ47.
ǁ R50, MŽ67, Sut, N, DŽ1 iš vidaus išimti: Ištraukė iš portfelio savo kelionės sąrašą J.Balč. Štai tuojaus Enskys, ištráukęs didelį peilį, virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė K.Donel. Tamošius, ištraukęs pypkę iš dantų, nusispjovęs tarė Žem. Klebonas, ištraukdamas iš ančio baranką, tarė M.Valanč. Tas ubagas ištraukė iš terbos duonos šmotalį LTR(Skd). Ištráukė iš kišenės didelę cukraus galvą i duoda munie Pp. Vimė paslaptingai sukikeno ir neskubėdamas ištraukė iš viršutinių švarko kišenių du butelius alaus J.Avyž. Tėvas ištraukė iš kažin kur buteliuką A.Vien. Dabar vyras ištráukė iš pasuolės geležines kurpes rš. Ažulėkė (užkrito) virbalas až laškos, niekaip neištráukiu KlbX133(Mlk). Nosinę ištráukė ir šluostė Ml. Nu ir da pasigraibė po kešenes, ištráukė [žiedus], vienas da ir kruvinas Kp. Karalaitis, ištraukęs saują auksinių pinigų, padavė jai MPs. Ištráukė dešimtį rublių: – Tu, – sako, – esi kalvis, tu sutaisyk Als. Abudu ištraukė po rublį ir užmokėjo Žlb. Ištráukė tris lapus multinskinio taboko, sako: – Susimalk Všv. Ir ištráukė (išėmė) sidabro ir aukso indus ir drapanas BB1Moz24,53. Pinčiukas buvo tuos siūlus iš kišenės ištraukęs LTR(Imb). Kap sugrūdus puode bulbes ištrauki kočėlą, jis būna maknotas, aplipęs koše Lš. Pagalį inkiša i vė ištráukia iš pečiaus (taupo) Klt. Ištráukė tą automatą, parkšt – i tas žąsis iššaudė Trkn. Ištráukti kalaviją I. Tad Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištráukė jį iž makštų ir kirto tarną byskupo DK154. Ans i anam buvo ištráukęs revolverį [pakišti po nosimi] Kl. O šis tatai ištráukė briauninką: – Nu žmonys badau[ja], o tu duonos skundi anims! Als. Kada aš mano kalaviją karaliui Babilonijos rankona induosiu, idant jis tą ant Egipto žemės ištrauktų BBEz30,25. Įdedi šmoteliuką, o, žiūrėk, ištráuki – didžiausia mėsos štuka, visa šeimyna privalgo Kp. Trauk lauk iš burnos tą lašiniuotį – ištráukia Sk. Vortinklį iš palubės ištráuks – senų laikų vaistai Up. Štai šuva šokinėja ant dviejų kojų, atneša pamestą kepurę, ištraukia iš vandens pagalį Blv.
| Į eketę įkiši [autais apvyniotas kojas], ištráuki, kaip sušalna, tai eini kaip su mediniais: kaukšt, kaukšt Krž.
^ Tie karo metai kaip ištraukti̇̀ iš gyvenimo Slk. Pirštai šalti kaip iš aketės ištraukti Ėr. Sušluostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta Krš. Anglinas kvartūkas, kaip iš pečiaus ištráuktas DūnŽ. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (irklas) Jrg. Atėjo, pastatė, užlipo, inkišo, pamaišė, ištráukė, nukratė, nulipo, nuėjo (kaminkrėtys) Grl.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Iš sieninės spintos ji išsitraukė dulkių siurblį, ir kambaryje pasigirdo monotoniškas burzgimas rš. Paulius išsitraukia fleitą ir tyliai papučia V.Bub. Išsitráukė iš tarbos tą lydžioką ir paleidė Sb. Išsitráukęs iš ažančio abyšalę (duonos), ėmė godžiai valgyti Š. Gegutė kukuoja – išsitráukia duonos plutą, va tokią turėt reikia, sako Sdb. Išsitraukė pelėda pyrago galą, oi oi, džium džium, pyrago galą LLDI347(Vkš). Piršlys jau tujau išsitráuks savo peilį atriekti tai bulkai Tl. Ašarom nusišluostyt išsitráukė iš kešenės skepetėlę JT285. Išsitráuktas iš kešenės butelys, pusė nugerta, pasidėta Pl. Išsitráukti piniginę NdŽ. Jis (velnias) atsisėdo tam lavonui ant krūtinės, išsitraukė pypkę ir pradėjo rūkyt LTR(Jrb). Košę išvirs, silkę įdurs į košę, išsitráuksi tą silkę iš košės i valgysi Vž. Ta lapė tuo po pečium, ir išsitraukus kukulėlį ir išbėgus sau Sln. Atejai pietuit, iš po pripečko išsitraukei grucės rytykščios Rš. Būdavo, paplaki vandenin [daigienių miltų], pakiši karštan pečiun, tai prikepa prikepa, kad ir išsitráuki, tai kaip medus Šmn. Išsitráukė rimbą ir kad davė tai davė! Vlkv. Išsitráukiau kančiukėlį, nusikirtau dobilėlį DrskD133. Paskui užvažiavo su medžiais žmogus, dalbą iš ratų išsitráukė ir atgynė [nuo vilkų] Krs. Sulig tais žodžiais griebė jis pirklį už rankos, trenkė kniūpsčią į žemę ir išsitraukė kardą kirsti galvą J.Balč. Išsitráuksiu kardužėlį, pasikirsiu dobilėlių JD862. Dukterys išsitraukė peilius: – Klok pinigus ant stalo, vis tiek papjausim Tvr.
ǁ iškelti: Vėl visi sulekia ištráukt [iš medžio] avilio Kp.
ǁ sugauti (žvejojant, medžiojant): [Pradėjo gaudyti] ir ištraukė žuvį cūdaunos puikybės – kaipo būtų vieno aukso S.Dauk. Čia muno pažįstamas vienas aštuoniolekos kilogramų ištráukė lydeką Štk. Ištráukė maišą kuojų Ėr. Prakytro žuves – nemožna ištráukt Strn. Nueina [diedas] an rytojaus ir jau tris ištraukia žuveles, ne dvi LTR(Rš).
| Rodos, kartais nieko nėra, katė puola šiauduosna ir ištraukia pelę Blv.
| refl. tr., intr.: Inkišai po krūmu ranką, jei nesbijai, kad ingnybtų, – ir išsitráukei [vėžį] teipos Kpč. Su smaliekėliais kiek jų (vėžių) išsitráukia Aps.
ǁ slaptomis paimti, pagrobti, pavogti: Ištráukti kam pinigus iš kišenės NdŽ. Lėksiu, Butkioką papjausiu, jis man tris šimtus ištráukė Kpr. Kai pasigeriu ir nuvirstu – gali ištráukti ir pinigus Krs. Jam ištráukė šimtą rublių žulikas Žl. Daboja, kad tik iš kešeniaus kieno ištráukt Klt. Atasegė ridikulį i ištráukė [pinigus] Klt.
^ Kiba nerėpa tuos vaikus užpuolė ar per šonus jiem kas ištraukia, kad jiej punta punta ir vis alkani Lš.
ǁ Žln prk. iš kur paimti, gauti, įgyti ką: Iš kur tėvai ir ištraukė tokį vardą! rš. Jonelis iš kur ištraukia skatiką, tuojau į karčemą Žem. Da patefonas paliko – iš kur anie buvo ištráukę?! Krt. Iš kur tą kiaušį beištráuksi, ka vištos nebdeda End. Žentas paveizėjo [šautuvą]: – Iš kurios peklos tu aną ištráukei! Varn. Aš neturiu [pinigų], jug aš neištráuksiu nė iš kur Žd. Iš kur pati tokią gražią dukterį ištráukei? Jnš. Iš kur dabar jis tą dangtį ištráukė? Jrb. Iš kur jy tą laikrodį ištraukė, – anksčiau gi neturėjo Plm. Taip skaudžiai mėlenos [kojinės] – kaip iš dangaus ištráuktos Krš. Iš kur jūs tuos vokiečius ištraukėte? I.Simon. Tujau muzikantelį ištráuksi, ka duosi su mediniais klumpiais į grindį (šoksi) Lnk.
^ Ar iš subinės ištrauksi? S.Dauk.
| refl. tr.: Tokį vyrą išsitráukė, o jau trisdešim septynis turėjo! Vdk. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės [žmonos] rasti End.
ǁ DŽ1 išgalvoti, prasimanyti: Iš kur tu tai ištraukei, kad mergai nereikia laukuose dirbti? I.Simon. Iš kur tu ištráukei, kad mes duoną kepam? Plm.
5. tr. pajėgti traukti, vilkti (plūgą): Žemė būdavo užejus – jautis ištráukdavo [plūgą] Antr. Neištrauktum̃ arkliai [ariantį], kad anas (peilis) neatpjautum Pb.
ǁ pajėgti sukti, traukti (dalgį): Sunku ištráukt [dalgį], ka plačiai šienauni DrskŽ.
ǁ pajėgti atlikti veiksmus tempimo ar tampymo judesiu: Tą (didįjį) varpą ne žėdnas ištráukdavo Ps.
6. tr. tempimo judesiu tampant išspausti, ištrėkšti, išmelžti: Pienas ištráukt nemožna – akmeny (labai kieta karvė) Klt. Iš trečio spenio ištráukiau jau krešenis (karvė greit teliuosis) Klt. Nelaidysiu, ką te šitą šaukštą (mažai pieno) ištráuki Klt. Puodelį pieno ištráuksi – kam te laidyt pietų Klt. Eik, dukrele, pamelžk karvę, gal da ištráuksi kokį šlaką pieno Al. Kai pradėjau pieno n'ištráukt, tai paskui ėjau jau pas daktarus Slv.
ǁ pamelžti: Pirmiau melžėja pakol dvidešimt karvių ištráukdavo, o dabar nėra ką ir kalbėt Srj.
ǁ įstengti, pajėgti išmelžti: Rankos ažtirpsta, pieno neištráukiu iš karvės Klt. Pirštas kvaras – pieno neištráukiu Klt.
7. tr. NdŽ iš kur išvežti, išgabenti, išvilkti: Visa mediena buvo ištraukiama ir išvežama arkliais rš. Reik ištraukt į palaukę [malkas] Grz. Reiks daryt talka – ištráukt malkos Mžš. Kol aš tus alksnius ten ištráukiau, nusidirbau kaip gyvolys Klk. Tokias pjaus kartis, ne ištráukti gali, tatai sunkiai Krt.
ǁ kurį laiką traukti, vilkti: Traukė [nukirstus medžius], dvi dienas ištráukė i parvažiavo rėkdamas, kad labai ranka skauda iš riešo Mžš.
8. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Amerikonas praėjo pro mus ir ištraukė du jauniklius už rankovių (rinkosi darbininkus) rš. Vežė ir grąžino mane iž Vilnios, ištráukė iž vagono Drsk. Žaliukai suuodė, ištráukė iš už pečio ir užšovė Bgs. Va man tai ir labai jau metas važiuoti: vienu mišku keturi varstai, bet ką … ar tai manąjį greitai ištrauksi iš karčemos rš. Šitus tai tik ištráukt [iš trobos], kap ateina Lp. Karvė iš upės nemožna ištráukt – pardien negirdyta Klt.
| Pavasarį paskelia [naminės antys], nuskrenda upėn. Eina ižas, negali [ančių] ištráukt Kvr.
^ Noru, ka muni iš eilos ištraũktų (noriu mirti) Krš.
ǁ prievarta ištempti, išvilkti: Pasako[ja], iš arklio urėdą ištráukęs ir davęs į medį Grd. Norėjo tą kunigą [vilkai] ištráukti už nugaros iš ragių Krž. Nesmato kas, tiktai ištraukia bobą iš ragučių ir volioja LTR(Slk). Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebguliančiūsius; arba ištraukusi iš patalo nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč.
| Ištráukiau iš miego vaiką Pn.
| refl. tr.: Išsitráukdavo, išsivilkdavo iš po palovio [girtas parėjęs], i nulupdavo kūčkailį (mušdavo) Up.
ǁ pagrobti, ištęsti: Vilkai, būdavo, ateina nat dangtin, pasikasa ir avelę ištráukia LKT361(Sem). Iš tvarto avis ištráukdavo, pamatus iškasdavo [vilkai] PnmŽ. Ožką iš gurbo ištráukė [vilkas] Dgč. Vilkai šunis iš būdos ištráukia Ob. Višta buvo pavožta po kašele – ištráukė lapė Klt. Jis ištraukė Dagiliuką iš klėtkos ir suėdė Blv. Sapnė[je] muni vieną sykį velnias par langą ištráukė Jdr. Mūsų sienos skylėtos, ištrau•ks jumis par sieną JV748.
^ Kad tave devyni ištrauktų per aukštinį! Lnkv.
| refl. tr.: Šuo išsitraukė už uodegos lapę ir sudraskė LTR(Klt). Tai Margio akytės nušvito, kad stvers už uodegytės – išsitraukė ir visą lapę LTR(Lp).
ǁ prk. prievarta kur išvežti, išgabenti: Anos vyrą ištráukė į vainą Šts. Šešerius metus pragyvenau, i išejo į karą, ištráukė aną Ms.
ǁ prk. prikalbinti, išvadinti, išvilioti išvykti, išsikelti: Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. Kas jai, vargdienei, beliko, ištrauktai iš gimtųjų namų ir numestai vėjo pagairėje? M.Katil. Tu turėtum būti man dėkinga, kad aš tave ištraukiau iš to ubagiško žvejų kaimo I.Simon. Ištráukė dvi seseri į Ameriką Vn. Norėjo muni į Ameriką ištráukti Jdr. Tas latras ištráukė ir mergą į Ameriką Plng. Tas dėdė muni ir ištráukė į Ameriką Plt. Iš Amerikos parašė, brolį ištráukė Lpl. Aš aną tada iš ubagyno ištráukiau, o daba ans mun anė gero žodžio Varn. Vaikai ištráukė muni į miestą, i vargstu Krš. I vaikai nori, kad tik ana (motina) iš čia ištráukt Klt.
| refl. tr.: Vienas kitą išsitráukė į Ameriką Krš. Vyras pirmiau išvažiavo į Ameriką, paskuo pačią su vaikais išsitráukė Vkš.
9. tr. išvesdinti, išvesti (kariuomenę): Karūmenę ištráukė toliau Gs. Kap susitaikys [kariaujančios šalys], tai ištraũks kariuomenę Žal.
10. tr. Klp traukiant išleisti, išskleisti, išdidinti: Stubos gale lova; ji sena, žalios spalvos, ištraukiama I.Simon. Ištraukiamasis, ištraukiamoji Ser. Da kiek jis (stalas) yr, da kita tiek galiama ištráukt iš abiejų galų Sdb.
ǁ ką sulankstytą ištiesti, ištempti į ilgį: Kiek čia būs nu rūmo kerčios, nu, ištráukė lenciūgą, ten suskaičiavo matininkas tas Lk.
11. tr. BŽ78 traukiant atidaryti: Daubaras ištraukė apatinį stalo stalčių, išsiėmė pilkąjį aplanką V.Bub. Ištráukia tokį aukštinį, kad dūmai eitų Klvr. Juška ištrauktá stovi kai bazvėnas, do išlėks Klt.
12. tr. į viršų išleisti, išpešti (ppr. marškinius, bliuzę): Operatoriaus sumišimą pastebėjo vienas iš pašalaičių – pusamžis vyras žaliais marškiniais, ištrauktais iš kelnių J.Dov.
| refl. Erž: Biškį trumpoka, ale neišsitráukia iš andaroko [bliuzė] Žl. Matai, marškiniai buvo anam išsitráukę Trk.
ǁ refl. tr. padaryti kiek apdribusį, papešti: Išsitráukia marškinukus, priskiša [vėžių], tai apgnaibytas vaikas visas Dg.
13. tr. per kieno vidų ištempti, ištęsti, patraukti: Suverpdavo iš tų linų tolką, tai par žiedą ištráukdavo PnmŽ. Kad mergaitė jauna ištekėtų, reikia ją mažą ištraukti per marškinių rankovę VšR. Ten katarinka groja, ten čigonas beždžionę, suknele apvilkęs, šokdina, ten štukorius sieksninę virvę į burną susikiša ir pro ausį ištraukia J.Paukš. Per vieną ausį kuodeliuką įkiši, o per kitą ištráuksi drobės (ps.) KzR. Tai mergaitė sukimšo per vieną ausį pakulas, o per kitą ištraukė gatavus siūlus (ps.) LMD(Dkš).
ǁ išnerti: Paskui virbalu užgriebiamas siūlas ir ištraukiamas per šias visas tris akis rš. Akį didesnę ištráuk, kai mezgi Klt. Akies negali ištráukt – ot kietai mezga! Klt.
14. tr. Lž ištiesti, išvesti: Kelias buvo ištrauktas par sodos vidurį Šts. Kaminas buvo par lubas ištráuktas, ne par stogą Krš. Yr tokių, kur neseniai par stogą ištráukė kaminus Rdn.
15. tr. išbraukti, iššukuoti (linų pluoštą): Pirmu par tus stambiūsius ištráuki, po tam par tą smulkįjį antrą kartą ka išvarys, ta išvarys linus jau čystus Lž. Par antrųsius [šepečius] ištráuksi pašukas Užv.
ǁ braukiant, šukuojant kuo pašalinti, iššukuoti: Šukos tankios – visas utėles ištraũks Brž.
16. tr. Ds nuo svorio, darbo įskaudinti, nuvarginti, nuilsinti: Tokia sunkinybė – visas rankas ištráukė Krš. Penki kilogramai [toli nešant] rankas ištráukia Ėr. Ganyklą paskyrė toli – man, senai, pienas ranką [nešant] ištráukia Mžš. Kad kieta melžt [karvė], visas rankas iš gyslų ištráukia Skp. Tu ir rankas ištráuksi bevystydama Slm. Kašeles betąsant ir rankas ištráukė Užp. Kaip tiek atatempei, rankų neištráukė? Aln. Naščius paimk, ba prieš kalną ištraũks rankas Skdt. Ištráukė man rankas viedrai Dglš.
ǁ išnarinti: Jai per gimdymą ištráukė, išnarino klubus Graž.
17. tr. Ds esant traukai išnešti: Vėjas šaltas – ištráukia šilumą Erž. Šalta žiemą, pakūreni – ištráukia tuoj [šilumą] Trgn. Atadaryk duris – ištraũks dūmus Ktk.
| refl.: Kaminėlis nekištas, visa šiluma išsitráukus Gs.
18. tr. išgauti, išskirti: Jis jau aštuoneri metai laužė galvą, kaip ištraukti iš agurkų saulės spindulius J.Balč. Ištráukti, išgauti I. Ištrauktas auksas N. Metalurgijoje gyvsidabris vartojamas auksui ir sidabrui iš rūdų ištraukti EncIX109. Cukro nebuvo [pirkti], tai iš runkelių išverda, ištráukia Pun. Kaip anie iš to lieso pieno visą riebumą ištráuka? Krš.
| refl.: Iš pieno išsitráukęs tas visas gerumas Vrn.
19. tr. PolŽ41, ŽŪŽ25 kokiais prietaisais ar instrumentais išsiurbti: Su tais rageliais ištráuka kraują Klk. Dūrė į tą skaudamą daiktą – ištráukė pūlių Snt. Būdavo, kaip jis atlieka storas, tai daktaras ištráukia tą vandenį Kp. Karves melžia, pienus ištráukia jis (melžimo aparatas) Pžrl. Gerai gyvena, bagočiausiai, visi surbliai, dulkes kur ištráuka Žeml. Mėšlo valymo įrenginių valdymas automatizuotas, ventiliacija tiekiančioji ir ištraukiančioji rš. Dvipusio 37 centimetrų skersmens varinio rutulio, kai iš jo buvo ištrauktas oras, negalėjo perskirti keletas arklių rš.
| prk.: Jis jai paskutines ašaras ištráukė Dkš. Anas visų mūsų ašaras ištráukė Ml. Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištráukė Ob. Tas puikus suolelis, tas našlių pulkelis ištraũks mano ašarėles ant viso amželio JDI185. Ta gyvatė mun gyvybę ištráuks Krš. Ką sveikatos mano ištráukė tie darbai LKKV165(Smln). Vaikai mano visą sveikatą ištráukė Slk. Kur jie (vaikai) nebuvo, kur jie negyveno – jie man sveikatą ištráukė Kvr. Sako, norėk, ka sveikatos neištraũkt žmogui: reikia ir mokintis, ir dar vaikštinėt per žmones (apie kraštotyrininkus) Pnm. Koją susilaužė, namą statė, šitą aldiją, – sveikatą ištráukė Kpr. Kiek prakaito yr ištráukęs (vertęs sunkiai dirbti), sunku apsakyti! Krš. Daug ma[no] razumo iš galvos ištráukė tas vaikas Rod.
ǁ impers. leisti nubėgti, nuslūgti: Kai rave nuslugs [v]anduo, tai ir iš čia (iš rūsio) ištraũks Krs.
ǁ prk. pareikalauti, išsiurbti: Pradėti pradės provą, o kiek jam ištrauks grašio?.. Žem. Daugiaus piningų ištrauka užlaikymas vienos nedorybės, nekaip 2 vaiku ing mokslą atiduoti I.
ǁ KI165, NdŽ sumažinti ar panaikinti kokią ypatybę, susilpninti ar pašalinti kokį vyksmą: Virinimu ištráukti BŽ76. Sodnas viską ištráuka – daržai neauga Krš. Bulbom po miežienos, tai kas te bus (neaugs) – miežiai labai ištráukia Žl. Žemę inlijo, ale saulė greit ištraũks [vandenį] Ktk. Sausra vandenį ištráukė iš ežero Dg. Par aveles atsiranda [v]andenio, pradeda gulėt. Kap išeina in saulės, saulė ištráukia, išsiratavoja Klt. Ištraũks šaltis, išdžius [malkos] Klt. Reikia, kad vanduo šaltį ištráuktų [iš sušalusių kopūstų] Rm. Saulė ištráukia visus [vaistažolių] kvapus Bsg. Žolikių saulė[je] džiovinti negal, saulė viską ištráuka Krš. Ką daugiau maišysi, tą labiau ištraūks saldumą iš selyklo Šmn. Ištráukia kraują iš mėsos sūrymas Aln. Aliejus ištráukia sūrumą [iš silkės] Žl. Ilgiau pamirkysu [silkę], ka ištraũktų viską Krš. Degančios anglys ir duonos plutos ištráuka kartumą, dėl to ir deda į avižinį kisielių Šts. [Į avižinį kisielių] įdės beržinių anglių karštų, ka kartumą ištráuktum LKT79(Lpl). Saulė ištráukia, nutraukia parvą KII165. Sušalo dešros ragan – šaltis gi ištraũks raudonumą! Mžš. Malkinius pelenus išverdi, užpili ant audinių, tai ištráukia [žalią spalvą iš lininių audinių] Alvt. [Vaistažolės] labai traukia, visus kraujus ištráukia sukepusius, ir žaizda lieka švari Upn. Tvinkimas koks būva, medaus pridėk – ištráukia tvinkimą Klt. Patrina su kokiom žolelėm, pririša svogūno, rūgusio pieno – ištráukia votį Svn. Ridikas pūsles ištráukia [v]andenines Smal. Saulė ištráukia iš žmogaus visas ligas Ob. Pridėjau ridiko – ištráukė šašus Svn. Varlę dėjo pri kojos [įkirtus gyvatei], kad ištráuktų Kl. Sako, reikia kanapėsna atsigult – ir greitai ištráukia [nuodus] Pb. Ištrauks jam [apgaravusiam] galvą, perejus per orą Lp. An paparčių guliant, paparčiai ištráuka skausmą į sevi Akm. Ramuniais prausk akis, karščio ištraũks DrskŽ. Jegu kelias votis, reikia dėt kiškio taukų, kaipmat ištráukia [karštį] Žl. Kiaulinis riebulys karštį ištráukia, dėk kiaulinį riebulį [prie nudegimo] Klt. Karštį ištráukia nasturkų lapai Pl. Kiti rupūžę sugaudavo i pridėdavo prie kojos, ji karštį ištráukia, o pati nudvesia Bsg. Sutarkavokiat bulves, įkiškiat į tą tešlą – ištráuks karštį Yl.
20. tr. burna ar nosimi išsiurbti: Išplaki išplaki [kiaušinį], ištráuki, išgeri, ir tada pasidirbam tokią leikelytę, pripili cukraus, smulkaus labai, arba smalos, jegu smalinį [dirbi velykinį kiaušinį] Č.
| Beuostant aš ir ištráuksiu par nosį tą konjaką Jrb.
ǁ pajėgti išsiurbti: Par mažą kiaurynelę tuškelė[je] pradūrei – vaikas pieno neištráukia Vkš. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim.
ǁ pajėgti kvėpti (įkvėpti ar iškvėpti): Baisiai serga, neištráukia kvapo Snt. Aš visai nebegalėjau pareiti: dingsta kvapas, neištráuksi, neišeina atgal nė kiek Upn.
ǁ išgerti: Ištráukė ana tą visą arbatą Varn. Ištráukiau dvi stiklines vienos pastijolkos Brs.
ǁ išrūkyti: Nė[ra] ko žiūrėt [televizoriaus], varčiau pypka ištráukt Mžš.
21. tr., intr. Ser, NdŽ, DŽ1 kiek išgerti, įsigerti (svaigiųjų gėrimų): Senasis aiškiai ištraukęs mieste kokį buteliuką, ir jo geraširdiškumas grumiasi su saldžiu snauduliu rš. Ištráukdavo vyno gerokai Vn. B[uv]o nečysta galvelė – ištráukęs gerai Krtn. Aš šiandien net du stiklus ištráukiau Skd. Ištráukėm butelį džindžės (naminės) Žr. Turi̇̀ [degtinės], rūpi patraukt – teip ir ištráuki Žl. Gal da ištráuksit, ponas? Knv. Bonką ištráukė – i jau linksmiau Gs. Prieš karą, kad, būdavo, ištráukdavai butelį alaus – septynios kapeikos Lkš. Tikra nelaimė, kad visi amatninkai burną ištraukia rš.
| refl. Ser, NdŽ: Parėjo iš miestelio gerokai išsitráukęs Š. Urėdas buvo gerai nusiteikęs, nes buvo gerokai išsitraukęs LTsIV675.
ǁ intr. išgėrinėti: Abu labai mėgėjai ištráukt Krs. Ištraukąs buvo vyras, bet su protu, su saiku Dr. Veselėse ištráuka, iš, telpa anai KlvrŽ. Tas žmogelis ir gerai ištráuka Vvr. Ištráukia i valdininkai gerai Grd.
22. intr. LB78, Jrk140, BŽ338, DŽ1 išvykti, iškeliauti, išžygiuoti būriu: Kariuomenė ištráukė [į žygį] Mrj. Kad mes ištrauksim, išmaršieruosim į didįjį karelį LLDIII73. Šeimyna buvo ištraukusi į Rymą kariauti S.Dauk. Taip sykį trys karžygiškos tautos tuomi pačiu laiku ištraukė prieš Žemaičius J.Šliūp. Magistras su kareivyste prūsų … ištraukė Kauno linkon A1883,163. Nes jie buvo ištraukę, palikdami atvirus miestus SkvJoz8,17.
| Paukščiai jau ištraukė, jau tyku visur rš. Todėl ar senoji, ar jaunoji [bičių motina] su pulku savo šeimynos ištrauk iš aulio S.Dauk.
| Ryto visi ištráuksma į bulbes – pabūsi numsargu Krš. Vyrai ištráukė į vakaruškas Jnš. Jau visi ištráukė namo Jrb.
| refl.: Bet ir Skirmuntas po dienai antrai su pulkais savo vyrų išsitraukė namon V.Piet. Išsitraukitės ir darykit, ką karalius paliepė! Bb1Mak2,33.
ǁ išeiti, išvykti, iškeliauti: Jis, tėviškę mylėdamas, į karą ištráukė KII28. Kitaip galėjo jisai Nemurą ir visą dieną nepavyti, jeigu ans iš ryto spėtų ištraukti toliau V.Piet. Tiek ir džiaugsmo berno gyvenime, ką naktigonėn ištrauki, pasprunki nuo visų šitų kiauliasnukių J.Balt. Sau vakare i ištráuka kaži kur End. Kur beištráuki? Šts. Žinai, susizlastijai – sermėgą an peties ir ištráuki į numus Als. Gal Tirkšliūse ištráukė kas? Trk. Išrašo muni [iš ligoninės], ištráuku numie Pj. O man jaunam reiks ištraukti ir į krygį traukti KlpD107.
| refl.: Jam ineinant pro vienas duris, aš palengva išsitraukiau pro kitas I.Šein.
ǁ Plšk išvykti, išsikelti kitur gyventi, išsikraustyti iš kur: Advė mielai norėtų, kad juodu [su įnamiu] ištrauktų iš jos namų I.Simon. Beturčiai veik visi ištraukė į užrubežius prš.
| refl. H159, R199, MŽ265, N: Iš žemės išeimi, išsitraukiu R287, MŽ383. Išsitraukiu, traukiuos šalin, išsikeliu, išeimi R50, MŽ67. Išsitráukė iš čia už Nemno, Leipalingin Drsk. Kap išsitráukė, tai nė namuosna neažeina Arm. O Abramas buvo septynių dešimtų ir penkių metų, kaip išsitraukė (viršuje išėjo) iš Haran BB1Moz12,2. Ir kur jis išsitraukdavo; čia jis elgėsi išmintingai RB4Kar18,7. [Kristus] iš valsčiaus Herodo išsitraukė … ir nuėjo ing žemę pagonų BPI308.
| Bažnyčioj drūžkos (pamergės) trukteria kožna tą divoną, an kurio jaunoj klupėjo, tai reiškia – paskui ją ir jos išsitraũks (ištekės) Nč.
23. tr. impers. padaryti, kad atsirastų, iškiltų, iššoktų, sukelti: Dilgynės nudilgo rankas, kad nebežinau, kur dėtis: dega, kaista, tokias pūsleles ištráukia LKT240(Žml.). Kap nudegiau, net pūsles ištráukė Srj.
24. intr. turėti kiek (panašumo): Žiūriu in Gaidžių marčią ir misliju, kad vis panašumo ištráukia in Gaidžių sėklą (giminę) Ut.
25. intr. ištverti, išbūti, išlaikyti: Tik po metus ištráukdavo samdiniai [pas blogą ūkininką] Sk. Aš šiap tep mėnesį ištráukiau ir atsisakiau iš darbo Mrj. Aš per žiemą su vasariniu paltu ištráukiau, ale šalau Mrj. Aš maniau, kad ištráuksi lig pieno Ssk. Batai eina kaip melnyčia, nė metų neištráukiu Lb.
| tr.: Sunkiai ištráuka algą lig algos, vis trūktinai Krš.
ǁ išgyventi kurį laiką, iki kurio laiko: Gydytojas pasakė, kad ligonis neištraũks ligi ryto NdŽ. Ligašas, o ištráukė aštuoniasdešimt metų Krš. Muno krikšto tėvas dar šimtą ans ištráuks Yl. Metų neištráukė – i džiova mirė Šd.
26. intr. uždelsti, palaukti kurį laiką: Da ne, da metus laiko ištraukė, da metus laiko nevežė žmonių [į Sibirą] Plv.
27. tr. išgiedoti, išdainuoti: Visas senybines giesmes ištráukėm Aln.
ǁ pajėgti, išgalėti padainuoti, pagiedoti: Ištráuka dar bobelės giesmę Pj. Tokias gražias dainas ištráuka i pasenusios – pašiūro bobos Krš.
28. tr. nutraukti, nufotografuoti: Muno kumelė kaip ant potograpijos ištraukta – toki puiki Šts.
ǁ visus nufotografuoti: Paskuo i visą šeimyną ištráukė Kl.
29. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Mes sakome, kad ištraukėme trečiojo laipsnio šaknį iš 8 rš. Šaknis tiksliai yra neištraukiama rš.
◊ ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori ãkį ištráukt, vis tą biedną apšukot Ml.
ãšaras (ãšarą) [iš akių̃] ištráukti
1. pravirkdyti: Adomas armonika griežia, kad atsiklausyt negali, ašaras iš akių ištraukia A.Vencl. Mirk, iš jo ãšaros neištráuksi Skdt. Net ãšaras ištráukė, kai ažgiedojo jaunimas susrinkęs Sdk. Nuo to laiko man ãšaros lengvai neištraũks – daug reikia, kad ašarėlė pasrodyt Slk. Šiteip padirbk (suvaidink), kad būtum kaip akuratnà! Ir mum ãšarą ištráukei Svn.
2. pravirkti: Saviejie tai rauda, o svetimi negi ištraũks tau ãšaras Žb. Iš džiaugsmo net ištráukia ãšaras Ds. ×

į rõdą ištráukti sutvarkyti: Nūrašysma į Vilnių, ištráuksma visus į rõdą Šv.
iš giltinė̃s nagų̃ (iš grãbo) ištráukti išgydyti sunkiai sergantį, nuo mirties išgelbėti: Vos vos beišgelbėjo daktaras, vos ištraukė Jonienę iš giltinės nagų Žem. Šitie vaistai mane iš grãbo ištráukė Dgč. ×
iš kū́no dū̃šią ištráukti viską atimti, gauti, paimti: [Vaikai] pagatavi iš kū́no dū̃šią ištráukt Klt.
iš pil̃vo (iš pir̃što) ištráukti išgalvoti, pramanyti: Nereikia tikėt ištrauktóm iš pil̃vo žiniom – sarmata paskui tik Slk. Prielinksniui virš žmonių kalba jokio pagrindo neduoda, jis mūsų rašytojų iš kieno pirštų tėr ištrauktas J.Jabl.
kaip iš akiẽs ištráuktas
1. Rmš, NmŽ apie labai panašų į ką: Vaikas buvo jau penkerių metų, visai panašus į tą poną, kaip iš akies ištrauktas P.Cvir. Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas Gmž. Ana kab kartas kab senoji Nastulia, kab iš akiẽs ištrauktà LzŽ. Visi vaikai in tėvą – kai iš akiẽs ištraukti̇̀ Vlk. Anies apsiženijo – kai brolis su seseria, kap iž akiẽs ištráukta Švnč. Kaip iš akiẽs ištráukta – mamos duktė Smal.
2. apie labai gražų: Gražus – kai iš akiẽs ištráuktas Švnč.

kaip (lyg) iš ausiẽs (iš [kalė̃s, kárvės, vil̃ko] gerklė̃s, iš kumẽlės uodegõs, iš rañkų, iš ùžpakalio) ištráuktas apie labai suglamžytą, susiglamžiusį: Susiraukšlėjęs – kaip iš ausies ištrauktas Lk. Šita skarelė suglamžyta, lyg iš gerklė̃s ištrauktà Mrj. Tas raištis surukęs, kaip iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas Šts. Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais Sml. Tai kad ji tokia kuodpeša: susivėlusi, susiglamžiusi – kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv. Apsiaustas tavo surukšlotas raukšlomis, kaip iš vilko gerklės ištrauktas J. Sulijusi atsisėdau, o ka atsikėliau – palitas buvo kaip iš rañkų ištráuktas Yl. [Drabužis] kaip iš kumelės uodegos ištrauktas Pln. Vaikšto kap iš užpakalio ištrauktas Prn.
kaip iš bãlos (iš kùbilo, iš markõs, iš mar̃ko, iš vandeñs) ištráuktas KlK2,48 apie labai šlapią, peršlapusį: Kaštankė (kumelė) šlapia, taip kai iš kùbilo ištrauktà Grnk. Šlapias kaip iš markõs ištráuktas Tr. Šlapias kaip iš mar̃ko ištráuktas Vvr. Viena karvė į rykmetį būdavo kaip iš vandeñs ištráukta Vlkš. Prie šieno teip sušilo kaip iš vandeñs ištráuktas Jnš. Kirtikas per rugiapjūtę sumuręs kaip iš vandeñs ištráuktas PnmŽ.
kaip iš pi̇́eno ištráuktas apie ką gražiai, sveikai atrodantį: Nėko nedirba, kaip iš pi̇́eno ištrauktà, puiki Šts. Ana toki balta, graži, kaip iš pieno ištraukta Grg.
kaip per si̇́eną (per tórą) ištráuktas
1. apie liesą, ploną: Tas katinas kaip par si̇́eną ištráuktas, o jug i pieno, i meisos gauna Ms.
2. apie liekną: Stirninis arklys tas vadinas, kurs y[ra] kaip par torą ištrauktas Ggr.

liežùvį (liežiùvį) ištráukti
1. prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežiùvio gi neištráuksi Dv.
2. klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkeliai liežùvį ištráukti, kad išvežti galėtų Krš.

pro aukšti̇̀nį (per lángą) ištraũks noriai, varžydamiesi ims į žmonas: Ją ir pro aukšti̇̀nį ištraũks Ds. Kad jau Kastutė išeis, tai mane par lángą ištraũks Mžš. Jei tavo duktė ištekės, tai mano pro lángą ištraũks Ukm.
vi̇̀są dvãsią (dū̃šią) ištráukia labai sekinantis, varginantis: Toks darbas vi̇̀są dū̃šią ištráukia Grž. Par visą reją paklo[ja] tą klojimą ir išeita [kuldami] par varpas, par ražus, vi̇̀są dvãsią ištráuks LKT65(Ms).
[kabliù, su kriukiù, su pirštù, rẽplėm] žõdį ištráukti J, BŽ116
1. prašnekinti, prakalbinti: Sunku iš jo žõdį ištráukt Dbk. Tik tyli ir tyli – iš jo žõdžio neištráuksi Ėr. Nešneki. Žodžio kabliu iš jos neištrauksi rš. Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteria, ė anas – su kriukiù žõdžio neištráuksi LKKXIII135(Grv). Dabar jau tylėsi, žodžio replėm neištrauksi iš tavęs rš. Kupiškėniškai [kalba], neištráuksi kito žõdžio (kitaip, kita tarme neprašnekinsi) Kp.
2. kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Poni nor ištráukti žõdį J. Niekas nė žodžio neištraukė iš jos lūpų apie praeitį J.Avyž. Nora tik žõdį ištráukti, ka galėtų po tam liežuvį laidyti Krš. Tyčiums taip šneka – nora žõdį ištráukti Krš. Žinai, bobos: ištráuks kokį žõdį i maišys su liežuviais Krš. Ana moka iš tavę žódį ištráukt Dglš. Tyko žõdį ištráukt, o paskum ir pilsto Antš. Nori tik žõdį ištráukti prieš valdžią Ėr. Iž manę ir kabliù žõdžio neištráuksi Azr. Nė su pirštù žõdžio neištráuksi Snt.
paištráukti (dial.) tr. visus ištraukti, pašalinti: Krutėj[o] dančiai, paištráukiau LzŽ.
nutráukti Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser
1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutráukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutráuksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt. Išmetė inkarą uolotoje pakrantėje, bet audra nutraukė inkarą ir nunešė laivą K.Bor. Y[ra] miečiuką nutráukusi iš to smarkumo Vgr. Eikiam veizėti, kame buvo pririštas, nu šniūras nutráuktas, arklio nėr Kl. Su visu šniūru gali nutráukti, turi varginti [užkibusią žuvį] Štk. Ai gyslės kokios stiprios, negaliu nutraukt Pbr. Nutráukė negerai pavadėlį (bambos virkštelę), i serga moterė Sdb. Krupio kulšelę nutráuks, sutrins, jau lengvesnis kosulys Gd. Atsikeliu vieną rytą – gi kumelės nebėr: mat nutráukė lenciūgą i nulėkė ant arklius LKT280(Ssk). Karvė kaip pasmuistė – pykšt ir nutráukė virvę Ktk. Šitas siūlas tep sukriai susuktas, kad aš norėjau galuką nutráukt, tai net pirštą perpjoviau Ūd. Jeigu nutrauktas plaukas riečiasi, tai tas žmogus piktas LTR(VšR). O kad aš tau suriščia šilkais užpakalyj rankų nykščius, ar tu nutrauktum? BsPIV162(Graž). Oi atkilojo varinius vartelius, nutraukė lenciūgelius (d.) S.Dauk. Po vieną siūliuką storiausį šniūrą gali nutraukti LTR(Vdk).
| Atsargiai pjauk – nelygi vieta, dalgį nutráuksi Snt. Užkabino už kelmo ir nutráukė dalgį Alk.
| refl. tr.: Jis nusitráukė tris sagas nuo savo drabužių NdŽ.
ǁ plėšiant, sprogstant nunešti, atidalyti: Jo tėvu[i] ranka nutrauktà – riešas bėra Slm. Jai gi nutráukė koją, nu, jauna jauna da jy buvo – an stalelio buvo [kuliant] Skp. Talko[je] ranką nutráukė kulant Šv. Dešinės rankos nykštį lig sąnarėlio nutráukė Krs. O karè, vaikeli, mažas pyragas – rankas kojas nutráuka Vkš. Kažkaip antpuolė ant minos – ir abidvi kojas nutráukė Yl. Bėgdamas pro šalį aviai uodegą nūtráukė [vilkas] Lkv. Atsimenu, mano žalmargei uodegą perpus nutraukė A.Gric. Tai tik vienas telukas buvo gyvas, ir tam uodega nutrauktà Sn. Aš galvą kiekvienam nutrauksiu, kas tik norės man ką paveržt V.Kudir. Minų pilni laukai buvo, tai daug kam kojas nutráukė Slv. Tingėdavau šokt, nors man galvą nutráuk Antš. Gálvos žąsiokam nutráuktos, visi [šeško] papjauti Svn. Avelė Agotai pirštą lenciūgu nutráukė Klt. Jonai, iš tyko važiuok, mes tau galvą nutráuksma Lb. Vėliau apipjauni paūdrę ir nutráuki Dgp. Briedžių utėlė kai prilempa, nutráukt nemožna Klt. Nutraukė pelėda pyrago galą, ei džium džium džium džium, pyrago galą LLDI352(Brž). Barzda dar jau nutrauktà i to velnio nebė[ra] Yl. Vilkas atsisukęs kapt ir nutraukęs žąsinui galvą LMD(Sln). Tuoj vienas [paukštės] galvą, kitas kojas nutraukė ir suvalgė LTR(Ds). Bevažiuojant pamatė karalius, kad jis be pirščiuko, ir klausia: – Kodėl? – Mašina nutraukė, – atsakė vaikas BsPII127(Kdn). Su pūčkelėms kojeles nutráukė JDI102. Ir tenužnyb jam (karveliui) galvą užu sprandos ir tenenulauž (viršuje [tenenu]trauk) BB3Moz5,8.
| refl. tr.: Pirštus nustráukė du Klt.
ǁ nugnybti, tempiant atidalyti: Lapus nutráukė karvė NdŽ. Patraukiau i nutraukiau [žolę] Sdb. Nutráukiau pienę ir palaižiau Ėr. Kai nuarinėja, tai pereini bulbas, kur ne kur po svėrelę nutráuki Slm. I prišienauta yr, i batvinienį nutráukiu [karvei], i bulbienį Klt. Usnį tik nutráuki – galgi ją išrauni! Klt. Dovanokit man, susieduliai, ar kur žirnelį nutráukiau (rd.) Ml. Žalių rūtų neišrauk ir lapelių nenutrauk LTR(Ldk). Ir nutráukė kvajos šakelę (d.) Dv. Regėjos jai tatai lengvas daiktas obuolį nutraukt MP50.
| prk.: Galūnes mes ne nutęsiam, – nutraukiam Snt. Muno žodžiai par pusę nutraukti̇̀, neturu iškalbos Rdn. Atmerkime akis, gyvenkime matydami. Arba nutraukime nepakeliamą santuokos grandinę J.Gruš. Su savo klausytojais studentais visai nutraukti sieto nenorėčiau K.Būg. Nutráukiau vaiko čiupryną Dv.
^ Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutráukei Skr. Kožnas tokias „panas“ pakaltina: „Niekas nenutraukė joms liežuvio iš kosurės“ Žem.
| refl. tr.: Teip nusbodo, teip sušilau – nustráuksiu gi ir aš šitą obuolį Šmn. Tai vienąsyk perpiete aš pasilypėjau an vartų – nusitráuksiu kelias vyšniukes LKT191(Lkč). Kai eini par lauką, tai nusitráuki kokį žirnį Krč. Kazys nusitraukė smilgą ir ją kramtydamas stabtelėjo A.Rūt. Ožka nuo kryžiaus nusitráukė žolę i išlėkė Grnk.
2. refl. Š, DŽ1, NdŽ, Klk, Trš, Lk, Šv nutrūkti, pasileisti (pririštam, pritvirtintam): Nuo sieto karvė nusitráukė J. Misliau, ka šuo nusitráukė, – teip blaškės Žlb. Eik pri tų karvių daba girdyti, galia nusitráukti Trk. Ak tu, bjaurybė, – šuo nusitráukė Mžk. Dvi turėjom karves, tai nusitráukusias po tam čia Budriūse radom Kv. Einu už staldo, sakau, gal nusitráukė ir išejo lauko [karvikė] LKT106(Klm). Tas ožys ema nusitráuka, kaži ką dar užėda – ir išgaišo tas ožys Yl. O kita [ožka] tik duoda stiklinę [pieno], i da krioks tau nusitráukusi Yl. Antra naktis nusitráukia [šuo] ir prapuola Jnšk. Kai nusitráukia kalė, tai pro šalį i bėga – nekanda Jrb. Margis nieko nelaukė, nuo tvoros nusitraukė LTR(Krok).
3. tr. R412, MŽ555, Pin sugriauti, susprogdinti, sudaužyti, nuversti: Jeigu ne akmeninė bažnyčia būt, būt nutráukę Pls. Nutraukiau pušį – nei lapė nelojo Sv.
4. tr. Skrb, Krs, Pvn, Vkš liautis ką daryti: Nutráukti darbą NdŽ. Nutráukti posėdį NdŽ. Nutráukti lošimą NdŽ. Nutráukti derybas NdŽ. Teismas visą bylą nutraukė, numarino VĮ. Nutráuktas teismas, nebeteis jos Slm. Kelyje pakilo baisios arktinės pūgos, ir mūsų keleiviai turėjo nutraukti kelionę K.Bor. Cukrum (dat. sing.) tai auginom [burokų], ir linai buvo seniau, o dabar nutráukė: nei tų, nei tų – bulbas sodina Slm. Aš čia atvykau su svarbia misija – nutraukti šitą Sierakausko veiklą J.Gruš. Gali nutráukt tarnybą, ka turi darbo stažą Jrb. Jy tėvus gi prižiūrėjo: i prižiūrėjo, i slaugė, i darbą nutráukė Mžš. Vieną dieną kad ir nutráuksi darbo, tai nieko nebus Sn. Aš buvau biskį nutráukęs darbą, tai nenorėjo duot pensijos Dg. Nutráukė jau dieną, nutráukė šiandie mokslą Sml. Ka nenori, į mokyklą neik tad, nutráukti gali vieną dieną Trk. Nutrauktà statyba [kaime], varo visus į Raudėnus Rdn. Lietus lyja, – nutráuktas pjovimas lig pirmadienio Slm. Nutraũks jau kūrenimą visur Žl. Nutráuka vaistus [ligoniui] – jau i suprastė[ja] Rdn. Pradėjo ma[n] leist tas ampuoles i tuojau nutráukė, – ma[n] jos buvo negerai Jrb. Tepk tą koją ištisai i nenutráuk Smln. Nutráukti stipendininkui stipendiją NdŽ. Nutráuk, visai neduok [pinigų], tai negerai, ale akis užmesi – ir užteks Pv. Vaikai aštuonis metus turėjo – ir nutráukė pinigus (nebemoka pašalpų) Upn. Kai sužinojo, kad daug uždirba, tai nutráukė pensiją Slm. Dabar jau reikia nutráukt gegužines per sausras Slm. Jis pradėjo par daug didelį biznį varyt, tai jam nutráukė Jrb. Tiej, nutraukdami tą mokslą išganytingą …, tiktai apie ūkį ir namus savo rūpinase WP198. Prasidėjus šienapjūčiai, mum nutráukė atostogas Krs.
| Atėjęs jis mum kalbą nutráukė Jnšk. Kam tu kitam žodį nutráuki?! VšR. Jų pokalbį nutraukia skardus juokas J.Mik. Ir jam vėl ėmė kilti nerimastis, kad pavojingoji pažintis nebus nutraukta V.Myk-Put. Nutrauk su juo draugystę J.Gruš. Ne, Adomas visai ne dėl to spyrėsi, kad ji nenutrauktų nėštumo. Nubudo tėviški jausmai J.Avyž. Kilus karui, jis turėjo nutráukti savo užsienines studijas NdŽ. Nutráukti santykius NdŽ. Iš jaunumės pamėgęs teatrą, jis ir toliau nenutraukė su juo ryšių rš.
| impers.: Iš papykio jai ir kalbą nutráukė, nepašneka Ant.
ǁ padaryti nebegaliojantį, atšaukti, panaikinti: Gardino sutartimi Žygimantas turėjo įsipareigoti, kad nutrauks Švitrigailos 1431 m. Skirsnemunėje sudarytą sąjungą su Ordinu rš. Sudarytą darbo sutartį galima nutraukti rš. Šiandien pat siunčiu žmogų, kad užsakus nutraukiam M.Katil. Jis jai ant strovos, dengalo ir venčiavonystės skolos netur jai nutrauktie BB2Moz21,10. Ir sumainė aukso žiedus, nutraukė žodelį LTR(Čb). Karinė prievolė trejiems metams buvo nutraukta rš. Vieną autobusą, sako, nutráukė (reisą panaikino) Vs. Nutráukė mašiną (autobusą), tai kol pasieki Ukmergę, reikia eit ant kito kelio Ln. Nutráukė, nebevažiuoja keleivinė Vb.
5. tr. R206, MŽ274, LL171, Š paviršiumi nuvilkti, nutempti, nutęsti: Nuotráukti I. Ištikimasis šuo nutráukė savo poną nuo kiaurumos NdŽ. Nuog upelės lieptelį nutráukiau LzŽ. Kur aš tą mašiną nutráuksiu! Jrb. Su grėbliu nutráuki tuos didžiuosius [šiaudus, pelus], sušluoji į krūvą Krt. Jam reikia mėšlas nutráukt [iš gardo, iš tvarto] i pašert [jaučius], pakratyt Sdb. Kap iššukuojam [linus], pakulas nutráukiam Kpč. Viena mergaitė buvo labai drąsi, todėl nutraukė lovą, nes ant tų [rūsio] durų stovėjo lova LMD(Gdr).
ǁ šluostant pašalinti: Šitą puteklį nutráuksu su lakatu Kr.
ǁ atitolinti, nukelti: Karvė nutraũks koją, ir palaidysi Dgp. Ranką nutraukti nuo ko N.
| prk.: Nutráukė kur kita puse keleivinę, prie mus jau neina Klt.
ǁ refl. tr. nusikelti: Tą patį namą [į gyvenvietę] galiat nusitráukt Grz.
ǁ velkant atlikti (valkšną), užvilkti, nuvilkti: Trumpa dienos, tik dvi valkšnas nutráukėm Rš.
6. tr. Bsg įstengti, pajėgti nuvežti, ką nutempti: Da nutraũks toks arklys an Panevėžį Ėr.
7. tr. R199, MŽ264, LD64(Lkv), DŽ1, Erž traukiant nuimti, pašalinti, numesti, nuplėšti ką nuo ko viršaus: Nutráuk nuo tvoros paklodę, tik neperplėšk! NdŽ. Valgydavom, gal nutráukdavom tą staldengtę, o paskui vėl užklojam Ppl. Nutráuk marškinius nu virvės, matai, ka[d] trata (sausi) Krš. Aš liūbu tas sukneles nutráuksiu žemėn Trk. Atnešė maršką [stalui apdengti] – ar tik ne nuo lovos nutrauktà (nešvari) Ob. Turė[ja]u tokį šniūrą, tai prisirišiau, kad nenutraũkt vėjas [nuo traukinio stogo] Aps. Atsigulė naktį – kaip traukė kaldrą nuo jos ir nutráukė Aln. Šiferį nutráukt žemyn reikia Všt. Tai mes tą vainiką nutráukiam [neleidžiami kabinti], an šulnio apisukam tą vainiką, o nuo durų nutráukiam, būdavo Kpr. Nutráukdavo nuo kojos, ažniurkydavo tas dėles – negi leis (paleis) Svn. Nutráukė nu kūtės tą piršlį Vgr. Jį nuo stogo nutráukė Mrj. O jeigu dabar Mitrulionio šuo išlėks? Baisiai ryzgus. Įsikibs į kišką ir nutrauks žemėn [nuo dviračio] V.Bub. Nutraukęs nuo lentynos mylimą savo baltakę, lenkė, lenkė, lenkė, kol nė lašo nebeliko Žem. Ale aš, nusilaužęs nuo medžio storą kucių, kaip rėšiu striukiui per galvą, striukis apkvaito ir puldamas visus paskui save nutraukė BsPIII102(Plv). Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iž dangaus ir pragaran įmestus SPI373.
| prk.: Aušros ranka nutrauks mėnulio baltą drobę, per žemę pereis saulės gandas įkypai B.Braz. Tu ko nori? Kad angelą jam iš dangaus nutraukčiau? J.Balt. Tada nutrauksi jungą jo nuog kaklo tavo Ch1Moz27,40. Tvirtapradės priegaidės galūnė nutráukia kirtį nuo šaknies ant savęs NdŽ.
^ Rūkai, būdavo, i rūpestį nuo save nutráuki Ar. Nutraukė kaip katiną nuo pečiaus LTR(Šl).
| refl. tr. NdŽ.: Petrelė nusitraukė nuo šatros rūbus, kurie jai buvo reikalingi, ir nusinešė kitan pirkios galan V.Krėv. Stepas pasuko klėtin, o tėvas, susiieškojęs nagines ir nusitraukęs nuo tvoros autus, sėdosi ir avėsi M.Katil. Nusitráukė kaldrą ir miega Grž. Rado [katės], tai i sudžiovintą [valerijoną] nusitraukė i surijo Upn. Bet jis, matyt, kerštą turėjo: nusitráukęs jį nuo pečiaus su tąj kėdele, kur kojas aunas, apmušė, apmušė Bsg. Tas kryžius jau nutriušęs buvo – [kriaučius] kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių, ale Jonas jį nusitraukė nuo pečių BsPIV21-22(Brt). Karo svirne kančiukėlis (kančiukaitis Vlk) – aš jį nusitrauksiu (d.) Pls. Neverk neverk, mergužėle, jau daugiau nebarsiu, karo svirne kančiukėlis, aš jo nenustráuksiu DrskD1901.
| intr.: Asla nešluota, pečius nekurtas – boba tik nustráukė nuo pečiaus Ml.
ǁ braukant nutašyti, nulyginti: Su skliutu kai su obliu nutráukia Ar. Kuprikę [sienojo] nutráuka su abliu, ka nebūtų guzų, ka būtų nūlaidžiau Krž.
8. tr. B, H153, R12, MŽ16, N, M, Š, Aln, Trgn, Bsg nutempti ką užmautą, užvilktą, užrištą, numauti, nusmaukti, nuvilkti, nuauti: Moterys nutraukė nuo jo į ragą sušalusią sermėgą A.Vencl. Drykst nutráukia kailinius ir numeta Šmn. Kad nuo pačios rūbą nutráuksiu, tai neturėsi Lb. Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius, nutraukiau kelnes M.Katil. Kab bernai su čebatais, tai insuka [šokdami] tuos andarokus ir nutráukia Dg. Kamgi nutráukei man batą, užmauk! Ob. Aš nuo kojų nutráukiau [klumpes] ir pradė[ja]u pliaukšėt vilkui Aps. Nutráuk man batus NdŽ. Šmūkšt i nutráukė vieną batą Žlb. Reik nutráukti batus ir išpilti vandenį Lnk. Kai ateina te kas, tuoj bobulė kepurę nuo galvos nutráukia Pnm. Tas senukas kepures nutráukė, nutráukė Grv. Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę M.Katil. Tas Jokimas, savo kepeliušą nutraukęs nuo galvos, ant to laiko pasirodė savo panai DS224. Vaikas tiktai capt už kepurės i nutraukė [ubagui nuo galvos] BM205(Grnk). Tau kepurelę nutraukčiau, į juodą purvą suminčiau N54. Aš jo kepurę nutráukiau, į purvynėlį įmečiau JD738. Tą kuskelę nutráukė nu galvos i sumyniojo po kojėms Trk. Nutraukusi nuo galvos skarelę, aprišo jam ranką MPs. Griebia vainiką, nutraukia, o tos neduoda Všk. Žiedas nuo rankos [vagių] nutrauktas i laikrodis [girtam] Klt. Dar nutraukęs žiedą nu piršto savo antmovė ant piršto Jūzupo M.Valanč. Seniau, sako, važiuoja, tai ratus nutráukia, o galas žino, kas tę nulupa tuos ratus, gal velniai koki Dg.
^ Mun kaip maišą nu galvos nutráukė, kai būdamas paklydęs atsižinau, kur esąs Gršl.
| refl. tr.: Albinas vienu ypu nusitraukė per galvą palaidinę rš. Dabar paėmė šitą laivelį, pririšė diržu savo, nuo kelnių nustráukė Lkm. Ji nusitráukė pirštines NdŽ. Nebgaliu pats sau batų nusitráukti Vkš.
| intr.: Bebėgant anai iš dvaro lauko, batelis nusitrauka ir paliekta prilipęs (ps.) Vkš.
ǁ BBMik3,3, N, Gršl nulupti, nudirti: Žievę nulupu, nutraukiu R9, MŽ11. Skūrą nutraukiu R41, MŽ55. Jaučiui odą nutraukti B. Tai menkei tą skūrą nutráuki, i prikiša tą skūrą, i verdam Plng. Jis (generolas) tuo sustojo, kardu aprėžė [levui] apie kojas ir tuo nutraukė jam tą kailį BsPIV195(Brt). Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suėdė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę BsPIV285(Brt). Afierai sudeginojimo tur nutraukti odą (nudirti) ir tur (viršuje ją) stukuosna sukapoti BB3Moz1,6.
9. tr. nutempti, nuvesti paskui save: Gal jį biesas kur nutraukė, kad šįvakar nesulaukiau LTR(Brsl).
| prk.: Gero žmogaus nenutraũks [į plėšikus] Dv. Buvo noro ir pastangų Maironį nutraukti į atskiras visuomenines sroves rš. Jie nutauto ir paskui save nutraukė liaudį A.Sm. Klausytojį nutraukia misliomis į paupius Dubysos prš.
| refl. tr.: Vaikai nusitraukė, įkibę į skvernus, prie medžio vieną mažą, drūtą žmogelį J.Balč. Nenorėjau eiti, bet jis nusitráukė, už rankos paėmęs, į girią NdŽ. Vienas kitą nubado nusitraukęs krūman Šmn.
10. tr. atskirti: Nuo vaikų anas močią nutráukė Klt.
ǁ DP186 prk. atitolinti, atitraukti: Vaikus nutraũks iž vienos mokyklos, varis kiton Drsk. Nuog darbo nutráukia, ką geria Drsk. Žmones nutráukia nuo darbo Rd. Tėvas mirė, duoną reikė[jo] uždirbt, tai ir mane nuo mokyklos nutráukė Vrb. Tokia stambi buvau, mane nuo tos piemenystės greitai nutráukė Grž. Jo viernieji padonai nuog priderančio pilnasčio būtų nutraukti prš. Visai taip dedasi, kad kas girtuoklį išsyk nutrauktų nuo degtinės V.Kudir. Adomas didžiai nuliūdo, širdį jam baisiai suskaudo: jis nutraukė nuo Dievo palaiminimo tiek savo vaikų ir dėl to tik, kad jie buvo nuogi! BsPII98(Šl).
| Ak mano viernasis išganytojau, neduok, kad mano dūšia nutraukta būtų nuo dangiško palinksminojimo prš.
ǁ Snt prk. nupratinti: Vyskupas Valančius dideliai žmonis nutráukė nu gėrimo Varn.
11. tr. slapta paimti, pasisavinti, pačiupti, pagrobti, pavogti: Tu, moč, penkrublę nutráuksi PnmR. Pinigų nemažai prapuolo, ar kas nuo stalo jam nutráukė, ar nesumokėjo tiek, kiek reikė Krs. Anas visa kap nutráukt, kap pavogt LzŽ. Bijojo, ka nenutraũkt kas [balinamų audeklų] Eiš. An šėrimo kiti šiaudų nutráukia Rod. Keistas iš jo žmogus, jam vis kad kito nutráukt Dglš.
^ Tavo laimę šuo su uodega nutraukė Yl.
12. sumažinti ko kiekį, skaičių, dalį atimti nuo ko: Nutraukiu, numažinu SD376. Aš tau nieko nenoru nutraukti nuo tavo algos B. Nuotráukti, nuoimti, atimti I. Jis man nutráukė algos NdŽ. Nuo kai ko nutráukt ben kiek reikia [pinigų] Všn. Žmonės mus užsipuolė, girdi, darbadienius nuo jų nutraukiam V.Bub. Ka tik kaip nutráukti, ka tik kaip sumažinti uždarbę, ka ti̇̀k nuskriausti žmogų, ir gan! Trk. Nūtráukęs buvo arų Pj. Kad būt nenutráukęs brigadyrius, būt daugiau gavęs [už darbadienius] Ad. O dar kiek mumiem vogos nutráukė! Lp. Kupčiams kupčysta [veda į nuodėmę], kurie kupčiaudamos artimuo nuotrauka P. Nutraukus tuos trumpalaikius svetimus piningus, kurie turi atgal duodami būti, popierinių piningų padengimas sumažėjo prš. Ponai šeimynykščiui, viernai slūžijusiam, nutraukia jo algą brš. Seniau gyveno vienam dvare ponas labai neteisingas: krividydavo žmones arba šeimyną, vis nutraukdavo algą, dažnai ir be algos išvarydavo LTR. Jam algą mokėdamas biškį nutráukė, kam vasarojų išganė Jnšk. Sako, daug nutráukia už runkelius Gs. Ir nutrauktumei iš užmokesnio už dirvą Sut. Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13, MŽ16. Siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos turbūt šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama LzP. Nū mūsų nūtraukė, jims (neturintiems) davė [žemės] Vn. Nuo savęs kartais kąsnį nutráukiu ir žmogui atiduodu Vrb. Dėl riebalo tai nutrauksim nuo savo burnos, apseisim J.Avyž. [Tėvai] nuo savo burnos nutraukę penėjo, dengė ir sergėjo, kad kur galvos nenutrūktų O. Tėvai tau, rasit, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukę atidavė Ašb. Nežinai, mergaite, kiek vargo turėjo motinelė, kol uždirbo tą auksiną, ne kartą, rasi, nutraukė nuog savęs kąsnį Rp. Sviesto kilogramą nū savęs nūtráukęs parsiduodi Vn. Nu savęs reik nutráukti, kad reik atiduoti Ggr. Atiduodu kąsnelį vaikams nu savęs nutráukusys End. Reik nutráukti nu savęs kąsnelį Yl. Nuo savęs nutráuk, o jam duok Rs. Motina dėl vaikų visad nuo savęs nutraukia LTR(Vdkt). Ką nuo savo burnos nutráukiam, tą tau atduodam Lp. Ji nuo manęs nutráukia kur gardesnį kąsnelį ir jam atiduoda Ėr. Nuo miego nutráuk, bet padaryk Rs. Kiek man miego nutráukė šitos knygos Šmn. Valgyt man neginta, tik miego nutráukia – kelia pečiaus kūrent Ob. Tas karas sveikatos daug nutráukė Lb. Ką reik įsitaisyt (įsigyti), priseina nu maisto nutráukt Rs. Visas nes tas turtas, kurį nutraukė Dievas tėvui mūsų, yra mūsų ir sūnų mūsų Ch1Moz31,16.
| Kas tada sako, jog Jėzus, būdamas Dievu visagalinčiu, negalėjo ižg duonos padaryt kūno nei iž vyno kraujo savo švenčiausio, tas dievystei jo ir visagalybei nutraukia SPII191.
^ Įstatymas buvo aiškus: nieko nei pridėti, nei nutraukti Blv. Turiam sakyti tikrą teisybę, kaip žinom, nieko nepridurdamys nei nutraukdamys M.Valanč. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi NžR. Nuo savęs nenutráukęs, kitam nepaduosi Tr. Sau nenutraukęs, kitam gera nepadarysi LTR(Šmn). Ir pridėk, ir nutrauk B919. Nuo vieno žmogaus nutraukia, kitam duoda LTR(Ds). Nutrauk – bus mažiaus, pridėk – bus daugiaus B.
| refl. tr., intr.: Nuo savęs nusitráukė valgymą Ėr. Kiek nusitraukiam nuo savęs – ir turim išmainyt sviesto Ėr.
ǁ refl. tr. pasilikti: Ar da pieno nuo telioko nustráukiat? Mlt. Kas beliks anglių, nusitráuk [kitam kartui lyginti] Šts.
13. tr. kuo padengti, aptraukti paviršių: Koks gražus tas puodas paliko: kaip su lekeriu nutráuktas Žr. Vasarojaus suskis dobilus nutráuka, neleida augti Šts. Žiūriu, gi visos kojelės pūslėm nutráuktos Šd.
| refl.: Prie mūsų buvo šaltiniukas, bet daba jau nusitráukė (užžėlė) Škt.
14. tr. nukrėsti, nupurtyti: Ka muni nutráukė toks baisus šaltis Kl.
15. tr. DŽ1, Vkš, PnmR, An svoriu nuvarginti, nuveržti: O kai ušėtkas visai nutraukė rankas, persikreipiau kitą šoną J.Balt. Sunkus daiktas – tuoj rankas nutráukė Slm. Net rankas nutráukė vaiką benešant Klt. Šiandie mañ pusiau nutráukė, nuo darbo negaliu pastiest Ml. Na, pusę girios sunešėm, net pečius nutraukė V.Krėv. Nusvilk [kailinius], pečius nutraũks Ign. Brangūs (Tikri Pn) karoliai kaklą nutraukė (d.) Ad, LTR(Ukm).
^ Nevalgyk daug – pilvas kaklą nutráuks Kltn. Badu galo negausi, jei pilvas kaklo nenutrauks S.Dauk.
16. tr. esant vėjo traukai, nunešti su savimi: Didelės šiūpelės tokios būdavo, pili aukštyn, vėjukas nutráukia Škn.
| impers.: Nutráukė šonan debesį Lb. In Dūkštą lietų nutráukė Dglš.
ǁ traukos jėga nukreipti: Yra tam tikri išradimai, yra įtaisai, kurie nutraukia trenksmus Žem. Kieme statydavo perkūnsargius tokius aukštus – tie nutráukdavo Grz. Gal kad elektra visur yr, gal nutráukia, ka teip jau netranko [grausmas] Ssk. Eglė nutráukė perkūniją Sug. Kad ir spirs pušin, tai balon nutraũks [žaibą] Ob. Į obelį netrenka, į aukštus medžius nutráuka [žaibą] Vg. Ėjo ėjo debesiai, nelijo – upė gal nutráukia Tj. Nutráukė laukan šitą ugnį [šv. Agotos duona] Vdn.
17. tr. Plv nugramzdinti: Upės verpeto saugotis reikia, ba kas an verpeto užplaukia, tą verpetas gilyn ir nutráukia Kpč. Ė kap užsikabins [žuvis] až kriūkelio, tai šitą nutráukia jau vandenin probką Aps.
18. tr. nublukinti: Aš nenoriu žalio [drabužio]: tuo nutráukia saulė Jrb. Buvau geltonai nukvarbinęs, dabar saulė visai nutráukė (visai dažus nuėdė, nuėmė) Vlk.
19. tr. Skr, Trgn nuplikyti, apšutinti: Tos uogos nevirytos, tik su garu nutráuktos Smln.
20. tr. nudžiovinti, nuvytinti: Saulė nutráukė žiedus Pš.
ǁ nunokinti: Tie karščiai nutráukia avižas be laiko Jnš.
21. tr. kuo (ppr. prietaisais ar instrumentais) nusiurbti: Sako, blogą kraują nutráukia Graž. Nutráukė paskutinęjį kartą tus myžalus – i numirė Pln. Kai gėrimas nusistos, reikia gumine žarnele nutraukti į butelius rš. Nūtráukė nū plaučių pūlius Grd. Ka čia aukštas kraujo spaudimas, biškį kraujo nutráukė, biškį geriau Lž. Jeigu vaikas papo neišžinda, pieną iš papo reik nutráukti Vkš. Daktarai nutráukia viską – čystas, sausas [balzamuotas] kūnas Kpč.
| Nuog veido nutráukė kraują [su dėlėmis] – nieko nemačijo Jon. Inleidžia tas dėles, tai jos nutráukia kraują DrskŽ.
ǁ Pj, Vgr, LKT159(Pšš), Vdn, Trgn, Ad, Sb, Pl leisti, duoti nutekėti, nubėgti (vandeniui); nuleisti: Grioviai užžėlę, kada nevalyti, nenutraukia vandens, visiškas rūdynas pasidarys, vienos šlapokšnos V.Bub. Tie melioratoriai nutráukė [v]andenį, kitų i šulinės sausos Pln. Nutráukė iš čia (iš žemupio) [v]andenį, i sausà Krš. Girė velniškai nūtráuka žemę Šv. Kanalai nutráukia vandenį iš laukų Pgg. Griovį nukasė, tai nutráukė [vandenį] Kdn. Balos nutráukia vandenį, tai uogų nebe taip yr Šmn. Išbėga [iš ežero] upelis, nutráukia negerumą Sug. Nė kiek nenutráukia [išmelioravus] da labiau – užkiša tik Kpr. Upė nutráukia vandenį Mlt. Gerai da, kad [v]andenį nutráukė žemelė, tai ir burokai, ir vasarojus but skradžiai žemėn Tj. Čia versmė buvo, ale [melioracija] nutráukė Klt. Kad iškast [griovį], nutraũkt vandenį, tai augt, derėt Vlk. Šulniai sausi, nor bulvas pilk – vis ta miliracija vandenį nutráukė Pv.
| impers.: Jau kiek nutráukė OG68. Griovius traktoriais užvertė – vandens nebenutraukia, pavasarį vanduo dirvose telkšo J.Paukš. Toki kiauržemė – nutrauka viską į apačią Kl. Vandenį nutráukė, kai nebebuvo malūno Krž. Čia nusausymą darė, čia visur vandva plaukė, o iš sklepo nenutráukė vandenio Sdb. Seniau grioviai būdavo negi nutraukiami̇̀ Slm. Sausa. Ė pašalinėjo, pašalinėjo – i nutráukė Švnč. Iki šitą vandenį nutraũks, negalėsim sėt Mrj. Labai blogai leidžia [sniegą], ale gal nutraũks [vandenį] Pv.
| refl.: Purvynas pusiau blauzdų, ale vanduo greitai nusitráukia [pavasarį] LKT123(Žgč). O aš nepatingiu vakare, griovelį prakasu, tai kad išeina tas vanduo, per naktį nusitráukia Jon. Dabar kelias dienas nelyja, maž i nusitraũks Plv.
ǁ prk. burtais susiurbti sau: Norėdama iš kitos karvės nutraukti pieną, Joninių rytą, dar saulei nepatekėjus, moteris kerėtoja eina į kaimyno pievas ir su audeklo pala braukia nuo žolės rasą rš(Kp). Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis – pieną nutrauks, tada jau be pieno LKKXVII194(Grv). Žmonys pasako[ja], kad ana mokanti karvėms pieną nutráukti Vkš.
22. tr. padaryti ne tokį smarkų, sumažinti intensyvumą, susilpninti, sumažinti, suimti: Pamerki vandeny, tas vanduo nutráukia žalumą, tas vanduo lieka žalias Bsg. Nupili, nupili su ta asta (actu), ta asta biskį nutráukia tą juodumą Všt. Mesk į vandenį [mėsą] – i nutráuks sūrį Dr. Vaistai sopulius kiek nutráukia Ad. Kur gaut sėmenų – paskaitinčia, gal sopę nutraũkt Švnč. Prided’ molio – nutraũks karštį Švnč. Vanduo nutráukė silpnumą (atgaivino) Stk. Pabandyk išgert šito, gal nutraũks [nemalonų skonį] Gž. Vyšnios smogas nutráukia nuo burnos Vlkv. Nutráuka tie kukurūzai [žemės] riebumą, kelius metus nėkas neauga Krš. Ogi žinot, širšė įkando, dėjau išrūgom – karštį nutráuksiu Plv. Dėjau pikio in piršto, gal ir biškį nutráukė [karštį] Dv. Užsidedi juos (tikrinius karolius), tai, sako, nutráukia geltligę Plv. Kap ranka tiej vaistai [skausmą] nutráukė DrskŽ. Apdėjau galvą skara – ir nutráukė [skausmą] Srj. Jei nori miego, tai valgyk: nutrauks! Lp.
| impers.: Man užeina dažnai [skausmas], būdavo, greit nutráukia Ds. Sako, vandenio viedrus reik pastatyt [, kai šalna], nutráukia tą šaltį Rs.
| refl.: Reik numirkyt šernieną acte – visi kvapai nusitráukia Vdk.
23. intr. kiek nugerti: Jis atkemša savo gertuvę, ir padoriai iš jos nutraukia rš. Nutráuk truptį, kad nebūtų sklidina Grž.
ǁ tr., intr. DŽ1 mėgti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Būdamas vienišas, panašiai kaip ir Kaupas, kartais nutraukdavo, „iš nuobodumo“ – kaip pats sakydavo LzP. Kai su visais geruoju, tai ir magaryčių pasitaiko. Ir kaip reikiant burną (stikliuką) nutraukti M.Katil. Buvau nutráukęs, nėko neatsiminu Krš. Aš biškį nutráukęs mergičkas pagaudau, pagniaužau, paniurkdau ir paleidžiu Škt. Pusę litro nutráukęs da malkas skaldo Ktč. Ir šnapsiuką juodu nutráukia KzR. Tas ir nutráukia gerai Gs. Ne šventasiai ir mūsiškis – nutráukia, kai nugriebia kur centą Skdt.
24. intr. kietai numigti: Labai puiku per popietį biškį nutráukt Žb.
25. tr. užtraukti, užrūkyti: Še, nutrauk keletą dūmų, kad lengviau būtų ant širdies J.Paukš. Iš tosios vietelės buvo išmušami kaliniai, norėję tenai užeiti ir su nekalčiausia intencija, pavyzdžiui, darbo metu dūmelį kitą nutraukti B.Sruog. Duoki ma[n] dūmą nutráukt Gs.
26. intr. DŽ1, Dr, Brs, KlvrŽ, Tv, Trg, Jrb, Šk, Mrj, Ėr, Mlt nueiti, nužygiuoti, nukeliauti, nuskristi, nuvykti ir pan.: Vienu trūkiu nutráukiau, t. y. nuejau J. Būrys žmonių nutráukė per lauką NdŽ. Į rūmus nutraukė tokia vestuvių procesija, kokios nebuvo matęs joks kitas karalius J.Balč. Užsivertęs pakinktus nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Nutraukiau į Skapiškės (= Skapiškio) parapiją ir ką siūti radau pas Svilą, Kreipšių ūlyčios gaspadorių M.Valanč. Tie vokyčiai, žinai, čia nutráukė ant Mažeikių Slnt. Nūtráuksi jaunas būdamas tolie Pj. Šitai į Sekmines nutráukdavom į Rietavą pėsčioms Kv. Kap nutráuksit, nueisit sodžiun, rasit Sn. Nutráukėm ten, kur nurodė, kur lietuviai gyvena Yl. Padėjo bliūdą pripylus ant kiemo ir nutráukė sau Skr. Kur nutráuksi, ar į Kauną? KzR. Tai pačiam dar tas dūkulys neišgaravo iš galvos – vis dar nutrauki pas ją? Jnš. Karvutės kur nutráukė? Šl. Vaikai gal miškan nutráukė, kad niekur nesmato Ut. Šiandie Alantoj atlaidai – daug svieto nutráukė Vdn. Dar senukas ir pas kaimynus nutráukia Prn. O kap vakaro sulaukiau, pas mergelę aš nutráukiau DrskD43. Pas karalių nutráukęs, pasiprašė dukterų pamatyt Jrk131. Vienos moteriškės vyras buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs BsV41. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną BsPIII320. Jau saulė žemai, sunku man šiandien nutrauktie miestelin Sz. O po svodbos jie ten ir nutraukė LC1883,1. Tokį [be motynos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį, ir tad palikusioji šeimyna nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk.
| prk. H165: Debesys nutráukė į vakarus BŽ413.
| refl.: Mažgi kap nustráuksme OG376. Po tam nusitraukė (viršuje nuejo) iš tę kalnop BB1Moz12,8. Paskui bitės pamaželiai nusitraukia į artimą kokią vietą, kur susimesti nora S.Dauk.
| prk.: Koleros liga jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi Kel1853,8. [Debesys] nūsitráukės int šiaurei linkuo KlbXV131(Klp). Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257. Šviesi saulelė nuo mum nustráukė, šaltis žemelę gruodu sutraukė BM415(Kp).
ǁ nusikelti gyventi, nusikraustyti: Aš buvau vienąmet nūtráukusi į Vanagų kaimą Dov.
| refl.: Nustráukė bernas in gudus, su gude Drsk. Nūsitráukė už Joniškio [meistras], dirbo ratelius, – ten nemoka Grd. Sykį vienas jaunikaitis su dviem savo seserim prie pasiuntinio gyventinai nusitraukė, kad geriaus gautų Dievo žodį permanyti Ns1857,1. Po kelių metų nusitraukiáu toliau [gyventi] Rt. Ir ypačiai tarp nesenai ten nusitraukusiųjų, dar neįsigyvenusiųjų esanti dabar apgailėtinai didi bėda Kel1881,35. Šitai eš vaikus Israel atimsiu iš pagonių, kuriup nusitraukė, ir anus iš visur surinksiu, ir anus vėl jų žemėna nuvesiu BBEz37,21.
27. refl. R, MŽ, Sut, N pasislinkti tolyn: Atejo toks baisus, atbulas, atbulas i nusitráukė Užv. Nenusitráuk teip toli į pasienį Grž. Jis jau nusgando, ale nustraukė pasienin ir tyli, laukia, kas bus LTR(Kp).
ǁ išsikraustyti, išbėgti tolyn (ppr. gelbėjantis nuo ko): Paskui grįžom, kai nusitráukė frontas Vlkv. Jis nustráukė su visais karo pabėgėliais Knv. Toliau nustráukė vokiečiai Kp. Bet kiti nusitráukė toliau, mes gavom susišaudyti Plt. Nusitraukis nuog mūsų, nes tu macnesnis tapai nei mes BB1Moz26,16.
ǁ prk. pasišalinti nuo ko, vengti ko: Nu visi piktų surinkimų arba kompanijų nusitraukti del apturėjimo loskos p. Dievo brš.
28. refl. nusitęsti, nusidriekti: Į pietus gi ta lyguma nusitraukia gan toli LTI315. Paukščių kelias – kurisai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų DS163(Rs). Nemnas (Nemunas) nustráukia kita puse ir apsema mūs pievas DrskŽ. Galbūt Vilnių myliu dar ir už tai, kad prie jo baltų bokštų glaudžiasi dzūkų šilai, nusitraukią iki pačios Dainavos rš.
| prk.: Jo valdžia iki kraštų žemės nuositrauks I.
ǁ pasistūmėti, išsiplėsti, išplisti (apie užimamą plotą, vietą, ribas): Ka nėkur negalėjom nusitráukti, ten į daubą buvom Kl. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė A1884,89. Šaudė visai čia pat, už anų trobesių ir daržų, pleškino visu ruožu, pradedant užmiesčio ežerėliu ir nusitraukiant į vakarus M.Katil.
29. intr. kurį laiką šiaip taip išgyventi, prabūti: Da jis nemirs nutraũks kelias dienas Ėr. Nutráuki dieną – ir vėl gyveni Ds. Aš galėčiau vandeniu gyvas savaitę nutraukt, bet su vaikais ką daryt? P.Cvir.
30. tr. uždelsti, užvilkinti, atidėti vėlesniam laikui, nukelti tolyn: Motyna susižeidė, ale veselės nenutráukė Rdn. Tas lietus labai darbus nutráukia, gaišina Jnšk. Jie pylė i pylė Panevėžin, užtat i tą kiaulę [paskersti] nutráukė Mžš. Nutráukė [paršą skersti] suvisu šilumon Švnč. Nu, jei palydinės lietai, nutraũks [pjovimą] Lp.
| refl. Mlk, Tr, Slm, Pl: Pietūs čia visada nusitraukdavo į vakarą J.Balt. Bulves ilgai kasėm, tai kūlimas nusitráukė į pabaigą rudens Stak. Nustráukdavo ir visi darbai, kai žmonių nebuvo Vrn. Pakalbėjau su dukteria, ir metukai nusitráukė (vestuvės nusikėlė) Mrs. Atejo karas – nusitráukė to ženatvė Antš. Nustráukė dabar bulbų akėjimas, – paliūtė Kln. Lyja ir lyja – darbai nustraũks rudenin Ktk. Nereikia darbas atadėliot, ba kai nustráukia tolyn, tai ir lieka Trgn. Nemisliau, kad teip nustraũks šienapjūtė Sdk. Vakare tai melžimas nustráukia (susivėlina) Kp.
31. refl. Ut, Lp užtrukti (apie laiką): Kartą mūsų giedojimo repeticijos ilgai nusitraukė I.Šein. Paškauskas buvo išvažiavęs į Minską, tai ten jį surado, tenai reikėjo siuntinėti kvotą, ir dėl šito tardymas nusitraukė A.Janul. Kolei merga parejo namo, nusitraukė keli mėnasiai LTR(Lp).
32. tr. CI38,572, DP374, R, R6, MŽ, MŽ7, N, NdŽ, DŽ1, Gršl, Tv, Brs, Tl, Šauk, Šll, Kv, Šv, Trg, Rd, Sdb nujunkyti nuo žindimo: Nutraukti, nujaukinti Q156. Nutrauktas kūdikis B. Nutraukiu, attraukiu nuo pieno R10, MŽ13. Kaipo vaikas nutrauktas (nebžindomas) par motiną savo: toks užmokesnis dūšiai mano M.Valanč. Pri savo krūtinės laikėm vaikus lig devynių dešimties mėnesių – anksčiau nėkumet nenutráukėm Pln. Nūtráukei nū savęs i nebduok papo Jdr. Žmonos vaiką nutráuka nu savęs, pagailsta – i vėl pradeda [žindyti] Eig. Kad, būdavo, kūdikį nutraukia, o paskui vėl atžindo, tai toks žmogus, gyvendamas ant svieto, gaudavęs piktas akis BsV241(Brt). Ir bernalis augo bei tapo nutrauktas BB1Moz21,8. [Samuelį motina] tuojau kaip nuog kreklo nutraukdė …, atvedė jį su savimi ing namus Dievo DP563. Ir vaikelis augo ir buvo nutrauktas RB1Moz21,8.
| Nutrauktas veršis B. Anų veršiukai, po keleto nedėlių žindimo nuog karvės nutraukti ir ant žalios išleisti žolės, įgauna žyvatavimą ir dvesia iš to Rp. Karvikę turu, i pavasarinį veršį esu nutráukusi Krkl. Kas metą nūtráukdavo penkis veršius Grd. Palaikėm savaitę pri karvės – i nutráukėm [veršiuką] Kal. Nutráuktuojuo veršiuo pieno nešk KlvrŽ. Jau veršį veislei nutráukti keta Plt. Jauname mėnesė[je] nutraukta kumelė geriau ims drigantus Trk. Po tam jis tuodu ėryčiu nutraukė ir tą senę milžo Rdž. Jaunus gyvulius taiko nutraukti nuo motinos prieš pilnatį, tai sako, kad gerai auga LTR(Br). Kai tik veršiukus nutráukėm, tuoj ir pradėjom vežt pieną Gs. Apsiteliavo [karvė], mažai pieno duoda, telukas neprižinda – ir nutráukėm Pv.
^ Nerimsta kaip veršis nutrauktas nuo motinos V.Kudir. Ko bliauji kai[p] nutráuktas veršis? Skr.
| refl. tr. R, MŽ, N, Krž: Šiemet penkis veršius nusitráukėm Kl. Turėjom dvi karves melžamas, tris veršius nusitráukę Stl. Šį metą veršuko neturėsu nusitráukti – karvelė paliko žiemmilžė End.
^ Koks apluokas, tokį i veršį reik nusitráukti (kokia materialinė padėtis, tiek ir vaikų reikia turėti) Slnt.
33. tr. sudainuoti: Stasel, kokią mes dainą tom mergšėm nutráuksim? Srj.
ǁ dainuojant nutęsti: Jis dainuodamas teip nutráukia, nuvelka Jnšk. Ir atrasdavo [giedotojas], kaip tą balsą nutráukt, kaip jį paleist Mšk.
34. tr. NdŽ, Srj, Šlvn, Žž, Bsg, Antr, Lb, Kpr, Sb, Tv, Kal nupaveiksluoti, nufotografuoti: Vardinės ka buvo, oi kaip visaip nutráukė Sk. Nutráukė nuotraukę prieš saulę, – išsiviepus DrskŽ. Mudu nutráukė terp tų jurgynų Jrb. A neturi [fotoaparato] nutráukti gandrą berže? Lc. [Fotografas] nutraukė ant vieno abrozdėlio Jo Mylistas abudu vyskupu TS1899,7-8. Tas tėvas … davė nutraukt jos (dukters) paveikslą, nunešė ant grįžkelės, pastatė BsMtI63(Brt).
| refl. NdŽ, Dl, Gdr, Kvr, Trgn, Užp, Švnč, Vlk, Al, Vgr, End, Trg: Nusitráukti drauge su kuo KŽ. Reikia nusitráukti pasui DŽ1. Nusitráukiau į paveikslą Tj. Kai nusitraũks visi, mudvi eisiva pažiūrėt Snt. Abu nuvažiavom Kupiškin, nustráukėm Šmn. Nustráukė, tai kap terlė kokia atrodo Kls.
| tr.: Kai vyras numirė, pakavojom gražiai, nuotraukas nusitráukėm Slm.
ǁ tr. kopijuoti: Visais iki šiol aprašytais būdais nutraukiant reljefą ir situaciją, pirmiausia reikėjo lauke išmatuoti kampus, linijas ir gauti kitus duomenis, reikalingus matuojamos vietovės planui sudaryti rš.
◊ akių̃ nenutráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Tas Jonis par tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš.
karū̃ną nutráukti pažeminti, paniekinti: Atsivožijai [padarydamas nuodėmę] pačiam Sutvertojuo nuotraukti karūną P.
nuo širdiẽs nutráuktas apie labai mielą, malonų žmogų: Vaikas nuo širdiẽs nutráuktas Ds.
panutráukti (dial.) tr. visus, viską nutraukti, nutraukyti, nuplėšyti: Išvedė iš ažu stalo tą viedmą rageną (raganą) ir panutráukė itas gražias suknias Dv.
patráukti Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151
1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patráukė, tą žmogų būt sumynęs Snt.
| Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patráukė Mžš.
| impers.: [Senelis] iškrito iš šitos lineikos, jį patráukė Pl. Viena vadelės pusė po lenke patrauktà PnmR. Gerai, ka jį nepatráukė po ledu Jrb.
ǁ pariesti, pasibrukti: Žąsis kaip ant vienos kojos stovi, antrą net po savim patráukia, tai ant didelio šalčio Upn.
| refl. tr.: Jis pasitraukia kojas ir sukryžiuoja jas po suolu I.Simon.
2. tr. traukiant padėti kur: Tuos sienojus patráuksma pastogėn Sb.
ǁ pakabinti: Mane dėdis patraukė po balkiu, ale teip bjauriai, kad nė su galva, nė su kojoms žemės nesiekiu BsPIII80.
ǁ pakarti: Jis užnėrė katinui ant kaklo virvę ir patraukė į sausą obelį rš.
| refl.: Pasitráukė su šniūriuku – i po visam Krš. Žiūria, ka pasikoręs vyras, nusijuosęs nuo kelnių diržą i pasitraukęs po šakos LTR(Žg).
3. tr., intr. suėmus, užkabinus traukiant kiek už ko patempti, truktelėti, timptelėti: Patráukė ją už rankos DŽ1. Savęsp patraukti N. Ąselę durų nuplėšė ne kažin kiek patráukęs Kp. Tas pripuvę tvartelis, žu sienojaičio patráukia [meška] ir sviedžia (ps.) Rod. Žabelis patraukė už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų M.Katil. Tėvas patraukė vaikui už ausų rš. Patráukiau spenį, do pienas neteka Klt. Noriant nuo to (kad nepavogtų arklio) pasisaugot, reik už tos kojos pasiėmus patraukti atgal Sln. Patraukei bulbę – visos nubirsta Trk. Jis patraukė stipriai vadeles. Arklys net pasimuistė, staiga sustabdytas A.Rūt. Asilkas išsigando, patráukė pavadeles LKKII220(Lz). Laikrodžiai su lenciūgais, patráuki už galo, kai išeina Šauk. Patraukė už virvės [avinuką], tas parpuolė, o kad jis žiūri – tik avies kailis prikimštas šiaudų! BsPIV286(Brt). [Jonas] atėjo pas tą skylę, patraukė diržą, pajuto, kad jau nupjautas BsPIV22(Brt). Už to lenciūgo tik drykt ka patráukė, tas šuo sucipo Lnk. Vaikas padarginimą [minos] patráukė – sprogo Kln. Pūčkos gaidį patraukti N. Jis į mane piktai pažiūrėjo ir patráukė skambutį Plšk. Patráukė jisai skambalą Alvt. Ji tą siūlą patraukė ir išgirdo varpus gaudžiant LTR(Rdm).
| Arklys koją buvo paniręs, ans mokėjo patráukti (truktelėjęs atstatyti) Krš.
^ Įminsiu mįslę per barono gyslę, kas tą gyslę patrauks, visą pasaulį sušauks (varpas) LTR.
ǁ tr. pajėgti pešti, išpešti: Ineš ratinį nepaminamą, pririš kuodelį nepatraukiamą LMD.
ǁ tr. traukant, tampant truputį išgauti ko: Ištepu riebuliais, patráukiu pieno, ištepu pienu, išminkštinu kakas, tada laidau Klt.
4. tr. L, LL261, Rtr, NdŽ kiek pavilkti, patempti i šalį, tolyn nuo ko arba artyn prie ko: Krasę į šalį patráuk J. Patráukė rąstą nuo tako DŽ1. Motina patraukia dukteriai kėdę šalia savęs V.Bub. Patráukiu an kraštą lovos [ligonę] ir vėl įstumu Svn. Vygė prie lovos patráukta Jrb. Suolą patráuk! Mrj. Galima patráukt stalas Dgp. Parejo tetė an pietų, aš pamislijau, patráuksu tetei kėdalę Pln. Ė tas [brolis] numirėlį pakels in langą – i vė patraukia, pakels – i vė patraukia LTR(Tvr). Patráuksiu dobilus, – kiaušiniai ta ta ta išbirėjo visi iš gūžtos Klt. Kur tiktai mun skausta, ten aš patráuku tą pūslę Žeml. Ma už vienos kojos ema, už kitos, už abiejų kojų trukt, žiūriu – aš prie vartų patráuktas Pg. Uždarė tą grabą, patráukė į pašaliuką Žr. Arklį turėdavo, su arkliu patráukia vagoną tą, kur reikia Sb.
| Čia svirnas buvo mūso pakalnė[je], daba patráukėm čia į kalną Všv. Čia tą gelžkelį patráukė Ktč.
^ Ponas Dievas maistelį patraukia (atima, sumažina) N.
| refl. tr. Š, NdŽ, DŽ1: Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Jis atsisėda prie stalo, pasitraukia aplanką su popieriais V.Bub. Pastráukiau kėdę, tai atsistojau – būtau nepaskėlus Pv. Pasitráuk taburetę ir sėsk Klvr. Jau suolelį [vaikas] pats pastráukia, atsisėda Klt. Aš pasitráuksiu tą stalą į šviesą Pc. Po nosia mėsą pastráukė, surijo, o mes sriubos tik gaudavom Pv.
| intr. prk.: Vyžuonių geležinkelio stoties trobesiai riogso tolokai pasitraukę nuo miesčiuko Pt. Nuo kelio pastráukęs kiemeliukas Adm. Anksčiau ir apie Šimonis miškas buvo, dabar toliau pasitráukęs Šmn.
ǁ traukiant suėmus ar paėmus už ko į viršų, į šoną ar į save pakeisti kiek vietą, padėtį: Šliuižę patraukti N. Patráuki vieną pusę, kitą – ir užulipa [rąstas] Kur. Į vidurį to vogo įkiša štrikį ir patráuka į aukštą (aukštyn) LKT135(Prk). Įdėjo akminą ir sujudino lenciūgą, o broliai patraukė arti viršaus LMD(Žg). Patráuk rykštes atgal, – jau visiškai prie nyčių priėjo Brž. Patráukit rykštes, – negaliu išmint Rdm.
ǁ kiek pakelti, atitolinti: Patráuk koją iš tako! Šv. Aš nebipaspėjau patráukti tos rankos, ans mun sudevė Als. Patráuk galvą nu šviesos Šv.
ǁ pavesti, patolinti: Sūneli, patrauk žirgą nuo tako J.Jabl. Karalius sako raganai: eik, patrauk žirgą nuo tako LTR(Rk). Patrauk vaiką nuo kelio Pn.
ǁ refl. tr.: Pasitráukė jis man tolyn, išsiėmė penkius žiedus, sako: – Tu išsirink, katrą nori, vieną Plvn.
ǁ pavesti į kitą vietą ką pririštą, pakelti, perkelti (gyvulį): Eidama patráukiau karvę Sn. Patráuk karvę toliau – žolės daugiau Klt. Patráuk gyvulius pavėnin Mlt. Jis tą karvę nepatráukė ant pliko lauko, nuvedė į lenkutę Jrb.
5. tr. pasmaukti: Biškį buvo užuolaidos patráuktos, i pamatė iš lauko Všv.
| refl. tr. Ser, NdŽ: Kelnės benga nusmukti, reik aukštyn pasitráukti Vkš. Anas kalnius pastraukia, persižegnoja ir vėl guli LTR(Slk).
6. tr. pavežti.
| refl. tr.: Pasitráuki valčikę ledu išlipęs ir vė eini įsikibęs į jąją Vl.
7. tr., intr. įstengti, pajėgti traukti, tęsti, vilkti, vežti: Prikrovė vežimą – nė arkliai (tokį, jog nė arkliai) nepatraukia J.Jabl. Sunkiai ji bepatraukė plūgą ir vežimą P.Cvir. Arkliai vežimą vos patráukia DŽ1. Aštuonis arklius užkinkys liuob, – nepatráuka kiteip Gršl. Cielą vežimą vos arkliai patráuks Kl. Arkliai nė iš vietos ne[b]ipaeina, ne[b]ipatráuka Brs. Matai, toks purvynas didžiausis liūb ten būs, o teip arkliai vos [b]ipatráuks Sd. Jaunas žmogus įsisėdo į vežimą, spauda, ka tie arkliai ano ne[b]ipatráuka Sd. O arkliai stova ant vietos – nepatráuka arkliai Yl. Maušienė įsėdo į vežimą – i nepavažiuosi, nepatráuks arkliai Tl. Patraukanti̇̀ buvo kumelė Pvn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepaveža iš vietos, nepatráuka anie Stl. Kitą kartą nežiūrėdavo – ka tik plūgą patraũktų [arklys] Škn. Ka gi te, ir arkliukam jeigu tik viksvelių duosi, tai plūgo nepatraũks Plvn. Daug nekrauk, – nepatraũks [arklys] Jnš. Traktorius turi traukt, arkliai nelabai patráukia [akmenų] Sn. Jaučiai daugiau patráukia, arkliai tiek nepatęs Gg. Arklynas nepatráukia vežimo Klt. Reikia pervažiuoti per upelį, o arklys negali nei kaip ratų patraukti LTR(Ukm). Kelias traktoristų išdirbtas, arklys ratų nepatráukia Mžš. Mano sena kumelė da patráukia ratus Pnd. Čia tai stebūklingas gyvulys (arklys) – vien ratai žmogum [sunku], nepatráuksi prieš kalnalį kokį PnmR. Traukiu traukiu – nepatráukiu Sb. Kad važiavau pro daržą, pro rūtelių darželį, nepatráukė bėrs žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1478. Nepaveža, nepatraukia širmi žirgeliai NS652. Da pėdo rugių nepatráukiau (buvau maža) – jau reikėjo ant šalinės lipt Graž. Ir metę [tinklus] negalėjo patraukti dėlei daugybės žuvų BPI409.
| Užejo miegas, nebgalė[ja]u nė grėblio patráukti Als. Dar grėblį patráuku, dar nesu visai atlikusi Rdn. Nu dar nėko, dar dalgį patráuka (dar stiprus) Pgr. Patrauktų̃ (įstengtų pjauti) – vyras prieg sylai Drsk. Nuejau pjaut – nieko nepatráukiu dalgės Kpč. Dar su dalge patráukiu Jz.
| prk.: Patraukami̇̀ tie muno darbai, kaip trauki, ištrauki Lk.
^ Nepavalgęs nepatrauksi, nepapustęs nepapjausi Pg.
ǁ pajėgti pavilkti, panešti (kojas): Vieną dieną pereisi, tai kitą kojų nepatráuksi Ds. Man išrodo, kad jei didelį arklį teip pašertume šiaudeliais kap šituos, tai ne tik vagos, ale ir kojų savo nepatrauktų Kpč. Kojų patráukt negalėjau Gdr.
ǁ galėti, pajėgti traukti, sukti: Negaliu patraukti girnas B, N.
ǁ intr. pajėgti veikti (apie mašiną): Jeigu rugius kulia, tai reikia rugių pėdus perpus pjaut, kitaip nepatráukia tas lokomobilis Pn.
8. tr. pertraukti: Paskui dirvonus plėšia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patraũks Antr.
ǁ prk. viršyti: Patráuks tėvo pusė – [vaikas] būs pijokas Krš.
9. tr., intr. Ser kieno paviršiumi pabraukti, brūkštelėti: Patráukti per stygas NdŽ. Jis patraukė ranka išilgai stalo, taikydamas katei per nugarą M.Katil. Par sieną patráuki su ranka – didžiausias sluoksnis širkšnio Grnk. Jeigu pryšais patráuksi, gali pasirakštint Krž. Būdavo, mama išplaka blynų tokią tašlą, tą silkę už uodegos patráukia par tą tašlą – ir an petelnios Alz. Jis peiliu patráukė gaidžiui per kaklą NdŽ. [Giltinė] dalgiu taip patraukė, kad iš karto patalan paguldė J.Mik. Šlapiu autuku patráukei [per bažnyčios lentukes] – ir švaru Sn. Ta pagal katilo dugną patráuksam šepetį Klk. Išskaluodavom, išskaluodavom [skalbinius], mušdavom patraukdami̇̀, patraukdami̇̀ sutartine Sdb. Ne tiesiai [kuldavo skalbinius], o patraukdami̇̀ Sdb. Gero daikto daug nereikia: pirštu patráukei, palaižei – ir abiem gerai Ssk.
ǁ apie įvairius veiksmus, atliekamus braukiant per ką: Jo juodi plaukai buvo šiurkštoki, bet jis daug jais nesirūpino: patrauks kokius tris kartus šukomis – ir pabaigtas darbas J.Balč. Patráuk su karštu prosu – nebūs taip susirukšlėjusi [skarelė] Krš. Sakau, patráuk man, ba storas noragas! Lp. Patrauktai̇̃s kirviais geriau ir rąstus tašyt Alv.
ǁ refl. tr. paviršiumi pabraukus, brūkštelėjus pasikabinti: Su pirštu pasitráuk nuo viršaus tos smetonos – kiek čia reikia Jrb.
10. intr. kiek suduoti, uždrožti, sušerti: Patráukė su diržu par kuprą gerai – i daba vaikas kai vaikas Jrb. Kančium per blauzdas smagiai patráukdavo Vlkv. Da šitai reikėjo rozą patráukt Plm. Patráukė vieną kitą sykį per pečius Rmš. Nebūdavo, ka kas patraũktų par veidelį Sdb. Lėkdamas pro šalį broliams patraukė su bizūnu par kalnierius LTR.
11. tr. patempti, kad veiktų, judėtų, suktųsi, pavaryti: Laikrodį patráukti NdŽ.
12. tr. ką surištą kiek sutraukti, paveržti: Reik patráukti arklio kojas – numina tolie par naktį Varn.
13. tr. sutraukti, suveržti: Virvelėmis Adamo patrauksiu juos, ryšiais meilės SPI373.
14. tr. paraukti: Tiek mažų mergyčių ji (siuvėja) turėjo aprengti baltai baltutėliai. Čia patraukti, čia pridurti, nes išaugta nuo to laiko, kai vedė prie pirmosios komunijos M.Katil. Baltai ans buvo aprėdytas, tokios kelnės patráuktos Klk.
15. tr. impers. Mžš kiek pritraukti, suriesti (ppr. dėl paralyžiaus): Toks kriaučius buvo, toks biškį koja patráukta buvo Skd. Tep ta koja patrauktà ir būdavo, čia tik po karų ją išgydė Graž. Kokia aš darbinykė – ma[n] patraukti̇̀ pirštai Vlk. Po vaiki darė vonias, – buvo kojos patràuktos (nepaėjo) Rod.
16. tr. padaryti sukritusį, suliesinti: Liga tuoj patráukia Antš. Jis labai ligos patráuktas Antš.
| impers.: Kiek per šituos metus patráukė, be čėso pasenau Ut. Tris dienas pasirgo, ir tuoj patráukė Antš. O Mikonis už jį gi vyresnis, tai turėjos turėjos, ale patráuktas jau Slm. Senai bematęs bobutę – jau patrauktà labai Slm.
| refl.: Subinikę atkišęs, pasitráukęs – susenęs gatavai Rdn. Jau jai kokia negeroja, kad nevalgo, visa pasitráukus Ds. Kiti jau kiek pagyvenę, pasitraukę, panokę kaip obuoliai J.Paukš. Jis ir jaunas pasitráukęs buvo, o dabar tai viškui senelis Slm.
ǁ impers. padaryti įkritusį, įdubusį: Tik tuos vidurius traukė patráukė Lp. Nuog vilensko valgio pasdariau kai kumelys patrauktai̇̃s viduriais Vlk. Tep patraukti̇̀ viduriai, rodos, nieko nėra Kt. [Vyras] pokūdis, žandai patraukti̇̀ kruopytę Slk. Patrauktai̇̃s pilvais šunys y[ra] visų greitiejai Šts.
ǁ refl. šiek tiek sumažėti apimtimi, kiek susitraukti, sušokti: Pastráukė kiek apsiavimas, tai nelekia nuo kojos Klt. Dimas pastráukia, kai išvelėji Klt. Sušlapę kailiniai būna pastráukę, būna maži Vrn. Paskuo biškį pasitráuka, kaip išemi [audeklą] Žlb. Pastráukė kamašeliai, tai dabar geri Klt.
| Darė nuotrauką – pasitráukęs mun inkstas Rdn.
17. tr. patempti, gūžtelėti: Barbė atmeta galvą, patraukia vieną petį ir paklausia: – Už ką ir kaip aš tau turėjau atsilyginti? I.Simon. Sėdi gurkliuką patráukus [bobutė] Klt.
18. tr. impers. traukuliams kiek patampyti, suspazmuoti: Patráukia, patráukia [akį], tik man retenybė tep būna Vlk.
19. tr., intr. kiek stingdyti, kietinti: Kai patráukė šaltukas, tuojaus apdžiūvo balos Vrn.
| impers. Akm, Lp, Lš, Skr, Ds: Šalnoja, patraukia R150, MŽ198. Šią naktį biskį patraukė N. Truputį patráukė ir apsnigo Šv. Šią naktį jau šalnavusi, patráukusi KI471. Nieko dar, kad plikšala patraukė, juk rugys ir dobilas iššustų po tokia [sniego] danga M.Katil. Iš ryto buvo patráukta, o dar̃ atleido! Rdm. Dabar kiekvieną rytą patráukia Stak. Vakar buvo patráukta po nakčiai Švnč. Biškį patráukė tą patį šlapumą Lk. Ravukai išsivalys: tuojau patrauks vandenį Žem. Šąla, maž patraũks biškį – nusbodo tas šlapumas Klt. Dieną buvo atašilas, ė in vakarą kiek patráukė Tvr. Atvažiuojant kelias buvo patrauktas, grįžtant bus daugiau ištižęs Škn. Iš nakties purvyną patráukė Stl. Šįryt gerokai patráukė Rs. Šįryt smarkiai patráukusi – jau arklį viršum purvo kela Klp.
ǁ tr. padžiovinti: Saulė šildo, tai gal nors kelią patrauks Vrn.
20. tr. kokiais įtaisais kiek pasiurbti: [Žvyrduobėje] vandens yr, bėdos tekus, a gaisras – yr jau iš kur vandens patráukti Klm.
21. tr., intr. Šv burna ar nosimi pasiurbti (skysčio ar dujų): Čiauduliui užėjus, smarkiai patrauk kvapą į nosį TS1899,72(Vaižg). Aš patráukiau to [bjauraus] kvapo – davai vemt! Vdn. Kap in save orą patráukiu, tai uždaro vienon šnirplėn Dg. Plūksnų padegina, sutrina, ka smaradas būtų, patráukia dūko [vaikas] ir pereina, apstoja [kirmėlės] Kpč. Ir jam stipriau patraukus dūmą, rausvi debesėliai išplisdavo virš galvos M.Katil. Dantį krapštė, patráukė į save kvapą, ir prarijo [smeigtuką] Graž. Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. Kai mergelė jos (tabokos) patraukė, kai naginė susiraukė LTR(Lp). Duok nors dūmo patráukt, šiandiej da nekūrijęs Sdk. Einu numie dūmo patráukti Akm. Alekseli, duok dūmelį patráukti End. Patráuk kampoto Drsk. Iš butelio porą gurkšnių patráukiau Snt. Patráuk gurkšnelį iš butelio Ėr. Tu parsineši [degtinės], patráuki gurkšnį – i guli Jrb. Vienu rozu patráukiam [iš butelio], kitu rozu patráukiam, nebedaug ir liko Žl. Patráukia, patráukia teliokas, tai kai šoks, kai stums viedrą, i papilia Klt. Tas nulekia žiedeliukas, an kitą [gėlę] nuskrido, patráukė [bitės] Žl.
ǁ intr. pašniurkčioti (nosimi, šnervėmis): Nusiraminęs visai Antanukas patraukė vieną kitą kartą nosim, lyžtelėjo liežuviu viršutinę lūpą V.Krėv. Kroklys vaikas, kroka vis pašaukdamas, patráukdamas Rdn. Patraukė šnerkšlėm [smakas] ir šaukia į pačią: – Čia yra svetimas žmogus LMD(Žg).
ǁ parūkyti: Patráuku, patráuku i pametu, bijau daug rūkyti Pj. Pelenus nukračiau, patráukiu papirosą Dg. Tėvas ilgai tylėjo, paskui vėl patraukė pypkę ir ėmė lengviau alsuoti rš.
ǁ tr., intr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų); mėgti pagerti, įsigerti: Mėgsta jis patráukti DŽ1. Jaunasis Muselys, kurs mėgo patraukti degtinę, pasiliko trioboje TS1903,9b. Mūso i kunegas patrauką̃s – tik paduok Rdn. Patráukia vyras, nelaimingas žmogus DrskŽ. Kaniako (konjako) patráukia daktarai Adm. Patráukia, o stipras, raudonas Krs. Patráukę vyrai, liežuviai kliūna Krš. Ana buvo toki burną patraukanti̇̀ dar Varn.
22. refl. Š, ŠT7, Ser, KŽ kiek paeiti, pasislinkti kuria kryptimi, pasistumti artyn, tolyn ar į šalį: Pasitráukti kelis žingsnius (atgal) NdŽ. Pasitráuk a šen, a ten! Pln. Dar žingsnelį pasitrauk J.Jabl. Pasitraukit per žingsnį, pasitraukit! K.Saj. Prašom truputį dar pasitraukti KlK21,49. [Liūtą] pririšo tuo tarpu prie medžio ir patys pasitraukė į šalį ratų susiieškoti J.Jabl. Anusė susigūžia, pasitraukia atbula, atsišlieja sienos ir laukia rš. Ka eis šokti, tik į kertę pasitráuki, ka neprimintum Kal. Pasitráukiat, sako, nu durių toliau, tuokart kalbėkiamos Trk. Pasitráuk iš kelio! Vkš. Anie (vilkai) nu kelio pasitráukė, paskuo davai vytiese Krž. Tu pasitráuk – galvą dabar kišęs, i nieko nematyt Jrb. Jūs biskį in šoną pasitráukit Lbv. Kad jūs vienplaukės, tai kad jūs toliau pastrauktūt nuog lango [per perkūniją] Dg. Suploja su rankom, tie pasitráukia [šokdami kadrilį] Sk. Atsiminęs, ka negalima stovėt po medžiu, greit pasitráukia LKT264-265(RdN). Pasitráuk, vaikel, nuo kelio – da arkliai sumindis Ėr. Ožys pasistoja ant dviejų kojų ir šeria – tai da spėji pasitráukt, o kai avinas puola – nespėji Svn. Pasitráuk ma[n] iš akių! Jrk130. Pasitrauk bent į šalį, mano jauna mergele LLDII63. Ožka susiraukė, šalin pasitraukė, dreb iš baimės, kad iš meilės vilkas nebučiuotų NS1365(Brž). Pastráuk in stalą arčiau, valgysme Klt. Biškį pasitráuk, vaikas nora atsisėsti Trk. Pastráuk – visi pareisma [susėsti] Dbk. Pasitráuk, tu man skverną prisėdai, aš negaliu atsikelt Skrb. Niekas ant tavęs nepasitrauks, idant tau ko pikto padarytų BtApD18,10.
23. intr. kurį laiką tverti, išbūti, iškęsti: Patráuksim dienikę [kirsdami javus] – ir po rugiapjūtės Skr. Užkąsk kąsnelį – ir patráuksi lig sniedonės Tr.
| prk.: Žaliajam klony javai ir be lietaus dar gali patraukti rš.
ǁ įstengti šiaip tarp kurį laiką gyventi (apie ligonį, seną žmogų): Kelias dienas patraukęs po tos kalbos, nelaimingas žmogus mirė J.Balč. Seno čėso žmones patráukia (ilgėliau pagyvena) DrskŽ. Nekiek ilgai nusipirkęs [ūkį] patráukė Krš. Ka dar porą metų patraũkčiu, būtų gerai Krš. Gal da kokius metus patráuks, o gal jau i nepatráuks Jrb. Ligonis gal da patraũks Dgl. Lopaus lopaus, gydaus – kad dar patráukt Kvr. Kokią dieną [su vaistais] patráuksi, ar tan galan, ar tan – vis tiek reiks mirt Dbk. Maž kiek patraũks Juozapotelė Dglš. Nedėlią patráukė i numirė Kzt. Kojos išbrinkę, rankos išbrinkę – ką te ana bepatraũks Ds. Vėžys nepagydoma liga, gal da kokius metus gali patráukti Krs.
24. intr. kiek padelsti, pavilkinti: Biškį patráuk ligi rudenio, kai nebegražu lauke RdN. Ar čia tuoj tekėti, o gal dar toliau patráukti? Jnšk.
| Maž kiek do patraũks karvė (nesiveršiuos) Klt.
| refl.: Linai jau an rudenį pastráukia (raunami rudeniop, po kitų darbų) Vdn. Va susapnuota, tai šiandie, ryt ar poryt pastráukia, pastráukia, bet sapnas tai vis išeina Dg.
25. intr. DŽ1 kiek užtrukti, išbūti: Dar tris dienas patrauks giedra, o paskui šmakt lietus ir lyja rš.
| refl. NdŽ: Taip pasitraukė metai ir kiti, o bažnyčio[je] ramumo nėra LTR(Rm).
26. tr. R, MŽ, Sut, N, Vkš pertraukti, nutraukti: Seseres patráukė juostą, kur buvo suvystyta vaikas LzŽ. Miežį akė[je] reik musių grobais aptepti, patraukus pusiau Šts. Samsonas patraukęs apkalimus ant savę, pagavęs kaulą asilo, užumušė tūkstantį filistinų MP225.
| prk.: Patráukei surišimus manus, tau afieravosiu afierą garbės DP230.
^ Iš juoko ko žarnų̃ nepatráukė Rod.
ǁ LKKXIV206(Zt) sudraskyti, sulaužyti, susprogdinti: Kai skrisiu, tai aš tave tenai – ui, į drabnus kąsnelius patrauksiu! LTsIII139(Dv). O kam man lazda (lazdynas) kelines patráukė (sako gaidys) (ps.) Dv. Buvo patráukę tiltą, kap ledą daužė Lz. Oi, girdim kalba, kad mes ištapinom margą dobilėlį, o jiej patraukė plienines dalgeles LTR(Mrc).
| refl.: Pasitráukė (sprogo) LKKXIV213(Zt).
27. tr. išvilkti, ištempti: Anys (vilkai) jam jau daug avių patraukė iš tvarto Aru29(Dv).
ǁ traukiant iš kur gauti, laimėti, ištraukti ką: Gražių ešerių ar kuojų galima patraukti arčiau meldų, pakraščiuose rš.
| prk.: Patráukė jis pinigų Drsk.
28. tr. traukiant iškelti, užkelti: Ka jau ant štormo, būs patráuktas toks bumbulas Plng. Žėglį patraukti N.
ǁ traukiant paverti, pakabinti: Aš norėjau patráukt gardyną an to šniūro Jrb.
29. tr. parsivežti, parsigabenti iš kur: Šikšnosparnis, norėdamas patraukti prekių iš antrapus jūros, paskolijo sau piningų S.Dauk.
| impers.: Patraukti̇̀ tiej dalykai iš kitų kraštų DrskŽ. Pas mus koks žodis yra patráuktas ir iš vokiečių kalbos Snt.
30. tr. impers. Trgn imti, pirkti, įsivežti: Dabar až rubežiaus labiau kiaules patráukia, tai ir brangesnės Mlt.
31. tr. pamelžti: Eik, sesule, patráuk karvykštę, gal sutrauksi ašarėlę pieno viralui pražilint Rod.
| refl. tr.: Dar aš nubėgsiu, karves pastráuksiu Vlk.
32. tr. pasitempti sunkiai ką keliant, nešant, dirbant: Gal patráukė ką viduriuos [keldamas] Klt.
| impers.: Bulves ravėjau, žagus žolių reikėjo išnešt, patráukė rankas Škt. Taukai lapės – tepti ginslas patrauktas LMD.
| refl. tr.: Pasitráukė ginslą, ligoninė[je] gulia Krš.
33. tr. padengti, apvilkti, apdengti sluoksniu paviršių: Juodinti (plieną), patráukti juodai BŽ65. Patráukti vieną naugį kitu, nauginti BŽ368. Patráukti dažais pirmą kartą BŽ106. Patráukti žaliai, juodai NdŽ. Gelžį norėdami apginti nuo rūdies patraukia pakastu A1883,259. Sienas norime keletą kartų patraukti vopnine maliava A1885,51.
| refl.: Paprastinai sienos gruntavojasi kartą, o paskiaus su maliava pasitraukia (= patraukiamos) du kartu A1885,54.
34. tr. apnešti, apeiti, aptraukti: Geltos patráuktas veidas J. Jis toks geltos patráuktas, išblyškęs Skr.
| impers.: Sniegas nors netirpo nakčia ir buvo net pašalę, bet visur stovėjo vandens klanai, plonu leduliu patraukti V.Krėv. Daug kas apmūsoję, patraukta žalsvu pelėsiu, purto šalin, betgi Dievo dovana, neišmesi per tvorą J.Balt.
| Veidas gelta patráuktas Tat.
35. tr. padėti, patiesti, pakloti: Esu švelius patráukęs [tvartui] Rsn.
36. intr. pūstelėti, padvelkti (apie vėją): Staiga patraukė vėsus vėjelis Mš. Vėjui patraukus, [grūdelis] sujudo, nuo tako pakilo ir dingo Mš. Pro atdarą langą patraukia vėjelis ir lyg pakutena Jonui per skruostą I.Šein. Net kalvės skliautai dreba, kai vėjas patraukia iš anos pusės M.Katil. Čia ne taip karšta, šiek tiek vėjas patraukia J.Avyž. Nuo Lėvens pusės patraukė šiaurus vėjas rš. Dar pro nuogą vyšnyną patraukia pietys P.Andr. Kame nori ciongas patráukė, džinkt tas duris Kl. Vėjai tie, gal ciongas patráukė Erž.
ǁ plūstelėti, padvelkti, paduoti kuo: Jei ne duonos, tai bulvių parvilkdavo iš kur nors. Ir dūmeliu patraukdavo nuo jų kasamo ruožo M.Katil. Saulė jau grimzdo už akiračio, ir nuo ežero patraukė vėsa rš.
37. tr. impers. esant traukai, nunešti: Toli patráukia tas dulkes [nuo kelių] Vdk.
38. tr. įsiurbti: Vežimas su tavoru nuo srovės patrauktas prapuolė LC1883,12.
39. tr. traukos jėga priartinti, pritraukti: Bėgo garažan, patráukė [žaibą] – ir užmušė mirtinai Dg. Tas i tas langas buvo atdaras – i patráukė žaibą Skdv. Nereik smarkiai bėgti [griaudžiant], mat patráuka vėjas [žaibą] Skdv. Švęstu [v]andeniu reikia žemė papyluot, kad patraũkt lietų Klt.
40. atkreipti: Toks pasielgimas patráukė visų dėmesį DŽ1. Jau senų senovėje žmonių dėmesį patraukė šiaurė K.Bor. Mano pasakojimas patraukia jos domą rš. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis P.Cvir. Gražus pastatas patraukė akį rš. Trys atgimstančios Pabaltijo respublikos patraukė pasaulio visuomenės dėmesį sp.
41. tr. prk. palenkti, pakreipti į kieno pusę, paveikti, palankiai nuteikti: Ką savo pusėn patraukti LL186. Patraukiąs, žavįs LL168. Jis savo iškalba visus į save patráukė DŽ1. Jis jaučia savo galią patraukti žmones, juos uždegti, jiems vadovauti V.Myk-Put. Valstiečius į sukilimą gali patraukti tiktai viltis gauti žemės V.Myk-Put. Idėja šviežia, patraukianti, yra už ko rankas užkabinti, tik reikia kabinti Vaižg. Apsakymas patraukia vidine šiluma rš. Jį iš mažens patraukė egzotiški rytų kraštai rš. Vaičaitis iš karto patraukė Višinskį rš. Visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Patraũks daugiau prie katalikų, bus didesnė donė ant Rymo Gs. Anas nė vienon pusėn nepatráukiamas (nei į gerą, nei į blogą nesugundomas) Trgn. Paskelbtas apsireiškimas švenčiausios Marijos ant akmenių patraukė iš visų Žemaičių daugybę žmonių M.Valanč. Tačiau kartą atvyko toks gražus, turtingas ir galvotas karalaitis, kuris jos širdį tuojau patraukė J.Balč. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Kad juos Dievas patrauktų ant blaivystės ir pakūtos Sz. Per spaviednį patraukė mano širdį prie gailesties V.Kudir. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra BtJokL1,14. O ašen kad būsiu pakeltas iš žemės, patrauksiu jus visus manęsp Ch1Jn12,32. O aš jei būsiu paaukštintas nuog žemės, patrauksiu vis pas save I.
^ Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia rš. Kvailo ir daina nepatrauksi TŽV602(Al).
patráukiančiai adv.: Pusiau padengtos nekirptomis kudlomis ausikės daro jį patraukiančiai ramų P.Cvir. Jis mokėjo labai patraukiančiai kalbėti I.Simon. Šachrazada turėjo nepaprastą dovaną gražiai ir patraukiančiai pasakoti ir paprašė sultono leisti jai apsakyti vieną istoriją J.Balč.
42. tr. pakviesti, paprašyti, pavadinti, patelkti: Nueinu, nevaro, do patráukia in stalą valgyt Klt.
| refl. tr.: Ką aš pasisiųsiu, pastráuksiu, kas apie mane vaikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt. Žmogų pastráukei [prie kokio darbo] – tai kiek reikia ažmokėt Klt. Antrojį, už mune mažesnį, tą pasitráukė [pamotė] pri savęs Varn.
ǁ įtraukti, įjungti: Daktaras, patrauktas į bendrą pašnekesį, ilgokai pašnekėjęs, vėl lyg svarbų daiktą prisiminęs, pagrįžo prie Elzės Pt.
43. tr. ŠT29 pakviesti, pareikalauti, paraginti kur atvykti, dalyvauti, pašaukti atvykti: Patraukti atsakomybėn, tieson Ser. Aš jį teisman patrauksiu už apgavystę! rš. Patraukė jį toliaus į aukščiausį sūdą Lietuvos M.Valanč. Idant nepatrauktų tave prieš sūdžią Ch1Luk12,58. Patraukti teismo atsakomybėn rš. Nelaiminga toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą V.Krėv. Žinau tiek, jog Žioplių Tamošius pasiliko patrauktas į sūdą TS1897,8(V.Piet). I patraukė už tą laidojimą į tardymą Šv. Rupūže, už tokį darbą aš tave teisman patráuksiu! Pv. Aš tave tuoj pas kunigą patráuksiu ant prysiegos Grdž. Žydelis apsigandęs … su ašarom pradėjo bernioką prašyties, kad dovanotų ir nepatrauktų po sūdu už tat, kad anas žmogum važinėja BsPII248. Aš broliukus pašauksiu, tave teisman patrauksiu LTR(Blnk).
44. intr., tr. impers. prk. užeiti, suimti norui, potraukiui kam, į ką: Kap jį patráukė valgyt! Lp. Ažusūdyt reikia, maž patraũks gert [telioką] Klt. Kap man patráukia pasakyt, tep ir pasakau Dv. Patraukė būtinai ją pamatyti, rasti, kad ji kažin kur būtų! I.Šein. Joną patraukė ją privyti I.Šein. Čia gimus – vis patráukia [atvažiuoti] DrskŽ. Patráukė mintis pas jus užeit Rmš. Kad patráuktų ant linksmumo [išgėrus], tai padainuočiau Skrd. Išgerkit, valgyt geriau patraũks Klt.
ǁ tr. sukelti, sužadinti (ppr. norą valgyti): Duok silkių, tai patraũks valgį Db. Kad ko sūresnio možnėt, tai valgį patraũkt Kpč. Valgį patraũks [degtinės lašelis], – nevalgi̇̀ vaikas Dg. Trilapiai, kad geriau valgį patrauktų LTR(Trgn).
45. intr. pajudėti kuria kryptimi – nueiti, nukeliauti, nuplaukti, nuvažiuoti, nuskristi: Bet ar taip jį atsisveikintų Katrytė, jei štai kurią dieną prasidėtų sukilimas ir jis sumanytų patraukti pas Mackevičių? V.Myk-Put. Ant rytojaus, prašvitus, visas pulkas vyrų patraukė linkon Gardino V.Piet. Rytą alpinistai patraukė kalnų kryptimi sp. Išklydom iš kelio ir patraukėm, kur akys mato, kur kojos neša rš. Bet jau lenkai šaudydami ant Varnių patraukė M.Valanč. Išmesi ūdas ir išeisi į Vokytijos pusę, laive patráuksi Plng. Iš Upynos į Varsėdžius gali patráukti Grd. Čia pro tą šilelį buvo kelias, tai ir patráukiau tiesiai Slv. Iš atlaidų patráukėm į šalį (pas gimines) Srv. Jis patráukia vakarais pas ją Ėr. Galvojo … ir toliau kur patraukti, į pasienį, arba ir už sienos rš. Šaltomis žiemomis iš miškų būriais patraukdavo į sodybas vilkai P.Cvir. Rudeniop šarkos patraukia į sodybas rš. Toksai varnėnų debesis, susiglausdamas ir ištįsdamas, čia vienon, čia kiton pusėn patraukdamas, aukštyn žemyn pasisupdamas, sukinėjasi viršum lankos rš.
| prk.: Čia grąžino spaudą, reikėjo patraukti aiškesniu keliu rš. Dabar gi visi an miesto patráukė Pnd.
| refl.: Jum iš Keižionių arčiau, į Nerį pasitráuksite (pasuksite link Neries) Čb.
46. refl. išsikelti, išvykti kitur gyventi, išsikraustyti: Aš palikau namie, o mano broliai pasitraukė iš savo krašto ir ėmė prekiauti svetur J.Balč. Vienas čia gyvena, o kitas išvažiavęs, pasitráukęs Sb. Čia muno trobelė kaip sudegė, aš pasitráukiau į kaimą Skd. Tie kaimai po biškį pradėjo nykt: žmonių pasitráukė, išmirė Grz. Žmonių apgyventose vietose jo nebėra: arba pasitraukė kitur, arba išnyko Blv.
| Žiemai sniegenos pasitraukia toli į pietus T.Ivan.
| prk.: Ledynui pasitraukus į Vidurio žemumą, jo išgulėtos dubumos, kuriomis dabar teka Bražuolė, Strėva, apie 200 metų buvo apsemtos prieledyninių marių MLTEI455.
ǁ prk. mirti: Kaip mės pasitrauksma, liks gryni laukai Adm. Šita žmona buvo labai gera, bet ji greit ir pasitráukė: širdis ir kraujo spaudimas Plv.
ǁ prk. nunykti, išnykti: Aleriodo atšilimo metu iš Pabaltijo kraštų pasitraukė tundra rš. Kasos visai pasitráukė, kur ne kur gali pamatyti Krš.
ǁ ŠT53 nueiti šalin, pasišalinti: Išgirdus kitus besibarant, ji visada pasitraukdavo, kad tik nieko negirdėtų I.Simon. Jis prisigretindavo prie Šarūnės, mergaitės pasitraukdavo, ir jiedu likdavo vieni du tamsų vakarą ant kelio V.Bub. Ir tas žmogus pasitráukė į pašalį – ką tu darysi anims, menkas žmogus būdamas Všv. Tol pasakoja tą patį, kol vaikai pasitraukia LTR(Srj). Pasitraukė vienas pulkas, atlėkė kitas Mš.
| prk.: Taboro kalne prigimtoji tamsa pasitraukė, ir Kristus sužibo taip, kaip ir prisikėlimo rytą A.Mac.
^ Ar tu, durniau, nustok, ar tu, plikiau, pasitráuk An.
ǁ atsiskirti: A tu pasitráuksi, a žmona pasitráuks – judums gyvenimas iširs Bdr. Pasitrauk, meldžiamasis, nuo manęs: jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9.
ǁ kiek laiko nebūti, kuriam laikui išeiti, išvykti: Netrukus ir tau teks kelios dienos pasitraukti iš tarnybos J.Jabl. Iš namų valandėlės (nė valandėlę) nepasitraukė šiandie J.Jabl. Pasitraukiau kelias dienas iš namų, ir nelaimė atsitiko J.Balč. Pasitráuk iš namų tris dienas, tai tavęs žandarai neras J.Jabl. Pasitráukti iš namų, nebūti kurį laiką namie, būti išėjusiam BŽ334. Satkūnas nepasitraukė iš fabriko nė vienai dienai rš. Pradėjo sirgti, ir par naktį negalėjo bepasitráukti Rdn.
ǁ J.Jabl, ŠT1 atsisakyti, pasišalinti (iš darbo, tarnybos, iš kokios veiklos): Pasitráukti iš tarnybos BŽ326. Iš scenos (iš veiklos) pasitráukti BŽII489. Pasitráukti (iš vietos) BŽ76. Pasitráukti iš politikos (mesti politinę veiklą) DŽ1. Tas didikas Munodis buvo keletą metų Lagados gubernatorium, bet per ministrų klastas turėjo pasitraukti iš vietos J.Balč. Išleidęs už vyrų dukteris, apvesdinęs sūnų, jis tarėsi visai pasitrauksiąs iš ūkio P.Cvir. Ketvirtoji klasė būdavo reikšminga klasė. Iš jos daug kas pasitraukdavo – vieni į dvasinę seminariją, kiti šiaip kur nors į šalį V.Myk-Put. Būtų visai pasibaigęs besimokydamas, gerai, kad laiku pasitraukė S.Zob. Pirmoji pasitraukė iš žaidimo Sigutė: ji nebeturėjo nė vieno pinigėlio rš. Aš galiu pasitráukt – lai eina kiti dirbt Sk.
47. refl. SD1133, Sut išvykti, iškeliauti, išsikraustyti, išbėgti tolyn gelbėjantis nuo ko, atsitraukti, evakuotis: Ūmai pasitraukiąs SD1132. Kariuomenė pasitráukė į vakarus NdŽ. Suremti iš visų šonų, saldotai, paklausę savo komandos, pasitraukė iš mūšio lauko V.Myk-Put. Lietuvos vyriausybė prieš kelias dienas pasitraukė į Kauną sp. Kap čia puolimas buvo, mes buvom pasitráukę Vlkv. Priešo lėktuvai juos puldavo, ir turėjo jie pasitráukti Plšk. Ka ans būtų pasitráukęs, ano būt nesušaudę Slnt. O čia mas tatai ant Luokės pasitráukėm Knt. Tuokart pri giminių buvo pasitráukęs Šts. Rusijo[je] b[uv]au pasitráukęs į Kazanę, dirbau Kazanė[je] Žd. Vokyčiai pasitráukė, mes parejom atgal Lž. Į tokius krūmus pasitráukėm, ir užejo rūsai Klk. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitráukti toliau Akm. Anie varė mumis toliau, bet mes į tas pelkes pasitráukėm Vgr. Mažyliokas buvo karinykas, tai tas pastráukė ir dingo Kp. Vienas brolis pasitráukė į pasienį [nuo caro kariuomenės] Sk. Per karą pasitráukėm šęnai Dgp. Jis buvo milicnyku, jis buvo pasitráukęs Akn. Bet Jėzus, žinodamas, kad jie nori ateiti Jo sugauti ir paskelbti Jo karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną SkvJn6,15.
48. intr. turėti panašumo, būti panašiam į ką: Sūnus į motiną patráukęs Rmš. Jeigu patraũks in mane, tai bus labai meilus [vaikas] Plm. Anoj [duktė] tai tėvelio patráukus pusėn Dg. I kalba, i juokas – gūdna močia, tik nosė an kitą pamiliją patráukia Mžš.
| tr. impers. Patráukia vaiką in gimines, in senelius DrskŽ. Ano mergaitė kaip ir moma buvo patrauktà Skp. Anas patráuktas in manęs Aps.
ǁ impers. pakrypti, pasikeisti, virsti į ką: Jau patráukė į šilumą Rmš.
49. intr. palaikyti, paremti kieno pusę, nuomonę: Tu už moteris patráuki Auk. Dzūkė už dzūkę patraũks, i bus gerai Vrn. Jis po manim truputį patráukia Ėr.
50. tr. paimti, pagriebti: Motociklu važiavo, sušalo – jau vėjas patráukė Ml. Šiltos jūs trobos, vė[ja]s patráukė – ir užteko Trk. Mane tik šiurpas patráukė, kai toji naujiena kaimą pasiekė Plv. Gal tave tryda patráukė, kad tu tiek popierių imi? Ob.
| Ka nesuvisai surūgęs [pienas], pilvą patráukia (paleidžia) Kv.
ǁ ištikti: Ponas Dievas jį patraukė tokiu smerčiu N.
51. intr. įsitraukti, įsismaginti ką daryti: Patráukėva ir išvalgėva visą ryšį obuolių Raud. Iš kulkosvaidžių ka patráukė [šaudyti] KzR. Iš kulkosviedžių i patráukė Prn.
52. tr., intr. NdŽ, KŽ uždainuoti, užtraukti: Kitas įsiūžęs jau mėgino dainą patraukt, tiktai kitų sudraustas laikėsi J.Balt. Kai ateis ant vargonų, tai kad patráukia Stk.
53. tr., intr. BzF190, Ser, KŽ pagriežti: Po tam atejo muzikė, kuriai pavelyta tapė tikt mažumelį patraukt TP1880,44. Patráukti maršą NdŽ.
◊ ãkį patráukti sulošti kortomis „dvidešimt vieną“: Lošti tūkstantį Antanui neįdomu, jis daug labiau mėgsta akį patraukti rš. O gal akutę patrauksim? rš.
kad tavè balà patráuktų toks keiksmas: Kad taũ balà patraũkt tokią karvę – bados! Skrb.
kad (lai̇̃, tegù) (jį, tave…) vélnias (velniai̇̃) patráukia toks keiksmas, piktas palinkėjimas: Tegù velniai̇̃ patráukia, jeigu meluoju NdŽ. Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia LzP.
nė̃ pastùmt, nė̃ patráukt Žg sakoma apie lėtą, nepaslankų žmogų.
pečiùs (pečiai̇̃s) patráukė sakoma stebintis, abejojant, piktinantis kuo, nežinant ko: Po mano tų aiškinimų šeimininkas stebėdamasis ir piktindamasis tik pečius patraukė J.Balč. Kristupas patraukia pečiais, o Pranas, paspaudęs jam ranką, smuko į kitą pusę gatvės V.Mont. Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? V.Bub. Pečiùs patráukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas Slč. Visi žmonys nustebo, patráukė pečiai̇̃s Krš. Mužikas pečiùs patráukė, paveizėjo velniuo į ragus Plng.
per dañtį patráukti NdŽ, DŽ1, Skrb pašiepti, pajuokti: Jei kas mėgino per dantį patraukti jį taip šaukdamas, tai šiandien nagus krims patyręs, kad šitokio vardo ne bet kam užsipelnyti M.Katil. Jo eisena buvo tokia iškilminga, pats atrodė toks išdidus ir savim patenkintas, kad aš neatsispyriau pagundai patraukti jį per dantį rš. Aš jį kai patráukiu par dañtį, tai nežino kur ir dėtis iš sarmatos Užp. Jis teip moka gražiai per dañtį patráukti Šl.
ši̇̀rdį patráukti palankiai nuteikti, palenkti į kieno pusę: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Mėlynos akys, veido skaistumas [bernelio] – patraukia širdį toksai gražumas LTR(Ps). Tik viena iš daugel man širdį patraukė, kad su ja sueiti kas valandą gaučia! LTR(Plv). Patrauka pri savęs širdį tavo P.
širdi̇̀s patrauktà silpna: Išsisirgau, kažko širdi̇̀s patrauktà, nebžinau kuo atgaivinti Vkš.
už liežùvio patráukti prakalbinti: Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio Vaižg.
vélnias už liežùvio patráukė (ką) parūpo, kilo noras pasakyti, išplepėti: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai Z. Galvydienei J.Balt.
partráukti
1. tr. Lex65,98, Q573, N, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Ds, Ppl traukiant parversti, parmesti, pargriauti, parblokšti, parvelti: Sako, partráukė jį ant žemės ir ėmė spardyt Krs. Kad greit ir partráukė [arklį vilkas] Kp. Ir parmetė tas gaspadorius [žmogžudį], o kaip jau partraukė, ėmė mušt BsPIV272(Brt).
| prk.: Ar čia aš išsveiksiu, ar partraũks [liga] Kdl.
^ Ponas nebiškentėjo ilgiaus, jis lyg nei partrauktas parpuolė po pasiuntinio kojų LC1887,50. Lašai stogą partraukė (kad kiaulė paršyčius žindo) Sch59.
| refl. tr.: Kaip mudu parsitraukė ant to Kregždės kalno – ir mane, ir mano Teklę, – kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Šitą bernioką mergos parsitráukė dugnan Šmn. To mergaička parsitrauktà, tas kurkinas ir kamuoja Slm. Kaip tik truptį palaukė, šikšnys (šikšnosparnis) strazdą parsitraukė LTR(Šmn).
| prk.: Vaikus gripas buvo parsitráukęs Krs.
2. tr. Rtr, Ser, NdŽ paviršiumi partempti, parvilkti atgal, namo: Tą kumelę tas cigonas nusivežės, nusivedės, o anie tus ratus partráukė Klk.
3. tr. parvežti, pargabenti: Antai tą akminį tokį didžiausį partráukė su šešiais arkliais Klk. Nerado Antano, tai kas gi partraũks naktį Krč. Pakluonėj Vacys taiso dviratį vežimaitį šienui iš laukų partraukti V.Bub. Gal ir iš Vilniaus kiek reikalingiausių baldų partráuksiu, kur pasiliko iš mano redaktoriavimo laikų Pt. Čia nėra, iš kitų kraštų partráuka vaistų Krš. A iš Amerikos, iš kur čia partráukė tus drapokus Kv. Gelžies iš kitų kraštų partráukia Ll. Būdavo, partráukia iš kur lietuviškų knygų ir duoda skaityt Vrn.
^ Šviesi, graži, stamantri bus [žmona], kaip iš skaistaturgio partraukta! J.Balt.
| refl. tr. Ser: Žiemą rogių pavažą nulaužė ir jokiu bũdu negalėjo parsitraukti medžio naujai pasidaryti Mš. Pirkau medžių, bus sunku parsitraukt vienam į namus Dkš. Parsitráukė šieno iš kitur – užteks gyvoliams Krš. Ponai iš kitur parsitráuks drabužių gražiausių, o mas turėjom iš avių kailio Pj. Ans i liuobėjo parsitráukties visokių krūmokšlių Prk. Skaitau knygų sąrašą, kurios Stepono ketinta parsitraukti iš Varšuvos Db.
4. tr. prk. pakviesti, pavadinti kur atvykti, dalyvauti ar gyventi, parkviesti, parvadinti: Mes jau seniai manome tave į Lietuvą partráukti NdŽ. Jug anie nepartráukė tų vokyčių – patys atejo Trk. Partráukiau žmogų į savo butą: munie vienai sunkiai yr Jdr. Tėvelis mamą partráukė [iš labai toli] čia į Paupį Krž. Ponai partráukė kazokų pulką Kln. Jis partráukė miliciją, ka padarytų kratą Pns. Jis partráuksiąs iš Kauno kitą advokatą Jrb. Partráukė seserį in savo namus Drsk. [Reikia] partráukt vaikai iš miesto – ir gyvenkit sau Pv. Partraukė jie išmintingus smalininkus iš Mozūrijos prš. Iš kokios ten valstybės partráukė tus daktarus Sd. Paimsiu dalgelę, nupjausiu žolelę, nupjausiu žolelę, partrauksiu mergelę LTR(Vs).
| refl. tr. NdŽ: Neduosime, sako savo laukų, ir tiek! Tegu nors dar sykį saldotus parsitraukia, tegu nors negyvai užplaka! V.Myk-Put. Ana nujau parsitráukė dukterį Lkž. Parsitráukė tą marčią ir ėmė nesutikti Grdm. Parsitráukė muni mama, buvau išejusi Grd. Parsitráuka visą giminę vienas įlindęs Krš. Į tą miestą jis ją parsitráukė i gyvena Jrb. Parsitráukė dėlto ir kalnaberžiečiai matininką Srv. Ot parsitráukė an savo begalvės tokią raganą! Pv. Kiba jis nori jos (žmonos) parsitráukt čia! Lp.
ǁ prk. prišaukti: Buvo išsigalvoję, ka radija lytų partráuka Šv.
| refl. tr.: Visi galingi, protingi, tegul parsitráukia lietaus Vrn.
5. refl. tr. tam tikrais prietaisais traukiant, siurbiant atsivesti namo, artyn: Iš Inkstiliuko (šaltinio) parsitráuka [siurbliais] vandenį visi Skdv.
6. intr. N, KŽ, Vn, Vvr, KlvrŽ, Bsg pareiti, parvažiuoti, parvykti atgal, namo: Partráukia abudu iš miesto susikabinę kai knatai (apie girtus) Jrb. Partráuku nū karvei – stova priangė[je] kaži kas Gršl. Iš Šiaulių pėsti partráukė Krš. Paėmė į nagą – nebipartráuks jau Krš. Veizav [su mama] – partráuka vedims vaikiai tiesiau Bdr. Su čebatais tiesiai per laukus partráukė Pš. Kai pavasario sulaukiau, linksmas sau namo partráukiau (d.) Jrb. Pernai jie tikt 20 mercą prie mūsų tepartraukė (parlėkė) LC1887,7.
| refl.: Toji merga ką tik spėjo pasislėpti, tuoj ir tie žmogžudžiai parsitraukė, o sykiu parsivedė ir nuotaką LTsIV154. Led parsitráukėm namo [menkais arkliais]! Ukm.
ǁ Kv parvykti, grįžti iš kitur gyventi: Čia vienas yr partráukęs į mūsų kraštą Prk. Netruks partraukti iš įvairių mokyklų mūsų jaunuomenės būriai Pt.
| refl. DrskŽ: Daugelis parsitráukė į namus po karo Trg.
ǁ Dov atvykti iš kitur gyventi: Į mokyklą partráukė kitas mokytojis Šlu. Keturi jie nū Tilžės yr partráukę Rmč.
| refl.: Visi parsitráukė į Klaipėdą Plng.
pértraukti I, Š, NdŽ, pertráukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser
1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana pártraukė siūlą J. Virvę pértraukė pusiau DŽ1. Nepértrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš kanapių] toks macnas – nepértrauki Pls. O tvirtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepartráuksi, nešiok i nešiok Bsg. Moterys paima, partráukia tą saujelę (grįžtę, kuria surišta saujelė) ir krato ant žemės LKT237(Kri). Tarsit žodelius neužmirštamus, imsit ryšelius nepertraukiamus LTR(VšR).
^ Iž mažos pradžios nusidėjimas prasidest, iž mažo akių paveizdėjimo, iž lengvo pagudimo, iž žodelio nedidžio stojos didis, sunkus kaip lyna kokia nepertraukiama SPII158.
| prk.: Sylas giminių atkirto, o žmones stipras pertraukė SPII76. O kitos visos kacerstvos … sandaros niekad neturėjo, bet buvo visados pértrauktos pačios prieš save DP89.
ǁ perplėšti: Šis tiktai kopt [gyvatę]! su rankoms ir partraukė pusiau BsPII23(Varn). O ka miežis, musies pártrauk subinę, su tą subine ištrink ištrink – ir išgyna Yl. Per liemenį – pertraukti gali, [plona] kaip širšė rš. Gunčai katę pusiau pártraukė PP26.
| refl. prk.: Par pusę aš jug nepársitrauksu – negaliu nu vieno pri kito darbo lakstyti! Vkš.
ǁ nuskinti, nutraukti: Pienių pártraukdavo, appydavo virvę su gėlėms [per vestuves] Rsn.
2. tr. I, Amb, LL189,308, Rtr, Ser, DŽ1 sutrukdyti kokį vyksmą, eigą, procesą: Atsisėdo piktas, kad jam pertraukiau darbą A.Baran. Pértraukė mano ūturką Dglš. Gerai, – atsakė durnius, – aš papasakosiu, jei tiktai tu nepártrauksi muno pasakos BM322(Kv). [Gegutė] pertraukė kalbą šnekučiui Tat. Ar nemeluoji? – pértraukė mano pranašystę karalius (ps.) Plv. Tūlyd jaučiu griaunanties į širdį daugybę žemiškų daiktų, kurie partrauka maldą mano M.Valanč. Sugrįžo į garlaivį ir vėl ėmė žaisti pertrauktą vistą J.Balč. Vienu ar daugiau liežuvio galiuko dūžių pertraukiama ar sutrukdoma oro srovė KlbXIV79. Nepartrauktas I.
| Kad prieš tą vyresnybę spiras, barnius sukelia, partrauka vienybę M.Valanč.
| refl.: A mažas (gims vaikas), a kas, i parsitraũks [jaunai moteriai] mokslas Mžš.
ǁ nutraukti: Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Su kuo draugybę pertraukti, susipykti, persiskirti LL208. Pértraukti ryšį, santykius, susižadėjimą NdŽ. [Žandarai] gauna ligi šiol dvigubą algą, bet užtai turi visiškai pertraukti pažintis su pašaliečiais Pt. [Pabėgėliai lietuviai] dar ne visai pertraukė ryšius su savo tėvyne rš.
| refl.: Valančiaus ryšiai su Pabrėža nepersitraukė LTII272.
ǁ sustabdyti kokį vyksmą, nustoti, liautis daryti ką: Tyrinėjimus pértraukti KŽ. Pertraukė senis savo kalbą, atsigręždamas į žmoną, bet jos kambarėlyje nebebuvo LzP. Kažin, – sako kunigas, – ar bažnyčioj laikyt maldas, ar an šventoriaus, mat par maldą mės pertráukt maldos negaliam Slm. Klėties statymą partráukėm Jnšk. Vasarą žadam partráukt [duonos] kepimą Mžš. Gerai, kad nepertráuki – visą laiką kolchoze dirbi Slm. Toksaig buvo ir Mikalojus š[ventas], kursai … su velinu prakią pértraukė DP384. Tekynės mūsų nė vienu pasaulio ir menkumo jo geiduliu nepétraukime DP543. Adant mokėtų puotas ir kūno lapavimus pertraukt SPIII178.
pértrauktai adv.: Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pértrauktai kalbėti KŽ; N, [K].
| refl.: Pártrauksias mėlenes ėsti, nebibūs kieti viduriai Krš. Žiūro kino, negali pérstraukt Drsk.
3. intr. kuriam laikui padaryti pertrūkį, kurį laiką praleisti: Leidė tokius knatus [į pūlinį], partráukiau dvi dieni, daugiau nebejo Sdb. Ar paldienykan, ar mažu pértrauksi [tą dieną], tai utarnykan nuvažiuosi Lp. Kartu sodinom [bulves], tik jy vieną dieną pértraukė PnmR. Tai nieko, i dieną pertraukęs nuvažiuosiu pas jį svečiuosun Ml. Pertráukus kiek, pradėjom eit po visą kraštą – už Rokiškio, už Panvėžio [kasdami griovius] Alz.
| impers.: Nedėlios nepértraukė – ir vėl lyja! Srj. Vieną dieną pértraukė – i vė lyja Dglš.
4. tr. suėmus ar paėmus už ko pertęsti, pertempti, pervilkti į kitą vietą: Eikš, pértrauksime spintą DŽ1.
| refl. tr. Ser: O tas žmogus su tuom peiliu tą skūrą persitraukė in savo tą ratą ir sėdi BsPIV62(Brt).
5. tr. prk. viliojant, raginant pervesti, pervilioti: Moterys svetimos šalies partraukė jį jau pasenusį į tikėjimą pagonų S.Stan. Liucipierius pasipūtė, norėjo būti lygus aukščiausiam Dievui, nebenorėjo jo priklausyti ir pertraukė į savo pusę daug angelų M.Valanč.
6. tr. pernešti, pervežti, pergabenti per ką: Misliu, kaipgi dabar juos pertráukt per tą upelę Ppl. Tas vilkas paėmęs už kampo skepetaitės ir traukia: jai išrodo, kad ji stovi krome, o tas vilkas jau ją pertraukė per mares BsPIV171(Graž). Ar sauja tų popierių, su neišsakoma baime ir pavojum pertraukiama per rubežių [,platina šviesos idėją]? Pt.
| refl.: Gendroliui … buvo galiausiai tikt pasisekus nakties gūdume tylomis per upę persitraukti Kel1881,52.
7. tr. Vkš, Ds per ką ištraukti, perkišti: [Mergaitės] turėjo taip plonai vilnas rateliais verpti, kad visą sruogą galima būtų per šliūbinio žiedo vidurį pertraukti Pt. Viena akis nukeliama, antra išmezgama ir pertraukiama per nukeltąją rš. Invėrei, pértraukei siūlą, vėl invėrei Upn. Kad šuva nepasiust, reikia, kai jis dar turi tris dienas, pertraukt per rato stebulę LTR(Srj). Norint šunukas laikyt, reikia jis pertraukt per rato stebulę, tai niekada nepasiunta LTR(Vs).
| prk.: Duok ir man kąsnį per gerklę pértraukti (kiek užvalgyti) Snt.
8. tr. greitomis perleisti per ką (ppr. per mašiną, kokį įrankį): Par šepečius pertraukti linai be spalių Klov. Par mintuvus pártraukiau sterbles – paminkštėjo Rdn. Žąsis reik penėt – pértraukdavom (sumaldavom) rupiai Grž. Nebuvo mados malūnan vežt, su girnom pértraukei, ir gerai Šmn. Vilnos iškėdintos, tai teip tik pertráukiau, pertráukiau [per rankas] Slm.
^ Taigi per tas dienas taip nusivarai ne taip nuo darbo, kaip nuo gėrimo ir nedamiegojimo, jog pareini, lyg iš jaujos per linaminės krumplius pertrauktas M.Katil.
| refl.: O selyklo kad nedaug, parsitráukt girnom gerai Mžš.
9. tr. ištiesti, permesti nuo vieno krašto iki kito, perkloti: Balkavonė, sijos partrauktos S.Dauk. Parejusiu par partraukamąjį tiltą, apsistojo S.Dauk.
10. tr., intr. perbraukti, brūkštelėti (per ką): Ir par dantis pértraukia [rinkdamas dalgę] Ob. Skustuvą nuplaudavo, būdavo kitąsyk, kad net per ugnį pértraukia [prieš pjaudami pūlinį] Graž. Siūlus par puodą pártraukė, nupaišino, su skuduru nubraukė – jau ne baltas siūlas Erž. Pamirkyk aną (drobę) … ir lengvai partrauk par pažeistą vietą LMD. Jis tuo nupešė nuo kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį – ir [brolis] atgijo BsPIII200(Brt). Jeigu vyras nori tankų gražių ūsų, tai turi per Kūčią pertraukt virve per panosę LTR(Vs). Rado ją negyvą; par pilvą peiliu partráukta Krs. Prieš kemšant mėsą, žarną reikia dar kartą medine balanėle pertraukti, kad joje liktų kuo mažiau vandens rš. Blynai sukežę, suzmekę, nė žymės putnumo, dažinys be skilandžio, kur ne kur tauku pertrauktas, o daugiau vis vandeniu, vandeniu J.Balt. Karvė tingiai pertraukė šiurkščiu liežuviu senajai Mortai per ranką J.Avyž.
| Žvejys, pertraukęs tinklą, rado mažiau žuvies negu pirmą kartą LTR(Srv). Nueik į jūrę, partráuk tinklą – i rasi žuvių Šln.
| prk.: Staigiai atsisuka, kilsteli galvą, žvilgsniu lyg skustuvu pertraukia V.Bub.
ǁ paviršutiniškai atlikti kokį darbą kuo (akėčiomis, grėbliu, šluota ir pan) braukiant, traukiant, velkant, pertęsti, pervilkti: Kai su akėčioms pártrauki par žolę, vis tiek ne teip želia Jrb. Aną varstą da reiks partráukt sprendžinom kartą skersai ir kartą išilgai Sml. Kai drėgna žemė, tai pertraukei kartą su akėtėlėm ir sėk Jnšk. Ir skersai, ir išilgai pertráukit grėbliu, kad nelikt šiaudelių Pl. Žemė tokia minkštutė – pertrauksi kartą kitą su grėbliu – ir užteks Srv. Pértraukė šluota per lubas ir nubraukė voratinklius DŽ1. Mama ražu pertraukė aslą, ranka nubraukė stalą, pataisė pagalvį V.Bub. Tokia merga kai meška, pértraukt šluota grindų negali Brb. Kiekgi te to mazgojimo, su ryzu įlėkei, pertráukei per padlagą, ir gatava Slm. Senos [lentelės] neberadau, naują oblium pertraukiau ir va prikaliau rš. Atsinešk dvitraukį eblių, pártrauksam lentą Vvr. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skustuvą, ir visai nuslinko A.Vencl. Toks ten ano ir prosavojimas – pártraukė su prosu, ir viskas Vvr.
| refl. tr.: Greitai aš pársitrauksu sijoną i lekam, – kaip iš vilko gerklės Krš.
ǁ Lp greitomis aptepti, apdažyti: Aliejinių melsvų dažų paimsiu ir pértrauksiu DrskŽ. Stalas pártrauktas baltais aliejiniais dažais Bt.
11. tr. Lp, Mrj, Jnšk, Pc, Ėr, Trgn iš naujo kuo apkalti, apkaustyti, aptraukti, apmušti iš viršaus ar aplinkui: Jau visai nusiplėšė ratai, reikės pértraukt Al. Kavolis ratą pértraukė Rmš. Reik pártraukti tekinius, kad neišbirėtų Šts.
| refl.: Namų stogai vienu akimirksniu persitraukė skarda ir apsidengė malksnomis A.Vencl.
ǁ iš naujo kaustant, mušant ką uždėti: Tiem ratam reiks šinas partráukt Paį. Spyrė barkštinėlę, kažkieno paliktą naujai lankams pertraukti M.Katil.
12. tr. NdŽ iš naujo nufotografuoti, perfotografuoti.
13. tr. viršyti svoriu, susverti: Obolių parduot, tai tep: uždeda [ant svarstyklių], jei pértraukia, tai obolį pusiau perpjauna Nč.
14. tr. šildant per daug sutraukti, peršildyti, perkaitinti: Tas sūris iš partrauktõs varškės Ėr.
| refl.: Mano varškė pársitraukė Ėr.
15. tr. kiek pradžiovinti: Saulė šieną pértrauks, ir galėsim vežt Mrj.
16. tr. susukti, sutraukti (apie traukulius): Ar mėšlungis gali pértraukt, ar kas Pnm.
17. refl. N dėl sunkaus darbo persitempti, patrūkti: Ižsitąsyt, persitraukt SD449. Pársitrauks arklys vien sunkius vežimus betraukdamas, o į kalną Šts. Pársitraukė i patroško gyvolelis (apie arklį) Dr. Pársitraukęs arklys paliekta su kupra Šts.
18. tr. impers. sulaisinti: Pabuvau kelias dienas kelionėj, tai arklį kad pértraukė, baisu žiūrėt Lel. Pértrauktas kaip be žarnų Sv. Ineini tvartan, tuoj mažna pažint, kokia gaspadinė – paršiokai tie pértraukti Ut.
| refl. Vs: Kūdi, pérsitraukę šunes Lp.
19. tr., intr. KŽ, PnmA, Gs, KzR, Lkš, Skr, Kv, End, Krtn, Vgr, Vkš vėjui pučiant ar šalčiui smelkiantis perimti, persmelkti, paveikti (ppr. ir pakenkti): Saugokis, kad skersvėjis nepertrauktų rš. Tik kiek sušilęs, vėjas pártraukia – i neuždarai burnos Jrb. Traukte pártraukė vėjis, i susirgo, – buvo sušilęs Krš. Neik, pártrauks vė[ja]s, i susirgsi Rdn. Tu basoms kojoms, vė[ja]s pártrauks – susirgti gali Sg. Geras drabužis: nė nugarą pártrauka, nė nieko Rsn. Arkliai opūs, sušilusį pastatė ant vėjo – pártraukė kojas Sk. Šaltas vėjas tráukia – jau man pártrauks galvą Žg. Šaltis traukte pertraukia N. Pártrauks šaltis, plikas neik Slnt. Tik keli žingsniai tėr, vis tiek vė[ja]s biškį pártrauka Trk.
20. tr. vėjui pučiant, traukiant kiek atvėsinti: Lai pártrauka bulves, nevalgyk, lai pravėsta Šts.
21. refl. įsigerti, prisitraukti (apie kvapą): Kur nei joks kvapas negal pérsitraukti KII37.
22. tr. Vvr sumažinti, susilpninti, numušti: Žolės pártrauka ligas, bet ne visas Šts. Kad užgirdžiau [su vaistais] – ir pártraukė kokliušą Šts. Tokie vaistai (agurkų spiritinis antpilas) greitai partrauka akių karštį LMD. Kiek ten valgiau – alkį biškį pártraukiau Lkv. Baimę partrauku P. Į alų aš kiaušinį geriu, jį alus pértraukia Snt. Krapai ir cebulės pártrauka viralo skonį Šts. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą pártrauktų Šts. Mėtros pártrauka visą grobo smarvę Brs. Degančias anglis deda, ka kartumą pártrauktum Gd.
23. refl. kiaurai prasiskverbti, persisunkti: Vanduo pérsitraukia per smiltį KI322.
24. refl. Lex26, Q135, N būriu persikelti, pereiti būriu keliaujant: Atėjo jie pas vieną didį driūtą miestą Epron, pakelėje gulintį, per kurį jiems reikėjo persitraukti, ir negalėjo pro šalį traukti Bb1Mak5,46.
ǁ prk. praūžti, pralėkti: Utarninko naktį persitraukė per šią apylinkę smarki audra prš. Panedėlį popiet ir vakare per pakalnę persitraukė labai skaudi perkūnija su dideliais lytaus pylimais prš.
25. intr. uždelsti, pavėlinti, užtrukti atvykti: Dešims minutų pértraukė autobusas Dglš.
26. refl. nusikelti, atsidėti tolyn: Atlankymas keturių bažnyčių vėl gal ant kitų dienų parsitraukti srš.
27. tr., intr. sudainuoti: Nenurimo vyrai ir be dainų. Dirbdami dainavo, valgyti susėdę pertraukdavo keletą posmų A.Rūt.
28. tr., intr. Trgn, Grv suduoti, peršerti, uždrožti, perlieti: Klausiamas Gustis, bene nušovė paštininką, pirmu gynės, bet paskiaus skersai partraukus prisipažino M.Valanč. Kad aš tau pertráuksiu per dantis, tai greit apsiašarosi! Pbr. Net raitos arklys, kai pértrauki tokiu botagu Skdt. Kai pártrauksiu virve per kuprą, žinosi, iš kur kojos dygsta! Jd. Ka pártrauksiu pasėmus diržą – nešnekėsi ma[n] priešais! Skr.
^ Ko stovi kaip botagu pertrauktas? J.Avyž. Bičiulio balsas truputį pašaipus, bet nepiktas, ir vis vien Antanas krūpteli, tarsi botagu pertrauktas rš.
◊ kai̇̃p per si̇́eną pértrauktas apie labai alkaną: Aš esu teip kai̇̃p par si̇́eną pártraukta KlvrŽ.
kai̇̃p (lýg) per tvõrą (per tõrą) pértrauktas apie nusikamavusį, nuvargusį: Vaikščioja lýg per tvõrą pértrauktas Mrj. Šiandien aš kai̇̃p par tõrą pártraukta Vkš.
per dañtį pértraukti pajuokti, pašiepti: Kelis kartus mane dvasiškis jau pertraukė per dantį I.Simon. Tėvas partráukdavo jį par dañtį Šln.
per gérklę pértraukti pragerti: Čebatus per gérklę pértraukė Snt.
pietráukti (ž.)
1. žr. pritraukti 9: Kad arklys pradeda siusti, tad pytráuka tus laužtinius Plik.
2. žr. pritraukti 11: Tik reik maišyti i maišyti labai daug [avižinį kisielių], nes greitai pytráuka py dugno Sg.
3. žr. pritraukti 12: Latrai tie pytráukė – i nebė[ra] vaiko Pj.
| refl.: Pirmą sykį buvo pysitráukęs [prie miškinių], atleido Pj.
4. žr. pritraukti 23: Nepytráuka vandens, kad kalnai Up.
pratráukti Rtr, NdŽ, KŽ; LL183
1. tr. Ser nutraukti (ppr. paviršiumi) pro šalį: Mokindavo pratráukti grėbliuką pro savi (moko grėbti) Kltn.
2. intr. N, Up praeiti, pražygiuoti (ppr. būriu) pro šalį: Visas jų būrys pratráukė pro šalį DŽ1. Tuo tarpu, kaip ant Raudonojo pleciaus ilgoj eilėj šimtas tūkstančių kareivių ir darbininkų pratraukė, ore pasirodė per 1000 didelių ir mažesnių lėktuvų prš. Aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greit pratraukiu LTR(VšR).
ǁ būriu praskristi pro šalį: Dažnai netgi dienos metu galima pastebėti pratraukiančias slankas rš.
ǁ refl. prk. praslinkti pro ką (apie debesis): Debesiai pro mėnutį prasitraukiant, pamatė jis ant to akmens mažą vaikiną BsMtII137(Tlž).
ǁ impers. prk. laimingai baigtis, praeiti kokiam nemalonumui: Nors vyrelis ir pyksta, bet pratraũks Mrj. Kelis šimtus metų nepadegėm, tai gal ir šį kartą pratrauks rš.
3. tr. praplėšti: Užsiuvė tą [cukraus] maišelį, – vis tiek reiks pratráukt Krč.
| prk.: Čia buvo pratráukę vokiečių liniją rusai [per karą] Ad.
| refl.: Šitie [polietileno] maišeliai greit prasitráukia Slm.
4. tr. pratrūkinti, prakiurdyti (votis): Žolės skaudulį pratráukė KI126. Morka labai gerai: pratarkuoji, uždedi – pratráukia skaudę Pl. Sūragrobis pratráukė skaudulį Šts. Ant skaudulio reik dėti keptą cebulę su medu – pratráuka skaudulį Vkš.
| impers.: Trauklapius ant auglių deda, i tada pratráuka Krž. Išeidinėja brudas, kap pratráukia [pūlinį] Rdš.
5. tr. kuo perbraukti, nubraukti kieno paviršių: Jeigu iš karto žievės nepavyksta nulupti, vytelė [žnyplėmis] pratraukiama antrą kartą nuo laibgalio iki storgalio rš. Pratráukia [obliumi] tokią lentą Klvr.
6. tr. kiek ištraukti, traukiant sumažinti: Da pratráukė ir šiemet tas samanas iš griovių Krs.
ǁ važiuojama priemone kiek išvežti, išgabenti: Einam, gal mėšlo ben kiek pratráuksma Lel.
7. tr. kiek ištraukti, atitraukti, atidaryti, atidengti: Pratráukiau vagį – ir išbėgo alus J. Pratrauk kiek šyberį – tegu dūmai išeina Paį. Aš patalų pratráukiau kertę ir veizėjaus Šts. Šviesi, aš pratráuksu naktines užlaidas – galėsi skaityti Krš. Veiza pro langą, užuolaidą pratráukęs Varn.
| refl. tr.: Prasitraukia stalčių – žalsva trirublė pirmoji krenta į akis S.Čiurl. Prasitráukusi drobulę žiūra [mergytė] Krš. Prastráukiau užuolaidą, žiūrau, kas te ateina Drsk.
ǁ kiek ištraukus, atitraukus ką pradaryti, pradengti: Reik biškelį langą pratraukti Vkš. Komoda (komodos stalčius) pratraukta su baronkoms ir primyžta vaikių Žeml.
| refl. tr.: Prasitráukiau langą ir pasikavojęs veizėjau į kiemą Vkš.
8. tr. paėmus už ko (ppr. jėga) pavesti į šalį: Močeka sako: – Sūneli, pratrauk šitą juodį nuo tako, aš jo bijausi VoK135(Mrj).
9. refl. paėjėti į šalį, pasitraukti, pasislinkti kelis žingsnius tolyn: Prastráukiau, kad jam daugiau daikto būt atsisėst Klt. Gaspadin, tu prastráuk nuog pečiaus Lp. Jis pradėjo greit važiuot, žmonės nespėjo prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo BsPIV290(Brt). Geras žirgelis, nespirs: pastūmėk, močiute, su ranka – ir prasitrauks [nuo tako] VoK135(Mrj).
| prk.: Reikia prasitraukt iš kelio prieš jus, jauniejie V.Kudir.
ǁ pasišalinti iš kur, išeiti: Jeigu, ponaiti, neliausi mane persekiojęs, tai aš prasitrauksiu iš dvaro V.Kudir. Jei gera dvasia, eik arčiau, jei pikta – prastrauk LTR(Lzd). Pasiuntė [aniolą] su žinia pas Perkūną, kad ans palieptų nepagadai prasitraukti J.Šliūp.
ǁ daugeliui išvažinėti: Reikia žiūrėt, kai bent kiek prasitraũks, išretės vežimų [turguje], tai tada tik išvažiuosi Slm.
ǁ būriu išeiti, atsitraukti, pasitraukti, evakuotis: Gali ir nepastráuktie [priešai] Str. Prastráukė toliau niemčiai Dglš.
ǁ išsikelti kitur gyventi: Per vainą jie prasitráukė iš čia Žal. Nuvažiavo tarnai in tą daiktą, kur kitąsyk ganė, jau jo nėra, jis jau buvo prasitraukęs in kitą daiktą, ir niekur jo neatrado BsPIII168(Brt). Smaugia lietuvius, idant jie prasitrauktų ir duotų vietą maskolių kolonistams V.Kudir.
10. intr. DŽ1 ištverti kurį laiką, prabūti, išsilaikyti: Rytoj gal neisiu darban, Birutė pratraũks gal viena Slm. Teip ir pratráukiau šitą laiką, niekas per daug manęs neužkabino Snt. Reikėjo kaip nors pratráukt, nepirkt. – Ką čia pratráuksi, kad nebeturėjau nė kuo užsivilkt Srv. Šią žiemą, vaikeli, dar turėsi kaip nors pratráukt su šita skrandute Lkč. Galgi pratráuksim ituo duonele nedėlią Rod.
| refl.: Nors kad ligi Sekminių su sava duona prastrauktumėm Ds.
ǁ šiaip taip išgyventi kurį laiką (apie seną ar ligotą žmogų): Dešimt metų reiktų pratráukt Vs. Kiek metų gali pratráukt su svetimu inkstu KzR. Ligonis kad da mėnesį pratraũks – tai ir visas gyvenimas Ėr. Vis tas pats, ai mėneselį pratráuksi, ai ne Dglš. Pratráukė ilgai sirgdamas Aps. Va kur daktaras – pasakė: nei dienos priekin, nei ažupakalin nepratrauks LTR(Trgn).
11. intr. Ds uždelsti, užvilkinti: Pratráukė nedėlią, kol gavo arklį Ėr. Deltog ne visados ateina, kaip prižada. Pratraukia keletą dienų I.Šein. Par vieną [karvės] ieškojimą [jaučio] galiama pratráukt (nevesti pas jautį, atidėti iki kito ieškojimo) Mžš. Pusė valandos kaip pratráukė (pavėlavo) Ktk.
| Karvė kai kada aštuoniolika dienų pratráukia [neatsivedusi] par sroką Klt. Žiūrėk, kokią nedėlią pratraũks par terminą Skdt.
| refl.: Parusnėnų atsivertimas dar prasitraukė Gmž.
12. intr. užtrukti: Jūs tai vakare pratráukiat [dirbdami], mės tai lig penkių Slm.
| refl.: Jei dar̃ bus lietaus, prastraũks nepagada DrskŽ. Mėnasius tris prastraũks, arčiau (greičiau) nepadaris Prng.
13. intr. impers. kuriam laikui padaryti pertrauką, pertraukti (apie orą): Dieną pratráukia, ir lyja DŽ1. Ė, kad dienelę pratráukia, tai kitoj ir lyja Kzt.
14. refl. Ds praeiti, praslinkti (apie laiką): Prasitraukė kiek tai čėso LTR(Lp). Prastráukė du mėnesiai nuo to čėso Dglš.
15. tr., intr. pradžiovinti: Nuvažiuojant tiek buvo šlapia, ka negalima buvo važiuot, o paskui vėjas pratráukė – i buvo sausa Slv. Pavasario vėjas greit laukus pratráukia Skrd.
| impers. Buvo šlapia, daba pratráukė kiek Ėr. Gerai, langai atadaryti – kaip ir pratráukia, sausumą padaro Žl. Išdžiausčiau baltinius, gal vis kiek pratraũks Všk. Nebus šlãpia – keliai̇̃s pratráukė Rm. Šiandien purvą pratráukė ben kiek Trgn.
16. intr. impers. atsirasti traukai, trauksmui: Rūko, kol pratráukė, įsidegė – nebrūksta Krš.
17. tr. Graž, Prn esant traukai, kiek ištraukti, pravėdinti: Bet ir tvanka baisi ant aukšto, dusina. Reiktų langelius skliautuose išimti, skersvėjis pratrauktų V.Bub. Atidaryk langus, tegu vėjas kiek dūmus pratráukia Paį.
| impers.: Tegu pratráukia čiodą – atadaryk juškas Klt.
18. refl. įsisiurbti, susigerti: Negal vanduo prasitráukti – žemė kai košė Rsn.
19. tr. DŽ1, Srv, Užp, Trgn, Mrj kiek sumažinti (karštį, skausmą, šleikštulį): Pagėry (pagerk) liekarstvų, maž pratraũks karštį Dglš. Pastãtai (pastatyk) bankas, gal sopę pratraũks Švnč. Išeik in oro – pratraũks sopę Ut. Maž vanduo pratraũks karštį Skdt. Sėmenai nusiplikius greitai pratraukia karštį LTR(Grk). Išgėriau barščių – ir pratráukė visą ledekumą Alk. Spalgenų prisikiši ausys, tai kaip ir pratráukia, lengviau palieka [apsinuodijus smalkėmis] Svn.
20. tr. įstengti kvėpuoti, įkvėpti: Dūchą nepratraũks, žmogus ir uždus Rdš.
21. tr. išdainuoti: Pratraũks patys dainą, tu tik žodžius pasakyk Gdr.
◊ linùs pratráukti eiti į svečius arba važinėtis per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Linùs pratráukia – linai bus dideli Pb.
pritráukti I, Š, Rtr, KŽ; Lex47,49, SD1147, SD302, R30, MŽ40, Sut, M, LL193, L, ŠT16,17
1. tr. NdŽ velkant priartinti, privilkti artyn prie ko: Laivą pritraukti pri kranto N.
| refl. tr.: Kol prisivobiji, prisitráuki su virvėm tą sienojį iš dumblyno Svn.
ǁ pajėgti privilkti: Užmetėm – tinklo nepritráukiam prie krašto (tiek daug žuvų) PnmŽ.
2. tr. traukiant padėti prie ko, priartinti prie ko: Tad aš gulėsiu, lopišis pritráuktas artie, ranka antdėsiuos an to vaiko Dr. Bliūdą pritráuk savęs artes LzŽ. Kaip susivela [milas], liuob pritráuks stalą pri to milvelio, an stalo kočėlą pasidės, i pradės ritinti tą milą Kl. Pritráukė lovą pri pat lango – vietos daugiau trobo[je] paliko Vkš. Minkšta žemė buvo, palyta, aš tik pritráukiau pritráukiau tas žemes prie bulvių – ir apkaupta Jrb.
| refl. tr. N, NdŽ: Vaiko lovelę prisitráukiau, i sėdu atsisėdusi Pln. Bernas pristraukė, vieną bliūdą išraitė, kitą išraitė LTR(Kp).
^ Maž tau toli bliūdas pristráukt? – Ne, man netoli, tam toli, kas už durų Ml.
ǁ sumažinti atstumą, priartinti: Per spektyvą (žiūronus) kai žiūri, tai teip arti pritráukia Jnš.
3. tr. tempiant paartinti, pritempti: Pritraukęs prie žemės, mušt su kūloku ėmęs par galvą, par antausius Sln.
| prk.: Ką čia plepi – arčiau [tų Šiaulių] nepritráuksi (abiem keliais važiuojant tiek pat km) Žr. Motina kiekviena gatava būt pritráukt dangų an žemę, kad visas gerumas būt vaikeliam Aps. Kad galėčiau, aš dangaus nors kraštelį jai pritráukčiau NdŽ.
^ Laimos ir replėms nepritrauksi, o nelaima pati ateita S.Dauk. Laimės replėm nepritráuksi, o nelaimė i[r] pati ateina Ar; LTR(Šl). Gero su repliums nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP15.
pritrauktai̇̃ adv.: Jos (ienos) būna trumpesnės ir pririšamos prie balnelio visiškai pritrauktai rš.
| refl. tr., intr.: Medyje prisitráukiu šakas ir prisiskinu tų žiedų Vlkv. O kad aš prisitráukčiau [stiklelį], aš jį visą išmaukčiau JD81. Albinas pajuto užplūdusį jėgų perteklių ir, pasiekęs virš durų prikaltas pasagas, pamėgino prisitraukti. Viena pasaga svorį atlaikė, o kita liko rankoj rš.
ǁ NdŽ pačiam traukiant, lenkiant, riečiant priartinti kūno dalį: Paemi, va, kietai [vyšnios šakelę] tarp delnų ir pirštų, pritráuki rankas, suspaudi vytelę ir iš lengvėlio vaikštinėji [ieškodamas vandens gyslos] Č. Tai vėl rankas tik pritráukęs, ristelėm, ristelėm ir nulėkiau vėl laukan, sutvarkiau arklius Č. Pritraukė vieną koją, kitą, pasispyrė, alkūnėm pasistūmė V.Bub. Pamatė [kunigas] prie karčemos žąsį, katra tąsyk pritraukus koją stovėjo, žinoma, kaip žiemos čėse LTR. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon.
ǁ įgaužti, įtraukti: Pati nevalgius, pilvą pritráukus lakstau Alz. Stova pilvą pritráukusi (alkana, sulysusi) mieste, be darbo, be duonos Šts.
| impers.: Pritráukė čystai vidurius Upt. Dabar pavalgo, o pirma buvo nevalgęs, pilvas pritráuktas pritráuktas Skp.
4. tr. rš jėga privesti, prievarta priartinti.
| refl. tr. NdŽ: Sugriebė mane [klebonas] už pečių, prisitraukė artyn ir pabučiavo į vieną skruostą, į kitą J.Balt. Nepraeidavo nė valanda, kai Būtėnienė vėl prisitraukdavo sūnų prie savęs, imdavo bučiuoti, glamonėti, liūliuoti S.Zob. Žąsį iš tolo užkabina kabliuku už kojytės ir prisitráukia Pl.
5. refl. NdŽ pasislinkti artyn, priartėti, prisikišti: Ji kurčia, kap kalbi, pristráukia prieg tavę Vrn. Vyrai visi girkšno[ja], pasileidę, pri butelio prisitráukę Rdn. Prisitráuk arčiau, kad neužlašėtų [ant staltiesės] Ėr. Prisitráukė pri munęs ir sušnibždėjo į ausį Vkš. Pristráuk stalop artes LzŽ. Kaip tik artyn prisitráukė, prisitráukė, šviesų kardą išsitraukė, išsitraukė Š.
ǁ kraustantis, keliantis, žygiuojant būriu priartėti prie ko: Vokiečiai čia insistiprino, prie jų sienos prisitráukė Sn.
6. tr. pridėti, prijungti, priskirti, pridurti: Pri Kuršėnų [rajono] mumis pritráukė Krš. Kaip kolchozai užejo, mumis pritráukė pry Mamių [kaimo] Štk. Prytráukė pry tarybinio ūkio Šv.
| refl. tr. intr.: Apsėsma žole, tai an ganyklą prisitraũks (bus priedas prie ganyklos) Kp. Būdavo pirma, tai žemės da ir iš šono pristráuki, ė dabar ir savos nebereikia Sdk. Noris da i man prie pencijos da kiek prisitráukt (prisidurti) Ds.
7. tr. parietus parišti, patraukti: Tam veršiui tą koją pritráukiau (pririšau prie kaklo), i nešoka aukšty Jrb. Katras smalstus arklys, koją paskutinę pritráuki Pc.
8. tr. impers. NdŽ ligai surietus ar sulenkus padaryti nejudrų, nelankstų, sustingusį: Siuvėjo koja pritraukta, Topylis be pirštų, Stepas vienu langu (vienakis) Žem. Ranka mano pritraukta – negaliu darbo krutėt O. Visai prytráukė koją, an medžio (krukio) ejo Grd. Vieną koją pritráukė viškai par kelį Dkk. Ranką pritráukė, kojos nevaldė, visai pasiligojo Krš. Buvo pritraukti̇̀ visi tie pirštai, ale išsitaisė Vdk. Šiteip pritráuktos [rankos], pirštai šiteip va šitie dujai būdavo, o teip, Jezau, kad sutraukta buvo [moteris] Antš. Tus tėvas buvo invalidas, su lazdomi vaikščiojo, koja pritrauktà buvo Kpč. Senukės buvo pritraukti pirštai Pun. Pirštas nuog darbo pritráukta Mrc. Gali pritráukt kojas teip vienodai beguliant Sdk. Pritráukia koją – nepaeina Dgč. Prikamavo koją – ir pritráukė koją Kvr. Vaikas pasitaisė, ale kojeles jam pritraukė Tat. Kieno koja pritraukta buvus, to vėlė raiša pasirodo BsVXX.
^ Nespjau (nespjauk) vandenin – liežiuvį pritrauks Dglš.
| refl. tr. impers.: Pristráukta, prisbūta pirštas Adm. Paskui iš priemėčio galvytę pristráukė va šiteip [vaikui] Šmn.
9. tr., intr. traukiant, tempiant priveržti, kad nebūtų palaidas, sutempti: Virves permeta par kartį ir pritráukia, priveržia (rišant šieno vežimą) Žl. Netoli namų, kur prisieina sukti nuo vieškelio kieman, staigiai pritraukė vadžias taip, kad arklys turėjo stačiai sukties į šalį Vd. Jis pritraukia atvarslus, patsai traukiasi ant vieno pasostės galo darydamas vežime vietos dar vienam žmogui I.Simon. Virvė jau užmesta jiems ant kaklo, bereikia tik kilpą pritraukti I.Simon. Jei dar labai tep silpnai, tai dar pritráukiam [vyžos virvutę] Rud. Vyrai su stiprium rankum pritráukdavo, surišdavo, stovės [šiaudų stogas] ilgiausiai Škn.
| refl. tr.: Prisitraukti pavalkus su atvarslais (su ilginiais) Šts.
ǁ tr. NdŽ kuo veržiant sutvirtinti, pritvirtinti: Su vytike pritráuka, pririša vieną eilę, kitą eilę [dengdami šiaudais stogą] Krž. Skersai lentas dėjo ir su varžtais pritráukė Trg. Šienkartę ant prikrautojo vežimo uždėję bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24.
ǁ intr. prispausti, pritvirtinti: Šita sąvarža gerai pritráukia Mrj. Ne ilgiausis vinis, ale, rodos, pritráukė Vdžg.
ǁ refl. prk. prisiploti: Tep noriu valgyt, kad pilvas prie strėnų prisitráukė Kt. Lūpos labai smarkiai įtemptos ir stipriai prisitraukusios prie dantų rš.
10. tr., intr. impers. gausiai apeiti, apnešti: Tokių juodulių pritrauktas, tokios smalos, i netrauks kaminas Krž. Jau medžiai būva balti, pritráukti – šarma PnmŽ. Šlapią uždedi katilioką in plytos, tai rūdo pritráukia Klt. Tvarto kampai pritráukta šerkšno Klt. Šerkšno pritráukta in pirkios, kur eina garai Klt. Šerkšno pritraukti̇̀ mūrai Klt. Miežiai drėgni, šarmos pritráukti Jrb.
ǁ apsinešti: Puodelis kovuotas. Kovą semia – i pritráukia Klt. Ka pritráuka tą bliūdą – baisu veizėti Vkš. Butelkikė nečysta, pritráukta Krš.
11. tr. NdŽ traukos jėga priartinti prie ko: Tokiuo yra akmuo, vadinamas magnes, kuris geležį savęsp pritraukia SPI183. Kumet burkštiną patrini į vilnonį drabužį, ans popieriaus skiautelę pritrauka Vkš. Saulė turi tokią sylą pritraukti prie savęs viską kaip ir žemė A1884,210. Ar tavo vištos nepritráukė (neužmušė mašina pravažiuodama)? Lkč. Geležį pritráukia magnasas BM94(Brž).
| impers.: Tada jis numetė kelis mažus deimanto gabaliukus ir pastebėjo, kad jie traukte buvo pritraukti prie bokšto viršūnės J.Balč. Kiti ieškodavo su karklu dvišaku [vandens gyslos]. Eidavo eidavo – ir pritráukdavo PnmŽ.
^ Kaip traukte pri lovos pritráukė (taip norėjau miego)! Krš.
12. pakviesti, prikalbinti, pavadinti, įjungti draugėn kur dalyvauti, ką dirbti ar daryti: Pritráukęs daugiau darbininkų, padirbs visa J. Jis turi teisę kai kuriems darbams pritraukti specializuotas organizacijas – subrangovus rš. Rado pažįstamų, tuojau tie ir jį į kompaniją pritraukė, pavaišino rš. Pritráukė ir muni šnapšės gerti Šts. I tėvą pritráukė pri tų pietų Brs. Pritráukė in stalą i mus Klt. Jis toks nebejaunas žmogus, ale pritráukiamas Ppl. Norėjo pritráukt tėvą vežt Pgg. Vyrišką, kad ir protingiausį, pri degtienės pritráuka Krš. [Velnias] pritrauktų jį draugystėn savo o ing karalystę savo peklos MP79.
^ Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia Vrp1890,35.
| refl. tr. Ds, Kvr: Pristráukė kokį augėtinį i gyveno Dglš. Pristráukia žmogų iš šono i pasdaro Klt. Niekur žmogaus nepristráukė, pats pasdarė, turi do sveikatos Klt. Reiks prisitráukt kokį darbinyką Ėr. Ją prisitráukė pri to jojimo, i dabar ji sau patenkyta Smln. Prisitráukė da vieną mokytoją, ta pasakė, ką žinojo Smln. Jis da norėjo kaži ką prisitráukt (pasivadinti fotografuotis) Smln. Apleido tėvo namus, prisitraukė už draugą dar vieną vaikį TS1900,4-5.
ǁ Vd, Ser, NdŽ, Plv, Mlk patraukti, palenkti į save, privilioti, primasinti: Petronėlė gėrėjosi savo gražumu pritraukusi vaikį Žem. Ji mano širdį traukte pritraukė J.Bil. Nuošalus kampelis kasmet pritraukia jų (poilsiautojų) vis daugiau ir daugiau V.Bub. Tujau palojo, kad Elena nori Jugasės vyrą pritráukti Trk. Pritráukė ta merga mano vaiką Pkp. Tik su blevyzgom ir pritráukia žmones Užp. Tik dirstelia an žmogaus – i žmogų pritráukia Mrc. Jis toks protingas ir visus pritraukiantỹs Zp. Jos iškalbingumas pritráukė žmones Smln. Jis taip mokėjo pritráukt žmogų Slč. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu, ne kerštais, bet gerybėmis DP508. Tenai atejo, idant žmones grumzdymais ir pabaidomis savęsp pritrauktų̃ DP31. Širšes uogos pritráukia Jd.
| refl. tr. Dkšt: A su velnio plauku tokį vaikį prisitráukė?! Krš. Jauna – mokėjo prisitráukti vyrą Lkv. Tokia dalikatni greit galėjai i jaunikį prisitráukt Šmk. Pati merga jį prisitráukė Dglš. Prisitraũks kada kokia merga, tep ilgai nebus [vienas bernas] DrskŽ. O katra ir labai moka pristráukt prie savęs Trgn.
13. tr. atkreipti (dėmesį, žvilgsnį): Levas … mūsų atydą saviepi labiausiai pritraukia LTI3(Bs). Vyriškis pritraukė į save žmonių dėmesį rš. Štai mūsų akį pritraukia ežerėlis Vr. Akį žėdnam pritraukia tokia žemė Db.
14. intr. NdŽ šiaip taip, vargingai išbūti, išgyventi iki tam tikro laiko: Švenčiausios Motinos pagalba pritrauksiu iki rudens LzP. Gal pavasaris bus ankstyvesnis šįmet, pritrauksim kaip nors (užteksim bulvių) J.Balt. Man tai tik iki turgadienio pritraukti J.Balt. Su šituo centneriu [bulvių] pritráuksim prie šviežių Skr. Kas gi žino, ir mes ar bepritrauksma su duonele lig rugiapjūčio Sdk. Rodos, diedelis ir sunkenybę turėjo, ale mat pritraukė ligi aštuonių dešimtų [metų] Srv.
15. tr. traukiant, tempiant kiek pritrumpinti: Šautuvo diržas pritraukiamas (patrumpinamas) komanduojant: – Diržą – pritrauk! rš. Pritrauk jas (kilpas), per ilgos rš.
ǁ įsukant dagtį, sumažinti degimą, prisukti, prigesinti: Motina pritraukė gazelį A.Vien. Tą lempą reikia pritráukt – gal kiek prisnūsim Šmk. Pritráukei [lempą], jau nieko nematyt Lp. Ir pritraukė šitą lempą, kad taip šviesiai nedegtų LTR(Upn). Pritráuk ugnį [dujinės], kad tik šustų sriuba, o ne kupėtų Ktk.
16. tr. NdŽ kiek priverti, pridaryti: Tėvas įėjo į butą, duris pritráukė i atsisėdo Jrb. Pritráuk tu dures: tarpai, vė[ja]s puta Krš.
17. tr. kiek primerkti (akis): Ji vieną akį pritráukus i tupia kai gyva Jrb. Kai neišsimiegi, tai akys tik pritráuktos, veidas pageltęs Gs.
18. tr. NdŽ paviršiumi traukiant daug sutempti, suvilkti: Pasiunčiau rąstų pritráukti, liuob ten su arkliais privilks Kl. Da ir žarijų būdavo židinėj, žarijų pritráukia židinėn tenai, an prieždos Skp. Te pritrauktà krūva durpių, čia vėl pritrauktà, pakapojau žolę, ir pasimečiau Slm.
| refl. tr.: Po medžiu atsiguliau, lapų prisitráukiau ir guliu Pl.
ǁ daug privežti, prigabenti: Daug tankų pritráukė į frontą DŽ1.
| refl. tr.: Pristráukiam patys malkų iš miško Dgč.
| Reikėjo ji (lenkų kalba) gerai išmokti. Tam tikslui ir lenkiškų laikraščių prisitraukdavau Mš.
19. intr., tr. Kb traukiant iš kur daug paimti, gauti: Po penkis kilogramus, po trejetą pritráukia [žuvų iš po ledo] Sug. Į dieną kokį pūdą [žuvų] galima buvo pritraukti rš.
| refl. tr.: Su meškere galima prisitraukti žuvienei tinkančių ešeriokų rš. Kaip pradėjus traukt, tai traukus ir traukus ir visą kiaurą dieną lig vakaro, ir prisitraukus kokius penkius vežimus drobės LMD(Sln). Vyrai sugebėjo pramušti [kapčiuje] skyles kur reikia ir taip sau, ranką įkišus, kaip katinas į varnėno inkilą, prisitraukti bulvelių M.Katil.
| prk.: Piningų prisitráukę kaip skutinų Krš. Pristráukęs svetimų žodžių, vis ką inmaišo Mrp.
ǁ prk. daug atimti, ištraukti (sveikatos): Kiek man pritráukė sveikatos par tą žiemą! Šmn.
20. tr. daug įkelti, prikelti: Daug avilių buvę ąžuoluos pritráukta BM66(Žb).
21. tr. prk. daug sutraukti, sutelkti, suburti: Jo šauksmas pritraukė daug žmonių, tie palaikė jį kvailu J.Balč. [Kunigas] pritráukė tų dievobaimingų moterėlių, – jos nori kuo pirmiausia į dangų patekt Pžrl.
| refl. tr.: Pulką prisitraukti N. Bernaičiai draugų prisitráukė ir rėkaloja Vrn.
22. tr. daug prifotografuoti: Nuotraukų pritráukė daug Lb. Čia vis Petro pritráukta atvirukų Al.
23. tr. prinokinti: Ta pagada greit visus javus pritráukė Gs.
×24. tr. impers. pritvinkinti (skaudulį): Jau gal pritráukė votį, jau reikia pradurt Švnč. Votis jau pritráukę LzŽ. Pritráukė pirštą votis LzŽ.
25. tr. A1883,173, NdŽ prisisotinti, prisisodrinti, prisisunkti, prisigerti (kvapo, drėgmės, šalčio ir pan.): Barščiai špyžio pritráukė, nebegardūs Ėr. Jo drabužiai pritraukę nemalonaus kvapo rš. Šlapgarių pritráukė, atidrėko popieros nuo sienų Skr. Medžiaginės kaladkos, tai anos šlapumõs, vilgasties pritráukia, iš to buvo šimtakojai Dv. Ė va šitie daiktai, minkštimai, – pridėsi skepetą – pritráukia materijos Švnč. Sūrūs tokie pasidaro, pritráukę druskos [slėgti grybai] Vdk. Mat anie (stogo šiaudai) prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritráukdavę tokio rūkalo, ka te[n] nė ugnis nekibdavo Skdv. Dulkių pilna, akordijonas pritráukė tų dulkių End.
| impers.: Rasos rūbai pritraukti, lygiai sulyti Klt.
| refl. tr. Snt: Jei tuomkart neišsėmei [pasiliejusio pieno iš šulinio], sienos pristráukia Alv. Lauke šalčio prisitráukiau, tai nė kambary nesušylu Dkš. Pareina iš tos karvidės prisitráukusi smarvės, smirda amžinai End. Ale jei tik kas rūko, prisitráuka visas kambarys End. Šaltgarių, šlapgarių prisitráukę linai – sunkesni Ggr. Drėgnas garas, nuo jų (bičių) kilstąs, dėl šalčio aulėje prisitrauka. Iš ko randas pelėjimas bei paplėkimas S.Dauk. Medžiaga prisitráukė drėgmės DŽ1. Akmuo prisitráukęs vandenio FrnS45. Muno plaučiai prisitráukę labai tų visokių dulkių par tiek daug audimo Pln.
| prk.: Tenai (apie Širvintas) lenkų dūko prisitráukę, nemėgsta lietuvių Krš.
ǁ impers. traukiant drėgmei ar šalčiui sukelti (ligą): Jam pritráukė an pievos uždegimą plaučių Rš.
26. tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 kam užpiltam spiritu ar užplikytam pakankamai įgyti stiprumo, koncentracijos: Ar pritráukė arbotą? Db. Prieš sprogimą [beržų] spurgelių priskynei ir užpylei degtine, pritráukia per porą dienų Bsg. Pastovink arbatelę, tepritraũkie Krš. Pritráuka dikčiai, aš jau bijočiu pilti į savo skilvį [spiritą, užpiltą ant rupūžės]! End. Vyrišką gumbažolę išdžiovintą užpila karštu vandeniu arba degtine, kad pritrauktų, ir duoda vyrams nuo gumbo rš. Sudžiovinto augalo žiupsniuką įdėti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų ir nusistovėtų rš.
| refl.: Arbata prisitráukia NdŽ.
27. intr. nusidažyti: Po tam įdedi [žalius kiaušinius į dažus], anie pritráuka geriau Vg.
28. tr. tam tikrais prietaisais prisiurbti (skysčio): Į pipetę pritraukite muilino vandens rš. Tie aparatai i šūdo pritráuka, ka girtos milžėjos Rdn.
ǁ siurbiant, traukiant pripildyti: Pritráukti švirkštą NdŽ.
29. tr. prisiurbti, prigerti (skysčio oro, garų): Senis užmerkė akis, pritraukė plaučius ir išleido orą Šlč. Palenkiu tą šaką, prisiuostau, pritráukiu pilnus plaučius Bsg.
^ Tyli kai [v]andenio burnon pritráukęs Tr.
30. tr. gausiai prisiurbti, prisigerti (skysčio ar dujų): Vaikas pritráukė pieno kiek tik nori Upt.
| Pritráuki šito saparo gerklėn [rūkydamas] Žl. Girtas buvo, gavo dar benzino smarvės pritráukti – ir užkėlė kojas Krš. Mės jau seni, dūmų jau pritráukę [rūkydami] Žl.
| refl. tr.: Pradeda pačios [dėlės] atkritinėt, kap kraujo pristráukia Dg. Steponas ilgai be aiškaus tikslo kraustė jas (knygas) iš vietos į vietą ir, prisitraukęs dulkių, dusliai kosčiojo rš. O ans prisitráukė tos kimikalų smarvės – i žmogus tura mirti Als. Aš to narkozo nedaug prisitráukiau, greit užgesau Štk. Oro visokio prisitráukęs, tau i dvokia Btg.
ǁ NdŽ prisigerti (alkoholinių gėrimų): Atėjo gerai pritráukęs Ėr. Burokinio [alaus] pritráukę – i rėkia ožio balsais Krč.
pritrauktinai̇̃
| refl. tr. NdŽ: Eita kaip Telšių klebono avinas – kojas vydamas, prisitráukęs Šts. Taip ir šliūžinė[ja] prisitráukę, kiek tokių bjaurybių yr Krš. Kas nora, suranda [degtinės], prisitráuka tos smarvės Rdn. Lig pat girtumo prisitráukė, prisikaštavojo Užv. Prysitráuka gerai, pradeda dainą imti Grd. Nebuvo teip jau prisitráukę Krč. Nebepavažiuoja dviračiu, matos, ka gerai prisitráukęs Sk.
ǁ refl. prisirūkyti: Numie neleidam [rūkyti], į mišką nulėkęs prisitráuka Krš.
31. tr. įrašyti, surašyti: Tu tik šnekėk šnekėk – visą tavo kalbą pritráuks Ldv.
| refl. tr., intr.: Po dvi juosteles prisitraukė Lk.
◊ úodegą pritráukti prigriebti, nubausti: Pritraũks jiem úodegas! Lp.

×raztráukti (hibr.) tr.
1. sutraukyti, suplėšyti: Ėm kustą po pusiau raztráukė LzŽ. Vadžias vė raztráukė LD30(Ad). Dabok, gal kiaulės priemnėj, maišus [miltų] raztraũks, gali sumarnavot Rod.
ǁ iškedenti, išpešioti: Linus ar vilną raztráukia rankom, o tada šukuoja Lz.
2. mirtinai sudraskyti: Kralikas išbėgo an kiemo, tai šuva susiedo raztráukė Rod. Ižbėgo avis iž galo kiemo in telėdnyko – ir raztráukė vilkai Dv.
3. susprogdinti: Akmuva guli, papylė nedaugį žemės ir raztráukė Rod.
ǁ sudaužyti, suskaldyti: Automatu kap dav[ė] kakton, tai raztráukė galvą Šlčn.
4. prk. išsidalyti: Raztráukė visą dvarą LzŽ.
5. paleisti (vidurius): Raztráukė vidurius liekarstvos Dglš.
sutráukti Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser
1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutráuka, surėdo Ms. Miežius sutráukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą šieną sutráukė su grėbliu Vkš. Sutráukėm šieno didumą, ryt sugrėbsma Ggr. Septyni nuvažiuos tą šieną sutráukti Vdk. Žemių sutráukta kupstan – prastas plūgelis Slm. Grėbelka paimt ir sutráukt [šienas] Kdn. Sutraukto šieno buvo, tai palaiduosiuos parsivežė Slm. Sutráuk žarijas iš pečiaus į židinį Iš. Tę jau kiek yra visokių [akmenų] tai traktorių sutráukta Dg.
| prk.: Sutraukė (sujungė) žemes į vieną labą Šts. Kožnas savo turės rėžius, kiek ten arų, po tam sutráukė į vieną gretą Lpl. Valdžia bandė visas ciesorystės žemes po visam į vieną sutraukti Kel1866,9.
| refl. prk.: Kai susitraukia visa žemė į vieną daiktą, tai pasidaro daug Lkč.
ǁ ką pasklidą, ištisą suimti į vieną vietą, surinkti: Teip gražiai sutrauktà, sutrauktà, sulankstyta, sulankstyta [drobė] PnmR. [Drobę] pamerkiam, patiesiam, vakare vėl sutráukiam Tj. Vakare sutráuksme [audeklus], o rytą vėl ant rasų Mšk. Vieną sykį nesutráukėm [audeklų], užmiršom – iš nakties i nėra, nurinko (pavogė) Škt. Sutráuki, vienas nebepakeli panešt to audeklo, jeigu ilgas Bsg. Lietus užeina – reikia audeklus sutráukt an pievos Ėr. O vakare vėl sutráukiam [rietimus], gražiai suringuojam Pl. Vakare suemam, kad jau pradeda saulė žemyn, gražiai sutráukiam, sutráukiam teip klodais Skp.
| refl. tr.: Lenciūgą brinkst per upę [permetė], ir pasdarė tiltas. Tada trukt tą lenciūgą – susitráukė, ir vėl nėr tilto (ps.) Tvr.
ǁ sudėti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutráukti Ds.
ǁ refl. susidėti: Tas [kambario] perdaras susitráukia kaip armonikos dumplės Snt.
2. tr. traukiant visus kur padėti: Sutraukti ratus į pašiūrę Db. Paskuo nuirklavęs į kitos upės įtaką arba uostą, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto S.Dauk.
| prk.: Visas Padarbas, Medvalakę sutráukė (sukėlė) į Gergždelius Krš. Visus į krūvą sutráukė, ir teip gyvenam Vlkš.
ǁ traukiant visus sukelti į viršų, užkelti, užtraukti: Balkius kai sutráuki, dėdavom da vieną vainiką Krš. Lentos jau buvo nupirktos, ir per langą sutráukėm ant viršaus Slm. Atvažiuoja [furgonas], sutráukia [gyvulius] ir išveža Šmn. Aš sutráuksiu aukščiau tas podiškas, i būs aukštai ta galva Trk. O tai stojos po tris kartus, ir vis vėl sutraukta yra dangun Ch1ApD11,10.
ǁ DŽ1 visus ar daugelį suvežti, sunešti, sugabenti: Pilėnus apkasė perkasų perkasais per kelias eiles, aptaškavo su rąstais ir daugel ąžuolų į pilį sutraukė J.Balč(M.Valanč). Ale tai kai žiūri, tokį lauką šiaudų tuoj sutráukė stirton Slm. Reiktų rąstai sutráukt, kol da sniego yra Sv. Ar sutráukėt visus rugius? Dbk. Nenukinkyk arklio, da maž sutráuksma šienioką iš Paliepio Sdk. Lyg vogčiom rugius sutráukė Msn. Rugius tik spėjom sutráukt – ir pradėjo lyt Srv. Šienus sutráukt po strieku ir šiuosmet bus nelengva Drsk.
3. tr. tempiant suartinti vieną su kitu, sudurti vieną su kitu: Sutráukė du stalu, visi susėdo Pvn.
| Ančiukai, gūžius sutraukę į krūvą, šildose Jrb.
| prk.: Laukia, kab rublį su rubliu sutráukt DrskŽ.
4. tr. prk. išskirti: Zakaras tyčioms girdo Tupikį: nori sutraukti su Kaubraite, o bruka jam savo dukterį Žem.
5. tr. traukiant sugauti, surinkti: Sutráukėm [tinklais] kapą varnų ir prisūdėm pilną bačką Nd.
ǁ traukiant surinkti (akis lošiant kortomis): Net tada, kai ant stalo gulėjo sutrauktos dvidešimt šešios akys, jis nepajėgė įsivaizduoti, kas atsitiko rš. Kiek čia sutraukiau? rš.
ǁ suimti: Sakydavo, kad seniau Bikūnų Kanapeckas sutraukdavo sau susiedų karvių pieną LTR(Ant). Sakyčiau, mano sutráukei medų, o ka neturi nei pas savęs Vdžg.
| Tušti kaimai, visa sutráukė miestai Drsk.
6. tr. gausiai apimti, apeiti, aptekti: Traukutis sutráukė dobilus Sn. Žliūgės sutraukti̇̀ miežiai Klt. Kai sutráukė žole bulbas, i raunu, i pjaunu – nieko nepadarau Klt. Usnių, balandžių, vijoklių sutráukta, apitęsta [bulvės] Klt. Tos žolės, kur lieka, tai tep ir linus sutráukia Pns. Tokie traukučiai linuos auga, tai sako: brantai sutráukė linus Graž. Varputys žemę sutráukė, niekas neauga Jrb. Dirva jiems (miežiams) turi būti gryna nuo piktžolių, o ypač varpučio nesutraukta rš. Ronų sutrauktà guli Klt. Veja (instr.) traukta sutrauktà žemė Klt. Utėlių sutrauktà boba Dglš. Vaikai blusų sutraukti̇̀, sukapoti Klt. Kojas kaltūnas sutráukė Klt. Šitas Maušiukas tai sutráuktas visas šašų kap kiaulė Ml. Vočių, šašų paržiem sutráuktas [vaikas] Klt. Vyras visas sutráuktas vočių Dglš. Kojom sutrauktõm šašuotom ganiau Klt. Visos kopūstų galvos sutráuktos kirmėlių Klt.
| prk.: Žmogus vargų sutráuktas, ar dainas dainuot?! Rš. Sutrauks tau vargeliai iš jaunų dienelių LTR(Rš). Moterėlė vargų sutráukta Aps. Jos mergaitė kaprizų traukta sutrauktà Slk. Ir davatka, ale baisaus pavydo sutrauktà Ut. Ana nedurna, tik zlasties sutrauktà Lb.
7. tr. sutempti, suveržti: Suriša rankas per tą daiktą, sutráukia ir veda Graž. Sujuosi juosta arklį, atsispyręs sutráuksi pavalkus Všv. Tik sąmatą gerai sutráuk, ba pritrins [arkliui] Plm. Kiek reikia dydžio, reikia lankus sutráukt Kpč.
ǁ kuo suveržti, sutvirtinti: Vienas jo klumpis susprogęs ir sutrauktas viela I.Simon.
ǁ sukant suveržti: Varžtą sutráukti KŽ.
ǁ padaryti nepalaidą, raukiant suveržti: Buvo tai neaukštas, petingas vyras, apsivilkęs ilga pilka rudine, diržu sutraukta per juosmenį J.Balt. Šičia [vyžus] reikia sutráukt, apvynioja skuduru, indeda, tais raikštukais apriša Kpč. Apiveria virvele arba šikšna macna ir sutráukia da [nagines] Plvn. Apiveri, sutráuki nagines, tai lengva vaikščiot Imb. Viršuj sutráukta, surišta [naginės] Rs. Išpina pynikę, įveria i sutráukia naginikes PnmŽ. Apivaras ties kulnia sutráukia, i vyža nekris nuo kojos Jrb.
| refl. tr., intr.: Susitráukia apivaras ir traukia sau par laukus Jrb. Virvukė čia yra, susiriša, sustráukia (= sutraukiama) [naginė] Kpč.
ǁ tempiant, veržiant sumažinti: Sutráukti skylę NdŽ. Tinklus sutraukę siauriau Blv.
8. tr. suimant patrumpinti: Sutráuk vadeles Jnšk. Reikia sutráukt lenciūgas Dglš. Sutráuk botagą – labai ilgas Ėr.
9. tr. suimti klostėmis, suraukti: Sutráuktas raukšlėmis, stulpais NdŽ. Kiek daug į kliošą reikėjo sutráukti, kiek tų kvaldų [sijono] buvo Krtn. Buvo sijonai tokie daugiausiai sutraukti̇̀ Yl. Jaunajai pasiūs jau senovė[je] pečiais keltais, sutrauktai̇̃s tokiais Tl. O užpakalė[je] buvo sutráuktos tokios kvaldos, kad eina kaip su uodega tiek pat Vgr. Daugiau patrauktiniai būdavo sijonai: kitų kvalduoti, kitų sutráukti Žlp. [Sijonas] sutráuktas apie juosmenį, raukšlės buvo LKT164(Btg).
ǁ suklostyti, klostant padaryti: Sutráukdavo koriuką pailgai, rauktai i lapeliais (puošdami sukneles) PnmŽ.
10. tr. tempiant suartinti ko galus, sulenkti, suriesti, sugaužti: Suriečiu, sutraukiu SD124. Vaikščiojo truputį sutraukęs pečius, lyg besirengdamas kuprelę užsiauginti B.Sruog. Pečius sutraukti N. Tamošius Driskius yra galvą nulenkęs, pečius sutraukęs, kad eina, tankiai stena Tat. Tai aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greitai traukiu LTR(Mrj).
ǁ sulenkti per sąnarį, suriesti: Kamašiukai maži – pirštais sutrauktai̇̃s nutypči[oj]au Klt.
ǁ tempiant suglaudinti: Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Kraujo indų sutraukiamųjų ir kraujo indų plečiamųjų nervų šakelių darbas rš.
| refl.: Kada vieni raumenys susitraukia, antagonistiniai raumenys atsipalaiduoja V.Laš. Susitraukdami raumenys sustorėja, sutrumpėja ir sukietėja rš.
ǁ refl. išsitempti: Susitraukęs į pečius iš panaberijos Šts.
ǁ refl. susigūžti: Liurbis susitraukęs liurbso J. Priėjus prie sienos, išplėtė akis ir taip susitraukė, tarytum smūgio iš žandaro laukdama A.Vien. Mokytoja atšoko nuo durų ir susitraukė prie stalo K.Bor. Jis išgirdo durų trinktelėjimą. Pritūpė už krūmo. Visas susitraukė A.Rūt. Stovi sustraukęs – gal šalta Slk. Kaip šliužui pritinka – mazgu susitraukti ir laukti, ir laukti V.Myk-Put. Kiurksai visą dieną susitraukęs į bitę ir lauki K.Saj. Aš da susitraukiau … griovėje, kad pasiekčiau lazda arčiau pribėgusį TS1897,9(V.Piet). Ta višta stovėjo stovėjo susitráukus Jrb. Buvę visi sustráukę, kap čia buvo šalta Lp. Vokiečiai eina susitráukę, pamėlynavę Ėr. Žiemą prasčiau auga tie pusbekoniai, – šalta, susitráukę Mžš. Aš jau sėdu susitráukusi pri lango Trk. Veizu, anie supuolę į durių tarpą, visi tokie susitráukę Trk. Būdavo, vaikai susitráukę bėgs šalin, o daba vaikai pagarbo[je] Yl. Aš tik susitráukiau teip, kad anie munęs nematytų, paskiau i muni pradės lojoti Tl. I vieni ejo, i kiti ejo, o tims vietiniams – susitráukęs sėdėsi sėdėsi vis Plt. Pareinu apentais susitráukusi jau, virpu iš tos baimės Kl. Ko tu čia kiunksai susitráukęs?! Erž. Pajutęs priešininką, ežys susitraukia į kamuolį ir taip atsigina rš. Nė nenusivelku, kamuoliukan susitraukiu ir miegu Ds. Kupron sustraukia ir šoksta gyvatė Vdn. Kas te, kad tu ją (karvę) ištęsi – šalta, stovi krūvon sustráukus Klt. Vikšras pakyla žvalgydamasis, paskui susitraukia ir vėl išsitiesia, pasistūmėdamas į priekį V.Bub. Skris lėktuvai, žinomais, o mes kentam susitráukę sklepalė[je] Lnk. Abudu be kepurių susitráukę po egle stovėjo, bo diena labai buvo šalta ir smarkiai lijo BM4(Kp). Mergaitė kamputy susitráukus i miega an maišų Slv. Tada jy sustráukė an papečio ir gulėj[o] Vrn. Pirmą garnį pamatęs lekiant, būsi greitas, tupintį – susitraukęs LTR(VšR). Žirgelis pailso, krūvon susitraukė LLDII173(Dkšt).
^ Eina susitráukęs kaip kurpalis Kp. Susitráukęs it žirnių kirmis Pln. Tik suskaudėjo kas biškelį, tujau ans i susitráuka į žirnio kirmį Vvr. Susitráukęs kaip kirminas, bijo rankų prikišti pri darbo Šv. Susitraukęs kaip kurmis LTR(Mrs). Mano vyras visada susiraukęs, kaip ežys susitráukęs Nm. Ir eina kaip ežys susitraukęs Sd. Neužlyna ant kupros – i kentėk susitráukęs (daugiau nieko nenorėk) Vdk.
| prk.: Štai krūmokšniai susitraukę laukia vėl naujų aukų T.Tilv. Girdašių bažnyčia tokia sustráukus, mažutytė DrskŽ. Naumiesčio miestas man nesmagus, toks susitráukęs LTsV875.
ǁ refl. susiglausti: Greitai tos gėlės nepražysta, susitráukusios Krš. Jei vasarą pienių galvos susitraukia, tai bus lietaus LTR(Mrj).
ǁ padaryti nebetiesų, sumesti, sukūprinti: Nervos mane sutráukė, buvau tiesi Dglš. Sutraũks senatvė vis tiek, i dėdienė buvo didesnė Ml. Kas mane sutráukė, ar ne jo darbai? Kb.
| refl.: Dabar ana sustraukę nuog itų darbų LzŽ. Sena, sustráukus DrskŽ. Bernai apsileidę, su barzdomis, susitraukę lygiai seniai MitI233(Šd). Sustráukę – seniai negražūs Drsk. I ši ligonas yr, susitráukusi Slnt. Galgi tokia merga buvai: pajuodijus, sustráukus, dabar išsitiesei Žl. Vai̇̃keli, aš sustráukus, suskuprojus Kpč. Seniutė sustraukus kupron nuo darbo Ktk. Jau ir mano žento mama viškui kupron susitráukus LKT293(Kpr). Rūko, į kobinį susitráukusi Krš.
^ Par šimtą metų nebaugsi, į kankolą susitráuksi (juokais sakoma ką peržergus) Slnt. Kad tu sustraũktum! Ds. Laukia laukia, kol sustráukia (apie senbernį) Drsk. Laukiau laukiau ir sustráukiau laukdama Dglš. Sulauksiu ar sustráuksiu Žl. Anas lauks ir sustraũks, ir pinigų nereges Švnč. Ik sulauksi, tai ir sustráuksi Rod.
ǁ impers. sulenkti, sukumpinti, suriesti: Matai, mūsų kokie pirštai sutraukti̇̀ nuo darbų, kreivi pirštai nuo darbų Skp. Ar manę nuo mušimo taip sutráukė [į kuprą] Kvr. Ana dirba galva, ne rankom – jos kupron nesutráukė Dkšt. Jis buvo į kuprą sutráuktas Šk. Paršas suskurdęs, ir visos kojos į daiktą sutráuktos Rmš. Duodi duodi (šukuoji linus) – ir pečius sopa, ir kupron sutráukia Dg. Rankos gi jau sutráuktos nuo tų darbų Alz. Aš nuo visų bėdų sutrauktà Aln.
| Sutraukti̇̀ lapeliai [buvo], daba tiesiasi Sdb.
ǁ sutempti, suraukšlėti: Kas te kasdien ties [staltiesę]: vaikų būdavo, tai kits sutráukė, te apsisuko Plv.
| Šita siuvamoji mašina siūles sutráukia, suraukšlėja Mrj.
ǁ padaryti nelygų, suraukti: Susiraukus, kaktą visuomet sutraukusi, rimta tokia, jog net baisu žiūrėti V.Krėv. Sutrauktais antakiais, smarkiai sučiauptomis lūpomis nepaprastai energingais judesiais ėmė ristis į kalną Pt. Marė pažvelgė į skausmo sutrauktą Jokūbo veidą rš.
| refl.: Petro veidai ima kaisti, antakiai rūsčiai susitraukia ir dešinė gniaužiasi į kumštį V.Myk-Put. Revinskas paraudo, ir jo antakiai susitraukė piktai LzP.
ǁ padaryti nelygų, gruoblėtą, šiurkštų, raukšlėtą: Vėjas burną sutráukė, pastepk Sdk. Katros moliavojas, tai moliava sutráukia [veidą] Slm. Lietlempė kiaulės odą sutráukia Užp. Rūgštis sutráukė burną dabar, o buvo skanu Ad. Vikinių miltų kleckai sutrauka liežuvį, ans paliekta kaip rauplėtas Vkš. [Maurų] skonis aštrus, sutraukiąs ir posūris rš.
| impers.: Burnikė jau sutráukta kai naginė ant aparties Erž. Jau veidas sutrauktas – pažint neina Plv. Karalaitis, eidamas in miestą pro savo palocius, susitiko britkią raganą, sutrauktą kap rupūžę LTR(Srj). Paprosavoti negali, negali pajusti, ka gal [nuo karščio] sutráukti Trk. Man labai nuo šito muilo burną sutráukia Ds. Nuo šitos mosties sutráukė paršeliam skūrą Klt. Tai rūgštumas obuolio – net burną sutráukė Ml. Lūpas man sutráukė nuog to kartumo Pv.
| refl.: Kad žmogui yra rankų ar kojų nagai susitraukę, negražūs – kaltūnas LMD(Sln). Nukasa [bulves] anksčiausiai, nesupūs tau, susitráuka ta skūra Trk. Dantis turi̇̀, tai gražiau atrodai, o mano [burna] va sustráukus kap naginė Alv. Susirūkšlėjo, susitráukė kaip baidyklė nuo gėrimo Vdk.
^ Kad tu susitrauktum kaip naginė! LTsV875. Nors tu eik kaip rupkė susitráukusi, bil tik bagota (tai galėsi gerą jaunikį pasirinkti) Krž.
ǁ suimti į save, padaryti sudubusį: Begailėdamas gyvuliui šienelio, pats sutrauksi pilvelį LTR(Auk).
| impers.: Razpuolus karvė, sutráukta šonai Btrm.
ǁ padaryti mažesnį, menkesnį, sukritusį: Arelka sutrauks vidurius tavo, jogei tu nė valgintie negalėsi Tat.
| impers.: Sutraukia mane R367, MŽ492. Man pilvą sutráukė Bsg.
ǁ refl. sumažėti apimtimi, tūriu: Sustraũks pilvas, nustos visiškai [valgyti] Žl. Vilko vėderiukas sustráukia, ir anas gali būt pusę mėnesio neėdęs Dgč. Plaukuos jau nemožna sučiupt tešmuo, kakos sustráukė – ką čia aš ją (karvę) tampysiu Klt. Šalčio bijo taukai, susitráukia ir atšoksta nuo sienelių – reikia [nuolat] pažiūrėt Kpr. Mėsa bevirdama susitráukė Rg. Į jauną pjauna kiaules, – męsa geriau išverda i nesusitráukia Grd. Kiaulė pjaut, kad būtų apie pilnatį, kad toks laikas geras – mėsa nesustraũkt, ale išsipūst Kp. Užupiliam in aukšto cibulius, sustráukia, katrie žali, sustvarko, tada supinam Žl. Nuo šito akmenio muilinio susitráukia, sudžiūsta tas muilas, ka te rankas ir skūrą nuimtų, aštrus Skp. Kepdama tešla susitraukia rš. Vopninė tešla džiūdama nor' susitraukti A1884,416. Durpės susitraukia, suslūgsta ir sausinant pelkę rš. Pagal reikalo jis (gumbas) pasididinąs ar susitraukiąs LMD. Mezginys džiūdamas susitráukia DŽ1. [Sušlapusios Martyno] kelnės sušoko, susitraukė, sutrumpėjo I.Simon. Tie drūžainiai išplauti labai susitráukės Krš. Susitráukė suknelė – aukščiau kelių beveik buvo Jrb. Išploviau suknelę – ir susitráukė kap marška Dkš. Pastaiko pervelėt, tai sustráukia marška Dg. Deltai anys (kailiniai) sustráukia, neilgam anys Vdn. Teip skarelė sustráukė, kad nebėr ko ir apsiriša Žl. Y[ra] susitráukusios, suplonėjusios tos gyslos Trk. Sausojo puvinio pažeistos augalo dalys sukietėja, susitraukia ir susiraukšlėja rš. [Juodųjų serbentų uogos] verdamos ant silpnos ugnies, nes nuo per didelio karščio jos susitraukia, sukietėja rš. Nuejau biržynan [aviečiauti] – uogos mažutės, sustráukę – kaip muselės, da ir kirmėliuotos Slk. Vyšnios šiemet mažutės, susitráukę, tik kauliukai Slk. Vyšnios užsimezga, o paskui sustráukę – neužauga Kvr. Juo dresvė yra retesnė, labiaus išakijusi, juo ji džiūdama labiaus susitraukia A1884,59. Sustráukė kamašeliai, kojos neinkiša Klt.
| prk.: Visi gaspadoriai tum čėsu sustráukė (nusigyveno) Arm. Žiemą pienai susitráuka Šts. Pienas susitraukė į ožio ragą Sv. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitráukė Šn. Rudenį, kai dienos susitrauks, lempos dvigubai pasvarbės J.Avyž. Susitráukė viskas – kiek čia mums liko gyventi?! Krž.
^ Atsisėdo kaip in valako, palauk, tuoj sustrauks rūra Skdt.
ǁ suliesėti, susibaigti, sudžiūti, sukristi: Jis suliesėjo, susitraukė, apšepo barzda ir atrodė lyg žmonių bijąs A.Vien. Eina lyg be žarnų, susitráukus Rmš. Susitraũks kiaulės nuo blogo šėrimo J. Kiaulės susitráukę – nėr kam prižiūrėt Šn. Susitráukusi, kokia ten motriška, maželytė, kojos klišos Krž. Jau i ana pintėn sustráukus Klt. Ans kai šiškeliukas sustráukęs diedokas, mažutis Klt. Susitráukus, sudžiūvus senikė, o nupasakoja daiktas nu daikto (nuosekliai) Vdk. Ta karvė susitráukė, sudžiūvo visai Pgr. Ragana vėl rėkia: – Pjausim [baronėlį], bo visiškai susitraukė! LTR(Rm).
^ Susitraukęs kaip blogus metus jausdamas LTR(Grk). Susitraukęs kaip milo rankovė LTR(Grk).
11. tr. traukiant, gaužiant, riečiant ir pan. paslėpti: Kaklą sutraukti, įtraukti KII385. Vežėjas susirietęs į kuprą, ausis į apikaklę sutraukęs Žem. Bonifacas žingsniavo pasistatęs švarko apykaklę, kaklą sutraukęs vidun, pasiramsčiuodamas lazda rš.
| refl.: Tai ištarusi, ji (sraigė) susitraukė į savo namelį pailsėti A.Vaičiul.
| prk.: Nuo Gintauto kuo ne viskas pridera: tars žodį, ir tamstos gešeftas susitrauks kaip sraigis į kiautą Vaižg. O dabar kalbu jumus: duokit pakajų tiems žmonėmus ir paleiskit juos, jeigu nes ta roda aba tas darbas yra iš žmonių, susilūš (išnašoje sunyks, susitrauks) Ch1ApD5,38-39.
12. tr. suimti, ištikti (apie mėšlungį, spazmą), suriesti: Mėšlungis sutráukė, pasinėrė, ir neliko Tt. Kiek čia yr nuskendusi, priburbuliavusi mėšlungio sutrauktų̃jų Krš. Krampis sutráukė koją RdN. Kad sopėjo koją, kai mėšlungis sutráukė An.
| impers.: Al' teip sutráukė stubergalį, kad nebegaliu pasijudyt Mžš. Iš lovos išlipai, sutráukė kai į kamūlį, skaudu Vdk.
ǁ padaryti nejudrų, nelankstomą, suriesti, surakinti, susukti, suparalyžiuoti: Liga rankas, kojas sutraukianti R414, MŽ557. Jis darbo sutráuktas nuo pat mažų dienelių Slč. Gaspadorius labai buvo nesveikas, ramato sutráuktas sąnarių Trgn. Jau ir paukšteliai šalčio sutraukti̇̀ Kp. O ketant jau zvanyti, pririša pri varpo širdies strykelį, vildamos trumpame laike zvanysiant po mirusio jo neprieteliaus arba sutrauksiant ligai it virvėmis M.Valanč. Mane liga sutráukė Ps. Kiti per visą gyvenimą buvo priemėčio sutraukti LTR(Kp). Tuos vaikus rachitas sutraũks Ign. Aukso dziegoriai pilvus nutraukė, o jau senysta kupron sutráukė Prng. Mañ ar velniai sutraũks krūvon už tą žodį Pl. Čeraunykas sutraukė Š. Nevalgyk to smetono neigi už jo suk sviesto, nes susirgsi, liga sutrauks tamstą į kamūlį M.Valanč. Suriestas, sutrauktas SD340.
| impers.: Man visi pirštai sutraukti̇̀, sąnariai nebesilanksto Ps. Nusibodo: visą gyvenimą melžia melžia – sutraũks ir rankas Slm. Mano bevardį pirštą nuo sopės net sutráukė PnmR. Kaip rankos sutráuktos mano, neištiesiu Čk. Mane sutráuktų visai, kad nesigydyčiau Smln. Pirštai sutraukti̇̀ ne nu šaukšto, o nu darbo Šauk. Jei sutráuks į krūvą, geriau už sykio numirti Krš. Nuog mažų dienų jį sutráukė krūvon Arm. Užpirkau mišias prie švento Antano – ir sutráukė į kamuolį [vagį] Jnš. Viena karves milžo, ciongai parėmė, i sutráukė į kamūlį Yl. Sesuo nu aštuoniolekos metų buvusi sutrauktà Kl. Toki buvo sutrauktà ubagė, kad aš augau tėviškė[je] Ms. Daba kur dingsi, kad aš numirsiu toki sutrauktà Yl. Bet vis tiek sutráuktas buvo žmogus Žeml. Muno toks dėdė buvo, anam buvo ranka sutrauktà Vgr. Sutráukė tą tėvą, gulėjo pagal pečiumi Pj. Iš išgąsčio sutrauktà buvau VšR. Jam kojas sutráukė Rgv. Sušilau, išlėkiau sodan ir int žemės nukritau [pagulėti] – kaip manę nesutráukė?! Tr. Papurkšti, tai juos (kolorado vabalus) visus sutráukia Kvr. Ana visa sutrauktà, visą laiką sėdi An. Sutráukė ją iš sielvarto Ktk. Buvau sutráuktas, išgulėjau pusė mėnasio Žl. Gyslas sutráukė pie kelius Str. O šioje evangelijoje rašo … apie žmogų, kurį velinas buvo apsėdęs ir jo liežuvį sutraukęs, kaip prakalbėti negalėjo BPII292. Sutrauktą žmogų stebuklingai išgydžia M.Valanč.
^ Kad jį kur mėšlungis sutrauktų ar griausmas nutrenktų! rš. Ka tave šikantį sutraũktų! KzR.
13. tr. NdŽ, DŽ1 sustingdyti, sukietinti (apie šaltį ar karštį): Šaltis kietai kelią gruodan sutraukia Vaižg. Pelkės buvo užšalusios, žemė gruodo sutraukta A.Vien. Ašvienis, jausdamas už savęs žmogų, žengė ir žengė pašalo sutrauktu keliu J.Balt. Kaip gera buvo, kai tą purvynę buvo sutráukęs šaltis Krs. Šaltis Birbautą sutráukė Aln. Seniai jau gruodas sutráukė, purvyno nėra DrskŽ. Mažas šaltis, bet sutráukė purvynus KzR. Šviesi saulelė nuo mum nustraukė, šaltis žemelę gruodu sustráukė BM415(Kp). Taip ūmai iškėlė į aukštį, kad nespėjome susimesti nė į vandens lašus, ir mus šaltis sutraukė į baltus pundulėlius, kaip į kokias kruopas Mš.
| impers.: Velniškas vėjas!.. Žemė išvien sutraukta į ragą J.Avyž. Ruduo, buvo jau žemė sutrauktà Rdn. Sutráukė kiek tą upę, tai vaikai i duodas su ragutelėm Klt. Sutraũks vandenį, šąla, nereiks brist [per balas] Aln. Žemė sutrauktà (uždžiūvus) – piršto negal įkišti Jnš. Kai pagada, labai sutráukia žemę, kai lyja – vėl negerai Šmn. Tas trąšas tik pila ir pila, žemę sutráukė kaip gremdymą Alvt.
| refl.: Ir debesis kitas niekas neyra, kaip tikt šlapias garas, kurs po tam į lašus susitraukia srš.
ǁ nuo šalčio stingstant, kietėjant uždėti: Šalta žiemužė gruodą sutráukė, jauna mergelė piršlelių laukė LTR(Šmn, Ob).
| impers.: Iš ryto jau sutráukia gruodelį Jnš.
ǁ impers. džiovinant, kaitinant subrandinti, sunokinti: Čia smėlynė, rugiai pagados bijo – sutráukia greit Slm. Dabar pagada – sutraũks tuoj [varpas] Ps.
| refl.: Nebuvo lytaus, vaikeliai, i tas pašaras jau susitráukė (sudžiūvo) Yl.
14. tr. sukrekinti, sutirštinti: Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti rš. Sutraũks rūgšti [grietinė] prėską, kai inpilsi viralan Klt. Pieną šliužu sutráukti, sušankinti, suklekinti KI524. Sutráuk pieno – bus vakare su bulvėm Upt. Tą kanapių pieną sutráuka, prideda cibulių, pakaitina ten aną – vėl su bulbe valgėm Krp.
| impers.: Pieną sutráukia KII57. Sutráukia pieną, kai ažuleji surūgusias kruopas Š. Nešutyk sugižusio pieno, bo sutraũks ant varškę Ps. Krekenuotą pieną greit sutráukia: kaip i kruopos, kaip varškė pasidaro, kaip virini Mžš. Nepaspėjo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutráukė pieną Aps. Sumaišiau pieną su vakarykščiu, – gali sutráukt Klt. Pienas buvo sugižę, tai verdant sutráukė į mazgelius Mrj. Menka čia patieka srėbti sutráuktą putrą Slnt. Saldį [pieną] atvirins, rūgšto įpils ir maišys – i sutráuks, i būs sūris Yl. Sutráukė putrelę – gižtelėjusio pieno įverčiau Krš. Jei pagyžęs pienas – sutrauka, nėkas nepadeda Krš. Pienas sugižęs, užbaltinau bulves – ir sutráukė Šlv. Ar nesutráukia gi ožkos pieno? Sdk. Kol da nesutráuktas – rūgelis [pienas]? Vb. Ažuleja batvinius makaisku [pienu], tai stulgos būdavo, kaip valgai, stulgos, sutráukia Jž. Nepadėjau varškės pašildyt, tai ir nesutráukė Rz. Sutráuks tavie tą pieną Šv. Vos tik iškošiau pieną, tuojau ir sutráukė į varškes rš. Kap verdi, sutráukia [avižinį] kisielių, ir gardus Ml. Ilgai nereikia virt [jukos], bo sutráukia kraują Slm. Dažus kai pieną sutráukė į tokius krekenis Jrb.
| refl. KŽ: Pienas susitráukė J. Susitraukęs pienas N. Prabaltinus barščius, pienas susitraukia – laukiama didelių karščių LTR(Pns).
ǁ refl. tr. šildant sukrekinti: Sustráukiam pieno lig valiai, varškės, virtinių Ln.
15. tr., intr. sujungti, surišti: Kai mūras išdžiūsta, kalkiai taip tvirtai sutraukia plytas, kad jos sunku atplėšti nuo kita kitos rš. Tę košės krečia, ka sutráuktų, kokios tę vopnos [mūrydami pamatą] Krk. Kad kleisteris geriau sutrauktų, reikia pridėti kelis gramus alūno rš.
16. tr. paveikti, kad iššoktų, sukelti (pūslę, guzą): Vasarą bet kokius baltinius užsinert, kad tik saulė pūslių nesutráuktų Skr.
| impers.: Pykiši py karšto – i sutráuka pūslę Dov. Pūslę sutráuka į dangų (gomurį), kad par karštą įgeri Prk. Kiaulamėšlį karštą kaip uždėjau, sutraukė pušką – ir nebnugijo Šts. Nuo plaučių uždegimo krienų ant šono dėdavo, net pūsles sutráukdavo PnmŽ. Sutráukia guzą, ale atsisėdu – guzas ir pragaišo Vlk. Teip sutráukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žirniai Žeml.
17. tr. impers. esant traukai susiurbti: [Krienus] tarkuoju lauke arba prieš ugnį, tai sutráukia visą smarvę Lkč.
18. tr. prk. sukviesti, suvadinti: 1539 m. jis (A. Culva) įsteigė įžymią kolegiją Vilniuje, kur sutraukė daugelį kitų lenkų ir lietuvių rš. Galas jus sutraũks visus (sušauks į darbą iš laukų)! Lp. Dar̃ prie kūlimo sutráukta visi žmonės Vlk. Žmonių daug sutráukta čia Gdr. Jeigu vienas atvažiuoja – ir kitus sutráukia Dgp. Kiti medžiotojai buvo sutraukti iš miesto, kad grafas medžiojo Šts. Susirgus [pačiai] daugel daktarų sutraukiau M.Valanč.
| Visą svietą sutráukė (iš visų skolinosi), kai karvę pirko ana Klt.
| refl. tr.: Vienas atvažiuo[ja], i visus [gimines] greit susitráuka Krš. Jis turia susitráukęs visą savo giminę Jrb. Viršinykas pasdarė, daug pažįstamų sustráukė miestan Adm. Žmonės sustráukia vienas kitą Krd.
ǁ prk. užtraukti, prisišaukti: Par svetmoterystę gal nustoti gero vardo, įkristi į baisius griekus, sutraukti ant savęs koronę Dievo ir būtiną atmetimą M.Valanč. Ai, sūnaiti, jau tu ne su geru darai, sutrauksi ant mūsų visų nelaimę M.Valanč. Kas tiek nelaimių ant žmogaus sutraukė? brš.
ǁ daugelį patraukti, suburti, privilioti: Petras Vileišis sutraukė tuo savo laikraščio įkūrimu Vilniun ano laiko šviesesnes, gabesnes galvas Pt. Daug lankytojų sutraukia greta Rumšiškių gyvenvietės išaugęs Lietuvos liaudies buities muziejus rš. Mes dar lankėmės Žemaičių Kalvarijoje. Jos atlaiduose, gal ne pačiuose garsiausiuose, bet vis sutraukusiuose minias M.Katil. Tų metų kermošius sutraukė dar nematytą jūrą žmonių P.Cvir. Daug svieto liuobės sutráuks tie jomarkai End. Atvažiavo cirkas ir visus žmonis į miestelį sutráukė Vkš. Atlaidai sutráukia daug svietelio Jnšk. Išmokinti lietuvius lietuviškai mislyti, sujudinti ir sutraukti juos į darbą… tai užduotė „Varpo“ Vrp1889,2. Lesinimas sutraukia paukščius į vieną vietą, o paskui, liovusis lesinti, jie kenčia labiau, negu prieš tai kentėjo T.Ivan.
| refl. tr.:
^ Ir kalė sustráukia visus šunis (apie palaidūnes) Ppr.
ǁ suvienyti, sujungti: Teip tuomet Rymo karalystė, išpleista po visą pasaulę, žmones sutraukė vienyston brš.
ǁ Q657, H, Plšk, Grv iš įvairių vietų sutelkti, suburti, suspiesti, sukoncentruoti: Sutráukė gausius šarvuočių dalinius DŽ1. Dėlto sutraukęs iš visur savo pulkus, iš paties ryto patraukė ant namų V.Piet. Laivų sutrauktų̃ yra, i karūmenės, puls Krš. Sutráukė vaisko į parubežį Jrb. Išsigando žmonių, tai i policiją iš aplinkui sutráukė Slv. Karalius sutráukė visą karūmenę (ps.) Vlkv. Aplink mum buvo maniebrai dideli, daug kariuomenės sutráukta buvo, visos pamiškės kareivių prikištos buvo Krs.
| Dvi savaites trukusi kaitra sutraukė virš jūros debesis rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs: atimti javams brandą, sutraukti perkūnijas ir krušas M.Valanč.
| refl. I, KŽ: Lietuviai nebsuskubėdamys į vieną kariauną susitraukti S.Dauk.
| Myglia tirštesnė pastoja, susitráukia KII289. Jei rūkas susitráukia aukštyn, tai prieš lietų, jei žemyn, tai prieš pagadą Snt.
| prk.: Debesys tarp Vokietijos bei tarp Maskolijos buvo susitraukusios tamsesnės kaip dar niekada nebuvusios LC1882,48.
19. tr. prk. sukaupti, surinkti ką pasklidą: Žodynas rūpinasi sutraukti į vieną daiktą kalbos leksinį lobį J.Balč. Kadangi išbarstyta medega nepigu sugraibyti, par tai aš pasiryžau sutraukti ją krūvon, parašęs šitą kningą Blv. Antrojoje dalyje, be Mažvydo, sutraukti ir Mažvydo mokslo bei kunigavimo draugų vertimai rš. Jo sutraukta krūvon medega – ypačiai apie vėles – tur ne viename inžvilgyje didesnę vertę neng indų bei eranų šventknygės BsVIII. Krūvon sutrauktos pasakos LTII491(Bs). Man pasisekė krūvon sutraukti [apie A. Strazdą] pluoštas žinelių LTI530(Bs). O vyriausieji sąnariai krikščioniško pamokslo ing vieną sumą sutraukti ir surašyti yra katechizme BPII168.
| Žinių sutráukti, atsižinoti, atsiklausti BŽ259.
ǁ surašyti: Tas dainas ka sutráuktų, tai [būtų] gražu Pšš. Sutráuk tą šneką Šlv. Profesorius vėl grįžo į savo pastabas, sutrauktas čia dideliuose lapuose, čia mažose, apdraskytose skiautėse A.Vaičiul.
20. sustumti, sukaupti į vieną vietą: Tas lietus darbus žmonėm sutráukė (vienu kartu daug darbų pasidarė) Ėr. Kol tu turi tokią madą: subatoj, – tai sutráuki visus darbus Sdk. Ir arimą, ir pjovimą sutráukei visa, dabar tik turėkis Ut. Sutraũks šienus su rugiais lietus (sykiu reiks vežti) Smn.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarys, sutraũks, kai tokie orai Snt.
| refl. intr., tr. Trgn, Jnšk: Darbai vienon vieton susitraukė rš. Visi darbai vėliau sustráukė Sld. Nėr ko pasamdo; sustráukė darbas, – kožnas ima JnšM. Visi darbai vienon dienon sustráukė Ds. Gaspadinės kaip nėr, taip nėr, dabar susitráukė visi darbai ant pabaigos Slm. Orų nebuvo, darbai susitráukė Mžš. [Sūnus] susitráukdavo darbus an pabaigą Plvn.
21. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Kempinė sutráukia vandenį DŽ1. Žemė pri molio, užpylė lytaus – žemė taip greitai nesutrauka Šauk. Dabok, kiek žemė [v]andenio sutráukė, kai tokia didelė buvo pagada Trgn. Kažkur jos buvo girdėjusios, kad karštas vanduo šaltį sutraukia rš. Gerai išdegusi plyta įmerkta į vandenį neatsimaino ir savėp vandenio sutraukia ne daugiaus kaip 4 procentus A1884,174. Drėgnumas, šaltis sutráukia šilimą Žl. Tamsus drabužis viską sutráukia – visokias dulkes Jrb. Rūpužė blogą orą sutráukia į save Grnk.
| impers.: Gal daba nukris tas vanduo – i sutráuks į žemę Krž. Vis tiek į žemę sutráukė, vis tiek gerai, kad i mažai telijo Vdk. Sausino šiemet, tai sutráukė vandenį Sdb. Gryna miežių sultis – otrus žemės kraujas, per vasarą sutrauktas iš grumstų, iš podirvio į varpas M.Katil.
| refl.: Nelijo vakar – ir susitráukė [vanduo] Kdn. Migla kai būsta ir eina in vandenį, tai prieš lietų, o kada susitraukia in mišką – bus sausra Upn.
22. tr. suimti burna ar nosimi į save, susiurbti: Al kiek tų dulkelių reikėjo sutráukti, kiek to brūdelio reikėjo įalsuoti Kl.
^ Ką par burną išleisi, tai par nosis sutrauksi Brž.
ǁ įkvėpti: Tris kartus oro sutraukė į savi – i sustingo Rdn.
ǁ surūkyti: Ir tu nunešei [laišką], ir vėl drauge su Mindaugu sutraukei kvepiančią cigaretę V.Bub. Duok šę – sutráukiam kokį papirosą Sk.
ǁ išgerti: Mas tą alutį greitai sutraukėm Lnkv. Cielą kvortą jau sutráukiau, savo moters nesulaukiau JD356.
ǁ intr. kiek išgerti: Mažu žinai, kur galima sutráukt? Arm. Ėmėm ir sutraukėm įėję rš.
23. intr. daugeliui sueiti, suvažiuoti, susirinkti ir pan.: Aš sukau dalgį lankoje, apsivilkęs baltutėlės drobės marškinius, kokiais nedėvima namie, tiktai lankoje, kai sutraukia šienpjoviai J.Balč. Šiandiej Alanton daug svieto sutráukė Vdn. Sutraukdavo gyventojai iš tolimiausių kampų kaimelių „pasiklausyti protingų žmonių“ rš. Teip ten visi [kareiviai] sutraukė an to dvaro BsPIII131(Brt). Prie sodybų galulaukėje paliktų šiaudų stirtų sutraukė kurapkų šeimynos sp.
| refl. Plt: Mes susitráuksiam kame į kokią kertelę i sėdėsiam, ka nė šapš [, kai tėvas girtas grįžta] Krtn. Kaip jau artie susitraukė, pikštelietas išsitraukė S.Dauk. Kai tik gerybą nuimam, visos pelės iš laukų in kluonus susitráukia Krok.
24. intr. sulaukti iki tam tikro laiko: Daug uogų prisverda ir dar ik uogų [šviežių] nesutráukia, o pieno nevalgo visai Pv.
ǁ išgyventi: Šimtą senis sutraũks – tokis greitas Drsk.
25. tr., intr. sudainuoti: Vyrai, bent giesmę sutráukim Ds. Da giesmelę sutráukt vieną! Dglš. Ka jau nueinu, vedi sutráukav dainą Sd. O mas ka sutráuksma dainą, sutartinę, ta ka skambės laukai! Eig. Seniau kai sutráukia, būdavo, bernai – gražu! Trgn.
26. tr. užkirsti, užduoti: Ponas Šiukšta liuob sutráuks su lazda kitąjį kumietį Žr.
27. tr. LL239, NdŽ glaustai atpasakoti, apibendrinti: Kitoj audiencijoj karalius sutraukė į krūvą viską, kas buvo mūsų kalbėta J.Balč. Sutráuksime išdėstytąsias mintis (padarysime santrauką) DŽ1.
ǁ du gretimus kalbos garsus sujungti į vieną tarpinį garsą: Sutraukė seniai̇̃ jau savo dvibalses į vientisas balses LTII554(Jn). Kadangi lietuvių kalboje … geminatų nėra, tai žodyje susidūrę du tokie pat arba artimos darybos priebalsiai sutraukiami į vieną KlK2,58.
ǁ jungiant į vieną, sutrumpinti (žodžių junginius, sakinius): Tokia prielinksninė konstrukcija – tai sutrauktas šalutinis sakinys KlbXXXV(1)20. Keliažodžių pavadinimų negalima sutraukti į sudurtinį žodį KlK53,41. Ne visus vienarūšius aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis galima sutraukti į vientisinį su santykine grupe KlbXXVII(1)18.
28. tr. DŽ1 suprastinti, panaikinant kai kuriuos (ppr. panašiuosius) narius: Sutraukti panašieji nariai Z.Žem.
◊ į kiaũlę (į devýnias kiaulès, į krum̃pį, į vãbalą) sutráukti suparalyžiuoti: Į devynias kiaules sutrauktum žaviklis, t. y. sužavėtum J. Šaukė, būrė: į kiaũlę sutráuks! Krš. Skersvėjis baisiausis, gal į kiaũlę sutráukti Krš. Sutráuktas į vãbalą gula lovo[je], nepajuda Vkš. Tą, kur norėjo [pinigus] kasti, į kiaũlę sutráukė Užv. Kad tave į kiaũlę sutraũktų! Tl. Ka tavi velnias už tokį darbą kiaũlę sutráuktų! Vvr. Buvo vaikas į krum̃pį sutráuktas, bet darėm mažųjų kiečių vanas, ir atsitaisė Plng.
nesutráukia gãlo su galù sunkiai verčiasi, gyvena nepritekliuje: Toks didelys ūkis, o nesutráukia gãlo su galù Vrn. Tę nesutráukdavo gãlo su galù, o tau netrūksta nieko Pv.
pečiùs sutráukė sakoma reiškiant abejojimą, nustebimą: Tie kunegai sutráukė pečiùs, kažin kas ten gal pasakyti, kas ten yr Krtn. Nieko jis man nepasakė, sutráukė pečiùs, ir tiek Srv.
véislę sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Nevalgyk [rūgščiai] – veislę sutrauks LTR(Kp).
vi̇̀są gi̇̀minę (visùs gi̇̀mines) [į kãktą End, į krū̃vą] sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Gira taip įrūgo, kad vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į krū̃vą Jnš. Rūgštūs barščiai – sutrauks visą giminę į krūvą LTR(Grz). Rūgštumėlis visùs gi̇̀mines sutráukė Svn. Rūgštus sūris vi̇̀są gi̇̀minę į krū̃vą sutráukia LKT203(Kbr). Ale betgi šiandien kopūstų rūgštumeinia, kad inėmus burnon vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia Mrk. Tiek skani tie agurklai, ka vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į kãktą Trk. Nu, ir batvinių rūgštumas – visą giminę į kaktą sutraukė KlK13,98(Knt).
vi̇̀są ši̇̀rdį sutráukė (kam) labai privargino, nuilsino, nukamavo: Kosulys man visą širdį sutraukė N.
užtráukti Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser
1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu užtráukami Skdv. Ratas, kuriuo ką užtraukia arba suka SD99. Rages užtráukė ant stogo [per Užgavėnes] Všv. Būdavo, vakarais berniokai kokiam seniokui tai ir ratus užtráukia ant stogaus Pl. Užtraukė [malūne į viršų] pusmaišėlį miežių ir kaipmat parmalė Jnšk. Užtráuk liesvas an stogo Aln. Medžio viršūnę nupjauna, savo darbo akėčias užtráukia, pridėdavo dar kokių žagarų [gandralizdžiui] Kpč. Nuvedė visas tris [seseris] prie skylės, kur karojo ragažė geležinė, insodino vieną ir pajudino lenciūgą – tuoj tavorščiai užtraukė (ps.) Slč. Pipiris viena ranka užtraukė dvyliką vežimų, an kurių dar sėdėj[o] tiej purmonai LTR(Lzd).
| refl. tr. Ėr: Bet vos tik spėjus patiems sulipti ir valtis užsitraukti, ledo lytis sprogo K.Bor. Grabą pasdarė i užsitráukė in pirkios. Laukia smerties Klt. Tuoj an gryčios [užlipo], kopėčias užsitráukė, až kamino atsigulė Svn. Jie (broliai) dabar sulipė šiton eglėn, o tas durnius duris užsitráukė vidurin (ps.) PnmR.
ǁ užsidėti, užsikelti ant ko: Senatvės sulaukus, kojas an pečiaus užtráukus Plš.
ǁ su savimi užnešti: Tas vanduo neša mane, užtraukia ant bangos Žg.
ǁ įtaisyti: Paukščiam užtráukta dvi skrynelytės pušy Dgč. Viežos (bokštai) buvo neužtráukta, mūs parapijoj, rodos, tik du galė[jo] paklibint [jas] iž daikto, anas paėmė i atkėlė, i apisukė Švnč.
ǁ Ch1ApD27,40, NdŽ ką nuleistą ar nusileidusį traukiant iškelti, ištempti: Kai audra nutilo, vėl užtraukėme visas bures ir plaukėme į žiemryčius J.Balč. Jo laivo žėgliai užtraukti buvo, ir jis tiktai tinkančio vėjo laukė rš.
| Užtraukiamas tiltas KŽ; Q174, N.
| Jei zvambalai būdavo jau gana žemai nusikorę, dėdė imdavo už grandinėlių ąselės ir užtraukdavo juos aukštyn prie pat dėželės V.Myk-Put.
2. tr., intr. užvežti: Arkliai vos užtráukė vežimą ant kalno DŽ1. Kokios moterės užtráukia ma[n] keliu [vežimėlį į kalną] Grnk.
ǁ tr. pirmauti, pralenkti, viršyti traukiant, vežant: Ant vakaro kumelė Rauduką jau ir užtráuka Užv.
3. tr. R153, MŽ202, N ką ant ko užkloti, užtiesti, ištiesti: Patiesiam šieną iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai], tadam tas paklodes užtráukiam Ps. Paklodę užtráukiau an poduškos – ūžvalkalas nėr švarus Jrb. Tėvas užtraukė ant stalo staldengę rš. Ligoniui veltinius numovė, padėjo nusirengti, atsigulti, duknas ant jo užtraukė Z.Žem. Užtráuk šiaudų ant tos skylės Jrb. Paulius pamatė, kad svetainės langas neuždengtas, ir užtraukė sunkias portjeras V.Bub. Vidudienis, bet ant langų užtrauktos užuolaidos J.Gruš. Vakare užtráukia kokią te kas turi užuolaidą Plv. Užtráukia užuolaidas – tuojaus vėsiaus paliekta Žg.
| prk.: Per naktį voras ant durų vis savo tinklą užtráukia Vlkv. Pleštekė užtráukė tinklą ant korio akutės Prk.
^ Baužys drobulę užtráukė (sakoma, kai užeina ilgas lietus) Krt.
| refl. tr. NdŽ: Senatvė! – sumurmėjo senis, užsitraukė dar seną, skylėtą gunčę, apsivertė ant kito šono ir, sušilęs truputį, užsnūdo V.Krėv. Kazys jau seniai miega nusisukęs į sieną, tokiu pažįstamu papratimu ant ausies užsitraukęs antklodę rš. Užsitráuksi kaldrą – ka prisilies prie kūno, rodos, ka kanda skaudžiausiai Mšk. Užsitráuk langatiesę DŽ1.
ǁ refl. kuo apsidengti, apsikloti: Puolė an žemės, šiaudais užsitráukė Pns.
ǁ užsmaukti: Juoda, stačiais kraštais kepurė ant akių kiek užtraukta J.Paukš. Bet akiniai ant nosies blykčioja piktai iš po ant veido užtrauktos juodos skepetos I.Simon. Sijonėlį užtraukusi ant kelių, iškiurksojo ant slenksčio visą naktelę M.Katil.
| refl. tr.: Antai kelios mergiotės, užsitraukę skareles ant veidų V.Myk-Put. Turbaną jis buvo užsitraukęs ant akių J.Balč. Ant galvos užsitraukiau kepurę su snapu A.Vencl. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Užsitráuk daugiau tą kepurę ant akių: saulė į akis Jrb. Turi̇̀ skarą užsitráukti už burnos (ant veido): bjauriai yr, smirda – ant suolo pašikta Rsn. Geriau už berželio pasitrauk ir skarytę užsitrauk RdN.
| prk.: [Gaidys] snaudė, ant akių užsitraukęs baltas plėveles A.Vaičiul.
ǁ tiesiant, traukiant kuo uždengti: Buvo langai užtráukti, ka niekas nematytų Jrb. Ka ejau par tiltą, trobos durys tebebuvo atdarytos, o pribėgu pri pat [trobos] – durys užsklęstos, langas užtráuktas [užuolaida] Kl. O tai kartais pasikavosiam, langą užtráuksma, po lovos palįsma Sd.
ǁ Grš uždaryti ką atvirą: Langeliai yra maži, iš stiklo arba su lentelėmis užtraukiami M.Valanč. Užtráuk duris įeidama Šts. Užtráuk duris, o vaikas sušals Up. Durys nebuvo drūčiai užtráuktos Šmk.
4. tr. užmauti, užvilkti ką ant ko: Užvalkalą užtraukti N. Paskui [žmona] užtraukia ant kruvino mano kūno šiurkščius marškinius iš ožkos vilnų, o ant viršaus dėl pajuokimo apvelka karališkais drabužiais J.Balč. Ant kelnių pančekas užtráukia ir pasiriša, kad nenusmuktų Pns. Aš basa, da klibà, užtráuksiu nors kojines Ob. Trejas vadžias sutraukiau, liki buksvas (kelnes) užtráukiau JD1443. Galima ir uždėtąją akį užtraukti ant vienos, dviejų ir daugiau akių rš.
| refl. tr. Š, KŽ, Plm, PnmR: Vyriškas kelnes ant subinės užsitráukė, i gana – jau pasirėdęs Krš. Žiemą užsitráuki sau tas kelnes i klampok po sniegą Jrb.
ǁ užmauti apavą, užauti: Gamašus užtráuki, o kelnės viršuj teip Rg.
| refl. tr.: [Povilas,] paskubomis užsitraukęs batus, išėjo į kolūkio valdybą rš.
ǁ kuo apmauti, apvilkti: Pančeka užtráuki apipleišiojusias blauzdas ir eini Šmn.
| refl.: Užsitráuki kokiu rūdiniu ir tąsais DrskŽ. Užsitráuk anom kelnėm an viršaus! Lp.
5. tr. suėmus ar paėmus už ko užvesti, užtempti, užlaipinti ant ko: Manę až rankos – ir ažtráukė ant kalno! Kp. Jis tuoj karvę sugavo ir ant stogo užtraukė LTR(Ant). Supuldavo kaimos bernai i užtráukia [piršlių] arklį ant pakuros viškų Nmk. Atsivedė gaspadorius karvę, užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų, paki jis ją užtraukė, i užkankino (ps.) LKT221(Jon).
| refl. tr. Š.
ǁ refl. tr. užsivesti ką už ko: Užsitráukiau už kerčios aną, sakau: ko pliurpi! Šv.
6. refl. Vkš, Žr užlįsti, užsislėpti už ko: Baltaragis, nubėgęs ligi jaujos, užsitraukė už kertės ir juokdamos žiūrėjo, kas čia bus toliau Žem. Išsibugštinęs vaikščiojo po mišką užsitráukdamas [už medžių] Šts. Aš ėmiau užsitráukiau teip už durių LKT44(Lž). Aš ir einu užsitráukusi už ano Trk. Vienas vilkas eis aplinkuo šunį viliodamas, o kiti stovės kur užsitráukę Sd. Užsitráukė už sienos, ranką prakišo i barškinas Šv. Iš užpečkio kyšt galvikę – ir vėl atgal užsitráuka Užv. Studentas užsitraukęs už kito medžio ir, sulaužęs savo sidabrinį žiedą, šovęs LMD(Sln).
| prk.: Pavasaris kybo ant nosies, bet kaži kur užsitraukęs, nesirodo aiškiai Žem. Mėnuo, tankiai iš debesų iškišęs galvą, žvalgės ir atgal užsitraukė Žem.
7. tr. NdŽ, DŽ1, Ėr, Paį, Antr, Mrj kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus ar aplink: Dar niekad nebuvau matęs, kaip ant rato užtraukiamas ratlankis A.Vencl. Lankus užtráuka, su varžtais suvaržo Krž. Prie kalvės yra varstotas ratlankiui užtráukti Sml. Iškala skyles ir stipinus sukala, po tam latrankį užtráukia Vb. An stipinų ratalankis užtráuktas Gdr. Pirkdavau štangą, ir kalvis turėj[o] ją išriest, suviryt ir užtráukt an to medinio rato Pns. Skūrą ant būbno užtráukti KI119. Peilio buvo plonukės kriaunos, šitą gumą užtráukiau Kpč. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Ant kailinių užtráukdavo milą – vos pakelt galėdavai Krž. Užtráuk kokio pakulnio ant viršaus [suplyšusių kailinių] Bsg. Ant lentų reik užtráukti tolį Krž.
8. tr. užkloti sluoksniu kieno paviršių, uždengti, apvilkti: Varpis užtráukė lauką Ėr. Avietės užtráukė viską Grnk. Seniau piktžolės laukus užtráukdavo KzR. Karklai buvo užtráukę visą tą [kapinių] kraštą Pv. Paskui [patraukiau] ir per žmonių girią, ar ne dešimties tūkstančių hektarų didumo, pilną ežerų ežerėlių, žiemos aklinai užtrauktų ledu J.Balt. Visa laimė – didelis šaltis tuojau tuos plyšius užtraukdavo ledu, ir ekspedicija galėjo toliau vykti K.Bor. Speigas užtráukė langus Šts. Naktį šaltis užtraukia šerkšnu visus langus rš.
| Gėlinę nudažo ar užtraukia leku rš.
| impers.: Dabar tas ežeras baigia užaugt, baigia jį užtráukt Krs. Žemė perdžiūvus, sutrūkinėjus, bulvienojai nulėpę, užkežę, vijokliais užtraukti V.Bub. Veja (instr.) ažtráukė – raviu i raviu bulbas Klt. Girią iškirto, – berželiais užtráukė, ir po visam Alk. Žolėm užtráukė [bulves] amžinai, Dieve o Pone! Iš. Žole užtraukė bulbes Brž. Miežių pabėrėm (pasėjom), o usnėm ka užtráukė Prn. Pusė dangaus dar skaisčiai nutvieksta saulės, mėlynuoja vaiski aukštybių giluma, o kita pusė jau užtraukta audros debesim, juoda lyg naktelė J.Balt. Užtráuktas tokia migla ežeras Nv. Tumonas kokis ažkrito, nieko nesiregis, i langai ažtráukta tumonu Švn. Langą užtráukė [garais] – nematyt, lyja a ne Jrb. Migla užtrauktà, i dieną be žiuburio nepavažiuosi Krš. Niaukės niaukės – i užtráukė Kv. Buvo jau prašviesėję, vėl užtráukė, pradės vėl lyti Vkš. Kad ažtráukė – kaip maiše, visur tamsu Alks. Beržų pumpurų turu su degtiene užsipylusi, patepu – užtráuka žaizdą Krš. Jei įsipjovei, patepei [su kraujažolių sultimis] – užtráuka Krž. Paliko gal sierčiko galvelė tokia žaizda – ir neažtráukia Ob. Patepk žaizdą šita mostim – tuoj ažtraũks Ktk. Neuždarei langinyčių – ir užtráukė langus Srv. Ažtráukta kiek, šitas [langas] vakar nebuvo, šiandie ažtráukta Švnč. Pradės šalt – langus ažtráukė Sug. Buvo ažtráukta visa akis Dgp. Nuo vienos miežio ašakos ažtráukė moteriai akį Ps. Man [ant akių] dūmai ažutráukta, aš adaton negaliu invert siūlelį LKT288(Šr). Tik su viena akia matau, kitą užtráukė Krm. Užtráukė akis mun, kad dangus atsivėrė, lygu apakau Šts. Užtráukė miglą ant agrastų Vdk. Šįmet labai daug užtrauktų̃, su juodumu [agrastų] Kvr. Kur su plėvike [kiaušiniai], neužtraukti̇̀ kevaliukai, tus gal parsinešti [namo] Vdk.
^ Dangus apsblendęs – kap pienu ažtráuktas Švnč. Nieko nesmato – kaip maišu akis ažtraukė LTR(Km).
| refl.: Žėlė žėlė ir užsitraukė ežeras Grd. Ta plynia niekad neužsitráukdavo: vis būdavo kiaura i kiaura Sdr. Ir vėl ažsitráukė dangus kai sūramaišeliu Krd. Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda M.Katil. O žaizdos vis dar neužgijo, tik šašais užsitraukė Vaižg. Žaizdos užsitraukė, ir jis pagijo Mš. Grei̇̃ta žaizdukė užsitráukė, gijo gijo DrskŽ. Prakiurna i velek užsitráuka – kas par liga anos! Krš. Žaizda užsitráukus, važiuosiu iš ligoninės, gana Bb. Koja sutino, ir įdūrimas (skylutė) užsitráukė Dgl. Eketė užsitráukia LKGII209. Jau vanduo leduku užsitráukęs Mrj. Kai tik kiek šąla, tai langai i ažsitráukia Klt.
ǁ ko sluoksnį dengti, kloti, tęsti, vilkti paviršiuje, ant paviršiaus: Šalta žiemužė gruodą užtraukė, jauna mergelė piršlelio laukė LTR(Vvr).
| refl. DŽ1: Naktį staiga suėmė šaltis, ir rytą ant balų blizgėjo užsitraukęs pirmasai ledas P.Cvir. Ant ežerų kartais užsitraukdavo plonytis ledas J.Dov. Padažas atšaldomas maišant, kad neužsitrauktų plėvelė rš.
ǁ refl. apsiniaukti: Koki graži buvo diena – ir užsitráukė End. Užsitráukė – vers (lis) Krš. Pabuvo graži i vėlek užsitráukė Krš. Toki buvo graži šį rytą, o dabar užsitráukė Pln. Užsiraugė užsitráukė, kap marška užsitęsė Drsk. Kap an ilgo čėso užsitráukia, tai sako – palietė Kpč. Užsitraũks paliūčia (intr.) Ktk.
9. tr. uždėti, įrengti, padaryti, pakloti, pastatyti ir pan.: Šiandiej nelabai užtráuksta antrą klodą [sieną mūrydami] Slm. Būt užtráukę balkius, uždėję lubas Snt. Išejo [vielinės] toros užtráukti (tverti) Kal. Tinklas užtráukta, kuolukai sukalta – ir vištos neįeina [į braškes] Kpč. Geležinės grotos sostinėn užtráuktos Upn. Užtráukti skersai duris siją NdŽ. Pavieškelė[je] buvo užtraukama kartis Ggr. Buomą užtráukia ant gelžkelio pervažos Rg. Užkelti čia vartužėliai, užtraukti lenciūgužėliai JV70. Vai ir užkelti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai BsO87. Užtráukė visą tą stogą, vinium da prikalė Grz. Stogą tik užtráukiau ir palikau – baigt [statyti] gal kiti metai bus geresni Srv.
| refl. tr.: Vasaros metu pakrūmė[je] susimetę [čigonai], būdą užsitráuka i gyvena Krž.
ǁ užtverti (uždarant ką): Viskas su vieloms užtráukta Pgg. Bereikėjo tarpas tarp jų užtraukti dviem sienom, ir turi trečią klėtį Vaižg. Bus vestuvės, užtráuksim kelią Rm.
10. tr. užveisti, užsodinti: Užtráukė visur miškus KŽ.
| refl. tr.: Užsitráuksi sodną, būsi ponas Krš.
ǁ apželdinti: Visus arus užtráukė sodnu Krš.
11. tr. prk. atsiųsti, kad ką darytų, užleisti: Pšemickis įkalbinėja [poną Skrodskį] vėl užtraukti egzekuciją, saldotų rotą V.Myk-Put. Tuos popierius sudeginsiu, galit dar žandarus užtraukti Žem. Apsiaus anus, kariūmenę užtráuks anims (miškiniams) Kl. Gubernatorius kazokus užtráukė [,kad nubaustų besipriešinančius] Krž. Kad ponus neišpjautų, užtráukė vokyčius ponai Vdk. Užtráukė valdininkus, atlėkė Jd. Sakiau, užtráuksiu miliciją, pasakyk, su kuo gėrei! Snt. Tėvas jaunas numirė, o vaikai liko, užtráukė globą iš kaimynų prižiūrėt tą ūkę, kad nenualintų Snt. Išblaškė žmonis [1863 m.], užtráukė rūsus, užsvadino pulką kareivių BsMtII223(Lnkl).
| Žada čia užtraukti frontą Šts.
ǁ padaryti, kad atsirastų, kiltų, užeitų: Viską prigalvoja [žmonės], o kad lytų užtráukt, neprigalvoja Vdk. Pradėjo kalbėt, kad radijai lietų užtráukia Rm.
12. įgauti, įgyti, prisiimti: Daug skolos užtráukti I. Važiuok Biržuos, užtrauk paskolą Alz. Užmokėjęs vos pusę tų piningų, pasiėmė išmokėti skolas par Radzivilus užtrauktas ant Kražių M.Valanč. Besistatant naujas trobas reikėjo užtraukti skolą TS1902,4-5. Skolų užtrauktų neataduoda, kvotų nesugrąžina P. Globėjas gali užtraukti skolas ir išduoti vekselius, jei tai reikalinga geresnei turto eksploatacijai EncIX175. Manoma užtraukti vidaus paskolą rš.
| Kūmas par krikštą šv. dar užtrauk gentystę dvasišką su tuomi kūdikiu ir gimdytojais jo brš. Tokios yra pavynastys, kurias kožnas krikščionis pry krikšto š[vento] užtraukia ant savęs ir tų pavynasčių užtrauktų sviedku yra dangus ir žemė P.
| refl. tr.: Vos pusei metų praslinkus, jau siuntė tėvui visą skolą, kurią tasai buvo užsitraukęs sūnui Amerikon išleisti V.Krėv. Tada ir užsitraukė Budreika trumpalaikę paskolą žemės ūkio banke rš.
| Visi jie (sukilėliai) jautė, kokią didelę pareigą ir atsakomybę užsitraukė, tardami priesaikos žodžius ir bučiuodami kryžių V.Myk-Put. Argi gali tokiose aplinkybėse prietelystės ryšys tarp lietuvių ir ruskių užsitraukti? TS1894,10(Vaižg).
| Didingą išvaizdą užsitráukti BŽ440.
13. tr. prk. padaryti, kad koks blogis, nemalonumas paliestų, apniktų ką, užleisti, užkarti: Bėdą, nešlovę ant savo galvos užtráukti BŽ226. Baimė, kad rašytoja savo raštais neužtrauktų valdžios persekiojimo, versdavo drebėti visą šeimyną Pt. Per savo atkaklumą patys ant savęs rykštes užtraukė Žem. Tik tu su tuo bjaurybe nesusidėk, dar nelaimę užtrauksi V.Kudir. Už jos eina tėvas; murmėdamas, be garsų žodžių keikdamas okupaciją, visą pasaulį ir savo sūnus, kurie užtraukė pragarą ant jų žilų galvų A.Rūt. Ironiškas mano nusišypsojimas buvo beužtraukiąs naują tūžmą rš. Kerštas kris ant galvos to, kuris tas kančias užtraukė ant jūsų V.Myk-Put. Jeigu aš pasakyčiau, kokius žaibus ir perkūnus aš užtraukčiau ant jos galvos! I.Simon. Ulė mirdama prakeikimą ant jo laukų užtraukusi K.Bor. Atrodo tau, kad motiną velionę aš įžeidžiau. Namam užtraukiau gėdą B.Sruog. Vargą mun užtráukė su tum šunuku Grd. Toks (tingintis, geriantis) tai vargą tik užtráukia saviejiem Mžš. Ta Vida čia nelaimę namams užtráukė Mžk. Seniejai prūsai liuob sakyti, ka dainos užtráuka Dievo koravonę Klp. Kad tu raudona ugnia nueitum, kokią man sarmatą užtráukei! Rmš. Sako, ans ligas užtrauką̃s LKT81(Ub). Aš tau užtráukiau tokį vargelį Stak. Broliai apsigandę rėkia ant jo: – Eikš greičiau, da tu čia bėdą užtrauksi ant mūsų! BsPIII71(Ukm). Kamuoliuoti debesys nesiūlė nei giedros, nei ūmo lytaus nežadėjo – tik snaudulį užtraukė TS1902,10b. Teneužtraukia and savęs neapipjaustymo Ch11PvK7,18. Užtrauks ant savęs rūstybę Dievo P. Ūkininkai artojau, žiūrėk, idant vietoj padėjimo Dievo neužtrauktumi pabarimo jo Nz. Ir aš užtraukčiau ant savęs prakeikimą užuot palaiminimo Skv1Moz27,12. Smūtnybę mūsų ciecoriškai giminei ūmai užtraukė LC1883,4.
| refl. tr. DŽ1, Skr, Snt, Grš, Mrj, Trgn, Krkl, Vkš, Vdk: Bevaliūkaujant ką užsitráukti BŽ118. Tokias audras užsitrauktum [prisipažinęs], kad savo paties skeveldrų nebesurankiotum! J.Gruš. Pagaliau [su knygomis] ir bėdą galima įgyti, kratą užsitraukti Žem. Ar jis (A.Mackevičius) turi teisę šaukti juos į tokį žygį? Ar jis neužsitrauks ant savo galvos ašaras, kraują? V.Myk-Put. Nelaimę užsitráukė, tai ir turi Rmš. Ka an savo galvos užsitráuksi [nelaimę], ta pamatysi Trk.
^ Užpykdei tėvą – užsitraukei prakeiksmą LTR(Zp).
14. tr. raukiant, traukiant uždaryti angą, užraukti, sutraukti: Šlapias, išmirkytas [skūras] liuob su peiliu suraižys i galus užtráuks [raukdami nagines] Kl. [Krepšelis tabokai] su kutosais ant užtraukiamos virvelės, bet suveltas ir nupikiuotas M.Katil. Kraštą ažtráukia i išlaužia [skieto] dantis verdama siūlus Klt.
| Megztinis, užtraukiamas ant krūtinės voreliu, atdaras M.Katil. Skeltiniai [batai] yra tokie, kurių aulas perskeltas ir užtraukiamas užtrauktuku, užvarstomas arba užsegiojamas sagomis KlK35,34.
| prk.: Dangus užtraukė savo kiaurą maišą (nustojo lyti) rš.
^ Kodė tu perdi? – Šikna ne vadelės! Neužtráuksi Kt.
| refl.: Kai šoko, taip ir pataikė į maišę. Maišė užsitraukė. Broliai berną visaip išbarė, išplūdo rš(Kp).
| prk.: Rudenį varlėms zūbai visai užsitráuka LKT111(Klm). Galų gale žemė užsitraukė ir uždarė kapą LTR(Km).
ǁ raukiant, traukiant uždaryti viduje: Maišelin įkišė ir ažutráukė vapsvas Ob.
15. tr. nusmailinti, nusiaurinti viršų (ppr. kraunant): Vežimas užtráuktas – šuo užbėgtų LTR(Vlkv). Kad šieno vežimas būtų puikus, kriovėja turi mokėti kriauti: kerčių nenuleisti, vežimo neužtráukti Vkš.
16. tr. ką užveržti (ppr. mazgą, kilpą): Vienas sargas, užtraukdamas mazgą, prisilytėjo prie Kaributo rankų ir slaptingai žiūrėjo į akis A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Užsitráukė burlečių ryšiai – ir nors su dantim krimsk Ds.
ǁ kuo suveržti: Šerį arklio uodegos ištraukė, užtráukė, užveržė tą apgamą Bsg.
17. tr. Alk, Kal bet kaip, greitomis užsiūti, užraukti: Vacys persirengė, susirado atlape adatą ir užtraukė juodu siūlu dvi nedideles skylutes švarko nugaroje rš. Užtráukė skylę [maiše], užtaisė be lopo, užraukė Ukm. Užtráuk, kad neiširt [kojinės] blauzda Slm.
| Ažtráuk pirštinę, matai, pirštas lenda Mlt. Neturi adatos? Kojinę reiktų užtráukt Sdk. Užtráuk man kelnių kelienį Užg.
18. tr. impers. nuo karščio, šilimos sutraukti, uždžiovinti: Nuo pavasario kai užtráukė žemę, uždžiovino, tai nebuvo iš ko augt javeliam Jnšk.
| refl.: Kaip sodinom bulves, labai šlapia, o kai užsitráukė, nė atart žmoniška Ps.
19. užgniaužti, užimti, užturėti (kvėpavimą, žadą ir pan.): Ir užtraukė jam žadą, akyse sublizgo ašaros J.Paukš. Kartais grįžtančiam prieš vėją užtraukdavo kvapą, nebuvo kaip alsuoti rš. Ant pusiaužodžio užsikirto, užtraukė dvasią rš. Kaip duos į pačią pašonę, tuoj kvėpt kvėpt – žadą užtraukė Grž. Kai reikia prieš kalną užlipt, dvasią užtráukia Krč. Taip labai skubėjau, kad net kvapą užtráukė Jnš. Šaukšte vandens gal nūskęsti – užtráukei dvasią, ir gatavas Mžk. Toks šaltas [v]anduo tau dvasią užtráuka Lpl. Mun tujau dvasią užtráuka – nebepaeitu Pln. Toks vė[ja]s, ka pro duris išejus dvasią užtráuka Plt. Kai pažengiu kelis žingsnius, užtráuka dvasią Kv. Ka supykstu, mun žadą užtráuka Krš. Norėjo [mirštąs] kaži ką pasakyti vaikams, ale užtráukė dvasią Krš. O kojelių smirdėjimas – dvasią užtráuka Krš. Nė juste nejunta žmogus, kai žadą užtráukia, i nebėr, i atliekta viskas Grz.
20. tr. prk. sustabdyti, sulaikyti kokį vyksmą: Oras užtraukė ungurius, gaudyklės tuščios rš. Rūtos traidą užtráukė Krš. Traũko žolės užtráuka vidurius paleistus žmonims ir kiaulėms Ggr. Traukų tris lapus suvirink ir gerk – užtráuks trydą Šts. Duokit man ko valgyt, kelinta diena vidurių neužtráukiu Vrn. Valgio man nei kiek neužtraukė, miegčiu geriausiai Db. Kumet šetonas nora, tumet atveda ant pomėties, o kumet nenora, užtrauka, ir žmogus nebgal atminti S.Dauk.
ǁ uždrausti: Visi mislino, ką parėks ir beigs, a čia tąj diena gėrimą užtráukė ir užtráukė Drsk.
21. tr. nustoti melžti prieš veršiavimąsi, užleisti, užtrūkinti: Trumpiau ažtráukia, ilgiau laidos [karvė] Švnč. Ažtráukiau karvę, ką čia aš ją tampysiu, tegu pasilsi gyvulys Klt. Ažtrauktà ožka, jau gėruosis Klt. Nesirado pienas, tai užtráukę ir pardavėm tą karvę Krs. Tada žutráukė tą karvę Rod. Laikė karvę, nemelžė – užtráukė Kpč. Jei nori, kad karvytė būtų, užtráuk karvę šventą dieną MTtV165(Šn).
22. intr., tr. Sn, Vlk nustoti duoti pieną, užtrūkti: Po teluki duoda pieno [karvė], paskui užtráukia DrskŽ. Karvė užtráukė [prieš telią] Lp. Senė karvė jau beigia užtráukt Rdm. Ateina karščiai, vėl užtráukia pieną Lš. Šiemet mūs karvė anksti užtráukė Rud. Visos karvės užtráukė, veršingos Vžn. Karvė jau buvo užtráukus, ale kap ėmėm gerai šert, tai vėl pieno daugel duoda Nč. Karvė ažutráukė – ir dabar neseka nei biskio sulaidyt Btrm. Jeigu juos užleisi, tuos spenius, visai pieną užtraũks Jrb.
| refl.: Pramesi, vaikel, rudenį, kap užsitraũks karvės, o dar̃ pieno dar yra Nč.
ǁ nustoti dėti (kiaušinius): Vištos ratą išdeda ir užtráuka ilsas Krš.
23. tr. padaryti (ppr. traukiant), kad eitų, veiktų, užvesti, užsukti: Ziegorių užtráukti KII251. Kiekvieną rytą atidaro ir patikrina, ar tikrai kas pusvalandis laikrodėlis užtrauktas I.Simon. Nėkas neužtráukė, stova laikrodis Šv. Dieniniai [laikrodžiai] buvo kiekvienai dienai užtráukti End. Septynioleka valandų turėjai dirbti teip kaip šitai laikrodį, ka užtráukei, kad ans vis klibėtų i klibėtų Sd. Užtráuk laikrodį ir padėk ant staliuko Skrb. Laikrodis sustojęs! Užtráuk jį Zp. Užtráuk [laikrodį], kad skambintų pusiau aštuntą Vlkv. Užtraukiamąją mašiną prižiūriu labai atidžiai sp.
24. tr. įleisti, nugramzdinti, užmesti (tinklą): Tinklą užtráukiau ant prūdo J. Užtráukiam triubicą par visą Šušvę, su pagaliais patarškinam į akmenius – vos parnešam [laimikį] Grnk.
25. intr. kuo patraukti, pabraukti kur, per ką: Seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krepšius, o jeigu jau užtraukdavo tinklu, tai braškėdavo virvės ir klupdavo arkliai rš. O kad jis su tuom tinklu užtraukė, pagav[o] daugybę žuvų! BsPIV129(Brt). Tik užtráuki [su šukom gyvuliui per nugarą] – ir yra tų plaukų [kamuoliukui velti] Ppl.
ǁ tr. atlikti vienu traukimu, braukimu: Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpD37.
26. intr. DŽ1 suduoti, užkirsti, užtvoti: Lazda užtráukit tam šuniui! Krok. Užtráuk botagu, tai eis Al. Ar tu nori, kad aš tau diržu užtrauktáu?! Lp. Gaspadorius liepė jam imt asilą art ir gerai rimbu užtraukt LTR(Krs). Kėdok kėdok kojom, tai kap užtrauksiu gerai diržu, tai žinosi, kap kėdot! LMD(Pns). Motina čepelnyku kai ažtraũks par nugarą! Lb. Baik daužyt, o tai kai užtráuksiu! Slk. Užtráuksu rupūžei už pliurpimą! Krš. Užtráuk par subingalį – i nusiramins Krš. Kai supykdavo tėvas, užtráukdavo skaudžiai Skdv. O kad tėvas užtraukė gerai su trivirviu, o dar to nemačijo – paėmė gerą brūklį, pradėjo „ant dugno gerus kazilus statyti“, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
27. intr. NdŽ užpūsti (apie vėją): Kur čigonai apsigyvena, tai lapinės (palapinės), ka vėjas a kas biskį neužtraũktų Snt.
28. tr. užplikyti, kad pritrauktų: Širdžiai nuglostyti ant šaknelių čia pati užtraukiau [degtinę] J.Balt.
ǁ impers. pritraukti, užplikti: Užšutino kmynus, ir jie pabuvo, kol užtráukė Pns. Du kartus užpyliau liepos žiedus, trečią kartą jau nebepilsu – nebužtráuks Vkš.
29. intr. kiek įtraukti, įryti (kokio skysčio, oro, garų ir pan.): Užtráukė kiek vandens i prigėrė Grz. Dūšios (oro) užtraukti N. Ažtráukiau porą dūmų, i nusviedžiau Švnč. Aš neužtráukdamas kūryju, aš tik par lūpas leidžiu Slm. Jau moki i dū́mą užtráukti Krtn. Prie išgėrimui tai ir aš ažtráukiu dūmo Kli. Mes pasidarėm to taboko, užtráukėm po tą dū́mą Lnk. Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę LTR(Plv).
| refl. tr., intr. NdŽ, Gs, Jnšk: Petras giliai užsitraukė dūmo, išpūtė, patylėjo J.Balt. Papsėdamas, dūmais užsitraukdamas, grįžo ir atsisėdo V.Krėv. Nuejo vyrukai užsitráukti dū́mo, pašnekėti Krš. Užsitráukiant rūkyti nesveika Ll.
30. tr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų): Mielai užtraukdavo degtinės. Užgėręs mielai dainuodavo I.Simon.
| refl.: Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kas dieną V.Kudir.
ǁ pasigerti, užgerti: Aš turu butelkelę, vedu to[je] pirtė[je] susėsva ir užtráuksiav Kl. Pirma gerai užtráukė, daba jau mažiaus Dov. Kaip gerai užtráukia, prageria razumėlį Kp. Kaip tik gerai užtraukė, teip ir užmigo visi BsPIV179(Brt).
| refl. KŽ, Ėr: Svečias užsitraukęs vos tik pasėdi V.Kudir. Užsitráukęs gerai ir dainuoja Gs.
31. tr., intr. Pkn, Als, Trk, Rdn užrūkyti: Te, užtrauk OG99. Tvirtos tabokos užtraukus, jį apėmė seilėtekis, ir spjaudėsi sau ant pašukinių kelnių M.Katil. Dabar šnapšės negaliu begerti, tada popirosą kartais užtráuku Pln. Ar pypką gal užtráukti išpuolęs lauka [iš mašinos]? Tl. Nemokėjau užtráukti, užtroškau Krš. Kap ji tabokos užtraukė, nei kačiukė susiraukė LTR(Mrj).
| refl. tr., intr. DŽ1: Užsirūkau, užsitráukiu, ale negardu KzR.
32. intr. užeiti, užsukti: Užtráukęs teiraujas, kaip ten buvo Rdn.
33. intr. užslinkti, užeiti: Debesỹs užtráukė – ir lyja Ker. Ka užtráukia debesys, kad paliko tamsu Rd. Pakol ji tais žąsis išvaikė iš vandens, jau debesys artyn užtraukė BsPIV78(Brt).
| refl. CII639: Užsitráukė debesys Dg. Nu ir čia gal užsitraũks [debesis] Žl. Užsitráukė miglos – a lis, a išsipagadys? Gs. Užsitráukęs kiaulinis lietus Antr.
| impers.: Gali užsitráukt lietaus – dangus debesuotas Ktk.
34. intr. padidinti kiekį, pridėti: Viršaus užtráukti (skaitliuje) I.
35. intr., tr. DŽ1, Kvr, Mžš, Sdk, Rs, Jrb, Šmk, Lp uždelsti, užvilkinti: Kiaulės tada nepapjovėm, užtráukėm lig gruodžio mėnesio Krs. Gali užtráukt dieną, do nevažiuot Dglš. Išėjo namon, truputį jau užtraukus prš. Algos jam reguliariai neišmoka, po kelis mėnesius užtraukia rš. Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus TS1900,2-3. Jau rudenį žadėjo atiduot skolą, o užtráukė lig pavasario Vdžg. Vis užtráukta ir užtráukta mokestes Mrp. O jei daug sykių per metus užtraukdavo baudžiavą, tada ponas tą gaspadorių ištaksavodavo, visą gėrybę ano į dvarą atimdavo DS167(Rs). Tai, būdavo, užtráukia siuvimo baisybę, žmona padėdavo kartais Antš. To [žodžių] rinkimo negalima labai ilgai užtraukti: gyvos kalbos senesni žodžiai ir pasakymai nuolat nyksta, reikia tuojau gelbėti, ką tėvai per ilgus amžius išsaugoję mums paliko J.Balč. Ar jau pirtis pakurta? Moterys pratusios užtraukti vėlumai, kad jas gaidys M.Katil. Užtráukė (pratęsė) tarnybą, mus sulaiko Šk. Daktarai užtráukė mirties valandą tris dienas Sl. Gal užtráukia [duoti švarius marškinius] an kitos nedėlios Lp. Vestuvių nėra ko užtraukti rš. Užtraukta [gydyti] tai jau liga, mes nenorim padėt gyvos an stalo, o nuimt negyvos Gdr. Užtráukė [karvė veršiuotis], teliuosis anta Naujų metų DrskŽ. Karvė labai smarkiai įtvinkusi, gal da užtraũks kokią parą [veršiuotis] Snt. Mūsų perniai to baužytė tik vieną dieną teužtráukė Mžš. Telyčia užtráukė dvidešium dienų Slm. Neužtráuka ana, atveda [jauniklį], kaip suskaitai Krš.
| refl. tr., intr.: Bet [žodžių] rinkimo darbas daug daugiau užsitraukė, negu buvo tikėtasi J.Balč. Skubini, kad greičiau ką padaryt, kad neužsitráuktų darbai Pns. Per tas liūtis tik užsitráukė visi darbai Srv. Sunku pasdaro, kap pietus ažsitráukiu Dkšt. Seniai turėjo išeiti, užsitráukusi anam karūmenė Krš. Kur žmonės tamsūs ir tingūs, tenai užsitraũks darbas ant ilgiau KŽ. Jei ilgiau užtráukas [išvažiuoti į mokslus], piktumų būna Krš. Vis laukiau kokio nors paaiškėjimo, tai teip ir užsitráukė, teip ir neparašiau Krs.
36. intr. ilgai būti, užtrukti: Ka liuob teip būs atlydeliai, ale šį metą kaip užtráukė [žiema] Šts.
| refl.: Lig vėlumo užsitráukėm, ale kaip jei ponai [viską suvežę] Rdn.
| O katras kai užsitraukė, tai rodėsi, kad galo visai nebus Pt. Užsitraukęs karas labai skurdino kraštą J.Balč. Ruduo užsitraukė, ir aišku buvo, kad dar ilgai taip pabus A.Vien. Šiandie mišios užsitráukė labai ilgai Ėr. Liną mynimas užsitráukė iki gavėnios Up. Ale tu matai, kiek užsitráukė laiko, ir niekas neatsitiko Upn.
| Ažsitráukė liga, negydė Str. Nieko tie vaistai nemačijo, da labiau užsitráukė [liga] Sdb.
37. tr. pradėti ką daryti, užvesti: Katrądien reiks užtráukt audimo, verpimo Drsk. Reikė užtráukt kalbą su Braniu, pamatytum, ką sakytų Slm.
ǁ įvesti: Užtráukti paprotį NdŽ.
38. tr., intr. DŽ1, DrskŽ uždainuoti, užgiedoti: Užtrauksim naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras! Mair. Ažtráukit, ir aš padėsiu LzŽ. Dar pavakarę tebevalgant, Gaubys ėmė ir užtraukė, kiek kakarinė leido I.Simon. O tu dar blogiau užtraukei. Negi tokiu balsu vyrui dainuoti?.. V.Krėv. Užtráukiatav gražią dainą, pasisėskiatav – abudu jaunu, abudu gražiu Sg. Ka uždainiuosiam, ka užtráuksiam – Šerkšnėnų kaimas linguojas Žeml. Jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtraũks, kad uždainuos pjovėjai Plvn. Pjauni, duodi duodi, o vakare kaip užtráukiam eidami, tai išeję seniejie, bobutės klauso Kp. Paskuo jau sueinam vienu keliu, nu tujau greitai dainą užtráuksma Lpl. Giedorka, būdavo, kad užtráuka, kad užgiesta Skdv. Vyrai ka užtráuka [litaniją] – par širdį eina Krš. Kai užtráukėm, tai lempa ažgiso GrvT31. Kap užtráukia vakarais, net laukai skamba Mrk. Pabaigsiu darbelį, užtrauksiu dainelę TŽV603(Al). Seniau kad užtraũks – net lubos kelias Pl. Ale kad užtráukė vyrai grįždami, tai par visą miestelį nuskambėjo! Jrb.
ǁ sučiulbėti, užgiedoti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau: jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
39. tr., intr. užgriežti, užgroti: Ji prašinėjo, kad Gaubys užtrauktų valsą I.Simon. Atsisėdo bernas kamputyje ir užtraukė linksmą polkutę Plv. Kai tik užtráukdavau, tai tuoj iš kampų visi juda Snt.
×40. (germ.) tr. N nubrėžti, pažymėti, parašyti: Ant to jų projekto nebuvo užtráukta tas šaltinis Žgč.
◊ nósį užtráukė parodė nepasitenkinimą, užpyko: Nósį kai avies subinę užtráukė Erž.
užtráukęs žãdą labai įdėmiai, atidžiai (klausosi): Ji užtráukus žãdą ėmė klausytis NdŽ.